Treniruotės proceso valdymas, -...
Transcript of Treniruotės proceso valdymas, -...
Treniruotės proceso valdymas,
individualizacija
A. Stanislovaitis
LIETUVOS KŪNO KULTŪROS AKADEMIJA
“ Mokslas gyvuoja ne vien todėl, kad
žmonės atlieka bandymus, bet ir todėl, kad
juos aptarinėja. Kritikuoti, patarti, dalintis
idėjomis ir duomenimis – toks bendravimas
yra mokslo pagrindas. Tai galinga
priemonė taisyti klaidoms, remtis kolegų
patirtimi ir skleisti naujas žinias”
(Kristopher Surrige, žurnalo Public
Library of Science On-Line Edition
vyriausias redaktorius).
Sportininko rengimo valdymas -
sportininkų elgesio ir veiklos planavimas,
organizavimas, kryptingas parengtumo,
laiduojančio visavertį jauno ţmogaus
ugdymą ir geriausius sportinius rezultatus,
gerinimas, visapusiško parengtumo kontrolė (Stonkus 2003m).
Valdymas yra tikslingas vyksmas, kuriuo
laiduojamas valdomojo objekto
funkcionavimas pagal nustatytą kriterijų.
Sporte valdymo subjektas yra treneris, o
valdymo objektas –sportininkas.
Pratybų ir dalyvavimo varţybose
struktūros charakteristika
Korekcijos veiksmų planavimas
Faktinių ir planuojamų etapų
rezultatų lyginimas
Pratybų planavimas
Pratybų ir dalyvavimo varţybose
struktūros charakteristika
Treniruotumo ir dalyvavimo
varţybose modelių nustatymas
ir jų apibūdinimas
Individualių sportininko
funkcinių galimybių diagnostika
Individualių duomenų lyginimas
su modeliniais
Darbo krypčių ir būdų numatymas
Siekiant planuoto efekto
(Platonov, 1997)
Sportinio rengimo valdymas – tai:
1. Sportinių rezultatų prognozavimas,
2. Visapusė parengtumo kontrolė,
3. Varţybinės veiklos rodiklių modeliavimas,
4. Varţybų ir pratybų programų sudarymas ir vykdymas,
5. Sportinio rengimo koregavimas.
Event, Sport or Playing
Position
Percent energy derived from each system
Phosphate Lactic Aerobic
Track Events
100 m
200 m
800 m
1 500 m
10 000 m
marathon
90
30
15
10
–
–
10
60
45
30
8
4
–
10
40
60
92
96
Swimming events
100 m
200 m
800 m
1 500 m
20
5
–
–
55
25
20
15
25
70
80
85
Basketball 40 10 50
Boxing/Wrestling 5 55 40
Gymnastics 40 40 20
Hockey/Soccer 30 20 50
Rowing – 30 70
Volleyball 45 15 40
Roberts, A. D. (1997). Physiological Capacity for Sports Performance. In F. S. Pyke (Eds.), Better Coaching:
Advanced Coach„s Manual (pp. 43–66). Canberra: Australian Coaching Council.
ENERGIJOS SANDARA
Trukmė % Aer % Anaer
0-10 sek. 6 94
0-15 sek. 12 88
0-20 sek. 18 82
0-30 sek. 27 73
0-45 sek. 37 63
0-60 sek. 45 55
0-75 sek. 51 48
0-90 sek. 56 44
0-120 sek. 63 37
0-180 sek. 73 27
0-240 sek. 79 21
ENERGETINIŲ SISTEMŲ SĄVEIKA IR INDĖLIS ATLIEKANT
PRATIMUS 95% INTENSYVUMU
(Paul B Gastin, Sports Med 2001: 31(10); 725-741)
Trukmė Klasifikacija Energetinis aprūpinimas
1 iki 4 sek. Anaerobinis alaktatinis ATP (raumenyse)
4 iki 10 sek. Anaerobinis alaktatinis ATP + KP
10 iki 45 sek. Anaerobinis alaktatinis +
anaerobinis laktatinis ATP + KP + raumenų glikogenas
45 iki 120 sek. Anaerobinis laktatinis raumenų glikogenas
120 iki 240
sek. Aerobinis + Anaerobinis raumenų glikogenas + pieno rūgštis
240 iki 600
sek. Aerobinis raumenų glikogenas + riebiosios rūgštys
SKIRTINGOS TRUKMĖS FIZINIO KRŪVIO ENERGETINIS
APRŪPINIMAS
Anaerobinė (ATP-KP) energetinė sistema
• 3 × 10 × 30 m su 30 sek poilsiu tarp kartojimų ir 5 min poilsiu tarp serijų.
• 15 × 60 m su 60 sek poilsiu
• 20 × 20 m šaudyklinis bėgimas su 45 sek poilsiu
Anaerobinė laktatinė (glikolitinė) sistema
• nuo 5 iki 8 × 300 m bėgama greitai - 45 sek poilsio – kol tempas reikšmingai sumaţės
• 150 m bėgimas 400 m bėgimo tempu - 20 sek poilsis - kol tempas reikšmingai
sumaţės
• 8 × 300 m - 3 min poilsio
Aerobinė energetinė sistema
• nuo 4 iki 6 × nuo 2 iki 5 min bėgimas – nuo 2 iki 5 min poilsio
• 20 × 200 m - 30 sek poilsis
• 10 × 400 m – nuo 60 iki 90 sek poilsis
• nuo 5 iki 10 km bėgimas
TRENIRUOČIŲ PAVYZDŢIAI UGDANT SKIRTINGAS
ENERGETINES SISTEMAS
Greitumo ištvermė Spec. ištvermė 1 Spec. ištvermė 2
Intensyvumas 95 iki 100% 90 iki 100% 90 iki 100%
Nuotolis 80 iki 150 m 150 iki 300 m 300 iki 600 m
Kartojimai 2 iki 5 1 iki 5 1 iki 4
Serijos 2 iki 3 1 1
Bendras
nuotolis/trukmė 300 iki 1200 m 300 iki 1200 m 300 iki 1200 m
Pavyzdys 3 × (60, 80, 100) 2 × 150 m +
2 × 200 m 3 × 500 m
SKIRTINGOS IŠTVERMĖS LAVINIMAS
Sporto šaka ATP-KP ir LA LA-O2 O2
Krepšinis 60 20 20
Fechtavimas 90 10
Field events 90 10
Golfas (smūgiavimas) 95 5
Gimnastika 80 15 5
Ledo ritulys 50 20 30
Vidut. ir ilgi bėgimo nuotoliai 10 20 70
Irklavimas 20 30 50
Slidinėjimas 33 33 34
Futbolas 50 20 30
Trumpi bėgimo nuotoliai 90 10
Plaukimas 1,5 km 10 20 70
Tenisas 70 20 10
Tinklinis 80 5 15
(Fox E. L. et al, The Physiological Basis for Exercise and Sport, 1993)
SKIRTINGŲ SPORTO ŠAKŲ ENERGETINIS APRŪPINIMAS (%)
Šuolis į tolį (moterys): modelis ir A.B. rezultatai
7,527,467,397,317,227,116,986,846,676,476,255,985,685,324,914,44
7,407,337,257,157,046,906,746,556,336,065,755,374,934,403,773,03
3,66
4,51
6,206,025,88
5,42
4,30
2
3
4
5
6
7
8
11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26
Amžius, metai
Rezu
ltata
s,
m
Viršutinė mod. riba
Apatinė mod. riba
A.B. rezultatai
Šuolis į tolį (moterys): modelis ir A.B. bei G.Č. rezultatai
4,44 4,91 5,32 5,68 5,98 6,25 6,47 6,67 6,84 6,98 7,11 7,22 7,31 7,39 7,46 7,52
3,03 3,77 4,40 4,93 5,37 5,75 6,06 6,33 6,55 6,74 6,90 7,04 7,15 7,25 7,33 7,40
6,203,66 5,885,424,514,30 6,02
4,96 5,25 5,80
6,04 6,43
6,43 6,54 6,43 6,32
7,29 7,28 7,34 7,27 7,52
4,203,75
2
3
4
5
6
7
8
11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26
Amžius, metai
Re
zu
lta
tas
, m
Viršutinė mod. riba
Apatinė mod. riba
A.B. rezultai
G.Č. rezultatai
A.B.
G.Č.
60 m – 7,00 s
7,10 s
7,08 s
7,05 s
7,00 s
6,99 s
6,98 s
6,97 s
6,98 s
6,99 s
7,00 s
KRŪVIS
ATSIGAVIMAS
SUPERKOMPENSACIJA
Galima schematiškai išskirti 4 darbingumo kitimo fizinio krūvio metu fazes:
1. Energijos išeikvojimo (nuovargio fazė)
2. Darbingumo (jėgų) atgavimo
3. Padidėjusio darbingumo (superkompensacijos fazė)
4. Grįţimo į pradinį darbingumo lygį (redukcijos fazė).
1 2
3
4
KRŪVIS
SUPERKOMPENSACIJA
KRŪVIS
Raumenų nuovargis - tai raumenų susitraukimo
jėgos, greičio ir galingumo bei atsipalaidavimo greičio
sumaţėjimas, atsirandantis dėl:
ATF hidrolizės ir resintezės greičio sumaţėjimo
(KrP ir glikogeno atsargų išsekimas, sutrinka ATP
gamyba)
metabolitų susikaupimo (ADF, neorganinio fosfato,
AMF ir kt.);
acidozės (pieno rūgšties H+ yra prieţastis atsirasti
nuovargiui. H+ kaupimasis sumaţina pH raumeninėje
skaiduloje, kas sutrikdo energijos gamybą ir raumens
susitraukimą);
elektrinio signalo perdavimo nuo membranos iki
sarkoplazminio tinklo sutrikimo;
raumenų mechanikos sutrikimo (sarkomerų,
citoskeleto irimo).
Labiausiai yra priimtina nuovargį
įvertinti pagal raumenų išvystomos jėgos,
greičio ar jėgos momento sumaţėjimą
krūvio metu.
PAGRINDINĖS NUOVARGIO PRIEŢASTYS:
Apsauginis CNS slopinimas dėl sutrikusių ATF ir
ADF rūgščių kitimo (Monogarov, 1994).
Sutrikusi energijos gamyba (Ruud, 1996), pvz.
išsekus raumenų glikogeno atsargoms arba
susikaupus metabolitams.
ATSIGAVIMAS
Alaktatinių-anaerobinių rezervų atsigavimas
raumenyse 2 - 5 s
O2 rezervo atsigavimas organizme 10 - 15 s
0,5 – 1,5 val.
Laktato pašalinimas
12 – 48 val. Glikogeno atsargų resintezė
raumenyse ir kepenyse
12 – 72 val. Fermentinių ir struktūrinių
baltymų sitnezės pagreitinimas
(Volkov ir kt., 2000)
SKIRTINGŲ BIOCHEMINIŲ PROCESŲ ATSIGAVIMO LAIKAS PO
INTENSYVIŲ FIZINIŲ KRŪVIŲ
110106
102
89
76
56
0
20
40
60
80
100
120
2003 2004 2005 2006 2007 2008
Atvejų skaičius
viso: 539
TEIGIAMŲ DOPINGO MĖGINIŲ SKAIČIUS PASAULYJE
(LENGVAATLEČIŲ)
2003 – 2008 m.m.
Stimuliatoriai
Carphedon 5
Ephedrine 23
Caffeine 6
34
Kanabinoidai Cannabis 51
51
Anaboliniai steroidai
Stanozolol 64
Norandrosterone 59
Nadrolone 29
Testosterone 22
Methandienone 19
Metenolone 12
Clenbuterol 10
215
Baltyminiai hormonai ir jų analogai EPO 17
17
Diuretikai Furosemide 6
6
1 RUS 37
2 MAR 14
3 RSA 13
4 IRI 11
CHN 8
FRA 8
BLR 7
TUR 7
BUL 6
ROM 6
ITA 5
USA 5
BRA 4
GER 4
GRE 4
UKR 4
ALG 3
ARG 3
COL 3
ESP 3
HUN 3
IND 3
KEN 3
LTU 3
NGR 3
PAK 3
SVK 3
ARM 2
AUT 2
EGY 2
AHO 1
AZE 1
BEL 1
BRU 1
CYP 1
CZE 1
DOM 1
GEO 1
GHA 1
IRL 1
ISR 1
LES 1
MDV 1
MRI 1
NED 1
NEP 1
NOR 1
POL 1
PUR 1
QAT 1
SCG 1
SYR 1
SLO 1
SRI 1
SUD 1
SWE 1
TRI 1
TUN 1
UZB 1
VEN 1
VIE 1
5-6
7-8
9-10
11-12
13-16
17-27
28-30
31-61
Anaboliniai steroidai
Gerina proteino (pagrindinio baltymo -
statybinės organizmo medţiagos) sintezę,
sportininkai vartoja juos norėdami padidinti
raumenų apimtį, jėgą, ištvermę ir galingumą,
kartu pagerinti savo sportinius rezultatus.
