VILNIAUS TEISĖS IR VERSLO KOLEGIJA

EKONOMIKOS FAKULTETAS

1 kurso TV 5/2 grupės dieninio skyriaus studentai

TRANSPORTO ĮMONIŲ VALDYMAS

TRANSPORTO VADYBININKŲ VEIKLOS SRITYS

Kursinis darbas

Vadovas Ieva Meidutė

Vilnius, 2007

TURINYS

ĮVADAS 4

TEORINE DALIS

1. PROGNOZAVIMAS 5

1.1 PLANAVIMO SAMPRATA IR REIKŠMĖ

1.2 ORGANIZAVIMO FUNKCIJOS SAMPRATA 6

IR REIKŠMĖ

1.3 TRANSPORTO PASLAUGŲ ORGANIZAVIMAS 7

1.4 INFORMACIJOS ESMĖ IR REIKŠMĖ TRANSPORTE 8

PRAKTINĖ DALIS

2. VADYBININKO FUNKCIJOS IR STRATEGIJOS 11

2.1 Iniciatyvus valdymas 11

2.2. Informacijos tobulinimas 11

2.3. Ribotas naudojamų vežėjų kiekis 12

2.4. Vežėjų derybos 12

2.5. Sutarčių sudarymas 12

2.6. Smulkiųjų siuntų vežimo strategija 12

2.7. Didesnių siuntų vežimo strategija 13

2.8. Atvežamų krovinių vežimo strategija 13

2.9. Sandėliavimas ir medžiagų tvarkymas 14

3. VADYBININKO - TRANSPORTAVIMO VALDYMO ANALIZĖ 15

3.1. Transportavimo valdymo sudedamosios dalys 15

3.1.1. Eismo valdymas, kaip aprūpinimo funkcija 15

3.1.2. Veiklos rūšys ir personalo funkcijos 16

3.1.3. Eismo funkcijų augimas 16

3.1.4. Kontrolės pasikeitimai 16

3.2. Eismo valdymo veiklos rūšių aspektai 16

3.2.1. Vežimų planavimas 16

3.2.2. Užsakymų servisas 18

3.2.3. Ekspedijavimas / sekimas 18

3.2.4. Pirminis patikrinimas / įvertinimas 18

3.2.5. Patikrinimas / vežimo sąskaitos apmokėjimas 18

3.2.6. Užlaikymas 18

3.2.7. Pretenzijos 18

3.2.8. Privačių automobilių bei sunkvežimių valdymas 18

3.2.9.Transportavimo biudžeto valdymas 19

3.3. Transportavimo valdymo veiklos personalo ir administraciniai aspektai 19

3.3.1. Metodo parinkimas 19

2

3.3.2. Paslaugų ir pasiūlos apdraudimas 19

3.3.3. Derybos 19

3.3.4. Darbą reguliuojančios taisyklės 19

3.3.5. Verslo politikos pasirinkimas 19

3.3.6. Kasmetinių transportavimo reikalavimų planavimas 20

3.3.7. Biudžeto planavimas 20

3.3.8. Informacinės sistemos 20

3.3.9. Sistemų analizavimas 20

3.3.10. Vadovavimas ir vykdymo vystymas 20

3.4. Transporto vadybos perspektyvos 21

3.4.1. Bendra transportavimo kaina 21

3.4.2. Transporto skyriaus žmonių išteklių valdymas 22

IŠVADOS 23

LITERATŪRA: 24

3

ĮVADAS

Transportas šiandien yra viena iš prioritetiškai plėtojamų ūkio šakų: jis sudaro apie 20

bendro nacionalinio produkto, o krovinių vežimo sąnaudos sudaro apie 8 bendro nacionalinio

produkto. Transportavimas yra būtinas veiksnys kompanijos bendroje verslo logistikos veikloje,

todėl darbo tikslas yra išnagrinėti transportavimo valdymo funkcijas tiek strateginiu, tiek

tiesioginio panaudojimo lygiais.

Transportavimo valdymas – tai transportavimo paslaugų kontrolė ir valdymas. Jis gali

būti panaudotas žmogui kaip profesijos apibūdinimas ar net visam skyriui, susijusiam su prekių

platinimu.

Kelių transporto produkcija yra krovinių ir keleivių vežimai. Transportas nesukuria naujų

produktų, naujų daiktų, o tik gabena žaliavas bei pagamintą produkciją, kuri sukurta pramonėje

ar ūkio šakose ir užtikrina, kad sinchroniškai veiktų gamybos ir gamybos procesui reikalingų

medžiagų tiekimo sistemos. Tai yra esminis momentas dėl kurio, transportas priskiriamas

paslaugoms, o ne gamybai. Transportas, gabendamas šią produkciją, atlieka materialinį procesą

– šios produkcijos vietos pakeitimą, jos pristatymą vartotojui. Tai ir sudaro transporto paslaugos,

turinčios tiesioginę sąveiką su materialinėmis gėrybėmis, esmę, nes transporto veiklos pagrindas

yra kroviniai arba keleiviai. Produkto gamyba tik tada galutinai baigta, kai produktas yra

pristatytas į vartojimo vietą vartojimui arba tolesniam jo perdirbimui. Kelių transportas,

gabendamas krovinius, toliau tęsia gamybos procesą paskirstymo srityje, o veždamas keleivius,

tenkina žmonių susisiekimo poreikius, t.y. dalyvauja aptarnavimo srityje.

4

1. PROGNOZAVIMAS

Prognozavimas - ateities įvykių numatymas, kurie turės svarbų poveikį įmonės

funkcionavime. Planavimas ir prognozavimas yra tarpusavyje susiję, panašūs, tačiau ir skirtingi.

Panašūs tuo, kad abu nukreipti į ateitį. Prognozavimas yra naudojamas, siekiant numatyti kas bus

ateityje, esant tam tikrom sąlygoms, o planavimas apima ir prognozavimo išvadas ir numato

kelius, priemones, kryptis, kaip pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Prognozavimu grindžiami planai ir daugelis į ateitį nukreiptų valdymo sprendimų. Prognozės

būtinos daugeliui įmonės veiklos sričių. Ypač aktualu prognozuoti marketingo situaciją,

finansus, įmonės plėtros tendencijas, technologijų pokyčius, paklausą ir pasiūlą,

makroekonominius šalies rodiklius, kitus įmonės būklės ir aplinkos veiksnius.

