Ekonomika.lt Nr. 134

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.ltLaikraštis Leidžiamas kas antrą pirmadienį. 2013 m. spalio 28 – lapkričio 10 d. nr. 24 (134)

Baras, kuriame galima pernakvoti„V 4 Vilnius“ duris sostinės centre atvėrė visai neseniai – paskutinę vasaros dieną. Savaitraščio kalbinta viena kavinės savininkių Gabija Mila-šiūtė pasakojo turinti ambicingų planų: ką tik paruoštas maistas, darbas iki paryčių savaitga-liais, kavinė ir nakvynės namai kartu.Plačiau 7 p.

kiek kainuoja verslo pradžiaVerslo steigimas Lietuvoje vis dar pasižymi formalumų gausa. „Ekonomika.lt“ aiškinosi, kaip geriausia pradėti verslą ir kiek tai kainuoja. Verslo pasaulyje greitesni aplenkia lėtuosius ir stokojančiuosius inovatyvaus mąstymo bei galynėjasi su tais, kurie ieško nestandartinių ir efektyvių sprendimų. Plačiau 10–11 p.

Broliai latviai dėl eirų nepanikuojaBaltijos tigrės – taip neretai yra vadinamos Estija, Latvija ir Lietuva. Vis dėlto, bent jau mūsų šalyje, greitai pereinama į žirgų lenktynių retoriką: žiūrėk, vėl latvius aplenkėme. Plačiau 12–13 p.

Finansiniai paklydimai persekioja dešimtmetį Buityje neretai išgirstamas patarimas devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą pjauti labai tinka ir kalbant apie finansų drausmę. Dažnas, pasi-klydęs pagundų labirintuose, neįvertina savo galimybių ir užsikrauna nepakeliamų finansinių įsipareigojimų jungą. Plačiau 16–17 p.

kaina 3 Lt Užs. nr. 134 tiražas: 15 000

ŠIAME NUMERYJE

rinkos pokyčiaiOmXrOmXtOmXVFtse100*nsdQ*ni225*

spalio 11–25 (*24) d. duomenys

m. dargužaitė: Esame vertinami tik tada, kai įsitikinama, kad čia ta šalis, kur galima tikėtis elementaraus pasitikėjimo

t. tapanila: Netolimoje ateityje Baltijos šalyse matysime spartų pradedančiųjų verslininkų skaičiaus augimą

Plačiau 14–15 p. Plačiau 18 p.

447,66 –0,44%841,45 +0,78%417,88 –0,21%6,713.18 +4,40%3,928.96 +4,47%14,486.41 +2,05 %

šimtmečio statybos džiugina

ir bauginaPlačiau 4–5 p.

Redakcija 3

Konstitucijos pr. 23, 08105 VilniusTel.: (8 5) 203 10 86, 203 10 82Faks. (8 5) 205 95 [email protected] 2029-543X

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida MačiulaitytėAUTORIAI: Vilius Petkauskas, Karolis Birgilas, Giedrė Sankauskaitė

DIZAINERĖ Audronė Palukaitytė KALBOS REDAKTORĖ Jurgita LukšėnienėFOTOGRAFAS Ruslanas Kondratjevas

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

spausdino UaB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 134tiražas 15 000

Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, [email protected]

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

remjero nuomonių kaita – jau atgyvenęs reikalas. Socialdemokratų gretose prieštaringi pasisakymai iš burnų krinta lyg karštos bulvės, o vėliau taip pat beatodairiškai permetami kitiems, tačiau kaltės prisiimti niekas neketina. Svarbiausias Vyriau-sybės žmogus bando teisinti, o paskui niekam ne-žinant apkaltina arba apkaltina ir paskui teisina. Svarbiausia nepainioti rytinių ir vakarinių pasisa-kymų.

Lietuvos vilkikų eilės prie didžiosios Rytų kai-mynės sienos, lietuviškų pieno produktų ribojimas Rusijoje ir „Pirmojo Baltijos kanalo“ pa-rodyta šmeižto per-sunkta Sausio 13-osios įvykių versija pasta-ruoju metu bent jau ekonomiškai suvienijo lietuvius. Vieni pasidi-džiuodami perka lietuviškus pieno produktus ru-siškomis etiketėmis, kiti uždraudžia rodyti filmus apie Lietuvos nepriklausomybę.

Nereikia būti viešųjų ryšių ekspertu, kad su-prastum, jog toks sprendimas neliks neišgirstas. Atrodo, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Broniui Bradauskui buvo neramu, jog Sausio 13-osios kadrai gali sutrikdyti Seime vyku-sios konferencijos dalyvius – Rusijos diplomatus.

Negana to, priimtiniausias B. Bradauskui pasi-rodė romano „1984-ieji“ vertas manevras – iškirpti šiuos kadrus ir juos pakeisti a. a. Algirdo Bra-

zausko kalbomis. Kilus nepasitenkinimo bangai jis liko ramus.

Premjeras, teisindamas buvusią ūkio ministrę Birutę Vėsaitę dėl ne pačių kompetentingiausių šios pasisakymų, apkaltino žurnalistus, kurie neva iškarpė jos žodžius. Dėl „karpytojo“ B. Bradausko siūlymo jis apkaltino Seimo kanclerį Joną Milerių. Netrukus visa Socialdemokratų partija oficialiai atsiribojo nuo B. Bradausko konferencijos orga-nizacinių sugebėjimų ir jų padarinių viešojoje er-dvėje. Kairė nežino, ką daro... kairė?

Prie šios Vyriausy-bės Lietuvą jau paliko amerikiečių „Chev-ron“, Visagino atomi-nės elektrinės projektas tapo tik darbo grupių

kūrimo pretekstu, o Suskystintųjų dujų termina-las jau meta korupcijos šešėlį. Socdemai vadovauja Vyriausybei, bet neturi pagarbos nei tarp savų, nei tarp koalicijos partnerių. Prie ankstesnės Vy-riausybės investuotojai Lietuvoje dar turėjo planų, o šiandien jie linkę keliauti kitur. Lygiai taip pat, kaip B. Bradauskas per ateinančius metų biudžeto svarstymus vyksta į Abu Dabį.

Iš kelionių Baltarusijoje jis parsivežė idėjų, kaip reikia keisti „išparceliuotą“ Lietuvos žemės ūkį. Galbūt po atostogų pasiūlys mūsų policininkams iš senų automobilių „Škoda“ persėsti į „Lam-borghini“.

„Kokiu numeriu skambinti, jei noriu pasikalbėti su Europa?“ Tokį klausimą kadaise uždavė vienas garsiausių JAV diplomatų Henry Kissingeris, supratęs, kad Senasis žemynas yra susiskaldęs ir neaišku, kaip reikės bendradarbiauti. Šiandien ne tik investuotojai bei dalis visuomenės, bet ir

politikai norėtų sužinoti valdančiosios partijos raudonojo telefono numerį.

P»priimtiniausias B. Bradauskui

pasirodė romano „1984-ieji” vertas manevras

DIREKTORIUS Darius Kavaliauskas

nr. 242013 m. spalio 28 – lapkričio 10 d.

ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

Velniop investuotojus, kad tik svečiams būtų gerai

»astrave daugiau vyksta žemės darbai. kol Baltarusija neturės leidimo bei šalių kaimy-nių ir espo komisijos pritarimo, šito objekto statybos neturėtų būti pradėtos. mes stebi-me šiuos procesus ir manome, kad turi būti užtikrinta elektrinės sauga.

algirdas Butkevičius ministras pirmininkas

Savaitės tema 5Savaitės tema4

Jurgis Vilemas Nepriklausomas energetikos ekspertas

»astravo ae reaktorius atitinka trečios kartos reaktorių saugos savybes. Beveik tokia pati elektrinė gali atsirasti ir suomijoje. ten jai keliami labai aukšti reikalavimai. tarptautiniu mastu toks rusiškas reaktorius yra palyginti neblogai vertinamas.

»Jeigu viskas vyksta saugiai ir sklandžiai, kyla klausimas, kodėl vengiama vykdyti espo konvencijos reikalavimus. espo konvencija – tarptautiniu mastu pripažintas dokumentas, apibrėžiantis branduolinės saugos klausimus, su tuo susijusius dalykus, ypač kai kalbama apie šalis kaimynes.

Linas Linkevičius Užsienio reikalų ministras

NUOMONĖasmeninio albumo nuotr. Fotodiena.lt

Šimtmečio statybos džiugina ir baugina

ĮMONIŲ NAUJIENOS

pelnas smuko perpus

pirmoji parduotuvė

Norvegijos finansinių paslaugų grupei priklau-santis AB DNB bankas, preliminariais neaudi-tuotais duomenimis, per pirmuosius devynis šių metų mėnesius uždirbo 36,4 mln. litų grynojo

Tauragėje duris atvėrė pirmoji Vilkyškių pieninės firminė parduotuvė Lietu-voje, kurioje bus prekiau-jama įmonės produkcija ir gurmaniškais užkan-džiais.

Bendrovė siūlys 150 skirtingų produktų, tarp jų – daugiau nei 20 skir-tingų rūšių sūrio. Pirmoji parduotuvė įsikurs 100 kv. metrų patalpose, joje bus 15 sėdimų vietų.

pelno. Tuo pačiu laikotar-piu pernai banko grynasis pelnas buvo 75,98 mln. litų. Banko indėlių portfe-lis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 16,0 proc. ir siekia 6,31 mlrd. litų.

Fotodiena.lt



Uždaro visas parduotuves„Bauhof Group AS“ an-

trinė bendrovė „Bauhof LT“, vykdanti restruktūri-zavimo procesus, uždarė visas penkias savo parduo-tuves Lietuvoje. Kadangi

visi reikalingi susitarimai dar nėra priimti, lieka neaišku, ar parduotuvių darbas bus atnaujintas. Bendrovė Lietuvoje patyrė 19 mln. eurų nuostolį.

investavo kaune

Elektroninio verslo ir programavimo paslaugas teikianti NFQ grupė ati-darė naują biurą Kaune. Sklypo ir pastato pirkimo, renovacijos bei įrengimo

išlaidos sudarė 8 mln. litų. Kauno Brastos gatvėje NFQ įsirengė 2 400 kv. metrų ploto A+ klasės biurą, ku-riame galės dirbti iki 230 specialistų.

nFQ grupė atidarė naują biurą kaune. Bendrovės nuotr.

Faktai

astraVO ae

• Pirmasis AE blokas bus pradėtas eksploatuoti 2018 metų lapkritį, antrasis blo-kas – 2020-ųjų liepą

• Vieno energetinio bloko eksploatacijos trukmė – 50 metų

• Projekto kaina – apie 10 mlrd. dolerių. Jį finansuoja Rusija

• Per pirmąjį 2013 metų pusmetį Astravo AS objek-tuose buvo panaudota 1,8 mlrd. Rusijos rublių

• 2000 metais Astrave gy-veno 8,6 tūkst. gyventojų, šiuo metu – apie 10,5 tūkst.

Amžiaus statybvietėje Astrave netyla betonmaišių ir kranų ūžesys. Vietos gyventojai iš statybų gauna finansinės naudos, tačiau dauguma būsimus pokyčius mieste vertina neigiamai.

ana VengrOVskaJa specialiai „Ekonomika.lt“ iš astravo

Prieš dvejus me-tus savaitraštis „ E k o n o m i k a .lt“ jau kalbėjosi

su Astravo gyventojais apie statomą elektrinę. Tuomet vyko tik paruo-šiamieji darbai: buvo tiesiami keliai, geležin-kelio linija, statomi nauji daugiabučiai būsimiems darbuotojams. Vietos gy-ventojai statybas vertino skeptiškai: dauguma kal-bintųjų nenorėjo, kad iki šiol buvęs mažas, nė 10 tūkst. gyventojų neturin-tis, ramus miestelis virstų trigubai didesniu miestu, kuriame virtų naktinis gyvenimas, išaugtų nusi-kalstamumas, sumažėtų saugumas. Be to, nors Bal-tarusijos valdžia teigia, kad elektrinė bus viena moderniausių ir saugiau-sių, baltarusius vis dar persekioja Černobylio šmėkla, mat tragedija pa-veikė nemažą šalies dalį.

išpeša naudosŠiandien Astravo gyven-tojai statybas vis dar ver-tina neigiamai, tačiau pripažįsta, kad iš projekto gauna nemažai finansi-nės naudos. Mokytoja dirbanti Marija savo trijų kambarių butą nuomoja į elektrinę dirbti atvyks-tantiems statybininkams. Moters dukros jau užau-gusios ir gyvena atski-rai, tad jiedu su vyru nu-sprendė išnaudoti padėtį ir pagyventi šalia esan-čiame Gudagojo mieste-

lyje, tėvų namuose. „Su valstybine įmone metams sudariau sutartį, o ji ten apgyvendina ką nori, man pačiai nereikia ieškoti nuomininkų“, – pasakoja moteris. Kiekvieną mė-nesį ji teigia gaunanti Bal-tarusijos mastu įspūdingą užmokestį – apie 1 000 JAV dolerių. Suma priklauso nuo to, kiek statybininkų ir kiek ilgai nakvoja jos bute. „Elektrinės statyba vyksta be pertraukų, viena grupė darbininkų atvažiuoja ir dirba dvi sa-vaites, paskui išvažiuoja,

atvyksta kiti, kurie dirba dar dvi savaites, tad butas beveik visada apgyvendin-tas“, – džiaugiasi Marija.

Namų šeimininkės Re-ginos teigimu, jos name, kaip ir daugumoje kitų 5 aukštų daugiabučių, 5–6 butai yra nuomojami sta-tybininkams. „Žmonės persikrausto gyventi pas tėvus, susiglaudžia, kar-tais viena šeima išnuo-moja net du butus. Tik pagalvokit – per mėnesį gauna daugiau nei 1000 dolerių!“ – pasakoja mote-ris. Jos žodžius patvirtina

ir vietos laikraščio „As-travo tiesa“ skelbimų pus-lapis, kuriame publikuo-jama daugybė skelbimų, siūlančių nuomotis butus į komandiruotes atvyku-siems darbuotojams.

Iš Astravo kilęs staty-bininkas Anatolijus šiuo metu dirba elektrinėje ir teigia esąs patenkintas suteiktomis sąlygomis bei alga: „Aišku, atlygi-nimas yra didesnis negu dirbant kitose statybose Astrave.“ Vyras tikina, kad gauti darbą šimtme-čio statybose nebuvo sunku, tereikėjo pateikti mokslus ir darbo praktiką patvirtinančius dokumen-tus. Jo teigimu, elektrinės

statybose dalyvauja apie 100 astraviečių, nemažai darbuotojų atvažiuoja iš kitų Baltarusijos miestų, o procesas vyksta be per-traukų – jis pats dirba 12 valandų per dieną: dvi dienas dirba, dvi ilsisi. Kiti, pavyzdžiui, 15 dienų dirba, 15 ilsisi, tačiau sta-tybos vyksta be pertraukų – dirbama ir savaitgaliais, ir švenčių dienomis.

Tiesa, statybų aikštelėje kyla ir konfliktų. Viena pa-grindinių problemų – už tą patį darbą darbuotojai iš Rusijos gauna keliskart didesnį atlygį negu balta-rusiai. Pasak opozicinio laikraščio „Baltarusijos partizanas“, dėl šių dvi-gubų standartų šių metų birželį buvo kilęs sponta-niškas baltarusių staty-bininkų streikas. Užuot dirbę, jie vaikštinėjo po aikštelę, rūkė, žaidė kor-tomis. Anot „Baltarusijos partizano“, iš karto po streiko kelios dešimtys

baltarusių buvo atleisti arba išėjo iš darbo.

