Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.4

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 4 1

2011

4

P o e t a s , L i e t u v à v e d æ s á A t g i m i m à

Justinas Marcinkevièius1930 – 2011

2 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 4

Vanduo yra labai paprastas, bet uni-kalus takusis kûnas. Mûsø kraujyje yraapie 93 proc., smegenyse – apie 70–85proc., net kauluose – apie 50 proc. van-dens. Kiekviena mûsø kûno làstelë ilgaineiðgyventø be vandens ir todël organiz-mas kasdien jo suvartoja apie 2,5 litro.Vanduo, neðamas kraujo ir kûno skysèiø,maitina mûsø kûno làsteles jame ištirpu-siomis medþiagomis. Turbût nëra paslap-tingesnio kûno uþ vandená.

Vandens molekulæ (1 pav.) sudaro tikvienas deguonies ir du vandenilio atomai(H2O). Bet ðios vandens molekulës nërakaip þirniai subertos á indà. Vandens mo-lekulës sudaro ávairius klasterius ið 20 ardaugiau molekuliø. O vandenilio jonai, bû-dami maþiausi ir lengviausi ið visø, vande-niliniais ryšiais (2 pav.) sujungia klasteriusá tinklus. Vandens struktûra ir savybës pri-klauso nuo ðiø klasteriø ir jø tinklø dydþio.Vandenilio partneriai yra tokie nepastovûs,kad vandens molekulë partnerius keièiadeðimtis milijardø kartø per sekundæ. To-dël vandens struktûrà sunku aiðkiai nusta-tyti. Kai vanduo susideda ið klasteriø, jisvadinamas struktûriniu vandeniu. Vis la-biau pripaþástama, kad toks vanduo turiinformaciná turiná. Vandens struktûra yrasvarbesnë nei cheminë sudëtis, o klaste-riai yra atminties làstelës.

Pasaulá galima apibûdinti kaip sudary-tà ið medþiagos – atomø, molekuliø ir t.t.,arba iš energijos, iš bangø – elektromag-netiniø, gravitaciniø ar kvantiniø tikimybësbangø. Fizikai jau moka atomus paverstibangomis ir atvirkðèiai, nes atomai ir mo-lekulës yra tik koncentruota energija. O juk

Mes esame taip ápratæ prie vandens, kad vargu ar daug kasáþiûri jame paslapèiø. Nors kasdien geriame vandená, prausia-mës juo, verdame jame maistà, maþai kas rimtai susimàsto –kas yra vanduo? O juk pradedame savo gyvenimà kaip vaisiussudaryti ið 99 proc. vandens. Gimstame turëdami 90 proc.vandens. Suaugæ neðiojame 70 proc., o mirðtame turëdamiapie 50 proc. vandens. Taigi visà gyvenimà mes egzistuojamedaugiausia kaip vanduo! Ar þinome, kas esame?

Quantum seimus – gutta est, ignoravus – mare.(Kiek þinome – laðas, ko neþinome – jûra)

Vandens

Jonas GRIGASVilniaus universiteto

profesorius emeritas, LMAnarys korespondentas

paslaptys

atomø iðsidëstymo yra net 15 kristaliniøledo faziø. Kosmose yra aptiktos didelio irmaþo tanko amorfinio ledo bei kubinës si-metrijos kristalinio ledo fazës, skirtingosnuo þemiškojo ledo. Apie nuostabias van-dens ir ledo savybes jau raðëme (MG,2002, Nr. 10).

Bet kuo vanduo yra unikalus? Pirma,didþiausias vandens tankis yra +40C tem-peratûroje. Ðàlant ir ðylant nuo +40C tem-peratûros vanduo pleèiasi, o jo tankis ma-þëja. Todël plësdamasis ir uþðaldamasvanduo suskaldo þiemà vamzdþius ar ið-stumia kibirø dugnus. Ledas yra lengves-nis uþ vandená arti 00C temperatûros. Kû-rëjas vandená taip sukûrë, kad suðalæs áledà vanduo grimztø ne gilyn, bet kiltø ápavirðiø. Todël, kad ir koks ðaltis bûtø virðvandens, eþerø, upiø ar kitø vandens tel-kiniø dugne temperatûra yra +40C ir þie-mà uþðàla tik jø paviršius. Jei ledas bûtøtankesnis, o kartu ir sunkesnis uþ vande-ná, kaip kad daugelis kitø kietøjø kûnø yrasunkesni uþ skystuosius, uþðalæs á ledàvanduo grimztø á dugnà, iððaltø þuvys irkiti vandens gyvûnai. Pasaulis bûtø kitoks!Gal ir be mûsø. Ði unikali vandens savy-bë a) leido gyvybei atsirasti pirmiausia


ir mes ið jø sudaryti, ir mes esame energi-ja. Informacijà á mûsø kûno làsteliø van-dens sandarà galima áterpti bangomis. Vi-sata yra sudaryta ið bangomis sklindan-èios energijos, o mûsø kûno vanduo yrageriausias visatos klausytojas.

Visiems yra gerai þinomos trys stabi-lios vandens fazës – skysta, ledo kieta irgarø dujinë (3 pav.). Gerai kiekvienam þino-mos ir dvi metastabilios (arba nestabilios)vandens fazës – tai perkaitinto skysèio irperðaldytø garø fazë. Perkaitintas skystisgaunamas virinant vandená, kai pasiekæsvirimo temperatûrà vanduo uþdelsia virstigarais. Bet ábërus kavos, jis staigiai virstagarais ir kava iðbëga. Perðaldyti garai – tairûkas, daþnai matomas pavasará ir rude-ná. Vanduo patenka á mûsø kûnà ne tik ge-riant ar valgant, bet ir kvëpuojant vandensgarais. Todël visos vandens fazës yra svar-bios mûsø gyvenime. Priklausomai nuo

1 pav.

2 pav.

3 pav.


vandenyje, kol dar Þemës atmosfera la-bai skyrësi nuo ðiandienës, ir iki ðiol tæs-tis; b) lemia tai, kad vanduo uþðàla á ledàdaug greièiau nei ledas iðsilydo (ledas ne-tirpsta, nes nesusidaro tirpalas). Kodël?Kol vandens temperatûra didesnë uþ+40C, konvekcija maiðo vandená, kai tem-peratûra maþesnë uþ +40C, sustoja oroir vandens konvekcija, ir vanduo greitaiðàla á ledà. Kai oras vël suðyla, ðaltas irsunkesnis oras prie ledo negali kilti aukð-tyn, trukdo konvekcijai ir sulëtina ledo ly-dimàsi. Bet kosminis amorfinis ledas yrasunkesnis uþ vandená, nes jam nereikiaplaukioti vandenyje. Kas taip protingai su-kûrë þemiðkàjá ledà?

Antra, vanduo pasiþymi unikalia savy-be ištirpinti ir pernešti kitas medþiagas.Pagalvokite, kiek daug medþiagø gali ið-tirpti vandenyje ir kaip sunku yra vël ið-gryninti vandená. Ávairiose gamyklose irinstitucijose yra vandens distiliatoriai, va-lantys nuo priemaiðø vandená, bet vos tikiðvalytà vandená supilame á plastikinius arkitokius indus, priemaišos ið indø prade-da tirpti ir terðti vandená. Iðlaikyti ðvarø van-dená yra ypaè sunku. Todël vandentiekioar ðaltinio vanduo savyje turi daug prie-

maiðø ir mineralø. Ði vandens savybë ið-tirpinti kitas medþiagas sukuria savotið-kà gyvybës sriubà, kuri aprûpina vande-nynus, eþerus ir upes gyvybei bûtinomismaistingomis medþiagomis. Be vandensgyvybei bûtinos ávairiø medþiagø ir mine-ralø dalelës negalëtø susimaiðyti ir cirku-liuoti. Ði gyvybës sriuba ir buvo visøÞemës gyvø bûtybiø gimtinë.

Treèia, vanduo yra geriausias šilumosakumuliatorius, jis sugeba sukaupti dau-giausia (po amoniako) ðilumos, todël van-duo naudojamas radiatoriuose, o vande-nynai sukaupia tûkstantá kartø daugiau ði-lumos nei atmosfera ir palaiko ganëtinaipastovià Þemës temperatûrà. Vandens ga-rai atmosferoje izoliuoja Þemæ nuo dideliokosminio ðalèio. Todël prie jûros tempera-tûros svyravimai yra maþiausi. Jei ne ðivandens savybë, temperatûros svyravimaipaverstø Þemæ netinkama gyvybei.

Paslaptingiausia ir prieðtaringiausiavandens savybë yra galimybë turëti at-mintá. Naujausi fizikiniai termoliumines-cencijos tyrimai patvirtino vandens atmin-ties savybes. Jei vanduo turi atmintá, taiiðgertas vanduo jà gali perduoti mûsø kû-no làstelëms.

Nuo senø laikø tikima, kad kur yra van-dens, ten yra ir gyvybë. Japonijoje vie-tos, kur vanduo trykðta ið þemës, laiko-mos ðventomis. Maèiau, kad ten šven-tyklos statomos prie ðaltiniø. Dël minëtø-jø unikaliø savybiø vanduo yra gyvybësir energijos neðiklis. Vanduo galbût yranet ne šios Þemës kûrinys. Kodël Þemë-je yra tiek daug vandens? Þemë susifor-mavo prieš maþdaug 4,6 mlrd. metø išankstyvosios saulës sistemos asteroidø(4 pav.), uolø ir nuolauþø. Prieš 4,1 iki 3,8mlrd. metø ji buvo intensyviai bombar-duojama asteroidø ir kometø. Jø atneð-tas vanduo garavo, po to lietaus pavida-lu krito á Þemæ ir sukûrë upes, eþerus irvandenynus, kurie dabar uþima 70,9proc. Þemës pavirðiaus.

Graþiame Jungtiniø Amerikos Valsti-jø Ajovos (Iowa) valstijos universitetinia-me Eimso (Ames) miestelyje, kuriame te-ko keletà kartø lankytis, yra JAV Eimsokosminiø tyrimø centras (NASA Ames Re-search Center). Jo mokslininkai tiria pa-

slaptingas ir nuostabà kelianèias kosmi-nio ledo savybes. Pasirodë, kad kosmi-nio ledo struktûra yra ne kristalinë, kaipÞemës ledo, bet amorfinë. Ji neturi Þemësledui bûdingos tvarkos ar blizganèiø kris-taliniø plokðtumø. Ajovos universiteto pro-fesorius L.Frenkas (Louis Frank) mano,kad vandená á Þemæ atneðë krintantys kos-minio ledo gabalai.

Profesorius L.Frenkas, tirdamas vis di-desnës raiðkos Þemës palydovø nuotrau-kas, aptiko jose daugybæ juodø dëmiø irpadarë iðvadà, kad ðios dëmës yra á Þe-mæ krentanèios maþos kometos. Ðios ko-metos yra ðimtus tonø sveriantys ledo lui-tai, kuriø á Þemës atmosferà krenta apie20 per minutæ, arba apie 10 milijonø permetus. Anot Frenko, kosminio ledo luitaibombardavo Þemæ vos tik jai atsiradus irsukûrë jûras ir vandenynus. Ðis kosmi-nio ledo bombardavimas trunka iki šiol.

Þemës gravitacija traukia ðias ledo ko-metas á atmosferà, o saulës ðiluma jas ið-garina ir paverèia vandens garais. Jie su-simaiðo su oru ir nukrenta á Þemæ lietausar sniego pavidalu. NASA ir Havajø uni-versitetas pripaþino ðià Frenko teorijà. Jeiji pasitvirtintø, tai tektø perþiûrëti daugelásu gyvybës atsiradimu Þemëje susijusiøteorijø, áskaitant þmogaus kilmës ir Darvi-no evoliucijos teorijà. Yra visuotinai pripa-þinta, kad be vandens nëra gyvybës. O jeivanduo, šis gyvybës ðaltinis, atëjo ið kos-moso arba Dangaus, tai perðasi logiðkaiðvada, kad gyvybë Þemëje, taip pat irþmonës, yra ateiviai iš Dangaus. Tuometvanduo iš Dangaus atneðë ir mûsø sielas.

Jei vanduo yra neþemiðkos kilmës, taigal todël ir jo savybës tokios unikalios?Gal todël ledas vandenyje plaukia, gal to-dël vanduo tirpina beveik visas minerali-nes medþiagas, gal todël nepaisant gra-vitacijos rankðluostis sugeria vandená,vanduo kapiliarais pakyla ið þemës ikidaugiau nei 100 metrø aukðèio ir maitinamedþiø làsteles iðtirpusiomis medþiago-mis, dël didelio pavirðiaus átempimo van-duo susitraukia á laðus (5 pav.), vandeniutelkiniuose bëgioja èiuoþikai, o išlipus išvonios lieka vandens pëdos (6 pav.).


4 pav.

Nukelta á 20 p.

5 pav. 6 pav.


Klimato pokyèiai Egidijus RIMKUS,Jonas SATKÛNAS

Vilniaus universitetas,Lietuvos geologijos tarnyba

ar Lietuvos

1 pav. Globalios oro temperatûroskaita 1850–2010 metais

2 pav. Vidutinës mënesio oro temperatûroskaitos tendencijos Vilniuje nuo 1778 metø

3 pav. Socialiniø ir ekonominiø þmonijosvystymosi scenarijø grupës: A1, A2, B1 ir B2

(pagal: Special Report on EmissionsScenarios, 2000)

Tarptautiniame projekte „Klimato kiti-mas – poveikis, kainos ir prisitaikymas Bal-tijos jûros regione (BaltCICA)“ Lietuvos ge-ologijos tarnyba ir Vilniaus universitetas da-lyvauja kartu su kitomis 24 organizacijo-mis ið Baltijos ir Ðiaurës ðaliø. Nors pro-jekte nagrinëjama pokyèiø átaka Lietuvospajûriui, kaip jautriausiam šiuo atþvilgiu re-gionui, taèiau projekto išvados svarbios irvisai Lietuvai. Projekte vertinami uþtvindy-mo pavojai, kiti procesai bei reiškiniai, su-sijæ su ekosistemomis bei inþinerinëmis sà-lygomis, adaptacijos galimybës.

Klimato pokyèiai pasaulyje irLietuvoje

Pastaraisiais deðimtmeèiais vis aki-vaizdþiau pasireiðkiantys klimato poky-èiai kelia grësmæ aplinkai, ûkinei veiklaiir kartu pasaulio ekonomikos plëtrai.Šiuos pokyèius daugiausia lemia dëlþmoniø ûkinës veiklos didëjanti ðiltnamiodujø koncentracija atmosferoje, kuri stip-rina natûralø ðiltnamio efektà ir skatinaglobalios oro temperatûros augimà. Ta-èiau ðis augimas ávairiose Þemës rutuliovietose nevienodas: atogràþose vykstalëèiau, o vidutinëse ir poliarinëse platu-mose – sparèiau.

XIX a. viduryje labai išaugus meteo-rologinës informacijos kiekiui, atsiradogalimybë nustatyti vidutinæ globalià tem-peratûrà (1 pav.). Pirmojoje XX a. pusëjeoro temperatûra sparèiai kilo, taèiau tik

Ekstremalûs klimato ávykiai nepaliauja stebinti. Jeigu tai bûtø tik El Ninjo iðdaigostolimuose kraðtuose, gal dar galëtume tingiai diskutuoti su Alo Goro neparankio-mis tiesomis. Taèiau kai klimato kaprizai potvyniais, audrø smûgiais ar sausromis

trenkia per gimtàjá kiemà, darosi neberamu daþnam. Taigi verta pasvarstyti, kàþinome ir kà spëjame – ar Þemë pasirengusi klimato pokyèiams, kur gresia netikëti

potvyniai, ar nepritrûksime geriamojo vandens?

1920–1930 m. ðis procesas sulaukë dau-giau dëmesio, kadangi pasirodë ryðkûsatðilimo Arktyje poþymiai (kilo vandenstemperatûra, sumaþëjo ledu apkloti plo-tai). Nuo 1944-øjø – ðilèiausiø pirmosios

amþiaus pusës metø – pusrutulio oro tem-peratûra pradëjo þemëti. Tai truko iki 7-ojo deðimtmeèio pabaigos. Aðtuntajamedeðimtmetyje vël prasidëjæs vidutinëspusrutulio oro temperatûros augimas te-bevyksta iki šiol.

Tarpvyriausybinës klimato kaitos ko-misijos (TKKK) ketvirtojoje vertinimo ata-skaitoje (2007 m.) paþymima, kad perXX a. globali oro temperatûra ávairiais ver-tinimais pakilo 0,56–0,92 °C.

Per instrumentiniø oro temperatûrosmatavimø laikotarpá Lietuvoje (nuo1777 m.) trumpalaikiø fluktuacijø fone ið-ryðkëjo vidutinës metinës oro temperatû-ros augimo tendencija. Didþiausi pokyèiaiuþfiksuoti þiemos mënesiais, o pasikeiti-mai ðiltuoju metø laikotarpiu nebuvo tokieryðkûs (2 pav.). Ypaè staigus metinës orotemperatûros augimas uþfiksuotas per

pastaruosius 20 metø. Krituliø matavimai(nuo 1887 m.) rodo, jog krituliø kiekis di-dëjo ðaltuoju ir maþëjo ðiltuoju metø laiko-tarpiu. Tuo tarpu metinë krituliø suma kei-tësi labai neþymiai. Antra vertus, pastarai-siais deðimtmeèiais padidëjo krituliø eks-tremalumas. Gausûs krituliai (>10 mm perparà) sudaro vis didesnæ bendro krituliøkiekio dalá. Tai reiškia, jog didëja krituliøpasiskirstymo netolygumas.

Ateities klimato pokyèiai daugiausiasiejami su ðiltnamio efektà sukelianèiø du-jø koncentracija. Tarptautinë klimato kai-tos komisija 2000 m. paskelbë specialiàataskaità apie galimus ðiltnamio efektàsukelianèiø ir kitø klimatosferos raidaisvarbiø dujø emisijos scenarijus (SpecialReport on Emissions Scenarios, SRES).Emisijos scenarijai paremti socialinëmisir ekonominëmis þmonijos raidos prog-

nozëmis. Svarbiausi iðmetamø terðalø kie-kius lemiantys veiksniai yra gyventojø skai-èiaus kaita, ekonominë bei socialinë plë-totë, energijos suvartojimas, technologijøraidos ypatybës. Taip pat svarbûs þemë-naudos pokyèiai bei aplinkosaugos politi-kos ágyvendinimas. Remiantis visais me-

dþiagø emisijos dydá lemianèiais veiks-niais, buvo sukurtos keturios scenarijø gru-pës (3 pav.), jungianèios 40 scenarijø:

A1 – numatomas labai greitas ekono-mikos augimas, gyventojø skaièiaus di-dëjimas iki XXI a. vidurio, o po to maþëji-mas, greitas moderniø technologijø die-gimas. Ðioje grupëje skiriami trys pogru-piai: A1FI – tarp energijos ištekliø vyrausfosilinis kuras; A1T – vyraus nefosilinis ku-ras; A1B – numatomas subalansuotas ku-ro vartojimas.

A2 – prognozuojamas vis dar labai he-terogeniðkas pasaulis su nuolat didëjan-èiu gyventojø skaièiumi. Ekonomikos au-gimas lëtas, naujos technologijos diegia-mos tik kai kuriuose, labiau iðsivysèiu-siuose regionuose.

B1 – tikëtina staigi globalizacija, gy-ventojø skaièiaus kaita panaði, kaip nu-matyta A1 scenarijuje, bet ekonominësistema ypaè greitai virsta informacinebei maþiau vartotojiška visuomene, in-


ðiandien ir ateityje –þemë pasirengusi juos

patirti?

4 pav.Tarptautinësklimatokomisijosataskaitoje2007 m.pateiktinumatomiglobalios orotemperatûrospokyèiaiXXI a. pagalávairiusðiltnamio dujøemisijøscenarijus(duomenis)

Išmatuota Prognozuojama XXI amþiuje1993–2003 B1 B2 A1B A1T A2 A1F

Terminis plëtimasis 1,6±0,5 1,1–2,6 1,6–4,0 1,7–4,2 1,3–3,2 2,6–6,3 2,8–6,8Ledynai ir ledo kepurës 0,77±0,22 0,5–1,3 0,5–1,5 0,6–1,6 0,5–1,4 0,6–1,9 0,7–2,0Grenlandija 0,21±0,07 0,2–1,0 0,2–1,5 0,3–1,9 0,2–1,5 0,3–2,8 0,4–3,9Antarktida 0,21±0,35 -1,4 – -0,3 -1,7 – -0,3 -1,9 – -0,4 -1,7 – -0,3 -2,3 – -0,4 -2,7 – -0,5Jûros lygio augimas 3,1±0,7 1,8–3,8 2,0–4,3 2,1–4,8 2,0–4,5 2,3–5,1 2,6–6,0

Lentelë. Iðmatuota ir prognozuojama (mm per metus) jûros lygio kaita XXI a. pagal skirtingus ðiltnamio dujø emisijø scenarijus bei kai kuriødedamøjø daliø indëlis á jà (pagal Tarptautinës klimato komisijos ataskaitoje 2007 metais pateiktus duomenis)

tensyviai diegiamos naujos švarios tech-nologijos.

B2 – ateities pasaulis orientuotas á vie-tos ekonominiø, socialiniø ir aplinkosau-giniø problemø sprendimà. Nuolat au-gantis gyventojø skaièius (lëèiau nei A2scenarijuje) ir vidutiniðkai intensyvi eko-nomikos plëtra.

Emisijos scenarijø duomenys – tai glo-balaus klimato modeliø ávesties duome-nys, kuriais pasauliniai klimato tyrimø cen-trai modeliuoja ateities klimato pokyèius.Visi be iðimties modeliavimo rezultatai ro-

do globalios oro temperatûros kilimàXXI amþiuje (4 pav.). Taèiau pokyèiø tem-pai skiriasi. Numatoma, jog oro tempe-ratûra iðaugs nuo 1,8° (B1 scenarijus) iki4 °C (A1F scenarijus). Lietuvai numatomipanaðûs pokyèiai – 2,5–4,5 °C. Mûsø ða-lyje didþiausi pasikeitimai prognozuoja-mi þiemai, o maþiausi – vasarai.

Prognozuojama, jog didës ir vandensgarø slëgis bei krituliø kiekis. Taèiau re-gioninë pokyèiø sklaida bus labai dide-lë. Þiemà krituliø padaugës vidutinëse

bei aukðtosiose platumose. Èia augs irtarpmetinë jø kaita. Todël gali padaugëtiir ekstremaliø sausrø (ypaè vidutinëseplatumose). Tuo tarpu atogràþose kritu-liø kiekis maþës.

Numatoma, jog Lietuvoje krituliø kie-kis didës þiemà bei pavasará, o vasarà irrudená ðio rodiklio reikðmës keisis ne-daug. Augant oro temperatûrai þiemà visdidesnæ krituliø dalá sudarys skystos fazi-nës bûsenos krituliai. Antrojoje vasarospusëje bei rudens pradþioje labai padi-dës sausringumas visoje Lietuvoje. Visdaþnesni bus gausûs krituliai, o tai reiškia,jog vis daþniau liûtys taps stichinës.

Manoma, jog keisis ir kitø ekstremaliøreiðkiniø daþnis. Didëjant vidutinei maksi-maliai oro temperatûrai augs karðèio ban-gø tikimybë beveik virð visos sausumos.Antra vertus, ðiltëjant þiemoms vis dar ið-liks ir trumpalaikiø, bet dideliø ðalèiø tiki-mybë. Padaþnës ekstremaliø liûèiø.

Dideli pokyèiai bus fiksuojami krios-feroje. Ir toliau maþës sniego bei jûros le-do plotai Ðiaurës pusrutulyje. Dar inten-syviau tirps kalnø ledynai. Antarktidoje dëlpadidëjusio krituliø kiekio ledo danga galinet pastorëti, tuo tarpu Grenlandijoje le-do tirpsmo vandens nuotëkio didëjimaspralenks kietøjø krituliø gausëjimà.

Viena ið svarbiausiø kylanèios tem-peratûros pasekmiø – vandenyno lygiokilimas. Pagrindinës ðio kilimo prieþas-tys: terminis vandens plëtimasis bei le-dynø tirpimas. Skirtinguose Þemës re-gionuose vandens lygio pokyèius galilemti ir postglacialinis Þemës plutos kili-mas, sànaðø kaupimasis ar vandenynocirkuliacijos pokyèiai.

Nustatyta, jog per XX a. pasaulio van-denyno lygis pakilo apie 18,5 cm. Prog-nozuojama, jog pokyèiai ateityje stiprësir XXI a. pasaulinio vandenyno lygisišaugs 18–60 cm (priklausomai nuo pa-sitvirtinusio emisijø scenarijaus) (1 lente-lë). Daugiausia átakos tam turës terminisvandens plëtimasis, tuo tarpu Antarktidoskontinentinis ledo skydas dël iðaugusiokrituliø kiekio poliarinëse platumose darlabiau sustorës.

Sudarant Baltijos jûros vandens lygiokaitos prognozes atsiþvelgiama ne tik á pa-saulinio vandenyno lygio pokyèius, bet ir ávietinius veiksnius: tektoninius judesius,vëjo krypties ir greièio pokyèius, sausu-mos nuotëkio svyravimus. Bûtent vietiniaiveiksniai ir lemia nevienodus vandens ly-gio pokyèius Baltijos jûroje – ðiaurinëje da-lyje dël postglacialinio Þemës plutos kili-mo vandens lygis greièiausiai maþës, o


5 pav. Jûros vandens lygio kaitos Klaipëdojeprognozës, sudarytos pagal skirtingus klimato

kaitos scenarijus, ir jø vidutinë reikðmë

Tipiška situacija Smeltalës baseino þemupyjepo stipresnës liûties

pietuose bus fiksuojami teigiami pokyèiai.Dël daþnëjanèiø vakarø rumbø vëjø ðal-tuoju metø laiku ryðkiausias vandens ly-gio kilimas bus pietrytinëje Baltijos jûrosdalyje (taip pat ir Lietuvos pajûryje). Pagaldidþiausià vandens lygio augimà numa-tantá scenarijø per XXI a. Lietuvos pakran-tëje þiemà vidutinis vandens lygis galiišaugti net iki 80 cm (5 pav.), o optimisti-niai scenarijai numato vos 20–30 cm van-dens lygio didëjimà Lietuvos pajûryje.

Praëjusá ðimtmetá vandens lygis Balti-joje ties Klaipëda pakilo apie 15 cm, o po-kyèiai ypaè paspartëjo amþiaus pabaigo-je. Maksimalus vandens lygis audrø me-tu Klaipëdos sàsiauryje XX a. kasmet bû-davo bent 50 cm aukštesnis uþ daugia-metá vidurká. Aukðèiausias audrø metu uþ-fiksuotas jûros vandens lygis ties Klaipë-da – 186 cm (1967-10-17).

Oro temperatûros ir krituliø kiekio pasi-keitimai lems ir poþeminio vandens poky-èius. Numatoma, jog poþeminio vandensnuotëkis pasaulyje iðaugs 2 proc. (pa-viršinio – 9 proc.). Ten, kur krituliø kiekis pa-didës, turëtø augti ir poþeminio vandenslygis bei nuotëkis. Antra vertus, pokyèiai la-bai priklauso ir nuo to, kaip keisis krituliøfazës sudëtis. Antai þiemos krituliø didëji-mas labiau veikia poþeminio vandens at-sargas nei vasaros pokyèiai. Numatoma,jog, maþëjant kietøjø krituliø kiekiui bei þie-mà susikaupianèioms sniego atsargoms,poþeminio vandens lygis maþës.

Daugëjant gausiø krituliø perteklinio drë-kinimo zonoje daugiau krituliø nutekës kaippavirðinis nuotëkis, todël poþeminio van-dens lygis þemës. Kita vertus, sausringoseteritorijose poþeminio vandens atsargos pa-sipildo tik intensyviø liûèiø metu.

Didëjant vasarø sausringumui, galismarkiai nukristi poþeminio vandens ly-gis bei suprastëti vandens kokybë. Ypaènukenèia gyventojai, naudojantys ðuliniøvandená. Tuo tarpu ekstremaliø potvyniømetu tie patys ðuliniai gali bûti vis daþ-niau uþliejami.

Gamtiniø ir socialiniø sferøadaptacija prie kintanèio klimato

Adaptacija yra sistemos gebëjimasprisitaikyti prie klimato kaitos: sušvelninti

galimus nuostolius, gauti naudos ið tei-kiamø galimybiø arba kovoti su pasek-mëmis. Yra iðskiriamos kelios adaptaci-jos formos:

– prevencinë adaptacija – adaptaci-jos priemonës, kuriø imamasi dar prieðpasireiškiant klimato poveikiui;

– atsakomoji adaptacija – priemonës,kuriø imamasi jau pasireiðkus klimato po-veikiui;

– spontaniška adaptacija – tai natûra-lus nereguliuojamas gamtiniø bei antro-pogeniniø sistemø prisitaikymas prie kin-tanèio klimato.

Adaptacijos priemonës keièiasi priklau-somai nuo sferos, kurioms jos gali bûti pri-taikomos. Nereguliuojamose gamtinësesistemose adaptacija bûna spontaniðkabei atsakomoji. Tai procesas, kurio meturûðys bei ekosistemos paèios prisitaikoprie kintanèiø sàlygø. Antropogeninësesistemose galimos visos adaptacijos for-mos, o jø ágyvendinimas priklauso nuo pri-vaèiø asmenø, organizacijø arba valdþiosorganø iniciatyvø ir veiklos. Adaptacijos for-mø ir bûdø pasirinkimas priklauso nuo pa-veiktos sistemos adaptaciniø galimybiø.Antropogeninëse sistemose jos daugiau-sia yra nulemtos socioekonominiø veiks-niø. Pagrindiniai jø – ekonominiai ištekliai,technologinis lygis, visuomenës informa-tyvumas bei ágûdþiai, infrastruktûra, insti-tuciniai ištekliai ir kt. Be abejo, turtingø, tu-rinèiø iðplëtotas technologijas bei labiauiðsilavinusiø visuomeniø adaptacinës ga-limybës yra daug didesnës. Adaptacijospriemonës daþnai yra gana brangios, onorint efektyviai lëðas panaudoti reikia ge-rai paþinti sistemà bei aiðkiai suvokti grës-mæ. Antra vertus, tinkama adaptacija su-stiprina ið klimato pokyèiø gaunamà nau-dà. Pavyzdþiui, rûðinis miðkø reguliavimasgali dar labiau padidinti prognozuojamàjø biomasës produkcijà.

Daugelis Europos valstybiø susiduria sukrantø erozija bei paplûdimiø degradacijadël jûros lygio kilimo. Todël intensyviai ren-giami pakranèiø apsaugos planai. Pa-vyzdþiui, net 60 proc. Olandijos teritorijosyra potencialaus pavojaus zonoje. Ðiojevalstybëje priimtas ástatymas, skelbiantispakranèiø erozijà „uþ ástatymo ribø“ ir ápa-reigojantis ávairiomis krantotvarkos priemo-nëmis (pilant smëlá, statant apsauginius py-limus ir kt.) iðlaikyti pastovià kranto linijà.

Potvyniai ir poplûdþiaiurbanizuotose teritorijose

Viena ið BaltCICA projekto tyrimo pro-blemø – periodiðkai pasikartojantys Klai-pëdos miesto pietinës dalies uþliejimai,sukeliami Smeltalës upelio poplûdþiø beijûros vandens lygio svyravimø.

Potvyná mûsø sàlygomis tradiciðkai su-kelia sniego tirpsmas, o poplûdis gali bûti

sukeltas tiek lietaus, tiek staigiø atodrëkiøþiemos metu. Didþiojoje ðalies dalyje po-plûdþiai ir potvyniai ima kelti grësmæ visuo-menei tik susidarius itin ekstremalioms sà-lygoms. Pajûrio regionas ðiuo poþiûriu iðsi-skiria dël dviejø prieþasèiø: itin daþnø po-plûdþiø ir itin menko paviršiaus nuolydþio.

Smeltalës baseino þemupys ðiuo po-þiûriu dar labiau iðskirtinis – èia lietaus po-plûdþiai itin greitai formuojasi dël urbani-zuotai teritorijai bûdingø nuotëkio ypatu-mø, be to, vanduo daþnai negali laisvaiiðtekëti á Kurðiø marias dël dirbtiniø truk-dþiø bei vëjo sampûtø Klaipëdos sàsiau-ryje. Pakilus vandens lygiui ir Smeltalei þe-mupyje iðsiliejus ið krantø, prisideda labaiaktyvi lietaus kanalizacijos tinklø átaka po-plûdþio formavimosi procesui. Labai pa-gausëja ið lietaus kanalizacijos gaunamaspavirðiniø nuotekø debitas. O esant dide-lio masto potvyniui, Smeltalë sunkiai pra-plukdo savo vandená pro virð jos nutiestàkanalizacijos kolektoriaus vamzdá. Pakilusvandens lygiui daþniausiai susiduriama ið-syk su keletu problemø:

– aplinkiniø plotø uþliejimu;– uostelio Smeltalës þiotyse eksploa-

tavimo galimybiø sumaþëjimu;– ið lietaus kanalizacijos sistemø pa-

tenkanèiø terðalø ir neðmenø kiekio pa-didëjimu.

V. V

ALA

NTI

NO

nuo

tr.

Situacija Smeltalës þemupio baseineXXI a. negerës, nes tiek dël krituliø, tiekdël jûros lygio pokyèiø vandens lygis upëjeateityje tik dar daþniau perþengs ekstre-maliai pavojingas ribas. Todël bûtina jaudabar galvoti, kaip bent ið dalies suðvel-ninti ðá poveiká. Visas adaptacijos priemo-nes galima skirstyti á tiesiogines ir netie-siogines. Tiesioginá poveiká turëtø dalieslietaus vandens nukreipimas kitur, naujøpralaidø statyba, krantiniø árengimas, tiltøpakëlimas ir kt. Netiesioginá poveiká dary-tø neurbanizuotos baseino dalies apgy-vendinimo kontrolë, urbanizuotos basei-no dalies uþstatymo reguliavimas.

Tiesioginio poveikio priemonës labiautiktø siekiant ágyvendinti dabartinius tikslus,tuo tarpu netiesioginio poveikio priemonësbûtø efektyvesnës galvojant apie papildo-mà ateities klimato pokyèiø poveiká.


6 pav. Ið Klaipëdos IIIvandenvietës dabar

tiekiama per paràapie 22 000 kub.

metrø vandens.Vandenvietë aprûpina

geriamu vandeniupietinæ miesto dalánuo Danës upës.

Ðioje vandenvietëjedidþioji vandens

eksploataciniø iðtekliødalis formuojama

gruntiná vandenápapildant Karaliaus

Vilhelmo kanalovandeniu. Paveikslëly-

je raudonais taðkaispaþymëti græþiniai (iki

18 m gylio) iðdëstytiiðilgai kanalo ir kartusu drenomis sudaro

sifoninæ pavirðiniovandens surinkimo

sistemà. Laikotarpiais,kai prognozuojamas

dinaminiø iðtekliøsumaþëjimas, vidutinis

metinis gruntinio

7 pav. Prognozuojamas gruntinio vandens lygio pakilimas (sudarë M.Gregorauskas) gali lemtiþemesniø vietø pelkëjimà ir net uþtvindymà

Ar dël klimato pokyèiø gali sumaþëtipoþeminio vandens iðtekliai?

