Ekonomika.lt Nr. 7(145)

NEMOKAMAS SAVAITRA!TIS. LEID"IAMAS KIEKVIEN# KETVIRTADIEN$

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.ltLAIKRA!TIS LEID"IAMAS KIEKVIEN# PIRMADIEN$. 2014 M. VASARIO 24 – KOVO 2 D. NR. 7 (145)

Gera m%sa neleis likti komforto zonojeTre%i& Velyk' dien& (emai%iai valgydavo geriausi& m)s&, *vent) vadinosi Gegio sta-las. Prie* pusmet+ U(upyje prad)jo veikti tokio pat pavadinimo krautuv)l), kurios *eimininkas stengiasi gyventi taip, tarsi kasdien *v,st' *i& *vent,.Pla%iau 4 p.

S%km%s grimasos, arba kai „Excel“ nebepakanka !iandien Lietuvos verslas primena Vilniaus taksi automobili' park&. Vieni siekia greito atsiperkamumo ir spaud(ia paskutin, „gele()l,“ i* sen' „Volkswagen Passat“, o kiti kur& taupo hibridiniais „Toyota Prius“, kuriais va(iuodami klientai gali naudotis net belaid(iu internetu.Pla%iau 8–9 p.

Sveikata Europai – kontrabanda Lietuvai Briuselio vyrai ir moterys apsisprend) – apipie*us cigare%i' pakelius ir panaikinus m)tas tapsime sveikesni. Ne veltui sakoma, kad takas + pragar& gr+stas gerais ketini-mais. Neapsigaukite. Nebandome paneigti fakto, kad cigaret) – negailestingas (udikas, atsikratantis aukos *iai vis dar imituojant m)gavim&si kar%iu tabako d-mu.Pla%iau 10–11 p.

23 metus strimgalviais pirmyn Pripa(inkime – esame profesionaliai niurzg)ti m)gstanti tauta. Nepasitenkinimo str)les laidome net tada, kai tam n)ra jokio ai*kaus pagrindo. Neretai sakoma: „Prie ruso buvo geriau.“ Tai fraz), kuri& i*gird,s da(nas lietuvis gniau(ia kum*t+. Fraz), kurios koktumas stumia + nevilt+ ir ver%ia dar kart& atid(iau pasi(i-r)ti, ar efektyviai naudojamos *vietimui skirtos l)*os.Pla%iau 12–13 p.

U&s. Nr. 145 Tira&as: 20 000

!IAME NUMERYJE

". !il%nas: Tabako direktyva Lietuvoje + nelegali& rink& pastumt' ir tuos (mones, kurie anks%iau prekes +sigydavo legaliai.

E. Kiudulas: Prezidento pareigyb) n)ra glaud(iai susijusi su verslo aplinkos gerinimu – tai daugiau Vyriausyb)s prerogatyva.

Pla%iau 10–11 p. Pla%iau 2–3 p.

Politin%s kautyn%s

be verslo 'e'%lio

Pla!iau 2–3 p.

32

Konstitucijos pr. 23, 08105 VilniusTel.: (8 5) 203 10 86, 203 10 82Faks. (8 5) 205 95 [email protected] 2029-543X

VYRIAUSIOJI REDAKTOR! Ingrida Ma!iulaityt"

AUTORIAI: Vilius Petkauskas, Karolis Birgilas, Giedr" Sankauskait"

DIZAINER! Audron" Palukaityt"

KALBOS REDAKTOR! Jurgita Luk#"nien"

FOTOGRAFAS Ruslanas Kond$atjevas

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Ka#"ta

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuv%U&sakymo numeris 145

Tira&as 20 000

Med%iaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavyb". Kopijuoti ir platinti be sutikimo d$aud%iama. Redakcija u% reklamos turin& neatsako.

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, [email protected]

(ia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

B!tent d"l #ios prie$as-ties sunku suprasti, kod"l negalime pasi-girti novatori#kais politikais. Ketinimas

didinti akcizus k"l" kiek ironi#k% #ypsen%, o si!lymai akciz% taikyti ir nesveikam maistui ver&ia nu-braukti a#ar%. Nors ma$ai tik"tina, kad u$ pakel' tra#ku&i( mok"sime dar ir akciz%, pati logika glumina. Tokie gestai rodo, kad m!s( politi-kai m"gsta „greituk%“. Vadinam%j' greit%j' kredit% ar ma$os vert"s paskol%. Nerandantiems ry#io tarp mokes&i( didinimo ir greitos pasko-los paai#kinsime – tai ting"jimas. Nenoras imtis gyvenim% keisian&i( sprendim( ir realyb"s atid"lioji-mas.

„Pakelkime mokes&ius – vis tiek mok"s, kur jie d"sis“, – tur"t( skam-b"ti Vyriausyb"s koridoriuose. Mi-lijard( vert"s valstybines 'mones priversti dirbti ir platinti j( akcijas bir$oje b!t( daug sunkiau – tekt( jud"ti. O ir politini( post( dalybos prarast( intrig%. Pamanykit – vi-sokios ekspert( valdybos vadovus rinkt(si ne pagal politines afiliaci-jas, o pagal kompetencij%. Ka$koks nesusipratimas!

Dabar viskas lengva ir paprasta. Prireik" pinig( rinkim( pa$adams tes"ti – susimok"s rink"jai u$ auto-mobilius ir alkohol'. Paskui susimo-k"s ir u$ riebalus, nikotin%, kelius, vanden', or%, sveikat% ir visa kita. Vis negana. Ai#ku, b!t( galima tvar-kyti darbo rink% – pad"ti visuomenei prisitaikyti prie poky&i( ir panai-kinti augan&i( mokes&i( prie$astis. Mat #iuo metu neu$siimama gaisr( prevencija – jie gesinami i#tro#kusi( $moni( vandens atsargomis.

Net kai savai valstybei negailima n" cento, #iek tiek koktu, kuomet ir taip sumokant 40 proc. atlyginimo mokes&iams, #i( tik daug"ja. Ne – mes neinvestuojame ' moksl%, nein-vestuojame ' technologijas. Daugiau nei tre&dal' biud$eto skiriame socia-lin"ms reikm"ms. Nors nebandoma paneigti, kad r!pintis tais, kuriems sek"si ma$iau, privalu, kam#&iu sk)stan&io laivo korpuso neu$ki#i.

Ta&iau nusivilti neverta. Politikai kei&iasi, kartos auga – sulauksime ir savo politikos Laurso. Dar daugiau, pa$velgus visai netoli – ' Kijev%, ga-lima suprasti, kokios vakarieti#kos m!s( problemos, palyginti su Mai-dan% k!nais ginan&i( protestuotoj( pad"timi.

Nr. 72014 m. vasario 24 – kovo 2 d.


Likus kiek ma$iau nei trims m"ne-siams iki rin-kim( savaitgalio,

baigiami registruoti kan-didatai. Pama$u 'sib"g"s vie#(j( ry#i( agent!r( i#mon"s kova – kuri savo klient% ' prezidentus par-duos 'tikinamiau? Tiesa, #ie prezidento rinkimai bus kitokie nei anks&iau – juridiniams asmenims, taigi i# esm"s verslui, 'sta-tymo raid" u$kirto keli% aukoti l"#as kandidatams. Politikams ir savaranki#-kai kandidat!r% kelian-tiems asmenims teks pa-sitenkinti asmenin"mis arba partijos l"#omis.

Partij( remiami kandi-datai, tokie kaip Zigman-tas Bal&ytis ar Art!ras Paulauskas, gali atsip!sti – jei pilie&iai nesusidom"s galimybe aukoti, jie gal"s dr%siai laukti pagalbos i# partinio lizdo.

Praradimai – nemenki2011 metais patvirtintas 'statymas i# juridini( as-men( atima teis) remti politines kampanijas. Siekdami 'vertinti, ar la-bai svarbios kandidatams yra juridini( asmen( au-kos, nusprend"me pasi$i!-r"ti, koki% j( dal' sudar" verslo l"#os per pra"jusius rinkimus.

I# keturi( realiausiais kandidatais ' Lietuvos prezidento post% 2009 me-tais laikyt( pretendent( – Dalios Grybauskait"s, Algirdo Butkevi&iaus, Lo-retos Grau$inien"s ir Ka-zimieros Prunskien"s – tik dabartin" #alies vadov" did$i%j% dal' rinkimams skirt( l"#( sugeb"jo su-rinkti i# priva&i( asmen(. D. Grybauskait"s gaut( auk( suma siek" 507 t!kst. lit(. 45 proc. #ios sumos, arba ma$daug 229 t!kst. lit(, sudar" verslo aukos.

Dabartinis premjeras, tuomet taik)sis ' prezi-dento k"d), rinkim( kam-panijai sukaup" 426 t!kst.

lit(. Nors suma neprilygo D. Grybauskait"s l"#( krai&iui, socialdemokrat% verslas m"go labiau. 256 t!kst. lit(, arba 60 proc. vis( politiko auk(, buvo gauta i# juridini( asmen(.

Darbo partijos atstov", dabartin" Seimo pirmi-nink" L. Grau$inien" rin-kim( kampanijai buvo surinkusi 267 t!kst. lit(. 73 proc. j( politikei paau-kojo verslas.

Absoliuti verslo atstov( numyl"tin" per pra"ju-sius prezidento rinkimus buvo K. Prunskien". Vy-riausiosios rinkim( komi-sijos (VRK) duomenimis, verslas politikei atriek" 289 t!kst. lit( – 73 proc. vis( surinkt( l"#(, kuri( bendra suma siek" 374 t!kst. lit(.

Akivaizdu, kad politi-kams teks ie#koti nauj( b!d( l"#oms surinkti. Kitu atveju, u$uot vyk-d$ius rinkim( kampanij%, jiems gali tekti kalb"ti apie realius darbus, o ne vien% po kito kepti dailius reklaminius klipus.

Verslininkai motyv) neatskleid&iaSavaitra#tis „Ekonomika.lt“ paband" i#siai#kinti, kas skatina versl% aukoti sunkiai u$dirbtas l"#as rinkim( kampanijoms, kai net n"ra ai#ku, ar pa-sirinktas politikas i#vis u$ims reikiam% post%. Tiesa, verta pamin"ti, kad per pra"jusius rinkimus pasitaik" ir toki( 'mo-ni(, kurios r"m" net kelis kandidatus. Klaip"dos j!r( krovini( kompanija „Bega“ po 15 t!kst. lit( 2009-aisiais skyr" A. But-kevi&iui, D. Grybauskaitei ir K. Prunskienei.

„Begos“ vadovas Aloy-zas Kuzmarskis, paklaus-

tas, kas paskatino remti kelis kandidatus i# karto, ' detales nesileido. „Mano darbai ir mano politika yra viena – uostas“, – sak" jis.

10 t!kst. lit( A. Butke-vi&iaus prezidento rin-kim( kampanijai paau-kojusios 'mon"s „Ving"s terminalas“ vadovas Dai-nius Petravi&ius savait-ra#&iui teig", kad norint pl"toti versl% visuomet reikia bendrauti. „Jei nori suktis versle, kalb"tis ir bendrauti reikia su visais, – sak" jis. – Remti tuos, ku-rie palaiko id"jas, neremti t(, kurie nepalaiko. Koki( nors niuans( nepamenu“, – sak" jis ir prid!r", kad skirti param% n"ra len-gva – svarbi( politik( dar-botvark" ir taip 'tempta, tod"l jie ne visiems norin-tiems randa laiko.

Prie# 5 metus D. Gry-bauskait"s rinkim( kam-panijai 30 t!kst. lit( sky-rusios bendrov"s „Peikko Lietuva“ vadovas Andrius Surantas, ' klausim%, kas paskatino remti kandi-dat), v"liau tapusi% #alies prezidente, atsak" kukliai. „Rinkom"s kandidat%, ku-rio id"jos mums patiko – t%, kurio programa atrod" priimtina“, – teig" jis.

Klaip"dos laisvosios ekonomin"s zonos val-

VILIUS PETKAUSKAS [email protected]

"MONI# NAUJIENOS

Bendrov) H&M toliau ple%iasi Lietuvoje ir kovo 8 d. Vilniuje, prekybos centre „Panorama“ atidaro tre%i&j& parduotuv,. Pirmosios H&M parduotuv)s Lietuvoje duris atv)r) 2013 met' ruden+. Bendrov) planuoja spar%i& pl)tr& *alyje ir 2014-aisiais ketina atidaryti 5 naujas par-duotuves: kovo 8 d. PC „Pa-norama“, kovo 29 d. PC „Ge-dimino 9“ ir baland(io 12 d. PC „Ozas“. Ruden+ planuojama atidaryti naujas parduotuves !iauliuose ir Panev)(yje.