Leidinio „Ekonomika.lt“ kalbintas Anatolijus teigia, kad dideli atlygi-nimų skirtumai išties eg-zistuoja: „Taip ir yra, nes tai jų (rusų – aut. past.) projektas. Jie moka pini-gus baltarusių organiza-cijoms, o baltarusiai kiek nori, tiek moka savo sam-diniams.“

Vietiniai rengiasi blogiausiamPernai Astravas gavo il-gai lauktą miesto statusą, tačiau džiaugsmo vieti-niams tai nesuteikė. Pra-eiviai teigia pastebėję, kad pablogėjo kriminogeninė miesto padėtis, vaikų dar-želiuose ėmė trūkti vietų (pirmenybę patekti turi šimtmečio statybvietės darbininkų vaikai), išaugo eilės poliklinikose, pakilo nekilnojamojo turto kai-nos. Kadangi į Astravą šiuo metu atvažiuoja vis

daugiau statybininkų, kai kurie, negavę darbo, vaikš-tinėja po miestą ir sukuria jame socialinę įtampą.

Su mažu vaiku gatve einanti Natalija užkal-binta parodo į nulinga-vusį galbūt neblaivų vyrą. „Vaikšto vidury dienos štai tokie. Anksčiau mes ir savų alkoholikų turėjome, tačiau juos pažinojome, o dabar privažiavo svetimų“, – nepasitenkinimo nesle-pia Astravo gyventoja.

Atvykėliais nesidžiau-gia ir savaitraščio kalbinta Regina: „Yra visokių. Šiuo metu pirmame mūsų namo aukšte gyvenantys statybininkai iš Azer-baidžano yra tvarkingi. Anksčiau gyveno triukš-mingesni – girtavo, paleis-tuvavo. Kai kurie nežinia ko šlaistosi gatvėmis. Ben-

drabučiuose, kur jie gy-vena, iš viso nežinia, kas darosi.“

Moteris teigia girdėjusi ir bauginančių gandų: „Mūsų name gyvenęs vie-nos statybų brigados va-dovas iš Rusijos sakė, kad reikia „imti kojas į ran-kas“ ir bėgti. Sakė, kad gal ją (elektrinę – aut. past.) ir pastatys, bet paskui bus blogai, mat statytojai labai keičia planus. Projektas – vienoks, o statoma kitaip. Paėmė kreditų iš Rusijos ir dabar turi taupyti.“

Leidinio „Ekonomika.lt“ kalbintas statybininkas Anatolijus taip pat sako esantis prieš statybas: „Gyvenome ramiai, bū-tume gyvenę taip ir toliau. Ir nebūtų mums reikėję to sąmyšio. Finansine pras-me statybininkai uždirb-davo ir anksčiau, tik rei-kėdavo išvažiuoti – aš pats dirbau ir Lietuvoje, ir Ru-sijoje. Tik pagalvokit, jeigu kas nors atsitiks?! Bėgti nebėra kur. Tiesiogiai va-žiuojant nuo Astravo te-bus 15 km iki elektrinės. Mes gyvenome švariame rajone, o dabar gyvensime triukšmingame mieste. Dauguma žmonių yra prieš statybas.“

miestas vystosiMiesto valdžios teigimu, problemų nėra. „AE statyb- vietėje darbai vykdomi visomis jėgomis ir geru darbo ritmu. Čia kaip gry-bai po lietaus jau išaugo įvairūs infrastruktūros objektai. Kartu vyksta ir miesto statyba: kyla gy-venamieji namai, skirti tiek AE statytojams, tiek Astravo gyventojams. Tie-siami inžineriniai tinklai, gatvės naujuose mikrora-jonuose, aiškiai piešiami naujojo miesto centro kon-

»pernai astravas gavo ilgai lauktą miesto statusą, tačiau džiaugsmo vietiniams tai nesuteikė

»Už tą patį darbą darbuotojai iš rusijos gauna keliskart daugiau negu baltarusiai

astravo gyventojai statybas vertina neigiamai, tačiau pripažįsta, kad iš projekto gauna nemažai finansinės naudos. Baltarusijos atominės elektrinės statybų direkcijos nuotr.

tūrai“, – „Grodno tiesai“ sakė Astravo vykdomojo komiteto pirmininkas Adamas Kovalko.

Baltarusijos atominės elektrinės statybų direk-cija skelbia, kad šiandien įvairius su AE statyba su-sijusius darbus dirba apie 2 tūkst. darbuotojų, tačiau iki metų pabaigos šis skai-čius pasieks 3 tūkst., o 2016–2017 metais išaugs iki 9 tūkst. 2014–2015 me-tais planuojama įvykdyti miesto infrastruktūros rekonstrukcijas.

Šiandien Astrave yra statomi du gyvenamieji mikrorajonai, vienas jų, kuriame gyvens 3,5 tūkst. žmonių, bus baigtas iki 2015-ųjų. Čia bus pasta-tyta mokykla, darželis, prekybos centras. Antras mikrorajonas turėtų būti baigtas 2016 metais.

Astravo rajono moder-nizavimo plane numatyta trijų pramoninių organi-zacijų, penkių žemės ūkio, trijų statybinių, dviejų transporto ir komuni-kacijų, vienos paslaugų sferos įmonės moderniza-cija. Tam bus skirta 63,6 mln. JAV dolerių.

dnB banko devynių mėnesių pelnas sumažėjo perpus. Bendrovės nuotr.

6 Projektai

www.ek.ltnaUJienOs

taVO VersLUi

čia jungiasi www.ek.lt draugai ĮDOMU savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo

kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? papasakokite apie save redakcijai: [email protected] , (8 5) 203 10 86www.facebook.com/ekonomika.lt

Baras, kuriame galima pernakvoti

■„V 4 Vilnius“ duris sos- tinės centre atvėrė visai neseniai – paskutinę vasaros dieną. savaitraščio kalbinta viena kavinės savininkių gabija milašiū- tė pasakojo turinti ambi- cingų planų. ką tik paruoš- tas maistas, darbas iki pa- ryčių savaitgaliais, kavinė ir nakvynės namai kartu – tai, ką iki šiol sunkiai buvo galima aptikti sosti-nėje. Vis dėlto ambicingi planai kelia ir rimtų iššūkių.

G. Milašiūtė barą va-dina vieta, kur buriasi socialiai aktyvūs žmonės. „Savo „Facebook“ pasky-roje skelbiame apie visus Vilniuje vykstančius ren-ginius“, – apie kavinės išskirtinumą pasakojo mergina. Be to, sostinės svečiams ir visiems no-rintiems „V 4 Vilnius“ jau nuo spalio pabaigos suteiks galimybę ir per-nakvoti. Kavinė turės savo nakvynės namus.

„Vilnius turės gražią ir jaukią nakvynės vietą miesto centre, – kalbėjo pašnekovė. – Čia supla-nuota įrengti 8 kamba-rius, t. y. 36 miegamas vietas. Bus standartiniai dviviečiai ir netgi šešia-viečiai kambariai.“

nauja alternatyvaG. Milašiūtė savaitraš-čiui pasakojo pastebinti,

kad naktinėjantys vil-niečiai neturi kur pa-valgyti, nes dažniausiai kavinių virtuvės dirba tik iki vidurnakčio. „Val-gyti greitąjį maistą naktį tapo įprasta“, – atkreipė dėmesį G. Milašiūtė. Ka-dangi siekiama suteikti vilniečiams galimybę paskanauti ir kitokio maisto, „V 4 Vilnius“ vir-tuvė savaitgaliais dirbs iki 5 valandos ryto.

Vis stipriau kosmopoli-tišku ritmu pulsuojančios Lietuvos sostinės gyven-tojai, pasak G. Milašiūtės, ne tik valgo ne namie, bet ir ieško vietų, kur galėtų papusryčiauti. „V 4 Vil-nius“ savo klientams siū-

lys pusryčius nuo anks-tyvo ryto. „Žinoma, jei gyveni dviese, pigiau eiti kur nors pavalgyti nei ga-mintis namie, nes taip sutaupoma ir laiko, ir pi-nigų“, – pabrėžė mergina.

siekiama kokybėsNe vienerius metus ap-tarnavimo sferoje dir-banti mergina pasakojo, kad vilniečiai ėmė labiau vertinti maisto kokybę.

giedrė sankaUskaitė[email protected]

Nors dar vyksta perso-nalo atrankos procesas, viena iš „V 4 Vilnius“ savininkių tvirtino, kad Lietuvoje sunku rasti ir gerų padavėjų, ir virtuvės darbuotojų.

„Dauguma žmonių įsi-tikinę, kad būti padavėju labai paprasta“, – stebė-josi mergina. Pasak jos, padavėjo darbas labai sunkus psichologiškai. „Visą laiką turi būti ma-lonus, bendrauti su klien-tais, be to, privalai mokėti rasti kontaktą su žmonė-mis, – padavėjo darbo niu-ansus apibūdino G. Mi-lašiūtė. – Aš jau nekalbu apie tai, kad pasitaiko ir išgėrusių, piktų, pasipū-tusių klientų.“

Iškreiptas ne tik įsi-vaizdavimas, koks yra padavėjos darbas. Mer-gina pasakojo apie aps-kritai pasikeitusį jaunų žmonių požiūrį į darbą. „Nebenori stengtis, ne-kelia iššūkių ir apskritai nenori tobulėti“, – ap-maudo neslėpė G. Mila-šiūtė. Jos teigimu, dažnai nauji darbuotojai mano, kad jeigu jau jie atėjo, darbdavys turi mokėti jiems, algą“. „Labai keis-tas požiūris“, – konsta-tavo pašnekovė.

Mergina atkreipė dė-mesį, kad su kolegomis rinkdamiesi būsimus darbuotojus kreipia dė-mesį ne tik į jų sugebėji-mus, potencialą, bet ir į asmenines savybes.

Kokiam atsiskaitymo

būdui teikiate pirmenybę?

Šaltinis: „Ekonomika.lt“. apklausoje dalyvavo 254 skaitytojai.

SAVAITĖS KLAUSIMASdidėjant konkurencijai mokėjimo paslaugų sferoje ir kai kuriems komerciniams bankams didinant grynųjų pinigų paslaugų įkainius, šioje rinkoje įvyko lūžis – konkurentai iš bankų perėmė didžiąją dalį klientų, kurie atlikdavo grynųjų pervedimus bankų skyriuose. skaitytojų teiravomės, kokiam atsiskaitymo būdui jie teikia pirmenybę.

4

3

12

„Ką valgau, tas ir esu“, – žinomą tiesą priminė viena „V 4 Vilniaus“ sa-vininkių. Pasak jos, sie-kiant patiekti kuo koky-biškesnį maistą, į kavinės meniu įtrauktos daržovės – iš turgaus. Jos keisis ir sezoniškai. „Tai yra papildomas darbas ir rū-pestis, bet mes siekiame kokybės“, – tvirtino mer-gina.

komplikuota darbuotojų atrankaVykdant ambicingus pla-nus, būtina surinkti ir ne mažiau ambicingą ko-mandą. Tai darant, pasak G. Milašiūtės, kilo dau-giausia sunkumų.

»Vykdant ambicingus planus, būtina surinkti ir ne mažiau ambicingą komandą

Viena „V 4 Vilniaus“ savininkių g. milašiūtė turi ambicingų planų: šviežias maistas, darbas iki paryčių savaitgaliais, kavinė ir nakvynės namai kartu. asmeninio albumo nuotr.


1. Tik kortele 8%2. Tik grynaisiais 21%

3. Dažniau kortele, bet atsiskaitau ir

grynaisiais 36%4. Rečiau atsiskaitau kortele, primenybę teikiu

gryniesiems 36%

Savas verslas 7nr. 242013 m. spalio 28 – lapkričio 10 d.

pOViLas sLUškUs

Siekiant geriausių rezultatų, prireikia ne tik Nacionalinės mokėjimo agentūros

prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) darbuotojų profesio-nalumo, bet ir visuomenės pagalbos. NMA „Pasitikėjimo linija“ yra viena iš prevenci-nių priemonių, padedančių administruoti ES paramą.

pranešančių nemažėjaNaudojantis „Pasitikėjimo linija“, NMA darbuotojus galima informuoti apie as-menų, gaunančių ar preten-duojančių gauti Europos Są-jungos ir Lietuvos valstybės paramą žemės ūkiui, kaimo plėtrai bei žuvininkystei, pik-tnaudžiavimą.

Statistika atskleidžia, kad per pastaruosius 9 metus „Pasitikėjimo linijos“ prane-šimų skaičius išaugo daugiau nei tris kartus, o jos populia-rumas ir toliau didėja. Nuo šių metų pradžios iki spalio mėn. vidurio užfiksuoti 730 pranešimai, o tai yra 102 pra-nešimais daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Nors NMA darbuotojai sulaukia vidutiniškai 50 pra-nešimų per mėnesį, didžiau-sias aktyvumas pastebimas vasarą bei rudenį – patikrų rengimo sezono metu. Pa-vyzdžiui, sausio, vasario ir kovo mėnesiais užfiksuota vidutiniškai po 25 praneši-mus per mėnesį, o įpusėjus vasarai, šis skaičius išaugo daugiau nei keturis kartus. Šis rugpjūtis buvo pats inten-syviausias – sulaukta net 142 pranešimų.

„Žmones įvairiais kanalais pasiekia vis išsamesnė infor-macija apie paramos admi-nistravimo reikalavimus. Taip pat prisideda augantis visuomenės supratimas, kad kova su neteisėtu paramos panaudojimu yra pilietinė pareiga, nes neskaidrus ES ir Lietuvos biudžeto paramos lėšų panaudojimas aktualus visai Lietuvos visuomenei, ne tik paramą tiesiogiai gau-nantiems žmonėms“, – au-

paramos administravimo skaidrumu rūpinasi vis daugiau žmonių

Paramos administravimo skaidrumas – būtina sąlyga, siekiant efektyviai paskirstyti ir panaudoti Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos valstybės paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą.

gantį „Pasitikėjimo linijos“ populiarumą paaiškino NMA Informacijos saugumo val-dymo ir korupcijos prevenci-jos skyriaus vyriausioji speci-alistė Ramunė Šapolaitė.

„pasitikėjimo linija“ pasiekiama visiems„Pasitikėjimo linija“ galima pranešti ir apie galbūt ne-skaidrią NMA darbuotojų veiklą. Susidūrusiųjų su ne-skaidriais NMA darbuotojų veiksmais, kai reikalaujama atlygio, arba žinančiųjų, kad asmuo siūlė kyšį, prašoma „Pasitikėjimo linijai“ pateikti kuo tikslesnį pranešimą.

Pasiekti „Pasitikėjimo li-niją“ galima dviem būdais: paskambinus telefonu (8 5) 260 7901, kuriame įdiegtas atsakiklis, arba elektroniniu būdu – NMA interneto sve-tainėje www.nma.lt speci-aliai tam sukurtoje skiltyje. „Pasitikėjimo linijos“ admi-nistratorius pasiekia ir kitais būdais surinkta informacija. Pasitaiko, kad asmenys infor-maciją apie galbūt neskaid-raus paramos panaudojimo atvejus perduoda bendruoju NMA elektroniniu paštu, žo-džiu arba NMA darbuotojų telefonu, – tokiais būdais šie-met sulaukta 184 pranešimų.

