Ekonomika.lt 9 (119)

NEMOKAMAS SAVAITRAŠTIS. LEIDŽIAMAS KIEKVIENĄ KETVIRTADIENĮ

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.lt

I. Laursas: Kai valstybė įrodys, kad nori jaunų verslininkų, o ne jiems trukdyti, pasikeis ir požiūris, papildoma baimė išnyks

Plačiau 8 p.

J. Latvienė: Žmogus gali laisvai veikti ir kažko siekti tik tada, jei nebijo prarasti darbo

Plačiau 18–19 p.

LaIkraštIs LeIdžIamas kas antrą pIrmadIenį. 2013 M. balansžio 2–14 d. nr. 9 (119)

Oriai senatvei nebūtina kaupti privačiai Mąstantieji apie garbią senatvę renkasi vieną iš galimų būdų jai užtikrinti – pasitikėti valstybine pensija ir kaupti tik „Sodroje“ ar in-vestuoti į II pakopos privačius pensijų fondus ir uždarbiu prisidėti prie didesnės senatvės pensijos. Plačiau 6–7 p.

sunkūs laikai nykštukams Po nervingų derybų Kipras tapo penktąja euro zonos nare, paprašiusia tarptautinės paramos. Plačiau 14–15 p.

įmonės kuria savo feisbukus Naudojimasis socialiniais tinklais darbo metu iš pirmo žvilgsnio neatrodo gero darbuotojo bruožas. Tačiau pastaruoju metu kyla nauja tendencija – įmonės kuria vidinius socialinius tinklus. Plačiau 16–17 p.

„dow Jones“: nuvarytą arklį laikas šautiPasaulio žiniasklaidos linksniuojamas beprecedentis „Dow Jones“ akcijų indekso augimas – tik naivi iliuzija. Indeksas „Dow Jones industrial average“ (DJIA) kovo pra-džioje sukėlė emocijų bangą: žiniasklaida prapliupo informacija apie sumuštą visų laikų rekordą. Plačiau 20–21 p.

kaina 3 Lt Užs. nr: 119 tiražas: 15 000

ŠIAME NUMERYJE

rinkos pokyčiai419,79838,20393,636411,743267,5212397,91

OmXrOmXtOmXVFtse100*nsdQ*nI225

+1,66 %+2,01 %+1,34 %–1,20 %+0,57 %–0,56 %

Kovo 20–29 (28*) d. duomenys

Lietuvos investicijų atostogos užsienyje

Redakcija 3

LEIDĖJASUAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 [email protected] 2029-543X

SAVAITRAŠČIO VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Ingrida MačiulaitytėAUTORIAI: Ieva Barauskaitė, Dailius Dargis, Greta Jankaitytė, Andrius Martinkus, Gabija Sabaliauskaitė.PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Martynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas KondratjevasVYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas Šimelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Kašėta

VYKDOMASIS DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevičius

spausdino UaB „Lietuvos ryto” spaustuvėUžsakymo numeris 119 tiražas 15 000

Medžiaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be sutikimo draudžiama. Redakcija už reklamos turinį neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, [email protected]

čia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

bu jie – pensininkai, ir tai tėra vienintelis jų pa-našumas. Esminis skirtumas: jie visą savo gy-venimą praleido šalyse, kurių pensijų sistemos – skirtingos. Prieš dešimtmetį Lietuvoje prasidėjo pensijų reforma, pritaikyta vakarietiška fondų sistema žadėjo tautiečiams orią senatvę. Tačiau to, kas įvyko, reforma pavadinti negalime. Tikėtina, kad užtektinai pinigų pragyventi mūsų pensi-ninkams neatneš ir šiandieninė tvarka.Iki šiol veikusi sistema (neskai-tant menko pro-cento, pervedamo į II pakopos pensijų fondus) buvo sutverta taip, kad turtingesnių, daugiau už-dirbančių gyventojų lėšos būtų perskirstytos už-dirbantiems mažiau. Tačiau tokia yra „Sodros“ esmė – užtikrinti bent minimalų pragyvenimą senatvėje. Natūralu, daugiau uždirbantiems žmonėms ji nenaudinga. Bet čia atsiranda gali-mybė – papildomas kaupimas fonduose. Tik būtent jis tampa kiekvienos valdžios loteri-jos objektu. Buvusi vyriausybė pažeidė daugu-mos dalyvavusiųjų sistemoje teisėtus lūkesčius – sumažino įmokas į pensijų fondus iki 2 varganų procentų. Nors, ekspertų skaičiavimu, kad kau-pimas suteiktų realios naudos, reikia fondams atseikėti iki 10 proc. pajamų. Šiais metais pradėta reforma vėl stringa. Forma-liai jau nuo šiandien galime rinktis iš trijų būdų – likti tik „Sodroje“, kaupti II pakopos fonduose

arba savarankiškai pervesti ten papildomus 2 proc. vidutinių pajamų, kuriuos padvigubins valstybė. Pasirinkimo galimybių lyg ir turime, tačiau kokia reali nauda? Juo labiau, kad darbo grupes viena po kitos kurianti dabartinė valdžia dar nesuskaičiavo, kiek tai kainuos mūsų biu-džetui – nežinia, o galbūt atsivėrusi skylė dar kartą neleis prisijungti prie euro zonos.Kaip milijardinėse skolose paskendusią „Sodrą“

padaryti patrau-klesnę klientams – pensininkams? „Jei žmogus nu-sprendžia 2 proc. nuo uždarbio mo-

kėti papildomai į privatų pensijų fondą, valstybė jam prideda įmoką iš biudžeto, bet jei šis norėtų papildomai mokėti 2 proc. „Sodrai“, valstybė neleidžia ir nieko neprideda, nors mėgstama kalbėti apie konkurenciją tarp privataus ir vals-tybinio sektoriaus“, – šio numerio straipsnyje apie tai, kaip gaudytis naujoje sistemoje, sam-protauja profesorius Romas Lazutka. Ir tikrai, šiandien „Sodra“ dažnam asocijuojasi su ant bankroto slenksčio atsidūrusia įmone – kol ji netaps patraukliu valstybės instrumentu oriai senatvei užtikrinti, vos galą su galu suduriančių pensininkų bus tik daugiau. Ekspertai skaičiuoja, kad patogiai gyventi sena-tvėje turėtų pakakti 70 proc. iki pensijos gautų pajamų. Dabartinė padėtis daugumai neužti-krina net pusės. Tad oriai pensijai Lietuvoje šiandien padėtų tik revoliucija, ne reforma.

Apie (ne)orią senatvęPrieš jus – Klausas iš Miuncheno, neseniai grįžęs iš atostogų Maljorkoje,

ir Petras iš bet kurio jūsų pasirinkto Lietuvos miesto, ieškantis šiandieninio duonos kąsnio.

A»kaip milijardinėse skolose paskendusią

„sodrą“ padaryti patrauklesnę klientams – pensininkams?

Ramūno Vaitkaus pieš. www.mrcaricature.lt

nr. 92013 m. balandžio 2–14 d.

skaitykite

2013 balandžio žurnale

Savaitės tema 5Savaitės tema4 nr. 92013 m. balandžio 2–14 d.


ĮMONIŲ NAUJIENOS

Jonas karčiauskas, „audėjo“ generalinis direktorius

»Jei yra būdų pasinaudoti palankesnėmis galimybėmis, manau, teisinga, kai žmonės jomis naudojasi. deja, kol kas daugelyje šalių verslo sąlygos palankesnės nei pas mus. Bet negi dėl to verksi?

»šiuo metu Lietuvos įmonėse dar nėra kapitalo perviršio, ne taip kaip Vakaruose, kur bendrovės dirba šimtus metų. Lietuvos įmonės labai priklausomos nuo bankų finansavimo ir laisvų pinigų investicijoms neturi

skraidins į stokholmą

palankesnis rizikos kapitalas

Investuoja Latvijoje

Geriausi „Litgrid“ metai

Leista restruktūrizuotis

„Vičiūnų“ restoranų grupė artimiausiu metu Lat-vijoje ketina atidaryti dar du restoranus populiariuose prekybos centruose „Do-mina“ ir „Spice“, investici-jos sieks 2,5 mln. litų. Pasak „Vičiūnų“ restoranų grupės

valdybos pirmininko Gedi-mino Balnio, šiais metais ža-dama atidaryti 8 naujus res-toranus: 6 iš jų – Lietuvoje ir 2 – Latvijoje. Nuo 2011 m. Rygoje veikia grupės resto-ranas, kurio apyvarta pernai sudarė 2,5 mln. litų.

„Litgrid“ grupės pa-jamos 2012-aisiais buvo 508,4 mln. litų, o pelnas iki apmokestinimo – 31 mln. litų. „Pernai dirbome efektyviau ir veržliau, todėl metus baigėme pelningai, o strateginiai elektros pro-jektai per metus pasistū-mėjo tiek, kad šiais metais jau pradedame juos įgy-vendinti“, – sakė „Litgrid“ generalinis direktorius Vir-gilijus Poderys.

Bendrovei „Šiaulių tauro televizoriai“ leista restruk-tūrizuotis.

Tokį sprendimą priėmė Šiaulių apygardos teis-mas, išnagrinėjęs genera-linio direktoriaus Rimanto Žukausko pareiškimą.

2011 metais „Šiaulių tauro televizoriai“ už-

dirbo 9,8 karto daugiau grynojo pelno nei 2010 metais.

Tačiau įmonė ties ban-kroto riba pernai atsidūrė dėl, pasak R. Žukausko, pastaraisiais metais įvy-kusių „neprognozuotų dalykų, kurių bendrovė nepajėgė suvaldyti”.

Vienos didžiausių Rytų ir Šiaurės Europos regio-ne pradedančių verslų akceleravimo programos „Startup Highway“ da-lyviai šiais metais turės galimybę gauti trigubai didesnę, 150 tūkst. litų sie-kiančią investiciją geres-nėmis nei anksčiau sąly-gomis dėl partnerystės su ankstyvos stadijos rizikos kapitalo fondu „Practica Capital“. Už investiciją bus prašoma ketvirtadaliu ma-žiau akcijų.

Balandį SAS pradeda vyk-dyti tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Stokholmą. Ke-leiviai į Švedijos sostinę bus skraidinami 6 kartus per savaitę, išskyrus šeštadie-nius. „Tiesioginis susisieki-mas oru – svarbus veiksnys stiprinant ryšius tarp mūsų

šalių. Švediško kapitalo ben-drovės tiesioginius skrydžius išskyrė kaip esminį faktorių toliau gerinant verslo kli-matą čia, Lietuvoje, tad šis žingsnis ypač sveikintinas“, – pažymėjo Švedijos amba-sadorė J. E. p. Cecilia Ruths-tröm-Ruin.

2012 metais bendrovė vykdė tarptautinių elektros jungčių „Litpol Link“ ir „nordBalt“ planavimo darbus. Fotodiena

„startup Highway“ už investiciją prašys mažiau akcijų – už 50 tūkst. litų investiciją bus prašoma 7,5 proc. steigiamųjų projektų akcijų, t. y. ketvirtadaliu mažiau nei pernai. Fotodiena

»europos kontekste šiuo metu plėstis Baltijos šalyse nėra pati blogiausia situacija. nemanau, kad yra svarių priežasčių, kodėl Lietuvos verslas nesiplečia. kas nori, tas plečiasi, kas prisibijo – ne

rimantas perveneckas, „aprangos“ grupės generalinis direktorius

NUOMONĖ

dainius dundulis, „norfos“ įmonių grupės savininkas

Lietuvos investicijų atostogos užsienyje

Lietuvos investicijų srautai į užsienį atspindi ne Lietuvos verslo plėtrą svetimose rinkose, bet palankesnio mokesčių klimato paieškas. Apversti šią tendenciją

trukdo investicijų į savo verslą trūkumas.

Greta JankaItytė[email protected]

Pažvelgus į dau-giausia Lietuvos investicijų gau-nančias šalis,

matyti, kad jas traukia ne perspektyvios rinkos ar augančios ekonomikos. Pirmą vietą tarp Lietuvos investicijų užima Nyder-landai, kurių ekonomika jau pernai nugrimzdo į recesiją bei progno-zuojama, kad liks joje ir šiemet. Čia lietuviai, Statistikos departamento duomenimis, yra inves-tavę per 1,6 mlrd. litų.

Antra pagal Lietuvos investicijų populiarumą – Latvija, kurioje lietuviai investavę per 800 mln. litų. Trečią vietą užima dabar ties bankroto riba svyruojantis Kipras. Šioje euro zonai nerimą keliančioje saloje su-kaupta daugiau nei pusė milijardo litų.

„Statistika labai iškal-binga, nes net trys pagrin-dinės šalys, kurios realiai sutraukusios beveik vi-sas Lietuvos investicijas, yra Olandija, Latvija ir Kipras, – aiškina banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Ma-čiulis. – Latvija iš tiesų

ta valstybė, kur Lietuvos įmonės realiai investuoja į veiklą, bet kalbant apie Olandiją ir Kiprą vie-nintelė investavimo ten priežastis – kontroliuo-jančiųjų bendrovių stei-gimas.“

Pastaraisiais metais žymiai išaugusias investi-cijas į Estiją irgi lėmė Lie-tuvos bendrovių kapitalo perkėlimas į stabilesnę mokesčių aplinką. Pavyz-džiui, pernai Estijoje hol-dingo įmonę įsteigė ne-kilnojamojo turto įmonė „Hanner“.

Visada ieško, kur geriauVerslas palankesnės mo-kesčių terpės ieško visada, o tam tikrų šalių populia-rumą tarp ieškančių, kur perkelti įmones, lietuvių lemia tokie kriterijai kaip mokesčių reguliavimas, lengvatos, dvigubo apmo-kestinimo išvengimo su-tarčių kiekis, aiškina Lai-monas Marcinkevičius, advokatų kontoros „Mar-cinkevičius, Čaikovski ir partneriai JURIDICON“ vadovaujantis partneris. „Pavyzdžiui, Nyderlan-dai, Danija yra tarp 10 pasaulio šalių, turinčių daugiausia dvigubo apmo-kestinimo išvengimo su-tarčių“, – sako advokatas.

Ekonominio nuosmu-kio metu dažnai išryškėja kontroliuojančiųjų įmo-nių steigimo tendencija, nes padidėja politinis spaudimas – pradedama ieškoti būdų, kaip apmo-kestinti daugiau. „Vien jau tokie ketinimai gali paskatinti investicijų judėjimą į kitas jurisdik-cijas. Verslui svarbu ne tik maži mokesčiai, bet ir pastovumas“, – sako L. Marcinkevičius.

Šiuo metu nestabi-lioje padėtyje atsidūręs Kipras ateityje atbaidys lietuvių investicijas, o tai gali suteikti šansą Lietuvai atsivilioti atgal ne tik savo įmones, bet ir pritraukti jų iš užsienio, mano N. Mačiulis.

„Nesakau, kad Lie-tuva turėtų pro pirštus žiūrėti į pinigų kilmę, bet ji privalo sukurti pa-lankią mokesčių aplinką, labai mažą pelno apmo-

kestinimą, o kai kuriais atvejais pelnas turėtų būti visiškai neapmokes-tinamas (jeigu kalbame apie reinvestuojamą pelną, arba pajamas iš franšizės), ir tokiu būdu sukurti palankią aplinką ne tik Lietuvos įmonėms, kad jos nebėgtų iš vals-tybės, bet ir pritraukti kitų valstybių įmones“, – siūlo ekonomistas.

Dėl naujų mokesčių reformų, L. Marcinkevi-

čiaus manymu, ateityje galėtų ir turėtų padidėti investicijų Latvijoje.

Veiklą vykdo padrikaiSurasti bendrų krypčių, kur Lietuvos verslas vykdytų savo veiklą, o ne ieškotų palankesnių mokesčių – praktiškai neįmanoma. Vienintelė Latvija yra šalis, kurioje galima pastebėti tenden-cingą Lietuvos investa-vimą. Mūsų kaimynė yra pritraukusi didžiausią Lietuvos investuotojų kiekį – 2010 metų duome-nimis, jų Latvijoje buvo 172.

„Nemanau, kad yra atskira šalis, kurioje būtų didesnė Lietuvos verslo investicijų kon-centracija, – teigė Lietu-vos pramonininkų kon-federacijos ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Be-sagirskas. – Galbūt iš-skirčiau Latviją kaip vienintelę valstybę, kur lietuviai pamėgę inves-tuoti. Ten investuoja ir

mūsų statybinės, maisto įmonės, ir kitos. Bet, iš-skyrus Latviją, didesnės koncentracijos tikrai ne-matau.“

Į kitas šalis Lietuvos verslo investicijas nu-lemia pavieniai atvejai. Pavyzdžiui, kaip didžiau-sią Lietuvos verslo inves-ticiją į užsienį galima išskirti „Maximą“, kuri yra įsigijusi parduotuvių Ispanijoje bei Lenkijoje. Tekstilės įmonės sky-rusios porą investicijų

rytuose: „Omniteksas“ – Uzbekistane, „Audėjas“ – Baltarusijoje.