Ram!no Vaitkaus pie". www.mrcaricature.lt

dymo bendrov"s, prie D. Grybauskait"s rin-kim( kampanijos prisid"-jusios 10 t!kst. lit(, direk-torius Eimantas Kiudulas paklaustas, kod"l skyr" l"#( politik"s rinkim( kampanijai, sak", kad viskas vyko labai seniai. „Nelabai k% ir pakomen-tuosiu – r"m"me jau senokai, o nuo to laiko, kai 'mon"ms u$drausta remti politikus, toki( klausim( net nebesvars-tome“, – nesileido ' deta-les E. Kiudulas ir prid!r", kad prezidento pareigyb" n"ra glaud$iai susijusi su verslo aplinkos gerinimu – tai daugiau Vyriausyb"s prerogatyva.

U&drausta siekiant skaidrumoDraudimas juridiniams asmenims remti politi-nes kampanijas nebuvo i# pir#to lau$tas. Motyvuo-jama, kad fiziniams asme-nims keliami reikalavi-mai yra pernelyg dideli, o remiant juridiniams asmenims neretai galima apeiti maksimali( sum( normatyvus.

*statymo d"l politi-ni( partij( ir politini( kampanij( finansavimo pakeitimo ai#kinama-jame ra#te teigiama, kad „interes( grup"s partijas gali finansuoti apeidamos maksimalias leistinas

„Vilnius ve&a“ perve&% apie 300 t*kst. keleivi). Bendrov#s nuotr.

Bendrov% H&M toliau ple(iasi Lietuvoje. Fotodiena.lt

300 t*kst. keleivi)

Susijung% „Baltic Champs Group“

(BCG) +sigys did(i&j& dal+ nau-jai i*leid(iamos „Agrowill Group“ akcij' emisijos ir taps kontrolinio akcij' paketo savininke. U( 88 444 014 vieno lito vert)s „Agrowill Group“ akcij' BCG atsiskaitys nepiniginiu +na*u – 100 proc. did(iausios Baltijos *alyse pievagrybi' auginimo ir pre-kybos bendrov)s UAB „Baltic Champs“ (BC) akcij'. Taip BC +silies + „Agrowill Group“. U(-baigus sandor+ bus sukurta diversifikuota (em)s -kio veikla u(siimanti +moni' grup), kurios bendras metinis pardavimo mastas *iuo metu siekt' apie 150 mln. lit'.

Vilniaus miesto savivaldy-b)s +mon) „Vilnius ve(a“ per pra)jusius metus jau perve() apie 300 t-kst. keleivi' ir nuva(iavo apie pusantro mi-lijono kilometr'. V*$ „Vilnius ve(a“ taip pat sumok)jo be-veik 1 mln. lit' mokes%i'. Arti-miausiu metu +mon) pasi-lys daugiau galimybi' u( va(ia-vim& taksi atsiskaityti elek-troniniu b-du. $mon)s veiklos pajamos nuo 2013-'j' sausio iki met' pabaigos padid)jo penkis kartus, darbuotoj' ir sutartini' klient' skai%ius taip pat i*augo 5 kartus.

Tre(ioji parduotuv%

auk( ribas partijas finan-suojant per 'vairias gimi-ningas 'mones ir organi-zacijas“. Toki( pavyzd$i( toli ie#koti nereikia – vykstant 2009 met( rinki-mams ' prezidento post%, L. Grau$inien) r"m" net 5 su Viktoru Uspaskichu siejamos 'mon"s. Vi-sos jos, taip pat min"tas V. Uspaskichas, dabarti-nei Seimo pirmininkei nepagail"jo paaukoti 234 t!kst. lit(. +i suma aki-vaizd$iai vir#ijo leistin% 39 t!kst. lit( rib%.

Yra ir daugiau motyv( drausti juridiniams as-menims remti politikus. VRK Politini( partij( ir politini( kampanij(

finansavimo kontrol"s skyriaus ved"ja Lina Pet-ronien" teig", kad vienas svarbiausi( draudimo motyv( yra tai, jog juridi-niai asmenys nebalsuoja rinkimuose.

„Politikus renka fizi-niai asmenys. Jei juridi-nio asmens savininkas jau&ia poreik' remti, tai galima daryti asmeni#kai kaip fiziniam asmeniui, – ai#kino VRK atstov" ir prid!r", kad esmin" tokio 'statymo nuostata – i#vengti 'takos darymo politikams. – Mes Vie#(j( pirkim( tarnybai tei-k"me susistemintus duomenis apie aukotojus, o ji tikrino, kiek tarp j(

yra laim"jusi(j( vie#uo-sius pirkimus.“ Pasak L. Petronien"s, tam tik-r( sutapim( tarp vie-#(j( pirkim( ir paramos buvo rasta.

Kliausis partijomisDabartiniai kandidatai ' Lietuvos prezidento post% draudimo juridi-niams asmenims finan-suoti rinkim( kampanij( nesureik#mino. „Di-desn" problema yra, kad politini( kampanij( ne-gali remti pra"jusi( met( turto nedeklarav) fiziniai asmenys“, – piktinosi A. Paulausko rinkim( #tabo vadovas Viktoras Fiodorovas.

Kur kas ramesn" pad"tis Z. Bal&y&io sto-vykloje. Kandidato rin-kim( #tabo atstov" Au#ra Daugelien" tikino, kad nuspr)sta remtis tik par-tijos l"#omis. „Priimtas sprendimas, kad rinkim( kampanija bus finansuo-jama i# Socialdemokrat( partijos bei asmenini( kandidato l"#(, – teig" A. Daugelien". – Auk( ne-renkame, nes manome, kad Lietuvos $mon"s ir taip blogai gyvena.“

Remiantis tokia nuos-tata, galima manyti, kad 2009-aisiais, kai aukos buvo renkamos ir i# fi-zini(, ir i# juridini( as-men(, Lietuvos pilie&iai buvo turtingesni nei dabar. Socialdemokrat( partija Z. Bal&y&io rin-kim( kompanijai jau yra paaukojusi 300 t!kst. lit(.

»Per pra%jusius rinkimus pasitaik% ir toki) +moni), kurios r%m% net kelis kandidatus

»2009-)j) rinkim) + prezidento post, metu L. Grau&inien- r%m% net 5 su V. Uspaskichu siejamos +mon%s

Verslininkai nenor%jo atvirauti, kod%l yra link- remti vien, ar kit, kandidat,. Fotodiena.lt

FAKTAI

PREZIDENTO RINKIMAI

Rinkimai vyks gegu()s 11 dien&

!iuo metu kandidatuoti pretenduoja 19 asmen'

Juridini' asmen' aukos sudarydavo daugiau nei pus, vis' rinkim' kampani-jos gaunam' l)*'

Kandidatus gali finan-suoti ir juos i*k)lusios par-tijos

54 Nr. 72014 m. vasario 24 – kovo 2 d.


www.ek.ltNAUJIENOS

TAVO VERSLUI

(ia jungiasi www.ek.lt draugai "DOMU Savaitra"$iui „Ekonomika.lt“ %domu, kaip pirmuosius &ingsnius sekasi &engti ma&am ar vidutiniam verslui. Tik %k!r#te savo

kompanij', prad#jote versl' ar jau s#kmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: [email protected] , (8 5) 203 10 86www.facebook.com/ekonomika.lt

Tre(i, Velyk) dien, &emai(iai valgydavo ge-riausi, m%s,, 'vent% va-dinosi Gegio stalas. Prie' pusmet+ U&upyje prad%jo veikti tokio pat pavadi-nimo krautuv%l%, kurios 'eimininkas stengiasi gyventi taip, tarsi kasdien 'v-st) 'i, 'vent-.

Vegetarizmo ir vega-nizmo id"jos bent jau sostin"je 'gavo mados ats-palv'. Atsirado daugiau sveiko maisto parduotu-v"li( ir restoran(. Tiesa, neliko nuskriausti ir m"-savalgiai – jie gali d$iaug-tis vietomis, kur m"sai skiriamas ypatingas d"-mesys. Ta&iau norint pa-sigaminti pa&iam, tenka u$sukti ' prekybos centr% ar !kinink( turgel'.

Tradicijos dar n%raToki% problem% pasteb"jo ir m"sos parduotuv"s „Gegio stalui“ vadovas Valentinas Luko#evi&ius su pussesere J!rate. „Vil-niuje toki( m"sos parduo-tuvi( tr!ko. Yra keletas, bet nedaug. Ir tos pa&ios da$niausiai priklauso ko-kiam didesniam tinklui. Nusprend"me, kad tai b!t( 'domu patiems, nes valgome m"s%. I# prad$i( ketinome rengti vie#ojo maitinimo 'staig%, bet pl"toti su maistu susijus' versl% gana sud"tinga“, – pasakoja kelerius metus

restorane Airijoje dirb)s V. Luko#evi&ius.

Prad&ia nesunkiPasak Valentino, m"sos parduotuv) atidaryti yra daug papras&iau nei m"-sin), nes pastarajai reikia speciali( leidim( ir dides-ni( patalp(. „Parduotuv) atdaryti n"ra labai sunku. ,inoma, m"sa yra pro-duktas, kuris privalo b!ti #vie$ias. M!s( m"sa ga-lioja savait), bet da$niau-siai stengiam"s parduoti per 2–3 dienas arba kaip nors kitaip realizuoti“, – atskleid$ia vadovas.

Paklaustas, kod"l par-duotuv) atidar" U$upyje, V. Luko#evi&ius sako, kad U$upis pasirinko juos, o ne jie U$up'. „Va$iavome pro #al', akys pa&ios u$-kliuvo u$ #io pastato. Pa-grindinis kriterijus buvo,

kad patalpos b!t( centre arba senamiestyje“, – sprendim% 'sikurti U$u-pyje paai#kina pa#neko-vas. Viena i# alternatyv( buvo parduotuv"l" preky-bos centre, ta&iau, pasak Valentino, ten brangiai atseina nuoma.

Skatina i'lipti i' komforto zonosVisai netoli parduotuv"s „Gegio stalui“ veikia pa-na#i $uvies krautuv"l" ir kepykla. V. Luko#evi&ius sako, kad $mon"s pas juos da$nai ateina jau apsilank) kitose parduo-tuv"se. „Nema$ai klient( ateina netoliese jau 'si-gij) $uvies ar ko nors kito. Labai nor"&iau, kad kuo daugiau $moni( 'prast( taip apsipirkti“, – viliasi vadovas.

Tiesa, yra klient(, ku-

KAROLIS [email protected]

forto zonos, nes Lietuvoje ateinama ' parduotuv) konkre&iai $inant, ko no-rima. D"l to patogu eiti ' prekybos centr%, nes ten yra mil$ini#ka pasi!la“, – sako vadovas.

!vie&umas ir pasi*laNerasti tam tikr( pro-dukt( krautuv"l"je yra 'prasta, nes jie &ia ve-$ami skirtingi ir ma$ais kiekiais. Taip, pasak V. Luko#evi&iaus, ga-lima m"s% parduoti, kol ji #vie$ia. Ekologi#kai Lietuvos !kiuose u$au-ginta jautiena ir vi#tiena atkeliauja antradieniais, o "riena ir kalakutiena – penktadieniais. D"l #ios prie$asties did$iausias pirk"j( srautas parduotu-v"je „Gegio stalui“ b!na savait"s prad$ioje ir pa-baigoje.

Taip pat susiduriama su problema, kad stam-b!s !kininkai m"s% arba eksportuoja, arba tiekia j% tik po kelis #imtus kilogram(. Smulkesni !kininkai negali suteikti nuolatin"s pasi!los, ta-&iau tai dabar kompen-suojama triu#iena, ver-#iena ir ravioliais.

U$upis kadaise buvo vienas pavojingiausi( Vilniaus mikrorajon(. -ia apsigyven) meninin-kai i#gelb"jo #ios vietos gro$'. Reikia tik"tis, kad U$upio krautuv"l" „Ge-gio stalui“ i#gelb"s ne vien% virtuv) nuo mono-tonijos ir karbonad(.

Ar naudojat$s kreditine kortele?

(altinis: Ekonomika.lt. Apklausoje dalyvavo 243 skaitytojai

SAVAIT%S KLAUSIMASKreditin# kortel# – i"sigelb#jimas pritr!kus eina-m)j) l#") ar atsiradus neplanuotoms i"laidoms. Kitiems tai yra lengva galimyb# pulti % skolas, tad jie kaip %manydami stengiasi i"vengti kredit). Pana"u, kad ir portalo ekonomika.lt skaitytojai pasidalij* % dvi stovyklas.

1

2

4

5

3

rie ateina ne#ini kokiu nors receptu, jie ie#ko tam tikros m"sos. Tuo, anot V. Luko#evi&iaus, #ie pirk"jai skiriasi nuo pranc!z(, mat pastarieji gamina i# to, k% randa parduotuv"je, ir nebijo improvizuoti. „Patys bandome #viesti ir mo-kyti, kad neb!tina pirkti brangi% m"s%. Si!lome gamintis "riuko inkstus, s"klides, sriub% virti i# jau&io uodegos. Norime, kad klientai i#eit( i# kom-

V. Luko'evi(ius mano, kad Lietuvoje dar negalima tik%tis 'eimos krautuv%li), nes laisva rinka veikia tik du de'imtme(ius. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Verslas, kurio kriz% nepaliet%Pagrindin# daugelio verslo "ak) problema i"lieka d#l per ma&os paklausos ir per didel#s konkurencijos ribotas pardavimas, ta$iau yra Lietuvoje %moni), kurios gali parduoti kelis kartus daugiau nei pagamina. Pasak od' per-dirban$ios (iauli) bendrov#s „Odos gaminiai ir ko“ vadovo Vytauto Bunikio, esmin# odos pramon#s problema yra ne pardavimas, o apsir!pinimas &aliava.

