RIZIKOS VALDYMAS

8 paskaita

Likvidumo rizika.

Bankrotas ir jo priežasčių analizė

Paskaitos planas

• Likvidumo rizikos rūšys, priežastys• Likvidumo didinimas• Komercinio banko likvidumas• Bankrotas. Bankroto priežastys ir požymiai• Bankroto teisiniai aspektai• Tyčinis bankrotas• Bankroto teigiama ir neigiama reikšmė

Finansinių institucijų patiriamos rizikos

Bankų rizikos rūšys

Rinkos rizika

Kreditorizika

Likvidumo rizika

Operacinė rizika

Likvidumas

• Sąvoka „likvidumas” aiškinama kaip vertybinių popierių arba materialinių vertybių pavertimo grynaisiais pinigais galimybė.

• Skiriami įvairūs likvidumo laipsniai;

• Grynųjų pinigų dalis bendruose aktyvuose;

• Įmonės likvidumas – tai gebėjimas trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Likvidumo rodikliai parodo ir įmonės galią, jos gebėjimą išgyventi „sunkius laikus“.

Likvidumo rodikliai

• Likvidumo rodikliai – tai rodikliai, parodantys įmonės pajėgumą laiku vykdyti skolinius įsipareigojimus.

• Einamojo likvidumo koeficientas;

• Kritinio likvidumo koeficientas;

• Absoliutaus likvidumo pinigais rodiklis;

• Apyvartinis kapitalas;

• Apyvartinio kapitalo ir turto santykis.

Likvidumo rizika

• Likvidumo rizika – tai rizika, kad bankas ar kita tiek finansinė, tiek nefinansinė institucija negalės laiku įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų ir/ar, siekdama įvykdyti įsipareigojimus, gali būti priversta parduoti finansinius ar kitokius aktyvus ir dėl to rinkoje patirs nuostolių.

Likvidumo rizikos priežastys

• Niekas rinkoje nenori pirkti parduodamo aktyvo;

• Pardavėjas negali surasti pirkėjo, suinteresuoto pirkti prekę;

• Institucijos kredito reitingo sumažėjimas;

• Rinkos likvidumo sumažėjimas.

Likvidumo rizikos rūšys

LIKVIDUMO RIZIKA

Pinigų srautų (finansavimo)

Rinkos (produkto)

Rinkos/produkto likvidumo rizika atsiranda tada, kai sandorio esamomis rinkos kainomis negalima įvykdyti dėl to, kad rinkos veikla yra nepakankama (mažas aktyvumas).

Pinigų srautų/finansavimo rizika reiškia tai, kad negalima vykdyti einamųjų įsipareigojimų. Ji gali būti susijusi su trumpalaikėmis palūkanų normomis ir bendra pinigų pasiūla trumpalaikio ir vidutinio termino paskolų rinkose.

Rinkos likvidumas

• Rinkos likvidumas – finansų rinkos pajėgumas absorbuoti laikinus paklausos ir pasiūlos svyravimus minimaliai paveikiant kainą.

• Finansinės priemonės rinka yra likvidi, jeigu net stambūs sandoriai daro nedidelę įtaką rinkos kainai.

• Likvidžioje rinkoje yra mažas skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainų, rinka yra skaidri, kaina nežymiai kinta, nesvarbu kokio dydžio būtų sandoris.

Rinkos likvidumą apibūdinantys rodikliai

• Rinkos siaurumas – skirtumas tarp kotiruojamos ir vidutinės rinkos kainos;

• Rinkos gilumas – sandorių dydis, galintis paveikti rinkos kainą;

• Rinkos standumas – greitis, per kurį išsilygina rinkos kainų svyravimai.

Rinkos likvidumo mažėjimo priežastys

Rinkos likvidumą gali sumažinti tam tikri įvykiai, pvz., akcijų ir prekių kainų drastiškas smukimas, kada nebegalima parduoti norima kaina, nes veikia panika ir mažai pirkėjų.

Rinkos likvidumas pablogėja ir globalinių krizių metu. Mažesnis likvidumas būna mažose rinkose, kur mažai dalyvių ir neaktyvi prekyba.

Likvidumo rizikos rūšys institucijos atžvilgiu

• Išorinė likvidumo rizika veikia visus rinkos dalyvius, t.y. finansų sistema praranda likvidumą arba jis gerokai sumažėja.

• Vidinė arba specifinė likvidumo rizika – atskiros finansų institucijos likvidumo problemų atsiradimas – susijusi su netinkamu tos institucijos valdymu.

