Eksportas ant bangos !iais metais spar"iomis apsukomis did#j$s Lietuvos eksportas itin teigiamai veik# %kio augim&. Specialistai pastebi, kad 'alies ekspor-tuotojai yra itin konkurencingi ir lankst%s, bet laiku nesir%pina investicijomis. Pla"iau 6–7 p.

PVM grobstytoj! voratinklis 2 mln. lit( neapskaityt( pajam(, daugiau nei 20 krat(, 14 sulaikyt(j( – prie' kelet& savai"i( i'ai'kintos prid#tin#s vert#s mokes"io (PVM) grobstymo schemos, ) kuri& papuol# „Vi"i%n( restoran( grup#s“ )mon#s, rezultatas. Pasak specialist(, tai gali b%ti ne pabaiga. Pla"iau 12–13 p.

Kai naud" ne#a gyventojai Sul#t#jus pasaulio ekonomikos augimui vyriausyb#s ie'ko nebrangi( priemoni( 'alims gaivinti. !iuo laikotarpiu jos atkreipia d#mes) ) vien& labai paprast&, bet itin veiksming& ekonomikos paskat& – „demografinius dividendus“. Pla"iau 16–17 p.

Ma$!j! ekran! eraNuo kit( met( pasaulis da*niau galvas lenks ) i'maniuosius telefonus ir plan'etinius kompiu-terius. Ar Lietuva sp#ja ) interneto „mobilizaci-jos“ traukin)?Pla"iau 24–25 p.

Kaina 3 Lt U$s. Nr: 109 Tira$as: 15 000

!IAME NUMERYJE

NEMOKAMAS SAVAITRA!TIS. LEID+IAMAS KIEKVIEN, KETVIRTADIEN-

ww

w.e

k.lt

www.ekonomika.lt

J. Ruotinenas: Lietuvai galiu palink#ti i'laikyti klestin"i& ekonomik& ir euras ateis savaime

Pla"iau 20 p.

M. Horba%auskas: Darbas valstybiniame sektoriuje pasirod# pana'us ) serial& „Santa Barbara“: praleidi penkias serijas, bet nesijauti per daug atitr%k$s

Rinkos poky%iai393,93728,24351,905929,612992,169737,56

OMXROMXTOMXVFTSE100*NSDQ*NI225

+1,06 %+6,06 %+0,32 %+0,26 %+0,47 %+2,16 %

Lapkri!io 30 – gruod"io 6(7*) d. duomenys

Pla"iau 26–27 p.

PIRMADIENIS. 2012 M. GRUOD#IO 17–23 NR. 47 (109) SAVAITRA&TIS. LEID#IAMAS KIEKVIEN$ PIRMADIEN%

dovanos be vert's

*ğMFJEPUF�ğJNUJO×�NFH[UJOJVJ �LVSí�QBEPWBOPKPUF�HJNJOBJËJVJ �P�ğJT�Kí�OVLJğP�í�UPMJNJBVTJÃ�TQJOUPT�LBNQà �

5BJ�FLPOPNJTUı�HBMWPT�TLBVTNBT��OVWFSUÕKVTJPT�,BMÕEPT�

&ven%i! ekonomika:

LEID.JASUAB „Balsas.lt leidiniai“Konstitucijos pr. 26, 08105 VilniusTel. (8 5) 203 10 82, 203 10 86, 203 25 12 Faks. (8 5) 205 95 18info@ekonomika.ltwww.ekonomika.ltISSN 2029-543X

SAVAITRA!"IO VYRIAUSIOJI REDAKTOR# Ingrida Ma!iulaityt"AUTORIAI: Paulius Grinkevi!ius, Greta Jankaityt", Andrius Ma#tinkus, Evelina Povilaityt", Gabija Sabaliauskait", Mindaugas Samkus, Dina Sergijenko, Nauris Treigys PORTALO VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Ma#tynas Pasiliauskas

FOTOGRAFAS Ruslanas Kond#atjevasVYRIAUSIASIS DIZAINERIS Mindaugas $imelionis DIZAINERIS Tadas Andrikis

SPAUDOS PLATINIMO VADYBININKAS Osvaldas Ka%"ta

BENDROV#S DIREKTORIUS Mindaugas Dauksevi!ius

Spausdino UAB „Lietuvos ryto” spaustuv'U$sakymo numeris 109 Tira$as 15 000

Savait#a%tis leid&iamas kiekvien' pirmadien(. Med&iaga, pateikta „Ekonomika.lt“, – leidinio nuosavyb". Kopijuoti ir platinti be sutikimo d#aud&iama. Redakcija u& reklamos turin( neatsako.

PARDAVIMO SKYRIAUS VADOVAS Mindaugas Simutis

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS(8 5) 210 00 84, reklama@balsas.lt

%ia jungiasi www.ekonomika.lt draugai

an atrodo, kad atleidim! netur"t! b#ti”, „Gyve-nimas parodys, kaip ten i$ tikr!j! %vyks“ – tokias frazes pra"jusi& savait' laid" naujai paskirtasis fi-nans! ministras Rimantas (ad)ius, komentuoda-mas minimalios m"nesin"s algos (MMA) k"lim&. Priminsime, kad 2008-iais ministrui atrod", kad Lietuvai jokia kriz" nebaisi. Tiesa, dabar minist-ras sako stipriai patobul"j's savo srityje, tad toki! „atrodym!“ lyg ir tur"t! b#ti kur kas ma)iau?Valstyb"s finansus, didinant MMA, suba-lansuoti pad"s daugiau surinkt! mokes*i!, ma)"siantis pa$alp! ga-v"j! skai*ius, kalb"jo p. (ad)ius. Tiek naujasis premjeras Algirdas Butke-vi*ius, tiek finans! ministras daug d"mesio savo vie$uose pasisakymuose skiria PVM lengvat! ne-ai$ku kam klausimui. Ar b#tent jos padidins mo-kes*i! surinkim&?Naujos vyriausyb"s vadovas negaili pastab! apie MMA. Jis nuo pat savo kadencijos prad)ios u)"m" geresn' komunikacijos pozicij&, nei visuomen"s u) ,,blogus darbus“ i$pertas buv's premjeras Andrius Kubilius. A. Butkevi*ius kalbas pradeda ir baigia geromis naujienomis rink"jui. (tai is prad)i! parei$k's, kad minimali& alg& iki 1000 lit! pakels jau kit& m"nes%, u)baigdamas liaud)iai dar pridalijo pa)ad! apie ka-dencijos pabaigoje 1700 lit! sieksian*i& MMA.

+inoma, naujuoju premjeru visi$kai tik"ti nega-lima, nes jau rytoj jis gali pristatyti visi$kai kit& nuomon', bet premjero vie$!j! ry$i! vizija ai$ki – rink"jui prane$ti tik geras )inias. Visai prie$inga strategija, nei ta, kuria vadovavosi buvusi vyriausyb". A. Kubiliaus l#pomis liaud)iai pyl"si nuog&stavimai d"l sunki! laik!, ma)esni! pensij!, o kur dar keiksmu tap's taupymas. Ne-svarbu, kad u) Lietuvos sien! buvusio premjero

politika – pavyzdys, ku-rio siekti reikia visiems nedrausmingiems. Rin-k"jas Lietuvoje buvu-sio premjero nei$girdo ir garsiai tai parei$k"

pra"jusiuose Seimo rinkimuose. Dabartinio vy-riausyb"s vadovo skleid)iama )inia – visai kita. Per ateinan*ius metus, pasak naujos vyriausyb"s programos, visi dirbs ,,tinkam& darb& u) tinkam& alg&“ (nors ir neai$ku kokiomis priemon"mis t& darb& sukursime).Pana$u, kad naujoji vyriausyb" % $vies! rytoj! )ygiuos bandym! ir klaid! metodu, tik"damasi, kad, premjero )od)iais, MMA padidinimas ,,dide-l"s )alos verslui netur"s“. Nesvarbu, k& sako eks-pertai, o gal pavyks? Pasak p. Butkevi*iaus, pirmieji m"nesiai versli-ninkams bus sunk#s, v"liau pripras. Visi galiau-siai pripranta. O jei nety*ia tai b#t! klaida, j& seks naujas bandymas.

%DQG\Pž�LU�NODLGž�PHWRGX/BVKPKJ�97*�PKJ�-JFUVWPT�WZSJBVTZCÕ�WBEPWBVKBTJ�TUSBUFHJKB�ĞJBOEJFO�QBLFJTLJN �P�SZU�CVT�NBUZUJ�

M

3FEBLDJKB 3

»Pirmieji m'nesiai verslininkams bus sunk(s, v'liau pripras. Visi

galiausiai pripranta

Ram&no Vaitkaus pie'. www.mrcaricature.lt

Nr. 472012 m. gruod"io 17–23 d.

4BWBJUÕT�UFNB 5Nr. 472012 m. gruod"io 17–23 d.4BWBJUÕT�UFNB4 Nr. 47

2012 m. gruod"io 17–23 d.

"MONI# NAUJIENOS

Joelas Waldfogelis, knygos „Skrud"onomika: kod(l netur(tum(te dovanoti 'ventini) dovan)“ autorius

»)mon'ms, kuriuos puikiai pa$*state ir turite prie$as%i! sveikinti, teikite dovanas ir toliau – tai puiku. Ta%iau jeigu abejojate – pagalvokite dukart, kad nei#nykt! dovan! vert'

»Dovanos vertingos ne kaina, o d'l i#rei#kiamo santykio tarp $moni!. Nenuostabu, kad ilgai prisimename nuo#irdaus lai#ko $od$ius, bet lengvai pamir#tame, kas dovanojo brang!, bet beprasm* kri#tolin* angeliuk". Pana#i! dovan! – pilni stal%iai

Paskirst' akcijas

Naujas direktorius

„Impuls“ ple%iasi

Stoja prie# draudim"

+reng' gamykl"

„Impuls“ Kauno „+al-girio“ arenoje antradien) atidar# sporto ir sveikatin-gumo klub& „Impuls+“. - naujojo klubo )rengim& in-vestuota apie 5 mln. lit(, i' j( apie 1,2 mln. lit( ) sporto )rang&.

Planuojama, kad 'ios

investicijos atsipirks ma*-daug per 5 metus. Per du „+algirio“ arenos auk'tus )sik%r$s „Impuls+“ u*ima 2,8 t%kst. kvadratini( me-tr( plot&. !iuo metu „Im-puls“ valdo devynis klubus Vilniuje, Kaune, !iauliuose ir Panev#*yje.

Nuo 2013 m. sausio 1 d. )sigaliosiantis alkoholio kon-trol#s )statymas, kuriuo )pa-reigojama i' prekybos i'imti vis& stipresn) nei 7,5 alkoho-lio koncentracijos al(, i'pils-tyt& ) didesn#s nei 1 litro tal-pos tar&, kovos ne tiek d#l visuomen#s sveikatos, kiek su smulkiuoju verslu, teigia ma*ieji aludariai.

Ma*(j( aludari( asocia-cijos pirminink# Lina !ilei-kien# sak#, kad taros dydis vartotojui n#ra esminis veiksnys, leid*iantis apsi-spr$sti, ar vartoti alkohol).

„Mantinga Food“ Mari-jampol#je )reng# gamykl&, kurios vert# siekia 36 mln. lit(. I' j( 26 mln. lit( finan-savo /kio bankas, o likusi dalis buvo gauta i' ES fond( bei )mon#s l#'(. Pasak )mo-n#s valdybos pirmininko

Klemenco Agento, i'aug$s gamybos paj#gumas leis i'-pl#sti gamini( asortiment&. Dalis Marijampol#s gamy-kloje pagamintos produkci-jos pristatoma Lietuvos varto-tojams, kita – eksportuojama ) kaimynines valstybes.

Naujuoju )moni( grupei EIKA priklausan"ios staty-bos bendrov#s „Eikos sta-tyba“ direktoriumi tapo Darius Vilkas.

D. Vilkas, jau 14 met( dirbantis statybos sek-toriuje, anks"iau u*#m# vieno did*iausi( Skandi-navijoje statyb( koncern( „NCC“ atstovyb#s Lietu-voje komercijos vadovo pareigas, taip pat buvo „YIT Kausta“ generali-niu direktoriumi bei „YIT Kausta B%stas“ direkto-riumi.

Galutinai paskirstytos vi-sos pirmaujan"io elektros rinkos dalyvio Baltijos 'alyse ir vieno did*iausi( nepri-klausom( elektros energi-jos tiek#j( Lietuvoje AB „In-ter Rao Lietuva“ pirminio

vie'o platinimo metu si%-lytos akcijos. Bendra akcij( paklausa si%lyt( akcij( kiek) vir'ijo 26 procentais. Inves-tuotojams galutinai paskirs-tyta 4 000 000 si%lyt( „In-ter Rao Lietuva“ akcij(.

Ma$ieji aludariai nepatenkinti draudimu. Fotodiena

D. Vilkas vadovaus „Eikos statybai“. ELTA

»Reik't! $i(r'ti, k" daro gaunantys didesnes pajamas $mon's – jie dovanoti rengiasi tik artimiesiems, atsisako *vairiausi! smulkmen!, didinan%i! biud$eto i#laidas. Be to, prie dovanos reik't! prid'ti ir %ek*, kad $mogus gal't! nepatinkan%i" ar netinkan%i" dovan" pasikeisti

Odeta Blo$ien', „Swedbank“ Asmenini) finans) instituto vadov(

NUOMON$

Gintaras Chomentauskas, #mogaus studij) centro vadovas

van! vert' ir naud& rei-k"t! nepamir$ti ne tik dovanos gav"jo, bet ir do-vanotojo. „Dovanodamas )mogus jau*iasi gerai ir tai did)iulis $ios dovanos vert"s elementas, – pa-br")" +. (il"nas. – Daikt! vert" yra subjektyvi, do-van! irgi, du skirtingi )mon"s negali vertinti to paties daikto vienodai. Jeigu 30 proc. europie*i! nepatenkinti dovanomis, sp"ju, kad 30 proc. )mo-ni! yra $iaip nepatenkinti gyvenimu, nesvarbu, k& jiems dovanosi.“

Anot specialisto, emo-cijos ir racionalumas per-kant dovanas yra itin su-sij'. „Jeigu perku puodel% dovan! ir manau, kad tam )mogui patiks, elgiuosi racionaliai – net jei ne-pataikysiu, nes gali b#ti, kad tam )mogui puodeliai nepatinka, – ai$kino jis. – Emocingi )mon"s vis tiek elgiasi racionaliai, nerei-kia painioti racionalumo su roboti$kumu.“

+. (il"no nuomone, no-rint sutaupyti $ventiniu laikotarpiu pirmiausia reik"t! %sivertinti finan-sus, bet ekspertas nebuvo link's grie)tai barti t!, kurie neatsilaikys bliz-gu*iams prekybos centr! lentynose: „Gal )mogus tikrai jau*iasi taip gerai dovanodamas dovanas, kad jam visai nesvarbu, jog nesusimok"s u) ma$i-nos remont&, o dovanoji-mas jam vertingesnis nei remontas.“

âYHQþLž�HNRQRPLND��GRYDQRV��EH�YHUWŏV*ğMFJEPUF�ğJNUJO×�NFH[UJOJVJ �LVSí�QBEPWBOPKPUF�HJNJOBJËJVJ �P�ğJT�Kí�OVLJğP�í�UPMJNJBVTJÃ�TQJOUPT�LBNQà �

5BJ�FLPOPNJTUı�HBMWPT�TLBVTNBT��OVWFSUÕKVTJPT�,BMÕEPT�

DINA SERGIJENKOdina@ekonomika.lt

Ekonomistai tuo-jau pat gal"t! suskai*iuoti, kad dovana per vien&

akimirk& nuvert"jo 99 li-tais. +inant, kad kas tre-*ias europietis per Kal"das gauna jam nepatinkan*i! dovan!, dovan! nuvert"-jimas net ir visos Lietuvos mastu pasiekt! mil)ini$k& sum&. Pavyzd)iui, Jungti-n"se Amerikos Valstijose (JAV) kal"dini! dovan! nuvert"jimas kasmet pa-siekia net 14 mlrd. JAV do-leri! (37,3 mlrd. lit!).

„Galite i$leisti 50 doleri! daiktams, kuri! norite, ir jie jums bus verti 50 doleri! ar netgi daugiau. Ta*iau galite i$leisti 50 doleri! do-vanai, kuri tam, kuriam j& %teiksite, bus neverta nieko. Taip nutiks, nes per men-kai j% pa)%state ir ne)inote, ko $is gali nor"ti“, – dovan! nuvert"jimo rei$kin% ai$-kina knygos „Skrud)ono-mika: kod"l netur"tum"te pirkti $ventini! dovan!“ autorius Joelas Waldfoge-lis.

Nepaisant to, kasmet prekybos centrai i$kart po V"lini! i$sikabina gir-liandas, pradeda groti ka-l"din' muzik&, paskelbia i$pardavimus ir taip vilioja Kal"dini! dovan! pirkimo kar$tlige u)sikr"tusius kli-entus.

Smulkmenos – rizikingosTiesa, ne vienus metus kal"din' kar$tlig' gesina iniciatyvos „Nepirk nieko Kal"doms“ organizato-

riai, nepirkti skatinan-tys ir $iemet. Be to, tam tikr& brand& rodo ir pati visuomen", vis da)niau besirenkanti rank! darbo, prasmingas ar prakti$kas dovanas.

„Dovanas perkame tik i$ vietini! gamintoj!, bet da)niausiai darome patys, nes parduotuvi! prek"s greitai l#)ta, j! didel"s kainos. Be to, manau, dova-nojant reikia %d"ti daugiau $ilumos, o dovana turi b#ti prakti$ka“, – prie)astis, ko-d"l nepasiduoda masinei dovan! pirkimo kar$tligei, ai$kino Vilniuje studijuo-janti August" Gaidyt".

Anot jos, ap"mus dide-liam norui sveikinti kie-kvien&, pirkti nieku*ius –rizikinga. „Padovanoj's matai, kad )mogus tokius pat kelis turi. Geriau jau padovanoti kelis kilogra-mus mandarin! – $ven-ti$ka ir sveika“, – teig" A. Gaidyt".

I#eitis – valgomos dovanosKita „Ekonomika.lt“ pa-$nekov" Aist" (eibokait" rank! darbo dovanas ar-timiesiems gamina kartu su sese. „I$ prad)i!, kol bu-vome ma)os, netur"jome joki! pinigini! %plauk!, to-d"l padaryti dovanas buvo tiesiog pigiau. Be to, %teikti jas rei$k" )ymiai daugiau – asmenin% d"mes%“, – pa-sakojo mergina ir prid#r", kad pastaruosius metus buvo labiau linkusi dova-noti valgomas dovanas.

„Stengiuosi labiau atsi-)velgti % praktin' dovan! paskirt% ir nedovanoti to, ko )mogus negal"t! panau-

doti. Pasteb"jau, kad jei ne)inai, k& dovanoti, mais-tas tampa viena geresni! dovan! – ypa* pagamintas savomis rankomis, – ai$-kino A. (eibokait". – Nesu visi$kai nusiteikusi prie$ pirktines dovanas, bet prekybos centrai tampa paskutine vieta, kur lan-kausi, prioritetas – ma)! versl!, draug!, ar jaun! dizaineri! kurti daiktai.“

Mergina teigia, kad visus metus stengiasi %si-klausyti % artim!j! norus, bet tikrai nesipl"$o siek-dama dovanomis apdalyti vis! pa)%stam!: „Tai b#t! prakeiksmas ir Kal"d! dvasios )udymas – dovan! pirkimas tapt! konvejeriu be jokio asmeninio ry$io tiek su dovanos gav"ju, tiek su dovana.“

Dovanoti su %ekiuJAV ekonomistas J. Wald-fogelis savo knygoje teigia, kad dovanos suteikia vi-dutini$kai 20 proc. ma)iau pasitenkinimo nei pinigai, kuriuos i$leid)iate sau: „+mon"ms, kuriuos pui-kiai pa)%state, dovanokite dovanas ir toliau, bet kitais atvejais geriau dukart pa-galvokite ir ne$vaistykite pinig!.“

B#tent $vaistymo $ven-tiniu laikotarpiu i$vengti itin sunku, nes 75 proc. lietuvi! i$laidomis $ven-t"ms pradeda r#pintis tik gruod%. „,sivaizduokite, jei tre*dalis europie*i! nepatenkinti gautomis dovanomis, pinigai, skirti joms, buvo i$leisti veltui, nes gav"jams dovan! vert" beveik lygi nuliui“, – sa-vaitra$*iui ai$kino „Swed-bank“ Asmenini! finans! instituto vadov" Odeta Blo-)ien".

Anot jos, ekonomistai Kal"das vadina vienu ne-

efektyviausiu b#d! pa-skirstyti prekes ir paslau-gas tarp vartotoj!. „Tai, kad )mon"s yra nusivyl' ir nepatenkinti dovano-mis, rodo, kad nors ir i$-leid)iama daug pinig!, jie panaudojami neefektyviai, – pabr")" O. Blo)ien". – Lie-tuvos gyventoj! dovan!

l#kes*iai neatitinka to, k& jie nor"t! dovanoti patys.“

Asmenini! finans! ins-tituto vadov" )mon"ms, norintiems per Kal"das b#ti efektyvesniems, pa-tar" )vilgtel"ti % tuos, kurie gauna didesnes pajamas. „Jie sako, kad dovanos tik artimiausiems $eimos na-

riams – taip pataikyti do-vanas yra papras*iausia. Atsisakoma smulkmen!, didinan*i! biud)eto i$lai-das ir neturin*i! jokios vert"s )mogui. Be to, dova-nodami daikt& tur"tum"te prid"ti pirkimo kvit&, kad )mogus gal"t! pasikeisti, jeigu nenori, ar sugr&)inti.

Tai – ne %)eidimas, o laisv" pasirinkti“, – tikino O. Blo-)ien".

Dovanos – ne svarbiausiaFinans! specialist" pa-br")" ir tai, kad orientuotis vien % dovan! pirkim& $iuo laikotarpiu neverta. Puikia i$eitimi gali tapti valgo-mos ar geriamos dovanos. „Rank! darbo dovanos turi didel' moralin' vert' vien d"l to, kiek )mogus %d"jo

pastang! ir laiko“, – pri-d#r" ji.

Tokios nuomon"s lai-kosi ir Julija Petro$i#t", pasakojusi, kad $iemet Ka-l"doms kartu su artimai-siais sutarusi pasidovanoti ram! buvim& kartu. „Jau senokai $ventes sutinkame be dovan!, tiesiog b#dami kartu. O $iemet sutar"me simboli$kai %teikti po vien& dovan"l', pageidautina – rank! darbo“, – pasakojo

ji. Mergina prid#r", kad kasmet su visa $eima nu-vyksta % $ventin% rengin% – oper&, koncert&, spektakl%.