12 s%km%s lydim) &moni) +pro(i)„Tai, kas turi %vykti, tegul %vyksta pirmiausia“, – ra"o Laura Vanderkam, laiko valdymo ekspert# ir knygos „K' s#km#s lydimi &mon#s daro prie" pusry$ius“ autor#. Daugelis t), kurie pasiek# profesines auk"tumas ir u&sitikrino stabil) finansin% pagrind', kasdien gyvena vadovaudamiesi "ia taisykle.

(Ne)s%km% per 10 sekund&i) Penktadienio naktis. Baras. Vaikinas pernelyg u&tikrintai prisistato merginai, bandydamas j' paker#ti savo &avesiu. Ta$iau burna au"inama veltui – mokslas moko, kad sprendimas d#l vakaro baigties pas'mon#je priimamas per pirmas 10 pa&inties sekund&i). Visai kaip ie"kant darbo.

1) Taip, da(nai 31 %2) Taip, retkar%iais 28 %

3) Ne, bet planuoju naudotis 1 %4) Nesinaudoju 39 %

5) Nesu apsisprend,s 1 %ROKAS PURLYS

Nuo Lietuvos sienos su Lenkija iki Moc-kavos *iuo metu klojami europinio

standarto (1 435 mm plo-%io) b)giai. Nuo Mockavos iki !e*tok' eina jau nutiesta 7,5 km ilgio sugretinta eu-ropinio ir rusi*ko gele(inke-lio linija. Nuo !e*tok' per Marijampol, iki pat Kauno *alia viena kitos bus nuties-tos dvi gele(inkelio linijos – naujai pakloti rusi*ko stan-darto (1 520 mm plo%io) ir nutiesti standartiniai (1 435 mm plo%io) b)giai.

Nuo darb' prad(ios 2013 met' pavasar+ rangovai jau paklojo apie 27 km nauj' „Rail Baltica“ gele(inkelio b)gi', +reng) 31 pralaid&, rekonstravo 4 tiltus.

Taip pat utilizavo 15 t-kst. vienet' i*ardyt' medini' pab)gi', netinkam' nau-doti antriniam perdirbimui. Sud)jus visus atliktus dar-bus, Lietuvos teritorijoje jau nutiesti beveik 35 km „Rail Baltica 1“ gele(inkelio.

!iuo metu tiesiamo „Rail Baltica 1“ gele(inkelio nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno rangos darb' vert) siekia beveik 1,3 mlrd. lit', t. y. u( toki& sum& pa-sira*yta rangos darb' su-tar%i'.

Tikslas – susijungti su Europa Svarbiausiais „Rail Baltica“ tikslas – sujungti Helsink+, Talin&, Ryg&, Kaun& ir Var-*uv& europinio standarto kokybi*ka gele(inkelio li-nija.

!iuo metu visose tijose Baltijos *alyse beveik vis& tinkl& sudaro rusi*ko stan-darto (1 520 mm plo%io) v)(). Vienintel) Lietuva, *iuo metu tiesianti gele-(inkel+ nuo Lenkijos sienos, turi trump& europinio stan-darto v)(, (1 435 mm), kuri klojama per Marijampol, + Kaun&.

„Rail Baltica“ yra sud)-tingas infrastrukt-rinis pro-jektas, tod)l +gyvendina-mas dalimis. Ai*kumo d)lei jis skirstomas + du atskirus projektus – „Rail Baltica 1“ ir „Rail Baltica 2“.

„Rail Baltica“ rangos darbai: kasama &em%, klojami europiniai b%giai

„Rail Baltica 1“ projekt& *iuo metu +gyvendina vie-nintel) Lietuva, t. y. tiesia 123 km ilgio naujo gele(in-kelio ruo(& nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno. Darbus planuojama u(-baigti iki 2015 met' pabai-gos.

„Rail Baltica 2“ yra to-lesnis, dar neprad)tas pro-jekto etapas, d)l kurio *iuo

metu visos trys Baltijos *a-lys veda derybas.

Greitoji v%&%Europine gele(inkelio linija nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno keleivi-niai traukiniai va(iuos 120 km/h, o krovininiai – 80 km/h grei%iu. Tok+ greit+ rekomendavo Europos Ko-misijos paskirtasis projekto

„Rail Baltica“ koordinato-rius. !iai rekomendacijai, atsi(velgus + racionalias aplinkybes, pritar) Lietuvos bei ES vald(ios institucijos ir projekto +gyvendinimui skyr) finansavim&.

Lietuvai pirmai prad)jus +gyvendinti „Rail Baltica 1“ projekt&, paai*k)jo, kad nuo Lenkijos sienos iki Marijampol)s ir toliau iki Kauno ne+manoma nutiesti tiesios gele(inkelio linijos d)l saugom' teritorij', taip pat sud)tinga b-t' i*spr,sti priva%ios (em)s nuosavy-b)s i*pirkimo klausim&. D)l to nuo sienos iki Kauno nu-spr,sta gele(inkel+ tiesti ant senojo pylimo, ta%iau d)l per didelio pos-kio spin-dulio (Mockava–!e*tokai–Marijampol)) ne+manoma u(tikrinti didesnio traukini' grei%io.

Kaimynai neskuba„Rail Baltica“ gele(inkeliu grei%iau bus ve(ami ne tik keleiviai, bet ir kroviniai.

Keleivius traukiniais galima ve(ti didesniu nei 200 km/h grei%iu, ta%iau krovininiai traukiniai d)l

Standartin) gele(inkelio v)() (plotis – 1 435 mm) nutiesta beveik visose ES *alyse (i*-skyrus Lietuv&, Latvij&, Estij&, Airij&, Suomij&, Portugalij& ir Ispanij&). Baltijos *alyse ge-le(inkelio tinkl& sudaro rusi*ka v)() (plotis – 1 520 mm). Tai ir yra svarbiausia kli-tis regionui susisiekti gele(inkeliais su Europa.

„Rail Baltica 1“ tiesiamas nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybi' sienos iki Kauno. !iame ruo(e, kurio ilgis yra 123 km, rekonstruojama esama rusi*ko standarto v)() (plotis – 1 520 mm) ir *alia tiesiama nauja europinio standarto v)() (plotis – 1435 mm). Nuo Lenkijos sienos iki Mockavos *iuo metu tiesiama nauja europin) v)(). Nuo Mockavos gele(inkelio stoties iki !e*tok' eina sugretintos rusi*ko ir europinio standarto v)()s (ES v)() rusi*koje v)()je). Nuo !e*tok' per Marijampol, iki pat Kauno bus rekonstruota rusi*ka ir nutiesta nauja europin) v)().

saugumo reikalavim' to-kio grei%io i*vystyti negali. Intermodaliniai traukiniai gali va(iuoti did(iausiu 120 km/h grei%iu, biriuosius ir suverstinius krovinius gabe-nantys traukiniai – 90 km/h grei%iu.

Net jei Lietuva savo teri-torijoje nutiest' greitesn, „Rail Baltica“ linij&, grei-%iau + Berlyn& nuva(iuoti ne-pavykt', nes kirtus Lenkijos sien& traukin+ tekt' gerokai pristabdyti. Kol kas Lenki-joje europin) gele(inkeli' infrastrukt-ra, su kuria kit&met susijungs Lietuva, pritaikyta va(iuoti ne dides-niu kaip 80 km/h grei%iu, o kaimynai dabar neplanuoja joki' konkre%i' investicij', u(tikrinan%i' didesn+ greit+. Padidinti traukini' greit+ kaimynai atsargiai u(si-mena planuojantys nebent po 2020–2030 met'.

U&sakymo Nr. 02182014

„Rail Baltica 1“ – tai pirmasis europin)s gele(inkelio v)-()s ruo(as nuo Lenkijos sienos iki Kauno (123 km), ku-rio tiesimo darbai vykdomi *iuo metu. Lietuva *+ „Rail Baltica“ ruo(& tiesia vienintel) i* Baltijos *ali'. Darbai prad)ti 2013 met' pavasar+. Juos planuojama pabaigti 2015-aisiais. Projekto vert) – beveik 1,3 mlrd. lit'.

„Rail Baltica 2“ – dar neprad)tas europin)s gele(in-kelio v)()s Kaunas–Ryga–Talinas projektas, d)l kurio *iuo metu vyksta Lietuvos, Latvijos ir Estijos derybos. Tikimasi, kad „Rail Baltica 2“ bus pradedamas +gyven-dinti 2014–2020 met' finansiniu laikotarpiu. Trasos ilgis nuo Kauno iki sienos su Latvija – 210 km.

»Norime, kad klientai i'eit) i' komforto zonos, nes Lietuvoje ateinama + parduotuv- &inant, ko norima

6 Nr. 72014 m. vasario 24 – kovo 2 d. 7Nr. 7

2014 m. vasario 24 – kovo 2 d.

+iose #alyse kasi-nink"s nebeu$-duoda mums 'gri-susio klausimo,

ar reikia &ekio. Kiekvie-nas pirkimo &ekis daly-vauja loterijoje, o gyvento-jai gali laim"ti piniginius prizus arba automobilius. Kai vald$iai nesiseka l"#( i# #e#"lin"s ekonomikos i#traukti lazda, gyventojai mokes&ius mok"ti vilio-jami morkomis.

Sena praktikaTaivane #i mokes&i( rin-kimo praktika jau tapo 'prasta, nes veikia dau-giau nei pus) am$iaus. Oficialiais #alies duo-menimis, palyginti su 1951 metais, dabar &ia su-renkama 76 proc. daugiau mokes&i(. Prie# kelet% met( Gruzijoje taip pat taikyta tokia mokes&i( strategija. Didysis prizas pastarojoje #alyje siek" 50 t!kst. lit(. Taip pat keli laimingieji gavo po 10 t!kst. lit( ir ma$esnius prizus. Kaip teigiama Gru-zijos mokes&i( inspekci-jos tinklalapyje, biud$eto pajamos i# papildomai surinkt( l"#( padid"jo 400 mln. lit(.

Metinis priz( fondas siek" 15 mln. lit(, taigi nauda valstybei i# tokios loterijos buvo akivaizdi. Deja, v"liau pradinis efektas susilpn"jo ir buvo nuspr)sta daugiau taip mokes&i( neberinkti. ,i-noma, b!tina pamin"ti fakt%, kad sprendimas pri-imtas pasikeitus Gruzijos vald$iai.

Jau ir Senajame &emyneSlovakijoje ruden' taip pat buvo netr!ko loterij(. Nuo rugs"jo pabaigos &ia 'diegta tokia pat kaip Tai-vane mokes&i( rinkimo sistema. Kas dvi savaites #alyje galima laim"ti di-d'j' 10 t!kst. eur( priz% ir 9 ma$uosius prizus, kuri( sumos ma$"ja po 1 t!kst. eur(. Kas m"nes' kiek-

vienos Slovakijos srities gyventojas turi galimyb) laim"ti nauj% automobil'. Anot #alies Finans( mi-nisterijos atstov(, tam spe-cialiai buvo sukurta loteri-jos bendrov", kuri% 'steigti valstybei atsi"jo 180 t!kst. eur(.

Kalbant apie Slovaki-jos mokes&i( sistemos skai&ius, jie gan"tinai balkani#ki. +ioje euro zonos valstyb"je pla&iai i#sikerojusi korupcija, o #e#"lin" ekonomika kelia nema$% galvos skausm% #alies vadovams. Portalo spiegel.de duomenimis, skirtumas tarp suren-kamo prid"tin"s vert"s mokes&io (PVM) ir poten-cialaus pagal bendr%j' vi-daus produkt% (BVP) yra 2 mlrd. eur(. +alyje pernai buvo surinkta 4,27 mlrd. eur( PVM, vadinasi, be-veik tre&dalis #io mokes-&io i#garuoja taip ir nepa-siek)s valstyb"s i$do.

Did$ioji dalis mokes&i( ' biud$et% ne'krenta ne d"l to, kad neatspausdinamas &ekis kokioje Bratisla-vos bandeli( kepykl"l"je. Daugum% nuostoli( su-daro verslo organizuotai slepiami mokes&iai, 'mo-n"ms prekiaujant tarpusa-vyje. Vis d"lto Slovakijos finans( ministerija tikisi, kad per pirmuosius metus i# #e#"lio pavyks susigr%-$inti 150 mln. eur(.

Gelb%s ekonomik,Vasar' Lietuvoje prad"ta kalb"ti apie automobili( mokest', i# kurio b!t( kompensuojamos pensi-jos. Vienoje i# euro zonos autsaideri( – Portugali-joje biud$etas bus gelb"-jamas dovanojant auto-mobilius. Abu variantai yra sulauk) kritikos. BBC duomenimis, ketvirtada-lis Portugalijos ekonomi-kos veikia u$ vald$ios ir mokes&i( kontrol"s rib(. Pad"tis pernai gal"jo ir pablog"ti, kai buvo pakelti mokes&iai. Dabar &ia tai-komas did$iausias PVM visoje Europoje – 23 proc.

