სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული...

33
387 soxumis saxelmwifo universitetis Sromebi t. VIII, 2010-2011 humanitarul da socialur-politikur mecnierebaTa seria zurab papasqiri, beJan xorava soCisa da misi Semogarenis istoriuli warsulidan saerTaSoriso olimpiuri komitetis gadawyvetilebiT 2014 wlis zamTris olimpiuri TamaSebi ruseTis federaci- is qalaq soCaSi da mis SemogarenSi unda Catardes. es faq- ti araerTgvarovnad iqna aRqmuli CrdiloeT kavkasiaSi. uf- ro metic, adiRe-CerqezeTis rigma sazogadoebrivma organi- zaciebma da gaerTianebebma Riad daafiqsires TavianTi nega- tiuri damokidebuleba sok-is am gadawyvetilebisadmi. am protests Tavisi axsna aqvs – im teritoriaze, sadac olimpiuri TamaSebi unda gaimarTos 1864 wlamde, ruseT- kavkasiis omis dasasrulamde adiRuri (Cerqezuli) modgmis xalxebi – jiqebi da ubixebi cxovrobdnen. sayovelTaod cnobilia, ruseT-kavkasiis omis (1763-1864) dros ruseTis imperiam CrdiloeT kavkasiis muslimur mosaxleobas, maT Soris, Savi zRvis Crdilo-aRmosavleT sanapiroze – uSua- lod soCa-adleris midamoebSi mcxovreb afxazur-adiRuri modgmis xalxebs: adiRe-Cerqezebs, ubixebs, afxazebs, namdvi- li genocidi mouwyo. omis damTavrebis Semdeg kavkasiaSi naTxvajebis, SafsuRebis, ubixebis, jiqebis, afxazebis mra- valricxovani eTnosebidan da eTnografiuli jgufebidan mxolod SafsuRebi da afxazebi SemorCnen. sxvebi, ruseTis xelisuflebam dedabudianad ayara mSobliuri miwa-wylidan da TurqeTSi gadaasaxla, sadac adgilobriv mosaxleobas an CerqezTa sxva eTnografiul jgufebs Seerwynen da TandaTa- nobiT istoriis asparezidan gaqrnen. ruseTis imperiis memkvidre ruseTis federacia uars ambobs CerqezTa genocidis aRiarebaze. adiRes respubliku- ri sazogadoebrivi organizacia ,,CerqezTa kongresi~ (Tav- mjdomare murat berzegovi) Tvlis, rom im miwaze, sadac

description

სტატია ითარგმნა გერმანულად ჟურნალ einBLICK Georgien -ის მე-6 გამოცემისათვის. გერმანული ვერსია შეგიძლიათ იხ. http://einblickgeorgien.blogspot.de/2013/09/aus-der-historischen-vergangenheit-von.html სტატიაში გადმოცემულია ისტორიული ფაქტები სოჭის ისტორიული წარსულიდან.

Transcript of სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული...

Page 1: სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული წარსულიდან

387

soxumis saxelmwifo universitetis Sromebi

t. VIII, 2010-2011 humanitarul da socialur-politikur mecnierebaTa seria

zurab papasqiri, beJan xorava

soCisa da misi Semogarenis

istoriuli warsulidan

saerTaSoriso olimpiuri komitetis gadawyvetilebiT 2014 wlis zamTris olimpiuri TamaSebi ruseTis federaci-is qalaq soCaSi da mis SemogarenSi unda Catardes. es faq-ti araerTgvarovnad iqna aRqmuli CrdiloeT kavkasiaSi. uf-ro metic, adiRe-CerqezeTis rigma sazogadoebrivma organi-zaciebma da gaerTianebebma Riad daafiqsires TavianTi nega-tiuri damokidebuleba sok-is am gadawyvetilebisadmi. am protests Tavisi axsna aqvs – im teritoriaze, sadac olimpiuri TamaSebi unda gaimarTos 1864 wlamde, ruseT-kavkasiis omis dasasrulamde adiRuri (Cerqezuli) modgmis xalxebi – jiqebi da ubixebi cxovrobdnen. sayovelTaod cnobilia, ruseT-kavkasiis omis (1763-1864) dros ruseTis imperiam CrdiloeT kavkasiis muslimur mosaxleobas, maT Soris, Savi zRvis Crdilo-aRmosavleT sanapiroze – uSua-lod soCa-adleris midamoebSi mcxovreb afxazur-adiRuri modgmis xalxebs: adiRe-Cerqezebs, ubixebs, afxazebs, namdvi-li genocidi mouwyo. omis damTavrebis Semdeg kavkasiaSi naTxvajebis, SafsuRebis, ubixebis, jiqebis, afxazebis mra-valricxovani eTnosebidan da eTnografiuli jgufebidan mxolod SafsuRebi da afxazebi SemorCnen. sxvebi, ruseTis xelisuflebam dedabudianad ayara mSobliuri miwa-wylidan da TurqeTSi gadaasaxla, sadac adgilobriv mosaxleobas an CerqezTa sxva eTnografiul jgufebs Seerwynen da TandaTa-nobiT istoriis asparezidan gaqrnen.

ruseTis imperiis memkvidre ruseTis federacia uars ambobs CerqezTa genocidis aRiarebaze. adiRes respubliku-ri sazogadoebrivi organizacia ,,CerqezTa kongresi~ (Tav-mjdomare murat berzegovi) Tvlis, rom im miwaze, sadac

Page 2: სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული წარსულიდან

388

genocidi moxda da dRemde es danaSauli aRiarebuli ar aris, xolo Cerqezuli eTnosis aRorZineba istoriul sam-SobloSi gadawyvetili ar aris, olimpiuri TamaSebis Cata-reba mkrexelobaa da ewinaaRmdegeba rogorc zogadsakacob-rio, ise saerTaSoriso olimpiuri komitetis principebs.1

Savi zRvis Crdilo aRmosavleT sanapiroze antikur xanaSi da Sua saukuneebSi mravalricxovani adiRuri eTnog-rafiuli jgufebi cxovrobdnen. qarTul saistorio wyaro-ebSi isini jiqebis, xolo maTi gansaxlebis teritoria ji-qeTis saxeliT moixsenieba.2 Sua saukuneebSi Crdilo-aRmo-savleT SavizRvispireTSi, kerZod, soWa-tuafses monakveTSi mosaxle adiRebis mniSvnelovani nawili qarTul politi-kur-saxelmwifoebriv kulturul sivrceSi iyo moqceuli. VIIIs. miwuruls dasavlurqarTuli saxelmwifos ,,afxazTa~ samefos Seqmnis droidan Savi zRvis Crdilo-aRmosavleTi sanapiro md. nikofsiamde mis SemadgenlobaSi Sedioda.3 md. nikofsia Tanamedrove md. neCefsuxoa, romelic amJamindel q. tuafses Crdilo-dasavleTiT erTvis Sav zRvas. q. tuaf-ses Crdilo-dasavleTiT, zRviT daaxloebiT 20 km-ze, dRe- 1 murat berzegovis gancxadebiT: «В ходе Русско-Кавказской войны Рос-сийским государством был совершён геноцид в отношении черкесов, особен-но сильно пострадали именно коренные жители Причерноморья: один из самых многочисленных черкесских субэтносов – шапсуги и убыхи. После 1864 года на исторической родине осталось не более 2% шапсугов, убыхи были истреблены и выселены на 100%. Сегодня на исторической родине не осталось ни одного этнического убыха. Российская федерация отказывается признавать геноцид черкесов, совершенный Российской империи, правопреемником которой она является. Мы считаем, что на земле, где был совершен жесточайший гено-цид, и до сих пор это преступление не признано, а вопрос о воссоздании черкес-ского этноса на исторической родине не решен, проводить олимпийские игры по меньшей мере кощунственно и противоречит как общечеловеческим принципам, так и принципам, провозглашенным Олимпийским комитетом.» Черкесский Конгресс против зимней олимпиады в Сочи. ix. http://ewnc.org /node/953 (xazgasma Cvenia – z.p. b.x.). 2 z. anCabaZe, m. cincaZe. saqarTvelo da CrdiloeT kavkasia XII sau-kunesa da XIII saukunis I naxevarSi. – saqarTvelo rusTavelis xa-naSi. Tb., 1966, gv. 151. 3 З. В. Анчабадзе. Из истории средневековой Абхазии (VI-XVII вв.). Сухуми, 1959, gv. 110; М. Д. Лордкипанидзе. Возникновение новых феодальных госу-дарств. – Очерки истории Грузии, т. II. Тб., 1973, gv. 283.

Page 3: სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული წარსულიდან

389

vandel sofel novomixailovskisTan mdebareobda q. nikof-sia, qveynis ukiduresi Crdilo-dasavleTi punqti.1 ~matiane qarTlisaOs~ saxeliT cnobili XIs. qarTuli qronikis cno-biT ~afxazTa~ mefe giorgi II-s (929-957) kaxeTis erT-erTi feodali xaxua arSis Ze Sepyrobili jiqeTs warugzavnia,2 rac imis dadasturebaa, rom im dros jiqeTi uSualod ~af-xazTa~ samefos SemadgenlobaSi Sedioda.

XIs. dasawyisSi, rodesac saqarTvelos erTiani monar-qia Seiqmna, jiqeTi qarTuli politikur-saxelmwifoebrivi samyaros sazRvrispira regioni iyo. erTiani qarTuli same-fos ukiduresi Crdilo-dasavleTi sazRvari q. nikofsiasTan, md. nikofsiaze gadioda da ase iyo saukuneebis ganmavloba-Si.3 qarTveli mematiane rodesac erTiani saqarTvelos pir-veli mefis bagrat III bagrationis (978-1014) moRvaweobas exeba, aRniSnavs, rom man `daipyra yoveli kavkasia TviT-mpyrobelobiTa jiqeTiTgan vidre gurgenadmde~4 (e.i. kaspiis zRvamde). giorgi mTawmindelis cxovrebaSi dokumenturadaa dafiqsirebuli, rom XIs. Sua xanebSi nikofsia uSualod sa-qarTvelos saxelmwifos sazRvrebSi Semodioda.5 daviT aR-

1 З. В. Анчабадзе. Из истории средневековой.., gv. 110; Л. И. Лавров. Этнография Кавказа. Л., 1982, gv. 168.Y 2 matiane qarTlisa. – qarTlis cxovreba. teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier. t. I. Tb., 1955, gv. 268; . В. Анчабадзе. Из истории средневековой Абхазии, gv. 111; З. В. Папаскири. У истоков грузино-русских политических взаимоотношений, Тб., 1982, gv. 66. 3 З. В. Анчабадзе. Из истории средневековой Абхазии, gv. 110-111; m. lorTqi-faniZe, feodaluri saqarTvelos politikuri gaerTianeba. Tb., 1963, gv. 180-186; m. berZniSvili. saqarTvelos saxelmwifos sazRvrebi XIII saukunis damdegs. – saqarTvelo rusTavelis xanaSi. Tb., 1966, gv. 293-294. 4 sumbat daviTis Ze. cxovreba da uwyeba bagratonianTa. – qarTlis cxovreba. teqsti dadgenili yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier. t. I. Tb., 1955, gv. 382. 5 giorgi mTawmindelis ganmartebiT: `erTi wmidaTa aTormetTa mociqulTagani, simons vity kananelsa, queyanasa Cuensa damarxul ars afxazeTs, romelsa nikofsi ewodebis~. ix.: giorgi xuces-monazoni. giorgi mTawmindelis cxovreba. – Zveli qarTuli hagio-grafiuli literaturis Zeglebi. il. abulaZis redaqciiT, II. Tb., 1967, gv. 154, xazgasma Cvenia – z.p. b.x.