60 m – 7,00 s
7,10 s
7,08 s
7,05 s
6,99 s 6,99 s
6,98 s 6,98 s
6,97 s
7,00 s
7,05 s
7,00 s
6,95 s
6,93 s
6,95 s
6,98 s
6,97 s
60 m – 7,00 s
7,10 s 7,10 s 7,10 s
6,97 s 6,97 s
7,00 s 7,00 s 7,00 s
60 m – 7,00 s
7,10 s
7,03 s
7,12 s
7,14 s
7,05 s
7,08 s
Treniruojamos energetinės sistemos, atliekant tam tikrą darbą
Treniruojama
energetinė sistema
Treniruotės tipas Nuotolis Greitis Atsigavimas
Kilometraţas
Aerobinė Didelio
intensyvumo
>100m 60-70% 30-90 sec 1400-3000m
Aerobinė Didelio
intensyvumo
>200m 70-80% 30-90 sec 1400-2000m
Aerobinė/Anaerobinė Didelio
intensyvumo
>80m 80-90% 30-120 sec 800-1800m
Anaerobinė Greitumo 20-80m 90-95% 3-5 min 300-800m
Alaktatinė Greitumo 20-80m 95-100% 3-5 min 300-500m
Anaerobinė Greitumo ištvermė 30-80m 90-95% 1-2 min 300-800m
Alaktatinė Greitumo ištvermė 30-80m 95-100% 2-3 min 300-800m
Anaerobinė Greitumo ištvermė 80-150m 90-95% 5-6 min 300-900m
Glikolitinė Greitumo ištvermė 80-150m 95-100% 6-10 min 300-600m
Anaerobinė Specialioji
ištvermė
150-300m 90-95% 10-12 min 600-1200m
Glikolitinė Specialioji
ištvermė
150-300m 95-100% 12-15 min 300-900m
Tolerancija laktatui Specialioji
ištvermė
300-600m 90-95% 15-20 min 600-900m
Table Reference: USA Track and Field Coaching Manual, Human Kinetics
Trumpas atsigavimo periodas tarp sprinto intervalų dėl
fosfogeninės energijos sistemos adaptacijos nėra efektyvus.
Poilsio periodas, ilsintis daugiau kaip 6 minutės, gali
pagerinti greitumą daug efektyviau (Merlau, 2005).
Taikant ilgesnius atsigavimo periodus tarp bėgimų,
gauti didesni bėgimo greičiai. Anglijos tyrėjai ištyrė 25
sveikus vyrus, kurie periodiškai atliko bėgimus taikant 10 s ir
30 s atsigavimo periodus. Taikant ilgesnes poilsio pauzes
greitis padidėjo 26% ir 16% sumaţėjo nuovargis, lyginant su
grupe, kuri ilsėjosi tik 10 s. Trumpesnis atsigavimas neleido
ŠSD grįţti į normalų. Tokiu būdu treniruotės pobūdis perėjo iš
greitumo treniruotės į greitumo ištvermę. Panaudokime ilgus
atsigavimo periodus, kad išugdytume greitumą, o trumpus,
kad pagerinti greitumo ištvermę (Schipper, 2006).
sprinta
s
6,5
6,6
6,7
6,8
6,9
7,0
7,1
pH
0 5 10 15 20 25 30 35
Atsigavimas, min
Po max ANA krūvio ATP kiekis raumenyse sumaţėja 30-50%,
KrP – net 80-90%. Po submax ANA intensyvumo krūvio
susikaupusio didelio laktato kiekio kraujo pH labai maţėja, o tai
gali būti CNS nuovargio prieţastis.
(Wilmore, Costill, 2001)
pH atsigauna per 30-55 min.
SKIRTINGŲ BIOCHEMINIŲ PROCESŲ ATSIGAVIMO
LAIKAS PO INTENSYVIŲ FIZINIŲ KRŪVIŲ
Procesas Atsigavimo
laikas
O2 rezervo atsigavimas organizme 10-15 s
Alaktatinių-anaerobinių rezervų atsigavimas
raumenyse 2-5 s
Laktato pašalinimas 0,5 – 1,5 val.
Glikogeno atsargų resintezė raumenyse ir
kepenyse 12-48 val.
Fermentinių ir struktūrinių baltymų sitnezės
pagreitinimas 12-72 val.
(Volkov ir kt., 2000)
Augimo hormono išsiskyrimas galima sakyti
prasideda iškart tik pradėjus atlikti pratimus ir kuo
didesnis intensyvumas, tuo daugiau išsiskiria augimo
hormono (Stouks et al., 2007).
Hormonai kaip insulinas, augimo hormonas,
testosteronas ir ypač nuo insulino priklausantis augimo
faktorius ir jo izoforma – mechaninis augimo faktorius -
skatina baltymų sintezę ir kartu maksimaliosios raumenų
jėgos didėjimą (Fleck and Kraemer, 2004; Kraemer and Fleck, 2005;
Wackerhage and Atherton, 2006; Narici and Maganaris, 2007).
Po jėgos ugdymo krūvių baltymų sintezės greitis
padidėja apie 5 kartus ir išlieka padidėjęs net 48 h po
krūvio pabaigos (Skurvydas, 2008).
Maksimalūs ekscentrinio-
koncentrinio tipo fiziniai
krūviai sukelia raumenų
mechaninę paţeidą
Raumenų paţeidos
kilmė nepriklauso
nuo sportininkų
treniruotės krūvių
specifikos.
Atsigavimą po maksimalaus
dinaminio krūvio sąlygoja vienu
metu vykstantys procesai, t. y.
potenciacija ir metabolinis bei
nemetabolinis nuovargis.
Treniruotė sumaţina
raumenų mechaninės
paţeidos reiškimąsi po
krūvio, nors nepakeitė
jos išnykimo kaitos
Tiek šildymas, tiek šaldymas prieš
krūvį netiesiogiai sumaţino
raumens paţeidos simptomų (CK)
raišką praėjus 24 h po krūvio.
Šaldymas po fizinio krūvio
pagreitina raumens mechaninės
paţeidos antrinių poţymių
simptomų išnykimą
Pagrindinės treniruočių priemonės
turi atitikti rungties specifiškumą.
Ilgalaikė adaptacija jėgos ir
ištvermės fiziniams krūviams
neigiamai veikia 100m bėgimo
rezultatą.
Vykdant jaunųjų sprinterių
atranka būtina vengti testų,
sukeliančių išorinį
pasipriešinimą, kuris neleidţia
atskleisti maksimalių raumens
kontraktilinių savybių
Anaerobinio-laktatinio tipo krūvis iššaukia adaptuotų
anaerobiniam-alaktatiniam krūviui sprinterų SR
trukmės pablogėjimą
Varţybinės veiklos biomechaninė
analizė
Greitumas – žmogaus ypatybė
atlikti judesius, veiksmus tam
tikromis sąlygomis per
trumpiausią laiką (Stonkus,
2002)
Jėg
a
Greitis
Treniruotės krūvio dydis ir specifika lemia raumens susitraukimo efektyvumo
pokyčius (Skurvydas, 1991). Vadinasi, labiausia turi būti treniruojamos tos raumenų
grupės, kurioms varţybų metu tenka didţiausias krūvis. Be to, kokiu greičiu ir jėga
raumuo susitraukinėja per treniruotes, prie tokių jis daugiau ir adaptuojasi (Skurvydas,
1991; Platonov, 1988).
Jėgos greitumas
Greitumo jėga
V - 8,5 m/s Ţingsnio daţnis 4,5 ţings/s
Ţingsnio ilgis – 1,92 m
Atsispyrimo trukmė – 160 ms
Greitumas
Lėtai
susitraukiančios,
atsparios nuovargiui
I
Greitai
susitraukiančios,
atsparios nuovargiui
IIa
Greitai
susitraukiančios,
neatsparios
nuovargiui
IIb
Skaidulų
susitraukimo laikas
(ms) 100-120 40-45 40-45
Nervinio impulso
sklidimo greitis Lėtas Vidutiniškas Greitas
Greitis (m/sek) 40-80 65-120 65-120
Jėgos trukmė ir
dydis
Ilgai trunkanti maţa
jėga
Ilgai trunkanti
palyginti didelė jėga
Trumpai trunkanti
didelė jėga
Veiklos tipas Ilgų nuotolių
bėgimas
Vidutinių nuotolių
bėgimas ir ilgas
sprintas
Sprintas
RAUMENINIŲ SKAIDULŲ CHARAKTERISTIKA
D. Sandler, 2005
GERA ATRANKA
GERA
TRENIRUOČIŲ
METODIKA
GERA ATRANKA
BLOGA
TRENIRUOČIŲ
METODIKA
BLOGA ATRANKA
GERA
TRENIRUOČIŲ
METODIKA
Raumens
kompozicija (IIb)
+
CNS
Raumens
kompozicija (IIb)
+
CNS
Raumens
kompozicija (I)
+
CNS
GERA TRENIRUOČIŲ
METODIKA
ATP-PC % AEROBINĖ % ATP-LA %
60m 100 0 0
100m 98 2 0
200m 60-65 40-35 0
400m 20 40 40
D. Sandler, 2005
ATP-PC % ATP-LA % AEROBINĖ %
BLOGA TRENIRUOČIŲ
METODIKA
D. Sandler, 2005
800m 30 65 5
1500m 20 40 40
3000m 10 20 70
Maratonas 0 10 90
16
242
100
31
430
102
11
201
27,3
85,4
954
16
0
100
200
300
400
500
600
700
800
900
1000
Varţybų
skaičius
Treniruočių
skaičius
Atkarpos 800-
1500m(km)
Atkarpos 30-
100m (km)
Bėgimas iš
ţemo starto
(sk)
Štanga (t)
Treniruočių
priemonės
VienetaiLietuvos sprinteriai Elito
Ilgalaikiai ištvermės
fiziniai krūviai skatina
lėto miozino sintezę
(Komi, 1999)
Lietuvos sprinteriai
taiko maksimalaus
bėgimo greičio
treniruočių krūvius
64% maţesnius nei
Pasaulio elito
Lietuvos sprinterių
jėgos krūviai
(pritūpimas su
štanga) 84% yra
didesnė nei
Pasaulio elito
ATP-PC % AEROBINĖ % ATP-LA %
60m 100 0 0
100m 98 2 0
200m 60-65 40-35 0
400m 20 40 40
D. Sandler, 2005
ELITO IR LIETUVOS SPRINTERIŲ PAGR. TRENIRUOČIŲ PRIEMONIŲ APIMTYS
MAKROCIKLE
154,5
141,5
130
140
150
160
170
Lietuvos Pasaulio
kg
K.Luis 100m - 9,88s;
max bėgimo greitis 12,05 m/s
pritūpimas su štanga 145 kg
K.Smit 100m – 9,93s;
max bėgimo greitis 11,8 m/s
pritūpimas su štanga 120 kg
J.Philips 100m – 10,11s;
max bėgimo greitis 11,2 m/s
pritūpimas su štanga 210 kg
K.Dickey 100m – 10,11s;
max bėgimo greitis 11,2 m/s
pritūpimas su štanga 200 kg
LIETUVOS IR PASAULIO GERIAUSIŲ SPRINTERIŲ
PRITŪPIMO SU ŠTANGA REZULTATAI
40,6042,80
32,67
99,83
20,00
30,00
40,00
50,00
60,00
70,00
80,00
90,00
100,00
110,00
jėgos pratimai greitumo pratimai
Jėgos prat., t.;
Greitumo prat., km
1 grupė 2 grupė
*
5,73
6,03
7,26
7,99
8,878,65
8,39
8,43
8,70
8,99
7,09
7,82
5,00
5,50
6,00
6,50
7,00
7,50
8,00
8,50
9,00
9,50
10m 20m 30m 40m 50m 60m
m/sek.