Centro de#ini(j( vy-riausyb" pasi!l" „Lai-

mingo bilieto“ plan%. Gyventojai, gav) elektro-ninius &ekius, kaups spe-cialius kuponus, kurie da-lyvaus loterijoje. Kupon( skai&ius priklausys nuo pirkinio sumos. Per metus 60 laiming(j( gaus, kaip teigia vyriausyb"s atsto-vai, po presti$in' automo-bil'. Loterij% planuojama prad"ti baland', o per Kal"das ir kitas #ventes dar keli portugalai gal"s d$iaugtis papildomais au-tomobiliais.

Tikimasi, kad per #iuos metus elektronini( &eki( skai&ius tur"t( i#augti 50 proc., palyginti su 2013-aisiais.

Ydingas sprendimasBuv)s Slovakijos valdan-&iosios Socialdemokart( partijos lyderis Marcelo De Sousa teigia, kad spren-dimas pamina visus prin-cipus, kuriuos per 3 metus 'gyvendino vyriausyb". „+i vyriausyb" prie# savo darbo prad$i% paskelb", jog pakeis portugal( 'pro-&ius ir vykdys kult!rin) revoliucij%, kad pilie&iai prad"t( gyventi pagal savo i#gales“, – kalb"jo jis.

Kaip ra#o „The Finan-cial Times“, schemos opo-nentai teigia, kad tai #!vis sau ' koj%. Vyriausyb" siekia ekonomik% atgai-vinti didindama eksport%, ta&iau importuos praban-gius automobilius. Tai tu-r"s neigiamos 'takos vie-#ojo transporto sektoriui ir oro tar#os ma$inimui. +alyje veikia ir kitos ben-drov"s, organizuojan&ios loterijas. Joms nebus len-gva konkuruoti su nemo-kamus bilietus teikian&ia valstybe. Galiausiai vals-tyb"s tikslas n"ra konku-ruoti su priva&iu sekto-riumi.

Citrin) rinkaU$ termin% „citrin( rinka“ ekonomistas Geor-gas A. Akerlofas gavo No-belio premij%. Jis atkreip"

d"mes', kad naudot( auto-mobili( rinkoje egzistuoja geri automobiliai (vy#nios) ir nepatikimi (citrinos). Skirtumai i#ori#kai nema-tomi, tod"l pirk"jas susi-duria su informacijos tr!-kumu ir pradeda abejoti, ar verta pirkti naudot% au-tomobil'. D"l #ios prie$as-ties krinta vis( naudot( automobili( kainos.

Jei laimingas portuga-las, savo nelaimei, laim"s automobil', kurio netur"s kur laikyti arba nei#gal"s i#laikyti, tur"s j' parduoti. Vos kelis kilometrus nu-va$iavusio automobilio kaina gali kristi iki 20 proc.

Planuojama, kad dova-nojam( automobili( vert" bus 90 t!kst. eur(. Vadi-nasi, i#kart pardavus tok' automobil', #alies ekono-mika neteks 18 t!kst. eur( vien d"l to, kad taip veikia laisvoji rinka. O automobi-li( per metus planuojama parduoti daugiau nei 60. Jei automobilis nebus par-duotas, laim"tojas u$ j' tu-r"s sumok"ti mokes&ius.

Skandinavai tikslo nesupras„* tai $i!rime kaip ' gali-myb) pakeisti $moni( m%s-tym%. Pra#yti &ekio turi tapti vartotoj( ir verslo 'pro&iu“, – ruden' svarst" Slovakijos finans( minis-tras Peteris Ka$miras.

Matemati#kai prizus dalyti apsimoka, nes jie atsiperka sumok"tu PVM. Ta&iau mok"ti mokes-&ius turi b!ti norma, o ne azarto #altinis. Kitu atveju loterija gali u$sit)sti kaip Taivane arba $lugti kaip Gruzijoje. Netgi jai s"k-mingai veikiant, $mon"s supranta, kad gali ir nelai-m"ti. „Jei reikia elektriko arba santechniko, $mon"s kreipsis ' t%, kuris nemoka mokes&i(, o u$ sutaupytus pinigus nusipirks daugiau 'prastos loterijos biliet(“, – „The Wallstreet Journal“ sak" Portugalijoje dirban-tis mokes&i( konsultantas Johnas Dugganas.

Akivaizdu, kad mo-kes&iai bus surenkami tada, kai tai taps savaime suprantamu dalyku, o ne prievole. ,inoma, tokia s%-$in" veiks #variau ten, kur PVM ma$esnis, o atlygini-mai didesni.

»Did&ioji dalis mokes(i) + biud&et, ne+krenta ne d%l to, kad neatspausdinamas (ekis Bratislavos bandeli) kepykl%l%je


Banko paslapties terminas pirm, kart, teisi'kai +tvirtintas 1934 metais !veicarijos bankininkyst%s +statyme. !i s,voka rei'kia, jog bankams yra draud&ia-ma tre(iosioms 'alims atskleisti asmeninio pob*d&io informacij, ar informacij,, susijusi, su banko klient) s,skai-tomis. Toks draudimas sustiprinamas dar ir grie&tomis sankcijomis tiems, kas pa&eist) toki, +statymo nuostat,.

Nors banko paslapties institutas oficialiai pirm& kart& +tvirtintas !veicari-joje, kur kliento informaci-jos slaptumas visada buvo gerbiamas, pastaraisiais metais !veicarija ir !veica-rijos bankai nebeatsilaiko prie* did)jant+ tarptautin+ spaudim& su*velninti banko paslapties atskleidimo s&-lygas. Anks%iau atskleisti banko paslaptimi saugom& informacij& buvo +manoma tik turint asmens, apie kur+ renkama informacija, suti-kim& arba leidus teismui, o *iuo metu, +sitvirtinant naujam reglamentavimui, bankai yra +pareigoti at-skleisti informacij&, sau-gom& banko paslaptimi, kai tai susij, su civiliniu procesu teismuose (kaip, pavyzd(iui, paveld)jimas ar skyrybos); skol' i*ie*kojimu

Advokato pad%j%jas Audrius Ona(ko, konsultuojantis UAB „Lexpro“. Ruslano Kondratjevo nuotr.

ar bankrotu; baud(iamuoju procesu; tarptautinio teisi-nio bendradarbiavimo pro-cesais.

Toks tarptautinis spaudi-mas nutaikytas ne vien tik + !veicarij&, bet apskritai + vi-sas valstybes, kuriose banko paslapties atskleidimas yra apsunkinamas grie(tomis sankcijomis – Lichten*tein&, Liuksemburg&, Austrij& ir pan. !veicarija jau pasi-dav), Liuksemburgas pasi-(ad)jo nuo 2015 met' pra-d)ti dalytis informacija apie jo bankuose esan%i' klient' s&skaitas, netgi Austrija, i* prad(i' nesileidusi + kalbas apie banko paslapties ins-tituto su*velninim&, galiau-siai nutar) apsvarstyti toki& galimyb, ir *iais metais, pasikeitus *alies valdan-tiesiems, inicijavo prad(i& informacijos, susijusios su banko paslaptimi, atsklei-dimui.

Esant tokiam tarptauti-niam spaudimui, vis dau-giau asmen' savo l)*as perkelia + Honkongo ir Sin-gap-ro bankus. Nors *iuose dviejuose augan%iuose Azi-jos verslo centruose banko paslapties institutas atitinka tarptautinius standartus, kuriuos bandoma primesti Europos *alims, valdantieji bankams %ia palieka gana pla%ias ribas interpretuoti, kada banko paslapties at-skleidimas yra b-tinas. Ki-taip sakant, nors +statymi*-kai reglamentuota, kada bankai privalo pateikti informacij& apie savo klien-tus, patiems bankams paliekama teis) spr,sti, ar konkreti situacija atitinka +statyme numatytas s&lygas d)l tokio informacijos at-skleidimo.

Be jau min)t' valstybi', banko paslaptimi gars)ja ir Bahamos, Kaiman' salos bei Panama. Nors *ioms valstyb)ms taip pat galioja tarptautiniai banko paslap-

Banko paslaptisties standartai, j' bank' po-veikis pasaulio ekonomikai, palyginti su Europos bank', ne toks (ymus, tod)l joms toks didelis tarptautinis spaudimas netaikomas. Pa-(ym)tina, jog +prastai didieji pasaulio bankai tiesiog at-sisako patvirtinti piniginius pervedimus i* *i' *ali', nes jos gars)ja kaip ne*vari' pinig' saugojimo vietos. !iuo aspektu tik vienintel) Panama turi tvirt& pozicij& ir galimyb, atsilaikyti prie* bet kok+ tarptautin+ spaudim&. Susiklos%ius *iai *aliai nepa-lankiai tarptautinei politikai jos at(vilgiu, ji tiesiog gali u(daryti ar apriboti naudo-jim&si savo kanalu, jungian-%iu Atlanto ir Ram'j+ vande-nyn&, d)l to b-t' apsunkinti nusistov)j, laivybos mar*ru-tai ir nukent)t' pasaulinis ekonominis stabilumas.

Pasinaudoti bank', ku-riuose grie(tai saugoma banko paslaptis, paslau-gomis gali kiekvienas pa-geidaujantis asmuo. Tai n)ra vien korumpuot' politik', narkotik' baron' ar terorist' m)gstami ban-kai, nors toki& nuomon, bando suformuoti teis)-saugos institucijos ar Holi-vudo filmai. Kiekvienas turi prigimtin, teis, + asmens privatum&, taip pat apsau-goti jautri& asmenin, in-formacij& nuo nes&(ining' tre%i'j' *ali' arba tiesiog saugiai laikyti savo pinigus (inant, kad niekas apie juos nesu(inos be atitin-kamo leidimo. Norint pa-sinaudoti tokia paslauga patartina kreiptis + speci-alistus, kurie, i*siai*kin, kiekvieno asmens porei-kius, pad)t' susitvarkyti su painiomis banko s&skait' atidarymo proced-romis.


FAKTAI

!E!.LIN. EKONOMIKA

Slovakijoje taikomas 20 proc. PVM visoms prek)ms ir 10 proc. knygoms bei me-dicinos reikmenims

Portugalijos u(sibr)(tas deficito tikslas yra 78 mlrd. eur'

Neoficialiai skai%iuojama, kad Lietuvos *e*)lin)s rin-kos vert) yra 30 mlrd. lit'»Vyriausyb% siekia

ekonomik, atgaivinti didindama eksport,, ta(iau importuos prabangius automobilius

Ne visi portugalai apsid&iaugs laim%j- prabang) automobil+. Reuters




FAKTAI

VVS

Terminas pirm&kart pa-vartotas 1990 metais

Did(iausia sistem' pl)tra prasid)jo d)l vadinamo-sios Y2K problemos ir euro zonos pl)timosi

„Saldos“ metin) apyvar-ta vir*ija 100 mln. lit'

»Galiausiai toki, +mon- gali pra&udyti jos pa(ios s%km%, kai nebesusitvarkoma su padid%jusiu preki) ir informacijos srautu

Pirmuosius ga-lima lyginti su pradedan&iuoju verslu, kuris

savo procesus seka ir ana-lizuoja „Microsoft Excel“ lentel"se. Galiausiai toki% 'mon) gali pra$udyti jos pa&ios s"km", kai nebesu-sitvarkoma su padid"ju-siu preki( ir informacijos srautu. Taip tirpsta ne tik

'mon"s darbuotoj( kan-tryb", bet ir u$sakov( bei klient( pasitik"jimas.

Kai informacijos per daugPasak konsultacij( ben-drov"s „Columbus Lie-tuva“ projekt( direktor"s Gretos Vasiliauskait"s, b!tent informacijos per-teklius b!na pagrindinis post!mis 'mon"ms diegti verslo valdymo sistemas (VVS). „Universalaus at-

sakymo n"ra. Diegiamasi tada, kai 'mon" pradeda nebesuvaldyti informa-cijos srauto. Jeigu reikia informacijos, ji turi b!ti &ia ir dabar. Normalu, kad prie#ingu atveju atsiranda problem(“, – teig" ji.

*mon"ms i#augus i# „Excel“ vystykl(, ie#koma galimybi( kompiuterizuo-tai sekti bei analizuoti apskait%, personalo val-dymo, prekybos ir kitus procesus. Lietuvoje #is

vystymasis n"ra viena-lytis, nes vienos 'mon"s stengiasi i#spausti visk%, k% gali, i# 'prast( sistem(, o kitos jau diegia jas at-naujintas.

