Ekonomika.lt 17 (127)

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.lt

Plačiau 22–23 p.

J. Vveinhardt: Lietuviai labiau linkę kentėti spaudimą darbo vietoje, kartais net 2–3 metus.

Plačiau 26 p.

Laikraštis Leidžiamas kas antrą pirmadienį. 2013 m. liepos 22 – rugpjūčio 4 d. nr. 17 (127)

pasipuošti cukraus kubeliuRūtos Kiškytės kuriami papuošalai, išaukšti-nantys smulkius kasdienės buities daiktus, jau patraukė garsių pasaulio leidinių bei tarptautinės prekybos atstovų dėmesį. Anot prekės ženklo „Ruta Kiskis“ kūrėjos, svarbiau-sia – nemėgdžioti kitų. Plačiau 6 p.

„air Lituanica“ įsuka permainų vėjąĮ dangų jau pakilo pirmasis naujai įkurto Lietuvos nacionalinio oro vežėjo „Air Litua-nica“ lėktuvas ir atvertė naują šalies aviacijos istorijos lapą. Vykstant ginčams dėl naujųjų oro linijų pelningumo, pamirštama paminėti, kad tai gali būti žingsnis bendrų Baltijos oro linijų link. Plačiau 12–13 p.

konteineriai virsta kavinėmis ir viešbučiaisJūriniai konteineriai prieš pusę amžiaus kardinaliai pakeitė pasaulio prekybą ir uostų veiklą. Alternatyviai juos panaudojus šian-dien nekilnojamojo turto apibūdinimas gali nebetekti prasmės.Plačiau 18–19 p.

Finansinių anabolikų ieško VaršuvojeEsame linkę nuvertinti savo pietinės kaimy-nės – Lenkijos pranašumus, tačiau pajėgiau-sios Lietuvos įmonės suprato, kad Varšuva yra pelningiausias netoliese esantis kapitalo pritraukimo centras.Plačiau 24–25 p.

kaina 3 Lt Užs. nr. 127 tiražas: 15 000

ŠIAME NUMERYJE

rinkos pokyčiai466,96841,50 414,226,634.363,611.2814,808.50

OmXrOmXtOmXVFtse100*nsdQ*ni225

+7,71%+3,45%+1,35%+2,76 %+4,87 %+4,07%

liepos 5–19(18*) d. duomenys

Bankai tampa nematomi

Einant gatve pamatyti muzikos įrašų parduotuvę – praktiškai nebeįmanoma. Greitai ateis metas,

kai neberasime ir bankų skyrių? Ir bankai, ir valdžia siekia, kad pinigai keltųsi į virtualią

erdvę – juos stabdo tik žmonių konservatyvumas.Plačiau 4–5 p.

e. Valentinavičius: Lietuvoje bus taip, kaip įvyko kitose rinkose. Po pusantrų metų rinka turėtų paaugti dėl IKEA pardavimo.

Redakcija 3

Konstitucijos pr. 23, 08105 VilniusTel.: (8 5) 203 10 86, 203 10 82Faks. (8 5) 205 95 [email protected] 2029-543X

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida MačiulaitytėAUTORIAI: Dailius Dargis, Greta Jankaitytė, Andrius Martinkus, Vilius Petkauskas, Gabija Sabaliauskaitė, Alisa Bulybenko, Karolis Birgilas, Giedrė Sankauskaitė

FOTOGRAFAS Ruslanas KondratjevasDIZAINERĖ Audronė Palukaitytė

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

spausdino UaB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 127tiražas 15 000

Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, [email protected]

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

ažno tautiečio netrikdo tvarto atliekų krūvelė, įkomponuota tarp daržo ir šulinio, tačiau bandy-mas baksnoti grąžtu žemės gelmes romioje sodie-čio širdyje sužadina revoliucionieriaus dvasią.Aplinkosaugininku virtęs etikos ir procedūrų korifėjus Algimantas Salamakinas graudina tau-tiečius piešdamas niūrią Žemaitijos vaikų ateitį nualintuose tyruose. Žaliųjų lyderis Linas Balsys nenori matyti neblėstančios prancūzų aistros atomui ir kone šven-tuoju laiko Prancūzijos prezidentą Francois Hollande'ą už šio drąsą ginti vynuogynus nuo skalūninių žvalgytojų invazijos.Prieš akis kylant suniokotos gamtos, žemės dre-bėjimų ir liepsnojančio geriamojo vandens vaiz-diniams, kaimo bendruomenės mojuoja „šakėmis ant interneto rašytais“ įrodymais ir reikalauja valstybės vadovų išgirsti tautos aimaną.Negelbsti nei mokslininkų išvados, nei prezi-dentės ir premjero reitingai. Prisiminimai apie Lietuvos valdovų bandymus parduoti žemaičius ordinui iki šiol gyvi krašto gyventojų atmintyje.Nepailstantį burbėjimą vasaros pradžioje nutildė tik Seimo daugumos stumiamas įstatymų volas. Teisės aktų leidėjai priėmė įstatymus, reglamen-tuojančius skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą. Vis dėlto Seimo išsišokėliai nenuleidžia rankų. Rudenį laukia antras skalūninių kovų raundas. Penktadienį Aplinkos ministerija praleido progą atversti naują puslapį šalies energetikos epopė-joje. JAV energetikos bendrovė „Chevron“ tik rugsėjį sužinos, ar tapo skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos konkurso laimėtoja.

Vis dėlto Seimo išsišokėliai nenuleidžia rankų. Rudenį laukia antras skalūninių kovų raundas. Nežinia, kodėl Seimas nesugebėjo vienu ypu su-doroti visų skalūninių įstatymų. Pageltus lapams valstybės vyrai ir moterys matuos mokesčių ta-rifą žemės gelmių turtams.Aršiausi valstybės interesų gynėjai pateikia Nor-vegijos pavyzdį. Išteklius pumpuojantys investuo-tojai ir juos aptarnaujantys politikai mielai su-

tiktų mažinti indėlį į valstybės biudžetą. Politikai atsidurs tarp dviejų ugnių. Aistringai didinant mokesčių naštą skalūnų dujų žval-

gytojai gali palinkėti geros kloties ir susikrauti lagaminus. Pernelyg kuklūs mokesčiai pagrįstai piktins visuomenę ir sukurs prielaidas pelno da-lyboms tarp išrinktųjų.Ginčus dėl aukso vidurio pasūdys mitingai, nukreipti prieš tėviškės turtų dalybas. Atgims gandai apie padovanotą „Mažeikių naftą“ ir su-griautus kolūkius. Tik ar bus ką dalytis? Lenkijos pusėje skalūnų dujų burbulas pamažu bliūkšta. Nusivylę žvalgytojai traukia ieškoti laimės į Ukrainą. Panaši geologinė struktūra bei politinis populizmas gali išdygti ir Lietuvoje. Ką gaudys „Chevron“ Lietuvos laukuose? Vėją ar dujas? Kaip dalysimės žemės gelmių turtus? Seksime naftos gavybos bendrovių pramintais keliais ar kursime sąžiningą mokesčių aplinką? Aprimus triukšmui dėl antrarūšių propagandi-nių filmukų, rudens politinio sezono metu turė-sime naują progą egzaminuoti politikų brandą ir sąžinę.

Prigimtinė teisė terštiKaimynai nuo Vyslos iki Dauguvos žaliuoja iš pavydo. Drąsioje šalyje prigimtinę teisę teršti

gruntinius vandenis turi tik lauko tualetų savininkai. Nenustebkite, ateityje išvydę protestuotojus su šūkiais rankose: „Šalin rankas nuo tupyklų!“, „Išsaugokime asbesto paveldą!“

D»ką gaudys „Chevron“

Lietuvos laukuose? Vėją ar dujas?

ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

DIREKTORIUS Darius Kavaliauskas

nr. 172013 m. liepos 22 – rugpjūčio 4 d.

Savaitės tema 5Savaitės tema4

antanas danys, buvęs „swedbank“ vadovas

»kada paskutinį kartą pirkote muzikos fizinėje parduotuvėje? turėjome fizines prekes ir parduotuves, dabar turime skaitmenines prekes ir parduotuves. kodėl turėtume tikėtis, kad tas pats neatsitiks bankams?

»nesutikčiau, kad bankų skaitmenizacija lėta, tiesiog šių finansų institucijų paslaugas perkelti į internetą sudėtingiau dėl aukščiausių saugumo reikalavimų, dėl technologinių sprendimų ir paslaugos kompleksiškumo.

»manau, kad bankų kėlimasis į internetą – tik laiko klausimas, todėl mums reikėtų visiems aiškinti šio proceso privalumus. turime padėti žmonėms suprasti, kad tai yra patogu visiems – ir bankui, ir klientams.

Gitanas nausėda, seB banko prezidento patarėjas

NUOMONĖ

darius Jasinskis, „danske Bank“ Verslo plėtros tarnybos direktorius

Einant gatve pamatyti muzikos įrašų parduotuvę – praktiškai nebeįmanoma. Greitai ateis metas, kai neberasime ir bankų skyrių? Ir bankai, ir valdžia siekia, kad pinigai keltųsi į virtualią erdvę. Juos stabdo tik žmonių konservatyvumas.

Skaitmeninės revo-liucijos bankuose laukiama seniai. Ypač turint ome-

nyje, kad dalis pinigų ir bankų operacijų jau senokai nebeturi fizinio

pavidalo. Tačiau per pas-taruosius dešimtį metų tik nedaugelyje pasaulio šalių fizinių bankų klien-tų aptarnavimo skyrių skaičius mažėjo. Kitur jis netgi augo.

Po pastarosios finansų krizės bankai sparčiau žengia į skaitmeninę rinką. Tai lemia griežtesni

pas, Lietuvos bankų aso-ciacijos prezidentas. – Ne visi nori prarasti žmogiš-

kąjį kontaktą. Kai žmo-gus girdi balsą, mato

konkretų asmenį – jis labiau pasitiki.“

nykstantys skyriaiNepaisant fizinio kontakto poreikio, S. Kropo manymu,

bankų skyrių ateityje neliks. „Manau, kad iš-

nyks, bet reikės tam tikro laiko, kuris skirtingose šalyse skirsis“, – sako pašnekovas. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalys yra išsikėlusios tikslą perkelti bankus į skaitmeninę er-dvę ir pamažu atsisakyti fizinių paslaugų.

Kitų specialistų tei-gimu, tik laiko klausi-mas, kada iš bankų dings primityvios operacijos, bet skyriai, pasikeitus jų pobūdžiui, išliks. „Ėjimas į banko padalinį norint padaryti pavedimą jau iš dalies yra morališkai atgyvenęs elgesys. Kita vertus, yra dalykų, kurių visiškai skaitmenizuoti neįmanoma – ir tai yra sektoriaus specifika, – teigia Orinta Žvirzdinė, „Swedbank“ mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė. – Finansinėms konsultacijoms ne visada pritaikysi skaitmeninį al-goritmą ar pasitelksi dirb-tinį intelektą. Tam reikia gyvo specialisto.“

Bankuose priimami sprendimai kartais yra sudėtingi finansiniai pro-duktai, tad mums reikia specifinių žinių ir kon-sultacijų. Primityvioms operacijoms ėmus nykti iš bankų skyrių, kasininkus juose keičia profesionalūs finansininkai. Užsienyje

kai kurie bankai vis dar stengiasi pritraukti klien-tų į savo padalinius, nes užmezgus fizinį kontaktą yra didesnė galimybė klientui parduoti pa-slaugą. Tą jie daro pavers-dami banko skyrius pa-traukliomis vietomis.

Pavyzdžiui, Prancūzi-jos bankas „BNP Paribas“ Paryžiuje atidarė banko skyrių, kuris labiau pri-mena poilsio kambarį. Jame klientai gali prisėsti ant sėdmaišių, gerdami kavą naudotis „iPad“ kompiuteriais bei pasišne-kučiuoti su konsultantais apie finansines paslaugas. „Citigroup“ savo naujam skyriui nusamdė dizaino įmonę, kuri kūrė „Apple“ parduotuvių interjerą.

atsargūs prekybininkaiKiek bankai skaitme-nizuosis, priklauso nuo kiek-vienos šalies kultū-ros ir specifikos. Pavyz-džiui, Lietuvoje, K. No-reikos teigimu, bankai neturi galimybių vystyti individualių savo pro-gramų, pritaikytų vietos poreikiams, tad plėtra čia lėtesnė nei kai kuriose kitose šalyse. „Lietuvoje

veikia dideli Skandinavi-jos bankai, todėl Lietuvos skyriai nesugeba pateikti unikalių produktų, jie neturi vystymo skyrių“, – teigia vadovas.

Taip pat, pasak K. No-reikos, Lietuvoje elek-troninė bankininkystė yra prastai integruota su prekybos paslaugomis. Palyginus su kai kuriomis kitomis šalimis, Lietu-voje veikiančioms elek-troninės bankininkystės sistemoms trūksta intu-ityvumo, o tai ypač kelia nepatogumų kai kuriems senyvo amžiaus žmo-nėms.

Galų gale patys preky-bininkai atsargiai žiūri į elektroninių pinigų vartojimą. „Pavyzdžiui, Lietuvoje kurta sistema „Mokipay“, galima sakyti, nenusisekė, ir, manau,

tai lėmė susilaikymą nuo inovatyvių sprendimų tai-kymo praktikoje bei inves-tavimo į juos“, – teigia K. Noreika.

kitų šalių evoliucijaKitos šalys virtualią ban-kininkystę pritaiko prie savo poreikių. Pavyzdžiui, kai kuriose Afrikos vals-tybėse populiaru atsiskai-tyti mobiliųjų telefonų trumposiomis žinutėmis. Tačiau tai daroma dėl to, kad ten žmonėms nuvykti iki banko skyriaus yra la-bai sudėtinga.

Kitur bankų kėlimąsi į interneto erdvę paskatino kad ir vieno žaidėjo inicia-tyvumas. Pavyzdžiui, vie-nas didžiausių Brazilijos bankų „Bradesco“ elek-troninę bankininkystę pasiūlė dar 1996 metais, o jo bankomatuose veikia biometrinės technologijos, kurios nuskaito vartotojo delną, todėl joms nereikia PIN kodo.

Lietuvoje paslaugų iš-kėlimą į virtualią erdvę pagreitino ir „Snoro“ žlugimas. Tais metais, kai bankas bankrutavo, šalies banko skyrių skai-čius sumažėjo nuo 703

iki 283. O Šiaulių bankui prisijungus Ūkio banko gerąją dalį, palikti tik 25 iš 60 buvusių Ūkio banko skyrių.

Daliai Lietuvos gyven-tojų netrukus gali tekti daugiau naudotis elektro-ninės bankininkystės pas-laugomis, nes Vyriausybė siekia riboti atsiskaitymą grynaisiais pinigais ir taip mažinti šešėlinę ša-lies ekonomikos dalį.

Nuo kitų metų bus su-teikta galimybė mokesčių administratoriams visiš-kai uždrausti atsiskaityti grynaisiais juridiniams asmenims ir individualią veiklą vykdantiems fizi-niams asmenims, kurie buvo nustatyti slepiantys mokesčius. Premjeras Al-girdas Butkevičius taip pat nori leisti gyvento-jams atsiskaityti grynai-sias tik iki 5 tūkst. litų.

nori būti virtualūsPasak Dariaus Jasinskio, „Danske Bank“ Verslo plėtros tarnybos direkto-riaus, patys bankai siekia, kad klientai kuo daugiau naudotųsi elektroninėmis paslaugomis. Šiuo metu bankai laukia, ar Vy-

Faktai

Bankų skaitmenizaCiJa

• Lietuvoje pernai 100 tūkst. gyventojų teko 14,1 banko skyrių

• Euro zonoje šis rodiklis siekia 38,5 banko skyrių

• JAV nuo 2000 metų fi-zinių bankų skyrių skaičius išaugo 22 proc.

• „Swedbank“ duomeni-mis, kasdien į banko sky-rius užsuka apie 14 tūkst. klientų, norinčių atlikti pa-prastas operacijas, kurias galima atlikti internetu

Fotodiena „danske Bank“ nuotr. Fotodiena

Visame pasaulyje bankai pradėjo sparčiau vykdyti ilgai lauktą virtualią revoliuciją. shutterstock

riausybė leis sąskaitą at-sidaryti internetu. „Jei Vyriausybė patvirtins nutarimą, Lietuvoje jau šiemet bus galima tapti banko klientu ir atsidaryti sąskaitą nuotoliniu būdu į jį net neatėjus – užteks turėti m./e. parašą“, – aiš-kina jis.

Bankai skatina Lietu-vos gyventojus naudotis internetu ir brangindami operacijų grynaisiais įkainius. Pavyzdžiui, „Swedbank“ nuo liepos mėnesio apmokestino pinigų pervedimą į savo sąskaitą, pabrangino įne-šimą į kito kliento sąs-kaitą litais ar eurais ir t. t.

Šiais metais įkainius už panašias operacijas didino ir DNB bankas. „Danske Bank“ indėliui, sudarytam internetu, siūlo didesnes palūkanas.

Panašu, kad Lietuvos gyventojai atsiliepia į bankų raginimus. Pavyz-džiui, „Danske Bank“ klientai 95 proc. mokėjimo operacijų atlieka elektro-niniu būdu. Pasak D. Ja-sinskio, toks rodiklis, paly-ginti su visos tarptautinės banko grupės mastu, yra labai didelis.

ĮMONIŲ NAUJIENOS

rusijos investicijos Lietuvoje

„nordic sugar“ augo

ieško galimybių Lietuvoje

daugiau verslo klientų

naujas darželis

Lietuvoje lankėsi per 1 400 didžiausių įmonių ir pramonės asociacijų vieni-janti Japonijos verslo fede-racija „Keidaren“. Dvi de-šimtys aukšto lygio vadovų iš Japonijos oro linijų, pre-kybos, chemijos, statybų,

inžinerijos ir elektronikos, finansų, draudimo kompa-nijų ir konglomeratų, taip pat „Keidaren“ federacijos valdybos nariai domėjosi Lietuvos investicine aplinka ir galimybėmis bendradar-biauti.

Telekomunikacijų ben-drovė „Tele2“ antrąjį šių metų ketvirtį rezultatus labiausiai pagerino verslo klientų segmente. Jų skaičius „Tele2“ pasiekė 126,6 tūkst. ir buvo 16,2 proc. didesnis nei prieš metus. Palyginti su tuo

Statybų bendrovė „Ir-daiva“ sostinės Santariš-kių mikrorajone supro-jektuos ir pastatys vaikų darželį. Naujoje ikimokyk-linio ugdymo įstaigoje, kuri kainuos 13,6 mln. litų, per du aukštus tilps 12 grupių ir 206 vaikai. Sostinės gyventojai skun-

džiasi darželių trūkumų – ikimokyklinio ugdymo įs-taiga Santariškėse bus vos ketvirtas naujas valstybinis vaikų darželis Vilniuje per šalies Nepriklausomybės laikotarpį. 1992 metais pa-statyti darželiai „Gilužis“ ir „Vandenis“, o 2008 me-tais – „Pilaitukas“.

Vienos didžiausių cuk-raus gamintojų Europoje Danijos „Nordic Sugar“ valdoma Lietuvos ben-drovė „Nordic Sugar Kėdainiai“ 2012–2013 finansiniais metais gavo 51,444 mln. litų grynojo pelno – 41,1 proc. daugiau nei ankstesniais metais. „Pirmą kartą istorijoje Lie-tuvos derlingumo rodikliai buvo aukštesni nei Švedijos ir beveik dvigubai geresni nei Suomijos“, – teigiama bendrovės ataskaitoje.

Didžiausias Rusijos san-technikos detalių gamin-tojas „Ani Plast“ Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zo-noje (LEZ) statys gamyklą. „Išsikėlus tikslą savo gami-nius eksportuoti į daugiau užsienio šalių, atsirado po-reikis turėti savo gamyklą

Europos Sąjungoje“, – sako Pavelas Rabovolenka, „Ani Plast“ vadovas. „Ani Plast“ Lietuvoje planuoja inves-tuoti 31 mln. litų ir įdarbinti 60 žmonių. Bendrovė ke-tina savo gaminius iš Lietu-vos pardavinėti 14 užsienio šalių.

daugiausia vartotojų Lietuvoje turintis „tele2“ toliau auga. scanpix

danų investicijos Lietuvoje atsiperka su kaupu. Audrius Bagdonas/Fotodiena



40,00

35,00

30,00

25,00

20,00

15,00

10,00

5,00

0,00

lietuva

latvija

estija

es

2005 2007 2009 2011

Bankai tampa nematomi

bankams keliami prie-žiūros reikalavimai. Dėl jų finansų institucijoms tenka branginti paslaugas arba mažinti išlaidas dalį operacijų keliant į elektro-ninę erdvę.

įpročio jėgaKaip greitai visos bankų paslaugos bus perkeltos į

internetą, priklauso nuo žmonių požiūrio, tikina specialistai. Viena yra pati-kėti internetui suplanuoti kelionę ar atsiųsti dainą, visai kas kita – fiziškai ne-apčiuopiamai įstaigai ati-duoti savo santaupas.

