Ekonomika.lt Nr. 19 (129)

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.ltLaikraštis Leidžiamas kas antrą pirmadienį. 2013 m. rugpjūčio 19–rugsėjo 1 d. nr. 19 (129)

kavinė, pagražinta vaikystės prisiminimaisJaukioje Vilniaus senamiesčio trobelėje įsi-kūrusi „Chaika“ žada iš kitų sostinės kavinių išsiskirti unikalumu ir pasiūlyti kavos, pagar-dintos nebanaliais vaikystės prisiminimais.Plačiau 10 p.

automobilių eksportas atsigaunaNors neseniai sukurta Muitų sąjunga nu-skriaudė Lietuvos automobilių eksportuoto-jus ir iš šalies išvežamų automobilių skaičius smarkiai sumažėjo, šiais metais automobilių transporto apimtys pradėjo didėti. Plačiau 14–15 p.

kanapių šlovės valandaPrieš pusantro šimto metų britai patrankų salvėmis ir durtuvais gynė karalienės nar-kotikų prekeivių interesus Kinijoje. Šiandien įstatymų leidėjai, kvėpuodami rinkėjų nuotaikomis ir ieškodami papildomų iždo pajamų, sudeda ginklus kovoje su narkotinė-mis kanapėmis. Plačiau 16–17 p.

dėsnius laužo tradicinė gamybaPramonės ir technologijų revoliucijos leido greičiau ir pigiau gaminti įvairias prekes. Prabėgus šimtmečiams ir toliau perkami tradiciniai, bet brangesni produktai. Lietuvos rinkoje taip pat galioja šios ekonominės išimtys. Plačiau 18–19 p.

kaina 3 Lt Užs. nr. 129 tiražas: 15 000

ŠIAME NUMERYJE

rinkos pokyčiaiOmXrOmXtOmXVFtse100*nsdQ*ni225

rugpjūčio 2–15 d. duomenys

m. rutkauskas: IT, medicinos, biotechnologijų, maisto pramonės sritys skatinamos valstybės, todėl tarptautiniai verslo sektorių renginiai turėtų vykti ir Lietuvoje, ne tik užsienyje.

d. Butkus: Lietuvoje žmonių darbo jėgos kaina dar pakankamai žema, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, kartais įdiegti technologijas kainuoja brangiau, nei pasamdyti daugiau žmonių.

Plačiau 8 p. Plačiau 26 p.

nevaldomišiaurės atėnai

Plačiau 4–5 p.

470,24 +0,58%847,08 +0,47%416,82 +1,31%6,483.34 –2.97%3,606.12 –1,89%13,752.94 –1,81%

Redakcija 3

Konstitucijos pr. 23, 08105 VilniusTel.: (8 5) 203 10 86, 203 10 82Faks. (8 5) 205 95 [email protected] 2029-543X

VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida MačiulaitytėAUTORIAI: Greta Jankaitytė, Andrius Martinkus, Vilius Petkauskas, Alisa Bulybenko, Karolis Birgilas, Giedrė Sankauskaitė

FOTOGRAFAS Ruslanas KondratjevasKALBOS REDAKTORĖ Alesia PaškevičienėDIZAINERĖ Audronė Palukaitytė

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

spausdino UaB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 129tiražas 15 000

Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, [email protected]

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

kanduodami Pablo Picasso žodžius, esą geri meni-ninkai kopijuoja, o geriausi vagia, kinai pasiekė naują nesibaigiančių ekonomikos augimo lenkty-nių etapą ir šiandien matuojasi maratonui skirtą avalynę. Dėl centralizuotos valdžios Kinija išnaudojo savo darbo jėgos potencialą ir per trumpą laiką perkėlė šimtus milijonų darbi-ninkų iš neprodukty-vaus žemės ūkio į kur kas našesnius pramo-nės dirvonus. Fortūna kinams padovanojo ne tik šypsnį, bet visą juoko bangą. Drauge su Kinija į ateitį veržėsi ir du globalizacijos garve-žiai: komunikacija bei logistika.Pirkėjai Vakaruose reikalavo pigių prekių, o ben-drovės ieškojo įperkamos darbo jėgos. Rytai siūlė ir vieną, ir kitą. Eksportas ir investicijos tapo Kinijos nektaru bei ambrozija. Žiupsnelis nu-vertinto juanio, palanki demografija ir valdžios subsidijos vietos išrinktiesiems išaugino pasaulio fabriką bei pakurstė visuotinius lūkesčius, tačiau lazda turi du galus.Pabudę iš saldaus skolų sapno, Vakarai panūdo keisti išlaidavimo įpročius. Tuo metu prakutę ki-nai ėmė dairytis vokiškų automobilių ir korėjie-tiškos buitinės technikos. Persisotinę socializmo vaišių, Kinijos gyventojai ieško norinčiųjų per-imti pigios darbo jėgos estafetę. Investicijų augimas pasiekė kritinę ribą. Tolimes-nis pinigų laidojimas abejotinuose infrastruktū-ros projektuose keltų grėsmę Kinijos finansų sis-temai ir iki raudonumo įkaitintų nekilnojamojo turto rinką. Eksportas ir investicijos privalo už-

leisti vietą naujam BVP kilimo dopingui.Net ir juanio vertė JAV dolerio atžvilgiu nuo 2005 metų pakilo 35 proc., o centrinė valdžia ieško ga-limybių skatinti vietos įmonių konkurenciją bei nukirpti subsidijų virkštelę nerangiems pramo-nės begemotams. Į pagalbą skuba partija, kurios naujas devizas –

„vartotojai aukščiau visko“ – leidžia at-versti šviežią Kinijos ekonominės raidos puslapį. Pirkėjai pri-valo tapti šalies ūkio ramsčiu. Milijonai kinų kremta mokslo

šaknį universitetuose, kurie ruošia armijas tiks-liųjų mokslų specialistų. Pastariesiems neteks lenkti nugarų prie siuvimo mašinų bei „Apple“ produktų surinkimo linijų.Galingiausias pasaulio superkompiuteris šiemet išdygo Kinijoje, planuose – aukščiausias planetos dangoraižis. Savo šlovės valandos laukia šios ša-lies gamintojų prekės ženklai.Ant vartojimo pamatų lipdoma ekonomika tampa galvos skausmu pasaulio žaliavų eksportuoto-jams. Rusija, Brazilija ir Australija savo kailiu pajuto Kinijos augimo atokvėpį, o Vakarų gamin-tojai skaičiuoja brangstančius kinų vidurinės kla-sės juanius.Pasaulis žvalgosi pakaitalo, tačiau Indonezija, Bangladešas, Meksika, Turkija ar Nigerija stokoja savybių, kurios leistų pasauliui suktis tokiu pat greičiu, kaip anksčiauDviženkliai BRIC ketvertuko augimo tempai blėsta lyg dūmas neblaškomas vėjo, ir tik Kinija pasirūpino patogia gelbėjimosi liemene.

Kinijos augimo sprintas užtruko kelis dešimtmečius. 1978 metais pradėtas posūkis rinkos ekonomikos link sparčiai brandino vaisius. Netrukus Kinija pretenduoja perimti iš JAV didžiausios

pasaulio ekonomikos vardą.

S»pabudę iš saldaus skolų sapno,

Vakarai panūdo keisti išlaidavimo įpročius

ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

DIREKTORIUS Darius Kavaliauskas

nr. 192013 m. rugpjūčio 19 – rugsėjo 1 d.

Kinijos posūkis

»atsiranda galimybė išspręsti finansavimo problemas ilgam laikui – bankai jau kreipiasi dėl konsoliduotos paskolos konkurso, todėl mes būtume pajėgūs susitvarkyti 10–15 metų finansus. kalba galėtų eiti apie 600–800 mln. litų paskolų refinansavimą

artūras Zuokas, Vilniaus miesto meras

Savaitės tema 5Savaitės tema4

Vytautas žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas

»daugumos projektų imamasi vien dėl to, kad už juos savivaldybės neprivalo mokėti visos sumos. tokio žiūrėjimo pro pirštus turi būti mažiau, savivaldybės skola niekur nedings: net jei didžiąją dalį finansuos es, viską reikia atidžiai įvertinti

»Vien savivaldos dėl skolų nekaltinčiau, nes lėšas visada galima naudoti dar efektyviau. manau, tai, jog a. Butkevičius pripažino Vilniaus skolų situaciją, reiškia, kad centrinė valdžia supranta egzistuojančią problemą

rimantas Čapas, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas

NUOMONĖ

Faktai

MIESTų SKOLOS

• Finansų ministerijos duomenimis, Vilniaus sko-la balandžio mėnesį siekė 112 proc. savivaldybės pa-jamų

• Kauno skola tą patį lai-kotarpį sudarė 39,3 proc. pajamų

• Klaipėdos savivaldybės skola – 42,8 proc. pajamų

• Šiaulių skola – 46,4 proc.

Fotodiena Fotodiena

ViLiUs [email protected]

nr. 192013 m. rugpjūčio 19–rugsėjo 1 d.


»Jei Vilniui galiotų visoms likusioms savivaldybėms taikomi įstatymai – sostinė jau dvejus metus negalėtų vykdyti es finansuojamų projektųNevaldomi

Šiaurės Atėnai

ĮMONIŲ NAUJIENOS

naujas žaidėjas

dirbo pelningai

perkopė 30 mln. litų

augo penktadaliu

reikalauja 1,3 mlrd. litų

Lietuvoje biuro baldus gaminančiai įmonių gru-pei „Narbutas“ per pirmąjį 2013-ųjų pusmetį pavyko pasiekti per 30 mln. litų pajamas. Tai – 35 proc. daugiau nei tuo pačiu laiku 2012 metais.

Per pirmą pusmetį par-

davimas labiausiai augo Švedijoje – 3,6 kartų, beveik toks pat ūgtelėjimas – apie 3,3 kartų – stebimas Pran-cūzijoje. Per pusę padidėjo lietuviškų baldų pardavimas Rusijoje, daugiau nei tuo pat metu pernai parduota ir Norvegijoje bei Anglijoje

Pieno perdirbimo ir sū-rio gamybos bendrovė Vil-kyškių pieninė per sausį–liepą gavo 192,1 mln. litų konsoliduotų pajamų – 18 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Kon-soliduotos pajamos liepą siekė 34,1 mln. litų – 44

Iki nustatyto termino – rugpjūčio 7 dienos – ban-krutuojančio Ūkio banko (ŪB) kreditoriai pateikė 1550 finansinių reikala-vimų, kurių vertė siekia 1,326 mlrd. litų. Tai sudaro 86,8 proc. bendrų banko apskaitoje užfiksuotų įsipa-reigojimų – 1,568 mlrd. litų.

Didžiausias ŪB kredito-rius – VĮ „Indėlių ir inves-ticijų draudimas“, jo dalis sudaro apie 60,4 proc. visų reikalavimų. ŪB ban-kroto administratoriaus komanda siūlymus pateikti finansinius reikalavimus iš viso išsiuntė 11 491 banko kreditoriui.

„Lietuvos draudimas“ pirmąjį šių metų pusmetį pasirašė 197,5 mln. litų įmokų ir augo 8 proc., palyginti su tuo pačiu 2012 metų laikotarpiu. Bendrovė iš investicijų ir draudimo veiklos bendrai uždirbo 32 mln. litų pelno.

Tokiam rezultatui, pa-sak „Lietuvos draudimo“ vadovo Kęstučio Šerpyčio, daugiausia įtakos turėjo palankios meteorologinės sąlygos, ne toks intensy-vus, kaip tikėtasi, vasaros

Pirmaujanti Europoje laboratorinių paslaugų tie-kėja „Synlab“ iš privataus kapitalo fondo „BaltCap“ ir individualių akcininkų įsigijo 100 proc. „Medicap Holding AS“ akcijų. „Medi-cap Holding“ valdo labora-torijas, pavadintas prekės

ženklais „Quattromed“ ir „Sorpo“, Estijoje, Suomi-joje ir Lietuvoje.

„Synlab“ – pirmasis tarp-tautinis laboratorijų tinklas Baltijos rinkose. Bendrovė turi 21 padalinį Europos šalyse, taip pat Turkijoje, Saudo Arabijoje ir Dubajuje.

Vilkyškių pieninė padidino pardavimo apimtis. reuters

palankus sezonas „Lietuvos draudimui“ leido uždirbti 30 mln. litų pelno. Fotodiena

proc. daugiau nei 2012 metų liepą. Pagrindinė-mis augimo priežastimis pieninės generalinis di-rektorius Gintaras Ber-tašius įvardijo didesnį gamybos pajėgumą bei aukštesnį kainų lygį eks-porto rinkose.

Kad ir kaip norėtųsi pasidžiaugti pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybai proga nušveistomis gatvėmis riedančiais oranžiniais dviračiais ar netoli IKEA salono sparnus į dangų keliančiais raudonai baltais

„Air Lituanica“ lėktuvais, tenka pripažinti – Vilnius skęsta skolose.

audrų sezonas, o tai drau-dikams per pirmąjį pusmetį nesukėlė itin didelių, katas-trofinių žalų.

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

800

700

600

500

400

300

200

100

0

Skola proc. nuo pajamų

Pajamos, mln. lt

Skola, mln. lt

Vilniaus miesto savivaldybės skola

Jei Vilnius būtų ne miestas, o fizi-nis asmuo – šiuo metu jis negalėtų

nė telefono išsimokėtinai pasiimti. Finansų minis-terijos tinklalapyje skel-biama statistika rodo, kad šių metų balandį Vilniaus miesto skola siekė 112 proc. pajamų. Ten pat juodu ant balto parašyta, kad Vil-niaus savivaldybė šiais me-tais tikisi sulaukti 564 mln. litų pajamų, o ant kurpos neša 632 mln. siekiančią skolą, kurios dydis kone tris kartus viršija metines Klaipėdos miesto pajamas.

Negana to, Vilniaus meras Artūras Zuokas ži-niasklaidai jau ne kartą minėjo, kad visų miesto finansinių įsipareigojimų suma viršija milijardą litų.

Kol esami ir buvę miesto vadovai mėto akmenis vieni kitiems į daržą, tikėdamiesi įti-kinti rinkėjus oponentų kaltumu, Vilnius kenčia nuo vis didesnį pagreitį įgaunančios investicinių projektų finansavimo trū-kumo grėsmės.

Savivaldybių finansinį atsakingumą ribojantys įstatymai numato, kad norint gauti Europos Są-jungos (ES) struktūrinių fondų lėšas skola negali viršyti 75 proc. miesto sa-varankiškų pajamų. Jei Vilniui galiotų visoms likusioms savivaldybėms taikomi įstatymai – sos-tinė jau dvejus metus ne-galėtų vykdyti ES finan-suojamų projektų.

nepasidalija gyventojų pajamųVilnius nuo kitų miestų skiriasi ne tik sostinės ti-

tulu ir didžiausiu gyven-tojų skaičiumi – Gedimino sapne užgimęs miestas net 58 proc. surenkamo gy-ventojų pajamų mokesčio (GPM) grąžina į valstybės biudžetą, sau pasilikda-mas vos 42 proc.

Tokią situaciją galima traktuoti kaip tam tikrą duoklę už sostinės ti-tulą, kuris leidžia Vilniui džiaugtis didžiausiais in-vesticiniais srautais bei visa armija viešojo sekto-riaus darbuotojų, kurie, kaip ir visi likę Lietuvos gyventojai, į biudžetą moka GPM.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direkto-riaus pavaduotojas Riman-tas Čapas savaitraščiui „Ekonomika.lt“ pasakojo, kad savivaldybės visoje šalyje kenčia dėl centrinės valdžios nenoro dalytis pajamomis. „Nesiprieši-nome, kuomet per krizę

buvo mažinama savivaldai skiriama lėšų dalis, nes su-pratome, kad pajamos ma-žėja visiems, – pasakojo R. Čapas. – Tačiau pradėjus augti iš GPM surinktoms lėšoms, norėtume matyti gerėjantį savivaldybių fi-nansavimą.“

Pašnekovas pridūrė, kad 2012 metais GPM įplaukos didėjo 20 proc., o savivaldybių biudžetai prieaugio nepajuto. „Iš sa-vivaldybių atimama moty-vacija didinti užimtumą, mažinti nedarbą, skatinti verslumą ar investicijas, nes bet koks mokesčių prieaugis nuplaukia į na-cionalinį biudžetą“, – sakė LSA atstovas.

Savo ruožtu „Danske Bank“ vyresnioji anali-tikė Baltijos šalims Vio-leta Klyvienė teigė, kad nereikėtų skubėti teigti, esą Vilnius netiesiogiai fi-nansuoja ir kitas šalies sa-vivaldybes. „Visų pirma, reikėtų paskaičiuoti, kiek Vilniuje sukuriamo GPM kuria viešasis sektorius, o kiek – privatus, tada būtų aiškiau, ar išvis sostinė yra skriaudžiama“, – teigė analitikė.

V. Klyvienė pridūrė, kad kalbant apie nepri-teklių reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad didelė viešojo sektoriaus įstaigų koncentracija mieste neabejotinai atneša pa-pildomų pajamų, tačiau nederėtų pamiršti ir pa-pildomų infrastruktūros išlaidų.

Graikiška dilema Vilniuje Analizuojant miesto skolų statistiką galima pastebėti kelis dėsnin-gumus. Visų pirma, Vil-niaus skola tiek dydžiu, tiek santykiu su pajamo-mis kyla jau dešimtmetį, tad kurį laiką buvo aišku, kad miestui vertėtų šiek tiek sumažinti iš- laidas.

Įstojus į ES ir atsira-dus struktūrinių fon-

oficialią pusę milijardo litų siekiančią skolą.

Banko „Nordea“ ekono-misto Žygimanto Maurico teigimu, Vilniaus situa-cija kiek primena santykį tarp Graikijos ir likusių euro zonos valstybių. „Miestui tenkantį GPM dydį nustato centrinė val-džia, todėl vystosi situa-cija, kuomet miesto skola iš esmės tampa naciona-linės reikšmės – savival-dybė mano, kad ištikus sunkumams miestą gel-bės Vyriausybė, o ši teigia, kad įsiskolinimai – miesto valdymo problema“, – pa-sakojo Ž. Mauricas.

Kaip ir Graikijoje, kuomet į viešumą iškilus šalies skolos mastui buvo tikimasi euro zonos šalių pagalbos, taip ir Vilniuje viliamasi, kad pagalbos ranką išties Vyriausybė. Įdomiausia, kad Europos gelbėjama Graikija, kad ir milžiniška kaina, tačiau

įrodė savo: Briuselis mo-kėjo, moka ir, tikėtina, dar ilgai mokės graikų skolas ir rems šalį finansiškai. Vis dėlto abejotina, ar toks kelias turėtų būti siekia-mybė ant kojų besistojan-čios Lietuvos sostinei.

Paklaustas, kaip ver-tina faktą, kad sostinė turi galimybę skolintis daugiau nei kitos šalies savivaldybės, R. Čapas at-sakė, kad situaciją galima vertinti kaip reakciją į realybę. „Jei Vilniui būtų nurėžtos skolos „lubos“, miestas negalėtų net re-finansuoti savo paskolų. Per krizę palūkanos buvo ypač didelės, todėl logiška, kad joms sumažėjus įsis-kolinimai pakeisti kitais – su mažesnėmis palūkano-mis“, – pasakojo R. Čapas.

