Paupėja 2011 m. lapkritis. Nr. 64 / 8

KronikaKronikaDalia Smalakytė Dalia Smalakytė 4d4d

PAUPĖJA. Adresas: „Paupėja“, 225 kab; Paupio g. 1, LT-28140 Utena. Redaktorius: Ovidijus Stauskas. Redakcija: Marija Keraminaitė, Eglė Daugsevičiūtė, Dovilė Kirdeikytė, Indrė Lukauskaitė. Maketas: Modestas Gadliauskas; http://www.maketavimas.aha.lt.

Spausdino: UAB „Utenos Indra“. Maironio g. 12, LT-28143 Utena. Tiražas 100 egz.

09 – 0109 – 01Prasidėjo nauji mokslo metai.Prasidėjo nauji mokslo metai.09 – 0109 – 01 4e ir 2b klasių gimnazistai naujus mokslo metus pradėjo 4e ir 2b klasių gimnazistai naujus mokslo metus pradėjo

dalyvaudami edukacinėje programoje „Kiekvienas lietuvis dalyvaudami edukacinėje programoje „Kiekvienas lietuvis turi turėti istorinę atmintį“ Kriaunose (Rokiškio raj.).turi turėti istorinę atmintį“ Kriaunose (Rokiškio raj.).

09 – 12-1609 – 12-16Mokyklos naujokams vyko pažintinės pamokos bib-Mokyklos naujokams vyko pažintinės pamokos bib-

liotekoje.liotekoje.09 – 2209 – 22Minėjome dieną be automobilio.Minėjome dieną be automobilio.09 – 2309 – 23Gimnazijoje paminėta Lietuvos žydų genocido aukų Gimnazijoje paminėta Lietuvos žydų genocido aukų

atminties diena.atminties diena.09 – 2609 – 26Gimnazijos antrokai dalyvavo akcijoje „Pasaulinei Gimnazijos antrokai dalyvavo akcijoje „Pasaulinei

širdies dienai paminėti“.širdies dienai paminėti“.09 – 2809 – 28Mūsų mokykloje paminėta sveikatingumo diena „Aš Mūsų mokykloje paminėta sveikatingumo diena „Aš

bėgioju. O tu?“.bėgioju. O tu?“.10 – 0410 – 04Debatų anglų kalba klubas pristatė savo veiklą ir Debatų anglų kalba klubas pristatė savo veiklą ir

„įšventino“ naujus narius.„įšventino“ naujus narius.10 – 05 10 – 05 Visa mokykla šventė mūsų gimnazijos 15-ąjį gimtadienį Visa mokykla šventė mūsų gimnazijos 15-ąjį gimtadienį

bei paminėjo mokytojų dieną.bei paminėjo mokytojų dieną.10 – 05 10 – 05 Skaitykloje atidaryta miniatiūrų paroda „Su mokytojo Skaitykloje atidaryta miniatiūrų paroda „Su mokytojo

diena...“. Parodų salėje 1-3 klasių mokinių paroda „Tau, diena...“. Parodų salėje 1-3 klasių mokinių paroda „Tau, mokytojau“.mokytojau“.

10 – 0610 – 06 Konstitucijos egzaminas mokiniams.Konstitucijos egzaminas mokiniams.10 – 07 10 – 07 Norintys mokyklos skaitykloje laikė konstitucijos Norintys mokyklos skaitykloje laikė konstitucijos

egzaminą.egzaminą.10 – 10 10 – 10

Gimnazijos bendruominė paminėjo psichinės sveikatos Gimnazijos bendruominė paminėjo psichinės sveikatos

dieną.dieną.

10 – 1010 – 10

Psichologo dr. Arvydo Liepuonio paskaita 1-3 klasių Psichologo dr. Arvydo Liepuonio paskaita 1-3 klasių

mokiniams „Paauglio agresyvumo raiška ir jo valdymas“.mokiniams „Paauglio agresyvumo raiška ir jo valdymas“.

10 – 1310 – 13

Gimnazijoje svečiavosi Kupiškio Lauryno Stuokos Gimnazijoje svečiavosi Kupiškio Lauryno Stuokos

Gucevičiaus gimnazijos mokytojai.Gucevičiaus gimnazijos mokytojai.

10 – 1710 – 17

Trečiokų ir ketvirtokų informavimas apie studijas Trečiokų ir ketvirtokų informavimas apie studijas

užsienyje.užsienyje.

11 – 0411 – 04

Vilniuje Litexpo parodų rūmuose vykusioje parodoje Vilniuje Litexpo parodų rūmuose vykusioje parodoje

„Mokykla-2011“ debatų programą bei kitas inovacijas Lietu-„Mokykla-2011“ debatų programą bei kitas inovacijas Lietu-

vai pristatė Adolfo Šapokos gimnazija.vai pristatė Adolfo Šapokos gimnazija.

GYVENIMO IŠMINTIES AFORIZMAI GYVENIMO IŠMINTIES AFORIZMAI (Ne Šopenhauerio)(Ne Šopenhauerio)

Dovilė Kirdeikytė 4c

Aplinkui – vieni fi losofai. Nebereikia nei Šopenhauerio, nei Nyčės, nei Platono... Tad štai kokia mūsų fi losofi ja mokykloj:

Mokytojai visada aiškiai paaiškins... :• Verčiau jau būčiau nusipirkęs tą suknelę.

(Kvedarienė)• Jūs numirsit anksčiau, nei lietuvių kalba.

(Baura)• - Man nesigauna...- Tik ligonis gaunasi. Arba miršta... (Bau-

ra)• • Užimt valdžią lengva, bet valdyt sunku.

(Jarmalavičius)• -Po pavadinimo taškas nededamas.-Čia ne taškas.-Nežinau, gal koks organinės kilmės, ne-

tyriau. (Baura)• Klausimas: žodis “nuostabus” kilęs nuo

žodžio “stebėtis” ar “stabas”? Tikriausiai nuo “stabas”, nes garbinam. (Baura)

• Lietuviai turi 5 lėktuvus, iš kurių du ne-veikia. Bet, aišku, mes jų turim 3 kartus daugiau negu latviai. (Jarmalavičius)

• Nebaigė rašyt A raidės ir numirė. (Baura)

...todėl mes išmintingai jiems atsakinėjam:

• Valstybė – žemės gabalas, atitvertas sie-na.

• Tik nuo paties žmogaus priklauso, ar jis leis vagai tekėti palei srovę (iš 12 - tokų rašinio)

• Už tai Abeliui atlyginta mirtimi.• Kūninės vertybės. (iš 10 - tokų rašinio)• Tai... Typo Mykolo ir Petro sūnus yra tas

pats?• Mokytojo profesija yra įdomi tuo, kad kas-

dien matai naujus veidus. (iš 12 - tokų rašinio)• Vertės idealai, netekę vertės. (iš 11 - tokų

rašinio)

• Autorius panaudoja ranką ir lietaus personifi kaciją. (iš 11 - tokų interpretacijos)

• Gašlios vertybės. (Iš 11 - tokų inter-pretacijos)

• Vertimas: Liverpool – kepenų baseinas. • -Aš manau... Koks buvo klausimas?-Koks tavo reikalas. Atsakinėk. (Baura)• Į tešlą įmuškite 2 nevirtus kiaušinius. (iš

11 - tokų namų darbo)• Aš išsprendžiau, bet neapskaičiavau.• Demokratijos tėvas – Paksas. (iš 11 - tokų

istorijos kontrolinio)• Žemę supa įvairaus plauko žmonės. (iš 11

- tokų rašinio)

Mokytojai dažnai mus auklėja:• Ropė kepa ne taip, kaip subinė norėtų.

(Jarmalavičius)• Nupiepiabalsiai. (Baura)• Pagal kalendorių suprantu, jums morčius,

bet pagal peizažą nepasakyčiau. (Baura)• Kai juokas ima iš tavo bejėgiškumo,

liūdna darosi. (Baura)• Pažymys – 2 su gelžkeliu. (Baura)• Jei žinotum, kad nežinai – būtų gerai.

(Baura)• Kiekvienas mąsto pagal savo sugedimo

laipsnį. (Dūdėnienė)• Eiti gyvenimo keliu... Bet kai kurie jūsų

sėdi gyvenimo kely. (Baura)• Liežuvis neturi ryšio su smegenimis.

(Baura)

Gal todėl mes ir esam tokie fi losofai?• Geras muzikontas pagros ir su šluota.

Tikrąja to žodžio prasme. Pasims šluotą ir gros.

• Vėjelis užsidegė.• Juk ne kasdien pamatysi, kaip mokykla

dega. Tik kartą per metus.• O aš turiu 4D katę!• Plėvesuojantys daiktai nelūžta.• Man viskas atrodo kaip tas pats.• Tu man – aš sau.