„Kalbant apie investi-cijas, įmonių plėtrą užsie-nyje, Lietuva realiai dar yra kūdikystės stadijos, – „Ekonomika.lt“ sakė N. Mačiulis. – Tai tikrai la-bai reti, vienetiniai reiš-kiniai, kai Lietuvos įmo-nės nusprendžia, perkelti gamybą ar ją plėsti kitose valstybėse.“

nėra laisvo kapitaloViena priežasčių, kodėl verslas nesiplečia užsie-nyje – laisvo kapitalo trū-kumas. Pastaruoju metu jį „suvalgė“ rekordiškai augantis eksportas.

„Pagrindinė problema, kad turime dvi išsiski-riančias kreives: viena jų rodo, kad eksportas auga rekordiniais tempais, o kita – kad investicijos mažėja, – aiškina S. Be-sagirskas. – Bet tai labai susiję, nes norėdamos pa-tenkinti didėjančią pre-kių paklausą, sakykime NVS rinkose, įmonės vi-sas lėšas nukreipia žalia-voms įsigyti, logistikai, einamiesiems darbams ir visiškai neinvestuoja, nes nelieka lėšų.“

Kita vertus, S. Besa-girskas mano, kad inves-ticijos turėtų atsigauti, nes visi gamybiniai pajė-gumai jau beveik išnau-doti. Nors bankų kredi-tavimas atsigauna labai lėtai, kai kurios įmonės pasakoja pačios sulau-

kiančios bankininkų vi-zitų.

Kažkiek investicijų turėtų tekti ir veiklos plėtrai užsienyje, nes kai eksportu nebepavyksta iškovoti naujų rinkų, prie jų siekiama priartėti perkeliant į užsienį dalį gamybos arba steigiant atstovybės ir vietoje re-alizuojant produkciją. Nors augantis Lietuvos eksportas byloja apie ša-lies pasirengimą šiam žingsniui, verslui dar trūksta konkurencinio pranašumo, palyginti su kitomis didesnių rinkų įmonėmis.

„Akivaizdu, kad dau-

»akivaizdu, kad dauguma šiek tiek pažangesnių Lietuvos įmonių labai greitai išauga iš marškinėlių, kuriuos joms būna užvilkęs Lietuvos rinkos dydis

FaktaI

LIetUVIų InVestIcIJOs UžsIenyJe

• „Olympic Casino“ su partneriais pernai įsigijo bendrovę Italijoje

• „City Service“ nusipirko lenkų įmonę „Zespol Zar-zadcow Nieruchomosci“ (apie 37,95 mln. litų)

• „Maxima LT“ įsigijo prekybos tinklą Ispanijoje „Dinasol“, o su „VP Mar-ket“ grupe susijęs fondas „Gemini grupė“ nupirko Lenkijos maisto gamintoją „Cenos“ (apie 24,6 mln. litų)

•Pernai vasarą „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvy-das Avulis dėl palankesnių įstatymų ir stabilios mo-kesčių aplinkos iškėlė savo įmonę į Estiją

ElTa Fotodiena ElTa

Laisvą Lietuvos kapitalą pastaruoju metu verslininkai skyrė patenkinti rekordiškai

eksporto paklausai. Fotodiena

guma šiek tiek pažan-gesnių Lietuvos įmonių labai greitai išauga iš marškinėlių, kuriuos joms būna užvilkęs Lie-tuvos rinkos dydis, – sako N. Mačiulis. – Nes gali-mybių čia vykdyti vei-klą, kuri leistų pasiekti masto ekonomiją, yra pa-kankamai mažai.“

Norint sėkmingai kon-kuruoti su tarptautinė-mis įmonėmis, būtinos investicijos į novatoriš-kas gamybos priemones ir prekybos procesus. O, pasak N. Mačiulio, „šiuo aspektu daugelyje sekto-rių Lietuvos įmonės dar negali išsiskirti“.

»kalbant apie investicijas, įmonių plėtrą užsienyje, Lietuva realiai dar yra kūdikystės stadijos

100

90

80

70

60

50

40

30

20

10

0

kur labiausiai augo lietuvių investicijos (%)*

Šaltinis: lietuvos statistikos departamentas*2011 iii ketv. – 2012 iii ketv.

Estij

a

nor

vegi

ja

Čeki

ja

suom

ija

belg

ija

0

–10

–20

–30

–40

–50

–60

–70

–80

–90

–100

kur labiausiai smuko lietuvių investicijos (%)*

Šaltinis: lietuvos statistikos departamentas*2011 iii ketv. – 2012 iii ketv.

Voki

etija

Rum

unija

Kaza

chst

anas

Ukr

aina

Uzb

ekist

anas

Jungtinė Karalystė

lenkija

Kipras

latvija

nyderlandai

StambiauSių LietuvoS inveSticijų kryptyS (mLn.Lt)*

Šaltinis: lietuvos statistikos departamentas*2012 iii ketv.

1800

1600

1400

1200

100080

0

600

400

2000

76 LietuvojeLietuvoje

reikšminga, o pensijų skaičiuoklės nauda aki-vaizdi. Tačiau iškyla kita problema – papildomi li-tai, kuriuos reikia kaupti, skirtingas pajamas gau-nantiems žmonėms ne vienodai brangūs. Už-dirbančiam minimalią algą atidėti 10 litų vertės įmoką gali būti sunkiau nei gaunančiam 10 tūkst. litų atidėti 100 litų“, – aiš-kina M. Kalesinskas.

II pakopa – privatūs pensijų fondai: nepri-klauso nuo gaunamų pajamų, pradėti kaupti galima likus 40, 25 ar 20 metų iki pensijos.Vis dėlto, M. Kalesinsko teigimu, jei ir mažas pa-jamas gaunantys gyven-tojai gali subalansuoti biudžetą, kad dalį savo uždarbio skirtų kaupti papildomai, dėl didelės subsidijos verta pasiryžti net ir gaunantiesiems minimalias pajamas. „Įmokos pervedimo ir gaunamos subsidijos poveikis ryškus, ypač jauniems žmonėms, ku-riems vienareikšmiškai rekomenduotina kaupti. Jų gyvenimas prieš akis, taigi, pajamos, tikėtina, augs. Žinoma, kiekviena situacija individuali, bet pajamų didėjimo scena-rijus – klasikinis“, – aiš-kina jis.

Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pir-mininkas įsitikinęs, kad iki pensijos likus 25 ar 20 metų, santaupas fon-duose galima investuoti į rizikingesnius aktyvus, o per ilgą laiką uždirbti di-desnę grąžą.

Oriai senatvei nebūtina kaupti privačiai

18

LIETUVOSNAUJIENOS

TIEK GyVENTOJų TEIGĖ, KAD PER PRAĖJUSIUS METUS ŠALIES EKONOMINĖ PADĖTIS PAGERĖJO

perpus daugiau įmonių

pernai beveik pusė naujų įmonių tradiciškai buvo įsteigta Vilniaus miesto savivaldybėje – iš viso 7369 juridiniai asmenys. Fotodiena

■pernai įmonių šalyje įregistruota 43,1 proc. (arba 4475 juridiniais asmenimis) daugiau nei užpernai.

Didžiausia dalis – net 50,8 proc. (arba 2275 naujos įmonės) – buvo įregistruota „mažosioms“ saulės energijos jėgainėms įrengti.

Eliminavus saulės elektri-

nių efektą, naujų juridinių subjektų buvo įsteigta maž-daug 21,2 proc. (arba 2200) daugiau nei 2011-aisiais.

2012 m. pabaigoje Lietu-voje iš viso buvo registruota 14 866 naujų juridinių as-menų, o juridinių asmenų išregistravimas liko pana-šus kaip 2011-aisiais: 2012 m. išregistruota 1,6 proc., arba 53 juridiniais asmeni-mis mažiau.

Mąstantieji apie garbią senatvę renkasi vieną iš galimų būdų jai užtikrinti – pasitikėti valstybine pensija ir kaupti tik „Sodroje“ ar investuoti į II pakopos privačius pensijų fondus ir uždarbiu prisidėti

prie didesnės senatvės pensijos. Nuo balandžio gyventojai pasveria galimybes sutaupyti, tiesa, neaišku, ar geriausias pensijų skaičiuoklės scenarijus nėra surežisuotas.

GaBIJa saBaLIaUskaItė[email protected]

Nors plačiai ap-tarinėjami pri-vačių pensijų kaupimo fondų

privalumai, „Ekonomika.lt“ kalbinti ekspertai išski-ria atvejus, kai papildomai taupyti jau neverta – ver-čiau pasitikėti valstybės parama senjorams, kuri esą galėtų būti ir didesnė, jei valstybė remtų kau-pimą ne tik privačiuose fonduose, bet ir „Sodroje“.

Ekonomistas ir socio-logas profesorius Romas Lazutka abejoja pernelyg optimistinėmis pensijų skaičiuoklės prielaidomis – numatytas 4 proc. viduti-nio atlyginimo augimas, o kapitalo grąža blogiausiu atveju – 5,5 proc. Taip skai-čiuojant privačių fondų

nauda būsimiems pensi-ninkams didesnė. R. La-zutka svarsto, kad reikėjo trijų tipų scenarijaus – vi-dutinio, kai kapitalo grąža sutampa su atlyginimo augimu, optimistinio, kai ji didesnė, ir pesimistinio, kurio grąža būtų mažesnė už atlyginimo augimą. Negana to, jis svarsto apie galimą papildomai nekau-piančiųjų diskriminaciją, kurie, tarkime, negalėtų mokėti papildomų įmokų „Sodrai“.

„Skaičiuoklės prielai-dose iš anksto įdiegtas tik vienos sistemos pranašu-mas, nors niekas nežino,

ar algos augs 4 proc., ar kapitalo grąža bus 4,5, ar 6 proc. Kai šiuos dydžius pa-renka valstybinė institu-cija, o ne privati bendrovė, matyt, ji irgi reklamuoja vieną sistemą, – aiškina socialinių mokslų dakta-ras. – Kita vertus, jei žmo-gus nusprendžia 2 proc. nuo uždarbio mokėti pa-pildomai į privatų pensijų fondą, valstybė jam pri-deda įmoką iš biudžeto, bet jei jis norėtų papildomai mokėti 2 proc. „Sodrai“, valstybė neleidžia ir nieko neprideda, nors mėgstama kalbėti apie konkurenciją tarp privataus ir valstybi-

nio sektoriaus. Gali būti, kad žmogus nepasitikės numatytomis prielaido-mis ir manys, kad kapitalo grąža bus 4 proc., o atlygi-nimo augimas 4,5 proc. To-kiu atveju jam naudingiau būtų mokėti „Sodrai“, nors lėšos liktų ten. Gyven-tojui sulaukus pensijos, jas atskaičiuotų iš dirbančių žmonių, bet jo įgytos teisės būtų didesnės.“

Pašnekovas įsitikinęs, kad didinant papildomas įmokas į pensijų fondus turėtų augti ir pensijos, vis dėlto, tokia galimybė negarantuojama. Įmo-kas valstybės biudžetui ir „Sodrai“ moka ir ne-kaupiantieji papildomai, tačiau jų pinigai paskirs-tomi dalyvaujantiems II pakopos pensijų fonduose. „Būtų gražu gerbti priva-čią nuosavybę ir rinkos

ekonomiką, o valstybė tie-siog sumažintų gyventojų pajamų mokestį (GPM) 2 proc., „Sodros“ įmoką ir

grąžintų tiems žmonėms. Pensijos privačios, todėl jei valstybė mano, kad reikia užtikrinti tam tikro dydžio

pensijas, tai privačios įmo-nės neįsipareigoja garan-tuoti, jei nori, kad žmonės atsidėtų pensijas senatvei, tai turėtų būti užtikrinta per „Sodrą“, – dėsto jis.

I pakopa – „sodros“ pensija: gaunantiems itin nedideles paja-mas arba 50–55 metų amžiaus gyventojams, iki šiol nekaupusiems privačiuose fonduose.Jei pensija jau ne už kalnų, likus keleriems metams pradėti taupyti privačiuose pensijų kau-pimo fonduose neverta. Vis dėlto, pamatuoti, ką gyventojas gautų iš pen-sijų fondų, o ko netektų „Sodroje“ – sunku. „Jeigu gyventojas jau yra pen-sijų fondo dalyvis, ne-žinau, ar bus naudos iš

blaškymosi pastaruosius metus kaupus pensiją, o likus porai metų iš pen-sijų fondo bėgti. Tiek vienu, tiek kitu atveju nematau aiškios naudos“, – svarsto „Finastos“ vy-riausioji ekonomistė Rūta Medaiskytė.

Ekonomistės teigimu, pasikliaunantieji tik „Sodros“ pensija, sena-tvės gerovę atiduoda į šalies rankas – koks bus ekonomikos augimas, demografinė situacija. Investuojantieji į II pa-kopos privačius pensijų fondus pasikliauja pla-tesnėmis rinkomis ir, ko gero, greičiau augančio-mis ekonomikomis. „Ne-gali žinoti, kas bus po 20 ar 30 metų, galbūt keisis visa pasaulio ekonomikos struktūra, bus sparčiau

augančių šalių nei Lie-tuva, ir pensijų fondai, nukreipdami lėšas į au-gančias sritis, turi šansų suteikti didesnę grąžą. Tokia tikimybė lygi 50 proc., nes ateitis neapi-brėžta – vieno atsisakai dėl kito, bet naudą ir ne-tektis įvertinti sunku“, – samprotauja ekonomistė.

Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pir-mininkas Marijus Kale-sinskas svarsto, kad likus 10 metų iki pensijos lig šiol papildomai netau-piusiems žmonėms mažai tikėtina sukaupti reikš-mingą sumą privačiuose fonduose, nebent pradėtų taupyti kelis kartus vi-dutinį darbo užmokestį (VDU) viršijančias paja-mas gaunantys gyvento-jai. Daugeliu atvejų esą

FaktaI

senatVės pensIJa LIetUVOJe

• Lietuvoje senatvės pen-siją gauna 601 tūkst. šalies gyventojų, Statistikos de-partamento duomenimis, vidutinis jos dydis – 814 litų

• Nuo 2013 m. moterims senatvės pensijos skiria-mos, kai joms sukanka 60 metų ir 8 mėnesiai, o vy-rams – sulaukus 62 metų ir 10 mėnesių. Kad būtų mokama pensija, asmenys privalo turėti minimalų 15 metų stažą

• Nuo 2014 m. „Sodra“ į sutartis sudariusių žmonių pensijų fondus perves 2 proc. draudimo įmokas. Gyventojai galės mokėti papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto gaus papildomą skatinamąją įmoką, kuri sudarytų 1 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio

• Sausio mėnesį „Sodros“ deficitas siekė 318 mln. litų, 34 mln. litų mažiau nei praėjusiais metais

transporto sektoriuje pasigenda aiškumo

V. Gilio teigimu, šiandien mūsų šalies transporto sektoriuje labai dažnai pasitaiko nesusikalbėjimų. Fotodiena

■neseniai susikūręs trans-porto reformų paramos fondas stengsis suvienyti ir spręsti šalies transporto bei logistikos sektoriaus problemas, išsiaiškinti ne tik įsisenėjusius rūpesčius, bet ir užkirsti kelią galimiems neigiamiems padariniams.

Žinoma, vienas pagrindinių šio fondo tikslų – ugdyti trans-porto ir logistikos sektoriaus

srities profesionalus, todėl projekto vizija – ir mokyti jau-nąją kartą, ir kelti jau esamų darbuotojų kvalifikaciją.

Transporto reformų para-mos fondo valdybos pirmi-ninkas Valdas Gilys teigia, kad labai svarbu parodyti, jog transporto ir logistikos srities profesijos Lietuvoje yra rei-kalingos, o nuolat tobulėjant galima tapti nepakeičiamu specialistu.

%

ekspertai tikina, kad geriausia rinktis papildomą kaupimą, jei iki pensijos likę bent 15 metų, tačiau optimistinės prognozės gali būti skaičiuojamos remiantis pernelyg teigiamais dydžiais. scanpix

geriau likti prie valstybi-nio socialinio draudimo pensijos. Tarp „Sodros“ pensijų gavėjų patenka ir jaunesni, mažas paja-mas gaunantys gyvento-jai, nors tokias pajamas gaunančiųjų kaupimas skatinamas, įmokos, per-vedamos į pensijų fondus, lieka nedidelės. Todėl pa-šnekovas siūlo įvertinti, ar tie maži pinigai nėra vertingesni dar iki pen-sijos.

„Pensijų reformos struktūra modeliuota taip, kad mažiausiai už-dirbantiems labiausiai apsimoka kaupti papil-domai, jei šie ryšis papil-domoms įmokoms, gaus santykinai didžiausią subsidiją: gaunančiam vi-dutinį ar mažesnį darbo užmokestį subsidija bus

R. Medaiskytė tvirtina, kad pasikliauti dviem skirtingomis kaupimo senatvei schemomis kur kas naudingiau. Valsty-binė „Sodros“ pensija, kuri, ekonomistės nuo-mone, bus visada, kriti-niu atveju galėtų tapti pašalpos dydžio bazine senatvės pensija. „Ži-noma, jei uždirbi mažai, II pakopoje nesukaupsi tiek, kiek uždirbantis daug, bet jei tokiu atveju gausi mažesnę pensiją ir iš „Sodros“ nei tas, kuris mokėjo didesnius mo-kesčius. Mano nuomone, kaupti II pakopoje, gali būti naudinga tiek vie-niems, tiek kitiems, nes tai bus tam tikras pajamų šaltinių diversifikavimas ateityje“, – komentuoja ji.

