Baudžiamoji teisė II¾iamoji_teisė__specialioji_dalis_.pdf · ARMANO ABRAMAVIČIAUS PASKAITOS...

ARMANO ABRAMAVIČIAUS PASKAITOS

Baudžiamoji teisė II Specialioji dalis

Šarūnas Narbutas

2009/2010 m. m.

Baudžiamosios teisės specialioji dalis. © Šarūnas Narbutas 2010

2

TURINYS

Baudžiamosios teisės specialioji dalis ir jos sistema ................................................................................................................ 7

Baudžiamosios teisės specialiosios dalies samprata. Baudžiamosios teisės bendrosios ir specialiosios dalių vienybė. ....................................................................................................................................................................................... 7

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies sistema, jos sudarymo principai .......... 8

Nusikaltimų kvalifikavimo teoriniai pagrindai ........................................................................................................................... 9

NV kvalifikavimo sąvoka ir rūšys ............................................................................................................................................ 9

BK SD normų konkurencija ..................................................................................................................................................... 10

Sąvoka ir sistema .............................................................................................................................................................................. 14

Genocidas (BK 99 str.) .................................................................................................................................................................... 17

Nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai (BK SD XVI skyrius). ...................................................................................................................................................................................... 20

Valstybės perversmas (BK 114 str.) .............................................................................................................................................. 21

Kėsinimasis į LR prezidento Gyvybę (BK 115 str.) .................................................................................................................. 23

Išdavystė (BK 117 str.) ........................................................................................................................................................................ 24

Padėjimas kitai valstybei veikti prieš LR (BK 118 str.). Egzamine nebus ...................................................................... 25

Šnipinėjimas (BK 119 str.) ................................................................................................................................................................. 25

Kolaboravimas (120 str.). savarankiškai ..................................................................................................................................... 27

Neteisėtas disponavimas informacija, kuri yra valstybės paslaptis (124 str.) ............................................................ 28

Valstybės paslapties atskleidimas (BK 125 str.) ...................................................................................................................... 30

Valstybės simbolių išniekinimas (BK 127 str.). Egzamine nebus. ..................................................................................... 32

Nusikaltimų žmogaus gyvybei sąvoka ir sistema ........................................................................................................... 33

Esminiai pasikeitimai nusikaltimų žmogaus gyvybei reglamentavime. ............................................................... 33

Nusikaltimų gyvybei samprata .............................................................................................................................................. 34

Nusikaltimų gyvybei sistema .................................................................................................................................................. 35

Nužudymų sąvoka ir požymiai ............................................................................................................................................... 35

Nužudymo būdai .......................................................................................................................................................................... 39

Nužudymo rūšys .......................................................................................................................................................................... 40

Nužudymas (BK 129 str.) ................................................................................................................................................................... 41

BK 129 str. 1 d. .............................................................................................................................................................................. 41

BK 129 str. 2 d. .............................................................................................................................................................................. 41

Nužudymo pavojingumą didinančios aplinkybės, apibūdinančios nukentėjusįjį (objektą) ......................... 42

BK 129 str. 2 d. 1 p. ................................................................................................................................................................... 42

BK 129 str. 2 d. 2 p. ................................................................................................................................................................... 43


3

BK 129 str. 2 d. 3 p. ................................................................................................................................................................... 43

BK 129 str. 2 d. 4 p. ................................................................................................................................................................... 44

BK 129 str. 2 d. 5 p. ................................................................................................................................................................... 44

Nužudymo pavojingumą didinančios aplinkybės apibūdinančios objektyviąją pusę ..................................... 44

BK 129 str. 2 d. 6 p. ................................................................................................................................................................... 44

BK 129 str. 2 d. 7 p. ................................................................................................................................................................... 45

Nužudymo pavojingumą didinančios aplinkybės apibūdinančios subjektyviąją pusę ................................... 45

BK 129 str. 2 d. 8 p. ................................................................................................................................................................... 45

BK 129 str. 2 d. 9 p. ................................................................................................................................................................... 45

BK 129 str. 2 d. 10 p. ................................................................................................................................................................ 46

BK 129 str. 2 d. 11 p. ................................................................................................................................................................ 46

BK 129 str. 2 d. 12 p. ................................................................................................................................................................ 46

BK 129 str. 2 d. 13 p. ................................................................................................................................................................ 46

Nužudymas labai susijaudinus (BK 130 str.) ............................................................................................................................. 47

Naujagimio nužudymas (BK 131 str.) ........................................................................................................................................... 49

Neatsargus gyvybės atėmimas (BK 132 str.) ............................................................................................................................. 50

Sukurstymas nusižudyti arba privedimas prie savižudybės (BK 133 str.) .................................................................. 52

Padėjimas nusižudyti (BK 134 str.) ............................................................................................................................................... 53

Rūšiniai požymiai ........................................................................................................................................................................ 55

Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.) ............................................................................................................................. 56

Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 137 str.). savarankiškai ........................................................... 59

Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.) ........................................................................................................................ 60

Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 139 str.). savarankiškai ...................................................... 61

Fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.) ....................................................... 62

Neteisėtas abortas (BK 142 str.) ..................................................................................................................................................... 63

Privertimas daryti neteisėtą abortą (BK 143 str.) ................................................................................................................... 65

Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei (BK 144 str.) .................................................................. 65

Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.) ..... 66

Nusikaltimų žmogaus laisvei samprata ................................................................................................................................... 67

Rūšiniai požymiai ........................................................................................................................................................................ 68

Neteisėtas laisvės atėmimas (BK 146 str.) .................................................................................................................................. 69

Prekyba žmonėmis (BK 147 str.) .................................................................................................................................................... 70

Žmogaus veiksmų laisvės varžymas (BK 148 str.) .................................................................................................................. 71

Sąvoka ir rūšiniai požymiai .......................................................................................................................................................... 72


4

Išžaginimo ir seksualinio prievartavimo palyginimas ...................................................................................................... 73

Išžaginimas (BK 149 str.) ................................................................................................................................................................... 74

Seksualinis prievartavimas (BK 150 str.) .................................................................................................................................... 78

Privertimas lytiškai santykiauti (BK 151 str.) ........................................................................................................................... 80

Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo neliečiamumą (BK 1511 Str.) ................................................................................................................................................................................................... 82

Seksualinis priekabiavimas (BK 152 str.) ................................................................................................................................... 83

Šmeižimas (BK 154 str.) ..................................................................................................................................................................... 83

Įžeidimas (BK 155 str.) ....................................................................................................................................................................... 84

Sąvoka ir sistema .............................................................................................................................................................................. 85

Vagystė (BK 178 str.) ........................................................................................................................................................................... 88

Vagystę kvalifikuojantys požymiai. ........................................................................................................................................... 90

Neteisėtas naudojimasis energija ir ryšio paslaugomis (BK 179 str.) ............................................................................ 92

Plėšimas (BK 180 str.) ......................................................................................................................................................................... 94

Plėšimą kvalifikuojantys požymiai ............................................................................................................................................ 95

Turto prievartavimas (BK 181 str.) ............................................................................................................................................... 97

Turto prievartavimą kvalifikuojantys požymiai .................................................................................................................. 99

Turto prievartavimo ir plėšimo atskyrimas ............................................................................................................................... 99

Sukčiavimas (BK 182 str.) ............................................................................................................................................................... 101

Kvalifikuojantys požymiai.......................................................................................................................................................... 104

Turto pasisavinimas (BK 183 str.) .............................................................................................................................................. 106

Turto iššvaistymas (BK 184 str.) ................................................................................................................................................. 109

Radinio pasisavinimas (BK 185 str.) .......................................................................................................................................... 111

Turtinės žalos padarymas apgaule (BK 186 str.). Egzamine Nebus. ............................................................................. 113

Turto sužalojimas ar sunaikinimas tyčia (BK 187 str.). Savarankiškai ........................................................................ 114

KValifikuojantys požymiai ......................................................................................................................................................... 115

Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas (BK 189 str.). Egzamine nebus .............................. 116

Kontrabanda (BK 199 str.) ............................................................................................................................................................. 117

Neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos (BK 200 str.) ......................................... 122

Neteisėtas namų gamybos Stiprių alkoholinių gėrimų gaminimas... (BK 201 str.) ................................................. 123

Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla (BK 202 str.) ........................................... 127

Neteisėta juridinio asmens veikla 203 str. ............................................................................................................................... 130

Kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimas ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką (BK 206 str. ) .................................................................................................................................................................................................................... 132


5

Kreditinis sukčiavimas (BK 207 str.). savarankiškai. .......................................................................................................... 135

Mokesčių nesumokėjimas (BK 219 str.) ................................................................................................................................... 137

Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.) ................................................................................................................... 138

Aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str.) ........................................................................................................................... 139

A. Abramavičiaus komentarai dėl egzamino ........................................................................................................................... 140

Šarūno patarimai dėl uždavinio sprendimo ............................................................................................................................ 141


6

P R O L O G AS

„Baigei trečią kursą, tai praktiškai universitetą jau baigei“. Pirmiausiai dėl įskaitos ir egzaminų. Egzaminas BT bus pavasario semestre, Abramavičius egzaminą priiminės pats. Įskaitą laikysime pas seminaristus. Egzamine bus teorinė dalis ir praktinė dalis. Teorinėje dalyje bus trys klausimai raštu, skirta 1 valanda (20 min klausimui). Klausimai gan platūs. Teorinėje dalyje negalima naudotis niekuo, išskyrus savo atmintimi. Kazusą spręsime 45 min. Galėsime naudotis visais teisės aktais (vadovėliais ir konspektais ne) ir LAT praktika (tiek senato nutarimai, tiek kolegijų nutarimai), sveikatos sutrikdymo taisyklės ir pan. Problema, kad kazusus spręsti turime išmokti seminarų metu. Studentai daro klaidą, kai prašoma „kvalifikuoti veiksmus, atsakymą pagrįsti NV sudėties analize“. Dalis kvalifikuoja pagal 129 str., toliau nėra sudėties analizės. Trys elementai: kvalifikacija (ne tik str., bet dalys ir punktai, nuorodą į bendrosios dalies straipsnio dalį reikalinga kai yra pasikėsinimas, bendrininkavimas); argumentavimas (kodėl taip manom); minimali veikų sudėties analizė. Pirmiausia išanalizuoti J ir A padarytas veikas , po to apibendrinimas: taigi iš visų aplinkybių matyti, kad J padarė nužudymą., t.y. veiką, numatyta 129 str. Padarė, nes buvo tas ir tas. Jis pasikėsino į R gyvybę, veika pasireiškė J aktyviais veiksmais. Turi būti minimali NV sudėties analizė. Gali būti, kad kazuse bus numatyta, kad J reikės apkaltinti keliomis NV. Kaupiamasis susideda iš dviejų balų. Jei pažymys svyruoja, tai labiau atsižvelgia į egzamino rezultatus. „Visi neaiškumai sprendžiami įtariamojo naudai“ – suprask, studento naudai . Jei nebūsime atsiskaitę už seminarus, tai negalėsime laikyti egzamino. Egzamine kazusas sudaro mažiau nei 50% įvertinimo, svarbesni teoriniai klausimai. Kazusui paprastai duoda 30 – 40% egzamino balo. Klausimai dažnai susiję su sudėtimi (rasti kvalifikuojantį požymį); fakultatyvieji požymiai.

Literatūra: BK komentaras spec. dalis. Pirmoji dalis iki finansinių nusikaltimų apima 80% klausimų. Konspektai – geras šaltinis. Vadovėlis spec. dalies. LAT senato nutarimai pastaruoju metu parengti gan kokybiškai, plačiai, gera metodinė medžiaga.

Egzamino reikalavimai. Teorinė dalis ir praktinė dalis. Teorinėje dalyje bus trys klausimai. Kiekvienam klausimui po 20 min. Naudotis galima tik popieriaus lapuku, atmintimi ir rašyti. Jokiais kodeksais, komentarais. Klausimai skambės „x nusikaltimo sudėties analizė“; „x nusikaltimą kvalifikuojantys požymiai“. Pertraukėlė 10 min. Kazusui 45 min. Po to vertinimas atsižvelgiant į seminaro balus. Per kazusą galėsime naudotis visais teisės aktais (BK, instrukcijomis, poįstatyminiais aktais), teismų praktika. Komentaru ne. Yra pretendentų į teisėjus egzaminų komisija, visi pretendentai išeina su tempiamais lagaminais, tai jie ten vežasi knygas. Egzaminas labai sudėtingas, būna teoriniai klausimai (galima viskuo naudotis). Penki klausimai: BT, BPT, CT, DT, Tarptautinės teisės. Gali naudotis monografijomis, straipsniais, teismų praktikomis. Gegužės 31 d. paaiškins kaip spręsti kazusą. Kazuse bus tik tie klausimai, kuriuos reikėjo išmokti teorinėje dalyje.

Abramavičiui geriausios dienos egzamino laikymui pirmadieniais, penktadieniais po pietų. Antradienį, trečiadienį nuo 16 val. Po keturias grupes, dviem srautais. Galima šeštadienį daryti. Iš egzamino 8 balai, 2 iš seminarų. Jei labai gerai parašo egzaminą, o seminaristas davė mažiau, tai pakelia. Kazusas turi daugiau negu vienas teorinis, bet mažiau nei du teoriniai. Matematiškai neskaičiuoja. Už teoriją iki 5 balų, už kazusą iki 3 balų. Įvertina kiekvieną teorinį klausimą, kazusą įvertina, išveda bendrą pažymį, po to žiūri į kaupiamąjį. Neduoda labai sudėtingų klausimų.


7

BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS SPECIALIOJI DALIS IR JOS SISTEMA

BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS SPECIALIOSIOS DALIES SAMPRATA. BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS BENDROSIOS IR SPECIALIOSIOS DALIŲ VIENYBĖ.

BT – baudžiamosios teisės normų, nustatančių kokios veikos yra nusikalstamos ir numatančių kriminalines bausmes už tų veikų padarymą sistema.

BT esmę sudaro du institutai: nusikaltimas ir bausmė. BT reguliuoja santykius, susijusius arba su nusikaltimų padarymu arba su bausmių už jų padarymą paskyrimu. BT sudaro bendroji ir specialioji dalys. BT bendrojoje dalyje reglamentuojami patys bendriausi su baudžiamąja atsakomybe ir bausme susiję klausimai. BT specialiosios dalies normomis apibrėžiamos konkrečios NV ir nustatoma atsakomybė už šių veikų padarymą.

BT SD NORMŲ SPECIFIKA:

1. Viena esminių BT SD normų savybių yra tai, kad jos paprastai pateikia baigtinį sąrašą veikų laikomų nusikalstamomis. Šiuo atveju yra realizuojamas vienas iš BT principų nullum crimen sine lege. BT SD normos pasižymi didesniu konkretumo laipsniu. Jos susijusios su atitinkamų NV padarymu.

2. BT kai kurių normų specifika yra ta, kad šios normos yra sukonstruotos taip, kad jų turinį galima išsiaiškinti tik išanalizavus kitus teisės aktus. Problemų nekyla, kai aiškindamiesi konkrečios BT SD turinį remiamės įstatymu. Šiuo atveju mokslininkai teigia, kad taip nukrypstama nuo nullum crimen sine lege. Vyksta labai rimta diskusija dėl BT blanketinių teisės normų, kai šių normų turinys yra atskleidžiamas ne įstatymuose, o poįstatyminiuose aktuose. Dalis mokslininkų teigia, kad tokiu teisiniu reguliavimu yra nukrypstama nuo nullum crimen sine lege. Pavyzdžiui, BK 135 str. sunkus sveikatos sutrikdymas. Pripažįstama kaltininko veika, sukėlusi tam tikrus padarinius. Yra trijų ministrų patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės. Mokslininkai sako, kad NV tokiu atveju apibrėžia ne įstatymai, o poįstatyminiai aktai. Pats įstatymas gali nesikeisti, o keičiantis taisyklėms, keičiasi ir nusikalstamumo ribos. Ne visada vien tik iš pačios SD normos galima išsiaiškinti konkrečios NV požymius. Kartais baudžiamojo įstatymo SD straipsnių dispozicija tik bendrais bruožais apibūdina nusikalstamos veikos požymius. O konkretus šių požymių turinys atskleidžiamas kituose teisės aktuose.

3. Kartais NV požymiai baudžiamuosiuose įstatymuose sukonstruoti taip, kad iš paties BK straipsnio nėra aiškus šio požymio turinys. Tokie požymiai – vertinamieji. Jų turinys nėra atskleidžiamas nei BK, nei kituose teisės aktuose. Pvz., didelė žala, didelis kiekis, didelė nelaimė, nepagarbus elgesys ir pan. Pvz.: BK 284 str. „Įžūlūs veiksmai“. Šių požymių turinį nustato pats asmuo, kuris taiko šią normą. Turi būti vadovaujamasi remiantis sisteminiu, loginiu šių požymių aiškinimo metodu. Siūloma atsižvelgti ir į įstatymo leidėjo ketinimus priimant BT SD normą. Taip pat atsižvelgti į teisminę praktiką, suformuluotas tokių požymių aiškinimo taisykles.

4. BK SD yra išlikusios normos – definicijos. Tai normos, kuriose paaiškinamos BK SD vartojamos sąvokos. Pvz.: BA už namų gamybos stiprių alkoholio gėrimų gamybą – 201 str. Ilgą laiką vyko diskusija, kas yra stiprus alkoholinis gėrimas. 212 str. 3d. – stiprūs, kurie viršija 18%.

5. Šiuo metu, kai kuriuose BK SD straipsniuose yra numatytas asmens, padariusio konkrečią NV, atleidimas nuo BA. Pvz.: 227 str. 4 d.


8

Didelę įtaką NV kriminalizavimui daro tarptautiniai dokumentai. Kyšininkavimas – už kyšio priėmimą buvo baudžiamas tas, kas priimdavo atlygį. Dabar BK, remiantis eile tarptautinių dokumentų buvo išplėsta kyšininkavimo dispozicija ir buvo numatyta BA ne tik tam, kuris paėmė ar reikalavimo, bet ir tam, kuris sutiko priimti kyšį. Galima tik aktyvioji atgaila, nėra jokio savanoriško atsisakymo pabaigti veiką. Kitas pvz.: 213 str. BA už netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimą, realizavimą. Realizuojant konvencijas nusikaltimo dalyko ratas išsiplėtė ir BA atsiranda ne tik tam kas pagamino, laiko, bet ir tam, kas laikė, įgijo medžiagas netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimui. Išmetami dažai, o nusikaltimas vis tiek baigtas. Asmuo baudžiamas tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Aiškinama buvo taip, kad jeigu nebus įrašyta į BK kaip atskiro požymio, tai asmuo nebus baudžiamas, kadangi už rengimąsi tuo atveju nebuvo baudžiamas. Taip pat buvo galima įrašyti, kad už pasikėsinimą baudžiama už sunkius ir labai sunkius bei už pinigų ir vertybinių popierių gaminimą. Abramavičius apie JA BA – įteisino mirties bausmę, dėl JA likvidavimo.

BK SD N OR MŲ S TR U KTŪ R A

Dvi nuomonės:

1. Susideda iš dispozicijos ir sankcijos; 2. Susideda iš hipotezės, dispozicijos ir sankcijos.

Baudžiamasis įstatymas numato didelį draudžiamų veikų ratą. Būdinga, kad BT normos išdėstomos ir grupuojamos tam tikra tvarka.

LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO SPECIALIOSIOS DALIES SISTEMA, JOS SUDARYMO PRINCIPAI

Naujas BK ir jo SD:

1. Naujajame BK ir jo SD yra žymiai daugiau skyrių nei senajame BK (buvo 13, dabar 32). Tai lėmė įstatymo leidėjo siekis tiksliau atsižvelgiant į rūšinį NV objektą išskirti NV grupes. XX skyriuje tik du straipsniai. Viena vertus, detali NV reglamentacija padeda tiksliau nustatyti NV objektą ir NV vietą sistemoje. Kita vertus, vargu ar pateisinamas tam tikrų SD skyrių, susidedančių tik iš dviejų str., išskyrimas (pvz. 27 sk.). Tai kiekybinis požymis.

2. Naujajame BK SD skyriai buvo išdėstyti tam tikru nuoseklumu, atsižvelgiant į NV pavojingumą. Kuo pavojingesnė buvo NV grupė, tuo pirmesniuose skirsniuose ji buvo. Skyriai buvo išdėstyti nuo pavojingiausių, prie mažiau pavojingų. Buvo ginčas, nuo kokio skyriaus turi prasidėti naujasis BK. XV skyrius – nusikaltimai žmogiškumui ir karo nusikaltimai. Taigi SD sudaryta priklausomai nuo ginamo teisinio gėrio vertingumo.

3. Reglamentuojant BA, atsisakyta normų su administracine prejudicija. Anksčiau asmuo buvo traukiamas BA, kai jis prieš tai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tai padaryta visiškai teisingai, kadangi veikos pakartotinumas negali lemti veikos pavojingumo padidėjimo tokiu laipsniu, kad ta veika iš vieno teisės pažeidimo virsta kitu teisės pažeidimu.

4. BK SD kai kuriuose straipsniuose tiesiogiai nurodoma, kad NV gali būti padaryta TIK neatsargiai arba IR neatsargiai. Pvz.: 223 str. nepasakyta ar galima padaryti tik neatsargiai arba ir neatsargiai,


9

todėl žodis „aplaidus“ suponuoja neatsargią NV. Dalis teisėjų preziumuoja, kad str. pavadinimas jau suponuoja neatsargią kaltės formą. Visai kitaip yra su BK 132 str. „Neatsargus gyvybės atėmimas“ – iškart nusako kaltės formą. Čia pasakyta, kad dėl neatsargumo ir tik dėl neatsargumo.

5. BK SD normų dispozicijose dabar akcentuojamas subjektas, o anksčiau akcentuota pati veika. „Tas, kas nužudė“ - anksčiau buvo akcentuojamas ne subjektas, o veika (nužudymas baudžiamas).

6. Atsisakyta pakartotinumo ir teistumo kaip NV kvalifikuojančių požymių. 7. Prie straipsnių atskirais atvejais nurodoma, jog BA atsiranda tik esant nukentėjusio asmens

skundui, jo teisėto atstovo pareiškimui ar prokuroro reikalavimui. 8. SD straipsniuose nurodoma, kada už NV atsako juridinis asmuo. 9. Visos NV suskirstytos į baudžiamuosius nusižengimus ir nusikaltimus. Mažiau pavojingos veikos

pavadintos baudžiamaisiais nusižengimais, pvz.: vagystė užtraukia BA tik nuo 1 MGL dydžio.

NUSIKALTIMŲ KVALIFIKAVIMO TEORINIAI PAGRINDAI

NV KVALIFIKAVIMO SĄVOKA IR RŪŠYS

NV kvalifikavimas – viena iš plačiai BT vartojamų sąvokų. Ji taikoma teisėsaugos institucijų veikloje. Yra mokyklų, kuriose NV kvalifikavimas priskiriamas BPT sričiai. Remiantis dėstytojo nuomone, NV kvalifikavimas labiau susijęs su BT, nes kvalifikuojant NV remiamasi taisyklėmis, suformuluotomis BT.

NV KVALIFIKAVIMO SAMPRATA

QUALIS – lot. kokybė. NV kvalifikavimas suprantamas, kaip BK SD normų parinkimas ir pritaikymas asmeniui, padariusiam NV. BT moksle yra teigiama, kad NV kvalifikavimas viena vertus, pasireiškia asmens padarytos veikos įvertinime, ir antra vertus, reikia atsižvelgti į tai, kad vienoks ar kitoks asmens padarytos NV įvertinimas atsiranda tik dėl atitinkamo tyrimo. Tai tyrimo rezultatas, todėl galima teigti, kad:

1. NV kvalifikavimas yra tam tikras procesas, kurio metu asmens veikoje nustatomi vieni ar kiti NV požymiai;

2. NV kvalifikavimas yra ir atitinkamas šio proceso rezultatas, konstatuojant, kad asmens padarytos NV požymiai atitinka NV sudėties požymius, išreikštus BK normoje.

NV SĄVOKA

Dėl sąvokos dvi nuomonės:

1. NV kvalifikavimas – tik tapatumo (atitikties) tarp požymių, esančių asmens padarytoje NV, ir NV sudėties požymių, numatytų BK normoje, nustatymas;

2. NV kvalifikavimas (siaurąja prasme) – ne tik tokio tapatumo nustatymas tarp minėtų požymių, bet ir šio tapatumo įtvirtinimas atitinkamuose procesiniuose dokumentuose.

Pagal dėstytoją visi yra teisūs, nes vieni supranta NV kvalifikavimą siaurąja, kiti plačiąja prasme. (Teisės studentai turėtų domėtis tik siaurąją prasme – nes per egzaminą mums procesinių dokumentų priimti nereikia ).


10

Taigi iš šių dviejų nuomonių galima skirti NV kvalifikavimą siaurąja ir plačiąja prasme. Procesas ne visada sukelia galimybes pasirinkti kvalifikavimą kokį nori. Gali atrodyti, kad tas subjektas, kuris kvalifikuoja veiką turėtų parinkti labiausiai tinkamą veikos kvalifikavimą, teisingai išspręsti problemą. Realybėje yra taip, kad yra tam tikri procedūriniai dalykai. Pakankamai dažnai pasitaiko atvejų, kai teismas nuteisia asmenį už mažiau pavojingą NV, bet byla ateina į apeliaciją ar kasaciją tik pagal nuteistojo būklę. Ten iš procesinio taško žiūrint teisėjas negali griežtinti bausmės, todėl galima pritaikyti dar lengvesnę. Tam tikrus apribojimus teisės subjektas, kuris kvalifikuoja veikas turi. Mes daugiau žiūrėsime į materialųjį aspektą. Vieni dalykai, kai yra ikiteisminis tyrimas, ten rankos palyginus laisvos. Kuo toliau, tuo labiau reikalavimai kyla. Tiek įtarimo, tiek kaltinamoji išvada. Pirmoje instancijoje vėl yra savi niuansai, teismas negali sugalvoti savo noru perkvalifikuoti. Yra visa eilė procesinių apribojimų kol pateikiamas NV kvalifikavimas.

NV kvalifikavimas buitiškai – straipsnių nurodymas procesiniuose dokumentuose. Kvalifikuojant veikas, tai reikia daryti tiksliai (straipsnius, dalis, punktus). Jei veika pasižymi ne vienu, o keliais punktais, turi būti nurodomi visi punktai. Antras aspektas dėl juridinės technikos: straipsniai nurodomi nuo mažiausių link didžiausių (24 str. 3 d., 128 str. 1 d. pagal seką).

Pagal tai, kas kvalifikuoja NV, skiriami (rūšys):

1. Oficialus NV kvalifikavimas. Atlieka įgaliotos institucijos (prokuratūra, teismai) ir tai sukelia teisinius padarinius;

2. Neoficialus. Atlieka, kas tik nori. Nesukelia jokių teisinių padarinių.

NV KVALIFIKAVIMO TEISINIS PAGRINDAS

Yra visuotinai pripažinta, kad teisinis pagrindas yra nusikaltimų sudėtis, kuri aprašyta baudžiamajame įstatyme. Jeigu kaltininko veikoje nėra bent vieno būtinojo požymio, tai asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Kalbant apie NV sudėties požymius, BT doktrinoje nurodoma, kas yra būtinas NV sudėties požymiams:

1. Šie požymiai turi būti nustatyti įstatyme ar vienareikšmiškai iš jo išplaukti; 2. NV sudėties požymiai negali būti išvestiniais iš kitų požymių; 3. NV sudėties požymiai turi būti būdingi visiems tos rūšies nusikaltimų normoms. 4. Vienas ar keli požymiai turi leisti atskirti vienas NV nuo kitų NV. Pvz.: BK 182 str. – 186 str. sunku

atskirti, nes kai kurie požymiai iš esmės sutampa; 5. Bent vieno požymio aprašyto BK normoje nebuvimas veikoje leidžia tvirtinti, kad NV nepadaryta.

BK SD NORMŲ KONKURENCIJA

BK SD normų visuma nesudaro idealios loginės sistemos, tad egzistuoja viena iš problemų – normų konkurencija. Iš BD SD normų sistemos kyla labai įvairios problemos, pvz. tam tikrą problemų dalį suponuoja normų arba jose esančių požymių neapibrėžtumas. Tam tikros problemos, kurios kyla iš BK SD normų visumos yra nulemtos ir BT spec. dalies normų konkurencijos. Tai yra tie atvejai, kai padarytą veiką atitinka kelios BK SD normos. Kyla klausimas, kurį iš šių veiką atitinkančių normų turi būti taikoma.

Normų konkurencija gali būti ir tarp atskirų straipsnių ir tarp atskirų straipsnio dalių. Šio atveju kvalifikuotojo uždavinys yra iš konkuruojančių normų išrinkti ir pritaikyti būtent tą normą, kuri tiksliausiai atitinka padarytos veikos požymius. J paėmė kyšį. Pačia bendriausia prasme kyšio priėmimas yra piktnaudžiavimas tarnyba. Tačiau įstatymo leidėjas išskiria atskirą normą. Pagal dėstytoją normų


11

konkurencijos BK išvengti neįmanoma, kadangi yra nemažai nusikalstamų veikų, kurias skiria tik keli ar vienas požymis.

Šių konkuruojančių normų bendras požymis yra tai, kad jos apibrėžia vienos ir tos pačios rūšies nusikaltimo požymius. Tačiau tokio apibrėžimo apibendrinimo laipsnis ir pilnumas skiriasi. BT SD normų konkurencijos negalima painioti su normų kolizija. Kolizinės normos yra tokios, kurios prieštarauja viena kitai.

Kolizija tarp BK 182 str. ir 186 str. Pagal 182 str. 1 d. baudžiamas tas, kas apgaule vengė turtinio mokėjimo. Mokesčiai yra viena iš turtinių prievolių rūšių. Praktikoje kyla daug problemų. Asmuo klastoja dokumentus tam, kad išvengtų PVM. Jei nebūtų 186 str. 1 d. (kas vengė privalomų įmokų), jis būtų teisiamas už sukčiavimą. Konkurencijos sprendžiamos pritaikant tą normą, kuri labiau atitinka NV požymius. Kolizija yra neigiamas dalykas – nekokybiško įstatymų leidėjo darbo (teisėkūros) padarinys. Koliziją galima panaikinti panaikinant vieną iš kolizinių normų. Normų konkurencija, tuo tarpu, panaikinama pasirenkant tiksliau nusikalstamą veiką atitinkančią normą.

Tarp konkuruojančių normų visada yra glaudus ryšys ir priklausomybė. Bendras konkuruojančių normų bruožas – jos apibrėžia tos pačios NV požymius. Tačiau tokio apibrėžimo apibendrinimo kryptis bei pilnumas skiriasi.

Konkuruojančios normos pagal apimtį ir turinį dalinai sutampa, todėl ir kyla konkurencija.

Seminaras

Konspektuose sudėtos Mariaus Aiduko seminarų metu išsakytos mintys.

Ar galimos situacijos, kai vienu nuosprendžiu nurodoma ir bendroji ir specialioji norma kvalifikuojant asmens veikas? Įmanomos, kai bendroji ir specialioji norma būna realiojoje sutartyje. Jei asmuo pridaro krūvą NV, tai gali būti ir bendroji ir specialioji normos taikomos tame pačiame dokumente. Tai svarbu, nes labai retai, bet pasitaiko teismų sprendimų, kai matoma, kad NV turi ir bendruosius ir specialiuosius požymius, o teismas nusprendžia sukvalifikuoti veiką tik pagal griežtesnę normą. Tai yra grubi klaida, pagal BT taisykles turi būti taip, kad kiekviena NV sukvalifikuojama, skiriama bausmė ir taikomos bausmių subendrinimo taisyklės.

Teismai dažnai žiūri tik į sankciją, bet ne į kaltės formą. BK 54 str. 2 d. Nurodoma, kad reikia atsižvelgti į NV pavojingumo laipsnį, teismai kartais parašo, kad nors padarytas neatsargia kaltės forma, bet jis yra nesunkus. Neatsargūs nusikaltimai nėra priskiriami prie tokių sąlygų. Sunkumas nurodomas, tik kai nusikaltimai būna tyčiniai.

Kaip kvalifikuoti rengimąsi nužudyti (129 str. 1 d.). Kartu su 21 str. 1 d.

Pasikėsinimas. Kėsinimosi rūšys kvalifikuojant reikšmės neturi, bet turi reikšmės apibūdinant kaltininko asmenybę, bet tik pagal BK 54 ir 56 str. taisykles. Kvalifikavimui reikšmės neturi, nes turime ir vienu atveju 22 str. ir kitu atveju. Formuluojant teisinius padarinius susirandame bendrosios dalies straipsnį ir SD straipsnį. Tada galime spręsti NV individualizavimo klausimą. Atėjo asmuo prie durų su visrakčiais. Visraktis spynoj, bet durys nėra atidarytos. Tokiu atveju reikia atkreipti dėmesį koks yra tarpas kol tiesiogiai bus pradėta veika (nešami daiktai iš buto), bet vagystės atveju ir kai kuriose NV sudėtyse kai kurie kvalifikuojantys požymiai yra apibūdina NV padarymo būdą. 178 str. 2 d. kalbama apie įsibrovimą, tai


12

jau yra kvalifikuojantis požymis. Kadangi pradedama brautis, galime objektyviai pasakyti, kad čia jau yra kėsinimasis, o ne rengimasis padaryti NV.

Baigtas ir nebaigtas pasikėsinimas neturi reikšmės kvalifikavimui, reikia žiūrėti į 22 str. 2 d., ne 1 d. BT SD esmė yra dalys ir punktai, o ne bendra teorija.

Išžaginimui reikalingi du elementai: fizinio smurto pavartojimas, kuriuo įveikiamas nukentėjusiojo pasipriešinimas ir atliekamas lytinis aktas. Jei asmuo palaužė pasipriešinimą, bet prišaukus pagalba nebuvo spėta atlikti lytinio akto, tai čia nebus įvykdytas pasikėsinimas. Pasikėsinimas bendru atveju įmanomas ir formalioje sudėtyje. Jei sudėtis su alternatyviais veiksmais (BK 260 str. narkotinių medžiagų gaminimas ir platinimas). Alternatyviose sudėtyse formali veika jau laikoma baigta. Jei mėgino parduoti, bet nespėjo, tai visa veika kvalifikuojama kaip baigta. Baigtos veikos pavojingumas leidžia įvertinti tiek pasikėsinimą, tiek rengimąsi padaryti NV.

Yra dar vienas atvejis, kai formaliai NV yra įvykdyta, bet kvalifikuojama kaip pasikėsinimas. Tai yra tie atvejai, kai sankcionuojamas NV imitavimo modelis, visa veika yra kvalifikuojama pagal pasikėsinimą. Buvo byla kai sankcionavus modelį vienas pareigūnas kreipėsi į tašką narkotikų, jų gavo. Nors pirko ir gavo narkotikus, tai turėtų būti kvalifikuojama kaip baigta veika, bet veika buvo kaip pasikėsinimas. Mums sprendžiant uždavinius tokių dalykų nereikės žinoti, bet reikia turėti omeny LAT praktiką. Tokios praktikos laikosi ir Vokietijos kasacinis teismas.

Apie bendrininkavimą. 71 psl. iš Prapiesčio konspektų (žr. „The best of Lithuania.pdf“). Bendrininkai turi būti pakaltinami ir sulaukę amžiaus, nuo kurio traukiama BA. BT yra pakaltinamumas/nepakaltinamumas. Ribotai pakaltinami asmenys gali būti bendrininkai, jie naudojasi pakaltinamų asmenų teisiniu statusu, kai kalbame apie bendrininkavimą. JA negali būti bendrininku. Bendrininkavimas galimas tik tyčinėse veikose, bet objektyviai yra įmanomas tam tikrų padarinių bendras sukėlimas, tai yra pvz. kai KET pažeistos dviejų asmenų, vienoje krūvoje galutiniame rezultate atsirado BĮ numatyti padariniai. Tokiu atveju kiekvienas atsako už neatsargų nusikaltimą, bet bendrininkavimo čia nėra. Jei yra tyčinė veika, bet atliekama neatsargiai, tai vėl nebus bendrininkavimas tyčinės NV atžvilgiu (nors bus kitos veikos atžvilgiu). Paskolino ginklą moteriai, norinčiai nužudyti vyrą, bet kas paskolino atsakys tik už nelegalų ginklo paskolinimą.

Organizatorius gali būti ir asmuo nesubūręs organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo. VU irgi neturi galutinės pozicijos, bet lyg ir manoma, kad organizuota grupė turi turėti organizuotumo laipsnį pakankamai aukštą, kad organizatorius būtų įmanomas bendrininkų grupės kontekste. Sugėrovas pasako kitiems, kad močiutė gavo pensiją, reikia eit „užlenkt“. „Kadangi mane pažįsta, tai aš neisiu, o Jūs paimkit pinigus iš po pagalvės“. Čia jau būtų organizatoriaus veiksmai. Riomerio atstovai mano, kad tokioje bendrininkavimo formoje būtų galima kalbėti apie organizuotą grupę. Žr. Prapiesčio konspekto 74 psl.

Kai pažada įsigyti pagrobtą turtą kaip atskirti kada yra bendrininkavimas, kada prisidėjimas prie NV? Reikia įvertinti momentą kada buvo pažadėta įsigyti daiktus. Jei tai buvo padaryta iki darant NV, tai jis yra bendrininkas, jei po to, tai jis yra prisidėjęs prie NV.

Kuo skiriasi kurstytojas nuo organizatoriaus. Organizatoriaus veiksmai yra įvairesni, kurstytojas numeta idėją ir įkalba žmogų padaryti NV. Jei įkalba dar kažką padaryt NV, suranda žmones, tai jis jau veikiau organizatorius.

Bendrininkavimo kvalifikavimas. Vykdytojo veika, bendravykdytojų veikos kvalifikuojamos tik pagal BK SD straipsnį, dalį, punktą. Organizatoriaus, padėjėjo, kurstytojo veikos, jeigu jie kartu buvo ir NV vykdytojai,


13

kvalifikuojamos irgi tik pagal BK SD straipsnį. Jeigu jie vykdytojais nebuvo tai jų veikos kvalifikuojamos su nuoroda į 24 str. 4, 5, 6 d. priklausomai nuo bendrininkų rūšies pateikiant nuorodą į BK SD straipsnį, pagal kurią jie bendrininkavo. 24 str. 4 d. ir 129 str. 1 d. Jei buvo organizuojamas nužudymas. Jei padėjėjas yra tas pats asmuo kaip ir vykdytojas, tai reikia nurodyti 24 str. 4 ir 5 d. Jeigu organizatorius kartu ir vykdytojas, tai BK 24 str. 3 ir 4 d. (čia pagal LAT praktiką).

Teoriškai negalima daryti nuorodos į 24 str. 3 d., nes vykdytojo veikos, net jei yra keli bendravykdytojai kvalifikuojamos pagal 129 str. 1 d. Jei yra bendrininkų grupė, vienas vykdytojas, tai 24 str. 3 d. Iš vis nerašyti, nuoroda į bendrininkavimo formą nedaroma. Tokia yra nusistovėjusi praktika. 25 str. taip pat naudojamas NV kvalifikuoti.

Kvalifikuojant straipsnį nurodoma NV sudėtis, kurią asmuo įvykdė. Vykdytojas padaro visa tai kas parašyta BK SD, kitokių požymių nelabai yra, o organizatorius, kurstytojas padėjėjas tų BK SD straipsnio veiksmų nedaro, todėl reikia nurodyti kodėl jie atsako. Visada gali iškilti klausimas, kad vykdytojas veikė vienas, jo subjektyvus suvokimas neapėmė, kad jis veikė bendrininkų grupe.

Kai nenurodoma bendrininkavimo forma. Kai yra vykdytojas, kurstytojas, nors neatspindi veikos kvalifikavime atsispindi nuosprendžio konstatuojamojoje dalyje. Veikdami pagal bendrą sumanymą ką padarė vienas, kitas, galutinis veiksmų apibendrinimas yra parašomas. Prie bausmės skyrimo motyvų aprašome bendrininkų vaidmenį, dalyvavimo laipsnį ir pobūdį, bendrininkavimo formą. Jei pripažįstame, kad čia yra organizuota grupe, tai čia yra sunkinanti aplinkybė, tokiu būdu eina bausmės individualizacija.

/Seminaras

BT moksle skiriamos labai įvairios BK SD konkurencijos rūšys (formos). Žinoti tik Abramavičiaus skirstymą (žemiau).

BK SD normų konkurencijos rūšys/formos:

1. Bendrųjų ir specialiųjų normų konkurencija. Yra kai vienam nusikaltimui gali būti pritaikytos kelios (paprastai dvi normos), viena bendresnė, kita konkretesnė. Kyla klausimas kuri norma bendresnė, kuri specialesnė. Norma, kuri būna bendresnė vienos normos atžvilgiu gali būti specialesnė kitos normos atžvilgiu. Aiškinantis reikia žiūrėti į tai, kad specialioji norma yra ta, kuri numato ne tik visus požymius esančius bendroje normoje, bet ir tam tikrus dar specifinius požymius.

Būdinga tai, kad viena norma numato tam tikrų veikų ratą, o kita tik atskirus tokių veikų atvejus. Šios normos skiriasi pagal abstrakcijos laipsnį. Pvz. BK 129 str. 1 d. Nužudymas ir BK 129 str. 2 d. 9 p. turi ypatingą motyvą (dėl savanaudiškų paskatų) ir tai yra specialusis požymis. Specialioji norma turi visus bendruosius normos požymius, bet be jų turi ir specifinius. Tas pats ir 129 str. 1 d. ir 130 str. nužudymas labai susijaudinus. Tokiu atveju taikoma specialioji norma, kadangi tiksliau atspindi padarytos NV požymius. Sunkiausia nustatyti, kuri norma bendroji, o kuri specialioji. Šis atvejis tai pat vadinamas BT normų konkurencija pagal apimtį.

2. Specialiųjų normų konkurencija. Trys atvejai:

a. Kai konkuruoja normos su kvalifikuojančiais veiką požymiais. Pvz. vagystė, vagystė įsibraunant į patalpą ir didelio turto vagystė. Bendra taisyklė, kad kai konkuruoja normos su kvalifikuojančiais požymiais yra taikoma ta, kuri numato labiau kvalifikuojantį požymį ir


14

numatanti griežtesnę atsakomybę. Paprastai labiau kvalifikuojantis požymis yra paskesnėje straipsnio dalyje.

b. Kai konkuruoja norma su kvalifikuojančiais požymiais ir norma, turinti privilegijuojančių požymių. Pvz. kvalifikuotas dviejų ir daugiau žmonių nužudymas ir nužudymas didžiai susijaudinus. Turėtų būti taikoma norma, turinti privilegijuojančių požymių.

c. Kai konkuruoja normos su privilegijuojančiais požymiais. Taikoma ta norma, kuri turi labiau privilegijuojantį požymį. Tai norma, kuri numato švelnesnę atsakomybę. Anksčiau buvo straipsnis nužudymas peržengiant būtinosios ginties ribas. Kildavo klausimas, kai asmuo labai susijaudindavo, nužudydavo, ar kaltinti už tai, kad susijaudino ar peržengiant būtinosios ginties ribas. Buvo traktuojama, kad peržengiant būtinosios ginties ribas yra labiau privilegijuojantis nei susijaudinus.

3. Visumos ir dalies konkurencija (pagal turinį). Tie atvejai, kai iš konkuruojančių normų viena veiką atitinka visapusiškiau, o kita norma apima tik tam tikrus tos veikos aspektus. Pvz. BK 138 str. nesunkus sveikatos sutrikdymas. BK 180 str. plėšimas, kurio sudėtis apima ir nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu atveju bus kvalifikuojama pagal plėšimą, t.y. taikoma norma, kuri nustato požymių visumą. Asmuo, kuris pagrobė turtą naudodamas smurtą atsakytų pagal BK 180 str. Kitas pvz.: perversmas (BK 114 str.). Gali pasireikšti ne tik išvaikant Seimą, bet ir tuo, kad asmuo užgrobdamas valdžią nužudo žmones ginančius valstybės institucijas. Yra neteisėtas valdžios užgrobimas ir nužudymas. Valstybės perversmas apima abu. Taikome tą, kuri visapusiškiau atspindi veiką.

Reikia skirti BT normų konkurenciją nuo BT normų kolizijos. Kolizija yra tada, kai normos viena kitai prieštarauja. Vienintelis kolizijos pašalinimo kelias – vienos iš normų panaikinimas. Tai neigiamas dalykas. O konkurencija nėra prieštaravimas. Jos išvengti neįmanoma.

3 T E M A . N U S I K A L T I M A I Ž M O G I Š K U M U I I R K A R O N U SI K A L T I M A I ( X V S K Y R I U S )

Savarankiškai pasižiūrėti genocido sudėtį (BK 99 str.). EŽTT yra keletas bylų dėl genocido. Nuteistieji skundžia BA už genocidą, pagal iš konvencijos kylančius principus, galima bausti tik už tas veikas, kurios buvo nusikalstamos jų padarymo metu. Tik apie genocidą gali būti per egzaminą.

Esmė:

1. Sąvoka ir sistema; 2. Genocidas (99 str.); 3. Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis (100 str.).

SĄVOKA IR SISTEMA


15

BK SD 15 skyriuje esantys straipsniai numato BA už nusikaltimus žmogiškumui ir karo nusikaltimus. Šiame skyriuje yra 15 straipsnių, kuriuose nustatyta BA už labai įvairias veikas, kuriomis kėsinamasi į karo vedimo taisykles ir keliama grėsmė atskirų žmonių grupių sveikatai ir gyvybei. BK SD prasideda nuo šių nusikaltimų. Tai rodo įstatymų leidėjo požiūrį į šią nusikaltimų grupę. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas šią NV grupę pripažįsta pavojingiausia iš visų nusikaltimų. Šiame skyriuje nėra nė vieno baudžiamojo nusižengimo. Visos veikos yra laikomos nusikaltimu. Būtent šio skyriaus ir jame esančių normų atsiradimą lėmė Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai kylantys iš tarptautinės humanitarinės teisės. Būtent šie įsipareigojimai yra skirti apsaugoti tarptautinio ar netarptautinio pobūdžio ginkluoto konflikto aukas ir humanitariniais tikslais riboja karo vedimo būdus ir priemones. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo remiantis buvo sukurtos šio skyriaus normos yra tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutas.

1998 m. liepos 17 d. priimtas Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutas, ratifikuotas 2003 m. Yra anglų patarlė: „Jei gyveni stikliniame name, nesimėtyk akmenimis.“

Dažniausiai ilgos kalbos daro neigiamą poveikį teisėjams. Popas buvo pavogęs parapijiečių pinigus. Jį stojo ginti patyręs ir geras advokatas. Kalboje pakako vieno sakinio: „Gerbiami Prisiekusieji, šitas popas 15 m. atleisdavo Jums nuodėmes, o Jūs atleiskite jam tą vieną nuodėmę“. Ir išteisino.

Istorija. Jau senovėje buvo bandoma reglamentuoti karo vedimo taisykles. Šumerai ir majai pripažino tam tikras karo vedimo taisykles, karo skelbimą, paliaubas derybininkų neliečiamumą. Majų (nenustebkit, kai dėstytojas sakys „manai“ ) įstatymuose buvo pristatytos karo vedimo taisyklės: draudžiama naudoti tam tikrus ginklus, žudyti belaisvius, prašančius pasigailėjimo, žudyti miegančius ir sužeistuosius.

Tobulėjant, vystantis karo technikai iškilo daug problemų, susijusių su karo vedimo taisyklių reglamentavimu. Itin stipriai ši problema aktualizavosi per pirmąjį PK. Jau po I PK buvo bandoma nubausti karo kaltininkus. 1919 m. Versalio taikos sutartyje buvo nuostatų dėl fizinių asmenų, padariusių nusikaltimus taikai, BA. Šios sutarties pagrindu buvo parengti projektai dokumentų, numatančių kaizerio Vilhelmo ir jo pasekėjų atsakomybę už karo nusikaltimus. Versalio sutartyje nei karo nusikaltimų, nei nusikaltimų žmogiškumui sampratos nebuvo pateikta. Pirmą kartą nusikaltimai žmoniškumui tarptautinėje teisėje buvo apibūdinti Niurnbergo tarptautinio tribunolo statute, kuris buvo patvirtintas 1945 m. birželio 8 d. Pagal jį nuteisti Jornas, Kietelis, Gėringas, Hesas (dešinioji Hitlerio ranka). Pagal šį statutą Niurnbergo jurisdikcijai priklausė nusikaltimai taikai, karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmoniškumui. Tame statute buvo pateikta nusikaltimo žmoniškumui samprata.

Pagal šį statutą nusikaltimais žmogiškumui buvo pripažintas: civilių gyventojų žudymas, naikinimas, trėmimas, pavergimas ir kiti žiaurumai įvykdyti iki karo ir karo metu. Taip pat nusikaltimai žmogiškumui buvo pripažįstamas civilių gyventojų persekiojimas rasiniais ir panašiais motyvais siekiant įvykdyti bet kurį nusikaltimą. Karo nusikaltimai: tam tikrų kariavimo įstatymų ar papročių pažeidimai (įkaitų ir karo belaisvių žudymas, kankinimas miestų ir kaimų griovimas nesant kariniam būtinumui ir pan.).

Šiame statute įtvirtinto teisinio reguliavimo ypatumas buvo tame, kad buvo pateikta tik bendra nekonkretizuota nusikaltimų žmoniškumui sąvoka. Konkrečios karo ir žmogiškumui nusikaltimų rūšys šiame statute įvardintos nebuvo.

Tarptautinis nusikalstamumo didėjimas lėmė, kad 1889 m. G. Listo iniciatyva buvo įsteigta Tarptautinės baudžiamosios teisės sąjunga, kuri pasiūlė parengti tarptautines BT nuostatas. 1927 m. Varšuvoje įvyko pirma tarptautinė BT unifikavimo konferencija, kurioje visus tarptautinius pažeidimus buvo pasiūlyta skirstyti į tarptautinius ir tarptautinio pobūdžio nusikaltimus.


16

Iki Niurnbergo tribunolo, nusikaltimo žmogiškumui samprata buvo neatsiejama nuo karo nusikaltimo sampratos ir buvo vienas iš karo nusikaltimo porūšių. 1945 m. įvyko Niurnbergo procesas, kuriame buvo patvirtintas Niurnbergo karo tribunolo statutas. Jame pirmą kartą tarptautinėje teisėje buvo apibūdinti nusikaltimai žmogiškumui ir karo nusikaltimai (buvo pateiktos sąvokos). Dar buvo išskirti nusikaltimai taikai. Šis procesas – tarptautinių BT normų atsiradimo ir kodifikavimo pradžia. Tai pirmasis teismas, kuriame buvo teisiami žmonės kalti karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui padarymu. Tačiau Niurnbergo procesas neužkirto kelio masiniam žmonių naikinimui.

Tais pačiais metais vyko ir Tokijo procesas. Ten buvo teisiami japonų karo nusikaltėliai. Tačiau šie procesai neužtikrino masinių naikinimų. Po šių procesų Kinijoje žuvo 65 mln. žmonių. Raudonieji chimerai Kambodžoje – 2 mln. Ruandoje – 7 mln. žmonių (žudynės tarp tucių ir hutų). Kadangi tęsėsi masiniai naikinimai ir po Niurnbergo ir Tokijo proceso JT tęsė darbą, plėtojo norminę bazę būtiną karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui reglamentavimo. JT nusikaltimų taikai ir žmonijos saugumui kodeksų projektai (1954 m., 1991 m. redakcijos). Taip pat šiame kontekste būtų galima paminėti Jugoslavijos ir Ruandos tarptautinius tribunolus įsteigtus 1993 m. ir 1994 m. Toliau veiklą šia kryptimi tęsė JT, kodifikuodamos BT. Plėtojama norminė bazė reglamentuojant šiuos nusikaltimus. JT nusikaltimų taikai ir žmonijos saugumui kodeksų projektai – 1954 m., 1991 m. 1998 m. priimtas Romos statutas. Įsigaliojo 2002 m. liepos 1 d. Lietuva ratifikavo.

Didžiausią įtaką šių nusikaltimų kodifikavimui turėjo Romos statutas (1998). Romos statute išskiriamas tokios nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų grupės:

1. Genocido nusikaltimai; 2. Nusikaltimai žmogiškumui; 3. Karo nusikaltimai; 4. Agresijos nusikaltimai.

Šiame statute gana detaliai įtvirtintos atskiros nusikaltimų žmogiškumui ir karo nusikaltimų rūšys. Jis ne tik apibrėžia teismo kompetenciją, numato taisykles, bet ir apibrėžia minėtų nusikaltimų rūšių požymius. Rengiant statutą kilo ginčas ar nusikaltimai žmogiškumui apima ir NV padarytas ne karinio konflikto metu ar tik karinio konflikto metu. Ilgą laiką dalis tarptautinės teisės mokslininkų manė, kad nusikaltimai žmogiškumui yra tik karo nusikaltimų rūšis ir gali apimti tik tas veikas, kurios padarytos ginkluotų konfliktų metu. Dabar manoma, kad tai yra savita nusikaltimų grupė. Genocidas gali būti padaromas ir ne karo metu.

Bendrieji požymiai.

Objektas

Šiais nusikaltimais kėsinamasi į žmonių gyvybę, sveikatą, laisvę, orumą ir pan. Daroma žala ne tik atskirų žmonių, bet ir tautų, nacijų, religinių, politinių grupių prigimtinių teisių įgyvendinimui ir apsaugai. Tai visuotinai pripažintų ir tarptautinėje teisėje įtvirtintų bei jos saugomų vertybių, gėrių visuma, kuri užtikrina žmonijos saugaus egzistavimo pagrindus. Nukentėjusysis – tam tikros žmonių grupės. Didelis nukentėjusiųjų skaičius – skiriamasis šių nusikaltimų požymis.

Reiktų pripažinti tokių autorių nuomonę, kad šių nusikaltimų objektu yra kai kas daugiau nei atskiro žmogaus gyvybė, sveikata ar nuosavybė. Būtent šie nusikaltimai daro esminę žalą ne atskirų žmonių, bet


17

tautų, nacijų ar tam tikrų socialinių grupių teisių įgyvendinimui ir apsaugai. Taigi šių nusikaltimų objektas yra pats žmogiškumas kaip tam tikra vertybė.

Objektyvioji pusė

Šiems nusikaltimams būdingas masiškumas, didelės žalos atsiradimas, sunkūs padariniai. Šių nusikaltimų sudėtys paprastai yra sudėtinės su alternatyviais požymiais. Taip pat būdinga tai, kad daugelis šiame skyriuje esančių normų yra blanketinės. Dauguma nusikaltimų padaroma veikimu, išimtiniais atvejais neveikimu. Skiriamasis požymis – itin sunkūs padariniai. Būdingos sudėtinės sudėtys, trunkamosios sudėtys.

Subjektas

Subjektas specialus, dažniausiai fizinis asmuo, veikiantis kaip valstybės ar atitinkamų organizacijų formalus ar faktinis atstovas. BT moksle yra daug skirstymų žmogiškumui ir karo nusikaltimų. Šie nusikaltimai yra sudėtinė tam tikros valstybės politikos dalis. Be valstybės, jos struktūrų palaikymo jie praktiškai negali būti padaromi. Dvi nuomonės dėl subjekto.

1. Tik Valstybė. Nelabai tikslu; 2. Valstybė ir konkretus fizinis asmuo (dvejopos atsakomybės principas). Valstybė patraukiama

politinėn ir materialinėn, fizinis asmuo baudžiamojon atsakomybėn. Asmenys gali būti valstybės, jos institucijų vadovai. Subjektais kartais įvardijami faktiniai valstybės atstovai.

Subjektyvioji pusė

Tyčiniai nusikaltimai. Kai kurių nusikaltimų būtinasis požymis – specialus tikslas (pvz. genocidas).

Rūšys:

1. Nusikaltimai žmogiškumui; 2. Karo nusikaltimai.

Trys grupės nusikaltimo žmogiškumui ir karo nusikaltimų tipai:

1. Su nužudymais susiję nusikaltimai; 2. Nusikaltimai, susiję su kitokių žmonių persekiojimu; 3. Nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos visuotinai pripažintos karo vedimo taisyklės.

GENOCIDAS (BK 99 STR.)

Kaip atskira nusikaltimų žmogiškumui rūšis išskirta Niurnbergo procese. 1948 m. JT priėmė konvenciją „Dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimams ir nubaudimo už jį“. 1992 m. Lietuvos Aukščiausia Taryba prisijungė prie šios konvencijos, t.y. buvo numatyta BA už Lietuvos gyventojų genocidą. Tai buvo vienintelis įstatymas, kuriame buvo nustatyta BA už vieną atskirą NV. 1998 m. šis įstatymas pakeistas, o BA už genocidą perkelta į BK 71 str. Šis straipsnis buvo priskirtas valstybinių nusikaltimų grupei.

Objektas


18

Bendriausia prasme genocidu pažeidžiamos žmonijos ar jos dalies saugumo bei egzistavimo sąlygos. Tiesiogiai juo kėsinamasi į asmenų, sudarančių nacionalinę, etninę, rasinę, religinę, politinę, socialinę grupę, gyvybę, sveikatą ir laisvę. Dėl tokio kėsinimosi kyla pavojus šių žmonių grupių egzistavimui. Pagrindinis tiesioginis objektas yra asmenų egzistavimo ir išlikimo sąlygos.

Objektyvioji pusė

Pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu.

Veikų rūšys:

1. Dalyvavimas žudant žmones, priklausančius tam tikrai grupei. Taip pat organizavimas ir vadovavimas šiai veikai. Dalyvavimas gali būti padaromas veikimu ir neveikimu;

2. Šių žmonių kankinimas ar žalojimas, to organizavimas ir vadovavimas tam; 3. Šių žmonių protinio vystymosi trikdymas; 4. Šių žmonių deportavimas (priverstinis iškeldinimas iš jų gyvenamosios vietos); 5. Šių žmonių vaikų priverstinis perdavimas kitoms grupėms; 6. Šių žmonių gyvenimo sąlygų, lemiančių jų visų ar jų dalies žūtį ar ribojančių jų gimstamumą,

sudarymas.

Dalyku laikoma:

Nacionalinė grupė - tam tikrų žmonių grupė, priklausanti tam tikrai nacijai. Tai istorinė bendrija, susidariusi kalbos, kultūros, papročių, religijos pagrindu;

Etninė grupė – istoriškai susiformavusi, pastovi žmonių, susijusių tautiniais ryšiais, grupė, priklausanti tai pačiai kultūrinei aplinkai;

Rasinė grupė – grupė žmonių, priklausančių tam tikrai rasei; Religinė grupė – grupė žmonių, susijusių bendromis religinėmis pažiūromis ir įsitikinimais; Politinė grupė – grupė žmonių, susijusių bendromis politinėmis pažiūromis; Socialinė grupė – grupė žmonių, susijusių ekonominiais, profesiniais ryšiais ar turintys tokį patį

išsilavinimą.

Pagal Lietuvos BK genocidas galimas žmonių, priklausančių socialinei ar politinei grupei, atžvilgiu. Tarptautiniuose šaltiniuose nurodoma, kad genocidas galimas etniniu, tautiniu religiniu, rasiniu, nacionaliniu pagrindu. Mūsų BK išplėtė genocido pagrindus iki politinio ir socialinio.

Subjektas

Yra kelios nuomonės:

1. Genocido subjektas – tai tik valstybių vadovai arba aukštas pareigas užimantys valstybės pareigūnai, kurie turi įgaliojimus panaudoti ginklus (per siaura).

2. Genocido subjektas - tai ne tik valstybių ar tam tikrų politinių organizacijų atstovai, bet ir teroristinių grupuočių atstovai (per platu).

3. Genocido subjektas – tai asmenys, kurie teisiniu ar faktiniu ryšiu yra susiję su valstybe (pagal Abramavičių).

Genocido subjektų grupės:


19

1. Tai tam tikri valstybės pareigūnai, užimantys tam tikras aukštas pareigas. Šie valstybės pareigūnai turi galimybę realizuoti tam tikrą valstybės politiką. Tai reikia nustatyti.

2. Tai faktiniai valstybės atstovai, kurie veikia valstybės vardu nesant ar neveikiant oficialiai valdžiai. 3. Tai privatūs asmenys, kurie nėra valdžios atstovai, bet genocido veikas atlieka valstybės pareigūnų

pavedimu.

Genocido subjektu gali būti fizinis asmuo, sulaukęs 18 metų. Tik pagal Prancūzijos BK genocido subjektu gali būti ir juridinis asmuo.

Subjektyvioji pusė

Jis padaromas tiesiogine tyčia. Būtinu genocido požymiu yra specialus tikslas. Genocido atveju svarbiausia nustatyti tai, kad siekiama fiziškai sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei.

Genocidas – formali sudėtis. BA svarbi veiksmų atlikimo pradžia. Reikia atskirti kur yra veika (organizavimas, vadovavimas, dalyvavimas), o kur veikimo būdas (žudant, kankinant, ribojant gimstamumą ir t.t.). Veika baigta nuo momento, kai pradėjo organizuoti. Stadijos genocide neįmanomos. Genocidas daugiau priskiriamas prie nukirstinių sudėčių. Bet kokie požymiai, kuriais rengiamasi daryti veiką jau yra baigtas nusikaltimas. Ribos siejamos per vieną grandį nuo vykdytojo. Negali būti kurstymas kurstyti (nors formaliai sudėtis galima įžvelgti). Svarbu pažymėti, kad genocido nusikaltime dalyvavimas apima visas bendrininkavimo formas (bendrininkavimo instituto taikymas panaudojant BK 24 str. yra netaikomas). Genocidas apima visas stadijas ir visus bendrininkavimo būdus, kvalifikuojamas tik pagal spec. dalies normą.

Seminaras

Komentare straipsniai turėtų būti aiškinami taip, kad jie užtikrintų Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. Nereikia prisirišti prie nacionalinės teisės sąvokų. Aiškinti taip, kad tai kas baudžiama tarptautinėje teisėje, turėtų būti baudžiama ir nacionalinėje. Tarptautinės teisės aktai apsprendžiantys genocido klausimus – TBT Romos statutas, konvencija dėl genocido.

Tiek JT GA rezoliucijomis, tiek Niurnbergo tribunolo verdikte šie sprendimai buvo pripažinti kaip atitinkantys tarptautinės teisės principus. Tai suteikė legitimumo Niurnbergo tribunolui. Po Niurnbergo tribunolo buvo Tokijo procesas, Jugoslavijos ir Ruandos procesai. Svarbu paminėti konvenciją dėl senaties netaikymo už karo nusikaltimus ir genocido nusikaltimus (1968 m.). Išimtinis atvejis, kai numatomas atgalinis nuostatų galiojimas, taikoma BA už veikas, kurios formaliai buvo nenusikalstamos veikos padarymo metu. Genocido konvencija ir Romos statutas nenumato kaip genocido veikų žiaurių kankinimų ir deportacijų. Tai yra nežmoniškos veikos pagal Romos statutą, o ne genocido veikos. Lietuvoje genocido norma yra platesnė per šiuos požymius nei tarptautinėje teisėje.

Pastebėjimai dėl politinės ir socialinės grupės. Politinės grupės įtraukimo klausimo iškėlimas buvo blokuotas rytų valstybių pastangomis, vakarų valstybės per daug nesistengė. Tarybų Sąjunga buvo totalitarinio pobūdžio, susidorojimas su politiniais oponentais buvo vykdomas nuosekliai ir sistemingai. TSRS buvo prieš tokios politinės grupės įtraukimą, o Vakarai buvo pasyvūs, patys susidūrė su tuo reiškiniu kapitalistinėse valstybėse, nes plito komunistuojamos grupuotės, su jais susidoroti buvo imamasi represinių priemonių. Todėl politinės grupės galiausiai neliko, kad pavyktų apibrėžti kas yra genocidas. Genocido veikų ratas yra baigtinis. Negerai, kai nacionalinė teisė siaurina atsakomybę už tarptautines


20

veikas, nes tai trukdo tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimui. Teoriniu požiūriu tokia problema egzistuoja. Ten kur taikoma plačiau nėra didelės bėdos, bet neturėtų būti genocide įtvirtinti kankinimo ir deportavimo požymiai, kurie pagal TT prilyginami nusikaltimui žmoniškumui. Atsiradus naujiems teisės aktams TT srityje gali būti taip, kad būsime priversti LR BK reformuoti, pertvarkyti veikas pagal skirtingą modelį, nei dabar yra įtvirtinta.

Politinės grupės įtvirtinimo požiūriu yra daugiau trūkumas nei privalumas. Žvelgiant į perspektyvą gali būti, kad genocidas bus vykdomas kitais kriterijais nei suformuota Genocido konvencijoje, bet Lietuvoje aktualūs nusikaltimai II PK metu ir po jo. Asmenys, padarę nusikaltimus kai kurie yra gyvi, potencialiai juos gali patraukti BA. Jie nelaukia kol bus nubausti. Antazavės stribų byla – lyg ir kažką nuteisė (vienintelis sėkmingas dalykas genocido persekiojimo atvejais). Kai jie išvyksta į užsienį, reikia taikyti ekstradiciją, jei neveikia Europos arešto orderis. Jei manoma, kad asmuo persekiojamas dėl politinių nusikaltimų, tokį asmenį galima atsisakyti išduoti. Daugelis valstybių, kurios nėra geranoriškai nusiteikusios dėl tokių asmenų persekiojimo, naudojasi norma, kad pas mus įtvirtinta politinė grupė ir atsisako išduoti asmenis. Turėdami tokį apibrėžimą negalime patraukti tokių žmonių BA. Tradicija yra ta, kad nurodoma bendra politinių nusikaltimų išlyga. Prof. G. Švedas buvo teisingumo viceministras, LRV atstovas EŽTT (1995 – 2003 m.) vienas rimčiausių TT ir BT specialistų, prognozavo, kad politinės grupės įtraukimas sukels neigiamų padarinių. Rusai JAV skundėsi, kad toks požymio įtraukimas yra politinis nusikaltimas. Izraelis irgi atsisakė išduoti kaltinamą asmenį, nors ten labiausiai nukentėję dėl genocido.

Etnocidas, Ekocidas. Doktrinoje mėginama išskirti genocido reiškinį, jį kvalifikuoti. Biocidas siejamas su gyvenamosios aplinkos sunaikinimu. Etnocidas – kultūrinis genocidas, kai stengiamasi, kad tauta nutautėtų, nepasižymėtų jai būdingais požymiais. Diskusija, kad toks aiškinimas yra pritemptas, nes tai nereiškia, kad neliks kultūros. Etnocido kaip savarankiškos formos negalime išskirti. Problema aktuali, nes jei kalbėtume apie genocidą kaip apie fizinį žmonių naikinimą, tai tokios veikos pasitaiko retai. Etnocidas, kai vykdoma sąmoninga nutautinimo politika yra dažnas. Sunku pasakyti ar LR politika šiuo aspektu gali būti vertinama nepriekaištingai. Klausimas dėl lenkų mokyklų Lietuvoje Vilniuje ir Šalčininkuose, draudimas įsirašyti vardą pavardę nacionaliniais rašmenimis. Bendravimas valstybine kalba nacionalinėse institucijose. Naujajame Orleane visi šnekėjo ispaniškai, angliškai galėjai susišnekėti tik valstybinėse įstaigose. Kinija turi daug bėdų su Tibetu ir Uigurais (religinė bendruomenė).

Apie BK 100 str. 50 žmonių dar patenka į pavienių žmonių kategoriją. Nusikaltimai žmoniškumui, pasitaiko karo metu, kai baudžiami asmenys, kurie bendradarbiauja su partizanais. Vokiečiai sudeginę Pirčiupius, Tarybiniais laikais ir Tarybiniai partizanai yra sudeginę kaimų, kurie nebendradarbiavo su Tarybiniais partizanais, o vykdė vokiečių politiką. Kononovo prieš Latviją byla EŽTT teisme. Kononovas nacionalinėje teisėje buvo kaltinamas genocido vykdymu, o ne nusikaltimo žmoniškumui vykdymui.

/Seminaras

NUSIKALTIMAI LIETUVOS VALSTYBĖS NEPRIKLAUSOMYBEI, TERITORIJOS VIENTISUMUI IR KONSTITUCINEI SANTVARKAI (BK SD XVI

SKYRIUS).