• Trenk galvą į bulvių košę.• Kokie taškai!!! Gaila, kad jų nebuvo...• Būna balsų, nuo kurių dūžta stiklinės. Nuo

mano balso tik kibiras sulinksta.• Netyčia nužudžiau žuvį...• Negalima savęs apgaudinėt, kad esi pro-

tingas... Paskui skaudžiai nusivilsi.• Nejuokinga ne tai, kad juokinga, bet

nejuokinga, nes reikia skaityt.• Jei ėdi žmones – žmonės suėda tave. Dedi-

kuojama Kiklopui.• Truputis humoro yra gerai, jis kaip van-

duo pažadina miegantį, bet jei jo bus per daug – kils potvynis.

O gal fi losofi jos semiamės iš mokytojų?• Persidirbėliai blogiau už tinginius. Darbo-

holikai – už alkoholikus. (Baura)• Prieš gamtą nepapūsi. (Rastenis)• Knygos buvo pigios. Bet jų nebuvo. (Bau-

ra)• Nuo romansų man mėnesiui organizmas iš

rikiuotės išeina. (Baura)• Žmonės kvadratinėm galvom... O ko čia

juokiatės? Su kuo žmonės daugiausia bendrau-ja, į tuos ir tampa panašūs. (Baura)

• Gudrumui ribų nėra. Idiotizmui – dar la-biau. (Jarmalavičius)

• Net pati kvailiausia moteris sugeba savo vyrą padaryti milijonieriumi. Jei jis prieš tai buvo milijardierius. (Jermalavičius)

• Modelis – lenta, į kurią įkaltos dvi vinys vietoj krūtinės. (Jarmalavičius)

• Girtus ir kvailus lengva valdyti. (Baura)• Mama – pati, tėtis – pats, vaikai – patsu-

kai. (Jarmalavičius)• Savo akimis girdėjau. (Latonas)• Griebti jautį už uodegos. (Baura)• Aš daryčiau kitaip, jei būtų mano valia,

bet, ačiū Dievui, ne mano valia. (Baura)• Merginos su vainikėliu karvių melžt nei-

davo. Dėl labai paprastos priežasties: karvės jį nuvalgytų. (Baura)

(P.S. Kas rado savo išmintį, neįsižeiskit, mes nepiktybiškai)

2011 m. lapkritis. Nr. 64

Ruduo vasarą arba vasara rudenįOvidijus Stauskas 4c

„...ir medžių pavėsio, aš noriu rėkt, no-riu rėkt...“ – tokie atgarsiai sklido iš grotuvo ausinių į mano smegenėles. Ir kad ims jos suktis – vargšė vokalistė! Nori pasislėpti nuo saulės spindulių, kurie, matyt, negailėdami kaitros žaidė balso stygomis, lyg patyręs bosistas savo gitara, ir nelei-do rėkt... Ką gi, pavydėk man, nes guliu aukštielninkas beržo pavesy, ir nors balso laidyt negaliu (kaimynai dar persižegnos!), parėkausiu pirštais. Šalia numesto kom-piuterio klaviatūra prašyte prašosi masažo, o ir „Paupėja“ iš galvos neišeina, nors dar tik rugpjūčio vidurys. Marga vasara, jei taip anksti pareigos prispiria...

Skaitytojau, jau išgyveni rugsėjo mėnesį, o man, dabar dėstančiam mintis, dar vasara. Aišku, tai nėra kažkoks pranašumas – tiesiog galva „šviežesnė“. Nors ir skiria mus visas mėnuo, drauge pamąstykim apie buvusius bei būsimus mokslo metus Adolfo Šapokos gimnazi-joje. Jei esi pirmokas(-ė), teks pasitelkti fantaziją.

Rugsėjo 1-osios išvakarėse apninka keistas jausmas: taip norisi greičiau supre-

suoti sąsiuvinius, tušinukus ir kitus „rakan-dus“ į kuprinę, pravert mokyklos duris ir surėkt „va ir aš!”. Jautiesi toks drąsus, nes žinai, kad nieks pirmą dieną itin nespaus, netgi nešauks! Šią situaciją palyginčiau su momentu, kai miegodamas apverti pagalvę ta vėsesne puse – užtikrinta ramybė ir saugumas. Po poros panašių dienelių lai-krodis pradeda suktis normaliu ritmu. Va-landos pavirsta minutėm, šios sekundėm ir lyg tyčia erzindamos atgena Mokytojų dieną, Kalėdas, ŠGMA, Paupoforus ir ki-tus užkandžiautojus laiku. Ir tai yra labai gerai, nes gyvas darbu nebūsi – reikia į tvarkaraštį įtraukti ir linksmybių. Aišku, linksminsiesi, jei pramogas pats išradingai

sukursi. Argi tai negalėtų tapti mūsų devi-zu?

Ši paragrafą rašau jau spaliui prasidėjus. Paskutiniųjų mano mokslo metų Adolfo Šapokos gimnazijoje pradžia visiškai atitinka vasarą kurptus lūkesčius: nedidukė pirmųjų pažymių baimė, bent vizualinė pažintis su pirmokais ir įsiliejimas į kasdienybę. Čia vėl už stalo šypsosi Vida Gudelienė, kai pasprukęs iš klasės valandėlės (tai ne propaganda) ilsiesi bib-liotekoje. Čia vėl bėgi į Rimanto Vaitkaus glėbį, iki kurio tik 100 metrų distancija, ir net nekreipi dėmesio į šalia dūstantį kolegą. Viskas klostėsi pagal planą, tačiau staiga BLYKST fotoaparatas ir jau mačiau, kaip atrodysiu vinjetėje. Tikra pabaigos pradžia, nors dar beveik visi metai... Kabos mano šelmiška šypsena ir primins apie klajones mokyklos koridoriais drauge su panašiais dabartinių ketvirtokų kartos šelmiais.

Linkiu, kad Tau, skaitytojau, panaši šypsenėlė nepradingtų, nes ji rodo, kad kažkas visiškai naujo sukasi galvoje. Nebūtinai korektiško, įmantraus ar fi losofi ško, tačiau primygtinai reikalingo. Pažiūrėk į mus: nors ir seniai besam, tačiau paraką universitetams taupom, o Tu kada pradėsi?

Piešė

Indrė

Sala

ngin

aitė

, 4c.

Ar jie ne puikus pavyzdys?Dovilė Meidutė 2d

Nauji metai – nauji pirmokai, su kuriais turėjome džiaugsmo susipažinti, taip pat visi pasijautėme vyresni, įžengę į aukštesnes kla-ses. Be abejo, teko atsisveikinti su pačiais vy-riausiais, mūsų gerbiamais dvyliktokais, kurie per ketverius metus prisitaikė Adolfo Šapokos gimnazijoje, patyrė begalę įvairių emocijų ir paskutiniaisiais metais ruošėsi egzaminams bei stengėsi įstoti į norimus universitetus.

Taigi galime ir turime kuo pasidžiaugti, nes visi du šimtai dvidešimt trys abitu-rientai išlaikė dvyliktos klasės egzaminus. Iš jų šimtas dvidešimt devynios merginos ir devyniasdešimt keturi vaikinai. Kaip ir beveik kiekvienais metais panelių būta kur kas daugiau. Taip pat galime didžiuotis šimtukininkais, kurių buvo net šeši. Iš jų – vie-na mergina, Rasa Narbutaitė, kuri įstojo į An-glijos universitetą Kembridžą, laikydama vals-tybinius brandos egzaminus net iš trijų dalykų surinko po šimtą balų. Turime Rasa didžiuotis ir palinkėti siekti savo tikslų ateityje. Vienas iš įdomesnių faktų tai, kad iš visų abiturientų

buvo dvidešimt septyniolikmečių, šimtas aštuoniasdešimt trys – aštuoniolikmečiai, devyniolika – devyniolikmečių ir vienas – dvidešimtmetis.

Abiturientai kaip ir kiekvienais metais rinkosi, kur norėtų studijuoti ateityje. 10,2 %, tai yra 23 mokiniai, įstojo į užsienio aukštąsias mokyklas, 66,37% –148 abitu-rientai – pasirinko Lietuvos universitetus, o 16,59%, tai yra 37 mokiniai, įstojo į Lietuvos aukštąsias neuniversitetines mokyklas. Abitu-rientai rinkosi mokymo įstaigas, tokias kaip Vilniaus universitetas, Vilniaus pedagoginis universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų uni-versitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino tecnikos universitetas, Vy-tauto Didžiojo universitetas, Vilniaus kolegi-ja, Utenos kolegija, Vilniaus dailės akademi-ja. Kaip ir visada, Vilniaus universitetas yra populiariausias, jis sulaukė didžiausio ne tik šapokynės, bet ir visos Lietuvos abiturientų dėmesio.

Taigi remdamasi tokia statistika galiu teigti, jog buvę dvyliktokai puikiai atliko savo misiją šioje gimnazijoje, įvykdė vieną iš savo gyvenimo tikslų: išlaikė egzaminus, pasiruošė naujai gyvenimo atkarpai ir tapo mums, būsimoms kartoms, puikiu pavyzdžiu.