„Grynųjų pinigų varto-jimas Lietuvoje vis dar yra populiarus. Šiam įpročiui pakeisti neužtenka vien reklamos, žmonės turi pa-justi to naudą. Apskritai, pakeisti žmonių įprotį yra labai sudėtinga“, – aiškina Kostas Noreika, elektroni-nių pinigų įstaigos „EVP International“ generali-nis direktorius.

Todėl to bankams ke-liant dalį savo paslaugų į internetą kyla rizika, kad jie praras dalį klientų. „Pereidami į internetą bankai praranda tam ti-krą dalį klientų, kurie nori bendrauti tiesiogiai su konsultantu, su žmo-gumi, – teigia Stasys Kro-

»ne visi nori prarasti žmogiškąjį kontaktą

»Lietuvoje veikiančioms elektroninės bankininkystės sistemoms trūksta intuityvumo

pačiu laikotarpiu pernai, „Tele2“ pajamos išaugo 10,7 proc. ir buvo 132,7 mln. litų. „Tele2“ pirmojo pusmečio pajamos buvo 252,7 mln. litų, t. y. 8,2 proc. didesnės nei tuo pa-čiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Bankų skyrių skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų

Šaltinis: pasaulio bankas

2011 m. Lietuvos kreivė staigiai krinta, nes tais metais buvo uždaryti „snoro“ banko skyriai.

Greta Jankaitytė[email protected]

76 ES paramaSavas verslas nr. 172013 m. liepos 22 – rugpjūčio 4 d.


netinkamai keičiant sutarties sąlygas gresia sankcijosPareiškėjai ir paramos gavėjai, jau įgyvendinantys projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų

programą (KPP), neretai daro pažeidimų, netinkamai keisdami pirkimo sutartis su rangovais.

Iš anksto nenumatyti bet kokie sutarties keitimai gali grėsti rimtomis sankci-

jomis, tad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) primena, kad in-vesticinių priemonių pa-ramos gavėjai numatytų lankstesnes pirkimo są-lygas, leidžiančias keisti sutarties nuostatas, at-siradus nenumatytoms aplinkybėms.

atsižvelgti į galimas kliūtis iš anksto

Rengiant viešųjų pir-kimų konkurso sąlygas, jose reikia numatyti bū-simos pirkimo sutarties nuostatų keitimo gali-mybes dėl pasikeitusių aplinkybių. Jei tokio pa-keitimo galimybė nebus numatyta pirkimo sutar-tyje, jos sąlygos ateityje negalės būti keičiamos.

„Reikia atkreipti dė-mesį į tai, kad vykdant projektą gali iškilti kliū-čių, pavyzdžiui, rangovai nespės laiku atlikti darbų. Net jei darbai neatlikti dėl pateisinamos priežasties, pratęsiant darbų vykdymo terminą, pasikeičia ir pra-dinės sąlygos, numatytos sutartyje, o toks veiksmas gali būti vertinamas kaip tam tikro rangovo prote-gavimas. Tai jau yra pir-kimo tvarkos pažeidimas“, – paaiškina NMA Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Giedrius Ruseckas.

Tokio pažeidimo bus išvengta, jei viešųjų pir-kimų konkurso sąlygose bus tiksliai numatyta, kokiais atvejais ir kaip būsimos pirkimo sutar-ties nuostatas galima keisti, jei prireikia pirkti papildomų paslaugų ar darbų, pratęsti jiems at-likti skirtą terminą, taip pat atsisakyti ar papildo-mai įsigyti prekių ar pas-laugų ir t. t.

numatyti keitimo galimybes nėra sudėtinga

Nelanksčios pirkimo sąlygos tampa pagrin-dine priežastimi, kodėl paramos gavėjams, pri-ėmusiems sprendimą nesant pagrindo keisti pradines sutarties nuos-

tatas, galiausiai pritaiko-mos sankcijos. Tinkamai parinkus pirkimo sąlygų formuluotes pažeidimų galima lengvai išvengti.

Pažymėtina, kad pa-reiškėjai ir paramos ga-vėjai, kurie yra perkan-čiosios organizacijos ir pirkimus vykdo vadovau-damiesi Viešųjų pirkimų įstatymu, planuojamiems pirkimo sutarties pakeiti-mams turi gauti Viešųjų pirkimų tarnybos suti-kimą. Ši taisyklė netai-koma tik mažos vertės pir-kimams. Tie pareiškėjai ir paramos gavėjai, kurie nėra perkančiosios orga-nizacijos, pirkimus vykdo vadovaudamiesi Žemės ūkio ministro patvirtin-tomis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal KPP priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis ar-ba Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žu-vininkystės fondo pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos prie-mones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyk-lėmis.

nevykdantiems sutarties laiku – delspinigiai

Jei pirkimo sutartyje nebuvo numatyta gali-mybė pratęsti darbų ter-

mino, bet rangovai darbų nespėja atlikti laiku, pa-ramos gavėjas turi jiems taikyti netesybas ar ki-tokias sankcijas. Taip jis išvengs sankcijų už pirkimo tvarkos pažeidi-mus.

„Kartais paramos ga-vėjai ir rangovai pratę-sia sutartį, nors tokia galimybė sutartyje ne-numatyta. Tokie keiti-mai negali būti atlikti be Viešųjų pirkimų tarny-bos arba NMA sutikimo, todėl yra laikomi rimtais pažeidimais“, – primena G. Ruseckas.

sutarties keitimas turi būti detalus

Įtraukiant į viešųjų pirkimų dokumentus bei pirkimo sutartį pa-keitimo galimybes, rei-kia atsižvelgti į tai, kad tokių pakeitimų mastas yra ribotas. Be to, bū-tina pateikti konkrečias galimų keitimų detales. „Pirkimo sąlygose turi būti numatyta korekcijų, nedidinančių kainos, galimybė. Tačiau pakei-timai neturi keisti sutar-ties objekto“, – primena NMA Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas G. Ru-seckas.

Norint keisti sutartį pagal iš anksto į ją įtrauktas keitimo gali-mybes, reikia teikti ats-kirą prašymą, kuriame būtų išsamiai išdėstyti planuojami pakeitimai

bei argumentai, kad tai nekeis pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties, o šie pakeitimai būtini siekiant tinkamai įvyk-dyti sutartį. Projektus pagal KPP priemones administruojantys as-menys teikia sutikimą dėl paramos sutarties su NMA keitimo, o norint keisti pirkimo sutartį, jei pareiškėjas nėra per-kančioji organizacija, reikia gauti NMA terito-rinio paramos adminis-travimo skyriaus prita-rimą.

sutarties keitimas – tik gavus nma pritarimą

Jei pareiškėjo ar pa-ramos gavėjo planuoja-mas pakeitimas atitinka pirkimo sutartyje numa-tytas keitimo sąlygas, į NMA kreiptis nebūtina. Į NMA teritorinį sky-rių privaloma kreiptis tik tais atvejais, kai pir-kimo sąlygose ir sutar-tyje keitimo galimybių nebuvo numatyta arba jos parašytos abstrak-čiai ir neaiškiai. NMA, vertindama pirkimo su-tarties sąlygų pakeitimo būtinybę, atsižvelgia, ar, atlikus numatomus pa-keitimus, bus pasiekti numatyti įgyvendinamo projekto tikslai bei už-daviniai, pakeitimai yra ekonomiškai pagrįsti bei naudingi, o aplinky-bių, dėl kurių kilo pir-kimo sutarties keitimo

poreikis, nebuvo galima numatyti vykdant kon-kursą ar apklausą.

Paramos gavėjas gali kreiptis dėl sutarties keitimo tiek kartų, kiek mano esant reikalinga, tačiau tai nereiškia, kad visi sutarties pakeitimo prašymai bus tenkinami. „Pavyzdžiui, norima pa-daryti septynis vienos sutarties pakeitimus. Vertinant kiekvieną iš jų atskirai, jie nekeičia sutarties objekto, tačiau jei susumavus šiuos pa-keitimus paaiškėja, kad sutarties objektas dėl jų pasikeičia daugiau nei 50 proc., pakeitimai atlikti negali būti“, – pateikia pavyzdį G. Ruseckas.

nepakitusi kaina dar nereiškia, kad pakeitimas tinkamas

Net kai papildomos prekės ar paslaugos per-kamos pagal numatytas sutarties keitimo galimy-bes iš to paties tiekėjo, o jų kaina nesikeičia, pa-stebėtina, kad negalima pakeisti vieno daiktu kitu.

„Tokie keitimai ar papildomi kiekiai yra įsigyti ne pirkimo būdu. Vadinasi, labai sunku nu-

LaisVė aUžBikaVičienė[email protected]

statyti, ar tiekėjas vis dar siūlo mažiausią kainą“, – pastebi NMA Viešųjų pir-kimų skyriaus vedėjas.

sankcijos už sutarties keitimo klaidas

Už sunkiausius pirkimo tvarkos pažeidimus, pa-vyzdžiui, vieno iš tiekėjų protegavimą, nefinan-suojama 100 proc. skirtų paramos lėšų. Mažiausia galima sankcija už pir-kimo tvarkos pažeidimus – 5 proc.

Praktikoje dažniausiai taikoma 25 proc. dydžio sankcija, nustatyta už procedūrų, keičiant pa-sirašytą pirkimo sutartį, nesilaikymą.

Paramos gavėjas, gavęs pranešimą apie NMA ketinamas taikyti sankcijas, turi teisę iki atitinkamo mokėjimo prašymo pateikimo ter-mino pabaigos (spren-dimo dėl sankcijų pritai-kymo priėmimo NMA) iš naujo tinkamai įvyk-dyti pirkimą ir pateikti vertinti šio pirkimo do-kumentus. Tokiu atveju sankcijos paramos gavė-jams, nustačius, kad pa-žeidimų nėra, taikomos nebus.

užsakymo Nr. 07-15-2013

„Kartais paramos gavėjai ir rangovai pratęsia sutartį, nors tokia gali-mybė joje nenumatyta. Tokie keitimai negali būti atlikti be Viešųjų pirkimų tarnybos arba NMA suti-kimo, todėl yra laikomi rimtais pažeidimais“, – primena G. Ruseckas.

Jei pirkimo sutartyje nebuvo numatyta galimybė pratęsti darbų termino, bet rangovai nespėja jų atlikti laiku, paramos gavėjas turi taikyti netesybas ar kitokias sankcijas. Audrius Bagdonas/Fotodiena.lt .

Aistės milekaitės nuotr.

kaip darbuotojus paversti komanda „Anksčiau gerais vadovais buvo vadinami egocentriški ir charizmatiški žmonės. laikai keičiasi – šiandien puikūs vadovai yra tie, kurie pasitiki savo personalu ir suteikia jiems laisvę veikti bei įnešti savo indėlį į įmonės veiklą“, – sako vienu įdomiausių pasaulio verslininkų vadinamas jAV milijonierius Bla-ke‘as mycoskie. Ką daryti, kad darbuotojai dirbtų naudingai ir didžiuotųsi savo įmone?

Lietuva – jaunų verslininkų šalisTokia išvada padaryta įverti-nus „globalios verslumo ste-bėsenos“ (gem – angl. global entrepreneurship monitor) tyrimo 2012 metais rezultatus. paaiškėjo, kad lietuvoje net 25 proc. jaunimo steigė verslą sau. 21 proc. 18–24 metų jaunuolių steigė verslą kitiems (2011 m. – 17 proc.), taip pat 3 proc. daugiau jaunuolių šioje amžiaus grupėje ketino steigti verslą per ateinančius trejus metus.

Geriau eiti dirbti, o ne eiti į darbąAr jaučiatės laimingas darbe? Turbūt daugelis yra sulaukę tokio klausimo arba bent jau sau tokį uždavę. Nieko nuos-tabaus, kad didžioji dauguma į šį klausimą atsako neigia-mai. BBC pabandė išsiaiškinti, kokios yra pagrindinės to priežastys ir kaip spręsti šią problemą.

www.ek.ltnaUJienOs taVO

VersLUi

čia jungiasi www.ek.lt draugai ĮDOMU savaitraščiui „ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo

kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? papasakokite apie save redakcijai: [email protected] , (8 5) 203 1086www.facebook.com/ekonomika.lt

Pasipuošti cukraus kubeliu

■rūtos kiškytės kuriami papuošalai, išaukštinan-tys smulkius kasdienės buities daiktus, jau patraukė garsių pasaulio leidinių bei tarptautinės prekybos atstovų dėmesį. anot prekės ženklo „ruta kiskis“ kūrėjos, svarbiau-sia – nemėgdžioti kitų.

R. Kiškytės darbų ne-supainiosite su kitais. Juose – ne abstrakčios formos, o objektai, ran-dami buityje. Pavyzdžiui, vienoje kolekcijų yra iš balto marmuro pagamin-tas pakabutis, atrodantis kaip cukraus kubelis, ki-toje – segė, atrodanti kaip sudegęs degtukas, arba žiedai, primenantys vai-kiškas plaukų gumytes.

„Man nuo vaikys-tės labai patiko derinti priešpriešas, išaukštinti dalykus, kurie žmonėms atrodo nepastebimi, – pa-sakoja R. Kiškytė. – Kai beverčius dalykus iškeli į prabangos lygį, išeina tarsi pokštas. Tokie daly-kai patinka ne tik siauram segmentui, pavyzdžiui, moterims, mėgstančioms puoštis perlais, bet ir vyrams bei jauniems ir seniems žmonėms. Toks papuošalas tampa ben-dražmogiškas.“

daryti, ką noriUžsiimti papuošalų kū-rimu R. Kiškytė nepla-navo – studijavo sceno-grafiją, kuri, priešingai nei dabartinė jos veikla, orientuota į didelio mas-telio kūrybą. „Niekada neplanavau, bet visada tiksliai žinojau, ką noriu padaryti, nes man visi pa-puošalai atrodė negražūs, nuobodūs arba vienodi, – juokiasi kūrėja. – Skiriasi žmonių vardai, prekės ženklų pavadinimai, bet iš esmės viskas buvo vie-noda. Tad pamaniau, kad egzistuoja neišnaudota niša.“

Iš pradžių R. Kiškytė papuošalus kūrė kaip mė-gėja, tačiau prieš dvejus metus nusprendė rimtai imtis šios veiklos. „Stu-dijuodama vizualinę ko-

munikaciją išvažiavau atlikti praktiką į vienus mados namus Paryžiuje, – pasakoja pašnekovė. – Ten supratau, kad galiu daryti tai, ką noriu. Nie-kas nežino taisyklių, ką turi daryti. Reikia daryti tik tai, kas tau smagiau-sia.“

Per dvejus metus „Ruta Kiskis“ papuošalai pasi-rodė leidiniuose „Vogue“, „The Observer“, „Die Zeit“ ir daugelyje kitų. Prekybininkai nuo Niu-jorko iki Japonijos patys susiranda kūrėją. „Dabar jau pati dirbu, ieškau pir-kėjų. Tai nelengva, kai esi vienas, išdygęs kaip tro-

belė miške. Dėl to ketinu rudenį važiuoti į kelias tarptautines prekybos parodas“, – sako R. Kiš-kytė.

smagumo neganaSiekdama užmegzti san-tykius su rimtais pirkė-jais, Rūta ėmė paisyti mados industrijos laiko – kuria po dvi kolekcijas į metus. „Dabar reikia nepasiduoti ir išlaikyti savo cikliškumą, – sako R. Kiškytė. – Tai svarbu dirbant su rimtais preky-bininkais, kurie neperka vien todėl, kad jiems pa-puošalai atrodo smagūs. Yra svarbesnių dalykų.


r. kiškytės papuošalais domisi užsienio prekybininkai bei leidėjai. ruslano Kondratjevo nuotr.

Jie stebi, ar tu nesudegi po pirmos kolekcijos, ar sugebi išsitekti laiko rė-muose ir sukurti naujų dalykų, ir tik tada į tave investuoja.“

R. Kiškytė planuoja dirbti su didmenininkais, kurie patys užsako rei-kalingą jiems patikusio produkto kiekį. Lietuvoje pirkėjų, kurie patys inves-tuotų į produktą, stinga, tad kūrėja daugiau orien-tuojasi į užsienį.

„Manau, kad taip at-siranda prekybininkų atsakomybė: jei investavo į prekę, jaus didesnį po-reikį ją parduoti nei tie, kurie gavo ją nemoka-mai, – sako prekės ženklo „Ruta Kiskis“ savininkė. – Lietuvoje kol kas ne-daug kas taip dirba, bent jau su nepriklausomais kūrėjais.“

Dabar R. Kiškytė pati gamina prototipus, o ma-sinę gamybą patiki ga-mykloms.

Būti savimiAteityje verslininkė ti-kisi automatizuoti gamy-bos bei kūrybos procesą ir plėsti prekės ženklą „Ruta Kiskis“. „Norė-čiau, kad mano prekės ženklas taptų nepriklau-somu tarptautiniu pre-kės ženklu, kuris dirba Lietuvoje ir yra vertina-mas visame pasaulyje“, – sako kūrėja.

Taip pat ji tikisi, kad išvengs madų vaikymosi. „Man atrodo svarbu ne-taikyti į tai, ką žmonės norėtų pirkti. Tada jau ge-riau „kroksus“ gaminti, jei labai nori, kad tavo produktą pirktų, – tikina pašnekovė. – Žmonėms patinki tu ir tavo darbai, kol nebandai nieko plagi-juoti, o būni savimi.“

Ar baudos už kontrabandinių

rūkalų vartojimą pasiteisins?

1. Padidės legalių rūkalų vartojimas 15%

Šaltinis: ekonomika.lt Apklausoje dalyvavo 160 skaitytojų.

SAVAITĖS KLAUSIMAS

3. Rūkančiųjų skaičius sumažės 14%4. Baudos neturės jokios įtakos 49%

5. Neturiu nuomonės 3%

2. Padidės kontrabandinių rūkalų vartojimas 8%

Vyriausybė paskelbė planus įvesti baudas kontrabandinių cigarečių bei alkoholio vartotojams ir taip sumažinti kontrabandos kiekį. deja, beveik pusė apklaustųjų teigia, kad baudos neturės jokio poveikio.

„ruta kiskis“ produktai primena daiktus, randamus buityje, pavyzdžiui, cukraus kubelius. p. mazuro nuotr.

1

4

52

3

Kitu žvilgsniu8 Specialus projektas 9

ViLiUs [email protected]



? kas paskatino pradėti pro-jektą „atsisakyk greituko“?Projekto idėja kilo,

kai buvau tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto studentų at-stovybės prezidentė. Pa-stebėjau, kad studentai turi problemų dėl grei-tųjų kreditų: vieni ėmė paskolas neįvertinę savo finansų, kiti – norėdami

„Greitukus“ prilygintų alkoholiui ir tabakui

Greitųjų kreditų bendrovės savo paslaugas reklamuoja su rožinių svajonių atspalviu, tačiau dėl neatsakingo skolinimosi visuomenė patiria ne mažiau problemų nei jų sukelia besaikis alkoholio

vartojimas, mano projekto „Atsisakyk greituko“ iniciatorė Aurelija Šataitė.

padengti jau turimus įsis-kolinimus. Studentai ne-įvertino, kad dėl turimų įsiskolinimų ateityje gali kilti rūpesčių imant, pa-vyzdžiui, būsto paskolą ar vartojimo kreditą.

Pagrindinis šio pro-jekto tikslas buvo lavinti studentus, tačiau pastebė-jome, kad problemos mas-tas yra kur kas didesnis, nei manėme. Nuspren-dėme padėti greitųjų kre-ditų klientams refinan-suoti turimas paskolas.

Taip padengiama bendra skolos suma, o paskolą gyventojai gali išsimokėti per ilgesnį laiką.

? kredito refinansavimas nepanaikina įsiskolinimo

problemos. kuo jis naudin-gesnis?

Be abejo, tokios prie-monės nepanaikina prob-lemos, tačiau didžiausia blogybė yra tai, kad žmo-gus, pasiskolinęs 1 000 litų, nesupranta, jog grei-tųjų kreditų bendrovei

reikės grąžinti visą sumą. Ne dalimis, ne ilgalaikiais mokėjimais, o visą sumą. To nepadarius, tenka mo-kėti pratęsimo mokesčius, kurie skolos nemažina, o tik pratęsia jos grąžinimo terminą. Refinansavus skolą, mokama suma, dydžiu prilygstanti pratę-simo įmokai, tačiau ji pa-dengia realią skolą.

? Greitųjų kreditų paslauga nėra prievartinė – gyvento-

jai skolinasi savo noru.Europos Sąjungos at-

liktų tyrimų duomenimis, finansinis lietuvių švieti-mas yra vienas prasčiau-sių visame žemyne. Netu-rėjome galimybės išmokti finansinės atsakomybės, nes mūsų tėvai augo vi-sai kitokioje santvarkoje, todėl finansinių pata-rimų sulaukti sunkiau. Švietimo sistema taip pat nesupažindina su finan-sine atsakomybe, todėl dažnai į skolas įsiveliama nesuprantant, kaip tai nu-tinka.