Iki naujo BK įsigaliojimo šita NV grupė buvo vadinama „valstybiniai nusikaltimai“. Šiais nusikaltimais iš esmės yra pažeidžiama konstitucinė santvarka. Į konstitucinės santvarkos sąvoką įeina valstybės


21

nepriklausomybė ir teritorijos vientisumas, tad šio skyriaus pavadinimas yra netikslus. Būtų pakakę pavadinti „Nusikaltimai Lietuvos konstitucinei santvarkai“.

Objektas

Rūšinis šių veikų objektas yra konstitucinė santvarka ir jos elementai: nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas. Kai kurių nusikaltimų papildomu objektu gali būti ir kiti teisiniai gėriai.

Objektyvioji pusė

Dauguma šių nusikaltimų galima padaryti tik veikimu. Kai kurie iš nusikaltimų gali būti padaryti ir neveikimu, ir veikimu. Daugelio nusikaltimų sudėčių yra formalios. Kai kurios sudėtys yra ir materialios (valstybės simbolių išniekinimas). Kai kurių nusikaltimų konstitucinei santvarkai sudėčių būtinuoju požymiu yra nusikaltimo padarymo laikas.

Subjektas

Subjektas gali būti tik asmuo nuo 16 metų. Kai kurių nusikaltimų subjektams būdingi specialūs požymiai (117 str. tik Lietuvos valstybės pilietis, 125 str. tik asmuo, kuriam valstybės paslaptis buvo patikėta ar sužinojo dėl savo tarnybos). 2004 m. priimtas 1231 str. (tarptautinių sankcijų pažeidimas), pagal kurį gali atsakyti ir juridinis asmuo.

Subjektyvioji pusė

Dauguma šių nusikaltimų yra tyčiniai, tik 125 str. (valstybės paslapties atskleidimas) ir 126 str. (valstybės paslapties praradimas) gali būti padaromi ir neatsargiai.

VALSTYBĖS PERVERSMAS (BK 114 STR.)

Senajame BK tokios savarankiškos nusikaltimo sudėties nebuvo. Tada tokia veika buvo kvalifikuojama kaip valstybės išdavimas.

Objektas

Pagrindinis objektas – valstybės konstitucinė santvarka. Papildomas – valstybės nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas, žmogaus gyvybė, sveikata. Dar galime sakyti, jog papildomu objektu yra siekis nušalinti teisėtai demokratiškai išrinktą valstybės valdžią nekonstituciniu būdu.

Objektyvioji pusė

Sąmokslas – tai slaptas susitarimas prieš ką nors politiniais tikslais. Straipsnio prasme sąmokslas – tai asmenų ar jų grupuočių susitarimas bendrai veikiant užgrobti ar neteisėtai išlaikyti valdžią visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje.

Objektyvioji pusė pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu.

1. Sąmokslo valstybės perversmui įvykdyti organizavimas. Tai pastangos suburti asmenis, grupuotes, organizacijas valstybės perversmui įvykdyti. Pasireiškia vieno ar kelių asmenų veikla sudaryti sąlygas sąmokslui įvykdyti. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo sąmokslo pradžios;


22

2. Dalyvavimas tokiame sąmoksle. Tai gali būti padėjimas ir pan. Galimas ir neveikimas. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai jis padarė tą veiką, kurią buvo įpareigotas padaryti;

3. Dalyvavimas valstybės perversme. Dalyvauti valstybės perversme galima ir nedalyvaujant sąmoksle. Tai kai atliekamos konkrečios veikos, siekiant įvykdyti valstybės perversmą, nedalyvaujant sąmoksle. Galimas ir veikimas, ir neveikimas.

Valstybės perversmas gali būti taikus ir smurtinis.

Subjektas

Subjektu gali būti fizinis pakaltinamas 16 metų asmuo. Tai gali būti ir pilietis, ir užsienietis ir asmuo be pilietybės.

Subjektyvioji pusė

Tai tyčinis nusikaltimas. 1 d. padaroma tik tiesiogine tyčia, o 2 d. gali būti padaromas ir netiesiogine tyčia (atsirado sunkių padarinių).

BK 114 str. 2 d. yra numatyti kvalifikuojantys požymiai:

1. Ginkluotos jėgos panaudojimas darant valstybės perversmą. Tai bet kuri ginkluota žmonių grupė;

2. Valstybės perversmas, sukėlęs sunkių padarinių. Tai tie atvejai, kai dėl valstybės perversmo ilgam laikui sutrikdomas valstybės institucijų darbas, kai dėl valstybės perversmo žūsta bent vienas žmogus ar yra sužalojamas didelis skaičius žmonių. Sunkūs padariniai yra ir turtinė materialinė žala valstybei.

Valstybės perversmas apima ir visas kitas nusikalstamas veikas. Kaltininkas atsako tik pagal šį straipsnį, o ne pagal NV sutaptis.

BK 114 str. 3 d. numatyta, kada asmuo atleidžiamas nuo BA už valstybės perversmą. Pagal šią dalį nuo BA atleidžiamas tik sąmoksle dalyvavęs asmuo, bet ne asmuo, kuris organizavo sąmokslą ar dalyvavo valstybės perversme. Asmuo dalyvavęs sąmoksle atleidžiamas nuo BA tik tada, jei jis savo noru valstybės institucijai suteikė svarbią informaciją apie rengiamą valstybės perversmą. Tai turi būti padaryta iki baudžiamojo persekiojimo pradžios. Svarbi informacija yra tokia, jei ja remiantis galima demaskuoti sąmokslininkus, užkirsti kelią valstybės perversmui.

Seminaras

Valstybės perversmo sudėtis apibūdinta alternatyviais veiksmais. Reikia tiksliai išvardinti visas veikas, kurios apibrėžia pačią veiką. Kai alternatyvūs veiksmai, kaip veika yra baigta. Sąmoksle nuo organizavimo pradžios, kai asmuo pritaria dalyvavime, imasi konkrečių pareigų. Dalyvavimas perversme yra baigta veika nuo tiesioginių veiksmų, kuriais pradedama veika. Tikslas yra būtinas perversmo požymis, tikslo turinys yra pakeisti Konstitucinę valdžią ar bent jos dalį. Savivaldybės atveju valstybės perversmo nebus. Ginkluotos jėgos požymis svarbus, ginkluota jėga gali būti dalgiai, šakės, beisbolo lazdos, peiliai, šaunamieji ginklai. Kaltės forma – pirmoje dalyje tik tiesioginė tyčia. 2 d. ir netiesioginė tyčia, jei numatyti sunkūs padariniai.


23

BK 114 str. ir 121 str. Panašu į sąmokslą, sąmokslo organizavimą ir dalyvavimą jame. Šios dvi normos atsiskiria per tikslą. 114 str. tikslas yra tas, kad siekiama pakeisti centrinę valstybės valdžią ar jos dalį. Jei tikslas yra kitoks, nors antivalstybinis taikome 121 str. LR BK nėra normų, numatytų už kenkimą valstybės institucijoms. Kai protestas prieš generalinės prokuratūros ir Kauno prokuratūros veiksmus, primušami visi prokurorai, formaliai čia valstybės perversmo nėra, atskirus smurtinius veiksmus galima vertinti pagal kūno sužalojimo laipsnį, galima už viešosios tvarkos pažeidimą. M. Aidukas tai mato kaip BĮ trūkumą.

/Seminaras

KĖSINIMASIS Į LR PREZIDENTO GYVYBĘ (BK 115 STR.)

Ši veika kvalifikuojama neatsižvelgiant į pasikėsinimo motyvus (dėstytojas nesutinka).

Objektas

Pagrindinis tiesioginis objektas – Lietuvos konstitucinė santvarka (valstybės suverenitetas – pagal komentarą). Papildomas – žmogaus gyvybė. Nukentėjusiuoju yra LR prezidentas. Juo gali būti tik Konstitucijos nustatyta tvarka išrinktas LR prezidentas ir einantis savo pareigas; arba išrinktas, bet neprisiekęs, jei jam buvo sutrukdyta prisiekti LR Konstitucijos nustatyta tvarka (dėl perversmo, okupacijos prasidėjus karo veiksmams ir pan.). Pagal konstitucijos 89 str. tam tikrais atvejais prezidento pareigas laikinai eina seimo pirmininkas. Bet jis negali būti nukentėjusiuoju.

Objektyvioji pusė

Pagal BK 115 str. baudžiama už kėsinimąsi. „Kėsinimosi“ sąvokos negalima tapatinti su sąvoka „pasikėsinimas“. Pirmoji yra platesnė ir ji apima tiek rengimąsi, tiek pasikėsinimą, tiek baigtą pasikėsinimą. Šis nusikaltimas laikomas baigtu jau nuo rengimosi momento. Tai nukirstinio nusikaltimo sudėtis. Pagal dėstytoją galima padaryti šį nusikaltimą ir veikimu, ir neveikimu. Kėsinimusi turi būti siekiama atimti LR prezidento gyvybę.

Subjektas

Juo gali būti pakaltinamas 16 metų asmuo nepriklausomai nuo jo pilietybės.

Subjektyvioji pusė

Padaromas tik tiesiogine tyčia. Asmuo gali nežinoti, kad kėsinosi į prezidento gyvybę, tai tokiu atveju jo veika kvalifikuojama pagal BK 129 str.

Darant valstybės perversmą, tuo pačiu gali būti pasikėsinta ir į LR prezidento gyvybę. Šiuo atveju kaltininko veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 114 str.

Galimi atvejai, kai Lietuvos pilietis karo metu ar po karo padėties paskelbimo kėsinasi į LR prezidento gyvybę, tai tokiu atveju kaltininko veika turėtų būti kvalifikuojama kaip sutaptis pagal BK 115 str. ir 117 str.

Seminaras


24

Kaip kvalifikuoti baigtą pasikėsinimą. Reikia kvalifikuoti pagal 115 str. Kėsinimasis apima nuo parengtinės NV iki baigtos NV. Reikia pažymėti, kad 21 ir 22 str. šiam nusikaltimui netaikomos, nes parengtinės stadijos įeina į 115 str.

Dėl motyvų istoriniu aspektu. Rengiant naują BK nužudymo dėl tarnybinių pareigų atlikimo motyvo atsisakyta, todėl dabar LR prezidento nužudymas dėl santuokinės neištikimybės taip pat turi būti kvalifikuojamas pagal 115 str. Įrodinėti subjektyviosios pusės turinį yra sudėtinga, objektyvizuoja sumanymus nedaugelis nusikaltėlių. Visais atvejais, kai nužudomas LR prezidentas valstybė atsiduria suirutėje. Jei tai yra ekonominės ar karinės grėsmės akivaizdoje, tai gali sutrikdyti normalų valstybės gyvenimą. Įstatymo leidėjas pasirinko, kad motyvų nereikia kvalifikuoti, manant, kad į prezidentą nesikėsins dėl asmeninių priežasčių. Įrodinėjant šią normą teisme, teismas gali reikalauti, kad tarnybinės veikos motyvas būtų įrodinėjamas. Tuomet patartina pažiūrėti į motyvus. Nacionalinė teisė šioje vietoje įdomi tuo, kad ši norma atsirado dėl pasikėsinimo į Austrijos hercogo gyvybę, davusio pretekstą I PK. Prezidento išskirtinumas yra akcentuojamas nacionalinėje teisėje, kaip žmogaus reprezentuojančio Lietuvos valstybę. Vakarų valstybės vengia akcentuoti (išskyrus monarchijas), prezidento nužudymas Prancūzijoje yra priskiriamas prie aukštųjų valdininkų nužudymo (ten plati kategorija). 115 str. yra šiek tiek tradicijos reikalas, bet tradicijos ne visada atitinka šiandienines gyvenimo sąlygas. Būtų geresnis teisinis reguliavimas jei būtų numatytas kėsinimasis į valdininkus, kaip kvalifikuojantis požymis. Po 1994 m. į tokį saugomą ratą asmenų pateko ir Seimo nariai, ir Vyriausybės nariai, ir LR KT teisėjai, ir LAT teisėjai. Čia vėlgi vertinimo dalykas.

/Seminaras

IŠDAVYSTĖ (BK 117 STR .)

Tai specialioji norma „Padėjimo kitai valstybei veikti prieš LR“ (BK 118 str.) normos atžvilgiu.

Objektas

Pagrindinis tiesioginis objektas yra LR nepriklausomybė, teritorinis vientisumas, konstitucinė santvarka.

Objektyvioji pusė

Pasireiškia alternatyviomis veikomis:

Perėjimas į priešo pusę. Tai perėjimas, perskridimas, kitoks perbėgimas pas priešą. Perėjimu į priešo pusę yra laikoma savanoriška tarnyba priešo kariuomenėje ar represinėse struktūrose;

Padėjimas priešui veikti prieš LR. Ši veika gali pasireikšti labai įvairiais ardomaisiais veiksmais, nukreiptais prieš LR. Šiuo atveju padėjimas gali būti daromas tiek savo iniciatyva, tiek vykdant priešo užduotį.

Priešu laikoma valstybė, su kuria LR yra karo būklėje arba su kuria vyksta ar gresia ginkluotas konfliktas ir dėl to paskelbta karo padėtis. Būtinuoju požymiu yra nusikaltimo padarymo laikas: karo metas arba po karo padėties paskelbimo. Karo metas yra laikotarpis, kai paskelbtas karas arba vyksta tarptautinis konfliktas, kurio dalyvė yra LR. Karo padėtis – tai LR Konstitucijos ir karo padėties įstatymo nustatyta ypatinga teisinė padėtis, kuri įvedama prireikus ginti tėvynę nuo ginkluoto užpuolimo ar jo grėsmės atveju.


25

Perėjimo atveju nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas perėjo į priešo pusę. Padėjimas laikomas baigtu nuo to momento, kai padaroma konkreti veika, kuria siekiama padėti priešui. Kontakto užmezgimas su priešu, pažadas veikti jo interesais negali būti laikomas kaip baigtas nusikaltimas.

Subjektas

Specialus subjektas. Tai 16 metų pakaltinamas Lietuvos pilietis (ir karys, ir civilis). Jei panašią veiką padaro asmuo be pilietybės arba užsienietis, tai esant tam tikroms sąlygoms jo veika kvalifikuojama pagal BK 118 str.

Subjektyvioji pusė

Išdavystė padaroma tik tiesiogine tyčia. Šiuo atveju svarbiausia, kad asmuo suvokia (tai reikia nustatyti), kad jis savo veiksmais padeda priešui. Motyvai ir tikslai kvalifikavimui reikšmės neturi.

PADĖJIMAS KITAI VALSTYBEI VEIKTI PRIEŠ LR (BK 118 STR.). EGZAMINE NEBUS

Kaip atskirti nuo išdavystės, šnipinėjimo, kolaboravimo. Atskyrimo atveju svarbus laikas. Išdavystės – taikos metu ar esant karo grėsmei, kolaboravimo atveju – valstybės teritorijos okupacijos ar aneksijos atveju. Išdavystės atveju, kai padeda kitai valstybei ar pereina į priešo pusę tai taikoma tik Lietuvos piliečiams, jei užsieniečiai, tai turi būti kvalifikuojama pagal 118 str. Kolaboravimo atveju irgi turi būti LR pilietis.

Padėjimas yra bendroji norma, išdavystė ir kolaboravimas yra specialiosios normos. Santykis susiklosto, kai kalbame apie LR piliečio padarytą veiką. Išdavystė yra norma su pavojingesniu požymiu – karo ar karo padėties paskelbimu. Kolaboravimas specialioji norma su privilegijuotu požymiu, tas privilegijuotas požymis – okupacijos ar aneksijos atveju.

Užsienio valstybės pilietis, asmuo be pilietybės nepriklausomai nuo to kada jis veikia, atsako už padėjimą kitai valstybei veikti prieš LR. Okupacijos, aneksijos atveju tai yra ginčytinas atvejis dėl 118 str. taikymo. Jei nėra kitų pavojingesnių NV požymių. Toks asmuo be pilietybės gali būti ir ne LR teritorijoje. Reikia žiūrėti ar tokiu atveju asmenį tikslinga persekioti pagal BK bendros dalies principus. BK 6 str. nurodo, kad visi asmenys neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, užsieniečiai pagal BK 114 – 128 str. traukiami BA už užsienyje padarytus nusikaltimus LR.

ŠNIPINĖJIMAS (BK 119 STR.)

Pirmoje dalyje yra pagrindinė sudėtis, antrame – kvalifikuota. Vertinant su kitais 16 skyriaus nusikaltimais bendriausia prasme šnipinėjimas yra viena iš padėjimo kitai valstybei veikti prieš LR forma. Darant šį nusikaltimą renkama, paviešinama tam tikra informacija, kuri gali pakenkti LR konstitucinei santvarkai.

Objektas

Pagrindinis tiesioginis objektas yra LR saugumas.


26

Dalykas yra specifinis. Dalykas yra tam tikra informacija ir materialūs dalykai, teikiantys tą informaciją. Ši informacija kaip nusikaltimo dalykas gali būti dvejopo pobūdžio:

1. Tai informacija, esanti LR paslaptimi. Valstybės paslaptis – tai valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka įslaptinta informacija, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti grėsmę LR suverenitetui, gynybinei galiai ir pan.;

2. Tai informacija, nesanti LR paslaptimi. Tokia informacija gali būti šio nusikaltimo dalyku tik tada, kai ji domina užsienio žvalgybą. Ta informacija turi būti perduodama užsienio žvalgybos prašymu arba jai be jos prašymo (pagal 2 dalis).

Objektyvioji pusė

Apibūdina alternatyvūs veiksmai:

1. Informacijos pirkimas. Tai atvejai, kai informacija gaunama už materialų atlyginimą; 2. Pagrobimas. Tai tam tikra informacijos rinkimo rūšis. Gali būti atviras ir slaptas, smurtinis ir

nesmurtinis. Kvalifikavimui tai reikšmės neturi. Bendrąja prasme pagrobimas yra informacijos paėmimas ir jos užvaldymas. Kai pagrobiamas materialus daiktas, turintis tam tikros informacijos, kvalifikuojama tik pagal 119 str., t.y. nėra sutapties su vagyste;

3. Kitoks informacijos rinkimas ir perdavimas. Kitoks informacijos rinkimas – tai atvejai, kai duomenys ar dalykai yra renkami bet kuriuo būdu, pvz. pasiklausant pokalbių, stebint ir t.t.;

4. Informacijos perdavimas kitai valstybei ar jos organizacijai – tai atitinkamų duomenų pranešimas raštu, žodžiu, internetu, pateikiant susipažinti ir kt. Galimi atvejai, kai informacija, esanti valstybės paslaptimi, renkama panaudojant šantažą, psichinį ar fizinį smurtą ir pan. Šantažo sudėtis apima ir šantažą, ir psichinį smurtą. Jei šnipinėjant padaromi sunkūs sveikatos sutrikdymai ar nužudoma, kvalifikuojama kaip sutaptis.

Šnipinėjimas laikomas baigtu, kai asmuo savo iniciatyva pradeda rinkti atitinkamą informaciją, turėdamas tikslą ją perduoti atitinkamam adresatui, ir bent dalį jos įgyja.

Sudėtis yra formali.

Subjektas

Pakaltinamas 16 metų LR pilietis, užsienietis ar asmuo be pilietybės. Jei pilietis šnipinėja karo metu ar po karo padėties paskelbimo, kvalifikuojama kaip išdavystė.

Subjektyvioji pusė

Padaromas tiesiogine tyčia. Būtinas subjektyviosios pusės požymis yra specialus tikslas: informacijos rinkimas siekiant perduoti užsienio valstybei ar jos organizacijoms. Kai tokios veikos atliekamos neturint tikslo perduoti, gali būti kvalifikuojama pagal 124 str. – neteisėtas disponavimas informacija, kuri yra valstybės paslaptis.

Kvalifikuotu šnipinėjimu pripažįstamas ir kitokios informacijos, nesančios LR valstybės paslaptimi, pagrobimas, pirkimas ar kitoks rinkimas, jeigu tai daroma vykdant kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį, kur domina užsienio valstybės žvalgybą.

Seminaras


27

Informacijos perdavimas nėra būtinas šnipinėjimo požymis, nes sudėtis yra formali. Ar gali reikštis tik perdavimu? Tuomet, kai asmuo turi informaciją teisėtai ir tik perduoda informaciją. Skrydžių kontrolės centras kur stebimas orlaivių judėjimas. Duomenys, susiję su centru yra valstybės paslaptis.

Pagal 2 d. dėl užduoties vykdymo. Čia apie pavaldumą neturėtume kalbėti, gali būti vienkartiniai santykiai. Turi būti žiūrima, kad informacijos prašoma. Tai yra vertinamasis požymis (bendradarbiaujant su rezidentais – agentais). Paprastai nei jie patys prisipažįsta, nei valstybė pateikia sąrašų, kad asmuo yra pareigūnas. Vertinimas turi būti daromas pagal aplinkybes, svarbu kas parodė iniciatyvą (gal pats renka informaciją, siekdamas užmegzti ryšį su užsienio žvalgyba).

Jei asmuo renka informaciją, kuri nėra valstybės paslaptis, renka neturėdamas tikslo perduoti, vėliau prašo perduoti, tai jau galima kvalifikuoti pagal 2 d.

Reikia akcentuoti, kad 1 ir 2 d. nusikalstamos veikos dalykas skiriasi. Pirmoje dalyje yra tik valstybės paslaptis, antroje dalyje ir valstybės paslaptis, ir ne valstybės paslaptis.

Šnipinėjimas karo metu, kai tai daro LR pilietis yra išdavystė. Yra galimybių atriboti šnipinėjimą, kai kalbame apie LR pilietį, tarp šnipinėjimo ir išdavystės, kadangi išdavystė būdama sudėtingesnė, kaip visumos ir dalies, ir bendrosios ir konkurencijos normų išdavystė atrodo labiau atitinkanti veiką. Nusveria visumos ir dalies konkurencija pasirinkimą dėl 117 str. Išdavystė yra platesnė veika.

Apie šnipinėjimą naujas požiūris globaliai. Iškilo terorizmo grėsmė. Atviras klausimas kaip vertinti LR piliečio veiką, kuris informaciją apie valstybės paslaptį perduoda teroristinei organizacijai. Tai šnipinėjimu negali būti laikoma. Siūloma plėsti sudėties konstrukciją. Galbūt ir galima kūrybingai interpretuoti valstybės ar jos organizacijos sąvokas ir pritaikyti, kad yra organizacija. Komentaro 88 str. organizacija gali būti tiek valstybinė, tiek ir nevalstybinė.

Uždavinys. Aidukas buvo užverbuotas užsienio žvalgybos rinkti informacijos apie Lietuvos oro erdvės apsaugos sistemą, t.y. informaciją esančią valstybės paslaptimi. Aidukas turėjo legalų priėjimą prie šios informacijos, todėl jam pavyko jos surinkti daug. Su užsienio žvalgybos atstovu jis sutarė, kad informaciją perduos dalimis. Aidukas perdavė vieną dalį informacijos ir gavo už ją atlyginimą, po to mėgino perduoti likusią informacijos dalį, bet to padaryti jam nepavyko, nes jį sulaikė STT pareigūnai. Kvalifikuokite Aiduko veiką, paaiškinti kodėl taip kvalifikuojame (pagrįsti teisės teorijos išvadomis).

Kvalifikuojame 22 str. 1 d. i000r 119 str. 2 d. Jeigu informaciją rinko legaliai, NV veika baigta, kai perdavė. Šnipinėjimas yra baigta NV, kai informacija perduota bent dalimi. Kaip visuminė veika, laikoma pavojingesnė nei nebaigta NV. Šnipinėjant veika kvalifikuojama pagal 119 str. 2 d. Pagal pirminę kvalifikaciją nesudaroma galimybė tinkamai įvertinti kitos veikos pavojingumo. Kvalifikacija su sutaptimi 119 str. 2 d. Ir 22 str. 1 d. Ir 119 str. 2 d. Informacija yra perteklinė, gautųsi nubaudimas už dvigubą veiką. Tokiu atveju būtų galima taikyti tik jei būtų reali sutaptis. Kai yra ilgas laiko tarpas, bet užduotis yra tapati, tai vis tiek būtų tik pagal 119 str. 2 d., kadangi yra vieningas sumanymas ir visa veika baigta.

/Seminaras

KOLABORAVIMAS (120 STR.). SAVARANKIŠKAI

Kolaboravimas yra veikos, iš esmės tapačios išdavystei ir padėjimu kitai valstybei veikti prieš LR, jeigu tai daroma okupacijos ir aneksijos sąlygomis.


28

Objektas

Objektas yra Lietuvos valstybė, jos suverenitetas.

Objektyvioji pusė

Kolaboravimas yra veika, panaši į išdavystę ir padėjimą kitai valstybei veikti prieš LR, tačiau daroma okupacijos ar aneksijos sąlygomis.

Kolaboravimas yra privilegijuota išdavystės ir padėjimo kitaip valstybei veikti prieš LR sudėtis. Lietuvos pilietis dalyvauja jau okupavus ar aneksavus Lietuvą ar jos dalį ir kolaborantas, esantis okupuotojos teritorijoje, padeda įtvirtinti okupaciją.

Būtinas požymis, kad priešui padedama okupacijos ar aneksijos sąlygomis.

Sudėtis yra formali.

Subjektyvioji pusė

Padaroma tik tiesiogine tyčia, suvokiant, kad taip talkinama neteisėtai valdžiai veikti prieš LR ir to norint. Motyvai ir tikslai kvalifikavimui reikšmės neturi.

Subjektas

Gali būti pakaltinamas, tik LR pilietis, sulaukęs 16 m. amžiaus. Asmuo neturintis LR pilietybės pagal šį straipsnį neatsako.

NETEISĖTAS DISPONAVIMAS INFORMACIJA, KURI YRA VALSTYBĖS PASLAPTIS (124 STR.)

Žvelgiant istoriniu aspektu anksčiau galiojusiame BK buvo panaši norma, tik tai buvo senojo BK 731 straipsnis. Yra tik vienas esminis skirtumas, kad pagal anksčiau galiojusį straipsnį buvo nustatyta, kad ši norma netaikoma, kai yra valstybės paslapties atskleidimo požymių. Kalbame ne apie bet kokią informaciją, o tik apie tokią, kuri galėtų pakenkti valstybės saugumui jei būtų išviešinta.

Objektas

Pagrindinis tiesioginis šio nusikaltimo objektas yra LR valstybės saugumas. Darant šį nusikaltimą gali būti pažeisti ir kiti teisiniai gėriai. Vienas iš teisinių gėrių – mūsų valstybės tarptautinis įvaizdis. Kaip gali laikyti patikimu sąjungininku valstybę, kai kiekvienas kas nori gali disponuoti tuo kas negalima. Informacija esanti valstybės paslaptimi gali būti labai įvairi. Už tai priklausomai nuo tos įslaptintos informacijos pobūdžio, turinio gali kilti grėsmė labai įvairiems gėriams. Įslaptinta informacija apie liudytoją yra pripažįstama valstybės paslaptimi. Jei nutekėtų tokia informacija kiltų grėsmė žmogaus sveikatai, gal net gyvybei. Tai fakultatyvinis pobūdis.

„Teisių neturiu, tik pareigas“ – Abramavičius apie vairuotojo pažymėjimą.“

Šio nusikaltimo dalyku yra:


29

1. Informacija, laikoma LR valstybės paslaptimi. Šia informacija laikoma valstybės paslaptimi apibrėžia valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (priimtas 1999 m. lapkričio 25 d.), 2004 m. gegužės 1 d. išleista nauja redakcija. Valstybės informacijos esančios valstybės paslaptimi sąvoka yra pateikta šio įstatymo 2 straipsnyje. Sąvoka - valstybės paslaptis bendriausia prasme yra politinė, ekonominė, karinė, žvalgybos, teisėsaugos mokslo ir technikos informacija, kurios atskleidimas gali sukelti grėsmę LR Konstitucinei santvarkai, pakenkti valstybės interesams, sukelti pavojų žmogaus gyvybei ir pan. Šio įstatymo 7 str. nurodyti duomenys, kurie gali būti pripažinti valstybės paslaptimi. 7 str. atsirado, nes anksčiau duomenų, kurie gali būti valstybės paslaptimi, sąrašą nustatė Vyriausybė. LR KT pasakė, kadangi tokiu teisiniu reguliavimu įsiterpiama į žmogaus teisių sritį, tuos duomenis turi nustatyti tik įstatymų leidėjas. Todėl buvo pakeistas įstatymas. Žmogaus teisių ribojimai turi būti nustatyti tik įstatymu;

2. Materialūs dalykai (objektai), kurių turinys ar informacija apie juos yra valstybės paslaptis. Patys objektai gali būti nusikaltimo dalykai. Pvz.: sukūrėm tanką 50 x 50 cm, bet kaip šaudo, nepagaunamas. Vietoj benzino naudoja alų, gali atsigerti ir pats, kai karšta . Kai tokį „gėrį“ pavagia, tai čia jau bus BK 124 str. dalykas. Tiek patys objektai, tiek informacija apie juos gali būti valstybės paslaptimi.

Objektyvioji pusė

Šio nusikaltimo objektyviąją pusę apibūdina tam tikri alternatyvūs veiksmai.

1. Informacijos, laikomos valstybės paslaptimi, įgijimas. Įgijimas gali būti ir atlygintinas ir neatlygintinas. Kvalifikavimui reikšmės neturi. Informacija gali būti pagrobiama, įgyjama apgaule. Svarbiausia, kad kaltininkas gavo informaciją. Toks informacijos įgijimas turi būti daromas neturint tikslo šią informaciją perduoti užsienio valstybei, ar jos organizacijai, nes tai bus šnipinėjimas (žymiai sunkesnis nusikaltimas). BA atsiranda tik už neteisėtą minėtos informacijos įgijimą ar perleidimą. Neteisėtas informacijos įgijimas reiškia, kad tokią informaciją įgyja asmuo, neturintis teisės dirbti su valstybės paslaptimi;

2. Antras fakultatyvus veiksmas yra minėtos informacijos perleidimas. Tai yra tokios informacijos perdavimas bet kuriam kitam asmeniui. Perleidimas gali pasireikšti ir tokios informacijos paviešinimu bet kokia forma. Neteisėtas perleidimas reiškia, kad būtent tokia informacija ar materialūs objektai perduodami asmeniui, neturinčiam teisės tokia informacija disponuoti;

3. Neteisėtas materialių objektų, kurių turinys ar informacija apie juos yra valstybės paslaptimi, laikymas. Laikymas reiškia tokių objektų turėjimą savo žinioje. Neteisėtas, kai laiko asmuo, neturintis teisės tokio objekto laikyti.

Tai yra formali nusikaltimo sudėtis. Šis nusikaltimas yra laikomas baigtu nuo bent vieno iš minėtų veiksmų atlikimo momento. Labai svarbu ištirti ar nėra šnipinėjimo požymiu.

Subjektas

Fizinis, 16 metų, pakaltinamas asmuo. Skiriamasis požymis nuo 125 str. tas, kad subjektas yra asmuo, neturintis teisės disponuoti informacija, esančia valstybės paslaptimi, ir kurią sužinojo ar gavo ne dėl savo tarnybos ar darbo, o dėl viešųjų funkcijų atlikimo. Paprastai šio nusikaltimo subjektu nėra asmenys, kuriems valstybės paslaptis yra patikėta ar kurie ją sužino dėl savo tarnybos ar darbo. Tokie asmenys dažniausiai atsako pagal BK 125 str.

„Optimistas yra gerai informuotas pesimistas“ .


30

Subjektyvioji pusė

Tyčinis nusikaltimas, padaromas tik esant tiesioginei tyčiai. Kaltininkas turi suvokti, kad jis neteisėtai disponuoja paslaptimi ir neturi teisės tai daryti. Inkriminuojama tik tada, kai nėra šnipinėjimo požymių. Žmogaus suvokimas turi apimti objektyvius veikos požymius.

Šnipinėjimo sudėtyje nekalbama apie materialius objektus, tai trūkumas teisinės technikos, kadangi 124 str. sudėtyje tai yra išdėstyta, o sunkesnėje sudėtyje – 119 str. to nėra, nors aiškinant 119 str. dalykas taip pat yra materialiniai objektai. Reiktų taisyti ne 119 str., o 124 str., išbraukiant materialius objektus.

Laikymas irgi perteklinis pasakymas. Kaip laikyti be įgijimo. Lyginant su 119 str. jei įstatymų leidėjas pasirinko rinkimo ir perdavimo sąvokas, tai tokios pat turėtų būti ir čia, nes veikų turinys yra analogiškas.

VALSTYBĖS PASLAPTIES ATSKLEIDIMAS (BK 125 STR.)

Objektas

Tas pats kaip ir BK 124 str. Pagrindinis tiesioginis objektas – LR valstybės saugumas. Tam tikrais atvejais gali turėti ir tam tikrus fakultatyvius objektus. Tai gali būti žmogaus sveikata, gyvybė ir kt.

Dalykas

Šio nusikaltimo dalyku yra informacija, esanti Lietuvos valstybės paslaptimi. Nors šio straipsnio dispozicijoje nėra nieko pasakyta apie materialius objektus, kurių turinys ar informacija apie juos yra valstybės paslaptimi, manoma, kad plečiamai aiškinant šią sąvoką reiktų pripažinti, kad čia nusikaltimo dalyku yra ir materialūs objektai, kurių turinys ar informacija apie juos yra valstybės paslaptis.

Objektyvioji pusė

Pačia bendriausia prasme šis nusikaltimas pasireiškia valstybės paslapties atskleidimu. Šiame straipsnyje sąvoka atskleidimas reiškia, kad valstybės paslaptį sužino bent vienas pašalinis asmuo. Pašaliniais laikomi visi asmenys, neturintys leidimo dirbti ar susipažinti su informacija, esančia valstybės paslaptimi. Valstybės paslapties atskleidimas gali pasireikšti ir veikimu, ir neveikimu. Kai yra veikimas informacija gali būti perduodama pašaliniam asmeniui raštu, žodžiu. Neveikimu yra tie atvejai, kai asmuo, kuriam valstybės paslaptis patikėta ar kuris ją sužino dėl savo darbo ar tarnybos nesilaiko taisyklių dėl valstybės paslapties saugojimo, naudojimo, laikymo ir būtent dėl to šią paslaptį sužino bent vienas pašalinis asmuo.

Norint patraukti asmenį atsakomybėn už valstybės paslapties atskleidimą padarytą neveikimu reikia nustatyti kokius reikalavimus, kylančius iš teisės aktų jis pažeidė. Pvz., operatyvinis darbuotojas skuba į krepšinio rungtynes ir ant stalo palieka slaptą informaciją. Valytojas pažiūri. Štai ir neveikimas. Nepadėjo į seifą.

Diskutuotina ar tai yra materiali ar formali sudėtis. Abramavičius mano, kad tai yra materiali nusikaltimo sudėtis. Šią informaciją sužino bent vienas pašalinis asmuo, o nusikaltimas laikomas baigtu ne nuo atskleidimo momento, o tuomet kai ją sužino bent vienas pašalinis asmuo (papasakosi kurčnebyliui, jis nesužinos paslapties). Tokiu atveju jei žiūrėtume per materialios sudėties prizmę, tai būtų pasikėsinimas atskleisti valstybės paslaptį. Jei niekas nesužino tos paslapties, tai veika negali būti kvalifikuojama pagal šį straipsnį.


31

Subjektas

Subjekto ypatumai leidžia šią NV atskirti nuo panašių NV, pvz. BK 124 str.

Tik fizinis asmuo nuo 16 metų, pakaltinamas. Be bendrųjų požymių subjektas turi kelis specialiuosius požymius.

BK 125 str. 1 d. lyg ir nurodyta, kas gali būti subjektu. Tai - asmuo, kuriam informacija, esanti valstybės paslaptimi, buvo patikėta arba jis ją sužinojo dėl savo tarnybos, darbo ar atlikdamas viešąsias funkcijas. Tai tie asmenys, kurie turi leidimą dirbti su valstybės paslaptimi, slapta informacija.

Asmuo, kuris sužinojo valstybės paslaptį dėl savo tarnybos, darbo ar atlikdami viešąsias funkcijas. Ar šio nusikaltimo subjektu gali būti ir tas asmuo, kuris neturi leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptimi? Dauguma katedroje mano, kad taip. Bet tą paslaptį sužinojo dėl to, kad asmuo dirba tam tikroje įstaigoje. A. Abramavičius mano, kad subjektu gali būti tik asmuo, kuris turi leidimą dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptimi. Abramavičius laikosi siauresnės nuomonės, kad asmeniui turi būti suteiktas leidimas susipažinti su tokia informacija, jei neturi, tuomet straipsnis netaikomas .

Ką reiškia prierašas, kad asmuo sužinojo paslaptį dėl tarnybos, atlikdamas viešąsias funkcijas? BK 124 ir 125 str. skirtumas jei laikomės, kad abu turi teisę susipažinti su slapta informacija. Galbūt tie, kurie pirmieji prarado paslaptį pagal 125 str., o tas kuris sužinojo dėl 124 str. BK 125 str. sankcija yra apgalvota su ta mintimi, nes yra 2 d. kai veika dėl neatsargumo ir reikia paskirti atitinkamai mažesnę sankciją nei 124 str. Jeigu valstybės įgaliotas asmuo atskleidžia valstybės paslaptį. Jam atrodo, kad galima paskirti mažesnę bausmę, nei asmeniui, kuris neturėjo teisės susipažinti su valstybės paslaptimi. Taip kyla problemų su straipsnio aiškinimu ir taikymu.

Kaip reikėtų kvalifikuoti valstybės paslapties atskleidimą dėl neatsargumo. Kvalifikuoti pagal 125 str. 1 d. ir 2 d. kartu, nes sudėties kvalifikavimo požiūriu turi būti iš kvalifikacijos nurodyti visi požymiai, kadangi yra kaltės forma, tai reikia ir ją paminėti. Praktikoje nurodoma 125 str. 2 d. – tai nėra prastas sprendimas, dėl to, kad 2 d. yra nuoroda į pirmąją dalį. Taip mano ir doc. Bieliūnas, kuris skaito NV klasifikavimo kursą (laikomas kvalifikavimo korifėjumi). Kai buvo kuriamas BK veikos išgryninimas kuri sudėtis gali būti realizuojama tik dėl tyčios, kita ir dėl neatsargumo buvo būtinas, nes seno kodekso kontekste nebuvo galima užtikrinti tapačios praktikos, nes teismai spręsdami identiškas bylas išspręsdavo teisingai, nes priskirdavo skirtingai tyčios formai, vieni tik dėl tyčios, kiti tik dėl neatsargumo. Prie neatsargumo parašyta, kad neatsargumas užtraukia BA tik tais atvejais, kai tai nurodyta BĮ. Ta idėja buvo reikalinga ir statistikai, nes siekiant užkardyti tam tikras veikas reikia turėti informaciją kiek dažnai tokios veikos padaromos. Dabar yra ir statistika ir galimybė patiems taikytojams aiškiai žinoti kokia yra kaltės forma šiame nusikaltime. Tačiau kadangi yra diskusija dėl materialios ir formalios sudėties, tiek LAT pozicija yra nevienareikšmė, juridinės technikos požiūriu būtų racionaliausia jei valstybės paslapties atskleidimas dėl neatsargumo būtų išskirtas į savarankišką straipsnį.

Kai buvo kuriamas BĮ, buvo manoma, kad Valstybės paslapties atskleidimas yra tyčinė veika. Vėliau pagalvota, kad ir dėl neatsargumo. Todėl labai nesigilinant buvo įrašyta antra dalis. Neatsargumo apibrėžime būtinas neatsargumo santykis su padariniais, tai suponuoja, kad turi būti materiali sudėtis. Tai išeina, kad pirma dalis gali būti formali sudėtis, o antrai jau reikia materialios.

Subjektyvioji pusė


32

Šis nusikaltimas gali būti padaromas arba tyčia, arba neatsargiai. Motyvai ir tikslai gali būti labai įvairūs. Bet jeigu ši veika daroma siekiant paslaptį perduoti užsienio valstybei ar jos organizacijai, tai veika bus kvalifikuojama kaip šnipinėjimas. Tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad atskleidžia informaciją ir nori ją atskleisti (tiesioginė tyčia), taip pat nors ir nenori jos atskleisti, bet sąmoningai leidžia, kad šią informaciją pašalinis asmuo sužinotų. Kai veika padaroma dėl neatsargumo, tai išskiriami nusikalstamas nerūpestingumas (kaltininkas nesuvokia, kad dėl jo veikos informacija gali būti atskleista, nors galėjo ir turėjo suvokti) ir nusikalstamas pasitikėjimas (kaltininkas numatė, kad dėl jo veikos informacija gali būti atskleista, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad taip neatsitiks).

VALSTYBĖS SIMBOLIŲ IŠNIEKINIMAS (BK 127 STR.). EGZAMINE NEBUS.

Seminaras

BK 127 str. išskirtas nepriklausomai nuo to ar išniekinama LR vėliava, herbas, himnas atliekamas oficialiai ar ne. Jei išgėręs dainuos himną su pagražinimais, o tą girdės draugai, tai gali būti vertinamas kaip himno išniekinimas. Todėl oficialus atlikimas nėra svarbus. Viešumas suprantamas siejant su vieta, tai yra vieta, kur gali pasirodyti kiti žmonės ir pamatyti tai kas vyksta. Kontraversiški atvejai Rusijos AT, kai du vyrai susimušė ir davė vienas kitam į nosį. Teismas pripažino, kad mušimasis miške atitinka chuliganizmo požymius, nes tai yra vieša vieta (pritemptas aiškinimas). Parkai mieste gali būti vertinamos kaip viešos vietos. Lyginant su 128 str. yra svarbus oficialus išniekinimas. Jei JAV vėliavą sudeginsime atsinešę prie fakulteto durų, tai BA nekils. O jei nueisime prie JAV ambasados ir padegsime plevėsuojančią, tai jau bus BK 127 str. sudėtis.

ES ir kitos viešosios tarptautinės viešosios organizacijos. JT turi savo emblemą. Griežtai žiūrint pagal įstatymų redakciją, viešųjų organizacijų emblemos nėra saugomos. BA už tai nėra. Nors šiuo atveju tikriausiai riektų aiškinti įstatymą plečiamai, kadangi straipsnio pavadinimas apie simbolius, o emblema yra simbolis.

Įstatymu nėra saugomi Gediminaičių stulpai, taip pat istorinė Lietuvos vėliava (Vytis raudoname fone). Nors straipsnis įvardina veiksmų, kuriais gali būti tyčiojamasi iš valstybės simbolių, bet išsamumo prasme čia yra trūkumų.

JAV valstybės vėliavą deginti galima, tai nėra nusikalstama. Ar apskirtai tokios veikos baudžiamumas nacionalinėje baudžiamojoje teisėje turi būti numatytas? Todėl teisingumo dėlei reiktų pasakyti, kad ne kiekviena sunaikinimo forma turėtų būti laikoma kaip valstybės simbolių išniekinimas.

Uždavinys. Petraitienė dirbo valytoja VSD. Vieną vakarą tvarkydama VSD pareigūno Laurinkaus darbo kabinetą šiukšlių dėžėje rado voką su užrašu „Visiškai slaptai“. Voke buvo vienas lapas, kuriame buvo kalbama apie grėsmes LR saugumui. Petraitienė iš smalsumo susipažino su dokumento turiniu ir grįžusi namo apie tai papasakojo savo vyrui Petraičiui. Prieš tai paaiškindama, kad tai valstybės paslaptis ir kad niekam to negalima sakyti. Vėliau ji sumanė apie dokumento turinį papasakoti artimai draugei ir kaimynei Zabulienei. Tą ir padarė, tačiau šios apie tai, kad informacija yra valstybės paslaptis, neįspėjo. Argumentuotai paaiškinkite kaip vertinamos Laurinkaus, Petraitienės, Petraičio ir Zabulienės veikos.

Laurinkus turėjo daug dokumentų su slapta informacija, vieną iš lapų išmetė.


33

Laurinkus pagal 125 str. 2 d. arba pagal 126 str. 2 d. (bet kadangi tai tapo žinoma kitam žmogui, taikomas 125 str.). Jeigu nepavyko įrodyti, kad asmuo sužinojo, tai 126 str.

Petraitienė pagal 125 str. 1 d., kadangi buvo tyčia arba pagal 124 str. Čia yra du pavieniai nusikaltimai, yra sutaptis. Priklausomai nuo skonio reiktų rašyti 124 str. ir 124 str. Už pirmą bausmė, už antrą bausmė ir subendrinimas pagal 63 str. Galbūt įgijimas ir perleidimas turėtų būti kaip dvi veikos. Tuomet viso būtų trys (įgijimas, perdavimas ir vėl perdavimas). Turėtų būti motyvai kodėl ne 125 str. 1d. ir 125 str. 1 d. (irgi tiktų). Geriausia parašyti, kad yra diskusinė problema, yra dvi pozicijos, priimtinesnė ta ir einama prie to, kur nori. Pagal komentarą knisimasis po šiukšles atitinka darbines funkcijas, nes kurjeris irgi neturi skaityti laiškų, o pristatyti juos. Jei yra antraeilis dalykas, kad moteris dirba, žmogus atlieka funkcijas, bet sugeba sužinoti kitokiu būdu paslaptį. Valstybės paslaptį už pinigus įgijo iš Laurinkaus, veikoje jau bus ne darbinės funkcijos.

Zabulienei negalima inkriminuoti nei vienos veikos, čia nėra neatsargumas, nes tai būtų kazusas. Atsitiktinai sužino net nenorėdami. Zabulienė negalėjo suprasti, kad informacija yra valstybės paslaptis, nebent pagal asmenines savybes būtų turėjusi tai žinoti.

Petraitis pagal 124 str., kadangi jis įgydamas žinias žinojo, kad tai yra valstybės paslaptis. Jis neturėjo tikslo įgyti informacijos. Teismų praktikoje tokioje situacijoje, jei esi įspėjamas apie galimą NV, turi pasakyti ne. Šiuo atveju Petraitis turėjo atsisakyti išgirsti informaciją, nes žinojo, kad informacija yra valstybės paslaptis.

Pagal 126 str. jei pašalinis asmuo neturėjo žinoti apie valstybės paslaptį, tai jam 126 str. netaikomas, o žiūrima pagal padarytą žalą (didelė turtinė žala).

/Seminaras

5 T E M A . N U S I K A L T I M A I Ž M O G A U S G Y V Y B E I ( B K X V I I S K . )

Ruošiantis egzaminui ir įskaitai būtinai reikia pasižiūrėti LAT senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimu nr. 46 „dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei baudžiamosiose bylose“. Buvo priimtas 1999 m. senas nutarimas, kuris buvo panaikintas 2004 m. nutarimu. Buvo trys redakcijos.

NUSIKALTIMŲ ŽMOGAUS GYVYBEI SĄVOKA IR SISTEMA

BA už nusikaltimus žmogaus gyvybei reglamentuota BK spec. dalies 17 skyriuje. Šiame skyriuje yra šeši straipsniai, reglamentuojantys atsakomybę už įvairias veikas, kuriomis kėsinamasi į žmogaus gyvybę. Reikia pasakyti, kad anksčiau galiojusiame BK tokio atskiro skyriaus nebuvo. Ankstesniame BK atsakomybė už nusikaltimus žmogaus gyvybei buvo numatyta spec. dalies 3 skirsnyje, kuris vadinosi „nusikaltimai asmens gyvybei, sveikatai, laisvei ir orumui“. Dabartiniu metu šis skirsnis naujame BK išskaidytas į šešis skyrius (17 – 22 skyriai).

ESMINIAI PASIKEITIMAI NUSIKALTIMŲ ŽMOGAUS GYVYBEI REGLAMENTAVIME.


34

1. Atsiranda nauja nusikaltimo gyvybei sudėtis - padėjimas nusižudyti (BK 134 str.). Norėjo sumažinti atsakomybę už eutanaziją, o šis straipsnis ir buvo į tai orientuotas. „Tas, kas beviltiškai sergančio žmogaus prašymu padėjo nusižudyti.“ Beviltiškai gali būti ir sergant chroniška sloga. Nekorektiška formuluotė, nes žmogus turi turėti viltį. Padėjimas gali būti intelektualinis arba fizinis. Padėjimas būtų toks: beviltiškai sergantis ateina, paprašo gauti nuodų. Čia bus padėjimas. Kaip dar galima padėti: pristumti kėdę, pririšti virvę. Jeigu padedu nusižudyti „viltiškai“ sergančiam, jam patariu kaip reikia atimti gyvybę sau – atsakomybės nėra. Jeigu noriu kažkam patarti ar duoti nusižudymo įrankius, reikia išsiaiškinti ar serga „viltiškai“ ar beviltiškai. Reikėjo parašyti elementariai: „tas, kas sunkiai sergančio asmens prašymu iš pasigailėjimo jį nužudė“. Tokia norma yra Lenkijos, Ispanijos BK. Čia būtų privilegijuota nužudymo sudėtis. Tikslas buvo geras, o priemonės buvo netinkamos;

2. Pagal ankstesnį BK BA už kvalifikuotą nužudymą buvo numatyta atskirame BK straipsnyje. Dabartiniu metu BA už „paprastą nužudymą“ ir už kvalifikuotą nužudymą yra numatyta viename straipsnyje. Anksčiau buvo 104 str. „paprastas“, 105 str. kvalifikuotas nužudymas;

3. Anksčiau neatsargus gyvybės atėmimas buvo įvardintas kaip nužudymas dėl neatsargumo. Nužudymo sąvoka suponuoja tyčinę sąmoningą veiką. Pagal dabartinį BK neatsargus gyvybės atėmimas nėra įvardintas kaip nužudymas;

4. Keitėsi tam tikrų nusikaltimų gyvybei sudėčių turinys. Pvz.: atsirado tam tikrų naujų nužudymą kvalifikuojančių požymių, taip pat pasikeitė naujagimio nužudymo turinys.

NUSIKALTIMŲ GYVYBEI SAMPRATA

Visus šiuos nusikaltimus vienija tas pats rūšinis objektas – kito žmogaus gyvybė. Savo gyvybės šiame skyriuje esančios normos negina. Žmogaus gyvybė yra unikali vertybė, kuri yra visų kitų žmogaus vertybių sąlyga. Jei žmogus miręs tai jam nereikia nei nuosavybės, nei sąžinės laisvės. Darant šiuos nusikaltimus yra nutraukiama žmogaus gyvybė, jos egzistavimas. Šiais nusikaltimais padaroma didžiausia neatkuriama žala žmogui, darant šias veikas didžiulė žala padaroma ne tik pačiam žmogui, bet ir jo artimiesiems.

Kalbant apie žmogaus teisę į gyvybę reikia pažymėti, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo Konstitucija (19 str.). LR KT nutarimas dėl mirties bausmės konstitucingumo. LR KT yra pasakęs, kad žmogaus teisė į gyvybę yra absoliuti, nėra išimčių iš šios teisės (teisė į teisminę gynybą taip pat yra absoliuti). Karo metas, kautynės, ar galima atimti gyvybę priešininkui? Kartais ir reikia. Būtinoji gintis – intensyvus puolimas. Tai gan diskutuotina, nes yra išimtinių atvejų, kai gyvybės atėmimas nėra baudžiamas prieš įstatymą. Žmogaus teisė į gyvybę yra ginama ir pagal tarptautinius dokumentus - EŽTPLAK . Ši konvencija irgi gina žmogaus teisę į gyvybę. Šioje konvencijoje nustatytas teisinis reguliavimas susijęs su teise į gyvybę evoliucionavo nuo liberalaus pobūdžio iki visiško mirties bausmės uždraudimo. Pačioje pradžioje Konvencijos 2 str. buvo pasakyta „kad negalima tyčia atimti niekieno gyvybės, nebent yra vykdomas teismo nuosprendis dėl nusikaltimo už kurį yra numatyta mirties bausmė“. Po to ši konvencija buvo papildyta 11 protokolu (1983 m.) ir nustatyta, „kad mirties bausmė panaikinama, niekas negali būti nuteistas mirties bausme ir ji negali būti vykdoma“. Buvo numatyta išimtis – karo atveju ar esant karo pavojui mirties bausmė gali būti nustatyta. 2002 m. buvo priimtas protokolas nr. 13 pagal kurį mirties bausmė panaikinama visais atvejais. Šitas protokolas buvo pasirašytas Vilniuje, 2002 m. gegužės 3 d. Vyksta rimta diskusija atstatyti mirties bausmę. Tai sukėlė paskutiniai įvykiai susiję su teroro aktais (JAV, Ispanijos traukiniai, Anglijoje, kai norėjo skystas bombas įnešti į lėktuvą). Abramavičius buvo priešininkas mirties bausmės, dabar šiek tiek nuomonę keičia. Pozicija, kad ne bausmės griežtumas, o bausmės neišvengiamumas sulaiko nuo nusikaltimo darymo.


35

NUSIKALTIMŲ GYVYBEI SISTEMA

Visus nusikaltimus gyvybei būtų galima suskirstyti į tokias tris grupes:

1. Nužudymai (129 – 131 str.). Didžiausia grupė; 2. Neatsargus gyvybės atėmimas (132 str.); 3. Kitos, su neteisėtu gyvybės atėmimu susijusios nusikalstamos veikos (133 – 134 str.).

Nusikaltimus žmogaus gyvybei būtų galima apibrėžti taip: „nusikaltimai žmogaus gyvybei - tai BK spec. dalies XVII skyriuje numatytos nusikalstamos veikos, kuriomis vienu ar kitu būdu yra kėsinamasi į kito žmogaus gyvybę.“

NUŽUDYMŲ SĄVOKA IR POŽYMIAI

Nužudymo požymiai:

1. Tai gyvybės atėmimas kitam žmogui; 2. Tai neteisėtas gyvybės atėmimas kitam žmogui; 3. Tai tyčinis gyvybės atėmimas kitam žmogui. Kitu atveju tai bus neatsargus gyvybės atėmimas.

Toliau įvardijami požymiai yra bendri visiems nužudymams. Nužudymas – tai yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Teisinėje literatūroje kai kas kritikuoja formuluotę „neteisėtas gyvybės atėmimas“. Šių autorių nuomone negali būti teisėtų gyvybės atėmimo atvejų. Tie, kurie laikosi pirminės pozicijos sako, kad galimi atvejai, kai ši formuluotė nurodo į tai, kad galimi atvejai, kai gyvybė atimama teisėtai. Pvz.: karo metu, nelaimingų atsitikimų metu, būtinosios ginties metu, sulaikant nusikaltėlį. Abramavičius laikosi tos nuomonės, kad vargu ar galima kalbėti apie teisėtus gyvybės atėmimo būdus (net ir nelaimingo atsitikimo metu (kazusas)). Buvo byla: Sibire geologų ekspedicija. Vienas iš geologų nutarė pagąsdinti savo draugus apsirengęs meškos kailį. Draugai gėrė „degantį vandenį“ Prietemoje įlindo į palapinę urgzdamas. Vienas iš draugų šovė į tą „mešką“. Aukščiausias Sovietų sąjungos teismas nustatė, kad tai yra kazusas, kadangi kailis buvo geras (tikroviškas), žmogus labai tiko pagal gabaritus.

Anekdotas: sveria kalinius. Kiek? 100 kg . Kitas dešimtukas! .

„Gėrėm gėrėm keturiese – vienas krito, likom dviese.“ (kadangi vienas už du gėrė).

Be to, reikia pasakyti, kad net ir EŽTK nieko nesako apie teisėtus gyvybės atėmimo atvejus. Konvencijoje pasakyta, kad „pagal šią konvenciją gyvybės atėmimas nelaikomas konvencijos pažeidimu jei tai įvyksta:

1. Ginant kiekvieną asmenį nuo neteisėto smurto; 2. Teisėtai suimant ar sutrukdant teisėtai sulaikytam asmeniui pabėgti; 3. Pagal įstatymą malšinant riaušes ar sukilimą.

Abramavičius siūlo nužudymą apibrėžti taip: „nužudymas – tai BK spec. dalies straipsniuose numatyta tyčinė veika, kuria kėsinantis į kito žmogaus gyvybę, sukeliama jo mirtis“.

Objektas


36

Objektas yra kito žmogaus gyvybė. Visuotinai pripažįstama, kad kito žmogaus gyvybė yra rūšinis objektas. Galima sutikti ir kitą nuomonę – kad yra ne žmogaus gyvybė, o teisė į gyvybę. Abramavičius siūlo likti prie žmogaus gyvybės supratimo.

Tarptautinės viešosios organizacijos atstovas nėra nukentėjusysis, kai vieši oficialiai. Jei pasibaigus vizitui nueina pasikaitinti į pirtį, tai jis nėra oficialiai Lietuvoje ir jo nužudymas gali būti vertinamas kaip paprastas nužudymas.

Dalykas

Kalbant apie nužudymus ar sveikatos sutrikdymus geriau kalbėti ne apie dalyką, o apie nukentėjusįjį. Nukentėjusiuoju yra žmogus, nepriklausomai nuo jo fizinių, psichinių savybių, socialinės padėties, amžiaus, rasės ar pan. Reikia, kad žmogus būtų gyvas ir dar nemiręs. Klausimas nuo kurio momento pagal BK yra saugoma žmogaus gyvybė. Anglosaksų teisėje vyksta ginčai dėl nukentėjusiojo. Anglosaksų teisėje yra teigiama, kad nukentėjusiuoju gali būti mąstanti, protaujanti, t.y. žmogiška būtybė. Gali gimti taip vadinami anencefaliniai arba etnokardiniai naujagimiai. Anencefaliniai – neturintys galvos ar smegenų, nors gali turėti smegenų kamieną. Etnokardiniai – kai nesusiformavusi širdis. Taip pat kiti apsigimimai. Juos vadindavo „pabaisomis“. Kontinentinėje teisėje vienareikšmiškai nesvarbu, koks gimsta naujagimis, jis yra nukentėjusiuoju – jis turi būti gyvas ir nemiręs. Nuo kurio momento yra ginama žmogaus gyvybė? Nuo kurio momento kėsinimasis į vaisių bus traktuojamas kaip nužudymas?

Yra trys pagrindinės žmogaus gyvybės pradžios teorijos.

1. Pirmoji. Pagal šią teoriją gyvybės apsauga atsiranda nuo pradėjimo momento. Tokia pozicija pagal Airijos Konstituciją. Bet koks kėsinimasis į vaisių yra traktuojamas kaip nužudymas. Abortas yra nužudymas;

2. Antroji. Ši teorija turi daugiausia šalininkų. Gyvybės apsauga nuo tam tikro vaisiaus vystymosi momento. ET sesijoje vyko seminaras bioetikos klausimais ir bioetikai nusprendė, kad vaisius įgyja visus žmogaus požymius po 14 dienų nuo pradėjimo. Kai kas sako, kad tai yra per ankstyvas laikotarpis. Medikai sako, kad po 12 savaičių vaisius gali egzistuoti savarankiškai atskirtas nuo motinos kūno. Jis tampa mąstančia būtybe;

3. Trečioji. Žmogaus gyvybė saugoma nuo vaiko gimimo momento. Kol negimė neteisėtas gali būti tik abortas. Du įstatymai skirtingai nustato vaiko gimimo momentą. 2002 m. balandžio 4 d. Priimtas „Vaiko gimimo momento nustatymo įstatymas“. Pagal šį įstatymą vaiko gimimo momentu yra pripažįstamas „viso gyvybingo vaisiaus pasirodymas iš moters organizmo“. Galvą kišt – su plaktuku plokšt – ir problemos nėra, Nusikaltimo nėra. Jei negyvas dar geriau (juodas humoras). Abortas bus jei pasirodys pusė, jei visas tai jau nužudymas. Pagal CK (2.3 str.) fizinio asmens gimimo momentas apibrėžiamas „kaip pirmas savarankiškas naujagimio įkvėpimas.“ Pasirodė – jei spėjai su plaktuku kol neįkvėpė, tai abortas, jei jau įkvėpė – tai nužudymas.

Mūsų katedros pozicija. Kai rašė komentarą iki paskutinės akimirkos buvo pasakyta, kad gyvybės pradžia yra viso gyvybingo vaisiaus pasirodymas iš moters organizmo. Paskui atsirado nauja dauguma ir vienbalsiai sutarė, kad kalbėdami apie gyvybės apsaugą pagal BK negalime vadovautis nei įstatymu, nei CK, nes gimimo momentas yra svarbus civiliniams teisiniams santykiams. BK komentare įtvirtinta, kad gyvybės pradžia yra fiziologinio gimdymo proceso pradžia. Tai nurodo ir gimdymo sąrėmių pradžią, o cezario pjūvio atveju yra gimdos atvėrimas.


37

1997 m. kovo 25 d. buvo priimtas „žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymas“. Pagal šį įstatymą mirties momentas yra laikas, kai negrįžtamai nutrūksta žmogaus kraujotaka ir kvėpavimas arba kai negrįžtamai nutrūksta visų žmogaus galvos smegenų struktūrų veikla, tai biologinė mirtis.

Jeigu kėsinamasi į jau mirusį žmogų, tai jau klaida dėl dalyko (ar objekto). Kaltininko veiką kvalifikuosime kaip pasikėsinimą nužudyti žmogų.

Objektyvioji pusė

Nužudymo objektyviąją pusę apibūdina:

1. Veika; 2. Padariniai; 3. Priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.

Nužudyti galima ir veikimu, ir neveikimu. Asmuo gali būti nužudomas tiesiogiai jį veikiant arba šiam tikslui pasitelkiant kitus asmenis. Veikimas gali būti labai įvairus. Gali būti ir fizinis, mechaninis, cheminis, psichinis poveikis žmogui. Vienas iš galimų atvejų, kai nužudoma pasitelkiant šiam tikslui kitus asmenis yra taip vadinamas nužudymas per tarpininką. Situacija: 1) B duoda A taurę su nuodais, sako, kad vynas, liepia nunešti jį J. J nebėra. A buvo tik nusikaltimo įrankis; 2) B duoda šautuvą A, sako, kad neužtaisytas, pagąsdink. Šauna į J, šautuvas užtaisytas. A atsako už neatsargų nužudymą. Jei tarpininkas veikia neatsargiai, tai kaip vykdytojas atsako už nužudymą, o tarpininkas už neatsargų gyvybės atėmimą, nes reikėjo patikrinti ar nėra šovinių. Jei nenumatė, bet galėjo ir turėjo numatyti padarinius.

Kitas nužudymo atvejis, kai pats kaltininkas tiesiogiai nenužudo nukentėjusiojo yra tada, kai sukurstomas ar privedamas prie savižudybės arba padedama nusižudyti mažamečiui ar psichikos ligoniui, kuris dėl amžiaus ar ligos negali suvokti savo veiksmų esmės. Baudžiamosios teisės moksle tai įvardijama kaip „nužudymas nukentėjusiojo rankomis.“ Esmė yra ta, kad nesuprastų veiksmų esmės.

Nužudymas gali būti padaromas ir neveikimu. Tai yra tie atvejai, kai asmuo nevykdo tam tikrų pareigų. Tai yra tada, kai asmuo turintis teisinę pareigą ir galimybę atitinkamai veikti ir taip išvengti kito žmogaus mirties, to nedaro. Praktikoje tai būna tada, kai motina pagimdžiusi naujagimį, juo nesirūpina.

Būtinuoju kiekvieno nužudymo objektyviosios pusės požymiu yra padariniai, konkrečiai žmogaus mirtis. Būtent nužudymas laikomas baigtu nuo to momento, kai nukentėjusysis miršta. Jeigu nemirė, bet tyčia buvo nukreipta atimti gyvybę nukentėjusiajam, tai veika bus kvalifikuojama kaip pasikėsinimas. Didžiausia problema teisminėje praktikoje kyla tada, kai nuo padarytų sužalojimų iki mirties būna ilgas laiko tarpas. Tyčia buvo nukreipta atimti gyvybę J, jis mirė po 9 mėn. LAT senato nutarime išaiškino, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos ar praėjus kuriam laikui. Čia kyla ir priežastinio ryšio problemos klausimas. Baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimą tokiu atveju atsiranda nepriklausomai nuo to ar nukentėjusysis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai.

Yra išimčių. Gali būti situacija: šauna į J, pataiko į ranką. Jis nuvažiuoja į ligoninę, jam išima kulką ir tuo pačiu užkrečia kraują. Tuo atveju už nužudymą A neatsakys. LAT praktika apima tuos atvejus, kai laiku nebuvo suteikta medicininė pagalba.

Ispanijoje buvo byla, kai vyko pasaulio futbolo čempionatas, atvežė sužeistą žmogų, daktaras sakė palaukt kol baudinių serija baigsis, ir žmogus mirė. Kita situacija, kad jei kitas žmogus sukelia mirtį, tai šovusios


38

asmens veika gali būti apibrėžta pagal tyčios kryptį (kaip pasikėsinimas), arba už tyčinį sveikatos sutrukdymą. Turi būti būtinasis priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.

Anekdotas: ateina pacientas pas gydytoją, gydytojas sako: “jums liko tik purvo vonios“. Klausia „o kodėl? Nėra kitų vaistų?“ „Čia tam, kad prie smėlio priprastumėt“.

Jei pažeidimai yra tokie, kad nuo jų asmuo būtų miręs, bet prie mirties prisidėjo ir medikai, tai kvalifikuojama kaip nužudymas.

Pavojingiausia žaizda medžiojant, kai pataikė į kirkšnį (šiaip nesunkus sveikatos sutrikdymas), bet toje vietoje eina arterija, negalima užveržti, miršta dėl nukraujavimo. Tokiu atveju Abramavičius siūlo kvalifikuoti kaip nužudymą.

Jeigu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl sveikatos sutrikdymo, o žmogus mirė. Tuomet byla nagrinėjama iš naujo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių.

Anglosaksų teisėje – 1 metai ir 1 diena priežastiniam ryšiui. Sovietmečiu būdavo posakis „penkiaminutė“. Tai yra posėdis, kuris tęsiasi valandą ir penkias minutes.

Priežastinis ryšys

Tarp minėtos veikos ir atsiradusių padarinių turi būti nustatytas priežastinis ryšys (būtinasis nužudymo požymis). Teisinėje literatūroje visuotinai pripažįstama, kad šiuo atveju reikia nustatyti tarp padarinių ir veikos būtinąjį priežastinį ryšį, o ne atsitiktinį. Daugiausia diskusijų ir problemų praktikoje kyla tada, kai nukentėjusysis nužudomas grupinių muštynių metu.

Abramavičius turėjo pažįstamą, kuris turėjo puikų humoro jausmą. Žvėrynas tada buvo neramus rajonas. Eina jis, prieina penki, sako „davai mes tave mušim“. Jis sako, „davai pasidalinam po tris ir galim muštis, bus linksmiau.“ Jie pradėjo juoktis ir paleido.

Yra dvi teorijos, kurios nustato tam tikras taisykles kaip kvalifikuoti nužudymą, kai asmuo nužudomas grupinių muštynių metu.

1. Pirma yra „mirtino smūgio“ teorija. Pagal šią teoriją jeigu nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, už nužudymą atsako tik tie, kurių padaryti sveikatos sutrikdymai buvo mirties priežastis.

Praktinis pavyzdys: keturi vyrai spardo vieną pilietį. Trys nepatenkinti vidutiniškai, ketvirtam nepatinka itin. Jie tariasi pamokyti, trys spardo į kojas ir rankas, o tas vienas tikslingai spardo į galvą. Arba trys muša su kumščiais, o ketvirtas su laužtuvu trenkia.

Anekdotas: teisia tris už nužudymą. Klausia kuo mušėt? Kumščiais. Penki metai. O kito klausia su kuo? Laikraštuku. Vieni metai. Susitinka po penkių metų bendrai ir sako, o kad laikraštuke buvo laužtuvėlis tai nepasakei .

