BAUDŽIAMOJI TEISĖ II Paskaitu Asmeninis

7/25/2019 BAUDŽIAMOJI TEISĖ II Paskaitu Asmeninis

http://slidepdf.com/reader/full/baudziamoji-teise-ii-paskaitu-asmeninis 1/73

BAUDŽIAMOJI TEISĖ. SPECIALIOJI DALIS (dėst. ArmanasAbramavičis!

2013-09-06

Egzaminas: teorija + praktika. Teorija – 3 klausimai – 1h pertrauka praktika – 1 u!"a#in$s – %&min. Teorijoje galima nau"otis tik programa praktikoje – #isais teis's aktais teism( praktika )et nekonspektais. Teorin' "alis – ma* & )alai praktin' – ma* 3 )alai. ik, 2 i seminar(.

altiniai: / + komentarai 23 "al$s /T #a"o#'lis skait$ti kr$)ikai4 – pagal sen5 / teism( praktika + paskaitos. 7T – 8as turi pasto#i5 nuomon, tas neturi pasto#aus "ar)o

I BAUDŽIAMOSIOS TEISĖS SPECIALIOJI DALIS I" JOS SISTEMA

1.1. BT spec. dalies samprata

BT – norm( nustatan;i( kokios #eikos $ra nusikalstamos ir numatan;i( )ausmes ar kitokias )au"!iamojo po#eikio priemones u! t( #eik( pa"ar$m5 sistema. Specialioji dalis – sant$kinaisa#arankika < /T sritis. =ia tiesiogiai api)r'!iamos >? numatomi "rau"imai sank@ijos u!"rau"im( nepais$m5. Tai norm( api)r'!ian;i( konkre;i( >? po!$mius ir nustatan;i( sank@ijas u!

j( pa"ar$m5 sistema. Ara ir kitokio po)"!io norm( p#z. normos – "eBini@ijos ar)a tokios kurioseCt#irtinti atskiri atlei"imo nuo /D at#ejai p#z. / 12 str.. >uro"omi at#ejai kai )au"!iamasis

persekiojimas galimas tik esant nukent'jusiojo pra$mui ar prokuroro reikala#imui p#z. / 1&% str.3 ". 1&& str. 3 ".

1.2. BT spec. dalies normų specifika l$ginant su )en"rosios "alies normomis

Fskiriami tokie po!$miai:

• Gpe@. "alies normoms $ra )"ingas "i"esnis konkretumo laipsnis nei )en"rosios "alies

normoms. Tiesa "a)ar "'l to keliamos "iskusijos p#z. / 231 2H str. )e#iltikaisergantis – 8pra"!ioj pasiro"' sloga po to aI

• Jstat$m( lei"'jas konstruo"amas / spe@. "alies normas kartais jas sukonstruoja taip ka"

i( norm( turinC galima isiaikinti tik analizuojant kitus teis's aktus )lanketin's normos./ 2H1 str. Kro)lemos "'l )lanketikumo ir skirting( regulia#imo l$gmen(I

• ai kuriose / spe@ialiosios "alies normose >? po!$miai sukonstruoti taip ka" ie po!$miai / n'ra atsklei"!iami taip pat ir kituose teis's aktuose. Tai – #ertinamieji po!$miai p#z. stam)us mastas "i"el' neturtin' !ala. Dikinant #a"o#aujamasi tokiaiskriterijais: i sisteminis – loginisI ii teism( praktika ir jos suBormuluotos tais$kl'sI iii /Tmoksle suBomuluotos teorin's nuostatosI

• /T spe@ialiojoje "al$je ilikusios normos – "eBini@ijos kuriomis paaikinamos tam tikros /

spe@. "al$je #artojamos s5#okos p#z. / 190 str. – "i"el'sL ne"i"el's #ert's turtas. / 212str. – naminiai stiprs alkoholiniai g'rimai 230 str. – #alst$)'s tarnautojo ar jam pril$ginamoasmens s5#oka. Kro)lema – jei s5#okos aikinamos jos turi atitikti ir kituose Cstat$muose

esan;i( s5#ok( aikinim5I

M arolina K.



• Ara norm( kuriose $ra Ct#irtinamas reglamentuojamas atlei"imas nuo /D u! konkre;ios >?

pa"ar$m5 p#z. / 22 str. – u! papirkim5I• >orm( struktra: "ispozi@ija + sank@ija.

G#ar)u pamin'ti jog /T )en"roji ir spe@ialioji "al$s negal't( egzistuoti #iena )e kitos.

2013-09-13

1.3. BK spec. dalies sistema ir jos sudarymo principai geriausiai atsisklei"!ia per l$ginim5 su senu /

F. N$miai "etalesnis rinio >? o)jekto isk$rimas senajame ko"ekse )u#o 13 "a)ar 32straipsniai. Oetalus isk$rimas lei"!ia Cstat$mo taik$tojui teisingiau tiksliau parinktireikiam5 / spe@ialiosios "alies norm5I

FF. >aujo / spe@. "alies sk$riai i"'st$ti tam tikru nuoseklumu – nuo pa#ojingiausi( iki ma!iau pa#ojing( >? anks;iau – kitokie prioritetai ir saugomi g'riai p#z. ginama #alst$)'s

nuosa#$)'. >et ir normos sk$riuose i"'stomos tam tikru nuoseklumu nuo pa#ojingiausi( prie ma!iau pa#ojing( su iimtimisI

FFF. GuBormuotas prin@ipas ka" #eikos pakartotinumas negali )ti #ertinamas kaip lemiantis kitosries atsakom$), anks;iau )u#o normos su a"ministra@ine preju"i@ija – normos kai /Dsietina su tuo kai asmuo prie tai tur'jo )ti patrauktas a"ministra@in'n atsakom$)'n. Kati/D sietina su DDI

F?. Oa)ar galiojan;io / spe@. "alies straipsniuose nuro"oma u! koki( >? pa"ar$m5 )au"!iamasis persekiojimas galimas tik esant nukent'jusiojo skun"ui ar prokuroro pareikimuiI

?. Gpe@. "al$je nuro"oma ka"a asmuo u! >? pa"ar$m5 gali )ti )au"!iamas TF esant

neatsargumui ar F< esant neatsargiai kalt's BormaiI?F. Gpe@. "alies normos $ra sukonstruotos taip ka" )au"!iama $ra ne #eika o asmuo p#z.

anks;iau – 8#ag$st' )au"!iama "a)ar – 8tas kas pa#og'...I?FF. iuo metu galiojan;io / spe@. "alies straipsniuose nuro"ant >? po!$mius #isa"a

nuro"oma ar i #eika $ra )au"!iamasis nusi!engimas p#z. / 1H str. % "..

Raidos tendencijos

Kasto#iai grie!tinama /D su retomis iimtimis. Prie!tinimas #$ksta C#airiomis kr$ptimis: i pasto#iai #$ksta nauj( #eik( kriminaliza#imas / papil"omas naujais straipsniaisI ii spe@. "alies

straipsniai papil"omi naujais >? k#alikikuojan;iais po!$miais p#z. / 1H str. – kien#ag$st'./ spe@. "alies ir /T spe@. "alies sant$kis – ietu#oje /T spe@. "alis sutampa su / spe@. "alimines )au"!iama tik pagal C Cstat$m5.

II #$ %$ALI&I%A$IMO TEO"I#IAI PA'"I#DAI

2.1. Kvalifikavimo samprata

Tai reikia /J nuostat( realiza#im5 praktikoje. >? k#aliBika#imas $ra #iena i /J taik$mo sta"ij(.#aliBikuoti >? – tai reikia t5 #eik5 C#ertinti /J at!#ilgiu. #aliBika#imas reikia atitinkamos / normos parinkimo #eik5. #aliBika#imas grin"!iamas 2 tarpusa#$je susijusiais elementais kurie

M arolina K.



#a"inami k#aliBika#imo prielai"omis: i pa"ar$ta #eika turinti >? po!$miusI ii /T norma kurioje$ra Ct#irtinta >? su"'tis.

Gkiriami 2 aspektai:

F. >? k#aliBika#imas $ra tam tikras pro@esas per kurC asmens #eikoje nustatomi >? po!$miai:a. aip pro@esas k#aliBika#imas gali #$kti #eik5 k#aliBikuojan;io asmens s5mon'jem5st$mo pro@esas Dr js turite tai ko nepamet'tQ Dr nepamet't rag(Q Dnek"otasapie g$#n( l$t.aktus – 3h 2h )rie"!io 2s )et u!tat kokius ragus turiI

). ?eik5 k#aliBikuojan;io su)jekto #eikloje p#z. apklausos akistatos C#$kio #ietosap!ira ir t.t.I

FF. #aliBika#imas #isa"a $ra io pro@eso rezultatas 2 aspektai tarpusa#$je susij,.

#aliBika#imo sąvoka. >? k#aliBika#imas – tai atitikimo tarp po!$mi( esan;i( asmens pa"ar$toje#eikoje ir >? su"'ties po!$mi( numat$t( / normose nustat$tmas ir to atitikimo Ct#irtinimas

atitinkamuose pro@esiniuose "okumentuose. #aliBika#imo samprata galima siaur5ja ir pla;i5ja prasme. Kateiktoji s5#oka – siaur5ja prasme pla;i5ja prasme k#aliBika#imas suprantamas tik kaipatitikimo nustat$mas )e Ct#irtinimo.

Palimas oBi@ialus ir neoBi@ialus k#aliBika#imas. ficialus – kai jC atlieka tam Cgaliotos institu@ijos ar pareignai. !eoficialus – skiriamos jo r$s: i "oktrininis atliekamas mokslinink(I ii )et kuriokito asmens atliekamas p#z. !urnalistai. 7T - Gtu"ento mintis apie net$;ia ant palang's palikt5 sualti k"ikC – #aiko pri#e"imas prie sa#i!u"$)'s.

Kvalifikavimo reik"m#:

F. #aliBikuojant #eik5 $ra realizuojamos /T normosir taip Cg$#en"inami /T tikslaiIFF. >? k#aliBika#imas su"aro pagrin"5 asmeniui pa"ariusiam >? taik$ti kriminalines )ausmes

ar kitas )au"!iamojo po#eikio priemonesIFFF. Teisingas >? k#aliBika#imas su"aro prielai"as su!inoti tikr5 nusikalstamumo #aiz"5

#alst$)'je ir imtis atitinkam( priemoni(.

!$ kvalifikavimo etapai :

F. Dsmuo atliekantis k#aliBika#im5 #ertina real( g$#enimik5 C#$kC kaip nusikalstam5 ar)aneI

FF. /T normos parinkimas kuri gali )ti taikoma iuo at#ejuIFFF. Tapatumo ar skirtumo tarp C#$kio po!$mi( ir /T normos po!$mi( nustat$masIF?. Teisinis atlikto k#aliBika#imo atitikimo ar)a ne Ct#irtinimas pro@esiniuose "okumentuose.

Egzamine: norm( konkuren@ijos ne)us. G5#oka ir k#aliBka#imas – gali )ti.

III #USI%ALTIMAI ŽMO#I%UMUI I" %A"O #USI %ALTIMAI (B% )$S%*"IUS!

Ezamine: nusikaltim( !monikumui ir karo nusikaltim( s5#oka ir riniai po!$miai + tik geno@i"as.

%%%.1. !usikaltimų &moni"kumui ir karo nusikaltimų sąvoka ir r'"iniai po&ymiai

M arolina K.



Tai pa;ios pa#ojingiausios >? atsakom$)' u! jas reglamnetuojama R? sk$riuje kuriuo prasi"e"aspe@. "alis. Ka#ojingum5 liu"ija o)jektas tarp i( #eik( n'ra nei #ieno )au"!iamojo nusi!engimo.Gk$riaus ir jame esan;i( norm( atsira"im5 l'm' T tarptautiniai Csipareigojimai k$lant$s itarptautin's humanitarin's teis's. ie Csipareigojimai $ra spe@ialiai skirti apsaugoti tarptautinio ar

netarptautinio po)"!io ginkluot( ar kitokio po)"!io konBlikt( aukas ir humanitariniais tikslaisri)oja karo #e"imo tais$kles ir meto"us.

2013-09-20

Sau seno#'je )u#o )en"oma reglamentuoti karo #e"imo tais$kles p#z. umerai – !inomos tokiosnuostatos kaip karo paskel)imas paliau)os "er$)inink( nelie;iamumas. Oi"'jant tarptautiniamnusikalstamumui reik'jo teisikai reglamentuoti #alst$)i( tarpusa#io sant$kius ko#ojant su iaisnusikaltimais. ?ienas pirm(j( )an"$m( – 1HH9 m. To meto !$mi( kriminolog( ini@iat$#a )u#oCsteigta tarptautin' )au"!iamosios teis's s5junga. Kirmoji konkreti u!uomazga – 1919 m. ?ersaliotaikos sutartis. ioje sutart$je )u#o nuostatos "'l Bizini( asmen( pa"ariusi( nusikaltimus taikai

)au"!iamoji atsakom$)'. ios sutarties pagrin"u )u#o parengti "okument( projektai "'l kaizerio?ilhelmo ir jo pasek'j( /D.

Kirm5 kart5 nusikaltimai !monikumui karo nusikaltimai tarptautin'je teis'je )u#o api)"inti >iurn)ergo tarptautiniame karo tri)unolo statute kuris )u#o pat#irtintas 19%& m. io tri)unolo juris"ik@ijai priklaus' nusikaltimai taikai karo nusikaltimai ir nusikaltimai !monikumui praktikaiiskirtos ios 3 r$s. >usikaltim( s5#oka ne)u#o konkretizuota ne)u#o api)r'!tos konkre;iossu"'t$s. Tri(unolo reik"m#:

i Gtatute Ct#irtinti tam tikri prin@ipai: a u! karo nusikaltimus asmuo atsako net ir tuoat#eju jeigu jis $ra #alst$)'s #a"o#as ar pareignas net ir jei jie tiesiogiai ne"al$#a#o#$k"ant iuos nusikaltimusI ) Csak$mo #$k"$mas "ar$ti karo nusikaltimus ar nusikaltimus !monikumui asmens #$k"an;io tokC Csak$m5 neatlei"!ia nuo /D 7T8eikit i ma*imos pa#okit ir atnekit sumutinC – gausit 10. <eik proto tur't.

ii Tri)unolo nuospren"!io nuostatos laikomos tarptautin's )au"!iamosios teis's norm( atsira"imo ir j( ko"iBika#imo pra"!ia.

199H m. priimtas tarptautinio )au"!iamojo teismo – <omos statutas. is statutas Csigaliojo 2002 001 ietu#oje ratiBikuotas 2003m.. Statuto reik"m#: Csigaliojus statutui )u#o Csteigtas tarptautinis

)au"!iamasis teismas ir api)r'!ta jo juris"ik@ija. Kagal C statut5 – teismas nuolatin' institu@ijanagrin'janti )$las susijusias su karo ir nusikaltimais !monikumui. /u#ein' – agoje. Kagal C statut5 teismo juris"ik@ijai priklauso tik nusikaltimai pa"ar$ti po io statuto Csigaliojimo. >ustat$taatsakom$)' tik Biziniams asmenims. Gtatuto 26 str. Ct#irtinta nuostata ka" teismo juris"ik@ijainepriklauso asmuo kuriam Ctariamo nusikaltimo pa"ar$mo metu ne)u#o su'j, 1H met(. Kro)lemaka" ms( / numato atsakom$), nuo 16 met(. iuo at#eju mat$t reik't( #a"o#autis statututarptautin's teis's #iren$)'. Taip pat la)ai s#ar)u jog statute pirm5 kart5 )u#o aikiai api)r'!tikaro nusikaltimai ir nusikaltimai !monikumui Ct#irtintos konkre;ios #eik( su"'t$s. Sos )e#eik

pa!o"!iui $ra perkeltos C / R? sk$ri(. Fskirtos 3 nusikalstam( #eik( grup's:

i Peno@i"as – tai #eikos kuriomis siekiama sunaikinti #isus ar "alC !moni( priklausan;i( kokiai nors grupeiI

M arolina K.



ii >usikaltimai !monikumui – tai #eikos susijusios su @i#ili( asmen( "i"elio masto ar sistemingu u!puolimu nu!u"$mai pa#ergimai ir pan.I

iii aro nuskaltimai – tokie nusikaltimai kurie rimtai pa!ei"!ia tarptautiniuose"okumentuose Ct#irtintas karo #e"imo tais$kles.

Bendrieji nusikaltimų &moni"kumui ir karo nusikaltimų po&ymiai

(jektas: kiek#ienu i nusikaltim( gali )ti pa!ei"!iama !mogaus g$#$)' lais#' ir pan. /T moksleteigiama ka" i( nusikaltim( o)jektas $ra "augiau nei atskir( !moni( g$#$)' lais#' s#eikata. iaisnusikaltimais paneigiamos #isuotinai pripa!intos #ert$)'s ir jie kelia pa#oj( ne tik atskir( !moni(

)et taut( na@ij( kit( so@ialini( grupi( egzista#imui pa!ei"!ia j( teises. ie nusikaltimai nukreiptine prie atskirus asmenis o prie tam tikras asmen( grupes. i( nusikaltim( o)jektu $ra!monikumas kaip "i"!iausia #ert$)'. P$#$)' lais#' – kaip papil"omas o)jektas tiesaD)rama#i;ius su papil"omo o)jekto s5#oka nesutinka. iais nusikaltimais kesiniamasi C !monijossaugumo pagrin"us.

(jektyvioji pus#: )"ingas sistemingumas ir sunks pa"ariniai. Gu"'t$s paprastai su"'tin's sualternat$#iais po!$miais. Oi"!iausia pro)lema "'l su(jekto. ?$raujanti pozi@ija – paprastai ias >?

pa"aro spe@ialus su)jektas: i tik asmuo sulauk,s 1H m. ii "a!niausiai asmuo #eikiantis kaip#alst$)'s ar #alst$)'s tipo organiza@ij( Bormalus ar Baktinis atsto#as. Su(jektyvioji pus#: t$;iniainusikaltimai kai kuriems )"ingi mot$#ai ir tikslai. 3 r$s: i nusikaltimai susij, su nu!u"$muI iinusikaltimai susij, su persekiojimuI iii nusikaltimai kuriais pa!ei"!iamos #isuotinai pripa!intoskaro #e"imo tais$kl's.

Oikutuojamas sant$kis tarp karo nusikaltim( ir nusikaltim( !monikumui. aro nusikaltimai pa;ia

)en"riausia prasme $ra nusikaltim( !monikumui ris nes nau"ojant neleistinas karo #e"imo priemones pa!ei"!iamas ir !monikumas.

)enocidas

/ 99 str. Ka!ir'ti sa#arankikai ;ia pa)r'!iami tik tam tikri aspektai. Peno@i"as kaip atskiranusikaltim( !monikumui ris )u#o iskirtas >iurn)ergo tri)unolo statute 19%& m. 19%H m. 12 09ST pri'm' kon#en@ij5 "'l kelio u!kirtimo geno@i"o nusikaltimui ir nu)au"imo u! jC. iojekon#en@ijoje )u#o pateikta geno@i"o samprata. 196H m. )u#o priimta kon#en@ija "'l senatiesnetaik$mo u! geno@i"o nusikaltimus. al)ant apie /D nustat$m5 u! geno@i"5 ietu#oje 1992 m.

ietu#oje )u#o priimtas Cstat$mas "'l atsakom$)'s u! ietu#os g$#entoj( geno@i"5. 199H m. /D u!geno@i"5 perkelta C / tuo metu galiojusio / 1 str.. Kagal tuometin, / struktr5 geno@i"as

)u#o priskirtas #alst$)iniams nusikaltimams.

(jektas: "arant C nusikaltim5 !ala pa"aroma ir g$#$)ei ir gar)ei orumui ir t.t. Tiesioginiso)jektas – !monijos ar jos "alies saugumo )ei egzista#imo s5l$gos. iuo nusikaltimu siekiamaBizikai sunaikinti #is5 ar "alC !moni( priklausan;i( atitinkamai grupei. / numat$tas grupi( s5raas $ra platesnis nei 19%H m. kon#en@ijoje p#z. / numat$tos so@ialin' ar politin' grup'.lausimas ar tai neprietarauja kon#en@ijai iuo metu $ra tokia )$la ENTT. Kapil"omi o)jektai – atskir( !moni( priklausan;i( atitinkamai grupei g$#$)' s#eikata ir t.t. >ukent'jusieji $ra tas

M arolina K.



skiriamasis po!$mis skiriantis geno@i"5 nuo kit( nusikaltim(. Sais $ra !mon's priklausant$satitinkamoms grup'ms. DT pasak,s jog gali )ti ir #ienas !mogus #is tiek "alisQ

(jektyvioji pus#: pasireikia tam tikr( alternat$#i( #eik( pa"ar$mu. Oiskusija – tik #eikimu ar ir ne#eikimu. Oauguma pritaria ka" "ar$ti galima ir ne#eikimu p#z. ne"uoti maisto. Peno@i"as

pasireikia tuo ka" kaltininkas gali ar)a organizuoti min'tus #eiksmus ar)a #a"o#auti jiems ar "al$#auti j( atlikime tam tikri alternat$#s #eiksmai. Teism( praktikoje klausimas – k5 reikia8"al$#autiQ F pra"!i( sak$ta ka" tai $ra pa;i( #eiksm( atlikimas "a)ar !irima pla;iau – "al$#a#imas apima ne tik #eiksm( atlikim5 )et ir s5l$g( su"ar$m5 atlikti iuos #eiksmus.

itas klausimas – kokia nusikaltimo su"'tisQ ?ieni sako ka" Bormali – pa"arini( atsira"imas n'ra )tinasis nusikaltimo po!$mis. D)rama#i;ius la)iau pritaria po!iriui jog atliekant tam tikrasgeno@i"o #eikas pa"ariniai $ra )tinuoju >? po!$miu.

Su(jektu gali )ti Bizinis asmuo nuo 1H m. Sei asmuo kuriam n'ra 1H m. "aro geno@i"o #eikas tai

jis atsak$s ne pagal / 99 str. )et u! atskirus nusikaltimus u! kuri( pa"ar$m5 atsakom$)' k$la nuo16 ar 1% met( p#z. nu!u"$mas. Kaprastai su)jektu $ra asmen$s atsto#aujant$s atitinkamoms#alst$)in'ms organiza@ijoms P/ >?O paprastai #eikia #alst$)'s #ar"u.

Su(jektyvioji pus#* t$;iniai nusikaltimai galimi tik tiesiogine t$;ia. /tinuoju io nusikaltimo po!$miu $ra spe@ialus tikslas. Uin'tomis #eikomis siekiama Bizikai sunaikinti #isus ar "alC !moni( priklausan;i( atitinkamoms grup'ms. lausimas: o ar $ra atsakom$)' jei siekiama sunaikintimoralikaiQ V! tai n'ra numat$tos /D.

2013-10-0%

I$ #USI%ALTIMAI L" $ALST*BĖS #EP"I%LAUSOM*BEI+ TE"ITO"IJOS$IE#TI SUMUI I" %O#STI TUCI#E I SA#T $A"%A I (B% )$I s,-ris!

+.1. !usikaltimų samprata ir r'"iniai po&ymiai

Go#ietme;iu – ie nusikaltimai priskiriami prie #alst$)ini( )u#o iskirti 2 poriai: itin pa#ojingi#alst$)iniai nusikaltimai ir #alst$)iniai nusikaltimai. Ftin pa#ojingu nusikaltimu pripa!inta net anti-so#ietin' propagan"a. Dtkrus nepriklausom$), pirmiausia )u#o kei;iami ie straipsniai. Gtruktrailiko ta pati: itin pa#ojingi ir kiti #alst$)iniai nusikaltimai.

iais nusikaltimais kesinamasi C tam tikrus #alst$)'s Bunk@iona#imo egzista#imo konstitu@inius pagrin"us. /en"riausia prasme – kesinamasi C < #alst$), kaip nepriklausom5 "emokratin, respu)lik5 D)rama#i;ius – galima sk$ri( )u#o C#ar"inti kaip nusikaltimus konstitu@inei sant#arkaines jais i esm's tai ir pa!ei"!iama. onstitu@in' sant#arka – tai onstitu@ijoje Ct#irtinti #alst$)'sorganiza#imo ir Bunk@iona#imo pagrin"ai )ei #al"!ios sant$kiai su asmenimis. ?ieni i konstitu@in'ssant#arkos element( ir $ra #alst$)'s nepriklausom$)' ir teritorinis #ientisumas.

R'"inis !$ o(jektas – konstitu@in' sant#arka ir jos elementai t.$. #alst$)'s nepriklausom$)' ir teritorinis #ientisumas. Oarant iuos nusikaltimus !ala gali )ti pa"aroma ir kitiems teisiniamsg'riams )e pagrin"inio o)jekto kai kurios i analizuojam( #eik( turi ir papil"omus o)jektus p#z./ 11& str. – k'sinimasis C < prezi"ento g$#$), papil"omas o)jektas – prezi"ento g$#$)'. ai

M arolina K.



kuri( nusikaltim( )tinuoju po!$miu $ra "al$kas. Oal$ko spe@iBika pa"e"a ias >? atskirti nuo panai( nusikaltim( p#z. / 12& str. – #alst$)'s paslapties atsklei"imas.

(jektyvioji pus#: "auguma i( nusikaltim( gali )ti pa"aromi tik #eikimu. ai kurie – ir #eikimu ir ne#eikimu. Oaugelis i( >? su"';i( $ra Bormalios )e#eik #isos t.$. j( )aigtinumas $ra siejamas su

tam tikr( #eik( pa"ar$mu ir pa"ariniai $ra u! nusikaltimo su"'ties ri)(. ai kuri( nusikaltim( su"';i( )tinuoju po!$miu $ra nusikaltimo pa"ar$mo laikas p#z. / 11 str. – i"a#$st' – gali )ti

pa"aroma karo metu ar po karo pa"'ties paskel)imo.

Su(jektas: atsakom$)' atsiran"a tik asmeniui kuris $ra sulauk,s 16 m. am!iaus. Gu)jektas tamtikrais at#ejais )e )en"r(j( gali tur'ti ir tam tikrus spe@. po!$mius. K#z. / 11 str. i"a#$st'ssu)jektu gali )ti tik < pilietis. V! #isus nusikaltimus isk$rus 1 gali atsak$ti tik Bizinis asmuo / 1231 str. – tarptautini( sank@ij( pa!ei"imas – atsako ir juri"inis asmuo. 7T – "'l SD atsakom$)'s$patum(: SD prie#artauti ma!ametC gali o suaugusiam – j'g( neu!tenka.

Su(jektyvioji pus#: "auguma #eik( pa"aromos tik t$;ia kai kurie nusikaltimai p#z. / 12& str. – #alst$)'s paslapties atsklei"imas 126 str. – #alst$)'s paslapties prara"imas gali )ti pa"aromi ir t$;ia ir neatsargiai.

Egzamine: 11% 11& 12% 12& str. analizuosim + )en"ra samprata ir sa#arankikai 126 12 str.

+.2. $alsty(#s perversmas / 11% str.

1 "alis – pa"rin"in' su"'tis 2 ". – k#aliBikuota su"'tis 3 ". – atlei"imo nuo /D u! io nusikaltimo pa"ar$m5 s5l$gos.

Kagrin"in' su"'tis 1 ".. iuo nusikaltimu neteis'tais )"ais siekiama pakeisti #alst$)'s #al"!i5.

(jektas: pagrin"inis tiesioginis o)jektas – #alst$)'s konstitu@in' sant#arka. Kapil"omas o)jektas – #alst$)'s nepriklausom$)' ir teritorinis #ientisumas. G#ar)us onstitu@ijos H str. kuriame Ct#irtintaka" #alst$)in's #al"!ios ar jos institu@ijos u!gro)imas smurtu laikomi antikonstitu@iniais #eiksmais$ra neteis'ti ir negalioja. is onstitu@ijos str. – kaip pagrin"as / straipsniui atsirasti. Esm' – siekis neteis'tai antikonstitu@iniu )"u pakeisti nualinti teis't5 #al"!i5.

(jektyvioji pus#: j5 api)"ina tam tikros alternat$#ios #eikos t.$.: i s5mokslo #alst$)'s per#ersmui C#$k"$ti organiza#imasI ii "al$#a#imas s5moksle #alst$)'s per#ersmui C#$k"$tiI iii

"al$#a#imas per#ersme. lausimas – kas $ra s5mokslasQ io straipsnio prasme tai asmen( ar j( grupuo;i( susitarimas neteis'tais )"ais pakeisti teis'tai egzistuojan;i5 Bunk@ionuojan;i5 #al"!i5 p#z. u!gro)ti #al"!i5 pakeisti onstitu@ij5.

i Sąmokslo or,ani-avimas – tai #eiksmai kuriais siekiama su"ar$ti prielai"as s5moksloC#$k"$mui siekiama su"ar$ti s5l$gas per#ersmo C#$k"$mui. K#z. plan( su"ar$mas#er)a#imas grupuo;i( su"ar$mas Binansa#imas. iuo at#eju nusikaltimas laikomas

)aigtu kai #eiksmai pra"e"ami atlikti )aigtinumas reikm's neturi. Waktikai – nukirstin' su"'tisQ

ii alyvavimas sąmoksle – "al$#a#imas rengiant neteis't5 #al"!ios u!gro)im5 ir jos

ilaik$m5. Oal$#a#imas gali pasireikti C#airiais #eiksmais p#z. sutikimu "al$#auti

M arolina K.



per#ersme patarim( "a#imas materialini( l'( suteikimas ir pan.. >orint inkriminuotikaltinamajam C po!$mC s#ar)iausia reikia nustat$ti ka" jis su#ok' jog prisi"e"a pries5mokslo #alst$)'s per#ersmui C#$k"$tiI

iii alyvavimas perversme – konkrets #eiksmai u!gro)iant ar ilaikant #al"!i5. Taip pats5l$g( su"ar$mas per#ersmui C#$k"$ti. Oiskusija ar "al$#a#imas galimas tik #eikimu ar ir ne#eikimu. Dtsak$mas tikriausiai tur't( )ti ka" ir ne#eikimu p#z. asmuo turi pareig5 saugoti ta;iau ne#$k"o sa#o Csipareigojim( negina. Wormos ir )"ai gali )ti C#airs.

/T moksle skiriamos 2 pagrin"in's #alst$)'s per#ersmo r$s: taikus ir smurtinis. V! smurtinC #alst$)'s per#ersm5 paprastai /D atsiran"a pagal io straipsnio 2 ". k#aliBikuota su"'tis.

>? su"'tis formali #eika laikoma pa"ar$ta kai pa"ar$ti #ieni i min't( #eiksm(. Su(jektas: Bizinis pakaltinamas ar)a ri)otai pakaltinamas 16 m. sulauk,s asmuo. Kiliet$)' /D atsira"imui reikm'sneturi. Su(jektyvioji pus#: t$;inis nusikaltimas pa"aromas tiesiogine t$;ia. Tikslas – jis tiesiogiai iostraipsnio "ispozi@ijoje nenuro"$tas )et $ra menamas – tai siekis neteis'tai pakeisti #alst$)'s#al"!i5.

#aliBikuota su"'tis 2 ".. #aliBikuojant$s po!$miai: i ginkluotos j'gos panau"ojimas t.$.kariuomen's ar kit( grupuo;i( panau"ojimas. lausimas – ar )us is po!$mis jei ginkl5 tur's 1 ar keli per#ersmininkaiQ O'st$tojas mano ka" ne – reikia ginkluotos grup'sI ii sunks pa"ariniai. Sie$ra ta"a kai "arant C nusikaltim5 !sta )ent 1 !mogus keliems !mon'ms pa"aromas sunkuss#eikatos sutrik"$mas ar)a nema!am !moni( skai;iui pa"aromi kitokio po)"!io s#eikatossutrik"$mai. Gunkiais pa"ariniais pripa!Cstami ir tie at#ejai kai "'l min't( #eik( atsiran"a "i"el'materialin' !ala. Dr)a jei ilgam laikui sutrik"omas #alst$)'s institu@ij( "ar)as. 2 "al$je numat$tas

nusikaltimas apima ir !moni( mirtC to"'l tokiu at#eju kaltininko #eikos "ar k#aliBikuoti kaipnu!u"$mo pagal / 129 str. ne)ereikia.

Dtlei"imas nuo /D 3 ".. >uo /D gali )ti atlei"!iamas tik s5moksle "al$#a#,s asmuo t.$. tas kasorganiza#o s5moksl5 ar "al$#a#o per#ersme – neatlei"!iami. G5moksle "al$#a#,s asmuoatlei"!iamas nuo /D jeigu jis: a sa#o noru prane' apie rengiam5 s5moksl5I ) ta inBorma@ija turi

)ti s#ar)i tokia inBorma@ija ka" jos pagrin"u )t( galima u!kirsti keli5 #alst$)'s per#ersmuiiaikinti per#ersme "al$#aujan;ius asmenis.

+.3. K#sinimasis / 0R pre-idento ,yvy( / 11& str.

Fstoriniu aspektu: C straipsnC l$ginant su panaiu straipsniu )u#usiu anks;iau galiojusiame /galima )t( iskirti tokius skirtumus: i susiaurintas nukent'jusi(j( ratas. Kagal C straipsnC nukent'jusiuoju pripa!Cstamas TF < prezi"entas. Dnks;iau nukent'jusiaisiais "ar )u#o

pripa!Cstami Geimo pirmininkas Uinistras pirmininkas ir kiti Geimo skiriami pareignai tiesa kilo"iskusija kas tie pareignaiI ii atsisak$ta tikslo kaip )tinojo io nusikaltimo pa"ar$mo po!$mio.Dnks;iau – )au"!iama tik tuo at#eju jeigu nusikaltimas )"a#o pa"aromas r$ium su nukent'jusiojo#isuomenine #alst$)ine #eikla.

(jektas: k'sinantis C < prezi"ento g$#$), k'sinamasi C < konstitu@in, sant#ark5 C prezi"ent5 kesinamasi kaip C #alst$)'s atsto#5. Kapil"omas o)jektas – g$#$)'. >ukent'jus$sis – <

prezi"entas teis'tai irinktas < prezi"entu ir einantis sa#o pareigas. Kareigas pra"e"a eiti kai

M arolina K.



prisiekia. ai prezi"ent5 pa#a"uoja ar pareigas eina Geimo pirmininkas – jie negali )ti ionusikaltimo o)jektu.

2013 10 11

(jektyvioji pus#: )en"ra prasme – k'sinimasis C < prezi"ento g$#$), >E tas pats kas pasikesinimas. 'sinimasis apima tiek rengim5si tiek pasik'sinim5 tiek )aigtinC nusikaltim5. >usikaltimas laikomas )aigtu jau nuo rengimosi nu!u"$ti < prezi"ent5 momento $ra ir kitanuomon' )aigtumas siejamas su prezi"ento mirtimi )et D)rama#i;ius tam nepritaria.

Su(jektas: Bizinis pakaltinamas 16 m. sulauk,s asmuo. Sei k'sinasi jaunesnis nei 16 m.nusikaltimas )t( k#aliBikuojamas pagal / 129 str. O'st$tojo nuomone #eika gali )ti pa"aromatik #eikimu.

Su(jektyvioji pus#: t$;inis pa"aromas tik tiesiogine t$;ia. Uot$#ai ir tikslai reikm's neturi. Dsmuo

turi su#okti ka" k'sinasi C prezi"ent5 ta;iau praktikai – su#okia #isa"a./ 12% str. – neteis'tas "ispona#imas inBorma@ija kuri $ra #alst$)'s paslaptis – sa#arankikai.G#ar)s aspektai: i "al$kas – inBorma@ija kuri $ra #alst$)'s paslaptis ir materials o)jektai kuri( turin$s ar inBorma@ija apie juos $ra #alst$)'s paslaptisI ii gali pasireikti neteis'ta inBorma@ija ar)ato o)jekto Cgijimu. Sei o)jektas turi tam tikr5 materialin, #ert, io nusikaltimo ir atitinkamonusikaltimo nuosa#$)ei #eika k#aliBikuojama kaip nusikaltim( su"'tisI iii su)jektas – pagal jC iesm's is nusikaltimas atskiriamas nuo / 12& str.

+.+. $alsty(#s paslapties atskleidimas / 12& str.

(jektas: pagrin"iniu io nusikaltimo o)jektu $ra #alst$)'s saugumas. Kapil"omi o)jektai: #alst$)'starptautinis presti!as tam tikrais at#ejais – gr'sm' !mogaus s#eikatai ir g$#$)ei paslapties "'lCslaptint( liu"$toj( atsklei"imo p#z.. Esminis po!$mis – "al$kas. Kagal jC is nusikaltimasatskirimas nuo kit( panai( #eik(. Oal$ku $ra inBorma@ija esanti #alst$)'s paslaptimi.Oispona#imo t#arka tokios inBorma@ijos samprata $ra api)r'!ta #alst$)'s ir tarn$)os paslap;i( Cstat$me. ?alst$)'s paslaptis – tai tokia neskel)tina neskleistina inBorma@ija kurios prara"imas ar neteis'tas atsklei"imas gali sukelti gr'sm, < su#erenitetui teritorijos #ientisumui g$n$)inei galiai

pa"ar$ti !alos #alst$)ei sukelti pa#oj( !moni( g$#$)ei. Tai $ra C#airi politinio karinio !#alg$)osteis'saugos mokslo ir te@hnikos inBorma@ija. Tokios inBorma@ijos turin$s turi )ti api)r'!tas ne )et

kokiu teis's aktu o tik Cstat$mu. Tokios inBorma@ijos turin$s numat$tas #alst$)'s ir tarn$)os paslap;i( Cstat$mo str. Tokia inBorma@ija pagal s#ar)5 galimos !alos "$"C apsaugos l$gC $raskirstoma C #isikai slapt5 ir slapt5 #isikai slapta saugoma 3&-0 met( o kita – 1& met(. Kagal"al$k5 is nusikaltimas skiriamas nuo kito nusikaltimo / 29 str. – tarn$)os paslaptiesatsklei"imas.

(jektyvioji pus#: o)jekt$#iai nusikaltimas pasireikia inBorma@ijos esan;ios #alst$)'s paslaptimiatsklei"imu. Dtsklei"imas $ra ta"a pasireikia tuo ka" min't5 inBorma@ij5 su!ino )ent 1 paalinisasmuo toks asmuo kuris neturi teis's lei"imo "ir)ti ar susipa!inti su tokia inBorma@ija. Pali

pasireikti ir #eikimu ir ne#eikimu. J#airs #eikimo )"ai: !o"!iu ratu per"uo"ami "okumentai ir

t.t. – k#aliBika#imui tai reikm's neturi. >e#eikimo esm' ta ka" asmuo kuris "isponuojainBorma@ija esan;ia #alst$)'s paslaptimi nesilaiko tam tikr( ios inBorma@ijos saugojimo tais$kli(

M arolina K.



"'l ko i inBorma@ija tampa !inoma paaliniams asmenims. Gpren"!iant klausim5 "'l atsakom$)'s u!ne#eikim5 #isa" reikia nustat$ti kokie inBorma@ijos nau"ojimo )ei saugojimo reikala#imai )u#o

pa!eisti.

O'l #eikos )aigtinumo – "iskutuotinas klausimas. lausimas – su"'tis Bormali ar materialiQ Ara

skirting( nuomoni( iuo metu proBesorius mano ka" su"'tis $ra materiali egzaminui reikia !inotia)i pozi@ijas. Ka"arin$s – inBorma@ija tampa !inoma )ent 1 asmeniui.

Su(jektas: "'l jo – taip pat "i"el' "iskusija. Gu)jektu gali )ti tik WD pakaltinamas asmuo )e )en"r(j( turintis ir spe@. po!$mius. Pali )ti tik toks WD kuriam tokia inBorma@ija )u#o patik'taturin;iam teis, "ir)ti ir susipa!inti su #alst$)'s paslaptimi. Oar iskiriamas asmuo kuris j5 su!inojo "'l sa#o tarn$)os "ar)o ar atlik"amas #ie5sias Bunk@ijas. omentare is po!$misinterpretuojamas ka" pagal C po!$mC su)jektu gali )ti ne tik asmuo turintis lei"im5 "ir)ti )et ir

)et kuris kitas asmuo p#z. #al$toja pa"a#'ja ir t.t.. D)rama#i;ius nesutinka – mano ka" reikiaaikinti siauriau nes tuomet kils pro)lem( "'l atsk$rimo nuo 12% str.. Uano jog jei inBorma@ij5 su!inos #al$toja ar pan. – )us 12% str. Uano ka" su)jektu gali )ti tik asmuo turintis lei"im5 "ir)tiir susipa!inti su tokia inBorma@ija 7T – komunizmas ne u! kaln( )et Drm'nija u! kaln( – apie teis, C sa#o nuomon,.

