Ekonomika.lt 3 (113)

Lietuviai žvalgosi į užsienį Nors bendrovių įsigijimo bei susijungimo rinkoje praėjusiais metais vyravo sausra, specialistai pastebi, kad vis daugiau Baltijos šalių įmonių žvalgosi investicinių galimybių užsienyje. Plačiau 6–7 p.

Kopijų priešnuodis – registracija Drabužių dizaino kopijavimas – problema, su kuria susiduria beveik visi jų gamintojai. Plačiau 22–23 p.

Kai skolos gyvena dešimtmetį Pernai kas dvylikto Lietuvos gyventojo kredito istorijoje atsirado „juodų dėmių“, apie kurias skolindamos pinigus finansų institucijos galės sužinoti dar bent dešimtį metų. Plačiau 28–29 p.

Kaina 3 Lt Užs. Nr: 113 Tiražas: 15 000

ŠIAME NUMERYJE

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.lt

G. Moecas: 2013-ieji greičiausiai bus teigiamų pokyčių metai, bet yra ir tam tikrų neigiamų ženklų

Plačiau 20 p.

K. Čereška: Lietuvoje nėra farmacijos ekonomikos, nesugebame paskaičiuoti tiesioginių ir netiesioginių išlaidų

Rinkos pokyčiai405,60769,33374,426264,91 3130,3810926,65

OMXROMXTOMXVFTSE100*NSDQ*NI225

–0,41 %–0,06 %+1,37 %+1,80 %–0,14 %+0,12 %

Sausio 19–25 (24*) d. duomenys

Plačiau 26–27 p.

pIRMaDIENIS. 2013 M. SauSio 28–vaSario 3 d. NR. 3 (113) SaVaITRašTIS. LeidžiaMaS kiekvieną pirMadienį

Regresyvūs progresiniai mokesčiai

ieko nuostabaus, jei iš anksto nesiruošei ir ne-taupei, du kartus sumažėjusios pajamos – skau-dus smūgis kišenei. Štai praėjusių metų trečiąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje atskaičius mokesčius siekė beveik 1,7 tūkst. litų, o vidutinė pensija, turintiems būtinąjį stažą, – be-veik 850 litus. Iki neprastesnės gyvenimo kokybės dar trūksta 350 litų, mat asmeninių finansų specia-listai skaičiuoja, kad žmogus, išėjęs į pensiją, jau-čiasi gerai, jei gauna 70 proc. ankstesnių pajamų. Tad neturėtų būti keista, jei 8 iš 10 pensininkų laiku į pen-siją neišėjo būtent dėl finan-sinių priežasčių, o tik 6 proc. nenorėjo leisti gyvenimo be darbo. Tiesa, senjorai darbo vietoje ilgai neužsibūna – daugiau nei pusė pensijon išeina metais vėliau, penktadalis darbuo-jasi iki 3 metų ir tik 6 proc. darbo kabinetuose dar šmėžuoja 4–7 metus. Remiantis liūdnomis Lietuvos demografinėmis tendencijomis, kad po maždaug 20 metų vietoje dviejų anūkų, tenkančių vienam seneliui, vienas anūkas džiaugsis dviem seneliais, dar pridėjus ne-suvaldomą „Sodros“ biudžeto deficitą, dirbantys pensininkai net gali tapti gelbėjimosi ratu sens-tančiai šalies ekonomikai. Galų gale tobulėjanti

medicina leidžia mums ilgiau išlikti darbingiems, tad užsitęsęs darbingas amžius neišvengiamas. Tiesa, medikai mūsų krašte turi dar ką veikti: ar 6 metai pensijoje vyrui (vidutinė vyrų gyvenimo trukmė užpernai Lietuvoje buvo 68,5 metai, o pen-sinis amžius šiemet – beveik 63 metai) – pakanka-mas laiko tarpas pasidžiaugti užtarnautu poilsiu? Sugrįžkime prie finansų. Dabartinė į pensiją ei-nančiųjų karta apie tai, kad senatvei reikia tau-

pyti dažniau, išgirdo tik praėjusiame dešimtme-tyje ir viltis dėjo į vals-tybę. Tačiau atėjus krizei pensijos buvo apkarpy-tos ir, jei naujoji vyriau-

sybė laikysis fiskalinės drausmės, artimiausiu metu vargu ar didės. Tad argumentas, kad reikėjo anksčiau galvoti, šiuo atveju ne itin tinkamas. Jaunesnioji karta turi kur kas daugiau laiko pa-siruošti senatvei, bet sulaukusi pensinio amžiaus taip pat gali atsidurti prie suskilusios geldos, jei ir toliau kasmet sulauksime naujų pensijų reformos pakeitimų. Tad protingiausia būtų dirbti taip, kad priklausytu-mėte ne nuo kažkieno kito gerovės, o tik nuo savęs, – tuomet įkopus į septintąją dešimtį nereikės mode-liuoti, kiek dar laiko puškuoti palinkus prie stalo.

Į pensiją neisiuLietuviai nenori į pensiją. Bent jau taip rodo vienos šalies draudimo bendrovių apklausa. Ir tikrai ne todėl,

kad neįsivaizduoja gyvenimo be darbo. Ne, užtarnauto poilsio jiems norisi, bet atlikus nesudėtingus matematinius veiksmus tampa aišku, kad visam laikui užvėrus darbovietės duris poilsio nebus.

N

Redakcija 3

»Du kartus sumažėjusios pajamos – skaudus smūgis

kišenei

ramūno vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Nr. 32013 m. sausio 28–vasario 3 d.

Savaitės tema 5Savaitės tema4

ĮMONIŲ NAUJIENOS

Eligijus Masiulis, Liberalų sąjūdžio lyderis

»Socialdemokratai tai (įvesti progresinius mokesčius – red. past.) galėjo padaryti jau daugybę kartų, kai valdė šalį. Tačiau būdami valdžioje, jie tik imitavo šį procesą, nes patys suprato, kad naujo mokesčio įvedimas nesuteiks jokios naudos

»Mano nuomone, Lietuvai progresinis gyventojų pajamų apmokestinimas būtų nenaudingas. Tiek artimesniu, tiek tolimesniu laikotarpiu valstybė prarastų daugiau, nei šalies biudžetas galėtų ir norėtų išlošti iš progresinių mokesčių įvedimo

Investuos į įrangą

Rekordinis pelnas

Bus ir šiauliuose

Nusprendė restruktūrizuotis

Didino apyvartą

Pasirašyta sutartis dėl Švedijos drabužių parduo-tuvių tinklo „H&M“ parduo-tuvės atidarymo Šiaulių pre-kybos ir pramogų sostinėje „Akropolis“. Parduotuvė duris atvers 2014-aisiais.

Tai bus trečioji vieno

pirmaujančių pasaulyje mažmeninės prekybos dra-bužiais tinklų parduotuvė „Akropoliuose“. Pirmosios „H&M“ parduotuvės Lie-tuvoje jau šį rudenį bus ati-darytos Vilniaus ir Klaipėdos „Akropoliuose“.

Vienos didžiausių šalyje statybos įmonės „Vėtrūna“ akcininkai priėmė spren-dimą restruktūrizuoti ben-drovę – pertvarkyti veiklą ir subalansavus finansinius srautus, sutrikusius dėl „Nukem Technologies“ neatsiskaitymo už atliktus darbus.

Šiuo metu „Vėtrūnoje“ dirba 220 darbuotojų, įmonė yra pasirašiusi 19 sta-tybos rangos sutarčių. Ben-dra pasirašytų rangos sutar-čių suma – 127 mln. litų.

Bendrovės „Pigu“, val-dančios internetines par-duotuves „Pigu.lt“ Lietu-voje ir „220.lv“ Latvijoje, konsoliduota apyvarta praėjusiais metais išaugo 70 proc. ir siekė 87 mln. litų.

Per 2012-uosius interne-tinėje parduotuvėje „Pigu.lt“ buvo įvykdyta daugiau nei 400 tūkst. užsakymų – pirkėjams parduota dau-giau nei 900 tūkst. prekių, beveik 2,5 karto daugiau nei 2011-aisiais.

Naftos perdirbimo ben-drovė „Orlen Lietuva“ 2012-uosius baigė rekordiš-kai pagerinusi pagrindinius savo veiklos rodiklius – pa-siektas pelnas neatskaičia-vus mokesčių siekė 294,6 mln. litų. Rekordiniams rezultatams įtakos turėjo praėjusiais metais įvykdyta technologinė modernizacija ir aukštos naftos perdirbimo maržos Europoje. „Orlen Lie-tuva“ valdo vienintelę Bal-tijos šalyse naftos produktų gamyklą, naftotiekių tinklą bei jūrinį naftos terminalą.

Panevėžio krakmolo ir glitimo gamykla „Amilina“ į laboratorijos moderniza-vimą ketina investuoti apie 6 mln. litų. Pasak bendro-vės generalinio direktoriaus Mindaugo Gedvilo, nauja įranga padės iš pašarų

išgauti naujų, didesnę pri-dėtinę vertę turinčių me-džiagų. Jo teigimu, įrengus laboratoriją bus sukurtos 8 naujos darbo vietos. Kiek daugiau nei pusę investicijų sumos bendrovė gavo iš Eu-ropos Sąjungos fondų.

Kilus ginčui su „Nukem Technologies“ 2012-aisiais „Vėtrūna“ patyrė 8,8 mln. litų nuostolį. Fotodiena

„Orlen Lietuva“ – didžiausia mokesčių mokėtoja Lietuvoje. Fotodiena

»Darbo grupei parengus įstatymo projektus, vis tiek stengsimės, kad žmonėms, kurie gauna mažesnes darbo pajamas, mokesčių našta būtų mažesnė. ar tai bus progresinė, ar proporcinė sistema, – sutarimo klausimas, bet tų mokesčių tikrai neatsisakome

algirdas Butkevičius, Lietuvos Ministras pirmininkas

NUOMONĖ

Kristina Kriščiūnaitė, „pricewaterhouseCooper“ vadovaujanti partnerė

Regresyvūs progresiniai mokesčiaiSocialdemokratai į rinkimus ėjo žadėdami įvesti progresinius mokesčius, tačiau Premjero sudarytos mokesčių darbo grupės nariai bei specialistai teigia, kad progresiniai mokesčiai gali lemti Lietuvos

konkurencingumo, produktyvumo bei skaidrumo regresiją.

GRETa JaNKaITyTė[email protected]

Algirdo Butkevi-čiaus paskirtos darbo grupės tikslas – efek-

tyvumo, paprastumo, tei-singumo bei konkurencin-gumo principais pateikti Vyriausybei siūlymus dėl gilesnės mokesčių siste-mos pertvarkos.

Paaiškėjus darbo grupės sudėčiai, opozicijos lyderis Andrius Kubilius sociali-niame tinkle pasidžiaugė, kad socialdemokratai atsi-sakė progresinių mokesčių idėjos, nes dauguma gru-pės narių nėra šios minties šalininkai.

Darbo grupę sudaro Lie-tuvos pramonininkų kon-federacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besa-girskas, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnioji ekspertė Kaetana Leont-jeva, Investuotojų forumo Mokesčių grupės vadovas Kęstutis Lisauskas, Lie-tuvos smulkiojo ir vidu-tinio verslo tarybos mo-kesčių ekspertė Danguolė Pranckėnienė bei Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų mokesčių eks-pertas Artūras Kapitano-vas. Finansų ministerijai atstovaus jos darbuotojos

Daiva Brasiūnaitė bei Au-dronė Miknevičienė.

Nors naujasis finansų ministras Rimantas Ša-džius užsiminė, kad per-tvarkant Lietuvos mokes-čių sistemą bus žiūrima į progresyvias Airijos bei Vokietijos sistemas, dalis darbo grupės narių bei specialistų jau vardija šių sistemų trūkumus.

ar apsimoka?Kristina Kriščiūnaitė, audito ir mokesčių kon-sultacijos firmos „Price-waterhouseCooper“ (PwC) vadovaujanti partnerė, tei-gia, kad visų pirma reikėtų atlikti išsamesnę analizę ir numatyti, ar būtų naudos valstybei įvedus progresi-nius mokesčius.

„Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, tik 10,3 proc. visų dirbančiųjų gauna 3 500 litų arba daugiau (ne-nuskaičius mokesčių) ir tik 2,8 proc. uždirba 5 500 litų arba daugiau. Jei di-desniais mokesčių tarifais apmokestinamos pajamų ribos būtų nustatytos pa-našios kaip Vokietijoje ar Airijoje, mūsų valstybės biudžetas dėl papildomo apmokestinimo padidėtų visai nereikšmingai“, – skaičiuoja specialistė.

Pagal PwC Europos mo-kesčių progresyvumo ty-rimą, vidutinį atlyginimą

uždirbančiam Lietuvos gy-ventojui atskaičius mokes-čius vidutiniškai lieka 78 proc. atlyginimo. Europos vidurkis atitinkamai sie-kia 73 proc. Penkis kartus didesnį už vidutinį atlygi-nimą uždirbantis asmuo Lietuvoje atskaičius mo-kesčius pasilieka apie 76

proc. oficialaus uždarbio, Europos vidurkis – 62 proc. Remiantis PwC skaičiavi-mais, pagal mokesčių pro-gresyvumą Lietuva tarp ES narių yra trečia nuo galo.

„Lietuvoje jau egzistuoja tam tikras mokesčių pro-gresyvumas, visų pirma dėl to, kad yra taikomas neapmokestinamų pajamų dydis (NPD), – teigia Ka-etana Leontjeva iš LLRI. Augant pajamoms mažėja NPD, tai suma, kuri neap-mokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. O dau-giau uždirbantys asmenys moka įmokas „Sodrai“ be

jokių „lubų“, bet skaičiuo-jant jiems išmokas „lubos“ įvedamos, tad tai irgi daro apmokestinimą progre-sinį.

„Sodros“ įmokų „lubos“Pasak specialistų, gali-mybė didinti progresy-vumą Lietuvoje priklauso nuo „Sodros“ įmokų sistemos keitimo. Darbo grupės narys Kęstutis Li-sauskas iš Investuotojų forumo teigia, kad jis as-

meniškai nėra progresy-vių mokesčių šalininkas, bet nedrastiškai didinti progresyvumą galima, jei tai būtų suderinta su so-cialinio draudimo išmokų pasikeitimais.

„Pažiūrėję į gyventojo mokamus mokesčius „Sodrai“, pamatytume, kad kiek gyventojas beuž-dirbtų, darbdavio ir jo pa-ties mokesčių sumokama vis daugiau, o galimybės pasinaudoti išmokomis ri-botos“, – teigia K. Lisaus-kas.

K. Kriščiūnaitė pažymi, kad „Sodrai“ sumokami mokesčiai – didoki: „Pa-vyzdžiui Airijoje, dau-guma darbdavių moka 10,75 proc. dydžio socia-linio draudimo įmokas, kurios, palyginti su Lietu-vos darbdaviams taikomu 30,98 proc. tarifu, atrodo žymiai patraukliau.“ Vo-kietijoje taikomos „lubos“ – pajamų suma, nuo ku-rios nebėra nuskaičiuoja-mas socialinio draudimo mokestis.

Be „Sodros“ reformų progresiniai mokesčiai per daug padidintų siste-mos progresyvumą. „Jau šiandien bendra sistema nemažai progresyvi. Jeigu pradėsime kelti progresy-vumą, jis dar labiau didės bendroje sistemoje, o tai, manau, būtų blogai“, – sako K. Lisauskas.

pavojus konkurencingumuiDaugumos Rytų Europos valstybių mokesčių sis-tema mažiau progresyvi

nei Vakarų, nes, pasak K. Kriščiūnaitės, progresi-niams mokesčiams įvesti reikia aukštesnio nei Lietuvos ar kaimyninių valstybių ekonomikos ir pragyvenimo lygio.

„Mažesnis darbo jėgos apmokestinimas leidžia naujosioms ES narėms sėkmingai konkuruoti su Vakarų valstybėmis, pritraukti investicijas bei kurti naujas darbo vietas, – savaitraščiui sakė ji. – Pakėlę mokesčių naštą, privalumą prarastume.“

K. Leontjeva pastebi, kad išsivysčiusios šalys progresinių mokesčių pra-deda atsisakyti, o ne juos įsivesti: „Nuo 2008-ųjų pro-gresinių mokesčių atsi-sakė Čekija, nuo 2011 metų – Vengrija, be to, daugelyje šalių diskutuojama apie progresinių mokesčių nai-kinimą. Pavyzdžiui, Jung-tinėje Karalystėje svars-toma galimybė įsivesti vieno tarifo mokestį, kaip yra taikoma Lietuvoje.“

Anot K. Kriščiūnaitės, progresiniai mokesčiai kelia grėsmę darbuotojų motyvacijai bei darbo

produktyvumui. „Jauni žmonės ir darbuotojai ne-bus skatinami studijuoti ar siekti aukštesnės kva-lifikacijos, nes įvertinus studijų kainą ir didesnius mokesčius daugiau už-dirbantiems, tai gali tapti finansiškai nepatrauklu, – teigia specialistė ir įspėja, kad taip pat iš šalies gali emigruoti daugiau kvalifi-kuotų specialistų.

Tačiau R. Lazutka at-kreipė dėmesį, kad didesni mokesčiai skaičiuojami tik nuo viršutinės ribos: „Apmokestinama tik tai, kas yra, tarkime, daugiau milijono. O tokios didelės pajamos dažnai tėra atsi-tiktinumas. Pavyzdžiui, didelę aktoriaus algą gali lemti ne jo, o filmų režisie-rių nuopelnas.“

Galų gale, K. Leontjeva pažymi, kad progresiniai mokesčiai gali sumažinti surenkamų mokesčių bazę: „Progresiniai mo-kesčiai didina mokesčių naštą, o nuo ūgtelėjusių mokesčių žmones bėga į „šešėlį“. Tad žinant Lietu-vos situaciją, kur šešėlyje sukuriama apie 26 proc. bendrojo vidaus produkto, o 40 proc. ūkio subjektų bent dalį veiklos vykdo šešėlyje, progresiniai mo-kesčiai būtų dar viena paskata vengti mokėti mo-kesčius.“

»Jau šiandien bendra sistema nemažai progresyvi

FaKTaI

MOKESČIų pROGRESyVUMaS LIETUVOJE

•Vidutinį atlyginimą gau-nantiems asmenims Lietu-voje atskaičius mokesčius lieka maždaug 79 proc. algos

• Europoje (ES šalyse, Is-landijoje bei Šveicarijoje) vidutinį atlyginimą gau-nantiems asmenims lieka 76 proc. algos

•Penkis kartus didesnį už vidutinį atlyginimą gau-nantiems Lietuvos gyven-tojams lieka 76 proc. algos

• Europoje šis rodiklis sie-kia 63 proc.

Fotodiena Fotodiena aFp



Specialistai teigia, kad progresinių mokesčių įvedimas Lietuvoje sumažintų skaidrumą, konkurencingumą bei produktyvumą. Shutterstock

Efektyviau ir teisingiauPaklausti, ką sieks pertvar-kyti mokesčių sistemoje, darbo grupės nariai teigė, kad reikia peržiūrėti mo-kesčių efektyvumą ir plėsti mokesčių bazę.

„Dabar Lietuvoje yra 25 skirtingi mokesčiai, iš kurių tik 5 reikšmingi biudžeto pajamoms – iš jų surenkamas 91 proc. mo-kestinių pajamų. Iš likusių 20 mokesčių surenkama vos 9 proc. Taigi, taikomi tokie mokesčiai, iš kurių tesurenkama po kelis mi-lijonus litų, o jų adminis-travimas kainuoja daug, todėl reikia išsiaiškinti, kuriuos mokesčius santy-kinai brangiausia admi-nistruoti. Šiuos mokesčius ir siūlytume naikinti“, – kalbėjo K. Leontjeva.

R. Lazutka sakė, kad būtina į apmokestinimą įtraukti ne tik algas, bet ir kitas pajamas. „Reikia turėti omenyje, kad gyven-tojų pajamų mokestis tai-komas tik algoms“, – teigė jis.

O K. Lisauskas mano, kad reikia suvienodinti mokesčių dydį: „Žmogus, uždirbęs milijoną iš žemės ūkio, moka 5 proc. mokes-čių, o uždirbęs milijoną iš kitos veiklos – 20 proc. nuo dividendų. Yra ir kitų atvejų, kai veikla panaši, o apmokestinimas skiriasi.“

35

30

25

20

15

10

5

0

–5

Pajamų aPmokestinimo skirtumas tarP susituokusių du vaikus auginančių asmenų, gaunančių vidutinį atlyginimą ir Penkis kartus didesnį atlyginimą (Proc.)

Šaltinis: pwC

airij

a

italij

a

Belg

ija

islan

dija

portu

galij

a

Liuks

embu

rgas

ispan

ija

Slov

ėnija

Čeki

ja

Suom

ija

dani

ja

Šved

ija

nor

vegi

ja

kipr

as

Grai

kija

Mal

ta

Slov

akija Jk

nyd

erla

ndai

aust

rija

Latv

ija

pran

cūzij

a

veng

rija

estij

a

voki

etija

Švei

carij

a

Lenk

ija

Lietu

va

rum

unija

Bulg

arija

Pajamų mokestis Vokietijoje 2012 m.

