Mokslas Ir Gyvenimas 2007 m. Nr.4

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4 1

2007

4

Nuobodulys -

Nepaprastiarcheologiniairadiniai

Maþistebuklai

Botanikossode

dvasingumopalydovas?

kristalø halaiLedo

2 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 4

Valstybës parama mvilèiø ir jø iðsipildymo

metaiPernai �Mokslo ir gy-

venimo� puslapiuose Jûsiðsamiai papasakojoteapie praëjusiøjø metøFondo ánaðà á Lietuvosmokslo ir studijø procesoplëtrà sparèiai kintanèio-mis ekonominëmis, socia-linëmis bei kultûrinëmissàlygomis, kai akivaizdþiaikyla valstybës prestiþasEuropos Sàjungos erdvë-je. Praðytume nurodyti pa-grindines Fondo kryptis,biudþeto paskirstymo pri-oritetus 2007 m. ir toles-nei perspektyvai.

Dr. Sigitas Renèys:Pirmiausia leiskite pri-

minti, kad Fondas yra nu-sibrëþæs svarbius strate-ginius tikslus: 1) skatintimokslinius tyrimus ir eks-perimentinës plëtros veik-là, 2) skatinti ðalies þmo-giðkøjø i�tekliø plëtrà, josekonominæ bei socialinæpaþangà, sudarant gali-

Þurnalisto Juozo Skomskio pokalbis su Lietuvosvalstybinio mokslo ir studijø fondo direktoriumihumanitariniø mokslø daktaru Sigitu RENÈIU.

fondas

Lietuvos valstybinismokslo ir studijø

A.Goðtauto g. 12-407,LT-01108 Vilniuswww.vmsfondas.lt;[email protected]. (8~5) 2639 152,faks. (8~5) 2639 153

mybæ studentams pasinaudoti valstybësteikiamomis paskolomis ir 3) siekti efek-tyvios Lietuvos valstybinio mokslo ir stu-dijø fondo veiklos. Siekiant ðiø tikslø va-dovaujamasi trimis Vyriausybës kasmettvirtinamomis programomis: �Ðaliesmokslo plëtros skatinimas�, �Studentøkreditavimo sistemos plëtojimas� ir �Veik-los uþtikrinimas�.

Fondo misija yra ta, kad bûtent jampatikëtas valstybës politikos ágyvendini-mas mokslo ir studijø srityje programi-niu konkursiniu bûdu. Pagrindinës Fon-do paramos kryptys yra apibrëþtos jonuostatuose. Tai moksliniø tyrimø ir eks-perimentinës plëtros (MTEP) projektai,atitinkantys LR Vyriausybës patvirtintasLietuvos MTEP prioritetines kryptis, irprojektai pagal Vyriausybës patvirtintas

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondo 2007 m.asignavimai pagal programas

Ðalies moksloplëtros skatinimasStudentø kreditavimosistemos plëtojimasVeiklos uþtikrinimas

57,0 %39,4 %

3,6 %

30 062 000 Lt20 8000 000 Lt

1 895 000 Lt

programas; Fondo inicijuotos aktualiosvalstybei MTEP programos; mokslinin-kø grupiø ar atskirø mokslininkø projek-tai; mokslo ir studijø institucijø MTEP pro-jektai, ágyvendinami pagal tarptautinessutartis; ûkio subjektø uþsakymu moks-

lo ir studijø institucijø vykdomi MTEP pro-jektai; aukðtøjø mokyklø vadovëliø,moksliniø monografijø ir kitø mokslo vei-kalø rengimas; moksliniø konferencijø,simpoziumø ir kitø mokslo renginiø or-ganizavimas; stipendijos doktorantams,aktyviai vykdantiems mokslinius tyrimus;mokslininkø staþuoèiø programa; vals-tybës paskolos aukðtøjø mokyklø stu-dentams.

Kokiø numatyta naujoviø ðiemet?

Dr. Sigitas Renèys:2007-ieji Fondui yra kai kuriø naujø

LR Vyriausybës patvirtintø programø pra-dþios metai. Jau greitai paaiðkës Litua-nistikos moksliniø tyrimø prioriteto ágy-vendinimo 2007�2008 m. programos,Aukðtøjø technologijø plëtros 2007�2013m. programos, Pramoninës biotechno-logijos plëtros Lietuvoje 2007�2010 m.programos �iemetinio konkurso rezulta-tai. Jau paskelbtas prioritetiniø Lietuvosmoksliniø tyrimø ir eksperimentinës plët-ros krypèiø projektø konkursas. Tikima-si, kad ðios programos skatins moksloir technologijø paþangà, stiprins moksloir gamybos bendradarbiavimà, parodys

2007 m. Fondo asignavimai programoms � 52 757 000 Lt



ma mokslui:

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegija:VALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai:

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS:�Mokslas ir gyvenimas�,Antakalnio g. 36, LT-10305,Vilnius

TELEFONAI:vyr. redaktoriaus - 2 34 15 72,redaktoriø - 2 34 41 00.Faksas: 2 34 15 72Elektroninis paðtas:[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2007 04 11.SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.Popierius ofsetinis.Uþs. Nr. 720. Kaina 3,95 Lt,

Spausdino AB ,,Spauda�,Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFEScience popular and historicalmonthly. Editor-in Chief:J.Baldauskas�Mokslas ir gyvenimas�,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© �Mokslas ir gyvenimas�, 2007

�Mokslo ir gyvenimo� adresasinternete: http://ausis. gf.vu.lt/mg/

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalasÞurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDAS

MOKSLAS irGYVENIMAS

2007

4Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos univer-

sitetas, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTUT u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2007 m. Nr.4 (582) balandis

taikomøjø ir fundamentiniø mokslø sà-sajas, jø veiklos produktyvumà, subursmokslininkø grupes, mokslo ir studijøinstitucijas, gebanèias bendromis pa-stangomis sukurti ir panaudoti naujasmodernias technologijas.