Su(jektyvioji pus#: nusikaltimas gali )ti pa"aromas t$;ia ar)a neatsargiai.

2013 10 1H

+.. $alsty(#s sim(olių i"niekinimas / 12 str.

(jektas: #'lia#a himnas her)as $ra oBi@ials sim)oliai pripa!inti onstitu@ijos. ie #alst$)'ssim)oliai sim)olizuoja #alst$)'s nepriklausom$), atspin"i istorines #alst$)'s aknis jos taut( tra"i@ij5. Sie pripa!Cstami TT norm( turi atitikti atitinkamus reikala#imus. Ara manan;i( ka"

pagrin"inis io nusikaltimo o)jektas $ra konstitu@in' sant#arka ar #alst$)'s su#erenitetas. O'st$tojasmano ka" tai gal kiek per "aug. ai kuriose #alst$)'se sim)oli( iniekinimas siejamas sunusikaltimais #al"$mo t#arkai. To"'l D)rama#i;ius mano ka" pagrin"iniu tiesioginiu o)jektu $ra#alst$)'s autoritetas. Kapil"omas o)jektas – moralin' !ala < #alst$)'s pilie;iams. Taip pat – turtin'!ala. alykas – )en"riausia prasme "al$ku $ra:

i < #alst$)'s #'lia#a. ?'lia#os samprata nau"ojimo t#arka $ra Ct#irtinta 200% m. <

#alst$)'s #'lia#os ir kit( #'lia#( Cstat$me. Kagal C Cstat$m5 T #'lia#a tai oBi@ialus T#alst$)'s sim)olis tautin' #'lia#a au"eklas i 3 horizontalios spal#os juost(. Ara ir kitos#'lia#( r$s: T #alst$)'s istorin' #'lia#a prezi"ento sa#i#al"$)i( #'lia#os. Ta;iau ionusikaltimo "al$ku $ra tik T #alst$)'s #'lia#a. T$;iojimasis i kitoki( #'lia#( galireikti kitos >? pa"ar$m5 p#z. #ieosios t#arkos sutrik"$m5 2H% str.. Jstat$masnumato kur #'lia#os pri#alo sto#'ti. Ara ir stalo automo)ili( #'lia#os – jos taip pat gali

)ti io nusikaltimo "al$ku. ?'lia#os pieinio iniekinimas nusikaltimu nelaikomas.ii < #alst$)'s her)as. Tai skiriamasis #alst$)'s miesto luomo !enklas. Gkirtas

sim)olizuoti ir iskirti o)jekt5 kuriam jis sukurtas. er)us api)r'!ia ir j( nau"ojimot#ark5 nustato 200H m. < #alst$)'s her)o kit( her)( ir her)ini( !enkl( Cstat$mas.

M arolina K.



er)inis !enklas – teis'jo prokuroro kito pareigno !enklas skirtas atitinkam( pareign( pareigoms statusui pa)r'!ti.

iii < #alst$)'s himnas. ?. u"irkos – Tautika giesm'. onstitu@ijos 16 str. – himnonau"ojimo t#arka. So !o"!iai Ct#irtinti 1991 10 29 < Cstat$me "'l T #alst$)'s himno.

(jektyvioji pus#: j5 api)"ina tam tikri alternat$#s #eiksmai. O'st$tojas mano ka" ne#eikimunusikaltimas negali )ti pa"aromas. ?eiksmai: i nusikaltim5 api)"ina #alst$)'s #'lia#os ar her)o#ieas nupl'imas su"rask$mas sulau!$mas sunaikinimas su)jaurojimas ar kitoks iniekinimas.G#ar)us po!$mis – #ieumas. Tie #eiksmai turi )ti atliekami #ieai t.$. matant ste)int kitiems!mon'ms. is po!$mis )us ir tuo at#eju kai #alst$)'s #'lia#a ar her)as iniekinami nematantkitiems asmenims ta;iau iniekinimo Baktas tampa aki#aiz"us kitiems !mon'ms po io iniekinimo.iuo at#eju nusikaltimo su"'tis materiali nes reikalingi pa"ariniai. Oiskusija – ar )us atsakom$)'

pagal C straipsnC jei iniekinamos ne oBi@ialiai ika)intos #'lia#os. ar atsakom$)' k$la tik tuometkai iniekinamos oBi@ialiai "emonstruojamos. D)rama#i;ius mano jog tai reikm's neturi. ii #ieas

pasit$;iojimas i T #alst$)'s himno. J#airs #eiksmai: paro"ija#imas Boninis nau"ojimas reklamai!o"!i( ikraip$mas kurie menkina himno kaip #alst$)'s sim)olio reikm,. Pali pasireikti ir netinkamu elgesiu atliekant himn5.

Su(jektas: )et kuris pakaltinamas WD nuo 16 m. am!iaus.

Su(jektyvioji pus#: t$;inis pa"aromas tik tiesiogine t$;ia. Uot$#as ir tikslas pagal D)rama#i;i( n'ra )tinieji po!$miai. Ara nuomoni( ka" tikslas turi )ti iniekinti pa!eminti. SD? – #'lia#ossu"eginimas nelaikomas nusikaltimu. Drgumentas – #'lia#os su"eginimo pa#ojingumas n'ra toksaikuris paneigt( !o"!io Csitikinim( lais#,. Egzamine: i"'st$tos su"'t$s + min'to sa#arankikai.

$ #USI%ALTIMAI ŽMO'AUS '*$*BEI / R?FF GA<FVG

iame sk$riuje $ra 6 straipsniai kuriuose numat$ta /D u! C#airias #eikas kuriomis k'sinamasi C !mogaus g$#$),.

Fstoriniai aspektai: anks;iau galiojusiame / tokio atskiro sk$riaus ne)u#o /D u! nusikaltimusg$#$)ei )u#o numat$ta 3-iajame spe@. "alies sk$riuje kuris #a"inosi 8nusikaltimai !mogausg$#$)ei s#eikatai lais#ei ir orumui. >aujajame / tas sk$rius iskai"$tas C 6 sk$rius: atskirainumat$ta /D u! i nusikaltimus g$#$)eiI ii s#eikataiI iii lais#eiI i# pa#ojingi g$#$)ei ir s#eikataiI# l$tinioL seksualinio apsispren"imo lais#ei ir #i gar)ei ir orumui. Kagrin"in's naujo#'s pal$ginus

su anks;iau galiojusiu /:

• Oiskusija "'l eutanazijos )au"!iamumo. /u#o 3 pozi@ijos: i nu!u"$mas i pasigail'jimo turi

)ti )au"!iamas taip pat kaip ir )et kuris kitas nu!u"$mas. ii nu!u"$mas i pasigail'jimoturi )ti laikomas pri#ilegijuotu nu!u"$mu )au"!iamas #elniau negu paprastas ios

pozi@ijos laikomasi "augumoje EG nari( Cstat$muose. iii i#is ne)au"!iama jei atliekamateis's akt( numat$ta t#arka. >ugal'jo antra pozi@ija. Ko "iskusij( C#esta 13% str. – pa"'jimasnusi!u"$ti norint su#elninti atsakom$),I

• Dr neatsargus g$#$)'s at'mimas gali )ti C#ar"ijamas nu!u"$muQ >utarta ka" negali

atsisak$ta Bormuluot's 8nu!u"$mas "'l neatsargumo anks;iau )u#o t$;inis ir "'lneatsargumoI

M arolina K.



• Kagal anks;iau galiojusC / /D u! paprast5 ir k#aliBikuot5 nu!u"$mus )u#o numat$ta

atskiruose straipsniuose. Oa)ar – #iename straipsn$je skirtingose "al$seI

(jektas: !mogaus g$#$)'. i #ert$)' – prielai"a kit( #ert$)i( atsira"imui ir )u#imui. Nmogui pa"aroma neatkuriama !ala. Nmogaus g$#$)' $ra ginama ir pagal onstitu@ij5 tarptautinus

Cstat$mus. Tarptautiniuose "okumentuose – tam tikra e#oliu@ija. F pra"!i( )u#o nustat$ta ka"kiek#ieno asmens teis, C g$#$), saugo Cstat$mas negalima t$;ia atimti g$#$)'s ne)ent #$k"omasteismo nuospren"is. ?'liau priimtas 6 protokolas kuris numato ka" mirties )ausm' gali )titaikoma tik esant karui ar karinei pa"';iai. Palutinai "iskusija u!)aigta 2002 m. kai priimtas 3

protokolas kuris u!"rau"' taik$ti mirties )ausm, #isais at#ejais . !ukent#jusiuoju gali )ti )et kurisasmuo.

(jektyvioji pus#: #eikimas ir ne#eikimas "a!niausiai #eikimas. Kraktikai #isi nu!u"$mai apra$timaterialiosiomis su"'timis.

Su(jektas: tik u! nu!u"$m5 atsakom$)' atsiran"a nuo 1% met(. V! atitinkamo neatsargaus g$#$)'sat'mimo pa"ar$m5 atsakom$)'n gali )ti traukiamas ir SD.

Su(jektyvioji pus#: "auguma pa"aromi t$;ia isk$rus / 132 str. nera$ti ka" neatsargus g$#$)'sat'mimas pa"aromas t$;ia.

>usikaltim( !mogaus g$#$)ei sistema 3 r$s:

1. >u!u"$mai / 129 130 131 str.I2. >eatsargus g$#$)'s at'mimas / 132 str.I3. itos >? kuriomis k'sinamasi C !mogaus g$#$), / 133 13% str.

2013 10 2&

.1. !u&udymo sąvoka ir r'"iniai po&ymiai

/T moksle $ra pateikiama klasikin' nu!u"$mo s5#oka. Tai t$;inis neteis'tas g$#$)'s at'mimaskitam !mogui. Sei g$#$)' atimama neatsargiai tokia #eika n'ra laikoma nu!u"$mu. Wormuluot'8neteis'tas g$#$)'s at'mimas suponuoja i#a"5 ka" galimi teis'ti g$$)'s at'mimai teis'ti p#z. –

)tinoji gintis karo at#eju C#$kus nelaimingam atsitikimui. ai kurie autoriai teigia ka" tokiaBormuluot' negalima nes negalima teigti ka" g$#$)' atimama teis'tai. >es jau pats g$#$)'s

at'mimas $ra neteis'tas tik #ienu at#eju $ra )au"!iamas o kitu – nepripa!Cstamas nusikaltimu.Taigi nu!u"$mas – tai / spe@. "alies straipsn$je numat$ta t$;in' #eika kuria $ra k'sinamasi C kito!mogaus g$#$), taip sukeliant jo mirtC. P$#$)' atimama kitam !mogui to"'l g$#$)'s at'mimas saunelaikomas nei nu!u"$mu nei nusikaltimu.

Bendrieji r'"inai po&ymiai egzamine – iti + spe@ialieji po!$miai:

(jektas: kontro)an"os su"'tis – pagrin"in' ir ...konstitu@in'. ito !mogaus g$#$)'. Kapil"omoo)jekto n'ra. >ukent'jus$sisL "al$kas – !mogus g$#as ir "ar nemir,s. lausimas: nuo kuriomomento ginama !mogaus g$#$)' nuo kurio momento laikoma nu!u"$muQ Fskiriamos 3 !mogaus

g$#$)'s pra"!ios teorijos:

M arolina K.



i. P$#$)' saugoma nuo pra"'jimo momentoIii. P$#$)' ginama nuo tam tikro #aisiaus #$st$mosi momento C#airs sil$mai skirtingai nuo

susiBorma#imoIiii. P$#$)' ginama ir k'sinimasis C g$#$), laikomas nu!u"$mu nuo gimimo momento –

#$raujanti pozi@ija. X – nuo pirmo Ck#'pimo. Ara ir #aiko gimimo momento nustat$mo

Cstat$mas. Kagal jC – gimimo momentu laikomas #iso g$#$)ingo #aisiaus pasiro"$mas imoters organizmo. Tai tarsi prietara#imai )et negalima !ir'ti #ien Bormaliai. ate"roji"iskuta#o ka" !mogaus g$#$)'s pra"!ia / nu!u"$mo prasme $ra Biziologinio gim"$mo

pro@eso pra"!ia s5r'mi( pra"!ia ar)a @ezario pj#io at#eju – gim"os at#'rimo momentas.

P$#$)'s pa)aiga – Biziologin' o ne klinikin' mirtis t.$. kai negrC!tamai nutrksta kraujotakos ar)asmegen( Bunk@ijos.

(jektyvoji pus#: kiek#ien5 nu!u"$m5 api)"ina #eika pa"ariniai ir prie!astinis r$$s. ?eika – nu!u"oma gali )ti tiek #eikimu tiek ne#eikimu. ai nu!u"oma #eikimu kaltininkas gali nu!u"$ti

tiek pats tiek #eikimui pasitelkti kitus asmenis.7T – jeigu u!#a!ia#o ant man,s tegu pats ir ginasi.2 – #aistin's !enklas – uo#ien' le"us #algo. 3 – ooooo – eoni"ai grei;iau ;ia ne tekstas ;iaolimpiniai !ie"ai. ai pasitelkiami kiti asmen$s tai #a"inama 8nu!u"$mu per tarpinink5. Tastarpininkas – kaip nusikaltimo pa"ar$mo Crankis ta;iau tam tikrais at#ejais jis gali atsak$ti u!neatsarg( g$#$)'s at'mim5 jei jis tur'jo ir gal'jo numat$ti pa"arini( atsira"im5. aip nu!u"$mo#$k"$tojas traktuojamas ir toks asmuo kuris pri#e"a prie sa#i!u"$)'s ar pa"e"a nusi!u"$tima!ame;iui asmeniui ar psi@hiniam ligoniui kurie "'l sa#o am!iaus ligos )senos nesu#okianegali su#okti sa#o #eiksm( esm's 7T – "ar)as tai #ent' o per #entes ne"ir)ama. >e#eikimas – tokia situa@ija kai asmuo turintis pareig5 ir galim$), #eikti atitinkamu )"u ir taip i#engti kito

asmens mirties to ne"aro. G#ar)u nustat$ti ka" tai "aroma s5moningai siekiant kito asmens mirties.iek#ienam nu!u"$mui )"ingi pa"ariniai – mirtis. >u!u"$mas laikomas )aigtu nuo nukent'jusiojoasmens mirties momento.

Kro)lema $ra ta"a kai nuo su!alojim( pa"ar$mo iki mirties praeina pakankamai ilgas laiko tarpas.DT praktika: paprastai atsakom$)' u! !mogaus g$#$)'s at'mim5 atsiran"a nepriklausomai nuo toar nukent'jus$sis mir' tuoj po pa"ar$tos #eikos ar pra'jus tam tikram laikui anglosaks( sistema – 1met( ir 1 "ienos tais$kl' – mirtis turi C#$kti ne #'liau nei po io laiko tarpo. >ukent'jus$sis turimirti "'l su!alojim( o ne kit( prie!as;i( jie turi )ti pagrin"ine ir )tina s5l$ga mirties atsira"imui.Kaprastai kaip nu!u"$mai nepripa!Cstami tokie at#ejai kai nukent'jusiajam pa"aromi ne!$mus ar

nesunkus s#eikatos sutrik"$mas ir jis mirta nuo i( su!alojim( sukelt( komplika@ij(. lausimas: kaiasmuo nu!u"omas grupini( mut$ni( metu. Gkiriamos 2 teorijos: i mirtino smgio teorija 7T -Xhu@k >orris – pagal i5 teorij5 jeigu nukent'jusiojo mirtC suk'l' 1 ar keli pa"ar$ti su!alojimai ir nustat$ta ka" ne #isi asmen$s smurt5 nau"ojo tur'"ami t$;i5 nu!u"$ti u! nu!u"$m5 atsako tik tiekuri( pa"ar$ti su!alojimai )u#o mirties prie!astisI ii mirties "'l su!alojim( #isumos teorija – jeismurt5 prie nukent'jusCjC nau"ojo keli asmen$s ir is mir' nuo pa"ar$t( su!alojim( #isumos u!nu!u"$m5 atsako #isi pa"ariusieji sutrik"$m5 jei jie t$;ia numat' mirties galim$),.

2013 11 0H

M arolina K.



Su(jektas: tik WD u! paprast5 ir k#aliBikuot5 nu!u"$m5 atsakom$)' ik$la nuo 1% m. V! pri#ilegijuotus nu!u"$mus – /D nuo 16 m. ?ieno i pri#ilegijuot( nu!u"$m( su)jektas turi tur'tispe@. po!$mius.

Su(jektyvioji pus#: nu!u"$mai – tik t$;in's #eikos tiesiogin'L netiesiogin' t$;ia. Tiesiogin' t$;ia

$ra ta"a kai kaltininkas su#okia sa#o #eikos pa#ojingum5 numato ka" "'l jo #eikos gali )ti atimtag$#$)' kitam asmeniui ir to nori siekia. >etiesiogin' t$;ia – kaltininkas numato ka" "'l jo #eikoskitam !mogui gali )ti atimta g$#$)' ir nors to nenori )et s5moningai lei"!ia tam pa"ariniuiatsirasti. Kraktikoje sunku atskirti ar #eika k#aliBikuotina kaip pa"ar$ta netiesiogine t$;ia ar "'lneatsargumo neatsargus g$#$)'s at'mimas kaip nusikalstamas pasitik'jimas.

Uot$#ai tikslai gali )ti la)ai C#airs. Tam tikrais at#ejais gali )ti pripa!Cstami nu!u"$m5 k#aliBikuojan;iais po!$miais.

Pali )ti pa"aromas api)r'!ta ar neapi)r'!ta t$;ia. Sei t$;ia neapi)r'!ta #eika k#aliBikuojama pagal

pa"arinius. ai api)r'!ta – pasik'sinimas nu!u"$ti kuris gali )ti pa"aromas tik api)r'!ta tiesioginet$;ia. lausimas: ar 1 smgio su"a#imas C g$#$)ikai s#ar)ius organus ir "'l to atsira"usinukent'jusiojo mirtis gali )ti laikoma nu!u"$muQ Ara nuomoni( ka" tai sunkus s#eikatossutrik"$mas + neatsargus g$#$)'s at'mimas kita #ersija – pagal pa"arinius nu!u"$mas.

>u!u"$m( r$s:

i >u!u"$mai )e jo pa#ojingum5 "i"inan;i( aplink$)i( numat$t( / 129 str. 2 ". ir )e jo pa#ojingum5 ma!inan;i( aplink$)i( numat$t( / 130 131 str. io nu!u"$mo su"'tisCt#irtinta / 129 str. 1 ".

ii #aliBikuotas nu!u"$mas – tai nu!u"$mas esant jo pa#ojingum5 "i"inan;iomsaplink$)'ms numat$toms / 129 str. 2 ".

iii Kri#ilegijuotas nu!u"$mas – pa"ar$tas esant jo pa#ojingum5 ma!inan;ioms aplink$)'msnumat$toms / 130 131 str. Gkiriamos 2 r$s: a nu!u"$mas la)ai susijau"inusI )naujagimio nu!u"$mas iki 199& m. )u#o "ar 1 ris – nu!u"$mas per!engiant )tinosiosginties ri)as. KroBesorius mano ka" tokios ries atsisak$ta nepagrCstai. /u#usi praktika

pagal senato nutarim5: jeigu asmuo nu!u"o kit5 asmenC per!eng"amas )tinosios gintiesri)as ir jo #eikoje $ra nu!u"$m5 k#aliBikuojant$s po!$miai numat$ti / 129 str. 2 ".kaltininko #eika #is tiek neatsi!#elgiant C tai k#aliBikuojama tik pagal 129 str. 1 ". Oa)ar –

pakeista DT praktika. >auja prieinga tais$kl': jei kitas asmuo nu!u"omas per!engiant )tinosios ginties ri)as ir n'ra pri#ilegijuoto nu!u"$mo po!$mi( ta;iau $rak#aliBikuojan;i( po!$mi( tai kaltininko #eika k#aliBikuojama pagal atitinkam5 / 129str. 2 ". punkt5. #aliBika#imas kai nu!u"oma per!engiant )tinosios ginties ri)as DT

praktika: 2--126L2013 ko#o 19 ". nutartis.

Kaprastu nu!u"$mu "a!nai pripa!Cstamos tokios situa@ijos kai )na a)ipusi( mut$ni( metu ikerto pa#$"o. Kagal pa#ojingumo laipsnC skirstomos C 3 ris tai turi reikm's )ausm'sin"i#i"ualiza#imui: a "'l negat$#i( !em( paskat( p#z. "'l kerto pa#$"oI ) "'l neutrali(

paskat( p#z. per!engiant )tinosios ginties ri)asI @ "'l altruistini( paskat(.

.2. Kvalifikuotas nu&udymas

M arolina K.



Fskiriamos k#aliBikuojan;ios aplink$)'s pagal j( ris:

1 >u!u"$m5 k#aliBikuojan;ios aplink$)'s api)"inan;ios nukent'jusCjC:a. Ua!ametis jaunesnis nei 1%m.. DT iaikino ka" inkriminuojant C po!$mC reikia

nustat$ti ka" kaltininkas su#ok' ka" asmuo $ra ma!ametis ar)a tur'jo ir gal'jo tai

su#okti. Kro)lema tame jog is nu!u"$mas $ra t$;inis o Bormuluot' 8tur'jo ir gal'josu#okti ro"o neatsargum5.

). /ej'gikos )kl's asmens nu!u"$mas. Dsmuo "'l sa#o Bizin's ar psi@hin's )kl'sar)a nesu#okia su juo atliekam( #eiksm( prasm's ar)a negali #eiksmingai

pasiprieinti kaltininko #eiksmams. /ej'gik5 )kl, gali sukelti C#airios prie!ast$s:liga neCgalumas am!ius. Oiskusija "'l miegan;io asmens – ar tai )ej'gika )kl'QDT tai pripa!Csta )ej'gika )kle. omentare: 8ma!amet$st' negali )ti siejama su

)ej'gika )kle. Ga#aime ma!amet$st' )ej'gikos )kl's nereikia )et tam tikraisat#ejais gal't( reikti k"ikiai. ai t$;ia kaltininkui kilo po to kai asmuo tapo

)ej'gikos )kl's toks po!$mis )us inkriminuojamas. altininkas turi suprasti ka"nukent'jus$sis $ra )ej'gikos )kl's.@. Ga#o artimo giminai;io ar eimos nario nu!u"$mas 2%H str. api)r'!ta kas $ra artimas

giminaitis eimos nar$s.". >';ios moters nu!u"$mas. Gta"ija k#aliBika#imui reikm's neturi esminis "al$kas –

kaltininkas turi su#okti ka" moteris $ra n';ia. >u!u"!ius gal#ojant ka" n';ia )ettaip nesant tariamai n';ia – 2 nuomon's: i pasik'sinimas nu!u"$ti n';i5 moterC la#onas $ra tai koks ;ia pasik'sinimasI ii pasik'sinimas nu!u"$ti n';i5 moterC +nu!u"$mas pagal / 129 str. 1 ". sutaptis.

e. O#iej( ar "augiau !moni( nu!u"$mas. Palimos 2 situa@ijos: i "#iem ar "augiau

!moni( g$#$)' atimama #ienu metu ir #ienoje #ietojeI ii kaltininkas skirtingu metu#eik"amas tiesiogine t$;ia ir tur'"amas #iening5 suman$m5 nu!u"o 2 ar "augiauasmen(. GE>D pozi@ija – jei asmuo turi ketinim5 nu!u"$ti kelis asmenis )et nu!u"otik 1 tai jo #eika k#aliBikuojama kaip pasik'sinimas nu!u"$ti 2 ar "augiau asmen(.Oa)ar tai k#aliBikuojama kaip pasik'sinimas nu!u"$ti 2 asmenis ir 1 asmensnu!u"$mas sutaptis.

2 Dplink$)'s api)"inan;ios o)jekt$#i5j5 pus,:a. >u!u"$mas kankinant ar kitaip itin !iauriai. Tai $ra ta"a kai nu!u"ant nukent'jusCjC

panau"ojamas toks nu!u"$mo )"as kai pa;iam nukent'jusiajam ar jo artimiesiems$ra sukeliamos "i"el's Bizin's ar "#asin's kan;ios. Dplink$)' gali )ti pripa!inta ir

ta"a kai prie !u"a)t t$;iojamasi nu!u"oma artim(j( aki#aiz"oje. Kaprastai tai pat#irtina su!alojimai. ?eiksmai su la#onu kai kaltininkas su#okia ka"nukent'jus$sis $ra mir,s negali )ti traktuojami kaip nu!u"$mas itin !iauriai.?eiksmai su la#onu n'ra nu!u"$mo t5sa.

). >u!u"$mas kit( !moni( g$#$)ei pa#ojingu )"u. Tai tie at#ejai kai kaltininkas panau"oja tokC )"5 kuris $ra pa#ojingas ne tik siekiamo nu!u"$ti !mogaus )et ir )ent #ieno kito asmens g$#$)ei.

3 Dplink$)'s api)"inan;ios su)jekt$#i5j5 pus,: 2013-11-1Ha. >u!u"$mas "'l @huliganik( paskat( / 129 str. H p.. Teism( praktikoje $ra

pripa!Cstama ka" toks nu!u"$mas $ra ta"a kai jis pa"aromas "'l aikaus !mogaus ar #isuomen's neger)imo elementari( moral's )ei elgesio norm( niekinimo. iuo

M arolina K.



at#eju kaltininko elges$s $ra at#iras ikis #isuomeninei t#arkai ir juo siekima sa#e priepastat$ti aplinkiniams pa"emonstruoti niekinantC po!irC C juos. Kaprastai $rata"a kai jis pa"aromas )e "ingsties ar turint ma!5 "ingstC proBesoriaus man$mu tai

pagrin"inis kriterijus. Oarant C nusikaltim5 galimos tokios situa@ijos kai asmuo

pirmiausiai sutrik"o #ie5j5 t#ark5 o po to pa"aro C nusikaltim5. Ta"a k#aliBikuojamakaip 2 nusikaltim( sutaptis. ). >u!u"$mas "'l sa#anau"ik( paskat( 129 str. 2 ". 9 p.. Fskiriami 3 at#ejai kai

nu!u"$mas pripa!Cstamas pa"ar$tu "'l sa#anau"ik( paskat(:i. ai nu!u"oma siekiant tur'tiL gauti )et koki5 materialin, nau"5 sau ar kitiems

asmenimsIii. ai nu!u"oma siekiant i#engti materialini( ilai"( p#z. norint negr5!inti

skolos nemok'ti aliment( ir t.t.iii. >u!u"$mas u! atl$ginim5.

aip k#aliBikuoti mokan;iojo u! nu!u"$m5 #eiksmusQ Tokiu at#eju tas kas sukursto

ar organizuoja nu!u"$m5 u! atl$gC atsako kaip nu!u"$mo "'l sa#anau"ik( paskat( organizatorius ar kurst$tojas. Dnkstesn' teism( praktika iki 200% m. sak' ka" kaikaltininkas per pl'im5 nu!u"$"a#o kit5 asmenC )"a#o k#aliBikuojama tik kaipnu!u"$mas "'l sa#anau"ik( paskat(. Oa)artiniu metu nu!u"!ius pl'imo metu – k#aliBikuojama kaip pl'imo ir nu!u"$mo "'l sa#anau"ik( paskat( sutaptis.

#aliBikuojant kaip nu!u"$m5 "'l sa#anau"ik( paskat( la)ai s#ar)us sa#anau"ik( tiksl( ir mot$#( susiBorma#imo momentas. is punktas inkriminuojamas tik ta"a kaitie sa#anau"iki mot$#ai ar tikslaisusiBormuoja iki g$#$)'s at'mimo momento. Seigu

jie atsiran"a jau po nu!u"$mo tuomet io punkto ne)us. DT pa!$m'j,s ka"nu!u"$mas negali )ti pripa!Cstamas pa"ar$tu "'l sa#anau"ik( paskat( kai nu!u"$m5 nulemia tam tikro po)"!io turtiniai interesai )et "'l ios #eikos kaltininkas negaunaturtin's nau"os p#z. D negr5!ina skolos S jC nu!u"o. S nau"os tiesiogiai negauna.

@. >u!u"$mas "'l nukent'jusiojo asmens tarn$)os ar pilie;io pareig( #$k"$mo / 129str. 2 ". 10 p. Pali )ti pa"aromas siekiant sutruk"$ti tas pareigas #$k"$ti "a)ar ar ateit$je o taip pat kerijant u! toki5 #eikl5 C#$k"$t5 praeit$je. Tarn$)os pareig( #$k"$mas tai ne tik #alst$)'s tarnautoj( #eikla )et ir kiek#ieno asmens #$k"an;iotarn$)os pareigas iplaukian;ias i teis's akt( #eikla p#z. pri#ati saugos tarn$)a.

Kilietin's pareigos #$k"$mas – tai asmens kaip #alst$)'s pilie;io ar #isuomen'snario #$k"$mas )et kokios #isuomenei nau"ingos #eiklos. Oa!niausiai atitinkamiteis's aktai Cpareigoja asmenC #$k"$ti t5 #isuomenei nau"ing5 #eikl5 p#z. liu"ijimasteisme. Seigu #alst$)'s tarnautojas ar pareignas #irija sa#o Cgaliojimus ir $ranu!u"omas tai paprastai kaltininkui is punktas n'ra inkriminuojamas. Oiskutuojamakaip k#aliBikuoti kai nu!u"omas ne pats tarnautojas o jam artimi asmen$s. 2nuomon's: ar)a tas punktas inkriminuojamas ar)a ne. D)rama#i;ius mano ka" jeinu!u"omi artimi asmen$s taip pat tur't( )ti inkriminuojamas is punktas.

". >u!u"$mas siekiant nusl'pti kit5 nusikaltim5. iuo at#eju reikia atsi!#elgti C tai ka"ios #eikos k#aliBika#imui neturi reikm's kokC nusikaltim5 )an"oma nusl'ptisunk(L nesunk( t$;inCL neatsarg( )aigt5L "ar ne. Wormuluot' neapima )au"!iamojo

M arolina K.



nusi!engimo – jei nu!u"oma siekiant nusl'pti jC io nusikaltimo n'ra. Palima siektinusl'pti: tiek sa#o tiek kito asmens pa"ar$t5 nusikaltim5. Seigu nu!u"oma siekiantnusl'pti rengiam5 nuskaltim5 tai /D kaltininkui atsiras tik tuo at#eju kai siekiamanusl'pti rengiam5 sunk( ar la)ai sunk( nusikaltim5.

e. >u!u"$mas siekiant Cg$ti nukent'jusiojo asmens organ5 au"inC ar l5stel,. Fki 200H m.is nu!u"$mas )u#o siejamas su tuo ka" t5 organ5 au"inC ar l5stel, )u#o siekiamaCg$ti ne )et kokiems tikslams o )tent transplanta#imo. ani)alizmas taip pat )t(

)au"!iamas pagal C straipsnC )$la prie iepojos 2009 m.B. >u!u"$mas siekiant ireikti neap$kant5 asmen( grupei ar jai priklausan;iam

asmeniui 13 punktas: a "'l am!iausI ) l$tiesI @ seksualin's orienta@ijosI "neCgalumoI e ras'sI B taut$)'sI g kal)osI h kilm'sI i so@ialin's pa"'tiesI jtik'jimoI k Csitikinim( ar pa!ir(. egzamine – #is( punkt( nereikia. altininkasne)tinai pats turi priklaus$ti ioms grup'ms taip pat ir pats nukent'jus$sis.

.3. rivile,ijuotas nu&udymas !u&udymas la(ai susijaudinus / 130 str.

(jektas: kito !mogaus g$#$)'. Gpe@iBika tame ka" tai $ra g$#$)' to !mogaus kuris kaltininkuisuk'l' "i"elio susijau"inimo )sen5. >ukent'jus$sis – )et koks WD. Gpe@iBika tame ka"nukent'jusiuoju nuo io nusikaltimo $ra toks asmuo kuris sa#o neteis'tais #eiksmais ar itinC!ei"!ian;iu poelgiu kaltininkui sukelia "i"elio susijau"inimo )sen5. >ukent'jus$sis sa#o #eiksmais

prisi"e"a prie nu!u"$mo $ra tam tikras a)ipusis r$$s. Dplink$)' kuri ma!ina nusikaltimo pa#ojingum5 $ra tai ka" kaltininkas "'l nukent'jusiojo elgesio $ra "i"elio susijau"inimo ar)a BizinioaBekto )senoje.

(jektyvioji pus#: C nu!u"$m5 kaip ir )et kurC kit5 api)"ina #eika pa"ariniai prie!astinis r$$starp #eikos ir pa"arini(. Oiskusija – ar toks nu!u"$mas gali )ti pa"aromas ne#eikimuQ sk,s"amas

pasako ka" su mano !mona )u#o itikimas jai o ne man. Teorikai gali praktikai toki( situa@ij( ne)na. itas nu!u"$mas k#aliBikuojamas ta"a kai nukent'jusiajam g$#$)' atimama kaltininkuiesant "i"elio susijau"inimo )senoje. T5 )sen5 turi sukelti nukent'jusiojo neteis'tas ar itinC!ei"!iantis kaltinam5jC ar jo artim5jC poelgis. >eteis'tas poelgis gali pasireikti ir #eikimu ir ne#eikimu smurtas Bizin' psi@hin' prie#arta turto suga"inimas taip pat kai nukent'jus$sisneatlieka jam pa#est( pareig(. >eteis'tas gali )ti ir toks poelgis kuris tiesiogiai neprietarauja

teis's aktams teis's aktams )et sukelia "i"elC susijau"inim5 kaltininkui )$la – kai #$ras su mainosremonto Crankiais "a#' #ilkiko #airuotojui per gal#5 ir pa"ar' sunk( s#eikatos su!alojim5 kai is partrenk' sn(. ET #airuotojas laik'si. Oi"elio susijau"inimo )sen5 kaltininkui gali sukelti ir itinC!ei"!iantis nukent'jusiojo poelgis. iuo at#eju spren"!iant ar tas poelgis $ra itin C!ei"!iantisatsi!#elgiama C o)jekt$#(jC ir su)jekt$#(jC kriterijus. o)jekt$#usis kriterijus reikia ka" reikianustat$ti kiek nukent'jusiojo #eiksmai esmingai prietara#o moral's )ei "oro#'s prin@ipams

pa!ei"' asmens gar), ir orum5 pats #eiksm( po)"is. Gu)jekt$#usis kriterijus reikia ka" reikiaatsi!#elgti C tai kaip tas elges$s pa#eik' kaltinink5 C kaltininko in"i#i"ualias sa#$)es. Kaprastainorint nustat$ti ar )u#o "i"elis susijau"inimas skiriama psi@hologin' ekspertiz'. Oiskusija: ar sutuoktin' neitikim$)' $ra laikoma itin C!ei"!ian;iu poelgiu io straipsnio prasmeQ Teism( praktikateigia ka" pati sa#aime sutuoktin' neitikim$)' n'ra laikoma itin C!ei"!ian;iu poelgiu io straipsnio

M arolina K.



prasme. Ta;iau jei ta neitikim$)' @inikai #ieai aki#aiz"!iai "emonstruojama ir tuo siekiama pa!eminti #ien5 i sutuoktini( tai ji gali )ti pripa!inta itin C!ei"!ian;iu poelgiu. >ukent'jus$sis turi )ti nu!u"omas staia po neteis'to ar itin C!ei"!ian;io poelgio. Tai reikia ka" laiko tarpas tarpnu!u"$mo ir to neteis'to ar itin C!ei"!ian;io poelgio turi )ti la)ai ne"i"elis. Kagal it5 straipsnC

kaltininkas gali susijau"inti "'l nukent'jusiojo neteis'to ar itin C!ei"!ian;io poelgio kuris $ranukreiptas ne prie patC kaltinink5 )et ir prie kaltininkui artim5 asmenC. iuo at#eju kaltininkuiartim( asmen( s5#oka n'ra ri)ojama Bormaliais po!$miais. Drtimais kaltininkui asmenimis gali )tilaikomi ne tik eimos nariai ar giminai;iai )et ir kiti asmen$s kuriuos su kaltininku sieja "raugiki ir glau"s r$iai. Uaterialioji su"'tis.

Su(jektas: tik WD nuo 16 m. am!iaus. Gpe@iBika: "'l neteis'to ar itin C!ei"!ian;io nukent'jusiojo poelgio jis $ra spe@iBin'je "i"elio susijau"inimo )senoje.

Su(jektyvioji pus#: t$;inis nusikaltimas pa"aromas esant aBektinei t$;iai. Tei greitas atsakas C nukent'jusiojo poelgius. Seigu kaltininkas )"amas la)ai susijau"in,s pa"aro nu!u"$m5 esant / 129 str. 2 ". k#aliBikuojantiems po!$miams jo #eika #is tiek k#aliBikuojama tik pagal / 130 str.

!auja,imio nu&udymas / 131 str.

C nu!u"$m5 ma!iau pa#ojingu nei kiti nu!u"$mai "aro $patinga motinos pogim"$#in' )sena.emiam5 reikm, k#aliBikuojant #eik5 pagal / 131 str. turi )tent motinos )sena. Fki naujojo /

– naujagimio nu!u"$mas )u#o siejamas ne su motinos pogim"$#ine )sena o su tokio nu!u"$mo pa"ar$mo laiku. >aujagimio nu!u"$mu )u#o laikomas jo nu!u"$mas gim"$mo metu ar tuoj pogim"$mo.lausimas: kiek t,siasi tas 8tuoj po gim"$moQ 7T – gal galit pasak$ti kiek trunkaskr$"isQ Uinut'l,4 D;i4. F FE XFO<E>. omentare – pla;iau.

(jektas: naujagimio g$#$)'. >ukent'jus$sis – gali )ti tik naujagimis. Pin;as kas $ra naujagimisQUe"i@inoje naujagimiu pripa!Cstamas k"ikis nuo jo gimimo iki 2H ". iki % sa#ai;i(. DT

pa!$m'jo ka" spren"!iant ar nukent'jus$sis io straipsnio prasme $ra laikomas naujagimiume"i@ininiais kriterijai turi tik rekomen"a@in, reikm,. Teismas konkre;iu at#eju spren"!ia ar k"ikis laikomas naujagimiu. Esmin, reikm, k#aliBikuojant motinos #eik5 pagal C straipsnC turi nek"ikio am!ius o motinos psi@hoBiziologin' )sena kuri $ra nulemta gim"$mo. Ue"ikai pripa!Cstaka" tokia $patinga )sena gali t,stis iki 3 m'n. iimtinais at#ejais – iki 6 m'n.

(jektyvioji pus#: )"ingi #isi nu!u"$mo po!$miai: #eika pa"ariniai prie!astinis r$$s. Palimi

at#ejai kai nusikaltimas pa"aromas ne#eikimu t.$. nesirpinant nemaitinant naujagimio.

Su(jektas: pagal su)jekt5 ir jo )sen5 is nu!u"$mas $ra atskiriamas ir atri)ojamas nuo kit( nu!u"$m(. /en"ri )ruo!ai – pakaltinamas ar)a ri)otai pakaltinamas asmuo nuo 16 m.Gpe@iBikumas: tik motina. >e )et kuri motina o tik tokia kuri $ra atitinkamoje psi@hin'je )senojenulemian;ioje io nusikaltimo pa"ar$m5. i5 psi@hin, )sen5 turi sukelti ne )et kokie #eiksmai o

)tent gim"$mas. <eikia nustat$ti ka" "'l gim"$mo motina )u#o tokioje )senoje ka" ne #isikaigal'jo suprasti ir ne pilnai #al"$ti sa#o #eiksmus ri)otai pakaltinama. ?isa" kilus klausimuiskiriamos psi@hologin's ar psi@hologin's – psi@hiatrin's ekspertiz's. lausimas: kaip k#aliBikuotiasmens pa"'jusio motinai esan;iai atitinkamoje )senoje nu!u"$ti naujagimCQ DT isak'

M arolina K.



nuomon, ka" toki( asmen( #eiksmai k#aliBikuotini kaip )en"rininka#imas nu!u"ant ma!ametC asmenC nes jie su#okia k5 jie "aro n'ra tokioje spe@iBin'je )senoje.