Page 4: სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული წარსულიდან

390

maSeneblis mmarTvelobis periodSi (1089-1125) SemuSavda formula, romlis mixedviT erTiani qarTuli saxelmwifos teritoria gadaWimuli iyo ~nikofsiTgan darubandisa zRvam-de da ovseTiTgan soerad aregawamde~.1 erTiani saqarTvelos samefos daSlis Semdeg, XVs. II naxevridan jiqeTi saqarTve-los CamoSorda, Tumca XVI-XVIII saukuneebSi Sedgenil (maT Soris ruseTSi) rukebze saqarTvelos sazRvari q. nikofsi-asTan Tu md. yubanis SesarTavTan gadis.2

XVIs. Sua xanebidan mzardi ruseTis saxelmwifos eq-spansionisturi politikis dRis wesrigSi kavkasiis sakiTxi dadga. am droidanve (1567-1588 ww.) Cndeba CrdiloeT kav-kasiaSi, md. Tergsa da md. yoisuze rusebis pirveli simag-reebi da samxedro dasaxlebebi. XVIIIs. II naxevarSi ruse-Tis interesebi kavkasiisadmi kidev ufro gaizarda. ruseTis mmarTvel wreebs kargad esmodaT qveynisaTvis am regionis mniSvneloba. garda imisa, rom ruseTs savaWro-ekonomikuri interesebi hqonda kavkasiaSi, misi mizani iyo Sav zRvaze gasvla, Sua aziasa da maxlobel aRmosavleTze gamavali sa-vaWro gzebis xelSi Cagdeba da, saboloo angariSSi, axlo aRmosavleTSi ekonomikuri da politikuri gabatoneba.3

1763w. ruseTis jaris nawilebi yabardoSi SeiWrnen, md. Tergis marcxena napirze cixe-simagre mozdoki daaarses da iq kazakTa garnizoni Caayenes. am faqtma yabardoelebis aRSfoTeba gamoiwvia da maT cixe-simagris dangreva moiTxo-ves. ruseTma es moTxovna ar daakmayofila da yabardoSi damatebiT Seiyvana samxedro nawilebi. amis sapasuxod ya-bardoelebma didi ZalebiT Seuties mowinaaRmdeges. gaCaRda aswliani ruseT-kavkasiis omi (1763-1864), romelSic ruse-Ti miznad isaxavda CrdiloeT kavkasiis (centraluri, da-savleT da aRmosavleT kavkasiis) dapyrobas, xolo kavkasi-

1 anderZi daviT mefisa (1125). qarTuli samarTlis Zeglebi. teqste-bi gamosca, SeniSvnebi da saZieblebi daurTo i. doliZem, II. Tb., 1965, gv. 19. 2 Очерки из истории Грузии. Абхазия с древнейших времен до наших дней. Тб., 2009, карта # 6,7,11,14,19. 3 Н. А. Смирнов. Политика России на Кавказе в XVI-XIX веках. М., 1958, gv. 26.

Page 5: სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული წარსულიდან

391

el mTielTa mxridan oms antikoloniur, erovnul-ganmaTa-visuflebeli xasiaTi hqonda.1

XIXs. dasawyisSi ruseTis imperiam saqarTvelo da sam-xreT kavkasiis sxva politikuri erTeulebi SeierTa. amis Semdeg carizmis gadaudebel strategiul da politikur amocanas warmoadgenda CrdiloeT kavkasiis dapyroba, rac gamowveuli iyo kavkasiaSi ruseTis politikuri mdgomareo-bis TaviseburebebiT: imperiasTan mierTebuli teritoriebi kavkasionis qedis samxreTiT mdebareobda; maTi dapyroba kav-kasionis mTiani zolis dapyrobamde moxda. amdenad, imperiis kavkasiuri samflobeloebi metropoliidan gamijnuli aR-moCnda daumorCilebeli CrdiloeT kavkasiiT. amitom dRis wesrigSi CrdiloeT kavkasiis sakiTxi dadga. sanam ruseTi CrdiloeT kavkasias, maT Soris, yubanis mxares da aseve Sa-vi zRvis Crdilo-aRmosavleT sanapiros ar daipyrobda, mi-si batonoba samxreT kavkasiaSi mtkice ver iqneboda.2 ami-tom carizmi am sakiTxis gadawyvetisaTvis zrunvas Seudga.

1828-1829 wlebis ruseT-TurqeTis omSi gamarjvebis Semdeg sulTanma ruseTis mflobelobaSi cno Crdilo-dasav-leT kavkasia da Savi zRvis Crdilo-aRmosavleTi sanapiro. marTalia, es mxare TurqeTis mflobelobaSi ar iyo, magram masze brwyinvale portas politikuri gavlena vrceldebo-da.3 am omis dros, 1828w. 12 ivniss ruseTma daipyro Savi zRvis Crdilo aRmosavleT sanapiroze mniSvnelovani navsad-guri anapa, romelic Semdeg am mxareSi ruseTis eqspansiis placdarmad iqca. rodesac nikoloz I (1825-1855) kavkasiis mTavarmarTebelsa da jarebis sardals i. paskeviCs (1827-1831) ruseT-TurqeTis omSi gamarjvebas ulocavda, werda: `... daamTavreT ra amrigad erTi didebuli saqme, Tqven moge- 1 Crdilo kavkasiis xalxTa istoriis narkvevebi. red. z. anCabaZe. nakv. II, Tb., 1978, gv. 44; e. anTelava. kavkasia da ruseTi, t. I. Tb., 2007; С. Х. Хотко. История Черкесии в средние века и новое время. СПБ, 2001, gv. 358; И. Макоев. 21 мая – день памяти черкесов, жертв русско-черкесской войны 1763-1864гг. ix. eleqtronuli versia: http: //www. newcirca. com/ stat/ idar.ntm. 2 А. В. Фадеев. Россия и Кавказ первой трети XIX в. М., 1960, gv. 282. 3 А. В. Фадеев. Россия и Кавказ первой трети XIX в., gv. 339.

Page 6: სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული წარსულიდან

392

liT meore, Cemi azriT, iseTive didebuli, xolo pirdapiri sargeblis TvalsazrisiT ufro mniSvnelovani – mTielTa sruli damorCileba an maTi ganadgureba~.1…

imperatoris direqtiva – ~mTielTa sruli damorCileba an maTi ganadgureba~, – naTlad axasiaTebs carizmis koloni-uri politikis arss da mizans kavkasiaSi. aRsaniSnavia, rom iseTi liberaluri da demokratiuli Zala am xanis ruseTSi, rogoric iyvnen dekabristebi, aseTsave poziciaze idgnen. de-kabristTa `samxreTis sazogadoebis~ lideri p. pesteli sap-rogramo dokumentSi `ruskaia pravda~ kavkasiis xalxebs yofda mSfoTvare, daumorCilebel da mSvid, damyol tome-bad. misi azriT, aucilebeli iyo pirvelTa gadasaxleba impe-riis Sida guberniebSi, xolo meoreTa TandaTanobiTi asimi-lacia da sruli gaTqvefa kavkasiaSi Casaxlebul rusul mo-saxleobaSi.2 SemdegSi carizmi swored ase moiqca.

iranTan (1826-1828ww.) da TurqeTTan (1828-1829ww.) omebSi gamarjvebis Semdeg, XIXs. 30-iani wlebis dasawyisSi ruseTis jarebma gaaaqtiures moqmedeba CrdiloeT kavkasia-Si, maT Soris, Savi zRvis Crdilo-aRmosavleT sanapiroze. nikoloz I-is direqtivis realizebis mizniT i. paskeviCma SeimuSava kavkasiis mTis xalxebis swrafi damorCilebis gegma, romelic imperatorma 1829w. oqtomberSi daamtkica.3 gegma iTvaliswinebda dasavleT kavkasiaSi – Savi zRvis Crdilo-aRmosavleT sanapiroze da yubanis mxareSi mcxov-rebi adiRuri tomebis damorCilebas, risTvisac saWirod iyo miCneuli Savi zRvis sanapiroze arsebuli simagreebis – redut-kale, soxumi, anapa – garda axali simagreebis ageba, maTi erTmaneTTan mtkiced dakavSireba sanapiro gziT, 1 А. П. Щербатов. Генерал-фельдмаршал князь Паскевич-Эриванский, т. III. СПб., 1891, gv. 229-230. 2 П. И. Пестель. Русская правда. СПб., 1906, gv. 48. amis Sesaxeb dawvril. ix.: Э. (Т.) М. Антелава. Из истории русского великодержавного имперского мышления. – saistorio Ziebani. eqvTime TayaiSvilis saxelobis sa-qarTvelos saistorio sazogadoebis afxazeTis organizaciis we-liwdeuli. VIII-IX. Tb., 2006, gv. 324-329, eleqtronuli versia: http:// sites.google.com/ site/saistoriodziebani/dziebani2005-2006 3 Утверждение наше в Абхазии. – Кавказский сборник, т. X. Тифлис, 1889, gv. 123.

Page 7: სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული წარსულიდან

393

agreTve CrdiloeTidan ramdenime eqspediciis mowyoba yuba-nis mxareSi. am gegmis realizebis mizniT Seiqmna `afxazeTis eqspedicia~, romlis mizans soxumidan anapamde sanapiro zo-lis dakaveba, gamagrebuli sanapiro xazis Seqmna da simag-reebs Soris saxmeleTo mimosvlis uzrunvelyofa, saboloo jamSi ki dasavleT kavkasiis mTianeTSi rusuli samxedro-administraciuli mmarTvelobis damyareba warmoadgenda.1

1830w. ivlisSi ruseTis jaris nawilebma afxazeTis sanapiroze desantiT daikaves gagra, biWvinTa da bombora, sadac rusebma simagreebi aages da jaris nawilebi Caayenes. miuxedavad Tavdapirveli warmatebisa, gagris Crdilo-dasav-leTiT ruseTis jaris winsvla Seferxda jiqebisa da ubi-xebis medgari winaaRmdegobis gamo.2 afxazeTis eqspediciis moqmedebis paralelurad i. paskeviCma md. yubani gadalaxa da SafsuRebis ramdenime auli gaanadgura, amasTan md. yubanze ramdenime simagre aago.3 amdenad, srulad ver iqna miRweuli is, rac eqspediciis mizans Seadgenda.

Savi zRvis Crdilo-aRmosavleT sanapiroze, md. bzifsa da md. xosTas (xamiSi) Soris jiqebis afxazur-adiRuri modgmis abazuri eTnografiuli jgufi cxovrobda. Crdilo-eTiT maTi sazRvari kavkasionis mTavar wyalgamyof qedze gadioda. jiqebis gansaxlebis teritoria dayofili iyo mTis da sanapiro Temebad. jiqebis mTis Temebi iyo: fsxu – md. bzifis zemo welSi; aibga – md. fsous zemo welSi; wvija – md. mzimTas Sua welze; ahWifsi – md. mzimTas zemo 1 Утверждение наше в Абхазии, gv. 123. amis Sesaxeb dawvril. ix.: b. xorava. 1830 wlis afxazeTis eqspedicia. – saistorio Ziebani. eqv-Time TayaiSvilis saxelobis saqarTvelos saistorio sazogadoebis afxazeTis organizaciis weliwdeuli. VI. Tb., 2003, gv. 92-114, eleqt-ronuli versia: http://sites.google.com/site/saistoriodziebani/dziebani2003 2 Утверждение наше в Абхазии, gv. 143-147; А. В. Фадеев. Россия и Кавказ первой трети XIX в., gv. 340-341. 3 Гр. И. Филипсон. Воспоминания, М. 1885, gv. 120; А. Н. Дьячков-Тарасов. Гагры и их окрестности. – Записки Кавказского отдела Императорского Русского географического общества (ЗКОИРГО), кн. XXIV, вып. I. Тифлис, 1903, gv. 59; a. diaCkov-tarasovi. gagra da misi Semogareni. rusulidan Targm-nes, Sesavali da komentarebi daurTes zurab papasqirma da beJan xoravam. Tb., 2003, gv. 110-111.