1 grupė 2 grupė
*
*
*
*
*
Pastaba. * — p < 0,05 lyginant abiejų grupių rezultatus
Jėgos ir greitumo pratimų taikymas 1 ir 2 grupės
bėgikų per metinį rengimo ciklą
Pastaba. * — p < 0,05 lyginant abiejų grupių rezultatus
1 ir 2 grupės bėgikų bėgimo greičio kaita
60 m nuotolyje
Išvada. Lietuvos trumpųjų nuotolių bėgikai metiniu rengimosi ciklu
taikę daugiau jėgos pratimų ir su didesne kojų raumenų jėga, bėgant
60m nuotolį greičiau bėga pirmuosius 30m, bet antrąją nuotolio dalį bėga
maţesniu greičiu, nei bėgikai su maţesne kojų jėga, bet daugiau taikę
greitumą lavinančių pratimų
Sportininkų, adaptuotų skirtingiems fiziniams krūviams, didžiausiojo
bėgimo greičio rodikliai
8,45
9,19
11,73
9,69
7,827,00
7,50
8,00
8,50
9,00
9,50
10,00
10,50
11,00
11,50
12,00
Pasaulio sprinteriai Lietuvos sprinteriai Šuolininkai į tolį Vid. ir ilgų nuotolių
bėgikai
Metikai
m/s
p<0,05
4,72
5,70
6,11
5,90
4,00
4,50
5,00
5,50
6,00
6,50
Lietuvos metikai Lietuvos sprinteriai Pasaulio sprinteriai Vid. ir ilgų nuotolių bėgikai
m/s
Sportininkų, adaptuotų prie skirtingų fizinių krūvių, 10 m bėgimo greičio
rodikliai
p<0,01
0,24
0,29
0,23
0,17
0,2
0,12
0,00
0,05
0,10
0,15
0,20
0,25
0,30
0,35
0,40
Daugiašuolis Šuoliukai abiem
kojom
Šuoliai viena
koja
Šuoliukai abiem
kojom per
barjerus
Bėgimas iš
starto
Bėgimas
įsibėgėjus
Treniruočių
priemonės
t (s)
120
80
60
70
80
90
100
110
120
130
Lietuvos Pasaulio
ms Didelio meistriškumo
sportininkai atsispyrimo metu per
100ms išvysto 226 kg jėgą, o
nedidelio meistriškumo sportininkai
per 100ms – 181 kg jėgą (Mero,
Viitasalo and Komi, 1981).
9,94
11,73
7
8
9
10
11
12
13
Lietuvos Pasaulio
m/s
LIETUVOS IR PASAULIO GERIAUSIŲ SPRINTERIŲ
MAKSIMALAUS BĖGIMO GREIČIO REZULTATAI 100 m
NUOTOLYJE
6,32
5,47
4,59
3,70
2,781,76
1,62
2,76
3,79
4,80
6,81
5,81
1,00
2,00
3,00
4,00
5,00
6,00
7,00
10 20 30 40 50 60m
sek.
Geriausi pasaulio Lietuva
ţings. ilgis 1,81 m;
ţings. daţnis 3,49;
atramos laikas 200ms
ţings. ilgis 2,33 m;
ţings. daţnis 4,67;
atramos laikas 140ms
ţings. ilgis 2,33 m;
ţings. daţnis 4, 90;
atramos laikas 100ms
(Ozolinas, 1986)
7,25 7,327,95 7,94
8,80 8,68
0,00
1,00
2,00
3,00
4,00
5,00
6,00
7,00
8,00
9,00
10,00
Pradinis Jėgos greitumas (JG)
Gre
itis
, m
/s30 m. bėgimas iš vietos 60 m. bėgimas 30 m. bėgimas įsigreitėjus
*
*
Jėgos greitumo (JG) ugdymo poveikis 60 metrų bėgimo ir 30 metrų bėgimo iš
vietos ir įsibėgėjus rezultatui, lyginant su pradiniu matavimu
Pastaba: * ― p < 0,05
7,32 7,247,94 8,06
8,68 9,09
0,00
1,00
2,00
3,00
4,00
5,00
6,00
7,00
8,00
9,00
10,00
Pradinis Greitumas (G)
Gre
itis
, m
/s
30 m. bėgimas iš vietos 60 m. bėgimas 30 m. bėgimas įsigreitėjus
Greitumo (G) ugdymo poveikis 60 metrų bėgimo ir 30 metrų bėgimo iš vietos
ir įsibėgėjus rezultatui, lyginant su pradiniu matavimu
Pastaba: * ― p < 0,05
*
*
*
7,24 7,108,06 7,87
9,09 8,84
0,00
1,00
2,00
3,00
4,00
5,00
6,00
7,00
8,00
9,00
10,00
Pradinis Greitumo ištvermė (GI)
Gre
itis
, m
/s30 m. bėgimas iš vietos 60 m. bėgimas 30 m. bėgimas įsigreitėjus
Greitumo ištvermės ugdymo poveikis 60 metrų bėgimo ir 30 metrų bėgimo iš
vietos ir įsibėgėjus rezultatui, lyginant su pradiniu matavimu
*
*
*
Pastaba: * ― p < 0,05
TRENIRUOČIŲ METODAI
Hipertrofija Jėga Galingumas Staigioji
jėga
Serijos 1-4 2-4 3-6 1-3
Kartojimai 10-12 4-8 2-5 1-2
Intensyvumas Ţemas Aukštas Aukštas Maksimalus
D. Sandler, 2005
A.D. ir E.K. rezultatų dinamika 2008 m.
11,80
11,67
11,72
11,81
11,69
11,76
11,66
12,05
11,95
11,47 11,47
11,59
11,48
11,63
11,55
11,38
11,61 11,59
11,35
11,45
11,55
11,65
11,75
11,85
11,95
12,05
12,15
Ten
eri
fė 0
5-1
1
LL
AF
05
-30
Tu
rin
as
06
-06
Kau
nas
06
-08
Varš
uv
a 0
6-1
5
ET
06
-21
Lu
gan
o 0
7-0
4
Mad
rid
as
07
-05
LČ
07
-18
Varţybos, data
Rez., s
Edita Audra
r = 0,8
Ţ.A. ir R.S. 100 m bėgimo rezultatų dinamika 2008 m.
10,73
10,49
10,86
10,50
10,69
10,74
10,6210,56
10,96
10,56
10,58
10,64
10,40
10,50
10,60
10,70
10,80
10,90
11,00
LU 05-10 SELL 05-25 LLAF 05-30 Kaunas 06-08 Sūduva 07-06 LČ 07-18
Varţybos, data
Rez., s
Ţilvinas Rytis
r = 0,9
n=7 LAF taurė (05-30) LČ (07-18) Skirtumas
Varţ. rez. (s) 11,92 12,09 0,17
Vėjas (m/s) 0,67 -0,36 1,03
L.G. 11,35 11,50 0,15
LAF IR LČ 100 M BĖGIMO REZULTATŲ IR VĖJO
GREIČIO PALYGINIMAS
r = 0,95
KAIP PAGERINTI STAIGIĄJĄ JĖGĄ?
Ištvermė (aerobinė)
Jėga
Jėgos greitumas
Greitumo jėga
Ištvermė
(aerobinė)
Ištvermė
(aerobinė) Jėga
Ištvermė
(aerobinė) Jėga
Jėgos
greitumas
Greitumas Ištvermė
(aerobinė) Jėga
Jėgos
greitumas
Greitumo
jėga
Ištvermė (aerobinė) Testavimas Testavimas
Aerobinio
galingumo
nustatymas
Registruojamieji
rodikliai:
* maksimalusis
aerobinis
galingumas;
* maksimalus
deguonies
suvartojimas;
* maksimalusis ŠSD.
Slenksčių
nustatymas
Registruojamieji
rodikliai:
* laktatinis ir laktato
kaupimosi slenksčiai
ir juos atitinkantys
ŠSD, plaučių
ventiliacija.
Aerobinio
galingumo
nustatymas
Registruojamieji
rodikliai:
* maksimalusis
aerobinis
galingumas;
* maksimalus
deguonies
suvartojimas;
* maksimalusis ŠSD.
Slenksčių
nustatymas
Registruojamieji
rodikliai:
* laktatinis ir laktato
kaupimosi slenksčiai
ir juos atitinkantys
ŠSD, plaučių
ventiliacija.
1 savaitė Pulsas iki 130tv/min
2 savaitė Pulsas 130tv/min ir daugiau
Apšilimas
30 m bėgimo
iš eigos
testas
1 km bėgimo testas
30 m bėgimo
iš eigos
testas
1. 3,80
2. 3,72
3. 3,90
1. 4 min
2. 3,30 min
3. 3 min
1. 3,80
2. 3,72
3. 3,90
1. 3,80
2. 3,72
3. 4,15
1. 3,95
2. 3,72
Lavinant aerobinę ištvermę pagerėja atliekamo darbo ekonomiškumas ir atletai
greičiau atsigauna po fizinių krūvių.
Lavinant raumens ištvermę, padidėja lėtojo susitraukimo (I tipo) raumeninių
skaidulų masė, mitochondrijų ir kapiliarų kiekis. Jei yra atliekamas varginantis ilgai
trunkantis darbas, tai greitojo susitraukimo tipo (IIb ir IIa) raumeninės skaidulos gali
transformuotis į lėtąjį susitraukimo tipą (I) (Booth et al. 1998; MacIntosh et al. 2006).
Sumaţinus judėjimo aktyvumą įmanoma atvirkščia transformacija.
Pagrindinė sąlyga, kad lėtojo I tipo RS pereitų į greito tipo RS (IIA ir IIB) - tai
poilsis, kurio metu yra išjungiami genai, aktyvinantys RS “lėtus” baltymus. Kai tik vėl
atnaujinami fiziniai krūviai, tada vėl įjungiami “lėtieji” genai ir išjungiami (arba
prislopinami) “greitieji” genai. Mokslininkai nustatė, kad galima iš dalies apgauti “greitus”
genus (t.y. sudaryti tokias sąlygas, kad fizinio krūvio metu nebūtų išjungiami “greiti”
genai). Tam reikia atlikti palyginti didelius, pvz., jėgos ar galingumo ištvermės krūvius
(apie 2-3 savaites), po to apie 2-3 savaites ţenkliai sumaţinti krūvius ir juos padaryti
intensyvius, bet trumpalaikius (pvz., greitumo ar galingumo ugdymas). Tada ypač
aktyvuojami “greiti” genai ir išjungiami “lėti” (Skurvydas, 2008).
Jėga Testavimas Testavimas
Raumens
galingumo
ypatybių
nustatymas
atliekant
vertikalų šuolį
Registruojamieji
kinematiniai šuolio
rodikliai:
* atsispyrimo jėgą;
* trukmė greitis;
* galingumas;
* ekscentrinės ir
koncentrinės fazes
trukmes;
* jėgos gradientas;
* jėgos impulsas ir
pašokimo aukštis;
* elastines
raumens savybes.
Izokinetinis
dinamometras
Raumens
galingumo
ypatybių
nustatymas
atliekant
vertikalų šuolį
Registruojamieji
kinematiniai šuolio
rodikliai:
* atsispyrimo jėgą;
* trukmė greitis;
* galingumas;
* ekscentrinės ir
koncentrinės fazes
trukmes;
* jėgos gradientas;
* jėgos impulsas ir
pašokimo aukštis;
* elastines
raumens savybes.
Izokinetinis
dinamometras
90 – 100 % MVJ; 1 – 3 kartojimai; 2 – 4 serijos;
5 – 7 min poilsis; mikrociklas 1-2; 1-3; 1-4.
Dėl jėgos ugdymo krūvių taikymo padidėja baltymų
sintezė raumeninėse skaidulose ir tai vyksta per šiuos
pagrindinius mechanizmus:
fizinių krūvių parametrai – raumens ištempimas ir
įtempimas – ir jų pasekmės – raumenų mikropaţeidos,
raumeninių skaidulų paburkimas ir metabolitų susikaupimas –
sukelia pirminę prieţastį baltymų sintezę;
tai aktyvina nuo insulino priklausančio augimo faktoriaus
(IGF-1), testosterono ir kitų raumenų augimą skatinančių
hormonų sekreciją;
padidėja genų, reguliuojančių baltymų sintezę, aktyvumas
(transkripcijos procesas;
suaktyvėja baltymų sintezės transliacijos procesas;
aktyvinamos satelitinės raumeninės skaidulos (Toigo and
Boutellier, 2006; Stone et al. 2007; Folland and Williams, 2007).
Per dieną atsinaujina apie 1,5 procentai raumenų baltymų. Po jėgos ugdymo
krūvių baltymų sintezės greitis padidėja apie 5 kartus (didţiausias greitis yra
pasiekiamas praėjus 10-14 val. Po treniruotės) ir išlieka padidėjęs net 48 h po krūvio
pabaigos. Be to, tai labiau pasireiškia netreniruotiems asmenims (Skurvydas, 2008).
Metabolitų susikaupimas raumenyse (pvz., pieno rūgšties) gali turėti įtakos ne
tik augimo hormono išskyrimo padidėjimui, bet ir motorinių vienetų aktyvinimo
padidėjimui, esant fiksuotam raumens įtempimui (Crewther et al. 2006).
Kaip beatliktumėm pratimus su dideliais pasipriešinimais, visiais atvejais dalis
greičiausiųjų raumeninių skaidulų (2B) transformuosis į tarpines (2A).
Hormonai kaip insulinas, augimo hormonas, testosteronas ir ypač nuo insulino
priklausantis augimo faktorius ir jo izoforma – mechaninis augimo faktorius - skatina
baltymų sintezę ir kartu maksimaliosios raumenų jėgos didėjimą (Fleck and Kraemer,
2004; Kraemer and Fleck, 2005; Wackerhage and Atherton, 2006; Narici and Maganaris,
2007).
