,VP�EBVHJBV�MBJTWıKı�FLPOPNJOJı�[POı�̦�UVP�HFSJBV��-JFUVWPKF�KBV�WFJLJB���-&; �UBËJBV���Jğ�Kı�EBS�UJL�EF�GBDUP��OPSJOUJFTJFNT�QBLMPUJ�NJMJKPOVT�FVSı�JOWFTUJDJKı�OÕSB�TV�LVP�QBTJSBğZUJ�TVUBSËJı�

VAE laidoti neskuba Dviem tre!daliams balsavimo teis" turin!i# Lietuvos pilie!i# referendume d$l Visagino atomin$s elektrin$s (VAE) pasakius „ne“ ekonomistai, energetikos specialistai ir Lietuvos kaimynai projekto dar nelaidoja. Pla!iau 6–7 p.

Suk!iai parduoda ir pa"adus Darbo svetur per tarpininkus pasiry%" ie&koti lietuviai neretai nusvyla nagus – atid%iai ne'siskait" ' sutarties s(lygas ir patik$j" 'darbinimo paslaugas teikian!i# 'moni# pa%adais b)na priversti gr'%ti ' namus be %ad$t# aukso kaln#. Pla!iau 12–13 p.

Vadovus nuleid"ia ant "em#s Siunt( ' namus jums pristat$ kurjeri# tarnybos vadovas, o 'sipilti kuro degalin$je pad$jo ne 'prastas operatorius, o bendrov$s finans# departamento vir&ininkas? Tokia praktika kai kuri# Lietuvos 'moni# nuolati-ni# klient# nebestebina. Pla!iau 22–23 p.

Daugiau virtuali$ pinig$, ma"iau %e%#lioPinigai i& niekur, bet elektronini# pinig# 'staigos paslaugos pigesn$s nei banko? Pla!iau 28–29 p.

Kaina 3 Lt U"s. Nr: 101 Tira"as: 15 000

!IAME NUMERYJE

NEMOKAMAS SAVAITRA*TIS. LEID+IAMAS KIEKVIEN, KETVIRTADIEN-

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.lt

K. Clarkas: Sud$tingomis ekonomin$mis aplinkyb$mis pagrindin$ strategija yra tai, kaip suvaldyti emocijas ir darbuotoj# l)kes!ius

Pla!iau 20 p.

V. Zabilius: Auksin$ taisykl$: gera rekomendacija atveda du klientus, bloga – atima septynis

Rinkos poky!iai382,87*672,15*351,46*5 917,053 072,878 982,86

OMXROMXTOMXVFTSE100NSDQNI225

–0,86 %+0,36 %+0,05 %+2,09 %+0,94 %+4,99 %

Spalio 12–18(19*) d. duomenys

Pla!iau 26–27 p.

PIRMADIENIS. 2012 M. SPALIO 22–28 D. NR. 39 (101) SAVAITRA&TIS. LEID!IAMAS KIEKVIEN" PIRMADIEN#

Investicij$ gaudykl#s – be

vairinink$

LEID.JASUAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

SAVAITRA!"IO VYRIAUSIOJI REDAKTOR# Ingrida Ma!iulaityt"AUTORIAI: Ar#nas B$azauskas, Paulius Grinkevi!ius, Greta Jankaityt", Andrius Ma$tinkus, Evelina Povilaityt", Gabija Sabaliauskait", Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Ma$tynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas Kond$atjevasVYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas %imelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Ka&"ta

BENDROV#S DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevi!ius

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuv#U"sakymo numeris 101 Tira"as 15 000

Savait$a&tis leid'iamas kiekvien( pirmadien). Med'iaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavyb". Kopijuoti ir platinti be sutikimo d$aud'iama. Redakcija u' reklamos turin) neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

!ia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

eferendumas tuojau buvo pa!i" politik" nuver-tintas. Visais lygiais imta ie#koti land", kurios leist" i#sisukti ir pavaizduoti, kad tauta #iuo klausimu vald$iai nedav% jokio patarimo.Prezident% Dalia Grybauskait% pasak%: „Nau-jos atomin%s j%gain%s nauda abejoja ma$iau nei tre!dalis balso teis& turin!i" Lietuvos pilie!i". Nauja vyriausyb% ir Seimas tur%s atsi$velgti ' dalies gyventoj" nuomon& ir priimti Lietuvai naudingiausi( sprendim(“.Formuluot% – kur nori, ten suk. Viena vertus, nors refe-rendumo rezultatas ai#kus, prezident% i#kart panoro griebtis aritmetikos ir taip suformulavo teigin', tarsi daugiau nei du tre!daliai Lietuvos pilie!i" pritart" Visagino atomin%s elektrin%s (VAE) statybai. Ar D.Grybauskait% naudos pana#ius argumen-tus, kai bus formuojama vyriausyb%? Ar pasa-kys, pavyzd$iui, kad daugiausia bals" daugia-mandat%je apygardoje surinkusi Darbo partija tegavo apie 10 proc. vis" balso teis& turin!i" Lietuvos pilie!i" bals"? Ir kokias i#vadas i# to padarys? Gal apskritai #' Seim( reik%t" paleisti, nes j' tei#rinko pus% rink%j"? Priminsime, kad rink%j" aktyvumas pirmajame ture buvo 52,86 proc. VAE projekto likimas bus paminklas dabarti-n%s Lietuvos politinei kult)rai. Jos pagrindi-nis bruo$as – principas „A# – vir#ininkas, tu – kvailys“. Valdantieji mano, kad apie did$iulius

brangius projektus, kuri" ekologin%s pasekm%s neai#kios, galima paistyti bet k( ir pritr)kus ar-gument" tiesiog treptel%ti kojele: „Taip reikia!“T%vyn%s S(jungos-Lietuvos krik#!ioni" demo-krat" (TS-LKD) vadovyb%, buldozeriu stum-dama VAE projekt(, pasirinko neskaidrumo ir nekomunikavimo taktik(. Rimt" diskusij" va-dovyb% veng%. Japon" ir amerikie!i" kompanija „Hitachi“, kuri( nuvyl% patariamojo referen-

dumo rezultatai, veikia kitokios politin%s kult)-ros s(lygomis. Po avari-jos Fuku#imos j%gain%je branduolin%s energe-tikos ateitis Japonijoje miglota – pirmiausia tod%l, kad „taikaus at-

omo“ bijo Japonijos liaudis. Japonijos liberal" demokrat" partija (LDP) ski-riasi nuo TS-LKD tuo, kad jos lyderiai neleist" sau pabr%$tinai aroganti#kai stumti kok' nors grandiozin' projekt(. B)t" ie#koma b)d", kaip rink%jus 'tikinti vieno ar kito dalyko b)tinumu, ir dar pavaizduoti, kad d%l to yra nacionalinis konsensusas. Politin%s kult)ros skirtumai veda prie kitoki" pasekmi". Japonijoje LDP beveik be pertraukos i#buvo vald$ioje nuo 'sik)rimo 1955 m. iki 2009 m. – tai yra 54 metus. O Lietuvos pilie!iai vis pyksta ir per kiekvienus Seimo rinkimus skiria nema$ai bals" kandida-tams, kurie tampa vienkartiniais #oviniais vie-nai kadencijai.

1XVLVSMDXWL�š�UHIHUHQGXPą4QBMJP����PTJPT�OBDJPOBMJOÕ�QJMJFËJı�FLTLVSTJKB�QSJF�CBMTBEÕļJı�LPM�LBT�EBWÕ�UJL�WJFOÃ�BJğLı�SF[VMUBUÃ��

QBUBSJBNBKBNF�SFGFSFOEVNF�QBTBLZUB�̰OF̮�BUPNJOÕT�FMFLUSJOÕT�TUBUZCBJ�-JFUVWPKF�

R

3FEBLDJKB 3

»Pagrindinis Lietuvos politin#s kult'ros bruo"as – principas „A% – vir%ininkas,

tu – kvailys“

Ram$no Vaitkaus pie%. www.mrcaricature.lt

Nr. 392012 m. spalio 22–28 d.

4BWBJUÕT�UFNB 5Nr. 392012 m. spalio 22–28 d.4BWBJUÕT�UFNB4 Nr. 39

2012 m. spalio 22–28 d.

"MONI# NAUJIENOS

Vytautas Joku"is, UAB „Elinta“ generalinis direktorius

»Rinkdamasis analizavau visus variantus ir nusprend"iau, kad Kauno LEZ zona bus pramonin# – joje ne(sikurs gyventoj$, kaimyn$ daugiaauk%!iuose, kurie gal#t$ trukdyti verslo pl#trai

»Juk negali b'ti taip, kad investicij$ pritraukimas gerinant veiklos s)lygas tam tikroje teritorijoje yra teigiamas rei%kinys, o verslo s)lyg$ gerinimas visoje %alyje – jau nebe. Kod#l visa Lietuva negali b'ti LEZ?

„Tele2“ pelninga

Laim#jo teism)

„Plius“ investuoja

Nusivyl# referendumu

&iauli$ bankas augo l#!iau

Transporto, nekilnoja-mojo turto ir preki# bei paslaug# skelbim# portalus valdanti bendrov$ „Plius“ ple!ia veikl( ir investavo ' preki# kain# palyginimo portal( kainos.lt.

Pasak Martyno Basoko,

did$jant preki# pasirinkimui vartotojai priversti lyginti preki# kainas, daikt# cha-rakteristikas, ie&koti norim# preki# pardav$j#, tod$l ma-noma, kad kain# lyginimo poreikis ateityje pastebimai augs.

Sekmadien' Lietuvoje vy-kusiame referendume d$l naujos atomin$s elektrin$s statybos daugiau kaip 60 proc. rink$j# (64,79 proc.) nepritar$ naujos atomi-n$s elektrin$s statybai. Manoma, kad tai sudav$ skaud# sm)g' strateginei in-vestuotojai – Japonijos kom-panijai „Hitachi“.

„Referendumo rezultatas nuvyl$, nes &is projektas, palyginti su kitais Japonijos kompanij# vykdomais pana-&iais projektais, buvo labiau-siai pasist)m$j"s ' priek'“, – „Hitachi“ atstov( cituoja „The Japan Times“.

*iauli# bankas per &i# met# III ketvir!ius u%dirbo 11 mln. lit# neaudituoto grynojo pelno. Tai pats did%iausias pelnas *iauli# banko istorijoje. Banko grup$s grynasis pelnas siek$ 11,1 mln. lit#. Atitin-kamo 2011 m. laikotarpio ir banko, ir banko grup$s

grynasis pelnas sudar$ 10,7 mln. lit#. Banko 2012 m. trij# ketvir!i# veiklos pelnas (prie& pelno mo-kest', antrini# 'moni# di-videndus ir specialiuosius atid$jinius) buvo 53 proc. didesnis u% atitinkamo 2011 m. laikotarpio rezultat( ir siek$ beveik 29 mln. lit#.

Estijos teismas u%-draud$ &ioje &alyje vei-kian!iai „CV Market“ ben-drovei naudotis neteis$tai i& Lietuvos bendrov$s „CV Online LT“ 'gytais duome-nimis. Teismas patenkino nuo komercinio &nipin$-jimo nukent$jusios Lietu-vos bendrov$s pra&ym( d$l laikin#j# apsaugos priemoni# Estijoje u%tikri-nant teismo sprendimo Lietuvoje 'vykdym(.

Telekomunikacij# ben-drov$s „Tele2“ pajamos per &i# met# devynis m$nesius, palyginti su 2011 m., i&augo 1,4 proc., iki 358,7 mln. lit#. Bendrov$s pajamos, palyginti su 2011 m. liepa ir rugpj)!iu, i&liko stabilios. Jos

buvo 125,3 mln. lit# (pra$-jusiais metais – 126,7 mln. lit#). „Tele2“ klient# skai!ius tre!i(j' ketvirt' buvo beveik 1,79 mln., 3,7 proc. didesnis nei prie& metus. I&augo ir verslo klient# skai!ius – 19,6 proc., iki 114,8 t)kst.

Anot „Hitachi“ atstov$, referendumo rezultatai „nepaprastai nuvyl#“. Fotodiena

„CV Online LT“ laim#jo teism) Estijoje prie% „CV Market“. Fotodiena

»Klaip#dos LEZ labai gerai tvarkosi, gerai i%spr*sta infrastrukt'ra, !ia dirba gera valdymo bendrov#. Yra susirinkimas, tod#l lengva ir patogu spr*sti visus kilusius klausimus. +inoma, didelis prana%umas ir lengvatos – nereikia spr*sti turto mokes!i$

Vytautas Butvilas, „Pack- Klaip&dos“ generalinis direktorius

NUOMON$

Vytautas +ukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

naujiems investuotojams pritraukti.

2010 metais „Financial Times“ leid$iamas $ur-nalas „FDI Magazine“ su-dar% patraukliausi" pa-saulio ekonomini" zon" reiting(. Jame Klaip%dos LEZ suteikta 5 vieta tarp pasaulio ekonomini" zon" pagal joje sudarytas verslo s(lygas ir sukurt( infrastrukt)r(, taip pat 19 vieta bendrajame pa-traukliausi" pasaulio ekonomini" zon" rei-tinge.

„Investuok Lietuvoje“ projekt" valdymo de-partamento direktorius Tadas Jagminas vardija ir kitus prana#umus verslui pl%toti LEZ – in-vestuotojams netaikomas NT ir $em%s mokestis, ne-apmokestinami dividen-dai, pirmuosius 6 metus taikomas nulinis pelno mokes!io tarifas, kitus 10 met" – pus% pelno mokes-!io tarifo, be to, investuo-tojas randa jau sukurt( infrastrukt)r(.

Pra%jusiais metais ku-riant nauj" regionini" LEZ 'statym( Panev%$io ir K%daini" LEZ valdymo bendrov%s i# prad$i" gal%jo b)ti tik valsty-b%s, savivaldyb%s ar V#* „Investuok Lietuvoje“ 'mon%s. Es( „Investuok Lietuvoje“ pagrindinis u$davinys yra rasti inves-tuotoj", tod%l #iai tapus ir valdymo bendrove, inves-ticij" pritraukimas u$-trukt" $ymiai trumpiau.

Prezidentei 'statym( vetavus ir gr($inus Sei-mui svarstyti dar kart( d%l prie#taravimo s($i-ningos konkurencijos principams, apribojimai priva!ioms bendrov%ms dalyvauti valdant Pane-v%$io ir K%daini" LEZ pa-naikinti. Prezident%s D. Grybauskait%s teigimu, LEZ turi skatinti inves-ticijas ir kurti naujas darbo vietas kra#to $mo-n%ms, tod%l konkurenci-jos ribojimas ir netiksl)s 'statymai neduos norimo rezultato.

,QYHVWLFLMž�JDXG\NOŏV�±��EH�YDLULQLQNž,VP�EBVHJBV�MBJTWıKı�FLPOPNJOJı�[POı� �̦UVP�HFSJBV��-JFUVWPKF�KBV�WFJLJB���-&; �UJFTB ���Jğ�Kı�EBS�UJL�EF�GBDUP��OPSJOUJFTJFNT�QBLMPUJ�NJMJKPOVT�FVSı�JOWFTUJDJKı�OÕSB�TV�LVP�QBTJSBğZUJ�TVUBSËJı��5BSQUBVUJOJBJ�LPOLVSTBJ�EÕM�OBVKı�-&;�WBMEZNP�CFOESPWJı �QBOBğV �íWZLP�UJL�1BOFWÕļZKF��

(BM�UBT�WJFOJOUFMJT�LBOEJEBUBT�JS�UBQT�-&;�WBMEZUPKV �UBËJBV�LJUPT���UVSJ�MBVLUJ�OBVKı�CFOESPWJı�QBTJĩMZNı�WBSļZCı�JS�Kı�MBVSFBUP�

GABIJA SABALIAUSKAIT,gabija@ekonomika.lt

Jokio pelno mokes-!io pirmuosius 6 veiklos metus ir dar de#imtmet' –

vos pus%s jo vert%s – tok' pasi)lym( investuotojams pateikia LEZ. Dvi senosios LEZ #alyje – Klaip%dos ir Kauno – suk)r% beveik 2 000 darbo viet" ir jau pritrauk% investicij" u$ 460 mln. eur" bei 54,2 mln. eur" kiekviena. Ukrainos ir Baltarusijos, Suomijos ir +vedijos, Tailando ir Ja-ponijos milijonines inves-ticijas priglaud$ia Lietu-vos LEZ. Ta!iau ekspertai klausia: jei tokia nauda ir garb%, kod%l visos Lietu-vos teritorijos nepadarius LEZ?

Penki pramon%s par-kai – Panev%$io, K%dai-ni", +iauli", Akmen%s ir Marijampol%s – gauna LEZ status(, o kit(met u$ 9 mln. lit" ES fond" para-mos planuojama sukurti ir Kruonio HAE pramoni-nio parko infrastrukt)r(. Jis es( bus tinkamiausias duomen" centrams.

Panev%$io, K%daini", +iauli", Akmen%s ir Ma-rijampol%s LEZ valdytoj" konkursas paskelbtas dar rugpj)t', ta!iau 'vyko tik d%l Panev%$io LEZ – ti-kimasi, kad #ios zonos operatorius bus ai#kus jau lapkrit'. Kit" 4 LEZ tarptautiniai valdytoj" konkursai bus skelbiami dar kart(. Galimi operato-riai es( domisi konkursu, ta!iau pristigo laiko pasi)-lymams ir verslo planams parengti.

„Atrinkus LEZ valdy-tojus investuotojai su jais gal%s pasira#yti sutartis d%l veiklos pl%tros LEZ teritorijoje“, – sak% Tadas Jagminas, LEZ komisijos pirmininko pavaduotojas.

Panev%$io savivaldyb%s

administracijos Ekono-mikos ir turto valdymo skyriaus ved%jas Antanas Stoka sak%, kad Panev%$io LEZ operatoriaus konkur-sas pagaliau 'vyko: pa-si)lymo vokas atpl%#tas, teliko j' aptarti pos%dyje ,kio ministerijoje.

„Pasi)lymas man vi-sai patinka, atrodo tai, ko reikia. Valdytojai 'vykdo reikalavimus, nors verslo plane yra #iek tiek klaid", bet tai tik mano nuo-mon%“, – „Ekonomika.lt“ sak% A. Stoka.

Vienintel% bendrov%, pretenduojanti tapti Pa-nev%$io LEZ valdytoja, vertina strategin& pad%t' – „Via Baltica“ kelias – tie-sioginis ry#ys su Latvija, atveriantis kelius ' Skan-dinavij(.

„Nieko nuostabaus, LEZ yra naujas dalykas. Manau, pasi)lymo teik%-jai supranta, kas yra LEZ ir k( turi veikti valdymo bendrov%“, – svarst% jis.

A. Stoka pasa-kojo, kad jau yra 4 in-vestuotojai, gamybos 'mon%s, tod%l tr)ksta tik operatoriaus sutartims pasira#yti ir LEZ statusui 'tvirtinti. Tiesa, iki galo nesutvarkyta infrastruk-t)ra: tr)ksta elektros ir duj".

Anot jo, jei pasisi)l&s valdyti LEZ operatorius bus tinkamas, pasira#ius

sutart' su juo Panev%$ys i#kart 'gaus prana#um( prie# kitas, tuo pat metu steigiamas regionines LEZ.

Geros s)lygos versluiLietuvos laisvosios rin-

kos instituto ekspertas Vytautas -ukauskas „Eko-nomika.lt“ sak%, kad LEZ verslui si)lo palankesnes s(lygas, tod%l gali b)ti pa-trauklesn%s nei 'prastas investavimas. Kurti LEZ – vienas i# b)d" pritraukti tiesiogines u$sienio in-vesticijas. Ta!iau, anot jo, patikimiausias ir ilgaam-$i#kiausias u$sienio inves-ticij" pritraukimo b)das – gerinti bendras #alies verslo s(lygas.

„Jei teigiama, kad LEZ yra teigiamas rei#kinys, nes jis sudaro geresnes investavimo s(lygas ir pritraukia investicij", kod%l laisv(ja ekonomine zona nepadarius visos Lietuvos ir investicini" s(lyg" nepagerinus vi-siems? – retori#kai klaus% V. -ukauskas. – Kuo nau-jas investuotojas ar inves-tuotojas ' LEZ yra labiau nusipeln&s nei seniai Lie-tuvoje veikianti 'mon%? Taip investicij" b)t" pri-traukta daug kart" dau-giau. Juk negali b)ti taip, kad investicij" pritrauki-mas gerinant veiklos s(ly-gas tam tikroje teritorijoje yra teigiamas rei#kinys, o verslo s(lyg" gerinimas visoje #alyje – jau nebe. Kod%l visa Lietuva negali b)ti LEZ?“

Kauno LEZ akyviai

pl%toja Oro park( – vien( i# Kauno LEZ teritorij", kuri u$ima 240 ha plot(. Jame 'sik)rusios bendro-v%s gali naudotis visa oro uosto infrastrukt)ra: vie-nas did$iausi" krovini" oro uost" turi bet kokiems l%ktuvams tinkam( ki-limo tak(, teikia krovini" prie$i)ros paslaugas, be to, gauna mokestines ir

muit" lengvatas. Ta!iau pigi" skryd$i" bendrov% „Ryanair“ seka ' Tarp-tautin' Vilniaus oro uost( paskui „Wizzair“.

„Ryanair“ LEZ nepakenksKauno LEZ valdymo 'mo-n%s rinkodaros direktor% Ugn% Urnie$i)t% savai-tra#!iui „Ekonomika.lt“ sak%, kad skryd$i" perk%-

limas ' sostin%s oro uost( tur%s 'takos visai Kauno regiono pl%trai.

„Miesto pasiekiamu-mas yra vienas i# svar-biausi" veiksni", skati-nan!i" ekonomik( augti. Oro parko pl%trai skry-d$i" perk%limas kitokio poveikio netur%s, nes ten planuojama orlaivi" tech-nin%s prie$i)ros veikla

n%ra tiesiogiai susijusi su keleivi" perve$imu“, – ai#kino ji.

U. Urnie$i)t% skai-!iuoja 2 sutartis, pasira-#ytas su naujais investuo-tojais – techninio safyro augintoju ir medicinini" protez" gamintoju. Staty-bos darbus vykdo bendro-v%s „Ryterna“ ir „Baltic Fish Export“, planavim( ir projektavim( – koope-ratyvas „Pienas LT“ bei Vokietijos kapitalo metalo perdirbimo 'mon%.

Anot jos, 5 pramon%s parkai, gav& LEZ status(, veik% jau anks!iau, tod%l sunku prognozuoti, ar jie bus rimti konkurentai

senajai Kauno LEZ ir ar pranoks Kauno miesto teikiam( technologin' bei $mogi#k(j' potencial( bei geografin& pad%t'.

5-oji LEZ pasaulyjeKlaip%dos LEZ valdymo bendrov%s pirmininkas Povilas Vasiliauskas sak%, kad naujos LEZ j" veiklai 'takos netur%s bent artimiausiu metu.

Jis paneig%, kad tabako

gamintoja „Philip Morris Lietuva“ veikia Klaip%-dos LEZ ir naudojasi mo-kestin%mis lengvatomis. Pagal LR Laisv"j" eko-nomini" zon" 'statym( tabako gaminiai – viena i# draud$iam" veiklos sri!i" LEZ 'mon%ms.

„+i kompanija yra u$ Klaip%dos LEZ rib", ji neturi zonos 'mon%s sta-tuso“, – „Ekonomika.lt“ sak% P. Vasiliauskas.

Jis teig%, kad „Philip Morris Lietuva“ vykdo-mojo direktoriaus Ivano Kubiceko komentaras Klaip%dos LEZ valdymo tinklalapyje, „Investuo-toj"“ skiltyje, skirtas

»&i kompanija yra u" Klaip#dos LEZ rib$, ji neturi zonos (mon#s statuso

Klaip#dos LEZ 2010 metais buvo 5-oji patraukliausi$j$

pasaulio s)ra%e. Klaip&dos LEZ valdymo bendrov&s nuotr.

FAKTAI

LEZ LIETUVOJE

Klaip$dos LEZ sutartis d$l veiklos pasira&$ 21 u%sienio ir lietuvi&ko ka-pitalo 'mon$. I& j# 17 jau vykdo veikl(

LEZ valdymo bendrov$-je priva!ios nuosavyb$s teise fiziniams ir juridi-niams asmenims priklau-santi akcij# dalis turi b)ti ne ma%esn$ kaip sutei-kianti 51 procent( bals#

LEZ veikl( reglamen-tuoja LR Laisv#j# eko-nomini# zon# pagrind# 'statymas

Klaip$dos LEZ u%ima 412 ha plot(, Kauno LEZ teritorija – 534 ha. Di-d%iausia i& 5 nauj# LEZ – *iauli#, esanti 218 ha teritorijoje

»Kuo naujas investuotojas ar investuotojas ( LEZ yra labiau nusipeln*s nei seniai Lietuvoje veikianti (mon#?

Asmeninio albumo nuotr. Fotodiena Bendrov&s nuotr.

Nepamir#kime, kad ne taip seniai visi dokumen-tai buvo tik popieriniu pa-vidalu. Pensija skiriama naudojantis sukurta sistema, bet surinkti do-kumentus, liudijimus apie buvusias darbovie-tes vargu ar pavykt" tik elektroniniu b)du, jiems patikrinti reikia atid$ios specialisto akies.