Seigu motina tur'jo suman$m5 naujagimC nu!u"$ti "ar iki gim"$mo ir po jC t5 ketinim5 realiza#o taineatsi!#elgiant C jos psi@hoBiziologin, )sen5 ji atsako u! k#aliBikuot5 nu!u"$m5 o ne pagal / 131

str. D)rama#i;ius a)ejoja tokios praktikos teisingumu nes ketinimo tur'jimas "ar nereikia ka" jei po gim"$mo )t( )u#usi normalios )senos tai )t( tai ir Cg$#en"inus.

Su(jektyvioji pus#: t$;inis nusikaltimas gali )ti pa"aromas tiesiogine ar)a netiesiogine t$;ia.

.+. !eatsar,us ,yvy(#s at#mimas / 132 str.

Dnalizuoti sa#arankikai ;ia pa)r'!ia tik esminius momentus. >uo nu!u"$mo skiriasi kalt's Borma.(jektas kaip ir nu!u"$mo – kito asmens g$#$)'. >ukent'jus$sis – )et kuris WD. (jektyvioji pus#:#eika pa"ariniai ir prie!astinis r$$s tarp j(. Pali )ti pa"aromas ir #eikimu ir ne#eikimu.

Su(ejktyvioji pus#: itas nusikaltimas nuo nu!u"$mo skiriasi pagal kalt's Borm5: nu!u"$mai $rat$;in's #eikoso neatsargus g$#$)'s at'mimas gali )ti pa"aromas tik neatsargiai. >usikalstamas

pasitik'jimas )us ta"a kai kaltininkas su#okia ka" "'l jo #eikos kitam asmeniui gali )ti atimtag$#$)' io pa"arinio nenori ir leng#a)"ikai tikisi jo i#engti. Kro)lemos atskiriant nuo nu!u"$monetiesiogine t$;ia.

alt's Bormos r$s gerai iskiriamos 200% m. )ir!elio 1H ". DT senato nutarime 26-29 punktai.

P$#$)'s at'mimas "'l neatsargumo gali pasireikti ir nusikalstamu nerpestingumu. Dsmuonenumato ka" "'l jo #eikos kitam asmeniui gali )ti atimta g$#$)' nors pagal )$los aplink$)es

asmenines sa#$)es turi ir gali tai numat$ti.

.. Sukurstymas nusi&udyti ar privedimas prie savi&udy(#s / 133 str.

Taip pat sa#arankikai. Dtkreipti "'mesC C tai ka" pati sa#i!u"$)' n'ra )au"!iama. Seigusukurstomas ar prie sa#i!u"$)'s pri#e"amas ma!ametis kuris "'l am!iaus nesuprato sa#o #eiksm(

prasm's ar nepakaltinamas asmuo tai kaltininko #eika k#aliBikuojama kaip nu!u"$masYnukent'jusiojo rankomis – / 129 str. is nusikaltimas pa"aromas 2 alternat$#iomis #eikomis:sukurst$mu nusi!u"$ti ar pri#e"imu prie sa#i!u"$)'s. Tai t$;inis nusikaltimas. Gunku nustat$tikaltininko t$;i5 to"'l praktikoje reti io nusikaltimo at#ejai. Gu)jektu gali )ti )et kuris asmuo

ne)tinai nukent'jus$sis turi )ti kaip nors nuo jo priklausomas.

2013 11 22

Egzaminui: pa"'jimas nusi!u"$ti ir eutanazija.

.4. ad#jimas nusi&udyti / 13% str.

Tikslas – siekis su#elninti /D u! eutanazij5. Ka"'jim5 nusi!u"$ti #argu ar galima tapatinti sueutanazija. 5utana-ija – tai g$#$)'s at'mimas sunkiai sergan;iam asmeniui i pasigail'jimo.Kaprastai eutanazija siejama su tuo ka" turi )ti sunkiai sergan;io asmens pra$mas ta;iau galimos

situa@ijos ka" tas sunkiai sergantis asmuo negali ireikti sa#o #alios. Ta"a t5 #ali5 turi ireikti jo

M arolina K.



artimieji. Kaprastai iskiriamos 2 eutanazijos r$s: i akt$#i – kai g$#$)' atimama akt$#iais#eiksmais p#z. sulei"!iant #aistusI ii pas$#i – kai nutraukimas sunkiai sergan;io asmens g$"$mas.Pali )ti skirstoma ir pagal tai kas ireikia #ali5 "'l g$#$)'s at'mimo: pats asmuo kuriamatimama g$#$)' ar kai #ali5 ireikia jo artimieji. Tam tikros eutanazijos Bormos $ra Cteisintos

/elgijoje 7lan"ijoje #ei@arijoje ta;iau toki( #alst$)i( ne "aug.Kagrin"inis gin;as: tiek na@ionaliniuose Cstat$muose tiek TT "okumentuose Ct#irtinta teis' C g$#$),ta" atimant jam g$#$), i teis' pa!ei"!iama. alininkai sako ka" teis' g$#enti nereikia pareigosg$#enti OZorkino mintis. iek#ienas !mogus turi 8teis, mirti !mogus lais#as "isponuoti sa#og$#$)e. Krieinink( teigin$s: klausimas $ra ne "'l to ar !mogus turi teis, atimti sau g$#$), )et "'lto ar t5 g$#$), galima atimti kito net ir sunkiai sergan;io asmens pra$mu.

egalizuojant eutanazij5 nustatoma s5l$g( #isuma:

i ais#a !mogaus nuspren"usio mirti #aliaI

ii Tas !mogus kuris apsispren"' turi sirgti sunkia nepag$"oma liga paprastai tokia ligakuri jam sukelt( kan;iasI

iii Tas sergantis !mogus turi tur'ti o)jekt$#i5 inBorma@ij5 apie sa#o lig5 ir jos eig5Ii# Kaprastai sutikimas turi )ti "uo"amas tam tikra ra$tine Borma ir tik esant me"ik(

komisijos i#a"ai apie !mogaus lig5I# Krie asmeniui atimant g$#$), jis "ar kart5 "al$#aujant me"ik( komisijai paklausiamas

apie sa#o apsispren"im5I#i P$#$)' gali )ti atimama tik me"i@inos Cstaigoje "al$#aujant me"ik( komisijai.

ad#jimo nusi&udyti sud#tis. (jektas: )e#iltikai sergan;io asmens g$#$)'. >ukent'jus$sis:

)e#iltikai sergantis asmuo pagal D)rama#i;i( $"inga Bormuluot' #isais po!iriais. Teisingiau )t( kal)'ti apie ligonC sergantC sunkia nepag$"oma liga. Kaprastai – tokia liga kuri sukelia tam ligoniuikan;i(.

(jektyvioji pus#: pa!o"inis Ct#irtinimas 8pa"'jo nusi!u"$ti. 7)jekt$#iai tai tur't( reikti ka"kaltininkas g$#$)'s neat'm' )et pa"'jo tam asmeniui su"ar' s5l$gas atimti sau g$#$), pa"'jimas

– Bizinis ar)a intelektinis. D)rama#i;iaus man$mu toks aikinimas neatitinka normos esm's. Sismano ka" pa"'jimas reikia tam tikr5 #eik5 #eikim5 ar ne#eikim5 kuria nukent'jusiajam atimamag$#$)'. iuo at#eju pa"'jimas nusi!u"$ti reikia tam tikr5 #eik5 i kaltininko pus's "'l kuriosnukent'jusiajam atimama g$#$)' p#z. #aist( sulei"imas. Uateriali nusiakltimo su"'tis –

nusiakltimas laikomas )aigtu nuo to momento kai sunkiai sergan;iam !mogui atimama g$#$)'.G#ar)i s5l$ga – atsakom$)' pagal C straipsnC atsiran"a tik ta"a kai g$#$)' atimama TF kai $ralais#a #alia "uotas nukent'jusiojo pra$mas.

Su(jektas: WD pakaltinamas nuo 16 m. Sei asmuo tik pa"e"a tokiam asmeniui nusi!u"$ti jis pagalC straipsnC neatsako prieingai nei komentare.

Su(jektyvioji pus#: nusikaltimas t$;inis pa"aromas tik tiesiogine t$;ia. Uot$#ai ir tikslai n'ranuro"$ti kaip )tinasis po!$mis ta;iau "iskutuotina $ra nuomoni( ka" nors tiesiogiai mot$#ai ir tikslai "ispozi@ijoje n'ra C#ar"$ti ta;iau toks nusikaltimas turi )ti pa"aromas i pasigail'jimo.

$I #$ ŽMO'AUS S$EI%ATAI R?FFF sk$rius

M arolina K.



4.1. !usikaltimų sveikatai sąvoka ir r'"iniai po&ymiai

?isoms iame sk$riuje esan;ioms #eikoms $ra )"inga tai ka" jomis kesinamasi C !mogaus s#eikat5.

Fstoriniai aspektai: iki 199& m. galiojo tam tikros / normos kurios #'liau )u#o panaikintos nes

)u#o manoma ka" jomis "iskriminuojami !mon's sergant$s #enerin'mis ligomis ir apskritai – pa!ei"!iamos !mogaus teis's p#z. )u#o numat$ta /D u! #engim5 g$"$tis nuo #enerin's ligos taip pat norma kuri numato /D u! u!kr'timo #enerine liga altinio sl'pim5.

(jektas* kito !mogaus s#eikata. Nalos pa"ar$mas sa#o paties s#eikatai neu!traukia /D pagal iosk$riaus straipsnius. Seigu asmuo pa"aro !al5 sa#o s#eikatai jis gali atsak$ti ne)ent u! #engim5 atlikti karo tarn$)5. Oar gali )ti suk;ia#imo nusikaltimas kai asmuo !aloja sau s#eikat5 nor'"amasgauti "rau"imo imok5. >ukent'jus$sis – )et kokio am!iaus l$ties so@ialin's pa"'ties asmuo.

(jektyvioji pus#: nusikaltimai !mogaus s#eikatai pasireikia C#airaus masto s#eikatos sutrik"$m(

pa"ar$mu nukent'jusiajam. / 1%0 str. – kal)ama ne tik apie s#eikatos sutrik"$m5 )et ir apieBizinio skausmo suk'lim5. G#eikatos sutrik"$mas – tai !mogaus su!alojimas ar)a susarg"inimas pa!ei"!iant jo kno organ(L au"ini( #ientisum5 ar sutrik"ant j( Bunk@ijas. 7)jekt$#iai pasireikia#eikimu ar)a ne#eikimu. Pali )ti pa"aromi !mog( su!alojant ar)a jC susarg"inant. Gu!alojimas – tai$ra !mogaus kno organ( #ientisumo ar j( Bunk@ij( pa!ei"imas me@haniniu Biziniu ar @heminiu

po#eikiu. Gusarg"inimas – tai organizmo Bunk@ij( sutrik"$mas )iologiniu Biziniu @heminiu ar psi@hiniu po#eikiu ar)a nesuteikiant )tinosios me"i@inos pagal)os. /tinuoju io nusikaltimo po!$miu $ra pa"ariniai. Kagal j( sunkum5 #isi sutrik"$mai skirstomi C 3 ris: sunks nesunks ir ne!$ms anks;iau galiojusiame / )u#o kno su!alojimai kurie )u#o skirstomi C sunkiusap$sunkius ir nesunkius. okie s#eikatos sutrik"$mai $ra sunks nesunks ar ne!$ms nustatos#eikatos apsaugos teisingumo ir so@ialin's apsaugos ir "ar)o ministr( 2003 m. gegu!'s 23 ".Csak$mas "'l s#eikatos sutrik"$mo masto nustat$mo tais$kli( pat#irtinimo egzaminui: geraiistu"ijuoti. Kereinamuoju laikotarpiu )u#o pro)lem( nes ko"eksas Csigaliojo gegu!'s 1 ". otais$kl's pat#irtintos gegu!'s 23 ". iuose nusikaltimuose la)ai s#ar)u nustat$ti prie!astinC r$C kas

praktikoje la)ai sunku.

Su(jektas: u! iuos nusikaltimus paprastai atsako WD ta;iau u! nusikaltim5 numat$t5 / 13 str. 3". atsako ir SD sunkus s#eikatos sutrik"$mas "'l neatsargumo kai pa!ei"!iamos spe@ialios teis'sakt( elgesio saugumo tais$kl's. V! t$;inC sunk( s#eikatos sutrik"$m5 / 13& str. /D atsiran"a

nuo 1% met( u! kitus nusikaltimus s#eikatai – nuo 16 met(. Su(jektyvioji pus#: sunks ir nesunks s#eikatos sutrik"$mai pagal io sk$riaus normas gali )ti pa"aromi t$;ia ar)a neatsargiai. >e!$ms s#eikatos sutrik"$mai – tik t$;ia.

>usikaltimai pagal pa#ojingum5 !mogaus s#eikatai skirstomi C 3 ris:

• GunksI• >esunksI• >e!$msI• artais iskiriama ir ket#irta nusikaltim( !mogaus s#eikatai ris – Bizinio skausmo

suk'limas.

M arolina K.



Kagal kalt's Borm5 nusikaltimai !mogaus s#eikatai skirstomi C t$;inius ir neatsargius. Ara spe@iBin'pri#ilegijuota nusikaltim( s#eikatai su"'tis – sunkus s#eikatos sutrik"$mas la)ai susijau"inus / 136 str.. iuo at#eju "ispozi@ijoje $ra tik 8tas kas sunkiai su!alojo !mog( – n'ra susarg"inimo.

4.2. Sunkus sveikatos sutrikdymas / 13& str.

Gu"'tis – )en"roji nepamirti to egzamine. 1 ". – pagrin"in' su"'tis.

is sutrik"$mas $ra pats pa#ojingiausias ir sunkiausias i #is( s#eikatos sutrik"$m(. io s#eikatossutrik"$mo pa#ojingum5 "i"ina ir tai ka" juo ne tik pa"aroma "i"el' !$mi !ala !mogaus s#eikatai

)et ir tai ka" paprastai sunkus s#eikatos sutrik"$mas kelia gr'sm, ir !mogaus g$#$)ei. Esantsunkiam s#eikatos sutrik"$mui !mogus neg$"omas gali mirti.

G#eikatos sutrik"$mas pagal / 13& str. pripa!Cstamas sunkiu jei su!alojimas ar susarg"inimassukelia )ent 1 i 12 pa"arini( nuro"$t( / 13& str. 1 ". Tokie pa"ariniai $ra:

1 – regos netekimas. ?isikas aklumas ar)a !$mus ir pasto#us a)iej( aki( regos susilpn'jimas.Kraktikoje !$mus susilpn'jimas nustatomas pagal tai kai !mogus "'l patirtos traumos nemato sa#oitiestos rankos 3 pirt(. Palimos situa@ijos kai "'l su!alojimo asmuo praran"a galim$), mat$ti 1akimi. Tuomet io po!$mio n'ra )et kaltininko #eika gali )ti pripa!inta sunkiu s#eikatossutrik"$mu pagal kitus po!$mius p#z.prara"o "i"el, "alC "ar)ingumo pat$r' nepataisom5 knosu)jaurojim5. Sei "'l su!alojimo asmens reg'jimas susilpn'jo ta;iau rega pataisoma neiojantakinius tai nealina /D.

2 – klausos netekimas. ?isikas kurtumas ar)a a)iej( aus( !$mus klausos susilpn'jimas. Kraktikai

!$miu klausos susilpn'jimu laikoma tokia situa@ija kai nukent'jus$sis negri"i asmens normaliaikal)an;io prie jo ausies kauelio.

3 – kal)os netekimas. O'l su!alojimo ar susarg"inimo asmuo netenka kal)os. Tais$kl'se api)r'!taka" tai negal'jimas reikti min;i( suprantamais !o"!iais. D)rama#i;ius mano ka" tur't( )tiapskritai negal'jimas min;i( reikti !o"!iais Daaaarmanas ir @i#ilin' metrika@ija.

% – #aisingumo netekimas. O'l su!alojimo ar susarg"inimo asmuo netenka #aisingumo. Tai $ral$tin's #eiklos sutrikimas atimantis ge)'jim5 natraliu )"u ap#aisinti pastoti ineioti ir gim"$ti.

& – n'tumo netekimas. Tie at#ejai kai "'l s#eikatos sutrik"$mo n'tumas nutrksta ar)a turi )ti

nutrauktas "ir)tinai. iuo at#eju n'tumo trukm' #eikos k#aliBika#imui reikm's neturi.Oiskutuojama: n'tumo netekimas – 1 ". o n';ios moters su!alojimas ar susarg"inimas – k#aliBikuojantis po!$mis 2 ". Ta" k$la klausimas kuriuo at#eju k#aliBikuojama pagal pirm5 okuriuo pagal antr5 "alC. D)rama#i;ius mano ka" jei asmuo su#ok' !inojo ka" sutrik"o s#eikat5 n';iai moteriai ta"a nutrkus n'tumui jo #eika )us k#aliBikuokama pagal 2 ". Sei asmuo "'lmoters n'tumo ne!inojo ir jis nutrko #eika k#aliBikuojama pagal 1 ".

6 – sunkus suluoinimas. ai "'l s#eikatos sutrik"$mo nukent'jus$sis sunkiai suluoinamas.Tais$kl'se C#ar"$ti ir sutrik"$mai kurie gali )ti ig$"omi o D)rama#i;ius mano ka" suluoinimastur't( )ti liekantis #isam g$#enimui. To"'l gal ne #isai taikli Bormuluot'. Tais$kli( 6.6 punkteC#ar"$ti su!alojimai kurie laikomi sunkiu suluoinimu. Tai p#z. kaukol's skliauto at#iri l!iai

M arolina K.



nugaros smegen( su!alojimas at#iras inkst( kasos su!alojimas at#iras )lauz"ikaulio l!is taip patC#airios kilm's nu"egimai kai nu"egimo plotas apima 30 [ ir "augiau skirtingiems laipsniams – skirtingi pro@entai 3-% laipsnio nualimai apimant$s 10 [ ir "augiau kno ir pan. iose tais$kl'set( su!alojim( s5raas n'ra )aigtinis. Teismo me"i@inos ekspertai gali sunkiu suluoinimu pripa!inti ir

kitus su!alojimus. – susarg"inimas sunkia nepag$"oma liga. /aigtinC s5ra5 nustato tais$kl's. K#z. @holera marasNF? raupai.

H – susarg"inimas ilgai trunkan;ia liga sukelian;ia reali5 gr'sm, g$#$)ei. K#z. tu)erkulioz'tri@hinelioz' narkomanija taip pat pripa!Cstama kaip liga. Sei kaltininkas Ctraukia asmenC C narkomanij5 D)rama#i;iaus nuomone )e atskiro straipsnio "'l Ctraukimo asmuo turi atsak$ti ir

pagal C straipsnC

9 – susarg"inimas ilgai trunkan;ia liga stipriai sutrik"an;ia !mogaus psi@hik5. Tokiu at#eju apie lig5

spren"!ia teismo psi@hiatr( ekspert( komisija "'l prie tai )u#usi( - teismo me"ik( ekspert( komisija. Tais$kl'se ligos neC#ar"$tos )et paparastai tai tokios ligos kaip izoBrenija epilepsijaC#airios silpnaport$st's Bormos C#airios psi@hoz's Bormos.

10 – 11 – su!alojimas ar susarg"inimas "'l kurio praran"ama "i"el' "alis ar)a proBesinio ar)a )en"ro "ar)ingumo kai praran"ama 30 [ ir "augiau pro@ent(. KroBesinio "ar)ingumo netekim5 nustato #alst$)in' me"i@inin's so@ialin's ekspertiz's komisija )en"ro "ar)ingumo netekim5 – teismo me"ikai. Kagal anks;iau galiojusC / sunkiu s#eikatos sutrik"$mu )u#o pripa!Cstami tik tieat#ejai kai praran"ama "i"el' "alis )en"ro "ar)ingumo C proBesinio "ar)ingumo "alC ne)u#oatsi!#elgiama.

12 – nepataisomas kno su)jaurojimas la)iausiai "iskutuotinas aspektas. Dr knas su)jaurotasnepataisomai spren"!ia teismo me"i@inos ekspertas. Tai ar knas $ra su)jaurotas spren"!ia t$r'jas

prokuroras teis'jas teismo me"ikas – "'l su)jaurojimo nepataisomumo. /en"ra tais$kl': knas pripa!Cstamas su)jaurotu kai jis tampa atstumian;iu. Dnks;iau galiojusiame / – po!$mis )u#osiauresnis – #ei"o nepataisomas su)jaurojimas "ar)o grup'j )u#o nema!ai moter( kur nor'jo ka"

)t( pripa!Cstama pla;iau. Teism( praktikoje: jeigu t5 su)jaurojim5 galima paalinti @hirurginiu )"u toks su)jaurojimas #is tiek pripa!Cstamas nepataisomu. >e)us pripa!Cstamas nepataisomusu!alojimu toks kuris gali )ti paalinamas paprastu )"u. Gpren"!iant ar su!alojimas $ra

su)jaurojimas atsi!#elgiama C 2 kriterijus: i o)jekt$#(jC – patC su!alojimo po)"CI ii su)jekt$#(jC – atsi!#elgiama C tai kaip "'l to su!alojimo jau;iasi pats nukent'jus$sis ir kaip su!alojimas gali )ti#ertinamas kit( asmen(.

2 "alC pasi!ir'ti patiems. #aliBikuojant$s po!$miai kurie i esm's i"entiki nu!u"$m5 k#aliBikuojantiems po!$miams.

Kraktikoje k#aliBikuojant kaltininko #eik5 pagal 13& str. k$la pro)lem( kai "'l pa"ar$to sunkauss#eikatos sutrik"$mo nueknt'jus$sis mirta. Oa!niausiai #a"o#aujamasi tais$kle ka" jeigu tarpsunkaus s#eikatos sutrik"$mo ir nukent'jusiojo mirties praeina neilgas laiko tarpas tai kaltininko#eika k#aliBikuojama kaip nusikaltimas g$#$)ei. ai praeina ilgesnis laiko tarpas – #eikak#aliBikuojama kaip sunkus s#eikatos sutrik"$mas. Fki 199& m. sausio 1 ". anks;iau galiojusiame /

M arolina K.



)u#o numat$tas toks sunk( kno su!alojim5 k#aliBikuojantis po!$mis: sunkus kno su!alojimassuk'l,s nukent'jusiojo mirtC. Sos )u#o atsisak$ta "'l praktini( sumetim( sunku atskirti nuonu!u"$mo. Dustrijos ?okietijos / – k#aliBikuotu pripa!Cstamas )et koks sutrik"$mas suk'l,snukent'jusiojo mirtC.

Sunkus sveikatos sutrikdymas la(ai susijaudinus / 136 str.

Ga#arankikai. Dtkreipti "'mesC ka" io nusikaltimo o)jekt$#i5j5 pus, skirtingai nei kit( nusikaltim( s#eikatai api)"ina tik !mogaus su!alojimas susarg"inimas neminimas.

Sunkus sveiktos sutrikdymas d#l neatsar,umo / 13 str. – sa#arankikai.

4.3. !esunkus sveikatos sutrikdymas / 13H str.

Egzemine – kaip atskirti nesunk( nuo sunkaus ar ne!$maus. >uo sunkaus:

1. >esunkus s#eikatos sutrik"$mas $ra ma!iau pa#ojingas nei sunkus ka"angi pa"ariniai n'ratokie sunks nei esant sunkiam s#eikatos sutrik"$mui. Taip pat galima pasak$ti ka" esantnesunkiam s#eikatos sutrik"$mui paprastai nek$la pa#ojus nukent'jusiojo g$#$)eiI

2. >esunkus s#eikatos sutrik"$mas nesukelia / 13& str. numat$t( pa"arini(.

>uo ne!$maus:

1. Gkirtingai nei esant ne!$miam s#eikatos sutrik"$mui esant nesunkiam s#eikatossutrik"$mui nukent'jus$sis praran"a ne"i"el, "alC proBesinio ar )en"ro "ar)ingumo ma!iaunei 30 [ )et "augiau nei &[. Seigu asmuo praran"a & [ "ar)ingumo tai kaltininko #eika

k#aliBikuojama kaip ne!$mus s#eikatos sutrik"$mas pagal / 1%0 str. Sei praran"amama!iau nei & [ "ar)ingumo – #eika n'ra laikoma s#eikatos sutrik"$mu ne)ent tam tikraisat#ejais gali )ti Bizinio skausmo suk'limasI

2. Gkirtingai nuo ne!$maus s#eikatos sutrik"$mo esant nesunkiam s#eikatos sutrik"$muinukent'jus$sis serga "'l su!alojimo ar susarg"inimo ilgiau nei 10 "ien(. Gergant ma!iau – gali )ti pripa!Cstama ne!$miu s#eikatos sutrik"$mu.

!esunkus sveikatos sutrikdymas d#l neatsar,umo / 139 str. – sa#arankikai.

4.+. 6i-inio skausmo suk#limas ar ne&ymus sveikatos sutrikdymas / 1%0 str.

1%0 str. keistas neseniai – 2013 m. liepos 2 ". Cstat$mu. Gtraipsnis papil"$tas nauja 2 "alimi kurianumat$ta grie!tesn' )au"!iamoji atsakom$)' u! Bizinio skausmo suk'lim5 ar ne!$m( s#eikatossutrik"$m5 sa#o artimajam giminai;iui ar eimos nariui.

2013 12 06

(jektas: l$ginant su kitais nusikaltimais s#eikatai o)jektas iek tiek skiriasi. is nusikaltimas pasireikia ar)a Bizinio skausmo suk'limu ar)a ne!$miu s#eikatos sutrik"$mu. ai "'l ionusikaltimo ne!$miai sutrik"oma !mogaus s#eikata pagrin"iniuL tiesioginiu o)jektu $ra kito!mogaus s#eikata. Tais at#ejais kai nukent'jusiajam $ra sukeliamas Bizinis skausmas )et n'ra

ne!$miai sutrik"oma s#eikata tai pagrin"iniu tiesioginiu o)jektu $ra pripa!Cstamas asmens knonelie;iamumas.

M arolina K.



(jektyvioji pus#: kaip ir kiek#ieno s#eikatos sutrik"$mo at#eju j5 api)"ina #eika pa"ariniai ir prie!astinis r$$s tarp j(. ?eika spe@iBin' ta prasme ka" nusikaltimas pasireikia kito !mogausmuimu ar kitokiu smurta#imu prie t5 !mog(. Tai reikia po#eikC C !mogaus kn5 sukeliant jamBizinC skausm5 ar ne!$m( s#eikatos sutrik"$m5. Tai gali )ti #ienkartinis ar "augkartinis po#eikis C

!mogaus kn5 )$la – Ckan"o C nosies galiuk5. Oiskusija ar ;ia Ceit( kutenimas:O. Oiskusija: $ranuomoni( ka" is nusikaltimas pa"aromas tik #eikimu. D)rama#i;ius mano ka" teorikai galimossitua@ijos kai nusikaltimas pa"aromas ir ne#eikimu. /tinasis po!$mis – pa"ariniai kurie $raspe@iBiniai. O'l min't( #eik( muimo ar kitokio smurta#imo nukent'jusiajam turi )ti sukeliamasBizinis skausmas ar ne!$mus s#eikatos sutrik"$mas. F#a"5 "'l Bizinio skausmo suk'limo "aro teismome"i@inos ekspertai rem"amiesi )$los me"!iagos "uomenimis pat#irtinan;iais )u#usC muimo ar kitokio smurta#imo Bakt5. >e!$mus s#eikatos sutrik"$mas $ra ta"a kai su!alojimas ar susarg"inimas s#eikat5 sutrik"o ne ilgesniam kaip 10 "ien( laikotarpiui ar)a nukent'jus$sis praran"a&[ proBesinio ar )en"ro "ar)ingumo. Esant iam nusikaltimui ant nukent'jusiojo kno joki( !$mi( gali ir nelikti. Seigu kaltininkas #eikia tieisogine t$;ia siek"amas nukent'jusiajam pa"ar$ti sunk( ar

nesunk( s#eikatos sutrik"$m5 ta;iau jam pa"aromas tik ne!$mus s#eikatos sutrik"$mas taikaltininko #eika k#aliBikuojama kaip pasik'sinimas pa"ar$ti sunk(L nesunk( s#eikatos sutrik"$m5.

Su(jektas: WD pakaltinamas ar)a ri)otai pakaltinamas nuo 16 met(.

Su(jektyvioji pus#: t$;inis "a!niausiai – tiesiogin' t$;ia )et gali )ti ir netiesiogin'. Gkirtingai nuosunkaus ar nesunkaus s#eikatos sutrik"$mo jeigu nukent'jusiajam ne!$mus s#eikatos sutrik"$masar Bizinis skausmas sukeliamas "'l neatsargi( #eiksm( tai asmuo pagal C straipsnC neatsako.Uot$#ai tikslai k#aliBika#imui reikm's neturi.

2 "alis – k#aliBikuota io nusikaltimo su"'tis. Tai $ra min'tos #eikos pa"ar$mas sa#o artimamgiminai;iui ar eimos nariui. 3 "alis – itin k#aliBikuota su"'tis. altininkas pagal i5 "alC atsako ta"akai min't5 #eik5 jis pa"aro ma!ame;iui ma!ametis – iki 1% met( ar)a kankin"amas nukent'jusCjC asmenC. Gukeliamos "i"el's Bizin's ar "#asin's kan;ios – kankinimas io straipsnio prasme.

$II #USI%ALTIMAI+ PA$OJI#'I ŽMO'AUS S$EI%ATAI I" '*$*BEI

/ RFR sk$rius. iais nusikaltimais tiesiogiai C !mogaus g$#$), s#eikat5 n'ra k'sinamasi ta;iau j( pa#ojingumas $ra tame ka" atlikus tam tikrus #eiksmus ar)a j( neatlikus k$la gr'sm'nukent'jusiojo g$#$)ei ar s#eikatai p#z. pa)'gi i C#$kio #ietos kai patrenki p'stCjC. Ka)'g"amas

nesik'sini )et sukeli s5l$gas tam tikriems pa"ariniams atsirasti.?FF.1. !eteis#tas a(ortas / 1%2 str.

Ue"i@inoje a)ortu pripa!Cstamas tiek sa#aiminis n'tumo nutrkimas tiek "ir)tinis / reikmingastik "ir)tinis n'tumo nutraukimas. Kasaul$ \%0 mln. per metus.

?isas #alst$)es pagal a)ort( reglamenta#im5 po!irC C juos galima suskirst$ti C % grupes:

F. ?alst$)'s kuriose a)ortai #isikai u!"rausti ir pril$ginami nu!u"$mui p#z. Egiptas Dngola?enesuelaI

FF. Palimi tik esant me"i@ininiam )tinumui ar kitais $patingais at#ejais p#z. enkija FspanijaIFFF. ei"!iami esant so@ialin'ms ar me"i@inin'ms prie!astims p#z. Guomija SaponijaI

M arolina K.



F?. D)ortas lei"!iamas moters pra$mu p#z. ietu#a at#ija.

Oarant a)ort5 k$lan;ios pro)lemos: i !mogausL gemalo g$#$)'s apsaugaI ii moters apsispren"imolais#'I iii kokia #alst$)'s "iskre@ija reguliuojant iuos klausimus.

Kagal / 1%2 str. a)ortas pripa!Cstamas neteis'tu kai: a "aromas esant kontrain"ika@ij(I ) "aromasne s#eikatos prie!iros CstaigojeI @ a)ort5 "aro asmuo neturintis teis's "ar$ti a)ort5. / 1%s str.su"aro 3 "al$s: 1 – pagrin"in' su"'tis 2 – k#aliBikuota 3 – itin k#aliBikuota. Ara nuomoni( ka" 2-3"al$s $ra atskiri nusikaltimai )et iaip su tuo nesutinkama.

a,rindin# sud#tis 1%2 str. 1 ".

(jektas: pagal "a)artin, / spe@ialiosios "alies san"ar5 io nusikaltimo o)jektu pripa!Cstamagr'sm' motinos g$#$)ei ar s#eikatai. >orma $ra )lanketin' nes a)ort( "ar$mo t#ark5 regalmentuoja199% m. sausio 2H ". s#eikatos apsaugos ministerijos Csak$mu pat#irtinta n'tumo nutraukimo

opera@ijos atlikimo t#arka D)rama#i;ius mano ka" tur't( )ti reguliuojama Cstat$mu nes palie;iami su konstitu@in'mis lais#'mis susij, "al$kai. Ara nuomoni( ka" pagrin"iniu o)jektutur't( )ti pripa!inta !mogaus #aisiaus ar gemalo g$#$)'. Toks pripa!inimas reikt( esmines /

pert#arkas nes o)jektu pripa!inus gemalo g$#$), toks nusikaltimas tur't( )ti priskirtinas prienusikaltim( g$#$)ei ar)a kaip $ra Kortugalijos / nusikaltim( negimusiai g$#$)ei. Ta"a k$laklausimai ar atsak$s motina kai #aisius !sta "'l jos neatsakingo elgesio p#z. rk$mas.

>ukent'jus$sis – paprastai juo laikoma n';ia moteris pagal "a)artin, samprat5. Tose #alst$)'sekur o)jektu pripa!Cstama #aisiaus g$#$)' n';ia moteris "aranti a)ort5 traukiama /D u! gemalosunakinim5 ar)a kurst$m5 sunaikinti gemal5.

(ejektyvioji pus#: io nusikaltimo o)jekt$#i5j5 pus, api)"ina #eika pa"ariniai ir prie!astinis r$$smanoma ka" materiali nusikaltimo su"'tis. Ka;ia )en"riausia prasme is nusikaltimas pasireikia"ir)tiniu n'tumo nutraukimu. Ka"aromas tik akt$#iais #eiksmais. ?eiksmai gali )ti C#airs:@hirurgin' opera@ija ar kitoks Bizinis me@haninis @heminis terminis ir kitoks po#eikis C n';iosiosorganizm5 ar #aisi( siekiant jC sunakinti nutraukti n'tum5. >usikaltimas laikomas )aigtu nuon'tumo nutraukimo. Oiskusija: kaip k#aliBikuoti kaltininko #eik5 kai min'ti #eiksmai sukelia

prielaikinC gim"$m5 ir k"ikis gimsta g$#asQ Ara nuomoni( ka" a)ortas )aigtas $ra ka" tai pasik'sinimas. /D pagal 1%2 str. atsiran"a tik ta"a kai a)ortas $ra "aromas moters pra$mu. Seigua)ortas "aromas prie jos #ali5 nesant pra$mo #eika k#aliBikuojama kaip sunkus s#eikatos

sutrik"$mas. ar galima kar#ei pa"ar$ti a)ort5Q >u #aikine tu ir prisi"ir)ai.Oiskusija pro)lema "'l pra$mo: pagal ministerjos t#ark5 jei nutraukiamas n'tumasnepilnamet'ms iki 16 met( )tinas t'#( ar Ct'#i( sutikimas. Ara at#ej( kai a)ortas pa"aromas turintteis, me"i@inin'je Cstaigoje )et nesant sutikimo kai n';iajai iki 16 met(. aip ta"a k#aliBikuotig$"$tojo #eiksmusQ Teorikai laikomasi tokios pozi@ijos – jei moteris "'l ma!amet$st's nesu#ok'#eiksm( prasm's – )us sunkus s#eikatos sutrik"$mas. Ta;iau jei su#ok' g$"$tojas neatsak$s nei

pagal 13& str. nei pagal 1%2 str. praktikoje toki( )$l( ne)u#o. Pali )ti taikoma "rausmin'atsakom$)'. Gutikimas pra$mas turi )ti gautas )e jokios psi@hin's ar Bizin's prie#artos. Esant

prie#artai gali atsak$ti pagal 1%3 str. pri#ertimas "ar$tis neteis't5 a)ort5. Kagal io str. 1 ". atsako

g$"$tojas turintis teis, "ar$ti opera@ij5 j5 pa"ar,s esant kontrain"ika@ij( ar esant ne s#eikatos pri!iros Cstaigoje.

M arolina K.



2013 12 13 – PDK Dlmos "alis

2013-12-13

Kagal io straipsnio 1 ". atsako g$"$tojas turintis teis, "ar$ti a)orto opera@ijas jeigu jis i5 opera@ij5 pa"ar'esant kontrain"ika@ij( ar i5 opera@ij5 pa"ar,s ne s#eikatos prie!iros Cstaigoje.ontrain"ika@ijos – tai tam tikri n';iosios susirgimai kuriems esant negalima nutraukti n'tumo p#z.genitalij( u!"egimai min's inBek@in's ligos ir pan. Esant ioms ligoms a)ortas galimas tik jas ig$"!ius.Kagal teism( praktik5 kontrain"ika@ija a)ortui $ra laikomas tam tikros trukm's n'tumas. Kagal C kriterij( a)orto opera@ija negalima jei n'tumas $ra "augiau kaip 12 sa#ai;i(. Ta;iau $ra tam tikros iimt$s: )nasitua@ij( kai a)ortas turi )ti pa"ar$tas norint igel)'ti n';iosios g$#$), ar kitomis itin s#ar)iomis

prie!astimis.G#eikatos prie!iros Cstaiga < s#eikatos prie!iros Cstaig( Cstat$mas – io straipsnio prasme s#eikatos

prie!iros Cstaiga $ra tik tokia Cstaiga kuri Cregistruota #alst$)iniame s#eikatos prie!iros Cstaig( registre ir kuri turi jai i"uot5 li@en@ij5 suteikian;i5 teis, teikti n'tumo nutraukimo paslaugas. Ara nustat$ta ka"#aisius gali egzistuoti atskirai nuo motinos kno nuo 22 sa#ai;i(. To"'l kai kuriose #alst$)'se $ra taip ka"

jeigu a)orto opera@ija atliekama moteriai kurios n'tumas nutraukiamas po 22 sa#ai;i( tai #ertinama kaip io

nusikaltimo k#aliBikuojantis po!$mis. >usikaltimas laikomas )aigtu kai n'tumas $ra nutrauktas.

Gu)jektas: pagal io straipsnio 1". atsako tik WD. 7 pagal 1". atsako tik g$"$tojas turintis teis, "ar$ti a)ortoopera@ij5 t.$. kiek#ienas g$"$tojas akueris ginekologas turintis galiojan;i5 li@en@ij5 #erstis me"i@inos

praktika pagal g$"$tojo akuerio ginekologo k#aliBika@ij5. LAT 2009 spalio 20 d . D)rama#i;ius su aikinimu nela)ai sutinka Uoteriai )u#o pa"ar$tas a)ortas neligonin'je o poliklinikoje. P$"$tojas )u#o nuteistas ka" pa"ar' ne s#eikatos prie!iros Cstaigoje ta;iau DTk#aliBika#o kitaip nes pasak' ka" netur'jo teis's g$"$tojas "ar$ti tokioje Cstaigoje.

Gu)jekt$#ioji pus': t$;inis pa"aromas tik tiesiogine t$;ia. Uot$#ai tikslai gali )ti la)ai C#airs ir k#aliBika#imui reikm's neturi gali tur'ti reikm's tik )ausm's in"i#i"ualiza#imui.

B% /01 str. 1d. $ra numat$ta k#aliBikuota neteis'to a)orto su"'tis. Kagal str. 2". atsakom$)' numat$tas#eikatos prie!iros spe@ialistui neturin;iam teis's "ar$ti a)orto opera@ij5 s#eikatos prie!iros Cstaigoje

pa"ariusiam i5 opera@ij5. G#eikatos prie!iros spe@ialistu laikomi #is( kit( spe@ializa@ij( g$"$tojai p#z.@hirurgai terapeutai ir t.t. Taip pat s#eikatos prie!iros spe@ialistais laikomas ir taip #a"inamas #i"urinisme"i@inos personalas – me"i@inos sesel's ir )roliukai :O akuer's )et p#z. sanitar's ne.

7 jeigu spe@ialistas pa"aro pagal ne s#eikatos prie!iros Cstaigoje tai atsako pagal str. 3". Strai2sni3 4d.numat$ta itin k#aliBikuota su"'tis. Kagal 3 ". atsako )et kuris asmuo pa"ar,s a)orto opera@ij5 ir neturintisme"i@ininio isila#inimo.

Dnks;iau galiojusiame / )u#o numat$tas itin k#aliBikuojantis po!$mis – neteis'tas a)ortas suk'l,s sunkius

pa"arinius. K#z. mirtC n';iosios s#eikatos sunkus sutrik"$mas ir pan.Oa)ar – jeigu "'l neteis'to a)orto nukent'jusioji mirta ar jai pa"aromas sunkus ar nesunkus s#eikatossutrik"$mas tai kaltininko #eika k#aliBikuojama kaip neteis'to a)orto ir neatsargaus g$#$)'s at'mimo ar neatsargaus s#eikatos sutrik"$mo sutartis.

