2009-10-31 Vilnius

Kas yra baudžiamoji teisė?

Tai visuma teisės normų, kurios nustato:– Draudimus– Nusikalstamas veikas

– Nusikaltimai– Baudžiamieji nusižengimai

– Poveikio priemones – Bausmės– Baudžiamojo poveikio priemonės– Priverčiamosios medicinos priemonės

– Atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės

Baudžiamosios teisės reguliavimo dalykas

Siauras, nes reguliuoja tik tuos teisinius santykius, kurie kyla tik padarius nusikalstamą veiką ir iššaukia nusikalstamos veikos poveikio priemonių panaudojimą.Nereguliuoja šakų, kur kuriamos gėrybės, įgyvendinami poreikiai.Saugo vertybes nuo kėsinimosi į jas.

Baudžiamosios teisės reguliavimo dalykas

Baudžiamieji teisiniai santykiai

Nusikalstama veika

Poveikio priemonių naudojimas

Vertybės

Baudžiamosios teisės funkcijos

1. Prevencinė• Bendroji prevencija• Specialioji prevencija

2. Informacinė3. Represinė4. Proporcingumo5. Sutaikinamoji

Baudžiamoji politika

Tai valstybės reakcija į nusikalstamumą.

• Kriminalizacija• Dekriminalizacija• Penalizacija • Depenalizacija

Specialūs baudžiamosios teisės principai

1. Nėra nusikaltimo ir nėra bausmės be įstatymo

2. Atsakomybės neišvengiamumo; 3. Asmeninės atsakomybės ir bausmės

individualizavimo 4. Teisingumo principas 5. Abejonės aiškinamos kaltininko naudai6. Bausmės ekonomijos 7. Už tą patį nusikaltimą du kartus

nebaudžiama 8. Įstatymas atgal negalioja

Baudžiamųjų įstatymų galiojimas laike

• Bendra taisyklė Įstatymas negalioja atgal

• Speciali taisyklė Pagerinantis subjektų padėtį

įstatymas savo pobūdžiu turi grįžtamąją galią

Baudžiamoji atsakomybė

Tai asmens ir jo padaryto nusikalstamos veikos pasmerkimas valstybės vardu, kurį vykdo įgaliotos institucijos (teismas) ir kuris pasireiškia baudžiamaisiais įstatymais apibrėžtų asmeninio ar turtinio pobūdžio suvaržymų kaltininkui nustatymu. – Kas atsako?– Kam atsako?– Už ką atsako?

Nusikalstama veika ir jos požymiai

Terminas ,,nusikalstama veika” Lietuvos baudžiamojoje teisėje atsirado tik 2000m. , priėmus dabartinį baudžiamajį kodeksą.

Nusikalstama veika apima šias sąvokas:

Nusikaltimas – pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Baudžiamasis nusižengimas- pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika, už kurią numatyta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą.

1.Veikos Pavojingumas

o Veika baudžiamojoje teisėje- tai socialiai reikšmingas žmogaus poelgis.o Veikos pavojingumas reiškia, kad veika yra pavojinga viešpataujančiai

vertybių sistemai.o Nusikalstamomis pripažįstamos ne šiaip pavojingos veikos, o pačios

pavojingiausios- veikos kuriomis kėsinamasi į didžiausias vertybes.

o Nusikalstamos veikos pavojingumui matuoti vartojami du terminai:

1. Nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis (skirtingi BK skyriai, skirtingas pobūdis)

2. Nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis (priklauso nuo padarymo būdo, vietos, aplinkybių ir pan.)

o Nusikalstamos veikos pavojingumas vertinamas dviem lygiais:a) Įstatymeb) Teisinėje praktikoje (atsižvelgiama į kaltinininko asmenybę, kaltės rūšį ir pan.)

Nusikalstamos veikos požymiai :

2.Priešingumas teisei

Veikos priešingumas baudžiamajam įstatymui yra antras būtinas nusikalstamos veikos požymis, be kurio padaryta veika jokiu būdu negali būti laikoma nusikalstama.

Nusikalstamos veikos požymiai:

Visos nusikalstamos veikos klasifikuojamos :1. Nusikaltimai2. Baudžiamieji nusižengimai

Nusikaltimai klasifikuojami:a) Tyčiniaib) Neatsargūs

Tyčiniai nusikaltimai toliau klasifikuojami:I) Nesunkūs ( bausmė neviršija trijų metu)II) Apysunkiai ( nuo 3m. iki 6m.)III) Sunkūs ( nuo 6m . Iki 10m.)IV) Labai sunkūs ( laisvės atėmimo bausmė viršija 10 m.)