Ta!iau atliekant dal' proces" neb)tina $mogui ateiti ' skyri", jei duome-nys apie jo sta$(, pra#y-mas ir kiti jau pateikti elektroniniu b)du. Toki" paslaug" ateityje daug%s.

? Kokia situacija %iandien „Sodros“ biud"ete?

+mones neseniai g)sdino mil-"ini%kas deficitas, kas kei!ia situacij)?

Daug%ja apdraust"j", po truput' did%ja vidu-tinis atlyginimas – visa tai atsispindi biud$eto pajamose. Prognozuoja-mas 2013 m. apdraust" asmen" skai!ius bus 1,1 proc. didesnis nei 2012 m. Per devynis #i" met" m%-nesius „Sodros“ 'plaukos buvo 8 mlrd. 379,4 mln. Lt, tai yra 435,6 mln. Lt dau-giau nei tuo pa!iu metu pernai.

Deja, „Sodros“ biu-d$eto deficitas vis dar nema$as, per #i" met" de-vynis m%nesius sudar% 1 mlrd. 690,7 mln. Lt, bet tai yra 343,1 mln. Lt ma$iau nei planuota ir 53 mln. Lt ma$iau nei tuo pa!iu pra-%jusi" met" periodu.

Nelegalaus darbo apti-kimas ir u$kardymas, at-lyginimo i#skaidrinimas, 'darbinimo skatinimo projektai, kuriuos vykdo Lietuvos darbo bir$a, verslai, kurie pl%tojami gavus i# Verslumo ska-tinimo fondo kreditus – visa tai $ingsnis po $ings-nio gerina darbo rinkos b)kl&. Siekiamyb% – kad ir #vietimo, profesinio ugdymo sistema pad%s nuo jaunum%s pasirinkti geriausiai tinkan!i( spe-cialyb&.

-JFUVWPKF-JFUVWPKF 76

300LIETUVOSNAUJIENOS

LIETUVI*K/ ORO LINIJ/ BENDROV.S „AIR LITUANICA“ VIDUTIN. BILIET/ KAINA TUR.T/ SIEKTI 300 LIT/

Investavo ( parduotuves

Per metus parduotuv#se „Sportland“ apsilanko 4–5 mln. "moni$. Reuters

Ŷ&iais metais ( atsinau-jinim) „Sportland“ jau investavo 2,4 mln. lit$. Prekybos tinklas planuo-ja atnaujinti visas savo parduotuves ir keisti j$ format).

„Sportland LT“ generalinis direktorius Vladas Korsakovas teigia, kad investicijos ' naujos

koncepcijos parduotuves pasi-teisina: per devynis &i# met# m$nesius Baltijos &alyse pre-kybos apyvarta bendrai augo 15 proc., palyginti su pra$jusi# met# tuo pa!iu laikotarpiu.

V. Korsakovo teigimu, ir elektronin$se parduotuv$se, ir tradicin$se prekybos erdv$se besilankantys %mon$s skiriasi nuo ankstesni# vartotoj#.

9$(�ODLGRWL�QHVNXED%WJFN�USFËEBMJBNT�CBMTBWJNP�UFJT×�UVSJOËJı�-JFUVWPT�QJMJFËJı�SFGFSFOEVNF�EÕM�7JTBHJOP�BUPNJOÕT�FMFLUSJOÕT�7"&�QBTBLJVT�̱ OF �̯FLPOPNJTUBJ �FOFSHFUJLPT�TQFDJBMJTUBJ�JS�-JFUVWPT�LBJNZOBJ�QSPKFLUP�EBS�OFMBJEPKB�

PAULIUS GRINKEVI-IUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

Nordea“ banko ekonomistas - y g i m a n t a s Mauricas ma-

no, kad rimtai vertinti referendumo rezultat" ne-reik%t". Ne tik d%l to, kad tai buvo tik patariamojo pob)d$io referendumas. Svarbiau tai, jog politikams nepavyko atskirti referen-dumo nuo politikavimo ir $mon%s, palaikantys da-bartin& valdan!i(j( Seimo daugum(, balsavo u$ re-ferendum(, o palaikantys opozicij( – prie#. Apie tai es( galima spr&sti i# bals" pasiskirstymo u$ ir prie# referendum(.

„Jei klausimas politi-zuotas, nat)ralu, kad gy-ventojai link& balsuoti ne tik u$ ar prie# konkret" klausim(, bet u$ arba prie# politikus, kurie pritaria arba nepritaria projektui. Koreliacija tarp to, kiek su-rinko opozicija ir valdan-tieji, neblogai atsispindi d%l atomin%s“, – kalb%jo -. Mauricas.

Pasak ekonomisto, tr)ko ai#kumo ir formu-luojant klausim( d%l VAE: kai pana#iais klausimais referendumas buvo orga-nizuojamas +vedijoje ar Suomijoje, $moni" klausta, ar jie pritaria atominei energetikai apskritai ir kit" svarbi" dalyk", o !ia buvo klausiama, ar gyven-tojai pritaria naujos AE statybai Lietuvoje. „Jeigu visi#kai juokais pasakyti, galima prikibti, kad buvo klausiama net ne d%l VAE. Tod%l manau, kad referen-dumas neatspind%jo tikro-sios gyventoj" nuomon%s,

– pasakojo -. Mauricas. – Pana#i( pozicij( parei#k% ir prezident%, pabr%$dama, kad „prie#“ buvo tik tre!da-lis balsavimo teis& turin!i" gyventoj".“

Ekonomisto nuomone, po rinkim" verdan!ios dis-kusijos d%l VAE rodo, kad projektas dar n%ra palai-dotas. O vienas svarbiau-si" naujosios vyriausyb%s darb" artimiausiu metu bus galutinai apsispr&sti, norime elektrin%s ar ne, – nes jei b)t" nuspr&sta t&sti darbus o v%liau persigal-vota, b)t" dar blogiau nei statybas nutraukti dabar.

Skub#ti nevertaLietuvos energetikos konsultant" asociacijos prezidentas Valdas Lu-ko#evi!ius mano, kad atsi$velgiant ' gyventoj" referendume pareik#t( po-zicij(, skub%ti 'gyvendinti VAE projekto nereik%t". Es( d%mes' dabar der%t" kreipti ' tuos projektus, kurie ekonomi#kai dau-giau atsipirks. Jis pats labiausiai pritaria vienos i# opozicini" partij" pa-reik#tai min!iai, kad #alys, kurios nori b)ti projekto partner%s, pa!ios sukurt" bendrov&, 'ne#t" kapital( ir kad Lietuvai nereik%t" leisti vien savo pinig" pa-rengiamiesiems darbams – es( dabar savo #alyje sta-tydami elektrin& ir mok%-dami u$ parengiamuosius darbus i#leid$iame nepro-porcingai didel& sum(.

„Tik 'sitikinus, kad projektas yra ekonomi#-kai atsiperkantis, galima prad%ti konkretesnius 'gyvendinimo $ingsnius. M)s" u$sienio partneriai parei#k% politin' palai-

kym(, bet nieko nedaro jo naudai, – sak% V. Luko#e-vi!ius. – O Lietuvai daug tenka investuoti netiesio-giai – pradedant kampanija ir baigiant infrastrukt)ros tvarkymu.“

Pasak jo, visi#kai su-prantama dabartin% par-tneri" pozicija, kad jie prisid%s prie projekto, jei elektra bus pigi, – juk jiems tai nieko nekainuoja, u$ visk( mokame mes.

Gadina Lietuvos reputacij)Vis d%lto, buvusio energe-tikos viceministro Romo +vedo teigimu, gin!ai d%l galimai prisiimamos pernelyg didel%s rizikos yra deryb" objektas, o ne pagrindas skelbti referen-dum(, d%l kurio Lietuva ga-dina savo 'vaizd' partneri" akyse.

Pa#nekovas prisimin%, kad referendumas buvo inicijuotas nedidel%s popu-listin%s partijos atstov", o blogiausia, kad d%l j" po-pulistai tur%s galimybi" eskaluoti #i( tem( ateityje. „Referendumas gim% vie-nos nedidel%s partijos ini-ciatyva, kurios tikslas buvo b)ti matomai, – ai#kino R. +vedas. – Referendumas buvo surengtas skubotai, o to rezultatas – ma$yt%s par-tijos suk)r% pretekst( eska-luoti #i( tem( ilgai ateityje, kad ir kaip VAE projektas baigt"si.“

Pasak R. +vedo, abejoni" kelia formuoti vyriausyb& ketinan!i" partij" pozi-cija. Jos sako, kad prie#ta-rauja tik #iam projektui, o ne branduolinei energe-tikai apskritai – patys so-cialdemokratai dar prie# ma$daug penkerius metus b)dami vald$ioje pri%m%

branduolin%s energetikos 'statym( ir paskelb% kon-kurs( tarptautiniam inves-tuotojui surasti, o dabar jo kratosi.

Pasak jo, d%l nevieningos Lietuvos pozicijos projekto at$vilgiu, kuri akivaizd$iai pasikeit% po referendumo, gali nukent%ti ir m)s" verslinink" santykiai su u$sienio partneriais.

„D%l m)s" dvejoni" la-biausiai nuken!ia Lietuvos 'vaizdis, – pasakojo R. +ve-das. – Blog%ja santykiai su kaimynais, jie pakvie!iami

dalyvauti projekte, inves-tuoja savo laik( ir $mogi#-kuosius resursus, o mes nesugebame u$tikrinti strateginio t&stinumo. Jie gali klausti: „Ar galima jumis pasitik%ti? Gal keisti nuomon& yra nacionalinis charakterio bruo$as?“

Ne tik diplomatin#s kalbosDauguma partneri" savai-tra#!iui diplomati#kai sak% gerbiantys Lietuvos gyven-toj" apsisprendim( d%l referendumo ir nesitrauk-siantys. Bendrov% „Hita-

chi“ vienintel% atvirai pa-rei#k%, kad j( referendumo rezultatai nuvyl%, ta!iau es( j" pozicija d%l to nepa-kito. „Mes esame pasireng& suteikti vis( informacij( naujai i#rinktai vald$iai. Esame 'sitikin&, kad j)s" #alyje bus daug debat" #iuo klausimu. „Hitachi“ vis dar yra pasiry$usi prisid%ti prie Lietuvos energetinio saugumo“, – sak% „Hita-chi“ komunikacijos vado-vas Terry Kubo.

Pana#iai kalb%jo ir La-tvijos ekonomikos ministe-

rijos atstov% Evita Urpena – ministerija neabejojanti, kad rezultatai tur%s 'takos projekto pl%trai, ta!iau ga-lutiniai rezultatai priklau-sys nuo naujosios vyriau-syb%s.

Estijos ekonomikos mi-nistras Juhanas Partsas savaitra#!iui sak% tikintis, kad nepaisant pasikeitu-sios j%g" pusiausvyros valdan!ioje daugumoje Lietuvos politikos gair%s i#liks pana#ios kaip iki #iol. „Tikiuosi, kad Baltijos valstybi" kooperacija ener-getikos srityje ir toliau bus paremta tais pa!iais kon-servatyviais principais. Lietuva buvo gera m)s" partner% ilg( laik( ir tikiu, kad gal%sime dirbti su bet kokia vyriausybe“, – sak% jis.

Tiesa, vis d%lto Estijos premjeras Andrusas An-

sipas parlamente kalb%jo kiek atviriau ir nebe taip diplomati#kai – es( refe-rendumas gali paskatinti Estij( i# 'mon%s „Alstom“, kuri iki 2015 m. yra 'sipar-eigojusi pastatyti elektrin& Estijoje, u$sisakyti antr(j' skal)n" nafta k)renam( energijos blok(. O Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas atviravo, kad Lie-tuvos gyventoj" referen-dume pareik#ta pozicija akivaizd$iai atitinka Rusi-jos, o ne Baltijos valstybi" interesus.

Dar vienas referendumas?K( apie tolesn' VAE likim( mano valdan!i(j( koali-cij( ketinan!ios formuoti Darbo, Socialdemokrat" bei „Tvarkos ir teisin-gumo“ partijos?

„Darbie!i"“ frakcijos seni)nas Seime Vytautas

Gap#ys neatmet% galimy-b%s, kad ateityje, jei b)t" rasti atsakymai ' visuome-nei r)pimus klausimus, gal%t" b)ti organizuoja-mas dar vienas referen-dumas. „Jeigu atsirast" kitas projektas, kuriame matyt"si ekonominis jo pagr'stumas, konkre!ios kainos – kiek kainuoja ki-lovatvaland% elektros, jei b)t" atsakyta, ar galime prisijungti prie Vakar" energetin%s sistemos, ga-limas variantas nebent i# naujo svarstyti klausim( referendume“, – ai#kino V. Gap#ys.

Pasak jo, pasibaigus an-trajam rinkim" turui ir su-formavus koalicij( pirmas darbas bus per$i)r%ti, ko-kios stadijos yra projektas, ir tada ie#koti sprendimo.

Socialdemokrat" lyde-ris Algirdas Butkevi!ius ai#kino, kad suformavus koalicij( grei!iausiai ne-t&st" #io projekto, o d%mes' sutelkt" ' kitus laukian-!ius darbus.

„VAE nepritariame ir manome, kad #iandien( Lietuva turi kelet( stra-tegini" projekt", kuriuos reikia 'gyvendinti, tod%l turime apsispr&sti, kurio imsim%s, – d%st% A. But-kevi!ius. – A# pasisakau u$ tai, kad b)t" prad%tas statyti SGD terminalas ir u$ elektros jungtis su Lenkija ir +vedija, o jei mes manome, kad galime 'gyvendinti kelis strategi-nius projektus – tai yra pa-sakos, tam n%ra finansini" galimybi".“

Su kai kuri" pa#nekov" pareik#tomis nuomon%-mis, kad rinkimai buvo po-litikuoti ir $mon%s balsavo u$ palaikomas partijas, o ne projekt(, tod%l j" rimtai vertinti nereik%t", A. But-kevi!ius nesutiko. „Kai buvome susitikimuose su gyventojais, $mon%s buvo ai#kios nuomon%s d%l AE, kai kurie pasisakantys „prie#“ ai#kiai buvo kon-servatori" myl%tojai“, – sak% jis.

FAKTAI

REFERENDUMAS

Galutiniais Vyriausiosios rinkim# komisijos duome-nimis, referendume d$l AE dalyvavo 52,58 proc. rink$-j#, negaliojan!i# biuleteni# buvo 3,23 proc.

Galutiniais duomenimis, 62,68 proc. referendume dalyvavusi# rink$j# ne-pritar$ naujos atomin$s elektrin$s statybai Lietuvo-je. J( palaik$ 34, 09 proc. rink$j#

2008 m. Lietuvoje vyko patariamojo pob)d%io re-ferendumas d$l Ignalinos AE veiklos prat"simo. Jame dalyvavo ma%iau kaip pus$ – 48,43 proc. turin!i# rinki-m# teis" pilie!i# ir jis laiky-tas ne'vykusiu

Specialistai tikina, kad dvejon#s d#l VAE neigiamai atsilieps Lietuvos verslinink$ (vaizd"iui u"sienyje. Fotodiena

Apie „Sodros“ poky-!ius, vykstan!ias pertvar-kas ir d%mes' $mon%ms kalbam%s su socialin%s ap-saugos ir darbo ministru Donatu Jankausku.

? Kaip kei!iasi „Sodra“, kiek paslaug$ perkeliama (

elektronin* erdv*?*vykd$ius „Sodros“

strukt)rin& pertvark( su-ma$%jo administracin%s i#laidos, daugiau d%mesio skiriama $moni" aptarna-vimui. Tai yra pagrindin% „Sodros“ kryptis – ar!iau $moni", kad jiems b)t" patogiau pateikti pra#y-mus, suformuoti pa$ymas, pateikti dokumentus.

Turintieji pri%jim( prie interneto gali pasinaudoti daugeliu „Sodros“ pas-laug" nevykdami ' sky-rius. Tuo jau naudojasi ir apdraustieji, ir draud%jai, taip pat gydytojai, ku-riems nebereikia pildyti popierini" nedarbingumo pa$ym%jim".

Tarkim, nes($inin-gas darbdavys apgauna darbuotoj( ir neperveda u$ darbuotoj( 'mok"

„Sodrai“. Kaip tai i#si-ai#kinti? -mogus nesto-v%s #alia buhalter%s ir ne$i)r%s, ta!iau jei kyla 'tarim", gali pasitikrinti savo socialinio draudimo laikotarpius elektronin%je gyventoj" aptarnavimo sistemoje. Taip i#vengs situacijos, kai netik%tai paai#k%t", kad jis visai ir neapdraustas, ir pensijai sta$as neskai!iuojamas. Galima u$sisakyti infor-macij( ir apie pensij" kau-pim(, ir pateikti pra#ym( motinyst%s, ligos pa#alpai, inicijuoti savanori#ko draudimo sutarties suda-rym(, su$inoti, ar b)si-mas darbdavys n%ra sko-lingas „Sodros“ biud$etui.

Draud%jai taip pat daug prane#im" pateikia nau-dodamiesi Elektronine draud%j" aptarnavimo sistema. I# prad$i" visos naujov%s sunkiai skinasi keli(, ta!iau jau po keli" m%nesi" matome, kaip auga besinaudojan!i"j" 'diegta paslauga skai!ius.

? Gal artimiausiu metu apskritai nebereik#s

varstyti „Sodros“ dur$ ir visus reikalus bus galima susitvar-kyti nei%einant i% nam$?

RAPOLAS GABRYSinfo@ekonomika.lt

Gr)"ino skolas

Daugiau nei tre!dalis pradelst$ (siskolinim$ tenka Vilniaus gyventojams. Fotodiena

ŶAsmenin#s kredito istori-jos sistemos „Manocreditin-fo.lt“ duomenimis, per 9 %i$ met$ m#nesius gyventojai padeng# 586,2 mln. lit$ skol$.

Vien per rugs$j' padengta 189 mln. lit# anks!iau susida-riusi# skol#.

Per &iuos metus gyventoj#

pradelsti 'siskolinimai padi-d$jo 444 mln. lit#, o skol# portfelis pasiek$ 3,2 mlrd. lit#. Rugs$j' gyventoj# pradelsti mok$jimai suma%$jo 812 t)kst. lit#. Pradelst# mok$-jim# tur$jo kiek daugiau nei 245 t)kst. gyventoj#.

Vidutin$ vieno vyro pra-delsta skola siek$ 7,7 t)kst. lit#, moters – 4,6 t)kst. lit#.

„Sodros“ biud"ete vis dar deficitas, ta!iau jis ma"esnis nei buvo tik#tasi ir vis dar ma"#ja. Fotodiena

Nr. 392012 m. spalio 22–28 d.

Nr. 392012 m. spalio 22–28 d.

„Sodros“ kryptis – ar!iau "moni$.JMļJOJğLB�̱4PESPT̯�TJTUFNB�LFJËJBTJ�JS�UBNQB�

HFSPLBJ�QBQSBTUFTOÕ�CFJ�QSJFJOBNFTOÕ�QBQSBTUBN�WBSUPUPKVJ��ì�FMFLUSPOJO×�FSEW×�QFSLFMJBNB�HBVTZCÕ�

QBTMBVHı �LVSJPT�JLJ�ğJPM�CVWP�UFJLJBNPT�UJL�QSBWÕSVT�ğJPT�íTUBJHPT�EVSJT�

-JFUVWPKF8

Robertas Dargis, 'moni# grup$s „Eika“ direktorius:Teigiamas rinkim' bruo(as, kad palyginti gerai pasirod& tradicin&s parlamentin&s partijos. Galima sakyti, kad remdamiesi rink&j' nuotaikomis ir apklausomis pana%iai ir prognozavome. Dideli' poky)i' nebuvo, stebukl' ne*vyko, joki' naujadar' neatsirado, naujos partijos neper(eng& barjero, tik buvo matyti, kad „Dr+sos kelias“ gali gauti bals'

Nerijus Ma!iulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas: Didel& dalis visuomen&s ne*vertino to sud&tingo periodo, kuriuo dirbo buvusi vyriausyb&. Tai sunku suprasti, ta)iau nesame i%skirtiniai kit' pastaruosius metus rinkimuose balsavusi' valstybi' kontekste: visur vyravo tendencija, kad po rinkim' laim&davo kairesni' pa(i$r' ar socialistin&s vyriausyb&s

NUOMON$Stebuklo ne(vyko Ne(vertino konservatori$

,BJQ�ğJFNFU�CBMTBWP�SJOLÕKBJ

FotodienaFotodiena

5LQNLPXRVH�VYDUELDXVLD�±�O\GHULV3JOLPT�UZSJNı�CFOESPWÕT�3"*5�WBMEZCPT�QJSNJOJOLÕ�*OHB�/BVTÕEJFOÕ�

TBLP �LBE�TUBUJTUJOí�-JFUVWPT�SJOLÕKP�QPSUSFUÃ�OVQJFğUJ�TVEÕUJOHB��5BËJBV�HBSBOUVPUJ�TÕLN×�SJOLJNVPTF�HBMJ�TVTJGPSNBW×T�QBSUJKPT�

FMFLUPSBUBT �SZğLVT�MZEFSJT�JS�OFBQTJTQSFOEVTJı�CBMTVPUPKı�NFEļJPLMÕ�

?Ne vienus metus atliekate balsavusi$j$ apklausas.

Ar i% tyrimo duomen$ galima apib'dinti statistin( Lietuvos rink#j)?

Statistin' portret( nu-pie#ti b)t" sunku. Ta!iau i# #ios apklausos, dar va-dinamos terminu „exit poll“, duomen" galime pa-sakyti rink%j" am$i", lyt' ir gyvenam(j( viet(. Kit" socialini" ir demografini" klausim", pavyzd$iui, apie pajamas ar i#silavinim(, respondentams neu$duo-dame. +iemet balsavo daugiau moter" (54 proc.), ta!iau tai n%ra didelis i#-skirtinumas, nes Lietuvoje j" daugiau. Didesn% dalis balsuotoj" patenka ' 31–66 met" am$iaus grup&. Taigi balsuoja vyresni pilie!iai: pagal apklaus( 31–55 met" am$iaus rink%j" dalis su-dar% 42 proc. balsavusi"j", vyresni" kaip 56 met" – 40 proc.

?Didel# dalis balsavusi$j$ apklausoje atsisak#

atskleisti, u" k) balsavo. Tai (prasta?

Jeigu $i)r%sime aps-kritai ' visas gyventoj" apklausas, 'prasta prak-tika yra, kad apie 30 proc. $moni" atrenkant gali netikti, patys atsisakyti ir pan. Ta!iau #ioje rink%j" apklausoje jau ne pirmus metus pastebime, kad yra daugiau $moni", kurie atsisako atskleisti, u$ k( balsavo. 2008-aisiais toki" buvo 46 proc., #iemet – 47 proc. Vis d%lto tai tik #iek tiek daro 'tak( rezulta-tams.

2008 metais buvo tokia tendencija, d%l kurios ne-rimavome ir #iemet: u$ Tautos prisik%limo partij(

EVELINA POVILAITYT,evelina.povilaityte@ekonomika.lt

pagal apklaus( progno-zavome 11 proc. bals", o real)s rezultatai tuomet buvo 15 proc. Tai vienin-telis atvejis per keturias m)s" atliktas balsavusi"j" apklausas, kai nuokrypis buvo gana didelis. Tur%-jome toki( prielaid(, kad tas balsavimas u$ Tautos prisik%limo partij( vyko norint nubausti tradicines partijas. Kadangi #iemet greitai atsirado partija „Dr(sos kelias“, kurios vertyb%s n%ra ai#kios, ma-n%me, kad dalis $moni" nedr's prisipa$inti, jog u$ j( balsavo. Ta!iau buvo ki-taip. U$ Tautos prisik%limo partij( 2008 metais balsavo ypa! daug jaun" $moni" iki 30 met", tod%l darau prielaid(, kad jie taip el-g%si d%l smagumo. Partijos „Dr(sos kelias“ atveju pa-steb%jome, kad j( daugiau rinkosi moterys, taip pat Kauno, Klaip%dos, +iauli" miest" ir Kauno bei Mari-jampol%s apskri!i" gyven-tojai. Pagal am$i" nusta-tyti tendencij" negalime, nes n% viena grup% labai nei#siskyr%.

?O kokie rink#jai balsavo u" kitas partijas?Lyginant su 2008 met"

rink%j" portretu, dideli" poky!i" n%ra. Pavyzd$iui, Darbo partijos atveju #ie-met vienintelis pasikei-timas, kad u$ j( balsavo daugiau vyr" ir vidutinio

am$iaus gyventoj" iki 55 met". Ankstesniais metais daugiau u$ partij( balsavo 18–30 met" jaunimas. I#-liko tendencija, kad Darbo partij( rinkosi daugiausia kaimo gyventojai, o popu-liariausia partija buvo Pa-nev%$yje ir Alytaus apskri-

tyje, kituose ma$esniuose miesteliuose. Pra%jusiuose rinkimuose juos daugiau r%m% +iauli", Taurag%s, Tel#i" apskritys.

Socialdemokrat" rin-k%jai vyresni – gyventojai nuo 56 met", i# ma$esni" miesteli". Tokia tenden-

cija vyravo ir 2008-aisiais. Da$niau socialdemokratus rinkosi #iaulie!iai, panev%-$ie!iai, taip pat Utenos aps-krities gyventojai.

Konservatori" elekto-ratas taip pat stabilus: vy-resni nei 56 met" gyvento-jai. Jie taip pat turi „savo“

miestus: Kaun( ir Vilni". Vis d%lto Panev%$io apskri-tis ir miestas #iemet vietoj konservatori" pasirinko „darbie!ius“.