Tai padës racionaliau spræsti �protønutekëjimo� svetur problemas, taip patkelti Lietuvos mokslo prestiþà Europojebei pasaulyje. Jau paskelbtas mokslinin-kø staþuoèiø vadovø konkursas. Nuga-lëtojai �uþdirbs� savo institucijai ið Fon-do gaunamø lëðø mokslininkui staþuo-tojui i�laikyti. Tai bus jauni mokslininkai,neseniai apgynæ daktarines disertacijas,siekiantys konkurso keliu ateiti jau á kitàinstitucijà dvejø metø laikotarpiui savoprofesinei kvalifikacijai kelti. Mokslininkøstaþuoèiø programa prasmingai papil-do valstybës pastangas ugdyti ir iðsau-goti jaunøjø mokslininkø potencialà ða-lyje, panaðiai kaip ir iki ðiol skiriant Fon-do stipendijas doktorantams, aktyviaivykdantiems mokslinius tyrimus.

Ðiemet Fonde pradedama ágyven-dinti nauja paskolø aukðtøjø mokykløstudentams administravimo tvarka. Taipagreitins paskolos kelià iki studento,leis efektyviau panaudoti lëðas, skirtasstudentø kreditavimo sistemai plëtoti.

Pakalbëkime apie Fondo lëðas beijø ðiemetinæ situacijà.

Dr. Sigitas Renèys:�iemet lëðø turësime daugiau. Sei-

mas patvirtino Fondo kaip asignavimøvaldytojo biudþetà � 52 mln. 757 tûkst.litø. Tai per 7 milijonus litø daugiau ne-gu pernai. Kaip ir buvo tikëtasi, moksloplëtros skatinimo programai atiteko vi-sas prieaugis. Pernai ten buvo per 23mln., �iemet � 30 mln. 62 tûkst. litø. �iektiek iðaugo ir studentø paskolø dalis:pernai buvo 20 mln., dabar turime 800tûkst. daugiau negu 2006 m. valstybësasignavimø. Nepadidëjo tik Fondo ad-ministracinës iðlaidos. Fondo veiklaiskirta 1 mln. 895 tûkst. litø.

Kaip remsite Jûsø jau minëtas nau-jas kryptis �iemet?

Dr. Sigitas Renèys:Pirmiausia norëèiau akcentuoti Vy-

riausybës ið naujo patvirtintà septyne-riø metø perspektyvos Aukðtøjø tech-nologijø plëtros programà, kuriai numa-tyta ið viso 124 mln. litø.

Nukelta á 10 p.

S.RENÈYS, J.SKOMSKIS Valstybës paramamokslui: vilèiø ir jø iðsipildymo metai ......................... 2

A.DUBIETIS, R.BALÈIÛNAS Ledo kristalø halaiatmosferoje ................................................................ 4

K.JANKEVIÈIUS, R.LIUÞINAS Pietryèiø Azijosþemdirbiø paslaptys, arba bakteriniø tràðøgamyba Lietuvoje ....................................................... 6

Nauji Lietuvos mokslø akademijos tikriejinariai (akademikai) ir nariai korespondentai .............. 8

O.KRACHMALIS Lietuvos mokslo politikà vertinoEuropos Sàjungos Tarybos CREST ekspertai ......... 11

J.MUREIKA Nuobodulys � dvasingumopalydovas ar prieðas? .............................................. 12

A.MISIÛNAS, J.RUKÐËNAITË Gyventojøpajamø nelygybë pasaulyje ..................................... 14

P.KAROBLIS Lietuvos kûno kultûrosakademijoje � sporto knygos ðventë ....................... 16

R.KALYTIS Svarstomos Lietuvos ásijungimoá Europos kosminæ programà galimybës ................. 16

J.SKOMSKIS Ekspedicija, prilygstanti,,Gintaro kambario� atradimui .................................. 18

M.KARÈIAUSKAS Venecijos karnavalas .................. 20

V.STRAIÞYS Astronomijos ir astronautikosnaujienos.................................................................. 22

M.KUODYTË Karolio Didþiojo imperijos �pirmosios Jungtinës Europos � rankraðtiniøknygø groþis ............................................................ 24

A.BUKANTIS Meteorologijos ir klimatologijosmokslai Vilniaus universitete .................................... 26

I.TAMUTYTË Á pirmàjá posëdá susirinko naujojiAukðtojo mokslo taryba ........................................... 29

P.MAJAUSKAS Lietuvos sporto istorijosatspindþiai ................................................................ 30

J.RUDOKAS Graþi ðventë Alytuje ............................. 30

V.MEÐLIUS Antanas Gustaitis .................................. 32

A.GALVONAITË Prasidëjo Tarptautiniaipoliariniai metai ........................................................ 33

