KOKIA DEMOKRATIJA, KOKS KAPITALIZMAS? ... KOKIA DEMOKRATIJA, KOKS KAPITALIZMAS? 8 Pokomunistinė...

Click here to load reader

  • date post

    23-Feb-2020
  • Category

    Documents

  • view

    4
  • download

    0

Embed Size (px)

Transcript of KOKIA DEMOKRATIJA, KOKS KAPITALIZMAS? ... KOKIA DEMOKRATIJA, KOKS KAPITALIZMAS? 8 Pokomunistinė...

  • KO K I A D E M O K R AT I JA , KO K S K A P I TA L I Z M A S ? Pokomunistinė transformacija Lietuvoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu

  • VILNIAUS UNIVERSITETAS

    Zenonas Norkus

    MOKSLINĖ MONOGRAFIJA

    Vilniaus universiteto leidykla 2008

    KOKIA DEMOKRATIJA, KOKS KAPITALIZMAS? Pokomunistinė transformacija Lietuvoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu

  • Lie tuvos Sąjūdžio įkūr imo dvide š imtmečiui

  • © Zenonas Norkus, 2008 © Vilniaus universitetas, 2008

    UDK 317.3 No-79

    Apsvarstė ir rekomendavo spausdinti Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedra (2007 m. rugsėjo 12 d.) ir VU Filosofijos fakulteto taryba (2007 m. rugsėjo 14 d., protokolas Nr. 34)

    Recenzavo: Prof. dr. Vaidutis Laurėnas (Klaipėdos universitetas) Prof. (HP) dr. Vylius Leonavičius (Vytauto Didžiojo universitetas) Prof. habil. dr. Arvydas Virgilijus Matulionis (Socialinių tyrimų institutas) Prof. (HP) dr. Gediminas Vitkus (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija)

    Rėmėja i : JAV Valstybės departamento Fulbrighto stipendijų užsienio mokslininkams programa Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija

    Viršelyje panaudotas Liudo Parulskio fotomontažas

    ISBN 978-9955-33-231-2

  • Turiny s

    Įvadas / 13

    I DALIS SOCIOLOGINĖS KOMPARATYVISTIKOS KATEGORIJOS IR RAIDOS BRUOŽAI / 39

    1 skyrius. Apie lituanistinę ir nelituanistinę sociologiją (ir ne tik) / 41 1.1. Komparatyvistika gamtotyroje / 41 1.2. Komparatyvistika socialiniuose moksluose ir humanistikoje / 43 1.3. Visuomenė, kultūra, civilizacija, imperija kaip sociologinės

    komparatyvistikos kategorijos / 45 1.4. Komparatyvistika ir etnocentriškumas / 50 1.5. Šiuolaikinės socialinių mokslų disciplininės struktūros

    genealoginiai bruožai / 53 1.6. Evoliucionistinė komparatyvistika klasikinėje sociologijoje / 57

    2 skyrius. Tarp evoliucijos laiptų ir istorijos tinklo: lyginamosios sociologijos raidos bruožai / 67

    2.1. XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vokiečių istorinė sociologinė komparatyvistika / 67 2.2. JAV regionų studijos ir modernizacijos teorija / 72 2.3. Lyginamųjų tarptautinių kiekybinių tyrimų europeizacija

    ir istorinis posūkis JAV lyginamojoje sociologijoje / 79 2.4. Lyginamoji istorinė sociologija ir pasaulinės

    kapitalistinės sistemos analizė / 88 2.5. Postmodernioji „didžiųjų metanaratyvų“ pabaiga ar

    modernizacijos teorijos renesansas? / 95 2.6. Didžioji konvergencija ir lyginamosios sociologijos pabaiga / 100

  • KOKIA DEMOKRATIJA, KOKS KAPITALIZMAS? Pokomunistinė transformacija Lietuvoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu8

    II DALIS KOMPARATYVISTINĖS METODOLOGIJOS DILEMOS / 107 3 skyrius. Kas yra lyginamasis metodas? / 109

    3.1. Adamo Przeworskio ir Henry’o Teune’o paradoksas / 109 3.2. Arendo Lijpharto lyginamojo metodo charakteristika / 114 3.3. Lyginimo formų klasifikacijos / 118 3.4. Johno Stuarto Millio kanonai kaip lyginamojo metodo taisyklės / 123 3.5. Lyginamasis ir atvejo tyrimo metodai / 131