B% /04 str. 2riv5rtimas dar-tis n5t5isėt6 ab3rt67)jektas: pagrin"iniu tiesioginiu o)jektu irgi laik$tina gr'sm' moters s#eikatai ir g$#$)ei. Ara nuomoni( ka"io nusikaltimo pagrin"iniu o)jektu $ra #aisiaus g$#$)' tai jau aptarta auk;iau.io nusikaltimo esm' $ra tame ka" nukent'jusioji nau"ojant psi@hin, prie#art5 #er;iama "ar$tis neteis't5 a)ort5. Ksi@hin' prie#art5 gali )ti la)ai C#airi p#z. gali )ti grasinama paskleisti kompromituojan;i5 inBorma@ij5 sunaikinti turt5 ir pan. Taigi papil"omu io nusikaltimo o)jektu gali )ti ir nukent'jusiosios gar)'

ir orumas )ei nuosa#$)'. >ukent'jusioji: ja pripa!Cstama tik n';ioji moteris.

M arolina K.



7)jekt$#ioji pus': pa;ia )en"riausia prasme pasireikia pri#ertimu t.$. panau"ojant psi@hin, prie#art5 n';i5 moterC "ar$tis neteis't5 a)ort5. S5 api)"ina #eika pa"ariniai ir prie!astinis r$$s tarp #eikos ir pa"arini(.?eika – tai psi@hin's prie#artos nukent'jusiosios ar jos artim(j( at!#ilgiu nau"ojimas siekiant pri#ersti n';i5 moterC "ar$tis neteis't5 a)ort5. iuo at#eju artimaisiais laikomi ne tik eimos nariai ar artimieji giminai;iai

)et ir kiti n';iai moteriai artimi !mon's p#z. su!a"'tinis "raugas "raug' ir pan. psi@hin' prie#arta gali )tigrasinimas panau"oti BizinC smurt5 sunaikinti turt5 paskleisti apie moterC ar artim5 kompromituojan;i5 inBorma@ij5 ir t.t. Ta;iau ;ia k$la pro)lema kaip #ertinti kaltininko #eiksmus jeigu jis nau"oja ne psi@hin, oBizin, prie#art5 p#z. mu"amas liepia pasi"ar$ti a)ort5 iuo at#eju jis atsak$s ne tik u! pri#ertim5 )et ir

pagal atitinkam5 str. numatantC atsakom$), u! nusikaltimus s#eikatai.iuo at#eju /D atsiran"a tik ta"a kai n';ioji moteris pri#er;iama pa"ar$ti n5t5isėt6 a)ort5. Seigu moteris

pri#er;iama "ar$tis teis't5 a)ort5 tai kaltininkas esant )tin( s5l$g( #isumai gali atsak$ti pagal / 1%H str.!mogaus #eiksm( lais#'s #ar!$mas.Uateriali nusikaltimo su"'tis ir jis laikoma )aigtu nuo to momento kai nukent'jusiajai $ra pa"aromasneteis'tas a)ortas. Seigu psi@hin' prie#arta )u#o panau"ota )et nukent'jusioji nesutiko "ar$tis a)ort5 taikaltininkas atsako u! pasik'sinim5 pa"ar$ti C nusikaltim5. Turi )ti nustat$tas prie!astinis r$$s tarp

psi@hin's prie#artos panau"ojimo ir neteis'to a)orto pa"ar$mo tai $ra pasi"ar' a)ort5 "'l nau"otos

prie#artos.

Gu)jektas: )et kuris WD nuo 16 m. kuris panau"o"amas psi@hin, prie#art5 pri#ert' moterC pasi"ar$ti neteis't5 a)ort5.Gu)jekt$#ioji pus': t$;inis pa"aromas tiesiogine t$;ia. Uot$#ai ir tikslai C#airs ir reikm's k#aliBika#imuineturi.

B% /00 str. 2a7i,imas b5 2aa7b3s+ ,ai r5sia 2av38s 9m3as -v-b5iFstorinis aspektas: anks;iau galiojusiame / )u#o numat$tas !$miai platesnis #eik( ratas. Kakeitimo esm'ka" "a)ar pagal / 1%% str. u! palikim5 )e pagal)os atsako tik tas asmuo kas suk'l' pa#oj( nukent'jusiojog$#$)ei ar tur'jo pareig5 juo rpintis. Dnks;iau galiojusiame / )u#o numat$ta atsakom$)' )et kuriamasmeniui kuris nesuteik' pagal)os.

7)jektas: pagrin"inis o)jektas $ra gr'sm' !mogaus g$#$)ei. /tent io nusikaltimo o)jekto spe@iBika lemiatai ka" nukent'jusiuoju nuo io nusikaltimo gali )ti tik asmuo kuris $ra pa#ojingoje g$#$)ei [email protected]#ojinga g$#$)ei pa"'tis $ra tokia situa@ijai kai !mogui gresia realus mirties pa#ojus ir jam aikiaireikalinga neati"'liotina pagal)a. Kaprastai tai $ra tokios situa@ijos kai nesuteikus !mogui pagal)os $ra "i"el'tikim$)' jog jis mirs. Ta gr'sm' !mogaus g$#$)ei $ra ne ateit$je o iuo metu. Fr !mogus negali io pa#ojaus

paalinti sa#o j'gomis. Ka#ojinga g$#$)ei pa"'tis gali atsirasti "'l la)ai C#airi( prie!as;i( p#z. a#arijos kai pa)'gama i C#$kio #ietos. Ka#ojinga g$#$)ei pa"'tis gali atsirasti ir "'l kit( o)jekt$#i( prie!as;i( p#z.sti@hin's nelaim's sugriu#o pastatas ir t.t. pagal pa#ojingos pa"'ties atsira"im5 galima skirsti jas C su)jekt$#ias ir o)jekt$#ias.

7)jekt$#ioji pus': pa;ia )en"riausia prasme pasireikia ne#eikimu t.$. nepagel)'jimu !mogui esan;iam

pa#ojingoje g$#$)ei pa"'t$je. Tai $ra pas$#us elges$s kai kaltininkas suk'l,s pa#oj( ar turintis pareig5 rpintis nukent'jusiuoju neatlieka #eiksm( ka" paalint( gr'sm' nukent'jusiojo g$#$)ei pa#oj(.Palima iskirti "#i ne#eikimo ris:

1. Tikrasis ne#eikimas ar)a 8nesikiimas. ai kaltininkas nepa"e"a asmeniui kuris atsi"r' pa#ojingoje g$#$)ei pa"'t$je ne "'l kaltininko #eiksm(.

2. Fpro#okuotas ne#eikimas. ai nukent'jus$sis tokioje pa"'t$je atsi"uria "'l ankstesni( kaltininko#eiksm(.

/D atsiran"a tik tuo at#eju jeigu asmuo turi galim$), toki5 pagal)5 suteikti. K#z. moka plaukti turiautomo)ilC ka" nu#e!t( C ligonin, ir t.t. Teigiama ka" /D pagal / 1%% str. negalima jeigu norint igel)'tinukent'jusCjC reikia paaukoti sa#o ar kit( asmen( g$#$),. iuo at#eju turi )ti pateisinama rizika.Dnks;iau )u#o po!$mis ka" atsakom$)' atsiran"a tik ta"a kai tai galima "ar$ti )e rimto pa#ojaus sau.<izikos laipsnis iuo at#eju priklauso ir nuo proBesijos ir nuo ankstesnio elgesio sukelian;ia nukent'jusiajam

pa#ojing5 g$#$)ei pa"'tC. /D pagal C str. nealina ir tai ka" pagal)a gal'jo suteikti kiti. >ealina

M arolina K.



atsakom$)'s ir tai ka" pagal)os nukent'jusiajam i tikr(j( net ir nereik'jo p#z. a#arija o asmuokaska"ininkas.Seigu nukent'jus$sis i karto mir' o kaltininkas to ne!ino"amas pasialina i C#$kio #ietos tai nealina joatsakom$)'s pagal / 1%%str.Tai Bormali nusikaltimo su"'tis ir pa"arini( atsira"imas neturi reikm's k#aliBika#imui. Seigu palikusnukent'jusCjC pa#ojingoje g$#$)ei pa"'t$je jis mirta ar)a jam pa"aromas s#eikatos sutrik"$mas taikaltininkas atsako "ar ir u! neatsarg( g$#$)'s at'mim5. K#z. motina palieka sa#o #aik5 tik'"amasi ka" jisuras )et nesuran"a ir #aikas mirta.Dsmuo pri#alo suteikti nukent'jusiajam pagal)5 ta;iau to o)jekt$#iai negali pa"ar$ti ir apskritai nesiima

joki( kit( #eiksm( ka" jam pa"'t( p#z. neik#ie;ia pagal)os. Tokiu at#eju tai )t( laikoma iuo nusikaltimu.

Gu)jektas: spe@iBinis spe@ialusis su)jektas atsako tik WD nuo 16 m. am!iaus tas kuris suk'l' pa#oj( nukent'jusiajam ar tas kuris turi pareig5 rpintis nukent'jusiuoju.Kareiga rpintis gali atsirasti:

1. Dsmenims kurie pagal Cstat$mus pri#alo nukent'jusiesiems suteikti pagal)5 p#z. t'#ai glo)'jai ir pan.

2. Dsmenims kurie pagal proBesij5 #$k"omas tarn$)ines pareigas pri#alo rpintis nukent'jusiuoju. K#z.

gaisrininkai poli@ininkai "ar!elio aukl'tojai ir pan.3. Dsmenims kuriems tokios pareigos k$la i sutartini( sant$ki(. K#z. plaukimo instruktorius.Gu)jekt$#ioji pus': t$;inis pa"aromas tiesiogine t$;ia. Gu#okia ka" kitas $ra pa#ojingoje g$#$)ei pa"'t$jesu#okia ir jam nepagel)'ja. JGDFTD iki nusikaltim( s#eikatai. >usikaltimai s#eikatai Ceina.

201% 02 0

7.2. )rasinimas nu ž udyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą ar(a &mo,aus terori-avimas / 1%&

str.

/ da7is. (jektas: pagrin"inis o)jektas – gr'sm' !mogaus g$#$)ei ar s#eikatai. Oarant C nusikaltim5 nukent'jusiajam grasiniama jC nu!u"$ti ar pa"ar$ti sunk( s#eikatos sutrik"$m5. >ukent'jusiuoju gali

)ti )et kuris !mogus nepriklausomai nuo am!iaus l$ties so@ialin's pa"'ties. Dtskirai numat$taatsakom$)' u! grasinim5 #alst$)'s tarnautojui ar #ieojo a"ministra#imo Bunk@ijas atliekan;iamasmeniui / 2H str.

(jektyvioji pus#: pasireikia tik akt$#iais #eiksmais: grasinimu nu!u"$ti ar sunkiai sutrik"$tis#eikat5. Sei grasinama pa"ar$ti nesunk( s#eikatos sutrik"$m5 ir n'ra teroriza#imo 1%& str. 2 ".

po!$mi( tai kaltininkas pagal C straipsnC netraukiamas /D. Prasinimas gali pasireikti la)aiC#airiais #eiksmais – !o"!iu ratu !inute #eiksmais. Tas grasinimas turi )ti toks ka" )t(

pakankamas pagrin"as man$ti jog tas grasinimas gali )ti C#$k"$tas. Prasinimui turi )ti )"ingastam tikras realumas ir konkretumas. <ealiu $ra pripa!Cstamas tik tai toks grasinimas kai $ra

pakankamo pagrin"o man$ti jog is grasinimas )us Cg$#en"intas. ita pozi@ija – nereikia nustat$tiar grasinimas )us C#$k"$tas – 2-3%1L2010 )ir!elio 1& ".. Prasinimo realumui ne)tina nustat$tika" grasinant$sis i tikro ketino jC realizuoti )et pakanka to jog nukent'jus$sis pagal #isas $pat$)esp#z. grasinimo iraika tur'jo pagrin"o )ijoti jo Cg$#en"inimo o kaltininkas nor'jo )tent tokiosnukent'jusiojo )senos. iuo at#eju spren"!iant "'l kalt's reikia nustat$ti ar tai ne)u#o ne#$k,s

poktas spontanikai ispr", !o"!iai C grasinim5 panas )et kitoki5 prasm, turint$s #eiksmai – D)rama#i;ius tokiai pozi@ijai pritaria. 2-12L2011 #asario H ". – 8sapno )$la u!sl'ptas

grasinimas.

M arolina K.



Oiskusija: ar grasinim5 reikia ireikti tiesiogiai ar galima ir per kitus asmenisQ D)rama#i;ius manoka" aiku galima ir per kitus. Sei tie kiti asmen$s su#okia "'l "aromos #eikos k$la )en"rininka#imoklausimas.

/aigtinumo momentas – nusikaltimas laikomas )aigtu nuo to momento kai jis pareikiamas t.$.

atliekami tam tikri #eiksmai kuriais $ra grasinama. D)rama#i;ius mano ka" k#aliBika#imuireikm's neturi jei nukent'jus$sis nesuprato.

Su(jektas: WD nuo 16 met( SD. Su(jektyvioji pus#: t$;inis tiesiogin' t$;ia. Oa!niausiai tokiais#eiksmais siekiama C)auginti nukent'jusCjC jo artimuosius.

1 da7is. #aliBikuota nusikaltimo su"'tis. C nusikaltim5 k#aliBikuoja tai ka": i !mogus $raterorizuojamas grasinant susprog"inti pa"egti ar pa"ar$ti kitoki5 g$#$)ei s#eikatai ar turtui

pa#ojing5 #eik5. >uo 1 "alies skiriasi tuo ka" paprastai 2 "al$je numat$tas nusikaltimas pasireikiatam tikr( #eisksm( #isuma ne #ienkartiniu #eiksmuI ii sistemningas !mogaus )auginimas

nau"ojant psi@hin, prie#art5 is )auginimas gali reiktis ne tik grasinimu atlikti min'tas pa#ojingas#eikas )et ir kitais )aim, nerim5 ar nesaugumo jausm5 kelian;iais #eiksmais p#z. )esikartojant$sC!ei"in'jimai prieka)ai#imas at#iras sekimas gas"inant$s naktiniai skam)u;iai grasinimai kaipnors pakenkti – teism( praktikos pa#$z"!iai. Gpe@iBika tame ka" sistemingos psi@hin's prie#artosrealumui konstatuoti )tina ka" nukent'jus$sis tur't( pagrin"o )ijoti "'l sa#o g$#$)'s ir s#eikatos.Kakanka i#a"os jog jis s5moningai )u#o #er;iamas nerimauti nesaugiai jaustis teism( praktikos

p#z. kas pripa!inta teroriza#imu: #eiksm( seka: !o"inio konBlikto metu pri"'jo ginkl5 grasinonuauti teleBoninio pokal)io metu grasino sulau!$ti kojas ir t.t. ita )$la – grasino imesti i 6aukto klaus' ar jau nusipirko paraiut5. Prasinimo realumui Cro"$ti liep' tuoj pat nusipirkti.

F#a"a apie 2 "alC: #ertinant ar tie t,stiniai #eiksmai su"aro su"'tC jie turi )ti #ertinami tiek pagalo)jekt$#(jC po#eikC !mogaus psi@hikai tiek pagal su)jekt$#( nukent'jusiojo su#okim5.

Kraktikoje galimos situa@ijos kai grasinimai realizuojami. Tuomet k#aliBikuojama tik kaipnu!u"$mas ar sunkus s#eikatos sutrik"$mas pagal #eik5. Palimos situa@ijos kai per grasinim5

pa"aromas nesunkus ar ne!$mus s#eikatos sutrik"$mai. Sei nesunkus – )us sutaptis jei ne!$mus tailaikoma ka" >? apima ne!$m( teism( praktika laikosi tokios pozi@ijos.

Kro)lema kaip atskirti nuo rengimosi ar pasik'sinimo. Gkiriama pagal o)jekt$#ius po!$mius. Seiguasmuo grasin"amas nu!"$ti pra"e"a realizuoti o)jekt$#ius po!$mius tai #eika )us k#aliBikuojama

kaip pasik'sinimas nu!u"$ti. Taip pat su rengimusi – jei ne tik grasina )et ir atlieka tam tikrus parengiamuosius "ar)us tai #eika )us k#aliBikuojama kaip rengimasis pa"ar$ti nu!u"$m5.

$III #USI%ALTIMAI ŽMO'AUS LAIS$EI / RR sk$rius

8.1. !usikaltimų &mo,aus laisvei samprata

Gk$ri( su"aro & straipsniai kuriuose numat$ta /D u! nusikaltimus !mogaus lais#ei. ais#' – #ienasi s#ar)iausi( !mogaus g'ri(. Nmogaus lais#'s nelie;iamum5 Ct#irtina ir onstitu@ija 20 str. Kagalonstitu@ij5 !mogaus lais#' nelia;iama. >iekas negali )ti sa#a#alikai sulaik$tas ar laikomassuimtas. >iekam neturi )ti atimta lais#' kitaip kaip tokiais pagrin"ais ir pagal tokias pro@e"ras

kokias $ra numat,s Cstat$mas. V! pa;ius pa#ojingiausius kesinimusis C lais#, numat$ta /D.Fstorikai C!#elgiami tokie rai"os etapai:

M arolina K.



i Fki 199H m. >usikaltimu lais#ei )u#o laikoma tik tokia #eika kuria )u#o ri)ojama!mogaus lais#' pasirinkti sa#o )u#imo #iet5 Bizine prasmeI

ii >uo 199H m. / papil"$tas nauju str. ir nusikaltimu lais#ei nuo io momento )u#o pripa!intas )et koks kesinimasis C !mogaus lais#, pasirinkti norim5 elgesio #ariant5 nusikaltimo lais#ei samprata ipl'staI

iii >uo 200& m. Dtskirai kaip nusikaltimas lais#ei iskirtos nusikalstamos #eikos kuriomissiekiama pri#ersti !mog( "ir)ti tam tikr5 "ar)5 ar teikti tam tikras paslaugas p#z.inau"ojimas pri#erstiniam "ar)ui.

?is( nusikaltim( !mogaus lais#ei o(jektas $ra !mogaus lais#' tai $ra jo lais#' pasirinkti kaip elgtisCskaitant ir jo lais#, pasirinkti sa#o )u#imo #iet5. ai kuriais nusikaltimais lais#ei gali )ti

pa!ei"!iami ir kiti g'riai p#z. s#eikata gar)' orumas. D)rama#i;ius mano ka" gar)' pa!ei"!iama#isa"a. >ukent'jusiuoju gali )ti )et kuris asmuo ta;iau kai $ra pa!ei"!iama ma!ame;i( #aik( lais#' tai kaltininko #eiksmai paprastai k#aliBikuojami ne pagal io o pagal / RRFFF sk$riaus

straipsnius nusikaltimai ir )au"!iamieji nusi!engimai #aikui ir eimai.(jektyvioji pus#: paprastai pa"aromi tik #eikimu su"'t$s )e#eik #isos Bormalios )aigtinumassiejamas su #eikm( pa"ar$mu. Tam tikr( nusikaltim( lais#ei tiek )tinaisiais tiek k#aliBikuojan;iais

po!$miais $ra j( pa"ar$mo )"as.

Su(ejktas: WD ir SD atsako asmen$s nuo 16 met(. Su(jektyvioji pus#: #isi t$;iniai paprastai pa"aromi tiesiogine t$;ia. Uot$#ai tikslai C#airs.

8.2. !eteis#tas laisv#s at#mimas / 1%6 str.

1 "alis – pagrin"in' su"'tis 2 "alis k#aliBikuota 3 "alis itin k#aliBikuota su"'tis./ da7is. (jektas: !mogaus lais#'. Oetaliau – !mogaus lais#' pasirinkti sa#o )u#imo #iet5.Kapil"omu o)jektu D)rama#i;iaus man$mu $ra gar)' ir orumas. >ukent'jusiuoju gali )ti )et kuris!mogus sulauk,s 1% met( iki 1% met( – paprastai inkriminuojamas 1&6 str. – #aiko pagro)imas ar #aik( sukeitimas.

(jektyvioji pus#: pasireikia akt$#iais #eiksmais t.$. neteis'tu !mogaus lais#'s at'mimu. /"aila)ai C#airs: pagro)imas u!rakinimas tam tikroje #ietoje nelei"imas ilipti i trolei)uso :O.G#ar)iausias "al$kas – ta lais#' turi )ti atimta neteis'tai nes galimos situa@ijos kai lais#' atimama

teis'tai p#z. sulaikant #$k"ant teismo spren"im5 kar"omoji priemon' ir t.t.. Seigu neteis'tai lais#, atima pareignas #alst$)'s tarnautojas ar jam pril$gintas asmuo pasinau"o"amas sa#o tarn$)ine pa"'timi toks asmuo atsak$s kaip u! nusikaltim5 #alst$)'s tarn$)ai paprastai piktnau"!ia#im5 / 22H str.. Seigu neteis'tai atimamant lais#, $ra nau"ojamas smurtas ar sukeliamas pa#ojus asmensg$#$)ei ar s#eikatai )us k#aliBikuojama pagal 2 "alC. 1%6 str. inkriminuojamas tik ta"a kai atimantlais#, n'ra !mogaus pagro)imo kaip Ckaito po!$mi(. Sei asmuo pa"aromas Ckaitu tai #eikak#aliBikuojama pagal / 2&2 str.

Wormali nusikaltimo su"'tis laikomas )aigtu atlikus tam tikrus #eiksmus "'l kuri( )u#o apri)ota!mogaus lais#' ju"'jimo lais#'. Ara nuomoni( ka" )aigtumas siejamas su nukent'jusiojo

su#okimu ka" jam neteis'tai apri)ota lais#'.

M arolina K.



Su(jektas: tik WD nuo 16 met( am!iaus. Sei nusikaltim5 pa"aro #alst$)'s tarnautojas ar jam pril$gintas asmuo pasinau"o"amas sa#o tarn$)ine pa"'timi tai atsak$s u! nusikaltimus #alst$)'starn$)ai. Su(jektyvioji pus#: t$;inis pa"aromas tik tieisogine t$;ia neatsargiai negalima. Uot$#aitikslai C#airs.

1 da7is. >usikaltim5 k#aliBikuoja:

1 Gmurto panau"ojimas neteis'tai atimant lais#,. Pali )ti nau"ojamas ne tik prie patC asmenC )et ir prie kitus alia esan;ius asmenis. Seigu panau"ojant smurt5 asmeniui pa"aromasnesunkus ar sunkus s#eikatos sutrik"$mas #eika )us k#aliBikuojama kaip io ir atitinkamonusikaltimo sutaptis.

2 >eteis'tas lais#'s at'mimas sukeliant pa#oj( nukent'jusio !mogaus g$#$)ei ar s#eikataip#z. u!rakinant geroj pirt$. Pali )ti pa#ojingas ir pats lais#'s at'mimo )"as p#z.tempiant su lasu.

3 >ukent'jus$sis asmuo nelais#'je laikomas "augiau nei %H h. Giejama su onstitu@ijos

nuostata ka" asmuo per %H h turi )ti pristat$tas teismui 20 str.

4 da7is – itin k#aliBikuota sa#arankkai. V!"arant C psi@hiatrijos Cstaig5 ne "'l ligos.

1% 1%-1 1%-2 egzamine ne)us. 1%H str. !mogaus #eiksm( lais#'s #ar!$mas sa#arankikaikomentaro pakanka.

201% 02 1%

I) #USI%ALTIMAI I" BAUDŽIAMIEJI #USIŽE#'IMAI ŽMO'AUS SE%SUALI#IOAPSISP"E#DIMO LAIS$EI I" #ELIE:IAMUMUI / RRF sk$rius

9.1. Samprata

al)ant apie anks;iau galiojusiame / Ct#irtint5 regulia#im5 jame )u#o tam tikros spragos kurios )u#o kritikuojamos jos )u#o u!pil"$tos priimant nauj5 /. Kirma pro)lema – nukent'jusiuoju nuoi!aginimo )u#o pripa!Cstama tik moteris #$ro i!aginti ne)u#o Cmanoma. Oa)artiniame / nukent'jusiuoju gali )ti a)iej( l$;i( asmen$s. Dntras pro)lema anks;iau su"'tis skam)'jo8prisp$rimas l$tikai sant$kiauti "a)ar – pri#ertimas. Tre;ia seksualiniais nusikaltimais pagalanks;iau galiojusC / ne)u#o laikomas l$tin's aistros tenkinimas oraliniu ar kitokio Bizinio s5l$;io

)"u. Oa)ar tai irgi laikoma nusikaltimu traktuojama kaip seksualin' prie#arta. et#irta pagal

anks;iau galiojusC / seksualiniu nusikaltimu ne)u#o laikomas pri#ertimas asmenC sant$kiauti jC anta!uojant p#z. grasinant paskleisti kompromituojan;ias !inias "a)ar laikoma nusikaltimu.Kenkta kuriant / )u#o "aug "iskusij( ar Ctraukti C C sk$ri( prieka)ia#imo #eikos su"'tC.Oa)artiniame / tai )au"!iamasis nusi!engimas.

Ko pri'mimo / taip pat "ar$ti tam tikri pakeitimai. \200& m. kilo pro)lema "iskusija "'lseksualinio nelie;iamumo am!iaus klausimas – su kokio am!iaus asmeniu net ir esant jo sutikimuinegalima sant$kiauti. Kaprstai l$tinis sant$kia#imas su asmeniu nesulaukusiu 1% met( net ir su josutikimu $ra laikomas i!aginimu prie#arta#imu. Kro)lema kilo spren"!iant klausim5 kaip #ertintisant$kia#im5 su 1%-1H met( asmeniu esant jo sutikimui. Ko "iskusij( / )u#o papil"$tas 1&1-1 str.

M arolina K.



t.$. numatan;iu atsakom$), tam tikromis s5l$gomis u! l$tin's aistros tenkinim5 su nepilname;iu.Dnks;iau )u#o numat$ta /D u! l$tinC sant$kia#im5 su l$tikai nesu)ren"usiu asmeniu.

9.2. R'"iniai "ių nusikalstamų veikų po&ymiai

(jektas: min'tomis #eikomis $ra pa!ei"!iama !mogaus seksualinio apsispren"imo lais#' ir nelie;iamumas. ai kuriomis i #eik( !ala pa"aroma ir kito asmens lais#ei )ei s#eikatai. Taip patD)rama#i;ius mano ka" #is( >? papil"omu o)jektu $ra nukent'jusiojo asmens gar)' ir orumas$ra C#airi( nuomoni(.

(jektyvioji pus#: #isos #eikos gali )ti pa"aromos tik akt$#iais #eiksmais #eikimu. i( >?su"'t$s $ra Bormalios t.$. j( )aigtinumas $ra siejamas su tam tikr( #eiksm( pa"ar$mu ir pa"ariniai$ra u! i( >? su"';i( ri)(. Oiskusija "'l 1&1 str. Ara nuomoni( ka" iame str. Ct#irtinta su"'tis $ramateriali. ai kuri( >? )tinuoju po!$miu $ra #eikos pa"ar$mo )"as p#z. i!aginimas

prie#artos nau"ojimas.

Su(jektas: u! iuos nusikaltimus atsako atsako WD u! kai kuriuos atsakom$)'n traukiamas ir SD. V!i!aginim5 ir seksualinC prie#arta#im5 1%9 1&0 str. atsakom$)' atsiran"a nuo 1% met( u! kitas#eikas nuo 16 met(. Tam tikrose su"'t$se su)jektas turi tur'ti ir spe@ialiuosius po!$mius p#z. 1&1-1str. – /D tik pilname;iui u! tam tikras #eikas ar)a glo)'jui rpintojui ir pan. D)rama#i;ius nela)ai

pritaria kon@ep@ijai "'l SD )au"!iamumo. SD atsako tik u! ma!ame;io nepilname;io asmens prie#arta#im5 i!aginim5.

Su(jektyvioji pus#: #isi nusikaltimai t$;iniai paprastai pa"aromi tiesiogine t$;ia. Uot$#ai tikslaiC#airs )et paprastai susij, su seksualin's aistros tenkinimu neaki#aiz"ininkai. Pali )ti ir

neatsargiai – mano ka" sutinka o pasiro"o ne.

Egzaminui: DT senato nutarimas 200% m. 12 30 nr.H "'l teism( praktikos i!aginimo ir seksualinio prie#arta#imo )$lose. 10ukui: paskaitos komentaras + nutarimas. Tai tiek.

9.3. %"&a,inimas / 1%9 str.

Gtraipsnis susi"e"a i 6 "ali(. / da7is – pagrin"in' su"'tis. Gamprata: i!aginimas tai l$tinissant$kia#imas su !mogumi prie jo #ali5 panau"ojant prie#art5 ar pasinau"ojant asmens )ej'gika

)kle.

(jektas: pagrin"inis tiesioginis o)jektas $ra !mogaus seksualinio apsispren"imo lais#' o tamtikrais at#ejais ir seksualinis nelia;iamumas. Geksualinio apsispren"imo lais#' reikia ka"kiek#ienas !mogus turi teis,L lais#, sa#o #alia pasirinkti seksualinio )en"ra#imo partnerC ir seksualinio )en"ra#imo su juo )"us. /T moksle teigiama ka" seksualinio apsispren"imo lais#'"arant i!aginim5 pa!ei"!iama ir tuo ka" $ra kesinamasi C !mogaus saugum5 nuo )et kokios

prie#artos seksualiniame )en"ra#ime. Tam tikrais at#ejais "arant i!aginim5 $ra kesinamasi ir C asmens seksualinC nelie;iamum5 p#z. kai l$tikai sant$kiaujama su ma!ame;iu. iuo at#ejuseksualinis nelia;iamumas suprantamas kaip ma!ame;io asmens saugumas nuo pernel$g ankst$#( l$tini( sant$ki( galin;i( pakenkti normaliam ma!ame;io asmens psi@hiniam ir Biziniam #$st$muisi.

Oiskusija kaip o)jekto po!iriu traktuoti kai l$tikai sant$kiaujama su asmeniu esan;iu )ej'gikoje

M arolina K.



pa"'t$je – kas o)jektas: lais#' ar nelie;iamumasQ D)rama#i;ius mano ka" pa!ei"!iamas seksualinisnelia;iamumas.

F!aginimo at#eju papil"omu o)jektu gali )ti kito !mogaus s#eikata ir #isa" !mogaus gar)' ir orumas nes sant$kiaujant nau"ojama prie#arta. P$#$)' n'ra papil"omu o)jektu ta" jei kitam

!mogui atimama g$#$)' k#aliBikuojama kaip i!aginimo ir g$#$)'s at'mimo sutaptis.

>ukent'jus$sis: skirtingai nuo seksualinio prie#arta#imo i!aginimo at#eju nukent'jus$sis ir kaltininkas paprastai $ra skirting( l$;i( asmen$s. >ukent'jusiuoju gali )ti )et kuris asmuonepriklausomai nuo l$ties. Kraktikoje kil"a#o gin;as – ar gali )ti #ienas i sutuoktini( nukent'jusiuojuQ Dnks;iau )u#o laikoma ka" #$ras negali i!aginti sa#o !monos "a)ar galima.Taip pat klausimas ar galima i!aginti prositut, kai ji u!siima ta proBesijaQ /u#o pozi@ija – jeineteikia paslaug( gali )ti i!aginta jei teikia taip ieina ka" ne. D)rama#i;ius mano ka" tokia

pozo@ija kritikuotina.

(jektyvioji pus#: i!aginimas )en"riausia prasme pasireikia tik akt$#iais #eiksmais. 7)jekt$#iai pasireikia l$tiniu sant$kia#imu su !mogumi prie jo #ali5 panau"ojant prie#art5 ar pasinau"ojant )ej'gika )kle. Taigi o)jekt$#i5j5 pus, api)"ina 2 sta"ijosL momentai j( #isuma: i #isa"a l$tinissant$kia#imas prie !mogaus #ali5. $tinis sant$kia#imas / 1%9 str. prasme tai l$tin's aistrostenkinimas #aginaliniu )"u kai #$ro #arpa C#e"ama C moters l$tinius organus pagal aistrostenkinimo )"5 skiriasi nuo seksualinio prie#arta#imo esminis skirtumas. Gant$kia#imas prie#ali5 tai reikia ka" #ienas i l$tikai sant$kiaujan;i( asmen( nesutinka ka" )t( l$tikaisant$kiaujama. >esutikimas gali )ti ireiktas C#airiai >utarime nr.H sakoma ka" kaltininkas turisu#okti ka" nenoras turi )ti aikiai ireiktas. Tai $ra nutarimo 8)'"a Palimos ir tokios situa@ijos

kai nukent'jus$sis aikiai neireikia nesutikimo. Oa)artin' praktika: galimos situa@ijos ka"nesutikimo nukent'jus$sis aikiai neireikia ta;iau s#ar)u ka" kaltininkas su#okt( ka" l$tiniaisant$kiai #$ksta prie nukent'jusiojo #ali5. Oi"!iausia pro)lema k#aliBikuojant #eikas $ra Cro"$mai.

>eretai tai )na situa@ijos kai )na tik 2 asmen$s. alt' grin"!iama tik nukent'jusiosios paro"$mais. ?ien sant$kiauti prie #ali5 nepakanka turi )ti FF momentas – prie#arta ar pasinau"ojimas )ej'gika )kleI ii siekiant l$tikai sant$kiauti su asmeniu palau!ti nukent'jusioasmens #ali5 $ra panau"ojamas Bizinis smurtas grasinama tuoj pat jC panau"oti ar kitaip atimamagalim$)' prieintis. Taip pat gali )ti pasinau"ojama )'j'gika nukent'jusio asmens pa"'timi.$tikai sant$kiaujant su nukent'jusiuoju prie jC nau"ojamas Bizinis smurtas. iuo at#eju Bizinissmurtas turi )ti nau"ojamas nukent'jusiojo #aliai palau!ti pasiprieinimui C#eikti o ne kitaistikslais. Sei kitais tikslais tuomet #eika ne)us k#aliBikuojama kaip i!aginimas asmuo atsak$s u!konkre;ius s#eikatos sutrik"$mo #eiksmus. Wizinis smurtas gali pasireikti la)ai C#airiai. iaipi!aginimas apima nesunk( ir ne!$m( s#eikatos sutrik"$m5. Sei i!aginant pa"aromas sunkuss#eikatos sutrik"$mas ar atimama g$#$)' #eika k#aliBikuojama kaip i!aginimo ir atitinkamonusikaltimo sutaptis. Ko!$mis gali pasireikti ir grasinimu panau"oti smurt5.

Egzaminui. G#ar)s aspektai pagal kuriuos 1%9 str. atskiriame nuo 1&1 str.:

a Esant i!aginimui $ra grasinama panau"oti )tent BizinC smurt5 p#z. su!aloti. Sei grasinama paskleisti melagingas !inias ar pa"ar$ti kitoki5 #eik5 – )us pri#ertimas l$tikai sant$kiauti

p#z. grasinimas sunaikinti turt5 ne)us i!aginimasI

M arolina K.



) Esant i!aginimui BizinC smurt5 grasinama panau"oti ne ateit$je o tuoj pat. Seigu siekiant patenkinti l$tin, aistr5 grasinama smurt5 panau"oti ateit$je kaltininkas paprastai atsak$s u! pri#ertim5 l$tikai sant$kiauti. Oiskusija praktikoje: kaip #ertinti kai grasinama BizinC smurt5 panau"oti ne prie patC nukent'jusCjC )et prie kitus asmenisQ DT suBormula#o tais$kl,: tais

at#ejais kai grasinama BizinC smurt5 tuoj pat panau"oti prie kitus asmenis #eika gali )tik#aliBikuojama kaip i!aginimas tik tai tuo at#eju jei kitas asmuo $ra toje pa;ioje #ietojekaip ir kaltininkas ir nukent'jus$sis ar)a su juo nuolat palaikomas r$$s ir toks grasinimas

palau!ia nukent'jusiojo #ali5I@ F!aginimas $ra ta"a kai l$tikai sant$kiaujama su asmeniu kitaip at'mus galim$), tam

asmeniui prieintis Genato nutarimo nr.H 9 punktas api)"ina tokius at#ejus. D)rama#i;iussutinka ka" galimos situa@ijos kai nukent'jus$sis suriamas jam sugir"omi #aistai. /etD)rama#i;ius nesutinka su iaikinimu ka" i!aginimas kitaip atimant galim$), prieintisgali )ti ir ta"a kai grasinama tuoj pat sunaikinti ar atimti turt5 palikti #ien5 )e pagal)osmike ar kitoje nuoalioje #ietoje. Sis mano ka" jei grasinama sunaikinti turt5 tai gali )ti

kaip pri#ertimas l$tikai sant$kiauti 8kokia ;ia atimta galim$)' prieintisQ. TaigiD)rama#i;iaus nuomone Bormuluot' 8kitaip atimant galim$), prieintis Genato nutarimeaikinama per pla;iaiI

" F!aginimas pasireikia ir tuo kai l$tikai sant$kiaujama pasinau"ojant )ej'gikanukent'jusiojo )kle t.$. ta"a kai nukent'jus$sis "'l sa#o Bizin's ar psi@hin's )kl's$patum( negali su#okti su juo jo at!#ilgiu atliekam( #eiksm( po)"!io ir esm's ar)a net jeiir su#okia )et "'l )ej'gikos )kl's negali pasiprieinti kaltininkui ar net ireikti sutikimo ar nesutikimo. Kaprastai )ej'gik5 )kl, gali nulemti neCgalumas su!ei"imas isekimasmiegas aps#aigimas ir kita 8kai g$#a )u#o iltumu irgi nepasi!$m'jo. Kro)lema: kaip

#ertinti sant$kia#im5 su ma!ame;iu esant jo sutikimuiQ Tesim( praktikoje moksle laikomasi pozi@ijos ka" l$tinis sant$kia#imas su ma!ame;iu net ir esant jo sutikimui $ra traktuojamaskaip i!aginimas pasinau"ojant )ej'gika nukent'jusiojo )kle. DT praktikoje suBormuotaiimtis: isk$rus tuos at#ejus kai ma!ametis pagal sa#o BizinC psi@hinC ir so@ialinC su)ren"im5 su#ok' "arom( su juo #eiksm( po)"C ir esm, ir "a#' sutikim5 tokiemssant$kiams ar)a tie #eiksmai #$ko ma!ame;io ini@iat$#a.

2012 02 21

e toliau Oiskusija praktikoje: "'l pasinau"ojimo )ej'gika )kle. aip traktuoti kai asmuo$ra )ej'gikoje )kl'je "'l aps#aigimo alkoholiniais g'rimaisQ Dnks;iau man$ta ka" jeinukent'jus$sis pats sa#o noru kartu su )simu kaltininku nusig'r' #artojo alkoholiniusg'rimus su#ok"amas nujaus"amas4 galimus kaltininko ketinimus ir po to esant )ej'gikoje

)kl'je C#$ko l$tinis aktas tai tokia kaltininko #eika ne)u#o laikoma i!aginimu. Oa)ar praktikoje traktuojama taip: jei asmuo "'l alkoholio $ra )ej'gikoje )kl'je nes#ar)u prietai )u#o sutikimas sant$kiams ar ne $ra traktuojama kaip i!aginimas.

O'l i!aginimo )aigtinumo. Wormali su"'tis t.$. i!aginimas laikomas )aigtu nusikaltimu nuo l$tiniosant$kia#imo pra"!ios. ?ien tik smurto panau"ojimas traktuojamas kaip pasik'sinimas.D)rama#i;iaus nuomone nes#ar)u smurtas nau"ojamas prieL per l$tinC akt5. F!aginimu laik$tina

net jei smurtas nau"ojamas "'l noro t,sti l$tinC akt5 pra"'ta )u#o normaliai su sutikimu.

M arolina K.



F!aginimo at#eju paprastai neturi reikm's koks laiko tarpas pra'jo tarp Bizinio smurto panau"ojimoir l$tinio akto ne )et paprastai protingas. Sei $ra #ieninga t$;ia reikm's neturi.

Kraktikoje pro)lema ka"a kaltininko #eiksmai $ra #ertinami kaip sa#anorikas atsisak$mas )aigtinusikaltim5. ai kaltininkas sa#anorikai atsisako l$tini( sant$ki( reikia nustat$ti ar kaltininkas

o)jekt$#iai tur'jo galim$), pa)aigti nusikaltim5 ir tai su#ok' – )en"ra tais$kl'. Uielai )et a sergusiBiliu. Uanoma ka" ;ia ne)t( sa#anorikas atsisak$mas. /$la: krmuose )an"' prie#artautimaina ap#iet' ketinim( atsisak' – priap!inta sa#anoriku atsisak$mu.