Šturmuojant Šturmuojant karalystękaralystęOvidijus Stauskas Ovidijus Stauskas 4c4c

Prabėgus vasarai, vis mažiau Prabėgus vasarai, vis mažiau šapokiečių lieka Marijos žemėje. Emi-šapokiečių lieka Marijos žemėje. Emi-gruojam ir pažindinam užsienį su gruojam ir pažindinam užsienį su lietuviško studento mentalitetu. Šįkart lietuviško studento mentalitetu. Šįkart kalbamės su trijule, prieš keletą savaičių kalbamės su trijule, prieš keletą savaičių išvykusia į Jungtinę Karalystę naujos išvykusia į Jungtinę Karalystę naujos patirties ir žinių semtis. Tai Aleksandras patirties ir žinių semtis. Tai Aleksandras Kiseliovas, Rūta Verbickaitė ir Tadas Kiseliovas, Rūta Verbickaitė ir Tadas Paškevičius. Pastarasis Adolfo Šapokos Paškevičius. Pastarasis Adolfo Šapokos gimnazijos krepšinio lankų siaubas, gimnazijos krepšinio lankų siaubas, neįsivaizduojantis savęs be antrosios neįsivaizduojantis savęs be antrosios Lietuvos religijos. Jis studijuoja Nor-Lietuvos religijos. Jis studijuoja Nor-thumbria universitete Anglijoje, New-thumbria universitete Anglijoje, New-castle mieste. Aleksandras – debatų, castle mieste. Aleksandras – debatų, fi zikos bei būgnų trenksmo mėgėjas, fi zikos bei būgnų trenksmo mėgėjas, išvykęs į Škotiją, Glasgow universitetą. išvykęs į Škotiją, Glasgow universitetą. Rūta – aktyvistė bei jaunimo orga-Rūta – aktyvistė bei jaunimo orga-nizacijos „Ateities Raktas“ lyderė, savo nizacijos „Ateities Raktas“ lyderė, savo kelią tęsianti Heriot-Watt universitete kelią tęsianti Heriot-Watt universitete Edinburge. Edinburge. Nukelta į 2 p.Nukelta į 2 p.

Paupėja 2011 m. lapkritis. Nr. 64 / 2

Kas paskatino rinktis universitetą? Ką studijuoji?

Aleksandras: Specialybė vadinasi Elec-tronics & Electrical Engineering. Rinktis Glas-gow paskatino du pagrindiniai faktoriai. Pirma-sis – mokslo kokybė bei universiteto ir dėstytojų pasiekimai: trys pasaulio rekordai mokslo srity, keletas nanotechnologijų pradininkų. Taip pat Glasgow miestas yra žinomas dėl muzikinio gyvenimo. Daug puikių grupių užsuka!

Rūta: Reitingai. Nusprendžiau studi-juoti ekonomiką ir marketingą, o ketvirta-sis Jungtinėje Karalystėje pagal šią studijų programą yra būtent Heriot-Watt. Be to, tai labiausiai tarptautinis universitetas Škotijoje, gavęs dar ir 2011-2012 Škotijos metų univer-siteto vardą.

Tadas: Studijuoju Business with Interna-tional Management. Lietuviškai – Verslas ir Tarptautinė vadyba. Išorinių paskatinimų nebu-vo, tiesiog ėmiau domėtis studijomis užsienyje ir ieškoti sau tinkamo universiteto. Buvo tam tikros ribos, kadangi stojau per KASTU.lt. Galėjau rinktis iš universitetų, su kuriais ši organizacija bendradarbiauja. Kriterijai, pagal kuriuos rinkausi būtent Northumbria, buvo žavus miestas ir moderni aplinka. Pavyzdžiui 30 milijonų svarų vertės sporto centras.

Pirmas universiteto įspūdis?

Aleksandras: Pirmą įspūdį sudarė kiti pir-makursiai garsiojoje freshers week. Ir jis tikrai buvo nekoks – publika nepasižymėjo intelektu ar sąmoningumu.

Rūta: Jis nėra didelis, bet labai jaukus, modernus. Studentai čia labai motyvuojami mokytis.

Tadas: Įspūdis nepakartojamas! Uni-versitetas, kerintis ne tik modernumu ir IT galimybėmis, bet ir architektūra: išdėstymas, detalės ir taip toliau.

Kokia tvyro atmosfera? Aplinka?

Aleksandras: Universiteto aplinka/at-mosfera, kaip ir tikėjausi, yra jauki bei skati-nanti mokytis ir užsiimti papildoma veikla. Meluočiau, jei sakyčiau, kad dėstytojams stu-dentas yra labai svarbus: dėstytojai čia yra nuo-lat užsiėmę įvairia moksline veikla ir projektais, kurie universitetui kasmet neša milijonus svarų. Taigi čia ir yra jų prioritetas, bet jie suvokia, kad tai jiems nesuteikia teisės abejingai dėstyti ar ignoruoti studentų poreikius.

Rūta: Heriot-Watt įsikūręs Edinburgo prie-miestyje. Čia tarsi atskiras studentų miestelis, todėl aplink vien jauni žmonės. Visi šypsosi, tiesiog spinduliuoja. Žmonės čia patenkinti tuo, ką daro, ir tai labai pozityviai nuteikia. Iki paties miesto centro autobusu reikia važiuoti apie 30 min. Atrodo, kad ten galėčiau vaikščioti dienų dienas. Architektūra, įvairūs kultūriniai

Šturmuojant karalystęAtkelta iš 1 p.

paminklai tiesiog užburia.

Tadas: Atmosfera tikrai gera. Kadan-gi dar tik pirmos savaitės, jaučiasi šioks toks susikaustymas, tačiau iškilus bėdai ar neaiškumams bet kada drąsiai galima prašyt pagalbos, dėl to esu ramus. Žmones mandagūs ir malonūs, klausdamas net elementarių dalykų neišvysi nepatenkinto pono ar ponios veido.

Kuo studijos pranašesnės už lietuviškus pasiūlymus?

Aleksandras: Neteko čia studijuot, tad nesijaučiu kompetetingas atsakyti į šį klausimą.

Rūta: Turbūt geriausias būdas sužinoti, kuo studijos užsienyje pranašesnės, yra palyginti pasakojimus su tų, kurie studijuoja Lietuvoje. Čia yra daug privalumų (ES piliečiams studi-jos yra nemokamos, aukšta mokslo kokybė. Esame supažindinami su naujausia informaci-ja, mokomės iš knygų, išleistų 2010 ar 2011 m.). Visgi yra ir trūkumų. Liūdina akimirkos, kai norėtum, tačiau negali apkabinti artimųjų, esančių už beveik 3000 km.

Tadas: Kadangi beveik neteko susidur-ti su lietuviškais pasiūlymais, negaliu drąsiai daryti išvadų. Visgi čia yra galimybė trečiais studijų metais gauti darbą pagal studijuojamą profesiją. Tai praktika, tačiau gauni algą – lyg kasdienis darbas. Po tokios praktikos grįžti at-gal į universitetą ginti bakalauro darbo.

Kur įsikūrei?

Aleksandras: įsikūriau 7 minutės kelio pesčiomis iki universiteto, bet ne bendrabutyje – nuomoju butą su drauge lietuve ir jau draugu spėjusiu patapti britu.

Rūta: Įsikūriau studentų bendrabutyje, nes pirmaisiais metais kito varianto net ir nesvarsčiau. Gyvenu viena dideliame kam-baryje. Bendrabučiai čia radikaliai skiriasi nuo lietuviškų. Tiesa, kainos irgi kaip reikiant europietiškos...

Tadas: Įsikūriau name, Ferham rajone. Keturių kambarių namas su svetaine, bendru

tualetu, dušu.

Koks kurso mikroklimatas?

Aleksandras: Mokymo metodai atrodo daug žadantys ir kol kas įdomūs. Pavyzdžiui, pirmą semestą elektronikos inžinieriai Glasgow universitete gamina pusantro metro aukščio realaus lifto imitaciją. Studentai turi iš jiems duotų metalinių dalių sukonstruoti korpusą ir patį liftą, sujungti elektroninę dalį ir galiausiai ją suprogramuoti.

Rūta: Studijuojamas dalykas patinka. Paskaitos vyksta gana moderniai: visuomet ro-domos skaidrės, susiję pavyzdžiai iš YouTube ar BBC tinklalapių. Gauname konspektus, todėl nereikia jaudintis, kad kažko nespėsime užsirašyti.

Tadas: Bendrakursius dar menkai pažįstu, nes baigėsi tik antra savaitė. Šios savaitės metu turėjom 18 valandų trukmės paskaitų, jos visos tebuvo įžanginės, taigi, dar neprasidėjus ko-mandiniam darbui seminaruose, nebuvo progų geriau pažinti savo bendrakursių.

Ar įsiliejai į papildomas veiklas?

Aleksandras: Deja, ne.

Rūta: Universitete veikia daug skirtingų asociacijų, susijusių su pomėgiais: picos valgytojų, pokerio žaidėjų, fotografų. Taip pat susikūrusių tam, kad vienytų vienos tautybės studentus: kinų, indų, afrikiečių. Bendraminčius buria ir chemikų, matematikų, fi zikų klubai. Ir dar daug daug kitų. Aš prisijungiau prie ekonomistų draugijos.