Padėtį komplikuoja vi-siškai nevaržoma greitųjų kreditų reklama, kurioje dažnai pateikiama realy-bės neatitinkanti informa-cija. Paskolos pristatomos kaip nemokamos ar kaip labai pigios. Jų suteikimo tempas neleidžia adekva-čiai įvertinti savo finan-sinės situacijos. Kitose kredito institucijose yra tam tikras laiko tarpas, per kurį žmogus gali ge-

» reklama įtikina vartotoją, kad viskas bus lengva, paprasta, be to dar ir svajones pavyks įgyvendinti

riau apsvarstyti savo pasi-rinkimą. Reklama įtikina vartotoją, kad viskas bus lengva, paprasta, be to, dar ir svajones pavyks įgyven-dinti.

? siūlote įstatymo projektą, kuriuo siekiama greitųjų

kreditų reklamą prilygtini alkoholio ir tabako reklamai. kokiais argumentais remiate tokį siūlymą?

Išsiuntėme kreipimąsi, kuriuo raginame skolini-mosi problemas spręsti kompleksiškai. Siūlome įtraukti savivaldybių teisinės pagalbos tarny-bas, kad šios konsultuotų žmones, mat kai kurios kredito sutartys buvo su-darytos neatsižvelgiant į asmens mokumą, todėl klientas nesugeba šių grąžinti.

Greitųjų kreditų rek-lamą siekiame prilyginti alkoholio ir tabako rekla-mai, nes įsiskolinimai ke-lia ne mažiau socialinių problemų nei besaikis alkoholio ir tabako varto-jimas. Dalis žmonių buvo suklaidinti reklamos ir sprendimus priėmė nesu-prasdami, ką daro.

Kreditavimo paslau-gas teikiančios bendrovės sako, kad registrai, ku-riais remiantis tikrinamas

klientų mokumas, dirba iki penktos valandos, o paskolos išduodamos visą parą.

? praėjusią savaitę į Lietuvos rinką įžengė tarptautinė

kreditų kompanija „interna-tional personal finance“ (ipF). kaip vertinate naują žaidėją?

Visų pirma, mes pa-laikome įstaigas, kurios vykdo finansiškai atsa-kingą politiką. Kol kas teigti ką nors konkretaus sunku, tačiau, kiek teko girdėti apie IPF veiklą, nerimą kelia, kad žadama paskolas teikti kliento na-muose.

Sunku įsivaizduoti, kaip pelno siekianti or-ganizacija pasakos apie finansinę atsakomybę. Ne-ramu, kad įmonės paskolų įmokos gali būti surenka-mos tiesiogiai, nes gali iš-augti banko atstovais apsi-metusių sukčių skaičius.

Tikėtina, kad gyven-tojai, išgirdę apie naujo žaidėjo siūlomas pigias ir greitas paskolas, bandys skolintis, siekdami pa-dengti jau esamus įsisko-linimus. Laikas parodys, tačiau iš esmės tai yra tokia pat greitųjų kreditų bendrovė, tad abejoju, ar atsakinga finansinė poli-tika bus vykdoma.

CV Aurelija Šataitė

2011–2013 buvo Vilniaus pedagoginio universiteto studentų atstovybės prezi-dentė

2013 metais sukūrė projektą „atsisakyk greituko“

nuo šių metų pradžios eina Všį „kooperacijos sprendi-mai“ direktorės pareigas

Vadovauja projektui „super-brands Lietuva“

a. šataitės teigimu, informacijos stoka skatina neatsakingus sprendimus Asmeninio albumo

Liutauras Valickas, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas:siūlymas prilyginti smulkiųjų vartojimo kreditų reklamą alko-holio ir tabako reklamai yra neadekvatus, laužtas iš piršto. Nuo kada priemonės, gelbstinčios žmones, prilyginamos žalingam įpročiui? paslaugas teikiame žmonėms, kuriems jos reikalingos. Tai darome ne siekdami sukelti priklausomybę.

Vilius Šapoka, Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius: priklausomybės požymių ir vartojimo impulsų kontrolės trūkumų šioje vietoje yra. plačiai paplitusi ir agresyvi reklama gali keisti visuomenės elgesį. dėl to jos ribojimai gali būti efek-tyvi priemonė. pasiūlymas, ar smulkiųjų kreditų reklamai reikėtų pritaikyti tokius pat ribojimus kaip ir alkoholio reklamai, manau, svarstytinas.

NUOMONĖ

siūlymas populistinis idėja svarstytina

Kaip vertinate siūlymą smulkiųjų kreditų reklamą prilyginti alkoholio ir tabako reklamai?

Karolis Kavolėlis/FotodienaFotodiena/dmitrijus radlinskas

JOnas sakaLaUskas

Pirmuoju moder-niausio Baltijos šalyse švaros cen-tro klientu tapo

šmaikštusis aktorius Le-onardas Pobedonoscevas, kuris į šventinį atidarymo renginį atvyko automo-biliu „Mini Cooper“. Kol „Švaros brolių“ darbuoto-jai plovė itin purviną auto-mobilį, L. Pobedonoscevas kartu su renginių vedėju Jonu Radzevičiumi links-mino į šventę susirinku-sius svečius.

Prekybos centro auto-mobilių aikštelėje įrengta ir 234 kv. m plotą užimanti plovykla kainavo 1,6 mln. litų. Jubiliejinis automo-bilių švaros centras buvo pastatytas ir įrengtas vos per 2,5 mėnesio.

kokybė ir patogumasBendrovės „Švaros bro-liai“ ir Ko direktorius Artūras Kanapienis pa-brėžė, kad didžioji dalis lėšų buvo skirta paruo-šiamiesiems darbams bei įrangai pirkti: „Užsi-brėžėme tikslą pasiekti 110 proc. kokybės lygį tiek klientų aptarnavimo, tiek paslaugų atlikimo srityje. Įrengėme patogų laukia-mąjį klientams, sukūrėme jaukią darbo aplinką dar-buotojams.“

Šis „Švaros brolių“ centras išsiskiria novato-riškais sprendimais. Au-tomobilio salono valymo ir transporto priemonės išorės plovimo procesai taps spartesni. Dėl įdieg-tos modernios įrangos „Švaros brolių“ darbuoto-jams bus patogiau atlikti tam tikras funkcijas, ku-rios anksčiau užtrukdavo ilgesnį laiką.

A. Kanapienis pridūrė, kad didžioji dalis kon-kurentų siekia privilioti klientą žaisdami su kaino-mis. „Švaros broliai“ dau-giau investuoja į paslaugų kokybę ir siekia užtikrinti klientams patogumą.

žadama nesustotiVienas bendrovės „Šva-ros broliai“ savininkų Andrius Kinderis itin

moderniausias automobilių švaros centras Baltijos šalyse

džiaugėsi naujai atida-romu automobilių švaros centru: „Į šį centrą buvo įdėta labai daug pastangų ir juodo darbo. Lankėmės įvairiose parodose, kelia-vome po visą Europą, kad tik pavyktų rasti tinka-miausius sprendimus bei geriausią įrangą.“

Anot jo, įgytą patirtį pa-vyko tinkamai pritaikyti, o rezultatą galės pamatyti bei išbandyti prekybos centre „Ozas“ apsilankę klientai. „Siekėme, kad šis švaros centras būtų moderniausias Baltijos šalyse. Džiaugiamės, kad pavyko įgyvendinti visus sumanymus. Maža to, sukurdami papildomų darbo vietų prisidėjome prie emigracijos proceso stabdymo“, – džiaugėsi A. Kinderis.

Vienas iš bendrovės „Švaros broliai“ savi-ninkų užtikrino, kad 10-asis automobilių švaros centras nebus paskutinis: „Ateityje liksime ištikimi

automobilių ir aplinkos švarai. Jubiliejiniu švaros centru mūsų misija nesi-baigs.“

Prekybos ir pramogų centro „Ozas“ vadovė Inga Navickaitė dėkojo verslininkams, kad šie užpildė žiojėjusią spragą: „Prekybos centrui trūko automobilių švaros centro paslaugos. Džiaugiamės, kad jis buvo taip greitai ir profesionaliai įrengtas. Norėčiau pasidžiaugti, kad atvykę pirkėjai dabar galės palikti savo auto-mobilį ir praleisti laiką prekybos centre, o namo išvykti jau blizgančia transporto priemone.“

Interviu su holdingo, kuriam priklauso ben-drovė „Švaros broliai“, direktoriumi Evaldu Kin-deriu:

? pristatykite naują automo-bilių švaros centrą, kuris

pradės veikti ppC „Ozas“.– Visada daug dėme-

sio skiriame inovacijoms

ir praktiškai pritaikome naujus sprendimus. 10-asis „Švaros brolių“ centras yra itin šiuolaikiš-kas. Jame viskas centra-lizuota, todėl galima opti-maliau suteikti įprastas paslaugas. Tikime, kad dėl naujų inovacijų klientus pavyks aptarnauti 20 proc. greičiau.

Manau, kad tiek per-sonalo darbo sąlygos, tiek klientams sukurta aplinka kiekvieną turėtų maloniai nustebinti. Pre-kybos centras „Ozas“ pa-sirinktas neatsitiktinai, tai padaryta remiantis strateginiais įmonės pla-nais. Esame numatę Lie-tuvoje per metus atidaryti bent vieną „Švaros brolių“ centrą. Ieškome vietų, ku-riose būtų didelis automo-bilių srautas.

? kiek prireikė lėšų šiam švaros centrui įrengti?– Dėl sudėtingų pa-

ruošiamųjų darbų šiam automobilių švaros cen-

trui teko skirti gerokai daugiau lėšų nei anks-tesniais metais. „Oze“ esantis švaros centras atsiėjo apie 1,6 mln. litų. Apskaičiavome, kad investicijos turėtų atsi-pirkti per 4–6 metus.

? kaip pavyko susitvarkyti su sunkmečio verslui mestais

iššūkiais?– Galiu drąsiai teigti,

kad itin didelio krizės poveikio nepajutome. Sėkmingai investavome, todėl mūsų įmonė kasmet augo, plėtėsi, įdarbino daugiau žmonių. Vien automobilių plovimo pas-laugas Vilniuje šiandien teikia 140 žmonių.

? kokios artimiausios inves-ticijos numatytos įmonės

plėtros strategijoje?– 2014 metais numaty-

tas projektas Kaune. Šiuo metu turime 8 centrus Vilniuje ir 2 Klaipėdoje. Projektui Kaune planuo-jama skirti 2 mln. litų. Šis

švaros centras turėtų tapti didžiausias.

? kaip pavyksta konkuruoti jūsų verslo nišoje?– Stengiamės atsirasti

patogiose klientams vie-tose ir teikti kokybiškas paslaugas. Konkurencija yra didelė, tačiau stengia-mės užimti svarbią rin-kos dalį ir nuolat plėstis, augti, tobulėti. Per krizę buvome sumažinę kainas, ir automobilių srautas pa-didėjo. Šiuo metu kainos grįžta į realų lygį, auga bendras klientų krepšelis.

Suprantama, kad ky-lant kainoms, auga pas-laugų kokybė. Tiek ap-tarnavimo, tiek paslaugų teikimo srityje. Smul-kmena, tačiau mūsų auto-mobilių švaros centruose atsiranda kavos aparatai. Laukdami arba atvykę pasiimti savo transporto priemonės žmonės galės pasimėgauti puodeliu šio gėrimo.


Prekybos ir pramogų centre „Ozas“ iškilmingai atidarytas 10-asis „Švaros brolių“ automobilių švaros centras Lietuvoje nustebins vilniečius ir miesto svečius moderniausiomis

technologijomis bei spartesniu klientų aptarnavimu.

prekybos centro automobilių aikštelėje įrengta plovykla kainavo 1,6 mln. litų. ruslano Kondratjevo nuotr.

prekybos ir pramogų centre „Ozas“ iškilmingai atidarytas 10-asis „švaros brolių“ automobilių švaros centras Lietuvoje. ruslano Kondratjevo nuotr.

Lietuvoje 11Verslas ir investicijos10

»sėkminga „Vilniaus kredito“ veikla turėjo įtakos ir unijos plėtrai: gegužę atidaryti 2 nauji padaliniai

daLia Giriūnaitė[email protected]




Naujajame TPĮ įtvirtinta, kad t e r i t o r i j a s planuos savi-

valdybės – gyventojams ir kitiems interesantams nebereikės patiems rengti detaliųjų planų bei jų fi-nansuoti.

Jei bendrajame, viešai skelbiamame plane savi-valdybė nebus sudariusi detaliojo plano, statybas bus galima vykdyti atsi-žvelgiant vien į bendrąjį planą. Pastarieji planai bus kompleksiniai, in-teg-ruotesni ir laikomi pagrindiniais dokumen-tais. Skaičiuojama, kad dėl savivaldybių jau pa-rengtų bendrųjų planų net 80 proc. atvejų apskritai nebereikės planavimo.

iš užburto rato išves naujasis teritorijų planavimo įstatymasNamo ar pramoninio pastato statybos vyks greičiau ir paprasčiau, mat birželio 27-ąją priimtame naujajame Teritorijų planavimo įstatyme (TPĮ) numatyta nemažai pozityvių pokyčių. Jame pateikta aiškesnė dokumentų hierarchija, numatytas spartesnis darbų vykdymas, detaliųjų planų rengimo perdavimas savivaldybėms.

„Naujas TPĮ buvo vie-nas iš mūsų prioritetų pradėjus darbą ministe-rijoje. Iš esmės keičiame šiuo metu galiojantį teri-torijų planavimo teisinį reguliavimą ir kuriame naują teritorijų plana-vimo sistemą. Kadangi sumažės biurokratizmui ir sutrumpės procedūros, tikimės teigiamos versli-ninkų ir investuotojų bei gyventojų reakcijos“, – sakė Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

tikisi daugiau aiškumoTeritorijų planavimu,

projektavimu bei rekons-trukcija užsiimančios UAB „Projektavimo stra-tegija“ direktorius ir projektų vadovas Paulius Ladyga sakė, kad nau-joji TPĮ redakcija turėtų įnešti aiškumo į terito-

rijų planavimo procesą. „Naujajame TPĮ aiškiau pateiktas dokumentų prioritetiškumas, numa-tytas geresnis jų sude-rinamumas. Šiuo metu galiojantys teritorijų pla-navimo dokumentai yra labai skirtingi, naujasis TPĮ turėtų padėti kurti teritorijų vientisumą, – sakė P. Ladyga. – Iki šiol rengiant detaliuosius pla-nus daugiausia sunkumų kildavo juos derinant su institucijomis, būdavo nesilaikoma terminų, kai kuriais atvejais įžvel-giama politinių motyvų. Derinimo terminai taip pat labai ištęsti.“

Specialistas pasakojo, kad šiuo metu jau apie 4 savaites laukia sklypo plano rengimo reikala-vimų pakeitimo: „Pa-keitimai parengti, bet

neišduodami dėl neaiš-kių priežasčių. Įstatymai nenumato, kiek laiko turi būti rengiami pakeitimai ir kas laukia jų neparen-gus. Reikia rengti planą, bet savivaldybė be naujų reikalavimų šio doku-mento netikrintų. Tokiu atveju patenkama į už-burtą ratą. Tikimės, kad nuo kitų metų sausio 1 d. padėtis pagerės. Dabar belieka sulaukti poįsta-tyminių aktų pakeitimų ir išaiškinimų.“

Pasak P. Ladygos, nau-jasis TPĮ turi ir kitų pri-valumų: „Labai gerai, kad greičiau bus derinami na-cionalinės svarbos objek-tai. Išskirtiniais atvejais investuotojams ir gyven-

tojams bus galima pra-dėti statybas nerengiant DTP. Vis dėlto manyčiau, kad statant inžineriškai neišvystytose teritorijose teritorijų planavimo do-kumentai turėtų būti bū-tinybė.“

numatytas prevencinis mechanizmas

Dėl savivaldybių jau parengtų bendrųjų planų net 80 proc. atvejų aps-kritai nebereikės plana-vimo.

Savivaldybių darbo efektyvumą optimizuos apie 40 proc. sutrumpin-tos planavimo procedūros ir eliminuotos besidub-liuojančios vertinimo procedūros. Jų trukmę

sumažins ir depolitizuo-tas planavimas, mat visus planus tvirtins savivaldy-bės administracijos direk-torius.

„Prevenciškai turėtų veikti įstatyme numa-tyta sukurti internetinė informacinė sistema do-kumentų tvarkymo pro-cesui stebėti ir galimiems delsimams eliminuoti bei asmeninės nuobaudos vė-luojantiems atsakingiems asmenims. Naujasis įsta-tymas panaikins pikt-nau-džiavimo galimybes ir į teritorijų planavimo sis-temą įves daugiau skaid-rumo“, – sakė aplinkos viceministrė Daiva Mato-nienė.


naujoji teritorijų planavimo įstatymo redakcija turėtų įnešti aiškumo į teritorijų planavimo procesą. Fotodiena.lt

Pelninga „Vilniaus kredito“ veikla sudarė sąlygas unijai plėstis re-gionuose, teigiama uni-jos išplatintame prane-šime spaudai.

Kredito unijos turtas pirmąjį pusmetį augo 65 proc. ir liepos 1 d. su-darė 78,5 mln. litų. Pa-jinis kapitalas per 2013 pirmąjį pusmetį išaugo 1,12 mln. litų.

Pirmąjį šių metų pus-metį augo ir paskolų, ir indėlių portfeliai: pirma-

„Vilniaus kreditas“ plėsis į regionusPer pirmąjį šių metų pusmetį kredito unijos „Vilniaus kreditas“ veikla stabiliai augo – didėjo turtas ir pajinis kapitalas, įvykdyti Lietuvos banko nustatyti riziką ribojantys normatyvai.

sis išaugo 12,9 mln. ir lie-pos 1 d. sudarė 26,74 mln. litų, antrasis augo 29,74 mln. ir ataskaitinę dieną sudarė 73,05 mln. litų.

Per pirmąjį šių metų pusmetį „Vilniaus kredi-tas“ surinko bene dvigu-bai daugiau indėlių nei pernai per tą patį laiko-tarpį.

2013 metais kredito unija „Vilniaus kredi-tas“ dirbo pelningai: pirmąjį ketvirtį gauta 16 tūkst. litų, antrąjį – 102 tūkst. litų pelno.

Stipriai augo investi-cijos į valstybių verty-binius popierius (NVP). Per 6 šių metų mėnesius „Vilniaus kredito“ in-vesticijos į Lietuvos ir Europos Sąjungos ša-lių (VVP) išaugo net 85 proc. – VVP portfelis

šių metų liepos 1 dieną sudarė 44,55 mln. litų. Iš investavimo veiklos per pirmąjį 2013 metų pusmetį „Vilniaus kre-ditas“ uždirbo 1,6 mln. litų pajamų.

Kredito unija „Vil-niaus kreditas“ įvykdė visus Lietuvos banko numatytus riziką ribo-jančius normatyvus: šių metų liepos pirmą dieną unijos kapitalo rodiklis buvo 21,47 proc. (Lietu-vos banko reikalauja-mas 20 proc.), likvidumo rodiklis – 92,35 proc. (Lietuvos banko reika-laujamas ne mažiau kaip 60 proc.).

Sėkminga „Vilniaus kredito“ veikla turėjo įtakos ir unijos plėtrai: gegužę atidaryti 2 nauji padaliniai – Vilniuje ir

Elektrėnuose. Ateityje planuojama tolesnė kre-dito unijos plėtra, nes „Vilniaus kredito“ na-riais gali būti ne tik Vil-niaus miesto ir rajono, bet ir Trakų, Elektrėnų, Kaišiadorių, Prienų, Alytaus, Šalčininkų bei Varėnos rajonų gyvento-jai bei įmonės.

Šių metų liepos 1 dieną unijoje buvo 1 818 narių, iš jų 1711 fizinių asmenų ir 107 juridiniai asmenys. 2013-ųjų antrąjį ketvirtį unijos nariais tapo 242 fiziniai asmenys ir 9 juridiniai asme-nys.

Pelningai pusmetį užbai-gusi „Vilniaus kredito“ unija plečiasi į regionus. Fotodiena

Kartu su Ch. Lagarde į Vilnių atvykęs Europos centrinio banko (ECB) valdybos narys Jorgas Asmussenas priminė, kad nedarbo problemos susiju-sios su ekonomine valsty-bių sveikata, bei paragino neužkrauti skolų naštos ateities kartoms.

Gyrė a. kubiliųPaklausta, ar Lietuva pa-sielgė teisingai nesisko-lindama iš TVF krizės

Žavisi lietuvių stiprybePirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai į Vilnių traukia aukščiausio politinio kalibro veikėjus. Praėjusią savaitę viešėdama mūsų sostinėje Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde gyrė lietuvius už ryžtą.

metu, Ch. Lagarde teigė, kad šalis, valdoma buvu-sio premjero Andriaus Kubiliaus, sugebėjo pa-siekti neįsivaizduojamus tikslus. „Dėkoju ponui Kubiliui, dalyvaujančiam šiame renginyje. Norė-čiau pabrėžti, kad Lietu-vos žmonių ir vadovų stip-rybė 2009 metais žavi iki šiol“, – sakė TVF vadovė.

Ch. Lagarde pridūrė, kad nesiskolindama iš tarptautinių institucijų Lietuva išlaikė savigar-bos jausmą, o rezultatai rodo, kad paskola nebuvo

būtina. „Lietuva padarė labai daug. Dabar jau pla-nuojate įsivesti eurą, nors prieš ketverius metus tai atrodė utopinė idėja“, – pasakojo Ch. Lagarde.