Nusikalstamų veikų klasifikacija

Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą, baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis.

Kad nustatytume ar buvo padaryta nusikalstama veika, reikia issiaiškinti ar asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatyti draudžiamos veikos požymiai.

Nustatyta nusikalstamos veikos sudėtis leidžia tam tikrą veiką vadinti nusikaltimu, o asmenį nusikaltėliu.

LR BK numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatyma atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikalstamos veikos sudėtis

Visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai skirstomi į:

• Objektyviuosius (apibūdina išorinę, matomą žmogaus poelgio pusę)• Subjektyviuosius (apibūdina nematomą , t.y. Vidinę, psichinę

nusikalstamos veikos pusę) Subjektyvieji ir objektyvieji požymiai skirstomi į:

Pagrindinius (įeina į kiekvienos nusikalstamos veikos sudėtį ir privalo būti įrodinėjami byloje, tiriant kiekvieną nusikalstamą veiką)

Fakultatyviuosius (įstamų leidėjas formuluodamas ne kievieną, o tik kai kurias nusikalstamų veikų sudėtis, todėl įrodinėjami tiriant ne visas veikas.

Nusikalstamos veikos sudėties požymiai:

Pagrindiniai nusikalstamos veikos sudėties požymiai

Objektyvieji:

1. Baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės2. Pavojinga veika3. Įstatyme numatyti pavojingi padariniai4. Priežastinis padarytos veikos ir kilusiu padarinių ryšys.5. Asmens trauktino baudžiamojon atsakomybėn amžius

Subjektyvieji:1. Pakaltinamumas2. Kaltė

Fakultatyvūs nusikalstamos veikos sudėties požymiai

Objektyvieji: 1) Nusikalstamos veikos dalykas2) Nusikalstamos veikos padarymo būdas3) Nusikalstamos veikos padarymo laikas4) Nusikalstamos veikos padarymo vieta5) Nusikalstamos veikos padarymo priemonės6) Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės7) Specialaus subjekto požymis

Subjektyvieji:1) Nusikalstamos veikos padarymo tikslas2) Nusikalstamos veikos padarymo motyvas

Nusikalstamų veikų sudėtys skirstomos į:

A.• Pagrindines • Privilegijuotas• Kvalifikuotas

B. • Materialias (pavojingi padariniai įtraukiami į nusikalstamos veikos sudėtį)• Formalias (baudžiamoji atsakomybė nėra siejama su pavojingų padarinių

kilimu)

Nusikalstamų veikų sudėčių rūšys

Pakaltinamumas• Pakaltinamumas yra gebėjimas darant veiką suvokti daromos veikos pobūdį ir

valdyti savo poelgį.• Pakaltinamumas yra būtina kaltės sąlyga.• Preziumuojama, kad visi žmonės yra pakaltinami• Esant įtarimų reikia įrodinėti asmens nepakaltinamumą, kad darydamas

pavojingą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti daromos veikos pavojingumo arba valdyti savo poelgio.

o Skirtumai tarp asmens neveiksnumo ir pakaltinamumo :• Nepakaltinamumo klausimas sprendžiamas tik baudžiamosiose bylose ir tik

padarius nusikalstamą veiką.• Nepakaltinamumo klausimas sprendžiamas tik nusikalstamos veikos padarymo

momentui (laikui)• Asmens pripažinimas nepakaltinamu turi reikšmės tik jo baudžiamajai

atsakomybei.• Nepakaltinamumo sąvoka remiasi dviem kriterijais:• Juridinis- negalėjimas suvokti veikos pavojingumo (intelektinis momentas) ar

valdyti savo veiksmų (valinis momentas)• Medicinis- nusakomas žodžias ,,dėl pschikos sutrikimo”.

Subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai

Baužiamoji atsakomybė už veikas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, narkotiku ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nėra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK (19 str.)

Psichikos sutrikimai , kurie atsiranda vartojant alkoholį skirstomi į :– Būsenas, kurias sukelia stiprus vienkartinis apsvaigimas alkoholiu– Būsenas, kurios atsiranda nuolat piktnaudžiaujant alkoholiu.