Išorinės likvidumo rizikos priežastys

• staigus ekonomikos kritimas;

• greitas vertybinių popierių rinkos žlugimas;

• vienos ar kelių finansinių institucijų žlugimas;

• neadekvatūs valstybinių institucijų veiksmai finansinių institucijų ar visos ekonomikos atžvilgiu.

Vidinės likvidumo rizikos priežastys

• netinkamas kredito rizikos valdymas ir padidėjusios blogų paskolų apimtys;

• blogas palūkanų normos rizikos valdymas, pajamų praradimas, pelningumo kritimas ir dėl to atsiradęs nepasitikėjimas banku;

• neefektyvus pinigų šaltinių diversifikavimas ir pernelyg didelis pasitikėjimas stambiais depozitais;

• per maži turimų likvidžių aktyvų kiekiai ir neteisingas aktyvų likvidumo vertinimas.

Kaip padidinti likvidumą?

Sprendimai kaip padidinti likvidumą

• Turėti likvidaus turto; esant poreikiui, parduoti nebūtiną likvidų turtą;

• Parduoti likvidžius vertybinius popierius;

• Užsitikrinti galimybę pasiskolinti (išleisti naujas obligacijas) priimtina kaina;

• Ilginti išleidžiamų skolos VP terminus;

• Neišduoti naujų paskolų;

• Diversifikuoti indėlių portfelį.

• Europos centrinis bankas rekomenduoja tokius žingsnius ištikus likvidumo krizei:

Aktyvas Pasyvas Naudotis CB suteiktomis galimybėmis skolintis už užstatą Parduoti likvidų, nebūtiną turtą Parduoti likvidžius vertybinius popierius Parduoti kitą turtą, ir pirkti trumpalaikius VVP Neišduoti naujų paskolų Nepirkti nelikvidaus turo

Vykdyti specialias indėlių marketingo akcijas Diversifikuoti indėlių portfelį Daugiau skolintis tarpbankinėje rinkoje Prašyti limitų padidinimo tarpbankinėms operacijoms Ilginti išleidžiamų skolos VP terminus Apriboti kredito linijų, naudojamų pagal kliento pareikalavimą, suteikimą

Aktyvas – tai turtas, priklausantis bankui, kuriuo jis disponuoja, arba piniginių lėšų panaudojimo būdas.

Pasyvas – tai banko įsipareigojimai, skolos kitoms finansinėms institucijoms, centriniam bankui, fiziniams ir juridiniams asmenis, arba banko piniginių lėšų šaltinis.

Pirminiai likvidumo rezervai – tai aktyvai, kurie gali tiesiogiai tenkinti banko likvidumo poreikį ir dažniausiai neduoda bankui pajamų. Pirminiai rezervai būtų šie: banknotai ir monetos banko saugyklose ir kasoje; depozitai centriniuose bankuose, skirti kliringo atsiskaitymams ir reikalaujamų depozitų palaikymui; depozitai kituose bankuose – korespondentuose, t.y. depozitai iki pareikalavimo mokėjimams atlikti; inkasuojami grynieji pinigai.

Antriniai likvidumo rezervai – tai aktyvai, duodantys tam tikras pajamas, tačiau galintys greitai ir be žymių nuostolių virsti pirminiais likvidumo rezervais. Antriniai likvidumo rezervai iš esmės yra formuojami iš likvidžių vertybinių popierių, kuriuos bet kada galima parduoti antrinėje vertybinių popierių rinkoje.

Likvidus turtas. Jį sudaro:

• Pinigai ir proginės monetos, • Lietuvos Vyriausybės, Lietuvos banko ir kitų valstybių bei centrinių

bankų išleisti vertybiniai popieriai, • 50-ties procentų paskolų, iki kurių grąžinimo datos liko ne daugiau kaip

mėnuo, grynoji vertė, • Išperkamosios nuomos įmokos, numatomos gauti artimiausią mėnesį, • 50-ties procentų nuosavybės vertybinių popierių, įtrauktų į nacionalinės

vertybinių popierių biržos oficialųjį prekybos sąrašą grynoji vertė, • Sukauptų pajamų, iki kurių gavimo datos liko ne daugiau kaip mėnuo,

grynoji vertė, • Lėšos tranzitinėse sąskaitose iki pareikalavimo, • Lėšos, iki kurių pervedimo liko daugiau negu mėnuo.