? Tad galima sakyti, kad dalis rink#j$ i%tikimi vienai ar

kitai partijai?Taip, tradicin%s seno-

sios partijos, ne vienus metus renkamos ' Seim(, pakaitomis dalyvaujan!ios vald$ioje ir formuojan!ios vyriausyb&, turi stabil" elektorat(.

+iuose rinkimuose nau-jov% yra partija „Dr(sos kelias“ – juos pasirinko 8 proc. gyventoj". Per pra%-jusius Seimo rinkimus u$ Tautos prisik%limo partij( balsavo 15 proc. pilie!i", tad galb)t $mon%s pasi-mok%. Visi puikiai $inome #ios partijos likim( ir kaip greitai ji subyr%jo. Tod%l gal rinkosi daugiau patir-ties turin!ias partijas.

Taip, yra rink%j", kurie nuolat migruoja. Jie $i)ri, k( jiems $ada, nelabai gi-linasi ' programas. Dar yra toki", kurie vadinami „protesto balsais“ – u$ kon-kurentus, jei per partijos kadencij( nepager%ja gy-venimas. Jie paprastai su-daro iki 20 proc. vis" bals".

? Kas lemia "moni$ pasirin-kim), u" k) balsuoti?Esame dar& toki" ap-

klaus", tad galiu pasakyti, kad yra dalis lojali" rin-k%j", kurie balsuoja u$ kon-kre!ias vertybes. Pavyz-d$iui, T%vyn%s s(junga turi toki" apie 10 proc. Visi kiti balsuoja priklausomai nuo pasitik%jimo. Ta!iau labai svarbus ir lyderio vaid-muo. Galima prisiminti, kaip b)davo balsuojama u$ Rolando Pakso ar Algirdo Brazausko partijas.

Taip, galima sakyti, kad norint laim%ti rinkimuose reikia tur%ti susiformavus' elektorat(, ry#k" lyder' ir med$ioti neapsispren-dusius rink%jus. Rinkim" agitacija pastariesiems pa-prastai ir skirta.

CV Inga Naus%dien%

Nuo 2007 m. – RAIT ben-drov$s valdybos pirminink$, konsultant$

2002–2007 m. – bendrov$s RAIT direktor$

1998–2002 m. dirbo Pilieti-ni# iniciatyv# centre tyrim# grup$s vadove, sociologe

2008–2010 m. studijavo „Baltic Management“ institute

2001–2003 m. Lietuvos socialini# tyrim# institute 'gijo daktaro laipsn'

Pasak RAIT valdybos pirminink#s Ingos Naus#dien#s, vis daugiau "moni$ apklaus#jams atsisako

atskleisti, u" k) balsavo rinkimuose.

Fotodiena

»Yra lojali$ rink#j$, kurie balsuoja u" vertybes

Nr. 392012 m. spalio 22–28 d.

4BWBT�WFSTMBT10

Kur gauti pinig$ verslui Finansavimo funkcij+ galima apibr&(ti kaip reikalingo pinig' kiekio suteikim+ konkre)iu laiku ir priimtinomis i%laidomis. U(tikrinti, kad gaunam' pajam' visada pakaks bet kurio laikotarpio i%laidoms padengti, gana sud&tinga.

Verslinink$ etiketui – vidutinis pa"ymysPapra%ytas *vertinti tipi%ko lietuvio verslininko aprang+ bei etiketo lai-kym+si, (inomas etiketo ir protokolo ekspertas Arminas Lydeka tvirtina, kad per penkiolika met' mato didel* progres+, ta-)iau kol kas verslininkams ra%yt' tik vidutin* pa(ym* ir si$lyt' pasitempti komunikacijos srityje.

Kaip keisis mokes!iai Lietuvoje?D&l kit+met did&jan)i' akciz' dyzelino litras degalin&se tur&t' pa-brangti apie 12 cent', o cigare)i' pakelis – apie 30 cent'. Taip pat *sigalios PVM lengva-tos, prane%a Finans' ministerija.

www.ek.ltNAUJIENOS TAVO

VERSLUI

Kur skolintum%t%s

pinig& savo verslui?

!ia jungiasi www.ek.lt draugai

.RN\EHL�NRPSURPLVž�QŏUDŶId#ja gaminti namin* kosmetik) i% prad"i$ atsirado kaip "aidimas ir noras gyventi ekologi%kiau. &iandien %i id#ja pavirto ( bendrov* „Uoga uoga“, skai!iuojan!i) pirmuosius metus.

*mon%s 'k)r%jos Jovita Vy#niauskien% ir Lena Sokolovska neneigia, kad abiej" at$alos taip pat prisid%jo prie nat)ralios ekologi#kos kosmetikos, pavadintos „Uoga uoga“, atsiradimo. „Su$inojome, kad ne viskas, k( tepam%s ant veido, yra saugu, daug kas gali sukelti alergij", dermatit(. Na, teb)nie, tepiesi visa tai sau, ta!iau vaikams toki" dalyk" ne-sinori“, – pasakojo L. So-kolovska.

Pirmiausia sauI# prad$i" nat)ralios namin%s kosmetikos ga-myba buvo tarsi $aidimas. Jaunos verslinink%s %m% mai#yti nat)rali" aliej" mi#inius sau, pam%gino darytis naminius kre-mus. „Kai paai#k%jo, kad sumai#ius kelis aliejus galima i#virti, pavyzd$iui, l)p" balzam(, viskas tapo dar 'domiau“, – juok%si L. Sokolovska.

Krem" „virimo“ meno

„Uogos uogos“ 'k)r%jos mok%si Jungtin%je Kara-lyst%je, kur, pasak abiej", ekologi#kos rank" darbo kosmetikos tradicija – la-bai sena. „Lietuvoje tai naujov%, o ten tokios kos-metikos gamybos moko-masi daug met"“, – paai#-kino pa#nekov%. I# prad$i" tik sau daroma kosmetika atsirado ir ant draugi", mam", mo!iu!i" kosme-tini" staliuk", o #iandien, juokauja L. Sokolovska, prie riebiausi" „Uogos uogos“ krem" priprato net jos pa!ios vyras.

Tik su dokumentais„Uoga uoga“ i# karto tapo verslu, jokios pereinamo-sios faz%s, pavyzd$iui, pre-kybos interneto platyb%se, nebuvo. „Kai paman%me, kad galime savo produkt( pardavin%ti, nuspren-d%me, kad tol to nedary-sime, kol netur%sime vis" reikiam" dokument"“, – pabr%$% L. Sokolovska.

Anot jos, kosmetikos gamyba yra kone tas pats, kas maisto gamyba – kai ruo#i namie #eimai, visi $ino, kad viskas gerai, ta-!iau kai darai visuomenei, reikia mok%ti atsakyti u$ savo produkt(. „Kai kur-damos versl( prad%jome dom%tis, ko reikia, su$ino-jome, kad reikia gausyb%s dokument", deklaracij", 'vairi" pa$ym%jim", pas"

ir pana#iai“, – prisimin% vargus pa#nekov%.

Kokyb# be nuolaid$L. Sokolovska nesl%p%, kad nauja kompanija su-lauk% 'tartin" $vilgsni", klausim", ar verslinink%s turi visus reikiamus doku-mentus, leidimus gaminti kosmetik(, i# kur jos $ino, kad tai, k( pagamina, i# tikr"j" veiksminga. „Yra ir kit" lietuvi#kos kosmetikos gamintoj", jais $mon%s pasitiki. O mes matome, kad gerb%j" skai!ius auga, $mon%s pas mus gr'$ta. Vadinasi, tai byloja apie m)s" produkto kokyb&“, – d$iaug%si vers-linink%.

Pasak jos, s%km%s ga-rantas yra ir dabar padid%-j&s d%mesys nat)ralumui. „Klientai pas mus randa kosmetik(, neturin!i( nesaugi", agresyvi", che-

mini" komponent". O be nat)ralumo, stengiam%s palaikyti auk#t( kokyb& – kompromis" !ia negali b)ti“, – pabr%$% L. Soko-lovska. Galiausiai dauge-liui itin svarbus ir kainos bei kokyb%s santykis, tvir-tino pa#nekov% ir pabr%$%, kad #iandien, nepaisant negausios gamybos, „Uo-gos uogos“ gaminiai priei-nami daugeliui.

Dirba naktimisKol kas „Uoga uoga“ ne-gali pasigirti gausiais u$-sakymais ar mil$ini#kais gamybos mastais. Mums kalbantis Jovita ir Lena reng%si atidaryti tre!i(j( kompanijos parduotuv&, #'kart uostamiestyje. „Visk( darome dviese, labai padeda #eima, ypa! mo!iut%s, kurioms atva-$iavus savaitgal' galime i#-tisas dienas praleisti kur-

DINA SERGIJENKOdina@ekonomika.lt

„Uogos uogos“ (k'r#jos versl) prad#jo nor#damos gyventi nat'raliau ir %iandien j$ kosmetik) atranda vis nauji klientai. Bendrov&s nuotr.

»Kai paman#me, kad galime savo produkt) pardavin#ti, nusprend#me, kad tol to nedarysime, kol netur#sime vis$ reikiam$ dokument$

9LOQLXL�YŏO�QHQXPDW\WD�VNLUWL�DSLH�����POQ��OLWž�*30

�����NFUı�WBMTUZCÕT�CJVEļFUP�QSPKFLUF�7JMOJVJ�UFOLBOËJÃ�HZWFOUPKı�QBKBNı�NPLFTËJP�(1.�EBMí�QMBOVPKBNB�QBEJEJOUJ�OVP����JLJ����QSPD�Teigiama, kad taip

b)t" kompen-suotos prarastos pajamos d%l ma-

$%jan!io nekilnojamojo turto mokes!io. Vilniuje kitais metais, prognozuo-jama, jis ma$%s net 17 mln. lit".

„Kad Vilnius b)t" pa-j%gus vykdyti 'sipareigoji-mus, GPM dal' reikia pa-didinti ma$iausiai 20 proc. – iki 60 proc. – sak% Vil-

niaus meras Art)ras Zuo-kas. – Tai, kad planuojama GPM dal' padidinti 2 proc. norint kompensuoti kit" met" NT ma$%jim(, ne-sprend$ia Vilniaus miesto savivaldyb%s finansini" problem", nes #i dotacija net nepadengia tos su-

mos. Vilnius, kaip matyti i# valstyb%s biud$eto pro-jekto, ir toliau bus palik-tas miestu donoru ir bus skandinamas skolose.“

Vilniaus miesto savi-valdyb% taip pat atkreipia d%mes', kad d%l nekilno-jamojo turto mokes!io

ma$%jimo pasikeitus ne-kilnojamojo turto dekla-ravimo tvarkai net #iais metais vietoj suplanuoto 110 mln. lit" NT mokes!io bus surinkta tik 77,4 mln. Lt. – net 32,6 mln. lit" ma-$iau. Ta!iau #ios i#laidos biud$ete buvo numatytos. Finans" ministerija 2012 m. nekilnojamojo turto mokes!io prognoz& (110 mln. Lt) pateik% ne'ver-tindama Nekilnojamojo turto mokes!io 'statymo nuostat" pakeitim", 'si-galiojusi" dar nuo 2011 met".

Vilniaus miesto savival-dyb% primena, kad Kons-tituciniame Teisme (KT) priimtas pra#ymas i#tirti, ar 'statymai, numatantys, jog Vilniaus biud$etui

skiriama 40 proc. mieste sumokamo gyventoj" pa-jam" mokes!io (GPM), o beveik visoms kitoms savi-valdyb%ms paliekama 100 proc. mokes!io, atitinka Konstitucij(.

„Tai, kad ie#kin' na-grin%s ir KT, rei#kia, kad m)s" argumentai d%l miestui daromos $alos ir nepakankamo pagrindi-ni" sri!i" finansavimo yra pagr'sti. Vilnius ilg( laik( Vyriausyb%s ir Seimo

sprendimais buvo miestas donoras, d%l to sostin%s skola 2007–2011 m. padi-d%jo 500 mln. Lt“, – sak% Vilniaus meras Art)ras Zuokas.

* KT nagrin%damas Vil-niaus miesto savivaldyb%s ie#kin' nusprend% kreip-tis Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT). VAAT atmet% Vy-riausyb%s argumentus, kad n%ra pagrindo kreip-tis ' KT, ir atsi$velg% ' Vil-niaus savivaldyb%s argu-mentus d%l miestui Seimo ir Vyriausyb%s sprendi-mais daromos $alos.U(s. Nr. 10-19-2012

2013 met$ valstyb#s biud"eto projekte Vilniui tenkan!i) gyventoj$ pajam$ mokes!io (GPM) dal( planuojama padidinti nuo 40 iki 42 proc. Fotodiena

-JFUVWPKF 11

1. Kredito unijose 7%

,altinis: Ekonomika.lt. Apklausoje dalyvavo 413 respondentai

SAVAIT$S KLAUSIMAS5

1

4

23 2. Bankuose 16%

3. I& t$v# ir artim#j# 22%4. Naudo!iausi ES fond# parama 23%

5. Nesiskolin!iau 32%

Portale ekonomika.lt vykdyta apklausa parod&, kad ma(daug tre)dalis kurdami savo versl+ nesiskolint' l&%'. Kiek ma(iau nei ketvirtadalis apklaust'j' kurdami versl+ planuoja naudotis Europos S+jungos (ES) fond' parama, kiti – l&%' verslo k$rimui skolint'si i% t&v' ir artim'j'.

damos naujus produktus“, – juok%si L. Sokolovska.

Ji prisipa$ino, kad abi verslinink%s yra ir mamos, tad da$niausiai darbuotis tenka tada, kai vaikai miega, bei nak-timis. Ta!iau sp%ti pa-gaminti vis" produkt", kurie gimsta galvose, vers-linink%s vis tiek nesp%ja. „Visk( reikia sumai#yti, i#bandyti, nusi"sti ' labo-ratorij( patvirtinti, kad produktas tinkamas. Ne visada viskas sekasi, #tai #amp)n( kuriame jau me-tus. Tikiuosi, netrukus j' pristatysime“, – atsiduso pa#nekov%.

Viskas, ko reikia„Uogos uogos“ produktai gaminami kelis kartus per savait& bandant nusp%ti, kiek ma$daug j" nupirks klientai vienoje ar kitoje parduotuv%je ar internete. „Kol kas mums sekasi at-sp%ti. Turime met" patirt' su viena parduotuve, ban-dome #i( patirt' pritaikyti ir kitoms parduotuv%ms“, – pasakojo verslinink%.Lena ir Jovita svajoja, kad ateityje u$suk& ' „Uogos uogos“ parduotuv& kli-entai gal%s i#sirinkti vis( reikiam( ekologi#k( ir nat)rali( kosmetik(. „Pla-nuojame pl%sti savo asorti-ment(. Be to, norime pra-d%ti eksportuoti – #iandien jau dirbame su Latvija“, – atskleid% L. Sokolovska. Anot jos, Lietuvoje „Uogos uogos“ 'k)r%jos jau jau!ia, kad kuria i#skirtin' pro-dukt(, ta!iau u$sienyje dar reikia atrasti tinkam( veid( ir savo pirk%j".

ŶPra#jusi) savait* Seule (teikti kasmetiniai pasaulio verslo apdovanojimai „Stevie Awards“.

Pirm( kart( apdovano-jim# istorijoje ant scenos pakilo ir Lietuvos atstovai.

Vilnie!i# bendrov$ „Irdaiva“ buvo 'vertinti aukso apdova-nojimu kategorijoje „Met# 'mon$ – med%iagos ir sta-tyba“ („Company of the Year – Materials & Construction“) u% laim$jimus statyb# sek-toriuje. Statyb# bendrov$s

Vilnie!i$ bendrovei – tarptautinis apdovanojimas„Irdaiva“ direktorius Irman-tas Kubilius teig$, kad &is apdovanojimas yra unikalus. „Tarp nugal$toj# atskirose kategorijose – JAV, Did%io-sios Britanijos, Piet# Kor$jos, Danijos, Indijos 'mon$s, – sak$ „Irdaivos“ direktorius.

– Esame vienintel$ Lietuvos 'mon$, &iais metais 'vertinta „Stevie Awards“ aukso ap-dovanojimu ir atsid)r$me viename s(ra&e su garsiomis pasaulyje kompanijomis, ku-rios buvo apdovanotos pagal kitas kategorijas.“ Apdova-

nojimuose dalyvavo daugiau kaip 3 200 pretendent# i& 50 valstybi#. Kompanijos var%$si 41 kategorijoje – nuo soci-alin$s atsakomyb$s, 'vairi# paslaug# sektori# iki maisto produkt# gamybos, automo-bilizmo pramon$s, finans#,

nauding# i&kasen# i&gavimo ir met# novatori&kiausios 'mon$s, met# vadovo, met# geriausio naujo produkto, ir kt. „Stevie Awards“ nugal$-tojus rinko komisija, sudaryta i& daugiau nei 200 'moni# va-dov# visame pasaulyje.

"DOMU Savaitra%)iui „Ekonomika.lt“ *domu, kaip pirmuosius (ingsnius sekasi (engti ma(am ar vidutiniam verslui. Tik *k$r&te savo kompanij+, prad&jote versl+ ar jau s&kmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 1086

www.facebook.com/ekonomika.lt

Nr. 392012 m. spalio 22–28 d.

Nr. 392012 m. spalio 22–28 d.

Kartu su lietuviais apdovanojimus atsi#m# „Mitsubishi“, „Unilever“, „Lenovo“ ir kitos garsios pasaulio (mon#s. Bendrov&s nuotr.

2012 M. BIUD!ETO L"#OS. VILNIUS, RYGA, TALINAS

Gyventoj$ skai!iusBiud"eto pajamosPajamos gyventojui

Vilnius554 t$kst.1,019 mlrd.1841 Lt

Ryga703 t$kst.2,130 mlrd.3029 Lt

Talinas416 t$kst.1,361 mlrd.3271 Lt

GPM PASISKIRSTYMAS TARP MIEST!*

Savivaldyb#Vilniaus miestoKauno miestoKlaip&dos miestoMa(eiki' rajono

GPM dalissavivaldyb#je 846 817303 108154 09437 706

. savivaldyb#s biud"et) patenkanti GPM dalis (proc.) 40948695

( valstyb#s i"do s)skait) 508 09018 18621 5731 885

( savivaldyb#s biud"et) 338 727284 922132 52135 821

Gyventoj$ pajam$ mokes!io paskirstymas

*(t$kst. lit', planuojamame 2012 met' biud(ete) PASTABA. Kituose Lietuvos miestuose * savivaldyb&s biud(et+ patenka 100 proc. surenkamo GPM

12 5SZMJLUBT�QVTMBQJT 5SZMJLUBT�QVTMBQJT 13Nr. 392012 m. spalio 22–28 d.

Nr. 392012 m. spalio 22–28 d.

KRIMINALIN$SNAUJIENOS

SAVAIT,S KRIMINAL/

TOP 3

I N D I J A . Tre!iadien' Indijoje ne%inomi asmenys i& muziejaus &alies &iaur$s rytuose esan!iame Revos mieste pagrob$ eks-ponat#, kuri# vert$ – 100 milijon# doleri# (270 mln. lit#). Tai prane&$ televizijos kanalas NDTV. Nusikalt$liai, kuri# tikslus skai!ius dar ne-%inomas, 'sigavo ' muziejaus teritorij( v$lai nakt'.

M A D R I D A S . Ispanijoje sulaikyta apie 60 asmen#, dauguma kin#, 'tariam# kontrabanda, mo-kes!i# vengimu ir pinig# plovimu, informavo polici-jos &altiniai. Buvo tikimasi, kad i& viso bus sulaikyta daugiau nei 100 %moni#. Operacija, kurioje dalyvavo daugiau nei 500 policijos ir muitin$s pareig)n#, vyko

pramon$s teritorijoje netoli Madrido. P A R Y' I U S . Pranc)zijos Amjeno mieste sulaikytas 20-metis prisi-pa%ino i&mani#j# telefon# program$l$mis i& t)kstan!i# %moni# pavog"s pinig#. Pro-kurorai teigia, kad jaunuolis i& 17 t)kst. nukent$jusi#j# nuo 2011 met# vog$ labai ma%as pinig# sumas, i& kuri# susi-

dar$ 500 t)kst. eur# (1,7 mln. lit#). Nusikalt$lis veik$ t$v# namuose ir k)r$ nemokamai parsisiun!iamas program$les i&maniesiems telefonams. Parsisiuntus toki( program$l" ji be telefono savininko %inios i&si#sdavo trump(j( %inut" padidinto tarifo telefono nu-meriu ir jaunuolis u% kiekvien( %inut" gaudavo nedidel" pi-nig# sum(.

Kovos su korupcija

Svetain#je skaidrumolinija.lt gyventojai gal#s prane%ti apie korupcij). Fotodiena

ŶPra#jus( ketvirtadien( prad#jo veikti „Trans-parency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) sukurta svetain# skaid-rumolinija.lt.

Svetain$je Lietuvos gy-ventojai kvie!iami vie&ai ir paprastai prane&ti apie galimus korupcijos ir biu-rokratizmo atvejus, pvz., ky&ininkavim(, piktnau-d%iavim( tarnyba, spren-

dim# pri$mimo vilkinim( ar vengim( priimti sprendim( i& esm$s. Prane&ti galima ir anonimi&kai.

Svetain$je gyventojai gali klausti, kas laikoma pa%eidimu, kaip elgtis su juo susid)rus ir kaip teis$-tai spr"sti savo problemas. Atsakymus gali teikti ir tin-klalap' pri%i)rintys TILS dar-buotojai, ir valstyb$s bei sa-vivaldos institucij# atstovai, ir kiti puslapio lankytojai.

Aptiko nelegalias degalines

Aptiktos daugiau nei 6 tonos nelegali$ degal$. Scanpix

ŶPer dvi dienas Vilniuje ir rajone buvo aptiktos trys nelegalios degali-n#s su daugiau nei 6 tonomis degal$.

Vilniaus apskrities vals-tybin$s mokes!i# inspek-cijos (AVMI) specialistai Val!i)n# kaimo Drau-gyst$s gatv$je pasteb$jo vilkik(, ' kurio bak( buvo pilamas kuras. Prad$jus patikrinim( &alia vilkiko stovin!iame j)riniame

konteineryje rastos ketu-rios t)kstan!io litr# talpos talpyklos.

Vilniaus AVMI prane&$, kad pana&# atvej' nustat$ ir sostin$je: Svirno g. pas-tate rado penkias t)kstan-!io litr# talpos talpyklas ir kuro pilstymo 'rang(.

O A. Kojelavi!iaus g. metaliniame gara%e rasta plastikini# ir metalini# talpykl#, kuriose buvo lai-koma dar 1 800 litr# dy-zelino.

6XNþLDL�SDUGXRGD�LU�SDåDGXV

PAULIUS GRINKEVI-IUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

%BSCP�TWFUVS�QFS�UBSQJOJOLVT�QBTJSZļ×�JFğLPUJ�MJFUVWJBJ�OFSFUBJ�OVTWZMB�OBHVT�̦�BUJEļJBJ�OFíTJTLBJU×�í�TVUBSUJFT�TÃMZHBT�JS�QBUJLÕK×�íEBSCJOJNP�QBTMBVHBT�UFJLJBOËJı�íNPOJı�QBļBEBJT�CĩOB�QSJWFSTUJ�HSíļUJ�í�OBNVT�CF�

ļBEÕUı�BVLTP�LBMOı�A. Biliukas. – Mes nie-kam ne$adame ir nesutei-kiame i#skirtini" teisi", kad ka$kas pateks ' Nor-vegij(, $mon%s patys taip nusprend$ia.“

Komentuodamas Alek-sandro kaltinimus d%l ne-tes%t" pa$ad" ir Anglijoje,

A. Biliukas juos atmet% – es( kaltinimai netei-singi. Jis negal%j&s $ad%ti konkre!i" i#ankstini" s(-lyg" d%l apgyvendinimo ar 'darbinimo, nes ir pats niekada ne$inantis, ' ko-kias darbovietes $mon%s pateks ir kokiomis s(lygo-

mis jiems teks gyventi.

Skund$ nesureik%mina+iemet Lietuvos darbo bir$a (LDB) gavo vien( oficial" skund( d%l gali-mai neteis%tos 'darbinimo agent)r" veiklos, dar du informacinius prane#i-mus apie skundus i# Vals-tybin%s vartotoj" teisi" apsaugos tarnybos. Pernai toki" informacini" prane-#im" gauta penki, u$per-nai – a#tuoni.

LDB komunikacijos skyriaus vyriausioji speci-alist% Milda Jankauskien% ai#kino, kad besiskun-d$iantieji n%ra link& teikti oficiali" ra#ti#k" u$klaus" – da$nai skambinama tele-fonu ir teiraujamasi, kokie teis%s aktai reglamentuoja toki" agent)r" veikl(.

„Ir #iais, ir ankstesniais metais nusiskundimai pana#)s. -mon%s nepa-tenkinti d%l netinkamai suteikt" paslaug", numa-tyt" sutartyje tarp darbo ie#kan!io asmens ir 'dar-binimo agent)ros, – pa-sakojo M. Jankauskien%. – Da$nai nuvykusieji sve-tur negauna $ad%to darbo arba darbo vieta ir s(lygos neatitinka to, kas buvo $ad%ta prie# i#vykstant i# Lietuvos, tod%l jie da$niau-siai b)na priversti gr'$ti.“

LDB yra gavusi skund" d%l 'mon%s „Aulina“, ku-riai anks!iau vadovavo A. Biliukas, veiklos. A Bi-liukas vadovavo ir 'monei „Eurostaff“. +i" bendrovi"

vadove anks!iau yra bu-vusi jo motina Rita Biliu-kait%.