Page 8: სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული წარსულიდან

394

welSi. jiqebis sanapiro Temebi, romlebic TavadTa sagvare-ulo saxelebis mixedviT iwodebodnen, cxovrobdnen: can – md. bzifsa da md. xaSufses (candrifSi) Soris; geC – md. xaSufsesa da md. mzimTas Soris; ard (ared) – md. mzimTasa da md. xosTas Soris. md. xosTasa da md. Saxes Soris ubi-xebi cxovrobdnen; md. Saxesa da md. fSadas Soris – Safsu-Rebi (mcire SafsuRebi); md. fSadasa da yubanis qvemo wels Soris – naTxvajebi.1

md. yubanis auzSi cxovrobdnen mravalricxovani adi-Ruri (Cerqezuli) eTnografiuli jgufebi da abazuri Teme-bi. XIXs. Sua xanebisaTvis mniSvnelovani adiRuri eTnogra-fiuli jgufebi iyo: yabardoelebi, baslenelebi, Temirgoi, bJeduRebi, xatukai, maxvaSebi, mamxeRebi, egeruyvebi, abaZexe-bi, SafsuRebi, naTxvajebi; md. yubanis marcxena napirze, md. labis SesarTavsa da yubans Soris cxovrobdnen Turquli modgmis yubanispireli noRaelebi, xolo dasavleT kavkasi-is maRalmTian zolSi md. kumas, yubanis marcxena napirsa da md. labis saTaveebs Soris cxovrobdnen abazuri Temebi: Tam, yizilbeki, Saxgirei, baSilbai, baR, barayai, basxogi. mxolod adiRebis raodenoba yabardoelebTan erTad, XIXs. I naxevarSi (30-40-iani wlebi) TiTqmis milions aRwevda. maTgan yvelaze mravalricxovanni iyvnen: SafsuRebi (daaxl. 200 aTasi), abaZexebi (daaxl. 160 aTasi), naTxvajebi (da-axl. 60 aTasi).2 aRsaniSnavia, rom rusebi mTeli XIX sau-kunis ganmavlobaSi maT dacinviT tomebs eZaxdnen.

amdenad, ruseTs didi dro, Zala, adamianuri da mate-rialuri resursebi sWirdeboda kavkasiel mTielTa dasa-morCileblad. ruseT-iranisa da ruseT-TurqeTis omebis Semdeg, rodesac ruseTis poziciebi kavkasiaSi kidev ufro ganmtkicda, carizmma uradReba kavkasiis mTianeTs miapyro. kavkasiis mtkiced dauflebisaTvis aucilebeli iyo Tavisu- 1 Ад. Берже. Выселение горцев Кавказа. – Русская старина, т. XXXIII, 1882, ян-варь, gv. 163; С. Т. Званба. О Гагре и джигетах. – wgn.: С. Т. Званба. Абхазские этнографические этюды. Сухуми, 1982, gv. 8-9; В. К. Гарданов. Общественный строй адыгских народов (XVIII – первая половина XIX в.). М., 1967, gv. 24. 2 В. К. Гарданов. Общественный строй адыгских народов.., gv. 42-44.

Page 9: სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული წარსულიდან

395

fali mTielebis damorCileba. XIXs. 30-iani wlebis dasawyisSi ruseTis sardloba

Tavs ikavebda dasavleT kavkasiaSi farTo SeteviTi operaci-ebisagan da anapisa da gagris cixeebis dacvas sjerdeboda. am periodSi carizmis yuradReba ZiriTadad Crdilo-aRmo-savleT kavkasiisaken iyo mipyrobili, Tumca CeCneT-daRes-tanSi saomari moqmedebebis paralelurad, ruseTis jaris samxedro eqspediciebi moqmedebdnen dasavleT kavkasiaSi. kavkasiis mTavarmarTeblisa da kavkasiis korpusis mTavar-sardlis baron gr. rozenis (1831-1837) mmarTvelobis xana-Si safuZveli Caeyara yubanispireTis vakisa da kavkasionis mTiswineTis dakavebas, md. yubansa da md. labas Soris te-ritoriaze kazakTa dasaxlebebis Seqmnas. kavkasiis sardlo-ba Savi zRvis sanapiroze agebda simagreebs, gahyavda gzebi, rac am mxareSi carizmis batonobis ganmtkicebas uwyobda xels. 1831w. rozenma Savi zRvis sanapiroze gelenjiki dai-kava da iq simagre aago.

kavkasiis mTavarmarTeblisa da kavkasiis jarebis mTa-varsardlis e. golovinis (1837-1842) dros ruseTis sar-dlobam, kavkasiel mTielTa winaaRmdeg efeqturi brZolis mizniT, meti yuradReba miaqcia Savi zRvis aRmosavleT sa-napiros mniSvnelovan punqtebSi simagreebis agebas da dapy-robil teritoriebze gzebis gayvanas. rogorc wesi, simag-reebi da fortebi igeboda mdinareebis SesarTavTan, adgi-lobriv mkvidrTaTvis warTmeul teritoriebze. simagreebis aSenebiT rusebi kavkasiel mTielebs uspobdnen gare samya-rosTan, pirvel rigSi TurqeTTan da inglisTan urTierTo-bis saSualebas, amasTan rusebi magrdebodnen Savi zRvis sa-napiroze, ruseTis flots xelsayreli pirobebi eqmneboda Sav zRvaze batonobisaTvis. 1837w. nikoloz I piradad Camo-vida kavkasiaSi. anapaSi yofnisas man brZana daeCqarebinaT fortebis mSenebloba da da jars dausaxa amocana CerqezTa mTeli sanapiros dakaveba.1 1837w. Savi zRvis Crdilo-aRmo-savleT sanapiroze aigo simagreebi: sviatogo duxa (adleri)

1 С. Х. Хотко. История Черкесии в средние века и новое время, gv. 358.

Page 10: სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული წარსულიდან

396

– md. mzimTas SesarTavTan, adleris koncxze; novo-troickoe – md. fSadis SesarTavTan; mixailovskoe – md. vulanis Se-sarTavTan; 1838 wels – aleqsandriis forti, romelsac momdevno wels navaginski ewoda (md. soCas SesarTavTan); ve-liaminovskoe – md. tuafses SesarTavTan; Tenginskoe – md. Safsuxos SesarTavTan; novorosiiski – cemesis yureSi; 1839w. – forti golovinski (md. subaSis/Saxe SesarTavTan, forti lazarevskoe – md. fsezuafses SesarTavTan.1

1839 wels Savi zRvis aRmosavleT sanapiros yvela rusuli simagre erTmaneTTan saxmeleTo gziT daakavSires. yvela es simagre iq ganlagebul jarebTan erTad Savi zRvis sanapiro xazis sistemaSi Sevida. Savi zRvis Crdilo-aRmo-savleT sanapiroze mcxovrebi jiqebi, ubixebi, SafsuRebi, naTxvajebi Tavs esxmodnen rusul simagreebs, rusul jaris nawilebs da mudmivi SiSSi hyavdaT rusuli garnizonebi. 1840w. dasawyisSi maT gaaaqtiures moqmedeba ruseTis jare-bis winaaRmdeg. maTTvis cnobili iyo, rom simagreebi saTa-nadod ar iyo daculi, mcirericxovani iyo simagreTa garni-zoni, jariskacebs mravali problema hqondaT, maT Soris SeiaraRebis mxriv da sxv. amiT Segulianebulma mTielebma Seuties rusul simagreebs da Teberval-martSi lazarev-skoe, veliaminovskoe da mixailovskoe daikaves.2

ruseTis sardloba Tvlida, rom Savi zRvis sanapiroze simSvide manam ar daisadgurebda, sanam ubixebs ar daimorCi-lebdnen. 1841w. dasawyisSi ruseTis jaris nawilebi jiqe-Tidan, md. mzimTadan ubixeTSi SeiWrnen, ramdenime auli gaa-nadgures da navaginskis simagremde miaRwies, magram qveynis siRrmeSi, mTebSi ver SeaRwies. ubixebma medgari winaaRmde-goba gauwies mters. ubixebis winamZRolis, 70 wlis haji ismail dagumoyva barzegis 9 vaJiSvilidan 4 brZolaSi dai-Rupa, sxvebi ki daiWrnen. noembris dasawyisSi eqspedicia adlerSi dabrunda.3 amdenad, ubixeTSi samxedro eqspedicias 1 М. Ф. Федоров. Походные записки на Кавказе с 1835 по 1842 год. – Кавказский сборник, т. III. Тифлис, 1879, gv. 125-169. 2 М. Ф. Федоров. Походные записки на Кавказе с 1835 по 1842 год, gv. 185-187. 3 М. Ф. Федоров. Походные записки на Кавказе с 1835 по 1842 год, gv. 185-187;

Page 11: სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული წარსულიდან

397

raime realuri Sedegi ar mohyolia. yirimis omis (1853-1856ww.) dros ruseTis xelisuf-

leba iZulebuli gaxda Savi zRvis aRmosavleT sanapiros simagreebi daecala da aefeTqebina. omis damTavrebis Semdeg ruseTis xelisuflebam didi ZalebiT Seutia kavkasiel mTielebs, romlebic didi xnis ganmavlobaSi eweodnen uTa-nasworo brZolas. carizmma kavkasiaSi Tavi mouyara mniSvne-lovan Zalebs, kavkasiis korpusi armiad gardaiqmna. kavkasi-is armiis mTavarsardlisa da kavkasiis mefisnacvlis a. ba-riatinskis (1856-1862) yuradReba ZiriTadad CeCneT-daRes-tnisaken iyo mipyrobili, magram igi fiqrobda, rom Savi zRvis Crdilo-aRmosavleT sanapiroze ganmtkicebis gareSe dasavleT kavkasiis dapyroba SeuZlebeli iyo. 1858w. ian-varSi ruseTis jaris nawilebma gaanadgures abaZexebis au-lebi md. qurjifsze da md. fSexaze, Saxgireebis aulebi md. xoZis zemo welSi, naTxvajebis 23 auli; imavdroulad 6 stanica daafuZnes mdinareebze – urupi, Tegeni, didi ze-lenCuki.1 1859w. ianvar-TebervalSi ruseTis jaris nawileb-ma Seuties md. labasa da md. belaias Soris mcxovreb mTie-lebs da cecxliTa da maxviliT gaanadgures maTi aulebi, mouspes maT sarCo-sabadebeli, amitomac moewyo eqspedicia zamTarSi. ivnis-agvistoSi winaaRmdegoba Sewyvites da ru-sebs damorCildnen bJeduRebi, baslenelebi, maxvaSebi, yuba-nispireli noRaelebi, Temirgoi, egeruyvebi, Saxgireebi.2

1859w. 25 agvistos ruseTis sardlobas danebda kavka-siel mTielTa erovnul-ganmaTavisuflebeli brZolis meTa-uri mTeli meoTxedi saukunis manZilze Samili. kavkasiis omis erTi mniSvnelovani etapi damTavrda, ruseTma Crdilo-aRmosavleT kavkasia – CeCneT-daRestani daipyro. Crdilo-aRmosavleT kavkasiaSi omis damTavrebisTanave mTielebi darwmundnen, rom ruseTTan brZolis ganaxleba uazroba И. Барсуков. Граф Муравьев-Амурский, кн. 1. М. 1891, gv. 104-109. 1 А. Макаров. Племя адыге, III, – gaz. ,,Кавказ~, #31, 1862. 2 А. Макаров. Племя адыге, III, – gaz. ,,Кавказ~, #31, 1862; А. Л. Зиссерман. Фельдмаршал князь Александр Иванович Барятинский, 1815-1879, т. I. М., 1888, gv. 316-318.