Tadas: Kadangi be sporto neįsivaizduoju savo laisvalaikio, tai dalyvavau atrankinėj krepšinio treniruotėj ir man pavyko patekti į kitą turą. Universitetas turi net tris skiringuose divizionuose žaidžiančias komandas. Tikiuosi pakliūti į vieną iš jų.

Ar labai skiriasi tavo išankstinė nuomonė nuo tos, kurią susidarei atvykęs?

Aleksandras: Neturėjau išankstinės nuomonės.

Rūta: Išankstinė nuostata apie universitetą buvo gera, o atvykus čia paaiškėjo, kad nuo šiol ji bus dar geresnė. Visgi noriu priminti, kad Edinburge gyvenu tik mėnesį, todėl požiūris į kai kuriuos dalykus yra susiformavęs visai neseniai ir laikui bėgant apie tai galiu pasakoti visai kitaip.

Tadas: Manau, nuomonės visiškai ne-siskiria. Gal tiesiog kai kas pranoko lūkesčius, o esminių skirtumų, kurie liūdintų, tikrai nėra.

Taigi šitaip gyvuoja šapokiečiai sa-loje už 3000 kilometrų. Apsirūpinę, atviri įspūdžiams ir visai nepanašūs į robinzonus. Iki kol sulauksime gyvo pasakojimo, teks palūkėti, geriausiu atveju iki Kalėdų. Pa-sitenkinsim tik šiek tiek praskleistu šydu.

Rūta internacionalinėje draugijoje

Paupėja 2011 m. lapkritis. Nr. 64 / 7

išbandyti jėgas partizanų trikovėje (orien-tavimasis, šaudymas, partizanų minklės). Pavakare klausėmės „Misija Sibiras‘11“ pristatymo. Misijos dalyviai išsamiai ir įdomiai supažindino su nuveiktais darbais ir patirtais įspūdžiais atšiauriuose rytuo-se. Vieni jų buvo Tomsko srityje, o kiti – Tadžikistane. Jau temstant atvyko Vytau-tas V. Lansbergis ir pristatė dokumentinį fi lmą „Partizano žmona“. Kino juos-toje paskojama tragiška partizano Juozo Lukšos-Daumanto ir Nijolės meilės isto-rija žiūrovus žavėjo atvirumu. Vakare prie laužo skambėjo dainos ir Broniaus Kri-vickio, Vytauto Mačernio, Alfonso Nykos – Niliūno, Mamerto Indriliūno poezija...

Rugsėjo 4 diena. Tautiška giesme, tylos minute pagerbėme visus žmones, kurie ko-vojo, kentėjo ir padėjo galvas už Lietuvos laisvę. Trakinių kapinaitės, kur vyko pager-bimas, kruopščiai sutvarkytos, pastaty-tas kryžius Trakinių partizanams, o šalia stūkso vėtros nulaužtas beržas, lyg gyvas paminklas, menantis suluošintus žmonių likimus...Vidudienį KASP kariai (Anykščių 806 kuopos) pristatė Lietuvos kariuomenės ginkluotę. Vėliau prasidėjo atvira diskusi-ja: tarsi gyva istorijos pamoka, kurią vedė N. Černiauskas. Joje dalyvavo partizanų rėmėjų dukra, sodybos šeimininkė Marija Kalvaitienė, Seimo nariai: Agnė Bilotaitė, Arvydas Anušauskas ir LŠS vadas Anta-nas Plieskis. Diskusijos metu buvo girdėti unikalių minčių, mitų griovimų, tokių kaip tas, kad lietuvius į miškus išeiti paska-tino „amerikonai“.Be to, buvo išsakytos dabartinės Lietuvos problemos ir siūlyti jų sprendimo būdai. Renginį vainikavo „Sielos“ koncertas, kurio gyvo skambesio klausėmės susėdę, sugulę ant žolės...

Anykščių mero žodis

Patirtis savu kailiu

Gaila buvo palikti tarsi nuo pasaulio Virintos upės atskirtą kampelį, kuriame tvyrojo tokia sava ir miela atmosfera... Senoliai nepeikė jaunimo, atvirkščiai, jie džiaugėsi, kad čia jo tiek daug ir tokio mo-tyvuoto yra. Pabuvęs sąskrydyje supranti, kad susirinkusieji Tėvynę myli ne žodžiais, o darbais!

Degradacinis nuosmukis

Dovilė Kirdeikytė 4cNusimokėm? Pernai Šapokos gimanzija

buvo 23 vietoje pagal respublikinį gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingą, šiemet – bai-singai smukę – tik 24. Nuo Vilniaus licėjaus, laimėtojų, atsiliekam 44,37 % lietuvių kalbos egzamino šimtukininkais (ne mažiau 90% surinktų balų teisingų atsakymų), 65,87% is-torijos, 67,25% matematikos, 81,94% užsienio kalbos, 68,07 bendru balų skaičiumi ir net 35 „tėvynės išdavikais“ – pabėgeliais į užsienio univeritetus. (Ak, och, ai... Tas šiuolaikinis jaunimas... Ir kokio velnio jie grūdasi į užsienį? Kas ten geriau nei Lietuvoj, brangioj Tėvynėj, šaly, kur miega kapuos didvyriai?! Mano laikais tokių tėvynės išdavikų nebūdavo... Argi dėl to senoji mūsų karta kovojo už nepriklausomą šalį? Tiesiog baisu! Begėdišika! Akiplėšiška!) Visos kitos Utenos rajono gimnazijos pakilo (išskyrus „Saulės“ gimnaziją): Užpalių gim-nazija iš 216 pakilo į 171 vietą, Dauniškio – iš 432 į 382. Statistika ir skaičiai aukščiau visko. Taigi klausimas kyla, kas kaltas dėl tokios baisios degradacijos?

Svarbiausia, kaltų reikia ieškoti. Nebūtina kaltininkus pašalinti, pakreipti teisinga mąstymo bei veiklos linkme ar kažką pataisyti. Svarbiausia surasti. Taigi kas kaltas?

Vienas kalčiausių yra „Feisbukas“ – pagrindinis degradacijos šaltinis. Kiekvienas, užeinantis į biblioteką, kaip narkomanas lenda į „Feisbuką“, kuris jį užhipnotizavo, dėl to per pertraukas nespėja padaryti namų darbų. Pri-griebti mokytojų, gauna neigiamą įvertinimą. Tai mokinius paveikia psichiškai, ir jiems pasąmonėj užsiciklina mokytojų pastaba: „Kaip išlaikysi egzaminą šimtukui, jei net namų darbų nedarai?“. Taigi visa tai atisliepia vaikams lai-kant egzaminus.

Antrasis svarbus nuosmukio veiksnys – egzamino laikas. Mokiniai egzaminus laiko pavasarį, per patį morčių. Tai juos, be abejo, blaško. Paukščiukų čiulbėjimas, katinų serena-dos, upelio čiurlenimas... Abiturentai nuolatos mąsto ne apie tai, kas pirmiau okupavo Lenkiją: Stalinas ar Hitleris, bet kas anksčiau okupavo širdį: Juzė Petrui ar Petras Juzei. Taip pat iki pavasario neužsilieka tai, ką mokytojai kišo į galvas rudienį. Ir Juzė nepriminė Petrui funkcijų išvestinių, kaip jam žadėjo prieš suusitinkant. Todėl dėl nesėkmių galima kaltinti orą.

Na, o visų kalčiausia yra Lietuvos valdžia. Negaliu tiksliai pasakyti kuo, bet ji tikrai dėl to yra kalta. Būtų neetiška jos dėl kažko neapkal-tinti.

Taigi, kaip matome, patys moksleiviai čia niekuo dėti. Jie tik mokosi (arba ne) ir kiša į savo kuklias smegenėles nuogirdas iš mokytojų, kurie, kad ir kaip stengtųsi, negali pralenkt visagalio „Feisbuko“ ir pavasarinių gamtos kataklizmų.

P.S. Esam 24 vietoje iš 462 „Veido“ žurnalo žr. ‚Veidas“, 2011, nr.32) reitinguotų šalies gimnazijų bei vidurinių mokyklų. Gerai tai ar blogai – spręskite patys.

Atkelta iš 6 p.

Tėvynę mylinčių žmonių sąskrydisTėvynę mylinčių žmonių sąskrydis

Paupėja 2011 m. lapkritis. Nr. 64 / 6

ženklais ar tikite? Taigi! Tiesą sakant, nelabai man rūpi jūsų atsakymas – teigia-mas ar ne – vis vien ketinu pasidalinti savo atradimu. Visai (netyčia, tyčia) taršydama internetą, radau tyrimą, kurį šešerius metus

vykdė viena Kanados draudimo bendrovė. Jos darbuotojai surinko daugiau nei 100 000 JAV ir Kanados draudimo bendrovių klientų asmeninius duomenis (tai turėtų įtikinti, kad išvados nėra iš piršto laužtos), juos išnagrinėjo ir sukaupė išsamią medžiagą, kuri atskleidė netikėtus rezultatus:

Automobilio karma. Vairuotojams, ir ne tikAtkelta iš 5 p.