Mokesčio tarifas (proc.)0 14 42 45

Mokestinė bazė (litais per metus)1

iki 27 61427 617 – 182 439182 443 – 865 019865 022 ir daugiau

1 – vedę asmenys moka mokesčius bendrai nuo dvigubai didesnės mokestinės bazės

Pajamų mokestis airijoje 2012 m.

Mokesčio tarifas (proc.)

20 41

Mokestinė pajamų bazė (eurais per metus)Individualūs asmenysiki 113 160nuo 113 161

Vieno tėvo šeimaiki 126 960nuo 126 961

Susituokusi poraiki 144 210nuo 144 211

»pagal mokesčių progresyvumą Lietuva tarp ES narių – trečia nuo galo

Lietuviai žvalgosi į užsienį

LietuvojeLietuvoje 76

13LIETUVOSNAUJIENOS

2012 M. SMuLKIAJAM IR VIDuTINIAM VERSLuI KuRTI IR PLėTOTI 42 KREDITO uNIJOS IŠ VERSLuMO SKATINIMO fONDO SuTEIKė 214 PASKOLų, KuRIų VERTė SIEKIA 13 MLN. LITų

Steigs oro linijas

„Grand Cru airlines“ planuoja veikti ir Lietuvoje. Fotodiena

■Vasarą veiklą turėtų pradėti nauja užsako-mųjų skrydžių bendrovė „Grand Cru airlines“, kuriai vadovaus buvęs oro kompanijos „aurela“ vadovas Valdas Bara-kauskas.

Kaip teigiama bendrovės pranešime, „Grand Cru Air-

lines“ veiklą pradės vykdyti užsienyje, bet darbo ketina duoti ir Lietuvoje veikiantiems oro uostams. Orlaivių bazę bendrovė planuoja steigti Vilniaus arba Kauno oro uos-tuose.

Dabar bendrovė laukia oro transporto veiklos pažymė-jimo oro susisiekimui vykdyti ir komercinės licencijos.

Nors bendrovių įsigijimo bei susijungimo rinkoje praėjusiais metais vyravo sausra, specialistai pastebi, jog vis daugiau Baltijos šalių įmonių žvalgosi investicinių galimybių užsienyje. Manoma, kad

didžiosios bendrovės po truputį išauga vietinę rinką.

EVELINa pOVILaITyTė[email protected]

Vienas didžiau-sių praėjusių metų sandorių užsienio rin-

kose – bendrovės „Olym-pic Casino“ pirkinys Italijoje, „City Service“ – įmonė Lenkijoje, „Ma-xima LT“ įsigijo prekybos tinklą Ispanijoje, o su „VP Market“ grupe susijęs fondas „Gemini grupė“ – Lenkijos maisto gamin-toją, „BaltCap“ fondas investavo į programėlės „YPlan“ kūrėjus. Atskleis-tos sandorių vertės prasi-dėjo nuo maždaug 25 mln. litų.

Kalbinti įmonių įsigi-jimo bei susijungimo spe-cialistai sutaria, kad tokių sandorių tiek šiemet, tiek 2014-aisiais turėtume su-laukti daugiau. Vis dėlto

tam įtakos turės ir verslo aplinka Europoje, taip pat naujai steigiamų fondų aktyvumas bei jų veiklos apribojimai.

Kol kas daugiausia ga-

limų lietuviškų investicijų prognozuojama Lenkijai, kurios potencialas, anot specialistų, dar nepakan-kamai išnaudotas Baltijos šalių verslininkų.

Išaugo rinkąBendrovės „Finasta Corpo-rate Finance“ direktorius Justinas Šaltys pastebi, kad tokias tendencijas le-mia mažėjantys tarptau-

tinio bendradarbiavimo barjerai, todėl tokios in-vesticijos atrodo mažiau sudėtingos.

„Be to, Lietuvos inves-tuotojai, kurie jau išau-

gino ir pardavė verslus, naujų galimybių ieško plačiau, neapsiriboja tik mūsų šalimi. Dažniausiai įmonės investuoja į savo srities užsienio bendroves – šitaip plečia geografiją ir siekia masto ekonomi-jos. O fondai ar investuo-tojų grupės neapsibrėžia konkrečia veikla, nors kartu plėtoja mėgstamas pramonės šakas, į kurias yra investavę anksčiau“, – pasakoja jis.

Kalbinamas advokatų kontoros „Sorainen“ vy-resnysis teisininkas Ser-gejus Butovas sako, kad viena priežasčių, kodėl Baltijos šalių didžiosios bendrovės žvalgosi pirki-nių užsienyje – jau beveik išaugta vietinė rinka.

„Įmonės jaučia išnau-dojusios šios rinkos po-tencialą, todėl žvalgosi toliau. Pavyzdžiui, anks-

čiau lietuviams „toliau“ buvo Latvija ir Estija, dabar geografija tampa dar platesnė, – sako jis. – Tačiau tokius sandorius sau leidžia tik didžiausios bendrovės ir kalbame ne apie plečiamą prekybos tinklą, o gamybos bazes ar nuosavas parduotuves, atstovybes. Investuoda-mos užsienyje, bendrovės diversifikuoja riziką.“

Iki pietų amerikosAnot S. Butovo, ben-drovės, pasirinkdamos rinkas investicijoms, at-sižvelgia į individualius savo poreikius. Pavyz-džiui, gamybos į Skandi-naviją perkelti neverta, mat tai brangios darbo jėgos šalis. Tam, anot teisininko, daug labiau tinkamos Rytų ar Pietų Europos valstybės.

„Jos vis dar laikomos

besivystančiomis, ten nedidelės kainos ir dar-buotojų atlyginimai. O prekybai ir atstovybėms tinkamų rinkų gerokai daugiau“, – aiškina jis.

Tik technologinių bendrovių padėtis kiek kitokia, mat joms svar-biausias – žmogiškasis potencialas. Dėl šios prie-žasties, pasak S. Butovo, jos turi sau leisti daugiau investicijų į šią sritį.

„Pavyzdžiui, prieš ke-lerius metus lietuviška informacinių technolo-gijų bendrovė „Nordcur-rent“ atidarė padalinį Pietų Amerikoje, nes pastebėjo, kad darbuo-tojai ne ką prastesni, o darbo sąnaudos – nedi-delės. Nors ilgainiui jai teko sumažinti padalinį dėl tam tikrų kultūrinių skirtumų, manau, kad bandymas buvo neblo-gas: bendrovės padalinys ten sėkmingai veikė kele-rius metus“, – pasakoja „Sorainen“ vyresnysis

teisininkas.Anot jo, tokioms pas-

laugoms, kaip „Olympic casino“ atveju, teikti gali būti didelis atstumas nuo pagrindinės bendrovės būstinės.

„Gamybos taip toli iškelti negalima, nes at-siranda logistikos bei są-naudų klausimų. O tokiai kompanijai kaip „Olym-pic Casino“ tai nėra ak-tualu: jie apmoko žmones pagal savo standartus, pakeičią iškabą ir atidaro lošimo namus“, – sako S. Butovas.

Investicinės madosTačiau anot „Sorainen“ vyresniojo teisininko, investicijos užsienio rin-kose – tarsi mada: jei viena didelė bendrovė sumano įsigyti įmonę konkrečioje šalyje, tą netrukus su-skumba daryti ir kiti, tik mažesni Lietuvos verslai.

„Jau seniai visiems buvo žinoma, kad kontro-liuojančiąsias bendroves palanku steigti Olandijoje, nes šioje šalyje palanki mokesčių bazė. Tačiau kol ten kojos neįkėlė „Ma-xima“, ta jurisdikcija nebuvo populiari. Taigi,

FaKTaI

SaNDORIaI BaLTIJOS šaLySE

•Praėjusiais metais di-džiausius sandorius užsienio rinkose sudarė „Olympic Casino“ – su italų partne-riais įsigijo bendrovę Italijoje „Jackpot Game“ (vertė ne-atskleidžiama), „City Service“ įsigijo lenkų įmonę „Zespol Zarzadcow Nieruchomosci“ (apie 37,95 mln. litų), „Maxi-ma LT“ įsigijo prekybos tinklą Ispanijoje „Dinasol“ (vertė neatskleidžiama), su „VP Market“ grupe susijęs fondas „Gemini grupė“ nupirko Len-kijos maisto gamintoją „Ce-nos“ (apie 24,6 mln. litų), „BaltCap“ fodas investavo į programėlės „YPlan“ kūrėjus (vertė neatskleidžiama, viso sandorio suma – apie 4,25 mln. litų, „BaltCap“ buvo tik dalinis investuotojas).

•Anot ekspertų, dalis Lietu-vos investicinių bendrovių turi kapitalo, o vietinėje rin-koje siūlomas rizikos ir grąžos santykis kai kuriais atvejais jau per mažas

•Taigi tikėtina, kad tokio įspūdingo bendrovių augi-mo, buvusio 1990–2007 metais, Baltijos šalyse jau nebepamatysime

Lietuva – pirma

Lietuva – tarp lyderių pagal įvykdytus ES įsipareigojimus. Fotodiena

■Naujausiais Europos Komisijos (EK) duomeni-mis, Lietuva tebėra tarp lyderių pagal įvykdytus Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų mokė-jimus.

2013-ųjų sausio 1 d. duo-menimis, Lietuvai EK išmo-kėta suma viršijo 50 proc.

(52,1) visų 2007–2013 m. ES finansinės perspektyvos numatytų skirti struktūri-nės paramos lėšų. Šiek tiek daugiau (52,8 proc.) išmo-kėta Airijai. Trečioji šioje ri-kiuotėje – Portugalija (51,7 proc.).

Visoms 27 ES valstybėms išmokėtos struktūrinės pa-ramos vidurkis – 45,1 proc.

mln.

»Retai investuojama į nežinomus sektorius

Didžiosios Baltijos šalių bendrovės jau išaugo vietinę rinką, todėl plėtrai ieško sandorių užsienyje. reuters

Į „Sodrą“ pervedė daugiau

„Sodra“ pernai gavo 11,56 mlrd. litų įmokų. eLTa

■Išankstiniais duomeni-mis, per 2012 m. valsty-binio socialinio draudimo įmokų mokėtojai į biudžetą pervedė daugiau lėšų, nei buvo planuota, ir daugiau nei 2011 m.

Išmokų gavėjams taip pat skirta didesnė suma, tačiau galutinis „Sodros“

biudžeto rezultatas buvo geresnis, nei planuota.

Praėjusiais metais drau-dėjai sumokėjo 11,56 mlrd. litų įmokų. Tai yra 3,8 proc. (418,7 mln. litų) daugiau, nei planuota.

2012 m. gyventojams iš viso paskirta 13,47 mlrd. litų socialinio draudimo iš-mokų.

egzistuoja pionieriaus fenomenas, kai rinka su-sidomi dar daugiau lietu-viškų įmonių“, – sako jis.

S. Butovas prognozuoja, kad Lenkija – viena rinkų, kurioje galime tikėtis dau-giau lietuviškų investicijų ateinančius dvejus metus.

„Didelėms lietuviškoms bendrovėms žingsnis į Lenkiją – gana natūralus. Mano nuomone, kultūri-nių skirtumų neturime tiek jau daug, o rinka gero-kai didesnė. Tad santykis Lenkija–Lietuva nebuvo pakankamai abipusiškai išnaudotas“, – teigia jis.

„Sorainen“ teisininkas pasakoja, kad remiantis įmonių, kurios bandė už-sienio rinkoje verslą pra-dėti pačios ar pirkdamos bendroves, patirtimi, įsi-gijimas ilgainiui leidžia sutaupyti.

„Jis suteikia didesnę naudą, nes perkamas vei-kiantis mechanizmas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad viską sukurti nuo nulio pigiau, bet, laiko ir sąnaudų atžvilgiu, pinigų išleidi daugiau ir prarandi porą metų. Taigi, įsigiji-mas verslui duoda geresnį postūmį“, – sako jis.

Svarbi – vadovų komandaAnot J. Šalčio, investuo-jant užsienyje itin svarbi vadovų komanda, veik-sianti pasirinktoje rinkoje.

„Ją reikia pasirinkti prieš investuojant, – pa-brėžia jis. – Būna, kad siunčiami vadovai iš val-domų Lietuvos įmonių, tik kartais paliekami senieji įsigyjamos įmonės vado-vai. Rečiau – samdomi nauji vietos rinkoje.“

Anot J. Šalčio, užsienyje sudaromų sandorių vertė labai įvairi: įsigyjami ir maži interneto portalai, ir kelis kartus už perkančias įmones didesnės bendro-vės.

Bendrovės „KPMG Baltics“ įmonių finansų skyriaus vadovas Darius Klimašauskas sako, kad lietuvius itin traukia rin-kos, kuriose ne 3, o 10 ar daugiau milijonų gyven-tojų, taip pat panašios į Lietuvą, pavyzdžiui, bu-

vusios Tarybų Sąjungos šalys.

„Į jas verslininkai eina su vakarietiškomis žinio-mis, tačiau gerai žino ir vietinio verslo niuansus. Jų pasirenkami sektoriai – įvairūs, bet svarbu turėti stiprų vietinį pagrindą, kuriuo remdamasis vyk-dai plėtrą, – aiškina jis. – Lietuviškos bendrovės retai investuoja į nepa-žįstamus sektorius sveti-mose valstybėse. Plėtra užsienyje – brangus malo-numas, todėl manau, kad sandorio vertė turėtų vir-šyti 10 mln. eurų (34,5 mln. litų).“

D. Klimašauskas pa-stebi, kad tokių sandorių skaičius ateityje turėtų tik didėti, nes stambio-sioms bendrovėms reikia erdvės augti.

„Nemaža dalis Lietu-vos investicinių bendro-vių turi kapitalo, o vie-tinėje rinkoje siūlomas rizikos ir grąžos santykis kai kuriais atvejais jau per mažas. Taigi tikėtina, kad tokių įspūdingo au-gimo, buvusio 1990–2007 metais, Baltijos šalyse jau nebepamatysime“, – sako jis.

»Žingsnis į Lenkiją – gana natūralus



Lietuvoje8

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius:Gyventojams pasiūlysime priimtinesnį renovacijos modelį – jie nebus verčiami skolintis iš komercinių bankų, o investicijas kompensuotų už šilumą sutaupytos lėšų. vykdysime ne pavienių pastatų, o kvartalų renovaciją, kartu tvarkysime požemines inžinerines komunikacijas ir namų aplinką. Tai ne tik mažins šilumos kainas, bet atgaivins statybų sektorių ir sukurs naujas darbo vietas

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis: neabejotinai kitas prioritetas po renovacijos – ne tik teritorijų planavimo dokumentai, bet visa projektų derinimo procedūra. pagal planą, kovą prasi-dedančiai Seimo sesijai turime pateikti naują Teritorijų planavimo įstatymo redakciją, kurią jau esame bebaigę. Tikiu, kad dalykai bus supaprastinti iš esmės: sumažės atvejų, kai reikia detaliųjų planų, gana radikaliai sutrumpės derinimo procedūros laikas

NUOMONĖ

Gyventojams priimtinesnis renovacijos modelis Lengvesnis kelias investuotojams

Kokios svarbiausios regioninės plėtros perspektyvos?

FotodienaFotodiena

Savivaldybių užmojams

trūksta pinigųKai naujoji Vyriausybė merams pristatė regionų plėtros politikos kryptis, savivaldybės lengviau atsiduso, kad pagaliau valdžia pri-

pažįsta problemas ir ruošiasi jas spręsti.

Svarbiausi užda-viniai – įgyven-dinti renovacijos programą ir pri-

traukti investicijas. Vis dėlto, regionams reikia daugiau lėšų, valdžiai – laiko išspręsti projektų detales, mano Lietuvos sa-vivaldybių asociacijos pre-zidentas, Druskininkų me-ras Ričardas Malinauskas.

? premjeras algirdas Butkevi-čius pristatė nacionalinės

regioninės politikos kryptis. ar savivaldybių ir valdžios vizijos sutampa?

Pastaraisiais metais mūsų problemų – sava-rankiškumo, papildomų funkcijų, jų finansavimo – niekas negirdėjo, todėl džiaugiuosi, kad beveik visais klausimais mūsų ir Vyriausybės nuomonės sutampa. Be abejo, buvo kalbų apie realias Vyriau-sybės galimybes spręsti iškilusius klausimus. Šian-dien dar sunku pasakyti, kiek jų bus išspręsta, tačiau bent jau yra noras: ieškoma sprendimo būdų, tikiuosi rezultatų.

? Kurios savivaldybių proble-mos svarbiausios? Pirmiausia, finansa-

vimo klausimai. Galime tikėtis daug, bet jei ne-turime lėšų kasdienėms reikmėms, neišspręsime problemų ar uždavinių. Kreditoriniai įsipareigo-jimai auga: 5 metus lėšos savarankiškoms savival-dybių funkcijoms mažėjo arba išliko tokios pat. Kaip galima išgyventi, kai pa-skutinius 5 metus išlaidos didėja, viskas brangsta. Galiu drąsiai pasakyti, kad iki šiol savivaldybės buvo jau net ne podukros vietoje: susidarė įspūdis, kad jos ne Lietuvos dalis.

? Savivaldybių merams buvo pristatyta renovacijos

programa, joje savivaldybėms

GaBIJa SaBaLIaUSKaITė[email protected]

suteikiama daugiau galių. ar, jūsų nuomone, ji veiksminga?

Žingsniai tinkami, mes jiems pritariame, bet įsta-tymai dėl daugiabučių namų renovacijos ar šilu-mos ūkio priimti per daug skubotai, manau, juose neatsižvelgta į problemas, kurias kėlėme. Turiu omenyje šildymo išlaidų kompensacijų gavėjų daly-vavimą balsavime, savival-dybėms priklausantį so-cialinį būstą, kurį esame išnuomoję. Viena vertus, savivaldybėms suteikiami

įgaliojimai, kita vertus, situacija išlieka ta pati: jei už renovaciją nebalsuos 51 proc. daugiabučio ben-druomenės, savivaldybė gali prarasti pinigus ir ne-pajudėti į priekį. Nesakau, kad demokratinėje vals-tybėje reikia prievartos, bet žmonės, gaunantys kompensacijas, neturėtų gauti lemiamų balsų, arba jei priešinasi – turi paramą prarasti, nes yra nesuinteresuoti: jiems pa-dengiama 100 ar 1 tūkst. litų sąskaita.

? Finansinių įsipareigojimų naštą iš gyventojų perims

savivaldybės. ar jos susido-ros, kai pačios turi pradelstų įsiskolinimų?

Paskolas galės imti sa-vivaldybės įstaiga, bet ar ji gaus dešimtis, šimtus milijonų be garantijų? Dar diskutuosime šiais klausimais. Turbūt di-džioji savivaldybių dalis šiandien yra ties riba, kai skolinimosi limitas išnau-dotas tam, kad gyventume. Visos daugumos savival-dybių pasiskolinamos

lėšos skirtos kofinansuoti europines lėšas. Turint galimybę gauti 70 ar 80 proc. projekto vertės lėšų, jų neimti, kad išvengtum 10–20 proc. paskolos, būtų nusikaltimas vaikams ir miestų ateičiai.

? Iškart po rinkimų a. Butkevičius, kalbėdamas

apie investicijų pritraukimą, teigė, kad iniciatyvos vykti į susitikimus su potencialiais investuotojais turi imtis savi-valdybių atstovai, merai. ar tokia praktika būtų veiksminga

gerinant investicinę aplinką?Pritariu, į susitikimus,

kur tik galime, tikrai vyks-tame ir diskutuojame. Pats esu važiavęs ne į vieną pa-saulio kraštą įkalbinėti. Bet čia aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui linkiu tik jėgų ir sveikatos, kad jam pavyktų supapras-tinti žemės sklypų forma-vimo dokumentų tvarką. Koks užsienio investuo-tojas lauks 3 metus, kad pakeistų žemės paskirtį ar sujungtų vieną sklypą su kitu? Aplinkos ministras patikino, kad imsis darbų, taigi, jei jis sugebės atlai-kyti spaudimą, kuris tikrai bus, galėsime investuoto-jams pasiūlyti geresnes są-lygas. Bet reikėtų ir mokes-tinių lengvatų.

? Kalbant apie mokesčių lengvatas, laisvųjų eko-

nominių zonų (LEZ) teikiamos lengvatos buvo linksniuojamos kaip išsigelbėjimas, tačiau in-vestuotojų paieška užtruko. ar jos patrauklios investicijoms?

Atvirai pasakius, dėl LEZ būčiau daręs taupiau. Pirmiausia, ne išklojęs šimtus hektarų trinkelė-mis ir išvedžiojęs vamz-dynus. Būtų numatyta teritorija, parengti doku-mentai ir, jei reikėtų, per mėnesį ar du paruošiama viskas, kas būtina, kad įmonė kurtųsi. Kiek žinau, kai kur investuota dešim-tys milijonų litų į laukus, kuriuose nebūtinai kas nors sprendžiama. Gaila, kad sunkmečiu nepavyko įrodyti savivaldybės gali-mybės steigti bendras įmo-nes. Deja, dabar ją galima steigti, tik jei savivaldybė turi mažiausiai 51 proc. akcijų. Koks investuoto-jas ateis, jei žinos, kaip savivaldybėje keičiasi val-džia? Skambiais šūkiais Seime buvo panaikinti ir turto mainai, kiti dalykai. Jei kažkam atrodė, kad trūksta skaidrumo, nebū-tinai reikia kirsti šaką, ant kurios sėdi, galima įvesti kontrolės priemones.