BaltCICA projekte daug dëmesio ski-riama vandens iðtekliams ir geresniam jøvaldymui. Tai labai svarbu Lietuvoje, nes

vandentiekai naudojamas tik poþeminisvanduo, kurá ið lëto papildo gruntinio van-dens atsargos, o gruntinis vanduo pri-klauso nuo krituliø ir kitø hidrometeoro-loginiø sàlygø.

Poþeminio vandens iðtekliø pokyèiaidël klimato poveikio modeliuojami (pro-jekto apimtyje) Klaipëdos, Kalundborgo(Danija), Tamperës ir Hanko (Suomija) beiHamburgo (Vokietija) probleminëse teri-torijose. Poþeminio vandens iðtekliø ap-skaièiavimas šiuose regionuose leidþiasuderinti ir patikrinti vertinimo metodikasbei objektyviai numatyti poþeminio van-dens kiekybinius pokyèius dël hidrome-teorologiniø veiksniø kitimo.

BaltCICA projekte buvo ávertinti Klai-pëdos arealo poþeminio vandens ištekliainaudojant A1B ir B1 klimato kaitos sce-narijus po 25, 50 ir 100 metø. Skaièiavi-mà atliko dr. Marius Gregorauskas (UAB„Vilniaus hidrogeologija“).

Modeliavimo rezultatai parodë, jog abie-jø klimato kaitos scenarijø atvejais progno-zuojama, jog modeliuojamos teritorijospoþeminio vandens dinaminiai ištekliai pa-didës. Kadangi pagrindinis ðiø iðtekliø for-mavimosi ir kaitos ðaltinis yra gruntinio van-dens infiltracinë mityba ir jos pokyèiai, di-dþiausias jø prieaugis prognozuojamasgruntiniame vandeningajame sluoksnyje.

Prognozinis dinaminiø iðtekliø prieau-gis maþëja didëjant vandeningøjø sluoks-niø slûgsojimo gyliui. Gruntiniame sluoks-nyje prognozuojamas dinaminiø iðtekliøpadidëjimas iki 1–2 m3/s (iki 1,5 karto, pa-lyginti su dabartiniais ištekliais), o giliauslûgsanèiame ir vandeniui silpnai laidþiaisdariniais perdengtame kvartero tarpmo-reniniame komplekse jis tesiekia deðim-tàsias ir ðimtàsias m3/s dalis, t.y. progno-zuojamas ištekliø pokytis yra neþymus ir,palyginti su dabartiniais ištekliais, siekia2–12 procentø.

Taèiau atskirais laikotarpiais numato-mas ir dinaminiø iðtekliø maþëjimas. Išmodeliavimo rezultatø matyti, kad tuometdinaminiø iðtekliø kiekis gruntiniamesluoksnyje nuo dabartiniø 4 m3/s galëtøsumaþëti iki 3,8–3,6 m3/s (5–10%), tarp-moreniniame komplekse ir gilesniuosesluoksniuose iðliktø artimas dabartiniam.

Dël klimato kaitos didëjant gruntiniovandens infiltracinei mitybai bei modeliuo-jamo arealo poþeminio vandens dinami-niams ištekliams, kinta ir poþeminio van-dens lygis vandeninguosiuose sluoks-niuose. Laikotarpiais, kai prognozuoja-mas didþiausias gruntinio vandens infil-tracinës mitybos prieaugis A1B ir B1 sce-narijø metu, vidutinis metinis gruntiniovandens lygis pagal modeliavimo rezul-tatus lokaliuose plotuose (smëlio læðiaiapriboti moreniniu priemoliu) galëtø pa-kilti iki 2,5–2,8 m, moreniniame priemo-lyje ir durpëse – vidutiniðkai 0,2–0,5 m (lo-kaliuose priemolio plotuose iki 2–2,2 m),likusioje teritorijos dalyje gruntiniamesluoksnyje – iki 1–1,5 metro.

vandens lygis gruntiniame sluoksnyje ties Klaipëdos III vandenviete pagal modeliavimo rezultatusgalëtø paþemëti 10–15 cm, tarpmoreniniame komplekse ir virðutinës-apatinës kreidos spûdiniuo-

se sluoksniuose – iki keliø centimetrø. Toks lygio paþemëjimas nekelia esminio pavojauspatvirtintiems šiø sluoksniø poþeminio vandens eksploataciniams ištekliams

Nukelta á 24 p.


ÞIV/AIDS ir lytiðkai plintanèios ligosPasaulyje þmogaus imunodeficito vi-

ruso (ÞIV) sukeltas ágyto imunodeficitosindromas (AIDS) pirmà kartà apraðytasJAV gydytojø 1981 metais. Ávairiose pa-saulio ðalyse ÞIV plito skirtingais tempais,todël ÞIV ir AIDS sergamumo ir paplitimolygis labai ávairus. Per daugiau nei 28-eriømetø ÞIV ir AIDS epidemijos plitimo lai-kotarpá pasaulio mokslininkai pateikëdaugybæ rekomendacijø, kaip stabdytišios ligos plitimà. Taèiau, pasak Jungti-niø Tautø AIDS programos (angl.UNAIDS) 2009 m. ataskaitos, kovos suÞIV ir AIDS iniciatyvos, atsakas ir rezulta-tai ávairiose ðalyse labai skirtingi.

Ekspertø nuomone, ÞIV epidemija sta-bilizavosi daugelyje pasaulio regionø.Naujø uþsikrëtimo atvejø pasaulyje ma-þëja, bet vis dar yra daug.

Prognozuojama, kad 2009 m. apytik-riai 2,6 mln. (nuo 2,3 iki 2,8 mln.) þmoniøuþsikrëtë ÞIV, ir tai buvo maþdaug 19 proc.maþiau nei 1999 m. (3,1 mln.) ir maþdaug21 proc. maþiau nei per epidemijos pikàprieð 12 metø (1997 m.). 2009 m. uþsi-krëtë 370 000 (nuo 220 000 iki 520 000)vaikø iki 15 metø amþiaus. 2009 m. peri-natalinio (susijusio su gimimu) ÞIV per-davimo skaièius buvo maþdaug 24 proc.maþesnis nei prieš penkerius metus.

Teigiama, kad 2009 m. pasaulyje gy-veno 33,3 mln. (nuo 31,4 iki 35,3 mln.)þmoniø, uþsikrëtusiø ÞIV ir serganèiøAIDS – 27 proc. daugiau nei 1999 me-

Uþkreèiamosios

Doc. dr. SauliusÈAPLINSKAS

Uþkreèiamøjø ligø ir AIDS centrodirektorius, Mykolo Romerio

universiteto docentas

ligos Lietuvoje

Prof. habil. dr.Vytas TAMOÐIÛNASValstybinio mokslinio tyrimo institutoInovatyviosios medicinos centrodarbuotojas, LMA Biologijos,medicinos ir geomokslø skyriauspirmininko pavaduotojas

ÞIV infekcijospaplitimo rodiklis

100 000 gyv.Lietuvos

savivaldybëse(2010-01-01)

tais. Tai priklauso nuo naujø uþsikrëtimøskaièiaus, veiksmingo antiretrovirusiniogydymo ir mirèiø nuo AIDS maþëjimo.2009 m. antiretrovirusinis gydymas skir-tas 1,2 mln. þmoniø, serganèiø ÞIV/AIDS,– 30 proc. daugiau nei 2008 metais. 2009m. buvo gydoma antiretrovirusiniais vais-tais 13 kartø daugiau nei prieð penke-rius metus. Mirèiø, susijusiø su AIDS, pa-saulyje maþëja, 2009 m. nuo AIDS mirëmaþiau þmoniø nei prieð penkerius me-

tus (2009 m. mirë 1,8 mln., 2004 metais– 2,1 mln. þmoniø).

Rytø Europoje ir Centrinëje Azijojegyvenanèiø su ÞIV þmoniø nuo 2001 iki2009 m. beveik patrigubëjo ir pasiekë 1,4milijono (1,3–1,6 milijono), palyginti su760 000 (670 000–890 000) 2001 metais.Toká padidëjimà lëmë greitas ÞIV infekci-jos išplitimas tarp ðvirkðèiamøjø narkoti-kø vartotojø. Prognozuojama, kad Rusi-joje ir Ukrainoje ÞIV paplitimas sudaro 1proc. Ðiose ðalyse gyvena 90 proc. RytøEuropos regiono uþsikrëtusiø ÞIV ir ser-ganèiø AIDS asmenø.

Nuo 1998 m. iki 2010 m. spalio Lietu-voje nustatyti 1708 kumuliaciniai ÞIV at-vejai, ið kuriø 1417 vyrø ir 291 moteris.Dauguma (72,2 proc.) uþsikrëtë ÞIV perinjekciniø narkotikø vartojimà, apie 14proc. – heteroseksualiø, apie 6 proc. –homoseksualiø lytiniø santykiø metu, 7,5proc. uþsikrëtimo bûdas neþinomas. Ða-lyje uþregistruotas vienas vaikas, kuris ÞIVuþsikrëtë nuo ÞIV infekuotos motinos (pe-rinatalinis perdavimas). Per visà ÞIV in-fekcijos registravimo laikotarpá paskutinëÞIV infekcijos stadija – AIDS Lietuvojediagnozuota 263 asmenims. Ið viso nuoAIDS Lietuvoje mirë 85 þmonës.

ÞIV sergamumo rodiklis Lietuvoje 100tûkst. gyventojø 2005–2008 m. buvo sta-bilus (svyravo nuo 2,83 iki 3,51 atvejo100 tûkst. gyventojø), o 2009 m. iðaugoiki 5,3 atvejo 100 tûkst. gyventojø. Per2010 m. sausio – rugsëjo mënesius ÞIVsergamumo rodiklis Lietuvoje buvo 2,8atvejo 100 tûkst. gyventojø. Nuo 2005m. iki 2009 m. sergamumo AIDS rodik-lis Lietuvoje iðaugo nuo 0,29 iki 1,1 at-vejo 100 tûkst. gyventojø.

Kitos lytiðkai plintanèios infekcijos


Paplitimas, prieþastys ir prognozës


Socialinë grupë Abs. sk. Proc.Bedarbis 62 15,9Darbininkas 150 38,4Moksleivis 17 4,3Studentas 24 6,1Tarnautojas 90 23,0Kita 19 4,9Nenurodyta 29 7,4Iš viso 391 100** apvalinta iki sveiko skaièiaus

2 lentelë. Uþsikrëtusiøjø gonorëjapasiskirstymas pagal socialines grupes

2009 metais

1 lentelë. Uþsikrëtusiøjø sifiliupasiskirstymas pagal socialines grupes

2009 metaisSocialinë grupë Abs. sk. Proc.Bedarbis 66 20,0Benamis 1 0,3Darbininkas 81 24,5Moksleivis 19 5,8Studentas 8 2,4Tarnautojas 75 22,7Kita 39 11,8Nenurodyta 41 12,4Ið viso 330 100** apvalinta iki sveiko skaièiaus

Socialinë grupë Abs. sk. Proc.Bedarbis 17 5,2Darbininkas 74 22,7Moksleivis 3 0,9Studentas 28 8,6Tarnautojas 175 53,7Kita 16 4,9Nenurodyta 13 4,0Iš viso 326 100

3 lentelë. Uþsikrëtusiøjø chlamidijozepasiskirstymas pagal socialines grupes

2009 metais

(LPI) – gonorëja, sifilis, chlamidijozë se-niai aprašytos, jos ilgai buvo vadinamosvenerinëmis ligomis (Venera – romënømeilës ir groþio deivë). Sergamumas go-norëja per pastaruosius penkerius (2005–2009) metus sumaþëjo nuo 12,6 iki 11,5atvejo 100 tûkst. gyventojø. Sergamumassifiliu per tà patá laikotarpá padidëjo nuo8,6 iki 9,6 100 tûkstanèiø gyventojø. Ser-gamumas chlamidijoze per penkeriusmetus sumaþëjo nuo 16,4 iki 9,6 atvejo100 tûkstanèiø gyventojø.

2009 m. Lietuvoje uþregistruota 330susirgimo sifiliu atvejø, ið kuriø 4 – ágimti.Atitinkamai 2008 m. – 326 atvejai ir 2 ágim-ti. Didþiausi sergamumo sifiliu rodikliai2009 m. uþregistruoti Ðalèininkø ir Ute-nos rajonuose bei Vilniaus ir Panevëþiomiestuose. Daugiausia sifilio atvejø Lie-tuvoje diagnozuota ankstyvos stadijos.

2009 m. Lietuvoje uþregistruotas 391gonorëjos atvejis, daugiausia Maþeikiø irUtenos rajonuose bei Vilniaus ir Alytausmiestuose.

2009 m. Lietu-voje uþregistruoti326 chlamidijozësatvejai, daugiau-sia Klaipëdos irVilniaus miestuo-se bei Vilkaviðkioir Birþø rajonuose.

Gonorëja daþ-niausiai uþsikreèiajauni (15–29 me-tø) þmonës, dau-giausia darbinin-kai (38,4 proc.),tarnautojai (23

einamumà bendruomenëje rekomenduo-jama skatinti naudoti prezervatyvus, rû-pintis psichosocialine ÞIV uþsikrëtusiøjøparama per lygus lygiam programas ir kt.Priemonës, skirtos rizikos grupëms, turibûti taikomos ðiø asmenø grupës aplin-koje – ÞIV testavimas ir konsultavimas,þemo slenksèio paslaugø teikimas cen-truose ar mobiliuose punktuose.

Kiekviena ðalis turi turëti nacionalinæÞIV strategijà ir nacionaliniø priemoniø pa-ketà. Svarbu, kad strategijoje bûtø api-brëþti infekcijos valdymo tikslai ir uþdavi-niai. Lietuvoje 2010 m. buvo patvirtintaValstybinë ÞIV/AIDS ir lytiðkai plintanèiøinfekcijø profilaktikos ir kontrolës 2010–2012 m. programa, kuri nustato ðiø infek-cijø profilaktikos ir kontrolës valstybiniustikslus ir uþdavinius. Programos tikslas –maþinti ÞIV ir LPI plitimà Lietuvoje. Uþda-viniuose numatyta geriau informuoti vi-suomenæ, ypaè jaunimà, ir didelës rizi-kos uþsikrësti ÞIV ir LPI grupes apie ÞIV/AIDS ir LPI profilaktikà, ugdyti socialinætolerancijà asmenims, uþsikrëtusiems ÞIV;garantuoti ÞIV ir LPI profilaktikà tarp rizi-kos grupiø asmenø, stiprinti perinataliniouþsikrëtimo profilaktikà; gerinti sveikatosir kitø sektoriø specialistø þinias ir kom-petencijà ÞIV/AIDS ir LPI prevencijos klau-simais; stiprinti prieinamà ir priimtinà ÞIVir lytiðkai plintanèiø infekcijø ankstyvà nu-statymà; tobulinti ÞIV/AIDS ir LPI epide-miologinæ prieþiûrà ir kontrolæ, sukurti la-boratorijø, kuriose atliekami ÞIV ir kitø LPItyrimai, kokybës kontrolës sistemà; ga-rantuoti kraujo ir jo produktø, transplan-tuojamø organø ir audiniø saugumà –stiprinti kraujo, organø ir audiniø donorøtyrimø dël ÞIV, sifilio, virusiniø hepatitø ko-kybës kontrolæ.

Ar galima apsisaugoti nuo uþkreèia-møjø ligø?

Susirgimø uþkreèiamosiomis ligomispasitaiko visose amþiaus grupëse, taèiaudidþiausi sergamumo rodikliai – vaikø iki5 metø amþiaus. Tai detaliai aptarta ðiostraipsnio pirmojoje dalyje (MG, Nr. 2–3),nagrinëjant atskiras infekcijas.

Uþsikrëtusiøjø LPI Lietuvoje naudojimosi prezervatyvaisdaþnis 2009 metais

proc.) ir bedarbiai (15,9 proc.). Uþsikrë-tusiø sifiliu pasiskirstymas panaðus – ser-ga daugiau taip pat jauni þmonës ir ið tøpaèiø socialiniø grupiø: darbininkai (24,5proc.), tarnautojai (22,7 proc.) ir bedar-biai (20 proc.). Þymesni skirtumai tarp at-skirø grupiø pastebëti tik tarp uþsikrëtu-siøjø chlamidijoze. Daugiau uþsikrëtusiøvyresnio amþiaus (20–34 metai) þmoniø(72,1 proc.), be to, daugiausia uþsikreèiatarnautojai – 53,7 proc., darbininkai – 22,7proc., kitose socialinëse grupëse (bedar-biai, studentai) infekcija pasitaiko retai –5–8 proc., o tarp moksleiviø – tik 0,9procento.

LPI plitimas priklauso nuo elgsenos,taip pat nuo apsaugos priemoniø naudo-jimo. Apskritai, tikslesniø iðvadø dël trum-pos tyrimo trukmës ir maþo tirtø ligoniøskaièiaus daryti negalima. Apie LPI, ypaèÞIV/AIDS, uþsikrëtimo bûdus, plitimo ke-lius bei sergamumà ðiomis infekcijomisLietuvoje daug patirties turi sukaupæs vie-nas ðio straipsnio autoriø doc. dr. S. Èap-linskas (nuo 1989 m. iki 2010 m. buvoLietuvos AIDS centro direktorius).

ÞIV infekcijos prevencijos prioriteti-nës intervencijos

Kaip minëta, ávairiose pasaulio ðaly-se ÞIV plinta skirtingais tempais, ÞIV irAIDS sergamumo ir paplitimo lygis labaiávairus. Pasaulio mokslininkai yra patei-kæ daugybæ rekomendacijø, kaip kovotisu ðios ligos plitimu.

Visas prevencines priemones galimasàlyginai suskirstyti á 3 kategorijas: pre-vencinës priemonës sveikatos sektoriu-je, bendruomenëje ir aiðkiai apibrëþtojerizikos grupëje. Kad bûtø ágyvendintosprevencinës priemonës sveikatos srityje,siûloma plëtoti informacijos, ðvietimo irpaslaugø teikimo prieinamumà; ÞIV infek-cijos perdavimo per lytinius santykius pro-filaktikà; LPI infekcijø valdymà; ÞIV infek-cijos perdavimo ið motinos vaikui profi-laktikà; þalos maþinimo programø priei-namumà ðvirkðèiamuosius narkotikusvartojantiems asmenims; ÞIV testavimà irkonsultavimà ir kt. Plëtojant paslaugø pri-


ÞIV Sifilis Gonorëja Chlamidijozë


Pavyzdþiui, Europo-je iš visø diarëjø pasta-raisiais metais ypaèsvarbios maistu plintan-èios zoonozës. Kai ku-riø zoonoziø (salmone-liozës, kampilobakterio-zës, enterohemoragi-nës E.coli ir kt.) papliti-mas nuolat didëja. Lie-tuvoje 2004–2005 m. at-liktas diarëjø paplitimotyrimas parodë, kad 5proc. apklaustøjø (daly-vavo 1200 asmenø) tu-rëjo bent vienà diarëjosepizodà. Taigi bendrasvisai Lietuvos populiaci-jai diarëjø skaièius bûtøapie 170 tûkst. atvejø,tuo tarpu oficialiai uþre-gistruota tik 15–20 tûkst.diarëjø atvejø.

Kitose ðalyse diarë-jø paplitimas pasiskirs-tæs maþdaug taip: JAV1996–2001 m. – 5–11proc., Kanadoje 2003m. – 10 proc. ir kt.

Vienas ið uþkreèia-møjø ligø apsisaugoji-mo bûdø – skiepai. Pir-moji Lietuvos naciona-linë imunoprofilaktikosprograma buvo pareng-ta ir patvirtinta 1992 me-tais. Tais paèiais metaispatvirtintas ir pirmasisskiepø kalendorius.

Uþsikrëtusiøjø sifiliu pasiskirstymas pagal amþiaus grupes2009 metais Lietuvoje (proc.)

Uþsikrëtusiøjø gonorëja pasiskirstymas pagal amþiausgrupes 2009 metais Lietuvoje (proc.)

Uþsikrëtusiøjø chlamidijoze pasiskirstymas pagal amþiausgrupes 2009 metais Lietuvoje (proc.)

Lietuvoje dauguma asmenø kreipiasi ámedicinines ástaigas dël uþkreèiamøjøligø, daþniausiai – dël þarnyno funkcijøsutrikimo. Oficialiosios statistikos duo-menimis, gydymosi ligoninëse apimtysdël þarnyno funkcijos sutrikimø Lietuvojeyra apie 80 proc., JAV, Europos ðalysegydymo stacionaruose apimtys maþes-nës – tesiekia 50 procentø.

Lietuvoje bendras sergamumas uþ-kreèiamosiomis ligomis pastaruosius10 metø turëjo tendencijà maþëti, ta-èiau sergamumas þarnyno uþkreèia-mosiomis ligomis (salmonelioze, jer-sinioze, kampilobakterioze, rotavirusi-ne ir norovirusine infekcijomis) didë-jo. Tokia didëjimo tendencija rodo, kadLietuvoje vartotojui tiekiamas maistasnëra kokybiðkas, namuose, prekyboscentruose, vieðojo maitinimo ástaigo-se, vaikø ugdymo kolektyvuose ne-saugiai tvarkomas maistas. Didelis ne-nustatytos etiologijos diarëjø lygina-masis svoris rodo, kad specifinës la-boratorinës diagnostikos apimtys yranepakankamos.

Áprastai vaikai iki 1 metø skiepijami nuokokliuðo, difterijos, stabligës, poliomie-lito (95 proc.). Dël uþkreèiamøjø ligø(jeigu reikia) – nuo hepatito ir tuberku-liozës (99 proc. naujagimiø). Vëliau(nuo 1 metø amþiaus) vaikai skiepija-mi nuo tymø, epideminio parotito,raudonukës (apimtis apie 97 proc.) Su-augæ gyventojai gali pasiskiepyti nuogripo, erkinio encefalito ir kitø pavo-jingø ligø. Prieð vykstant á uþsienio ða-lá galima skiepytis ir nuo hepatitø A irB, choleros, geltonojo drugio, viduriøðiltinës ir kitø ligø. Þinoma, prieð ke-liones reikia pasidomëti tos ðalies uþ-kreèiamøjø ligø rizika ir visomis gali-momis profilaktinëmis priemonëmis.Vargu ar ðiuolaikinëje visuomenëjerastume vaikà, kuris nebûtø paskiepy-tas bent keliomis vakcinomis. Svarbu,kad suaugusieji – tëvai, sveikatos ap-saugos darbuotojai ar politikai gerbtøðià vaikø teisæ ir tinkamai naudotø ðiuo-laikinës imunoprofilaktikos galimybesapsaugoti vaikø sveikatà.

Palyginti su kitomis Europos ðalimis,

Ekonomikos pamatas – vertës kûri-mas. Vertë – pamatinë ekonominë sàvo-ka, kurios atitinkamas suvokimas nulemiakiekvieno vartotojo mentaliteto ir vartoji-mo kultûros pagrindus.

Šiandien, kai sugebëjimas gamintidaug ir sudëtingø produktø aplenkë mû-sø galias suprasti viso to pasekmes, ypaèaktualu rasti ir naudoti toká ðalies gero-vës vertinimo rodiklá, kurio didinimas ne-kenktø darnos su aplinka ir atsakomybësjai principams.

Vertë, nauda, þalaVertë – daikto nauda arba svarba, ku-

rià vartotojas teikia ekonominei gërybei.Kaip suvokiame naudà? Nauda sau,

visuomenei, aplinkai, Gamtai? Deja, dau-gumos màstymo bûdas pagrástas vienpu-sës ir trumpalaikës naudos tik sau gavi-mu. Jis pasikeistø, jei þmonës suvoktø pu-siausvyros dësná. Jo esmë – Gamtoje në-ra vienpusës naudos! Ðis dësnis aprëpiaklasikinës fizikos masës, krûvio, judesiokiekio, energijos ir kitus tvermës dësnius.Bet koks dësnis veikia objektyviai ir mesatsiduriame jo átakos zonoje – gaudaminaudà, vienaip ar kitaip, tiesiogiai ar ne,mokame uþ tai duoklæ – mes arba aplinkapatiria þalà! Keletas pavyzdþiø, rodanèiø,kad naudos be þalos nëra:

1. Þiemà barstome gatves natrio chlo-rido druskos miðiniu, tirpdanèiu sniegà.Eismo saugumas dël to padidëja, bet ter-ðiama keliø apsauginë zona, joje ir toliauesanèios ekosistemos, ësdinamos auto-mobiliø metalinës dalys, gadinama pës-èiøjø avalynë.

2. Vaistai. Bet kuris iš chemijos pra-monës vaistø neveikia vien naudingai. Se-niai þinoma chemoterapijos þala. Dabarvis daþniau kalbama ir apie skiepø ðaluti-ná poveiká.

3. Prekiø ápakavimas, vienkartiniai in-dai labai palengvina vartotojo dalià, betkiek turime dël to ðiukðliø. Joms statomesàvartynus. Taèiau yra tokiø ðiukðliø, ku-rioms tradiciniø sàvartynø nëra – tai iš ði-

Klestësime Arturas GAVËNAS

Kauno technikos kolegijosfizikos dëstytojas



luminiø varikliø iðmetalø susidaræs smo-gas, smarkiai padidëjæs elektromagneti-nis uþterštumas, kvapai, triukšmas ir t.t.Tokiø ðiukðliø sàvartynas – mes patys!

4. Mobilusis ryšys. Suprantama, pa-skambinti iš bet kur – nauda, kartais gy-vybiðkai bûtina. Kur èia þala? Á þenkliaipasikeitusio elektromagnetinio smogopoveiká mûsø organizmas, turintis Gam-tos sukurtà apsaugà nuo „kvailio“ (nuomûsø paèiø), reaguoja jau dabar. Deja,šalutiniam poveikiui ir jo pasekmëms pa-tikimai iðmatuoti neturime prietaisø. Galiatsitikti taip, kad juos sukursime tik tada,kai pasekmës bus nebepataisomos.

5. Gatviø apðvietimas, inertiniø dujø,lazerinës reklamos. Apsiðvietëm tiek, kadnaktá trûksta tamsos ne tik astronomams,bet paukðèiams, ropliams ir kitiems gy-vûnams. Migruojantys paukðèiai praran-da orientacijà ir kasmet milijonai jø þûs-ta, atsitrenkæ á ávairius statinius. Iðsiritæið kiauðiniø vëþliukai skuba ne á saugiosjûros glëbá, o pakrantës didmiesèiø ðvie-sø link. Þmonëms šviesos perteklius su-kelia neurozes.

Bûna taip, kad vartojant nematyti þa-los. Tai iliuzija, neiðmanymas. Þala galibûti uþslëpta, išlásianti á dienos ðviesà ge-rokai vëliau. Galbût jà galës pajusti tik at-einanèios kartos! Skeptikø poþiûris – ti-kiu tik tuo, kà galima árodyti, iš dalies pa-teisinamas mokslinëje laboratorijoje, betne eksperimentuojant su savimi.

Saikas ir darnaProtinga linkëti saiko ir iðmintinga ðá

palinkëjimà „ásiûti“ màstyme ir ágyven-dinti veiksmuose. Šiandien labiausiaitrûksta ne aukðtø ekonominiø rodikliø,o saiko vartojant. Nenorim, nesugebamvartoti tik tiek, kiek bûtinai reikia. Jei ne-turim saiko vartodami maistà, kurà, ener-gijà – svetimas mums ir darnos jausmas.Tas, kuris „cypina“ vos ne pusmetrio plo-èio automobilio padangas nestandartið-kai didelio darbinio tûrio varikliu ir manogalás tai daryti vien dël to, kad turi storà

piniginæ, elgiasi maþø maþiausiai nedar-niai aplinkos atþvilgiu.

Rimta save vadinanèioje þiniø laidojebuvo kalbama apie „garso drago“varþybas, kurias, pasak þurnalisto, atei-tyje ketinama átraukti net á olimpiniø þai-dyniø programà. Varþybø esmë – áman-triausia ir galingiausia automobiliø garsoaparatûra iðgauti kuo didesnio stiprumogarsà! Net balandþio 1-osios proga toksreportaþas bûtø nevykæs pokštas.

Per Naujuosius – vël varþytuvës, kasiððaus garsiau ir daugiau ðventiniø ðaud-menø.

Kurlink atëjome be saiko skolindamie-si? Pasekmes jausime dar ilgai.

Kas verèia vartoti daugiau neibûtinai reikia?

Jau ávardyto pusiausvyros dësnio ne-iðmanymas, neatsakingas poþiûris á ap-linkà, darnos nepaisymas.

Mûsø „provincialumas“ – bijome at-rodyti provincija. Þodþio „provincija“prasmë nëra neigiama, o þodis „provin-cialus“ neigiamà atspalvá turëti gali. Iškrei-pæ sàvokà tapome provincialais, norin-èiais bûti þinomais. Tokiu „girtu“ bûdu sie-kiame privilioti kapitalà, minias investuo-tojø, turistø, kelsianèiø BVP rodiklá. Vertë-tø sekti pavyzdþiu iðmintingø skandina-vø, kurie nebijo bûti provincija, gyvena ra-miai ir su niekuo nesivarþo. Gal todël be-veik neturi socialiniø problemø ir bet ko-kiø „pjûviø“ ðalies gerovës rodikliai vieniaukðèiausiø pasaulyje!

Bukus vartotojus ugdanti reklama. Joskûrëjai, gerai apmokami gamintojø, áky-riai bruka: „pirk daugiau – sutaupysi“, „uþmaþiau ásigyk daugiau“ ir t.t. Tokiø ragini-mø „laðai“ prataðo ir „akmeninius“ pa-kaušius.

Klaidinga GL samprata, sukelianti kon-kurencijà tarp þmoniø (kaimynø), regionø,ðaliø. Gamintojai verèiami produkuoti kuodaugiau, o vartotojai – kuo daugiau varto-ti. Pamirštamas esminis dalykas – „dau-giau“ nereiðkia didesnës vertës!

Ko netenkame?Kà turëjo minty JAV prezidentas G.Bu-

ðas, po rugsëjo 11-osios sukrëtimo ragin-

damas tautà: „Amerikieèiai, gráþkite á par-duotuves!“? Akivaizdu, kad normalus gy-venimas jiems, deja, ir mums reiškia gau-sø pirkimà ir intensyvø vartojimà. Tai su-kelia saugos jausmà, be to, ir malonu. Ko-kià kainà mokame uþ vartojimo malonu-mus? Apie tai ir kitais globaliais klausimais2010 m. rugsëjo 30 d. Vilniuje skaitë pa-skaità „Mes patys kaip vartojimo objektai“vienas iðkiliausiø pasaulio sociologø pro-fesorius Z.Baumanas. Buvo ávardytos sri-tys, kur netektys skaudþiausios.

Þmoniø santykiai silpsta, trupa, tam-pa epizodiški ir trumpalaikiai. Dovanostampa priemone, dovanojimas daiktø –pasiaukojimo forma, kompensacija uþ tai,kad nesame šalia. Tai maþina atsakomy-bæ, gimtadieniø ir net Kalëdø proga tam-pa „moraliniais nuskausminamaisiais“.

Tapatybës problema. Viena vertus,norime stabiliø tapatybiø, antra vertus –lanksèiø. Maga turëti galimybæ tapti kaþ-kuo kitu, nes aplink mus labai greitai kei-èiasi galimybës ir, jei prisieksime ištikimy-bæ vienai nekintanèiai tapatybei, nebega-lësime perbëgti ten, kur „þolë þalesnë“.Ðis prieðtaravimas kelia nesibaigiantá ta-patinimosi procesà. Ir èia paslaugas pa-siûlo rinka – pakeisti tapatybæ galima pa-keièiant ávaizdá, parodant, kad esi madosvirðûnëje, stileivø bandos prieðaky.

Viena iš „civiliø aukø“ – mûsø santy-kiai su gyvenimo partneriais. Dominuojan-tis jø modelis, kurá mokomës atpaþinti nuovaikystës, tas pats, kurá taikome parduo-tuvëse. Ásigijæ daiktà, neprisiekiame amþi-nos iðtikimybës, o þinome, kad, pasi-rodþius geresniam produktui, já pakeisimekitu. Nustojæ taip elgtis, ástumtume ðalá áekonominæ krizæ, nes patenkintas klientasyra vartojimo pramonës koðmaras!

Daugiau vartodami maþiau màstomeir kuriame, tampame lengviau valdomi,netenkame nepriklausomybës. Tai galio-ja ir valstybëms!

Planetos išsaugojimo prognozë pe-simistinë – dviem su puse milijardo, gy-venantiems ið maþiau nei dviejø doleriøper dienà, pakëlus gyvenimo lygá iki mû-siðkio, planeta nebepaveþtø. Esame tiesplanetos galimybiø riba.

tada, kai saikingai ir atsakingai

Ðalies gerovæ vertiname, deja, daþniausiai remdamiesi gyvenimo lygiu (GL), bendruoju vidausproduktu (BVP). GL – ekonominis ir socialinis kriterijus, apibûdinamas asmens arba ûkioperkamàja galia. BVP – rodiklis, apibrëþiantis perkamas/parduodamas paslaugas ar prekes.BVP naudojamas kaip bendriausias GL rodiklis. Remiantis juo aukðèiausius reitingus turës taðalis, kurios gyventojai daugiausia pagamina ir suvartoja. Toks vertinimas yra klaidingas,þalingas ir nusikalstamas mûsø paèiø ir ateities kartø atþvilgiu.

vartosime!

Nukelta á 15 p.


dvarvietës

Vieta Gedminaièiø dvarui buvoparinkta apdairiai. Jis ákurtas prie negilausslënio, kuriuo atiteka ir keliø ðimtø metrøatstu vienas su kitu susijungia Graume-nos, Judrës ir Pjaunio upeliai, aplinkui tá-so gyvulininkystei plëtoti palankios dirvøir pievø lygumos, statybinës medþiagosdosnûs miðkai. Jei spræstume pagal vë-liau nei gyveno J.Plateris parengtà þemë-lapá, slëná kertantis kelias perðoko Pjaunáir kilo á dvarvietæ. Upelis ties tiltu buvæs pa-tvenktas: tikriausiai stalui augintos þuvys.Netoli ðios vietos, tik ant Graumenos,árengtas malûnas. Minëtuosius objektuspastebëjome dël to, kad geriau ásivaizduo-tume dvaro statytojø áþvalgumà ir planus.

Pirmosios þinios apie Gedminaièiusyra ið 1644 metø. Ðvëkðnos dvaro inven-toriuje nurodyta, kad juose gyveno devy-nios bitininkø (bartnikov, bartininkø arbadrevininkø) ðeimos. Kaimo (tarnybos)svarba didëjo: jame 1695 m. jau buvo try-lika tokiø ðeimø. Ásigilinus á ðaltinius gali-ma daryti iðvadà, kad iki 1820 m. Gedmi-naièiuose jokio dvaro nebuvo ir joks Pla-

Prof. habil. dr. Domas KAUNAS

Gedminaièiø kaimas nëra þinomojo XIX a.pirmosios pusës lituanisto Jurgio Platerio (1810–1836)

nei gimimo, nei mirties vieta. Jis yra jo bûties vieta. Ðiamekaime po studijø Vilniaus universitete J. Plateris ákurdino

savo dvarà, kuriame gyveno ir ið kurio valdë po tëvo,Ðvëkðnos dvarininko, mirties paveldëtà tëviðkës dalá. Á

mokslus linkæs jaunuolis dvare kaupë turtingà bibliotekàir istorijos reliktø muziejø, teikë stogà ir iðlaikymà lietuviøraðytojui ir filologui Simonui Stanevièiui. Èia buvo raðo-

mi Lietuvos istorijos, lietuviø kalbotyros ir knygotyrosveikalai, kopijuojami istorijos ðaltiniai, rengiami liaudies

ðvietimo planai. Ðiandien dvarvietë gyvena paskutinesdienas. Á tai norime atkreipti paveldu suinteresuotø

specialistø ir skaitytojø dëmesá.