Būsenos dėl stipraus vienkartinio apsvaigimo alkoholiu gali pasireikšti:

1. Paprastu (fiziologiniu) girtumu2. Patologiniu girtumu

Pataloginis girtumas-tai staiga atsiradęs dėl alkoholio vartojimo trumpalaikis psichikos sutrikimas

Žmogus padaręs veiką pataloginio girtumo būsenos, pripažįstamas nepakaltinimas. Toks asmuo baudžiamojon atsakomybėn netraukiamas.

Pagal BK 13 straipsnį, pagal baudžiamuosius įstatymus atsako asmenys, kuriems prieš darant nusikaltimą yra suėję šešiolika metų.

Tačiau už kai kurias veikas kyla atsakomybė nuo 14 metų. Šios veikos yra :

1) Nužudymas2) Sunkus sveikatos sutrikdymas3) Išžaginimas4) Seksualinis prievartavimas5) Vagystė 6) Plėšimas7) Turto sugadinimas ar sunaikinimas8) Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimas9) Narkotikų ar psichotropinių medžiagų pagrobimas10)Transporto priemonių ar kelių juose esančių irenginių sugadinimas

Amžius nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė

Kaltė baudžiamosios teisės teorijoje- tai asmens, padariusio pavojingą veiką, vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais.

Įrodinėjant kaltę turi būti nustatyta1. Kaltės forma 2. Kaltės turinys

BK skiriamos dvi kaltės formos:1) Tyčinė kaltė2) Neatsargi kaltė

Kaltė turi du momentus, kuriems esant yra pagrindas daryti išvadą, kad asmuo kaltas:

1) Psichinis santykis su pavojinga veika (intelektualusis momentas)2) Psichinis santykis su padariniais (valinis kaltės momentas)

Kaltės samprata

1) Motyvas

Nusikalstamos veikos motyvas , pagal baudžiamąją teisę yra veikos priežastis, paskata, nusikalstamo elgesio varomoji jėga.

Nusikalstamos veikos motyvas yra svarbus kvalifikuojant veiką.

2) Tikslas

Nusikalstamos veikos padarymo tikslas- tai asmens siekiai, susiję su nusikalstamos veikos padarymu, priežastys, dėl ko jis nusprendė padaryti nusikalstamą veiką.

Fakultatyvūs subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai

I. Rengimasis padaryti nusikalstamą veiką II. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką

• Rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ar įrankų suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas, ar kitoks tyčinis nusikaltimą lengvinančių sąlygų sudarymas.

• Baudžiamoji atsakomybė kyla tik rengiantis padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą

• Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas, jeigu veika nebuvo baigta daryti dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių

Pasikėsinimo rūšys:• Baigtas pasikėsinimas• Nebaigtas pasikėsinimas.

Nusikalstamos veikos stadijų samprata ir rūšys

ELSA Lietuva

Bendrininkavimas

Tiriant nusikaltimą itin dažnai paaiškėja, kad jame dalyvavo, ar viena ar kita forma prisidėjo keli asmenys. Bauždiamoji teisė keletos asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką vertina dvejopai:

• Kaip bendrininkavimas, darant nusikalstamą veiką

• Kaip prisidėjimas prie nusikalstamos veikos

ELSA Lietuva

Jeigu darant nusikalstamą veiką dalyvauja bent du asmenys, reikia įrodyti kiekvieno asmens padarytos veikos santykį su bendrininkavimo požymiais.Bendrininkavimo požymiai skirstomi į objektyviuosius.

Objektyvieji:

• Dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. • Kelių asmenų veikos bendrumas.

Subjektyvieji:

•Tyčia bendrininkauti•Kelių asmenų susitarimas

Bendrininkavimas

ELSA Lietuva

Kiekvieno bendrininko veiklos pobūdis ir laipsnis o kartu ir vaidmuo bendroje nusikalstamoje veikoje yra labai įvairūs. Siekiant išspręsti bendrininkų atsakomybės klausimą, LR Baudžiamasis kodeksas numato šias bendrininkų rūšis:

Vykdytojas. - Tai asmuo betarpiškai padaręs nusikaltimą

Organizatorius - Jis sujungia ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, sukuria sistemą, organizuotumą bendroje nusikalstamoje veikoje. Tai bendro nusikaltimo vadovas.

Kurstytojas - tai nusikaltimo iniciatorius, nes sukelia kitiems asmenims pasiryžimą, norą siekti padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką.