V.ZUBELYTË Mokslininkø rûpestis � patikimiir saugûs Lietuvos keliai ........................................... 36

A.MEIDUVIENË Vilniaus universiteto Botanikossodo Pomologijos skyrius ........................................ 37

A.VIJEIKYTË Lietuvos gimnazijos vadovaspaskirtas tarptautinës Europos mokyklosdirektoriumi .............................................................. 40

E.R.ÈAPAS-ÈAPKEVIÈIUS Nuolat lavintisir tobulëti .................................................................. 40

Retro ........................................................................ 43


kristalø halaiHalai kaip atmosferos reiðkinys buvo

þinomi nuo senø senovës, o sisteminiaistebëjimai, atkreipiant dëmesá á jø formøávairovæ, pradëti apie XVII a. vidurá. Vienàseniausiø halø moksliniø apraðymø 1630m. pateikë C.Ðeineris. Jis kruopðèiai ap-raðë aplink Saulæ iðsidësèiusius ðvytinèiusapskritimus, lankus ir dëmes. Ðeinerio ste-bëtas halas buvo toks retas ir neáprastas,kad kai kurios jo detalës paaiðkintos tikdaug vëliau � XX a. pradþioje. Bene didin-giausià to laikotarpio kompleksiná halà1661 m. vasario 20 d. Gdanske stebëjo irapraðë astronomas J.Hevelijus. Reginysbuvo toks áspûdingas, kad vëliau buvo pa-vadintas �septyniomis Danzigo Saulëmis�.

1637 m. R.Dekartas paskelbë vienà þy-miausiø savo laikotarpio darbø, pavadin-tà �Diskursas apie Metodà, kaip teisingai

Audrius DUBIETIS,Rièardas BALÈIÛNAS

Þodis �halas� yra kilæs ið graikø kalbos ir reiðkia ðvytintá ratà aplink ðviesulá.Taèiau tik nedaugelis atmosferos halø yra iðties apskriti. Daþniausiai � tai ðvytinèios

danguje spalvingos ar bespalvës dëmës, taðkai, lankai ar puslankiai. Halai yra kurkas daþnesnis atmosferos reiðkinys, nei atrodo ið pirmo þvilgsnio. Akyliausi

stebëtojai teigia, kad ávairûs halai gali bûti matomi net iki 200 kartø per metus!Ryðkûs halai neretai yra painiojami su vaivorykðtëmis, klaidingai manant, kad tai �

vaivorykðtës fragmentai. Paþymëtina, kad vaivorykðtë visada matoma prieðingojepusëje nei Saulë, na, o spalvingi halai paprastai matomi tik Saulës kryptimi. Gaila,

taèiau dauguma halø atsiranda ir iðnyksta nepastebëti, kadangi instinktyviaikreipiame akis tolyn nuo akinanèiø Saulës spinduliø.

kristalø halai

suprasti prieþastis ir ieðkoti tiesos moks-luose�. Veikalà sudarë trys dalys � Dioptri-ka (arba optika, kaip dabar mes tà supran-tame), Geometrija ir Meteorologija. Ádomutai, kad bûtent ðie mokslai ir yra tie kerti-niai akmenys, ant kuriø pamato buvo su-kurta ðiuolaikinë halø teorija. Dekartas pa-

naudojo ðviesos lûþio dësnius meteorolo-gijoje ir atkreipë dëmesá, kad halai nieka-da nematomi lyjant lietui ar krintant rûkui,tad jie nieko bendro neturi su vandens la-ðais ir vaivorykðtëmis. Atvirkðèiai, Dekartoteigimu, halai randasi tik giedru oru, kaidangø dengia permatomi plunksniniai de-besys. Kadangi halø ðvytëjime matyti tamtikras spalvø iðsidëstymas, Dekartas spë-jo, kad halø prieþastis galëtø bûti ðviesosrefrakcija (lûþis) ledo kristaluose, ið kuriø,jo manymu, ir sudaryti plunksniniai debe-sys. Ði Dekarto mintis buvo iðties toliare-giðka, kadangi anuomet debesys buvomenkai paþinti ir net nebuvo klasifikuoti �iki to dar buvo likæ daugiau nei pusantroðimtmeèio. Neþinoma buvo nei plunksni-niø debesø sandara, nei aukðtis, kuriameðie debesys formuojasi. Dekarto idëjas to-liau iðplëtojo þymus prancûzø fizikas E.Ma-riottas (kurá geriau þinome ið atrasto dujødësnio). 1681 m. jis parodë, kad papras-èiausi ir daþniausiai stebimi halai iðties yrasàlygojami ðviesos spinduliø lûþio ledokristaluose, o juos apraðyti galima remian-tis geometrinës optikos dësniais. Dekartoir Mariotto pasiûlyta metodologija atmo-sferos optikoje tebëra taikoma ir ðiandien.Remdamiesi Dekarto ir Mariotto darbais,ðimtmeèiu vëliau G.Venturis Italijoje irT.Jungas Anglijoje padëjo mokslinës haløteorijos pagrindus. Halus stebëjo ir apra-ðë tokios iðkilios mokslo asmenybës kaipTycho Brahë, C.Hiuigensas ir J.Fraunho-feris. Þymusis anglø astronomas E.Halistaip pat buvo ir aistringas halø stebëtojasbei tyrinëtojas. Iki ðiol iðlikæ nemaþai jo laið-kø, siøstø Karaliðkajai mokslo draugijai, ku-riuose jis apraðë savo stebëjimus ir pa-stebëjimus. Didingi halai, sudaryti ið de-ðimèiø ryðkiø fragmentø, buvo stebëti1790 m. Sankt Peterburge (T.Lowitzas) ir1849 m. Tartu (Medleris ir Klausenas).