Ekonomistė sako, kad apsisprendus pradėti kaupti privačiuose fon-duose reikia tinkamai įvertinti fondo riziką, o jo pasirinkimą esą lemia ir žmogaus charakteris. Linkusiems rizikuoti arba jaunesniems tinka akcijų fondai: dėl svyra-vimų akcijų rinkose ir didesnės rizikos nemaža tikimybė pralošti, bet kartu ir gauti didesnę grąžą. „Jei žmogui labiau norisi žvirblio rankoje, nei erelio danguje, jis yra vyresnis, konservatyvus, geriau rinktis ne akcijų, o į obligacijas investuo-jančius fondus. Obliga-cijoms būdingi mažesni svyravimai nei akcijoms, investuoti į jas saugiau: mažesnė nuvertėjimo, pensijų fondo vertės su-mažėjimo rizika“, – pata-ria „Finastos“ atstovė.

»pensijų reformos struktūra modeliuota taip, kad mažiausiai uždirbantiems labiausiai apsimoka kaupti papildomai

»Jei žmogui labiau norisi žvirblio rankoje, nei erelio danguje, jis yra vyresnis, konservatyvus, geriau rinktis ne akcijų, o į obligacijas investuojančius fondus

Prognozuojami Pensijų scenarijai, šiemet Pradėjus kauPti PaPildomai arba gaunant tik „sodros“ Pensiją

rekomenduojama investicijų grąža pajamos apie 2 tūkst. litųpajamos apie 3,5 tūkst. litųpajamos apie 7 tūkst. litų

2,5 proc. 2 proc. 1,5 proc. 0,5 proc.

950 1267 2009

1413 19453186

1012 1352 2145

1272 17392831

804 1069 1687

957 12962084

973 1301 2067

1021 13722187

20–25 amžiaus iki pensijos likus 40 m.

35 amžiaus iki pensijos likus 25 m.

45 amžiaus iki pensijos likus 15 m.

52 amžiaus iki pensijos likus 7–8 m.

Prognozuojama pensija iš „sodros“ be papildomo kaupimo Prognozuojama pensija iš „sodros“, pradėjus kaupti ii pakopos pensijų fonduose 2013 m.

,,Reikia vykdyti tarptauti-nius mainus, – teigia V. Gilys. – Specialistai galėtų pažiūrėti, kaip darbas vyksta vienoje ar kitoje šalyje, pasitobulinti, atkreipti dėmesį į valstybės rinkos poreikius, tendencijas. Manau, kad įvairiomis prie-monėmis galima parodyti, kad Lietuvoje geresnės darbo sąlygos nei kai kuriose Euro-pos šalyse.“

Pasak jo, dažnai kalbama,

kad daugelis šalies vairuotojų pabėgo dirbti į Italiją, Vokietiją ir net Estiją, nes ten už tą patį darbą moka daugiau. Po pu-sės metų dalis jų grįžo namo, nes ten mažiau žiūrima į darbo ir poilsio valandas, svarbiausia – laiku pristatyti prekę.

,,Reikia apsikeisti tiek jau-nimo, tiek profesinėmis de-legacijomis, kad ir mūsų spe-cialistai, ir užsieniečiai galėtų pažiūrėti, kaip Lietuvoje vyksta

darbas, o mūsų tautiečiai taip pat suprastų, koks darbo po-būdis ir gyvenimo sąlygos yra kitose šalyse, – aiškina V. Gilys. – Šiuo metu specialistai nuo-lat perviliojami į įvairias šalis. Mūsų tautiečiai, išvažiavę į kitas šalis, nežino realios pa-dėties. Reikėtų šviesti žmones pagal profesines šakas, rūšis, kokios iš tikrųjų yra sąlygos užsienyje, kad jie nebėgtų ten aklai.“



*apskaičiuota pagal būsimos pensijos skaičiuoklę, pasirenkant ekspertų rekomenduojamą kapitalo grąžą

Kitu žvilgsniu8

Rokas Tamošiūnas, „Startup Highway“ įkūrėjas:barjerai nyksta, o technologinis talentas plėtojasi. investicijų reikia nebe pirmai dienai, o nuo pirmojo žingsnio pasiekti šimtąjį, pasamdyti geriausius profesionalus. investuotojų vaidmuo kinta gerąja prasme: jauni žmonės sukuria paprastą produktą, įdeda į platformą, uždirba pinigų ir susitikę su investuotojais apsišarvuoja argumentais, kad programėlę nupirko 100 žmonių, vadinasi, poreikis yra

Algimantas Variakojis, „Verslo angelų fondo I“ valdytojas: Tai tinka ne tik „startup’ams“, kuriantiems žaidimus. Pirmiausia, reikia išgryninti idėją ir viską išsiaiškinti. Tegul ateina, kad ir pas mus: pasitariame – darykite be formalumų, o kai tik turėsite konkretų daiktą ir tikrai prireiks pinigų – kreipkitės. iš pradžių finansavimas nebūtinas, vėliau reikia rizikos kapitalisto ir mokėti tinkamai prisistatyti investuotojams, su kuriais bendraujama skaičių kalba

NUOMONĖBarjerai nyksta neskubėti steigti bendrovę

Ar produkto kūrimo sąnaudos mąžta ir atsiranda daugiau finansavimo šaltinių?

ElTaElTa

Savas verslas 9

kaip neapsijuokti svetimoje šalyje dauguma mūsų dar nuo mažų dienų esame išmokyti gerų manierų ir etiketo pagrindų, tačiau jei susiduriame su kitos kultū-ros žmonėmis, kartais gali nepavykti išvengti šiokių tokių nesusipratimų.

socialiniuose tinkluose verslininkų tyko pavojaiReklama socialiniuose tinklalapiuose gali būti labai efektyvi ir palyginti nebrangi. Tačiau ji tiek pat patraukli, kaip ir neprogno-zuojama – vien per praė-jusius metus trys stambių kompanijų socialiniuose tinkluose surengtos žino-mumo didinimo ir gerbėjų lojalumo stiprinimo akcijos traškėdamos braškėdamos žlugo.

darboholikai – blogiausi darbuotojaidarbe užtrunkate iki vėlyvo vakaro? dirbate savaitgaliais, o miego valandas iškeitę į darbą prie kompiuterio išdidžiai atšaunate, kad „pamie-gosite, kai numirsite“? Pavadintas darboholiku, retas kuris nuliūsta, prie-šingai – didžiuojasi savo atsidavimu darbui ir tiki, kad geru darbuotoju gali būti tik tikras darboho-likas.

www.ek.ltnaUJIenOs taVO

VersLUI

Kaip vertinate

pirmą šimtą Vyriausybės

darbo dienų?

čia jungiasi www.ek.lt draugai

1. Labai gerai 7%

Šaltinis: „Ekonomika.lt“. apklausoje dalyvavo 272 skaitytojai

SAVAITĖS KLAUSIMAS

51

5. Labai blogai 17%

3. Patenkinamai 31%4. Blogai 15%

2. Gerai 18%Gruodžio 13 dieną prisiekusios socialdemokratų vadovas algirdas butkevičius, pristatydamas, kas nuveikta per pirmąsias 100 dienų, tikino, kad ši vyriausybė revoliucinė ir nelenktyniaus teikdama kuo daugiau įstatymų, o iš buvusiosios perėmė ne tik tęsiamus darbus, bet ir problemas. Panašu, kad nepaisant kri-tikos, jog nenuveikta nieko, portalo „Ekonomika.lt“ skaitytojai priekaištų valdantiesiems nežeria – bene pusė jų valdančiųjų darbą įvertino patenkinamai.

ĮDOMU savaitraščiui „Ekonomika.lt“ įdomu, kaip pirmuosius žingsnius sekasi žengti mažam ar vidutiniam verslui. Tik įkūrėte savo kompaniją, pradėjote verslą ar jau sėkmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: [email protected] , (8 5) 203 1086

www.facebook.com/ekonomika.lt

4

Kultūringai apie obuolius■40 pavadinimų obuo-linio sidro, kalvadosas, sumuštiniai su obuoliais, obuolių sūris, lietuviški obuoliniai pagardai – tokias taisykles dėlioja „sarkozy“ sidrinės ben-drasavininkis, obuolių kul-tūros puoselėtojas mantas Urbonas ir tikina: Vilniaus gatvėje mielai pasitiktų kad ir patį prancūzijos prezidentą nicolą sarkozy su carla Bruni.

Kažkada „Ąžuoliuko“ choristas, viešėdamas turnė Šiaurės Prancūzijos krašte, Normandijoje, M. Urbonas susipažino su vie-tine kultūra, kaip gaminti naminį sidrą, koks yra tikrasis obuolinio gėrimo skonis, o vėliau jau kaip turistas klaidžiojo Sidro keliu, bendravo su vietos ūkininkais, kol ilgainiui nutarė naują obuolinę pos-konių puokštę atskleisti ir lietuviams, pažįstantiems tik masinės gamybos si-dro skardines. „Taip ir kilo mintis, kodėl neatidarius pirmosios Baltijos šalyse obuolinės – lyg ir krautuvėlės ar ka-vinukės. Nusprendėme, kad idėja smagi, o aš, prieš tai dirbęs samdomą darbą, jau norėjau dirbti sau. Taigi, su partneriu pavyko

rasti vietą „sraunioje“ gatvėje, ėmėmės verslo plano, tarėmės su ūkinin-kais, štai bendraujame gal su aštuoniomis ūkininkų šeimomis“, – pasakoja jis.„Sarkozy“ asortimentas nuo gėrimų iki sumušti-nių – viskas iš obuolių, o lentynose vietą ras ir Lie-tuvos ūkininkų produkcija – sūris, sirupas, traškučiai, bandelės, delikatesiniai obuoliai meduje iš Merki-nės. M. Urbonas užtikrin-tai kalba apie plėtros pla-nus, tiesa, ne patalpų, bet asortimento, kurio kilmė – ne tik normandiška. Jis sako negalintis atsistebėti, kad obuoliaujantys Lietu-vos ūkininkai, nesvarbu, spaudžia sultis ar verda obuolienes, visi iki vieno malonūs.„Svarbiausia ne alkoholis, o obuolių kultūra ir ben-druomenė – Prancūzijos ūkininkai mokytų lietu-vius gaminti sultis, sidrą. Aš pats jau kelerius metus gaminu sidrą, vieno kito draugo sodyboje, važiuo-jame pas močiutes rinkti obuolių ir laikome jas sti-

klinėse statinėse. Rudenį norime sultis spausti ir miestelėnams, bičiulė Beata Nicholson pasi-rūpins pagardų, maisto receptais. Taigi, mūsų tikslas – gaminti, kurti bendruomenę, o ne eilinį bariuką“, – idėją dėsto „Sarkozy“ bendrasavinin-kis.Kol kas sidrinėje obuoli-nių alkoholinių gėrimų ragauti negalima – „Sar-kozy“ dar negavo licen-cijos pilstyti alkoholį, ta-čiau klientus ramina, kad biurokratiniai dalykai užtrunka, nors tikina, kad sąlygos naujam verslui Lietuvoje gerėja: pavyz-džiui, „Sarkozy“ atsirasti padėjo ir lengvatinė pa-skola.„Juk ne iš didelių verslų mes atėję, buvo daug naujovių: reikėjo galvoti, skaičiuoti, bet įdomu, nes atrandi daug naujų da-lykų, užduočių, kurias gali įveikti pats, be jokios dide-lės komandos. Bičiuliai klausia – ar sunku pradėti, ar didelė biurokratija. Sa-kyčiau ir taip, ir ne: labai daug organizacijų ir vals-tybinių įstaigų bendrauja maloniai ir be pikto tono. Situacija gerėja, kuo to-liau, tuo lengviau įsteigti įmonę, valstybinės insti-tucijos darosi vis pozity-vesnės, modernesnės“, –

svarsto jis.Nauja sidrinė Baltijos ša-lyse – vienintelė. M. Urbo-nas pasakoja žvalgęsis ir Rygoje, ir Tartu – nerado panašios. Atsirastų greta jų – bendradarbiautų rengdami visuomeninius renginius, nes „Sarkozy“ įkūrėjai toli gražu nėra aršios konkurencijos šali-ninkai.„Nėra ko bijoti konku-rentų, pradininkų, naujų


pažinęs tikro normandiško sidro skonį, m. Urbonas sako, kad su obuolių subtilybėmis pažindins ir Lietuvius – ne tik ragaus sidrą ar kalvadosą, bet rinks obuolius, spaus sultis ir kurs obuolių kultūrą. Ruslano Kondratjevo nuotr.

idėjų kūrėjų stiprybė – pradėti pirmam, taip tave pastebi patį pirmąjį, o ilgainiui sieja su tikruoju idėjos kūrėju ir įgyven-dintoju, – teigia jis. – Tiek miesto renginių, tiek verslo aspektu, manau, bendruomeniškumas yra privalumas abiems pu-sėms. Pastebiu, kad dau-guma jaunųjų verslininkų pilietiški, tvarkingi ir ben-duomeniški.“

23

CV Ilja Laursas

Pasaulyje pirmaujančios mo-biliųjų programėlių „GetJar“ kompanijos įkūrėjas

2011 m. Atėnuose gavo Europos verslo laikraščių asociacijos „Europos metų vadovo 2011“ apdovanojimą

2009 m. pripažintas vienu iš 40-ies įtakingiausių pasaulinės telekomunikacijų industrijos žmonių

2002 m. baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą

»mūsų tikslas – gaminti, kurti bendruomenę, o ne eilinį bariuką

Dangoraižio silpnais pamatais nepastatysi

Ilja Laursas nepailsdamas dalijasi patarimais su jaunaisiais Lietuvos verslininkais ir sako: turintieji idėją, bet verslo nepradėję, bijo to, ko nesupranta. Nors iš pradžių galima apsieiti ir be jokio finansavimo,

svarbu nebijoti dalytis mintimis su investuotojais: šie jų nepasisavins, be to, pasiseka vienam iš dešimties.

? esate sakęs, kad studentų auditorijos paklausus, kiek

yra norinčiųjų turėti verslą, pakyla daug rankų, tačiau pasi-teiravus, kiek jų kažką daro dėl verslo, – šių žymiai sumažėja, priešingai nei amerikoje. ar keičiasi Lietuvos jaunimo požiūris?

„Startup’ų“ judėjimas populiarėja, o visų inicia-tyvų suskaičiuoti nė neuž-


tektų rankų pirštų, nieko panašaus nebuvo prieš 5 metus. Stebėdamas naujus verslus ir sėkmės istorijas, matau, kad viskas keičiasi, iniciatyvų yra.

? Vis dėlto, matyt, ne kiekvienas, turintis idėją,

ryžtasi ją realizuoti, ko gi bijo lietuviai?

Žmogui būdinga bi-joti to, ko jis nežino, tokia jau psichologija: nors ir paprasta, atrodo neįvei-

kiama. Tai pakeisti lengva – reikia komunikacijos, suplanuoti žingsnius, juk tai ne raketų mokslas, kai paaiškini, baimė dingsta.

Kolegos už vandenyno be problemų verslus pra-deda būdami 16 metų. Ta-čiau Lietuvoje prisideda kol kas gana neigiamas stereotipinis mąstymas apie valstybę: yra ne visai gražių istorijų, kaip vals-tybinės institucijos kartais elgiasi su verslu – laukia

kyšių ar baudžia už men-kiausius nusižengimus. Jei kai kurie pareigūnai taip elgiasi, naivu tikėtis, kad tauta to nesužinos, šios is-torijos gyvos.

Kai valstybė įrodys, kad nori jaunų verslininkų, o ne jiems trukdyti, pasi-keis ir požiūris, papildoma baimė išnyks, bet reikia ne vienų ir ne dvejų metų.

? Visi kalba apie technolo-gijas, ar dar galima tikėtis

sėkmės kuriant tradicinius verslus?

Manau, kad ne nulinės sėkmės tikimybė egzis-tuoja darant bet ką: nuo pyragaičių iki kėdžių ar erdvėlaivių. Vyrauja nuomonė, kad daug žada saulės energija, biotechno-logijos, socialiniai tinklai, mobiliosios technologijos. Viena vertus, šios rinkos neišvengiamai augs, todėl intuityviai norisi jomis pasinaudoti. Kita vertus, taip mano dar dešimtys tūkstančių verslininkų, o tai reiškia, kad jie irgi imsis kažką daryti ir kon-kurencija toje rinkoje gali būti daug didesnė. Gal geriau atvirkščiai – grįžti, kad ir prie kėdžių, atrasti kažką nauja, ir pasiseks? Kai Richardas Bransonas ėmėsi „Virgin Atlantic“ oro linijų, daug kas klausė, kur jis kišasi, juk skraido „British Airways“ ir kiti, rinka padalyta. Tačiau matome ne tik „Virgin“

dominavimą, bet daugybę kompanijų, kurios keičia reikšmę gebėdamos ke-leiviams pasiūlyti kažką nauja: „Virgin“ – ypatingą patogumą, „EasyJet“ ir „Ryanair “ – žemas kainas.