1.1 PLANAVIMO SAMPRATA IR REIKŠMĖ

Planavimas - tai vadybos funkcija nurodanti ką daryti, kada daryti ir kas tai turi daryti.

Planavimas yra būsimos veiklos sumanymas, pagrįstas racionalumo principu.

Planavimas yra labai glaudžiai susijęs su prognozavimu ir su sprendimų priėmimu.

Planavimas yra svarbi vadybos funkcija, nes šiuolaikinėmis aštrios konkurencijos

ir greitai kintančiomis sąlygomis gali išlikti ir sėkmingai vystytis tik tos organizacijos, kurios

sugeba paruošti gerą ateities veiksmų programą, geriau nei kitos įmonės numatyti ateitį. Be to

planavimas yra logine prasme yra pirmas žingsnis vadyboje - pirma pagalvojame,

paskaičiuojame, o paskui darome.

Planavimą galima vertinti, kaip tikslų įgyvendinimo priemonę, nes kiekviena

įmonė turi žinoti ko ji siekia, o tada ieškoti kelių, kaip tuos tikslus pasiekti.

Planavimas yra visos organizacijos vadybos rezultatyvumo garantas: valdymo

rezultatyvumas ne visada yra tolygus ekonominiam rezultatyvumui. Ekonomine prasme įmonės

bendras rezultatyvumas aukštas yra tada, kai įmonės pelningumas yra ne mažesnis kaip vidutinė

bankų palūkanų norma. Vadybine prasme net ir nuostolingas įmonės valdymo rezultatyvumas

gali būti aukštas, jeigu ji modernizuojasi, plečiasi, užima naujas rinkas t.y. ruošiasi ekonominiam

pakilimui ateityje. Tačiau valdymo rezultatyvumą tokioje įmonėje galima laikyti aukštu tik tuo

atveju, jeigu tokia įmonės būsena yra suplanuota, apskaičiuota.

Pagrindiniai planavimo principai:

1. Siekimas didžiausio vadybos ir įmonės tikslų įgyvendinimo efektyvumo;2. Planų moksliškumas;3. Planų kompleksiškumas;4. Planų mobilumas;5. Informacijos patikimumas.

5

1.2 ORGANIZAVIMO FUNKCIJOS SAMPRATA IR REIKŠMĖ

Organizavimas – tai plano įgyvendinimo organizacinės sistemos (žmonių,

dalyvaujančių plano realizavime pareigų, darbų ir tarpusavio ryšių) sudarymas, t.y. toks darbo,

valdžios ir išteklių paskirstymo tarp organizacijos narių ir jų suderinimo procesas, kuris leidžia

jiems pasiekti organizacijos tikslus.

Organizavimo veikla vadovai siekia parodyti, kad jų organizacijos gali gyvuoti

ilgai, todėl jos rezultate sukuriami nekintami, aiškūs rėmai, kuriuose galėtų kartu dirbti ir siekti

organizacijos tikslų visi jos nariai. Organizavimas tampriai siejasi su organizacine valdymo

struktūra, ypač įgyvendinant ilgalaikius, strateginius planus. Tačiau valdymo struktūros

sudarymas ir organizavimas – ne vienas ir tas pats dalykas. Organizacinė struktūra formuojama

nuolatinių organizacijos valdymo tikslų įgyvendinimui bei procesų valdymui, o organizavimo

funkcija užtikrina kiekvieno konkretaus plano organizacines priemones. Organizavimo veiklos

turinys susideda iš šių pagrindinių elementų:

- darbo pasidalijimo (optimalaus darbo visumos suskirstymo į atskiras dalis ir konkrečių

atlikėjų nustatymo),

- struktūrinių grandžių formavimo (darbuotojų ir padalinių sudėties ir ryšių tarp jų

nustatymo),

- hierarchijos sukūrimo (tam tikro skaičiaus valdymo lygių sukūrimo),

- koordinavimo (vykdytojų veiksmų, jei jie neatitinka plane numatytos eigos, koregavimo).

1.3 TRANSPORTO PASLAUGŲ ORGANIZAVIMAS

Transporto ūkio veikla susijusi su produktų gamintojų, arba tiekėjų ir šių produktų

pirkėjų pirkimo bei pardavimo sutarčių gausa. Transporto įmonės stengiasi kurti savo rinką,

užmegzdamos tiesioginius ryšius su galimais partneriais. Jų vežimų apimtis visada priklauso nuo

kitų ūkio šakų produktų paklausos, todėl transporto paslaugų paklausa vadinama išvestine

paklausa. Tai reiškia, kad transportavimo paslaugų paklausa tiesiogiai priklauso nuo to, kiek

perka įvairūs ūkio subjektai.

Transporto paslaugų organizavimas – tai toks darbo, valdžios ir išteklių

paskirstymo tarp organizacijos narių ir jų suderinimo procesas, kuris leidžia jiems pasiekti

organizacijos tikslus (teisinių santykių ir techninių sąlygų tarp keleivio, krovinio ar bagažo

siuntėjo, gavėjo ir vežėjo nustatymas).

Kroviniams vežti reikia tam tikros infrastruktūros ir tinkamų transporto

priemonių. Transporto priemonių keitimo taškuose turi būti gera krovos įranga, kad krovinį

6

būtų galima perkrauti iš vienos transporto priemonės į kitą. Be to, krovinius dažnai tenka

sandėliuoti (tarpinis sandėliavimas), nes ne visada juos galima iš karto pakrauti. Keleiviams

aptarnauti statomos keleivinės stotys, stotelės, kurių steigimą ir priežiūrą atlieka savivaldybės.

Transporto priemonių rūšys, susisiekimo keliai, krovos priemonės bei transportiniai

krovos vienetai tarpusavyje glaudžiai susiję.