Gedminaièiø dvaro gyvenamasis namas. 1944 m. vasaris, nuo ðiltinës mirusios savininkësBronislavos Jatulienës laidotuvës. Nuotraukà pateikë Viltis Jatulienë, JAV

Kaimieèiai prie buvusio Jurgio Platerio dvarogyvenamojo namo Gedminaièiuose. 1945 m.vasara. Sëdi (ið kairës): Antanas Ûselis (þuvopartizanaudamas), Marytë Juodytë (Gedmi-naièiø mokytoja), Elena(?) Ûselienë, duktë,

Gedminaièiø„palociaus“ ir


likimas

Gedminaièiø „palociuje“ gyvenusi Ûseliø ðeima su sveèiais. 1946–1947 m.

Jurgis Plateris. Portretas, tapytasaliejumi drobëje. Ið Ðiauliø „Auðros“muziejaus fondo

taèiau kol kas nerasta árodymø, kadaGedminaièiuose prasidëjo statybos. Pir-mieji pastatai (gyvenamasis namas, tvar-tai) juose galëjo iðkilti tiek priþiûrint tëvødvaro administracijai dar Jurgio studijømetais, tiek vadovaujant paèiam ið Vil-niaus gráþusiam savininkui. Manytina, kaddvaras statësi pamaþu. Jo uþuomazgavadinta Gedminaièiø palivarku. Palivarkas– nedidelis dvaras su gyvenamaisiais irûkiniais trobesiais áraðytas ir 1834 m. tur-to inventoriuose. Gyvenamieji namai(dvaro, kumetyno) statyti ið rastø, svar-biausi ûkiniai – ið akmenø. Pastarieji, tvar-tai, didelës talpos, masyvûs, storø sienø,galais sujungti, formuoja uþdarà kiemà.Tai rodytø teritorijos ir turto saugumo po-reiká. Dvaro teritorija buvo áþvalgiai apso-dinta medþiais ir uþveistas sodas. Gydy-tojas T.Triplinas, 1856 m. lankæs ir bëgliaiapþvelgæs Gedminaièius, juos vertino pa-lankiai. Keliautojas dvarà rado iðsidësèiusáterasinëje aukðtumoje tarp sodo, tvenki-nio ir upelio. Jis atrodë malonus akiai, vi-duje gerai árengtas ir su patogumais. Au-toriui, daug keliavusiam, tvarka priminëðalis, bûdingas vokieèiams. Apie kraðto,kartu ir Gedminaièiø gyventojø nuotaikas,gyvensenos bûdà ir mintijimà jis raðë la-bai pastabiai ir jautriai: Tos vietovës po-

idëjos, þinios ir gandai. Tose apylinkëse gy-venimas neverda taip greitai, kaip mûsøpietinëse Lenkijos dalyse, bet èia negaið-tama laiko kortoms, beprasmiðkiems tauð-kalams ir apkalboms. Èia reèiau atklystasveèias á dvarà, bet atvaþiavæs ilgai vieði,kalbasi gyvai, nuoðirdþiai, ramiai. Poezijaèia klesti, apie poetus kalbama noriai, nesvisi didþiuojasi tokiais þmonëmis kaip Ado-mas [Mickevièius], Sirokomlë; dabar, kaiÞemaièiø horizonte, Telðiuose, pasirodëjauna poetë [Karolina Praniauskaitë], visitik apie jà kalba, kaip teikiantá vilèiø feno-menà, ákvëptà puikiausiø jausmø.

Gedminaièiø savininku 1862 m. tapoJurgio ir Natalijos Plateriø sûnus Teodo-ras. Data nurodyta gana patikimame in-formaciniame leidinyje – Lenkijos karalys-tës ir kitø slaviðkøjø kraðtø geografiniameþodyne (1881). Teodorui esant teisëtu, betið pradþiø per jaunu, o vëliau neágaliu dva-ro savininku, ûkio valdymu, ekonomika irnaðumu rûpinosi globëjai – motinos gi-minës Mikðevièiai, vëliau – Ðvëkðnos dva-ro savininkai Plateriai. Jie save laikë bû-simais paveldëtojais, dël ko ir nesuklydo.Pirmoji mûsø uþtikta þinia, patvirtinantiPlateriø nuosavybæ, yra ið 1900 m. Tadadvarui priklausë 2400 deðimtiniø þemësir 2000 deðimtiniø miðko, arba ið viso 4800

Justinas Ûselis (ðeima gyveno „palociuje“),Jonas Endrulis. Stovi: Domas Norvilas (dël

ryðiø su partizanais 1946 m. vasará su tëvaisiðtremtas á Sibirà), Elena Ûselytë-Þàsytienë,

Aldona Ûselytë, Alfonsas Þàsytis

teris èia negyveno. Tam nebuvo ir prie-þasèiø: Gedminaièius nuo Ðvëkðnos, kar-tu ir nuo tëvoninio dvaro skyrë trijø ketu-riø kilometrø atstumas (senuoju keliu; da-bartiniu bus gal penketas kilometrø).J.Platerio dvaro istorijos pradþia sietinasu sodybos atsiradimu minëtame kaime,

bûdis skiriasi nuo kitø apylinkiø. Nei gele-þinkelis, nei plentas nejungia to kampo sulikusia kraðto dalimi. Todël mintis èia vys-tësi savarankiðkai, o jà gaivino ðviesa, pra-siverþianti ið Kurðo universiteto ir ið Prûsi-jos, ið kur noromis ar nenoromis atvirai aruþdarais keliais pasiekdavo nuomonës,


ha dydþio valdos. Ið Teodoro laikø pavy-ko surasti tik vienà patikimà ûkio istorijosðaltiná: Ðvëkðnos parapijos kaimø gyven-tojø katalikø sàraðà, sudarytà 1874–1875metais. Jame Gedminaièiø dvaras(Èìúíiå Ãåäìèíàéöå) iš kaimø iðskir-tas. Pirmuoju gyventojø sàraðe uþregist-ruotas Grafas Plateris (Ãðàôü Ïëÿòåð),toliau – 61 nenurodyto uþsiëmimo ir luo-mo asmuo. Jie galëjo bûti kumeèiai ir tar-nai. Sàraðo sudarytojai nurodë ir gyven-tojø amþiø, kurio 60 metø nevirðija në vie-nas gedminaitiðkis. Ðie skaièiai kalba apiedidelius dvaro darbo jëgos iðteklius. Dardëmesys atkreiptinas á tai, kad tiek Ðvëkð-nos apylinkëse, tiek ir Gedminaièiø dva-re buvo ir evangelikø liuteronø tikybos gy-ventojø, kurie á ðá sàraðà nepateko. Tiky-bos poþiûriu miðrios buvo ir kitos Paprû-sës vietovës.

XX a. pradþia Gedminaièiams atneðëdideliø permainø. Tiksliai neþinia kada,gal net Pirmojo pasaulinio karo sukeltuekonominiu sunkmeèiu, Ðvëkðnos grafaidvarà iðnuomojo dviem ûkininkams –S.Jurjonui ir J.Stoniui. Jie valdë iki Lietu-vos Respublikos vyriausybës 1924 m.ávykdytos þemës reformos. Tada þemëbuvo iðdalinta kariams savanoriams ir ku-meèiams, dvarui palikta 80 ha dirbamosþemës su trobesiais ir malûnas su tven-kiniu. Ðá turtà esà varþytynëse ásigijæs kaþ-koks J.Liûdþius. Taèiau naujasis ,,dvari-ninkas“ veikiai áklimpo á skolas, todël ûkisvël pateko á varþytynes. Ðie duomenys im-ti ið sovietinio laikø spaudos raðinio, skir-to demaskuoti varganà ,,balanos gady-næ“, todël dokumentiniu tikslumu nepa-siþymi. Taèiau jie neabejotinai teisingaiparodo dvaro likimà lëmusiø tø laikø svar-biausiø ávykiø eigà.

Antràsias dvaro varþytynes 1928 m. pa-tvirtina iðlikæ dokumentai. Jø metu dvarocentrà su trobesiais ir 79,6 ha þemës likvi-datoriai pardavë Lietuvos konsului TilþëjeEduardui Jatuliui (1895–1956). Turto per-davimo naujajam savininkui akte labai tiks-liai nurodyta, kad sodybos plotas yra 5 ha,kuriame auga 123 vaismedþiai ir stovi de-ðimt daugiausia vidutinës bûklës pastatø:medinis gyvenamasis namas (27 m ilgio,11,5 m ploèio ir 3 m aukðèio), akmeninisgalvijø ir arkliø tvartas (108 m ilgio, 13 mploèio ir 2,80 m aukðèio), akmeninis rû-sys, dvi kiaulidës, paukðtidë, dvi darþinës,svirnas ir neþymiai uþ gyvenamàjá namàdidesnë kumetinë (visi ðie pastatai medi-niai). Nei þmoniø atmintyje, nei teisininkøvartosenoje Gedminaièiø kûrëjas nebuvopamirðtas, nes akte parduotas dvaro cen-tras tebevadinamas J. Platerio nuosavy-be (priklausë Jurgiui Plateriui).

Gedminaièiø dvaro savininkai, nuomininkai, sveèiai, samdiniai. 1932 m. Domo Kauno rinki-nys. Sëdi (ið kairës): antras – konsulas Edvardas Jatulis (jam abipus greièiausiai Tilþës konsu-lato darbuotojai), ketvirtas – Jatuliø sûnus Vytautas, penkta – Bronislava Jatulienë, šeštas –Vydûnas, septinta – Marcelë Gaigalienë su sûnumis Mindaugu (kairëje) ir Ðarûnu; stovi dvaronuomininkas Kazys Gaigalas su sûnumi Vytautu (abipus deðiniosios kolonos), kiti – samdiniai

Naujieji savininkai dvarà iðnuomojo.Apie 1930–1935 m. já valdë diplomato mo-kyklos draugo, buvusio karo valdininko,linkuviðkio aukðtaièio Kazio Gaigalo ðei-ma. Savininkai dvaro neplëtojo ir statiniøskaièiaus greièiausiai nedidino. Po eko-nominës krizës ûkyje ðeimininkavo Ant-rojo pasaulinio karo metais per ðiltinësepidemijà mirusi konsulo þmona Bronis-lava Petrauskaitë-Jatulienë (1899–1944),kiek mokytojavusi ir Ðvëkðnoje, po josmirties iki pasitraukiant á Vakarus – sûnûsVytautas ir Gediminas. E.Jatulis namið-kius ir Gedminaièius lankë retai. Diplo-matas dirbo uþsienyje. Gaigalø ápëdiniaipamena, kad, jiems nuomojant dvarà, Ja-tuliø ðeima vasarodavo Gedminaièiuose,o pats konsulas kartkartëmis atvykdavoið Tilþës ir atsiveþdavo Vydûnà, keletàkonsulato darbuotojø. Grupës sveèiø lan-kymàsi Gedminaièiuose dar primena vie-na nuotrauka. Prieðkario Lietuvoje popu-liarios asmenybës pasirodymas nuoða-liame dvare áraðytas á jo istorijà. Apie ðáávyká paskelbta susitikimo dalyviø atsimi-nimø. Dvarui ir kaimui gyvumo teikë Ka-zio ir Marcelës Gaigalø kultûrinë veikla.Jis raðë eilëraðèius, pjeses, dvi – Laisvëskovotojai (1924) ir Þygis á Vilniø (1937) –iðleido nedidelëmis knygelëmis, þmona(buvo aktoriniø polinkiø), sutelkusi namið-kius, dvaro samdiniø ir kaimo jaunimà,Gedminaièiø pradþios mokykloje reþisa-vo ir statë vaidinimus. Galbût daugiau pa-vykusi ir didesná áspûdá palikusi K.Gaiga-lo misterija ,,Lietuva“ liko neišspausdin-ta. Nepriklausomybës laikø Gedminaièiøaplinka ir kai kurie kultûrinio gyvenimoepizodai glaustai apraðyti publikuotuose

ir nepublikuotuose ðeimos ir giminës na-riø atsiminimuose.

Ikikariniø ir dar ankstesniø laikø dvar-vietës ir gyvenamojo namo vaizdø neras-ta. Taèiau yra keletas nuotraukø ið kiek vë-lesniø, 1944–1945 metø. Pagal jas pasta-tà galima ðiek tiek apibûdinti: jis vienaukð-tis, medinis, apkaltas staèiomis lentomis,stogas dengtas droþtomis skiedromis, áë-jimas per atvirà verandà, kurios stogelá lai-ko priekyje stovintys keturi mediniai stul-pai. Kolonos – besikartojantis architektû-rinis motyvas kaimo dvarø architektûroje.Verandos kairëje pusëje matomi trys, de-ðinëje – du namo langai (jø gali bûti ir dau-giau, nes pastatas ið dalies uþstotas prie-kyje stovinèiø þmoniø, be to, dalis jo á kadràið viso nepateko). Remdamiesi ðiais pa-stebëjimais galëtume teigti, kad jis netgikiek panaðus á Ðvëkðnos dvaro senàjá me-diná rûmà. Tiesa, þvilgsniu aprëpiama ap-linka kultûrinimo poþymiø neturi, taèiau ájà dëmesio galime ir nekreipti. Taigi prieðakis vis dëlto iðkyla átikinamas pasiturin-èio, taèiau ne prabangaus XIX a. Lietuvoskaimiðkojo dvaro vaizdas. Þinoma, nei do-kumentai, nei nuotraukos negali patvirtin-ti, ar sodyba bent jau pastatø skaièiumitokia pat buvo ir paskutiniais J.Platerio gy-venimo metais.

Gedminaièiø dvaro þlugimà nulëmësovietinë valdþia. Pirmuoju sovietmeèiuValstybinës þemës ûkio komisijos 1940 m.rugpjûèio 14 d. sprendimu dvaro þemë (80ha) buvo nusavinta, vokietmeèiu – gràþin-ta, antruoju sovietmeèiu kaip pabëgusiøsu prieðais asmenø visas turtas konfiskuo-tas. Tada nusavinta 80 ha þemës, du gy-venamieji namai, du tvartai, du kluonai,


svirnas, nenurodytos paskirties pastatas.Pokariniø laikø aplinkà dar pamena ðian-dieniniai kaimo ir apylinkës gyventojai.Dël kai ko jø nuomonës sutampa, dël kaiko skiriasi. Palociuje (taip visi vadina dva-ro gyvenamàjá namà) tuoj po karo buvoárengta biblioteka-skaitykla, kurià tvarkëèia pat ásikûrusi mokytoja Marytë Juody-të. Vëliau gyveno Elenos (?) ir JustinoÛseliø, Adelës ir Nikodemo Girskiø ðei-mos, Alfonsas Þàsytis. Ðilutiðkës Aldo-nos Girskytës-Norvilienës (g. 1941 m.)teigimu, jos tëvø ðeima apie 1948–1960m. buvo ásikûrusi dvaro kumetyne, palo-cius stovëjæs tuðèias. Pastate prieblan-doje šeimininkavo pelëdos, þiojëjo á tam-sius rûsius besileidþiantys laiptai. Maþes-nieji vaikai bijojæ ten landþioti. Prieðkariuir pokariu beveik prieðais palociø stovë-jusiame svirne veikë Gedminaièiø pra-dþios mokykla. Jà 1948 m. pradþioje, perþiemos ðalèius, sunaikino dël sargo –krosniø kûrentojo – neatsargumo kilæsgaisras. Dvaro malûnas esà sustabdy-tas ir iðardytas dar Smetonos laikais, ta-èiau dël to laiko, atrodo, pasakotojai busapsirikæ. Visus pastatus, iðskyrus akme-ninius tvartus, pribaigë Priekulës rajonovaldþios sprendimas. Palocius, kumety-nas, dvi ràstø darþinës, gal ir koks kitasstatinys apie 1952–1953 m. buvo nu-griauti. Medþiaga iðveþta á Petrelius ir pa-naudota tenykðèio Priekulës tarybinioûkio statyboms. Kaip pamena gretimoPakalniðkiø kaimo gyventojas, aðtuonias-deðimtmetá perþengæs Antanas Rauktys,veþë gerà medienà, didelius ràstus, pjau-tinius balkius (tai yra sijas).

Tik kuriø ne kuriø Gedminaièiø dvaromaterialiniø liekanø beuþtiko ðiø eiluèiøautorius. Jos kartu su patyrusiais Ðvëkð-nos kraðtotyrininkais ir vietos gyventojaislankytos keletà sykiø. Pro dvarvietæ einamedþiais apaugæs kelias. Nedidelë jo at-karpa, nuo Pjaunio slënio kylanti á dvarokalvelæ, sustiprinta lauko akmenø grin-diniu. Dvarvietë kiek uþpelkëjusi, apau-gusi seniai neðienaujamos pievos þole irspaudþiama artëjanèio krûmyno ir mið-ko. Jo apsuptyje ûgiu ir amþiumi iðsiski-ria pavieniai àþuolai ir uosiai. Matyt, J.Pla-terio laikais jie priklausë natûraliai formuo-jamai parko teritorijai. Plote dar atseka-ma gyvenamoji ir ûkinë dalis. Taip jos pa-vaizduotos ir sename þemëlapyje, ið kogalima spræsti, kad dvarvietæ supo ir da-lijo nemenkos tvoros. Ûkinëje dalyje priepat kelio tebestovi kampu sujungtø dviejøgalø didelis tvartas: vienas yra visas, ki-to iðliko tik viena siena ir dar gana aukð-tos pamatø eilës. Iðlikusioji dalis erdvi iraukðta. Sienos mûrytos ið netaðytø lau-

ko akmenø su raudonø plytø perkloji-mais, tarpai uþpildyti skiediniu ir smulkiaisakmenukais. Gerai matyti kolûkiniø laikøtaisymo pëdsakai: tarpulangës ir pasta-to kampai sustiprinti betonu, lubø ir sto-go konstrukcijos yra naujos medienos irrentimo. Tarp tvarto daliø buvæs ganasiauras ávaþiavimas á kiemà. Lankantis2007 m., pastato sienoje matytos iðliku-sios vyriø ákabës, 2010 m. jos jau buvoišluptos. Sprendþiant iš jø, èia bûta ma-syviø vartø. Tvartu, nors ir skylëtu, ged-minaitiðkiai tebesinaudoja kaip laikinadarþine. Deja, ji pasmerkta sugriauti. Ar-dymas tæsiasi.

Atokiau nuo ûkinio kiemo plyti lau-kymë – gyvenamosios dalies vieta. Josviduryje dar laikosi nykstantis senasàþuolas. Èionykðtës senbuvës Anës(Onos) Þàsytienës pasakojimu, jos vai-kystëje medis buvæs viduryje maþo gë-lyno, kurá lenkë privaþiavimas prie gyve-namojo namo. Laukymës pakraðtyje pa-slëpti medþiais ir krûmais apaugæ gyve-namojo namo akmens su plytø klojiniupamatai. Nuotraukos ir liekanø apþiûraleidþia daryti iðvadà, kad jie XX a. buvostiprinami, galbût keièiami apatiniai sie-nø rentiniai. Senasis akmenø ir plytø klo-jinys, siekæs iki vieno metro aukðèio, iðiðorës buvo apibetonuotas, o ið nugari-nës namo pusës iðlieti nauji betono pa-matai ir pastatyta veranda. Ji, matyt, at-sirado dël to, kad name gyveno dvi ðei-mos: nuomininkai ir atostogaujantys sa-vininkai. Pagal naudotà statybinæ me-dþiagà galima daryti prielaidà, kad ve-randà pastatë ir pamatus stiprino Jatu-liai. Prasibrovæs á tankumynà, uþtinki rau-donø plytø ir kitokiø griuvësiø krûvas.Ðen ten þiojëja duobës: nuo pat 1991m. iki ðiol narðo ,,lobiø“ ieðkotojai. Jie irverþliai galià ágaunanèiø medþiø ðaknysšias pastato liekanas pribaigs. Pamatømatavimai ir duomenø palyginimas su1928 m. varþytyniø dokumentais nelei-dþia abejoti, kad ði vieta – Jurgio Plate-rio ir Simono Stanevièiaus bûties, moks-lo darbø ir kûrybiniø vilèiø brandos epi-centras. Palociaus liekanas bûtina iðsau-goti. Nuo jø pirmiausia reikia paðalintiardanèià jëgà sukaupusius medþius irkrûmus, nuvalyti griuvenas, sutvirtinti li-kusias pamatø dalis. Dvarviete savaisbûdais ir gebëjimais turëtø pasirûpinti ra-jono savivaldybë, paveldo, muziejø, in-formacijos ir vieðøjø ryðiø specialistai. Neviskà padarë ir kraðtotyrininkai. AteityjeGedminaièiai uþims svarbià vietà Lietu-vos mokslo ir kultûros paveldo þemëla-pyje ir bus nuolat lankomi ne tik ,,lobiø“ir nuotykiø ieðkotojø.

Klestësime

Laimingas nuosmukisItalø visuomenës veikëjas M.Pallan-

te siûlo „Laimingo nuosmukio“ idëjà.Šis þodþiø derinys gali pasirodyti prieð-taringas todël, jog esame ápratæ ekono-miná nuosmuká tapatinti su BVP suma-þëjimu. Bëda, kai viskà ápratome pirktiir manome, kad gërybës yra prekës. Taiið esmës skirtingi dalykai. Prekës yratai, kà iðmainome á pinigus, o gërybës– tai, kas atitinka poreikius. Ne viskas,kà perkame, yra bûtina. Esama prekiø,kurios nëra gërybës, ir gërybiø, kuriosnëra prekës. Per nesandarias bûstø ati-tvaras paleidþiami vëjais šildymui skir-to kuro litrai yra perkama prekë, kuri ska-tina BVP augimà, taèiau nëra gërybë,nes lieka nepanaudota, þaloja aplinkàir tuština mûsø kišenes. Todël nuosmu-kis reikðtø prekiø, kurios nëra gërybës,gamybos ir vartojimo maþinimà.

Kà daryti?Maþinti vartojimà ir didinti atsakomy-

bæ Gamtai. Nuspræsti vartoti maþiau iratsakingai reiðkia pakeisti intelektà at-sisakant vartojimo stereotipø. Vartotimaþiau – tiek, kiek bûtinai reikia. Vartotiatsakingai – elgtis taip, kad liktume po-zityviame santykyje su aplinka. Tokiagalëtø bûti darnaus poþiûrio á aplinkà irsave, kaip á harmoningos aplinkos ele-mentà, paradigma. Þmogus iš „pasau-lio valdovo“ turëtø tapti tuo, kuo já su-kûrë Gamta – jos elementaria dalimi, nëkiek nepranašesne uþ kitas.

Klestëjimas – modernumo sinoni-mas. Modernumas – tai atitikimas ðiølaikø reikalavimus. Kai nebesugebamsuvokti gamybos pasekmiø, reikalavi-mai mums privalo bûti labai dideli, rytoj– dar didesni saikingo ir atsakingo var-tojimo linkme.

Modernu tai, kas netrikdo darnos.Gerinant valstybës gerovæ ir klestëjimànusakantá rodiklá – visuomenës vartoji-mo lygá ir atsakomybæ – darna tik didës.

tada, kaisaikingai iratsakingaivartosime!

Atkelta ið 11 p.


„Petras Vileiðis daugiau uþ visus musnusipelnæs yra Didþiojo Vilnieèio vardà,nors ir gimë, augo ne Vilniaus smëlynuo-se, o derlingajam, gana tolimam pasva-lieèiø kraðte“, – 1935 m. raðë L.Gira, pa-þymëdamas, jog tà garbingà vardà jis nu-sipelnë savo dideliais darbais, „kuriø ir vy-riausiuoju akstinu, ir vieninteliu tikslu bu-vo: Lietuva ir Vilnius, Vilnius ir Lietuva“(„Lietuvos aidas“, 1935, Nr.66).

Petras Vileiðis gimë 1851 m. sausio 25d. Pasvalio krašte, ûkininkø ðeimoje. Da-raktoriaus parengtas 1861 m. buvo priim-tas á Panevëþio gimnazijà. Jà uþdarius, tæ-së mokslà Ðiauliø berniukø gimnazijoje,kurià baigë 1870 m. aukso medaliu. Me-dalis suteikë teisæ gauti gerà tarnybà arbastoti á universitetà. Petras Vileiðis pasirin-ko mokslà – tais paèiais metais ástojo á Pe-terburgo universitetà. 1875 m. baigë Fizi-kos-matematikos fakultetà, o 1881 m. – Pe-terburgo keliø inþinieriø institutà. Studijømetais susiformavo Petro Vileiðio filosofi-nës paþiûros, kurios turëjo lemiamà áta-kà jo visuomeninei tautinei veiklai.

XIX a. pabaigoje Europoje sklidusiospozityvizmo idëjos Lenkijoje ir Lietuvojebuvo glaudþiai susijusios su tautinio iðsi-vadavimo judëjimu. Jas skelbë Vincas Ku-dirka, Jonas Ðliûpas, Juozas Andziulaitis-Kalnënas ir kiti lietuviø tautinio atgimimoveikëjai. Petras Vileiðis – vienas bûdingiau-siø pozityvistinio màstymo atstovø Lietu-voje. Meilë gimtajam kraðtui já vertë ieðkotikeliø Tëvynës kultûrai ir ekonomikai pa-kelti, bûdø þmoniø daliai palengvinti.

Petras Vileiðis, anot Vinco Mykolaièio-Putino, ðviesus ir blaivus realaus gyveni-mo kûrëjas, dar studijuodamas imasi kon-kreèiø darbø. Dalyvauja Peterburgo lie-tuviø studentø (È.Panceþinskio, J.Brazai-èio, J.Grigiðkio, J.Kymanto ir kt.) bûrelioveikloje. „Bûrelis gyvena rusiðkame mies-te Lietuvos gyvenimu; destis, prispaustadvasia, nepatenkinti, neramûs“, – raðëVaiþgantas. To nerimo ir nepasitenkinimopagrindinë prieþastis buvo lietuviðkosspaudos draudimas. Savo dvasiai numal-dyti studentai sumanë leisti rankraðtinálaikraðtëlá Kalvis melagis. Idëja gimë Pet-

Petro

Alma LAPINSKIENË

Vileiðiodeðimtmetis

Vilniuje

rui Vileiðiui, jis buvo ir pagrindinis organi-zatorius, ir daugelio tekstø autorius, ir re-daktorius bei „spaustuvininkas“.

Tas studentiškas „þaidimas spauda“þadino vis dràsesnius uþmojus. „Laikrað-tá paminëtu bûdu leidþiant atëjo galvonmintis pamëginti paduoti valdþiai praðy-mà, idant lietuviðkas knygas leistø spaus-dinti lotynø raidëmis, prie lietuviø kalbospritaikintomis“, – pasakoja P.Vileiðis au-tobiografijoje. Vildamasis, kad valdþia galbus pamirðusi 1864 m. ásakymà, Vyriau-siajai spaudos reikalø valdybai P.Vileiðisraðo praðymà, o prie jo prideda savo „su-taisytà“ knygutës „Apsakinëjimas apie þe-mæ ir atmainas oro“ rankraðtá. Ðituo pra-ðymu jis pradëjo ilgus metus trukusià ko-và dël lietuviø spaudos laisvës.

Dideliam Petro Vileiðio ir kitø lietuviøstudentø dþiaugsmui, o gal ir nuostabai,Vyriausioji spaudos reikalø valdyba leidi-mà davë. Matyt, lëmë praðyme akcentuo-tas lietuviø spaudos draudimo neteisëtu-mas, kurá suvokë ir patys caro valdinin-kai. „Apsakinëjimas apie þemæ ir atmai-nas oro“, 47 puslapiø knygelë, buvo ið-spausdinta 1876 m. balandá 2000 egz. ti-raþu. Petrui Vileiðiui per porà metø pavy-ko iðleisti dar tris savo „sudëtas“ knyge-les. Sëkmës ákvëptas, jis 1877–1878 m.

parengë spaudai ir áteikë Cenzûros ko-mitetui naujø rankraðèiø, taèiau ðákart val-dininkai „prisiminë“ caro draudimà, Cen-zûros komitetas ant visø rankraðèiø uþ-dëjo vienodas rezoliucijas: leidþiamaspausdinti, bet tik ne lotyniðkomis–lenkiðkomis raidëmis.

„Dabar pas mus tylu. Taèiau greitai vëleisim su Vyriausiàja cenzûros valdyba im-tyniø. Negalvojam kame nors jiems nusi-leisti. Negi pakars mane uþ tai ar iðsiøs“,– 1878 m. kovo 6 d. Petras Vileiðis raðoJonui Basanavièiui á Maskvà. Ir jis nenu-sileidþia – siunèia caro valdþiai prašymàpo prašymo, mina ir mina aukðtø caro val-dininkø slenksèius, árodinëdamas lietuvið-kos spaudos draudimo þalà ne tik pa-tiems lietuviams, bet ir Rusijos imperijai.

1881 m. Petras Vileiðis, baigæs Keliøinþinerijos institutà, gavo tarnybà Mask-vos–Kursko geleþinkelio valdyboje, o pometø buvo paskirtas inþinieriumi ir pra-dëjo statyti tiltus. Taèiau kovà dël lietuvið-ko þodþio laisvës tæsë. Nuo 1878 iki 1904m. aukðèiausiems caro administracijosvaldininkams bei institucijoms Petras Vi-leiðis áteikë daugiau nei deðimt praðymø– memorandumø dël teisës spausdinti lie-tuviðkas knygas lotyniðku raidynu. Norsrusinimo politikai prieðinosi ir kiti to metolietuviø inteligentai, pagaliau – visa tauta,Petro Vileiðio nuveikta tiek daug, jog jispelnytai tapo kovos dël lietuviškos spau-dos laisvës simboliu.

Daug nuveikta, nes ðirdis nerimo ma-tant savo tautos padëtá. Dar studijuodamasPeterburge 1877 m. gruodþio 13 d. laiškeJ.Basanavièiui Petras Vileiðis atvirai iðsakësopulá dël gimtojo kraðto nedalios: „Ið tie-sø, kaip nenuleisti rankø – <…> – klausiu,kaip nenuleisti rankø, paþvelgus aplink sa-ve. <…> Stebint mûsø kraðto gyvenimàne kartà mane buvo apëmæs pasiutimas,beveik beprotystë, nes matai, á kokià pra-rajà viskas nusirito, o iðtraukti – ha! Jauti,kad esi nepajëgus ðito padaryti”.

Taèiau traukë, traukë kantriai, þings-nis po þingsnio. Anot Juozo Tumo-Vaiþ-ganto, jis buvo sveiko proto praktikas, ne-fantastas. Bûdamas pozityvistiniø paþiû-rø þinojo, kad kraðto paþanga, ekonomi-kos kilimas neámanomi be ðvietimo irmokslo. Spaudos draudimas seniai bu-vo iðtirpdæs S.Daukanto, M.Akelaièio,L.Ivinskio knygeliø tiraþus. Tautos ðvietëjodarbà Petrui Vileiðiui teko pradëti beveikið naujo. Tam darbui ið visø lietuviø inteli-gentø tuo metu jis buvo bene geriausiaipasirengæs ir turëjo tinkamiausias sàlygas:buvo puikiai iðsilavinæs gamtos ir techni-kos mokslø srityje, mokëjo keletà uþsie-nio kalbø, statydamas tiltus, uþsidirbdavopakankamai lëðø knygoms leisti.

Ðvieèiamàjà paskirtá turëjo jau pirmosketurios Peterburge legaliai iðleistos kny-


gelës, – jose buvo dëstomos pirmosiosþinios apie gamtos reiðkinius, aiðkinamamokyklø sistema, prekybos ir pramonësnauda kraðto gerovei. Negalëdamas pra-muðti cenzûros sienos, Petras Vileiðis pra-deda leisti knygas uþsienyje – Rytø Prû-sijoje ir Amerikoje. Iki pat 1904 metø Pet-ras Vileiðis raðë pats, vertë arba pinigaisrëmë kitø þmoniø parengtø knygeliø lei-dimà. Mykolo Birþiðkos teigimu, per 20metø savo lëðomis jis iðleido apie 100ðvieèiamojo turinio knygeliø.

Knygeliø tematika buvo labai ávairi, netuniversali, taèiau visos be iðimties buvoðvieèiamojo, „nekalto“ turinio. Bûdamaspozityvistas, Petras Vileiðis nekëlë jokiøpolitiniø ar socialiniø klausimø dar ir to-dël, kad norëjo apsaugoti þmones nuoþandarø represijø: „Reikëjo leisti knygu-tes, negalinèias uþtraukti þmogui nelai-mës – reikëjo saugotis“.

Petro Vileiðio knygelës pasiekdavoKaraliauèiø, Peterburgà, Mintaujà, netAmerikà, bet svarbiausia – pasklido povisà Lietuvà, mokydamos, ðviesdamosþmones, tarsi lietaus laðai gaivindamosperdþiûvusià þemæ. Kaip raðë Juozas Tu-mas-Vaiþgantas, „Petro Vileiðio leidþia-mos knygelës buvo maþytës, betgi, visaskrûvon suëmus, sudarë rimtà, labai ávai-rø praktiðkà liaudies knygynëlá“.

Iðdirbæs Rusijoje beveik dvideðimt me-tø, pastatæs keliasdeðimt tiltø, sukaupæsnemenkà kapitalà, 1898 m. pabaigojePetras Vileiðis persikëlë á Vilniø. PasakVaiþganto, atvyko „pilnas dþiaugsmo irtiekos sumanymø Lietuvai turtiðkai ir dva-siðkai atgaivinti, kiekos bûtø uþtekæ pen-kiems geriems patriotams“.

Ir dirba uþ penkis! Petro Vileišiodešimtmetis Vilniuje buvo jo brandþiau-siø, svariausiø tautos këlimo darbø de-ðimtmetis – jis tæsë kovà dël lietuviðkosspaudos laisvës, toliau dirbo tautos ðvie-tëjo darbà ir visais ámanomais bûdais gai-vino ir stiprino lietuvybæ Vilniuje. Vilnius,istorinë Lietuvos sostinë, XIX a. pabaigo-je – XX a. pradþioje buvo Rusijos imperi-jos provincijos miestas, kur pastatus„puoðë“ caro erelis ir rusiðkos iðkabos, ogatvëse retai teiðgirsdavai lietuviðkà þo-dá. Todël, pasak Liudo Giros, didþiausiasPetro Vileiðio rûpetis buvo „suspiesti Vil-niuje kuo daugiau lietuviø, sustiprinti tengyvenantá lietuviø gaivalà“.

Dar ruoðdamasis gráþti á Lietuvà, Pet-ras Vileiðis buvo nupirkæs Vilniuje sklypàir jame pradëjæs statyti geleþies dirbiniøgamyklà. 1900 m. gamykla buvo baigta,pradëjo veikti, ir á jà dirbti buvo priimamitik lietuviai. Susitelkë nemaþas lietuviø in-þinieriø ir darbininkø bûrys.