Ledo

atmosferoje

1 pav. a) baltos ðvie-sos lûþis heksagoninia-me ledo kristale (parody-ti maþiausio nuokrypiomëlynos ir raudonos ðvie-sos kampai); b) koncen-trinio halo formavimosigeometrija. Apaèioje:22o halas aplink Saulæ

A. D

UB

IEÈ

IO n

uotr.

a b


Pirmàjà bendresnæ teorijà, sistemiðkaiapibendrinusià daugelá to meto stebëjimø,1845 m. sukûrë A.Bravë, kuris laikomasvienu ðiuolaikinës kristalografijos pradinin-kø. Bravës teorija visi�kai atitiko ano metodvasià ir þiniø lygá, taèiau joje buvo likæ ne-maþai spragø ir netikslumø. Atsiradus fo-tografijai, halø stebëjimai buvo pakylëti ákokybiðkai naujà lygmená. Þinias apie ha-lus bei jø formø ávairovæ gerokai praturti-no ir poliarinës ekspedicijos. Halø stebëji-mø rezultatai buvo nuolat skelbiami pres-tiþiniame Amerikos meteorologø draugi-jos leidþiamame þurnale Monthly WeatherReview, taèiau 1918 m. þurnalas ðias pub-likacijas nutraukë, pasipylus daugybeimenkaverèiø stebëjimø. XX a. pradþiojehalø teorijà papildë ir iðtobulino L.Besso-nas, È.Hastingsas, E.Woolardas ir kiti,átraukdami ir retø bei labai sudëtingø haløpaaiðkinimus. Halø teorijà tik visai nese-niai (1999 m.) uþbaigë W.Teipas ir G.Kio-nenas, kurie sudarë iðsamø halø atlasà.Áskaitant visas ledo kristalø modifikacijasir ðviesos spinduliø optinius kelius, jameyra daugiau nei 50 skirtingø halø tipø. Dau-guma jø yra tik teoriniai ir niekada neste-bëti realiomis sàlygomis.

Plunksniniai debesys, ledokristalai ir halai

Jau Dekartas pastebëjo, kad halai ran-dasi dangø dengiant permatomiemsplunksniniams debesims. Ðie debesys yraaukðèiausi troposferos debesys. Ties ek-

vatoriumi plunksniniai debesys iðkyla netá 12�15 km aukðtá, o vidutinëse platumosejø aukðtis svyruoja nuo 8 iki 10 km ir ðiektiek priklauso nuo metø laiko. Oro tempe-ratûra tokiame aukðtyje nukrenta iki �50o

C, todël plunksniniai debesys, skirtingainuo kamuoliniø ar pluoðtiniø debesø, yrasudaryti vien tik ið ledo kristalø. Idealûs le-do kristalai yra taisyklingos ðeðiakampioformos, arba heksagoniniai. Plunksniniaidebesys formuojasi áðilusio drëgno oromasëms kylant aukðtyn ir vëstant. Van-dens garai kondensuojasi ir virsta ledo kris-talais. Augdami �ie kristalai paprastai ágau-na plonø ðeðiakampiø plokðteliø ar adatë-liø (veikiau strypeliø) pavidalà. Tuo nesun-ku ásitikinti atidþiau patyrinëjus apðerkðni-

jusià þolæ po ðaltos ir giedros nakties. Tai-syklingiausi ledo kristalai susiformuoja tiktada, kai jie auga lëtai, taigi tam didelësátakos turi aplinkos sàlygos � slëgis, tem-peratûra ir drëgmë. Plokðteliø formos kris-talai paprastai susidaro esant maþdaug�20oC temperatûrai, o strypeliai ar netai-syklingø formø polikristalai formuojasiesant þemesnei arba aukðtesnei tempe-ratûrai. Ne maþiau svarbø vaidmená vaidi-na ir kondensacijos centrai � atmosferojepasklidusios smulkios dulkelës, aerozoliaiar net atskiros neorganiniø druskø mole-kulës. Vykstant kondensacijai, ðiø centrøcheminë sudëtis nulemia elektrochemi-nius procesus, kurie savo ruoþtu turi áta-kos bûsimø ledo kristalø galimai formai beidydþiui. Ávairiais stebëjimais nustatyta, kadtaisyklingiausi ir didþiausi ledo monokris-

talai uþauga vandens garams kondensuo-jantis ant palyginti dideliø jûros druskosdaleliø ar tam tikros sudëties dulkeliø, ku-rias po atmosferà iðblaðko smëlio audros.Taèiau kai kondensacijos centrais tampasieros rûgðtis ar sulfatø junginiai, kurie pla-èiai pasklidæ atmosferoje dël ugnikalniøveiklos, ledo kristalai paprastai bûna arbanetaisyklingos formos, arba labai maþi.

Laikui bëgant ir keièiantis aplinkos sà-lygoms, kristalai ima garuoti nesilydyda-mi (toks procesas vadinamas sublimacija)ar ágauna sudëtingesnes formas � virstapolikristalais, o galiausiai ir maþytëmissnaigëmis, kuriose taip pat galima áþiûrëtiðeðiakampës simetrijos elementø.