Vilniaus savivaldybės skolai viršijus šimtą procentų pajamų, specialistai Lietuvos sostinę prilygina Graikijai.Fotodiena

Fotodiena

dų lėšoms susiklostė dar viena problema – Briuse-lis nefinsuoja pridėtinės vertės mokesčio (PVM), todėl savivaldybės vi-soje Lietuvoje brenda į skolas, kad galėtų pasi-naudoti ES fondų nauda. Vis dėlto Vilniaus skolos kontekste ši įsipareigo-jimų dalis sudaro vos trečdalį visos skolos, tad net atmetę investicinius ES projektus turėtume

Vargšas su auksiniais bataisVilniaus skolų galvosū-kyje labiausiai akis rėžia tai, kad miestas nė ne-planuoja stabdyti išlaidų upių.

Nors kiekvienam gy-ventojui smagu matyti pamažu atsinaujinančius parkus ir plėtrą skatinan-čius projektus, susidaro įspūdis, kad sostinės kiše-nės neturi dugno.

V. Klyvienė pastebėjo, kad dėl miesto finansų tvarkymo kartais sunku įžvelgti nuoseklumą. „Gal skolos susidaro dėl prasto tvarkymosi su finansais, o ne mažos GPM dalies? Keista, kad šalia didžiu-lių įsipareigojimų socia-liai jautrioms grupėms matome milijoninės ver-tės oro linijų projektus,

– „Ekonomika.lt“ sakė analitikė. – Juk patirtis su oro linijomis rodo, kad jų likimas nėra garantuotas, o dabartinis planas pa-tenkina nedidelės grupės žmonių poreikį.“

Savo ruožtu Ž. Mauricas teigė įžvelgiantis sisteminę problemą dėl GPM dydžio nustatymo. „Problema, kad ne miestas, o centrinė valdžia nustato, kam ir kiek šio mokesčio atiteks. Išeina keistoka situaciją, kuomet Vilniui leidžiama daugiau skolintis ir taip kompensuoti negauto mo-kesčio dalį“, – teigė eko-nomistas. Jis pridūrė, kad blogiausia didelės skolos pasekmė – stringantys investiciniai projektai. Di-džiausią nerimą kelia tai, kad miesto vadovai, užuot kalbėję apie taupymo bū-dus, ieško papildomų pa-jamų šaltinių centrinės valdžios sąskaita.

Panašu, kad kol savival-dybės skola degina miesto finansines ataskaitas, esami ir buvę vadovai ko-voja gaisro akivaizdoje.

Šaltinis: Finansų ministerija

76 LietuvojeLietuvoje nr. 192013 m. rugpjūčio 19–rugsėjo 1 d.


Lietuvos automobilių rinkoje jaučiamas atsigavimas. Kasmet auga sandorių skaičius, o šių metų antrojo ketvirčio rodikliai jau primena rekordinių 2008-ųjų rezultatus. Duomenis gerina naudotų automobilių pardavimas, kuris kompensuoja kiek sumažėjusius naujų automobilių pirkimo rodiklius.

aLisa [email protected]

populiariausia naujų parduodamų automobilių marke Lietuvoje išlieka „Volkswagen“. reuters

Faktai

tendenciJOs

• Vidutinė naujų automo-bilių kaina šiemet kilo ir da-bar siekia 73 tūkst. litų (t. y. 6,2 tūkst. litų arba 9,3 proc. daugiau, palyginti su 2012 metų antruoju ketvirčiu)

• Palyginti su 2012-ųjų an-truoju ketvirčiu, šiemet 1–5 metų amžiaus automobiliai atpigo 2,4 proc. (t. y. 739 litais) iki 30,6 tūkst. litų

• 6–10 metų automobiliai brango 624 litais (t. y. 3,8 proc.). Dabar jie kainuoja 17,2 tūkst. litų

• Populiariausių 11–15 metų automobilių vidutinė kaina krito, tačiau nežymiai – 80 litų (iki 7,5 tūkst. litų).

TIK SKAIČIAI

trūksta žinių apie eurą

Lietuvos gyventojai pasigenda žinių apie eurą. reuters

■kas antras lietuvis žino, kad į euro zoną pateksime jau 2015–2016 metais, tačiau daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų vis dar jaučia informacijos trūku-mą dėl euro įvedimo, rodo „tns Lt Flash“ eurobaro-metro tyrimas.

63 proc. gyventojų mano, kad Lietuvoje euras bus įvestas

iki 2015–2016 metų, kas an-tras lietuvis teigia, kad į euro zoną pateksime numatytu laiku, t. y. 2015–2016 metais, o kas ketvirtas – 2017–2019 metais. 56 proc. gyventojų pasisakė, kad jaučia informa-cijos trūkumą dėl euro bei jo įvedimo šalyje. Nuo 2012-ųjų gerai informuotų asmenų skaičius Lietuvoje ūgtelėjo tik 3 procentiniais punktais.

■Lietuvoje superkamų grūdų kainos rugpjūtį smuko.

Pirmos klasės kviečių vidutinė supirkimo kaina pirmąją rugpjūčio savaitę, palyginti su pirmąja liepos savaite, sumažėjo 21,6 proc. iki 635,1 lito už toną, rašo žemės ūkio informacijos centro leidinys „Agrorinka“.Antros klasės kviečių supir-

kimo kaina sumažėjo 19,9 proc. iki 518,4 lito už toną, antros klasės miežių – 11,1 proc. iki 514,6 lito už toną. Kvietrugiai buvo superkami po 468,6 lito – 11,7 proc. pi-giau. Su kainomis smuko ir grūdų eksportas. Birželį, pa-lyginti su geguže, jis suma-žėjo 62,8 proc., o, palyginti su 2012 metų tuo pačiu lai-kotarpiu, – 79,4 proc.

po pernykščio pakilimo – grūdų kainų nuopuolis. AFp

per metus eksportas paaugo beveik 15 proc. AFp

■2013 metų sausio–bir-želio mėnesiais, palygin-ti su tuo pačiu 2012-ųjų laikotarpiu, eksportas padidėjo 14,7 proc.

Tam įtakos turėjo padi-dėjęs naftos produktų (24 proc.), javų (2,6 karto) bei katilų, mašinų ir mecha-ninių įrenginių, jų dalių (11,5 proc.) eksportas.

Negalutiniais muitinės

deklaracijų, Intrastato ataskaitų ir PVM dekla-racijų duomenimis, 2013 metų birželį eksportuota prekių už 6,8 mlrd. litų, importuota – už 6,85 mlrd. litų. Lietuviškos kil-mės prekių eksportuota už 4,09 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 54,1 mln. litų.

700 tūkst. litųMAŽIAuSIAI TIEK LIETuVOS DRAuDėJAMS KAINuOS RuGPJŪčIO PRADŽIOJE SIAuTę ŠKVALAI.

smuko grūdų kainos išaugo eksportas

Naudotais automobiliais į priekį

Remiantis „Au-toplius.lt“ ir VĮ „Regitra“ duo-menimis, naujų

ir naudotų automobilių rinkoje nuolatinis augi-mas antrajame ketvirtyje fiksuojamas nuo 2010 metų. Vis dėlto, šie metai tapo išskirtiniais – sando-rių skaičius ūgtelėjo dar 2,9 proc., arba 2846 vnt. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o nuo rekordinių 2008-ųjų atsilieka vos 5,1 proc.

„Drąsiai galima teigti, kad Lietuvos automobilių rinka atsigauna ir nuo 2008 metų atsilieka labai nedaug. Rinkoje jaučia-mas nuotaikos pagerė-jimas, vis daugiau žmo-nių dairosi automobilių, o naudotos transporto priemonės beveik kom-pensuoja mažesnį naujų

automobilių pardavimą“, – sako „Autoplius.lt“ plė-tros vadovas Viktoras Daukšas.

Įmonės „Autotyrimai“ projektų vadovės Janinos Cickevičienės teigimu, automobilių paklausa iš lėto atsigauna, tačiau apie visišką rinkos atsigavimą moteris kalba santūriai dėl naujų automobilių sandorių rezultatų. Jų pardavimas per antrąjį ketvirtį krito, nors ir ne-žymiai – 0,3 proc.

„Peržvelgus duome-nis, nuo metų pradžios Lietuvos naujų lengvųjų automobilių rinka, paly-ginti su praeitais metais, kiek sumažėjo, taigi apie augimą ar atsigavimą kal-bėti dar ankstoka“, – tei-gia J. Cickevičienė.

paklausūs senesni automobiliai 2013-ųjų antrąjį ketvirtį Lietuvoje daugiausia par-duota 11–15 metų senumo

automobilių importas – jų per antrąjį ketvirtį įvežta 16,7 tūkst., 969 vienetais daugiau nei pernai.

3 populiariausios naujų automobilių markėsPopuliariausių Lietuvoje naujų automobilių mar-kių trejetuke išsirikiuoja „Volkswagen“, „Fiat“ ir „Toyota“. Nors, paly-ginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, „Volkswagen“ pardavi-mas smuktelėjo 5,1 proc., pasak bendrovės atstovų, lyderio pozicijoje jaučia-masi užtikrintai, ambici-jos didėja. Prognozuoda-mas kitus metus, „Moller auto“ pardavimo vadovas Tomas Visakavičius ti-kisi augimo – artėja lai-kas, kuomet klientai keis automobilius. Vis dėlto, pastebima, kad vartotojai dar kiek prisibijo, laukia palankesnių sąlygų.

„Naujų automobilių rin-koje privatus segmentas sudaro tik 15 proc. Taigi, vartotojai linkę rinktis 2–5 metų senumo automobi-lius, o tai susiję su finansi-nėmis galimybėmis. Pasi-keitus ilgalaikės nuomos sąlygoms, vartotojo finan-sinis krepšelis pradėtas vertinti itin griežtai, sko-lintis tapo sudėtingiau“, – sako T. Visakavičius.

Lietuvos rinkos antroje pozicijoje šių metų antrąjį ketvirtį esantis „Fiat“ nustebino konkurentus stipriu šuoliu į priekį – šios markės automobilių pardavimas ūgtelėjo net 35,8 proc. Tokiais pasieki-mais bendrovė pasigirti dar negali latvių ir estų kaimynystėje. Kaip teigia „Fiat“ ir „Alfa Romeo“ įgaliotosios atstovės Bal-tijos šalyse UAB „Auto-

brava“ direktorius Renal-das Gineika, šiose šalyse ilgą laiką nebuvo išplė-totas servisų tinklas bei investuota į profesionalią komandą, tad tai turėjo įtakos „Fiat“ automobilių pardavimui.

„Rezultatai rodo, kad tiek fiziniai, tiek juridi-niai klientai Lietuvoje pasitiki „Autobrava“, yra lojalūs mums ir mūsų produktams. Šalyse kai-mynėse dar turime padir-bėti. 2010 metais tapome įgaliotuoju „Fiat“ atstovu visose Baltijos šalyse, per pastaruosius metus iš esmės pertvarkėme atsto-vybių veiklą, investavome į personalą. Pardavimas kyla, tačiau atgauti pir-kėjų pasitikėjimą pa-vyksta ne iš karto“, – tei-gia R. Gineika.

automobilių, tačiau šią liepą pristatėme patrau-klią naujieną“, – sako E. Povilauskas.

pinga naudoti automobiliai „Autoplius.lt“ vertinimu, vidutinės naudotų ir naujų automobilių kai-nos balandžio–birželio mėnesiais buvo atitinka-mai 10,3 ir 73 tūkst. litų. Antrąjį metų ketvirtį vidutinė naudotų auto-mobilių kaina nežymiai smuktelėjo 0,4 proc. (arba 41 litais), palyginti su tuo pačiu laiku pernai.

Per tą laikotarpį 1–5 metų amžiaus automobi-liai atpigo 2,4 proc. (t. y. 739 litais) iki 30,6 tūkst. litų. Populiariausių 11–15 metų automobilių vidu-tinė kaina sumažėjo, ta-čiau nežymiai – 80 litų (iki

automobilių. Pagal apy-vartą tai sudarė 19,5 proc. visų sandorių. Jaunesni nei penkerių metų auto-mobiliai užėmė 11,8 proc. visos rinkos sandorių, ta-čiau sudarė net 41,2 proc. visos automobilių rinkos apyvartos. 6–10 metų am-žiaus automobilių apy-varta sudarė 32,3 proc. visų sandorių, o 16–20 metų – tik 5,6 proc.

„1–5 metų automobi-lių pasiūla toliau mažėja, kaip ekonominio sunk-mečio pasekmė. Tuomet naujų automobilių pre-kyba žymiai krito. Mažė-jant naujesnių automobi-lių pasiūlai, didėja 6–10 metų automobilių pasiūla. Jų sandorių kiekis ir kai-nos toliau auga“, – komen-tuoja „Autoplius.lt“ plė-tros vadovas V. Daukšas.

Rekordiniais auto-mobilių rinkai metais, 2008-aisiais, buvo įvežta daugiau naudotų mašinų, tačiau naujų automobilių parduota beveik dvigubai daugiau nei šiemet.

Autoplius.lt“ ir VĮ „Regitra“ duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį į Lietuvą įvežta mažiau (6,8 proc.) naujesnių auto-mobilių nei pernai per tą patį laikotarpį. Tuo tarpu 6–10 metų automobilių įvežta 2,4 proc. daugiau nei prieš metus, ypač pa-augo 11–20 metų amžiaus

Šių metų antrąjį ke-tvirtį augo (9,4 proc.) trečioje pozicijoje šalies naujų automobilių rinkoje esančių „Toyota“ markės automobilių pardavimas. „Mototojos“ direktorius Edmundas Povilauskas užimamas pozicijas ver-tina gerai, tačiau trečioje vietoje užsibūti nežada ir yra įsitikinęs, kad „Toyo-ta“ turi realių galimybių tapti lydere.

„Apskritai, viskas ge-rėja, o tai džiugina. Mus stabdė tai, kad negalė-jome pasiūlyti įvairios paskirties komercinių

7,5 tūkst. litų). 6–10 metų automobiliai brango 624 litais (t.y. 3,8 proc.) ir da-bar kainuoja 17,2 tūkst. litų. 2013-aisiais naujų au-tomobilių vidutinė kaina toliau nuosekliai augo ir pasiekė 73 tūkst. litų (t. y. 6,2 tūkst. litų arba 9,3 proc. daugiau), palyginti su 2012 metų antruoju ketvirčiu.

„Dėl kylančių kainų omenyje reikėtų turėti tiek infliacijos faktorių, tiek griežtėjančius aplinkos reikalavimus, kuro nau-dojimo patobulinimus bei kitas technologines inova-cijas. Kuriami vis „protin-gesni“ automobiliai, o tai reikalauja didesnių inves-ticijų“, – pažymi „Moller auto“ pardavimo vadovas Tomas Visakavičius.

Lietuva Baltijos šalių konteksteKaip rodo „Autoplius.lt“ ir VĮ „Regitra“ duomenys, palyginti naujai įvežtų ir naujų automobilių san-dorių skaičių Baltijos ša-lyse, Lietuvoje naudotų automobilių parduodama dešimt kartų daugiau nei

naujų. „Situacija Lietu-voje žymiai skiriasi nuo kaimyninių šalių. Kiek artimesnė mums yra Lat-vija, kurioje absoliučiai-siais skaičiais naujų au-tomobilių registruojama taip pat mažiau nei nau-dotų. Estijoje naujų auto-mobilių parduodama dau-giau, nes ten aukštesnis pragyvenimo lygis, ma-žiau išplėtota naudotų au-tomobilių rinka, be to, tam turi reikšmės ir Suomijos įtaka“, – pastebi Įmonės „Autotyrimai“ projektų vadovė J. Cickevičienė.

Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį pardavus vieną naują automobilį į šalį buvo įvežta 10,7 nau-dotų, Latvijoje šis santy-kis tris kartus mažesnis – 3,7, o Estijoje – beveik aš-tuonis. Į Lietuvą dažniau-siai atkeliauja 11–15 metų amžiaus automobiliai, o į Estiją ir Latviją jaunesni – 6–10 metų. Palyginus procentines dalis, į Estiją įvežama tris kartus, o į Latviją – beveik du kartus daugiau 1–5 metų automo-bilių nei į Lietuvą.

Volkswagen 668 -5,1 %

Fiat 436 +35,8 %

Toyota 383 +9,4%

Skoda 307 +7,7%

Nissan 176

parduoti vnt. ketvirčio pokytisnaujų automobilių markės

Lietuvos automobilių rinką į priekį traukia naudotų automobilių pardavimas. Fotodiena „autoplius.lt“ 2013 metų antro ketvirčio automobilių rinkos apžvalga.

»palyginti naujai įvežtų ir naujų automobilių sandorių skaičių Baltijos šalyse, Lietuvoje naudotų automobilių parduodama dešimt kartų daugiau nei naujų

Kitu žvilgsniu8 nr. 192013 m. rugpjūčio 19–rugsėjo 1 d.

Paulas Kennedy, susirinkimų konsultacinės bendrovės „Kennedy Integrated Solutions“ direktorius ir savininkas

svarbiausia būti lengvai pasiekiamais, turėti gerą infrastruktūrą ir teikti kokybiškas paslaugas. jei pavyktų padidinti tarptautinių renginių organizavimo poreikį, Vilnius galėtų tapti vartais į Europą.

Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė

svarbiausia garantuoti valstybės finansavimą bei pastovią politiką, kad būtų galima jaustis užtikrintiems. Nereikėtų pamiršti darbo su tikslinėmis rinkomis ir geresnio susisiekimo skatinimo.

NUOMONĖ

Lengvai pasiekiami reikia stabilumo

Kokie didžiausi iššūkiai laukia Lietuvos, siekiant paskatinti konferencijų turizmą?

Fotodiena„Ekonomika.lt“ nuotr.

? Laimėjote konkursą dėl „Litexpo“ vadovo posto,

nes pateikėte geriausią įmonės raidos viziją. Gal galėtumėte ją detalizuoti?

Spręsti apie įmonės veiklą ir potencialą netu-rint konkrečių duomenų – gana sudėtinga. Viziją perteikiau besiremdamas tokio pobūdžio verslo žiniomis ir iš bendro su-pratimo, kas galėtų būti vykdoma, kokį „Litexpo“ norėčiau matyti.

Mano nuomone, Lietu-voje yra tam tikrų prio-ritetinių šakų. Tai – in-formacinės technologijos, medicina, biotechnologi-jos, maisto pramonė. Šios sritys skatinamos vals-tybės, todėl tarptautiniai verslo sektorių renginiai turėtų vykti ir Lietuvoje, ne tik užsienyje. Tai ver-tinu kaip „Litexpo“ plė-tros galimybę ir šansą inicijuoti daugiau mūsų šaliai svarbių tarptauti-nių renginių.

Žinoma, panašūs proce-sai vyksta negreitai, nes renginių organizavimo ciklas gana ilgas. Šiame versle rezultatų tenka pa-laukti, nes viskas planuo-jama į ateitį, reikšmingų tarptautinių renginių da-tos derinamos iš anksto, prieš porą ar net trejetą metų.

kad ilgainiui pokyčiai įvyks, bet šiandien dar negaliu pasakyti, kokie jie bus.

? minėjote, kad pateikda-mas įmonės veiklos viziją

galvojote apie renginius, kuriuos norima pritraukti į Lie-tuvą. ar turite omenyje kokius nors konkrečius vardus?

Konkrečių renginių dabar įvardyti negaliu, tam taip pat reikalinga

analizė. Pirmiausia no-riu išsiaiškinti valstybės prioritetus ir tik tuomet imtis konkrečių veiksmų. Orientuosimės į valstybės palaikomas sritis ir pasi-stengsime pritraukti į Lie-tuvą prioritetinių temų renginių.