Klausyti nor!Kaip did)iausi& pavoj! piniginei O. Blo)ien" %var-dija paskutin"s minut"s pirkinius, kai )mogus pa-siduoda Kal"d! kar$tligei. „+mogus lyg ir )ino, k& nor"t! pirkti, bet at"j's % prekybos centr& pasi-duoda paskutin"s minut"s impulsui. (itaip ne tik nu-klystama nuo u)sibr")to plano, bet ir gerokai vir-$ijamas suplanuotas biu-d)etas, – sak" specialist". – +inoma, blogai ir tai, kad nefiksuojama, ko aplinki-niai, artimieji nor"t! ar ko jiems labiausiai reikia.“ O. Blo)ien" tvirtino, kad jeigu bent prie$ pusmet% iki $ven*i! b#t! prad"ta %siklausyti % artimiausi! $eimynyk$*i! norus, tai pad"t! daug geriau supla-nuoti $ventin% biud)et&.

)mon's – ne robotaiKiek kitokios nuomon"s laikosi Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas +ilvinas (il"-nas. Jis teig", kad ekono-mistai paprastai daro dvi klaidas: „Pirma klaida ma-nyti, kad )mon"s yra robo-tai ir kiekvien& sekund' visk& skai*iuoja ir vertina pinigais. O antra klaida – paai$k"jus, kad )mon"s nesielgia kaip robotai, d"l to steb"tis.“

Anot jo, vertinant do-

Ekonomistai pataria: jeigu ne$inote, k" dovanoti, rinkite

valgomas dovanas. Scanpix

FAKTAI

KAL,DIN,S DOVANOS

75 proc. lietuvi( 'venti-ni( i'laid( biud*etu pra-deda r%pintis tik gruod)

Daugiausiai – 35,2 proc. viso 'ventinio biu-d*eto – lietuviai i'leid*ia maistui ir nealkoholi-niams g#rimams

35,2 proc. lietuvi( do-vanoms rengiasi i'leisti iki 100 lit(

28 proc. lietuvi( per Kal#das rengiasi taupyti ir sveikinti tik artimuosius

47,5 proc. europie"io dovan( biud*eto skiria-ma vaik( dovanoms

Asmeninio albumo nuotr. Fotodiena Fotodiena

»Galite i#leisti 50 doleri! dovanai, kuri tam, kuriam j" *teiksite, bus neverta nieko

»Blogai ir tai, kad nefiksuojama, ko aplinkiniai, artimieji nor't! ar ko jiems labiausiai reikia

DOVANOS

Laukiamos dovanos Dovan) !ekisGrynieji pinigaiKnygaKosmetika, parfumerijaRank) darbo dovana

%15131199

*altinis: „Swedbank“ Asmenini) finans) institutas. Labiausiai nenorimomis dovanomis galima b&t) pavadinti juvelyrinius dirbinius ir aksesuarus, kompiuterin+ ir susijusi, technik,, gro"io, SPA, masa"o proced&ras.

Dovanosimos dovanos Kosmetika, parfumerijaDovan) !ekisValgomos dovanosJuvelyriniai dirbiniai, aksesuaraiGrynieji pinigai

%2524211815

-JFUVWPKF-JFUVWPKF 76

(NVSRUWDV�DQW�EDQJRVĞJBJT�NFUBJT�TQBSËJPNJT�BQTVLPNJT�EJEÕK×T�-JFUVWPT�FLTQPSUBT�JUJO�UFJHJBNBJ�WFJLÕ�ĩLJP�BVHJNÃ��4QFDJBMJTUBJ�QBTUFCJ �LBE�ğBMJFT�FLTQPSUVPUPKBJ�ZSB�JUJO�LPOLVSFODJOHJ�JS�MBOLTUĩT �CFU�MBJLV�OFTJSĩQJOB�JOWFTUJDJKPNJT�

EVELINA POVILAITYT,evelina.povilaityte@ekonomika.lt

Per metus Lietuvos eksportas i$augo 33 proc. – daugiau-sia d"l %sp#dingai

did"jusio jav! (3,8 karto) bei naftos produkt! (33 proc.) ve)imo % u)sienio $alis, skai*iuoja Lietuvos statistikos departamentas. Nors ekonomikos analiti-kai skai*iuodami eksporto apim*i! augim& naudoja kiek kitokius rodiklius, vis tiek bendrai sutaria: eks-portas jau gerokai vir$ijo prie$ kriz' buvus% rodikl% ir yra gausiausias per pas-taruosius keturis ketvir-*ius.

„Jau gana seniai n"ra pagrindo prognozuoti nuo-saik! eksporto augim&, – sako „Swedbank“ vyriau-siasis ekonomistas Nerijus Ma*iulis. – Nors negalime teigti, kad %sp#dingas eksporto augimas yra tik vienkartini! veiksni! pa-sekm", bet jie tam %takos tur"jo.“

Vienkartiniais veiks-niais jis %vardija rekordin% jav! derli! bei pakilusi& gr#d! kain&. Anot N. Ma-

*iulio, spalio eksporto duomenys atskleid)ia, kad did)ioji dalis jav! jau buvo i$ve)ta % u)sien%, tod"l rodi-klis gerokai $oktel"jo auk$-tyn.

„Bet eksporto augimas matomas beveik visose lietuvi$k! preki! katego-rijose: ma$in!, %rengini!, medienos, maisto sektori! eksportas taip pat $uoliavo dvi)enkliais skai*iais. Eg-zistuoja tik kelios kategori-jos, kuriose augimas n"ra %sp#dingas, pavyzd)iui, tr&$!. Tai rodo, kad dau-guma sektori! yra labai konkurencingi ir s"kmin-gai u)kariauja naujas rin-kas“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Apsukos l't'sAnot N. Ma*iulio, net ir geri $iemetiniai eksporto rinkos rezultatai nekei*ia prognozi!, kad augimas l"t"s.

„Tre*i&j% ketvirt% ma-t"me, kad realus eksporto augimas siekia daugiau nei 10 proc., tod"l tikrai ne-galime tik"tis, kad pana$us i$liks ir 2013-aisiais. Ma-nau, kad jis bus daugiau nei dvigubai l"tesnis ir

sudarys apie 4–5 proc. per metus, – sako ekonomistas. – D)iugu, kad duomenys, atskleid)iantys $alies %mo-ni! konkurencingum&, rodo, jog augimas i$lieka vis! laik! auk$*iausio lygio. Ta*iau reikia %ver-tinti ir tai, kad 2013 metai pasaulio ekonomikai bus prastesni nei $ie, be to, Lie-tuvos %mon"s gana vangiai investavo % gamybos paj"-gumo pl"tr&, tai atsilieps ir eksporto augimui.“

Jis priduria, kad ana-lizuojant III ketvir*io ir spalio duomenis, gali kilti nereali! l#kes*i!, kad Lie-tuvos ekonomika spurtuos ir matysime tok% augim&, kok% steb"jome, pavyz-d)iui, 2006–2007 metais.

„Kad eksportas augt! tokiais tempais kaip $ie-met, nebeu)teks to, jog pa-grindin"s rinkos auga ar nepatiria recesijos. Norint u)imti naujas rinkas rei-k"s labai krypting! inves-ticij!, didinan*i! ir gamy-bin% paj"gum&, ir kokyb'. Konkurencija pasaulin"je

rinkoje did"s, nes valsty-b"s daro tokias reformas, kuri! Lietuva "m"si 2009 metais“, – pabr")ia N. Ma-*iulis.

Nusisuko nuo ESLietuvos pramoninink! konfederacijos Ekonomi-kos ir finans! departa-mento analitikas Aleksan-dras Izgorodinas pritaria, kad eksporto rodikliai $iuo metu yra itin geri ir teikia daug optimizmo d"l Lietu-vos ekonomikos b#kl"s.

„(alies metinis eko-nomikos augimas III ke-tvirt% sudar" 4,4 proc. ir jis daugiausia pasiektas d"l eksporto, nes nam! #ki! i$laid! augimas l"t"jo, o investicij! – neigiamas jau kur% laik&, – ai$kina jis. – Lietuvos eksporto pl"tr& $iuo metu tempia du regio-nai: NVS ir Baltijos $alys. Manau, kad tai atsakas % euro zonos skol! kriz': %mon"s koreguoja savo u)-sakym! portfel% ir didesn% d"mes% skiria rinkoms, tu-rin*ioms geresn% ekonomi-kos augimo potencial&. Tai gerai, nes leid)ia %mon"ms apsidrausti nuo galim! nuostoli! Europoje.“

A. Izgorodinas pasakoja, kad Lietuvos eksporto au-gim& palaiko dvi preki! ka-tegorijos: maisto produktai ir metalai. (ios kategorijos nesusiduria su jokiomis problemomis svarbiau-siose eksporto rinkose. Tekstil", mediena ir chemi-jos produktai patiria tam tikr& spaudim&.

„Lietuvos %moni! pra-na$umas – lankstumas: jos gali gaminti %vair! kiek% u)sakym!, kai did)iosios Europos kompanijos tokio lankstumo suteikti negali. Be to, kriz"s metu u)sako-vai labai kreipia d"mes% % kainos ir kokyb"s santyk%, o $iuo aspektu Lietuva yra labai konkurencinga:

$alies %moni! produkty-vumas auga spar*iau nei atlyginimai“, – priduria jis.

L(kes%iai geriAnalitikas sako, kad $iuo metu rinkoje l#kes*iai d"l Lietuvos eksporto yra op-timistiniai: ypa* d)iugins NVS bei Baltijos $ali! rin-kos.

„Vis d"lto tikslias prog-nozes $iuo metu daryti sud"tinga – nors pad"tis pasaulio ekonomikoje n"ra kritin", ji taip pat n"ra ir stabili“, – sako jis.

Pozityviai % ateit% )i#ri ir verslo atstovai: kalbina-mas Vilniaus pauk$tyno generalinis direktorius K'stutis Vanagas sako, kad kit&met bendrov" pla-nuoja i$laikyti pana$! eks-porto augim& kaip $iemet (40 proc.) ir ie$koti nauj! rink!.

„Planuojame pl"sti eks-port& % Skandinavijos $a-lis. Be to, % Europ& ve$ime ne tik $aldytus vi$tienos produktus, bet ir atv"-sint& $vie)i& m"s&, kuri& jau dabar eksportuojame % Baltijos $alis, – pasakojo vadovas ir prid#r", kad $iemetin" s"km" buvo tiks-ling! investicij! padarinys. – Didinome gamybos paj"-gum&, dieg"me naujas tech-nologijas, tod"l gal"jome i$pl"sti prid"tin"s vert"s produkt! asortiment& ir gamybos apimtis.“

Vilniaus pauk$tynas,

Lietuvos verslo darbdavi! %vertintas kaip $i! met! eksporto lyderis, $iemet padidino eksport& % Pran-c#zij&, Airij&, Jungtin' Ka-ralyst', Ispanij& bei Italij&. ,mon" gaminius ekspor-tuoja ir % Rusij&, Baltaru-sij&, Europos $alis, prad"jo dirbti ir Honkonge, Viet-name, Kinijoje, Liberijoje bei Siera Leon"je.

Svarbus asortimentas„M#s! eksporto mastas sudaro daugiau nei 40

proc. pardavimo pajam!, – apibendrina K. Vana-gas. – Kiekviena ekspor-tuojanti %mon" susiduria su skirtinga u)sienio $a-lies aplinka, kult#ra bei reikalavimais, bet m#s! produktai kokybi$ki, j! kaina gera, tod"l esame konkurencingi. Be to, ga-lime pasi#lyti produkt!, kuri! ne visi gamintojai turi, tod"l vienas i$$#ki! – asortimento pl"tra.“

Kiek anks*iau skelbta ir kad vienintel" Balti-jos $alyse automobili! kompresori! gamintoja „Panev")io Aurida“ pra-d"jo tiekti kompresorius did)iausiai Rusijos sun-kve)imi! gamyklai „Ka-mAZ“.

Tuo metu bendrov"s vadovas Redas Klup-$as sak", kad tai rimtas pirk"jas, o ilgiausiai u)truko derinti kainas. Jis pabr")", kad labai svarbu gaminti naujus produktus, tod"l $iuo metu %mon" kuria geres-ni! savybi! vilkiko kom-presori!.

„Rezultatai geri. U)-sakym! turime pakan-kamai, tikim"s per $iuos metus atsigriebti u) sunk-me*iu prarast& laik&“, – tvirtino R. Klup$as.

Savo produkcij& %mon" $iuo metu ekspor-tuoja % Lenkij&, Rusij&, Ukrain&, Bulgarij&, Ven-grij&.

FAKTAI

LIETUVOS EKSPORTAS

Spal) ) u*sien) i've*ta preki( u* 8,1 mlrd. lit(, i' j( lietuvi'k( eksportuota u* 5,2 mlrd. lit(

Per m#nes) eksportas padid#jo 12,2 proc., per metus – 33 proc. 10 m#n. laikotarpiu, palyginti su atitinkamu periodu 2011 metais, eksporto augimo rodiklis sudar# 12,9 proc.

Eksporto augimo tem-pas yra did*iausias per pastaruosius keturis ke-tvir"ius

Eksportas 36 proc. vir'i-ja lyg), buvus) prie' kriz$Reaguodami * euro zonos skol! kriz- Lietuvos eksportuotojai didesn* d'mes*

skiria rinkoms, turin%ioms geresn* ekonomikos augimo potencial". Fotodiena

Kvie%ia teikti pra#ymus * dar$elius 2013 metams

Jau galima teikti pra#ymus * dar$el* ateinantiems metams. Shutterstock

ŶVilniaus miesto savival-dyb' paskelb' prelimi-nari" vaik! eil- * miesto dar$elius 2013 metams.

- 'i& eil$ bus )kelti dviej( r%'i( pra'ymai: iki 2012 m. bir*elio dar*eliuose pa-teikti pra'ymai, kuriuose nurodyta, kad vaikas tur#t( prad#ti lankyti dar*el) 2013

metais ir pra'ymai t#v(, ku-ri( vaikai nepateko ) dar*el) 2012 metais. !ie t#vai gal#s patikrinti, kurioje eil#s ) pasi-rinktus dar*elius vietoje yra j( vaikas.

Be to, nuo pirmadienio, gruod*io 17 dienos 8 val. t#-vai, planuojantys vaikus leisti ) dar*el) 2013 metais (naujos grup#s yra formuojamos nuo

»Lietuva yra labai konkurencinga

jai skund)iasi gaunantys neva nepageidaujam& reklam&, o tyrimo metu paai$k"ja, kad pats varto-tojas sutiko j& gauti. Tada jie paprastai nutyla ir ne-bekomentuoja, tuo viskas baigiasi.

Did)iosios bendrov"s ma)iau naudojasi nele-galiais b#dais, da)niau sutikim& gauna legaliai, $% klausim& da)nai spren-d)ia lojalumo kortel"s. Reklama elektroniniu pa$tu nekainuoja, tod"l tik"tina, kad ja gali nau-dotis prekybininkai, no-rintys ma)iau investuoti % reklam&.

VVAT per 2012 met! pirmus tris ketvir*ius gavo 19 vartotoj! skund! d"l jiems siun*iamos ne-pageidaujamos reklamos. Tyrimo metu nusta*ius, kad pardav"jas, paslaug! teik"jas skleid" reklam& telefonu, telefaksu, te-leksu, elektroniniu pa$tu netur"damas vartotojo sutikimo ar pra$ymo, par-dav"jui, paslaug! teik"jui gali b#ti skiriamas %sp"ji-mas arba bauda nuo 1000 iki 30000 Lt.

Pardav"jo ar paslaug! teik"jo teis" teikti vartoto-jui reklam& telefonu, elek-troniniu pa$tu ir pana-$iais b#dais yra siejama su ai$kiu vartotojo suti-kimu gauti toki& reklam&. Pagal $iuo klausimu susi-formavusi& teism! prak-tik&, vartotojo sutikimas turi b#ti ai$kus, i$reik$-tas aktyviais veiksmais ir gautas i$ anksto, o varto-tojo tyl"jimas nelaikomas sutikimu gauti reklam&.

Kai )mogus turi loja-lumo kortel', kartu su taisykl"mis, su kuriomis susipa)%sta j& gaudamas, da)niausiai sutinka gauti ir reklam&, nes pildy-damas anket& atsako % klausim&, ar nori gauti reklam&, taigi, pa)ymi varnele arba ne. Tokiu atveju problem! neb#na: bendrov" turi %rodym&, kad gavo kliento suti-

kim&. ,prasta, kad ir vartotojas, tur"damas lojalumo kortel', tikisi informacijos apie akcijas bei nuolaidas. Didesn" problema atsiranda, kai pats )mogus ne)ino, i$ kur gauti jo duomenys ir kaip bendrov"s apskritai i$sirenka, kam si!sti re-klam&.

Yra buv' atvej!, kai reklamos siunt"jai teig" duomenis gav' i$ telefono numeri! knygos, visus b#dus i$vardyti sunku, j! yra %vairiausi!. Kalbama, kad yra net kompiuteri! program!, kurias galima nusipirkti su elektroni-nio pa$to adresais, b#na ir daugiau pana$i! si-tuacij!, ta*iau tai n"ra %rodyta – negalima teigti, kad tokios programos tikrai egzistuoja. Kaip duomenys atsiranda pas paslaug! tiek"jus – arba ne)inoma, arba patys var-totojai juos pateikia ne visada suprasdami, kad sutinka gauti reklam&.

Pasitaiko, kad vartoto-

KRISTINA GRIGAIT, Valstybin(s vartotoj) teisi) apsaugos tarnybos (VVAT) Nes,"iningos komercin(s veiklos ir reklamos skyriaus

SKAITYTOJO KLAUSIMAS? Ar gali prekybininkai si!sti elektroninius lai#kus, trump"sias

$inutes vartotojams, neu$sisakiusiems #ios paslaugos?

KLAUSKITESi)skite jums kylan!ius klausimus -vairiomis ekonomin(mis temomis ir kiekvien, savait+ !ia pateiksime ekspert) atsakymus. info@ekonomika.lt arba Facebook tinkle

»Reik's labai krypting! investicij!

Nr. 472012 m. gruod"io 17–23 d.

Nr. 472012 m. gruod"io 17–23 d.

2013 m. rugs#jo 1 d.), gal#s pildyti pra'ym& internetu arba atvyk$ ) Vilniaus miesto savivaldyb$. !ie pra'ymai taip pat bus )traukti ) bendr& eil$. Internetu u*pildytas pra-'ymas turi toki& pa"i& gali&, kaip ir savivaldyb#je pateiktas pra'ymas.

Vilniaus savivaldyb# bir*el) patvirtino nauj&j& pri#mimo

) miesto dar*elius tvark&, pa-gal kuri& priimant ) dar*elius pildomas tik vienas pra'ymas ir taip )gyvendinta skaidresn# – centralizuoto pri#mimo – sistema. Pra'yme galima nurodyti iki 5 pageidaujam( dar*eli( prioriteto tvarka, o pateik$ pra'ym& t#vai mato, kurioje eil#s ) dar*el) vietoje yra vaikas.

I' viso pirmin#je eil#je )kelta daugiau kaip 3500 pra'ym(. Planuojama, kad

2013 metais ) ikimokyklinio ugdymo )staigas bus priimta kiek daugiau nei 4000 vaik(. Remiantis gimstamumo ro-dikliais, tik#tina, kad kit&met pra'ymus pateiks dar apie 2000 vaik( t#vai.

T#vai pra'omi iki gruod*io 21 dienos patikrinti, ar sis-temoje )vesti duomenys yra teisingi, o pasteb#j$ netiks-lum( – informuoti !vietimo skyri( el. pa'tu darzeliai@vilnius.lt.

Nor#dami patikrinti, ku-rioje eil#s ) dar*el) vietoje bus vaikas, t#vai tur#t( jungtis prie dar*eli( sistemos inter-neto svetain#je www.vilnius.lt/darzeliai. !ioje skiltyje taip pat pateikiami atsakymai ) da*niausiai u*duodamus klausimus.

Primename, kad vieta eil#je gali keistis d#l naujai pateikiam( pra'ym(. Taip atsitinka tod#l, kad pra'ym& gal#jo paduoti t#vai, kuri(

vaikams yra teikiama teis#s aktuose numatyta pirme-nyb# patekti ) dar*el) (taip pasislenkama toliau nuo eil#s prad*ios) arba eil#s prad*ioje buv$s vaikas patenka ) laisv& viet& dar*elyje (pasislenkama eil#s prad*ios link).

Vilniaus savivaldyb# vi-sais turimais i'tekliais siekia suma*inti viet( dar*eliuose tr%kum&. Miesto taryba spal) nusprend# tapti dar*elio „Ma*asis Trinapolis“, esan"io

'alia Verki( parko, dalininke. Planuojama, kad jau kit& pa-vasar), suremontavus patal-pas, dar*elyje atsiras apie 60 nauj( viet( sostin#s vaikams. Be to, artimiausiu metu, 2013 ir 2014 metais planuojama )steigti dar bent 820 viet( – Vir'uli'k#se, perk#lus !alomo Aleichemo mokykl& ) kitas patalpas, taip pat pasta"ius naujus dar*elius Perk%nkie-myje, Santari'k#se.U"sakymo Nr. 12-14-2-12

40

30

20

10

0

–10

–20

–30

LIETUVOS EKSPORTO DINAMIKA*altinis: Lietuvos pramoninink) konfederacija

Maisto prek(s Chemijos produktai, plastikas

Mediena Tekstil( ir oda

Metalai, elektros

ma'inos, -renginiai

Transporto -renginiai

Kitos Eksportas – viso

2011 K4 2012 K1 2012 K2 2012 K3

85807570 65 60 55504540

APDIRBAMOSIOS PRAMON!S EKSPORTO L"KES#IAI*altinis: Lietuvos pramoninink) konfederacija

Metal), ma'in) ir -rengini) pramon(

2012 K3 2012 K4

Maisto ir g(rim)

pramon(

Tekstil(s ir drabu"i) pramon(

Chemijos pramon(

Medienos ir bald)

pramon(

Apdirbamosios pramon(s l&kes!i) indeksas

8075

7074

65

71

6266

81

64

76

66

,JUV�ļWJMHTOJV8

Stasys Kropas, Lietuvos bank( asociacijos prezidentas:#mon(s link+ sutaupytus pinigus laikyti kredito -staigose – tai jiems suprantama, jie gali disponuoti pinigais, pa!iupin(ti juos. Tod(l naujos, modernesn(s, investavimo priemon(s keli, skinasi sunkiai

Paulas Lukka, „Mandatum Life“ Turto valdymo departamento vadovas Baltijos 'alims: Yra sprendim), kurie laikomi saugesniais u" ind(lius, pavyzd"iui, kai kuri) vyriausybi) obligacijos. Finansini) priemoni) spektras platus, bet pirmiausia ind(lininkai tur(t) pagalvoti apie fiksuoto pajamingumo priemones, nes investicij) - akcijas ar "aliavas rizikos lygis daugeliui gali b&ti per didelis

NUOMON$Dar ne laikas Yra ir saugesni!