2 pav.ParheliaiR.BALÈIÛNOnuotr.

3 pav. Zenitinis lankas

4 pav. Vir�utinis tangenti-nis lankas. Taip pat matytisilpnas 22o halas

A. D

UB

IEÈ

IO n

uotr.

Nukelta á 34 p.


þemdirbiø

Pagrindinë Pietryèiø Azijoje auginamakultûra � ryþiai. Tchaibinio provincijos (da-bartinis Vietnamas) þemdirbiai nuo senølaikø garsëjo dideliu ryþiø derliumi. Kai-mynø ryþiø derlius buvo kur kas maþes-nis. Tchaibinieèiai savo bièiuliams aiðki-no, jog jiems padeda dievybë Azolla. Ðidievybë buvo kruopðèiai slepiama. Tai bu-vo didþioji tchaibinieèiø paslaptis. Tik ne-seniai, prie� keliasde�imt metø, moksloþmonës iðaiðkino, kad Azolla � tai ne kaskita kaip augalas, smulkus papartis, plau-kiojantis vandens pavirðiuje. Jo skersmuo� nuo 7 iki 18 mm. Augalo virðutinæ dalásudaro smulkuèiai, 1�2 mm dydþio, la-peliai. Ðaknys 10�15 mm ilgio, panirusiosvandenyje. Dauginasi vegetatyviniu bû-du, kai nuo pagrindinio stiebelio atsidali-ja � nulûþta ðoninës ðakelës. Augalasdauginasi sparèiai. Per trumpà laikà pa-dengia visà vandens telkinio pavirðiø.

Azolla, lietuvi�kai azolë, plaèiai papli-tusi. Ji randama Ðiaurës Amerikoje ikiAliaskos, Naujojoje Zelandijoje, Indijoje,Japonijoje, Anglijoje, Ispanijoje, Prancû-zijoje, Vokietijoje, Èekoslovakijoje ir dau-gelyje kitø ðaliø.

Biologai suvokë, kad didesná ryþiøderliø lemia ne vien azolë. Azolës lapeliøsandaros tyrimas parodë, kad juose yramikroerdvës. Ðias erdves uþpildo mikro-skopiniai dumbliai � melsvadumbliai, da-bar vadinami melsvabakterëmis.

Nustatyta, kad ðie mikroskopinio dy-dþio organizmai � tai melsvabakterës Ana-baena azollae. Jos geba sujungti � fik-suoti atmosferos azotà. Per vegetacijossezonà sujungia nuo ðimto iki keliø ðim-tø kilogramø azoto vieno ha plotui. Kie-kis milþiniðkas. Jei maþiausià (100 kg) su-jungtojo azoto kieká perkeltume á amonionitratà (NH4NO3, kuriame yra 35 proc.azoto), tai turëtume 280 kg ðios plaèiainaudojamos mineralinës tràðos.

�tai kur glûdi Tchaibinio þemdirbiø pa-

arba bakteriniø tràðøgamyba Lietuvoje

Prof. KarolisJANKEVIÈIUS

Azijosþemdirbiøpaslaptys,

Rapolas LIUÞINASVðÁ �Grunto valymo

technologijos�direktorius

slaptis. Jie sumaniai panaudojo ryþiø der-liui didinti azolæ, nors nesuvokë, kad jølaukus azotu praturtina melsvabakterëAnabaena, sugyvenanti, sudaranti sim-biozæ su paparèiu Azolla.

Melsvabakterës � organizmai,keliantys nuostabà

Melsvabakteriø yra keli tûkstanèiai rû-ðiø. Jos paplitusios gëluose vandenyseir jûrose. Auga dirvoþemyje ir ant drëgnøuolø, net ant sniego.

Melsvabakterës priskiriamos prie pa-èiø seniausiø Þemës organizmø. Jø lie-kanø rasta 2 mlrd. senumo nuosëdinëseuolienose. Nustatyta, kad jos nutolo nuopagrindinio augalø evoliucijos kamieno,pateko á evoliucijos akligatvá.

Melsvabakteriø pasitaiko pavieniø làs-teliø, taèiau daþniausiai jos sudaro kolo-nijas arba siûlo pavidalo darinius. Aplinkkolonijas pasigamina gleivëta makðtis, va-dinama trichomu.

Ðie organizmai savo làstelës medþia-gas gamina, naudodamos Saulës energi-jà, fotosintezës bûdu. Jø làstelëse randa-ma net 30 fotosintezei tinkamø pigmentø.Jie skirstomi á 4 grupes � chlorofilus, karo-tinus, ksantofilus ir biliproteinus. Melsva-bakteriø làstelëse, esant silpnam apðvieti-mui, kinta pigmentø sudëtis. Ðis reiðkinysvadinamas chromatine adaptacija. Pig-mentø gausybë bei jø adaptacija padedamelsvabakterëms ásikurti tokiuose substra-tuose, kuriuose kitiems autotrofams � fo-tosintezæ vykdantiems organizmams gy-venimas neámanomas. Melsvabakterëspuikiai jauèiasi mineraliniuose ðaltiniuose,vandens telkiniø dumble, uolose, dirvoþe-myje, kur ðviesos beveik nëra.