Page 12: სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული წარსულიდან

398

iyo da gadawyvites gaclodnen maTTvis miuRebel axladdam-yarebul koloniur reJims. kavkasielma mTielebma TurqeTSi gadasaxleba gadawyvites. amas arc ruseTi SewinaaRmdegebia, piriqiT, aqezebda kidec, radgan xelisufleba imedovnebda, rom daumorCilebeli mTielebis gadasaxlebis Semdeg am mxa-reSi myari mSvidoba daisadgurebda. amasTan, gaTavisuflde-boda miwis uzarmazari fondi, romelsac carizmi koloni-zaciisaTvis gamoiyenebda, am miwebze Camosaxlebulebi ki ca-rizmis myar dasayrdens Seqmnidnen. amis Sedegad TurqeTSi gadasaxldnen daRestnelebi, CeCnebi, osebi, sul asi aTasam-de kaci. rogorc carizmis erTguli moxele e. veidenbaumi aRniSnavda, ~kavkasieli mTielebi, romlebic araCveulebrivi gaafTrebiT ebrZodnen rusebs, damarcxebulebi, magram ara damorCilebulebi, TurqeTisaken gaemarTnen~.1

ruseTis mier Crdilo-aRmosavleT kavkasiis dapyrobis Semdeg, imperiis winaaRmdeg brZolas ganagrZobdnen dasav-leT kavkasiis mTielebi – mravalricxovani adiRebi da aba-zebi. amitom ruseTis sardlobam aqeTken gadmoisrola 200 aTasiani kavkasiis armiis ZiriTadi nawilebi. aleqsandre II (1855-1881) sardlobisagan moiTxovda, rom kavkasiis omi, romelic ase didxans gaiwela da uzarmazar saxsrebs nTqavda, male daemTavrebinaT. omSi swrafi gamarjveba ru-seTs sWirdeboda agreTve evropis TvalSi yirimis omSi (1853-1856) damarcxebiT Seryeuli avtoritetis aRsadge-nad.2 1860w. seqtemberSi kavkasiis mefisnacvalma da kavkasi-is armiis mTavarsardalma a. bariatinskim omis swrafad damTavrebisaTvis RonisZiebebis dasaxvis mizniT, vladikav-kazSi samxedro TaTbiri moiwvia. TaTbirze gadawyda, rom dasavleT kavkasiis dasamorCileblad Seteva daewyoT md. labisa da md. belaias zemo welidan da mTebidan Savi zRvi-saken gamoedevnaT abaZexebi, SafsuRebi, ubixebi. maT mier stavropolis guberniis stepebSi gadasaxlebaze uaris Tqmis SemTxvevaSi, isini TurqeTSi gadaesaxlebinaT, xolo maT miwa-wyalze rusebi CaesaxlebinaT, umTavresad kazakebi. 1 Crdilo kavkasiis xalxTa istoriis narkvevebi.., nakv. II.., gv. 139. 2 Р. Фадеев. Письма с Кавказа. СПб., 1865, gv. 58.

Page 13: სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული წარსულიდან

399

amis gareSe, rogorc ruseTis sardloba Tvlida, kavkasiis dapyroba sruli da saboloo ver iqneboda.1 kavkasiis sar-dlobis gegmiT, dasavleT kavkasiis mTielebi unda aeyaraT TavianTi sacxovrebeli adgilebidan da iq rusebi Caesaxle-binaT. rusul kolonizacias ara mxolod unda dagvirgvine-bina qveynis dapyroba, aramed is TviTon unda yofiliyo dapyrobis erT-erTi mTavari saSualeba.2 maSin, cxel kval-ze, r. fadeevi werda: `Западные горы должно покорить безотлогательно, не щадя для того никаких жертв~.3

amrigad, kavkasiis damorCilebis mTavar saSualebad mi-Cneul iqna samxedro kolonizacia. aqamde kavkasieli mTie-lebis winaaRmdeg ewyoboda eqspediciebi, amarcxebdnen maT, imorCilebdnen, magram Semdeg isini kvlav ibrZodnen ruse-bis winaaRmdeg. es iwvevda jariskacTa did msxverpls, qve-yana ki daumorCilebeli rCeboda. amieridan, gadawyda, Se-ewyvitaT uSedego samxedro eqspediciebi da Sedgomodnen mTis sistemur dasaxlebas kazakTa stanicebiT, xolo kavka-sieli mTielebi gadaesaxlebinaT dablobze an gaesaxlebinaT TurqeTSi. ruseTis xelisufleba am gziT cdilobda, kavka-sieli mTielebisaTvis moespo bunebrivi TavSesafari mTebis saxiT da dablobze CamosaxlebiT Tavisi administraciis kon-trolisaTvis daeqvemdebarebina an TurqeTSi gadasaxlebiT Seemcirebina maTi xvedriTi wili qveyanaSi da daesustebina isini. mogvianebiT, 1861w. oqtomberSi a. bariatinski gulax-dilad aRniSnavda, rom dasavleT kavkasiis mTielTa gada-saxlebis mizani iyo `избавить кавказское плоскогорье от населения... и открыт этим самым прекрасные и плодород-ные места для... казачьего поселения~.4

1 И. С. Кравцов. Кавказ и его военачальники. – Русская старина, т. 50, 1886, gv. 589-591. 2 Р. Фадеев. Письма с Кавказа, gv. 76. 3 Р. Фадеев. Шестьдесят лет Кавказской войны. – Собрание сочинений, т. I. СПб., 1889, gv. 89, xazgasma Cvenia – z.p. b.x. r. fadeevis damokidebulebaze ruseTis kavkasiuri politikisadmi ix. agreTve: Э. (Т.) М. Антелава. Из истории русского великодержавного имперского мышления, gv. 342-345. 4 Г. А. Дзидзария. Махаджирство и проблемы истории Абхазии XIX столетия, 2-

Page 14: სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული წარსულიდან

400

1861w. ianvar-TebervalSi rusebma saomari moqmedebebi daiwyes kavkasionis qedis CrdiloeT kalTebze SafsuRebis winaaRmdeg. isini kafavdnen tyeebs, gahyavdaT gzebi, agebdnen simagreebs. male, ruseTis sardlobam abaZexebs ultimatumi wauyena _ gadasaxlebuliyvnen yubanze. magram abaZexebi da-morCilebas ar apirebdnen. maSin, aprilSi, rusebi Setevaze gadavidnen da 20 dRis ganmavlobaSi cecxliTa da maxviliT gaiares md. labas Senakad xoZsa da md. belaias Soris te-ritoria. abaZexebi, maxvaSebi, egeruyvebi mTebSi eZebdnen TavSesafars. ivnisSi md. belaias mTel sigrZeze misi orive napiri rusebis xelSi iyo, Tumca abaZexebi winaaRmdegobas ar wyvetdnen.1

dasavleT kavkasiis mTielebma dainaxes, Tu ra saSiS-roebac emuqrebodaT da ufro mtkiced SekavSireba gadawyvi-tes. 1861w. ivnisSi md. soCas xeobaSi ubixebis iniciativiT dasavleT kavkasiis mTiel xalxTa warmomadgenlebi Seikrib-nen. maT gadawyvites SeeqmnaT mtkice kavSiri, xolo misi marTvisaTvis airCies 15 pirisagan Semdgari sabWo, romelsac mejlisi ewoda. masze daqvemdebarebuli teritoria 12 ol-qad daiyo. TiToeul olqSi iyo mufti, yadi da mamasaxli-si. garegnulad es organizacia imamatis sistemas hgavda, magram mas ar hqonda mkveTrad gamoxatuli Teokratiuli xasiaTi. mTielebi ar dakmayofildnen Sinagani organizaciis mowyobiT. isini eZiebdnen TurqeTisa da inglisis daxmare-bas. agvistoSi mejlisis wevrebma, ubixebis erT-erTma wi-namZRolma kerentux barzegma da izmail barayai-ifa ZiaSma weriliT mimarTes inglisis konsuls soxumSi diksons. mas sTxoves Tavisi mTavarobisaTvis ecnobebina ruseTis jaris mier CerqezTa winaaRmdeg mimarTuli agresiis Sesaxeb da gamosarCleba iTxoves.2

1861w. seqtemberSi kavkasiaSi, saomari moqmedebebis zo-

е дополненное издание. Сухуми, 1982, gv. 198. 1 Р. Фадеев. Письма с Кавказа, gv. 97-100; А. Л. Зиссерман. Фельдмаршал князь Александр Иванович Барятинский, 1815-1879, т. II. М., 1890, gv. 395-396. 2 С. Эсадзе. Историческая записка об управлении Кавказом, т. I. Тифлис, 1907, gv. 49.

Page 15: სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული წარსულიდან

401 26. soxumis saxelmwifo universitetis Sromebi

naSi aleqsandre II (1855-1881) Cavida. 18 seqtembers impe-rators Sexvdnen dasavleT kavkasiis mTielTa _ abaZexebis, SafsuRebis, ubixebis da sxvaTa warmomadgenlebi. maT impe-rators sTxoves mieRo isini Tavis qveSevrdomad da TavianT miwawyalze daetovebina. magram imperatorma maT kategoriu-lad ganucxada, rom erT Tves aZlevda mosafiqreblad: gada-saxlebuliyvnen yubanispira dablobze an wasuliyvnen Tur-qeTSi.1 mTielebisTvis naTeli iyo, rom yubansa da labaze gadasaxlebiT isini dakargavdnen damoukideblobas da Tavi-suflebas, romliTac miuval mTebSi sargeblobdnen. maT did nawils arc TurqeTSi gadasaxlebis gagoneba surda, amitom imperatoris winadadeba ar miiRes da noembridan omi kvlav ganaxlda. ruseTis sardloba yubanis qvemo welze, naTxvaje-bisa da SafsuRebis miwa-wyalze, intensiurad asaxlebda ka-zakebs, xolo naTxvajebs sacxovreblad ganesazRvraT miwebi yubanis gayolebaze. 1861w. gazafxulidan 1862w. gazafxu-lamde yubanis olqSi kazakTa 35 stanica gaCnda.2

1862w. damdegs ruseTis jaris nawilebi ukve kavkasio-nis qedis ZirSi gamoCndnen, ubixebis miwa-wyalTan sul ax-los. es faqti 1862w. ivnisSi mejlisis sagangebo Sekrebis mizezi gaxda. mejlisma daadgina stambolSi, parizsa da londonSi elCobis gagzavna daxmarebis TxovniT.3 1862w. iv-nisSi abaZaxebma da SafsuRebma erTxel kidev scades ruse-Tis jarebis SeCereba. maT dasaxmareblad 5 aTasi ubixic movida. ivnis-ivlisSi sastiki brZolebi gaimarTa, magram mTielebi kvlav damarcxdnen, Tumca isini amis Semdegac ar wyvetdnen winaaRmdegobas.4

imavdroulad, mejlisis deputacia izmail barayai-ifa ZiaSis meTaurobiT stambols da evropis rig saxelmwifo- 1 Записки М. Я. Ольшевского. Кавказ с 1854 по 1866 гг. – Русская старина, 1895, т. 84, # 10, gv. 141. 2 Записки М. Я. Ольшевского, gv. 144-145; Р. Фадеев. Письма с Кавказа, gv. 92-93, 96. 3 С. Эсадзе. Историческая записка об управлении Кавказом, gv. 50. 4 А. Л. Зиссерман. Фельдмаршал князь Александр Иванович Барятинский, 1815-1879, т. II, gv. 397.