2. „Mirties dėl sužalojimų visumos“ teorija. Pagal šią teoriją jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, už nužudymą atsako visi padariusieji sveikatos sutrikdymą, jei apibrėžta ar neapibrėžta tyčia jie numatė mirties galimybę. Moralinis palaikymas neturi reikšmės kvalifikavimui. Priklausomai nuo veikos, jei prašo ateiti ir pastovėti kai žudys, kai žudo būtų galima vertinti kaip padėjimą (intelektinis, fizinis). Reikia žiūrėti į priežastinį


39

ryšį. Jeigu yra situacija, kai suvokia, kad bus daromas nusikaltimas, bet jame neatliko jokios funkcijos, nėra galimybės tokį asmenį patraukti BA. Galima svarstyti ar nėra tokio asmens veikoje po nusikaltimo padarymo, nusikaltimo slėpimas ir nepranešimas apie nusikaltimą. Jeigu funkcija buvo kiek konkretesnė, palaikyti duris, tai jau padėjimas. Nusikaltimo slėpimo norma dažniausiai taikoma nusikalstamo susivienijimo nariams.

Šių teorijų variacijos gali būti labai įvairios.

NUŽUDYMO BŪDAI

Kai kuriais atvejais nužudymo būdai gali būti labai įvairūs, paprastai jie kvalifikavimui reikšmės neturi. Tam tikrais atvejais nužudymo būdas gali būti pripažintas nužudymą kvalifikuojančiu požymiu (itin žiauriai arba kankinant).

Dabar teismų praktikoje nėra būtina nurodyti organizatoriaus kvalifikavimo per 129 str. atitinkamą dalį, 24 str. 3d. Jei yra vykdymas, tai visų vykdytojų veikos tik pagal spec. dalį. Tai, kad jis buvo organizatorius atsispindės nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Bus nurodytas laikas, vieta, kur tai padaryta. Skiriant bausmę atsižvelgiama pagal BK 57 str. nuostatas, dėl bendrininkavimo rūšies, formos, laipsnio. Nors kvalifikacijoje tai neatsispindi. LAT pagal doktriną visgi manytų, kad tikslinga nurodyti 24 str. 3 ir 4 d.

Nužudymo subjektas

Nužudymo subjektu gali būti tik fizinis asmuo, pakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, sulaukęs 16 m. arba tam tikrais atvejais nuo 14 m. amžiaus. Nuo 14 m. asmuo atsako už nužudymą numatytą BK 129 str. „Paprastas“ nužudymas ir 129 str. 2 d. kvalifikuotas nužudymas. Už privilegijuotą nužudymą BA numatyta BK 130 ir 131 str. atsiranda nuo 16 m. amžiaus. Už motinos naujagimio nužudymą, jei jai yra 15 m. ji neatsakys iš viso. Jeigu privilegijuotą nužudymą padaro asmuo nuo 14 iki 16 m. amžiaus, jis BA nėra traukiamas. Kalbant apie nužudymų rūšis nužudymo subjektas be bendrųjų požymių turi turėti ir specialiuosius požymius. Pvz. naujagimio nužudymo subjektu gali būti tik naujagimio motina.

Subjektyvioji pusė

Nužudymas gali būti padaromas tik tyčia, tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine. Tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo suvokė, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali būti atimta gyvybė kitam žmogui, ir norėjo ją atimti. Netiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo suvokė, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali ją atimti, ir nors nenorėjo kitam žmogui atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti.

LAT praktika. Stabdo policija vairuotoją, jis nestoja. Vairuotojas varo Vilniuje 180 km/h. Anksčiau esant tokioms situacijoms tokia veika buvo kvalifikuojama pagal BK 282 str. kaip KET pažeidimas sukėlęs nukentėjusio mirtį. Buvo keli LAT nutarimai, kai buvo pripažinta, kad tokiu atveju bus nužudymas netiesiogine tyčia.

Pasikėsinimas galimas tik tada, kai kaltininkas veikia tiesiogine apibrėžta tyčia. Tokia taisykle suformuota LAT praktikoje. Reikia pasižiūrėti ir į ką buvo nukreipta tyčia. Ar buvo nukreipta, ar nebuvo. Netiesioginės tyčios ir tiesioginės neapibrėžtos atveju kvalifikuojama pagal padarinius. Jei pavyksta pagrįsti iš faktinių aplinkybių išvadą, kad kaltininkas siekė atimti gyvybę, tai bus vertinama kaip pasikėsinimas.


40

Diskusija kaip vertinti kaltininko veiką, kai jis numato padarinių neišvengiamumą. Laikomasi pozicijos, kad yra tiesioginė tyčia. Pvz. padega namą, žino, kad viduje yra gyventojų. Jei kažkas miršta, tai bus tiesioginė tyčia. Jeigu name gyvena sportininkai (šuolininkai su kartimi), padega namą, mano, kad iššoks ir bus sveiki, tai bus nužudymas netiesiogine tyčia.

Motyvai ir tikslai gali būti labai įvairūs. Tam tikrais atvejais nužudymo motyvai ir tikslai gali būti nužudymą kvalifikuojančiais požymiais. Pvz.: nužudymas dėl savanaudiškumo (kvalifikuotas nužudymas).

Jeigu nusikaltimas turi požymių nurodytų dviejuose ar daugiau BK 129 str. 2 d. punktuose, veika kvalifikuojama pagal visus tuos punktus, tačiau bausmė tokiais atvejais skiriama bendra, atsižvelgiama individualizuojant bausmę.

Kai vienu metu vienoje vietoje tais pačiais veiksmais gyvybė atimama vienam ar daugiau žmonių, tačiau vienam tyčia, o kitam – dėl neatsargumo bus du savarankiški nusikaltimai – nužudymas ir neatsargus gyvybės atėmimas.

NUŽUDYMO RŪŠYS

Pagal pavojingumą visi nužudymai skirstomi į tris rūšis:

1. Nužudymas, kai nėra aplinkybių, didinančių ar mažinančių nužudymo pavojingumą („paprastas“ nužudymas). Tokios aplinkybės, didinančios nužudymo pavojingumą yra įvardintos 129 str. 2 d., o mažinančios 130, 131 str. „Paprastas“ nužudymas yra numatytas BK 129 str. 1 d.;

2. Kvalifikuotas nužudymas. Tai yra nužudymas, numatytas BK 129 str. 2 d esant įtvirtintoms aplinkybėms, didinančioms nužudymo pavojingumą;

3. Privilegijuotas nužudymas. Tai yra nužudymas, padarytas esant jo pavojingumą mažinančioms aplinkybėms, numatytoms BK 130 ir 131 str. Anksčiau galiojusiame BK tam tikrą laiką buvo numatyta dar viena privilegijuoto nužudymo rūšis, t.y. nužudymas peržengiant būtinosios ginties ribas. To buvo atsisakyta 1995 m. Buvo sakoma, kad arba yra nužudymas, arba jo nėra. Abramavičius mano, kad tai nėra teisinga. Praktikoje išeidavo, kad situacija negali būti vertinama kaip nužudymas didžiai susijaudinus. Pats nukentėjusysis tave provokuoja, jei mažesnis, tai duosiu kumščiu, jei didesnis, tai su pagaliuku, jei toks kaip Abramavičius, tai su laikraštuku (kuriame laužtuvėlis). LAT sukūrė normą, sakydamas, kad jeigu nužudymas padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas ir kaltininko veikoje yra BK 129 str. 2 d. numatytos nužudymą kvalifikuojančios aplinkybės, tai kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 129 str. 1 d. Būtinosios ginties ribų peržengimas nėra privilegijuojantis požymis. Kai peržengiant būtinosios ginties ribas nužudomi du asmenys, tai reiktų kvalifikuoti kaip nusikaltimų sutaptį. Pagal tokį išaiškinimą, jei yra paprastas nužudymas peržengiant būtinosios ginties ribas ir kvalifikuotas yra tas pats. Tai yra senato nutarimo 11 p.

BT paprastai plečiamojo aiškinimo nebūna, tačiau šiuo atveju LAT paaiškino plečiamai ir dėl būtinosios ginties ribų peržengimo sukūrė kaip ir normą.

Ką daryti jei liūtas užpuolė uošvę? Pats užpuolė, tegu pats ir ginasi.

Seminaras


41

Kriminologinė situacija. Nužudymų sumažėjo, bet ne tiek mažai kiek jų buvo Tarybiniais metais. Tarybiniais metais nužudymų buvo apie 160 per metus. Dabar jų yra arti 400. Pikas šių nusikaltimas buvo 1995 m., kai nužudymų buvo per 500 per metus. Tai buvo siejama su pereinamuoju ekonomikos laikotarpiu. Nužudymas siekia iki 5% nusikaltimų struktūros. Visuomenę visuomet šokiruoja faktas, kad apylinkėje buvo kažkas nužudytas, tai pažeidžia žmogaus saugumo jausmą, tokios bylos yra atidžiai stebimos. Apylinkių teismai nužudymų bylų turi gan nedaug, bet apeliacinės ir kasacinės instancijos teismas turi daug tokių bylų. Jeigu pradžioje po nepriklausomybės atkūrimo profesionalus samdomas žudikas kaip terminas atsirado, pradžioje tai buvo importuojamas produktas, paprastai iš Rusijos Federacijos, dabar jau yra tokia grupuotė Vilniuje, kurie buvo samdomi nužudymams. Buitiniai nužudymai bei organizuoto nusikalstamumo apraiška, tokius nusikaltimus labai sunkiai išaiškinti. Samdomas žudikas paprastai yra nesusijęs su situacija, o organizatorius turi tvirtą alibi.

Kuo ypatingas priežastinis ryšys jei veikoje dalyvauja keli bendravykdytojai? Kaip atrodė suvokimas nusikaltimo darymo metu. Vykdytojas ne tik asmuo, kuris atima gyvybę, bet ir asmuo, kuris sudaro prielaidas padaryti nusikaltimą ir yra nusikaltimo vietoje. Jei tik stebėtų, tai nebūtų bendravykdytojas. Kitas aspektas yra subjektyvūs požymiai, jei nebuvo susitarimo, tai nebus ir bendravykdymo.

/Seminaras

NUŽUDYMAS (BK 129 STR .)

Šis straipsnis susideda iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje yra paprasta sudėtis, o antroje – kvalifikuota. Senajame BK buvo atskiri straipsniai.

BK 129 STR. 1 D.

Objektas ir dalykas yra tie patys, kaip ir visų nusikaltimų žmogaus gyvybei. „Paprastu“ nužudymu paprastai yra pripažįstamas nužudymas iš keršto, pavydo, peržengiant būtinosios ginties ribas, iš pasigailėjimo.

Subjektyvioji pusė

Kaltininko veika pagal šio straipsnio 1 dalį yra kvalifikuojama, kai nėra nei šio straipsnio 2 dalyje nusikaltimą kvalifikuojančių, nei 130, 131 str. numatytų privilegijuojančių požymių. Pagal veikos motyvą „paprastas“ nužudymas skirstomas į kelias gana skirtingo pavojingumo laipsnio kategorijas:

1. Nužudymas padarytas esant negatyvioms (blogoms) kaltininko paskatoms, pvz.: nužudymas iš keršto, pavydo. Ši rūšis laikoma pavojingiausia „paprastų“ nužudymų rūšimi;

2. Nužudymai, padaryti esant neutralioms paskatoms. Nužudymai viršijant būtinosios ginties ribas, pažeidžiant nusikaltėlio sulaikymo sąlygas;

3. Nužudymas iš altruistinių motyvų (mažiausiai pavojinga nužudymo rūšis). Iš pasigailėjimo.

BK 129 STR. 2 D.

Nužudymas esant aplinkybėms, didinančioms veikos pavojingumą. Visas aplinkybes, esančias BK 129 str. 2 d. ir didinančias nužudymo pavojingumą pagal nusikaltimo sudėties elementus galima suskirstyti į tris grupes:


42

1. Aplinkybės, apibūdinančios nužudymo dalyką ar nukentėjusįjį. Kai kas sako, kad tas aplinkybes reikia įvardinti kaip aplinkybes apibūdinančias objektą. Abramavičius mano kitaip;

2. Aplinkybės, apibūdinančios nužudymo objektyviąją pusę; 3. Aplinkybės, apibūdinančios nužudymo subjektyviąją pusę.

Anksčiau galiojusiame BK buvo kelios aplinkybės, apibūdinančios nužudymo subjektą. Pvz.: kaip nužudymą kvalifikuojanti aplinkybė buvo tai, kad nužudymą padarė itin pavojingas recidyvistas. Nužudymas padarytas pakartotinai. Šitų aplinkybių buvo atsisakyta. Dėl pakartotinumo yra tam tikrų problemų.

Užsienio valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose yra įtvirtinančios labai įvairios nužudymo pavojingumą didinančios aplinkybės. Pagal Lenkijos BK kvalifikuotu nužudymu pripažįstamas nužudymas ryšium su plėšimu ar išžaginimu. Taip pat nužudymas panaudojant šaunamąjį ginklą. Pagal Vokietijos BK viena iš aplinkybių didinančių nužudymo pavojingumą yra tai, kad nužudoma klastingu būdu (nunuodijimas).

Daugelyje užsienio valstybių ypač JAV (Italijoje, Ispanijoje) yra išskiriama itin kvalifikuota nužudymo rūšis, t.y. nužudymas, padarytas esant iš anksto apgalvotai tyčiai. JAV toks nužudymas pripažįstamas pirmo laipsnio nužudymas, o tai reiškia, kad gali būti skiriama mirties bausmė. Mokslininkai motyvuoja, kad jei žmogus iš anksto galvoja nužudyti asmenį, tai rodo ypatingą jo žiaurumą, cinizmą.

Abramavičius mano, kad iš anksto apgalvota tyčia turėtų didinti nusikaltimo pavojingumą.

Prancūzijoje išskiriamas nužudymas nunuodijant.

NUŽUDYMO PAVOJINGUMĄ DIDINANČIOS APLINKYBĖS, APIBŪDINANČIOS NUKENTĖJUSĮJĮ (OBJEKTĄ)

Tai aplinkybės, įvardintos BK 129 str. 2 d. 1 - 5 punktuose. Iki 1997 m. pakeitimų pirma aplinkybė (mažamečių nužudymas). Iki 1997 m. ši aplinkybė buvo viename punkte kartu su bejėgiškos būklės asmens nužudymu. Tai lėmė tai, kad tam tikrą laiką BT moksle dominavo nuomonė, kad mažamečio nužudymas kartu reiškė ir bejėgiškos būklės asmens nužudymą. Pati savaime mažametystė nereiškia asmens bejėgiškos būklės (užsivaręs 13 m. tėvus kiloja ant vienos rankos) .

BK 129 str. 2 d. 1 p.

Kaltininko veika pagal BK 129 str. 2 d. 1 p. kvalifikuojama tada, kai nužudomas asmuo, nesulaukęs 14 m. amžiaus. Kaltininko veika kvalifikuojama pagal mažamečio nužudymą ir tada, kai kaltininkas nors ir nežinojo, kad nužudytas mažametis, bet pagal aplinkybes turėjo ir galėjo žinoti (apibūdina neatsargumą, nusikalstamą nerūpestingumą). Jei yra tyčinis nusikaltimas, tai kaltininko tyčia turi apimti visus veikos sudėties požymius: (pagrindinius ir fakultatyvinius) tiek privilegijuojančius, tiek kvalifikuojančius. Kaltininkas turi suvokti, kad jo tyčia turi apimti ne tik kvalifikuojančius, bet ir privilegijuojančius požymius. Sakymas, kad nors ir nežinojo, bet turėjo ir galėjo žinoti suponuoja neatsargumą. Visus požymius turi apimti tyčia, o ne neatsargumas. Gaunasi paradoksas, nes turi būti įrodoma, kad jis tiesiogiai žinojo (buvo giminaitis), arba pagal aplinkybes turėjo žinoti (atrodė mažas/labai jaunas).

Jei asmuo manė, kad nužudomas mažametis, bet nužudomas ne mažametis, tai veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti mažametį asmenį.


43

Apibendrintai, pagal pirmą punktą nužudymas kvalifikuojamas tada, kai nužudomas asmuo, nesulaukęs 14 metų amžiaus. Bet čia svarbus ir subjektyvusis kriterijus: kai kaltininkas žinojo ar pagal veikos aplinkybes turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusysis dar neturėjo 14 metų.

BK 129 str. 2 d. 2 p.

Pagal antrą punktą: bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas. Tai yra tie atvejai, kai nužudomas asmuo, kuris dėl savo fizinių ar psichinių savybių arba nesuvokia kaltininko veikos pobūdžio ir dėl to negali gintis ar aktyviai pasipriešinti kaltininkui.

1. Nesuvokia kaltininko veikos pobūdžio (nukentėjusysis mano, kad visi yra geriečiai, jo mušimas laikomas palaima. Ir dėl to negali gintis, nes mano, kad viskas yra gerai);

2. Suvokia, bet negali gintis ar aktyviai pasipriešinti kaltininkui (asmuo turi fizinę negalią). Jis supranta veiksmų pobūdį, bet negali veiksmingai pasipriešinti.

Tokią asmens būseną, kai jis negali gintis ar veiksmingai pasipriešinti gali lemti liga, invalidumas, senyvas amžius, apsvaigimas nuo alkoholio ar narkotikų ir pan. Kyla diskusija dėl miego, ar miegantis žmogus yra bejėgiškos būklės. LAT pasakė, kad miegas irgi gali lemti bejėgišką būklę, bet reikia atsižvelgti, koks yra miegas. Pagal Rusijos AT praktiką miegas pripažįstamas lemiančius asmens bejėgišką būseną, kai tokia būsena yra ilgalaikė ir negali būti pašalinti per trumpą laiką. Buvo byla, žmogus miegojo, pažadino, sakė įsižiūrėk į mano veidą ir nužudė. Visuotinai pripažįstama, kaip kvalifikuoti, kai žmogus užhipnotizuojamas ir nužudomas. Čia jau Kašpirovskis ir Čiumakas (krovė vandenį). Sakydavo „kad neišnyktų gydomosios vandens savybės jūs per 5 sekundes turite išgerti visą vandenį“. Kalbant apie šį požymį, kaltininko veikla kvalifikuojama pagal 2 d. 2 p. tik tada, kai kaltininkas suvokia, supranta, kad nukentėjusysis yra bejėgiškos būklės. Praktikoje kyla tam tikrų problemų, pvz. tam tikrais atvejais bejėgiškos būklės nukentėjusiems sukėlimas yra vieningo nužudymo proceso dalis. Pvz., J nori nužudyti A. Pradėjo A smaugti, A apalpo, J išsitraukė peilį ir jį pribaigė. Kai kaltininkas pradėjo nukentėjusįjį žudyti, A buvo dar „jėgiškos“ būklės, tyčia nužudyti susiformavo, kai dar nebuvo bejėgiškos būklės. J nenorėjo nužudyti, paėmė pagalį kirto per galvą, po to galvoja koks jis bjaurus, reikia nužudyti. Tada jau nužudymas bejėgiškos būklės asmens. Galime pasakyti bendrą taisyklę: sumanymas nužudyti kaltininkui turi kilti po to, kai nukentėjusysis tapo esančiu bejėgiškoje būklėje.

BK 129 str. 2 d. 3 p.

Savo artimo giminaičio ar šeimos nario nužudymas. Iki 2008 m. birželio 12 d. šis požymis buvo žymiai siauresnis. Iki tol tas punktas skambėjo „motinos, tėvo ar vaiko nužudymas“. Abramavičiaus nuomone, toks kvalifikuojantis požymis kelia klausimą tikslingumo prasme. Tie kurie sakė, kad reikia kvalifikuoti, kad tėvai išaugina vaiką, kyla pareiga vaikui tėvus prižiūrėti. Kai kuriose valstybėse ES yra toks požymis. Kai toks požymis buvo siauresnis, tai dėl vaiko kilo klausimas. Pagal tarptautines konvencijas vaiku pripažįstamas asmuo tik iki 18 m., kai kas praktikoje teigė, kad ši formuluotė reiškia, kad šis punktas bus tik tada, kai motina ar tėvas nužudo vaiką, kuriam nėra 18 m. Formuluotė buvo kita prasme, tai yra giminystės prasme, amžius reikšmės neturėjo. LAT išaiškino, kad kai motina ar tėvas nužudo savo vaiką vaiko amžius kvalifikavimui reikšmės neturi. Pažiūrėti kartu su BK 248 str. (sąvokų išaiškinimas). Taigi artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai ir seserys, seneliai ir vaikaičiai. Šeimos nariai yra kartu su asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai,


44

taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

BK 129 str. 2 d. 4 p.

Pagal 4 punktą, nėščios moters nužudymas. Šiuo atveju kaltininko veika kvalifikuojama pagal šį punktą tik tada, kai kaltininkas suvokia, kad nukentėjusioji yra nėščia. LAT pasakė, kad jei ir nesuvokė, tai turėjo ir galėjo suvokti. Veiklos kvalifikavimui pagal šį punktą neturi reikšmės nei nužudymo motyvai, nei moters nėštumo laikas. Galimos situacijos, kad nužudant nėščią moterį miršta tik moteris, o naujagimio gyvybė išsaugoma. Tai neturi reikšmės kvalifikavimui. Ta pati situacija, kaip ir mažamečio nužudymu. Kai asmuo manė, kad žudė moterį vien dėl to, kad ji nėščia, o nėščia nebuvo. Diskusija: kaltininko veiklą kvalifikuoti pagal tyčią, t.y. kaip pasikėsinimą nužudyti nėščią moterį. Kita nuomonė, kad tokią kaltininko veiką reikia kvalifikuoti kaip baigtą paprastą nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti nėščią moterį. Tokiu atveju būtų idealioji sutaptis.

BK 129 str. 2 d. 5 p.

Pagal 5 punktą, dviejų ar daugiau žmonių nužudymas. Nužudymas kvalifikuojamas tada, kai:

1. Kaltininkas vienu metu nužudo bent du asmenis, veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyčia atskirų nukentėjusių atžvilgiu. Šiuo atveju tyčia prieš pat nužudymą gali ir neapimti dviejų ar daugiau žmonių nužudymo;

2. Kaltininko veika kvalifikuojama ir tada, kai kaltininkas skirtingu laiku, tačiau veikdamas tiesiogine tyčia ir turi bendrą nusikalstamą sumanymą nužudo bent du asmenis. Reikia įrodyti, kad kaltininko tyčia apėmė tikslą nužudyti bent du asmenis.

Pagal dėstytoją pagal šį punktą nesvarbu vieninga tyčia ar ne, tas pats nužudymo laikas ar ne, jei nužudo kaltininkas bent du asmenis, jam turi būti pritaikytas šis punktas. Ankstesnėje LAT praktikoje būdavo situacijų, kad kaltininkas veikdavo tiesiogine tyčia siekdamas nužudyti du asmenis, vieną nužudydavo, kito nepavykdavo. Anksčiau LAT buvo suformulavęs vieną taisyklę, kad tokia kaltininko veikla kaip pasikėsinimas nužudyti du asmenis (1999 m. birželio 18 d.). 2004 m. senato nutarime išsakyta priešinga pozicija – teigė, kad jei vienas iš dviejų asmenų yra nužudomas, tai kaltininko veika turi būti kvalifikuojama kaip sutaptis paprasto nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti du asmenis. Galimos tokios situacijos, kai kaltininkas turėjo sumanymą nužudyti 3 ar daugiau asmenis (Dievas mėgsta trejybę ). Tačiau jam pavyksta nužudyti tik du asmenis, o į kitus tik pasikėsino. LAT pasakė, kad tokiu atveju jei nužudo bent du kvalifikuojama kaip baigtas dviejų ar daugiau asmenų nužudymas.

NUŽUDYMO PAVOJINGUMĄ DIDINANČIOS APLINKYBĖS APIBŪDINANČIOS OBJEKTYVIĄJĄ PUSĘ

Tai aplinkybės įvardintos BK 129 str. 2 d. 6 ir 7 punktuose.

BK 129 str. 2 d. 6 p.

Pagal 6 punktą, nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai. Kankinimas – tai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam. Šiuo atveju kankinimas gali būti susijęs su tiesioginiu ar netiesioginiu poveikiu nukentėjusiojo kūnui (deginant, marinant badu, panaudojamas šaldytuvas ir kt. būdais). Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin


45

skausmingu būdu (numetimas iš didelio aukščio ir kt.). Šis požymis inkriminuojamas tada, kai nukentėjusiajam sukeliamos itin didelės fizinės ar dvasinės kančios (žudoma artimųjų akivaizdoje ir kt.). Kai po nužudymo sudarkomas lavonas ir kaltininkas žino, kad žmogus yra miręs, tai paskesni kaltininko veiksmai nereiškia nužudymo itin žiauriai. Tokiu atveju kaltininko veika kvalifikuojama pagal 129 str. 1 ar 2 dalį ir 311 str. 1 dalį. Didelis sužalojimų skaičius dar nereiškia, kad buvo nužudyta itin žiauriai.

Advokatai dažnai motyvuoja, kad nukentėjusysis po kelių smūgių prarado sąmonę, o po to nukentėjusysis nieko nejautė. LAT pasakė, kad laikas, kurį nukentėjusysis jautė kančias yra nereikšmingas, svarbu, kad kaltininkas panaudojo nužudymui tokį būdą, kuris sukėlė dideles ar dvasines kančias ir suvokė tokį savo veikimo būdą (kankinant). Šio straipsnio klientams kartais atrodo normalu subadyti žmogų, o po to šalia gerti degtinę. Kada kaip sutaptis? Tada, kai dar ir išsityčiojama po nužudymo, ne tik turint tikslą paslėpti. Nebus pagal 311 str. 1 d. jei sukapojo į gabalus siekdamas paslėpti nusikaltimą.

BK 129 str. 2 d. 7 p.

Pagal 7 punktą, nužudymas pavojingu kitų žmonių gyvybei būdu. Tai tie atvejai, kai kaltininkas, siekdamas nužudyti nukentėjusįjį, panaudoja tokį būdą, kuris pavojingas ne tik siekiamo nužudyti žmogaus, bet ir bent vieno kito žmogaus gyvybei. Pavojus kito žmogaus gyvybei turi būti realus ir kaltininkas turi tai suvokti. Kai vienas asmuo nužudomas, o kitiems padaromi tam tikri sveikatos sužalojimai, tai veika kvalifikuojama kaip nužudymo ir atitinkamų sveikatos sužalojimų sutaptis.

NUŽUDYMO PAVOJINGUMĄ DIDINANČIOS APLINKYBĖS APIBŪDINANČIOS SUBJEKTYVIĄJĄ PUSĘ

Tai aplinkybės įvardintos BK 129 str. 2 d. 8 - 12 punktuose.

BK 129 str. 2 d. 8 p.

Pagal 8 punktą kvalifikuojamas nužudymas dėl chuliganiškų paskatų. Šis nužudymas yra tada, kai nužudymas padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir dorovės normų paneigimo. Dėstytojas teigia, kad šis požymis galėtų būti inkriminuojamas, kai nužudoma visai be dingsties arba panaudojant savo veiksmams, kaip pretekstą, mažareikšmę dingstį. Kai viešosios tvarkos pažeidimas daromas prieš nukentėjusįjį ir jis nori pasipriešinti ir kaltininkas dėl to nužudo, tokiu atveju yra nužudymas dėl chuliganiškų paskatų. Jei kaltininkas mato, kad vyksta viešosios tvarkos pažeidimas (pilietis verčia šiukšles miške), o šis jį nužudo, tai tokiu atveju bus nužudymas dėl piliečio pareigų vykdymo.

BK 129 str. 2 d. 9 p.

Pagal 9 punktą kvalifikuojamas nužudymas dėl savanaudiškų paskatų. Šis nužudymas yra susijęs su siekimu gauti materialinės naudos. Tas noras dėl nužudymo gauti materialinę naudą yra akstinas atimti gyvybę kitam žmogui. Šiuo atveju materialios naudos gali būti siekiama tiek sau, tiek ir kitam asmeniui. Galimi trys tokio nužudymo atvejai:

1. Nužudymas už atlyginimą. Šiuo atveju ir organizatorius, ir kurstytojas atsako už tokio nužudymo organizavimą ar kurstymą;

2. Kai nužudoma siekiant užvaldyti turtą ar įgyti turtines teises; 3. Nužudymas siekiant išvengti materialinių išlaidų. Šiuo atveju reikšmės neturi, ar materialinė nauda

buvo gauta, ar nebuvo gauta.


46

Anksčiau buvo, kad jei nužudoma per plėšimą ar per turto prievartavimą, tai nužudymas buvo kvalifikuojamas kaip paprastas nužudymas ir pagal atitinkamus straipsnius. Dabar tokiu atveju, kai per plėšimą ar per turto prievartavimą nukentėjusysis yra nužudomas, tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip nužudymo dėl savanaudiškų paskatų ir atitinkamo nusikaltimo nuosavybei sutaptis. Galimi atvejai, kai nužudymo motyvų formavimąsi nulemia turtiniai interesai, bet šiomis veikomis nesiekiama gauti materialinės naudos. Tokiais atvejais savanaudiškų paskatų požymio inkriminuoti kaltininkui negalima.

BK 129 str. 2 d. 10 p.

Pagal 10 punktą kvalifikuojamas nužudymas dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. Šis kvalifikuojantis požymis yra tada, kai žmogus nužudomas dėl tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo:

1. Kai yra kerštaujama už asmens tarnybos ar piliečio pareigos vykdymą; 2. Kai asmuo nužudomas siekiant nutraukti tokią veiklą dabartyje; 3. Kai nužudoma siekiant užkirsti kelią tokiai veiklai ateityje.

Tarnybos pareigų vykdymas – tai ne tik valstybės tarnautojo veikla, bet ir kiekvieno asmens, vykdančio tarnybos pareigas, veikla. Nukentėjusysis gali dirbti įvairiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Tiek valstybinėse, tiek privačiose. Šiuo atveju svarbiausia yra tai, kad nukentėjusysis nužudomas už tam tikrus savo teisėtus veiksmus. Jei nužudoma už neteisėtus nukentėjusiojo veiksmus, tai šito požymio inkriminuoti kaltininkui negalima.

Piliečio pareigų vykdymas – tai asmens veiksmai, tiek vykdant specialias jam pavestas pareigas visuomenės labui, tiek ir atliekant kitus visuomenei naudingus veiksmus. Piliečio sąvoka vartojama plačiąja prasme, t.y. piliečio kaip žmogaus pareigų vykdymas.

BK 129 str. 2 d. 11 p.

Pagal 11 punktą kvalifikuojamas nužudymas siekiant nuslėpti nusikaltimą. Siekis nuslėpti nusikaltimą reiškia, kad nužudyta turint tikslą nuslėpti anksčiau padarytą, daromą ar rengiamą padaryti nusikaltimą. Nusikaltimo, kurį siekiama nuslėpti, sunkumas reikšmės neturi. Pagal šį punktą negali būti kvalifikuojamos tokios veikos, kai siekiama nuslėpti baudžiamąjį nusižengimą arba administracinį teisės pažeidimą. Šito požymio kvalifikavimui reikšmės neturi, ar siekiama nuslėpti savo ar kito asmens padarytą nusikaltimą. Tradiciškai kvalifikuojama, kai norima nuslėpti išprievartavimą.

BK 129 str. 2 d. 12 p.

Pagal 12 punktą kvalifikuojamas nužudymas siekiant įgyti nukentėjusiojo asmens organą, audinį ar ląsteles. Jeigu nukentėjusysis nužudomas vien tik dėl to, kad tik paimti tam tikrą organą. Dabar nebėra transplantacija kaip būtinas požymis, todėl ir kanibalizmas, ir seksualinis fetišizmas būtų kvalifikuojamas pagal šį punktą (anksčiau buvo tik transplantacijos tikslais).

BK 129 str. 2 d. 13 p.


47

Pagal 13 punktą kvalifikuojama, kai asmuo nužudo, siekdamas išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Šis punktas atsirado 2009 m. birželio 30 d.

Galimi atvejai, kai veika kvalifikuojama pagal kelis šiuos punktus.

Seminaras

Iki gyvos galvos Lietuvoje skiria per dažnai. Reikia atsižvelgti kiek asmuo realiai yra pavojingas. Tradiciškai už nužudymus. Nužudė sėdėdamas kalėjime ir gavo iki gyvos galvos. Jiems Pravieniškėse yra atskiras lokalinis sektorius. Vienas nuteistasis gauna 12000 Lt išlaikymui per metus. Kali maždaug 18000 nuteistųjų. Jonaitienei nebuvo būtina skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos (nužudė du savo vaikus). Būtų užtekę 25, jei be sutapties ir 20 m. Jonaitienės prievarta buvo nukreipta tik į savo vaikus, kitais požiūriais buvo normalus visuomenės narys. Vargu ar galima manyti, kad savo agresiją nukreips į kitus žmones, po to, kai ji išeis iš kalėjimo po 20 m. Kazys Jonaitis – ne vienas nužudymas smurtinio pobūdžio. Viena byla dėl senukų plėšimo vienkiemiuose, penkis apiplėšė, trys senukai mirė. Surišdavo, sumušdavo. Kita byla: už plėšimą, automobilio vagystės, dar vienas apiplėšimas, išžaginimas, nužudymas.

Tiesioginė neapibrėžta tyčia, kai kaltininkas intensyviai naudoja smurtą ir jam nesvarbu kokie padariniai atsiras. Netiesioginė tyčia, kai mirties tikimybė yra reali, bet ji gali nekilti. Idėja atskyrimo, kad jei kaltininkas suduoda 75 smūgius į kūną tai daugiau yra tiesioginė neapibrėžta tyčia nei suduoda 20 smūgių (netiesioginė tyčia). Gali būti 15 smūgių ir į galvą. Padarinių atsiradimo tikimybė, kai šauna pro uždarytas duris nėra tokia neišvengiama, čia daugiau netiesioginė tyčia.

/Seminaras

NUŽUDYMAS LABAI SUSIJAUDINUS (BK 130 STR.)

Tai viena iš privilegijuoto nužudymo rūšių. Ją privilegijuoja tai, kad kaltininkas veikia staiga labai susijaudinus, t.y. faktiškai būdamas riboto pakaltinamumo būsenoje. Šis nužudymas yra mažiau pavojingas už paprastą nužudymą ir todėl, kad tokią kaltininko būseną sukelia pats nukentėjusysis. Visi šie požymiai daro mažiau pavojingą negu paprastas nužudymas. Dar BT moksle šis nužudymas vadinamas nužudymu esant fiziologiniam afektui. Paprastai, esant šiam nužudymui, būtent kaltininko reakciją iššaukia pats nukentėjusysis savo neteisėtais veiksmai. Šis nužudymas reiškia neadekvačią kaltininko reakciją į nukentėjusiojo neteisėtus veiksmus.

Objektas

Kito žmogaus gyvybė.

Nukentėjusysis šiuo atveju – šiame nusikaltime yra specifinis. Nukentėjusiuoju pagal šį straipsnį gali būti tik toks žmogus, kuris savo neteisėtu ar itin įžeidžiančiu poelgiu staiga labai sujaudina kaltininką. Jis savo neteisėtas veiksmai ar įžeidimu išprovokuoja kaltininką jį nužudyti.

Objektyvioji pusė

Šis nužudymas pagal dėstytoją gali būti padaromas tik veikimu, nors įmanomas ir grynai teoriškas nužudymas neveikimu. Šio nužudymo specifika yra ta, kad nukentėjusysis nužudomas, kaltininkui esant


48

didelio susijaudinimo būsenoje. Didelis susijaudinimas – tai tam tikras fiziologinis afektas. Kaltininkas patiria emocinį stresą, dėl to jis gali nevisiškai suvokti ir valdyti savo veiksmus. Vertinant tokios būsenos buvimą ar nebuvimą, didelis vaidmuo tenka ekspertams ir specialistams. Yra skiriamos įvairios ekspertizės. Reikia nustatyti ar kaltininkas nebuvo patologinio afekto būsenoje, kai asmuo tiek susijaudina, kad gali visiškai nevaldyti savo veiksmų. Svarbu nustatyti, kas sukėlė didelį susijaudinimą. Jį turi sukelti paties nukentėjusiojo neteisėtas poelgis ar itin įžeidžiantis poelgis kaltininko atžvilgiu. BA pagal šį straipsnį atsiranda tik tada, kai tokią būseną sukelia pats nukentėjusysis. Jei kaltininkui tokią būseną sukėlė kiti veiksniai, tai jo veika nebus kvalifikuojama pagal šį straipsnį. Neteisėtas poelgis – tai bet koks prieš kaltininką ar jam artimą žmogų nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys. Tas elgesys gali būti ir tyčinis ir neatsargus elgesys, gali pasireikšti ir veikimu, ir neveikimu. Neteisėtą poelgį reikia suprasti plačiau. Tai ne tik teisės normų pažeidimas, bet ir moralės, dorovės normų pažeidimas. Šio straipsnio dispozicija yra tokia, kad nukentėjusiojo elgesys turi būti neteisėtas. Formuluotė „neteisėtas poelgis“ turi būti traktuojama plačiau. Kai kurie teisininkai sako, kad šiuo atveju formuluotė „neteisėtas poelgis“ gali apimti ne tik tokias veikas, kurios pažeidžia teisės aktų reikalavimus, bet ir dorovės normas. Vertinant, ar tas nukentėjusiojo poelgis yra įžeidžiantis, reikia atsižvelgti: kiek šie veiksmai esmingai prieštarauja moralės bei dorovės principams, kokiu laipsniu jie pažeidžia žmogaus garbę ir orumą (objektyvusis kriterijus) ir reikia atsižvelgti į tai, kaip šis poelgis paveikia patį kaltininką (subjektyvus kriterijus). Objektyvusis reiškia, kad turi būti atsižvelgiama į paties poelgio pobūdį, pvz.: į išreikštų žodžių ciniškumą, žiaurumą, pakartotinumą. Subjektyvusis kriterijus yra labai svarbus. Sprendžiant ar tas poelgis yra itin įžeidžiantis, reikia atsižvelgti į tam tikras individualias psichologines savybes. Praktikoje kilo diskusija ar santuokinė neištikimybė yra laikoma kaltininką itin įžeidžiančiu poelgiu. Kitų šalių praktikoje laikomasi tokios pozicijos, kad pats santuokinės neištikimybės faktas nėra laikomas itin įžeidžiančiu kaltininką poelgiu. Akivaizdus neištikimybės demonstravimas, specialus pasirodymas prieš kitą pusę gali būti traktuojamas kaip kitą asmenį itin įžeidžiančiu poelgiu.

BK 130 str. yra inkriminuojamas ir tais atvejais, kai neteisėtas ar itin įžeidžiantis poelgis nukreiptas ne tik į patį kaltininką, bet ir į kitą jam artimą asmenį. Artimas kaltininkui asmuo – tai asmenys, kurie gali būti šeimos nariai, giminaičiai (jie visada patenka į šią sąvoką) ir kiti asmenys, su kuriais kaltininką sieja glaudūs ryšiai. Būtent LAT išaiškino, kad kaltininkui artimų asmenų sąvoka nėra ribojama formaliais požymiais. Šiuo atveju artimo asmens sąvokos negalima tapatinti su artimo giminaičio sąvoka. Artimas asmuo apima ir draugus, bei kitus asmenis, kuriuos su kaltininku sieja glaudūs ryšiai. O ką daryti, kai nukentėjusysis neteisėtai elgiasi su gyvūnėliu? Bus vis vien kvalifikuojama taip pat, kadangi gyvūnėlis yra turtas.

Šitas nužudymas turi įvykti staiga. Tokia būsena trunka tik neilgą laiko tarpą, todėl tas nužudymas turi įvykti gan greitai po neteisėtų ar įžeidžiančių veiksmų atlikimo. Sumanymas nužudyti nukentėjusįjį turi būti realizuotas staiga. Pagal šį straipsnį nebus kvalifikuojami kaltininko veiksmai, jeigu didelio susijaudinimo būsena pas jį atsirado dėl teisėtų nukentėjusiojo veiksmų.

Subjektas

Fizinis asmuo, sulaukęs 16 m. Be bendrųjų požymių yra specialūs – labai susijaudinęs dėl neteisėto nukentėjusiojo poelgio. Problema ta, kad jeigu nukentėjusįjį būdamas didelio susijaudinimo būsenoje nužudo kaltininkas, nesulaukęs 16m. amžiaus. Šiuo atveju toks asmuo neatsako.

Subjektyvioji pusė


49

Būtent šį nusikaltimą apibūdina specifinė tyčios rūšis – afektinė tyčia. Jei kaltininkas pats išprovokavo nukentėjusiojo neteisėtus ar įžeidžiančius veiksmus, tai šis straipsnis netaikomas. Nužudymas labai susijaudinus, nors ir padarytas esant nužudymą kvalifikuojančių požymių, bus kvalifikuojamas pagal BK 130 str. Pasikėsinimas tokiu atveju yra įmanomas.

Seminaras

Dėl įgyvendinimo nedelsiant sąlygos LAT pasakė, kad asmuo atliko parengiamuosius veiksmus ir dėl to nebuvo staigi tyčia, paprastas nužudymas, kitais atvejais didelis susijaudinimas įvyko, nors tam tikras laiko tarpas gal ir buvo praėjęs. Pagal LAT praktiką yra taip, kad jei žmogus atlieka parengiamuosius veiksmus, tai yra paprastas nužudymas. Teismai labai vengia taikyti šį straipsnį, per metus pritaiko iki 20 kartų, nors nužudymų yra padaroma virš 400. Skiriant ekspertizę yra nemažai ginčytinų situacijų. Ekspertai pradeda ieškoti aptakių frazių ir palieka spręsti teismui. Ekspertizė ne visada padeda tokiose bylose. Teismai linkę tokiais atvejais pripažinti, kai nėra pakankamai aišku.

Uždavinys. Pataisos namuose praeidamas pro šalį Petrauskas kitą nuteistąjį Rimašvilį pavadino „gaidžiu“. Rimašvilis būdamas karšto būdo nesusivaldęs puolė Petrauską ir ėmė jį smaugti rankomis. Kai pataisos namų pareigūnai atskyrė Petrauską ir Rimašvilį, Petrauskas jau buvo miręs. Nagrinėjant bylą teisme Rimašvilis prašė jo veiką kvalifikuoti kaip privilegijuotą nužudymą motyvuodamas tuo, kad buvo labai įžeistas Petrausko, tuo tarpu prokuroras prašė Rimašvilio veiką kvalifikuoti kaip nužudymą dėl chuliganiškų paskatų. Kokį sprendimą turėtų priimti teismas?

Staigus didelis susijaudinimas turi objektyvų kriterijų – kiek bendrai iš visuomenės pozicijų poelgis gali būti laikomas prieštaraujančiu moralinėms nuostatoms ir subjektyvus – kaip kaltininkas asmeniškai priima savo įžeidimą. Menkavertė dingstis nužudymui praktiškai visais atvejais suponuoja nužudymą iš chuliganiškų paskatų. Nėra dingstis, kai asmeniniai santykiai.

/Seminaras

NAUJAGIMIO NUŽUDYMAS (BK 131 STR.)

Pagal šį straipsnį veika kvalifikuojama tada, kai naujagimį nužudo motina dėl gimdymo nulemtos būsenos. Būtent tokia būsena ir yra ta aplinkybė, kuri mažina šio nužudymo pavojingumą. Gimdymas gali sukelti motinai tam tikrus psichinius, psichologinius pakeitimus. Tokia būsena gali atsirasti dėl psichologinių priežasčių: gimdymas nepageidautinas, kenčia nuo baimės, pergyvena dėl savo nėštumo ir pan. Gimdymas gali nulemti ir tam tikrus laikinus psichinius sutrikimus. Šis straipsnis inkriminuojamas tada, kai motina dėl gimdymo nulemtos būsenos yra tam tikroje psichofiziologinėje padėtyje. Ir dėl tokios būsenos yra ribotai pakaltinama. Tokia būsena paprastai gali tęstis iki dviejų mėnesių.

Objektas

Naujagimio gyvybė.

Nukentėjusysis (dalykas) yra specifinis. Tik naujagimis. LAT yra pasakęs, kad naujagimio sąvoka negali būti apibrėžta jokiais formaliais kriterijais. Pagal mūsų teisės aktus yra nustatyta, kad naujagimiu laikomas kūdikis nuo jo gimimo iki 28 d. Tas aktas tai SAM įsakymu 2003 m. birželio 17 d. patvirtintas vaiko


50

gaivinimo standartas. Abramavičius yra linkęs manyti, kad naujagimiu laikomas asmuo, taikant tą standartą.

Objektyvioji pusė

Kaip ir visus nužudymus, naujagimio nužudymą apibūdina veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Gali būti padaromas ir veikimu, ir neveikimu.

Subjektas

Subjekto specifika leidžia atskirti nuo kitų nužudymo rūšių. Subjektu gali būti tik nukentėjusiojo naujagimio motina, jei jai yra 16 metų. Nužudymo subjektu gali būti tik motina, esanti atitinkamoje gimdymo nulemtoje būsenoje. Pati formuluotė yra ydinga. Gimdymas gali sukelti labai įvairias būsenas. Šio nusikaltimo esmė yra tame, kad gimdymas motinai sukelia tokius psichofiziologinius pakitimus, kad ji nevisiškai gali suvokti ir valdyti savo veiksmus naujagimio atžvilgiu. Praktikoje svarbiausia nustatyti, kad tą jos būseną sukelia būtent gimdymas. Sprendžiant ar motina buvo tokioje riboto pakaltinamumo būsenoje sprendžia specialistai, o tam tikrais atvejais gali būti skiriamos ir tam tikros ekspertizės. Jei motina dėl gimdymo tampa visai nepakaltinama, apie kaltę visai nekalbama ir jos atsakomybė negalima. LAT senato nutarime yra išaiškinęs, kad „jei sumanymas nužudyti savo naujagimį kilo iš anksto, dar iki gimdymo, tai nepriklausomai nuo gimdymo sukeltų ypatybių naujagimio nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 1 p.“. Abramavičius su tuo nesutinka, kadangi tai per daug absoliutus teiginys. Gimdymas gali sukelti tokią būklę, kad ji tampa nepakaltinama. Kitas dalykas – tai, kad ji išreiškia norą nužudyti prieš gimdymą, dar nereiškia, kad būdama normalios būsenos ji irgi norėtų nužudyti. Šio nusikaltimo subjektu gali būti tik motina. Kitų bendrininkų, pvz.: padėjėjų, bendravykdytojų veikla kvalifikuojama ne pagal šį straipsnį, o pagal BK 129 str. 2 d. 1 p. ir priklausomai nuo jų vaidmens pagal BK 24 str. Su kurstytoju čia yra problema.

Anksčiau galiojusiame BK ši sudėtis buvo suformuluota kitaip. Tada nusikaltimas buvo siejamas su tuo, kada nužudomas naujagimis: kai motina naujagimį nužudydavo gimdymo metu ar tuojau po gimdymo.

Subjektyvioji pusė

Gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Šį nusikaltimą reikia skirti nuo naujagimio palikimo be pagalbos pagal BK 158 str. Jeigu motina siekdama atsikratyti naujagimio, jį palieka be priežiūros, bet tokioje vietoje, kur jos supratimu jį turėtų rasti ir juo pasirūpinti, tai jai atsakomybė iškyla pagal BK 158 str. Šiuo atveju motina veikia be tyčios nužudyti naujagimį.

Kai nužudant naujagimį dalyvauja tėvas, jo veika kvalifikuojama kaip mažamečio ir artimo giminaičio nužudymas, jei nėra kitų veiką kvalifikuojančių požymių. Bendrininkavimo atveju lyg du asmenys dalyvauja, lyg veikia bendrai, bet daro du skirtingus nusikaltimus. Jei motina buvo iš anksto sumaniusi nužudyti, o veiką padarė su tėvu, jų abiejų veikos turėtų būti 129 str. 2 d. 1 ir 3 p.

Jeigu vaiką palieka žiemą autobusų stotyje ant suoliuko, tai tokia veika kaip palikimas pavojingoje gyvybėje padėtyje. Jei palieka miške, tai jau galime kalbėti apie nužudymą neveikimu. Dėl vaiko naujagimystės. Jei 29 dienos, tai LAT formaliai pasakė būtų taikoma kvalifikuota norma. Iš tikro reiktų žiūrėti į pogimdyminę būseną, kuri gali tęstis iki dviejų mėnesių ir sukelta depresija ar pan. Apie išankstinį sumanymą gali byloti pasirinkta gimdymo vieta, įrankiai, priemonės, dalyvaujantys asmenys.

NEATSARGUS GYVYBĖS ATĖMIMAS (BK 132 STR.)


51

Iki naujo BK įsigaliojimo neatsargus gyvybės atėmimas buvo vadinamas nužudymu dėl neatsargumo.

Objektas

Kito žmogaus gyvybė. Nukentėjusysis yra žmogus.

Objektyvioji pusė

Praktiškai nieko nesiskiria nuo nužudymo objektyviosios pusės. Labai svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Nusikaltimas padaromas ir veikimu, ir neveikimu.

Subjektas

Fizinis 16 metų sulaukęs, pakaltinamas asmuo. O pagal 132 str. 3 d. gali atsakyti ir juridinis asmuo.

Subjektyvioji pusė

Neatsargų gyvybės atėmimą nuo nužudymų leidžia atskirti subjektyvioji pusė. Gali būti padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo pasitikėjimo yra tada, kai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį, tačiau lengvabūdiškai tikisi šių padarinių išvengti. Šiuo atveju yra tam tikras kaltininko tikėjimas, kad kito žmogaus mirtis neįvyks. Kaltininko tikėjimas šiuo atveju turi būti paremtas aplinkybėmis, kurios jo manymu turi užkirsti kelią kito žmogaus mirčiai ir šios aplinkybės turi būti objektyvaus pobūdžio. Bet kaltininkas šių aplinkybių neįvertina arba jas pervertina. Jeigu kaltininkas, darydamas tokią veiką, savo tikėjimą, kad užkirs kelią kito žmogaus gyvybės atėmimui, grindžia abstrakčiomis aplinkybėmis (pranašystės, sėkmė ir pan.), tai jo veika kvalifikuojama kaip nužudymas. Tikėjimas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios kaltininko manymu objektyviai gali padėti išvengti

kito žmogaus mirties, yra pagrindinis požymis, leidžiantis atskirti neatsargų gyvybės atėmimą nuo nužudymo, padaryto esant netiesioginei tyčiai.

Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai padaryti. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus kriterijus, o galėjimas – subjektyvus. Jeigu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes matyti, kad asmuo nenumatė galimų padarinių ir neturėjo ar negalėjo jų numatyti, tai šiuo atveju kaltininko veikoje nebus nusikaltimo sudėties.

Pirmoje dalyje yra bendroji sudėtis. Antroje ir trečioje dalyse yra kvalifikuotos sudėtys. Pagal antrą dalį kaltininkas atsakys, kai jis gyvybę atima dviem ar daugiau žmonių. Tai atvejai, kai dėl kaltininko neatsargumo žūna ne vienas žmogus ir tai yra vienos, o ne kelių veikų padarinys.

Straipsnio trečioje dalyje nustatyta BA už neatsargų gyvybės atėmimą, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Reikia nustatyti konkrečias elgesio saugumo taisykles, kurias pažeidus bent vienam asmeniui neatsargiai buvo atimta gyvybė. Kai kuriuose BK SD straipsniuose irgi yra numatyta BA už neatsargų gyvybės atėmimą, kai tai padaroma dėl tam tikrų specialių teisės aktų pažeidimų (278 str. 2 d. ir kt.). Kai yra specialus straipsnis, kuriame numatyta BA už neatsargų gyvybės atėmimą, pažeidus konkrečius specialius teisės aktus, tai kaltininkui turi būti taikomas ne BK 132 str. 3 d., bet konkretus straipsnis. Tai bendrosios ir specialiosios normų konkurencija.


52

Yra viena problema. Nužudymas dėl neatsargumo – kai asmuo numatė galimus padarinius ir lengvabūdiškai siekė išvengti padarinių. Jeigu girtas asmuo lekia miestu 120 km/h gatvėmis, per raudoną šviesoforo šviesą, nestabdo ties perėjom. Abramavičius siūlo tai vertinti kaip netiesioginę tyčią.

SUKURSTYMAS NUSIŽUDYTI ARBA PRIVEDIMAS PRIE SAVIŽUDYBĖS (BK 133 STR.)

Buvo pakeista dispozicija taip, kad išsiplėtė šio straipsnio taikymo ribos. Ankstesniame BK buvo BA tik už privedimą prie savižudybės. Naujajame atsirado objektyvusis požymis – sukurstymas nusižudyti. Senajame BK subjektu galėjo būti tik toks asmuo, kurio atžvilgiu nukentėjusysis buvo tam tikroje priklausomybėje (materialinėje ar kitokioje).

Savižudybė – gyvybės atėmimas sau – nėra nusikaltimas. Todėl nėra nusikaltimas ir pasikėsinimas nusižudyti. Padėjimas nusižudyti negali būti laikomas bendrininkavimu darant nusikaltimą. Šio nusikaltimo pavojingumas yra tas, kad kitas asmuo paskatina bet kokiomis formomis žmogų atimti gyvybę sau.

Kalbant apie šį nusikaltimą reikia atsižvelgti į du aspektus:

1. Savižudybė – gyvybės atėmimas sau – nėra nusikaltimas;

2. Jeigu sukurstomas nusižudyti ar privedamas prie savižudybės nepakaltinamas ar mažametis

asmuo, kuris dėl savo psichinių ar fizinių savybių nesuvokia tų veiksmų esmės ar prasmės tai

kvalifikuojama kaip nužudymas „nukentėjusio rankomis“.

Objektas

Pagrindinis tiesioginis objektas – kito žmogaus gyvybė.

Nukentėjusysis yra bet kuris fizinis asmuo, išskyrus neveiksnų ir mažametį asmenį. Jei sukurstomas nusižudyti mažametis ar neveiksnus asmuo, tai kaltininkas atsako pagal BK 129 str. už tyčinį nužudymą (nužudymas nukentėjusiojo rankomis). Specifika, kad pats nukentėjusysis sau atima gyvybę.

Objektyvioji pusė

Ją apibūdina veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp jų. Išskiriamos dvi alternatyvios veikos (tik veiksmai):

1. Sukurstymas nusižudyti. Tai yra privedimo prie savižudybės rūšis, kai to pasiekiama ne žiauriu ir ne klastingu elgesiu, o kitais būdais: įkalbinėjimu, raginimu, vertimu, lenkimu ir pan. Tačiau tie argumentai neturi tapti grasinimais. Kitu atveju tai bus privedimas prie savižudybės. Sukurstymas nusižudyti galimas tais atvejais, kai mintį nusižudyti inicijuoja nukentėjusiajam pats kaltininkas, arba galimas ir tais atvejais, kai kaltininkas tik paskatina nukentėjusįjį realizuoti ketinimą nusižudyti. Sukurstymas nusižudyti yra materiali nusikaltimo sudėtis ir nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai nukentėjusysis pats sau atima gyvybę. Jei kaltininkas sukurstė asmenį nusižudyti, tačiau tas asmuo dėl kažkokių priežasčių nenusižudė, tai tokiu atveju yra pasikėsinimas padaryti šį nusikaltimą. Taip pat kaip pasikėsinimą reiktų laikyti nepavykusį sukurstymą;

2. Privedimas prie savižudybės. Pagal dėstytoją sukurstymas nusižudyti yra vienas iš galimų privedimo prie savižudybės atvejų. Tai asmens veika, dėl kurios kitas žmogus atima sau gyvybę.


53

Privedimu prie savižudybės pripažįstamos tik veikos, kurios yra susijusios su žiauriu ar klastingu kaltininko elgesiu nukentėjusiojo atžvilgiu. Žiaurus elgesys – tai mušimai, kankinimai, sužalojimai, vertimas dirbti nepakeliamus darbus, atlikti neteisėtus ar žeminančius veiksmus prieš save ar savo artimuosius. Taip pat jis gali pasireikšti ir tuo, kad nukentėjusiajam ar jo artimiesiems yra grasinama. Klastingas elgesys – tai išoriškai nežiaurus, tačiau apgaulingas, skaudinantis, dvasiškai žlugdantis kitą žmogų elgesys. Laikomas baigtu nusikaltimu, kai nukentėjusysis atima sau gyvybę. Būtina įrodyti tyčios kryptingumą. Paprastai būdinga veiksmų (klastingų ar žiaurių) sistema, nors galimi ir vienkartiniai veiksmai. Galimi atvejai, kai nukentėjusiajam neigiama situacija susidaro dėl teisėtų kito asmens veiksmų, pvz.: dėl teisėtų pareigūnų ar valstybės tarnautojų veiksmų. Tuomet šis straipsnis netaikomas. Labai svarbu įrodyti, kad būtent kaltininko veikos nulėmė nukentėjusiojo apsisprendimą atimti gyvybę sau.

Subjektas

Fizinis pakaltinamas 16 metų sulaukęs asmuo. Būtinuoju subjekto požymiu yra tai, kad tarp subjekto ir nukentėjusiojo turėjo būti materialinis ar tarnybinis priklausomumas. Specifika – subjektas turi priversti ar sukurstyti nukentėjusįjį prie savižudybės.

Subjektyvioji pusė

Gali būti padaromas tik tyčia. Šiuo atveju kaltininkas nukentėjusiojo atžvilgiu atlieka tam tikras veikas, jis suvokia ir numato, kad dėl jo veikų nukentėjusysis gali nusižudyti ir tiesioginės tyčios atveju to nori, o netiesioginės tyčios atveju nors to nenori, tačiau sąmoningai leidžia tam atsirasti. Motyvai ir tikslai kvalifikavimui reikšmės neturi.

Privedimas prie savižudybės gali pasireikšti tam tikru žiauriu elgesiu. Žiauriai elgdamasis, kaltininkas nukentėjusiajam gali padaryti įvairaus masto sveikatos sutrikdymus. Jei padaro sunkų ar nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip šito nusikaltimo ir atitinkamo nusikaltimo žmogaus sveikatai sutaptis.

PADĖJIMAS NUSIŽUDYTI (BK 134 STR.)

Tai naujovė, atsiradusi naujajame BK. Įstatymų leidėjas siekė sušvelninti atsakomybę už taip vadinamąją eutanaziją. Reikia skirti eutanaziją nuo padėjimo nusižudyti. Eutanazija – tai nužudymas iš pasigailėjimo. Skiriamos pasyvioji ir aktyvioji eutanazijos rūšys. Pasyvioji eutanazija yra tada, kai asmeniui, kuriam būtinas tam tikras gydymas, kad jis išgyventų, toks gydymas nėra teikiamas. Tai tam tikras neveikimas, kai asmuo miršta. Nukentėjusysis turi pats išreikšti valią, kad jam nebūtų teikiama medicininė pagalba. Aktyvioji eutanazija – kai ligonio prašymu asmuo tam tikrais aktyviais veiksmais sunkiai sergančiam asmeniui atima gyvybę. Daugelyje valstybių už aktyviąją eutanaziją baudžiama kaip už nužudymą.

Pretty vs UK – pralaimėta byla. Kalbant apie EŽTK reikia išskirti tokius aspektus:

1. Visi pripažįsta, kad teisė į gyvybę, jos apsauga nereiškia žmogaus pareigos gyventi. Šiuo atveju dalis

mokslininkų teigia, kad jei asmuo atsisako teisės į gyvybę – jo gyvybės apsaugai taikomi skirtingi

reikalavimai nei to, kuris neatsisakė teisės į gyvybę;


54

2. Problema kalbant apie eutanaziją yra ne ta, ar žmogus turi teisę pats sau atimti gyvybę, o ar turi

teisę ją atimti kitas žmogus. Eutanazija negali virsti reikalavimu nusižudyti. Ji privalo būti

formalizuota ir tik esant tam tikroms sąlygoms:

a. Laisva žmogaus, nusprendusio mirti, valia;

b. Tas žmogus, kuris apsisprendė dėl savo mirties turi turėti objektyvią informaciją apie savo

ligą ir jos tolimesnę eigą;

c. Toks žmogus, kuriam atimama gyvybė jo prašymu, turi sirgti sunkia nepagydoma liga;

d. Sutikimas turi būti duodamas tik notarine forma ir tik esant medikų komisijos išvadai apie

sunkią nepagydomą ligą;

e. Prieš žmogui atimant gyvybę medikų komisijos akivaizdoje jis turi dar kartą būti

paklausiamas apie savo apsisprendimą;

f. Eutanazija gali būti vykdoma tik medicinos įstaigose dalyvaujant medikų komisijoms.

Objektas

Kito žmogaus gyvybė.

Nukentėjusiuoju yra tik beviltiškai sergantis žmogus (sergantis sunkia nepagydoma liga).

Objektyvioji pusė

Pačia bendriausia prasme šis nusikaltimas pasireškia beviltiško asmens prašymu padėjimu jam nusižudyti. Kaltininkas nukentėjusiajam padeda nusižudyti. Esminis požymis, kad turi būti beviltiškai sergančio asmens prašymas jam padėti nusižudyti. Jei kaltininkas nužudo be prašymo, tai veika bus kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 ar 2 d. Didžiausia diskusija – tai padėjimas nusižudyti. Ką reiškia „padėjimas nusižudyti“? Reiškia, kad nukentėjusiajam padedama nusižudyti tiesiogiai jam neatimant gyvybės. Padėjimas gali būti tiek fizinis, tiek intelektualinis. Intelektualinis padėjimas – tai patarimai kokiomis priemonėms naudotis, kokių būdu, kaip nusižudyti. Fizinis padėjimas – tam tikrų nusižudymo priemonių parūpinimas, kliūčių pašalinimas ir kitų sąlygų nusižudyti sudarymas. Kita nuomonė – padėjimas nusižudyti apima tuos atvejus kai kaltininkas tiesiogiai savo veiksmais nukentėjusiojo prašymu atima jam gyvybę (tai kažkokio doktoranto nuomonė).

Tai materiali nusikaltimo sudėtis, veika baigta nuo padarinių atsiradimo, t.y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo momento, kai nukentėjusysis nusižudo.

Subjektas

Fizinis pakaltinamas nuo 16 metų, kuris beviltiškai sergančiojo prašymu padeda jam nusižudyti. Reikšmės neturi ar tai artimi giminaičiai, ar kiti žmonės.

Subjektyvioji pusė

Nusikaltimas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Asmuo suvokia, kad savo veika padeda nusižudyti. Motyvai ir tikslai neturi reikšmės, nors dažniausiai tai daroma iš gailesčio.

Jei asmuo beviltiškai neserga, ir kas nors jam padėjo nusižudyti, tai tas, kas padėjo, nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.


55

6 T E M A . N U S I K A L T I M A I Ž M O G A U S S V E I K A T A I ( B K X V I I I S K Y R I U S )

Samprata

141 str. tiesiogiai nenustato BA, tačiau išaiškina sąvokas. Nusikaltimais sveikatai faktiškai pripažįstami labai įvairaus laipsnio ir pobūdžio sveikatos sutrikdymai. Tik BK 140 str. BA numatyta ne tik už tam tikrą sveikatos sutrikdymo rūšį, bet ir už fizinio skausmo sukėlimą. Pagal pavojingumo laipsnį ir pobūdį šiame skyriuje išskiriamos trys sveikatos sutrikdymo rūšys: sunkus, nesunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Jie skiriasi vienas nuo kito pagal sveikatos sutrikdymo mastą. BK 141 str. nustatyta, kad sveikatos sutrikdymo požymius apibūdina LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto taisyklės. Remiantis jomis yra nustatoma, kokio masto sveikatos sutrikdymas buvo padarytas. 2003 m. gegužės 23 d. sveikatos apsaugos, teisingumo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymu patvirtintos šios taisyklės. Visus sveikatos sutrikdymus galima suskirstyti į tam tikras rūšis pagal kaltės formas: tyčiniai ir neatsargūs. BA už neatsargų sveikatos sutrikdymą atsiranda, kai padaromas sunkus arba nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Anksčiau galiojusiame BK savarankiško skyriaus, numatančio atsakomybę tik už nusikaltimus žmogaus sveikatai nebuvo. Naujajame BK yra savarankiškas skyrius, kuriame yra 7 str. reglamentuojantys BA už įvairius nusikaltimus žmogaus sveikatai. Šiame skyriuje nusikaltimais žmogaus sveikatai įvardijami įvairaus laipsnio ir pobūdžio sveikatos sutrikdymai. Iš šios taisyklės yra viena išimtis, numatyta BK 140 str.: kaip vienas iš nusikaltimų žmogaus sveikatai yra įvardintas fizinio skausmo sukėlimas. Remiantis tuo galima išskirti tam tikras nusikaltimų žmogaus sveikatai rūšis:

1. Pagal sveikatos sutrikdymo mastą (anksčiau tai buvo įvardinta kaip kūno sužalojimai):

a. Sunkus sveikatos sutrikdymas;

b. Nesunkus sveikatos sutrikdymas;

c. Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas.

2. Pagal kaltės formą:

a. Sveikatos sutrikdymai gali būti tyčiniai;

b. Neatsargūs. Kai yra netyčiniai sutrikdymai, atsakomybė atsiranda tik už sunkų ar nesunkų

sveikatos sutrikdymą. BA už nežymų neatsargų sveikatos sutrikdymą nenumatyta.

BK išskiriama dar viena savarankiška sveikatos sutrikdymo rūšis – sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus. BK 136 str. skiraisi vienu aspektu nuo visų kitų šiame skyriuje esančių straipsnių – atsako tas, kas sunkiai sužalojo žmogų, neminimas susargdinimas.

RŪŠINIAI POŽYMIAI

Objektas

Pagrindinis tiesioginis objektas – kito žmogaus sveikata. Sveikata – žmogaus organizmo fiziologinė būsena. Kėsinimasis į savo sveikatą nėra nusikaltimas žmogaus sveikatai. Bet tam tikrais atvejais kėsinimasis į savo


56

sveikatą gali būti laikomas kitos NV (Pvz.: BK 316 str. vengimas atlikti karo tarnybą, arba asmuo apsidraudęs ir siekia gauti draudiminę išmoką, tai bus sukčiavimas).

Nukentėjusysis yra kitas žmogus nepriklausomai nuo fizinių, psichinių savybių, amžiaus ir t.t.

Objektyvioji pusė

Šių nusikaltimų objektyvioji pusė pasireiškia kito žmogaus sveikatos sutrikdymu, o BK 140 str. – ir fizinio skausmo sukėlimu. Sveikatos sutrikdymas – tai žmogaus sužalojimas ar susargdinimas, pažeidžiant jo kūno audinių, organų vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Susargdinimas – tai žmogaus organizmo funkcijų sutrikdymas biologiniu, fiziniu, cheminiu ar psichiniu poveikiu ar nesuteikiant būtinos medicinos pagalbos ar nesiima tam tikrų priemonių, kad nebūtų sutrikdyta kito žmogaus sveikata, bet kaltininkas jų nesiėmė (pagal pareigas ar aplinkybes turi imtis tų veiksmų).

Minėti sveikatos sutrikdymai gali būti padaromi ir veikimu, ir neveikimu. Nusikaltimai sveikatai yra materialiosios nusikaltimų sudėtys. Būtinaisiais šių nusikaltimų požymiais yra tam tikri padariniai. Nusikaltimai laikomi baigtais nuo momento, kai nukentėjusiajam vienu ar kitu mastu sutrikdoma sveikata. Būtent atsižvelgiant į padarinių pobūdį ir laipsnį sveikatos sutrikdymai skirstomi į tris rūšis. Problema: dėl 140 str. dėl fizinio skausmo sukėlimo. Kai kas teigia, kad fizinio skausmo sukėlimas padarinių nereikalauja ir yra formali NV sudėtis. Abramavičius nesutinka – pati formuluotė sako, kad turi būti pajuntamas skausmas. Fizinio skausmo nusikaltimas laikomas baigtu nuo skausmo atsiradimo momento.

Subjektas

Paprastai fizinis asmuo. O už BK 137 str. 3 d. numatytą veiką gali būti traukiamas ir JA. Už visus nusikaltimus sveikatai, išskyrus tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą (nuo 14 metų), BA asmeniui atsiranda nuo 16 metų.

Subjektyvioji pusė

Dauguma nusikaltimų žmogaus sveikatai yra padaromi tyčia. Sunkus ir nesunkus sveikatos sutrikdymai gali būti padaromi ir neatsargiai.

Nusikaltimai žmogaus sveikatai – tai neteisėtas, be tyčios atimti gyvybę žalos padarymas kito žmogaus sveikatai, pažeidžiant žmogaus kūno audinių vientisumą ar jų funkcijas.