Vos tik ásikûræs Vilniuje, Petras Vilei-ðis kartu su broliais Antanu ir Jonu ásijun-gia á slaptà Dvylikos Vilniaus apaðtalødraugijà, kurios tikslas buvo atgaivinti Vil-niuje lietuvybæ. Viena ið svarbesniø akci-jø buvo kova uþ lietuviðkø pamaldø grà-þinimà bent á vienà Vilniaus baþnyèià.Bendromis Draugijos ir vilnieèiø lietuviøpastangomis 1901 m. pavyksta atgauti beprieþiûros likusià apleistà Ðv. Mikalojausbaþnyèià. Petras Vileiðis savo lëðomis jàrestauruoja. 1905 m. caro valdþiai leidusdëstyti mokyklose lietuviø kalbà, Vilniausapaðtalai ákuria Lietuviø kalbos mokymokomitetà, kurio nariais tampa ir Petras beiJonas Vileiðiai.

Broliai Vileiðiai dalyvauja kitø lietuvið-kø organizacijø – Vilniaus lietuviø saviðal-pos ir „Vilniaus kanklës“ veikloje, visoke-riopai joms padeda, Petras Vileišis daþnaiparemia materialiai.

Lietuviø kultûros þidiniu Vilniuje tapoPetro Vileiðio rûmai Antakalnyje, kuriuosjis pasistatydino 1904–1906 metais. Vie-nas ansamblio pastatas buvo skirtas lie-tuvybës reikalams – bûsimo dienraðèiospaustuvei ir redakcijai. Petro Vileiðio na-muose virë tautinis kultûrinis darbas: bu-vo rengiamos parodos, lietuviðki vaka-rai, susirinkimai. Kilnus kultûrinis darbas,turtinë padëtis padarë Petrà Vileiðá reikð-mingu, átakingu vilnieèiu. 1901–1905 m.jis buvo Vilniaus miesto dûmos narys.Su juo buvo skaitomasi, jis buvo gerbia-mas, „To król litewski“, – sakydavo apiejá Vilniaus lenkai. Suprantama, jog átakin-ga Petro Vileiðio padëtis visuomenëjebuvo labai reikðmingas faktorius Vilniauslietuviø judëjimui.

1904 m. geguþës 7 d. buvo panai-kintas 40 metø trukæs lietuviðkos spau-dos draudimas. „Ðtai ir sugràþinta lietu-viams spauda, – raðë J.Tumas-Vaiþgan-tas, – tiesa, varþoma, nelaisva, visgispauda. Kas gi pirmasis pasinaudoja ja?Þinoma, tas, kurs ir kovotojas dël jos bu-vo pirmasis, inþinierius Petras Vileiðis. Jistuojau, greituoju ániko steigtis spaustu-

væ, kuri galëtø muðti pirmàjá lietuviø dien-raðtá. Nelengva buvo ir ðiam koncesijàgauti. Daug slenksèiø gavo P.Vileiðis nu-mindþioti, kol jà gavo. Visgi gavo, dëda-masis þmogum kuo siauriausiø aspira-cijø, vienos kultûros, ne politikos veikë-ju; net ir vardà laikraðèiui pasirinko ne-kalèiausá, <…> – bendravardá valdiðkojo„Vilenskij Viestnik“ – „Vilniaus Þinios“.

Taigi Petras Vileiðis, iðsirûpinæs val-dþios leidimus, 1904 m. rudená ákuria Vil-niuje spaustuvæ, atidaro lietuviø knygynàir, svarbiausia, pradeda leisti Vilniujepirmà lietuviðkà dienraðtá Vilniaus þinios.

Pradëti leisti dienraðtá nebuvo papras-ta ir lengva. Reikëjo rûpintis viskuo – rai-dëmis, patalpomis, bendradarbiais. Pa-sitaræs su Martynu Kukta, raides PetrasVileiðis uþsakë uþsienyje, rugsëjo mëne-sá jos buvo gautos. Redakcija ir administ-racija, kol dar nebuvo baigtas Petro Vilei-ðio rûmø ansamblis, ásikûrë iðnuomoto-se patalpose Antakalnio g. 6 (dabar Vrub-levskio 6), spaustuvë – Vilniaus gatvës de-ðimtajame name.

Tuo pat metu buvo renkami dienrað-èio bendradarbiai, spaustuvës darbinin-kai. Petras Vileiðis, bûdamas nepartinis,bendradarbius rinkosi tik pagal jø asme-nines savybes ir gebëjimà dirbti. Pasikvie-të senà spaudos darbuotojà ir kalbininkàJonà Jablonská, buvusius bei tuometiniusVarpo redaktorius Jonà Kriauèiûnà ir Po-vilà Viðinská. Dienraðèio administratoriu-mi tapo þinomas publicistas ir raðytojasGabrielius Landsbergis-Þemkalnis.

Apie tas 1904-øjø rudens dienas podvideðimties metø J.Jablonskis raðys:„Að, P.Viðinskis, J.Kriauèiûnas ëmëm visrimèiau ir rimèiau, daþnai ir labai karðtai,kalbëtis apie dienraðèio dalykà, progra-mà, darbà; su mumis vis labiau ir labiau,vis smulkiau kalbëjo apie tà dalykà P.Vi-leiðis“. Tie pokalbiai nebuvo lengvi, nespoþiûriai á daugelá dalykø skyrësi. Spren-dþiant ið atsiminimø, bene sunkiausia bu-vo susitarti dël politinës pakraipos ir kal-bos dalykø. Ðiaip ar taip, dienraðèio vizi-ja pamaþu ryðkëjo, konkretizavosi, aiðkëjojo turinys ir pakraipa. Likus mënesiui ikipirmojo numerio iðëjimo, iðplatinamas re-klaminis Vilniaus þiniø pranešimas. JameVilniaus þinios pristatomos kaip „pirma-sai lietuviø politikos, visuomenës ir litera-tûros dienraðtis“. Leidëjai akcentuojadienraðèio – tautos vienytojo – pozicijà:„skiriame savo dienraðtá ne vienam ku-riam mûsø visuomenës luomui, ne vie-nai kuriai jos daliai, bet jai visai. Rûpinsi-mës, kad ir pati dienraðèio kalba bûtø vi-


siems prieinama ir suprantama“. Prane-ðimà pasiraðë Petras Vileiðis.

„Sunkus buvo dienraðèio gimdymasvisais atþvilgiais“, – prisimena J.Jablons-kis, iðbuvæs spaustuvëje ne tik visà gruo-dþio 9-osios dienà, bet ir naktá, kartu suG.Landsbergiu, J.Kriauèiûnu, M .Kukta,laikraðèio bendradarbiais ir rinkëjais.Apie tà ásimintinà naktá, svarbiausià josakimirkà raðë ir G.Landsbergis: „Ketvir-tai pasibaigus, pamatëm „Vilniaus þiniø“jau visiðkai iðspausdintus lapus, smar-kiai krintanèius ant vienas kito. Tuomet,paëmæs tø pirmøjø lapø saujà, padaviaujuos Jonui Jablonskiui, idant jis savo ran-ka iðdalytø mums pirmàjá lietuviø dien-raðtá atminimui. Sugraudintas mokslinin-kas, paëmæs dienraðtá, iðdalijo já tarp mû-sø, savo gi lapà rûpestingai sudëjo ir…pabuèiavo… paskui, ásidëjæs kiðenën,lyg kà norëjo pratarti, bet gerklë, matyt,aðarø priplûdusi, balso neiðdavë. Taip jisir iðëjo namo“.

Likimo ironija, bet, pasak G.Landsber-gio, „tos laimintosios puotos rengëjas Pet-ras Vileiðis tà naktá sirgo. Neþiûrint á vëlønakties laikà, keli ið mûsø tarpo nuneðëmpirmàjá Vilniaus þiniø numerá, jam auksuant ðilko spausdintà“.

Pirmasis numeris, iðëjæs 1904 m. gruo-dþio 10 d. aðtuoniø tûkstanèiø tiraþu, pra-dedamas áþanginiu paties steigëjo PetroVileiðio trumpu þodþiu: dþiaugiamasi su-lauktu dienraðèiu, pagerbiami prisidëjæprie ðio darbo ir praðoma Dievo pagalbos„idant Anas mus doros ir teisybës keliaisvestø“. Toliau eina ðiek tiek ilgëlesnis re-dakcijos þodis „Mûsø ðventë ir mûsø rû-pestis“. Ðventë, nes Vilniuje pasirodo Lie-tuvos dienraðtis. Rûpestis, anot vedamo-jo autoriaus J.Jablonskio, nes darbø ir rei-kalø „be galo, be kraðto: kur paþiûrësi –èia skylë, èia lopyk, kurià gyvenimo ðakàpapurtysi – visur byra lapeliai, visur rasi kàbedþiûstant“. Daug nepostringaudamiapie momento svarbà ir laukianèius dar-bus, leidëjai spausdina tai, ko ið dienrað-èio labiausiai ir laukiama: naujienas, Pe-terburgo telegrafo agentûros telegramasapie ávykius pasaulyje, þinias ið Lietuvos irsvetur, rusø laikraðèiø apþvalgà. Spausdi-na ir „Kelis þodþius apie pienininkystæ“,G.Petkevièaitës „Verpetus“ bei visà pus-lapá reklamos ir skelbimø. Toks buvo pir-masis numeris. Panaðaus turinio, minëta-me reklaminiame praneðime vadinto pro-grama, buvo laikomasi ir toliau.

Apie Vilniaus þinias sukosi visuome-ninis Vilniaus ir visos Lietuvos gyvenimas.Kaip raðë L.Gira, „be P.Vileiðio dienrað-èio kaþin ar bûtø ávykintas ir Didysis Vil-niaus seimas, o be jo spaustuvës tikrainebûtø taip þaibiðkai nuðviesta visa Lie-tuva Seimo nutarimais“, skleidusiais Lie-tuvos autonomijos idëjà.

Dienraðtis prisidëjo prie Lietuviømokslo, dailës ir kitø draugijø steigimo,jo puslapiuose vykdavo diskusijos dëldraugijø pobûdþio ir tikslø, buvo spaus-dinami atsiðaukimai, skelbimai. Pats laik-raðèio leidëjas Petras Vileiðis buvo vie-nas ið LMD kûrëjø, jos valdybos narys,rëmëjas. Moraliai ir materialiai prisidëjoir prie Lietuviø dailës draugijos steigimo,padëjo surengti Pirmàjà lietuviø dailësparodà.

Vilniaus þinios daug padarë bendri-nës kalbos formavimuisi ir plëtrai. Daugnuveikë lietuviø kultûros labui. 1924 m.buvusi laikraðèio bendradarbë Ona Plei-rytë-Puidienë raðë: „Visi ðiø dienø idëjøir kultûriniø pradmenø diegai brendo Vil-niaus þiniø skiltyse arba aplink jø. Pavar-tykime jø komplektø puslapius, – ko tikten nerasime?.. Pirmøjø menininkø bal-sus, pirmøjø meno parodø branduolius,pirmøjø teatrø atgarsius, pirmuosius mu-zikø tonus <…>“. Bûdamos kultûriniogyvenimo ašimi, Vilniaus þinios buvo irliteratûrinio gyvenimo spiritus movens,– ne vienam raðanèiajam pirmojo dien-raðèio atsiradimas ákvëpë pasitikëjimàlietuviðku þodþiu, sustiprino tikëjimà sa-vo darbo prasmingumu, pagaliau atvërëgalimybæ publikuotis. Vilniaus þinios su-prato savo misijà meninio þodþio propa-gavimo ir ugdymo bare. Per tuos ketve-rius su virðum metø dienraðtyje publikuo-ta daugiau kaip 200 literatûros kûriniø:apie 130 originaliø ir 91 vertimas. Dien-raðtis buvo atviras tiek tradicinio realisti-nio vaizdavimo ðalininkams, tiek pirmie-siems modernistams, todël gana tiksliaiuþfiksavo tuo metu prasidëjusià lietuviøraðytojø ir kritikø meninæ diferenciacijà,skatino literatûros raidà ir plëtotæ.

Vilniaus þinios nuolat skelbësi esan-èios visuomeniðkas laikraðtis, „virðparti-jinis“, skirtas visiems, o ne atstovaujan-tis vienai kuriai politinei pakraipai. Šitanuostata, graþi ir vienijanti, Vilniaus þiniøgyvavimà itin sunkino, nes ir tikrøjø „virð-partijinis“ buvo tik pats Petras Vileiðis.Kiti redakcijos bendradarbiai jau buvouþsikrëtæ partinëmis idëjomis. PasakJ.Tumo-Vaiþganto: „Mums reikëjo politi-kos, o mûsø ðefas kartojo: – Geriausiadabar politika, tai – jokios politikos! Po-nuliai, dirbkime tik kultûros ir ekonomi-jos darbà, o kai visa to padaugës, tai irpolitikos atsiras savaime“.

Deja, vos dienraðèiui pradëjus eiti, re-dakcijos kolektyvas ëmë byrëti. 1905 m.pradþioje dël politiniø nesutarimø ið re-dakcijos pasitraukë P.Viðinskis, netrukusdël nuolatiniø nesusipratimø – J.Jablons-kis. Kurá laikà laikraðtá redagavo J.Kriau-èiûnas, o nuo 1905 metø rudens – K.Pui-da. Á darbà kibo Jonas Kaunas, Ona Plei-rytë. Skaitytojø nuolat maþëjo. Dël lëðø

stygiaus teko maþinti redakcijos darbuo-tojø. Nuolat keitësi bendradarbiai.

Dienraðèiui gelbëti 1907 m. pradþio-je buvo pakviestas J.Tumas-Vaiþgantas.Jis kartu su A.Smetona skelbia Vilniausþinias bûsiant krikðèioniðkai-tautiðkai-de-mokratiðku, bet ne vienos partijos laik-raðèiu. Tai nepatenkina liberaliosios vi-suomenës dalies, prenumerata vëlsmunka. 1907 m. balandþio 7 d. PetrasVileiðis dienraðtá laikinai sustabdo. Atnau-jina po pustreèio mënesio, taèiau leistinebepajëgia. Todël 1907 m. lapkrièio 1d. Petras Vileiðis Vilniaus þinias perduo-da penkeriems metams bendrovei „Jo-nas Vileiðis, Stanislovas Matulaitis ir Ko“.Kairiøjø demokratø rankose dienraðtis ið-silaiko iki 1909 metø pradþios, bet finan-sinë padëtis vis sunkëja. Ir 1909-øjø ko-vo 4 d. iðeina paskutinis – 1175-asis Vil-niaus þiniø numeris.

Vilniaus þinios, ta stebuklinga pa-ðvaistë, anot G.Petkevièaitës-Bitës, uþ-geso. Dienraðèio praradimas buvo ne-tektis lietuviø visuomeniniam ir kultûri-niam gyvenimui. Taèiau kelias jau buvoparodytas, lietuviðka spauda plëtësi ir ða-kojosi. Jau ëjo Viltis, Lietuvos ûkininkas,o 1909 m. birþelio 9 d. Jonas Vileiðis ið-leido pirmàjá Lietuvos þiniø numerá.

Petras Vileiðis, iðgyvenæs Vilniuje de-ðimt metø, nuo 1908 m. pradþios vël dir-bo Rusijoje. Savo veikla pritraukæs á Vil-niø stipriausias lietuviø intelektualines jë-gas, pavertæs Vilniø tautinio atgimimo,lietuviø kultûrinës veiklos centru, lietuviøAtënais, pasak Tumo-Vaiþganto, iðeikvo-jæs tautiniam judëjimui visà prieð deðimt-metá atsiveþtàjá kapitalà, buvo priverstasvël vykti á Rusijà tiltø statyti. „Darbai Ru-sijoj ëjo normaliu bûdu. Að sugebëjau iðskolø iðbristi ir, jei ne bolðevikai ir lenkai,tai bûèiau galëjæs vël Vilniun gráþti ir su-ardytà darbà ið naujo pradëti“, – raðë jisautobiografijoje.

1921 m. pradþioje Petras Vileiðis grá-þo á Nepriklausomà Lietuvà, á Kaunà. Kurálaikà dirbo susisiekimo ministru, vëliauSusisiekimo ministerijos inþinieriø tary-bos pirmininku.

Mirë Petras Vileiðis 1926 m. rugpjû-èio 12 dienà. Savo testamente pageida-vo bûti palaidotas Vilniuje, taèiau tuo me-tu dël blogø Lietuvos ir Lenkijos santy-kiø jo pageidavimas nebuvo ávykdytas,jis buvo palaidotas Kauno bazilikoje.1935 m. kovo 22 d. sûnaus Vytauto rû-pesèiu Petro Vileiðio palaikai buvo per-kelti á Vilniø ir atgulë amþino poilsio Vi-leiðiø ðeimos koplyèioje Rasø kapinëse.Petras Vileiðis gráþo á Vilniø, gráþo á mies-tà, kuris, kaip raðë Lietuvos aidas, nuopirmøjø sàmoningo gyvenimo metø ligipat mirties buvo jo Jeruzalë ir jo Meka.


Kovo 1 d. Lietuvos mokslø akademi-joje Ministras Pirmininkas Andrius Kubi-lius bei švietimo ir mokslo ministras Gin-taras Steponavièius áteikë apdovanojimus2010 metø Lietuvos mokslo premijø lau-reatams. Mokslininkai ðia premija pager-biami uþ Lietuvai reikðmingus fundamen-tinius ir taikomuosius bei eksperimenti-nës plëtros darbus. Ið mokslo premijøkonkursui pateiktø 26 darbø nuspræstapremijuoti 7 mokslo darbus humanitari-niø ir socialiniø, fiziniø, biomedicinos beitechnologijos mokslø srityse.

Lietuvos mokslo premijas yra ásteigu-si Lietuvos Respublikos Vyriausybë, kon-kurso tvarka jas skiria Lietuvos mokslopremijø komisija. Lietuvos mokslo premijayra 101 400 litø (780 baziniø socialiniø ið-mokø).

Humanitariniø mokslø srityje premijospaskirtos Vilniaus universiteto profesoriuihabilituotam daktarui, akademikui MarijuiArvydui Ðliogeriui uþ darbø ciklà „Negaty-vumo problema filosofijoje(1996–2009)“bei Lietuviø literatûros ir tautosakos insti-

tuto Tekstologijos skyriaus vyriausiajammokslo darbuotojui habilituotam daktaruiVytautui Vanagui uþ darbø ciklà „Funda-mentinë lietuviø literatûros tekstologija irliteratûros klasikos sklaida (1996–2009)“.

Fiziniø mokslø srityje nuspræsta pre-mijà skirti Vilniaus universiteto vyresnia-jam mokslo darbuotojui daktarui Euge-nijui Gaiþauskui ir Fiziniø ir technologijosmokslø centro Fizikos instituto vyriausia-jam mokslo darbuotojui daktarui Gedimi-nui Trinkûnui uþ darbø ciklà „Lazeriu sti-muliuoti ultraspartieji vyksmai: teoriniaimodeliai ir prognozës (1995–2009)“. Šiojesekcijoje taip pat apdovanoti Vilniaus uni-versiteto profesorius habilituotas dakta-ras Arûnas Ramanavièius ir docentë dak-tarë Almira Ramanavièienë uþ darbø cik-là „Naujos technologijos biologiðkai ak-tyviø medþiagø nustatymui (1998–2009)“.

Biomedicinos mokslø srityje uþ fun-damentinius ir taikomuosius moksliniø ty-rimø darbus premija paskirta Lietuvossveikatos mokslø universiteto profesoriuihabilituotam daktarui, Lietuvos MA nariui

ekspertui Limui Kupèinskui uþ darbø cik-là „Virðkinimo sistemos ligos: mikroflorosir genetiniø veiksniø reikðmë ligø etiopa-togenezëje, nauji diagnostikos ir gydymoaspektai (1996–2009)“. Uþ eksperimenti-nës plëtros darbus ðioje mokslø srityjepremija paskirta Lietuvos agrariniø ir mið-kø mokslø centro filialo Þemdirbystës ins-tituto mokslininkams daktarui VytautuiRuzgui, daktarui Þilvinui Liatukui ir dak-tarui Gvidonui Liutkevièiui uþ darbø ciklà„Þieminiø kvieèiø selekcijos moderniza-vimas ir konkurencingø, rinkos poreikiusatitinkanèiø veisliø kûrimas (1996–2009)“.

Technologijos mokslø srityje premijapaskirta Kauno technologijos universite-to profesoriui habilituotam daktarui, aka-demikui Ramuèiui Petrui Bansevièiui, Vil-niaus Gedimino technikos universitetoprofesoriui habilituotam daktarui Genadi-jui Kulvieèiui ir Vilniaus pedagoginio uni-versiteto profesoriui habilituotam dakta-rui Piotrui Vasiljevui uþ darbø ciklà „Pje-zomechaninës sistemos: teorija ir taiky-mai (1996–2009)“.

mokslo premijø laureatai

Pagerbti Lietuvos


Virginijos VALUCKIENËS nuotr.


paslaptys

Mes þinome, kad tas unikalias savy-bes lemia molekuliø sàveikos jëgos. Betkodël jos tokios? Vanduo ið visø skysèiøpasiþymi didþiausia dielektrine skvarba,todël labai jautriai reaguoja á elektrinio lau-

bës drama yra tik atsitiktinumas? Pergal-vojus jà sunku patikëti, kad ði gyvybës dra-ma neturëjo didþiojo tikslo. Japonijos Tsu-kuba universiteto profesorius emeritas Ka-zuo Murakami, þinomas DNR kodo tyrë-jas, rašo, kad kuo daugiau giliniesi á DNRsandarà, tuo daugiau esi verèiamas pati-këti, kad kaþkieno didinga ranka áraðë tiekdaug tikslios ir sudëtingos informacijos átokias maþytes DNR sandaras. Vienas ið-kiliausiø pasaulio genetikø, þmogaus ge-nomo projekto vadovas Francis Kolinsas(Collins) sako: „Kai kaþkà naujo atranda-me apie þmogaus genomà, að pajuntu pa-garbià baimæ suprasdamas, kad þmonijatik dabar suþino, kà Dievas seniai þinojo“.Þmogaus genomo atskleidimo proga bu-væs JAV prezidentas Bilas Klintonas Bal-tuosiuose rûmuose mokslininkams ir po-litikams viešai pasakë: „Nûnai þmonija mo-kosi kalbos, kuria Dievas kûrë gyvybæ. Vislabiau juntame pagarbià baimæ, kylanèiàregint dieviðkiausios ir ðvenèiausios Kûrë-jo dovanos ástabø groþá ir sudëtingumà“(Francis Collins, Dievo kalba, 2008).

Kokià informacijà vanduo atneðë iðDangaus á Þemæ? Galima manyti, kad jisatneðë gyvybës raidos programà, uþðal-dytà lede. Kaip? Vanduo skirtingai elgiasikosminiame vakuume ir Þemëje. Priklau-somai nuo slëgio, suðalæs á ledà vanduogali bûti vienos iš 15 faziø. Þemës sàlygo-mis susidaro tik viena ið jø – heksagoninisledas. Vandens molekulës sudaro ðeðia-kampes figûras, kurias matome snaigëse(9 pav.) arba ant langø stiklo þiemà. Netðaltyje keliø deðimèiø nanometrø (milijar-diniø metro daliø) storio ledo paviršius yraskystas, todël jis ir slidus. Ðiuo skystu le-do pavirðiumi slidinëdami vaikai dþiaugia-si, o seneliai lauþosi kojas ir rankas. Vaku-ume vandens molekulës kristalizuojasi ku-binëje fazëje, o kosmose ledas yra amor-finis. Amorfiniame lede, kaip ir skystame

vandenyje, nëra jokios tolimosios tvarkostarp molekuliø. Kodël taip yra? Paþiûrëki-me, kaip protingai sugalvota.

Skysto vandens molekulës yra su-jungtos vandeniliniais ryðiais panašiaikaip ir ledo molekulës. Kaip minëta, van-deniliniai ryšiai skystame vandenyje nuo-lat greitai persitvarko. Taip skystas van-duo sugeba pritaikyti savo struktûrà pa-gal gyvø organizmø fizinius ir cheminiusporeikius. Todël organinës molekulës galijudëti tarp vandens molekuliø, sudaryda-mos sudëtingus junginius.

Keisèiausia, kad kosminis amorfinisledas, veikiamas kosminës spinduliuotës,gali tekëti didþiuliame kosminës erdvësðaltyje. Jis yra takus. Panaðumas á takøvandená leidþia jam dalyvauti susidarantorganiniams junginiams. Kosmoso mo-lekuliniuose debesyse rasta daugiau nei100 organiniø junginiø. Átariama, kad dau-guma jø yra tarpþvaigþdiniame lede.Mokslininkai vis daþniau daro išvadà, kadgyvybæ á Þemæ galëjo atneðti asteroidai.Taèiau buvo neaiðku, kaip organiniai jun-giniai iðsilaiko lede, kol Eimso tyrimø cen-tro mokslininkai nesukûrë savo laborato-rijoje analogiðkø tarpþvaigþdinei erdveisàlygø ir neatliko ledo tyrimø.

Deividas Bleikas ir Petris Jeniskensasnustatë, kad þemesnëje nei minus 2080Ctemperatûroje ledas yra didelio tankioamorfinës fazës. Ultravioletinë spinduliuo-të, tokia intensyvi kosmose, paverèia kos-miná ledà amorfiniu. Jame molekulës yrajudrios, o ledas takus, panaðus á kitus ta-kius kûnus. Takusis ledas leidþia susida-ryti ir gyvuoti jame organinëms moleku-lëms. Jame biologiðkai svarbûs elemen-tai, tokie kaip anglis, deguonis ir azotas,susijungia ir sudaro organinius junginius.Didelës energijos kosminës dalelës ir fo-tonai suskaldo ðios amorfinës fazës ledopriemaiðas (anglies dioksidà ar amonia-kà) á radikalus, kurie migruoja lede, kol su-sijungia su kitais elementais. Taip buvo nu-statytas organiniø junginiø atsiradimo kos-miniame lede mechanizmas. O kometos

7 pav.

Atkelta ið 3 p.


ko pokyèius, gerai atspindi (ir sugeria)elektromagnetines bangas (7 pav.).

Gal ir per dràsu bûtø laikyti vandenádangiðkos kilmës, bet ar tai nekutena jû-sø vaizduotës? Juk po ilgos kosminëskelionës vanduo tæsia ne kà lengvesnæantrà – þemiðkàjà kelionæ. Nukritusiøkosminio ledo luitø vanduo Þemëje plau-na uolas, tirpina mineralus ir skverbiasi áþemæ, o praturtëjæs mineralais vël kyla ápavirðiø, maitina augalus, patenka á upesir vandenynus, maitina florà ir faunà.Saulë vandená garina, ir jis vël gráþta áatmosferà ir lietaus pavidalu pradeda kitàsavo ciklà (8 pav.).

Vanduo ir jo nešami šiuose cikluosemineralai ir leido atsirasti bei plëtotis gy-vybei. Pirmoji gyvybës uþuomazga van-denyne atsirado prieð 3,8 mlrd. metø iriðsivystë á dumblius, kurie su iðtirpusiuvandenynuose atmosferos anglies dvide-giniu pradëjo fotosintezæ, dël kurios atsi-rado deguonis. Deguonis, sàveikauda-mas su saulës ultravioletiniais spinduliais,sukûrë ozono sluoksná, kuris saugo gy-vybæ Þemëje nuo praþûtingos kosminësradiacijos. Taip buvo sukurta puikiai su-balansuota ekologinë sistema. Tada,maþdaug prieš 400 mln. metø, iki tol ne-derlingoje sausumoje ið vandenyne bu-vusiø gyvybës formø radosi pirmieji au-galai, o po 30 mln. á jau saugià sausumàišlipo ir gyvûnai. Apytikriai prieð 230 mln.metø Þemëje iðplito dinozaurai. Moksli-ninkams jau pavyksta gauti duomenø,kad kaip tik tokio perëjimo bûta.

Manoma, kad mûsø þmogiðki protë-viai atsirado maþdaug prieð 20 mln. me-tø Afrikoje. Jei 4,6 mlrd. Þemës istorijà pri-lygintume metams, tai þmogus Þemëjeatsirado tik paskutinës metø dienos 8 val.vakaro, kai jau buvo pakankamai deguo-nies ir Þemæ gaubë ozono sluoksnis.

Paklauskime savæs, ar ði didþioji gyvy-

Vandens


galëjo atneðti já á Saulës sistemà ir Þemæ.Amorfinis ledas gali neðioti organinius

junginius po visatà, taip pat atneðti ir á Þe-mæ. Minus 730C temperatûroje ledas virs-ta þemiðkàja kristaline heksogonine faze.Šios rekristalizacijos metu visos prie-maišos, taip pat ir organiniai junginiai, yraiðstumiamos ið ledo. Ledas lieka ðvarus.Toká já matome þiemà. Taèiau iðstumtosorganinës molekulës Þemëje randa ge-resnæ terpæ gyvenimui – skystà vandená.Heksogoninë ledo fazë yra nuo minus 73iki 00C – ledo lydimosi (ne tirpimo, nestirpsta tik tirpalai) temperatûros, kai ledasvirsta gerai þinomu vandeniu. Plius 1000Ctemperatûroje vanduo virsta nauja faze –garais. Visi ðie faziniai virsmai yra gráþta-mi – ðaldant ið garø atsiranda minëtosiosvandens ir ledo fazës.

Manoma, kad ledas ir vanduo daly-vavo visuose gyvybës atsiradimo proce-suose. Jis iðkentë ilgà kelionæ nuo tarp-þvaigþdiniø dulkiø grûdeliø iki Þemës, ogalbût ir kitø visatos planetø skysto van-dens. Ðios egzotiðkos ledo fazës, kuriostik pradedamos suprasti, gali paaiðkintivisatos istorijà.

Organiniø medþiagø, o ir gyvybës kil-mës ðaltinis seniai þadina þmoniø vaizduo-tæ. Jo paieðkai visatoje iðleidþiami ðimtai mi-lijardø pinigø. Seniai mokslininkai þino, kadorganiniø junginiø ir suðalusio á ledà van-dens gausu tarpþvaigþdiniuose debesyse,kometose ir kituose dangaus kûnuose. Ma-noma, kad á ledà ásiterpusios organinës mo-lekulës galëjo nukristi á Þemæ ir dalyvauticheminëse reakcijose, sukûrusiose pirmuo-sius gyvus organizmus. Galima ásivaizduoti,kaip kometos organinius junginius galëjoatneðti á Þemæ. Tik dabar vandens tyrimasesant artimai absoliuèiam nuliui (minus2730C) temperatûrai atskleidþia subtilius le-do struktûros pokyèius, jam jungiantis suanglimi, azotu ir kitais biologiškai aktyviaisgyvybës elementais.

O koks yra Þemëje vanduo? Ciûrichotechnikos universiteto (ETH) profesorë Jo-an Davis, daugiau nei 30 metø tyrinëjusi

Ðveicarijos vandenis, sako, kad Þemësvanduo yra protingas. O lietaus vanduoyra nesubrendæs. Tik ásiskverbæs á þemæ,praturtëjæs mineralais ir jø informacija ir vëliðkilæs á pavirðiø vanduo, anot jos, tampaprotingas. Vanduo, paveiktas didelio slë-gio ir tekantis vandentiekio vamzdþiais, në-ra sveikas mûsø kûnui, nes suyra vandensmolekuliø klasteriai ir ið jø iðeina minera-lai. Davis tvirtina, kad, prieðingai nei dau-gelis mano, mineralinis vanduo, ypaè iðbuteliø, taip pat nëra sveikas kûnui, nesprisotintas angliarûgðtës vanduo didinaskrandþio rûgðtingumà, o mineralai gali su-kietinti kraujagysles. Sveikas vanduo turibûti laisvas, jis turi tekëti. Juk kai sustojakraujo apytaka, organas þûva. Mûsø mo-dernioje kultûroje þmonës prarado pagar-bà vandeniui, kokia buvo, pavyzdþiui, se-novës Graikijoje, ir já beatodairiðkai terðia.Tarða prasideda þmonø sàmonëje. Mesbet kokia kaina siekiame graþaus ir pato-gaus gyvenimo, ir ðis egoizmas sukëlë ap-linkos tarðà chemikalais, ðiukðlëmis, elek-tromagnetine radiacija, kuri juntama kiek-viename Þemës rutulio taðke.

Manoma, kad vanduo geba uþfiksuotiinformacijà. Kaip minëta, jau nukritæs iðkosmoso vanduo yra pilnas gyvybës in-formacijos ir cirkuliuodamas Þemëje jà ið-neðioja. Taèiau kaip tai patikrinti? Japo-nas dr. Masaru Emoto knygoje The Hid-den Messages in Water (liet. Nematomosþinios vandenyje) pateikia daugybæ pa-vyzdþiø, kaip jis, kristalizuodamas iš ávai-riausiø ðaliø ir ávairiausiø ðaltiniø vande-ná, nustatë, kad tobuli ledo heksagoniniai(ðeðiakampiai) kristalai auga tik ið natû-raliø ðaltiniø vandens (9 pav.). Ið didþiøjøpasaulio miestø (Tokijo, Niujorko ir kt.)vandentiekio vandens kristalai neauga.Bet ádomiausias Emoto atradimas, kad,skambant klasikinei muzikai arba graþiøþodþiø vibracijoms, augdavo graþûs kris-talai, o skambant dþiazui arba blogiemsþodþiams, kristalai neaugdavo. Taigi geriþodþiai pasaulá veikia teigiamai, o blogituri galià já griauti.

Japonai sako, kad þodþiai turi dvasià(kotodamà), todël þodþiu galima iðgydytiir nuþudyti. Þodþiai, anot Emoto, mus vei-kia per vandená. Kad þmonës gyventøsveiki ir laimingi, pirmiausia reikia vartotiðvarø vandená, kuris sudaro 70 proc. mû-sø kûno svorio. Taigi vanduo moko mus,kaip reikia gyventi. Visose religijose teigia-ma, kad vanduo apvalo þmogø. Juo jis api-plaunamas gimæs, krikšto metu ir miræs.Kai kurie vaikai net gimdomi vandenyje,kiti plaukioja vos gimæ. Biblijoje sakoma:„Þemë buvo sukurta ið vandens“ (NIV). OKorane: „Viskas, kas gyva, sukurta iš van-dens“. O ið kur kosmose atsirado vanduo?Gimstant þvaigþdëms, dujø ir dulkiø vëjasiðmeta daug vandenilio ir deguonies. Ðio-se karðtose ir tankiose dujose ir susidarovanduo. Jo daug aptinkama mûsø Paukð-èiø Tako galaktikoje ir Saulës sistemoje.Sunkiau suprasti, kodël vandens vis daryra Þemëje?

Jaunos saulës skaisèiui padidëjus 25proc., vandenynø dumbliai fotosintezësbûdu kûrë deguoná, kuris sunaikino amo-niako ir metano dujas pirmykðtëje nesve-tingoje gyvybei atmosferoje. Jei taip ne-bûtø atsitikæ, vandenynai seniai bûtø iðvi-ræ. Todël esame laimës vaikai kosminio þai-dimo, dël kurio pakankamai saulës ener-gijos atsispindi nuo Þemës ir apsaugo van-denynus nuo iðvirimo, bet ne tiek daug,kad Þemë atðaltø dël kosminio ðalèio.