„Nesvarbu, kokiu būdų pateiktas pranešimas, visa

informacija yra išnagrinė-jama. Visgi reikėtų atkreipti dėmesį, kad pranešimai dėl seniūnijų, savivaldybių ir kitų institucijų darbuotojų kom-petencijai priklausančių klau-simų turėtų būti pateikiami atitinkamais kitų institucijų kontaktais, tačiau NMA „Pa-sitikėjimo linija“ gavus kitos institucijos kompetencijai priklausantį pranešimą jis yra perduodamas,“ – paaiš-kino Informacijos saugumo valdymo ir korupcijos pre-vencijos skyriaus vyriausiasis specialistas Evaldas Savickas.

svarbu išklausyti atsakiklio žinutę„Paskambinęs į „Pasitikė-jimo liniją“ žmogus pirmiau-sia išgirs atsakiklio signalą ir turės iki pabaigos išklausyti įrašytą informacinį prane-šimą. Tai padaryti svarbu,

nes iki signalo pateikta in-formacija nėra įrašoma. Be to, pasitaiko atvejų, kai pra-nešėjas, išklausęs atsakiklio žinutę, laukia, kol su juo pradės kalbėti NMA darbuo-tojas“, – atkreipė dėmesį E. Savickas.

Informacija apie pažeidi-mus priimama bet kuriuo paros metu. Į visus gautus pranešimus reaguojama operatyviai – NMA darbuoto-jai visus darbo metu gautus pranešimus užregistruoja tą pačią dieną, gautus nedarbo ar švenčių dienomis – kitą darbo dieną.

Laukiama tikslios informacijosVisa per „Pasitikėjimo liniją“ gauta informacija NMA dar-buotojams yra svarbi, todėl tikrinami be išimčių visi pra-nešimai. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kad tyrimas nėra ini-cijuojamas dėl netiksliai pa-teiktos informacijos.

Pateikiant pranešimą reikia kuo tiksliau nurodyti visą gal-būt pažeidimą padariusio fizi-nio ar juridinio asmens vardą bei pavardę arba įmonės pavadinimą, pateikti aiškų adresą ar vietos pavadinimą. „Taip pat svarbu kiek įma-noma detaliau papasakoti apie pastebėtą pažeidimą. Vardo trumpiniai, informa-cija be lietuviškų raidžių ar netikslūs vietovardžiai apsun-kina tolesnį tyrimą. Idealu, kai pranešime pateikiami ir kontroliniai žemės sklypo nu-meriai, kai pateikti valdos ar kadastrinio skyriaus numeriai, bei galbūt pažeidimą pada-riusio žmogaus gimimo data. Be to, tikrintojams naudinga žinoti, ar galbūt pažeidimą padaręs asmuo yra deklaruo-jamos žemės savininkas, ar žemę nuomoja“, – pasakojo E. Savickas.

Pažymėtina, kad NMA darbuotojai negali matyti skam-binančiojo telefono numerio – „Pasitikėjimo linija“ garan-tuoja pranešėjo anonimiš-kumą. „Vis dėlto naudinga, kai pranešimą paliekantis asmuo palieka savo telefono numerį arba elektroninio paš- to adresą. Su pranešėju gali būti susisiekta, jei tyrimą at-liekančiam NMA darbuotojui prireiktų papildomos informacijos apie galbūt nesąži- ningą paramos gavėjų elge-sį“, – pasakojo R. Šapolaitė.

pranešama ir apie nenušienautas pievasDažniausiai pranešama apie su plotinėmis priemonėmis susijusius pažeidimus bei neatitikimus, geros agrari-nės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų pažeidimus, pa-vyzdžiui, NMA darbuotojai informuojami apie laiku

nenušienautas pievas, nesu-tvarkytą šieną, netinkamai laikomus gyvulius.

Be to, dažnai pasitaiko pra-nešimų apie galbūt netikslų arba neteisėtą žemės ūkio naudmenų deklaravimą. Pavyzdžiui, informuojama, kad asmuo, deklaruojantis žemės plotus tiesioginėms išmokoms gauti, galbūt ne-turi žemės nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Kaimo bendruomenės taip pat aktyviai dalyvauja para-mos skirstymo skaidrumo užtikrinimo procese ir vis aky-liau stebi projektų vykdymą, nes tai svarbu visai bendruo-menei.

Ypač vertinama bet kokia informacija apie teisės aktų reikalavimų nesilaikymo atvejus, įgyvendinant inves-ticinius projektus. Kiekvienais metais pasitaiko nemažai projektų rengimo ir vykdymo pažeidimų, ypač – vykdant viešųjų pirkimų procedūras.

Pastebėti tokius pažei-dimus nėra lengva, nes in-vesticinių projektų mastas gali siekti kelis milijonus, o pirkimo procedūros – itin sudėtingos. Todėl asmenys, turintys įtarimų dėl abejo-tino investicinių projektų skaidrumo ir viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų, raginami pasidalyti turima informacija.

Daugiau apie „Pasitikė-jimo liniją“ galima sužinoti NMA interneto svetainėje adresu www.nma.lt. Čia ga-lima rasti nuolat veikiančią korupcijos prevencijos skiltį, kurioje skelbiama bendroji informacija, antikorupcinių priemonių aktualijos, prane-šimai apie įgyvendinamas prevencines priemones ir kita susijusi informacija.

Užsakymo Nr. 10-22-2013

„neskaidrus es ir Lietuvos biudžeto paramos lėšų panaudojimas aktualus visai Lietuvos visuomenei, ne tik paramą tiesiogiai gaunantiems žmonėms“, – teigia nma specialistė r. šapolaitė. Juliaus kalinsko nuotr.

informacija apie pažeidimus priimama bet kuriuo paros metu. Juliaus kalinsko nuotr.

*2013 m. spalio 22 d. duomenys

„Pasitikėjimo linijos“ Pranešimų skaičius (2013 m.)*:

Mėnuo sausis Vasaris kovas Balandis Gegužė Birželis liepa rugpjūtis rugsėjis spalis

Pranešimų skaičius 24 25 31 53 55 5 120 142 119 99

Gautų pranešimų pasiskirstymas paGal Gavimo būdą (2013 m.)*:

Pranešimo gavimo būdas Pranešimų skaičius

„pasitikėjimo linijos“ telefonu 260

„pasitikėjimo linijos“ elektronine forma 286

Nma darbuotojo telefonu 91

Žodžiu 34Elektroniniu paštu 59

kaip elgiasi blogi vadovaiVisi žinome, ką sako geri vadovai: „Jeigu susidursi su problemomis, duok žinią – ir aš tau padėsiu susidoroti“, „Tu toks nusiplūkęs, kodėl gi nepasiėmus laisvadienio?“ Blogi vadovai taip tikrai nekalba. skatinančios, drąsinančios ar padedančios frazės ir žodžiai – ne jų sritis.

sėkmę lemia paprastumasko gero, nieko nenu-stebinsime pasakę, kad „mcdonalds“, „Google“ ar „amazon“ yra vieni žinomiausių prekės ženklų pasaulyje, tačiau kodėl jie yra tokie mėgstami. paradoksalu, tačiau tyrimo metu paaiškėjo, kad verslui neverta investuoti į kompli-kuotus prekės ženklus.

ką sėkmės lydimi žmonės veikia prieš miegą

apie tai, kad sėkmės lydimi žmonės keliasi paryčiais, buvo rašyta jau ne kartą, ta-čiau nebuvo domėtasi, kaip šie elgiasi prieš užmigdami. kai kurie šio sąrašo žmonės, kaip, pavyzdžiui, JaV prezi-dentas Barackas obama, dirba naktimis, kai didžioji dalis pasaulio miega.

Laisvalaikis 9Rinkodara ir reklama8 nr. 242013 m. spalio 28 – lapkričio 10 d.


»daugiau kainuojantis vynas, kaip ir kitos prabangos prekės, yra gana jautrus ekonominiams svyravimams. Vis dėlto šios prekės vartojimas turi ir socialinį aspektą, o tai savotiškai veikia pačią vyno rinką.

karOLis [email protected]

Į šį klausimą A. Star-kus atsako faktų kalba ir aiškiai atski-ria kokybę nuo meno

bei paaiškina, kam Lietu-vos rinkoje yra skiriama pirmenybė.

„Paplitęs supratimas, kad galima įvertinti vyno kainos ir kokybės santykį. „Kokybė“ nėra pats tinka-miausias terminas, ypač geram vynui apibūdinti. Ar gali būti kokybiškas piešinys arba baletas? Iki tam tikro lygio jis koky-biškas (techniškai tvar-kingas), o paskui jau pra-sideda menas. Kalbant apie vyną, meno čia yra tiek pat kaip ir kitose sri-tyse. Turėdami galvoje 30–50 litų, galime kalbėti apie vyno kokybę technine

Lietuviai geram vynui „negaili“ per mažai

„Natos“, „ilgumas“, „harmonija“, „charakteris“ yra muzikos terminai, tačiau visa tai galima uždaryti į butelį lyg džiną.

„Vyno klubo“ įkūrėjo Arūno Starkaus teigimu, čia negali būti kalbos tik apie kokybę, nes apie vyną reikia kalbėti ir kaip apie meną.

Taigi koks yra lietuvių skonis?

prasme, tačiau kai apibū-dinime norime paminėti tokius terminus kaip „harmonija“, „balansas“, „ele-gancija“, „išskirtinis cha-rakteris“, pereinama į meno sritį, dažnai ir į kitą kainų kategoriją“, – tvir-tina jis.

Bijo išleisti daugiauLietuvos rinka, anot pa-šnekovo, yra kokybės ieš-kotojų, bet ne ekspertų rinka. Beveik 90 proc. ša-lyje nuperkamo vyno kai-nuoja iki 20 litų.

„Keletą procentų rin-kos užima vynai, kainuo-jantys 20–40 litų. Jiems būdingas ryškesnis cha-rakteris. Tokiame vyne galime atskirti ne tik vynuogių veislės, bet ir šalies, net regiono po-žymių. Tai intelektua-lesnio vartojimo vynas,

sudarantis apie 10 proc. rinkos. Likę 3–4 proc. – tai rimtesni vynai, kai-nuojantys daugiau kaip 40 litų“, – trumpai rin-kos struktūrą nužvelgia A. Starkus.

skonis ekonominės įtampos neatlaikoDaugiau kainuojantis vynas, kaip ir kitos pra-bangos prekės, yra gana jautrus ekonominiams svyravimams. Vis dėlto šios prekės vartojimas turi ir socialinį aspektą, o tai savotiškai veikia pačią vyno rinką.

„Žmogui persėsti į paprastesnį automobilį yra sunku, nes visi mato. Įsigyti pigesnio vyno ga-lima nepastebimai, paga-liau, niekas nesužinos, kokį vyną ragauji namie. Čia labai lengva pereiti į žemesnę kainų katego-riją, nes tai nėra viešo vartojimo produktas, o vakarodamas su drau-gais gali išsitraukti ir užsilikusį geresnio vyno butelį. Per krizę krito mūsų klientų skaičius. Žinoma, jie neatsisakė

šio gėrimo, tačiau galbūt pasirinko kitą parduo-tuvę – suveikė ne finan-sinis, o socialinis varto-jimo aspektas“, – teigia A. Starkus.

Vartojimas po krizės Lietuvoje visiškai atsi-statė, stabilizavosi ir auga. Negalima sakyti, kad žmo-nės daugiau geria, tiesiog yra labiau linkę eksperi-mentuoti. Galbūt pačioje aukščiausioje kainų ka-tegorijoje (virš 500 lt už butelį) liko mažiau nuk-trūktgalviškumo, tarp tokio vyno klientų padau-gėjo atvykėlių iš Rusijos ir Baltarusijos.

„Vyną gaminančiose šalyse situacija vis dar prasta, nes vartojimas iš restoranų persikėlė į namus. O apsipirkdami prekybos centruose vyno mėgėjai retai perka nepa-žįstamą butelį, bijo rizi-kuoti mokėdami daugiau už dar neragautą vyną “, – pastebi A. Starkus.

Vyno lietuviai nesureikšminaLietuviams pagrindinė kliūtis kartais nusipirkti

naujo vyno butelį yra pa-ties vyno, kaip prekės, nu-vertinimas.

„Daugelis žmonių, per-kančių prekybos tikluose Lietuvoje, nesureikšmina vyno ir laiko jį įprasta preke, kuriai skiriama tam tikra pinigų suma, kaip, tarkime, pienui, mė-sai ir panašiai. Tai juk yra maisto prekė, o ne batai, kuriems negaila išleisti 200 litų. Restorane gėrimams daugelis linkę išleisti net mažiau pinigų nei maistui. Taip pirk-dami kai kurie galbūt visą gyvenimą ir gers tą patį vyną arba neišdrįs para-gauti ko nors branges-nio“, – aiškina Lietuvos someljė asociacijos prezi-dentas.

Anot A. Starkaus, tai yra savotiška gastrono-minė tragedija, nes kylant vyno kainai didėja jo įvai-rovė. Žemiausioje kainų kategorijoje pažinimas

baigiasi paragavus maž-daug 20–30 vyno pozicijų. Pakilus iki 50 litų ribos, reikėtų paragauti bent 200 vynų, kad būtų galima susidaryti vaizdą apie šią kategoriją, o daugiau nei šimto litų negailintis vartotojas turi pažinimo džiaugsmo visam gyve-nimui, nes kiekvienas vynas šiame kainų lygyje yra personalija.

„Visgi geresnio vyno pardavimai ribojami ne vien ekonominės situaci-jos, požiūrio į vyną, kaip į maisto parduotuvės prekę, neužtenka ir tik plačios piniginės. Net ir atviri potyriams pirkėjai gėrimą linkę įsigyti tik tada, kai ima jausti sko-nio skirtumus, sužino, ko tikėtis. O šios žinios įgyja-mos tik per patirtį, todėl staigios geresnio vyno vartojimo revoliucijos negalima tikėtis“, – teigia pašnekovas.

Lietuvos vyno rinka, anot a. starkaus, yra kokybės ieškotojų, bet ne ekspertų rinka. asmeninio archyvo nuotr.

agnė pikšrytė

Naudojantis už-sienyje jau pla-čiai taikoma paslauga, tie-

siogiai pervesti lėšas bus galima išmaniuoju tele-fonu, žinant tik gavėjo mo-biliojo telefono numerį.

Lėšos šiuo banko pa-siūlytu būdu bus perveda-mos trumposios žinutės greičiu, be to, paslauga kol kas nekainuos. Išma-niojo telefono aplikacijoje įvedus reikiamą sumą ir gavėjo telefono numerį, pinigai netrukus pasieks adresatą.

saugumas garantuojamasPinigų bus galima ne tik pervesti, bet ir paprašyti: įvedus sumą ir pinigų turinčio asmens telefono numerį, užklausa pasieks vartotoją, o šiam terei-kės ją patvirtinti paspau-džiant mygtuką. Tokių operacijų saugumą užti-

krins PIN kodas, o pats vartotojas galės nusista-tyti operacijų limitą.

Pasak „Danske Bank“ atstovų, toks pinigų per-vedimo būdas ypač pato-gus šeimos rate, kai reikia skubiai pasidalyti išlaido-mis už pirkinius ar per-vesti pinigų vaikams.