Padėjėjas - Asmuo padedantis padaryti nusikaltimą duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemonių, šalindamas kliūtis, iš anksto pažadėdamas paslėpti nusikaltėlį, nusikaltimo padarymo įrankius ir priemones, nusikaltimo pėdsakus ar daiktus, įgytus nusikalstamu būdu.

Bendrininkavimas

ELSA Lietuva

Bendrininkavimas

ELSA Lietuva

Bendrininkai neatsako už vykdytojo ekscesą, t.y. už tokius vykdytojo veiksmus, kurie nors kartais ir turi ryšį su bendrai daroma veika, bet nebuvo apimti bendrininkų tyčia. Vykdytojo ekscesu laikytini ir tokie jo veiksmai, kurie nebuvo bendrininkų susitarimo dalyku arba kurie buvo padaryti neatsargiai. Už tokius veiksmus ir jų pasekmes vykdytojas atsako vienas.

Eksceso požymiai:

• nėra veiksmų bendrumo

• iš anksto nežinoma apie vykdytojo veiksmusNustatant ar buvo ekscesas ar ne siūloma vadovautis dviem kriterijais: pirma koks buvo bendrininkų susitarimas ir ar tiksliai apibrėžtas ar ne, antras - jei susitarimas nebuvo tiksliai apibrėžtas, reikėtų nustatyti, ar vykdytojo veiksmai buvo tikėtini ar ne.

Bendrininkavimas

ELSA Lietuva

Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybėsAplinkybės pašalinančios veikos pavojingumą ir priešingumą

teisei. Baudž teisės teorijoje aplinkybės, kurioms esant padaryti veiksmai, turintys nusikalstamos veikos požymių, nelaikomi nusikaltimu, apibrėžiamos kaip aplinkybės pašalinančios veikos pavojingumą ir priešingumą teisei.

• Būtinoji gintis

• Asmens padariusio nusikaltimą, sulaikymas

• Būtinasis reikalingumas

• Profesinės pareigos vykdymas

• Profesinė arba ūkinė rizika

• Nusikaltimo imitacija

ELSA Lietuva

Būtinosios ginties sąlygos:

• Kėsinimosi pavojingumas, akivaizdumas ir realumas.

• Negali būti peržengtos būtinosios ginties ribos.

• Negalima būtinosios ginties provokacija.

Kiti būtinosios ginties požymiai:

• Leidžiama ginti ne tik savo, bet ir kitų asmenų, valstybės ar visuomenės interesus.

• Žmogus turi teisę į būtinąją gintį neatsižvelgiant į tai, ar jis turėjo galimybę, išvengti kėsinimosi

Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės

ELSA Lietuva

Asmens padariusio nusikaltimą, sulaikymas. Tai tokia situacija, kai vejantis, stabdant, neleidžiant ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai vengiančiam sulaikymo nusikaltimą padariusiam asmeniui padaroma žala, jeigu kitaip jo nebuvo galima sulaikyti.

• sulaikomas asmuo turi būti padaręs nusikaltimą.

• fizinę prievartą galima naudoti tik tada, kai nusikaltėlis aktyviai vengia sulaikymo

• fizinės prievartos panaudojimo ribos

Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės

ELSA Lietuva

Būtinasis reikalingumas - Tai situacija, kai teisėtai padaroma žala gręsiantį Lietuvos valstybės interesams, visuomenės interesams, to asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jei šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, negu išvengtoji žala.

• turi grėsti žala

• pavojus turi būti akivaizdus ir realus

• pavojaus negalima pašalinti kitais būdais, kaip tik padarant žalą teisės saugomiems interesams

• iškilęs pavojus pašalinamas padarant žalą tretiesiems asmenims

• padaryta žala turi būti mažesnė nei išvengtoji žala

Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės

ELSA Lietuva

Profesinės pareigos vykdymas - tai tokia situacija, kai padaro asmuo, vykdantis įstatymo numatytas funkcijas ir pareigas.

• profesinės pareigos vykdymas turi būti numatytas įstatyme

• pareigos vykdymas pagal įstatymo nustatytas sąlygas

• pareigos vykdymas neturi peržengti įstatyme nustatytų ribų

• neteisėto įsakymo vykdymas negali būti pateisintas profesinės pareigos vykdymu

Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės

ELSA Lietuva

Profesinė arba ūkinė rizika- tai tokia situacija, kai žala baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams padaroma siekiant ekonomiškai naudingų rezultatų ir neperžengus pateisinamos rizikos ribų.