CV Ričardas Malinauskas

Lietuvos savivaldybių asociaci-jos prezidentas

Nuo 2000 m. Druskininkų savivaldybės meras, tarybos nary

1993–2000 m. uAB „He-sona“ generalinis direktorius

R. Malinauskas sako, kad savivaldybių ir vyriausybės vizija sutampa, tačiau kai kurie įstatymai priimti skubotai. Fotodiena


Savas verslas10

R. Shilleris: kol nebuvo žiniasklaidos, nekildavo burbulų dėl augančių maisto kainų, visuotinio atšilimo ir tra-dicinį kurą pakeitusių bio-degalų populiarumo kilęs dirbamos žemės burbulas kelia daugiausia pavojų, teigė lietuviškų šaknų turintis Jeilio universiteto ekonomikos profesorius robertas Shilleris.

8 būdai sugalvoti gerą verslo idėjąMetų pradžia – puikus laikas pradėti verslą. žinoma, pirmiausia reikia sugalvoti koncepciją, kuri būtų sėkminga. „reikia sugalvoti daug idėjų, kad tai nulemtų jūsų sėkmę“, – pataria vienas interneto svetainės „inventright.com“ įkūrėjų Stephenas key'us.

Davoso prognozės ne visada išsipildo„keletą dienų bus girdėti daug spėlionių. Būkite at-sargūs“, – rašo „The new York Times“ skiltininkas andrew ross Sorkinas. kasmetinis davoso pasau-lio ekonomikos forumas, prasidėjęs antradienio vakarą, – vienas garsiausių verslo ir politikos pasaulio vardų.

www.ek.ltNaUJIENOS TaVO

VERSLUI

Kada Lietuva

įsives eurą?

čia jungiasi www.ek.lt draugai

Paskutinės minutės pasiūlymas

■Londone gyvenantys lietuviai Viktoras Jucikas ir Rytis Vitkauskas panoro turėti kažką savo – metė gerai apmokamus darbus finansų sektoriuje (V. Jucikas dirbo „Goldman Sachs“, o R. Vitkauskas – „Summit partners“) ir per šiek tiek daugiau nei metus sukūrė programėlę „yplan“, kuri praėjusių metų pabaigoje iš įvairių investuotojų pritraukė 1,7 mln. JaV dolerių (apie 4,4 mln. litų).

„YPlan“ veikimo prin-cipas paprastas – įsijun-giate programėlę, gaunate 6–10 paskutinės minutės pasiūlymų į vakare vyks-tančius renginius ir piges-nius bilietus įsigyjate ke-liais paspaudimais. Dalis sumos už bilietą atitenka „Yplan“.

Sudėtingas planavimasVaikinai sako, kad „YPlan“ buvo 51-oji jų idėja, iki kurios sekė ilgas kruopštaus plana-vimo kelias. „Turėjome didžiulę lentą su matrica

– vienoje ašyje buvo popu-liarėjančios tendencijos, o kitoje kasdieniai žmo-nių rūpesčiai. Tai mums padėjo susipažinti su jau egzistuojančiais „startu-pais“ ir išsiaiškinti neu-žimtas rinkos dalis. Taip pasiekėme 50 idėjų, iš jų išsirinkome keletą, ku-rios mums buvo įdomios ir galinčios pakeisti pa-saulį į geresnę pusę“, – pa-sakojo V. Jucikas.

Tuomet vaikinai iške-liavo į Silicio slėnį, kur savo idėjomis pasidalino su nemažu skaičiumi

draugų ir pažįstamų, dir-bančių tokiose bendro-vėse, kaip „Google“ ar „Facebook“.

„Klausėme, ar mūsų idėjos veiktų, kokių mato sunkumų. Galiausiai, vis dar būdami San Fran-siske, sumanėme ką nors kultūringai nuveikti, bet taip greitai neišėjo nieko surasti. Taip ir gimė „YPlan“ idėja“, – sponta-nišką idėjos atsiradimą apibūdino vienas „YPlan“ įkūrėjų. Tiesa, pasak V. Juciko, kruopštus idėjų rinkimasis nenuėjo per-

niek – leido pažinti rinką ir suprast, ko jai trūksta.

patys pirko bilietusGrįžę į Londoną vaikinai primityviai ištyrė idėjos veiksmingumą: „Kalbėjo-mės su draugais. Prašėme jų spontaniškai pakviesti savo draugus ateiti į kiną tą pačia dieną už šiek tiek mažesnę kainą. Kalbėjo-mės su teatrų ir kino tea-trų vadovais, žiūrėjome, ar jie susiduria su bilietų pardavimo paskutinę mi-nutę problema, – tai tie-siog papildomos pajamos,

MaRTyNaS [email protected]

V. Jucikas (kairėje) ir R. Vitkauskas su „yplan“ pirmiausia planuoja plėstis į JaV. asmeninio albumo nuotr.

»Labiausiai padeda gebėjimas parodyti, kad idėja turi sparnus

1. 2015 metais 8%

Šaltinis: „ekonomika.lt“. apklausoje dalyvavo 345 skaitytojai.

SAVAITĖS KLAUSIMAS

51

23

2. 2016 metais 6%3. 2017 metais 9%

4. Niekada 22%5. Lietuvai euro nereikia 55%

„Swedbank“ neseniai paskelbė, kad Lietuva anksčiausiai eurą galės įsivesti 2017-aisiais, o SeB prognozės nekeičia ir lieka prie 2015 metų. daugiau nei pusė portalo „eko-nomika.lt“ skaitytojų mano, kad Lietuvai euro nereikia, o penktadalis – kad šaliai niekada nepavyks prisijungti prie euro zonos.

kurios dingsta, kai tuščių vietų niekas neužima.“

Galiausiai atsirado „YPlan“ prototipas, ku-riuo praėjusį pavasarį naudojosi pusšimtis žmonių. Jiems užsirezer-vavus bilietą į renginį, „YPlan“ įkūrėjams tek-davo patiems bėgti pirkti bilietų.

Garsūs investuotojaiŠiandien „YPlan“ dirba apie 20 žmonių, o praėju-sių metų lapkritį bendrovė pranešė, kad pritraukė 1,7 mln. JAV dolerių (apie 4,4 mln. litų) pirminę in-vesticiją iš žinomų inves-tuotojų, kaip „Wellington Partners“, „Octopus Inves-tments“. Investuotojų są-raše yra ir Baltijos šalyse veikiantis rizikos kapitalo fondas „BaltCap“.

V. Jucikas sako, kad pažintys ieškant investuo-tojų menkai padeda: „La-biausiai padeda gebėjimas parodyti, kad idėja turi sparnus, gali veikti ir nėra per daug rizikinga.“

Šiuo metu „YPlan“ kol kas veikia tik Londone ir tik „Apple“ mobiliuo-siuose įrenginiuose. Ta-čiau artimiausiu metu turėtų pasirodyti ir „An-droid“ versija, o vaikinai ketina plėstis bent į 10 didelių JAV miestų, o vė-liau gal ir į keletą didelių miestų Europoje ar Azi-joje.

ĮDOMU Savaitraščiui „ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? papasakokite apie save redakcijai: [email protected] , (8 5) 203 1086

www.facebook.com/ekonomika.lt

4


12 Tryliktas puslapis Tryliktas puslapis 13Nr. 32013 m. sausio 28–vasario 3 d.


KRIMINALINĖSNAUJIENOS

SaVaITėS KRIMINaLų

TOP 3

L I S A b O N A . Paaiškėjo, kad portugalas Arturas Baptista da Silva, žiniasklaidoje žinomas kaip ekonomikos ekspertas ir JT konsultantas, – apgavikas. 61 metų A. B. da Silvos populia-rumas pradėjo augti praėju-siais metais, kai jis pasirodė viename populiarių labdaros renginių Lisabonoje. A. B. da

Silvai gresia būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn dėl sukčiavimo, kol kas jis ne-rastas.A b I D ž A N A S . Ginkluoti užpuolikai prie vieno svarbiauio Dramblio Kaulo Kranto miesto Abi-džano užgrobė tanklaivį. Pa-namos vėliavą iškėlęs laivas ITRI užpultas trečiadienį, kai

buvo ruošiamasi iš jo išpum-puoti 5 tūkst. tonų naftos. Pareigūnai šią informaciją paviešino pirmą kartą. Pas-taraisiais mėnesiais piratų atakų netoli Vakarų Afrikos krantų smarkiai padaugėjo. Tačiau didelė dalis užpuolimų įvyksta prie Nigerijos krantų. Pagrobta nafta parduodama juodojoje rinkoje.

D ž A K A R T A . Antradienį Indonezijos teis-mas 56 metų britę dėl nar-kotikų kontrabandos nuteisė mirties bausme. Teisėjas pri-pažino Lindsay Sandiford kalta dėl kvaišalų įvežimo į šalį. Britė praėjusių metų gegužę buvo sulaikyta Balio tarptautiniame oro uoste. Jos lagamine rasta 4,79 kg kokaino.

Įšaldė sąskaitas

Ūkio banke įšaldytos 28 sąskaitos. Fotodiena

■prokurorų sprendimu įšaldytos su vadina-muoju Magnickio sąra-šu siejamos sąskaitos Ūkio banke.

Įtariama, kad per Vladi-miro Romanovo valdomą banką buvo plaunami iš Rusijos biudžeto „išpum-puoti“ pinigai – apie 13 mln. JAV dolerių (apie 33,6 mln. litų).

Pasak Kauno apygar-

Sulaikė agurkinius

„aro“ pareigūnai padėjo sulaikyti agurkinių grupuotę. Fotodiena

■per bendrą policijos ir prokuratūros operaciją praėjusį antradienį buvo sulaikyti pagrindiniai ir svarbiausi Kauno agurkinių organizuotos nusikalstamos grupuo-tės lyderiai ir nariai.

Po ilgą laiką trukusio tyrimo, kurį atliko Lietu-vos kriminalinės policijos

biuro Organizuoto nusi-kalstamumo tyrimo pada-linių pareigūnai, surinkus pakankamai faktinių duo-menų, Agurkinių grupuo-tei pareikšti įtarimai dėl sunkių ir labai sunkių nu-sikaltimų. Sulaikyti ir atlikti kitus veiksmus pasitelkti Lietuvos policijos antitero-ristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovotojai.

Interneto piratai ginklų

nesudeda

paULIUS GRINKEVIČ[email protected]

Nukerti vieną galvą, o vietoje jos išauga dvi – Hidros metafora puikiai tinka apibūdinti kovą su interneto piratais, kurie net ir

teismų priremti prie sienos neskuba sudėti ginklų ir randa naujų būdų, kaip verstis piratine veikla.

– sakė D. Paršonis.Esą pasaulinė prak-

tika rodo, kad uždarius vieną piratinį tinklalapį atsiranda kelios dešimtys naujų, todėl jei Lietuvos apeliacinis teismas nu-spręstų palikti galioti Vil-niaus apygardos teismo sprendimą uždaryti „Lin-komaniją“, kažkas pasi-naudotų atsiradusia laisva vieta.

„Gal sprendimas užda-ryti „Linkomanijos“ tin-klalapį guodžia kažkieno moralines nuotaikas ar nuostatas, bet kad jis ne-turės įtakos praktikai, tai faktas. „Linkomanijos“ vieta – labai geidžiama, jau dabar yra tokių, kurie gvieštųsi jos ir rizikuotų“, – sakė pašnekovas.

Ne vėjo malūnaiLietuvos antipiratinės vei-klos asociacijos (LANVA) pirmininkas Vytas Sima-navičius aiškino, kad mū-šis su interneto piratais nėra tas pats, kas kova su vėjo malūnais. Esą piratai neretai kuria ne atskirus tinklalapius, o visą tinklą, ir sučiupus vienus iškart gali būti uždaromi keli pi-ratiniai tinklalapiai.

„Argumentas, kad

uždarius piratinius pus-lapius nesumažės pa-žeidimų, nėra teisingas – „Linkomanijoje“ šiuo atveju yra 200 tūkst. var-totojų ir jei jie netektų galimybės parsisiųsti iš šio tinklalapio, nemanau, kad visi pereitų į kitą tin-klą“, – aiškino V. Simana-vičius.

Pasak jo, pagrindinis skirtumas tarp tokių sve-tainių kaip „Youtube“ ar kitų, kur vartotojai kelia turinį, yra tas, kad „You-tube“ turinį gali kurti visi norintieji, o „Linkomani-joje“ ar kituose „peer to peer“ (vartotojas siunčia vartotojui – red. past.) tipo tinklalapiuose jį neva kuria tik tam tikri žmo-nės, kurie atitinka specia-lius administracijos nu-statytus kriterijus.

„Tokių puslapių admi-nistracija priima žmones tam, kad jie skelbtų gali-mai neteisėtą turinį, jose viskas suskirsta į kate-gorijas, yra taisyklės ir nurodymai, kaip ir kokią

informaciją publikuoti,“ – kalbėjo V. Simanavičius.

Kovos nesėkmingosKad mūšis su nelegaliais piratais nesuteikia tiek naudos kiek su piratais kovojančių organizacijų atstovams norėtųsi, rodo ir buvusios „Megaupload“ bendrovės įkūrėjo Kimo Dotcomo (anksčiau – Ki-mas Schmitzas) pavyzdys. Daugiau nei prieš metus

uždarius bylų dalijimosi svetainę „Megaupload“ dėl joje skelbiamos piratinės informacijos K. Dotcomas savo žinomumą panaudojo kurti naujam projektui. Naujojoje Zelandijoje įre-gistruota bendrovė pava-dinta panašiu vardu kaip ir anksčiau – „Mega“ ir buvo pristatyta kiek dau-giau nei prieš savaitę.

Pasak K. Dotcomo, ati-darius tinklalapį per 14 valandų jame užsiregis-travo 500 tūkst. vartotojų. Šįsyk K. Dotcomas mė-gins patraukti vartotojus itin mažomis duomenų saugojimo kainomis.

Buvęs bylų dali-jimo svetainės „Linkomanija.net“ administ-

autorių teisių pažeidimus, tuomet jiems kiltų atsa-komybė. Tačiau „Linko-manija“ tokio pranešimo nebuvo gavusi, o teismas padarė prielaidą, kad jis buvo gautas“, – sakė G. Mekionis.

Advokatas pasakojo, kad remiantis priimtu teismo sprendimu ana-logiški nutarimai galėtų būti taikomi ir kitoms sve-tainėms, kuriose galima dalytis bylomis – „You-tube“, „Facebook“ ir t. t. Be to, pasak kai kurių spe-cialistų, įdomu, kad pati „Microsoft“ taip pat turi bylų dalijimosi svetainių, pavyzdžiui, „SkyDrive“.

„Microsoft“ įgalio-tos advokatų kontoros „IPnovus Law“ atstovai neatsakė į klausimus dėl apeliacinio skundo ir pa-grindinių „Linkomanijos“ bei kompanijai „Micro-soft“ priklausančių bylų dalijimosi svetainių skir-tumų – esą jie dar nėra matę apeliacinio skundo ir į tokius klausimus atsaki-nėti būtų nekorektiška.

piratus keičia pirataiPasak technologijų specia-listo, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojo Džiugo Paršonio, tarp „Linkomanijos“ ir „Microsoft“ priklausančių bylų dalijimosi svetainių esminių skirtumų nėra. „Abiejų programų paskir-tis – informaciją padaryti viešai prieinamą, o kaip jos bus panaudotos, spren-džia vartotojas, o ne siste-mos kūrėjas. Gali skirtis nebent programų kūrėjų ketinimai“, – pasakojo D. Paršonis.

Specialistas aiškino, kad panašios problemos dėl galimai neteisėto turi-nio iškyla ir su paieškos sistemomis – „Microsoft“ valdo paieškos tarnybą „Bing“, tarp kurios rezul-tatų yra nemažai nuorodų į turinį, kurį atsisiuntus būtų pažeistos autorių teisės. Ir iš tiesų – „Bing“ paieškos sistemoje suvedę atitinkamus raktinius žodžius rasite nuorodų į svetaines, kuriose galima tiesiogiai nemokamai atsi-siųsti net „Windows“ ope-racinę sistemą.

„Esu beveik 100 proc. tikras, kad ilgai neužtruk-tume ieškodami abejotino turinio kiekvienoje tarny-boje, kuri leidžia vartoto-jams pasirinkti skelbiamą informaciją. Tik kyla klausimas, ar radęs ne-sankcionuotą tekstą, pu-blikuojamą kokiame nors tinklalapyje, galėtume sukelti tokią griūtį, kad būtų uždarytas portalas“,

FaKTaI

„LINKOMaNIJOS“ ByLa

•Nesutarimai tarp „Mi-crosoft“ ir „Linkomanijos“ prasidėjo 2009-aisiais, kai LANVA sučiupo 106 „Lin-komanijos“ vartotojus, kurie nemokamai atsi-siuntė operacinę sistemą „Microsoft Windows 7 ultimate“

• Iki 2009 m. bendrovė „n5“, kuriai vadovauja Kęstas Ermanas, valdė „Linkomaniją“. Vėliau svetainė buvo perduota Seišeliuose įsikūrusiai įmonei „Vitality Interna-tional Investment“

• Pernai gruodžio mė-nesį Vilniaus apygardos teismas patenkino „Mi-crosoft“ ieškinį ir priteisė bendrovei „n5“ sumokėti 130 tūkst. litų bei uždaryti „Linkomaniją“. K. Erma-nas šį teismo sprendimą apskundė.

»„Linkomanijos“ vieta labai geidžiama, jau dabar yra tokių, kurie gvieštųsi jos ir rizikuotų

dos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Donato Puzino, Lietuvos teisėsauga prisideda prie pasaulinį re-zonansą sukėlusio tyrimo, kurį pradėjo mįslingai žuvęs Rusijos teisininkas Sergejus Magnickis. Ūkio banke iš viso įšaldytos 28 sąskaitos. Pirminiais duomenimis, sąskaitose esančios sumos nėra labai didelės – nė viena neviršija 40 tūkst. litų.

»„Linkomanijoje“ yra 200 tūkst. vartotojų ir jei jie netektų galimybės parsisiųsti iš šio tinklalapio, nemanau, kad visi pereitų į kitą tinklą

ratorius Kęstas Ermanas apskundė Vilniaus apy-gardos teismo sprendimą, pagal kurį „Linkomanija“ bendrovei „Microsoft“ turi sumokėti 130 tūkst. litų ir uždaryti svetainę.

Anot „Linkomanijai“ atstovaujančios advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ advokato Gy-čio Mekionio, pagrindinis apeliacinio skundo mo-tyvas – teismas nepakan-

kamai įsigilino į tai, kaip veikia „Linkomanijos“ projektas.

„Linkomanija“ – tik tarpininkė, svetainėje var-totojai keičiasi bylomis ir jeigu būtų pranešta apie

Visiems iškart prisijun-gusiems bus leista nemo-kamai įkelti 50 gigabaitų duomenų, o už didesnį duomenų kiekį bus ima-mas gana mažas mėnesi-nis mokestis. Pavyzdžiui, už beveik 40 JAV dolerių (apie 100 litų) mėnesinį mokestį lankytojai galės įkelti 4 terabaitus duo-menų. Naujoji svetainė turės tokių technologijų, kurios neužtikrins šim-taprocentinės įmonių ar vartotojų apsaugos nuo autorių teisių pažeidėjų, tačiau šįkart autorių tei-sių turėtojams vartotojus susekti bus sudėtingiau.

K. Dotcomas naujojo tinklalapio „Mega“ pristatymo dieną. Scanpix

„Linkomanija.net“ apskundė Vilniaus apygardos teismo sprendimą uždaryti bendrovę. ekonomika.lt nuotr.

Nekilnojamasis turtas 15

■Londone greitai gali atsirasti dešim-tys tūkstančių labai reikalingų naujų būstų, jei investuotojams bus leista nenaudojamus biurų pastatus paversti daugiabučiais.

Biurus vers butais

Žemės mokesčio įstatyme netrūksta spragų. Fotodiena

»Vytas Zabilius, „Ober Haus“ generalinis direktorius: Esu paskaičiavęs, kad jei valstybė gyventojams kompensuotų ir 50 procentų renovacijos išlaidų, net tai jai nebūtų nuostolinga, nes dalis pinigų grįžtų per pVM mokestį, sumažėjusį nedarbą. Todėl kalbėti apie 40 proc. kompensavimą visai realu. Tik reikėtų atsižvelgti į tai, kad darbus atliktų lietuviško kapitalo įmonės ir prekių neimportuotume iš užsienio

■pardavus butą sosti-nėje galima įsigyti namą provincijoje ir gauti še-šerių metų atlyginimą, tvirtina nekilnojamojo turto skelbimų portalas „Domoplius.lt“.