„Lietuvoje išmanieji te-lefonai sudaro apie 50 proc. visų parduodamų naujų aparatų, tačiau vartotojai išnaudoja tik nedidelę dalį

Negalėsite pasiteisinti, kad neturite grynųjų„Danske Bank“ pirmasis Lietuvoje pradeda teikti mobiliojo mokėjimo paslaugą.

jų teikiamų galimybių. Mobilioji bankininkystė yra nauja, o ne patobulinta paslauga. Ji dar labiau supaprastina kasdieninę bankininkystę“, – sakė Darius Jasinskis, „Danske Bank“ Verslo plėtros tar-nybos direktorius, ir pati-kino, kad bankas už mobi-liųjų mokėjimų operacijų saugumą atsako taip pat, kaip ir už paprastosios ar elektroninės bankininkys-tės paslaugas.

pinigai per kelias sekundesPagrindinis skirtumas tarp elektroninės ir mo-biliosios bankininkystės yra tai, kad naudojantis elektronine būtina žinoti banko sąskaitos numerį, o renkantis mobiliąją pa-kanka žinoti telefono nu-merį.

Pervesti pinigai iškart atsiranda gavėjo banko sąskaitoje, ir nuo tos aki-mirkos jis gali naudotis

»pervesti pinigai iškart atsiranda gavėjo banko sąskaitoje, ir nuo tos akimirkos jis gali naudotis gautomis lėšomis

„danske Bank“ pristatė galimybę tiesiogiai pervesti lėšas išmaniuoju telefonu. reuters

gautomis lėšomis. Pa-slauga veikia 24 valandas per parą darbo dienomis ir savaitgaliais.

Išmaniojo turėtojas, norintis naudotis šia pa-slauga, turi būti „Danske Bank“ klientas, užsiregis-truoti „Danske eBank“ sistemoje ir susieti savo te-lefono numerį su sąskaita banke, o gavęs patvirti-nimą parsisiųsti aplika-ciją „Mokipay“. Paslauga veikia tarp „Danske

Bank“ ir „Mokipay“ kli-entų. Ja galės naudotis ir juridiniai asmenys.

Su „Omnitel“ mobi-liuoju parašu limito šiai paslaugai nėra, be parašo galima pervesti ne dides-nes nei 350 litų sumas.

Europoje mobiliąja bankininkyste naudo-jasi vidutiniškai 25 proc. bankų klientų, Lietuvoje – vos 5 proc., rodo rinkos tyrimų bendrovės TNS tyrimas „Mobile Life 2013“.

Šiais metais bankas planuoja pristatyti dar vieną elektroninį spren-dimą.

Faktai

įmOnės LietUVOJe

• Registrų centro duo-menimis, iki spalio vi-durio 2013 metais buvo registruota 6 350 užda-rųjų akcinių bendrovių, 3 akcinės bendrovės ir 2 423 mažosios bendrijos.

• Uždarųjų bendrovių steigimo skaičius itin išaugo 2012 metais. Tada jų buvo įsteigta net 10 896.

• Mažosios bendrijos Lietuvoje pradėtos steigti nuo 2012 metų.

• Šiais metais jau įsteigta 595 viešosios įstaigos.

Projektai 11

„Lietuvos pašto“ skyriuose prenumeratoriai gali pasirinkti iš beveik 700 įvairiausių leidinių. Fotodiena.lt


Verslo pasau-lyje greitesni aplenkia lėtuo-sius ir stoko-

jančiuosius inovatyvaus mąstymo bei galynėjasi su tais, kurie ieško ne-standartinių ir efektyvių sprendimų. Tą patį galima pasakyti ir apie verslo pradžią.

Savaitraščio kalbinta VšĮ „Versli Lietuva“ at-stovų regione koordina-torė Jolanta Miloš teigė, kad norint pradėti verslą

Kiek kainuoja verslo pradžiaVerslo steigimas Lietuvoje vis dar pasižymi formalumų gausa.

„Ekonomika.lt“ aiškinosi, kaip geriausia pradėti verslą ir kiek tai kainuoja.

visą procesą galima su-skirstyti į kelis etapus.

Pasak jos, beveik kiek-vienam yra žinoma ele-mentari tiesa – verslas gimsta nuo idėjos.

idėjos įvertinimasKaip teigia „Verslios Lie-tuvos“ atstovė, svarbu ne-pamiršti įvertinti verslo idėjos unikalumo – Lietu-vos ar regioniniu mastu. Galima kreiptis ir į kon-sultantus, kad šie padėtų ją įvertinti. Ekspertai nustato, ar idėją sunku įgyvendinti ir ar apskritai verta pradėti verslą.

Gera pradžia – pusė darbo, tačiau vien geros idėjos neužtenka. Jau tu-rint verslo idėją, galima tikrinti, ar ją pavyks įgy-vendinti ir ar ji bus sėk-mingo verslo garantas.

Kaip tai padaryti? No-rint kuo tiksliau įvertinti idėją, gali padėti ir verslo plano paruošimas. Tai patogi priemonė supažin-dinti su verslo idėja ir po-

tencialius investuotojus. Verslo planas priverčia sistemiškai apmąstyti savo idėją, atskleidžia žinių spragas, galimas kliūtis ateityje, leidžia pasitikrinti idėjos gyvy-bingumą. Taip pat de-rėtų įvertinti potencialią rinką, konkurentus, o tada jau rengti verslo planą, t. y. nustatyti stipriąsias ir silpnąsias puses, galimas grėsmes ir galimybes joms neutralizuoti.

įmonės pasirinkimasTurint idėją, įvertinus konkurencinį lauką ir ga-

limas grėsmes bei paren-gus verslo planą laukia kitas etapas – įmonės tipo pasirinkimas. Populia-riausi steigiamų įmonių tipai yra individualioji įmonė, uždaroji akcinė

bendrovė ir mažoji ben-drija. „Viskas priklauso nuo idėjos – jos masto ir sudėtingumo“, – aiškina „Verslios Lietuvos“ ats-tovė.

Pavyzdžiui, individu-

Lietuvoje10 nr. 242013 m. spalio 28 – lapkričio 10 d.

KLAUSK TEISININKO

? esame du draugai, įgyvendindami verslo idėją atidarome uždarąją akcinę bendrovę, kurios akcijas planuojame pasidalyti per

pusę. ar įmanoma kaip nors apsisaugoti nuo galinčių ateityje kilti nesutarimų dėl įmonės valdymo, pelno dalijimosi ir pan.?

Pasitaiko, jog verslą kartu vystyti nusprendę asmenys yra skirtingos nuomonės apie tai, ko-kius sprendimus reikia priimti konkrečiu atveju. Tokiai situacijai pradėjus kartotis (ypač nesutariant dėl įmonės pelno paskirs-tymo) gali kilti bendrovės akcininkų ginčas.

Tinkamai nevaldomi šie nesutarimai neretai pe-rauga į teisminius ginčus, kurie gali pakenkti įmonės reputacijai, paralyžiuoti jos veiklą bei ženkliai iš-auginti įmonės veiklos sąnaudas. Natūralu, kad savo veiklos riziką siekian-tiems riboti verslininkams patartina imtis priemo-nių, galinčių užkirsti kelią minėtiems ginčams kilti jiems dar neprasidėjus.

Užkirsti kelią galimiems akcininkų ginčams gali padėti tinkamai parengta akcininkų sutartis. To-kioje sutartyje akcininkai susitaria dėl (I) to, kokiu būdu bus sprendžiami verslo plėtrai svarbiausi klausimai; (II) kaip bus elgiamasi neradus bendro sprendimo; (III) bendro-vės valdymo struktūros bei kiekvieno akcininko dalyvavimo joje būdo; (IV) bendrovės pelno skirstymo būdo, papil-domo kapitalo pritrau-kimo galimybių bei ben-drovės akcijų perleidimo tretiesiems asmenims sąlygų. Minėto pobūdžio akcininkų sutartis padės ne tik įtvirtinti steigimosi etape Jūsų žodžiu sutartas

atsakymą parengė verslo teisines konsultacijas teikiančios goldmanHill, UaB įmonės teisininkas mykolas remeikisasmeninio archyvo nuotr.

verslo vystymo sąlygas, bet ir efektyviai apsaugoti Jūsų, kaip akcininkų, in-teresus, nes paprastai už sutartyje numatytų sąlygų nesilaikymą yra numato-mos sankcijos.

Primename, kad akci-ninkų sutartis patariama sudaryti akcininkų nesuta-rimams dar neišryškėjus, priešingu atveju sutarčių pasirašymas gali tapti komplikuotas, o nesuta-rimus tokiu atveju tenka spręsti tik teisminiu keliu.

Tinkamos akcininkų struktūros parinkimas taip pat gali būti gelbstintis dalykas. Jūsų įvardyta ak-cininkų struktūra, kai du asmenys visas bendrovės akcijų suteikiamas balsa-vimo teises yra pasidaliję lygiomis dalimis, yra bene problemiškiausia. Esant tokiai situacijai bei kilus akcininkų nesutarimui, ak-cininkai esminės reikšmės bendrovės veiklai turin-čiais klausimais gali pra-dėti balsuoti skirtingai. At-sižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos įstatymus spren-dimas laikomas priimtu tuomet, kai už jį balsuoja dauguma bendrovės akci-ninkų, neretai pasitaiko, kad sprendimų priėmimas bendrovėje tampa neįma-nomas. Taigi, pasidaliję akcijas po lygiai ir neno-rėdami didesnės akcijų dalies suteikti vienam ak-cininkui, šią problemą taip pat galite spręsti vienam iš Jūsų suteikiant ne didesnę dalį bendrovės akcijų, o tik bendrovės akcijų sutei-kiamų balsavimo teisių, pačių akcijų nuosavybės teisę bei teisę į dividendus paliekant paskirstytas po lygiai.

Daugiau informacijos: www.goldmanhill.lt

[email protected]

Jei turite klausimų teisės ekspertams, siųskite juos

[email protected]

giedrė sankaUskaitė[email protected]

alios įmonės pasižymi paprastesne nei kitų ju-ridinių asmenų steigimo tvarka, be to, individualiai įmonei įsteigti nėra nusta-tytas minimalus įstatinis kapitalas. Kita vertus, kai prievolėms vykdyti neuž-tenka individualios įmo-nės turto, už jas savinin-kas atsako savo turtu.

Uždaroji akcinė ben-drovė, priešingai nei indi-viduali įmonė, yra ribotos atsakomybės privatus juridinis asmuo. Taigi ak-cininkai asmeniniu turtu neatsako už neįvykdytus įsipareigojimus, tačiau įstatinis kapitalas negali būti mažesnis nei 10 tūkst. litų.

Naujausias įmonės tipas – mažoji bendrija. Tai ribotos atsakomybės privatus juridinis asmuo. Mažąją bendriją steigti gali ne daugiau nei 10 fi-zinių asmenų. Kuriant šios rūšies įmonę įstatinis kapitalas nėra būtinas, tačiau jos nariai moka įnašą.

Be to, pelnas dažniau-siai skirstomas pagal pro-porcingą nario įnašo dydį. Mažąją bendriją gali val-dyti narių susirinkimas arba narių susirinkimas ir vadovas. Sprendimai priimami balsuojant.

išlaidų įvertinimasSteigiant įmonę būtina kritiškai įvertinti savo finansines galimybes. Pa-grindinis indikatorius, lemiantis išlaidas stei-giant įmonę Lietuvoje, priklauso nuo to, kokią įmonę yra nuspręsta įsteigti. „Išlaidas sudaro leidimų kaina, kuri pri-

klauso nuo verslo idėjos sudėtingumo“, – pasakoja „Verslios Lietuvos“ at-stovų regione koordina-torė.

Pasak J. Miloš, stei-giant įmonę su notaro pagalba, prie šitos sumos apytiksliai reikėtų pridėti nuo 300 iki 500 litų.

Įmonės „Verslo sūku-rys“ Finansinių spren-dimų direktorė Edita Kavinskienė teigia, kad individualios įmonės įsteigimo kaina su notaro, registrų centro mokes-čiais ir dokumentų paruo-šimo išlaidomis būtų apie 700 litų. „Verslininkas turi žinoti – jeigu įmonė bankrutuos, jis rizikuoja visu savo turtu. O skolos yra paveldimos“, – įspėja „Verslo sūkurio“ atstovė ir priduria, kad mažosios bendrijos steigimas gali kainuoti apie 900 litų.„Jeigu mažąją bendriją iš-tinka bankrotas, negalima išieškoti iš steigėjo jo as-meninio turto“, – skirtu-mus tarp invidualios įmo-nės ir mažosios bendrijos aptaria E. Kavinskienė.

Kita teisinė forma – už-daroji akcinė bendrovė. Pastarąją įsteigti, pasak „Verslo sūkurio“ Finansi-nių sprendimų direktorės, kainuotų apie 1 tūkst. litų. Ji – populiariausia, be to, seniausia, todėl teisiniu požiūriu turinti mažiau-siai spragų.

„Tačiau steigiant tokią bendrovę reikalaujamas ne mažesnis kaip 10 tūkst.

»gera pradžia – pusė darbo, tačiau tik geros idėjos neužtenka

įrankių pradedantiesiems verslininkams netrūksta, tačiau svarbu nepasimesti informacijos gausybėje. Flickr.com

litų pradinis įstatinis ka-pitalas“, – atkreipia dė-mesį E. Kavinskienė.

Kaip teigia „Verslios Lietuvos“ atstovų regione koordinatorė, steigiant įmonę elekroniniu būdu, registracijos kaina dar papildomai svyruotų nuo 180 iki 250 litų.

Finansinė paramaĮrankių pradedantiesiems verslininkams netrūksta. Vienas iš jų – pirmų verslo metų krepšelis. „Krepšeliai šiuo metu yra orientuoti į jaunimą iki 29 metų. Jais naudojantis galima gauti nemokamas konsultacijas, mokymus, partnerių paslaugas“, – kalba J. Miloš.

Kitas būdas – imti pa-skolą. „Paskolą galima gauti ir iš kredito unijų. Į jas galima kreiptis su savo verslo planu, kad jos įver-tintų verslo idėją. Sutei-kiama paskola gali siekti iki 86 tūkst. litų“, – pasa-koja „Verslios Lietuvos“ atstovė ir priduria, kad šio tipo paskolos suteikiamos jauniems verslininkams, kurie dar neturi verslo patirties.

Be konsultantų pagalbosSėdmaišių gamyba, par-davimu ir nuoma užsii-mančios įmonės „Pušku pušku“ direktorius Re-migijus Balčiūnas savait-raščiui pasakoja, kad steigiant uždarąją akcinę bendrovę galima išsi-versti ir be konsultantų

pagalbos. „Viską galima sužinoti pačiam “, – tvir-tina R. Balčiūnas, tačiau pripažįsta, kad lengvai galima pasimesti finansų tvarkymo informacijos kloduose, todėl jam pri-reikė buhalterio konsul-tacijos. „Pušku pušku“ įmonės steigimas užtruko apie mėnesį.

„Jeigu registrų siste-moje elektroninis parašas veiktų idealiai, ten viską būtų galima labai greitai susitvarkyti“, – sako di-rektorius. Jis tvirtina, kad didžiausia problema yra tai, jog elektroninis para-šas ne visose sistemose veikia.

Visos pradinės UAB steigimo išlaidos, R. Bal-čiūno teigimu, atsiėjo apie 560 litų. Pasak jo, ne elektroniniu būdu regis-truojant įmonę, visi for-malumai gali užtrukti.„Naudojantis notarų pas-laugomis gali prireikti daugiau laiko, o steigiant įmonę elektroniniu būdu viską padaryti galima greičiau, – konstuoja R. Balčiūnas. – Viena iš problemų neturint patal-pų – reikia susirasti adre-są įmonei įregistruoti.“

Jeigu asmuo, steigian-tis verslą, yra ir steigėjas, ir direktorius, ir patalpų, kuriose bus registruojama ta įmonė, savininkas, elektroniniu būdu steigti įmonę yra tikrai pigiau. Pašnekovai teigia, kad ga-lima sutaupyti nuo 300 iki 600 litų. Taip yra todėl, kad nereikia naudotis notaro paslaugomis ir įmonė re-gistruojama tiesiogiai per registrų centrą.