Teisėtumo reikalavimai:

• padaryti veiksmai turi atitikti šiuolaikinius mokslo pasiekimus

• norimo tikslo negalima pasiekti be rizikos

• buvo imtasi visų galimų saugumo priemonių, užkertančių kelią žalai atsirasti.

Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės

Nusikalstamų veikų daugetas

• Veikų daugetas – asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn bent už dvi nusikalstamas veikas.

• Pavienė nusikalstama veika - yra nukreipta į vieningą objektą ir padaroma vieninga tyčia.

• Daugeto požymiai:o Turi būti padarytos bent dvi pavienės nusikalstamos veikos,

už kurias asmuo dar nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

• Daugeto rūšys:o Sutaptis. o Pakartotinumas. o Recidyvas.

• Sutaptis:o Idealioji – tai tokia situacija, kai kaltininkas vienais veiksmais praktiškai

vienu metu padaro dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose.

o Realioji – situacija, kai asmuo skirtingais veiksmais skirtingu laiku pažeidžia du baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnius.

Bausmių skyrimo atvejis:o Idealiosios sutapties atveju - galutinė bausmė skiriama apėmimo būdu. o Realiosios sutapties atveju galutinė bausmė turi būti skiriama sudėjimo

būdu.

• Pakartotinumas• Recidyvas - teistas asmuo padaro naują nusikalstamą veiką.

Kaltininkas laikomas recidyvistu, kai asmuo, kuris teistas už tyčinį nusikaltimą, nepraėjus teistumo laikotarpiui, padaro naują tyčinį nusikaltimą.

Kaltininkas laikomas pavojingu recidyvistu, kai turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą.

Teisinė recidyvo reikšmė – skiriama laisvė atėmimo bausmę be jokių išlygų, didesnė nei sankcijos vidurkis.

Nusikalstamų veikų daugetas

• Bausmė:o Prievartos priemonė.o Skiriama tik už nusikalstamos veikos padarymą.o Gali būti paskirta tik apkaltinamuoju nuosprendžiu.

• Bausmės paskirtis:o Asmens nubaudimas.o Fizinės galimybės atėmimas padaryti naują

nusikalstamą veiką. o Bendroji prevencija. o Specialioji prevencija. o Siekiama atstatyti teisingumą.

Bausmė

• Bausmės skiriamos už baudžiamąjį nusižengimą:1. Viešųjų teisių atėmimas.2. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas.3. Viešieji darbai.4. Bauda.5. Laisvės apribojimas.6. Areštas.

• Bausmės skiriamos už nusikaltimą:7. Terminuotas laisvės atėmimas.8. Neterminuotas laisvės atėmimas.

• Bausmės skiriamos nepilnamečiams – negalima skirti viešųjų teisių atėmimo, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo ir neterminuoto laisvės atėmimo.

• Bausmės juridiniams asmenims:1. Bauda. 2. Juridinio asmens veiklos apribojimas. 3. Juridinio asmens likvidavimas.

Bausmė

• Viešųjų teisių atėmimas - apriboja asmeniui teisę būti paskirtam arba išrinktam į valstybė ar savivaldybės institucijos renkamas pareigas.

• Teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas - draudimas užsiimti tam tikra veikla arba apribojimas dirbti tam tikrą darbą (nuo 1 metų iki 5 metų).

• Viešieji darbai – asmens pareiga išdirbti visuomenės labui neatlygintinai. Bausmė atliekama, jei nuteistasis sutinka.

• Bauda - minimali baudos riba yra tokia pati visais atvejais 1 MGL, maksimali riba už sunkų nusikaltimą gali siekti 500 MGL, juridiniam asmeniui – 50 tūkst. MGL.

• Laisvės apribojimas – asmeniui nustatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai (trukmė nuo 3 mėn. iki 2 metų).

• Areštas – trumpalaikis laisvės atėmimas (nuo 15 iki 90 parų).

• Terminuotas laisvės atėmimas - fizinis asmens izoliavimas tam tikrose įstaigose nuo visuomenės (nuo 3 mėnesių iki 20 metų). Atliekama tam tikrose pataisos įstaigose: pataisos namai (pagrindinė įstaiga); atviroji kolonija (lengvesnės formos); kalėjimas (griežtesnės formos).