Pagrindinis melsvabakteriø mitybosbûdas yra fotoautotrofinis, taèiau jis nëravienintelis. Jos gali maitintis heterotrofi-niu bûdu. Tai toks bûdas, kai mintamakitø organizmø pagamintomis organinë-mis medþiagomis. Daþniausiai melsva-bakterës minta miðriuoju � miksotrofiniubûdu. Ðios melsvabakteriø mitybos sa-vybës leidþia joms nustelbti kitus orga-nizmus ir vyrauti bet kurioje terpëje. Ádo-mu, kad branduoliniø bandymø poligo-nuose, ant iðsiverþusiø ugnikalniø kà tik

atvësusios lavos pirmoji ásikurianèioji gy-vybë � tai melsvabakterës.

Azotas ir þemës ûkio kultûrø derliusMelsvabakterës ûkiniu poþiûriu kelia

didþiulá susidomëjimà. Nustatyta, kad netik Anabaena azollae, bet ir daugelis kitøAnabaena rûðiø geba sujungti atmosfe-ros azotà.

Taèiau ið pradþiø susipaþinkime suazoto biologinio fiksavimo ádirbiu.

Augalo mitybai reikalingi mikroelemen-tai (C, N, P, K, Ca, S, Mg, Fe bei kiti ele-mentai) ir mikroelementai (pagrindiniai jø

B, Cu, Zn, Mn, Co, Mo). Kai ðiø elementøaugalui trûksta, jis skursta arba net þûva.

Augalo mitybai ypaè svarbus yra azo-tas (N). Jo yra visuose gyvuose organiz-muose. Augalo sausoje medþiagoje vi-dutiniðkai yra 1,5 proc. azoto (15 g vie-name kilograme). Azotas yra svarbi nu-kleorûgðèiø, aminorûgðèiø bei baltymøsudedamoji dalis.

Azotas � bekvapës dujos, lengvesnësuþ orà. Atmosferoje jo yra 75,6 procento.Taigi mes tiesiog maudomës azote. Jisvisada ir visur aplink mus. Taèiau ðios du-jos tiesiogiai tiek mums, tiek augalui ne-prieinamos. Kai jos sujungiamos su de-guonimi (O) arba vandeniliu (H), tuometjas gali panaudoti augalas.

Pagrindinis azoto ðaltinis augalui yradirvos bei vandens telkiniø neorganiniaijunginiai � amonio druskos ir nitratai. Ðiejunginiai atsiranda, kai mikroorganizmaisuskaido � mineralizuoja aplinkoje esan-èias negyvas organines medþiagas.

Kitas azoto �altinis, kai elektrinioi�lydþio metu, þaibuojant, atmosferos azo-tas sujungiamas su deguonimi. Pasigami-na azoto oksidai. Iðtirpæ lietaus vandeny-je, jie patenka á dirvà bei vandens telkinius.Á þemës pavirðiaus 1 m2 per metus ozotooksidø patenka apie 30 miligramø.

Ðiø azoto ðaltiniø nepakanka dides-niam þemës ûkio kultûrø derliui gauti. Dir-

1 pav. Azotobakterës làstelës su siû-leliø pavidalo iðaugomis � fimbrijomis (pa-didinta 24 000 kartø)


Pietryèiø


vai træðti naudojamos mineralinës azototràðos. Jos gaminamos specialiose ga-myklose. Esant auk�tai temperatûrai ir di-deliam slëgiui, naudojant katalizatorius,azotas sujungiamas su vandeniliu. Susi-daro amoniakas. Jis naudojamas ávairiøazoto tràðø gamybai. Ði pramoninë mi-neraliniø azoto tràðø gamyba yra sudë-tinga, todël tràðos yra brangios.

Þinomas kur kas pigesnis bûdas ap-rûpinti augalus azotu. Mikrobiologai su-rado ir iðtyrë atmosferos azotà jungian-èius mikroorganizmus � bakterijas. Vie-nos ðiø bakterijø dirvoþemyje ir vande-nyje gyvena laisvai, kitoms bûtina sim-biozë su ankðtiniais (dabar juos vadina-me pupiniais) augalais. Ieðkant naftàoksiduojanèiø mikroorganizmø ir bûdø jødauginimuisi spartinti buvo pastebëta,kad kai kuriø bakterijø dauginimuisi ir au-gimui skatinti reikia á gruntà papildomaiáterpti didelá kieká N, kitø grupiø bakteri-joms azoto reikia daug maþiau ar visai jonereikia. �ia savybe pasiþymi Azotobac-ter genties bakterijos, nes jos priklausoprie efektyviøjø laisvojo atmosferos azo-to sujungëjø fiksatoriø. Todël, biologiðkaiskaidant naftos produktais uþterðtà grun-tà, vietoj mineralinio N naudotinos biolo-giná azotà fiksuojanèios bakterijos.

Laisvøjø atmosferos azoto jungëjø �fiksatoriø yra kelios rûðys. Vienoms rei-kalingas deguonis. Jos vadinamos aero-binëmis. Kitos apsieina be deguonies. Taianaerobinës azotà jungianèios bakterijos.

Simbiotinës azotà jungianèios bakte-rijos prasiskverbia á ank�tiniø augalø ðak-niaplaukius, jø dengiamuosius audinius.