Paklausta, kokią fis-kalinę politiką reikėtų pasirinkti norint grąžinti ekonomiką į augimo ke-lią, TVF vadovė tvirtino, kad vieno vaisto nėra. „Svarbiausia kontroliuoti deficitą ir vykdyti atitin-kamas reformas. Vienos šalys turi ir toliau vykdyti taupymo politiką, kitos tai daro netgi per daug gerai.

Situacija priklauso nuo aplinkybių, o vieno kelio nėra“, – sakė Ch. Lagarde.

TVF vadovė pabrėžė, kad krizės sustiprina europiečius. „Europos Sąjungos tėvai Robertas Schumanas ir Jeanas Monnet sakydavo, kad Eu-ropa tobulėja tik užklupus krizei, todėl esu tikra, kad dabartinė situacija keisis. Europos ateitis šviesi. Daugeliui monetarinių sąjungų prireikė kelių dešimtmečių, kol buvo su-formuota funkcionali va-liuta“, – sakė Ch. Lagarde.

Finansai ir nedarbas svarbiausiaKomentuodama JAV fe-deralinio rezervo vadovo Beno Bernanke teiginį, kad darbo rinkos tenden-cijos nežada nieko gero, TVF vadovė pareiškė, jog darbo vietų kūrimui turi būti skiriama daugiau dė-mesio.

„Turime išbandyti visas galimybes, kad šei-mos galėtų papildyti savo biudžetą. Lietuvoje jau-nimo nedarbas yra perpus mažesnis nei Ispanijoje ar Italijoje, todėl reikėtų

europos centrinio banko atstovas ragino neužkrauti skolų ateities kartoms. petro malūko nuotr.

suprasti, kad ši problema ne ką mažiau svarbi nei finansinės Europos prob-lemos“, – pasakojo buvusi Prancūzijos darbo minis-trė.

Panašios nuomonės laikėsi ir J. Asmussenas. Pastarasis nedarbo prob-lemą buvo linkęs sieti su neatsakingu finansų tvar-kymu iki krizės. „Darbo rinka yra neatsiejamai susijusi su ekonomika. Dabartinė padėtis negali patenkinti darbo rinkos pasiūlos“, – aiškino ECB valdybos narys.

„Air Lituanica“ įsuka permainų vėją


Į dangų jau pakilo pirmasis naujai įkurto Lietuvos nacionalinio oro vežėjo „Air Lituanica“ lėktuvas ir atvertė naują Lietuvos aviacijos istorijos lapą. Vykstant ginčams dėl naujųjų oro linijų pelningumo,

pamirštama paminėti, kad tai gali būti žingsnis bendrų Baltijos oro linijų link.

D. Bazaras pastebėjo, kad nacionalinės oro li-nijos padeda pritraukti turistų, kurie šalyje pa-lieka pinigų. „Investavę lėšas, kad ir mokesčių lengvatų ar kompensacijų pavidalu, galime sulaukti pajamų iš oro linijų ku-riamos pridėtinės vertės. Atvykėlių pinigai lieka čia ir vienu ar kitu būdu pasiekia šalies biudžetą“, – aiškino VGTU docentas.

žaidimas su didesniais atsiperkaTarptautinės oro uostų tarybos (ACI) vadovas Europai Olivieris Jakno-vecas, savaitraščiui „Eko-nomika.lt“ pasakojo, kad augant kainoms tiek oro uostai, tiek oro linijos yra

priversti mažinti išlaidas. „Manau, kad ateityje oro uostai ir oro linijos inten-syviau vienysis, nes kol kas tai efektyviausia kon-kurencinio pranašumo priemonė“, – aiškino ACI vadovas.

Paklaustas, ką mano apie „Air Lituanica“ ga-limybes įsitvirtinti rin-koje, O. Jankovecas buvo diplomatiškas ir vadino bendrovę Lietuvos avia-ciją stiprinančiu procesu, tačiau nuogąstavo dėl oro linijų gebėjimo išsilaikyti be pagalbos. Šiuo metu Europos oro erdvėje ka-raliauja įvairių aljansų ir susivienijimų nariai. Didžioji dalis oro linijų priklauso trims grupėms – „Star Alliance“, „Sky-Team“ ir „Oneworld“.

Šių metų kovo duome-nimis, aljansams nepri-klausančios oro linijos užėmė vos 22 proc. pasau-lio rinkos. Per pastarąjį dešimtmetį 50 mlrd. JAV dolerių (132 mlrd. litų)

nuostolių patyrusios oro linijos buriasi į grupes ir dalijasi skrydžiais, kad galėtų mažinti išlaidas personalui bei lėktuvams.

S. Bartkus, paklaustas ar „Air Lituanica“ gal-votų apie narystę vienoje iš oro linijų grupių, teigė, kad kol kas apie tai kalbėti anksti, tačiau patikino, jog Lietuvos nacionalinio oro vežėjo siekis – kuo daugiau maršrutų. „Šiuo metu jau bendradarbiau-jame ir su Olandijos KLM oro linijomis, kurios yra vienas stambesnių žai-dėjų Europos rinkoje ir priklauso „SkyTeam“ al-jansui. Bendraujame ir su Vokietijos vežėja „airBer-lin“, kito aljanso nare“, – pasakojo bendrovės „Air Lituanica“ atstovas.

Bendrų oro linijų linkBendrų Baltijos šalių oro linijų idėja svarstoma jau nuo nepriklausomybės atgavimo pradžios, tačiau galutinai susitarti trukdo

Vilniaus savival-dybei priklau-sančios oro linijos veiklą

pradėjo nepaisydamos gausios kritikos strėlių lavinos. Ekspertai nesu-taria, ar „Air Lituanica“ sugebės išvengti iki šiol egzistavusių nacionalinių vežėjų „flyLAL–Lithu-anian airlines“ ir „Star1 airlines“ klaidų.

„Air Lituanica“ ke-lia sparnus į finansinių turbulencijų krečiamą aviacijos rinką. Europos

nacionaliniam oro vežėjui turėtų sektis geriau nei latviams ar estams, teigė, kad „Air Lituanica“ ne-turi sukaupto klaidingų sprendimų bagažo. „Dalis nuostolių, kuriuos pa-tiria Latvijos ir Estijos oro vežėjai, yra nulemti kompanijų istorijos ir ne visai teisingų sprendimų, priimtų praeityje“, – teigė pašnekovas.

Jis pridūrė, kad „Esto-nian Air“, pastaruosius pusę metų daro panašias permainas, kokiomis re-miantis buvo kuriama „Air Lituanica“. „Estų finansiniai duomenys rodo, kad po labai sunkių rudens mėnesių pagaliau grįžtama į pelno kelią“, – sakė S. Bartkus.

oro linijų asociacijos duo-menimis, keleivių srau-tas 2012 metais augo vos 1,5 proc. ir, nors aviacijos industrijai prognozuo-jamas nenutrūkstamas augimas bent 20 metų, di-džioji pajamų dalis klius augančiai Azijos rinkai bei didiesiems pasaulio rinkos žaidėjams.

Dar daugiau – nedi-delės Europos oro lini-jos vos suduria galą su galu. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docento Dariaus

B a z a r o teigimu, „ A i r

Lituanica“ su rūpesčiais gali susidurti jau netoli-moje ateityje. „Yra tiki-mybė, kad po kurio laiko, ypač Lietuvai baigus pir-mininkauti Europos Są-jungos Tarybai ir suma-žėjus keleivių srautui iš Briuselio, aviakompanija gali susidurti su finan-sinėmis problemomis“, – grėsmę įžvelgė akade-mikas.

naudinga naštaVilniaus miesto meras Artūras Zuokas teigė, kad sostinės savivaldybės įsiskolinimai šiuo metu siekia daugiau nei 1 mlrd.

»Lietuva turi patirties finansinių aviacijos nesėkmių srityje – drąsiausioje šalyje bankrutuoti sugebėjo net du nacionaliniai vežėjai.

Faktai

air LitUaniCa“

• E83 proc. UAB „Air Li-tuanica“ akcijų priklauso Vilniaus miesto savival-dybei, likusios - UAB „Air Lituanica Club“.

• Sėkmingos oro linijos savo skrydžiuose užpildo bent 70-80 proc. vietų.

• Lietuvoje 57 proc. oro keleivių srauto atitenka pigių skrydžių bendro-vėms.

• Bendros Baltijos šalių oro linijos turėtų beveik 7 mln. gyventojų turinčią rinką

politiniai interesai. Sim-boliška, tačiau Latvijos oro linijos save vadina ne latviškomis, o baltiškomis – „airBaltic“. Toks savęs pozicionavimas atsispin-dėjo ir taikant agresyvią taktiką, kai lėktuvų ir maršrutų skaičiumi buvo intensyviai kovojama tarp Talino, Rygos ir Vilniaus.

Naują Lietuvos aviaci-jos puslapį verčianti „Air Lituanica“ veiklą pradėjo bendradarbiaudama su estų oro linijomis. Įdomu, kad lietuvių ir estų par-tnerystė vyksta panašiu principu, kaip ir didžiųjų oro linijų grupuočių – da-lijantis skrydžio kodais.

Civilinės aviacijos administracijos (CAA) vadovas Kęstutis Auryla, paklaustas ar mato vie-tos bendroms Baltijos šalių oro linijomis, buvo skeptiškas. „Būta pareiš-kimų, kad Skandinavijos oro linijos, vienijančios Šiaurės šalių oro vežėjus, žada skirtis. Jei pasaulinį

litų. Todėl palyginti nedi-delė, 20 mln. litų, investi-cija iš miesto biudžeto per trejus metus atrodo rizi-kinga, ypač suvokiant avi-acijos pramonės tenden-cijas. Dar daugiau – šalių kaimynių nacionaliniai oro vežėjai taip pat nerodo teigiamų rezultatų.

Didžiausios Baltijos ša-lių oro linijos – kaimynų latvių „airBaltic“ – sun-kiai atsigauna po šalį su-krėtusios finansų krizės. Balandį latviai džiaugėsi sumažinę nuostolius iki 19 mln. latų (93 mln. litų), o 2011 metais šios valstybės nacionalinio oro vežėjo

praradimai siekė net 85 mln. latų (417 mln. litų). Kompanijai atsidūrus ant bankroto ribos, ją įsigijo Latvijos vyriausybė, ku-riai šiuo metu priklauso 99,8 proc. oro vežėjo akcijų. „Ekonomika.lt“ primena, kad pirmąjį pelną kom-panija skaičiavo praėjus 6 metams po jos įkūrimo.

Estų padėtis šiuo klau-simu taip pat nėra pavy-dėtina – praeitų metų rug-sėjį oro linijų bendrovė „Estonian Air“, turėdama 20 mln. eurų (69 mln. litų) nuostolių, atsidūrė ant bankroto ribos, tačiau padėtį išgelbėjo įsikišusi

Transportas 13Transportas 12

TIK SKAIČIAI

išriedėjo į gatves

sostinėje jau galima naudotis „CycloCity“ dviračiais. robertas dačkus/Fotodiena

■Vilniuje jau galima naudotis „CycloCity“ nuomos punktuose laikomais dviračiais.

24 skirtingose centrinės miesto dalies vietose įreng-tuose punktuose yra 200 dviračių, kuriais naudotis gali įsigijusieji specialias „Cyclo-City“ korteles bei „Vilniečio“ ir banko kortelių turėtojai. Dviračių nuomos sistema

veikia gana paprastai. Te-reikia priglausti kortelę prie terminalo, įvesti PIN kodą ir pasirinkti dviratį, kuriuo norima važiuoti. Transporto priemonė elektromagnetu yra atrakinama nuo stovo ir ja galima naudotis. Pirmasis važiavimo pusvalandis nekai-nuoja nieko, už antrąjį reikia mokėti 1,5 lito, už trečiąjį – 5 litus, už ketvirtąjį 12 litų, o tolesni dar brangesni.



vyriausybė. 2011 metais Estijos oro linijos patyrė 11 mln. eurų (38 mln. litų) nuostolių.

Bankrotai suteikė patirtiesVis dėlto daugiausia patir-ties finansinių aviacijos nesėkmių srityje turi Lie-tuva – drąsiausioje šalyje bankrutuoti sugebėjo net du nacionaliniai oro vežė-jai. Kita vertus, būtent tai gali būti lietuvių sėkmės priežastis.

Bedrovės „Air Litua-nica“ komercijos vadovas Simonas Bartkus, pa-klaustas, kodėl Lietuvos

vardą turinčios oro linijos svarsto tokią galimybę, galima sakyti, kad ši idėja turi neigiamų aspektų“, – pasakojo K. Auryla.

S. Bartkus mano, kad vienijamasis būtų nau-dingas visiems. „Tokį klausimą reikėtų užduoti politiniu lygmeniu, nes visų Baltijos šalių oro ve-žėjų savininkai, tiesiogiai ar ne, yra vyriausybės. Manau, kad bendros oro linijos būtų ateities vari-antas“, – sakė kompanijos „Air Lituanica“ atstovas.

D. Bazaras tvirtino, kad Estijos ir Lietuvos oro linijų kooperaciją jau galima laikyti pirmuoju bendrų pastangų pavyz-džiu. „Air Lituanica“ šiek tiek yra Lietuvos ir Estijos bendradarbiavimo rezultatas. Įtraukus į to-kią veiklą ir latvių „air-Baltic“, turėtume panašų variantą, kaip bendros Šiaurės šalių oro lini-jos“, – savaitraščiui sakė VGTU docentas.

„air Lituanica“ gali būti žingsnis bendrų Baltijos oro linijų link. Fotodiena

■Lietuvoje pirmąkart buvo galima pamatyti naująjį „maserati Ghibli“.

Oficialus šio automobilio pristatymas vyko balandį, o mūsų šalyje juo bus pradėta prekiauti rudenį. „Ghibli“ jau galima užsisakyti dabar, modelio kaina prasideda nuo 230 tūkst. litų. Benzini-nis šešių cilindrų turbokom-presorinis variklis pasiekia

330 AG ir iki 100 km/h gali įsibėgėti per 5,6 sekundės. Koncernas priklauso „Ferrari“ grupei, įkūrusiai naują gamyklą Šiaurės Italijoje, kur ir su-renkamas naujasis „Maserati“. Apžvalgininkų teigimu, „Ghibli“ bus pa-grindinis „Audi A6”, BMW 5, „Mercedes-Benz E“ ir „Ja-guar XF“ konkurentas.

Lietuvoje pristatytas prabangus automobilis iš šiaurės italijos. ruslanas Kondratjevas

skrydžių mastą didinantis „Wizz air“ leis patogiau pasiekti izraelį. Karolis Kavolėlis/Fotodiena

■pigių skrydžių ir mažų sąnaudų bendrovė „Wizz air“ paskelbė apie naują maršrutą iš Lietuvos į izraelį.

Skrydžiai į Tel Avivo Ben Gurion tarptautinį oro uostą bus pradėti vyk-dyti spalio pabaigoje. Iš pradžių šia kryptimi bus skrendama du kartus per savaitę. „Tel Avivas yra

labai specifinė ir įdomi kryptis. Istoriškai į šią šalį skraidinta sezoniškai arba skrydžius nereguliariai vykdė užsakomųjų skry-džių bendrovės“, – teigė Vilniaus oro uosto genera-linis direktorius Gediminas Almantas.

Oro linijų svetainėje skrydžių bilietą į vieną pusę galima įsigyti nuo 170 litų.

42 %TOKIA DALIS EUROPOS ORO UOSTų VEIKIA NUOSTOLINGAI

Užsuko į Lietuvą Vilnius – „Wizz air“ tramplinas

Skaitmeninė karta 15 Skaitmeninė karta14

Eurostato duo-menimis, 2012 metais Lietuvoje net 65 proc. var-

totojų bent kartą per sa-

vaitę naudojosi internetu.

Skaitmeninė rinkodara prieš tradicinę

Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau rinkodaros taktikų bei kanalų, kurių prieš penkerius metus net ne-buvo. Vis dažniau pasigirsta kalbų apie skaitmeninę bei internetinę rinkodarą, todėl verslo atstovai ir rinko-

daros specialistai klausia savęs, ar tradicinė rinkodara dar veikia.

Giedrė sankaUskaitė[email protected]

Nors potencialo augti interneto vartotojų skai-čiui dar yra, jam didėjant plečiasi ir skaitmeninės reklamos kiekis. Vartoto-jams persikraustant į vir-tualią erdvę, kompanijos turi perskirstyti reklamai skirtą biudžetą ir didinti jos srautą virtualioje er-

dvėje. Kyla klausimas, ar reklamai tradiciniuose kanaluose lemta žlugti, ar skaitmeninė rinkodara ją tik papildo?

Skaitmeninė rinkodara pasižymi tuo, kad geba klientą pasiekti tada, kai siūlomas produktas jam yra aktualiausias. Tai lei-

džia sumažinti išlaidas reklamai bei padidinti pardavimą.

Be to, tokios sistemos kaip „Google AdWords“ leidžia paskirstyti rekla-mos išlaidas tik tikslinei auditorijai. Tinkamai su-kūrus reklamos kampa-niją, jos skelbimus matys

tik tie interneto vartoto-jai, kurie ieškos informa-cijos, susijusios su jūsų teikiamomis paslaugomis. Akivaizdu, kad skaitmeni-nės reklamos kampanijas daug paprasčiau organi-zuoti.

„Skaitmeninė reklama pataiko tiksliau į reikiamą

vartotoją, todėl yra geriau optimizuojamos sąnaudos arba išlaidos reklamai. Tai vienas iš požymių, kuris mažintų ne investi-cijas į reklamą, bet rekla-mos poreikį, – savaitraš-čiui „Ekonomika.lt“ teigė skaitmeninės rinkodaros agentūros „Raibec“ vado-

Faktai

išLaidOs rekLamai

• Laikraščiams skiriamo viso reklamos biudžeto dalis 2012 m. sudarė 16,2 proc., 2011 m. – 17,4 proc., rodo TNS LT tyrimas

• Išlaidos reklamai in-ternete (reklamos sky-deliams) 2012 m. su-darė 9,9 proc. bendro reklamai skirto biudžeto, 2011 m. – 8,1 proc.

• Reklamai televizijo-je 2012 m. skirta 47,5 proc. reklamos biudžeto, 2011 m. – 46,9 proc.



it specialistų badas

dėl sparčios it pramonės raidos specialistų paklausa viršija pasiūlą. AFp

■didelis kvalifikuotų it specialistų trūkumas gali lemti, kad iki 2015 metų es šalyse susidarys apie 900 tūkst. neužimtų it specia-listų darbo vietų, į kurias nebus rasta tinkamų kan-didatų, skelbiama europos komisijos ataskaitoje „digi-tal agenda scoreboard“.

Šiame dokumente pa-teikiami duomenys apie ES

darbo jėgos IT sektoriuje di-namiką. Pasak Europos Ko-misijos analitikų, ES valstybių švietimo sistema nebepajė-gia susidoroti su kvalifikuotų IT specialistų poreikiu. Rinkos tyrimų bendrovės „Empirica“ duomenimis, iki 2015-ųjų ES bus 900 tūkst. laisvų IT spe-cialistų darbo vietų, į kurias pretenduos tik 100 tūkst. tokį išsilavinimą įgijusių absol-ventų.

renkant rygos dūmą, savo balsą atidavė 55,54 proc. sostinės rinkėjų. reuters

smuko „intel“ ir iBm pelnas■didžiausi JaV kompiute-rinės įrangos gamintojai iBm ir „intel“ skelbia apie pajamų nuosmukį, rašo BBC.

„Intel“ antrojo ketvirčio pelnas siekia 2 mlrd. JAV do-lerių ir yra 29 proc. mažesnis nei pernai tuo pačiu laiko-tarpiu. IBM pajamos krito 17 proc. iki 3,23 mlrd. JAV dole-rių. Kompanijų pelnas suma-

žėjo atitinkamai 5 ir 3 proc.Procesorių ir mikros-

chemų gamintojas „Intel“ nukentėjo dėl to, kad vis daugiau privačių ir verslo klientų nebeperka tradicinių kompiuterių. IBM mažiau už-dirbo iš sisteminės įrangos, bet daugiau iš programinės. Gamintojas turėjo atleisti daug darbuotojų ir dabar veiklą orientuoja į debesų kompiuteriją.

„intel“ nukentėjo dėl to, kad vis daugiau privačių ir verslo klientų nebeperka tradicinių kompiuterių. reuters

TIK SKAIČIAI

TIEK PREKyBA INTERNETU SUDARė VISOS MAŽMENINėS PREKyBOS APyVARTOS LIETUVOJE. „euromoNiTor“ duomeNys.

skaitmeninio marketingo biudžetai ir pajamosVasaris 2013

»nebeliko abejin-go požiūrio į tai, ką apie mane kalba. dabar svarbu, kad kalbėtų gerai

» skaitmeninė reklama pataiko tiksliau į reikiamą vartotoją, todėl yra geriau optimizuojamos sąnaudos arba išlaidos reklamai

vas Remigijus Kuliešius. – Su tuo pačiu biudžetu, tais pačiais pinigais ga-lima pasiekti geresnį re-zultatą.“

plečiasi socialiniuose tinkluoseViena iš skaitmeninės rin-kodaros rūšių yra socia-linių tinklų rinkodara. Ji suteikia galimybę skleisti naujienas socialiniuose tinkluose. Įmonės, savo so-cialinių tinklų paskyrose atnaujindamos profilius, įkeldamos naujų nuo-traukų ar paskelbdamos apie įvykius, užmezga ryšį su klientais. Be to, vartotojas gali rasti aktu-alios ir naudingos infor-macijos.