• Neterminuotas laisvės atėmimas - neterminuotas asmens izoliavimas nuo visuomenės tam tikrose įstaigose. Ši bausmė yra atliekama kalėjime.

Bausmė

• Bausmės vykdymo atidėjimas - nuteisus asmenį laisvės atėmimo bausme šios bausmės vykdymas yra atidedamas, nustatant bandomąjį laikotarpį.

• Lygtinis atleidimas - nuo bausmės dalies yra atleidžiamas jau bausmę realiai atliekantis asmuo.

• Amnestija ir malonė:o Amnestija netaikoma konkretiems nuteistiesiems, o malonė – visuomet

individualus teisės aktas.o Amnestija gali būti taikoma ir realiai dar nėra pradėjusiam atlikinėti bausmės.

Malonė – tik jei asmuo jau realiai atlikinėja bausmę.o Malonės atveju yra būtinas paties nuteistojo prašymas.

• Atleidimas nuo bausmės dėl ligos.• Ieškinio senatis:

o Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis.o Nuosprendžio vykdymo senatis.

Sąlygos: 1. Laiko tarpas; 2. Asmuo nesislapsto; 3. Asmuo nepadaro nusikalstamos veikos.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės

• Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į vieną svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių- žmogaus gyvybę.

• Nužudymas gali pasireikšti tiek veikimu tiek neveikimu.• Nužudymo padariniai- biologinė nukentėjusio mirtis, t.y negrižtamas kraujotakos

ir kvėpavimo ar smegenų veiklos nutrūkimas.• Nužudymas gali būti padaromas tik tyčine kaltės forma.

Nužudymas gali būti :o Paprastaso Kvalifikuotas (du ar daugiau žmonių, kankinat ar itin žiauriai, dėl chuliganiškų

paskatų ir pan.)o Privilegijuotas (nužudymas labai susijaudinus, naujagimio nužudymas)

Sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės Padėjimas nusižudyti

Nusikaltimai žmogaus gyvybei

Nusikaltimai žmogaus sveikatai

Sunkus sveikatos sutrikdymas

Sunkus sveikatos sutridymas labai susijaudinus

Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo

Nesunkus sveikatos sutrikdymas

Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas

Nusikaltimai pavojingi žmogaus sveikatai• Neteisėtas abortas (BK 142 str.) Abortas – tai dirbtinis moters nėštumo nutraukimas.

Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik už neteisėtą abortą. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai abortas daromas

nukentėjusiosios prašymu.

Baudžiamoji atsakomybė atsiranda, kai abortas padaromas ne sveikatos priežiūros įstaigoje.

Baudžiamoji atsakomybė numatyta sveikatos priežiūros specialistui, neturinčiam teisės daryti aborto operacijų.

Baudžiamoji atsakomybė nustatyta asmeniui, kuris padaro aborto operaciją ir tam neturi teisės.

• Privertimas daryti neteisėtą abortą (BK 143 str.)

Pasireiškia privertimu nėščią moterį darytis neteisėtą abortą. Psichinės prievartos panaudojimas nėščios moters ar jos artimųjų atžvilgiu, siekiant priversti nėščią moterį darytis neteisėtą abortą.

Jei moteris verčiama darytis apskritai abortą, tai paprastai tokia veika kvalifikuojama kaip žmogaus veiksmų laisvės varžymas.

Nusikaltimai lyties apsisprendimo laisvei

• Išžaginimas (BK 149 str.)

Išžaginimas – tai lytinis santykiavimas tarp vyro ir moters prieš vieno iš jų valią.

Baudžiama tik tada, kai lytiškai santykiaujama su žmogumi prieš šio valią panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būklę.

Pagrindinis tiesioginis objektas yra moters ar vyro seksualinio apsisprendimo laisvė. Jei nukentėjusysis nepilnametis, tai yra kvalifikuota sudėtis. O jei

mažametis, tai itin kvalifikuota sudėtis. Išžaginimo atveju kaltininkas ir nukentėjusysis paprastai yra skirtingų

lyčiu. Tuo išžaginimas skiriasi nuo seksualinio prievartavimo. Sudaro dvi stadijos: tai fizinio smurto panaudojimas ar grasinimas tuoj pat jį

panaudoti ir pats lytinis santykiavimas su nukentėjusiuoju. Lytinis santykiavimas – tai vaginalinis lytinis aktas tarp vyro ir moters. Savarankiška išžaginimo forma, kur būtų sunku išskirti šias stadijas, yra

lytinis santykiavimas pasinaudojant bejėgiška asmens būkle.