Su(jektas: WD nuo 1% met( am!iaus. V! nepilname;io ir ma!ame;io asmens i!aginim5 atsako ir SDSD atsakom$)' / pakeitimas grin"!iamas EG teis's aktu – 2003 m. 12 22 ". Tar$)os pamatinisspren"imas "'l ko#os su seksualiniu #aik( inau"ojimu ir #aik( pornograBija.

Su(jektyvioji pus#: pa"aromas tik tiesiogine t$;ia paraius per egzamin5 neatsargiai – anuliuosis#isi teisingi teisginiai IO. F!aginimo at#eju kaltininkas su#okia ka" su nukent'jusiuoju sant$kiauja

prie jo #ali5 ir nori tai "ar$ti. Uot$#ai ir tikslai C#airs paprastai tikslas patenkitni l$tin, aistr5.F!aginimo n'ra kai l$tikai sant$kiaujama panau"ojant apgaul, 7T – )us netinkamas sa#oCsipareigojim( #$k"$masIO.

#aliBikuojant$s po!$miai $ra Ct#irtinti / 1%9 str. 2-% "al$se.

1 da7is. Kagal j5 i!aginim5 k#aliBikuoja tai ka" i!aginim5 pa"aro )en"rinink( grup'. /en"rinink( gup' $ra ta"a kai i!aginant susitar, "al$#auja keli asmen$s i kuri( )ent 2 $ra i!aginimo#$k"$tojai. Teism( praktikoje i!aginimo #$k"$tojais laikomi:

1 Dsmuo kuris nau"ojo prie#art5 ir l$tikai sant$kia#o ma!iausiai "iskusij( keliantisI2 Dsmuo kuris tik nau"ojo smurt5 )et l$tikai nesant$kia#o o l$tikai sant$kia#o kitas su juo )u#,s asmuoI

3 Dsmuo kuris nenau"ojo smurto )et kitiems asmenims palau!us nukent'jusiojo #ali5 pasiprieinim5 su nukent'jusiuoju l$tikai sant$kia#oI

% Dsmuo kuris sukursto ar pa"e"a "ar$ti i!aginim5 asmeniui kuris "'l am!iaus ar psi@hin's )kl's neatsako pagal /.

Kraktikoje )en"rinink( grupe pripa!Cstami ir tie at#ejai kai #ienas !agino o kitas alia )u#o pagalteism5 – sa#o )u#imu pa"'jo palau!ti nukent'jusiojo #ali5.

4;0 da7-s. >epilname;io ar ma!ame;io asmens i!aginimas nepilnametis iki 1H met( ma!ametis iki1% met(. Teism( praktika laikosi pozi@ijos Genato nutarimas 19 punktas: kaltinink5 patraukti /Du! nepilname;io ar ma!ame;io asmens i!aginim5 reikia nustat$ti ka" kaltininkas su#ok' jognukent'jus$sis $ra nepilnametis ar ma!ametis. ie k#aliBikuojant$s po!$miai $ra inkriminuojami ir ta"a jeigu jis nors ir ne!inojo ir nesu#ok' ka" nukent'jus$sis $ra nepilnametis ar ma!ametis )et

pagal )$los aplink$)es nukent'jusiojo Bizinius "uomenis ir sa#o asmenines sa#$)es tur'jo ir gal'jotai su#okti.

PDK %& min. apelia@ijos – Dlmos "alis

<.0. B% /=> str. s5,sa7inis 2ri5vartavimas7)jektas: analogikas i!aginimui.

M arolina K.



>ukent'jus$sis: i!aginime nukent'jus$sis ir kaltininkas paprastai $ra skirting( l$;i( asmen$s. Geksualiniame prie#arta#ime kaltininkas ir nukent'jus$sis gali )ti ir skirting( ir tos pa;ios l$ties asmen$s.

7)jekt$#ioji pus': esminis seksualinio prie#arta#imo skirtumas nuo i!aginimo $ra kital$tin's aistros tenkinimo Borma. Geksualinis prie#arta#imas o)jekt$#iai pasireikia l$tin'saistros tenkinimu kitais )"ais negu numat$ta / 1%9 str. seksualinis prie#arta#imas

pasireikia l$tin's aistros tenkinimu oraliniu analiniu ar kitokio Bizinio s5l$;io )"u panau"ojant BizinC smurt5 grasinant jC tuoj pat panau"oti ar kitaip atimant nukent'jusiajamgalim$), prieintis ar pasinau"ojant )ej'gika nukent'jusiojo pa"'timi.

#isa kita analogikai i!aginimui

Dnalinis l$tinis aistros tenkinimo )"as $ra ta"a kai #$ro #arpa "irginama nukent'jusiojoieinamojoje angoje.7ralinis kai #$ro #arpa $ra "irginama nukent'jusiojo )urnoje.5 reikia l$tin's aistros tenkinimas kitokio Bizinio s5l$;io )"uQ Teism( praktikoje tokiais

)"ais $ra pripa!Cstami:1. ai $ra "irginami ar mastur)uojami #$ro ar moters l$tiniai organai.2. ai pirtai ar kiti "aiktai kiami C kito asmens l$tinius organus ar ieinam5j5 ang5.3. ai l$tiniu organu $ra lie;iamos kito !mogaus knas.

F!aginimo metu )e#eik #isa"a atliekami #eiksmai )"ingi / 1&0str. straipsniu ta;iau

jeigu jie $ra "aromi kaip preliu"ija taip nera$ti o ne l$tin's aistros tenkinimas tai $ra#ertinama tik kaip i!aginimas.

O'l )aigtinumo: laikomas )aigtu nuo l$tin's aistros tenkinimo pra"!ios.

Gu)jektas:taip pat kaip i!aginime

Gu)jekt$#ioji pus': is nusikaltimas pa"aromas tik esant tiesioginei t$;iai. altininkassu#okia ka" tenkina l$tin, aistr5 prie #ali5 ir nori tai "ar$ti.

Pin;as "'l mot$#o ir tikslo: kai tik atsira"o i norma teism( praktikoje )u#o teigiama ka"n'ra s#ar)u ta;iau #'liau pasikeit'. Seigu l$tin' aistra $ra tenkinama oraliniu ar analiniu )"u tai n'ra s#ar)u koks $ra mot$#as ir tikslas. O'l l$tin's aistros tenkinimo Bizinios5l$;io )"u: "a)ar teism( praktikoje $ra Bormuluojama tokia nuostata ka" jeigu $ra Biziniss5l$tis su nukent'jusiuoju tai norint kaltininko #eik5 k#aliBikuoti kaip seksualinC

prie#arta#im5 reikia nustat$ti ka" tie #eiksmai )u#o "aromi siekiant patenkinti sa#o l$tin, aistr5.

#aliBikuojant$s po!$miaitokie pat$s kaip i!aginimo at#eju

B% /=/str. 2riv5rtimas 7-ti?,ai sant-,iati

M arolina K.



7)jektas: seksualinio apsispren"imo lais#'. Kapil"omas o)jektas #isais at#ejais $ra gar)' ir orumas.

>ukent'jus$sis: tiek #$rikos tiek moterikos l$ties atsto#ai. Kaprastai nukent'jusiuoju turi )ti asmuo #$resnis nei 1%m. am!iaus. Seigu pri#er;iamas l$tikai sant$kiauti jaunesnis nei1%m. asmuo tokia #eika k#aliBikuojama kaip i!aginimas ar seksualinis prie#arta#imas.

7)jekt$#ioji pus': pa;ia )en"riausia prasme is nusikaltimas pasireikia akt$#iais #eiksmaist.$. pri#ertimu kit5 asmenC l$tikai sant$kiauti. onkre;iai io nusikaltimo o)jekt$#ioji pus'

pasireikia pri#ertimu l$tikai sant$kiauti ar kitaip tenkinti l$tin, aistr5 prie nukent'jusiojo#ali5 su kaltininku ar kitu asmeniu kai tai pasiekiama grasinimu panau"oti BizinC smurt5

panau"ojant psi@hin, prie#art5 ar pasinau"ojant nukent'jusiojo priklausomumu. iuo at#ejunukent'jus$sis gali )ti #er;iamas l$tikai sant$kiauti ar tenkinti aistr5 tiek su pa;iukaltininku tiek su kitu asmeniu.

9.. rivertimas lyti"kai santykiauti t,sin$s / 1&1 str.

a" atsirast( /D "ar reikalinga #iena i s5l$g(. /tent 3 s5l$gos skiria C nusikaltim5 nuoi!aginimo ar seksualinio prie#arta#imo:

1 >ukent'jus$sis #er;iamas l$tikai sant$kiauti grasinant panau"oti smurt5. iuo at#eju BizinC smurt5 grasinama panau"oti ne "a)ar o ateit$je skirtingai nuo i!aginimo ar seksualinio

prie#arta#imoI2 Esant itam nusikaltimui nukent'jus$sis gali )ti #er;iamas l$tikai sant$kiauti ar tenkinti

l$tin, aistr5 nau"ojant kitoki5 psi@hin, prie#art5 p#z. grasinant sunakinti !aloti turt5.Prasinant paskleisti tam tikr5 kompromituojan;i5 inBorma@ij5. >es#ar)u inBorma@ija atitinkatikro#, ar $ra melaginga. #aliBika#imui reikm's neturi ar kaltininkas ketino Cg$#en"inti#eiksmus ar ne. Sei kaltininkas sa#o #eiksmus Cg$#en"ino tai jo #eika )us k#aliBikuojama netik pagal it5 staripsnC o pagal atitinkamus straipsnius s#eikatai turtui ir t.t. 2-%&3L2010 – gr5!insiu main5 jei permiegosi.

3 ai kaltininkas #er;ia nukent'jusCjC l$tikai sant$kiauti ar kitaip tenkinti l$tin, aistr5 pasinau"o"amas jo priklausomumu. Pali )ti C#airs nukent'jusiojo priklausomumo at#ejai.Kriklausomumas teism( praktikoje #ertinamas kaip sa#otika psi@hin' prie#arta nesusijusi sugrasinimais ar kitokia psi@hine prie#arta. Gkiriamos tokios priklausomumo r$s:

a. Tarn$)inis priklausomumas. K#z. #irininkas ir pa#al"in$s. >elaikomi at#ejai kaikaltininkas ir nukent'jus$sis $ra l$giose tarn$)in'se ar "ar)in'se pareigoseI

). Uaterialinis priklausomumas gali kilti p#z. i sutartini( eimos sant$ki(I@. >eBormalus priklausomumas p#z. grup's paaugli( priklaus$mas nuo grup's l$"erio

ar)a nusikalstamo susi#ienijimo nario pa#al"umas susi#ienijimo #a"o#ui.

Kro)leminis klausimas "'l )aigtinumo: $ra nuomoni( ir ka" Bormali ir ka" materiali su"'tis.Dnks;iau D)rama#i;ius man' ka" Bormali "a)ar gal#oja ka" materiali )tini pa"ariniai )tent "'l

psi@hin's prie#artos panau"ojimo nukent'jus$sis l$tikai sant$kiauja ar kitaip tenkina l$tin, aistr5 sukaltininku.

M arolina K.



>e)us pri#ertimo jei sant$kiai pasiekiami panau"ojant apgaul, taip pat jei !a"ama pakelti pareigose para$ti pa!$mC pa"i"inti atl$ginim5 ir t.t. "iskutuotina.

Su(jektas: WD ar)a SD SD atsako tik u! pri#ertim5 ma!ame;io ar nepilname;io. Su(jektyvioji pus#:t$;inis tiek tieisogin' t$;ia. Uot$#ai tikslai C#airs.

#aliBikuojant$s po!$miai – sa#arankikai.

Oiskutuotini klausimai: kaip #ertinti kito asmens kuris l$tikai sant$kiauja su nukent'jusiuoju#eiksmusQ kaltininkas pri#ert' o nukent'jus$sis sant$kiauja su kitu. Sei !inojo #eik' kartususistar,s tai )us #$k"$tojas. aip k#aliBikuoti kai kaltininkas pasinau"o"amas priklausomumu#ert' sant$kiauti nukent'jusiuosius tarpusa#$jeQ V!sienio praktika silo k#aliBikuoti kaip pri#ertim5 l$tikai sant$kiauti.

201% 02 2H

9.4. 0ytin#s aistros tenkinimas pa&eid&iant nepilname:io asmens seksualinio apsisprendimo laisvir ;ar< nelie:iamumą / 1&1-1 str.

Kapil"$ta 2006 m. tikslas – su"erinti na@ionelin's teis's aktus su reikala#imais k$lan;iais i EGteis's reik'jo numat$ti /D u! l$tinC sant$kia#im5 su nepilname;iu u! atl$gC taip pat jei tai "aroglo)'jas rpintojas ir pan. 2010 metais pakeistas papil"$tas naujomis "alimis.

/ da7is. (jektas: pagrin"inis tiesioginis o)jektas $ra nepilname;io asmens seksualinisnelie;iamumas jaunesnio nei 16 met(. Par)' ir orumas – papil"omi o)jektai. >ukent'jusiuoju gali

)ti tik jaunesnis nei 16 met( asmuo. Kaprastai nukent'jusiuoju gali )ti #$resnis nei 1% met(

jaunesnis nei 16 met(. Fimtinais at#ejais – nukent'jusiuoju gali )ti ir jaunesnis nei 1% met( asmuo.

(jektyvioji pus# pasireikia akt$#iais #eiksmais t.$. l$tiniu sant$kia#imu ar kitokiu l$tin's aistrostenkinimu su min'tu asmeniu. /D atsiran"a pagal 1 "alC tik ta"a jeigu kaltininko #eiksmuose ne)u#oi!aginimo seksualinio prie#arta#imo ar pri#ertimo l$tikai sant$kiauti po!$mi(.

Su(jektas: )e )en"r(j( po!$mi( su)jektas turi tur'ti tam tikrus spe@. po!$mius: tik pilnametisasmuo. Su(jektyvioji pus#: tik tiesiogin' t$;ia. Kilnemetis asmuo turi su#okti ka" tas asmuo sukuriuo sant$kiauja neturi 16 met(.

Uin'ti #eiksmai nelaikomi nusikaltimu jeigu tarp #eiksm( "al$#i( n'ra "i"elio am!iaus "#asin's ir Bizin's )ran"os skirtumo.

1 da7is. Kagal io straipsnio 2 "alC: o(jektas: nepilname;io asmens seksualinio apsispren"imo lais#'. >ukent'jus$sis: nepilnametis asmuo 1%-1H met(.

(jektyvioji pus# pasireikia l$tiniu sant$kia#imu ar l$tin's aistros tenkinimu su nepilname;iu.Gpe@. po!$mis ka" iuo at#eju l$tikai sant$kiaujama pasilius pa!a"'jus ar jam suteikus u! tai

pinig( ar kitokios Bormos atl$gC. /D atsiran"a jei n'ra i!aginimo seksualinio prie#arta#imo ar pri#ertimo l$tikai sant$kiauti po!$mi(. #aliBika#imui reikm's neturi ar pa!a"as )u#o tes'tas ar

)u#o sumok'ta. lausimas k5 reikia Bormuluot' 8kitokios Bormos atl$gis – ar ji apima tik materialinio po)"!io atl$gC ar tai reikia ir nematerialaus po)"!io atl$gC. D)rama#i;ius mano ka"

M arolina K.



la)iau tur't( )ti tik materialaus po)"!io atl$gis. lausimas2: nuo kurio momento nusikaltimaslaikomas )aigtuQ aikomas )aigtu nuo l$tinio akto pra"!ios. Seigu kaltininkas sil' atl$gC onepilnemetis nesutiko tai #eika gali )ti k#aliBikuojama kaip pasik'sinimas.

Su(jektyvioji pus#: tiesiogin' t$;ia. Su(jektas: "iskusija – ar io nusikaltimo su)jektu gali )ti

asmuo nesulauk,s 1H met(Q /D nuo 16 ar tik nuo 1H met(Q 2 nuomon's:

i D)rama#i;ius mano ka" su)jektu gali )ti tik pilnemetis asmuo pro)lema tame ka" pirmoje "al$je tiesiogiai C#ar"$ta ka" atsako pilnemetis asmuo antroje tiesiogiaineC#ar"$taI

ii >uo 16 met( – sistemikai aikinant #is5 / ir iaip ka"angi ;ia jau ne)eC#ar"$taI

4 da7is. (jektas: nepilname;io asmens seksualinio apsispren"imo lais#'. >ukent'jusiuoju gali )tinepilnametis asmuo. (jektyvioji pus#: l$tikai sant$kiaujama ar kitaip tenkinama aistra sunepilname;iu asmeniu neturi )ti i!aginimo seksualinio prie#arta#imo ar pri#ertimo l$tikai

sant$kiauti po!$mi(. Su(jektyvioji pus#* tiesiogin' t$;ia. Su(jektas: spe@iBinis spe@ialus: t'#asmotina glo)'jas rpintojas ar kitas teis'tas #aiko atsto#as ar)a kitas asmuo turintis Cstat$muosenustat$t( Cgaliojim( nepilname;io asmens at!#ilgiu p#z. mok$tojas

9.7. Seksualinis prieka(iavimas / 1&2 str.

>aujo / naujo#'. Kagal / tai pripa!Cstama )au"!iamuoju nusi!engimu.

Gkirtingos Bormuluot's: i #ienpusis netoleruojamas moters #$ro elges$s kai l$tinis moters #ai"muoikeliamas auk;iau jos kaip "ar)uotojos Bunk@ij( – SD? ka!koks aktasI ii EG 2002L3 "irekt$#a"'l #ieno"o #$r( ir moter( trakta#imo -įvairios-sritys- prin@ipo. <emiantis ja seksualinis

prika)ia#imas tai )et kokios Bormos nepagei"aujamas !o"inis ne!o"inis ar Bizinis seksualin's prigimties elges$s kuriuo siekiama C!eisti ar)a C!ei"!iamas asmens orumas $pa; kai sukuriama )auginanti prieika !eminanti ar C!ei"!ianti aplinka. Us( ?$r( ir moter( l$gi( galim$)i( Cstat$mes5#oka praktikai atkartota.

(jektas: seksualinio apsispren"imo lais#'. Kapil"omas o)jektas gar)' ir orumas. >ukent'jusiuojugali )ti a)iej( l$;i( asmen$s. iuo at#eju nukent'jus$sis turi tarn$)ikai ar kitaip priklaus$ti nuokaltininko kitaip – p#z. materialiai.

(jektyvioji pus#: pasireikia akt$#iais #eiksmais t.$. )en"riausia prasme pasireikia tuo ka"kaltininkas siek"amas seksualinio )en"ra#imo ar pasitenkinimo #ulgariais ar panaiais #eiksmais

pasil$mais ar u!uominomis prieka)iauja prie nukent'jusiojo. ?ulgariais #eiksmais gali )ti tamtikri gestai ireikiant$s siekC seksualiai )en"rauti. Tokie gestai turi prietarauti #isuotinai

pripa!intoms elgesio moral's normoms. lausimas: k5 reikia 8panas #eiksmaiQ Teisin'jeliteratroje pateikiami p#z.: prisilietimai pliauktel'jimai paglost$mai 8per ilgas rankos laik$mass#eikinantis. Esmin, reikm, D)rama#i;iaus nuomone turi tai ko siekiama tokiu elgesiu.Kasil$mai ar u!uominos – !o"!iu ratu gestais mimika. Pa#nokoman"i;ij – ir #isa re"ak@ijasuau"$ta. Ueilinimasis pasil$mai u!uominos int$miems sant$kiams paprastai tampa

prieka)ia#imu kai tai "aroma pakartotinai po to kai C tokC poelgC )u#o neigiamai sureaguota. Pali

)ti #ienkartinis #eiksmas ar j( sistema. Wormali nusikaltimo su"'tis laikomas )aigtu nuo min't( #eiksm( atlikimo.

M arolina K.



Su(jektas: WD nuo 16 met(. Gpe@. po!$miai: su)jektu $ra tik toks asmuo nuo kurio nukent'jus$sis priklauso pagal tarn$)5 ar kitaip. Gu)jekt$#ioji pus': tiesiogin' t$;ia kaltininkas su#okia ka" prieka)iauja ir nori tai "ar$ti. /tinuoju nusikaltimo po!$miu $ra tikslas t.$. siekimas seksualinio )en"ra#imo ar pasitenkinimo.

9.8. =a&ame:io asmens tvirkinimas / 1&3 str.

(jektas: ma!ame;io asmens seksualinis nelie;iamumas ir normalus asmen( nesulaukusi( 1% met(l$tinis #$st$masis. >ukent'jus$sis: jais gali )ti a)iej( l$;i( asmen$s kurie $ra nesulauk, 1% met( am!iaus.

(jektyvioji pus#: pa"aromas tik akt$#iais #eiksmais konkre;iai – t#irkinimo #eiksmais. Jstat$m( lei"'jas nekonkretizuoja kuo pasireikia ma!ame;io asmens t#irkinimo #eiksmai. Teis's literatrojeisak$ta pozi@ija ka" #eiksmai tur't( )ti C#ar"$ti taigi kritikuojama pati norma. ritik( oponentai sako ka" 8jei )t( "etalizuotas s5raas tai gal't( sukelti tam tikr( asmen( nes#eik5

"om'jim5si iuo nusikaltimu.

T#irkinamieji #eiksmai tai tokie #eiksmai kurie gali sukelti ma!ame;io l$tinC susijau"inim5 per ankst$#5 "om'jim5si l$tin'mis Bunk@ijomis ir taip sutrik"$ti jo normal( #$st$m5si. Teism(

praktikoje t#irkinimu pripa!Cstami tokie #eiksmai:

1 $tini( organ( "emonstra#imas ma!ame;iuiI2 $tinis sant$kia#imas ar l$tin's aistros tenkinimas ma!ame;io aki#aiz"oje ma!ametis turi

su#okti tam tikru laipsniu kas #$kstaI3 Uastur)a@ija ar ekshi)i@ionizmo atlikimas ma!ame;io aki#aiz"ojeI

% enkimas ma!ametC atlikti seksualinio po)"!io #eiksmus su sa#imiI& + moksle skiriamas intelektualinis t#irkinimas. Suo pripa!Cstama pornograBijos"emonstra#imas ma!ame;iui )ei "aug "iskusij( keliantis ne#anki( istorij( ir seksualinio

po)"!io anek"ot( pasakojimas ma!ame;iui.

Dnks;iau )u#o pripa!Cstama ka" C C straipsnC Ceina ir ma!ame;io organ( lietimas ta;iau "a)ar manoma ka" tai pri#ertimas ar kiti nusikaltimai jei lie;iama tai neCeina C C str.

Dpi)"inant o)jekt$#i5j5 pus, iskiriami tokie po!$miai:

i ?eiksmai pri#alo tur'ti aikiai ireikt5 seksualinC po)"CI

ii Tokie #eiksmai nereikia l$tinio akto atlikimo su ma!ame;iu prieingu at#eju kaltininkasatsak$s pagal i!aginim5 ar prie#arta#im5I

iii ?eiksmai nukreipti asmens nesulaukusio 1% met( at!#ilgiuIi# Kaprastai ie #eiksmai turi sukelti ma!ame;io asmens susi"om'jim5 l$tiniais sant$kiais.

Wormali su"'tis nusikaltimas )aigtas nuo #eiksm( atlikimo momento.

Su(jektas: WD nuo 16 met(. Su(jektyvioji pus#: tik tiesiogin' t$;ia. Tokiais #eiksmais paprastaisiekiama patenkinti sa#o l$tin, aistr5 ar)a sukelti ma!ame;iui seksualinio po)"!io susi"om'jim5.

DT praktikoje kelia pro)lem5 kaip atskirti C nusikaltim5 nuo seksualinio prie#arta#imo kitokio

s5l$;io )"u. Ka!$m'ta ka" )tent iuo at#eju t#irkinamieji #eiksmai $ra nesusij, su inter#en@ija C

M arolina K.



asmens l$tinius organus ir l$tin's aistros tenkinimu su iuo !mogumi. Geksualinis prie#arta#imas pagal sa#o po)"C pril$gsta l$tiniams sant$kiams.

) #USI%ALTIMAI I" BAUDŽIAMIEJI #USIŽE#'IMAI ASME#S 'A"BEI I" O"UMUI(/ RRFF sk$rius

1>.1. ?mei&imas / 1&% str.

Kagal tai kaip reglamentuojama /D u! mei!im5 #isas #alst$)es galima suskirst$ti C tam tikras 3grupes:

i Tos #alst$)'s kuriose Baktikai i esm's /D u! mei!im5 n'ra numat$ta gali )tiatsakom$)' u! k#aliBikuotus at#ejus – Estija Vkraina Dirija VI

ii Tos #alst$)'s kuriose mei!imu pripa!Cstamas tik neteisingos melagingos inBorma@ijos!eminan;ios asmens gar), ir orum5 sklei"imas – mes at#ijaI

iii mei!imu pripa!Cstama ir )au"!iama tiek melagingos tiek ir tikro#, atitinkan;iosinBorma@ijos sklei"imas. OeBama@ija – teisingos inBorma@ijos !eminan;ios asmens gar), ir orum5 sklei"imas #a"inamas "eBama@ija.

Ob85,tas: kito asmens gar)' ir orumas kai kas iskira "ar ir reputa@ij5. Par)' – tai kaip#isuomen'je aplinkiniai #ertina konkret( in"i#i"5 jo elgesC. <eputa@ija $ra neatsiejama nuo gar)'s

pasireikia taip pat per tai kaip #ertina #isuomen'. 7rumas – susij,s ne su asmens #ertinimu#isuomen'j' o su tuo kaip !mogus pats sa#e #ertina. >ukent'jusiuoju gali )ti )et kuris !mogus. Seimei!iamas mirus$sis kaltininkas atsak$s pagal / 313 str. 2 ". mirusiuojo atminimo

paniekinimasQ. SD negali )ti pagal "a)artin, Bormuluot,.

Ob85,t-vi38i 2sė: pasireikia tik akt$#iais #eiksmais t.$. )en"riausia prasme melagingosinBorma@ijos galin;ios pa"ar$ti !al5 nukent'jusiojo gar)ei ir orumui pasklei"imas. Kasklei"imas – melagingos inBorma@ijos praneimas )et kuriuo )"u )ent 1 asmeniui isk$rus nukent'jusCjC. Seitokia inBorma@ija praneama tik nukent'jusiajam #eika gali )ti k#aliBikuojama tam tikrais at#ejaiskaip C!ei"imas. Kaskel)imas galimas C#airiais )"ais: !o"!iu ratu konkre;iam !moguineapi)r'!tam ratui ir pan. FnBorma@ija turi )ti praneimas apie esamus ar )u#usius Baktus. Seikal)ama apie )simus Baktus paprastai tai n'ra laikoma mei!imu. Kraktikoje "a!niausia pro)lemakaip atskirti inBorma@ij5 nuo nuomon's. io straipsnio prasme melaginga inBorma@ija – tai tikro#'sneatitinkan;ios !eminan;ios asmens gar), ir orum5 !inios. Niniai taikomas tiesos kriterijus.

>uomon' u! kuri5 ne)au"!iama $ra koki( nors Bakt( #ertinimas po!iris C juos komenta#imas. Seitokia komentarai $ra C!ei"!ian;io po)"!io asmuo gali )ti traukimas /D u! C!ei"in'jim5. 2--%3L200H !inia ?s nuomon'. Uelaginga inBorma@ija turi )ti konkreti ne )en"ro po)"!io.

>usikaltimu laikoma ne )et kokios tikro#'s neatitinkan;ios inBorma@ijos sklei"imas )et tik tokioskuri gali paniekinti pa!eminti t5 asmenC pakirsti pasitik'jim5 juo. lausimas: kaip spr,sti kokiaiskriterijais remiantis ka" inBorma@ija !emina asmens gar), ir orum5Q Tai priklauso nuo asmens apiekurC sklei"!iama inBorma@ija kas j5 #ertina ir pan. 7T – ka" tu pasl$stum4 Klik'. mei!imu negali

)ti laikoma !inia apie poelgius kuri( neCmanoma atlikti u!)urs.. Wormali nusikaltimo su"'tislaikomas )aigtu nuo min't( #eiksm( atlikimo momento.

M arolina K.



Sb85,tas: WD nuo 16 met(. Sb85,t-vi38i 2sė: tik tiesiogin' t$;ia. Turi su#okti k5 "aro ir tonor'ti. #aliBikuojant$s po!$miai – patiems.

201% 03 0

1>.2. @&eidimas / 1&& str.

Ob85,tas: taip pat kaip ir mei!imo at#eju gar)' ir orumas taip pat galima iskirti ir reputa@ij5. >ukent'jusiuoju $ra asmuo kuris $ra !eminamas. J!ei"imas $ra ir tuo at#eju kai u!gauliai pa!eminamas kito asmens artimasis p#z. #aikas sutuoktinis. Kraktikoje: kaip #ertinti situa@ijas kai$ra C!ei"!iamas mir,s asmuoQ Kraktikoje laikomasi tokios pozi@ijos: )us C!ei"imas jeigu mirusiamartimas asmuo tokius kaltininko #eiksmus #ertina kaip sa#o C!ei"im5. Sei C!ei"!iamas teismas ar teis'jas tai kaltininko #eika )us k#aliBikuojama pagal kit5 t.$. / 232 str. Taip pat jeigu C!ei"!iamas#alst$)'s tarnautojas ar kitas #ieojo a"ministra#imo Bunk@ijas atliekantis asmuo einantis sa#o

pareigas tai kaltininko #eika )us k#aliBikuojama pagal / 290 str.

/$la: ne"a#' #aist( kaliniui is Csi!ei"' DT iteisino. iuo at#eju nuteistasis neketino pa!emintiorumo o tai )u#o tik kaip me@haninis atsakas C skausm5. Taip pat iaikinta ka" tarn$)a pataisosnamuose $ra susijusi su sa#otiku kontingentu – 2-63L201%.

Ob85,t-vi38i 2sė: C!ei"imas o)jekt$#iai pasireikia #ieu ar)a ne#ieu kito !mogaus u!gauliu pa!eminimu #eiksmu !o"!iu ar ratu. Seigu min'ti #eiksmai "aromi #ieai tai #eika )usk#aliBikuojama pagal 1 "alC ir laikoma nusikaltimu o jei ne#ieai – tai pagal 2 "alC ir )us laikoma

)au"!iamuoju nusi!engimu. >usikaltimas gali )ti pa"aromas tik akt$#iais #eiksmais. lausimas k5 reikia 8#ieaiQ 8?ieas reikia tai ka" asmuo C!ei"!iamas kit( asmen( aki#aiz"oje jiems matant

ir gir"int ir s#ar)iausia suprantant. Taip pat #ieumas pasireikia kai C!ei"!iama per #isuomen'sinBorma#imo priemones pasinau"ojant internetu ir pan. >e#ieas C!ei"imas tai tokie at#ejai kaiasmuo C!ei"!iamas niekam nematant !mogui asmenikai atsiun;iamas laikas !inut' ir pan. J!eistigalima la)ai C#airiais )"ais: !o"!iu ratu k$la pro)lem( kaip C!ei"im5 atskirti nuo mei!imo.Waktikai atskiriama pagal 2 kriterijus:

i Esant C!ei"imui paprastai nuro"omi konkrets Baktai neigiamai api)"inant$snukent'jusCj ta;iau neigiamai u!gauliai atsiliepiama apie nukent'jusiojo asmen$), josa#$)esI

ii Esant mei!imui #isa"a $ra sklei"!iami melagingi neatitinkant$s tikro#'s "uomen$s.

Esant C!ei"imui "uomen$s gali tikro#, ir atitikti ta;iau jie isakomi netinkama u!gauliaBorma.

Palima C!eisti ir #eiksmu. G#ar)u skirti nuo / 1%0 str. – ne!$mus s#eikatos sutrik"$mas. K#z.antausio trenkimas. Dtskirti reikia pagal t$;ios kr$ptingum5. Esant C!ei"imui siekiama nukent'jusCjC

pa!eminti o esant #eikai pagal 1%0 str. – siekiama sukelti BizinC skausm5.

Wormali ar materiali su"'tis – "iskusijaQ omentare para$ta ka" C!ei"imas laikomas )aigtu nuomin't( kaltininko #eiksm( atlikimo kuriais u!gauliai pa!eminamas nukent'jus$sis. ita pozi@ija – materiali su"'tis t.$. )tinuoju su"'tis po!$miu $ra pa"ariniai – kito asmens gar)'s ir orumo

pa!eminimas D)rama#i;ius gal la)iau pritaria itai.

M arolina K.



V!gaulumas io straipsnio prasme tai #eiksmai kurie #ertinami kaip aki#aiz"!iai prietaraujant$sCprastoms elgesio tais$kl'ms moral's reikala#imams. Waktikai u!gauliu elgesiu laikomas tokselges$s kuriuo pa!eminama kito asmens gar)' ir orumas.

Sb85,tas: tik WD nuo 16 met(. Sb85,t-vi38i 2sė: t$;ia paprastai pa"aromas tiesiogine t$;ia

kaltininkas su#okia ka" sa#o #eiksmais !emina kito asmens gar), ir orum5 ir nori taip #eikti. >ors pa;iame staripsn$je ir nenuro"$ta D)rama#i;ius mano ka" nusikaltimas turi spe@ial( tiksl5 – pa!eminti kito asmens gar), ir orum5. Kagal C tiksl5 nusikaltimas atri)ojamas nuo kit( panai(.

Egzamine ne)us: RRFFF sk$rius nusikaltimai ir )au"!iamieji nusi!engimai #aikui ir eimai RRF?sk$riaus nusikaltimai asmens pri#ataus g$#enimo nelie;iamumui RR? sk$rius nusikaltimai ir

)au"!iamieji nusi!engimai asmens l$giateisikumui ir s5!in's lais#ei RR?F sk$rius nusikaltimaiasmen( rinkim( teis'ms ir < prezi"ento Geimo Europos Karlamento )ei sa#i#al"$)i( tar$)( rinkim( ar reBeren"um( t#arkai RR?FF sk$rius nusikaltimai ir )au"!iamieji nusi!engimai asmensso@ialin'ms teis'ms.

))I #USI%ALTIMAI I" BAUDŽIAMIEJI #USIŽE#'IMAI #UOSA$*BEI+ TU"ITI#ĖMSTEISĖMS I" TU"TI#IAMS I#TE"ESAMS / R?FFF sk$rius

11.1. !$ samprata

11.1.1. !ormųA nustatan:ių B u& !$ nuosavy(eiA raida

Kirma jau seno#'s ra$tiniuose teis's altiniuose galima aptikti normas nustatan;ias /D u!nusikaltimus nuosa#$)ei p#z. <om'n( teis'je )u#o nustat$ta /D u! furtum. Furtum )u#o

suprantamas kaip )et koks neteis'tas sa#anau"ikas s#etimo kilnojamojo turto pasisa#inimasapim"a#o #ag$st, pl'im5 pasisa#inim5.

ietu#oje nuosa#$)'s g$nimas Ct#irtintas jau Kame"'s teis$ne 13%0 m. Same numat$ta /D u!#ag$st, pl'im5 turto su!alojim5. azimiero teis$nas 1%6H m. )u#o skirtas Beo"alams Cgijusiemsimunitet5. Sie gal'jo skirti )ausmes )ajorams ir #alstie;iams u! #ag$stes turto at'mim5 u!puolant ir

pan. 3 O Gtatutuose 1&29 1&66 1&HH m. "aug "'mesio skiriama asmen( nuosa#$)'s teis'sg$nimui. /ausm's "$"is u! #ag$st, priklaus' nuo turto #ert's ir pakartotinumo p#z. u! tre;i5 #ag$st, – mirties )ausm'. Taip pat #ag$ste )u#o laikomas nelais#( !moni( pagro)imas i#e"imas.

Kagrin"inis tarpukario /T altinis )u#o 1903 m. <usijos )au"!iamasis statutas. iame statute ne)u#o1 sk$riaus kuriame )t( numat$ta /D u! nusikaltimus nuosa#$)ei. >ormos )u#o i"'st$tos 6statuto sk$riuose: 1 apie turto keli( Csp'jam(j( !enkl( ar)a kit( "aikt( su!alojim5 2 apie ra"inioneskel)im5 s#etimo turto pasisa#inim5 3 apie #ag$st, pl'im5 ir prie#arta#im5 % apie suk;ia#im5& apie )ankruta#im5 lupika#im5 6 apie nau"ojimasi sa#o #alia s#etimu turtu. a)ai grie!tai )u#o

)au"!iama u! )a!n$tinio turto #ag$st, o pa#$z"!iui pl'im5 k#aliBikuojant$s po!$miai )u#o tai ka" jis pa"ar$tas )a!n$;ioje.

7kupa#us ietu#5 kurC laik5 galiojo <usijos / ir 1961 m. )u#o priimtas TG< /. So spe@iBika:atsakom$)' u! nusikaltimus nuosa#$)ei )u#o numat$ta 2 sk$riuose t.$. #ienas sk$rius – /D u!

nusikaltimus so@ialistinei nuosa#$)ei kitame numat$ta /D u! nusikaltimus asmeninei nuosa#$)ei.Prie!tesn' atsakom$)' )u#o numat$ta u! nusikaltimus so@alistinei nuosa#$)ei )et praktikoje T

M arolina K.



)u#o )au"!iama grie!;iau u! nusikaltimus asmeninei nuosa#$)ei "'l to ietu#a )u#o kritikuojama.V! "i"el's #ert's 10 ru)li(Q so@ialistinio turto pa#ogim5 )u#o numat$ta mirties )ausm'.

Dtkrus nepriklausom$), i esm's )u#o pert#ark$ta nusikatim( nuosa#$)ei sistema. 199% m. 2sk$riai )u#o panaikinti /D u! nusikaltimus nuosa#$)ei )u#o numat$ta #iename sk$riuje.

Ten"en@ijos kei;iant /: #is la)iau grie!tinama /D u! nusikaltimus nuosa#$)ei. Tas grie!tinimas#$ksta ir per tai ka" straipsniai papil"omi naujais k#aliBikuojan;iais po!$miais. K#z. 2013 liepos

pakeitimas: kas pagro)' Csi)ro#,s C r$i( ka)eli( kanal( sistem5 ar)a kitas: pagro)' strategin, ar s#ar)i5 reikm, na@ionaliniam saugumui turin;i( juri"ini( asmen( inBrastruktr5 su"arantC turt5 ar jo"alC. D)rama#i;iui tokios ten"en@ijos nepatinka. ita pro)lema: naujame / sk$rius papil"$tasstraipsniu reglamentuojan;iu /D u! neteis't5 praturt'jim5 1H9] str. lausimas: ar tikrai ionusikaltimo pagrin"iniu o)jektu $ra nuosa#$)'s sant$kisQ

11.1.2. !$ nuosavy(ei sąvoka ir po&ymiai

/en"riausia prasme iomis >? pa!ei"!iama #iena prin@ipini( !mogaus teisi( kuri $ra prigimtin' – teis' C nuosa#$),. Kareiga ginti nuosa#$), $ra Ct#irtinta ir onstitu@ijos 23 str. F io straipsnioCstat$m( lei"'jui k$la pareiga numat$ti nuosa#$)'s teis's apsaugos priemones tiek XD tiek DDtiek u! pa#ojingiausius pa!ei"imus – /D. Taigi riniu o)jektu $ra nuosa#$)' tam tikrais at#ejais

– ir kiti turtiniai interesai. ai kuriais i nusikaltim( !ala gali )ti pa"aroma ne tik nuosa#$)ei )et ir kitiems teisiniams g'riams p#z. pl'imas – !ala ir !mogaus s#eikatai. Oal$ku )en"riausia prasme$ra s#etimas turtas isk$rus 1H9] str. tam tikrais at#ejais ir kitokia turtin' nau"a. Taip pat tamtikrais at#ejais Cstat$m( lei"'jas konstruo"amas su"'tis numato turtui tam tikrus spe@iBinius

po!$mius p#z. turto pasisa#inimo at#eju "al$ku $ra ne )et koks s#etimas turtas o tik tas kuris $ra

patik'tas ar )u#o kaltininko !inioje.7)jekt$#ioji pus': tik akt$#iais #eiksmais "auguma kai kurios pa"aromos ir #eikimu ir ne#eikimup#z. 1H str. – turto sunaikinimas ar suga"inimas #ienas nusikaltimas tik ne#eikimu 1H6 str.turtin's !alos pa"ar$mas apgaule. ai kuri( nusikaltim( nuosa#$)ei )tinuoju po!$miu $ra j(

pa"ar$mo )"as p#z. 1H2 str. suk;ia#imas – nau"ojama apgaul'. Oauguma apra$timaterialiosiomis su"'timis. Tam tikros ir Bormalios p#z. 1H1 str. turto prie#arta#imas.