A. Biliukas sako da-bartin%s „Karjeros biuro“ veiklos netapatinantis su ankstesni(ja „Aulina“, o to, kad apie visas jo vado-vautas 'mones interneto tinklalapiuose atsiliepi-mai nekokie, nesureik#-mino – es( lygiai taip pat skund$iamasi d%l vis" bendrovi", kurioms va-dovauja vienas asmuo. Be to, pasak jo, visus skundus interneto tinklalapiuose gali para#yti ir vienas ar keli nepatenkinti klientai, tod%l ' juos d%mesio kreipti nereik%t".

Draudimus apeina* k( tur%t" atkreipti d%-

mes' $mon%s, nusprend& i#vykti u$darbiauti ' u$-sien' 'darbinimo agen-t)r" pagalba, kad nelikt" apgauti? Bendrov%s „Tark Grunte Sutkiene“ teisi-ninkas Vytautas +ilinskas atkreip% d%mes', kad pir-miausia privalu 'd%miai 'siskaityti ' sutarties s(ly-gas ir nebijoti reikalauti pakeisti tam tikr" sutar-ties punkt", jei #ie nesu-tampa su pa$adais.

„Nedvejodami reika-laukite i#trinti tam tikrus

Alyti#kis Alek-sandras +. ' 'darbinimo pas-laugas u$sie-

nyje teikian!i( bendrov& „Karjeros biuras“ kreip%si #i" met" vasar( internete pamat&s skelbim(. Ben-drov% $ad%jo 'darbinti Nor-vegijoje, ta!iau liep% pasi-rinkti atsargin' variant( – Anglij( arba Olandij(, – jeigu nety!ia 'darbinti Norvegijoje nepavykt". Ta!iau es( bendrov%s at-stovai tikino, kad n%ra ko nerimauti – beveik visi kli-entai s%kmingai i#vyksta ' Norvegij(, pasiseksi( ir Aleksandrui.

Aleksandras „Karjeros biurui“ pristat% neteis-tumo, sveikatos pa$ymas ir kitus reikiamus doku-mentus, u$ vertimo ir kitas paslaugas sumok%jo apie 700 lit". Pra%jus m%nesiui paai#k%jo, kad ' Norvegij( jis neatrinktas, vietoj to pasi)lyta va$iuoti ' An-glij(. Pa#nekovas sutiko, nes gaila buvo prarasti jau sumok%tus pinigus.

„Ten irgi pri$ad%jo aukso kalnus, ta!iau kai nuva$iavome, pasirod% prie#ingai, – kalb%jo pa-#nekovas. – Sak%, kad apgyvendins po du, o ap-gyvendino po a#tuonis. -ad%jo, kad i#laidos u$ ke-lion& bus i#skai!iuotos i# atlyginimo, o v%liau – kad

kuriame kalbama apie alternatyv" 'darbinim( Anglijoje arba Olandijoje. Pasak Aleksandro, jam nepavyko rasti n% vieno $mogaus, kuris b)t" s%-kmingai i#vyk&s ' Norve-gij( naudodamasis #ios firmos paslaugomis. T( pat' skelbia ir interneto skund" tinklalapiuose ra#antys buv& klientai – nors es( jiems $adama, kad ' Norvegij( i#va$iuoja beveik visi neteisti ir sveiki $mon%s.

„Karjeros biuro“ direk-torius Audrius Biliukas, paklaustas apie skundus, tikino klientams ne$adan-tis, kad jie i#va$iuos ' Nor-vegij(. O savaitra#!iui pa-siteiravus, kiek procent" klient" vis d%lto ' Norve-gij( i#vyksta, toki( infor-macij( suteikti atsisak%. „Per savait& i#va$iuoja nuo 5 iki 12 $moni", o kiek tai b)t" procentais, pasa-kyti negaliu. Mes tokios informacijos neteikiame ir neprivalome teikti, tai m)s" vidinis reikalas“, – kalb%jo pa#nekovas.

A. Biliukas ai#kino, kad $mon%ms visa infor-macija pateikiama ra#tu sutartyje suprantamai ir ai#kiai, o konflikt" su kli-entais kyla d%l klaidingo j" 'sitikinimo.

„Problema ta, kad $mo-n%s informacij( savo gal-vose susid%lioja kaip nori ir tiki tik tuo, k( patys nori suprasti, – kalb%jo

i# prad$i" reikia sumok%ti u$ kelion&. Jei neva$iuoji, prapuola agent)rai su-mok%ti pinigai.“ Pasak jo, pa$ad" ir tikrov%s nesu-tapim" buvo pilna. Alek-sandras pasakojo, kad An-glijoje tekdav& dirbti itin

sunkiomis s(lygomis, gau-dyti vi#tas, kurios dras-kydavosi ir su$eisdavo rankas, o reikiama medi-cinin% pagalba neb)davo suteikiama. Be to, ' darbo viet( reik%dav& va$iuoti keturias, kartais ir a#tuo-

nias valandas, kartais tek-davo dirbti nevalgius.

Patenkint$ nesuradoDauguma kivir!" tarp bendrov%s „Karjeros biu-ras“ ir jos klient" kyla d%l jau min%to punkto,

»Ten irgi pri"ad#jo aukso kalnus, ta!iau kai nuva"iavome, pasirod# prie%ingai

punktus ar 'ra#yti nau-jus, jei si)loma sutartis prie#tarauja tam, kas buvo $adama $od$iu, – kalb%jo specialistas. – Jei ie#kote darbo konkre!ioje #alyje, tai ai#kiai tur%t" b)ti nu-matyta sutartyje, nes susi-tar& d%l galimyb%s pateikti alternatyvius pasi)lymus kitose #alyse nenustebkite, jei kita sutarties #alis pasi-naudos tokia galimybe.“

Be to, es( reik%t" pri-siminti, kad tarpininkai negarantuoja darbo u$mo-kes!io ar konkre!i" darbo s(lyg" – jie tik randa darbo pasi)lym( sutartyje numatytomis s(lygomis ir tarp u$sienio 'mon%s bei kliento kilusius gin!us v%-liau gali tekti spr&sti pagal u$sienio valstyb%se galio-jan!ius teis%s aktus.

V. +ilinskas taip pat pa-tar% nepamir#ti, kad u$ kai kurias paslaugas gero-kai papras!iau susimok%ti patiems.

„Draud$iama u$ tar-pininkavim( 'darbinant imti tiesioginius ar ne-tiesioginius mokes!ius i# darbuotojo, – kalb%jo pa#nekovas. – Ta!iau pa-sitaiko, kad 'mon%s pra#o sumok%ti u$ papildomas sutartyje nenumatytas su 'darbinimu tiesiogiai nesusijusias paslaugas, pavyzd$iui, sumok%ti u$ dokument" vertim(. U$ #ias paslaugas galima su-simok%ti ir patiems kitose 'staigose, pavyzd$iui, ver-tim" biure.“

FAKTAI

.DARBINIMAS U+SIENYJE

*iuo metu u%registruota apie 100 legaliai veikian-!i# 'moni# ir asmen#, kurie teikia 'darbinimo paslaugas Lietuvoje ir u%-sienyje

LBD i& Valstybin$s varto-toj# teisi# apsaugos tarny-bos nuo 2008 m. prad%ios yra gavusi 15 informacini# prane&im# apie skundus d$l neteis$tos 'darbinimo agent)r# veiklos

*iemet ir pernai LDB gavo po vien( oficial# skund( d$l galimai netei-s$tos 'darbinimo agent)-r# veiklos

Vietoj "ad#to darbo Norvegijoje lietuviui teko plikomis rankomis

gaudyti vi%tas Anglijoje. Scanpix

-JFUVWPKF 15Nr. 392012 m. spalio 22–28 d.

1HGDUEą�NHLþLD�QXRVDYX�YHUVOX

4JUVBDJKB�EBSCP�SJOLPKF�HFSÕKB��-JFUVWB�UBQP�WJFOB�Jğ�&VSPQPT�4ÃKVOHPT�ğBMJı �LVSJPTF�TQBSËJBVTJBJ�NBļÕKP�OFEBSCBT�̦�QBMZHJOUJ�TV�QSBÕKVTJBJT�NFUBJT �KJT�TNVLP�OVP����QSPD��JLJ��� ��QSPD� �P�KBVOJNP�OFEBSCBT�&4�

NBļÕKP�MBCJBVTJBJ�̦�QFS�NFUVT�KJT�LSJUP�� ��QSPDFOUJOJP�QVOLUP�

Pasak Lietuvos darbo bir$os Komunikacijos skyriaus vyriau-

siosios specialist%s Mil-dos Jankauskien%s, rin-koje atsiranda daugiau laisv" darbo viet", darb-daviai neranda tinkam" specialist", bet stinga ir pa!i" bedarbi" motyvaci-jos, o #tai jaunimas, nors stokoja darbo patirties ir 'g)d$i", 'sidarbina grei-!iau.

„Absolventai ateina ' darbo bir$(, pab)na 2 m%nesius ir susiranda darb(, – sako M. Jan-kauskien%. – Pagrindin% j" problema yra darbo 'g)d$i" tr)kumas, bet turime jaunimo u$im-tumo didinimo projekt(: darbdaviams taikomos subsidijos, tod%l jis gana populiarus.“

Priemon#s nedarbui ma"inti Specialistai tikina, kad u$imtumo b)kl% ger%ja d%l priemoni", skirt" u$-imtumui skatinti: prie# 2 metus darbdaviams atsi-rado galimyb% naudotis „Sodros“ 'mok" lengvata 'darbinant pirm( kart( pagal darbo sutart' dir-ban!ius $mones. Jiems „Sodros“ 'mokos buvo suma$intos nuo 31 iki 7,7 proc. Taip per vis( lengvatos galiojimo lai-kotarp' 'darbinta 100,4 t)kst. asmen". O nuo 2010 met" veikiantis Vers-lumo skatinimo fondas lengvatin%mis s(lygomis smulkiajam ir viduti-niam verslui teikia pa-skolas iki 86 t)kst. lit".

Tokio dyd$io paskol( gav&s Agnius jau pu-santr" met" Lietuvoje platina „Line-x“ preki" $enklo produkcij( – ap-saugin& poliuretanin& dang( ir „Basf PU“ ga-minamas poliuretanines #iltinimo putas. Jis sako

visada tik%j&s savo verslo s%kme ir tur%j&s vizij(. Vien( versl( jau buvo su-k)r&s „nuo nulio“, ta!iau ne i# asmenini" l%#", o #', galima sakyti, prad%jo nuo pat prad$i", r)pinosi ir jo finansavimu. Par-duotuv%s jau dirba +iau-liuose, Kaune ir Vilniuje, o kit(met planuojama atidaryti padalin' ir Klai-p%doje.

„Id%ja kilo, kai pirm( kart( pama!iau „Line-x“ produktus ir susi$av%jau jais d%l ilgaam$i#kumo, – pasakoja Agnius. – Susi-klost% nepalankios aplin-kyb%s, netekau nuolatini" pajam", dvejus metus ie#kojau, kuo u$siimti, o dirbti u$ minimal" atlygi-nim( nenor%jau. Teko par-duoti kelet( transporto priemoni", kad tur%!iau l%#" verslo prad$iai, nes $inojau, kad Verslumo skatinimo fondo teikia-mos paskolos neu$teks.

Per pusantr" met" visos gautos pajamos investuo-jamos ' verslo pl%tr(, par-odas, $enklo $inomumo didinim(.“

Agnius skai!iuoja, kad gautos lengvatin%s paskolos l%#" u$teko 'si-gyti med$iag" pur#kimo 'rangai ir mikroautobu-sui. Paskolos ' bank( jis nesikreip%, nes reik%jo u$stato.

„+iandien INVEGA man kompensuoja 95 proc. pal)kan", tai rei#-kia, kad 86 t)kst. lit" pasiskolinau beveik „u$ a!i)“. B%da tik viena – apyvartini" l%#" labai tr)ksta“, – sako jis.

I# Kauno kredito uni-jos paskol( lengvatin%mis

s(lygomis gro$io salonui gavusi Daiva sako, kad visa proced)ra kur kas paprastesn% nei banke – nereik%jo u$stato, nors 'mon% dar nebuvo 'steigta.

„Susiradau informa-cij( internete, nuvykau ' kredito unij(, man pa-pasakojo s(lygas ir pa-reng%me verslo plan(, atlikau skai!iavimus, ku-riuos gerai 'vertino. Mes turime sukaup& didel& patirt' #ioje srityje, tur%-jome ir nema$ai investi-cij"“, – pasakoja ji.

Jaunimas aktyvesnisTomas Valauskas, Lie-tuvos centrin%s kredito unijos projekto „Vers-lumo skatinimas“ ko-ordinatorius, sako, kad da$niausiai d%l paskolos suteikimo kreipiasi jauni-mas. Daugiausia lengvati-n%mis s(lygomis prad%ti ar pl%toti versl( naudojasi

jauni $mon%s iki 29 met", #i grup% sudaro daugiau kaip tre!dal' toki" paskol" gav%j". Anot jo, kredito unijose gauti paskol( pra-dedan!iam verslui galima lengviau ir geresn%mis s(lygomis nei bankuose. Ketvirtadal' vis" paskol" sudaro paskolos 'moni" apyvartin%ms l%#oms pa-pildyti.

„Daugiausia ' kredito unijas kreipiasi asmenys, kurie jau turi ai#ki( verslo id%jos 'gyvendinimo stra-tegij(, i#mano pasirinkt( veikl( ir nori susikurti versl(, bet jam tr)ksta l%#"“, – ai#kina jis.

„Fondas taip pat gali pa-si)lyti nemokam" verslo planavimo konsultacij",

– sako T. Valauskas. – Jos nemokamai teikiamos asmenims, kurie rengia verslo plan( kredito uni-jai d%l #i" lengvatini" paskol". Paskoloms gauti esame pareng& verslo plano skai!iuokl&, kuri pa-d%s 'vertinti planuojamo kurti verslo perspektyvas ir galimyb& gauti kredit(.“ Projekto koordinatoriaus teigimu, vidutin% paskolos vert% yra 61 t)kst. lit", o populiariausi tradiciniai verslai: prekyba avalyne ir drabu$iais, reklamos agent)ros, laisvalaikio or-ganizavimo, vie#ojo mai-tinimo, gro$io paslaugos, trumpalaik% automobili" nuoma.

„Nedidel% dalis vers-linink" imasi ir ko nors naujo, netradicinio. Pavyz-d$iui, neseniai suteiktas finansavimas saul%s elek-trinei statyti, grupini" pir-kim" internetinio portalo veiklai pl%toti, ortopedijos prek%ms, vynui ar s%dmai-#iams gaminti“, – vardija T. Valauskas.

Per savo gyvavimo lai-kotarp' Verslumo skati-nimo fondas jau sudar% 315 sutar!i" ir i#dav% pa-skol" u$ 17,3 mln. lit".

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Socialin&s apsaugos ir darbo minis-terijaU(s. Nr. 10-18-2012

NAUDINGA INFORMACIJA

Kredito unij# duomeni-mis, smulkiajam ir vidu-tiniam verslui vien 2012 met# rugs$j' i& kredito unij# i&duotos 22 paskolos u% 1,27 mln. lit#.

Pradedantiesiems vers-lininkams paskol# gr(%ini-mo laikotarpis prat"stas iki 2018 m. gruod%io 31 d. Paskolos i& Verslumo skatinimo fondo bus tei-kiamos iki 2014 m. bir%elio 30 dienos.

Planuojantieji prad$ti savo versl( d$l lengvati-ni# paskol# gali kreiptis ' Lietuvos centrin" kredito unij( arba artimiausi( kredito unij(. Informaci-jos galima teirautis ne-mokamu tel. 8 800 11211 arba www.lku.lt/projek-tas-verslumo-skatinimas

»Nedidel# dalis verslinink$ imasi ir ko nors naujo, netradicinio

„Line-x“ produkcij) platinti prad#j*s Agnius sako, kad nuolat ie%ko nauj$ veiklos kryp!i$, o jo klientai – ir fiziniai asmenys, ir "em#s 'kio, statybos, laivybos pramon#s %ak$ atstovai. Bendrov&s nuotr.

Firminio !enklo dalis A - juodaPROCESS C=0, M=0, Y=0, K=100Firminio !enklo dalis B - pilkaPROCESS C=0, M=0, Y=0, K=40U!ra"ai - juodiPROCESS C=0, M=0, Y=0, K=100U!ra"ø "riftas -Helvetica LT Condensed Bold

NEDARBO STATISTIKA

Lietuvos darbo bir%os (LDB) duomenimis, spalio 11 dien( Lietuvoje buvo 198,1 t)kst. registruot# bedarbi# – 9,83 proc. &alies darbingo am%iaus gyventoj#.

Spalio 5–11 dienomis teritorin$s darbo bir%os bedarbio status( suteik$ beveik 6 t)kst. darbo ie&-kan!i# %moni#, i& j# 1,3 t)kst. (22,1 proc.) buvo jaunesni nei 25 met# am-%iaus.

Pirm(j' &i# met# pus-met' 'darbinta 23,5 t)kst. darbo ie&kan!i# gyventoj# iki 25 met# am%iaus, tai yra beveik pus$ vis# 're-gistruot# jaun# bedarbi# (45,7 proc.).

„Eurostat“ duomeni-mis, jaunimo nedarbas Lietuvoje ma%$jo spar!iau-siai Europos S(jungoje nuo 33,1 iki 25,6 proc., lyginant 2011 m. ir 2012 m. liepos m$nesio duo-menis, tai yra, susitrauk$ 7 procentiniais punktais. Primename, kad &is pro-centas – ne nuo viso jau-nuoli# skai!iaus, o nuo nesimokan!i#, nestudi-juojan!i# ir darbo ie&kan-!i# &io am%iaus %moni#.

3RUž�VXGHULQLPDV�šYHUWLQWDV��1REHOLXmikos premija, L. Shap-ley teig%: „Save laikau matematiku, o apdovano-jimas yra u$ nuopelnus ekonomikoje. Gyvenime nesu lank&s ekonomikos paskait".“

+vedijoje paskelbus #i" met" laureatus Jung-tin%se Valstijose dar buvo ankstus rytas ir sulau-k&s skambu!io A. Rothas teig%, kad #is 'vertinimas leis padidinti susidom%-jim( #ia sritimi.

„Manau, kad rytoj atvykus ' universitet( mano studentai 'd%miau man&s klausys, –$urna-listams teig% mokslinin-kas. – Mano nuomone, tai leis rinkos konstravimui tapti labiau matomam ekonomistams ir tiems $mon%ms, kurie gali i#-naudoti rinkos konstra-vim(.“

JAV Organ" 'sigijimo ir transplantacijos tinklo

7JFOBT�Jğ�FTNJOJı�NPLTMP�UJLTMı�̦�QSBLUJOJT�TVLVSUı�UFPSJKı�QSJUBJLZNBT�SFBMZCÕKF��&LPOPNJLPT�TSJUZKF�ğJP�UJLTMP�TJFLJNBT�ğJBJT�NFUBJT�CVWP�WBJOJLVPUBT�/PCFMJP�QSFNJKB�

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

Nobelio pre-mij" savait& u$baig% apdo-vanojimas u$

laim%jimus ekonomikos srityje. +iais metais No-belio ekonomikos premija buvo 'teikta dviem JAV mokslininkams, kuri" i#pl%tota teorija ir prakti-nis jos pritaikymas #alyje leido atlikti daugiau kaip 2 t)kst. inkst" persodinimo operacij".

Prizas u" suporavim)Harvardo universiteto verslo mokyklos ekono-mikos profesoriui Alvinui Rothui ir Kalifornijos uni-versiteto garb%s profeso-riui Lloydui Shapley pra-%jusi( savait& Stokholme skirta Nobelio premija u$ stabili" paskirstym" teo-rij( ir rinkos konstravimo praktik(.

L. Shapley su kole-gomis dar pra%jusio am$iaus septintajame de#imtmetyje suk)r% ma-tematin& i#tekli" paskirs-tymo teorij( ir pritaik% j(

darbo rinkai. A. Rothas po poros de#imtme!i" pasi-naudojo kolegos darbu ir prad%jo rinkos konstra-vimo eksperimentus. L. Shapley sukurta teorija buvo panaudota bandant atrasti stabilias poras – ie#kant studentams opti-malios auk#tosios moky-

klos ar organ" donorams surandant tinkamiausius pacientus, laukian!ius organ" persodinimo ope-racijos.

Trumpai tariant pa-grindinis ekonomist" darbo tikslas – atsakyti ' klausim(, kas k( gauna, atrasti „stabilaus supo-

ravimo“ metod(. Nors mokslininkai dirbo atski-rai, jiems pavyko sukurti tokius algoritmus, kurie sprend$iant realaus pa-saulio problemas gali b)ti taikomi 'vairiose srityse.

+i" met" Nobelio eko-nomikos premij( 'teik&s komitetas teig%: „Nors #ie

du mokslininkai dirbo ne-priklausomai vienas nuo kito, L. Shapley pradin%s teorijos ir A. Rotho em-piriniai tyrimai, eksperi-mentai ir praktinis dizai-nas suk)r% nauj( tyrim" lauk( ir pagerino dauge-lio rink" veiksmingum(.“

Paties A. Rotho tei-

gimu, poravimas ir stabi-lus derinimas yra labai svarbus kasdieniame gyvenime. „Daugelis svarbi" dalyk", kuriuos darome gyvenime, yra susij& su derinimu: tai ir patekimas ' universitet(, ir sutuoktinio paie#kos ar 'sidarbinimas“, – Stok-

holme susirinkusiems $urnalistams telefonu teig% A. Rothas.

Ilgametis darbasPradin% L. Shapley ir kolegos Kalifornijos uni-versitete Davido Gale‘o te-orija buvo tikrinama de-rinant sutuoktini" poras. +iandien j" bandymai gali atrodyti tarsi inter-netini" pasimatym" ar televizijoje rodom" laid" pirmtakas. Tyrimo eigoje galiausiai buvo bandoma atrasti stabiliausias vyr" ir moter" poras.

Vis d%lto pagal teorij( galiausiai did$iausia nauda priklauso nuo to, ar yra pateikiamas, ar priimamas pasi)lymas. Teikiantys pasi)lym( turi prana#um(, nes jie turi galimyb& rinktis, o gav%jai papras!iausiai gali rinktis i# to, kas jiems si)loma.

1984 metais A. Rothas pritaik% #' poravimo me-chanizm( realaus gyve-nimo situacijose. Moks-lininkas i#tyr% sistem(, pagal kuri( JAV medi-cinos studentams paski-riamos nuolatin%s darbo vietos ligonin%se.

Kaip pa$ymi L. Shap-ley ir D. Gale‘as, teikian-

tys pasi)lym( gali tik%-tis geresnio rezultato, o darb" paskyrimo sistema yra naudingesn% ligoni-n%ms, ne studentams. Vis d%lto problema kilo tuo-met, kai daktaro profesij( pasirinkdavo vis daugiau moter" – poros nor%-davo likti tame pa!iame mieste, ta!iau negal%-davo to pasiekti. Taigi melagingai pateikdami tikr(sias savo preferenci-jas studentai ir ligonin%s galiausiai i#moko apeiti sistem(.

Vis d%lto A. Rothas suk)r% tok' algoritm(, kuris i#sprend% #i( pro-blem( ir leido medik" poroms dirbti pagal savo profesij( kartu.

Praktin# naudaTinkamos poros paie#-kos yra viena seniausi" problem", o vienas i# jos sprendimo b)t" #iandien yra pasaulyje paplitusios greit"j" pasimatym" pa-slaugos. Dauguma vyr" ir moter", bandan!i" susi-rasti #irdies draug(, grei-!iausiai nustebs su$inoj&, kad #i id%ja paremta eko-nomisto ir matematiko akademiniais darbais.

I#gird&s, kad yra apdo-vanotas Nobelio ekono-

vadov% Ruthanne Hanto teig%, kad A. Rotho ir L. Shapley atradimai #alyje pad%jo suporuoti beveik 2 t)kst. inkst" donor" ir organ" persodinimo ope-racijos laukian!i" paci-ent". Naujien" tarnybai CNN ji teig%, kad poros buvo sudarytos remiantis matematin%mis studijo-mis, kuriose atsi$velgta ' skirtingas kraujo grupes ir antigenus.

L. Shapley darbas to-bulinant suderinamumo problemos teorij( ir A. Rotho pastangos taikant #i( teorij( realyb%je gali b)ti laikomi puikiu prak-tin%s ekonomikos pavyz-d$iu. Parduoti inkstus n%ra taip paprasta, tod%l

tradicin%s rinkos taisy-kl%s negali b)ti taikomos paskirstant inkst" do-norus. Ta!iau b)tent A. Rotho patobulinta inkst" apsikeitimo sistema kas-dien padeda i#gelb%ti ne vien( gyvyb&. 2008 me-tais JAV tai pad%jo atlikti bene pirm(j( pasaulyje vienalaik& #e#i" asmen" inkst" persodinimo ope-racij(.

