Praktinis rengimas švietimo sistemoje:

kur esame ir kur einame?

Prof. Dainius Pavalkis

Švietimo ir mokslo ministras

2

Ką apie aukštąjį mokslą mano

darbdaviai?

Apklausti 1099 darbdaviai 2014 m. birželio mėn.

3

Darbdaviai labiausiai

pasigenda absolventų

gebėjimų:

- priimti sprendimus (84 %)

- mąstyti analitiškai (77 %)

Ar aukštoji mokykla

tinkamai paruošia darbo rinkai?

Kokias kliūtis

studentų praktikai mato darbdaviai?

5

Darbuotojų priėmimo į darbą

kriterijai

Apklausti 1099 darbdaviai 2014 m. birželio mėn.

Darbdaviams mažai

svarbu,

kokiais pažymiais

studentas mokėsi.

6

Ar aukštojo

mokslo

diplomas

garantuoja

didesnes

pajamas?

7

Ar darbdaviai

prioritetą teikia

universitetų

absolventams?

8

9

turimas žinių ir įgūdžių lygis,

požiūris į darbą ir turimos vertybės,

patirtis.

Kokie svarbiausi veiksniai,

pagal kuriuos

darbdaviai pasirenka kandidatus?

Kokia aukštųjų mokyklų

studentų praktikos apimtis?

Praktikos pobūdis:

- mokomoji,

- pažintinė,

- profesinės veiklos,

- kt.

Bendra praktikų apimtis:

Universitetai −15 kreditų.

Kolegijos − 30 kreditų.

Meno studijos –18 kreditų.

Kitos studijos – 24 kreditai.

Kokie studentų praktikos

reglamentavimo iššūkiai?

• Studentai negali atlikti savanoriškos praktikos, nes to nereglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas.

• Lietuvos piliečiai, studijuojantys užsienyje, negali atlikti praktikos Lietuvoje (negali sudaryti trišalių sutarčių).

• Praktikų (stažuočių) negali atlikti studijas baigusieji asmenys (sprendimą turi inicijuoti SADM).

EUROPA 2020:

Kokių specialistų reikia darbo rinkai?

Užimtumo Lietuvoje perspektyvos

2020 m., tūkst. Pokytis (%)

Kvalifikacijos

lygis

2000 m. 2010 m. 2020 m. 2000-2010 2010-2020

Aukštas 562 497 453 -11.6 % -8.9 %

Vidutinis 640 739 871 15.5 % 17.9 %

Žemas 192 103 109 -46.4 % 5.8 %

Iš viso 1 394 1 339 1 432 -3.9 % 6.9 %

Šaltinis: Europos profesinio mokymo plėtros centro (Cedefop) prognozė

Kokios užimtumo perspektyvos Lietuvoje?

Lietuvos kvalifikacijų sandara

Lietuvos kvalifikacijų sistema

- Nuo 2012 m. išduotuose

diplomuose ar pažymėjimuose ir

Europaso dokumentuose,

pateikiama nuoroda į atitinkamą

EKS lygmenį.

- Visuose lygiuose kvalifikacija

įgyjama mokantis formaliai,

neformaliai, savarankiškai, iš

profesinės veiklos patirties.

siejama su Europos

kvalifikacijų sandara:

- gerinant perimamumą tarp

švietimo grandžių, tenkinant

ūkio reikmes, susieti Lietuvos

kvalifikacijų sandarą su

Europos kvalifikacijų sąranga;

- įgyvendinant ET rekomendaciją

laiduoti asmenų judumą.

- veiklos sudėtingumas

- naudojamos veiklos pobūdis, užduočių įvairovė,

atsakomybės laipsnis;

- veiklos savarankiškumas

- veiklos organizavimas, pavaldumo pobūdžio kitimas;

- veiklos kintamumas

- veiklos technologinės ir organizacinės aplinkos kitimas.

Kokie kriterijai apibūdina kvalifikacijų lygius?

Kaip kinta

mokinių skaičius 10-ose klasėse?

Kaip kinta

mokinių skaičius 12-ose klasėse?

Kaip kinta

abiturientų pasiskirstymas?

13513

8509

3584

12311

7270

3648

12302

7023

2993

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

Universitetai Kolegijos Profesinės

mokyklos

2012 m.

2013 m.

2014 m.

Kaip kinta

priėmimas į profesines mokyklas?

Kokie profesinio mokymo

įstaigų rodikliai?

Pirminio profesinio

mokymo kvalifikaciją įgijo:

2014 m. 15 290 asmenys

2013 m. 14 754 asmenys

2013 m. absolventų įsidarbinimas:

60% įsidarbino ar sukūrė savo verslą.

14% mokosi toliau kolegijose ar

universitetuose.

13% išvyko į užsienį.

4% motinystės atostogose.

9% nedirba dėl sveikatos, tarnauja

kariuomenėje, nesimoko ir

nedirba arba nėra informacijos.

2013 m. tęstinį mokymą baigė:

- Darbo rinkos mokymo centruose apie 14,5 tūkst. asmenų.

- Profesinėse mokyklose apie 11,5 tūkst. asmenų.

Kokie profesinio mokymo

įstaigų rodikliai?

Kaip organizuojamas

praktinis profesinis mokymas?

Praktiniam mokymui iš viso skiriama 60–70 proc. mokymo

programai skirtų valandų,

iš kurių 30 proc. praktinis mokymas privalo būti vykdomas

realioje darbo vietoje.