?nuo ko pradėti verslinin-kams, formuojantiems

komandą, kuriantiems orga-nizaciją?

Teoriškai galima daryti – kaip norisi, o praktiškai vieni variantai stipresni. Lietuvoje, kaip vadinu, komandos formuojamos iš apačios: studentas su-galvoja idėją, pasamdo ko-legą, jei sekasi, šis tampa vadybininku, pasamdo dar vieną bičiulį ir po truputį auga. Bet tokia kompanija nebus profesio-nali, nežinos, ką reiškia bendrovės, produkto ar projekto valdymas. Nepa-statysi dangoraižio silp-nais pamatais. Žinoma, Lietuvoje nėra finansa-vimo kurti kompaniją nuo viršaus, kaip Amerikoje: pavyksta įgyvendinti idė-jos prototipą, gaunamos investicijos ir galima sam-dyti kvalifikuotus žmones, būsimus viceprezidentus. Geriausi ir brangiausi vi-ceprezidentai, išviliojami iš „Google“, „Yahoo!“, ar „Microsoft“, pasamdo vi-durinę grandį, ši – mažiau kvalifikuotą. Privalumas – kiekvienoje srityje ko-manda profesionali, trū-kumas – brangu.

? kokiais finansavimo šalti-niais pasikliauti Lietuvoje?

Juk rizikos kapitalas pasirodo kompanijai plečiantis, ne anks-tyvojoje gyvavimo stadijoje.

Kad ir kaip būtų keista, toje fazėje, kai lietuviškas kapitalas pasiryžęs duoti pinigų, jau galima pri-traukti išorinį kapitalą dar geresnėmis sąlygomis. Kuo toliau, tuo labiau mažėja įėjimo į rinką sąnaudos: anksčiau privalėjai sam-dyti buhalterį, rinkodaros specialistą, o dabar daug ką gali padaryti neišei-damas iš buto. Užtenka dviese kompiuteriu su-kurti žaidimą, įdėti jį į pla-tinimo platformą ir pirmą milijoną uždirbti neišėjus iš viešbučio kambario. Toks sąnaudų mažėjimas reiškia, kad iš pradžių, kol pasieki augimo ir pinigų etapą, gali apsieiti ir be išorinio finansavimo. Be to, Lietuva jau tampa pripažintu „startup’ų“ centru: stambiausi pa-saulio investuotojai žiūri į Lietuvą ir prisideda jau ankstyvojoje stadijoje. Dirbame su „Accel“, kuri investavo milijonus eurų į lietuvišką kompaniją.

? ar žvalgotės į lietuviškas kompanijas, į kurias galė-

tumėte investuoti?Dairausi, sumą su šešiais

nuliais esu išrašęs ne vienai lietuviškai kompanijai.

Visą interviu su i. laursu skaitykite portale „Ekonomika.lt“.

I. Laursas įsitikinęs, kad jaunieji verslininkai daug ką gali nuveikti be išorinio finansavimo, o vėliau kreiptis ne tik į Lietuvos rizikos kapitalo fondus, bet patraukti pasaulinių kompanijų dėmesį. Ruslano Kondratjevo nuotr.



6. Neturiu nuomonės 13%

6

Investicijos 11

Reikia gerbti ir žmones, ir įsta-tymus, ir tra-dicijas. Azijoje

pagarba – vienas svar-biausių dalykų. Važiuoti į svetimą šalį su savo įsta-tymais nerekomenduo-čiau“, – vieną pagrindi-nių taisyklių atskleidžia Kazachstane ir Lietuvoje logistikos ir krovinių ga-benimo tinklą sukūrusios įmonių grupės „TL Nika“ steigėjas ir savininkas Vy-tautas Varasimavičius.

Paprašytas prisiminti darbo tolimame krašte pradžią, jis pasakoja, kad maždaug 1999–2000 me-tais čia buvo daug neiš-naudotų galimybių.

„Kai atvažiavau, teko visko mokyti vietinius įmonės darbuotojus, nes jie net nežinojo, kas yra logistika. Bet netrukus pasiekėme neblogų rezul-tatų ir pelnėme gerą repu-taciją, – prisimena V. Va-rasimavičius. – Teikiame kompleksines paslaugas: užsiimame logistika, kro-vinių gabenimu, rūšia-vimu, pakavimu, konsul-tacijomis.“

Per mėnesį iš Lietuvos į Kazachstaną jie išsiun-čia apie 100–150 dvidešim-ties tonų krovinių iš įvai-rių Europos šalių ir net Amerikos – daugiau negu 2 tūkst. tonų.

„Bet konkurencija di-dėja. Anksčiau dauguma krovinių buvo perskirs-toma Vokietijoje, ir bū-tent mes pasiūlėme vežti per Lietuvą. O dabar jau daug krovinių perskirs-toma Lietuvoje – tiek į Maskvą, tiek į Ukrainą“, – aiškina tolimoje šalyje dirbančiam tėvui Lietu-voje talkinantis vienas bendrovės „Šturvalas“ vadovų Povilas Varasima-vičius.

konkuruoti kazachstane

reikia kokybeKazachstano prekybos centruose pirkėjams

mielai rekomenduojamas lietuviškas sūris, bet verslininkams, norintiems įsitvirtinti šios Azijos

šalies rinkoje, teks kraustytis į ją gyventi.

Veržtis į kazachstaną verta„Kazachų rinka šiuo metu labai vakarietiška, tad verslo aplinka iš esmės nesiskiria nuo Lietuvos“, – teigia sėkmingai Ka-zachstane dirbančios in-formacinių technologijų kompanijos „InnoForce“, kuriančios kompleksinius sprendimus valdžios ins-titucijoms ir privačioms įmonėms, plėtros direkto-rius Germanas Rudekas.

Anot G. Rudeko, pa-grindiniai šios Azijos šalies rinkos privalumai – ten daug galimybių, bet trūksta iniciatyvių vieti-nių žmonių.

„Kazachstano rinkos privalumas – ten labai aiški sistema. Šalis labai didelė, ten daug galimy-bių, bet taip jau išėjo, kad išsilavinusių žmonių, kurie galėtų vykdyti pro-jektus, paprasčiausiai fi-

ziškai mažai. Bet valstybė labai saugo investicijas ir rūpinasi verslininkais“, – sako jis. Tačiau paklaus-tas, kurios verslo nišos šioje šalyje dar neužpil-dytos, G. Rudekas atsako, kad tokių nėra. „Net neži-nau. Ten visko yra! Visas pasaulis dabar ten dirba.“

Kazachstano Muitinės kontrolės komiteto prie Finansų ministerijos už-sakymu ši įmonė sukūrė sistemą „Elektroninė muitinė“ – centralizuotą informacinę sistemą, įvairias taikomąsias pro-gramas muitinės darbui optimizuoti.

Nacionaliniam Ka-zachstano bankui Lietu-vos įmonės specialistai

sukūrė automatizuotą informacinę sistemą „Service Desk“. Įvairių taikomųjų informacinių technologijų programų „InnoForce“ sukūrė ir Kazachstano nacionalinės geležinkelių kompanijos skaičiavimo centrui, Ka-zachstano oro navigacijai, elektroninę archyvavimo sistemą – akcinei bendro-vei „KazMunaiTeniz“. Lietuvos įmonės biure Kazachstane dirbantys specialistai rūpinasi kai kurių šios šalies valstybi-nių įstaigų ir nacionalinių kompanijų serveriais.

„Nė vienoje srityje rinka nėra tuščia, o kon-kuruoti reikia ir su va-karų, ir rytų, ir Rusijos kompanijomis. Kazachsta-nas – turtinga šalis, dėl to čia visi ir važiuoja“, – pri-taria verslą skatinančios organizacijos VšĮ „Versli Lietuva“ atstovas Kazach-stane Audrius Jozėnas.

Lietuvos niša plečiasiApie mūsų sviestą, sūrį, kitus pieno produktus ir saldainius kazachai nuo seno geros nuomonės, tačiau įsiūlyti kitus ga-minius jiems nelengva. Vis dėlto pastaruoju metu lietuviškos produkcijos ir paslaugų srautas į šią šalį didėja. Kazachai pamažu atranda gaminius iš lino, lietuviškus baldus, kitus produktus.

„Sėkmingai Kazach-stane įsitvirtino ir „Eli-gita“, kuri užsiima pre-kyba ir gaiviųjų gėrimų

gamyba, o neseniai į Kazachstano rinką atėjo nauja kompanija „Be-Green“, kuri prekiauja lietuviškais langais, durimis ir kitomis sta-tybos prekėmis. Jau ne vienus metus sėkmingai savo produkciją į šią šalį eksportuoja koncernas „Vičiūnai“, – vardija Lie-tuvos ambasadorius Ka-zachstane Rokas Berno-tas ir priduria: „Galime didžiuotis, kad pardavė-jos prekybos centruose rekomenduoja pirkėjams „Rokiškio“ sūrį.“

„Labai vertinami Lie-tuvos medikai. Nese-niai įkurtas Lietuvos ir Kazachstano medicinos koordinacinis centras, be-sirūpinantis kazachų gy-dytojų tobulinimusi Lie-tuvoje, – tęsia A. Jozėnas. – Bet konkuruoti reikia kokybe, nes dėl Muitų są-jungos prekės iš Rusijos ir Baltarusijos čia pigesnės. Šalia Kinija, kurioje taip pat yra ir brangesnių, ko-kybiškų gaminių.“

Lietuvių verslininkų Kazachstane dabar dirba gerokai daugiau, negu prieš 15–20 metų, bet pasa-kyti, kiek lietuviškų kom-panijų plėtoja verslą šioje Azijos šalyje, praktiškai neįmanoma. Mat dėl šios šalies įstatymų subtilybių atvažiavę į Kazachstaną Lietuvos verslininkai steigia vietines įmones, analogiškas mūsų uždaro-sioms akcinėms bendro-vėms, ir samdo vietinius direktorius.

kazachstane reikia gyventi„Daugelis lietuvių nori plėtoti verslą Kazach-stane, sėdėdami Lietu-

voje. Bet Kazachstane nėra įprasta atsakinėti į laiškus, čia reikia ben-drauti. Nežinau nė vienos sėkmingai šioje šalyje dirbančios lietuvių įmo-nės, kurios vadovai val-dytų verslą per atstumą. Ne visada tai supranta ir informacinių techno-logijų įmonių vadovai. Buvo atvažiavę ir sakė, kad mes iš Lietuvos viską organizuosime. Bet ne-girdėjau, kad jiems būtų taip pasisekę, kaip „In-noForce“. Viena pagrin-dinių sėkmingo verslo Kazachstane taisyklių – čia reikia gyventi“, – pa-brėžia kone 20 metų Ka-zachstane gyvenantis A. Jozėnas.

Jam pritaria ir Lie-tuvos ambasadorius Ka-zachstane R. Bernotas. „Tiems, kurie norėtų pradėti verslą Kazach-stane, siūlyčiau patiems atvykti į šią šalį. Būtent taip elgėsi sėkmingiausiai Kazachstane dirbančios lietuviškos kompanijos“, – sako jis.

»sėkmingo verslo kazachstane taisyklė – reikia čia gyventi

Lietuvos verslininkai apie investicijas kazachstane: rinka vakarietiška, verslo aplinka iš esmės nesiskiria nuo Lietuvos. Reuters

FaktaI

LIetUVIų InVestIcIJOs kazacHstane

• Lietuva į Kazachsta-ną 2011 m. eksportavo prekių už 1,09 mlrd. litų, 2012-aisiais – už 1,2 mlrd. litų arba 9 proc. daugiau

• Iš Kazachstano į Lietu-vą 2011 m. importuota prekių už 203 mln. litų, 2012-aisiais – už 437 mln. litų, arba 114 proc. dau-giau

• Kazachstanas – labiau-siai išsivysčiusi šalis Vidu-rinės Azijos regione. Jos BVP viršija 10 tūkst. JAV dolerių vienam gyventojui

„reikia gerbti ir žmones, ir įstatymus, ir tradicijas. azijoje pagarba – vienas svarbiausių dalykų“, – teigia įmonių grupės „tL nika“ steigėjas ir savininkas Vytautas Varasimavičius. asmeninio albumo nuotr.


12 Tryliktas puslapis Tryliktas puslapis 13nr. 9 2013 m. balandžio 2–14 d.


KRIMINALINĖSNAUJIENOS

saVaItės krImInaLų

TOP 3

I S P A N I J A . Ispanijos policija paskelbė konfiskavusi beveik dvi tonas kokaino, kuris buvo skirtas Europos narkotikų rinkai. Mėnesio viduryje specialio-sios pajėgos į pietvakarius nuo Žaliojo Kyšulio Atlanto vandenyne sustabdė laivą iš Venesuelos, gabenusį koka-iną. Narkotikų krovinys buvo plukdomas į Portugaliją arba

Ispanijos Galisijos regioną. Suimti penki laivo įgulos na-riai – keturi brazilai ir korė-jietis. J A V . Rusijos milijardieriaus Ro-mano Abramovičiaus „su-laikymo“ istorija, apie kurią praėjusią savaitę buvo pra-nešta per R-BK televiziją, sti-priai sumažino milijardieriaus valdomų įmonių akcijų kainą.

Nepaisant to, kad milijardie-riaus sulaikymo paneigimas buvo išplatintas akimirksniu, kai kuriose vertybinių po-pierių biržose R. Abramovi-čiaus įmonių kapitalizacija sumenko. Skaičiuojama, kad įmonės prarado beveik 350 mln. litų vertės. Įmonių, kurių akcininkas yra R. Abramovi-čius, akcijų vertė per valandą nukrito 3–6 proc.

J A V . Praėjusių metų liepą JAV Kolorado valstijos Auroros priemiesčio kino teatre šau-džiusio įtariamojo advokatai teigia, kad jis gali prisipažinti kaltu, jog išvengtų mirties bausmės. Advokatai teigė, kad 25-erių Jamesas Holme-sas „šiuo metu nori kuo grei-čiau išaiškinti bylą ir paspar-tinti jos nagrinėjimą“.

įtariami iššvaistę milijonus

Buvę Lietuvos invalidų sporto draugijos vadovai įtariami iššvaistę daugiau nei 13,7 mln. litų. Fotodiena

■Finansinių nusikal-timų tyrimo tarnyba (Fntt) ir prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame buvęs Lietu-vos invalidų sporto draugijos direktorius ir valdybos pirmininko pavaduotojas-viceprezi-dentas įtariami iššvaistę daugiau nei 13,7 mln. litų draugijos turto.

FNTT pareigūnai išaiš-kino buvusių draugijos vadovų sukurtą nusikals-

nutraukė tyrimą

prokurorai nerado duomenų apie Valdovų rūmų statybai skirtų lėšų iššvaistymą. Fotodiena

■Generalinės prokura-tūros prokurorai nerado faktinių duomenų apie neteisėtą Valdovų rūmų atkūrimui skirtų lėšų už-valdymą, pasisavinimą ar jų iššvaistymą, todėl nutraukė ikiteisminį tyrimą.

Tyrimo metu taip pat nenustatyta, kad institu-cijų, susijusių su Valdovų rūmų atkūrimu, valstybės

tarnautojai ar jiems prily-gintini asmenys, atlikdami tiesiogines pareigas, viršijo įgaliojimus ar padarė kitą nusikalstamą veiką.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Valstybės kontrolės pranešimą ir vals-tybinio audito ataskaitą, ku-rioje teigiama, jog Valdovų rūmų atkūrimo išlaidos padidėjo 3,63 karto – nuo 114,6 mln. litų numatytos sumos iki 367,7 mln. litų.

tamą paramos panaudo-jimo schemą, kai gautos lėšos buvo iššvaistytos. At-skleista, kad invalidų sportą rėmusių Lietuvos bendrovių pinigais buvo perkamos minėtos draugijos narių ar su jais susijusių asmenų valdomos nuostolingai veikiančios įmonės, kurių akcijų kainos būdavo žymiai didesnės, nei tikroji jų vertė. Per ketverius metus taip buvo iššvaistyta daugiau nei 13,7 mln. litų draugijos gautų paramos lėšų.

Teroristo etiketė oligarchui

neprilipo

daILIUs [email protected]

Kol tarptautiniai ekspertai ir žiniasklaida aiškinasi, kaip mirė prieštaringai vertinamas rusų oligarchas Borisas Berezovskis, „Ekonomika.lt“ įvardija netikėtus milijonieriaus praeities faktus. Jie bus pateikti ir mano būsimoje knygoje „Vilniaus bomberio išpažintis“.

500 mln. rublių. Mokėjimo terminas – tų pačių metų balandžio vidurys. Palū-kanos – 10 proc. kiekvieno vekselio vertės. Tačiau vekseliai nebuvo laiku apmokėti, o 1 mln. rublių konvertuotas viename bankų ir sudarius fiktyvią sutartį išsiųstas į Izraelį.