»steigiant uždarąją akcinę bendrovę galima išsiversti ir be konsultantų pagalbos

JUOzas BaranaUskas

Žmonės noriai pre-numeruoja mėgstamus laikraščius ir žurnalus, o prenumeratorių skaičius Lietuvoje nemažėja jau nebe pirmus metus.

„Lietuvos pašto“ klien-tai renkasi įvairiausių leidinių prenumeratą. Dėmesio sulaukia tiek na-cionaliniai šalies dienraš-čiai, tiek savaitraščiai ar žurnalai, kurie pasirodo kartą per savaitę ar kartą per mėnesį. Vis dėlto po-puliariausi tarp prenu-meratorių – šeštadieniais leidžiami nacionaliniai šalies dienraščiai, ku-riuose apstu įvairiausių priedų, o prenumeratorių būryje – ne tik didmiesčių gyventojai ir įvairiausios įmonės, bet ir kaimo gy-ventojai, kurie prenume-ratos laikotarpį renkasi

prenumeratoriams nebereikia kelti kojos iš namų

pagal savo poreikius. Įmo-nės dažniausiai sudaro metų trukmės prenume-ratos sutartis, o gyvento-jai renkasi ketvirčio pre-numeratą. Jeigu leidinys patinka, dažniausiai pre-numeratą pratęsia ilges-niam laikotarpiui.

Miesto gyventojai dažniausiai renkasi di-džiųjų šalies dienraščių prenumeratą, o gyve-nantieji regionuose savo palankumą rodo vietos laikraščiams, kurių žur-nalistai rašo tam tikram regionui aktualiomis te-momis, arba renkasi tuos laikraščius, kuriuose na-grinėjamos kaimo, ūkio aktualijos arba, kaip jau buvo minėta anksčiau, renkasi labiausiai savo vertinamo ar mėgstamo šeštadienio leidinio pre-numeratą. Prenumera-torių būryje išsiskiria šeimos, turinčios mažų

vaikų. Jos prenumeruoja ne tik nacionalinius dien-raščius, bet ir leidinukus vaikams.

„Lietuvos pašto“ sky-riuose prenumeratoriai gali išsirinkti iš beveik 700 įvairiausių leidinių – nacionalinių, regioninių dienraščių ir savaitraš-čių, taip pat žurnalų, lei-džiamų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Su-sipažinti su visų siūlomų

užsiprenumeruoti leidi-nių sąrašu galima „Lie-tuvos pašto“ skyriuose, kuriuose yra specialūs prenumeratos katalogai.

Šiais metais norimus leidinius jau galima užsi-prenumeruoti ne tik bet kuriame pašto skyriuje ir naujuose „PayPost“ skyriuose, bet ir interneto tinklalapyje www.prenu-meruok.lt bei telefonu 8 700 55 400. Interneto sve-

tainė www.prenumeruok.lt buvo sukurta, kad gy-ventojai neišeidami iš namų ar nepalikdami darbo vietos galėtų grei-tai ir patogiai užsisakyti mėgstamus leidinius. Nauja ir galimybė užsi-sakyti leidinius telefonu. Taip pat galima norimą leidinį užsisakyti per paš-tininką ar laiškininką, tačiau įdiegtos naujovės – internetinis puslapis ir

specialus Lietuvos pašto telefono numeris – taps patogiu būdu užsisa-kyti prenumeratą tiems gyventojams, kuriems sudėtinga nuvykti iki ar-timiausio pašto ar nepa-togu naudoti internetu.

Savo užsisakytus leidi-nius kiekvienas klientas gali atsiimti „Lietuvos pašto“ skyriuose arba paprašyti, kad jie būtų pristatyti į namus. Lei-dinių pristatymas vyksta pagal leidinio tipą. Jeigu prenumeruojamas dien-raštis, jis gyventojui pristatomas kasdien, o mėnesinių žurnalų pre-numeratorius jų užsisa-kytas leidinys neretai pa-siekia netgi anksčiau nei pasirodo prekybos vie-tose. Užsienio šalyse lei-džiami leidiniai taip pat pristatomi taip, kaip jie leidžiami. Tik itin retais atvejais pasitaiko, kad užsienio leidinys vėluotų patekti į prenumerato-riaus rankas. Dažniau-siai taip nutinka todėl, kad leidiniai iš užsienyje esančių spaustuvių vė-luoja pasiekti „Lietuvos paštą“.

Šiuolaikinės technologijos aktyviai sverbiasi į mūsų gyvenimą, tačiau gyventojai vis dar neatsisako spausdintos informacijos.

Broliai latviai dėl eirų nepanikuoja

karOLis [email protected]

Baltijos tigrės – taip neretai yra vadinamos Estija, Latvija ir Lietuva. Vis dėlto, bent jau mūsų šalyje, greitai pereinama į žirgų lenktynių retoriką: žiūrėk, vėl latvius aplenkėme. Estų šį pusmetį

nepavijome, bet akimirka, kai Latvija įsives eurą, gali keistai sudėlioti Baltijos medalius.

Trečius metus pateikiama Bal-tijos šalių SEB bankų ekspertų

pusmečių apžvalga, pa-ruošta remiantis statis-tika, leidžia panarstyti gyventojų pinigines ir jų išlaidavimo įpročius. Sve-timus pinigus skaičiuoti lengviausia, bet tik tai lei-džia pamatyti bendrą Bal-tijos valstybių gyventojų ekonominę padėtį.

„Apskritai nedarbas mažėja, padėtis gerėja, o estai yra išsiveržę į priekį. Emigracija sumažino ne-darbo įtampą. Paraleliai visose šalyse buvo kuria-mos naujos darbo vietos. Tai, savaime suprantama, prisidėjo prie nedarbo lygio mažėjimo. Visa tai rodo kylantis socialinių įmokų skaičius“, – apiben-drintai situaciją apžvelgė SEB banko Latvijoje namų ūkių specialistas Edmundas Rudzitis.

Algos Latvijoje ir Lietu-voje kyla panašiai. Mūsų šalyje ir Estijoje, kurioje atlyginimai yra didžiausi Baltijos šalyse, šį augimą paaiškina minimalaus mėnesinio atlyginimo ki-limas.

Per pirmąjį metų pus-metį lietuvių piniginės

storėjo lėčiausiai – 4,5 proc. Latviai mus aplenkė vienu procentu, o Estijoje šis augimas siekė 6 proc. Tenka pasidžiaugti, kad atlyginimai augo greičiau nei infliacija, taigi, ben-drai paėmus, visų Balti-jos sesių perkamoji galia augo.

„Estijoje artimiausiu metu realusis užmokestis, arba atlyginimo augimas infliacijos atžvilgiu, pra-noks prieš krizę buvusį

lygį. Vis dėlto tikime, kad Latvijoje ir Lietuvoje namų ūkiai sulauks dides-nių pajamų, kurias galės taupyti bankuose arba jomis įsigyti naujų daiktų ar turto“, – kalbėjo E. Ru-dzitis.

Estijoje kitąmet bus didinamos pensijos, taigi laukiama drąsesnio gy-ventojų vartojimo. „Bra-liukai“ lieka broliukais, bet lietuviui smagiau žiū-rėti, kaip kaimyno tvar-

tas dega. Žiūrėti bus į ką. Numatoma, kad Latvijoje augs energijos kainos. Dėl to Lietuvoje turėtų brangti „Rigas balzams“ ir „Kar-vutė“, o latviams brangs visos vietinės prekės.

euro loterijaŠiuo metu ekonominis Baltijos valstybių atvejis yra labai įdomus. Panaši istorinė patirtis ir atvi-rumas užsienio rinkoms šalis leidžia vertinti daug-

maž objektyviai. Šiuo metu susidarė unikali pa-dėtis: Estija jau turi eurą, laviai su latais atsiveikins nuo sausio, o Lietuviai vis dar liks prie savo naciona-linės valiutos.

Lietuviai drąsiausiai iš Baltijos šalių įsigyja di-desnių pirkinių. Šiemet, „Eurostat“ duomenimis, artimiausiu metu planuo-jančių įsigyti brangesnį pirkinį daugėjo beveik dešimtadaliu. Pesimistiš-

Užsienyje 13Užsienyje12

TIK SKAIČIAI

kanada atsiveria es

kanada ir es sutarė dėl laisvosios prekybos sutarties. reuters

■kanada ir europos sąjunga (es) sutarė dėl laisvosios prekybos su-tarties, kuria sumažinami tarpusavio prekybos tarifai ir lengvinamas dvišalių su-tarčių sudarymo procesas.

Kad tarp šalių lenviau vyktų prekyba, Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso susitarė su Kanados premjeru Stephenu Harpe-

riu. Tam, kad susitarimas įsigaliotų, dar reikės abiejų šalių parlamentų ir ES šalių narių pritarimo. „Tai yra di-džiausio masto susitarimas, kokį mano šalis yra mačiusi“, – spaudos konferencijoje teigė S. Harperis. ES yra an-tra Kanados eksporto rinka po Jungtinių Valstijų. 2012 metais prekybos mastai tarp regionų siekė 35 mlrd. JAV dolerių (89 mlrd. litų).

kai nusiteikusių latvių kiekvienais metais ma-žėja ir šiemet šiuo klau-simu teigiamą atsakymą pateikė 7,4 proc. daugiau apklaustųjų nei pernai. Tačiau per artimiausius 12 mėnesių, planuojančių įsigyti didesnį pirkinį, palyginti su pernai, suma-žėjo 24 proc. – 2012-aisiais šis rodiklis siekė 13,6 proc.

„Latvijoje dabar yra ge-ras metas pirkti branges-nius pirkinius. Į ateinan-čius metus žmonės žvelgia kiek pesimistiškiau, mat nuogąstauja, kad įvedus eurą kils kainos“, – ten-dencijas aiškino SEB banko Estijoje namų ūkių ekspertė Trina Messima.

Latviai jau dabar stu-dijuoja pokyčius Estijoje ir Slovakijoje, kur euro monetos dar nenutrintos. Skaičiuojama, kad eiro (taip latviai vadins eurus) įtaka infliacijai bus labai maža, tačiau tikimasi res-toranų, patalpų remonto, kirpyklų ir kitų paslaugų brangimo.

pravalgo daugiau nei europiečiaiMaistui lietuviai pernai skyrė didesnę dalį išlaidų nei mūsų kaimynai. Lie-tuvoje maisto prekių sky-riuose buvo paliekama ke-tvirtadalis visų pajamų, o estai ir latviai pravalgė 19 proc. savo uždarbio.

5 TARP SVARBIAUSIų EUROPOS KOMISIJOS INFRASTRUKTūROS PROJEKTų – 5 LIETUVOS ENERGETIKOS PROJEKTAI

Faktai

BaLtiJOs gyVentOJų Finansai

• Lietuvoje bankuose gyventojai laiko 76 proc. finansinio turto, Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 63 ir 65 proc.

• Lietuvių vartojimas yra didžiausias Baltijos šalyse ir sudaro 65 proc. BVP, Estijoje ir Latvijoje jis atitinkamai siekia 63 ir 51 proc.

• Antrąjį 2013 metų ketvirtį Estijoje ir Latvi-joje pirmąkart finansinis turtas buvo didesnis už finansinius įsipareigoji-mus.



BmW kišenėje■praėjus kelioms savaitėms po Vokietijos rinkimų, kanclerės ange-los merkel vadovaujama konservatorių partija (CdU) iš Quantų šeimos, kuriai priklauso pusė vieno didžiausių šalies automobilių gamintojų BmW akcijų, sulaukė 690 tūkst. eurų čekio, rašoma „spiegel“.

Tai, anot organizacijos „LobbyControl“, sutampa su Vokietijos siekiu įtikinti Euro-pos Sąjungos nares balsuoti prieš tai, kad automobilių išmetamo anglies dvideginio kiekis būtų sumažintas iki 95 g/km dar iki 2020 metų. Opozicinės kairiųjų partijos at-stovas Klausas Ernstas teigia, kad tai yra precedento netu-rintis atvejis. „A. Merkel yra BMW kišenėje“, – teigė jis.

a. merkel partija iš BmW sulaukė 690 tūkst. eurų čekio. reuters

»kas kadaise buvo finansinė estijos praeitis, šiandien virsta Latvijos tendencijomis

kinija atsitiesia■antra pagal dydį pasaulio ekonomika liepos–rugsėjo mėnesiais augo 7,8 proc.

Statistika rodo, kad Ki-nijoje pramonės gamyba, mažmeninė prekyba ir ilga-laikės investicijos taip pat augo.

Kinija yra pasiryžusi pa-siekti 7,5 proc. metinį au-gimą ir, atrodo, šaliai tai pavyks.

Anksčiau nerimauta, jog dėl struktūrinių problemų Kinijos eko-nomikos augimas lėtės ir paveiks likusį pasaulį. „Tai rodo, kad Kinijos ekonominio augimo tem-pas yra priimtinas tiek politikams, tiek tarptau-tiniams stebėtojams“, – sako tyrimų agentūros „CIMB Research“ vyriau-siasis ekonomistas Song Sengas. kinija viršijo augimo prognozę. aFp

Latviai turi savo žodį kompiuteriui pavadinti, dabar jie savaip vadins ir bendrą europos valiutą. reuters

ES vidurkis, kalbant apie išlaidas maistui, buvo tik 13 proc. ir per krizę nesi-keitė.

Vis dėlto europiečiai gyvena didesniuose ir brangesniuose būstuose, todėl vidutiniškai išlaidos būstui 2012 metais sudarė 24 proc. Latvija nuo ES vi-durkio atsiliko vienu nuo-šimčiu, o lietuviai privalo-mosioms būsto išlaidoms skyrė 16 proc. savo šeimos biudžeto.

Vidutiniškai priva-lomosios išlaidos nuo 2009-ųjų krizės piko krito. Tikėtina, kad tai padidins atliekamų pinigų kiekį kišenėse. Visi dėlto situa-cija dar neprimena lengvų prieš krizę buvusių laikų.

rekordiškai žemos palūkanosGelbėdamiesi nuo kri-zės ir siekdami suvaldyti infliaciją Baltijos centri-niai bankai ėmėsi žemų palūkanų normų politi-kos. Dažniausiai tuo sie-kiama, kad gyventojai noriai skolintųsi ir leistų pinigus, nes jų taupyti neapsimoka. Tačiau Bal-tijos šalyse ši sistema kiek prieštarauja teoriniam modeliui.

„Per istoriją nėra buvę tokių žemų palūkanų normų. Jos padeda ati-duodantiesiems paskolas ir tiems, kurie ketina sko-lintis ateityje. Ši politika turi ir neigiamą aspektą – išauga turto kainos“, – pastebėjo SEB banko Lietuvoje ekspertė Julita Varanauskienė.

Per pirmąjį šių metų pusmetį terminuotų in-dėlių skaičius bankuose krito, tačiau visose Balti-jos valstybėse augo neter-minuotų indėlių kiekis. Iš dalies tai paaiškina faktą,

kad gyventojai otpimistiš-kiau žvelgia į ateitį ir ne-betaupo juodai dienai.