Gu)jektas: u! "alC nusikaltim( atsakom$)'n gali )ti traukiamas ne tik WD )et ir SD. WD nuo 16met( u! kaikuriuos atsakom$)' nuo 1% met( u! #ag$st, 1H str. pl'im5 1H0 str. k#aliBikuot5 turto

sunaikinim5 ar su!alojim5 1H str. 2 ". turto prie#arta#im5 1H1 str. ai kuriems su)jektams $ra )"ingi atitinkami spe@ials po!$miai p#z. turto pasisa#inimas / 1H3 str. – su)jektu gali )ti tik tai toks WD kuriam s#etimas turtas $ra patik'tas ar )u#o jo !inioje.

Gu)jekt$#ioji pus': "auguma nusikaltim( nuosa#$)ei $ra t$;iniai turto i#aist$mas 1H% str. gali )ti pa"aromas ir neatsargiai turto sunaikinimas ar suga"inimas "'l neatsargumo – tik neatsargiai1HH str. 1H9] str. – net neaiku kokia Borma. ?isgi mano ka" gali )ti pa"aroma ir t$;ia ir neatsargiai. Kro)lema. Kagal / neatsargumo Bormula#im5 )tini po!$miai $ra pa"ariniai o 1H9]str. j( kaip ir n'ra. Tai kaip is straipsnis "era su )en"r5ja "alimiQ... O'l tikslo: ar kai kuri( nusikaltim( nuosa#$)ei )tinuoju po!$miu $ra tikslasQ Oauguma mano ka" tikslas n'ra )tinuoju

nusikaltim( nuosa#$)ei po!$miu.

M arolina K.



>? nuosa#$)ei api)r'!imas: >? nuosa#$)ei tai / RR?FFF sk$riuje numat$tos #eikos kuriomiek'sinamasi C kito asmens nuosa#$), taip paprastai kitam asmeniui pa"arant turtin, !al5.

/T moksle >? nuosa#$)ei skirstomos C 2 grupes:

i >usikaltimai nuosa#$)ei susij, su nusikalstamu praturt'jimuIii >usikaltimai nuosa#$)ei nesusij, su nusikalstamu praturt'jimu. iai grupei priskiriamos#eikos numat$tos / 1H 1HH str. ?isos kitos – pirmai grupei.

11.2. tskirų !$ nuosavy(ei sud#tys

11.2.1. $a,yst# 1H str.

Dnalizuojant reik't( pa!ir'ti DT Genato nutarim5 200& met( )ir!elio 23 "ienos nr.&2 "'l teism( praktikos #ag$st's ir pl'imo )au"!iamosiose )$lose.

1 "alis – pagrin"in' su"'tis 2 ". k#aliBikuojant$s po!$miai 3 ". itin k#aliBikuojant$s po!$miai % "./D u! #ag$st, kaip u! )au"!iam5jC nusi!engim5.

?ag$st' tai $ra at#iras ar)a slaptas nesmurtinis s#etimo turto pagro)imas.

7)jektas: pagrin"inis tiesioginis o)jektas $ra nuosa#$)' gali )ti tiek WD tiek SD nuosa#$)'.Esminis "al$kas ka" "arant #ag$st, kiti teisiniai g'riai nepa!ei"!iami p#z. skirtingai nuo pl'imo – n'ra kesinamasi C !mogaus s#eikat5. Oal$kas )en"riausia prasme $ra s#etimas turtas. Oal$k5 api)"ina Bizini( ekonomini( ir teisini( po!$mi( #isuma. Wizinis po!$mis: "al$ku gali )ti tik materialaus pasaulio "aiktai. Tie "aiktai turi tur'ti parametrus apimtC s#orC ir pan. u! energijos

#ag$st, nuspr,sta Ct#irtinti atskir5 straipsnC to"'l ;ia neCeina. Ekonominis po!$mis reikia ka""al$kas turi tur'ti tam tikr5 pinigin, #ert,. Teisinis po!$mis: #ag$st's "al$ku gali )ti tik s#etimasturtas t.$. kaltininkas ne#al"o jo nuosa#$)'s teise ar kitaip. Seigu pagro)iamas sa#as turtas tai#ag$st's ne)us ne)ent gali )ti suk;ia#imas p#z. imituojant #ag$st, siekiant gauti "au"imoimok5. Taip pat sa#o turto pagro)imas gali )ti traktuojamas kaip sa#a#al"!ia#imas 29% str. –

p#z. neteismine t#arka atsiimant sa#o pa#ogt5 turt5.

Oiskusija: ar galima pa#ogti pa#ogt5 turt5Q 2 nuomon's: i jau pagro)tas turtas n'ra #ag$st's "al$kuIii komentare pateikiama ir D)rama#i;iaus palaikoma nuomon': nes#ar)u ka" turtas jau pagro)tasgali )ti #ag$st's "al$ku jei turtas tau s#etimas.

Kripa!Cstama ka" "al$ku gali )ti tik kilnojamieji "aiktai nekilnojamieji negali. >orsD)rama#i;ius mano ka" teorikai gali pa#og' pirtC kuri )u#o neprit#irtinta pamatais. ?okietijos/ tiesiogiai nuro"$ta ka" tik kilnojamieji SD? praktikoje – a)eji. Oal$ku paprastai negali )ti"aiktai iimti i @i#ilin's ap$#artos ar kuri( ap$#arta ri)ota. Dtsakom$)' u! j( #ag$st, numat$taatskiruose / straipsniuose. Oal$ku negali )ti pauk;iai !#'r$s esant$s gamtin'je aplinkoje.

201% 03 2H

?ag$st's "al$ku negali )ti elektroninio mok'jimo priemon's nes $ra atskiras straipsnis 21% str.^..._ neteis'tas "ispona#imas elektroninio mok'jimo priemone ar jos "alimi. Nmogaus kno "al$staip pat negali )ti "al$ku )et p#z. protezas gali:O.

M arolina K.



Dr #ag$st's "al$ku gali )ti gamtos itekliaiQ Kraktika "'l miko: status mikas #ag$st's "al$ku )tinegali )et nukirsti me"!iai gali. Kro)lema su nusa#intais #alst$)'s itekliais: kai Cmon' netur'"amalei"imo pasisa#ina !#$r5 #eika k#aliBikuojama pagal 202 str. – neteis'tas #ertimasis kinekomer@ine proBesine #eikla. ai kas mano ka" jeigu neteis'tai nau"ojami gamtos itekliai p#z. tas

pats !#$ro nukasimas ka" tai #is "'lto $ra #ag$st' kol kas )$l( su tuo n'ra. Drgumentas "'l#ag$st's: gamtos itekliai taip pat $ra s#etimas turtas tik priklauso #alst$)ei.

7)jekt$#ioji pus': #ag$st' o)jekt$#iai pasireikia s#etimo turto pagro)imu. Ka"aroma tik akt$#iais#eiksmais. Kagro)imas tai neteis'tas neatl$gintinis s#etimo turto pa'mimas ir pasisa#inimas `u!#al"$mas. Dpi)"inant$s #eiksmai: i pa'mimas ir ii pasisa#inimas. Kats "aikto pa'mimas "ar nesuponuoja #ag$st's su turtu asmuo turi nau"otis kaip sa#u. >eteis'tumas reikia ka" #ag$st'

pa"aroma ne tik tokiu )"u kuris $ra u!"raustas Cstat$mo moksle #a"inamas o)jekt$#usneteis'tumas )et ir tai ka" kaltininkas neturi joki( teisi( C pasisa#int5 turt5 su)jekt$#usneteis'tumas. Sei atsi'mi sa#o pa#ogt5 kompiuterC – )us sa#a#al"!ia#imas. Turtas paimamas ir

pasisa#inamas neatl$gintinai. DT tais$kl': neatl$gintinumas $ra ta"a kai kaltininkas turt5 pasisa#ina )et neatl$gina jo #ert's ar)a atl$gina tik sim)olikai ar aikiai neteisingai. Dtl$ginimasturi C#$kti iki turto pasisa#inimo momento o ne jau pasisa#inus turt5.

?ag$st's su"'tis $ra materiali. /tinuoju #ag$st's po!$miu $ra pa"ariniai. Oarant #ag$st, #isa"anukent'jusiajam pa"aroma turtin' !ala. ?ag$st' laikoma )aigtu nusikaltimu nuo to momento kaikaltininkas Cg$ja reali5 galim$), sa#o nuo!ira #al"$ti ir "isponuoti jo paimt5 turt5. >uo tomomento atsiran"a reali !ala turto sa#ininkui. Kats turto pa'mimas nesutampa su pagro)imomomentu. Kagro)imas $ra ne)u#imas kli;i( truk"an;i( turt5 nau"oti sa#o nuo!ira. Kats pa'mimasgali )ti traktuojamas tik kaip pasik'sinimas p#z. #agis paima "aikt5 )et jC ikart pagauna. Sei

turtas $ra saugomoje teritorijoje p#z. par"uotu#'je tai #ag$st' laikoma )aigtu nusikaltimu kai"aiktas i tos teritorijos ineamas. Sei )t( sulaik$tas prie kas( )t( pasik'sinimas. >uo ko

priklauso )aigtinumasQ – >uo galim$)'s nau"otis sa#o nuo!ira. Gpren"!iant klausim5 "'l to ar kaltininkas tur'jo reali5 galim$), tuo turtu nau"otis sa#o nuo!ira s#ar)u atsi!#elgti C tokius

po!$mius:

i io turto spe@iBinius po!$mius ir paskirtC p#z. automo)ilis – kai paju"ama i #ietos#eika )aigtaI

ii aiko tarp5 kuriam kaltininkas )u#o u!#al",s turt5Iiii <ealias jo galim$)es per C laiko tarp5 pasinau"oti nau"ingomis turto sa#$)'mis sa#o

nuo!ira spr,sti jo likim5Ii# G#ar)u ir tai ar kaltininkas )u#o sp'j,s pasialinti i C#$kio #ietos )ei i nukent'jusiojo ir

kit( asmen( galin;i( sutruk"$ti pagro)ti turt5 akira;io.

Oiskusija: kaip #ertinti kaltininko #eiksmus kai jis turt5 paima su tikslu juo pasinau"oti tik laikinaiQ

Gu)jektas: tik WD sulauk, 1% met(. Gu)jekt$#ioji pus': t$;inis pa"aromas tiesiogine t$;ia.altininkas su#okia ka" jis neteis'tai neatl$gintinai pasisa#ina s#etim5 turt5 ir nori tai "ar$ti.Kaprastai pripa!Cstama ka" mot$#ai ir tikslai la)ai C#airs "a!niausiai sa#anau"ikas tikslassiekiant nau"os sau ar 3iesiems asmenims. Pali )ti ir nesa#anau"ikais tikslais p#z. i pa#$"o :O

ai kuri( #alst$)i( / )tinuoju tikslu nuro"omas turto pasisa#inimas. urC laik5 praktikojene)u#o aikinamasi ar tur'ta tiksl5 pasisa#inti ar tik laikinai pasinau"oti )et samprata kito.

M arolina K.



Oaugiausiai pro)lem( praktikoje "'l automo)ilio pa'mimo laikinai nau"otis. Fki 199& m. )u#ostraipsnis transporto priemon's nu#ar$mas neturint tikslo pasisa#inti. Ko 199& m. nu#ar$mastraktuotas kaip pagro)imas. DT praktikoje )u#o pasak$ta ka" spren"!iant "'l #ag$st's su"'ties

)u#imo kaltininko #eikoje reikia nustat$ti ka" jis siek' t5 turt5 pasisa#inti. /tinuoju tikslu

pripa!intas siekis pasisa#inti. )$la 2-22HL2013 gegu!'s ". nutartis – naktC #a!ia#o pirktialkoholio su panos maina #irijo greitC ne pirm5 kart5 main5 at'm' pana pasak' ka" pa#og'.D)rama#i;ius irgi mano ka" pasisa#inimo tikslas turi )ti nustat$tas )et ta"a pro)lema suCro"in'jimu.

$a,yst kvalifikuojantys po&ymiai

1H str. 2 ". numat$ti k#aliBikuojant$s po!$miai 3 ". itin k#aliBikuojant$s po!$miai. Ten"en@ija: pasto#iai "i"inamas k#aliBikuojan;i( po!$mi( skai;ius. Dtskiri po!$miai pagal 2 ".:

1 G#etimo turto pagro)imas #ieoje #ietoje i asmens "ra)u!i( rankin's ar kitokio neulio

kien#ag$st'. iuo at#eju pagro)imo )"as paro"o "i"esnC #eikos pa#ojinum5. a"kaltininkui )t( inkriminuotas is po!$mis reikalinga 2 s5l$g( #isuma:

i turtas pagro)iamas i asmens "ra)u!i( rankin's ar kitokio neulio. >elogikumas l'm'tai ka" kaip kitas k#aliBikuojantis po!$mis atsira"o at#iroji #ag$st' nes p#z. pa'mus i

palto )us kien#ag$st' )et jei paimamas #isas paltas su pinigais – at#iroji #ag$st'Iii turtas i to neulio turi )ti pa#ogiamas #ieoje #ietoje. Kagal DT praktik5 #iea #ieta

laik$tina tokia #ieta kurioje >? pa"ar$mo metu $ra ar turi teis, lank$tis kiti asmen$s.?eika laikoma pa"ar$ta #ieoje #ietoje nepriklausomai nuo to nusikaltimo "ar$mo metutoje #ietoje kas nors )u#o ar ne. /utas kiemas n'ra laikomi #iea #ieta.

Oar #iena s5l$ga kuri neuro"$ta Cstat$me: "ra)u!iai rankin' ar kitoks neul$s turi )ti turimi susa#imi. Kaprastai turi )ti nustatomas tiesioginis kontaktas su jais. Sei paltas paliktas r)in'je – ne)us tur'jimas su sa#imi.

2 Dt#iras s#etimo turto pagro)imas. Ko!$mio atsira"imas nulemtas nelogikumo "'lkien#ag$st's. Dt#ir5 s#etimo turto pagro)im5 api)"ina objektyvusis ir subjektyvusis

kriterijai. Objektyvusis: pagro)imas pa"ar$tas >? pa"ar$mo #ietoje esant kaltininkui paaliniam asmeniui. Dntra paaliniai asmen$s turi paste)'ti #ag$st, ir su#okti ka" "aromasgro)imas. Oiskusija: k5 reikia kaltininkui paalinis asmuoQ Teism( praktika: paaliniais n'ralaikomi asmen$s kuriais kaltininkas gali pasikliauti ka" jie jo nei"uos )et kokiomisaplink$)'mis. )$la: prie e!er( ra"o moto@ikl5 sugal#ojo pa#ogti pana #ogti nelei"o liep'

pasirinkti pasirinko moto@ikl5 – jei net ir artimas asmuo )an"o sutruk"$ti u!kirsti keli5 #eikai tai #ag$st' perauga C at#ir5. Subjektyvusis kriterijus: pats kaltininkas turi su#okti ka"

jo #eiksmus mato ste)i paaliniai asmen$s kurie supranta jo #eiksm( neteis'tum5 esminiskriterijus teism( praktikoje.Sei #ag$st' pra"'ta kaip slapta ji gali peraugti C at#ir5 jei asmuo paste)'tas kit( asmen( t,siasa#o >?. lausimas: #ag$st' par"uotu#'je – slapta ar at#iraQ kai $ra kameros. /u#okasa@inis skun"as ka" #ogimas ste)int kameroms $ra at#ira #ag$st' ta;iau su tuonesutinkama nes asmuo #isgi stengias tai pa"ar$ti nepaste)'tas. ?ien tai ka" aplinka ste)ima

kameromis "ar nereikia ka" #ag$st' at#ira.

M arolina K.



Dt#ira #ag$st' gali peraugti C pl'im5 tiek slapta tiek at#ira gali i esm's. )$la: pl'' )ut5grC!o sa#ininkai "a#' C #ei"5 ir pa)'go. ita )$la: met' "aiktus ir "a#' C #ei"5 siekianti#engti sulaik$mo. Tais$kl': jeigu kaltininkas siek"amas ilaik$ti neteis'tai paimt5 turt5

panau"oja smurt5 prie asmenis )an"an;ius jam sutruk"$ti pagro)ti t5 turt5 tai #ag$st'

perauga C pl'im5. Ta;iau tais at#ejais kai kaltininkas smurt5 panau"oja ne siek"amasilaik$ti neteis'tai paimtus "aiktus o siek"amas i#engti sulaik$mo tai jo #eika )usk#aliBikuojama kaip pasik'sinimas pa"ar$ti #ag$st, ir atitinkamo nusikaltimo !mogauss#eikatai pa"ar$mas.

3 G#etimo turto pagro)imas Csi)ro#us C patalp5 r$i( ka)eli( kanal( sistem5 2013 m. pakeitimas saug$kl5 ar saugom5 teritorij5. C po!$mC k#aliBikuoja pa"ar$mo #ieta ir )"as.Jsi)ro#imas io straipsnio prasme t.$. slaptas ar)a at#iras neteis'tas patekimas C min'tuso)jektus. Tai neteis'tas Csi)ro#imas: neteis'tu $ra toks patekimas kai C min'tus o)ejktus

patenkama prie j( sa#ininko ar #al"$tojo #ali5. Teis'tumasL neteis'tumas priklauso nuoC#airi( aplink$)i( p#z. nuo patalp( statuso. K#z. seiBas #s par"uotu#'s )en"ros patalpos.

D)rama#i;ius mano ka" neteis'tumas kartais traktuojamas per pla;iai p#z. )$la kai snus pa'm' mamos papuoalus – #ag$st' pa"ar$ta Csi)raunant C miegam5jC nes mama )u#ou!"rau"usi ten Ceiti. DT aiku nepripa!ino io po!$mio nes )utas $ra )en"ras. Jsi)ro#imo

)"ai la)ai C#airs praktikoje iskiriami tokie:a Csilau!iant t.$. nugalint tam tikras klitis p#z. ilau!iant "uris i"au!iant lang5. SeiguCsilau!iant pa"aroma !ala #irijanti 1 UP tai kaltininko #eika )us k#aliBikuojama kaip#ag$st' Csi)raunant C patalp5 + s#etimo turto sunaikinimas ar suga"inimas sutaptisI

) C#eikiant !moni( pasiprieinim5 aiku neturi peraugti C pl'im5 p#z. stumtelint ka" praeit( pa#ogti )et nenau"ojant smurtoI@ patenkant C )ut5 patalp5 )e Csilau!imo per at#ir5 lang5 ati"ar$tas "uris ir pan.I

" panau"ojant #israktCIe kai turtas pagro)iamas kaltininkui C patalp5 nepatenkant )et nau"ojant spe@ialias

priemones Crankius kaltininkui liekant u! o)jekto ri)( p#z. "resuotas uo spiningo )$la taip pat – jei )t( sukustomi ma!ame;iais asmen$s.Fnkriminuojant po!$mC s#ar)i ir nusikaltimo pa"ar$mo #ieta. is po!$mis $ra ta"a kai turtas

pagro)iamas Csi)raunant C patalp5 saug$kl5 saugom5 teritorij5 ar r$i( ka)eli( kanal( sistem5. atalpa tai u!"ara er"#' statin$s paprastai turintis stog5 ir spe@ial( C'jim5 gali )tig$#enamoji ir neg$#enamoji laikinam ar pasto#iam !moni( g$#enimui materialini( #ert$)i( saugojimui "ar)ui ir pan. Oiskusija: ar patalpa $ra ne)aigtas stat$ti namasQ D)rama#i;ius

mano ka" ne )et nuo tam tikro )aigtinumo laipsnio gali )ti ir taip. Sau,ykla teism( praktikoje tai tam tikras Crengin$s spe@ialiai Crengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinammaterialini( #ert$)i( saugojimui. G#ar)u $ra tai ka" saug$kla turi )ti saugoma Bizin'misme@hanin'mis spa@ialiomis elektrin'mis ar elektronin'mis apsaugos priemon'mis. K#z.seiBai kasos aparato pinig( stal;iai konteineriai. Oiskusija: automo)ilis tai saug$kla ar neQDT ispren"': automo)ilis kuris $ra saugomas min'tomis priemon'mis $ra laikomassaug$kla ir jei kas nors i jo paima "aiktus tokia #ag$st' )us k#aliBikuojama pagal C

po!$mC. D)rama#i;ius "'l to a)ejoja. Seigu i automo)ilio gro)iamos su"'tin's "al$s #airask'"' tai jau ne)us laikoma #ag$ste Csi)raunant C saugom5 patalp5. Jsi)ro#imas )us tik ta"akai #ogiami #i"uj esant$s "aiktai. Tokiu at#eju pa#ogto kuro pro)lema: teism( praktika

skirtinga. D)rama#i;ius mano ka" )akas n'ra saug$kla io straipsnio prasme. Teism( praktika ka" saug$kla nelaikoma: 2011 lapkri;io 29 ". nutartis 2-&3%L2011. Sau,oma

M arolina K.



teritorija – tai $ra api)r'!tas !em's ar #an"ens plotas spe@ialiai Crengtas ar skirtas nuolat ar laikinai saugoti materialines #ert$)es ir saugomas Bizin'mis me@hanin'mis spe@ialiomiselektrin'mis ar elektronin'mis apsaugos priemon'mis. Kaprastai saugoma teritorija laikomata"a kai C#airios priemon's apsunkina patekim5 C teritorij5 to"'l ro!i( krmeli( apso"inimas

mat$t ne)us teritorijos apsauga. Ry"ių ka(elių kanalų sistemos – spe@ialios patalpos kur $ra r$i( ka)eli( kanalai.a" kaltininko #eik5 k#aliBikuoti kaip Csi)ro#im5 la)ai s#ar)u nustat$ti ka" kaltininko t$;ia

pa#ogti turt5 susiBorma#o prie Csi)raunant C patalp5 saug$kl5 ar kt. Sei t$;ia susiBorma#o jau )nant patalpoje jau )us paprasta #ag$st'.

% Dutomo)ilio #ag$st'. Kagrin"in' prie!astis ko"'l atsira"o is po!$mis – automo)ili( #ag$s;i( paplitimas. Dutomo)ilio s5#oka io straipsnio prasme atitinka numat$t5 < saugauseismo automo)ili( keliais Cstat$m5. Dutomo)ilis – )et kokia motorin' transporto priemon'skirta #a!iuoti keliu #e!ti kro#inius ir ar kelei#ius ar)a #ilkti kitas transporto priemones.Taip pat s5#okai priskiriami ir trolei)usai kitos ne)'gin's elektrin's transporto priemon's.

>epriskiriami moto@iklai mope"ai sa#aeig's mainos keturra;iai traktoriai. Kraktikojeklausimas: kaip traktuoti sa#a"ar)es mainasQ Sos laikomos automo)iliais jei Cregistruotosteis's akt( nustat$ta t#arka. DT praktika: io straipsnio prasme automo)iliais nelaikomosiregistruotos transporto priemon's kurios $ra aki#aiz"!iai netinkamos nau"oti.D)rama#i;ius mano ka" esminis kriterijus tur't( )ti tinkamumas nau"oti jeineiregistruota )et aki#aiz"!iai netinkama nau"oti netur't( )ti laikoma automo)iliu iostraipsnio prasme.Oar #iena pro)lema: pastaruoju metu Bormuojama tokia praktika ka" pats sa#aimenu#a!ia#imas su s#etimu automo)iliu "ar nereikia jo pagro)imo. <eikia nustat$ti

pasisa#inimo tiksl5. DT: jei nukent'jus$sis paprastai kitam asmeniui leis"a#o nau"otisautomo)iliu tai #ienkartinis pasinau"ojimas )e sa#ininko !inios n'ra laikomas #ag$ste.Sei pagro)to automo)ilio #ert' #irija 2&0 UP sum5 tai kaltininko #eika k#aliBikuojama ne

pagal io straipsnio 2 "alC )et pagal 3 "alC kaip "i"el's #ert's s#etimo turto pagro)imas.& >aujausias pakeitimas 2013: s#etimo turto pagro)imas Csi)ro#us C r$i( ka)eli( kanal(

sistem5 i "alies aptarta prie Csi)ro#imo o taip pat startegin, ar s#ar)i5 reikm, na@ionaliniam saugumui turin;i( SD inBrastruktras su"aran;io turto ar jo "alies pagro)imas.Kagal aikinam5jC rat5 Csi)ro#imas C r$i( ka)eli( kanal( sistem5 $ra p#z. Csi)ro#imas C transBormatorin, telekomunika@ij( altinius. Gtrategin, ar s#ar)i5 reikm, na@ionaliniamsaugumui turin;io SD turto pagro)imas: pagal ms( Cstat$mus strategin, ar s#ar)i5 reikm,

na@ionaliniam saugumui turin;iomis Cmon'mis pripa!Cstamos Cmon's "ir)an;ios enegretikosr$i( gele!inkeli( srit$je. Prie!tesn' atsakom$)' grin"!iama 2 aspektais: i nuostolius

patiria i( o)jekt( sa#ininkaiI ii !al5 patiria ir #artotojai tai s#ar)iausia pagal aikinam5jC rat5.

Kataisa pagal / 1&3 str. – atsakom$)' pakeista "a)ar k$la u! jaunesnio nei 16 met( asmenst#irkinim5.

1H str. 3 "alis: #ag$st, itin k#aliBikuojant$s po!$miai:

1 Oi"el's #ert's s#etimo turto pagro)imas ar)a "i"el's mokslin's istorin's ar kultrin'sreikm's turin;i( #ert$)i( pagro)imas. ie 2 po!$miai "i"el' #ert' ir "i"el' mosklin' at@.

M arolina K.



#ert' gali sutapti. al)ant apie po!$mius s#ar)i nutartis kur jie isamiai iaikinti: 2-6L2012 sausio 21 ". nutartis min'ta "'l Csi)ro#imo C muziej( ar#( pa#ogimo. Ko!$mi( inkrimina#im5 lemia 2 kriterijai: objektyvusis ir subjektyvusis. (jektyvusis: k#aliBikuojantkaltininko #eik5 pagal iuos po!$mius turi )ti o)jekt$#iai nustat$ta ka" turtas $ra "i"el's

#ert's ar)a "i"el's mokslin's istorin's kultrin's #ert's. Kagal / 190 str. 1 ". turtas $ra"i"el's #ert's kai jo #ert' #irija 2&0 UP. Dtsi!#elgiant C pagro)to turto #ert, skiriasi#eikos k#aliBika#imas:

a. Seigu pagro)to turto #ert' ne#irija 1 UP tai kaltininko #eika pripa!Cstamaa"ministra@iniu nusi!engimu. Ta;iau jei gro)iant turt5 kurio #ert' ma!esn' nei 1UP $ra kit( #ag$st, k#aliBikuojan;i( po!$mi( tai #eika k#aliBikuojama ne kaipa"ministra@inis nusi!engimas o k#aliBikuojama pagal 1H str. 2 ar)a 3 "alC. K#z.Csi)raunant C par"uotu#, "'l ma!o kiekio ir #ert's alkoholio atleista nuo /D "'lma!areikmikumoI

). Sei pagro)to turto #ert' #irija 1 UP )et ne#irija 3 UP tai kaltininko #eika pagal

1H str. % ". pripa!Cstama )au"!iamuoju nusi!engimuI@. Sei #ert' 3 UP – 2&0 UP ir n'ra kit( k#aliBikuojan;i( po!$mi( – paprasta #ag$st'I". Sei #ert' #irija 2&0 UP itin k#aliBikuota su"'tis "a)ar //>O #ietoj )u#usio

UP.

Turto #ert's nustat$mo meto"ika: #ert' nustatoma remiantis pagro)to "aikto #i"utine rinkos #erte#eikos pa"ar$mo metu. Sei pa#ogiamos )rangen$)'s praktikai paprastai tikima ta #erte kuri5 C#ar"ija nukent'jus$sis. O'l mokslin's istorin's kultrin's #ert's: ji paprastai nustatoma remiantisspe@ialist( i#a"omis.

Su(jektyvusis kriterijus: api)"ina psi@hinC kaltininko sant$kC su "i"ele pagro)to turto #erte ar)amoksline kultrine reikme. Sis reikia ka" reikia nustat$ti jog kaltininkas su#ok' jog jo pagro)ti"aiktai $ra "i"el's #ert's ar turi "i"el, mokslin, ar kitoki5 reikm,. DT pasak,s ka" ie po!$miaigali )ti inkriminuoti ir ta"a kai kaltininkas gro)"amas turt5 numat' jog $ra "i"el' tikim$)' ka"is turtas ar #ert$)' $ra atitinkamai "i"el's #ert's ar "i"el's reikm's. C numat$t5 su#okim5 galilemti o)jekt$#ios aplink$)'s p#z. nusikaltimo pa"ar$mo #ieta p#z. muziejus turto po)"is p#z.nauja maina ar)a su)jekt$#ios aplink$)'s asmens am!ius proBesija spe@ialios !inios ir panaiai.

2 7rganizuota grup'. Turi )ti 3 s5l$gos norint inkriminuoti su"'tC:a. Ua!iausiai 2 asmen$s turint$s #isus nusikaltimo su)jekto po!$miusI

). Sie susitar, "ar$ti kelias #ag$stes numat$tas 1H str. 1 ". ar)a 1 #ag$st, numat$t5 1H str. 2-3 "al$se pakitus organizuotos grup's sampratai – nauja Bormuluot'I@. /tina nustat$ti ka" kiek#ienas grup's nar$s "ar$"amas #ag$st, atliko tam tikr5

u!"uotC ar skirting5 #ai"menCI

>./. egzaminui: jei #ag$st' pa"ar$ta organizuotos grup's kaltininko #eika k#aliBikuojama )enuoro"os C / 2% str. )en"rininka#imas ir )en"rinink( r$s.

11.2.2. !eteis#tas naudojimasis ener,ija ir ry"ių paslau,omis ;BK 179 str.< sa#arankikai

O'l energijos kaip >? "al$ko )u#o 3 nuomon's:

i energijos gro)im5 siloma #ertinti kaip #ag$st, energij5 laik$ti "al$ku p#z. 7lan"ijos /I

M arolina K.



ii tokie #eiksmai kaip energijos gro)imas tur't( )ti k#aliBikuojami ne kaip #ag$st' o kaipturtin's !alos pa"ar$mas apgaule ar pasinau"ojant piktnau"!iaujant pasitik'jimu p#z.<usijos /I

iii "augel$je #alst$)i( siekiant i#engti toki( "iskusij( / atskirame straipsn$je numat$taatsakom$)' u! neteis't5 nau"ojim5si energija ar r$i( paslaugomis taip pat ir T /.

Gu"'tC analizuoti patiems pagal komentar5.

11.2.3. l#"imas / 1H0 str.

Kl'imas kartu su turto prie#arta#imu $ra pat$s pa#ojingiausi nusikaltimai nuosa#$)ei. S( pa#ojingum5 lemia tai ka" "arant iuos nusikaltimus $ra nau"ojama Bizin' ar psi@hin' prie#arta.Kal$ginus su anks;iau galiojusiu / pakeista pl'imo samprata. Oa)ar jis suprantamas kaip s#etimoturto pagro)imas nau"ojant prie#art5. Fki 199& m. pl'imas )u#o asmens u!puolimas siekiant

pagro)ti turt5 )u#o laikomas )aigtu nusikaltimu jau nuo u!puolimo )u#o "iskusija kas laikoma

pa;iu u!puolimu.

Kagrin"in' pl'imo su"'tis – 1H0 str. 1 ".

(jektas: pagrin"inis o)jektas $ra nuosa#$)' ta;iau skirtingai nuo #ag$st's papil"omu o)jektu $ra!mogaus s#eikata ar lais#'. ai kas sako ka" ir g$#$)'. ?$raujanti nuomon' ka" jei per pl'im5 !mogui atimama g$#$)' tai #eika k#aliBikuojama kaip pl'imo ir atitinkamo nusikaltimo g$#$)eisutaptis pl'imas g$#$)'s at'mimo neapima. O'l to ir manoma ka" g$#$)' papil"omu o)jektu

)ti negali. Kl'imas gali pasireikti ir grasinimais o grasinti galima ir grasinant nu!u"$ti. To"'lklausimas "iskutuotinas. alykas – s#etimas turtas. G#etimas turtas suprantamas kaip ir #ag$st'je.

Nala pa"aroma ne tik nuosa#$)ei )et nuken;ia ir !mogus.

(jektyvioji pus#: pl'imas )en"riausia prasme pasirekia s#etimo turto pagro)imu nau"ojant prie#art5. Kagro)imas suprantamas kaip ir #ag$st'je. aip ir #ag$st's at#eju su"'tis materiali. >usikaltimas laikomas )aigtu ne nuo prie#artos panau"ojimo o nuo turto pagro)imo momento. Tik prie#artos panau"ojimas gali )ti k#aliBikuojamas kaip pasik'sinimas. /tinuoju o)jekt$#iosios pus's po!$miu $ra prie#artos nau"ojimas gro)iant turt5 gro)imo pa"ar$mo )"as. Ara 3alternat$#s prie#artos nau"ojimo )"ai:

i turto pagro)imas nau"ojant BizinC smurt5. iuo at#eju Bizinis smurtas $ra ne tikslas o

priemon' siekiant pagro)ti s#etim5 turt5. Gmurtas nau"ojamas ka" )t( palau!iamas )simas ar esamas pasiprieinimas. Pali )ti pa"ar$ti C#airaus laipsnio s#eikatossutrik"$mai: pl'imas apima ne!$m( ir nesunk( o jei pa"ar$tas sunkus )us sutaptis.Wizinis smurtas pl'imo at#eju gali )ti panau"otas ne)tinai prie turto sa#inink5 )et ir

prie kit5 asmenC esm': smurtas nau"ojamas C#eikti pasiprieinim5. Kl'imu nau"ojantBizinC smurt5 )us laikomi ir tokie #eiksmai kai tiesiogin' !ala asmeniui neatsiran"a )etatsiran"a gr'sm' !alai p#z. )$la: istm' moterC i mainos ir pa#og'. Dr)a pastm' nuoup's kranto ir panog' "aiktus.

ii pagro)imas grasinant )tent tuoj pat panau"oti BizinC smurt5. T5 BizinC smurt5 grasinama panau"oti tuoj pat. Sei grasinama panau"oti ateit$je )us turto prie#arta#imasI

operat$#in' grup' – paskui mane. Prasinimas turi )ti realus. Prasinimai gali )tinukreipti ne tik prie turto sa#inink5 )et ir prie kit5 alia esantC asmenC. Prasinimas gali

M arolina K.



)ti ireiktas C#airiais #eiksmais. Kl'imas )us ir ta"a kai kaltininkas tiesiogiainegrasina )et #eiksmais su"aro )auginan;i5 situa@ij5 pl$t( pirkimas – par"a#imasnaktC.

iii pl'imas kitaip atimant galim$), prieintis. K#z. C alkoholC Cmaiomi mig"omieji.

Su(jektas: asmuo nuo 1% met( tik WD.

Su(jektin# pus#: t$;inis tik tiesiogin' t$;ia. Uot$#ai ir tikslai C#airs )et paprastai teigiama ka" )"ingas sa#anau"ikumas. a)ai s#ar)u nustat$ti ka"a pas kaltinink5 susiBorma#o ketinimas pagro)ti turt5: ar prie prie#artos panau"ojim5 ar jau panau"ojus. Kl'imas )us tik tai ta"a kaiketinimas pagro)ti turt5 susiBorma#o prie panau"ojant prie#art5 ar jos panau"ojimo metu. Seiguketinimas pagro)ti turt5 susiBormuoja po prie#artos panau"ojimo tai kaltininko #eika paprastaik#aliBikuojama kaip atitinkamo nusikaltimo s#eikatai ir #ag$st's sutaptis.

201% 0% 11

l#"imą kvalifikuojantys po&ymiai numat$ti / 1H0 str. 2-3 "al$se. Oalis panas C #ag$st'sk#aliBikuojan;ius po!$mius to"'l analizuojama ne)us: 2 ". Csi)ro#imas C patalp5 s#ar)u ka" tik

patalp5 nenumat$tos kitos #ietos kaip #ag$st's at#eju 3 ". itin k#aliBikuojant$s: "i"el's #ert'sturto pagro)imas "i"el's mokslin's istorin's ar kultrin's reikm's turin;i( #ert$)i( pagro)imas ir apipl'imas "al$#aujant organizuotoje grup'je. apie iuos !ir'ti 20 – 23 psl.

Gpe@iBiniai k#aliBikuojant$s po!$miai kuri( n'ra #ag$st's at#eju:

i 2 ". apipl'imas panau"ojant neaunam5jC ginkl5 peilC ar kit5 spe@ialiai !mogui su!aloti pritaik$t5 "aikt5. as $ra neaunamasis ginklas api)r'!ia < ginkl( ir au"men( kontrol's Cstat$mas. D)rama#i;ius mano ka" peilio Ctraukimas $ra perteklinisregulia#imas nes )et kas gali )ti pripa!inta peiliu. Nmogui su!aloti pritaik$tais "aiktaislaikomi "aiktai kuriuos kaltininkas paruoia ar pritaiko iam tikslui i anksto ar pl'imometu taip pat "aiktai kurie nors ne)u#o i anksto paruoti )et i anksto pasirinkti ir

paimti tais pa;iais tikslais Ara nema!ai )$l( kur tokiais "aiktais laikomi g$#nai gali )ti ir g$#ieji pa"arai.

ii 3 ". numat$tas itin k#aliBikuojantis po!$mis – apipl'imas panau"ojus aunam5jC ginkl5 ar sprogmenC. aunamojo ginklo s5#oka pateikta < ginkl( ir au"men( kontrol'sCstat$me sprogmens – < sprogmen( ap$#artos kontrol's Cstat$me. omentare

pa!$mima ka" toji aunamojo ginklo s5#oka negali )ti pa!o"!iui perkelta C / p#z.tame Cstat$me ginklu laikoma ir jo su"e"amoji "alis. 5 reikia panau"ojimasQ Teism(

praktikoje suBormuluota tais$kl' ka" min't( "aikt( panau"ojimu laikomas ne tik j( sa#$)i( tiesioginis panau"ojimas )et ir garsinimas turimais "aiktais per pl'im5. Seikaltininkas tik turi su sa#imi ginkl5 )et jo neparo"o ne"emonstruoja tai io po!$mione)us. Kro)lema $ra k#aliBikuojant #eik5 kai pl'im5 "aro grup' asmen( o ginkl5 turi#ienas. DT: jeigu "al$#auja grup' asmen( ir #ienas i j( ginkluotas o kiti apie tai !inotai panau"ojus ginkl5 pl'imo metu #isi asmen$s atsak$s pagal 3 ". Sei kiti "al$#aujant$sne!ino ka" #ienas asmuo turi ginkl5 o is jC panau"oja kiti asmen$s atsak$s u! pl'im5

panau"ojant aunam5jC ginkl5 jei tam neprietara#o ir toliau t,s' sa#o nusikalstamus#eiksmus. Oiskusija: kaltininkas per pl'im5 panau"oja aunamojo ginklo imita@ij5. Dr

M arolina K.



#eika k#aliBikuojama pagal 3 ".Q Dnks;iau )u#o k#aliBikuojama kaip ginklo panau"ojimas "a)ar imita@ijos panau"ojimas nelaikomas kaip pl'imas panau"ojantaunam5jC ginkl5. Teigiant$s ka" n'ra laikoma laikosi pozi@ijos ka" esmin, reikm, lemia #eikos pa#ojingumas o imita@ija pa"i"into pa#ojaus nekelia. Krieataraujant$s eina

per su)jekt$#(jC kriterij(: nau"ojant imita@ij5 #is tiek palau!iama nukent'jusiojo #alia.Oar #ienas klausimas: kaip k#aliBikuoti kai nau"ojamas netinkamas ginklas p#z.suga"intasQ Kraktika sako ka" k#aliBikuojan;io po!$mio ne)us. 7 jei tinkamas nau"oti

)et )e o#ini(Q Kraktikoje laikoma ka" po!$mio ne)us.