Page 16: სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული წარსულიდან

402

ebs ewvia daxmarebis TxovniT, magram uSedegod. 1862w. mi-wuruls mTielTa deputacia polonel revolucionerTan, dasavleT kavkasiis mTielebis gverdiT mebrZol Teofil lapinskisTan erTad londonSi warudga inglisis premier-ministrs lord palmerstons da ruseTis agresiis winaaR-mdeg daxmareba sTxova. T. lapinskim mgznebare sityviT mi-marTa premier ministrs. misi azriT, evropa gulgrili ma-yurebeli ar unda darCeniliyo im tragediis, rac kavkasia-Si xdeboda; saWiro iyo energiuli zomebis miReba da ruse-Tis Zalebis paralizeba; evropas rame unda eRona, rom ru-seTis Zalebi daeqsaqsa samxreTSi da amiT kavkasieli mTie-lebi ganadgurebisagan exsna. am saqmeSi T. lapinski did imedebs amyarebda inglisze, romelic ~aRmosavleTis sa-kiTxSi~ ruseTis moqiSpe iyo. palmerstonma yuradRebiT mo-ismina mgznebare sityvebi, magram igi kargad xedavda, rom kavkasiaSi ruseTis winsvlis SeCereba SeuZlebeli iyo, ami-tom deputacias daxmarebaze uari uTxra.1

1863w. dasawyisSi ruseTis jarebma sabolood moaqcies blokadaSi abaZexebi. mZime mdgomareobaSi Cavardnili abaZe-xebi Seecadnen molaparakebodnen rusebs, magram sardlobam maT ultimatumi wauyena gadasaxlebuliyvnen yubanze an TurqeTSi wasuliyvnen. abaZexebs samSoblos datoveba ar surdaT. aprilSi ruseTis jaris nawilebi maT miwawyalze SeiWrnen. rodesac abaZexebma naxes, rom ruseTis jars ukan moyveboda rus moaxalSeneTa uricxvi transporti da isini ikavebdnen maT sacxovrebels, srulebiT daecnen sulierad, radgan mixvdnen, rom erTaderTi gza darCenodaT _ TurqeT-Si wasvla. abaZexebma general n. evdokimovs sTxoves, xeli ar SeeSala maTTvis TurqeTSi wasvlaSi, razec am ukanas-knelma, piriqiT, daxmarebac aRuTqva.2 amave dros, rusebi Se-tevas awarmoebdnen Savi zRvis sanapiro zolSi SafsuRebis winaaRmdeg. 1863 w. zafxulSi ruseTis jaris nawilebi ag- 1 А. Гарсеванов. Страница из недавняго прошлого Абхазии. Из истории борьбы абхазцев с русскими. – gaz.: ,,Закавказье~, # 89, 23 апреля 1910г. 2 И. С. Кравцов. Кавказ и его военачальники. – Русская старина, т. 51, 1886, gv. 121.

Page 17: სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული წარსულიდან

403

rZelebdnen saomar moqmedebebs SafsuRebis, naTxvajebis, aba-Zaxebis winaaRmdeg, gahyavdaT gzebi, ganagrZobdnen stanciebis mowyobas. rogorc dagegmili iyo, zafxulis ganmavlobaSi yubanis mxareSi 20 axali stanica Seiqmna, ris Semdegadac kazakTa 2 polki Camoyalibda. sul, 1860 wlidan 1863 wlis CaTvliT, yubanis olqSi 58 stanica dafuZnda aranakleb 10 aTasi ojaxiT.1

oqtomber-noemberSi rusebma sabolood daimorCiles SafsuRebi da dekemberSi md. Safsuxos SesarTavamde miaRwi-es. amrigad, 1863w. miwuruls rusebs Crdilo-dasavleTi kavkasia dapyrobili hqondaT, rCeboda mxolod kavkasionis samxreT kalTebisa da Savi zRvis sanapiro zolis dapyroba, sadac SafsuRebis nawili, ubixebi da jiqebi cxovrobdnen. 1863w. 10 dekembers kavkasiis axali mefisnacvali da kavka-siis armiis mTavarsardali, didi mTavari mixeil nikolo-zis Ze romanovi (1862-1881) werda: ~dasavleT kavkasiis sa-boloo dawynareba unda moxdes Savi zRvis aRmosavleT sa-napiroze rusuli mosaxleobis CamosaxlebiT. am mniSvnelo-vani saxelmwifoebrivi RonisZiebis ganxorcieleba navarau-devia uaxloes momavalSi. kazakTa stanicebiT dakavebulia teritoria yubanis SesarTavidan cemesis yuremde, sanapiro zoli ukve gawmendilia md. jubis SesarTavamde. gazafxu-lisTvis, danarCen teritoriazec, romelic gansazRvrulia kazakTa CasaxlebisaTvis imperatoris mier damtkicebuli dasavleT kavkasiis dasaxlebis Sesaxeb debulebiT, ar unda darCes mTieli mosaxleoba. Tu sagareo movlenebma xeli ar SegviSala, maSin momavali zafxulis ganmavlobaSi vimedov-neb sanapiros gawmendas md. bzifamdec ki, rogorc debule-biTaa gansazRvruli~.2

amrigad, xelisuflebas gadawyvetili hqonda Savi zRvis 1 Известия из Кубанской области. – gaz. ,,Кавказ~, #61, 8 августа, 1863г.; – gaz. ,,Кавказ~, #78, 6 октября 1863г; Д. А. Милютин. Воспоминания. 1863-1864. Под редакцией Л. Г. Захаровой. М., 2003, gv. 354. 2 О заселении восточного берега Черного моря, по очищении его от горцев. – saqarTvelos centraluri saxelmwifo saistorio arqivi (scssa), f. 416, aRw. 3, s. 216, furc. 1.

Page 18: სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული წარსულიდან

404

sanapiro zolis md. bzifamde kazakebiT dasaxleba. kavkasiis mefisnacvali didi mTavari mixeil nikolozis Ze romanovi fiqrobda aq xutoruli meurneobis ganviTarebas sazRvao saqmisa da TevzWeris mimarTulebiT.

1864w. TebervalSi abaZaxebis nawili TurqeTSi gadasax-lda, xolo nawili – md. belaias qvemo welze. carizmi, ro-melic kavkasiaSi Tavisi dampyrobluri gegmebis ganxorcie-lebisas adgilobriv mkvidrTa gmirul winaaRmdegobas Sex-vda, dacarielebuli adgilebis SeerTebas amjobinebda. ami-tom xelisufleba ki ar ewinaaRmdegeboda, aramed xelsac uwyobda adgilobrivi mosaxleobis TurqeTSi gadasaxlebas, riTac kavkasiis saboloo dapyroba daCqardeboda. ruseTis sardloba fiqrobda, rom Tu omi gazafxulamde ar damTav-rdeboda, Semdeg SeiZleboda gaWianurebuliyo, radgan `tye gaifoTleboda, balaxi amovidoda, xorbali amoiwvereboda, irgvliv yvelaferi gamococxldeboda da mTielTa saSuale-bebic gaaTkecdeboda. tyeebi iqneboda maTi TavSesafari, sak-vebi eqneboda adamiansa da pirutyvs, xolo zamTarSi sursa-Tis maragisa da soflebis ganadgureba maTze damRupvelad imoqmedebda~.1

1864w. TebervalSi ruseTis jaris nawilebma daiwyes kavkasionis qedis gadalaxva. isini Setevas awarmoebdnen Sa-vi zRvis sanapiro zolSic. imavdroulad, ubixeTisa da ji-qeTis sanapiros ruseTis samxedro-sazRvao Zalebis xomal-debic miadgnen. martis dasawyisSi daxos razmma general v. geimanis sardlobiT kavkasionis qedi gadalaxa, md. tuafses xeobaSi gadavida da Savi zRvis sanapiro zolis gawmendas Seudga. 18 marts v. geimanma md. godlikxTan daamarcxa Saf-suRebi da ubixebi da 25 marts md. soCs miaRwia. 26 marts v. geimanTan gamocxadda jiqebis erT-erTi winamZRoli re-Sid geCi da morCileba gamoucxada mas.2 1864w. martSi kav-kasiis mefisnacvali da kavkasiis armiis mTavarsardali mi- 1 А. Лилов. Последние годы борьбы русских с горцами на Западном Кавказе. – gaz. ,,Кавказ~, #19, 1867. 2 Записки М. Я. Ольшевского, gv. 144-145; С. Эсадзе. Окончание Кавказской вой-ны. – gaz. ,,Кавказ~, , #240, 11 сентября, 1902.

Page 19: სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული წარსულიდან

405

xeil romanovi aleqsandre II-s werda: `Будем действовать осмотрительно, но и решительно, чтобы окончательно очис-тить все черноморское побережье. Надо ожидать, что большая часть горцев предпочитает выселиться в Турцию, чем перейти на назначенные для них места на Кубани. Дело окончательного покорения восточного берега Черного моря наиболее зависить от быстроты выселения туземцев~.1

2 aprils mixeil romanovi piradad Cavida saomari moqmedebebis zonaSi. igi Sexvda jiqebisa da ubixebis warmo-madgenlebs, romelTac ultimatumi wauyena – gadasaxlebu-liyvnen yubanze an TurqeTSi wasuliyvnen, maTi miwebi ki gansazRvruli iyo rusebis dasasaxleblad. didma mTavarma mTielebs erTi Tve misca mosafiqreblad, magram 19 aprils mTebSi asul rusebs aRar daxvdaT ubixebi. isini erTianad daZruliyvnen Savi zRvis sanapirosaken. am mamacma xalxma Tavisuflebis dakargvas samSoblos datoveba da ucxoeTSi gadaxvewa arCia. aprilSi ubixebi erTianad gadasaxldnen TurqeTSi.2

imavdroulad, adriani gazafxulis rTul pirobebSi, fSexas razmma general-maior p. grabes meTaurobiT, md. fSe-xasa da misi Senakadebis zemo weli ubixeTSi gadasasvlel uReltexilamde gawminda mTielebisagan, romlebic Znelad misadgom qvabulebs afarebdnen Tavs. maTi erTi nawili la-baze wavida, nawili ki Savi zRvis sanapirosaken gaemarTa TurqeTSi wasasvlelad.3 1864w. gazafxulze Savi zRvis Crdilo-aRmosavleTi sanapiro adleramde savse iyo kavkasi-eli mTielebiT, romlebic gemebs elodnen TurqeTSi wasas-vlelad. rogorc a. bariatinskis biografi, rusi oficeri a. zisermani aRniSnavda: `Вытесняемое шаг за шагом... по-лумиллионное население горцев перенесло все ужасы истреби-тельной войны, страшные лишения, голод, повальные болезни, а очутившись на берегу – должно было искать спасения в 1 Г. А. Дзидзария. Махаджирство и проблемы истории Абхазии.., gv. 283. 2 А. Лилов. Последние годы борьбы русских с горцами на Западном Кавказе. – gaz. ,,Кавказ~, #19, 1867; А. В. Фадеев. Убыхи в освободительном движении на западном Кавказе. – Исторический сборник, 4. М.-Л., 1935, gv. 180. 3 Известия из Кубанской области. – Кавказ, 8 августа, 1864, 17/29 мая, #37.