"S�ZSB�BMUFSOBUZWı�JOEÕMJBNT

Asmeninio albumo nuotr.Fotodiena

,HãNRNLWH�SLQLJDPV�GDUER*OEÕMJı�QBMĩLBOPNT�QBTJFLVT�

SFLPSEJOFT�ļFNVNBT �ğJT�џOBOTJOJT�JOTUSVNFOUBT�UBQP�OFQBUSBVLMVT�QJOJHBNT�MBJLZUJ��,PM�JOѠJBDJKB�WBMHP�Vļ�JOEÕMJVT�HBVOBNBT�

QBMĩLBOBT �LBMCJOBNF�%BOTLF�CBOLP�'JOBOTı�SJOLı�EFQBSUBNFOUP�EJSFLUPS×�(JFES×�(FËJBVTLJFO×��

BQJF�BMUFSOBUZWJVT�QJOJHı�íEBSCJOJNP�CĩEVT�

? Ar i# ties! #iandien nebe-naudinga laikyti pinigus

ind'liais?Dabartin" situacija tik-

rai n"ra palanki laikyti pinigus j! ne%darbinant, nes pal#kan! normos itin )emos. Palygin' jas su infliacija, turime konsta-tuoti, kad reali pal#kan! norma yra neigiama. Ties& sakant, teigiam& rea-li& pal#kan! norm& bai-giame pamir$ti. Dabartin" situacija susiformavo d"l vienos prie)asties – did)iu-lio likvidumo pertekliaus visose did)iosiose pinig! rinkose: euro, dolerio. Kol centriniai bankai t's vadi-nam&j& likvidumo norm! pylimo % rink& politik&, tol tai ir t'sis.

,prastai verslas ind"-liais naudojasi nelabai ak-tyviai. Pagrindinis verslo ind"li! i$skirtinumas – jie dedami labai trumpam lai-kui: porai savai*i!, m"ne-siui, keliems m"nesiams. Retai sulaukiama %mon"s ind"lio metams ar ilges-

EVELINA POVILAITYT,evelina.povilaityte@ekonomika.lt

niam laikotarpiui. Tokius ind"lius sau leid)ia tos %mon"s, kuri! veikla yra, pavyzd)iui, investicin". Kitas verslas ind"lius naudoja kaip tam tikr& likvidumo priemon': kai planuodamos savo pinig! srautus tikisi tam tikro likvidumo poreikio visai netrukus. Tada jos rezer-vuoja tam tikr& sum&, padeda ind"l% ir )ino, kad prireikus l"$! gal"s pa-naudoti $iuos pinigus.

? Kokios yra pinig! *darbinimo alternatyvos,

tinkamos *mon'ms?Nereik"t! terminuotojo

ind"lio laikyti %mon"s l"$! investavimo alternatyva – d"l paties instrumento ir jo gr&)os, nes pastaroji niekuomet nebus net ar-tima galimai investicinei verslo gr&)ai. Jeigu %mo-n"s gali skirti tam tikr& l"$! sum& investicijoms % versl&, t& jos ir tur"t! da-ryti, nes gr&)a tuomet bus optimali. Terminuot!j! ind"li! verslas negal"s pa-siekti tokios gr&)os.

Rinkoje yra %vairi! investicini! priemoni!: fond!, akcij!, obligacij! ir t.t. Ta*iau vienas bendras $i! priemoni! bruo)as – jos yra ilgalaik"s, o tai kertasi su %mon"s laisv!

l"$! logika. Bendrovei laisvos l"$os da)niausiai lieka gana trump& laik&, o investavus % fondus, akcijas ar obligacijas, reikia tur"ti omenyje, kad artimiausiu metu gali tekti i$eiti i$ t! priemoni! su nuostoliu. Investavimo horizontas turi b#ti pakankamai il-gas, kad tokios investicijos b#t! prasmingos. O tai re-tai palanku %monei, tod"l su tokiomis priemon"mis reikia elgtis labai atsargiai.

Taigi $iuo atveju vaisto tikriausiai n"ra: rizikos ir gr&)os santykis visuomet vienareik$mis, t. y., jei rei-kalinga ma)a rizika, gr&)a taip pat bus nedidel". To-d"l lieka min"tini tie patys ne itin pelningi trumpalai-

kio investavimo ind"liai, gali b#ti trumpo termino skolos vertybiniai popie-riai, pavyzd)iui, valstybi! ar %moni! obligacijos, ta-*iau svarbu atkreipti d"-mes% % terminus.

Logi$kiausia alterna-tyva – investuoti % versl&, j% pl"sti. ,prasta kapitalo gr&)a %monei 5–8 proc. (priklauso nuo verslo $akos). B#tent tokia yra pageidautina investicin" gr&)a bendrovei, o ne 0,6–1 proc. u) turim& ind"l%.

Idealiu atveju n" vienas litas netur"t! b#ti eina-mojoje s&skaitoje ar termi-nuotu ind"liu be reikalo. Jeigu %mon" taip nepel-ningai laiko l"$as, matyt, turi tam tikrus motyvus,

pavyzd)iui, nori sukaupti tam tikr& sum& ir j& inves-tuoti.

?Nuo kokios sumos reik't! galvoti apie *mon's pinig!

*darbinim"?,darbinti galima ir pa-

kankamai ma)as sumas. D"l keli! t#kstan*i! su tokiomis ma)omis pal#ka-nomis )aisti nevert"t!, to-d"l turime kalb"ti apie de-$imtis ir $imtus t#kstan*i! lit!. Ta*iau % tok% klausim& atsakyti sud"tinga, nes vis-kas priklauso nuo %mon"s.

? Su tokia pa%ia problema susiduria ir gyventojai.

Kokie finansiniai instrumentai jiems gali b(ti patraukl(s?

Pana$u, kad tokia situa-

cija t'sis pakankamai ilgai. Sp"*iau, kad metus ar dve-jus galime gyventi tokioje )em! pal#kan! aplinkoje. Pra"jusi& savait' Europos centrinis bankas pos"dyje konstatavo, kad likvidumo pylimas % rink& dar t'sis kur% laik&, tod"l apie pa-baig& kalb"ti b#t! anksti. Gyventoj! situacija nuo %moni! skiriasi tuo, kad j! investavimo laikotarpis il-gesnis – gali b#t! nuo met! iki dvej!. Tokiu atveju atsiranda daugiau investa-vimo alternatyv!. Galima pagalvoti apie obligacijas arba (jei kalbame apie dar ilgesn% laikotarp%, pavyz-d)iui, penkerius metus) investicinius fondus ir net akcijas.

CV Giedr% Ge&iauskien%

Daugiau nei 10 met! dirba bankininkyst#s ir finans( rink( srityje

2003 m. VU )gijo ekonomikos magistro laipsn)

2005 m. dirbo „Sampo“ banko I*do departamente

2006 m. tapo 'io depar-tamento direktore, v#liau, „Danske“ )sigijus „Sampo“ bank&, skyrius pervadintas ) Finans( rink( departament&, kuriam G. Ge"iauskien# vadovauja iki 'iol

Nuo 2004 m. yra Lietuvos finans( analitik( asociacijos nar#

2010–2011 m. vadovavo Lietuvos bank( asociacijos Finans( rink( veiklos grupei

G. Ge%iauskien' sako, kad n' vienas litas netur't! b(ti einamojoje s"skaitoje ar terminuotu ind'liu be reikalo. Asmeninio albumo nuotr.

»Logi#kiausia alternatyva – pl'sti versl"

Nr. 472012 m. gruod"io 17–23 d.

4BWBT�WFSTMBT10

Keturi $od$iai, motyvuojantys darbuotoj" „Gal gal(tum man pad(ti?“ – keturi paprasti "od"iai, kurie panaudoti tinkamu metu ir teigia-mais ketinimais gali tur(ti labai didel+ -tak, pl(tojant versl,. Rodos, tai taip paprasta, bet i'tarti "od"iai turi b&ti labai nuo'ird&s, nesiekiant manipuliuoti kitais "mon(mis. Kod(l 'ie "od"iai tokie -taig&s?

Kaip prisistato darbuotojaiPrisistatyti b&simam darbdaviui gali tapti tikru i''&kiu daugumai "moni). Juk n(ra taip lengva papasakoti apie save vartojant -prastus svarbiausias charakterio savybes apib&dinan!ius b&dvard"ius ir tuo pat metu i'likti unikaliam.

Bankrutuoja keturi i# penki!Per m(nes- Latvijoje ir Estijoje -steigiama po 1,6 t&kst. nauj) -moni), Lietuvoje – 1,3 t&kst. „Swedbank“ Smulkaus verslo aptarnavimo depar-tamento vadovas Sigitas #utautas sako, kad Lietuva atsilieka, nes v(liau u" 'alis kaimynes prad(jo gerinti verslo aplink,.

www.ek.ltNAUJIENOS TAVO

VERSLUI

Kaip vertinate naujosios

Vyriausyb%s program'?

%ia jungiasi www.ek.lt draugai

.DOŏGRV�SUDVLGHGD�EDODQGšŶ„Kod'l Kal'd! egl' turi b(ti $alia?“ – klausia *mon's „Aveka“ vadovas Algirdas Rimkus.

Jau 15 met! kal"dines dekoracijas ir velykin' atributik& namams gami-nan*ioje lietuvi$koje %mo-n"je $vent"s t'siasi i$tisus metus – nuo sausio iki ba-land)io ruo$iamasi Vely-koms, o kitus 9 m"nesius – rankomis gaminamos egl"s, Kal"d! vainikai ir girliandos. ,mon" „gy-vena“ i$ Kal"d! – egli! dekoracijos sudaro 75–80 proc. visos apyvartos.

„Sunku, kai turi val-gyti, o 5 m"nesius nieko neu)dirbi. Bet toks m#s! darbas: dekoracijas kau-piame sand"liuose, o spalio m"nes% produkcij& i$dalijame prekybos tin-klams, – sako jis. – Pus-antro t#kst. kvadratini! metr! sand"lius u)krau-name Kal"doms, o ruden% 90 proc. j! i$tu$tiname.“

Konkuruoti ir veikti padeda socialin"s %mon"s statusas: daugiau kaip pus" darbuotoj! turi negali&, tod"l „Avekai“ versl& palengvina taiko-mos mokes*i! lengvatos – kompensuojama dalis atlyginim!, n"ra pelno mokes*io.

„1995-aisiais rinkoje buvo tik kin! produkcija: kartais ji baigdavosi, kar-tais b#davo nekokybi$ka. Tod"l kilo mintis: kod"l negalime gaminti vietoje. Be to, dar ir $iandien nei Latvijoje, nei Estijoje n"ra tokio gamintojo. Anks-*iau u)si"m"me kiek pla*iau, v"liau sritis i$si-kristalizavo, atsirado so-cialin"s %mon"s statusas“, – d"sto pa$nekovas.

Azijos gr'sm' nebaisiA. Rimkus sako, kad pra-lenkti kin! produkcij&, u)-tvind)iusi& prekybos cen-trus, reikia ne tik kokybe – jei Ryt! prek"s b#t! )y-miai pigesn"s, lietuvi$k! niekas nepirkt!. Be to, Vil-

niuje sukurtas puo$menas galima gr&)inti, o rytieti$-k&sias b#tina sand"liuoti, mok"ti muit&.

„Pa)%stame lietuvi$k& mentalitet&, )inome, k& lietuviai pirks: tai pasto-v#s, konservatyv#s, ven-giantys naujovi! pirk"jai. Kinai nelabai %sivaizduoja, kas tikt! europie*iams. Be to, egl"s gaminamos i$ spe-ciali! )aliav! – jos negali b#ti presuojamos ir ve)a-mos, tod"l kol keliauja i$ Kinijos, praranda dal% pre-kin"s i$vaizdos, – svarsto pa$nekovas. – Taip jau yra. Mano nuomone, egl"mis pradedame „spausti“ kin! produkcij&, o d"l girliand! baimi! taip pat nebetu-rime.“

Nepaisydamas konser-vatyvi! lietuvi$k! tra-dicij!, „Aveka“ vadovas tikina, kad nuolat m&sto apie naujoves: $tai jau po-puliarios baltos ir raudo-nos egl"s.

„Gaminsime ant sie-nos kabinamas eglutes, jau turime pavyzd)i!. Jei bute n"ra vietos, eglut" turi b#ti nedidel": j& ga-lima kabinti ant sienos ar dur!. (ito niekur n"ra, bent mes tokio gaminio nemat"me. Nuolat su-kame galv&, koki! nau-jien! sukurti, pvz., puo$ti egl' kankor")iais“, – ti-kina A. Rimkus.

Pa$nekovas prisimena, kad pati verslo prad)ia buvo sunki – reik"jo rasti

GABIJA SABALIAUSKAIT,gabija@ekonomika.lt

A. Rimkus sako, kad pralenkti kin! produkcij", u$tvind$iusi" prekybos centrus, reikia ne tik kokybe, bet ir kaina. Ruslano Kondratjevo nuotr.

»Tu#%ioje rinkos ni#oje konkurent! nelaukiame – ji per ma$a, net ir dviem

1. Visi'kai teigiamai 15%

*altinis: Ekonomika.lt. apklausoje dalyvavo 338 skaitytojai

SAVAIT$S KLAUSIMAS

5

1

4

2

3 2. I' dalies teigiamai 15%3. Neutraliai 22%

4. I' dalies neigiamai 19%5. Visi'kai neigiamai 30%

Naujoji XVI-oji Vyriausyb( pra(jusi, savait+ paskelb( savo program,. Joje – 539 punktai ir 12 neatid(liotin) veiklos prioritet): didinti u"imtum,, ma"inti nedarb,, skurd, ir socialin+ atskirt-, kurti prielaidas realiajam darbo u"mokes!iui 'alies &kyje did(ti, spar!iai gerinti investicij) ir verslo s,lygas. Programoje numatoma kompleksin( mokes!i) sistemos per"i&ra bei pasirengimas atlikti jos pertvark,.

partneri!, prekybos tin-kl!, kurie imt!si platinti lietuvi$k& kal"din' pro-dukcij&. Dabar per tuos pa*ius tinklus egl"s pasie-kia ir kitas rinkas, o vely-kin" atributika keliauja % Ispanij& ir Airij& – visur, kur gyvena lietuviai.

A. Rimkus sako, kad tu$*ioje rinkos ni$oje kon-kurent! nelaukia – ji per ma)a, net ir dviem: buvo atsiradusi viena %mon", bet v"liau dingo.

„Jau )inome, k&, kaip, kod"l ir i$ ko gaminti, – tikina jis. – Prad"ti nuo nulio bevilti$ka, rinka vis d"lto ma)a. Joje ne-tilpt! net 2 tokios %mon"s – anks*iau ar v"liau ka)-kuri tur"t! i$nykti.“

"DOMU Savaitra'!iui „Ekonomika.lt“ -domu, kaip pirmuosius "ingsnius sekasi "engti ma"am ar vidutiniam verslui. Tik -k&r(te savo kompanij,, prad(jote versl, ar jau s(kmingai veikiate? Papasakokite apie save redakcijai: info@ekonomika.lt , (8 5) 203 1086

www.facebook.com/ekonomika.lt

Nr. 472012 m. gruod"io 17–23 d.

16XVWRN��ĭNYėSN��äLOWDL�QXVLä\SVRN�LU�SDVLUXRäN�

GæLDXJVPLQJLHPV�GDO\NDPV

2,äVLULQN�SDWRJLDXVLĊ�

SUHQXPHUDWRV�XæVDN\PR�YLHWĊ��DUWLPLDXVLĊ�

/LHWXYRV�SDäWR�VN\ULŧ�DUED�VYHWDLQHV�zurnalai.lt ir prenumerata.lt

33UHQXPHUXRN�

ÅVNDQŧMĭ´�æXUQDOĊ�9,5789Ė�

�����LHPV�PHWDPV

4'DEDU�SDJDOYRN�DSLH�DUWLPXRVLXV��NXULH�

VDYR�GDUEDLV�LU�ä\SVHQD�QXVLSHOQė�PLHORV�NDOėGLQėV�GRYDQėOėV

57XRPHW�SDNDUWRN�æLQJVQĭ�1U�����WLN�äĭNDUW�SUHQXPHUXRN

DUWLPLDXVLHPV�ELÿLXOLDPV�DU�JLPLQDLÿLDPV

6'æLDXNLV�QXYHLNęV�JHUĊ�GDUEĊ�LU�VXWHLNęV�VDX�LU�NLWLHPV�SULHæDVWĭ�QXVLä\SVRWL�NDVNDUW��VXODXNXV�QDXMR�æXUQDOR�QXPHULR

D!iaugsm" medyje i#pai#o i#tikimi prenumeratos akcij$ draugai –

Prenumeratos akcija vyksta iki #. m. gruod!io 10 d. METIN!S PRENUMERATOS KAINA – 54,48 Lt

75şSLQNLV�MDXNLŧ�

NDOėGLQLŧ�VXVLEşULPŧ�SODQDYLPX�LU�QHSDPLUäN�QXVLŧVWL�äYHQWLQLR�PHGLQLR�

DWYLUXNR�WLHPV��NXULH�WROL

8,U�SULHä�SDW�.DOėGDV�7DYR�QDPXV�SDVLHNV�SLUPDVLV������PHWŧ�æXUQDOR�9,5789Ė�QXPHULV�LU�PLHOD�GRYDQėOė���

9���WDL�QDXMLHML�

,ã6.,57,1,$,�0(',1,$,�

6.,578.$,��NXULXRV�JDXV�9,6,��æHQJę�äLXRV���æLQJVQLXV�ĭ�GæLDXJVPĊ

9 !ingsniai " d!iaugsm#

12 5SZMJLUBT�QVTMBQJT 5SZMJLUBT�QVTMBQJT 13Nr. 472012 m. gruod"io 17–23 d.

Nr. 472012 m. gruod"io 17–23 d.

KRIMINALIN$SNAUJIENOS

SAVAIT,S KRIMINAL.

TOP 3

R I J A D A S . Saudo Arabijos nacionalin# naftos gavybos kompanija prane'# apie programi'i( bandym& sutrikdyti naftos ir duj( tiekim& vietos ir tarp-tautin#ms rinkoms. Savo tiksl( kibernetiniai )silau*#liai nepasiek#, bet jiems pavyko padaryti *alos apie 30 t%kst. kompiuteri( – „Aramco“ teko daugiau nei savaitei nu-

traukti vis( elektronini( sis-tem( ry') su i'oriniu pasauliu.F R A N K F U R T A S . Vokietijos pareig%nai atliko kratas bankui „Deutsche-Bank” priklausan"iuose biu-ruose. Tai dalis tyrimo d#l mokes"i( vengimo schemos, susijusios su anglies dioksido tar'os leidimais. Frankfurto prokuror( biuras informavo, kad 25 banko darbuotojai

)tariami rimtu mokes"i( ven-gimu, pinig( plovimu ir truk-dymu vykdyti teisingum&.M A D R I D A S . Ispanijos vald*ia prane'#, kad pareig%nai sulaik# ) Bar-selonos oro uost& atvykusi& panamiet$, kurios kr%t( im-plantuose buvo pasl#pta 1,38 kilogramo kokaino. Vidaus reikal( ministerija tre"iadien) informavo, kad pasienio po-

licijos pareig%nai ant moters kr%tin#s pasteb#jo 'vie*ius randus ir kruvin& rai't) bei i' po odos 'vie"ian"ias 'viesias d#mes. Moteris teig#, kad jai neseniai buvo atlikta kr%t( didinimo operacija. Tai pa-reig%nams suk#l# )tarim(, tod#l nusiunt# j& ) vietin$ ligonin$, kur moteriai buvo pa'alinti implantai, o juose rasta kokaino.

Gali u$daryti „Linkomanij"“

Teismas patenkino ie#kin* d'l „Linkomanijos“. Ekonomika.lt nuotr.

ŶVilniaus apygardos teismas pirmadien* visi#kai patenkino „Microsoft“ ie#-kin* u$daryti byl! dalijimosi tinklalap* Linkomanija.net.

Dar antradien) paai'k#jo, kad Vilniaus apygardos teis-mas patenkino ir korporacijos „Microsoft“ 130 t%kst. lit( ie'kin) kompanijai „n5“, kuri anks"iau administravo „tor-rent“ svetain$ Linkomanija.

Apribojo unijos veikl"

LB apribojo NKU veikl". Scanpix

ŶLietuvos banko valdyba iki 2013 m. sausio 31 d. apribojo Nacionalin's kre-dito unijos (NKU) veikl" ir skyr' laikin"j* administra-tori! – bendrov's „Verslo konsultantai“ vadov" Alvyd" Mogen*.

Generalin# prokurat%ra su Finansini( nusikaltim( tyrim( tarnyba (FNTT) pra-d#jo ikiteismin) tyrim& d#l neteis#tos finansin#s NKU veiklos. FNTT jau sulaik#

NKU vadovus.Veiklos apribojimo metu

NKU negal#s teikti finansi-ni( paslaug( ir vykdyti kitos veiklos ()skaitant ind#li( gr&*inim&), nebent tai bus b%tina jos veiklai moratoriu-mo metu u*tikrinti. Iki 2012 m. gruod*io 28 d. laikinasis administratorius prival#s pateikti i'vadas d#l NKU finansin#s b%kl#s ir pasi%ly-mus, kuriuos )vertinus bus sprend*iama d#l 'ios unijos veiklos perspektyv(.

390�JUREVW\WRMž�YRUDWLQNOLV

PAULIUS GRINKEVI/IUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

��NMO��MJUı�OFBQTLBJUZUı�QBKBNı �EBVHJBV�OFJ����LSBUı ����TVMBJLZUıKı��QSJFğ�LFMFUÃ�TBWBJËJı�JğBJğLJOUPT�QSJEÕUJOÕT�WFSUÕT�NPLFTËJP�17.�HSPCTUZNP�TDIFNPT �í�LVSJÃ�QBQVPMÕ�7JËJĩOı�SFTUPSBOı�HSVQÕT�íNPOÕT �SF[VMUBUBT��1BTBL�TQFDJBMJTUı �UBJ�HBMJ�

CĩUJ�OF�QBCBJHB�

veiklos. Tokiu b#du sie-kiama fiktyviai padidinti perkam! arba suma)inti parduodam! preki! ir pas-laug! kain&.“

Kalb"damas apie PVM grobstymo atvej! ypaty-bes pa$nekovas atkreip" d"mes%, kad % pana$ias grobstymo schemas nere-tai %sitraukia gerai orga-nizuotos nusikalstamos gaujos, kurios veikia tarsi tarpinink"s.

„Nusikalt"liai padeda %gyvendinti grobstymo mechanizm&, nelegaliai %sigytoms prek"ms reali-zuoti naudojami suklas-toti dokumentai, o v"liau tos prek"s parduodamos kitiems subjektams. Nu-sikalt"liai dalyvauja kaip bendrininkai“, – pasakojo A. Gutauskas ir prid#r", kad da)niausiai PVM grob-stymuose dalyvaujantys suk*iai b#na intelektual#s, turi ger! ekonomikos )ini! ir puikiai i$mano mokes*i! teis"s spragas ir tr#kumus.