11.2.+. Turto prievartavimas ;BK 181 str.< 8reketas

?ienas i pa#ojingiausi( nusikaltim( nuosa#$)ei jo "i"esnC pa#ojingum5 lemia tai ka" "arant jC !ala pa"aroma paprastai ne tik nuosa#$)ei )et ir kitiems g'riams. omentare pa!ir'ti pla;iau4

(jektas: pagrin"inis tiesioginis o)jektas: nuosa#$)' ir kiti turtiniai interesai. Kapil"omas o)jektas:

kito !mogaus s#eikata. O'l g$#$)'s "iskusija kaip ir pl'imo at#eju. Dnalogikai laikomasi pozi@ijos ka" jei per turto prie#arta#im5 kitam asmeniui atimama g$#$)' tai kaltininko #eikak#aliBikuojama kaip turto prie#arta#imo ir atitinkamo nusikaltimo !mogaus g$#$)ei sutaptis.Gkirtingai nuo pl'imo turto prie#arta#imo papil"omu o)jektu #isa"a $ra lais#' nes turto

prie#arta#imo esm' jog nau"ojant prie#art5 $ra reikalaujama ka" !mogus atlikt( tam tikrus turtinio po)"!io #eiksmus ar nuo j( susilaik$t(. alykas: turtin' nau"a platesnis nei pl'imo ar #ag$st'sat#eju.

(jektyvioji pus#: o)jekt$#iai nusikaltimas pasireikia neteis'tu #ertimu suteikti turtin, nau"5 kaltininkui ar kitam asmeniui panau"ojant prie#art5.

Kagrin"in's su"'ties: 1H1 str. 1 ". o)jekt$#ioji pus' pasireikia "#ejopo po)"!io #eiksmais:

i ?ertimu nukent'jusCjC atlikti turtinio po)"!io #eiksmus ar nuo j( susilaik$tiI >ukent'jus$sis gali )ti #er;iamas: a per"uoti turt5 paprastai neatl$gintinai )et gali )ti ir atl$gintinai )et u! !enkliaima!esn, kain5I ) suteikti turtin, teis, p#z. teis, #al"$ti turt5I @ atleisti nuo turtin's pareigosp#z. nuo pareigos sumok'ti skol5I " atlikti kitokius turtinio po)"!io #eiksmus ar)a nuo j( susilaik$ti p#z. pasitraukti i #erslo ne"al$#auti auk@ione. ?ertimas pa"aromas tik #eikimu. Sis gali

)ti "aromas at#irai ar)a u!maskuotai. Dt#iras #ertimas apima !o"in, ra$tin, Bormas gestussmurto #eiksm( imita#im5 ir pan. Pali )ti nukreiptas tiek prie nukent'jusCjC tiek prie artim5

asmenC. V!maskuoto #ertimo Bormos ir )"ai C#airs: p#z. silai turto apsaug5 8o kas )t( jeisu"egt(Q... C#airi( sutar;i( su"ar$mo sil$mas. a" tokia #eika )t( laikoma turto prie#arta#imus#ar)u ka" tokiems #eiksmams kaltininkas neturi jokio teis'to pagrin"o.

ii Toks #ertimas $ra paremtas tam tikrais grasinimais. ?ertimas turi )ti pagrCstas atitinkamaisgrasinimais. /tent kaltininkas sa#o reikala#imo netenkimo at#eju grasina:

a Krie nukent'jusCjC ar kit5 asmenC panau"oti BizinC smurt5. Gkirtumas nuo pl'imo: BizinC smurt5 grasinama panau"oti ateit$jeI

) Pali )ti grasinama sunaikinti ar suga"inti turt5. iuo at#eju reikm's neturi "a)ar ar

ateit$jeI

M arolina K.



@ Kaskleisti kompromituojan;i5 ar kitoki5 inBorma@ij5 kurios atsklei"imas nukent'jusiajamnepagei"aujamas reikm's neturi ar inBorma@ija atitinka tikro#,I

" Kanau"ojant kitoki5 psi@hin, prie#art5 p#z. reikala#imas atleisti i "ar)o grasinantQ.

Kagal 1 ". su"'tis Bormali. >usikaltimas laikomas )aigtu nuo to momento kai kaltininkas pateikia

reikala#im5 paremt5 grasinimu. /aigtinumui reikm's neturi reikala#imas C#$k"$tas ar ne.

Sei kaltininkas grasinim5 C#$k"o tai tam tikrais at#ejais #eika k#aliBikuojama kaip turto prie#arta#imo ir atitinkamo nusikaltimo g$#$)ei s#eikatai nuosa#$)ei sutaptis.

Su(jektas: WD nuo 1% met( am!iaus. Su(jektyvoji pus#: t$;ia tiesiogin'. Kaprastai mot$#ai ir tikslai$ra sa#anau"iki )et ar tai )tinasis po!$mis – "iskutuotina. Turtin's nau"os galima siekti ne)tinaisau )et ir kitam asmeniui.

#aliBikuojant$s po!$miai – sa#arankikai.

G#ar)us turto prie#arta#imo atsk$rimas nuo kai kuri( kit( panai( nusikaltim(: sa#a#al"!ia#imo/ 29% str. pl'imo / 1H0 str.

Dtsk$rimas nuo sa#a#al"!ia#imo 29% str.: 29% str. esm': asmuo sa#a#alikai #$k"o sa#o ar kitoasmens gin;ijam5 teis,. <eikalaujama nesilaikant Cstat$m( nustat$tos t#arkos. Esant turto

prie#arta#imui nukent'jus$sis neteis'tai 4 #er;iamas atlikti turtinio po)"!io #eiksmus ar)a nuo j( susilaik$ti. <eikala#imas per"uoti turt5 ar suteikti kit5 turtin, nau"5 neturi jokio teisinio pagrin"o./tent juri"inio pagrin"o )u#imas ar ne)u#imas $ra lemiamas o)jekt$#us po!$mis "'l turto

prie#arta#imo atsk$rimo nuo sa#a#al"!ia#imo. Kraktikoje k$la "aug klausim( atri)ojant iuosnusikaltimus. Taip pat la)ai s#ar)us su)jekt$#usis atri)ojimo kriterijus: kaltininkui )"ingasCsitikinimas ka" jis nors ir neteis'tomis priemon'mis Cg$#en"ina jam ar kitam asmeniui

priklausan;i5 teis, sa#a#al"!ia#imas. Turto prie#artautojas su#okia sa#o turtinio reikala#imoneteis'tum5. irterijai apra$ti 2-%32L2009 – pa!ir'ti.

Dtsk$rimas nuo pl'imo 1H0 str. riterijai: i prie#arta#imo "al$kas $ra !$miai platesnis nei pl'imo kurio "al$kas s#etimas turtasI ii kal)ant apie pagrin"in, turto prie#arta#imo su"'tC esantturto prie#arta#imui BizinC smurt5 grasinama pa#artoti ateit$je o ne tuoj pat. Esant turto

prie#arta#imui skiriasi grasinimo turin$s. Gkirtingai nuo pl'imo turto prie#arta#imo at#eju gali )ti grasinama sunaikinti turt5 ar)a paskleisti kompromituojan;ias !iniasI iii pl'imo su"'tis

materiali turto prie#arta#imo Bormali.Oi"!iausia pro)lema kaip atri)oti turto prie#arta#im5 anau"ojant BizinC smurt5 1H1 str. 2 ". nuo

pl'imo. DT suBormula#o tam tikras tais$kles kurios i esm's nepa"e"a: i turto prie#arta#imoat#eju skirtingai nuo pl'imo paprastai reikalaujama per"uoti api)r'!t5 turt5 )e to nuro"omasreikala#imo mot$#as.

201% 0% 2&

11.2.. Suk:iavimas ;BK 182 str.<

M arolina K.



/T moksle C#ar"ijamas kaip intelektinis nusikaltimas nuosa#$)ei. Guk;ia#im5 nuo kit( >?nuosa#$)ei iskiria jo pa"ar$mo me@hanizmas. Gkirtingai nuo kit( >? nuosa#$)ei jo esm' tameka" "arant i5 >? turtin' nau"a $ra gaunama panau"ojant apgaul,.

(jektas: nuosa#$)'s sant$kiai pa!ei"!iama nuosa#$)'. alykas: 1 s#etimas turtasI 2 turtin's

teis's: kaltininko ar kito asmens nau"ai neteis'tai Cg$ta "aiktin' ar prie#olin' teis' ar)a teis'atsiran"anti i intelektin's #eiklos rezultat( p#z. teis' C nuosa#$), suklastojant pa#el"'jimo"okumentusI 3 turtin' nau"a kuri atsiran"a panaikinus ar)a i#engus turtin's prie#ol's.

Kraktikoje pro)lemos: suk;ia#imas kaip nusikaltimas ir netinkamas sutartini( sant$ki( #$k"$mas.Oi"!iausia "iskusija: kai paskolinami pinigai pareikalaujama "i"esni( palkan(. Traukiama /Dskolintojas "'l per "i"eli( palkan( reikala#im( IO ZtB

(jektyvioji pus#: o)jekt$#iai pasireikia tam tikr( alternat$#i( #eik( pa"ar$mu:

i G#etimo turto CgijimuIii Turtin's teis's CgijimuIiii Turtin's prie#ol's i#engimuIi# Turtin's prie#ol's panaikinimu.

/tinuoju suk;ia#imo po!$miu skirtingai nuo kit( >? $ra i( #eik( pa"ar$mo )"as. Uin'tos#eikos pa"aromos panau"ojant apgaul,.

F G#etimo turto Cgijimas tai kilnojamojo ar nekilnojamojo "aikto taip pat pinig( ar #ert$)ini( popieri( Cgijimas. =ia nek$la "iskusij(: "al$ku gali )ti ir nekilnojamieji "aiktai skirtingai nei#ag$st's at#eju.

FF Turtin's teis's Cgijimas tai teis's #al"$ti nau"otis ar "isponuoti tokiu turtu Cgijimas taip pat prie#olin's teis's ar teis's atsiran"an;ios i intelektin's #eiklos rezultat( Cgijimas panau"ojantapgaul,.

FFF Turtin's prie#ol's panaikinimas tai nukent'jusiojo turtin's teis's atitinkan;ios kaltininko ar 3iojoasmens turtin, prie#ol, netekimas remiantis Bikt$#iu juri"iniu Baktu. )$la: paskolino pinigus pa'm'skolos ratelC. Gkolininkas suklastojo pa#e"imo "okumentus skolintojas skolos lapelC supl''.Kraktikoje "a!niausia pasireikia tuo ka" SD klastoja tam tikrus "okumentus ka" nereik't( mok'tiatitinkam( mokes;i( p#z. K?U pelno.

F? Turtin's prie#ol's panaikinimas i#engimasQ tai kaltininko pareigos kilusios i san"orio ar kituteis'tu pagrin"u ne#$k"$mas ar "alinis #$k"$mas panau"ojant apgaul,. Dnks;iau )u#osuk;ia#imas kai skolinasi jau tur'"amas tiksl5 negr5!inti. ?'liau iaikinta kitaip )$la "'lskolinimosi ir )uto kn$gut's 8pametimo ir pakeitimo. a)ai s#ar)u nustat$ti #ien5 aspekt5 kurisskiria suk;ia#im5 i#engiant turtin's prie#ol's nuo @i#ilinio "elikto. a" kaltininko #eik5

pripa!intume suk;ia#imu reikia nustat$ti jog kaltininkas p#z. skolininkas s5moningai su"ar'situa@ij5 ka" nukent'jus$sis negal't( @i#ilin'mis teisin'mis priemon'mis atkurti sa#o pa!eistosteis's ar)a toks pa!eist( teisi( g$nimo )"as )t( esmingai apsunkintas. K#z. asmuo sl'p'si nuokre"itoriaus #eng"amas prie#ol's sa#o turt5 perlei"o kitiems asmenims taip pat jei siek"amasi#engti prie#ol's t$;ia tapo nemokiu.

M arolina K.



Guk;ia#imas pa"aromas ir #eikimu ir ne#eikimu D)rama#i;iaus nuomone paprastai #eikimu.Teigiama ka" su"'tis materiali suk;ia#imas #isa" susij,s su turtin's !alos pa"ar$mu.

Guk;ia#imo )tinasis po!$mis $ra apgaul's panau"ojimas. /tent kaltininkas suklai"inanukent'jusCjC "'l tam tikr( Bakt( aplink$)i( egzista#imo. Seigu apgaul' panau"ojama ne turto

u!#al"$mui )et siekiant patekti prie turto tai )us ne suk;ia#imas o #ag$st'. Dpgaul' gali )ti la)aiC#airi: akt$#iais #eiksmais pas$#i. ai $ra akt$#i ji reikiasi tam tikru asmens suklai"inimu

pateikiant suklastotus "okumentus praneant neteisingus "uomenis pakei;iant "aikt( sa#$)es ir pan.Pali )ti ir pas$#i: nut$lint esmines asmens apsispren"imui "'l turto turtin's teis's perlei"imoaplink$)es turint teisin, pareig5 apie jas praneti p#z. >T par"a#'jas nut$li Bakt5 ka" turtasCkeistas aretuotas. Dpgaul' gali pasireikti C#airiomis Bormomis – !o"!iu ratu konkliu"entiniais#eiksmais p#z. i r)in's paimant neteisingai pa"uotus s#etimus kailinius. Dpgaul' panau"ojamaturint tiksl5 suklai"inti sa#inink5 ar kit5 asmenC kurio !inioje $ra turtas Cskaitant )ank5 ar)aasmenC turintC teis, priimti teisin, reikm, turin;ius spren"imus p#z. teism5 antstolC notar5 o

pastarieji "'l sukl$"imo pat$s perlei"!ia turt5 ar priima spren"imus "'l turt. prie#ol's panaikinimo.

Esminis kriterijus skiriantis suk;ia#im5 nuo XD $ra tai ka" nau"ojama apgaul' turi )ti esmin't.$. suklai"inimas turi tur'ti lemiam5 Ctak5 asmens apsispren"imui "'l turto perlei"imo kitamasmeniui. Kateikimas "uomen( kurie negali suklai"inti #i"utini( ga)um( nukent'jusiojo nesu"aroapgaul's suk;ia#imo prasme.

Su(jektas: WD ar)a SD WD nuo 1% met( am!iaus. Su(jektyvioji pus#: t$;ia tik tiesiogin'. Oiskusija:D)rama#i;ius silo ka" )tinasis po!$mis $ra tikslas – siekimas turtin's nau"os sa#anau"ikumas.Oarant C nusikaltim5 kaltininkas siekia turtin's nau"os ar)a sau ar)a kitam asmeniui.

#aliBikuojant$s po!$miai – KDTFEUG.

Guk;ia#imas gali pasireikti ir s#etimo turto Cgijimu panau"ojant suklastotus "okumentus. Ara tokiak#aliBika#imo tais$kl': jei kaltininkas suk;ia#imo at#eju suklastotus "okumentus tik panau"oja o ne

pats pagamina tai jo #eika k#aliBikuojama tik kaip suk;ia#imas. Ta;iau jeigu jis pats pagaminasuklastot5 "okument5 ir jC panau"oja tai jo #eika k#aliBikuojama pagal / 300 str. "okumentosuklastojimas ar "ispona#imas suklastotu "okumentu + / 1H2 str. sutaptis.

201% 0& 09

11.2.4. Turto pasisavinimas ;BK 183 str.<

Fki naujo / "'l turto pasisa#inimo ir i#aist$mo )u#o 2 pozi@ijos:

i Turto i#aist$mas $ra turto pasisa#inimo pa"arin$s jis negali )ti laikomas sa#arankikunusikaltimu – neCmanoma turto i#aist$ti jo nepasisa#inusI

ii aim'jusi pozi@ija: turto pasisa#inimas ir i#aist$mas $ra 2 sa#arankiki nusikaltimai ir galimos tokios situa@ijos kai turtas i#aistomas jo nepasisa#inusI

Egzaminui pasi!ir'ti Genato nutarim5 "'l turto pasisa#inimo ir i#aist$mo nr.H 199H m. gruo"!io22 "ienos.

M arolina K.



(jektas: nuosa#$)'s sant$kiai !ala pa"aroma nuosa#$)ei. alykas: spe@iBinis. Tiek pasisa#inimo"al$ko tiek su)jekto po!$miai lei"!ia C nusikaltim5 atskirti nuo kit( panai( nusikaltim(. Oal$ku$ra ne )et koks s#etimas turtas ar turtin' teis' o tik kaltininkui patik'tas ar jo !inioje )u#,s turtas ar turtin' teis'. Katik'tas turtas: tai u!imam( pareig( spe@iali( pa#e"im( )ei sutar;i( pagrin"u

teis'tame kaltininko #al"$me esantis s#etimas turtas kurio at!#ilgiu kaltininkas turi teisikaiapi)r'!tus Cgaliojimus. Turtas gali )ti patik'tas ir ilgesniam laikui ir tam tikr( u!"uo;i( atlikimui.Palimos situa@ijos: kai kaltininkas "'l sa#o pareig( gali prieiti prie turto )et jis jam n'ra patik'tas.Tokiu at#eju kai paimama pasinau"ojant tarn$)ine pa"'timi pasisa#inimo ne)us. Palimos ir situa@ijos kai turtas paimamas laikinai pasinau"oti. Frgi pasisa#inimo ne)us. Oal$ku gali )tikaltininko !inioje )u#,s turtas ar turtin' teis'. Tai $ra toks turtas kai kaltininkas "'l sa#o u!imam(

pareig( turi teis, pa#al"iniams kuriems patik'tas turtas "uoti nuro"$mus "'l io turto panau"ojimop#z. Cmon's #a"o#as "uo"a nuro"$mus )uhalterei.

(jektyvioji pus#: analizuojant reikia pa!ir'ti plenarin's sesijos nutartC 2-K-HL2012 gegu!'s H ".

nutartis + reikminga 2--H%L2012 api)en"rinta praktika. /en"riausia prasme pasireikia neteis'tuneatl$gintiniu kaltininkui s#etimo )et jam patik'to ar )u#usio jo !inioje turto ar turtin's teis's

pa#ertimu sa#o turtu ar turtine teise. >eteis'tumas $ra tame ka" t5 #eik5 kaltininkas "aro pa!eis"amas turto patik'jimo ar per"a#imo jo !iniai s5l$gas. >eatl$gintinumas reikia ka" pasisa#inama nealt$ginant #ert's ar)a atl$ginant aikiai neteis'tai.

Esm': i teis'to #al"$mo turtas pereina C neteis't5 #al"$m5. Dsmuo su patik'tu ar jo !inioje esan;iuturtu pra"e"a elgtis kaip su nuosa#u neteis'tai.

Turtin#s teis#s pasisavinimas tai tokie at#ejai kai kaltininkas pasisa#ina teis, kuri suteikia jam

galim$), gauti s#etim5 turt5 ar)a juo nau"otis kaip sa#u. Turtin's teis's pasisa#inimas )us ir ta"akai kaltininkas pasisa#ina teis, C turt5 kuris )us sukurtas ateit$je.

omentare sakoma ka" gali )ti pa"ar$ta ir #eikimu ir ne#eikimu t.$. turto negr5!inimu.D)rama#i;ius mano ka" pasisa#inimas reikia akt$#ius #eiksmus t.$. su turtu pra"e"ama elgtis kaipsu nuosa#u. >egr5!inimas gali tik pat#irtinti pasisa#inimo Bakt5. Teism( praktikoje $ra )$l(: patik'toturto sa#ininkui negr5!inimas "ar sa#aime nereikia turto pasisa#inimo kaip nusikaltimo pa"ar$mo.2-H31L2006. Oar)uotojui )u#o "uoti pinigai ka" per#est( pinigus )al"( gaminimo Cmonei"ar)uotojas traukiamas /D u! turto pasisa#inim5 nes neper#e"' a"#okatas liep' prisipa!inti nors

per#e"' IO iteisino. Egzaminui !inoti a)i nuomones.

il"a#o "iskusijos: VD/ ak@ininkas turi 100 pro@. ak@ij( – ar turtas tokiu at#eju jam s#etimasQTDFK4 D/ turtas ak@ij( tur'tojams ir net #ieninteliam ak@ininkui $ra s#etimas. Dk@ij( tur'tojai Cg$jateis, C turt5 tik D/ lik#i"a#us ir atsiskai;ius su kre"itoriais.

#l nusikaltimo (ai,tinumo. Turto pasisa#inimas laikomas )aigtu kai kaltininkas Cg$ja reali5 galim$), turt5 #al"$ti juo nau"otis ar "isponuoti sa#o nuo!ira. Turtin's teis's pasisa#inimo

)aigtinumas sietinas su atitinkamo SW Ct#irtinimo momentu kai kaltininkas juri"ikai tampa turtin'steis's tur'toju nepriklausomai nuo to ar jis j5 Cg$#en"ino.

M arolina K.



/tinuoju io nusikaltimo po!$miu $ra !ala plenarin's sesijos iaikinimas. Palimos tokiossitua@ijos ka" asmuo nau"oja t5 turt5 neteis'tai )et !alos Cmonei nepa"aro tuomet ne)usk#aliBikuojama kaip is nusikaltimas.

Su(jektyvioji pus#: t$;inis pa"aromas tik tiesiogine t$;ia. altininkas siekia s#etim5 turt5 pa#ersti

sa#o turtu ar turtine teise siek"amas nau"os turto sa#ininko s5skaita.

Fki 2010 m. teism( praktikoje )u#o #a"o#aujamasi nuostata ka" spren"!iant "'l asmensatsakom$)'s u! turto pasisa#inim5 k#aliBika#imui reikm's neturi kokC suman$m5 tur'jo )en"ro#'s#a"o#as neteis'tai "isponuo"amas ar paim"amas jam patik't5 jo !inioje )u#usC turt5. Ko 2010 met(

praktika pasikeit': "a)ar DT iaikino ka" iuo at#eju reikia nustat$ti asmens ketinimo suman$moturinC. Seigu #a"o#as tuos pinigus ketino panau"oti )en"ro#'s reikm'ms o ne asmeniniams

poreikiams tai jo #eika paprastai kaip pasisa#inimas nek#aliBikuojama.

Su(jektas: spe@iBinis. Gu)jektu gali )ti ir WD ir SD. WD pakaltinamas ar)a ri)otai pakaltinamas 16

met( sulauk,s asmuo. /e )en"r(j( su)jekto po!$mi( turi ir spe@iBinius t.$. io nusikaltimo su)jektugali )ti tik tas asmuo kuriam s#etimas turtas )u#o patik'tas ar )u#o jo !inioje. Tik toks WD kuristuri Cgaliojimus io turto at!#ilgiu ta;iau tas turtas jam #is tiek $ra s#etimas. Jgaliojimai gali atsirastisutartiniu pagrin"u "'l pareig(.

#aliBikuojant$s po!$miai ir pasisa#inimas kaip /> – patiems.

11.2.7. Turto i""vaistymas ;BK 18+ str.<

#aliBikuojant$s po!$miai ir i#aist$mas kaip /> – patiems.

(jektas: o)jektas kaip ir turto pasisa#inimo at#eju: nuosa#$)'. alykas: analogikas turto pasisa#inimui.

(jektyvioji pus#: )en"riausia prasme io nusikaltimo o)jekt$#i5j5 pus, api)"ina #eika pa"ariniaiir prie!astinis r$$s. ?eika tai turto ar turtin's teis's i#aist$mas 2 alternat$#ios #eikos. Turtoi""vaistymas tai neteis'tas kaltininkui patik'to ar )u#usio jo !inioje turto perlei"imas 3iesiemsasmenims. Pali )ti tiek atl$gintinai tiek neatl$gintinai. Teism( praktika aikina neteis'tum5:

pa!ei"!iant teis's akt( reikala#imus sutartinius Csipareigojimus ir pan. Oiskutuotinas klausimas: ar gali )ti #eika pa"aroma ne#eikimuQ ai kas sako ka" gali. Uokslinink( nuomone kai neatliekamatam tikr( turtinio po)"!io #eiksm( ir nukent'jus$sis patiria turtin's !alos – p#z. #a"o#as Cgalioja"irektori( par"uoti turt5. ?a"o#as iki turto par"a#imo su!ino ka" san"oris !alingas ta;iau joneatsisako. D)rama#i;ius mano ka" net ir iuo at#eju #is tiek laik$tina #eikimu. Esant i#aist$mui

paprastai iuo at#eju kaltininkas "uo"a pa#al"iems asmenims nuro"$mus "'l jo !inioje esan;io turto perlei"imo.

Turtin#s teis#s i""vaistymas – tai patik'tos ar )u#usios kaltininko !inioje turtin's teis's neteis'tas perlei"imas 3iesiems asmenims. Kaprastai turtin's teis's i#aist$mas $ra susij,s su "okumentini( turtin's teis's tur'tojo pasikeitimu.

>usikaltimo su"'tis materiali. >usikaltimas laikomas )aigtu nuo to momento kai turtas ar turtin'teis' neteis'tai perlei"!iami 3iajam asmeniui. Nala $ra )tinasis io nusikaltimo po!$mis.

M arolina K.



Turto i#aist$m5 reikia atskirti nuo pasisa#inimo. ?ienintelis kriterijus: esant turto i#aist$muis#etimas turtas n'ra u!#al"omas net trumpam laikui Sei liepi )uhalterei tiesiog per#esti kam nors

pinigus – i#aistai o jei liepi atneti lagamine ir per"uo"i pats – pasisa#ini.

Su(jektas: toks pats kaip ir pasisa#inimo at#eju. Su(jektyvioji pus#: gali )ti pa"aromas ir

neatsargiai – D)rama#i;ius su tuo nesutinka. >eatsargaus p#z. )t( "uo"ant pa#e"im5 per#esti pinigus neCsitikinus ar "ar)ai )u#o atlikti. D)rama#i;ius a)ejoja "'l neatsargumo. 2-191L2012 )alan"!io 1 ". "'l krautu#o pastat$to nesaugomoj aiktel'j. Turto i#aist$mas "'l neatsargumo.

Egzamine ne)us: 1H6 str. turtin's !alos pa"ar$mas apgaule – D)rama#i;iaus nuomone reik't( paalinti i / nes kolizija su suk;ia#imu. 1HH str. turto sunaikinimas ar suga"inimas "'lneatsargumo 1H9 str. nusikalstamu )"u gauto turto Cgijimas ar)a realiza#imas.

201% 0& 16

11.2.8. Radinio pasisavinimas ;BK 18 str.<Oiskutuojama "'l ra"inio pasisa#inimo reikalingumo. Ara nuomoni( ka" ra"inio pasisa#inimas n'ratokia #eika kuri pagal sa#o pa#ojingum5 gal't( )ti pripa!Cstama nusikalstama. D)rama#i;iusnela)ai sutinka nes su"'t$je C#ar"ijami tam tikri po!$miai lei"!iant$s #eik5 atskirti nuo @i#ilinio"elikto.

(jektas: nuosa#$)'. alykas: spe@iBinis lei"!iantis atskirti C nusikaltim5 nuo kit( >? nuosa#$)ei:

1 io nusikaltimo "al$ku $ra lo)is. o)is pagal X %.6& str. 1 ". tai !em'je u!kasti ar kitaip pasl'pti pinigai ar #ertingi "aiktai kuri( sa#ininkas negali )ti nustat$tas "a!niausiai "'l to

ka" pra'jo "aug laiko nuo j( u!kasimo. Kagal X jeigu lo)is ran"amas nuosa#oje !em'je ar kitame asmeniui nuosa#$)'s teise priklausan;iame "aikte tas lo)is tampa ra"usiojonuosa#$)e. /u#o "iskusija: kaip #ertinti jei lo)is turi istorin, kultrin, reikm,Q Kagal X nenumat$ta pareiga praneti tik )en"ras prin@ipas ka" tai ra"usiojo nuosa#$)'. lausimas:ar )et kurios #ert's lo)is $ra io nusikaltimo "al$kuQ Gistemikai aikinant i5 nuostat5 aikintina ka" io nusikaltimo "al$ku $ra tik toks lo)is kuris turi "i"el, #ert, #irija 2&0UP sum5 ar)a jis $ra "i"el's mokslin's istorin's ar kultrin's reikm's.

2 <astos #ert$)'s kurios $ra "i"el's mokslin's istorin's ar kultrin's reikm's po!$misatsira"o 200 m..

3 Oi"el's #ert's ra"in$s. <a"iniu laikomas pamestas "aiktas kurio sa#ininkas $ra ne!inomas.<a"iniu nepripa!Cstamas toks turtas jei to turto sa#ininkas tam asmeniui $ra !inomas ar)a itam tikr( "aikto sa#$)i( leng#ai i"entiBikuojamas. Sei toks "aiktas pasisa#inamas )us nera"inio pasisa#inimas o #ag$st'. Oiskusija: kaip k#aliBikuoti kai gat#'je ran"ama pinigin'Q2 pozi@ijos: ra"in$s ar)a #ag$st'. Kraktikoj laikomasi pozi@ijos: jei leng#ai galimai"entiBikuot pasisa#inimo ne)us.

% altininkui atsitiktinai patek,s "i"el's #ert's turtas. Tai toks s#etimas turtas kuris )ekaltininko #alios pasireikimo tampa jo #al"omas. K#z. gali )ti per#esti pinigai C ne t5 s5skait5. aip atskirti nuo suk;ia#imoQ iuo at#eju tampa kaltininko #al"omas )e jo #alios

pasireikimo. Ta;iau jeigu kaltininkas prie gau"amas tokC turt5 ar jo ga#imo metu su#okia

ka" turtas jam nepriklauso ir #is tiek pasisa#ina tai jo #eika jau k#aliBikuojama kaipsuk;ia#imas.

M arolina K.



(jektyvioji pus#: pa"aromas min'to turto pasisa#inimu. Kasisa#inimas tai neteis'tas ir neatl$gintinis min'to turto pa'mimas ir jo nau"ojimas #al"$mas pasisa#inimo samprata – pagal1H3 str.. >usikaltimas laikomas )aigtu kai kaltininkas pra"e"a elgtis kaip su nuosa#u. >usikaltimosu"'tis materiali susijusi su !alos pa"ar$mu #alst$)ei kitam WDLSD.

Su(jektas: tik WD nuo 16 met( am!iaus. Su(jektyvioji pus#: t$;inis tik tiesiogin' t$;ia. Uot$#aitikslai C#airs "a!niausiai sa#anau"ikumas. Seigu tas turtas kuris pasisa#inamas n'ra "i"el's #ert'sar istorin's kultrin's reikm's tai kaltininko #eika pripa!Cstama @i#iliniu "eliktu.

11.2.9. Turto sunaikinimas ar su,adinimas ;BK 187 str.<

Katiems skait$ti komentare. Dtkreipti "'mesC C kelis aspektus:

• Pali )ti pa"aromas ir #eikimu ir ne#eikimu p#z. asmuo turi pareig5 rpintis turtu )et

ne#$k"o sa#o pareig(I•

Uateriali nusikaltimo su"'tis )tinuoju po!$miu $ra pa"ariniaiI• O'l su)jekto: u! k#aliBikuot5 turto sunaikinim5 ar suga"inim5 1H str. 2 ". atsakom$)'

atsiran"a nuo 1% met( u! paprast5 – nuo 16 met(I• #aliBikuojant$s po!$miai – patiems.

Gitua@ija: poli@ininkai )an"o susta)"$ti pa!ei"'j5 u!)lokuoja jam keli5 poli@ijos maina. 8Erelis"au!ias C poli@ijos main5 suga"ina s#etim5 turt5. lausimas: ar jo #eikai gali )ti taikomask#aliBikuojantis po!$mis 8#isuotinai pa#ojingu )"uQ /$loje pirmosios "#i instan@ijos pripa!ino

po!$mio )u#im5 DT pasak' ka" po!$mio ne)u#o – #ieta ri)ota !moni( ne)u#o gr'sm's ne)u#o.D)rama#i;ius k#estionuoja. 2-3&2L2013 rugs'jo 2% ".

11.2.1>. !usikalstamu ('du ,auto turto /,ijimas ar(a reali-avimas ;BK 189 str.<

(jektas: nuosa#$)'. Dnks;iau galiojusiame / )u#o priskirtas prie nusikaltim( #isuomen'ssaugumui. alykas: )et kuris nusikalstamu )"u gautas turtas: tiek esantis @i#ilin'je ap$#artoje tiek tas kurio ap$#arta ri)ota. Dnks;iau galiojusioje / re"ak@ijoje )u#o numat$ta atsakom$)' u! turtogauto pa"arius atitinkamas nusikaltim( ris Cgijim5 ir realiza#im5. Kro)lema nes tuomet reik'joCro"$ti ka" kaltininkas !ino ka" turtas $ra i )tent #ag$t's pl'imo ir pan.

/ $ra normos numatan;ios atsakom$), u! tam tikr( "aikt( kuri( @i#ilin' ap$#arta ri)ota

neteis't5 Cgijim5 p#z 2&3 str. aunamojo ginklo 2&9 str. narkotini( me"!iag( ir pan. koks sant$kissu itom #eikomQ

Oal$ku $ra tiek turtas gautas pa"arius nusikaltim5 tiek ir turtas gautas pa"arius />. G#ar)iausiaka" ga#imo )"as )t( nusikalstamas. Kraktikoje pripa!Cstama ka" #eika netur't( )tik#aliBikuojama pagal / 1H9 str. tais at#ejais kai Cg$jamas nusikalstamu )"u pagamintas "aiktasp#z. namin's "egtin's pirkimas.

?ag$st's at#eju jei #ienas i )en"rinink( grup's realizuoja ar nau"oja gaut5 turt5 tai io nusikaltimone)us: #ag$st' apima it5 nusikaltim5. >'ra s#ar)u k5 kaltininkas su tuo turtu "aro sutapties ne)us.

(jektyvioji pus#: /D )en"riausia prasme atsiran"a tik u! i anksto nepa!a"'t5 nusikalstamu )"ugauto turto Cgijim5 nau"ojim5 realiza#im5. Seigu kaltininkas )u#o pa!a"'j,s turt5 Cg$ti realizuoti ar

M arolina K.



jC nau"oti iki >? pa"ar$mo tai jis )us pripa!Cstamas nusikaltimo )en"rininku. /en"rininka#imas )us ir ta"a kai asmuo sa#o elgesiu "a#' pagrin"o kaltininkui tik'tis jo paramos Cg$jant realizuojantnusikalstamu )"u Cg$t5 turt5 p#z. anks;iau ne kart5 supirkin'jo. D)rama#i;ius "'l ito nesutinkamano ka" kiek#ienas at#ejis $ra in"i#i"ualus jei anks;iau supirkin'jo nereikia ka" taip )us ir

"a)ar.7)jekt$#i5j5 pus, api)"ina alternat$#s #eiksmai: Cgijimas nau"ojimas realiza#imas7UE>TD<E.

Su(jektas: WD nuo 16 met( am!iaus ir SD. Su(jektyvioji pus#: t$;ia tiesiogin' t.$. kaltininkas turisu#okti ka" jo gautas nau"ojamas ar realizuojamas turtas $ra Cg$tas nusikalstamu )"u. Ta;iau jisnepri#alo !inoti #is( >? pa"ar$mo aplink$)i(. V!tenka )en"ro kaltininko su#okimo apie kitoasmens pa"ar$tos >? po)"C ir nusikalstam5 turto ga#imo )"5.

C nusikaltim5 reikia atskirti nuo nusikaltimo sl'pimo / 23 str.. Dtskiriama pagal tiksl5:

nagrin'jamu at#eju tikslas $ra Cg$ti gauti tam tikr5 nau"5 sl'pimo at#eju tikslas $ra nusl'pti tamtikr5 #eik5.

#aliBikuojant$s po!$miai: KDTAG.

11.2.11. !eteis#tas praturt#jimas ;BK 189C str.<

Gu"'tis kelia nema!ai pro)lem( nors normos tikslas D)rama#i;iaus nuomone $ra geras. / R?FFFsk$rius iuo straipsniu )u#o papil"$tas 2010 met( gruo"!io 2 "ien5 Cstat$mu kuris Csigaliojogruo"!io 11 "ien5. ?eikos kriminaliza#imo tikslas )u#o atsakom$)'s u! korup@inius ir kitus

nusikaltimus grie!tinimas siekis ko#5 su korup@ija ir kitais nusikaltimais pa"ar$ti "ar eBekt$#esn,.Tokia atsakom$)' traktuojama kaip #iena i teisini( priemoni( kuriomis siekiama suma!intikorup@ini( turtini( Binansini( ir kit( sa#anau"ik( nusikaltim( ekonominC nau"ingum5 ir

patrauklum5. ia norma siekiama su"ar$ti pagrin"5 patraukti /D asmenis kurie $ra sukaup, ir "isponuoja nepropor@ingu j( gautoms pajamoms turtu. Gitua@ija tokia ka" Cro"$ti nusikalstam5 kilm, neCmanoma )et asmen$s irgi neCro"o ka" turtas gautas teis'tai.

al)ant apie /D u! toki5 #eik5 nustat$m5 )u#o remtasi ST kon#en@ija prie korup@ij5 kuri )u#o priimta 200& m. spalio 31 ". Kagal kon#en@ij5 )u#o nustat$ta ka" kiek#iena kon#en@ijos alislaik$"amosi sa#o konstitu@ijos ir pagrin"ini( teisin's sistemos prin@ip( s#arsto galim$), priimti

reikiamus teis's aktus ka" )au"!iamuoju nusikaltimu )t( laikomas: t$;inis neteis'tas praturt'jimast.$. !$mus #alst$)'s pareigno turto pa"i"'jimas kurio jis negali pagrCsti sa#o teis'tomis pajamomis.

/en"ro po)"!io "iskutuotini klausimai: i ar i ties( u! neteis't5 praturt'jim5 reik'jo numat$ti /DQPal )t( u!tek, a"ministra@in's atsakom$)'sQ p#z. mokes;i( a"ministra#imo Cstat$meI ii gal /Dreik'jo numat$ti tik #alst$)'s tarnautojamsQ iii Geime Teis's "epartamentas )u#o ik'l,s klausim5 "'l numat$to regulia#imo atitikties onstitu@ijai 2 aspektais: a teisinio aikumoI ) teis's"epartamento nuomone nustat$tas reglamenta#imas reikia nekaltumo prezump@ijos pa!ei"im5 nesCtariamajam u!metama pareiga Cro"$ti ka" jis turt5 Cgijo teis'tu )"u.

Gu"'ties analiz'

M arolina K.



a" atsirast( /D pagal 1H9] str. 1 "alC reikalinga atitinkam( s5l$g( #isuma:

i asmuo nuosa#$)'s teise turi ar tur'jo tam tikros #ert's turt5Iii turto #ert' "i"esn' nei &00 UP "i"esn' nei 6& tkst. TIiii asmuo C turt5 turi !ino"amas ar)a tur'"amas ar gal'"amas !inoti ka" tas turtas negal'jo

)ti Cg$tas teis'tomis pajamomisIi# iame straipsn$je numat$tus po!$mius atitinkantis turtas turimas po 2010 m. gruo"!io 11

".

(jektas: pagrin"inis o)jektas $ra nuosa#$)'. /et kam "aroma !ala niekas ne!ino... >e!inausako.... alykas: it5 tai jau !inau it5 tai jums iaikinsiu turimas ar tur'tas turtas kuriskaltininkui priklauso nuosa#$)'s teise. Turtas turi tur'ti tam tikrus po!$mius: #ert' "i"esn' nei &00UP s#ar)iausias po!$mis: tai toks turtas kuris negali )ti Cg$tas teis'tomis pajamomis. DTiaikino asmuo negali nuro"$ti teis't( tokio turto ga#imo altini(. iuo at#eju spren"!iant apietokio turto kilm, ne)tina remtis #ien tik Cro"$tais Baktais apie neteis't5 turto kilm,. iuo at#eju tai

reikia ka" Binansiniai altiniai turtui Cg$ti tiksliai nenustat$ti ta;iau patikrinus #isus galimusteis'tus io turto ga#imo )"us aikiai mat$ti jog turtas negal'jo )ti Cg$tas n' #ienu i j(. ?ertinantkaltinamojo galim$)es Cg$ti turt5 teis'tomis pajamomis atsi!#elgtina ne tik C jo paties )et ir C joeimos nari( pajamas turtin, pa"'tC ir galim$), sukaupti turim5 turt5 per #is5 "ar)in, #eikl5.Ka!ir'ti nutartC 2-K-93L201% )alan"!io 11 ". + nutartis 2-%HL201%.