Savaranki'kumo kaina„Mes esame jauna vals-tyb". Iki nepriklausomy-b"s buvo ai#kiai susty-guota, kam atiduodame duomenis. Kai to neliko, per 20 met( visk% pastatyti i# naujo gana sud"tinga, –

ai#kino G. Vasiliauskait". – Vakarai #iuo klausimu yra visi#kai atitr!k) ir apie inovacijas kalba dau-giau negu mes. Esame pra-diniame etape, kei&iame lietuvi#kas sistemas nau-jesn"mis, inovatyvi( ben-drovi( kol kas tr!ksta.“

,inoma, reikia nepa-mir#ti, kad diegti VVS yra labai brangus 'mon"s pl"tros etapas, o tai neabe-jotinai stabdo #' proces%, jau nekalbant, kad rinka po kriz"s atsigauti pra-d"jo visai neseniai. Kaip teigia informacini( tech-nologij( paslaugas tei-kian&ios bendrov"s „Sy-nergy Cloud“ direktorius Marijus Andrijauskas, VVS diegimas neretai gali atne#ti ir nuostoli(, jei 'mon" prie# jas diegdama neatliks nam( darb(.

„Jei 'mon" aklai pasi-renka informacin) sis-tem%, tai gali tur"ti ne tik neigiam( pasekmi(, bet ir nuostoli(. Da$niausiai d"l nes"km"s yra kaltinami dieg"jai, konsultantai ir 'mon"s viduje projektui priskirti specialistai“, – sak" jis.

Anot M. Andrijausko, taip atsitinka, kai sistema tampa ne priemone tikslui pasiekti, bet tikslu. * tai

reikia $i!r"ti atvirk#&iai, nes, pavyzd$iui, parda-vimo proceso automatiza-vimas trumpinant jo laik% yra tikslas, kuris pasie-kiamas 'sidiegus informa-cin) sistem%.

Ilgas sprendimas +iauliuose veikian&ios bendrov"s „Salda“ tech-nologij( grup"s vadovas Marius Ulbietis pabr"$", kad net i#siai#kinus tiks-lus sistem( diegimo proce-sas gali u$trukti keliolika m"nesi(. „Tai sud"tingi sprendimai, kyla sun-kum(. Reikia nepamir#ti, kad kiekvienas produktas diegiamas ma$daug me-tus, be to, v"liau jie nuo-lat atnaujinami. Ateina etapas, kai 'mon"s pra-deda galvoti apie 10 met( senumo sistem( atnauji-nim%, nes yra pasikeitusi licencijavimo sistema ir tai, k% tu gauni u$ tuos pi-nigus“, – ai#kino jis.

Bendrov" Baltijos #a-lyse yra viena pirm(j(, 'sidiegusi( „Microsoft Dynamics AX 2012“ verslo valdymo sistem%. Tiesa, „Salda“ bene de#imtmet' naudojo ankstesn) #ios sistemos versij%, o dabar j% atnaujino. Tai, G. Vasi-liauskait"s teigimu, yra

tuojanti „Salda“, vos tik atnaujinusi sistem%, pa-tyr" veiklos efektyvumo pager"jim%. Penktadaliu suma$"jo rank( darbo, informacija cirkuliuoja penkiskart grei&iau, o tai leid$ia tiksliau nustatyti esamus liku&ius ir preky-bos mast%. Tiesa, i#augo saugomos informacijos kiekis.

M. Urbietis patvirtino, kad rezultatai jau&iami i#kart. Gali kilti pagunda #iuos procesus lyginti su Dakaro lenktyn"mis, kur da$niausiai laimi did$iausi% finansavim% turin&ios komandos. Ta&iau #iuo atveju tobu-lesn" VVS dar nerei#kia,

kad 'mon", kaip konku-rent", tampa prana#esn". „Mano po$i!riu, verslo valdymo sistema padeda geriau dirbti, tada tam-pame patrauklesni, sta-bilesni ir patikimesni klientui. I# to ir atsiranda konkurencija. Kad 'si-diegus sistem% 'gyjamas konkurencinis prana#u-mas, labai abejo&iau“, – svarst" M. Urbietis.

Galima teigti, kad vien $ydro ir tyliai zvimbian-&io „Prius“, norint s"k-mingai pl"toti versl%, ne-u$tenka. Ta&iau, jei #alia b!t( pastatytas kiek par!-dij)s ir kartais „Ruskoje radijo“ grojantis „Pas-sat“, kur' rinktum"t"s?

!iandien VVS ne tik kompiuterizuoja verslo procesus, bet ir did&i,ja dalimi juos automatizuoja. AFP

»Gera prad&ia – pus% darbo, ta(iau tik geros id%jos neu&tenka

TIK SKAI&IAI

5 mln. !VEICARIJOS !VIESOS DIOD. (LED) SISTEM. GAMINTOJAS „ALMIPEX GMBH“ KAUNO LAISVOJOJE EKONOMIN/JE ZONOJE PLANUOJA INVESTUOTI 5 MLN. LIT. IR SUKURTI APIE 30 NAUJ. DARBO VIET.

Milijardinis pirkinysSocialinis tinklas

„Facebook“ u& 12 mlrd. JAV doleri) (30,6 mlrd. lit)) akcijomis ir 4 mlrd. doleri) (10,2 mlrd. lit)) grynaisiais perka &inu(i) siuntimo program%l- „WhatsApp“, ra'oma portale businessinsider.com.

„Facebook“ sumok)jo 3 mlrd. doleri' (7,6 mlrd. lit')

„Facebook“ u& 19 mlrd. JAV doleri) perka &inu(i) siuntimo program%l- „WhatsApp“. Scanpix

akcijomis kaip garant&, kad „WhatsApp“ darbuotojai liks dirbti dar 4 metus.

Program)l) vadinama re-alaus laiko (inu%i' siuntimo tinklu ir leid(ia bendrauti milijonams (moni' visame pasaulyje. Trumpai tariant, tai yra trump'j' (inu%i' pakaitalas. „WhatsApp“ ga-lima parsisi'sti nemokamai, o v)liau vartotojai moka po 0,99 JAV dolerio kasmet.

inovatyvi( 'moni( bruo-$as.

„Da$nai 'mon" mato spragas ir jas #alina. To-kios 'mon"s b!na pirmo-sios, ie#kan&ios proces(, kuriuos vykdant galima pasitempti, efektyvumo”, – apie prasid"jusi% atnau-jinim( kart% kalb"jo ji.

Vie'umas ne visada geraiBendrov" „Salda“ atnau-jino informacin) sistem%, kurios paj"gum( nebeu$-teko vykstantiems proce-sams. „Buvo siekiama, kad sistema neribot( infor-macijos, kad ji b!t( gau-nama ir pateikiama laiku. +is tikslas yra pasiektas. Informacin" sistema nuo realaus proceso atskirai veikti negali, tad dabar bent jau turime daugiau laisv"s“, – pasakojo M. Ur-bietis.

Didesn"se kompani-jose vengiama platesnio informacinio tinklo, nes kartais duomenys yra

tokie jautr!s, kad apie juos negali su$inoti net kito skyriaus personalas. Pastaruoju metu taip pat populiaru VVS perkelti ' „debes'“, sudarant' gali-myb) sistema naudotis ne tik s"dint prie darboviet"s kompiuterio, bet ir prisi-jungus asmeniniu darbuo-tojo i#maniuoju 'renginiu.

Be jokios abejon"s, ten-dencija „Atsine#k 'ren-gin'“ (angl. „Bring Your Own Device“) didina verslo mobilum%, nes sprendimai neb!tinai turi b!ti priimami prie darbo stalo. Ta&iau taip 'rengi-niai „i#eina“ i# saugios 'mon"s zonos. Tai vienas aktualiausi( #i( met( technologinio saugumo klausim(, apie kur' jau ra-#"me savaitra#tyje „Eko-nomika.lt“.

Vien sistemos nepakankaV"dinimo ir #ildymo sis-temas gaminanti ir ' dau-giau nei 30 #ali( ekspor-

VVS leid&ia steb%ti sand%lio atsargas per atstum,. Reuters.

11Nr. 72014 m. vasario 24 – kovo 2 d.10 Nr. 7

2014 m. vasario 24 – kovo 2 d.

GIEDR. SANKAUSKAIT. [email protected]

VILIUS PETKAUSKAS [email protected]

FAKTAI

CIGARET.S IR KONTRABANDA

Tabako suvartojimas auga (emesnes ir ma(as pajamas gaunan%i' gy-ventoj' segmente

Skai%iuojama, kad ta-bako gaminiai per pra)-jus+ am(i' nusine*) 100 mln. gyvybi'

Pernai pasienie%iai sulaik) 2,5 mln. pakeli' kontrabandini' cigare%i'

Lietuvos juodojoje rinkoje kontrabandin)s cigaret)s parduodamos 3–4 kartus brangiau nei kainuoja Rusijoje ir Balta-rusijoje.

Neapsigaukite. N e b a n d o m e paneigti fakto, kad cigaret" –

negailestingas $udikas, atsikratantis aukos #iai vis dar imituojant m"-gavim%si kar&iu tabako d!mu. ,udikas toks nuo$-mus, kad tam, jog rykliai

»Gera prad&ia – pus% darbo, ta(iau tik geros id%jos neu&tenka

TIK SKAI&IAI

8,3 %2013 MET. GR0D. DERLIUS LATVIJOJE BUVO 8,3 PROC. KUKLESNIS NEI 2012-.J.

Galingiausios v%jo j%gain%sDid&iausia Danijos

energetikos +mon% „Dong Energy A/S“ ketina pl%sti j*r) v%jo j%gaini) park, prie Jungtin%s Karalyst%s krant) ir jame +rengti Da-nijos bendrov%s „Vestas“ kuriamas 8 MW galingu-mo v%jo j%gaines „V-164“.

Tai pirmas kartas j-r' v)jo energetikos istorijoje, kai tokios galingos j)gaines ke-

Pirm, kart, j*r) v%jo energetikos istorijoje tokios galingos j%gaines ketinama naudoti komercinei elektros gamybai. Scanpix

tinama naudoti komercinei elektros gamybai. !iuo metu labiausiai paplitusi' j-r' v)jo j)gaini' galingumas siekia vos 3,6 MW. „V-164“ j)gain)s pasi(ymi +sp-dingu dyd(iu: j' rotori' skersmuo siekia 164 m, o kiekvienos ment)s svoris yra 32 t. Tikimasi, kad naujo-siose j)gain)se elektra bus gaminama daug efektyviau, o jos pagaminimo kaina stipriai ma()s.

Lietuva turi daug galimybi) tapti devyniolikt,ja euro zonos nare. Fotodiena.lt

Vasario prad&ioje Rusija u&draud% kiauli) ir kiaulienos import, i' visos ES. Fotodiena.lt

Reikalavimus atitinkameKreip%si + PPOLietuva suma&ino

fiskalin+ deficit, – dabar jis yra ma&esnis nei Europos S,jungos (ES) reikalaujami 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tod%l 'alis turi daug galimybi) tapti devyniolikt,ja euro zonos nare, tvirtina finans) mi-nistras Rimantas !ad&ius.

„Bus 2,9 proc. arba ma(iau. Tikimyb), kad (deficitas) bus

Europos S,junga (ES) reikalauja, kad Rusija nepa&eist) Pasaulio pre-kybos organizacijos (PPO) taisykli), draus-dama i' ES 'ali) +ve&ti kiaulien,.

"enevoje pristatant PPO metin+ raport&, buvo pa-br)(ta, kad Rusija taiko ne-teis)tas priemones Lietuvos ir kit' ES valstybi' kiauli'

ma(esnis, yra gana didel)“, – Briuselyje (urnalistams teig) R. !ad(ius. Lietuvos finans' ministerija dar skai%iuoja pra-)jusi' met' vie*ojo sektoriaus pajamas ir i*laidas, o galuti-nius rezultatus baland+ arba gegu(, +vertins ES statistikos tarnyba. Ar leisti Lietuvai pri-sijungti prie euro zonos, Eu-ropos institucijos nuspr,s iki liepos m)nesio.

bei kiaulienos eksportuo-tojams. „Naujasis prekybos barjeras nesuderinamas su PPO taisykl)mis ir Rusijos +sipareigojimais PPO“, – teigia U(sienio reikal' mi-nisterija. Vasario prad(ioje Rusija u(draud) kiauli' ir kiaulienos import& i* visos ES. Agresyvaus u(krato ne*io-tojas *ernas rastas ir Lenkijos teritorijoje.

lt“ teig" LLRI preziden-tas ,ilvinas +il"nas ir prid!r", kad #iuo metu nelegalios rinkos paslau-gomis da$niausiai nau-dojasi ma$esnes pajamas gaunantys gyventojai, ta&iau m"tines ir plonas cigaretes daugiau r!ko labiau pasiturintys asme-nys. Taigi, tik"tina, dalis j( taip pat rast( b!d( savo priklausomybei pa-tenkinti.

Tabako kompanijos „Philip Morris Baltic“

kontrabandininkams“, – leidiniui sak" L. Bu&alis.