Kai nukentėjusiajam jo sveikata sutrikdoma jam prašant, tai BA neatsiranda tik tais atvejais, kai nukentėjusiajam jo prašymu padaromas tik nežymus sveikatos sutrikdymas (tokia vyraujanti nuomonė).

SUNKUS SVEIKATOS SUTRIKDYMAS (BK 135 STR.)

Tai yra pats pavojingiausias nusikaltimas žmogaus sveikatai ir būtent, esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, nukentėjusiajam pagal mastą padaromi patys pavojingiausi sveikatos sutrikdymai. Pavojingumas yra tame, kad kyla grėsmė žmogaus gyvybei. Jeigu žmogus nėra gydomas, jis gali mirti. Šiame straipsnyje įstatymų leidėjas apibrėžia tuos padarinius, kurie atsiranda padarius sunkų sveikatos sutrikdymą. Ir būtent bent vieno, iš šiame straipsnyje nurodytų padarinių, buvimas yra sunkus sveikatos


57

sutrikdymas. Baudžiamoji atsakomybė kaltininkui kyla, tik kai dėl kaltininko veikos nukentėjusiajam yra padaromi BK 135 str. įvardinti alternatyvūs padariniai, kai dėl padarytos veikos:

1. Žmogus neteko regos. Regos netekimas – tai arba visiškas aklumas, arba abiejų akių regos susilpnėjimas. Kai asmuo praranda regėjimą viena akimi, tai kvalifikuojamas ne regėjimo netekimas, o didelės dalies profesinio ir bendrojo darbingumo praradimas;

2. Žmogus netenka klausos. Tai visiškas kurtumas arba abiejų ausų klausos žymus susilpnėjimas; 3. Žmogus netenka kalbos. Tai negalėjimas reikšti minčių suprantamais žodžiais; 4. Žmogus netenka vaisingumo. Tai yra lytinės veiklos sutrikimas, kuris atima gebėjimą natūraliu

būdu apvaisinti, pastoti, išnešioti ar gimdyti; 5. Moteris netenka nėštumo. Kai nėštumas nutrūksta arba turi būt dirbtinai nutraukiamas (dėl

sužalojimo). Nėštumo trukmė reikšmės neturi; 6. Žmogus sunkiai suluošinamas. Tai yra labai sunkūs sužalojimai, susargdinimai arba jų sukeltos

komplikacijos. Nebūtinai visam gyvenimui ar nepagydomas suluošinimas. Yra pateiktas suluošinimų baigtinis sąrašas. Tai tokie suluošinimai, kurie, nesuteikus skubios medicininės pagalbos, gali baigtis nukentėjusiojo mirtimi;

7. Žmogus suserga sunkia nepagydoma. Sunkios nepagydomos ligos tai: ŽIV, stabligė, maras, raupai ir pan. Ilgai trunkanti liga yra: sifilis, narkomanija ir pan. Taip pat yra baigtinis sąrašas;

8. Žmogus susargdinamas ilgai trunkančia liga, kuri kelia realią grėsmė žmogaus gyvybei; 9. Žmogaus susargdinimas ilgai trunkančia liga, kuri stipriai sutrikdo žmogaus psichiką. Apie tai

sprendžia psichiatrų ekspertų komisija; 10. Žmogus praranda didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo. Tai atvejai, kai prarandama 30 ir

daugiau procentų tokio darbingumo. Bendras darbingumas – tai žmogaus gebėjimas dirbti darbus, kuriems atlikti nereikia specialių įgūdžių, kvalifikacijos. Naujojo BK naujovė - profesinis darbingumas – tai žmogaus gebėjimas dirbti darbus, kuriems atlikti reikia specialių įgūdžių, kvalifikacijos;

11. Žmogaus kūnas yra nepataisomai subjaurotas. Tą faktą, ar kūnas yra subjaurotas nepataisomai, sprendžia medikai. O tą faktą, ar kūnas yra subjaurotas, ar ne, sprendžia asmuo, taikantis šį BK straipsnį. Problematiška, kad pareigūnai visų pirma vertina ar yra subjaurotas ar ne, ir tik tada medikai sprendžia subjaurota nepataisomai ar pataisomai. Vertinant tai, ar kūnas buvo subjaurotas, ar ne, reikia atsižvelgti į: 1) patį sužalojimų pobūdį ir laipsnį ir 2) kaip tuos sužalojimus vertina aplinkiniai ir pats nukentėjusysis. Jeigu tuos sužalojimus galima pašalinti tik chirurginiu būdu, tai toks sužalojimas yra nepataisomas.

Subjektas

Tik fizinis, pakaltinamas asmuo nuo 14 metų.

Subjektyvioji pusė

Tik tyčinis nusikaltimas. Arba tiesioginė, arba netiesioginė tyčia.

BK 135 str. 2 d. nustato šią veiką kvalifikuojančius požymius. Jie identiški nužudymą kvalifikuojantiems požymiams.

9 punktas nustato sužalojimą dėl savanaudiškų paskatų. Šiuo atveju kaltininko veiką, kai sunkus sveikatos sutrikdymas padaromas plėšimo metu, reikia kvalifikuoti kaip plėšimo ir kaip kvalifikuoto sunkaus sveikatos sutrikdymo sutaptis (LAT praktika).


58

Seminaras

Bendrininkavimas kaip ir nužudymo atveju, taikomas tokia pat apimtimi. Jei visi kaltininkai mušė turėdami tikslą sukelti sunkius sveikatos sutrikdymus, o sukėlė tik vienas, tai visiem pagal tyčios kryptį. Bendroji ir specialioji normos gali būti taikomos kartu, kai yra realioji sutaptis.

Jeigu kėsinosi į moterį, manydamas, kad nėščia, o nebuvo nėščia, tai vertiname pagal pasikėsinimą į nėščią moterį. Jei nežinojo, kad nėščia, tai nebus kvalifikuojantis požymis. Sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju, kuris pasireiškia nėštumo nutraukimu gali būti vertinama kaip kvalifikuota, atsižvelgiant į subjektyvius požymius (žinojo ar turėjo žinoti apie nėštumą). Jeigu nesuvokė tai pagal 135 str. 1 d. kaip paprastas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokios rekomendacijos teikiamos doktrinoje (Aliukonienės disertacijoje).

Sutrikdymas dėl neatsargumo. Kai paliekame vaiką, tai sutaptis. Bet vaiką palikti galima tik tyčia, o BK 137 str. gali būti ir pagal neatsargumą, kvalifikuojant savarankiškai.

Jeigu gydytojas daro operaciją ir neatsargiai sukelia padarinius pagal 137 str., tai ir jam gali kilti BA. Gydytojas yra subjektas, atsako pagal 137 str. 1 d., gali ir pagal 3 d.

Bylos aplinkybės suteikia informacijos apie tyčios kryptingumą. Kaltininkai paprastai nepripažįsta sunkesnių aplinkybių, bet žiūrime iš visumos. Jei keli smūgiai žiūrime į smūgių kryptingumą, ar suduota kumščiu, ar delnu, įvertinti kaltininko kūno sudėjimą. Smūgiai beisbolo lazdomis, kasteltais nurodo į sunkesnes aplinkybes.

Gaivinimu padaromi sunkūs sužalojimai. Arba padedant diabetu sergančiam, epilepsija.

Teismų praktikoje, kai atsiranda didesni padariniai nei kaltininkas numatė. Sudavė vieną smūgį į veidą, nukentėjusysis krito ant asfalto, suskilo kaukolė. Klausimas dar kada atvažiavo greitoji. Siejama su priežastiniu ryšiu ir kalte. Priežastinio ryšio plėtojimo raida nėra tokia tikslinga, tačiau labiausiai paplitę du požiūriai, einantys per kaltę. Jei priežastinis ryšys egzistuoja, tai jis yra dėsningas. Jei nuo paprasto smūgio neatrodytų dėsninga, kad nuo to skils kaukolė, tai ir nėra priežastinio ryšio, bet tada gal kaltė vis tik yra. Atsižvelgia į tai kiek kaltininkas realiai numatė pagal veikos požymius, kiti pagal tai kas atsirado. Tie kas žiūrį į tai be apribojimų, motyvuoja tuo, kad smurtas visuomenėje yra netoleruojamas, uždraustas. Jei asmuo pavartoja fizinį smurtą, tai turėtų prisiimti padarinius, kylančius iš fizinio smurto pavartojimo.

Tai siejama su nukentėjusiojo interesų gynimu, atgrasymu nuo veikos darymo. Teisingumas reikalauja, kad pažiūrėtume ir į kaltininką. Neturėtų būti taip, kad teisėsaugos institucijos už tai „sudraskys į gabalus“. Realiai žiūrime kiek galėjo numatyti padarinius, kurių negalėjo, ir neatsargi kaltės forma, tai siūloma kvalifikuoti nesunkų sveikatos sutrikdymą kaip tyčią, o nesunkų kaip dėl neatsargumo.

O jei mirė dėl neatsargumo, tai siūloma kaltės formą vertinti kaip neatsargumą, o veiką kaip tyčinį sveikatos sutrikdymą. LAT praktikoje buvo dvi tendencijos ir atstovaujamos. Ribotą požiūrį atstovavo Piesliakas, Liepšas, tų nutarčių kur būdavo inkriminuojamos sutaptys, tai dėl riboto požiūrio. Po J. Prapiesčio atėjimo, tokias veikas daugiau siūloma vertinti iš nukentėjusiojo pozicijos, inkriminuojant viską kas atsirado iš kaltininko padarinių. Jos plėtojamos daugiau kalbant apie gyvybės atėmimą.

Pagal padarinius dėl neatsargumo, o veiką kaip tyčią. O kai už viską ką padarė, tai jei mirė, tai nužudymas ir tyčinis. Jei norėjo nesunkiai sutrikdyti sveikatą, bet gavosi sunkus sutrikdymas, tai vėl inkriminuojam kaip tyčią. Aidukui patinka nukenėjusiojo gynimo pozicija, taigi VU katedros pozicija.


59

Kai padaroma tyčia, tai ar apibrėžta, ar nekonkretizuota. Paprastai mėginama įžvelgti du savarankiškus priežastinius ryšius, mėginama išplėtoti, kad su vienu yra tyčinis santykis, o dėl kito su kilusiais padariniais yra dėl neatsargumo. Tyčia turi būti neapibrėžta. Tuo atveju, kai norėjo truputį primušti, o rezultate nužudė, turi būti vertinama kaip veikimas neapibrėžta tyčia.

Tada kaip dėl nužudymo neatsargiai? Dėl neatsargaus elgesio gali būti ir darbų saugos taisyklių pažeidimas, jei nesilaikai, atsiranda padariniai, tada ir būna neatsargumas – nesikerta su tuo, kad neapibrėžta tyčia ir vertiname pagal aukščiau išdėstytus argumentus. Kai naudojame fizinį smurtą, tai yra ir sėkmės elementas – kiti asmenys gali išgelbėti. BT neturi reikšmės, kai kaltininkas teigia, kad gydytojas neteisingai gydė. Jei atsiranda komplikacijos, tai vėlgi kaltininko atsakomybės dalykas.

Už sunkų sveikatos sutrikdymą pagal praktiką vidurkis yra 6 metai. Dėl nužudymo dabar vidutiniškai skiria 11 m.

Uždavinys. Andrius Gustas, būdamas 16 m. amžiaus buvo terorizuojamas toje pačioje mokykloje besimokiusio Arūno Kazlausko – 17 m. amžiaus. Todėl vieną kartą, kai Kazlauskas vėl pareikalavo duoti jam pinigų, Gustas puolė Kazlauską, sudavė jam pora smūgių į veidą, o po to kai šis nugriuvo mušė jį kojomis į įvairias kūno vietas. Dėl to Kazlauskui buvo padarytas nubrozdinimai, kraujosruvos, šonkaulių lūžis ir kaukolės lūžis, tai yra nesunkus ir sunkūs pagal padarinius sveikatos sutrikdymai. Kvalifikuokite Gusto veiką. Klausimas tarp BK 136 str. ir 135 str. 1d. Nėra visų BK 136 str. požymių, trūksta sąlygoje elementų (kad būtų sąmonės trūkumų, staigus didelis susijaudinimas). Daugiau BK 135 str. 1 d. Nėra sutapties su BK 138 str., kadangi čia yra visumos ir dalies konkurencija su 135 str. 1 d. Kadangi yra neapibrėžta tyčia, tai būtų pagal sunkiausius kilusius padarinius. Jei Gustui būtų 15 m. ir jis būtų labai susijaudinęs, tai jam BA nekiltų.

Andrius Gustas ir Arūnas Kazlauskas (abu 14 m.), sumušė sukeldami fizinį skausmą Kęstučio Gudaičio (17 m.) brolį Joną Gudaitį (13 m.). Keršydamas už brolį kitą dieną Kęstutis Gudaitis pasigavo mokyklos koridoriuje A. G. Ir A. K. ir sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, sukeldamas jiems fizinį skausmą. Kvalifikuokite Kęstučio Gudaičio veiką. 14 m. nėra mažamečiai, pagal 140 str. 1 d. (bet kvalifikuojame du kartus). Dėl A. G. Sumušimo – 140 str. 1d., dėl A. K. sumušimo – 140 str. 1d. Idealioji sutaptis, nes ta pati tyčios kryptis. Jeigu būtų padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, tai tuomet K. Gudaičio veika pagal 138 str. 2 d. 5 p. ir tik vieną kartą.

/Seminaras

SUNKUS SVEIKATOS SUTRIKDYMAS DĖL NEATSARGUMO (BK 137 STR.). SAVARANKIŠKAI

Šis straipsnis susideda iš keturių dalių.

Pirmoje dalyje numatyta bendroji sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo norma. Nesant jokių kitu požymių. Nuo tyčinio sveikatos sutrikdymo skiriasi tik kaltės forma.

Kai yra nusikalstamas pasitikėjimas, tai kaltininkas numato, kad jo veika gali sukelti kitam asmeniui sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau lengvabūdiškai tikisi to išvengti.


60

Kai yra nusikalstamas nerūpestingumas, tai kaltininkas nenumato, kad dėl jo veikos nukentėjusiajam gali būti padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, nors turi ir gali tai numatyti.

Antroje dalyje numatyta griežtesnė BA tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių (gali būti vienas susargdintas, o kitas sužalotas).

Trečioje dalyje yra numatyta pati griežčiausia atsakomybė tam, kas padarė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, pažeisdamas teisės aktų numatytas elgesio saugumo taisykles. Už tokią veika gali būti baudžiamas ir JA. Reikia surasti tokį teisės aktą, kurio reikalavimai buvo pažeisti.

NESUNKUS SVEIKATOS SUTRIKDYMAS (BK 138 STR.)

Atskirsime nuo sunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymo. Kuo skiriasi nesunkus sveikatos sutrikdymas nuo sunkaus sveikatos sutrikdymo? Pagrindinis skirtumas yra tame, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas skiriasi nuo sunkaus pagal savo pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Sunkus sveikatos sutrikdymas sukelia sunkesnius padarinius ir yra pavojingesnis už nesunkų ir sukelia sunkesnius padarinius. Formalizuojant yra paprasta taisyklė: nesunkus sveikatos sutrikdymas nuo sunkaus skiriasi tuo, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nesukelia BK 135 str. 1 d. įvardintų sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių.

Materialus požymis: sunkaus sveikatos sutrikdymo padariniai yra pavojingi žmogaus gyvybei, nesunkūs – nesukelia grėsmės žmogaus gyvybei.

Nesunkų sveikatos sutrikdymą reikia atskirti ir nuo nežymaus sveikatos sutrikdymo, už kurį BA numatyta BK 140 str. Nesunkus pagal padarinius yra pavojingesnis už nežymų. Reikia pasakyti, kad skirtingai nuo nežymaus sveikatos sutrikdymo esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui nukentėjusysis arba ilgai serga, arba praranda nedidelę dalį darbingumo, daugiau nei 5%, bet mažiau nei 30%. Tai liečia ir profesinį ir bendrą darbingumą. Jeigu dėl susargdinimo ar sužalojimo nukentėjusysis praranda 5% ar mažiau darbingumo, tuomet tai kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Apibūdinant nežymų sveikatos sutrikdymą yra pasakyta, kad nežymus sveikatos sutrikdymas yra tada, kai asmuo praranda 5% darbingumo. Abramavičius mano, kad tai yra klaida, turėtų būti parašyta iki 5%. Nesunkų sveikatos sutrikdymą apibūdinantis požymis yra tai, kad kaltininkas ilgai sirgo. Ilgu sirgimu 138 str. prasme pripažįstamas toks sužalojimas ar susargdinimas, kuris sutrikdo nukentėjusiojo sveikatą ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Nežymus kai dėl sutrikdymo serga ne daugiau kaip 10 dienų.

Kyla problema praktikoje, kokiais kriterijais remiantis nustatomas laikotarpis. Daugelis mokslininkų kritikuoja 10 d. kriterijų. Dažniausiai vertinant laikotarpius paduodamas nedarbingumo lapelis. Paprastai sirgimo laikotarpis apima laikotarpį, kad išduotas nedarbingumo lapelis. Kalbant apie nesunkų sveikatos sutrikdymą reiktų pasakyti, kad skirtingai nuo sunkaus (atsako nuo 14 m.) skiriasi tuo, kad atsako nuo 16 m. Šis nusikaltimas yra tyčinis.

Šio straipsnio 2 d. yra numatyti nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantys požymiai. Jie yra identiški nužudymą ir sunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantiems požymiams. Kalbant apie nesunkų sveikatos sutrikdymą problema praktikoje kyla, kai kaltininkas nukentėjusiajam padaro nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau nukentėjusysis dėl komplikacijų mirė. Vertinama pagal tyčios kryptingumą. Galima tokia situacija, kai asmuo kėsinosi nukentėjusįjį nužudyti arba net padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą. Jei žmogus miršta, tai kvalifikuojam kaip nužudymą. Kai asmuo veikia neapibrėžta tyčia, tada atsako pagal padarinius. LAT bando formuoti įdomią praktiką, traktuojama, kad jeigu buvo smūgiuojama į gyvybiškai


61

svarbius žmogaus organus ir nors kaltininkas nesiekė kito žmogaus mirties, bet iš esmės suvokė arba turėjo ir galėjo suvokti kito asmens mirties galimybę, veika gali būti kvalifikuojama kaip nužudymas net ir nesant tiesioginės tyčios nužudyti. Jeigu pagal kaltininko veiksmų intensyvumą negalime matyti, kad jis mirs (žmogus serga hemofilija), tai galėtų būti straipsnis kaip itin kvalifikuota kūno sužalojimo sudėtis (Vokietijos BK). Tai yra bet koks sveikatos sutrikdymas, sukėlęs nukentėjusiojo mirtį. Kai asmeniui padaromas sveikatos sutrikdymas, tai to žmogaus gyvybei pavojus yra. Abramavičius mano, kad mūsų BK toks straipsnis irgi turėtų būti.

Objektas

Kito žmogaus sveikata.

Objektyvioji pusė

Žmogaus sužalojimas ar susargdinimas.

Bendrai apibūdinant nesunkų sveikatos sutrikdymą nusikaltimų žmogaus sveikatai sistemoje, reikia pažymėti, kad pagal pavojingumą, kurį iš esmės lemia padariniai, šis nusikaltimas yra mažiau pavojingas už sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau pavojingesnis už nežymų sveikatos sutrikdymą

Galimos situacijos, kai nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau dėl tam tikrų priežasčių atsiranda sunkaus sveikatos sutrikdymo padariniai. Pvz. nesuteikimas skubios medicininės pagalbos. Tokiu atveju kaltininkui inkriminuojamas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kai nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl komplikacijų perauga į sunkų sveikatos sutrikdymą – dvi nuomonės:

1. Turi būti kvalifikuojama atsižvelgiant tik į tyčios kryptingumą (atsako tik už nesunkų sveikatos sutrikdymą);

2. Kaltininkas atsako už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą ir už sunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą neatsargiai. Taigi pagal sutaptį.

A. Abramavičius laikosi pirmosios nuomonės.

Straipsnio antroje dalyje numatyti nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojantys požymiai. Jie tokie patys kaip ir sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju.

NESUNKUS SVEIKATOS SUTRIKDYMAS DĖL NEATSARGUMO (BK 139 STR.). SAVARANKIŠKAI

Pirmoje dalyje numatytas paprastas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo.

Antroje dalyje numatyta griežtesnė BA, kadangi sveikatos sutrikdymas padaromas dviem ir daugiau žmonių.

Taikomas, kai nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas dėl neatsargumo.

Objektyviai kaltininko veika turi būti nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, turi būti teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių ir padariniai turi būti dėsningas veikos rezultatas.


62

Nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju veikos atžvilgiu gali būti ir tyčia, ir neatsargumas, o padarinių atžvilgiu – tik neatsargumas (nusikalstamas pasitikėjimas ar nusikalstamas nerūpestingumas).

Nesunkaus sveikatos sutrikdymui dėl neatsargumo kvalifikuoti reikšmės neturi, ar tai buvo padaryta pažeidžiant bendrąsias, ar teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.

Iki naujojo BK už tokią veiką buvo baudžiama ir tada, kai dėl eismo įvykio, pažeidus taisykles, nukentėjusiajam buvo padaromas apysunkis kūno sužalojimas. Naujajame BK už tokią veiką (BK 281 str.) nebuvo atskirai numatyta BA už eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdoma žmogaus sveikata. Vėliau 281 str. papildytas.

Objektas, objektyvioji pusė, subjektas tokie patys kaip ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtyje.

FIZINIO SKAUSMO SUKĖLIMAS ARBA NEŽYMUS SVEIKATOS SUTRIKDYMAS (BK 140 STR.)

Objektas

Kito žmogaus sveikata. Nukentėjusiuoju gali būti bet kuris žmogus, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, padėties ir t.t. Šiuo atveju reikia pasakyti, jeigu minėtos veikos daromos mažamečio atžvilgiu tai yra šį nusikaltimą kvalifikuojantis požymis, asmuo atsakys ne pagal 1, o 2 d.

BA numatyta už dvi veikas:

1. Fizinio skausmo sukėlimą; 2. Nežymų sveikatos sutrikdymą.

Objektyvioji pusė

Veika, padariniai ir priežastinis ryšys. Ji pasireiškia tuo, kad kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukelia žmogui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužaloja arba trumpam susargdina. Taigi objektyviąją pusę apibūdina tam tikri veiksmai, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir padarinių.

Šis nusikaltimas pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu. Mušimas ar kitoks smurtavimas – tai poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą. Gali būti vienkartiniai ar daugkartiniai veiksmai. Pvz. smogimas ranka, kietu daiktu ir kt. svarbu, kad šie veiksmai nesukeltų nesunkaus ar sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių. Veika padaroma tik veikimu. Skiriamos alternatyvios veikos:

1. Fizinio skausmo žmogui sukėlimas mušant ar kitaip smurtaujant. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą (gali būti ir vienkartinis, ir daugkartinis veiksmas). Tai gali būti įvairus poveikis – vienkartinis ir daugkartinis (užlaužti ranką). Mušant ar kitaip smurtaujant kaltininkas nesiekia nukentėjusiajam padaryti sunkų ar nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltininko tikslas – sukelti fizinį skausmą. Praktiškai beveik mes visi pagal šį straipsnį galime būti nubausti. BA už mušimą ir smurtavimą pagal šio straipsnio 1 d. atsiranda tik tada, kai nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas (ne psichologinis). Šiuo atveju darant veiką žymės gali likti ir nelikti, kvalifikavimui reikšmės neturi;

2. Nežymus nukentėjusiojo sužalojimas. Nekentėjusysis dėl sužalojimo serga ne ilgiau kaip 10 dienų arba netenka ne daugiau kaip 5 procentų darbingumo;


63

3. Nukentėjusiojo susargdinimas trumpam laiko tarpui. Tai yra susargdinimas ne ilgiau kaip 10 d.

Tai yra materiali nusikaltimo sudėtis, fizinio skausmo sukėlimas irgi yra padarinys. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo padarinių atsiradimo.

Subjektas

Fizinis, pakaltinamas asmuo nuo 16 metų.

Subjektyvioji pusė

Tyčinis nusikaltimas. Baudžiama tik už kaltininko tyčią. Padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Straipsnio antroje dalyje numatyti nusikaltimą kvalifikuojantys požymiai:

1. Fizinis skausmas sukeliamas ar nežymus sveikatos sutrikdymas padaromas mažamečiam asmeniui; 2. Veikos padarymo būdas. Nusikaltimą kvalifikuoja tai, kad minėtos veikos padaromos kankinant

nukentėjusįjį asmenį. Kankinimas reiškia, kad smurtauta buvo ilgai, kad buvo sukeltos ne tik fizinis, bet moralinės dvasinės kančios.

Pagal šio straipsnio 3 d. už 140 str. 1 d. numatytą veiką asmuo atako tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas ar prokuroro reikalavimas. Goda tai vadina „Viešo/privataus kaltinimo bylomis“.

Paskutinis pasiūlymas BK 140 str. „fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo“ normą papildyti itin kvalifikuojančiu požymiu „artimam giminaičiui ar šeimos nariui“. Jei Tau suduos žmona ar Tu žmonai su dilgėle, tai ar tai daug pavojingiau nei Abramavičius su dilgėle suduotų?

7 T E M A . N U S I K A L T I M A I , P A V O J I N G I Ž M O G A U S S V E I K A T A I I R G Y V Y B E I ( B K X I X

S K Y R I U S )

Tai specifiniai nusikaltimai. Žala kito žmogaus sveikatai ar gyvybei tiesiogiai nėra padaroma. Darant šiuos nusikaltimus kyla tik grėsmė tokiai žalai atsirasti.

NETEISĖTAS ABORTAS (BK 142 STR.)

Lyginant BK 142 str. nustatytą nusikaltimo sudėtį su senajame BK esančia sudėtimi, kad BK 142 str. neapima sunkių aborto padarinių.

Aborto darymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja 1994 m. sausio 28 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 50 „ dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos“.


64

Abortas – tai dirbtinis moters nėštumo nutraukimas, t.y. žmogaus gemalo vaisiaus sunaikinimas iki naujagimio gimimo. Abortas pasireiškia tam tikru poveikiu į moters organizmą ar į gemalą, kurio padarinys yra negimusio vaisiaus žūtis. Lietuvoje abortai yra leidžiami. Pagal BK 142 str. BA atsiranda tik už neteisėtą abortą. Neteisėtas abortas – kai:

1. Abortą padaro asmuo, neturintis teisės jį daryti; 2. Abortas padaromas ne sveikatos priežiūros įstaigoje; 3. Abortas padaromas esant kontraindikacijų.

Objektas

Pagrindinis tiesioginis objektas yra sveikata ar gyvybė. Pavojingumas yra tas, kad pažeidžiant aborto darymo taisykles padidėja žalos moters sveikatai ar gyvybei atsiradimo grėsmė. Nukentėjusiuoju yra nėščia moteris.

Objektyvioji pusė

Neteisėti abortai gali būti daromi tik aktyviais veiksmais (veikimu). Būtinuoju požymiu yra tam tikrų padarinių atsiradimas. Būtent neteisėtas abortas yra laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai yra dirbtinai nutraukiamas moters nėštumas.

BA pagal šį straipsnį atsiranda tik tada, kai abortas daromas nukentėjusiosios prašymu. Jei abortas daromas prieš jos valią, tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas.

Subjektyvioji pusė

Abortas padaromas tik tyčia.

Pirmoje dalyje BA numatyta gydytojui, turinčiam teisę daryti abortus, atsiranda, kai abortas padaromas ne sveikatos priežiūros įstaigoje, arba buvo kontraindikacijų darant abortą. Kontraindikacijos – tai tam tikros priežastys, kurioms esant aborto operacija apskritai negalima. Paprastai tai tam tikros nukentėjusiosios ligos. Joms priskiriamas ir dvylika savaičių viršijantis nėštumas.

Pagal galiojančius teisės aktus gydytojas, turintis teisę daryti abortus, yra asmuo, baigęs aukštąjį medicinos mokslą ir turintis akušerio – ginekologo specializaciją.

Formuluotė ne sveikatos priežiūros įstaigoje reiškia, kad aborto operacija gali būti daroma tik tam tikslui pritaikytose patalpose.

Antroje dalyje BA numatyta sveikatos priežiūros specialistui, neturinčiam teisės daryti aborto operacijų, kuris šias operacijas padarė sveikatos priežiūros įstaigoje. Tai visų kitų, išskyrus akušerio – ginekologo, specializacijos gydytojai. Tai ir vidurinysis medicinos personalas (pvz. med. seselės). Jei minėti asmenys aborto operaciją padaro ne sveikatos priežiūros įstaigoje, tai jie atsako pagal šio straipsnio trečiąją dalį.

Trečioje dalyje BA nustatyta asmeniui, kuris padaro aborto operaciją ir tam neturi teisės.

Galimos situacijos, kai padarius neteisėtą abortą, nukentėjusioji miršta arba sutrikdoma sunkiai sveikata, tai tada veika kvalifikuojama kaip neteisėto aborto ir atitinkamo nusikaltimo sutaptis. Neteisėtas abortas apima nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, o sunkaus neapima.


65

PRIVERTIMAS DARYTI NETEISĖTĄ ABORTĄ (BK 143 STR.)

Senajame BK tokio straipsnio nebuvo. Tai specialioji norma BK 148 str. atžvilgiu.

Objektas

Pagrindinis ir tiesioginis objektas - nėščios moters sveikata arba gyvybė. Kai darant šį nusikaltimą ir naudojant psichinę prievartą, grasinama paskleisti asmens orumą ar garbę žeminančią informaciją, papildomu šio nusikaltimo objektu yra žmogaus garbė ir orumas. Nukentėjusioji yra nėščia moteris.

Objektyvioji pusė

Ji pasireiškia privertimu nėščią moterį darytis neteisėtą abortą. Objektyviąją pusę apibūdina veika, padariniai ir priežastinis ryšys. Veika – tai psichinės prievartos panaudojimas nėščios moters ar jos artimųjų atžvilgiu, siekiant priversti nėščią moterį darytis neteisėtą abortą. Psichinė prievarta šiuo atveju naudojama nukentėjusiosios ar jos artimųjų atžvilgiu. Pabrėžtina, kad tokia psichine prievarta siekiama nėščią moterį priversti darytis ne apskritai abortą, o būtent neteisėtą abortą, už kurį baudžiama pagal BK 142 str. Jei moteris verčiama darytis teisėtą abortą, tai paprastai tokia veika kvalifikuojama kaip žmogaus veiksmų laisvės varžymas pagal BK 148 str. Psichinė prievarta šioje nusikaltimo sudėtyje – tai grasinimas reikalavimo darytis neteisėtą abortą nevykdymo atveju padaryti žalos nukentėjusiosios ar jos artimųjų interesams. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai nėščia moteris dėl psichinės prievartos pasidaro abortą. Jei psichinė prievarta buvo panaudota, tačiau moteris nesutiko pasidaryti neteisėtą abortą, tai tokiu atveju bus pasikėsinimas padaryti šį nusikaltimą.

Subjektas

Fizinis pakaltinamas asmuo nuo 16 metų.

Subjektyvioji pusė

Tyčinis nusikaltimas.

PALIKIMAS BE PAGALBOS, KAI GRESIA PAVOJUS ŽMOGAUS GYVYBEI (BK 144 STR.)

Objektas

Kito žmogaus gyvybė. Pavojingumas, kad nukentėjusysis paliekamas tokioje būsenoje, kai jo gyvybei kyla rimtas pavojus. Nukentėjusiuoju yra toks žmogus, kurio gyvybei gresia pavojus. Nukentėjusysis turi būti pavojingoje gyvybei padėtyje. Pavojinga gyvybei padėtis yra tokia kritinė situacija, kai žmogui gresia realus mirties pavojus dėl stichinės nelaimės, nelaimingo atsitikimo ir pan. ir jam aiškiai reikalinga neatidėliotina pagalba. Šiuo atveju pavojus gresia ne ateityje, o dabar ir žmogus negali jo pašalinti savo jėgomis.

Objektyvioji pusė

Padaromas neveikimu, t.y. palikimu be pagalbos žmogaus, kurio gyvybei gresia pavojus. Šis požymis BK 144 str. apibūdinamas nepagelbėjimo sąvoka. Nepagelbėjimas pagal BK 144 str. – tai pirminės, būtinos ir neatidėliotinos pagalbos nukentėjusiajam nesuteikimas. BA pagal šį straipsnį atsiranda tik tada, jeigu


66

asmuo turi galimybę tokią pagalbą nukentėjusiajam suteikti. Jeigu tokios galimybės nėra, tai asmuo apie susidariusią padėtį privalo pranešti atitinkamoms institucijoms. Jei jis nepraneša, tai toks asmuo atsako pagal šį straipsnį.

Reikia nustatyti tai, kad asmuo nukentėjusiajam suteikia pirmą ir būtiną pagalbą. Jeigu ši pagalba nukentėjusiajam nepadėjo, asmuo, suteikęs tokią pagalbą, negali būti traukiamas BA pagal šį straipsnį. Šio nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi tai, ar asmuo pagalbą suteikė tinkamai ar netinkamai. Bet reikia kiekvieną situaciją vertinti individualiai.

Tai formali nusikaltimo sudėtis. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkui atsiranda pareiga pagelbėti, o šis neįvykdo tokios pareigos. Jeigu dėl šios veikos nukentėjusiajam atsiranda tam tikri padariniai, tai kaltininko veika gali būti kvalifikuojama pagal kelių straipsnių sutaptį.

Subjektas

Fizinis pakaltinamas 16 metų sulaukęs asmuo. Tačiau jis turi turėti tam tikrus specialius požymius. Taigi subjektu gali būti tik asmuo, kuris arba turėjo pareigą rūpintis nukentėjusiuoju, arba pats sukėlė pavojų žmogaus gyvybei. Pareiga rūpintis nukentėjusiuoju gali būti nustatyta įstatyme arba kilti dėl asmens profesijos. Ši pareiga rūpintis gali atsirasti ir dėl tam tikrų konkliudentinių veiksmų.

Subjektyvioji pusė

Padaromas tik tiesiogine tyčia.

GRASINIMAS NUŽUDYTI AR SUNKIAI SUTRIKDYTI ŽMOGAUS SVEIKATĄ ARBA ŽMOGAUS TERORIZAVIMAS (BK 145 STR.)

Pagal senąjį BK minėtos veikos buvo laikomos nusikaltimais visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. BA numatyta šiame straipsnyje už du skirtingus nusikaltimus, t.y. už grasinimą nužudyti ir už žmogaus terorizavimą.

Pirma dalis.

Objektas

Kito žmogaus gyvybė ir sveikata. Pavojingumas yra ir tas, kad darant šį nusikaltimą nukentėjusysis yra psichiškai traumuojamas.

Objektyvioji pusė

Ją apibūdina tam tikrų aktyvių veiksmų padarymas: grasinimas nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimas – tai kaltininko aktyvūs veiksmai, kuriais pranešama nukentėjusiajam, kad jis bus nužudytas arba sunkiai sužalotas ar susargdintas. Tai gali būti padaryta žodžiu, raštu, gestais ir kitais įvairiais būdais. Toks grasinimas gali būti išsakytas nukentėjusiajam tiesiogiai ar per kitus asmenis, ar viešai pareiškiant. BA atsiranda tik tada, kai grasinimas yra realus. BA atsiranda tada, kai yra rimto pagrindo manyti, kad šis grasinimas bus realizuotas. Tokiu atveju reikia atsižvelgti į kaltininko ir nukentėjusiojo santykius, grasinimo motyvus ir į tai, kaip tuos grasinimus suprato pats nukentėjusysis. Grasinimas turi būti nukreiptas prieš konkretų asmenį ar konkrečią asmenų grupę.


67

Tai formali nusikaltimo sudėtis. Jis laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo. Kiti mano, kad baigtas yra tada, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis. Dėstytojas nesutinka.

Subjektas

Fizinis pakaltinamas 16 metų sulaukęs asmuo.

Subjektyvioji pusė

Padaromas tiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslai gali būti labai įvairūs.

Pagal antrą dalį.

Objektas

Kito žmogaus gyvybė ir sveikata bei turtas. Pavojingumas yra ir tas, kad darant šį nusikaltimą nukentėjusysis yra psichiškai traumuojamas.

Objektyvioji pusė

Terorizavimas – tai tam tikrų veiksmų atlikimas žmogaus atžvilgiu, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką. Tai padaroma tik aktyviais veiksmais, kai nukentėjusiajam pranešama apie minėtų veikų padarymą.

Tai formali sudėtis. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo minėto grasinimo pareiškimo. Paprastai žmogaus terorizavimas reiškia tam tikros veiksmų visumos padarymą, o ne vienkartinį veiksmo padarymą.

Asmuo baudžiamas pagal šią dalį ir tada, kai jis sistemingai baugino žmogų, naudodamas psichinę prievartą. Sistemingumas reiškia, kad bauginama ne mažiau kaip tris kartus. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai trečią kartą atliko bauginimo veiksmą.

Subjektas

Fizinis pakaltinamas 16 metų sulaukęs asmuo.

Subjektyvioji pusė

Padaromas tiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslai gali būti labai įvairūs, kvalifikavimui reikšmės neturi.

Jeigu šiame straipsnyje nurodyti grasinimai yra įgyvendinami, tai jis atsako pagal kitus BK straipsnius. Tuomet šis straipsnis neinkriminuojamas.

8 T E M A . N U S I K A L T I M A I Ž M O G A U S L A I S V E I ( B K X X S K Y R I U S )

NUSIKALTIMŲ ŽMOGAUS LAISVEI SAMPRATA


68

Žmogaus laisvė yra konstitucinė vertybė. Konstitucijoje yra įtvirtintas žmogaus laisvės neliečiamumo principas. Pagal Konstitucijos 20 str. žmogaus laisvė neliečiama. Niekam neturi būti atimta laisvė, kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras kokios yra numatytos įstatyme. Kalbant apie BA už nusikaltimus žmogaus laisvei galima įžvelgti teisiniame reguliavimo raidos etapus. Iki 1998 metų nusikaltimai žmogaus laisvei BK buvo traktuojami siaurai - tik kaip žmogaus laisvės pasirinkti buvimo vietos suvaržymas (fizine prasme). Kėsinimasis į žmogaus laisvę pasirinkti norimą elgesį nebuvo laikomas nusikaltimu žmogaus laisvei. Tik 1998 metais BK buvo papildytas nauju straipsniu, reglamentuojančiu atsakomybę už žmogaus šantažą. Ir naujame BK nusikaltimais laisvei yra laikomos ne tik veikos, kuriomis siekiama fiziškai suvaržyti žmogaus laisvę pasirinkti buvimo vietą, bet ir tos, kuriomis siekiama priversti asmenį elgtis pagal kaltininko norus (prieš savo valią). Iki 1998 m. buvo tam tikri straipsniai, kurie dalinai buvo susiję su žmogaus laisvės varžymu (turto prievartavimas – tam tikru aspektu susijęs ir su kėsinimusi į veiksmų laisvę). Naujame BK nusikaltimais žmogaus laisvei pripažįstamas ne tik tos veikos, kuriomis varžoma žmogaus laisvė pasirinkti buvimo vietą, bet ir veikos kuriomis apskritai siekiama priversti asmenį elgtis taip, kaip to nori kaltininkas. Šiuo metu BK SD XX skyriuje yra 4 straipsniai, kuriose numatyta BA už nusikaltimus žmogaus laisvę.

RŪŠINIAI POŽYMIAI

Objektas

Visų šios grupės nusikaltimų objektas yra žmogaus laisvė. Konkrečiai tai žmogaus laisvė pasirinkti kaip elgtis, įskaitant ir žmogaus laisvę pasirinkti savo buvimo vietą. Tam tikrais atvejais kaltininkas grasina panaudoti smurtą, o tam tikrais atvejais ir panaudoja. Fakultatyviniu objektu gali būti ir žmogaus sveikata. Kai yra daromi nusikaltimai žmogaus laisvei, tai papildomu objektu yra ir žmogaus garbė bei orumas (pagal dėstytoją). Nukentėjusiuoju gali būti bet kuris žmogus nepriklausomai nuo lyties, socialinės padėties ir kt. Tais atvejais, kai yra pažeidžiama mažamečių vaikų laisvė, tai kaltininko veika paprastai kvalifikuojama pagal BK 23 skyriaus straipsnius.

Objektyvioji pusė

Paprastai šios grupės nusikaltimai padaromi veikimu. Sudėtys formalios. Įstatymų leidėjas šių nusikaltimų baigtinumą sieja su tam tikrų veiksmų, susijusių su žmogaus laisvės suvaržymų, atlikimu. Bendriausia prasme nusikaltimų žmogaus laisvei objektyviuosius požymius apibūdina veikos, susijusios su žmogaus laisvės pasirinkti norimą elgesį, suvaržymu.

Subjektas

Tai fizinis asmuo nuo 16 metų. Jei minėtas veikas padaro valstybės tarnautojai pasinaudodami savo pareiginiais įgaliojimais, tai jų veikos kvalifikuojamos pagal straipsnius, numatančius atsakomybę už nusikaltimus tarnybai. 2004 m. liepos 5 dieną BK padarytas pakeitimas, pagal kurį gali būti baudžiamas ir JA už žmogaus laisvės varžymą.

Subjektyvioji pusė

Visi nusikaltimai žmogaus laisvei yra tyčiniai nusikaltimai.


69

NETEISĖTAS LAISVĖS ATĖMIMAS (BK 146 STR.)

Objektas

Pagrindinis tiesioginis objektas yra žmogaus laisvė pasirinkti savo buvimo vietą. Darant šį nusikaltimą gali būti pažeisti ir kiti teisiniai gėriai. Neteisėtai atimant laisvę gali būti panaudotas smurtas. Sveikata yra fakultatyvinis šio nusikaltimo objektas. Teisinėje literatūroje kyla ginčas dėl dar vieno teisinio gėrio – žmogaus orumo. Abramavičius laikosi pozicijos, jog visais atvejais nukenčia žmogaus orumas. Tai yra papildomas, o ne fakultatyvinis objektas.

Nukentėjusiuoju gali būti tik asmuo nuo 14 metų. Kitu atveju veika bus kvalifikuojama pagal BK 156 str. – vaiko pagrobimas. Tai yra vienas iš specialių laisvės atėmimo atvejų.

Objektyvioji pusė

Gali būti padaromas tik aktyviais veiksmais, konkrečiai neteisėtu laisvės atėmimu kitam žmogui. Neteisėtai laisvę atimant neveikimu: bendrauji su žmogumi, užsitrenkia durys, kaltininkas neatrakina durų. Neteisėtą laisvės atėmimą charakterizuoja aktyvūs veiksmai. Abramavičius kategoriškai teigia, kad galima padaryti tik veikimu.

Tai yra neteisėtas žmogaus laisvės pasirinkti buvimo vietą suvaržymas. Šį žmogų pagrobiant, sulaikant uždarant neteisėtas laisvės atėmimas gali pasireikšti pagrobimu, sulaikymu, uždarymu ar laikymu apibrėžtoje vietoje prieš jo valią.

Apibrėžtoje vietoje prieš jo valią, kai kambarys neužrakintas, bet neleidžiama išeiti prieš jo valią grasinant ginklu.

BA atsiranda tik už neteisėtą laisvės atėmimą. Visi šie veiksmai bus neteisėti, jei jie daromi prieš asmens valią. Tam tikrais atvejais laisvės atėmimas prieš asmens valią negali būti pripažįstamas neteisėtu (arešto, suėmimo ir kt. atvejai). Kalbant apie šį straipsnį reikia pasakyti, kad BK 146 str. taikomas tik tada, kai nėra žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymio. Jei žmogui neteisėtai laisvė atimama pagrobiant jį kaip įkaitą, tai kaltininko veika kvalifikuojama pagal BK 252 str. kaip nusikaltimas visuomenės saugumui.

Būdai ir formos gali būti labai įvairios. Gali būti smurtinis arba nesmurtinis. Taip pat neteisėtai atimant laisvę gali būti panaudojama apgaulė. Vienas iš labiausiai diskutuotinų klausimų yra šio nusikaltimo baigtinumo momentas. Bendriausia prasme tai formali sudėtis ir padariniai nėra būtinasis nusikaltimo požymis.

Kartais neteisėtas laisvės atėmimas yra kitų sunkesnių nusikaltimų požymis (plėšimas).

Bendra taisyklė ta, kad neteisėtas laisvės atėmimas yra laikomas baigtu, kai nukentėjusysis yra pagrobtas, perkėlus jį į kitą vietą ar jį sulaikius esamoje vietoje prieš jo valią. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į tai, kokiu veiksmu buvo padarytas neteisėtas laisvės atėmimas. Yra nuomonių, kad nusikaltimas laikomas baigtu, kai nukentėjusysis suvokia, jog jam neteisėtai atimta laisvė.

Pagrobimo atveju viskas aišku – pačiupau, jau nusikaltimas baigtas. O jei užrakinau katedroje dėstytoją, o jis nesumąstė per tą laiką išeit. Po dviejų valandų atrakinau, jis tik vėliau pamąstė išeit. Tai ar baigtas nusikaltimas? Objektyviai neteisėtai laisvė buvo apimta, bet tada būtų paradoksas. Dvi valandas sėdi ir


70

neišeina – tai nusikaltimas nebaigtas, o prigėręs alaus nori išeit po 5 min – tai jau nusikaltimas baigtas. Todėl siūloma traktuoti nuo veiksmų atlikimo.

Užrakinam daržinėje, o nepažiūrėjau, kad daržinė yra be kitos sienos . Ar bus neteisėtas laisvės atėmimas? Čia greičiau jau būtų pasikėsinimas neteisėtai atimti laisvę. Kontrabandoje įmanomas pasikėsinimas – jį sulaikė prie pat sienos. Tam tikrais atvejais pasikėsinimas atimti laisvę yra galimas.

Buvo byla, kai mergaitės neišleisdavo į lauką. Teisėtas ar neteisėtas laisvės atėmimas. Buvo 16 m. merginai, ji gerdavo, rūkydavo, mama vakarais užrakindavo bute. Ji parašė pareiškimą, po to buvo pripažinta, kad pagal šeimos teisę yra kiekvieno tėvo pareiga rūpintis savo vaikais.

Tai formali nusikaltimo sudėtis.

Subjektas

Gali būti fizinis, pakaltinamas, privatus asmuo nuo 16 metų, o taip pat valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, veikęs kaip privatus asmuo. Jei šį nusikaltimą pastarieji padaro pasinaudoję savo tarnybine padėtimi, tai jų veika kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas pagal BK 228 str.

Subjektyvioji pusė

Tai tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad jis kitam asmeniui neteisėtai atima laisvę.

Šį nusikaltimą kvalifikuojantys požymiai (BK 146 str. 2 d. ir 3d.):

1. Smurto panaudojimas. Jis reiškia, kad neteisėtai atimant laisvę prieš patį nukentėjusįjį, o tam tikrais atvejai ir prieš kitus asmenis buvo panaudotas fizinis ar psichinis smurtas. Smurtas gali būti naudojamas ir po to, kai asmuo yra pagrobtas. Jeigu naudojant smurtą asmeniui yra padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai šis straipsnis apims tokį sutrikdymą. O jei bus padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, tai veika kvalifikuojama pagal sutaptį;

2. Pavojaus asmens gyvybei ar sveikatai sukėlimas. Jis gali kilti tiek dėl asmens pagrobimo, sulaikymo būdo, tiek dėl laikymo nelaisvėje sąlygų. Jeigu dėl neteisėto laisvės atėmimo būdo atsirado tam tikri padariniai nukentėjusiojo sveikatai ar gyvybei, tai veika kvalifikuojama kaip sutaptis;

3. Laikymas nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas. Kvailas požymis; 4. Neteisėtas nukentėjusiojo uždarymas i psichiatrijos ligoninę ne dėl ligos. Nukentėjusiuoju

šiuo atveju yra žmogus arba apskritai nesergantis jokia liga, arba sergantis tokia liga, dėl kurios neturi būti apribota laisvė. Psichikos ligonių hospitalizavimo tokiose ligoninės pagrindus ir tvarką nustato psichikos sveikatos priežiūros įstatymas. Jame nustatyta, kad jei asmuo serga psichikos liga, tai jį į tokią ligoninę jį galima uždaryti tik su jo globėjo sutikimu. Nusikaltimas baigtas nuo to momento, kai nukentėjusysis neteisėtai uždaromas į psichiatrijos ligoninę ir tęsiasi tol, kol yra laikomas šioje ligoninėje. Subjektu gali būti tik tas asmuo, kuris priima sprendimą dėl neteisėto asmens uždarymo į psichiatrijos ligoninę (gydytojas). O artimieji, globėjai, kurie savo veiksmais prisideda prie uždarymo, turėtų būti laikomi organizatoriais arba kurstytojais. Padaromas tiesiogine tyčia. Visada reikia įrodyti, kad gydytojas uždarė asmenį į ligoninę sąmoningai suvokdamas, kad tas asmuo neserga tokia liga, dėl kurios jį būtina uždaryti.

PREKYBA ŽMONĖMIS (BK 147 STR.)


71

Objektas

Šis nusikaltimas pasireiškia tuo, kad su žmogumi yra elgiamasi kaip su daiktu, juo yra disponuojama. Pagrindinis tiesioginis objektas yra žmogaus laisvė. Šiuo atveju pažeidžiama žmogaus teisė laisvai pasirinkti savo buvimo vietą. Nukentėjusiuoju gali būti abiejų lyčių asmenys, sulaukę 14 metų. Jei asmenys jaunesni nei 14 metų, tai veika kvalifikuojama pagal BK 157 str.

Objektyvioji pusė

Šio nusikaltimo objektyviąją pusę apibūdina tam tikri alternatyvūs kaltininko veiksmai:

1. Asmens pardavimas. Pardavimas yra žmogaus atlygintinas perdavimas kitam žmogui, jų grupei ar atitinkamai įstaigai ir pan. Šiuo atveju pardavėjas įsipareigoja kitai šaliai už atitinkamą pinigų sumą perduoti žmogų;

2. Kitoks asmens perleidimas. Tai bet koks žmogaus perdavimas trečiajam asmeniui. Žmogaus atidavimas už skolą, paslaugą, kaip dovaną ir kt.;

3. Asmens pirkimas. Tai asmens atlygintinas žmogaus įgijimas. Kai yra asmens pirkimas ar pardavimas, tai visais atvejais nukentėjusiojo asmens sutikimas šios veikos kvalifikavimui neturi;

4. Kitoks asmens įgijimas. Kaip dovana, mainais, už sutiektas neturtinio pobūdžio paslaugas, pažadant atsilyginti ateityje ir pan.

Pagal LAT praktiką prekybos žmonėmis sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti bent vieną nusikalstamą veiksmą (neveikimą) ir bent vieną nukentėjusiojo asmens valios palenkimo būdą.

Subjektas

Subjektu gali būti fizinis asmuo, sulaukęs 16 metų. Galimi atvejai, kai prekyba žmonėmis užsiiminėja asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, tai tokie asmenys atsakys už nusikaltimą valstybės tarnybai.

Subjektyvioji pusė

Tai tyčinis nusikaltimas ir padaromas tik tiesiogine tyčia. Būtinuoju šio nusikaltimo požymiu yra specialus tikslas. BA atsiranda tik tada, kai minėtos veikos padaromos turint tikslą gauti turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Turtinė nauda – tai minėtų veiksmų atlikimas siekiant pinigų, materialinių vertybių ar kitos materialinės naudos. Kita asmeninė nauda – tai bet kokia nauda sau. Tik vienu atveju įgijimas nėra šiuo nusikaltimu: kai žmogus įgyjamas siekiant jį išlaisvint.

ŽMOGAUS VEIKSMŲ LAISVĖS VARŽYMAS (BK 148 STR.)

Tai yra bendroji nusikaltimų žmogaus laisvei norma. Nes nustato BA už bet kokį žmogaus laisvės varžymus (pirkimą, pardavimą, neteisėtą laisvės atėmimą ir kt.)

Objektas

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į žmogaus laisvę pasirinkti savo elgesį. Darant šį nusikaltimą yra visada naudojama psichinė prievarta ir dėl to žmogus verčiamas elgtis taip, kaip to nori kaltininkas. Tai ne tik fizinių veiksmų ribojimas, bet ir norimo elgesio suvaržymas.

Objektyvioji pusė


72

Objektyviąją pusę apibūdina veika ir būdas. Veika - tai kaltininko reikalavimas elgtis taip, kaip nurodo kaltininkas. Toks reikalavimas yra paremtas psichinės prievartos panaudojimu (tai veikos būdas). Šioje nusikaltimo sudėtyje atitinkamas reikalavimas gali būti išreiškiamas ir žodžiu, ir raštu, ir konkliudentiniais veiksmais, tiesiogiai ar per tarpininkus. Darant šią veiką reikalaujama: arba atlikti neteisėtus veiksmus, arba susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo, arba kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymą. Reikalavimas atlikti neteisėtus veiksmus gali pasireikšti reikalavimu padaryti nusikaltimą, administracinį teisės pažeidimą arba kitokį teisės pažeidimą. Jeigu kaltininkas reikalauja, kad nukentėjusysis padarytų tam tikrą nusikalstamą veiką, tai jo veiksmai dar turi būti kvalifikuojami ir kaip kurstymas padaryti nusikaltimą. Taigi sutaptis. Jeigu nukentėjusysis padaro dėl kaltininko reikalavimo konkretų nusikaltimą, tai jis traukiamas atsakomybėn už šio konkretaus nusikaltimo padarymą.

BA atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tik tada, kai reikalavimai paremti psichinės prievartos panaudojimu. Tai yra grasinimas reikalavimo nevykdymo atveju padaryti žalą nukentėjusiojo asmens ar jo artimųjų interesams. Žala gali būti labai įvairi: sumušimas, sužalojimas, atskleisti kompromituojančias žinias ir pan.

Nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai yra pateiktas reikalavimas, grindžiamas grasinimu. Baigtinumui reikšmės neturi, ar nukentėjusysis įvykdė tą reikalavimą ar ne. Galimi atvejai, kai kaltininkas realizuoja savo grasinimus. Tai paprastai tokie atvejai yra kvalifikuojami kaip nusikaltimų sutaptis. Dėstytojo manymu, kai yra nežymus sveikatos sutrikdymas, tai nebus sutaptis.

Subjektas

Juo gali būti pakaltinamas asmuo nuo 16 metų. Taip pat gali būti ir juridinis asmuo.

Subjektyvioji pusė

Padaromas tiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslai kvalifikavimui neturi. Reikia nustatyti ar žmogaus laisvės varžymas neturi būti kvalifikuojamas pagal kitus straipsnius, nes ši norma yra bendroji kitų normų atžvilgiu.

9 T E M A . N U S I K A L T I M A I I R B A U D Ž I A M I E J I N U S I Ž E N G I M A I Ž M O G A U S S E K S U A L I N I O

A P S I S P R E N D I M O L A I S V E I I R N E L I E Č I A M U M U I ( X X I S K Y R I U S )

SĄVOKA IR RŪŠINIAI POŽYMIAI

Objektas

Šiais nusikaltimais yra kėsinamasi į žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę, o tada kai nukentėjusiuoju yra mažametis, tai yra kėsinamasi į seksualinį neliečiamumą. Darant kai kuriuos šiame skyriuje numatytus nusikaltimus juos galima padaryti fizinė prievarta. Ir dėl tos fizinės prievartos panaudojimo gali būti


73

padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai, apribota jo laisvė. Taigi papildomu kai kurių nusikaltimų objektu gali būti ir nukentėjusiojo asmens sveikata ir laisvė. Nukentėjusiaisiais gali būti tiek moterys, tiek vyrai ir mažamečiai asmenys. Šie nusikaltimai pavojingi ir tuo, kad gali būti padaryta ir psichinė žala, kuri trunka ilgai.

Objektyvioji pusė

Visi šie nusikaltimai padaromi aktyviais veiksmais. Visos sudėtys yra formalios. Kai kurie autoriai mano, kad išžaginimas yra materiali sudėtis.

Subjektas

Subjektu gali būti fiziniai asmenys., bet mažamečių ir nepilnamečių atveju – ir JA. Už išžaginimą ir seksualinį prievartavimą atsako asmuo nuo 14 metų, o už kitus - nuo 16 metų.

Subjektyvioji pusė

Visi nusikaltimai yra tyčiniai.

Buvusios spragos:

1. Pagal ankstesnį BK subjektu nebuvo pripažįstama moteris. Dabar subjektu gali būti ir vyras, ir moteris. Tad nukentėjusiuoju gali būti ir moteris, ir vyras;

2. Pagal ankstesnį BK tiesiogiai nebuvo numatyta BA už prievartinį lytinės aistros tenkinimą oraliniu ar analiniu būdu;

3. Pagal ankstesnį BK faktiškai nebuvo reglamentuota BA už prievartinį lytinės aistros tenkinimą neįsiskverbiant;

4. Pagal ankstesnį BK iš esmės nebuvo numatyta BA už lytinės aistros tenkinimą grasinant pavartoti smurtą ateityje ar grasinant sunaikinti turtą;

5. Pagal ankstesnį BK nebuvo numatyta BA už seksualinį priekabiavimą.

Seime yra įregistruota BK pataisa. Joje yra numatyta BA pilnamečiam asmeniui, kuris lytiškai santykiavo arba kitaip tenkino lytinę aistrą su jaunesniu nei 16 metų asmeniu, kai yra abiejų pusių sutikimas.

IŠŽAGINIMO IR SEKSUALINIO PRIEVARTAVIMO PALYGINIMAS

Objektyvioji pusė – panaudota prievarta yra identiška abiem atvejais. Abu nusikaltimai parašyti formaliomis nusikaltimų sudėtimis, identiški yra subjektai. Subjektyvioji pusė turi skirtumų. Skiriasi lytinės aistros tenkinimo forma. Pirmu atveju aktas atliekamas lytiškai santykiaujant, o seksualinio prievartavimo atveju lytinę aistrą tenkinant analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu. Išžaginimo atveju nukentėjusysis ir kaltininkas paprastai yra skirtingų lyčių atstovai. O seksualinio prievartavimo atveju gali būti ir skirtingų lyčių, ir tos pačios lyties atstovai. Dėl seksualinio prievartavimo kyla ginčas. Tas, kas tenkino lytinę aistrą. Praktikoje kyla klausimų dėl kitokio fizinio sąlyčio. Kai į lytinius organus yra kišami įvairūs daiktai, vienu atveju laikoma, kad tai yra seksualinis prievartavimas, kitu atveju teismai traktuoja, kad tai gali būti sveikatos sutrikdymas ir pan. Teismai nuėjo tuo keliu, kad reikia nustatyti kokiais motyvais tai buvo daroma.


74

IŠŽAGINIMAS (BK 149 STR.)

Pagal Abramavičių šiandien žaginsim išžaginimus.

Išžaginimas – tai lytinis santykiavimas tarp vyro ir moters prieš vieno iš jų valią. Pagal BK išžaginimas yra baudžiamas tik tada, kai lytiškai santykiaujama su žmogumi prieš šio valią panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būklę.

Objektas

Pagrindinis tiesioginis objektas yra moters ar vyro seksualinio apsisprendimo laisvė. Tais atvejais, kai yra išžaginamas mažametis ar psichiškai nesveikas asmuo, kuris nesupranta jų atžvilgiu atliekamų veiksmų prasmės, išžaginimo objektu yra to asmens seksualinis neliečiamumas. Išžaginimas gali pasireikšti fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį. Todėl tam tikrais atvejais išžaginimo fakultatyviniu objektu gali būti kito žmogaus sveikata. Visais atvejais darant išžaginimą žala padaroma asmens garbei ir orumui. Taigi papildomu objektu yra žmogaus garbė ir orumas. Nukentėjusiuoju išžaginime gali būti vyras ir moteris. Jei nukentėjusysis nepilnametis, tai yra kvalifikuota sudėtis. O jei mažametis, tai itin kvalifikuota sudėtis.

Seksualinio apsisprendimo laisvė – tai laisvė savo valia pasirinkti seksualinį partnerį ir seksualinio bendravimo su juo būdus. Ji taip pat reiškia saugumą nuo bet kokios prievartos seksualiniame bendravime.

Seksualinis neliečiamumas – tai paprastai suprantamas kaip vaiko saugumas nuo pernelyg ankstyvo seksualinio gyvenimo, galinčio pakenkti jo normaliam fiziniam ir psichiniam vystymuisi. Nukentėjusysis išžagintas gali būti tiek vyras, tiek moteris, nepriklausomai nuo amžiaus.

Išžaginimo atveju kaltininkas ir nukentėjusysis paprastai yra skirtingų lyčių. Tuo išžaginimas skiriasi nuo seksualinio prievartavimo, nes seksualinio prievartavimo atveju nukentėjusysis ir kaltininkas gali būti ir tos pačios lyties asmeniu.

Objektyvioji pusė

Pačia bendriausia prasme išžaginimas pasireiškia lytiniu santykiavimu su žmogumi prieš šio valią. Tai skirtingų lyčių asmenų atliekamas lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį (teismai panorėjo tai konkretizuoti). Tai vadinamas lytinės aistros tenkinimu vaginaliniu būdu.

Lytinis santykiavimas užtraukia BA tik tais atvejais, kai tai daroma prieš nukentėjusiojo valią. Tas pats tinka ir seksualinio prievartavimo sudėčiai. Lytinis santykiavimas prieš nukentėjusiojo valią yra kai tai daroma nesutinkant vienam iš asmenų dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Kaltininkas turi suvokti, kad jis atlieka lytinį aktą prieš nukentėjusiojo valią. Nesutikimas turi būti suprantamas, suvokiamas. Negalima pasimylėt, išgert šampano, o kitą dieną nueit ir sakyt „mane išžagino“. Sako: „kaip gi – pati norėjai“. O ji sako: „kai išgėriau šampaną supratau, kad nenorėjau. Šampanas geriau.“

Paprastai išžaginimo objektyviąją pusę sudaro dvi stadijos:

1. Pirma stadija, tai fizinio smurto panaudojimas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti, ar kitoks atėmimas galimybės priešintis;

2. Antra stadija, tai pats lytinis santykiavimas su nukentėjusiuoju.


75

Savarankiška išžaginimo forma, kur būtų sunku išskirti šias stadijas, yra lytinis santykiavimas pasinaudojant bejėgiška asmens būkle.

Išžaginimas pasireiškia lytiniu santykiavimu su nukentėjusiuoju. Jis galimas tik aktyviais veiksmais. Lytinis santykiavimas – tai vaginalinis lytinis aktas tarp vyro ir moters. Šis lytinio akto būdas leidžia šį nusikaltimą atskirti nuo BK 150 str. numatyto nusikaltimo – seksualinio prievartavimo. Esminis skirtumas tarp išžaginimo ir seksualinio išprievartavimo yra lytinės aistros tenkinimo būdas (vaginalinis būdas).

Lytinis santykiavimas prieš asmens valią užtraukia BA tik tada jei minėtos veikos padaromos šiais atvejais:

1. Fizinio smurto panaudojimas išžaginimo atveju. Naudojamas asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti. Jei prieš nukentėjusįjį smurtas panaudojamas ne pasipriešinimui įveikti, o kitiems tikslams, tai kaltininko veika kvalifikuojama pagal kitus straipsnius (pvz. nusikaltimus sveikatai). Šis požymis pasireiškia tuo, kad kaltininkas nukentėjusįjį muša, smaugia, sukelia kitokį fizinį skausmą ar padaro tam tikrus sveikatos sužalojimus ir būtent tokiais veiksmais siekiama nuslopinti nukentėjusiojo asmens pasipriešinimą. Išžaginimo sudėtis apima nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymą (kiti mano, kad apima tik nežymų sveikatos sutrikdymą). Jeigu dėl išžaginimo nukentėjęs asmuo miršta (yra nužudomas), tai bus nusikaltimų sutaptis. Jei gyvybė išžaginimo metu atimta neatsargiai, tai irgi bus sutaptis. J lytiškai santykiavo su A, o po to pamatė, kad A buvo ne tokia kokios tikėjosi, dėl to ir sumušė. A sako J, kad nenori santykiaut, ją sumuša ir nesantykiauja. Vagis įsibrauna į butą, jį apšvarina, atlieka lytinį aktą, prie durų sutinka buto šeimininką. Vagis sako: „na žinote, butas gražus, prabangus, bet jau Jūsų žmona... tokia šalta“. Šeimininkas sako: „ji karštumu nepasižymėjo ir kai buvo gyva“ . Jeigu fizinis smurtas naudojamas po lytinio santykiavimo, tai nebus išžaginimas. Jeigu pats savaime fizinio smurto naudojimas lytinio santykiavimo metu nereiškia, kad yra padarytas išžaginimas. Tas smurtas gali būti naudojamas abipusiu sutikimu (mazochistai). Stovi vienas su grandine, kitas nutrūkęs nuo grandinės . Fizinis smurtas siekiant įveikti nukentėjusiojo pasipriešinimą gali pasireikšti labai įvairiai – mušimas, smaugimas ir t.t. Atlikus tuos veiksmus nukentėjusiajam gali atsirasti įvairaus sunkumo sveikatos sutrukdymas. Jeigu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas ar jam atimama gyvybė, tai kaltininko veika kvalifikuojama ne tik pagal BK 149 str., bet ir BK straipsnius už nužudymą ar sunkų sveikatos sutrikdymą. Jeigu gyvybė atimama neatsargiai, tai yra BK 149 str. ir 131 str. (nužudymas neatsargiai) sutaptis. Kiltų įdomus klausimas, kaip vertinti situaciją, kai fizinis smurtas panaudojamas ne nukentėjusiojo, bet kitų asmenų atžvilgiu siekiant priversti nukentėjusįjį lytiškai santykiauti. LAT išaiškino, kad išimtiniais atvejais išžaginimas bus, kai fizinis smurtas panaudojamas grasinant nužudyti nukentėjusiajam artimą žmogų. Abramavičius mano, kad siekiant su nukentėjusiuoju lytiškai santykiauti fizinis smurtas yra naudojamas kitų asmenų atžvilgiu ir taip yra palaužiama nukentėjusiojo valia tai bus išžaginimas ir tokia situacija turi būti vertinama kaip atėmimas galimybės nukentėjusiajam priešintis. Bet kuriuo atveju jei fizinis smurtas naudojamas prieš artimą žmogų, tai bet kuriuo atveju išžaginimas, tik klausimas pagal kurį požymį;

2. Išžaginimas, kai grasinama tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Tai yra viena iš psichinio smurto rūšių. Šio psichinio smurto tikslas yra nuslopinti nukentėjusiojo pasipriešinimą. Paprastai grasinama prieš lytinį santykiavimą. Turi būti grasinama panaudoti fizinį smurtą, šį fizinį smurtą grasinama pavartoti ne ateityje, o dabar. Jeigu fizinį smurtą grasinama pavartoti ateityje ir reikalaujama lytinių santykių, tai išžaginimo nebus ir veika bus kvalifikuojama kaip privertimas lytiškai santykiauti. Grasinimas gali būti išreikštas ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. J ateina su pistoletu ir tai jau bus grasinimas veiksmas. Būna situacijų, kai grasinimas yra nekonkretus. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į visą esamą situaciją. Tam tikrais atvejais nukentėjusiosios izoliavimas ir


76

įžūlūs bendrininkų veiksmai yra prilyginami psichinei prievartai (pjauna baldus, kanarėles ). Gali būti grasinama panaudoti smurtą ne tik prieš patį nukentėjusįjį, bet ir prieš jam artimą asmenį. Paprastai šiuo atveju kitas asmuo turi būti toje pačioje vietoje kaip kaltininkas ir nukentėjusysis. Visada reikia įrodyti, kad toks grasinimas kitam asmeniui palaužė nukentėjusiojo valią. Jeigu yra grasinama tuoj pat panaudoti ne fizinį smurtą, o kitokį smurtą (sudeginti namą ir kt.), tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip privertimas lytiškai santykiauti;

3. Išžaginimas atimant nukentėjusiajam galimybę kitaip priešintis. Tai tokie kaltininko veiksmai, dėl kurių nukentėjusysis praranda galimybę aktyviai pasipriešinti kaltininkui. LAT senato nutarimas: kitoks atėmimas galimybės priešintis gali būti nukentėjusiojo surišimas, migdomųjų ar kitokių nukentėjusiojo valią paralizuojančių vaistų sugirdymas ir pan. Teismas tokį požiūrį išaiškino labai plačiai. 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo 9 p.: kitoks atėmimas galimybės priešintis yra tada, kai yra melagingas kokios nors reikšmingos nukentėjusiojo apsisprendimui žinios pranešimas. Kas tai yra? J ateina pas A, sako Tavo tėvai žuvo, A apalpsta, o tada ją „patvarko“. Pagal LAT senato išaiškinimas taip pat yra grasinimas sunaikinti ar atimti turtą, palikti vieną be pagalbos miške ar kitoje nuošalioje vietoje ar pan. Jeigu taip traktuoti kitokį atėmimą galimybės priešintis tai kaip atskirti išžaginimą nuo privertimo lytiškai santykiauti. Pastaruoju atveju kaltininkas grasina sunaikinti turtą, padegti namą ir pan. Dėstytojo humoras: „Kuo dirbi?“ „Dėstytoju.“ „O ką darai?“ „Plyteles dėstau“ ;

4. Išžaginimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Bejėgiškumas siejamas su tam tikra fizine ar psichine žmogaus būkle dėl kurios nukentėjusysis arba negali suvokti su juo atliekamų veiksmų prasmės (psichinė liga, mažametystė), arba, kad ir suvokia, bet negali kaltininkui pasipriešinti. Fizinį bejėgiškumą gali nulemti įvairūs veiksniai (asmuo neįgalus). Psichinį bejėgiškumą gali lemti du veiksniai – psichinė liga ar sutrikimas, amžius (mažametystė). Kaltininkas šiuo atveju turi suvokti, kad nukentėjusysis yra bejėgiškos būklės. Ne kiekvienas neįgalus asmuo ar psichinis ligonis yra bejėgiškos būklės. Nukentėjusiojo mažametystė – bendrai iki 14 m. BT jau ilgai konstatuojama, kad mažamečiai yra bejėgiškoje būklėje ir net esant jų sutikimui lytinis santykiavimas traktuojamas kaip išžaginimas. LAT 10 p. pažymėjo, kad lytinis santykiavimas su mažamečiu nukentėjusiuoju, kuris pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė daromų veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens iniciatyva gali būti ir nepripažintas išžaginimu. Situacija: jai 13 m., jam 15 m. Ji patyrusi, jis nesuvokia ką daro. Tai čia jau kaltinamasis bus netinkamas subjektas. Jeigu su mažamečiu lytiškai santykiauja asmuo vyresnis kaip 16 m. ir jo veikla nėra pripažįstama išžaginimu tai toks asmuo gali būti traukiamas BA už mažamečio asmens tvirkinimą (BK 153 str.). Asmuo bejėgiškoje būklėje gali būti ir dėl apsvaiginimo alkoholinėmis, psichotropinėmis, narkotinėmis medžiagomis. Tais atvejais, kai lytiškai santykiaujama su psichiniu ligoniu, visais atvejais turi būti skiriama psichiatrinė ekspertizė, kad būtų nustatyta, ar asmuo tikrai nesuvokia prieš jį atliekamų veiksmų prasmės. Tais atvejais, kai lytiškai santykiaujama su mažamečiu asmeniu, reikia nustatyti, ar mažametis dėl savo išsivystymo ir patirties suvokia lytinio santykiavimo prasmę ir reikšmę. Visais atvejais reikia atsižvelgti į partnerio amžių.