Norint, kad transportavimo operacijos vyktų sklandžiai viena po kitos,

transporto organizatorius turi:

-parinkti tinkamas transporto priemones,

-gerai suderinti transportavimo operacijų laiką,

-tinkamai parinkti krovos priemones,

-parinkti tarpinius krovinio perdavimo punktus (tokius kaip jūrų uostai, oro uostai,

konteinerių -terminalai, sandėliai),

-pateikti užsakymus,

-sutvarkyti reikiamą teisinę dokumentaciją.

Vežimo procesų tvarkymas siaurąja prasme yra:

-krovinių perkrovimas ir priėmimas į sandėlį;

-siuntų pakavimas ir žymėjimas;

-į tą pačią paskirties vietą ar vienu maršrutu siunčiamų siuntų surinkimas į bendrą

vienetinį krovinį;

-krovinių transportavimo dokumentacijos ir siuntų sąrašų išdavimas, atsiskaitymas su

krovėjais ir kitais tarpininkais;

-tarpininkavimas užsakant ir pristatant krovinių transportavimo talpyklas;

-krovinių sandėliavimas, prekių rūšiavimas ir paskirstymas.

Atliekant transportavimo užsakymus būtina laikytis mokesčių, muitų ir užsienio

prekybos teisės normų, krovinį taip pat reikia apdrausti, atsiskaityti už papildomas paslaugas.

Taigi, šiuolaikinė transporto įmonė turi teikti daug įvairių papildomų (šalutinių) paslaugų, nuo

kurių taip pat priklauso transporto paslaugų organizavimas.

Organizuojant transporto paslaugų teikimo sistemą, būtina įvertinti eilę labai

svarbių specifinių faktorių:

Įmonės buvimo vieta pagal paslaugų teikimą pagrindinai nustatoma pagal vartotojų

buvimo vietą, o ne pagal naudojamų medžiagų ar kokius kitus faktorius.

Vartotojų norų ir reikalavimų patenkinimo kokybė svarbesnė nei paslaugų teikimo

efektyvumas.

Kalendorinis darbų planavimas sunkiai įmanomas ir priklauso nuo vartotojo poreikių

dinamikos.

7

Paslaugų kokybės pakeitimas ar formalizavimas yra sudėtingas. Problema apibrėžiant

paslaugos etaloną.

Darbuotojai dirbantys transporto paslaugų sferoje turi turėti gerus bendravimo su

klientais pagrindus.

Gamybinis pajėgumas paslaugų sferoje dažniausiai nustatomas pagal "piko" paklausą

iš vartotojo pusės, o ne pagal bendros paklausos vidurkį už kažkurį laikotarpį.

Dažniausia neįmanomas produkcijos atsargų sudarymas mažos paklausos metu ir jų

panaudojimas "piko" paklausos metu. Transporto paklausos svyravimai laiko požiūriu

reikalauja parengti pajėgumus tam laikotarpiui, kai transporto intensyvumas didžiausias.

Įmonės stengiasi išvengti tuščios ridos ir maksimaliai išnaudoti turimus transporto

pajėgumus.

Dėl nepaslankių transporto kainų dažnai sunku sumažinti transportavimo kaštus.

Darbuotojo darbo efektyvumas paslaugų sferoje sunkiai nustatomas, nes palyginti

žemas našumas gali būti sąlygotas maža klientą paklausa, o ne blogu darbuotojų darbu.

Marketingą ir gamybą transporto paslaugų sferoje dažniausiai sunku vieną nuo kito

atskirti.

Mažėjant paklausai transporto įmonės susiduria su sunkumais. Transporto įmonei

sunku persiorientuoti ir teikti kito pobūdžio paslaugas.

1.4 INFORMACIJOS ESMĖ IR REIKŠMĖ TRANSPORTE

Transporto valdymo procesas yra neatskiriamai susijęs su informaciniu

procesu, kuriam būdinga:

informacijos rinkimas,

informacijos kaupimas,

informacijos apdorojimas,

informacijos perdavimas.

Informacijos sistema yra integruota įmonės organizacinėje sistemoje, nes

informacija renkama, kaupiama ir apdorojama darbo vietose, ji juda pagal organizacinės

valdymo struktūros ryšius.

Sudėtingėjant technikai, technologijai, didėjant specializacijai ir t.t., vis labiau auga

informacijos poreikis ir operatyvumo reikalavimai. Didėjant pervežimų apimčiai, informacijos

srautų apimtis didėja dvigubai sparčiau. Duomenų apdorojimo sistema kiekvienai transporto

įmonei būtina kaip svarbi darbo priemonė.

8

Kad informacija būtų naudinga įmonės vadybos prasme, ji turi:

atitikti problemą (t.y. būti orientuota į tikslus);

būti išsami (t.y. atspindėti esmę, visumą, būti tiksli ir išraiškinga);

būti reali (t.y. adekvačiai atspindėti tikrovę);

būti patikima, aktuali ir t.t.

Siekiant padidinti bendrą veiklos efektyvumą, būtina kompleksiškai automatizuoti

visų įmonės veikloje dalyvaujančių elementų valdymą – t.y. pereiti į integruotą informacijos

apdorojimo sistemą, kuri apima visus transportavimo grandinės dalyvius. Šiandien

transportavimo srities specialistams reikia šiuolaikiškesnių komunikacijos priemonių nei

telefonas, teleksas ar telefaksas, norint apdoroti ir perduoti įvairiapusišką informaciją. Vežimų

praktikoje egzistuoja daugybė transporto grandinių, kurios suvokiamos kaip sistema.

Techniniu požiūriu šią sistemą sudaro suderintai naudojamos techninės priemonės.

Organizaciniu požiūriu tai informacijos ir valdymo sistemų bei teisinių ir komercinių veiklos

sričių koordinavimas. Transportavimo grandinės sistema siejasi ir su kitomis sistemomis, pvz.,

prekių gamybos ir vartojimo.

Trijų transporto grandinių iliustracija rodo įvairius informacijos srautus ir jų

judėjimo tarp transporto grandinės dalyvių kelius. Vienpakopė transporto grandinė būdinga

šalies vidaus krovininiam transportui.