Kita vertus, pasak eks-pertės, esant žemoms pa-lūkanų normoms, savo turtą reikia diversifikuoti ir investuoti į alternaty-vias finansines priemones arba nekilnojamąjį turtą. Tačiau gyventojams dar trūksta žinių, o nekilnoja-masis turtas šiandien dar nėra įkandamas vidutines pajamas gaunančiam Bal-tijos regiono gyventojui. Taip pat tokį turtą sunku vertinti. Kitaip tariant, lengviau suvokti vienos ir pusantros Trojos unci-jos aukso luito kainą nei rasti skirtumą tarp bene identiškų butų Vokiečių ir Vilniaus gatvėse.

Baltijos šalių gyvento-jai dar kurį laiką finansinį turtą laikys banke, nes ne-turi daug pinigų. Tai yra pirmoji turto kaupimo pakopa.

Kalbėdamas apie že-mas palūkanų normas, E. Rudzitis atkreipė dė-mesį, kad gyventojai para-doksaliai renkasi greitųjų kreditų teikiamas pasko-las. „Pirma, krizės pra-džioje daugeliui žmonių bankai neteikė paskolų. Antra, tuo metu paskolos buvo brangios, bet neat-baidė žmonių nuo greitųjų kreditų. Nebuvo tinkamos teisinės bazės, tačiau tai yra pasaulinė tendencija. Dabar ieškoma būdų, kaip pritaikyti tam tikras „lubas“ nebankiniam pa-skolų sektoriui“, – aiškino ekspertas.

skuba atsikratyti latųGalima pastebėti, kad per šių metų pirmąjį pusmetį latviai suskubo savo gry-nuosius pinigus įnešti į banką, siekdami užtik-rinti „švelnų“ perėjimą prie bendros Europos va-liutos. Žvelgiant grafiškai, lygiai toks pat grynųjų ir banke laikomų pingų san-tykio kreivės smukimas buvo matomas ir Estijoje, prieš šiai įsivedant eurą.

sius, o už sofos rastų san-taupų nacionaline valiuta Latvijos bankas niekada neatsisakys pakeisti. Vis dėlto naujos valiutos įve-dimas kardinaliai keičia

J. Varanauskienė teigė, kad tai, kas kadaise buvo finansinė Estijos praeitis, šiandien virsta Latvijos tendencijomis. Iš esmės tai yra geros žinios lat-

viams, nes per tokį laiką galima pasiruošti gali-miems netikėtumams.

Latus kaimynai į eirus galės keisti dar tris pir-muosius 2014 metų mėne-

vartotojų elgseną, taigi Baltijos šalių ekonomi-kos turnyrinę lentelę dar reikės keisti, ir neaišku, ant kurio laiptelio lipsime mes.

Verslo švyturiai14 Verslo švyturiai 15

Darbo imitavimą pakeitė efektyvumu

Yra žmonių, metusių karjerą galingiausiose pasaulio institucijose, kad nedidelė Baltijos valstybė atrodytų it deimantas anglių maiše.

„Verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų bei daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „Verslo švyturių“ seriją „Ekonomika.lt“ pradėjo prieš dvejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. kiekviename numeryje skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

ViLiUs [email protected]

Faktai

„inVestUOk LietUVOJe“

• Siekia didinti Lietuvos in-vesticinį konkurencingumą

• Teikia informaciją ir kon-sultacijas užsienio bendro-vėms

•2012 metais padedant „Investuok Lietuvoje“ 19 įmonių investicijoms pasi-rinko Lietuvą

•2012 metais su agentū-ros pagalba Lietuvoje buvo investuota 207 mln. litų

»prasidėjus bet kokiam triukšmui dėl planų kelti mokesčius, Lietuva iškart išbraukiama iš investicijoms tinkamų vietų sąrašo



m. dargužaitės manymu, politikai yra idealistai, bet nebūtinai pro-fesionalai ir nebūtinai žino, kaip įmonės veikia optimaliai. ruslano kondratjevo nuotr.

„investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė Lietuvoje jaučiasi naudingesnė nei investiciniame banke. agentūros nuotr.

Daug kam gyve-nimą apkarti-nusi 2008 metų finansų krizė

smarkiai pristabdė užsie-nio kapitalo tėkmę. Vien 2012-aisiais investavimo mastas pasaulyje susi-traukė 22 proc. Tačiau lietuviams pasaulis nė motais.

Pernai investicijų su-laukėme penktadaliu dau-giau ir pagal ekonomikos augimą Senajame žemyne esame treti. Šių metų duo-menys taip pat džiugina – per pirmąjį ketvirtį su-laukėme beveik dvigubai daugiau užsienio kapitalo dėmesio nei pernai.

Investicijos – ne upė ir pačios į Lietuvą neatiteka. Kad jos pasiektų mūsų šalį, įkurta šiuo metu Mil-dos Dargužaitės vairuo-jama agentūra „Investuok Lietuvoje“.

Paradoksalu, tačiau kai M. Dragužaitė nu-sprendė palikti vadovau-jamą poziciją viename didžiausių investicinių bankų pasaulyje „Gol-dman Sachs“, šis pir-mąkart neteko pelnin-giausio banko titulo. Prestižiniame JAV Prins-tono universitete opti-malios veiklos tyrimų ir finansų inžinerijos magistro laipsnį įgijusi vadovė sėkmę išsivežė į Lietuvą.

reikalingų pokyčių rado LietuvojePravėrus VšĮ „Investuok Lietuvoje“ duris, sunku patikėti, kad vis dar esi viešojo sektoriaus pla-tybėse – šiuolaikiškas patalpų dizainas, dau-gybė jaunų veidų, atviros erdvės ir susikaupę dar-buotojai, įnikę į „Excel“ paklodes.

Praėjęs juos, atsidu-riu M. Dargužaitės kabi-nete. Kiek nustembu ant stalo išvydęs gausybę skanėstų. „Dovanos Boso dienos proga“, – paaiškina M. Dargužaitė.

Prasidėjus pokalbiui, pasidomiu, kas paskatino mesti viceprezidento kėdę investiciniame banke, kurio pelnas 2012 metais prilygo Latvijos metiniam BVP. „Investuok Lietu-voje“ vadovė sako, kad žengti tokį žingsnį paska-tino noras veikti ką nors prasmingesnio.

„Pasiekusi tam tikrą lygį, pradėjau mąstyti apie galimybę karjerą pa-kreipti prasmingiau, – pa-sakoja studijų metus JAV praleidusi vadovė. – Nors perėjimas į valstybinį sek-torių buvo kiek drastiš-kas, manau, čia mano in-dėlis gali būti didesnis, o „Goldman Sachs“ sėkmin-gai veikia ir be manęs.“

M. Dargužaitė prisi-pažįsta, kad darbas in-vestuoti skatinančioje agentūroje iš pat pradžių atrodė įdomus, todėl su-laukus pasiūlymo ilgai

dvejoti neteko. „Tokioje agentūroje gali daryti arba labai daug, arba tik imituoti veiklą. Viskas priklauso nuo mūsų“, – sako vadovė ir priduria, kad valstybiniame sek-toriuje visuomet yra du keliai – darbo imitavimas arba siekimas tapti ge-riausia ir net pavyzdine agentūra ne tik šalyje, bet ir pasaulyje.

investicijų karuselė Manančiuosius, kad pri-traukti investicijų galima paskambinus keliems rei-kiamiems žmonėms, teks stipriai nuvilti. Pasikal-bėjus su agentūros „Inves-tuok Lietuvoje“ vadove, tampa aišku, kad kapitalą prisišaukti nėra lengva, o ir norinčiųjų jį nugvelbti iš panosės netrūksta. Pa-klausta, kaip atrodo pri-traukimo procesas, M. Dargužaitė nusišypso. Pa-sak jos, jei būtų koks nors procesas ar jo šablonas, darbas nebūtų toks įdo-mus. „Mes siekiame rasti tinkamą receptą visoms įmanomoms situacijoms“, – priduria „Investuok Lie-tuvoje“ vadovė.

Pašnekovė pasakoja, kad dažniausiai tenka pasinerti į detalias ir su-dėtingas analizes – reikia

identifikuoti apie plėtrą svarstančias įmones, gauti atitinkamų asmenų kontaktus, išsiaiškinti, kokiose konferencijose įmanoma užmegzti asme-ninį ryšį. „Svarbi kiekviena detalė: parašysi pro-jektą prasta anglų kalba – gali nusiųsti labai blogą signalą“, – aiškina M. Dar-gužaitė ir priduria, kad sunkiausia investuotoją pakviesti, o šiam atvykus į Lietuvą – sunku atbaidyti nuo investicijų.

Paklausta, ar galima manyti, kad investicijas bandoma pritraukti ne kaip į valstybę, o veikiau kaip į įmonę, „Investuok Lietuvoje“ vadovė su-tinka. „Tikrai taip, nes viskas priklauso nuo kryptingos įmonių speci-fikos“, – tvirtina ji. Inves-ticinių procesų ekspertė pasakoja, kad užsienio verslas renkasi ne vals-tybę, o konkrečių sąlygų visumą. „Pavyzdžiui, ga-mybos įmonėms svarbu, kad būtų atitinkama inf-rastruktūra. Lyginama ne Lietuva, tarkime, su Lenkija, bet kaip įgyven-dinami konkretūs krite-rijai“, – dalijasi žiniomis M. Dargužaitė.

Pašnekovės teigimu, in-vesticinės aplinkos sąvoka

yra labai bendra ir daug apimanti. „Pagrindinė valstybės atsakomybė – stabili mokesčių ir poli-tinė sistema“, – sako ji.

M. Dargužaitė pasa-koja, kad prasidėjus bet kokiam triukšmui dėl planų kelti mokesčius, Lietuva iškart išbrau-kiama iš investicijoms tinkamų vietų sąrašo. „Taip jau yra, kad esame vertinami tik tada, kai įsi-tikinama, kad čia ta šalis, kur galima tikėtis elemen-taraus pasitikėjimo“, – pa-sakoja „Investuok Lietu-voje“ vadovė.

darbo kodeksas per kietasNe paslaptis, kad Baltijos šalys linkusios tarpusa-vyje intensyviai konku-ruoti tiek dėl NATO bazių, tiek dėl investicijų. Vis dėlto, nors Estijos su-kauptų investicijų rodik-liai smarkiai pranoksta Lietuvoje nusėdantį už-sienio kapitalo kiekį, ke-lerius pastaruosius metus investicijų augimu pir-maujame Baltijos regione.

Paklausta, kodėl inves-tuotojai renkasi būtent Lietuvą, o ne mūsų kaimy-nes, M. Dargužaitė atsako, kad didelėms įmonėms Lietuva patrauklesnė dėl didesnės darbuotojų pa-siūlos. „Estijoje yra ma-žiau gyventojų, o tai, kad šie yra Suomijos kaimy-nystėje, ima veikti kaip minusas – vis daugiau estų migruoja tarp Helsinkio ir

Talino, o mobilumas nėra geidžiamiausia sąlyga investuotojui“, – aiškina „Investuok Lietuvoje“ vadovė. Nors Latvijos ir Lietuvos verslo aplinka turi panašumų, stambių kompanijų, tokių kaip „Barclays“ ir „Western Union“, atėjimas į Vilnių kitiems investuotojams rodo pavyzdį, kad sąlygos Lietuvoje yra palankios greitai ir efektyviai dirbti.

Vis dėlto nėra šalies be trūkumų. Palyginti jauna lietuviška biuro-kratinė sistema vis dar nesugeba prisitaikyti prie vakarietiškų efekty-vumo standartų. „Beveik iš visų investuotojų ga-vome nusiskundimų dėl, jų nuomone, nelogiškų biurokratinių procesų, kuriems tvarkyti kartais reikia samdyti atskirus žmones“, – dalijasi patir-timi vadovė, prieš tai užsi-minusi apie žemės plana-vimo leidimų suteikimo komplikuotumą.

M. Dargužaitė tvirtina, kad pas mus įtvirtintas Darbo kodeksas pernelyg griežtai vertina viršvalan-džius ir juos kone keturis

kartus griežčiau riboja nei numatyta Europos Sąjun-gos (ES) reglamentuose.

„Modernios įmonės dirba ilgiau nei trunka įprasta darbo diena, todėl gamyba užsiimanti ben-drovė, sulaukusi papil-domų užsakymų, neturėtų būti priversta atsisakyti papildomų pajamų dėl to, kad iš aukščiau nuleisti reglamentai tai draudžia. Juolab kad ir patys dar-buotojai būtų linkę užsi-dirbti papildomai“, – įsiti-kinusi pašnekovė.

politinis spaudimas neišgąsdinoLietuvoje, kaip ir dauge-lyje posovietinių šalių, valstybės valdomos įmo-nės, užuot kūrusios pridė-tinę vertę visiems šalies piliečiams, tampa įrankiu pamaloninti rinkimus laimėjusius politikų šali-ninkus. „Investuok Lietu-voje“ vadovės manymu, valstybės įmonių valdy-mas turėtų būti patikėtas profesionalams. „Mano manymu, politikai yra idealistai, bet nebūtinai profesionalai ir nebūtinai žinantys, kaip įmonės vei-kia optimaliai“, – sako ji.

Pašnekovė taip pat pa-sakoja, kad, skirtingai nei valstybės valdomos įmonės, agentūros, tokios kaip „Investuok Lietu-voje“, susiduria su dar didesne problema – jų vei-klos efektyvumo iš esmės neįmanoma išmatuoti. „Kadangi tai yra ne pelno,

o rezultatų siekianti agen-tūra, labai sunku išma-tuoti efektyvumą, – teigia vadovė. – Atėjusi čia dirbti pastebėjau, kad efektyvu-mas nebuvo matuojamas. Išanalizavus paliktus pro-jektus, paaiškėjo, kad kone trečdalis jų buvo mirę.“

Investicijų pritraukimo apsukas sėkmingai didi-nančios agentūros vadovė pasakoja apie sudėtingą efektyvumo vertinimo procesą, kurį, atėjus į agentūrą, reikėjo sukurti nuo nulio. Kiekvieno „In-vestuok Lietuvoje“ dar-buotojo efektyvumas ma-tuojamas preciziškai. Taip siekiama kuo tikslingiau naudoti mokesčių mokė-tojų lėšas.

Paklausta, ar pavasa-rio įvykiai, kai dėl kalti-nimų neefektyvia veikla iš „Verslios Lietuvos“ va-dovo posto buvo priverstas pasitraukti Paulius Lu-kauskis, nepalietė ir jos, M. Dargužaitė atsako, kad spaudimo netrūko. „Buvo liūdna matyti, kad visos viešos ataskaitos ir gerė-jantys rezultatai tiesiog ištirpo prieš politinių jėgų norą postuose išvysti sau artimus žmones“, – susirū-pinimą išreiškia vadovė.

Vis dėlto ji nepraranda optimizmo ir teigia, kad viešumas padėjo atlaikyti spaudimą. „Kol nebuvo viešumo, ši problema egzistavo, tačiau šioje vietoje ir pasireiškia de-mokratija“, – džiaugiasi M. Dargužaitė.

CV Milda Dargužaitė

midlberio koledže įgijo matematikos ir ekonomikos bakalauro laipsnį

prinstono universitete įgijo optimalios veiklos tyrimų ir finansų inžinerijos magistro laipsnį

7 metus dirbo viceprezidente investiciniame banke „Goldman Sachs“

nuo 2012 metų pradžios vadovauja agentūrai „Investuok Lietuvoje“

»Buvo liūdna matyti, kad visos viešos ataskaitos ir gerėjantys rezultatai tiesiog ištirpo prieš politinių jėgų norą postuose išvysti sau artimus žmones

Įdarbinti pinigai16 Įdarbinti pinigai 17


Finansiniai paklydimai persekioja dešimtmetį Buityje neretai išgirstamas patarimas devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą

pjauti labai tinka ir kalbant apie finansų drausmę.