Page 20: სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული წარსულიდან

406

переселении в Турцию~.1 Crdilo-dasavleT kavkasiisa da Savi zRvis Crdilo-aR-

mosavleT sanapiros dapyrobis Semdeg rCeboda winaaRmdego-bis ukanaskneli kerebis likvidacia, jiqebis mTis Temebis – aibga, ahWifsi, fsxu, mdinareebis – mzimTas, fsous da bzi-fis zemo welSi, – damorCileba. am mizniT oTxi samxedro kolona gaigzavna generlebis: p. Satilovis, d. sviatopolk-mirskis, v. geimanis da p. grabes meTaurobiT. afxazeTis ja-rebis sardali p. Satilovi pirveli koloniT 25 aprils gagridan fsous xeobisken gaemarTa. aibgelebma, romlebic fsous zemo welis qvabulSi cxovrobdnen, viwro xeoba xergilebiT Caketes da sami dRis ganmavlobaSi medgar wina-aRmdegobas uwevdnen p. Satilovs. meore kolona d. sviato-polk-mirskis meTaurobiT 28 aprils soxumidan gavida geme-biT adleris mimarTulebiT. meore dRes eskadra adleris koncxs miadga da razmi md. mzimTas marjvena napirze daba-nakda. jiqebi rusebs loialurad Sexvdnen da ganucxades, rom TurqeTSi gadasaxleba surdaT. maisis dasawyisSi razmi md. mzimTas marjvena napirs auyva mTebisken, Tan gza gahyav-da. 10 maiss, p. Satilovis dasaxmareblad gagzavnilma raz-mma general batezatulis meTaurobiT zurgidan Seutia aib-gelebs. mTielebi or cecxls Sua aRmoCndnen da darwmun-dnen, rom winaaRmdegobis gaweva uazro iyo. maT morCileba gamoucxades rusebs da xergilebis gawmenda aRuTqves, amas-Tan dro iTxoves, rom puri moemkaT da TurqeTSi wasas-vlelad momzaddebuliyvnen. ruseTis jaris nawilebma gaag-rZeles winsvla aibgas siRrmeSi, raTa mTielebi aeZulebi-naT, usityvo morCileba gamoecxadebinaT. 12 maiss aibgam sruli morCileba gamoacxada da Temis mosaxleoba zRvis sanapirosaken gaemarTa TurqeTSi wasasvlelad.2 amis Semdeg ahWifsisa da fsxus winaaRmdegoba uimedo gaxda.

1 А. Л. Зиссерман. Фельдмаршал князь Александр Иванович Барятинский, 1815-1879, т. II, gv. 397. 2 Известия о последних военных действиях на Западном Кавказе. – gaz. ,,Кав-каз~, #44 11/25 июня, 1864; Д. А. Милютин. Воспоминания. gv. 444-450.

Page 21: სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული წარსულიდან

407

maisis dasawyisSi Setevaze gadavida mesame kolonac v. geimanis meTaurobiT. igi md. soCis zemo welisaken miemar-Teboda, Semdeg kavkasionis mTavari qedis paralelurad ah-Wifsisken gaemarTa. meoTxe kolonam p. grabes meTaurobiT md. patara labis saTaveebTan gadalaxa kavkasionis mTavari qedi, md. mzimTas xeobaSi gadavida da 12 maiss ukve ahWif-sSi Sevida. ahWifselebi iZulebuli gaxdnen, SeesrulebinaT adre micemuli piroba. maT datoves TavianTi sacxovreblebi da erTianad zRvis sanapirosaken gaemarTnen. imavdroulad, fsxuelebma deputacia gamogzavnes ruseTis sardlobasTan. maTi erTi nawili Tanaxma iyo CrdiloeT kavkasiaSi gadasax-lebuliyo, xolo nawils TurqeTSi wasvla surda.1

1864w. 20 maiss ruseTis jaris oTxive kolona SeerTda md. mzimTas zemo welSi, ahWifsis centrSi, aul gubaadvSi (rus. kbaada, amJ. krasnaia poliana) da mTielTa winaaRmdego-bis ukanaskneli kera daikava. 21 maiss, gubaadvis velobze kolonebad gamwkrivebul ruseTis jaris nawilebs mefisnac-valma da kavkasiis armiis mTavarsardalma mixeil romanovma miuloca kavkasiis omis damTavreba. Semdeg sazeimo aRlumi gaimarTa da didi nadimi gadaixades.2

miuxedavad imisa, rom kavkasiis mravalwliani omi dam-Tavrebulad gamocxadda, dasavleT kavkasiis mTis xeobebSi, saxeldobr, md. fsezuafses saTaveebSi jer kidev iyvnen dar-Cenili mTielTa mcire jgufebi, romlebic winaaRmdegobas ar wyvetdnen. maT gasanadgureblad Seiqmna ,,mfrinavi razmebi~, xolo Savi zRvis Crdilo-aRmosavleT sanapiroze da mdina-reTa xeobebSi kavkasiis armiis saxazo batalionebi ganlag-da.3 1864w. ivlisSi ruseTis jarebi fsxuSi SeiWrnen. fsxu-elebi TavganwirviT ibrZodnen, magram damarcxdnen. ruseTis jarebma fsxu daikaves. fsxuelTa nawili, 105 ojaxi (862 1 Известия о последних военных действиях на Западном Кавказе. – gaz. ,,Кав-каз~, #44 11/25 июня, 1864. 2 Известия о последних военных действиях на Западном Кавказе. – gaz. ,,Кав-каз~, #44 11/25 июня, 1864; Ахчипсху – gaz. ,,Кавказ~, #49, 1864. 3 А. Лилов. Последние годы борьбы русских с горцами на Западном Кавказе. – gaz. ,,Кавказ~, #19, 1867.

Page 22: სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული წარსულიდან

408

suli) CrdiloeT kavkasiaSi, md. kumas xeobaSi gadasaxlda, xolo didi nawili TurqeTSi wavida. 1864w. zafxulSi Tur-qeTSi gadasaxlda 20 aTasi jiqi da 5 aTasi fsxueli.1 amis Sedegad md. mzimTas xeoba da md. bzifis xeobis zemo weli TiTqmis mTlianad gaukacurda.

omis damTavrebis Semdeg ,,axladdapyrobili mxare araC-veulebriv sanaxaobas warmoadgenda, – aRniSnavda generali s. duxovski, – maisis bolos, ivnisSi da Semdeg, gadaixe-davdi maRali mTidan da dainaxavdi SesaniSnav xeobebs, qe-debs, mTebs, mdinareebsa da nakadulebs; baRebs Soris aqa-iq Canda nasaxlarebis kvali, magram yovelive es usicocxlo iyo, arsad sulieris WaWaneba ar iyo. zogan axalamowveri-li xorbali jer kidev mowmobda arcTu didi xnis win aq mosaxleobis arsebobas, magram saxnavi mindvrebi metwilad migdebuli da miyruebuli iyo da mxolod SarSandeli si-mindis gadaWrili Reroebi mowmobda, rom aq odesRac cxov-robdnen da Sromobdnen adamianebi. ar gindoda dagejerebina, rom am uzarmazar sivrceSi, rasac maRali mTis Txemidan Tvali wvdeboda, sulieri ar WaWanebda. miuxedavad amisa, es ase iyo. mTeli es SesaniSnavi xedebi, bunebis es SesaniS-navi qmnileba usicocxlo iyo da mnaxvelze ufro mZime da sevdian STabeWdilebas axdenda, vidre sasiamovnos~.2

amrigad, Savi zRvis Crdilo-aRmosavleT sanapiroze da Crdilo-dasavleT kavkasiaSi mcxovrebi adiReebisa da abaze-bis mniSvnelovani nawili 1858-1864 wlebSi TurqeTSi gada-saxlda, zogierTi xalxi ki, magaliTad, ubixebi – mTlia-nad. Savi zRvis Crdilo-aRmosavleT sanapiroze TiTqmis ar darCnen adiReebi da abazebi, maTi mcire nawili aulebad Ca-asaxles yubanze. sul, oficialuri monacemebiT, dasavleT kavkasiidan TurqeTSi TiTqos 470 aTasi adamiani gadasax-lda, xolo yubansa da labaze daaxl. 90 aTasi.3 Tumca, sa- 1 И. Половнев. Страна Псху. Сухум, 1934, gv. 31; Г. А. Дзидзария. Махаджирс-тво и проблемы истории Абхазии XIX столетия, gv. 194-195. 2 А. Лилов. Последние годы борьбы русских с горцами на Западном Кавказе. – gaz. ,,Кавказ~, #19, 1867. 3 Ад. Берже. Выселение горцев Кавказа, gv. 165-167; С. Эсадзе. Историческая

Page 23: სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული წარსულიდან

409

fiqrebelia, rom es cifri garkveulwilad Semcirebulia. kavkasieli mTielebiT datvirTuli xomaldebi gadiodnen ta-manidan, anapidan, novorosiiskidan, tuafsedan, jubgadan, xostadan, soCidan, adleridan, candrifSidan, mdinareebis: tu, neCefsuxo, fSada, makofse SesarTavebidan.1

gadasaxlebis procesi sastiki iyo, rasac TviTmxilve-lebi gadmogvcemen: `Все это время черкесы оставались на бе-регу моря, под открытым небом, без всяких средств к жизни. Страдания, которые приходилось выносить в это время горцам, нет возможности описать. они буквально тысячами умирали с голоду. Зимою к этому присоединился холод. Весь северо-вос-точный берег Черного моря был усыпан трупами и умирающи-ми, между которыми лежала остальная масса живых, но до кра-йности ослабевших и тщетно ждавших, когда их отправят в Турцию. Очевидцы передают ужасные сцены, виденные ими в это время. Один рассказывает о трупе матери же, носившей на руках замерзших детей и никак не хотевшей расстаться с ними; третий – о целой груде человеческих тел, прижавшихся друг к другу, в надежде сохранить внутреннюю теплоту и в этом положении застывших и т.п.~.2

kavkasiel mTielTa TurqeTSi ZaldatanebiT gadasaxle-bis gamo evropaSi didi xmauri atyda. ruseTis xelisufleba Tavs imarTlebda, rom mTielTa TurqeTSi gadasaxleba maTi neba-surviliT ar momxdara da yovelive maTi Carevis gareSe moxda. rogorc cnobili publicisti, generali r. fadeevi aRniSnavda, kavkasiis omSi ruseTis xelisuflebis mizans warmoadgenda: `сдвинуть горцев с восточного берега Черного моря и заселить его русскими. Эта мера была совершенно не-обходима для безопасности наших владений~. magram, rogorc igi aRniSnavda cinizmiT, araviTar aucileblobas ar warmo-adgenda adgilobrivi mosaxleobis TurqeTSi gandevna. ru-seTs sakmarisad hqonda miwebi md. yubanis marcxena napirze maT dasasaxleblad, magram aseve araviTari mizezi ar arse-

записка.., gv. 52. 1 Ад. Берже. Выселение горцев Кавказа, gv. 166. 2 Я. Абрамов. Кавказские горцы. Краснодар, 1927, gv. 7.