1 pav. Vienpakopė transportavimo grandinė

Daugiapakopės transporto sistemos būdingos krovinių gabenimui bei krovinių

vežimams kertant sieną sausuma arba jūra.

I variantas II variantas

9

Siuntėjas GavėjasVežėjas

2 pav. Daugiapakopės transporto grandinės

Šios fizinės prekių srautų sistemos priklausomai nuo jų suformavimo turi įtakos

organizacinėms sąnaudoms, kurios vienam turi užtikrinti užsakymo atlikimą, kitam –

informacijos perdavimą, kontrolę, valdymą.

Siuntėjas

Siuntimo ekspeditorius

Siuntėjas

Siuntimo ekspeditorius

Vežėjas

Gavėjas

Sandėlis

I Vežėjas

II Vežėjas

Sandėlis

Gavimo ekspeditorius Gavimo ekspeditorius

Gavėjas

10

2. VADYBININKO FUNKCIJOS IR STRATEGIJOS

2.1 Iniciatyvus valdymas

Sumažėjus pasitikėjimui kontrole, transporto vadybininkas gali kurti naujus kompanijos

transportavimo problemų sprendimo būdus. Požiūris, kai žmonės nedarė vienokių ar kitokių

veiksmų dėl tam tikrų taisyklių, pasikeitė į iniciatyvaus valdymo filosofiją, kuri pabrėžia

problemų sprendimo paiešką. Transportavimo vadybininkas remiasi pagrindiniais vadovavimo

principais, ieškodamas novatoriškų transportavimo būdų, kurie užtikrintų kompanijos vietą

rinkoje.

Varomoji iniciatyvaus valdymo jėga yra problemų sprendimas. Transportavimo

vadybininkas turi pasikliauti savo galimybėmis sukurti transportavimo sistemą, leidžiančią

vystyti konkurencinį pranašumą ir produktų diferencijavimą.

2.2. Informacijos tobulinimas

Siekiant efektyviai valdyti transporto procesus reikia turėti patikimą ir nuolat

atnaujinamą informaciją. Be jos vadybininkas negali planuoti ir kontroliuoti transportavimo

proceso ir priimti racionalių sprendimų. Transportavimo kaina, krovinio apimtis ir vežėjo darbas

– tipinė surenkama informacija. Ji yra labai svarbi vežėjų derybose bei sudarant sutartis.

Didžiausias transportavimo informacijos šaltinis yra krovinių vežimo sąskaita-faktūra. Ją

sudaro:

užsakovo ar tiekėjo duomenys;

krovinio apimtis;

išvežimo ir pristatymo vietos;

sandėrio data;

vežėjo duomenys.

Kai kurios kompanijos, apmokėdamos krovinių vežimo sąskaitas, naudojasi bankų ar

krovinių apmokestinimo kompanijų paslaugomis. Dažniausiai krovinių vežimo apmokestinimo

kompanijos turi kompiuterizuotą sistemą, kurios pagalba sudaro transportavimo ataskaitas

vadovybei patogia forma.

11

2.3.Ribotasnaudojamų vežėjų kiekis

Sumažindamas vežėjų kiekį, transporto vadybininkas didiną savo rinkos galią, todėl ir

galimybę efektyviai derėtis su vežėjais. Ši strategija didina siuntėjo svarbą vežėjui, tuo pačiu jo

persvarą derybose. Padidėjusi svarba leidžia ekspeditoriui pasiekti norimų kainų ir paslaugų

kokybės.

Dažniausiai siuntėjas naudoja mažiau nei 50 vežėjų didžiausiai krovinių daliai,

paskirstydamas apie 75-80% visų krovinių 25 vežėjams.

Pagrindinis vežėjų kiekio ribojimo trūkumas yra padidėjusi priklausomybė nuo turimų

vežėjų. Jei vienas pagrindinių vežėjų nustoja teikęs savo paslaugas, tai gali sumažinti klientų

aptarnavimo kokybę, padidinti valdymo ir transportavimo išlaidas.

2.4. Vežėjų derybos

Derybos su vežėjais yra neišvengiama transportavimo procedūros dalis, nes visos vežėjų

paslaugos ir kainos yra derybų reikalas.

Rinkos galia nustato siuntėjo galimybes derybose dėl norimų kainų ir paslaugų. Kaip

minėta anksčiau, siuntėjas mažina vežėjų kiekį, norėdamas įgyti daugiau rinkos galios, tuo pačiu

koncentruodamas daugiau jo ekonominės galios vežėjo atžvilgiu ir didindamas vežėjo

priklausomybę nuo savęs.

Siuntėjo rinkos galia ir įtaka derybose taip pat priklauso nuo jo krovinių savybių. Sunkiai

pakraunami, lengvai pažeidžiami ir pervežami mažais kiekiais kroviniai yra nepageidaujami

vežėjų. Kitokia situacija yra su sunkiai pažeidžiamais, vertingais ir dideliais pervežamų krovinių

kiekiais.

2.5. Sutarčių sudarymas

Sudaręs sutartį siuntėjas yra užtikrintas dėl kainų ir paslaugų kokybės. Pavyzdžiui,

geležinkelio vadybininkai dažniausiai sudaro dvi ar daugiau sutartis, suteikiančias jiem galios

valdyti turimų krovinių pervežimą ir kainų lygį. Autotransporto vežėjų sutartys dažniausiai būna

ilgalaikės su sąlyga, kad paslaugos bus atitinkamo lygio. Oro ir vandens transporto vežėjų

sutartyse dažniausiai pabrėžiamos kainos.

2.6. Smulkiųjų siuntų vežimo strategija

Smulkiųjų siuntų vežimo strategijos esmę sudaro kelių smulkių siuntų, kurios siunčiamos į

tą pačią galutinę vietą, sugrupavimas į vieną didesnę, transporto priemonės keliamąją galią

atitinkančią siuntą, “iškrovimo pakeliui“ paslaugas ir vengiant privačių vežėjų paslaugų.