Telieka tik%tis, kad Nobelio ekonomikos pre-mij" teikimo tendencijos paskatins susidom%jim( praktine ekonomika ir mokslo teorij" taikyto-jams bei praktikams taps lengviau i#spr&sti pasau-lines ekonomines proble-mas.

FAKTAI

NOBELIO PREMIJOS

Alfredo Bernardo Nobelio sukurtos Nobelio premijos teikiamos nuo 1901 met#

Nobelio premijos tei-kiamos fizikos, chemijos, fiziologijos ar medicinos, literat)ros, taikos ir ekono-mikos srityse

Nobelio ekonomikos premija skiriama nuo 1969 met#. Iki &iol &i premija buvo 'teikta 71 asmeniui

Elinora Ostrom – vienin-tel$ moteris 2009 metais gavusi Nobelio ekonomi-kos premij( u% ekonominio valdymo analiz"

*iais metais Nobelio eko-nomikos premij( laim$j" 60-ies A. Rothas ir 89-eri# L. Shapley pasidalys 8 mln. *vedijos kron# (3,2 mln. lit#)

»A. Rotho patobulinta inkst$ apsikeitimo sistema kasdien padeda i%gelb#ti ne vien) gyvyb*

6ļTJFOZKF6ļTJFOZKF 1716

50INTERNETIN. MA+MENININK. „AMAZON“ *- *VENTIN- SEZON, KETINA PASISAMDYTI PAPILDOMAI 50 T0KST. +MONI/

Netik#tas atsistatydinimas

Sp#jama, kad V. Pandit) pasitraukti paskatino besit*siantys nesutarimai su banko valdyba. Reuters

ŶJAV banko „Citigroup“ atstovai prane%#, kad atsi-statydina banko vadovas Vikramas Panditas.

Tokio netik$to %ingsnio prie-%astys ne%inomos. V. Panditas yra vienas i& geriausiai %inom# Volstrite. J' pakeis Mike‘as Corbatas, kompanijos padali-nio Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje vadovas.

„Atsi%velg"s ' pa%ang(, kuri( padar$me per pastaruosius kelet( met#, padariau i&vad(, kad dabar yra tinkamas me-tas „Citigroup“ vair( perimti kam nors kitam. Kompanij( palieku geriausiose rankose“, – savo prane&ime spaudai pa%ymi V. Panditas. I& pareig# pasitraukia ir kompanijos administracijos generalinis direktorius Johnas Havensas.

U'SIENIONAUJIENOS 1

TIK SKAI(IAI

*VEICARIJA GR,+INS 1 MLRD. JAV DOLERI/ (2,65 MLRD. LIT/) „ARAB/ PAVASARIO“ *ALIMS, KURI/ NUVERST/ LYDERI/ S,SKAITOS BUVO -*ALDYTOS *VEICARIJOS BANKUOSE

PRANC0ZIJOS BANKAS „CREDIT AGRICOLE“ PRANE*. PARDUOSIANTIS SAVO PADALIN- GRAIKIJOJE „EMPORIKI“ GRAIKIJOS BANKUI „ALPHA BANK“ U+ 1 EUR, (3,45 LITO)

1

Augimas sul#t#joŶKinijos ekonomika l#t#ja jau septint) ketvirt( i% eil#s, nes d#l problem$ Euro-poje ir JAV kini%k$ preki$ paklausa ma"#ja.

Metinis ekonomikos augi-mas tre!i(j' ketvirt' siek$ 7,4 proc., arba 35,35 trln. juani# (14,78 trln. lit#). Optimizmo teikia Kinijos pramon$s gavy-bos augimas, i&aug" ma%me-

niniai pardavimai, rodantys kylant' vietos vartojim(, bei beveik de&imtadaliu i&augus' eksport(. *alies eksportui labiausiai kenkia euro zonos skol# kriz$ ir silpnas JAV eko-nomikos atsigavimas. Anali-tikai nerimauja, kad Kinijos vald%iai nustojus remti var-totojus ir versl( ekonomikos augimas gali sustoti ir net prad$ti smukti.

mlrd.

t'kst.

Ma"ins darbuotoj$ skai!i$

Uzbekistane kompanija „TeliaSonera“ kaltinama perdavusi klient$ duomenis kit$ Centrin#s Azijos valstybi$ vyriausyb#ms. Scanpix

Ŷ&vedijos mobiliojo ry%io operator# „TeliaSonera“ prane%# ketinanti atleisti 2 t'kst. darbuotoj$.

Kompanij( kamuoja pro-blemos Centrin$je Azijoje, o tre!iojo ketvir!io pelno rodi-kliai nepateisino prognozi#.

Suma%indama darbuotoj# skai!i# 7 proc. bendrov$ tikisi apkarpyti savo i&laidas 2 mlrd.

*vedijos kron# (800 mln. lit#). Tre!i(j' ketvirt' 'mon$s apy-varta smuko 3 proc., iki 25,8 mlrd. *vedijos kron# (10,3 mlrd. lit#).

Pagrindin$ kompanijos vei-kla vykdoma *iaur$s &alyse, ta!iau d$l sul$t$jusio ekono-mikos augimo regione 'mon$ i&pl$t$ savo operacijas ' tokias &alis kaip Moldova, Baltaru-sija, Kazachstanas ir Nepalas.

1,5

TIK SKAI(IAI

ITALIJOS FINANS/ MINISTRAS VITTORIO GRILLI TEIG., KAD GALIMAS ISPANIJOS GELB.JIMAS ITALIJAI KAINUOT/ 1,5 PROC. BVP

JAV BANKO „GOLDMAN SACHS“ TRE1IOJO KETVIR1IO PELNAS SIEK. 1,5 MLRD. JAV DOLERI/ (4 MLRD. LIT/)

1,5%

Persiviliojo vadov)

Bendrov# „Yahoo“ jau kur( laik) bando atkurti savo reputacij) ir nenusileisti konkurentams. Reuters

ŶJAV interneto mil"in#s „Yahoo“ nauju generaliniu administracijos direktoriu-mi paskirtas buv*s konku-rent#s „Google“ vadovas Henrique de Castro.

Jis kompanijoje „Google“ dirbo dabartinei „Yahoo“ va-dovei Marissai Mayer. Buv"s „Google“ darbuotojas bus atsakingas u% pardavim( ir

'mon$s veikl(, o per ketve-rius metus tur$t# u%dirbti ma%daug 58 mln. JAV doleri# (154 mln. lit#). Kompanija „Yahoo“ buvo viena i& inter-neto paie&kos ir elektroninio pa&to pradininki# ir teb$ra vienas i& did%iausi# vard# pramon$je. Jos pozicijos su-silpn$jo, nes nepaj$g$ atsi-laikyti konkurentei „Google“ paie&kos sistem# sferoje.

,m#si cemento verslo

Pagrindinis C. Slimo verslas yra telekomunikacij$ srityje, ta!iau jis aktyviai investuoja ( bank$ sektori$, prekyb) ir nauding$j$ i%kasen$ gavyb). Reuters

ŶTurtingiausias pasaulyje "mogus – Meksikos tele-komunikacij$ magnatas Carlosas Slimas – nutar# imtis cemento verslo.

Verslininkas 'sigijo 46 proc. steigiamos kompanijos „Cementos Fortaleza“ ak-cij#. Pirminis naujosios kom-panijos u%davinys – u%imti 3 proc. &alies cemento rinkos

ir tapti vienos did%iausi# pa-saulio cemento korporacij# „Cemex“ konkurente.

Pasaulio cemento pramo-n$je Meksika u%ima 15 viet(, kasmet &ios statybin$s me-d%iagos ji pagamina po 35 mln. ton#. *ioje pramon$je pirmauja Kinija, kasmet pa-gaminanti po 2 mlrd. ton#, tai sudaro daugiau nei 60 proc. pasaulio gamybos.

mlrd.2011 III

10

9

8

7

6

KINIJOS EKONOMIKOS AUGIMAS

9,1%8,9%

8,1%

7,6% 7,4%

2011 IV 2012 I 2012 II 2012 III

,altinis: Kinijos nacionalinis statistikos biuras

Metinis ketvir!io augimo pokytis (proc.)

Nr. 392012 m. spalio 22–28 d.

Nr. 392012 m. spalio 22–28 d.

PASTARIEJI NOBELIO EKONOMIKOS PREMIJOS LAUREATAI

Metai20082009

2010

2011

2012

LaureataiPaulas KrugmanasElinor OstromOliveris WilliamsonasPeteris DiamondasDale‘as MortensenasChristopheris PissaridiThomas SargentasChristopheris SimsasAlvinas RothasLloydas Shapley

&alisJAVJAVJAVJAVJAVKiprasJAVJAVJAVJAV

NuopelnasU( prekybos modeli' ir ekonominio aktyvumo i%sid&stymo analiz-U( ekonominio valdymo analiz-U( ekonominio valdymo analiz-, ypa) *moni' ribasU( rink' su paie%k' trintimi analiz-

U( atlikt+ empirin* tyrim+ apie makroekonomikos prie(astis ir pasekmes

U( stabili' paskirstym' teorij+ ir rinkos konstravimo praktik+

JAV ekonomistai A. Rothas ir L. Shapley savo tyrimus atliko atskirai vienas nuo kito, ta!iau bendros j$ pastangos buvo (vertintos Nobelio ekonomikos premija. Reuters

6ļTJFOZKF6ļTJFOZKF 1918

Vos Europos Centri-nio Banko (ECB) vado-vas Mario Draghi liepos pabaigoje parei#k%, kad ECB imsis bet koki" prie-moni", skirt" i#vengti redenominacijos rizikos (rizikos, kad kai kurios valstyb%s bus priverstos pasitraukti i# euro zonos ir gr'$ti prie nacionalini" valiut"), Ispanijos ir Itali-jos vyriausybi" obligacij" pajamingumas smuko akimirksniu. Rugs%jo pa-baigoje ECB valdyba pa-tvirtino M. Draghi pa$ad( ir dar kart( nuramino rinkas.

Atrod%, kad kriz%s banga %m% sl)gti. Prie tei-giam" nuotaik" prisid%jo Vokietijos Konstitucinis Teismas. Jis parei#k%, kad Vokietijos dalyvavimas kuriant Europos gelb%-jimo fond( (ESM) neprie#-tarauja #alies Konstituci-jai.

Vis d%lto nepaisant ECB pa$ado, #alims dono-r%ms patenkinus tam tik-ras s(lygas prad%ti neri-bot( obligacij" supirkimo program( Europos ir JAV finans" rinkos i#liko ner-

Gr("o prie bedugn#s

"JğLÕKB �LBE�FVGPSJKB �LVSJÃ�MÕNÕ�HFSPT�OBVKJFOPT �UFCVWP�USVNQBMBJLJT�SFJğLJOZT��

KEMALIS DERVI&ASProject-syndicate.org

vingos.Euforija tebuvo trum-

palaik%. Ispanijos ir Ita-lijos vyriausybini" obli-gacij" pajamingumas v%l kyla, o nuosavyb%s verty-bini" popieri" savinink" nuotaikos niaukiasi. Kas nutiko?

A# palaikiau stipr" M. Draghi parei#kim( rug-pj)t'. Jau tuo metu sakiau, kad naujoji ECB tiesiogi-ni" pinigini" transakcij" programa turi $engti koja kojon su glaudesne euro zonos integracija, bendra fiskaline vald$ia, bank" s(junga ir tam tikros for-mos suvereni" skol" ko-lektyvizacija. Tvirtinau, kad tiesiogini" pinigini" transakcij" programos s%km& lems makroekono-min%s politikos poky!iai euro zonoje.

Per t( laik( 'vyko tam tikras post)mis, ta!iau progresas glaudesn%s euro zonos integracijos link pernelyg l%tas. +iuo metu daugelis jau pripa$'sta b)-tinyb& sukurti bank" s(-jung(. Be to, prabilta apie ES biud$eto gali" reform(. Papild$ius j' specialiais fondais atsivert" galimyb% 'vykd$ius tam tikras s(ly-gas finansuoti pasirinktus

»Euforija tebuvo trumpalaik#. Ispanijos ir Italijos vyriausybini$ obligacij$ pajamingumas v#l kyla

projektus lygiagre!iai su ESM. (Vokietija ir jos par-tneriai reikalauja, kad #i priemon% tapt" skol" ko-lektyvizacijos alternatyva, o ne jos priedu.)

ESM su ECB parama gal%t" tapti europieti#ku Tarptautinio valiutos fondo atitikmeniu. O Eu-ropos investicij" bankas ir Pasaulio bankas gal%t" u$tikrinti papildomas ES biud$eto l%#as. Tokioms reformoms prireiks laiko, ta!iau kol kas judama tin-kama linkme.

Defliacin% spiral%, itin jau!iama Graikijoje ir Is-panijoje, smukdo gamybos mastus tokiais tempais, kad tolesnis biud$eto i#-laid" karpymas ir mokes-!i" didinimas nesuma$ins nei biud$eto deficito, nei valstyb%s skolos ir BVP santykio. Europos pasi-rinkimas ai#kus – daugiau taupymo, ta!iau toks ke-lias veda ' prie#ing( pus& nuo trok#tam" fiskalini" tiksl". D%l #ios prie$as-ties rinkos %m%si i# naujo vertinti valstybi" skol" ir BVP santyk', tik #' kart( min%tas santykis atrodo daug pras!iau, nes inves-tuotojai bando apskai-!iuoti, kokia $ala #iam ro-dikliui bus pasitraukus i# euro zonos vienai ar kitai valstybei.

Vis! komentar! skaitykite www.ekonomika.lt

K. Dervi%as: Europos pasirinkimas ai%kus – daugiau taupyti, ta!iau toks kelias veda ( prie%ing) pus*

nuo trok%tam$ fiskalini$ tiksl$. Project-syndicate.org

CV Kemalis Dervi)as

1996–2001 m. – Pasaulio banko viceprezidentas

2001–2002 m. – Turkijos ekonomikos ministras

2002–2005 m. – Turkijos parlamento narys

2005–2009 m. – Jungtini# Taut# pl$tros programos administratorius

Brukingso instituto (JAV) Pasaulin$s ekonomikos ir pl$tros programos viceprezi-dentas ir direktorius

1

20Neimportuos duj$ŶVokietijos u"sienio reikal$ ministras Guido Westerwelle prane%#, kad Europos S)junga (ES) u"draud# Irano gamtines dujas importuoti ( ES %alis.

Tokiu b)du siekiama susti-printi spaudim( Iranui, kad &is sutikt# bendradarbiauti diskusijose d$l branduolin$s programos. Did%iosios Brita-

nijos u%sienio reikal# sekre-torius Williamas Hague‘as sak$, kad naujos sankcijos – „%enklas m)s# sprendimo, kuris padidins spaudim(“. Anot jo, spaudimas did$s ir ateinan!iais m$nesiais, ne-bent derybos b)t# s$kmin-gos. JAV ir s(junginink$s kal-tina Iran( bandymu sukurti branduolin' ginkl(. Tehera-nas neigia &iuos kaltinimus.

TIK SKAI(IAI

JAV BIUD+ETO DEFICITAS PRA.JUSIAIS FINANSINIAIS METAIS VIR*IJO 1 TRLN. JAV DOLERI/ (2,65 TRLN. LIT/)

JAPONIJOS MOBILIOJO RY*IO OPERATOR. „SOFTBANK“ U+ 20 MLRD. JAV DOLERI/ (53 MLRD. LIT/) -SIGIS DID+I,J, DAL- JAV MOBILIOJO RY*IO OPERATOR.S „SPRINT NEXTEL“ AKCIJ/

ES svarsto papildom$ sankcij$ Iranui (vedim). Reuters trln.

mlrd.

Palieka %al(ŶD#l stiprios ekonomin#s kriz#s vis daugiau ispan$ ry"tasi palikti t#vyn*.

Per pirmus devynis &i# met# m$nesius emigravo 55 t)kst. Ispanijos gyventoj# – 21,6 proc. daugiau nei per t( pat' pra$jusi# met# laiko-tarp'. Ispanij( paliko ir ma%-daug 365 t)kst. gyventoj# i& u%sienio.

Investuoja ( kosmetik)

Kompanija „Douglas“ teigia esanti did"iausias parfumerijos ir kosmetikos tinklas Europoje. Reuters

ŶJAV investicin# grup# „Advent International“ (sigis Vokietijos ma"me-nin* prekybos (mon* „Douglas“, prekiaujan!i) parfumerijos ir kosmeti-kos produkcija.

Sandoris vertinamas 1,5 mlrd. eur# (5,1 mlrd. lit#).

„Douglas“ priklauso apie 2 t)kst. parduotuvi# visoje

Europoje. Be parfumerijos, prekybos tinklas parduoda &okolad(, papuo&alus ir kny-gas. Metin$s kompanijos pajamos vir&ija 3 mlrd. eur# (10,3 mlrd. lit#).

„Advent International“ specializuojasi aktyv# per-$mimo ir valdymo sferoje Vakar# ir Vidurio Europoje, *iaur$s ir Piet# Amerikoje, taip pat Azijoje.

Nori euro

Panamos vadovas teig# visi%kai pasitikintis Vokietijos ir kit$ Europos %ali$ ekonomikos stabilumu. AFP

ŶPanamos vald"ia nor#t$ (sivesti eur) kaip teis#t) valiut) kartu su JAV doleriu.

Tai per susitikim( su Vokie-tijos kanclere Angela Merkel parei&k$ &ios Centrin$s Ame-rikos &alies prezidentas Ri-cardo Martinelli. „*iuo metu Panamoje laisvai cirkuliuoja JAV doleris, ir a& pasakiau kanclerei, kad mes ie&kome

b)d#, kurie leist# eurui tapti dar viena teis$ta Panamos valiuta“, – sak$ &alies vadovas. Dinami&ka Panamos ekono-mika yra viena i& spar!iausiai besivystan!i# Lotyn# Ameri-koje. Pernai &alies BVP padi-d$jo 10,6 proc. Labiausiai prie Panamos ekonomikos augimo prisid$jo Panamos kanalo pra-pl$timas ir laisvos prekybos susitarimas su JAV.

6ODSWDVLV�VąUDãDV�

NXUVWR�DLVWUDV(SBJLJKPT�WZSJBVTZCFJ�TQSFOEļJBOU�FLPOPNJOFT�QSPCMFNBT�ğBMZKF�OFUZMB�LBMCPT�EÕM�WBEJOBNPKP�-BHBSEF�TÃSBğP �LVSJBNF�BUTJEĩSÕ�CFWFJL�EV�

UĩLTUBOËJBJ�UVSUJOHı�HSBJLı �íUBSJBNı�LPSVQDJKB�JS�NPLFTËJı�WFOHJNV�

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

Tarptautiniai Grai-kijos kredito-riai, vadinamoji troika, kuri(

sudaro Europos S(junga (ES), Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos centrinis bankas (ECB), teigiamai 'vertino pastar(-sias #alies pastangas refor-muoti #alies finansus. Vis d%lto #iomis savait%mis Graikijoje kur kas dau-giau atgarsio sulauk% va-dinamasis Lagarde s(ra-#as (pagal dabartin& TVF vadov& Christine Lagarde – red. past.).

S)ra%o odis#jaS(ra#e atsid)r% 1991 turtin-gas graikas, turintis banko s(skait( +veicarijos banke HSBC ir 'tariamas korup-cija bei mokes!i" vengimu. Dabartin% TVF vadov% Ch. Lagarde #' s(ra#( perdav% Graikijos vyriausybei dar 2010 metais, kai %jo Pranc)-zijos finans" ministr%s par-eigas. Buvo tikimasi, kad s(ra#as pad%s kovoti su #a-lyje pla!iai paplitusia mo-kes!i" vengimo problema. Pana#)s s(ra#ai buvo pa-teikti ir atsakingoms Itali-jos, Ispanijos bei Did$iosios Britanijos institucijoms.

Reik%t" pabr%$ti, kad s(-

ra#as buvo sudarytas pagal +veicarijos banko HSBC surinktus duomenis, ku-riuose 'vardyti net 24 t)kst. mokes!ius mok%ti veng& ES valstybi" pilie!iai.

+iuos duomenis dar 2008 metais pavog% buv&s banko darbuotojas Hervesas Fal-ciani.

Pra%jus' m%nes' skelbta, kad vengian!i"j" mok%ti

Graikijos mokes!ius s(ra-#as papras!iausiai dingo i# At%nuose esan!ios Fi-nans" ministerijos. Buv&s Graikijos finans" minis-tras Giorgas Papaconstan-tinou parei#k%, kad i# Ch. Lagarde gaut( kompak-tin' disk( su duomenimis perdav% #alies Finansini" nusikaltim" tarnybai (SDOE). Buv& ir esami tarnybos vadovai teig% ne-$inantys apie #' disk(. Bu-v&s ministras prad%jo pir-m(j( Graikijos fiskalinio ir strukt)rinio suderinimo program( mainais u$ 110 mlrd. eur" (380 mlrd. lit") tarptautin& param(.

Po savait%s kitas buv&s Graikijos finans" minis-tras, dabartinis Socialist" partijos PASOK lyderis Evangelas Venizelas per-dav% USB laikmen( su pavard%mis dabartiniam ministrui pirmininkui Anotiniui Samarui. Kaip teig% E. Venizelas, #iuos

»Turtingi ir politini$ ry%i$ turintys Graikijos pilie!iai lieka nenubausti, o nusl#pti j$ mokes!iai grei!iausiai taip niekada ir nepasieks %alies biud"eto

duomenis jis gavo i# buvu-sio SDOE vadovo Iannio Dio!io, ta!iau nenor%jo j" skelbti, nes jie buvo gauti nelegaliai.

Pandoros skrynia+iuo metu Graikijos finan-sini" nusikaltim" tarnyba prad%jo tyrim( d%l 36 #alies

politik", 'tariam" mokes-!i" vengimu ir korupcija. Pana#u, kad garsusis s(-ra#as Graikijoje tapo tarsi Pandoros skrynia, kuri( atv%rus prasid%jo nelaimi" virtin%.

Dabartinei #alies vy-riausybei gavus s(ra#( ir prad%jus tyrim( d%l jame

rast" pavard$i" buvo su-laikytas buv&s gynybos ministras Yannis Sbokas. Kit( dien( po to savo na-muose pasikor&s rastas buv&s Graikijos vidaus reikal" ministro pavaduo-tojas Leonidas Tzanis. Dar po keli" dien" Indonezijos sostin%je D$akartoje vie#-bu!io kambaryje negyvas rastas Graikijos verslinin-kas Valssis Kambouroglou.

Graikijos $iniasklaidos teigimu, V. Kambouroglou kaltinamas dalyvav&s ky#ininkavimo ir pinig" plovimo skandale kartu su buvusiu #alies gynybos ministru Akiu Tsochatzo-poulu. Pastarajam pateikti kaltinimai pasisavinus 1,29 mlrd. JAV doleri" (3,43 mlrd. lit") per Gynybos mi-nisterijos vie#uosius pirki-mus.

Verslininkas vadovavo bendrovei „Drumilan In-ternational“, kuri dalyvavo Graikijai parduodant Ru-sijoje pagamintas raket" sistemas TOR-M1. 2004 metais #alies parlamentas apklaus% V. Kambouro-glou d%l dalyvavimo per-kant karin& 'rang(, ta!iau verslininkas paneig%, kad kompanija u$sidirbo i# #io sandorio, ir tuomet jam pa-vyko i#vengti kaltinim".

Tyrimas t*siasiPra%jusi( savait& Graiki-jos parlamentas nutar% ' apklaus( d%l Lagarde s(-ra#o i#sikviesti dabartin'

finans" ministr( Yann' Stournar( ir buvusius ministrus E. Venizel(, G. Papaconstantinou bei Fi-lipp( Sachinid'.

Parlamento nariai itin susidom%jo E. Venizelo da-lyvavimu #iame skandale, nes, kaip teigiama, jis ilg( laik( tur%jo #' s(ra#( ir gal%jo siekti nuo rimt" ne-malonum" apsaugoti savo partijos PASOK narius. Be to, politikas u$%m% vienus svarbiausi" Graikijos vy-riausyb%s post": finans" ministro ir ministro pir-mininko pavaduotojo.

Interviu #alies dien-ra#!iams Graikijos prem-jeras A. Samaras teig% netoleruosiantis tokio lygio korupcijos. „Siek-sime visi#ko skaidrumo, netrukus viskas turi b)ti pavie#inta ir atskleista visa tiesa“, – laikra#!iui „Vima“ teig% A. Samaras.

Visuomen%s susido-m%jimas Lagarde s(ra#u i#augo Graikijai itin jau-triu laikotarpiu. +alies premjeras A. Samaras su koalicijos partneriais su-sitar% d%l nauj" taupymo priemoni". Spalio pra-d$ioje vald$ia sutar% ap-karpyti valstyb%s i#laidas 13,5 mlrd. eur" (46,5 mlrd.

lit") ir pakelti mokes!ius. Skai!iuojama, kad mokes-!ius mok%ti vengiantys Graikijos pilie!iai valsty-bei skolingi apie 54 mlrd. eur" (186 mlrd. lit"), ta-!iau daugeliui i# j" iki #iol pavyko i#vengti konkre!i" kaltinim".

Kalt"j" d%l dingusio Lagarde s(ra#o paie#-kos neabejotinai kaitina eilini" graik" krauj(. Gyventojai jau!ia vis didesn& mokes!i" ir tau-pymo priemoni" na#t(, ta!iau nemato reali" vald$ios pastang" spren-d$iant mokes!i" vengimo problem(. Turtingi ir politini" ry#i" turintys Graikijos pilie!iai lieka nenubausti, o nusl%pti j" mokes!iai grei!iausiai taip niekada ir nepasieks #alies biud$eto.