Pasak kriminologo, re-miantis ankstesniais toki! byl! pavyzd)iais, neder"t! atmesti galimyb"s, kad „Vi-*i#n! restoran! grup"s“ atveju gali b#ti i$ai$kintas ir gerokai platesnio masto nusikalstamos veiklos tin-klas: pavyzd)iui, vykdant tyrim& gali paai$k"ti, kad

neapskaityta buvo kur kas didesn" pajam! suma, % nu-sikaltimus %sitrauk' dau-giau bendrovi! ir t.t.

Nusikalsti skatina mokes%iaiVis d"lto, kriminologo tei-gimu, tai, kad tokioje dide-l"je %moni! grup"je kaip „Vi*i#nai“ buvo aptikta pa)eidim!, netur"t! kelti didel"s nuostabos. Es& i$-samiau patikrinus bet ko-ki& didesn' bendrov' b#t! galima rasti pa)eidim!, galb#t susijusi! ne tik su PVM grobstymu, o kitomis finansin"mis machinacijo-mis.

„Lietuva tokia valstyb", kurioje mokes*i! na$ta yra nema)a. J& verslininkams sunku pakelti, tod"l visi$-kai nat#ralu, kad apgau-lingai tvarko apskait& ar moka atlyginimus i$ „juo-d!j! kas!“. Mano galva, pl"toti didel% versl& Lietu-voje legaliai mokant mo-kes*ius ir laikantis teis"s akt! yra gana sud"tinga“, – %)valgomis dalijosi A. Gu-tauskas.

Paklausta apie galimas laukian*ias bausmes %ta-riamiesiems PVM grobs-tymu, FNTT atstov" spau-dai R#ta Andriu$kait" ai$kino, kad maksimali nu-sikalstam& veikl& vykd)iu-si! asmen! bausm" gali siekti iki a$tuoneri! met! kal"jimo. „Baud)iamasis kodeksas nustato, kad tas, kas apgaule savo ar kit! naudai %gijo didel"s vert"s svetim& turt& ar turtin'

teis', i$veng" didel"s ver-t"s turtin"s prievol"s arba j& panaikino, baud)iamas laisv"s at"mimu iki a$tuo-neri! met!, o juridiniam asmeniui – „Vi*i#n! res-toran! grupei“ – gali b#ti taikoma bauda, veiklos apribojimas arba likvidavi-mas“, – sak" pa$nekov".

FNTT pareig#nai pa-stebi, kad iki 2009 met! PVM grobstymo atvejai nuolat augo. 2005-aisiais buvo atliekami 124 tyrimai

d"l PVM grobstymo, o 2009 metais – jau 383. Ta*iau pastaruoju laiku toki! ty-rim! skai*ius gerokai su-ma)"jo. Pernai PVM grobs-tymo byl! u)fiksuota 175.

Anks*iau % teis"saugi-nink! akirat% buvo pate-

Finansini! nusi-kaltim! tyrimo tarnybos parei-g#nai (FNTT) ir

Valstybin" mokes*i! ins-pekcija susidom"jo Kauno milijonieriui Visvaldui Matijo$ai*iui priklausan-*ios „Vi*i#n!“ %moni! grup"s restoran! veikla. Atlikus daugiau nei 20 krat! 14 %tariam!j! darbo vietose ir namuose rastos $e$i! realios veiklos nevyk-d)iusi! priedangos %moni! anstpaudai, bank! *eki! knygel"s, internetinio banko s&skait! valdymo slapta)od)i! generatoriai, suklastoti dviej! Lietuvoje registruot! %moni! aps-kaitos dokumentai ir kit! svarbi! %rodym!.

Skaidri neskaidri bendrov'Pasak pareig#n!, gaujos nariai, nor"dami nusl"pti PVM, %sigydavo realios veiklos nevykdan*i! %mo-ni!, o v"liau suklastodavo j! veiklos ir apskaitos dokumentus bei perduo-davo realiai veikian*ioms %mon"ms. Pastarosios, atsiskaitydamos u) ta-riamai atliktus darbus, pervesdavo pinigus % nu-sikalstamos grup"s nari! valdom! %moni! s&skai-tas. ,tariama, kad pinigai, pervesti nusikalstamos grup"s nari! %gytoms %mo-

situacija susidar" pirm& kart&. Tarsim"s, kalb"sime su bendrove ir spr'sime“, – sak" R. Skyrien".

„Vi*i#n!“ %moni! gru-p"s vadovui V. Matijo$ai-*iui ir grup"je dirbantiems jo $eimos nariams kaltini-mai n"ra pateikti, o pats vadovas tikina nieko ne)i-noj's apie PVM grobstymo schemas. Tiesa, savaitra$-*iui pasiteiravus apie byl& verslininkas didelio noro bendrauti su )iniasklaida nerod" – i$ prad)i! atsi-pra$'s, kad negali kalb"ti, sutartu laiku ragelio taip ir nepak"l".

Gal tik prad$ia?Mykolo Romerio universi-teto Baud)iamosios teis"s ir kriminologijos katedros ved"jas docentas Aurelijus Gutauskas pasakojo, kad pareig#n! i$ai$kinta PVM mokes*io vengimo schema yra tipinis PVM grobs-tymo atvejis.

„Populiariausias PVM grobimo modelis – naudo-jant suklastotus dokumen-tus imituojamas preki! ir paslaug! %sigijimas i$ Lietuvos %moni!, – ai$kino kriminologas. – (io mo-delio atmaina – % preki! ir paslaug! pirkimo gran-din' %traukiamos %mon"s, kurios nevykdo realios

n"ms, v"liau buvo gryni-nami ir gr&)inami reali& veikl& vykd)iusi! %moni! savininkams.

Apribotas vis! su*iupt! fizini! asmen!, taip pat ir 34 restoranus „Charlie Pizza“, „Katp"d"l"“, „Cars-

koje selo“ ir „La Crepe“ valdan*ios „Vi*i#n! resto-ran! grup"s“ turtas. ,domu tai, kad „Vi*i#n!“ %moni! grup" priklauso „Baltosios bangos“ organizacijai, ku-ri& vienija tik skaidriai ir eti$kai veikl& vykdan*ios

%mon"s. Pasak „Baltosios bangos“ tarybos pirminin-k"s R#tos Skyrien"s, iki $iol organizacijoje nebuvo atvej!, kad nari! %mon"ms b#t! pateikti kaltinimai d"l PVM grobstymo ar suk*iavimo. „Tokia kritin"

kusi ir Robertui Dargiui priklausan*ios „Eikos statybos“ %mon" – t&kart ji buvo viena i$ 14 PVM grobstymu %tariam! %mo-ni!, o nesumok"ti PVM mokes*iai siek" apie 3 mi-lijonus lit!.

FAKTAI

„VI/I0NAI“

„Vi"i%n( restoran( gru-pei“ priklauso 34 restora-nai Lietuvoje: 19 picerij( „Charlie pizza“, 9 restora-nai „Katp#d#l#“, 3 resto-ranai „Carskoje selo“ ir 3 blynin#s „La Crepe“

Pernai „Vi"i%n(“ grup# pasiek# 2 mlrd. lit( nekon-soliduot& apyvart& – tai penktadaliu daugiau nei 2010 m.

„Vi"i%nai“ pagamina-m& produkcij& eksportuo-ja ) 40 pasaulio 'ali(

»„Vi%i(n! restoran! grup'je“ gali b(ti i#ai#kintas ir gerokai platesnio masto nusikalstamos veiklos tinklas

V. Matijo#aitis tikina ne$inoj-s apie PVM grobstym", susijus* su jo *moni! grupe. ELTA

net. „Pralaim#jau. Nutar-ties dar rankose neturiu ir teis#jos motyv(, kod#l ji taip nusprend#, ne*inau. Nutartis gali b%ti apsk(sta ir apie tai svarstysime, kai tu-r#sime j& savo rankose“, – savo tinklara'tyje ra'# „n5“ vadovas K$stas Ermanas.

Sprendim& galima sk(sti per 30 dien(, bet K. Erma-nas teig# dar ne*inantis, ar imsis 'io *ingsnio.

»Mano galva, pl'toti didel* versl" Lietuvoje legaliai mokant mokes%ius ir laikantis teis's akt! yra gana sud'tinga

Kriminologas A. Gutauskas ai#kina, kad svarbi finansini! nusikaltim! prie$astis – pernelyg dideli mokes%iai verslui. ELTA

T H E O R I G I N A L

NEW ALBUM OUT NOW!www.gregorian.de

.DL�QDXGą�QHãD�J\YHQWRMDL didesni u) pirmuosius ()r. lentel').

Imigrant! dividendai(alys gali savo darbo j"g&, kartu ir ekonomik&, pa-didinti kitu b#du. Pavyz-d)iui, %sileisti daugiau imigrant!. Nors $ali! gy-ventojai da)nai baiminasi imigrant! antpl#d)io, nes es& atvyk"liai atima darbo vietas, i$naudoja socialin' $alies sistem& bei suma-)ina vidutin% darbo atlyg%, ilgainiui nauda yra gero-kai didesn" u) sukuriam& laikin& )al&.

Sharunas Mukandas i$ Vorviko universiteto teori$kai teigia, kad jeigu pus" besivystan*io pasau-lio persikraustyt! dirbti % turting&sias $alis, pasaulio BVP i$augt! 30 proc. (arba 21 trln. JAV doleri!). Savo ruo)tu Paulas Kleinas sako, kad visi$ka jud"jimo laisv" padidint! pasaulio BVP net 122 proc.

Netgi gerokai ma)esn", bet realesn" migracija b#t! naudinga pasaulio ekonomikai. Lantas Prin-chettas i$ Harvardo uni-versiteto skai*iuoja, kad jei imigrantai padidint! i$sivys*iusi! $ali! BVP bent 3 proc., j! sukuriama vert" BVP pranokt! liku-si! prekybos suvar)ym! sukuriam& vert', tai yra daugiau nei 1,8–2,8 proc.

Moter! j'gaI$ imigrant! naudos ga-l"t! gauti Japonija, kuri

4VMÕUÕKVT�QBTBVMJP�FLPOPNJLPT�BVHJNVJ�WZSJBVTZCÕT�JFğLP�OFCSBOHJı�QSJFNPOJı�ğBMJNT�HBJWJOUJ��ĞJVP�MBJLPUBSQJV�KPT�BULSFJQJB�EÕNFTí�í�WJFOÃ�MBCBJ�QBQSBTUà �CFU�JUJO�WFJLTNJOHÃ�FLPOPNJLPT�QBTLBUÃ��

EFNPHSBџOJVT�EJWJEFOEVT�GRETA JANKAITYT,greta.jankaityte@ekonomika.lt

Demografiniai di-videndai“ – tai proga gauti eko-nomin"s nau-

dos i$ demografin"s kai-tos. Kai $alyje pradeda ma)"ti mirtingumas, kartu su juo krenta ir vaisingumo rodiklis, mat t"vams nebereikia tur"ti, tarkim, septyni! vaik!, kad trys i$ j! sulaukt! darbingo am)iaus. (iuo pereinamuoju laikotar-piu pirm& kart& darbo j"ga tampa didesn" u) li-kusios visuomen"s dal%, kuri& dirbantieji turi i$laikyti. Kitaip tariant, ma)"ja vadinamasis „pri-klausomumo santykis“.

(iuo momentu gyven-tojai pradeda keltis dirbti % miestus, kur j! darbo j"ga panaudojama efekty-viau. Valstyb"je atsiranda laisv" investuoti % $alies socialin' r#pyb&, $vietim& bei ekonomik&. D"l to $ios valstyb"s ekonomika pradeda spar*iai augti. Tai vadinama „demogra-finiais dividendais“, o j! teikiama nauda trunka il-gai – penkis de$imtme*ius ar net daugiau.

Dividend! investavimasProblema d"l $i! divi-dend! yra ta, kad tokia demografin" kaita %vyksta tik vien& kart&, tad svarbu i$ jos gaunam& naud& ge-rai investuoti, sukurti pa-lanki& terp' pl"stis. Pavyz-d)iui, Piet! Kor"ja ir kiti Azijos „tigrai“ sugeb"jo t& padaryti – suk#r" labai ger& $vietimo sistem&. D"l i$ugdyt! k#rybing! dar-buotoj! P. Kor"ja toliau i$lieka konkurencinga pa-saulio rinkoje.

Be $vietimo sistemos $alims taip pat reikalinga vyriausyb", sugebanti ko-

voti su augan*ia infliacija, gera makroekonomin" va-dyba bei atitinkama darbo prie)i#ra. Kitaip $alys rizi-kuoja po neilgo „demogra-

fini! dividend!“ sukurto augimo %kli#ti % vidutinio dyd)io pajam! sp&stus.

Pasaulis dabar atid)iai stebi, ar pavyks sul"t"ju-

siai Kinijos ekonomikai i$vengti $i! pinkli!. „De-mografiniai dividendai“ pad"jo Kinijai pakilti % antr& viet& tarp did)iau-

si! pasaulio ekonomik!, bet „vieno vaiko politika“ l"m" pernelyg ankstyv& Kinijos visuomen"s se-n"jim&. (ios $alies j"ga

prad"s trauktis jau 2017 metais, o iki 2020-!j! vi-dutinis gyventoj! am)ius sieks 37 metus – beveik tiek pat, kiek JAV.

Kinija ne vienintel" Azi-jos valstyb", kuriai teks su-sidurti su „demografini! dividend!“ pabaiga: Singa-p#ro darbinink! baz" ma-)"s nuo 2018 met!, Tailan-das u)baigs didinti darbo j"g& po 10 met!, nebe daug laiko turi ir Vietnamas.

Ta*iau po pirm!j! „de-mografini! dividend!“ galima gauti ir antruosius,

kurie yra tvaresni ir gali t'stis neribot& laiko tarp&. Prad"jus senti visuome-nei, $alys labiau r#pinasi vyresni!j! %traukimu % darbo j"g& bei j! apr#pi-nim& l"$omis. Tai rei$kia, kad yra ilginamas pensi-nis am)ius (k& dabar daro Pranc#zija ir Latvija) bei daromos investicijos, pad"-sian*ios apr#pinti vyres-niuosius pajamomis. Taip yra padidinamos visuome-n"s pajamos. I$ to gaunami „antrieji demografiniai dividendai“ da)nai yra

vis dar yra labai u)dara, bet viena labiausiai sens-tan*i! visuomeni!: jos gy-ventoj! am)iaus vidurkis 2020-aisiais pasieks 49 me-tus. Ta*iau Japonija taip pat yra skatinama pasi-imti visus „demografinius dividendus“ i$ moter!.

Viena i$ ma)"jan*io gimstamumo naud! yra ta, kad moterys gali %silieti % darbo rink&, bet j! u)im-tumas Japonijoje siekia apie 60 proc., palyginti su 80 proc. vyr! u)imtumu. 70 proc. dirban*i! moter! palieka darb& gimus pir-mam vaikui ir tik 65 proc. auk$t&j% i$slavinim& tu-rin*i! moter! tur% darb&.

Pasak „Goldman Sachs“ analitik"s Kathy Matsui, jei Japonijai pa-vykt! u)verti tarp ly*i! atsiv"rus% u)imtumo

tarp&, Japonijos darbo j"ga prasipl"st! 8,2 mln. darbinink!, o Japonijos BVP paaugt! net iki 15 proc. Strateg" teigia, kad moterys ypa* pad"t! eko-nomikai, nes j! vartoji-mas i$lieka atsparus net susilpn"jus ekonomikai.

Dividend! naujok'sNors $alims kaip Japonija demografini! dividend! aukso am)ius jau pra"jo, j% dar tik pasitinka Indija, Malaizija, Filipinai bei In-donezija, kuri! darbo j"ga augs met! metus.

Investuotojai d)iugiai )velgia % Indij&, kur dar tik 30 proc. gyventoj! per-sik"l" % miestus. Bet $alis dar turi taisyti $vietimo sistem&. Kita vertus, Indi-jai pavyko %skiepyti antre-preneryst"s dvasi& savo

$alyje. Tai padaryti pad"jo informacin"s technologi-jos, kurios ypa* gajos be-sivystan*iose valstyb"se, neturin*iose dideli! sena-madi$ko verslo strukt#r!. Ta*iau tuo, pavyzd)iui, negali pasinaudoti Lotyn! Amerikos $alys, kur didel" dalis jaunimo veikia $e$"li-n"je ekonomikoje.

Kalbant apie Afrik&, jos dar tik laukia did)ioji „demografini! dividend!“ nauda, kuri tur"t! b#ti juntama $iame am)iuje. Kai kas si#lo, kad banki-ninkai gal"t! padidinti savo investicijas Afrikoje ir taip suma)inti $i! $ali! gy-ventoj! skai*iaus augim&. Remiantis tyrimais, jei Nigerijoje vienai moteriai vidutini$kai tekt! vienu vaiku ma)iau, $alies BVP per 20 met! i$augt! 13 proc.

FAKTAI

DIVIDENDAI IR ATSKIRTIS

Nors „demografiniai dividendai“ pakelia eko-nomik&, jie neb%tinai su-ma*ina netolyg( pajam( pasiskirstym&

Kaip rodo tyrimai, viduti-ni'kai turtingose 'eimose vaik( skai"ius ma*#ja 50 proc. daugiau nei nepasi-turin"i(

Pasak Pasaulio banko, iki 2030 m. du tre"daliai ma*as ir vidutines pa-jamas gaunan"i( 'ali( pajus atskirties augim&, 80 proc. 'i( atvej( lems demografin# kaita

6ļTJFOZKF6ļTJFOZKF 1716

300DID+IOSIOS BRITANIJOS BANKAS „STANDARD CHARTERED“ TUR.S SUMOK.TI DAUGIAU NEI 300 MLN. JAV DOLERI0 (800 MLN. LIT0) JAV D.L SANKCIJ0 IRANUI, BIRMAI, LIBIJAI IR SUDANUI PA+EIDIMO

Patvirtino biud$et"

Ankstesn's derybos d'l ES biud$eto $lugo, kai Britanija ir kitos #alys pasisak' prie# i#laid! didinim". Reuters

ŶEuropos Parlamentas (EP) patvirtino ilgai atid'-liot" 2013 met! Europos S"jungos (ES) biud$et", bet *trauk' s"lygas, kad valstyb's nar's tur's kom-pensuoti #i! met! i#laid! programos tr(kumus.

EP pirmininkas Martinas Schulzas sak#, kad Europos Komisija (EK) kit( met( pra-

d*ioje pristatys biud*eto patai-sym&, kuriame bus numatytos l#'os, skirtos padengti 'i( met( tr%kum&. Valstyb#s na-r#s 2013 met( biud*et& suma-*ino 5 mlrd. eur( (17,2 mlrd. lit(), iki ma*daug 133 mlrd. eur( (459 mlrd. lit(). EK siek#, kad biud*etas b%t( padidintas 6,8 proc. arba 9 mlrd. eur( (31 mlrd. lit(), iki 138 mlrd. eur( (476 mlrd. lit().

U(SIENIONAUJIENOS 2030

TIK SKAI)IAI

ISPANIJA PER SURENGT, VYRIAUSYB.S OBLIGACIJ0 AUKCION, S.KMINGAI MA+ESN.MIS PAL/KANOMIS PASISKOLINO 3,9 MLRD. EUR0 (13,4 MLRD. LIT0)

JAV NACIONALIN. +VALGYBOS TARYBA PROGNOZUOJA, KAD KINIJA IKI 2030 MET0 TAPS DID+IAUSIA PASAULIO EKONOMIKA

3,9

+sileido * rink"ŶEuropos S"junga (ES) nusprend' atverti rink" rusi#kai pauk#tienai ir kiau-#iniams.

Rusi'ka vi'tiena gal#s b%ti )sileista ) ES ir tiekiama ma*menin#ms parduotu-v#ms, o kiau'iniai bus par-duodami tik perdirbamo-sios pramon#s )mon#ms, nes Rusijoje nevykdoma

salmonelioz#s likvidavimo programa.

Rusijos gamintojai pasta-ruoju metu didina pauk'tie-nos gamybos apimtis. Per 2012 met( sausio ir spalio m#nesius, palyginti su ana-logi'ku laikotarpiu prie' metus, gamyba i'augo 15,3 proc. I' viso Rusijos )mon#s pagamino 2,8 mln. ton( vi'-tienos.

mlrd.

Gelb's vyriausyb'

Estijos oro linij! bendrov' „Estonian Air“ nuostolingai veikia jau septynerius metus. Elta

ŶFinansini! sunkum! pati-rian%iai aviacijos bendrovei „Estonian Air“ Estijos vyriausyb' nutar' skirti 8,3 mln. eur! (28,3 mlrd. lit!) paskol" i# Nuosavyb's reformos rezerv! fondo.

!i( met( rugs#j) Estijos *iniasklaida prane'#, kad „Es-tonian Air“ atsid%rusi ties ban-kroto riba ir jai b%tina apie 60

mln. eur( parama (207 mln. lit(), kad gal#t( t$sti veikl&. U*darame ekonomikos ko-misijos pos#dyje buvo svars-tomas ir kompanijos parda-vimo variantas. Tuomet buvo prieita prie i'vados, kad „Es-tonian Air“ reikalinga nauja strategija. Iki vasario 28 d. 'alies Ekonomikos ministerija pateiks aviacijos kompanijos restrukt%rizacijos plan&.

10

TIK SKAI)IAI

LATVIJOS BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS (BVP) TRE1I,J- !I0 MET0 KETVIRT- I!AUGO 5,2 PROC.

!VEDIJOS STATISTIKOS BIURO ATLIKTA APKLAUSA PAROD., KAD EURO NORI VOS 10 PROC. !ALIES GYVENTOJ0

5,2 %

Pasiek' susitarim"

Pasak EK prezidento J. M. Barroso, tai reik#mingas pasiekimas art'jant prie Europos bank! s"jungos. Scanpix

ŶEuropos finans! minis-trai susitar' d'l taisykli!, pagal kurias bus pri$i(rimi euro zonos bankai.

- Europos centrinio banko (ECB) prie*i%r& pateks apie 200 did*iausi( regiono bank(, kuri( valdomas turtas vir'ija 30 mrld. Eur( (103,5 mlrd. lit().

Naujos taisykl#s d#l atsar-

gios bankininkyst#s vertina-mos kaip svarbus *ingsnis tvirtinant euro valiut&. !ios priemon#s taip pat

tur#t( u*tikrinti, kad bank( *lugimas neigiamai neatsi-liept( euro zonos valstybi( biud*etams.

ECB taip pat tur#s teis$ )siki'ti ) ma*esni( kreditori( veikl&, kai tik bus pasteb#ti pirmieji pavojaus *enklai.