12

Pagrindine užduotis vežant smulkias siuntas yra sumažinti natūraliai egzistuojančias dideles

vežimo kainas.

Siuntėjas sugrupuoja smulkias siuntas užsakymų įvedimo sistemos pagalba. Gavus

pirkėjo užsakymą, kompiuteriu sudaromas racionaliausias siuntos pristatymo maršrutas. Kaip jau

buvo minėta anksčiau, tiksli ir atnaujinta informacija yra itin svarbi visoms krovinių

konsolidacijų programoms. Ji padeda transporto vadybininkui sekti visą informaciją apie vežamą

siuntą: jos pristatymo vietą, laiką ir pan.

Jei sugrupuotas krovinys, sudarytas iš kelių mažų siuntų, turi būti pristatytas į skirtingas

regiono vietas, vežėjas gali pasinaudoti “iškrovimo pakeliui“ paslauga, kurios kaina yra nedidelė,

arba sandėlių paslaugomis. Papildomos išlaidos sandėliams ir kitiems dalykams prisideda prie

bendros vežimo kainos.

”Iškrovimo pakeliui“ paslauga – tai kai vežamas krovinys pakeliui yra dalinai

iškraunamas į kitus punktus, tuo pačiu sąlygodamas greitesnį transportavimą. Šia paslauga

dažniausiai naudojasi žaliavų tiekime.

2.7. Didesnių siuntų vežimo strategija

Svarbiausia didesnių siuntų vežimo strategijos dalis yra sutarties sudarymas. Dažniausiai

tokie kroviniai pervežami pagal ilgalaikes sutartis, pasirašytas su vandens, geležinkelių ar

automobilių vežėjais. Dideli krovinių kiekiai duoda siuntėjui galimybę derėtis dėl mažesnių

kainų.

Vežėjo ir siuntėjo darbai priklauso vienas nuo kito: jei vežėjas užlaiko krovinį, siuntėjas

patiria nuostolius. Blogiausiu atveju jam tenka laikinai sustabdyti transportavimo procesus. Savo

ruožtu vežėjas turi būti atsakingas už laiku pristatytą siuntą, nes transportuotojas turi didelę įtaką

jo verslui.

Turint omenyje šį bendradarbiavimą, siuntėjas stengiasi parūpinti subalansuotą krovinį

vežėjui, kuris neleidžia jam (vežėjui) važiuoti tuščiam, kas sąlygoja mažesnes transportavimo

išlaidas.

2.8. Atvežamų krovinių vežimo strategija

Įmanoma tokia sutartis, kai pakeitus vežimo sąlygas, pirkėjas prisiima atsakomybę už

atvežamą krovinį ir viso proceso organizavimą. Tokią strategiją jis gali panaudoti siekdamas

žemesnių kainų ir geresnių aptarnavimo sąlygų. Apribojant “atvežamų” vežėjų kiekį atsiranda

daugiau subalansuotų krovinių, tuo pačiu sumažinamos vežimo kainos.

13

2.9. Sandėliavimas ir medžiagų tvarkymas

Kartu su sandėliavimo funkcija, logistikos vadybininkas susiduria su:

tam tikru skaičiumi strateginių sprendimų, kurie apima sandėlių skaiči ų ir vietą;

viešųjų ir privačiųjų paslaugų naudojimu;

kiekvienai paslaugai priklausančių prekių grupėmis ir lygiais.

1 lentelė. Verslo logistikos funkcijos (vadybininko veikla)

Kompanija

Transportavimas ir eismasSandėliavimasInventorizacijaMedžiagų tvarkymasPakavimasPirkimasBazės vietaUžsakymų vykdymasKainų nustatymas

Medžiagų valdymas Fizinis paskirstymas

Logistika

MarketingasPardavimų prognozavimasKainų nustatymasPakavimas

GamybaInventorizacijaPirkimasGamybos planavimasPakavimas

14

3. VADYBININKO - TRANSPORTAVIMO VALDYMO ANALIZĖ

Transportavimo valdymas – tai transportavimo paslaugų kontrolė ir valdymas. Jis gali

būti panaudotas žmogui kaip profesijos apibūdinimas ar net visam skyriui, susijusiam su prekių

platinimu.

Daugelyje įmonių verslo logistikos skyrius yra bene svarbiausias. Transportavimas yra

susijęs su daugelių operacijų – pirkimu, saugojimu, pakavimu, tvarkaraščių sudarymu, valdymu

ir kt. Todėl yra ypač svarbus šio skyriaus koordinavimas bei bendradarbiavimas su vežėjais ir

kitų įmonių transportavimo valdymo atstovais.

3.1. Transportavimo valdymo sudedamosios dalys

3.1.1. Eismo valdymas, kaip aprūpinimo funkcija

Kaip jau buvo minėta, transportavimo valdymas yra susijęs su aprūpinimu ir pirkimu.

Pirkimo tikslas yra surasti kuo geresnį krovinį už kuo mažesnę kainą. Aprūpinimas yra platus

terminas, apimantis daug paslaugų, bet svarbiausia – krovinių suradimas. Taip pat, į aprūpinimo

funkciją įeina šios paslaugos ir jų analizė:

Kokybė;

Kaina;

Techninės sąlygos;

Pasiūlos šaltinis;

Derybos;

Kokybės patikrinimas;

Laiko suderinimas;

Alternatyvių transportavimo metodų ir šaltinių analizė;

Kapitalo įvertinimas;

Sprendimų priėmimas;

Reguliavimas ir valstybės apribojimai;

Bendras valdymas.

Šie veiksniai padeda įmonei pasirinkti jai reikalingiausius krovinius ir transportavimo

metodus.

Transporto vadyba yra reikalinga šioms operacijoms atlikti, jos dėka įmonė turi gerai

funkcionuojantį transportavimo paslaugų sektorių. Nuolat yra siekiama kuo mažesnių vežimo

kainų. Kai kuriose įmonėse šį tikslą pakeičia kuo mažesnių logistikos išlaidų siekimas.