Raumens baltymų sintezė ypač padidėja, kai raumeninės skaidulos patiria nei
per didelę, nei per maţą mechaninę paţeidą.
Dvi pagrindinės jėgos lavinimo metodinės kryptys
“Nervinė” “Hipertrofinė”
Svoris 90-100 % 60-80 %
Kartojimai 1-3 6-12
Poilsis 5-7 min 3 min
Serijos 2-5
Pratybų daţnumas 1-2 tai pačiai raumenų grupei
Jėgos greitumas Testavimas Testavimas
Anaerobinio
raumenų
pajėgumo
nustatymas
(Bosco testas
15,30,60 s)
Registruojamieji
rodikliai:
* maksimalusis
raumenų
galingumas;
* šuolio aukštis;
* nuovargio
indeksas.
Anaerobinio
raumenų
pajėgumo
nustatymas
(Bosco testas
15,30,60 s)
Registruojamieji
rodikliai:
* maksimalusis
raumenų
galingumas;
* šuolio aukštis;
* nuovargio
indeksas.
Max intensyvumas; pratimo atlikimo trukmė iki
nuovargio; 2 – 4 serijos; 5 – 7 min poilsis;
mikrociklas 2-1; 1-1; 1-2; 1-3.
Greitumo lavinimo metu labiau pakinta sarkoplazminio
tinklo (retikulumo) apimtis, fermento miozino ATF–azės
aktyvumas, baltymo parvalbumino kiekis, todėl padidėja
raumens susitraukimo galingumas, greitis, atsipalaidavimo
greitis, o maksimalioji raumens susitraukimo jėga
nepakinta. Raumens adaptacija prie sunkaus fizinio darbo
priklauso nuo raumens susitraukimo tipo bei ilgio.
Dirbant ekscentriniu reţimu ir didele susitraukimo amplitude, labiau sintetinamos
lėtojo tipo miozino sunkiosios grandys ir padidėja sarkomerų skaičius. Specifinė
adaptacija priklauso nuo raumens jėgos mechaninio stimulo, kuris per keletą trapinių
grandţių (citoskeletą) perduoda signalą apie raumeninės skaidulos įvairių baltymų
sintezės greitį. Lavinant raumenų jėgą, ypač kai padidėja jų masė, raumens
susitraukimo ir atsipalaidavimo greitis gali net sumaţėti.
Raumens susitraukimo greitis ar jėga gali padidėti ne tik dėl raumeninių, bet ir
dėl centrinių nervinių faktorių, t. y. dėl motorinių vienetų impulsavimo, mobilizavimo,
sinchronizavimo ir raumenų tarpusavio koordinacijos pagerėjimo (Gabriel et al. 2006).
Raumens susitraukimo metu (didėjant valingų pastangų laipsniui) CNS
papildomai aktyvuoja (rekrutuoja) vis naujus motorinius vienetus. Tai vienas iš raumens
susitraukimo jėgos didinimo mechanizmų (Shepard, 1987).
Raumens susitraukimo jėga ir jos pasiekiamas greitis priklauso nuo motorinių
vienetų rekrutavimo sinchroniškumo, t. y. nuo tuo pačiu metu rekrutuojamų motorinių
vienetų laipsnio. Sinchronizacijos fenomenas yra kitas raumenų susitraukimo jėgos
didinimo būdas (Schmidt, 1996).
Didinant raumenų pajėgumą ne tik rekrutuojami nauji ir didesni motoneuronai,
bet ir didėja juos pasiekiančių impulsų daţnis (Gidikov, 1975).
Raumenų valingajai jėgai įtakos turi tarpraumeninė koordinacija (sinergistų,
antagonistų, pozą palaikančių raumenų aktyvumas)
Greitumo jėga Testavimas Testavimas
Raumens
galingumo
ypatybių
nustatymas
atliekant
vertikalų šuolį
Registruojamieji
kinematiniai šuolio
rodikliai:
* atsispyrimo jėgą;
* trukmė greitis;
* galingumas;
* ekscentrinės ir
koncentrinės fazes
trukmes;
* jėgos gradientas;
* jėgos impulsas ir
pašokimo aukštis;
* elastines
raumens savybes.
Izokinetinis
dinamometras
Raumens
galingumo
ypatybių
nustatymas
atliekant
vertikalų šuolį
Registruojamieji
kinematiniai šuolio
rodikliai:
* atsispyrimo jėgą;
* trukmė greitis;
* galingumas;
* ekscentrinės ir
koncentrinės fazes
trukmes;
* jėgos gradientas;
* jėgos impulsas ir
pašokimo aukštis;
* elastines
raumens savybes.
Izokinetinis
dinamometras
Max intensyvumas; pratimo atlikimo trukmė iki nuovargio; 2 – 4 serijos; 5 – 7 min poilsis;
mikrociklas 2-1; 1-1; 1-2; 1-3.
Jei raumens susitraukimo maksimali jėga priklauso nuo
miozino tiltelių sukibimo su aktinu jėgos ir kiekio, tai raumens
susitraukimo maksimalus greitis – nuo jų sukibimo ir
atsipalaidavimo greičio (Brenner et al., 1990). Kuo didesnis
miofibrilių kiekis raumenyse, tuo didesnė jėga, o raumens
susitraukimo maksimalus greitis priklauso ne nuo miofibrilių
kiekio, bet nuo jų kokybės (t.y. nuo greitai susitraukiančių
miofibrilių kiekio). Net atvirkščiai, kuo didesnė lėtai
susitraukiančių raumeninių skaidulų masė, tuo ji labiau
trukdo pačioms greičiausioms skaiduloms išvystyti
maksimalų susitraukimo greitį. Todėl didelio raumens
susitraukimo greičio garantas – tai geras raumens
atsipalaidavimas, kuris ypač priklauso nuo ATP,
sarkoplazminio retikulumo ir baltymų pervalbumino kiekio
raumenyse. Raumens susitraukimo greitis priklauso nuo
fermento, hidrolizuojančio ATP kiekio.
Greitumas Testavimas Testavimas
Raumens
galingumo
ypatybių
nustatymas
atliekant
vertikalų šuolį
Registruojamieji
kinematiniai šuolio
rodikliai:
* atsispyrimo jėgą;
* trukmė greitis;
* galingumas;
* ekscentrinės ir
koncentrinės fazes
trukmes;
* jėgos gradientas;
* jėgos impulsas ir
pašokimo aukštis;
* elastines
raumens savybes.
Izokinetinis
dinamometras
Raumens
galingumo
ypatybių
nustatymas
atliekant
vertikalų šuolį
Registruojamieji
kinematiniai šuolio
rodikliai:
* atsispyrimo jėgą;
* trukmė greitis;
* galingumas;
* ekscentrinės ir
koncentrinės fazes
trukmes;
* jėgos gradientas;
* jėgos impulsas ir
pašokimo aukštis;
* elastines
raumens savybes.
Izokinetinis
dinamometras
Max intensyvumas; pratimo atlikimo trukmė iki nuovargio; 2 – 4 serijos; 5 – 7 min poilsis;
mikrociklas 2-1; 1-1; 1-2; 1-3.
Nors vienkartinio judesio, atliekamo maksimaliu greičiu,
pagrindinis energijos šaltinis yra ATP ir kreatinfosfatas (KP),
tačiau raumens darbo efektyvumą iš esmės veikia ne jū
kiekis, bet įsisavinimo greitis. Kai atliekamo darbo trukmė
ilgesnė kaip 7 – 15 s, tada raumens susitraukimo
maksimalaus greičio maţėjimą gali lemti ATP ir KP
maţėjimas. ATP koncentracijos sumaţėjimas pirmiausiai
pablogina raumens atsipalaidavimo, bet ne susitraukimo
greitį. Jei maksimaliu intensyvumu atliekamo darbo trukmė
yra ilgesnė nei 10 – 15 s, tada ATP resintezė vyksta ir
anaerobinės glikolizės būdu, o jo galutinis produktas – pieno
rūgštis, sumaţina raumenų darbo efektyvumą. Lavinant
maksimalų raumens susitraukimo greitį padidėja buferinių
medţiagų (bikarbonatų ir fosfatų) koncentracija, kas leidţia
raumenims neutralizuoti vandenilių jonus, o kartu pagerina
raumenų atsparumą nuovargiui (Skurvydas et al., 1990).
Lavinant maksimalų raumens susitraukimo greitį,
būtina laikytis šių rekomendacijų:
1. Atlikti judesį esant kuo maţesniam išoriniam pasipriešinimui
2. Stengtis kuo greičiau atlikti judesį
3. Optimali atliekamo darbo trukmė vieno priėjimo metu nuo 100 ms iki
nuovargio
4. Po kiekvieno darbo būtina atpalaiduoti ne tik raumenis, bet ir centrinę nervų
sistemą
5. Per treniruotę lavinti greitumą atliekant nuo 1 iki 5 skirtingų pratimų
(judesių)
6. Jei nusprendėme lavinti maksimalų raumens susitraukimo greitį, tai
treniruokimės ne maţiau kaip 2-4 savaites ir ne maţiau kaip 3-4 kartus
per savaitę
7. Tokių greitumo lavinimo blokų, trunkančių po 3-4 savaites, per metus turėtų
būti apie 2-4.
Periferiniai faktoriai, nulemiantys raumens
susitraukimo maksimalų greitį
Aktino ir
miozino
tiltelių
sukibimo ir
atsipalaida-
vimo greitis
Miofibrilių
kokybė, t.y.
greitai
susitraukian-
čių
miofibrilių
kiekis
Miozino
ATF-azės
kiekis
Raumens
temperatūros
padidėjimas
Tempimo
pratimai
Sarkomerų
skaičius
raumeninėje
skaiduloje
Davies ir Young (1983)
nustatė, kad padidinus
raumens temperatūrą
3,1oC, sumaţėja
raumens susitraukimo
laikas ir pusė
atsipalaidavimo laiko
atitinkamai 7% ir 22%
Kai kojų raumenų
temperatūra
padidėja nuo30.4ºC
iki 38.5ºC, tai
ţmogaus vertikalaus
šuolio aukštis
padidėja apie 17 cm
pagerina aktino
ir miozino
filamentų,
citoskeleto ir
jungiamojo
audinio plėvelių
elastingumą
Raumenų tempimo
pratimai padeda pasirengti
įvairių sporto šakų treniruotėms
ir varţyboms. Kiekvienas
pratimų kompleksas apima
bendrus tempimo pratimus
visam kūnui ir specialius
tempimo būdus būtent
trumpiesiems bėgimo
nuotoliams. Pratimai atliekami ir
prieš sportuojant, ir
pasportavus (po treniruotės ar
varţybų). Tyrimai, atlikti JAV
parodė, kad raumenų
tempimas 60 sek. lankstumą
pagerino 2,4o/savaitę; 30 sek.
tempimas - 1,3o/savaitę; 15
sek. - 0,6o/savaitę (Feland et
al., 2001).
Tempimo pratimai Sarkomerų kiekis padidėja, atliekant
raumens darbą didesne nei įprasta amplitude ir ypač
atliekant tempimo pratimus. Tačiau būtina ţinoti, kad
tempimo pratimai pirmiausia skatina lėto tipo
miozino izoformų sintezę. Todėl dėl ilgai taikomų
tempimo pratimų gali net sumažėti raumens
susitraukimo maksimalus greitis. Į tai būtina
atsiţvelgti norint kad pagerėtų maksimalus raumens
susitraukimo greitis. Todėl nerekomenduojama per
daug susiţavėti tempimo pratimais, o juos taikyti dėl
geresnio raumenų įsidirbimo bei nuovargio, kylančio
treniruočių metu, šalinimo (Komi,2002).
Dinaminis raumenų tempimas
Toks raumenų tempimas gali paruošti pilnai visą kūną
tolimesnei veiklai per trumpą laiko tarpą.
Teisingai atliekant dinaminius raumenų tempimus,
tokia pramankšta gali pagreitinti adaptacinius procesus
tolimesnei veiklai.
Dinaminė pramankšta gali greitai paruošti organizmą
jėgos, galingumo, greitumo ir vikrumo ugdymui.
Kovacs, M. (2010). Dynamic streching
Greitesnis antagonistų ir agonistų raumenų
susitraukimas ir atsipalaidavimas
Pagerinamas galingumo prieaugio tempas ir
reagavimo trukmė
Pagerinamas raumenų galingumas ir jėga
Pagerinamas aprūpinimas deguonimi dėl pakilusios
temperatūros
Pagerinamas raumenų aprūpinimas krauju
Padidėjusi metabolitų reakcija kaip rezultatas
geresnio energetinių medţiagų panaudojimo
Pliusai:
60 m bėgimas
5,46
8,21
8,618,92
7,65
6,83
6,67
7,55 7,507,75
7,28
5,68
6,76
5,78
7,26 7,21 7,18
6,90
5,0
5,5
6,0
6,5
7,0
7,5
8,0
8,5
9,0
10 20 30 40 50 6010 m atkarpos
Nr 1 Nr 2 Nr 3
1. 60m atkarpą 2. 40m atkarpą
3. 30m atkarpą
Pirma klaida!!!