Į avarijas dažniausiai patekdavo šių Į avarijas dažniausiai patekdavo šių Zodiako ženklų atstovai:Zodiako ženklų atstovai:

1. Svarstyklės (blogiausi vairuotojai)1. Svarstyklės (blogiausi vairuotojai)2. Skorpionai2. Skorpionai3. Ožiaragiai3. Ožiaragiai4. Avinai4. Avinai5. Vandeniai5. Vandeniai6. Šauliai6. Šauliai7. Žuvys7. Žuvys8. Jaučiai8. Jaučiai9. Mergelės9. Mergelės10. Dvyniai10. Dvyniai11. Vėžiai11. Vėžiai12. Liūtai (geriausi vairuotojai).12. Liūtai (geriausi vairuotojai).

Baudomis už eismo taisyklių Baudomis už eismo taisyklių pažeidimus dažniausiai buvo baudžiami pažeidimus dažniausiai buvo baudžiami šių ženklų vairuotojai:šių ženklų vairuotojai:

1. Žuvys (daugiausia baudų)1. Žuvys (daugiausia baudų)2. Avinai2. Avinai3. Vandeniai3. Vandeniai4. Ožiaragiai4. Ožiaragiai5. Svarstyklės5. Svarstyklės6. Jaučiai6. Jaučiai7. Skorpionai7. Skorpionai8. Liūtai8. Liūtai9. Vėžiai9. Vėžiai10. Mergelės10. Mergelės11. Šauliai11. Šauliai12. Dvyniai (mažiausiai baudų)12. Dvyniai (mažiausiai baudų)

Šie du sąrašai taip sužadino mano smalsumą, kad nusprendžiau įsivaizduoti pažįstamus zo-diako ženklų pavidalais, tik už vairo. Mano išvados ir patarimai.... Svarstyklės ir Vandeniai ant savo mašiniukų turėtų turėti skiramuosius ženklus dėl nedrausmingumo (kaip kad jaunieji vairuotojai žalius lapus turi), o užsispyrėliai ir vaikiškumo nestokojantys Avinai galėtų kad ir ant kaktos užsirašyti ,,nepasitikėk manimi ke-lyje“. Svajoklės Žuvys tikriausiai ir taip apsieiti galėtų, jei tik už vairo jaustųsi kaip ant žemės... Skorpionų instinktas padeda jiems pasikliauti savimi, tačiau jie turėtų valdyti norą lenk-tyniauti, kai kas pačius pralenkia. Didžiausi ekstremalūs užsispyrėliai Jaučiai galėtų mažiau ,,šokinėti“ per sankryžą plieskiant raudonam šviesoforo signalui. Šauliai, regis, yra supra-tingi, tad ir toliau visokius triukus, esant eismui, galėtų palikti profesionalams, bet dėl plepumo – kuo giliau nukiškite mobilųjį! Panašu, kad Ožiaragiai nuoširdžiai tiki eismo taisyklių galio-

jimu tik kitiems – derėtų susimąstyti. Geruolės Mergelės, pasiryžusios kirsti per stabdžius, kad sustotute prieš ežiuką, pagalvokite, ar spės sus-toti iš paskos važiuojantis automobilis. Kapri-zingieji Vėžiai, ar verta dėl smulkmenų spau-dyti garso signalą kone visiems iš eilės? Na, o Liūtai ir Svarstyklės... tiesiog neužmikite ant laurų.

Taip išeina, brangieji, kad geri ar blogi esate vairuotojai, jau senai žvaigždės numatė (nelaimės atveju bus ką kaltinti). Na, o kitais atvejais, manau, suprasite, jog statistika nėra pramanyta (beje, pasak kompanijos, tyrimu buvo siekta išsiaiškinti, po kurios JAV valstijos dangu-mi pavojingiausia vairuoti. Išėjo – po kuria žvaigžde gimusiems). O mano norui pasida-lyti šiuo atradimu išsipildžius, kaltės jausmas ima ,spausti“, tad palieku jums galimybę tikėti straipsnio žodžiais ar ne. Tik šįkart. Tad sėkmės ir toliau krptingai zulinant asfaltą ir tolerantiškai kitų atžvilgiu ugdant ,,vairuotojo charakterį“.

Piešė

Indrė

Sala

ngin

aitė

, 4c.

Brangus dienorašti,Vaidas Karvelis 4g

nepatikėsi, tačiau tai, kad geriausi pasaulio kulinarai yra vyrai – visiška tiesa. Ir jei manai, kad tokiu tapti reikia didelių pastangų, tai tu klysti. Štai jo receptas: ant tamsių, ąžuolinių grindų išbarstyti namų darbai, baltos sienos turi būti apkabinėtos automobilių plakatais, ant spintos užkelta pernykštė Kalėdų eglutė, o po lova paslėptas dviračio ratas. Dar yra reikalin-gas vaikinas, tai yra aš, o netvarka ir dulkės tik padeda kūrybingiau galvoti.

Tiesa, jaunajam kulinarui reikia nedide-lio paskatinimo veikti, todėl šį kartą iš gilaus miego mane pažadino nedidelė katastrofa, įsiveržusi į kambarį – Monikutė. Jaunėlė sesutė raudonais skruostais, geltonom kasom ir siau-rom akim, kurios dabar mane įdėmiai skenavo lyg sakytų: „gal pamiršai mamos gimtadienį ir mūsų susitarimą dėl netikėtų pusryčių?“

– Eik miegot, čiukče, pusryčius mamai paruošiu...– per miegus ištariau aš.

– Moliūgas! – ir kinietė išbėgo į savo kambarį.

Nutariau nieko nelaukti ir išdidžiai atsistojęs nuėjau virtuvės link. Šįkart ji atrodė kitokia: kriauklė nebebuvo kriauklė, dabar ji priminė sapne regėtus fronto apkasus, druska atstojo paraką, o didžioji medinė mentelė man buvo lyg revolveris. Staiga atgijo pirmykščiai pojūčiai ir supratau, jog laukia kova. Mama keliasi septintą valandą, todėl vienintelis priešininkas buvo laikas, neskaitant šašo, kuris sėdėjo savo kambaryje. Mūšio laukas virtuvė, o mūšio pradžia šešta valanda.

Nieko nelaukdamas čiupau bulves ir pradėjau įnirtingai skusti.

– Maniau, kepsim pyragą? – po kiek laiko įslinkusi Monika papriekaištavo.

– Ką? Galėjai pasakyti, kai pradėjau skust bulves, o ne kai baigiau jas tarkuoti.. – Pasiro-do buvau pasiėmęs visai ne vyšnių pyrago, o bulvinių blynų receptą. Iki septintos valandos liko tik 10 minučių tad turėjau veikti greitai...

– Su gimtadieniu, mama! Dribsniai su pienu!

Tėvynę mylinčių žmonių sąskrydisTėvynę mylinčių žmonių sąskrydisKarolina Vijeikytė 4e

„…Žalias medis ir žalias brolis\ Ošia „…Žalias medis ir žalias brolis\ Ošia Lietuvą – meilę ir jėgą.\ Nekirsk medžio, Lietuvą – meilę ir jėgą.\ Nekirsk medžio, broli!...“broli!...“ aidi Aistės Smilgevičiūtės ir aidi Aistės Smilgevičiūtės ir „Skylės“ patriotinės dainos žodžiai, ošia „Skylės“ patriotinės dainos žodžiai, ošia miškas, o senoji sodyba alsuoja gar-miškas, o senoji sodyba alsuoja gar-binga praeities našta. Tačiau dabar ant binga praeities našta. Tačiau dabar ant šios, partizanų krauju išvaduotos, žemės šios, partizanų krauju išvaduotos, žemės stovi beveik vien jaunimas, nesusidūręs stovi beveik vien jaunimas, nesusidūręs su praeities baisumais ir turintis jau su praeities baisumais ir turintis jau padovanotą laisvę.padovanotą laisvę.

Rugsėjo 3-4 dienomis Lietuvos Rugsėjo 3-4 dienomis Lietuvos šaulius, visuomeninių organizacijų atsto-šaulius, visuomeninių organizacijų atsto-vus, moksleivius, studentus, laisvės kovų vus, moksleivius, studentus, laisvės kovų amžininkus bei visus Tėvynę mylinčius amžininkus bei visus Tėvynę mylinčius žmones subūrė „Trakinių partizanai 2011“. žmones subūrė „Trakinių partizanai 2011“. Jau tradiciniu tapusį renginį organizavo Jau tradiciniu tapusį renginį organizavo