Patent! lyder'

Augantis patent! parai#k! skai%ius rodo, kad naujovi! svarba i#lieka, nepaisant silpnos pasaulin's ekonomikos. Reuters

ŶJungtin's Tautos (JT) teigia, kad kinai pernai padav' daugiausia patento parai#k! visame pasaulyje ir pirm" kart" aplenk' Jungtines Valstijas.

JT Pasaulio intelektin#s nuosavyb#s organizacija tei-gia, kad Kinijos patent( biuras pernai gavo 526,4 t%kst. pa-tento parai'k(, o JAV – 503,5

t%kst. Agent%ros vadovas Francis Gurry antradien) sak#, kad pernai visame pasaulyje i' viso buvo paduota 2,14 mln. patento parai'k( – 7,8 proc. daugiau nei 2010-aisiais. Eu-ropos patent( biuras pernai sulauk# 142,7 t%kst. patento parai'k( – 5,4 proc. ma*iau nei 2010-aisiais. Japonija pernai sulauk# 342,6 t%kst. patento parai'k(.

%

Piet! Kor'ja sugeb'jo i#naudoti savo „demografinius dividendus“ ir

sukurti puiki" #vietimo sistem". Reuters

m.

Pagrindin' kli(tis, trukdanti rusi#kai vi#tienai u$kariauti Europos rink", yra vietos produkcijos kainos. Reuters

»Netgi gerokai ma$esn', bet realesn' migracija b(t! naudinga pasaulio ekonomikai

Nr. 472012 m. gruod"io 17–23 d.

Nr. 472012 m. gruod"io 17–23 d.

KOKIO DYD!IO YRA DEMOGRAFINIAI DIVIDENDAI?

Industrin(s ekonomikosRyt) ir Pietry!i) AzijaPiet) AzijaPiet) AmerikaU"sachario AfrikaArtimieji Rytai ir *iaur(s AfrikaPereinamosios ekonomikos2

Ramiojo vandenyno salos

Pirmi dividendai 0.340.590.100.62–0.090.510.240.58

Antri dividendai0.691.310.691.080.170.700.571.15

I# viso1.031.900.791.700.081.210.811.73

Bendras BVP augimas per metus2.254.321.880.940.061.100.610.93

Demografini! divdend! ind'lis * metin* BVP augim" (1970–2000 m.)1

1 *altinis: Andrew Masonas, 2005, "Demographic Transition and Demographic Dividends in Developed and Developing Countries,"2 Vidurio ir Ryt) Europa, Rusija, Vidurio Azija, Balkan) valstyb(s

mln.

6ļTJFOZKF6ļTJFOZKF 1918

Nenuostabu: net ir neseniai % $al% atvyk' imigrantai turi galimyb' u)imti auk$tus politinius postus ar sukurti verslo imperijas.Vis d"lto pasta-raisiais metais tarp JAV politik! sustipr"jo antii-migracin"s nuotaikos.

Nepaisant akivaizdaus Amerikos kaip imigrant! valstyb"s identiteto, vis daugiau amerikie*i! prie-$i$kai vertina $% rei$kin%. ,vairi! apklaus! duome-nimis, dauguma gyven-toj! mano, kad imigracija yra neigiamas procesas. 2008-aisiais 39 proc. ame-rikie*i! pasisak" u) imi-gracijos ribojim&, prasi-d"jus recesijai jau kitais metais toki! skeptik! pa-daug"jo iki 50 proc.

Gyventojus jaudina ne tik imigrant! skai*ius, bet ir kilm". 2050 metais baltieji JAV gyventojai vis dar sudarys daugum&, ta-*iau net 25 proc. rezident!

Stipryb' – imigrantai

+"7�QBHSJOEÃ�TVEBSP�JNJHSBOUBJ��,POF�WJTı�HZWFOUPKı �JğTLZSVT�TBVKFM×�WJFUPT�BNFSJLJFËJı �

ğBLOZT�ZSB�LJUPTF�WBMTUZCÕTF�

JOSEPH S. NYEProject-syndicate.org

bus lotyn! amerikie*iai, 14 proc. – afroamerikie-*iai, o 8 proc. tur"s azijie-ti$k! $akn!.

Pernelyg greita imigra-cija gali sukelti socialin' %tamp&, bet ilgainiui $ie )mon"s tampa JAV galios pamatu.

Amerika yra viena i$ nedaugelio valstybi!, tu-rin*i! galimyb' sustab-dyti nacionalin% demogra-fin% nuosmuk%.

(iandien JAV pagal gyventoj! skai*i! yra tre*ia did)iausia vals-tyb" pasaulyje. Tik"tina, kad tokia ji i$liks ir po 50 met! (tik Kinija ir Indija tur"s daugiau gyventoj!). Gyventoj! skai*ius kore-liuoja su ekonomine galia. I$sivys*iusios $alys d"l senstan*ios ir ma)"jan-*ios visuomen"s susidurs su mil)ini$ka pensij! sis-temos na$ta, bet Amerika gali i$vengti tokio i$$#kio.

Tyrim! duomenys rodo, kad artimiausiu laikotarpiu ekonomin" nauda i$ imigracijos bus gana menka, be to, nekvalifikuoti darbuo-tojai patiria didesn' konkurencij&. Vis d"lto ilgainiui imigracija atsi-perka, nes % $al% atvyksta ir auk$tos kvalifikaci-jos specialistai. Ry$ys tarp JAV u)registruot!

»40 proc. „Fortune 500“ bendrovi! *steig' imigrantai arba j! vaikai

patent! ir kvalifikuot! darbuotoj! imigraci-jos yra akivaizdus. (io t#kstantme*io prad)ioje Kinijoje ir Indijoje gim' in)inieriai kontroliavo ketvirt% verslo Silicio sl"-nyje. J! valdomo verslo pardavimas siek" 17,8 mlrd. JAV doleri!. 2005 metais imigrantai su-k#r" ketvirtadal% vis! su technologijomis susiju-si! „startup'!“. 40 proc. „Fortune 500“ bendrovi! %steig" imigrantai arba j! vaikai.

Imigrantai padeda sti-printi Amerikos „mink$-t&j& gali&“. +moni! noras atvykti ir %sikurti JAV skatina tarptautin% $alies patrauklum&. Daugeliui )moni! gana lengva %si-vaizduoti save amerikie-*iu. Imigrantai girdi s"k-m"s istorijas ir lengvai susitapatina su kitais amerikie*iais, kurie yra kil' i$ j! gimt!j! kra$t!. Be to, imigrantai i$laiko ry$ius su t"vyn"je liku-sia $eima ir draugais, taip Amerika %gyja gali-myb' skleisti pozityv! %vaizd% dar platesniam pasaulio gyventoj! ratui.

Vis! komentar! skaitykite www.ekonomika.lt

J. S. Nye: Amerika vilioja geriausius ir protingiausius pasaulio imigrantus

– tai jos „mink#toji galia“. Project-syndicate

CVJosephas S. Nye

Harvardo universiteto profesorius

Vienas i' pagrindini( tarptau-tini( santyki( mokslinink(

-ved# u*sienio politikos s&vok& „mink'toji galia“

Su Robertu O. Keohane suk%r# tarptautini( santyki( institucinio neoliberalizmo teorij&

Buv$s JAV gynybos sekreto-riaus pad#j#jas

Buv$s JAV nacionalin#s *val-gybos tarybos pirmininkas

39,78

1,9

REGISTRUOT0 BEDARBI0 SKAI1IUS ESTIJOJE LAPKRIT- I!AUGO IKI 39,78 T/KST.

BRIT0 BANKAS HSBC, JUNGTIN.SE VALSTIJOSE KALTINAMAS NETEIS.TOMIS FINANSIN.MIS OPERACIJOMIS, SUTIKO SUMOK.TI JAV VALD+IAI 1,9 MLRD. JAV DOLERI0 (5 MLRD. LIT0)

mlrd.

+sigijo akcij!

+sigydama „Virgin Atlantic“ akcij! bendrov' „Delta Air Lines“ tikisi padidinti savo dal* pelningoje Niujorko–Londono rinkoje. Reuters

ŶAviacijos bendrov' „Delta Air Lines“ susitar' u$ 360 mln. JAV doleri! (958 mln. lit!) *sigyti beveik pus- brit! oro kompanijos „Virgin Atlantic“ akcij!.

„Delta“ teigia, kad su „Vir-gin Atlantic“ sukurs bendr& )mon$, kurioje dvi oro linijos dalysis pinigus u* skryd*ius, )vykdytus pagal partneryst$.

Brit( milijardieriui Richardui Bransonui vis dar priklausys daugiau nei pus# bendrov#s „Virgin Atlantic“. Bendr& )mon$ tur#s patvirtinti Jungtini( Vals-tij( ir Europos reguliuotojai. „Delta“ bendr& veikl& tikisi prad#ti iki kit( met( pabaigos. !is sandoris *ymi dar vien& avia-cijos bendrovi( susijungim& sie-kiant nepatirti dideli( nuostoli( d#l kylan"i( degal( kain(.

Pasiek' rekord"

Neigiamos Europos automobili! gamintoj! tendencijos „Porsche“ nepaveik'. Reuters

ŶVokietijos prabangi! automobili! gamintoja „Porsche“ paskelb' apie rekordin* automobili! pardavim" #iais metais.

Kompanija per vienuolika m#nesi( iki lapkri"io visame pasaulyje pardav# 128,9 t%kst. automobili(. Pra#jusiais me-tais kompanija taip pat par-dav# rekordin) sportini( au-

tomobili( skai"i( – 118,8 t%kst.Did*iausios paklausos sulaukta i' Kinijos ir JAV, kur „Porsche“ automobili( paklausa pra#jus) m#nes) buvo 70 proc. didesn# nei 2011 metais.

Per 'iuos metus bendras automobili( pardavimas Eu-ropoje suma*#jo 7,1 proc. Kai kuriose Piet( Europos rinkose 'is rodiklis krito kone penkta-daliu.

Did$iausias sandorisŶDid$iausia JAV draudimo kompanija „American International Group“ (AIG) susitar' su grupe investuo-toj! i# Kinijos d'l 80,1 proc. savo aviacijos i#perka-mosios nuomos antrin's *mon's „International Lease Finance Corporation“ (ILFC) akcij! pardavimo u$ 4,23 mlrd. JAV doleri! (11,25 mlrd. lit!).

!is akcij( pardavimas yra did*iausias sandoris, kada nors sudarytas tarp JAV ir Kini-jos kompanij(. Iki 'iol did*iau-siu sandoriu buvo laikomas „Blackstone Group“ dalies pardavimas Kinijos korpora-cijai „China Investment“ u* 3 mlrd. JAV doleri( (8 mlrd. lit() 2007 metais. Sandoris, tikimasi, bus )gyvendintas an-tr&j) 2013 m. ketvirt).

TIK SKAI)IAI

AIG savo antrin- i#perkamosios nuomos *mon- ketina parduoti 2009 met! prad$ioje. Reuters

vadinami pasaulin"mis sistemi$kai svarbiomis finans! institucijomis (angl. G-SIFI), d"l nes"k-mingos investicin"s po-litikos ar neapdairaus kapitalo valdymo patiria mil)ini$k! nuostoli!.

Kad blogasis u)kratas i$ vieno banko ar vals-tyb"s nei$plist! toliau, % problemos sprendim& priversta %siki$ti vals-tyb". Kai kuriais atvejais bankai sulaukia vals-tyb"s paramos, kitaip tariant, bank! skolos pa-dengiamos i$ mokes*i! mok"toj! ki$en"s. Vis d"lto kartais valstyb"s finansin" parama sutei-kiama per v"lai arba jos jau nepakanka i$augu-siems %sipareigojimams padengti, tad bankai yra likviduojami.

Bank! bankrotas rei$-kia, kad ind"lininkai rizikuoja neatgauti savo pinig!, investuotojai patiria mil)ini$k! nuos-toli!, bank! akcininkai ir vadovai tik g#)*ioja

âYHOQHVQLV�EDQNž�åOXJLPDV

/FTVWBMEPNBN�CBOLı�ļMVHJNVJ�BUÕKP�HBMBT��+"7�JS�%JEļJPTJPT�#SJUBOJKPT�LPOUSPMJFSJBJ�QBUFJLÕ�

QMBOà �LVSJT�UVSÕUı�VļUJLSJOUJ�TBVHı�JS�LPOUSPMJVPKBNÃ�EJEļJıKı�CBOLı�MJLWJEBWJNP�QSPDFTÃ�

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

Dideli! pasauli-ni! finansini! institucij! )lu-gimas papras-

pe*iais ar slepiasi nuo teis"saugos, o akcij! bir-)ose dominuoja raudona spalva.

Pareng' plan"Siekdami i$vengti neval-domos bank! gri#ties JAV ir Did)iosios Brita-nijos kontrolieriai pra-"jusi& savait' pristat" pirmuosius tarpvalsty-binius planus, skirtus sukontroliuoti katastro-fi$kas finans! nes"kmes, kurios 2008 metais suk"l" pasaulin' finans! kriz'.

Did)iosios Britanijos centrinis bankas kartu su JAV Federaline de-pozit! draudimo korpo-racija (FDIC) pristat" bendr& strategij&, pagal kuri& didelio tarptauti-nio banko nemokumo problemas pri)i#r"t! vienas nacionalinis kon-trolierius, o ne atskir! valstybi!, kuriose veikia banko padaliniai, prie-)i#ros institucijos.

Teigiama, kad banko patirtus nuostolius tu-r"t! padengti akcininkai bei neapdrausti kredito-riai, o ne mokes*i! mo-k"tojai. Bendrame pra-ne$ime taip pat teigiama, kad )lugus finans! %s-taigai post! netekt! visi auk$*iausias pareigas einantys vadovai, ku-rie tur"t! atsakyti u) savo veiksmus. +lugusio banko antrin"s %mon"s (tiek valstyb"s viduje,

tiek u)sienyje) neb#t! u)daromos, joms b#t! leista t'sti savo veikl&. Bankui bankrutavus vei-kla b#t! padalyta % atski-rus subjektus, kai kurios operacijos netgi visi$kai sustabdytos.

Pasak „Bank of En-gland“ vadovo pavaduo-tojo Paulo Tuckerio ir FDIC pirmininko Mar-tino Gruenbergo, $is planas demonstruoja pirmuosius )ingsnius sprend)iant „per dideli!, kad )lugt!“ finansini! %s-taig! problem&.

„Tikime, kad daugeliui G-SIFI $i strategija sutei-kia geriausi& galimyb' i$saugoti stabilum& be mokes*i! mok"toj! pa-galbos, – „Financial Ti-mes“ bendr& JAV ir Brita-nijos plan& komentuoja P. Tuckeris ir M. Gruenber-gas. – +lugusiose finans! %staigose u) nuostolius tur"s atsakyti patys akci-ninkai, kreditoriai ir val-dybos nariai.“

Apmokestins klientusJAV did)i!j! ir sistemi$-kai svarbi! bank! veiklos per"mimo proces& regu-liuoja 2010 metais priim-tas Doddo-Franko finan-sin"s reformos %statymas.

Britanijoje tokias galias kontrolieriams tur"t! suteikti planuojama 2009 met! Bankininkyst"s akt& paremsianti Euro-pos S&jungos (ES) direk-tyva d"l bank! skol! i$-ie$kojimo ir rezoliucijos.

Bendras JAV ir Brita-nijos bank! likvidavimo planas tur"t! apimti 12 i$ 28 %staig!, %traukt! % pra-"jusi! met! Finansinio stabilumo tarybos (FST) sudaryt& pasaulini! sis-temi$kai svarbi! finans! %staig! s&ra$&. Kontrolie-riai tikisi, kad j! pasi#-lytas „tvarkingas“ bank! )lugimo $ablonas v"liau bus pritaikytas ir kitose $alyse.

Pagal si#lom& pro-jekt&, i$tikus naujai bank! krizei centriniai JAV ir Britanijos ban-kai netur"t! reikalauti skirti finansin' pagalb& i$ valstyb"s i)do, nes $i! finans! %staig! kredito-riai bus priversti tapti j! akcininkais. Vis d"lto, ap-)valgininkai pastebi, kad nustojus laikyti bankus per dideliais, kad )lugt!, i$augt! bank! kapitalo kaupimo s&naudos. Ki-taip tariant, bankams gali tapti brangiau sko-linti ar leisti vertybinius

popierius.„Bankai tur"s didinti

pajamas, kad gal"t! ge-neruoti peln&, – ra$o BBC verslo skilties redakto-rius Robertas Pestonas. – Tai rei$kia, kad jie bus priversti labiau apmokes-tinti paskolas iman*ius ir ind"lius bankuose lai-kan*ius klientus.“

Nesugeba susitartiKitose valstyb"se taip pat bandoma grie)tinti rei-kalavimus did)iausiems bankams, ta*iau bendrus veiksmus koordinuojanti FST neseniai prat's" ga-lutin% termin&, mat dau-gelis plan! dar n"ra %gy-vendinti.

(i! met! gruod)io pra-d)ioje ES finans! minis-trams nepavyko susitarti d"l bendros euro zonos bank! prie)i#ros institu-cijos. Bendras kontrolie-rius tur"t! tapti pirmu )ingsniu kuriant Euro-pos bank! s&jung&.

Tuomet d"l projekto labiausiai nesutapo Pran-c#zijos ir Vokietijos pozi-cijos. Vokietijos finans! ministras Wolfgangas Schauble abejojo, ar Eu-ropos centrinis bankas (ECB), kuriam b#t! pa-vesta bendra bank! prie-)i#ros funkcija, nesuge-b"s sukontroliuoti vis! 6 t#kst. Europos bank!.

Pra"jus ketveriems metams nuo banko „Leh-man Brothers“ )lugimo,

kuris destabilizavo vis& pasaulin' finans! sis-tem&, kontrolieriams (konkre*iai JAV ir Bri-tanijos), pana$u, pavyko )engti pirm& reik$ming& )ingsn%, kad istorija ne-pasikartot! ateityje. Vis d"lto dar per anksti d)iaugtis pasiekimais, nes $io plano pritaikymas realyb"je galiausiai vis tiek gali atsiliepti bank! klient!, o ne j! vadov!, akcinink! ar kreditori! ki$enei.

Bankas „Barclays“ laikomas viena pasaulini! sistemi#kai svarbi! finansini! institucij!, kurios $lugimas gali sukelti nauj" pasaulin- finans! kriz-. Reuters

FAKTAI

DID)I.J. BANK. KONTROL,

2011 m. lapkrit) Finan-sinio stabilumo taryba pateik# pasaulini( siste-mi'kai svarbi( finans( institucij( (G-SIFI) s&ra'&

- j) )traukti bankai „Bank of America“, „Bank of China“, „Bar-clays“, „BNP Paribas“, „Citigroup“, „Credit Su-isse“, „Deutsche Bank“, „Goldman Sachs“, HSBC, „JP Morgan Chase“, „Morgan Stanley“, „Nor-dea“, UBS ir kiti

12 i' 28 G-SIFI b%stines turi JAV ar Jungtin#je Ka-ralyst#je

G-SIFI veikl& taip pat kontroliuoja Bazelio III nuostatos, kuriomis sie-kiama padidinti minima-lius bank( kapitalo reika-lavimus

»)lugusiose finans! *staigose u$ nuostolius tur's atsakyti patys akcininkai, kreditoriai ir valdybos nariai

tai sukelia skausming! pasekmi! ne tik vienoje konkre*ioje valstyb"je – domino efektas jau*ia-mas ir kitose $alyse ar, kaip paskutin"s finans! kriz"s atveju, visoje pa-

saulin"je finans! siste-moje.

Nesuvaldomi bankrotaiKeliose valstyb"se ope-racijas vykdantys di-dieji bankai, dar kitaip

Krat' biurus

Vokietijos policijos pareig(nai atliko kratas banko „Deutsche Bank“ biuruose Frankfurte, Berlyne ir Diuseldorfe. AFP

ŶVokietijos pareig(nai atliko kratas bankui „Deutsche Bank“ priklau-san%iuose biuruose.

Tai dalis tyrimo d#l mo-kes"i( vengimo schemos, susijusios su anglies diok-sido tar'os leidimais.

Frankfurto prokuror( biuras informavo, kad 25 banko darbuotojai )tariami

rimtu mokes"i( vengimu, pinig( plovimu ir trukdymu vykdyti teisingum&. Pen-kiems i' 'i( darbuotoj( i'-duoti are'to orderiai.

Pernai Vokietijos teismas u* grot( pasiunt# 'e'is vy-rus, kaltus d#l daugiau nei 300 mln. eur( (1 mlrd. lit() apgavyst#s parduodant tar-'os leidimus per „Deutsche Bank“.

Nr. 472012 m. gruod"io 17–23 d.

Nr. 472012 m. gruod"io 17–23 d.

t(kst.

*ğTLJSUJOJT�JOUFSWJV20

5FJHJBNı�OFUJLÕUVNı�QBTBVMJOÕNT�џOBOTı�SJOLPNT�HBMJ�QBUFJLUJ�+"7�CĩTUP�SJOLB�JS�&VSPQPT�FLPOPNJLPT�TUBCJMJ[BWJNBTJT �UFJHJB�4VPNJKPT�CBOLP�1PIKPMB�JļEP�EFQBSUBNFOUP�WBEPWBT�+VLLB�3VPUJOFOBT�

MINDAUGAS SAMKUSmindaugas.samkus@ekonomika.lt

? Paskutin* kart" Lietuvoje lank't's pra'jusiais

metais. Kokius did$iausius poky%ius pastebite?

Manau, kad did)iau-sias pokytis, kuri stebime 2012 metais, yra politin" valia. Politikai vis labiau stengiasi pakeisti Eu-ropos ekonomikos pers-pektyvas. Ypa* po)i#r% pakeit" Vokietija, kuri suprato, kad Europos finans! problemos gali smarkiai paveikti j! pa-*i! ekonomik&.

Be to, Europos centri-nis bankas (ECB) savo prane$imuose %siparei-gojo imtis vis! reikaling! veiksm!, kad i$laikyt! stabilum& euro zonoje. Pra"jusias metais visi kalb"jo apie euro zonos )lugim&, o dabar toki! kalb! negirdime.

? Koks, j(s! manymu, yra labiausiai realus tolesn's

euro zonos pl'tros scenarijus?(iuo metu visi – labai

pesimisti$ki ir, )velgiant i$ rink!, tai gerai, nes tuo-met galime tik"tis malo-ni! netik"tum!. Vis d"lto, tai nerei$kia, kad pirmas 2013 met! pusmetis nebus blogas. Kita vertus, antras pusmetis gali b#ti geres-nis nei tikimasi.

(iuo metu visi blogina ateities prognozes ir kartu per)i#ri numatomus to-limesni! met! %vykius. Mano manymu, n"ra jo-kios prasm"s )velgti taip toli, nes niekas negali )i-noti, kas nutiks ateityje.

? Kalbant apie blogiausius atvejus buvo si(lomi *vai-

r(s scenarijai. Koks tragi#kiau-sias scenarijus laukia m(s!, jei reikalai pakryps labai bloga linkme?