Pasaulio prekybos organizacija tvirti-na, kad XX amþiø lydëjo karai dël naftos,o XXI amþiuje matysime karus dël van-dens. Jos duomenimis, 2030 m. kai ku-riose pasaulio šalyse 50 proc. truks van-dens. Gyvybës informacijà á Þemæ gal-bût atneðë vanduo. Ið jos pabudo gyvy-bë, atsirado þmonës. O dabar vël mesþiûrime á vandená, groþimës jo iðaugintaisaugalais ir ákvepiame jam gyvybæ. Mûsøsàmoningumas, supratimas ir gera valiagali duoti vandeniui naujà gyvenimà. Tamreikia, kad mûsø sielos ir ðirdys bûtø ðva-rios ir neuþterðtos. Ir vandens kristalai sa-ko, kà mums reika daryti. Suprasti, kasyra vanduo, reiškia suprasti kosmosà,gamtos stebuklus ir paèià gyvybæ. Kai ku-riø duomenø apie vandená prasmë stul-bina. Ar gali kasdien vartojamas vanduoneðti sumanià informacijà mûsø kûno làs-telëms? Ar gali mûsø matomi vaizdai, gir-dimi garsai ir mintys bûti uþkoduoti mû-sø làsteliø vandenyje ir tapti mûsø pasà-monës veiklos dalimi? Mokslas dar turikà iðaiðkinti apie vandená. O jei manote,kad viskà þinote apie vandens ir ledo fa-zinius virsmus, esate ant plono ledo...

8 pav.

9 pav.



Glorija (angl. glory) – tai koncentriniaispalvoti ratilai, supantys rûke esantá ste-bëtojo ðeðëlá.

Tai retas, graþus ir iki ðiol tebegaubia-mas paslapèiø optinis reiðkinys. Arti þe-mës pavirðiaus glorija susidaro, kai sau-lës (mënulio ar net dirbtinio ðviesos ðalti-nio) spinduliai apðvieèia besidriekiantá rû-kà ar atskirus jo tumulus: tarp ðviesos ðal-tinio ir tirðto rûko atsidûræs stebëtojas rû-ke iðvysta nutásusá savo paties ðeðëlá, ku-rá supa besikaitanèiø spalvø aureolë – glo-rija. Susiklosèius palankioms sàlygoms,ðeðëlis ir glorija rûko fone gali ágauti stul-binamà kontrastà, tad nenuostabu, kadglorijos ilgus ðimtmeèius buvo siejamossu mistiniais ar religiniais vaizdiniais, oypaè su ðventøjø apreiðkimais. Nuo se-nø laikø piligrimai, siekdami dvasinio ap-sivalymo ir nuðvitimo, lankydavosi vienuo-lynuose, kurie neretai buvo statomi arèiau

GlorijaJustinas GALINIS, Audrius DUBIETIS

dievo – kalnuose. Bûtent kalnuose, pa-lankiai iðsidësèius Saulei, ðeðëliams ir kal-nø tarpekliuose bei slëniuose tvyranèiamrûkui ar þemai plaukiantiems debesims,sukuriamos puikios sàlygos glorijai atsi-rasti. Iðvydæ rûke pakibusá savo ðeðëlá,juosiamà spalvotø nimbø, keliautojai ne-sunkiai átikëdavo, kad jiems apsireiðkia irlaimina aukðtesniosios jëgos. Tikëtina,kad religiniame mene vaizduojami ðven-

tøjø galvas supantys nimbai yra stilizuo-tas glorijos atvaizdas. Yra iðlikæ daug vi-duramþiø praneðimø apie glorijas, stebë-tas nuo Brokeno kalno centrinëje Vokie-tijoje (matyt, ten lankydavosi labai pasta-bûs þmonës), tad neretai ir dabar glorijavis dar vadinama Brokeno vaiduokliu(angl. Brocken spectre) (1 pav.).

Manoma, kad pirmàjá moksliná glorijosapraðymà 1752 m. pateikë ispanø moks-lininkas ir keliautojas, vëliau tapæs gene-rolu, Antonio de Ulloa. Keliaudamas po Pe-ru plynaukðtes (ðios kelionës tikslas buvonustatyti Þemës formà ir patikslinti jos dy-

dá), vienà rytà jis pamatë nepaprastai ryð-kià ir spalvingà glorijà ir daþnà jos palydo-và – rûko juostà. Reginys ið tiesø turëjobûti labai áspûdingas, kadangi tolimajameplane tuo pat metu vyko ir ugnikalnio iðsi-verþimas. Þymus ðkotø mokslininkasC.Wilsonas (1927 m. pelnæs Nobelio pre-mijà uþ prisotintø garø kameros iðradimà– joje galima buvo stebëti praskriejanèiøradioaktyviøjø daleliø ir jonizuojanèiosios

spinduliuotës pëdsakus – trekus) pripaþi-no, kad jo mokslinio paþinimo sieká pa-skatino XIX a. pabaigoje lankantis kalnuo-se esanèioje meteorologinëje observato-rijoje stebëta áspûdinga glorija.

Mokslo suklestëjimo laikotarpiu (XVII–XIX a.) buvo paaiškintos daugelio opti-niø atmosferos reiðkiniø: vaivorykðèiø, ha-lø ir vainikø (spalvotø ratilø aplink ðviesu-lá) atsiradimo prieþastys. Kartu optiniø at-mosferos reiðkiniø tyrimai padëjo daugsuþinoti ir apie paèià ðviesà. Buvo atras-ta, kad balta ðviesa yra sudaryta ið spal-vø, nustatyti ðviesos sklidimo, atspindþioir spinduliø lûþio dësningumai, atskleistaðviesos banginë prigimtis ir ðios prigim-ties nulemti fizikiniai reiðkiniai – ðviesosbangø difrakcija (uþlinkimas uþ kliûèiø)bei interferencija (ðviesos bangø mûða).Taèiau netgi sukaupus gausiø þiniø apieðviesà ir jos reiðkinius, glorija pasirodëesanti kietas rieðutas.

Glorija panaði á vainikà – spalvotuskoncentrinius þiedus, supanèius ðviesu-lá, kurie atsiranda dël ðviesos difrakcijosreiðkinio maþyèiuose vandens laðeliuose(MG, 2007, Nr. 10). Nepaisant iðoriðko vai-niko ir glorijos panaðumo, jø ypatumai,taigi ir atsiradimo prieþastys skiriasi: glo-rija matoma prieðingoje ðviesuliui pusëje– opoziciniame taðke, be to, glorijos (kaip,beje, ir vaivorykðtës) ðviesa yra poliarizuo-ta, o vainiko – ne. Tai reiškia, kad viena iðglorijos susidarymo prieþasèiø yra ðvie-sos atspindys. Taèiau geometrinës opti-kos dësniai negalëjo paprastai ir átikina-

1 pav. Brokeno vaiduoklis

2 pav. Geometrinis ðviesosspinduliø kelias vandens

laðe: (a) punktyrine linijapaþymëtas negalimas

spindulio sklidimas, (b)ðviesos spinduliø kelias,

áskaitant pavirðines bangas

3 pav. Rûko juosta ir glorija dirbtinëje ðviesoje. Intarpe – padidintas glorijos vaizdas

A. DUBIEÈIO nuotr.


mai paaiðkinti, kaip susidaro glorija. Ði pa-radoksali geometrinë situacija pavaizduo-ta 2a paveiksle. Kadangi glorija formuo-jasi prieðingame (opoziciniame) ðviesosðaltiniui taðke, vandens laðe lûþæs, atsi-spindëjæs ir dar kartà lûþæs ðviesos spin-dulys turi gráþti tiesiai atgal á stebëtojà. Ðisspindulio kelias pavaizduotas brûkðninelinija. Taèiau, remiantis ðviesos lûþio dës-niu, pasirodë, kad vandens lauþiamoji ga-lia (vandens lûþio rodiklis yra 1,33) yraper maþa, kad atlenktø spindulá reikalin-gu kampu, tad toks geometrinis spindu-lio kelias yra neámanomas. Tikrasis ðvie-sos spindulio kelias yra pavaizduotas rau-dona linija ir sudaro maþdaug 14 laips-niø skirtumà su reikiama kryptimi. Ádomutai, kad ðios geometrinës problemos ne-bûtø, jei vandens lûþio rodiklis bûtø kiekdidesnis, pvz., kaip stiklo (n=1,45).

Tik 1947 m. C. van de Hulstas, kurislaikomas vienu moderniosios atmosferosfizikos ir optikos tëvø, pasiûlë geometrináglorijos paaiðkinimà, kuris anuomet atro-dë bemaþ fantastinis ir, nenuostabu, ma-þai kà galëjo átikinti. Jis teigë, kad 14o spin-dulio krypties deficitas iðnyks, jei laikysi-me, kad trûkstamà savo kelio dalá ðviesasklinda vandens laðo pavirðiumi kaip pa-virðinë banga (2b pav.). Pavirðinës ban-gos suþadinamos tuomet, kai ðviesosspindulys pataiko á patá vandens laðokraðtà. Taèiau optines pavirðines bangasgana sunku ásivaizduoti: iki ðiol nëra ikigalo aiðku, kaip ðviesa pavirsta pavirðinebanga ir kaip pavirðinë banga atvirsta at-gal á ðviesà. Dël to kartais teigiama, kaddalá savo optinio kelio vandens laðe ðvie-sa tuneliuoja, t.y. trûkstamà kelio atkarpàáveikia tik jai vienai þinomu bûdu. Ið tiesø,eksperimentiðkai aptikti pavirðines ban-gas nëra paprasta – ðviesos bangø daþ-nio diapazone ðios bangos sklisdamos

patiria didþiuliø nuostoliø (labai greitaigæsta): jø intensyvumas eksponentiðkaimaþëja didëjant sklidimo atstumui. Yra þi-noma, kad pavirðinës bangos gali gyvuotiir bûti detektuojamos tik labai maþame,vos 1 μm (1 μm=0,001 mm) atstume, ku-ris atitinka viso labo keletà ðviesos ban-gos ilgiø. Dël ðios prieþasties vandens la-ðeliø matmenys glorijai susidaryti vaidi-na labai svarbø vaidmená. Tik rûko laðe-liai yra per maþi (tipinis jø skersmuo yra10–50 μm), kad trûkstamà kelio dalá ðvie-sa ið tiesø galëtø sklisti kaip neuþgæstan-ti pavirðinë banga. Yra apskaièiuota, kadvandens laðeliuose, kuriø skersmuo di-desnis nei 60 μm, glorijos jau nebegalisusidaryti. Pavyzdþiui, lietaus lašai jau yrakur kas didesni (jø skersmuo kinta nuo100 μm iki keleto mm), tad lyjant lietuiglorijos niekada nematyti.

Spalvotø glorijos ratilø susidarymasyra nulemtas ganëtinai sudëtingø reiðki-niø. Pirmiausia, skirtingø spalvø ðviesosspinduliai vandens laðe sklinda ðiek tiekskirtingais kampais dël vandens lûþio ro-diklio priklausomybës nuo ðviesos ban-gos ilgio (dispersijos). Glorijos ðvytëjimàsukuria daugybë ore sklandanèiø rûko la-ðeliø, jø atspindëta ðviesa interferuoja.Spalvotus ratilus matome maksimumøkryptimis, be to, ratilø kampinis skersmuoyra atvirkðèiai proporcingas vandens la-ðo dydþiui. Manoma, kad interferuoja irpavirðinës bangos, kurios taip pat daly-vauja susidarant glorijos vaizdui. Glorijosspalvø sodrumas, kontrastas ir spalvotøratilø skaièius priklauso nuo to, kokie vie-nodi yra rûko laðeliø dydþiai. Kaip ir vai-vorykðtës atveju, kiekvienas stebëtojasmato „nuosavà“ glorijà.

Natûraliomis sàlygomis Lietuvoje pa-stebëti glorijà pavyksta itin retai, nes Lie-tuva – lygumø kraðtas, o rûkas, Saulei pa-

tekëjus, bûna arba per tirðtas (pati Saulëtaip pat skendi rûke), arba per greitaiišsisklaido. Taigi laiko tarpas, kai glorijagalëtø bûti matoma, yra labai trumpas.Taèiau, pasitelkiant dirbtinius ðviesos ðal-tinius, glorijà visai nesunku susikurti nuo-savame kieme. Visa gudrybë – tinkamaipasirinkti stebëjimo geometrijà: stebëto-jas turi atsidurti tarp ðviesos ðaltinio ir rû-ko, tuomet aplink rûke krintantá stebëtojoðeðëlá suðvinta spalvoti ratilai – glorija (þr.3 pav. intarpà). Dar mûsø minëtasis Ul-loa pastebëjo, kad neatsiejamas glorijospalydovas yra plati ir blyðki rûko juosta(3 pav.). Rûko juosta – tai bespalvë (o tiks-liau, balta) vaivorykðtë, susidaranti labaimaþuose vandens laðeliuose. Dël maþorûko laðeliø skersmens ðviesos spindu-liai juose ne tik lûþta, bet ir papildomaiuþlinksta dël ðviesos difrakcijos reiðkinio.Dël ðios prieþasties vaivorykðtës spalvospersikloja ir susilieja á vientisà balkðvà lan-ko formos ðvytëjimà. Skirtingai nei glori-jos atveju, rûko juostos susidarymas vi-siškai paaiðkinamas ið geometrinës opti-kos pozicijø (MG, 2009, Nr. 2), tad ið tie-sø yra nuostabu, kai du optiniai reiðkiniai,gimstantys dël skirtingø ðviesos sklidimotuose paèiuose vandens laðeliuose as-pektø, matomi vienu metu. Skirtingà jøkilmæ iliustruoja ir skirtingi kampiniai mat-menys: rûko juostos lanko kampinis sker-smuo yra kaip ir vaivorykðtës, t.y. 84o, oglorijos þiedø kampinis skersmuo – voskeletas laipsniø. Dël ðios prieþasties ne-retai vienas ið reiðkiniø lieka taip ir nepa-stebëtas.

Šiuo metu yra sukurtos kompiuteriøprogramos, kurios leidþia modeliuoti ste-bimus reiðkinius. Parenkant vandens la-ðeliø matmenis ir jø dydþiø skirstiná, áma-noma iki smulkiausiø detaliø, t.y. rûkojuostos lanko storio, tamsesnio vidinio

4 pav. Kompiuterinio modeliavimo rezultato palyginimas su realiu vaizdu 5 pav. Ið lëktuvo matoma glorija

J.GALINIO nuotr.


Atskiras BaltCICA projekto uþdavinys – ávertintiKarklës paplûdimio árengimo ir plëtros

galimybes; pateikti ekogeologinius pasiûlymusKarklës paplûdimio galimybiø studijai. Ávertinus

visus faktorius, nustatyta, kad tinkamiausiavieta Karklës paplûdimiui yra 300–500 m

atkarpa á pietus nuo Rikinës þioèiø

Klimato pokyèiai ðiandien ir ateityje – pasirengusi juos patirti?Atkelta ið 7 p.

þiedo ir ðviesesnës dalies kampiniø pa-dëèiø bei glorijos ratilø skaièiaus ir sker-smens, atkurti stebëtà vaizdà (4 pav.). Su-tapatinus kompiuterinio modeliavimo re-zultatà ir realø vaizdà, pavyko nustatyti,kad vidutinis rûko laðeliø skersmuo buvo18 μm. Rûko laðeliai ðiuo atveju nebuvoidealiai vienodi, jø dydþiø nuokrypis nuovidutinës vertës siekë apie 20 proc., o tainulëmë, kad buvo matomas tik vienasspalvotø glorijos ratilø kaskadas.

Vienu metu glorija buvo ið tiesø labairetas reiðkinys. Dabar glorijà galima ste-bëti daþno skrydþio metu, jei tik lëktuvaspakilæs virð kamuoliniø debesø. Pastebë-sime, kad vandens laðeliø, ið kuriø suda-ryti kamuoliniai ar aukðtieji kamuoliniai de-besys, matmenys yra beveik tokio patiesdydþio kaip ir rûko, tad esant virð debesøsàlygos susidaryti glorijai yra idealios.Kiekvienas lëktuvo pilotas pasakytø, kadglorija – kasdienis lëktuvo palydovas. Kai

lëktuvas yra pakilæs virð debesø sluoks-nio labai aukðtai, paties lëktuvo ðeðëlispranyksta, o matoma tik glorija, kaip pa-vaizduota 5 pav. Skrendant virð dideliødebesø masyvø, daþnai galima matyti,kaip keièiasi glorijos þiedø kampiniai mat-menys. Ði kaita vyksta ne dël to, kad glo-rija susidaro toliau ar arèiau nuo stebëto-jo, bet dël kintanèio debesá sudaranèiøvandens laðeliø dydþio. Dël tos prieþas-ties retesniais atvejais matomos elipsinës

Klimato átaka ir geologiniai procesaiKlimato ir geologinës aplinkos bûklës

sàsaja yra labai glaudi. Klimatas labiau-siai veikia geografinæ aplinkà didesnëjeþemës paviršiaus dalyje, lemia kraðtovaiz-dþio ir jo specifiniø komponentø formavi-màsi, veikia egzogeninius geologiniusprocesus – erozijà, gravitacinius proce-sus, ðlaitø deformacijas, karsto formavi-màsi, defliacijà, áðalo procesus, gruntø sa-vybiø pokyèius ir kt.

Duomenys apie egzogeninius geolo-ginius procesus kaupiami Lietuvos geo-logijos tarnyboje. Jie laikomi Valstybinësgeologijos informacinës sistemos (GEO-LIS) Geologiniø procesø ir reiðkiniø po-sistemyje. Naudingos informacijos apiegeologiniø procesø apraiðkas ir galimàvyksmà teikia inþineriniai geologiniai þe-mëlapiai.

Dr. J.Taminsko (Geologijos ir geogra-fijos institutas) tyrimo duomenimis, Ðiau-rës Lietuvos karstiniame rajone 2010 me-

tai pasiþymëjo didesniu nei áprasta meti-niu krituliø kiekiu – 24 proc. viršijo metinækrituliø normà, 2010 m. vidutinë oro tem-peratûra buvo 0,5°C aukðtesnë uþ normà.Hidrologinës 2010 m. sàlygos buvo palan-kios intensyviai cheminei gipso denuda-

cijai (iðtirpinimui). Ji, palyginti su 2009 m.,padidëjo nuo 156 iki 167 m³/km². Toksdenudacijos intensyvumas yra 9 proc.maþesnis uþ 1994–2010 m. vidurká, taèiaunet 44 proc. viršija 1963–1979 m. chemi-nës gipso denudacijos intensyvumà. Di-

2010 m.didþiausiakarstinë ágriuva(13,2 m ploèio irdaugiaukaip 7 m gylio)atsirado Eþerëliøkaime,Birþø rajone

B.D

AG

IO n

uotr.

Antra pagal dydásmegduobëatsivërëKarajimiðkioapylinkëse2010 m.geguþës 16 d.B

.DA

GIO

nuo

tr.



ar Lietuvos þemë

Išplautas kelio ruoþas Kaune prieAteities pl. 83 namo

Išplautas pylimas Kaune po Varniø tiltu

ar netgi nereguliarios formos glorijos. Ne-retai pro lëktuvo langà matoma sodres-niø spalvø glorija yra klaidingai palaiko-ma „nedidele vaivorykšte“.

Ádomu ir tai, kad palyginti neseniai,2003 m., glorijà pavyko nufotografuoti iðkosmoso tragiðkai pasibaigusio erdvëlai-vio Columbia skrydþio metu. Erdvëlaiviuiskriejant 278 km aukðtyje, kameros uþ-fiksavo glorijà, susidariusià ant debesømasyvo, dengianèio pietø Atlanto vande-

nynà. Aiðku, ið tokio didelio atstumo ma-toma glorija nëra efektinga, jos spalvasuþgoþia ðviesos sklaida atmosferoje.

Pabaigai pastebësime, kad alternaty-vûs glorijos paaiðkinimai yra dar sudëtin-gesni. Jie remiasi ðviesos sklaidos teori-ja; glorija yra traktuojama kaip atgalinëðviesos sklaida, kurios fizikinis mechaniz-mas, ypaè aiðkinant spalvotø koncentri-niø þiedø atsiradimà, yra gana painus.Kompiuterinis modeliavimas geba labai

tiksliai atkurti glorijos vaizdà, taèiau tai tërarezultatas, kuris nepaaiðkina ðio graþausreiðkinio fizikos. Net ir ðiandien yra visuo-tinai pripaþástama, kad glorija yra benevienintelis optinis atmosferos reiðkinys,neturintis paprasto ir akivaizdaus fizikiniopaaiðkinimo. A.Einðteinas yra pasakæs,kad „viskas turi bûti paaiðkinama kiekámanoma paprasèiau, taèiau ne perne-lyg paprastai“. Šis jo posakis puikiai tin-ka glorijos atveju.

desnis gipso iðtirpinimas lemia poþemi-niø tuðtumø ir smegduobiø susidarymà.

Liûtys suaktyvina geologinius procesus

Kauno mieste ir apylinkëse 2010 m.birþelio 3 d. liûties metu dël koncentruo-tø vandens srautø suaktyvëjo geologiniaiprocesai. Daugiausia problemø sukëlë

pavirðiniai vandens srautai, tekëjæ staèiaisðlaitais. Pavirðinis vanduo apgadino ar su-niokojo keliø dangà, apardë tiltø pylimus.Vietomis lietaus kanalizacija ar lietausvandens nuleidimo árenginiai „nesusitvar-kë“ su pertekliniu vandens srautu.

Ties Ateities pl. 83 namu þvyruotas ke-lias po liûties buvo nuplautas. Èia turëjoátakos ne tik smarkus pavirðinio vandens

Ledø sangrûdos upëse kelia didelá pavojøkrantø stabilumui. 2010 m. þiemà dëlsusidariusios ledø sangrûdos Neries upëjepasisukusi vandens srovë deðiniajame krantesukëlë erozinius procesus Vilniaus r. Skirgiðkiøkaime. Paþeisto kranto ruoþas – 160 m, osusidariusios staèios sienelësaukðtis – 3–5 metrai

V.M

IKU

LËN

O n

uotr.

srautas, bet ir poþeminio vandens iðkro-va po keliu. Poþeminis vanduo susilpni-no kelio pagrindà, o tekanèio upelio van-duo iðplovë 4 m ploèio iðgrauþà. Ðio ke-lio pagrindà sudaro piltinis gruntas (smul-kus smëlis, þvyras), besisluoksniuojantisaliuvinës kilmës smulkiu, daug organinësmedþiagos turinèiu smëliu. Toks kelio pa-grindas yra jautrus poþeminio vandensnepageidaujamam procesui – sufozijai(smulkiø grunto daleliø iðneðimui dël po-þeminio vandens veiklos). Vidutinis ið-grauþos gylis – 1,6 metro.

Varniø tilto atraminës konstrukcijosnukentëjo dël prakiurusios lietaus kana-lizacijos. Buvo iðplautas apsauginis pyli-mas po tiltu ir atidengtos laikanèiosioskonstrukcijos. Dël iðplauto grunto neat-laikë dekoratyvinës betoninës plytelës.Jos sukrito á atsivërusià tuðtumà.


Ko dar reikia tikëtis?Be minëtø karstiniø smegduobiø, po-

þeminio vandens lygio svyravimø, liûèiøsukeltø grunto iðplovø, dar galimi labaiávairûs hidrometeorologiniø faktoriø sàly-gojami geologinës aplinkos pokyèiai –grunto ir ðlaitø deformacijos dël áðalo irgravitacijos, sufozinës išplovos ir kt.

Kokiø bëdø jie gali atneðti? Vargu arbûtø galima tiksliai atspëti, taèiau turi bû-ti telkiamos visos aplinkos tyrëjø ir tvar-kytojø pastangos.


Inþinieriaus darbas mûsø visuomenë-je iðskirtinis: juk pasitelkiamos ðiuolaikinësinformacijos priemonës ir mokslo bei tech-nikos laimëjimai. Be to, ðie specialistai turigerai iðmanyti gamtos dësnius bei juos vei-kianèius procesus, sudëtingø mechaniniøir elektroniniø árenginiø veikimo principus,technologiniø procesø sekas. Informaci-nës technologijos jiems taip pat nesveti-mos: juk reikia rasti naujausios informaci-jos, bendrauti su tiekëjais, uþsakovais, ko-legomis. Jei ne inþinieriai, þmonija nebûtøiðlindusi ið urvø, bëgiotø dþiungliø takais,krovinius gabentø ant peèiø, o þinias toli-mesniems kaimynams perduotø kurdamiant kalvø lauþus ar siøsdami þygûnus.

Inþinieriai keièia pasauláÞmonijos istorija atmena daug inþineri-

niø sprendimø ar idëjø, radikaliai pakeitu-siø visuomenës gyvenimà ir áproèius. Antaianglas Thomas Newcomenas (1664–1729)1710 m. sukûrë garo maðinà. Kiek vëliau jokûrinys panaudotas ávairiuose techniniuo-se árenginiuose bei transporto priemonë-se. O ðkoto Jameso Watto (1736–1819) pa-

Þvilgsnis

Prof. dr. Artûras JUKNAVilniaus Gedimino technikos universite-to Fundamentiniø mokslø fakultetoFizikos katedros vedëjas,prof. dr. Gintautas BUÞINSKASUtenos kolegijos direktorius,Aida BALIUKEVIÈIENËVilniaus turizmo ir prekybos verslomokyklos mokytoja

Ðiø laikø inþinieriai, baigæ studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete,geba taikyti matematikos, fizikos, chemijos, teorinës mechanikos ir kitø

fundamentiniø mokslø þinias bei ágûdþius. Jie projektuoja statinius ir kelius,transporto ir ryðio linijas, mechaninius ir elektroninius árenginius,prietaisus. Remontuoja, priþiûri, rûpinasi saugiu jø eksploatavimu.

ið ðalies: ar inþinerija

uþsiëmimas?

tobulintà garo maðinà istorikai ávardijo kaipvienà ið industrinës revoliucijos prieþasèiøþemës ûkio, gamybos, transporto ir tech-nologijø srityse.

Verta prisiminti ir kitus inþinierius. Pavyz-dþiui, anglà George’à Stephensonà (1781–1848), sugalvojusá geleþinkeliu gabenti sun-kius krovinius ir pasiûliusá garveþio kon-strukcijai panaudoti garo maðinà. Arba jotëvynainius Michaelá Faraday (1791–1867),elektromagnetinës indukcijos dësnio atra-dëjà (ðiuo dësniu pagrástas elektriniø varik-liø veikimo principas), bei Keithà Duckwort-hà, 1966 m. sukûrusá unikalø vidaus degi-mo variklá, skirtà ypaè greitiems automobi-liams. Vëliau ðis variklis buvo ámontuotas áFormulë-1 automobilá. O kur dar britai: Isam-bardas Kingdomas Brunelis (1806–1859),kuris suprojektavo ir sukonstravo tiltø, ka-banèiø ant plieniniø lynø, konstrukcijà, ir se-ras Frankas Whittle’as (1907–1996), kuriskartu su vokieèiu Hansu von Ohainu (1911–1998) pasiûlë pirmàjà reaktyvinio varikliokonstrukcijà.

Sàraðà galima tæsti. Taèiau atkreipkimedëmesá á vienà labai svarbià detalæ: iðvar-

dyti inþinieriai – vyrai. Ar ne keista? O gal taitik atsitiktinumas? Atsakymas paprastas.Tais laikais inþinieriams reikëjo ne tik iðmin-ties bei idëjø, bet ir fizinës jëgos, iðtvermës,reikalingø konstruojant techninius, kartaislabai didelius ir sunkius árenginius, kuriøefektyvumas ir galimybiø ribos labai priklau-së nuo aukðèio, ploèio, svorio ar kitø para-metrø. Todël nenuostabu, kad prasidëjusindustrinei revoliucijai inþinieriaus specia-lybë buvo patrauklesnë stipriosios lyties at-stovams. O ðtai XIX–XX a. sandûroje pa-saulio inþinerijos istorijoje atsirado ir inþi-nieriø moterø vardø.

Nuo virtuvës iki MënulioAmerikietë Ellen H. Swallow Richards

(1842–1911) laikoma maisto technologijosir higienos inþinerijos mokslø pradininkeJAV. Iðskirtiniais inþineriniais gabumais pa-siþymëjo ir lenkë Stephanie Kwolek, 1965m. sukûrusi lengvà, bet ypaè atsparià de-formacijoms medþiagà – kevlarà. Ið kevla-ro gaminamos neperðaunamos liemenës,lûþusiø galûniø átvarai ir kt. Áþymiausiø inþi-nieriø sàraðe rasime nemaþai JungtiniøAmerikos Valstijø gyventojø, tarp kuriø – No-belio premijos laureatë Barbara McClintock(1902–1992), laikoma viena ið bioinþineri-jos mokslø pradininkiø, Barbara CrawfordJohnson, kosmonautikos inþinierë. Ji 1968m. vadovavo inþinieriø grupei, suplanavu-siai kosminio laivo „Apollo-11“ ir Amerikosastronautø nusileidimà Mënulyje. Ypaè ádo-mi asmenybë – prof. Lillian Moller Gilbreth(1878–1972), dar vadinama ergonomikos(ergonomika – mokslas apie tai, kaip dar-


tik vyriðkasbo procesà padaryti lengvesná, o darboárankius – patogesnius naudoti) pradinin-ke. Bûtent jos iðradimai padëjo mûsø bui-tyje atsirasti daugeliui labai praktiškø daik-tø, tokiø kaip elektriniai maisto maiðytuvai-smulkintuvai, lentynëlës ðaldytuvø ir ðal-dikliø durelëse, ðiukðliø dëþës, atidaromoskojine pamina, ir kt.

Ðiuolaikinio inþinieriaus portretasMokslo ir technikos paþanga silpnajai

lyèiai atveria plaèius kelius á inþinerijà, ta-èiau parengti kvalifikuotà inþinieræ – iððû-kis visai visuomenei. Neretai visuomenësnuostatos ar prietarai lemia ðiandienosmerginø (ne)norà rinktis „vyriðkà“ specia-lybæ. Moterø gebëjimai ne blogesni nei vy-rø, o kartais net juos lenkia.

Šiuolaikiniam inþinieriui reikia specifi-niø savybiø: kruopðtumo, atsakingumo,gebëjimo mokytis. Aukštos kvalifikacijosspecialistui nebeuþtenka aukštojoje mo-kykloje ágytø specifiniø mokslo þiniø ar ágû-dþiø. Jis turi gebëti greitai prisitaikyti priekintanèiø sàlygø, nuolat savarankiðkai keltikvalifikacijà, kasdien iðmokti naujø speci-finiø inþineriniø dalykø, kuriø prireikia no-rint eiti koja kojon su technine paþanga irsparèiai besikeièianèiais visuomenës po-reikiais. Tad inþinierës moterys reikalingos.

Damos – paþangesnësVilniaus Gedimino technikos universi-

tetas (VGTU) – didþiausias inþinerijos moks-lø universitetas Lietuvoje. Remiantis VGTUstatistiniais duomenimis, 2007 m. inþineri-niø (aplinkos inþinerijos, architektûros, elek-tronikos, fundamentiniø mokslø, mechani-kos, statybos, transporto inþinerijos, A.Gus-taièio aviacijos instituto) specialybiø baka-laurø (t.y. 1-osios pakopos) studijas pasi-rinko per 8 tûkst. (74 proc.) vyrø ir 2,8 tûkst.(26 proc.) moterø, magistrantûros ( 2-osiospakopos) studijas – per 1,45 tûkst. (67proc.) vyrø ir 0,7 tûkst. (33 proc.) moterø.Santykis tarp lyèiø nedaug tesikeièia, ana-lizuojant VGTU aukštesniosios pakoposstudijø statistinius duomenis.

2008 m. 1-osios pakopos inþinerinëspakraipos studijas VGTU pasirinko per 8,8tûkst. (76 proc.) vyrø ir 2,8 tûkst. (24 proc.)moterø, o 2-osios pakopos – per 1,5 tûkst.

(66 proc.) vyrø ir 0,7 tûkst. (37 proc.) mo-terø. O metais vëliau VGTU inþinerinës pa-kraipos studijas pasirinko jau 8,4 tûkst. (77proc.) vyrø ir per 2,5 tûkst. (23 proc.) mo-terø – 1-osios pakopos bei 1,3 tûkst. (64proc.) vyrø ir 0,7 tûkst. (36 proc.) moterø –2-osios pakopos.

(Palyginimui: Statistiniais duomenimis,2006 m. Europos Sàjungos (ES) 27-iosešalyse bakalauro ir magistro inþineriniømokslø studijø programose studijavo 59proc. moterø. O 1999 m. – tik 56 proc.)

Beje, inþineriniø mokslø studijas pasi-rinkusiø moterø paþangumas geresnis neivyrø. Jos stropiau atlieka namø darbø uþ-duotis, atsakingiau vertina darbà paskai-tø metu, patá studijø procesà bei jo reikð-mæ savo ateities darbinei veiklai.

Profesinëje Vilniaus turizmo ir preky-bos verslo mokykloje bendràjá viduriná ið-silavinimà ágyja vidutiniðkai 200 mokiniø,ið kuriø 60 proc. – mergaièiø ir 40 proc. –berniukø. Lyginant berniukø ir mergaièiømatematikos ir chemijos disciplinøpaþymius nesunku ásitikinti, jog pastarøjøpaþymiai vidutiniðkai 10–15 proc. geresninei berniukø. Nevalingai kyla mintis, joginþineriniai mokslai mergaitëms, studijuo-janèioms profesinëse mokyklose, turëtøsektis geriau nei berniukams.

Santykinio paþangumo tendencija išlie-ka ir Lietuvos kolegijose. Panašiai kaip uni-versitetuose, kolegijose inþinerinius moks-lus studijuojanèiø vyrø skaièius gerokai len-kia moterø. Pavyzdþiui, Utenos kolegijoje2009–2010 mokslo metais informaciniø sis-temø technologijas, aprangos dizainà ir tech-nologijas bei maisto produktø technologi-jas studijavo 208 (82 proc.) vyrai ir 46 (18proc.) moterys. Nors 2010–2011 mokslo me-tais specialybiø sàraðà papildë naujos elek-tros energetikos ir aplinkos apsaugos inþi-nerijos studijø programos, taèiau vyrø ir mo-terø santykis beveik nepakito. Šiandien mi-nëtas studijø programas joje studijuoja 296(79 proc.) vyrai ir 78 (21 proc.) moterys.

SiekiamybëKasmet maþëjant abiturientø skaièiui, o

daugeliui gabiø jaunuoliø bei specialistø ið-vykstant á uþsiená, lietuviams reiks susimàs-tyti, kaip áveikti demografines duobes ir kaipišsaugoti bei sustiprinti gamtos ir inþineri-niø mokslø srièiø þmoniø išteklius, geban-èius patenkinti aukðtos ir aukðèiausios kva-lifikacijos darbo jëgos poreiká auganèiosekonomikos sàlygomis.

Dabar jau nieko nestebina moterys, vai-ruojanèios lengvuosius automobilius, tro-leibusus ar autobusus. Statistiniais duome-nimis, kas treèià automobilá Lietuvoje vai-ruoja moteris. Tapusios vairuotojomis ir po-tencialiomis automobiliø pirkëjomis, mote-rys daro átakà pasaulio automobiliø gamin-tojams. Atsiþvelgdami á moterø pageidavi-

mus, moderniuose automobiliuose ir jø val-dymo sistemose jie ádiegia naujoves (pvz.,vairo judesio perdavimo automobilio ratamsstiprintuvus, stabdþiø stiprintuvus ir kt.).