Sudaro gumbelius. Dël to jos dar vadina-mos gumbelinëmis bakterijomis. Ðiosbakterijos ásikuria dobilø, lubinø, þirniø,liucernos, pupeliø, vikiø, pelëþirniø ðak-nyse. Jos per ðiø augalø augimo laiko-tarpá viename ha geba sukaupti 150 irdaugiau kilogramø atmosferos azoto.Laisvieji azoto fiksatoriai ne tokie aktyvûs.Jie per tà patá laikotarpá viename ha su-jungia tik keliolika kilogramø azoto.

Mikrobiologai iðmoko ið gamtinës ap-linkos iðskirti paèias aktyviausias azotà fik-suojanèias bakterijø formas � ðtamus irëmë gaminti mikrobiologinius preparatus� bakterines tràðas. Gaminami ir naudoja-mi azotobakterino ir nitragino preparatai.

Azotobakterinas � tai azotà fiksuojan-

tis preparatas, kuriam gaminti naudojamoslaisvai dirvoþemyje bei vandenyje gyve-nanèios Azotobacter bakterijos. Azotobak-terinas tinka ávairiø dirvø derlingumui di-dinti.

Nitraginas gaminamas naudojant sim-biotines gumbelines Rhizobium bakteri-jas. Aktyviausi atmosferos azotà jungian-tys ðtamai yra parenkami ávairioms ankð-tinëms þemës ûkio kultûroms. Nitraginonaudojimo spektras palyginti su azo-tobakterinu yra siauresnis (tinka tik ankð-tiniams), taèiau jis yra kur kas efektyves-nis � bent 10 kartø daugiau sujungia at-mosferos azoto.

Pastaruoju metu atlikti tyrimai parodë,kad bakterines tràðas sudarantys mikro-organizmai sujungia ne tik atmosferos

azotà, bet ir gamina augalø augimà ska-tinanèias vitaminines medþiagas (nikoti-no ir pantoteno rûgðtis, piridoksinà, bio-tinà) bei hormoninio tipo junginius (3-in-dolilacto rûgðtá, giberelinus).

Nitragino eksperimentinë, nedidelësapimties gamyba buvo pradëta Þemdir-bystës instituto Vëþaièiø filiale. Ðios bak-terinës tràðos poreikis praeityje buvomenkas. Mat tuo metu mineralinës azo-to tràðos buvo labai pigios. Þemdirbiaibakterinëmis tràðomis beveik nesidomë-jo. Dabar kas kita. Mineraliniø tràðø kai-nos didelës. Brangstant gamtinëms du-joms (jos naudojamos azotiniø tràðø ga-mybai) bei kitiems energijos iðtekliams,jos dar sunkiau bus áperkamos. Ne-abejotinai bakteriniø tràðø paklausa di-dës. Jos ypaè reikalingos sparèiai ðalyjebesiplëtojanèiai ekologinei þemdirbystei.Tuo labiau, kad bakteriniø tràðø gamybostechnologija nëra sudëtinga. Ðiø tràðø pa-sëliø plotui reikia nedaug. Nitragino, pa-vyzdþiui, vieno ha pasëliø plotui uþtenka200�250 gramø. Juo apveliamos ankðti-niø augalø sëklos. Þemdirbio iðlaidos bak-terinëms tràðoms bus menkos.

2 pav.Simbiotiniøazotàjungianèiøbakterijøgumbeliaiankðtiniøðaknyse

3 pav.Dobilai:kairëje �inokuliuotiazotàjungianèio-mis simbioti-nëmisbakterijomis,deðinëje �be jø

4 pav. 1 � Anabaena variabilis, 2 � Ana-baena flos-aquae, 3 � Anabaena affinis,4 � Anabaena baltica



Liudvikas PranevièiusLietuvos MA tikrasis narys

(Medþiagø inþinerija)

Nauji Lietuvos mokslø a

Domas KaunasLietuvos MA narys

korespondentas(Istorija)

2007 m.kovo 20 d.

Lietuvosmokslø

akademijosvisuotinio

susirinkimosesijojei�rinkti

nauji MAtikrieji

Virg

inijo

s VA

LUC

KIE

NËS

nuo

tr.

nariai, MA nariai koresponden-tai ir MA uþsienio nariai.

Melsvabakterës � bakteriniø tràðøgamybai

Ne tik Pietryèiø Azijos, bet ir mû-siðkiai þemdirbiai yra pastebëjæ, kaddirvos �þydëjimas� lemia gerà javø der-liø. O kas tas dirvos �þydëjimas�? Taijos pavirðiaus intensyvus paþaliavi-mas. Já sukelia dirvoþemio mikrodum-bliø masinis augimas. Daþniausiai �iemikrodumbliai dauginasi pavir�iniame,nuo 2 iki 10 mm gylio, dirvoþemiosluoksnyje. �io dirvoþemio sluoksnioviename grame aptinkama daug � iki7�9 mln. mikrodumbliø làsteliø.

Ásitikinta, kad dirvos �þydëjimà� su-kelia tie patys mikrodumbliai, kurie yraþinomi kaip vandens �þydëjimo� kalti-ninkai. Vandens �þydëjimas�, vykstan-tis daugiamaisèiuose-eutrofiniuosevandens telkiniuose, nepageidautinasrei�kinys. Mat �þydëjimo� metu pasi-gamina didþiulë mikrodumbliø bioma-së. Kai ji apmirðta � þûva, tuètuojauprasideda jos skaidymas-mineraliza-cija. Ðá procesà vykdo aerobinës van-dens bakterijos. Ðiam vyksmui jos su-naudoja beveik visà vandenyje esantálaisvàjá deguoná. Jo ima trûkti zoop-lanktonui, bentosui, þuvims. Sutrinkavandens organizmø gyvenimas. Kaskita dirvoþemyje. Spartus mikrodum-bliø dauginimasis dirvoþemio derlingu-mui yra naudingas.