Pasitelkdamos sociali-nius tinklus įmonės gali bendrauti su klientais tie-siogiai. Kai kurie klientai gali rašyti užklausas arba

palikti komentarus prie įmonės pranešimų jos profilyje.

Kalbėti apie teikiamą didelę reklamos naudą socialiniuose tinkluose leidžia ir didelis jų popu-liarumas tarp Lietuvos vartotojų.

Agentūros „Socialus marketingas“ direkto-riaus Arijaus Žako tei-gimu, 40 proc. Lietuvos gyventojų turi savo „Fa-cebook“ anketą, o viduti-niškai per dieną prie savo „Facebook“ paskyros pri-sijungia 14 kartų ir stebi 40 įmonių veiklą. „Lietu-viai „Facebook“ tinklu naudojasi labai aktyviai. Todėl įmonės, kurios ne-investuoja į „Facebook“, į jo auditoriją, galinčią rea-liai pirkti, nėra labai ino-vatyvios“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ aiškino A. Žakas.

Be to, pastebimas ne tik „Facebook“ auditorijos augimas, bet ir įmonių aktyvumas socialiniame tinkle.

A. Žako teigimu, įmo-nės pradeda suprasti, kad socialiniai tinklai yra naudingi siekiant sėkmin-gos įmonės rinkodaros strategijos. „Auga ne tik noras būti socialiniuose tinkluose, bet ir noras turėti profesionaliai su-tvarkytus socialinius tin-klus“, – kalbėjo socialinių tinklų agentūros vadovas.

Jo teigimu, įmonių, ku-rios norėtų turėti profesio-nalias ir koordinuojamas paskyras socialiniame tinkle „Facebook“, skai-čius kasmet auga.

kitai auditorijaiNereikėtų nuvertinti ir tradicinės reklamos gali-mybių (tokių kaip skraju-tės ar reklama spaudoje). Rinkodaros specialistai sutinka, kad tradicinė reklama, nors mastu ir nusileidžia skaitmeninei, dažnai pasiekia kitokią auditoriją negu virtualioji.

Svarbiausia yra pažinti tikslinę savo auditoriją, prie jos prisitaikyti ir pa-sirinkti, kokią rinkodaros rūšį taikyti ir naudoti taip, kad ji taptų efekty-viausia. Tradicinė rin-kodara vis dar veikia, ją galima puikiai pritaikyti. Reklamos specialistų tei-gimu, šios strategijos gali būti labai veiksmingos ir siekiant pritraukti naujų vartotojų.

„Jokiu būdu negalime kalbėti apie tradicinės reklamos pabaigą. Komu-

nikacija negali apsiriboti vienu kanalu, t. y. tik internetu ar televizija, – savaitraščiui sakė skait-meninės komunikcaijos agentūros „Media Conta-cts“ vadovas Tadas Pukas. – Tai yra komunikacijos priemonių mišinys, kiek-viena iš jų turi pasiekti tam tikrą tikslą.“

pokytį lemia ir technologijosTradicinės rinkodaros tikslas – pritraukti naują klientą ir kuo greičiau

jam parduoti prekę ar paslaugą. Kiek vėliau tra-dicinės rinkodaros buvo papildytos lojalumo siste-momis, todėl vis dažniau pasitaiko atvejų, kai ban-doma išlaikyti santykį su klientais ar vartotojais.

„Rinkodara stipriai kei-čiasi dėl to, kad vis svar-besnį vaidmenį atlieka naujos technologijos bei galimybė reikšti savo nuo-monę, – savaitraščiui kal-bėjo A. Žakas. – Nebeliko abejingo požiūrio į tai, ką apie mane kalba. Anks-čiau vyravo nuomonė, jog svarbiausia, kad apskritai apie mane kalba. Dabar svarbu, kad kalbėtų ge-rai.“

Atsiranda poreikis ne tik rasti klientą bei įti-kinti jį įsigyti prekę ar paslaugą, bet ir palaikyti gerus santykius.

„Svarbu nuolat ben-drauti su klientu, pa-sakoti, kuo esame iš-skirtiniai, kad žmogus apskritai norėtų palaikyti su mumis santykį ir nau-dotis mūsų produktais ar paslaugomis“, – kalbėjo „Socialaus marketingo“ direktorius.

ateityje „Google“ planuoja paleisti ir lietuvišką „youtube“ kanalą, kuris suteiks dar platesnes galimybes reklamai.

Lietuvoje sparčiai daugėja įmonių, kurios nori turėti profesionaliai sutvarkytą profilį „Facebook“ tinkle.

skaitmeninės rinkodaros biudžetas ir pajamos europos sąjungoje 2013 m. vasarį. „econsultancy“ tyrimas.

■per pastarąjį ketvirtį interneto kompanijos pritraukė tik maždaug 2 proc. rizikos kapitalo.

Per dvejus metus vidu-tiniškai kiekvieną ketvirtį interneto kompanijos su-laukdavo maždaug 6 proc. daugiau investicijų.

Socialiniai tinklai nebe-sulaukia įspūdingų inves-ticijų, tačiau jos bent jau

išlieka pastovios. Dabar investuotojų dėmesį trau-kia debesų kompiuterija ir didžiulį duomenų kiekį apdorojančios bendro-vės.

„Businessweek“ tei-gimu, socialinių tinklų idėja jau lyginama su in-ternetine prekyba: kadaise tai buvo bumas, o šiandien – savaime suprantamas dalykas.

Burbulas bliūkšta

2 %

0% 1-10% 11-20% 21-30% 31-40% 41-50% 51-60% 61-70% 71-80% 81-90% 91-100% Vidurkis

% rinkodaros biudžeto dalis, skiriama skaitmeninei rinkodarai

% nuo įmonės pajamų, gautų iš investicinės skaitmeninės rinkodaros

3% 6%

25%

30%

16%

12% 12% 10% 9%

6%

3% 6% 7%

8% 8% 5% 6% 7% 6% 6% 5% 5%

35% 34%

Užsienyje16 Užsienyje 17

Viduriniąją klasę išgelbės KinijaVidurinioji klasė visuomet buvo laikoma ekonomikos varikliu, tačiau užklupus sunkmečiui ji stoja į

priekines linijas ir nukenčia labiausiai.

Faktai

VidUriniOJi kLasė

• „Goldman Sachs“ vi-duriniosios klasės atsto-vais laiko žmones, kurių metinės pajamos sudaro nuo 6 iki 30 tūkst. JAV dolerių per metus.

• Šiandien viduriniajai klasei priklauso 1,8 mlrd. pasaulio žmonių.

• Amerikos vidurinioji klasė sudaro maždaug 45 proc. pasaulio viduri-niosios klasės.

JaV specialiomis programomis siekia gerinti viduriniosios

klasės padėtį. reuters

Tarptautinės pre-kybos teorija griežtai dalija nugalėtojus ir

pralaimėtojus kiekvie-noje prekybos grandyje. Jei šalyje A prekė yra ga-minama pigiau nei šalyje B, logiška, kad A gamins daugiau ir parduos viską šalyje B. Šalyje B ši prekė atpigs dėl padidėjusios pa-siūlos, o vietos gamintojai bankrutuos, nes nebeat-laikys konkurencijos. Tai senamadiška ir sausa teo-rija, tačiau ji išliko aktuali ir tokia pat negailestinga.

Nieko nebestebina, kad pasaulis tapo mažesnis, o tarptautinė prekyba ne-bėra tokia egzotiška kaip prieš tris dešimtmečius. JAV kompiuterių kons-truktoriai neteko darbo dėl to, kad „Apple“ kom-piuterius surinkti Kini-joje yra žymiai pigiau. Visas pasaulis džiaugiasi pigesniu „iPhone“ dėl to, kad ant jo nugarėlės para-šyta „Sukurtas Kaliforni-joje. Surinktas Kinijoje“. Visa tai – JAV vidurinio-sios klasės sąskaita, nes būtent jos atstovai surink-davo pirmuosius „Macin-tosh“.

Amerikiečiai buvo tvir-tai įsitikinę, kad jų šalis yra pastatyta vidurinio-

sios klasės, o jos stipru-mas kartu reiškė ir visos JAV ekonomikos galią. Ta-čiau šiandieninė gamybos sistema, leidžianti gamyk-lai vadovauti nuotoliniu būdu, keičia ne tik viduri-niosios klasės svarbą, bet ir, savaime suprantama, jos padėtį.

„Pastaraisiais dešim-tmečiais technologiniai pokyčiai, globalizacija ir institucijų, kurios palaiko turto padalijimą, nykimas pastatė JAV viduriniąją klasę į nepatogią padėtį“, – sakydamas vieną iš savo kalbų teigė JAV pre-zidento Baracko Obamos patarėjas ekonomikos klausimais Alanas Krue-geris. BBC duomenimis, 2000–2010 metais JAV ne-teko trečdalio gamyklose dirbančių žmonių. Kūrėjų ir jaunųjų verslininkų vis daugėjo.

problema universaliDaugiau nei 3 dešimtme-čius turtingiausi ameri-kiečiai turtėjo greičiau nei vidurinioji klasė. Tokia padėtis nėra unikali, nes Švedijoje, Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje vyko tokie pat procesai. Tiesa, JAV šis reiškinys buvo gerokai ryškesnis.

Kalbant apie šiandie-nius procesus Europoje, kaip niekada svarbu dė-mesį atkreipti į viduri-niąją klasę, nes nuo šios

vartojimo priklauso eko-nomikos cirkuliacija. Kad būtų leidžiami pinigai, žinoma, reikia juos dar ir uždirbti.

Europos automobilių pramonė yra bene ga-lingiausia pasaulyje, jau nekalbant apie tai, kad azijietiški automobiliai arba bent jau jų dalys yra surenkamos Vengrijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir likusioje Rytų Europos da-lyje. Paskutiniais duome-nimis, naujų automobilių pardavimas Europoje krinta, taigi nebereikia tiek daug rankų juos su-renkant.

Likusios pramonės ir kitos imlios darbo jėgai šakos merdi dėl silpnos Europos Sąjungos ekono-mikos, jau nekalbant apie katastrofišką nedarbo lygį. Europiečiai mėgsta savo automobilius, tačiau šiandien negali jų nei įpirkti, nei gaminti. Vidu-rinioji klasė, kurios ak-tyvumas turėtų išjudinti ekonomiką, taip pat neturi nei darbo, nei, savaime su-prantama, pinigų.

prekybos bumerangasPradžioje aptarta teorija teigia, kad galiausiai pre-kybos pusiausvyra nusi-stovi ir atotrūkis tarp nu-galėtojų bei pralaimėtojų nebelieka toks akivaizdus. Pasaulio dirbtuvėmis lai-kytoje Kinijoje algos dėl vis daugiau įdarbinamų kinų auga. Perkelti savo produkcijos linijas į Aziją nebėra taip pigu kaip prieš du dešimtmečius.

Šiais metais į JAV grįžo tokie gamintojai

jama ne tik su ekonomikos skatinimu. Pasak EBPO specialistų, tai yra vienas iš politinių pokyčių ir de-mokratijos katalizatorių. Kalbant apie pigias pre-kes, neįmanoma išvengti cinizmo.

Tokioms prekėms pa-gaminti „prireiks“ ne-mokamų viršvalandžių, neterminuotų darbo valandų ir, kraštutinių

kaip „Lenovo“, „Apple“ ir „Motorola“, pranešė BBC. Kylant algoms Kinijoje, „Lenovo“ vis tiek nepaga-mins kompiuterių pigiau Amerikoje, tačiau, kom-panijos atstovų teigimu, taip jie atsidurs arčiau

JAV vartotojų. Savaime suprantama, pagrindinės surinkimo linijos liko Azijoje, tačiau tai yra bent menkas ženklas, kad pa-saulinėje prekyboje pra-deda veikti pusiausvyra. Bent jau kol kas.

pasaulyje teigiama, kad daugėja žmonių, kurie yra nei turtingi, nei varg-šai. Pirmąkart įvedama „globalios viduriniosios klasės“ sąvoka. Organi-zacijos skaičiavimais, ši klasė iki 2020 metų padi-dės dvigubai ir ją sudarys 3,2 mlrd. gyventojų. Spar-čiausiai ji augs Lotynų Amerikoje ir Kinijoje.

Vidurinioji klasė sie-

»Vidurinioji klasė, kurios aktyvumas turėtų išjudinti ekonomiką, taip pat neturi nei darbo, nei, savaime suprantama, pinigų

141 mlrd. TOKIA SUMA ĮSIPAREIGOJIMAMS VyKDyTI NUMATyTA KITų METų EUROPOS SĄJUNGOS BIUDŽETE.

kinija neatleidžia stabdžio

pasaulio ekonomikos garvežiui pradeda trūkti galios. scanpix

■antrąjį ketvirtį iš eilės kinijos ekonomikos rodikliai mažėja.

Palyginti su praėjusiais metais, antros pagal dydį ekonomikos augimas sudarė 7,5 proc. ir buvo mažesnis tiek už metinį, tiek už sau-sio–kovo mėnesių augimą, kuris sudarė 7,7 proc. Po de-šimtmečius trukusios sparčios

plėtros analitikai ir valdžios atstovai teigia, kad jau pats laikas susitaikyti su lėtesniu tempu. Valdžia nustatė 7,5 proc. vidutinį metinį augimo tempą 2013 metams, tai kukliausia prognozė per du dešimtmečius. Kinija buvo didžiausias pasaulio ekono-mikos katalizatorius, daugelis šalių uždirbo iš padidėjusios kinų kompanijų paklausos.

TIK SKAIČIAI



Padidėjusios algos pa-keitė ir iki šiol vargingai gyvenusių šalių visuome-nės sanklodą. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėt-ros organizacijos (EBPO) ataskaitoje apie vidurinio-sios klasės padėtį visame

karOLis [email protected]

Gyventojų skaičius Latvijoje toliau mažėja, tačiau lėčiau nei pernai. Audrius Bagdonas/Fotodiena

■Latvijos gyventojų skai- čius pernai ir toliau mažė-jo, tačiau lėčiau, o gimsta-mumas padidėjo visuose regionuose, pirmiausia – rygoje ir rygos regione, atitinkamai 7 ir 6,1 proc., pranešė Centrinė statisti-kos valdyba (CsV).

Preliminariais CSV duo-menimis, šių metų sausio

1 dieną nuolatinių Latvijos gyventojų buvo 2,02 mili-jono: 1,095 mln. moterų ir 927 tūkst. vyrų. Pastebima, kad šiuo metu Latvijoje gy-vena mažiau latvių nei 1935 metais, nors bendras popu-liacijos skaičius išaugo. 2012 metų duomenimis, Latvijoje gyveno 62 proc. latvių ir 27 proc. rusų. Lietuviai sudarė 1,2 proc. šalies gyventojų.

Gyventojus praranda lėčiau

Buvęs klestintis pramo-nės centras dabar tapo pui-kiausiu miestų nuosmukio pavyzdžiu: jame apstu ap-leistų dangoraižių, gamyklų ir namų. Detroitą krečia nu-sikalstamumas, miestas ne-beįstengia užtikrinti gatvių apšvietimo – sutemus 40 proc. žibintų lieka išjungti.

Dėl Detroito bankroto savivaldybėms Mičigane tikriausiai taps dar sunkiau pasiskolinti lėšų, mat buvo pakirstas pasitikėjimas vie-nais tvirčiausiai atrodžiusių paskolos lakštų.

Pasak Mičigano guberna-toriaus Ricko Snyderio, kitos išeities nebuvo. „Žengtas sunkus žingsnis, tačiau tai yra vienintelė galimybė šiai problemai, brendusiai šešis dešimtmečius, spręsti“, – R. Snyderis sakė per spau-dos konferenciją.

1950 metais Detroite gyveno 1,8 mln. žmonių, tačiau nuo to laiko jų su-mažėjo daugiau nei perpus – dabar mieste belikę apie 700 tūkst. gyventojų. Ra-sinė įtampa, padidėjusi dėl pilietinių teisių judėjimo ir niokojančių riaušių 1967 metais, paskatino viduri-niosios klasės baltaodžius gyventojus sprukti į prie-miesčius. Verslas pasekė jų pavyzdžiu.

Gaudamas mažiau pa-jamų, Detroitas buvo pri-verstas mažinti viešųjų pas-laugų mastą. Tai dar labiau skatino gyventojus keltis

kitur, o miestas galiausiai patyrė nevaldomą ekono-mikos nuosmukį.

Kai automobilių gamy-klos buvo automatizuotos arba gamyba perkelta į užsienį, o konkurentai Azi-joje užkariavo nemažą dalį rinkos, darbdaviai motorų mieste pradėjo kelti vieną atleidimų bangą po kitos.

Anksčiau šiais metais R. Snyderis paskyrė nepa-prastąjį miesto administra-torių – bankroto bylų eks-pertą. Tai padaryta siekiant restruktūrizuoti miesto fi-nansus. Gubernatorius sakė labai vylęsis, kad toks žings-nis leis Detroitui išvengti bankroto, tačiau dabar esą laikas „pripažinti faktą, jog miestas negali apmokėti savo skolų, jų negrąžina nustatytu laiku ir yra nemo-kus“.

Detroitas praėjusį mėnesį liovėsi pervesti lėšas, grąžin-damas dalį savo 18,5 mlrd. dolerių (48,6 mlrd. litų) skolų ir finansinių įsipareigo-jimų, o nepaprastasis admi-nistratorius siekė, kad kredi-toriai sušvelnintų sąlygas.

Miesto darbuotojų pen-sijų fondai, kuriems Detroi-tas skolingas apie 9 mlrd. dolerių (24 mlrd. litų), pa-teikė ieškinį teismui, kad užkirstų kelią bet kokiam pensijų mažinimui. Pateikus prašymą pradėti bankroto procedūrą, tos bylos nagri-nėjimas bus sustabdytas.

Dabar JAV federalinio

teismo teisėjas turės nu-spręsti, ar Detroitui galima leisti restruktūrizuoti arba netgi panaikinti finansinius įsipareigojimus, jei bus pa-skelbtas bankrotas pagal Jungtinių Valstijų kodekso 9-ąjį straipsnį.

R. Snyderis išvardijo vir-tinę problemų, kodėl skolų prislėgtas Detroitas nebe-gali vykdyti įsipareigojimų savo piliečiams.

Šiuo metu žmogžudysčių lygis mieste yra didžiausias per beveik 40 metų, o jau daugiau nei du dešimtme-čius Detroitas yra įtrauktas į pavojingiausių JAV miestų sąrašą.

Policiją iškvietusiems žmonėms tenka laukti vidu-tiniškai 58 minutes, nors ša-lies vidurkis yra 11 minučių.

Mieste išsibarstę 78 tūkst. nebenaudojamų pastatų, o dėl lėšų veiklai ir remon-tui stygiaus naudojami tik trečdalis turimų greitosios pagalbos automobilių.

Detroitas jau ilgiau nei dešimtmetį skolinosi, kad apmokėtų savo skolas, o ši trumparegiška politika dar labiau ištuštino miesto iždą.

Iš kiekvieno į miesto iždą patenkančio dolerio apie 38 centai skiriami skoloms grąžinti ir įsipareigojimams, tokiems kaip pensijų mokė-jimas, vykdyti. Prognozuo-jama, kad iki 2017 metų šios išlaidos pasieks 65 proc. miesto pajamų.

BNs

detroite užgeso gatvių šviesos

Detroitas ketvirtadienį tapo didžiausiu JAV miestu, paprašiusiu pritaikyti jam bankroto

apsaugos procedūrą po dešimtmečius trukusio ekonomikos nuosmukio ir netinkamo valdymo, dėl kurio šalies automobilių gamybos pramonės

gimtinė tapo nemoki.

ilgą laiką skolų krečiamas detroitas pagaliau turėjo pripažinti esąs nemokus ir pradėti bankroto procedūrą. AFp

atveju, darbuotojų išnau-dojimo. Jei EBPO prie-laida teisinga, vidurinioji klasė pigios produkcijos šalyje turėtų sukelti poky-čių, kurie panaikintų šias juodosios gamybos dėmes. Tokiu atveju gamintojai pradės ieškoti pigesnių šalių arba net perkels pro-dukciją į savas šalis.

Logika paprasta: vidu-rinioji klasė bus labiau nuskriausta importuojan-čioje šalyje, o eskportuo-jančioje bus matoma ki-tokia situacija. Šiandien pastebima pusiausvyra, vadinasi, JAV viduriniąją klasę išgelbės ne kas ki-tas, o Kinija.

Nekilnojamasis turtas18 Nekilnojamasis turtas 19

Konteineriai virsta kavinėmis ir viešbučiais

Jūriniai konteineriai prieš pusę amžiaus kardinaliai pakeitė pasaulio prekybą ir uostų veiklą. Dėl alternatyvaus jų panaudojimo šiandien nekilnojamojo turto apibūdinimas

gali nebetekti prasmės.