Moterys sëkmingai vadovauja sudëtin-gø statiniø projektavimui, statybininkø bri-gadoms statybø aikðtelëse. Jos puikiai at-lieka sudëtingus statiniø rekonstrukcijø arrenovacijø darbus. Taèiau retai kuri susi-gundo inþineriniø mokslø studijomis. Irnors vairuojanèiø moterø Lietuvoje daugë-ja, bet per 2007–2009 mokslo metus vie-na populiariausiø VGTU studijø programø– transporto inþinerija tesulaukë vos 2–5proc. merginø dëmesio.

Kodël?Bandydami atsakyti á ðá klausimà, prisi-

minkime, jog istorija nedaug teþino moterøkeliautojø, þemynø ar ðaliø atradëjø, uþka-riautojø. Šis faktas gerokai glumina. Kodëlnuo seno nuotykiø ieðkotojai buvo tik vy-rai? Ar moterims nerûpëjo naujos þemës?Gal joms neádomûs kelioniø nuotykiai? Ne-ádomios sveèios ðalys, jø gyventojai ir kul-tûriniai atradimai? Panašu, jog tai netiesa.Tad kodël áþymiausi keliautojai – vyrai? Ogal toká rezultatà vyrø naudai lëmë mote-riðkos lyties atstoviø neryþtingumas, baimëbûti nesuprastoms ir prieðtarauti visuome-nës nuostatoms bei tradicijoms?

Ar daug darbø ir uþsiëmimø bei intere-sø gali bûti ávardyti tik „vyriškais“ ar tik „mo-teriškais“? Kodël manome, jog viena ar kitagamybinë veikla ar profesija dera tik ku-riai nors ið lyèiø, o prieðingos lyties atsto-vams ji nepriimtina? Pavyzdþiui, dabar mo-teris nesidrovi dëvëti kelniø, vairuoti auto-mobilá, keliauti á kosmoso platybes, o ne-retai uþdirba daugiau nei jos sutuoktinis irpasirenka ðeimos maitintojos vaidmená.Tuomet sutuoktinis lieka namuose su ma-þameèiais vaikais. Toks pareigø ðeimojepasiskirstymas – vis dar iððûkis ðeimos irvisuomenës tradicijoms Lietuvoje.

Tad kà daryti, kad vis daugiau silpnosioslyties atstoviø rinktøsi inþinerines studijas?

Profesinis orientavimas prasidedaðeimoje

Mokslininkø nuomone, moters ir vyrosmegenø veikla ar jos efektyvumas nesi-skiria. Taèiau mokslinëse konferencijoseklausantis moksliniø praneðimø neretai ga-lima pastebëti, jog vyrai mokslininkai daþ-niau þiûri auditorijoje klausytojams á akis,kalba labiau pasitikëdami nei moterysmokslininkës. Galbût tokio skirtingø lyèiøindividø elgesio prieþastys – ne smegenøveiklos skirtumai, bet auklëjimas ir ðeimostradicijos? Nesunku ásivaizduoti ðeimà, ku-rioje vienas ar abu tëvai sëkmingai dirbainþinieriaus darbà ar uþsiima inþinerineveikla. Tokioje ðeimoje labai tikëtina, jogvaikas seks tëvø – auklëtojø pëdomis ir stu-


dijoms pasirinks inþinieriaus specialybæ.Taip pat tikëtina, kad nuo maþens tëvai jamsiûlys spræsti ávairias inþinerines uþduotis,parûpins vaizduotæ lavinanèiø uþsiëmimø,þaidimø, susijusiø su inþinerija ar tam tik-rais inþineriniais sprendimais. Psichologønuomone, mergaitës – visuomeniðkesnës.Jos labiau suinteresuotos geresne visuo-menine atmosfera, draugiškesniais tarpu-savio santykiais nei asmenine karjera arasmenine sëkme jos siekiant.

Inþineriniø disciplinø studijø dëstytojaipastebi, jog moteriðkos lyties atstoviø inþi-nerinës þinios ir gebëjimai lenkia bendra-moksliø vidutines þinias ir gebëjimus. Tad ko-dël mergaitës pirmenybæ atiduoda humani-tariniø specialybiø studijoms? Kodël joms ne-ádomi inþinerija? Gal mûsø visuomenë permaþai rûpinasi šviesti ir auklëti moteriškoslyties atstoves, mokyti jas fundamentiniø dis-ciplinø vidurinëse mokyklose, reklamuoti in-þineriniø specialybiø studijas ir bûsimø inþi-nieriø darbinës veiklos privalumus? O galmes pernelyg didelæ duoklæ atiduodamestereotipams ir tradicijoms? Panagrinëkimetoká pavyzdá. Kuo þaidþia mergaitës? Dau-giausia lëlëmis, pliuðiniais þvëreliø pavida-lo þaislais ar namø apyvokos, virtuvës daik-tais. Tarp berniukø þaislø daþniausiai pasi-taiko automobiliø modeliø, ávairiø inþineri-nius ágûdþius lavinanèiø þaidimø detaliø. Argerai elgiamës nevalingai neleisdami vai-kams pasirinkti tokiø þaislø, kokiø jie norë-tø? Juk tëvø nuostatos padeda susiformuotivaikø poþiûriui á gyvenimà, suprasti, kaip vi-suomenë skirsto ir vertina visuomeninæ irdarbinæ veiklà, uþsiëmimus.

Pakeitus poþiûrá á jaunosios kartos auk-lëjimà namuose ir mokymà vidurinëje mo-kykloje, galbût mûsø visuomenë uþaugin-tø naujà kartà aukðtos ir aukðèiausios kva-lifikacijos inþinieriø, kuriø geras mokslinis irtechninis pasirengimas, laisva mintis ir lakivaizduotë kurtø naujø produktø, geriau ten-kinanèiø kasdien kylanèius mûsø visuome-nës poreikius. Modeliuojant aukðtos ir aukð-èiausios kvalifikacijos specialistø Lietuvojestrategijà, reiktø atkreipti dëmesá ir á tai, jogLietuvoje viduriná iðsilavinimà vidutiniðkaiágyja daugiau mergaièiø nei berniukø. Ne-nuostabu, nes moterys sudaro daugiau nei53 proc. Lietuvos gyventojø. Mergaièiø, be-simokanèiø Lietuvos vidurinëse mokyklo-se, paþangumas vidutiniðkai 10–15 proc.aukðtesnis nei berniukø. Jos stropesnës,rûpestingesnës, atsakingesnës ir gerokaidaugiau laiko praleidþia prie knygø bei na-mø darbø uþduoèiø nei berniukai. Dides-nës laiko ir sànaudø investicijos á bûsimasinþinieres ið dalies pasiteisintø dar ir dël to,jog Lietuvos moterø vidutinë gyvenimo truk-më beveik 10 metø ilgesnë uþ vyrø viduti-næ gyvenimo trukmæ. Tad ar neverta mumspamàstyti apie naujà þmoniø iðtekliø politi-kà ir jos ágyvendinimo strategijà?

„Dosis facit venenum“. Ðis XV ðimt-metyje áþymaus gydytojo ir alchemikoParacelso paskelbtas dësnis galioja irðiandien. Bandymais su gyvûnais árody-ta, kad, teikiant jiems didesnes chemi-niø kancerogenø dozes ar apðvitinantdidesnëmis jonizuojanèiøjø spinduliødozëmis, navikai atsiranda anksèiau irjø bûna daugiau, nei veikiant gyvûnusmaþomis dozëmis. Dozës reikðmë nu-statyta ir þmoniø patologijoje, pvz., for-muojantis profesiniams navikams ar rû-kant tabakà.

Tyrinëjant nekancerogeniniø toksiniøveiksniø poveiká nustatomas slenkstis –toksino kiekis, þemiau kurio patologiniaiprocesai nevyksta. Tai duoda galimybætais atvejais, kai visai iðvengti ekspozi-cijos kenksmingam veiksniui neámano-ma, pvz., kai kuriose pramonës ámonë-se ar aplink jas nustatyti maþiausià vei-kianèià ir didþiausià leistinà dozæ. Tuotarpu nei bandymuose su gyvûnais, neiþmoniø patologijoje kancerogeniniø po-veikiø slenksèio nustatyti neámanoma,nes kancerogenezë yra sudëtingas ávai-rias làsteliø ir organizmo sistemas átrau-kiantis procesas. Toksiniø medþiagø do-zës efekto santykis vaizduojamas 1 pav.Slenkstinë dozë kancerogenezëje yra in-dividuali. Ji priklauso nuo individo sa-vybiø: genomo stabilumo, ágimtø geno-mo paþaidø, kancerogeniniø junginiø,patekusiø á organizmà, metabolizmoypatumø, imuninës ir antioksidacinëssistemø bûklës ir kt. Galutinis efektas –vëþio atsiradimas – priklauso nuo to, ardozë yra pakankamai didelë, kad per-þengtø individualø slenkstá.

Vienokiø ar kitokiø poveikiø kance-

rogeniðkumas nustatytas tais atvejais,kai þmogus buvo veikiamas dideliø tøpoveikiø doziø darbo metu ar rûkyda-mas tabakà.

Dauguma, jei ne visi, pasaulio gy-ventojø yra veikiami maþø ir labai maþøkancerogeniniø veiksniø doziø. Ðiuometu keliamas klausimas, kokia yra re-ali ðiø maþø kancerogenø doziø reikð-më þmogui.

Pastaraisiais deðimtmeèiais ir kance-rogenezës tyrinëtojø, ir institucijø, regla-mentuojanèiø kancerogeniniø veiksniøpoveikio rezultatus, buvo priimta be-slenkstës tiesës koncepcija. Ði koncep-cija atitinka vidutiniø ir didesniø doziøkancerogenø poveiká, taèiau abejotinaveikiant maþoms dozëms. Tai ypaè átiki-nama tyrinëjant jonizuojanèiosios spin-duliuotës poveiká. Epidemiologiniø stu-dijø rezultatai liudija, kad sergamumasvëþiu nedidëja gaunant populiacijai arasmenø grupëms dozes, maþesnes nei100 mSv. Nagasakyje po atominiø bom-

Kenksmingo

Prof. habil. dr. Laima GRICIÛTËVilniaus universiteto Onkologijos

institutas

Þmogaus aplinkoje yra nemaþai kenksmingø veiksniø,kurie gali sukelti vienokias ar kitokias ligas, taip pat ir

vëþá. Taèiau ir þmoniø patyrimas, ir gyvûnø, veikiamøátartinais cheminiais ir fiziniais veiksniais, stebëjimai

liudija, kad kenksmingø veiksniø sukeliami patologiniaipokyèiai priklauso nuo dozës.

reikðmë vëþio formaviHormezës koncepcija

1 pav. Toksinio ir kancerogeninioefekto-dozës santykio skirtumai

2 pav. Individualus slenkstiskancerogenezëje

Toksinis efektas

slenkstis

Kancerogenezë

beslenkstë tiesë

aukštasslenkstis

poveikis

= (0)

þemasslenkstis

poveikis= vëþys


bø sprogimo þenklaus sergamumo vëþiupadidëjimo nepastebëta populiacijoje, ap-ðvitintoje 10–50 mSv dozëmis. Sergamu-mo vëþiu padidëjimo nëra ir vietovëse JAV,Indijoje, Kinijoje, kur natûrali iðorinë radia-cija per metus didesnë (2,2 mSv) negu ki-tose vietovëse (0,8 mSv). Ten nepastebë-ta ir tø organø, kurie laikomi jautriais joni-zuojanèiøjø spinduliø kancerogeniniampoveikiui (kraujodaros organø, krûties,skydliaukës), navikø padaugëjimo. Beje,ir vienos, ir kitos tyrinëtos populiacijos gy-venimo bûdas buvo panaðus.

Yra duomenø, kad maþø jonizuojan-èiøjø spinduliø doziø sukelti deoksiribo-nukleorûgðties (DNR) pokyèiai sëkmingaiatkuriami. Spëjama, kad DNR prisitaiky-mas prie maþø spinduliuotës doziø po-veikio gali net padidinti làsteliø atsparu-mà. Tokiose làstelëse aptinkama maþiauchromosomø sutrikimø galbût todël, kaddidëja apoptozë – natûrali nesveikø làs-teliø þûtis, ir pakitusios làstelës, ið kuriøgali formuotis vëþys, paðalinamos.

Tyrinëjant maþø doziø poveiká gráþta-ma prie XIX a. pabaigoje paskelbtos hor-mezës (gr. – sujaudinimas, sudirginimas)koncepcijos. Ðios koncepcijos ðalininkønuomone, biologinës sistemos visuometbuvo veikiamos iðoriniø nepalankiø veiks-niø. Kad jos galëtø iðsilaikyti, susiforma-vo gynybiniai ir làsteliø, ir organizmø me-chanizmai. Ðios sistemos gali bûti skati-namos ir slopinamos ávairiø veiksniø. Pa-gal hormezës koncepcijà dozës efektosantykis ir bendroje toksikologijoje, ir kan-cerogenezëje yra ne kylanèios kreivës, oJ ar U raidþiø pavidalo. Maþos kenksmin-go poveikio dozës paskatina biologiniøsistemø gynybinius mechanizmus ir grà-þina jas á homeostazës bûklæ nesukelda-mos patologiniø procesø.

Organizmui kenksmingos yra dides-nës dozës, kuriø poveikiui nei làstelë, neiorganizmas atsispirti nepajëgia. Horme-zës koncepcijà remia nemaþa eksperi-mentiniø duomenø, sukauptø tyrinëjantávairiø biologiniø sistemø (bakterijø, gry-beliø, virusø, eksperimentiniø gyvûnø) re-akcijà á maþas cheminiø ir fiziniø poveikiødozes, ir kai kurios epidemiologinës stu-dijos. Pavyzdþiui, seleno, folio rûgðties irdaugelio kitø veiksniø maþø doziø povei-kis organizmui naudingas, o dideliø – þa-

lingas. Akivaizdus hormezës pavyzdys –A vitamino maþø kiekiø naudingas povei-kis akiø, epidermio ir kitø organø norma-lioms funkcijoms palaikyti, tuo tarpu di-delës A vitamino dozës sukelia galvosskausmà ir svaigimà bei kitus nepagei-daujamus simptomus.

Yra epidemiologiniø duomenø apienedideliais kenksmingø veiksniø kiekiaisveikiamø asmenø ilgesnæ gyvenimo truk-mæ, kai iðgyvenamumo kreivë tampa ap-verstos U raidës pavidalo. Ðie duomenyssukaupti tyrinëjant maþomis spinduliuo-tës dozëmis eksponuotus darbininkus kaikuriose pramonës ámonëse. Epidemiolo-gø nustatomas „sveiko darbininko“ feno-menas, kai nedideli kenksmingi poveikiaisumaþina darbininkø (pvz., tekstilës pra-monëje) sergamumà, palyginti su popu-liacijos sergamumu ávairiomis ligomis,taip pat ir vëþiu. Paminëtini ir japonø tyri-nëtojø rezultatai, parodæ, kad po atomi-niø bombø sprogimo maþø spinduliuotësdoziø paveiktø þmoniø gyvenimo trukmëbuvo ilgesnë, nei apðvitos negavusiø Ja-ponijos gyventojø.

Taigi, remiantis hormezës koncepci-ja, maþø doziø poveikis organizmui daþ-niausiai yra naudingas, nes jos nesuke-lia patologijos, o skatina atsparumàkenksmingiems, taip pat ir kancerogeni-niams, veiksniams.

Skelbiama, kad maþos jonizuojanèiø-jø spinduliø (α, β ir γ spinduliuotës) do-zës sukelia làstelëms nedidelá stresà, otai paskatina ágimtà biologinæ jø savigy-nà. Jei làstelës anksèiau yra paþeistos ge-notoksiniø poveikiø, jø apðvitinimas labaimaþomis nekenksmingomis jonizuojan-èiøjø spinduliø dozëmis paskatina DNRpaþaidø atkûrimà ir apoptozæ. Ðiø mecha-nizmø dëka atsikratoma pakenktø làste-liø ir kartu sumaþëja navikø formavimosirizika. Be to, maþos spinduliuotës dozësaktyvina imuninæ ir antioksidacinæ siste-mas. Spëjama, kad kenksmingø povei-kiø dozës, skatinanèios làsteliø ir orga-nizmø atsparumà, yra individualios.

Darant bandymus šunims ir þiurkëmsbuvo leidþiama ákvëpti plutonio (PuO2),skleidþianèio α (alfa) daleles, ir taip buvosukeliamas plauèiø vëþys. Kai kuriosegrupëse kancerogenezë buvo sëkmingaislopinama ilgà laikà ðvitinant maþomis γ(gama) spinduliø dozëmis (iki keliø ðimtømGy). Kancerogenezës slopinti nepavy-ko, kai ji buvo sukeliama dideliø α spin-duliuotës doziø. Bandymuose su þiurkë-mis, kurioms odos kancerogenezë buvosukelta cheminiø junginiø, γ spinduliai taippat slopino procesà. Bandymuose su gy-vûnais iðryðkëjo palankus atsparumui am-þiaus veiksnys. Senesniø gyvûnø, veikia-mø maþomis dozëmis, atsparumas buvodidesnis nei jaunø.

Amerikieèiø tyrinëtojo B.R.Scoto nuo-mone, jonizuojanèioji spinduliuotë maþo-mis dozëmis galëtø bûti profilaktiðkai tai-koma didelës vëþio rizikos grupiø asme-nims, pvz., rûkantiesiems.

Šiuo metu, remiantis naujais duome-nimis, skelbiama nuomonë, kad reikëtøkeisti poþiûrá á kenksmingà jonizuojanèiø-jø spinduliø, ypaè maþø jo doziø, poveikáorganizmui ir kai kuriems audiniams. Reg-lamentavimas turëtø remtis ne beslenks-tës tiesës, o natûralios apsaugos (horme-zës) koncepcija.

Kokybinis dozës efekto santykis hor-mezës koncepcijoje nubrëþtas: maþosdozës nepakenkia làstelei ar organizmui,nes suþadina adekvaèià savigynos reak-cijà, tuo tarpu didelës dozës sukelia pa-tologinius pokyèius dël per maþø gyni-mosi galimybiø. Kiekybiniai hormezësproceso aspektai ir jos mechanizmai kolkas menkai iðtyrinëti. Spëjama, kad ávai-riose biologinëse sistemose jie gali bûtinevienodi. Kol kas manoma, kad maþosdozës slopina kancerogenezæ:

– skatindamos DNR atsistatymà;– sukeldamos pakenktø làsteliø apop-

tozæ;– adaptuodamos làsteles kenksmin-

gam poveikiui;– neskatindamos inicijuotø làsteliø

promocijos – antrosios kancerogenezësstadijos;

– skatindamos antioksidaciná poveiká;– skatindamos imuninës sistemos

funkcijas.Taèiau kokia yra ta saugi maþa dozë?

Klausimas kol kas atviras, nes tikriausiaiávairiø kenksmingø ksenobiotikø maþosdozës yra nevienodos, kaip ir biologiniøsistemø reagavimo slenkstis.

Hormezës tyrinëtojai ir jos ðalininkailaikosi nuomonës, kad ðios koncepcijos„áteisinimas“ toksikologijoje ir apskritai pa-tologijoje, sukeliamoje kenksmingø iðori-niø veiksniø, bûtø labai naudingas, nesiðsamesni ðios srities tyrimai leistø geriaupaþinti kancerogenezës ir antikanceroge-nezës mechanizmus. Be to, remiantis hor-meze, bûtø realistiðkai pertvarkytaskenksmingø, taip pat ir kancerogeniniø,poveikiø reglamentavimas. Sumaþëtø irbauginimo kancerogeniniais ir kitokiaiskenksmingais veiksniais keliama psicho-loginë átampa.

Taèiau, nors neabejotina, kad maþoskenksmingø poveikiø dozës maþiau pa-vojingos, kol kas hormezës koncepcija të-ra patraukli sritis ksenobiotikø sukeltospatologijos, ypaè kancerogenezës, tyri-nëtojams.

poveikio dozësmuisi.


2011 m. spalio 1 d. sukanka 200 me-tø, kai stacionariai buvo pradëti ir tæsiamiiki ðiol Nemuno hidrometriniai tyrimai.Nors apie Nemunà nemaþai raðyta, ta-èiau norime dar kartà priminti, kas per upëmûsø (ar ið tikrøjø mûsø?) Nemunas. Kasir kaip siekë paþinti Nemunà ir kuriam tiks-lui. Nemuno paþinimo istorija gana ilga irsudëtinga. Antra vertus, surinkti ir susis-teminti pagal vieningà metodikà (Þin.,2009, Nr. 114–8318) statistiniai-kadastri-niai duomenys – neákainojamas turtas.

Ðia proga norime pateikti þiniø, kokio-mis sàlygomis buvo árengta viena seniau-siø vandens matavimo stoèiø (VMS) Sma-lininkø miestelyje. Nepaprastai svarbu,kad ilgameèiai Nemuno upës vandens ly-giø (horizontø) matavimø duomenys ne-tapo archyviniai, bet dideliø pastangø dë-ka yra þinomi visame pasaulyje ir naudo-jami praktikai ir mokslui.

Koks mûsø Nemunas?Nemunui suteiktas Lietuvos Respub-

likos kadastro kodas 10010001 (Þin.,2001, Nr. 107–3888). Tai unikali, nekintantiþenklø kombinacija. Kodai suteiktiupëms, kuriø ilgis ne maþesnis kaip 3 km,bei eþerams ir tvenkiniams, kuriø basei-no plotas ne maþesnis kaip 5 km2.

Nemunas su intakais ir jo baseinas,ið kurio surenka vandená ir nuplukdo á Kur-ðiø marias, geografiniu poþiûriu plyti re-gione, kuriam bûdingi pereinamojo ið jû-rinio á þemyniná vidutiniø platumø klimatobruoþai, sudëtingas ledynø suformuotasreljefas, išraiþytas palyginti tankaus upiøir eþerø hidrografinio tinklo, antropogeni-niø procesø paveikta gamtinë aplinka.Nemuno baseine priklausomai nuo klima-tiniø ir landðaftiniø sàlygø, sniego ir lie-taus bei poþeminio maitinimo susiforma-

Kà bylojaNemuno

vo bûdingas pavasario potvyniø, reèiaurudens poplûdþiø upiø vandens reþimassu bûdinga daugiamete cikline kaita.

Nemunas – 937 km ilgio ir 97 900 km2

baseino ploto upë. Nemuno baseinas ap-ima 72 proc. Lietuvos teritorijos, o 51 proc.jo vagos vingiuoja šalies teritorija arbavalstybës siena. Lietuvoje yra 47,5 proc.jo baseino, Baltarusijoje – 46,4 proc., olikæ 6,1 proc. ásiterpia á kaimyninæ Lenkijà,Kaliningrado sritá ir ðiaurëje ðiek tiek á Lat-vijà. Tad ar Nemunas – mûsø upë? Iš pa-teiktø skaièiø galima sakyti, kad taip, ar-ba suabejoti. Todël reikëtø atsiþvelgti á prof.Arnoldo Piroèkino, kuris tà dilemà gvilde-na straipsnyje „Kiek mûsø Nemunas yramûsø?“ (Mokslas ir gyvenimas, 2005, Nr.5, 15–17 p.), nuomonæ.

Karaliaus Mindaugo laikais visas Ne-munas priklausë Lietuvos Didþiajai Kuni-gaikðtystei, o vëliau jis tapo keliø valsty-biø upe. Taèiau negalima uþmirðti, kadpokariu iki Lietuvos nepriklausomybës at-kûrimo jis buvo SSSR þinioje. Dabar Ne-munas – keliø valstybiø upë. Jis 462,4km teka per Baltarusijà, 17,3 km sienasu Baltarusija, 345,8 km per Lietuvà, poto 98,7 km valstybës siena su Kalining-rado sritimi ir likusius 13,2 km paèiameþemupyje Lietuvos teritorija (J.Jablons-kis, I.Jurgelevièienë, A.Juðkienë. Nemu-no hidrografija. Vilnius, 1993, 96 p.). Ið-nagrinëjæs Lietuvos istorijos peripetijas,A.Piroèkinas mano, kad Nemunas mû-sø. Taip manome ir mes.

„Mokslo ir gyvenimo“ þurnaleišspausdinti keli prof. A.Piroèkino, gimu-sio ir augusio prie Nemuno, Paðventu-pyje (Jurbarko r.), ir Nemunà pamilusionuo vaikystës, straipsniai apie ðià upæ(Nemunas ir Lietuvos tarptautiniai santy-kiai, 2005, Nr. 6, 40–42 p.; Tylieji Nemu-no laivai darbininkai – baidokai, 2006, Nr.3, 34–36 p.; Nr. 4, 10–11 p.; Graþiojo Ne-munëlio klastos, 2007, Nr. 2, 30–31 p.; Ápraeitá nuëjæs verslas – sieliø plukdymas,2007, Nr. 5, 12–14 p.; Lietuviški Nemunouostai 1919–1940 metais, 2008, Nr. 4, 27–29 p.; Nr. 5, 12–14 p.; Uþmirštos Nemu-no grësmës (1918–1940 m.), 2009, Nr.9, 28–31 p.). Ši nuostabiø straipsniø se-

rija atspindi Nemunà ir su juo susijusiøþmoniø gyvenimà, Nemuno tarptautinæreikðmæ, hidrologinius ir kitus be galo ádo-mius archyvuose surastus faktus.

Kokia mûsø Nemuno reikðmëLietuvai?

Á toká klausimà galima atsakyti trum-pai. Jis ásipina á visas politines, ekonomi-nes, socialines, istorines-kultûrines Lietu-vos sferas.

Nemuno baseinas ir pati upë glaudþiaisusijæ su mûsø ðalies istorijos vingiais. Ne-munas, iðskyrus dalá þemupio, iki Liublinounijos (1569 m.) priklausë Lietuvos Didþia-jai Kunigaikðtystei, o po Unijos – AbiejøTautø Respublikai (ATR). Nemuno þemu-pys nuo þioèiø iki Kauno buvo kovø su vo-kieèiø ordinais arena. Po Melno taikos su-tarties (1422 m.) Nemuno þemupys nuoŠventosios upelio iki þioèiø ir Klaipëdoskraðtas jau oficialiai priklausë Ordinui. TadLietuva neteko tiesioginio iðëjimo Nemu-nu prie Baltijos jûros ir Klaipëdos uosto.Tik po keliø ðimtø metø pagal 1919 m. Ver-salio sutartá Klaipëdos kraðtas buvo atskir-tas nuo Vokietijos imperijos. Po 1923 m.Klaipëdos kraðto gyventojø sukilimo jis ta-po Lietuvos teritorijos dalimi. Èia valstybëssiena su Rytø Prûsija ëjo Nemunu. Taèiau1939 m. faðistinë Vokietija ultimatyvia for-ma atëmë Klaipëdos kraðtà, vël netekomeèia tekanèio Nemuno. Po Antrojo pasauli-nio karo nuo 1945 m. Klaipëdos kraðtas irLietuva tapo SSSR dalimi, vadinamàja sà-jungine respublika. Po Lietuvos valstybësnepriklausomybës atkûrimo (1990 m. ko-vo 11 d.) Nemuno þemupio dalis tapo vals-tybës siena su Rusija.

Ávairiais laikotarpiais Nemuno, kaip lai-vuojamos upës, reikðmë kito. LDK ir ATRlaikais upë tenkino vienos valstybës po-reikius, o imperinës Rusijos laikais ji tapotranzitine – ið aukðtupio á Baltijos pajûrá japlukdyta mediena ir kitos prekës. 1947 m.Maskvos „Hidroenergoprojektas“ parengëNeries kompleksinio naudojimo schemà,o 1959 m. pasiûlë Nemune árengti ðeðishidromazgus – du Baltarusijoje ir keturisLietuvoje (M.Lasinskas. Hidroenergijos ty-rimai Lietuvoje. Energetika. 1996, Nr. 3, 5–10 p.). 1976 m. Neries aukštupyje buvoárengtas Vileikos tvenkinys, kuris tiekia van-dená Minskui. Jo poveikis Neries ir Nemu-no hidrologiniam reþimui aptartas straips-nyje (B.Gailiuðis, M.Kovalenkovienë,J.Kriauèiûnienë. Vileikos tvenkinio povei-kis Neries hidrologiniam reþimui. Energe-tika. 1998, Nr. 1, 3–9 p.). 1960 m. pastatytaKauno hidroelektrinë. Yra þiniø, kad þemiauGardino Nemune statoma hidroelektrinë.Lietuvoje uþdrausta tvenkti Nemunà (Þin.,2004, Nr.54–1833), Nerá ir kitas ekologiniuir kultûriniu poþiûriu vertingas upes (Þin.,2004, Nr.137–4995).

vandenys?Habil. dr. Jonas JABLONSKISLietuvos energetikos institutas


Nemunas nuo neatmenamø laikø bu-vo naudojamas kaip patogus vandens ke-lias. Jau VII a. romënai atplaukdavo á Ne-muno þiotis pirkti gintaro. Kauno miesteir jo apylinkëse rasti romënø importo daik-tai ir monetø lobiai rodo, kad platûs pre-kybiniai ryðiai buvo palaikomi tarp Lietu-vos ir Romos imperijos rytinës dalies gy-ventojø. Ið raðytiniø ðaltiniø þinome, kokiàsvarbià reikðmæ lietuviø prekybai turëjo Ne-munas, kurá visokiais bûdais stengësi uþ-valdyti Kryþiuoèiø ordinas, nes juo lietu-viai atsiveþdavo ginklø, drabuþiø, druskosir kitø prekiø, o iðveþdavo miðko medþia-gà, medø, vaðkà, grûdus ir kitus vietiniusproduktus. Feodalizmo laikais prekyba Ne-munu ir Nerimi buvo labai intensyvi, oÐventosios, Nevëþio, Dubysos ir Ðeðupësupës iki XVI a. vidurio buvo naudojamossusisiekimui. Þinoma, kad 1413 m. lapkri-tá Vytautas ir Jogaila, lydimi kunigø ir vie-nuoliø, iðvyko ið Kauno krikðtyti þemaièiø.Plaukdami Nemunu, po to – Dubysa, jiepasiekë Þemaitijos glûdumà (Ðalis ta Lie-tuva... Vilnius, 2009, 100 p.). Darsûniðkyje1418 m. Vytautas sutiko Jogailà su þmo-na, kai jie plaukë Nemunu ið Gardino á Ve-liuonà tartis su kryþiuoèiais.

Kaunas – svarbiausias miestas prie Ne-muno, turëjæs sankrovos teisæ, muitinæ, lai-vø statyklà. Paprastai iki Kauno prekës bû-davo gabenamos pavasará maþesniais lai-vais – plaustais ið ràstø su eglës þievësstogu – dëþëmis ir laivomis – iki 10 m ilgiomedinëmis valtimis. Vëliau prekës buvopakraunamos á didesnius laivus – baido-kus, vytines ir strûgus. Kroviniai daugiau-sia pavasará bûdavo gabenami á Karaliau-èiø, Gdanskà ar Klaipëdà. 1674 m. Nemu-nu á Karaliauèiø plaukë 582, o 1676 m. –852 vytinës ir strûgai. XVII ðimtmetyje Kau-ne buvo prûsø, anglø, ðvedø, olandø ir Ve-necijos pirkliø atstovybës, aktyvûs buvoHanzos miestø pirkliai.

Po treèiojo ATR padalijimo Rusija pa-didino kroviniø tranzità Nemunu á VakarøEuropà. Ypaè daug laivø Nemunu praplau-kë 1854 m. Krymo karo metu, kai anglai irprancûzai uþblokavo Baltijos jûros pakran-tes. Anot S.Kolupailos, XIX šimtmetyje(1825–1900 m.) laivybos mastà galima api-bûdinti taip: 1825 m. Nemunu praplaukë185 laivai, o 1900 m. – jau 3793 laivai. 1854m. Kaune pasirodë pirmieji vokieèiø gar-laiviai, o po metø pradëjo plaukioti garlai-viai „Kastytis“ ir „Neris“. Praplaukianèiø lai-vø skaièius ir Nemuno vandens kelio reikð-më pradëjo maþëti po to, kai krovinius áKaraliauèiø imta veþti 1861 m. nutiestu pir-muoju Lietuvoje geleþinkeliu. 1913 m. Ne-mune, Neryje ir Nevëþyje plaukiojo 21 ke-leivinis garlaivis, keletas prekiniø garlaiviøir vilkikø. Pirmojo pasaulinio karo metu Ne-muno laivynas buvo beveik sunaikintas.Tarpukariu, anot A.Piroèkino, populiarûs

buvo baidokai, vëliau vadinami barþomis.Tai nevariklinis plaèiadugnis laivas, skirtasávairiems kroviniams gabenti. Jis buvo tem-piamas garlaivio arba motorlaivio, seniauturëdavo bures. Tarpukariu iki 1939 m. Lie-tuva Nemune buvo árengusi penkis uos-tus (Kauno, Jurbarko, Kalnënø, Smalinin-kø ir Uostadvario).

Itin svarbus upiø laivininkystëje buvosieliø plukdymo verslas, kurá A.Piroèkinasaptaria viename ið straipsniø. Tai senovi-nis panemunës gyventojø verslas. Pavyz-dþiui, Nemunu 1825 m. praplaukë 2500,o 1900 m. net 15 320 sieliø, taèiau tarpu-kariu sieliø plukdymas Nemunu sumaþëjodël átemptø santykiø su Lenkija, nes nu-trûko sieliø plukdymas ið Nemuno aukð-tupio miðkø. Paskutiniai sieliai Nemununuplukdyti 1991 metais.

Gediminas 1323 m. leido pirkliamslaisvai naudotis vandens keliais per Lie-tuvà. Jie buvo priþiûrimi. Pagal sutartá suÐvedijos, Anglijos ir Hanzos pirkliais bu-vo vykdomi Nemuno reguliavimo darbai(S.Kolupaila. Nemuno tyrinëjimø istorijosbruoþai. Þidinys, 1934, Nr. 7, 51–64 p.).Nemunas buvo reguliuojamas ir valomas1803–1807, 1820–1825, 1874–1875 m. irvëliau, o 1874–1892 m. upës vaga nuoSmalininkø iki Kurðiø mariø buvo suregu-liuota bûnomis. Nemunas laivybiniais ka-nalais buvo sujungtas su gretimø basei-nø upëmis (L.Rinkûnas. Nemuno laivy-biniai kanalai. Mokslas ir technika, 1965,Nr. 11, 18–20 p.). Labai svarbi laivybai bu-vo Nemuno deltos kairioji atðaka Gilija,todël joje laivybos sàlygos buvo nuolatgerinamos. 1689–1697 m. tarp Gilijos irDeimenos iškasti Frydricho kanalai. Pa-didëjus kroviniø srautams á Klaipëdà1863–1873 m. buvo iðkastas 24 m ilgioKaraliaus Vilhelmo (Klaipëdos) kanalas.Pokariu buvo keliama idëja árengti gilia-vandená tarptautiná Nemuno–Dnepro van-dens kelià (J.Jablonskis, M.Lasinskas.Nemuno–Dnepro sujungimas. Mokslas irtechnika, 1962, Nr. 2, 9–11 p.).