Manau blogiausias sce-narijus – kad mums nepa-

vyks pasiekti jokio spren-dimo. Be abejo, visuomet bus tam tikr! problem! ir joms i$narplioti tobul! sprendim! nepavyks at-rasti. Ta*iau baisiausia, kad per artimiausius 5 metus Europoje niekas ne-pasikeis.

Neradus joki! spren-dim!, net ir krachas b#t! savoti$ka i$eitis, nes kiek-vien& kart& po katastrofos sulaukiame pagyv"jimo. Europos ekonomikos au-gimas ne pirmus metus yra silpnas, o pagalbos ie$kome u)sienyje – Jung-tin"se Valstijose ar Azijoje. Situacij& galime pakeisti tik patys.

?Nuo kurios valstyb's pri-klausys euro zonos likimas?

+velgiant % Graikij& ga-lima pasakyti, kad $alis neturi jokio noro palikti euro zon&. Dabar jiems la-bai sunku, ta*iau be euro b#t! dar sunkiau, nes tuomet jie negaut! jokios finansin"s paramos.

Ka)kas yra pasak's, kad vienintel" $alis, kuri gali palikti euro zon&, yra Vokietija ir tuomet visa euro zona tikrai subyr"t!. Europos valstyb"s, tarp j! ir Suomija, atid)iai stebi Vokietijos veiksmus, nes $i $alis gali nulemti euro zonos ateit%.

? Kaip Suomija vertina savo naryst- euro zonoje?Esame patenkinti

euru. Pati valiuta n"ra problema, nes tai tik po-pierius, kur% naudojame. Kitas dalykas – su tuo susi-jusios i$laidos, rizika, ku-ri& valstyb"s turi prisiimti remdamos kitas $alis.

Per kriz' euro kursas smuko ir Suomijos ekspor-

tui tai buvo geras dalykas. Europoje buvome laikomi saugiu prieglobs*i! inves-tuotojams.

J#s! valstybei gal"*iau palink"ti i$laikyti klestin-*i& ekonomik& ir euras ateis savaime.

? &iuo metu rink! poslinkiui daug *takos turi ekonomi-

ni! nuotaik! svyravimas. Ar per #iuos metus *$velg'te tam tikr! tendencij!?

Galima teigti, kad $iuo metu art"jame prie )emiausios taupymo ir skol! gr&)inimo ciklo ribos. D)iugina tai, kad visoje Europoje paste-bime stabilumo )enkl!. Vis d"lto artimiausi& pusmet% pagyv"jimas i$-liks silpnas. Skol! na$tos ma)inimas reikalauja stabilumo ir svarbiausia, kad )mon"s netaupyt! daugiau nei iki $iol. Tuo-met galime tik"tis rink! ir $ali! ekonomikos stabi-lizavimosi.

? Kokius veiksnius per artimiausius m'nesius

tur'tume atid$iau steb'ti?Svarbiausias veiksnys,

% kur% tur"tume atkreipti d"mes%, yra ekonomini! nuotaik! indikatoriai, konkre*iai Europos ir JAV pramon"s pasitik"-jimo rodikliai. Tai yra svarbiausias duomuo, nes parodo esam& ben-drojo vidaus produkto (BVP) pad"t%.

Taip pat turime steb"ti ECB duomenis d"l nam! #ki! ir privataus sekto-riaus %siskolinimo bei skol! gr&)inimo. Be abejo, rinkos atid)iai seks ir vy-riausybi! biud)eto defi-cit! ma)inimo politik&.

? Esate min'j-s, kad rink! pakilim" #iais metais nu-

l'm' ir tam tikri ekonominiai netik'tumai. Koki! siurpriz! galime tik'tis 2013 metais?

Manau, kad did)iau-sias siurprizas kitais me-tais bus JAV b#sto rinka.

Be to, $iuo metu Europoje situacija labai bloga ir bet koks teigiamas poslinkis gal"t! tapti malonia stai-gmena rinkoms.

? Kaip vertinate JAV ir Euro-pos kontrolieri! pritaikytas

grie$tesnes bank! kontrol's priemones? Ar didieji pasaulio bankai turi b(ti pri$i(rimi grie$%iau?

Tolimesniu laikotar-piu – taip, bankai turi b#ti grie)*iau pri)i#rimi. Manau, kad problema yra laiko pasirinkimas: grie)-*iausia kontrol" taikoma sunkiausiais ekonomikos laikais.

2011 met! vasar& ECB vadovas M. Draghi teig", kad Europos bankuose n"ra joki! problem!, bet jau po pusme*io su-lauk"me Belgijos banko „Dexia“ bankroto. B#tent d"l $ios prie)asties ma-nau, kad reikia daugiau atvirumo.

Pavyzd)iui, 2011-aisiais buvo atliekami vadina-mieji bank! streso testai, ta*iau kod"l j! nebuvo $iais metais? Tokia ne)i-nomyb" ir pasitik"jimo tr#kumas nepadeda rin-koms kilti.

? Kokios b(t! j(s! 2013 met! ekonomikos ir rinkos

prognoz's?Tikiuosi, kad antrasis

met! pusmetis bus geres-nis nei dabar manoma: visi blogina savo progno-zes ir d"l to galime laukti tik teigiam! netik"tum!.

Kalbant apie investi-cin' politik& der"t! i$-laikyti neutrali& turto paskirstymo pozicij&: tre*dal% skirti akcijoms, tre*dal% – vyriausybi! vertybiniams popie-riams, likusi& dal% – kam nors labiau egzoti$ko.

+velgiant % pal#kan! normas Europoje ir JAV dideli! netik"tum! ne-bus, centriniai bankai i$-laikys savo pozicijas.

Jei kit! met! pabaigoje ekonomin" pad"tis pra-d"s i$ l"to ger"ti, galime laukti nuosavo kapitalo pelningumo augimo.

»J(s! valstybei gal'%iau palink'ti i#laikyti klestin%i" ekonomik" ir euras ateis savaime

5LQNDV�QXVWHELQWž�(XURSRV�VWDELOXPDV

Pasak J. Ruotineno, did$i!j! pasaulio bank! ir kontrolieri! santykiams tr(ksta atvirumo ir tarpusavio pasitik'jimo. Ruslano Kondratjevo nuotr.

Nr. 472012 m. gruod"io 17–23 d.

-BCEBSB-BCEBSB 2322

530LNK +I/ROVAI „MAISTO BANKUI“ PAAUKOJO DAUGIAU NEI 530 T/KST. LIT0

Aukoja labdaraiŶ&iemet Lietuvos ben-drov's buvo kvie%iamos prisijungti prie socialinio projekto „Kal'din's vaik! svajon's“.

Jame dalyvaujan"ios ben-drov#s savo partnerius ir klientus sveikina vaik( nam( globotini( rank( darbo atvi-rukais.

U* atvirukus )mon# skyr# pinigin$ param&, kuri pagal projekt& bus panaudota i'-pildyti vaik( svajones. Ben-dradarbiaujant su projekto „Kal#din#s vaik( svajon#s“ organizatoriais V'- „Saugi prad*ia“, kartu siekiama parodyti, kad socialin#s pa-ramos priemoni( )vairovei ir originalumui n#ra rib(.Bendrov's aukojo projektui ‚‚Kal'din's vaik! svajon's“. Fotodiena

TIK SKAI)IAI

t(kst.

9HUVODL�DXNRMD�LQYHVWXRGDPL

7JFOLBSUJOÕ�QBSBNB�LFOLJB�MBCJBV�OFJ�QBEFEB �QFSTQÕKB�TQFDJBMJTUBJ �JS�LBSUV�EļJBVHJBTJ �LBE�WJT�EBļOJBV�BVLPKJNBT�UBNQB�íNPOJı�WFJLMPT�

TUSBUFHJKB �P�OF�WJFOLBSUJOF�HFSVNP�JğSBJğLB�

DINA SERGIJENKOdina@ekonomika.lt

Gruodis tradi-ci$kai laiko-mas gerumo m"nesiu. Ne

tod"l, kad $% m"nes% b#na daugiausiai %vairi! ge-rumo akcij! – j!, )inoma, taip pat netr#ksta. Bet ir tod"l, kad prie$ did)i&-sias met! $ventes versli-ninkai suskumba aukoti tiems, kam paramos rei-kia labiausiai.

Da$niausiai prie# Kal'das„Aukok.lt“ %k#r"jas Tadas Langaitis savaitra$*iui sak", kad Lietuvoje itin nedaug %moni!, turin*i! %kurtus socialin"s atsako-myb"s skyrius ir ai$ki& strategij&, kokiose srityse jos padeda tiek aplinkai, tiek valstybei, tiek tam tikroms socialin"ms gru-p"ms. „Pavyzd)iui, visi skandinavi$ki bankai, veikiantys Lietuvoje, turi i$pl"totus veiklos princi-pus ir elgesio kodeksus. Ta*iau vis tiek tai itin ne-didel" grup" %moni!, nors ir pama)u did"janti“, – sak" jis. – Manau, kad did)iausia dalis yra t! %moni!, kurios atsitikti-nai padaro vienokius ar kitokius veiksmus, ka)k& paremia. Ta*iau tai pavie-niai atvejai ir da)niausiai atsitinkantys prie$ Kal"-das.“

Suk%i! – kaip visurVisgi vienkartin" pa-rama, kurios Lietuvoje pagaus"ja $ventiniu lai-kotarpiu, anot T. Lan-

gai*io, padaro daugiau )alos nei naudos. „Ypa*, jei kalbame apie skurdo arba socialin"s atskirties ma)inimo projektus. Kar-

tais geriau, kad t! vien-kartini! ind"li! neb#t!, nes, pavyzd)iui, kokie nors vaik! globos namai prie$ Kal"das u)ver*iami

reikalingais ir nereika-lingais daiktais, o v"liau pamir$tami. Ir )mon"s po toki! akcij! jau*iasi labiau pamir$ti nei iki j!, – pabr")" „Aukok.lt“ %k#-r"jas. – D"l to sistemin-gas ka)kurios strategijos laikymasis, nuolatinis r"-mimas yra itin svarbus.“

Kalb"damas apie tai, ar %mon"s yra linkusios tikrinti, kam suteikia pa-ram&, T. Langaitis sak", kad, jo nuomone, labda-ros ir paramos srityje suk*iavimo ir apgavys-*i! tikrai n"ra daugiau nei kitur Lietuvoje. „Be to, b#tent siekiant apsi-saugoti nuo apgavys*i!, buvo %kurtas „Aukok.lt“, kur atrankos komi-sija grie)tai ir kruop$-

*iai %vertina projektus, tikrina organizatorius, reikalauja vis! %gyven-dinimo ataskait!“, – ai$-kino specialistas. Tiesa, jis neneig", kad grei*iau-siai ne vienai %monei yra pasitaik', kai gavusios paramos pra$ym& jos susid#r" su apgavikais. „Visi $ie negeri atvejai Lietuvoje garsiai nu-skamba, tod"l ir gali susidaryti %sp#dis, kad suk*iavim! *ia daug“, – tvirtino jis.

Kelti vertinimo kartel-Visgi pasakodamas apie verslo teikiam& param& T. Langaitis %)velg" pro-blem!, kuri! verslinin-kai nenori matyti. Viena j! – efektyvus projekto valdymas, % kur%, deja, investuoti nenorima. „Verslas nori, kad j! re-miami projektai b#t! efektyviai valdomi ir kad b#t! pasiekti, j! nuomone, galimi rezul-tatai. Bet kartu jie ne-nori aukoti l"$! )moni!, kurie turi vadovauti to-kiems projektams, atly-ginimams, – paradoks& atskleid" „Aukok.lt“ %k#r"jas. – Yra bendras %sp#dis, kad nevyriau-sybiniame sektoriuje )mon"s turi dirbti nemo-kamai, ir toki! tikrai yra daug. -ia kaip versle – be investicij! % vadybinin-kus nieko gero nebus.“

Be to, T. Langai*io nuomone, verslininkai neretai %sivaizduoja, kad daryti gerus darbus kai-nuoja ma)iau. „Ateina verslininkas, sako, no-riu paaukoti 5 000 lit!, kok% projekt& galime tur"ti? Kai Lietuvoje sa-komas )odis „tur"ti“, tai rei$kia, kad aukojantis verslininkas nor"t! b#ti pagrindinis ir svarbiau-sias. Bet tiesa ta, kad su 5 000 lit! nieko negali padaryti, kad matyt!si nacionaliniu mastu“, – pabr")" „Aukok.lt“ va-dovas.

Anot jo, verslininkams sunku %vertinti, kiek gali kainuoti tvirtos ben-druomen"s sub#rimas, skurdo suma)inimas, vieno )mogaus i$trauki-mas i$ nusikaltim! li#no, reabilitacija, integracija % visuomen'. „Verslinin-kams reikia kelti kar-tel' ir kalb"ti ne apie 10 t#kst., o apie 100 t#kst., 200 t#kst. ir pana$iai. , t& pus' tur"t! keistis versli-nink! m&stymas“, – teig" T. Langaitis.

Remia vaikusViena labiausiai re-miam! sri*i! Lietuvoje – sportas. L"$as bei ki-tokiais b#dais param& sportui $alies verslas tei-kia i$tisus metus. Ta*iau $ventiniu laikotarpiu aki-vaizd)iai gaus"ja parama p a ) e i d ) i a m i a u s i o m s visuomen"s grup"ms. Pasak T. Langai*io, itin da)nai imamasi remti ne-%galiuosius, vaik! globos

bar esame rinkos lyde-riai“, – ai$kino komuni-kacijos specialistas.

Suteikti param& kie-kvienam projektui, kurio organizatoriai kreipiasi % bendrov', bendrov" taip pat neskuba. „Atsiren-kame pa*ius svarbiau-sius, m#s! nuomone, reikalingiausius projek-tus. Jei reaguotume % kie-kvien& pra$ym&, nieko kito, matyt, neveiktume – j! plaukia $imtais“, – tvirtino A. Baranauskas.

Skatina verslum"„Swedbank“ da)niau-siai param& skiria ska-tinti jaunimo $vietim& bei verslum&, tod"l or-ganizacijos, suteikian-*ios galimyb' jauniems )mon"ms %gyti daugiau patirties ir )moni!, *ia laukiamos mieliausiai. „Banko ind"lis sociali-n"ms iniciatyvoms sun-kiai %kainojamas, nes neu)tenka vertinti vien finansin' param& – dau-gelis m#s! darbuotoj! skiria tiek savo laisva-laik%, tiek darbo laik& da-lindamiesi savo )iniomis ir geb"jimais“, – teig"

Nors *sivaizduojama, kad nevyriausybiniame sektoriuje $mon's turi dirbti i# id'jos, investuoti * gerus ir patyrusius paramos projekt! valdytojus – b(tina. Scanpix

namus, ligonines ir t.t. „Nusprend)iame remti

tuos, kam pagalbos rei-kia labiausiai – vaikus“, – ai$kino telekomunika-cij! bendrov"s „Tele2“ vie$!j! ry$i! specialistas Andrius Baranauskas. Viena ry$kiausi! ben-drov"s pagalbos akcij! – $i! met! ruden% suteikta parama Vilniaus Santa-ri$ki! vaik! chirurgijos klinikai. U) beveik 350 t#kst. lit! jam buvo nu-pirkta moderni medici-nin" %ranga.

Tiesa, A. Baranauskas atskleid", kad bendrov" n"ra linkusi %sipareigoti nuolatiniam ka)kurios srities r"mimui. „M#s! veiklos segmentas itin dinami$kas, tad sutikti su ilgalaikiais %sipareigo-jimais negalime. Pavyz-d)iui, pa)ad"ti, kad dabar 10 met! ka)k& remsime – *ia viskas itin greitai kei*iasi, prie$ 10 met! „Tele2“ net nebuvo, o da-

banko atstovas spaudai Saulius Abra$kevi*ius. Did)ioji dalis banko pa-ramos skiriama ilgalai-kiams projektams.

Tarp ger! „Swedbank“ darb! – projektas „Kam to reikia?!“, pernai orga-nizuotas kartu su „Om-nitel“, ir skirtas mokini! suartinimui su %vairi! sri*i! verslo praktikais. „Susitikimai su savo srities profesionalais moksleiviams padeda at-rasti savo keli& siekiant norimo i$silavinimo ir karjeros“, – sak" S. Abra$kevi*ius. Daugiau nei de$imtmet% „Swed-bank“ kartu su „Lietuvos Junior Achievement“ skatina mokinius kurti bendroves dar moky-klose ir taip mokytis verslo pradmen!. „Pas-taraisiais metais moks-leiviai %kuria du kartus daugiau mokom!j! mo-kini! bendrovi! nei ben-dradarbiavimo prad)ioje, o iki 2013-!j! % bendro-vi! k#rim& planuojame %traukti beveik 5 000 mo-kini!, i$pl"sti projekt& % 90 mokykl!“, – pasakojo atstovas spaudai.

Projektai ilgamBendrov" „Maxima LT“ $iemet labdarai skyr" jau daugiau nei 2 milijonus lit!. Paklausta, kokios prioritetin"s paramos teikimo kryptys, bendro-v"s atstov" spaudai Olga Mala$kevi*ien" teig", kad daugiausiai d"mesio %mon" skiria vaik! $vieti-mui ir vietos bendruome-n"ms. Did)ioji dalis ben-drov"s remiam! projekt! – ilgalaikiai ir vykdomi ne vienerius metus.

„Tre*ius metus vyk-dome program& „Maxi-malistas“ – u) pra"jusius metus beveik 2 000 moks-leivi! buvo i$mok"ta 735 t#kst. lit! stipendij!. De-$imtmet% renkame penkis talentingiausius moks-leivius, kuriems skiria-mos stipendijos talento ugdymui. Nuolat dirbame su organizacija „Maisto bankas“, esame nuolati-niai „I$sipildymo akci-jos“, „Dain! dainel"s“ bei kit! projekt! ir rengini! r"m"jai“, – vardijo gerus darbus O. Mala$kevi*ien" ir prid#r", kad gerumu bendrov" dalijasi ne vien per $ventes.

FAKTAI

PARAMA LIETUVOJE

362,4 mln. lit( – tiek paramos buvo gauta Lie-tuvoje 2011-aisiais, tai 9 proc. daugiau nei 2010 metais

2011-aisias u*sienio 'ali( juridiniai asmenys suteik# 67 mln. lit( paramos, Lie-tuvos juridiniai asmenys – 264,1 mln. lit( paramos

Did*iausi& dal) paramos juridiniai asmenys 2011 metais skyr# ne pelno ins-titucijoms, teikian"ioms paslaugas nam( %kiams

Did*ioji dalis paramos 2011 metais buvo suteik-ta pinigin#mis l#'omis – 75,5 proc., parama ma-terialin#mis vertyb#mis pernai sudar# 23,1 proc.

-mon#s, turin"ios 250 ar daugiau darbuotoj(, pernai aukojo did*iausias sumas, ma*iausias sumas aukojo )mon#s, turin"ios iki 9 darbuotoj(

Daugiausiai paramos teik# Vilniaus, Kauno ap-skri"i( juridiniai asmenys»Verslininkams reikia kelti kartel- ir

kalb'ti ne apie 10 t(kst., o apie 100 t(kst., 200 t(kst. ir pana#iai

Nr. 472012 m. gruod"io 17–23 d.

Nr. 472012 m. gruod"io 17–23 d.

.PLTMBT�JS�UFDIOPMPHJKPT.PLTMBT�JS�UFDIOPMPHJKPT24 25

2 000TIEK LIT0 MA+DAUG KAINUOS KIT,MET PLANUOJAMAS SI/LYTI RINKAI RUSIJOS KOMPANIJOS „YOTA DEVICES“ I!MANUSIS TELEFONAS

Gr"$ino $em'lapius ŶKorporacija „Google“ pristat' nauj" kartografin- program'l- „iPhone“, „iPad“ ir kitiems prietai-sams su „iOS“ platforma.

„Apple“ rugs#j) i'leido nauj& operacin$ sistem& „iOS 6“, kurioje atsisak# anks"iau naudot( „Google“ *em#lapi( ir pakeit# juos savais. Nauja

TIK SKAI)IAI

Nemokama „Google Maps“ program'l' bus prieinama daugiau nei 40 #ali! 29 kalbomis, ketvirtadien* parei#k' „Google“. Nauja programa suteikia informacijos apie daugiau nei 80 mln. *moni!. Reuters

Nr. 472012 m. gruod"io 17–23 d.

Nr. 472012 m. gruod"io 17–23 d.

0DåžMž�HNUDQž�HUD/VP�LJUı�NFUı�QBTBVMJT�EBļOJBV�HBMWBT�MFOLT�í�JğNBOJVPTJVT�UFMFGPOVT�JS�QMBOğFUJOJVT�

LPNQJVUFSJVT��"S�-JFUVWB�TQÕKB�í�JOUFSOFUP�NPCJMJ[BDJKPT�USBVLJOí

MARTYNAS PASILIAUSKASmartynas.pasiliauskas@ekonomika.lt

2012 metai )ymi nejudraus in-terneto eros pa-baig&. Did)iosios

tyrim! bendrov"s prog-nozuoja, kad kit&met internet& nar$ysime ne ne$iojamuoju ar staliniu kompiuteriu, o da)niau lenksime galv& % i$man!j% telefon& ar braukysime

plan$etes. Lietuva dar $iek tiek atsiliks nuo pa-saulini! tendencij!, bet judame tuo pa*iu keliu.

Investicinis bankas „Morgan Stanley“ prog-nozuoja, kad kit&met pirm& kart& visame pa-saulyje prie interneto bus prisijung' daugiau i$ma-ni!j! telefon! ir plan-$etini! kompiuteri! nei stalini! ir ne$iojam!j!. Metams b"gant atotr#kis

tik did"s, o 2015-aisiais mobili!j! %rengini! in-ternete bus dvigubai dau-giau (beveik 3 mlrd.) nei %prast! (apie 1,5 mlrd.).

Analogi$kas prognozes pateikia ir tyrim! ben-drov" „Gartner“: „2013 metais mobilieji telefonai aplenks kompiuterius kaip labiausiai paplit' %renginiai nar$yti inter-nete, o 2015-aisiais per 80 proc. mobili!j! telefon!,

parduodam! subrendu-siose rinkose, bus i$ma-nieji.“

Auga de#imtimis kart!Lietuvoje skai*iai kol kas ma)esni, bet did"-jimo tendencija taip pat matoma. Bendrov" „Ge-mius“, stebinti portal! lankytojus, skai*iuoja, kad $i! met! gruod)io 3–9 dienomis Lietuvos tinkla-lapiuose, kurie %traukti

% stebim!j! s&ra$&, 3,06 proc. puslapi! atvertim! buvo sugeneruoti i$ mo-bili!j! telefon! su „An-droid“ operacine sistema, 1,81 proc. – su „iOS“ ir 0,12 proc. – su „Windows Phone“. Pana$iu laikotar-piu pernai (gruod)io 3–9 dienomis) $ie skai*iai ati-tinkamai siek" 0,81 proc., 0,69 proc. ir 0 procent!.