? ar analizuojant „Litexpo“ veiklą teko pastebėti

darbų, kurie liko nebaigti? ar planuojate juos užbaigti?

Parodų ir konferencijų versle darbai planuojami iš anksto, parodoms kar-tais ruošiamasi net dvejus metus. „Litexpo“ centre veikla taip pat suplanuota į ateitį. Ypač tiksliai nu-matyti parodų organiza-vimo darbai, todėl juos tiesiog tęsime, gal šį tą aktualizuosime, peržiūrė-sime. Konferencijų planai ne tokie aiškūs, bet juos detalizuosime artimiau-siu laiku. Tęsime kasdienę darbinę veiklą ir stengsi-mės ją intensyvinti.

? kaip vertintumėte Lietuvos konferencijų turizmo

padėtį? ar matote pokyčių poreikį?

Žiūrint į dabartinę situ-aciją, būtų galima teigti, kad Lietuvoje konferen-cijų turizmas intensyvėja, jam skiriama vis daugiau dėmesio. Mano, kaip pa-rodų ir konferencijų cen-tro vadovo, tikslas – pri-traukti į Lietuvą daugiau tarptautinių renginių. Bet šis verslas turi būti plėtojamas valstybiniu lygmeniu – pavienių pa-stangų neužtenka. Lietuva privalo turėti aiškią verslo viziją ir strategiją, nuose-kliai ir tikslingai ją plė-toti, viešinti. Galbūt šiai

Renginiai derės su valstybės prioritetais

Lietuvoje turėtų vykti daugiau renginių, kurie derėtų su valstybės skatinamomis verslo sritimis, teigia naujasis parodų rūmų „Litexpo“ vadovas Mindaugas Rutkauskas. Tikimasi, kad konferencijų turizmo

garvežys šalyje įjungs aukštesnę pavarą.

verslo sričiai intensyvinti vertėtų įkurti klasterį, kuriame dalyvautų kele-tas suinteresuotų verslo subjektų ar organizacijų?

Išvažiuojamasis tu-rizmas, kurio tikslas – populiarinti Lietuvos verslo teikiamas paslau-gas ir prekes, galėtų būti daugiau akcentuojamas. Žinoma, yra įmonių ar institucijų, kurios nuolat tikslingai prisistato užsie-nio parodose, dalyvauja verslo renginiuose, tačiau jų galėtų būti daugiau.

? kaip patirtis privačiame sektoriuje padės vadovau-

jant „Litexpo“?Verslo patirtis bet ku-

riuo atveju man bus nau-dinga. „Litexpo“ parodų centras susijęs su valsty-bės vizija ir uždaviniais, tad yra tam tikrų ypa-tumų, susijusių su valsty-bės tikslų įgyvendinimu, daugiau dėmesio turime kreipti į nacionalinius Lietuvos siekius.

Antra vertus, „Li-texpo“ – uždaroji akcinė bendrovė, kuri privalo siekti pelno, mokėti vals-tybei dividendus, todėl negali ignoruoti šiuolai-kinio verslo logikos ir tai-syklių.


?ar galėtumėte nurodyti, kokie „Litexpo“ veiklos poky-čiai planuojami?

Planuoti pokyčių, de-taliai neišanalizavus įmo-nės veiklos, negalima. Neturėdamas duomenų, nenorėčiau teigti, kad vie-nas išlaidas reikėtų ma-žinti, o kitas – ne. Specifi-nių pokyčių neplanavau. Šiuo metu analizuojama veikla, žiūrima, kas efek-tyvu, o kas ne. Neabejoju,

naujasis „Litexpo“ vadovas tikisi daugiau tikslinių renginių. Asmeninio albumo nuotr.

Faktai

parOdų rūmai „LiteXpO“

• „Litexpo“ vidaus ir lau-ko parodų plotas – 32,7 tūkst. kvadratinių metrų

• „Litexpo“ – didžiausias parodų ir konferencijų centras Baltijos šalyse

• Kasmet „Litexpo“ ap-lanko daugiau nei 600 tūkst. lankytojų

• Vilniuje įsikūrusių pa-rodų rūmų renginiuose kasmet dalyvauja dau-giau 4 tūkst. įmonių iš viso pasaulio

» norėčiau, kad tarptautiniai valstybės skatinamų verslo sričių renginiai vyktų Lietuvoje, o ne užsienyje

Savas verslas10 nr. 192013 m. rugpjūčio 19–rugsėjo 1 d. Statybos ir renovacija 11nr. 18

2013 m. rugpjūčio 5–18 d.

Biurai keliasi į virtualią erdvęŽmonės vis dažniau ieško įmonių ne pagal fizinį jų būstinės adresą, o pagal virtualųjį. pastarasis tampa vis aktualesnis tiek klientams, tiek patiems verslininkams.

kaip verslas naudojasi mūsų neracionalumuNeracionalus elgesys atveria nišą verslui ir reklamos specialistams, bandantiems paveikti mūsų sprendimus. Tai gali ne tik išvilioti iš mūsų pinigus, bet ir priversti priimti teisingesnius sprendimus.

Vadovai vengia socialinių tinklųiš 500 didžiausių jAV kom-panijų vadovų vos 28 turi „Twitter“ paskyras ir tik 19 jomis naudojasi asmeniškai. Viešinimasis vadovų pasau-lyje nėra įprastas.

www.ek.ltnaUJienOs taVO

VersLUi

čia jungiasi www.ek.lt draugai ĮDOMU savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo

kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? papasakokite apie save redakcijai: [email protected] , (8 5) 203 1086www.facebook.com/ekonomika.lt

Kavinė, pagražinta vaikystės prisiminimais■Jaukioje Vilniaus senamiesčio trobelėje įsikūrusi „chaika“ žada iš kitų sostinės kavinių išsiskirti unikalumu ir pasiūlyti kavos, pagardintos nebanaliais vaikystės prisiminimais.

Rugpjūčio pradžioje du-ris atvėrusios „Chaikos“ šeimininkai Ona Kuraitė ir Adomas Dzedulionis į pirmąjį nuosavą verslą in-vestavo savo žinias bei po-mėgius. „Ilgus metus dir-bau prieskonių, arbatos ir kavos parduotuvėlėje, bet svajojau turėti ką nors savo, kur galėčiau panau-doti sukauptas žinias“, – pasakoja O. Kuraitė.

Nors iš pradžių pora ketino atidaryti krau-tuvę, tačiau radę jaukias patalpas Totorių gatvėje nusprendė, kad čia rei-kėtų įkurti kavinę. Jau-nieji verslininkai nori, kad „Chaika“ būtų ne tik neįpareigojanti, orien-tuota į jaunimą, bet kartu joje galėtų patogiai jaustis tiek bankininkai, versli-ninkai, tiek pensininkai.

„Chaikos“ savininkų teigimu, Vilniuje daug gražių kavinių, tačiau dauguma jų – vienodos, priklausančios tinklams. „Užsienyje mažų išskirti-nių kavinukių yra daug, o pas mus jų nelabai buvo, tai buvo dar viena

priežastis, paskatinusi kurti „Chaiką“, – aiškina A. Dzedulionis.

naujai senas interjeras„Chaika“ išsiskiria in-terjeru, kuris, nors ir šiuolaikiškas, kelia senti-mentų. Kavinės savinin-kai mėgsta rinkti senus daiktus bei prikelti juos naujam gyvenimui: čia galima prisėsti ant per-dirbtų fotelių, atkeliavu-sių iš senelių namų, o ka-vos ar arbatos užsisakyti prie baro, pagaminto iš močiutės spintos. Be to, virš baro ant lentynos su-dėti oranžiniai puodeliai mena sovietinius laikus.

Net nauji daiktai kavi-nėje perdaryti pagal savi-ninkų skonį. Be to, „Chai-kos“ apšvietimas – taip pat savininkų kūrinys.

Kavinės sienas puošia A. Dzedulionio iš plas-tmasinių dubenėlių bei sietelių kurti šviestuvai, o virš staliukų kabo so-vietinės perdirbtos lem-pos.

O. Kuraitė bei A. Dze-dulionis siekia ne tik su-kurti vientisą interjerą iš savitų, išskirtinių daiktų, bet ir pridėti jiems „sie-los“ bei mažinti varto-jimą.

„Kiekvienas gali nueiti į parduotuvę, nusipirkti naujų gražių interjero detalių, bet kai daiktas perdarytas, jis įgauna istoriją, prasmę, – teigia

Greta Jankaitytė[email protected]

„chaikos“ kūrėjai O. kuraitė ir a. dzedulionis į kavinę investavo savo žinias bei pomėgius. Vladimiro paranino nuotr.

„Chaikos“ kūrėjai teigia, kad jiems smagu bendradarbiauti su ki-tais smulkiaisiais vers-lininkais. Be jau minėtų lietuvių kavos gamintojų, „Chaika“ taip pat dirba su kepėju, kuris kavinei ruošia saldumynus.

„Jie mažiukai, mes mažiukai, tad bendradar-biavimas žymiai smages-nis, jaučiamės lygiaver-čiais partneriais“, – sako verslininkai ir ateityje žada dar daugiau panašių partnerysčių.

Viskas įmanoma„Chaikos“ kūrėjai džiau-giasi, kad kol kas jaučia palaikymą iš aplinkinių. „Labai džiugu girdėti įvertinimus, nes tikrai įdėjome darbo, daug ką darėme patys, – sako A. Dzedulionis. – Tad kai pasako gerą žodį, tai su-teikia naujų jėgų.“ Pasak kavinės savininkų, lanky-tojai labai gerai vertina kavinės aplinką bei gė-rimų kokybę.

Siekiantiesiems kurti savo verslą O. Kuraitė bei A. Dzedulionis siūlo nebijoti bandyti. „Nors patiems dar per anksti mokyti kitus, galime pa-sakyti tik tiek, kad rei-kia tiesiog imti ir daryti. Nebūtina pasiekti kažką milžiniško, bet tai – puiki pradžia ir galimybė, – šypsosi jaunieji versli-ninkai. – Mūsų nuomone, kad tai tikrai įmanoma.“

Ar laukiate IKEA ir H&M parduotuvių

pasirodymo Lietuvoje?

1. Ketinu nedelsiant apsilankyti šiose parduotuvėse 29%

Šaltinis: „Ekonomika.lt“. Apklausoje dalyvavo 200 skaitytojų.

SAVAITĖS KLAUSIMAS

3. Neketinu lankytis šiose parduotuvėse 16%4. Nesu girdėjęs apie šiuos prekės ženklus 6%

2. Kada nors užeisiu į kurią nors parduotuvę 49%rugpjūtį Lietuvoje pirmą kartą atsidaro dvi visame pasaulyje žinomų švedų prekės ženklų parduotuvės: iKEA ir H&m. dauguma „Ekonomika.lt“ portalo skaitytojų ketina apsilankyti bent vienoje šių parduotuvių, o beveik kas trečias žada tai padaryti nedelsiant. 1 4

23

pašnekovai. – Be to, pa-saulyje gaminama per daug dalykų. Pavyzdžiui, gatvėje galima rasti plaz-minių televizorių, ku-riuos žmonės išmetė, nes atsirado naujų modelių.“

Bendradarbiauja su smulkiaisiais„Chaikos“ šeimininkai tikisi iš kitų kavinių išsiskirti kokybe. Jų teigimu, „Chaikoje“ ruo-šiama tik aukščiausios klasės kava bei arbata. Pavyzdžiui, valgiaraš-tyje įspėjama, kad kai kurių rūšių kavą pa-ruošti trunka ilgiau – apie penkias minutes: ši verdama prancūziškame kavinuke iš lietuvių „Crooked Nose & Coffee Stories“ rankomis ruo-šiamų mišinių.

» reikia tiesiog imti ir daryti: jei darysi – išeis

Naujos profesijos beieškant

Greta Jankaitytė[email protected]

Įsivyravus struktūriniam nedarbui verkiant reikia užpildyti atsivėrusias specialistų spragas. Nors Lietuvoje galimybių pakeisti kvalifikaciją netrūksta, žmonės vengia keisti profesiją remdamiesi rinkos dėsniais.

fesinio rengimo centro (PVDPRC) direktorės pa-vaduotoja ugdymui Elena Kazlauskienė taip pat teigia, kad jų mokykloje populiariausios vadina-mosios grožio specialy-bės: kirpėjų ar higieninės kosmetikos specialistų. Tačiau yra nemažai no-rinčiųjų tapti fotografais, atsiranda siekiančių keisti profesiją į reklamos kūrėjų ar interjero specialistų.

mokosi iš savo lėšųDarbo birža gali pasiū-lyti mokymus profesiją keičiantiems žmonėms, tačiau daug jų už profesi-Lietuvos darbo

biržos atstovų teigimu, šiuo metu Lietuvoje

labiausiai trūksta parda-vėjų, įvairaus pobūdžio vairuotojų, statybų darbi-ninkų, virėjų, siuvėjų, ap-saugos darbuotojų, vadybi-ninkų, administratorių bei buhalterių.

Remdamasi progno-zėmis, kokių darbo vietų ateityje trūks, darbo birža gali pasiūlyti galimybę persikvalifikuoti. Norint ją gauti reikia atitikti kelis reikalavimus: pavyzdžiui, būti tokiu bedarbiu, ku-riam darbo birža per tris mėnesius negali pasiūlyti tinkamo darbo, arba pasi-rašyti trišalę darbo sutartį su darbo birža ir darbda-viu. Pastaruoju atveju per-sikvalifikavimo siekiantis žmogus įsipareigoja dirbti savarankiškai arba darb-davio įmonėje tam tikrą laikotarpį.

Keisti kvalifikaciją ga-lima dviem būdais: forma-

puliarios tarp bedarbių, nes už jas menkai atlygi-nama.

„Nors šių specialybių (pardavėjų, kasininkų, vi-rėjų, padavėjų, barmenų) paklausa yra, jos nepri-traukia žmonių, nes daž-nai mokami minimalūs atlyginimai, o bedarbių tai nevilioja“, – sako D. Grikš-taitė. Taip pat, pašneko-vės nuomone, pardavėjus darbdaviai dažnai priima ir be kvalifikacijos.

Dažniausiai, VŽDRMC atstovės teigimu, centre norima įgyti kokią nors grožio specialisto kva-lifikaciją, pavyzdžiui, plataus profilio kirpėjo. Tačiau atsiranda norin-čiųjų persikvalifikuoti ir į administratorius.

Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų pro-

liai ir neformaliai. Baigus formalųjį mokymą, gau-namas Švietimo minis-terijos pažymėjimas apie gautą kvalifikaciją. Ne-formaliojo mokymo metu

pažymėjimas nėra duo-damas – šis būdas labiau skirtas kompetencijai įgyti ar tobulinti. Keisti kvalifikaciją galima ir darbdavio įmonėje.

»it specialistų darbo skelbimų tris kartus daugiau nei panašaus darbo ieškančių asmenų

» rinkoje paklausios specialybės dažnai nepopuliarios tarp bedarbių, nes už jas menkai atlyginama

populiarios specialybės neviliojaNors per pirmą šių metų pusmetį darbo birža pa-dėjo įgyti kvalifikaciją 5600 žmonių, iš jų parda-

vėjais (ši profesija – viena paklausiausių) panoro tapti tik 111 asmenų. Pasak Danutės Grikšai-tės, Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo

Lietuvoje 13Lietuvoje12

TIK SKAIČIAI

medžios fiktyvias įmones

siekiama užkirsti kelią fiktyviam užsieniečių verslui. Fotodiena

■siekiant pažaboti užsieniečius, kurie per fik-tyvų verslą siekia leidimų gyventi Lietuvoje, siūloma įtvirtinti griežtesnius reika-lavimus dėl gyvenamojo ploto ir kuriamų įmonių.

Numatoma, kad leidimas gyventi užsieniečiui būtų iš-duodamas tik tuo atveju, jei šis turėtų tokias gyvenamą-

sias patalpas, kuriose kiekvie-nam, deklaravusiam gyvena-mąją vietą, tektų ne mažiau kaip 14 kvadratinių metrų. Taip pat siūloma numatyti, kad išduoti leidimą būtų atsi-sakoma nustačius, jog įmonė, kuriai ketina vadovauti kitos valstybės pilietis, yra fiktyvi, o užsieniečio buvimas Lietuvoje nėra būtinas siekiant įmonės tikslų ir vykdant veiklą.



centro (VŽDRMC) Infor-macinių technologijų, verslo ir paslaugų specia-listų rengimo skyriaus ve-dėjos, rinkoje paklausios specialybės dažnai nepo-

kirpėjo profesija – viena populiariausių tarp ieškančiųjų naujos kvalifikacijos. reuters

■2013 metų liepą, palyginti su birželio mė-nesiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos mažėjo 0,7 proc.

Tam daugiausia įtakos

turėjo kritusios drabužių, daržovių ir bulvių, avalynės kainos bei padidėjusios ke-leivinio oro transporto pas-laugų ir kietojo kuro kainos.

Vartojimo prekių kai-nos, palyginti su birželiu, sumažėjo 1 proc., o pas-laugų padidėjo 0,3 proc. Metinė infliacija liepą sudarė 0,5 proc. ir buvo 2,3 proc. mažesnė nei 2012-ųjų liepos metinė infliacija. Vartojimo pre-kės per metus pabrango 0,1 proc, paslaugos – 1,6 proc.

Liepos mėnesį mažėjo kainos. Fotodiena

Liepą elektra pigo, bet išliko brangesnė nei pernai. reuters

■Liepą elektros energija Lietuvoje atpigo 10 proc., praneša nepriklausomas elektros energijos tiekė-jas „enefit“.

Tačiau nepaisant be-sitraukiančių kainų, kilo-vatvalandės (kWh) kaina išliko aukštesnė nei pa-prastai vidurvasarį.

Laisvojoje Lietuvos ir Lat-

vijos elektros rinkoje vidu-tinė kWh kaina mažėjo pa-našiai ir liepą buvo vienoda – 17 ct. Estijoje ji nukrito 24,7 proc. iki 13,9 ct už kWh. Tačiau pernai Lietuvoje elek-tra vis tiek buvo pigesnė 7 proc., Estijoje – 12 proc., o Latvijoje – 15 proc.

Suomijoje elektra per metus pabrango net 170 proc.

50 mln. litųTIEK KRAŠTO APSAuGOS MINISTRAS JuOzAS OLEKAS ŽADA DIDINTI GyNyBOS IŠLAIDAS.

mažėjo kainos elektra išliko brangi

mokymus įvairių įmonių darbuotojams rengianti įmonė „Kompetenc“ nuo šio rudens steigia IT aka-demiją, kurioje teiks mo-kymus žmonėms, siekian-tiems įgyti IT specialisto kvalifikaciją.

Norint tapti IT specia-listu, priklausomai nuo programos, reikėtų baigti apie pusantro mėnesio trukmės kursus. „Jeigu turite techninį išsilavi-nimą, pavyzdžiui, esate inžinierius, įgijęs tiks-liųjų mokslų pagrindus, jums užtektų vidutiniš-kai 40 dienų trunkančių kursų“, – teigia „Kompe-tenc“ vadovas Erimijus Radavičius.

IT specialistų trūku-mas kamuoja ne tik Lie-tuvą. Didelis kvalifikuotų IT specialistų stygius gali lemti, kad iki 2015 metų ES šalyse susidarys apie 900 tūkst. laisvų IT specia-listų darbo vietų, į kurias nebus rasta tinkamų kan-didatų.