Jeigu lytiškai santykiaujama su kitu asmeniu panaudojant kitus būdus (apgaulė, pasitikėjimas: aš tave myliu, tu amžinai busi mano ir pan.), tai išžaginimo nebus. Kai asmuo suvokia, kad vartodamas alkoholį su kitu asmeniu, pastatys save į tokia padėtį, kad su juo bus lytiškai santykiaujama, tai irgi nebus išžaginimo.

Išžaginimo būtinuoju požymiu yra lytinio santykiavimo padarymo būdas (vaginalinis).


77

Išžaginimas yra formali sudėtis ir jis laikomas baigtu nuo lytinio akto pradžios, t.y. nuo įsiskverbimo momento. Nepriklausomai nuo to ar pabaigė lytinį aktą ar ne. Buvo situacija, trys berniukai (14, 14 ir pusė ir 15 m. Vilniuje ant tilto pasigauną merginą ir išžagina. Daro ekspertizę, o medikai sako, kad ji dar nekalta. O jie visi tvirtina – „jo išžaginom... Viskas kaip priklauso.“ O po to paaiškėjo, kad iš to susijaudinimo jie pamiršo pėdkelnes numaut. O merginai buvo ne iki to (šoko būsena), tai vat .

Ką daryti, jei normalūs lytiniai santykiai perauga į išžaginimą (čia diskutuotinas klausimas)? Nuo to momento, kai kaltininkas tęsia lytinį santykiavimą naudodamas lytinį smurtą ar grasinimus, tai veika jau perauga į išžaginimą.

Jeigu lytinio akto metu ji praranda sąmonę, tai tada bus bejėgiška būklė ir jau automatiškai būtų išžaginimas. Paradoksas.

Vien tik paties fizinio ar psichinio smurto panaudojimas dar nereiškia, kad išžaginimas yra įvykdytas. Tokiu atveju bus pasikėsinimas išžaginti.

Yra atveju, kai kaltininkas, pavartojęs psichinį ar fizinį smurtą, lytiškai toliau nesantykiauja su nukentėjusiuoju asmeniu, tai traktuojama kaip savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą. Tačiau už smurto veiksmus kaltininkas turi būti traukiamas BA.

Subjektas

Fizinis pakaltinamas asmuo nuo 14 metų atsako pagal 1 ir 2 d. JA atsako pagal 149 str. 3 ir 4 d. Kodėl JA neatsako už pilnamečio asmens išžaginimą. Tai kyla iš ES teisės aktų. Ten numatyti reikalavimai kovai su mažamečių pornografija, prievartavimu ir pan.

Moteris gali būti kitos moters išžaginimo vykdytoja, kai tai daroma bendrininkų grupe.

Kartais teigiama, kad formaliose nusikaltimo sudėtyse pasikėsinimas negalimas. Armanas mano kitaip. Pvz., kai kaltininkas pavartoja smurtą, bet dėl tam tikrų objektyvių priežasčių jam lytinio akto pradėti nepavyksta. Dažniausiai pasitaikantis atvejis, kai nukentėjusysis priešinasi ir pabėga iš įvykio vietos. Kitas atvejis, kai palaužia pasipriešinimą, bet tiek išeikvoja jėgų, kad jau nieko nebegali padaryt (tarkim nėra erekcijos).

Subjektyvioji pusė

Išžaginimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad lytiškai santykiauja prieš asmens valią ir to nori. Galimos situacijos, kai kaltininkas nuoširdžiai mano, kad pasipriešinimas yra tariamas, tokiu atveju išžaginimo nebus. Motyvai ir tikslai gali būti įvairūs. Dažniausiai yra siekis patenkinti savo lytinę aistrą.

Susitinka du žmonės, vienas sako, „noriu pasigirti. Su Saboniu alų gėriau“. Antras sako: „o aš su Archimedu gėriau“. „Bet Archimedas miręs“. Atsako: „tai va kodėl taip blogai atrodo“. Kitas – „gi mirė prieš du tūkstančius metų.“ „Tai vat matai, kai geri kaip greitai laikas bėga.“

Išžaginimą kvalifikuojantys požymiai:

1. Išžaginimas padarytas bendrininkų grupės (BK 149 str. 2 d.). LAT nurodė, kad išžaginimas laikomas padarytu bendrininkų grupės, kai išžaginant dalyvauja keli asmenys iš kurių bent du yra išžaginimo vykdytojai. Niuansas, kas pripažįstamas išžaginimo bendravykdytoju:


78

a. Asmuo atliekantis seksualinio pobūdžio veiksmus ir prievartos veiksmus; b. Bendravykdytoju taip pat pripažįstamas asmuo, kuris neatliko seksualinio pobūdžio

veiksmų, tačiau atliko prievartos veiksmus. Abu asmenys bus traktuojami kaip bendravykdytojai;

c. Asmuo, kuris neatliko prievartos veiksmų, tačiau kitiems bendrininkams palaužus nukentėjusiojo pasipriešinimą lytiškai santykiavo su juo.

Kalbant apie bendrininkų grupę reikia pasakyti, kad jeigu išžaginimas padarytas organizuotos grupės, tai visi organizuotos grupės nariai atsako pagal BK 149 str. 2 d. Jeigu kažkas sukursto grupę, tai jis atsakys pagal BK 24 str. kaip kurstytojas. Kalbant apie bendrininkavimo institutą buvo kategoriška nuomonė, kad negalima bendrininkauti su nenustatytu asmeniu. 2009 m. LAT pasakė, kad tam tikrais atvejais galima bendrininkauti ir su nenustatytu asmeniu, kai iš bylos medžiagos akivaizdu, kad tas nenustatytas asmuo yra sulaukęs patraukimo BA amžiaus ir yra pakaltinamas.

2. Nepilnamečio asmens išžaginimas (3 d., jaunesnis nei 18 m.), mažamečio asmens išžaginimas (4 d., jaunesnis nei 14 m.). Šiuo atveju, kaltininką patraukti BA galima, kai kaltininkas suprato, kad jis lytiškai santykiauja su nepilnamečiu ar mažamečiu. Čia sudėtingiausia tai įrodyti. LAT aiškinamas šiuos požymius yra pažymėjęs, „jei asmuo nesuvokia, kad nukentėjusysis yra nepilnametis ar mažametis, tačiau pagal bylos aplinkybes, nukentėjusiojo fizinius duomenis ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai suvokti, kaltininko veikla kvalifikuojama pagal BK 149 str. 3 ar 4 d.“ Teorinė problema dėl kaltės formos. Išžaginimas gali būti padaromas tik tyčia. Jeigu nusikaltimas padaromas tyčine kaltės forma, tai kaltininko santykis su visais objektyviaisiais šio nusikaltimo požymiais gali pasireikšti tik tyčios forma. Turėjo ir galėjo numatyti yra paradoksas. Kaltininko santykis su nepilnametyste ar mažametyste gali pasireikšti ir netyčine kaltės forma. Turėjo ir galėjo reiškia, kad reikia imtis visų priemonių išsiaiškinti amžiaus (paimti pasą, paskambinti mamai). Už tai jei pačiame įstatyme tas dalykas būtų parašytas būtų geriau. Šiuo atveju čia galėtų būti mišri kaltės forma.

Dėl savanoriško atsisakymo pabaigti išžaginimą. Teisminėje praktikoje kyla problemų, kai reikia įvertinti ar lytinio akto neatlikimas reiškia savanorišką atsisakymą baigti išžaginimą. Savanoriškas atsisakymas galimas rengimosi ir pasikėsinimo padaryti nusikaltimą stadijose iki lytinio santykiavimo pradėjimo momento. Šiuo atveju savanoriškas atsisakymas pabaigti išžaginimą yra tik tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl kitų objektyvių ar išorinių priežasčių nutraukia pradėtą išžaginimą. Pavyzdžiui, savanorišku atsisakymu pabaigti pradėtą veiką nebus dėl aktyvaus nukentėjusiojo pasipriešinimo, erekcijos nebuvimo, netikėto kitų asmenų atsiradimo šalia, dėl sveikatos sutrikdymo. Taip pat jei kaltininkas sužino, kad nukentėjusysis serga venerine liga ir nepradeda lytinio akto.

Baigėme išžaginimą, pereisim prie seksualinio prievartavimo .

SEKSUALINIS PRIEVARTAVIMAS (BK 150 STR.)

Tai nauja nusikaltimo sudėtis. Senajame BK tokios sudėties nebuvo.

Praktiškai seksualinis prievartavimas apima tam tikras veikas, kurios pagal senąjį BK arba buvo laikomos išžaginimu, arba buvo pripažįstamos chuliganizmu, arba pripažįstamos tvirkinamaisiais veiksmais.

Objektas


79

Toks pats kaip ir išžaginimo. Kaltininkas ir nukentėjusysis gali būti ir tų pačių, ir skirtingų lyčių.

Objektyvioji pusė

Pagrindinis ir esminis šio nusikaltimo skirtumas nuo išžaginimo yra lytinės aistros tenkinimo forma. Išžaginimo atveju lytinė aistra tenkinama natūraliu – vaginaliniu – būdu. O seksualinio prievartavimo atveju lytinė aistra tenkinama ne natūraliu būdu, o analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu.

Analinis lytinės aistros tenkinimas yra tada, kai vyro varpa dirginama moters ar vyro išeinamojoje angoje. Oralinis yra tada, kai vyro varpa dirginama moters ar vyro burnoje.

Kitokio fizinio sąlyčio būdu apima labai įvairias seksualinio pasitenkinimo formas.

Didžiausia diskusija kyla dėl trečio požymio: kitokio fizinio sąlyčio būdu. Anksčiau tai buvo vertinama jei nukentėjusysis buvo mažametis, tai būdavo tik kaip mažamečio tvirkinimas.

Tam tikri daiktai yra kišami į išeinamąją angą, lytinius organus, gali padaryti didesnės žalos. Tai gali padaryti daugiau žalos nei vaginalinis aktas. Kitoks fizinis sąlytis pripažįstamas seksualiniu prievartavimu, esant šiems požymiams:

1. Pirštų ar įvairių daiktų įvedimas į moters lytinius organus ar išeinamąją angą; 2. Nukentėjusiojo lytinių organų intensyvus lietimas; 3. Privertimas nukentėjusiojo intensyviai liesti kaltininko lytinius organus; 4. Seksualiniu prievartavimu gali būti pripažįstami ir tie atvejai, kai kaltininkas savo lytiniais organais

liečia įvairias nukentėjusiojo kūno dalis;

Visur be įsiskverbimo.

Dėl analinio ir oralinio nenustatinėjama ar buvo tenkinama lytinė aistra ar ne. Kai yra kalbama apie seksualinį prievartavimą kitokio fizinio prievartavimo metu, tai paskutiniu metu teisminėje praktikoje susiformavo tendencija, kad seksualinis prievartavimas kitokio fizinio sąlyčio būdu yra tik tada, kai kaltininkas atlikdamas minėtus veiksmus tenkina savo lytinę aistrą. Nors teoriškai žiūrint reiktų nustatyti kokių tikslų siekdamas kaltininkas nukentėjusiojo atžvilgiu atliko tam tikrus veiksmus, pvz. norint pažeminti žmogų, o ne tenkinti aistrą. Tuomet reiktų kvalifikuoti už kėsinimąsi į žmogaus sveikatą ar įžeidimą.

Kyla praktinė problema. Kada išžaginimas yra nebaigtas nusikaltimas? Asmuo nurengia, bando atlikti lytinį aktą, bet jam nepavyko, bet jis su lytiniais organais palietė nukentėjusiojo kūno dalis. Kai kas siūlo kvalifikuoti kaip baigtą nusikaltimą, nors iš tikro reiktų kvalifikuoti pagal tyčios kryptį. Jeigu jis pasikėsino išžaginti, bandė, bet nepavyko, tai tuomet taip tenkinant aistrą fizinio sąlyčio būdu bus pasikėsinimas išžaginti ir baigtas seksualinis prievartavimas.

Praktikoje kildavo ir kita problema. Kai su nukentėjusiuoju prieš jo valią yra santykiaujama vaginaliniu būdu, po to analiniu, oraliniu, vėl vaginaliniu. Gali būti situacija, kai nukentėjusysis yra vienu metu ir žaginamas, ir seksualiai prievartaujamas. Kyla klausimas ar tai ideali, ar reali nusikaltimų sutaptis. LAT pasakė, kad čia turėtų būti ideali, nes palaužiama valia vienu metu abiem atvejais.

Kai yra seksualinis prievartavimas analiniu ar oraliniu būdu, tai nusikaltimas yra baigtas, kai kažkas kažkur įvedama. Kai yra kitokio fizinio sąlyčio būdu baigtinumas priklauso nuo to kaip pasireiškia fizinis sąlytis.


80

Kai nukentėjusysis verčiamas liesti kaltininko lytinius organus, tai sunku suformuluoti taisyklę, tai baigtinumą reikia žiūrėti nuo konkretaus fizinio sąlyčio būdo.

Kiti požymiai yra tokie patys kaip ir išžaginimo: fizinis ir psichinis smurtas ir kt.

Seksualinio pasitenkinimo siekimas nėra būtinasis požymis.

Sudėtis formali ir nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas pradeda tenkinti savo lytinę aistrą.

Subjektas, subjektyvioji pusė ir kvalifikuojantys požymiai yra tokie patys kaip ir išžaginimo.

PRIVERTIMAS LYTIŠKAI SANTYKIAUTI (BK 151 STR.)

Šios normos paskirtis buvo ir yra kriminalizuoti tuos lytinio santykiavimo ir lytinės aistros tenkinimo būdus, kurie neapimami išžaginimo ir seksualinio prievartavimo normų. Iki naujojo BK įsigaliojimo buvo prispyrimas lytiškai santykiauti .

Objektas

Pagrindinis tiesioginis objektas – žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvė. Apsisprendimas nėra objektas. Papildomas objektas yra žmogaus garbė ir orumas. Darant šį nusikaltimą žmogus verčiamas lytiškai santykiauti su kitu žmogumi prieš savo valią. Nukentėjusiuoju gali būti ir moteriškos, ir vyriškos lyties asmuo. Nukentėjusiuoju gali būti tik asmuo nuo 14 metų. Jeigu priverčiamas lytiškai santykiauti jaunesnis nei 14 metų asmuo, tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip išžaginimas arba kaip seksualinis prievartavimas.

Objektyvioji pusė

Bendriausia prasme šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia lytiniu santykiavimu ar lytinės aistros tenkinimu prieš žmogaus valią. BA pagal šį straipsnį atsiranda tik tada, kai kaltininkas grasindamas panaudoti smurtą priverčia nukentėjusįjį lytiškai santykiauti. Reikia paminėti, kad šiuo atveju grasinimo panaudoti smurtą turinys skiriasi nuo grasinimo panaudoti smurtą išžaginime ir seksualiniame prievartavime. Esant privertimui lytiškai santykiauti grasinama panaudoti fizinį ar ir kitokio pobūdžio smurtą. Gali grasinti panaudoti ir fizinį smurtą, bet jį panaudoti ne dabar, o ateityje.

Baudžiamas asmuo, kuris lytiškai santykiavo arba kitoks lytinės aistros tenkinimas prieš asmens valią, grasinant pavartoti smurtą, panaudojant kitokią psichinę prievartą arba pasinaudojant asmens priklausomumu.

Dvi stadijos: smurto panaudojimas ir lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas. Šis nusikaltimas apima tiek natūralų lytinės aistros tenkinimą, tiek ir nenatūralų lytinės aistros tenkinimą. Nuo išžaginimo ir seksualinio prievartavimo šis nusikaltimas skiriasi pagal psichinio smurto pobūdį. Skirtingai nuo iš žaginimo ir seksualinio prievartavimo grasinimas panaudoti smurtą šioje sudėtyje reiškia grasinimą tai padaryti ne tuoj pat, bet ateityje. Privertimas lytiškai santykiauti yra ir tada, kai yra naudojama ir kitokia psichinė prievarta. Skirtingai nuo išžaginimo šioje sutartyje kitokia psichinė prievarta nėra susijusi su grasinimu padaryti nukentėjusiajam fizinę žalą. Gali būti grasinama sunaikinti turtą, augintinį ir kiti. Tokiu atveju neturi reikšmės, ar grasinama atlikti tuos veiksmus dabar ar juos atlikti ateityje. Kai kaltininkas


81

priverčią nukentėjusįjį lytiškai santykiauti pasinaudodamas asmens priklausomumu. Dvi pagrindinės priklausomumo formos: materialinis ir tarnybinis priklausomumas.

Privertimo lytiškai santykiauti būdas – tai yra kitokios psichinės prievartos nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojimas. Grasinimas sukompromituoti nukentėjusįjį. Grasinimas atskleisti valstybės paslaptį. Ar sprendžiant yra privertimas lytiškai santykiauti panaudojant kitokią psichinę prievartą reikia atsižvelgti į tai ar kaltininko grasinimai palaužia nukentėjusiojo valią. Privertimas lytiškai santykiauti yra ir tada, kai nukentėjusysis priverčiamas lytiškai santykiauti pasinaudojant priklausomumu. Tai yra BT teorijoje išskiriama kaip specifinė psichinės prievartos rūšis, kurią nulemia specifiniai santykiai tarp žmonių. Paprastai priklausomumas pasireiškia tuo, kad vieno žmogaus gerovė priklauso nuo kito žmogaus gerovės (sekretorė priklausoma nuo viršininko).

Priklausomumą gali lemti ir šeimyniniai santykiai (žmona priklausoma nuo vyro ar atvirkščiai). Priklausomumą gali lemti ir tam tikri materialiniai santykiai. Kai vienas žmogus išlaiko kitą žmogų. Teisminėje praktikoje yra teigiama, kad pasinaudojimo priklausomumu vertinimas turi vykti atsižvelgiant į moralinį, socialinį veikos kontekstą. Teigiama, kad labai atsargiai reikia vertinti skundą dėl to, kad vienas sutuoktinis verčia kitą sutuoktinį lytiškai santykiauti. Būna įdomių privertimo lytiškai santykiauti atvejų. Atėjo narkomanė pas dealer‘į, paprašė narkotikų ir už atlygį pasiūlė lytiškai santykiauti. Šiuo atveju bus nusikaltimas, nes tai yra priklausomumas. Tas, kas parduoda narkotikus pasinaudojo ta nukentėjusiąja. Bet dar klausimas kas bus jei alkoholikė ateitų pas prekeivį nusipirkti alkoholio.

Kai daromas šis nusikaltimas, nukentėjusysis gali būti verčiamas lytiškai santykiauti su pačiu kaltininku arba su kitu asmeniu. Tas kitas asmuo neatsakys, jei jis nesuvokia, kad nukentėjusysis lytiškai santykiauti buvo priverstas. Jei žinojo arba suvokė, tai atsakys kaip bendrininkas. Kai kitas asmuo prieš lytinį aktą iš nukentėjusiojo sužino, kad nukentėjusysis buvo priverstas su kitu asmeniu lytiškai santykiauti. Viena pozicija, kad šiuo atveju tas kitas asmuo pagal BK 151 str. neatsako, jam kyla moralinė atsakomybė. Antra pozicija, kad kitas asmuo irgi yra traukiamas atsakomybėn pagal BK 151 str., kadangi jis pasinaudojo asmens priklausomumu. Tokių bylų Lietuvoje nebuvo. Abramavičius mano, kad turėtų būti taikomas antras variantas, taip ir gauname aiškinant sistemiškai.

Diskutuotinas klausiamas dėl baigtinumo. Katedros pozicija, kad šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo momento, kai pradedama lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą. Kita nuomonė, kad nusikaltimas laikomas baigtu, kai nukentėjusysis faktiškai yra priverstas paklusti kaltininko valiai, kai jis palūžta. Tai tokiu atveju galima situacija, kad kaltininkas atėjo, palaužė valią, kol nusirengė valia atlūžo ir sako geriau kompromatas. Tai tokiu atveju dar nebus baigtas nusikaltimas.

Jeigu yra prekyba žmonėmis ir moteris parduota suteneriui, tas klientas nežino, kad ji tai daro prieš savo valią. Kaip tada? Jei nesuvokė, tai BA pagal šį straipsnį nekils.

Subjektas

Fiziniai abiejų lyčių asmenys nuo 16 metų. Kai veiksmai atliekami nepilnamečio asmens atžvilgiu atsako ir JA.

Subjektyvioji pusė


Kvalifikuojantis požymis yra tada, kai minėti veiksmai atliekami nepilnamečio asmens atžvilgiu.


82

Praktikoje pasitaiko tokių atvejų, kaip vertinti veiksmus, kai kaltininkas naudodamas prievartą (fizinę ar psichinę) verčia du asmenis lytiškai santykiauti vienas su kitu? Šiuo atveju yra pažeidžiama tiek vieno, tiek kito asmens seksualinio apsisprendimo laisvė, o vėliau ir seksualinis neliečiamumas. Kaip turi būti šiuo atveju vertinami kaltininko veiksmai? Teisminėje praktikoje dažniausiai manoma, kad tai yra privertimas lytiškai santykiauti. Nepasakyta, kad kitas asmuo turi norėti. Privertimas lytiškai santykiauti grasinama tuo, kad smurtas gali būti panaudojamas ateityje. Kai tai vyksta tarp mažamečių neabejotina, kad kaltininko veikla kvalifikuojama kaip išžaginimas ar seksualinis prievartavimas. Dėl suaugusių asmenų yra teisinio reguliavimo spraga. Kai kuriose valstybėse yra plačiau traktuojamas išžaginimas. Praktikoje lyg ir laikomasi BK 151 str., bet tai diskutuotina.

Jeigu esant privertimui lytiškai santykiauti kaltininkas po grasinimų panaudoti fizinį smurtą jį ir panaudoja, arba po grasinimo panaudoti smurtą ateityje seka grasinimas panaudoti smurtą tuoj pat. Sako: „Aš Tave sumušiu po savaitės.“ „Nu ir mušk.“ „Na, tada sumušiu tuoj pat.“ Tai nesvarbu kada muš.

LYTINĖS AISTROS TENKINIMAS PAŽEIDŽIANT NEPILNAMEČIO ASMENS SEKSUALINIO APSISPRENDIMO NELIEČIAMUMĄ (BK 1511 STR.)

Objektas

Pagrindinis ir tiesioginis – nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvė ar neliečiamumas.

Nukentėjusysis – pagal 1 d. tik nepilnametis (asmuo, nesulaukęs 18 m. amžiaus). Asmuo jaunesnis nei 14 m. šio nusikaltimo subjektu negali būti, nes tai būtų mažamečio asmens tvirkinimas. Pagal dabartinę sistemą už mažamečio asmens tvirkinimą yra numatyta švelnesnė atsakomybė nei už šį nusikaltimą. Tam tikrais atvejais mažametis gali būti subjektu jei jis tai darytų savo noru ir būtų socialinė branda. Dabar Seime siūloma sugriežtinti tvarką ir jei sankcija bus sugriežtinta tai bet koks santykiavimas su nepilnamečiu bus kvalifikuojamas pagal BK 153 str.

Objektyvioji pusė

Šis nusikaltimas bendriausia prasme pasireiškia lytiniu santykiavimu ar kitokios lytinės aistros tenkinimu.

Reikia turėti omenyje, kad BA pagal šį straipsnį atsiranda tik tada, kai minėti veiksmai atliekami esant nepilnamečio sutikimui. Būtinuoju šio nusikaltimo požymiu yra tai, kad minėti veiksmai su nepilnamečiu atliekami pasiūlius, pažadėjus suteikti ar suteikus jam už tai pinigus ar kitokios formos atlygį. Nepilnamečio sutikimą atlikti veiksmus lemia tam tikras materialinis suinteresuotumas.

Subjektas

Vadovaujantis bendromis BK nuostatomis šio nusikaltimo subjektas yra asmuo nuo 16 m. amžiaus, bet sistemiškai analizuojant 1 d. vargu ar tai būtų teisinga. Abramavičius mano, kad šio nusikaltimo subjektu gali būti tik pilnametis asmuo. Taip pat šio nusikaltimo subjektu gax+li būti ir juridinis asmuo.

Subjektyvioji pusė

Tai yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia.


83

SEKSUALINIS PRIEKABIAVIMAS (BK 152 STR.)

Tai nauja sudėtis. Jos senajame BK nebuvo.

Seksualinis priekabiavimas yra pripažįstamas baudžiamuoju nusižengimu.

Objektas

Pagrindinis tiesioginis objektas yra žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvė. Pagal dėstytoją papildomu objektu yra garbė ir orumas. Nukentėjusiuoju gali būti tiek moteris, tiek vyras, kurie yra nuo kaltininko priklausomi tarnybiškai arba kitaip.

Objektyvioji pusė

Seksualinis priekabiavimas gali pasireikšti tam tikrų veiksmų atlikimu, t.y.:

1. Įvairių vulgarių veiksmų atlikimu. Tai gestai, išreiškiantys kaltininko siekį seksualiai bendrauti arba imituojantys tokį bendravimą; paglostymai, prisilietimai, pliaukštelėjimas, per ilgas rankos laikymas, oro bučinys ir pan.;

2. Panašių į vulgarius veiksmus atlikimu. Tas pats kaip ir vulgarių veiksmų; 3. Įvairiais pasiūlymais. Tai gali būti išreikšta žodžiu, raštu, gestais, mimika; 4. Įvairiomis užuominomis. Tas pats kaip ir pasiūlymų.

Turi būti veiksmų nuoseklumas. Tai formali sudėtis. Šie veiksmai pripažįstami seksualiniu priekabiavimu, kai siekiama seksualinio bendravimo. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo tų veiksmų atlikimo.

Subjektas

Abiejų lyčių asmenys nuo 16 metų ir tik toks asmuo, nuo kurio nukentėjusysis yra tarnybiškai arba kitaip priklausomas.

Subjektyvioji pusė

Padaromas tiesiogine tyčia ir būtinuoju požymiu yra specialusis tikslas – siekia seksualinio bendravimo.

1 0 T E M A . N U S I K A L T I M A I I R B A U D Ž I A M I E J I N U S I Ž E N G I M A I Ž M O G A U S O R U M U I I R G A R B E I ( B K X X I I S K I R S N I S )

ŠMEIŽIMAS (BK 154 STR.)


84

Šmeižimas – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti arba pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą tuo asmeniu.

Objektas

Pagrindinis ir tiesioginis – kito žmogaus garbė ir orumas. Garbė ir orumas – tai žmogaus dorovinės vertybės, apibūdinančios paties žmogaus požiūrį į save, savęs vertinimą ir kitų žmonių pateikiamą požiūrį į žmogų ir jo vertinimą. Garbė yra siejama su aplinkinių žmonių konkretaus asmens vertinimu. Tai žmogaus padorumo, moralės, užimamos padėties visuomenėje vertinimas ir pan. Garbė suvokiama kaip kiti vertina tą žmogų. Orumas yra žmogaus paties savęs vertinimas.

Nukentėjusiuoju yra bet koks kitas žmogus. Neturi reikšmės amžius, jo veiksnumas ar neveiksnumas, taip pat nukentėjusiuoju gali būti ir miręs asmuo.

Objektyvioji pusė

Ji pasireiškia veikimu. Tai reiškia melagingų žinių, prasimanymų, žeminančių kito žmogaus garbę ar orumą, skleidimu. Skleidimas suprantamas kaip tokių žinių perdavimas bent vienam trečiam žmogui. Jeigu tokios žinios perduodamos nukentėjusiajam, tai bus ne šmeižimas, bet įžeidimas. Tokio pobūdžio veiksmai gali būti padaromi raštu, žodžiu, spaudinyje, per visuomenės informavimo priemones.

Šmeižimas yra baigtas nusikaltimas, kai tam tikro pobūdžio žinios yra perduodamos bent vienam kitam žmogui. Reikšmės neturi, ar tas žmogus patikėjo gauta informacija, ar nepatikėjo.

Subjektas

Pakaltinamas fizinis asmuo nuo 16 metų.

Subjektyvioji pusė

Tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas turi suprasti, kad pateikia melagingas žinias ir to norėjo. Jei tokios žinios buvo paskleistos pačiam asmeniui nežinant, kad tos žinios yra melagingos, tai šmeižimo nebus.

Šmeižimą kvalifikuoja tai, kad apie asmenį paskleidžiama informacija, neva nukentėjusysis yra padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje.

Ikiteisminis tyrimas pradedamas tada, kai yra atitinkamo asmens prašymas arba prokuroro reikalavimas.

ĮŽEIDIMAS (BK 155 STR.)

Įžeidimas – tai kito asmens viešas arba neviešas pažeminimas žodžiu, raštu arba veiksmu. Esminis skirtumas nuo šmeižimo yra tas, kad tai yra daroma matant pačiam nukentėjusiajam arba jam nors ir nedalyvaujant, bet žinant, kad nukentėjusysis sužinos apie įžeidimą.

Objektas

Pagrindinis ir tiesioginis – garbė ir orumas.

Objektyvioji pusė


85

Įžeidimu yra laikomas nepadorus veiksmas, kuris pažemina žmogaus garbę ir orumą. Įžeidimas gali būti atliekamas ir veiksmu (antausio skėlimas ir pan.). Įžeidimą reiktų atriboti nuo chuliganizmo, nes chuliganiški veiksmai atliekami siekiant parodyti nepagarbą visuomenei ir tarp kaltininko ir nukentėjusiojo negali būti jokių nustatytų tarpusavio santykinių ryšių.

Subjektas

Pakaltinamas fizinis asmuo nuo 16 metų.

Subjektyvioji pusė

Tyčinis nusikaltimas.

Antroje dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas. Taikomas, kai įžeidimas atliktas ne viešai.

1 1 T E M A . N U S I K A L T I M A I I R B A U D Ž I A M I E J I N U S I Ž E N G I M A I

N U O S A V Y B E I , T U R T I N Ė M S T E I S Ė M S I R T U R T I N I A M S I N T E R E S A M S ( X X V I I I

S K Y R I U S )

SĄVOKA IR SISTEMA

Šiame skyriuje įtvirtintos įvairios nusikalstamų veikų sudėtys. BK 193 str. pateiktas turto vertės išaiškinimas.

Nuosavybė užima labai svarbią vietą mūsų gyvenime. Nuosavybė yra vienas iš kiekvieno asmens socialinių gėrių. Nuosavybė ginama labai įvairiomis teisinėmis priemonėmis: pagal CK, pagal ATPK. Kai tam tikromis veikomis šiurkščiausiai pažeidžiamos asmens nuosavybės teisės, tai tada įtraukiamos BK normos. Nuosavybės neliečiamumas yra įtvirtintas ir LR Konstitucijoje 23 str.: nuosavybė neliečiama ir nuosavybės teises saugo įstatymas.

Pagal CK turtinės teisės – tai daiktinės teisės ir prievolinės teisės. Tai reikštų, kad šio skyriaus normos saugotų ir intelektinės nuosavybės objektus, tačiau BK yra atskiras skyrius nusikalstamoms veikoms, kurios pažeidžia intelektinę nuosavybę. Tad BK 28 skyriaus pavadinimas yra per platus. Pagal dėstytoją būtų pakakę šį skyrių pavadinti nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei.

Iki 1995 metų BK buvo du savarankiški skirsniai, kuriuose buvo reglamentuota atsakomybė už nusikaltimus nuosavybei: nusikaltimai valstybės nuosavybei, o kitas skirsnis nustatė BA už nusikaltimus asmeninei nuosavybei. Tai buvo sovietų laikų liekanos.


86

Nusikaltimo nuosavybei dalyku negali būti dokumentai, suteikiantys teisę personifikuotiems asmenims gauti tam tikrą turtą (čekiai, kvitai). Taip pat negali būti intelektinės veiklos rezultatai, rūbinės žetonai. Pavagiu laimingą „Tele loto“ bilietą (automobiliui) norėdamas įsigyti „mazdą“. Veika bus kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti sukčiavimą, jei nepavyks įsigyti „mazdos“. Jei tiksliai žinau, kad bilietas laimėjo milijoną litų ir jį pavagiu, tai veika turėtų būti kvalifikuojama kaip didelės vertės turto pagrobimas. Bilietas suteikia teisę į didelį laimėjimą. Abramavičius mano, kad čia turi būti sukčiavimas, ne vagystė.

Objektas

Pagrindinis ir tiesioginis objektas yra nuosavybė. Yra nuomonių, kad rūšiniu objektų yra turtinės teisės ir turtiniai interesai. Pagal dėstytoją nuosavybė apima ir turtinius interesus, ir turtines teises. Taip pat dėstytojas mano, kad šiomis nusikalstamomis veikomis yra pažeidžiama ne tik asmens teisė laisvai valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausantį turtą, bet ir iš to disponavimo, valdymo ir naudojimo pažeidžiami turtiniai interesai ir turtinės teisės. Nuosavybė šio skyriaus prasme apima ir teisėto turto valdytojo, kuris nėra turto savininkas, bet turtą valdo pagal įstatymą ar sutartį, teisę tą turtą valdyti ir juo naudotis.

Kai kurios iš nusikalstamų veikų nuosavybei turi ir papildomus objektus (plėšimas, kada kėsinamasi ne tik į nuosavybės santykius, bet žala padaroma žmogaus sveikatai ir laisvei).

Tik teisingas NV nuosavybei dalyko apibrėžimas yra tinkama prielaida atskirti nuo kitų NV. Bendriausia prasme NV nuosavybei dalyku yra turtas. Taigi yra dvi kraštutinės nuomonės.

Vieni autoriai pateikia plačią turto kaip NV nuosavybei dalyko sampratą. Turtu jie laiko bet kokius ekonominius išteklius, kurie turi vertę ir savininką. Kiti autoriai turtą apibrėžia kaip materialius daiktus, kurie žmogaus darbu atskirti nuo gamtinės aplinkos ar sukurti gamybos procese. Dėstytojas pritaria antrajai nuomonei. Tai gali būti pinigai, vertybiniai popieriai, fauna, flora ir kt. Kyla klausimas ar NV nuosavybei dalyku gali būti žemė, augalija, gyvūnija. Vienu atveju pastarieji dalykai yra NV nuosavybei dalyku, o kitu atveju NV gamtinei aplinkai dalyku. NV aplinkai dalyku yra laukiniai žvėrys, esantys natūralioje gamtinėje aplinkoje. Ir jei jie yra naikinami neteisėtai, tai kaltininkas traukimas BA pagal 272 str. NV nuosavybei gali būti ne tik gyvūnija, bet ir žemė ir tam tikra augmenija (miškai). Tačiau reikia turėti omenyje, jeigu naikinami miškai ar kita augmenija, esanti saugomose gamtos objektuose, tai kaltininko veika pripažįstama NV ne nuosavybei, bet NV aplinkai. NV nuosavybei dalyku gali būti tik tokie daiktai, kurie turi tam tikrą ekonominę vertę ir savininką. NV nuosavybei dalyko reikšmė turi didelę reikšmę ir NV kvalifikavimui (kai pagrobiamas nedidelės vertės ar didelės vertės svetimas turtas). Jei pagrobiamas nedidelės vertės turtas, tai NV pripažįstama baudžiamuoju nusižengimu, o jei pagrobtas didelės vertės turtas, tai jau kvalifikuojantis požymis.

1. NV dalyku gali būti tik svetimas turtas, t.y. toks, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise ar kitaip nėra jo teisėtai valdomas. Tam tikri veiksmai nuosavo turto atžvilgiu irgi gali būti NV, bet tik ne NV nuosavybei;

2. NV nuosavybei dalyku apskritai negali būti antspaudai, spaudai ar dokumentai, nes už jų pagrobimą BA numatyta BK 302 str., t.y. nusikaltimai valdymo tvarkai. Tačiau tam tikrų dokumentų pagrobimas gali būti susijęs su NV nuosavybei. Pvz., pagrobiamas pasas, kad kito vardu galėtų atlikti kažkokius veiksmus;

3. NV nuosavybei dalyku negali būti dokumentai, kurie personifikuotiems asmenims suteikia teisę gauti tam tikrą turtą (čekiai, kvitai ir pan.). Jie neturi savaime patys jokios vertės. Jie yra tik įrankis užvaldyti turtą. Mokėjimo priemonės (kredito kortelės ir kt.) taip pat nėra NV nuosavybei dalyku, o


87

pripažįstama NV finansams. Tačiau jei su ja išimama pinigų iš bankomato, tai tokiu atveju yra sukčiavimo ir BK 214 str. (nusikaltimas finansams) sutaptis;

4. NV nuosavybei dalyku nėra intelektinės veiklos rezultatai. Jie nėra NV, numatytų BK 29 skyriuje, dalyku;

5. NV nuosavybei dalyku nėra išimti iš apyvartos ar ribotai esantys apyvartoje daiktai: šaunamieji ginklai, narkotinės medžiagos, radioaktyviosios medžiagos ir kt. Čia NV objektu bus visuomenės saugumas;

6. NV nuosavybei dalyku negali būti žmogus ar jo dalys bei organai. Taip pat dalyku nėra mirusiojo palaikai, nes BK numato BA už mirusiojo palaikų išniekinimą. BK 311 str. 2 d. numato BA už daiktų pavogimą iš kapo.

Šilumos, elektros energija, dujos ir ryšio paslaugos yra NV nuosavybei dalyku.

Objektyvioji pusė

Beveik visi nusikaltimai nuosavybei yra padaromi aktyviais veiksmais. Tik vienas iš nusikaltimų nuosavybei yra padaromas neveikimu. Tai yra nusikaltimas numatytas BK 186 str. turtinės žalos padarymas apgaule. Kai kurie iš nusikaltimų nuosavybei gali būti padaromi tiek veikimu, tiek neveikimu. Tai pavyzdžiui turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.). Yra diskutuotinų dalykų, kuriuos aptarinėsime nagrinėdami atskiras nusikaltimų sudėtis. Komentare yra teigiama, kad tiek neveikimu, tiek ir veikimu gali būti padaromas turto pasisavinimas (BK 183 str.). Abramavičius mano, kad turtas gali būti pasisavinamas tik aktyviais veiksmais. Dauguma nusikaltimų nuosavybei aprašyti materialiomis nusikaltimų sudėtimis. Tik keli nusikaltimai nuosavybei turi formaliąsias sudėtis. Kai kurių nusikaltimų nuosavybei būtinuoju požymiu yra sukčiavimas. Sukčiavimą nuo kitų nusikaltimų nuosavybei skiria šios veikos padarymo būdas (apgaulės įgyjant svetimą turtą panaudojimas).

Kai kurių NV nuosavybei būtinuoju požymiu yra padarymo būdas ir tas būdas skiria nuo kitų panašių NV nuosavybei. Sukčiavimo atveju turtas užvaldomas apgaule.

Subjektas

Daugelio NV nuosavybei subjektu gali būti ir fizinis, ir juridinis asmuo. Už daugelį NV BA atsiranda nuo 16 metų. O už vagystę, plėšimą ir turto sunaikinimą ar sugadinimą esant kvalifikuojančioms aplinkybėms BA atsiranda asmeniui nuo 14 metų. Yra NV, kurių subjektai be bendrųjų požymių turi turėti ir tam tikrus specialiuosius požymius. Turto pasisavinimo atveju yra nurodyta, kad subjektu gali būti tik asmuo, kuriam turtas patikėtas ar yra jo žinioje. BK 180, 181 str. turto prievartavimą ir kvalifikuotą turto sunaikinimą ar sugadinimą pagal BK 187 str. 2 d. BA atsiranda ir asmeniui, sulaukusiam 14 m. amžiaus. Turima galvoje, kad reglamentuodamas BA už nusikaltimus nuosavybei įstatymų leidėjas kai kuriuose nusikaltimų nuosavybei sudėtyse be bendrųjų subjekto požymių įtvirtina ir tam tikrus specialiuosius subjekto požymius. Pavyzdžiui, turto pasisavinimo subjektu (BK 183 str.) gali būti tik asmuo, kuriam turtas yra patikėtas ar buvo jo žinioje.

Subjektyvioji pusė

Dauguma NV nuosavybei yra tyčiniai nusikaltimai. Neatsargiai gali būti padaromas tik turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo. Turto iššvaistymas (BK 184 str.) gali būti padaromas ir tyčia, ir neatsargiai. Dėstytojas nelabai su pastaruoju atveju nelabai sutinka. Mano, kad gali būti tik tyčia.


88

Motyvai ir tikslai nėra būtinuoju požymiu, nors dauguma NV nuosavybei padaromi savanaudiškais motyvais ir tikslais.

NV nuosavybei galima bendriausia prasme galima suskirstyti į dvi grupes:

1. NV nuosavybei, susijusios su nusikalstamu praturtėjimu. Tai visos veikos, išskyrus veikas, numatytas BK 187, 188, 189 (dėl 189 str. nėra vieningos nuomonės) straipsniuose;

2. NV nuosavybei, nesusijusios su nusikalstamu praturtėjimu, bet darantys turtinę žalą asmeniui. Tai 187, 188, 189 straipsniai. Dėstytojas dėl 189 str. nesutinka, kad ji galima priskirti prie antros grupės.

VAGYSTĖ (BK 178 STR.)

Reikia pasižiūrėti LAT senato nutarimą 2005 m. birželio 23 d. nr. 52 „dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“..

Pačia bendriausia prasme vagystė – tai slaptas ar atviras nesmurtinis svetimo turto pagrobimas. Pagal mūsų BK nusikaltimai nuosavybei pradedami nuo vagystės sudėties. Kitų užsienio valstybių BK irgi pradedami nuo vagystės, todėl, kad vagystė yra pripažįstama tipine pagrindine svetimo turto užvaldymo forma. Vagystė yra bendroji norma, kitų normų, reglamentuojančių BA už svetimo turto užvaldymą, atžvilgiu.

Objektas

Tiesioginis objektas – atitinkamo asmens konkreti nuosavybė (ir FA, ir JA). Nuosavybė ir privati, ir vieša, ir t.t. darant vagystę kiti teisiniai gėriai nėra pažeidžiami. Vagystės dalykas – svetimas turtas. Dalyką apibūdina trys momentai:

1. Šis turtas visada yra materialus. Ar gali elektros energija būti materialiu dalyku? Kuo skiriasi 220 V, nuo 1000 V? Kai prisiliečia prie 220 V, tai bus „ooo“, o kai prisilies prie 1000 V – tai nebebus jokio „ooo“ . Taip pat minčių pavogti negalime, jos neturi materialios išraiškos;

2. Vagystės dalyku gali būti tik daiktas, turintis ekonominę vertę (ekonominis vagystės dalyko požymis). Konspektai nėra vagystės dalyku;

3. Teisinis požymis, kuris reiškia, kad vagystės dalyku gali būti tik svetimas turtas, t.y. esantis kito asmens nuosavybėje ar kito asmens teisėtai valdomas. Pagal BK 294 str., kai pagrobiamas turtas, dėl kurio vyksta tam tikri ginčai, kaltininkas gali būti traukiamas BA už savo turto pagrobimą pagal sukčiavimo sudėtį. Tais atvejais, kai asmuo paima turtą, kuris yra jo ir kito asmens bendroji nuosavybė, be bendraturčio žinios, tai byla keliama tik esant nukentėjusiojo skundui. Kai dėl vagystės susitariama (kad iš automobilio savininko pavogs automobilį, o jis praneš tik po kurio laiko) tai bus ne vagystė, o sukčiavimas.

Nėra pripažįstama vagyste, kai turtą pagrobia šeimos narys, kuriam tas turtas priklauso bendrosios jungtinės ar bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kai svetimą turtą pavagia šeimos nariai byla keliama tik esant nukentėjusiojo skundui. BK 311 str. 2 d. Jei norima palaidoti daiktus su mirusiuoju ir po to susigrąžinti. Dokumento pagrobimas yra atskira norma – BK 302 str. Intelektinė nuosavybė, išimti iš apyvartos daiktai nėra vagystės dalyku. Loterijos bilietai, žetonas gali būti nusikaltimas pagal ATPK.


89

Anekdotas: „skambina į psichiatrinę ligoninę, sako: „man mašiną pavogė“. Ligoninėje: “tai skambinkit į policiją“. „Bet man pavogė zaporažietį“.

A. pavagia iš J. Opelį. Ateina R ir vogtą automobilį iš A. pavagia dar kartą. Kaip kvalifikuoti R veiksmus? Yra kelios nuomonės. Viena nuomonė, kad R už pagrobto automobilio pavogimą neatsako. Abramavičius tam pritaria, kadangi tas pats daiktas jau paimtas iš teisėto savininko valdymo. Siūloma BK papildyti nauja norma, numatančią BA už pagrobto automobilio pagrobimą. Bet kam to reikia. Pagal BK 178 str. 2 d. ir taip galima kvalifikuoti už automobilio pagrobimą.

Vagystės dalyku gali būti kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai. Mokamosios kortelės kaip analogija su žetonais. Pačios neturi didelės vertės, tai bus kaip mokėjimo priemonės neteisėtas įgijimas. Jei pavyksta nusiimti pinigų, tai bus sukčiavimas. Laukiniai žvėrys yra valstybių, savivaldybių nuosavybe, bet kai galime identifikuoti, kad tai yra svetimas turtas (zoologijos sodas), tai jau bus dalyku. Taip pat yra su pabėgusiais žvėrimis, bičių spiečiumi – visa, kas prilyginama bešeimininkiams daiktams.

LAT nutartis, kai mirus žmonai jos mama pasiėmė savarankiškai visą turtą, prieš jį padalinant, kadangi vyras buvo stikliuko mėgėjas. Pasakė, kad nėra vagystė ir nėra joks kitas nusikaltimas.

Vagystės dalyko vertė turi reikšmės vagystės kvalifikavimui (virš 250 MGL, arba nuo 1 iki 3 MGL, jei iki 1 MGL bus pagal ATPK 50 str., jeigu nėra BK 178 str. 2 d. numatytų kvalifikuojančių požymių). Turto vertė negali būti sudedama, kvalifikuojame pagal pavienius nusikaltimus, atskiros veikos per sutaptį. Bet jei veika yra tęstinė, daroma nors ne vienu metu, bet vieninga tyčia, tuomet jau bus didelės vertės turto vagystė.

190 str. Numatytas turto vertės išaiškinimas. Šis straipsnis linkęs periodiškai keistis, Vyriausybės nutarimais nustatomas vis kitoks dydis.

Objektyvioji pusė

Pasireiškia svetimo turto pagrobimu. Pagrobimas – tai slaptas ar atviras, neteisėtas ir neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir jo užvaldymas. Padaromas tik veikimu. Neteisėtumas reiškia, kad vagystė yra padaroma ne tik tokiu būdu, kuris uždraustas įstatymo, bet ir tai, kad kaltininkas šiuo atveju neturėjo jokių teisių į šį turtą. Neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas ekvivalentiškai (pinigais ar kitu turtu) neatlygina pagrobto turto vertės. Apie šio požymio nebuvimą galima kalbėti, kai paėmus svetimą turtą yra įvykdytos dvi sąlygos:

1. Už turtą turi būti atlyginta jo paėmimo metu arba iškart po paėmimo; 2. Turi būti atlyginama visa jo vertė.

Gali būti padaroma slaptai ar atvirai. Paprastai atviras svetimo turto pagrobimas laikomas pavojingesniu vagystės atveju ir yra baudžiamas griežčiau. Vagystė padaroma slaptai tada, kai turtas yra pagrobiamas nematant turto savininkui ar kitiems asmenims arba nors ir matant, tačiau nesuvokiant, kad yra grobiamas svetimas turtas. O atviras yra tada, kai savininkas ar kiti asmenys mato ar suvokia, jog yra grobiamas turtas.

Vienas daugiausiai klausimų keliantis aspektas yra tas, ar asmuo norėjo tuo turtu laikinai pasinaudoti ar jį pasisavinti. Paprastai teismai į tai nesigilina. Anksčiau (iki 1995 m) buvo atskira norma, kur buvo numatyta BA atskirai už transporto priemonės nuvarymą. Kildavo įdomių klausimų: o jei nuvarytas dviratis, motoroleris. Dabar pripažįstama, kad bet kokios transporto priemonės nuvarymas yra laikomas vagyste. Abramavičiaus nuomone vagyste turi būti pripažįstami tik tie veiksmai, kai siekiama turtą pasisavinti.


90

Vagystė laikoma baigtu nusikaltimu ne nuo daikto paėmimo, o nuo daikto užvaldymo momento. Turi būti reali galimybė elgtis su daiktu savo nuožiūra. Vagystėje apgaulė yra tik priemonė prieiti prie turto. Sukčiavimo atveju tai yra tikslas.

Kalbant apie pagrobimą kaip vagystės objektyviąją pusę apibūdinantį požymį, tai pagrobimas pasireiškia svetimo turto paėmimu. Paėmimas – neteisėtas svetimo turto perkėlimas iš vienos vietos į kitą.

Užvaldymas – neatlygintinas svetimo turto pasisavinimas, kai kaltininkas turi galimybę šį turtą naudoti savo nuožiūra. Vagystė yra laikoma baigta NV nuo turto užvaldymo momento, kai kaltininkas įgyja realią galimybę su tuo turtu elgtis savo nuožiūra.

Jei vagystė yra baigta, o po to kaltininką mėginama sužaloti, tai veika būtų vagystės ir sveikatos sutrikdymo sutaptis. Jei vagystė baigta, bet negalima atskirti daikto nuo kito ir panaudojamas smurtas, tai bus plėšimas.

Paprastai teismų praktikoje pats paėmimo faktas yra vertinamas kaip pasikėsinimas padaryti vagystę.

Subjektas

Fizinis pakaltinamas ar ribotai pakaltinamas asmuo nuo 14 metų.

Subjektyvioji pusė

Padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad neteisėtai pasisavina svetimą turtą ir nori taip elgtis. Diskusija dėl to, ar yra netiesioginė tyčia, ar ne. Dėstytojas mano, kad negali būti netiesioginė. Motyvai ir tikslai nėra būtinuoju požymiu. Gali būti padaroma tiek savanaudiškais, tiek altruistiniais ar kitais tikslais.

Įdomu ką daryti jei rekordiškai ilgus plaukus miegančiam nukirptų, tai kas tada? Aiškios ekonominės vertės neturi, materialumo požymį gal ir atitinka. Nėra dirbtinė kūno dalis, nėra ir organas. Nėra ir vagystės?

250 MGL yra 32500 Lt.

VAGYSTĘ KVALIFIKUOJANTYS POŽYMIAI.

Atviras svetimo turto pagrobimas. Iki 1995 m. sausio 1 d. LR BK už atvirą vagystę atsakomybė buvo numatyta atskirame BK straipsnyje. Kildavo daug problemų, kai reikėdavo atvirą vagystę atriboti nuo plėšimo. Vagyste buvo pripažįstamas tik slaptas turto pagrobimas. Atvira vagyste buvo laikoma arba atviras svetimo turto pagrobimas, arba svetimo turto pagrobimas panaudojant smurtą, nepavojingam nukentėjusiojo gyvybei ir sveikatai. Jei pavojingas, tai tada plėšimas.

Iki 2007 m. pakeitimų vagystės sudėtyje nebuvo šio kvalifikuojančio požymio ir atviras turto pagrobimas buvo kvalifikuojamas pagal pirmą dalį. Buvo nuspręsta griežtinti atsakomybę už atvirą turto pagrobimą. Atviras pagrobimas yra tada, kai:

1. Svetimas turtas grobiamas matant kitiems asmenims ir jiems suvokiant, kad tas turtas yra neteisėtai pasisavintas. Gali būti matoma vagystė, bet nesuvokiama (vagiama su spec. rūbais). Tai objektyvusis požymis;

2. Pats kaltininkas turi suvokti, kad jo neteisėtus veiksmus mato pašaliniai asmenys, kurie supranta apie jo nusikalstamus ketinimus. Tai subjektyvusis kriterijus.


91

Galimos situacijos, kai paprasta vagystė perauga į atvirą vagystę. Atvažiuoja žmogus namo, mato, kad vagia dviratį, jis vejasi ir sako „palik mano dviratį ramybėj“. O jis tik pamojuoja .

Įsibrovimas – neteisėtas, atviras arba slaptas kaltininko patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją.

Išskiriami keturi dažniausiai pasitaikantys įsibrovimo atvejai:

1. Įsibrovimas, pasireiškiantis įsilaužimu nugalint kliūtis, susijusias su daiktų vientisumu. Teismų praktikoje tokių įsibrovimų atveju kaltininko veika kvalifikuojama kaip vagystės ir turto sunaikinimo ar sugadinimo sutaptis. Abramavičius mano, kad vagystė turi apimti ir turto sunaikinimą;

2. Patekimu į patalpą nugalint žmonių pasipriešinimą. Sąlyga, kad nevirstų tokiu smurtu, kad būtų kvalifikuojama kaip apiplėšimas;

3. Patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją panaudojant apgaulę. Su studento pažymėjimu sakai – „policija, įleiskit“. Ir įleidžia;

4. Kai svetimas turtas pagrobiamas panaudojant technines priemones, kai daiktai paimami, užvaldomi neįeinant į patalpas. Atidarytas langas, ten graži sagė padėta, tai užmeta meškerę ir sužvejoja.

Patalpa yra tam tikras statinys, skirtas žmonėms gyventi ar daiktams laikyti.

Saugykla yra tam tikras įrenginys. Automobilis, jei jis yra užrakintas ar saugomas elektroninėmis priemonėmis yra saugykla. Jei neužrakintas ar nesaugomas el. priemonėmis, tai nėra saugykla. Gaunasi paradoksas, jei sugedo centrinis užraktas, tai automobilio salonas užsirakino, o bagažinė ne. Iš salono paima diplomatą iš bagažinės kitus vertingus daiktus. Pirma veika yra vagystė įsibraunant į saugyklą, o antru atveju – tiesiog vagystė. Vat ir ideali sutaptis. Jeigu įstatymų leidėjas norėjo sugriežtinti atsakomybę už vagystę iš automobilio, tai galėjo įrašyti „už vagystę, įsibrovus į automobilį.“

Saugoma teritorija yra objektai, specialiai įrengti ar skirti nuolatiniam, ar laikinam materialių vertybių saugojimui ir saugomi fizinėmis, mechaninėmis ar kitomis apsaugos priemonėmis. Pastatyti bokšteliai, visi šeimos nariai iš eilės lipa ir žiūri. Svarbu, kad kaltininką traukiant BA už įsibrovimą reikia nustatyti, kada pas kaltininką susiformavo ketinimas pagrobti svetimą turtą. Būtent asmuo atsakys už vagystę, padarytą įsibraunant į patalpą tik tada, kai ketinimas pagrobti svetimą turtą jam susiformavo iki įsibrovimo į patalpą arba įsibrovimo į patalpą metu.

Seminaras

LAT nėra geros ir vieningos praktikos dėl saugomos teritorijos. Kriterijai turi būti aiškinami kūrybiškai. Istorija su žąsimis (ar aptvaras saugoma teritorija ar ne). Skirta, kad būtų galima saugiau auginti, o ne apsaugoti nuo vagystės. Asmuo, kuris braunasi per aptvarus turi būti įžūlesnis. LAT pasirėmė idėja, kad čia yra labiau turtui saugoti.

Su automobiliais praktika nenuosekli. Jei pavogė akumuliatorių ar žibintą, tai paprasta vagystė, jei iš bagažinės tai jau kvalifikuojama su įsibrovimu į saugyklą.

Jei prekybos centre yra užrašas, kad stebima vaizdo kameromis, tai tokiu atveju būtų atvira vagystė, bet problema, A. Vasiliūtės nuomone, teismai nekreipia į tai dėmesio, tos atvirosios vagystės yra dėl nedidelės vertės turto, nesinori išplėsti represijos tiek, jei nukentėjusieji to neakcentuoja, tai yra ignoruojama teisėsaugos institucijų.


92

Uždavinys. Macijauskas profesionalus kišenvagis, pastebėjęs gerai apsirengusį ir šiek tiek apgirtusi Šiškauską belaukiantį troleibuso nusprendė jį apvogti. Pasinaudojo grūstimi prie troleibuso durų, Macijauskas ištraukė iš Šiškausko palto vidinės kišenės piniginę, kurioje buvo 150 Lt. Viso pagrobė Šiškausko turto, kurio vertė mažesnė nei 3 MGL. Kvalifikuokite Macijausko veiką ir paaiškinkite kodėl. 178 str. 2 d. ketvirta dalis pagal vertę, bet kadangi yra veiką kvalifikuojantis požymis bus 2 d. Ar pasikeistų kvalifikacija jei būtų matęs, kad piniginėje yra 500 Lt? Tai kvalifikacijos nekeistų.

Žulys pavogė Baltušio 250 MGL sumą viršijantį automobilį Mercedes Benz. Nagrinėjant bylą teisme advokatas teigė, kad Žulio veika turėtų būti kvalifikuota pagal 178 str. 2 d., nes BK 178 str. BA diferencijuoja atsižvelgiant į turto vertę, todėl automobilis yra konkretesnis požymis, tai yra speciali norma 178 str. 3 d. Atžvilgiu. Pirmos instancijos teismas veiką kvalifikavo pagal 178 str. 3 d., kadangi 3 d. yra specialesnė 2 d. atžvilgiu. Komentaro 61 p. 295 psl. Specialių normų konkurencijos įveikimo taisyklė, didelė vertė yra didesnį pavojingumą rodantis požymis. BK 178 str. 1 d. bendra norma, kai 178 str. 2 d. ir 3 d. yra specialios, bet kuri iš jų specialesnė žiūrime pagal požymius.

BK pagal susiformavusį aiškinimą 178 str. 4 d. dabar yra pagrindinė vagystės sudėtis. Idėja buvo ta, kad nedidelė vertė visais atvejais turi būti privilegijuojanti aplinkybė, bet teismų praktika to dalyko nepriėmė. Ketvirtoji dalis tapo pagrindine sudėtim. Dabar jei įsiveržia į patalpą iki 3 MGL tai bus pagal 2 d., kadangi specialus požymis.

/Seminaras

NETEISĖTAS NAUDOJIMASIS ENERGIJA IR RYŠIO PASLAUGOMIS (BK 179 STR.)

BK 179 str. Neteisėtas naudojimasis energija ir ryšių paslaugomis. Abramavičiaus pastabos dėl šio straipsnio. Kaip kvalifikuoti atvejus kai grobiama šilumos, elektros energija, dujos, vanduo? Bendriausia prasme BT doktrinoje galima išskirti tris nuomones šiuo klausimu.

1. Siūloma tokius veiksmus vertinti kaip vagystę. Šiuo atveju minėti daiktai – vagystės dalykas;

2. Tokie veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip turtinės žalos padarymas apgaule ar piktnaudžiaujant

pasitikėjimu (taip yra Rusijoje);

3. Egzistuoja Lietuvoje. BĮ turi būti numatyti atskiri straipsniai, reglamentuojantys atsakomybę už

neteisėtą naudojimąsi minėtais dalykais.

Šį nusikaltimą nuo kitų skiria dalyko specifika. Tas lemia nusikaltimo objektyviosios pusės specifiką. Nusikaltimo dalyku yra kiti ekonomine vertę turintys dalykai. Kyla klausimas ar pagal šį straipsnį BA atsiranda už kitų ekonominę vertę turinčių dalykų naudojimą neteisėtais būdais. Tai vienas iš objektyviųjų požymių. Komentare šis požymis apibrėžiamas kaip reiškiantis, kad tie kiti ekonominę vertę turintys dalykai turi būti neteisėtai naudojami per tiekimo liniją. Su tiekimo linija Abramavičius nelinkęs sutikti.

Objektas

Pagrindinis tiesioginis objektas yra nuosavybė. Tačiau šiuo atveju nuosavybės teisių pažeidimas yra specifinis ta prasme, kad pažeidžiamos energijos ar ryšių savininkų turtinės teisės.


93

Dalykas yra specifinis. Pagal dalyką šis nusikaltimas yra skiriamas nuo kitų panašių nusikaltimų nuosavybei. Dalyku yra:

1. Elektros energija; 2. Šilumos energija; 3. Dujos; 4. Vanduo; 5. Telekomunikacijų teikiamos paslaugos (ryšių paslaugos); 6. Kiti ekonominę vertę turintys dalykai.

Objektyvioji pusė

Ją apibūdina:

Atitinkamas kaltininko veikimas, t.y. neteisėtas naudojimasis energija ir ryšių paslaugomis. Neteisėtas naudojimasis energija ir ryšio paslaugomis gali pasireikšti:

1. Neteisėtu prisijungimu prie energijos tiekimo, ryšių tinklo ar saugyklos; 2. Skaitiklių rodmenų iškraipymu, kad kaltininkas turėtų mažiau mokėti už sunaudotą energiją; 3. Kitoks neteisėtas naudojimasis energija ar ryšio paslaugomis. Tai reiškia, kad energija ar ryšio

paslaugomis naudojamasi pažeidžiant nustatytą tvarką.

Tam tikri padariniai, t.y. turtinės žalos kitam asmeniui padarymas. Tai būtinasis šio nusikaltimo požymis. Turtinė žala gali būti padaroma tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai kitam asmeniui yra padaroma turtinė žala. Nuo padarytos turtinės žalos dydžio kaltininko veika kvalifikuojama pagal straipsnio pirmą, antrą ar trečią dalis. Jeigu asmeniui padaroma didelė turtinė žala, tai kaltininko veika bus kvalifikuojama pagal BK 179 str. 2 d. Jeigu kitam asmeniui padaroma nedidelė turtinė žala, tai kaltininko veika pripažįstama baudžiamuoju nusižengimu ir jis yra baudžiamas pagal trečiąją dalį. Kada yra didelė, o kada nedidelė, o kada normali žala? Tai vertinamasis požymis. Ir visais atvejais sprendžiant, ar turtinė žala yra didelė ar ne, reikia atsižvelgti į atsiradusios žalos dydį ir asmens, kuriam ta žala padaryta, turtinę padėtį. Šiuo atveju aiškinant turtinės žalos turinį, negali būti taikomos BK 190 str. nuostatos dėl turto vertės išaiškinimo.

Būtinas priežastinis ryšys tarp veikimo ir atsiradusių padarinių.

Subjektas

Juo gali būti ir fizinis (nuo 16 m.), ir juridinis asmuo. Jeigu šis nusikaltimas padaromas pasinaudojant savo tarnybine padėtimi, tai kaltininko veika kvalifikuojama pagal BK 228 str.

Subjektyvioji pusė

Gali būti padaromas arba tiesiogine, arba netiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslai gali būti labai įvairūs, bet jie paprastai susiję su savanaudiškumo tikslais.

Galimi atvejai, kad darant šį nusikaltimą yra išardomi ar sugadinami tam tikri energiją tiekiantys ar ryšių įrenginiai. Tai šiuo atveju kaltininko veika bus kvalifikuojama kaip nusikaltimų sutaptis pagal šį straipsnį ir BK 187 str.


94

PLĖŠIMAS (BK 180 STR .)

Palyginus su vagyste plėšimas yra sunkesnis ir pavojingesnis nusikaltimas nuosavybei. Taip yra, nes plėšimas pasireiškia neteisėtu smurtiniu svetimo turto pagrobimu. Iki 1995 m. sausio 1 d. plėšimas buvo suprantamas kaip užpuolimas siekiant pasisavinti svetimą turtą. Nuo tos dienos plėšimo samprata buvo pakeista ir plėšimas buvo pripažintas ne užpuolimu, o svetimo turto grobimu naudojant prievartą. Plėšimas laikomas baigtu nuo momento, kai kaltininkas gali elgtis su turtu pagal savo nuožiūrą.

Objektas

Pagrindinis tiesioginis yra nuosavybė. Skirtingai nuo vagystės, papildomu plėšimo objektu gali būti sveikata arba asmens laisvė. Gyvybė negali. Jei plėšimo atveju atimama žmogaus gyvybė – kvalifikuojama kaip sutaptis.

Dalyku gali būti svetimas turtas.

Objektyvioji pusė

Plėšimas padaromas tam tikrais aktyviais veiksmais. Plėšimą nuo kitų NV nuosavybei skiria jo padarymo būdas. Konkrečiai plėšimo atveju svetimas turtas yra pagrobiamas:

1. Panaudojant fizinį smurtą. Šiuo atveju fizinio smurto panaudojimas plėšime gali pasireikšti: a. Smūgio ar smūgių sudavimu nukentėjusiajam; b. Kitais smurtiniais veiksmais, kuriais nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas; c. Bet kokio sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam padarymu. Kaip kvalifikuoti plėšimą, jeigu

darant šį nusikaltimą nukentėjusiajam padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas? Šiuo atveju yra nusikaltimų sutaptis pagal plėšimo ir kvalifikuoto sunkaus sveikatos sutrikdymo sutaptis (BK 135 str. 2 d. 9 p.);

d. Kaip fizinis smurtas plėšimo atveju suprantami ir tam tikri kiti veiksmai, kuriais tiesiogiai nukentėjusiojo sveikatai žala nepadaroma, bet atsiranda grėsmė tokiai žalai kilti;

2. Grasinant tuoj pat jį panaudoti. Tai viena iš psichinio smurto rūšių. Šiuo atveju gali būti grasinama panaudoti ir tokį smurtą, kuris yra pavojingas nukentėjusiojo gyvybei. Tokį smurtą grasinama panaudoti ne ateityje, o tuoj pat. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą gali būti išreiškiamas labai įvairiai: žodžiais, gestais, smurtinių veiksmų imitavimu, ginklų rodymu ir kt. Nukentėjusysis turi suprasti smurto realumą. Taigi grasinama panaudoti fizinį smurtą ir tuoj pat jį panaudoti.

3. Kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis: a. Kai nukentėjusysis yra izoliuojamas; b. Nukentėjusiojo surišimas, prirakinimas antrankiais; c. Kai prieš nukentėjusįjį panaudojamos stipriai svaiginančiai veikiančios tam tikros

priemonės.

Plėšimo nebus, jei žalojamas nukentėjusiojo turtas. Plėšimo esmė yra ta, kad smurtas yra naudojamas tam, kad pasiekti tikslą – pagrobti turtą. Smurto

panaudojimo tikslas yra palaužti ar susilpninti nukentėjusiojo pasipriešinimą. Plėšimu nelaikomas toks turto užvaldymas, kai kaltininkas nugali tam tikrą nukentėjusiojo

pasipriešinimą ne smurtu, o tam tikrais netikėtais veiksmais.


95

Fizinis smurtas, grasinimai gali būti panaudoti ne tik prieš patį turto savininką ar jo valdytoją, bet ir prieš kitus asmenis, kurie siekė ar galėjo sutrukdyti kaltininkui pagrobti turtą.

Šio nusikaltimo objektyviąją pusę apibūdina veikimas, veikimo padarymo būdas, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Pačia bendriausia prasme plėšimas pasireiškia svetimo turto pagrobimu. Skirtingai nuo vagystės, šiuo atveju turtas grobiamas panaudojant smurtą. Būtinasis plėšimo požymis – plėšimo padarymo būdas (smurtinis). Taigi, kad kaltininko veika būtų pripažinta plėšimu, svetimas turtas turi būti grobiamas arba (1) panaudojant fizinį smurtą, ar (2) grasinant jį tuoj pat panaudoti, ar (3) kitaip atimant nukentėjusiam asmeniui galimybę priešintis.

Fizinio smurto panaudojimas. Šiuo atveju fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o priemonė pagrobti svetimą turtą. Plėšimo atveju smurtas naudojamas palaužti pasipriešinimui ir pagrobti turtą. Panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jam gali būti padaromi labai įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai. Bendra taisyklė – plėšimas apima nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Jeigu dėl plėšimo nukentėjusiajam yra padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas – tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip plėšimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo sutaptis. Plėšimas gali pasireikšti ir tuo, kad turtas pagrobiamas grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Grasinimas gali būti išreiškiamas įvairiais veiksmais. Grasinimas gali būti išreiškiamas ir pasinaudojant tam tikra sukurta situacija. Plėšimas tik tada, kai grasinama tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Jei fizinį smurtą grasinama panaudoti ateityje, paprastai tai turto prievartavimas. Jei tai ne fizinis smurtas, o pavyzdžiui grasinama paskleisti asmenį žeminančias žinias, tai nebus plėšimo. Fizinis smurtas paprastai yra nukreiptas į turto savininką, valdytoją ar asmenį, kuriam turtas laikinai patikėtas. Abramavičius mano, kad plėšimas bus ir tuo atveju, kai grasinimas nukreiptas į kitus asmenis, esančius šalia savininko. Kaltininko veika kvalifikuojama kaip plėšimas taip pat ir kai turtas pagrobiamas kitaip atimant galimybę nukentėjusiam priešintis.

Plėšimas yra materiali nusikaltimo sudėtis. Plėšimas laikomas baigtu nuo momento kai kaltininkas turi realią galimybę savo nuožiūra pasinaudoti pagrobtu turtu. Smurto panaudojimas nepagrobiant svetimo turto gali būti kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas padaryti plėšimą.

Subjektas

Tik fizinis asmuo, sulaukęs 14 m. amžiaus.

Subjektyvioji pusė

Tyčinis nusikaltimas, padaromas tik tiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslai kvalifikavimui reikšmės neturi.

Plėšimo atveju labai svarbu nustatyti, kada svetimo turto pagrobimo procese pas kaltininką susiformavo ketinimas panaudoti smurtą turto užvaldymui. Jeigu ketinimas pagrobti turtą atsirado po smurto panaudojimo, tai kaltininko veika kaip plėšimas paprastai negali būti kvalifikuojamas. Taigi plėšimo atveju smurtas turi būti naudojamas kaip priemonė turtui pagrobti.

Vagystė gali peraugti į plėšimą. Tai yra tie atvejai, kai kaltininkas nepabaigęs vagystės ir siekdamas išlaikyti svetimą turtą kito asmens atžvilgiu pavartoja smurtą. Asmuo turi siekti išlaikyti turtą. Jeigu smurtas vartojamas nesiekiant išlaikyti pagrobto turto, o siekiant išvengti sulaikymo, tai kaltininko veika paprastai kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti vagystę ir atitinkamas nusikaltimas žmogaus sveikatai.

PLĖŠIMĄ KVALIFIKUOJANTYS POŽYMIAI


96

Plėšimas įsibrovus į patalpą. Problema: vagystės atveju platesnis ratas, kur galima įsibrauti.

Saugomos teritorijos atveju tokio požymio nebus. Tyčia turi susiformuoti prieš įsibraunant į

patalpą;

Plėšimas padarytas panaudojant ne šaunamąjį ginklą, peilį ar kitą žmogui sužaloti pritaikytą

daiktą. Nešaunamasis ginklas – įrenginys arba daiktas sukonstruotas ar pritaikytas naudoti

kaip ginklas, kurio taikinys paveikiamas nenaudojant sprogstamųjų medžiagų degimo produktų

slėgio jėgos. Pagal 2 d. kaltininko veikla yra kvalifikuojama, kai panaudojami įvairūs aerozoliai

(kur išdegina akis) ir tai vadinama specialiai žmogaus sveikatai žaloti pritaikytas daiktas.;

180 str. 3 d. yra numatyti plėšimą itin kvalifikuojantys požymiai. Tokie požymiai kaip plėšimas

padarytas dalyvaujant organizuotoje grupėje ir pagrobimas didelės vertės turto ir didelės

mokslinės, istorinės, kultūrinės reikšmės turinčių vertybių. Specifinis plėšimą itin

kvalifikuojantis požymis yra plėšimas panaudojant šaunamąjį ginklą ar sprogmenį. Šaunamojo

ginklo samprata yra atskleidžiama 2002 m. sausio 15 d. ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme.

Sprogmens sąvoka yra apibrėžta 2003 m. sausio 28 d. sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme.

Sąvokų nereikės. Pagal tokį apibrėžimą prie šaunamųjų ginklų šio straipsnio prasme priskiriami

dujiniai ir signaliniai ginklai. Prie šaunamųjų ginklų iš dujinių ginklų priskiriami tik dujiniai

pistoletai (dujinis ginklas gali būti ir balionėlis). Dėl signalinių ginklų vyksta diskusija. Vienas

yra skirtas garso signalui sukurti, kitas – šviesos signalui sukurti. Šaunamaisiais ginklais

laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys (vamzdis, buožė, būgnelis). LAT išaiškino, kad

šaunamojo ginklo sąvoka apibrėžta įstatyme negali būti tapatinama su šaunamojo ginklo

sąvoka, įtvirtinta BK 180 str. 3 d. Įstatymas yra kaip metodinė priemonė, atskleidžiant

šaunamojo ginklo sąvoką. Šaunamojo ginklo sąvoka įstatyme reikalinga dėl BA už neteisėtą

laikymą, įgijimą, gaminimą šaunamojo ginklo. Pagrindinių dalių įgijimas traktuojamas kaip

šaunamojo ginklo įgijimas. Jei su žaisliniu pistoletu, tai nebus šaunamasis ginklas, bet klausimas

jei grasina su ginklo muliažu arba šaunamojo ginklo originalu, kuris nepataisomai sugadintas ar

galima traukti BA pagal 3 d.? LAT išaiškino, kad pagal 3 d. negali būti kvalifikuojama kaltininko

veika, jeigu yra naudojami šaunamųjų ginklų maketai. Praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei

plėšimo metu naudojami sugadinti šaunamieji ginklai tai nebus plėšimas pagal 3 d. Argumentas,

kad kai naudojamas šaunamasis ginklas plėšimo pavojingumas didėja dėl to, kad naudojant

normalų šaunamąjį ginklą kyla realus pavojus žmogaus gyvybei, nei naudojant nešaunamąjį

ginklą. Naudojant šaunamąjį ginklą jis yra didesnė psichinio spaudimo priemonė, lengviau

palaužti nukentėjusiojo valią. Ar tikras ar netikras, jei jie panašūs, tai valia bus palaužta taip pat

kaip naudojant tikrą. Šaunamojo ginklo panaudojimu kvalifikuojami ne tik tie atvejai, kai

šaunamasis ginklas yra panaudojamas pagal paskirtį, bet ir kai tokiu ginklu grasinama

nukentėjusiajam. Praktikoje yra buvę atvejų, kai asmuo tiesiogiai neišreiškia grasinimo

panaudoti šaunamąjį ginklą, bet parodo, kad juos turi, ir liepia atiduoti pinigus. Kai kaltininkas

akivaizdžiai demonstruoja šaunamąjį ginklą turėdamas tikslą palaužti nukentėjusiojo valią, tai

reiktų kvalifikuoti pagal 3 d. Jei buvo parūpintas ginklas, kaltininkas nežinojo, kad jis

neveikiantis, tai siūloma kvalifikuoti kaip pasikėsinimą padaryti plėšimą panaudojant

šaunamąjį ginklą arba kaip sutaptis pasikėsinimo panaudoti šaunamąjį ginklą ir baigto plėšimo

jei pavyko pabaigti nusikaltimą. Abramavičiaus nuomonė, kad ir šiuo atveju turi būti plėšimas

panaudojant šaunamąjį ginklą taip pat, kaip nukentėjusiajam manant, kad prieš jį naudojamas


97

tikras šaunamasis ginklas. Jeigu šaunamasis ginklas panaudojamas ne pagal savo tikslinę

paskirtį (trenkia su buože), tai kaltininko veika kvalifikuojama pagal BK 180 str. 2 d.

TURTO PRIEVARTAVIMAS (BK 181 STR.)

Seminaras

Nusikaltimas turi dvejopas rūšis. Paprastai turto prievartavimas daromas, kai yra organizuotos asmenų grupuotės. O kitas atvejis – aukštesniųjų klasių moksleivių tarpusavio santykiai. Yra taikomi nepilnamečio baudžiamosios atsakomybės ypatumai. Apie padėtį JAV, kas būtų jei jus paima iš gatvės ir nusiunčia į Harvardą, kokie kvalifikuoti grįžtate į gatvę. Tarp gaujų nešioti iš kalėjimo pagrobtą aprangą, tai čia jau gaujos hierarchijoje yra vertas pagarbos. Akivaizdi tendencija, kad aplinka formuoja žmogų, yra reiškinys, kad asmuo persisemia vertybių. Latentiškumas yra didelis, išaiškinama apie 20%. Pakankamai dažnai tai yra susiję su organizuotų nusikalstamų grupuočių veikla. Didžiąją dalį narių pavyksta „supakuoti“, bet kai kurių nepavyksta išvesti į „švarų vandenį“, tada jie pradeda spausti liudytojus. Didelis klausimas, gal geriau turėti vieną palyginus racionalią grupuotę mieste, kad ji palaikytų tvarką tarp nusikaltėlių negu turėti 10 gaujų, kurios tarpusavyje pešasi. Panevėžys ir Kaunas. Kaunas – daktarai, Panevėžys – jaunų grupuočių peštynių vieta. Organizuotas nusikalstamumas dabar persikėlė į finansų ir ekonomikos nusikaltėlius. Dabar yra netiesioginis kėsinimasis į visuomenės sveikatą. Pati visuomenės struktūra tampa labai pažeidžiama, nes nelegalius pinigus reikia kažkaip išplauti. Vilniuje dabar maždaug 750 000 gyventojų.

/Seminaras

Turto prievartavimas tam tikra prasme yra artimas plėšimui, nes abu nusikaltimus sieja atitinkamas panašus nusikaltimo padarymo būdas ir darant plėšimą, ir darant turto prievartavimą nukentėjusiojo atžvilgiu yra naudojama prievarta. Sudėtinga atskirti ypač tais atvejais, kai turto prievartavimo atveju panaudojamas fizinis smurtas.

Turto prievartavimo esmė yra ta, kad nukentėjusysis visada yra verčiamas atlikti tam tikrus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo turtinio pobūdžio veiksmų susilaikyti. Yra ir kiti nusikaltimai, kai nukentėjusysis yra verčiamas kažką atlikti – vertimas padaryti abortą, neteisėtas laisvės suvaržymas ir pan.

Objektas

Tiesioginis – nuosavybė. Anksčiau buvo teigiama, kad pagrindinis turto prievartavimo objektas yra laisvė, nes darant šį nusikaltimą asmuo negali laisvai disponuoti savo turtu ar turtinėmis teisėmis. Asmuo yra verčiamas atlikti tam tikrus turtinio pobūdžio veiksmus arba susilaikyti nuo jų atlikimo (nedalyvauti aukcione). Papildomas – asmens sveikata, garbė ir orumas, laisvė. Sveikata – jeigu kaltininkas realizuoja savo ketinimą pakenkti nukentėjusiojo sveikatai. Lygiai taip pat papildomu šio nusikaltimo objektu gali būti ir žmogaus garbė ir orumas, nes siekiant tam tikros turtinės naudos kaltininkas gali grasinti nukentėjusiajam jį sukompromituoti.

Dalyku yra turtinė nauda. Svetimas turtas (tiek kilnojamas, tiek nekilnojamas). Ruošiantis egzaminui pažiūrėti 1996 m. birželio 21 d. LAT senato nutarimą nr. 43 „dėl teismų praktikos nagrinėjant turto prievartavimo baudžiamąsias bylas“.

Objektyvioji pusė


98

Bendriausia prasme turto prievartavimas pasireiškia dvejopo pobūdžio veiksmais:

1. Vertimu nukentėjusįjį atlikti tam tikrus turtinio pobūdžio veiksmus ar nuo jų susilaikyti. Turto prievartavimo atveju nukentėjusysis yra verčiamas:

a. Arba perduoti turtą. Teoriškai jei reikalauja perduoti turtą už tikrą ar didesnę to turto kainą, tai irgi bus turto prievartavimas;

b. Arba suteikti turtinę teisę. Teisę naudotis automobiliu, gyventi jo name, teisę į išlikusį turtą; c. Arba atleisti kaltininką nuo turtinės pareigos. Nukentėjusysis turi patvirtinti atitinkamą

juridinį faktą, atleidžiantį kaltininką ar kitą asmenį nuo tam tikros turtinės pareigos; d. Arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus ar nuo jų susilaikyti. Verčiamas nedalyvauti

privatizavime, apmokėti tam tikras sąskaitas, pasitraukti iš verslo.

Vertimas nukentėjusįjį atlikti aukščiau išvardintus veiksmus ar nuo jų susilaikyti gali būti padaromas tik aktyviais veiksmais. Vertimas gali būti atviras (žodinė ar rašytinė forma, gestais, ginklų demonstravimas ir pan.), kuris gali būti pareiškiamas tiek tiesiogiai savininkui ar jo artimiesiems, arba užmaskuotas vertimas (nukentėjusiojo ar jo artimųjų asmenų, fizinė apsauga, turto apsauga, sutarčių sudarymas; bendriausia prasme šiuo atveju vertimas gali būti užmaskuojamas tam tikrų paslaugų siūlymu).

Svarbu nustatyti, kad aukščiau paminėtiems veiksmams nebuvo teisėto pagrindo. Reikalavimas neturi būti susijęs su reikalaujančiojo ar asmens, kurio interesais reikalaujantysis veikia ir nukentėjusiojo ankstesniais turtiniais santykiais, ar kitomis aplinkybėmis, kurios suinteresuoto asmens manymu suteikia jam tokią reikalavimo teisę (bus ne turto prievartavimas, o savavaldžiavimas pagal BK 294 str.). Jeigu tokį vertimą lemia tam tikra esanti ar ginčijama kaltininko teisė, tai kaltininko veika negali būti kvalifikuojama kaip turto prievartavimas. Bet tokiu atveju kaltininko veika gali būti kvalifikuojama pagal kitus straipsnius (savavaldžiavimas ir kiti). Turto prievartavimas yra tik tada, kai kaltininkas neturi jokių teisių į reikalaujamą turtą. Kai yra reikalaujama perduoti turto dalį, kuri aiškiai viršija tikros ar tariamos prievolės apimtį, tai kaltininko veika gali būti kvalifikuojama kaip turto prievartavimas.

2. Grasinimu, kad jeigu nukentėjusysis nesielgs taip, kaip kaltininkas reikalauja, tai jo atžvilgiu bus panaudotas smurtas. Kaltininkas šiuo atveju reikalauja atlikti tam tikrus turtinio pobūdžio veiksmus ir priešingu atveju žada panaudoti prieš nukentėjusįjį tam tikrą prievartą. Tuo atveju, jeigu nukentėjusysis neįvykdys kaltininko reikalavimu, jam grasinama:

a. Prieš jį ar jo artimuosius asmenis panaudoti fizinį smurtą (sumušti, sukelti fizinį smurtą ir pan.);

b. Sunaikinti ar sugadinti nukentėjusiojo turtą; c. Paskelbti nukentėjusįjį ar jo artimuosius kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios

atskleidimas nepageidautinas.

Įstatymų leidėjas pateikdamas tris prievartos atvejus pateikia nebaigtinį šių prievartos priemonių sąrašą, nes nurodo, kad nukentėjusiojo atžvilgiu gali būti panaudojama ir kitokia psichinė prievarta. Kitokia psichinė prievarta – tai kaltininko tyčiniais veiksmais sukurta situacija, kuri verčia nukentėjusįjį bijoti, jog neįvykdžius reikalavimo atsiras žalingi padariniai jam, jo artimiesiems ar jų turtui. Dažniausiai tai yra išpirkos reikalavimas. Buvo civilinė byla ir ieškovo naudai atsisakė liudyti vienas iš asmenų, nes jis prašė atitinkamai sumokėti. Jis turėjo duoti teisingus parodymus, bet išvis jokių parodymų nedavė.

Taigi turi būti vertimas atitinkamai elgtis ir tas vertimas turi būti paremtas atitinkamu grasinimu.


99

Turto prievartavimas yra formali nusikaltimo sudėtis ir jis laikomas baigtu nuo to momento, kai nukentėjusiajam pateikiamas atitinkamas reikalavimas, kuris yra paremtas minėtais grasinimais. Turto prievartavimo baigtinumui reikšmės neturi ar nukentėjusysis įvykdė ar neįvykdė kaltininko reikalavimus.

Subjektas

Fizinis pakaltinamas ar ribotai pakaltinamas asmuo nuo 14 metų.

Subjektyvioji pusė

Tyčinis, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Motyvai, tikslai kvalifikavimui reikšmės neturi. Tie reikalavimai gali būti susiję tiek su paties kaltininko turtine nauda, tiek ir su kitų asmenų turtine nauda. Kaltininkas gali reikalauti pinigus perduoti kažkam kitam (VU TF fakultetui).

TURTO PRIEVARTAVIMĄ KVALIFIKUOJANTYS POŽYMIAI

Jeigu nukentėjusysis nužudomas ar padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra nusikaltimų sutaptis.

Fizinio smurto panaudojimas kaip kvalifikuojantis požymis. Šiuo atveju smurtas naudojamas kaip nukentėjusiojo įbauginimo priemonė. Jeigu turto prievartavimo atveju naudojant fizinį smurtą bus padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, tai bus kvalifikuoto sunkaus sutrikdymo ir turto prievartavimo sutaptis;

Turto prievartavimas sunaikinant ar sugadinant nukentėjusiojo turtą. Šiuo atveju nesvarbu, ar tas turtas yra paties nukentėjusiojo ar kitų jam artimų asmenų;

Turto prievartavimas atimant asmeniui laisvę. Gali būti atimama tiek nukentėjusiajam, tiek jo artimiesiems. Tai visi neteisėti laisvės atėmimo atvejai;

Didelės turtinės žalos padarymas. Negalima tapatinti su didelės vertės turto prievartavimu. Sprendžiant ar ta žala yra didelė reikia atsižvelgti ne tik į žalos dydį, bet ir į nukentėjusiojo turtinę padėtį.

Po nepriklausomybės atkūrimo turto prievartavimui buvo dažnai naudojamas lygintuvas išlyginti nugarą ar sulyginti su kepenimis ar inkstais. Jeigu paimama įkaitu ir prašoma išpirkos iš tarptautinės organizacijos, valstybės ar institucijų, tai įkaito pagrobimo ir turto prievartavimo sutaptis. Nors čia galėtų būti vien tik įkaito pagrobimas (pagal Aiduką).

3 d. Itin kvalifikuojantys požymiai:

Didelės vertės turto prievartavimas (pagal BK 190 str.). Taip pat šis požymis apims ir tuos atvejus, kai reikalaujama perduoti teisę į didelės vertės turtą;

Turto prievartavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje; Didėlės istorinės, mokslinės, kultūrinės vertės turto prievartavimas.

TURTO PRIEVARTAVIMO IR PLĖŠIMO ATSKYRIMAS

1. Formalus pagrindas: plėšimas yra materiali nusikaltimo sudėtis. O turto prievartavimas yra formali nusikaltimo sudėtis;


100

2. Visais atvejais, kai fizinį smurtą grasinama pavartoti ne tuoj pat, o ateityje – tai bus turto prievartavimas. Turto prievartavimo atveju paprastai fizinį smurtą grasinama panaudoti ateityje, jis naudojamas kaip įbauginimo priemonė;

3. Turto prievartavimo atveju kaltininkas, reikalaudamas perduoti turtą ir naudodamas fizinį smurtą paprastai nurodo reikalavimo motyvą, priežastį;

4. Turto prievartavimo atveju dažniausiai reikalaujama perduoti apibrėžtą turtą, tam tikrą pinigų sumą ar daiktą.

5. Plėšimo atveju yra žymiai siauresnis psichinės prievartos turinys, t.y. grasinama panaudoti tik fizinį smurtą ir nedelsiant, o turto prievartavimo atveju gali būti grasinama ne tik pavartoti fizinį smurtą, bet ir paskleisti kitą asmenį kompromituojančią informaciją.

Seminaras

Gali būti reikalaujama turtą perduoti ateityje tik turto prievartavimo atveju. Turto prievartavimo atveju paprastai reikalavimas perduoti turtą yra motyvuojamas, grindžiamas tam tikrais dalykais (perduok turtą už tai ir už tai). Plėšimo atveju tiek neaiškina.

Galimos tokios situacijos, kad kaltininkas pareikalavęs perduoti turtą ir jo negavęs tuo pačiu pretekstu panaudoja smurtą ir paima kitą turtą. Nuomonė, kad šiuo atveju turėtų būti plėšimo ir turto prievartavimo sutaptis. Pavyzdys: sako už tai, kad šeima ramiai gyventų duodi 10 000 lt. Sako, kad neturi, tada primuša, paima televizorių ir vaizdo kamerą. Dabartiniu metu tai būtų turto prievartavimas, senoje teismų praktikoje buvo kaip sutaptis.

Turto prievartavimas, panaudojant fizinį smurtą (kvalifikuojantis turto prievartavimą požymis). Kai yra kvalifikuota turto prievartavimo sudėtis, tai atskyrimo kriterijumi išlieka tai, kad turtą reikalauja perduoti ne tuoj pat, o ateityje.

Kaip atskirti kai reikalaujama turto iš kiekvieno asmens atskirai, o kada iš kelių bendrai? Ta riba tampa labai miglota. Jei turto prievartavimas iš kelių asmenų, tai nėra skirtumo, nes NV yra turtinei nuosavybei. Papildomas objektas – žmogaus sveikata, jei daugiau asmenų grasintų, tai didesnė grėsmė teisiniams gėriams.

Būtų tikslinga į subjektą įtraukti ir juridinį asmenį. Pakankamai sudėtinga įrodinėti juridinių asmenų bylas. Taškinis reguliavimo būdas, nes spaudė ES teisės aktai. Vietinė doktrina griežtai tam oponuoja. Pas vokiečius BK nėra JA, bet jie turi savo administracinį procesą ir pagal jį užtikrinamos aukštos procesinės garantijos JA. EŽTT Ostur (Ostruk) vs. Germany byloje pasakė, kad žiūri į sankcijos turinį, o ne pagal tai ar bausmė paskirta pagal administracinį, ar baudžiamąjį procesą. Administracinėje justicijoje taip pat yra kaltės problema. Kitas klausimas kaip įrodyti tyčią (ar jis važiuodamas per raudoną šviesoforo signalą tyčia taip darė). Praktikoje niekas neklauso ką sakai, baudžia ir viskas. Gali skųsti, mėginti įrodinėti, bet nieko neįrodysi.

Turto prievartavimo atveju paprastai reikalaujama tam tikro apibrėžto turto dydžio. Būdinga tam tikra motyvacija, kodėl reikalaujama tam tikro turto.

Uždavinys. Jonas Vingis pasivijo vakare iš parduotuvės einančias Oną Lapinskienę ir jos mažametę dukrą Daivą Lapinskaitę. Sugriebęs mergaitę už drabužių, įrėmė jai peilį į šoną ir po to pareikalavo, kad Lapinskienė atiduotų pinigus. Mama atidavė visus pinigus, tai yra 70 Lt. Kvalifikuokite Jono Vingio veiką. Plėšimas pagal 180 str. 2 d. Turto prievartavimui problema, kad ateitis, kuria grasinama yra pakankamai


101

artima, norima daryti veiką čia ir dabar. Nukentėjusieji yra tiek Lapinskienė, tiek Lapinskaitė. Jei pagrasintų, kad pasigaus Lapinskaitę ir papjaus, bet Lapinskaitė to negirdėtų, tai nukentėjusioji būtų tik Lapinskienė.

Mažareikšmiškumo institutas gali būti taikomas dėl visų nusikaltimų, bet reikia atsižvelgti ne tik kas pavyko, bet ir ko norėjo – tyčios kryptingumas. Teismai paprastai nepripažįsta galimybės taikyti mažareikšmiškumą, kai yra smurtinio pobūdžio nusikaltimai. Per metus Aidukas turi 50 bylų, dirba 6 metus. Dėl mažareikšmiškumo iš 300 bylų buvo 2.

Iš Javtoko buvo pavogtas apynaujis automobilis BMW X5, kurio vertė buvo 70000 Lt. Po kelių dienų Javtokui paskambino Dariumi prisistatęs žmogus, kuris paaiškino, kad žino kur yra automobilis ir už 10000 Lt padėtų jį atgauti. Javtokas norėdamas atgauti automobilį perdavė 2000 eurų Dariui (7000 Lt), pastarojo nurodytu būdu. Javtokas rado automobilį Dariaus nurodytoje vietoje. Ištyrus bylą nustatyta, kad pats Darius pavogė automobilį. Kvalifikuokite Dariaus Maskoliūno veiką. Bus 181 str. 1 d., nebuvo didelė turtinė žala, nes Javtoko gera turtinė padėtis. Tokia argumentacija grindžiama praktika. Centrinis dalykas yra tyčia, tyčios turinys. Jeigu yra sumanymas pavogti automobilį ir reikalauti išpirkos, tai vagystė yra rengimasis įvykdyti turto prievartavimą. Kitokios psichinės vertės požymis reiškia ir tokį atvejį, kai nukentėjusysis suvokia, kad jei neatliks tam tikrų veiksmų, tai jo situacija dar pablogės. Jeigu nebūtų didelė turtinė žala, tai tada gali būti sutaptis 178 str. 3 d. ir 181 str. 1 d. Jei nežino kur yra automobilis, o perskaitė, kad pavogtas laikraštyje, tai čia jau doktrinoje pripažįstama kaip sukčiavimas.

Nuosprendis dėl trečios veikos. Keli nuosprendžiai, kurie priimti dėl eiliškumo susimaišymo. Vieni teismai bendrina nuosprendžius, dar bendrina su subendrintais. Pradinių nebeatkapsto. Jei nori perkvalifikuoti, buvo 2 d., o dabar 1 d. kokią bausmės dalį atimti. LAT pasuko, kad tos problemos negali spręsti, tai palieka teisėjo nuožiūra. Kitas aspektas į materialumą, jei pradėsi motyvuot, tai reikia pradėti normaliai skirti bausmę, ją sudėdinėti. Bausmės gali išdidėti, ypač laisvės atėmimai. Negi LAT turi saistyti pirmos instancijos teisėjo sprendimas?

/Seminaras

SUKČIAVIMAS (BK 182 STR.)

Sukčiavimą nuo kitų NV nuosavybei skiria tai, kad darant šį nusikaltimą įgyjant svetimą turtą, turtinę teisę, panaikinant ar išvengiant turtinės prievolės yra panaudojama apgaulė. Teisinėje literatūroje šis nusikaltimas vadinamas intelektiniu, jį padaro žmonės su aukštesniu intelektu nei darydami vagystę, plėšimą.

Ruošdamiesi egzaminui pasižiūrėti komentarą, o ne Abramavičiaus nuomonę, klaidos nebus jei parašysime kaip komentare.

1998 m. gruodžio 22 d. LAT senato nutarimas, nr. 8 „dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba išvaistymo baudžiamosiose bylose“.

Objektas

Pagrindinis tiesioginis objektas yra visų rūšių nuosavybė. Dalykas pagal Abramavičių – turtinė nauda, nes kaltininkas apgaule siekdamas išvengti prievolės ar gauti naudos siekia naudos sau. Dalykas pagal komentarą yra svetimas turtas, turtinė teisė, turtinė prievolė.


102

Objektyvioji pusė

Ji pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu, iš to kilusiais padariniais, priežastiniu ryšiu tarp veikų ir padarinių, o taip pat veikų padarymo būdu:

1. Svetimo turto įgijimu. Svetimo turto įgijimas – tai aktyvūs kaltininko veiksmai, kai jis panaudodamas apgaulę užvaldo svetimą turtą, t.y. šį turtą paima ir pasisavina. Šios veikos specifika tame, kad neretai nukentėjusysis pats laisva valia šį turtą perduoda kaltininkui. Sukčiavimu nebus pripažįstamos tokios veikos, kai prie turto yra patenkama panaudojant apgaulę, tai yra turtas nėra užvaldomas apgaule, o tik patenkama prie jo panaudojant apgaulę;

2. Svetimos turtinės teisės įgijimu. Jis dažniausiai pasireiškia tuo, kad kaltininkas apgaule įgyja ir panaudoja įvairius dokumentus, kuriuose įtvirtinta teisė kaltininkui gauti svetimą turtą, juo naudotis ar disponuoti. Pavyzdžiui, kaltininkas įgyja suklastotą testamentą. Arba pavyzdžiui, yra suklastojami dokumentai, patvirtinantys teisę į nuosavybės atkūrimą. Nors seneliai niekada neturėjo žemės Palangoje, bet pagal suklastotą dokumentą įgyjame teisę atkurti teisę Palangoje (tokių bylų yra buvę ir apie Vilniaus kraštą). Norint statyti namą prie ežero, turi būti ankstesnio pastato pamatai. Šiuo atveju atveža senesnius akmenis, sudeda juos prie ežero ir sako, kad buvo galima statyti namą prie ežero;

3. Turtinės prievolės panaikinimu. Reiškia jau esamos turtinės prievolės nutraukimą jau esant apgaulei, kaltininkas yra pripažinęs šią prievolę ir priėmęs turtinius įsipareigojimus. Pavyzdžiui, A paėmė iš banko kreditą, jis nagingas kompiuteristas, įsibrauna į banko duomenų bazę ir parašo, kad nėra skolingas bankui.

4. Turtinės prievolės išvengimu. Dažniausiai pasireiškia tuo, kad atitinkama turtinė prievolė kaltininkui neatsiranda dėl apgaulės panaudojimo. Jeigu ne apgaulė ši turtinė prievolė būtų atsiradusi ir kaltininkas privalėtų vykdyti atitinkamus turtinius įsipareigojimus. Pagal BK 182 str. už sukčiavimą baudžiama nepriklausomai nuo to, ar buvo išvengta paties kaltininko turtinė prievolė, ar kitų asmenų turtinės prievolės. Pavyzdys – mokesčių vengimas. Dėstytojo manymu, šis požymis yra sukčiavimo sudėtyje perteklinis ir neatspindi sukčiavimo esmės. Kyla esminis klausimas, kuris praktikoje įdomiai sprendžiamas – kaip atskirti sukčiavimą nuo nusikaltimo numatyto BK 186 str. už turtinės žalos padarymą apgaule. Atsako tas, kas vengia privalomų įmokų, mokestis yra privaloma įmoka į biudžetą. Jeigu kaltininkas klastoja dokumentus ir dėl to nemoka mokesčių, kuris straipsnis jo atžvilgiu turi būti taikomas? Jis išvengia turtinės prievolės ir išvengė privalomų įmokų. Bendra taisyklė, kad taikoma speciali norma, pagal dispoziciją atrodytų, kad sukčiavimas yra labiau bendresnė norma, nes baudžiama už turtinės prievolės išvengimą, o pagal BK 186 str. baudžiama už mokesčių vengimą. Čia paradoksas, išvengta mokesčių už 10 milijonų, max sankcija iki 2 m., o jei išvengė kitokios prievolės, nesumokėjo 1 mln. litų skolos – tai max sankcija iki 8 m. Jeigu asmuo vengia mokėti mokesčių klastojamus dokumentus, tai bus sukčiavimas. Tad reikia arba BK 186 str. panaikinti „vengia privalomų įmonių“, arba iš BK 182 str. išimti „turtinės prievolės išvengimu“. Praktikoje taiko BK 182 str. BK 186 str. yra kaip ir mirusi norma, taikomas labai retai. Kai atsirado požymis sukčiavime, tas kas išvengė turtinės prievolės – tai BK 186 str. tapo mirusiu straipsniu.

Klasikinę sukčiavimo sampratą apima dvi veikos – arba yra turto, arba svetimo turto įgijimas apgaule. Prievolės išvengimas apgaule ir prievolės panaikinimas. Kai įstatymo leidėjas formuodamas sukčiavimo sudėtį į ją įtraukė turtinės prievolės išvengimą iškilo daug klausimų susijusių su sukčiavimo atribojimu nuo kitų NV.


103

Būtinuoju sukčiavimo požymiu yra šio nusikaltimo padarymo būdas – apgaulės panaudojimas. Darant šį nusikaltimą apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją, kad pastarieji suklydimo įtakoje savanoriškai perleistų turtą ar teisę į jį.

Apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar kitą asmenį, kurio žinioje turtas, ir pastarieji savanoriškai perleidžia turtą ar turtinę teisę. Apgaulė gali pasireikšti žodžiu (pateikiami tam tikri faktai, kurie neatitinka objektyvios tikrovės), raštu (tuomet, kai turtas ar turtinė teisė įgyjama ar panaikinama panaudojant tam tikrus suklastotus dokumentus) arba konkliudentiniais veiksmais (tai toks kaltojo asmens elgesys, kurio pagrindu nukentėjusysis daro neginčijamą išvadą, kad pastarasis patvirtina ar neigia atitinkamus faktus). Apgaulė skirstoma į aktyviąją ir pasyviąją apgaulę. Aktyvioji apgaulė bus tada, kai yra pateikiamai tam tikri klaidingi duomenys. Pasyvi apgaulė yra tada, kai yra nutylimi tam tikri duomenys (nenurodo deklaracijoje apie savo gautas pajamas).

Praktikoje diskutuojama, kad sukčiavimo nebus tada, jeigu kaltininkas pateikia tokius melagingus duomenis, kad net vidutinių protinių sugebėjimų žmogus supranta, kad šie duomenys neatitinka tikrovės. Sako paskolinkit 1000 Lt, nes noriu eiti papietauti rimtai į valgyklą“. Nukentėjusysis turėjo suvokti, kad čia yra melas. Tada čia bus civiliniai teisiniai santykiai. Kai asmenys nori gauti paramą iš ES struktūrinių fondų, kartais suklastoja tokius dokumentus, kad ir jų nesant jie gautų ES paramą. Jeigu nustatoma, jog ir nepanaudojus apgaulės kaltininkas būtų įgijęs turtą ar turtinę teisę, tai paprastai kaltininko veika kaip sukčiavimas nebus kvalifikuojama. Buvo 2007 m. LAT nutartis, kad jei įgijo turtinę teisę ne dėl apgaulės, tai sukčiavimo nebus, atsakys tik už dokumento suklastojimą. Jei asmuo, kurį bando apgauti supranta, jog yra apgaunamas, bet jam gaila žmogaus ir duoda pinigus iš gailesčio, tai sukčiavimo nebus.

Kai gatvėje paprašo telefono paskambinti, gauna ir iš karto pabėga praktikoje laikoma atvira vagyste, nors Armanui tai akivaizdus sukčiavimo atvejis.

Įdomus klausimas kaip kvalifikuoti kaltininko veiką suklastojimo atžvilgiu. Praktikoje yra taisyklė, jei kaltininkas pats suklastojo oficialų dokumentą ir jį panaudodamas įgijo svetimą turtą, jo veika kvalifikuojama kaip sukčiavimo ir dokumentų klastojimo sutaptis. Kita taisyklė, jei kaltininkas tik panaudoja suklastotą dokumentą svetimam turtui įgyti, tai jo veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas. Oficialaus dokumento panaudojimas siekiant įgyti turtą, sukčiavimas apima tokį panaudojimą.

Konkliudentinių veiksmų pavyzdys. Iškrito iš kišenės 500 Lt, kitas pakelia, duoda, nors yra jo, konkliudentiniais veiksmais juos priima, nei teigia, nei neigia. Ateini į rūbinę, duodi numerėlį, atneša geriausius kaltinius, nors ir ne savo, bet paimi, tai bus sukčiavimas.

Sukčiavimas yra materiali arba tam tikrais atvejais formali (kai įgyjama turtinė teisė) NV sudėtis ir yra susijęs su turtinės žalos padarymu.

BK komentare yra sakoma, kad visais atvejais darant sukčiavimą turi atsirasti turtinė žala. Abramavičius sutinka, kad turtinė žala esant sukčiavimui atsiranda tada, kai įgyjamas svetimas turtas, arba kai išvengiama turtinė prievolė ar ji panaikinama. Tada sukčiavimas yra siejamas su turtinės žalos atsiradimu. Kai sukčiavimo atveju įgyjama turtinė teisė į svetimą turtą, sukčiavimas paprastai laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja dokumentus, suteikiančius teisę į turtą, nepriklausomai nuo to ar kaltininkas užvaldė turtą, ar ne.

Kai kuriose valstybėse apibūdinant sukčiavimo sudėtį šalia apgaulės vartojamas kitas požymis – turto įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu. Dabar laikomasi pozicijos, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra


104

viena iš apgaulės formų. Pavyzdžiui, atėjus į nuomos punktą piktnaudžiaudamas pasitikėjimu išsinuomoja dviratį.

Subjektas

Fizinis arba juridinis asmuo. Fizinis asmuo tik nuo 16 metų.

Subjektyvioji pusė

Padaromas tik tiesiogine tyčia. Vyrauja nuomonė, kad sukčiavimo būtinuoju požymiu yra savanaudiškumas kaip sukčiavimo tikslas. Ši pozicija grindžiama tuo, kad įstatymo leidėjas apibrėždamas sukčiavimą nurodo, jog svetimas turtas ar turinė teisė yra įgyjami savo ar kitų naudai. Abramavičius mano, kad sukčiavimo motyvai ir tikslai gali būti įvairūs, ne tik savanaudiški.

Sukčiavimo atveju turtas yra įgyjamas panaudojant apgaulę. Vienas iš apgaulės galimų atveju yra tada, kai panaudojami suklastoti dokumentai. Kaip vertinti kaltininko veiką, kai jis svetimą turtą ar svetimą turtinę teisę įgyja suklastodamas dokumentą, nes BK 300 str. yra numatyta BA už dokumento suklastojimą ir tokio dokumento panaudojimą. Jei kaltininkas tik panaudojo suklastotą dokumentą, tai BK 182 str. apima tokį veiksmą. O jei kaltininkas pats suklastojo dokumentą ir po to jį panaudojo, tai bus BK 182 str. ir BK 300 str. sutaptis.

Kaip atskirti sukčiavimą, numatytą BK 182 str., nuo kreditinio sukčiavimo, numatyto BK 207 str.?

Galimos situacijos, kai kaltininkas panaudoja apgaulę ir užvaldo turtą iš asmens, kuris dėl amžiaus ar tam tikrų fizinių ar psichinių savybių, negali suvokti su juo atliekamų veiksmų. Tokiu atveju yra ne sukčiavimas, o vagystė.

Kaip kvalifikuoti kaltininko veiką, kai svetimas turtas yra įgyjamas panaudojant netikrus pinigus? Pagal dėstytoją, tokiu atveju yra sukčiavimo ir netikrų pinigų realizavimo sutaptis.

KVALIFIKUOJANTYS POŽYMIAI

2 d.: Didelės vertės svetimo turto įgijimas (>250 MGL) ir didelės vertės turtinės teisės įgijimas bei didelės vertės turtinės prievolės išvengimas ar panaikinimas. Didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių įgijimas. BK 190 str. išaiškinta kas yra didelės vertės turtas, tada kas yra didelės vertės turtinė teisė? Reiktų manyti, kad >250 MGL. Taip pat sukčiavimas dalyvaujant organizuotoje grupėje.

3 d.: Didelės vertės turtinės teisės įgijimas. Sukčiavimas pripažįstamas baudžiamuoju nusižengimu, kai yra įgyjamas nedidelės vertės svetimas turtas, neturtinė teisė, ar išvengiama nedidelės vertės turtinės prievolės ar jos panaikinimo. Nedidelė vertė yra nuo 1 iki 3 MGL.

Nelaimingiausia vagies diena. Nutiko Serbijoje. Nutarė atsėdėjęs žmogus apiplėšti gamyklą, sužinojo, kad atvežė pinigus. Atėjo prie tvoros, lipo per tvorą, susiplėšė kelnes (nors vartai buvo atrakinti, prižiūrėtojai gėrė). Žinojo kur yra kasa, užlipo prie kasos lango, išdaužė langą, įlipo į vidų, nors šalia buvo tualeto langas, kuris buvo atidarytas. Priėjo prie seifo, užmiršo visrakčius, ėjo pasiimti, nors seifas buvo atrakintas. Lipo antrą kartą per tvorą ir nukrito policininkui ant galvos, visas apsidraskęs .

Seminaras


105

Apgaulė yra esminis dalykas sudėtyje. Kur nubrėžti ribą tarp vagystės, kai apgaulingai patenkama į patalpą ir sukčiavimo. Apgaulė sukčiavime yra pagrindinė prievolė įgyti turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės. Atėjo pilietis, sako kad paskolino sūnus televizorių ir magnetofoną. Pasirodo, kad nei pažįsta, nei šiaip kokių ryšių yra. Skambina, melagingai pasako, kad vaikas pateko į avariją, reikia padėti, savo valia atiduoda tuos pinigus.

Sukčiavime yra įtraukimas į sandorį, kurio esmė yra nuosavybės teisių perleidimas, jei daiktas yra perduodamas laikinai pasinaudoti, tai bus vagystė. Atskyrimas yra sąlyginis. Centrinis dalykas sukčiavime yra, kad turtas perleidžiamas, nes asmuo suklydo, jei žinotų tikrąsias aplinkybes, tai turto neperleistų. Šiame kontekste nors ir pakankamai dažnai veikos vadinamos telefoniniu sukčiavimu, bet jei klaidinamas mažametis asmuo ar senyvo amžiaus žmogus, tai čia yra priėjimas prie turto, todėl vagystė. Jei kalbame apie vidutinių gabumų žmogų, tai galime kalbėti apie sukčiavimą.

Kada yra pasyvi apgaulės forma? Pasyvi apgaulė įmanoma tik tais atvejais, kai įstatymai ar kiti teisės aktai nurodo pareigą pateikti duomenis. Situacija, kai parduodamas nekilnojamasis turtas, yra pažyma, kad turtas nėra įkeistas, apsunkintas teisine prasme. Jei tokiu atveju nuslepiama, tai bus sukčiavimas padarytas pasyvia apgaulės forma. Turi būti teisinė pareiga, neįpareigoja aiškinti apie kiekvieną dalyką (turguje neprivalo pasakyti, kad akumuliatorius naudotas ilgai).

Kas yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu? Tradiciškai išeina iš dviejų situacijų – ankstesni komerciniai ūkiniai santykiai, kiekvieną kartą vis daugiau prekių užsisako, paskutinį kartą užsisako „riebiai“ ir visi galai sumerkiami į vandenį. Bus sukčiavimas piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Kita situacija, kai yra ryšiai tarp šeimos narių ar kitų žmonių, kurie gyvenime yra ilgą laiką palaikę santykius. Moteris apgavo savo auklę, kuri ją prižiūrėjo nuo metukų. Pasakė: „taip puikiai prižiūrėjai, parduok savo bendrabutį, aš Tau nupirksiu namą, galėsi prižiūrėti mano vaikus.“ Tai ji pardavė savo kambariuką, perdavė pinigus ir toji dingo. Žmogus liko be turto, gerai, kad ta moteris turėjo giminaičių. Pinigai, kuriuos gavo už butą buvo perduoti be dokumentų. Gali būti santykiai tarp vyro ir žmonos, brolių seserų, tėvų ir vaikų, etc.

Išvengimo turtinės prievolės ir jos panaikinimo. Skirtumas, kai kalbame apie panaikinimą, kaltininkas įgyja įrodymus, kad jis įvykdė prievolę, todėl teisiškai nebeturi pareigos, o kai išvengė turtinės prievolės, tai kai kaltininkas panaikina gynimo būdus, kaip civilinio proceso tvarka nukentėjęs galėtų apginti savo turtinius interesus, tai įkeitimą apgaule nuima. Apgaule buvo sudaryta paskolos sutartis, sugeba apgaulingai kažką aiškindamas sutarties kitą egzempliorių gauti iš nukentėjusiojo, neturi įrodymų. Yra tam tikros ribos, iki 5000 Lt galima liudytojų parodymais grįsti, kai daugiau jau reikia rašytinio įrodymo.

Mokėjimo kortelė nelaikoma dokumentu, priklausomai nuo aplinkybių. Tradiciškai finansinės operacijos nėra dokumentai, tai yra instrumentai.

Dėl veikos baigtumo. Vienais atvejais pakanka vien tik teisės įgijimo. Parašyta pakankamai liberaliai (komentare rašė Sinkevičiaus). Jeigu turtinę žalą vertinsime kaip turto aktyvo sumažėjimą arba pasyvų padidėjimą, tai turtinė žala yra. O jei turtinę žalą suprasime griežtai kaip konkretaus turto pašalinimą iš nukentėjusiojo disponavimo sferos, tai galime įžvelgti skirtumą (įžvelgia Abramavičius). Sinkevičius turtinę žalą tapatina su turtine nauda. Dėl neatlygintinumo, sukčiavimas yra vienas iš nusikaltimų, kurie tam tikra dalimi yra atlygintini, tačiau atlyginimas yra aiškiai neadekvatus. Dažnai sukčiavimas padaromas įsiūlant „lėlę“ (iš viršaus keli bankotai tikri, iš apačios tikri, per vidurį balti popieriaus lapai). Nusikaltimas tiriamas tik esant nukentėjusiojo skundui. Sąžiningumo būtų daugiau jei teisėsaugos institucijos labiau kištųsi sužinojusios faktus.


106

Sukčiavime apgaulės esmė pasireiškia poelgių visuma, žodine išraiška, rašytiniais aktais, konkrečiais veiksmais, leidžiančiais spręsti apie ketinimus.

Praktikoje dažnai iškyla klausimas, kad sukčiavime teisėsaugos institucijos stengiasi kreipti į civilinių teisinių santykių sritį, net ir tais atvejais, kai neaišku ar buvo išankstinė tyčia pasisavinti turtą, siūloma kreiptis civiline tvarka, jei nejuda – tai bandyti baudžiamąja tvarka. Buvo situacija, kai močiutė pardavė butą kaimynui. Kaimynas pinigų neturėjo, apiformino sutartį, sakė pinigus duosim, kai baigsim tvarkyti viską. Davė dalį pinigų, žadėjo vėliau atnešti likusius. Vėliau tą turtą perdavė kitiem, jie jau sąžiningi įgijėjai, močiutė į ašaras, teismas atsisakė vertinti kaip sukčiavimą, nes čia pirmiausiai yra civiliniai teisiniai santykiai, nes nesumokėjo pinigų.

Sukčiavimo ir dokumento suklastojimo santykis. Jei pats klastoja, tai sutaptis su 300 str., jei tik jį panaudoja, tai papildomos kvalifikacijos nereikia. Tuo sukčiavimas skiraisi nuo turto pasisavinimo ir išvaistymo.

/Seminaras

TURTO PASISAVINIMAS (BK 183 STR.)

Seminaras

183 ir 184 str. beveik identiški. Problema, kai atsiranda bendrininkavimas riba tampa nelabai aiški. Pats principas yra pakankamai aiškus – turtas yra patikėtas, kai asmuo turi teisinį pagrindą turtą valdyti, kai jis padaromas savu. Anksčiau tai akcentuojama grindžiant teisiniais dokumentais. Komentare pripažįsta, kad ir žodiniai santykiai gali būti, taip pat ir konkliudentiniai veiksmai, pakankamas pagrindas pripažinti turtą patikėtu. Kai turtas perduotas techninėms funkcijoms atlikti ir kai yra duodamas drabužis pasimatuoti. Tradiciškai yra visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kai kalbame apie patikėtą turtą. Nustato tam tikrą procentą, kurį gali nurašyti iš atlyginimo.

Žinioje esantis turtas skiriasi nuo patikėto. Žinioje esantis, kai asmuo neturi tiesiogiai teisinių įgalinimų, bet gali duoti privalomus nurodymus. Tai yra įvairiausi vadovai. Jeigu sumaišai požymius, tai teismas gali išteisinti, nes nėra sudėties. Svarbu atskirti ar pats kaltininkas kažkurį laiką turėjo galimybę turtą laikyti nuosavu. Jei turėjo, tai yra turto pasisavinimas, apie turto išvaistymą nebekalbame. Jei turto kaip savo neturėjo, perdavė kažkam kitam, pinigus įnešė į kasą, tai jau yra turto iššvaistymas.

Anksčiau turto iššvaistymą darė visos profesinės sąjungos, valstybinės įmonės ir pan. Jei vertingi objektai parduoti už simbolines sumas, tai jau turto iššvaistymas. Turto pasisavinimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, turto iššvaistymas ir netiesiogine tyčia, ir dėl neatsargumo.

Atskirais atvejais riba tarp turto pasisavinimo, iššvaistymo ir sukčiavimo yra slidi. Kai santykiai išeina iš teisinių rėmų, jų prigimtis yra neaiški. Neseniai Aidukas turėjo bylą, kai jaunas vyras tapo rimtos organizacijos vyr. vadybininku, galėjo duoti nurodymus. Į juos kreipėsi kompanija, kur prašė parduoti daiktus grynais, juos atveš, be mokesčių, reikėjo vyrukui surasti įmonę, kuri galėtų sandorį apiforminti ant savęs (ekonominį lavoną). Tas vyras norėjo užsidirbti, surado įmonę, patvirtino sandorį. Savo žinioje turėjo pavaldų darbuotoją, jam duodavo nurodymus nuvežti prekes, po pietų jie atveždavo grynuosius, po to kai pinigai atitekdavo meistrui, kažkiek pinigų atitekdavo vadybininkui, o dalies ir nebeliko. Iš tos veiklos buvo gauta per 50000 Lt, problema buvo kaip vertinti situaciją, ar čia yra turto pasisavinimas ar iššvaistymas.


107

Būtų tvarkinga jei būtų atsakomybė JA, bet viskas apiforminta tvarkingai, pinigai gauti. Bet realiai jie į sąskaitą nėra įnešti. Klausimas kokia teisinė padėtis pinigų, ar jie yra įmonei priklausantys, tada pinigų pavertimas savais, ar čia yra turto iššvaistymas, kad pardavinėjo produkciją nežinodami, ar gauna atsiskaitymą. Vienas lyg krovė, o kitas duodavo nurodymus. Kai atsiranda bendrininkavimas tai ribos negalima nubrėžti. Galiausiai nusprendė, kad buvo turto pasisavinimas, nes patikėjo meistru, kuris buvo pavaldus vadybininkui. Patikėjo, kad visus pinigus meistras perdavė vadybininkui.

Yra norma turtinės žalos padarymas apgaule. Niekas nežino teoriškai kuo ji skiriasi nuo sukčiavimo. Kai kalbame apie turtinės žalos padarymą apgaule, tai kalbama apie piniginės prievolės neįvykdymą (atsiskaitymo nevykdymas). Mirusi norma. Jeigu mėginti atriboti, tai čia yra piniginės prievolės, kurios susijusios su tarpusavio atsiskaitymu, tai yra komunalinių mokesčių srityje.

/Seminaras

Anksčiau galiojusiame BK atsakomybė už turto pasisavinimą ir turto iššvaistymą buvo numatyta viename straipsnyje. Iš esmės sutampa objektas, dalykas ir subjektas, todėl turto iššvaistyme analizuosime tik objektyviąją ir subjektyviąją pusę. Buvo amžinas ginčas ar galima iššvaistyti turtą jo nepasisavinant. Vieni teigė, kad turto iššvaistymas negali būti laikomas savarankišku nusikaltimu (ta pozicija pralaimėjo), o jis yra tik turto pasisavinimo rezultatas. Dominuojanti pozicija yra ta, kad turto išvaistymas tam tikrais atvejais galimas ir nepasisavinus turto, todėl reikalinga savarankiška sudėtis.

Objektas

Objektu yra visų formų nuosavybė.

Dalykas – ne bet koks svetimas turtas ar turtinė teisė, bet tik toks svetimas turtas ar turtinė teisė, kuris yra kaltininkui patikėtas ar yra jo žinioje. Dalykas yra specialus ir dalyko požymiai leidžia atskirti šį nusikaltimą nuo kitų panašių NV nuosavybei. Patikėtas turtas ar patikėta turtinė teisė – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas arba turima svetima turtinė teisė, kurių atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus.

Dalykas taip pat yra buvęs kaltininko žinioje turtas ar turtinė teisė. T.y. toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas šis turtas ar turtinė teisė duoti nurodymus dėl šios teisės ar jos panaudojimo. Banko valdytojas – jam nėra patikėtas banko turtas, jie patikėti banko kasininkui, bet banko valdytojas turi teisę duoti nurodymą kasininkei, kad ji išmokėtų valdytojo draugui.

Abramavičius, būdamas studentu, dirbo duonos pjaustytoju. Gaudavo 40 rublių. Susirgo viena pardavėja, jį pastatė pardavinėti batonus ir riestainius. Atėjo vienas dėstytojas - nustebo Armaną pamatęs, po to ateina močiutė, klausia ar riestainiai švieži – sako švieži. Pardavė du, močiutė tuos riestainius į stalą daužo – sako: „su tokiais tik riešutus gliaudyti“. O pasirodo toje pusėje buvo nurašytos prekės. Batonus minkštindavo įdėdami į vandenį, o po to išdžiovindavo – ir vėl minkšti. Dar nuo duonos galus nupjaustydavo – ir jau yra užkandai.

Taigi yra trys požymiai:

1. Turto ar turtinės teisės valdytoju yra kaltininkas; 2. Toks turtas valdomas ar turtinė teisė turima teisėtu pagrindu;


108

3. Asmuo, valdantis turtą ar turintis turtinę teisę, turi ir tam tikrus įgaliojimus šio turto ar turtinės teisės atžvilgiu.

Patikėtu turtu reiktų pripažinti ir tokį turtą, kurį gauna tam tikrus įgaliojimus turintys asmenys (policininkai surenka baudas, už stovėjimą surenka rinkliavas ir pan.).

Pagal dėstytoją sąvokos kaltininkui patikėtas turtas ir buvęs kaltininko žinioje yra sinonimai.

Objektyvioji pusė

Apibūdina turto pasisavinimas. Turto pasisavinimas pasireiškia tam tikra veika, kai kaltininkas jam patikėtą ar buvusį jo žinioje turtą ar turtinę teisę neteisėtai, neatlygintinai paverčia savo turtu arba savo turtine teise, t.y. užvaldo.

Komentare yra teigiama, kad pasisavinti turtą galima ir neveikimu, kai dėl tarnybinių pareigų, sutartinių santykių ar specialių įgaliojimų valdoma ar laikomą svetimą turtą kaltininkas gali pasilaikyti sau neperkeldamas į svetimą vietą, neatskirdamas nukentėjusio turto dalies iš turto visumos (11 p. komentare). Turto negrąžinimas reiškia turto pasisavinimą (automobilį paskolinai 1 m., o po 1 m. 3 mėn. dar negrąžino).

Abramavičius mano, kad kai turtas paverčiamas savu, iš teisėto pereina į neteisėtą, tai galima padaryti tik aktyviais veiksmais. Pats savaime turto negrąžinimas nereiškia turto pasisavinimo. Negrąžinimas paprastai gali paliudyti, kad turtą pasisavino.

Gali pasireikšti ir turtinės teisės pasisavinimu – tokie veiksmai, kai kaltininkas pasisavina teisę, kuri suteikia galimybę gauti svetimą turtą kaip savo ar juo disponuoti.

Šis nusikaltimas yra materiali NV sudėtis, padarius šį nusikaltimą, nukentėjusiajam visada padaroma turtinė žala.

Subjektas

Juo gali būti arba fizinis, arba juridinis asmuo. Fizinis asmuo turi būti ne jaunesnis nei 16 metų.

Be bendrųjų požymiu subjektas turi ir tam tikrus specialiuosius požymius, kurie išplaukia iš kaltininko santykio su pasisavintu turtu. Subjektu gali būti tik asmuo, kuriam svetimas turtas yra patikėtas ar buvo jo žinioje. Šiuo atveju kaltininkas turto atžvilgiu turi specialius įgaliojimus. Asmenys, kuriems turtinė teisė buvo patikėti yra tokie, kuriems dokumentų pagrindu turtas buvo perduotas arba šių dokumentų pagrindu buvo suteikta tam tikra turtinė teisė. Tai vadinami materialiai atsakingi asmenys (kasininkė, sandėlio vedėjas). Taip pat asmenys, kurių žinioje yra turtas ar turinė teisė, paprastai tai įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai, kurie dėl turto gali duoti tam tikrus nurodymus jiems pavaldiems asmenims.

Teismų praktikoje kildavo klausimas kaip vertinti atvejus, kai AB yra vienas akcininkas ir jis duoda neteisėtus nurodymus dėl bendrovės turto perdavimo tretiesiems asmenims. Šiuo atveju akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams, net ir vieninteliam akcininkui yra svetimas. Akcijų turėtojas įgyja teisę į turtą (išskyrus dividendus) tik AB likvidavus ir atsiskaičius su kreditoriais. Taigi net akcininkas gali būti traukiamas atsakomybėn.


109

Jei kaltininkas jam patikėtą turtą pasisavina kaip valstybės tarnautojas ir tais jis padaro vykdydamas savo tarnybines funkcijas, tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip turto pasisavinimo ir piktnaudžiavimo sutaptis.

Subjektyvioji pusė

Gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslai gali būti labai įvairūs, kvalifikavimui reikšmės neturi.

Galimi atvejai, kai kaltininkas tik laikinai gauna pasinaudoti tam tikru turtu, tai tokiu atveju bus vagystė, o ne turto pasisavinimas.

Kaip vagystė bus kvalifikuojami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobia tokį turtą, kuris perduotas kaltininkui tam, kad su tuo turtu būtų atliktos tam tikros techninės operacijos.

Kvalifikuojantys požymiai:

2 d.: didelės vertės svetimo turto ar didelės vertės turtinės teisės pasisavinimas.

3 d.: turto pasisavinimas bus baudžiamuoju nusižengimu, jei turtas ar turtinė teisė bus nedidelės vertės.

TURTO IŠŠVAISTYMAS (BK 184 STR.)

Turto iššvaistymas nuo turto pasisavinimo skiriasi tuo, kad šiuo atveju turtas iššvaistomas net trumpam jo nepasisavinus. Sudėtys skiriasi tik pagal objektyvią pusę, galima iššvaistyti turtą ir jį pasisavinus, bet tada akivaizdu, kad bus turto pasisavinimas. Banko vadovas pasisavina, pasako, kad Jonui turi išduoti paskolą ir jokių įkeitimų iš jo nereikalauti.

Objektas

Pagrindinis ir tiesioginis yra visų formų nuosavybė. Dalykas yra analogiškas turto pasisavinimo dalykui.

Tai kaltininkui patikėtas ar jo žinioje buvęs svetimas turtas.

Objektyvioji pusė

Ji pasireiškia arba kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio turto iššvaistymu, arba turtinės teisės iššvaistymu. Taigi padaromas tik aktyviais veiksmais. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą turtą ar buvusį joje žinioje turtą ar turtinę teisę neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip neteisėtai perleidžia tretiesiems asmenims. Tai materiali – formali NV sudėtis.

Nusikaltimas laikomas baigtu, kai neteisėtas turtas perleidžiamas trečiajam asmeniui. Diskutuotinas klausimas. BK komentare nurodyta, kad turto iššvaistymas gali būti padaromas ir neveikimu. Paprastai aktyviais veiksmais. Ši nuomonė grindžiama, kad galimi tokie atvejai, kai asmuo kuriam turtas buvo patikėtas neatlieka tam tikrų veiksmų dėl ko nukentėjusysis patiria tam tikros turtinės žalos. Pavyzdys Abramavičiaus būtų (Armanas vakar sugalvojo, vadinasi, ruošiasi paskaitoms), kad yra įmonės direktorius, kuri saugo mašinas, įrangą. Staiga kyla grėsmė turtui, kuris saugomas įmonėje. Vadovas nieko nedaro. Bet čia bus turto sunaikinimas ar sužalojimas (jei tyčia), o jei neatsargiai (neprimato kas darosi) tai bus turto sunaikinimas ar sužalojimas dėl neatsargumo. A. įgalioja vieną iš savo darbuotojų, kad jis sudarytų sutartį


110

ir parduotų tam tikrą produkciją. Tuo metu, kai darbuotojas derasi dėl sutarties sąlygų, staiga sužino, kad šiandien labai stipriai nukrito produkcijos kainos, bet tingi pakelti ragelį ir žino, kad po savaitės kainos normalizuosis, nesiima priemonių, kad užkirstų kelią žalingo įmonei sandorio sudarymui. Šiuo atveju turto iššvaistymą neveikimu iš dalies ir būtų galima įsivaizduoti. Čia geriausias Armano sugalvotas pavyzdys, patys apsispręskim ar naudojam. Jei parašysime apie neveikimą per egzaminą bus pliusas, nes žinom.

Kareiviai klausia puskarininkio ar katinai skraido? Tas pagalvojęs sako „ką jūs, neskraido.“ O kareivis sako, kad jiems kapitonas sakė, kad katinai skraido. Tada puskarininkis sako: „na gal ir skraido, bet labai labai žemai“. Suprask, sutinka su autoritetingesne nuomone.

Apibūdina veika, padariniai ir priežastinis ryšys. Pačia bendriausia prasme turto iššvaistymas pasireiškia tam tikru alternatyviu veikų padarymu.

Turto išvaisymas – tai neteisėtas kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje turto perleidimas tretiesiems asmenims. Tas perleidimas gali būti atlygintinis ir neatlygintinis. Svetimas gali būti ir atlygintinis. Vienas iš atlygintinių turto perdavimo tretiesiems asmenims atvejų yra pardavimas. Paprastai iššvaistymas esant svetimo turto pardavimui pasireiškia tuo, kad turtas trečiajam asmeniui parduodamas „nepateisinamai pigiai“ (LAT praktikoje suformuota sąvoka). Kai būna akcijos, tai nepatenka į nepateisinamai pigiai. Kai įmonei gresia bankrotas, tai saviems stengiamasi parduoti produkciją pigiai, kad po to būtų galima perparduoti.

Esant turto iššvaistymui paprastai kaltininkas duoda jam pavaldiems asmenims nurodymus dėl jo žinioje esančio turto perleidimo. Kyla bendrininkavimo klausimas kaip vertinti ne įmonės vadovo, bet tų asmenų, kurie įmonės vadovo nurodymu perleido turtą tretiesiems asmenims? Jeigu asmenys, kurie įvykdė neteisėtą vadovo nurodymą suvokė, žinojo, kad nurodymas yra neteisėtas, tai jie atsakys kaip šio nusikaltimo bendrininkai. Yra buvę bylų, kai jei žmonės nebūtų įvykdę viršininko įrodymo, būtų atleisti iš darbo, bet tai būtų tik kaip baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Šis nusikaltimas gali pasireikšti turtinės teisės iššvaistymu. Tai yra neteisėtas kaltininko patikėtos turtinės teisės perleidimas tretiesiems asmenims. Šiuo atveju nusikaltimas laikomas baigtu, kai dalinai ar visiškai prarandama tam tikra turtinė teisė.

Turto pasisavinimas nuo turto iššvaistymo skiriasi tuo, kad turtas iššvaistomas jo nepasisavinus, t.y. neužvaldžius bent trumpam laikui. Jei turtas užvaldomas bent trumpam laikui, o po to jis yra iššvaistomas, tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip turto pasisavinimas.

Paprastai kai turtas yra iššvaistomas, tai pas kaltininką turto nebelieka, o turto pasisavinimo atveju turtas pas kaltininką išlieka, tačiau šiuo atveju teisėtas turto valdymas pakeičiamas neteisėtu turto naudojimu ir disponavimu.

Subjektas

Pagal BK subjektu gali būti fizinis, sulaukęs 16 m. ir juridinis asmuo. Turi ir specialiuosius požymius (turtas jam turi būti patikėtas ar būti jo žinioje). Jie tokie patys kaip ir turto pasisavinimo atveju.

Subjektyvioji pusė

Turto iššvaistymas skiriasi nuo turto pasisavinimo objektyviąja puse ir subjektyviąja puse. Turto pasisavinimas gali būti padaromas tik tyčia. Turto iššvaistymas tiek tyčia, tiek ir neatsargiai. Iššvaistyti


111

pagal žodyną reiškia (išmėtyti, neatsargiai pamesti). Pats žodis iššvaistyti liudija apie piktybiškumą, pats nori, perleidžia. Tad buvo labai diskutuotina. Tad pagal dabartinę redakciją galimas ir nusikalstamas nerūpestingumas, ir nusikalstamas pasitikėjimas. Labiausiai bijoma ūkinių santykių, kai sakome, kad asmuo nenumatė, nors turėjo ir galėjo numatyti, tai gali labai išsiplėsti straipsnio ribos.

Šio straipsnio antroje dalyje yra numatyti nusikaltimą kvalifikuojantys požymiai, analogiški turto pasisavinimui. Trečioje dalyje nurodyta kada veika laikoma baudžiamuoju nusižengimu.

Ginčijamasi teismuose dėl vienos praktinės problemos. Situacija paprasta, bet situacija sudėtinga . Vienos įmonės vadovas klastoja PVM sąskaitas faktūras tam, kad gautų grynus pinigus, kurie nefigūruoja tos įmonės apskaitos dokumentuose, bet išgrynintus pinigus panaudoja įmonės tikslams. Sudaro sutartį su viena įmone, kad jai sumokės už tam tikras paslaugas. Ta įmonė paslaugų neatlieka, gauna pinigus, dalį pinigų (95%) grąžina įmonės vadovui. Kyla klausimas ar kaltininko veiką galima kvalifikuoti kaip turto iššvaistymą, kadangi šiuo atveju jis veikė ne savo interesais, bet įmonės naudai. Teisminėje praktikoje formuojasi pozicija, kad nepriklausomai kokiais interesais kaltininkas veikia, tai veika kvalifikuojama kaip turto iššvaistymas. Pinigai išgryninami, kad būtų išmokami darbuotojams „vokeliuose“. Teismai laikosi pozicijos, kad tai kvalifikacijai reikšmės neturi (nesvarbu savo ar įmonės interesais veikė).