Lietuvos šaulių studentų korporacija Lietuvos šaulių studentų korporacija „Saja“, kurios pre-zidentas anykštėnas „Saja“, kurios pre-zidentas anykštėnas Mindaugas Nefas ir Anykščių S. Dariaus ir Mindaugas Nefas ir Anykščių S. Dariaus ir S. Girėno 1-oji šaulių kuopa. Renginio su-S. Girėno 1-oji šaulių kuopa. Renginio su-manytojas VU istorijos doktorantas, šaulys manytojas VU istorijos doktorantas, šaulys Norbertas Černiauskas. Jis stengiasi sutelk-Norbertas Černiauskas. Jis stengiasi sutelk-ti aktyvų jaunimą ir pagerbti Trakinių par-ti aktyvų jaunimą ir pagerbti Trakinių par-tizanus. Anot istoriko, svarbu nepamiršti tizanus. Anot istoriko, svarbu nepamiršti tų žmonių, kurie kovojo už mūsų tautos tų žmonių, kurie kovojo už mūsų tautos garbę. Todėl kiekvienais metais idėjų garbę. Todėl kiekvienais metais idėjų pilna kūrybinė grupė plečia programą ir pilna kūrybinė grupė plečia programą ir stengiasi pritraukti kuo daugiau įvairaus stengiasi pritraukti kuo daugiau įvairaus amžiaus žmonių, mat Lietuvos laisvės ko-amžiaus žmonių, mat Lietuvos laisvės ko-vos iki šiol nėra tinkamai suprastos, nes vos iki šiol nėra tinkamai suprastos, nes žmonių mąstymas yra sujauktas dėl ilgai žmonių mąstymas yra sujauktas dėl ilgai trukusios Lietuvos okupacijos. Didelis trukusios Lietuvos okupacijos. Didelis dėmesys yra skiriamas jaunajai kartai, dėmesys yra skiriamas jaunajai kartai, nes, istorikės Mingailės nuomone, norint nes, istorikės Mingailės nuomone, norint

švariai pažvelgti į Lietuvos laisvės kovas, švariai pažvelgti į Lietuvos laisvės kovas, būtina, kad užaugtų visiškai nauja karta, būtina, kad užaugtų visiškai nauja karta, kuri nebus susidūrusi su sovietmečiu.kuri nebus susidūrusi su sovietmečiu.

Pirmąją dieną susipažinome su Pirmąją dieną susipažinome su Laisvės kovotojų gyvenimu. Naujos pa-Laisvės kovotojų gyvenimu. Naujos pa-tirties įgijome įsitraukę į bunkerio staty-tirties įgijome įsitraukę į bunkerio staty-bas, kurios tik kitą dieną buvo baigtos. bas, kurios tik kitą dieną buvo baigtos. Tada turėjome galimybę užsidaryti jame Tada turėjome galimybę užsidaryti jame ir bent truputį pajausti, kaip sunku buvo ir bent truputį pajausti, kaip sunku buvo miško broliams ilgai išbūti drėgme ir miško broliams ilgai išbūti drėgme ir šalčiu dvelkiančiose slėptuvėse. Po darbų šalčiu dvelkiančiose slėptuvėse. Po darbų ragavome partizaniškus pietus: sriubą su ragavome partizaniškus pietus: sriubą su grybais, bulvių lupenomis ir neįprastus grybais, bulvių lupenomis ir neįprastus koldūnus su dilgelėmis. Tokiu maistu koldūnus su dilgelėmis. Tokiu maistu mes, gyvenantys gana sotų gyvenimą, mes, gyvenantys gana sotų gyvenimą, neužsikimšome, todėl po to visi pasisoti-nome šauliška koše. Dieną dalyviai galėjo Nukelta į 7 p.

Paupėja 2011 m. lapkritis. Nr. 64 / 3

Pat inka ne t ik bandelėsEvelina Dilytė 2d

Šiais metais į mūsų mokyklą sugužėjo 150 pirmokėlių. Praėjus pirmajam mėnesiui, vieni jų jau spėjo apsipra-sti naujoje aplinkoje, o kiti vis dar sunkiai orientuojasi painiuose korido-riuose. Turbūt ne vienam iš mūsų įdomu, kaip jiems sekasi apsiprasti naujoje mokykloje, ar pasiteisino jų viltys bei lūkesčiai.

Taigi pašnekinau keturis pirmokus: Vaivą Valiulytę 1a, Martyną Jakučionį 1a, Klaudiją Cicėnaitę 1d, Luką Degulį 1d. Štai kokie pirmokų įspūdžiai mūsų mokykloje!

Dėl ko pasirinkai mokytis Adolfo Šapokos gimnazijoje?

Vaiva: Nes, mano nuomone, Adolfo Šapokos gimnazija – geriausia gimnazija Utenoje. Taip pat manau, kad ji geriausiai paruošia dešimtos ir dvyliktos klasės eg-zaminams. Ir, žinoma, faktas, jog daugu-ma draugų pasirinko būtent šią mokyklą, paskatino ir mane taip pat pasirinkti ją.

Martynas: Visų pirma pasirinkau dėl to, kad čia mokosi sesė ir nemažai pažįstamų. O antra, manau, šioje mokykloje galima pasiekti daug daugiau negu kitose.

Klaudija: Nes jau nuo mažens žinojau, kad į ją eisiu.

Lukas: Nes ji yra geriausia Utenoje ir manau, jog geriausiai paruoš egzaminams.

Kokie įspūdžiai praėjus pirmajam mėnesiui besimokant čia?

Vaiva: Labai geri. Mokiniai labai draugiški ir kai kurie mokytojai tikrai labai smagūs.

Martynas: Įspūdžiai išties geri, moki-niai mandagūs bei turintys puikų humoro jausmą. Maistas valgykloje taip pat skanus. Na, nusiskundimų kol kas neturiu.

Klaudija: Labai puikūs įspūdžiai.Lukas: Kol kas mokyklos įspūdžiai

geri, tik dėl mokslų truputį nekaip, nes čia

daug sunkiau negu senojoje mokykloje.Kas mūsų gimnazijoje patinka labiau-

siai?Vaiva: Patinka bandelės, taip pat šaunu,

kad vyresni mokiniai nesistumdo, kaip kad būdavo pagrindinėje mokykloje.

Martynas: Jei konkrečiai, patinka tai, kad galima per pertrauką eiti į rūsį ir, liaudiškai sakant, „pasikačialint“.

Klaudija: Mokytojai, žinoma.Lukas: Patinka mokytojas Breiva. Be

to, valgykloje skanus maistas.Ar patiko rugsėjo pirmosios šventė?Vaiva: Taip, tikrai labai patiko. Dar

kartą įsitikinau, kad šapokiečiai labai išradingi.

Martynas: Taip, patiko. Tik su tais vyrukais niekas nedarė atsispaudimų, matyt, pirmokai drovėjosi, kaip ir aš.

Klaudija: Žinoma, kad patikoLukas: Rugsėjo pirmoji labai patiko,

geras pristatymas buvo.Ar draugiški su pirmokais vyresnių

klasių mokiniai?Vaiva: Draugiški.Martynas: Taip.Klaudija: Taip.Lukas: Manau, draugiški.Ar ketini dalyvauti kokioje nors

popamokinėje veikloje mūsų mokykloje? Vaiva: Nežinau, gal ir ketinu.Martynas: Šiokių tokių planų yra, bet

dar neapsisprendžiau.Klaudija: Taip, aš jau tarybos narė.Lukas: Dar nežinau.Ar nesigaili, jog nepasirinkai kitos

mokyklos?Vaiva: Nesigailiu, kaip tik labai

džiaugiuosi, kad atėjau į šią gimnaziją. Kuo toliau, tuo geresnę nuomonę apie ją susidarau!

Martynas: Kol kas ne, kaip bus vėliau, pamatysim.

Klaudija: Nė trupučio nesigailiu.Lukas: Kartais, kai būna labai sunku,

bet kai viskas praeina, tikrai nesigailiu.

Skaičių magija mokykloje

Ruduo. Ir vėl reikia į mokyklą, mokytis ir vėl skaičiuoti minutes iki pamokos pabaigos. Vasara prabėga taip pat greitai, kaip prabėga mokyklos metai nuo jos įkūrimo. Utenos Adolfo Šapokos gimnazijoje keitėsi ne tik mokiniai, bet ir mokytojai. Vieni atėjo, kiti išėjo. Taip ir gyvenome visus 15 metų.

1997 metais Utenos vidurinė mokykla – gim-nazija buvo pavadinta istoriko Adolfo Šapokos vardu. Tais metais mokėsi 590 mokinių, buvo 24 klasių kom-plektai, o mokiniams dėstė 45 mokytojai. Gimnazija tuomet turėjo bendrąsias ir gimnazijos klases. 2002 metais Adolfo Šapokos gimnazija buvo reorganizuo-ta mokiniams mokytis keturis metus su profi liavimo pradmenimis 1-2 klasėms bei 3-4. Taip pat nebeliko stojamųjų egzaminų į pirmąją gimnazijos klasę.