    4 skyrius. Vidurio kelio paieškos šiuolaikinėje komparatyvistikos metodologijoje / 139

    4.1. Fraktaliniai komparatyvistinės metodologijos aspektai / 139 4.2. Dvi atvejo sampratos / 143 4.3. Sintetinė lyginamojo tyrimo strategija ir daugeriopo

    bei konjunktūrinio priežastingumo problema / 149 4.4. Kokybinė lyginamoji analizė kaip sintetinės lyginamojo

    tyrimo strategijos loginė technika / 153 4.5. Ką sintetinė lyginamojo tyrimo strategija sintezuoja ir ko ne? / 159

    5 skyrius. Palyginamumas, sąvokų daryba, matavimas / 166 5.1. Palyginamumo problema / 166 5.2. Ekvivalentiškumo problema / 170 5.3. Taksonominiai konstruktai / 174 5.4. Tipologiniai konstruktai: su epitetais ir be jų / 177

    III DALIS KOMUNIZMAS KAIP LYGINAMOSIOS ISTORINĖS SOCIOLOGIJOS PROBLEMA / 183

    6 skyrius. Marksistinė socialinė teorija ir komunistinė socialinė santvarka / 185 6.1. Marksizmas kaip socialinis mokslas ir kaip utopija / 185 6.2. Marksistinio komunizmo istorijos ironija ir paradoksai / 193 6.3. SSRS – „išsigimusi darbininkų klasės valstybė“? / 201 6.4. SSRS – valstybinio kapitalizmo šalis? / 204 6.5. Komunizmas kaip antiutopija:

    nuo Levo Trockio prie George’o Orwello / 206

    7 skyrius. Komunizmas kaip totalitarizmas / 209 7.1. Komunizmas ir fašizmas: giminingi priešai / 209 7.2. Totalitarizmas: perversyvi modernybė ar „uždaros visuomenės“ recidyvas? / 213 7.3. Totalitarizmas be epitetų ir su jais / 218 7.4. Komunizmo kaip totalitarizmo teorijos

    nuosmukis ir renesansas / 224

  • 9Turinys

    8 skyrius. Komunizmas – kelias į (kitokią?) modernybę ar į neotradicionalistinę aklavietę? / 229

    8.1. Modernizacijos teorija ir sovietologija / 229 8.2. Barringtono Moore’o komunistinės valdžios dilemų

    ir raidos alternatyvų analizė / 237 8.3. „Realus socializmas“ kaip neužbaigta modernizacija:

    konvergencijos teorijos požiūris / 240 8.4. Konvergencija ... su „trečiuoju pasauliu“?

    Komunistinio neotradicionalizmo teorijos požiūris / 247 8.5. Kas iš tikrųjų buvo komunizmas? / 256

    IV DALIS IŠĖJIMAS IŠ KOMUNIZMO KAIP LYGINAMOSIOS ISTORINĖS SOCIOLOGIJOS PROBLEMA / 261

    9 skyrius. Ar sovietinio komunizmo žlugimas buvo socialinių mokslų nesėkmė? / 263 9.1. Komunizmo žlugimo prognozės / 263 9.2. Sovietinio komunizmo „osmanizacija“ ar palaipsnė transformacija? / 269

    Michailo Gorbačiovo pertvarka sovietologijos veidrodyje / 269 9.3. Kodėl niekas nenumatė, kaip ir kada žlugs sovietinis komunizmas? / 272 9.4. Ar sovietinio komunizmo žlugimas 1989–1991 m. buvo neišvengiamas? / 275 9.5. Paskutinė sovietinio komunizmo kryžkelė / 284

    10 skyrius. Kiniškojo komunizmo transformacija / 289 10.1. Kiniškojo kelio iš komunizmo etapai ir laimėjimai / 289 10.2. Ar Kinijoje sukurta socialistinė rinkos ekonomika? / 295 10.3. Kinijos komunizmo transformacijos problemos ir perspektyvos / 304 10.4. Kinų kelias iš sovietinio komunizmo kaip išvengta Lietuvos nepriklausomybės

    atkūrimo tragedija / 309

    11 skyrius. Išėjimas iš sovietinio ir jugoslaviškojo komunizmo: orientacijos, būdai, keliai, baigtys / 317