RADINIO PASISAVINIMAS (BK 185 STR.)

Objektas

Pagrindinis - visų rūšių nuosavybė. Pagal dalyką atskiriama ši veika nuo vagystės, turto pasisavinimo. Dalykas specifinis: tai yra arba lobis, arba mokslinę, istorinę, kultūrinę reikšmę turinčios vertybės, kurias rado kaltininkas arba, arba kaltininkui atsitiktinai patekęs didelės vertės svetimas turtas.

1. Lobis – pagal CK tai žemėje (kodėl ne vandenyje) užkasti ar kitaip paslėpti pinigai ar vertingi daiktai, kurių savininkas paprastai negali būti nustatytas dėl to, kad praėjo daug laiko nuo jų užkasimo. Dėstytojas mano, kad lobis turi būti didelės vertės. Didelė vertė nustatoma pagal BK 190 str. Vertinant, ar lobis yra didelės vertės, reikia atsižvelgti ir į kitus kriterijus: istorinė, socialinė, mokslinė, kultūrinė vertė.

Didelės vertės pasisavinimas ir BA pagal BK 185 str. atsiranda už bet kokios vertės lobio pasisavinimą. Bet sistemiškai aiškinant BK 185 str. dalyku yra ne bet kokios vertės lobis, o tik didelės vertės. Pagal CK nuosavoje žemėje ar kitame nuosavybės teise radusiam asmeniui priklausančiame daikte, rastas lobis tampa jį radusio asmens nuosavybe.

2. Mokslinę, istorinę, kultūrinę reikšmę turinčios vertybės, kurias rado kaltininkas.

Didelės vertės radinys – pagal CK radiniu laikomas pamestas daiktas, kurio savininkas nežinomas. Asmuo, radęs pamestą daiktą, turi perduoti tą daiktą jo savininkui, o jei savininkas nežinomas, tai per savaitę reikia pranešti policijai. Jei asmuo radęs daiktą žino kas yra daikto savininkas, tai nebus radinys, bus paprasta vagystė. Paprastai norint patraukti žmogų atsakomybėn už radinio pasisavinimą tai reikia sulaukti savaitės. Galima situacija, kai radinį naudoja kaip nuosavą ir nepraėjus savaitei, tuomet irgi galima traukti BA pagal BK 185 str.

3. Kaltininkui atsitiktinai patekęs didelės vertės svetimas turtas. Tai yra toks turtas, kuris be kaltininko valios pasireiškimo tampa jo valdomas. Taikoma tais atvejais, kai toks turtas kaltininkui


112

patenka ir kaltininkas jį gauna neteisėtai ir nesant kaltininko tyčios. Šiuo atveju kaltininkas prieš jam gaunant tokį turtą ar šio turto gavimo metu neturi tyčios šį turtą neteisėtai užvaldyti. Būtent tyčią tokį turtą neteisėtai pasisavinti, užvaldyti pas kaltininką atsiranda tik tada, kai jis tą turtą yra neteisėtai gavęs. Taigi pagal tyčios susiformavimo laiką ši veika atskiriama nuo kitų NV nuosavybei.

Apie naminių gyvūnų priklydimą reikia per tris dienas pranešti savivaldybei ar policijai. Terminai svarbūs sprendžiant dėl BA. Žmogus negali tokiais gyvūnais naudotis saugojimo tikslais. Bet yra išimtys (jei yra karvė, tai nejau tris dienas jos nemelši). Su bitėm yra smagiausia: bičių savininkas turi teisę persekioti bičių spiečių (dar neaišku kas ką persekioja) netgi svetimoje žemėje, bet praranda teisę į spiečių jei nepersekioja 24h. Žodis bičiulis kilęs iš bičių. Jei mano bičių spiečius atskrido pas kaimyną, tai spiečius jau tampa jo nuosavybe, o mes tampame bičiuliais (nes pasidalinome bitėmis). Armanui tai pasakojo senelis, sako, kad čia rimtai.

Anekdotas: vyras sako: „mano žmona išprotėjo“. Klausia kodėl. Sako: „balti žirgai po kambarį skraido, o ji jų nemato“ .

Šio nusikaltimo dalyku negali būti laikomas be priežiūros paliktas daiktas, kai kaltininkas žino apie šį faktą. Pačia bendriausia prasme šitas nusikaltimas pasireiškia minėtų dalykų pasisavinimu. Šio straipsnio prasme tai yra neteisėtas minėtų dalykų valdymas. Kaltininkas su minėtais daiktais pradeda neteisėtai elgtis kaip su nuosavais daiktais.

Yra nuomonė, kad kai asmuo žino rasto daikto savininko asmenybę, tai bus vagystė, o jei nežinoma savininko asmenybė, tai bus radinio pasisavinimas.

Objektyvioji pusė

Šis nusikaltimas yra padaromas aukščiau paminėtų daiktų pasisavinimu. Dėstytojas mano, kad šis nusikaltimas padaromas tik aktyviais veiksmais. Tai yra, kai minėtais daiktais kaltininkas pradeda naudotis kaip su nuosavais. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas pradeda naudotis tais daiktais kaip su nuosavais. „Nuosavumas“ pasireiškia tuo, kad kaltininkas nežada daikto grąžinti savininkui.

Jei praėjus daikto grąžinimo terminui kaltininkas jo negrąžino, tai nusikaltimas laikomas baigtu. Nusikaltimas gali būti laikomas baigtu ir anksčiau (rado radinį, tą pačią minutę). Pavyzdžiui, avis atbėgo, avį ant iešmo ir jau valgo, tai čia jau bus baigtas nusikaltimas.

Skambina į oro uosto informaciją, klausia kiek laiko skrenda lėktuvas iš Vilniaus į Afrikos respubliką. Minutelę... „Ačiū“ (ir padeda ragelį) .

Subjektas

Fizinis pakaltinamas asmuo nuo 16 metų. Jei radinį pasisaviną atitinkamas valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas savo tarnyba, tai kaltininko veika kvalifikuojama kaip nusikaltimas valstybės tarnybai (piktnaudžiavimas pagal BK 228 str.).

Subjektyvioji pusė



113

Atribojimo klausimai. Praktikoje kildavo problemų kaip atriboti atsitiktinai patekusio daikto pasisavinimą. Ateina į parduotuvę, duoda 30 Lt, jam grąžina 300 Lt. Mato, kad tie pinigai yra duodami neteisėtai, juos paima, veika bus kvalifikuota kaip svetimo turto įgijimas apgaule. Svarbiausias principas, kad jeigu kaltininkas iki to daikto, kuris jam atsitiktinai patenka gavimo momento suvokia, kad tas daiktas/turtas jam nepriklauso ir vis tiek jį pasisavina, tai bus kaip sukčiavimas pagal BK 182 str. Jei kasininkė supainioja ir vietoj 500 Lt duoda 1000 Lt, jei suvokia, kad tie pinigai nepriklauso, tai jau nebus atsitiktinai patekęs daiktas, tai jau bus apgaulė, todėl sukčiavimas. O jei nepamatai, kad gauni 1000 Lt, o pamatai vėliau, tai bus atsitiktinai patekęs daiktas. O apgaulės panaudojimas ar turi būti priežastiniame ryšyje? Šiuo atveju apgaulė nėra suklaidinimas, čia yra konkliudentiniais veiksmais.

Sukčiavimo atveju prašo paskolint 10 000 Lt, parduos butą – grąžins. Kada galima traukti BA už sukčiavimą? Tik tada jei bus įrodyta, kad paskolos ėmimo metu jos net nebuvo galvojama grąžint. LAT išaiškino, kad inkasacinė mašina yra saugykla, tai ir „mersedesas“ ir „moskvičius“ bus saugykla.

Kita problema aptarta komentare, Abramavičius pritaria nuomonei. Galima rasti daiktus išimtus iš civilinės apyvartos (sprogmenis, narkotikus). Jie gali būti didelės vertės („Maximoje“ kulkosvaidžiai guli po prekystaliu ). Kieme randame ginklą, paimame ir pasisaviname. Tai bus ne sutaptis radinio pasisavinimo ir neteisėto disponavimo šaunamojo ginklo. Sunkesnis apima lengvesnį, taip suformavo LAT praktika, atsakomybė bus tik už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu.

TURTINĖS ŽALOS PADARYMAS APGAULE (BK 186 STR.). EGZAMINE NEBUS.

Normą taiko, kai žmogus kavinėje užsisako, gerai pavalgo ir dingsta neužsimokėjęs. Tai yra kai apgaule vengia atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Arba važiuoja su taksi, sustoja taksi ir pabėga. Nors tai visiškai galėtų atitikti sukčiavimo požymius. Bet minėtose situacijose teismai dar BK 186 str. taiko. Šiaip mirusi norma.

Jeigu lyginti šį nusikaltimą su kitais nusikaltimais nuosavybei, tai reikia paminėtai tai, kad šio nusikaltimo specifika yra ta, jog kaltininkas šiuo atveju praturtėja neteisėtai išlaikydamas pas save turtą, kuris turi būti perduotas nukentėjusiajam.

Objektas

Pagrindinis ir tiesioginis - visų rūšių nuosavybė. Papildomu objektu yra atsiskaitymų tvarka tarp paslaugų teikėjų ir jų gavėjų.

Dalykas – tai prekės ar pinigai, kurių negavo nukentėjusysis. Teoriškai dalyku gali būti ir nekilnojamasis turtas.

Objektyvioji pusė

Ją apibūdina:

1. Veika. Šiuo atveju veika padaroma neveikimu. Bendriausia prasme kaltininkas neatlieka tam tikrų veiksmų, kuriuos jis privalėjo ir galėjo atlikti. Yra atitinkamos alternatyvios veikos:

a. Vengimas atsiskaityti už atliktus darbus; b. Vengimas atsiskaityti už perduotas prekes;


114

c. Vengimas atsiskaityti už suteiktas paslaugas; d. Vengimas mokėti privalomas įmokas.

2. Veikos padarymo būdas. Aukščiau paminėtos veikos yra daromos naudojant apgaulę. Jei nėra apgaulės, tai nebus šio nusikaltimo. Čia apgaulė yra nukreipta ne užvaldyti turtą, bet siekiant tą turtą išlaikyti, siekiant išvengti tam tikrų mokėjimų. Šis nusikaltimas bus ir tuo atveju, kai asmuo apgaulę panaudoja sumokėti tik dalį privalomų mokėjimų;

3. Padariniai. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kitam asmeniui padaroma turtinė žala. Kai apgautam asmeniui padaroma nedidelė turtinė žala, tai veika pripažįstama baudžiamuoju nusižengimu pagal straipsnio antrąją dalį. Turtinė žala gali būti padaroma tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui. Sąvoka nedidelė turtinė žala negali būti tapatinama su nedidelės vertės turtu pagal BK 190 str., bet pirmiausia reikia atsižvelgti į piniginę žalos išraišką. O po to į asmenį: ar fizinis asmuo, ar JA, nukentėjusiojo turtinę padėtį;

4. Priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Jis turi būti visada nustatomas.

Subjektas

JA ir FA nuo 16 metų.

Subjektyvioji pusė

Gali būti padaromas tiek netiesiogine, tiek tiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslai nėra būtini požymiai.

TURTO SUŽALOJIMAS AR SUNAIKINIMAS TYČIA (BK 187 STR.). SAVARANKIŠKAI

Seminaras

Komentare BK 187 str. kyla nuo 1 MGL. Pradžioje komentaro parašyta 3 MGL, bet kyla BA nuo 1 MGL, tiesiog baudžiamasis nusižengimas, o nuo 3 MGL ir nusikaltimas. Santykis su viešosios tvarkos pažeidimu, jei iki 1 MGL, tai viešosios tvarkos pažeidimas viską apima, vėliau turi būti sutaptis, iš sutapties kvalifikuojamos veikos.

Suoliukas parke yra įrenginys ar agregatas?

Kai kuriais atvejais savo turto sunaikinimas ar sugadinimas gali būti kvalifikuojami pagal kitus BK straipsnius. Tam tikrais atvejais atsakomybė gali atsirasti pagal kitus kriterijus. Tai gali būti sukčiavimas (norint gauti draudimą) ar pan.

BK kai kuriuose straipsniuose yra numatyta BA už tam tikrų specifinių daiktų sunaikinimą ar sugadinimą. Pvz. BK 280 str., kur numatyta atsakomybė už tam tikrų transporto kelių ar juose esančių įrenginių sugadinimą. BK 303 str. už dokumentų sunaikinimą. Kai bus uždavinys pažiūrėti ar sunaikintas daiktas nėra kito nusikaltimo dalykas.

Kai padegti nėra kam, o kai pasišildyti – visi subėga .

Objektas


115

Pagrindinis ir tiesioginis yra nuosavybė.

Dalykas – tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis svetimas turtas. Jeigu kaltininkas sunaikina ar sugadina savo turtą, tai kaltininko veika gali būti tam tikrais atvejais kvalifikuojama tik pagal kitus BK straipsnius (sukčiavimas ir kt.).

Dalyku nėra turtas, kurio sunaikinimas ar sugadinimas sudaro savarankišką NV sudėtį (BK 127 str., 220 str., 280 str.).

Sunaikintas ar sugadintas turtas turi turėti tam tikrą materialią vertę ir savininką. ATPK 503 str. numatyta atsakomybė, kai nukentėjusiam padaroma nežymi žala.

Objektyvioji pusė

Gali būti padaromas veikimu ar neveikimu. Materiali nusikaltimo sudėtis. Laikomas baigtu nuo to momento, kai turtas yra sunaikintas ar sugadintas (atsirado padariniai). Neveikimas yra tada, kai tyčia nesilaikoma tam tikrų saugumo taisyklių arba tyčia nesiimama reikiamų turtui išsaugoti veiksmų.

Šis nusikaltimas padaromas dvejomis alternatyviomis veikomis:

1. Svetimo turto sunaikinimas. Jis pasireiškia tuo, kad dėl tam tikro veikimo ar neveikimo turtas praranda savo ekonominę bei ūkinę vertę ir jo negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį. Esant turto sunaikinimui jo vartojamosios savybės negali būti atkurtos. Turtas gali būti fiziškai sunaikinamas, kai jo nebelieka, o kitas atvejis yra tas, kad jis fiziškai išlieka, bet praranda savo vartojamąsias savybes;

2. Svetimo turto sugadinimas. Tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis dalinai tampa netinkamu naudoti pagal tikslinę paskirtį. Šiuo atveju vartojamosios savybės paprastai gali būti atkuriamos.

Subjektas

Pagal pirmąją straipsnio dalį atsako asmuo nuo 16 metų. Pagal antrąją dalį atsako asmuo nuo 14 metų.

Subjektyvioji pusė

Padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.

KVALIFIKUOJANTYS POŽYMIAI

1. Šį nusikaltimą kvalifikuoja turto sunaikinimas ar sugadinimas visuotinai pavojingu būdu. Tai toks būdas, kuris paprastai kelia grėsmę žmonių sveikatai ar gyvybei. Jei sunaikinant ar sugadinant žūva žmonės, tai priklausomai nuo kaltininko santykio su atsiradusiais padariniais galimi įvairūs BA už tą veiką variantai. Vien tai, kad turto naikinimo būdas yra visuotinai pavojingas savaime nesuponuoja kaltininko atsakomybės pagal šio straipsnio 2 d. Šitas požymis yra tada, kai naikinant ar gadinant svetimą turtą panaudojamas toks jo naikinimo ar gadinimo būdas, kuris kelia grėsmę bent vieno žmogaus gyvybei. Jei susprogdini automobilį poligone, tai viskas tvarkoj, o jei gatvėje prie žmonių tai jau bus BA. Teisme buvo byla, kai susproginto naktį, tai pripažino visuotinai pavojingu būdu, nes vis tiek vieša vieta, galėjo eiti žmonės;


116

2. Sugadinami tam tikri daiktai, kurių sugadinimas kelia grėsmę žmonių sveikatai ar gyvybei. Tai atvejai, kai išardomas ar sugadinamas įrenginys ar agregatas, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės;

3. Didelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas; 4. Didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės vertės turto sunaikinimas ar sugadinimas.

NUSIKALSTAMU BŪDU GAUTO TURTO ĮGIJIMAS ARBA REALIZAVIMAS (BK 189 STR.). EGZAMINE NEBUS

Objektas

Pagrindinis tiesioginis objektas yra nuosavybė.

Dalyko specifika leidžia šį nusikaltimą nuo kitų nusikaltimų.

Dalyku yra ne bet koks turtas, bet turtas gautas atitinkamu būdu – nusikalstamu būdu. Yra nesvarbu, dėl kokios nusikalstamos veikos yra gautas tas turtas.

Ar dalyku gali būti turtas, kuris yra pagamintas nusikalstamu būdu? Dėstytojas mano, kad gali būti, bet nėra užtikrintas.

Objektyvioji pusė

Pasireiškia alternatyvių veiksmų padarymu:

1. Tokio turto įgijimas. Tai tokio turto gavimas įvairiais būdais: perkant, dovanojant, mainant ir pan. Gali būti įgyjamas ir už atlygį ir be jo;

2. Tokio turto naudojimas. Tai tam tikras disponavimas šiuo turtu savo nuožiūra; 3. Tokio turto realizavimas. Tai atlygintinas ar neatlygintinas tokio turto perdavimas tretiesiems

asmenims. Kaltininkas neturi pažadėti tą turtą realizuoti iki nusikaltimo darymo.

Tai formali sudėtis. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas atlieka bent vieną iš alternatyvių veiksmų

Subjektas

JA ir FA nuo 16 metų.

Subjektyvioji pusė

Padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi žinoti, kad jo įgytas, naudojamas ar realizuotas turtas buvo gautas nusikalstamu būdu.

N U S I K A L T I M A I I R B A U D Ž I A M I E J I N U S I Ž E N G I M A I E K O N O M I K A I I R V E R S L O

T V A R K A I ( X X X I S K YR I U S ) .


117

Įvadinės pastabos dėl pavadinimo. Anksčiau galiojusiame BK ši veikų grupė buvo įvardinta kaip ūkiniai nusikaltimai. Abramavičius mano, kad tas pavadinimas tiksliau atspindėjo šių NV esmę. Dabar lyg ir pasakyta, kad šiais nusikaltimais galima kėsintis arba į ekonomiką, arba verslo tvarką. Kėsinantis į ekonomiką savaime ir pažeidžiama verslo tvarka.

Situacija: konkurentas pasako, kad bankas ar draudimo bendrovė yra blogoje finansinėje būklėje, greitu metu bankrutuos. Žmonės bėga pasiimti indėlius, nuraukti draudimo sutartis. Pasirodo, kas pasakė tai padarė tyčia. BA nebus, šmeižimo būti negali, turto sunaikinimas ar sugadinimas negali būti. Vokietijos, Austrijos BK yra atsakomybę už melagingos informacijos apie ūkinio subjekto veiklą, padarius didelę žalą.

KONTRABANDA (BK 199 STR.)

Reikia pasižiūrėti 2003 m. gruodžio 29 d. LAT senato nutarimą Nr. 43 „dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“. Dėl kontrabandos viso buvo visi trys senato nutarimai, minėtas yra naujausias.

Kontrabandos latentiškumas didelis, labai paplitęs nusikaltimas.

Kontrabanda pačia bendriausia prasme yra daiktų, privalomų pateikti muitinei neteisėtas gabenimas per Lietuvos valstybės sieną. Neteisėtu yra pripažįstamas toks šių daiktų gabenimas, kai šie daiktai gabenami arba apeinant muitinės postus, arba per muitinės postus, bet juos nuslepiant nuo muitinio tikrinimo.

BK 199 str. įtvirtinta pagrindinė ir kvalifikuota kontrabandos sudėtys.

Objektas

Pagrindinis tiesioginis kontrabandos objektas yra prekių, privalomų pateikti muitinei gabenimo per LR sieną, tvarka. Papildomu kontrabandos objektu yra finansų sistema. Kontrabandininko tikslas yra išvengti muito mokesčių.

Dalykas:

1. Privalomi pateikti muitinei daiktai, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Pinigai yra daiktai šio straipsnio prasme. Iki Senato nutarimo kilo ginčas, kad pagal CT objektas yra daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai ar kitas turtas. Teismuose advokatai teigė, kad kontrabandos dalyku pagal BK 199 str. 1 d. nėra pinigai, kadangi daikto sąvokos neapima pinigų, remiantis CT. Senatas išaiškino, kad šio straipsnio prasme daiktai yra visi materialūs objektai pagal galiojančius teisės aktus privalomi pateikti muitiniam tikrinimui. Šio nusikaltimo dalyku minėti daiktai yra tik tada, kai jų vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Jeigu šių daiktų vertė neviršija šios sumos, tai kaltininkas atsako ne pagal BK, o pagal ATPK 210 str. Tokių daiktų vertė apskaičiuojama pagal jų turtinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Šaldytuvų vertė 20000 Lt, o dar už mokesčius 5000 Lt, tai tada jų vertė pagal tokį aiškinimą bus 25000 Lt.

2. Pagal šio straipsnio 1 d. kontrabandos dalyku taip pat yra kilnojamosios kultūros vertybės ar antikvariniai daiktai, nepriklausomai nuo jų vertės.

Objektyvioji pusė

Pačia bendriausia prasme kontrabanda pasireiškia neteisėtu, minėtų daiktų gabenimu per LR valstybės sieną. Kontrabanda padaroma tik aktyviais veiksmais, neveikimu negali. Minėtų daiktų gabenimo būdai gali


118

būti labai įvairūs, kvalifikavimui reikšmės neturi. Teismų praktikoje minėtų daiktų gabenimas suprantamas kaip bet koks jų transportavimas per LR sieną. Gabenimas gali būti ir vamzdeliais. Lietuvą ir Rusiją skiria Nemunas, tai „ichtiandrai“ dugnu ir pravaro. Arba vienas stovi Rusijos pusėje, paleidžia plaustelį, o kitas su lazdele pasiima, žinodami srovės. Ichtiandrai, kai perplaukia iš Lietuvos į Rusiją, paslepia krūmuose ir parplaukia. Praktikoje rimta problema, kad mato, kad eina žmogus pasiimti daiktų, o jis sako, kad išėjo pasivaikščioti. Sunku įrodyti, kad jis atėjo tų prekių. Jei įrodai, tai kyla problema kaip kvalifikuoti tą veiką. Jis negabeno, tiesiog atėjo, pasiėmė.

BA pagal BK 199 str. atsiranda ne už bet kokį gabenimą, bet tik už neteisėtą minėtų daiktų gabenimą per LR sieną. Neteisėtu pripažįstamas minėtų daiktų gabenimas, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant. Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai pavyzdžiui, kontrabandos dalykas gabenamas ne per muitinę, arba per muitinę, tačiau šiuos daiktus paslepiant atitinkamuose jų aptikimą apsunkinančiose vietose. Vietos apsunkinančios daiktų aptikimą yra ir tos vietos, kuriose daiktai nėra įprastai gabenami. Pavyzdžiui, daiktus sudeda ne į bagažinę, o po sėdyne. Kartais būna, kad pradeda tikrinti muitininkai ir randa kontrabandines prekes, sako, kad užmiršo pasakyti, jog veža 10 000 pakelių, 100 litrų degtinės. Tai yra paprastai tie atvejai, kai siekiant išvengti muitinės kontrolės, muitinei pateikiami neteisingi duomenys apie gabenimas prekes, pavyzdžiui, suklastojamos muitinės deklaracijos. Kyla klausimas kaip kvalifikuoti asmens, kuris pateikė deklaracijas muitinei, veiką? Jei asmuo, gabendamas kontrabandos dalyką pats dokumentų neklastojo, o tik pateikė suklastotą deklaraciją muitininkui, tai kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 199 str. Tačiau jei asmuo darydamas kontrabandą pats suklastojo muitinės deklaraciją ar kitą dokumentą ir jį pateikia muitinei, tai jo veika kvalifikuojama kaip kontrabandos ir dokumento suklastojimo (BK 300 str.) sutaptis. Kontrabandos dalyku gali būti kilnojamosios kultūros vertybės ar antikvariniai daiktai. Šių daiktų gabenimas per LR sieną pripažįstamas neteisėtu, kai šie daiktai gabenami per LR sieną neturint leidimo. Pagal mūsų teisės aktus, kilnojamųjų vertybių ar antikvarinių daiktų gabenimui reikia turėti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos leidimą.

Antikvariniai daiktai – nepriklausomai nuo jo išliekamosios vertės senesni nei 50 m. Pagal galiojančius teisės aktus norint leidimo gabenti per LR sieną reikia tik tiems antikvariniams daiktams, kurie yra senesni kaip 100 m. (nurodyti viename iš Vyriausybės nutarimų).

Kaip vertinti tuos atvejus, kai turi leidimą gabenti per valstybės sieną, bet tuos daiktus gabena slėpdami nuo muitinės. Turėtų būti kontrabanda pagal BK 199 str., nors čia diskutuotina pozicija.

Kontrabanda yra formali nusikaltimo sudėtis. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo minėtų veiksmų atlikimo momento, padariniai yra už šio nusikaltimo sudėties ribų. Laikomas baigtu, kai 1) kaltininkas nepateikė daiktų muitinės kontrolei arba 2) šios kontrolės išvengė, arba 3) minėtas vertybes gabeno neturėdamas leidimo.

Kontrabandos baigtinumas priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių:

1. Kontrabandos dalyko gabenimo būdo (pagrindinis); 2. Daiktų, gabenamų per valstybės sieną, deklaravimo formos (papildomas).

Kontrabandos dalykas gali būti gabenamas ne per muitinių postus (apeinant, apibėgant, apskrendant, etc.). Šiuo atveju nusikaltimas yra laikomas baigtu nuo tų daiktų patekimo į LR valstybės pasienio juostos ribas momento.


119

Kai kontrabandos dalykas gabenamas per muitines, panaudojant suklastotus dokumentus (muitinės deklaracijas), tai kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo tokių suklastotų dokumentų pateikimo muitinei momento. Sudėtingiausias atvejis yra tada, kai kontrabandos dalykas yra gabenamas per muitinės postus, slepiant jį vietose, apsunkinančiose jo aptikimą. 1997 m. Senato nutarime (pirmame dėl kontrabandos) buvo suformuota įdomi taisyklė. Kai daiktai gabenami slėptuvėse, tai veika laikoma baigtu nusikaltimu nuo tų daiktų aptikimo momento. Neaptikai – veika nebaigta. 1998 m. tai pataisė, suprato, kad nesąmonę parašė.

Iš gamyklos darbininkas išvažiuoja su smėlio karučiu, kelis kartus. Sargybiniai žino, kad vagia, bet nežino ką. Išnagrinėja tą karutį, iškasa smėlį, praleidžia. Išvažiuoja 10 kartą. Pasigauna sako, kad nieko nedarys, tegult tik pasako, ką pergabena. Darbininkas atsako, kad karučius.

Baigtinumas priklauso nuo deklaravimo formos. Pagal galiojančius teisės aktus yra trys deklaravimo formos: žodžiu, raštu ir veiksmu. Baigtas nuo deklaracijos pateikimo momento. Yra žalias kanalas, raudonas kanalas. Jei įeini į žalą kanalą, tai pasakai veiksmu, kad deklaruojamų prekių neturi. Stovi gale muitininkas prie žalio kanalo ir klausia ar turi deklaruojamų daiktų. Iš tikro klausti nereikia, nes veiksmu pasakai, kad neturi deklaruojamų prekių. Jei deklaravimas žodžiu, tai nuo momento, kai pasakai, kad neturi deklaruojamų prekių.

Subjektas

Tiek pagal 1 d., tiek pagal 2 d. subjektu gali būti FA nuo 16 m. amžiaus ir JA.

Subjektyvioji pusė

Tyčinis, padaromas tik tiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslai gali būti įvairūs, kvalifikavimui reikšmės neturi. Paprastai kaltininkas siekia pasipelnyti.

2 d.

Objektas

Pagrindinis tiesioginis objektas – 199 str. 2 d. numatytų daiktų gabenimo per LR sieną tvarka.

Papildomu šio nusikaltimo objektu gali būti ir visuomenės saugumas, žmonių sveikata ir net gyvybė, kadangi pagal 2 d. baudžiama už itin pavojingų ginklų gabenimą per Lietuvos valstybės sieną.

Abramavičiaus studijų laikais fakultete buvo karinė katedra, dieną per savaitę eidavo ten, žygiuodavo, šaudydavo į taikinius. Vasarą būdavo „zborai“, būni 2 mėn. po to gauni laipsnį motorizuotų pėstininkų. Praktikuodavosi ir su skeveldrinėmis granatomis (citrininės), jaunesnis kolega granatą pasisavino, pasidėjo po pagalve, vyresni matė, kad granatų trūksta (nes už panaudotą turėjai atiduoti žiedą), ryte padarė kratą, rado. Visi palapinėje kartu miegoję (dar 14 žmonių) buvo išbalę.

Dalykas

Expressis verbis tiesiogiai įvardintas šio straipsnio 2 d. Tam tikri daiktai, kurių civilinė apyvarta yra ribota ar išimti iš civilinės apyvartos ir jie yra paprastai susiję su padidintu pavojumi visuomenės saugumui. Sąrašas yra baigtinis, per egzaminą nereikės. Buvo byla, kai teismas nuteisė asmenį už dujų balionėlio gabenimą, bet apygardos teismas pripažino, kad ašarinis dujų balionėlis neatitiko pavojingos medžiagos sąvokos.


120

Objektyvioji pusė

Baudžiamoji atsakomybė pagal šio straipsnio 2 d. atsiranda ne tik už minėtų daiktų gabenimą nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip jų išvengiant, bet ir už minėtų daiktų gabenimą neturint leidimo juos gabenti. Už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, narkotinėmis medžiagomis atskiruose BK straipsniuose numatyta BA. Paradoksas pagal teismų praktiką. Pasiimamas šaunamas ginklas, laikomas nelegaliai be leidimo, važiuoja į Rusiją. Sulaiko muitinėje, randa ginklą, tai veiką kvalifikuoja ne tik kaip kontrabandą, bet ir kaip neteisėtu disponavimu šaunamuoju ginklu. Bendra taisyklė, kad jei asmuo bent trumpai gabena ir per LR teritoriją prieš jas pergabendamas per Lietuvos valstybės sieną, tai jo veika kvalifikuojama kaip kontrabandos ir neteisėto disponavimo minėtais daiktai sutaptis.

Kontrabanda gali būti padaroma kitokiu būdu, kai kontrabandos dalykas gabenamas apeinant muitines. Dar neteisėtai pereina valstybės sieną, praktikoje siūloma kvalifikuoti kaip kontrabandas ir neteisėto valstybės sienos perėjimo sutaptį pagal BK 291 str. Abramavičius nesutinka su samprotavimu, nes šiaip neteisėtas sienos perėjimas tampa kontrabandos būtinu dalyku. Daugelyje ES valstybių nėra BA už neteisėtą sienos perėjimą (baudžiamas laisvės atėmimu iki 2 m.). Pagal ankstesnį BK buvo pakartotinumas ir buvo baudžiama iki 6 m.

Buvo situacija, kad iš vieno Lietuvos piliečio pabėgo arklys į Baltarusiją. Nubėgo kelis šimtus metrų už Lietuvos sienos. Lietuvos pilietis nuėjo pasiėmė arklį, atvažiavo pasieniečiai, pilietis sako, kad arklį parsiveda, o pareigūnai sako, kad padarė NV ir dar yra pakartotinumas (perėjo pirmyn ir atgal). Teismai pritaikė būtinąjį reikalingumą, pasakydami, kad arklys svarbesnis .

Vienas vyras sako draugui „Tu su mano žmona miegi“. Atsako: „ne, čia tu su ja miegi“ .

Seminaras

Pagal 1992 straipsnį ar galima laikyti daugiau nei 100 litrų vyno, 20 litrų spiritinio gėrimo ir t.t. jei yra ne iš ES šalies. Ar įvežti iš kitos valstybės gali tiek pat kiek iš ES?

Valstybės sienos perėjimas lyg ir įeina į nusikaltimo turinį, veiksmai. Pagal turinį yra visumos ir dalies konkurencija. Aidukas mano, kad pozicija priimtinesnė yra komentare. Atsargiai vertinti Abramavičiaus nuomonę.

Su dalykais gali būti situacijų, kai gabenami kultūriniai, antikvariniai daiktai ir jų vertė viršija 250 MGL, bet jie pateikiami muitinei neturint atitinkamos institucijos leidimo. Petraitis (žymusis australas milijonierius, kandidatavo į Prezidento postą) supirkinėjo antikvarinius dalykus Lietuvos teritorijoje ir mėgino išvežti be leidimo. Jam buvo prasidėjusi byla, bet jis sugebėjo apsiginti ir byla buvo nutraukta.

Jei vaistų įvežimas, tai žiūrima į vaisto sudėtį. Praktika pradžioje buvo žiauri, visas senutes buvo baudžiama už kontrabandą, dabar žiūrima ar tai buvo reikalinga gydymui, ar turimas receptas. Jeigu vaistų sudėtyje yra stipriai veikiančių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tai jų pateikimas pripažįstamas kontrabanda. Tezapamas – turi narkotinių medžiagų. Jei nežino, kad preparate yra narkotinės, psichotropinės medžiagos, tai žiūrime į subjektyvią pusę, jei jis nesuvokia, tai trūksta intelektualinio tyčios momento, trūksta sudėties. Jis turėtų motyvuotai tai pagrįsti.

Reikia skirti kontrabandoje, kad nustatoma turto vertė pagal muitinio tikrinimo kainas, jos skiriasi nuo parduotuvių iki 20-30%. Prekių kartais būna daug, bet kai suskaičiuoji viską, tai gaunasi administracinės teisės pažeidimas. Žiūri ne mažmeninėmis kainomis, o muitine verte (paprastai mažesnė kaina).


121

Praktikoje kontrabandai naudojama Rusija ir Baltarusija. Dėl 1991 praktiškai problema išsisprendžia, nes iš ES vežti į Lietuvą neapsimoka, nes ten brangiau nei čia. O jei JA, tai vežėjas turi pateikti įsigijimo dokumentus ir dokumentus, kurie patvirtina, kad prekės praėjo muitinės patvirtinimą. Lietuvos kontrabandininkai dažniausiai važinėja „Renault Espace“, „Citroen Boxer“, „Subaru Legacy“ (senas), pastarosios pradėjo per daug traukti muitininkų dėmesį.

Kai nepavyksta įrodyti, kad asmenys pergabeno daiktus per valstybės sieną, taikomas BK 1992 straipsnis. Gali būti 1992 ir 200 str. sutaptis, nes vienas įpareigoja pateikti muitinės tikrinimui, o kitas neišvežant prekių ar produkcijos. Jei neatvažiuoja iki muitinės, tai bus muitinės apgaulė.

Galima bandyti pervežinėti labai brangias prekes, kur Lietuvoje labai gera kaina, sudeginti vilkiką, inscenizuoti, kad su prekėm sudegė ir po to realizuoti vietinėje rinkoje. Taip išvengiama tranzitinės tvarkos.

Atrodytų lyg muitinės apgaulė yra speciali norma 200 str. atžvilgiu, kai prekės gabenamos iš ES narės per LR teritoriją ir nepateikiamos muitinės kontrolei. Jei vežamos prekės iš kitų valstybių ir nepateikiamos muitinės kontrolei ir neišvežamos iš muitinės teritorijos, tai turėtų būti 200 str. Toks aiškinimas yra slidus ir rimtas. Muitinis tikrinimas susidaro iš kelių etapų. Ne visos prekės tikrinamos vienodai. Yra tam tikri vežėjai, žmonės, kurie suskirstyti į keletą kategorijų. Tie, kurie yra patikimi vežėjai, jų praktiškai niekas netikrina, jie atvažiuoja iki muitinės sandėlio, ten užmeta akį ir važiuoja toliau. Jei yra neaiškios operacijos, tai tada taikomos didesnės patikros procedūros, daugiau dokumentų reikalauja ir žiūri. Procedūros skiriasi, kad vienose apžiūri po kaulelį, o kitur tik užmeta akį.

Kas ir kur uždeda banderoles?

Kontrabanda yra gerai, kai apariame santykį su dokumento klastojimu ir jo panaudojamu. Kitose sudėtyse yra sąvokos panaudojimas suklastotų dokumentų, tai yra tik jų panaudojimas, suklastojimas neįeina į sudėtį. Sukčiavimas, kontrabanda, iš dalies vagystė – šiais atvejais kai dokumentų klastojimas yra kito nusikaltimo sudėties požymis, tai panaudojimas tokio dokumento savarankiškai nėra kvalifikuojamas ir yra vertinamas pavojingesnio nusikaltimo kontekste. O paties dokumento pagaminimas yra kvalifikuojamas savarankiškai ir užtraukia BA iš sutapties.

Doktrinoje yra diskutuotina. Visumos ir dalies konkurencija, jei būdavo variantai, kad darydamas vieną nusikaltimą kaltininkas kartu dalyvauja kito pavojingesnio nusikaltimo padaryme. Tai būtų dokumento suklastojimas ir kontrabanda. Pagal BT doktriną, tais atvejais, kai asmuo savarankiškai darydamas nusikaltimą bendrininkauja sunkiame nusikaltime, tai jam pakaktų BA už bendrininkavimą sunkesniame nusikaltime. Teismų praktika eina kita linkme.

Pagal teismų praktiką. Asmuo suklastoja dokumentą – tai būtų 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d., ir pagal 300 str. 1 d. jei jis yra suklastojęs. Doktrinoje – 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d.

Bendrininkauja didesniame nusikaltime, kuris yra prielaida padaryti nusikaltimą (pateikiant suklastotus dokumentus pergabenama kontrabanda). Išeitų, kad suklastojimas yra tik dalis kontrabandos – sankcija iki 8 m. Teismų praktika visais atvejais siūlo kvalifikuoti iš sutapties. Analogiška situacija su piktnaudžiavimu tarnyba ir kyšininkavimu. Teismų praktika visais atvejais pareigūnų veiksmus, kai jie praleidžia nepatikrinę automobilius, žmones gabenančius prekes už kyšį tokias veikas kvalifikuoja kaip kyšininkavimą ir kontrabandos sutaptį. Jei nepavyksta įrodyti kyšio gavimą, tai būtų piktnaudžiavimas, nes žinodami, kad turi tinkamai atlikti pareigas, jų neatliko.

Prekursoriai – medžiagos iš kurių gaminamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Yra sąrašai, kuriuose yra surašyti prekursoriai, juos kontroliuoja valstybė. Viena byla buvo kur per prekursorius


122

„išrišo“ stambią kuopelę. Jie ieškojo nusipirkti ir policijos pareigūnai siūlė iš jų pirkti (NV imitavimo modelis).

Akcizais apmokestinamų prekių ženklinimo tvarka nustatyta Vyriausybės nutarimu. Kiekis nustatomas dienai ar vienam pravažiavimui. Anksčiau iš Baltarusijos buvo galima vežti bloką, o dabar kas savaitę du pakelius cigarečių, litrą degtinės ir 10 l benzino. 1998 m. buvo baltarusiškas turgus Vilniuje, kur prie stoties pardavinėdavo baltarusiškus produktus, kurie buvo pigesni. Po to sugriežtino muitinės taisykles, turgus užsidarė.

Uždavinys. Ana Dimitrijeva į LR teritoriją vežė 9500 eurų 32775, kadangi norėjo greitai praeiti muitinės kontrolę, pasirinko žaliąjį kanalą, tuo parodydama, kad deklaruotinų daiktų neturi. Priėjus muitinės pareigūnui jis paprašė parodyti vežamą bagažą ir rado 32 775 litų vertės. Pagal LR įstatymus galima gabenti nepateikiant muitinės kontrolei 500 eurų (skaičiai pasenę). Ar A.D. padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 199 str. 1 d. Ar tie 500 eurų deklaruotinų turi nusimesti, ar skaičiuojama visa pinigų suma?

LAT pasakė, kad kontrabandos vertė yra visa, nereikėjo nuskaičiuoti 500 eurų. Su akcizais teismas pasakė, kad jie neturi būti įskaičiuojami.

Grynieji pinigai yra ribojami įvežimui dėl pinigų plovimo prevencijos.

Gali būti mažareikšmiškumas vertinant sudėtį. Ekonominiuose nusikaltimuose žiūrima formaliau, čia yra taisyklės ir taisyklių laikymosi pažeidimai.

/Seminaras

NETEISĖTAS PREKIŲ AR PRODUKCIJOS NEIŠVEŽIMAS IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS (BK 200 STR.)

Pasižiūrėti komentarą patiems, nes ne su visomis pozicijomis Abramavičius sutinka.

Objektas

Pagrindinis tiesioginis objektas yra prekių ar produkcijos išvežimo iš LR tvarka. Papildomas objektas – finansų sistema. Darant šį nusikaltimą siekiama išvengti tam tikrų mokesčių. Kurį laiką ši veika buvo laikoma kontrabanda. Kontrabanda yra neteisėtas tam tikrų daiktų gabenimas per LR sieną. Tai reiškia, kad arba daiktus neteisėtai įveža į Lietuvą, arba išveža. Nusikaltimo esmė, kad neišveža iš LR tų prekių, kurias turi išvežti. Pavyzdys, veža prekes iš Baltarusijos į Rusiją. Kirto Lietuvos – Baltarusijos sieną, sumoka tranzito mokestį, tačiau tas prekes į Kaliningradą neįveža, o realizuoja Lietuvoje. Taip apgauna valstybę.

Dalykas

Dalyku gali būti prekės ar produkcija, kuri pagal tranzito ar eksporto dokumentus turėjo būti išvežta iš LR.

Prekės šio straipsnio preke yra daiktai, galintys būti užsienio prekybos objektu.

Produkcija yra gamybos produktas, fizinio ar juridinio asmens per tam tikrą laiką pagamintų produktų visuma.

Šio nusikaltimo dalyku yra tik tokios prekės ir tokia produkcija, kurių vertė viršija 250 MGL sumą.


123

Objektyvioji pusė

Pasireiškia minėtų dalykų, t.y. prekių ar produkcijos neteisėtu neišvežimu per Lietuvos valstybės sieną. Nesutariama ką reiškia neteisėtai neišvežė. Galimos dvi interpretacijos:

1. Ši produkcija ar prekės apskritai nebuvo išvežtos iš Lietuvos valstybės kaip tranzitinės ar kaip eksportinės pagal tranzito dokumentus. Katedros nuomone tai yra nevisiškai teisingas interpretavimas;

2. Neteisėtai neišvežė reiškia, kad išvežant minėtus dalykus buvo nesilaikoma jų išvežimo terminų.

Teisinga nuomonė, kad gali būti tiek apskritai neišvežant tokių prekių ar išvežant pažeidžiant prekių išvežimo terminus.

Baigtinumas. Paprastai teigiama, kad šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai pasibaigus minėtų prekių išvežimo iš Lietuvos terminui, šios prekės nėra išvežamos. Nebus nusikaltimo jei asmuo pasiklydo, gaivalinė nelaimė įvyko ar kitas force majeure aplinkybės. Dėl objektyvių priežasčių nebus šio nusikaltimo sudėties. Tam tikrais atvejais šio nusikaltimo baigtinumo momentas gali būti ankstyvesnis. Tai yra atvejai, kai įvežė televizorius, per 5 d. juos išvežti, įvažiavo į Šiaulius ir antrą dieną pardavė.

NETEISĖTAS NAMŲ GAMYBOS STIPRIŲ ALKOHOLINIŲ GĖRIMŲ GAMINIMAS.. . (BK 201 STR.)

Nė vienoje ES valstybėje tokių straipsnių nėra. Daugelyje valstybių tai yra įtraukta į „vertimąsi neteisėta komercine, ūkine veikla“. Anksčiau buvo anekdotinės situacijos. Buvo Sovietmetyje naminės degtinės gaminimas ir realizavimas. Kildavo daug problemų su pilstuku, kaukoliniu, jie buvo išskirti ankstesniame BK į straipsnio 10 d. Ten buvo numatyta atsakomybė už stiprių namų gamybos alkoholinių gėrimų gaminimą. Vienu metu trys ministerijos išaiškino, kas yra „stiprus“. Tai priklauso nuo laipsnių, etilo alkoholio koncentracijos. Instrukcija atsirado, nes anksčiau žmonės, kurie gamina naminį alų buvo traukiami pagal BA (buvo nestiprus iki 5%), prilygino naminį alų degtinei.

Pagal instrukciją stipriu buvo pripažįstamas gėrimas, jei jis atitiko bent vieną iš požymių: koncentracija daugiau kaip 20%; jeigu gėrimas gaminamas pažeidžiant sanitarines higienines normas; etc. Instrukciją panaikino po metų. Jeigu „Vilniaus gamyboje“ be pirštinių gamina, atvyksta ir randa higienos pažeidimų tai jau laikoma naminės degtinės gaminimu. Dar buvo geresnis variantas. Pirmoje dalyje buvo atsakomybė už denatūruoto etilo alkoholio gamybą. Jei asmuo laiko ar gamina spiritą, kurio kiekis viršija 5 l, tai jis traukiamas BA. Trečioje dalyje buvo kvalifikuotas požymis, kad už skiedinį (kaukolinį) daugiau. Tai čia buvo jau ir už 1 l.

Prašydavo parduoti 2 l skiedinio, tai duodavo 1 l ir sakydavo pats prasiskiesk (kad nebūtų kvalifikuoto požymio). Dabar yra geriau, bet straipsniukas vis dar įdomus.

Objektas

Pagrindinis tiesioginis šio nusikaltimo objektas yra tam tikrų alkoholio produktų bei aparatų jiems gaminti gaminimo, laikymo, gabenimo ar realizavimo tvarka.

Dalykas yra specifinis, leidžia šį nusikaltimą atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų. Dalyku yra:


124

1. Namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai (sąvoka yra alkoholio kontrolės įstatyme). Namų gamybos stiprus alkoholinis gėrimas yra fizinio asmens pagamintas alkoholinis gėrimas. Juridinis asmuo negali pagaminti, bet teismų praktikoje, jei tokį gėrimą pagamino juridinis asmuo, tai atsakomybė iškyla ne pagal šį straipsnį, o pagal BK 202 str. (neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar kita veikla). Namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai yra alkoholiniai gėrimai, kai iš atitinkamų produktų raugo distiliavimo ar natūralaus rūgimo būdu yra išskiriamas etilo alkoholis. Paprastai tokių gėrimų gaminimui naudojami produktai turintys daug angliavandenių. Namų gamybos stipriais alkoholiniais gėrimais yra pripažįstami tik tokie alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 18%.

2. Dalyku gali būti nedenatūruotas, denatūruotas ar techninis etilo alkoholis (spiritas). Tai yra atitinkami alkoholio produktai, lemiantys žmogaus priklausomumą nuo jų. Denatūruotas etilo alkoholis yra alkoholio produktas, turintis daugiau nei leidžiama priemaišų kenksmingų, žalingų žmogaus sveikatai. Techninis etilo alkoholis, tai produktas, kuris nėra tinkamas vidiniam naudojimui, bet naudojamas techniniams tikslams (automobiliams naudojamas antifrizas).

3. Dalyku yra minėtų alkoholio gėrimų ar alkoholio produktų skiediniai, mišiniai. Tai spiritas skiestas sultimis ar sultys, skiestos spiritu. LAT išaiškino, kad šio nusikaltimo dalyku yra tik tokie skiediniai, mišiniai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 18%.

4. Dalyku yra aparatai namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti. Gali būti specialiai tam tikslui pagaminti aparatai, ar šiam tikslui pritaikyti.

Šio nusikaltimo dalyku negali būti namų gamybos alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 18%. Ar namų gamybos trauktinės, ar užpiltinės yra šio nusikaltimo dalyku? Jos yra gaminamos arba spirito pagrindu, arba degtinės pagrindu. Problemų nekyla jei trauktinės ar užpiltinės gaminamos naminės degtinės pagrindu, ar neteisėtai įgyto spirito pagrindu – būtų kaip skiedinių gaminimas. Bet čia diskutuotina pozicija. Atsakomybė pagal šį straipsnį atsiras, jeigu jų gaminimui naudojama naminė degtinė ar neteisėtai įgytas spiritas. Probleminis klausimas jei parduotuvėje nusipirks degtinės ir jų pagrindu padarys „užtrauktinės“ ar trauktinės. Tai neturėtų atsakyti pagal šį straipsnį.

Pagal šio straipsnio pirmąją dalį BA atsiranda nepriklausomai nuo pagamintų, laikytų, gabentų ar realizuotų alkoholio produktų kiekio. Šio nusikaltimo objektyviąją pusę apibūdina tam tikri alternatyvūs veiksmai:

1. Minėtų alkoholio produktų ar aparatų jiems gaminti, gaminimas iš tokių produktų, turinčių daug angliavandenių, kai yra išskiriamas etilo alkoholis. Jis gali išsiskirti raugą distiliuojant ar kitu būdu. „Broga“ Lietuvoje vadinamas arba stiprus alus, arba raugas (Abramavičius iš Zarasų). Taip pat gaminimas gali pasireikšti (kai kalbame apie skiedinius ar mišinius) minėtus alkoholio produktus sumaišant su kitais skysčiais arba tarpusavyje. Aparatų gaminimas gali pasireikšti arba konstruojant tam tikrus įrengimus minėtų alkoholio ar produktų gaminimui, ar pritaikant esamus įrenginius. Įstatymų leidėjas apibūdinamas atitinkamų veikų objektyviąją pusę kartais naudoja sąvoką „gamino“ (BK 201 str. 1 d.), o kartais „pagamino“ (BK 201 str. 2 d.). Sąvokos BT prasme nėra sinonimai. Jos suponuoja skirtingą veikų baigtinumo momentą. „Gamino“ – nusikaltimas laikomas baigtu nuo gamybos proceso pradžios. Sąvoka „pagamino“ reiškia, kad nusikaltimas laikomas baigtu nuo tam tikro rezultato pasiekimo.

Jei naminukė gera turi būti duonos kvapas (nereikia užkąsti) . Kai nagrinėsime BK 213 str. nusikalimas bus laikomas baigtu, kai bus pagamintas bent vienas netikras lito banknotas.


125

2. Minėtų alkoholio produktų ar aparatų laikymas. Turėjimas apibrėžtoje vietoje ir turėjimas savo žinioje;

3. Minėtų nusikaltimo dalykų gabenimas. Tai yra jų transportavimas bet kokiu būdu. Tai gali būti pervežant, persiunčiant, pernešant (nagrinėjome prie kontrabandos);

4. Minėtų nusikaltimo dalykų realizavimas. Tai yra minėtų dalykų atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas tretiesiems asmenims. Praktikoje kyla klausimas, kad formuluotė realizavimas apima tik atlygintinius dalykų perdavimo tretiesiems asmenims būdus. Dovanojimas tokiu atveju neturėtų užtraukti BA pagal šį straipsnį. Abramavičius mano kitaip - neatlygintinas irgi turėtų užtraukti BA.

BA pagal BK 201 str. 1 d. atsiranda tik tada, kai minėti veiksmai daromi neteisėtai, t.y. pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Lietuvoje apskritai draudžiama gaminti namų gamybos stiprius alkoholio gėrimus ar aparatus jiems gaminti. Pats faktas yra laikomas neteisėtu. Jei kalbame apie denatūruotą, nedenatūruotą ar techninio etilo alkoholio gaminimą, tai šį gėrimą gali gaminti, realizuoti, gabenti, laikyti įmonės, turinčios tam licenciją. Kai kalbame apie etilo alkoholį neteisėtu gaminimu, realizavimu, gabenimu pripažįstamos tokios veikos, kai tai daroma neturint leidimo.

Kuo skiriasi neatlygintinis davimas nuo dovanojimo?

Sudėtis yra formali, nusikaltimas laikomas baigtu nuo minėtų veiksmų atlikimo momento.

Kaip kvalifikuoti veiką, kai pagaminęs ir realizavęs naminę degtinę tokia savo veika padaro žalą kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Jei dėl naminės degtinės padaroma žala žmogaus gyvybei ar sveikatai, tai kaltininko veika gali būti kvalifikuojama ir kaip neatsargus sveikatos sutrikdymas (sunkus/nesunkus) ar neatsargus gyvybės atėmimas.

Subjektas

Subjektu gali būti tik fizinis asmuo, pakaltinamas nuo 16 m., kuris neteisėtai gamina, laiko, gabena ar realizuoja minėtus alkoholio produktus ar aparatus. Gali būti ir tam tikras vaidmenų pasiskirstymas.

Subjektyvioji pusė

Tyčinis nusikaltimas, padaromas tik tiesiogine tyčia. BK 201 str. 1 ir 2 d. nusikalstama veika laikoma nusikaltimu tik tada, kai alkoholio produktai (aparatų neliečiam) gaminami, laikomi ar gabenami turint tikslą juos realizuoti. Jei minėti alkoholio produktai gabenami, laikomi ar gaminami neturint tikslo jų realizuoti ir jų yra 10 ar daugiau litrų, tai veika laikoma baudžiamuoju nusižengimu.

Tikslas realizuoti yra kai kaltininkas alkoholio produktus gamindamas, laikydamas ar gabendamas siekia juos perduoti tretiesiems asmenims atlygintinai ar neatlygintinai.

Aparatų laikymas, gabenimas, gaminimas laikomas nusikaltimu nepriklausomai nuo šių veiklų tikslo.

Kaip Bistro atsirado (pagal Abramavičių tikras faktas). Kai Rusai buvo okupavę Paryžių, sėdėdavo rusų kazokai kavinukėse ir rėkdavo „Bistro“ – rusiškai „greičiau“. Taip ir atsirado bistro kavinukės.

201 str. 2 d. numatytas nusikaltimą kvalifikuojantis požymis, t.y. kai neteisėtai pagaminama, laikoma, gabenama (turint tikslą realizuoti) ar realizuojama 50 ar daugiau litrų alkoholio produktų.


126

Praktikoje kyla klausimas jei pas žmogų randa 30 l naminės degtinės, 30 l denatūruoto, 30 l skiedinių. Klausimas ar tai reiškia visumą alkoholio produktų ar atskirai (lingvistinis aiškinimas)? Sisteminis aiškinimas nurodo, kad turi būti visuma.

Kai sumaišai alų su degtine, tai vadinasi „Nemuno žiburiai“. Kodėl? Todėl, kad kai išgeri alų su degtine iš Vilniaus matai Nemuno žiburius .

Seminaras

Pagal BK 267 str. jei skiediniai gaminami iš denatūruoto ar techninio alkoholio, o ne pagal BK 201 str.

Dėl antros dalies taikymo, kada veika baigta, kada pasikėsinimas. Kai matome, kad užraugta pakankamai, kad išvirtų daugiau nei 50 l etilo alkoholio, nors kol kas išvirė tik 30 l. Asmuo turi užsiraugęs daug statinių, išvirė vos vieną, gavo 40 l degtinės, atvažiavo policijos pareigūnai ir supakavo „virėjus“, dar trys bačkos liko. Kita situacija. Policijos pareigūnai palaukė kol išvirė antrą bačką, kai pamatė, jog išvirta virš 50 l atėjo ir sugavo „virėjus“. Ar yra baigtumo skirtumas? Tam, kad kiltų BA pagal 2 d. turi būti pagaminti 50 l, jei nėra, o norėjo padaryti daugiau, tai inkriminuojame pasikėsinimą. Jei nepavyko išvirti daugiau nei 50 l nuo kaltininko valios nepriklausančių priežasčių. Jei patys pagalvoja, kad šiandienai užteks, tai bus savanoriškas atsisakymas padaryti nusikaltimą.

Pagal pirmą situaciją čia būtų pasikėsinimas pagal BK 201 str. 2 d., bet ne BK 201 str. 1 d. Čia specialiosios ir bendros normos konkurencija.

Situacija. Yra fabrikėlis miške gamina visada iki 50 l, turi medžiagų, kad paruoštų iki 50 l, bet gamina pastoviai. Jei neįrodo, kad virė kelis kartus, išvirė virš 50 l, tai nebus kvalifikuojama pagal 2 d. Jei teismas kvalifikuotų neturėdamas įrodymų, tai būtų nuosprendžio grindimas prielaida.

Kokteilių gamintojų baruose netraukiame pagal BA, nes jie tai daro pagal licenciją. O jei namuose gaminame kokteilius, tai iki 10 l administracinė atsakomybė, bet nuo kiek neaišku. Močiutė nusipirko turguje spirito, tam, kad pasigamintų užpilo sąnariams tepti, jis buvo daugiau nei 18%, pagamino 4 l. Teismai pritaikė administracinę atsakomybę. Taip padarė, nes moteriškė skundėsi Seimo nariams, nes buvo numatyta griežta minimali sankcija. O iš tikro moteriškė stumdė degtinę iš po skverno, tai tiesiog „pakabino“ pagal ką galėjo. Tai realiai administracinė atsakomybė atsiranda nuo daugiau nei nulio gramų, praktikoje už skiedinį – bent nuo litro. Tokių nusikaltimų niekas neišaiškina, nekreipia dėmesio, formaliai tai būtų administracinės teisės pažeidimas.

Komentare neaptarta dėl BK 276 str. Numatyta BA už kenksmingų žmogaus sveikatai produktų gamybą ir prekybą jais. Istoriškai buvo situacijų, kai buvo panaudojamas ne tik denatūratas, bet ir pavojingesni skysčiai. Žmonės apsinuodydavo, atsirasdavo net sunkūs sveikatos sutrikdymai, pavieniais atvejais ir mirtis. Latvijoje prieš du metus penkiolika „mėlynanosių“ išmirė per dvi savaites. Už tokius variantus galėtų būti taikomas BK 276 str., bet kai nėra tyčios padaryti sveikatos sutrikdymą. Gaminant produktus su pavojingais gyvybei, sveikatai priedais ir tai aiškiai suvokiant yra veikiama neapibrėžta tyčia. Tai šioje situacijoje teoriškai galėtų būti taikoma BK 276 str.

Naminukę daryti be aparatų nelabai įmanoma. Kas būna, kai asmuo pagamina 10 ar daugiau litrų naminukės laikydamas aparatą. Realybė, kad baudžiamojo nusižengimo sudėtis taikoma tik tiems, kurie negamina patys, o tik laiko gėrimus, arba gamina taip, kad nereikia aparatų jiems gaminti. Tradicinis būdas buvo raugo technologija.


127

Istorija 1985 m. Gorbačiovas pradėjo perestroiką, buvo griežti suvaržymai alkoholio gamybai, Rusijoje atsirado gėrimas „privet Garbačiov“, pavadinimas atsirado, kadangi gamybai buvo perkamas „kečiupas“, užpilamas vandeniu su cukrumi, padėdavo rūgti ant palangės, uždėdavo pirštinę, kai šildavo raugas pirštinė išsipūsdavo ir vadindavosi „privet Garbačiov“.

Lietuvoje naminukė yra gaminama visuose regionuose, kreivai žiūrima tik į tuos „meistrus“, kurie naminukę gamina antisanitarinėmis sąlygomis. O kur gamina kokybiškai tai važiuoja ir rajonų komisarai, sako reikia ir jam, viskas viešai ir be problemų. Yra tam tikra tolerancijos riba, gali įkliūti ir tvarkingas žmogelis. Pasidaro sau naminukės virš 10 l, kartu yra aparatas, jam kyla BA. Paprastai gamina vyresnė karta, jie turi didesnį potraukį tam reikalui. Tuomet gaunasi 3 d. ir 1 d. priešprieša, nes vien už aparatus taikytina BK 201 str. 1 d. Siūloma įdėti savarankišką dalį už aparatus, bet tai tik pamąstymai.

Iš procedūrinės perspektyvos. Manoma, kad tai labai paprastas nusikaltimas, bet iš tiesų jei žiūrėtume atidžiai, turi būti išlaikoma įrodymų rinkimo procesinė forma. Jei statinės yra 5 ar 6, tai iš kiekvienos statinės reikia paimti mėginius ir juos užantspauduoti. Pas mus iš visų po dalį papila į vieną trilitrinį, sumaišo, sako įrodymas. Tuomet pažeidimas, galėjo sukeisti, skystis galėjo surūgti ir dėl to atsirado alkoholio koncentracija ir teismas tada nebegali vertinti kaip įrodymo. Advokatai tuo būtinai pasinaudos. Turi būti iš kiekvieno indo po mėginį.

Realizavimas ir kai atlygintinai, ir kai neatlygintinai. Ir kai pavaišino. Jei pavaišino, tai niekas, ko gero, ir nenustatė aplinkybės, tai už laikymą vaišintojas, vaišinimas atitinka realizavimo požymį. Čia svarbu tikslas kokį turėjo gamindamas.

/Seminaras

NETEISĖTAS VERTIMASIS ŪKINE, KOMERCINE, FINANSINE AR PROFESINE VEIKLA (BK 202 STR.)

Praktiškai BK 202 straipsnyje BA numatyta už vertimąsi dvejopo pobūdžio neteisėta ūkine, komercine ar finansine, profesine veikla.

1. Pagal šį straipsnį BA numatyta už vertimąsi ūkine veikla, pažeidžiant nustatytą tvarką; 2. Atsakomybė už vertimąsi tokia ūkinės veiklos rūšimi, kuria apskritai draudžiama verstis.

Pirma dalis.

Objektas

Šio nusikaltimo pagrindinis tiesioginis objektas yra vertimosi ūkine veikla tvarka. Būtent kaltininkas darydamas šį nusikaltimą verčiasi atitinkama ūkine veikla, pažeisdamas iš teisės aktų kylančius reikalavimus.

Papildomu šio nusikaltimo objektu paprastai yra ir finansų sistema, nes darydamas šį nusikaltimą paprastai kaltininkas siekia išvengti atitinkamų mokesčių. Tam tikrais atvejais darant šį nusikaltimą grėsmė gali būti keliama ir kitiems teisiniams gėriams ir tai priklauso nuo neteisėtos ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos rūšies.

Tos ūkinės veiklos, kurioms reikia licencijos yra labai įvairios.


128

Džigitas Armėnijoje atvažiuoja prie sankryžos, pamato raudoną signalą ir lekia visu greičiu pirmyn. Kitą kartą važiuoja prie sankryžos, mato, kad policija stovi, jam dega žalias. Sustoja ir laukia. Policininkas klausia kodėl nevažiuoja, o džigitas atsako: „Laukiu, nes gal kitas džigitas važiuos“.

Sovietmečiu Armėnai mokėjo įdomiai gyventi. Abramavičių nuvedė į kalnus. Sustojo aikštelėje, sako: „nepykit nuo 13 h aš baigiu darbą, nuo 15 h dirbu gaisrininku, patys nuo kalno pargrįšit“. Armėnijoje sakydavo – „komunizmas ne už kalnų, bet tik Amerikoje“. Armėnai puikiai išnaudojo Tarybinės sistemos ydas, vienu metu dirbdavo penkiais etatais ir puikiai gyveno.

Objektyvioji pusė

Pačia bendriausia prasme nusikaltimas padaromas aktyviais veiksmais, t.y. neteisėtu vertimusi ūkine ir kt. veikla. Vertimasis ūkine veikla pripažįstamas neteisėtu, kai:

1. Ūkine ir kt. veikla verčiasi neturint licencijos, kai tokia licencija yra reikalinga. Šis požymis bus ir tada, kai asmuo užsiima ūkine veikla pasibaigus licencijos galiojimui;

2. Vertimasis ūkine veikla pripažįstamas neteisėtu ir tada, kai tokia veikla verčiamasi, užsiimama kitokiu neteisėtu būdu. Tai yra tie atvejai, kai užsiimant tokia veikla yra pažeidžiami atitinkami teisės aktų reikalavimai, pvz. verčiamasi neturint verslo liudijimo. BA pagal BK 202 str. 1 d. atsiranda tik tada, kai neteisėta ūkine veikla verčiamasi versliškai ar stambiu mastu. Jeigu versliškumo ar stambaus masto požymio nėra tai kaltininkas atsako ne pagal BK, o pagal ATPK.

Versliškumas šio straipsnio prasme reiškia, kad kaltininkas neteisėta ūkine ar kt. veikla, verčiasi sistemingai, t.y. ne mažiau tris kartus ir tokia jo veikla yra pagrindinis ar papildomas pajamų gavimo šaltinis.

Stambus mastas yra vertinamasis požymis ir šio straipsnio prasme stambus mastas yra tada, kai iš neteisėtos veiklos gautos pajamos viršija 500 MGL. Pagal anksčiau galiojusį BK, BA už tokią veiką išskirdavo tik tada, kai ja buvo verčiamasi stambiu mastu (versliškumo požymio nebuvo). Versliškumo požymis šiame straipsnyje yra perteklinis. Abramavičius mano, kad nusikaltimo pavojingumas yra tada, kai iš veikos gaunama daug pajamų. O versliškumas daugiau negu du kartai ir pajamų turėjimas (gali būti ir mažiau nei 1 MGL). Praktikoje į versliškumą nežiūri, bet teoriškai turėtų būti arba versliškumo požymis, arba stambus mastas.

Tai formali nusikaltimo sudėtis, laikomas baigtu nuo minėtų veiksmų atlikimo momento.

Subjektas

Fizinis ar juridinis asmuo. Fizinis asmuo nuo 16 m. amžiaus. Praktikoje kyla klausimas, kai yra samdomas darbuotojas, ar traukti kaip FA, ar kaip JA.

Subjektyvioji pusė

Nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslai gali būti labai įvairūs ir kvalifikavimui reikšmės neturi.

Praktikoje kyla daug problemų, teisia žmogų už neteisėtą vertimąsi ūkine veikla. Asmuo sako, kad nežinojo, jog reikia licencijos. Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, gali būti įvairios situacijos. Yra nuomonių, kurie teigia, kad nusikaltimas gali būti padaromas ir netiesiogine tyčia. Pagal BK 15 str. netiesiogine tyčia


129

gali būti padaromi nusikaltimai, kurių sudėtis yra materiali. Jei verčiasi be licencijos, tai nubausti administracine tvarka, tuomet jis turi susipažinti su visomis ūkinės veiklos rūšimis, kurioms būtina licencija, tuomet duoti jam pasirašyti. Tada jau antrą kartą galima bausti pagal BK. Bet sąrašas kinta, rūšys kinta, o bendras principas, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

Vandensvydis. J ir A plaukia vieni prieš vartininką. Pas J kamuolys. Treneris liepia atiduoti kamuolį A. J neduoda. Treneris vėl šaukia, kad duotų kamuolį A. J nedavė, priplaukė, įmušė įvartį, priplaukia prie trenerio, klausia ko liepė kamuolį perduoti, juk įmušė įvartį. Treneris sako: „nesvarbu tas įvartis, A nuskendo“.

Pagal 2 d. už vertimąsi uždrausta ūkine, komercine, finansine, profesine veikla.

Objektas

Analogiškas pirmai daliai.

Objektyvioji pusė

Pagal 2 d. BA atsiranda už vertimąsi tokiomis ūkinės veiklos rūšimis, kuriomis Lietuvoje apskritai draudžiama verstis. Šiuo atveju norint asmenį patraukti BA nereikalaujama stambaus masto požymio. Jau pats vertimosi faktas, uždrausta ūkinė ir kt. veikla užtraukia BA. Įstatymų leidėjas apibūdindamas objektyviąją pusę naudoja formuluotę „vertimasis ūkine veikla“. Abramavičius mano, kad tai reiškia, jog BA galima tada, kai asmuo tokia veikla užsiima sistemingai ir iš jos gauna tam tikrų pajamų. BA už vertimąsi tam tikromis uždraustomis ūkinės veiklos rūšimis yra numatyta atskiruose BK straipsniuose. Narkotinių priemonių gaminimas, šaudmenų gaminimas, sąvadavimas, neteisėta farmacinė veikla ir t.t. Praktiškai nėra uždraustos neteisėtos veiklos, kuri yra numatyta specialiuose įstatymuose, kuri nepaminėta BK.

Subjektas kaip ir pirmoje dalyje.

Seminaras

Žmogus bylinėjosi dėl gyvatuko mokesčio, kad jis neteisėtas ir laimėjo bylą po trejų metų. Vertimasis suponuoja, kad iš veiklos turi būti gaunamos pajamos. Du metus verčiasi veikla, po to VMI pranešama, kad asmuo uždirba dideles pinigų sumas niekur nedirbant. O būna iš konsultavimo veiklos, kai neturi licencijų.