Ministerija problemos nematoSu ekspert( nuomone ne-sutiko Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukai&io patar"jas Julius Na#&enkovas. Pa-klaustas, kod"l n"ra ver-tinama draudimo 'taka #e#"lin"s ekonomikos augimui, ministerijos atstovas tikino, kad yra formuojamas mitas, jog vienintelis b!das kovoti su nelegalia prekyba ta-bako gaminiais – ma$inti akciz%. „Tabako gamini( prekeiviai patys kain( nema$ina, ta&iau siekia, kad b!t( ma$inamas ak-cizas, – sak" J. Na#&enko-vas. – Tokius mitus labai lengva sugriauti – tereikia pa$i!r"ti ' Skandinavijos #alis, kur tabako gamini( kainos yra labai auk#tos, o kontrabandos ir nelega-lios prekybos lygis nepaly-ginamai $emesnis nei #a-lyse, kur tabako gaminiai gerokai pigesni.“

Vilniaus universitete teis"s magistro laipsn' 'gij)s ministro patar"jas prid!r", kad nelegalios prekybos mastas susij)s su teigiamu visuomen"s po$i!riu ' #e#"lin) rink%. Vis d"lto J. Na#&enko-vas pamir#o atsi$velgti ' fakt%, kad Lietuva turi i#orin) sien% su Rusija ir Baltarusija, kurios ne-priklauso ES, netaiko di-deli( akciz( ir yra ranka pasiekiamos. +vedijos, Danijos ar Norvegijos gy-ventojai net nor"dami ne-tur"t( galimyb"s 'sigyti nelegali( cigare&i(.

Akcizas – kone pus% kainosRemiantis Finans( mi-nisterijos duomenimis, bendras akciz( tarifas cigaret"ms Lietuvoje ne-gali b!ti ma$esnis nei 244 litai u$ 1 000 cigare&i(. Pasitelkus elementari% aritmetik% i#eina, kad ma$iausias pakeliui ciga-

re&i( 'manomas akcizas – 4,88 lito. Tai kone dvi-gubai daugiau, nei Balta-rusijoje kainuoja pakelis populiariausios r!#ies r!-kal(. Tad visai nekeista, kad kontrabanda i# kelis-kart ma$esn' akciz% ciga-ret"ms taikan&i( Rusijos ir Baltarusijos ' Lietuv% plaukia prekiniais vago-nais.

„Vert"t( prisiminti, kad akcizin"s prek"s pa-gal perkam%j% gali% Lie-tuvoje yra vienos bran-giausi( ES“, – sak" ,. +i- l"nas. Jo teigimu, nors jau min"toje +vedijoje cigare&i( kaina dar auk#-tesn", ten ir atlyginimai kur kas didesni.

„Viena yra didinti akciz% Portugalijoje ar Ispanijoje, apsuptose tur-ting(j( ES valstybi(, ir visai kas kita taip pat elg-tis Lietuvoje, turin&ioje sien% su ne ES nar"mis, – ai#kino LLRI vadovas. – Dideli akcizai yra pa-grindin" kontrabandos prie$astis.“

!auna sau + koj,Bandymas 'vertinti, kas svarbiau – kontrabanda ar visuomen"s sveikata, n"ra reikalingas. Aki-vaizdu, kad kiekviena valstyb" susiinteresuota auginti sveikus pilie&ius. Vis d"lto, Pasaulio banko duomenimis, Lietuvoje r!ko daugiau nei pus" suaugusi( gyventoj(. Prid"jus nepilname&ius r!kalius, #is skai&ius tik i#auga. Turint omenyje kontrabandos mast%, ga-lima sp"ti, kad r!kan&i( asmen( dalis yra dar di-desn".

„Nereikia u$mir#ti, kad nesvarbu, tabako ga-minys 'sigytas legaliai ar ne, jis vis tiek yra pra$!-tingas, – teig" J. Na#&en-kovas. – Esu tikras, kad visi, kuri( sveikat% su-$alojo tabako produktai, linki mums ne nelegali% prekyb% tabako gami-niais suvaldyti, o grie$tai kovoti su r!kymu kaip rei#kiniu.“

Susiduriame su para-doksalia situacija – au-

Siekiant skatinti sveikatingum,, neatsi&velgiama + skirting, ES 'ali) pad%t+. Scanpix.

korporatyvini( reikal( vadovas Lietuvai Lau-rynas Bu&alis leidiniui „Ekonomika.lt“ taip pat sak" manantis, kad Ta-bako direktyva prisid"s prie #e#"lin"s ekonomi-kos augimo. „Mes prita-riame, kad visa tabako gamini( rinka b!t( efektyviai reguliuojama, ta&iau svarbu, kad regu-liavimas pad"t( pasiekti visuomen"s sveikatai ke-liamus tikslus, o ne suda-ryt( s%lygas pasipelnyti

gant kontrabandai, apy-vartoje did"s nevalstybine kalba $ym"t( ir neai#kios kokyb"s r!kal( kiekis. Taip pat nereik"t( tik"tis, kad Rusijos ar Baltarusi-jos atstovai nei i# #io, nei i# to ims $ym"ti cigare&i( pakelius kraupiais vaiz-dais. Tod"l dalis apsaugai skirt( priemoni( gali likti nei#naudotos.

Nors da$nai akcentuo-jamas akcizo ir 'vairi( draudim( poreikis tabako gaminiams, da$nai pa-mir#tama kita i#kalbinga statistika, rodanti, kad beveik 8 proc. mir&i( ES galima sieti su antsvoriu. Dar daugiau, net tre&dalis vis( #irdies lig(, kasmet sudaran&i( 49 proc. vis( mir&i( atvej( Europoje, taip pat siejamos su ants-voriu ir fizinio aktyvumo stoka. Ta&iau dideliu ak-cizu apmokestint( riebi( produkt( ar cukraus per-sodrint( gaivi(j( g"rim( bent jau kol kas nematyti. Galiausiai visos proble-mos esm" yra netinka-mas #vietimas apie sveik% gyvenimo b!d%. Mat ne-sunku susidaryti 'sp!d', kad tu#t"jantys Europos biud$etai pildomi priklau-somyb"s kankinam( eu-ropie&i( s%skaita, ne'ver-tinant kylan&i( gr"smi(.

»Tabako direktyva Lietuvoje + nelegali, rink, pastumt) ir tuos &mones, kurie anks(iau prekes +sigydavo legaliai

nu$udyt( tiek pat $moni( kiek cigaret"s, #i( popu-liacija tur"t( i#augti mili-jon% kart(.

Turint omenyje, kad net 16 proc. vis( mir&i( Europos S%jungoje (ES) galima sieti su tabako produkt( vartojimu, o daugiau nei 80 proc. r!ka-li( pirm% v"$io lazdel) u$-kuria dar iki 25-ojo gimta-dienio, galima suprasti Europos Komisijos (EK) siek' suma$inti r!kymo patrauklum%.

Tvirtinant Tabako di-rektyv% siekiama, kad 65 proc. cigare&i( pakelio dengt( nuotraukos, ilius-truojan&ios d"l r!kymo patiriamus sveikatos su-trikimus, o paskutinis cigaret"s pagardinimas – m"ta i#nykt( i# r!kali( pasirinkimo galimybi(. Dingt( ir plonosios ciga-ret"s.

-ia ir atsiranda es-min" problema. Skirtin-gai nuo did$iosios dalies ES gyventoj(, lietuviai

gali nesunkiai apeiti bet kokius draudimus – pa-galbos rank% tiesia kai-mynai.

D*mas meta 'e'%l+Prie# dvejus metus Lie-tuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) atliko #e#"lin"s rinkos analiz). Buvo nustatyta, kad net 29 proc. #alies tabako rinkos slepiasi po kontrabandos #e#"liu. D"l to #alies biu-d$etas kasmet netenka 11 mln. lit( akcizo pajam(, o

kontrabandini( cigare&i( rinka gali siekti net 300 mln. lit(.

Europos Parlamentui patvirtinus Tabako di-rektyv%, #i 'sigalios vi-sose ES nar"se. Vadinasi, netolimoje ateityje vitri-nose neliks m"tini( ciga-re&i(, o pakeli( i#vaizda atgrasys net did$iausius kruvin( film( m"g"jus. Ta&iau pad"t' labai kom-plikuoja vienas neseniai atliktas „Spinter“ tyri-mas. Apklausus m"tini(

cigare&i( m"g"jus Lie-tuvoje, paai#k"jo, kad net trys ketvirtadaliai j( ie#kot( nelegali( m"gs-tam( cigare&i(. Taigi biud$etas v"l patirt( pra-radim%, o 'statymo raid) purve trypiantys kontra-bandininkai gaut( di-desn' peln%.

„Tabako direktyva Lie-tuvoje ' nelegali% rink% pastumt( ir tuos $mones, kurie anks&iau prekes 'sigydavo legaliai“, – sa-vaitra#&iui „Ekonomika.



Neretai sakoma: „Prie ruso buvo geriau.“ Tai fraz", kuri%

i#gird)s da$nas lietuvis gniau$ia kum#t'. Fraz", kurios koktumas stumia ' nevilt' ir ver&ia dar kart% atid$iau pasi$i!r"ti, ar efektyviai naudojamos #vietimui skirtos l"#os. Vis d"lto, kalbant apie praeit', galima pasteb"ti vien% 'domi% tendencij% – teigiantieji, kad sovieti-nio bato padas ant tautos veido k!r" #iltesn) gerov) nei savaranki#ka politin" savivalda, nuolat priki#a, kokie skurd$iai Europos mastu esame.

Nors lygiavimasis ' geriausius visuomet svei-kintinas, kod"l nepasi-

$i!r"jus, i# kur at"jome. „Ekonomika.lt“ pateikia skai&iais i#reik#tas prie-$astis, kod"l „prie ruso“ geriau gyventi buvo 'ma-noma nebent u$sid"jus neper#aunamo stiklo ro$i-nius apatijos akinius.

Ekonomikos i'sip*t% keliskartI# prad$i( der"t( pami-n"ti, kad bet koks finan-sin"s valstybi( gerov"s vertinimas – subjektyvus procesas. Turint omenyje, kad 1990 metais n" vienoje

i# buvusi( SSRS valstybi( nefunkcionavo rinkos eko-nomika, statistiniai duo-menys, surinkti remiantis demokratiniam pasauliui taikomais metodais, gali neb!ti labai tiksl!s.

Nusprend"me pasi-

VILIUS [email protected]

kliauti 70 met( veiklos patirt' sukaupusiu Pasau-lio banku, Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir Jungtini( Taut( Organi-zacija (JTO).

Prab"gus daugiau nei dviem de#imtme&iams, kai subyr"jo Soviet( S%-junga, statistiniai buvusi( komunistini( valstybi( duomenys rodo viena – po-litin"s skyrybos visiems i#"jo ' naud%. Skirtingais keliais pasukusi( valsty-bi( ekonomika i#sip!t" net kelis kartus.

Baltijos #alys, vis% d"-mes' sutelkusios ' siek' tapti integralia Vakar( pasaulio dalimi, !gtel"jo daugiau nei keturis sy-kius. Skai&iuojama, kad

prie# 24 metus Lietuvos ekonomikos dydis, pa#ali-nus infliacijos 'tak%, siek" ma$daug 10 mlrd. JAV doleri( (25,5 mlrd. lit(). 2013-aisiais m!s( BVP buvo vertinamas jau be-veik 47 mlrd. doleri( (120 mlrd. lit().

Pana#i ir Estijos bei Latvijos pad"tis. +i( #ali( ekonomika laisv"s de#im-tme&iais atitinkamai augo nuo 5 mlrd. doleri( (12,8 mlrd. lit() ir 7,4 mlrd. do-leri( (18,8 mlrd. lit() iki 24,3 mlrd. doleri( (62 mlrd. lit() ir 30 mlrd. doleri( (76,5 mlrd. lit().

Tiesa, pana#ias tenden-cijas galima pasteb"ti ir kitose i# SSRS gniau$t( i#tr!kusiose valstyb"se.

FAKTAI

BUVUSI SOVIET/ S#JUNGA

Energetikos sektorius Rusijoje sukuria beveik pus, BVP

Baltijos *alys vienin-tel)s gali pasigirti nesu-rengusios n) vien' nede-mokrati*k' rinkim'

Prie* 20 met' Ukraino-je BVP vienam gyventojui atitiko 30 proc. JAV lygio, 2013-aisiais – 19 proc.

Lietuvos BVP vienam gyventojui *iuo metu pri-lygsta 60 proc. JAV lygio, 1990-aisiais *is rodiklis siek) 32 proc.

»Baltijos 'alys, vis, d%mes+ sutelkusios + siek+ tapti integralia Vakar) pasaulio dalimi, *gtel%jo daugiau nei keturis kartus

»Buvusi) SSRS valstybi), i'skyrus Baltijos 'alis, ekonomik, augino auk'tos energetini)i'tekli) kainos

$ Lietuvos nekilnojamojo turto rink, bendrov% CAPI-TAL +siver&% kaip viesulas – prie' metus fran'iz%s pagrindais veikl, prad%j-s agent*r) tinklas d&iau-giasi rezultatais, o 'iemet &ada 'imtat*kstantines investicijas.

CAPITAL Lietuvos regiono direktorius Dmitrijus Semio-novas teig), kad bendrov) ir toliau sieks kurti nekilno-jamojo turto brokeriams pa-lankiausi& aplink& dirbti bei tobul)ti.