Vidutinė Vilniuje par-duodamo buto kaina –

280 tūkst. litų, o vos už 40 kilometrų esančiame Šalčininkų rajone gyvena-masis namas vidutiniškai kainuoja 94 tūkst. litų, rodo portalo duomenys. Iš sostinės persikėlus gy-venti į provinciją galima ne tik sutaupyti, bet ir gy-venti dvigubai erdviau.

provincijoje – pigiau

BENDROVė „COSTuM“ NAuJOSIOS AKMENėS MIESTO CENTRE RENOVAVO 29 DAuGIABučIuS

29

■Nuo sausio 1-osios įsigaliojusiame Žemės mokesčio įstatyme netrūksta spragų, pastebi specialistai.

Pagal naująją tvarką nustatyti žemės mokesčio tarifą 0,01–4 proc. nuo vi-

dutinės žemės rinkos vertės privalo savivaldybės, tačiau dėl nepriimtų įstatymo pakeitimų jos iki įstatymo įsigaliojimo tam neturėjo teisės, todėl naujieji tarifai gali būti neteisėti, o dėl iš-augusio mokesčio baimina-masi teismų.

Įstatyme – spragos

asmeninio albumo nuotr.

Anglijos vyriausybės pareigūnai įsitikinę, kad vien Londone ir Pietryčių Anglijoje taip galima būtų įrengti apie 40 tūkstančių butų. Dar 60 tūkstančių galėtų atsirasti likusioje An-glijos dalyje.

anglijoje ketinama biurus versti butais. Scanpix

Kai baudos tampa mielesnės


Dešiniajame Neries krante, Konstitucijos prospekte, jau 2015 metais turėtų iškilti novatoriškas verslo centras „Quadrum“. Verslo miesto

plotas – 70 tūkst. kv. metrų, tačiau panašu, kad automobiliai šalia neišsiteks.

Norvegijos NT plėtros ben-drovė, sta-tanti objektą,

skaičiuoja kompensaciją, kurią turės sumokėti už neįrengtas automobilių stovėjimo vietas. Statybos techninis reglamentas (STR) numato įrengti po vieną automobilio vietą 25 kv. metrams administraci-nio pastato.

Bendrovės „Schage Real Estate“ vadovas Kje-tilas T. Hanssenas sako, kad įgyvendindama su-manymą, bendrovė siekia neatsilikti nuo pasauli-nių tendencijų, tačiau supranta, kad turi veikti pagal Lietuvos įstatymus ir laikosi STR, todėl įsi-pareigoja sumokėti kom-pensaciją už trūkstamas stovėjimo vietas. K. T. Hanssenas skaičiuoja, kad ji sieks 3,5 mln. litų – po 15 tūkst. litų už kiekvieną au-tomobilio vietą.

„Žiūrint į ateitį, po 50 ar 80 metų nebus tokio auto-

mobilių poreikio, koks yra šiandien. Unikalu, kad Vil-niuje visi į darbą važiuoja automobiliu, kitose Eu-ropos sostinėse taip nėra. Aš, norvegas, galiu paly-ginti norvegišką tvarką, ten viskas atvirkščiai: nurodomas maksimalus stovėjimo vietų skaičius, kuris yra žymiai mažesnis už Lietuvoje nurodomą minimalų“, – aiškina K. T. Hanssenas.

„Schage Real Estate“ generalinis direktorius įsitikinęs, kad maždaug 720 vietų automobiliams statyti užteks, o jei ir pri-trūks – problema bei ri-zika tenka valdytojui.

„Gal tokio reglamento reikia, kur yra gyvena-mųjų pastatų. Šiaurės miestelio pavyzdys: niekas nenorėjo vietos automobi-liams, dabar vaikai neturi kur žaisti, tai neprofesio-nalaus projekto įgyven-dintojo problema, – teigia K. T. Hanssenas. – Turime projektą, skaičiavimus, investuojame nemažai pinigų ir tai bus mūsų problema, jei vietų trūks.

Manome, kad žinome ge-riau, nei tas, kuris sudarė reglamentą.“

Anot jo, architektų ir konsultantų išanalizuoti STR reikalavimai nėra pasenę ar taisytini, tačiau dėl reikalavimo automo-bilių aikštelėms reikia apsispręsti, kaip Vilnius turi atrodyti po 20 metų. „Manau, kad kiti turės savo nuomonę, bet STR reikalavimus lengva apeiti skaičiavimais: nurodytas stovėjimo vietų kiekis pa-gal biuro naudojimo plotą. Suskaičiavus koridorių, susitikimų kambarį, skai-čius sumažėja“, – dėsto jis.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis įsi-tikinęs, kad teisinę bazę reikia peržiūrėti, tačiau pripažįsta, kad Norvegijos NT vystytojos norai ma-žinti automobilių srautus kelia abejonių. Ministras svarsto, kad aplinkosau-gos problemas spręstų ne-bent kvartalas, kuriame ribojamas automobilių judėjimas.

„Kai kalbama, kad vienas pastatas būtų sta-

tomas be automobilių stovėjimo aikštelių arba su labai sumažintomis, matau tik vieną dalyką – automobiliai bus pa-skirstyti po gretimus skly-pus, užkimš kitų pastatų kiemus. Galbūt ne viską žinau, esu pasiryžęs klau-syti argumentų, kur yra nauda, jei ji egzistuoja, esu pasiryžęs ją remti, bet šiandien, kiek turiu infor-macijos, manau, kad taip elgtis negalima. Jei šitam verslo centrui baudos at-rodo per mažos, jas galima padidinti tiek, kad mažos nepasirodys, – teigia V. Mazuronis. – Gal čia pa-našiai kaip su medžiokle: baudos tokios juokingos, kad labiau apsimoka pa-žeisti įstatymus. Reikia panagrinėti šį dalyką, bet tokia pozicija man atrodo neteisinga.“

Aplinkos ministro tei-gimu, jei vietų automo-biliams trūks, problemą spręsti galima stovėjimo aikšteles už sumokėtą kompensaciją įrengiant savivaldybei. Tokios sto-vėjimo vietos nebūtinai gali būti šalia verslo cen-tro, tačiau naudojamos jo reikmėms. „Manau, kad jei bus įrengtos pastato eksploatacijai, jo klien-tams reikalingos automo-bilių stovėjimo aikštelės, viskas gerai. Bet pastate turi būti visa infrastruk-tūra: pradedant inžine-riniais tinklais, baigiant stovėjimo aikštelėmis. Jei vienu ar kitu būdu įrengs – tvarka, o jei ne – toks pastatas nebus eksploa-tuojamas“, – tikina V. Ma-zuronis.

NT plėtros bendrovė tikina, kad nenori nusižengti Lietuvos įstatymams ir laikosi STR, todėl yra pasiryžusi sumokėti 15 tūkst. litų vertės kompensaciją už kiekvieną pagal reikalavimus trūkstamą vietą automobiliui. Bendrovės nuotr.


Europa vs. JAV: 80–20

per dideli, kad būtų išgelbėtiKita priklausomybės nuo bankų problema – jų dydis. Kai bankai vaidina labai didelį vaidmenį, išsipučia iki tokio dydžio, kad su-sidūrus su problemomis valstybėms tampa sunku juos išgelbėti.

Pavyzdžiui, 2008-ųjų pradžioje Airijos vyriau-sybė teigė, kad jos bankų gelbėjimas bus „pigiausias pasaulio istorijoje“, tačiau po trejų metų bendra ban-kams paremti skirta suma pasiekė per 70 mlrd. eurų (241,5 mlrd. Lt). O Airija pati atsidūrė ties bankroto riba ir buvo priversta pra-šyti paramos iš ES bei TVF. Bankų gelbėjimo išlaidos

Tiek JAV, tiek Europa skaudžiai krito per finansų krizę. Praėjus keliems metams JAV ekonomika stabiliai kyla į viršų, o Europos kreivė nuslinko žemyn. Dėl šio išsiskyrimo daug kritikos sulaukė Europos taupymo

priemonės, bet Europos nesugebėjimą įveikti krizę didele dalimi lemia skaičiai 80:20.

GRETa JaNKaITyTė[email protected]

Krizės įkarštyje, 2 0 0 9 - a i s i a i s , JAV BVP smu-ko apie 3 proc., o

ES – maždaug 4 proc. Dve-jus metus šalys panašiu tempu lipo iš krizės liūno. Deja, pernai ES į jį vėl krito, o JAV, nors ir lėtai, bet stabiliai išsikapanojo ir pagal prognozes šios šalies BVP šiemet padidės daugiau nei 2 procentais. Pernai ES ekonomika nu-smuko į recesiją, o šiemet vos viršys nulinį augimą.

Panaši ir užimtumo tendencija. Nors per krizę JAV nedarbo lygis išaugo daugiau nei euro zonoje, tačiau nuo 2011 metų ne-darbas valstijose mažėjo, o euro zonoje 2012-ųjų lap-kričio mėn. nedarbo lygis pasiekė rekordines aukš-tumas.

Taupymo prakeiksmasPernai itin stipriai išryš-kėjus šiam dviejų žemynų skirtumui, ekspertai pra-

dėjo ieškoti atsakymų. Daugiausia kritikos strė-lių sulaukė plačiai Euro-poje pritaikytos taupymo priemonės.

„Jokioje didelėje šalyje nėra buvę sėkmingos tau-pymo programos, – pernai balandį teigė ekonomikos Nobelio premijos laure-

atas Josephas Stiglitzas. – Be abejonės, Europos požiūris kelia mažiausiai lūkesčių. Manau, kad Europa juda savižudybės link.“

Kitas žymus ekono-mistas Nourielis Roubini aiškino, kad augantis taupymas skatina susi-

traukimą, nes didesni mokesčiai ir mažesnės vyriausybės išlaidos bei socialinės išmokos mažina disponuojamas pajamas bei visuminę paklausą.

„Be to, gilėjant rece-sijai, o fiskaliniam defi-citui plečiantis, ateityje reikės dar vieno taupymo

raundo, – rašė N. Roubini savo komentare „Project Syndicate“. – O dabar, dėl fiskalinių sutarčių, net euro zonos branduolys bus priverstas vykdyti milžinišką, recesiją le-miantį taupymą.“

Galų gale, kitas Nobe-lio premija apdovanotas

ekonomistas Paulas Kru-gmanas ne tik taupymą vadina „giliai destrukty-via politika“, bet ir abe-joja, kad Estija, kurios BVP augimas – vienas geriausių Europoje, yra sėkmingo taupymo pa-vyzdys.

80:20Taupymo minusų pa-neigti negalima, tačiau pernai metų pabaigoje BBC verslo redakto-rius Robertas Pestonas atkreipė dėmesį į kitą, mažai minimą skirtumą tarp JAV ir Europos. Bu-vęs Europos centrinio banko prezidentas Jea-nas-Claude'as Trichet'as R. Pestonui papasakojo apie 80:20 santykį Euro-poje bei 20:80 santykį JAV. Tuo jis norėjo pasakyti, kad „Europoje bankai namų ūkiams bei verslui suteikia, grubiai tariant, 80 proc. viso reikiamo fi-nansavimo, o JAV – tik apie 20 proc.“. Tokia didelė Europos priklausomybė nuo bankų lėmė smarkų

finansavimo trūkumą.„Kai bankai silpni ir

jiems trūksta kapitalo (tai dabar būdinga daugeliui euro zonos bankų), jie skolina nenoriai, – rašo R. Pestonas. – Ką jie bando padaryti, tai sumažėti – kitaip tariant, sumažinti skolinto ir nuosavo ka-pitalo santykį. Kai jie tai daro ir pinigai neplaukia į namų ūkius ar verslus, tie namų ūkiai ar verslai negali išleisti pinigų, jie negali investuoti ir eko-nomika, atvirai sakant, visiškai negali augti.“

Kad bankų noras sko-linti krizės laikotarpiu suprastėjo, mano daugiau nei trečdalis smulkių bei vidutinių ES įmonių, rodo „Eurostat“ apklausa. Nuo 2007 iki 2010 metų mažų ir vidutinių įmonių, ku-rioms pavyko gauti pa-skolą, sumažėjo 18 proc., o gavusių finansavimą iš vertybinių popierių ma-

žėjo 15 procentų. ECB 2012 metų ba-

landį–rugsėjį atlikta ap-klausa rodo, kad mažos bei vidutinės euro zonos įmonės teigė, jog ir toliau blogėja galimybė gauti paskolą. Be to, apklausos rezultatai parodė, kad vis dažniau atmetamos paraiškos paskoloms. Savo ruožtu beveik penk-tadalis apklaustų įmonių teigė, kad priėjimas prie finansų išlieka didžiausia jų problema. Nepaisant prastėjančių galimybių pasiskolinti iš bankų, jie vis tiek, bent jau šiais me-tais, išlieka labiausiai pa-geidaujamu finansavimo šaltiniu.

buvo tolygios trečdaliui Ai-rijos BVP. Jungtinė Kara-lystė savo bankams gelbėti taip pat turėjo skirti sumą, prilygstančią trečdaliui jos BVP.

Euro zonos krizėje sken-dinti Ispanija pernai taip pat buvo priversta prašyti pagalbos iš Europos ins-titucijų bei TVF, kad su-teiktų jai 100 mlrd. eurų (345 mlrd. Lt) bankams gel-bėti. Joanthanas Loynesas, vyriausiasis Europos eko-nomistas iš „Capital Eco-nomics“, BBC teigė, kad ateityje Ispanijai reikės daugiau pagalbos: „Pras-tos ekonomikos prognozės išlaiko nerimą, kad atei-tyje finansinės paramos reikės ir Ispanijos vyriau-sybei.“

Kas padės, jei ne bankai?Europa, norėdama suma-žinti savo priklausomybę nuo bankų, turės labiau kliautis kitomis finansi-

nėmis institucijomis. Pa-vyzdžiui, JAV vartotojai bei įmonės gali tiesiogiai prieiti kapitalo naudodami obligacijas ar kitus tarpi-ninkus, kurie yra mažiau reguliuojami nei bankai. Dabar, kai griežtėja bankų reguliavimas, Europoje at-siveria itin plačios galimy-bės nebankinėms finansų įmonėms atsigriebti ir la-biau išpopuliarėti.

Europoje vietą po saule randa visuomeninės fi-nansų institucijos, vieti-niai socialiniai verslai, kredito unijos, obligacijos. Taip pat atsivėrusią finan-savimo skylę bando užpil-dyti ir naujos skolinimo formos. Pavyzdžiui, „žmo-gaus žmogui“ (angl. peer-to-peer) skolinimo įmonės, tokios kaip „Zopa“. Ši skolinimo sistema leidžia individams (nuo paprastų studentų iki rizikos fondų) skolinti vieni kitiems bei smulkiam verslui.

Tiesa, pereiti nuo bankų valdomos sistemos prie to-kios, kur didesnis vaidmuo tenka ne bankų teikiamam kreditui gali trukti dešim-tmečius. Bruegelio sme-genų centro mokslininkas Nicolas Veronas pažymi, kad tam reikia atitinka-mos kultūros bei ES įsta-tymų, kurie slegia Europos nebankines institucijas, keitimo.

„Dauguma Europos politikų, kurie vis dar žiūri į finansus ir jų re-guliavimą per tradicinių

bankų prizmę, turi pra-plėsti savo horizontą, kad nebankiniai kredito ka-nalai nebebūtų dusinami, – savo komentare rašo N. Veronas. – Tai susiję ne su finansinėmis dok-trinomis, o su ilgalaikiu augimu bei darbo vietų kūrimu.“

FaKTaI

EUROpOS FINaNSaVIMaS

• Kalbant tiksliau, Ameri-koje bankai suteikia 25–30 proc. skolinimo. Likusį fi-nansavimą suteikia įvairūs šaltiniai, pvz., kapitalo rin-kos bei vertybinių popierių investuotojai

• Europoje situacija prie-šinga: 8 trln. eurų (27,6 trln. litų) verslo skolos yra sukaupę bankai, o, pavyz-džiui, obligacijų rinka – tik 1,3 trln. eurų (4,5 trln. litų)

• Skaičiuojama, kad Euro-pos bankai per ateinančius metus 300–600 mlrd. eurų (1,03-2,07 trln. litų) sumažins skolinimą ko-merciniam sektoriui

• Kiti finansavimo šaltiniai kol kas gali paskolinti tik 100–200 mlrd. eurų (345–690 mlrd. Lt)

•Bankams mažinant fi-nansavimą, Europoje klesti „šešėlinės bankininkystės“ sektorius. Jo vertė siekia 46 trln. eurų. 2010 m. jis suda-rė daugiau nei ketvirtadalį visos finansų sistemos

»pereiti nuo bankų valdomos sistemos prie tokios, kur didesnis vaidmuo tenka ne bankų teikiamam kreditui, gali trukti dešimtmečius

UžsienyjeUžsienyje 1716

511EuROPOS CENTRINIO BANKO (ECB) DuOMENIMIS, TIEK BANKų 2012 METAIS EuROPOJE NuTRAuKė VEIKLĄ

pripažino geriausiu

pasak a. Vilko, šiais metais didžiausias Latvijos iššūkis – įstoti į euro zoną. reuters

■Įtakingo verslo dien-raščio „Financial Times“ leidžiamas žurnalas „The Banker“ Latvijos finansų ministrą andrį Vilką pri-pažino geriausiu 2012 m. Europos finansų ministru.

„Man didelė garbė gauti geriausio Europos finansų ministro vardą, nes juo įver-tinamas ne tik finansų, bet

ir kitų ministerijų darbas kovojant su krize. Bendros pastangos ir pasitikėjimas savo jėgomis padėjo įveikti sunkumus ir stimuliavo eko-nominį augimą“, – kalbėjo A. Vilkas.

Nors Latvija buvo viena labiausiai krizės paveiktų ša-lių, praėjusiais metais ji tapo sparčiausiai besivystančia Europos Sąjungos (ES) nare.

UžSIENIONAUJIENOS 1,5

TIK SKAIČIAI

ANTRAS PAGAL DYDĮ VOKIETIJOS KREDITORIuS „COMMERZBANK“ PLANuOJA ATLEISTI IKI 6 TŪKST. DARBuOTOJų

LONDONO STANDSTEDO ORO uOSTAS PARDuOTAS KOMPANIJAI „MANCHESTER AIRPORTS GROuP“ uŽ 1,5 MLRD. SVARų STERLINGų (6,15 MLRD. LITų)

6 tūkst.

Skundžiasi biurokratija■IKEa generalinis direk-torius Mikaelis Ohlssonas pareiškė, kad kompanijos projektai Europoje vykdomi labai lėtai, nes derinimams su valdininkais tenka skirti dukart daugiau laiko, nei planuota.

Pasak jo, IKEA norėtų dirbti sparčiau, bet licencijų suteikimo ir „akivaizdžių bei

paslėptų kliūčių“ įveikimo procesas tampa vis ilgesnis. Jis pažymėjo, kad tokiais veiks-mais Europa trukdo sukurti tūkstančius naujų darbo vietų ir pritraukti milijardus investi-cijų. IKEA pranešė apie planus investuoti maždaug 20 mlrd. JAV dolerių (51,8 mlrd. litų) per artimiausius dešimt metų ir atidaryti vidutiniškai po 20–25 parduotuves per metus.

197

TIK SKAIČIAI

2012 M. PREKYBA NAuJAIS AuTOMOBILIAIS RuSIJOJE IŠAuGO 21 PROC.

TARPTAuTINėS DARBO ORGANIZACIJOS DuOMENIMIS, TIEK ŠIuO METu PASAuLYJE YRA BEDARBIų

21 %

patvirtino mokestį

Nors Britanija nepritarė šiam mokesčiui, jį turės mokėti 11-os įsivedusių šalių investuotojai, prekiaujantys Londono akcijų biržoje. reuters

■Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai pritarė naujo mokesčio už finan-sinius sandorius įvedimui 11-oje euro zonos šalių.

Mokestį įsivesti nusprendė Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Portugalija, Italija, Belgija, Austrija, Slovakija, Slovėnija, Graikija ir Estija. Šiam sprendi-mui, kuriuo siekiama užkirsti

kelią spekuliacinei prekybai, pasipriešino Didžioji Britanija ir kitos 15 šalių, teigdamos, kad toks mokestis turėtų būti įvestas pasauliniu mastu, kitaip investuotojai tiesiog vykdys sandorius valstybėse, kur mokesčio mokėti nerei-kės. Lietuvos finansų ministro Rimanto Šadžiaus teigimu, mūsų šalis pritaria šiam mo-kesčiui.

Rekordinis deficitas

Japonijos eksporto mažėjimą ekspertai linkę sieti su silpnu jenos kursu bei išaugusiu elektros energijos importu. reuters

■Japonijos eksportas į Europą ir Kiniją 2012 m. toliau krito, todėl šalyje užfiksuotas didžiausias prekybos deficitas.

finansų ministerijos duo-menimis, prekybos deficitas siekė 6,9 trln. jenų (202 mlrd. litų). Šie duomenys gauti, kai naujasis Japoni-jos premjeras Shinzo Abe ir

Japonijos centrinis bankas ėmėsi ekonomikos skati-nimo priemonių. Analitikai teigia, kad eksportas atei-nančiais mėnesiais turėtų paspartėti, o deficitas – pa-laipsniui sumažėti. Japonijos eksportas krito pastaruosius septynis mėnesius. Gruodį, palyginti su praėjusiais me-tais, šalies eksportas suma-žėjo 5,8 proc.

mln.