Per visus darbo metus mokykla išlydėjo apie 3000 gimnazistų. Vieni pasiekė aukštumų sporto sri-tyse, kiti muzikos, kultūros ar teatro, kaip Modestas Vaišnoras, Laura Čepukaitė, Augustė Vedrickaitė, Ig-nas Ciplijauskas, Tomas Žaibus ir daugelis kitų. Šiuo metu gimnazijoje mokosi 655 mokiniai: 150 pirmokų, 151 antrokas, 163 trečiokai ir 191 ketvirtokas. Iš 655 mokinių 413 merginų ir 242 vaikinai. Mokykloje dėsto 57 mokytojai: 6 ekspertai, 31 metodininkas, 16 vyr. mokytojų bei 4 mokytojai. Šioje gimnazijoje kaip jokioje kitoje gausu mokytojų vyrų, net 17 – tai labai retas atvejis Lietuvos gimnazijose. Visi moki-niai skirtingi, kaip ir jų norimo mokslo pasirinkimas. Pavyzdžiui, šiuo metu gimnazijoje 310 mokinių lanko tikybą, o 345 – etiką. Net 420 mokinių mokosi dviejų užsienio kalbų. 32 gimnazistai lanko Dailės mokyklą. Na, o pasitaiko ir tokių, kurie nori kartoti tą pačią klasę, kurioje jau mokėsi. Dauguma iš mūsų į mokyklą atkeliaujame iš miesto „peškomobiliu“ arba tiesiog automobiliu ar net dviračiu, tačiau 120 mokinių į gimnaziją atvažiuoja iš kaimų bei miestelių. Žvelgiant į gimnazistų amžių 18 mokinių dar neturi 15 metų, o 19-kai jau suėję 19 metų.

Kai tiek daug mokinių mokosi mokykloje, ne-nuostabu, kad daugelis turi bendravardžių. Šiais metais Adolfo Šapokos gimnazijoje mokosi net 20 Ievų, 17 Miglių, 16 Karolių, po 10 Gintarių ir Mantų bei 7 Tadai. O retesni vardai (tik po vieną): Dalia, Anelė, Saulius, Ivas, Paulas.. .

Taigi gimnazijai jau 15 metų, jos gyvenimas keičiasi kone kasmet. Tačiau ne tai yra svarbiausia. Mokiniai, pradedantys savo didįjį gyvenimo kelią, kurį pradeda būtent čia, su mokytojų pagalba ir žengia į platųjį pasaulį žvelgdami jau kitomis akims, yra patys svarbiausi. Buvo visko: šilto ir šalto, bet tikras šapokiukas visada išliks šapokiukas.

Iveta Slabšytė 2d

Ar norisi dvyliktoje klasėje „nusišaut“?Edvinas Jurgelionis 4c

Turbūt nekyla jokių abejonių, jog daugiausiai streso mūsų gimnazijoje patiria abiturientai. Būtent tada, kai moky-mosi krūvis tampa nebepakeliamas, miego defi citą tenka kompensuoti nuo mokslų apsunkusią galvelę parėmus ant mokykli-nio suolo, o mokytojai, atrodo, tik ir laukia progos, kada galės pagrasinti artėjančiais egzaminais, - tiesiog „norisi nusišaut“. Visgi, tai gana asmeniška būsena ir visiškai objektyvūs būti negalime, todėl pagalbos paprašėme jau minėtų dvyliktokų.

„Būsena „norisi nusišauti“ manęs kol

kas tikrai nekankina (galbūt derėtų nu-sispjauti per petį už tokią šventvagystę). Jau daugybę metų girdime, kokia siaubinga ir gyvenimus žalojanti pabaisa yra dvy-likta klasė. Manau, žmonės visada susi-kuria visokiausių mitų, kad gyventi būtų įdomiau. Mano kasdienybė dar kardi-naliai nepasikeitė ir jokių siaubų kol kas nejaučiu. Niekada nevengiau „pasėdėti prie knygų“ ir mokymosi proceso niekada nenukelinėjau paskutiniams metams. Visos kartos dvyliktą klasę išgyveno, masinių savižudybių lavinos nebuvo, taigi manau, kad išgyvensime ir mes,“ – samprotavo

abiturientė Anelė.„Turiu pripažinti, kartais aplanko tokia

nuotaika. To priežastys, manau, įvairios: nuo abejonių, ar eidamas į mokyklą įsidėjai visus reikiamus vadovėlius, iki paskutinių „minčių pasispardymų“ renkantis, kokius egzaminus teks laikyti. Taip pat tam tikrą nesusipratimą tarp mokinių ir mokytojų lemia pastarųjų mąstymas, jog pasirinktas tam tikro dalyko „A“ lygis būtinai reiškia, kad laikysi minėto dalyko egzaminą. Taigi visokios mintys apie ateitį kartas nuo karto tikrai surėkia „Nusišauk! Nusišauk!“ – vyriškai atrėžė Ernestas.

„Kadangi vadovaujuosi principu „ne-Nukelta į 4 p.

Paupėja 2011 m. lapkritis. Nr. 64 / 4

svarbu, ką veikei iki dvyliktos klasės, svar-bu, kaip ją užbaigsi“, nemanau, kad verta „nusišauti“. Verčiau išbandymus priimti kaip žaidimą ir bandyti jį užbaigti kuo geriau. Kita vertus, šiais mokslo metais mokytojai suteikia milžinišką kiekį papil-domos medžiagos. Žinoma, aš nieko netu-riu prieš papildomą informaciją, tačiau ji pati nevaikšto... Rūpestį kelia mano laiky-sena, kuri dėl vienuolikos metų, praleistų mokyklos suole, pakito. Aš grakščiai pasviręs į priekį ir visai nenorėčiau, kad

Atkelta iš 3 p.

Ar norisi dvyliktoje klasėje „nusišaut“?

įmitusi kuprinė dabar ją bjauriai iškreiptų į priešingą pusę,“ – nerimavo dvyliktokas Vaidas.

Galiausiai, norėdami būti visiškai objektyvūs, apklausėme visus likusius, be abejonės, šių mokslo metų pabaigoje gimnaziją paliekančius. Nors buvo tikėtasi daugiau ar mažiau triuškinančios vienos pusės pergalės, akivaizdu, kad gimnazistų nuomonės pasidalijo beveik po lygiai. Vieni skundėsi mokytojais, kurie nuolat sugadina nuotaiką, laiko trūkumu, blogu oru, nuogąstavo dėl praėjusios paskutinės nerūpestingos vasaros ir „nusišaut“ žadėjo po egzaminų, kiti oponavo, jog po vienuo-likos metų mokymosi, dabar viskas eina

„kaip per sviestą“ ir priminė, kad „mokslas vienas svarbiausių gyvenimo įvykių“.

Taigi, ši abiturientų laida kelia sparnus kankinama lygiai tokių pačių kasdieniškų rūpesčių kaip ir bet kurie jų pirmtakai. Be-lieka tik tikėtis, jog praėjus baisingiesiems egzaminams ir įstojus į išsvajotuosius uni-versitetus mažiau nei pusės iš jų atsakymai pasikeis kardinaliai į gerąją pusę.

ART. „Active Reaching Talents“Laura Umaraitė 3b

Šių metų rugsėjo 18-28 dienomis mūsų gimnazijos devyni mokiniai su mokytoju Algiu Bernotu lankėsi Liubline, Bursa Szkół Artystycznych – meno mokyklų bendrabutyje. Šis bendrabutis bei „Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubas“ pirmą kartą organizavo projektą „Active Reaching Talents“. Jo tikslas – skatinti jaunų žmonių socialinį aktyvumą, tar-pusavio toleranciją, bendradarbiavimą bei vystyti talentą, išbandant naujus dalykus.

Atvykus į Liubliną, mūsų laukė bendraamžių lenkų grupė, su kuria ir dirbome viso projekto metu. Gyvenimas, maitinimas, net ir dalis kelionės buvo apmokėti, tad šiam projektui tereikėjo atsivežti gerą nuotaiką bei norą sužinoti daug naujo.

Veiklų programa buvo kruopščiai suplanuota visai dešimčiai dienų. Pir-mosiomis dienomis vyko trijų skirtingų menų pamokos: muzikos, teatro ir dailės. Jas vedė patyrę, savo sritį išmanantys specialistai. Kiekvienas iš užsiėmimų įtraukdavo savo originalia veikla, palik-damas vis naujų įspūdžių. Mintyse išliko salsa, braziliškų būgnų ritmai, kuriais mokėmės groti per muzikos pamokėles.

Dailės pamokos sužavėjo jaukia aplinka, kuri puikiai nuteikė gaminti pinholus (tai fotoaparatas be įprasto objektyvo), piešti ant foto juostų bei raižyti liną, o teatras padėjo geriau pažinti save. Įvairūs pratimai bendrabučio parkelyje įtraukdavo taip, kad laikas prabėgdavo nepastebimai.

Be muzikos, dailės ir teatro užsiėmimų taip pat turėjome ir kitokios, labiau atpalaiduojančios veiklos. Beveik kiekvieną vakarą vyko įvairūs renginiai, tokie kaip vakaras prie laužo su dainomis, šokiais, lietuvių – lenkų vakaras, per kurį pristatėme savo kultūrinius skirtumus. Taip pat pasivaikščiojome po Liublino senamiestį, žaidėme biliardą, o paskutinę dieną aplankėme turistų pamėgtą Kazi-mierz Dolny miestelį bei grožėjomės saulėlydžiu plaukdami keltu Vyslos upe.

Šį projektą vainikavo pasirodymas Lietuvių aikštėje, esančioje pačiame Liu-blino centre. Pasirodymą, kurį patys vadi-nome „happening“, turėjome paruošti per dvi dienas ir panaudoti viską, ką išmokome įvairių užsiėmimų metu. Tai buvo ypač naudinga patirtis: dviejų skirtingomis kal-bomis kalbančių grupių bendradarbiavimas bei vienybė leido pasiekti, mano manymu, puikų rezultatą.