Komercinio banko likvidumas

• Banko likvidumas – tai banko gebėjimas užtikrinti savo įsipareigojimų vykdymą, atėjus nustatytam skolų grąžinimo terminui bei kartu tenkinant paskolų poreikius, palaikyti nustatytą santykį tarp banko aktyvų ir pasyvų.

Likvidumo svarba komerciniams bankams

• Likvidumas įgalina mažiau ir rečiau skolintis iš šalies centrinio banko kaip paskutinio grynųjų pinigų šaltinio.

• Likvidumas atspindi kaip lengvai banko dispozicijoje turimos finansinės priemonės (akcijos, obligacijos, valiuta) gali būti iškeistos į grynuosius pinigus neprarandant jų vertės.

• Likvidumas padeda bankui išvengti savo aktyvų pardavimo nepriimtinomis kainomis.

• Likvidumas padeda bankui įtikinti rizikos vengiančias finansų rinkas, jog bankas yra saugus ir gali vykdyti savo įsipareigojimus, tokius kaip laiku grąžinti indėlius ir gautas paskolas.

Likvidumo valdymas

Egzistuoja du pagrindiniai likvidumo sistemos sukūrimą ir reikalingumą grindžiantys principai:

•likvidžių instrumentų paklausos ir pasiūlos nevienodumas,

•atvirkštinis ryšys tarp likvidumo ir pelningumo.

Likvidumo rodikliai bankuose

• Paskolų ir indėlių santykis

• Likvidaus banko turto ir viso turto santykis

• Likvidaus turto santykio su banko indėliais santykis

• Nestabiliųjų įsipareigojimų santykis su visais įsipareigojimais.

• Banko likvidaus turto ir einamųjų įsipareigojimų santykis

• Kapitalo pakankamumo rodiklis

Bankrotas ir jo priežasčių analizė

Bankrotas• Bankrotas – nemokios įmonės būsena, kai įmonei

teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.

• Bankrotas – tai įstatymiškai reglamentuojamas procesas, kuriuo sustabdomas nemokių įmonių skolų didėjimas, pertvarkomos jų skolos, gali būti pakeičiami įmonių savininkai ir kapitalo struktūra, neefektyviai naudotas turtas perleidžiamas tiems rinkos dalyviams, kurie jį sugebės naudoti efektyviau ir t.t.

Bankroto požymiai• Svyruojantys pardavimai ir krentantis įmonės pelningumas

• Mažėjančios pajamos

• Didėjantys finansiniai įsipareigojimai

• Prastėjantys likvidumo, mokumo bei kiti pagrindiniai finansinę būklę rodantys rodikliai

• Įmonių vadovų neryžtas priimti sprendimus, kurie iš esmės pakeistų įmonių valdymą

• Dažna įmonės vadovų kaitą, vadovų kompetencijos stoka

• Mažesnė užimamos rinkos dalis

• Įmonės veiklos strategijos ir planų nebuvimas

• Vėlai išmokami atlyginimai, darbuotojų streikai, turintys įtakos netolygiam darbui

Veiksniai, darantys poveikį įmonės veiklai

VEIKSNIAIVEIKSNIAI

Išoriniai:Išoriniai:

•Ekonominiai

•Socialiniai

•Teisiniai

•Gamtiniai-klimatiniai ir ekologiniai

Vidiniai:Vidiniai:

•Materialiniai-techniniai

•Organizaciniai

•Finansiniai

Bankroto priežastysIšorinės Vidinės

•Vartojimo paklausos mažėjimas, •Nedarbo lygio augimas•Šalies politinės padėties nestabilumas•Įstatyminės bazės nepastovumas•Infliacija ir defliacija•Užsienio valiutos kursų svyravimai•Darbo rinkos pokyčiai•Mokesčių sistemos nestabilumas•Naujų konkurentų atsiradimas•Palūkanų normų pokyčiai, bankų bankrotai•Stichinės nelaimės, nepalankios klimatinės sąlygos ir kitos nenumatytos aplinkybės

•Neracionali įmonės valdymo sistema•Neefektyvus marketingas•Įmonės nesugebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų •Neracionalus išteklių naudojimas•Bloga personalo politika•Bloga apskaitos sistema•Pasenusių technologijų naudojimas•Ignoruojama finansinė analizė, vidaus kontrolė ir auditas•Finansinės rizikos leistinų ribų viršijimas; nepelningi realizuojami projektai•Netinkamas veiklos planavimas ir prognozavimas•Konfliktai įmonės viduje•Didelės valdymo išlaidos•Kitos nenumatytos aplinkybės