JaV ekonomika auga sparčiau už ES, nes amerikiečiai daugiausia skolinasi ne iš bankų, o iš kitų institucijų. aFp

Turi naują vadovą

J. Dijsselbloemas laikomas politiku, pasisakančiu už reformas ir taupymo politiką. reuters

■Naujuoju euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininku išrinktas Nyderlandų finansų ministras Jeroenas Dijs-selbloemas.

Euro grupės vadovo poste jis pakeitė Liuksemburgo prem-jerą Jeaną-Claude'ą Junckerį, kuris šias pareigas ėjo pasta-ruosius aštuonerius metus.

Euro grupės vadovas skiriamas 2,5 metų kadencijai ir gali būti perrenkamas. Pastebėtina, kad euro grupė nėra oficiali ES struk-tūra, bet ji priima galutinius sprendimus dėl paskolų pasky-rimo silpnoms euro zonos eko-nomikoms. J. Dijsselbloemas praėjusių metų rudenį tapo Nyderlandų finansų ministru, o anksčiau buvo atsakingas už žemės ūkio plėtros sritį.

mlrd.

praėjusiais metais IKEa atidarė 11 parduotuvių ir sukūrė 8 tūkst. naujų darbo vietų. reuters

Nedarbas JaV ir euro zoNoJe

14

12

10

8

6

4

2

02006 2008 2009 2010 2011 2012 112007

Šaltinis: eurostatJaV Euro zona



JAV ir ES BVP AugimAS (Proc.)

4

3

2

1

0

–1

–2

–3

–4

–52007 2009 2010 2011 2012 2013* 2014*2008

Šaltinis: eurostatJaV ES *– prognozė

UžsienyjeUžsienyje 1918

Per įtemptas derybas buvo pasiektas susitari-mas, kuris nustelbė Eu-ropos Vadovų Tarybos pirmininko Hermano Van Rompuy'aus poziciją dėl gilesnės integracijos. Vis dėlto, kaip pareiškė Europos Komisijos pir-mininkas Jose Manuelis Barroso, ne visos durys uždarytos, bet kol kas ES lyderiai atsisako rimtai diskutuoti gilesnės inte-gracijos tema.

H. Van Rompuy'aus ataskaita kelia pamatinį klausimą: kokie faktoriai neleidžia euro zonai veikti, kaip tikimasi? Atsakant į šį klausimą, visų pirma ir svarbiausia, reikėtų pa-lyginti euro pokyčius per pirmąjį jo gyvavimo de-šimtmetį 1999–2009 metais. Tuomet euro zona neva veikė gerai, net ir pasku-tinius 3 metus, kurie buvo pažymėti krizės.

Iš pradžių atrodė, kad euro zona veikia kaip ti-kra valiutų sąjunga: ka-pitalų rinkos pagyvėjo, suaktyvėjo tarpvalstybi-nis bendradarbiavimas ir sumažėjo pajamų vienam gyventojui atotrūkis tarp šalių narių. Tačiau skir-

šiųmetė euro zonos darbotvarkė

Europos Sąjungos lyderiai 2012 metus užbaigė gaire, kuri skelbia, kad visi euro zonos bankai

privalo turėti bendrą priežiūrą.

EDMONDaS aLpHaNDéRyProject-syndicate.org

tingai nei bendroje valiutų sąjungoje (kaip JAV) euro zonos šalys turėjo visišką finansinį suverenitetą. Jos galėjo kontroliuoti visus savo makroekonominės politikos lygius.

Nepaisant išorinių suvaržymų, viešosios ir privačios išlaidos augo daugumoje euro zonos periferijų, algoms kylant greičiau nei darbo pro-duktyvumui. Didėjantis konkurencingumo atotrū-kis atsiskleidė, kai Šiau-rės Europos šalyse vyravo einamųjų sąskaitų perte-klius, o kitose – deficitas.

Iš tikrųjų 10 metų iš Šiaurės į Pietus plaukian-čios pajamų perlaidos ir paskolos finansavo perte-klinę visuminę paklausą, o tai sudarė euro zonos stabilumo įspūdį. Rin-koms neįvertinus rizikos, kuomet skolinama į vis gilesnę skolą klimpstan-čioms valstybėms, spaudi-mas palūkanų normoms mažėjo (per pirmąjį euro zonos gyvavimo dešimt-metį palūkanų normų skirtumas tarp vyriausy-bių obligacijų beveik iš-nyko).

Įprastai, jei šalyje kai-nos, palyginti su geresnėje finansinėje padėtyje esan-

»Iš šiaurės į pietus plaukiančios pajamų perlaidos ir paskolos finansavo perteklinę visuminę paklausą, o tai sudarė euro zonos stabilumo įspūdį

čiais kaimynais, krenta, tai sunkumų turinčios šalys gali paskatinti eks-portą ir taip sumažinti savo einamosios sąskaitos deficitą. Bet euro zonos atveju kainų nelankstu-mas sukėlė didesnį palū-kanų normų kilimą tose šalyse, kurios skolinasi, o ne skolinančiose. Tokiu atveju reguliavimo klausi-mas tampa itin opus.

Šiame kontekste H. Van Rompuy'aus ataskaita ypač svarbi – ji išryškina du pamatinius įsipareigo-jimus, kurių reikia euro zonai.

Pirmiausia euro zonos šalys privalo pritaikyti re-formas, nukreiptas didinti algų ir kainų lankstumui, gerinti kapitalo ir darbo jėgos mobilumą ir skatinti konkurenciją tarp šalių narių. Antra, reikalingos turto perlaidos į perife-rijas, nors tai kontrover-siška.

Bandydami įveikti šias ekonomines kliūtis euro zonos lyderiai turi sukurti ribotą „fiskalinę galią“, kuri funkcionuotų kaip „bendras, bet ribo-tas šoko slopinimo me-chanizmas“. Pastarasis „apsaugotų nuo specifinio šalies šoko ir neleistų jam išplisti po euro zoną ir už jos ribų“.

Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

E. alphandéry: reikalingos turto perlaidos į periferijas, nors tai kontroversiška. project-syndicate.org

CV Edmondas Alphandéry

1974–1992 m. dėstė kaip poli-tinės ekonomikos profesorius Paryžiaus universitete

1993-1995 m. vadovavo Pran-cūzijos finansų ministerijai. Per savo kadenciją sėkmingai inicijavo kompanijų BNP, „Elf“ ir „Renault“ privatizaciją

Prancūzijos centrinio banko Konsultacinio komiteto narys

Grupės „Euro50 Group“ įkū-rėjas ir pirmininkas. Pastaroji vienija Europos lyderius, susi-rūpinusius Europos centrinio banko veikla

404,2

Galės įsiskolinti daugiau■JaV atstovų Rūmai pristabdė įstatymo, kuris reikalauja, kad parlamentas pritartų vyriausybės skolinimosi limitui, priėmimą.

Skolos lubų įvedimas buvo atidėtas iki 2013 m. gegužės 19 d.

Prognozuojama, kad tada įstatymą patvirtins

ir JAV Senatas bei šalies prezidentas Barackas Obama.

Atšauktas skolinimosi limitas leis JAV vyriausy-bei per artimiausius mė-nesius išvengti nevykdytų skolinių įsipareigojimų, kai valstybės skolos dydis pasieks anksčiau nusta-tytą lygį – 16,4 trln. JAV dolerių (42,6 trln. lt).

TIK SKAIČIAI

TIEK BRITų PASISAKO uŽ JK PASITRAuKIMĄ IŠ ES

TIEK KARTO ES PADIDINO uŽSIENIO PREKYBOS PERTEKLIų

JaV Kongresas paaukštino nacionalinės skolos „lubas“. reuters %

pažadėjo referendumą

Jei laimės rinkimus, Davidas Cameronas surengs referendumą dėl narystės ES. reuters

■Didžiosios Britanijos mi-nistras pirmininkas Davidas Cameronas praėjusią savai-tę pažadėjo, kad surengs referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos (ES), jei jo konservatorių partija 2015 metais laimės parla-mento rinkimus.

Ilgai lauktoje kalboje D. Cameronas sakė, kad refe-

rendumas būtų surengtas kada nors tarp 2015 ir 2018 metų. Pasak ministro pirmi-ninko, pagrindinis jo partijos rinkimų pažadas 2015-aisiais – susitarti su ES dėl naujų laisvesnių Didžiosios Brita-nijos narystės sąlygų, o per referendumą rinkėjai turės nuspręsti, ar likti ES naujai sutartomis sąlygomis, ar išvis išstoti iš bloko.

apdovanoti už godumą

„Shell“ apdovanota gėdos prizu už žalą aplinkai. aFp

■Davose vykstančiame pasaulio ekonomikos fo-rume (WEF) buvo įteikti kasmetiniai gėdingi „pu-blic Eye“ apdovanojimai.

Šiais metais juos gavo įmonės „Goldman Sachs“ ir „Shell“ už „išskirtinį įmonių pelno troškimą ir aplinko-saugos nuodėmes“.

Apdovanojimų ceremo-

nijoje „Goldman Sachs“ gavo prizą žiuri sprendimu, o „Shell“ išrinko internetu balsavę žmonės. „Shell“ apdovanota už ketinimus eksploatuoti naftos telki-nius Arktyje. „Goldman Sachs“ išrinkta už tai, kad bandė nuslėpti Graikijos skolą ir prisidėjo prie šios šalies ekonominio nuos-mukio.

Mo ke s č i ų vengimas Italijoje ir nuo mokesčių

naštos išsisukinėjantys šios šalies gyventojai jau tapo nuolatine šios euro zonos krizės kamuojamos Pietų Europos valstybės problema.

Italijos mokesčių ins-pekcijos duomenimis, kiekvienais metais dėl mo-kesčių vengimo į šalies biu-džetą nepatenka apie 120

Mokesčių vengėjus gaudys kompiuteris

Italijos mokesčių inspektoriai galanda ginklus kovai su mokesčių vengėjais. Nenorinčiųjų susimokėti „gaudyklė“ – „Redditometro“ – turėtų padėti pričiupti nepagrįstai daug

išlaidaujančius italus, kurie savo ruožtu baiminasi, kad valstybė pernelyg kišasi į jų gyvenimą.

MINDaUGaS [email protected]

mlrd. eurų (414 mlrd. litų) pajamų. Ieškodami papil-domų priemonių kovoje su mokesčių vengėjais, šalies inspektoriai šį mėnesį pri-statė naują kompiuterinę sistemą „Redditometro“ (liet. „Pajamų metras“).

Veikimo principasIki šiol Italijos gyventojų pajamų pagrįstumą tikrinę pareigūnai dažniausiai remdavosi turima infor-macija apie didelius įsigi-jimus: namų, automobilių ar jachtų pirkimą. Nauja sistema leis stebėti kasdie-nius eilinių italų išlaida-

vimo įpročius. „Redditometro“ pir-

miausiai suskirsto visus Italijos gyventojus į 11 ats-kirų namų ūkio tipų: poros, nevedę (netekėjusios), šei-mos su vaikais ir t.t. Taip pat buvo sukurti detalūs modeliai, parodantys, kaip atskira gyventojų katego-rija gali išleisti turimas pajamas. Į šiuos modelius įtraukta apie 100 skirtingų sričių, kurioms gyvento-jai gali išlaidauti: maistas, gėrimai, drabužiai, laisva-laikio prekės ir t.t. Darant prielaidas taip pat atsižvel-giama į Italijos regionus – šalies šiaurėje gyvenantys italai paprastai laikomi la-biau pasiturinčiais.

Taigi, naudodamiesi šia sistema mokesčių ins-pektoriai gali pakankamai tiksliai nustatyti vidutinės keturių narių šeimos, gy-venančios Italijos pietuose,

išlaidų poreikį – jei dekla-racijoje nurodytos paja-mos smarkiai skiriasi nuo sistemos pasiūlytos sumos, inspektoriams gali kilti įta-rimas.

Kai neatitinka nustaty-tas išlaidų modelis, parei-gūnai gali pradėti tyrimą ir tuomet šeima turės pasiaiš-kinti, iš kur gavo pajamas ir kam jas išleido.

Vietos žiniasklaidai Ita-lijos mokesčių inspekcijos direktoriaus pavaduoto-jas Marco Di Capua teigė: „[Sistema] leis užkirsti ke-lią įžūliai vengti mokesčių bei atskleisti daug „apsi-mestinai skurdžių“ italų.“

Vietos ekspertai mano, kad sistema paskatins mokesčių mokėtojus sąži-ningai deklaruoti savo pa-jamas. „[Sistema] bus tarsi visuotinis nurodymas, skatinantis mokesčių mo-kėtojus deklaruoti daugiau

apmokestinamų pajamų, – „Ekonomika.lt“ teigė Ita-lijos Bocconi universiteto teisės profesorius Giussepe Marino. – Nemanau, kad ji gali veikti kaip nors kitaip, nes paprasčiausiai neįma-noma vienu metu įvertinti 42 mln. mokesčių mokė-tojų.“

Kritikos bangaSistemos kūrėjai tikisi, kad „Redditometro“ taps efek-tyviu ginklu prieš Italijos mokesčių vengėjais, nes apie tai žinantys asmenys savo noru bus linkę sąži-ningai pildyti deklaracijas.

Vis dėlto nacionalinėje spaudoje pasipylė kritikos straipsnių, kuriuose ši nauja sistema laikoma pa-vojingu žingsniu policinės valstybės link. Laikraščio „Corriere della Sera“ re-daktoriaus Piero Ostellino manymu, „pajamų metras“

peržengia visas ribas.„Tai nėra kova su mo-

kesčiu vengimu, tai tyri-mas – kaip žmonės gyvena, ką perka ir kaip rengiasi, – BBC teigė žurnalistas. – Esu prieš „Redditometro“ ne todėl, kad pasisakau už mokesčių vengimą. Nema-nau, kad mokesčiai turi būti renkami paminant žmonių teises.“

Vis dėlto, pasak G. Ma-rino, pernelyg nerimauti dėl to nereikėtų: „Esu pa-kankamai ramus, nes glo-baliame interneto pasau-lyje privatumas tik vizija, kai pagalvoji, kad „Google“ ar „Facebook“ apie mūsų kasdienį gyvenimą žino kur kas daugiau.“

Rinkimų šešėlis„Redditometro“ sistemos, kuri visu pajėgumu turėtų pradėti veikti šių metų kovą, pristatymas vyksta

FaKTaI

MOKESČIų VENGėJų GaUDyKLė „REDDITOMETRO“

• Italijos mokesčių inspek-cijos duomenimis, kiekvie-nais metais dėl mokesčių vengimo į šalies biudžetą nepatenka apie 120 mlrd. eurų (414 mlrd. litų) paja-mų

• „Redditometro“ visu pajėgumu turėtų pradėti veikti kovo mėnesį

• Sistema analizuos Italijos gyventojų pajamas nuo 2009 m.

• Inspektoriai per metus tikisi patikrinti iki 40 tūkst. šeimų

• Tyrimas dėl mokesčių vengimo galės būti pra-dėtas, jei skirtumas tarp deklaruotų pajamų ir nu-matytų išlaidų bus didesnis nei 20 proc.

»Globaliame interneto pasaulyje privatumas tik vizija, kai pagalvoji, kad „Google“ ar „Facebook“ apie mūsų kasdienį gyvenimą žino kur kas daugiau

Optimistiškesnis požiūris■pasaulio ekonomikos augimas 2013-aisiais sieks 3,5 proc., t.y. kiek daugiau, palyginti su 3,2 proc. augimu prieš metus, pranešė TVF savo naujoje prognozėje.

2014 m. jis turėtų paspar-tėti iki 4,1 proc. – šie duo-menys 0,1 proc. mažesni, nei buvo prognozuota spa-

lio mėnesio ataskaitoje. TVf ataskaita grindžiama

tuo, kad pagrindinis pasau-lio ekonomikos „greičio šal-tinis“ tebėra besivystančių rinkų šalys. TVf pastebi, kad „politinės priemonės“, kurių ėmėsi labiausiai išsivysčiu-sių pasaulio valstybių insti-tucijos, „sumažino staigios krizės riziką euro zonoje ir JAV“.

TVF šiais metais žada didesnį pasaulio ekonomikos augimą. reuters

jautriu laikotarpiu – šalies laukia vasario pabaigoje vyksiantys parlamento rinkimai. Bauginanti mo-kesčių vengėjų „gaudyklė“ greičiausiai taip ir nesu-lauks eilinių italų prita-rimo, bet aktyvias rinkimų kampanijas rengiantys politikai suskubo ją pa-smerkti.

Kadenciją baigiantis Italijos ministras pirminin-kas Mario Monti apibūdino „Redditometro“ kaip „tik-sinčią laiko bombą“, kurią paliko jo pirmtako Silvio Berlusconi vyriausybė.

Pats S. Berlusconi teigė, kad sugrįžęs į valdžią rim-tai svarstys atsisakyti šios sistemos. Savo ruožtu de-mokratų partijos lyderis Pier Luigi Bersani, kuris laikomas realiausiu kandi-datu formuoti naująją vy-riausybę, teigė ieškosiantis naujų būdų, kaip kovoti su

mokesčių vengimu.Pasak Bocconi univer-

siteto profesoriaus G. Ma-rino, šiandien visuomenė vienbalsiai atmeta „Reddi-tometro“ ir prieš artėjan-čius rinkimus bendras mo-kestinis šūkis yra „Mažiau mokesčių žmonėms“.

Skatinti įmonių augimąReaguojant į visuotinį nepasitenkinimą Italijos mokesčių inspekcija su-skubo tobulinti sistemą. Nors mokesčių vengimu įtariama apie 4 mln. šalies gyventojų, Italijos mokes-čių inspekcijos teigimu, per metus pareigūnai pa-sirengę patikrinti iki 40 tūkst. šeimų. Tyrimas dėl galimo mokesčių vengimo galės būti pradėtas tik tuo-met, jei neatitikimas tarp deklaruotų pajamų ir nu-matytų išlaidų bus didesnis nei 20 proc.

Teisės ekspertai tvirtina, kad Italijoje neįmanoma ko-voti su šešėline ekonomika neskatinant smulkių įmo-nių peraugimo į vidutines ir stambias bendroves ir taip pasitraukiant iš šešė-lio. G. Marino duomenimis, šalyje egzistuoja 5,2 mln. pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų, kurių dauguma yra smulkaus verslo atsto-vai.

„Neturint daug tarptau-tinių korporacijų suku-riamas didesnis mokesčių vengimo mastas. Kur kas lengviau įvertinti didelę bendrovę, nei tūkstančius smulkių mokesčių mo-kėtojų, – sako G. Marino. – Mokesčiai visuomet yra valstybės ekonominės struktūros veidrodis ir da-bar Italija turi apgalvoti, kaip leisti įmonėms plėstis. Tai jau nėra mokesčių pro-blema.“

Italijos gyventojus, kurie bus neigiamai įvertinti sistemos „Redditometro“, gali aplankyti šie Italijos mokesčių policijos pareigūnai. aFp



Išskirtinis interviu20

Prognozuojama, kad 2013-aisiais euro zonos krizės raida sulauks teigiamų pokyčių, bet augantį rinkų pasitikėjimą gali priblokšti nuolatinis neigiamų naujienų srautas, teigia vienas „Deutsche

Bank“ Europos ekonominių tyrimų vadovų – Gilles'as Moecas.


Pasak analitiko, numatyti euro zonos krizės pa-baigą dar anksti,

o nuotaikų gerėjimas ne-turėtų leisti pamiršti Eu-ropos valstybių, konkre-čiai Kipro, problemų.

? Kokias šiuo metu įžvelgiate pagrindines Kipro ekono-

mikos problemas?Pagrindinė Kipro pro-

blema – sunki bankų krizė, kurią pirmiausia paskatino didžiuliai Kipro bankų nuostoliai, patirti dėl Graikijos skolos nu-rašymo, privataus sekto-riaus iniciatyvos (angl. pri-vate sector involvement, PSI). Tačiau šią krizę dar labiau apsunkino augan-tys Kipro bankų nuosto-liai dėl negrąžintų paskolų tiek Graikijoje, tiek šalies viduje.

Dėl šios priežasties smarkiai išaugo bankų rekapitalizacijos porei-kis, kurį šiuo metu, ma-noma, siekia 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų), arba daugiau nei 55 proc. Kipro bendrojo vidaus produkto (BVP).

Dar 2011 metų viduryje, suintensyvėjus euro zonos krizei, Kipro vyriausybė neteko prieigos prie tarp-tautinių obligacijų rinkų. Tuomet valstybei nebeliko jokio kito pasirinkimo, kaip tik pasiprašyti pagal-bos iš Europos paramos programų.

? ar susitarimas dėl finan-sinės paramos skyrimo

Kiprui atrodo realus?Susitarti dėl paramos

atrodo realu po vasario mėnesį vyksiančių pre-zidento rinkimų. Susita-rimas gali būti pasiektas jau kovo mėnesį. Tačiau yra keletas kliūčių, ku-rias reikės įveikti norint atrasti tokį finansavimo sprendimą, kuris atitiktų valstybės skolos tvarumą.