Tarp nešvaraus sando-rio dalyvių ir sprogimo iniciatorių buvo nemažai Maskvos vagių autoritetų. Bet realiausiu laikomas į to laikotarpio automo-bilių įmones nemažai in-vestavęs S. Timofejevas. Artimiausi B. Berezovskio aplinkos žmonės iš Mas-kvos tikina, kad oligar-chas 1994-aisiais buvo visa galva paniręs į prekybą naudotais automobiliais. Jis daugiau niekuo neužsi-ėmė, tik prekiavo „Žiguli“ ir „Mercedes“.

Esą būtent šis verslas buvusiam didžiausiam Rusijos valdytojo Vladi-miro Putino priešininkui padėjo susikrauti įspūdin-giausias grynųjų pinigų sumas.

Ginklų užsuko į LietuvąAnot žiniasklaidos, nuo praėjusių metų rugsėjo baigdamas išpardavinėti savo keliolikos milijardų svarų sterlingų vertės turtą žydų tautybės turtuo-lis B. Berezovskis iš Jung-tinės Karalystės persikėlė į gimtąjį Izraelį, kuriame tikėjosi išvengti jam inkri-minuojamų užsakomųjų žmogžudysčių ir kitų sun-

kių nusikaltimų. Tarp tokių kaltinimų

ir 2012-ųjų Kalėdų išva-karėse internete paskli-dusiame dviprasmiškai įvertintame rusų doku-mentiniame filme „Bere-zovskis“ pagrindiniam herojui buvo primetama, kad jis neva savo lėšomis finansavo dviejų teroristų vizitą į Ukrainos sostinę Kijevą 2004 metų lapkričio 21-ąją, kai kilo Oranžinė revoliucija.

Tą vakarą pareigūnai aptiko automobilį, kurio bagažinėje buvo beveik 3 kilogramai sprogstamo-sios medžiagos – plastito. Mašina palikta šalia tuo-mečio prezidento Viktoro Juščenkos rezidencijos. Ukrainos specialiųjų tar-nybų darbuotojai filmo autoriams pasakojo, kad minėtas plastito kiekis buvo tiesiog milžiniškas – sprogimas nuo žemės paviršiaus galėjo nušluoti net kelis pastatus ir nužu-dyti arba sunkiai sužeisti visus 100 metrų spinduliu esančius žmones.

Dėl to buvo sulaikyti du įtariami Rusijos piliečiai – Michailas Šugajus ir Ma-ratas Maskvitinas.

Filmo kūrėjų tvirti-nimu, prie šio nusikaltimo planavimo asmeniškai prisidėjo B. Berezovskis, mat turėjo plačių verslo užmojų Ukrainoje. Skel-biama, kad minėto išpuo-lio organizavimas oligar-cho kišenę paplonino net 10 mln. JAV dolerių.

Šiuo metu pakeistomis tapatybėmis gyvenan-tys buvę sąmokslininkai filmo autoriui prisipažino, kad į Kijevą atsivežė ne tik

Kai 1994 metų birželio 7-osios pavakare, bene prieštaringiau-

gatvėje, netoliese sprogo šalia šaligatvio paliktas neišvaizdus automobilis.

susprogdintas silvestrasTą akimirką buvusio mili-jardieriaus apsaugininką-vairuotoją sprogimo banga išnešiojo gabalais, o B. Berezovskis ir šalia jo buvęs ištikimiausias as-mens sargybinis kažkokiu stebuklingu būdu tik ap-svilo nuo sprogimo įžieb-tos liepsnos. Kad šis už-taisas buvo ypač galingas, iliustruoja faktas, jog nuo sprogimo sukeltos bangos išdužo aštuonių aukštų namo langai kitoje gatvės pusėje ir buvo sužeisti 6 atsitiktiniai praeiviai.

Po trijų mėnesių, 1994 metų rugsėjo 13-ąją, Rusi-jos sostinę vėl sudrebino sprogimas. Šį kartą su-sprogdintas „Mercedes-Benz 600“. Tąkart jo salone sėdėjo garsusis vietos nu-sikaltėlių šulas Sergejus Timofejevas, pravarde Sil-vestras, tuomet Maskvoje įtakingiausios Orechovo gaujos lyderis.

Nors tikrieji abiejų mi-nėtų sprogdinimų užsako-vai ir vykdytojai niekada nebuvo nustatyti, žuvus Silvestrui Maskvoje ėmė sklisti kalbos, kad prie jo mirties bene labiausiai galėjo prisidėti B. Bere-zovskis.

pražūtingas verslasPaaiškėjo, kad B. Be-rezovskis ir Silvestras konfliktavo dėl sandorio: 1994-ųjų kovą Maskvos prekybos ir kooperacijos bankas pardavė Rusijos automobilių aljansui, va-dovaujamam B. Berezovs-kio, du savo vekselius po

siai visame pasaulyje vertinto turtuolio B. Be-rezovskio (praėjus keletui metų po šio įvykio spru-kusio iš Rusijos, aut. past.) brangiai kainuojantis pil-kas „Mercedes-Benz 600“

sedanas pajudėjo pro var-tus iš jam priklausančios „svarbių susitikimų su įtakingiausiais“ reziden-cijos, kurią daugelis buvo praminę „Klubu“, Mas-kvoje, Novokuzneckajos

»žuvus silvestrui maskvoje ėmė sklisti kalbos, kad prie jo mirties bene labiausiai galėjo prisidėti B. Berezovskis

FaktaI

šešI pasIkėsInImaI

• Nuo 2000-ųjų Jungti-nėje Karalystėje įsikūręs tremtinys milijardierius B. Berezovkis išgyveno 6 pasikėsinimus (tarp jų ir sprogdinimus)

• Prieš dešimtmetį, na-grinėjant Rusijos prašy-mą išduoti B. Berezovskį viename britų teismų, jis teigė, kad vienam „sau-gumiečiui“ buvo įsakyta vykti į Londoną ir nužu-dyti jį įdūrus užnuodyta automatinio plunksna-kočio plunksna

• Tarp Londono aukštuo-menės sklandė kalbos, kad klestėjimo laikais turtuolis buvo įsitikinęs, jog vieną dieną Rusijos prezidentas V. Putinas visgi jį nužudys. Todėl neretai pasisamdydavęs net 6 visiškai vienodus limuzinus, kurie išriedė-davo pro jo valdų vartus vienas paskui kitą, bet paskui suskirstydavę į tris poras ir važiuodavę skirtingomis kryptimis, kad supainiotų galimus persekiotojus.

• Jo dvare Askote, šalia Londono, buvo įrengti ne tik langai neperšau-namais stiklais, bet ir šarvuotos plieno durys, infraraudonųjų spindulių lazeriniai monitoriai

• „Jeigu nesisaugočiau, seniai būčiau lavonas, – anksčiau sakė B. Be-rezovskis. – yra žmonių, kurie trokšta mano mir-ties.“

kadaise B. Berezovskis gyveno saugomas kiaurą parą, apsuptas mažos sargybinių armijos. tačiau paskutinę gyvenimo naktį šalia buvo tik vienas apsaugininkas. scanpix

galingų sprogmenų, bet ir du šaunamuosius ginklus su duslintuvais. Smogikai prieš kamerą, tiesa, slėp-dami veidą, pareiškė, kad

minėtus ginklus įsigijo Lietuvoje. Nors Maskvoje sprogdintojų duetas buvo teisiamas, netrukus kaž-kodėl paleistas į laisvę.

tarptautiniai ekspertai ir žiniasklaida aiškinasi, kaip mirė prieštaringai vertinamas rusų oligarchas Borisas Berezovskis. Reuters

Užsienyje 15Užsienyje14

Kalbu apie Ki-prą, bet tai nie-kuo nesusiję su politine įtampa

šalyje ir bankų gelbėjimu, nors Europos priemonės sprendžiant šias proble-mas turės įtakos ir apta-riamam klausimui.

Europos šimtmečio energetikos susitarimas šiandien pastatytas ant kortos. Niekas vis dar ne-gali pasakyti, kiek naftos ir dujų galima rasti Kipro teritoriniuose vandenyse, tačiau yra rimtų požymių, kad jis gali patenkinti di-delę dalį Europos Sąjun-gos (ES) energijos paklau-sos. Pagal pastarojo meto tyrimus, vien Afroditės telkinys ilgainiui galėtų tiekti ES 40 proc. gamtinių dujų poreikio.

Šiandien aišku, kad Kipro skolų problemą sprendžia netinkami ban-kininkai. Investicinių bankininkų komanda, žinanti kaip formuoti ilga-laikius susitarimus, šiai problemai spręsti tiktų daug geriau nei Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pupas skai-čiuojantys pareigūnai, ku-

protingai su pinigais, kvailai

su dujomisEuropa šiandien yra tik per plauką nuo istorinės

klaidos, kuri tik paspartintų jos žlugimą.

GILes’as merrItt’asProject-syndicate.org

rie žino visa ko kainą, bet nesupranta vertės.

Kipro sala yra legen-dinė senovės graikų dei-vės Afroditės gimtinė, jos vardu pavadintas ir pir-masis jūros plotas iš 12-os paskirtųjų žvalgyti naftos. Afroditės telkinys visai šalia Izraelio Leviatano dujų telkinio, kurio var-das užsimena mums apie tai, kiek energijos slypi po rytine Viduržemio jūra.

Afroditės telkinyje aptikti naftos ir dujų re-zervai, manoma, gali būti verti 80 mlrd. eurų. Ta-čiau reikia suprasti, kad vertė – ilgalaikis matas. Tam, kad dujos iš telkinio pasiektų Europos rinką, reikia pastatyti dujų skys-tinimo platformą, kainuo-siančią apie 10 mlrd. eurų. Izraelio investuotojai jau išreiškė susidomėjimą projektu.

Kipro energetikos ište-kliai ir lėšos, kurių reikia naftos ir dujų išgavimo sistemai, gerokai sumen-kina dabartines šalies eko-nomikos problemas. Taip, šiandien Kiprui reikia 17 mlrd. eurų, kad sala liktų euro zonoje, o jo metinis BVP tėra 23 mlrd. eurų. Tačiau šie skaičiai turėtų būti pateikiami niūrios ES energetinės vizijos

»kipro energetikos ištekliai ir lėšos, kurių reikia naftos bei dujų išgavimo sistemai, gerokai sumenkina dabartines šalies ekonomikos problemas

fone – to dabar vykstan-čiose derybose dėl skolų padaryti nepavyko.

Jei Rusijos ,,Gazpro-mas“ pasiūlytų energe-tikos gavybos sandorį mainais už 6 mlrd. eurų skubios finansinės pa-galbos lėšų, Europos pri-klausomybė nuo Rusijos energijos gali gerokai pa-didėti. Jau dabar ES šalys importuoja vidutiniškai pusę savo energetikos išteklių, iki 2030 metų ši dalis greičiausiai padidės ir iki 70 proc. Taip Rusijai bus suteikta dar daugiau galios kada panorėjus už-sukti energetikos čiaupą Europai.

Klausimas, kurį Euro-pos politikai turi greitai spręsti, – kaip pratęsti Kipro skolos terminus ir įgyti pakankamai laiko suformuluoti strategiš-kam požiūriui. Net jei 11 iš 12 naftos paieškos plotų būtų tušti, Afroditės tel-kinyje yra daugiau nei pakankamai energijos atsargų trumpalaikiui šalies įsiskolinimui pa-dengti.

Žvelgiant plačiau, pa-saulinės energijos paklau-sai iki 2030 metų turint didėti maždaug trečdaliu, investavimas į Kiprą at-rodo daug patrauklesnis nei kitur Europoje. ES neturi leisti, kad ši proga pranyktų.

Visą komentarą skaitykite www.ekonomika.lt

G. merritt’as:investavimas į kiprą atrodo daug patrauklesnis nei kitur europoje.

Project-syndicate.org

CV Giles’as Merritt’as

Vienas įtakingiausių apžvalgi-ninkų ES politikos temomis

Vadovauja Briuselyje įsikū-rusiam analitiniam centrui ,,Friends of Europe“

1968–1983 m. ,,Financial Times“ korespondentas

Sunkūs laikai nykštukamsPo nervingų derybų Kipras tapo penktąja euro

zonos nare, paprašiusia tarptautinės paramos. Salos gelbėjimo priemonės siunčia aiškią žinutę tokioms šalims kaip Liuksemburgas ir Malta – euro zonos

nykštukams atėjo sunkūs laikai.

andrIUs [email protected]

Kipro gelbėjimo kaina – 40 proc. tarifu apmo-kestini indė-

liai, kurių suma viršija 100 tūkst eurų, didžiausio šalies banko „Bank of Cyprus“ restruktūrizacija ir antro didžiausio šalies banko „Laiki“ sunaikini-mas. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Chris-tine Lagarde pareikalavo iki 2018 metų daugiau nei perpus sumažinti šalies bankų sektorių.

Kipras tapo pavyzdžiu kitoms euro zonos narėms. BBC ekonomikos skilties redaktorė Stephanie Flan-ders siūlo atkreipti dėmesį į išskirtinį Kipro gelbė-jimo metodą, kuris vargu ar būtų taikytas prieš me-tus. Tarptautiniai kredi-toriai padiktavo griežtas sąlygas – trečdalį lėšų turi gauti pats Kipras. Ir netgi nurodė pajamų šaltinį – in-dėlius.

Ar tai reiškia, kad padė-tis euro zonoje stabilizuo-jasi ir kreditorių „trejetas“ gali imtis griežtesnių prie-monių nesibaimindamas pernelyg išgąsdinti rin-kas?

dieta bankams„Kipro gelbėjimo priemo-nės siunčia aiškią žinutę tokioms šalims kaip Liuk-semburgas ir Malta“, – praėjusią savaitę pareiškė Nyderlandų finansų mi-nistras ir euro grupės vadovas Jeroenas Dijs-selbloemas.

Jis paragino šias šalis sustiprinti savo bankus ir susitaikyti su faktu, kad krizės akivaizdoje jų atžvilgiu bus panaudo-tas toks pat planas kaip ir Kipre. Vis dėlto vėliau politikas atsiėmė grasi-nimą pareikšdamas, esą kiekvienas atvejis indivi-dualus.

Kipro finansinių pas-

laugų sektorius iki kri-zės 7 kartus viršijo šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP). Europos centrinio banko (ECB) duomeni-mis, mažiausios euro zo-nos narės, Maltos, bankų sektorius šalies BVP vir-šija 8 kartus.

Vis dėlto Maltos centri-nio banko vadovas Jose-fas Bonnici interviu „Reu-ters“ kratėsi lyginimo su Kipru. Anot jo, Kipro bankai žymią savo turto dalį buvo investavę į Grai-kijos skolos vertybinius popierius, tuo tarpu Mal-tos bankai laikėsi atokiau nuo probleminių euro zonos narių obligacijų. Be to, Maltoje aktyviau nei Kipre veikia užsienio bankai.

Tačiau Maltai ir Kip-rui būtų sunku lygintis

su Liuksemburgu, kurio finansinių institucijų turtas 22,5 karto viršija metinį šalies ūkį, pastebi „Financial Times“.

Berlynui ėmus piktin-tis išsipūtusiais kai kurių šalių bankais, Liuksem-burgo užsienio reikalų ministras Jeanas Assel-bornas suskubo tildyti kaimynus, esą niekas ne-siskundžia dėl pernelyg didelės Vokietijos auto-mobilių ar ginklų pramo-nės.

Liuksemburgo finansų ministras Lucas Friede-nas pareiškė: „Mes no-rime plėsti, o ne mažinti savo finansų sektorių.“ Anot jo, euro zonos vi-durkį žymiai viršijantis finansinių paslaugų dydis nekelia grėsmės, o krizės atveju turėtų būti gelbė-

jami visi indėliai, nepri-klausomai nuo jų dydžio, rašo „Bloomberg“.

Kol kas visos trys di-džiausios reitingų agen-tūros Liuksemburgui suteikusios aukščiausius įvertinimus.

Bene didžiausias skir-tumas tarp Liuksem-burgo ir Kipro – bankų kilmė. Dauguma Liuk-semburge veikiančių bankų yra JAV, Vokietijos ir Prancūzijos bankų pa-daliniai. ECB duomeni-mis, vietiniams bankams priklauso vos 8 proc. ak-tyvų, o Kipre šis skaičius siekė net 71 proc.

Kilus bankų krizei Liuksemburgo finansų institucijos gali tikėtis paramos iš motininių bankų ir jų šalių vyriau-sybių.

Blogosios paskolosKipro krizės atgarsiai netruko padidinti Slovė-nijos skolinimosi kaštus, kurie praėjusį trečia-dienį šoktelėjo iki 6,25 proc. už ilgalaikes obli-gacijas.

Šalies premjerė Alenka Bratusek suskubo at-mesti sąsajas tarp Kipro ir Slovėnijos, praneša „Reuters“. „Mūsų bankų sistema, palyginti su Kip-ru išlieka stabili, vals-tybė garantuoja indėlių saugumą“, – tikino mi-nistrė pirmininkė.

Bankų turtas Slovėni-joje tik šiek tiek viršija

metinį šalies BVP, o vals-tybės skola neperkopė Mastrichto kriterijuose nurodytos 60 proc. ribos.