Faktai

darBO rinka

• Šių metų birželį jauni-mo nedarbo lygis Lietu-voje siekė 20,4 proc., o bendras šalies nedarbo lygis sudarė 11,7 proc.

• Labiausiai darbo ieš-kantys asmenys siekia gauti keleivių ar krovinių vežėjų kvalifikaciją

• Neformalųjį profesinį mokymą, pagal Lietuvos darbo biržos duomenis, Lietuvoje teikia 178 įstai-gos, o formalųjį – 107-ios

nius mokslus renkasi mo-kėti patys. „Darbo biržai reikia įsipareigoti, o žmo-nės įsipareigojimų vengia ir mieliau ateina mokytis savo lėšomis“, – teigia D. Grikštaitė.

Kvalifikacijos įgijimo ar tobulinimo programų trukmė labai įvairi ir pri-klauso nuo pasirinktos profesijos sudėtingumo ir bedarbio profesinių gebėjimų „Galima teigti, kad mokymo programų trukmė – vidutiniškai 5 mėnesiai, išlaidos 1 asme-niui – apie 4,5 tūkst. litų“, – aiškina LDB atstovė Milda Jankauskienė.

Profesinio rengimo centruose kvalifikaciją pakeisti galima už maž-daug 2 tūkst. litų. Pasak E. Kazlauskienės, jos ats-tovaujamame centre pen-kių mėnesių kursai vi-dutiniškai kainuoja apie 1700 litų.

„Maždaug septynis mė-nesius trunkanti kirpėjų ruošimo programa kai-nuoja per 2000 litų, o sie-kiantiems neformalaus mokymo tenka mokėti po 1600 litų. Dekoratyvinės kosmetikos specialisto kursai kainuoja apie 2000 litų“, – vardija D. Grikš-taitė.

persikvalifikuojančių daugiauProfesinio rengimo cen-truose pakeisti kvalifika-ciją ar ją įgyti užtrunka trumpiau nei profesinėse mokyklose. „Profesinėse mokyklose kvalifikacija įgyjama per metus, pu-santrų, turint vidurinį išsilavinimą gali užtrukti ir trejus metus, – aiškina D. Grikštaitė. – Pas mus kvalifikaciją galima įgyti vidutiniškai per 5–7 mė-nesius, kartais užten- ka ir 3.“

Vilniaus verslo pas-laugų profesinio rengimo centro direktorės pava-duotoja teigia, kad per-sikvalifikuoti galimybę gali suteikti tik tada, kai susidaro ne mažesnė nei 10 asmenų grupė. Persi-kvalifikavimo programos, priklausomai nuo profesi-jos, trunka trumpiau nei pirmosios kvalifikacijos įgijimo. Tačiau norintieji persikvalifikuoti neven-gia stoti į dieninį skyrių ir iš naujo įgyti kvalifika-ciją.

Dažniausiai šie asme-nys – darbo neturintys žmonės. „Didesnė dalis tiesiog neranda darbo, ateina baigę kolegijas, aukštąsias mokyklas ir stoja pagal tą pačią die-ninę programą, siekdami įgauti profesinių žinių, įgūdžių“, – teigia E. Kaz-lauskienė. Taip pat, pasak pašnekovės, persikvali-fikuoti ateina iš užsienio grįžę žmonės, siekiantys įsitvirtinti Lietuvoje.

Asmenų, keičiančių profesiją, yra daugiau negu įgyjančių pirmąją kvalifikaciją. „Siekian-čiųjų persikvalifikuoti netrūksta, jų netgi dau-giau nei pirmą kartą įgy-jančių profesiją – sako D. Grikštaitė. – Persikvali-fikavimo siekia įvairaus amžiaus žmonės, nuo 25 iki 50 metų, atsiranda ir vyresnių.“

it specialistas per 40 dienųViena perspektyviausių specialybių šiuo metu vi-same pasaulyje – IT specialistas. Remiantis portalo Cv.lt informacija, šį pava-sarį IT specialistų darbo skelbimų buvo tris kartus daugiau negu panašaus darbo ieškančių asmenų.

Matydamos profesijos poreikį, kompiuterinio raštingumo kursų ren-gimo įmonės pradeda siū-lyti žmonėms galimybę persikvalifikuoti. Pavyz-džiui, keletą metų kom-piuterinio raštingumo

paklausiausia specialybė – pardavėjo, tačiau jais norinčiųjų tapti stinga. reuters

Transportas 15Transportas14

Automobilių eksportas atsigauna

Nors neseniai sukurta Muitų sąjunga nuskriaudė Lietuvos automobilių eksportuotojus ir iš šalies išvežamų automobilių skaičius smarkiai sumažėjo, tačiau, nepaisant to, šiais metais automobilių transporto

apimtys pradėjo didėti, o pagrindinės eksporto kryptys išliko nepakitusios. Ir toliau daugiausia išvežamų automobilių iš Lietuvos

atsiduria Rusijos, Kazachstano ir Baltarusijos rinkose.

Giedrė sankaUskaitė[email protected]

Faktai

ekspOrtO apimtys

• 2010 metų 1–5 mėne-siais automobilių eks-portas, statistikos depar-tamento duomenimis, sudarė 565,5 mln. litų

• 2011 metų 1–5 mėne-siais – 1, 5 mlrd. litų

• 2012 metų 1–5 mėne-siais – 659, 3 mln. litų

• 2013 metų 1–5 mėne-siais – 794, 1 mln. litų



išskrido pirmasis orlaivis

per pirmąjį veiklos mėnesį oro bendrovės „air Lituanica“ lėktuvai buvo naudojami daugiau nei 220 valandų. 58 proc. keleivių skrido į Vilnių, o 42 proc. – iš Vilniaus. Fotodiena

■Vilniaus oro uoste buvo pristatytas trečiasis „air Lituanica“ skrydis – į Berlyną.

„Air Lituanica“ komer-cijos direktorius Simonas Bartkus pristatydamas tre-čiąjį tiesioginį reguliarųjį kompanijos maršrutą į Vo-kietijos sostinę sakė, kad šis reisas padės stiprinti Lietu-vos ir Vokietijos ryšius.

Pirmuoju reisu į Vokieti-jos sostinę išskrido 51 kelei-vis. Į Berlyną „Ember 170“ tipo orlaiviu bus skraidi-nama pirmadieniais, trečia-dieniais, penktadieniais ir sekmadieniais. Lėktuvas iš Vilniaus kils 13:55 val., išvy-kimas iš Tėgelio oro uosto – 15:10 val. vietos laiku. Skry-dis truks 1 val. 35 min. „Air Lituanica“ taip pat skraido į Briuselį ir Amsterdamą.

iki 2013 metų rugsėjo 14 dienos atidėtas tranzito užtikrinimo priemonių sugriežtinimas pagal tir knygeles. reuters

kaune – išmanioji sankryža■prie kauno geležinkelio stoties baigiami išmanio-sios sankryžos rengimo darbai.

M. K. čiurlionio gatvėje įrengtas šviesoforas bus val-domas specialiomis bekon-taktėmis kortelėmis, kurias turės kiekvieno aikštelėje prie geležinkelio stoties su-stojančio autobuso vairuo-tojas.

Šiuo metu iš aikštelės iš-važiuojantys autobusai turi kirsti šešias judrios gatvės juostas – planuojama, kad baigus darbus jiems tai pa-daryti taps saugiau.

Naujasis šviesoforas su-derintas su greta esančios M. K. čiurlionio gatvės ir Vy-tauto prospekto sankryžos bei pėsčiųjų perėjos švieso-forais, tai turėtų padėti iš-vengti spūsčių.

išmaniojoje sankryžoje įrengtas šviesoforas bus valdomas specialiomis bekontaktėmis kortelėmis. Fotodiena

TIK SKAIČIAI ■rusija nusprendė mė-

nesiui nukelti reikalavimų sugriežtinimą vežėjams ir pranešė, kad jau šį mėnesį šis klausimas bus aptartas Jungtinėse tautose.

Rusijos federalinė muitinė paskelbė, kad mėnesiui iki rugsėjo 14 dienos atidėjo reikalavimų sugriežtinimą TIR knygeles turintiems ve-žėjams.

„Iki 2013 metų rugsėjo 14 dienos atidėtas tranzito užtikrinimo priemonių su-griežtinimas pagal TIR kny-geles“, – teigiama muitinės pranešime. Pranešime pa-žymima, jog šio sprendimo tikslas – suteikti prekių savi-ninkams ir vežėjams daugiau laiko pasiruošti naujovei, o Tarptautinių vežėjų asociaci-jai – išspręsti nesutarimus su Rusijos muitine.

atokvėpio mėnuo vežėjams

98

Per pirmus pen-kis šių metų mė-nesius automo-bilių (tiek naujų,

tiek naudotų) eksportas gana ryškiai išaugo. 2013 metais automobilių eksportuota už 794 mln. litų, o per penkis pirmus 2012-ųjų mėnesius – už 659 mln. litų. Kas lėmė šį pokytį?

„Transporto priemo-nių eksportą ištempė NVS (Nepriklausomų valstybių sandraugos) re-gionas, – kalbėjo Lietuvos pramoninkų konfedera-cijos analitikas Aleksan-dras Izgorodinas. – 2013 metais per 5 mėnesius transporto priemonių eksportas padidėjo 13,5 proc.“

„Ekonomika.lt“ kal-binti specialistai tikino, kad per pastaruosius

kelerius metus eksporto apimčių svyravimui turėjo įtakos ir Muitų sąjunga, kuri pradėjo veikti nuo 2010-ųjų. Ji buvo sudaryta tarp Ru-sijos, Baltarusijos ir Ka-zachstano.

Tai reiškia, kad visos trys šalys dabar taiko vienodus muito tarifus prekėms bei vadovaujasi vienu muitų kodeksu.

„Įsteigus Muitų są-jungą eksporto srautas labai sumažėjo“, – teigė logistikos paslaugas tei-kiančios bendrovės „Eu-rofire“ vadovas Jonas Kondratas.

Sudarius šią sąjungą padidėjo muitų tarifai naudotiems eksportuo-jamiems automobiliams, ypač keliaujantiesiems į Kazachstaną ar Balta-rusiją. Nepaisant Muitų sąjungos susikūrimo, kalbinti pašnekovai pri-pažino, kad pagrindinės

proc.“, – savaitraščiui pa-sakojo analitikas. Anot jo, daug mašinų buvo įsi-gyta dar prieš įsigaliojant Muitų sąjungai, o šiuo metu „pasibaigė trans-porto priemonių, kurios buvo nupirktos iki Muitų sąjungos įsigaliojimo, at-sargos“.

į rusiją – nauji automobiliaiVis dėlto, kitos rinkos specialistų taip pat nėra nuvertinamos. Bendro-vės „Autoverslas“ parda-vimo ir pervežimo plana-vimo vadybininkė Jūratė Dmitreva džiaugiasi iš-augusia automobilių eksporto apimtimi į Ru- siją.

„Palyginti su praėju-siais metais, automobilių eksportas išaugo 50 proc., – kalbėjo J. Dmitreva. – Į visą Rusiją eksportuo-jame iki 10 tūkst. automo-bilių per mėnesį.“

Pašnekovė taip pat pa-žymėjo, kad dažniausiai į Rusiją reeksportuojami nauji automobiliai, o į Baltarusiją vežami nau-doti.

eksporto kryptys nepa-kito. „Kalbant apie NVS, svarbiausios trys rinkos – Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas“, – teigė Lietuvos pramoninkų konfederacijos analitikas A. Izgorodinas.

„Eurofire“ vadovas J. Kondratas taip pat pri-dūrė nemanantis, kad artimiausiu metu atsiras, kas galėtų pakeisti Rusi-jos, Baltarusijos ar Ka-zachstano rinkas.

Baigėsi mašinų atsargosA. Izgorodino teigimu, labiausiai eksporto apim-tys išaugo į Baltarusiją. „2012 metais transporto

eksportas į kazachstaną turėtų plėstisNors dėl bendro eksporto Kazachstanas laikomas nauja rinka, automobilių eksportuotojams ši šalis puikiai žinoma. Specia-listų teigimu, valstybės ekonomika sparčiai auga, todėl eksporto apimtys, kaip prognozuojama, tik didės.

„Kazachstano rinka turi labai didelių pers-pektyvų, manau, kad per artimiausią dešimtmetį eksportuojamos produk-cijos kiekis tik didės“, – teigia Lietuvos pramo-ninkų konfederacijos analitikas.

Pašnekovai savaitraš-čiui teigė, kad valdžios politika orientuota į eko-nomikos modernizavimą ir investicijas, todėl suku-riama palanki erdvė auto-mobilių eksportuotojams iš Lietuvos.

Be to, J. Kondrato tei-gimu, Kazachstanas iš kitų

Azijos valstybių išsiskiria santykinai aukštu pragy-venimo lygiu. „Pragyve-nimo lygis Kazachstane pakankamai aukštas, palyginti su kitomis vidu-tinėmis Azijos šalimis“, – savaitraščiui samprotavo „Eurofire“ vadovas.

sunku konkuruoti su UkrainaKaip dar vieną perspek-tyvią rinką pašnekovai išskyrė Ukrainą. A. Iz-gorodinas savaitraščiui pasakojo, kad eksportas į šią šalį per pastaruosius 5 metus stipriai išaugo. Analitiko teigimu, jeigu Ukraina pasirašytų su Eu-ropos Sąjungą (ES) laisvo-sios prekybos sutartį per šių metų lapkritį Vilniuje vyksiantį Rytų partnerys-tės susitikimą, tai sukurtų geresnes prekybos sąlygas.

„Jeigu pasirašytų lais-vosios prekybos sutartį – tai būtų gera žinia abiem valstybėms – tiek Lietu-

vai, tiek Ukrainai“, – sam-protavo analitikas.

Vis dėlto, savaitraščio kalbinti įmonių vadovai pripažino, kad Ukrai-noje egzistuoja griežtos eksporto taisyklės, be to, patys ukrainiečiai turi stiprią automobilių pra-monę, su kuria Lietuvos eksportuotojams sunku konkuruoti.

„Šiuo metu labai retai vežame į Ukrainą dėl pa-čios Ukrainos, ten labai griežtos taisyklės, – savai-traščiui sakė J. Dmitreva. – Patraukliau eksportuoti į kitas šalis.“

„Ukrainoje pakanka-mai stipri automobilių pramonė, todėl sunku konkuruoti“, – pridūrė J. Kundrotas.

Vis dėlto, svarbu pa-žymėti, kad kalbama apie transporto eksporto apimčių pokyčius, o ne eksportą apskritai, nes, remiantis Statistikos de-partamento duomenimis, automobilių eksportas sudaro tik nedidelę dalį viso eksporto. Pavyzdžiui, 2011-aisiais automobilių eksportas sudarė 3,8 proc. bendro eksporto, o 2012 ir 2013 metais – 2,3 proc.

pagrindinės eksporto kryptys – į rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą. reuters

»įkūrus muitų sąjungą eksporto srautas labai sumažėjo

»transporto priemonių eksportą ištempė būtent nVs. 2013 metais per 5 mėn. transproto priemonių eksportas padidėjo 13,5 proc.

priemonių eksportas į Baltarusiją krito 48 proc., o 2013-aisiais išaugo 60

2013 metais automobilių eksportuota už 794 mln. litų, o per penkis pirmus 2012-ųjų mėnesius – už 659 mln. litų. reuters

TIEK PER PIRMĄ VEIKLOS MėNESĮ „AIR LITuANICA“ ĮVyKDė SKRyDŽIų.

Užsienyje16 Užsienyje 17

3,6 % TOKIO AuGIMO TIKėJOSI JAPONIJA ANTRĄ KETVIRTĮ, O PAAuGO TIK 0,6 PROC. indija tapo penktąja valstybe, pasistačiusia lėktuvnešį. reuters

pirmasis lėktuvnešis■indija rugpjūčio 12 dieną nuleido į vandenį pirmąjį savarankiškai surinktą lėktuvnešį.

Šis projektas šaliai kainavo 5 mlrd. JAV dolerių (13 mlrd. litų). Jeigu „INS Vikrant“ lėk-tuvnešis į ginkluotę papuls kaip planuota – 2018 metais, Indija taps penkta valstybe, gebančia konstruoti ir statytis

lėktuvnešius. Taip ji aplenks Kiniją lenktynėse dėl vietos elitiniame lėktuvnešių klube, kuriam priklauso Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija ir Jungtinės Valstijos. Taip pat Indija paskelbė, kad jos pirmasis savarankiškai pasta-tytas povandeninis atominis laivas parengtas bandymams atviroje jūroje.

TIK SKAIČIAI



per šią vasarą Čekijoje atsistatydino jau antras premjeras. reuters

■Čekijos parlamentui pareiškus nepasitikėjimą vyriausybe, šios šalies mi-nistrų kabinetas, kuriam vadovauja ekonomistas Jiris rusnokas, antradienį šalies prezidentui milošui Zemanui įteikė atsistaty-dinimo raštą.

J. Rusnokas, M. zemano sąjungininkas, laikinai liks

dirbti premjero poste, kol bus rastas politinės krizės sprendi-mas.

Tikėtina, kad bus skelbiami pirmalaikiai rinkimai, kurie galėtų įvykti spalį. Prieš J. Rusnoką premjero pareigas ėjęs Petras Necas birželio mėnesį taip pat atsistatydino dėl politikos viršūnėse kilusio korupcijos ir piktnaudžiavimo valdžia skandalo.

atsistatydino vyriausybė keičia šnipinėjimą■JaV prezidentas Barac-kas Obama penktadienį paskelbė planuojantis nustatyti apribojimus JaV žvalgybos vykdomoms di-delio masto elektroninio šnipinėjimo programoms.

Pastarosios atsidūrė kriti-kos taikiklyje, kai informaciją apie jas paviešino buvęs Na-cionalinio saugumo agen-

tūros (NSA) darbuotojas Edwardas Snowdenas. Jung-tinės Valstijos „gali ir pri-valo būti skaidresnės“, sakė šalies vadovas. B. Obama žadėjo gerinti žvalgybos priežiūrą ir atkurti visuome-nės pasitikėjimą vyriausybės programomis. Amerikos prezidentas tvirtino, kad vyriausybė nesuinteresuota šnipinėti eilinių amerikiečių.

JaV prezidentas žada keisti skandalingą šalies šnipinėjimo politiką. reuters

andriUs [email protected]

Kanapių šlovės valandaPrieš pusantro šimto metų britai patrankų salvėmis ir durtuvais gynė karalienės narkotikų prekeivių interesus Kinijoje. Šiandien įstatymų leidėjai, kvėpuodami rinkėjų nuotaikomis ir

ieškodami papildomų iždo pajamų, sudeda ginklus kovoje su narkotinėmis kanapėmis.

Faktai

narkOtikų rinka

• Šiaurės ir Pietų Amerikos gyventojai suvartoja 24 proc. visų narkotinių kana-pių ir 45 proc. kokaino

•47 proc. JAV nuteistųjų įkalinimo bausmę atlieka už nusikaltimus, susijusius su narkotikais

• 14 proc. amerikiečių per pastaruosius metus vartojo narkotines kanapes

Vos prieš porą dešimtmečių 80 proc. ameri-kiečių smerkė

kanapių vartojimą. „Gal-lup“ apklausos duomeni-mis, požiūris per trumpą laiką transformavosi, ir 2013 metais 52 proc.

JAV gyventojų jau pri-tarė šio narkotiko lega- lizacijai.