Pratimo atlikimas esant nuovargiui
8,50
7,65
6,83
5,46
8,21
8,61
8,92
5,40
8,308,00
7,30
6,60
5,00
5,50
6,00
6,50
7,00
7,50
8,00
8,50
9,00
9,50
10 20 30 40 50 60
Nr 1
Nr 1
10 m atkarpos
Antra klaida!!!
Per maţas poilsis tarp
kartojimų
1 3,80
2 3,80
3 3,80
4 3,82
5 3,83
6 3,81
7 3,82
8 3,83
9 3,83
10 3,81
11 3,95
12 4,02
1 3,80
2 3,80
3 3,80
4 3,82
5 3,83
6 3,81
7 3,82
8 3,83
9 3,83
10 3,81
10 min aerobinis
atsigavimo krūvis
11 3,8
12 3,8
13 3,8
14 3,81
15 3,82
16 3,97
17 4,05
Trečia klaida!!!
Per didelis kartojimų
skaičius
Nr 1 Nr 2 Nr 3
Pirmadienis 3,82 Treniruotė 3,80 Treniruotė 3,95 Treniruotė
Antradienis 3,95 Atstatomoji 3,77 Treniruotė 4,10 Atstatomoji
Trečiadienis 3,78 Treniruotė 3,88 Atstatomoji 4,05 Atstatomoji
Ketvirtadienis 3,84 Atstatomoji 3,75 Treniruotė 3,90 Treniruotė
Penktadienis 3,74 Treniruotė 3,71 Treniruotė 4,09 Atstatomoji
Šeštadienis 3,80 Atstatomoji 3,77 Atstatomoji 4,00 Atstatomoji
1:1 2:1 1:2
Ketvirta klaida!!!
Netinkamai parinktas
mikrociklas
Penkta klaida!!!
Per maţai testavimų Sausis. 3,80
Vasaris. 3,75
Kovas. 3,72
Balandis. 3,72
Geguţė. 3,64
Birţelis. 3,70
Liepa. 3,74
Rugpjūtis. 3,78
Jėgos – greitumo
2 sav.
Greitumo
2 sav.
Greitumo – jėgos
2 sav.
1. 2,90 2,72 0,18
2. 2,99 2,95 0,04
3. 2,95 2,92 0,03
1. 3,70 3,62 0,08
2. 3,75 3,66 0,09
3. 3,62 3,61 0,01
1. 3,80 3,78 0,02
2. 3,79 3,70 0,09
3. 3,76 3,64 0,12
30 m bėgimas
su pasunkinimu
30 m bėgimas 30 m bėgimas
įsigreitėjus
Jėgos – greitumo Greitumo
Greitumo – jėgos
1. 1 savaitė
2. 2 savaitės
3. 3 savaitės
1. 3 savaitės
2. 1 savaitė
3. 2 savaitės
1. 2 savaitės
2. 3 savaitės
3. 1 savaitė
Ištvermė (aerobinė)
Jėgos ištvermė (anaerobinė laktatinė)
Atsigavimas
Jėgos greitumas (anaerobinė alaktatinė)
Greitumo jėga (anaerobinė alaktatinė)
Greitumas (anaerobinė alaktatinė)
Jėga (anaerobinė alaktatinė)
Metinis galingumo, galingumo
ištvermės treniruočių planas
Greitumas (anaerobinė alaktatinė)
10 treniruočių, mikrociklu 1:1 (1 greitumo treniruotė : 1 atsigavimo treniruotė)
Pirmadienis:
aerobinė ištvermė (lėtas bėgimas 15 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 10-15 min +
lėtas bėgimas 10 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 5-10 min).
greitėjimai (5 x 30 m įsigreitėjus, 60-70-80-90-95%, poilsis – 3-5 min).
max greitėjimai į nuokalnę (5 x 20 m, poilsis – 5-7 min).
lėtas bėgimas (5 min, ŠSD iki 130 tv/min).
max greitėjimai į nuokalnę (3 x 20 m, poilsis – 5-7 min).
lėtas bėgimas (5 min, ŠSD iki 130 tv/min, 10 min tempimo pratimai).
Antradienis:
aerobinė ištvermė (lėtas bėgimas 15 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 10-15 min +
lėtas bėgimas 10 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 5-10 min).
BFP (nugaros, pilvo preso ir pėdos raumenų stiprinimui).
(Stanislovaitis, 2008)
Trečiadienis:
aerobinė ištvermė (lėtas bėgimas 15 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 10-15 min +
lėtas bėgimas 10 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 5-10 min).
greitėjimai (5 x 30 m įsigreitėjus, 60-70-80-90-95%, poilsis – 3-5 min).
max greitėjimai į nuokalnę (5 x 20 m, poilsis – 5-7 min).
lėtas bėgimas (5 min, ŠSD iki 130 tv/min).
max greitėjimai į nuokalnę (3 x 20 m, poilsis – 5-7 min).
lėtas bėgimas (10 min, ŠSD iki 130 tv/min).
max greitėjimai į nuokalnę (3 x 10 m, poilsis – 5-7 min).
lėtas bėgimas (5 min, ŠSD iki 130 tv/min, 10 min tempimo pratimai).
Ketvirtadienis:
aerobinė ištvermė (lėtas bėgimas 15 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 10-15 min +
lėtas bėgimas 10 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 5-10 min).
BFP (nugaros, pilvo preso ir pėdos raumenų stiprinimui).
Penktadienis:
aerobinė ištvermė (lėtas bėgimas 15 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 10-15 min +
lėtas bėgimas 10 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 5-10 min).
pritūpimai su štanga (jėga) 2 x 2 (90% 1 RM, poilsis – 5-7 min)
greitėjimai (5 x 30 m įsigreitėjus, 60-70-80-90-95%, poilsis – 3-5 min).
max greitėjimai į nuokalnę (greitumas) (3 x 20 m, poilsis – 5-7 min).
lėtas bėgimas (5 min, ŠSD iki 130 tv/min).
max greitėjimai (greitumo jėga) (3 x 20 m, poilsis – 5-7 min).
lėtas bėgimas (10 min, ŠSD iki 130 tv/min).
max greitėjimai į kalną (jėgos greitumas) (3 x 20 m, poilsis – 5-7 min).
max bėgimas į kalną (jėgos ištvermė) (1 x 25 s).
lėtas bėgimas (5 min, ŠSD iki 130 tv/min, 10 min tempimo pratimai).
Šeštadienis:
aerobinė ištvermė (lėtas bėgimas 15 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 10-15 min +
lėtas bėgimas 10 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 5-10 min).
BFP (nugaros, pilvo preso ir pėdos raumenų stiprinimui).
Trumpųjų nuotolių bėgikų (n=5) maksimalaus bėgimo greičio
pokyčiai skirtinguose parengiamojo periodo etapuose
(Stanislovaitis, 2008)
8,908,92
8,938,68 8,80
9,12
9,87
10,62
8,00
8,50
9,00
9,50
10,00
10,50
11,00
11,50
prieš ištvermė jėgos
ištvermė
atsigavimas jėga jėgos
greitumas
greitumo
jėga
greitumas
Greitis, m/s
Trumpųjų nuotolių bėgikų (n=5) bėgimo greičio pokyčiai
skirtinguose parengiamojo periodo etapuose
(Stanislovaitis, 2008)
8,90 8,92
8,93
8,68 8,80
9,12
9,87
10,62
7,347,21
7,207,12
6,87
7,117,13 7,30
8,20 8,23
7,50 7,48
7,45
7,70
8,15
8,42
6,50
7,00
7,50
8,00
8,50
9,00
9,50
10,00
10,50
11,00
11,50
prieš ištvermė jėgos
ištvermė
atsigavimas jėga jėgos
greitumas
greitumo
jėga
greitumas
Greitis, m/s
30m įsigreitėjus 30m iš starto 300m
11,24
10,3310,34
10,44
10,54
10,64
10,74
11,44
10,14
10,24
10,26
10,07 10,06
10,40
10,59
10,8210,75
10,0010,0510,08
10,29
10,05
9,97
10,01
9,96 9,969,99
9,70
9,90
10,10
10,30
10,50
10,70
10,90
11,10
11,30
11,50
16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32
KK Vidurkis
16 – 24 m rezultatų dinamika
K.K. - 1,30 s
Vidurkis - 0,67s
*
* *
*
* - rezultatas uţfiksuotas rankiniu chronometru ir pridėta 0,24 s. Kastytis Klimas
Lietuvos rekordai 100 m – 9,9 s ir 10,33 s.
11,4%
6,2%
1 100m 10,14 Rytis Sakalauskas
2 100m 9,9 Kastytis Klimas
3 200m 20,74 Rytis Sakalauskas
4 trišuolis 13,73 Virginija Petkevičienė
uždarose patalpose
5 trišuolis 13,77 Virginija Petkevičienė
6 60m 6,62 Kastytis Klimas
7 200m 21,27 Kastytis Klimas
8 300m 38,11 Edita Lingytė
9 60m 6,4 Andrius Kornikas
10 60m 6,4 Kastytis Klimas
11 60m 6,4 Vilmantas Pipiras
12 200m 21,1 Kastytis Klimas
13 300m 33,9 Kastytis Klimas
14 60m 7,1 Audra Dagelytė
LIETUVOS LENGVOSIOS ATLETIKOS REKORDAI
1 9.7 +1.9 Donovan Powell JAM 13.06.71 1 Houston 19.05.1995
1 9.7 +1.9 Carl Lewis USA 01.07.61 2 Houston 19.05.1995
1 9.7 +1.9 Olapade Adeniken NGR 19.08.69 3 Houston 19.05.1995
4 9.8 Harvey Glance USA 28.03.57 1 Auburn 09.04.1977
4 9.8 -0.8 Harvey Glance USA 28.03.57 1 Gainesville 28.03.1981
4 9.8 +0.4 Jeff Phillips USA 16.05.57 1 Knoxville 22.05.1982
4 9.8 +1.9 Ron Clark USA 01.11.69 4 Houston 19.05.1995
4 9.8 Olapade Adeniken NGR 19.08.69 1s1 Lagos 20.06.1996
4 9.8 -2.2 Seun Ogunkoya NGR 28.12.77 1 Lagos 18.07.1998
4 9.8A Adekotunbo Olusoji Fasuba NGR 09.07.84 1h2 Nairobi 07.05.2005
4 9.8 +1.7 Jenris M. Vizcaíno CUB 16.05.80 1s1 La Habana 4.06.2007
4 9.8 +0.2 Chinedu Oriala NGR 17.12.81 1rB Abuja 23.06.2008
13 9.9 +0.9 Eddie Hart USA 24.04.49 1 Eugene 01.07.1972
13 9.9 +0.9 Reynaud Robinson USA 01.04.52 2 Eugene 1.07.1972
13 9.9 +1.3 Steve Williams USA 13.11.53 1 Westwood 21.06.1974
13 9.9 +1.7 Silvio Leonard CUB 20.09.55 1 Ostrava 05.06.1975
13 9.9 ±0.0 Steve Williams USA 13.11.53 1 Siena 16.07.1975
13 9.9 -0.2 Steve Williams USA 13.11.53 1 Berlin 22.08.1975
13 9.9 +0.7 Steve Williams USA 13.11.53 1 Gainesville 27.03.1976
13 9.9 +0.7 Harvey Glance USA 28.03.57 1 Columbia 03.04.1976
13 9.9 Harvey Glance USA 28.03.57 1 Baton Rouge 1.05.1976
13 9.9 +1.7 Donald Quarrie JAM 25.02.51 1 Modesto 22.05.1976
13 9.9 +0.2 Silvio Leonard CUB 20.09.55 1 La Habana 6.03.1977
13 9.9 +1.8 Johnny Jones USA 04.04.58 1 Austin 2.04.1977
13 9.9 Silvio Leonard CUB 20.09.55 1 Pointe-á-Pitre 07.05.1977
13 9.9 Harvey Glance USA 28.03.57 1 Auburn 22.04.1978
13 9.9 Mike Roberson USA 25.03.56 2 Auburn 22.04.1978
13 9.9 +1.5 Ronald Desruelles BEL 14.02.55 1 Merksem 23.06.1978
13 9.9 Carl Lewis USA 01.07.61 1 Port of Spain 10.07.1982
13 9.9 +1.6 Mel Lattany USA 10.08.59 1 Rhede 01.09.1982
13 9.9 +1.2 Paul Narracott AUS 08.10.59 1 Brisbane 4.01.1984
13 9.9 +0.4 Darwin Cook USA 16.07.62 1 Nice 16.07.1985
13 9.9 +1.2 Vladimir Krylov RUS 26.02.64 1 Odessa 04.09.1985
13 9.9 Iziak Adeyanju NGR 24.02.59 1 Bauchi 02.07.1988
13 9.9 Olapade Adeniken NGR 19.08.69 2 Bauchi .07.1988
13 9.9 +0.7 Vitaliy Savin KAZ 23.01.66 1 Vladivostok 13.09.1988
13 9.9 Vitaliy Savin KAZ 23.01.66 1 Almaty 29.05.1989
13 9.9 +0.2 Salaam Gariba GHA 23.01.69 1 Atlanta 06.04.1991
13 9.9A Kennedy Ondiek KEN 12.12.66 1 Nairobi 27.07.1991
13 9.9 +1.5 Bruny Surin CAN 12.07.67 1 Caorle 11.07.1992
13 9.9 +1.1 Kastytis Klimas LTU 26.04.69 1 Kaunas 22.05.1993
13 9.9A Kennedy Ondiek KEN 12.12.66 1 Nairobi 29.07.1993
13 9.9 Anvar Kuchmuradov UZB 05.01.70 1 Tashkent 05.05.1994
13 9.9 Vladislav Dologodin UKR 23.02.72 1h Kharkov 13.05.1994
13 9.9 ±0.0 Vladislav Dologodin UKR 23.02.72 1 Kharkov 13.05.1994
13 9.9 ±0.0 Robson Caetano da Silva BRA 04.09.64 1 Rio de Janeiro 01.04.1995
13 9.9 +1.9 Sam Jefferson USA 19.04.71 5 Houston 19.05.1995
13 9.9 +1.7 Jeff Laynes USA 03.10.70 1 Port Alberni 24.05.1995
13 9.9 Davidson Ezinwa NGR 22.11.71 1 Lagos 22.06.1996
13 9.9 Deji Aliu NGR 22.11.75 2 Lagos 22.06.1996
13 9.9 Vladislav Dologodin UKR 23.02.72 1 Kharkov 05.05.1998
13 9.9 Chris Donaldson NZL 26.05.75 1 Dunedin 15.12.1998
13 9.9 -1.3 Randall Evans USA 26.10.70 1 Houston 06.06.1999
13 9.9 +1.6 Koji Ito JPN 29.01.70 1 Hiratsuka 16.06.1999
13 9.9 ±0.0 Joseph Batangdon CMR 29.07.78 1 Youndé 27.05.2000
13 9.9 +1.9 Brendan Christian ANT 11.12.83 1 San Antonio 29.04.2002
13 9.9 José Angel César CUB 04.01.78 1 La Habana 02.07.2002
13 9.9 +1.4 Asafa Powell JAM 23.11.82 1 Spanish Town 30.03.2003
13 9.9 -0.6 Gary Ryan IRL 12.06.72 1 Jambes 26.07.2003
13 9.9 +0.1 Luis Alexander Reyes CUB 22.10.77 1s2 La Habana 14.06.2007
13 9.9 +0.8 Jenris M. Vizcaíno CUB 16.05.80 1 La Habana 21.06.2007
13 9.9 Jenris M. Vizcaíno CUB 16.05.80 1 La Habana 01.06.2008
13 9.9 Jenris M. Vizcaíno CUB 16.05.80 1h1 La Habana 19.07.2008
Viso 63 sprinteriai
LITERATŪRA
1) Lingytė, Edita; Skurvydas, Albertas; Kudirkaitė, Jūratė; Stanislovaitis, Aleksas.