15

3.1.2. Veiklos rūšys ir personalo funkcijos

Iš pradžių, transporto valdymas buvo priskiriamas kanceliarijos darbui ir susietas su

įvairių įmonių produktų išvežimais ir gavimais. Šiandien jis apjungia įvairias veiklos rūšis,

kurios reikalauja gero susisiekimo bei duomenų sistemų. Transporto vadybininkai turi sekti šios

sferos tendencijas, įvertinti sistemų ir procedūrų pokyčius, bandyti prisitaikyti prie jų.

3.1.3. Eismo funkcijų augimas

Eismo funkcija padidėjo keliais atžvilgiais. Pirma, bendra vežimo kaina yra nagrinėjama

kaip pagrindinė įmonės kaina, reikalaujanti kontrolės. Antra, įmonėje reikalingas personalas,

sugebantis įvertinti visas esamas transportavimo paslaugas ir pasirinkti geriausią iš jų. Šiandien

suskaičiuojama apie 100 galimų pasirinkimų, susijusių su transportavimo paslaugomis,

reikalinga įranga bei kainomis, lyginant su situacija Antro Pasaulinio karo pabaigoje. Be to,

suprantama, kad transporto valdymas turi didelę svarbą rinkodaros strategijai ir vidiniam

produktyvumui. Visi šie faktoriai parodo transporto padėties ir pripažinimo augimą bet kurioje

įmonėje.

3.1.4. Kontrolės pasikeitimai

Eismas vadovaujasi įstatymais ir administracinėmis taisyklėmis, todėl transporto

vadybininkas privalo turėti gerą techninį išsilavinimą. Šiuo metu, daugelis taisyklių yra pakeistos

ar išvis panaikintos. Transporto vadybininkai turi sugebėti prisitaikyti prie pasikeitimų ir stengtis

plėtoti, vystyti savo požiūrį į tokius pokyčius. Tokie pasikeitimai yra būdingi veiklos rūšims ir

personalo funkcijoms transporto valdymo sistemoje. Taigi, šiais laikais, transporto vadybininko

darbas yra labiau susijęs su kainų analize ir valdymu.

3.2. Eismo valdymo veiklos rūšių aspektai

Transporto vadybininko kasdieninis darbas yra labai įvairus. Nepaisant to, kad valdymo

darbo pobūdis priklauso nuo įmonės veiklos, galima išskirti pagrindinius eismo valdymo

procesus:

3.2.1. Vežimų planavimas

Transportavimo valdymas apjungia atvykstančių ir išvykstančių transporto priemonių

tvarkaraščius, kurie turi būti derinami su produkcijos pirkimais ir paskirstymais. Produkcijos

srautai turi būti prižiūrimi, t.y., neturi kilti kliūčių šios produkcijos pervežimui. Be to, fizinis

pakrovimas ir iškrovimas, priklausantys nuo dokų (prieplaukų) ir darbo jėgos efektyvumo, turėtų

16

būti suplanuoti iš anksto. Transportavimo valdymas turi užtikrinti kuo saugesnį, ekonomiškesnį

ir efektyvesnį vežimo procesą.

Vežėjų parinkimas. Ši užduotis leidžia parinkti tinkamesnį vežėją, kuris nuvežtų krovinį į

reikiamą vietą tinkamu laiku.

Pervežimo laiko trukmė. Greitis nuo krovinio vežimo pradžios iki galutinio taško

dažniausiai yra pagrindinis faktorius, apibūdinantis tiesų vežimo kelią iki tikslo ir padedantis

išvengti perpildytų terminalų. Kai kuriais atvejais lėtas pervežimas yra aktualus tada, kai nei

siuntėjas nei gavėjas nenori laikyti prekių atsargų. Transporto priemonė tampa savotišku

judančiu sandėliu, kuriame prekės saugios ir nėra prekių pertekliaus problemų.

Pervežimo operacijų nuoseklumas. Kai kurie pervežimai reikalauja nuoseklaus

pristatymo, kurio tikisi vežėjai ir gavėjai. Tai yra lemiamas faktorius planinėms operacijoms

atlikti, kai gavėjas ruošiasi laikyti sandėlyje tik reikiamą produkcijos kiekį. Toks nuoseklumo

reikalavimas verčia samdyti patyrusius vairuotojus, kurie lėčiau, tačiau tikrai patikimai pervežtų

krovinius.

Tarifas – tai pagrindinis vežėjo atrankos faktorius. Didžiausia dalis įmonių nesamdys

vairuotojo, kuris atlieka savo darbą žemomis kainomis, nes transporto paslaugos kaina turi būti

sudaryta taip, kad padengtų vežimo savikainą ir duotų pelną.. Ieškant transportuotojo, įmonė

atsižvelgs į bendrą logistikos kainą, kurią sudaro ir transportavimo kaina.

Įrangos buvimas ir panaudojimas. Norint nuvežti krovinį, kartais yra susiduriama su

įrangos ar transportavimo paslaugų problemomis. Tokiu atveju ekspeditoriai dažniausiai parenka

vežėjus, kurie padeda išspręsti tokias problemas, tai yra, parūpina reikiamą įranga ir pan.

Nuostoliai ir apgadinimas. Santykiniai krovinio praradimo arba sugadinimo atvejai

dažnai turi nemažą reikšmę renkantis vežėjus. Gabenamo produkto praradimas ir apgadinimas

didina bendrą vežamo krovinio kainą.

Tarpusavio sąveika. Ekspeditoriai dažniausiai naudojasi konkrečių transporto įmonių

paslaugomis, nes šios įmonės perka vežamos organizacijos produkciją.

Finansinis stabilumas. Daug dėmesio skiriama transporto bendrovės finansavimui dėl

padidėjusio transporto įmonių bankrutavimo skaičiaus. Toks įmonių bankrutavimas sukelia

pervežimų sumažėjimą, mažina pirkimo apyvartą, o kartu, didina kitų paslaugų kainas.

Bendradarbiavimas – tai lengvesnis vežamo krovinio susekimas, informacijos apie

transporto įmones ir jų paslaugas, prieinamumas, taip pat – noras bendradarbiauti.