? Kokios pagrindinės kliūtys neleidžia Kiprui susitarti su

tarptautiniais kreditoriais?Pirmiausiai reikia ga-

lutinai nustatyti bankų kapitalo poreikius. Inves-ticijų bendrovės PIMCO atliktas Kipro bankų sek-toriaus tyrimas turėtų atskleisti, kokios sumos prireiks šalies bankams iš-gelbėti. Tačiau derybų dėl paskolos Kiprui komitetas (susidedantis iš Kipro, ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovų) kol kas negali susitarti dėl ga-lutinio kapitalo poreikio. Bankų rekapitalizacijos masto įvertinimas taps reikšmingu postūmiu ren-giant galutinį sprendimą dėl Kipro finansavimo.

Antra, labai svarbu su-sitarti dėl privatizacijos. Įsipareigojimas vykdyti privatizacijos programą, kuriai prieštarauja da-bartinė Kipro vyriausybė, greičiausiai taps vienu iš finansinės paramos programos reikalavimų. Vyriausybės prieštaravi-mas praktiškai reiškia, kad susitarimas nebus pa-siektas iki vasario mėnesį vyksiančių prezidento rin-kimų.

Galiausiai patys kre-ditoriai turi susitarti tar-pusavyje. Prisiminkime, kad TVF ir Europa viešai nesutarė, kai buvo derina-mos detalės dėl Graikijos paramos programos 2012 metų rudenį.

Nuomonių skirtumas taip pat buvo akivaizdus ir derantis dėl Kipro. Pa-sirodė pranešimų, kad TVF pasisako už Kipro skolos nurašymą, kad už-tikrintų skolos tvarumą. Savo ruožtu Europos atstovai atkakliai prie-šinasi tokiems kraštuti-niams sprendimams, nes baiminasi, kad užkratas gali persimesti į kitas euro zonos valstybes.

Be to, Vokietijos po-litikų nerimas dėl pa-ramos skyrimo Kiprui

greičiausiai pareikalaus šią valstybę įsipareigoti griežčiau laikytis finansi-nio skaidrumo politikos, ypač įgyvendinant prie-mones kovoti su pinigų plovimu.

? Kokius veiksnius turėtume stebėti ateityje?Darant prielaidą, kad

susitarimas dėl finansinės paramos bus pasiektas ar-timiausiais mėnesiais, žen-giant tolyn reikės stebėti

keletą dalykų. Pirma, kaip sėkmingai pavyks įgyven-dinti paramos programą – pasiekti deficito, privati-zacijos (jei dėl jos bus su-tarta) tikslus, augimo pro-jekcijas.

Nepavykus įgyvendinti šių tikslų Kiprui reikės ieš-koti papildomų priemonių įsiskolinimams mažinti. Tokios priemonės gali būti tvirtesnis šalies pasižadėji-mas didinti dujų eksporto

pajamas arba tiesioginė Kipro bankų rekapitaliza-cija, pasinaudojus Europos stabilumo mechanizmu (ESM).

? Ko galime tikėtis per euro krizę 2013 metais?Mūsų manymu, 2013-ieji

greičiausiai bus teigiamų pokyčių metai, tačiau yra ir tam tikrų neigiamų žen-klų. Vienas neraminančių dalykų – tai, kad galime klysti dėl ekonomikos pagyvėjimo, ar bent jau skirtumas tarp gerėjančių finansinių sąlygų ir eko-nomikos augimo gali būti didesnis, nei manyta.

Prognozuojame, kad bendras euro zonos BVP augimas šių metų antrąjį ketvirtį bus teigiamas. Vis dėlto yra rizika, kad augantis rinkos pasitikėji-mas pasiduos nuolatiniam neigiamų naujienų srautui ir vis tvirtėjantis ekonomi-kos pagyvėjimas bus su-stabdytas.

Kaip ir Europos centri-nio banko (ECB) vadovas M. Draghi, neskubu sakyti, kad euro krizė jau baigėsi, bet pagerėjimas, kurį su-teikė pristatyta tiesioginių pinigų operacijų (angl. outright monetary tran-sactions, OMT) programa, ir nedidelio ekonomikos augimo perspektyvos tu-rėtų suteikti atsparumo rinkos nuotaikoms.

Taip pat yra keletas pa-vojų atskirose euro zonos valstybėse. Artėja rinki-mai Italijoje, derybos dėl minėtos finansinės para-mos Kiprui, Portugalija neturi pakankamai lėšų 2013-iesiems, Ispanijos fi-nansavimas nėra visiškai sutvarkytas. Vis dėlto rei-kia pabrėžti, kad nė vienas iš minėtų pavojų nesukels neigiamo sukrėtimo.

»Vienas neraminančių dalykų – tai, kad galime klysti dėl ekonomikos pagyvėjimo

Neskubėkime skelbti krizės pabaigos

pasak G. Moeco, atskirose Europos valstybėse yra nemažai pavojų, bet nė vienas iš jų neturės lemiamos įtakos euro krizės raidai. Asmeninio albumo nuotr.

CV Gilles'as Moecas

Nuo 2009 m. dirba vienu banko „Deutsche Bank“ Europos ekonominių tyrimų vadovų

2006–2009 m. banko „Bank of America“ vyriausiasis Europos ekonomistas

1999–2006 m. dėstė eko-nomiką Paryžiaus politikos mokslų institute

1994–2006 m. ėjo įvairias pareigas Prancūzijos centri-niame banke ir nacionali-niame statistikos institute

1991 m. baigė Paryžiaus politikos mokslų institutą

Nr. 32013 m. sausio 28–vasario 3 d. MOZAIKA Dėl reklamos galite kreiptis į reklamos skyrių el. paštu [email protected] arba telefonu (8 5) 203 10 23

Skelbimai spaudoje kiekvieną pirmadienį Vilniuje, Kaune, KlaipėdojeReklamos kainos: 115X166 – 500 Lt, 115X81 – 300 Lt, 55X166 – 300 Lt, 55X81 – 200 Lt

Žirmūnų g. 68, Vilnius. Tel. (8 5) 273 70 14.www.megrame.lt

MES DIRBAME VISOJE LIETUVOJE

VerslasVerslas 2322

80TIEK BEDARBIų PRAėJuSIAIS METAIS LIETuVOJE ĮDARBINTA PAGAL NETERMINuOTAS SuTARTIS

aludariai ieško užtarimo■Mažųjų alaus daryklų asociacija kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama pradėti oficialią ikiteisminio tyrimo procedūrą dėl įsiga-liojusių alkoholio kontrolės įstatymo pataisų, ribojančių prekybą alumi ir sidru.

Asociacijos teigimu, Lietu-voje veikia ES teisei priešta-

raujantis įstatymas, bet val-džia įstatymo neatšaukia.

„Iš Seimo darbotvarkės paslaptingai dingsta pa-teiktas įstatymo projektas, atšaukiantis draudimą, nors planuota jį svarstyti ir priimti ypatingos skubos tvarka. To-dėl Lietuvai gresia milijoninės baudos“, – sakė asociacijos vadovė Lina Šileikienė.

Mažieji aludariai kreipėsi į EK, nes valdžia nenaikina prekybos ribojimų. Fotodiena

TIK SKAIČIAI

Kopijų priešnuodis –

registracija

Drabužių dizaino kopijavimas – problema, su kuria susiduria beveik visi gamintojai, bet labiausiai apmaudu, matyt, tiems, kurie stengiasi sukurti itin išskirtinius apdarus ir taip įsitvirtinti rinkoje. Teisininkai jiems pataria griebtis dizaino registracijos, yra ir kitų alternatyvų.

EVELINa pOVILaITyTė[email protected]

Praėjusiais metais buvo plačiai dis-kutuojama apie dizainerės Agnės

Kuzmickaitės sukurtų trimačių drugelių galimą kopijavimą. Šiemet panaši istorija nutiko ir vaikiškų drabužių kūrėjams „Hap-peak“, kurie mano, jog kon-kurentai galimai kopijuoja jų produktus.

Bendrovės paskyroje socialiniame tinkle „Fa-cebook“ drabužių gamin-tojai pateikė vartotojams nuotrauką su jų ir konku-rentų siuvamų gobtuvų pavyzdžiais ir klausė, ar aksesuarai panašūs. Į šią „Happeak“ iniciatyvą įmonė, prekiaujanti pana-šiu gobtuvu, atsakė paža-dais kreiptis į teismą dėl galimo šmeižto.

„Tas gobtuvas buvo tik finalinė scena, bet ir anks-čiau esame pastebėję pa-našumų į kitus mūsų ku-riamus drabužius. Žiūrint į gobtuvo nuotrauką, ne-bekilo abejonių ir mes tai traktavome kaip kopiją“, – pasakoja „Happeak“ par-duotuvės vadovė Vaida Dambrauskienė.

Anot jos, konkurentai nereagavo į diskusijos esmę, tik informavo, jog tai kitos įmonės produktas, o apie galimą kopijavimą taip ir nepasisakė. Moteris pasakoja ir anksčiau ban-džiusi atkreipti bendrovės dėmesį į kuriamų dra-bužių panašumą, tačiau sulaukusi atsakymo, jog tokia praktika normali: tai paprasta konkurencija ir reikia išmokti dirbti rin-koje.

„Savo rinką susikūrėme patys, todėl skaudu, kai parazitiškai į ją lendama ir kuriami analogiški daik-tai, tarsi norint suklaidinti klientus, kad jie nebeat-skirtų, kas yra kas. Būna atvejų, kai žmogus ateina nepatenkintas kitos par-duotuvės produkcija pas mus ir reiškia pretenzijas. Norime išvengti tų dalykų ir nuo jų atsiriboti“, – tei-gia „Happeak“ vadovė.

Smulkiems nevertaKlausiama, ar nesvarstė galimybės užregistruoti kuriamų drabužių dizaino, ji teigia, kad tokiai smul-kiai įmonei tai pernelyg di-delė finansinė investicija. Tad vienintelis būdas, ku-riuo gali apginti savo teises į originalų dizainą – socia-liniai tinklai.

„Kiekviena įmonė uni-kali. Žinau, kaip buvo su-kurtas konkretus gobtuvas ir kai tame pačiame rinkos

segmente, mieste atsi-randa analogiškas daiktas, tarp žmonių, kurie vieni kitus pažįsta, tai negali būti atsitiktinumas, – aiš-kina ji. – Suprantu, kad nieko neuždrausime, bet norisi parodyti viešojoje erdvėje, kaip iš tikro yra, išlaikyti tam tikrą įvaizdį,

nenubraukti bei lengva ranka neatiduoti nuveiktų darbų. Todėl vienintelis mūsų ginklas – socialiniai tinklai.“

Papasakoti, kaip sekasi apsaugoti savo kūrybą nuo galimo kopijavimo, dizainerė A. Kuzmickaitė atsisakė, tvirtindama, jog

neturi laiko.Kalbinamas patentų

rašymo ir techninės ko-munikacijos paslaugas tei-kiančios bendrovės „IAM consultants“ direktorius Evaldas Pabrėža sakė, jog registruoti dizainą visuo-met pravartu. Tik pasverti, kada tai daryti verta, kiek

sudėtingiau, nei nuspręsti, kada patentuoti išradimą.

„Reikėtų pasvarstyti, kiek gamintojas, norintis registruoti dizainą, išloš, jei konkurentai negamins tokio paties produkto. Reikia turėti omenyje, kad dizainas tiesiogiai susijęs su kūrybiškumu, taigi registraciją galima „apeiti“ įvairiais būdais. Galų gale, pačių dizainų gali būti begalė, – aiškina jis. – Vis dėlto registracijos liudijimo turėtojo teisės ginamos ne tik identiškų kopijų atvejais. Teisme iš kompetentingų specialistų sudaroma komisija, kuri įvertina, ar gaminį ban-dyta kopijuoti.“

Anot E. Pabrėžos, di-zaino registracija nėra brangi: Lietuvoje ji kartu su patikėtinio paslaugomis kainuotų apie 1 tūkst. litų, Europoje – tris ar keturis kartus daugiau.

„Europoje registracija kainuoja brangiau, bet ji apima didesnę teritoriją, o ir teisių apsauga gana stipri: tokį liudijimą pripa-žįsta visos valstybės bei jų teismai“, – teigia jis.

Svarbu naujumasPasak „AAA Baltic service company“ patentinės pa-tikėtinės Aušros Pakėnie-nės, registruojant dizainą galima saugoti produkto formas, linijas, ornamen-tus.

„Yra pasitaikę ir apran-gos registravimo atvejų. Pavyzdžiui, Lietuvoje tą darė bendrovė „Audimas“. Ji kaip pramoninį dizainą registravo sukurtą ap-rangą su mūsų šalies sim-bolika. Kompanija „Adi-das“ yra užregistravusi tris juosteles“, – vardija ji.

Anot patentinės patikė-tinės, dizainerės A. Kuz-mickaitės atveju, drugelis gali būti registruotas ir kaip prekės ženklas, nes numatyta galimybė regis-truoti erdvinį prekės žen-klą.

„Problema šiais atvejais būtų tik ta, kad vienas iš reikalavimų norint užre-gistruoti dizainą – nauju-mas. Tai reiškia, kad 12 mėnesių iki paraiškos pa-teikimo apie jį neturi būti skelbta. Kitu atveju, jei jau pradėta gaminti ir parda-vinėti, tretieji asmenys, suinteresuoti ją panaikinti ir kuriems ta registracija gali trukdyti, gali tą ir pa-daryti“, – aiškina ji.

A. Pakėnienė sako, kad norint užregistruoti di-zainą, žyminis mokestis už paraiškos pateikimą – 320 litų, o maždaug po metų už registraciją mokama tiek pat.

„Jeigu kalbėsime apie registravimą Europos Bendrijoje, sumos tokios pat – tik eurais. Lietuvoje nuo paraiškos pateikimo iki registravimo procesas gali trukti ir apie metus, o Bendrijoje viskas vyksta nepaprastai greitai – per 1–2 mėnesius pareiškėjas jau gauna registracijos liu-dijimą“, – sako ji.

Pateikus paraišką jau galima naudoti ir gaminti prašomą registruoti pro-duktą, taip pat perspėti trečiuosius asmenis dėl galimo kopijavimo. Tačiau kreiptis į teismą norint uždrausti naudoti minėtą dizainą galima tik gavus registracijos liudijimą.

alternatyvų yraPaklausta apie galimas produktų dizaino sau-gojimo alternatyvas, A. Pakėnienė sako, kad jos galioja tik autoriniams kū-

čios bendrovės „Audimas“ Rinkodaros vadovė Kris-tina Sypčenko tvirtina, kad šis būdas – viena pagrin-dinių teisinių priemonių įmonės kuriamų drabužių dizaino bei identifikacijos apsaugai užtikrinti.

„Sutartyse taip pat api-brėžiame nuosavybės teisę į

FaKTaI

paTENTaVIMaS IR REGISTRaVIMaS

•Registruojant dizainą, galima saugoti produkto formas, linijas, ornamen-tus, konkretų drabužį. Patentai išduodami išradi-mams

• 12 mėnesių iki paraiškos registruoti dizainą patei-kimo apie jį neturi būti skelbta

• Žyminis mokestis už pa-raiškos pateikimą Lietuvoje sudaro 320 litų, tiek pat vėliau mokama ir už regis-traciją. Tuomet pareiškėjas gauna registracijos liudi-jimą

• Išskirtinio dizaino kū-rinius nuo jų sukūrimo momento saugo autorių teisės. Tačiau jomis negali-ma apsaugoti pavadinimų, vardų, pavardžių, trumpų frazių, šūkių, atpažįstamų simbolių ar dizaino objek-tų, tipografinių ornamen-tikos, ženklų ar spalvos pokyčių ir t.t.

dizainą, jei perkame paslau-gas iš kitų kūrėjų, – sako ji. – Vienas svarbiausių prekės ženklo „Audimas“ konku-rencinių pranašumų – ko-lekcijos ir patys gaminiai, kurie yra viena sistema, susidedanti iš idėjos, me-džiagų, technologijų, kons-trukcijos, logotipo. Taigi,

stiprus prekės ženklas taip pat padeda apsisaugoti nuo kopijavimo.“

Ji sako, kad siekiant iš-vengti kopijavimo reikia atkreipti dėmesį ne tik į pro-dukto dizainą ir inžineri-nius sprendimus: ne ką ma-žiau lemia ir jo savikaina.

„Labai svarbu, kur pro-

duktą parduosi ir kas norės bei galės jį pirkti, – aiškina K. Sypčenko. – Kasmet rinkai pateikiame naujų kolekcijų – tam reikia daug pastangų, žinių bei inves-ticijų. Todėl stengiamės visapusiškai apsaugoti „Audimo“ gaminius nuo kopijuotojų.“

riniams.„Tarkime, A. Kuzmic-

kaitės atveju, kai drabužis originalus, autorinis kūri-nys – jis jau saugomas nuo sukūrimo momento ir tuo-met galioja autorių teisės“, – priduria ji.

Nemažai produktų pa-tentavimo patirties turin-

»Stiprus prekės ženklas saugo nuo kopijavimo

%

Išskirtinio dizaino kūrėjų produktus nuo kopijavimo gali apsaugoti registracija, autorių teisės arba stiprus prekės ženklas. Fotodiena



Europos Sąjunga (ES) užsimojo ginti savo pilie-čių privatumą

– planuojama griežtinti duomenų apsaugos inter-nete įstatymą. Debatai dėl Briuselio sprendimų įgauna naują pagreitį: in-terneto milžinai atkakliai gina savo pozicijas, politi-kai derina galutinius įsta-tymų projektus, o verslas su baime laukia įvykių atomazgos.

priešistorėLygiai prieš metus už tei-singumą atsakinga Euro-pos Komisijos (EK) narė Viviane Reding pristatė įstatymo projektą nau-joms ES duomenų apsau-gos taisyklėms. Tuomet projekto autoriai tvir-tino, kad įstatyminės ba-zės atnaujinimas būtinas siekiant atitikti interneto amžiaus tendencijas.

V. Reding pažadėjo „teisę būti užmirštiems“ visiems vartotojams, ku-rie internete paviešina asmeninę informaciją. Anot jos, visos nepatogios nuotraukos socialiniuose tinkluose galės būti paša-lintos vos keliais klavišų

Skaitmeninė kartaSkaitmeninė karta24 25

Bandys prijaukinti laukinį internetąEuropoje ginklus surėmė už griežtesnę vartotojų duomenų apsaugą pasisakantys politikai ir laisvės apribojimams prieštaraujantys interneto pramonės milžinai. Ar pavyks priimti abiem pusėms

naudingą sprendimą?


50,2„GOOGLE“ METINėS PAJAMOS PIRMĄ KARTĄ NuO BENDROVėS SuKŪRIMO PASIEKė 50,2 MLRD. DOLERIų (130,5 MLRD. LITų) IR BuVO 32 PROC. DIDESNėS NEI 2011 M.

Lėčiausias pelno augimas■Kompanijos „apple“ akcijų kaina sumažėjo, kai buvo pranešta apie lėčiausią pelno augimą nuo 2003-iųjų ir silpniau-sią pardavimo augimą per 14 paskutinių ketvirčių.

Technologijų milžinei vis sunkiau sekasi išlaikyti pa-jamų didėjimą dėl augančių

kaštų ir nuožmesnės konku-rencijos.

„Apple“ paskelbė, kad bendrovės pelnas per pa-skutinį ketvirtį pakilo vos 1 proc. iki 13,1 mlrd. JAV dole-rių (34 mlrd. litų) arba 13,81 JAV dolerio (35,9 lito) vienai akcijai. Analitikai akcijai pro-gnozavo 13,53 JAV dolerių (35,2 lito) pelną. „apple“ pelnas pakilo vos vienu procentu. Scanpix

TIK SKAIČIAI

6,6TIK SKAIČIAI

LIETuVIų STARTuOLIų BENDROVė „GIfTY“ PRANEŠA, KAD uŽBAIGė DERYBAS IR PASIRAŠė SuTARTĮ Su STAMBIu INVESTuOTOJu „PRACTICA CAPITAL“. SuTARTIS TuRėTų TRuKTI 5 METuS5

„SAMSuNG ELECTRONICS“ PRANEŠė APIE DIDŽIAuSIĄ PER VISĄ JOS ISTORIJĄ KETVIRTINĮ PELNĄ. KETVIRTĄJĮ 2012 M. KETVIRTĮ GRYNASIS „SAMSuNG“ PELNAS SIEKė 6,6 MLRD. JAV DOLERIų (171,5 MLRD. LITų)

Skraidins į kosmosą

■privačius kosminius lai-vus kuriančios ir kosminio turizmo paslaugas teikti ketinančios bendrovės šiemet planuoja vykdyti kosminių lėktuvų bando-muosius skrydžius.

Iš kelių bendrovių ruo-šiamų privačių kosminių laivų, skirtų turistiniams skry-

džiams aplink Žemę, kol kas į kosmosą buvo pakilęs tik „SpaceX“ pagamintas „Dra-gon“.