Fizinio smurto panaudojimas išžaginimo atveju - veiksmais siekiama nuslopinti asmens pasipriešinimą.

Išžaginimas, kai grasinama tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Išžaginimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens

būklę. Apgaulė, pasitikėjimas: aš tave myliu, tu amžinai busi mano ir pan.,

asmens suvokimas, kad vartodamas alkoholį su kitu asmeniu, pastatys save į tokia padėtį, kad su juo bus lytiškai santykiaujama - nelaikoma išžaginimu.

Išžaginimas laikomas baigtu nuo lytinio akto pradžios, t.y. nuo įsiskverbimo momento.

• Kvalifikuojantys požymiai:o Išžaginimas padarytas bendrininkų grupės. Šis požymis yra tada,

kai šį nusikaltimą padaro du ar daugiau asmenų bendrai veikdami. o Nepilnamečio asmens išžaginimas. Tai kaltininkas turi žinoti arba

pagal įvykio aplinkybes tai turi ir gali numatyti.o Mažamečio asmens išžaginimas. Atvejai, kai nukentėjusysis neturi

14 metų.

Nusikaltimai lyties apsisprendimo laisvei

• Seksualinis prievartavimas (BK 150 str.)

Pagrindinis ir esminis šio nusikaltimo skirtumas nuo išžaginimo yra lytinės aistros tenkinimo forma.

Išžaginimo atveju – vaginaliniu būdu. Seksualinio prievartavimo - tenkinama ne natūraliu būdu, o analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu.

Nusikaltimai lyties apsisprendimo laisvei

ELSA Lietuva

•51 straipsnis. Privertimas lytiškai santykiauti

1.Tas, kas grasindamas panaudoti smurtą, panaudodamas kitokią psichinę prievartą arba pasinaudodamas asmens priklausomumu privertė jį lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su kaltininku ar kitu asmeniu, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko nepilnamečiui asmeniui,baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Nusikaltimai lyties apsisprendimo laisvei

• Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio lytinio apsisprendimo laisvę

Požymiai:— Lytinis santykiavimas ar kt. aistros tenkinimas—Nepilnametis sutinka—Suteikiamas atlygis

Subjektai:– Pakaltinami pilnamečiai fiziniai asmenys– Juridiniai asmenys

Nusikaltimai lyties apsisprendimo laisvei

Mažamečio asmens tvirkinimas

Mažamečio tvirkinimo objektas yra mažamečio, t.y asmens iki 14 metų, seksualinis neliečiamumas.

Tvirkinimo veiksmai reiškia veiksmus, galinčius sukelti mažamečio lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutridyti vaiko fizinį ir psichologinį vystymąsi.

Pagal BK 153 kvalifikuotini:1) Seksualinių veiksmų- lytinio santykiavimo, kitokios lytinės aistros tenkinimo

masturbacijos, ekshibicionizmo- atlikimas mažamečio akivaizdoje.2) Mažamečio vertimas atlikti lytinius veiksmus tarp savęs ar su savim3) Pornografijos demonstravimas mažamečiams4) Kitoks intelektualinis tvirkinimas.

Lytinis santykiavimas su mažamečiu tiek jam sutinkant tiek nesutinkant, paprastai yra išžaginimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio būkle.

Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir

turtiniams interesams

• Vagystė (BK 178 str.)

• Vagystė – tai slaptas ar atviras nesmurtinis svetimo turto pagrobimas.

• Vagystę kvalifikuojantys požymiai: Įsibrovimas – neteisėtas, atviras arba slaptas kaltininko

patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Patekimu į patalpą nugalint žmonių pasipriešinimą. Kai svetimas turtas pagrobiamas panaudojant technines

priemones kai daiktai paimami, užvaldomi neįeinant į patalpas.

• Plėšimas (BK 180 str.)• Svetimas turtas yra pagrobiamas:

Panaudojant fizinį smurtą. Bet kokio sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam padarymu. Grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą. Nukentėjusysis yra izoliuojamas, nukentėjusiojo surišimas, prirakinimas

antrankiais. Prieš nukentėjusįjį panaudojamos stipriai svaiginančiai veikiančios tam tikros

priemonės. Plėšimo esmė ta, kad smurtas naudojamas tam, kad pasiekti tikslą – pagrobti

turtą. Plėšimu nelaikomas toks turto užvaldymas, kai kaltininkas nugali tam tikrą

nukentėjusiojo pasipriešinimą ne smurtu, o tam tikrais netikėtais veiksmais.