Dažnas, pasikly-dęs pagundų labirintuose, neįvertina savo

galimybių ir užsikrauna nepakeliamų finansinių įsipareigojimų jungą. O šis gali persekioti kur kas ilgiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Fizinių ir juridinių asmenų kredito istoriją formuojančios bendrovės „Creditinfo“ duomeni-mis, šių metų birželį net 259 tūkst. Lietuvos gyven-tojų vėlavo mokėti įsis-kolinimus. Toks skaičius prilygsta Šiaulių ir Klai-pėdos gyventojų kiekiui kartu sudėjus ir sudaro apie 8 proc. visų šalies gy-ventojų.

Galima intuityviai nu-spėti, kad didžioji dalis

šių gyventojų nė nežino, kad vėluojanti įmoka nėra vien raudoname voke pa-slėptas pasipiktinusios bendrovės prašymas su-mokėti skolą. Tai juoda dėmė asmens kredito is-torijoje. Ji nulems ateities finansinius planus.

„Asmeniui tvarkinga kredito istorija prilygsta finansinio drausmin-gumo CV ir atvirkščiai – prastą kredito istoriją turintį asmenį kredito-riai gali laikyti rizikin-gesniu bei jam siūlyti didesnes paskolų palūka-nas, prašyti papildomų garantijų, kad būtų vyk-doma sutartis, o kartais apskritai nesuteikti pas-laugų“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakojo „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bog-danavičius.

gyvenimo sprendimai vienoje vietojeAsmens kredito istorija formuojama kiekvienam pilnametystės sulauku-siam Lietuvos gyventojui, taigi visi finansiniai įsipa-reigojimai – nuo išsimokė-tinai pirktų baldų iki grei-tųjų kreditų ar vartojimo paskolų – yra registruo-jami ir matomi.

Negana to, informacija kaupiama ir apie uždels-tus mokėjimus už kre-ditus ir kitas paslaugas, pavyzdžiui, telekomuni-kacijų, elektros, komuna-lines, draudimo, kabelinės televizijos ir panašiai. Va-dinasi, kiekvieną kartą, kai ilgiau nei 60 dienų vė-luojate susimokėti, kad ir už ryšio tiekėjo paslaugas, sumažinate savo galimybę gauti, pavyzdžiui, nedi-delėmis palūkanomis ap-krautą būsto paskolą.

„Jei vartotojas nemoka komunalinių, išperkamo-sios nuomos, draudimo ar kitų įmokų, jo mokumu gali būti suabejota, o atei-tyje, siekiant tam tikrų paslaugų, jam gali būti tei-kiamos mokėti didesnės palūkanos“, – pasakojo A. Bogdanavičius.

Manantiesiems, kad laikas pagydo ne tik mei-lės, bet ir finansines klai-das, vertėtų priminti, kad kredito istorija saugoma ne vienerius metus.

„Lietuvos banko val-domoje Paskolų rizikos duomenų bazėje infor-macija saugoma 7 metus po paskolos grąžinimo, paskolos pardavimo (per-davimo) dienos, o duome-nys apie nurašytas pasko-las – kol kreditorius turi reikalavimo teisę į šias paskolas, bet ne trumpiau kaip septynerius metus“,

– atsakyme leidiniui „Eko-nomika.lt“ rašė Lietuvos banko Priežiūros tarny-bos Vartotojų apsaugos ir švietimo skyriaus vy-riausioji specialistė Toma Grinytė. Verta atkreipti dėmesį, kad šalies finan-sinių institucijų prievaiz-das kaupia duomenis apie didesnes nei tūkstančio litų paskolas.

Kreditų biuras „Cre-ditinfo“ informaciją apie uždelstus įsiskolinimus saugo visą dešimtmetį. „Jei kredito istorijoje su-formuojamas įrašas apie uždelstą skolą, kredito-riai tai mato 10 metų po jos padengimo momento, nes kredito rizikai įver-tinti svarbus ilgesnis kli-ento finansinės drausmės laikotarpis“, – pasakojo A. Bogdanavičius.

Pasak pašnekovo, nors įrašai apie pradelstas sko-

»asmeniui tvarkinga kredito istorija prilygsta finansinio drausmingumo CV



»rusijos veiksmų supurtyti šalies pieno produktų perdirbėjai nedelsdami nuspaudė stabdžiusTartum norė-

dama pridengti tikrąsias lietu-viškų maisto

produktų embargo prie-žastis, Rusija prabilo apie galimus importo iš visos Europos Sąjungos apri-bojimus. Jeigu šie įspė-jimai būtų įgyvendinti, dėmesio centras persi-keltų į daugiašalį lygį ir teiktų peno diskusijoms apie stiprėjantį Rusijos protekcionizmą, kurį savo ruožtu lemia besi-kaupiančios šios šalies ekonominės bėdos. Kad ir paradoksalu, toks proble-mos kontekstas plačiajai visuomenei būtų supran-tamesnis ir net labiau jos toleruojamas, palyginti su kryptingomis akcijo-mis prieš vieną šalį.

Rusijos veiksmų su-purtyti šalies pieno produktų perdirbėjai nedelsdami nuspaudė stabdžius ir persiorien-tavo į lėčiau gendančių produktų gamybą, o jau pagamintus produktus skyrė labdarai arba pardavinėjo vietos pre-kybos centruose, taiky-dami „riebias“ kainų nuolaidas.

Kyla natūralus klau-simas – kiek šalies vers-las yra pažeidžiamas staigių išorės aplinkos pokyčių, kurių neįma-noma numatyti nei pa-čios įmonės, nei makroe-konominiu lygiu? Verslo pažeidžiamumą tiks-linga matuoti eksporto

ribotos galimybės

gitanas naUsėdasEB banko prezidento patarėjas

į Rusiją lyginamuoju svoriu visame eksporte, kuris įvairiuose verslo sektoriuose skiriasi net dešimtimis kartų. Pažy-mėtina, kad čia kalbama apie lietuviškos kilmės eksportą.

Ryškus lyderis šioje skalėje yra geležinkelio arba tramvajaus loko-motyvų, riedmenų ir jų dalių prekių grupė, ku-rios eksportas į Rusiją 2013 metų sausio–rug-pjūčio mėnesiais sudarė 72,9 proc. viso šių prekių eksporto. Tiesa, šis vers-las „neužsakinėjo muzi-kos“ bendrame Lietuvos eksporto kontekste – jo dalis tesudarė 1 proc. An-troje vietoje buvo pienas ir jo produktai, iš kurių į Rusiją iškeliavo 32,4 proc. Beje, 2004 metais į šią šalį buvo išvežta tik 18,9 proc. viso pieno ir jo produktų eksporto. Šiemet santykinai daug į Rusiją vežta kaučiuko ir jo dirbinių – 31 proc., kilimų – 30 proc., muilo ir skalbiklių – 25 proc., nealkoholinių gėrimų – 23 proc., antžeminio transporto priemonių – 22 proc., mėsos ir jos pro-duktų – 22 proc. Tiesa, šių grupių, išskyrus transporto priemones ir mėsą bei jos produktus,

vaidmuo bendrame eks-porte buvo menkas.

Mašinų ir įrenginių „rusiškasis“ eksportas tesudarė 11 proc., me-dienos ir jos dirbinių – 4 proc., tekstilės – 3 proc., baldų – 3 proc., žuvies ir jos produktų – 1 proc., trąšų – 1 proc. Jeigu panašūs akibrokš-tai ištiktų ir šiuos verslo sektorius, esminių nuos-tolių jie nepridarytų. Be to, išskyrus mėsą ir jos produktus, žuvį ir jos produktus, neįmanoma reikšti minėtosioms pre-kių grupėms sanitari-nių ar epidemiologinių pretenzijų, nes tai nėra maisto produktai ir jų kokybė yra pačių parda-vėjų ir pirkėjų reikalas. Sunkesnė Lietuvos ve-žėjų padėtis – jiems nei-giamai atsilieptų tiek lietuviškos kilmės pre-kių eksporto, tiek reeks-porto stabdymas.

Taigi Rytų kaimynės galimybės platinti ir gi-linti konfliktą nėra be-galinės. Be to, naujų pre-kių grupių įtraukimas į „juoduosius sąrašus“ menkai tepadėtų no-rintiesiems įsitvirtinti Rusijos rinkoje mūsų gamintojų konkuren-tams, mat sankcijų pa-liesti lietuviški pieno ir jo produktai sudarė tik 1 proc. Rusijos rinkoje (daugiausia didmies-čiuose) parduodamų atitinkamų prekių apy-vartos. Ką jau kalbėti apie kitas prekes, kurių kiekybinis svoris buvo keleriopai ar dešimte-riopai mažesnis.

Nors beveik vieningai sutariama, kad konflikto su Rusija šaknys – politinės, pasekmės yra

ekonominės ir kol kas sunkiai išmatuojamos.

g. nausėda: rytų kaimynės galimybės platinti ir gilinti konfliktą nėra begalinėsFotodiena.lt

las nepuošia kredito isto-rijos, tvarkingai mokant kitas įmokas istorija ge-rėja ir, jei skola buvo vien-kartinė, ilgainiui ji tampa mažareikšmė.

greitųjų kreditų pėdsakas gilesnisNors sutariama, kad greitųjų kreditų rinkoje neabejotinai galima rasti taisytinų dalykų, kaip, pavyzdžiui, jaunas pasko-los prašytojų amžius, kiek keista, kad įsiskolinimai būtent tokių paslaugų bendrovėms komerci-niuose bankuose traktuo-jami išskirtinai.

T. Grinytės teigimu, kiekviena kredito įstaiga, be numatytų vertinimo kriterijų, gali taikyti sa-vuosius.

„Ne kartą viešumoje girdėjome istorijų, kad kai kurios kredito įstai-gos faktą, jog asmuo sko-linasi iš greitųjų kreditų bendrovių, nors paskolas grąžina ir tai daro laiku, vertina kaip neigiamą as-pektą ir gali pasiūlyti jam ne tokias palankias būsto kredito sąlygas arba visai neskolinti“, – pasakojo Lietuvos banko specia-listė.

Tokia padėtis taip pat neturėtų stebinti, mat skolindami savo ir indėli-ninkų lėšas bankai siekia būti tikri, kad šios ilgai-niui bus grąžintos.

„Swedbank“ Asme-ninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė, paklausta, ar bankai išties greitųjų kreditų klientus vertina kitaip, teigė, kad tai pri-klauso nuo banko.

„Kiekviena kredito įs-taiga turi unikalią kredito vertinimo tvarką, bet iš esmės greitieji kreditai

rodo, kad žmogus trum-puoju laikotarpiu nesusi-tvarko su savo pajamomis ir išlaidomis. Manau, kad taip gali būti, tačiau nega-lėčiau pasakyti, kad taip yra“, – sakė O. Bložienė.

Paklaustas, kaip tokią situaciją vertina Lietu-vos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija, jos valdybos pirmininkas Liutauras Valickas at-sakė manantis, kad taip siekiama įbauginti visuo-menę.

„Matome, kad dauge-lis dabar taikomų regu-liavimo įrankių ir naujų pasiūlymų yra paremti emocijomis. Bankai nieko naujo neišrado – emoci-onaliai bando nuteikti klientus“, – teigė jis. Pa-šnekovo manymu, didžioji dalis smulkiųjų kreditų vartotojų net norėdami negali kreiptis pagalbos į komercinius bankus, to-dėl šie neturėtų perdėm rūpintis uždelstų įsiskoli-nimų neturėjusių asmenų praeitimi.

švariai istorijai reikės laikoSavaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti asmeninių finansų ekspertai tikino, kad susigadinti kredito is-toriją kur kas lengviau nei ją susitvarkyti.

„Turiu pasakyti, kad neužteks nuo kurios nors dienos pradėti atsakingai priimti sprendimus. Teks sutvarkyti ir tai, kas pri-daryta iki šiol. Taip pat verta paminėti, kad susi-tvarkyti kredito istoriją užtrunka gerokai ilgiau negu ją susigadinti“, – pa-sakojo SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Panašios nuomonės laikosi ir O. Blažienė. Jos teigimu, greito proceso tikėtis nevertėtų. „Jei is-torija jau sugadinta, jos greitai nepataisysi. Tai yra ilgas procesas, trun-kantis net keletą metų, o vienintelis receptas – vykdyti įsipareigojimus“, – pasakojo „Swedbank“ atstovė.

Vis dėlto asmenims, turintiems vėluojančio skolos grąžinimo faktu pažymėtą kredito istoriją, nevertėtų visiškai nusi-minti, mat situacija nėra nepataisoma. Padengus uždelstus įsiskolinimus ir sugebėjus išsiugdyti finansinę atsakomybę, ilgainiui prasti kredito istorijos įrašai turi ma-žesnę įtaką, o galiausiai jos ir netenka.

„Iš esmės bankai krei-pia dėmesį į 3–5 metų lai-kotarpį. Jei tokiu periodu matoma švari istorija, ankstesni paklydimai di-delės įtakos paskolos su-teikimo tikimybei ar pa-lūkanų normai neturės“, – leidiniui pasakojo su klausimu susipažinęs, ta-čiau tapatybės atskleisti nepanoręs asmuo.

Faktai

kreditO istOriJa

• Kredito istoriją gadina ilgiau nei 60 dienų uždelsti mokėjimai

• Kredito istorija saugoma 7–10 metų nuo įsiskolini-mo grąžinimo dienos

• Šių metų birželį gyven-tojai buvo įsiskolinę 3,33 mlrd. litų

•Palyginti su 2012 metais, įsiskolinimų turinčiųjų kie-kis išaugo 16 tūkst.

kai kurios kredito įstaigos faktą, kad asmuo skolinasi iš greitųjų kreditų bendrovių, nors paskolas grąžina ir tai daro laiku, vertina kaip neigiamą aspektą. scanpix

Mobiliųjų programėlių kūrėjai, siekiantys, kad į jų idėjas būtų investuojama, turėtų suprasti, jog daugiausia tikimasi iš besivystančių Azijos rinkų, todėl globalus mąstymas yra didžiausias

kūrėjų privalumas, mano pradedančiųjų verslininkų akceleratoriaus „AppCampus.fi“ technologijų vadovas Teemu Tapanila.

Faktai

„appCamp.Fi“

• „Microsoft“ ir „Nokia“ kūrinys, disponuojantis 18 mln. eurų (62 mln. litų) dydžio lėšomis

• Atrinkti kandidatai gali sulaukti 20, 50 ar 70 tūkst. eurų indėlio į prog-ramėlių kūrimo procesą

• Siekia skatinti mobilių-jų programėlių vystymą „Windows Mobile“ plat-formai

• Akceleratorius įsikūręs Espo mieste Suomijoje.

CV Teemu Tapanila

Su mobiliosiomis technologi-jomis dirba nuo vaikystės

„AppCampus.fi“ dirba nuo akceleratoriaus įkūrimo

Turi sprendžiamąjį balsą svarstant, kur nukreipti akceleratoriaus investicijas


Karjera 19

Tu esi vertas geriausio darbo!