1960 m. pastaèius Kauno HE laivybadaugiausia vyko tik Nemuno þemupiu,nuo Kauno iki Klaipëdos. Daugiausia bu-vo veþamas þvyras, o per turistiná laiko-tarpá – keleiviai. Statistikos departamen-to duomenimis, 2006 m. vandens trans-portu Lietuvoje perveþta 0,5 proc. kelei-viø ir 0,7 proc. visø ðalies kroviniø. TodëlNemuno kaip vandens kelio reikðmë ða-lies transporte menka. Turistiniais tikslaisNemune 2005–2007 m. árengtos 6 stacio-narios ir 12 mobiliøjø prieplaukø.

Epizodiniai Nemuno tyrimaiApie epizodinius Nemuno tyrimus ga-

lima suþinoti iš prof. Mykolo Lasinsko bib-liografinio rinkinio (Lietuvos upiø nuotë-kio tyrimai. Bibliografija. Kaunas, 1994,

151 p.). Informacijos apie Nemunà nuoseniausiø laikø iki 1940 m. sovietinës oku-pacijos galima rasti þymaus hidrologoprof. Stepono Kolupailos leidinyje (Nemu-nas. Kaunas, 1940, 220 p.).

Atlikus plaèius geografinius-geodezi-nius tyrimus, vadovaujant KonstantinuiRadvilai buvo parengtas ir 1613 m. Ams-terdame išspausdintas 1:1290000 mas-telio Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystësþemëlapis. Tais laikais tai buvo tikslus þe-mëlapis. Jame uþraðyta, kad per Kara-liauèiaus ir Rygos uostus lietuviai plaèiaiprekiauja su kitomis tautomis.

Nemuno inþineriniai tyrinëjimai pradëtiXIX a. pradþioje. Po III ATR padalinimo1803 m. Rusija su Prûsija nusprendë ið-tirti ir sureguliuoti jø uþgrobtà bendrà Ne-muno ruoþà nuo Gardino iki Smalininkø.Ðá faktà S.Kolupaila paryðkino „Nemune“,paþymëdamas, kad ties Darsûniðkiu „ki-tame Nemuno krante stovi Baèkininkëliødvaras: èia 1803-06-30 buvo sudaryta Ne-munui reguliuoti konvencija tarp prûsøprofesoriaus Eytelweino ir Rusijos van-dens keliø direktoriaus gen. Suchtelno irgen. majoro Falconi“ (157 p.). Profeso-rius Eytelweinas, kuris komisijoje atsto-vavo Prûsijai, Vokietijoje laikomas orga-nizuotø hidrometriniø tyrimø pradininku.Jis sudarë vandens matavimo stoèiø pir-màjà instrukcijà, kuri karaliaus vardu bu-vo priimta 1810 m. vasario 13 dienà. Tairodo, kad tirti ir reguliuoti Nemunà buvonutarta aukštu techniniu moksliniu lygiu,taèiau Napoleono karai sustabdë darbus.

Duomenø apie Nemuno upës vagà,laivybos sàlygas ir jø gerinimà, pakrantesir gyvenvietes prie jø su gyvais tyrëjø áspû-dþiais, meniniais ávaizdþiais galima rastidaugelyje nuo XIX a. spausdintø darbø.1829 m. nuotaikingà kelionæ ið Kauno á Ka-raliauèiø apraðë þymus poetas LiudvikasKondratovièius (Vladislavas Sirokomlë,1823–1862) (Nemunas nuo versmiø iki þio-èiø. Vilnius, 1991, 83 p., 2-as vertimo leidi-mas). Paþintinë kelionë 1858 m. Nemununuo Merkinës iki Kauno aprašyta S.Ma-rowskio (Od Merecza do Kowna. Teka Wi-lenska. Wilno, 1858, Nr. 4–6). Autorius, gi-mæs prie Nemuno – Jundeliðkëse, su meileapraðo kelionës áspûdþius, istorijas, Nemu-no kilpà. Z.Glogeris, keliaudamas valtimiið Gardino á Kaunà, 1888 m. apraðo pane-muniø gamtà, hidrografijà, geologijà ir sa-vo áspûdþius (Podróz Niemnem. Warsza-wa, 1888, 112 p.).

XX a. pradþioje spaudoje pasirodë irinþinerinio-hidrologinio turinio Nemunoapibendrinimø. Kiek anksèiau, 1899 m.,pasirodë platus H.Kelerio darbas, kuria-me aprašomos Nemuno, Priegliaus irVyslos baseinø upiø fizinës-geografinëssàlygos, upiø tinklas, nuotëkis bei van-dens ûkis (þr. M.Lasinsko Bibliogr.). 1893–

.


1897 m. V.Cholðevnikovo atlikti Nemunodebitø matavimai, statistiniai laivybos irjos gerinimo duomenys, taip pat hidrog-rafinës ir hidrologinës þinios pateiktos1902 m. paskelbtame darbe (Neman.Kostroma, 1902, 80 p.).

Nemunu jau nuo XX a. pradþios do-mëtasi kaip hidroenergijos ðaltiniu, pir-miausia Nemuno vidurupio didþiosiomiskilpomis. Èia pirmuosius tyrimus atliko irsiûlymus pateikë prof. J.Merèingas, ku-rio idëjà vëliau palaikë S.Kolupaila, o kon-kreèià galimybæ statyti Nemuno hidroe-lektrines pirmasis pateikë inþ. J.Smilge-vièius; jo, o vëliau ir kitø hidroenergetikøsiûlymu 1960 m. pastatyta Kauno HE ir1994 m. – Kruonio HAE prie Kauno ma-riø (Lietuvos energetika II (1940–1990).Vilnius, 1992, 255 p.).

Lietuvos mokslø akademijos Zoologi-jos ir parazitologijos institutas 1977 ir 1978metais iðleido dviejø daliø monografijàapie Nemunà (Nemunas 1. Vilnius, 1977,124 p. ir Nemunas 2. Vilnius, 1978, 200p.). Ypaè svarbus ðio leidinio 2 tomas,kuriame skelbiami Nemuno ekologinio ty-rimo rezultatai. 1993 m. paskelbti apiben-drinti Nemuno hidrografiniai duomenys(J.Jablonskis, I.Jurgelevièienë, A.Juðkie-në. Nemuno hidrografija. Vilnius, 1993,96 p.). Detaliai iðtyrus Nemuno baseinoupiø nuotëká ir baigus tirti hidrografiniusduomenis, jie 2001 m. paskelbti (B.Gai-liuðis, J.Jablonskis, M.Kovalenkovienë.Lietuvos upës. Hidrografija ir nuotëkis.Kaunas, 2001, 792 p.).

Išvardyti darbai – tik dalis tyrimø Ne-munui paþinti. Matyt, labiausiai reikëtø ið-skirti S.Kolupailos „Nemunà“. Nors ši kny-ga kukliai išleista ir maþos apimties, ta-èiau turininga. Ji 1950 m. pakartotinai ið-leista Èikagoje. Manome, kad daugelisskaitytojø su malonumu lauktø šios ver-tingos knygos treèiojo leidimo, nes ji jautapo bibliografine retenybe. „Nemunà“ sumalonumu galima skaityti keletà kartø,nes vis atrandi naujø minèiø ir faktø beijø interpretacijø. Sakysim, ar daug kamþinoma, kad prie Nemuno prigludusá Dar-sûniðká Þygimantas Augustas padovano-jo savo þmonai graþuolei Barborai Rad-vilaitei? Èia 1418 m. Vytautas sutiko Jo-gailà, kai vyko á Veliuonà derëtis su kry-þiuoèiais dël Þemaitijos. Iš knygos suþino-me, kiek pastangø reikëjo išvalyti Nemu-no rëvas ties Rumðiðkëmis arba kad iðvagos ištraukti akmenys panaudoti Ne-muno krantinëms ir Kauno tvirtovei staty-ti, kad ties Verknës þiotimis buvo maudo-mi pirmà kartà pro ðià vietà sielius pluk-dæ sielininkai, kad Birðtono apylinkëse Vy-tautas medþiodavo po tris savaites kas-met. S.Kolupaila mano, kad seniausiasliteratûrinis darbas apie Nemunà yra Ado-mo Schrotherio eleginë giesmë („Apie

Lietuvos upæ Nemunà...“). Kelia susiþa-vëjimà S.Kolupailos Nemuno ir Neriessantakos poetiðkas pateikimas: W.Swiec-kio bareljefas poeto A.Mickevièiaus þo-dþiams „Mylimà Nemuns, smarkiai apka-binæs, neða pro kalnus, per tyrø platybes“.

Kunigaikðtis Vytautas mëgo medþiotine tik Birðtono apylinkëse, bet ir patrauk-davo prie vakarinio pasienio. 1411 m. pa-vasará, kaip paþymi V.Merkys (MedþioklëVytauto Didþiojo laikais. Mokslas ir tech-nika, 2003, Nr. 3, 26–28 p.), pas Vytautà áVilniø atvyko Jogaila, ið Vilniaus Nerimiplaukë á Kaunà, o Nemunu pro Veliuonà– á Jurbarkà. Ten jie visà vasarà medþiojæþemaièiø miðkuose. Veliuona ilgai buvodiplomatiniø derybø vieta, kur susitikda-vo svetimø ðaliø didikai.

Štai koks galingas ir poetiðkas mûsøNemunas!

Nemuno stacionarûs hidrometriniaityrimai

Stacionarûs Nemuno tyrimai buvo pra-dëti þemupyje, kuris buvo valdomas Prû-sijos karalystës. Istoriniai šaltiniai sako, kadVokieèiø ordinas 1231–1257 m. jëga uþ-valdë visas prûsø þemes ir pasisavino jøvardà (Prûsija). Nesunku ásitikinti, kad taislaikais siekta uþvaldyti visas prie Baltijosgyvenusias gentis, ið pradþiø ásitvirtinantprie didþiøjø upiø þioèiø, vëliau uþgrobiantgretimas teritorijas. Pagrindinis motyvas –religinis: pagoniø naikinimas, krikðtas, to-lesnis uþgrobto kraðto valdymas, gyven-tojø engimas ir galiausiai jø asimiliacija. Pa-baltijo kraðtø uþgrobimas pradëtas nuoDauguvos þioèiø. Èia apsigyveno vokie-èiø pirkliai, o popieþius atsiuntë vienuo-lius. 1201 m. vyskupas Albertas ákûrë Ry-gos miestà ir ásteigë Kalavijuoèiø ordinà.1252 m. prie Klaipëdos sàsiaurio, kurisseniau buvo laikomas Nemuno þiotimis,

ten, kur á já áteka Danë, Livonijos ordinaskartu su vyskupu pastatë Memelburgo pi-lá. 1255 m. per þygá nadruviams tramdytikryþiuoèiai kartu su Èekijos karaliumi priePriegliaus þioèiø pastatë Karaliauèiaus pilá.Ið ðiø átvirtinimø buvo uþkariautos arba su-naikintos ten gyvenusios gentys. Þemai-èiai kelis kartus sumuðë kalavijuoèius, jienusilpo ir 1237 m. atsidavë kryþiuoèiø þi-nion, tapo Livonijos ordinu. Ordinai nuo-latos puldinëjo Lietuvà.

Po Lietuvos krikšto (1387 m.) kryþiauskarai baigësi, nes popieþius Bonifacas IX1403 m. uþdraudë ordinui puldinëti Lie-tuvà. Po 1410 m. Þalgirio mûðio vokieèiaivisiðkai liovësi puldinëti lietuviðkas þemes,taèiau Þemaitijos atsisakyti neketino, vë-liau sutiko jos atsisakyti iki Jogailos ir Vy-tauto gyvos galvos. Po diplomatiniø pa-stangø ir kariniø veiksmø, 1422 m. suda-rius Melno taikos sutartá, buvo atgauta Þe-maitija ir Uþnemunë, taèiau Klaipëdoskraðtas ir Nemuno þemupys nuo Ðvento-sios upelio iki þioèiø atiteko ordinui. Kry-þiuoèiø ordinas po reformacijos judëjimo1525 m. pasidavë Lenkijos globai ir tapoPrûsijos kunigaikðtyste, 1701 m. prisijun-gë prie Prûsijos karalystës, o 1871 m. ta-po Vokietijos imperijos dalimi, þinomakaip Rytø Prûsija.

Þlugus karinei Kryþiuoèiø ordino vals-tybei ir tapus pasaulietiðka valstybe, nuokariniø reikalø pereita prie ûkiniø-ekono-miniø. Taigi hidrometriniø tyrimø pradþiaNemune sietina su Prûsijos karalystës irRusijos imperijos Lietuvos teritorijos val-dymu. Tai XIX a. pradþia. Buvo minëta,kad Prûsija ir Rusija sutarë kartu tirti Ne-munà. 1803 m. buvo sudaryta Nemunotyrimø konvencija. 1803–1807 m. Nemu-no tyrinëjimø ir reguliavimo pradþià ádo-miai pateikia S.Kolupaila „Nemune“:

Simbolinë Nemuno ir Neries santaka

Prof. S. Kolupaila


„1802 metø birþelio mën. 15 d. didþiuojuvieðkeliu, kuris eina deðiniuoju Nemunokrantu ties Velnio tiltu, vaþiavo su savosvita rusø caras Aleksandras I. Tuo metuvytinë uþplaukë ant akmens ir sunkiai su-þeidë vienà darbininkà. Jautrus caras lie-pë sustoti ir iðtraukë suþeistàjá ið vandens.Gydytojas aptvarstë nelaimingàjá, carasdavë tam reikalui savo nosinaitæ, dosniaiapdovanojo darbininkà ir nuvyko toliau áGardinà... Ta proga caras pamatë, kiekrëvos kliudo susisiekimui svarbiuoju van-dens keliu, jungianèiu Juodàjà su Balti-jos jûra. Gardine buvo pristatyti prûsø ko-misarai. Caras juos maloniai priëmë ir pa-ragino skubiai pradëti reguliuoti Nemu-nà tarp Gardino ir Smalininkø, kur tadaëjo valstybinë siena. Taip prasidëjo Ne-muno 1803–1807 metø tyrinëjimai ir re-guliavimo darbai“. Jø metu Štukenbergoduomenimis (M.Lasinskas, Bibliogr.) tarpLososnos ir Smalininkø buvo árengtosmatuoklës vandens lygiui stebëti. Jasprof. J.Macevièius ir prof. M.Lasinskas lai-ko pirmosiomis vandens matavimo stoti-mis (VMS) Nemune. Taèiau ðias VMS ga-lima laikyti istorinëmis, nes jø likimas ne-þinomas, matavimo duomenø taip pat ne-rasta, pradëti tyrimai nutrûko dël Napo-leono karø. Tuo tarpu Prûsijos karalystëpo 1807 m. Tilþës taikos sutarties tarpPrancûzijos ir Rusijos, kuri buvo pasira-ðyta ant Nemune pastatytos estakados,netekusi daug þemiø, taip pat ir uþgrob-tos Uþnemunës, ruoðësi stacionariai patitirti Nemunà tik savo valdose.

Vokietijoje XVIII a. kai kuriose upësejau buvo atliekami upiø vandens matavi-mai, taèiau ðie matavimai nebuvo moks-liðkai pagrásti. Todël VMS imta steigti irmatavimus atlikti pagal vieningà metodi-kà. Tokia metodika, vadinama pirmàja in-

strukcija, karaliaus vardu buvo patvirtin-ta 1810 m. vasario 23 dienà. Ði data da-bar laikoma stacionariøjø hidrometriniø ty-rimø pradþia Europoje. Mes linkæ Nemu-no tyrimø pradþia laikyti pradëtus tyrimus(turimus duomenis) Smalininkø VMS1811 m. spalio 1 dienà. Todël galima teig-ti, kad stacionariam hidrologiniam Nemu-no tyrimui 200 metø. Tuo tarpu Vokietijoshidrologai ðià datà paþymëjo 2010 me-tais. Buvo surengta mokslinë konferen-cija ir šiai datai skirtas þurnalo „Hydrolo-gie und Wasserbewirtschaftung“ (Hid-rologija ir vandens naudojimas) 2010 m.balandþio mën. numeris. Þurnalo straips-nyje (Mathias Deutsch. Zur Geschichtedes preubischen Pegelwesens im 19. Jahr-hundert. 65–74 p.) rašoma, kad XVIII a.Vokietijoje vandens matavimai buvo atlie-kami vienoje kitoje upëje, taèiau XIX a. pra-dþioje Prûsijoje ðie darbai siejami su Jo-hanno Alberto Eytelweino (1764–1848)vardu. Èia jis minimas kaip þymus inþi-nierius, pedagogas bei valstybës veikë-jas, vandens mokslo pradininkas Vokie-tijoje. Jis sudarë pirmàjà VMS instrukci-jà. Kaip minëta, J.A.Eytelweinas atsto-vavo Prûsijai sudarant 1803 m. konven-cijà Nemunui sureguliuoti. Tai rodo, kadta konvencija buvo ne politinë, bet daly-kiðkai aptarti Nemuno tyrimo klausimai.J.A.Eytelweinà galima laikyti Nemunohidrometriniø tyrimø pradininku, o S.Ko-lupailà – ðiø tyrimø tæsëju, Lietuvos hid-rologu klasiku.

Pirmojoje (1810-02-13) VMS instrukci-joje nurodoma, kad bûtina observuoti van-dens horizontus „be kuriø negalima tikraiatlikti jokiø hidrotechniniø árengimø nei upiømelioracijø“. Toliau instrukcijoje papunkèiuiapraðoma, kaip daryti observacijas, uþra-ðyti ir saugoti informacijà. Prie instrukcijospridëtame sàraðe iðvardytos 73 VMS áren-gimo vietos, tarp jø 6 vietos Nemune: Sma-lininkai, Tilþë, Jegeriðkiai, Sëliai, Rusnë irKlaipëda. Ðis upiø hidrometriniø tyrimø pla-nas buvo realizuotas taip:

1810 m. liepos 26 d. ásteigta (turimimatavimø duomenys) Sëliø VMS, 34 kmnuo þioèiø;

1810 m. rugsëjo 22 d. – Rusnës VMS,13 km nuo þioèiø;

1811 m. sausio 1 d. – Tilþës VMS, 59km nuo þioèiø;

1811 m. spalio 1 d. – Smalininkø VMS,111 km nuo þioèiø;

1846 m. – Klaipëdos VMS, 0,75 kmnuo Danës þioèiø.

Rusnës ir Smalininkø VMS yra Lietu-voje, o Tilþës VMS – Kaliningrado srityje.Sëliø VMS 1938 m. buvo uþdaryta. Tadtrims VMS per 200 metø, o SmalininkøVMS veiklos 200-metá sutiksime 2011 m.spalio 1 dienà. Tai svarbi VMS ne tik Lie-tuvos, bet ir viso pasaulio hidrologams

dël turimø hidrometriniø duomenø dide-lës ir vientisinës apimties.

Prie Nemuno vëliau buvo ásteigtos ke-lios dešimtys VMS. 1877 m. jø ásteigta net15 (Gidrologièeskaja izuèenost. Lening-rad, t. 4, 1963, 171 p.). Iki ðiol Lietuvojeveikia Druskininkø, Nemajûnø, Kauno,Smalininkø bei Rusnës VMS.

Po Pirmojo pasaulinio karo atkûrus ne-priklausomà Lietuvà, hidrometriniai tyrimaipradëti nuo 1921 metø. Oficiali ástaiga –Hidrometrinë partija ákurta 1923 m., 1930m. perorganizuota á Hidrometriná biurà.Hidrometriniø tyrimø tikslai buvo platûs:bendri Lietuvos vandenø tyrimai, vandensmatavimo stoèiø steigimas, upiø vandensdebiutø matavimai ir jø tikslumas, suinte-resuotø organizacijø aprûpinimas hidro-metrine medþiaga ir kt. 1923 m. Lietuvojeveikë 34, 1939 m. – 126, pokariu, 1944 m.,sumaþëjo iki 107 VMS. Taèiau vëliau dëlþemiø melioravimo jø gerokai padaugëjo.Pradëjus projektuoti Kauno HE, papildo-mai prie esamø VMS buvo árengta naujø.Ið viso prie Nemuno iki 1960 m. árengta irávairiu laiku veikë arti 100 VMS.

Šiuo metu ðalies hidrometeorologinæbûklæ stebi ir tiria Lietuvos hidrometeoro-logijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos,o upiø nuotëká – ðios tarnybos Hidrologi-jos skyrius. Skyriaus þinioje 2008 m. bu-vo 68 VMS prie Lietuvos upiø, ið jø 9 prieNemuno (Hidrologijos metraštis, 2008.Vilnius, 2009, 206 p.).

Nemuno tyrimai Smalininkø VMSŠioje VMS hidrologiniai tyrimai buvo

pradëti 1811 m. spalio 1 dienà. Kada sto-tis pastatyta, tiksliai neþinome, bet apie josákûrimà sprendþiame ið stebëjimø pra-dþios. Visa tai, apie kà ketiname informuoti,yra Lietuvos hidrometrinio biuro ir jo ve-dëjo prof. Stepono Kolupailos 10-ties me-tø sumanaus ir kruopðtaus darbo rezulta-tas. Smalininkø VMS 1811–1929 m. hid-rometriniai duomenys surasti ir gauti išKlaipëdos uosto ir Prûsø hidrologijos ins-tituto (Berlyne) archyvø. S.Kolupailakruopðèiai juos iðnagrinëjo ir paskelbë lei-dinyje (Hidrometrinis metraštis II. Kaunas,1930, 376 p.). Šiame be galo svarbiameleidinyje autorius pateikia anksèiau minë-tas instrukcijas, VMS árengimo ir rekonst-rukcijos aplinkybes, upës kasdienius van-dens lygius (horizontus), jø santraukas irgrafikus, duomenis apie ledo reiškiniusNemune 1812–1930 hidrologiniø metø pe-riodu. Susistemino 1875–1930 m. Nemu-ne išmatuotus vandens debitus, pagal juosapskaièiavo debito kreivæ ir pateikë pagaljà apskaièiuotus kasdieninius 1920–1929m. deðimtmeèio debitus. Pagal to deðimt-meèio vidutiná nuotëká jis nustatë, kad Ne-muno vidutinis debitas yra 554 m3/s arbavidutiniškai nuteka 17,5 km3 per metus.

Þymus Prûsijos hidrologas inþ. JohanasAlbertas Eytelweinas


Suomijos hidrologas H.Renkvistaspagal S.Kolupailos pateiktà debito krei-væ pratæsë nuotëkio skaièiavimà deðimt-meèiais ir pastebëjo, kad Nemuno nuo-tëkis eina vis didyn, per ðimtmetá iðaugonuo 12,5 iki 17,5 km3 per metus. Ši þinia,paskelbta 1931 m. Suomijos geograføþurnale, paragino S.Kolupailà Nemunonuotëká apskaièiuoti tiksliau, ávertinantNemuno dugno stabilumà VMS aplinko-je. Apie tai „Nemuno“ 208–210 p. jis ra-ðo: „Nemuno vaga ðioje vietoje gerokaipakito dël atneðamo ið aukðèiau smë-lio; teko priimti hipotezæ, kad vaga kilotolygiai, ir atitinkamai pataisyti horizon-tai. Debitø skaièiavimo iðvados referuo-tos IV Pabaltijo hidrologinei konferenci-jai Leningrade 1933 metais. Trumpa san-trauka buvo paskelbta ir mûsø spaudo-je. S.Kolupaila. Nemuno nuotëkis per121 metus (1812–1932). Kaunas, 1932.“

Dauguma hidrologø palankiai verti-no ir vertina Nemuno ties Smalininkaisnuotëkio duomenis. Kvalifikuotai ðiuosduomenis yra ávertinæs M.Lasinskas, pa-raðæs daktarinæ disertacijà apie Nemu-no nuotëkio reþimo dësningumus. Jispaþymi, kad nors S.Kolupailos hipotezëapie slënio ir dugno kilimà ið principoyra teisinga, bet kilimo reikðmë yra pa-didinta dël vandeningumo daugiameèiokitimo (Lasinskas M. Nemuno nuotëkisties Smalininkais. Hidrometeorologiniaistraipsniai. 1970, t. 3, 5–17 p.). Konkre-èiai nurodo, kad 1812–1827 m. nuotë-kio duomenis reikëtø laikyti apytiksliais.Vidutinis metinis nuotëkis ir maksimalûsdebitai nuo 1828 m. visiškai patikimi irtapatûs; minimalûs debitai patikimi nuo1890 metø. Nemuno ties Smalininkaisduomenys plaèiai naudojami hidrologi-niuose tyrimuose, ypaè susietuose suhidrologiniø charakteristikø daugiametëskaitos tyrimais.

Nemuno nuotëkis ir jo kaitaNemuno nuotëkis (Kolupaila raðë

„nuotakis“) nagrinëtas ne viename dar-be (M.Lasinskas, Bibliogr.). Nemuno ir ki-tø upiø kiekvienos dienos vandens lygiaiir vandens debitai pateikiami pokariniuo-se ir laisvos Lietuvos hidrologijos metrað-èiuose ir leidiniuose. Nemuno nuotëkioilgalaikiai duomenys leidþia pagrásti ar pa-tikrinti statistiniø rodikliø santykius ir ið-ryðkinti nuotëkio kaitos ðimtmetines ten-dencijas. Jau kuris laikas yra garsinamahipotezë apie klimato atšilimà. Vieni ðiàhipotezæ ávardija kaip savaime supranta-mà faktà, kiti jà laiko tik hipoteze, dar kititiesiog neþino, bet mano, kad tyrimasnaudingas, nes bus pagaliau iðaiðkintatiesa. Ádomius 2008 ir 2009 m. apklausosrezultatus paskelbë þurnalas „Mokslas ir

technika“ (2009, Nr. 12, 26 p.). 84,8 proc.respondentø pritaria nuomonei, kad kli-matas keièiasi, o 68,2 proc. mano, kad taivyksta dël þmoniø veiklos. Paþiûrëkime,kà rodo Smalininkø VMS nuotëkis, nesdauguma klimatologø ir hidrologø mano,kad upiø nuotëkis yra klimato produktas,tiesa, neatmeta ir vietovës, kuria teka upë,landðafto poveikio ir antropogeninës áta-kos. Klimato atðilimas pirmiausia pastebi-mas ðaltojo meto oro temperatûros kili-mu. Paþiûrëkime, kaip á þiemos (XII–IImën.) oro temperatûros kasmetæ kaità Vil-niuje reaguoja Nemuno nuotëkis Smali-ninkuose. Lyginamus rodiklius pateiksimegrafiðkai vadinamøjø integraliniø kreiviøpavidalu. Jos rodo tiriamojo proceso eigàdaugiameèio vidurkio atþvilgiu. Augantisgrafikas rodo tiriamojo proceso didëjimopobûdá, krintanti grafiko ðaka – atvirkðtináprocesà. Grafikas yra uþdaras: prasidedair baigiasi nuliu, o kitos Σ (k-1) reikðmësrodo nukrypimà nuo vidurkio.

Brëþinyje pateikti klimatinio rodiklio –þiemos temperatûros Vilniuje ir kaip kli-mato pasekmës – Nemuno ties Smalinin-kais hidrologiniø metø þiemos mënesiø(XII–II mën.) ir kalendoriniø metø (I–XIImën.) nuotëkio integraliniø kreiviø grafi-kai. Èia aiðkiai matyti þiemos meto ðilu-mos ir upës vandeningumo beveik 200metø laikotarpio veidrodinë kaitos ten-dencija. Kai þiemos ðiltesnës (þemëjantiatkarpa), Nemunu nuteka daugiau van-dens (kylanti atkarpa), kai šaltos –maþiau. Tai savaime aišku, nes ðiltà þie-mà iðtirpæ krituliai nuteka nesulaukæ pa-vasario, o pavasario nuotëkis sumaþëja.Ið tikrøjø daugeliu laikotarpiø taip ir bu-vo, pavyzdþiui, nuo 1980 metø iki dabar.Atvirkðèias procesas matomas, kai þiemos

Smalininkø vandens matavimo stotis (1928)

Kauno VMS vandens lygio matuoklë ðalia Vytauto baþnyèios rodo 1970-04-13pavasario potvynio vandens lygá


Laikotarpis Fazës metø Ciklo metø Vidutinis debitas m3/s Vidutinis skaièius skaièius modulinis

koeficientas k1812-2009 198 535 1,001812-1815 4 458 0,851816-1829 14 (5)* 567 1,061830-1843 14 (3) 28 489 528 0,911844-1857 14 (4) 573 1,071858-1865 8 (3) 22 473 537 0,901866-1885 20 (6) 575 1,081886-1898 13 (4) 33 523 555 0,981899-1910 12 (4) 578 1,081911-1921 11 (3) 23 521 551 0,971922-1936 15 (1) 611 1,141937-1948 12 (4) 27 523 572 0,981949-1962 14 (5) 561 1,051963-1977 15 (2) 29 452 505 0,841978-1990 13 (1) 566 1,051991-2009 19 (4) 32 481 532 0,90

(*) - priešingo vandeningumo metø skaièius

Nemunas – Smalininkai metø nuotëkio ciklinio svyravimo laikotarpiai

bûna ðaltesnës, tuomet daþniausiai pava-sariai bûna permainingi ir vandeningi.

Statistiðkai tarp Vilniaus þiemos orotemperatûros ir þiemos Nemuno nuotëkiogautas neigiamas tiesialinijinis ryðys, ku-rio koreliacijos koeficientas rxy = -0,58. Jisartimas tikrajam generalinës visumos ko-reliacijos koeficientui ρ, kadangi apskai-èiuotas ið n = 197 eilës duomenø, o pagaljo didumà ryðá galima laikyti vidutinio tam-prumo: WXII-II=5,1+0,32tXII-II

oC (109m3).Nors þiemos oro temperatûra maþiau

veikia pavasario (III–IV mën.) nuotëkius,vis dëlto gautas silpnas teigiamas ryšys(rxy=0,29), o ryðá galima aproksimuoti tie-sës lygtimi: WIII-IV=4,50-0,186tXII-II

oC(109m3). Jis rodo, kad po ðaltø þiemø daþ-niau sulauksime vandeningesnio pavasa-rio potvynio, nei po ðiltø þiemø.

Palyginus ledo dangos trukmæ, iðma-

tuotà Smalininkø VMS, su Vilniaus MS þie-mos oro temperatûra, buvo gautas pa-tenkinamo tamprumo tiesialinijinis ryšysL=41,5–8,92tXII-II

oC (dienos), kurio kore-liacijos koeficientas rxy=0,65.

Kalbama, kad klimato atðilimas, pra-sidëjæs prieð deðimtmeèius, grësmingai„stiprës“. Iš pateikto brëþinio reikëtø ap-sispræsti, ar per 2–3 deðimtmeèius orotemperatûros ir nuotëkio tarpusavio san-tykio gamtinë kaita paremia klimato at-ðilimo hipotezæ, ar ne. Tirtuoju beveik200 metø laikotarpiu nieko ypatingo ne-ávyko. Oro temperatûra ir nuotëkis kitopermainingai tam tikrais laikotarpiais, ku-riuos mes laikome svyravimo ciklo fazë-mis. Nemuno nuotëkio svyravimo fazësir ciklai pateikti lentelëje. Jie ryðkûs ir pa-teiktame brëþinyje. Nuotëkio kaitai bû-dingas cikliðkumas, kuris trunka 22–33metus, vidutiniðkai 28 metus, o keli cik-lai ið eilës sudaro ðimtmeèiø svyravimøfazes, kurias galima laikyti trendais.Mokslas dar negali pasakyti, kodël hid-rometeorologiniai elementai kinta ciklið-kai. Bent tai rodo nagrinëta Vilniaus orotemperatûra ir Nemuno nuotëkis, ir taiyra svarbu tiriant gamtinius ciklinius pro-cesus.

Baigiant pravartu pacituoti prof. Ste-pono Kolupailos pranaðiðkà eilutæ, pa-raðytà „Hidrometrinio metraðèio“ II tome,kad „Ypatingos pagarbos nusipelnë tietoliaregiai þmonës, kurie prieð ðimtà irdaugiau metø suprato hidrometrijosmoksliðkà ir praktiðkà reikðmæ, sugebë-jo organizuoti taisyklingas observatori-jas ir saugoti jas nuo vidujiniø ir iðoriniøprieðø, kurie dar mûsø amþiuje kliudodarbui savo ignoracija.... Negalime pa-veikti laiko tempo, sulaikyti já ar pagrei-tinti; lieka tik ið praeities „pasisemti stip-rybës“. Ðtai kodël hidrologai taip bran-gina senø matavimø medþiagà!“

Nukrypimønuodaugiame-èio vidurkiosumosΣ (k-1):

1 – VilniausMS þiemos(gruodþio –vasariomën.) orotemperatûra,

2 – Nemu-no tiesSmalinin-kais þiemosnuotëkis,

3 – viduti-niai metiniaidebitai

Smalininkø vandens matavimo stotis, restauruota 2004 metais


Krikðèioniðkojo jaunimoþurnalui „Ateitis“ –100

„Jei su „Auðra“ siejasi mûsø tautinis at-gimimas, tai su „Ateitimi“ dera sieti mûsødvasiná atgimimà“, – taip „Ateities“ istori-næ reikðmæ suformulavo prof. Stasys Ðal-kauskis.

1911 m. Adomo Jakðto-Dambrausko re-daguojamoje „Draugijoje“ pasirodë priedasjaunimui „Ateitis“. Jo redaktorius – PranasDovydaitis (vëliau Vasario 16-osios Akto sig-nataras). Pirmame þurnalo numeryje buvoišspausdinti Pr.Dovydaièio „Trys pamatiniaiklausimai“ (Kas mes esame? Kà aplink sa-ve matome? Kokie mûsø siekiai, uþdavi-niai?). Ðie klausimai ir atsakymai á juos su-daro ateitininkø ideologijos pagrindà.

Ateitininkai – tai jaunimo organizacija,kuriai pavadinimà davë bûtent þurnalas„Ateitis“...

Šis þurnalas uþaugino kultûrininkø(Vincas Mykolaitis-Putinas, BernardasBrazdþionis, Bronius Krivickas, Kazys Bra-dûnas ir kiti), valstybininkø (Aleksandras

Mintys apie„Ateitá“

Reda SOPRANAITËÞurnalo „Ateitis“ redaktorë

Stulginskis, Mykolas Krupavièius, Vla-das Jurgutis), filosofø (Stasys Ðal-kauskis, Antanas Maceina, JuozasGirnius ir kiti) kartà.

Pasak prof. A. Damušio, „Atei-ties“ tikslas buvo „ugdyti tvirto bû-do, jautrios sielos ir iðlavinto protoasmenybes, kurios pajus momen-to reikalavimus ir pasielgs kaip rei-kalauja principai ir sàþinë“...

Ðiandien „Ateitis“ yra tur-bût vienintelis Lietuvoje jau-

Krikðèioniðkojo jaunimo

nimo þurnalas, kuriam rûpi krikðèioniðkosvertybës, moralë, jaunimo kûrybingumougdymas, veiklos skatinimas.

„Ateities“ misija – vadovaujantis katalikið-ka pasaulëþiûra ugdyti patriotiðkai nusiteiku-sius jautrios ðirdies, tvirtos valios ir ðviesausproto jaunuolius, pasirengusius aktyviai ir kû-rybiðkai ásijungti á religinæ, visuomeninæ, kul-tûrinæ, intelektinæ bei pilietinæ veiklà.