Sustok, teatrališka akimirka žavinga! Sienas aptepliojom, liko popierius

Serijinių mokytojų maniakiški užsiėmimai (I dalis)Eglė Daugsevičiūtė 4b

Bonjour. Tai AŠ! Kaip tai kas? Specia-liosios tyrimų tarnybos (STT ) seklys Mor-ka. Po jaudinančios vasarėlės Prancūzijoje, kurioje įdegiau labiau nei vidutinės oranžinės spalvos morka šiaurės Lietuvoje, grįžau į darbą, tuo pačiu ir į Šapokynę. Ka-dangi tai paskutiniai metai, likę iki mano išėjimo į užtarnautą poilsį, t.y. pensiją, gavau ypatingą užduotį pavadinimu: „Slapta byla nr. 2148. Serijinių mokytojų maniakiški užsiėmimai“. Na, pavadinimas gąsdinantis, galbūt tiksliau būtų sakyti ne maniakiški, o kiek keisti. Tačiau pažadu, kad būsite šokiruoti išgirdę, kokia po-pamokine veikla užsiima Jūsų numylėtieji mokslo šviesuliai. Jūsų dėmesiui pirmasis įtariamasis.

XXI amžiaus Fidijas, gerbiamasis po-liglotas ponas Antanas Budvytis puikiai išmano ne vien anglų kalbą ar anekdotų pasakojimo techniką. Turbūt ne vienam šapokiečiui ar net mokytojui į galvą nebūtų atskridus vieniša mintis, kad šis žmogus – antrasis Donatelas. Savaime suprantama, skirtumas tarp šio skulptoriaus ir mokslo šviesulio yra jų darbo technika. Slaptas, o galbūt labiau ir viešas pono Antano užsiemimas – drožimas iš medžio.

Tačiau pradėkime iš pradžių. Seniai seniai, apie 1991 metus, už devynių jūrų, devynių marių, Kauno miestelyje gyve-no paprastas žmogelis. Gyveno jis savo gyvenimą iki netikėto nutikimo. Kartą įsigytos dvi medinės kaukės – „Laumės“– pasėjo abejonę jo širdyje. „Kodėl aš turiu už tai mokėti pinigus, kad jas pasigaminti galiu kuo puikiausiai ir pats‘‘ – mąstė jis sau. Pasvarstęs, pasvėręs bei devynis kar-tus viską išmatavęs, dešimtajį nusprendė nukirpti. Nuo to laiko jis jau buvo drožėjas. Nukelta į 5 p.

Paupėja 2011 m. lapkritis. Nr. 64 / 5

Taip gimė dar vienas menininkas Mari-jos žemėje. Pradžioje buvęs tik žaidimas, užsiėmimas tapo tikra aistra pedagogo gyvenime. Paprasti medinukai, virėjų šaukštai – pirmieji žmogelio kūriniai. Ir galime teigti, turbūt neprisvilę, nes, pasak rašytinių šaltinių, apie 1996 metus keletas mokytojo - drožėjo darbų buvo ekspo-nuojami vienoje tautodailės parodoje. Ne-sakykite – progresas.

Pasak poligloto, šis užsiemimas atsi-palaidavimas nuo darbo. Per dienų dienas pamoka po pamokos varginantį protinį darbą padeda užmiršti fi zinių jėgų reika-laujantis drožimas. Tai atgaiva, švelnus brizas, pučiantis karštą dieną. Kiekvienas

Atkelta iš 4 p.

Serijinių mokytojų maniakiški užsiemimai (I dalis)

meniškos sielos žmogus supranta, kad kurti padeda mūza. Keletą metų ši mitinė būtybė buvo dingusi ar tiesiog iškeliavusi atostogų, nes anglų kalbos meisteris kurį laiką neužsiėmė jokiais drožėjo darbais. Ki-tas galimas šio įvykio paaiškinimas – laiko trūkumas. Nes atėjus mokslo metų sezonui, vis mažiau laiko lieka kitiems dalykams. Galbūt visą dėmesį patraukia depresuo-jantys abiturientai, krykštaujantys, lyg gavę saldainį, pirmokai ir kiti mintantys žiniomis šapokiukai. Tačiau drožėjo noras atgimė tarsi feniksas iš pelenų ir liepsnoja iki šiol akinama šviesa. Gerbiamasis Anta-nas prisipažino, kad kartais, kai mokiniai rašo kontrolinį darbą, jis mėgsta minti-mis nukrypti ir įsivaizduoti kitus būsimus medinukus, pagrandukus ir kitokius „pa-darus“.

Pasirengę didžiajam fi nalui? Ne-manykite, kad drožėjas tik visokius mažmožius colio dydžio moka kurti.

Nepatikėsite, tačiau viena jo skulptūra sieka net 2,5 metro aukštį! Netikite? Patikėkite. Ši gigantiška skulptūra iš ąžuolo, kurioje pavaizduotas Šventas Florijonas, saugantis nuo gaisrų, išdidžiai sergi Tauragnų mies-telio gaisrinę. Taip pat skulptorius šiuo metu dirba prie dar didesnio kūrinio: trijų metrų objekto, pavadinimu „Stichijos“. Galbūt visus šiuos kūrinius pamatysime menininko autorinėje parodoje po kokių 5-10 metų. Juk parodyti ir išvysti tikrai yra ką. O ir pats Gerbiamasis neatsisakytų tokios progos.

Taigi pirmasis įtariamasis apklaustas, parodymai užrašyti ir padėti į bylą. Tačiau, kaip matome, rezultatai maloniai stebi-nantys ir sunkiai protu suvokiami. Ponui Antanui linkiu sekmės kūryboje, spaudžiu dešinę ranką ir skubu toliau dirbti savo darbo, kurio rezultatus išvysite kitame „Paupėjos“ numeryje.

Mokytojas Budvytis ir jo darbo vaisiai

To dar niekas nesapnavo. Bet sapnuos

Kasparas Mociūnas 2cAnkstyvą trečiadienio rytą pirmieji atėję

į mokyklą liko kiek nustebinti: kabinami he-lio balionai, prie įėjimo dalinamos šventinės kepurėlės, o visa tai darantys mokiniai žvalūs kaip niekad, nors dar tik septinta valanda ryto. Nesupratusiems priežasties – paaiškinimas ant dalinamų bilietėlių. Tai Adolfo Šapokos gimnazijos penkioliktasis gimtadienis ir mokytojų diena. Dviguba proga – dvigubai ir švenčiama. Pirmąsias dvi pamokas tradiciškai vedė abiturientai, leidę pailsėti mokytojams. Po jų – gimtadienio šventės veiksmas, apėmęs mokyklos „trikampius“. Foto studija, kur kiekvienas norintis galėjo įsiamžinti norimame ampulua, įsikūrė prie aktų salės. Prie lietuvių kalbos kabinetų an-trajame aukšte duris atvėrė karaoke klubas. „Disco“ stiliaus aplinka ir vedėjai, popu-

liariausios lietuviškos melodijos ir palai-kymo komanda, virtusi gausia minia – tai viskas, ko reikia, kad net pats santūriausias užtrauktų dainą kartu. Trečiajame trikampyje vien grožio ar balso neužteko – ten įsikūręs sporto klubas kvietė tiek į bokso ringą, tiek išbandyti treniruočių programą. Viską aplankę mokiniai jau traukė namo. O tada prasidėjo šventė mokytojams...

„To dar niekas nesapnavo, bet nuo šiol – sapnuos“. Tokiais žodžiais pradėtas renginys kėlė nemažą intrigą tiek tarp pačių pedagogų, tiek tarp salės gale laisvas likusias vietas užėmusiųjų. Pokario laikotarpis, gramofonas, vinilinės plokštelės, prie stalo rymo jaunasis būsimas padagogas. Visas jo „studentavimo“ (ne studijavimo!) kelias: nuo knygų iki roko koncertų, nuo krepšinio aikštelės iki merginų ir meilės iš pirmo žvilgsnio. „Visa tiesa apie Jus, mokytojai“. Abiturientai privertė moky-tojus išspausti ne vieną džiaugsmo ašarą. Ar paskutinę? Turbūt ne. Tikiuosi, ne.

Automobilio karma. Vairuotojams, ir ne tik

Marija Keraminaitė 4cKaip žinia, dyla mūsų gimnazijos

mašinų stovėjimo aikštelių asfaltas ne tik nuo mokytojų, bet ir nuo mokinių mašinėlių. Nuo pastarųjų turbūt labiau-siai.... Nors, jei mokytojams priskirtume ir tuos, kurie gimnazistus ,,lamdo“ vaira-vimo paslaptyse, galėtume ir pasiginčyti. Bet kokiu atveju, tai, apie ką skaitysite toliau, liečia visų rūpesčius dėl avarinių incidentų, baudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus ar tiesiog individualią vaira-vimo charakteristiką.

Įdomu, ar vairuotojai žino, kad jų sugebėjimai kelyje yra jau iš anksto nu-matyti? Ką? Netikite tuo? O zodiako Nukelta į 6 p.