Amţiaus įtaka šuolių atlikimo tikslumui ir stabilumui mokymosi metu // Sporto mokslas. ISSN 1392-1401. 2008, Nr. 2(52). p. 68-73.
Prieiga per internetą: <http://www.sportinfo.lt>.
2) Stanislovaitis, Aleksas.
Griaučių raumenų adaptacija: posttetaninė potenciacija, mechaninė paţeida, nuovargis ir atsigavimas, sporto treniruotė :
habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apţvalga : biomedicinos mokslai, biologija (01B). Kaunas : Lietuvos kūno kultūros
akademija, 2007. 49 p. ISBN 978-9955-622-61-1.
3) Skurvydas, Albertas; Mamkus, Gediminas; Kamandulis, Sigitas; Stanislovaitis, Aleksas; Streckis, Vytautas.
Leg immersion in warm water before stretch-shortening exercise reduces exercise-induced muscle damage // Acta Kinesiologiae
Universitatis Tartuensis=Abstracts of the First Baltic Conference in Exercise and Sports Sciences and the First Baltic Conference of
Young Scientists in Exercise and Sport Sciences, Tartu, Estonia, 7-10 May 2008. ISSN 1406-9822. 2008, vol. 13 (Supplement). p.
126.
4) Poderys, Jonas; Stanislovaitis, Aleksas; Garbaliauskas, Česlovas; Eţerskis, Mindaugas.
Peculiarities of athletes' adaptation and preparation for 24th World University games in Bangkok // Ugdymas. Kūno kultūra.
Sportas. ISSN 1392-5644. 2008, Nr. 1(68). p. 68-72. Prieiga per internetą: <http://www.lkka.lt/index.php?cid=968>.
5) Skurvydas, Albertas; Masiulis, Nerijus; Satkunskienė, Danguolė; Stanislovaitis, Aleksas; Mamkus, Gediminas; Kamandulis, Sigitas;
Dudonienė, Vilma.
Bimodal recovery of quadriceps muscle force within 24 hours after sprint cycling for 30 seconds // Medicina. ISSN 0101-660X.
2007, T. 43, Nr. 3. p. 226-234. Prieiga per internetą: <http://medicina.kmu.lt>.
6) Kudirkaitė, Jūratė; Skurvydas, Albertas; Tolstokorovas, Jevgenijus; Lingytė, Edita; Stanislovaitis, Aleksas.
Does movement time depended from task difficulty? // Physical Culture and Sport in Universities : International Conference,
Palanga, Lithuania, 26 May 2007. Kaunas : Technologija, 2007. ISBN 978-9955-25-255-9. p. 208-209.
7) Kudirkaitė, Jūratė; Skurvydas, Albertas; Gudaitis, Aurimas; Lingytė, Edita; Stanislovaitis, Aleksas.
Does movements accuracy depend on task dificulty? // Physical Culture and Sport in Universities : International Conference,
Palanga, Lithuania, 26 May 2007. Kaunas : Technologija, 2007. ISBN 978-9955-25-255-9. p. 209-211.
8) Stanislovaitis, Aleksas.
Greitumo ugdymo krūvių planavimas // Treniravimo sistemų naujausios technologijos [Elektroninis išteklius]: Lietuvos mokslinio-
metodinio simpoziumo pranešimų medţiaga, Kaunas, 2007 m. balandţio 25 d. / Lietuvos kūno kultūros akademija, Kūno kultūros ir
sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Kaunas : Lietuvos kūno kultūros akademija, 2007. p. 1-27.
9) Stanislovaitis, Aleksas; Kudirkaitė, Jūratė; Skurvydas, Albertas; Adomavičius, Ţilvinas.
High skills short distance runners running speed in increasing after run with dumbbell // Physical Culture and Sport in Universities :
International Conference, Palanga, Lithuania, 26 May 2007. Kaunas : Technologija, 2007. ISBN 978-9955-25-255-9. p. 146-148.
10) Stanislovaitis, Aleksas; Kudirkaitė, Jūratė; Urbonaitė, Inga; Trinkūnas, Eugenijus.
Pagrindinės prieţastys, limituojančios Lietuvos šuolininkų į tolį rezultatą // Physical Culture and Sport in Universities : International
Conference, Palanga, Lithuania, 26 May 2007. Kaunas : Technologija, 2007. ISBN 978-9955-25-255-9. p. 149-151.
11) Šilinskas, Viktoras; Stanislovaitis, Aleksas; Kudirkaitė, Jūratė; Martusevičienė, Regina.
Pasaulio lengvosios atletikos čempionatų disko metimo rungties dalyvių (vyrų) antropometrinių duomenų, amţiaus ir sportinių
rezultatų sąveikos ypatumai // Sporto mokslas. ISSN 1392-1401. 2007, Nr. 3(49). p. 15-21. Prieiga per internetą:
<http://www.sportinfo.lt>.
12) Bradauskienė, Kristina; Čepulėnas, Algirdas; Stanislovaitis, Aleksas.
Peculiarities of running speed alteration during 60 m distance run of sprinters having various leg muscles strength // Спорт &
Наука. ISSN 1310-3393. 2007, no.2. p. 139-143. Prieiga per internetą: <http://www.sportinauka.hit.bg>.
13) Skurvydas, Albertas; Mamkus, Gediminas; Dudonienė, Vilma; Kamandulis, Sigitas; Mickevičienė, Dalia; Masiulis, Nerijus;
Stanislovaitis, Aleksas; Streckis, Vytautas.
The time-course of voluntary and electrically evoked muscle performance during and after stretch-shortening exercise is different //
Journal of Sports Science and Medicine. ISSN 1303-2968. 2007, vol. 6, issue 4. p. 408-416. Prieiga per internetą:
<http://www.jssm.org>.
14) Mikalauskas, Rimantas (sudarytojas); Girdauskas, Gracijus; Zachovajevas, Pavelas; Stasiulis, Arvydas; Stanislovaitis, Aleksas;
Novikovas, Viačislavas; Jakubauskas, Albertas; Skurvydas, Albertas; Kontvainis, Vytautas.
Trenerio knyga. Fizinis rengimas : vadovėlis. Kaunas : Lietuvos kūno kultūros akademija, 2007. 264 p. ISBN 978-9955-622-60-4.
15) Skurvydas, Albertas; Sipavičienė, Saulė; Krutulytė, Graţina; Gailiūnienė, Alina; Stasiulis, Arvydas; Mamkus, Gediminas;
Stanislovaitis, Aleksas.
Cooling leg muscles affects dynamics of indirect indicators of skeletal muscle damage // Journal of Back and Musculoskeletal
Rehabilitation. ISSN 1053-8127. 2006, vol. 19, no. 4. p. 141-151. Prieiga per internetą: <http://www.iospress.nl>.
16) Skurvydas, Albertas; Sipavičienė, Saulė; Krutulytė, Graţina; Gailiūnienė, Alina; Stasiulis, Arvydas; Mamkus, Gediminas;
Stanislovaitis, Aleksas.
Dynamics of indirect symptoms of skeletal muscle damage after stretch-shortening exercise // Journal of Electromyography and
Kinesiology. ISSN 1050-6411. 2006, vol. 16, no. 6. p. 629-636. Prieiga per internetą: <http://www.elsevier.com>.
17) Skurvydas, Albertas; Streckis, Vytautas; Mickevičienė, Dalia; Kamandulis, Sigitas; Stanislovaitis, Aleksas; Mamkus, Gediminas.
Effect of age on metabolic fatigue and on indirect symptoms of skeletal muscle damage after stretch-shortening exercise // The
Journal of Sports Medicine and Physical Fitness. ISSN 0022-4707. 2006, vol. 46, no.3. p. 431-441.
18) Bradauskienė, Kristina; Čepulėnas, Algirdas; Stanislovaitis, Aleksas.
Peculiarities of running speed alteration during 60 m distance run of sprinters having various leg muscles strength // "Спорт, стрес,
адаптация" - Олимпийский спорт и спорт за всички="Sport, Stress, Adaptation" - Olympic Sport and Sport for All : 4-ти
международен научен конгрес : Абстракти, София, 17-18 ноември 2006 г.. София : Национална спортна академия "В.
Левски", 2006. p. 71-72. Prieiga per internetą: <http://www.nsa.bg/en/events/id,48>.
19) Ramanauskienė, Irina; Brazaitis, Marius; Skurvydas, Albertas; Linonis, Vitas; Stanislovaitis, Aleksas; Dubosas, Mindaugas.
Skirtingos temperatūros poveikis kelio tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų nuovargiui ir atsigavimui // Ugdymas. Kūno kultūra.
Sportas. ISSN 1392-5644. 2006, Nr. 2(61). p. 45-52. Prieiga per internetą: <http://www.lkka.lt/index.php?cid=968>.
20) Muliarčikas, Algirdas; Veršinskas, Robertas; Stanislovaitis, Aleksas.
Studentų fizinės sveikatos tausojimo, gerinimo, pulso bei kraujospūdţio kontrolės ir mankštinimosi laisvalaikiu sąsajos analizė //
Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas. ISSN 1392-5644. 2006, Nr. 2(61). p. 32-38.
21) Stanislovaitis, Aleksas.
The characteristics of speed training process // "Спорт, стрес, адаптация" - Олимпийский спорт и спорт за всички="Sport,
Stress, Adaptation" - Olympic Sport and Sport for All : 4-ти международен научен конгрес : Абстракти, София, 17-18 ноември
2006 г.. София : Национална спортна академия "В. Левски", 2006. p. 13-14.
22) Bradauskienė, Kristina; Stanislovaitis, Aleksas; Kudirkaitė, Jūratė; Čepulėnas, Algirdas.