Veiksniai, turintys įtakos bankrotui

• Korporacinio valdymo veiksnys

• Strateginio valdymo veiksnys

• Operatyvinio valdymo veiksnys

Veiksniai, susiję su kreditais

1. Prasti sprendimai dėl kreditų

2. Paimti per dideli kreditai

3. Didžiausio kredito davėjo praradimas

4. Partnerių atsisakymas teikti komercinį kreditą

5. Finansinės kontrolės neturėjimas

6. Prasta įmonės finansų politika

Vidiniai bankroto atsiradimo veiksniai ir priežastys

• Valdymo sunkumai

• Finansų trūkumas

• Išlaidų struktūra

• Valdymo neefektyvumas

• Marketingo sprendimai

• Stambūs verslo projektai

Šiuo metu vykdomos bankroto procedūros pagal apskritis

• Utenos – 108• Klaipėdos – 557• Alytaus – 108• Vilniaus – 1673• Panevėžio – 170• Telšių – 117• Šiaulių – 299• Tauragės – 66• Marijampolės – 98• Kauno – 784

Krizė

• Kritinė situacija susidaro tada, kai yra pažeidžiamas įmonės funkcionavimas ir plėtotė, tačiau kritinis momentas gali būti įveikiamas pasitelkus vidinį įmonės potencialą. Kritinė situacija yra normali būsena, būdinga kiekvienai sistemai.

• Krizė – tai laikotarpis, kai įmonė patiria nenumatytų sunkumų, o susidariusi situacija tampa pavojinga tolesnei įmonės veiklai ir įpareigoja įmonę panaudoti visus turimus išteklius, kad įvykdytų organizacijos tikslus.

• Katastrofa (bankrotas) – tai sistemos (įmonės) žlugimas, kurį sąlygoja nesprendžiama krizinė situacija.

Bankroto teisiniai aspektai

• Bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma.

• Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių.

• Bankrutuojanti įmonė – įmonė, kuriai iškelta bankroto byla arba kurios bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka.

• Bankrutavusi įmonė – teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė.

Kas gali iškelti bankroto bylą

1) kreditorius (kreditoriai);

2) savininkas (savininkai);

3) įmonės administracijos vadovas.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė

• Bankroto administravimo ir teismo išlaidos;

• Darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais;

• Mokesčiai į biudžetą, mokesčiai Sodrai, privalomojo sveikatos draudimo įmokos;

• Visų kitų kreditorių reikalavimai.

Įmonės restruktūrizavimas• Įmonės restruktūrizavimas – visuma procedūrų, kuriomis siekiama

išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones.

Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė:

1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius;

2) nėra nutraukusi veiklos;

3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi;

4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos.

Tyčinis bankrotas

• Tai juridinio asmens privedimas prie bankroto tyčia. Kitaip tariant, tai sąmoningas blogas įmonės valdymas siekiant išvengti įsipareigojimų vykdymo kreditoriams. Toks valdymas gali reikštis tiek aktyviais vadovų veiksmais, tiek ir neveikimu. Apie tyčinį bankrotą galima spręsti iš to, kad:

– Vadovai akivaizdžiai blogai organizavo įmonės darbą arba apskritai jo neorganizavo;

– Buvo sudarinėjami nuostolingi sandoriai žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti;

– Akivaizdžiai gresiant bankrotui buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems turtas, iš kurio galėjo būti padengtos skolos.  

Tyčinių bankrotų priežastys

• Nuostolingas turto pardavimas;

• Beprocenčių paskolų suteikimas, kai įmonė pati skolinga;

• Lėšų naudojimas be pagrįstų apskaitos dokumentų;

• Dukterinės įmonės įsteigimas, kuriai perduotas turtas, bankrutuojančiai įmonei paliekant skolas.

Bankroto teigiama ir neigiama reikšmė

Bankrotas kaip neigiamas reiškinys

Bankrotas kaip neigiamas reiškinys

Bankrotas kaip teigiamas reiškinys

Bankrotas kaip teigiamas reiškinys

Socialinė problemaSocialinė problema

Ekonominė problemaEkonominė problema

Ekonominė nauda ūkiuiEkonominė nauda ūkiui

Ekonominė nauda įmoneiEkonominė nauda įmonei

Ką reikia daryti norint išvengti bankroto?