    11.1. Du išėjimo iš komunizmo paradoksai / 325 11.2. Pokomunistinės transformacijos kelių tipologijos konceptualiniai pagrindai / 325 11.3. Restitucinė išėjimo iš komunizmo orientacija / 333 11.4. Imitacinė išėjimo iš komunizmo orientacija ir „didžiojo šuolio“

    į rinkos ekonomiką programa / 336

    12 skyrius. Išėjimo iš komunizmo politinės ekonominės baigtys ir makroekonominė dinamika / 345

    12.1. Išėjimo iš komunizmo politinės ekonominės baigtys / 345 12.2. Kapitalizmo restauracijos pasekmės: poveikis makroekonomikai ir gerovei / 354 12.3. Transformacinės ekonomikos recesijos priežasčių problema / 360

  • KOKIA DEMOKRATIJA, KOKS KAPITALIZMAS? Pokomunistinė transformacija Lietuvoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu10

    12.4. Pokomunistinės transformacijos kelių tipai / 368 12.5. Pokomunistinės transformacijos keliai ir pradinės sąlygos / 378

    V DALIS LIBERALIOJI VAKARŲ DEMOKRATIJA: IDĖJOS IR POKOMUNISTINĖ TIKROVĖ / 393

    13 skyrius. Liberaliosios demokratijos idėja ir tipologijos / 395 13.1. Pokomunistinės transformacijos socialinių kaštų problema / 395 13.2. Vartotojo gerovė ir piliečio gerovė / 400 13.3. Prievarta, valstybė, demokratija / 404 13.4. Ginčijami demokratijos sąvokos aspektai ir dedukcinės tipologijos / 407 13.5. Liberalioji demokratija kaip matavimo objektas / 414 13.6. Arendo Lijpharto kiekybinė indukcinė liberaliosios demokratijos tipologija / 420

    14 skyrius. Naujoji Lotynų Amerika ar naujieji Vakarai? Pokomunistinės liberaliosios demokratijos konsolidacijos problemos / 427

    14.1. Kodėl visas pokomunistinis pasaulis netapo naująja Lotynų Amerika? / 427 14.2. Revoliucija, reforma ir „refoliucija“ Lotynų Amerikoje

    bei Rytų ir Vidurio Europoje / 432 14.3. Konsoliduotos demokratijos sąvoka / 437 14.4. Liberaliosios demokratijos konsolidacijos sąlygų problema / 441

    15 skyrius. Naujieji „laukiniai Vakarai“? Pokomunistinės liberaliosios demokratijos kokybės klausimai / 448

    15.1. Demokratijos kokybės sąvoka / 448 15.2. Kokiam tipui priklauso pokomunistinės liberaliosios demokratijos? / 458 15.3. Pokomunistinių liberaliųjų demokratijų kokybės problemos / 464 15.4. Autoritarizmas ir demokratija su epitetais:

    pokomunistinės demokratizacijos nesėkmės / 472

    VI DALIS KAPITALIZMAS: TEORIJA IR ISTORIJA / 483

    16 skyrius. Kapitalizmo kaita ir įvairovė kaip klasikinės ekonominės sociologijos problema / 485

    16.1. Karlas Marxas: kapitalizmas kaip gamybos būdas / 487 16.2. Maxas Weberis: kapitalizmas kaip ekonominis veiksmas

    ir kaip ekonominė sistema / 490 16.3. Nuosavybės atomo skilimas: Adolfas Berle ir Gardineris Meansas

    apie vadybinį korporacinį kapitalizmą / 498 16.4. Josephas A. Schumpeteris: kapitalizmas kaip kūrybiškas naikinimas / 504 16.5. Karlas Polanyi ir Johnas Maynardas Keynes: laisvos rinkos kapitalizmas –

    utopija ar antiutopija? / 507

  • 11Turinys

    17 skyrius. Fordistinio kapitalizmo iškilimas ir nuosmukis / 515 17.1. Fordistinis kapitalizmas ir jo