Tačiau „SpaceX“ jau ruo-šia ir pilotuojamą „Dragon“ modelį kodiniu pavadinimu „Dragon 2“. „Dragon 2“ kosminiu laivu galės skristi 7 žmonės, dalis jų bus kosmi-niai turistai.Turistiniai skrydžiai į kosmosą jau šiemet gali tapti realybe. Scanpix

mlrd.

paspaudimais.Įstatymų projekto pa-

keitimai dar galės būti teikiami iki vasario pa-baigos, o už jį atsakingas Europos Parlamento (EP) komitetas dėl galutinio varianto turėtų balsuoti balandžio pabaigoje. Analogiškas balsavimas turės vykti ir pačiame Parlamente, jam privalės pritarti ir EK. Ekspertai tikisi, kad viskas nusitęs iki šių metų pabaigos.

Debatuose aktyviai dalyvauja ES valstybių narių kompanijos, pilieti-nių teisių gynėjai ir duo-menų apsaugos specialis-tai. Pastarieji baiminasi, kad Briuselis galiausiai priims švelnesnį įsta-tymo projektą, kuris leis įmonėms interpretuoti taisykles savo naudai. Verslo atstovai, kurie iš pradžių už V. Reding pa-siūlytą projektą manda-giai padėkojo, dabar bai-minasi, kad griežtesnė kontrolė apsunkins įmo-nių veiklą ir taip sudė-tingomis ekonominėmis sąlygomis.

Kenks smulkiesiemsSiūlomos duomenų apsaugos taisyklės la-biausiai palies dideles interneto bendroves, bet

galbūt net didesnę admi-nistracinę naštą pajus smulkaus ir vidutinio dydžio įmonės, išgyve-nančios iš sudėtingų in-

terneto turinio pajamų kaupimo schemų.

Didžiojoje Britanijoje esančio Interneto rekla-mos biuro direktorius

kontrolės klausimais Nic-kas Stringeris įsitikinęs, kad pateiktos reformos dėl vartotojų duomenų apsaugos gali pakenkti

elektroninės prekybos ir reklamos pramonėms.

„Siūlomi įstatymų projektai, reikšmingai apribojantys duomenų

naudojimą, rizikuoja sulėtinti verslo modelių evoliuciją ir užkerta ke-lia smulkiesiems versli-ninkams kaupti pajamas, reikalingas paremti, skatinti bei plėtoti savo veiklą“, – portale „The Drum“ rašė N. Stringeris.

Nereikia pamiršti, kad nemažai didžiausių

šūkį jau įsitvirtinusioms įmonėms“, – tvirtina N. Stringeris.

Atsižvelgdamas į kom-panijų, pramonės šakos asociacijų, piliečių tei-sių organizacijų ir kitų suinteresuotų subjektų kritiką bei pasiūlymus, EP Piliečių laisvių, tei-singumo ir vidaus rei-kalų komiteto atstovas Janas Pihippas Albrech-tas pateikė patobulintą įstatymų projektą. Pa-keitimus suskubo sukri-tikuoti Duomenų apsau-gos pramonės koalicija

»asmens duomenų naudojimas gali būti laikomas teisėtu, jei naudotojų interesai „nesikerta su pamatinėmis duomenų turėtojo teisėmis ir laisvėmis

Dvejopas poveikis – Europos duomenų apsaugos reglamentas apsaugos vartotojus, bet pastarieji bus priversti už tai papildomai susimokėti. aFp

FaKTaI

ES DUOMENų apSaUGa

• Pirmieji vartotojų duo-menų apsaugos teisės aktai Europoje pradėti kurti 1995 m.

• 2012 m. sausį EK pri-statė planus dėl Bendro duomenų apsaugos re-guliavimo

• EK duomenimis, griež-tesnė duomenų apsauga leistų per metus sutaupy-ti iki 7 mlrd. litų adminis-tracinėms išlaidoms

• Siūloma, kad regla-mentą pažeidusios įmo-nės būtų baudžiamos baudomis iki 2 proc. nuo metinių pasaulinių pa-jamų

• EK atlikta apklausa parodė, kad 72 proc. ES gyventojų nesijaučia sau-gūs dėl savo duomenų internete

(ICDP), vienijanti tokias verslo organizacijas kaip JAV prekybos rūmai ES, Japonijos verslo taryba Europoje ar Europos in-terneto reklamos biuras.

„Raginame EP priimti tokį įstatymą, kuris išlai-kytų vartotojų pasitikė-jimą ir kartu skatintų ino-vacijų bei verslo kūrimą Europoje“, – teigiama ofi-cialiame pramonės šakos lyderių pranešime.

Reikalauti sutikimoNaujų reglamentų princi-pas – įmonės gali naudoti

asmeninius duomenis, jei gavo vartotojo suti-kimą arba jei įstatymas aiškiai tai leidžia. Vis dėlto V. Reding pasiūly-tame projekte numatyta išimtis, kad asmens duo-menų naudojimas gali būti laikomas teisėtu, jei naudotojų interesai „nesikerta su pamatinė-mis duomenų turėtojo teisėmis ir laisvėmis“. Nesunku suvokti, kad tokia išimtis – pernelyg plati, miglota ir suteikia erdvės interpretacijoms.

Europarlamentaro J. P. Albrechto siūlyme as-mens duomenų sutikimo koncepcija sukonkre-tinama. Pagal jo reko-mendacijas, būtų drau-džiamos šiandien dažnai internetinėse svetainėse matomos sutikimo už-klausos, kurios automa-tiškai būna pažymėtos, jei vartotojas nenuspren-džia priešingai.

EP komiteto siūlymai numato negaliojančiais laikyti tuos sutikimus, kai įmonė pakeičia savo paslaugų sąlygas ir nepa-lieka vartotojui kito pasi-rinkimo kaip tik sutikti su tomis sąlygomis. Šią strategiją dažnai naudoja socialinis tinklas „Face-book“, kuris nuolat ple-čia „viešai prieinamos“ vartotojų informacijos ribas negavusi pačių var-totojų sutikimo.

Nesutarimai vienijaKalbant apie tai, kas turėtų stebėti tinkamą duomenų apsaugos regla-mentų taikymą, EK pasi-sako už tai, kad galutinį žodį turėtų ta valstybė narė, kurioje įsikūrusi konkrečios įmonės Euro-pos būstinė. Pavyzdžiui, „Facebook“ atveju ES

piliečių skundus dėl pri-vatumo teisių pažeidimo turėtų stebėti Airijos vy-riausybės kontrolieriai, nes socialinio tinklo Eu-ropos būstinė įsikūrusi Dubline.

J. P. Albrechtas atmeta tokią centralizuotą kon-trolės sistemą ir siūlo steigti Europos duomenų apsaugos tarybą, kurią sudarytų kontrolieriai iš atskirų ES valstybių. Savo ruožtu V. Reding siūlo, kad visus ginčus spręstų pati Komisija.

Galiausiai, tokie nesu-tarimai dar labiau suvie-nija prieš griežtesnę duo-menų apsaugos kontrolę Europoje pasisakančias jėgas. Bene aršiausiai naujoms duomenų ap-saugos taisyklėms Eu-ropoje priešinasi tokių interneto milžinų inte-resams atstovaujančios teisininkų bendrovės. Vienos jų vadovas nese-niai viešai pareiškė, kad nepakeitus pirminio ES duomenų apsaugos įsta-tymų projekto, „Gmail“ ir „Facebook“ bus pri-verstos keisti reklama paremtus veikimo mode-lius ir apmokestinti savo klientus Europoje arba apskritai atsisakyti tokių paslaugų.

„Jei joms nebus leista naudotis duomenimis taip, kad jie neštų pelną ar suteiktų naudingos informacijos reklamos tikslais, tuomet vartoto-jai privalės už jas mokėti arba nustoti jas naudoję“, – technologijų naujienų portalui ZDNet sakė „Google“, „Facebook“ ir „Zynga“ interesams atstovaujanti teisininkų bendrovės „Field Fisher Waterhouse“ vadovas Eduardo Ustaranas.

inovacijų pasaulyje at-siranda pavienių versli-ninkų, dirbančių nuomo-jame biure, galvose. „Jie gali tapti komerciškai sė-kmingi tik tuomet, jei eg-zistuojantys įstatymai ir verslo aplinka užtikrina mažus patekimo į rinką barjerus, sudaro sąlygas kilti ir leidžia mesti iš-

mlrd.

»Įmonės gali tapti komerciškai sėkmingos tik tuomet, jei egzistuojantys įstatymai užtikrina mažus patekimo į rinką barjerus, sudaro sąlygas kilti ir leidžia mesti iššūkį jau įsitvirtinusioms įmonėms



Verslo švyturiaiVerslo švyturiai 2726

„verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų ir daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „verslo švyturių“ seriją savaitraštis „ekonomika.lt“ pradėjo prieš dvejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. kiekvieną savaitę skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.


K. Čereška: sveikata – ne mersedesas

Viešumas ir skaidrumas, etika bei moralė, o, svarbiausia, efektyvūs ginklai kovoti su ligomis – dėsto tarptautinės farmacijos ir sveikatos priežiūros bendrovės „GlaxoSmithKline Lietuva“

vadovas Kęstutis Čereška.

Jau pokalbio pra-džioje K. Čereška vieną po kito laužo neigiamus stereoti-

pus apie farmacijos verslą, tačiau neišsižada ir klaidų, padarytų per nepriklau-somybės dvidešimtmetį, ir konkurentų, veikusių, kaip jis pats sako, „po stalu“, kad tik gydytojai rekomenduotų jų vaistus.

Ir išties, panašu, kad deklaruojamas atvirumas prasideda nuo kompanijos biuro – „GSK Lietuva“ va-dovas rodo į savo kėdę, ku-rioje apsistojo šiandien, tačiau ryt gal sės prie kito stalo, nes atskiro kabineto neturi: viskas matoma kiekvienam darbuotojui ir svečiui. K. Čereška, va-dovaujantis 80 žmonių ko-mandai, sako kad vertina ramią darbo aplinką, kai lyderystė išnaudojama patarti, o ne nurodinėti. „Didžiuojuosi, kad dirbu farmacijos versle ir nieko nenoriu apgauti. Jei Lie-tuvai masiškai nereikia skiepų nuo Geltonojo dru-gio, vadinasi, jų nereikia. Tačiau mes vykdome pui-kią gimdos kaklelio vėžio profilaktiką, todėl norė-čiau, kad žmonės, kurie

legas, nes po 15 metų pats taps sistemos dalyviu ir jos sukurto produkto var-totoju. Medicinos mokslų daktaras pažymi, kad Lietuvoje kompensavimo sistema itin sudėtinga. Kodėl? Pašnekovas sako iki šiol negavęs atsa-kymo.

„Lietuvoje nėra farma-cijos ekonomikos, nesu-gebame paskaičiuoti tie-sioginių ir netiesioginių išlaidų. Vaistų pakelio kaina didelė, bet reikia įvertinti, kaip greitai žmogus atsistoja ant kojų, tampa darbingas ir ko-kias netiesiogines išlai-das patiria „Sodra“, kai sergančio vaiko mama neina į darbą, nekuria BVP, – dėsto K. Čereška. – Populiari frazė: pinigų nėra, reikia taupyti, šio vaisto kompensuoti nega-lime. Bet valstybė pralo-šia, nes sveikatos sistema turėtų būti orientuota į ilgalaikius procesus, tik tada ji suteikia naudos. Galime tuos 4 mlrd. litų sveikatos apsaugai su-taupyti kad ir šiandien: nustoti gydyti žmones

gendu verslo ir valstybės kooperacijos. Jei Vyriau-sybė garantuoja gydymą, o verslas užtikrina gydy-mui reikalingų produktų ir paslaugų tiekimą, turi vykti dialogas dėl bendro tikslo, strategijos, – ti-kina K. Čereška. – Tada į Lietuvą galima būtų pritraukti daugiau lėšų. Šiandien sunku įtikinti užsienio kompanijas padaryti nuolaidų, nes kaina reikalinga tik tau-pyti, trumpalaikių da-lykų, o mes galėtumėme daugiau išlošti.“

Klaidų padarė patys„Jei žmogus ateina pas gydytoją ir juo nepasi-tiki, ateina į vaistinę ir nepasitiki vaistininku, gydymo kokybė visai kita. Vien dėl to mūsų požiūris pasikeitė: orga-nizuojame ar remiame renginį ir visuomenė turi aiškiai suprasti, ko-dėl tai darome. Dar prieš 15 metų nesusimąsty-davome: mes juk rimtai dirbame, gerame viešbu-tyje, bet niekada nesusi-mąstėme, kad visuomenė gali susidaryti neigiamą įspūdį. Dėl tokių dalykų atsirado nuomonė, kad viskas nupirkta, pa-pirkta, bet iš dalies taip ir buvo“, – prisimena pašnekovas, paklaustas, kur reikia ieškoti kaltų dėl neigiamo visuomenės požiūrio.

Anot jo, kiekviename versle dėl siauro požiūrio atsiranda klaidų, kurių neišvengė ir vaistų ga-mintojai, be to, nebuvo taisyklių: pati valstybė nežinojo, kaip elgtis su privačiu verslu. K. Če-reška įsitikinęs, kad va-karykštę „veiklos strate-giją“ – paveikti gydytoją – renkasi nebent pavie-niai asmenys. Šiandien farmacijos verslas kon-kuruoja dėl produktų ko-kybės ir kainos: jei kom-panija pasiūlo geresnį produktą už prieinamą kainą, ji kovą laimi. „Spaudoje žmonės vie-šai pasisako, kad vežasi gydytojus į kongresus, kad šie išrašytų receptus jų vaistams, bet, mano supratimu, tai jau nusi-kaltimas tautai“, – teigia pašnekovas.

Išdrįso tapti lobistais„Farmacijos verslo esmė – leisti gydytojams su-teikti galimybę išgydyti žmones, suteikti naujus ginklus. Daugybė ligų yra nekontroliuojamos, net nežinome, kaip jas gydyti. Perspektyva kurti naujus vaistus – didžiulė,

prieštarauja, pasikalbėtų su artimuoju, netekusiu mamos ar dukros, kuri galėjo nesusirgti šia on-kologine liga, – aiškina pašnekovas. – Susiduriu

valstybės sąskaita, užda-ryti ligonines, bet kas bus rytoj? Rytoj turėsime kur kas daugiau išlaidų.“

Pašnekovas svarsto, kad Lietuvoje privalo-mam sveikatos drau-dimui trūksta konku-rencijos, kuri skatintų kokybę – privatų sveika-tos draudimą. Anot „GSK Lietuva“ vadovo, ligoniai nenori eksperimentų su sveikata: reikia išgydyti, o ne bandyti vaistus ir ieškoti geresnio, be to, sveikatos sistemai ne-tinka dažnai vartojamas mersedeso vairavimo palyginimas: kad ir ne-turtingai valstybei reikia keliolikos metų sveika-tos apsaugos strategijos, nesikeičiančios kartu su valdančiąja dauguma.

„Progreso sumenkinti nereikėtų – finansavimas didėja, bet aš, kaip farma-cijos verslo atstovas, pasi-

bet ji turi būti tinkama. Visi vaistai yra nuodai, net lotyniškai žodis tas pats: venenum. Bet jei jau daktaras nutarė, kad rei-kia vieno ar kito vaisto, būtina ieškoti geriausio. Čia negali būti jokių par-davimo skatinimų, – įsi-tikinęs jis. – Jei žmogui pakilo temperatūra, pui-kiai veikia seniai atrasta acetilsalicilo rūgštis, bet yra situacijų, kai reikia veiksmingiau gydančių naujovių.“

K. Čereška pripažįsta, kad jo Lietuvoje atstovau-jama pasaulinė įmonė atvirai bendrauja su politikais, siekia įtakos įstatymams, todėl „GSK Lietuva“ pasirinko ofici-alų kelią: tapti lobistine bendrove. „Vyrauja su-pratimas kad tai pinigai sveikatai – išlaidos, jei centu brangiau, vis tiek brangiau kainuoja, todėl ryžomės, – prisimena jis. – Buvo kaltinimų, bet nieko neslepiame, esame pasiruošę diskutuoti su visuomene, politikais, nes mūsų pozicija pa-grįsta argumentais, o jei

jie moksliškai įrodyti, galime kalbėti apie įro-dymų lygius, bet ne apie emocijas.“

Farmacijos verslo nuošalėje neretai lieka naujų vaistų kūrimas. K. Čereška aiškina, kad nuo akimirkos, kai mole-kulė gali tapti vaistu, iki jo įregistravimo rinkoje gali praeiti 15 metų, todėl nelengva rasti privačių investuotojų, kurie grąžą sutiktų gauti po kelioli-kos metų.

Pernai kompanija GSK sumokėjo 3 mlrd. JAV do-lerių baudą JAV vyriau-sybei, tačiau K. Čereška nevadina to krize ir di-džiuojasi britų kompani-jos vadovo viešu prisipaži-nimu suklydus. „Ilgalaike perspektyva farmacijos verslas prasmingas ir kilnus, jis turi remtis ver-tybėmis – pirmiausia pa-garba žmogui, dėl kurios dirbama, – teigia pašneko-

vas. – Nevertėtų bandyti įteigti visuomenei, ko jai nereikia. Gal anksčiau to nesupratome, bet jei nėra poreikio, tai vaisto ar me-todikos taip pat nereikia.“

Medicinos mokslų dak-taras prisipažįsta niekada nesigailėjęs, kad 1993 me-tais sutiko dirbti pasau-linėje farmacijos kom-panijoje, kai galėjo tęsti mokslus Karolinskos uni-versitete, ilgėjosi nebent praktinės medicinos, ta-čiau daug kompensuoja nematerialioji farmacijos verslo pusė: „Neturėjau minčių skatinti parda-vimą, kišti vaistus bet kokia sąskaita ar siekti trumpalaikio pelno. Bet kai vaistų reikia, smagu susitikti žmogų, kuris iš-sigydė ligą. Netiesiogiai matosi, kad jis dėkingas už naująsias technolo-gijas, galimybę gyventi, dirbti ir kurti“, – tikina K. Čereška.

»Nevertėtų bandyti įteigti visuomenei, ko jai nereikia

FaKTaI

„GLaXOSMITHKLINE LIETUVa“

• 2007 m. „GlaxoS-mithKline Lietuva“ buvo įrašyta į lobistų sąrašą ir kiekvienais metais Vy-riausiajai tarnybinės eti-kos komisijai teikia lobis-tinės veiklos ataskaitas

• Nuo 1993-ųjų Vilniuje veikia GSK atstovybė, o 2003 m. Lietuvoje veiklą pradėjo antrinė GSK įmo-nė – „GlaxoSmithKline Lietuva“

• Lietuvoje įregistruota apie 250 GSK kompani-jos vaistų. Įmonėje dirba apie 80 medicinos, far-macijos, ekonomikos, finansų, logistikos ir rin-kodaros specialistų

• GSK socialinės atsa-komybės programos: „Geros sveikatos klubo“ mankštos, Meno terapi-jos ir psichologinio kon-sultavimo projektas on-kologiniams ligoniams ir jų artimiesiems „Mylintys gyvenimą“, GSK vaistų kortelė neįgaliesiems ir senjorams, bendradar-biavimas su „Jaunimo linija“, savanorystės inici-atyva „Oranžinė diena“.

K. Čereška: „Jei nori, šiame versle visada esi ant naujovių bangos. Farmacija susijusi su mokslu, negali remtis liaudies medicina, čia – pagrįsti įrodymai, naujų vaistų veikimas, ligų vystymasis“. ruslano kondratjevo nuotr.

»Lietuvoje nėra farmacijos ekonomikos, nesugebame paskaičiuoti tiesioginių ir netiesioginių išlaidų

su nepagrįstais priešta-ravimais, esą kažkas ne-veikia, neištirta, bet ne-gali pykti, nes tai susiję su informacijos stoka, už kurią atsakinga ir vals-

tybė, ne tik farmacijos pramonė.“

Sveikata = išlaidosPaklaustas apie Lietuvos sveikatos sistemos, kuri

tarnautų pacientui, vi-ziją, K. Čereška juokauja, kad jei žinotų, kaip ją modeliuoti, matyt, būtų vertingas žmogus. Visgi pašnekovas įvardija pa-

grindines kryptis – ska-tinti sveiką gyvenseną, profilaktiką ir racionalų, kokybišką gydymą. Jis ti-kina raginantis sistemi-nių pokyčių siekti ir ko-

CV Kęstutis Čereška

Nuo 2011 m. Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IfPA) valdybos pirmininkas

Nuo 2002-ųjų „Glaxo-SmithKline Lietuva“ generalinis direktorius

1993–1995 m. „Glaxo-Wellcome“ atstovybės Lietu-voje medicinos atstovas

1989–1993 m. Kauno medi-cinos akademijos Teorinės ir klinikinės farmakologijos katedros vyr. asistentas

1989-aisiais Tartu univer-sitete įgijo farmakologijos srities medicinos mokslų daktaro laipsnį

»Farmacijos verslo esmė – leisti gydytojams suteikti galimybę išgydyti žmones, suteikti naujus ginklus

K. Čereška tikina, kad nesąžininga konkurencija jau praėjo, o šiandien farmacijos pramonė daug dėmesio skirio etikai. ruslano kondratjevo nuotr.