17

3.2.2. Užsakymų servisas

Norint užsakyti pervežimo paslaugas, transporto vadybininkas gali susisiekti su

automobilių tiekėju, kuris aprūpins mašinomis arba paskambinti transportavimo organizacijos

ekspeditoriui.

3.2.3. Ekspedijavimas / sekimas

Transporto vadybininkas seka vežimo procesą ir informuoja transportavimo įmonę apie

svarbesnius planų pakeitimus. Kai kurie vežėjai turi tiesioginį kontaktą su vežimo įmonės

sistema. Tai leidžia kontroliuoti visus vežimo reisus. Dėl tokių savo savybių, ekspedijavimas ir

susekimas yra svarbūs tiek vežėjui, tiek gavėjui.

3.2.4. Pirminis patikrinimas / įvertinimas

Šis procesas nustato vežamo krovinio kainą. Dažniausiai, ekspeditoriai įvertina krovinį

prieš tai, kai transporto įmonė išrašo sąskaitą. Tai leidžia, prireikus, padidinti arba sumažinti

bendrą krovinio kainą.

3.2.5. Patikrinimas / vežimo sąskaitos apmokėjimas

Tai procesas, kurio metu patikrinamas jau atvežtas krovinys, bei jo eiga. Dažniausiai ši

operacija atliekama atvykus kroviniui į reikiamą vietą arba iškart po to, kai pervežimo paslaugos

buvo apmokėtos.

3.2.6. Užlaikymas

Užlaikymas – transporto įmonei tenkanti atsakomybė už viršytą vežamo krovinio

pakrovimo ir iškrovimo laiką.

3.2.7. Pretenzijos

Krovinio praradimas ir apgadinimas kartais pasitaiko krovinio vežimo procese.

Transporto vadybininkai fiksuoja visas pretenzijas ir kompensuoja dalį šių nuostolių.

3.2.8. Privačių automobilių bei sunkvežimių valdymas

Kai kuriose įmonėse, transporto vadybininkai yra atsakingi už privačių mašinų bei

sunkvežimių valdymą. Tai apjungia koordinavimą ir kontrolę siekiant sumažinti kaštus ir suteikti

kokybišką aptarnavimą.

18

3.2.9.Transportavimo biudžeto valdymas

Transportavimo biudžetas yra pagrindinis finansinis reguliatorius. Vadybininkas turi

derinti esamą veiklą bei išlaidas ir derinti juos su pirminiu planu.

3.3. Transportavimo valdymo veiklos personalo ir administraciniai aspektai

Transportavimo valdymas per daugelį metų tapo daugiau nei paprasta veikla.

Organizavimas ir personalo veikla dabar atlieka palaikomąsias funkcijas. Jos didina

produktyvumą bei klientų aptarnavimo galimybes.

3.3.1. Metodo parinkimas

Transporto vadybininkas parenka metodą specifinei krovinio arba produkto klasei.

Kiekvienas metodas siūlo jam būdingus servisą ir kainą.

3.3.2. Paslaugų ir pasiūlos apdraudimas

Įvairios problemos, pavyzdžiui, kuro kainų augimas, pasiūlos problemos, gali priversti

transporto įmones pasinaudoti alternatyviniais transportavimo planais.

3.3.3. Derybos

Derybos reikalauja gero pasiruošimo, analizės, tinkamų būdų bei vadovavimo. Sąlygos,

kurios vežėjams yra nepelningos ir kurių neįmanoma efektyviai atlikti, yra vengtinos derybų

metu, nes tokiu atveju praranda abi pusės: tiek vežėjas, tiek siuntėjas.

3.3.4. Darbą reguliuojančios taisyklės

Tarptautinė krovinių vežėjų komisija (ICC, Interstate Commerse Commission) ir kitos

panašios institucijos padeda vežėjams susitvarkyti su tokiais reguliavimo procesais, kaip

mokesčių įtvirtinimas, ekspeditorių informacinė parama teisiniais aspektais, įvairių paraiškų ir

prašymų pildymas ir t.t. Daugybė vežėjų kompanijų samdo šios srities specialistus, kurie jau

dirbo su krovinių pervežimo kompanijomis iki įsikuriant Tarptautinei krovinių vežėjų komisijai,

arba teisininkus kurie išlaikė šios organizacijos įsteigtus egzaminus įrodančius jų gebėjimą

atstovauti vežėjus.

3.3.5. Verslo politikos pasirinkimas

Transporto vadybininkai dažnai dalyvauja įmonei pasirenkant, kuriant bei pristatant

efektyvią verslo politiką ir darbo kryptį. Tai reikalauja žinių apie vežėjų kreditų išdavimo

procesą ir reguliavimą, įvairius standartus ir pan. Transporto vadybininkas įtrauktas į tokį darbą

19

gali laisvai naudotis rinkos analizių duomenimis, paruošti pozityvią ataskaitą, ir aktyviai

atstovauti savo įmonę.

3.3.6. Kasmetinių transportavimo reikalavimų planavimas

Svarbu interpretuoti įmonės pardavimo, pirkimo ir rinkodaros ateities planus, kurie

atspindi specialios įrangos, produkcijos kiekio bei laiko poreikius.

3.3.7. Biudžeto planavimas

Transporto vadybininkai vaidina svarbu vaidmenį paskirstant transporto finansavimą.

Biudžeto apimtis padalijamą į laukiamus mišrius modalinius pervežimus, specifinį laivų

transportą bei laukiamą infliacijos įtaką.

3.3.8. Informacinės sistemos

Patyręs transporto vadybininkas visada surenka informaciją apie įstaigos ir kiekvieno

darbuotojo individualiai pasiektus rezultatus. Informacinių sistemų pagalba, transporto įmonės

kontroliuoja darbuotojų veiklą, darbo laiką, išlaidas, pelną ir kitus veiksnius. Kiekviena

organizacija turi skirtingus darbo poreikius bei tikslus, todėl ir informacinės sistemos yra

pritaikytos atskirai kiekvienai įmonei. Kuriant naują informacinę sistemą būtina atsižvelgti į

transporto vadybininko rekomendacijas, nes tai gali turėti lemiamos įtakos visam verslui.