Didele dalimi Slovė-nijos bankų sistema pri-klauso valstybei, kuri dosniai dalijo paskolas valstybinėms įmonėms. Pastarosios ekonomi-nės krizės metu pateko į sunkią padėtį. Vien tik pernai Slovėnijos ban-kai patyrė 664 mln. eurų nuostolių.

Investicinio banko „Alta Invest“ analitiko Saso Stanoviko teigimu, pagrindiniuose šalies bankuose blogosios pa-skolos sudaro 20 proc. ir ilgainiui gali išaugti iki 30 proc. Bankų rekapi-talizacijai reikia skirti maždaug 4 mlrd. eurų ir atskirti blogąsias pasko-las nuo gerųjų.

Augant skolinimosi kainai rinkoje, Slovėnijai gali likti tik viena išeitis – kreiptis į tarptautinių kreditorių „trejetą“, tapti šeštąja euro zonos nare, kuriai prireikė paramos, ir užkrauti bankų reka-pitalizacijos naštą vals-tybei.

S. Stanovikas siūlo an-trą išeitį – plataus masto valstybės kontroliuo-jamų įmonių privatiza-ciją. Šis žingsnis leistų užsitikrinti lėšų bankų

rekapitalizacijai ir garan-tuotų didesnį rinkų pa-sitikėjimą šalies finansų būkle.

Vienintelė kliūtis – rin-kėjai, kurie yra nusiteikę prieš privatizaciją ir turto pardavimą užsienio investuotojams.

rusiški indėliaiKaimyninės Latvijos ne-kamuoja nei pernelyg didelis finansų sektorius, nei valstybės įsiskolini-mas, tačiau Kipro krizė privertė prisiminti indė-lius iš Rusijos.

Kone pusė, 6,1 mlrd. iš 12,5 mlrd. latų, šalies bankuose laikomų indė-lių priklauso užsienio rezidentams. TVF duo-menimis, 2012 metais in-dėlininkų augimas iš už-sienio rezidentų Latvijos bankuose siekė 17 proc., o vietos rezidentų indėliai augo 9 proc. tempu. 80–90 proc. ne rezidentų indėlių plūsta iš buvusių Sovietų Sąjungos respublikų.

Šiemet Europos Komi-sija paragino Latviją ati-džiau kontroliuoti inves-ticijų kryptis ir kapitalo kilmę. „Financial Times“ teigimu, kai kurie griežto taupymo oponentai gali bandyti pasinaudoti ru-siškų indėlių korta siek-dami diskredituoti Latvi-jos siekį prisijungti prie

euro zonos.Latvijos vyriausybė ra-

mina, finansų sektoriaus turtas siekia vos 130 proc.

šalies BVP, o priežiūros institucijos taiko griež-tesnius kapitalo pakan-kamumo ir likvidumo

reikalavimus tiems ban-kams, kurie pritraukia daugiausia indėlių iš už-sienio valstybių.

kipro gelbėjimo priemonės siunčia aiškią žinutę – euro zonos

nykštukams atėjo sunkūs laikai. scanpix

FaktaI

Bankų tUrtas Ir BVp

• Liuksemburgo bankų turtas 22,5 karto viršija metinį šalies BVP

• Iš 12,5 mlrd. latų vertės indėlių, laikomų Latvijos bankuose, 6,5 mlrd. latų priklauso užsienio reziden-tams

•Didžiausiuose Slovėni-jos bankuose penktadalį paskolų portfelio sudaro blogosios paskolos

•Didžiausio Kipro banko „Bank of Cyprus“ indėli-ninkai, kurių indėliai viršija 100 tūkst. eurų, neteks 40 proc. lėšų

»mes norime plėsti, o ne mažinti savo finansų sektorių



Skaitmeninė karta16 Skaitmeninė karta 17

62CENTRINĖS IR RyTų EUROPOS REGIONE, KURIAM PRIKLAUSO IR LIETUVA, NETEISĖTOS KOMPIUTERIų PROGRAMOS ĮDIEGTOS Į VIDUTINIŠKAI 62 PROC. KOMPIUTERIų

domisi galimybe įsigyti „tele2“■rusijos milijardie-riaus michailo Fridmano valdoma „alfa Group“ pareiškė esanti pasiruo-šusi sumokėti nuo 3,6 iki 4 mlrd. JaV dolerių už „tele2“ padalinį rusijoje ir domisi galimybe įsigyti visą švedijos telekomuni-kacijų bendrovę, praneša „Bloomberg“.

„Alfa Group“ investicijų ben-drovės A1 atstovas Andrejus Po-liakovskis nedetalizavo pasiū-lymo įsigyti visą „Tele2“ grupę, nes šis dar nėra paruoštas. Kol kas neaišku, kokią sumą „Alfa Group“ galėtų pasiūlyti už visą „Tele2“ įmonių grupę. „Tele2“ paskelbė, jog savo mobiliojo ryšio verslą Rusijoje parduoda įmonių grupei „VTB Group“.

domisi galimybe įsigyti visą švedijos telekomunikacijų bendrovę „tele2“. Reuters

TIK SKAIČIAI

Įmonės kuria savo feisbukus

Naudojimasis socialiniais tinklais darbo metu iš pirmo žvilgsnio neatrodo gero darbuotojo bruožas. Tačiau pastaruoju metu kyla nauja tendencija – įmonės kuria savo vidinius socialinius tinklus.


Įmonių vidiniai socia-liniai tinklai – tai ne tiesiog „Facebook“ įmonės viduje.

Šie socialiniai tinklai integruojami su vidinė-mis duomenų bazėmis, prie vidinio intraneto pri-dedamos vadinamosios Web 2.0 funkcijos, kurios leidžia darbuotojams pa-

tiems publikuoti infor-maciją, komentuoti, vesti internetinius pokalbius, dirbti grupėse, apdoroti dokumentus.

„Kačiukų nuotrauky-tės ten nekeliamos, – pasa-koja Mindaugas Tautkus, vidinius socialinius tin-klus įmonėse diegiančios agentūros „Fresh Media“ vadovas. – Ten yra dau-giau informacijos, kas su kuriuo projektu dirba, kas ne, kokie dokumentai rengiami, kelių žmonių, vykdomos vidinės apklau-sos ir panašiai.“

Ką naujo leidžia vidi-niai socialiniai tinklai – tai įmonės viduje vyk-dyti neformalią komuni-kaciją tarp darbuotojų. „Omnitel“ išorinės ir vi-dinės komunikacijos va-dybininkas Tadas Jackus pasakoja, kad jų naudo-jamame vidiniame tinkle „Omniblogas“ darbuoto-jai gali daug komentuoti, reitinguoti informaciją bei patys dėti nuorodas, žinutes, tekstus.

„Tai visiškai laisva platforma, kuriai nerei-kia pereiti komunikacijos tikrinimo, – savaitraščiui pasakojo T. Jackus. – Čia žmonės reiškiasi laisvai, remdamiesi korporaci-jos vertybėmis, sveiku protu.“

nauda jaučiamaVisų pirma, vidiniai socia-liniai tinklai praplečia tai, ką pradėjo intranetas. T. y., leidžia greičiau bendrauti ir sumažinti komunikaci-jos išlaidas.

„Dar dabar yra tokių įmonių, kurios nurody-mus siuntinėja faksu arba kitu būdu, tarkime, elek-troniniu paštu, – pasakoja M. Tautkus. – Tada sky-

riaus vadovas spausdina nurodymus, kažkur ka-bina.“ Perkėlus komuni-kaciją į elektroninę erdvę galima sutaupyti nuo 10 iki 30 proc.“, – skaičiuoja M. Tautkus.

Kitas privalumas – dar-buotojai dėl vidinių tin-klų gali daugiau sužinoti apie kitus įmonėje vyk-domus darbus, į juos įsi-traukti. „Tai reiškia, kad atsiranda naujų idėjų, pardavimų, galimybių, kurių iki šiol nebuvo ma-tyti, nes negalėjau su kie-kvienu darbuotoju ar kli-entu pašnekėti“, – aiškina kitos įmonėse tinklus diegiančios bendrovės „Team Gate“ produkto vystymo direktorė Teresa Stanulevič-Borovska.

Kitas įmonių sociali-nių tinklų pliusas – jie pakeičia korporacinės informacijos judėjimo kryptį. Dėl jų informacija įmonės viduje ateina ne tik iš vadovų, bet ir iš že-mesnio lygio darbuotojų. Ji kyla iš apačios į viršų. Tą informaciją įmonės gali išnaudoti savo labui.

„Teigiamas vidinio tinklo poveikis tas, kad galima įmonėje pastebėti talentus, – aiškina T. Jac-kus. – Jei komunikacija būtų formalizuota, taptų potencialiai labai sunku surasti galimus skyrių ambasadorius, inicia-tyvius žmones. O dabar matome, kurie žmonės labiau linkę komentuoti, vadinasi, šie domisi tam tikrais įmonės klausi-mais, jiems rūpi.“

Taip pat tinklus galima naudoti motyvaciniais tikslais. Pavyzdžiui, „Om-nibloge“ darbuotojai vie-nas kitam gali skelbti vie-šas padėkas, o daugiausia padėkų surinkęs darbuo-tojas apdovanojamas.

darbui – ne pramogaiPasaulyje gausu tyrimų, kurie skaičiuoja, kokią žalą įmonei padaro dar-buotojų naudojimasis

viešaisiais socialiniais tinklais. Pavyzdžiui, „The Economist“ cituoja ty-rimą, kuriame teigiama, kad naudojimasis sociali-niais tinklais darbo metu Britanijos ekonomikai kainuoja beveik 1,4 mlrd. svarų sterlingų per me-tus (5,7 mlrd. litų). Tačiau specialistai teigia, kad vi-diniai socialiniai tinklai darbuotojų neblaško.

„Kaip ir dėl kiekvieno dalyko, nereikia perlenkti lazdos. Tai visų pirma turi būti įrankis, skirtas išspręsti susidariusią problemą, – aiškina M. Tautkus. – Tarkime, jeigu sudėtinga suburti žmones ir nurodyti jiems keistis idėjomis, tai – vieta, kur tą galima padaryti. Be abejo, reikia kontroliuoti, kad ten nepradėtų publi-kuoti filmukų, juokelių ir panašaus turinio.“

T. Jackus teigia, kad

FaktaI

VIdInIaI pasaULInIaI tInkLaI

• Pasaulyje pirmaujanti įmonė, diegianti vidinius socialinius tinklus, – „yam-mer“, kuri turi per 200 tūkst. klientų

• „yammer“ veikia pana-šiai kaip „Facebook“ ar „Twitter“, tačiau yra sukur-tas bendradarbiauti įmo-nėms, dalytis duomenimis ir žiniomis

• Kita populiari programa – „Chatter“, kuri suteikia platformą darbuotojams dalytis informacija realiuoju laiku

• JAV saugumo tarnybos turi savo tinklą „A-Space“, kuris veikia kaip „Facebo-ok“, bet yra pritaikytas šni-pams, kurie gali per tinklą kontaktuoti vienas su kitu ir dalytis didelės apimties tekstine ir vaizdine infor-macija

»dėl jų informacija įmonės viduje ateina ne tik iš vadovų, bet ir iš žemesnio lygio darbuotojų

pažiūrėjęs į statistiką, kiek laiko praleidžiama „Omnibloge“, jis mato „labai sveikus skaičius“, o darbuotojai vidiniame tinkle dalijasi aktualia in-formacija.

T. Stanulevič-Borovska taip pat neabejoja darbuo-tojų sveiku protu, nau-dojantis vidiniu tinklu. „Jeigu tai tampa įprastu darbo metodu, kai žmo-gus tinklą įsijungia kas valandą arba gavęs ži-nutę, jog įvyko tam tikro projekto pakeitimai, tai – natūrali darbo eiga ir tokiu būdu žmonės gauna naudą“, – teigia ji.

reikia kultūrosĮmonės savo viduje diegia socialinius tinklus nepri-klausomai nuo sektorių. „Tinklus diegiasi tokio tipo įmonės, kurios turi vienas nuo kito nutolusių filialų, arba kai žmonių skaičius įmonėje pasi-daro per didelis, kad būtų įmanoma subėgus išgerti kavos virtuvėlėje ar pasi-dalyti einamąja informa-cija“, – sako M. Tautkus.

Bet T. Stanulevič-Bo-rovska mano, kad įmonė gali tinklą diegtis turė-dama vos 4–5 darbuoto-jus, jeigu šie daug laiko praleidžia atskirai.

Kita vertus, norint, kad sėkmingai veiktų vidinis socialinis tinklas, būtina tam tikra kultūra įmonės viduje. Pasak T. Jackaus, svarbu, kad įmonės va-dovybė būtų pasiruošusi priimti atvirą komunika-ciją, išgirsti darbuotojų nuomonę, kuri gali būti ne tik teigiama.

„Jeigu įmonėse labai griežtos taisyklės, kie-kvienas žingsnis labai griežtai reglamentuotas, tinklai tikrai nelabai padės, – sako T. Stanule-vič-Borovska. – Bet jeigu įmonės veikla susijusi su kūryba, joje darbuoto-jai dirba su informacija, rašo dokumentus, elek-troninius laiškus, plėtoja

»kad sėkmingai veiktų vidinis socialinis tinklas, būtina tam tikra kultūra įmonės viduje

%idėją, kuriai įgyvendinti dar neaišku, kiek reikės padaryti žingsnių, tada socialinis tinklas yra išsi-gelbėjimas.“

ateityje tinklų daugėsVidinių socialinių tinklų ateitį Lietuvoje specialis-tai vertina teigiamai. Pra-džioje paplitę stambiose įmonėse dabar tinklai sudomina ir vidutines bei smulkias įmonės.

„Prognozuoti labai di-delio sprogimo, kad kie-kviena įmonė turės tinklą, manau, nerealu, nes tam reikia ir resursų, vidinių išteklių, kad kažkas inici-juotų, užsiimtų, – sako M. Tautkus. – Be abejo, ten-dencija bus ir to daugės.“

T. Stanulevič-Borovska į ateitį žvelgia optimis-tiškiau: „Nesakyčiau, kad ateitis rožinė, bet tai – įrankis, kurį kiekviena įmonė ateityje naudos.“

Vidiniai socialiniai tinklai leidžia įmonėms pakeisti komunikacijos

judėjimo kryptį. shutterstock



Verslo švyturiai18

„Verslo švyturiai“ – ne tik didelių, puikiai žinomų ir daug pasiekusių įmonių vadovai, bet ir dar nepastebėtų, tačiau jau savo laimėjimais galinčių didžiuotis verslų savininkai, įkūrėjai. „Verslo švyturių“ seriją savaitraštis „Ekonomika.lt“ pradėjo prieš dvejus metus ir pakalbino daugybę didžiausių, inovatyviausių, labiausiai įkvepiančių šalies įmonių vadovų. Kiekvieną savaitę skaitytojams pristatome po vieną iškilų verslo atstovą ir jo vadovaujamą įmonę.

martynas [email protected]

Tereikia nusibrėžti tiksląLabai norint ir atkakliai siekiant išsikelto tikslo galima pasiekti viską. Tai įrodo šio numerio

„Verslo švyturys“ – Jolanta Latvienė.

Bendravimas, tikėjimas tuo, ką darai ir išsi-kelto tikslo sie-kimas. Šiuos

tris dalykus J. Latvienė išskiria kaip pagrindinius savo sėkmės formulės kin-tamuosius. Šiandien ji – turto valdymo paslaugas Baltijos šalyse teikiančios bendrovės „Evli Securi-ties“ valdybos pirmininkė. O viskas prasidėjo nuo an-glų kalbos mokytojos par-eigų ir didelio noro dirbti banke.

Su pašnekove susitin-kame kukliame, nedide-liame, šviesaus skandi-naviško stiliaus biure – bankams būdingos pompastikos čia nera-sime. J. Latvienė nedrą-siai prisipažįsta, kad tai pirmas jos pašnekesys su žurnalistais apie save, ta-čiau pasikalbėti yra apie ką, mat „Evli“ vadovė – viena privačios banki-ninkystės, kaip paslau-gos, atsiradimo Lietuvoje pradininkių.

didelis norasJ. Latvienės karjeros ke-lias – labai įdomus. Bai-gusi mokyklą, ji norėjo stoti į ekonomiką, tačiau buvo atkalbėta mokytojų bei artimųjų, kad jai ne-pavyks. Tuomet pašne-kovė sugalvojo pasukti medicinos link, bet, kaip sako ji pati, laiku susi-protėjo ir nusprendė pa-

buvo toks nuobodus, kad kankinausi. Girdėdavau, kad vyksta kažkokie san-doriai, kad visi šaukia, jog laimėtas konkursas,

– prisiminė ji.Tuomet pašnekovė

nutarė, kad nori dirbti bankų sektoriuje. Teko vėl pradėti nuo nulio. J. Latvienė įsidarbino kli-entų aptarnavimo specia-liste banke „Swedbank“ ir užsibrėžė tikslą per keturis mėnesius pakilti pareigose.