Rinkėjų pulsą netruko pajusti politikai. 2012-ųjų pabaigoje Vašingtono ir Kolorado valstijų gyven-tojai spjovė į federalinius įstatymus bei sostinės biurokratų nuomonę dėl narkotikų legalizacijos ir per visuotinį balsavimą iš-reiškė pritarimą kanapių

vartojimo bei prekybos įteisinimui.

Kanapių sostinei Ams-terdamui teks nulenkti galvą prieš naujus legali-zacijos pionierius. Nyder-

landai formaliai draudžia narkotinių medžiagų pre-kybą ir gamybą, tačiau toleruoja galimybę įsi-gyti iki 5 gramų kanapių mažmeninės prekybos

punktuose. Savo ruožtu Kolorado ir Vašingtono kanapių entuziastai asme-niniam naudojimui galės nusipirkti iki 28 gramų kanapių, o verslininkai gaus teisę verstis didme-nine prekyba.

Iki 2014 metų abi vals-tijos žada sukurti teisinę bazę, kuri leistų visaver-tiškai užsiimti prekyba narkotinėmis kanapėmis.

Verslininkai jau ruošiasi šturmuoti atsiveriančią nišą. Anot „Financial Ti-mes“, vien tik JAV narko-tinių kanapių rinkos vertė gali siekti 15–30 mlrd. JAV dolerių (apie 39–78 mlrd. litų).

Iniciatyvos autoriai skaičiuoja būsimą mokes-čių naudą ir tvirtina, kad įstatymų pakeitimai su-mažins kalėjimų sistemos

»Urugvajus pretenduoja tapti pirmąja pasaulio valstybe, kontroliuosiančia visą narkotinių kanapių tiekimo grandinę nuo pat gamybos iki vartotojų

išlaikymo išlaidas. Savo ruožtu oponentai kriti-kuoja naują tvarką, esą valstybės rankomis bus vykdomas visuomenės svaiginimas, kuris ilgai-niui sukels sveikatos su-trikimų ir lems didesnes gydymo išlaidas.

Vis dėlto Kolorado ir Vašingtono gyventojai neskuba džiaugtis, mat federalinė JAV valdžia skeptiškai vertina vals-tijų balsavimo rezultatus. Įsigaliojus naujai tvarkai federalinė teisėsauga gali imtis iniciatyvos ir pati įgyvendinti federaliniais įstatymais nustatytus draudimus gaminti, pre-kiauti bei vartoti narkoti-nes kanapes.

Kol kas JAV mieliau svarsto galimybę įteisinti kanapių produktų naudo-jimą medicinoje. Nacio-nalinės kanapių pramo-nės asociacijos teigimu, 18 JAV valstijų leidžia vartoti kanapes medicini-niais tikslais, dar 10 vals-tijų ruošiasi žengti tuo pačiu keliu, bet visuotinė legalizacija nesulaukia pritarimo federalinės val-džios kabinetuose.

Ledai pajudėjoĮpusėjus vasarai atskriejo žinia iš Urugvajaus, kur žemieji parlamento rū-mai pritarė siūlymui įteisinti kanapių varto-jimą ir prekybą. Iki metų pabaigos ši iniciatyva tu-rėtų sulaukti palankaus balsavimo aukštuosiuose parlamento rūmuose. Tiesa, Urugvajus nutarė prekybą narkotine me-džiaga suimti į savo ran-kas ir nežada į naują ūkio šaką įsileisti privataus kapitalo. Turistams taip pat nederėtų trinti rankų, mat teisę įsigyti narkotikų turės tik vietos gyvento-jai, rašo „The Wall Street Journal“.

Urugvajus pretenduoja tapti pirmąja pasaulio valstybe, kontroliuosian-čia visą narkotinių kana-pių tiekimo grandinę nuo pat gamybos iki vartotojų.

Apklausų duomeni-mis, 64 proc. urugvajiečių skeptiškai vertina tokį žingsnį. Patys parlamen-tarai linkčioja galvomis, smerkia narkotikų var-tojimą, tačiau tikina, kad yra pasmerkti pralaimėti kovą su kanapėmis. Anot jų, Urugvajus neskatina

kanapių vartojimo, tačiau siekia perimti į savo ran-kas rinką, kuri iki šiol pri-klausė nusikalstamoms grupuotėms

Panašią nuomonę iš-reiškė Amerikos valsty-bių organizacija (AVO), raginanti tarptautiniu mastu pradėti diskusijas dėl kanapių vartojimo le-galizacijos.

AVO siūlo keisti požiūrį į sveikatos apsaugą bei nusikalstamumą ir atlai-džiau vertinti lengvuosius narkotikus. Organizacija ragina steigti atskirus teismus dėl narkotikų, bausmes keisti reabili-tacijos programomis ir sukurti skaidrią lengvųjų narkotikų rinką. Vos prieš keletą metų tokie siūly-mai būtų sulaukę pasi-piktinimo bangos, tačiau šiandien AVO raginimai aptariami tarptautinėse konferencijose.

Savo nuomonę suskubo išreikšti naujasis popie-

žius Pranciškus. Lanky-damasis Pietų Amerikoje Šventasis Tėvas nedvi-prasmiškai pareiškė, esą liberalizacija nėra tinka-mas sprendimas, tačiau, kaip pastebi „The New York Times“, katalikų baž-nyčios galvos nuomonė šiuo klausimu menkai rūpi kanapių entuzias-tams.

pralaimėtas karasPožiūris į narkotikus Pi-etų Amerikoje evoliucio-nuoja. 2009 metais Mek-sika įteisino galimybę asmeniniam vartojimui laikyti nedidelį kiekį ka-napių, opijaus, kokaino ir heroino.

Meksikos konkurenci-jos instituto teigimu, le-galizavus kanapes visose JAV, Meksikos narkotikų karteliai kasmet prarastų 2 mlrd. JAV dolerių – treč-dalį visų pajamų.

Buvęs Kolumbijos pre-zidentas Cesaras Gaviria

duodamas interviu „For-bes“ antrino legalizacijos šalininkams. Anot jo, pra-bėgus 40 metų nuo JAV prezidento Richardo Ni-xono paskelbto karo nar-kotikų karteliams, galima konstatuoti visišką šios politikos nesėkmę.

Kolumbijos, Kosta Ri-kos, Meksikos, Hondūro, Urugvajus ir Gvatemalos politikai ragina JAV per-žiūrėti kovos su narko-tikais priemones. Anot jų, naivu tikėtis visiškai įveikti narkotikų gamybą ir vartojimą. Didžiuliai kovos kaštai nesumažino narkotikų vartojimo, tačiau pavertė Meksiką karo zona, kurioje jau žuvo 70 tūkst. gyventojų.

Pietų Amerika tikisi, kad Kolorado ir Vašing-tono valstijų precedentas privers JAV sušvelninti toną. Vis dėlto būtinas bendras sutarimas dėl liberalizacijos, mat pavie-niai bandymai legalizuoti narkotikų prekybą neiš-sprendžia viso regiono bėdų.

JAV buvo ir artimiau-siu metu išliks didžiausia kvaišalų rinka, todėl nar-kotikų legalizacija arba

aktyvus ginkluotas konf-liktas su narkotikų kar-teliais vienoje ar keliose Pietų Amerikos valsty-bėse paprasčiausiai iš-stums organizuotus nu-sikaltėlius bei padidins nusikalstamumo koncen-traciją šalyse kaimynėse. Centrinė Amerika savo kailiu pajuto Meksikoje taikomų priemonių pa-sekmes. Hondūras tapo viena nesaugiausių pa-saulio valstybių, kurioje tarpusavio santykius aiškinasi vietos ir užsie-nio narkotikų gabentojai, rašo „Global Post“.

Prezidento Baracko Obamos administracija nedemonstruoja noro at-sisakyti ilgametės karo su narkotikais politikos, tačiau perpildyti kalėji-mai verčia imtis pokyčių. Praėjusią savaitę JAV generalinis prokuroras Ericas Holderis pasiūlė atsisakyti įkalinimo bausmių už smulkius nu-sikaltimus, susijusius su narkotikais. Savo ruožtu Pietų Amerika bei Vašing-tono ir Kolorado valstijos tebelaukia B. Obamos re-akcijos į kanapių legaliza-cijos vajų.

»raginama steigti atskirus teismus dėl narkotikų, bausmes keisti reabilitacijos programomis ir sukurti skaidrią lengvųjų narkotikų rinką

Urugvajaus gyventojai sveikina parlamento sprendimą legalizuoti kanapių prekybą. AFp

medicininių kanapių plantacijų JaV vis daugėja. reuters

Verslas18 Verslas 19

Dėsnius laužo tradicinė gamybaPramonės ir technologijų revoliucijos leido greičiau ir pigiau gaminti įvairias prekes. Prabėgus šimtmečiams ir toliau perkami tradiciniai, bet brangesni produktai. Lietuvos rinkoje taip pat galioja šios ekonominės išimtys.

Faktai

tradicinė GamyBa LietUVOJe

• Į tautinio paveldo sąrašą Lietuvoje įtraukti 478 ama-tininkai

•Rafinuotas aliejus išlieka šviežias 8 mėnesius, šaltai spaustas – 4

•Vidutinė šiaudinio stogo kvadratinio metro kaina – 150 litų



karOLis [email protected]

„15min“ parduodama estijos žiniasklaidos grupės „eesti meedia“ vadovams. reuters

■norvegijos žiniasklaidos koncernas „schibsted“, Lie-tuvoje valdantis bendrovę „15min“, savo verslą Bal-tijos valstybėse parduoda estijos žiniasklaidos grupės „eesti meedia“ vadovams – martui kadastikui, too-mui issakui, meeliui Luhtui, pranešė estijos verslo laikraštis „aripaev“.

„Aripaev“ duomenimis,

sandoris turėtų įvykti arti-miausiomis dienomis. Parda-vus įmonę pasikeistų Estijos dienraščio „Postimees“, leidyklos „Kroonpress“, te-levizijos „Kanal2“, penkių didžiausių Estijos regioninių laikraščių, taip pat daugybės Baltijos šalyse leidžiamų žur-nalų savininkai. M. Kadastikas patikino, kad tai nėra įmonės „gelbėjimo operacija“. ikea buvo statoma dvejus metus.

scanpix

atidarys naują gamyklą■didžiausiems pasaulio oro uostams ir laivybos bendrovėms modernius komunikacijos prietai-sus gaminanti norvegų kompanija „Jotron“ plečia veiklą Lietuvoje.

Metų pabaigoje bendrovė Kaune atidarys naują ga-myklą, į kurią perkels šiame mieste veikiantį padalinį. Kauno gamykloje bus diegia-mos naujos technologijos,

įkurtas vietinis produktų plėtros departamentas. Taip pat įmonė planuoja di-dinti gamybos apimtis. Nu-matomos investicijos sieks apie 9,4 mln. litų. Per trejus metus kompanija, siek-dama patenkinti augančią paklausą, ketina įdarbinti 35 darbuotojus.

Nuo 2001 metų Kaune veikia bendrovės elektro-nikos prietaisų gamykla.

numatomos investicijos sieks apie 9,4 mln. litų. scanpix

TIK SKAIČIAI

uŽ TOKIĄ SuMĄ LIETuVOS PRAMONė KONCERNuI IKEA GAMINA PREKIų, KuRIAS EKSPORTuOJA Į KITAS PASAuLIO ŠALIS.

■Vilniuje duris atvėrė ikea prekybos centras, kuris visame pasaulyje garsėja patraukliu baldų bei namų apyvokos daik-tų dizainu bei geromis kainomis.

Švedų įmonė įsikūrė netoli Vilniaus oro uosto, Žirnių gatvėje. Pirmojoje Baltijos šalyse IKEA parduo-tuvėje bus galima įsigyti daugiau nei 8 tūkst. prekių

– baldų, namų apyvokos prekių ar buitinės techni-kos.

26,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto parduotuvė buvo statoma dvejus me-tus.

Skaičiuojama, kad joje dirbs apie 250 žmonių. Parduotuvę valdanti ben-drovė planuoja, kad jos investicijos Lietuvoje sieks 100 mln. eurų.

Vilniuje atsidarė ikea

12 mlrd. litų

Londono vyriškų drabužių kom-panija „Savile Row“ jau du šim-

tmečius siuva kostiumus pagal užsakymus. Šiomis dienomis kainos santyki-nai nėra aukštos ir britai gali įsigyti kostiumą už 1 tūkst. svarų sterlingų. Jei „Savile Row“ tokį kos-tiumą siūtų pagal seną-sias tradicijas, gamyba užtruktų 9 mėnesius, pro-ceso kelias nusidriektų per 7 kompanijas, o kaina būtų mažiausiai dešimte-riopai didesnė.

Britų gamyba visuomet garsėjo tradicijomis ir ko-kybę vertinančiais pirkė-jais. Ar Lietuvoje šiandien taip pat galima įsigyti pro-duktų, vis dar gaminamų senoviniais būdais?

Ko gero, ieškant atsa-kymo ar pavyzdžių, pir-miausia mintyse šmėžuoja archajiškos Kernavės se-nųjų amatų dienos. Kom-plikuota Lietuvos istorija taip ir neleido sukurti ben-dros lietuviškos pramo-nės tradicijų. Kas nepasi-traukė į istorijos paraštes dėl politinės santvarkos vingių, galiausiai buvo iš-

minančios tradiciškai, šiandien atsilaiko prieš šiuolaikinius gamintojus. Akivaizdžiai susijaudinęs ir nenorėjęs prisistatyti vienos pinamų baldų ga-mybos įmonės vadovas išreiškė nepasitenkinimą dabartine padėtimi.

„Anksčiau intensyviai dirbome, o dabar papras-čiausiai vegetuojame. Dar mažą dalį rinkos už-imame, tačiau jau esame niekam nebeįdomūs. Ne-matau perspektyvų Lie-tuvoje, nes niekas mūsų normaliai neremia“, – at-siprašęs dėl savo nuotai-kos dėstė pašnekovas.

Lietuvos rinkoje baldų gamintojams ankštoka, o ir paklausa nėra pati di-džiausia, taigi natūralu, kad santykinai brangesnė ir mažiau populiari pro-dukcija būna išstumiama. Vis dėlto, yra bendrovių, kurios ir tradiciniais bū-dais sugeba išsilaikyti rinkose, kurias užima gerai žinomi vardai, besi-didžiuojantys savo moder-niomis gamyklomis.

„Jau 25 metus verdu šitą alų. Dabar susikūrė visokių kopijuotojų, tad ir linksma, ir nelabai. No-rėjau užpatentuoti savo „Medaus“ alų, bet visi dabar tokį verda, bet kaip jiems sekasi – nežinau“, – optimistiškai nusitei-kęs kalbėjo vienos Kauno alaus daryklų „Apynys“ vadovas ir technologas Vytautas Zubavičius.

Praėjusiame „Ekono-mika.lt“ numeryje rašėme apie seniausias Lietuvos

įmones. Tarp penkių vy-riausiųjų – net keturios alaus daryklos. Visos jos šiandien alų gamina naudodamos modernias technologijas, o paste-rizuotas alus parduotu-vių lentynose gali būti laikomas ilgiau. Masinė gamyba ir realizacijos lai-kas – pagrindiniai žemos kainos faktoriai. Naudo-jant senuosius gamybos būdus ir tradicinį salyklą to pasiekti paprasčiausiai neįmanoma, taigi produk-cija lieka brangesnė. Vis dėlto, jos populiarumas nemažėja.

kaina nusileidžia kokybeiV. Zubavičiaus teigimu, tradiciškai verdamas alus – brangesnis, todėl pats verslo modelis nėra labai pelningas.

„Kalbos negali būti. Klientai žiūri tradicijų, o kai pats pradėjau verslą, nuostata buvo tokia: man nesvarbu pinigai. Jei žmo-nės per kokias parodas pamato ir paragauja, pas-kui tuntais eina“, – sako pašnekovas.

Dėl kainos, kuri neat-baido, sutinka ir „Seno-sios aliejinės“ vadovas Alvianas Mernikovas. Ši įmonė gamina senuoju būdu – šaltai spaustą arba nerafinuotą sezamų, linų sėmenų, moliūgų sėklų ir kitą aliejų. Aliejui nau-dojamos žaliavos nėra kaitinamos, bet slegia-mos specialiu presu. Taip aliejus išgaunamas lėčiau ir brangiau nei įprastas

rafinuotas, tačiau jame lieka visos naudingosios medžiagos.

„Nerafinuotą aliejų pir-kėjai renkasi pirmiausiai dėl kokybės ir naudos or-ganizmui, ypač jaunimas. Jauni žmonės šiomis die-nomis daugiau dėmesio skiria maisto kokybei, taigi renkasi senoviškai spaustą aliejų. Senjorai perka ir dėl nostalgijos, nes dauguma tokį aliejų prisimena iš vaikystės.

Kaina, žinoma, didesnė, bet nerafinuotas aliejus nėra laikomas prabangos preke“, – teigia jis.

Tačiau Lietuvoje esama ir tokių senovinių paslaugų, kurios tampa masto ekonomijos išimti-mis ir kaina konkuruoja su šiuolaikine gamyba.

technologija išliko beveik nepakitusiDažnai nendriniai ir šiaudų stogai vertinami kaip brangūs, nes jais Kur-šių Nerijoje dengiami na-mai ir restoranai. Tačiau, anot įmonės, užsiimančios šiaudinių stogų dengimu, vadovo Ramūno Bra-zausko, tokius Lietuvoje daugiausia renkasi indi-vidualių namų gyventojai.

„Renkasi dėl ilgaamžiš-kumo, grožis lieka pasku-tinėje arba pirmoje vie-toje“, – teigia „Šiaudinių stogų“ vadovas.

Kitas įdomus dalykas – tai, kad renkamasi dėl išskaičiavimo, nes tokia danga būna pigesnė arba bent jau kainuoja tiek pat, kiek alternatyvios me-džiagos. Senovėje žmonės negamino lietaus nubė-gimo sistemų, nenaudojo šildomųjų medžiagų, re-tai buvo kalamos vėjinės. Šiaudiniam stogui šie elementai nenaudojami, taigi, sutaupoma.

„Technologija nuo se-novės pasikeitusi, bet ne-daug. Anksčiau šiaudus rišdavo ievų žieve, dabar tvirtina metalinėmis vie-

lomis. Tiek ir tepasikeitė dengimas, o medžiagos liko tos pačios“, – beveik nepakitusią stogų den-gimo technologiją komen-tuoja R. Brazauskas.

Kaip pasakė Henry For-das, pagaminęs žymųjį „Ford Model T“, negenda tik tos automobilio deta-lės, kurių jame nėra. Šis modelis sukėlė revoliu-cija transporto priemonių rinkoje, o pagrindiniai jo elementai liko nepakitę ir toliau naudojami šiandie-ninėje automobilių pra-monėje.

Ne visi tradiciniai pro-duktai ir gamyba atlaikys laiko išbandymus, bet yra tokių, kurie niekada neuž-leis rinkos naujoms tech-nologijoms.

»komplikuota Lietuvos istorija taip ir neleido sukurti bendros lietuviškos pramonės tradicijų

» Lietuvoje esama senovinių paslaugų, kurios tampa masto ekonomijos išimtimis ir kaina konkuruoja su šiuolaikine gamyba

šiaudinių stogų dengimas iki šių dienų liko nepakitęs. „Šiaudinių stogų“ nuotr.

estai perka „15min“

stumta rinkos poreikių. Nenuostabu, kad įsivaiz-duojama, jog senovinės arba tradicinės gamybos vieta – muziejuose, arba prieinama tik turtingie-siems gyventojams.