»įsigyti jūrinį konteinerį nėra sunku naudojantis skelbimų portalais. Jo atvežimas, pastatymas ir apdaila priklauso nuo šeimininko fantazijos.

»Viena iš pagrindinių priežasčių – tokiam statiniui nereikia leidimo

Faktai

Jūrinių kOnteinerių panaUdOJimas:

•Naudoto jūrinio kontei-nerio kaina Lietuvoje yra 3–4 tūkst. litų

• Individualaus būsto sta-tybai lietuviai dažniausiai renkasi 2–3 konteinerius

• Standartinio jūrinio kon-teinerio plotas – 13,5 kv. metro

• Jūriniai konteineriai pri-imami ir metalo supirktu-vėse



karOLis [email protected]

Šeštajame dešim-tmetyje du ame-rikiečiai, ieško-dami patogaus

būdo jūrų keliais trans-portuoti prekes, išrado jūrinį konteinerį, ku-riam po poros metų buvo pritaikytas ISO standar-tas. Šie konteineriai iš-plito po visą pasaulį. Kol jų nebuvo, laivo krova užtrukdavo kelias dienas, dabar – kelias valandas.

Tarptautinė prekyba įsibėgėjo, o konteine-riai tapo neatsiejama jos dalimi. Galiausiai jų gamyba atpigo tiek, kad kompanijos juos tuščius palikdavo uostuose, nes pargabenti atsieina bran-giau nei Azijos rinkoje įsigyti naujų.

Nenaudojami kon-teineriai greitai buvo pritaikyti nedideliems pastatams kurti. Kartu su ekonomikos sunkme-čiu Europoje paplito ir

naujas daugiabutis

„Hanner“ teigimu, pastatai bus būdingi senamiesčio architektūros akcentai. Bendrovės nuotr.

■Bendrovė „Hanner“ centrinėje Vilniaus miesto dalyje už daugiau nei 2 mln. litų įsigijo 14,09 aro sklypą, kuriame iškils gy-venamosios ir komercinės paskirties pastatas.

Bendra investicijų suma turėtų siekti apie 6 mln. litų. „Specialiai buvo ieš-koma sklypo centrinėje miesto dalyje, nes būtent

čia pastebime labiausiai au-gančią nekilnojamojo turto paklausą“, – sako Arvydas Avulis, „Hanner“ vado-vas. Numatyta pastatyti 5 aukštų pastatą, kuriame bus įrengta 40 butų ir komerci-nės paskirties patalpos. Pasak A. Avulio, siekiant išlaikyti konkurencingą ir prieinamą kainą, didžioji da-lis butų bus nedidelio ploto, tačiau itin funkcionalūs.

Gerėjanti verslo padėtis atsispindi nt rinkoje. Karolis Kavolėlis/Fotodiena

skolinasi daugiau■dnB bankas per pirmuosius šešis šių metų mėnesius suteikė būsto paskolų už 264 mln. litų.

Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, naujų būsto paskolų mastas iš-augo 58 proc.

Didžiausią būsto paskolų paklausą per pirmuosius šešis šių metų mėnesius

DNB bankas fiksavo šalies sostinėje – apie 40 proc. naujų sutarčių pasirašyta Vilniuje, 17,4 proc. – Kaune, 7,7 proc. – Klaipėdoje.

Palyginti su tuo pačiu lai-kotarpiu pernai, buvo jun-tamas pastebimai didesnis aktyvumas Panevėžyje ir Šiauliuose.

Pirkti būstą skatina sta-bilios būsto kainos ir santy-kinai žemos palūkanos.

Lietuvoje daugėja norinčiųjų įsigyti nuosavą būstą. Fotodiena

TIK SKAIČIAI

TOKS SANDėLIAVIMO PATALPų UŽIMTUMAS VILNIUJE, KAUNE IR KLAIPėDOJE.

■nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ skelbia, kad per pirmąjį šių metų pus-metį Lietuvoje iš viso buvo sudaryti 5 investiciniai sandoriai, kurių bendra investicijų vertė siekia apie 430 mln. litų.

Tai yra 193 proc., beveik 3 kartus daugiau, palyginti su visais 2012 metais. Dar

daugiau, sostinėje patalpų užimtumo rodikliai grįžta į prieš krizę buvusią būseną. Akivaizdu, kad Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių rinka įgauna vis didesnį pagreitį bei sparčiai susi-grąžina investuotojų pasi-tikėjimą“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

investicijos patrigubėjo

97 %

ekologijos idėjos, taigi žmonės pradėjo taupyti, be to, susiformavo at-sakingesnis požiūris į naudotus daiktus. Ne-benaudojami jūriniai konteineriai antram gy-venimui atgimė nekilno-jamojo turto rinkoje.

Europoje iš jų yra projektuojami ne tik stu-dentų miesteliai, sodybos,

bet ir duomenų saugy-klos. Lietuvoje ši idėja dar ganėtinai nauja.

Verslui ir asmeninėms reikmėmsLietuvoje įsigyti jūrinį konteinerį nėra sunku naudojantis skelbimų portalais. Jo atvežimas, pastatymas ir apdaila vi-siškai priklauso nuo šei-

mininko fantazijos. Kol kas vos viena bendrovė šalyje specializuojasi jū-rinių konteinerių gyve-namųjų modulių prekyba ir jų pritaikymu nekilno-jamojo turto rinkoje.

Bendrovės „ProFab“ vadovas Žėrūnas Dilka jūrinių konteinerių pri-taikymo gyventojams ir biurams paslaugas pra-

dėjo teikti prieš metus ir teigia, kad susidomėji-mas auga. Jis pabrėžia, jog kol kas šia naujove la-biau domisi verslas – pri-taiko konteinerius darbo patalpoms bei kavinėms statyti. Verslui ši alterna-tyva priimtina dėl to, kad toks pastatas iškyla grei-čiau, palyginti su tradici-nės statybos patalpomis.

Pasak Ž. Dilkos, žmo-nės konteinerius renkasi sodybų namelių ir pirčių statyboms. Viena iš pa-grindinių priežasčių – to-kiam statiniui nereikia leidimo. Tai yra vienas iš aspektų, kodėl tokiu namu galima naudotis greičiau.

„Vidutiniškai privatūs asmenys renkasi 2–3 kon-teinerius ir juos blokuoja

vieną šalia kito. Siūlome kelti vieną ant kito, tačiau žmonės dar prisibijo ne-tradicinių sprendimų“, – teigia pašnekovas. Klien-tams siūlomi ir žieminiai variantai, pritaikomi mūsų klimatui. Taip pat galima rinktis skir-tingą vidaus ir išorės ap- dailą.

nauja idėja, netikėtos ir problemosKaune įsikūrusios iš konteinerių pastatytos kavinės „Grizzly Grill“ vadovas Valdas Kurmis neslepia, kad toks sta-tymo būdas buvo pasi-rinktas taupymo sumeti-mais.

„Iš pradžių manėme, kad išeis gerokai pigiau, bet taip nebuvo. Vis dėlto projektas yra išskirti-nis“, – sako jis. Idėją vie-noje Vokietijos statybų parodų prieš keletą metų pamatė vienas iš kavinės savininkų. Projektas buvo naujas, o netradicinės sta-tybos specialistų nebuvo, taigi susidurta su specifi-nėmis problemomis.

Pagrindinė problema, pasak V. Kurmio, yra tai,

kad visa konstrukcija metalinė, taigi statinio ši-luminė varža lygi nuliui: vasarą prikaista, žiemą praleidžia šaltį. Kavinės savininkai ieškojo kuo mažiau vietos užimančių sienų šiltinimo medžiagų, nes tradicinės kardinaliai sumažina patalpos erdvę. Dabar kavinė gali veikti ir žiemą.

Svencelėje, ant Kur-šių marių kranto įkur-tai buriuotojų ir jėgos aitvarų entuziastų sto-vyklai pastatyti prireikė 23 konteinerių. Jos vado-vas Andrius Ižganaitis teigia, kad konteineriai yra „gyvi“, todėl jiems reikia papildomos prie-žiūros.

„Problemų kyla dėl eksploatavimo, nes čia pučia stiprūs vėjai. Tai trukdo, reikia nuolat prižiūrėti. Dėl tokių oro sąlygų konteineriai yra „gyvi“. Praūžus stipres-niam vėjui nebeatsidaro durys, skyla ir net dūžta langai“, – teigia jis. Bu-riuotojai problemą iš-sprendė panaudoję patva-resnes medžiagas.

Originalumo paieškosFinansiškai galutinis idėjos įgyvendinimas pri-lygsta tradicinei statybai. Vis dėlto siekis turėti ori-ginalų pastatą prioritetų

sąraše atsiduria aukščiau už finansinių sąnaudų skaičiavimus. Visi savait-raščio kalbinti pašneko-vai sutiko, kad kol kas tai yra naujas reiškinys, pritraukiantis nemažai smalsių žvilgsnių. V. Kur-mis prisiminė, kaip kartą Savanorių prospektu va-žiuojantis autobusas su-stojo, o iš jo išlipę turistai puolė apžiūrėti netradici-nio pastato.

Prieš metus Vilniaus miesto savivaldybė skelbė konkursą originaliai ne-alkoholiniais gėrimais prekiaujančiai lauko ka-vinei Lukiškių aikštėje įrengti. Jau antrą vasarą iš eilės aikštės pakraštyje atidaroma „Coffe Inn“ kavinė įrengta jūriniame konteineryje.

Pasak kavinių tinklo bendraturčio Nido Kiu-berio, kavinės idėja ir formatas puikiai atitiko konkurso sąlygas, todėl laimėti nebuvo sunku. Jis džiaugiasi, kad spren-dimas yra ne tik origina-lus, bet ir praktiškas, nes konteinerio konstrukcija tvirta, o šiuo atveju in-vesticija yra saugi ir ilga-laikė.

Mieste konteineriai visuomet bus įdomus sprendimas, nes viešose vietose jiems statyti rei-kia specialaus savival-dybės leidimo, taigi net išpopuliarėjus šiai idėjai, miestų, bent jau centri-nės jų dalies, tai ilgą laiką nepakeis.

Svencelės buriuotojų stovyklai neprireikė

leidimo ir kavinių bei miegamųjų patalpų kom-pleksą buvo galima įkur-dinti arčiau vandens. Pasak A. Ižganaičio, tai yra vienas didžiausių privalumų, nes galima išvengti kryžiaus žygių leidimams gauti.

„Viešbučiai įsikūrę 30 metrų nuo marių, matoma Kuršių nerija. Sportinin-kai gali net neburiuoti ir gerai praleisti laiką“, – į klausimą, kaip lankytojai jaučiasi apsistodami kon-teineriuose, atsakė buria-vimo entuziastas.

Prieš keletą metų pri-keltos gamyklos Vilniaus Naujamiesčio mikro-rajone tapo madingais loftais įmonėms, meni-ninkams ir erdvaus bei netradicinio būsto ieš-kantiems gyventojams. Galbūt panašus likimas laukia ir antrąkart pa-naudojamų konteinerių, o pasakymas, kad gy-veni konteineryje, nepri-trauks kreivų aplinkinių žvilgsnių.

dviejų aukštų „Grizzly Grill“ kavinė veikia ir žiemą. „grizzly grill“ nuotr.

Lietuviai įprastas pirteles iškeičia į konteinerius. „proFab“ nuotr.

alternatyvi statyba lengvai pritaikoma gyvenamosioms patalpoms. „svencelė“ nuotr.

Reklama ir rinkodaraReklama ir rinkodara 2120

Kas naudojasi mūsų neracionalumu


Neracionalus elgesys atveria nišą verslui ir reklamos specialistams, bandantiems paveikti mūsų sprendimus. Tai gali ne tik išvilioti iš mūsų pinigus, bet ir priversti priimti teisingesnius sprendimus.

Žmogus – raciona-lus gyvūnas. Jis priima gerai ap-galvotus ir sau pa-

lankiausius sprendimus. Tokia prielaida ilgą laiką rėmėsi ekonomika. Tuo ti-kėjo ir reklamos bei rinko-daros specialistai. „Buvo manoma, kad žmonių

ima ne tik racionalius sprendimus – nemaža dalis jų priimama spon-taniškai, intuityviai. Be to, sprendimus žmonės priima remdamiesi ne tik finansinėmis paskatomis. Juos motyvuoja ir ne taip lengvai apskaičiuojami veiksniai, kaip, pavyz-džiui, sąžiningumas bei socialinės normos.

Atrodo, kad toks el-gesys turėtų būti tikras

galvos skausmas ekono-mistams ar rinkodaros ekspertams, besistengian-tiems nuspėti individų po-elgius. Tačiau, jų laimei, paaiškėjo, kad neraciona-lus žmonių elgesys turi tam tikros racijos.

„Dalis sprendimų yra reflektyvūs ir priimami automatiškai, tačiau pastebėta, kad mūsų smegenų daromi nera-cionalūs sprendimai yra

pasikartojantys ir nuspė-jami“, – teigia S. Bartkus. Šis dėsningas neraciona-lumas suteikė galimybę verslui išnaudoti naujas reklamos bei rinkodaros galimybes.

mėgstamas status quoVienas iš neracionalių žmogaus įpročių – pasi-tenkinimas dabartine bū-sena. Nors pokytis būtų racionalus ir naudingas,

žmonės yra labiau linkę išlaikyti status quo.

„Pavyzdžiui, žurnalų ir laikraščių prenume-rata tiesioginio debeto būdu, kabelinė televizija ir kitos paslaugos išnau-doja neracionalų žmonių norą nieko nekeisti, – pa-sakoja S. Bartkus. – Nors prenumeratos galima atsisakyti, dauguma žmonių iš inercijos ir norėjimo išlaikyti status

Faktai

pOstūmiO teCHnika

•Bandymas paveikti var-totojo veiksmus yra vadi-namas nudge marketing (liet. postūmio rinkodara).

•Garsiausias šios techni-kos pavyzdys – musių lip-dukai, priklijuoti Amsterda-mo oro uosto pisuaruose. Jie padėjo vyrams šlapintis taikliau ir sumažinti oro uosto valymo išlaidas.

•Naudodamasis šia tech-nika JAV Informacijos ir reguliavimo biuras keitė amerikiečių valgymo, energijos naudojimo įpro-čius, pensijos kaupimo būdus.

• Taupyti energiją Kalifor-nijos gyventojus paskatino informaciniai lapeliai, pra-nešantys apie taupymo būdus jų kaimynystėje. La-peliai su informacija, kiek galima sutaupyti pinigų, nepadėjo.

» dėsningas neracionalumas suteikė galimybę verslui išnaudoti naujas galimybes

»žmonės nėra linkę dėti daug pastangų ieškant racionaliausio sprendimo



siūlo virtualius numerius

Užsisakytas virtualus numeris bus susietas su kliento asmeniniu numeriu. reuters

■telekomunikacijų bendrovė „tele2“ pranešė sukūrusi naują paslaugą mobiliojo ryšio vartotojams.

Žmonės, kuriems reikia viešai paskelbti savo telefono numerį, galės užsisakyti jį vir-tualų. Jis galios ribotą laiką ir padės apsisaugoti nuo nepa-geidaujamos reklamos siun-tėjų bei telefoninių sukčių. Pasak bendrovės atstovų,

paslauga bus ypač naudinga žmonėms, kurie perka ir par-duoda naudodamiesi inter-neto skelbimais.

Toks numeris bus susietas su asmeniniu kliento nume-riu. Į jį bus peradresuojami visi virtualaus numerio skam-bučiai bei SMS žinutės. Virtu-alų numerį galima užsisakyti dienai, savaitei arba mėne-siui. Paslaugos kaina atitinka-mai bus 1, 2 arba 5 litai.

kur klesti reklamos rinka■išlaidos reklamai per pirmąjį šių metų ketvirtį sparčiausiai didėjo Lotynų amerikoje.

Tai sudaro gana ryškų kontrastą Europai, kur biudžetas reklamai vis dar mažėja. Lotynų Amerikoje išlaidos reklamai per metus išaugo beveik 12 proc., rodo tyrimų agentūros „Nielsen‘s Global AdView Pulse“ duo-

menys. Kitose regiono ša-lyse taip pat užfiksuotas au-gimas. Europoje per tą patį laikotarpį reklamai išleista 4,4 proc. mažiau. Nedaug tikėtina, kad artimiausiu metu šiame regione išvy-sime augimą. Medijų ana-litikė iš „Strategy Analytics“ Leika Kawasaki teigia, kad interneto proveržis Lotynų Amerikoje iškėlė ir reklamos sektorių.

kinija pralaimi ■tyrimų bendrovei „pew research Center“ atlikus apklausą, paaiškėjo, kad 63 proc. visų joje dalyvavusių žmonių iš 39 valstybių teigiamai vertina JaV reputaciją.

Be to, daugelis apklaus-tųjų mano, kad verta su JAV palaikyti gerus santykius. Vertindami Kiniją apklaus-tieji buvo nusiteikę skeptiš-

kiau. Vis dėlto „Pew“ pa-stebi, kad Kinija pasaulinio įvaizdžio rungtynėse ima pa-nėšėti į JAV. Nė viena iš šių šalių nesulaukia itin didelio palaikymo dėl savo užsienio politikos. Bene didžiausių įtarimų pasaulio gyvento-jams kelia Kinijjos elgesys su savo piliečiais. Tik 11 šalių gyventojai mano, kad Kinija gerbia savo piliečių teises ir laisves.

kinija pasaulinio įvaizdžio rungty-nėse ima panėšėti į JaV. reuters

TIK SKAIČIAI

TIEK IŠAUGO UAB „PIGU“, VALDANčIOS INTERNETO PARDUOTUVES pigu.lt LIETUVOJE, PIRMO PUSMEčIO APyVARTA, PALyGINTI SU TUO PAčIU LAIKOTARPIU PRAEITAIS METAIS.

quo, to nedaro ir ją vis pratęsia, net kai paslauga tampa neaktuali.“

Taip pat mokslininkai teigia, kad žmonėms yra labai skaudu ką nors pra-rasti. Tad jie geriau lai-kys sučiuptą žvirblį ran-koje nei rizikuos pagauti briedį lankoje. Ypač turint omenyje, kad pagautas briedis neatneštų tokio džiaugsmo, kuris užgožtų praradimo skausmą.

Lengvas pasirinkimas Mokslininkai pastebėjo, kad žmonės yra linkę ati-dėlioti sprendimus, ypač jei jie reikalauja papil-domų pastangų. Jie itin nemėgsta priešintis ir renkasi lengviausią kelią.

Prekybos centruose galima pastebėti, kaip šį žmonių bruožą išnaudoja rinkodaros kūrėjai. „Pre-kybos vietose akių lygyje dedamos prekės, kurias

gėjo žmonių, perkančių daržoves.

JAV svorį reguliuoti padedanti organizacija „Weight Watchers“ siūlo pritaikyti ir kitus preky-bos centrų triukus, ska-tinant gyventi sveikiau. Pavyzdžiui, maistą, kuris organizmui kenkia la-biausiai, siūloma perkelti į pačiame viršuje esančias lentynas. Taip pat kuria-mos telefonų programė-lės, kurios gyventojams leistų lengviau ir pigiau įsigyti sveiko maisto.

minios efektasPasaulio valstybinės įstai-gos ir aukščiausi politikai suprato, kad išnaudodami žmonių neracionalumą gali priversti visuomenę priimti sprendimus, kurie būtų naudingi valstybei. JAV ir Jungtinės Karalys-tės vyriausybės pasamdė socialinių mokslų atsto-vus, kad šie padėtų pri-versti visuomenę teisin-gai pasirinkti.

Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje buvo išnaudo-tas vadinamasis minios efektas. Žmonės yra labai linkę pasiduoti minios spaudimui ir tiki, kad

tūkstantis žmonių negali klysti. Tad verslas dažnai pateikia statistiką, rodan-čią, kad dauguma žmonių renkasi vieną ar kitą pro-duktą.

Dėl to Davido Came-rono nusamdytas specia-listas Davidas Halper-nas viename miestelyje išplatino informacinius lapelius, kuriuose buvo teigiama, kad dauguma gyventojų mokesčius su-simoka laiku. Gyventojai pajuto visuomenės spau-dimą ir laiku sumokamų mokesčių dalis pakilo nuo 68 iki 83 proc.

kuo mažiau pastangųGalimybės sukūrimas ir jos demonstravimas labai primygtinai, anot S. Bartkaus, yra vienas iš dažniausiai naudojamų būdų, siekiant priversti vartotoją priimti vieną ar kitą sprendimą. Toks me-todas gali padėti valdžios atstovams paskatinti gy-ventojus priimti socialiai atsakingesnius sprendi-mus.