„Po trijų mėnesių pra-dėjau siųsti gyvenimo aprašymą į bet kokias po-zicijas, kurios buvo skel-biamos vidiniuose banko konkursuose. Tačiau nieko neišėjo ir nutariau, kad reikia bandyti ki-tur. Dalyvavau dviejuose konkursuose: kūrėsi pri-vačios bankininkystės departamentai bankuose SEB ir „Swedbank“. Taip išėjo, kad priėmė į abudu“, – sakė J. La-tvienė. Nepaisydama di-desnio siūlomo darbo už-mokesčio kitame banke, ji pasirinko darbovietę, nuo kurios pradėjo.

Tuo metu skyriuje dirbo tik kelios darbuoto-jos, kūrusios šalies priva-čios bankininkystės pa-matus. Per 4,5 metų – tiek laiko J. Latvienė dirbo „Swedbank“ – pašnekovė pakilo nuo asistentės iki klientų aptarnavimo va-dovės pareigų.

suvedė mokslaiJ. Latvienė suprato, kad ją labiau traukia investi-cinė veikla, vertybiniai popieriai bei turto val-dymas plačiąja prasme. Todėl savo magistrinį darbą susiejo su šia tema. Reikiamos informacijos kreipėsi į tuometinį „Su-premos“ (2007 metais ji buvo pervadinta į „Evli Securities“ – aut. past.) darbuotoją Simoną Gus-tainį, kuris šiandien yra rizikos kapitalo fondo „BaltCap“ partneris, o vė-liau, jau baigus mokslus ir apsigynus darbą, Ai-das Galubickas, tuomet vadovavęs „Supremai“,

daryti metų pertauką. Bet po pasaulį nekeliavo ir gyvenimo prasmės ne-ieškojo, o įsidarbino toje pačioje mokykloje anglų

o aš sėdžiu ir dėlioju sąs-kaitas. Nors alga buvo pa-kankamai didelė, supra-tau, kad daugiau negaliu, ir nusprendžiau išeiti“,

pasiūlė pašnekovei pa-dėti įkurti turto valdymo skyrių.

„Tai buvo ta sritis, ku-rioje norėjau dirbti, ku-rios link tikslingai ėjau. Nors iki tol buvo daug pa-siūlymų pereiti kitur, bet visada likdavau ten pat, kol gavau pasiūlymą, ku-ris atrodė kaip tik man“, – sakė J. Latvienė.

Vėliau „Evli“ nu-sprendė koncentruotis į privataus turto valdymą, todėl įmonių finansų skyrius atsiskyrė ir J. Latvienė pernai buvo pa-skirta „Evli Securities“ valdybos pirmininke Bal-tijos šalyse. Anot jos, pra-džia buvo sunki, nes trūko vadovavimo patirties, darbuotojai sutrikę laukė, kas bus, neseniai bankru-tavo „Snoro“ bankas.

„Kiekvienas galvojo, ar bus mažinama etatų. Tačiau nutariau, kad geriausia – pasistengti išsaugoti visas darbo vietas ir perskirstyti pareigas“, – sakė ji. Tad darbuotojai gavo daugiau atsakomybės. Šiandien „Evli“ Lietuvoje darbuo-jasi 8 žmonės, Estijoje – 4 bei netrukus žadama plėstis į Latviją.

pinigai – ne motyvasPokalbio metu J. Latvienė ne kartą pabrėžė, kad pi-nigai nėra pagrindinis įrankis, kuriuo reikėtų motyvuoti tiek save, tiek komandą: „Niekada nesi-stengiau išlaikyti darbuo-tojų siūlydama didesnę algą, nors juos ir stengda-vosi pervilioti kiti. Tokiu atveju visada siūlau įver-tinti, ką žmogus gali pa-siekti dabartinėje darbo-vietėje, ko dar nepadarė ir koks bus specialistas, kai užbaigs pradėtus darbus.“

Pasak jos, kažkur kitur judėti verta, kai jautiesi išsisėmęs, netobulėji: „Svarbiausia tikėti sa-vimi, mylėti darbą, kurį dirbi ir nori dirbti, tuo-

met vienaip ar kitaip bus atlyginta. Gerbsi save, džiaugsies pasiekimais ir tai bus daug smagiau nei tiesiog išeiti kažkur kitur.“ Save ji apibūdina kaip vadovę, kuri iškelia tikslą ir viziją, tačiau ko-mandai leidžia to siekti savarankiškai, bet kartu ir patiems atsakyti, ištai-syti padarytas klaidas.

moters vieta versleNetylant kalboms apie moterų trūkumą aukš-čiausiuose postuose, pa-šnekovė mano, kad per prievartą nustatyti kvotų nereikia – tai lemia paties asmens gebėjimai.

„Moterys galbūt mato plačiau, gali vienu metu susikoncentruoti į keletą projektų. Dėl vadova-vimo vyrai turi daugiau privalumų – labiau kon-centruoti, tikslingi, apė-mus panikai nesiblaško, mažesnė nuotaikų kaita. Tačiau moterys sukuria geresnę atmosferą dirbti – jos labiau stengiasi pa-justi kiekvieną darbuo-toją“, – sakė ji. Didžioji dalis lietuviškojo „Evli“ kolektyvo šiandien – mo-terys.

svarbu tikėti Be klientų turto valdymo, J. Latvienė dar skaito pas-kaitas moksleiviams apie finansų pradmenis, inves-tavimą, tikslo siekimą, moko, kad reikia pirmiau tikėti, tuo ką darai, ir tik tuomet idėjomis patikės kiti.

„Turi uždegti, pas mus labai daug pesimizmo. Pačius vaikus reikia įti-kinti tikėti savimi, nes jie ima tėvų pavyzdį. Ne kartą esu girdėjusi vaiką

sakant, kad jo mama pa-prasta darbuotoja, tai esą ir šis nieko nepasieks, yra vargšas ir neturi pi-nigų, – sako ji. – Tėvai neturi perkelti savo finan-sinių problemų vaikams, nes tuomet atžalas labai sunku priversti patikėti savimi.“

Anot jos, lietuviai jau pradeda skirti finan-sinius instrumentus, nereikalauja 30 proc. investicinės grąžos, bet finansinio raštingumo turi pradėti mokyti patys tėvai. Pavyzdžiui, J. La-tvienė savo dukrai duoda kišenpinigių kartą per mėnesį: „Jei išleis visus iškart – vėliau nebeturės. Tad ji visada pasiima tik tiek, kiek tą dieną reikės. Labai džiugu, kad gali pasitikėti vaiku ir jo ne-reikia taip kontroliuoti. Po to reikia bendrauti su vaiku, jam aiškinti kur pinigai uždirbami, kas yra instrumentai, kurie galėtų generuoti pajamas, ir kaip tai vyksta.“ Pamo-kos rezultatų davė – vieno gimtadienio metu dukra prašė padovanoti jai ak-cijų.

reikia nebijotiBe „Evli“, pamokų vai-kams, J. Latvienė šiuo metu steigia prezidento Valdo Adamkaus biblio-tekos muziejaus klubą. Tačiau skirtingos veiklos, jos nuomone, viena kitai netrukdo, o kaip tik padėjo išmokti gerai planuoti vei-klą.

„Žmogus gali laisvai veikti tik tada, jei nebijo prarasti darbo. Tik kai yra laisvas, jis gali kažką pasiekti“, – pridėjo J. Lat-vienė.

»tėvai neturi perkelti savo finansinių problemų vaikams, nes tuomet atžalas labai sunku priversti patikėti savimi

FaktaI

„eVLI secUrItIes“

• „Evli Securities“ priklau-so suomių investiciniam bankui „Evli“, kuris praė-jusių metų pabaigoje valdė 17 mlrd. litų portfelį ir uždir-bo 12,4 mln. litų grynojo pelno

• „Euromoney“ apdova-nojo juos už geriausias ge-rovės valdymo paslaugas Lietuvoje klientams, kurių valdomas turtas siekia nuo nuo 1,28 mln. iki 2,55 mln. litų bei pripažino geriau-siais asmeniniais bankinin-kais Lietuvoje

•Vidutinis kliento portfelis Lietuvoje siekia 2 mln. litų

• „Evli Securities“ šiuo metu turi padalinius Lietu-voje, Estijoje, artimiausiu metu žada plėstis ir į Latviją

J. Latvienė nesutinka, kad dirbti po 12 valandų – privalomas atributas siekiant karjeros. mat žmogus būna produktyvus, kai turi laiko pailsėti. Ruslano Kondrajevo nuotr.

»svarbiausia tikėti savimi, mylėti darbą, kurį nori dirbti, tuomet vienaip ar kitaip bus atlyginta

kalbos mokytoja ir uoliai ruošėsi stojamiesiems egzaminams. Darbą gauti padėjo dar besimo-kant baigtas tuometinis

Užsienio kalbų komerci-jos koledžas, veikęs da-bartiniame Lietuvos edu-kologijos universitete.

Stojamieji praėjo sėk-

mingai, J. Latvienė įstojo į Vilniaus universitetą, pasirinkusi verslo vady-bos specialybę. Studijų metu įsidarbino dabarti-

nėje reklamos agentūroje „Astos Dizainas McCann-Erickson“ finansininke. „Padėjau buhalterei tvar-kyti apskaitą. Darbas

CV Jolanta Latvienė

2005 m. Vilniaus universitete įgijo verslo administravimo magistrą

2001–2005 m. dirbo „Swed-bank“ privačios bankininkystės skyriuje, kur pakilo nuo asis-tentės iki klientų aptarnavimo vadovės pareigų

2005–2012 m. vadovavo „Evli Securities“ asmeninio turto valdymo skyriui

nuo 2012-ųjų eina „Evli Secu-rities“ valdybos pirmininkės pareigas

Verslo švyturiai 19nr. 92013 m. balandžio 2–14 d.


pašnekovė pastebi, kad keičiasi verslininkų kartos – įsitvirtinę vadovai pradeda pardavinėti savo verslus arba perleisti vaikams, kurie į verslą jau žiūri kitaip nei tėvai. Ruslano Kondrajevo nuotr.

Įdarbinti pinigaiĮdarbinti pinigai 2120

Europa sulaukė entuziazmo iš finansų rinkų. Panašu, kad spekuliacijos Graikijos pasitraukimo iš euro zonos tema kuriam laikui pasitraukė į šešėlį.

prarastas ir atrastas europos

dešimtmetis

Investuotojai patikėjo Europos lyderių ryžtu imtis visų būtinų priemonių, kurių

prireiks siekiant išsaugoti monetarinę sąjungą. Vis dėlto, kartu maža vilties, kad Europa pakiltų tarsi feniksas iš pelenų ir pa-siektų ekonominio augimo tempą, kuriuo po krizės džiaugiasi besivystančios ekonomikos. Kur kas la-biau tikėtinas japoniškas scenarijus, kurio metu re-gionas išgyvens stagnaci-jos dešimtmetį.

Sparčiau augti ūkiui, visų pirma, trukdo griež-tos taupymo priemonės. Tuo pat metu pasigirsta balsų, propaguojančių lė-tesnę fiskalinę konsolida-ciją. Prancūzija išsiderėjo daugiau laiko pasiekti nustatytą biudžeto deficito tikslą. Japonijoje buvo vykdoma panaši fiskalinio kranelio atsukimo ir už-sukimo politika. Japonai greitai suvokė, kad fiska-linio stimulo priemonės tėra trumpalaikės, todėl vyriausybei nepavyko pakeisti gyventojų varto-jimo įpročių. Savo ruožtu Europos centrinis bankas (ECB) neketina aktyviais veiksmais skatinti ekono-

mikos augimo. ECB, kaip ir Japonijos centrinis ban-kas prieš porą dešimtme-čių, savo mandatą vertina konservatyviai ir nerodo noro veltis į tarptautinius valiutų karus. Tuo tarpu Japonijos bankas, JAV federaliniai rezervai ir Anglijos bankas ryžtingai atlaisvina monetarinę poli-tiką ir spaudžia eurą. Atsi-gavimo siekiančiai euro zo-nai šiuo metu mažiausiai reikia sustiprėjusios valiu-tos. Europoje susiformavo visos prielaidos japoniš-kam prarasto dešimtmečio scenarijui: nusilpę bankai griauna euro zonos vyriau-sybių viešuosius finansus, savo ruožtu pastarieji le-mia sulėtėjusį ekonomikos augimą ir didesnę grėsmę bankams. Konservatyvus fiskalinių ir monetarinių priemonių naudojimas neleidžia euro zonai pa-sprukti iš šio uždaro rato.

Vis dėlto, tarp Europos ir Japonijos egzistuoja vie-nas didžiulis skirtumas. Net ir pačiais sunkiau-siais metais nedarbo lygis Japonijoje retai kada per-žengdavo 4 proc. ribą. To-

kią padėtį lėmė ankstyvas pensinis amžius, socialinės programos, dalijimasis darbo vietomis ir politikų spaudimas didžiųjų darb-davių atžvilgiu. Tuo tarpu euro zonoje nedarbas pa-siekė 12 proc. ribą ir toliau auga. Ispanijoje ir Graiki-joje nedarbas artėja prie 30 proc., o tarp jaunimo šis ro-diklis jau siekia ir 60 proc. Šie skaičiai verčia galvoti apie socialinių neramumų riziką, kuri kur kas di-desnė nei Japonijoje prieš du dešimtmečius.

Europos lyderiai privalo suvokti šias grėsmes. Sta-tus quo politika veda po-pulistų įsigalėjimo, ekono-minio chaoso ir mažumų persekiojimo link. Politi-kams derėtų įsiklausyti į kritikų argumentus ir vyk-dyti dviguba ekonominę politiką, iš vienos pusės skatinančią ekonomikos augimą, iš kitos – verčian-čią imtis struktūrinių re-formų ir atsakingo viešųjų finansų valdymo.

Blogiausia Europos dar laukia ateityje. Blogai tai ar gerai – sunku vertinti, nes prasidėjus socialinei ir politinei sumaiščiai Eu-ropa nebeturės galimybių taikyti nuosaikių priemo-nių, kurios leistų užsnūsti dar vienam prarastajam dešimtmečiui.

»Blogiausia europos dar laukia ateityje

Barry eIcHenGreenas Project-syndicate.org

B. eichengreenas: „dabartinė politika veda populistų įsigalėjimo, ekonominio chaoso ir mažumų persekiojimo link.“. Project-syndicate

CV Barry Eichengreenas

nuo 1987 m. – Ekonomikos ir politikos mokslų profesorius, dėsto Kalifornijos Berklio universitete

1997–1998 m. dirbo vyres-niuoju politikos patarėju Tarp-tautiniame valiutos fonde

Domėjimosi sritys: ekono-mikos istorija, tarptautinė ekonomika

Paskutinė išleista knyga – „Perdėtos privilegijos: dolerio triumfas ir žlugimas“

„Dow Jones“: nuvarytą arklį laikas šautiIeVa BaraUskaItė[email protected]

Pasaulio žiniasklaidos linksniuojamas beprecedentis „Dow Jones“ akcijų indekso augimas – tik naivi iliuzija.

Indeksas „Dow Jones industrial average“ (DJIA) kovo pra-džioje sukėlė emocijų

bangą: žiniasklaida pra-pliupo informacija apie sumuštą visų laikų re-kordą. „Dow Jones“– tur-būt garsiausias pasaulio biržų indeksas, turintis ilgiausią istoriją, tad ki-lęs triukšmas nestebina. Tačiau visuotinis džiaugs-mas ne juokais perdėtas – ne tik dėl to, kad rinkų augimą paskatino JAV Fe-deralinio rezervų banko ekonomikos skatinimo planas su krūvomis pri-spausdintų dolerių, bet ir todėl, kad pats rekordas – netikras.

Kovo 5-ąją, kai „Dow Jones“ indeksas pasiekė iki tol nematytas 14,164.53 aukštumas, daugelis infor-maciją interpretavo klai-dingai. DJIA neatspindi infliacijos, o ją įvertinus, iki tikrojo rekordo gero-kai trūksta, nepaisant fakto, kad nuo tariamo rekordo indeksas toliau gana pastoviai augo visą mėnesį. Anot CNBC, kad sumuštų tikrąjį, infliacijai pritaikytą rekordą, „Dow Jones“ turėtų užkopti iki 15,731.54. Kovo 27 dienos „Dow Jones“ rezultatas – 14,526.16.

Investicijų ekspertai dėl DJIA pasiskirstę į dvi stovyklas: vieni griežtai nusistatę šiuo indeksu nesiremti, o verčiau vado-vautis alternatyviais, kiti tvirtina, kad „Dow Jones“ turi savo panaudojimo būdų ir visai pamiršti apie jį – neišmintinga.

pasenęs metodasDJIA dažniausiai kriti-kuojamas dėl turinio: in-dekso, kuris sudaromas specialios komisijos ir itin retai atjauninamas, sąraše – vos 30 didžiųjų JAV kompanijų. Skirtin-gai nei sudarant daugumą kitų indeksų, pagrindinė indekso kintamoji yra ne kompanijos rinkos kapitalizacija (kuri ap-skaičiuojama padauginus akcijos kainą ir akcijų skaičių), o vienos akcijos kaina. Taip susiklostė dėl istorinių priežasčių: kai ,,Wall Street Journal“ re-daktorius Charlesas Dow sukūrė indeksą kaip būdą nusakyti rinkų padėtį dar 1896 metais, jį apskaičiuoti su rinkos kapitalizacijos kintamąja būtų buvę daug sudėtingiau. Ši „Dow Jo-nes“ savybė lemia, kad kompanijos, turinčios daugiau pigesnių akcijų, indeksui turi kur kas menkesnį svertą nei tos, kurioms priklausomažiau brangesnių.