Šiandien niekas ne-plaukioja rankomis skob-tais luotais, nekaldina monetų kūjais, geležies gaminiai nebekaitinami požeminėse krosnyse. Tai – nebereikalingi daiktai, juos pakeitė pigiau gami-nami analogai.

į muziejus išstumti ne visiVis dėlto Lietuvoje šian-dien yra išlikę gamybos būdų, paslaugų ir amatų, kuriais buvo galima nau-dotis ir XVIII amžiuje. Šie įtraukti į Žemės ūkio ministerijos tautinio pa-veldo sąrašą. Tiesa, dau-guma gamintojų – liau-dies menininkai, kurių produkcija gaminama ne-dideliais kiekiais ir daž-niausiai parduodama pa-gal užsakymus arba per įvairias muges. Produk-tams ir paslaugoms dėl išskirtinumo suteikiami specialūs sertifikatai, tačiau dažniausiai jokia valstybės parama ar sub-sidijos nėra teikiamos.

Ne visos įmonės, ga-tradiciškai verdamas alus ir brangesnis, ir trumpiau išlieka šviežias. Fotodiena.

TechnologijosTechnologijos 2120

Pasaulinis badas – nebe skonio reikalas

karOLis [email protected]

Iš aukščiausią „Michelin“ įvertinimą turinčios virtuvės minutę ilgiau pervirti spagečiai būtų išmesti kartu su virėju. Tokia realybė, ir nė vienas badaujantis asmuo jos nesupras. Tačiau technologijos žada išspręsti skonio ir bado problemas.

Rugpjūčio pra-džioje Londone buvo iškeptas brangiausias

pasaulyje mėsainis. Jo paplotėlis kainavo maž-daug ketvirtį milijono eurų. Skamba taip pat įnoringai, kaip pirmosios šio straipsnio eilutės. Vis dėlto, šis paplotėlis gali iš esmės išspręsti rimtas mėsos pramonės ir likusio pasaulio problemas.

iš ganyklų – į petri lėkštelesMastrichto universiteto mokslininkai, vadovau-jami dr. Marko Posto, prieš tris mėnesius biopsijos būdu paėmė dalį veršelio raumeninio audinio ir iš jo laboratorijoje išaugino 20 tūkst. raumeninių skai-dulų. Šios buvo auginamos specialiuose mėgintuvė-liuose – organinėje terpėje, kur ląstelės dauginosi ir kūrė atskirus audinius.

Gyvulininkystės ūkiai į aplinką išskiria 5 proc. viso anglies dvideginio ir 40 proc. metano, šios medžiagos – pagrindiniai ozono sluoksnio ardytojai. 70 proc. žemės ūkio plotų skirta gyvuliams ganyti, taigi yra neišnaudojami potencialūs pasėlių plotai.

Jungtinių Tautų maisto ir agrokultūros organi-zacijos skaičiavimais, iki 2050 metų mėsos vartoji-

mas dėl vis daugiau uždir-bančių Kinijos ir Indijos gyventojų turėtų padvi-gubėti, o tai gali sukelti rimtą įtampą pasaulinėje gyvulininkystės rinkoje.

Tačiau laboratorijoje užaugintai mėsai reikėjo 90 proc. mažiau ploto ir vandens bei 70 proc. ma-žiau energijos nei tokį patį kiekį auginant įpras-tuose ūkiuose.

Iniciatyvai pritaria ir

didžiausia pasaulyje gy-vūnų teises ginanti orga-nizacija PETA, nes žymiai sumažėja skerdžiamų gyvulių skaičius, tačiau rinkoje ši mėsa pasirodys negreitai. Pasak alterna-tyvios mėsos augintojų organizacijos „New Har-vest“ direktoriaus Ishaos Dataro, dirbtinė mėsa atsidurs eilinių žmonių lėkštėse tada, kai ją pra-dės pirkti turtingieji ir

garsieji. Kitaip tariant, kol neatsiras stabili pa-klausa ir produktas nebus reklamuojamas.

spausdintas maistasTrimačiai spausdintuvai ir jų galimybės nebeste-bina. Tačiau, kai įsikiša NASA technologijos, gali pakilti ne tik į kosmosą, bet ir į kitą lygį.

Amerikiečių inicia-tyva siekiama sukurti

Faktai

maistO trūkUmas ir sprendimai

• 98 proc. badaujančiųjų gyvena besivystančiose valstybėse

• Svirpliams užauginti reikia 4 kartus mažiau pa-šaro nei auginant tokį patį kiekį jautienos

• Kasmet pasaulyje 30–50 proc. maisto taip ir nepasiekia lėkštės

»naivu tikėtis, kad greitai po bulviakasio bus spausdinami cepelinai

»žmonės nesutrinka etiketėje išvydę, kad maiste yra žiogų, tačiau nenorėtų jų valgyti natūraliu pavidalu



superkompiuteris

mokslininkai jau gali aprašyti pakankamai sudėtingą sistemą ir sumode-liuoti žmogaus smegenų veiklą. AFp

■mokslininkų grupė iš Okinavos technologijų ins-tituto ir Julicho tyrimų cen-tro Vokietijoje sugebėjo superkompiuteriu imituoti vieną žmogaus smegenų veiklos sekundę.

Mokslininkai naudojo si-muliacijoms skirtą NEST atvi-rojo kodo programinę įrangą ir ketvirtąjį pagal spartą superkompiuterį K. Tyrėjų

grupė sugebėjo sukurti dirb-tinį neuronų tinklą, suside-dantį iš 1,73 mlrd. neuronų, sujungtų 10,4 trln. sinapsių. Jie sudaro tik mažą žmogaus smegenyse esančių neuronų dalį. Prireikė 40 minučių su-pekompiuterio darbo laiko ir 83 tūkst. procesorių skai-čiavimo resursų, kad būtų galima simuliuoti vos 1 sme-genų veiklos sekundę.

programėlių vajus■mobiliųjų programėlių rinkos vertė 2012 metais siekė 53 mlrd. JaV dolerių.

Tik 11 proc. programėlių yra mokamos, prognozuo-jama, kad iki 2016-ųjų šis skaičius turėtų sumažėti iki 7 proc. Pajamos, gautos iš visame pasaulyje parduotų programėlių, 2012 metais sudarė tik 8 mlrd. JAV dolerių arba 15 proc. visos mobiliųjų

programėlių rinkos vertės. Iš reklamos surinkta dar 3,8 mlrd. JAV dolerių. Likusios pajamos gaunamos iš licen-cijų ir programėlių kūrimo. Bene didžiausias pajamas programėlių kūrėjai gauna iš programinės įrangos, kurią kuria ir plėtoja užsakovams. Ši veikla pernai sudarė 56 proc. visų mobiliųjų progra-mėlių kūrėjų pajamų.

Gamins „motorola“ ■„Google“ išmaniuosius akinius „Google Glass“ gali gaminti „motorola“, kurią bendrovė įsigijo 2012 metais, praneša „the Wall street Journal“.

Būsimos „Google Glass“ akinių modifikacijos gali būti gaminamos „Motorolos“ gamyklose, tačiau kol kas neaišku, ar tai bus visas jų

gamybinis ciklas. Neseniai pranešta, kad „Google“ įsigijo dalį bendrovės „Himax“, gaminančios „Google Glass“ akiniams skirtus ekranėlius, akcijų. Kaip jau buvo skelbta anksčiau, „Google“ įsigijo „Motorolą“ ne tiek dėl jos gamybinio pajėgumo, kiek dėl didelio ryšio ir kitų tech-nologijų patentų portfelio.

„Google Glass“ išmanieji akiniai gali būti tinkamas būdas grįžti į normalaus verslo vėžes. reuters

TIK SKAIČIAI

trimačiu spausdintuvu kuriamą maistą, kurio ga-liojimo trukmė galėtų būti 30 metų. Toks rezultatas pasiekiamas dėl maistinių dalių laikymo būdo – sau-sais milteliais specialiose kasetėse.

Naujoji maisto gamy-bos technologija iš prin-cipo paprasta. Maistas sluoksniais švirkščiamas per specialius vamzde-lius, taip kuriant norimą

valgio formą. Formavimo metu sausos maisto dale-lės maišomos su vandeniu ir iškart kepamos.

Receptas suprogramuo-jamas, o spausdintuvas tiksliai parenka, iš kurios kasetės reikia paimti nu-matytą kiekį baltymų, rie-balų ir kitų sudedamųjų patiekalo dalių.

Kol kas sudėtingiausia ir brangiausia šio maisto gaminimo dalis – paša-

dinimo technologiją, pa-gal žmogaus poreikius ir gyvenseną galima pa-rinkti patiekalo sudeda-mųjų dalių proporcijas. Nebereikia skaičiuoti kiekvieno produkto mais-tinės vertės, riebumo ir kitų dalykų. Užtenka duo-menis suvesti į kompiu-terį, o likusį darbą atlieka spausdintuvas. Dietologų darbas taip pat palengvės, nes receptą bus galima

nusiųsti internetu ir ne-sibaiminti, kad pacientas nukryps nuo režimo.

Kalbant apie maisto trūkumą, svarbu pami-nėti, kad jo gali užtekti, tačiau dauguma produktų tiesiog pasensta ir būna išmesti. Spausdinimo principas leis bent jau iš dalies išspręsti šią pro-blemą, nes sausos mais-tinės medžiagos išlieka šviežios nepalyginamai ilgiau.

žiogas ar vikšras?Kita maisto alternatyva – vabzdžiai. Kol kas šiuos gyvius kaip delikatesą valgo turtingi gurma-nai, o sunkiau besiver-čiantiems azijiečiams, afrikiečiams ir pietų amerikiečiams tai yra nepakeičiama raciono dalis.

Vabzdžiai baltymų ir mikroelementų sudėtimi žymiai lenkia įprastą mėsą. 100 gramų džio-vintų musių arba mek-sikietiškų žiogų yra 20 gramai baltymų. Norint tokį kiekį gauti iš mėsos, tektų suvalgyti 226 gra-mus.

Dauguma (bent jau pasąmoningai) supranta, kad sauja kepintų vikšrų sveikiau ir maistingiau už riebų kepsnį, tačiau neretai suveikia įsitikini-mai. „Nordic Food Labs“ kavinės Kopenhagoje, kur galima užsisakyti patie-kalų iš vabzdžių, atstovų teigimu, psichologinis pasišlykštėjimo barjeras kol kas yra pagrindinė priežastis, kodėl vakarie-čiai dar ilgą laiką į savo burnas nesidės žiogų ir tarakonų.

Olandų kompanija „Bugs Originals“ šią pro-blemą išsprendė paslėpę vabzdžius maiste. Jie iš vabalų gamina baltymi-nius batonėlius. Kiti vabz-džių maisto šalininkai teigia, kad tai gali tapti puikiu mėsos ir kitų pa-tiekalų papildu, jei tik

šie gyviai bus naudojami kaip tyrė.

Taip pat jau minėtas maisto spausdinimas gali padėti vabzdžius patiekti estetiškai. Žmonės nesu-trinka etiketėje išvydę, kad maiste yra žiogų, ta-čiau nenorėtų jų valgyti natūraliu pavidalu.

Nors paklausos pro-blema išsprendžiama maskuojant produktą, dėl pasiūlos vis dar išlieka rimtų sunkumų.

Pasaulyje yra beveik 2 tūkst. rūšių valgomųjų vabzdžių, tačiau jų gaudy-mas tinkleliais neskamba kaip daug žadantis verslo planas. Europoje veikia nemažai vabzdžių augi-nimo fermų, tačiau dėl patirties stokos užauginti kilogramą šešiakojų ar vikšrų – brangiau, nei tokį pat kiekį vištienos. Tiesa, vabzdžių auginimo sąnau-dos nusileidžia jautienos auginimui.

Be to, trūksta specia-listų, kurie išmanytų vabzdžių ligas, taigi su-sirgus vienam kyla rimta grėsmė visai kolonijai, nes, pavyzdžiui, maisti-niai svirpliai auginami tūkstančiais vienoje beto-ninėje dėžėje.

Svarbu suvokti, kad valgymas nėra vien es-minė išlikimo sąlyga. Maistas visame pasau-lyje laikomas kultūros dalimi. Naivu tikėtis, kad greitai po bulvia-kasio bus spausdinami cepelinai. Vis dėlto, jei technologijos ir kitos al-ternatyvos iš esmės ne-pakeis mitybos įpročių, jos bent jau padės spręsti pagrindines pasaulio problemas.

Šitiek ląstelių reikia, kad būtų pagamintas 140 gramų svorio laborato-rijoje užaugintos mėsos paplotėlis. Jį ragavę du savanoriai pripažino, kad skonis buvo keistas, bet visa kita daug nesiskyrė nuo įprastos mėsos paplo-tėlio.

Mokslininkų teigimu, skonis lieka tik paralelių studijų dalimi, nes reikia tik papildomų riebalų ląs-telių. Raumeninių ląstelių auginimo metodo paieš-kos ir tyrimai truko pen-kerius metus, taigi prie audinių prijungti riebali-nes ląsteles nebus sunku.

Mitybos grandinė vado-vaujasi taisykle, kad ener-gija, pereinanti iš vienų organizmų kitiems, senka. M. Postas interviu „The Guardian“ teigė, kad iš 100 gramų augalinių baltymų, kuriuos suėda galvijai, į gyvulinius riebalus pa-virsta tik 15 gramų.

Visgi mokslininkai Mo-tiną Gamtą pergudrauti siekia jos pačios labui.

linti vandenį iš maisto medžiagų, kad jas būtų galima laikyti sausu pavi-dalu. Žinoma, tai neįveiks maisto nepritekliaus problemos, tačiau spaus-dinimo principas leidžia spręsti kitus maitinimosi klausimus.

Jungtinių Tautų Or-ganizacijos duomeni-mis, atsirado atvirkštinė problema – nutukimas. Naudojant maisto spaus-

po 5 metus trukusių tyrimų olan-dai laboratorijoje užaugino mėsos paplotėlį. AFp.

774 %nemokamų mobiliųjų programė-lių kūrėjai turi rasti kitų būdų, kaip užsidirbti. reutersTIEK SKIRIASI MOBILIųJų TELEFONų SKAMBučIų KAINOS ES.

Verslo švyturiai22 Verslo švyturiai 23nr. 192013 m. rugpjūčio 19–rugsėjo 1 d.


Retas kuris drą-siai galėtų teigti dirbantis tai, ką su mielu noru

veiktų laisvalaikiu. Savo ruožtu Liudas Motekai-tis ir Tomas Paplauskas, kurių puoselėjamas pre-kės ženklas „LessLoss“ pamažu užkariauja pa-saulį, darbą ne tik pavertė pramoga, bet ir sugebėjo sukurti techniką, skirtą mylintiesiems muziką – vadinamiesiems „audiofi-lams“.

Jau penkerius metus dabartiniu pavidalu eg-zistuojantis prekės žen-klas spėjo sulaukti mu-zikos gerbėjų dėmesio. Pasidomėjus, kuriose šalyse „LessLoss“ pro-dukcija spėjo pabuvoti, paaiškėja, kad lengviau at-sakyti – kuriame pasaulio krašte lietuvių gaminiai nėra naudojami.

Daugiau nei 20 tūkst. unikalių apsilankymų „LessLoss“ tinklapyje per mėnesį, prestižiniai pro-dukcijos apdovanojimai, net 66 apžvalgos užsienio žurnaluose – tokiais pa-siekimais gali pasigirti 5 metus skaičiuojantis lietu-viškas prekės ženklas.

„Mūsų kuriamą pro-dukciją prilyginčiau an-

Orkestras interneto triukšme

Skaitmeninių technologijų amžiuje kiekvienas turintis idėją gali šią perduoti visam pasauliui. Būtent tuo puikiai pasinaudojo lietuviškos garso technikos „LessLoss“ kūrėjai, sugebėję pagaminti

nepamatuojamos kokybės produkciją.

glies pluošto dviračiams – tokie gaminiai kuriami patiems išrankiausiems, jau spėjusiems sukaupti nemenką žinių bagažą ir gebantiems pažinti ko-kybę“, – per „Skype“ po-kalbį, sujungusį Vilnių, Kauną ir San Franciską, sakė JAV viešintis prekės ženklo kūrėjas L. Mote-kaitis.

pastebėjo produkcijos trūkumąAtsitiktinai Kaune susi-pažinę L. Motekaitis ir T. Paplauskas išreiškė nuos-tabą, kad 2008 metais Lie-tuvoje buvo sunku rasti internetu eksportuojamos produkcijos. „Pasaulyje e. (elektroninė) komercija sparčiai plėtojasi, bet Lie-tuvoje nebuvo nė vieno sėkmės atvejo, kuomet vietinis prekės ženklas e. komercijos pagrindu būtų eksportuojamas – visi projektai skirti vi-daus rinkai“, – pasakoja „LessLoss“ projekto part-neris T. Paplauskas.

Pašnekovas teigė, kad pradėjus ieškoti vietinių gamintojų, kurių produk-cija būtų patraukli pasau-liui, užkliuvo L. Motekai-čio gaminiai. „Geriausia tai, kad Liudui nereikėjo pasakoti apie interneto teikiamą potencialą – vie-nas kitą supratome be žo-džių“, – pažinties pradžią

prisimena T. Paplauskas.„Man buvo keista, kad visai netoliese esantys estai balsuoja internetu, už automobilio stovėjimą atsiskaito telefonu, o mes tarsi nuo to atitrūkę“, – antrino L. Motekaitis.

Vedami neišmatuojamos kokybės„LessLoss“ prekės ženklu pažymėta, Kaune gami-nama produkcija skirta sugebantiems įvertinti subtilius garso kokybės skirtumus. L. Motekaitis ir T. Paplauskas neslepia – ne kiekvienas supras, kodėl jų siūlomos prekės kainuoja 1,8 tūkst. litų ir daugiau.

„Kiekviename pasaulio kaime rasime bent vieną asmenį, kuris stačia galva neria į kokią nors sritį. Panašūs žmonės neretai vadinami keistuoliais, – pasakoja L. Motekaitis – Įdomiausia, kad interne-tas leidžia šiems susiburti forumuose ir formuoja savitą bendruomenę.“

B e n d r u o m e n ė s narius galima pava-dinti „audiofilais“ – muziką vertinan-čiais perfekcio-nistais, netole-ruojančiais nė m e n k i a u s i o trukdžio.

Paklaustas, kuo „LessLoss“ garso sig-nalo kabelis skiriasi nuo eilinio, už kelis litus, L. Motekaitis nedvejo-damas atsako, kad tai – kokybė. „Mūsų pro-dukcija reikalinga tiems, kurie ke-lia ypač aukštus

„Verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų bei daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „Verslo švyturių“ seriją „Ekonomika.lt“ pradėjo prieš dvejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. Kiekvieną savaitę skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

reikalavimus. Įvertinti garso kokybę nepaprastai sunku, nes klientui gali tiesiog nepatikti tai, ką jis girdi“, – aiškina verslinin-kas.

Pašnekovas priduria, kad jo produkcijos trik-džių matuokliai beveik nebefiksuoja – stengia-masi sukurti kone meno kūrinį, kurį kiekvienas vertins individualiai.