Kaip atskirti ūkinę, komercinę, finansinę, profesinę veiklą? Komercinė – kai ne savo poreikiams. Ūkinė – gamybinė veikla, susijusi su paslaugų teikimu. Finansinė – teikiant finansines paslaugas. Padavėjos darbas bus ūkinė veikla. Profesinei veiklai reikalingas išsilavinimas, specialios žinios, paslaugų teikimui specialių žinių nebūtinai reikia. Kai nelabai aišku kam veiklą priskirti yra ekonominės veiklos klasifikatorius, suskirstytos veiklos į grupes, kas yra ūkinė, komercinė, finansinė, profesinė veikla. Ginčytinu atveju reikėtų vadovautis klasifikatoriumi, nors ten daugiau rekomendacija, statistikos klausimai. Kontoros tuo sąrašu naudojasi rimtai. Yra variantų, Aidukas matė Vyriausybės nutarimų dėl priskyrimų tam tikrai rūšiai. Finansinėje srityje dėl paslaugų gavimo, ar profesinė veikla ar finansinių paslaugų teikimas. Kaltinimas turi būti pareikštas konkretus ir tikslus, jei yra netikslumų, teismas gali pripažinti, kad nusikaltimo sudėties nėra, nes nurodytas netinkamas veikos apibūdinimas.

Keblesnis yra pasikėsinimo klausimas. Iš ABTK matome, kad riba nuo kurios atsiranda BA yra 500 MGL. O jei asmuo pradeda nuolat verstis tam tikra veikla, kuriai reikalinga licencija, jei jis būtų vertęsis 12 mėn. būtų viršijęs 500 MGL, bet veiklą vykdė tik 3 mėn., nes teisėsaugos institucijos išaiškino neteisėtą elgesį. Jei


130

akivaizdu pagal veiklos aplinkybes, kad kaltininkas buvo nusiteikęs vykdyti veiklą neribotą veiklą, tai toje veikloje būtų galima įžvelgti pasikėsinimą padaryti BK 203 str. 1 d. veiką, bet dažniau taikoma administracinė atsakomybė. Jei už veiką numatyta BA, tai teikiamas prioritetas BK sudėčiai, o ne administracinei atsakomybei (pagal bendrus principus).

Bendrininkavimo problema. Kai visa kompanija žino, kad veika vykdoma neteisėtai. Pastato kebabų kioską, jokių leidimų prekiauti maisto produktams, jokios licencijos. Kai visi dalykai pajuda, kas organizavo stengiasi likti nuošalyje, pasamdo du, kurie nieko nežino, oficialiai atlyginimo nemoka ar moka už kitą veiklą. Tokie asmenys jei žino faktą, kad dalyvauja veikloje, kuri yra neteisėta ir tą suvokia, turi būti baudžiami kaip padėjėjai veikloje. Organizatorius pripažįstamas nusikaltimo vykdytoju.

Taikant šį straipsnį reikia vadovautis idėja, kad viskas, kas neuždrausta yra leidžiama. Turi būti laikomasi dispozityvumo principo, uždraustos veiklos turi būti reglamentuojamos konkrečiai ir apibrėžtai. Reikia vengti plečiamo aiškinimo. Valstybė turi pakankamai resursų, kad susitvarkytų savo teisinę bazę ir pasakytų kas uždrausta, kas leistina.

/Seminaras

NETEISĖTA JURIDINIO ASMENS VEIKLA 203 STR.

Pirmą dalį paanalizuoti patiems, antrą pratęsim.

Abramavičiaus nuomone BK 203 str. atsakomybė numatyta už du nusikaltimus. 2 d. numatytas nusikaltimas vargu ar gali būti laikomas kvalifikuota sudėtimi. Tai greičiau savarankiškas nusikaltimas, kuris negali būti tapatinamas su nusikaltimu numatytu 1 d.

BK 203 str. 2 d. numatyta atsakomybė už fiktyvios įmonės įsteigimą ir jos veiklą. Austrijoje, Vokietijoje tokie nusikaltimai išskiriami atskirose nusikaltimų sudėtyse.

Objektas

Bendriausia prasme nusikaltimu numatytu BK 202 str. 2 d. yra pažeidžiama LR įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatyta JA steigimo bei veiklos tvarka. Nusikaltimo esmė, kad kaltininkas įsteigia fiktyvų JA, kuris yra naudojamas neteisėtai veiklai nuslėpti. Įsteigia automobilių remonto dirbtuvę, o gamina ginklus. Kai buvo atkurta nepriklausoma Lietuva buvo nelegalių įmonių, Abramavičiaus pažįstamo pažįstamas šventė gimtadienį. Iškvietė šampaną į namus su siurprizu (dama rankose), pamatė žmona ir vos vyro neišmetė iš namų .

Straipsnis taikomas, kai įsteigiama ofšorinė įmonė, kuri veiklos nevykdo, bet per ten plaunami pinigai. Po tokio fiktyviai įsteigto JA priedanga gali būti vykdomos įvairios NV, pvz. narkotinių medžiagų gaminimas, šaunamųjų ginklų gaminimas, sąvadavimas. Darant šį nusikaltimą sukeliama grėsmė pažeisti ir kitus teisinius gėrius. Pažeidimai priklauso nuo konkrečios NV, kuri vykdoma po JA priedanga.

Objektyvioji pusė

Šio nusikaltimo objektyviąją pusę apibūdina du alternatyvūs veiksmai.


131

1. Fiktyvaus JA įsteigimas. Tai JA, kurį numatoma naudoti neteisėtai veiklai nuslėpti įregistravimas teisės aktų nustatyta tvarka. Svarbu nustatyti kada kaltininkui susiformavo ketinimas panaudoti JA neteisėtai veiklai nuslėpti. Toks ketinimas turi būti susiformavęs iki JA įsteigimo. Jeigu minėtas ketinimas susiformuoja po JA įsteigimo, tai asmuo gali atsakyti tik už vadovavimą tokiam JA. Gali būti, kad įsteigia vaisvandenių gamyklą, pasamdo direktorių, o jis sugalvoja rūsiuose gaminti degtinę. Šiuo atveju savininkai neatsakys, o direktorius atsakys už vadovavimą fiktyviam JA. Šiuo atveju šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo momento, kai toks fiktyvus JA yra įregistruojamas;

2. Vadovavimas fiktyviam JA. Toks vadovavimas gali pasireikšti labai įvairiu organizaciniu tvarkomųjų funkcijų atlikimu. Tai JA veiklos organizavimas ir kontroliavimas, gamybos proceso planavimas ir pan. Diskutuotinas klausimas, kad vadovavimas JA gali pasireikšti vadovavimu visam UAB‘ui ar vadovavimu atskiroms JA veiklos sritims. Abramavičiaus nuomone vadovavimas reiškia vadovavimą visam JA. Praktikoje šis klausimas sprendžiamas nevieningai. Armanas mano, kad subjektu gali būti tik viso JA vadovas, bet ne padalinių vadovas. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo momento, kai kaltininkas pradeda vadovauti fiktyviam JA.

Kas yra fiktyvus JA šio straipsnio 2 d. prasme? Tai yra toks JA, kuris naudojamas neteisėtai veiklai nuslėpti. Toks JA tampa priedanga neteisėtai veiklai. Diskutuotinas klausimas, ką reiškia formuluotė neteisėtai veiklai nuslėpti? Kokia tai yra veikla? Pačia bendriausia prasme tai yra bet kokia veikla, kuri vykdoma pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Neteisėta veikla gali nutraukti tiek BA, tiek ir administracinę atsakomybę. Tai reiškia, kad įsteigus įmonę galima užsiimti ne tik veikla kuri yra nusikalstama, bet ir kuri užtraukia administracinę atsakomybę. Keli mokslininkai išreiškė kitokią poziciją. Jų nuomone, neteisėtai veiklai nuslėpti apima tik nusikalstamos veiklos nuslėpimą. Tada įstatymų leidėjas turėjo pasakyti, tas, kas įsteigė ar vadovavo JA siekdamas nuslėpti nusikalstamą veiklą. Bet reikia atsižvelgti į formuluotę „neteisėtai veiklai nuslėpti“ negali būti tapatinama su „nuslėpti nusikalstamą veiklą“.

Tai yra formali nusikaltimo sudėtis, nusikaltimas laikomas baigtu nuo fiktyvaus JA įsteigimo ar vadovavimo jam momento.

Teismų praktikoje ir moksle diskutuojama ar fiktyvus JA turi vykdyti kokią nors ūkinę, komercinę, finansinę veiklą ar jis yra naudojamas tik kaip priedanga tam tikrai neteisėtai veiklai nuslėpti. Įsteigia bandelių įmonę „Be E, bet su C“. Klausimas ar toks UAB turi veikti, ar tik egzistuoti registracijos dokumentuose. Veikla nevykdoma, bet gaminami narkotikai. Tokios situacijos negalima vertinti vienareikšmiškai. Vienoje situacijoje: įsteigia UAB, jis veiklos nevykdo, gamina dinamitą. Gali būti situacija, kad veikla vykdoma, o rūsiuose verda naminę degtinę. Tas kas sako, kad UAB neturi niekuo užsiimti, tai argumentaciją grindžia kaip suformuluota dispozicija: JA skirto neteisėtai veiklai nuslėpti, įsteigimas.

Subjektas

Šio nusikaltimo subjektu gali būti tik FA, sulaukęs 16 m. amžiaus. Subjektu yra fiktyvaus JA steigėjas ar vadovas.

Kiti asmenys šio nusikaltimo subjektu negali būti. Tie, kurie užsiima neteisėta veikla pagal antrą dalį BA nėra traukiami. 10 žmonių gamina ginklus, narkotikus, jie atsakys už konkrečius straipsnius, numatančius atsakomybę už neteisėtą narkotinių priemonių, šaunamųjų ginklų gaminimą, sąvadavimą ir pan.

Bet fiktyvaus JA vadovas ar steigėjas atsakys už konkrečių NV padarymą, bet ir pagal BK 203 str. 2 d. iš sutapties. O sutaptis reali ar ideali? Kadangi nusikaltimo sudėtis formali, tai Šarūno nuomone tik ideali.


132

Subjektyvioji pusė

Tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslai kvalifikavimui reikšmės neturi.

Pavojingumo esmė yra pabrėžti, kad kaltininkas suvokia, jog sukelia pavojų Lietuvos sąžiningo ūkininkavimo principams, ekonomikai.

Atskyrimas nuo BK 202 str. 2 d. nuo BK 203 str. 2 d. Gali įsteigti fiktyvų JA tam, kad verstųsi uždrausta veikla, tuomet kvalifikuojama pagal abu iš sutapties. Jei verčiasi viešas JA, tai turi būti kvalifikuojama pagal BK 203 str. 1 d. Privatūs JA gali būti traukiami už mokestinį pažeidimą ar administracinę atsakomybę, o dėl viešų JA yra tie, kurių steigėjai yra valstybė, savivaldybė ar jų atitinkamos organizacijos.

Praktiškai BK 203 str. 2 d. yra mirusi norma, nes nėra „savižudžių“, kurie pasidarytų erdvės vykdyti neteisėtą veiklą. Griežtai sekant teisės aktų raidę atrodytų, kad bent 50% iš visos teisėtos veiklos ir neteisėtos. Vadovavo normaliam verslui, įrodyti, kad viską žinojo ir suorganizavo yra sudėtinga. Ikiteisminiai tyrimai dėl BK 203 str. 2 d. visi buvo nutraukti. Erdvės mokslui pasireikšti ką su antra dalimi daryti, kad ji gyventų ir veiktų, yra daug .

Akivaizdžiau, kai BK 203 str. taikymas būtų PVM grobstymo sferos, kai įsteigti JA vykdyti priedangos operacijas, pardavimams, kai realiai tvarkomi tik popieriai. Gali būti įvairios pinigų plovimo operacijos, kai JA įsteigiami, kad būtų vykdoma pinigų plovimo veikla. Paprastai tokia veikla yra susijusi su operacijomis, kai operuojama dideliais grynųjų pinigų kiekais, patenka valiutų keityklos, azartinių lošimų salonai.

BK 204 str. nebus. Vieno jungtuko pakeitimas išplėtė taikymo sritį. Teisėje svarbus kiekvienas jungtukas. Iki 2004 m. pakeitimo dispozicija buvo su „ir“. Dabar su „ar“. Pažymėjo paprastą buteliuką „Nestea“ ir pateikė realizuoti. Kai pažymėjo buteliuką namų gamybos limonado su cukrum kaip „Pepsi colą“ tai dar nusikaltimas nebaigtas, nes nebuvo realizuotas. O dabar jei jau pažymėjo kaip „Pepsi colą“, tai jau baigtas nusikaltimas.

Šermukšniai atlaisvina vidurius . Pas Abramavičiaus senelį atėjo draugas, būdavo Anykščių šermukšnių vynas. Jie prigėrė, kas 10 min bėgdavo į WC. Patirtis neįkanojama.

BK 205 str. nebus. Konstrukcija įdomi, retas nusikaltimas, kai BA apibūdinama dvejopo pobūdžio padariniais. Veika padarinys padarinio padarinys. Pateikė apgaulingus duomenis ir pareiškimu suklaidino (padarinys) kitą asmenį, kuris patyrė didelės turtinės žalos (dar vienas padarinys). Jeigu nesuklaidina, bet patiria didelės žalos, tai straipsnio sudėties nebus.

KREDITO, PASKOLOS AR TIKSLINĖS PARAMOS PANAUDOJIMAS NE PAGAL PASKIRTĮ AR NUSTATYTĄ TVARKĄ (BK 206 STR. )

Pora istorinių aspektų. 2004 m. sausio 29 d. įstatymu šis straipsnis buvo papildytas nauja pirmąja dalimi, o buvusi pirma dalis tapo antrąja. Iki pakeitimo pagrindinė sudėtis buvo 1 d., o po pakeitimo 2 d. tapo kvalifikuota sudėtis. Šis pakeitimas yra diskutuotinas, nes pakeitimu buvo kriminalizuoti civiliniai teisiniai santykiai.

Pagrindinė nusikaltimo sudėtis numatyta BPK 206 str. 1 d.

Objektas


133

Pagrindinis tiesioginis šio nusikaltimo objektas yra kredito, paskolos ar tikslinės paramos naudojimo tvarka. Šio nusikaltimo pavojingumas yra tame, kad kreditas, paskola ar tikslinė parama yra naudojami ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką. Pavyzdžiui, pasiskolinama 100 000 lt būstui įsigyti, o paėmus pinigus įsigyjamos dvi transporto priemonės ir dar kelionė į Maldyvus. Už gautą tikslinę paramą iš ES struktūrinių fondų auginami upėtakiai. Vietoj fermų avims auginti pastato kelis namus ir vykdo kaimo turizmą. Kartais kvalifikuoja kaip sukčiavimas pagal BK 182, kartais kaip kreditinis sukčiavimas, kartais ir pagal BK 206 str.

Abramavičius varles ragavo kaip delikatesą. Skonis kaip vištienos. Tipo buvo kaip karštas patiekalas. Tai nuo tokio karšto Abramavičius po to dar du „Doner“ kebabus turėjo suvalgyt . Berlyne pirmą kartą 1993 m. paragavo „Doner“ kebabą. Tada įprato, dabar stengiasi nevalgyti. Geriausias alus buvo „Ostekedami“, „Varštaineris“, bet brangus – iš bačkos. Gaminamas mažame kaimelyje su 20 000 gyventojų, bet žinomas alus. Ir čia ne reklama .

Šio nusikaltimo dalyku pačia bendriausia prasme yra pinigai, kurie gaunami kaip kreditas, paskola ar tikslinė parama. Dalyku yra tik 150 MGL (19500 lt) dydžio ar didesnės vertės kreditas, paskola ar tikslinė parama.

Objektyvioji pusė

Bendriausia prasme nusikaltimas padaromas aktyviais veiksmais, t.y. 150 MGL dydžio ar didesnės vertės kredito paskolos, ar tikslinės paramos panaudojimu ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką. Paradoksali situacija, kai paimi 30 000 Lt kreditą. Kai imi vartojimo paskolą irgi reikia nurodyti paskirtį. Už 20 000 Lt nusiperki automobilį, už 10 000 Lt pakeliauji. Tai bus šis nusikaltimas. Kiekvieną mėnesį moka paskolos dalį, procentus, tiesiog naudoja ne pagal paskirtį.

Trys skirtingi vertinimai panaudoti ne pagal paskirtį:

1. Griežčiausias vertinimas, kad BA pagal šio straipsnio 1 d. atsiranda nepriklausomai nuo to, kokia paskolos, kredito ar tikslinės paramos dalis buvo panaudota ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką. Svarbiausia paimti 150 MGL ir daugiau dydžio paskolą, nesvarbu kiek panaudota ne pagal paskirtį;

2. Kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudotos ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką dalis turi būti 150 MGL dydžio ar didesnės vertės;

3. Liberalus interpretavimas. BA pagal šio straipsnio 1 d. atsiranda tik kai ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką yra panaudojamas visas gautas kreditas, paskola, tikslinė parama.

LAT bando formuoti doktriną (tik vienoje byloje), kad BA pagal 206 str. 1 d. atsiranda, kai ne pagal paskirtį panaudojama esminė kredito, paskolos ar tikslinės paramos dalis. Galima situacija, kai paima 26 000 Lt tikslinės paramos vaikų sportui ugdyti, o 18 000 Lt panaudojo turizmui, o vaikams 8000 litų. Esminė reiškia, kad kiekvienu atveju reikia spręsti atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Nereikia žiūrėti formaliai, o tiesiog ar esminė dalis panaudota ne pagal paskirtį.

Abramavičius mano, kad šie santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, nekalbame apie tikslinę paramą. Daugeliu atveju paramos negrąžini ar grąžini mažą dalį. Čia buvo padaryta klaida, anksčiau buvo tik viena dalis, kad buvo padaryta didelė turtinė žala. Paima paskolą iš banko, panaudoja ne pagal paskirtį, laiku negrąžina ir dėl to padaroma didelė turtinė žala. Kilo rimtų problemų, kai asmuo ima tikslinę paramą iš ES struktūrinių fondų. Jis apgauna ir savo valstybę, ir ES struktūrinius fondus, ir tą žmogų, kuris augintų avis, nes negauna to krepšelio lėšų. Kai yra kreditas ir paskola, tai čia kitas atvejis, aiškūs civiliniai teisiniai santykiai.


134

Situacija. Butas kainavo 200 000 Lt, paėmė paskolą, atėjo krizė, tą butą nusipirko už 100 000 Lt. Tai dar lieka 100 000 Lt, jų naudojimas bus ne pagal paskirtį. Kokie teisiniai gėriai pažeidžiami? Bankas gauna procentus, visi laimingi, nors formaliai kyla BA. Veikos pavojingumas dėl kredito ir paskolos yra įvertintas neteisingai.

Pagal civilinį kodeksą paskolos davėjas gali pareikalauti prievolę įvykdyti anksčiau jei naudojama ne pagal paskirtį, bet kodėl turėtų būti BA.

Iš 1 d. kreditą ir paskolą reikia išimti. Nes jų nepanaudojimas pagal paskirtį nedaro tokios didelės žalos, kad reikėtų laikyti nusikaltimu. Abramavičius kuo ilgiau dirba su BT, tuo labiau pasisako už bausmės švelninimą. Nusikaltėlį nuo NV darymo sulaiko ne bausmės sunkumas, o neišvengiamumas. Nusikaltėliai žinodavo už kokius nusikaltimus yra mirties bausmė, bet nežinodavo kokia sankcija už vagystę. Buvo sėdinčių kolonijose, recidyvistų, kurie nežinojo konkrečių nusikaltimų, bet nusikaltimus nuosavybei sankcijų prasme žinojo.

Tai yra formali nusikaltimo sudėtis. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo momento, kai esminė kredito, paskolos ar tikslinės paramos dalis yra panaudojama ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką. Padariniai kvalifikavimui reikšmės neturi.

Subjektas

Subjektu gali būti FA nuo 16 m., taip pat ir JA.

Teorinis klausimas tas, kas gavęs panaudojo ne pagal paskirtį. Ar šio nusikaltimo subjektu yra tik paskolos gavėjas? Paprastai gali būti tik tas asmuo, kuris gavo paskolą, kreditą ar tikslinę paramą. Praktikoje tas kas gauna ir kas panaudoja gali būti skirtingi asmenys. Paskolą paima vyras, o žmona išleidžia kailiniams. Čia gi svarbi tyčia, jei nė vienas tyčios neturėjo, tai ir bus kazusas, atsakys tik civiline tvarka. Gavėjas ir naudotojas turi būti tas pats asmuo. Gali būti ir bendravykdytojai, susitaria su kuo nors, vienas paima, o kitas panaudoja ne pagal paskirtį, prieš gavimą susitaria, kad naudos ne tam kam reikia.

Nusikaltimas tyčinis, padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad pinigus naudoja ne pagal paskirtį ir nori taip elgtis. Pasirašė sutartį neskaitęs, po to sako, kad skaityti nemoka. Bet tai reikšmės neturi. Motyvai ir tikslai gali būti įvairūs, kvalifikavimui reikšmės neturi.

Antra dalis.

Objektas

Pagrindinis tiesioginis objektas yra kredito ar paskolos naudojimo tvarka. Čia tikslinės paramos nebėra. Papildomas objektas – kreditoriaus, laiduotojo ar kito asmens turtiniai interesai. Būtinuoju požymiu yra turtinė žala minėtiems asmenims.

Dalyku yra pinigai, kurie gauti kaip kreditas ar paskola, nepriklausomai nuo jų sumos. Nors tiesiogiai šiame straipsnyje nėra įvardytas kredito ar paskolos dydis, tai turi būti pakankamai didelė suma, nes BA atsiranda tik už didelės turtinės žalos atsiradimą. Didelė turtinė žala pagal šį straipsnį yra 150 MGL dydžio sumą viršijanti žala.

Objektyvioji pusė


135

Šio nusikaltimo objektyviąją pusę apibūdina veika ir dvejopi padariniai. Šį nusikaltimą apibūdina veikimas, neveikimas ir padariniai. Abramavičius neveikimą įvardina kaip pirmus padarinius.

Pačia bendriausia prasme šis nusikaltimas pasireiškia kredito ar paskolos panaudojimu ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką. BA atsiranda tik tada, kai:

1. Kreditas ar paskola negrąžinami laiku ir; 2. Dėl to kreditoriui, laiduotojui ar kitam asmeniui padaroma didelė turtinė žala.

Didelė turtinė žala yra 150 MGL dydžio sumą viršijanti žala. Iš esmės turi būti aplinkybės: panaudojimas ne pagal paskirtį dėl to laiku negrąžinama dėl to padaroma didelė turtinė žala.

Respublikoje anekdotas. Abramavičius sako, kad subtilus. Du vyrai šnekasi. Vienas sako „mano žmona, ech... Aš išvažiuoju į komandiruotę, grįžtu, žmona su estu guli“. Kitas „Tai tam estui ką nors pasakei?“. „Ką aš pasakysiu, gi estiškai nemoku“ .

Antroje dalyje sudėtis materiali.

Subjektas

Gali būti FA nuo 16 m., taip pat JA.

Nusikaltimas yra tyčinis, gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslai gali būti labai įvairūs, kvalifikavimui reikšmės neturi.

Suvokia, kad naudoja ne pagal tikslinę tvarką ir nori taip veikti. BK 15 str. 2 d. 1 ir 2 p. Pirmas punktas skirtas formalioms sudėtims, antras punktas materialioms sudėtims apibrėžti tiesioginę tyčią, o 3 p. apibrėžti netiesioginę tyčią. Jei padarinių nėra, tai santykis su padariniais negalimas. Formaliose sudėtyse netiesioginė tyčia negalima. Bet gali būti defektas intelektinio momento (išprievartauja nepilnametį asmenį galvodamas, kad pilnametis. Teismai sako, kad čia turi būti bent neatsargumas, bet tai nukrypimas nuo teisės teorijos, kur sakoma, kad kaltininkas turi viską suvokti, o tokiu atveju būna nepilnavertė tiesioginė tyčia).

KREDITINIS SUKČIAVIMAS (BK 207 STR.). SAVARANKIŠKAI .

Skirti dėmesį kreditinį sukčiavimą atribojant nuo nusikaltimo nuosavybei BK 182 str. BK 207 str. nėra speciali BK 182 str. atžvilgiu, tarp šių straipsnių nėra normos konkurencijos. Kreditinis sukčiavimas nuo sukčiavimo pagal BK 182 str. skiriasi objektu.

Objektas

Kreditinio sukčiavimo objektu yra verslo tvarka (sąžiningo ūkininkavimo principas). BK 182 str. objektas yra nuosavybė. Skiriasi pagal dalyką.

Kreditinio sukčiavimo dalyku gali būti tik pinigai, kurie gaunami kaip kreditas, paskola ar subsidija, arba atitinkami dokumentai. Sukčiavimo dalyku gali būti bet koks turtas (kilnojamasis ir nekilnojamasis), taip pat teisės ir pareigos.


136

Pagrindinis praktinis skirtumas pasireiškia per subjektyviąją pusę. Esant kreditiniam sukčiavimui kaltininkas apgaule gaudamas kreditą, paskolą ar subsidiją nesiekia jų pasisavinti. Sukčiavimo atveju kaltininkas siekia gaunamą kreditą, paskolą ar subsidiją pasisavinti. Sukčiavimo pvz.: J suklastoja dokumentus apie gaunamas pajamas, atlyginimą ir ima iš banko paskolą ketindamas ją panaudoti asmeniniais tikslais ir jos negrąžinti. Šiuo atveju bus sukčiavimas, nes kaltininkas imdamas paskolą net neturi tikslo jos grąžinti. O kreditinio sukčiavimo esmė, kad kaltininkas neketina pasisavinti kredito, paskolos, o tiesiog šiaip neturėdamas teisės gauti tą paskolą suklastoja dokumentus, bet gavęs paskolą moka įmokas, palūkanas. Jo tikslas apgauti kredito įstaigą, kad gautų paskolą, kreditą, bet vėliau įsipareigojimus vykdo. J gauna 1000 Lt per mėnesį, turi šalutinių pajamų (kyšiai, kontrabanda). Jam reikia paskolos 0,5 mln. litų. Jis suklastoja pažymą apie darbo užmokesčio dydį, gauna paskolą, bet moka įmokas.

Seminaras

BK 212 str. didelė turtinė žala yra 150 MGL viršijanti žala, tai yra oficialus aiškinimas.

Ar reikia, kad negrąžintų laiku, ar jei grąžino laiku, bet atsirado žala. Ar reikia dviejų dalykų, ar pakanka vieno? Turi būti abu – negrąžino kredito ir dėl to atsirado didelė turtinė žala.

2 d. nenumatyta BA už subsidijų panaudojimą ne pagal paskirtį, pagrindinis dalykas, kuris skiria paramą nuo kitokių išmokų, kurias skyrė valstybė, tai parama skiriama vykdyti asmeniui ūkinę, komercinę veiklą. Jei skiriama veiklai vykdyti tai nesvarbu kaip pavadinta, pakanka į BK 206 str. veiklos sritį.

Asmuo kreipėsi į ES struktūrinių fondų lėšas administruojančią instituciją prašydamas suteikti jam tikslinę paramą autoserviso verslui vystyti. Šiuo tikslu iš valstybės gavo 50 000 Lt valstybės paramos, o iš ES struktūrinių fondų 150 000 Lt. Suteikiant paramą buvo nustatyta tikslinė paskirtis įgyti autoserviso verslui reikalingą įrangą (keltuvai ir t.t.). Asmuo, kuris kreipėsi yra Marius Aidukas. M.A. gavęs paramą paskelbė konkursą įrenginiams įsigyti, tačiau kadangi nelabai nusimanė, pasamdė pora specialistų: A ir B. Jie sukūrė konkurso sąlygas, kurios ir buvo paskelbtos. Įvykus konkursui, ją laimėjo bendrovė, kurioje dirbo A ir B (lietuviška istorija). Įrenginiai buvo įgyti iš bendrovės už 120 000 Lt. Reikia pažymėti, kad visa įranga buvo įgyta neperžengiant tikslinės paramos sąlygose nurodytos maksimalios įrenginių sumos (sąmata, kurią pristatė į agentūrą ir pagal ją leido vykdyti pirkimą). Užginčijus konkursą konkuravusiai bendrovei į viešumą iškilo faktai apie A ir B konkurso sąlygų parengimą, bendrovės, kurioje dirbo A ir B dalyvavimą ir konkurso laimėjimą. Prokuratūra M.A. iškėlė bylą pagal BK 206 str. Kvalifikuoti kas čia buvo. Prokuratūra įžvelgė tikslinės paramos panaudojimo ne pagal nustatytą tvarką požymį.

Pirma ir antra instancija pripažino, kad veika mažareikšmė. LAT 31 teismų praktikos nr. paskelbė, kad ne kiekvienas tikslinės paramos panaudojimas pagal paskirtį, bet pažeidžiant nustatytą tvarką yra pavojingas, tai turi būti atsižvelgiama į tai kokią žalą sukėlė veika. Įvertinęs, kad žala yra 120 000 Lt, pripažino, kad nėra nusikaltimo sudėties. Viešojo konkurso pažeidimas yra konkurso pažeidimas, čia yra civilinė teisena. Reikėjo surasti sprendimą kaip pagrįsti baudžiamosios atsakomybės netaikymą, buvo einama per žalingumą objektui. Buvo prieita išvados, kad žalos, kurios reikalauja teismų praktika nėra. Sprendimas yra logiškas, nes ne kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas užtraukia BA, įvykdyti visus reikalavimus dėl tikslinės paskirties yra labai sudėtingas dalykas dėl daugelio dokumentų buvimo, turi būti pažeidimas tiek esminis, kad keltų abejonių dėl pačios tikslinės paramos atidavimo, suteikimo žmogui tikslingumo. Jei būtų viešas konkursas ir nupirktų įrenginius daug didesne nei rinkos kaina, tai būtų pripažinęs asmenį kaltu. Pagal pirmą dalį nereikėjo padarinių, žalos nereikėjo, o vis tiek aiškino. Po tokio aiškinimo atrodo, kad turtinė žala yra būtinas požymis, kurį reikia įrodinėti. Nutarties numeris 2K-3-240/2009. Tai ne pirmas aukštesnių teismų sprendimas, kai grindžiant ne nusikaltimo sudėties požymių nėra veikos pavojingumo.


137

Šioje situacijoje pirmos ir antros instancijos teismų sprendimai labiau atitiko BA, bet LAT pagalvojo kūrybiškiau.

Tarybiniais laikais dėl šaunamojo ginklo nešiojimo buvo įdomi nutartis. Kaune krepšinio komandos treneris gimtadienio proga gavo dovaną nuo komandos – didelį peilį ir išgraviravo palinkėjimą. Treneris gerai pasivaišino, laisvės alėjoje prie jo priėjo pareigūnai, rado peilį, jis yra kaip nešaunamasis ginklas. Formaliai pažiūrėjus į BK 258 str. 2 d. str. atitinka nešaunamojo ginklo sąvoką, neteisėtai įgijo, nes be leidimo, toje byloje LAT atsižvelgdamas į motyvus ir tikslus, kad tai buvo dovana ir nešėsi namo pripažino, kad veika nėra pavojinga ir vertino veiką kaip mažareikšmę.

Tose bylose geriau, kai pripažįsta veiką mažareikšme, taip neiškraipo BĮ pagal teoriją. Kas paskelbta teismų praktikoje yra pranešama per skyrių, skyrius turi pritarti sprendimui, kažkokia racija sprendime turėjo būti.

/Seminaras

N U S I K A L T I M A I F I N A N S A M S

MOKESČIŲ NESUMOKĖJIMAS (BK 219 STR.)

Reikia turėti LAT 2005 m. gruodžio 29 d. senato nutarimą Nr. 55 „dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose“. Pradėti skaityti nuo 14 p.

Jei bus klausimas, tai dėl pirmos dalies.

Objektas

Pagrindinis tiesioginis objektas yra mokesčių mokėjimo tvarka. Įvairūs įstatymai įpareigoja mokėti įmokas, mokesčius į valstybės biudžetą (įpareigoja Pajamų mokesčio įstatymas). Papildomas objektas – darant šį nusikaltimą pažeidžiami biudžeto pajamų dalies formavimo interesai. Kadangi šiuo atveju negaunami pinigai.

Šio nusikaltimo dalyku yra pinigai, kurie turi būti sumokėti kaip mokestis į valstybės biudžetą. Mokestis – tai mokesčių įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Bendrus mokesčio mokėjimo principus reglamentuoja mokesčių mokėjimo įstatymas, atskirų mokesčių mokėjimus reglamentuoja specialūs įstatymai (pridėtinės vertės, akcizų įstatymas ir t.t.).

Objektyvioji pusė

Pačia bendriausia prasme pasireiškia neveikimu, t.y. mokesčių nesumokėjimu. BA atsirasti yra būtinos trys objektyvios sąlygos:

1. Turi būti pateikta deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita, ar kitas dokumentas, tačiau mokesčiai nesumokėti. Galimos situacijos, kai mokesčių mokėtojas nieko nepateikia. Kyla pareiga, kai reikia pateikti tam tikras deklaracijas ar ataskaitas. Jei asmuo turėdamas pareigą pateikti deklaraciją, jos nepateikia, tai esant tam tikroms aplinkybėms jis atsakys ne pagal BK 219


138

str., o pagal BK 221 str. Yra tam tikri mokesčiai dėl kurių nereikia teikti deklaracijos, dėl jų nemokėjimo BA neatsiras, kils civilinė atsakomybė;

2. Valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius. Priminimo forma yra patvirtinta 2006 m. gegužės 17 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko įsakymu „dėl formų patvirtinimo“. Tuo įsakymu patvirtinta priminimo forma. Praktikoje būna, kad pateikiama PVM deklaracija, patikrina mokesčių inspekcija, mato, kad nesumokėta 100 000 lt. Tuomet yra surašomas mokestinio patikrinimo protokolas, kuris siunčiamas asmeniui, nesumokėjusiam mokesčio. Asmuo turi per 20 d. nuo protokolo gavimo sumokėti mokestį. Gauna protokolą dėl patikrinimo, jei nesumoka, tai turi būti siunčiamas priminimas apie pareigą sumokėti. O praktikoje kartu su protokolu siunčiamas priminimas. Be priminimo atsakomybė negalima. Priminimas turi būti rašytinis, atitinkamas dokumentas, kuriame nurodomas terminas per kurį asmuo privalo sumokėti mokestį. Šitas priminimas asmeniui nesumokėjusiam mokesčių turi būti tinkamai įteiktas. Mokesčių administravimo įstatyme yra numatyti keturi įkeitimo būdai (įteikimas asmeniškai, registruotu paštu, panaudojant elektroninį paštą, viešas skelbimas spaudoje);

3. Po įteikto priminimo per jame nustatytą terminą mokesčiai nesumokami.

Tai yra formali nusikaltimo sudėtis, nusikaltimas laikomas baigtu, kai pasibaigus priminime nurodytam terminui mokesčiai yra nesumokami. Jeigu sumokama dalis mokesčių, tai vis tiek bus BK 219 str. sudėtis.

Teorijoje jei asmuo ilgą laiką nemokėjo mokesčių, tai jam priskaičiuojami delspinigiai ir baudos. Priminime gali būti nurodytas ne tik mokesčių sumokėjimas, bet ir delspinigiai. Jei asmuo mokesčius sumoka, bet nesumoka delspinigių ar baudų, tai BA nekyla, nes atsakomybė yra už mokesčių sumokėjimą.

Ar galima skųsti išsiųstą priminimą ir prašyti pratęsti mokesčių sumokėjimui? Pagal mokesčių administravimo įstatymą asmuo dėl sunkios ekonominės, finansinės padėties gali prašyti atidėti mokesčių sumokėjimą ar išdėstyti per metus mokėjimą. Jei sustabdys, tai terminas mokėjimui bus atidedamas. Bet realiai jei mokesčiai nebus sumokėti, tai skundo niekas netenkins.

Reikia turėti omenyje, kad jei mokesčių mokėtojas iki NV padarymo buvo nemokus, tai jis pagal BK neatsako, o jei tapo nemokus po NV padarymo, tai pagal šį straipsnį atsako. Galima situacija, kai iki mokesčių nesumokėjimo tampa nemokus, tai irgi bus negalima.

Subjektu gali būti fizinis ir JA. Fizinis pakaltinamas, sulaukęs 16 m. Paprastai yra mokesčių mokėtojas, tai yra asmuo, kuris turi pareigą sumokėti mokestį įstatymų nustatyta tvarka.

Subjektyvioji pusė

Tyčinis, padaromas tik tiesiogine tyčia. Motyvai tikslai gali būti įvairus, paprastai siekiama savanaudiškai paskatų – nepagrįstai praturtėti.

APGAULINGAS APSKAITOS TVARKYMAS (BK 222 STR.)

Objektas

Pagrindinis tiesioginis yra buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Papildomu objektu yra tai, kad darant šį nusikaltimą sudaromos prielaidos išvengti mokesčių mokėjimo.

Dalyku yra:


139

1. Apskaitos dokumentai. Atitinkamas dokumentas, kuriame fiksuojamos atitinkamos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai. Dokumentas turi būti surašomas ūkinės operacijos metu ar iš karto po to;

2. Apskaitos registras. Tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė.

Objektyvioji pusė

Atspindėta LAT senato nutarimo 24, 25, 28 p.

Šio nusikaltimo objektyviąją pusę apibūdina veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Nusikaltimas pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu:

1. Apgaulingu apskaitos tvarkymu; 2. Apskaitos dokumentų paslėpimu; 3. Apskaitos dokumentų sunaikinimu; 4. Apskaitos dokumentų paslėpimu.

Šis nusikaltimas gali būti padaromas ir veikimu, ir neveikimu. Apgaulingas apskaitos tvarkymas gali pasireikšti sąmoningu ar klaidingu apskaitos tvarkymu.

Tam, kad kiltų BA pakanka vieno iš keturių alternatyvių požymių. Apgaulingai tvarkant apskaitą gali būti klastojami apskaitos dokumentai. Jeigu darant šį nusikaltimą yra klastojami apskaitos dokumentai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 str. ir neturi būti kvalifikuojama pagal BK 300 str. Tačiau jeigu apgaulingai tvarkant apskaitą yra klastojami ne apskaitos, o kiti dokumentai, tai kaltininko veika kvalifikuojama ne tik pagal BK 222 str., bet ir pagal BK 300 str. iš sutapties.

Būtinuoju nusikaltimo požymių yra tam tikrų padarinių atsiradimas (nurodyti BK 222 str. dispozicijoje). Tai yra materialioji sudėtis. Nereikia žinoti kas yra kapitalas, kas yra įsipareigojimai. Turi būti dėl minėtų veikų pagal įmonėje esančius dokumentus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai atsiranda padariniai. Jeigu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo minėtų padarinių neatsiranda, tai kaltas asmuo traukiamas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1731 straipsnį „apskaitos taisyklių pažeidimas“. Savaime suprantama būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp veikų ir padarinių.

Subjektas

Fizinis pakaltinamas nuo 16 m., taip pat JA. Dėl subjekto nutarimo 29, 30 p.

Subjektyvioji pusė

Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine, arba netiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslai gali būti įvairūs, kvalifikavimui reikmės neturi.

APLAIDUS APSKAITOS TVARKYMAS (BK 223 STR.)

Objektas ir dalykas kaip ir apgaulingo apskaitos tvarkymo atveju.

Objektyviąją pusę apibūdina veika, padariniai ir priežastinis ryšys. Apibūdina tam tikros alternatyvios veikos (senato nutarimo 26 – 27 p.). Dėl padarinių – 28 p. Dėl subjekto tie patys 29, 30 p.


140

Subjektyvioji pusė

LAT baudžiamųjų bylų skyrius priėmė sprendimą su kuriuo Abramavičius nesutinka. Iki to sprendimo buvo laikomasi pozicijos, kad aplaidus apskaitos tvarkymas gali būti padaromas tik neatsargiai, nes pats straipsnio pavadinimas suponuoja kaltės formą. Problema kyla, kadangi pagal bendrąją dalį nusikalstamos veikos yra tyčinės, o jei ji padaroma ir neatsargiai, arba tik neatsargiai, tai turi būti nurodoma BK specialiosios dalies straipsnyje. Straipsnio pavadinimas jau suponuoja kaltės formą. Bet LAT pasakė, kad aplaidų apskaitos tvarkymą apibūdina trys alternatyvios veikos:

1. Buhalterinės apskaitos netvarkymas. Gali būti tiek neatsargiai, tiek ir tyčia; 2. Aplaidus tvarkymas. Gali būti padaromas tik neatsargiai; 3. Buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas. Gali būti padaromas tiek neatsargiai, tiek ir

tyčia.

Kadangi taip pasakė, tai dalis apgaulingo apskaitos tvarkymo veikų tampa aplaidžiu apskaitos tvarkymu. Jeigu tvarkoma buhalterinė apskaita sąmoningai, tai BK 222 str., o jei nieko nedarai, tai bus BK 223 str.

A. ABRAMAVIČIAUS KOMENTARAI DĖL EGZAMINO

Justino pateiktas lapas su klausimais.

1. Ar aneksavimo atveju užsienietis gali būti kaltinamas kolaboravimu? Nelogiška, bet jei asmuo padeda, tai gali būti traukiamas tik pagal BK 118 str. Nes kolaboravimo sudėties būtinuoju požymiu yra LR pilietis;

2. Kai pasikėsinimas nužudyti, bet tik sutrikdoma sveikata. Abramavičius mano, kad turi būti sutaptis. Pagal LAT yra tik pasikėsinimas. Klausimų kur Abramavičius nesutinka su LAT praktika kazuse nebus;

3. Kai keli bendrininkai, neaišku kuris nužudė. Mirtino smūgio teorija ir smūgių visumos teorija. Jei neturėjo tyčios nužudyti, bet nužudė vienas smūgis, neaišku kurio, tai visi atsakys kaip bendrininkai. O jei vienas turėjo tyčią, jo smūgiai sukėlė nukentėjusiojo mirtį, tai kiti atsakys už faktiškai padarytą sveikatos sutrikdymą, o jei nepadarė, tai už viešosios tvarkos pažeidimą ar pan.;

4. Koks aiškinimas taikytinas artimojo giminaičio nužudymo požymiui? Abramavičius siūlo taikyti kuo siauriau, žiūrėti tik kaip suprantami pagal BK 248 str.;

5. Kai nužudymas pažeidžiant viešą tvarką ir iš chuliganiškų paskatų, tai LAT pasakė, kad sutaptis, Abramavičius mano, kad apima chuliganiškos pažeidimą viešai tvarkai. Tokio nebus kazuse;

6. Paprastai kėsinimasis į turtą ar gyvybę gali būti ir kėsinimasis į gyvūną ar į turtą, reikia žiūrėti kokioje psichofiziologinėje būsenoje buvo kaltininkas;

7. Kada nėščioji tampa nebe nėščioji, nuo gimdymo pradžios ar pabaigos? Kai yra gyvybės atėmimas, ar neteisėtas abortas. Pagal BK komentarą asmens gyvybė ginama nuo gimdymo pradžios. Pagal vyraujančią praktiką, kad gyvybė ginama nuo to momento, kai iš moters kūno pasirodo visas kūdikis. Ar gimdymą pradėjusiai moteriai ją nužudžius ji yra nebe nėščioji? Jei nužudoma tiek moteris, tiek vaisius, tai jau bus dviejų ar daugiau asmenų nužudymas. Kadangi nusikaltimas laikomas baigtu nuo mirties momento, tai ir žiūri į faktinę nukentėjusiojo padėtį (ar tuo metu nėščias, buvo mažametis, sulaukę BA reikalingo amžiaus).

8. Kaip nustatomas bendras darbingumo netekimas? Taikomos tokios pačios taisyklės kaip sprendžiant dėl profesinio darbingumo. Tų taisyklių nereikės;

9. 147, 1471 nereikia. Iš nusikaltimų nuosavybei nebus 186, 188, 189.


141

Kazuso sprendimas. A trenkė J, J mirė.

Galimi du variantai.

Pirmas, pradedame, kad veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d. kaip nužudymas. Objektas yra gyvybė, nukentėjusysis yra J, nukentėjusiuoju gali būti bet kokio amžiaus, tautybės ... asmuo. A mirė, mirtis susieta priežastiniu ryšiu su A veika. Nužudymai apibūdinami ir ... Nužudymo subjektu yra A, jam yra daugiau nei 16 m., jis pakaltinamas, subjektu gali būti asmuo nuo 14 m. Nužudymai gali būti padaromi tiesiogine tyčia ar netiesiogine tyčia. Taip pateikiama sudėties analizė.

Antras variantas. Iš visų šitų aplinkybių matyti, kad A veika kvalifikuojama pagal tam tikrą straipsnį. Pirma išanalizuojame, po to pateikiame kvalifikavimą.

Jei yra diskutuotina, pirma pateikiame pagrindinę versiją, po to pasvarstymus. Kad galima kvalifikuoti ne kaip nužudymą, o kaip netyčinį gyvybės atėmimą. Bet antros pasvarstymo neplėtojame, pateikiame pagrindinį. Jei bus pastumtas, trenkėsi į aštrų kampą, mirė. Tai jei bus nustatytos tokios aplinkybės, tuomet būtų galima kvalifikuoti kaip neatsargų gyvybės atėmimą.

Su savanorišku atsisakymu, būtinąja gintimi, būtinuoju reikalingumu nebus. Daugiausia iš bendrosios dalies gali būti bendrininkavimas ar pasikėsinimas, rengimasis. Ar kai yra bendrininkų grupė ir organizuota grupė reikia daryti nuorodą į BK 25 str. Su bendrininkų grupe reikia, su organizuota grupe bendru atveju reikia, jei atskirai kvalifikuojantis požymis tuomet nereikia. Jei bus ideali sutaptis, tai imti abi veikas. Jei išlaužė duris ir pavogė, tai bus turto sunaikinimas ir turto vagystė įsibraunant į patalpas.

Jeigu per klaidą atsirastų sudėtis, kurios nepraėjome, tai nebus blogai. Sutapties atveju tiek realios, tiek idealios abi veikas analizuoti. Išžagino, o po to seksualiai prievartavo, tai reikia aptarti abi veikas.

Jei pagrasina, o po to nužudo, tai bus tik kaip nužudymas. O jei terorizavo, o vėliau nužudė, tai bus tik nužudymas, nes apima. Jeigu bus nužudyti du žmonės labai susijaudinus tai kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 130 str., kadangi privilegijuota norma. Jei nužudė vienu metu, tai bus vienas straipsnis (idealioji sutaptis), jei skirtingu metu, tai du straipsniai (realioji sutaptis).

Jeigu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o po to padarytas nužudymas, tai vis tiek būtų nužudymas, nors ir išsitęsęs laike. Pagal LAT nutarimą, jei pasikėsinimas nužudyti ir padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tai bus tik pasikėsinimas nužudyti.

Apgaulės, sukčiavimo atveju veika pasireiškia teisės įgijimu, panaikinimu, tokiu atveju pačios veiklos nepakanka, turi būti padaromas apgaule. Uždavinį spręsime 45 min, galime naudoti norminę medžiagą, taisykles, LAT apžvalgas.

ŠARŪNO PATARIMAI DĖL UŽDAVINIO SPRENDIMO

Asmeninę autoriaus poziciją suformavo A. Abramavičiaus ir M. Aiduko mintys.

Sprendžiant uždavinį reikia sakinio apie veikos baigtumą. Atkreipti dėmesį į rengimąsi, kėsinimąsi, papildomus objektus. Tyčios atskleidimas yra svarbus aspektas, čia daroma daug klaidų.

Jeigu sudėtis formali, tai gali būti tik tiesiogine tyčia.


142

Dėl genocido ir sunkaus sveikatos sutrikdymo. Abiejų kvalifikavimų atvejų tikslas ir motyvas yra labai svarbūs kvalifikacijai. Antroje dalyje pasakyta, kad jei dėl savanaudiškų, turėdamas tikslą nuslėpti, tai tikslas, motyvas tikrai svarbūs. Iš pirmo žvilgsnio tai galbūt smulkmeniška, bet skirtumas yra milžiniškas.

Strategija ko tikisi dėstytojai. Tai ką Abramavičius pasako per paskaitą (kas yra objektas, dalykas, nukentėjusysis, veikos požymiai) visa tai yra 8 jei nepadarome klaidų. Tam, kad pažymys būtų aukštesnis, reikia analizuoti, tyčios turinį, subjektyvių požymių turinį. Taip pat straipsnių taikymo problemos (sutaptys, atskyrimas nuo panašių nusikaltimų). Reikia turėti po vieną dvi problemas kiekvienam straipsniui ir to jau pakaks aukštesniam pažymiui. Čia teoriniams klausimams. Tokia yra bendra kryptis. Tai, kas yra konspekte yra pagrindinė informacija. Jei norime daugiau, tai reikia pasirodyti, jog skaitėme teismų praktikos, reikia aptarti kur kyla problemos. Jei parašai autorių iš pašalės, tai gauni 10, o jei nepasakai, pasakai tik mintį, tai jau 10 ir nebus.

Kad nenukryptume į kitą pusę reikia apsiriboti nuo problemos analizavimo ir pamiršimo apie pagrindinius dalykus. Stengtis lakoniškai parašyti sudėties požymius ir paplėtoti ties problemomis. Tai rodo teisininko brandą.

Uždavinio sprendime kyla daug bėdų dėl veikos baigtumo ir subjektyvių požymių nustatymu. Pasižiūrėti, kad sudėtis nebūtų formali, neparašyti, kad veika baigta atsiradus padariniams. Po tokių parašymų atrodo, kad žmogus nesupranta ką rašo. Tie kas padaro tokias klaidas bus baudžiami griežtai (pažymys kris nuo 10 iki 7-8). Verta pasiskaityti apie subjektyviuosius požymius, puikus pavyzdys yra LAT senato nutarimai koks yra tyčios turinys materialių sudėčių atžvilgiu, kai kalbame apie nužudymus.

Kitas dalykas yra nuoroda į 15 str. Per egzaminą negalėsime nurašyti nuo teismų praktikos (arba bus nenaudinga). 15 str. yra numatyti du atvejai. Pirmas punktas skirtas apibūdinti tyčiai, kai ji yra formaliose sudėtyse (suvokimas pavojingo veikos pobūdžio). Norėjimas tuos veiksmus atlikti arba nenorėjimas. Tą pasakant tai yra pakankami dalykai. Antrame punkte yra tyčios apibrėžimas, kai yra materiali sudėtis.

Sprendžiant uždavinį bendresnės problemos yra atskirti neapibrėžtą ir netiesioginę tyčią.

Tiesioginė neapibrėžta yra tada, kai kaltininkas suvokia, kad neišvengiamai sukels tam tikrus padarinius, tačiau jam iš esmės vienodai rodo kokie bus padariniai. Paprastai tai yra nusikaltimai kur emocinis užtaisas sprogsta (kaltininkas pradeda veikti ir veikia kol pavargsta), o kas atsiras iš tos veikos jam nesvarbu.

Netiesioginė, kai yra pakankamai didelė tų padarinių atsiradimo tikimybė, bet jų gali ir neatsirasti. Santykis maždaug 60-40, didesnė tikimybė, kad neatsiras.

Kvalifikuojant veikas reikia pažiūrėti ar eina straipsnis privilegijuotų ir kvalifikuotų sudėčių. Nemaža dalis pražiopso kvalifikuojančius požymius. Nesunkus sveikatos sutrikdymas savarankiškai nekvalifikuojamas, kai jį apima sunkesnis sveikatos sutrikdymas. Čia turi būti vieninga tyčia, vienas nusikaltimas. Tas pats visais atvejais, ir turtinių nusikaltimų. Paprastai bendrininkavimo susitarimas sudaromas konkliudentiniais veiksmais. Dažniausiai tokių veiksmų išraiška yra tai, kad vienas daro nusikaltimą, prisijungia prie jo daromos veikos ir mato, kad abiem bus daugiau naudos. Kitas turi neprieštarauti, suvokti, kad kartu daro. Gali būti atvejis, kad asmuo kurstomas, bet jis nesupranta. Paprastai supranta, kad kursto.

Jeigu bendrininkai abu veikia ir reikia atskirai sukvalifikuoti, tai turi būti vykdytojo ekscesas. Pagal 136 str. privilegijuota atsakomybė taikoma ir kai elgesys šiaip neteisėtas, smurto vartojimas, spyrimas į sėdmenis taip pat yra smurtas ir jis yra draudžiamas baudžiamaisiais įstatymais. Kas buvo muštynių provokatorius


143

teisine prasme neturi prasmės, teisiškai svarbu kas pirmas sudavė. Jeigu neaišku kas pirmas sumušė, tai teismai laikosi nuomonės, kad abu ėjo muštis agresyviais veiksmais.

Nereikia perpasakoti sąlygos. Pradedame iš karto nuo sudėties analizės, kokie požymiai veikoje. Objektyviosios pusės analizei reikia nurodyti kokie veiksmai atlikti. Kadangi sunkus sveikatos sutrikdymas yra materiali sudėtis, tai veika yra baigta.

Bendrininkų grupe tai turi būti du vykdytojai. Bendrininkavimas pagal galiojantį kodeksą galimas, kai bendrininkavimas yra, o bendrininkavimo formos nėra.

Uždavinio sprendimo schema:

1. Straipsnių pritaikymas (A veikoje galime įžvelgti BK 125 str., 180 str. požymių). Paaiškinti kodėl parenkame tokią normą;

2. Objektas (vienu sakiniu); 3. Nukentėjusysis/dalykas. Aprašyti požymius (nepilnametis, nėščia/ didelės vertės). Ar yra specifinis

dalykas (karinė įranga); 4. Veikos aprašymas, kokie padariniai, kaip kilo, teisingas priežastinis ryšys (jei materiali), kad baigta,

jei formali. Visi objektyvieji požymiai. Papildomai jei yra stadijos (BK 21, 22 str.), bendrininkavimas (BK 24 str.). Vykdytojas organizatorius kurstytojas padėjėjas. Jei būtinoji gintis, būtinasis reikalingumas tai pirma aprašyti ar buvo peržengtos ribos, tik tada analizuoti veiką;

5. Kaltė – tyčia, neatsargumas. Kaltininko motyvai, tikslai. „Kaltininkas suvokė, kad veika kelia pavojų kito asmens gyvybei, numatė, kad padariniai kils ir jų norėjo“. Kiti objektyvieji požymiai;

6. Nusikaltimo subjekto apibūdinimas. Ar atitinka subjekto požymius. Kiti subjektyvieji požymiai (aplinkybių nesuvokimas);

7. Išvada, kiekvieno kaltinamojo su BK straipsnių nuoroda. Pvz., padėjėjas pagal BK 24 str. 6 d. ir 135 str. 2 d. 9 p.

Uždavinio sprendimas paprastai pradedamas, kad pagal uždavinio sąlygą A veikoje galime įžvelgti BK 131 str., 154 str. ir t.t. nusikaltimo požymių. Apsiriboti dviem, trim nusikaltimais. Nesvarstyti nusikaltimų kur yra vienas požymis ar du. Tame kontekste nagrinėti pačią sąlygą, paaiškinti kodėl parenkame tokią normą.

Po pradinės įžangos einame prie objekto, tai pažymime vienu sakiniu. Jei teikia naudos atskiriant nusikaltimus, tai tuomet pažymėti reikia. Kalbame apie nukentėjusįjį arba apie dalyką (priklausomai nuo to, kas numatyta sudėtyje). Gali būti, kad nukentėjusysis yra nepilnametis, mažametis, nėščia moteris. Tuomet veikos laikomos pavojingesnėmis.

Apie dalyką – didelės vertės, nedidelės vertės turtas. Specifika kas pagrobtas – karinė įranga ar bendras turtas.

Pereiname prie veikos. Dažnai būna, kad asmuo sudavė tam tikrus smūgius, ilgainiui dėl to atsirado sveikatos sutrikdymai, konstatuojame, kad tokiais veiksmais buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Turi būti faktinės aplinkybės ir teisinė išvada. Jei sudėtis yra formali, tai veiką aprašom, pasakom, kad sudėtis yra formali, ji įvykdyta ir baigta. Jeigu sudėtis materiali, tai reikia pasakyti, kad kilo padariniai, kaip jie atsirado, kilo mirtis ar ne, ar buvo padaryta didelė žala ar nebuvo, pažymėti, kad tarp kaltininko A veikos ir atsiradusių padarinių yra teisingas priežastinis ryšys. Į priežastinio ryšio narpliojimą (ekvivalentiniu ir t.t.) nelendam. Jei neaišku ar yra priežastinis ryšys tai turime parašyti.


144

Aprašius objektyvius požymius einam prie kaltės. Ar tyčia ar dėl neatsargumo, atskleisti tyčios turinį kiekvienoje NV. Ką kaltininkas suvokė, ką numatė, ko norėjo, ko nenorėjo, kam leido kilti. Nurašymas BĮ yra netinkamas atsakymas, nužudymo atveju reikia rašyti, kad kaltininkas suvokė, kad veika kelia pavojų kito asmens gyvybei, numatė, kad padariniai kils ir norėjo nukentėjusiojo mirties. Neatsargumas analogiškai (intelektinis valinis momentas).

Kalbant apie motyvą ir tikslą atkreipti dėmesį, kad šiuos požymius reikia pasitikrinti. Dažnai čia daromos klaidos. Yra sudėčių, kur šis požymis turi reikšmę kvalifikuojant, privilegijuojant. Pabaigoje trumpas apibūdinimas nusikaltimo subjekto. A yra fizinis, pakaltinamas, 16 m. sulaukęs asmuo, todėl jis atitinka šio nusikaltimo subjektui keliamus reikalavimus. Sąlygose nėra nurodoma ar asmuo pakaltinamas, todėl preziumuojama, kad asmuo pakaltinamas. Jei nurodyti gimimo metai, tai pasiskaičiuoti. Pabaigoje turi būti apibendrinta išvada.

Parašyti kaip nuosprendyje, kad būtų pasakyta, jog A atsižvelgiant į tai kas išdėstyta veika kvalifikuotina pagal 154 str. 1 d. Jei yra keli bendrininkai apie juos geriau rašyti savarankiškai. Straipsniai nurodomi nuo mažesnių prie didesnių.

Yra specifika, kai susiduriame su stadijomis ir bendrininkavimu. Su stadijomis – aprašydami turime atkreipti dėmesį, kad NV nėra baigta, priežastys kodėl nėra baigta. Tam, kad atskirtume nuo savanoriško atsisakymo, svarbus tyčios konkretumas, apibrėžtumas. Ar pagal tai ko norima, ar pagal tai, kas pavyko. Kalbant apie bendrininkavimą veikia krūva asmenų. Apie visus asmenis negalime rašyti požymių. Pradžioje ką padarė vykdytojas/vykdytojai, po to prikabiname organizatorių, kurstytoją, padėjėją. Pvz., Petras duodamas laužtuvą padėjo Jonui padaryti NV įsibraunant į patalpą. Gražu, jei pasakome, kad subjektyvioji pusė apima suvokimą, kad veikiama bendrai. Kai kalbame apie stadijas ir bendrininkavimą, kai stadijas fiksuojame turime nurodyti straipsnius, kad jei yra bendrininkavimas, tai asmuo nevykdė nusikaltimo sudėties, kvalifikuojam per BK 24 str. atitinkamą dalį. Jei stadijos tai 21, 22 str., nurodant konkrečią aplinkybę.

Prieš spręsdami uždavinį pora minučių apgalvoti schemą, kokie objektyvieji, kokie subjektyvieji, kokie tyčios požymiai. Gal ne nužudymas, o netyčinis gyvybės atėmimas, gal būtinoji gintis. Turėti mintyje, kad jei nespėjama surašyti uždavinį, tai duos dar 10 – 15 min. Papildomus kriterijus aptarti ten kur manome, jog būtina. Jei daugiau objektyvios, tai prie objektyvių. Jei aplinkybių nesuvokimas, tai daugiau prie subjektyvių požymių. Apie būtinąją gintį, reikalingumą. Iš pradžių išnarplioti ar buvo gintis, peržengtos ribos, tik tada svarstyti veiką.

Reikia daugiau parašyti ten, kur daugiau klausimų kokią normą parinkti. Ten kur akivaizdu, yra priežastiniai ryšiai - tiesiog paminėti. Atsižvelgti į kiekvieno uždavinio sąlygas, nes gali būti patogiau rašyti kitaip. Svarbu aptarti visus požymius.

BT specialiojoje dalyje praktiškai nedaroma klaidų dėl nežinojimo, klaidos dėl nepagalvojimo, neapsižiūrėjimo. Jei mąstai apgalvodamas visus NV sudėties požymius, tai yra tikimybė, kad net gerai nežinant visų nusikaltimo sudėties ryšių, bus geras modelis viską aptarti.

Dėl motyvų turi būti veikos kvalifikavimo klausimų ir įvertinti. Reikia parašyti: kur šovė, kaip šovė, koks įrankis pasirinktas. Daug motyvų rašyti yra gerai, bet laikas yra ribotas, todėl reikia siekti optimalumo. Uždaviniui per egzaminą 45 min ir sprendimas turi sutilpti į pusantro lapo. Akcentuoti reikia tas aplinkybes, kurios yra svarbiausios apsisprendžiant. Formuluotė dėl veikos baigtumo. Parašyta, Kurmelis mirė, sudėtis materiali ir yra baigta. Reikštų, kad jei Kurmelio nenušovė tai sudėtis formali . Materiali yra


145

sudėties konstrukcija ir atsižvelgiant į tai reikia pasakyti ar veika baigta, ar ne. Dėl tikslumo, skirti akivaizdumą ir realumą. Realumas – faktas, kad kėsinimasis egzistuoja tikrovėje. Akivaizdumas apibūdina kėsinimąsi laike. Iš bendrosios dalies atkreipti dėmesį į aspektą, kad atleidimas nuo BA yra skirtingas nuo aplinkybių, pašalinančių BA.

Jei pagal sąlyga kyla klausimas dėl būtinosios ginties, reikia nustatyti, kad kaltininko veika atitinka vienos NV sudėties požymius. Jei to nenustatome, tai negalime kalbėti apie būtinąją gintį. Išeitų, kad reiktų apsvarstyti sudėtį. Jei sudėtis yra, tai pereiti prie būtinosios ginties teisėtumo sąlygų. Situacija gali patekti į kelių teisės normų sritį, prašo išsiaiškinti ar yra būtinoji gintis pradžioje, o tada jei yra tas reikalas, tai rašyti ar buvo pažeistos teisėtumo sąlygos. Jei buvo pažeistos sąlygos, tai tada NV sudėtį svarstyti. Įžangoje parašyti, kad įžvelgiame būtinąją gintį. Didžiausią įtaką pasiūlant pažymį turi uždavinių sprendimas seminarų metu.

Abramavičius labiausiai mėgsta nusikaltimus sveikatai ir gyvybei. Kitas blokas yra iš nusikaltimų nuosavybei (radinio pasisavinimas, turtinės žalos padarymas apgaule, Nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimas, elektros vagystė kartą buvo). Mėgsta apie namų gamybos alkoholinius gėrimus.

Jei matome, kad situacija yra nevienareikšmiška rašome „nėra vieningos nuomonės dėl situacijos teisinio vertinimo, aš laikausi tokios nuomonės, todėl veika turi būti kvalifikuojama kaip...“

Centrinis skirtumas tarp formalių ir materialių sudėčių yra valiniame elemente. Jis pasireiškia noru veikti atitinkamai, materialiose sutartyse turi norėti padarinių. Kaltininkas numatė, kad pagrobs mobilaus ryšio telefoną, numatė, kad kils padariniai, ir jų norėjo.

Uždavinio sprendimas nereikia kartoti tų požymių, kurie buvo parašyti. Rašyti: „iš uždavinio sąlygos matyti“, „iš veiksmų matyti“. Kartojimosi gali būti nemažai kur analizuojami subjektyvieji požymiai. Truputį aptariame objektyviuosius požymius, po to subjektyviuosius, po to, kad veika baigta, kaltininkas suvokė. Negaišti laiko aptarinėjant požymius, kurių nėra .

Prieš pradedant rašyti pagalvoti kokia kvalifikacija bus, per sprendimą link įrodymo ir eiti. Pradžioje numatyti kokios gali būti sudėtys, einama atmetimo būdu. Pasilieka viena sudėtis, patikriname ar tinka, jei tinka, tai išvada, kad taip ir taip turi būti kvalifikuojama. Pradžioje nereikia nurodyti konkrečių straipsnio dalių, sprendžiant uždavinį gali pasirodyti, kad tinka dalys, kurios nenurodytos. Reikia daugiau aptarti turto paėmimą, pasisavinimą, svarbiausias kvalifikavimui aplinkybes. Darbe ne visada analizuoti tyčios apibrėžtumo problemas, kartais jos neturi reikšmės.

Dėl kvalifikuotos ir privilegijuotos sudėties, tai ne dėl normos požymio renkamės kvalifikuotą, o dėl to, kad tai speciali norma, o ne bendra. Kitaip prieštarautų LAT praktikai. Gali susidaryti įspūdis, kad žinau taisykles ir rašau, atskleidžiant civilinį teisinį reguliavimą, taisyklių daug, pasakai esmines, o detalias kiek atsimeni. Šioje vietoje BT yra kaip tikslusis mokslas, turi būti aišku. Civilinėje teisėje poįstatyminių aktų galime nežinoti, BT reikia žinoti nuo ... iki. Sudėtį reikia žinoti visą ir ją reikia žinoti gerai. Visi požymiai turi būti, jei sudėtis yra, tai požymiai turi būti aptarti.

Kai kalbame apie pagrindinę sudėtį kvalifikuojančių požymių aptarinėti nereikia, kai pasakyta apie kvalifikuojančius požymius, tai geriau parašyti pagrindinės sudėties dalykus nedetalizuojant (Abramavičius nurodo, kad jei klausia kvalifikuotų požymių, tai objekto, dalyko ir pan. aprašinėti nereikia). Tai priklauso nuo kvalifikuojančių požymių turinio kiek jie plačiai komentuojami, jei platu, tai pagrindinių požymių neaptarinėti. Paminėti skirtingų požiūrių į straipsnio interpretavimą. Darbas geras, kai žinome taikymo


146

problemas, bet reikia per daug giliai nelįsti. Paminėti vieną ar kitą aspektą kur yra problemos yra profesionaliau, nesigilinti daug į objektą ar dalyką.

Uždaviniui laiko turės pakakti (45 min). Teoriniams klausimams ir egzaminui popieriaus duos, sąlygos bus ant popieriaus. Sprendime nereikia pulti rašyti, pagalvoti kokia bus kvalifikacija. Bendros rekomendacijos kaip uždavinio sprendimas turi atrodyti žinome iš anksčiau. Jei nežinome subjektyvių požymių, nemokame jų atskleisti, tai geriau nerašyti, nes kai parašai nesąmonę iš karto minusas, o jei lieka interpretacijų, tai gali būti ir studento naudai. Kam aktuali paskutinės nakties problema, jei žinome nusikaltimo straipsnio dispoziciją, tai ją pakomentuoti galėsime remdamiesi ankstesnėmis žiniomis. Daug negausi, bet praslysti pavyks.

Nutartys, kurios nėra apžvalgoje, nėra tokios vertingos, jomis neverta remtis. Visos skelbtos „teismų praktikoje“ nutartys yra svarbios. Kai „Infolex‘e“ cituojamos bylos, atsirinkti pagal instancijų aukštumą. Jei cituoja kiti LAT teisėjai, tai nutartis turi didelį svorį. 3 teisėjų kolegijų nutartys bendru atveju ne tokios reikšmingos.

Sėkmės egzamine!

Baudžiamoji teisė II¾iamoji_teisė__specialioji_dalis_.pdf · ARMANO ABRAMAVIČIAUS PASKAITOS...

Documents

Transcript of Baudžiamoji teisė II¾iamoji_teisė__specialioji_dalis_.pdf · ARMANO ABRAMAVIČIAUS PASKAITOS...