Page 24: სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული წარსულიდან

410

bobda, daekavebinaT isini maTi survilis winaaRmdeg.1 r. fa-deevi, romelic oficialur azrs gamoxatavda, gulaxdilad aRniSnavda, rom ruseTis saxelmwifo interesi moiTxovda `соблюсти при поселении покорившихся только одно условие: чтобы нигде они, не примыкали к морю, чтобы по крайней мере несколько десятков верст отделяли их от берега~.2 r. fadeevi ufro met gulaxdilobasac iCens da aRniSnavs, rom `это зем-ля нужна была государству~, xolo rac Seexeba adgilobriv mosaxleobas, misi TqmiT, `в них самих не было никакой надоб-ности~.3

ruseT-kavkasiis omis damTavrebis Semdeg carizmma vrce-li teritoria miiRo sakolonizaciod. 1861-1864wlebSi da-savleT kavkasiaSi kazakTa 111 stanica (14239 ojaxi, 85 aTa-si suli) Caasaxles.4 imavdroulad am mxareSi asaxlebdnen ruseTis Sida guberniebidan gadmosaxlebul rusebs, ukraine-lebs, osmaleTidan gadmosaxlebul berZnebsa da somxebs.5 da-savleT kavkasiis dapyrobiT damTavrda aswliani ruseT-kavka-siis omi, riTac ruseTis imperiasTan kavkasiis SeerTebis xan-grZlivi procesi dasrulda. omis damTavrebis Semdeg cariz-mma kavkasiaSi Tavi myarad igrZno da dapyrobili mxaris sam-xedro-administraciuli mowyobisa da kolonizaciisaTvis zrunvas Seudga. omis damTavrebis Semdeg ramdenime wlis gan-mavlobaSi Savi zRvis Crdilo-aRmosavleTi sanapiro sruliad dacarielebuli iyo.

adgilobriv mkvidrTa samSoblodan gadasaxlebis Sem-deg ruseTis xelisuflebis winaSe idga amocana kvlav dae-saxlebina bunebiT uxvad dajildoebuli, magram gaukacrie-lebuli mxare; es mxare yaCaRebisa da kontrabandistebis TavSesafari ar unda gamxdariyo, amasTan, misi bunebrivi simdidre – vrceli tyeebi da nayofieri miwebi aeTvisebina, ganeviTarebina meRvineoba, meabreSumeoba, meTambaqoeba, meba- 1 Р. Фадеев. Письма с Кавказа, gv. 146-147. 2 Р. Фадеев. Письма с Кавказа, gv. 147. 3 Р. Фадеев. Письма с Кавказа, gv. 147. 4 Г. А. Дзидзария. Махаджирство и проблемы истории Абхазии.., gv. 208. 5 С. Смоленский. Воспоминания кавказца. – Военный сборник, #12, 1875, gv. 222.

Page 25: სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული წარსულიდან

411

Reoba, mefutkreoba, risTvisac aq SesaniSnavi bunebriv-kli-maturi pirobebi arsebobda. magram umTavresi iyo am mxaris mosaxleobis sakiTxi. xelisuflebas surda, `иметь на этой ïaèìîabêîé окраине население вполне благонадежное в полити-ческом отношении~.1 am amocanis realizaciis mizniT Semu-Savda ~debuleba Savi zRvis okrugis dasaxlebisa da misi marTvis Sesaxeb~, romelic imperatorma 1866w. 10 marts daamtkica. debulebiT gaTvaliswinebuli RonisZiebebis gan-xorcielebis mizniT carizmma dasavleT kavkasiis adminis-traciuli mowyobis reforma ganaxorciela. Seiqmna Savi zRvis okrugi, romelic moicavda Savi zRvis sanapiro te-ritorias md. tuafsedan md. begerefsTamde.2 es ukanaskneli yubanis olqis ufross eqvemdebareboda.3

Tavdapirvelad gadawyda mxare daesaxlebinaT ara samo-qalaqo mosaxleobiT, aramed samxedro mosamsaxureebiT. yo-fili kazakTa SavizRvispireTis jarisagan Seiqmna SafsuRe-Tis kazakTa sanapiro batalioni, romlis calkeuli nawile-bi stanicebad gaanawiles yofili samxedro simagreebis te-ritoriebze. gelenjikis simagris adgilas warmoiqmna gelen-jikis stanica; md. fSadis SesarTavTan – stanica beregovaia; md. vulanze – vulanskaia (amJ. arxipo-osipovka) da a.S. ka-zakebs eZleodaT jamagiri da sursaTi, marili, spirti, Tambaqo mTeli ojaxisTvis.4

amrigad, kazakebi Caasaxles ojaxebiT da mTlianad sa-xelmwifo kmayofaze aiyvanes. magram isini Znelad eguebod-nen adgilobriv pirobebs – mTiani adgilebi, tyeebi maTTvis miuCveveli iyo. ar iyo meurneobis gaZRolis memkvidreobi-Ti formebi, radgan Cerqezebi mTlianad wavidnen TurqeTSi 1 А. В. Верещагин. Черноморское прибрежье Кавказа и его колонизация. СПб., 1878, gv. 7-16. 2 А. В. Верещагин. Черноморское прибрежье Кавказа и его.., gv. 7-11; А. В. Верещагин. Путевые заметки по Черноморскому округу. М., 1874, gv. 24. 3 Л. С. Личков. Очерки из прошлого и настоящаго Черноморского побережья Кавказа. Киев, 1904, gv. 83. 4 Ф. Щербина. Прошлое и настоящее хозяйственных нужд и культурных начина-ний Черноморского побережья. – Труды съезда деятелей Черноморского побере-жья Кавказа. Т. I. СПб., 1913, gv. 3.

Page 26: სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული წარსულიდან

412

da waiRes istoriuli gamocdileba, adgilobrivi pirobebis codna da sameurneo Cvevebi. adgilobrivi pirobebis ucodi-narobis gamo, kazakebi sanapiroze damkvidrdnen, ramac maTSi malariis gavrceleba da didi msxverpli gamoiwvia, iRupe-boda saqonelic. kolonizaciaze uaryofiTad moqmedebda ug-zoobac.1

omis damTavrebis Semdeg 12 stanica Seiqmna, romelic yubanis kazakTa jaris SafsuRTa qveiTTa batalionisagan Sedga. es stanicebi dafuZnda gelenjiksa da tuafses Soris. batalionis SemadgenlobaSi Sevida 629 ojaxi 4 aTasi su-liT. imavdroulad aq Seiqmna ori daba: erTi somxuri md. Safsuxoze da erTi berZnuli kabardinskis koncxTan. mTel danarCen sanapiroze md. tuafsedan afxazeTis sazRvramde da-saxlebebi ar iyo, iyo mxolod jariskacTa saguSagoebi saxa-zo batalionebisa da yubanis kazakTa Semadgenlobidan.2 am sivrcis dasaxlebis mizniT gadawyda saxazo batalionebis ganlagebis adgilas SeeqmnaT samxedro dasaxlebebi daojaxe-buli dabali wodebis samxedroebisagan, romelTac unda ga-dascemoda 30 desetina miwis nakveTi ojaxze. ase aRmocenda patara dasaxlebebi, Tumca rodesac mTebSi TavSefarebuli Cerqezebis narCenebi gadaasaxles yubanispira vakeze, es bata-lionebic gadaiyvanes ufro moxerxebul adgilebSi veliami-novsksa da daxovskSi.3

1866w. 10 martis debulebis Tanaxmad, Savi zRvis sa-napiro zoli md. tuafsesa da md. bzifs Soris, Savi zRvi-dan kavkasionis mTavar wyalgamyof qedamde gansazRvruli iyo rus moaxalSeneTa `sanapiro sasoflo dasaxlebebis~ Sesaqmnelad. gadmosaxlebulTaTvis gansazRvruli iyo mTe-li rigi SeRavaTebi: nadelebi – ojaxze 30 desetina; er-Tdrouli fuladi daxmareba (50 man.), gadasaxadebisagan ga-

1 Ф. Щербина. Прошлое и настоящее хозяйственных нужд.., gv. 4. 2 З. Ш. Дидебулидзе. К вопросу колонизации Черноморского побережья Росси-йской империей. – wgn.: Вопросы истории народов Кавказа. Сборник статей, посвященных памяти З. В. Анчабадзе. Тб., 1988, gv. 241. 3 З. Ш. Дидебулидзе. К вопросу колонизации Черноморского.., gv. 242.

Page 27: სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული წარსულიდან

413

Tavisufleba 15 wliT, sarekruto valdebulebisagan gaTa-visufleba da sxv. magram, pirvel xanebSi, Savi zRvis ok-rugSi gadmosaxlebuli rusebis ricxvi mainc mcire iyo. ruseTis Sida guberniebis mkvidrT uWirdaT adgilidan daZ-vra, aSinebdaT gadasaxlebis sirTule, havis sakiTxi. amas-Tan, maT ZiriTadad ainteresebdaT puri, xolo Savi zRvis okrugSi saxnavi miwebi mcire iyo da purs aq meorexaris-xovani roli hqonda. amitom xelisuflebam gadawyvita gad-mosaxlebaze uari ar eTqva qristianebisaTvis samxreT kavka-siidan da anatoliidan, zogadad slavebisaTvis, moldavele-bisaTvis da sxv. aseTi politikis wyalobiT, anapasa da no-vorosiisks Soris rusebis garda dasaxldnen Cexebi, bulga-relebi, berZnebi.1

Savi zRvis okrugis saukeTeso miwebi daisakuTres impe-ratorma da misma naTesavebma, kavkasiis mefisnacvalma, didma samxedro da samoqalaqo Cinovnikebma. imperators ekuTvnoda mamuli Savi zRvis sanapiroze, md. fsaxasa da md. dagomiss Soris. es iyo SesaniSnavi adgili bunebriv-klimaturi pirobe-biT, amasTan kultivirebuli, sadac didi yuradReba mieqca me-baReobisa da meRvineobis ganviTarebas. aq moewyo vazis sanaSe-ne, sadac vazis 26 saxeoba gamohyavdaT. imperatoris mamuls uSualod emijneboda kavkasiis mefisnacvlis, didi mTavris mixeil romanovis mamuli vardane, romelic gadaWimuli iyo md. dagomissa da md. xoJiefss Soris, zRvidan mTamde 8 aTas desetinaze. aqve hqonda mamuli general-adiutant mixeil ta-rielis Ze loris-meliqovs; Savi zRvis okrugis ufross d. pilenkos, soxumis samxedro ganyofilebis ufross general v. geimans. jiqebis yofil sofel miqelrifSSi, md. fsous mar-cxena napirze, samxedro dasaxleba moewyo; md. candrifSidan or versze moldavelebis dasaxleba moewyo, romelsac Savi zRvis okrugis ufrosis d. pilenkos pativsacemad 1870 wels pilenkovo ewoda; jiqebis im aulSi, sadac adre reSid geCi cxovrobda md. fsous marjvena napirze, rusebi Casaxldnen da mas vesioloe ewoda. md. fsezuafseze da md. kudefsTaze adi- 1 А. В. Верещагин. Черноморское прибрежье Кавказа и.., gv. 16-17.

Page 28: სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული წარსულიდან

414

Reebis ori auli moewyo. es adiReebi muhajirobis dros mTebs Seefarnen da gadarCnen. Semdeg isini mTebidan Camoiyva-nes da rusuli samxedro nawilebis StabebTan Caasaxles.1

amis Sedegad moxerxda ramdenime aTasi, sxvadasxva erovnebis adamianis mozidva, Tumca xelisuflebas es ar ak-mayofilebda, radgan mTavrobis mier am saqmeSi Cadebul da-naxarjebs ar pasuxobda. es dasaxlebebi ZiriTadad orienti-rebuli iyo xorblis moyvanaze da ar fiqrobdnen am mxari-saTvis ufro xelsayreli soflis meurneobis dargebisaTvis, romlisaTvisac es mxare uaRresad karg pirobebs qmnida. 1870w. oqtomberSi Savi zRvis okrugSi Caasaxles SafsuRTa 90 ojaxi, radgan miiCnies, rom isini ukve safrTxes ver Seq-mnidnen. rusuli simagris veliaminovskis garSemo Seqmnili dasaxlebis bazaze 1871 wels aRmocenda posad (winaqalaqi) veliaminovski, xolo daxovskis simagris garSemo arsebuli dasaxlebis bazaze 1874 wels posad daxovski. 1874w. bo-losTvis Tanamedrove soCis raionSi mxolod 15 samoqalaqo piris ojaxi cxovrobda.2 rac Seexeba aul gubaadvs, mas Sem-deg, rac is 1864 wels ruseTis jaris nawilebma datoves, sruliad dacarielebuli iyo. 1878w. Semodgomaze aq stav-ropolis guberniidan Camovidnen berZnebi, romlebic samosax-lo adgilebs eZebdnen. isini moxibla gubaadvis velobma, ro-melic gamxmari gvimris, buCqnarisa da nekerCxlebis foTle-biT mewamul-mowiTalo ferad iyo Seferili. amitom am ad-gils krasnaia poliana uwodes. male aq berZenTa 36 ojaxi gadmosaxlda. maT gawmindes velobi, aages saxlebi, gaaSenes baR-bostnebi da meurneobas mihyves xeli. male aq estonele-bic gamoCndnen, romlebic 4 kilometriT zemoT dasaxldnen.3

15 wlis ganmavlobaSi, 1881 wlamde, Savi zRvis okrug-Si garda qalaqebisa novorosiiski, anapa da posadebisa soCi da tuafse, 37 dasaxlebuli punqti aRmocenda. am dasaxle-bebSi, 1866 wlamde Seqmnili 12 stanicisa da TurqeTidan 1 А. В. Верещагин. Путевые заметки по Черноморскому округу, gv. 70-95. 2 А. Мельников, В. Михайловский. От сочи до Красной поляны. М. 1955, gv. 12. 3 А. Мельников, В. Михайловский. От сочи до Красной поляны, gv. 56.