„Nenuostabu, kad vasar+, *v,sdami vos vieneri' met' sukakt+, galime vadintis di-d(iausia Lietuvoje veikian%ia nekilnojamojo turto (NT) agent-ra. Tai patvirtina fak-tas, kad prie m-s' koman-dos prisijung) beveik tuzinas brokeri' i* „DNB b-sto“ ir buv,s *ios agent-ros vado-vas Gediminas Jankauskas“, – sako D. Semionovas.

Bendrov) *iuo metu si-lo

CAPITAL patirtis leid&ia dr,siai vadintis lyderiais

geriausias s&lygas ir turt& parduodantiems broke-riams, ir NT parduodan%ioms agent-roms. „B-dami di-d(iausi turime galimyb, teikti kokybi*kiausias paslau-gas, o tikslui pasiekti suda-rome brokeriams patrauklias darbo s&lygas – investuo-

jame + valdymo technologi-jas ir sistemas, skatiname mokym&si“, – teigia ilga-met, vadovavimo patirt+ turto pardavimo srityje turin-tis G. Jankauskas.

NT rinkoje turt& parduoda ne +mon) ar jos logotipas, o (mon)s – NT brokeriai, tad

CAPITAL fran'iz%s vystymui skirs dar beveik pus- milijono lit). Bendrov#s nuotr.

did(iausias d)mesys tam ir skiriamas. Kad einama tei-singu keliu, rodo lyderio po-zicija rinkoje.

Vilniaus biuro vadovas Mantas Miko%i-nas sako, kad CAPITAL augimas n)ra atsitiktinis. „Tikiu, kad CAPI-TAL fran*iz)s +sigijimas pad)s biurui augti prisijungiant naujiems NT brokeriams. M-s' kompanijoje domi-nuoja modernios id)jos ir puiki mokym' programa, tai pad)s biuro brokeriams suteikti kokybi*kiausias pas-laugas savo klientams“, – pasakoja M. Miko%i-nas.

Po met' i*vyd, d(iuginan-%ius rezultatus, bendrov)s vadovai nusprend) nel)tinti tempo ir skirti dar bema( pus, milijono lit' fran*izei pl)toti. Tam es& tur)t' pad)ti ne vien atsigaunanti NT rinka, kuri teikia itin *viesi' perspektyv', bet ir optimistin) demog- rafin) situacija ateinan%ius septynerius metus.


Vasaris Kovas Balandis Gegu() Bir(elis Liepa Rugpj-tis Rugs)jis Spalis Lapkritis Gruodis Sausis

2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

90

80

70

60

50

40

30

20

10

0

120

100

80

60

40

20

0

Estija

Lietuva

Latvija

Rusija

Kazachsta

nas

Turkm

)nista

nas

Azerbaid(anas

Baltarusija

Ukraina

Gruzija

Arm)n

ija

Uzbekistanas

Tad(i

kistanas

Kirgizij

a

Moldova

20,0

18.0

16,0

14,0

12,0

10,0

8,0

6,0

4,0

2,0

0,0

1990 metai

2013 metai

BVP vienam gyventojui, t*kst. JAV doleri) (pa*alinus infliacij&)

Rusijos ekonomika taip pat paaugo keturis kartus – nuo 516 mlrd. doleri( (1,2 trln. lit() 1990-aisiais iki 2,1 trln. doleri( (5,3 trln. doleri() pernai.

Dideliu augimu pas-tar%j' de#imtmet' d$iau-g"si ir nauding( i#ka-sen( daug turin&ios valstyb"s Kazachstanas bei Turkm"nistanas. TVF duomenimis, kazach( ekonomika i#sip!t" 'sp!-dingiausiai – beveik 10 kart(. 1990-aisiais kaza-ch( ekonomika per metus 'suko 26,7 mlrd. doleri( (68 mlrd. lit(), o pra"ju-siais metais #i Centrin"s Azijos #alis jau generavo 225 mlrd. doleri( (573,8 mlrd. lit().

Baltijos 'alys – turtingiausiosVis d"lto valstyb"s eko-nomikos dydis toli gra$u nenusako, kokia #i yra turtinga. Nor"dami i#si-ai#kinti, kuri i# buvusi( SSRS valstybi( #iuo metu gali pasigirti did$iausiu turtu, pasitelk"me visiems suprantam% BVP vienam gyventojui rodikl'.

Prie straipsnio pa-teikta lentel" atspindi tendencij%, negailestin-gai paneigian&i% mit%, kad prie ruso buvo ge-riau. BVP lygis, tenkan-tis vienam gyventojui, rodo, kad geriausiai se-kasi #alims, kurios akty-viausiai b"go rinkos eko-

nomikos takais. Baltijos #ali( BVP vienam gyven-tojui #oktel"jo daugiau nei 5 kartus ir pranoksta vis( buvusi( sovietini( valstybi( rodiklius.

Akivaizdi #io rodiklio lyder" – Estija. +iaurin"s Baltijos valstyb"s gyven-tojui pernai teko kiek daugiau nei 18 t!kst. JAV doleri( (46 t!kst. lit() – nema$as #uolis, palyginti su 1990 metais, kai vienas estas k!r" 3,1 t!kst. do-leri( (7,9 t!kst. lit() eko-nomikos. Antroje vietoje yra Lietuva – vienam lie-tuviui per metus teko 15,6 t!kst. doleri( (39,8 t!kst. lit().

Tre&ia pozicija dalijasi Latvija ir Rusija, kuri( gyventojams pernai teko 14,9 t!kst. doleri( (37,9 t!kst lit() BVP. Galima pridurti, kad, skirtingai nei 1990-aisiais, Rusija neb"ra did$iausi% BVP vienam $mogui kurianti valstyb". +i% pozicij% da-bar u$ima Estija ir Lie-tuva.

Pateiktoje lentel"je ga-lima i#vysti nemenkus ir kit( #ali( BVP prie-augius, ta&iau verta at-kreipti d"mes', kad visos augusios valstyb"s, i#sky-rus Baltijos #alis, gali m"-

gautis nemenkais gamtos teikiamais turtais, kuri( kain( augimas per pas-taruosius 15 met( leido smarkiai 'sukti ekonomi-kos variklius.

Ypa& greitai augan&io Kazachstano BVP kai ku-riais #io t!kstantme&io metais did"jo daugiau nei 20 proc. Tokios valstyb"s kaip Ukraina, Gruzija ir Baltarusija, ne taip spar&iai keliavusios rin-kos ekonomikos link bei susid!rusios su rimtais demokratijos prisijauki-nimo i##!kiais, paaugo palyginti nedaug.

Socialiniai pirm*naiSiekiant ai#kumo atsi-$velgta ir ' socialinius valstybi( tyrimus, to-kius kaip JTO sudaro-mas ,mogaus socialin"s raidos indeksas, kuriuo vertinama pilie&i( gy-venimo trukm", ra#tin-gumas, i#silavinimas, gyvenimo kokyb" ir stan-dartai.

Ko gero, neverta steb"-tis, ta&iau ir #iuo at$vilgiu Baltijos #alys pranoksta buvusios SSRS valstybes. Dar daugiau, Lietuva, Latvija ir Estija yra vie-nintel"s sovietinio pen-kioliktuko valstyb"s, pa-

tenkan&ios ' „itin auk#to i#sivystymo“ kategorij% su Vakar( valstyb"mis. Kasmet skelbiamame in-dekse Lietuvai tenka 41 vieta, Latvijai ir Estijai atitinkamai 44-a ir 33-ia vietos.

Ar&iausiai Baltijos #a-li( yra Baltarusija, kuri patenka ' 50-% viet%. Rusija (55), Gruzija (72), Ukraina (78), Arm"nija (87), Azer-baid$anas (82), Kazachsta-nas (69) patenka ' auk#to

Statistika rodo, kad rinkos ekono-mikos keliu dr,siausiai %jusios valstyb%s augo daugiausia. EnglishRussia.com

i#sivystymo valstybi( gretas. Uzbekistanas (114), Turkm"nistanas (102), Kirgizija (125), Tad$ikista-nas (126) patenka ' viduti-nio i#sivystamo valstybi( gretas ir lenkia tik ypa& neturtingas Afrikos #alis.

Galiausiai nereikia la-bai stengtis norint 'rodyti, kad gyvename geriau. U$-tenka 'vertinti fakt%, kad jau u$augo $moni(, ku-riems #ypsn' kelia kalbos apie tu#&ias vitrinas ar po-

reik' itin tausoti daiktus d"l j( nepakei&iamumo, karta.

Jei to negana – pa$vel-kite ' sovietinio blokinio daugiabu&io kiem%, pri-gr!st% automobili(, ir atminkite, kad saul"s d"l partijos atsisakiusieji net tolimiausiose svajose ne-reg"jo vizijos, kad kiek-vienas norintis tur"s galimyb) 'sigyti kadaise prabangos preke laikyt% automobil'.

Tu'(ias lentynas netruko nukloti prek%s i' viso pasaulio. Fotodiena.lt

Tu esi vertas geriausio darbo!

CV-Online klient) – tarptautin) lyderiaujanti kompanija, inova- tyviai dirbanti telekomunikacij' sprendim' srityje. !iuo metu +mon) ple%ia savo veikl& ir prie kolektyvo Vilniuje kvie%ia prisijungti

IT PRODUKT/ VADOV# (-0)Darbo pob*dis:

Periodi*kai analizuoti IT rink& ir reaguoti + joje vykstan%ius poky%ius;

Aktyviai dalyvauti visos pardavimo komandos veikloje ir kartu prisiimti atsakomyb, / b-ti savo srities iniciatyv' generatoriumi;

Bendrauti su potencialiais ir esamais +mon)s klientais, analizuoti j' poreikius, identifikuoti naujas galimybes ir pasi-lyti naujus kompleksinius IT sprendimus +mon)ms;

Dalyvauti derybose ir klient' konsultacijose, pagrind(iant +mon)s teikiam' sprendim' vert,;

Atstovauti +monei, stiprinti jos +vaizd+ ir nuolat u(megzti nauj' kontakt' IT rengini' metu.

Reikalavimai: Auk*tasis i*silavinimas IT arba pana*ioje srityje; IT sprendim' pardavimo patirtis; "inios apie UP/Dell/EMC/VMware technologinius sprendimus; Lietuvos, Latvijos ir Estijos IT sektoriaus rinkos i*manymas; Orientacija + klient&, geri pardavimo ir organizaciniai

+g-d(iai, komunikabilumas, lankstumas ir noras tobul)ti; Puikus angl' kalbos mok)jimas.

$mon% si*lo: Galimyb, dirbti tarptautin)je lyderiaujan%ioje kompanijoje; Galimyb, tobul)ti jaunatvi*kame profesional' kolektyve; $dom' ir i**-ki' kupin& darb&; Konkurencing& atlygio paket&.

Savo gyvenimo apra*ym&, nurod, pareig' pavadinim&, si'skite elektroniniu pa*tu [email protected]& garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

CV-Online klientei UAB „Estuba“ *iuo metu darbui Klaip%doje reikalingas

BALD/ PROJEKTUOTOJAS- KONSTRUKTORIUS (-.)Darbo pob*dis:

Bald' projektavimas, paruo*imas gamybai, furnit-ros parinkimas, bendravimas ir projekt' derinimas su dizaineriais, bendravimas su klientais.

Reikalavimai: Auk*tasis i*silavinimas (bald' dizainas, interjero

dizainas, bald' ir medienos gamini' technologijos, kt. in(inerinis);

Ne ma(esn) kaip 5 met' patirtis bald' projektavimo / gamybos srityse;

Labai geri +g-d(iai dirbant su „AutoCad“ programa; U(sienio kalb' (inios b-t' prana*umas; Geb)jimas dirbti savaranki*kai ir komandoje; Atsakingumas, loginis m&stymas, k-rybi*kumas,

kruop*tumas, darb*tumas.

UAB „Estuba“ – dinami*ka, auganti ir stiprinanti savo pozicijas rinkoje +mon). Dauguma darbuotoj' kartu dirba jau 20 met', tod)l susiformavo darnus ir profesionalus kolektyvas, s)kmingai konkuruojantis tarp *iandienini' bald' gamintoj'. $mon)s pl)tr& l)m) nauj' technologij' gamybos procese +diegimas, sudar,s s&lygas +gyvendinti sud)tingus nestandartinius bald' ir interjero projektus. $mon)s prioritetai yra kokybi*kai ir laiku vykdyti u(sakymus, tenkinti kliento pageidavimus.

Savo gyvenimo apra*ym&, nurod, pareig' pavadinim&, si'skite elektroniniu pa*tu [email protected]& garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais

CV-Online klient%s UAB InfoEra specializacija yra taikomosios in(inerin)s programin)s +rangos k-rimas bei diegimas Baltijos *a-lyse. $mon) lyderiauja +gyvendindama kompleksinius sprendimus matininkams, geodezininkams bei diegdama GPS/GNSS sistemas. !iuo metu darbui Vilniuje ie*ko

GPS SPRENDIM/ PARDAVIMO KONSULTANTO (-.S)

Darbo apra'ymas: www.gps.lt internetinio portalo prie(i-ra; Pardavimo veiksm' planavimas ir vykdymas; Komercini' ir konkursini' pasi-lym', sutar%i' ruo*imas; Dalyvavimo parodose, seminaruose organizavimas; U(sakym' planavimas ir koordinavimas.