„Pavyzdžiu galima laikyti viešose vietose atsirandančias atskiras šiukšlių dėžes skirtin-

goms atliekų rūšims. Taip žmonės be didesnių pastangų tampa šiukšlių rūšiuotojais, – aiškina rinkodaros specialistas. – Jeigu nėra kito pasirin-kimo, žmonės rūšiuoja, bet jeigu rūšiavimas rei-kalautų papildomų pa-stangų, žmonės to neda-rytų.“

Be to, pasak S. Bart-kaus, siekiant paskatinti žmones elgtis taip, kaip nori „užsakovas“, bū-tina skirti didelį dėmesį detalėms. „Pavyzdžiui, už 100 metrų nuo mano namų yra bendras šiukš-lių konteineris. Šiukšlių rūšiavimo konteineris yra už 300 metrų. Dau-gelis kaimynų šiukšlių nerūšiuoja, tačiau jeigu konteineriai būtų sukeisti vietomis, esu tikras, kad rūšiuojančiųjų padaugėtų net kelis kartus“, – mano pašnekovas.

smegenys yra linkusios racionaliai pasverti visus turimus variantus ir iš jų išsirinkti ekonomiškai naudingiausią“, – aiškina Simonas Bartkus, Lietu-vos marketingo asociaci-jos valdybos pirmininkas.

dėsningas neracionalumasDeja, tiesa pasirodė ne tokia paprasta. Žmonių smegenys iš tiesų pri-

parduoti prekeiviai yra motyvuoti labiausiai, – pa-vyzdį pateikia S. Bartkus. – Žmonės nėra linkę dėti daug pastangų ieškant ra-cionaliausio sprendimo, todėl tiesiog čiumpa grei-čiausiai prieinamą spren-dimą.“

Kita prekybos vietų technika, išnaudojanti žmonių neracionalumą, yra postūmio metodas, kuriuo skatinama įsigyti daugiau prekių. „Paste-bėta, jog didesni prekių krepšeliai skatina žmones pirkti daugiau. Matomas pustuštis prekių vežimė-lis žmones skatina pirkti, o perkrautas stabdo nuo papildomo pirkimo“, – tei-gia pašnekovas.

skatina gyventi sveikaiMinėtus metodus taiko ne tik pelno siekiančios komercinės įmonės, bet ir valstybinės ar soci-alinės įstaigos. Pavyz-džiui, viename Meksikos mieste nuspręsta maisto prekių krepšeliuose pa-daryti atskirą vietą dar-žovėms. Kaip ir didesni krepšeliai, atskira vieta daržovėms prašosi užpil-doma. Tad šalyje padau-

prekybos centrai pirkinių krepšelius daro didesnius ir taip išnaudoja neracionalų žmonių poreikį pripildyti juos pirkinių. reuters

ilgą laiką tikėta, kad žmonės sprendimus priima racionaliai, tačiau tai netiesa. shutterstock

61 %prognozuojama, kad Centrinės ir Lotynų amerikos regiono išlaidos reklamai per šiuos metus išaugs dar 12 proc. ir pralenks didžiąją Britaniją. AFp

Verslo švyturiai22 Verslo švyturiai 23nr. 172013 m. liepos 22 – rugpjūčio 4 d.


Tokia jau SBA darbuotojų sa-viraiška – gali piešti autopor-

tretą tiesiog per darbo po-kalbį, gali kilti karjeros laiptais.

Paskutinių SBA kon-cerno naujienų sąraše – rekordinių investicijų pa-reikalavusi „Mebelain“ gamykla Baltarusijos lais-vojoje ekonominėje zo-noje, projektuojamas ino-vatyvus biurų pastatas „Green Hall 2“, pasikeitusi „Berry“ prekybos salonų koncepcija.

Koncerno SBA strategi-nės plėtros vicepreziden-tas ir SBA baldų grupės valdybos pirmininkas Egidijus Valentinavičius tikina negalintis įvardyti tokių užmojų sėkmės priežasties. Pasak jo, prie rezultatų prisideda nebent kompanijoje diegiamos vertybės. Jei sąvokos „iš-skirtinumas“ ir „šeimi-ninkiškumas“ kam nors atrodo banalios ir girdė-tos, pašnekovas skuba patikinti, jog vertybių sistema toli gražu nėra tuščia deklaracija, nes jos, diegiamos ir skatinamos nuo žemiausių kompa-nijos grandžių, per bene dvidešimt metų išlaikė tradicijas bei įgavo gilesnę prasmę.

„Žinoma, komforto zona kartais gali būti pavojinga, bet yra svar-

Išvien, bet prieš srovęSBA baldų grupės biuras pasitinka lyg vaikiška ranka piešta žuvimi ant sienos. Pasirodo, spalvingas

šedevras gali būti pirmasis būsimos darbuotojos darbas kompanijoje.

bių detalių, smulkmenų, kurios padeda sukurti patogią aplinką, – tikina E. Valentinavičius. – Kai negalvoji apie alkį ar su-sidėvėjusius darbinius drabužius, netrūksta suoliuko pavargusiam

prisėsti, o takas į darbą nuvalytas, tada eini dirbti, o ne į lažą. Kad ir kaip keistai skambėtų, gera atmosfera leidžia sukurti ir gerą produktą, jame daugiau širdies ir meilės. Atrodytų, ką gali

„Verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų bei daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „Verslo švyturių“ seriją „ekonomika.lt“ pradėjo prieš dvejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. Kiekvieną savaitę skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

iš baldo pajusti, bet, pa-vyzdžiui, gali apdirbti aštrią, atšipusią briauną, tačiau gali ją nušlifuoti ir nugludinti.“

Retrospektyviai pasa-kodamas apie karjerą, jis prisimena ir studentiškus

darbus Norvegijos tele-kome, ir patirtį tarptauti-nės prekybos nafta srityje. Įvertinęs, kad Lietuva – ne Saudo Arabija ar Rusija, atrado pirmuosius žings-nius žengiantį SBA kon-cerną, kuris 1995 metais

dėjo dabartinių krypčių – aprangos ir baldų – pa-matus. Iš arti matęs, kaip koncernas geometrine progresija stiebėsi aukš-tyn, šiandien E. Valenti-navičius save vadina loja-liu darbuotoju. Lojalumo

matai skirtingi, todėl pa-šnekovas sukonkretina: „Nesidairau į šalis. Noriu kiek galima daugiau pada-ryti čia, o ne ieškoti, kur geriau, kur labiau mane supras ar aš geriau supra-siu.“

E. Valentinavičius sako, kad jam čia pa-tinka. Juolab kad naujų sričių siekia atrasti ir SBA koncernas – dabar verslo plėtros viceprezi-dentą lydi planai, susiję su naujų aukštos pridė-tinės vertės produktų kūrimu.

„Turime rimtų planų pasukti koncerną šiek tiek kita linkme. Dabar grupė labiau industrinė, orientuota į masinę gamybą. Nors yra po-zicionuotų pridėtinės vertės prekių ženklų užuomazgų, norime di-versifikuoti gamybą ir savo portfelį papildyti inovacijomis, kurios turi daug augimo perspek-tyvų“, – netolimos atei-ties planus apžvelgia jis.

pabūti darbininku – sveikaDar mokykloje nusiteikęs tapti fiziku, mokslininku, pašnekovas prisimena ieš-kojęs srities, kurioje anuo-met, tarybiniais laikais, galėjai gauti didžiausią sa-viraiškos laisvę. Šiandien jis tą saviraiškos laisvę pats stengiasi užtikrinti SBA bendrovių darbuoto-jams.

„Mūsų siekiamybė yra sukurti sąlygas darbuo-tojui daryti karjerą tiek aukštyn, kilti į viršų, tiek horizontaliai, grupės vi-duje. Visi pagrindiniai vadovai turbūt taip ir užaugo, vieni nuo meis-tro, kiti nuo darbininko, o tai labai sveika. Kartais atrodo, ko gi gali išmokti būdamas darbininkas? Iš kolegos girdėjau tai-klų apibūdinimą, ką tai iš tiesų reiškia. Jis sakė, kad pabandęs supranti, koks yra geras meistras, o koks blogas“, – atvi-rauja E. Valentinavi- čius.

SBA strateginės plėtros viceprezidentas teigia, kad kompanijos augimo modelis paremtas vadovų rotacija ir specialistų brendimu jos viduje. Nuo kovo, kol SBA baldų kom-panijos vadovu tapo Gin-tautas Vitkevičius, buvęs „Visagino linijos“ direk-torius, E. Valentinavičius pats laikinai vadovavo vi-sai baldų grupei.

Pašnekovas sako galin-tis palyginti pareigas, nes pajuto, ką reiškia darbo diena, panaši į bėgimo takelį, kai priimti tenka operatyvius sprendimus, o laiko strategiškai pla-nuoti nėra. Nors tikina nesvarstęs, ar norėtų to-kias pareigas eiti ilgėliau, pripažįsta, kad balanso reikia.

E. Valentinavičius įsi-tikinęs, kad kompanija turi pasirūpinti visų dar-buotojų perspektyvomis ir galimybėmis tobulėti. Priešingu atveju, jei su-augę ir subrendę nau-joms veikloms darbuoto-jai neturės sąlygų prie jų prisiliesti, liks dvi tiki-mybės – darbuotoją pra-rasi arba jis liks dirbti, bet nebus motyvuotas.

„Žinoma, išimčių pasi-taiko, nes uždara sistema, nesvarbu, ar tai „Apple“, ar Šiaurės Korėja, kada nors galą prieina, – juo-kiasi jis. – Norisi būti atviriems, pritraukti naujų idėjų, bet pagrindi-nis mūsų pamatas – kom-panijos augimas viduje“, – teigia pašnekovas.

efektyvesnė gamybaAugdama viduje ben-drovė auga ir už Lietu-vos ribų. Liepą Vakarų

» norisi būti atviriems, pritraukti naujų idėjų, bet pagrindinis mūsų pamatas – kompanijos augimas viduje.

»pasaulis atviras, jei imsi manyti, kad atsirado geresnis už tave, beliks nuleisti rankas ir lindėti krūmuose.

GaBiJa saBaLiaUskaitė[email protected]

Faktai

kOnCernas sBa

• SBA veikla apima 4 vers-lo sritis – baldus, aprangą, verslo centrus ir energeti-ką. Daugiau nei 90 proc. SBA priklausančių bendro-vių pagamintos produkci-jos eksportuojama į beveik 40 pasaulio šalių

•27 Lietuvoje ir užsienio šalyse veikiančiose SBA įmonėse dirba daugiau kaip 4 700 žmonių

•2013 metais atidaroma ,,Mebelain“ gamykla Bal-tarusijoje. Pradedamos 10 tūkst. kv. m biurų pasta-to ,,Green Hall 2“ statybos. ,,SBA Idėjos namams“ salonai padidina prekių asortimentą ir keičia pava-dinimą į ,,Berry“.

medienos grupė (VMG) ir koncernas SBA atidarė in-dustrinį kompleksą, kuris atsiėjo daugiau kaip 325 mln. litų. E. Valentinavi-čius sako, kad ši investi-cija, vertinga dėl ištisos gamybos grandinės mode-lio, Lietuvoje suformuoto jau anksčiau, Mogiliove nesibaigs.

„Lietuvos baldų pra-monė sėkmingai auga ir sudaro didelę eksporto dalį, nes esame sukūrę žaliavų bazę, klasterį. Be modernios medžio drož-lių plokštės gamyklos pramonė nebūtų galėjusi augti, nes žaliavų kainos būtų nekonkurencingos, o sąnaudos didelės. Tokia vietinė bazė labai patogi kompanijai IKEA, pagrin-dinei Lietuvos didžiųjų baldų gamintojų produk-cijos pirkėjai.

Gamintojų integracija sumažina riziką, kad ga-myba nutrūks ar susvy-ruos kaina. Matydami, jog reikia tokio projekto, 2005 metais buvome įsi-giję pusę VMG akcijų, įgyvendinome investicinį medžio drožlių plokščių gamyklos projektą“, – pa-sakoja jis.

Ilgametės partnerės IKEA atėjimo į Lietuvos mažmeninę rinką išvaka-rėse SBA pirkėjams, ieš-kantiems „uogos“ savo interjerui, pristatė dides-nio asortimento prekių ženklą „Berry“. E. Va-lentinavičius teigia, kad IKEA iš partnerės konku-rente tiesiogine prasme netaps, bet baldininkų rinką gerokai supurtys. Nors SBA baldų grupė pokyčiams iš pagrindų nesiruošia, jau apsvarstė

privalumus, kuriuos ga-lės išnaudoti gimtojoje rinkoje. Jei lietuviams neįtiks skandinaviškas minimalizmas, pasiūlys įvairaus stiliaus baldų, ieškos individualumo aptarnaudami klientus, nes lietuviai baldus ren-kasi atsakingai.

„Įprastai, į rinką įžen-gus IKEA, iš pradžių esamų rinkos dalyvių pardavimas krinta, bet po pusantrų metų grįžta į bu-vusį lygį. Fenomenas, kad rinka paauga tiek, kiek IKEA sugeba parduoti. Jai atsiradus, žmonės ima baldą traktuoti kaip dažniau keičiamą daiktą, todėl rinka staigiai šok-teli. Jei Lietuvoje bus taip, kaip buvo kitose rinkose, po pusantrų metų rinka turėtų paaugti dėl IKEA pardavimo“, – progno-zuoja SBA baldų grupės valdybos pirmininkas.

reikia eiti prieš srovę Pašnekovas bando prisi-minti rinką, kurioje šve-diška koncepcija nepasi-teisino, bet tokios nėra. Lietuvos baldininkams nėra ko išsigąsti, jie gaus progą pasitempti, o tai išeis į naudą, nes konku-ruodamas „savo kieme“, anot E. Valentinavičiaus, rizikuoji suprovincia-lėti.

„Pasaulis atviras, jei imsi manyti, kad atsirado geresnis už tave, beliks nuleisti rankas ir lindėti

krūmuose. Reikia galvoti, ką gali padaryti geriau. Toks yra viso progreso variklis. Jei kam nors pa-siseka, pradedi mąstyti, kaip padaryti dar geriau, ir ratas ima suktis“, – įsi-tikinęs pašnekovas.

Gyvas progreso įrody-mas – pirmasis biurų pas-tatas „Green Hall“, staty-tas per patį krizės įkarštį ir iš karto sulaukęs nu-omininko – britų banko „Barclays“.

„Tada iš visų pusių gir-dėjome raginimus daryti paprastai ir pigiai, o mes nuėjome kitu keliu – pa-statėme originalų, kitokį objektą. Laikas parodė, kad mūsų sprendimas buvo geras, žmonėms to-kių dalykų visada reikia, o piginimas ir prastini-mas turi savo ribas bei auditoriją. Prieš srovę eiti visada į gera“, – teigia jis.

Pokalbiui besibaigiant, dar kartą pašnekovo pa-klausiu, kuo jam patinka SBA grupė, kodėl jos ne-iškeistų į veiklą kitur. E. Valentinavičius lakoniš-kai atsako, kad kompa-nija nestovi vietoje, juda pirmyn, neužsnūsta ant laurų, o sugeba keistis. Ne veltui SBA šūkis – „Invent everyday“ (liet. „išrask kasdieną“), jau spėjęs įti-kinti, kad originalūs, nors ir brangūs sprendimai lai-kui bėgant pasiteisina, o kur dar šeimininkiškumo vertybės...

CV Egidijus Va-lentinavičius

nuo 1995 m. – koncernas SBA

1993–1995 m. Norvegijos vadybos institutas

1989–1993 m. Vytauto Didžiojo universitetas

1987–1993m. Kauno technologijos universitetas

e. Valentinavičius įsitikinęs, kad svarbiausia darbuotojų motyvacija kyla iš vidinių, o ne išorinių verty-bių. sBa grupės vertybės, anksčiau buvusios šiek tiek formalesnės, jau įgavo kasdienę prasmę, o aiški nuostatų sistema padeda orga-nizuoti visą darbą ir didele dalimi lemia veiklos rezultatus. ruslano Kondratjevo nuotr.

paskutinių sBa koncerno naujienų sąraše – rekordinių investicijų pareikalavusi „mebelain“ gamykla Baltarusijos laisvojoje ekonominėje zonoje, projektuojamas inovatyvus biurų pastatas „Green Hall 2“, pasikeitusi „Berry“ prekybos salonų koncepcija. Bendrovės nuotr.

Įdarbinti pinigai24 Įdarbinti pinigai 25nr. 172013 m. liepos 22 – rugpjūčio 4 d.


Rizikingas Estijos žingsnis 2011 metais įsivesti eurą vis dar yra diskusijų vertas objektas. Ar pasiteisino? Ar be euro Estija būtų išlaikiusi tokį stabilų kursą? Žvelg-dami komparatyvistiškai, Estijos euro efektą turėtume apžvelgti iš visų įmanomų pusių.

Net paviršutiniška ana-lizė leistų teigti, kad bent jau žalos euras nepadarė. Tiek Baltijos valstybių, tiek visos ES, tiek JAV ekonomi-kos šiuo laikotarpiu drei-favo. Esant tokiam mažam ekonomikos augimui, ne-įmanoma daryti gilesnių analizės pjūvių, nes patys pasiekimai rodo, jog rinkos snaudė. Vis dėlto estai turi rimtą argumentą teigti, kad padarė reikiamą, naudingą žingsnį: esant visuotiniam ekonomikos apsnūdimui, jie išsikeitė savo valiutą ir nepatyrė žalos. Estais, anot ekspertų, ims labiau pasiti-kėti investuotojai, o tai yra viena iš svarbiausių euro įsivedimo priežasčių.

Euro įvedimas vis dar pristatomas kaip augančios ekonomikos garantas, bet retai keliamas klausimas, kuo remiantis ši valiuta yra laikoma tarsi apdovanojimu už gerą politinę ekonomiją, jei nėra jokių tai iliustruo-jančių skaičių.

Paprastą faktą, kodėl kai kurioms šalims euras atrodo magiškas, galima nesun-kiai paaiškinti nepatikima

jų pačių valiuta, tačiau tuo negarsėja nė viena Baltijos valstybė. Skirtumą tarp euro buvimo ir nebuvimo sudaro faktas, kad, tarkime, lito eg-zistavimas suteikia daugiau alternatyvų, o turėdami eurą tapsime visiškai pri-klausomi nuo ES ir bendros jos ekonominės politikos.

To nereikėtų suvokti vien negatyviai, nes bet kuri sąjunga nori save išlaikyti ir stengiasi įpareigoti savo narius laikytis bendrų žai-dimo taisyklių. Kita vertus, tokioms šalims kaip Lie-tuva labai reikia užsienio investuotojų pasitikėjimo: kai būsime susieti su euru, jam žlugus, žlugsime kartu, tačiau jo neturėdami nega-lime pasinaudoti šio valiutų „sąryšio“ privalumais.

Kai kalbama, ar svarbus užsienio investuotojų pasi-tikėjimas, dažnai nesuvo-kiama, kiek daug įtakos tam turi net mažiausios detalės.

Keista, kad Baltijos šalys gana optimistiškai vertina faktą, jog užsienio investuo-tojams patikimiau atrodo visos ES nei gana tvirta jų pa-čių valiuta. Tai yra bene ge-riausias argumentas euro-skeptikams, nelinkusiems aklai pasikliauti Briuseliu.

Akivaizdu, kad Lietuva neturi iš ko rinktis: pasirašy-tos priėmimo į ES sutarties sąlyga įsivesti eurą galėtų tapti rimtų nesutarimų tarp Vilniaus ir Briuselio priežas-timi, jei Lietuva nuspręstų maištauti. O tai, esant ekonomikos sunkmečiui, šaliai visiškai nenaudinga.

Lietuvos baimė neįtikti ES yra tokia didelė, jog tikėtis „prieštaravimo“ dėl euro net neverta.

Vokietija ir Prancūzija rimtai nusiteikusios toliau palaikyti bendrą Europos valiutą. Vis dėlto esama daug ženklų, rodančių, kad ši valiuta ne tik nėra tvirta, bet ir nuolatos braška per siūles.

Euras, kaip valiuta, iš esmės nėra nė vienos ša-lies ekonomikos lemiamas veiksnys, tačiau kaip politi-nis simbolis jis yra pasitikė-jimo ES ženklas. Teiginiai, jog euras įpareigos atsakin-giau tvarkyti savo finansus, lengvai paneigiami Pietų Europos valstybių pavyz-džiais: jos turėjo eurą, tačiau tai nesulaikė nuo ekonomi-nio lengvabūdiškumo. Be to, akivaizdžiai negaudama jokios naudos iš tų šalių, ES tiesiog apmokėjo jų sąskai-tas. Su maža sąlyga: kad jos taps visiškai priklausomos nuo Vakarų Europos malo-nės.

Kodėl esant ekonomikos krizei pati ES nestabdo euro plėtros, paaiškinti nesunku – Lietuva irgi mokės duoklę už narystę ES, jei šios Sąjun-gos reikalai staiga pasisuks bloga linkme. Euras yra ne apdovanojimas, kaip dau-gelis mano, bet rimtas į(si)pareigojimas. Už ilgai teiktą paramą, kuri garantavo ekonomikos augimą. Pri-imdami eurą, priimsime ne tik bendrą ES valiutą, bet ir patvirtinsime norą tęsti ES integraciją.

euro faktoriusEuro įvedimas vis dar pristatomas kaip augančios

ekonomikos garantas, bet retai keliamas klausimas, kuo remiantis ši valiuta yra laikoma

tarsi apdovanojimu už gerą politinę ekonomiją, jei nėra jokių tai iliustruojančių skaičių

V. normanas: kodėl esant ekonomikos krizei pati es nestabdo euro plėtros, paaiškinti nesunku. AFp

ViLis nOrmanasVdu politikos mokslų doktorantas

Lenkijos sostinė Varšuva turi ilgą prekybos vertybiniais po-

pieriais istoriją. Istorikų manymu, pirmieji sando-riai mieste įvyko maždaug XV–XVI amžių sandūroje. XVII amžiaus pradžioje jau buvo kalbama apie po-reikį statyti naują didesnį biržos pastatą.