The influence of strength on the running speed dynamics of the best Lithuanian sprinters in the 60 meters // "Спорт, стрес,
адаптация" - Олимпийский спорт и спорт за всички="Sport, Stress, Adaptation" - Olympic Sport and Sport for All : 4-ти
международен научен конгрес : Абстракти, София, 17-18 ноември 2006 г.. София : Национална спортна академия "В.
Левски", 2006. p. 72-74. Prieiga per internetą: <http://www.nsa.bg/en/events/id,48>.
23) Bradauskienė, Kristina; Stanislovaitis, Aleksas; Kudirkaitė, Jūratė; Čepulėnas, Algirdas.
The influence of strength on the running speed dynamics of the best Lithuanian sprinters in the 60 meters run // Sporto mokslo
dabartis ir naujosios idėjos=Current Issues and New Ideas in Sport Science [Elektroninis išteklius] : tarptautinė mokslinė konferencija
: pranešimų tezės, Kaunas, 2006 m. spalio 5-6 d.. Kaunas : Lietuvos kūno kultūros akademija, 2006. ISBN 9955-622-29-6. p. 23.
24) Stanislovaitis, Aleksas; Kudirkaitė, Jūratė; Martusevičienė, Regina.
The peculiarities in interaction of anthropometrical data, age and sports results of discus throwers (men) in the world track-and-field
athletics championships // Sporto mokslo dabartis ir naujosios idėjos=Current Issues and New Ideas in Sport Science [Elektroninis
išteklius] : tarptautinė mokslinė konferencija : pranešimų tezės, Kaunas, 2006 m. spalio 5-6 d.. Kaunas : Lietuvos kūno kultūros
akademija, 2006. ISBN 9955-622-29-6. p. 113.
25) Stanislovaitis, Aleksas; Grūnovas, Albinas; Butkus, Valentas.
Trumpųjų nuotolių bėgimas : vadovėlis / Lietuvos kūno kultūros akademija. Kaunas : LKKA, 2006. 356 p. ISBN 9955-622-36-9.
26) Bradauskienė, Kristina; Čepulėnas, Algirdas; Stanislovaitis, Aleksas.
Технология развития максимальной скорости бега у спринтеров // Спортивний вiсник Приднiпров'я. ISSN . 2006, Nr. 3. p. 9-
11.
27) Satkunskienė, Danguolė; Stanislovaitis, Aleksas; Radţiukynas, D..
Biomechanical analysis of the takeoff of Lithuanian elite long jumpers // Scientific Management of High Performance Athletes'
Training : 8th International Sports Science Conference : Book of Abstracts, Vilnius, Lithuania, 25-26 February 2005. Vilnius :
Lithuanian Sports Information Centre, 2005. p. 30.
28) Stanislovaitis, Aleksas.
Greitumo ugdymo naujausios technologijos // Naujausios olimpiečio rengimo technologijos : Lietuvos mokslinio-metodinio
simpoziumo treneriams medţiaga / Lietuvos kūno kultūros akademija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Birštonas, 2005 m.
balandţio 26-27 d.. , 2005. p. [26].
29) Satkunskienė, Danguolė; Stanislovaitis, Aleksas; Radţiukynas, Darius.
Lietuvos ir pasaulio šuolininkų į tolį biomechaninių charakteristikų lyginamoji analizė // Sporto mokslas. ISSN 1392-1401. 2005, Nr.
3(41). p. 14-20. Prieiga per internetą: <http://www.sportinfo.lt/sportomokslas>.
30) Stanislovaitis, Aleksas; Bradauskienė, Kristina; Lingytė, Edita; Kudirkaitė, Jūratė; Skurvydas, Albertas.
Pradedantieji sprinteriai greičiau bėga basomis nei su bateliais // Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas. ISSN 1392-5644. 2005, Nr.
2(56). p. 43-48. Prieiga per internetą: <http://www.lkka.lt/index.php?cid=968>.
31) Bradauskienė, Kristina; Čepulėnas, Algirdas; Kudirkaitė, Jūratė; Stanislovaitis, Aleksas.
Pradedančiųjų bei didelio meistriškumo trumpųjų nuotolių bėgikų startinio įgreičio bei maksimalaus bėgimo greičio rodiklių analizė //
Sporto mokslas - 2005 : Lietuvos mokslinė konferencija : programa ir pranešimų tezės / Lietuvos kūno kultūros akademija, Kūno
kultūros ir sporto departamentas prie LR Vyriausybės, Kaunas, 2005 m. lapkričio 10 d.. Kaunas : Lietuvos kūno kultūros akademija,
2005. ISBN 9955-622-17-2. p. 24-25.
32) Mickevičienė, Dalia; Bulotienė, Daiva; Ramanauskienė, Irina; Mamkus, Gediminas; Streckis, Vytautas; Stanislovaitis,
Aleksas; Gedvilas, Vydas; Skurvydas, Albertas.
Raumens atsigavimo dinamika po fizinio krūvio, sukeliančio metabolinį nuovargį ir mechaninę paţeidą // Sporto mokslas. ISSN
1392-1401. 2005, Nr. 2(40). p. 27-33. Prieiga per internetą: <http://www.sportinfo.lt/sportomokslas>.
33) Bradauskienė, Kristina; Čepulėnas, Algirdas; Stanislovaitis, Aleksas.
The impact of different physical strain on 12-year-old boys running speed indices // Sport Kinetics 2005 : 9th International Scientific
Conference : Book of Abstracts, Rimini, Italy, September 16-18, 2005. Bologna, 2005. p. 96.
34) Bradauskienė, Kristina; Čepulėnas, Algirdas; Stanislovaitis, Aleksas.
The impact of different physical strain on 12-year-old boys' running speed indices // Scientific Fundaments of Human Movement
and Sport Practice: Proceedings of 9th Sport Kinetics International Conference, Rimini, Italy, 16-18 September 2005 / IASK. Bologna
: University of Bologna, 2005, pt 1. ISBN 88-902030-0-5. p. 227-228.
35) Stanislovaitis, Aleksas.
Treniruotė: krūvio individualizavimas, valdymas // Naujausios olimpiečio rengimo technologijos : Lietuvos mokslinio-metodinio
simpoziumo treneriams medţiaga / Lietuvos kūno kultūros akademija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Birštonas, 2005 m.
balandţio 26-27 d.. , 2005. p. [33].
36) Mickevičienė, Dalia; Mamkus, Gediminas; Stanislovaitis, Aleksas; Skurvydas, Albertas.
Šoklumo ištvermės treniruočių poveikis nervų ir raumenų sistemų nuovargio ir atsigavimo kaitai // Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas.
ISSN 1392-5644. 2005, Nr. 1(55). p. 26-33. Prieiga per internetą: <http://www.lkka.lt/index.php?cid=968>.
37) Stanislovaitis, Aleksas.
Šuolio į tolį sporto rungties tendencijos // Lengvoji atletika. ISSN 1648-4118. 2005, Nr. 1(19). p. 24-25.
38) Stanislovaitis, Aleksas; Mamkus, Gediminas; Gedvilas, Vydas; Šliaţas, Juozas.
Anaerobinį alaktatinį darbingumą vertinančių testų informatyvumas // Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas : Lietuvos kūno kultūros
akademijos ţurnalas. ISSN 1392-5644. 2004, Nr. 1(51). p. 52-56.
39) Satkunskienė, Danguolė; Stanislovaitis, Aleksas.
Comparison of the sprinting stride pattern of the World and Lithuanian elite female sprinters // 9th Annual Congress of the
European College of Sport Science : Book of Abstracts, July 3-6, 2004, Clermont-Ferrand, France. Clermont-Ferrand, 2004. p. 336.
40) Satkunskienė, Danguolė; Stanislovaitis, Aleksas.
Kinematic characteristics of the sprinting stride of elite female sprinters at the 9th IAAF World Championships in athletics //
Scientific Management of High Performance Athletes' Training : 7th International Sports Science Conference : Book of Abstracts,
Vilnius, Lithuania, 27-28 February 2004. Vilnius : Lithuanian Sports Information Centre, 2004. p. 23.
41) Terczyński, Robert; Eider, Jerzy; Stanislovaitis, Aleksas; Šliaţas, Juozas.
Ocena wydolności fizycznej kobiet uprawiających zespołowe gry sportowe // Zeszyty naukowe Uniwersytetu Szczecińskiego :
Prace Instytutu kultury fizycznej. ISSN 1640-6818. 2004, Nr. 376 (Nr. 19). p. 127-133.
42) Satkunskienė, Danguolė; Stanislovaitis, Aleksas.
Pasaulio ir Lietuvos elito sprinterių bėgimo ţingsnio kinematinių charakteristikų palyginamoji analizė // Sporto mokslas : Lietuvos
sporto mokslo tarybos, Lietuvos olimpinės akademijos, Lietuvos kūno kultūros akademijos, Vilniaus pedagoginio universiteto
ţurnalas. ISSN 1392-1401. 2004, Nr. 1(35). p. 6-12.
43) Mamkus, Gediminas; Stanislovaitis, Aleksas; Skurvydas, Albertas; Streckis, Vytautas.
Sportininkų greitumo ir galingumo testavimas // Treneris. ISSN 1392-2157. 2004, Nr. 1. p. 43-52.
44) Terczyński, Robert; Eider, Jerzy; Iwiński, Jerzy; Šliaţas, Juozas; Mamkus, Gediminas; Stanislovaitis, Aleksas.
Ustalenie wpływu czasu reakcji na szybkość i moc // Zeszyty naukowe Uniwersytetu Szczecińskiego : Prace Instytutu kultury
fizycznej. ISSN 1640-6818. 2004, Nr. 376 (Nr. 19). p. 135-140.
45) Lingytė, Edita; Stanislovaitis, Aleksas; Kudirkaitė, Jūratė; Skurvydas, Albertas.
Įvairaus amţiaus, lyties, sportinio meistriškumo trumpųjų nuotolių bėgikų startinės reakcijos ypatumai // Ugdymas. Kūno kultūra.
Sportas : Lietuvos kūno kultūros akademijos ţurnalas. ISSN 1392-5644. 2004, Nr. 4(54). p. 73-78.
46) Vitkienė, Irena-Nijolė; Stasiulis, Arvydas; Stanislovaitis, Aleksas; Mamkus, Gediminas.
Изменение некоторых минералов в крови футболистов разного спортивного мастерства под влиянием дозированной
физической нагрузки // Dodatnie i ujemne aspekty aktywności ruchowej. Szczecin : Uniwersytet Szczeciński, 2004. p. 400-408.
47) Poderys, Jonas; Vainoras, Alfonsas; Stanislovaitis, Aleksas; Trinkūnas, Eugenijus.
Akselerometrijos metodu registruojamų rodiklių informatyvumas atliekant monitoringą ir vertinant bėgiko judesių tikslingumą ir
kokybę // Sporto mokslas : Lietuvos sporto mokslo tarybos, Lietuvos olimpinės akademijos, Lietuvos kūno kultūros akademijos,
Vilniaus pedagoginio universiteto ţurnalas. ISSN 1392-1401. 2003, Nr. 3(33). p. 14-17.
48) Stanislovaitis, Aleksas; Bradauskienė, Kristina; Vėtaitė, Inga; Skurvydas, Albertas.
Geriausių pasaulio ir Lietuvos trumpųjų nuotolių bėgikų varţybinės veiklos ir fizinio parengtumo rodiklių analizė // Ugdymas. Kūno
kultūra. Sportas : Lietuvos kūno kultūros akademijos ţurnalas. ISSN 1392-5644. 2003, Nr. 4(49). p. 64-69.
49) Muliarčikas, Algirdas; Stanislovaitis, Aleksas; Pocius, Mindaugas.
Greitumo nustatymo ypatumai // Sporto mokslas : Lietuvos sporto mokslo tarybos, Lietuvos olimpinės akademijos, Lietuvos kūno
kultūros akademijos, Vilniaus pedagoginio universiteto ţurnalas. ISSN 1392-1401. 2003, Nr. 2(32). p. 11-14.
50) Muliarčikas, Algirdas; Stanislovaitis, Aleksas.
Kauno miesto gyventojų poţiūrio į sveikatą ir fizinį aktyvumą tendencijų aspektai // Visuomenės sveikata. ISSN 1392-2696. 2003,
Nr. 4(23). p. 57-63.
51) Gavorka, Andrius; Zuoza, Aurelijus- Kazys; Stanislovaitis, Aleksas.
Kryptingų fizinių krūvių įtaka paplūdimio tinklininkių šoklumo kitimui varţybiniu ir povarţybiniu laikotarpiu // Didelio meistriškumo
sportininkų rengimo valdymas[elektroninis išteklius] : VI tarptautinės sporto mokslo konferencijos pranešimų santraukos, Vilnius,
2003 m. kovo 7. Vilnius, 2003. p. [16].
52) Gavorka, Andrius; Zuoza, Aurelijus- Kazys; Stanislovaitis, Aleksas.