„Jei savo vardu iš-leidžiu produktą ir ga-rantuoju už jo kokybę – privalau būti šimtu pro-centų tikras, kad jis paga-mintas tobulai“, – dėsto „LessLoss“ vadovas.

interneto kuriama dinamikaRetas išdrįs paneigti, kad internetinė erdvė atveria viso pasaulio rinkas, ta-čiau ne kiekvienas sugeba pasinaudoti turimais įran-kiais. L. Motekaitis teigia esąs įsitikinęs, kad neuž-tenka tiesiog paskelbti apie savo produktą. „Tai tęstinis procesas – kas šiandien aktualu, po sa-vaitės gali būti seniena“, – mano vadovas.

Pašnekovas priduria, kad dėl technologijų tu-rime 7 mlrd. kūrėjų ir 7 mlrd. vartotojų, todėl atsi-randa tam tikras pasiūlos „triukšmas“. „Vieninte-lis būdas konkuruoti su pigia kiniška produkcija ir ištrūkti iš internetinio „triukšmo“ – iš širdies sukurti produktą, kurio atkartoti tiesiog neįma-noma“, – tvirtina L. Mote-kaitis.

Vadovo nuomone, siau-ram vartotojų ratui kuria-mos prekės turi būti kuo arčiau pirkėjo – privalu būti matomam, girdimam ir lengvai prieinamam.

„Lietuvoje nėra globa-lių, masinių prekės žen-klų, tačiau tam tikrose ni-šose visi patiria panašias starto pozicijas, – priduria T. Paplauskas. – Prade-dant veiklą internetu iš esmės nebėra skirtumo, iš kurio pasaulio krašto esi, – produktas kalba pats už save.“

sunkumai skatino tobulėtiNors atradus tikslinę verslo nišą, turinčią spe-cialių poreikių vartoto-jus, lengviau orientuoti produkciją, tokį verslą kur kas lengviau paveikia

ekonominė turbulencija. L. Motekaičio teigimu, „LessLoss“ produkcija nėra būtiniausios prekės, todėl per finansų krizę teko baimintis dėl verslo ateities. „Frustracijos buvo, tačiau neigiamose situacijose visada ieškau sprendimo būdų, o tai skatina tobulėti ir kurti inovacijas“, – pasakoja „audiofilų“ pamėgtos pro-dukcijos kūrėjas.

Pašnekovas priduria, kad įveikti sunkumus pa-dėjo užsispyrimas ir nuo-

širdus tikėjimas kuriamu produktu.

Savo ruožtu T. Paplaus-kas pabrėžė nuoseklumo svarbą. „Viską mesti būtų lengviausias kelias – ne-svarbu, ar kalbame apie šeimą, ar apie verslą. Star-tuoliams labai svarbu eiti nuosekliai, nes sunkumų patiria kiekvienas, tačiau ne visi juos įveikia“, – teigė projekto partneris.

Verslininkai pridūrė, kad pagalių į ratus kai-šiojo ne tik finansų krizė, bet ir lietuviški e. komer-cijos barjerai, pavyzdžiui, mokėjimo paslaugų stoka. „Anksčiau buvo vienas bankas, kuri teikė atsis-kaitymo kortele paslau-gas siunčiantis prekes iš Lietuvos, tačiau įkainiai –

»„LessLoss“ prekės ženklu pažymėta, kaune gaminama produkcija skirta sugebantiesiems įvertinti subtilius garso kokybės skirtumus


Faktai

„LessLOss“

• „LessLoss“ prekės žen-klas gyvuoja 5 metus

• 99,46 proc. „LessLoss“ produkcijos – eksportuo-jama

• „LessLoss“ jau pardavė daugiau nei 3 tūkst. prekės ženklo gaminių 64 pasau-lio šalyse

• Didžiausios eksporto rin-kos – JAV ir Kanada (35,15 proc.) bei Europos Sąjunga (31,71 proc.)

tokie milžiniški, kad teko rinktis Vokietijos ir Jung-tinės Karalystės bankus“, – teigė T. Paplauskas.

Pašnekovų teigimu, šiuo metu Lietuvoje iš viso neliko bankų, kurie siūlo tarptautinio mokėjimo paslaugas kredito kortelė-mis.

L. Motekaitis išreiškė nuostabą, kad Lietuvos verslas priverstas ieš-koti prieglobsčio kitose šalyse. „Ko gero, bankai neteikia tokių paslaugų, nes manoma, kad Lietu-voje tiesiog nėra įmonių, internetu parduodančių prekes į užsienį. Tai tas pat, kas stebėtis, jog vieš-kelyje nėra normalaus eismo – juk reikia inf-rastruktūros“, – tikina

išskirtinio Lietuvos eks-portuotojo titulo nomi-nacijos sulaukusios pro-dukcijos kūrėjas.

mažiesiems lengviau sutartiPaklaustas, ko tikisi iš savo darbuotojų, L. Mo-tekaitis sako žmonių iš gatvės nesamdantis ir vertinantis atsidavimą. „Dirbu su idėjų kupino-mis asmenybėmis, o ne robotais“, – sakė „Less-Loss“ įkūrėjas.

Iš žinomų Lietuvos muzikantų šeimos kilęs L. Motekaitis teigia esąs įsitikinęs, kad artimas ir profesionalus kolek-tyvas suteikia mažoms įmonėms pranašumą, nes leidžia efektyviai keistis

idėjomis ir prisitaikyti prie dinamiškos verslo aplinkos.

Anot „LessLoss“ va-dovo, nėra tikslo spar-čiai didinti gamybą, nes smuktų kokybė ir tektų konkuruoti su Kinijos ga-myklomis, o tai būtų nelo-giška.

„Pas mus viskas pana-šiai kaip prestižiniame Vienos „Musikverein“ or-kestre, kur į atsiradusią laisvą vietą pakviečiamas žmogus, kurio veikla jau seniai žinoma, ir nereikia jokių papildomų atrankų – visi esame pažįstami, o tai viena didžiausių stip-rybių“, – tiesiai iš šurmu-liuojančio San Francisko pasakoja „LessLoss“ va-dovas.

CV Liudas Motekaitis

Gimė JaV, kur praleido 17 metų, tiek pat gyveno Lietuvoje, o 8 metus – Vokietijoje

10 metų dirbo įrašų studijoje

L. motekaitis (dešinėje) su kolega p. Viliūnu (kairėje) rygos įrašų studijoje, kur buvo montuojama „LessLoss“ produkcija.Asm. archyvo nuotr.

»Viską mesti būtų lengviausias kelias – nesvarbu, ar kalbame apie šeimą, ar apie verslą, o startuoliams labai svarbu eiti nuosekliai

CV Tomas Paplauskas

Vytauto didžiojo universitete baigė firmų organizavimo ir vadybos magistro studijas

nuo 2011 metų vadovauja įmonei „Web Solutions“

t. paplauskas – ne tik „LessLoss“ partneris, bet ir „startup‘ų“ men-torius. Asm. archyvo nuotr.

Įdarbinti pinigai24 Įdarbinti pinigai 25nr. 192013 m. rugpjūčio 19–rugsėjo 1 d.


Infliacijos mažėjimo ten-dencija tęsis iki šių metų pabaigos, o tikimybė, kad 2014 metų pavasarį Lietuva tenkins visus Mastrichto kriterijus, labai didelė. Iš penkių Mastrichto konver-gencijos kriterijų, kuriuos valstybė privalo tenkinti siekdama prisijungti prie euro zonos, Lietuvai nuola-tinių problemų iškildavo tik su dviem – kainų ir viešųjų finansų stabilumo. Po be-veik 10 metų pertraukos šie metai pirmieji, kai Lietuva tenkins visus kriterijus.

Infliacija Lietuvoje šiemet mažėjo dėl atpigusios naf-tos ir maisto produktų pa-saulinėse rinkose bei susti-prėjusio euro kurso. Svarbu ir tai, kad dešimtadaliu pabrangus elektrai ir padi-dinus minimalų mėnesinį atlyginimą įmonės padidė-jusių sąnaudų neperkėlė galutiniams vartotojams. Tai atspindi gamintojų kainų indeksas (be naftos produktų), kuris mažėja jau ketvirtą mėnesį iš eilės. Nors prognozuojama, kad kitų metų pradžioje vidu-tinė metinė infliacija pradės didėti, labiausiai tikėtinas scenarijus – kitų metų pa-vasarį ji vis dar išliks žemiau

euras jau beveik kišenėje

Liepos mėnesį vartojimo prekių kainos Lietuvoje sumažėjo net 0,7 proc., o vidutinė metinė

infliacija nukrito iki 2,2 proc. bei išlieka žemiau Mastrichto kriterijaus.

neriJUs maČiULisBanko „swedbank“ vyriausiasis ekonomistas

Kad astronau-tams ir viršgar-sinių naikin-tuvų pilotams

fizinėmis savybėmis pri-lygstantys atletai galėtų visiškai išnaudoti savo potencialą, kiekviena iš 11-os lenktynėse dalyvau-jančių komandų išleidžia milijonus.

Lenktyniniai automo-biliai, vaizdžiai vadinami krentančio meteorito vardu „bolidas“, kuriami ne ką mažiau preciziškai nei kosminiai aparatai. Teigiama, kad 2013 metų „Formulės-1“ (F-1) bolidą sudaro 88 tūkst. skirtingų detalių, tad jei inžinierių tikslumas būtų „tik“ 99,9 proc., net 88 detalės būtų sumontuotos netinka-mai.

O tikslumas sporte, prie televizijos ekranų prikaustančiame pusę milijardo žiūrovų, – svarbiausia. 2010-aisiais „Scuderia Torro Rosso“ komandos automobilį pi-lotuojantis Sebastienas Buemi dėl netinkamai įvertintos priekinės pa-kabos tvirtumo neteko abiejų priekinių ratų va-žiuodamas 300 km/val. greičiu. Po įvykio žurna-listų paklaustas, ar nebi-jos sėsti prie vairo atei-tyje, S. Buemi lakoniškai atsakė: „Apie baimę ne-galvoju.“

mechanikai baltais kostiumaisKad automobilis galėtų iš vietos įsibėgėti iki 160 km/val. greičio ir visiškai sustoti vos per 4 sekun-

Mokslinio sporto maratonas

Siauroje, iki 50 oC įkaitusioje kabinoje, vos kelių centimetrų aukštyje gulsčiomis skriejate 300 km/val. greičiu, vietomis jus slegia 5 atmosferoms prilygstanti jėga, o aplink, tokiomis pat sąlygomis, zuja

21 likimo brolis. Vos po poros valandų visi sversite 4 kilogramais mažiau. Sveiki atvykę į „Formulę-1“.

des, reikia visos armijos inžinierių. F-1 komandos, kurių biudžetai svyruoja nuo 60 mln. eurų (207 mln. litų) iki 245 mln. eurų (845 mln. litų), didžiąją dalį lėšų skiria tyrimams, lei-džiantiems sukurti aero-dinamiškai ir techniškai tobulą aparatą.

Apie F-1 komandų meilę inžinieriams liu-dija ir šiems skiriamos lėšos – bendroje įskaitoje pirmaujančios „Redbull Racing“ komandos vy-riausiasis inžinierius Adrianas Newey už savo talentą kasmet gauna daugiau nei 7,5 mln. eurų (25,8 mln. litų). Verta pa-brėžti, kad A. Newey at-lyginimas pranoksta 16 iš 22 lenktynininkų paja-mas: kai kurių F-1 pilotų atlygis siekia palyginti nedaug – 150 tūkst. eurų (517 tūkst. litų) per metus.

Dėl aerodinaminių sa-vybių aukštyn kojomis apverstą lėktuvą prime-nantys bolidai pateisina inžinieriams mokamą atlygį. Vos 2,4 litro vari-klis, tūriu nusileidžian-tis kai kurių šeimyninių automobilių motorams, sugeba išspausti net 18 tūkst. apsukų per minutę – tai reiškia, kad variklio stūmoklis per sekundę pakyla ir nusileidžia 300 kartų. Įprastas automobi-lis, pasiekęs pusę šios ap-krovos, tikrąją to žodžio prasme, sprogsta.

Siekiant geriausių rezultatų, į pagalbą pasi-telkiami ir spartūs kom-piuteriai. Per rungtynes beveik 200 sensorių trans-liuoja variklio ir kėbulo detalių informaciją į va-dinamuosiuose boksuose

esančius kompiuterius, kurie padedami anali-tikų šifruoja duomenis realiu laiku ir teikia pas-tabas lenktynininkams. Kiekvieną lenktynių mi-nutę apdorojama ir iša-nalizuojama apie 250 MB informacijos.

mokslas išnaudoja reklamąNiekam ne paslaptis, kad nemaža dalis šimtus milijonų siekiančio F-1 komandų biudžeto atke-liauja iš reklamos indus-trijos. Didžiausias paja-mas gaunanti „Ferrari“ komanda sulaukia ir gau-

siausio norinčiųjų inves-tuoti būrio.

Už savo prekės ženklą ant Fernando Alonso ir Felipe Massos pilo-tuojamų bolidų „Philip Morris“ šiemet sumo-kėjo įspūdingą 60 mln. eurų sumą (207 mln. litų). Mobiliojo ryšio tiekėjas „Vodafone“ „McLaren“ komandai už logotipo vietą paklojo ne ką ma-žesnę sumą – 50 mln. eurų (172 mln. litų). Mobiliųjų telefonų ga-mintojas „Blackberry“ vokiečių „Mercedes“ ko-mandai per šių metų se-zoną skyrė kiek kuklesnę

– 15 mln. eurų (51 mln. litų) – sumą.

Dešimt didžiausių re-klamos sandėrių 2013 metais F-1 komandoms atnešė 277 mln. eurų (956 mln. litų) – tiek lėšų Šiaulių miesto biudžetui pakaktų ketveriems me-tams.

Vis dėlto vietų lėšoms panaudoti pirmosios for-mulės komandos tikrai nestokoja. Visame pasau-lyje vykstantys etapai rei-kalauja puikios logistikos, o norint užimti pirmau-jančias pozicijas privalu nuolatos tobulinti turimą technologiją.

F-1 bolidai neretai ta-patinami su lėktuvais, mat po Antrojo pasaulinio karo be darbo likę britų aviacijos ekspertai rado prieglobstį automobilių sporte, į pirmas pozici-jas iškėlę aerodinamikos svarbą. Dabartinių bolidų išvaizda daugiausia nu-lemta poreikio išlaikyti automobilį ant žemės, mat sukuriamos galios pakanka nesunkiai atsi-plėšti nuo žemės.

Siekdami kuo labiau sumažinti oro pasiprie-šinimą, inžinieriai kiek-vieną kėbulo patobuli-nimą privalo išbandyti


vėjo tuneliuose. Bandymai neretai trunka kelis mėne-sius, o išsinuomoti vėjo tu-nelį dienai kainuoja nuo 2,5 tūkst. eurų (8,6 tūkst. litų), taigi vienos detalės aerodinaminiams bandy-mams, neįskaičiuojant maždaug 50 žmonių perso-nalui reikalingų išlaidų, paklojama daugiau nei po milijoną eurų.

pritaiko kasdieniame gyvenimeMažiau susipažinusiems su F-1 gyvenimu gali pa-sirodyti, kad žiedinių lenktynių išlaidos viršija teikiamą naudą, tačiau nors inžinieriai kuria techninius stebuklus, net ir pačių turtingiau-sių komandų biudžetai retai prilygsta futbolo klubų pajamoms. Jei su-dėliotume turtingiausius futbolo klubus ir F-1 ko-mandas į vieną eilę pagal 2011 gautas pajamas, tik „Ferrari“ ir „McLaren“ patektų į dešimtuką, ati-tinkamai užimdamos 4 ir 8 vietas.

Tačiau F-1 komandų in-žinierių darbas turi įtakos ir mūsų kasdieniam gyve-nimui. Padangų saugumo technologija didžiąją da-limi buvo išplėtota pirmo-sios formulės, mat tobulo sukibimo poreikis vertė komandas ieškoti geriau-

Be jau minėtų technolo-gijų, F-1 inžinieriai nema-žai prisidėjo prie moder-niausių sąnarių protezų gamybos, marsaeigių, ryšio palydovų kūrimo ir karinės technikos plėtros. Dar šių metų pavasarį britų gamintojas „McLa-ren“ sudarė bendradar-biavimo sutartį su viena didžiausių pasaulio gy-nybos technologijų kom-panijų „BAE Systems“. Teigiama, kad „McLaren“ padės kariuomenei kurti apsaugą nuo kibernetinių atakų bei karinės ekipuo-tės elementus.

žemiški finansiniai skandalai2012 metais F-1 lenktynės atnešė 353 mln. eurų (1,2 mlrd. litų) pelno, tačiau praėjusį mėnesį paaiš-kėjo, kad Bernie Ecclesto-ne’o vadovaujama federa-cija nenori pelnu dalytis su mokesčių mokėtojais.

Nuo 2011 metais gautų 1,1 mlrd. eurų (3,7 mlrd. litų) pajamų buvo sumo-kėtas vos 1 proc. pajamų mokesčio, o tai pasiekti pavyko naudojant mokes-čių rojus, kaip Džersis prie Britų salyno.

Negana to, pirmąją for-mulę administruojančios bendrovės „Formula One Group“ ir CVC sulaukė kaltinimų dėl neteisėto akcijų nuvertinimo. Vo-kietijos žiniasklaidos grupė „Constantin Me-dia“ teigia, kad 2006 me-tais, kuomet CVC buvo parduodamos „Formula One Group“ akcijos, šios tyčia įvertintos 126 mln. eurų (435 mln. litų).

Šis skandalas tik pa-pildo įvairių nemalo-numų virtinę, kurioje be minėtų kaltinimų galima rasti ir B. Ecclestone’ui pateiktus kaltinimus kyši-ninkavimu. Prestižiniam sportui, neretai kaltina-mam perdėta prabanga, tokie įvykiai gero vardo nesuteikia. Ypač turint omenyje, kad F-1 nuo pat pradžių kūrė idėjos ve-dami inžinieriai.

Panašu, kad verslo reikalus sporte tvarkan-tiems asmenis reikėtų atsiminti vienos ryš-kiausių asmenybių F-1 istorijoje – Ayrtono Sen-nos – žodžius: „Siekian-tieji daugiau turto retai susimąsto, kiek nemalo-numų jis sukelia.“

Faktai

F-1 Lenktynės

• F-1 pilotai per vienas lenktynes vidutiniškai ne-tenka 4 kilogramų svorio

•Pilotai per lenktynes su-degina apie 1200 kalorijų – tai prilygsta dviejų valandų bėgimui 12 km/val. greičiu

• Staigiai stabdant, dėl di-delės traukos pilotų ašarų liaukos iššvirkščia skystį iš akių

• F-1 bolido stabdžių diskai įkaista iki verdančios lavos temperatūros – 1200 oC

• F-1 bolido spaudžiamoji galia leistų šiam važiuoti lubomis

»Lenktynių automobiliai, vaizdžiai vadinami krentančio meteorito vardu „bolidas“, kuriami ne ką mažiau preciziškai nei kosminiai aparatai

»dešimt didžiausių reklamos sandėrių 2013 metais F-1 komandoms atnešė 956 mln. litų – tiek lėšų šiaulių miesto biudžetui pakaktų ketveriems metams

»2015 metais Lietuvos gyventojai ir įmonės jau naudosis visais ekonominės ir pinigų sąjungos teikiamais privalumais

Mastrichto kriterijaus.Antrasis ilgą laiką nerimą

kėlęs rodiklis – fiskalinis deficitas – tai pat traukiasi ir neturėtų pakišti kojos. Pernai valdžios sektoriaus deficitas dar šiek tiek viršijo 3 proc. BVP ribą, tačiau ri-zika, kad jis ir šiemet išliks aukščiau šios kartelės, la-bai maža. Pirmąjį šių metų pusmetį centrinės valdžios deficitas buvo 846 mln. litų mažesnis nei pernai ir sudarė tik 1,5 proc. BVP (pernai – 2,4 proc. BVP). Be to, pirmąjį pusmetį, nepai-sant prastesnių, nei tikėtasi, PVM ir akcizų pajamų, naci-onalinio biudžeto pajamos planą viršijo 1 proc.