CV-OnLine Lt klientas – įmonė, rinkos lyderė Lietuvoje, turinti ilgametę patirtį dirbant B2B tarptautinėse rinkose su techniniais produktais. Šiuo metu įmonė klaipėdoje prie savo stabi-laus ir profesionalaus kolektyvo kviečia prisijungti Klaipėdos filialo vadovą.

kLaipėdOs FiLiaLO VadOVasdarbo aprašymas:

• Atsakomybė už regiono pardavimo plano įgyvendinimą;• Filialo darbuotojų efektyvaus darbo užtikrinimas bei jų motyvavimas;• Nuoseklus ryšių palaikymas su esamais klientais;• Aktyvi naujų klientų paieška;• Klientų vizitavimas ir konsultavimas techniniais klausimais, pardavimo dokumentų ruošimas;• Ataskaitų vadovybei apie filialo veiklą ruošimas.

reikalavimai:• Būtinas techninis-inžinerinis išsilavinimas;• Panašaus darbo patirtis (privalumas);• Aktyvumas, gebėjimas organizuoti ir įtraukti kitus į bendrą veiklą, gebėjimas reprezentuoti įmonę, terminų laikymasis;• Pardavimo proceso išmanymas, noras tobulėti techninių produktų pardavimo srityje;• Anglų ir rusų kalbų pagrindai;• Būtinas vairuotojo pažymėjimas ir pageidautinas automobilis (pageidautina).

įmonė siūlo:• Galimybę dirbti tarptautinėje įmonėje, turinčioje lyderės pozicijas ir ilgalaikę patirtį rinkoje;• Stabilų ir profesionalų, nuolat besimokantį kolektyvą bei gerą atmosferą darbe;• Visas darbui reikalingas priemones;• Tarptautines karjeros perspektyvas;• Investicijas į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą;• Papildomą motyvacinį paketą – sveikatos draudimą, keliones, įvairias kompensacijas.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodę pareigų pavadinimą, siųskite elektroniniu paštu [email protected]ą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

UAB „SCA Hygiene Products“ Global Business Services de-partment (GBS) is looking for a temporary substitute of Chief Accountant to complement its organization. The mission of GBS is to actively provide excellent business support services by conti-nuously improving our processes, competences and skills within HR, Finance and Facility Management. The role is limited for the period until April of 2016.

Reporting to the Finance Manager for the Baltic States, Chief Accountant will be responsible for performing complete financial accounting and correct external reporting activities, including handling of primary accounting documents and preparation of Financial Statements according to Lithuanian Business Accoun-ting Standards. She/he will be responsible for internal control procedures related to bookkeeping, expense reports, and payroll and bank payments. She/he will contribute to facility administra-tion and HR legal compliance matters as needed.

Position offered:

CHieF aCCOUntant

main responsibilities

• Uphold SCA’s core values in every day actions: Respect, Excellence, and Responsibility• Provide correct, efficient and clear bookkeeping of Company activities (external purchases, General Ledger entries, tax records)• Perform internal control and bookkeeping of employees’ Expense reports• Adhere to financial routines and archiving principles as required by law or Company internal policies• Ensure correct tax calculation, payment and overall tax compliance• Prepare Annual financial statements in accordance to Lithuanian Business Accounting Standards• Collect and provide information to the internal and external auditors• Provide internal and external reports. By internal should be understood the specific need of the parent company and internal business divisions• Develop accounting structure and implement it in a way corresponding to legal and internal needs• Ensure tax and legal compliance of employment documents• Administrate salaries and employee benefits• Contribute to facility administration• Assist in budget preparation

key competencies

•Completed higher education;• Not less than 3 years of successful chief accountant / accountant experience in international company;• Strong knowledge of Lithuanian tax (VAT, Income tax) and statutory reporting regulations;• Necessary good knowledge of SAP;• Good English language skills (written and oral).

this job position is for a fixed-term contract.Company offerThe company offers fair remuneration and employee benefits (competitive salary, annual bonus, vertical and horizontal career possibilities, additional health insurance, a possibility to attend in any gym club), as well as interesting work in a dynamic inter-national environment. SCA is committed to creating value for its employees based upon respect, responsibility and excellence and to do so in a socially and environmentally responsible manner.

sCa at a glanceSCA is a leading global hygiene and forest products company. The Group develops and produces sustainable personal care, tissue and forest products. Sales are conducted in about 100 countries under many strong brands, including the leading global brands TENA and Tork, and regional brands, such as Lotus, Libresse, Tempo and Libero. The Group has about 36,000 employees and sales in 2012 amounted to SEK 85bn (EUR 9.8bn). There are 18 employees in Vilnius office.

If you are interested in the proposed duties and meet the requirements, please send your CV and cover letter in English and Lithuania indicating the name of position to an e-mail [email protected].

Programinės įran-gos milžinėje „Microsoft“ su „Windows mo-

bile“ platforma dirbantis T. Tapanila savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakojo manantis, kad lietuviams netrūksta veržlumo, ta-čiau vertėtų daugiau dė-mesio skirti verslumui skatinti.

? kaip manote, kokių klaidų reikėtų vengti programėlių

kūrėjams? Kūrėjai linkę manyti,

kad įdėjus savo kūrinį į mobiliųjų programėlių platformą nebereikia nieko daryti ir belieka laukti, kol ims plaukti klientai. Deja, taip ne-būna. Paleidus progra-mėlę prasideda didysis darbas: reikia vilioti var-totojus ir atsižvelgiant į jų atsiliepimus atitinkamai ją tobulinti.

Ieškantieji finansa-vimo turėtų būti pasi-ruošę sukurpti įtikinamą verslo planą. Gerą idėją pateikti popieriuje nėra lengva, tačiau padaryti tą pati programėlės pavi-dalu – dar sunkiau.

Mes patariame kūrė-jams savo kūrinį duoti išbandyti bent dešimčiai pažįstamų programuo-tojų ir po kelių naudojimo dienų paklausti, ar šie su-prato idėją. Toks procesas padeda rasti naudingų įžvalgų ir, jomis remian-tis, patobulinti savo pro-duktą.

? kokios kūrėjų komandos savybės sudaro patikimos

investicijos įspūdį?Patirtis ir sėkmė ku-

Išskirtinis interviu18

Sėkmės receptas – globalus mąstymas


riant programėles. Ver-tiname tokias komandas, kurios jau yra kūrusios aukštos kokybės prog-ramas ir pritraukusios tūkstančius ar milijo-nus vartotojų. Taip pat svarbu, kad kūrėjai su-prastų skirtingų rinkų poreikius.

Vis dėlto nenorime at-mesti komandų, turinčių mažiau patirties, todėl raginame jas būti akty-vias tiek vietinėje, tiek tarptautinėje programė-lių kūrėjų bendruome-nėje bei nevengti įvairių su šia veikla susijusių renginių.

? „getJar“ kūrėjas ilja Laursas yra sakęs, kad jis

linkęs investuoti ne į idėją, o į kūrybingą komandą. ar ir jūs laikotės panašios nuomonės?

Tiesą pasakius, mus domina ir komanda, ir idėja. Kadangi esame į ga-lutinį produktą orientuo-tas pradedančiųjų vers-lininkų akceleratorius, neiškeliame nė vienos pusės aukščiau. Mums rūpi idėjos ir komandos sinergija. Geros idėjos yra būtinos, tačiau jos netaps produktu, jei nebus geros komandos.

? ar „startuoliams“ būtina turėti atitinkamą išsilavi-

nimą ir patirties? Ne. Žinoma, reikia tam

tikrų įgūdžių, tačiau nėra jokio skirtumo, kaip jų įgauni.

Mes ieškome ko nors kitokio – netikime, kad eg-zistuoja kas nors visiškai unikalus, tačiau kitoks – tikrai taip. Išsilavinimas nėra esminis veiksnys, gimstant naujoms, būtent kitokioms, idėjoms.

Vis dėlto mūsų patir-

»gerą idėją pateikti popieriuje nėra lengva, tačiau padaryti tą patį programėlės pavidalu dar sunkiau

sprendžiamąjį balsą investiciniuose projektuose turintis t. tapanila tiki, kad Baltijos šalys žibės technologijų pa-saulio padangėje asmeninio albumo nuotr.

19. Vykdami į pokalbį dėl darbo turėkite galinčių jus reko-menduoti buvusių vadovų kon-taktus. Jei patiksite darbdaviui, jis greičiausiai norės pasitikrinti savo susidarytą nuomonę apie Jus.

20. Pokalbio metu palaiky-kite akių kontaktą ir pasistenkite kontroliuoti neverbalinę savo kūno kalbą.

21. Neužsiblokuokite nuo pa-šnekovo sukryžiuodami rankas ar užsidėdami koją ant kojos.

22. Jūsų sėdėjimo poza tu-rėtų reikšti „aš susidomėjęs“, o ne „aš su jumis nesutinku“ arba „man neįdomu/nuobodu“.

23. Jūsų veido išraiška tu-rėtų būti „mielai atsakysiu į jūsų klausimus“, „man malo-nus mūsų susitikimas”, o ne „greičiau namo“, „nieko nesu-prantu, ką sakote“, „neklausi-nėkite nesąmonių“.

24. Kalbėkite aiškiai, garsiai, o ne pašnibždomis, mykdami po vieną žodį. Tokie atsakymai, kaip „taip“, „ne“, „nežinau“ reikalauja papildomo paaiški-nimo.

25. Nerimastingumas, perdė-

kontrolinis sąrašas – atmintinė ruošiantis darbo pokalbiui(Tęsinys, pradžia Nr. 22)

tas emocingumas ar gestikulia-cija išduoda Jūsų susijaudinimą.

26. Vadovas gali pasidomėti, ką jūs žinote apie įmonę, jos veiklą, struktūrą. Gali papra-šyti, kad papasakotumėte, kaip įsivaizduojate pozicijos, į kurią pretenduojate, darbo specifiką.

27. Jei į užduotą klausimą nežinote, kaip atsakyti, pakar-tokite klausimą, taip turėsite galimybę pagalvoti.

28. Atsakymai į klausimus tu-rėtų būti ne begalinės istorijos, o konkreti informacija, susijusi su klausimu.

29. Kai Jums bus leista už-duoti klausimus, nepulkite klau-sinėti apie atlyginimo dydį ar priedų sistemą. Darbdavys dar tik renkasi tinkamą kandidatą ir tikisi sulaukti klausimų, rodan-čių, kad domimasi įmone bei siūloma pozicija. Jei neturėsite ko paklausti, bent pasakykite, kad pokalbio metu gavote pa-kankamai informacijos apie įmonę ir darbo pobūdį. Padė-kokite už skirtą laiką, pasiteirau-kite apie tolesnę atrankos eigą ir kada galite tikėtis sulaukti skambučio.

tis rodo, kad turintieji atitinkamos patirties yra pajėgesni susigaudyti idėjų galybėje. Todėl la-bai svarbu, kad progra-mėlių kūrėjai aktyviai dalyvautų renginiuose, tokiuose kaip progra-mavimo maratonai. Mes ieškome komandų, dalyvaujančių ir lai-minčių tokiuose renginiuose.

? kokį įspūdį jums padarė programėlių kūrėjai iš

Lietuvos? gal pastebėjote pranašumų ar trūkumų?

Lietuviai nuostabiai dirba su technine progra-mėlių dalimi, tačiau jau-čiama rinkodaros įgūdžių stoka.

Šiuo metu jau esame sulaukę nemažai pa-raiškų finansuoti pro-jektus ir pastebime, kad susidomėjimas mobiliųjų programėlių kūrimu Lie-tuvoje nuolatos auga. Ma-nau, kad prie to prisideda ir tai, jog sparčiai auga „Windows mobile“ opera-cinės sistemos, su kuria mes dirbame, vartotojų skaičius.

? kaip kūrėjas turėtų pasiruošti investicijų

paieškoms? į ką jūs, kaip inves-tuotojas, kreipiate daugiausia dėmesio?

Kadangi dirbame visame pasaulyje, negalėčiau įvardyti konkrečių žingsnių būtent Lietuvos kū-rėjams.

Mes ieškome kū-rėjų, kurie nepasi-žymi statišku mąs-tymu. Jie taip

pat turėtų būti patyrę bei pajėgūs įdomiai pristatyti savo idėją. Mes ieškome programėlių ir žaidimų, kurie galėtų patraukti mi-lijonines auditorijas, todėl jos neturėtų būti skirtos vietos auditorijai. Gei-džiamiausios rinkos šiuo metu yra Indija ir Kinija, todėl kūrėjai turėtų mąs-tyti globaliai.

? ar matote skirtumų tarp Lietuvos, Latvijos ir estijos

programuotojų?Mano akimis,

Baltijos šalys yra gana pa-našios. Jūsų inžinieriai labai gabūs, o gyvas-tinga vers-lumo dvasia skatina juos imtis naujų iššūkių. Ma-nau, kad neto-limoje ateityje Baltijos ša-lyse matysime spartų prade-dančiųjų versli-ninkų skaičiaus

augimą, o ilgainiui tai gali sudaryti sąlygas ir stambesniems žaidėjams atsirasti.

Jei kas nors sako, kad Lietuvos mobiliųjų prog-ramėlių kūrėjų darbai nėra labai kokybiški, ne-tikėkite tokiais žodžiais. Lietuvoje kuriami ypač aukštos kokybės produk-tai. Jei nesustosite, galite pasiekti labai gerų rezul-tatų.

CV-Online Client – Finnish company Selecta was founded in 1957 and it has grown to be Europe’s largest vending services company. The company serves food, snacks and beverages to over 6 million consumers every day in 24 countries.UAB Selecta is 20 years old in Lithuania: there are offices in Vilnius, kaunas, klaipėda and technical support center in pane-vėžys, šiauliai and Utena.At the moment the company is looking for strong, self-motiva-ted and focused on results person for the position of

marketing manager

purpose of position

Work as a strong support for sales to gain new customers, retain current customers and to ensure consumer satisfaction (“a fresh experience every time”) and throughput.

• Focus on Customer and Consumer activities.• Responsible for the categories and concepts in Lithuania.• Strengthen the market and marketing knowledge.

The job is directed towards hands on activities and implementing international strategies. Not creating entirely new strategies.

key tasks

• Category Management Hot drinks• Pricing & profitability• Concepts, assortment, machine park• Offer to customers and consumers• Category Management Cold Drinks & Snacks• Pricing & profitability• Development of concept• Assortment, supplier negotiations, drive sales to consumers• Communications• Campaigns to potential customers à create leads for sales• Sales support material, POS material• Side sales campaigns to existing customers• PR• Market intelligence• Size, competitors and their activities, prices etc• Connect research• Overall responsibility for CRM and Web page developing• Cooperation with marketing at CR customers• Follow up of cost and funds with customers• Possible cooperation with marketing in other Nordic, Baltic countries• Possible assigned special projects• Report to Managing Director Lithuania

key measures

• Net Gains, throughput per machine• Selecta awareness and image on the market• Timely planning & implementation of agreed tasks / projects

Candidate profile

Competence requirements/ Qualifications

• Minimum Bachelor degree in Marketing • Sales oriented Marketing experience and background of at least 2 years, preferably in retail or FMCG company• Marketing and retail oriented thinking• Experience to define and drive marketing issues• Fluent in local language and English is a must• Understand and speak Russian is a plus

Characteristics

• Good planning and organisational skills• Good communicator• Problem-solving• Energetic• Solutions driven• Confident• Positive and social

Other specifikations

• Base: Vilnius• Area: Lithuania• Salary: Abt 3.500 Litas gross (To be checked)• Benefits: Health insurance and compensation for mileage according to company policy. Possibility to use company car for work• Vacation: normal praxis

If you are interested in the proposed duties and meet the requirements, please send your CV and cover letter in English indicating the name of position to an e-mail [email protected].

Ekonomika.lt Nr. 134

Documents

Transcript of Ekonomika.lt Nr. 134