• Plėšimą kvalifikuojantys požymiai: Svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą, panaudojus nešaunamąjį

ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. pagrobiamas didelės vertės turtas arba apiplėšiama dalyvaujant organizuotai

grupei, arba panaudojamas šaunamasis ginklas ar sprogmuo.

Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir

turtiniams interesams

ELSA Lietuva

Baudžiamasis procesasBaudžiamojo proceso dalyviai - baudžiamajame procese dalyvaujantys asmenys, atliekantys tam tikrus proceso veiksmus ar priimantys proceso sprendimus, taip pat dalyvaujantys atliekant veiksmus bei priimant sprendimus (tapdami atitinkamų procesinių santykių subjektais) bei turintys tam tikrą teisinį statusą (įgyjantys tam tikras teises bei pareigas)

• Teismas

• Prokuroras

• Nukentėjusysis

• Įtariamasis (kaltinamasis, nuteistasis)

• Liudytojas

ELSA Lietuva

Procesinės prievartos priemonės - tai proceso veiksmai, kurie atliekami panaudojant fizinę arba psichinę prievartą, siekiant užtikrinti asmenų, kurie būtini teisingai proceso eigai, dalyvavimą baudžiamajame procese, taip pat surasti arba įtvirtinti duomenis (įrodymus), sutrukdyti padaryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti civilinį ieškinį bei nuosprendžio vykdymą.

•Suėmimas•Namų areštas•Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.•Užstatas.•Dokumentų paėmimas.•Įtariamojo įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje•Rašytinis pasižadėjimas neišvykti•Specialiosios kardomosios priemonės.

Baudžiamasis procesas

Ikiteisminis tyrimas

Atliekamas siekiant surinkti reikiamus įrodymus dėl asmens nusikalstamos veikos ir pasirengti teisminiam bylos nagrinėjimui

Pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie

nusikalstamą veiką; 2) jei prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas pats

nustato nusikalstamos veikos požymius ir surašo tarnybinį pranešimą.

Sulaikymas 48 val. Suėmimas

Kitos kardomosios priemonės

1.Namų areštas2.Užstatas3.Dokumentų paėmimas4.Įtariamojo įpareigojimas periodiškai

registruotis policijos įstaigoje5.Rašytinis pasižadėjimas neišvykti6.Nepilnamečio atidavimas prižiūrėti

Įrodymai

Tai įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtais būdais gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, reikšmingą bylai išspręsti teisingai– Daiktai– Dokumentai

Įtariamojo teisės ir pareigos

Teisės:1. Žinoti, kuo yra įtariamas2. Turėti gynėją3. Duoti parodymus4. Pateikti reikšmingus dokumentus ir daiktus5. Pateikti prašymus6. Pareikšti nušalinimus7. Susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga8. Apskųsti veiksmus bei sprendimus

Pareigos:1. Atvykti gavus šaukimą2. Netrukdyti atlikti proceso veiksmus3. Laikytis apribojimų

Instancijos ir teismingumas

Pirma instancija

Apylinkės teismasApygardos teismas

Apeliacinė instancija

Apygardos teismas

Lietuvos Apeliacinis teismas

Kasacinė instancijaLietuvos Aukščiausiasis teismas

ELSA Lietuva kooperuoti partneriai:

MTŠP rėmėjai:

ELSA LietuvaSaulėtekio al. 9-106 kab., I korp.,LT-10222 Vilnius, LietuvaJuridinio asmens kodas 1907 75778Tel./faks. +370 5 2366287El. p. info@elsa-lithuania.org www.elsa-lithuania.orgA.s. LT86 7044 0600 0107 2243AB SEB bankasBanko kodas 70440

Lorena Paškūnaitė, el. paštas: l.paskunaite@yahoo.com, skype: lloriux.Simas Gerdvila, el. paštas: simasgr@gmail.com, skype: s_imuxas.Justas Bakutis, el. paštas: justas.bakutis@gmail.com, skype: hoplites.Vytautas Staigis, el. paštas: vytautas.staigis@gmail.com, skype: evo_revolation.