Min%tos dviej" artimai su #iuo s(ra#u susijusi" asmen" mirtys negali b)ti tiesiogiai siejamos su Lagarde s(ra#u, ta!iau kol #is n%ra oficialiai pa-vie#intas, 'vyki" chrono-logija byloja apie galim( rimt( skandal(. Prad%ti tyrimai ir apklausos d%l keli" 'tariam" vald$ios atstov" gali b)ti tik led-kalnio vir#)n%.

Spalio prad"ioje vykusio euro zonos finans$ ministr$ susitikime TVF vadov# Ch. Lagarde Graikijos finans$ ministro Y. Strournaro grei!iausiai paklaus#, kur dingo prie% por) met$ jos si$stas s)ra%as. Reuters

FAKTAI

LAGARDE S0RA&O ISTORIJA

Buvusi Pranc)zijos finan-s# ministr$ Ch. Lagarde mokes!i# vengimu 'taria-m# graik# s(ra&( Graikijai perdav$ dar 2010 m.

I& *veicarijos banko HSBC pavogti duomenys 'traukia 1991 turting( Grai-kijos piliet'

*i# met# rugs$j' vadi-namasis Lagarde s(ra&as dingo i& Graikijos finans# ministerijos

Graikijos %iniasklaidai pavie&inus keli# s(ra&e tariamai buvusi# politik# pavardes buvo sulaiky-tas buv"s &alies gynybos ministras Y. Sbokas, kaip manoma, nusi%ud$ buv"s vidaus reikal# ministras L. Tzanis, negyvas rastas verslininkas V. Kambou-roglou

Skai!iuojama, kad mo-kes!ius sl$p" Graikijos pilie!iai valstybei sko-lingi apie 54 mlrd. eur# (186 mlrd. lit#)

2007

80

60

40

20

0

ISPANAI PALIEKA !AL" (T#KST. GYVENTOJ$)

22 26 32

40

6355

2008 2009 2010 2011 2012

,altinis: „Eurostat“

Nr. 392012 m. spalio 22–28 d.

Nr. 392012 m. spalio 22–28 d.

*ğTLJSUJOJT�JOUFSWJV20

,PNQBOJKı�TUSBUFHJKPT�íHZWFOEJOJNP�QSPDFTBT �ZQBË�QFS�LSJ[× �ZSB�LVS�LBT�TWBSCJBV�OFJ�QBUJ�TUSBUFHJKB �íTJUJLJO×T�+"7�7JMBOPWPT�VOJWFSTJUFUP�TUSBUFHJOJP�WBMEZNP�QSPGFTPSJVT�,FWJOBT�$MBSLBT�

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

Vilniuje, ISM Va-dybos ir ekono-mikos universi-tete, surengtoje

konferencijoje dalyvav&s K. Clarkas teig% tikintis, kad Lietuva turi visas ga-limybes po kriz%s tapti ekonomi#kai tvirtesne ir pa$angesne valstybe.

? Kod#l nusprend#te pirm) kart) atvykti ( Ryt$ Europos

region)?+iaur%s #alys yra nova-

tori#kos ir Baltijos #alys, tarp j" Lietuva, turi daug ry#i" su #iaurin%mis kai-myn%mis. Be to, b)dama #alia Lenkijos ir Rusijos j)s" #alis u$ima 'domi( strategin& pozicij(.

Man kaip mokslinin-kui, tirian!iam dideles JAV 'mones ar i#sivys-!iusiose #alyse veikian-!ias kompanijas, 'domu pa$velgti, kokios id%jos gali b)ti taikomos ir besi-vystan!iose ekonomikose. I# strateginio valdymo perspektyvos 'domu pa-nagrin%ti, kaip Lietuva susidoroja su kylan!iais sunkumais.

? Kokios yra naujausios ten-dencijos ir reik%mingiausi

poky!iai strateginio valdymo srityje?

+iuo metu versle vyksta trys dalykai, tu-rintys didel& reik#m& strateginiam valdymui. Pirma, tai ekonomin%s aplinkyb%s. Ekonominiu sunkme!iu reikia atsa-kyti daug svarbi" kriz%s valdymo klausim": kaip i#laikyti preki" $enklo i#skirtinum(, kaip veiks-mingai i#naudoti turimus i#teklius, kaip apkarpyti i#laidas nepakenkiant produktyvumui.

Kitas veiksnys yra te-bevykstanti globalizacija. Pasitelkdamos technolo-gijas net smulkios 'mon%s tapo globalios. Anks!iau strateginis valdymas ap-imdavo tik dideles tarp-tautines kompanijas, bet #iandien taip neb%ra – vi-

sos 'mon%s #iandien yra pasaulin%s.

Galiausiai galima kalb%ti apie duomen" analiz%s technologij" paplitim(. Manau, #ios sud%tingos technologi-jos yra naudingos, bet nerimauju, kad kompa-nijos prad%s pernelyg pasikliauti skai!iais, o ne sveiku protu. *moni" strategij( paremti vien praeities skai!iais galima tik tuomet, jei turime pastovi( aplink(, ta!iau pasaulis nuolat kei!iasi. Duomen" naudojimas, ypa! JAV, ver!ia 'mones kurti trumpalaikes stra-tegijas ir siekti trumpa-laikio pelno.

? Koki) (tak) strateginiam valdymui turi naujausios

technologijos ir socialin#s "i-niasklaidos i%plitimas?

Manau, socialin% $i-niasklaida ir informa-cin%s technologijos (IT) padidino 'moni" galimy-bes pasiekti pasaul' ir atvirk#!iai. Yra begal% pavyzd$i", kai s%kmin-gos kompanijos nesuge-b%jusios i#naudoti #i" galimybi" papras!iausiai atgyveno. Manau, nema$a dalis 'moni" vadov", nors $ino apie #i" technologij" ir galimybi" egzistavim(, nesuvokia tikrojo j" po-tencialo.

? Viena vertus, strateginis valdymas yra mokslo tyri-

mai ir mokslo diskusijos, kita vertus, tai praktinis teorijos pritaikymas. J's$ manymu, mokslinink$ ir praktik$ ry%ys %ioje srityje pakankamas?

JAV yra daug univer-sitet" bei mokslinink" ir tai n%ra rimta problema. Ta!iau turint ribot( skai-!i" mokslo $moni" rei-kia surasti, parengti ir motyvuoti mokslininkus, kurie gal%t" bendrauti su 'moni" vadovais ir val-d$ios atstovais. +ie $mo-n%s turi b)ti universal)s: ne tik sugalvoti id%j", ta-!iau ir rasti b)d" jas pri-taikyti praktikoje.

Manau, tai labai svarbu, nes n%ra prasm%s

atlikti tyrim(, kuris liks bibliotekoje ir niekas juo nepasinaudos.

? Kaip geras strateginis valdymas gali pad#ti

(mon#ms (veikti sunkumus ir kokios pasekm#s laukia t$, kurie pasirenka netinkam) strategij)?

Paprastai 'moni" vado-vai gali daryti 'tak( 'mo-ni" veiklai priimdami strateginius sprendimus, pateikdami ateities vizij( ir formuluodami strate-gij(. Ta!iau yra begal% kit" b)d" vadovams tie-siogiai ar netiesiogiai da-ryti 'tak(.

ISM vykusioje kon-ferencijoje did$iausi( 'sp)d' padar% banko „Swedbank“ vadovas Antanas Danys. Jis teig%, kad prasid%jus krizei jo darbas i# strategijos k)-rimo pavirto procesu.

Manau, net 'prastoje aplinkoje procesas (tai, kaip valdoma 'mon%s veikla) yra svarbiau nei strategija. Sud%tingomis ekonomin%mis aplin-kyb%mis pagrindin% strategija yra tai, kaip suvaldyti emocijas ir dar-buotoj" l)kes!ius. B)tent #ie sprendimai lems, ko-kios 'mon%s sugeb%s s%k-

mingai 'veikti kriz&. Geriausia strategijos

forma yra s(junga tarp to, k( reikia daryti, ir to, kaip tai reikia daryti. Deja, da$nai 'moni" stra-tegija koncentruojasi tik ' pirm(j' aspekt(.

Strategija yra svarbi, ta!iau lygiai taip pat svarbu lyderyst% ir pasi-rinktos strategijos 'gy-vendinimas. Did$iausias pavojus yra tuomet, kai per ekonomikos pakilim( 'darbinti vadovai dau-giau d%mesio skiria rezul-tatams, o ne procesui. D%l to per kriz& jie dar labiau atitr)ksta nuo $moni" ir pasineria ' skai!ius. Tai bloga reakcija.

? Koki$ strateginio valdymo patarim$ tur#tum#te

Lietuvai?Mano suvokimu, per

ekonomikos pakilim( Lietuva buvo s%kminga ir pastebima. Manau, reik%t" nemanyti, kad tai buvo i#imtinis atvejis, kuris daugiau nebepasi-kartos.

Ta!iau tai 'vyks, nes reikalai jau dabar krypsta ' gera. Jei ma-ny!iau, kad pager%jimas buvo trumpalaikis ir vienkartinis, man&s !ia #iandien neb)t".

Labai svarbu u$siimti tinkam( pozicij(, kai 'vyks #is teigiamas po-kytis. Niekada negalima tiksliai $inoti, kada tai 'vyks, ta!iau pad%!iai pa-ger%jus reikia b)ti pasi-rengus i# naujo 'gauti t( augim(.

J)s" #alis u$ima tvirt( pozicij(, ekonomika juda teigiama linkme, turite tvirt( universitet" sis-tem(, ry#ys su +iaur%s #alimis taip pat labai svarbus. N%ra prie$as!i", d%l ko Lietuva negal%t" pirmauti tarp Baltijos #a-li" ir tam tikrais atvejais visoje ES.

»N#ra prie"as!i$, d#l ko Lietuva negal#t$ pirmauti tarp Baltijos %ali$ ir tam tikrais atvejais visoje ES

.��&ODUNDV��/LHWXYD�JDOL�SLUPDXWL

K. Clarko manymu, s#kmingiausiai kriz* gali (veikti (mon#s, kurios labiausiai akcentuoja pasirinktos strategijos (gyvendinim). Aivaro Zujaus nuotr.

CV Kevinas Clarkas

D$sto strategin' valdym( JAV Vilanovos universiteto Verslo mokykloje

Nuo 2010 m. eina Vilanovos universiteto Verslo mokyklos dekano pavaduotojo pareigas

JAV Merilando universiteto Smitho verslo mokykloje 'gijo strateginio valdymo daktaro laipsn'

Akademin$ sritis – strateginis valdymas ir sprendim# pri$mi-mas, socialinis kapitalas 'mo-ni# valdybose, 'moni# vadov# vaidmuo pl$tojant 'staigos inovatyvum( ir k)rybi&kum(

Dirbo tokiose kompanijose kaip „General Motors“ ir JAV plieno bendrov$je „Bethle-hem Steel“

Nr. 392012 m. spalio 22–28 d.

3JOLPEBSB�JS�WBEZCB3JOLPEBSB�JS�WBEZCB 2322

230TIEK DAUGIAU PER GYVENIM, U+DIRBA SIMPATI*KOS I*VAIZDOS DARBUOTOJAS, PALYGINTI SU PRAS1IAU ATRODAN1IU KOLEGA

Pasitempti bendraujantŶPapra%ytas (vertinti tipi%-ko lietuvio verslininko ap-rang) ir etiketo laikym)si, "inomas etiketo ir protokolo ekspertas Arminas Lydeka tvirtino, kad per penkiolika met$ mato didel( progres), ta!iau kol kas verslininkams ra%yt$ tik vidutin( pa"ym( ir si'lyt$ pasitempti komuni-kacijos srityje.

„Lietuvoje n$ra tokio seno i&sikristalizavusio po%i)rio ' komunikacij(, elges', ap-rang(, vizitini# korteli# nau-dojim( ar vizit# planavim(, kaip Italijoje, Pranc)zijoje ar Liuksemburge – &alyse, kurias b)t# galima pateikti kaip ge-r(j' pavyzd', – sako A. Lydeka. – Ta!iau n$ra ir taip blogai kaip, pavyzd%iui, JAV.“

Lietuvos verslininkai tur#t$ pasitempti bendraudami, ta!iau pad#tis n#ra labai prasta. Scanpix

TIK SKAI(IAI

94,8TIK SKAI(IAI

TIEK PER METUS „YAHOO“ MOK.S KONKURENT.S „GOOGLE“ VADOVUI, KUR- PASISAMD.58

TOKS DARBO NA*UMAS, DID+IAUSIAS PRA.JUSIAIS METAIS LIETUVOJE, BUVO NEKILNOJAMOJO TURTO -MON.SE

Kiek b'na biureŶNa%umas darbe da"nai lieka ne(vertintas ir nepa-steb#tas.

Nuopelnai ir vadov# sim-patijos da%nai atitenka ne tiems, kurie daugiausia pa-daro, o tie kurie daugiausia laiko praleid%ia biure.

Kalifornijos universiteto tyr$jai 39 vadybinink#

klaus$, kaip jie susidaro 'sp)d' apie savo darbuoto-jus. Vadybininkai darbuoto-jus, kurie darbo metu b)na biure, 'vertino kaip labai „patikimus“. Darbuotojai, kurie ateina ' darb( savait-galiais arba s$di darbe v$ly-vais vakarais, buvo 'vertinti kaip „'sipareigoj"“ ir „pa-siaukoj"“ savo darbui.Darbdaviams atrodo, kad geriausiai dirba b'nantys biure ilgiausiai. Scanpix

t'kst.

9DGRYXV�QXOHLGåLD�DQW�åHPŏV4JVOUÃ�í�OBNVT�KVNT�QSJTUBUÕ�LVSKFSJı�UBSOZCPT�WBEPWBT �P�íTJQJMUJ�LVSP�EFHBMJOÕKF�QBEÕKP�OF�íQSBTUBT�

PQFSBUPSJVT �P�CFOESPWÕT�џOBOTı�EFQBSUBNFOUP�WJSğJOJOLBT DINA SERGIJENKOdina@ekonomika.lt

Tokia praktika kai kuri" Lietuvos 'moni" nuolatini" klient" nebe-stebina. Dar daugiau – ne vienas auk#!iausios gran-dies vadovas, kartais pats atsistojantis greta paval-dini" padirb%ti, sako, kad #itaip nusileisti ant $em%s reik%t" visiems vadovams.

Pa"inti klient)+tai telekomunikacij" ben-drov%s „Bit% Lietuva“ dar-buotojai prad%dami darb( kompanijoje visi i#bando, kokia yra paprasto „Bit%s“ konsultanto duona. Pasak bendrov%s vadovo Chriso Robbinso, taip daroma d%l to, kad svarbu kiekvienam darbuotojui pamatyti ir 'sitraukti ' darb(, atlie-kam( d%l kliento. „Tiesio-giai bendrauti su klientais n%ra taip lengva, – ai#kino verslininkas. – Jeigu taip b)t", visi b)t" puik)s konsultantai. M)s" i#skir-tinumas tai, kaip r)pina-m%s savo klientais, taigi mums visiems b)tina tu-r%ti patirties #iame darbe. Ypa! $mon%ms, kurie nuolat ar tiesiogiai neturi galimyb%s pabendrauti su m)s" klientais.“

C. Robbinso nuomone, toks padirb%jimas su kli-entais leid$ia „Bit%s“ dar-buotojams matyti, koki" paslaug" $mon%ms reikia. „Da$niausiai nutinka taip, kad visai kitus darbus kas-dieniame darbe dirbantys $mon%s atranda daug da-lyk", k( dar gali patobu-linti savo darbe“, – tvirtino pa#nekovas.

Anot jo, kiek laiko dar-buotojas bus „pakeit&s“

profesij(, k( jam teks dirbti ir kiek informacijos apr%pti, priklauso nuo kie-kvieno asmeni#kai. „Visai neseniai prisid%j& prie m)s" $mon%s mokosi kiek ilgiau, jau esami darbuoto-jai – trumpiau. Kiekvienas pasirenka patog" pasi)-lyt( laik(, be to, si)lome

pasidaryti „atostogas“ nuo 'prast" darb" ir vis( laik( skirti bendravimui su klientais“, – tvirtino verslininkas. C. Robbin-sas tikino, kad toki", kurie b)t" atsisak& da-lyvauti mokymuose, dar neatsirado, o t", kurie po mokym" prisimena kie-

kvien( situacij(, – daug.„Bit%s Lietuvos“ vadovo

nuomone, tok' mokymosi dirbti model' galima b)t" pritaikyti be i#imties vi-suose Lietuvos versluose.

Padeda rasti sprendimusPadirb%ti degalin%se, ku-rios yra esmin% verslo

dalis, kaip sako „Statoil Lietuva“ vadovas Giedrius Bandzevi!ius, turi ir #ios bendrov%s darbuotojai. „Kiekvienas darbuotojas at%j&s ' m)s" 'mon& per-eina program(, kurioje ai#kiai sud%liota, k( $mo-gus tur%t" i#mokti, k( jam reik%s dirbti, k( padaryti,

– pasakojo verslininkas. – Kiekvienam punktui priskirtas atsakingas $mogus, o tam tikrose po-zicijose yra net pokalbiai su generaliniu direkto-riumi. Darbuotojas turi susipa$inti prakti#kai su visais departamentais, o tarp j" yra ir darbas dega-

lin%je. Tai d%l to, kad m)s" pagrindinis darbas vyksta degalin%se.“

Tiesa, kai G. Bandzevi-!ius at%jo dirbti ' 'mon&, tokia praktika nebuvo tai-koma. „Ta!iau mes turime „Statoil Day“ – vien( dien( per metus, kuri sutampa su m)s" kompanijos gim-tadieniu, t( dien( visi cen-trin%s b)stin%s darbuoto-jai b)na paskirstomi po degalines, po 1–3 $mones va$iuoja dirbti ' jas. Tad degalin%se dirbau jau daug kart", tai n%ra nau-jiena“, – pasakojo vadovas.

Anot jo, padirb%ti de-galin%se yra tiesiogin%

pamato ir i#girsta, kaip b)t" galima veiksmingiau ir grei!iau i#spr&sti vien( ar kit( problem(.

Anot G. Bandzevi!iaus, pana#us darbo modelis tur%t" b)ti ir ma$menin%s prekybos, gamybos 'mo-n%se: „Gali vis( dien( s%-d%ti biure ir kurti teorines koncepcijas, ta!iau jos ne-veiks. *moni", kurios u$-siima pardavimu, vadovai taip pat turi jausti puls(, pamatyti gyv( klient(, nuva$iuoti su pardav%jais ' susitikimus. Gamyboje taip pat sunku tik%tis, kad priimsi tinkamus sprendi-mus, jei b)si tik vadovas.

FAKTAI

VADOVAI IR PAVALDINIAI

JAV mokslininkai 'ro-d$, kad vadovai darbe patiria ma%iau 'tampos nei pavaldiniai

+ini# ekonomikos fo-rumo atliktas tyrimas parod$, kad darbuotojai Lietuvoje nuo darbdavio slepia &eimynines prob-lemas

Tas pats tyrimas at-skleid$, kad kol kas diktuoti savas s(lygas ir reik&ti savo nor# nebijo tik IT sektoriaus darbuo-tojai

Tai verslas ir jeigu vado-vai neskiria tam laiko, sunku tik%tis atitinkamos s%km%s.“

Mato, kaip efektyvintiU$sisak& siunt( i# bendro-v%s DHL netik%tai galite sulaukti ne tik paprasto kurjerio, bet ir paties bendrov%s vadovo. Kom-panija nusprend%, kad retkar!iais patirti, kokia yra $emesn%s grandies darbuotoj" kasdienyb%, tur%t" visi vadovai. „Susi-pa$'stame su darbuotoj" darbu, i#girstame atsilie-pim" apie kompanij( tie-siai i# klient", parodome

savo darbuotojams ir kli-entams, kad jie mums yra svarb)s“, – vardijo „DHL Lietuvos“ generalinis direktorius Mindaugas Pivori)nas. Viena prie-$as!i", kod%l kompanija %m%si tokios iniciatyvos, – noras b)ti ar!iau klient".

Kol kas „DHL Lietuva“ iniciatyv(, kai vadovai keliauja su pavaldiniais i#ve$ioti siunt", tik pra-d%jo vykdyti, tad rezul-tat" M. Pivori)nas dar neapibendrino. „Vis d%lto, m)s" nuomone, tokie da-lykai tur%t" vykti regulia-riai, bent jau vien( kart( per metus, o galima ir da$-niau, – teig% jis. – Tokios i#vykos su pavaldiniais pirmiausia naudingos priimant sprendimus, formuojant 'mon%s stra-tegij(. Be to, vadovai i#-girsta pastab" ne tik apie kurjeri" darb(. Jeigu, pa-vyzd$iui, finans" direkto-rius va$iuoja su kurjeriu, jis i#girsta atsiliepim" ir apie savo skyriaus darb(.“ Pana#u, sistema pasiteisino, nes kol kas ir darbuotojai, ir klientai j( vertina tik teigiamai.

Paklaustas, ar vadovo buvimas #alia nesuvar$o pavaldinio, M. Pivori)-nas atsak% neigiamai. „Pats buvau i#va$iav&s ir nema!iau, kad $mogus b)t" susikaust&s, nema-nau, kad pas mus $mon%s bijo pasakyti“, – sak% jis. Generaliniam „DHL Lie-tuvos“ vadovui po tokios „i#vykos“ pro akis nepra-spr)do kurjeri" u$im-tumas ir 'temptas darbo kr)vis. „Matydamas kur-jeri" darb( supranti, kiek gali efektyvinti j', – teig% vadovas ir prisipa$ino,

kad pasiva$in%j&s su pa-valdiniais suprato, jog papildom( kr)v' prid%jus jiems b)t" per sunku. – Man atrodo, kiekvienoje 'mon%je svarbu, kad va-dovas nusileist" ant $e-m%s ir pasi$i)r%t", kas vyksta.“

Naudinga (mon#msBendrov%s „Ekonomin%s konsultacijos ir tyrimai“ partneris Alvydas Punis tikino, kad tokie apsi-keitimai 'mon%ms ir pa-tiems darbuotojams – tik ' naud(. „Tai kompeten-cijos rib" prapl%timas ir poreikio bendradarbiauti patenkinimas. Pasijusti koleg" kailyje visuomet sveika“, – tikino jis.

A. Punis pasakojo, kad nors Lietuvoje tokia prak-tika n%ra paplitusi, kai kurios 'mon%s renkasi dar kitok' susipa$inimo su koleg" profesijomis b)d(. „Viena 'mon% ba-land$io 1-(j( traukdavo burtais pareigybes ir vien( dien( dirbdavo jas. Net jeigu kas nors supyk-davo, tai buvo baland$io pirmoji. To reikia, kad b)t" geriau $inoma, kas k( daro, kaip reikia ben-dradarbiauti“, – tvirtino jis.

Specialisto nuomone, pasikeisti specialyb%mis bent dienai tur%t" visi, kurie neturi tiesioginio kontakto su klientais, ir daugelis kit". „Gal%t" biuro darbuotojai pasi-keisti su dirban!iais u$ biuro sien", o $mon%s, kurie kritikuoja vadovus, gal%t" vien( dien( jais padirb%ti ir suprasti, kaip viskas vyksta“, – si)l% pa-#nekovas.

nauda pirmiausia ben-draujant tarpusavyje. „-mon%s, kurie kuria 'vai-rias u$duotis, pra#o u$-pildyti ataskaitas, $ymiai toleranti#kiau $i)ri ' dega-lin%s darbuotoj" kr)vius, $ino, kad jie tikrai daug dirba ir kad jiems priorite-tas – klientai. Ypa! tai pa-junta $mon%s, neturintys tiesioginio ry#io su degali-n%mis“, – ai#kino vadovas. Be to, tokia darbo praktika atne#a ir nauding" spren-dim", mat bendraudami su dirban!iaisiais dega-lin%se, dirbdami patys „Statoil Lietuvos“ centri-n%s b)stin%s darbuotojai

»Visai kitus darbus kasdieniame darbe atliekantys "mon#s atranda daug dalyk$, k) dar gali patobulinti savo darbe

Lt/h

mln.

Nr. 392012 m. spalio 22–28 d.

Nr. 392012 m. spalio 22–28 d.

»Gali vis) dien) s#d#ti biure ir kurti teorines koncepcijas, ta!iau jos neveiks

Apsikeisti su pavaldiniais vietomis, deja, labiau

m#gstama tarptautin#se, ne lietuvi%ko kapitalo, (mon#se.

Scanpix

4LBJUNFOJOÕ�LBSUB4LBJUNFOJOÕ�LBSUB24 25

1DID+IAUSIAS KINIJOS INTERNETO MA+MENININKAS „YIHAODIAN“ PLANUOJA VISOJE *ALYJE ATIDARYTI 1 000 VIRTUALI/ PARDUOTUVI/ SU PAPILDYTOS REALYB.S TECHNOLOGIJA, LEID+IAN1IA PREK2 -SIGYTI I*MANIUOJU TELEFONU

Kurs operacin* sistem)ŶPra#jus( antradien( „Kaspersky Lab“ i%sklaid# visus gandus ir patvirtino kurianti savo operacin* sistem).