Kaip planuojamas

pameistrystės profesinis mokymas?Organizavimas:

Su mokiniu sudaromos darbo

ir profesinio mokymo

sutartys.

Nauda:

- mokiniui, nes paruošia jį

darbo rinkai;

- darbdaviams, nes jie turi

galimybę atsirinkti pačius

geriausius darbuotojus.

Numatoma naudoti ESF

lėšas.

Įgyvendinamas ESF

projektas pameistrystės

mokymo formai išbandyti:

„Profesinis mokymas

pameistrystės forma darbo

rinkos mokymo centruose“.

Kuriami sektorinio praktinio mokymo centrai (SPMC):

Tikslas: užtikrinti, kad mokiniai, naudodamiesi naujausiomis

technologijomis ir įranga, įgytų darbo rinkos poreikius

atitinkančių praktinių gebėjimų.

Planai: 24 profesinio mokymo įstaigose 42 centrai,

apimantys 17 ūkio sektorių.

Rezultatai: 20 centrų + 4 iki metų pabaigos.

Kaip investuojama

į naujas technologijas ir įrangą?

PRAKTINIO MOKYMO CENTRŲ GEOGRAFINIS IŠSIDĖSTYMAS

- Elektros, dujų ir vandens tiekimo

- Maisto produktų ir gėrimų pramonės

- Medienos pramonės

- Inžinerinės pramonės

- Kitos komun., soc. ir asm. aptarnavimo veiklos

- Didmeninės ir mažmeninės prekybos

- Statybos

- Aprangos ir tekstilės pramonės

- Transporto ir sandėliavimo

- Variklinių transp. priemonių ir motociklų remonto

- Viešbučių ir restoranų

- Žemės ūkio miškininkystės ir žuvininkystės

BPD

BPDBPD

BPD

BPD

B

BPD

B

Kaip finansuojamas profesinis mokymas?

Metai 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Valstybės biudžetas 276 mln. Lt 272 mln. Lt 278 min. Lt 282 mln. Lt

Biudžetinių įstaigų

pajamų įmokos20, 2 mln. Lt 15, 8 mln. Lt 15, 7 mln. Lt 16,8 mln. Lt

Numatytos ESF investicijos 2014-2020

m. finansavimo periode:

sektorinių praktinio mokymo centrų

plėtra – 170 mln. Lt

profesinio mokymo infrastruktūros

plėtra – 70 mln. Lt

Koks profesinio mokymo įstaigų tinklas?

Profesinio mokymo įstaigos:

74 viso:

- 69 pirminio profesinio mokymo

- 48 biudžetinės

- 21 VšĮ

- 5 VšĮ darbo rinkos mokymo centrai

Bendradarbiavimo sutartys

Pasirašytos:

- Lietuvos aviacijos įmonių asociacija „Lietuvos aviacija“

- Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija

- Lietuvos elektros energetikos asociacija

- Infobalt (Informacinių technologijų)

- UAB „GetJar Baltic“ / UAB „Nextury Ventures“

- Lietuvos aprangos ir tekstilės asociacija (LATIA)

Planuojama pasirašyti:

- Lietuvos inžinerinės mechanikos pramonės asociacija (LIMPRA)

- Lietuvos statybininkų asociacija

Kaip atsižvelgiame į darbdavių

pageidavimus?

Sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė

Rengiami teisės aktai:

• Formaliojo profesinio mokymo programų rengimo ir įteisinimo tvarkos

aprašas

• Formaliojo profesinio mokymo tvarkos aprašas

• Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašas

• Mokymosi pasiekimų įteisinimo dokumentai

• Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklės

Kur einame? 2014 – 2020 m. programavimo laikotarpis

• Skatinsime darbdavius diegti pameistrystę, finansuosime mokinio praktinio mokymo modulio darbo vietoje kaštus.

• Planuojame įmonių darbuotojų, kurie vykdys mokinių praktinį mokymą arba mokys pameistrystės mokymo forma, mokymus.

• Vykdome Lietuvos kvalifikacijų sandaros, kompetencijų ir kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo sistemos plėtrą.

• Remsime praktinių įgūdžių įgijimą, naudojant sektorinių praktinio mokymo centrų galimybes.

• Teiksime formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugas įvairioms besimokančiųjų grupėms.

• Stiprinsime švietimo valdymo, kokybės ir patrauklumo užtikrinimosistemą ir procesus.

Kokios studentų praktikų

kokybės tobulinimo iniciatyvos?

Sukurta:

- Studentų praktikų organizavimo

sistemos.

- Lietuvos aukštųjų mokyklų

studentų ir dėstytojų tarptautinių

praktikų / stažuočių modelis.

Įgyvendinta:

-15 projektų, bendradarbiaujant

darbdavių asociacijoms ir

aukštosioms mokykloms.

Planuojama:

- Studentų praktikų tobulinimo

iniciatyvos.

- Įmonių ir aukštųjų mokyklų

sąveika.

- Praktikų vadovų mokymai.

Sieksime

• Pakeisti santykį tarp studijuojančiųjų aukštosiose mokyklose ir

profesinėse mokyklose, t.y. apversti „piramidę“.

• Sudaryti sąlygas bendrojo ugdymo išsilavinimą įsigyti kartu su

profesiniu mokymu (50, 60, 80 proc.);

• Ilginti praktinio mokymo ir praktikos trukmę aukštojo mokslo

institucijose nuo 15 iki 30 proc.