3.3.9. Sistemų analizavimas

Transporto paslaugų ir alternatyvų analizavimas yra pagrindinė transporto vadybininko

užduotis, nes neįmanoma sukurti vieno veiksmingo pervežimo būdo, kuris tiktų ir būtų

veiksmingas visais atvejais. Tai, kas yra geras pasirinkimas šiandien, gali tapti nuostolingu rytoj

arba atvirkščiai. Todėl sėkmingas gali būti tik nuolatinis transporto veiksnių analizavimas,

parenkant optimaliausią santykį tarp geriausių paslaugų ir kainų.

3.3.10. Vadovavimas ir vykdymo vystymas

Eismo ir pervežimo tendencijos keičiasi labai greitai, todėl reikia nuolat atnaujinti

individualias darbuotojų žinias tiek technikos, tiek vadovavimo srityse, nagrinėjant visas

transportavimo naujoves bei palaikant ryšį su įvairiomis organizacijomis, kurios gali suteikti

naujausių žinių apie transporto veiklą.

20

3.4. Transporto vadybos perspektyvos

Transporto vadybos veikla susideda iš dviejų skirtingų sistemų, tokių kaip kasdieninis

bei metinis planavimas. Pirma sistema - tai kasdieniai tikslai, kaip pagerinti įmonės veiklą

parenkant mažiausia kainą, alternatyvų vežėją ar paslaugą. Antra analizuoja žmogaus veiklą bei

įtaką transporto sektoriuje.

3.4.1. Bendra transportavimo kaina

Transporto vadybininkas turi žinoti apie mažiausios kainos alternatyvą. Tyrimai rodo,

kad visos transportavimo išlaidos yra žymiai didesnės nei paties krovinio pervežimo kaina. Todėl

visų alternatyvių pasiūlymų analizavimas bei atrinkimas gali pagerinti darbo efektyvumą.

Mokesčiai. Jie sudaro pagrindinę transportavimo kainą. Be to, skirtingiems pervežimo

būdams bei maršrutams taikomi skirtingi mokesčiai. Svarbu atsižvelgti į šį faktorių, nes

mokesčiai gali padidinti arba sumažinti pervežimo kainą.

Prieinamumas. Svarbūs veiksniai yra prieinamumas ir pristatymas. Pavyzdžiui, krovinį

reikia iš pradžių pristatyti į geležinkelio stotį, po to prie išėjimo prie jūros ir tik tada į jūros uostą

ir t.t. Naudojant panašų pervežimo modelį į krovimo darbus yra įtraukiama daugiau darbo jėgos

ir laiko bei pagalbinių transporto priemonių, o tai reiškia daugiau išlaidų.

Pakavimas. Šios išlaidos priklauso nuo įpakavimo tipo bei jo kainos. Pavyzdžiui,

krovinys, kuris vežamas geležinkeliu ar laivais, dažniausiai turi būti įpakuotas į storą ir sunkią

medinę dėžę, kuri kainuoja brangiau nei paprastas įpakavimas. Bet pervežant oro transportu tą

pati krovinį, jį reikės įpakuoti tik į plastiką.

Draudimas. Šis išlaidų elementas yra svarbus pervežant brangius ir retus daiktus.

Draudimas gali padengti visa žalą ar tik jos dalį. Draudimo rūšį pasirenka pervežėjas įvertinęs

galimą riziką.

Greitis. Analizuojant išlaidas reikia atkreipti dėmesį į transportavimo laiką, nuo kelionės

pradžios iki galutinio taško. Kuo ilgiau krovinys yra kelyje, tuo daugiau jis kainuoja pervežėjui.

Pavyzdžiui, specialiai užsakytas lėktuvo reisas gali atsipirkti jeigu krovinys yra pristatomas

laiku.

Visi šitie faktoriai turi būti kruopščiai išanalizuojami siekiant pagerinti įmonės veiklą bei

pelną. Dažniausiai transporto skyrius pasirenka brangesnį pervežimo variantą, tam, kad kliento

reikalavimai ir poreikiai būtų patenkinti greitai ir saugiai, tuo pačiu sumažinant visos įmonės

išlaidas.

21

3.4.2. Transporto skyriaus žmonių išteklių valdymas

Dar viena svarbi valdymo analizės sritis, kuriai transporto vadybininkai skiria daug

dėmesio, yra žmonių darbo jėga. Svarbiausi sprendžiami klausimai yra susieję su transportavimo

kainomis naujiems projektams, skirtiems pagerinti transportavimo ir krovinių paskirstymo

metodus. Transporto vadybininkai turi nuspręsti ar apsimokės samdyti tam tikrą kiekį darbo

jėgos, ar tai duos atitinkamą rezultatą, t. y., pelną, kurio tikimasi investuojant.

22

IŠVADOS

- Išnagrinėjus verslo logistikos funkcijas ir strategijas galime teigti, jog vadybininkui

organizuojant transporto firmos veiklą ir norint maksimizuoti įmonės pelną svarbu iškelti tiksliai

apibrėžtus veiklos tikslus, planus bei strategiją.

- Strategija ir funkcijos, padedančios valdyti transportavimo procesus, glaudžiai

sąveikauja tarpusavyje: pagrindžia, įtakoja viena kitą bei sudaro bendrą visumą. Neatliekant arba

prastai atliekant kurią nors funkciją, sunku pasiekti norimą rezultatą, gali nutrūkti visas veiklos

procesas.

- Svarbiausias logistikos specialistų uždavinys yra pačiu efektyviausiu būdu pateikti

vartotojams prekes ir paslaugas pagal jų poreikius ir paklausą.

- Svarbiausia transporto vadybininko veikloje yra efektyvumas, komunikabilumas, nauda

vartotojams, darbo kokebe, saziningumas.

23

LITERATŪRA:

1.Palšaitis R. Logistikos pagrindai. Vilnius: Technika, 2003 m.

2.Baublys A. Krovinių vežimai geležinkeliu, vandens, ir oro transportu. Vilnius: Technika, 1995

m.

3.

24