Þurnalu siekiama:– skatinti ir ávertinti jauno þmogaus kû-

rybiðkumà;– ugdyti jaunimo gebëjimus kritiðkai

rinkti, analizuoti ir suvoktiinformaci-

þurnalui „Ateitis“ –1002011 m. kovo 10 d. Lietuvos mokslø

akademijos Vrublevskiø bibliotekoje buvoatidaryta paroda „Krikðèioniðkojo jaunimoþurnalui „Ateitis“ – 100“.

„Ateitis“ – jaunimo þurnalas, 1911–1940 m. leistas Kaune, 1946–1949 m. Va-karø Vokietijoje, 1950–1997 m. JAV – Èi-kagoje, Brukline, nuo 2001 m. Vilniuje.

1909–1910 m. Kaune, Leuvene (Belgi-ja), Maskvoje kilo naujas lietuviø studentøbei gimnazijø moksleiviø sàjûdis (vëliaunuo þurnalo „Ateitis“ pavadintas ateitinin-kais), siekæs sujungti moksleivius, univer-sitetø studentus bei aukðtuosius mokslusjau baigusius lietuvius katalikus á organi-zacijà, deklaruojanèià iðtikimybæ Dievui,tautai, krikðèioniðkai kultûrai. Ðio sàjûdþionariø – Prano Dovydaièio, Kazimiero Bi-zausko, Eliziejaus Draugelio ir kitø suma-nymu, 1911 m. vasario mënesá Kaune pra-dëtas leisti „Ateities“ þurnalas. Tai buvo pre-lato Adomo Jakðto (Aleksandro Damb-

rausko) redaguotos „Draugijos“ (1907–1914) mënesinis priedas, 1913 m. pradë-jæs eiti kaip savarankiðkas þurnalas. Ið pra-dþiø „Ateitá“ redagavo Pranas Dovydaitis,Adomas Jakðtas, vëliau Stasys Dabuðis,Jonas Grinius, Juozas Ambrazevièius (Bra-zaitis), Antanas Maceina, Antanas Vaièiu-laitis, Kazys Zupka, Kazys Bradûnas, Bro-nius Krivickas ir kiti.

„Ateitis“ spausdino katalikiðkà pasau-lëþiûrà populiarinanèius, poleminiusstraipsnius, þurnalo skaitytojø korespon-dencijas, pradedanèiøjø literatø kûrybà,moksleiviø surinktà tautosakà. „Ateityje“pirmuosius eilëraðèius, sonetus, himnuspaskelbë Vincas Mykolaitis-Putinas, debiu-tavo Salomëja Nëris, Juozas Paukðtelis,Antanas Vaièiulaitis. XX a. 4-ajame deðimt-metyje „Ateitis“ sutelkë didelá bûrá jaunøraðytojø – spausdino Kazio Bradûno, Hen-riko Nagio, Vytauto Maèernio, Antano Ny-kos-Niliûno, Aloyzo Barono, Vytauto Vo-

lerto, Pauliaus Drevinio, Eugenijaus Ma-tuzevièiaus, Julijos Ðvabaitës, Kazio Þirgu-lio, Leono Þitkevièiaus, Kotrynos Grigaity-tës, Pauliaus Jurkaus kûrybà. Pasaulëþiû-rinius, poleminius straipsnius þurnale pub-likavo Pranas Dovydaitis, Adomas Jakð-tas, Vytautas Endziulaitis, Juozas Ambra-zevièius (Brazaitis), Adolfas Damušis, Juo-zas Keliuotis, Jonas Grinius, Bronius Kri-vickas ir kiti.

Þurnalo istorijoje bûta sudëtingø, kriti-niø laikotarpiø. Kilus Pirmajam pasauliniamkarui, „Ateitis“ nebuvo leidþiama 1915 m.balandþio–1916 m. birþelio mën., dël lei-dybos perorganizavimo neiðëjo 1919 m.kovo–geguþës mën., 1998–2000 metais.Dël sovietinës okupacijos „Ateities“ þurna-las buvo uþdarytas 1940 m. birþelá, vëliaupusæ amþiaus praleido tremtyje – atgaivin-tas 1946 m. lietuviø pabëgëliø Vakarø Vo-kietijoje, 1950 m. persikëlë á JAV. 1997 m.Ateitininkø federacijai ið Èikagos sugráþusá Lietuvà, þurnalo leidyba vël atnaujinta2001 m. Vilniuje.

Þurnalas 1911–1914 m. buvo leidþia-mas su priedu „Mûsø tautinës tvërybos þie-



2010 metøjà, kuri padëtø priimti pasvertus sprendi-mus;

– ugdyti jaunimo pilietiðkumà, aktyvu-mà, skatinti argumentuotai diskutuoti;

– skatinti jaunimà domëtis savo tautos,savo kraðto, organizacijø istorija ir jà ver-tinti;

– skatinti diskusijas moraliniø, krikðèio-niðkø, etiniø vertybiø klausimais;

– stiprinti organizacijos nariø ryðius.Kokie dabartinës „Ateities“ siekiai, tiks-

lai? Neparsiduoti, nemanipuliuoti, vartoto-jiðkoje visuomenëje dràsiai skleisti krikð-èioniðkas vertybes, aiðkiai iðsakyti pozici-jà konkreèiais klausimais, pristatyti atski-rø jaunimo grupiø (ne tik ateitininkø) veik-là, iðlaikyti þurnalo tæstinumà sudarant ga-limybæ skleistis jauniems kûrëjams, ieðkotinaujø, aktualiø temø, ne tik á kitus, bet ir ásave þvelgti atvirai ir kritiðkai.

„Ateitis“ stebi, kokie klausimai rûpi jau-nimui, kvieèia kûrybiðkai dalyvauti kuriantsavo ateitá. Redakcija siekia ne tik turiniokokybës ir daugiatemiðkumo, bet ir rûpina-si, kad ðis þurnalas bûtø kiekvienos mokyk-los, miestelio bibliotekoje, kad já prenume-ruotø ne tik ateitininkai, bet ir ieðkantis, maið-taujantis, apie ateitá galvojantis jaunimas.

„Ateitis“ nuolat ieðko naujø, aktualiø te-mø, stengiasi ásiklausyti á jaunimo poreikiusir atsakyti á juos, pristato ne tik ateitininkø,bet ir kitø jaunimo organizacijø veiklà, raðotikëjimo, gyvybës kultûros temomis, nema-þai vietos skiria kûrybai, prisimenamos at-eitininkijos iðugdytos asmenybës.

Nors kiekviename þurnalo numeryje ra-

site straipsniø apie istorinius ávykius ar as-menybes, bet tai nereiðkia, kad gyvenamepraeitimi, mes ið jos mokomës. Apie jauni-mo ðiandienà raðo moksleiviai ir studentai,jie pasakoja apie savo veiklà, dalijasi patir-timi, o kartu ir màsto apie atsakomybæ, eti-nius ásipareigojimus bendruomenei, kiek-vienam ðalia esanèiam. Þurnale nemaþaivietos skiriama jaunøjø kûrybai. Siekiama,kad „Ateitis“ taptø ne vien ateitininkø, bet ir kitø jaunimo organizacijø, bendruome-niø, judëjimø, moksleiviø ar studentø sàðau-kos vieta. Þurnalas atviras visiems, kuriepuoselëja krikðèioniðkàsias vertybes, keliaklausimus ir ieðko atsakymø...

Nuolat akcentuojama, kad jaunimas su-pranta tik bendraamþius, kad vyresnieji ne-sugeba su jaunimu kalbëti aktualiai ir pa-traukliai. „Ateitis“ stengiasi vadovautis šei-myniškumo principu – èia gali vietà rasti irvyresniøjø klausimai, tekstai, skirtingø kar-tø diskusijos, vengiant moralizavimo ir sa-vo nuomonës primetimo. Perspausdinamiir ðiandien aktualûs tekstai ið senøjø (prieð-kariu ir iðeivijoje leistø) „Ateièiø“. Siekiamane didinti takoskyrà tarp amþiaus grupiø, okuo labiau jà maþinti, skatinti domëjimàsitautos kultûra, jos istoriniu paveldu.

Þurnalas prenumeruojamas. Iðeina 10numeriø per metus. Spalvotas, puikiai api-pavidalintas. „Ateitis“ turi apie 300 prenu-meratoriø uþsienyje, daugiausia JAV, „Atei-tá“ gauna nemaþai mokyklø. Þurnalas turigraþià tradicijà – „Ateities“ skaitytojai uþpre-numeruoja þurnalà ne tik sau, bet ir savoartimiesiems, mokykloms, bibliotekoms...

dai“, kuriame spausdinta moksleiviø surink-ta tautosaka, 1916 m. spalio–1917 m. gruo-dþio mën. (Nr.1–12) Petrapilyje ir 1917 m.spalio–1918 m. geguþës mën. VoroneþeRusijoje (Nr. 13–20) ëjo mënesinis literatû-ros, mokslo ir visuomenës þurnalas „Atei-ties spinduliai“, skirtas moksleiviams ateiti-ninkams, Juozo Keliuoèio atgaivintas 1929metais. Tai buvo jaunesniøjø moksleiviø at-

eitininkø þurnalas. 1932–1940 m. „Ateitiesspindulius“redagavo poetas BernardasBrazdþionis. 1947–1948 m. Hanau stovyk-loje, Vokietijoje, moksleiviai ateitininkai lei-do rotoriumi spausdintà „Ateities spindu-liø“ laikraðtëlá, kurá redagavo Aldona Bau-þinskaitë. JAV leidþiamame þurnale „Atei-ties spinduliai“ spausdinami ne atskiru lei-diniu, bet kaip skyrius, skirtas jaunøjø þur-nalo bendradarbiø kûrybai. 1930–1937 m.prie „Ateities“ ir „Kosmos“ þurnalø buvo lei-dþiamas „Gamtos draugas“. Ðis populia-rus gamtos mokslø þurnalas buvo spaus-dinamas atskirai ir tik ádedamas á „Ateitá“.

„Ateities“ 100-meèiui skirtoje parodo-je eksponuojami spaudiniai bei rankraðti-niai dokumentai, saugomi Lietuvos moks-lø akademijos Vrublevskiø bibliotekoje –atskleidþiami svarbiausi þurnalo raidos eta-pai, „Ateities“ redaktoriaus prof. Prano Do-vydaièio, prelato Adomo Jakðto, kitø lietu-viø kultûros bei visuomenës veikëjø indë-lis á þurnalo leidimo istorijà.

Aida GRYBIENËLietuvos mokslø akademijos Vrublevskiøbibliotekos Retø spaudiniø skyriausSenosios periodikos sektoriaus vadovë

Nobelio ir Abeliopremijø laureatai

Fizikos srityjeAndre Geimas ir Konstantinas

Novoselovas (Manèesterio universi-tetas, Jungtinë Karalystë) uþ novato-riðkus eksperimentus, susijusius sudvimate medþiaga – grafenu.

Chemijos srityjeRichardas F.Heckas (Delavaro

universitetas, JAV), Ei-ichi Negishi(Purdu universitetas, Vakarø Lafajetas,JAV), Akira Suzuki (Hokaido univer-sitetas, Saporas, Japonija) uþ katali-zuojamà paladþiu anglies atomø su-jungimà organinëje sintezëje.

Fiziologijos ir medicinos srityjeRobertas G.Edwardsas (Kemb-

ridþo universitetas, Jungtinë Karalys-të) uþ þmogaus lytiniø làsteliø apvaisi-nimo in vitro iðplëtojimà.

Literatûros premija skirtaMario Vargas Llosa (Peru) uþ de-

talià valdþios struktûrø ir energingo,sukilusio, besiprieðinanèio ir nugalë-to þmogaus ávaizdþio apraðymà.

Taikos premija skirtaLiu Xiaobo (Kinija) uþ jo ilgà ir ne-

prievartinæ kovà dël þmogaus teisiø Ki-nijoje.

Ekonomikos srityjePeteris A.Diamondas (Masaèû-

setso technologijos institutas, JAV),Dale‘as T.Mortensenas (Ðiaurës Va-karø universitetas, Evanstonas, JAVir Arhuso universitetas, Danija),Christopheris A.Pissaridesas (Lon-dono ekonomikos ir politikos mokyk-la, Jungtinë Karalystë) uþ rinkø su pa-ieðkos trukdþiais analizæ.

Norvegijos mokslø akademijaAbelio prizà uþ nuopelnus matema-tikos srityje skyrë Johnui Torren-ce‘ui Tate‘ui (Teksaso universitetasAustine, JAV) uþ jo didþiulæ ir ilgalai-kæ átakà skaièiø teorijai.

Daugiau informacijos galima rastiinternete: nobelprize.org, www.abel-prisen.no

Parengë Paulius JURKUS


Prof. habil. dr. Jonas Rimantas STONISProf. habil. dr. Jonas Rimantas STONIS

Permainø vëjai – mes vieni geriausiø LietuvojeMes – Vilniaus pedagoginio universiteto biologai, bûsimieji naujosios kartos

pedagogai, nebijantys kûrybiniø iððûkiø!

VPU biologinio profilio studijø programos

Biologija. Bakalauro studijos. 4 studijø metai. Be dieniniø, taip pat yra nuotolinësstudijos (5 studijø metai). Ekologija ir gamtamokslinis ugdymas. Bakalauro studi-jos. 4 studijø metai. Iki 2011 m. ði studijø programa vadinosi „Gamta“. Biologija.Magistrantûros studijos. 2 studijø metai.

Taip patuniversitete ðiuo

metu veikiadoktorantûra

(Entomologija,augalø parazito-logija). 4 studijø

metai.

Jeigu norite paþinti ávairiusorganizmus bei þmogø, tyrinëti

gamtà ir suprasti jos dësnius,suvokti ðiandienos biologijos

problemas ir gebëti kûrybiðkai jasspræsti, gilinti þinias uþsienio univer-

sitetuose, mëgstate bendrauti suþmonëmis ir norite ávaldyti bendrojolavinimo mokyklos mokytojo profe-

sijà, laukiame jûsø Vilniaus pedago-giniame universitete!


Tikrosios vertybësVilniaus pedagoginis universitetas yra

ypaè þymus klasikinës zoologijos ir bo-tanikos mokslo bei studijø tradicijomis,aukðèiausios kvalifikacijos dëstytojais ir,svarbiausia, savo absolventais: þinomaisgamtos tyrinëtojais, atsidavusiais moks-lininkais, profesoriais, docentais, garsiaispedagogais, mokyklø mokytojais bei di-rektoriais, nepailstanèiais nacionaliniøparkø, rezervatø, draustiniø, gamtos mu-ziejø darbuotojais, gamtosaugininkais,mokslo populiarintojais, knygø autoriaisir leidëjais arba tiesiog gamtos entuzias-tais, iðskirtinëmis asmenybëmis. Univer-sitetas vadovaujasi ES direktyvomis, nuo-latos keièiasi, tobulina studijø programas,gerina mokymo bazæ.

Diplomai ir kvalifikacijos – visasgalimybiø paketas

Baigus Biologijos programos studijas,suteikiamas biologijos bakalauro laipsnisir išduodamas biologijos bakalauro diplo-mas. Baigus Ekologijos ir gamtamoksli-nio ugdymo programos studijas, suteikia-mas ekologijos ir aplinkotyros bakalaurolaipsnis ir išduodamas ekologijos ir ap-linkotyros bakalauro diplomas. Šie diplo-mai yra analogiðki biologijos arba ekolo-gijos ir aplinkotyros bakalauro diplo-mams, kuriuos iðduoda kiti universitetai,ir yra pripaþástami uþsienio valstybëse. Ta-èiau tiktai Vilniaus pedagoginio universi-teto absolventams (be papildomø studi-jø metø ar mokesèiø) taip pat suteikiamair mokytojo kvalifikacija. Papildomai atei-tyje gali bûti iðduodami ir priedai (paþy-mëjimai) prie biologijos arba ekologijosir aplinkotyros bakalauro diplomø – tai pri-klauso nuo to, kokia specializacija arbaspecializacijos bûtø pasirinktos.

Nusivylusiø nëra

Nori daugiau paþinti gamtà,siekia gamtamoksliniø þiniø

Siekia ágyti mokytojo profesijà

Pritrûko balø á kità universitetà

Siekia universitetinio iðsilavi-nimo (specialybë nëra svarbi)

Stojo tik tam, kad gautø diplomà

Aiðkesnës motyvacijos neturëjo

Atsakymø skaièius

Stojo dël tëvø daromo spaudimo

Remiantisanketiniøapklausø

duomenimis –pas mus

studijomisnusivylusiø

studentø nëra!Net ir tie

studentai, kurieprieð stodami á

VPU abejojosavo pasirinki-

mu, dabarpakeitë

nuomonæ. Kas paskatino dabartiniø studentø pasirinkimà studijuoti Vilniaus peda-goginiame universitete (po reformos). Apklausoje dalyvavo biologijos pro-gramos I–II kurso studentai; apklausa atlikta 2010 m.

Apsilankykite ir susipaþinkitePlaèiau apie mus bei priëmimo taisykles skaitykite internete www.vpu.lt. Kvieèia-

me apsilankyti Gamtos mokslø fakulteto Botanikos ir Zoologijos katedrø puslapiuo-se, kuriuose suþinosite apie mûsø mokomàsias ir mokslines laboratorijas, nepakarto-jamà egzotiniø augalø oranþerijà, moksliniø tyrimø kryptis, tolimàsias ekspedicijasPietø Amerikos dþiunglëse, konferencijas, taip pat apie mûsø profesorius, docentusbei kitus dëstytojus.

Vieni geriausiø LietuvojeVisos Vilniaus pedagoginio universi-

teto biologinio profilio studijø programosyra akredituotos be sàlygø. Tarptautinësakreditacijos komisijos nariø ir pirminin-ko prof. G.Robinsono (Didþioji Britanija)þodþiais: „VPU Ekologijos bakalauro stu-dijø programa yra pati geriausia tarp visøpanaðaus pobûdþio studijø programøLietuvoje“.

J. R. STONIO,E. BARAUSKO ir kolegønuotraukos

Universitetas nebijantiemskûrybiniø iððûkiøVilniaus pedagoginis universi-

tetas turi senas pedagogø ren-gimo tradicijas, o darbas

mokykloje – tai ne tik pa-stovus valstybinis atly-ginimas... (kuris, beje,ateityje turës þenkliaikilti). Svarbiausia – tai

didþiulis iððûkis, darbassu jaunimu, ypaè plati

kûrybinës veiklossritis. Tad keiskimepasaulá kartu, mestai galime!


akimirkosnepakartojamos

Kartais ir patys artimiausi bièiuliai nu-stebina. Toks yra ir Vilniaus Gediminotechnikos universiteto fotografas Alek-sas Jaunius. Prieð keletà metø, gráþda-mi ið metikø veteranø varþybø VGTU rek-toriaus taurei laimëti, stabtelëjome priepakelës kavinukës. Neskubëdami sriub-èiojome kavà, ðnekuèiavomës. Ir neti-këtai á vairuotojo Jano eiliuotà paðmaikð-tavimà Aleksas atsakë posmu. Ásijautëir pradëjo iðraiðkingai deklamuoti. Ir nebet kà, o Vytautà Maèerná!

– Dar mokydamasis vidurinëje mo-kykloje susiþavëjau Vytauto Maèernioeilëraðèiais, ir ðis poetas tapo manomëgstamiausias. Bendraklasiai skøs-davosi nesuprantantys jo poezijos, oman viskas aiðku, suprantama, taiplengvai skaitomi ir ásimenami jo pos-mai, – atviravo fotografas.

Tai buvo dþiugus atradimas. Þino-jau, kad mokydamasis, studijuodamasbuvo liaudies ðokiø kolektyvo bene ge-riausias ðokëjas, dainavo chore, etno-grafiniame ansamblyje. Aleksas garsë-jo ir kaip visapusiðkas sportininkas, su-montavæs radijo imtuvëlá. Mokykliniaismetais á rankas paëmæs fotoaparatà, sujuo nesiskiria iki ðiol. Kaip ir su kûrybi-

Prabëgusio aðtuoniasdeðimto-jo gimtadienio proga sveikiname

mûsø þurnalo bièiulá, ilgametá(nuo 1979 metø) talkininkà

profesoriø Arnoldà Piroèkinà.Redakcijos ir skaitytojø vardunuoðirdþiai tariame AÈIÛ uþ

nepamirðtamus straipsnius apielietuviø kalbà, kalbininkus,

Lietuvos upiø „tëvà“ Nemunà,Adomà Mickevièiø, bendrinës

kalbos apyauðrá ir daug daug kitøá skaitytojø ðirdis pasibeldusiønuostabiø straipsniø þurnale.

Tegu Jus, Profesoriau, dar ilgailydi sëkmë, iðtvermë ir tvirta

sveikata.

Þurnalo „Mokslas ir gyvenimas“redakcija

ProfesoriuiARNOLDUI

PIROÈKINUI – 80

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.

akimirkosnepakartojamos

Nuotraukose –

niais ieðkojimais. Tik kad kasdienis dar-bas ne itin palankus jiems. Nuolatinësuþduotys reikalauja áamþinti faktà. Di-desnis ar maþesnis renginys turi bûtinufotografuotas aiškiai, vaizdþiai irišsamiai. Bet ir atlikdamas kasdienesuþduotis, jis ieðko kadro ádomesnëskompozicijos, stengiasi áamþinti visorenginio, dalyviø nuotaikas, netradici-

Brolis Astijus, jei tik galëtø, apglëbtø ne tik senamiesèio baþnyèias,bet ir kiekvienà sutiktàjá

Julius NORKEVIÈIUS

Vilniaus Gedimino technikos universitetofotografas Aleksas Jaunius


næ laikysenà. Tad savo archyve turi nevienà ádomø portretà, aká traukiantágamtovaizdá.

Kûrybinæ iðmonæ á laisvæ AleksasJaunius paleidþia bendraudamas su bi-èiuliais, iðtrûkæs á miðkà bei gimtuosiuskraðtus, iðvykose. Kai fotografuoja sau,prasiverþia Alekso fantazija, iðmonë,subtili meninë nuovoka. Pamenu: visosiðvykos uþduotys ávykdytos, sëdome áautobusà ir susiruoðëme vaþiuoti toliau.Bet dingo Aleksas. Á garsinius ragini-mus neatsiliepia. Pradëjome ieðkoti irpamatëme já berëplinëjantá apie aukð-tas smilgas, apipintas voratinkliais sujuose áklimpusiais vabzdþiais. Ðá vaiz-delá keistai apðvietë ástriþai per medþiolapus krentantys saulës spinduliai. Ne-trukdëme á fotoaparatà perkelti já sudo-minusá romantiðkà gamtos kampelá.

Tokiø vaizdø Aleksas Jaunius foto-archyve turi ne vienà. Todël bendradar-biai, bièiuliai ne kartà siûlë surengti re-tai kam rodomø fotografijø parodà. Ta-

parodai „Þmonës“. VGTU bibliotekosgalerijoje „A“ iðkabino beveik penkias-deðimt per pastaruosius penkerius sep-tynerius metus savo kelyje sutiktø ádo-miø þmoniø nuotraukø.

Ilgai, atidþiai stebëjau kiekvienà fo-tolakðtà. Ir nepajutau, kaip savaime pra-dëjo driektis sàsajos su fotografo Alek-so Jauniaus pamëgto Vytauto Maèer-nio posmais – nekasdienë kompozici-ja, ádomi, patraukli iðraiðkos forma, sub-tilus, prasmingas turinys. Ir në vienoportreto – ar iðrinkto ið keliø deðimèiøkadrø, ar padaryto, turint tik deðimt mi-nuèiø, iðskirti negaliu. Visi ádomûs, ne-pakartojami. Ir kiekvienas slepia savitàgyvenimo atkarpà.

èiau per nesibaigianèius darbus, gyve-nimo rûpesèius tik ðiemet sugebëjo at-rinkti nuotraukas pirmajai personalinei

Baseinø, pirèiø architektas Laimis Janèiûnas „iðbando“vieno ið savo projektø kokybæ

Neaišku, kà dar padaryti su savo barzda sugalvosþemaitis Antanas Kontrimas

Energin-gas

Ventësþvejys

invalidoveþimëly-

je kà tikgráþo ið

sëkmin-gos

þûklësmariose

Skuodorajonojauno vyro,keturiøvaikø,anksti,netikëtainetekusiøþmonos,motinos,kasdienosakimirka

AleksoJAUNIAUSnuotraukos



Lietuvos mokslø akademij

Ðie metai reikšmingi Lietuvosmokslo istorijai – sausio 16 dienà suka-ko 70 metø, kai buvo ákurta Lietuvosmokslø akademija.

2011 m. kovo 25 d. Lietuvos moks-lø akademijos prezidiumas surengëLMA visuotinio susirinkimo sesijà dëlakademijos veiklos 70-meèio paminëji-mo. Ta proga Lietuvos mokslø akade-mijos Vrublevskiø bibliotekoje pareng-ta jubiliejinë paroda.

Sumanymas ákurti Lietuvos moksløakademijà siekia XVIII a. pabaigà. 1773m. Vilniaus universiteto profesorius ka-rališkasis astronomas Martynas Poèo-butas karaliui Stanislovui Augustui Po-niatovskiui raðë: „Tai turi bûti mokslinin-kø draugija, panaði á mokslø akademi-jà, kurià sudarytø þmonës laisvi, iðsi-mokslinæ, bûtinai mokantys kalbas“. To-

liau tà idëjà tautinio atgimimo metais at-gaivino Jonas Basanavièius, Jonas Ðliû-pas ir kiti to meto ðviesuoliai. 1907 m.ákurta Lietuviø mokslo draugija, turëjusitapti Mokslø akademijos uþuomazga.

Po Pirmojo pasaulinio karo 1919 m.savo darbà atnaujino Vilniaus universite-tas. Ið 1920 m. Kaune ásteigtø Aukðtøjøkursø iðaugo Lietuvos universitetas, ku-rio profesûra plëtojo akademijos ákûrimoidëjà. Buvo parengtas tokios ástaigos sta-tutas. Dël lëðø stokos akademijos ásteigi-mas atidëtas. Prie sumanymo dar buvosugráþta 1933 m., bet realûs þingsniaiþengti tik 1939 m. ásteigus Lituanistikosinstitutà. 1940 m. pabaigoje institutasperkeltas á sostinæ. Jo darbuotojai pa-rengë atnaujintà akademijos statuto pro-jektà. 1941 m. sausio 16-àjà ði moksloástaiga oficialiai pradëjo savo veiklà, tæs-

dama Lituanistikos instituto darbà.Parodoje matysime pirmàjá akademi-

jos prezidento, kuriuo buvo paskirtasprofesorius V.Krëvë-Mickevièius, interviu,1941 m. balandþio 28 d. iðspausdintà„Vilniaus balse“. Eksponuojami auten-tiðki dokumentai ið akademijos archyvo.Tai protokolai, ásakai, nutarimai dëlMokslø akademijos ásteigimo, dokumen-tai, liudijantys, jog akademija nenutrau-kë savo veiklos net sunkiais vokieèiøokupacijos metais.

Pokario metais atkurta Mokslø aka-demija plëtojosi pagal sovietiná modelá.Taèiau ir tuomet èia skleidësi paþangimokslinë mintis. Mokslø akademijos na-riai sukûrë ir iðplëtojo originalias moks-lines mokyklas, pripaþintas uþsienyje.Daug moksliniø laimëjimø pasiekë aka-demijos ákurti institutai.

LMA prezidentas akad.Valdemaras Razumas ir mokslinis

sekretorius LMA n. k. DomasKaunas jubiliejinës sesijos metu


Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2011

4

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2011 m. Nr. 4 (630) balandis

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASSAULIUS GULBINSKASPAULIUS JURKUSLIBERTAS KLIMKAJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISRinkëjaEGLË RAMANAUSKIENËKonsultantëSAULË MARKELYTË

REDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305Vilnius

TELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2011-04-10SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 Lt

Spausdino AB „Spauda“Laisvës pr. 60, 2056 Vilniuswww.spauda.com

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas„Mokslas ir gyvenimas“,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© „Mokslas ir gyvenimas“, 2011

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remia

SPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Lietuvos kultûrostyrimø institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

RËMIMO FONDAS

Remia istorijos, gamtos moksløir kultûros tematikos publikacijas

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 2-3 43

J.GRIGAS Vandens paslaptys ................................. 2

E.RIMKUS, J.SATKÛNAS Klimato pokyèiaiðiandien ir ateityje – ar Lietuvos þemëpasirengusi juos patirti? ........................................... 4

S.ÈAPLINSKAS, V.TAMOÐIÛNASUþkreèiamosios ligos Lietuvoje ............................... 8

A.GAVËNAS Klestësime tada, kai saikingaiir atsakingai vartosime! .......................................... 10

D.KAUNAS Gedminaièiø „palociaus“ irdvarvietës likimas ................................................... 12

A.LAPINSKIENË Petro Vileiðio deðimtmetisVilniuje .................................................................... 16

Pagerbti Lietuvos mokslo premijø laureatai ........... 19

J.GALINIS, A.DUBIETIS Glorija .............................. 22

A.JUKNA, G.BUÞINSKAS, A.BALIUKEVIÈIENËÞvilgsnis ið ðalies: ar inþinerija tik vyriðkasuþsiëmimas? .......................................................... 26

L.GRICIÛTË Kenksmingo poveikio dozësreikðmë vëþio formavimuisi.Hormezës koncepcija ............................................ 28

J.JABLONSKIS Kà byloja Nemuno vandenys? ..... 30

R.SOPRANAITË Mintys apie „Ateitá“ ...................... 36

A.GRYBIENË Krikðèioniðkojo jaunimo þurnalui „Ateitis“ –100 ........................................... 36

P.JURKUS 2010 metø Nobelio ir Abeliopremijø laureatai .................................................... 37

J.R.STONIS Bûsimiesiems biologams irekologams – studijos Vilniauspedagoginiame universitete .................................. 38

Profesoriui Arnoldui Piroèkinui – 80 ....................... 40

J.NORKEVIÈIUS Nuotraukose –nepakartojamos akimirkos .................................... 40

R.KAZLAUSKIENË Lietuvos moksløakademijai – 70 ...................................................... 42

jai – 70

Lietuvos mokslø akademijos dar-buotojai buvo aktyvûs Lietuvos atgimi-mo sàjûdþio nariai. 1988 m. MA Konfe-rencijø salëje buvo ákurta Sàjûdþio ini-ciatyvinë grupë, kurios beveik ketvirta-dalis nariø buvo Mokslø akademijosdarbuotojai. 1989 m. MA visuotinis su-sirinkimas nutarë MA vadinti Lietuvosmokslø akademija ir paskelbë jà sava-rankiðka moksline organizacija, nepa-valdþia TSRS MA prezidiumui. Akade-mijos komisija, vadovaujama akad.J.Poþelos, rengë medþiagà apie Riben-tropo–Molotovo paktà. MA nariai, ku-rie buvo išrinkti TSRS liaudies deputa-tais, gynë Lietuvos interesus TSRS liau-dies deputatø suvaþiavime Maskvoje.

Atkûrus nepriklausomybæ, Moksløakademija sugráþo prie laisvajame pa-saulyje plëtojamo akademijos modelio.Ði institucija nebeadministruoja moksloinstitutø. Keitësi ir jos struktûra. Taèiau irðiandien akademija garsina mokslà Lie-tuvoje ir pasaulyje. Plëtojama eksperti-në akademijos veikla, organizuojami ge-riausiø mokslo darbø konkursai, kuriølaureatams teikiamos LMA vardinës pre-mijos ir apdovanojimai, steigiamos sti-pendijos jauniesiems tyrëjams, rengia-mos mokslinës konferencijos, vykdomiES projektai, leidþiami moksliniai leidi-niai. Lietuvos mokslø akademija yra tarp-tautiniø organizacijø narë. LMA uþsienionariais renkami þymûs uþsienio moksli-ninkai, savo veikla susijæ su Lietuva. Sudaugeliu uþsienio ðaliø mokslo institu-cijø pasirašytos sutartys.

Akademijos narys nuo pat ákûrimo,38-erius metus jos prezidento pareigasëjæs Juozas Matulis teigë: „... tauta ne-gyvena pilnakraujo dvasinio gyvenimo,jeigu greta dailës, literatûros ir muzikosnepuoselëja mokslo“.

Parengë Rûta KAZLAUSKIENË

VirginijosVALUCKIENËSnuotr.

Pirmajame þurnalo virðelyje –Virginijos Valuckienës nuotr.


Pristatome knygà, kurioje norimepasidalyti þiniomis grásto verslo – Lietu-vos biotechnologijos bendrovës „Fermen-tas“ – sëkmës istorija.Tai – ne tik 35 veiklos metus skaièiuojan-èios ámonës ir jos darbuotojø komandosistorija. Knygoje atskleidþiame, kaip,pasitelkus mokslo þinias, ambicijas iraiðkià vizijà, þingsnis po þingsnio galimasukurti modernø verslà.Ðiandien Lietuva jau yra subûrusi stiprømoksliná potencialà, jo pagrindu sukurtasmoderniosios biotechnologijos pramonësbranduolys. Ði pramonë ne tik sëkmingaikonkuruoja pasaulinëje rinkoje, bet irskleidþia inovatyvias idëjas Lietuvoje.Esame tikri, kad biotechnologija tapssvarbiu paþangaus Lietuvos ûkio ir ðaliesgerovës kûrimo varikliu. Toks yra mûsøtikslas nuo pat pirmøjø þingsniø. Ðiemetatsivërë naujos galimybës pasiekti ðátikslà – „Fermentas“ ásiliejo á „ThermoFisher Scientific“, didþiausià pasauliobendrovæ, siûlanèià produktus ir paslau-gas mokslui.Tikimës, kad ði knyga sudomins skaityto-jus, o Lietuvos biotechnologijos sëkmëspavyzdþiai ákvëps naujiems darbams.

Algimantas MARKAUSKAS„Thermo Fisher Scientific“Vilniaus padalinio generalinis direktorius

Paþinti ir suprasti tai, kas dar neþino-ma, siekia ne tik mokslas, kuris atsklei-dþia naujus gamtos reiðkinius ir dësnius

remdamasis grieþtu, racionaliu paþini-mu. Nuo seniausiø laikø pasaulá aiðkina

ir religija bei magija, kurios remiasitikëjimu, taip pat paramokslas, plëtojan-tis neárodytas idëjas, taikantis negrieþtus

tyrimo metodus. Tie skirtingi keliai áDidþiàjà Neþinià, atsiradæ senovëje,

vaidino didesná ar maþesná vaidmenácivilizacijos raidoje, jie visi egzistuoja ir

dabar.Šios knygos tikslas – apþvelgti tuos

sudëtingus þmogaus minties kelius, jøypatumus. Remiantis daugeliu faktø, bet

gana populiariai pasakojama apiemokslo, paramokslo, magijos ir religijos

raidà, naudojamus bûdus, vaidmenásenesniais amþiais ir ðiuolaikinëje

visuomenëje.Tai treèioji Roko Subaèiaus knyga. Poskaitytojø dëmesio susilaukusiø „Dra-

matiðkø biografijø“ apie þinomø Lietu-vos þmoniø likimus, po knygos „Þmo-

gus, nesuvaldæs sparnuotøjø þirgø“,intrigavusios ir bauginusios þiniomis

apie XXI a. gresianèius pavojus, dabarautorius siûlo smalsiam skaitytojui

ádomius pasakojimus apie paþinimokelius ir klystkelius.

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2011 Nr. 4, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt

Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.4

Documents

Transcript of Mokslas Ir Gyvenimas 2011 m. Nr.4