Įdarbinti pinigaiĮdarbinti pinigai 2928

OMx vilnius

375,79

374,42

373,05

371,68

370,31

368,94

367,57

366,22013 01 15 2013 01 16 2013 01 17 2013 01 18 2013 01 21

omx ryga

408,82

407,85

406,88

405,91

404,95

403,98

403,01

402,04

omx talinas

771,56

769,81

768,06

766,31

764,57

762,82

761,07

759,32

Kai skolos gyvena

dešimtmetįpaULIUS GRINKEVIČ[email protected]

Pernai kas dvylikto Lietuvos gyventojo kredito istorijoje atsirado „juodų dėmių“, apie kurias skolindamos pinigus finansų institucijos galės sužinoti dar bent dešimtį metų. Specialistai perspėja, kad dėl laiku nesumokėtų skolų ne tik reikia mokėti delspinigius – tai gali lemti ir gerokai didesnes palūkanas skolinantis.

As m e n i n ė s kredito isto-rijos „Mano-creditinfo“ duomenys

rodo, kad pernai lietuviai pradelsė 17 proc. daugiau skolų nei 2011-aisiais – pra-delsti įsipareigojimai per-nai siekė 3,22 mlrd. litų. Be to, per metus padaugėjo ir žmonių, turinčių bent vieną pradelstą skolą – jų, palyginti su 2011-aisiais, pagausėjo 9 proc., nuo 228 tūkst. iki 249 tūkstančių. Tokia statistika reiškia, kad 249 tūkst. žmonių kre-dito istorijose – juodos dė-mės, kurios bus saugomos dar dešimtį metų, ir norin-tiems pasiskolinti per šį laikotarpį tai greičiausiai lems didesnes palūkanas.

pradelsia jaunimas„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertė Deimantė Urbonaitė pasa-kojo, kad gyventojai daž-nai neįvertina, kokią įtaką jų kredito istorijai gali tu-rėti net ir tokie smulkūs įsipareigojimai, kaip pavė-luotos sumokėti sąskaitos už elektrą ar telefoną.

„Asmens kredito isto-rijai įtakos turi ne tik įsi-pareigojimai bankams ar greitųjų kreditų bendro-vėms, bet ir tokie nekalti dalykai kaip neapmokėtos sąskaitos už komunalines paslaugas ar telefoną, –

kalbėjo D. Urbonaitė ir pri-dūrė, kad didelė dalis žmo-nių visiškai nesidomi savo kredito istorija. – Kartais nutinka taip, kad žmogus tik atėjęs į banką ir davęs sutikimą patikrinti kre-dito istoriją sužino, kad yra skolingas, pavyzdžiui, už telefoną.“

Pasak pašnekovės, vieną ar kelias dienas pavėlavus sumokėti sąs-kaitas nieko nenutinka – pradelsti mokėjimai pra-dedami skaičiuoti praėjus 60 ar 90 dienų, priklauso-mai nuo to, kaip greitai įmonės praneša apie kli-ento nemokumą.

Paprašyta konkrečiau nusakyti, kokį palūkanų ūgtelėjimą keliais konkre-čiais atvejais gali lemti pradelsti mokėjimai, pa-šnekovė aiškino, kad tai priklauso nuo pradelsto termino, imamos paskolos dydžio ir kitų aplinkybių, bet kraštutiniais atvejais,

kai įsiskolinimas didelis, palūkanos imant vartoja-mąją paskolą mokiam ir nemokiam klientams gali

skirtis net keletą kartų, o imant būsto paskolą banko marža prastą kre-dito istoriją turinčiam as-meniui gali padidėti ir iki 5 kartų.

„Vartojamosios pasko-los kreipęsis asmuo su puikia kredito istorija gali tikėtis palūkanų normos iki 10 proc., o asmeniui, turinčiam prastą kredito istoriją, palūkanų norma gali priartėti ir prie 18–20 proc. ribos, – aiškino fi-nansų specialistė. – Im-damas būsto paskolą kli-entas su puikia kredito istorija galėtų tikėtis 0,5 proc. maržos, o turintis prastą kredito istoriją gali gauti pasiūlymą ir su 1,5–2,5 procentų palūkano-mis.“

Daugiausia pradelstų mokėjimų turinti grupė jau senokai išlieka jau-nimas. Kaip rodo „Swed-bank“ Asmeninių finansų instituto duomenys, pa-grindinė jaunimo skolų problema – nemokėjimas tvarkytis su savo finan-sais. D. Urbonaitė pri-mena, kad 2011-aisiais Valstybinio mokslo ir stu-dijų fondo surinktais kre-dito įstaigų duomenimis, šiuo metu yra 6,2 proc. studijų paskolų sutarčių, pagal kurias buvo laiku neatliktos eilinės įmokos.

Dėmė visam gyvenimuiKreditų biuro „Creditinfo“ direktorius Andrius Bog-danovičius pasakojo, kad

neigiama informacija apie pradelstus kliento mokėji-mus išlieka dešimtį metų, o jei žmogus nesirengia skolos mokėti, įrašas duo-menų bazėje gali likti ir visą gyvenimą.

„Jei asmeniui banke neišduoda paskolos, par-duotuvėje neleidžia pirkti išsimokėtinai ar telekomu-nikacijų bendrovės salone atsisako sudaryti sutartį, tai signalas, kad asmens kredito istorijoje yra nei-giamas įrašas. Pirmas žingsnis, kurio reikėtų imtis, – tai patikrinti savo kredito istoriją“, – sakė A. Bogdanovičius.

Pasak pašnekovo, infor-macija apie fizinių ir juri-dinių asmenų pradelstas

skolas kreditų biure kei-čiasi visas finansų sekto-rius (bankai, kredito uni-jos, išperkamosios nuomos bendrovės), taip pat tele-komunikacijų, draudimo, komunalinių paslaugų, vartojimo paskolų ir prak-tiškai visos greitųjų kre-ditų bendrovės.

„Visos atsakingai skoli-nančios įmonės atsižvelgia į kredito istoriją ir dėl to gali klientų nekredituoti, nustatyti didesnę palū-kanų maržą, pareikalauti užtikrinimo priemonių ir pan., – sakė A. Bogdanovi-čius. – Įtraukti skolininką į kreditų biuro skolininkų sąrašą turi teisę bet kuri Lietuvoje veikianti ben-drovė ar fizinis asmuo, galintis įrodyti skolos eg-zistavimą.“

pagelbės bankrotasAsociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys pasakojo žinąs ir tokių atvejų, kai sugadinta kredito istorija trukdo žmonėms gyventi normalų gyvenimą visuo-menėje. „Jei žmogus yra pradelsęs stambų įsiparei-gojimą, jo kredito istorija sugadinta daugeliui metų. Gali atsitikti ir taip, kad užėjęs į mobiliojo opera-toriaus saloną neįsigysite mobiliojo ryšio kortelės. Esu girdėjęs kraštutinių istorijų, kad stambios kre-dito dėmės užkerta žmogui kelią oriai gyventi šiuolai-kinėje visuomenėje“, – aiš-kino K. Kupšys.

Pasak K. Kupšio, ne-mažai daliai skolininkų nusimesti skolų naštą nuo pečių padės nuo kovo 1 dienos įsigaliosiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymas. „Manocre-ditinfo“ duomenimis, iš viso Lietuvoje fizinio bankroto įstatymu galėtų pasinaudoti 12 500 žmo-nių. Jų pradelsti įsiparei-gojimai sudaro 2,49 mlrd. litų. Tarp visų Lietuvos gyventojų, kurie galėtų pasinaudoti asmens ban-krotu, daugiau nei 3 520 – esami arba buvę įmonių akcininkai, valdybos na-

Net ir smulkus pradelstas mokėjimas kredito istorijoje lieka

dešimt metų. Fotodiena

FaKTaI

GyVENTOJų SKOLOS

•Per praėjusius metus Lie-tuvos gyventojai pradelsė 3,22 mlrd. litų

•Gyventojų, turinčių bet vieną pradelstą mokėjimą per praėjusius metus buvo 249 tūkst.

•Didžiausia bendros sko-los dalis – 70 proc. – tenka trijų didžiųjų šalies miestų gyventojams, o mažiau-sia – Birštono, Pagėgių, Lazdijų, Ignalinos, Šakių ir Molėtų gyventojams

»Imant būsto paskolą banko marža prastą kredito istoriją turinčiam asmeniui gali padidėti ir iki 5 kartų

2013 01 22

»Esu girdėjęs kraštutinių istorijų, kad stambios kredito dėmės užkerta žmogui kelią oriai gyventi šiuolaikinėje visuomenėje

Tradicija tapo nuomonė, kad Davoso Ekonomikos forumas – strateginis pasaulinių

problemų sprendimo centras.

N. Treigys: šiemet galima prognozuoti, kad dauguma klausimų visiškai ar bent iš dalies atsakyti, ir pamatysime didėjančius investicijų srautus visose sferose. ruslano kondratjevo nuotr.

Krizės pabaigos ženklai

■Matyt, neatsitiktinai forumas rengiamas metų pradžioje: kaip praeitų metų darbų apžvalga ir pasidalijimas ateinančiųjų įžvalgomis; spręsti šių die-nų Kriziaus galvosūkius.

Kaip pastebėjo vienas JAV žurnalistų, krizė – tai normali būsena. Niekas į Davosą kasmet nesirinktų, jei nebūtų kritinių klausimų. Šian-dien tebeturime karštų taškų Malyje ir Alžyre, niekur nedingo Europos šalių skolos ir lėtėjantis ekonomikos augimas, JAV prieš forumą susi-tvarkė su vadinamuoju fiskaliniu skardžiu, bet dar kabo skolos lubos ir amžinas Kinijos ekono-mikos (ne)augimo klau-simas.

Šiųmečio forumo moto – atspari dinamika. Kalbant apie dinamiką, visi pirštais rodo į Af-riką. Šie metai Afrikai numato itin dinaminį augimą. Lėtėjančio pa-saulinio ekonomikos au-gimo fone lūkesčiai dėl Afrikos išties dideli.

Anot ECB vadovo Ma-rio Draghi, „juodi debe-sys“ nuo euro zonos jau nuslinko. Nuslinko ir su savimi nusinešė 70 proc. Graikijos skolų nura-šymą. Tai buvo lygiai prieš metus. Graikijos ir kaimynių gelbėjimo kaina – sulėtėjęs ekono-mikos augimas. Todėl – Afrika.

JAV vyriausybė nese-niai padidino mokesčius ir sumažino valstybės iš-laidavimą. Gali būti, kad Kongresas neleis vyriau-sybei dar giliau grimzti į skolas. Rezultatas – labai sunkiai atsigaunanti ekonomika. Todėl – Af-rika.

Afrika – tai atsinau-jinantys ir neatsinau-jinantys resursai, žmo-giškieji ištekliai, naujos rinkos. Kinija jau seniai investuoja į šį žemyną. Indija neatsilieka. Ne pirmus metus kalbama

apie Afrikos atsigavimą. Dabar, po krizės, globa-liai ekonomikai Afrikos klausimas daug aktua-lesnis. Kažkada buvusią madingą abreviatūrą BRIC keičia AFRIKA.

Šių metų Pasaulinio ekonomikos forumo dė-mesio nuo „degančių“ problemų poslinkis į galimybių paiešką – o Davose nagrinėjamos problematikos spektras labai platus – liudija fi-nansų krizės pabaigą. Akcentas ne „kaip gel-bėsime“, o „kaip plėto-simės“. Tai labai gera žinia. Praėję metai buvo labai sunkūs politikams, verslui, investuotojams.

Gal tik užimtumo klausimas yra tarp aktu-aliausių. Bet ir jis turėtų būti sprendžiamas. Kri-tikuotina vyriausybių taupymo ir mokesčių kėlimo politika nors ir padeda išspręsti daug

problemų, nėra geras įrankis darbo vietoms kurti. Verslas jų nekūrė, nes, atsidūręs nežinioje, stabdė investicijas.

Šiemet galima pro-gnozuoti, kad daugelis klausimų visiškai ar bent iš dalies atsakyti ir pamatysime didėjančius visų sferų investicijų srautus. Individualiems investuotojams tai gali reikšti, kad šiemet ak-cijų kainos gali kilti kiek sparčiau, genamos itin gerų lūkesčių. Todėl ir šiemet akcijos išlieka pa-traukliausia turto klase investicijoms. Jau drą-siai galima kalbėti apie akcijų indeksų kilstelė-jimą į prieš krizę buvusį lygį.

Net Mr. Doomu vadi-namas Nourelis Roubini linkęs pakeisti toną. Anot jo, rizika Europoje stipriai sumažėjusi dėl veiksmų, kuriems jis pats nepritarė. O dėl euro jo nuomonė pasi-keitė kardinaliai. Pro-gnozavęs euro žlugimą dar praeitais metais, šiemet jis teigia, kad euras yra „per stiprus“. Jis gali toliau stiprėti ir sukelti kitų problemų Europos šalims.

»Net Mr. Doomu vadinamas Nourelis Roubini linkęs pakeisti toną

NaURIS TREIGyS Spekuliantai.lt apžvalgininkas



2013 01 23 2013 01 24 2013 01 25 2013 01 15 2013 01 16 2013 01 17 2013 01 18 2013 01 21 2013 01 22 2013 01 23 2013 01 24 2013 01 252013 01 15 2013 01 16 2013 01 17 2013 01 18 2013 01 21 2013 01 22 2013 01 23 2013 01 24 2013 01 25 2013 01 15 2013 01 16 2013 01 17 2013 01 18 2013 01 21 2013 01 22 2013 01 23 2013 01 24 2013 01 25

Paskutinis puslapis 31

T I N K L a R a š T I S

Drakonas ir elnias spintoje

Sutikite, pastaruoju metu visi didžiuojasi savo tautiniu identitetu demonstruodami prigimtį ir kilmę skirtingais būdais. Rytai – drakoną, Šiaurė – elnią, tokių apran-gos motyvų atranda kultūrų kompasas. Primityvu tau-tiniais motyvais perkrauti išorę? Negražu? Matyt, kaip kam pasirodys, bet gerai perkama.

Gražu žiūrėti, kai sve-timus tautinius motyvus išnaudoja aprangos kultūrą ir tradicijas kuriantys šim-tamečiai Europos mados namai. Jų menininkai Rytuose planuoja atidaryti keliolika parduotuvių per metus, nes Azijos rinkų var-totojai, matyt, pavargę nuo „made in China“, kilstelėjo prabangių kompanijų pardavimus aukštyn. O JAV ir Europos dizaineriai nori, kad pardavimai kiltų geometrine progresija, taigi, specialiai Rytams ant juodų atlaso suknių lipdo raudonus auksinius drakonus ir kalba apie subtilų ir išlavintą Azijos pirkėjų skonį drabužiams. Mados biblija tituluojamo „Vogue“ puslapiuose atsirado „Go East!“ fotose-

Garsiausi mados namai gręžiasi į azijos rinkas, nes rytų pirkėjai graibsto jų kuriamą prabangą. reuters

sija, ispanų mados namai „Balenciaga“ pasiūlė vietą Alexanderiui Wangui (dėl kinų kilmės, ne tik sugebė-jimų), o slaviškus motyvus išstumia rytietiški. Įdomu, ar būsimose kolekcijose tūnos Kinijos drakonas...

Taigi, pirkėjai nori net svetimos kultūros. Tarkime, natūralios medžiagos – vilna, linas, medvilnės pluoštas – jau vienos pačios madingos dėl aukštųjų ekologijos idealų, o jei į megztinį įnertume raguotą elnią – pirkėjas atrastų skandinavų kultūrą, jei eglutę ar snaigę – tiktų beveik bet kuriai. Tokį mez-ginį, drabužį ar aksesuarą galima papuošti bet kuo, nes juos vis tiek graibstys Londono gatvės turguose ar aukštesnę kokybę ver-tinančiose parduotuvėse. Kaip sekasi lietuviams? Dabar gerai, bet pirmieji bandymai baigėsi trispalve „maike“ (nepanašu į marškinėlius), su prastos spaudos cepelinų nuo-trauka arba raudonu Vyčiu: neaišku, kuri tikimybė didesnė – tokios atributikos nepirks ar ji įžeis tautinę kultūrą...

Galima taupyti renkantis paprastus produktus. Fotodiena

„Žalias“ mąstymas padeda taupyti „Kai kalbama apie tvarų vystimąsi, užuot vertinęs ekologiškas alternatyvas, teikiu pirmenybę kokybei“, – originalų požiūrį

atskleidžia tinklaraštininkas J. D. Rothas.

Jis pataria, kaip taupyti pinigus ne-kenkiant aplinkai. Rinkitės geriau-

sią variantą, kurį galite sau leisti. Kokybiškesni daiktai kainuoja daugiau,

bet tarnauja ilgiau. Taigi, žiūrint į perspektyvą, jų kaina per visą naudojimo laikotarpį tampa mažesnė.

Daiktus atnaujinkite ir vėl naudokite. Gausite daugiau naudos iš turimų

daiktų, jei šiek tiek in-vestuosite į jų gyvavimo trukmę. Kuo daugiau iš-spausite iš turimų daiktų – nuo skutimosi peiliukų iki automobilio – tuo daugiau sutaupysite pinigų per il-gesnį laikotarpį.

Rinkitės nebūtinai to-bulus daiktus. „Esame įpratę pirkti produktus, kuriuose nematyti trū-kumų: maistą, įrankius, drabužius. Juk tobulumas kainuoja – tiek finansiš-kai, tiek ekologiškai“, – pastebi tinklaraštininkas. Aukštos kokybės rankų darbo gaminiai gali turėti keletą trūkumų, natūraliai užaugintos daržovės ir vai-siai – dėmelių. Nusipirkus naudotą daiktą, kartais jį reikia pavalyti ir tai iš pradžių gali atrodyti kiek

atgrasu. Vis dėlto įvertinę šių produktų teikiamą finansinę, ekologinę ir ko-kybinę naudą, nustebsite, kodėl maži trūkumai jus iš pradžių erzindavo.

„Perdirbkite ir tik tada keiskite nauju. Šį triuką naudoju bandydamas susilaikyti nuo impulsy-vaus pirkimo. Pavyzdžiui, jei noriu įsigyti naują televizorių, pirmiausia parduodu arba atiduodu perdirbti senąjį“, – pataria J. D. Rothas. Toks požiūris atgraso nuo nereikalingų daiktų pirkimo ar senų kaupimo.

Anot tinklaraštininko, laikytis šių patarimų gali būti sunkoka, bet pinigų ir aplinkos saugojimas tapspapildoma motyvacija stengtis.

LEIDėJASuAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 faks. (8 5) 205 95 [email protected] 2029-543X

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida MačiulaitytėAUTORIAI: Paulius Grinkevičius, Greta Jankaitytė, Andrius Martinkus, Evelina Povilaitytė, Gabija Sabaliauskaitė, Mindaugas Samkus, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas KondratjevasVYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

VYKDANTYSIS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

Spausdino UaB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 113 Tiražas 15 000

Savaitraštis leidžiamas kiekvieną pirmadienį. Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, [email protected]

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

Grįžti iš atostogų į darbą – sunku. Fotodiena

Kaip dirbti po atostogųKą tik grįžote iš ramių atostogų tiesiai į darbą, kupiną

susitikimų, skambučių ir streso.

Tikrai norėsis viską mesti ir grįžti atgal į smė-lėtą paplūdimį ar

snieguotus kalnus. Verslo ir gyvenimo būdo treneris Joshua Zuchteris pataria, kaip sėkmingai įsilieti į

darbo režimą, nepraran-dant atostogų palaimos.

Leiskite sau dviejų mi-nučių atostogas, nes lengva pradžia tokia pat svarbi kaip, pavyzdžiu, nesunki mankšta prieš grįžtant į treniruoklių salę po ilgos

pertraukos. „Trumpos per-traukėlės, pasivaikščioji-mas gryname ore šiek tiek sumažins įtampą grįžtant prie įprastos darbotvarkės. Kitu atveju, per atostogas atgautą energiją prarasite jau pirmą darbo dieną“, – pabrėžia J. Zucheris.

Grįžę iš atostogų rasite pilną laiškų elektroninę pašto dėžutę. Peržvelkite, ką galima ištrinti nedvejo-jant, o į likusius laiškus at-sakykite iškart arba perkel-kite į susijusius aplankus. J. Zucheris pataria elektro-ninio pašto langą paslinkti taip, kad būtų matomas tik vienas laiškas – nesu-sidarys laiškų antplūdžio įspūdis.

Anot jo, norint sėkmin-gai įsilieti į ritmą, reikia tam skirti papildomą dieną. Pavyzdžiui, jei

atostogos oficialiai bai-giasi trečiadienį, į darbą grįžkite antradienį. Taip turėsite papildomą dieną susitvarkyti elektroninį paštą ir pasivyti kolegas.

„Jei manote, kad keli puodeliai kavos per dieną padės jums energingai įsilieti į darbą jau pirmą dieną, – klystate“, – pa-brėžia gyvenimo būdo treneris. Svarbiausia po ranka turėti vandens, nes būtent optimalus skysčių kiekis turi lemiamą įtaką žmogaus psichinei svei-katai.

Darbo vietoje galite pa-sistatyti nuotraukų, ku-rios primena atostogas, nes aplinka veikia min-tis. „Atostogų nuotrau-kos leis išvengti streso ir likti ramiems“, – teigia J. Zuchteris.


Ekonomika.lt 3 (113)

Documents

Transcript of Ekonomika.lt 3 (113)