Tikėtina, kad antrąjį šių metų pusmetį Lietuvos ekonomikos augimui di-desnės įtakos turės vidaus paklausa, o ne eksportas, todėl biudžeto pajamų su-rinkimas turėtų neprastėti. Tiesa, Europos Komisija ir ECB ne tik vertins 2013 metų deficito rodiklį, bet ir atsižvelgs į tai, koks bus pa-tvirtintas ateinančių metų biudžetas, todėl, nepaisant pagundos didinti valstybės išlaidas, reikia suvokti, kad

tam dar tikrai ne laikas. Apskritai, valstybės išlaidų didinimo galimybės bus la-bai ribotos iki 2016 metų, kuomet, tikėtina, Lietuvos biudžetas pirmą kartą nuo nepriklausomybės atkū-rimo nebus deficitinis.

Lietuvių, kaip ir kitų eu-ropiečių, skepticizmas euro atžvilgiu išliks, tačiau jis turėtų mažėti. Teigiamos įtakos tam turės gerėsianti euro zonos ekonominė pa-dėtis bei akivaizdi ir apčiuo-piama nauda, kurią dėl bendros Europos valiutos gauna ir gaus kitos Baltijos valstybės.

Tiesa, įmanoma, kad įvykiai pakryps Lietuvai nepalankia kryptimi – energetinių išteklių kainas gali kilstelti neramumai Artimuosiuose Rytuose, o maisto produktus pabran-gins stichinės nelaimės. Ta-čiau labiausiai tikėtina, kad globalios tendencijos išliks palankios, o 2015 metais Lietuvos gyventojai ir įmo-nės jau naudosis visais eko-nominės ir pinigų sąjungos teikiamais privalumais.

nors daugiausia dėmesio skiriama lenktynininkams, be mechanikų ir inžinierių indėlio F-1 lenktynės nebūtų įmanomos. scanpix

sio gumos mišinio, kuris ilgainiui buvo perkeltas į serijinių automobilių ga-mybą.

Tik dabar į gatvės au-tomobilių gamybą atke-liaujanti anglies pluošto technologija taip pat skynėsi kelią F-1 trasose. Pirmasis bolidas, kurio struktūroje buvo šios ypač stiprios medžiagos, pasirodė dar 1981 metais. Bendradarbiaudami su aeronautikos specialis-tais, F-1 inžinieriai su-kūrė už plieną stipresnę medžiagą, iš kurios paga-mintas 45 mm storio sta-las gali išlaikyti 1,5 tonos automobilį, o sveria vos 45 kilogramus.

Nesunku nuspėti, kur buvo sukurtas traukos kontrolės techninis pa-grindas, be kurios sunkiai įsivaizduojamas kiekvie-nas naujesnis automobi-lis. Nors pati technologija buvo žinoma jau prieš 30 metų, būtent F-1 inžinie-riai sugebėjo šią supapras-tinti ir padaryti pakanka-mai ekonomišką naudoti kasdien.

n. mačiulis tikina, kad 2015 metais jau skaičiuosime ne litus, o eurus. Fotodiena

Išskirtinis interviu26 Karjera 27nr. 192013 m. rugpjūčio 19–rugsėjo 1 d.


IT specialistų trūkumas vers modernizuotis

Lietuvoje žmonių darbo jėgos kaina – dar pakankamai žema, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, kartais įdiegti IT technologijas atsieina brangiau, negu pasamdyti daugiau darbuotojų, mano įmonės

„Blue Bridge“ vadovas Dalius Butkus.

»dar turėtų prabėgti penketas metų, kol viešasis sektorius pereis prie debesų kompiuterijos

Tu esi vertas geriausio darbo!

cV-Online klientas darbui Vilniuje ieško -

rinkOdarOs speciaListO

pagrindinės atsakomybės:

• Rinkodaros ir pardavimų strategijos kūrimas, vystymas, įgyvendinimas;• Rinkodaros projektų vykdymas, efektyvumo analizavimas bei pasiūlymų efektyvumui skatinti teikimas;• Įmonės interneto svetainės priežiūra.

reikalavimai:

• Aukštasis išsilavinimas rinkodaros ar verslo vadybos srityje (magistro laipsnis);• Ne trumpesnė kaip 2 metų rinkodaros organizavimo darbo patirtis;• Bendri rinkodaros veiklos vykdymo įgūdžiai, teorinės žinios ir praktinė patirtis;• Labai geros lietuvių kalbos ir kalbos kultūros žinios, sklandus minčių dėstymas žodžiu ir raštu;• Geros anglų kalbos žinios (raštu ir žodžiu), kitų kalbų mokėjimas – pranašumas;• Strateginis bei analitinis mąstymas, novatoriškumas ir naujovių siekimas;• Savarankiškumas, orientacija į rezultatus.

kodėl verta dirbti pas mus?

• Įdomi, perspektyvi įmonės veiklos sritis, užtikrinanti įgytos kvalifikacijos panaudojimą ateityje;• Aiški darbo tvarka, modernios darbo ir komunikavimo priemonės;• Puiki darbinė atmosfera jauname, draugiškame kolektyve;• Papildomas sveikatos draudimas;• Organizuojame kvalifikacijos kėlimo kursus.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodydami pareigų pavadinimą, prašome siųsti elektroniniu paštu [email protected]. Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

cV-Online klientas - sėkmingai veikianti mažmeninė prekybos įmonė, šiuo metu darbui Vilniuje ieško

prekių GrUpės VadOVO

darbo pobūdis:• Maisto prekių kategorijos asortimento formavimas;• Kainodaros formavimas;• Pardavimo rezultatų, rinkos tendencijų ir konkurentų analizė;• Tiekėjų paieška ir derybų vedimas, sutarčių sudarymas;• Pardavimų skatinimo akcijų inicijavimas.

reikalavimai:• Aukštasis išsilavinimas (pageidautina ekonomikos, verslo vadybos ar komercijos srityse);• Sėkminga maisto prekių pirkimo ar pardavimo patirtis;• Geri derybiniai įgūdžiai;• Geros anglų ir rusų kalbų žinios;• Geri darbo MS Excel įgūdžiai;• Savarankiškumas ir orientacija į rezultatą.

Savo gyvenimo aprašymą nurodydami pareigų pavadinimą, prašome siųsti elektroniniu paštu: [email protected]ą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

cV-Online client - small software development and IT consultancy company, servicing highly demanding clients in Scandinavia. As of today, company is searching for a talented and result-oriented

.net deVeLOper to join growing team in Vilnius office.

responsibilities:• Participate in initial stages of the project together with project manager(s) and the Client;• Contribute to architectural vision of any system you work with;• Work with the web projects such as CRM‘s, portals, intranet systems, business management systems and associated types of sophisticated tools to solve our Clients‘ problems.

We are offering: • Non-hierarchical, significantly liberal and democratic organization;• Scandinavian mindset and environment;• Occasional trips to Scandinavia;• Fully paid qualification courses and industry events;• Best salary in the industry.

If you want to apply for this job, please, send us your CV both in Lithuanian and English (note position name in the subject) to [email protected] chosen candidates will be informed. Confidentiality of your information is guaranteed.

cV-Online klientas – UaB Balux – sparčiai auganti, ambicinga įmonė, teikianti tarptautinių krovinių gabenimo paslaugas visoje Europoje, Pabaltijo bei NVS šalyse. Šiuo metu įmonė Vilniuje prie šaunaus savo kolektyvo kviečia prisijungti

pardaVimų VadyBininką

darbo aprašymas:

• Naujų verslo klientų Rusijoje paieška ir pritraukimas;• Klientų Rusijoje vizitavimas;• Nuolatinė rinkos analizė;• Pardavimo dokumentų ruošimas.

reikalavimai:

• Aukštasis/aukštesnysis išsilavinimas;• Darbo patirtis pardavimų srityje;• Geros rusų kalbos žinios;• Aktyvumas, savimotyvacija, paslaugumas;• Galimybė vykti į komandiruotes Rusijoje.

įmonė siūlo:

• Visas darbui reikalingas priemones;• Smagų kolektyvą;• Karjeros augimo galimybes iki skyriaus vadovo pozicijos;• Stabilų atlyginimą, priedus, priklausančius nuo darbo rezultatų, ir kitas motyvacines priemones;• Kvalifikacijos kėlimo kursus.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodydami pareigų pavadinimą, prašome siųsti elektroniniu paštu [email protected]ą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

UaB „Baltic tours Vilnius“ – 22 metus veikiantis kelionių organizatorius „Baltic Tours“ plečia veiklą ir savo elektroninės prekybos sistemoms Skrendu.lt ir Tagoo darbui ViLniUJe ieško naujo komandos nario

LėktUVO BiLietų pardaVimų VadyBininkO (-ės)

Jums reikės:• Dirbti su bilietų rezervavimo sistemomis;• Bendrauti su įvairiais klientais;• Spręsti klientų kelionės metu iškilusius klausimus.

mes tikimės, kad Jūs:• Gebate bendrauti su įvairiais žmonėmis;• Esate kruopštus, taktištas, kantrus;• Esate atsparus stresinėms situacijoms.

mums taip pat labai svarbu, kad Jūs:• Mokate anglų kalbą;• Turite gerus kompiuteriu įgūdžius;• Turite vadybininko/operatoriaus darbo patirties skambučių centre.

mes Jums siūlome:• Darbą draugiškame, profesionaliame ir patyrusiame kolektyve;• Inovatyvią darbo vietą su modernia elektroninės prekybos sistema;• Kvalifikaciją atitinkantį atlyginimą.

Savo gyvenimo aprašymą nurodydami pareigų pavadinimą, prašome siųsti iki 2013 m. rugsėjo 6 d. elektroniniu paštu [email protected]. Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

„mcB Finance“, UaB šiuo metu darbui Vilniuje reikalingas

kLientų aptarnaVimO speciaListas (-ė)

darbo aprašymas:

• Kvalifikuotos informacijos teikimas klientams apie mūsų siūlomas paslaugas ir procesus;• Paraiškų administravimas;• Nepriekaištingas klientų konsultavimas (telefonu, el. paštu, ofise);

reikalavimai:• Aukšto lygio kalbos kultūra, taisyklinga lietuvių kalba, būtinos geros anglų ir rusų kalbų žinios (gebėjimas suprasti, susikalbėti daugiau nei buitine kalba);• Patirtis dirbant su finansais, skolininkais, teisiniais dokumentais – privalumas;• Puikūs bendravimo žodžiu ir raštu įgūdžiai;• Geri kompiuteriniai įgūdžiai, greitas IT technologijų perpratimas (internetinė bankininkystė ir pan.);• Svarbios asmeninės savybės: atsakingumas, iniciatyvumas, kantrybė, atidumas, gebėjimas išklausyti.

darbo laikas • Pamaininis 8-17 ir 11-20 val. (darbas ir savaitgaliais)

Savo gyvenimo aprašymą, nurodydami pareigų pavadinimą, prašome siųsti elektroniniu paštu [email protected]. Konfidencialumą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

cV-Online klientas – UaB pentacom – viena didžiausių pastatų inžinerinių sistemų projektavimo ir montavimo bendrovė, veikianti daugiau nei 20 metų. Šiuo metu įmonė kaune prie savo kolektyvo kviečia prisijungti

prOJektų VadOVą

darbo aprašymas:

• Būti atsakingam už inžinerinių sistemų montavimo projektus jų įgyvendinimo metu;• Organizuoti montavimo darbus, vadovauti darbų vadovams objektuose;• Bendrauti su užsakovais projekto įgyvendinimo metu;• Spręsti įvairius organizacinius, techninius ir tiekimo klausimus (darbas 50% biure, 50% objektuose);• Rengti dokumentaciją.

reikalavimai:

• Būtinas inžinerinės srities išsilavinimas;• Būtina projektų įgyvendinimo patirtis šildymo /vėdinimo/oro kondicionavimo/vandentiekio ir nuotekų srityje;• Anglų ir rusų kalbos žinios;• Organizaciniai gebėjimai, savarankiškumas, kruopštumas• Vairuotojo pažymėjimas.

įmonė siūlo:

• Visas darbui reikalingas priemones;• Draugišką kolektyvą, kuriame darbuotojai dirba ilgą laiką;• Karjeros perspektyvas;• Kvalifikacijos kėlimo kursus.

Savo gyvenimo aprašymą, nurodydami pareigų pavadinimą, prašome siųsti elektroniniu paštu [email protected]ą garantuojame. Susisieksime tik su atrinktais kandidatais.

Vadovas tikina, kad jau dabar juntamas infor-macinių tech-

nologijų (IT) specialistų trūkumas privers kompa-nijas ir viešąjį sektorių modernizuoti duomenų centrus – taip bus padidin-tas darbuotojų našumas.

?kokias įžvelgiate it verslo tendencijas ir pokyčius

Lietuvoje? kaip dažnai kompa-nijos naudoja it?

Iš tendencijų paste-bima, kad atsiranda vis daugiau įmonių, kurios perka paslaugas iš išorės. Kitaip tariant, daugėja įmonių, kurios naudojasi vadinamosiomis debesų kompiuterijos paslaugo-mis: IT pateikiamos pas-laugų forma. Jos leidžia tai, ką anksčiau buvo ga-lima pateikti techninės ar programinės įrangos pavidalu.

Taip pat pastebimas specialistų skaičiaus ma-žėjimas rinkoje, kompa-nijoms darosi sunkiau surasti ir išlaikyti kompe-tentingus žmones.

?kaip Lietuva atrodo pasauli-niame kontekste?

Atsiliekame pagal tai, kiek Lietuva naudojasi debesų kompiuterijos pas-laugomis, sakykime, iškel-dami savo žmogiškuosius resursus, paslaugas, kon-sultacijas į išorę.

Lietuva atsilieka, nes trūksta vadovų įsitrau-kimo ir domėjimosi IT sritimi – susidomėjimas baigiasi verslu. Iš tiesų, vadovai dar nežino, kiek daug IT gali padėti, pa-vyzdžiui, automatizuoti nemažai kompanijos pro-cesų, bet tai lemia inves-ticijos.

Lietuvoje žmonių darbo jėgos kaina dar pakanka-mai žema, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, kartais įdiegti technologi-

Giedrė sankaUskaitė[email protected]

jas kainuoja brangiau nei pasamdyti daugiau žmo-nių.

Bet situacija po truputį keičiasi. Visų pirma dėl emigracijos ir darbingos populiacijos mažėjimo. Iš tiesų netoli laikotarpis, kai tiesiog nebus žmonių. Tada vadovai pradės žy-miai daugiau mąstyti apie IT kaip priemonę, kuri gali didinti žmonių efek-tyvumą.

?kokie yra debesų kom-piuterijos privalumai ir

trūkumai?

Su paslaugomis dažnai atsiranda ir mokėjimo bū-das. Kai mokama už kiekį bei laiką, naudojama tikslesnė apskaita. Kom-panijoms nebereikia in-vestuoti į technologiją, jos moka tik paslaugos mo-kestį. Tiesiog nusiperka tiek, kiek reikia.

Kitas privalumas – greitis. Jeigu tradiciškai turi tarnybinę stotį, kelis

serverius ir reikia pra-plėsti esamus resursus, tai užtruks. O naudojan-tis debesų kompiuterija našumą galima padidinti per kelias valandas.

Egzistuoja ir kelios problemos. Visų pirma – saugumas. Duomenys – ne po stalu, bet kažkieno kito serverinėje. Vis dėlto, šie nuogąstavimai nėra visiš-kai pagrįsti, nes pagrindi-nis duomenų nutekėjimas vyksta per žmones.

Technologiškai infor-macijos saugumas dides-nis tuose moderniuose duomenų centruose, kurie teikia debesų kom-piuterijos paslaugas – jie saugumu rūpinasi žymiai labiau.

Teoriškai egzistuoja dar vienas trukdis – ryšys.

Pavyzdžiui, dauguma ypač didelių kompanijų nėra vienoje vietoje, jų duo-menų centras nutolęs, fili-alai susisiekia internetu. Tad tampame priklausomi nuo interneto ryšio.

?ar kompanijos skiria dėmesį duomenų apsaugai?

Duomenų saugumas būna kelių lygmenų, pa-vyzdžiui, technologinis duomenų saugumas – ap-sauga nuo įsilaužimų. IT pasaulyje tobulėja tiek įsilaužėliai, tiek kompani-jos, kuriančios „priešnuo-džius“ nuo programišių. Įmonėms reikėtų nuolat domėtis ir atnaujinti tu-rimą įrangą. Duomenų saugumas dar nėra labai aukštas prioritetas ir kom-panijų vadovams. Nežinau

CV Dalius Butkus

mokėsi „Baltic Manage-ment“ institute, LCC tarptauti-niame universitete

2001–2011 metais – „Blue Bridge“ pardavimo ir rinkoda-ros direktorius

nuo 2011 metų „Blue Bridge“ direktorius

siekiant apsaugoti duomenis svarbu investuoti ir atnaujinti technologijas – jos greitai pasensta. Vladimiro paranino nuotr.

tikslių priežasčių, kodėl jie mažai tuo domisi.

?kokių galite pateikti įmonių ar viešųjų įstaigų praktinių

sėkmės pavyzdžių, kai buvo naudojamasi debesų kompiu-terijos paslaugomis?

„Vilniaus vandenys“ – jie visiškai atsisakė savo duomenų centro ir iške-liavo į debesis. Taip pat Jonavos rajono savival-dybė: šiek tiek duomenų centrų turi patys, dalis yra debesyse. Tik viešasis sek-torius dar ne taip greitai juda, jis visada yra iner-tiškesnis, vien dėl pirkimo būdų apribojimo, įstatymų taikymo. Viešajame sekto-riuje iki šiol dar nagrinė-jama, ar šiam galima keltis į debesis, ar ne. Įstatymų bazėje kol kas nėra aiškaus apibrėžimo, bet tai, turbūt, daugiau noro klausimas. Susidomėjimas yra, tačiau atsiranda kliūčių. Viena jų – jau egzistuojantys duo-menų centrai, įranga, kuri

nėra nusidėvėjusi. Manau, kad viešajam sektoriui reikės pirkti duomenų centrus, ypač kai kalbame apie tokius standartinius dalykus, kaip pašto siste-mos.

Dar turėtų prabėgti penketas metų, kol vieša-sis sektorius pereis prie debesų kompiuterijos.

?kaip it technologijos gali padėti kovoti su korupcija?

Sistemų naudojimas ir visų paslaugų automatiza-vimas skaidrina visą pro-cesą. Jeigu reikalaujama pateikti atsakymą per tris dienas ir reikalavimas pa-teiktas sistemoje, jo nebe-nuslėpsi. Jeigu nepateikei per tris dienas, turi būti paaiškinta, kodėl, ir visa tai privalo matytis siste-moje. Ši priemonė neabe-jotinai suteiks nemažai skaidrumo, bet tai nėra panacėja. Daug kas pri-klauso nuo to, kaip greitai sektoriai automatizuosis.

Ekonomika.lt Nr. 19 (129)

Documents

Transcript of Ekonomika.lt Nr. 19 (129)