Kryptingų fizinių krūvių įtaka paplūdimio tinklininkių šoklumo kitimui varţybų ir povarţybiniu laikotarpiu // Sporto mokslas : Lietuvos
sporto mokslo tarybos, Lietuvos olimpinės akademijos, Lietuvos kūno kultūros akademijos, Vilniaus pedagoginio universiteto
ţurnalas. ISSN 1392-1401. 2003, Nr. 3(32). p. 43-49.
53) Stanislovaitis, Aleksas; Bradauskienė, Kristina; Vėtaitė, Inga.
Lietuvos trumpųjų nuotolių bėgikų treniruotėse daţniausiai taikomų pratimų analizė // Sportas ir kūno kultūra: naujos perspektyvos :
sporto mokslo konferencija : pranešimų tezės, Kaunas, 2003 m. balandţio 24. Kaunas : LKKA, 2003. p. 59-60.
54) Skurvydas, Albertas; Mamkus, Gediminas; Stanislovaitis, Aleksas; Mickevičienė, Dalia; Bulotienė, Daiva; Masiulis, Nerijus.
Low frequency fatigue of quadriceps muscle after sustained maximum voluntary contractions // Medicina. ISSN 0101-660X. 2003,
T. 39, Nr. 11. p. 1094-1099. Prieiga per internetą: <http://medicina.kmu.lt>.
55) Šliaţas, Juozas; Stanislovaitis, Aleksas; Mamkus, Gediminas; Skurvydas, Albertas.
Sportininkų, atliekančių vienkartinį maksimalaus intensyvumo fizinį krūvį, ATP energinių atsargų sunaudojimo nustatymas // Sporto
mokslas : Lietuvos sporto mokslo tarybos, Lietuvos olimpinės akademijos, Lietuvos kūno kultūros akademijos, Vilniaus pedagoginio
universiteto ţurnalas. ISSN 1392-1401. 2003, Nr. 3(33). p. 18-23.
56) Poderys, Jonas; Stanislovaitis, Aleksas.
Sprinterių individualių ypatybių vertinimas akcelerometrijos metodu registruojant kūno ir kojų judesių charakteristikas // Ugdymas.
Kūno kultūra. Sportas : Lietuvos kūno kultūros akademijos ţurnalas. ISSN 1392-5644. 2003, Nr. 4(49). p. 47-50.
57) Stanislovaitis, Aleksas; Bradauskienė, Kristina.
Asmenų, adaptuotų skirtingo pobūdţio fiziniams krūviams, maksimalaus bėgimo greičio analizė // Įvairaus amţiaus ir meistriškumo
sportininkų rengimo valdymas ir perspektyvos : resp. moksl. konf. programa ir pranešimų tezės, Kaunas, 2002 m. birţelio 14. Kaunas
: LKKA, 2002. p. 60.
58) Karoblis, Povilas; Skernevičius, Juozas; Raslanas, Algirdas; Steponavičius, Kazys; Briedis, Vytautas; Stanislovaitis, Aleksas.
Lietuvos olimpinės rinktinės sportininko dienynas. Kaunas : Lietuvos kūno kultūros akademija, 2002. 305 p.
59) Stanislovaitis, Aleksas; Poderys, Jonas; Vainoras, Alfonsas.
Sidnėj'aus pamokos - ką išmokome? // Lengvoji atletika. ISSN 1648-4118. 2002, Nr. 2. p. 18-19.
60) Stanislovaitis, Aleksas; Bradauskienė, Kristina; Vėtaitė, Inga.
Veiksnių, lemiančių geriausių pasaulio ir Lietuvos trumpųjų nuotolių bėgikų sportinius rezultatus, analizė // Įvairaus amţiaus ir
meistriškumo sportininkų rengimo valdymas ir perspektyvos : resp. moksl. konf. programa ir pranešimų tezės, Kaunas, 2002 m.
birţelio 14. Kaunas : LKKA, 2002. p. 61.
61) Poderys, Jonas; Stanislovaitis, Aleksas; Vainoras, Alfonsas; Trinkūnas, Eugenijus.
Correlation between the changes of ST-segment depression of ECG and muscle blood flow during the incremental exercise test at
various period of training in endurance and sprint cohorts // Dodatnie i ujemne aspekty aktywnosci ruchowej. Częsc II. Szczecin :
Uniwersytet Szczeciński, 2001. p. 312-317.
62) Poderys, Jonas; Stanislovaitis, Aleksas.
Didelio meistriškumo lengvaatlečių adaptacija Australijos sąlygomis ir priešvarţybinio pasirengimo olimpinėms ţaidynėms valdymas
// Įvairaus amţiaus ir meistriškumo sportininkų rengimo valdymas ir perspektyvos : resp. moksl. konf. programa ir parnešimų tezės,
Kaunas, 2001 m. birţelio 29. Kaunas : LKKA, 2001. p. 9.
63) Poderys, Jonas; Stanislovaitis, Aleksas; Vainoras, Alfonsas; Trinkūnas, Eugenijus.
Effects of different training programs on cardiovascular system // Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas : Lietuvos kūno kultūros
akademijos ţurnalas. ISSN 1392-5644. 2001, Nr.1. p. 44-47.
64) Skurvydas, Albertas; Stanislovaitis, Aleksas; Vasiliauskas, Kazimieras; Liaugminas, Adolfas.
Sprinterių ir stajerių raumenų nuovargis atliekant 100 šuolių maksimaliu intensyvumu // Sporto mokslas : Lietuvos sporto mokslo
tarybos, Lietuvos olimpinės akademijos, Lietuvos kūno kultūros akademijos, Vilniaus pedagoginio universiteto ţurnalas. ISSN 1392-
1401. 2001, Nr.1. p. 35-37.
65) Poderys, Jonas; Stanislovaitis, Aleksas; Vainoras, Alfonsas; Korsakas, Stasys; Gargasas, Liudas; Ruseckas, Rimtautas.
Telekonsultacinės kardiologinės sistemos panaudojimas vertinant Lietuvos olimpinės rinktinės sportininkų adaptaciją Australijos
sąlygomis // Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas : Lietuvos kūno kultūros akademijos ţurnalas. ISSN 1392-5644. 2001, Nr.3. p. 31-34.
66) Poderys, Jonas; Stanislovaitis, Aleksas.
Greitumą ir ištvermę lavinančių asmenų organizmo adaptacijos greitis į trumpalaikius maksimalaus intensyvumo krūvius // Įvairaus
amţiaus ir meistriškumo sportininkų rengimo valdymas ir perspektyvos : mokslinė metodinė konferencija : programa ir pranešimų
tezės, Kaunas, 2000 birţelio 21. Kaunas, 2000. p. 30.
67) Skurvydas, Albertas; Stanislovaitis, Aleksas; Jaščanin, Jan.
Low frequency fatigue of quadriceps muscle after performing maximal isometric contractions at different muscle length // Journal of
Human Kinetics. ISSN 1640-5544. 2000, vol. 4. p. 17-30. Prieiga per internetą: <http://www.awf.katowice.pl>.
68) Skurvydas, Albertas; Vasiliauskas, Kazimieras; Lagūnavičienė, Nijolė; Stanislovaitis, Aleksas.
Muscle fatigue and post-tetanic potentiation in boys and adult men when performing jumping exercises of maximal intensity //
Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas : Lietuvos kūno kultūros akademijos ţurnalas. ISSN 1392-5644. 2000, Nr. 4(37). p. 40-45.
69) Skurvydas, Albertas; Buitkus, Juozas; Vasiliauskas, Kazimieras; Stanislovaitis, Aleksas; Gedvilas, Vydas.
Raumens atsigavimo dinamika po maksimalaus intensyvumo fizinio krūvio // Sporto mokslas : Lietuvos sporto mokslo tarybos,
Lietuvos olimpinės akademijos, Lietuvos kūno kultūros akademijos, Vilniaus pedagoginio universiteto ţurnalas. ISSN 1392-1401.
2000, Nr. 1(19). p. 32-34.
70) Muliarčikas, Algirdas; Stanislovaitis, Aleksas.
Sprinterių bėgimo technikos laiko charakteristikų analizė // Įvairaus amţiaus ir meistriškumo sportininkų rengimo valdymas ir
perspektyvos : mokslinė metodinė konferencija : programa ir pranešimų tezės, Kaunas, 2000 birţelio 21. Kaunas, 2000. p. 29.
71) Stanislovaitis, Aleksas.
Fizinių ypatybių ugdymas ţaidimuose // Lietuvos rankinio ateitis : jaunųjų sportininkų rengimo tobulinimas : Lietuvos trenerių kursai,
Kaunas, 1999 m. balandţio 20-22. Vilnius : LTOK, 1999. p. 54-58.
72) Skurvydas, Albertas; Stanislovaitis, Aleksas; Vasiliauskas, Kazimieras; Liaugminas, Adolfas; Juknevičius, Vladas.
Lengvaatlečių sprinterių ir stajerių raumenų nuovargis kas 20 s atliekant 100 šuolių maksimaliu intensyvumu // Ugdymas. Kūno
kultūra. Sportas : Lietuvos kūno kultūros akademijos ţurnalas. ISSN 1392-5644. 1999, Nr. 1(30). p. 73-81.
73) Stanislovaitis, Aleksas; Skurvydas, Albertas; Jaščaninas, Janas; Mamkus, Gediminas.
Įvairių sporto šakų sportininkų keturgalvio šlaunies raumens posttetaninė potenciacija // Sporto mokslas : Lietuvos sporto mokslo
tarybos, Lietuvos olimpinės akademijos, Lietuvos kūno kultūros akademijos, Vilniaus pedagoginio universiteto ţurnalas. ISSN 1392-
1401. 1998, Nr. 1(10). p. 8-12.
74) Skurvydas, Albertas; Stanislovaitis, Aleksas; Gedvilas, Vydas; Liaugminas, Adolfas.
Sportininkų treniruočių proceso efektyvinimo kryptys // Treneris. ISSN 1392-2157. 1997, Nr. 1. p. 3-7.
75) Skurvydas, Albertas; Stanislovaitis, Aleksas; Mačiukas, Aurimas.
Greitumo lavinimo pagrindimas // Treneris. ISSN 1392-2157. 1996, Nr. 2. p. 15-22.
AČIŪ UŢ
DĖMESĮ!
Atliekant neįprastus intensyvius fizinius pratimus
raumenų nuovargis pasireiškia dėl mechaninės raumenų
paţeidos (ang. muscle damage) (Clarkson and Hubal, 2002; Skurvydas et
al., 2000; Byrne et al., 2004; Proske and Allen, 2005, Nicol et al., 2006; Skurvydas et
al., 2006a; Tiidus, 2008). Tada gali dalinai suirti sarkomerai, atskiros
miofibrilės, sarkoplazminis tinklas ar citoskeleto baltymai
(desminas, nebulinas, titinas, distrofinas ir kt.), o tai sumaţina
raumens susitraukimo jėgą ir greitį (Proske and Morgan, 2001).
Raumens paţeida gali kilti dėl dviejų skirtingų prieţasčių: a)
mechaninio raumens (raumeninės skaidulos) suţalojimo (Proske
and Allen, 2005) ir/ar b) metabolitų susikaupimo raumeninėje
skaiduloje (Tee et al., 2007; Allen et al., 2008; Tiidus, 2008).
Mechaninė raumenų pažeida
Atliekant darbą nuo pat pirmos darbo sekundės
pasireiškia raumenų potenciacija (aktyvacija): 1) pagerėja
nervo ir raumens sinapsės pralaidumas, nes padidėja
postsinapsinės membranos depoliarizacijos jautrumas (šis
efektas gali išlikti net keletą minučių); 2) padidėja Na+, K+
jonų siurblio efektyvumas, kas labiau hiperpoliarizuoja
sarkolemos membranos potencialą ir todėl pagreitina veikimo
potencialo sklidimo sarkolema greitį; 3) pagreitėja Ca2+ jonų
susiurbimas į sarkoplazminį tinklą (retikulumą); 4) padidėja
miozino skersinių tiltelių silpnosios sukibimo su aktinu
jungties transformavimo greitis į stipriąją (tai labiau priklauso
nuo reguliacinių miozino lengvųjų grandţių fosforilinimo
laipsnio) (Brown and Loeb, 1998; Skurvydas, 1998; Hodgson et al., 2005; Baudry
and Duchateau, 2007).
Raumenų potenciacija
Dėl raumenų potenciacijos (tai įvyksta, kai raumuo yra
aktyvinimas: kelis kartus išvysto didelę ar labai didelę jėgą)
padidėja raumens susitraukimo jėga, esant submaksimaliam
(maţesnis ne maksimalus aktyvavimas) ir maţesniam
aktyvavimui, padidėja jėgos išvystymo greitis (ir ypač
susitraukimo pradţioje), tačiau nepakinta ar net sumaţėja
raumens atsipalaidavimo greitis (Skurvydas, 2008).