(jektyvioji pus#: pasirekia min'to turto tur'jimu. lausimas: o jei turt5 tur'jau "ar iki Cstat$moCsigaliojimoQ ?ienareikmikai iaikinta: )au"!iamoji atsakom$)' atsiran"a nuo turto Cgijimomomento s#ar)iausia tai ka" is turtas )t( turimas nuo 2010 m. gruo"!io 11 ". Seigu turimasturtas kuris )u#o Cg$tas iki 2010 m. gruo"!io 11 ". tai /D atsirasti reikia i esm's nusikalstam5 tokio turto kilm, ne neteis'tum5. Seigu turimas turtas Cg$tas po 2010 gruo"!io 11 ". reikia nustat$tineteis'tum5.

Su(jektas: WD nuo 16 met( am!iaus SD. Su(jektyvioji pus#: at#iras klausimas kokia kalt's Borma pa"aromas nusikaltimas plenarin' sesija nepasisak' iuo klausimu. a"angi plenarin' nepasisak'tai D)rama#i;ius nor't( pasisak$ti. Kagal prasm, ir esm, – gali )ti pa"aromas tik t$;ia. Ta;iau

jeigu !irime pagal "ispozi@ijos Ct#irtintus po!$mius is nusikaltimas gali )ti pa"aromas ir t$;ia ir neatsargiai 8tur'jo ir gal'jo – klasikin' neatsargumo Bormuluot'. >eatsargumas galimas tik materialiosiose su"'t$se. Egzaminui !inoti a)i pozi@ijas.

201% 0& 23

))II #USI%ALSTAMOS $EI%OS E%O#OMI%AI I" $E"SLO T$A"%AI ()))IS%*"IUS!

Egzamine: )en"ro klausimo apie #eik( samprat5 ne)us. D)rama#i;ius mano ka" nusikaltimai tur't( #a"intis tik #erslo t#arkai nes ekonomika ir $ra #erslo "alis.

12.1. Kontra(anda ;199 str.<

M arolina K.



?ienas pa#ojingiausi( ir la)iausiai paplitusi( nusikaltim(. Egzaminui: pa!ir'ti Genato 2003 m.gruo"!io 29 ". nutarim5 nr. %3. Gtraipsnio aktualum5 ro"o tai ka" DT Genatas "'l kontra)an"os

po!$mi( )u#o pri'm,s 3 nutarimus.

Gamprata. ontra)an"a tai neteis'tas preki( ar kit( pri#alom( pateikti muitinei "aikt( ga)enimas per

< sien5. >eteis'tumas tai $ra kai tokie "aiktai ga)enami ar)a apeinant muitines ar)a per muitin's postus )et tuos "aiktus nuslepiant nuo muitinio tikrinimo.

Gu"'tis. Dnalizuosim 1 "alC pagrin"in, su"'tC. 2 "alies egzamine ne)us )et pa!ir'kim :O )tinai.

Kagrin"in's su"'ties po!$miai

(jektas: pagrin"inis tiesioginis o)jektas $ra preki( ar kit( pri#alom( pateikti muitinei "aikt( ga)enimo per < sien5 t#arka. Kapil"omas o)jektas: Binans( sistema nes pagrin"inis tikslas $ramokes;i( i#engimas. alykas:

i tai pri#alomi pateikti muitinei "aiktai kuri( #ert' #irija 2&0 UP "$"!io sum5 jei #ert'ne#irija tai kaltininkas atsako pagal DTK 210 str. – kontra)an"a. ?ert' apskai;iuojama

pagal / 212 str. 2 ". tais$kles: pagal j( muitin, #ert, Cskaitant pri#alomus sumok'timokes;ius. O'l to ar teisinga jog Cskaitomi mokes;iai k#estionuotina )et taip jau $raCstat$me... #aliBikuojant #eik5 atsi!#elgiama C UP "$"C ir "aikt( #ert, nustat$t5 nusikaltimo pa"ar$mo metu. lausimas: ar pinigai pagal 199 str. "ispozi@ijos po!$mius$ra kontra)a"os "al$kasQ >es pinigai pagal X neCeina C "aikto s5#ok5. DT iaikinoka" "al$ku $ra )et kurie materialaus pasaulio "aiktai p#z. prek's ju#el$rika pinigai#ert$)iniai popieriai – s#ar)iausia jog tur't( pinigin, iraik5I

ii 200 m. Cstat$m( lei"'jas pa"ar' pakeitimus ipl't' "al$k( s5ra5. Oal$ku taip pat $ra ir kilnojamosios kultros #ert$)'s ar antik#ariniai "aiktai nepriklausomai nuo j( materialin's #ert's. Dntik#ariniai "aiktai tai senesni nei prie &0 met( pagaminti "aiktainepriklausomai nuo j( materialin's #ert's. ?$riaus$)'s nutarimas 200% m. lapkri;io 9 "."'l kilnojam(j( kultros #ert$)i( ir antik#arini( "aikt( kuriuos i#e!ant reikalingaslei"imas. F#e!ant tuos "aiktus )tina tur'ti kultros pa#el"o "epartamento prie kultrosministerijos lei"im5. Taip pat numat$ta ka" jeigu antik#ariniai "aiktai senesni nei 100met( juos i#e!ant i T reikalingas lei"imas #isais at#ejais taip ieinaQ. D)rama#i;iusmano ka" is po!$mis perteklinis p#z. gali )ti la)ai ma!as #eikos pa#ojingumassenelio kaklaraitis kuriam 110 met(.

(jektyvioji pus#: nusikaltimas pa"aromas tik akt$#iais #eiksmais #eikimu t.$. neteis'tukontra)an"os "al$ko ga)enimu per T #alst$)'s sien5. >E<DATF >E?EFFU7. Pa)enimo )"aiC#airs: per#e!ant persiun;iant permetant – k#aliBika#imui reikm's neturi. ?eika pasireikianeteis'tu ga)enimu. >eteis'tu ga)enimas pripa!Cstamas kai:

1 Uin'ti "aiktai ga)enami per sien5 nepateikiant j( muitin's kontrolei p#z. "aiktai ga)enamine per muitin, ar)a nors ir per muitin, ta;iau nuslepiant juos #ietose apsunkinan;iose j( ra"im5 nuslepiant nuo muitin's kontrol'sI

2 itaip i#engiama muitin's kontrol's p#z. suklastot( "eklara@ij( ar kit( "okument(

pateikimas. #aliBika#imui s#ar)us "al$kas: jeigu kaltininkas pats suklastoja "eklara@ij5 ar kitus "okumentus ir juos pateikia muitinei tai jis atsak$s ne tik pagal 199 str. )et ir pagal 300

M arolina K.



str. u! "okument( klastojim5 sutaptis ta;iau jeigu kaltininkas tik pateikia tokius"okumentus jis atsak$s tik pagal 199 str.

3 ai per sien5 ga)enamos kilnojamosios kultros #ert$)'s ar antik#ariniai "aiktai j( ga)enimas pripa!Cstamas neteis'tu kai ie "aiktai ga)enami neturint lei"imo.

O'l )aigtinumo: Bormali nusikaltimo su"'tis laikomas )aigtu nuo atitinkam( #eiksm( atlikimomomento. Genato nutarime )en"ra tais$kl': laikomas )aigtu kai "aiktai ga)enami i#engiantkontrol's ar jai nepateikiant i esm's nieko nepasako :O. /aigtinumas pagal D)rama#i;i( priklausonuo:

i ontra)an"os "al$ko ga)enimo )"oa. Oal$kas gali )ti ga)enamas apeinant muitin,. iuo at#eju kontra)an"a laikoma

)aigtu nusikaltimu nuo to momento kai kontra)an"os "al$kas patenka C T pasienio juostos ri)asI

). Seigu "al$kas ga)enamas pateikiant suklastotus "okumentus tai nusikaltimas

laikomas )aigtu nuo "okument( pateikimo momentoI@. Gu"'tingiausias at#ejis: kai kontra)an"os "al$kas $ra ga)enamas per muitines

slepiant jC #ietose apsunkinan;iose jo aptikim5. /aigtinumas - QQQii altininko pasirinktos "eklara#imo Bormos:

a. Oeklaruojama !o"!iu: )aigta nuo ta"a kai pasakai 8ne C klausim5 ar turi"eklaruotin( preki(I

). Oeklaruojama ratu: nuo "okument( pateikimo momentoI@. Oeklaruojama #eiksmu: einant per !ali5 ar rau"on5 kanal5 – eini oro uosto

kori"oriumi kur 8n'ra k5 "eklaruoti. aikomas )aigtu kai atlieki #eiksm5 kurisreikia ka" "eklaruojam( preki( neturi.

Su(jektas: WD nuo 16 met( SD. O'l )en"rininka#imo: komentare. Sei pareignas pa"e"a jis atsakou! pa"'jim5 + piktnau"!ia#imas pareigomis. Su(jektyvioji pus#: tik tiesiogin' t$;ia. altininkassu#okia ka" neteis'tai ga)ena "aiktus kuriuos pri#alu "eklaruoti ir j( ne"eklaruoja. Uot$#ai ir tikslai C#airs paprastai siekiama pasipeln$ti. >usisto#'jusi praktika: jeigu kontra)an"os "al$kasga)enamas ne per muitin's postus t.$. apeinant muitines tai kaltininko #eika k#aliBikuojama kaipkontra)an"os ir neteis'to #alst$)'s sienos per'jimo 291 str. sutaptis. D)rama#i;ius mano ka" tokia

praktika neteisinga.

12.2. !eteis#tas naminių stiprių alkoDolinių ,#rimųA nedenat'ruoto ar denat'ruoto etilo

alkoDolioA jų skiedinių ;mi"inių< ir aparatų jiems ,aminti ,aminimasA laikymasA ,a(enimas ar reali-avimas ;2>1 str.<

Wenomenalai esam – net <usija /altarusija tokio straipsnio neturi. /en"rai tai $ra neteis'tas"ispona#imas alkoholio pro"uktais aparatais.

(jektas: "ispona#imo naminiais stipriais alkoholiniais g'rimais kitais alkoholio pro"uktais t#arka.T5 "ispona#imo t#ark5 nustato alkoholio kontrol's Cstat$mas. 8komentare a raiau tai la)ai geraiita "alis apra$ta – D.D.. alykas:

i >aminiai stiprs alkoholiniai g'rimai t.$. Bizinio asmens pagaminti g'rimai kuri( trin'etilo alkoholio kon@entra@ija #irija 1H laipsni(. Sei g'rimus gamina SD tai atsakom$)'

M arolina K.



gali kilti ne pagal C o pagal 202 str. neteis'tas #ertimasis kine komer@ine Binansine ar proBesine #eiklaI

ii >e"enatruotas ar "enatruotas alkoholis. 2012 metais )u#o pa"ar$ti straipsnio pakeitimai: i "al$ko s5rao )u#o i)rauktas te@hninis etilo alkoholis. as tas reikia"enatruotas ar ne"enatruotas – pa!ir'ti komentare. F esm's ne"enatruotas $ra#aresnis neturintis kenksming( prie"(. Oenatruotas tai turintis kenksming( prie"(

p#z. metanolio ir pan.iii Taip pat etilo alkoholio skie"iniai miiniai. Tai sk$s;iai kuri( #iena i su"e"am(j( "ali(

$ra etilo alkoholis sult$s skiestos spiritu. a)ai s#ar)us "al$kas: DT iaikino ka"skie"in$s miin$s $ra io nusikaltimo "al$ku tik ta"a jeigu jo turinio etilo alkoholiokon@entra@ija #irija 1H laipsni(. Taip )u#o iaikinta po netinkamo taik$mo praktikoje C 300 litr( #an"ens )a;k5 Cpila 3 litrus spirito ir jau skie"in$sI

i# Dparatai min'tiems g'rimams gaminti spe@ialiai pritaik$ti ar)a spe@ialiai pagaminti.

Oal$ku n'ra alus #$nas kiti nestiprs alkoholiniai g'rimai. Oal$ku pripa!Cstamos ir trauktin'su!piltin's ir pan. t.$. tie alkoholio pro"uktai kuriuos gaminant nau"ojamas etilo alkoholis. aip $ra

jei trauktines gamini legaliai Cg$t5 spirit5Q 2 nuomon's: i "al$ku )us nes sukuriamas kok$)ikainaujas "al$kasI ii "al$ku )us tik ta"a jei gaminama turint tiksl5 realizuotiI iii C"omiai nesnuomon's 2.. ne)us "al$ku i#is nes ne)us gaminimo io str. prasme. Ninoti nuomone ir pasirinktikuri5 palaikom

(jektyvioji pus#: j5 api)"ina tam tikri alternat$#s #eiksmai:

1 Uin't( "al$k( gaminimas. /"ai C#airs: komentare. Esm': i pro"ukt( turin;i( "auganglia#an"eni( iskiriamas etilo alkoholis C#airiais )"ais ink'jimai Por)a;io#ui4I

2 Oal$k( laik$mas ga)enimas kas tas $ra pa!ir'ti patiems komentare. G#ar)us aspektas: i#eika laikoma nusikaltimu jeigu min'ti alkoholio pro"uktai laikomi gaminami ga)enamiturint tiksl5 juos realizuoti. iekis k#aliBika#imui reikm's neturi. Seigu kaltininkas min'tusg'rimus laiko gamina ga)ena netur'"amas tikslo realizuoti ir j( $ra 10 ar "augiau litr( taikaltininko #eika pagal io straipsnio 3 "alC laikoma )au"!iamuoju nusi!engimu. Sei toki( laikom( gaminam( ga)enam( )e tikslo realizuoti g'rim( $ra ma!iau nei 10 litr( taikaltininkas atsako pagal DTK. Dparat( min'tiems g'rimams gaminti gaminimas laik$masga)enimas pripa!Cstamas nusikaltimu nepriklausomai ar tai "aroma turint tiksl5 juosrealizuoti ar neI

3 Uin't( "al$k( realiza#imas t.$. atl$gintinis ar neatl$gintinis j( per"a#imas 3iesiemsasmenims. DT iaikino "'l to ka" $ra ir atl$gintinis ir neatl$gintinis per"a#imas: 2-23L201% gegu!'s 1 ". nutartis. lausimas: ar )us realiza#imas kai kartu po talkos8realizuojam litr5 "egtin'sQ >e nes negalima realiza#imo tapatinti su su#artojimu.

Uin'ti #eiksmai turi )ti "aromi neteis'tai. Wormali nusikaltimo su"'tis: laikomas )aigtu pa"arius )ent 1 i min't( #eik(. altininkas taip pat gali atlikti kelis i min't( #eiksm(: pagaminti ga)enti ir realizuoti. Sei #eiksmai apjungti #ieninga t$;ia tai $ra #ienas nusikaltimas o ne keli sa#arankiki.

Su(jektas: WD nuo 16 met(. Su(jektyvioji pus#: t$;inis tiesiogin' t$;ia. Kaprastai siekiama

pasipeln$ti.

M arolina K.



2 dalis: k#aliBikuojantis po!$mis &0 ar "augiau litr( laik$mas ga)enimas gaminimas su tikslurealizuoti ar)a realiza#imas. lausimas: ar kiekiai sumuojamiQ K#z. %0 litr( namin's "egtin's 30litr( skie"ini(. DT iaikino ka" kiekiai $ra sumuojami: &0 litr( reikia t( alkoholio pro"ukt( #isum5.

201% 0& 2H

12.3. !eteis#tas vertimasis 'kineA komercineA finansine ar profesine veikla ;2>2 str.<

/en"riausia prasme: iame str. )au"!iamoji atsakom$)' numat$ta u! "#ejopo po)"!io #ertim5sineteis'ta kine komer@ine Binansine ar proBesine toliau – kin' apims #isas % kategorijas #eikla:

i mim5si kin's #eiklos pa!ei"!iant i teis's akt( k$lan;ius reikala#imus 202 str. 1 ".Iii ?ertim5si u!"rausta kine #eikla 202 str. 2 "..

202 str. esanti norma $ra )en"ra kai kuri( kit( norm( at!#ilgiu.

1 "alies su"'ties analiz'. Kapil"omai reik's pa!ir'ti komentar5 ;ia tik s#ar)iausi "al$kai.

(jektas: pagrin"inis tiesioginis o)jektas tai u!si'mimo kine #eikla t#arka. Jstat$m( lei"'jasnumato atsakom$), tam kuris nesilaiko tos t#arkos. Kapil"omas o)jektas: paprastai pripa!CstamaBinans( sistema nes paprastai asmuo neteis'tai u!siima ta #eikla nes siekia i#engti mokes;i(. Pali

)ti ir kiti Bakultat$#iniai o)jektai. Kriklausomai nuo to kokia kin's #eiklos rimi u!siimama gali )ti pa!ei"!iami ir kiti teisiniai g'riai p#z. gali kilti gr'sm' asmens s#eikatai net g$#$)ei p#z.asmuo netur'"amas atitinkamo isila#inimo "aro opera@ijas Csteigia au"$kl5. Pali kilti gr'sm' ir #isuomen's saugumui p#z. san"'liuojant tam tikras @hemines me"!iagas. alykas n'ra )tinasis

po!$mis. Tam tikrais at#ejais gali )ti p#z. neteis'tai pagamintos prek's )et gali ir ne)ti p#z.teikiant tam tikras paslaugas.

(jektyvioji pus#: )en"riausia prasme pasireikia tik akt$#iais #eiksmais t.$. neteis'tu 'mimusikin's komer@in's Binansin's ar proBesin's #eiklos. as $ra proBesin' komer@in' kin' Binansin'#eikla – komentare )et egzamine ra$ti ne)tina.

Wormali nusikaltimo su"'tis laikomas )aigtu nuo #eiklos atlikimo momento kai asmuo neteis'taiu!siima min'ta #eikla.

V!si'mimas kine #eikla pripa!Cstamas neteis'tu esant )ent 1 i 2 s5l$g(:F ai tokia #eikla #er;iamasi )e li@enzijos neturint jos kai tokia li@enzija $ra )tina $ra

atskiri Cstat$mai kurie numato li@enzijuojamos #eiklos ris p#z. kelei#i( #e!imas ar pan.I

FF ai tokia #eikla #er;iamasi kitokiu neteis'tu )"u. Teism( praktikoje kitokiu neteis'tu )"u pripa!Cstami tokie at#ejai:a. >eCregistra#us SD #er;iamasi #eikla kuri5 turi teis, #$k"$ti tik SD. K#z. gamtos

itekli( nau"ojimas. Kraktika la)iau eina ta linkme ka" itekli( nusia#inimask#aliBikuojamas ne kaip #ag$st' o kaip 202 str. – konspekto psl. 1H p#z. su !#$ruI

). ai imamasi in"i#i"ualios #eiklos jos neCregistra#us ir neCgijus #erslo liu"ijimoI

M arolina K.



@. ai aki#aiz"!iai per!engiamos li@enzijoje api)r'!tos #eiklos ri)os p#z. li@enzija $ratik ta)ako gamini( realiza#imui o juos "ar ir gaminaI

". ai li@enzija $ra gaunama pateikiant melagingus "uomenis.

/$los kuriose suBormuluoti tokie #ertimosi kitokiu neteis'tu )"u at#ejai: 2-1%L2012I 2-

%HL2011. G#ar)us "al$kas: suBormuluota tais$kl': #ertimasis kitokiu neteis'tu )"u neapima at#ej(kai #$k"ant i esm's legali5 #eikl5 pa"aromi atskiri i5 #eikl5 reglamentuojan;i( teis's akt(

pa!ei"imai. 2009 m. lapkri;io 1-30 ". )$la 2-3HHL2009 situa@ija kai Birma teik' kelei#i( #e!imo paslaugas. i@enzij5 kelei#i( #e!imui tur'jo. /et pagal tam tikrus aktus kiek#ienas auto)usas tur'jotur'ti lei"im5 – "okument5 pat#irtinantC jo tinkamum5. eli auto)usai tokio netur'jo. DT pasak'ka" t#arka )u#o pa!eista )et atskiri pa!ei"imai nesu"aro 202 str. gali )ti ne)ent a"ministar@in'atsakom$)'. /en"rai #eikla #$k"$ta legaliai.

O'l neteis'tumo: la)ai s#ar)u C nusikaltim5 atskirti nuo a"ministra@inio nusi!engimo ka"angiDTK 13 str. taip pat $ra numat$ta atsakom$)' u! neteis't5 #ertim5si kine komer@ine Binansinear proBesine #eikla. Ara 2 alternat$#s kriterijai pagal kuriuos nusikaltim5 atskiriam nuoa"ministra@inio nusi!engimo:

1 >usikaltimu 202 str. numat$ta #eikla pripa!Cstama tik ta"a kai ja #er;iamasi stam)iu mastu.Gtam)us mastas $ra #erinamasis kriterijus. aik$tina ta"a kai gaunam( pajam( "$"is

paskutini(j( 12 m'nesi( pajamos ar neCtraukt( C apskait5 preki( #ert' #irija &00 UP"$"!io sum5I

2 Tokia #eikla turi )ti u!siimama #erslikai. Dnks;iau / tokio po!$mio ne)u#o "a)ar "'l jok$la "aug pro)lem( kai nusikaltim5 reikia atskirti nuo a"ministra@inio nusi!engimo.?erslikumas $ra ta"a kai tokia #eikla u!siimama nuolat t.$. ne ma!iau nei 3 kartus ir jasiekiama gauti pajam(. Kro)lema ka" DTK Bormuluot' 8#ert'si irgi reikia #erslikum5.D)rama#i;ius mano ka" komentare )ikC per pla;iai apra$tas po!$mis j'ga kai pats raaiaiku :O. DT iaikino: #ien tik nuolatinio #eiklos po)"!io jos pasto#umo nepakanka ka"t5 #eik5 kaip nusikaltim5 atskirtume nuo nusi!engimo. /$la kai ta*i Birmos nuomo"a#oautomo)ilius ir tuo u!maskuo"a#o kelei#i( #e!im5. ?airuotojas #e!io"a#o kelei#ius ir Birmoms "uo"a#o pinigus. i@enzij5 #e!ioti Birmos tur'jo )et su"ar$"a#o Bikt$#ias sutartiskitais tikslais. 2--&HL2013 #asario 12 ". nutartis. ?erslikumo s5#oka nusikaltime turiapimti ne tik nuolatinC ir pasto#( #eikos po)"C )et ir kitus po!$mius "i"inan;ius ios#eikos pa#ojingum5. K#z. parengiam(j( "ar)( atlikimas #a"o#a#imas tokiai #eikai jos

#$k"$mas la)ai ilg5 laik5 spe@ialios priemon's ir t.t. D)rama#i;ius mano ka" i#is to#erslikumo po!$mio nereikia jis neatspin"i io nusikaltimo pa#ojingumo.

Su(jektas: WD 16 met( SD. Kro)lema "'l sam"om( "ar)uotoj( kai jie "ir)a Birmoj neturin;iojli@enzijos. Seigu sam"omi "ar)uotojai su#okia ka" tas VD/ #$k"o #eikl5 neteis'tai jie atsak$s kaip

)en"rininkai jei nesu#okia – atsakom$)'s ne)us. Ara ir kit( nuomoni( p#z. ka" "ar)uotojai i#isneatsako )et tai ;ia k#estionuotina.

Su(jektyvioji pus#: t$;inis tik tiesiogin' t$;ia. Uot$#ai ir tikslai k#aliBika#imui reikm's neturi. )u#o nuomoni( ka" pa"aroma ir netiesiogine t$;ia )et ;ia Bormali su"'tis to"'l netiesiogin's t$;ios

)ti negali jai reikalingi pa"ariniai. eliami klausimai ka" gal netiesiogin' t$;ia )u#o kaine!inojo ka" reikia li@enzijos. /eeet: ne!inojimas nuo atsakom$)'s neatlei"!ia.

M arolina K.



2 dalis: egzamine ne)us palaaaukit noriu ger5 "al$k5 pasak$t44. /et turim !inoti ka" /D $ragrie!tesn' u! #ertim5si u!"rausta #eikla. Kraktikoje n'ra nei #ienos )$los nes #isos u!"raustos#eiklos jau kriminalizuotos atskiruose straipsniuose. <eik't( i5 "alC panaikinti.

12.+. p,aulin,as parei"kimas apie E veiklą ;2> str.<

Gkaitom komentare4 (jektas: apgaulingas pareikimas apie SD #eikl5. >epainioti su 220 str.neteising( "uomen( apie pajamas peln5 ar turt5 pateikimas nes 220 str. esm' tokia: esantnusikaltimui atitinkan;iam 220 str. asmuo pateikia neteisingus "uomenis mokes;i( inspek@ijaisiek"amas i#engti mokes;i( sumok'jimo l$g ir spe@iBinis apgaulingo pareikimo at#ejis. 20& str.esm': iuo at#eju pateikiami melagingi "uomen$s apie SD #eikl5 siekiant suklai"inti kre"itoriusak@ininkus ar kitus asmenis p#z. "irektorius apgauna ka" )ankrotas kai pa"'tis gera nor'"amassupirkti ak@ijas. Dr)a nor'"amas gauti kre"it5 pateikia melagingus "uomenis.

Dtkreipti "'mesC: o(jektyviąją pus api)"ina #eika ir "#ejopo po)"!io pa"ariniai. ?eika

pasireikia apgauling( "uomen( apie SD #eikl5 ar turt5 pateikimu. Ka"ariniai:

i O'l tokio pateikimo nukent'jus$sis $ra suklai"inamasIii O'l to suklai"inimo nukent'jus$sis turi patirti "i"el's turtin's !alos t.$. !alos

#irijan;ios 1&0 UP "$"C.

Sei su#okiama ka" asmuo meluoja pateikia neteising5 inBorma@ij5 )et #is tiek rizikuojama tai ionusikaltimo ne)us turi suklai"inimas )ti.

Su(jektas: WD nuo 16 met( SD. WD )e )en"r(j( po!$mi( turi tur'ti tam tikrus spe@iBinius po!$mius.Esminis spe@. po!$mis $ra tai ka" toks asmuo turi tur'ti teis, #eikti SD #ar"u e offi!io ar pagalCgaliojim5. Draratas Drm'nijos her)e #s. U'nulis Turkijos #'lia#oj – niekas niekam nepriklauso...

Su(jektyvioji pus#: jei $ra materiali su"'tis t$;ia gali )ti paprastai ir tiesiogin' ir netiesiogin' taiir iuo at#eju gali )ti ir tiesiogin' ir netiesiogin'. >usikaltimas laikomas )aigtu nuo "i"el'sturtin's !alos atsira"imo momento.

12.. KreditoA paskolos ar tikslin#s paramos panaudojimas ne pa,al paskirt/ ar nustatytą tvarką;2>4 str.<

Egzamine )us tik 1 "alis. /u#o straipsnis kaip straipsnis kol 200% metais )u#o pakeistas papil"$tas

nagrin'jama 1 "alimi. D)rama#i;iaus nuomone 1 "alis sukonstruota nek#aliBikuotai nes i esm'skriminalizuoti @i#iliniai teisiniai sant$kiai p#z. paimant 100k paskol5 i )anko mokslams &0k

panau"oju mokslams u! likusius nusiperku automo)ilC. Ko 3 met( #isk5 normaliai gr5!inu. Kasigiriu#al"$tojui ka" pigiai ;ia )aigiau gal'jau ir automo)ilC nusipirkti. ?a ir keliam )$l5. >es5mon' kur ;ia pa#ojingumasQ PrC!tam C )en"r5j5 "alC.

DT pasak' pirm5 kart5 \2009 metais: spren"!iant ar asmens #eika laikoma nusikaltimu turi )tiC#ertinta ne tik tai ka" ta #eika Bormaliai atitinka nusikaltimo su"'ties po!$mius Ct#irtintus normoje

)et ir tai ar tokia #eika $ra pa#ojinga t.$. ar ji "aro !al5 teisiniams g'riams ar kelia gr'sm, tokios!alos atsira"imui. /$loj ten )ikC ka!kaip ne pagal t#ark5 panau"ojo Binansa#im5 )et rezultatas )u#o

geras. >utartis: 2-2%0L2009 )ir!elio 2 ".

M arolina K.



(jektas: kre"ito paskolos ar tikslin's paramos nau"ojimo t#arka. Oarant C nusikaltim5 nuken;ia ir s5!iningo kininka#imo prin@ipai. alyku paprastai $ra pinigai kurie gaunami kaip kre"itas paskolaar tikslin' parama ir j( "$"is turi )ti "i"esnis nei 1&0 UP. as $ra kre"itas paskola tikslin'

parama pa!ir'ti komentare.

(jektyvioji pus#: pasireikia #eikimu t.$. kre"ito paskolos ar tikslin's paramos panau"ojimu ne pagal paskirtC ar nustat$t5 t#ark5. Palimos 3 ios Bormuluot's interpreta@ijos kitam kartui paliekam

201% 0& 30

Wormuluot': 8ga#,s 1&0 UP kre"it5 paskol5 panau"ojo juos ne pagal paskirtC lausimas: koki5 "alC kre"ito paskolos reikia panau"oti ne pagal paskirtC ka" atsirast( /D:

i 8siaurinamasis aikinimas: /D pagal C straipsnC atsiran"a tik ta"a kai kaltininkas ne pagal paskirtC panau"oja #is5 gaut5 kre"it5 paskol5 tikslin, param5I

ii 8ple;iamasis: /D pagal C str. atsiran"a ir ta"a kai )ent "alis nes#ar)u kokia paskoloskre"ito tikslin's paramos panau"ojama ne pagal paskirtC nepamirti ka" paskolakre"itas turi )ti "i"esni nei 1&0 UPI

iii panau"oto ne pagal paskirtC kre"ito ar paskolos "$"is turi )ti "i"esnis nei 1&0 UP gallogikiausias paaikinimas pagal D)rama#i;i(.

Wormali nusikaltimo su"'tis nusikaltimas laikomas )aigtu kai kre"itas panau"ojamas ne pagal paskirtC. Gu)jektas su)jekt$#ioji pus' – patiems.

12.4. Kreditinis suk:iavimas ;2>7 str.< – atskirai ne)us )et gali )ti skirtumai ir panaumai susuk;ia#imu 1H2 str.

/@1 v. 1>:

1. Kanaumai:a. Esminis panaumas: nusikaltimo pa"ar$mo )"as. D)iem at#ejais siekiant gauti

pinig( nau"ojama apgaul'.2. Gkirtumai. Teismai $ra iaikin, ka" 20 str. esanti norma negali )ti laikoma spe@ialia 1H2

str. esan;ios normos at!#ilgiu. 20 str. ><D spe@iBinis suk;ia#imo at#ejis.a. 7)jektas: suk;ia#imo at#eju o)jektas $ra nuosa#$)'s sant$kiai o 20 str. – #erslo

t#arka konkre;iai s5!iningo kininka#imo prin@ipaiI

). Oal$kas: 1H2 str. "al$kas $ra turtin' nau"a o 20 str. "al$ku gali )ti pinigai kuriegaunami kaip paskola kre"itas ar su)si"ija o taip pat atitinkami "okumentaiI@. Esminis skirtumas: su)jekt$#ioji pus'. Guk;ia#imo 1H2 at#eju asmuo gau"amas

kre"it5 paskol5 siekia j5 pasisa#inti o kre"itinio suk;ia#imo at#eju 20kaltininkas apgaule ga#,s kre"it5 paskol5 nesiekia neturi tikslo jos pasisa#inti.

Oi"esn' pro)lema ka"a paramos ga#imas $ra suk;ia#imas pagal 1H2 str. o ka"a kre"itinissuk;ia#imas pagal 20 str. DT suBormula#o kriterij(: jeigu asmuo tikslin, param5 gauna apgaule ir

j5 panau"oja ar ketina nau"oti tiems tikslams kurie )u#o numat$ti paramos ga#imo sutart$je tai jo#eika k#aliBikuojama kaip kre"itinis suk;ia#imas 20. 7 jei nau"ojama ne pagal numat$tus tikslus

ir net neketinama nau"oti pagal paskirtC tai )us suk;ia#imas 1H2.

M arolina K.



12.7. !etikrų pini,ų ar verty(inių popierių pa,aminimasA laikymas ar(a reali-avimas ;BK 213str.<

Egzamine gali )ti ne)ent 1 "alis pagrin"in' su"'tis kit( ne)us.

Dtkreipti "'mesC:

1. (jektas $ra normali pinig( ar #ert$)ini( popieri( ap$#arta. Tai #ienas i pa#ojingiausi( nusikaltim( Binans( sistemaiI

2. alykas*a. >etikri T ar kitos #alst$)'s ap$#artoje esant$s pinigai "'l euro: aiku tinka ir keli(

#alst$)i( ap$#artoje esant$s pasak$mas 8#alst$)'s ne)tinai reikia ka" #ienosI ). Guklastoti tikri T ar kitos #alst$)'s ap$#artoje esant$s pinigai p#z. ant #ieno "olerio

kupiros paraom "ar pora nuliuk(. >etikri ar suklastoti pinigai turi tur'ti 2 po!$mius:

i. Turi )ti T ar kitos #alst$)'s ap$#artoje 1 iimtis: "al$ku taip pat $raoBi@ialiai pat#irtinti )et "ar nesant$s T ar kitos #alst$)'s ap$#artoje pinigaiIii. Sie turi )ti panas C tikruosius. Kanaumas turi )ti toks ka" eilinis !mogus

ne spe@ialistas negal't( atskirti to )anknoto nuo tikrojo.@. >etikri ar suklastoti #ert$)iniai popieriai esant$s ap$#artoje ar)a "ar nesant$s ta;iau

oBi@ialiai pat#irtinti. DT pa!$m'jo ka" paprastasis #ekselis n'ra #ert$)inis popieriusio straipsnio prasme ir jo suklastojimas ir panau"ojimas paprastai reikia suk;ia#im5 ta pati )$la kai pasira' nepa!ir'j,s #ekselC ka" skolingas 300 tkst.o gal#ojo ka""ur( keitimo ;ekC. iuo at#eju #ekselis $ra kaip Crankis suk;iautiI

". Jranga ar programin' Cranga skirta netikriems pinigams ar #ert$)iniams popieriams

gamintiIe. Gpe@ialiosios me"!iagos netikriems pinigams ar #ert$)iniams popieriams gamintip#z. hologramos popierius "a!ai ir t.t.

3. 7)jekt$#ioji o)jektas su)jekt$#ioji pus' – patiems.

21& 216 str. >E/VG4

12.8. =okes:ių nesumok#jimas ;BK 219 str.< – tikrai )us oj gal )us gal ir ne)us. Tik 1 "alis.

219 220 221 222 223 – )us ir !ir'ti Genato nutarim5 200&m. 12 29 nr. && O'l teism( praktikosnusikalstam( #eik( Binans( sistemai )au"!iamosiose )$lose.

7)jektas "al$kas o)jekt$#ioji pus' komentaras Genato nutarimas. Dtkreipti "'mesC:

1. /D atsirasti reikalinga 3 s5l$g( #isuma:a. Ka"aromas tik ne#eikimu ir laikomas )aigtu kai asmuo per priminime nustat$t5 laik5

nesumoka mokes;i(I ). Dsmuo neatsako pagal C str. tais at#ejais kai jis mokes;i( nesumoka "'l to ka" $ra

nemokus isk$rus 3 iimtis:i. Dtsak$s jeigu tapo nemokiu po nusikaltimo pa)aigimoI

ii. Dtsak$s jeigu jis nemokiu tapo "ar$"amas C nusikaltim5 tai reikia ka"asmuo tampa nemokiu ga#,s priminim5 apie pareig5 sumok'ti mokes;iusI

M arolina K.



iii. >ustat$ta ka" asmuo iki tapimo nemokiu neketino mok'ti mokes;i( nes#ar)u kuriuo metu.

2. Gu)jektas: WD spe@. po!$mis: mokes;i( mok'tojas ar)a SD.

12.9. !eteisin,ų duomenų apie pajamasA pelną ar turtą pateikimas ;BK 22> str.<

Egzamine: )us tik 1 "alis komentaras + nutarimas.

Dtkreipti "'mesC:

1. Krie o)jekt$#iosios pus's: j5 api)"ina 2 #eiksm( #isuma t.$. neteising( "uomen( C atitinkamus "okumentus Cra$mas ir j( pateikimas Cgaliotoms #alst$)'s institu@ijoms. a"nusikaltimas )t( )aigtas reikalinga 2 #eiksm( #isumaI

2. Gu)jekt$#ioji pus': t$;inis nusikaltimas )tinuoju po!$miu $ra spe@ialus tikslas: min'ti#eiksmai turi )ti pa"aromi siekiant i#engti mokes;i(.

12.1>. p,aulin,as apskaitos tvarkymas ;BK 222 str.<

Dtkreipti "'mesC:

1. 7)jekt$#ioji pus' j5 api)"ina: #eika pa"ariniai ir prie!astinis r$$s. /tinasis po!$mis $ra pa"ariniai. /tent j( )u#imas lei"!ia nusikaltim5 atri)oti nuo a"ministra@inio nusi!engimo.?eika gali pasireikti tam tikromis alternat$#iomis #eikomis:

a. Dpgaulingas )uhalterin's apskaitos t#ark$mas. Dpgaulingai apskaita gali )tit#arkoma ir #eikimu ir ne#eikimu. #aliBika#imo tais$kl': apgaulingai apskaita gali

)ti t#arkoma pasireikia ir "okument( klastojimu. Seigu apgaulingai t#arkant

apskait5 $ra klastojami tik apskaitos "okumentai tai kaltininko #eika k#aliBikuojamatik pagal / 222 str. t.$. straipsnis apima ir apskaitos "okument( klastojim5. Seiklastojami kiti "okumentai p#z. pirkimo-par"a#imo ar kitokios sutart$s ta"akaltininko #eika k#aliBikuojama kaip apgaulingo apskaitos t#ark$mo 222 ir "okument( klastojimo 300 sutaptis.

). Dpskaitos "okument( pasl'pimasI@. Toki( "okument( sunaikinimasI". Guga"inimas. G#ar)i tais$kl': pagal / 222 str. kaltininko #eiksmai sunaikinant ar

suga"inant apskaitos "okumentus k#aliBikuojami tik ta"a kai tai "aroma siekiantapsunkinti Cmon's #eiklos ar turto nustat$m5.

2. Gu)jektas: WD ir SD. /e )en"r(j( po!$mi( WD turi tur'ti tam tikrus spe@. po!$miuskomentare.

3. Gu)jekt$#ioji pus': t$;inis nusikaltimas mot$#ai ir tikslai C#airs. =ia gali )ti ir tiesiogin'ir netiesiogin' t$;ia.

12.11. plaidus apskaitos tvarkymas ;BK 223 str.<

Tur'ti omen$je naujo#,: komentare #iskas tinka isk$rus "'l kalt's Bormos. omentare sakoma ka" pa"aroma tik neatsargiai pats straipsnio pa#a"inimas nuro"o kalt's Borm5. Ta;iau nuo 2009 m.teism( praktika pasikeit' DT plenarin' sesija iaikino ka" is nusikaltimas gali )ti pa"aromas

t$;ia ir neatsargiai. 2-K-30&L2009 spalio 13 ". nutartis. Faikinta ka" aplai"aus apskaitos t#ark$mo

M arolina K.



o)jekt$#i5j5 pus, api)"ina alternat$#ios #eikos pa"ariniai ir prie!astinis r$$s. >usikaltimas gali pasireikti toki( alternat$#i( #eik( pa"ar$mu:

• /uhalterin's apskaitos net#ark$muI• /uhalterin's apskaitos "okument( nesaugojimu nustat$t5 laik5I• Dplai"!iu apskaitos t#ark$mu.

Kirmosios "#i #eikos gali )ti pa"aromos ir t$;ia ir neatsargiai o tre;iojim ka"angi C#ar"$ta kaip8aplai"us apskaitos t#ark$mas gali )ti pa"aroma tik neatsargiai. D)rama#i;ius nesutinka ir manoka" prietaraujama straipsnio pa#a"inimui.

Ker egzamin5: galima nau"otis tik Cstat$mais + teism( praktika 3 teoriniai klausimai 1h nau"otisgalima tik programa 10 min pertrauka ir 1 u!"uotis %& min ar)a 1h. >epamirti nuro"$ti tikslioskalt's Bormos jei t$;ia tai tiesiogin' ar ne. /tinai reikalingos straipsnio "al$s ir punktai kitaipatsak$mas nepriimamas. ?ag$st's at#eju nuro"$tina ne tik straipsnio "alis )et ir tikslus

ka#liBikuojantis po!$mis.

BAUDŽIAMOJI TEISĖ II Paskaitu Asmeninis

Documents

Transcript of BAUDŽIAMOJI TEISĖ II Paskaitu Asmeninis