Reikalavimai: Auk*tasis i*silavinimas; Organizaciniai ir bendravimo +g-d(iai, komunikabilumas,

organizuotumas; Orientacija + tiksl& ir rezultatus; Darbo kompiuteriu +g-d(iai; Mok)ti angl' kalb&; B-tinas vairuotojo pa(ym)jimas.

Privalumai: Mok)ti rus' kalb&; „Google AdWords“ ir „Analitics“ naudojimo patirtis; Darbo patirtis rinkodaros srityje; Patirtis dirbant su WEB arba e. komercijos projektais.

Puiki vieta talentingiems ir dinami*kiems (mon)ms, norintiems tobul)ti ir augti. $mon)s darbuotojai skatinami nuolat mokytis, tod)l organizuojami kursai ne tik Lietuvoje, bet ir u(sienyje. Suteikiamos s&lygos derinti studijas su darbu, galimyb)s dirbti profesionaliose darbo grup)se ir mokytis i* patyrusi' koleg'.

Savo gyvenimo apra*ym&, nurod, pareig' pavadinim&, si'skite elektroniniu pa*tu [email protected]& garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

14 15Nr. 72014 m. vasario 24 – kovo 2 d.


AU!RA PODERYT.

Da&nam pilie(iui Lietuvoje kyla klausimas, kuo skiriasi ir kuo pana'*s „Rail Baltica 1“ ir „Rail Baltica 2” projek-tai. Svarstoma, ar tai skirtingi to paties projekto etapai, ar visi'kai skirtingi projektai bei kiek kainuos naujasis gele&inkelis. Pa-sak susisiekimo ministro Rimanto Sinkevi(iaus, tai visi'kai skirtingi projektai, kuriuos jungia vienas es-minis dalykas – siekis Lie-tuvos ir kit) Baltijos 'ali) gele&inkelius sujungti su Vidurio ir Vakar) Europos gele&inkeli) sistema euro-pinio standarto v%&e.

Du gele&inkeliai – vienas tikslas„!iuo metu Lietuvoje pro-jektuojamas ir tiesiamas „Rail Baltica 1“ gele(inke-lis nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno. Iki laiki-nosios sostin)s suprojek-tuota ir tiesiama nauja europinio standarto v)() ir rekonstruojama esama rusi*ko standarto v)(), nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvi-jos sienos projektuojama

le(inkel+ nei*vengiamai tu-r)s. „Kaun& europin) v)() pasieks jau kit' met' pa-baigoje. Kalbant apie grei-t&j& „Rail Baltica 2“ v)(,, Seimas Susisiekimo ministe-rij& +pareigojo +vertinti visus galimus trasos variantus ekonominiu, ekologiniu, so-cialiniu, paveldosaugos as-pektais ir pasakyti, kur tiks-liai drieksis naujoji v)(). Kol neatliktos studijos, sunku pasakyti, ta%iau yra labai didel) tikimyb), kad „Rail Baltica 2” Kauno neaplenks. Tikim)s, kad ir Vilniaus“, – sak) R. Sinkevi%ius.

Atsakyti, kiek tiksliai kainuos gele(inkelis „Rail Baltica 2”, *iuo metu su-d)tinga. Ministro teigimu, kaip parod) Did(iosios Bri-tanijos bendrov)s 2011 me-tais atliktas AECOM tyrimas, naujoji v)() tur)t' kainuoti 4,4 mlrd. lit'. Ta%iau jis

atkreip) d)mes+ + tai, kad daugelio dalyk' ekspertai *ioje studijoje ne+vertino arba +vertino labai prelimi-nariai – (em)s pa)mim& valstyb)s reikm)ms, upi' kirtimus, tilt' statyb& ir t. t. Tod)l suma gali i*augti iki 7 mlrd. lit'. Europos Komi-sija ketina finansuoti iki 85 proc. projekto vert)s.

V%&%s mar'rutas priklausys nuo Lenkijos „nam) darb)“Dar vienas aktualus klausi-mas, + kur+ laukiama atsa-kymo, yra „Rail Baltica 2“ mar*rutas. Ar naujoji trasa drieksis tuo pa%iu mar*rutu, ar bus tiesiama kita linija? „Logi*ka mintis pasinaudoti

sen&ja, ta%iau sprendimas priklausys nuo m-s' kai-myn', ypa% Lenkijos. Jei Len-kija pritaikys savo europin+ gele(inkel+ dideliems grei-%iams, Lietuva taip pat tur)s taikytis prie bendr' projekto technini' reikalavim'. Jei tai nebus padaryta, logi*-kiausias variantas bus pasi-naudoti „Rail Baltica 1“ inf-rastrukt-ra, t. y. j& prat,sti, padidinant techninius duo-menis, iki Latvijos, Estijos ir, +jungus + linij& kelt&, Suomi-jos“, – tvirtino R. Sinkevi%ius.

Paklaustas, kokie *iuo metu vykdomi „Rail Baltica 2“ projekto darbai ir kokie numatomi artimiausioje ateityje, ministras primin) *iuo metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos derybas d)l ben-dros +mon)s, tiesian%ios „Rail Baltica 2”, +steigimo. V)()s projektavimas, pa-sak jo, bent jau Lietuvoje, yra pasist-m)j,s + priek+: „Jau atliktas Strateginio poveikio aplinkai tyrimas, ruo*iamasi projektavimo

darbams. Kai sutarsime principiniais klausimais su latviais ir estais, liks pasi-ra*yti galutinai suderint& bendros +mon)s akcinink' sutart+ (Lietuvos dalinink) +mon) „Rail Baltica sta-tyba“ jau +steigta), paskui tarptautin, sutart+, o tada imtis planavimo darb'. Be-veik visos „Rail Baltica 2“ studijos jau atliktos, i*sky-rus t&, kuri pad)s nustatyti tiksl' trasos mar*rut&“, – sak) susisiekimo ministras R. Sinkevi%ius.

„Rail Baltica 2“ – tai tarptautinis projektas, kur+ +gyvendinus iki 2024 met' europinio standarto greitoji gele(inkelio v)() sujungs Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos valsty-bi' sostines. $gyvendinus projekt& „Rail Baltica 1“, europinio standarto v)() 2015 metais pasieks Kaun&, kuris taps vienu svarbiausi' logistikos mazg' Vidurio ir Ryt' Europoje.


„Rail Baltica 1“ ir „Rail Baltica 2“ – skirtingi gele&inkeliai, jungiami

vieno tikslo

»„Rail Baltica 2“ – tai tarptautinis projektas, kur+ +gyvendinus iki 2024 met) europinio standarto greitoji gele&inkelio v%&% sujungs Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos valstybi) sostines

Kiekvienas vado-vas yra susid!-r)s su situacija, kai partneriai

ar darbuotojai kiekvien% $od' vertina atsainiai ir n" nenori klausyti kitokios nuomon"s.

Daryti +tak, bet kam

Tokia situacija ne vien% ver&ia rautis nuo galvos plaukus ir jaustis 'speis-tam ' kamp%. Kaip i#mokti $mones lengviau palenkti ' savo pus) bei 'siklausyti ' sakomus argumentus, pataria JAV $urnalist(

ir autori( asociacijos (ASJA) prezident" Minda Zetlin. Naujien( portalui inc.com ji pateikia 'takos skleidimo b!dus, nerei-kalaujan&ius #anta$o, smurto ar kitoki( nepri-imtin( priemoni(.

Klausykit%s, k, jums sako„Net jei puikiai $inote, k% i#girsite, ir niekaip nega-lite patenkinti keliam( reikalavim(, vis tiek klau-sykit"s“, – pataria M. Zet-lin. Kiekvienas $mogus nori b!ti i#klausytas. Da$-nai linkstama manyti, kad tylintieji nenori b!ti i#-

girsti, ta&iau tai toli gra$u n"ra tiesa.

Kuo daugiau klausin%kiteKlauskite ne tik d"l to, kad i#klausytum"te, ra-#oma inc.com. Atsargiai parinkti klausimai da$nai leid$ia nustatyti, ko $mo-n"s i# ties( nori. Neretai i#rei#kiami norai skiriasi nuo tikr(j(, tod"l klausi-mai pad"s i#siai#kinti tik-ruosius motyvus.

AtsiverkiteNelengva nuspr)sti, kiek fakt( apie asmenin' gy-venim% galima pateikti verslo aplinkoje. Siekdami i#vengti nemaloni( situ-acij(, dauguma $moni( apie asmenin' gyvenim% nesako nieko. „Patar&iau atsirinkti faktus, kuriais jums n"ra g"da dalytis, ir sakyti tik juos, $inoma, per daug nesileid$iant ' detales“, – inc.com teig" M. Zetlin ir prid!r", kad taip parodysite savo $mo-gi#k%j% pus).

Nepraleiskite progos pad%kotiAtid$iai sekite, kas jums

padeda, ir visuomet pa-d"kokite tiems $mon"ms. Taip padidinsite tikimyb), kad $mon"s ir ateityje bus link) jums neu$trenkti dur( prie# nos'.

Nepraleiskite progos pagirtiDauguma m!s( nesijau-&ia es% pakankamai 'ver-tinami u$ sunk( darb%. Jei norite paveikti $mo-nes, nepa#yk#t"kite nu-sipelniusiems $mon"ms pasakyti tinkam( kompli-ment(. Jei galite – pagir-kite koleg% ar darbuotoj% vie#ai, ra#o inc.com.

Kai reikia – atsipra'ykite„Jei nem"gstate atsipra-#in"ti – u$aukite ir keis-kit"s“, – r"$" M. Zetlin. Pa#nekov" teig", kad sugeb"jimas pripa$inti klaidas ir atsipra#yti yra vienas galingiausi( ginkl(, siekiant palenkti $mones ' savo pus). Jei j!s( priimtas sprendi-mas kam nors suk"l" ne-malonum(, paprastas at-sipra#ymas parodo, kad jums r!pi kito $mogaus pad"tis. Vis d"lto b!kite

nuo#ird!s. Niekada ne-d"kokite, negirkite ir neatsipra#in"kite, jei ne-manote, kad to reikia.

Stenkit%s duoti tai, ko nori„,inoma, nuolat negal"-site pasir!pinti visais, ta&iau jei tikrai $inote, ko $mon"ms reikia, pasisten-kite, kad jie tai gaut(“, – inc.com teig" ASJA prezi-dent" ir prid!r", kad savo u$gaidomis patenkinti $mon"s kur kas labiau link) pad"ti.

Pakelkite ragel+Ar jums atrodo, kad da-bar skambinate kur kas re&iau? Elektroninis pa#tas, SMS $inut"s ir socialiniai tinklai da$nai atstoja anks&iau vienin-tele laikyt% komunikaci-jos priemon) – telefon%. Juo galite atsakyti ' t% sekund) r!pimus klau-simus.

„Telefoninis pokalbis sukuria artumo jausm%. Be to, taip parodysite, kad r!pinat"s. O tai ir yra svarbiausia, norint tur"ti sav( $moni(“, – sako M. Zetlin.

esamos rusi*ko standarto v)()s, eisian%ios per !iau-lius, rekonstrukcija. „Rail Baltica 2“ projektas dar tik pradedamas vykdyti, jo tiks-las – greit&ja v)(e sujungti Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos sosti-nes“, – teig) R. Sinkevi%ius.

Pasak ministro, dar vie-nas aspektas, skiriantis „Rail Baltica 1“ ir „Rail Bal-tica 2“, yra skirtingi abiej' linij' techniniai duomenys. Per Panev)(+ eisian%ia „Rail Baltica 2“ v)(e traukiniai gal)s va(iuoti 240 km/h grei%iu, ji labiau orientuota + keleivi' ve(im&. Numato-mas greitis „Rail Baltica 1“ linija bus ma(esnis – sieks 120 km/h. Taip yra d)l to, kad *i linija labiau orien-tuota + krovini' perve(imus. Tiesa, keleiviniai traukiniai ja taip pat gal)s va(iuoti.

Europinio standarto v%&% Kaun, pasieksPastaruoju metu pasigirdo kalb', kad „Rail Baltica ” v)() aplenks Kaun&, nors tik)tasi prie*ingai. Pasak ministro, labai nuog&stauti nereik)t', nes laikinoji sos-tin) europinio standarto ge-

Pasak susisiekimo ministro R. Sinkevi(iaus, „Rail Baltica 1“ ir „Rail Baltica 2” yra visi'kai skirtingi projektai, kuriuos jungia vienas esminis dalykas – siekis Baltijos 'ali) gele&inkelius sujungti su Vakar) Europos gele&inkeli) sistema. BFL nuotr.

Atid&iai sekite, kas jums padeda, ir visuomet pad%kokite tiems &mon%ms. Scanpix

Ekonomika.lt Nr. 7(145)

Documents

Transcript of Ekonomika.lt Nr. 7(145)