Palyginti su kitomis Baltijos $alimis, atro-

dome geriau – min"t! mobili!j! telefon! ope-racini! sistem! suma Latvijoje siekia 3,58 proc. (Lietuvoje – 4,99 proc.), o Estijoje – 3,04 procento.

„Gemius Baltic“ gene-ralin" direktor" Gryta Balseryt" teigia, kad kol kas tiksli! $i! met! duo-men! n"ra, bet stebint bendras tendencijas ga-lima daryti i$vad&, kad mobiliojo interneto srau-tas bus )ymiai didesnis nei pernai. Anot jos, per-nai per metus interneti-ni! puslapi! Lietuvoje mobiliaisiais %renginiais buvo atversta 980 proc. daugiau nei 2010 metais – tai sudar" 9 proc. vis! puslapi! per)i#r! per metus. I$ $iuo metu ben-drov"s stebim! 30 por-tal! mobili! versij! po-

puliariausios – naujien! portal!.

Mobili!j! perka daugiau„Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis savo ruo)tu pastebi, kad iki gruod)io m"nesio, paly-ginti su tuo pa*iu laiko-tarpiu pernai, „Omnitel“ tinkle mobiliaisiais %ren-giniais internetu buvo parsi!sta 70 proc. dau-giau informacijos. Pasak jo, $iuo metu i$manieji te-lefonai sudaro pus' vis! bendrov"s parduodam! telefon!: „Pana$i yra ir plan$etini! kompiuteri! bei %prast! ne$iojam!j! kompiuteri! proporcija. Pastebime, kad vis dau-giau )moni! vietoj „net-book“ tipo kompiuteri! renkasi plan$etinius kompiuterius.“

+iniasklaidos plana-vimo agent#ros „Media House“ verslo pl"tros vadovas Art#ras Ol$aus-

House“ mobiliajame in-ternete reklamuoja $a-lies bankus, automobili! gamintojus, alkoholinius g"rimus ir, pasak J. Juo-zapai*io, mato ger! rezul-tat!.

Pagrindine kli#timi verslui, norint pasiekti savo klient& mobiliajame internete, J. Juozapaitis %vardina reikiamyb' su-kurti mobili&j& tinklala-pio versij&: „Mobiliuoju internetu kraunamas standartinis internetinis puslapis b#na sunkus, vartotojui ilgai krauna-mas, kartu vartotojas u) tai turi mok"ti, taip pat atvaizduojami ne visi ele-mentai.“

Tiesa, %prastas interne-tas niekur nedings, kaip ir nedingo laidiniai tele-fonai, atsiradus mobilie-siems. G. Balseryt" mano, kad ateityje mobilusis internetas ir mobilieji tinklalapiai papildys tra-dicinius prisijungimo b#-dus, bet tikrai jo nepakeis ir nei$stums i$ rinkos.

Laim'tojai ir pralaim'tojaiA. Zabulis prognozuoja, kad d"l i$mani!j! %ren-

Kit"met pasaulyje mobili!j! *rengini! skai%ius internete pirm"

kart" vir#ys stalinius ir ne#iojamuosius kompiuterius.

Reuters

kas skai*iuoja, kad $iuo metu Lietuvoje realus i$mani!j! telefon! skai-*ius vir$ija 400 t#kst., o interneto vartotoj! yra per 1 milijon&: „+inoma, telefonai kei*iami kas 1,5 met! ir skai*iai )enkliai pasikeis, nes kitokio nei i$manaus telefono %sigyti prakti$kai ne%manoma. Tuomet lieka kitas klau-simas – ar pusiau privers-tine tvarka %sigijusiems i$maniuosius telefonus mobilusis internetas ir program"l"s yra aktua-l#s.“

Verslas pastebiInterneto persik"limo tendencij& % ma)esnius ekranus Lietuvos vers-las pastebi. A. Ol$ausko kolega, bendrov"s inter-neto skyriaus vadovas Justas Juozapaitis, sako, kad % mobil!j% internet& jau )i#rima kaip % svarb! medij! kanal&. „Media

gini! paplitimo i$lo$ tiek vartotojai, %gaunantys ga-limyb' patogiau naudotis internetu, tiek verslas, da-lyvaujantis i$mani!j! ir mobili!j! prietais! gran-din"je – %rangos gaminto-jai, ry$io operatoriai bei program"li! k#r"jai.

+velgiant pasauliniu mastu, „Gartner“ mano, kad ateis sunkus metas tradicini! kompiuteri! ir jiems skirtos programi-n"s %rangos gamintojams. Bene skaud)iausias sm#-

gis )adamas „Microsoft“, kuri iki $iol dominavo kompiuteri! rinkoje. „Gartner“ nuomone, 2015 metais plane$tini! kom-piuteri! pardavimas pa-sieks pus' ne$iojam!j! kompiuteri! pardavim!, o „Windows 8“ operacin" sistema tur"s u)leisti viet& „Apple iOS“ ir „Google Android“.

Tokios prognoz"s nieko gero ne)ada ki-tiems stalini! ir ne$io-jam!j! kompiuteri! k#-

r"jams, kaip „Dell“, HP. Jiems, kaip ir kitoms $ios rinkos bendrov"ms, teks prisitaikyti ir persiorien-tuoti prie mobili!j! %ren-gini!, arba susidurs su buvusi! rinkos gigant!, nesp"jusi! %$okti % poky-*i! traukin%, likimu. Taip atsitiko „Kodak“, kai ji praleido fotografijos rin-kos skaitmenizacij&, ar „Nokia“, kuri nesp"jusi % telefon! „i$manizacij&“, vis dar kovoja su finansi-niais sunkumais.

FAKTAI

MOBILIOJO INTERNETO RINKA

„Accenture“ atlikta „Mobile Web Watch 2012“ pasaulin# apklau-sa, parod#, kad popu-liariausios program#l#s – informacin#s, kaip traukini( tvarkara'"iai, or( prognoz#s ar nau-jien( program#l#s. U* j( rikiavosi pramogin#s pro-gram#l#s.

Renkantis i'man(j) telefon& ar plan'etin) kompiuter) 85 proc. res-pondent( nurod#, kad ry-'io kokyb# yra did*iausias pasirinkimo kriterijus.

IDC prognozuoja, kad mobiliajai reklamai 2016 metais pasaulyje bus i'-leista 22,8 mlrd. JAV do-leri( (59,96 mlrd. lit(), palyginti su 6 mlrd. JAV doleri( (15,84 mlrd. lit() pernai.

»Pernai per metus Lietuvoje internetini! puslapi! mobiliaisiais *renginiais buvo atversta 980 proc. daugiau nei 2010 metais

programa si%lo navigacin$ po-s%kius nurodan"i& paslaug&, 'ios funkcijos ankstesn#je versijoje nebuvo d#l gin"o tarp „Google“ ir „Apple“. Kai rugs#jo 21 dien& pasirod# naujieji i'manieji „Apple“ te-lefonai, vartotojai #m# sk(stis d#l „Maps“ paslaugos, tvirtin-dami, kad ji teikia neteisingus duomenis ir i'kreiptus vaizdus.

3,02,7 2,4 2,11,8 1,5 1,2

0,90,60,3

0

PRIE INTERNETO PRIJUNGTI !RENGINIAI (MLRD. VNT.)*altinis: MORGAN STANLEY, KPCB

2009 2010 2011 2012* 2013* 2014* 2015*

Staliniai kompiuteriai

I'manieji telefonai

*– prognoz(Ne'iojamieji kompiuteriai

Plan'etiniai kompiuteriai

7FSTMP�ğWZUVSJBJ7FSTMP�ğWZUVSJBJ 2726

„Verslo 'vyturiai“ – ne tik dideli), puikiai "inom) ir daug pasiekusi) -moni) vadovai, bet ir dar nepasteb(t), ta!iau jau savo laim(jimais galin!i) did"iuotis versl) savininkai, -k&r(jai. „Verslo 'vyturi)“ serij, savaitra'tis „Ekonomika.lt“ prad(jo prie' dvejus metus ir pakalbino daugyb+ did"iausi), inovatyviausi), labiausiai -kvepian!i) 'alies -moni) vadov). Kiekvien, savait+ skaitytojams pristatome po vien, i'kil) verslo atstov, ir jo vadovaujam, -mon+.

Daugiau „Verslo 'vyturi(“ istorij( skaitykite "ia

Nr. 472012 m. gruod"io 17–23 d.

Nr. 472012 m. gruod"io 17–23 d.

PAULIUS GRINKEVI/IUSpaulius.grinkevicius@ekonomika.lt

3DNHLWŏ�DODXV�VWDQGDUWą�7PT�QFS�EFğJNU�NÕOFTJı�OBVKBKBN�7PMGBT�&OHFMNBO�WBEPWVJ�.BSJVJ�)PSCBËBVTLVJ�QBWZLP�QBTJFLUJ�QBWZEÕUJOı�SF[VMUBUı�JS�Jğ�LPOLVSFOUı�BUTJSJFLUJ�OFNBļÃ�SJOLPT�EBMí��4ÕLNÕT�SFDFQUBT�OFTVEÕUJOHBT��íTJLMBVTZUJ�í�EBSCVPUPKà �Kí�NPUZWVPUJ�JS�TVEFSJOUJ�CFOESBWJNP�EBļOí��(BMJNB�JS�QSJF�CPLBMP�BMBVT�

»Ka$kada rod' serial" „Santa Barbara“: praleidi penkias serijas, bet nesijauti per daug atitr(k-s – darbas valstybiniame sektoriuje pasirod' pana#us

Susitik' su M. Horba*ausku ke-liaujame % susi-rinkim! kambar%

ir jau einant jis pradeda pasakoti alaus daryklos „Volfas Engelman“ is-torij&. Pasakoja ramiu tonu, bet akyse nestinga entuziazmo. Pasak pa-$nekovo, darykla „Volfas Engelman“ – tikra s"-km"s istorija, kuria tiki jis, kolektyvas ir palaips-niui pradeda patik"ti kiti )mon"s. Prie$ kar& Iserui Berui Volfui ir Ferdinan-dui Engelmanams pri-klausiusi alaus darykla tur"jo 40 proc. rinkos ir buvo an! laik! lyder". V"liau pardavimas su-menko, soviet! metais darykla buvo pervadinta % „Ragut%“, o pernai su-gr%)o prie „Volfas Engel-man“ pavadinimo ir nuo to laiko s"kmingai augo – skai*iuojama, kad ben-drov"s pajamos $iemet tu-r"t! padid"ti apie 17 proc.

Treneris krep#inio ne$aid$iaM. Horba*ausko nuo-mone, pastarieji de$imt m"nesi! darbo „Volfas Engelman“ alaus dary-kloje tokie s"kmingi buvo d"l to, kad per trump& laik& pavyko sukurti pa-sitik"jim& tarp kolektyvo nari!.

„Vadovu dirbu ne pir-mus metus ir pa)%stu )mo-

trita$ki!, – pasakojo pa-$nekovas. – Vadovauti, pa-taikyti trita$kius ir skirs-tyti kamuolius aik$tel"je turi %)aid"jai... Jei ma-tai, kad komandoje vien auk$ti )aid"jai, reikia ie$-

koti )moni!, turin*i! ki-toki! %g#d)i! ir stipri!j! savybi!.“

„Volfas Engelman“ va-dovas prisimena – tam, kad pasiekt! norim! re-zultat!, jam teko imtis ir

nemaloni!, ta*iau b#tin! permain! visose %mon"se, kuriose iki tol dirbo. „Per dien& esu atleid's 23 dar-buotojus – nesidid)iuoju, bet mums to reik"jo. Svarbu su )mogumi atsi-

sveikinti taip, kad v"liau sutik's gatv"je gal"tum paspausti rank&. Niekas nenori i$eiti, bet jei atvirai pasakai )mogui, kas yra negerai, jis supranta“, – kalb"jo M. Horba*auskas.

Kaip „Santa Barbara“M. Horba*auskas prisi-mena – dar mokydama-sis vienuoliktoje klas"je sugalvoj's, kad nori b#ti didel"s %mon"s vadovu ir vis& laik& kryptingai to link "jo – baig" ekono-mikos ir teis"s studijas, v"liau – verslo vadyb& „Baltic Management Ins-titute“, o vadovu dirbo nuo tada, kai su"jo 30. Pasak jo, polink% % versl& gal"jo nulemti genai.

„Vienuoliktoje klas"je aplank" nu$vitimas. Se-neliai ir proseneliai buvo t! laik! vadybininkai, nuomojo dvarus, pana-$iai kaip verslo %mones, ir juos pl"todavo. Gal i$ ten vadybos genas“, – $ypte-l"jo M. Horba*auskas.

Per savo karjer& dabar-tinis „Volfas Engelman“ vadovas yra dirb's „Om-nitel“ Kauno filialo pre-kybos koordinatoriumi ir konsultantu, „Henkel“ pardavimo vadovu, vado-vavo „Fazer“, „Novatu-

akcininkai, bendrovei nebeliko, kur pl"stis, ir keliai verslinink& nuved" % „Novatur&“.

Kur% laik& M. Horba-*auskas dirbo ir valsty-bin"je tarnyboje – #kio viceministras paskam-bino ir papra$" padirb"ti ministerijoje. Ten pa$ne-kovas buvo atsakingas u) %va)iuojamojo Lietuvos turizmo prie)i#r&. Rezul-tatai *ia buvo neblogi, bet valstybinis darbas pasi-rod" per l"tas.

„Viskas vyko per l"tai, pana$iai kaip laidojimo ceremonijoje, – juokavo M. Horba*auskas. – Ka)-kada rod" serial& „Santa Barbara“ – praleidi pen-kias serijas, bet nesijauti per daug atitr#k's – dar-bas valstybiniame sekto-riuje pasirod" pana$us.“

S'km' ir alusPastarasis M. Horba-*ausko vadovavimo etapas %mon"je „Volfas Engelman“ buvo itin s"-

nes. Prad"jau %siklausyti, k& sako darbuotojai. Pra-d)ioje ilg& laik& tik tai ir dariau, pats ne$nek"jau, – prisimin" M. Horba-*auskas. – Su kiekvienu komandos vadovu esu ne vien& valand& atvirai $nek"j's apie %vairius da-lykus, ne vien apie darb& – juk paprastai )mon"s % auk$tas %moni! pozicijas u)kopia ne atsitiktinai.“ Pasak pa$nekovo, ben-draujant su pavaldiniais ypa* svarbu su)inoti, kas motyvuoja )mones. Tuo-met telieka surasti ben-dravimo b#d& ir suderinti da)n%.

,mon"s darb& ir pa-grindinius principus M. Horba*auskas iliustruoja palyginimu su krep$inio komanda: vadovas yra tarsi krep$inio komandos treneris, kuris )aidime nedalyvauja, bet turi u)tikrinti, kad )aid"jai (darbuotojai) b#t! savo vietose ir atsiskleist!.

„Krep$inio komandoje viskas vyksta pana$iai kaip versle – kiekvienas atlieka savo vaidmen%. Tie, kurie )aid)ia centro pozicijoje, paprastai yra auk$to #gio. Jie m"to „kablius“, bet nepataiko

rui“, „Baldekai“.I$ pirmo )vilgsnio skir-

tingoms %mon"ms bendra tai, kad beveik visose rei-k"jo dirbti su vadinamo-mis greito vartojimo pre-k"mis (angl. Fast moving consumer goods (FMCG), kurias jung" tie patys darbo principai – aktyvus pardavimas.

V"liau kur% laik& pano-r's atitr#kti nuo nuolati-ni! deryb! su prekybos centrais M. Horba*aus-kas pasin"r" % kit& srit% ir prad"jo vadovauti bald! pramon"s %monei „Bal-deka“.

„Tai buvo %domus vady-bos projektas – i$ ma)os, tamsios, $altos %mon"s reik"jo padaryti didel' bendrov', kuri dabar pa-gal gamybin% paj"gum& yra viena did)iausi! Lie-tuvoje ir vienas geid)ia-miausi! darbdavi! tame regione“, – prisimin" pa$nekovas. T&kart pro-jektas buvo %vykdytas )y-miai grei*iau nei nor"jo

kmingas: palyginti su pra"jusiais metais, %mon" nuo 11 proc. rinkos dalies j& padidino iki 14,5 proc. „Volfas Engelman“ alaus r#$ies rinkos dalis jau siekia 4,5 proc., o $iemet numanoma, kad apyvarta tur"t! augti 17 proc. Pa-sak pa$nekovo, s"km' i$ dalies pavyko pasiekti d"l pozityvi! permain!.

„Pasikeit" po)i#ris, atsirado daugiau op-timizmo, )mon"s nori siekti rezultat!, o kai pra-d"jo sektis, entuziazmas ir motyvacija u)kr"t" dar labiau – taip b#na preky-boje, – pasakojo versli-ninkas. – (ie metai buvo didelis prover)is.“

Pasak verslininko,

pl"stis dar yra kur: kol kas „Volfas Engelman“ yra prista*iusi vos pen-kias alaus r#$is ir turi beveik 15 proc. rinkos, o konkurentai – bene po tris kartus daugiau.

M. Horba*auskas ai$-kino, kad jau padarytas didelis darbas – suk#rus prek"s )enkl& svarbiau-sia padaryti, kad jis pa-tekt! % )moni! svarstom! prek"s )enkl! s&ra$&. Tai pasiekti grei*iausiai jau pavyko, o toliau tur"t! b#ti papras*iau – at"j' % prekybos centrus )mon"s did)iausius alaus gamin-tojus – „(vytur%“, „Kal-napil%“ ir „Volfas Engel-man“ – vertina pana$iai ir perka t& r#$%, kuriai

taikomos akcijos.Paklaustas, kod"l dau-

gelis )moni! dabar nere-tai kalba apie suprast"-jusi& alaus kokyb' ir d"l to kaltina alaus gamin-tojus, pa$nekovas tikino, kad s&moningai bloginti geriausio alaus kokyb"s nesiry)t! n" vienas ga-mintojas, es& nepasiten-kinimo prie)astimi gali b#ti atsibod's skonis.

„Sakymas, kad alaus kokyb" prastesn", gali reik$ti, kad )mon"ms alaus skonis atsibodo ir norisi ko nors naujo. Alaus skonis yra )mo-gaus galvoje. Jei dary-tume akl& test&, vargu ar kas atskirt! juos. Grei-*iausiai kei*iasi alaus standartas“, – svarst" verslininkas.

+ #alt" vanden*„Vien tam, kad versle sto-v"tume vietoje, turime labai greitai b"gti“ – savo verslo filosofij& apib#-dina pa$nekovas. – Tai yra labai tikslus teiginys, puikiai tinkantis darbui FMCG sektoriuje. Jei ka)k& pasiekei, niekada negali sustoti – tai nie-kam v"liau ne%domu. Jei truput% apsn#si, pos#kyje tave tuojau aplenks.“

Pasak M. Horba-*ausko, stresas darbe yra nuolatinis palydovas, bet tai nuo darbo neatbaido: svarbiausia – kaip sugebi atsigauti nuo streso.

„+iem& m"gstu plau-kioti baidar"mis – susi-randi neu)$alusi& up' ir plauki, netgi turime tra-dicij& vidury plaukimo i$simaudyti. +emiausia temperat#ra, kurioje teko maudytis, – minus a$tuoni, – prisimin" vers-lininkas. – I$simaud)ius i$siskiria tiek adrena-lino, kad stresas kaip mat dingsta, nes organizmas turi mobilizuotis. Jei nuo streso nei$sivaduoji, $is kaupiasi ir tampi nepro-duktyvus, galiausiai gali visai nusibaigti.“

M. Horba*auskas sako nebijantis $okti % $alt& vanden% ne tik gyvenime, bet ir versle. Ilgainiui ne kart& nu$okus atsiranda patirtis, kuri leid)ia % ka-daise stres& k"lusias gy-venimo situacijas )i#r"ti ramiai.

„Nebijau nerti % $alt& vanden% ne tik tiesiogine, bet ir perkeltine prasme – ne kart& esu $ok's ir % kit& industrij&. Tai sukel-davo stres&, o dabar, kai gr%)au % %prast& sektori!, viskas atrodo daug pa-pras*iau ir supratau, kad kitur eiti neverta“, – sak" M. Horba*auskas.

CV Marius Horba&auskas

Baig# BMI verslo vadybos ma-gistrant%r& vadovams, teis$ ir ekonomik& Vytauto Did*iojo universitete

Dirbo „Fazer kepyklos“ gene-raliniu direktoriumi

2009–2010 m. #jo „Nova-turas Group“ generalinio direktoriaus pareigas

Nuo 2012 m. kovo vadovauja AB „Volfas Engelman“

»Per dien" esu atleid-s 23 darbuotojus – nesidid$iuoju, bet mums to reik'jo. Svarbu su $mogumi atsisveikinti taip, kad v'liau sutik-s gatv'je gal'tum paspausti rank"

FAKTAI

„VOLFAS ENGELMAN“

„Volfas Engelman“ )kurta 1853 metais

Nuo 1999 m. bendro-v# priklauso Suomijos „Olvi“ )moni( grupei. Tai yra tre"ia pagal dyd) alaus ir nealkoholini( g#rim( gamintoja Suo-mijoje

Lietuvoje u*ima 14,5 proc. alaus rinkos. Sti-priausi prek#s *enklai: „Volfas Engelman“, „Fortas“, „Heineken“, nuo Nauj(j( met( perims *ymiausio voki'ko alaus prek#s *enkl& „Warstei-ner“

!i( met( 9 m#nesi( apyvarta buvo apie 17 proc. didesn# nei 2011 -aisiais ir siek# beveik 94 mln. lit(.

M. Horba%iauskas tikina: alaus kokyb' neprast'ja – $mon's skund$iasi, nes atsibodo tradicinio alaus skonis. Ruslano Kondratjevo nuotr.

ìEBSCJOUJ�QJOJHBJìEBSCJOUJ�QJOJHBJ 2928

/PST�QBTUBSVPKV�NFUV�+"7�NBLSPFLPOPNJLPT�SPEJLMJBJ�HFSÕKP ��BSUJNJBVTJV�MBJLPUBSQJV�TJUVBDJKB�

+"7�FLPOPNJLPKF�MJLT�LPNQMJLVPUB�

K. Celie#ius: nepaisant vis! trumpalaiki! neigiam! i##(ki!,

„Danske Bank“ analitikai optimisti#kai

nusiteik- d'l JAV ekonomikos ateities.

Asmeninio albumo nuotr.

JAV – vingiuotame

kelyje

Ŷ2012 m. tre%iojo ketvir%io BVP augo 2,7 proc., bet paskutin* met! ketvirt* ir 2013 m. prad$ioje ekonomika jau tur't! #iek tiek „v'sti“.