Page 29: სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული წარსულიდან

415

gadmosaxlebulTa dasaxlebebTan erTad, daaxloebiT 10 aTa-samde kaci cxovrobda, xolo qalaqebTan erTad mosaxleoba 22 aTass aRwevda da erovnuli SemadgenlobiT sakmaod Wre-li iyo. aq cxovrobdnen rusebi, germanelebi, Cexebi, estone-lebi, moldavelebi, berZnebi, somxebi da Cerqezebic.1 Savi zRvis sanapiros kolonizaciis ideologi a. vereSCagini 1878w. 19 ianvars peterburgSi, ekonomikuri sazogadoebis saerTo sxdomaze, Savi zRvis aRmosavleT sanapiros koloni-zaciis saqmeSi xelisuflebis amocanebis Sesaxeb aRniSnavda: На черноморском побережье Кавказа, как на окрайне государ-ства, стоющей так много русской крови и денег, по праву дол-жны господствовать церковь русская, язык русский, грамота русская. Разноплеменность населения вызывает необходимость основания школ, т.к. только школою это разноплнменное на-селение в будущем может сделаться русским~.2

sanapiros dasaxlebis saqme nela miiwevda win. 1894 wels Savi zRvis Crdilo-aRmosavleT sanapiros ewvia eqspe-dicia ruseTis miwaTmoqmedebisa da qonebis ministris a. er-molovis meTaurobiT. qspediciis wevrebs soxumSi sadili ga-umarTa soxumis olqis ufrosma polkovnikma v. brakerma. ban-ketze sityviT gamovida eqspediciis wevri s. Sarapovi, ro-melmac gulaxdilad ilaparaka ruseTis zraxvebze am mxareSi. kerZod, man Tqva: `mTeli Tavisi xangrZlivi istoriuli brZolisas, miiswrafvis ra samxreTisaken, Tbili cisa da Tbi-li zRvisaken, rusi xalxi iRebs msxverpls da, ai, bolos mas aqvs es cac da es zRvac. aq frialebs rusuli droSa, dalivlivebs rusuli arwivi. magram ratomaa, rom rusi kaci aq laRad ver grZnobs Tavs, ratomaa rom is aq Seviwroebu-lia, sulSexuTulia? ratomaa ucxo is am Tbil napirze, am kaSkaSa mzis qveS? vfiqrob imitom, rom rusuli sikeTis wya-lobiT aq, am miwaze, romelic rusuli sisxliTaa mopovebu-li, mokalaTda yovelgvari ucxotomeli, gansaxlda saukeTe-so adgilebze da ara marto aviwroebs rus adamians, aramed dascinis mas. magram es didxans ar gagrZeldeba. Cveni saxel-

1 З. Ш. Дидебулидзе. К вопросу колонизации.., gv. 242. 2 А. В. Верещагин. Черноморское прибрежье Кавказа и его колонизация, gv. 22.

Page 30: სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული წარსულიდან

416

mwifoebrivi amocanebi moiTxoven, rom es mxare ara marto sa-xeliT mxolod, aramed marTlac iqces male rusul mxared, rom aq mxardaWerili, gaZlierebuli da daimedebuli iyos rusi kaci. visurvoT batonebo, rom es moxdes Cqara, rom mZlavr rusul mucelSi male moixarSos mTeli aqauri sxva-dasxvatomobrivi da sxvadasxvaerovani narevi da rom es cac da es zRva namdvilad rusuli iyos~.1 peterburgSi dabrune-bisas a. ermolovma didi reklamireba gauwia araCveulebrivi silamazis sanapiros, romelsac rusuli riviera uwoda.2

am droidan daiwyo miwis nakveTebis gayidva soCis mi-damoebSi. maTze fasi TandaTan izrdeboda. soCis raionis Cqari tempiT dasaxlebas xeli Seuwyo 1891-1892ww. novo-rosiiski-soxumis gzatkecilis gayvanam, romelic ruseTs Zalian Zviri daujda. aTasobiT gaubedurebuli, ruseTis Sida guberniebSi 1891-1892ww. SimSilobiT devnilma adami-anma Tavi moiyara aq im imediT, rom puris natexi eSova da SimSiliT sikvdilisagan Tavi gadaerCina. magram daZabulma Sromam, uCveulo, TiTqmis tropikulma sicxem da momakvdine-belma malariam maTze damRupvelad imoqmeda. avadmyofobebis gavrcelebas xels uwyobda mZime sayofacxovrebo pirobebi: cxovreba muSaTa fardulebSi, daWaobebuli adgilebis max-loblad. am gzis gayvanis mZime furclebs Seexo maqsim gor-ki moTxrobaSi ,,adamianis dabadeba~, romelic 1892w. kavkasi-aSi mogzaurobisas TviTmxilveli gaxda yvela im ubedurebi-sa, rac im gzis gayvanas ukavSirdeboda da romelic moSimSi-le adamianebis Zvlebze amoizarda. amis Semdeg, Savi zRvis Crdilo-aRmosavleT sanapiros kolonizacia Cqari tempiT warimarTa. 1896w. Savi zRvis okrugi yubanis olqs gamoeyo da Savi zRvis guberniad gardaiqmna. imave wels veliami-novsks tuafse ewoda imave saxelwodebis mdinaris saxelis mixedviT, xolo daxovskis soCi aseve mdinaris saxelis mi-xedviT da samazro qalaqi gaxda.3 1 С. Шарапов. По Черноморскому побережью. Письма из поездки в составе экс-педиции министра Земледелия и Государственных имуществ осенью 1894 года. С.Петербург, 1896, gv. 48, xazgasma Cvenia – z.p. b.x. 2 А. Мельников, В. Михайловский. От сочи до Красной поляны, gv. 12. 3 А. Мельников, В. Михайловский. От сочи до Красной поляны, gv. 12.

Page 31: სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული წარსულიდან

417 27. soxumis saxelmwifo universitetis Sromebi

amrigad, im teritoriaze, sadac soCis olimpiuri Ta-maSebi unda gaimarTos ruseTis imperiam adgilobrivi mo-saxleobis genocidi da eTnowmenda moawyo. es mxare mor-wyulia TavisuflebisaTvis mebrZoli abaza-Cerqezebis sis-xliT da mofenilia maTi ZvlebiT. miuxedavad imisa, rom am umZimesi danaSaulis Cadenis Semdeg didi dro gavida, masze xandazmulobis vada ar vrceldeba. 1946w. 11 dekembers gae-ros generalurma asambleam miiRo rezolucia, sadac geno-cidi saerTaSoriso normebis darRvevad da kacobriobis wi-naaRmdeg mimarTul danaSauladaa gamocxadebuli. 1948w. 9 dekembers gaerom miiRo konvencia genocidis danaSaulis ac-denisa da genocidis dasjis Sesaxeb. am konvenciis pirveli muxlis mixedviT, `genocidi miuxedavad imisa, mSvidobis dros xdeba Tu omis dros, aris danaSauli, romelic saer-TaSoriso samarTlis normebs arRvevs~.1 meore muxli geno-cids Tvlis iseT qmedebad, romelic Cadenilia romelime eTnikuri, rasobrivi Tu religiuri jgufis mTlianad an nawilobrivi mospobis ganzraxviT, maT Soris maTi daxoc-vis, winaswarganzraxviT cxovrebis iseTi pirobebis SeqmniT, romelic gamiznulia misi mTliani Tu nawilobrivi fiziku-ri mospobisaTvis.2

aRsaniSnavia, rom adiRTa sazogadoebrivma moZraobam `CerqezTa kongresma~ 2005 da 2006 wlebSi ruseTis fede-raciis prezidents mimarTa ruseTis mier CerqezTa genoci-dis aRiarebis moTxovniT. Tumca maT pasuxi ar mohyolia. `CerqezTa kongresma~ evroparlamentsac mimarTa, raTa man ruseTis imperiis qmedeba XVIII-XIX saukuneebSi cnos ro-gorc Cerqezi (adiRe) xalxis genocidi. am faqtma ruseTis xelisufleba gaaRiziana. moskovma cinikurad ganacxada, rom `genocidis cnobisaTvis realuri safuZveli ar arsebobs~.3

1 Резолюция, принятая Генеральной Ассамблеей 260 А (III). ix.: http://www.un. org/russian/documen/convents/ genocide.htm 2 Резолюция, принятая Генеральной Ассамблеей 260 А (III). 3 Черкесские организации просят Европарламент признать геноцид адыгов. ix.: veb-gverdi: «Кавказский узел» http://adjaria.kavkaz-uzel.ru/articles/101702/

Page 32: სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული წარსულიდან

418

aseT fonze, miuxedavad realuri sagareo safrTxeebisa, uaR-resad mniSvnelovania saqarTvelos saxelmwifos zneobrivi, Rirseuli nabiji. 2011wlis 20 maiss saqarTvelos parlamen-tma ruseTis imperiis qmedebas Cerqezi (adiRe) xalxis mi-marT XIX saukuneSi genocidisa da eTnikuri wmendis Sefase-ba misca. am faqtma mTel msoflioSi gafantuli Cerqezebis da-debiTi emociebi da, rasakvirvelia, ruseTis gaRizianeba ga-moiwvia. saqarTvelos parlamentis samarTlebriv-politikuri Sefaseba am sakiTxTan dakavSirebiT pirvelia saerTaSoriso samarTlebriv da politikur sivrceSi, Tumca, imedia, erTa-derTi ar iqneba.

Page 33: სოჭისა და მისი შემოგარენის ისტორიული წარსულიდან

419

ZURAB PAPASKIRI, BEZHAN KHORAVA

FROM THE HISTORICAL PAST OF SOCHI AND ITS VICINITY

The article deals with the historical past of Sochi and its environs.

During centuries the north-east coast of the Black Sea was part of the Ge-orgian ethnopolitical and cultural world which later was settled by the pe-oples of the Abkhazian-Adygei Circassian race, though this region still remained in the Georgian cultural and political expanse for a long time. In 1864 the given region was conquered by Russia and the native popula-tion were forcefully deported to the Ottoman Turkey Empire. As a result of the Russian-Caucasian war (1763-1864) and the deportation of the na-tive population the inhabitants of Sochi and its environs – the Ubykhs and the Jiks – vanished from the history arena. At the end of XIX and at the beginning of XX centuries the Russian government settled Russians, Greeks and Armenians in their native land. In winter 2014 there are go-ing to take place Winter Olympic Games in Sochi and its vicinity. But in the territory where genocide and an ethnic cleansing of the native popula-tion have been carried no Olympic Games should be held because it is at variance with the Olympic Charter.