Toki( naujien( atskleid$ bendrov$s vadovas Euge-nijus Kasperskis. Pasak jo, „Kaspersky Lab“ operacin$ sistema pasi%ym$s i&skirti-

niu saugumu ir gal$s b)ti naudojama siekiant apsau-goti esmines sistemas kaip pramon$s kontrol$s siste-mos (ICS).

E. Kasperskio teigimu, „Kaspersky Lab“ kuriama sistema nebus skirta eili-niams vartotoj# poreikiams tenkinti, tod$l joje ne%ioj$s tradicini# saugumo skyli#. „Kaspersky Lab“ patvirtino kurianti operacin* sistem). Scanpix

TIK SKAI(IAI

t'kst.

Nr. 392012 m. spalio 22–28 d.

Nr. 392012 m. spalio 22–28 d.

.DUWX�±�OHQJYLDX��EHW�DU�QRULPH"5BSQUBVUJOJV�NBTUV�NBļPNT�-JFUVWPT�CFOESPWÕNT�VļTJFOJP�SJOLPTF�MFOHWJBV�LPWPUJ�TVTJCĩSVT�í�

LMBTUFSJVT��"S�MJFUVWJBJ�ğí�EBSJOí�KBV�BUSBEP

MARTYNAS PASILIAUSKASmartynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

Lietuvos verslo ir mokslo ins-titucijos i# l%to atranda klaste-

rius ir buriasi ' darinius. Juos vilioja ne tik ne-menka Europos S(jungos parama, bet ir galimyb% lengviau konkuruoti

susivienijus ' didesn' rinkos dalyv'. Harvardo verslo mokyklos profeso-rius Michaelas Porteris prie# por( de#imtme!i" i#populiarino klasterio apibr%$im(: #' darin' jis apib)dina kaip geogra-fi#kai artimas kompanij" ir asocijuot" institucij", susijungusi" tam tikrose srityse, grupes, susijusias

bendromis technologijo-mis ir $iniomis.

Pirmosios iniciatyvos kurti klasterius Lietu-voje prad%jo rastis apie 2008 metus. +i" met" Pa-saulio konkurencingumo ataskaitoje Lietuva pagal klasteri" pl%tr( atsid)r% 115 i# 144 apklaust" vals-tybi". Latvija ir Estija #ioje srityje pa$eng% #iek

tiek daugiau – atitinka-mai 99 ir 79 vietos. Vietos $emos, ta!iau ekspertai tikina stebintys progres(.

.gauna pagreit(„Klasterizacija 'gauna didesn' pagreit', nes su-sidom%jimas kurti klas-terius auga ir vis daugiau verslinink" suvokia, kad klasteris – naujos galimy-

b%s didinti darbo na#um(, kurti prid%tin& vert&, kartu kurti bendrus pro-duktus ar paslaugas ir tapti konkurencingiems tarptautin%se rinkose“, – sak% „Verslios Lietuvos“ klasteri" pl%tros koordi-natorius Darius Lasionis. Jam antrino ir Mokslo, inovacij" ir technologij" agent)ros (MITA) vado-vas Ar)nas Karlonas: „Pastarieji metai – ne klasterizacijos bumas, bet stebimas pakankamai aktyvus augimas.“ MITA, „Versli Lietuva“ ir Lie-tuvos inovacij" centras kartu kuruoja Klasteri" kompetencijos tinkl( Lie-tuvoje, kuris siekia pl%toti ir populiarinti klasterius #alyje.

Tikslaus klasteri" re-gistro Lietuvoje n%ra, ta!iau D. Lasionis su-skai!iuoja apie 58 inicia-tyvas burtis ' klasterius. Da$niausiai ' grupes nori burtis informacini" ir komunikacini" techno-logij", maisto ir g%rim", ma#in" ir prietais" ga-mybos, sveikatinimo ir turizmo, k)rybini" in-dustrij", medienos apdir-bimo ir bald" gamybos sektoriaus bendrov%s.

Tiesa, ne visiems klas-teriams pasiseka, pa-vyzd$iui, d%l finansini" prie$as!i" ir po$i)ri" skirtumo subyr%jo du bald" gamintoj" klaste-riai. Bet tai progreso ne-stabdo – #iandien planus burtis yra parei#k& me-dicinos turizmo atstovai, automobili" detali", me-dini" nam" gamintojai. D. Lasionis nelink&s ver-tinti s%km%s faktoriaus, nes, pasak jo, tai daryti

dar per anksti: „Klaste-rizacija yra gana ilgas procesas. Vakar" #alyse jie pl%tojami jau de#imtis met", tod%l m)s" klaste-riai dar jauni ir jei lyginti am$i" – lop#elinuk" ly-gio.“

Padeda kovotiKod%l verta burtis ' klas-terius? Pagrindinis pra-na#umas – lengvesn%s s(lygos konkuruoti u$-sienio rinkose, lengviau organizuoti rinkodaros ir pardavimo procesus. „Dabar bandome bendr( eksporto strategij(, – sak% bendrov%s „Art21“ vadovas Augustas Ale-#i)nas. – Vienas u$sienie-!iams sakytum, kad tavo metin% apyvarta siekia 1–2 mln. eur", bet dabar sakai, kad priklausai 'moni" grupei, turin!iai 30 mln. eur" apyvart( ir 110 darbuotoj", – visai ki-tas po$i)ris.“ Jo vadovau-jama bendrov% buvo viena i# klasterio „Smart IT Cluster“ steig%j". Pernai 'steigtas darinys vienija bendroves, kurian!ias programin& 'rang( $em%s )kio sektoriui.

Be to, klasteriai sudaro lengvesnes s(lygas gimti inovacijoms: da$nos ben-drov%s ir organizacijos susib)rusios ' klaster' imasi statyti bendrus ty-rim" centrus. Pavyzd$iui, Lazerini" ir in$inerini" technologij" klasteris #iuo metu Fizikos insti-

tuto mokslo ir technolo-gij" parke kuria mokymo ir tyrim" centr(, Kamie-nini" l(steli" ir regenera-cin%s medicinos inovacij" klasteris ruo#iasi 'kurti dvi naujas laboratorijas, Odontologijos inovacij" klasteris kurs tyrim" ir mokymo centr(. +ie ir kiti projektai i# dalies fi-nansuojami i# Europos S(jungos strukt)rini" paramos fond". B)tent paramos priemoni" „Ino-Klaster LT“ ir „InoKlaster LT+“ teigiama finansin% parama yra vienas i# vi-

ko norima i# klasterio“, – sak% A. Karlonas. „Smart IT Cluster“ pasitik%jimo problem( i#sprend% pa-prastai: dabartiniai nariai vieni kitus puikiai pa-$'sta, o naujus priima itin atsargiai.

Anot A. Ale#i)no, di-desn% problema – klaster' valdyti: „Susiburti gana lengva, ta!iau reikia su-kurti ger( organizacin' aparat(, kuriam reikia daug kompetencij".“ D. Lasionis savo ruo$tu pa-stebi, kad verslo atstovai da$nai skund$iasi d%l

Bendrov#ms susib'rus ( didesn( organizm) lengviau kovoti tarptautin#se rinkose. AFP

liojan!i" klasteri" pra-na#um". Pagal pirm(j( program( #iuo metu 14 projekt" skirta per 11 mln. lit", o pagal antr(j( – 8 projektams i#dalyti apie 50 mln. lit".

Trukdo nepasitik#jimasViena did$iausi" pro-blem" klasteri" pl%troje #iandien i#lieka pasitik%-jimo vieni kitais stoka. „Tai b)t" pagrindin% problema. Informacijos netr)ksta, problemos d%l pinig" taip pat n%ra. Tiesa, dar tr)ksta i#gryninimo,

»M's$ klasteriai dar jauni ir jei lyginti am"i$ – lop%elinuk$ lygio

S!KMING" KLASTERI" PAVYZD#IAI

Fotoelektros technologijos klasterisModerni' nam' k$rimo klasterisU(upio k$rybinis klasterisE. paslaug' klasteris„Smart IT Cluster“ klasteris

INFOBALT informacini' ir ry%i' technologij' klasteris

Lazerini' ir in(inerini' technologij' klasterisI%mani'j' technologij' klasterisKamienini' l+steli' ir regeneracin&s medicinos inovacij' klasteris

Turi 23 narius, veikian)ius sektoriuose, susijusiuose fotoelektros technologijomisTuri 12 nari', siekian)i' sukurti ir realizuoti modernaus namo vizij+Vienija apie 20 *moni', pl&tojan)i' simuliacinius mokomuosius (aidimusVienija 25 narius, kuri' tikslas – pl&toti pa(angias skaitmenini' paslaug' sistemasJungia daugiau kaip 100 darbuotoj', apie 10 organizacij' ir siekia naujomis technologijomis sukurti bendr+ IT sprendim+ (em&s $kio sektoriui ir eksportuoti * potencialias rinkasJungia mokslo, priva)ius ir vie%uosius juridinius asmenis ir veikia siekdamas bendr' ekonomini' interes', nariams dalyvaujant IRT produkt' vert&s k$rimo grandin&je ir integruojantis * globalias rinkasVienija apie 10 nari', pl&tojan)i' lazeri' ir j' technologij' sektori'Buria apie 8 narius, veikian)ius i%mani'j' technologij' srityjeVienija 11 organizacij', siekia didinti Lietuvos sveikatinimo sektoriaus konkurencingum+

Klasterius *vardijo „Versli Lietuva“. Nari' skai)ius ir tikslai surinkti i% klasteri' tinklalapi' ir parai%k' ES paramai gauti

KLASTERI! PL"TRA

20082009201020112012

Lietuva7692105114115

Latvija1121131039499

Estija7577928479

Lenkija9210410810698

Nurodoma vieta pasaulyje: ma(iau – geriau. ,altinis: Pasaulinis konkurencingumo indeksas

skirtingo po$i)rio ' verslo pl%tr(, informacijos sto-kos, biurokratini" kli)!i".

Didesni dariniaiMITA vadovas 'sitikin&s, kad vienos #alies ben-drovi" klasteriai ateityje did%s ir jungsis su kito-mis #alimis: „Reikia kon-kuruoti ne nacionaliniu mastu, bet jungtis regio-niniais principais. Ateis laikas, kai Europa konku-ruos su JAV, Kinija, o ne jos viduje vyks konkuren-cin% kova.“ A. Ale#i)nas atskleid%, kad „Smart IT

Cluster“ #iandien derasi su Ukrainos sk%tiniu klasteriu, kuris vienija a#-tuonis klasterius, o juose – per 100 kompanij", dir-

ban!i" $em%s )kio srityje. Be to, pasak A. Karlono, #iuo metu deramasi ir su Lenkijos bei Danijos klas-teriais.

7FSTMP�ğWZUVSJBJ7FSTMP�ğWZUVSJBJ 2726

EVELINA POVILAITYT,evelina.povilaityte@ekonomika.lt

'LUEWL�VąåLQLQJDL�DSVLPRND

,FUVSJPMJLB�NFUı�OFLJMOPKBNPKP�UVSUP�BHFOUĩSBJ�̱0CFS�)BVT̯�-JFUVWPKF�WBEPWBVKBOUJT�

7ZUBT�;BCJMJVT�QSJTJQBļíTUB�OFWFOHJBOUJT�QBTJOBVEPUJ�JS�LPOLVSFOUı�UFJLJBNPNJT�

QBTMBVHPNJT��*S�TBLP �LBE�JMHBMBJLÕKF�QFSTQFLUZWPKF�HBMJ�CĩUJ�TÕLNJOHBT�UJL�TÃļJOJOHBT�WFSTMBT�

»Kai p't#si burbulas, buvo padaryta klaid$

Savaitra#!io „Eko-nomika.lt“ kalbi-namas V. Zabilius juokauja, kad dau-

giau nieko ir nemoka – tik u$siimti nekilnojamuoju turtu (NT). Turb)t steb%tis neverta, nes #ioje srityje jis dirba dar nuo studij" laik", kai Vilniaus Gedimino technikos universitete mo-k%si NT vadybos. Beje, savo karjeros prad$i( jis gali iliustruoti tikrai 'sp)dinga istorija. Ir viskas tik tod%l, kad vienintelis mok%jo kal-b%ti... angli#kai.

„Buvau pirmo kurso stu-dentas, agent)roje „Centro kubas“ prad%jome dirbti trise, – prisimena jis. – Taigi devyniolikmetis pardavi-n%jau +vedijos ambasados pastat( sostin%s Jogailos gatv%je (dabar ten yra SEB bankas – aut. past.). Vie-nintelis 'mon%je mok%jau angli#kai, nors mokykloje buvau tiksliukas ir angl" kalbos mokytoja man ne-$ad%jo dideli" perspektyv". Bet a# m%gstu bendrauti ir kalb( pramokau geriau, tod%l buvau oficialus +vedi-jos ambasados NT agentas. Sandoris buvo gana s%-kmingas: tuometinis Her-mio bankas pastat( 'ver-tino 1,025 mln. JAV doleri",

tod%l, kad pastatu susido-m%jo keturi potencial)s pirk%jai, tad agent)ra su-reng% aukcion( ir gerokai u$augino pradin& kain(.

„Jausmas puikus! Ir daugiau pana#i" sandori"

buvome padar&, nes u$sie-nie!iai prad%jo va$iuoti ' Lietuv(, o dar nedaug kas rinkoje mok%jo kalb%ti angli#kai, – pasakoja V. Zabilius. – Mokiausi dieni-niame skyriuje. * „Centro kub(“ pasikvie!iau pus& grup%s, dabar tie $mon%s gerai $inomi rinkoje. Mes buvome pirmoji VGTU NT vadybinink" laida, ku-rie prad%jo profesionaliai dirbti rinkoje, tad buvome pionieriai.“

Noriu b'ti vadovasKaip tik tuomet apsukr" jaunuol' pasteb%jo ' Lie-tuv( atvyk&s agent)r" „Ober-Haus“ savininkas Paulas Oberschneideris. Jis pakviet% V. Zabili" at-va$iuoti ' Estij( ir pasi)lyti jiems kelet( objekt", tin-kam" investicijoms.

„Prisiruo#iau kr)v( objekt", tarp j" ir Vilniaus universalin& parduotuv& nufilmavau, parengiau pristatymus angl" kalba, – apie lemting( karjeros pos)k' pasakoja V. Zabi-lius. – Nuva$iavau ' Estij( ir man pasi)l% vadovauti „Ober-Haus“ Lietuvoje. Man buvo 20–21 metai, pa-maniau, kad 'domu, ir suti-kau. Dar dirbdamas „Cen-

asocijuojasi su pavieniais norin!iais apgauti $mon%-mis – tai mums kenkia.“

Tik tiesaKad dirbti s($iningai ap-simoka, „Ober-Haus“ va-dovas gali pasakyti i# savo patirties. Jis tvirtina, kad per daugel' met" darbo agent)roje ne kart( teko at-sisakyti pelning" sandori" d%l ne paties skaidriausio produkto. Ta!iau, anot V. Zabiliaus, ilgalaik%je pers-pektyvoje tai atsiperka, nes klientai jau!ia 'dedamas pastangas ir agent)r( reko-menduoja kitiems.

„Profesionalioje vei-kloje negali b)ti melo. Nelendame ' neskaidrius sandorius. Labai svarbu b)ti atsakingiems: geriau #iandien neu$dirbame pi-nig", bet gerbiame savo vard(. Norint ilgainiui kelti savo verslo vert&, toks elgesys – ne prabanga, o b)-tinumas. Auksin% taisykl%: gera rekomendacija atveda du klientus, bloga – atima septynis. Mums tai pasi-tvirtino“, – sako jis ir skai-!iuoja, kad did$ioji dalis „Ober-Haus“ klient" (apie 80 proc.) yra at%j& pagal re-komendacijas.

V. Zabiliaus vadovau-jama NT agent)ra u$siima turto vertinimu, taip pat ko-mercinio ir privataus turto pardavimo bei nuomos san-doriais. Anot jo, lietuvi" klient" yra 'vairi": vis dar nema$a dalis vienkartini" pirk%j" bei pardav%j" da$-niausiai vengia agent)r", nes nenori mok%ti joms ko-

'sigyjam( b)st(, jie nustu-miami ' antr( plan(: „B)st( perkant daug svarbiau, kad #irdis dainuot". Visuomet juokauju, kad j' renkasi moterys, vyrai tik moka pinigus. Gal tai senas vyro ir moters santyki" mode-lis, ta!iau namai i# ties" priklauso moteriai. Vyrui geriausiu atveju tenka ga-ra$as ar koks sand%liukas, svetain%s dalis prie televi-zoriaus. Savo namus pasi-sta!iau pats, bet nat)ralu, kad tariausi su $mona. Nor%jau statyti nam(, nes dabar gyvename koted$e, bet $mona paprie#taravo: „O kas pri$i)r%s? Tu? Juk namo gr'$ti de#imt( va-land(, visokiuose projek-tuose sukiesi.“ -mona gy-vena tuose namuose, vyras ateina kaip sve!ias.“

Kalbant su NT specia-listu vis maga paklausti apie prie# kriz& i#sip)tus' kain" burbul(, o V. Zabilius atvirai sako – klaid" beveik visi rinkos dalyviai padar% nema$ai.

„Dalis pl%totoj" tur%jo

o a# tam pa!iam bankui j' pardaviau u$ daugiau nei 2,02 mln. JAV doleri".“

V. Zabilius #i( istorij( prisimena juokdamasis, ta-!iau sandorio s%km% tikrai 'sp)dinga. Taip atsitiko

misini" mokes!i".„Ta!iau toki" po truput'

ma$%ja, – sako V. Zabilius. – Su u$sienie!iais taip ne-b)na: kai kurie j" suteikia mums net 'galiojim( par-duoti turt( – tai did$iulis pasitik%jimas. O labiausiai patinka dirbti su tarptau-tin%mis kompanijomis, tokiomis kaip „Barclays“, „Western Union“, kur 'moni" vadovai nesileid$ia atakuojami pasi)lym", nori, kad tuo u$siimt" brokeris. Asmenin' NT irgi pardavin%ju ne pats. Ir neb)tinai naudojuosi tik „Ober-Haus“ brokeri" paslaugomis, pabandau ir konkurent". Man 'domu – taip galima pajausti kon-kurent" darbo kokyb&. Ir galiu pasakyti, kad kai ku-rie j" dirba neblogai.“

Apie burbul)NT agent)ras valdan!ios bendrov%s vadovas pastebi, kad komercinio nekilno-jamojo turto sandoriuose svarbiausia – pinigai. Ta!iau kai kalbama apie

problem" ir rinkos kilimo metu, nes smarkiai kildavo savikaina: pasibaigus dar-bams s(mata i#augdavo 20–30 proc. O jei pl%totojas buvo pasira#&s prelimina-ri"j" sutar!i", tai $i)r%k pelno kaip ir neb)ta nes j' suvalg% statyb" kilusi savikaina,– pasakoja jis. – Ir burbulas paliet% visus. Daugiausia u$dirbo $em%s savininkai, statybini" me-d$iag" pardav%jai, statybi-ninkai, bankai ir ypa! spe-kuliantai. Per kriz& $lugo did$ioji dalis NT projekt" pl%totoj", i#silaik% tik tos 'mon%s, kurios tur%jo objektus, generuojan!ius piniginius srautus, pavyz-d$iui, biur", prekybos, sand%liavimo patalpas ar pastatus, nes #ios pajamos, NT rinkai sustojus, gene-ravo bankams einam(sias pal)kanas.“

NT ekspertas sako, kad niekas nesitik%jo tokio kain" kritimo ir rinkos su-sitraukimo. Ta!iau paai#-k%jo, kad #alies ekonomika buvo netvari, paremta tik

vartojimu, o bankai, dalij& paskolas visiems, kriz%s akivaizdoje sutriko.

„Bank" problema, kad per kriz& jie sustabd% skolinim(. Taip irgi ne-daroma: ' pos)k' va$iuo-jant 200 km/h grei!iu ir traukiant rankin' stabd' laukia tik kr)mai. Tur%jo b)ti organizuojamas #vel-nus nusileidimas, galb)t ir valstyb%s mastu, – sako „Ober-Haus“ vadovas. – Ir dabartin% Lietuvos banko sugrie$tinto skolinimosi politika ne laiku. Tai rei-

k%jo daryti per pik(.“Ta!iau V. Zabilius pati-

kina, kad nors per statyb" pik( visi nor%jo pastatyti kuo grei!iau ir kuo dau-giau, o kokyb% buvo nu-stumta ' antr( plan(, nau-jos statybos b)stai geresni u$ senuosius.

„Lietuvos klimatas yra $iaurus, ypa! stogams. Taigi svarbiausia, kaip ' nesklandumus reaguoja statybininkai. -inokite, statyb" be broko neb)na“, – pusiau rimtai, pusiau juokais sako jis.

CV Vytas Zabilius

1998 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete 'gijo nekilnojamojo turto vadybos bakalauro laipsn'

2000 m. &iame universitete 'gijo verslo vadybos magistro laipsn'

1996–1998 m. dirbo 'mon$je „Centro kubas“ nekilnojamojo turto ekspertu

Nuo 1998 m. – „Ober-Haus“ generalinis direktorius

Nuo 2006 m. – projektavimo agent)ros JSC „Regroup“ savininkas

Nuo 2006 m. – Lietuvos nekil-nojamojo turto pl$tros asocia-cijos valdybos narys, Lietuvos nekilnojamojo turto agent)r# asociacijos prezidentas

»Nelendame ( neskaidrius sandorius

FAKTAI

„OBER-HAUS“

-kurta 1994 m. Taline, &iandien „Ober-Haus“ turi savo atstovybi# Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenki-joje

35 bendrov$s biuruose dirba daugiau nei 350 nekilnojamojo turto spe-cialist#

2007 m. „Ober-Haus“ susijung$ su Suomijos nekilnojamojo turto kom-panija „Realia Group Oy“

„Ober-Haus“ klientai yra bendrov$s „Coca-Co-la“, „Hewlett Packard“, „Cisco Systems“, „McDo-nald's“, ABB, „Price Wa-terhouse Coopers“, „Phi-lips“, „GlaxoSmithCline“, „Masterfoods“, „Neste“, „Philip Morris“, „Toyota Motor“ ir kt.

Bendrov$ teikia inte-gruotas konsultacijas NT ir investicij# srityse, tarpi-ninkauja investiciniuose NT sandoriuose, formuoja NT projekt# koncepcijas, jas 'gyvendina, vertina NT, tarpininkauja i&nuo-mojant, parduodant ir perkant komercin' bei gyvenam(j' nekilnojam(j' turt(.

V. Zabilius sako, kad brokeriams b'tinas profesinis (statymas: kuomet jie b't$ labiau atsakingi, o klient$ interesai b't$ apsaugoti.

Asmeninio albumo nuotr.

„Verslo %vyturiai“ – ne tik dideli', puikiai (inom' ir daug pasiekusi' *moni' vadovai, bet ir dar nepasteb&t', ta)iau jau savo laim&jimais galin)i' did(iuotis versl' savininkai, *k$r&jai. „Verslo %vyturi'“ serij+ savaitra%tis „Ekonomika.lt“ prad&jo prie% dvejus metus ir pakalbino daugyb- did(iausi', inovatyviausi', labiausiai *kvepian)i' %alies *moni' vadov'. Kiekvien+ savait- skaitytojams pristatome po vien+ i%kil' verslo atstov+ ir jo vadovaujam+ *mon-.

Daugiau „Verslo &vyturi#“ istorij# skaitykite !ia

Nr. 392012 m. spalio 22–28 d.

Nr. 392012 m. spalio 22–28 d.

tro kube“ Ar)no Strolio pra#iau leisti pavadovauti agent)rai, labai nor%jau paragauti vadovo duonos, bet jis turb)t man%, kad a# tam per jaunas.“

Ir taip jau keturiolika met". Paklaustas, ar nepa-bodo nuolat daryti t( pat', „Ober-Haus“ vadovas sako, kad jei nesusirast" papil-domos veiklos, seniai b)t" i#sikv%p&s. Ta!iau jis dar turi projektavimo 'mon&, pats investuoja ' NT, o 'mon%s, kuriai vadovauja, kolektyvas #iandien veikia kaip gerai sustyguotas va-riklis.

„Truput' perskirs!iau savo darbus: daugiau at-sakomyb%s skyriau pava-duotojams, pats u$siimu visuomenine veikla, – sako V. Zabilius, i#rinktas ir Lietuvos nekilnojamojo turto agent)r" asociacijos prezidentu bei Lietuvos ne-kilnojamojo turto pl%tros asociacijos valdybos na-riu. – Ateis laikas, kai rei-k%s perduoti „Ober-Haus“ vair(, bet nebijau i##)ki".

Man #is verslas – k)ryba.“Prabil&s apie visuome-

nin& veikl( „Ober-Haus“ vadovas sako, kad did$iau-sia #iandienos problema NT rinkoje – po$i)ris ' bro-kerius, kur' gadina nele-galiai veikiantys asmenys. Tod%l rinkos dalyviai sie-kia 'teisinti savo profesij(, kad jai b)t" keliami atitin-kami reikalavimai.