Dėl tos pačios priežas-ties į „Dow Jones“ neį-trauktos dvi iš penkių didžiausių JAV kompa-nijų: „Apple“ ir „Google“. Jų akcijų kainos kelis ir net keliasdešimt kartų didesnės už kitų indekso gigančių akcijų kainas.

Palyginimui, kovo 27-ąją „Dow Jones“ priklausan-čios „Bank of America“ akcijos kaina buvo 12,18, o „Google Inc.“ – 802,55 JAV dolerių. Tad „Google“ įtraukimas į indeksą jį sti-priai iškreiptų. Vos vieno punkto „Google“ akcijų

smukimas nusmukdytų visą indeksą, net jei kitų kompanijų akcijos tą dieną būtų augusios, ir atvirkščiai.

Johnas Shovenas, Stan-fordo politinių ir ekonomi-nių tyrimų instituto direk-torius, JAV nacionaliniam

transliuotojui NPR teigė, kad „Dow Jones“ – pras-čiausias iš visų esamų indeksų. „1896 metais nebuvo kompiuterių. Ch. Dow priėmė paprasčiausią įmanomą sprendimą – pa-ėmė skaičius, juos sudėjo ir padalijo iš kompanijų

skaičiaus. Tai buvo labai lengva padaryti net ir ne-turint jokios kompiuteri-nės technikos. Ir jie to me-todo niekada nepakeitė.“ Tad „Dow Jones“ indeksas pradžioje buvo viso labo kompanijų akcijų aritme-tinis vidurkis, o formulės daliklis – kompanijų skai-čius indekse. Daliklis lai-kui bėgant pakito – dabar tai sutartinis, kebliu būdu nustatytas skaičius.

kritika nerūpiOficialus „Dow Jones“ atsakas į vis pasikarto-jančias pastabas išspaus-dintas kompanijos tin-klalapyje. Jame teigiama, kad „Dow Jones“ nemato reikalo pakeisti indekso metodą į rinkos kapitali-zaciją. „Išloštume labai

mažai – gal nebent pra-retėtų kritikų gretos. Bet prarastume daug: visą istoriją, kuri susijusi su dabartiniu „Dow Jones“ metodu.“

Profesionaliems inves-tuotojams ši informacija anaiptol nėra nauja. „Dow Jones“ pokyčiai jų nedo-mina – yra kitų, daug tiks-lesnių, įrankių. Tad kodėl indeksas toks populiarus viešojoje erdvėje?

Anot Johno Prestbo, „Dow Jones Index“ vyk-domojo direktoriaus, ži-niasklaidos įprotis nuo-lat sekti ir pranešti DJIA pokyčius susiklostė isto-riškai, dar per 1907 metų JAV krizę, o vėliau per Didžiąją depresiją „Dow Jones“ įsitvirtino kaip indeksų lyderis. Dabar jo

pagrindinė aistra – isto-rija.

Uždaras ratasEddy Elfenbeinas, „Cros-sing Wall Street“ redak-torius ir nepriklausomas investicijų ekspertas, „Ekonomika.lt“ teigė: „Ne-pamirškime, kad šis indek-sas priklauso vienam gar-siausių pasaulyje finansų leidėjų. Tai – uždaras ra-tas.“

„Dow Jones“ priklauso dienraštis „Wall Street Journal“, o 2007 metais visą kompaniją įsigijo „News Corporation Inc.“ – vienas didžiausių žinias-klaidos magnatų pasaulyje Rupertas Murdochas. Kol „Dow Jones“ indeksą aky-lai seks šie gigantai, visa likusi žiniasklaida taip pat nenustos stebėti indekso pokyčių.

2007-aisiais, kai DJIA pasiekė visų laikų aukš-tumas, jo sąraše buvo kompanijų, kurios triukš-mingai sugriuvo vos po poros metų, įsisiūbavus finansų krizei. Jas pakeitė kitos. Negalime lyginti 2007 metų bei šiandienos indekso ir sakyti, kad jo augimas praneša apie eko-nomikos atsigavimą.

DJIA neatskleidžia nei pasaulio, nei JAV ekono-mikos būklės – geriausiu atveju, jis atspindi korpo-racijų būklę, o turtėjant korporacijoms, laikai nebūtinai geresni ir jų darbuotojams. Dažniau-siai būna atvirkščiai – juk pelną atneša konsolidaci-jos, etatų ir priedų karpy-mai.

Anot „Washington Post“ atlikto tyrimo, tarp-tautinio verslo bruožai stipriai pasikeitę – didžioji dalis kompanijų sumoka vos apie 10 proc. mokes-čių nuo viso pelno, o prieš 30 metų šis skaičius ga-lėjo siekti 48 proc. Tad ir valstybei naudos mažai. Sąrašas galėtų tęstis, bet pagrindinė mintis aiški: žiniasklaidai seniai laikas į „Dow Jones“, kartu ir į kitus indeksus, pažvelgti kritiškai.

„dow Jones“ indeksas neatskleidžia nei pasaulio, nei JaV ekonomikos būklės: jis geriausiu atveju atspindi korporacijų būklę, o turtėjant korporacijoms, laikai nebūtinai geresni ir jų darbuotojams. Reuters

FaktaI

„dOw JOnes“

• „Dow Jones“ indeksą 1896 m. sudarė 12 kompa-nijų, 1916-aisiais – 20, nuo 1928 m. – 30 bendrovių. 5 800 JAV kompanijų pre-kiauja savo akcijomis

•2009 m. iš „Dow Jones“ buvo išmestos „General Motors“ (indekse buvusi nuo 1915 m.) ir „Citigroup“ (indekse vietą turėjusi nuo 1997-ųjų). Abi kompanijos neatlaikė finansų krizės. Iš viso nuo finansų krizės pradžios indekse pasikeitė 6 kompanijos

• „Dow Jones & Compa-ny“ įkurta 1882 m. Niujor-ke, Volstrite. Nuo 2007-ųjų gruodžio bendrovė pri-klauso „News Corporation Inc.“

•Praėjusią savaitę pa-grindiniai JAV akcijų rinkų indeksai vėl siekė rekordus – S&P500 ketvirtadienį paaugo 0,41 proc. ir DJIA - 0,36 proc.

»nepamirškime, kad šis indeksas priklauso vienam garsiausių pasaulyje finansų leidėjų

16 000

14 000

12 000

10 000

8 000

6 000

4 000

2 000

0

–2 000

„Dow Jones inDustrial average“ inDeksas (1895-2013)

Šaltinis: FREd

1895 1910 1925 1940 1955 1970 1985 2000 2015



Išskirtinis interviu22

Nuo supaprastinto pasų išdavimo iki įmonės įregistravimo kavinėje – Gruzijos teisingumo ministro pavaduotojas bei Civilinių registrų agentūros vadovas Giorgis Vašadzė pasakoja, kaip Gruzija reformavo savo

biurokratijos sistemą ir tapo viena pasaulio šalių, kur lengviausia pradėti verslą.

?nuo ko Gruzija pradėjo reformuoti vyriausybės

biurokratinį aparatą?2003 metais, prasidėjus

Rožių revoliucijai, visas registravimo paslaugas teikė daug skirtingų de-partamentų ir ministe-rijų. Be to, buvo neįma-noma, pavyzdžiui, gauti paso nesumokant 100 dolerių kyšio. Tad mes aplankėme daug Europos šalių, žiūrėjome, kaip jose veikia sistemos, ir taip Gruzijoje sukūrėme vieno langelio principą.

Mūsų koncepcija – su-jungti visas paslaugas, kurias teikė skirtingos ministerijos ir departa-mentai. Nusprendėme, kad viskas, kas susiję su žmogumi, tarkime, pasų, tapatybės kortelių, gimimo, santuokos liudi-jimų išdavimas, gali būti vykdoma pro vieną lan-gelį. Tą patį padarėme su viešojo registro paslau-gomis. Viską, kas susiję su nuosavybės, įmonių registravimu, buvo su-jungta į vieną viešojo registro agentūrą. Norė-jome, kad paslaugos būtų orientuotos į piliečius.

2008–2009 metais pradė-jome antrą reformų fazę. Matėme, kad kiekvie-name mieste yra penkios šešios agentūros, kurios dirba vieno langelio prin-cipu. Vienos jų išduodavo dokumentus, susijusius su asmenine informacija, kitos – su nuosavybe ir įmonėmis, trečios – su li-cencijomis ir taip toliau. Tad įkūrėme viešųjų pas-laugų rūmus, į kuriuos šios skirtingos agentūros, dirbančios vieno langelio principu, perkėlė savo aptarnavimo langelius. Taigi, šitaip sukūrėme er-dvę, kuri sujungia viską. Tai reiškia, kad žmogus, atėjęs į viešųjų paslaugų rūmus, gali gauti, pavyz-džiui, tris skirtingas pas-laugas: gimimo liudijimą,

pasą, įregistruoti įmonę. Viskas daroma vienoje vietoje ir pridedame vis daugiau paslaugų. Pavyz-džiui, dabar čia galima atsiimti universiteto di-plomą ar net vairuotojo pažymėjimą.

? kokie šios sistemos rezultatai?Visų pirma, piliečiams

nereikia dešimt valandų laukti dokumentų. Antra, tai labai padėjo verslui. Dabar, pagal Pasaulio banko „Doing Business“ indeksą, Gruzija užima devintą vietą pasaulyje. Pagal nuosavybės įre-gistravimą esame pirmi pasaulyje. Taigi, nauja sistema supaprastino pri-vačiam sektoriui verslo

vykdymo sąlygas. Dabar žymiai lengviau pirkti nuosavybę ar vykdyti bet kokią verslo veiklą, susi-jusią su registravimu.

? koks buvo naujųjų techno-logijų vaidmuo kuriant šią

sistemą?Naujosios technolo-

gijos suvaidino esminį vaidmenį šioje reformų stadijoje. Prieš tai ne-buvo jokios elektroninės išduodamų dokumentų versijos ir priėjimo bei susijungimo tarp skir-tingų agentūrų. Šalyje neegzistavo jokia duo-menų apsikeitimo elek-troninė platforma. Tad mes ją įkūrėme ir supa-prastinome procesus. Naujos technologijos

labai svarbios, nes sutei-kia galimybę palengvinti piliečių gyvenimą.

? kaip veikia šių naujų agen-tūrų finansavimas?Visas paslaugas agen-

tūros teikia naudoda-mos savo biudžetą. Tai reiškia, kad jos nieko negauna iš valstybės, tačiau moka mokesčius kaip privačios įmonės. Jos moka pridėtinės ver-tės mokestį, pajamų mo-kesčius, viską. Tai labai svarbu, nes finansinė nepriklausomybė leidžia agentūroms pačioms plėtoti naujas paslaugas. Pavyzdžiui, už papil-domą mokestį teikiamos greitesnės paslaugos. Tarkime, registrų agen-tūroje įregistruoti įmonę per dešimt dienų kai-nuoja 50 larių (82 litų), o per vieną dieną – 150 la-rių (245 litus).

? kokia buvo vietinio verslo reakcija į naują sistemą?

Šiuo metu Gruzijoje vyrauja bendras sutari-mas, kad paslaugų, kurių verslui reikia iš vyriau-sybės, atžvilgiu, Gruzija yra geriausia. O vietinis verslo sektorius tikrai patenkintas. Gruzijoje didėja mažų verslų ir „startup’ų“ skaičius, nes jiems labai lengva įregis-truoti įmonę ir pradėti verslą.

Tarptautiniams in-vestuotojams pritraukti turime ir simbolinių pas-laugų. Pavyzdžiui, vie-šųjų paslaugų rūmuose yra „Just Cafe“. Kas tai? Tai – kavinė, kurioje pietaudamas gali gauti visas viešųjų paslaugų rūmuose teikiamas pas-laugas. Tarkime, užsi-sakai kepsnį ir įmonės įregistravimą, o vėliau gauni sąskaitą, kur būna viskas paskaičiuota. Taigi, ši vieta tapo popu-liari tarp vietinių versli-ninkų, kurie atsiveda čia tarptautinius partnerius

ir parodo jiems, kaip vis-kas Gruzijoje paprasta.

? Jūsų nuomone, ko iš Gru-zijos gali pasimokyti kitos

šalys, siekiančios supaprastinti savo biurokratinę sistemą?

Svarbiausia tai, kad visi turi mąstyti apie pi-liečius. Reikia pakeisti biurokratinį požiūrį ir pradėti klausytis, kokių paslaugų nori klientai. Tad į klientą orientuotas požiūris labai svarbus. Antras aktualus aspektas – net jei yra didelių kliū-čių, daug skirtingų agen-tūrų ar departamentų, ku-rie priešinasi reformoms, reikia nepasiduoti ir eiti tolyn. Iš pradžių Gruzijoje buvo daugybė skirtingų interesų, kiekvienas de-partamentas norėjo, kad paslaugos būtų patikėtos jam. Tačiau pamatę, kad paslaugos labai populia-rios tarp piliečių, jie lio-vėsi priešintis. Dėl to labai svarbi ir komunikacija su visuomene.

Kaip dėmesys piliečiams pritraukė verslą

G. Vašadzė teigia, kad svarbiausia siekiant biurokratijos efektyvumo – į klientą orientuotas požiūris. Asmeninio archyvo nuotr.

CV Giorgis Vašadzė

nuo 2010 m. eina teisin-gumo ministro pavaduotojo pareigas

Taip pat nuo 2006 m. vadovauja Gruzijos Civilinių registrų agentūrai

Mokėsi Harvardo verslo mokykloje, Tbilisio valstybi-niame universitete ir Gruzijos technikos universitete

1981 m. gimė Tbilisije

»net jei yra didelių kliūčių, daug skirtingų agentūrų ar departamentų, kurie priešinasi reformoms, reikia nepasiduoti ir eiti tolyn

Paskutinis puslapis 23

Kovo 20 dieną Vilniaus rotušėje antrą kartą įteikti leidinio „Ekonomika.lt“ „Verslo švyturių“ apdovanojimai.

apdovanoti „Verslo švyturiai“

Sakoma, kad ti-kri lyderiai tin-kamai elgiasi net tada, kai niekas į juos

nežiūri. „Ekonomika.lt“ komanda stebėjo sėkmin-giausius, inovatyviausius ir daugiausia pasieku-sius verslininkus. Ypač tuos, kurie apie savo pa-siekimus garsiai kalbėti nelinkę“, – sveikindama laureatus ir svečius sakė leidinio „Ekonomika.lt“

vyriausioji redaktorė In-grida Mačiulaitytė.

Pagrindinis „Verslo švyturių“ apdovanojimas už 2012 metų pasiekimus įteiktas „Mars Lietuva“ generalinei direktorei Aušrai Žemaitienei. No-minacijos „Įdomiausias verslo sprendimas“ lau-reatu tapo „BIOK Laba-ratorijos“ vadovas Linas Čereška. „Metų inovato-riumi“ tapo „Ergolain“ įmonių grupės vadovas

Romualdas Bėkšta. Net dviejose kategorijose šiais metais geriausia pripažinta Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė. Jai teko „Ekonomika.lt“ skaity-tojų simpatijos, o eks-pertų komisija vadovei skyrė „Metų atradimo“ apdovanojimą.

Lietuvos pašto gene-ralinė direktorė pasi-džiaugė, kad jos vadovau-jama įstaiga jau lyginama

su „Deutsche Post“ ir Skandinavijos paštais. „Tai rodo, kad pasirin-kome teisingą strategiją, – sakė L. Minderienė. – Noriu tikėti, kad atradi-mas yra naujas Lietuvos paštas su nauju įvaizdžiu, pakilusiu iš pelenų, suži-bėjusiu naujais produk-tais.“

Per 2012 metus savai-traštis ir naujienų por-talas „Ekonomika.lt“ pristatė 41 verslininką.

Juos vertino ir nugalė-tojus išrinko kompeten-tinga ekspertų komisija, kurią sudarė Lietuvos laisvosios rinkos insti-tuto prezidentas Žilvinas Šilėnas, Verslo angelų fondo partneris Algiman-tas Variakojis, „Baltic Management Institute“ generalinis direktorius Jaunius Pusvaškis, asoci-acijos „Investors’ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė, „ Swedbank“

vyriausiasis ekonomis-tas Nerijus Mačiulis, „Danske“ banko vyres-nioji analitikė Baltijos šalims V. Klyvienė, Ži-nių ekonomikos forumo direktorius Edgaras Leichteris ir VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Lu-kauskas.

Iškilmingoje ceremo-nijoje dalyvavo daugiau nei 100 verslo ir politikos atstovų.

Visi Gruzijos viešųjų paslaugų rūmai yra įspūdingi ir kurti žymių architektų. Shutterstock

RĖMĖJai




Ekonomika.lt 9 (119)

Documents

Transcript of Ekonomika.lt 9 (119)