Ekonomikos susitrau-kimui %takos gali tur"ti ankstesniais ketvir*iais i$augusios atsarg! ap-imtys ir spalio m"nes% rytin' JAV pakrant' nusiaub's uraganas „Sandy“, kuris neigia-mai veikia u)imtum&, vartojimo i$laidas ir ga-mybos apimtis. Nors po-litikai visomis i$gal"mis stengiasi i$vengti „fiska-linio skard)io“, vargu ar nam! #kiai i$sisuks nuo did"sian*i! mokes*i! 2013 m., kurie iki nulio suma)ins disponuoja-m!j! pajam! augim& 2013-!j! prad)ioje.

Nepaisant vis! trum-palaiki! neigiam! i$-$#ki!, „Danske Bank“ analitikai optimisti$kai nusiteik' d"l JAV eko-nomikos ateities. Priva-taus sektoriaus skolos nuo 2007–2008 m. piko )enkliai suma)"jo, o JAV vald)ios vykdoma skatinamoji monetarin" politika ir bendrai page-r"jusi finansin" aplinka palaiko ekonomikos au-gimo tendencij&.

Per pastaruosius kele-rius metus ma)"jo priva-taus sektoriaus skola d"l JAV vald)ios vykdomos agresyvios monetarin"s politikos bei %gyvendi-nam! ekonomikos skati-nimo priemoni!. Rekor-di$kai ma)os pal#kan! normos sudar" palan-

kias s&lygas nam! #ki! skolai ma)"ti – jos pa-siek" )emiausi& lyg% per 18 met!. D"l $ios prie-)asties tolimesn"s skolos ma)"jimo tendencijos tikimyb" yra ma)esn" ir vartojimas tur"s didesn% palaikym&.

Gamybos apimtys pas-taruosius tris m"nesius buvo kaip niekad sumen-kusios – analitik! duo-menimis, metinis kriti-mas per paskutinius tris m"nesius siekia 4,1 proc. Akivaizdus ir pagrindi-nio kapitalo preki! nuos-mukis, o $is segmentas – geras indikatorius ana-lizuojant verslo i$laidas kapitalui. Nenuostabu, kad JAV %moni! i$laidos gamybos ir programinei %rangai tre*i&j% ketvirt% smuko 2,7 proc., o pasku-tinis met! ketvirtis taip pat gali parodyti neigia-mus rezultatus.

Artimiausio laikotar-pio i$$#kiai i$liks gaj#s,

nes uragano „Sandy“ pasekm"s ir nerimas d"l „fiskalinio skard)io“ su-laiko versl& nuo aktyvi! veiksm! – ypa* kapitalo investicij!. Neu)tikrin-tumas, pana$u, persikels ir % 2013 m., kadangi var-tojimo augim& slopins besibaigian*ios pajam! mokes*i! lengvatos. Analitikai nesitiki ISM gamybos indekso ger"-jimo ateinan*ius tris m"nesius, bet progno-zuojama, kad indeksas atsigaus 2013-!j! pava-sar%, o vasar& pasieks 56 rib&, kur% reik$t! stip-rius pl"tros l#kes*ius.

„Danske Bank“ ana-litikai laikosi pozicijos, kad politikams pavyks susitarti d"l fiskalin"s politikos su$velninimo, siekiant i$vengti „fiskali-nio skard)io“. Bet tai ne-rei$kia, kad augimas ap-saugotas nuo neigiamo fiskalin"s konsolidacijos poveikio.

»Uragano „Sandy“ pasekm's ir nerimas d'l „fiskalinio skard$io“ sulaiko versl" nuo aktyvi! veiksm!

K1STUTIS CELIE&IUS „Danske Bank“ Finans) maklerio skyriaus vadovas

OMX VILNIUS

352,66

351,93

351,2

350,47

349,73

349

348,27

347,542012 12 06 2012 12 07 2012 12 10 2012 12 11 2012 12 12

OMX RYGA

396,24

394,21

392,18

390,16

388,13

386,11

384,08

382,05

OMX TALINAS

737,93

728,24

718,55

708,86

699,16

689,47

679,78

670,09

OMXV=+0,32%

350,78

351,90

OMXT=+6,06%

389,81

393,93OMXR=+1,06%

686,63

728,24

,QYHVWLFLMž�YDULNOLDL�VXNDVL��YDQJLDLGABIJA SABALIAUSKAIT,gabija@ekonomika.lt

6ļTJFOJP�JS�WJEBVT�JOWFTUJDJKPT �OBVKPT�EBSCP�WJFUPT�JS�ļZNVT�JOEÕMJT�í�ğBMJFT�FLPOPNJLÃ��UPLJVT�QSJPSJUFUVT�SFOLBTJ�-JFUVWB��,BE�LPNQBOJKPT�BULSFJQUı�EÕNFTí��SFJLJB�KPNT�UBJ�QBSPEZUJ��

UBJLZUJ�NPLFTËJı�MFOHWBUBT �TVLVSUJ�EBSOJÃ�WFSTMP�BQMJOLÃ�

Viena populia-riausi! ir gar-siausiai aptari-n"jam! form!

investicij! krep$iui pildyti – laisvosios ekonomin"s zonos (LEZ), kuri! $alyje jau yra septynios. Pana$u, kad penki nauji investicij! varikliai dar nesisuka: konkursuose nepanoro da-lyvauti n" vienas u)sienio operatorius, o dviej! LEZ valdytoj! bus ie$koma jau tre*i& kart&. LEZ steigimo ceremonijos u)truko, kon-kurso dalyviai retori$kai klausia, ar taikomi reika-lavimai pagr%sti?

I$ 5 nauj! LEZ kol kas daugiausiai vil*i! tei-kiama Panev")iui. Strate-gi$kai patogi teritorija ir infrastrukt#ra pagaliau beveik turi operatori!: su pretendentu deramasi. Tai rei$kia, kad jei pasiseks, Panev")io LEZ jau greitai gal"s pasitikti investuo-tojus, j! jau atsirado ke-turi. Ta*iau pakartotinis konkursas dar kart& bus skelbiamas Akmen"s ir Marijampol"s LEZ – n" viena bendrov" nepanoro tapti j! valdytoja. Galimi K"daini! ir (iauli! LEZ operatoriai pasi#lymus pateik", komisijai beliko juos %vertinti ir prad"ti de-rybas. Proced#ras planuo-jama baigti kit&met.

Vienos i$ nauj!j! LEZ operatori! – konkurse dalyvavusios bendrov"s

(redakcijai pavadinimas )inomas) – atstovas „Eko-nomika.lt“ sak", kad vie-nintel" lengvata, kuri& gauna privatus LEZ opera-torius – 50 proc. nuolaida valstybinei )emei nuo-moti, nors kai kuriuose regionuose savivaldybi! valstybin" )em" ir taip su-daro 80 proc. ploto, kuriam lengvata netaikoma.

Anot jo, steigiant LEZ atsiranda biurokratini! kli#*i!, tod"l id"ja tur"ti privat! valdytoj& yra ver-tinga, bet juos reik"t! lai-kyti partneriais ir kelti pa-trauklesnius reikalavimus.

„Daugelis investuotoj! pageidauja, kad b#t! pa-statyti pastatai ir jie juos nuomot!si. Tai gali pada-ryti tik privatus operato-rius. Savivaldyb"s teigia, kad neturi pardav"j!, kas gal"t! pristatyti ir par-duoti park&“, – sak" jis.

Svetima rizikaPavyzd)iui, LEZ konkurso dalyvis turi i$kart i$sinuo-moti )em', nepaisant to, kad n"ra investuotoj!, be to, ne visur paruo$ta inf-rastrukt#ra, kuriai %rengti reikia bent 3–5 met!. Es& tai gal"jo lemti, kad kon-kurse nepasirod" n" vie-nas u)sienio operatorius.

„+inoma, palikta gali-myb" der"tis su savival-dybe d"l atid"jimo, bet tik kai tampi LEZ valdytoju“, – pasakojo jis.

LEZ valdytoja turi parengti verslo plan& 5 metams: numatyti darbo

viet! skai*i!, pritraukt! investicij! kiek%, biud)et& investuotojams privilioti, – u) toki! rodikli! %gy-vendinim& visa atsako-myb" tenka jai, nors pati valdymo bendrov" nein-vestuoja ir nekuria darbo viet!, atlieka koordinato-r"s, operator"s vaidmen%.

Pa$nekovas %sitikin's, kad vien LEZ investuoto-jui teikiamos mokes*i! lengvatos investicij! ne-u)tikrina: reikia ir pa-

trauklios infrastrukt#ros, tinkamos darbo j"gos kva-lifikacijos.

„O $iaip lengvatini! zon! Lietuvoje yra dau-giau negu reikia, j! po-reikis pervertintas ir nepamatuotas. Tartum lenktyn"s tarp savivaldy-bi!: kuri daugiau ploto pasi#lys“, – teig" jis.

Nenori pra#autiPanev")io savivaldyb"s ekonomikos ir turto val-

dymo skyriaus ved"jas Antanas Stoka operato-riui keliam! s&lyg! d"l u)sit'susi! LEZ steigimo proced#r!, pasitar's su advokatais, jau nebekal-tina. Pasak jo, u)sienie*iai gal"jo neatkreipti d"mesio % Lietuvos lengvatinius pramon"s parkus ir d"l tarptautin"s ekonomin"s situacijos, ir nuomon"s, kad LEZ n"ra aukso gysla.

„LEZ – naujas dalykas. Vis d"lto yra sutartis bei

operatorius, kuris gaus i$ to naudos, o naud& turi suteikti ir valstybei. Dery-biniai dalykai, garantijos, baudos yra svarb#s, – sak" jis. – Manau, dabar tai nor-mali deryb! stadija: su-tartis gana rimta ir nauja, tod"l nieko nepaskubinsi. Bendrov", kaip investuo-tojas, nori u)sitikrinti ai$-kesn' ateit%, o komisija, savivaldyb" – visi mes, kad nepra$autume.“

A. Stoka pripa)%sta ti-

kintis, kad baigus derybas Panev")io LEZ pagaliau tur"s operatori!, bet kol sutartis nepasira$yta: ne-atmetama galimyb", kad ka)kas gali %vykti „pasku-tin' minut'“.

Dar prie$ %sigaliojant LEZ pagrind! %statymui, su Panev")io pramon"s parku sutartis pasira$" 4 investuotojai – )em"s #kio kooperatyvai „Loknesa“ ir „Derugiai“, Lie)io koo-peratin" bendrov". Kai tik Panev")io LEZ tur"s val-dymo bendrov', $ios %mo-n"s gal"s sudaryti sutartis su operatoriumi ir naudo-tis LEZ lengvatomis. Pa-$nekovo teigimu, realiau-

sia kandidat" – trikota)o gamintoja „Devold“.

„Vienas investuotojas jau juda projektavimo link, tariasi su architek-t#ros skyriumi d"l s&lyg!. Jis jau tur"jo projektus, bet kai ekonomin" situa-cija taip greitai kei*iasi, gali b#ti visko, pavyzd)iui, su ka)kuo tekt! nutraukti sutartis“, – svarst" jis.

+vertinti rizik".kio ministerijos specia-list! teigimu, reikalavimo, kad operatorius i$kart keleriems metams pasira-$yt! nuomos sutart%, nors infrastrukt#ra veiklai dar neparuo$ta, n"ra. O LEZ

operatori! paie$ka es& gal"jo u)trukti tod"l, kad 5 konkursai skelbiami ir vykdomi vienu metu, o tinkamai pasiruo$ti bei pateikti pasi#lymus – di-delis i$$#kis verslui.

„Konkurs& laim"j's da-lyvis %steigs valdymo ben-drov', kuri bus atsakinga u) LEZ veikl&. Siekiant, kad LEZ veikt! efektyviai, konkurso dalyvis turi ne tik numatyti investicij! dyd%, darbo viet! skai*i! ir kitus dalykus, bet ir %vertinti galim& rizik&“, – savaitra$*iui sak" .kio ministerijos atstovai.

Paskirtasis premjeras Algirdas Butkevi*ius „Ekonomika.lt“ tikino, kad LEZ yra viena i$ kryp*i! investicijoms pritraukti, bet derantis su potencialiais investuo-tojais % pramoninius par-kus bei LEZ reikalinga ir regiono atstov! inicia-tyva.

„LEZ sukurtos vos ne kiekviename didesniame mieste ir rajonuose, bet fakti$kai tai – tik plynas laukas, kuriame nieko n"ra padaryta“, – teig" jis.

B#simasis premjeras sak" jau gird"j's apie LEZ steigimo problemas – u)trukusi& valdymo bendrovi! paie$k&.

„Jei matome, kad yra problema, nereikia bi-joti jos spr'sti. Lietuvoje dar yra susiformav's po)i#ris, pavadin*iau j% „$leifu“: $tai, padarei ka)-kada klaid&, o dabar pri-pa)%sti, kad tai – klaida. Tai nelankstumo savyb", kuri lietuviams, ypa* po-litikams, stipriai %skie-pyta. Neklysta tik tas, kuris nedirba. -ia v"liau ir pasirei$kia stagnacija, – sako jis. – Gyvename laikotarpiu, kai pasaulis progresuoja tokiais tem-pais, jog reikia skub"ti keistis, kad neliktum u)-kampio valstybe su sena laikysena ir po)i#riu: nebus nei modernumo, nei jokio prover)io, nauj! technologij!, nei naujo m&stymo, kuris keliauja per pasaul% labai greitai.“

Lietuva laukia stambi! kompanij!, kurios kurt!si i#

viso septyniose LEZ, bet penkiose j! dar nei#rinktos valdymo

bendrov's, su kuriomis investuotojai gal't!

pasira#yti sutart*. Klaip(dos LEZ valdymo bendrov(s nuotr.

FAKTAI

LEZ STEIGIMAS

Pagal tarptautin$ prak-tik& operatori( konkursai vyksta 1–2 metus. kuriant Klaip#dos ir Kauno LEZ, sutartys buvo pasira'ytos pra#jus keleriems metams nuo LEZ )steigimo. Nauj( LEZ pirm&sias sutartis pla-nuojama pasira'yti pava-sar)

Operatorius vertinamas pagal ekonominio pagr)s-tumo realum&, naudos ati-tinkamam rajonui ir 'aliai pagrindim&, priemoni(, skatinan"i( vietin) versl& LEZ, plan&, investuotoj( pritraukimo etapus, suku-riam( darbo viet( skai"i(, investicij( realum&, j( dyd), dal) infrastrukt%rai pl#toti, )mok( i' LEZ )moni( rinki-mo plan&

»Lietuvoje lengvatini! zon! yra daugiau negu reikia, j! poreikis pervertintas ir nepamatuotas

2012 12 13

Nr. 472012 m. gruod"io 17–23 d.

Nr. 472012 m. gruod"io 17–23 d.

2012 12 14 2012 12 07 2012 12 10 2012 12 11 2012 12 12 2012 12 13 2012 12 14 2012 12 07 2012 12 10 2012 12 11 2012 12 12 2012 12 13 2012 12 14

1BSUOFSJı�OBVKJFOPT� 31

T I N K L A R A & T I S

Nebijokite neb(ti dosn(sBlizgu"iai, k%"iukai,

negyvos eglut#s, plastma-sini( 'akeli( vainikai vos lapkri"iui prasid#jus, o „Coming Home for Chris-tmas“ – aidi nuo tada, kai parduotuv#s lentynas i'val# nuo molini( mo-li%g( ir kap( *vaki(. Taip ruo'iam#s Kal#doms.

Tok) vartotoji'kum& reikia ginti 'alin! Per televizij& graudina nu-skriaustieji: aukokite, nes Kal#dos – ne tik dovanos ir sprogstantis skrandis, Kal#das turi jausti 'irdyje, dalinkis tuo gerumu. Lyg ir viskas gerai, dalinkim#s, tik prie' tai kas nors su mumis gal#t( pasidalyti, kad ir tomis materia-liomis, primityviomis vertyb#mis? Retas, kuris nesutikt(!

Ir nei g#da, nei reikia smerkti. Tre"dalis gyven-toj( turb%t dar vasar& atostog( s&skaita taup# 'ildymui, kitiems pasisek# ne taip: jie *iemai kaup# maisto s&skaita. Ar gali tokie apr%pinti tuos, kuriais r%pinasi valstyb#? Negali. Ar gali prisid#ti prie Kal#d( stebuklo? Gali

Terorizuoja kal'dini! dovan! ir aukojimo akcij! kar#tin'. Fotodiena

numegzti kojines, bet j( trumpuoju numeriu u* 6 litus nei'si(si.

I'mokome pamok&, kad stebukl( metas )pareigoja mus b%ti dosnius. Parduo-tuv#s ir dovan( konsul-tantai ragina nepamir'ti dosnumo, "ia prabildami apie ekonomin$ dovan( vert$: jei u* dovan& mo-kame brangiai, brangi ji turi b%ti ir gav#jui. O kaip apsidrausti? Taigi pirkti dar brangesn$, ma*a k&! +#rin"iose vitrinose boluoja g#ryb#s: kad ir u* 'imt& lit( – muil( rinkinys, papuo'tas blizgiu juodo atlaso kaspinu, ripuliuo-jan"iais aukso kra'teliais. Brangiai ir prabangiai, k& "ia bepasakysi. Tik tiek, kad kitam tas kaspinas jau ne d#*ut$ puo't( – pats pirk#jas juo gal#t( pasida-binti prie pustu'"io vai'i( stalo. Skirtingi pirk#jai per Kal#das susitiks. Tik ne prie to paties stalo: susidurs parduotuv#je, kur at#j$s dviej( produkt( – pieno ir duonos, eil#je ) pet) kv#puos tam su 5 ve*imais, m#gstan"iam brangiai ir prabangiai.

Kiekvien" ryt" prad'kite tur'dami l(kes%i!. Shutterstock

+pro%iai u$programuoja laim-4JFLJBOU�MBJNÕT�UFSFJLJB�JğTJVHEZUJ�LFMFUÃ�íQSPËJı �SBğP� *OD� �

Kiekvien& ryt& prad"kite tur"-dami l#kes*i!. Konkre*ios sva-

jon"s ir tikslai turi %kv"pti jus nuo pat pirm!j! die-nos akimirk!.

Rytinis kavos puode-lis tur"t! b#ti neatsie-jamas nuo dienotvark"s sudarymo. I$skirkite prioritetus ir antraeilius darbus. Netrukus pama-tysite, kad organizuotas po)i#ris padeda nuversti kalnus.

Dalykit"s su kie-kvienu sutiktu )mogumi. (ypsena, pad"ka, paska-tinimas ar mandagus linktel"jimas suteiks tei-giam& atsak& ir malon! pasitenkinimo jausm&.

Venkite beprasmi! pokalbi! apie politik& ar religij&, nebent kal-bate su tikrai i$mintingu )mogumi. (iose diskusi-jose dar niekas nerado teisingo atsakymo, bet daugelis sugadino savo ir aplinkini! nuotaik&.

Vertindami kit! )mo-ni! elgesio prie)astis stenkit"s tik"ti, kad j! veiksmus skatina tei-giami motyvai. U) kiek-

vieno kampo reg"dami piktus k"slus apsunkin-site sau gyvenim&.

M"gaukit"s kokybi$ku maistu. Skuban*iame pa-saulyje da)nai nesp"jame %vertinti vieno did)iau-si! malonum!, kuriuos mums suteik" gyveni-mas. S#rio gabal"lis ar kokybi$kas $okoladas gali nuspalvinti gyve-

nim&, tereikia akimirkai sutelkti visas mintis % tai, k& dedate burnon.

Nerimas yra vienas did)iausi! laim"s prie$!, tod"l nesijaudinkite d"l dalyk!, kuri! negalite pakeisti, ver*iau susitel-kite % savo u)duot%. Ne-pamir$kite i$jungti tele-vizoriaus – $io prietaiso garsai u)pildo fonin'

tyl&, bet tiesa ta, kad $i d")ut" jus bla$ko ir pa-s&moningai u)progra-muoja pirkti produktus, kuri! jums visai nerei-kia.

Prie$ u)migdami prisi-minkite nors vien& gra)! dienos %vyk% ir pad"ko-kite u) j% likimui, nes $i diena daugiau nebepasi-kartos.

ŶPasiruo#imas #ventiniam *mon's vakar'liui kainuoja nerv! ir pastang!.

Neformalus bendravimas da*nai baigiasi kuriozi'kais pasi%lymais, o alkoholis su-luo'ina pilk(j( smegen( l&s-teli( likut). Tereikia i' anksto pasiruo'ti *aidimo taisykl#ms ir j%s( orumas bus i'saugotas.

Atminkite, nieko tokio at-eiti ) bendrov#s vakar#l) pir-

mam, kur kas svarbiau jame neu*sib%ti tiek, kad aptarnau-jan"iam personalui tekt( jus i'pra'yti lauk.

Nepaisant to, kad moky-kloje vesdavote diskotekas, 'iandien tur#tum#te pasi-stengti laikytis atokiau nuo garso )rangos. Prie' dvide-'imt met( visi jus pa*inojo kaip 'auniausi& fakulteto 'ok#j&? Tuomet )sipilkite dar vien& taur$ ir i'gerkite u*

Pasiruo#imas #ventiniam *mon's vakar'liui kainuoja nerv! ir pastang!. Shutterstock

prab#gusias dienas, tik jokiu b%du nebandykite j( pakar-toti. Apskritai, 'okiai su kole-gomis atrodo apgail#tinai.

Atkreipkite d#mes) ) vaka-r#liui skirtas i'laidas. Jeigu bendrov# jus maitina j%ros g#ryb#mis, girdo auk'"iau-sios r%'ies 'ampanu ir ma-lonina brangiai apmokama muzikos grupe, tuomet be-lieka kuo skubiau susikrauti savo daiktus, nes artimiausiu

metu )mon#s laukia bankro-tas.

Visomis i'gal#mis venkite detali( diskusij( su )mon#s vadovu apie jo vadovavimo klaidas.

Bendrovi( vakar#liuose „sublizga“ k%rybinio sky-riaus darbuotojai. J( 'ukuo-senos stilingiausios, batai – madingiausi. !ie *mon#s ilgai neu*sib%na: keliauja ) kit&, kur kas 'aunesn) vaka-r#l), kuriame j%s esate nepa-geidaujami.

Jei norite nustatyti gir-tumo lyg), jums pagelb#s te-lefonas: vos tik prad#site tele-fono ekrane rodyti kolegoms savo augintinio nuotraukas, *inokite, kad at#jo laikas i'si-kviesti taksi.

Pasibaigus vakar#liui ke-liaukite tiesiai ) namus. Pra-t$simas skirtas tiems, kas dar neperkop# 25 met( slenks-"io.

Niekada nel)skite bendra-darbiams ) akis ir neai'kinkite, kad per 'ias 'ventes vartosite tik vanden). Pary"iais prabu-site r%bin#je, svetim( palt( kr%voje, o kit& dien& ) darb& gr)'ite pabruk$ uodeg&.

Bendrov's vakar'lio taisykl's

Nr. 472012 m. gruod"io 17–23 d.

skaitykite

2012\13 gruod! – saus! "urnale