„Brokerio profesija n%ra vertinama grei!iausiai tod%l, kad n%ra profesinio 'statymo. Ta!iau jiems turi b)ti keliami auk#ti reikala-vimai: jie turi mok%ti bent minimaliai 'vertinti turt(, padaryti ekonomin& ana-liz&, nustatyti investicij" gr($(, bendrauti su klien-tais, i#manyti rinkodar(, tur%ti psichologini" 'g)-d$i", mok%ti kalb", – var-dija V. Zabilius – Konku-rencija tarp agent)r" yra aktyvi, ta!iau sunkiausia konkuruoti su #e#%line rinka. Principas labai pa-prastas: mes norime tapti profesija ir kad rinkoje dirbt" tik profesionalai. Dabar da$nai NT brokeris

ìEBSCJOUJ�QJOJHBJìEBSCJOUJ�QJOJHBJ 2928

#FWFJL����NMSE��MJUı�JOEÕMJı�-JFUVWPT�CBOLBNT�OFUFJLJB�EļJBVHTNP��(SFJËJBV�UBJ�LFMJB�EJEFMí�HBMWPT�TLBVTNÃ��+VL�Vļ�JOEÕMJVT�SFJLJB�NPLÕUJ�QBMĩLBOBT�JOEÕMJOJOLBNT��0�UBT�QBMĩLBOBT�

CBOLBT�UVSJ�VļTJEJSCUJ�

N. Treigys: gerai investuotos l#%os gali pavirsti didesniais ind#liais. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Nepakeliamas (sipareigojimas

ŶNauj$ paskol$ portfelis nebeauga taip spar!iai, kaip ind#liai. Pinigai i% i%dalyt$ kredit$ nedengia pal'kan$ u" ind#lius, tod#l bankai masi%kai ir drasti%kai suma"ino ind#li$ pal'kanas. Toki$ ma"$ in-d#li$ pal'kan$, kaip dabar Lietuvoje, dar n#ra buv*, bent jau a% neprisimenu.

Kaip $inoma, ind%li-ninkai yra tarsi bank" partneriai. N%ra ind%li-nink", n%ra banko. Bet #iandien bankai ind%li" turi per daug. Gerokai per daug. Kitoje situacijoje bankams reik%t" d$iaug-tis. Bet dabar tai nepake-liamas 'sipareigojimas, atsirad&s visi#kai netik%-tai. O dar visai neseniai bankai buvo susid)r& su likvidumo problema.

-od$iu, buvo kriz%... Prasid%jo ind%linink" vi-liotinis pal)kanomis. Jis pasisek%. Bankai i#trauk% „i# kojini"“ milijardus lit". O paskol" portfelis, prie#ingai, suma$%jo. Su-sidar% visi#kai netik%ta situacija. Banko 'siparei-gojimai gali pasiekti lyg', kai jie susilygins arba net pranoks 'sipareigojimus bankui.

K( dabar daryti su tais nematytais rekordais? Pa-tys bankininkai prakalbo apie ind%li" apmokesti-nim( kit" paslaug" pavi-dalu. Matyt, jie mato, kad greitai nepavyks kredit" portfelio padidinti tiek, jog b)t" galima padengti visus 'sipareigojimus ind%lininkams, net juos nuolat ma$inant. Bet ir tai n%ra geriausia i#eitis. Apmokestinti partne-rius, kad paskui sumo-k%tum jiems pal)kanas – skamba keistai, ar ne?

Dabar jie tiesiogiai ir netiesiogiai skatina gy-ventojus vartoti skolinan-tis. Bet tai tik la#as j)roje. Vartojamosios paskolos, nors labai brangios, nesu-

kuria pakankamo pinig" srauto. Ne tas mastas.

Per kriz& bankai, kal-tinti burbul" p)timais ir „neatsakingais“ paskol" dalijimais, atremdavo, es( bankininkyst%, kaip ir bet koks kitas verslas, suinteresuotas pelno sie-kimu. Ir rinkos s(lygos leido u$sidirbti didelius pelnus. Kur #iandien ta verslininkyst%s dvasia prapuol%? Pasipinigauti pinig" kr)voje – papras-!iausias b)das. Grei!iau-siai ir bankai supranta, kad tai viso labo laikina, nieko nesprend$ianti priemon%.

Jei bankai teikt" tik ind%li" ir kreditavimo paslaugas, tada, $inoma, b)d" pasirinkti b)t" nedaug: didinti paskol" portfel' ir gal net skolos kain( bei ma$inti ind%-li" pal)kanas. Ind%li" portfelio ma$inimas ne-tikslingas. Bet bankai teikia daug kitoki" pas-laug", tarp j" ir investi-cini". Kam papildomos paslaugos? Pad%kite par-

tneriams ind%lininkams nukreipti l%#as kitur. Su akcijomis susietos obli-gacijos, strukt)riniai lak#tai, taupymo lak#tai, investiciniai fondai ir t. t.

+iandien tai #iek tiek suma$int" ind%li" skai-!i", bet $i)rint ' ateit' ge-rai investuotos l%#os gali pavirsti didesniais ind%-liais. Kartu tikintis, kad ir paskol" portfelis atei-tyje augs daug spar!iau.

O ir pa!ius ind%linin-kus reikia paraginti. +iandien ind%liai beveik nieko nebeu$dirba. Per metus #i" lit" perkamoji galia suma$%ja. Kai tuo pat metu rinka si)lo pel-ningesni" investicij", laikyti pinigus ind%liuose n%ra patrauklu.

Vyriausyb% jau #' m%-nes' planuoja gyvento-jams pasi)lyti trej" met" trukm%s taupymo lak#-tus. Galima tik%tis, kad toki" lak#t" pal)kanos gali b)ti artimos infliaci-jos lygiui. O tai daug pa-traukliau u$ dabartinius ind%lius.

»Apmokestinti partnerius, kad paskui sumok#tum jiems pal'kanas – skamba keistai, ar ne?

NAURIS TREIGYS Spekuliantai.lt ap(valgininkas

OMX VILNIUS

353,54

352,19

350,84

349,49

348,15

346,8

345,45

344,12012 10 15 2012 10 16 2012 10 17 2012 10 18 2012 10 19

OMX RYGA

392,43

390,84

389,25

387,65

386,06

384,46

382,87

381,282012 10 15 2012 10 16 2012 10 17 2012 10 18 2012 10 19

OMX TALINAS

673,11

672,15

671,19

670,22

669,26

668,29

667,33

666,372012 10 15 2012 10 16 2012 10 17 2012 10 18 2012 10 19

OMXV=+0,57%

349,47

351,46

OMXT= +0,56%

386,58

382,87

OMXR= –0,96%

668,38

672,15

Nr. 392012 m. spalio 22–28 d.

Nr. 392012 m. spalio 22–28 d.

'DXJLDX�YLUWXDOLž�SLQLJž���PDåLDX�ãHãŏOLRGABIJA SABALIAUSKAIT,gabija@ekonomika.lt

1JOJHBJ�Jğ�OJFLVS �CFU�FMFLUSPOJOJı�QJOJHı�íTUBJHPT�QBTMBVHPT�QJHFTOÕT�OFJ�CBOLP �3VEFOí�BUTJSBEP�QJSNPKJ�CFOESPWÕ�̱&71�*OUFSOBUJPOBM̯ �HBWVTJ�-JFUVWPT�CBOLP�-#�QBMBJNJOJNÃ�MFJTUJ�FMFLUSPOJOJVT�QJOJHVT �KJ�BENJOJTUSVPKB�TJTUFNÃ�̱.PLÕKJNBJ�MU̯��

5PMJBV�FJMÕKF�̦�NPCJMJıKı�BUTJTLBJUZNı�QBTMBVHB�̱.PLJQBZ̯�

PayPal“ ' Lietuv( visa p%da dar ne-$engs, ta!iau rin-koje randasi vie-

tos naujiems dalyviams, galimai bank" konkuren-tams. Vis d%lto progno-zuojama, kad kol e. pinig" 'staig" klientai nepasieks kritin%s mas%s, tol bankai nekeis savo rinkodaros.

„Bankai ma$int" kai-nas, jei pajust" bent koki( reali( gr%sm& prarasti klientus, – „Ekonomika.lt“ sak% Kostas Noreika, „EVP International“ ge-neralinis direktorius. – +iuo metu mes turime kelis #imtus aktyvi" kli-ent", nors kasdien prisi-jungia de#imtys nauj". Tai n%ra kritin% mas%, kuri priverst" bankus keisti kainodar(, tai jiems kainuot" nema$ai pinig". Pavyzd$iui, pakeisti per-vedim" ' u$sien' kainas, pasi)lyti tokias kaip mes, jie ir negal%t".“

Jis sako bent artimiau-si( pusmet' nesitikintis ir vietos konkurencijos – 'staigos, planuojan!ios gauti licencijas, grei!iau-siai neteikt" mok%jimo paslaug".

„Praeit" nema$ai laiko, reikia 'dirbio ir su bankais, ir su technolo-gijomis, kurias reng%me ilgiau nei metus, dar ir dabar pl%tojame daug pas-laug"“, – svarst% jis.

Dirbt$ kartu su bankais„Antigravity Payment Systems“, adminis-truojan!ios „Mokipay“ paslaug(, vykdomasis direktorius Mindaugas Rutkauskas sak%, kad ben-drov% 'vykd% LB reikalavi-mus ir #iuo metu laukia e. pinig" 'staigos licencijos, kad gal%t" leisti e. pinigus ir vykdyti mok%jimus.

„Mes nor%tume suda-

ryti konkurencij( grynie-siems pinigams. M)s" tikslas – ma$inti gryn"j" kiek' rinkoje. Taigi dir-bame kartu su bankais, o ne prie# juos“, – sak% M. Rutkauskas.

„Antigravity Payment Systems“ vadovo teigimu, rinka tapt" kur kas skai-dresn%, jei joje cirkuliuot" kuo ma$iau gryn"j". Anot jo, naujas reglamen-tavimas leid$ia i#pl%sti paslaug" teik%j" s(ra#(, ai#kiai nurodo, kurios 's-taigos gali atlikti e. pinig" paslaugas ir joms taiko-mas taisykles.

„D%l savo infrastrukt)-ros galime orientuotis ' ma$esnes operacijas, kur naudojami grynieji pini-gai, galime paversti juos elektroniniais pigiau nei bankai gal%t" tai padaryti, – ai#kino M. Rutkauskas. – M)s" tikslas n%ra kon-kuruoti su bankais ar at-imti i# j" klientus, labiau orientuojam%s ' vietas, ku-riose nebuvo bank", ir pa-dedame i#laikyti didesn' elektronini" transakcij" kiek'. Kuo daugiau mes veiksime, tuo daugiau gryn"j" pinig" liks bank" ekosistemai.“

Klient$ s)skaitos saugios„EVP International“ generalinis direktorius sak%, kad bendrov%, ga-vusi elektronini" pinig" 'staigos licencij(, dabar gali atlikti mok%jim" per-vedimus, atidaryti s(skai-

tas, konvertuoti valiutas, artimiausiu metu teiks ir tiesioginio debeto, perio-dini" mok%jim" paslau-gas. +iuo metu klientams jau prieinami mobil)s mok%jimai, o dar v%liau at-siras ir galimyb% fizin%se

parduotuv%se atsiskaityti lojalumo kortel%mis.

„Operatyvumas dides-nis nei bank", nes per-vedimas bank( pasiekia v%liausiai per 30 minu!i" ir vyksta tik nuo 8 iki 17 valandos, – ai#kino K.

Noreika. – M)s" perve-dimai kainuoja 80 cent", n%ra 'skaitymo mokes!io, o bankuose – 1,20 lito ir dar pana#aus dyd$io 's-kaitymo mokestis. Mes pervedimus atliekame iki 8 valandos vakaro ir sa-

vaitgaliais, Pervedimai ' u$sien' kainuoja tiek pat, kiek tose #alyse. O komer-ciniai bankai skai!iuoja tarptautin%mis kainomis – 40 lit" ir daugiau.“

Paklaustas apie klient" s(skait" saugum( „EVP

International“ vadovas sak%, kad rizika es( ma-$esn% nei gyventoj" l%#", draud$iam" valstyb%s, – jas bankas gali investuoti, o e. pinig" 'staiga to pada-ryti negali.

„S(skaita, kurioje lai-komi klient" pinigai, yra nebalansin%, – ai#kino jis. – LB ai#kinimu, ir sutarti-mis su bankais, jie negali b)ti investuojami ' jokias veiklas nei paties banko, nei m)s". D%l to jie vis( laik( padengti ir matomi

klient" s(skaitoje. Taigi net banko bankroto atveju jie neb)t" 'skaitomi ' kre-ditori" s(ra#(.“

K. Noreikos teigimu, nors e. pinig" 'staig" ni#a dar laisva, u$sienieti#ko kapitalo bendrov%s arti-miausiu metu nesieks ak-tyviai 'sitvirtinti Lietuvos rinkoje. Anot jo, Lietuvoje veikiantis, bet atstovyb%s neturintis mok%jim" tar-pininkas „PayPal“ pasiro-dys ne anks!iau kaip po met".

Konkurencija ir kainosAsta Taukuvien%, LB Ri-zik( ribojan!ios prie$i)-ros departamento Kit" finans" 'staig" prie$i)-ros skyriaus vyriausioji specialist%, sak%, kad su-#velninti reikalavimai 'gyvendinus nauj( e. pi-nig" direktyv( e. pinig" 'staig" vykdomai veiklai ir licencijai gauti tur%t" paskatinti konkurencij( e. pinig" paslaug" rinkoje.

„D%l 'kaini" – ' #' klau-sim( geriausiai atsakyt" patys bankai, – sak% A. Taukuvien%. – D%l e. pi-nig" 'staig", mok%jimo 'staig" tokia mintis nuolat ir 'vardijama kaip puiki galimyb% eiti ' rink(, di-dinti konkurencij(, ma-$inti paslaug" 'kainius.“

„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abra#ke-vi!ius sak%, kad e. pinig" 'staig" segmentas augs ir bus patrauklus vartoto-jams, vertinantiems nau-joves ir IT, ta!iau nuolat ' saugum( investuojantys bankai si)lo prid%tin%s vert%s paslaugas.

„+i praktika – naujiena Lietuvoje, bet ne pasau-lyje, – komentavo S. Abra#-kevi!ius. – Ir statistika, ir

bank" patirtis rodo, kad kiekviena i# verslo sri!i" randa savo rinkos dal'. Mes, bankas, visada sa-kome, kad rinkai sveika naujas kraujas, nauji vei-k%jai, ir nemanome, kad u$virs $)tb)tin% kova ma-$inant kainas.“

Laikra#tis „The Fi-nancial Times“ cituoja Marion( King(, Jungti-n%s Karalyst%s ir Airijos „Master Card“ prezident(: jo teigimu, n%ra $enkl", kad susidom%jimas spar-!iai plintan!iais mobi-liaisiais mok%jimais arti-miausiu metu bent kiek suma$%t" – pastaruoju metu tik daug%ja bank", ma$meninink" ir mobi-liojo ry#io operatori" pra-ne#im" apie partneryst& ir virtuali(j( pinigin&.

LB atliktas Mok%jimo paslaug" s(naud" tyri-mas parod%, kad #alies ko-mercini" bank" pajamos 2011 m. u$ gryn"j" pinig" tvarkymo operacijas, vie-tinius pervedimus litais ir vietinius bei tarptauti-nius pervedimus eurais, atsiskaitymus debeto ir kredito kortel%mis, tiesio-gin' debet( siek% 482 mln. lit", arba 53 mln. lit" dau-giau nei patyr% tiesiogini" i#laid". Daugiausia – 135 mln. lit" pajam" bankai gavo u$ vietinius kredito pervedimus litais.

LB duomenimis, mo-k%jim" negrynaisiais pi-nigais operacij" skai!ius #alyje nuolat did%ja. Pra%-jusiais metais atlikta 275,8 mln. mok%jim" negrynai-siais pinigais operacij" u$ 771,0 mlrd. lit". Did$ioji j" dalis (96 proc.) yra vie-tiniai mok%jimai, kuri" vert% pernai siek% 604,0 mlrd. lit".

Anks!iau ES direktyva numat#, kad leisti elektroninius pinigus gali

tik kredito (staigos – specializuoti bankai. Pagal atnaujint) 2009 m. direktyv) teis* gavo ir bendrov#s,

turin!ios elektronini$ pinig$ (staigos licencij). AFP

»Daugiausia – 135 mln. lit$ pajam$ bankai gavo u" vietinius kredito pervedimus litais

FAKTAI

ELEKTRONINIAI PINIGAI

LB duomenimis, nema%a dalis gyventoj# mok$jimo kortel" daugiausia nau-doja i&siimdami gryn#j# pinig# i& bankomat#: tik apie 20 i& 100 lit# i&leid%ia-ma pasinaudojant korteli# skaitytuvais prekybos vie-tose

Fizi&kai elektroniniai pini-gai – programinis tikr# pini-g# ekvivalentas, leid%iantis pardav$jams ir pirk$jams keistis piniginiais vienetais. Kuriant tokius ekvivalentus popieriniai pinigai kei!iami elektroniniais pinigais. Vir-tual)s pinigai kompiuteri-ni# byl# pavidalu saugomi serveryje

Elektronini# pinig# ir elektronini# pinig# 'staig# 'statymas priimtas 2011 m.

»Bankai ma"int$ kainas, jei pajust$ bent koki) reali) gr#sm* prarasti klientus

1BTLVUJOJT�QVTMBQJT 31

T I N K L A R A & T I S

Esame u"programuotiEgzistuoja toks 'domus

mokslas – elgsenos finansai (angl. financial behaviourism). Jo atsto-vai, anot „Vikipedijos“, tiria investuotoj# psicho-logijos poveik' rinkoms atsi%velgdami ' emocinius veiksnius, lemian!ius investuotoj# finansinius sprendimus. Kitaip tariant, jie paai&kina, kod$l inves-tuotojai elgiasi vienaip ar kitaip patys to nenujaus-dami.-vairi# studij# rezultatai

– 'dom)s. Pasirodo, kad esame u%programuoti vienaip ar kitaip priimti netinkamus sprendimus. *tai da%nai investuotojas mano galintis priimti pa!ius geriausius sprendi-mus. Tod$l tokie investuo-tojai visus kiau&inius laiko viename krep&yje ir rizikos nediversifikuoja. Arba per-nelyg analizuoja praeit' – jei 'mon$ kelet( ketvir!i# i& eil$s rodo s$kmingus finansinius rezultatus,

Smegenys mus kartais ver!ia elgtis neracionaliai. Reuters

smegenys automati&kai sukuria ry&', kad ir tolesni rezultatai bus tokie patys.

M)s# smegenys bijo pralaim$ti ir nenori su tuo taikytis. Turimos akcijos atpigo 20 proc.? J)s# smegenys sakys palaukti – gal jos vis d$lto pabrangs? Atsimename visus praeities sandorius ir sav"s nekontroliuodami sprendimus darome atsi-%velgdami ' juos, o ne ver-tindami pad$t' racionaliai. Gal# gale m)s# protas ras kuo pasiteisinti bet kokioje situacijoje.

O kaip to i&vengti? Mokytis, stengtis visk( vertinti racionaliai, nesi-vadovaujant jausmais, o 'vertinus visas aplinkybes. Ta!iau jei v$liau pasiro-dys, kad pri$m$te kvail( sprendim(, visada gal$site pasiteisinti, kad tai buvo u%programuota jumyse nuo pat gimimo. Ir reikia kaltinti tik smegenis, o ne jus pa!ius.

ŶDarbuotoj$ susirinkimai yra neatskiriama verslo dalis, ta!iau entrepreneur.com si'lo rauti su %aknimis kenksming) po"i'r( ( %i) praktik).

Pirmiausia 'vertinkite, ar susirinkimas n$ra tik betikslis kas savait" ar m$nes' kartoja-mas ritualas, kurio metu ben-drov$ patiria daugiau %alos

nei naudos. Ar tikrai visi susi-rinkime esantys darbuotojai privalo dalyvauti?

Venkite susirinkim#, kurie tampa vieno ar keli# %moni# paskaitomis. Toks informa-cijos dalijimosi b)das yra vienas i& neveiksmingiausi#. Skatinkite diskutuoti, si)lykite aptarti ir kritikuoti kiekvien( koleg# pasakyt( id$j(.

Rengiant susirinkim( rei-

Formal's ir sausi susirinkimai kenkia k'rybi%kumui. Flickr

Nuod#minga susirinkim$ praktika

+mon#s jau!iasi laimingesni dirbdami ma"oje bendrov#je, ma"esniame kolektyve. Shutterstock

/DLPLQJLDXVL�GDUEXRWRMDL"UMJLVT�-BJNÕT�EBSCF�̱)BQQJOFTT�BU�8PSL̯�UZSJNÃ �LVSJBNF�

EBMZWBWP����UĩLTU��SFTQPOEFOUı�Jğ����ğBMJı �QBBJğLÕKP �LPLJF�ļNPOÕT�EBSCF�KBVËJBTJ�MBJNJOHJBVTJ �P�LVSJF�OFOVNBMEPNBJ�TFLB�MBJLSPEļJP�

SPEZLM�JS�MBVLJB�EBSCP�EJFOPT�QBCBJHPT�Tyr%j" pateiktoje atas-

kaitoje teigiama, kad $mo-n%s jau!iasi laimingesni dirbdami ma$oje bendro-v%je, kurioje darbuotoj" skai!ius nevir#ija #imto. Dirbant ma$esniame ko-lektyve egzistuoja 25 proc. didesn% tikimyb% jaustis laimingam nei tri)siant mil$ini#koje tarptauti-n%je kompanijoje, ra#o „The Wall Street Jour-nal“.

Paai#k%jo, kad vir#i-ninkai jau!iasi geriau nei jiems pavald)s darbuoto-jai. Galimyb% jaustis lai-mingam darbe i#auga 27 proc., jeigu esate bet ku-rio lygio vadovas ir turite pavaldini".

Bene geriausiai jau-!iasi aptarnavimo sekto-riaus darbuotojai, kurie privalo r)pintis klient" gerove. Dirbant #iame sektoriuje tikimyb% m%-gautis savo veikla yra 75 proc. didesn% nei parda-vimo srityje.

Profesin% laim% pri-klauso ir nuo darbo 'g)-

d$i". Profesional)s dar-buotojai turi dvigubai didesn& galimyb& d$iaug-tis savo darbu nei nekvali-fikuoti darbininkai.

Respondent" atsaky-mai leid$ia manyti, kad laim% yra glaud$iai su-sijusi su am$iumi. Bene pras!iausiai darbe jau-!iasi ' penkt( de#imt' 'kop& darbuotojai. O vy-resni $mon%s vis labiau m%gaujasi profesine savo veikla.

Darbdaviams reik%t" r)pintis darbuotoj" pasi-tenkinimu, nes laimingo $mogaus produktyvumas i#auga 31 proc., o jo par-davimai padid%ja 37 proc. Vis d%lto did$iausi( naud( darbdavys gali gauti i# pra$ydusio k)rybingumo, nes laimingas darbuoto-jas yra vidutini#kai tris kartus i#radingesnis nei sur)g&s kolega.

Laimingiausi jau!iasi darbuotojai, kurie m%-

gaujasi paskirtomis u$-duotimis, turi galimyb& sutelkti d%mes' ' tuos darbus, kuriuos atlieka geriausiai, ir did$iuojasi savo darbdavio reputa-cija.

Be to, darbuotoj" nuo-taik( lemia santykiai darbe, nuolatinis profesi-nis progresas, atliekamo darbo socialin% nauda ir galimyb% savaranki#kai kontroliuoti paskirtos u$-duoties vykdym(.

k$t# nenuolaid%iauti v$luo-jantiems. Darbuotojai gali sau leisti v$luoti tik ' asmeni-nius susitikimus. Mandagiai, ta!iau valdingai i&gyvendin-kite atsain# pavaldini# po-%i)r'.

Susirinkimuose did%i(j( laiko dal' skirkite planams, o ne praeities nes$kmi# analizei. Prie&ingu atveju rizikuojate demotyvuoti

darbuotojus. Daugelyje bendrovi# susi-

rinkimai vyksta produktyviau-siu metu – ryte. Popiet$ arba darbo pabaiga yra geriausias metas tokio pob)d%io veiklai, nes darbuotojai jau bus atlik" svarbiausius darbus ir tur$s prog( nukreipti mintis nuo kasdien$s rutinos.

Susirinkim# produkty-vum( neretai pra%udo nyki aplinka. Tradici&kai darbuo-tojai sus$da prie pailgo stalo ir nukreip" %vilgsnius ' jo gale s$dint' oratori# klauso eili-nio monologo. Pabandykite rengti susirinkimus vaik&!io-dami po park(, automobili# aik&tel$je ar aplink biuro pas-tat(. +mon$s yra labiau link" sakyti nemaloni( ties(, kai nereikia %i)r$ti oponentui tie-siai ' akis. Be to, darbuotojai tur$s prog( pasimank&tinti.

Pernelyg formal)s ir sausi susirinkimai kenkia k)rybi&-kumui. Interneto am%iuje galite praskaidrinti susirinku-si#j# nuotaik( papras!iausiu „Youtube“ vaizdo klipu.

Nr. 392012 m. spalio 22–28 d.

70

„Gino Rossi“ parduotuvėsVilnius: PC „Akropolis“, Ozo  g. 25, LPC „Panorama“, Saltoniškių g. 9         Kaunas: PC „Akropolis“, Karaliaus Mindaugo pr. 49 Klaipėda: PC „Akropolis“, Taikos pr. 61    

Atsine!kite !" #urnalo numer" ir,

nusipirk$ bet kuri% bat& por%,

gausite dovan% pasirinktai rankinei "sigyti

Pasiūlymas galioja iki šių metų lapkričio 5 d.

numer" ir,

100 Lt