Dabartinė Varšuvos akcijų birža (WSE) at-kurta 1991 metais. Praėjus dviem dešimtmečiams WSE jau gali pasigirti įspūdingais rezultatais – biržos kapitalizacija praėjusių metų rudenį siekė 517 mlrd. zlotų (413 mlrd. litų), į WSE sąrašus įtraukta daugiau nei 450 įmonių, iš kurių apie 50 atkeliavo iš svečių šalių.

Įtakingiausia Centro ir Rytų Europos (CEE) akcijų birža laikomos WSE teikiamomis gali-mybėmis susigundė ir Lietuvos įmonės. Šiuo metu Varšuvoje kotiruo-jamos kompanijos „Inter RAO Lietuva“, „Agrowill Group“, „Avia Solutions Group“ ir su pastarąja su-sijusi „AviaAM Leasing“ . Galimybėmis prekiauti savo akcijomis Varšuvoje domisi ir „City Service“.

Varšuva – tik stipriausiemsNedidelį Lietuvos įmo-nių skaičių WSE paaiš-kina tam tikri kriterijai, kuriuos privalu atitikti, norint prekiauti savo ak-cijomis Lenkijos sostinėje. Investicinės bankininkys-tės įmonės „Prime Inves-tment“ direktorius Darius Saikevičius savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakojo, kad norintiems įsilieti į

Finansinių anabolikų ieško Varšuvoje

Esame linkę nuvertinti savo pietinės kaimynės – Lenkijos pranašumus, tačiau pajėgiausios Lietuvos įmonės suprato, kad Varšuva yra pelningiausias netoliese esantis kapitalo pritraukimo centras.

WSE veiklą reikia turėti ne tik nemažą apyvartą, bet ir tarptautinės veiklos patirties.

„Vienas pagrindinių kriterijų, būdingų WSE, yra įmonės dydis. Sėkmin-gam pirminiam viešajam siūlymui (IPO) būtina bent 40–50 mln. eurų (138–172 mln. litų) dydžio apyvarta. Įmonė taip pat turi vykdyti veiklą Lenki-joje ir kitose CEE regiono valstybėse“, – pasakojo D. Saikevičius. Pašne-kovas pridūrė, kad, ne-paisant minėtų krite-rijų, įmonė, be abejonės, privalo turėti neblogas augimo perspektyvas ir aiškų verslo planą, kuriuo remiantis bus vykdoma plėtra.

Paklaustas, kokio veik-los sektoriaus įmonės la-biausiai domina WSE in-vestuotojus, D. Saikevičius teigė, kad vieną išskirti sunku. „Vertinant pagal sektorius daugiausia dė-mesio sulaukia ir didžiau-sią apyvartą WSE biržoje turi finansų bei gamybi-nės įmonės, tačiau išskirti vieno sektoriaus nede-rėtų“, – pasakojo „Prime Investment“ vadovas.

renkasi dėl galimybiųNe paslaptis, kad vietų pre-kybai akcijomis netrūksta – biržos veikia visuose pasaulio kampeliuose. Vis dėlto vietinės Vilniaus, Rygos ar Talino biržos ne-patenkina įmonių apetito kapitalui. D. Saikevičius Lietuvos įmonių siekį da-lyvauti WSE veikloje sieja su orientacija į ateities perspektyvas.

„Sprendimas prekiauti akcijomis WSE iš esmės siejamas su kapitalo paieška plėtros galimy-bėms išnaudoti. Atsi-žvelgiant į šią aplinkybę į WSE derėtų žvalgytis

toms įmonėms, kurios turi didelį augimo poten-cialą ir vykdo veiklą CEE regione ar turi aiškių ke-tinimų geografiškai čia plėstis“, – aiškino D. Sai-kevičius.

Pastarojo nuomonę pa-tvirtino „Avia Solutions Group“, kurios akcijos kotiruojamos WSE, gene-ralinis direktorius Linas Dovydėnas. Jo teigimu, sprendimą prekiauti ak-cijomis Varšuvoje lėmė siekis išplėsti siūlomų paslaugų įvairovę.

„Siekdami pasiūlyti kuo platesnį paslaugų bei produktų spektrą, nusprendėme pritraukti papildomų lėšų, kurios galėtų būti investuojamos į bendrovės pajėgumų di-dinimą Lietuvoje bei plėt-rą Europos, Rusijos, NVS ir Azijos rinkose“, – pasa-kojo L. Dovydėnas.

Dar vienos WSE klien-tės iš Lietuvos, kompani-jos „Inter RAO Lietuva“, ekonomikos direktorius Paulius Vazniokas sa-vaitraščiui pasakojo, kad

svarstant galimybę pre-kiauti akcijomis buvo galvojama ne tik apie Len-kiją, tačiau galutinį spren-dimą lėmė WSE dydis ir investicijų pritraukimo galimybės.

„Varšuvos akcijų biržos pasirinkimas yra savaime suprantamas – ji pagal daugelį rodiklių yra ly-derė visame regione. Nors buvo ir kitų variantų, šiuo metu pasirinkome tą, ku-ris visais aspektais atrodė naudingiausias įmonei“, – sakė P. Vazniokas.

nauda ne tik finansinė WSE akcijomis prekiau-jančių įmonių atstovai neslėpė, kad Varšuvos bir-žos dydis leido pritraukti papildomų investicijų, kurios suteikė konkuren-cinio pranašumo.

„Mes sugebėjome pri-traukti pakankamai finan-sinių lėšų, kurios padėjo bendrovei ir antrinėms jos įmonėms sustiprinti savo pozicijas rinkoje“, – sakė L. Dovydėnas. Pašnekovas pabrėžė, kad sėkmingas IPO paskirstymas leido


investuoti į infrastruktū-ros plėtrą. Dar daugiau – sėkmingai investuotos parduotų akcijų pajamos suteikė galimybę įrengti techninius centrus, pa-jėgius prižiūrėti moder-niausią techniką.

Įmonės, norinčios koti-ruoti akcijas WSE, privalo atlikti išsamų veiklos au-ditą, kurio duomenys lei-džia investuotojams adek-vačiai įvertinti riziką bei užkerta kelią korupcijai.

Tai įvertino ir „Inter RAO Lietuvos“ ekonomi-kos direktorius, jis ne tik akcentavo papildomų pa-jamų naudą, bet ir pabrėžė skaidrumo bei viešumo faktorių. „Inter RAO Lie-tuvos“ veikla yra vieša, o su mūsų rezultatais gali susipažinti kiekvienas investuotojas. Tai padeda kurti tarpusavio pasitikė-jimą tarp paslaugos tie-kėjų bei vartotojų“, – teigė P. Vazniokas.

Užburtas ratas VilniujeNors Vilnius, kaip ir kitos Baltijos šalių sostinės, gali pasigirti turintis akcijų biržą, kapitalo ieškančios

įmonės vis dėlto renkasi Lenkiją.

L. Dovydėnas, paklaus-tas, kuo WSE yra prana-šesnis už Vilnių, atsakė, kad Lenkijos sostinės akcijų birža yra artimiau-sias finansų centras, jun-giantis pagrindinius CEE ir Šiaurės regionų inves-tuotojus.

„Pasirinkus Varšuvos biržą, atsivėrė daugiau ga-limybių pritraukti stam-besnius institucinius ir privačius investuotojus. Skirtingai nei Lietuva, Lenkija turi nemažai stambių vietos investuo-tojų, kurių dėka galima pritraukti pakankamai lėšų“, – sakė „Avia Solu-tions Group“ vadovas.

D. Saikevičiaus nuo-mone, Baltijos šalių ak-cijų biržų patrauklumui būtini du elementai – di-

desnis investuotojų ir didesnis biržinių įmonių skaičius.

„Šiuo atveju turime savotišką uždarą ratą – be naujų įmonių biržoje vargiai sulauksime naujų stambesnių investuotojų, kita vertus, kai trūksta pakankamai investuotojų ir yra žemas likvidumo lygis, sunku pritraukti naujų bendrovių į biržą“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad Baltijos ša-lyse galima kalbėti apie menką kotiruojamų įmo-nių skaidrumą, didelę ak-cijų paketų koncentraciją, kuri mažina likvidumą ir atbaido smulkiuosius in-vestuotojus.

P. Vazniokas teigė, kad kiekviena akcijų birža turi savų prana-šumų. „Kiekviena birža stengiasi pateisinti joje veikiančių įmonių ir investuotojų lūkesčius bei pateikti geriausius sprendimus, tad sakyti, kad viena ar kita yra geresnė, nereikėtų“, – aiškino „Inter RAO Lie-tuvos“ ekonomikos di-rektorius.

Faktai

VaršUVOs akCiJų Birža

• „Avia Solutions Group“ akcijos nuo IPO pabrango 40 proc.

• „Inter RAO Lietuva“ ak-cijų kursas 15 proc. viršija pirminę kainą

•Oficiali Varšuvos akcijų biržos įkūrimo data – 1817 metai

»Vilniaus, rygos ar talino biržos nepatenkina įmonių apetito kapitalui

»Vienas pagrindinių kriterijų norintiems prekiauti Varšuvos akcijų biržoje yra įmonės dydis

Varšuvos akcijų birža įmones masina regioninio akcijų prekybos centro titulu. scanpix

Išskirtinis interviu26 Statybos ir renovacija 27nr. 172013 m. liepos 22 – rugpjūčio 4 d.


? Gal galėtumėte trumpai apibūdinti, kas yra mobin-

gas?Mobingas yra sistemi-

nis puolimas, kai įmonės darbuotojai susimoko prieš vieną kolegą. Pro-cese gali dalyvauti ne tik bendradarbiai, bet ir va-dovai. Tokiais veiksmais siekiama, kad sumažėtų kolegos darbingumas arba kad šis tiesiog paliktų darbovietę. Pagrindinės priežastys, kodėl taip el-giamasi, dažniausiai yra pavydas ir nesveika kon-kurencija.

? kaip pastebėti, kad kolega yra skriaudžiamas?Kai mobingas labai ryš-

kus, auka pradeda dažnai imti nedarbingumo pa-žymėjimą, suprastėja jo darbo rezultatai, jis daro akivaizdžių klaidų, ga-lima pastebėti ir nuotaikų kaitą. Nustatyti mobingo egzistavimą tiesiog žvilg-telėjus neišeina – reikia stebėti, kalbėtis ir tirti. Juk gali būti, kad žmo-gus turi rimtų asmeninių problemų, kurios sukelia panašią reakciją kaip ir mobingas.

? ar mobingas kelia sveika-tos problemų?Taip, jis turi ir fizi-

nių, ir psichologinių pasekmių. Tai būna ir skrandžio, ir kraujagys-lių ligos ar nuovargis. Reikia labai gerai žinoti situaciją, kad būtų ga-lima įrodyti, jog tai yra mobingas. Būtina žinoti, koks žmogus buvo prieš mobingo pradžią ir koks tapo jam prasidėjus. Tie-siog reikia žinoti visumą.

Mobingo aukomis tampa stipriausi

Lietuviai – kantrūs žmonės, tačiau kartais kantrybė tampa didele našta, mano Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė Jolita Vveinhardt. Pirmąją knygą Lietuvoje apie mobingo (gaujos puolimo)

problematiką išleidusi ekspertė teigia, kad lietuviai psichologinį smurtą darbe linkę kentėti 4–5 kartus ilgiau nei Vakarų Europos šalių gyventojai.

ViLiUs [email protected] ? ar tiesa, kad spaudimą

labiau jaučia silpnesni žmonės?

Kategoriškai galiu pa-sakyti, kad apkalbami yra visi žmonės ir kenčia tikrai ne silpniausi. Be abejo, auka gali būti pasi-rinktas ir silpnas žmogus, tačiau tradiciškai auko-mis pasirenkamos ryškios asmenybės, pralenkian-čios kitus kompetencija, gal net perfekcionistai, siekiantys atlikti darbą geriau už kitus. Tokia pa-dėtis susidaro todėl, kad puolėjai yra priskiriami prie žmonių, neturinčių aukštos kompetencijos. Pastarieji neretai baimi-nasi dėl savo darbo vietos, todėl su kolega sąžinin-gais būdais kovoti negali ir renkasi nešvarius žai-dimus.

Stiprūs žmonės vis dėlto nėra geležiniai. Mobingas trunka ilgą laiką, todėl net stipriau-sieji praranda kantrybę. Žmogus paprasčiausiai nebeatlaiko spaudimo, nes ilgainiui į procesą yra įtraukiama vis dau-giau bendradarbių. Verta pabrėžti, kad didžiausias pavojus atsiranda, kai įtraukiamas ir vadovas. Tada auka nebegali įro-dyti nekaltumo ir paneigti gandais apipintos infor-macijos.

? Gal galėtumėte apibū-dinti mentalinį puolėjo

paveikslą?Tradiciškai tai būna

mažai savimi pasitikintys žmonės, to neparodantys išoriškai. Puolėjai yra mažiau kompetentingi, dėl to stipriau įsikabinę į darbo vietą. Tai veidmai-niški žmonės, linkę prisi-taikyti. Vieni būna užsi-maskavę ir veikia tyliai,

kiti puola atvirai. Tiesa, atviri puolėjai vertinami kaip ne tokie pavojingi. Labai pavojinga, kai ben-dradarbiai užsimaskavę susidomėjimu išgauna informaciją, kurią pas-kui naudoja siekdami ap-šmeižti.

? kiek mobingo problema aktuali Lietuvoje?Mano atliktų tyrimų

rezultatai rodo, kad Lie-tuvoje padėtis mobingo klausimu yra labai su-dėtinga. Lietuviai labiau linkę kentėti spaudimą. Vakaruose tai trunka apie pusmetį, o mūsų šalies žmonės linkę kentėti 2–3 metus. Pasikalbėjusi su mobingo aukomis nustebau, kiek il-gai žmonės pasi-ryžę kentėti, kad išlaikytų darbo vietą. Ilgainiui mūsų stiprumas sukelia visokių sveikatos nega-lavimų.

? kokia yra užsienio šalių

praktika, kovojant su mobingu?

Vakarų vals-tybėse yra ati-tinkama teisinė bazė, o kai ku-rios įstaigos turi atskirus kon-

sultantus, padedančius spręsti su mobingu susi-jusias problemas. Labai svarbu, kad advokatai ir teisininkai būtų gerai su-sipažinę su šio reiškinio specifika. Lietuvoje dar visai neseniai sulaukda-vau skambučių iš teisi-ninkų, kurie klausdavo, ar galėčiau pasidalyti in-formacija apie įstatymus, ginančius mobingo auką.

? kaip, jūsų nuomone, reikėtų užkirsti kelią

mobingui?Deja, vieno vaisto

nėra. Gal reikėtų pradėti nuo vadovo požiūrio. Jo nuomonė yra labai svarbi.

Teko kalbėtis su vers-lininkais, kurie mobingą įvardijo kaip naudingą reiškinį. Tiesiog oda šiurpsta, kai įmonės va-

dovas pareiškia, kad mo-bingas yra labai geras dalykas, nes padeda atsi-kratyti nepageidaujamo darbuotojo. Kadangi šis išeina savo noru, nerei-kia mokėti išeitinių kom-pensacijų.

Vienas veiksmas iš es-mės nepadės sutvarkyti mobingo problemos, rei-kia elgtis kompleksiškai ir apgalvotai.

»J. Vveinhardt: Lietuviai labiau linkę kentėti spaudimą – kartais net 2–3 metus.

CV Jolita Vveinhardt

2013 metais įsiliejo į kanados mokslinio žurnalo „Business and management research“ redakcinę kolegiją

2012 metais išleido knygą pavadinimu „mobingas darbuotojų santykiuose: individas, organizacija, sociumas“

2010 metais VdU įgijo socialinių mokslų (vadybos) daktaro laipsnį

nuo 2010 metų dėsto VdU ekonomikos ir vadybos fakultete

Bendradarbių spaudimas priverčia pasitraukti nes stipriausius kolektyvo narius. Asmeninis albumas

■socialiniu tinklu „Face-book“ naudojasi daugelis, o įmonių paskyros irgi nieko nebestebina.

Vis dėlto čia galioja tam tikros taisyklės. Portalas „En-trepreneur“ pateikia pata-rimų, kaip laikytis virtualaus etiketo įmonėms ir priva-tiems asmenims.l Neprašykite vartotojų,

kad šie spaustų „patinka, jei...“, nes tai sukuria pigumo

„Facebook“ etiketaspojūtį. Tiesiog kurkite tokį tu-rinį, kuris patiktų kitiems. l Nepersistenkite dažnai

kurdami įrašus savo pasky-roje, nes kiti gali pasirinkti funkciją, kuri leistų nerodyti įrašų. Tai galioja prekės žen-klo ir asmeninėms pasky-roms.l Išlikite pozityvūs, bet

netapkite pagyrūnais. Kai no-rima viešai pasidžiaugti tam tikru pasisekimu, svarbu pa-klausti, ar tai įdomu kitiems.

Šis patarimas tinka tiek vers-lui, tiek individualiems var-totojams, kad šių paskyros netaptų niekam neįdomios dėl pagyrų perviršio.l Įmonės „Facebook“

paskyra turi būti kuo labiau pritaikyta išmaniajam tele-fonui. Klientai tai vertina. Jei verslas susiduria su viešųjų ryšių krize, blogiausia, ko gali maimtis, – tylėti. Tokia stra-tegija gali tik apsunkinti pa-dėtį. Galima viešai paskelbti, kad apie problemą yra iš-girsta ir įmonė stengiasi kuo greičiau viską sutvarkyti. Kar-tais užtenka ir tokio atsako.l Bendrovės turėtų atsa-

kyti į klientų ir kitų vartotojų žinutes pagal situaciją, bet ne sausu tekstu. Kiekvienas besikreipiantis sukuria kon-takto galimybę, o verslas turi tuo pasinaudoti. Jei tai pada-rysite draugiškai, bet kartu ir profesionaliai, tikėtina, kad įgysite naują klientą.l Jei atsitinka nelaimė,

išlikite diskretiški. Skelbti užuojautas nukentėjusie-siems viešai gali būti rizikin-gas žingsnis. Labiau tiktų paskatinti žmones surinkti pinigų ir padėti aukoms.

kuo sėkmės lydimi žmonės skiriasi nuo kitų■penki labiausiai sėkmės lydimi pasaulio verslininkai portalui „inc“ atskleidė, kokie yra pagrindiniai sėkmingo darbo ir turto kaupimo būdai, kurių eiliniai žmo-nės vengia.

Darykite tai, ką mėgstate, bet nepamirškite pinigų. Cirko „Circ du Soleil“ įkū-rėjas Guy Laliberte‘as ilgai dirbo, kad jo pasirodymai būtų išskirtiniai, tačiau net gaudamas valstybės subsi-dijas cirkas vos išsilaikė. Es-minis žingsnis, kurio ėmėsi prancūzas, buvo pakeisti cirko statusą iš ne pelno siekiančios organizacijos į pelno siekiančią. Šiandien „Circ du Soleil“ vertė yra 1,8 mlrd. JAV dolerių.

Mažiau taupykite, dau-giau uždirbkite. Patarėja finansų klausimais Suze Orman buvo įklimpusi į skolas, tačiau nemažino iš-

laidavimo ir toliau gyveno prašmatniai. Ji išnaudojo kiekvieną progą užsidirbti. Šiandien ji skraido privačiu lėktuvu ir teigia, kad laiką geriau leisti išnaudojant kiekvieną galimybę, bet ne skaičiuojant kiekvieną ska-tiką.

Imituokite, bet nekur-kite. „Microsoft“ kompani-jos vadovas Billas Gatesas

iš pradžių įsigijo programa-vimo kompaniją už 25 tūkst. JAV, vėliau jos kodavimo sistemą pritaikė kurdamas savo programinę įrangą ir ją pardavė IBM. Iš pradžių joje buvo apstu klaidų, bet šian-dien niekas to neatsimena.

Dalykite darbą, dalykite turtą. Sero Richardo Bran-sono kompanija „Virgin“ turi daug veiklų. Pats milijar-dierius serga disleksija, bet tai yra jo stiprybė. Vadovas atlieka labai mažai darbų ir leidžia kiekvienai savo kom-panijai veikti savarankiškai. Niekas kitas neatneša tokios sėkmės kaip klaidos. Buvusi Steve‘o Jobso bendrovė „Pixar Imaging Computer“ 1991 metais turėjo bankru-tuoti. Pelningai joje veikė tik animatorių skyrius ir vien dėl to kompanija buvo pa-likta. Šiandien beveik visi yra matę jų kurtą „Žaislų isto-riją“, o „Pixar“ S. Jobsui su-krovė 8,3 mlrd. JAV dolerių.

taktiško elgesio taisyklės persikėlė ir į virtualią erdvę. AFp

sėkmės lydimi žmonės sukuria pridėtinę vertę dėl netradicinio mąstymo. AFp

Ekonomika.lt 17 (127)

Documents

Transcript of Ekonomika.lt 17 (127)