Mûsø vandens telkiniuose ir dirvo-þemiuose gausios melsvabakteriøAnabaena (artimos vietnamietiðkoms)rûðys (gr. anabaino � plûduriuoti, plau-kioti vandens pavirðiuje): A. flos-aqu-ae, A. hassalia, A. lemmermanii, A.planctonica, A. spiroides, A. viqueri.Daþnai pasitaiko A. scheremetievi. Jàpirmieji aptiko rusø algologai � dum-bliø tyrëjai ir vardà suteikë caro Petro Ibendraþygio, grafo, generolo feldmar-ðalo Boriso Ðeremetjevo garbei. MumsÐeremetjevas ádomus tuo, kad jis bu-vo Rusijos�Þeèpospolitos (Þeèpospo-lita � Lietuvos ir Lenkijos valstybë, gy-vavusi 1569�1795 m.) Amþinosios tai-kos sudarymo (1686 m.) �alininkas.

Be Anabaena rûðiø, mûsø vande-nyse ir dirvoþemiuose taip pat gausiosNostoc melsvabakteriø rûðys: N. linc-kia ir N. verrucosum.

Visos èia paminëtø rûðiø melsva-bakterës geba sujungti atmosferosazotà. Joms yra bûdingos savotiðkoslàstelës, vadinamos heterocistomis.Paveiksle pavaizduoti melsvabakteriøAnabaena keturiø skirtingø rûðiø siûli-niai dariniai (skaièiais 2�4 paþymëtosrûðys priklauso Baltijos jûros melsva-bakterëms). Juose matome tarp smul-kesniø � vegetatyviniø làsteliø ásiterpu-sias daþniausiai grupëmis, po kelias,

reèiau pavienes, storesnes bei dides-nes làsteles. Tai ir yra heterocistos.Melsvabakterës dauginasi siûlø atkar-pomis � fragmentais. Ðie siûlai daþ-niausiai sutrûkinëja ðalia heterocistø.

Melsvabakterës dauginasi ir kitubûdu � sporomis. Sporos stambesnësnei vegetatyvinës làstelës. Anabaenarûðiø sporos siekia net 0,5 mm dydþio.

Sporos ilgà laikà iðlieka gyvybin-gos. Jos padeda melsvabakterëms ið-gyventi esant þemai arba, prie�ingai,auk�tai temperatûrai, sausros metu beiesant kitoms nepalankioms sàlygoms.

Atmosferos azotà sujungianèiomsmelsvabakterëms bûdingos jø làste-les, siûlinius darinius supanèios glei-vës. Gleivës sugeria didelá kieká nak-ties ir rytmeèio drëgmës. Siûliniai da-riniai iðsipuèia, padidëja. Jie ima in-tensyviai vykdyti fotosintezæ, taip patfiksuoti atmosferos azotà. Ádienojus, jeitrûksta drëgmës, siûliniai dariniai ið-dþiûsta. Taèiau melsvabakterës neþû-va. Jos sudaro tamsaus atspalvio plë-velæ. Ði plëvelë, kai aplinkoje atsiran-da drëgmës, atgyja. Jà sudaranèioslàstelës ima sparèiai daugintis.

Esant palankioms sàlygoms � mi-neralinei mitybai, pH, drëgmës reþimui� melsvabakteriø biomasë dirvoþemiopavirðiniame sluoksnyje siekia apie1500 kg/ha. Ji atsinaujina tris kartusper mënesá.

Melsvabakterës ne tik fiksuoja azo-tà. Nustatyta, kad jos savo apykaitosproduktais, patenkanèiais á aplinkà,skatina azotà sujungianèiø bakterijødauginimàsi bei fiziologiná aktyvumà.

Melsvabakteriø potencinës fiziolo-ginës-biocheminës galios yra didþiu-lës. Jas reikia panaudoti dirvoþemiobei þemës ûkio kultûrø derlingumui di-dinti. Reikia atrinkti aktyviausias mels-vabakteriø kultûras, fiksuojanèias at-mosferos azotà, ir sukurti visiðkai naujàpreparatà. Ðá preparatà � biologinæ trà-ðà pagal vyraujanèias ðià tràðà suda-ranèias rûðis derëtø pavadinti anabe-ninu. Anabeninas kartu su þinomaisazobakterino ir nitragino preparataisaprûpintø mûsø þemdirbius biologinetràða � pigiu azoto ðaltiniu.

Pramoninei aptartø preparatø ga-mybai, o ir kai kuriems moksliniamstyrimams reikalingas mûsø Vyriausy-bës dëmesys. Bakterinës tràðos mû-sø þemdirbiams, kartu ir valstybei, siû-lo milþiniðkà ekonominá efektà. Rûpes-tingai organizavus darbà, jis sudarytøne deðimtis, o ðimtus milijonø litø.Ðiam rezultatui pasiekti derëtø parengtibakteriniø tràðø pramoninës gamybosir naudojimo vyriausybinæ programà.



Viktorija Daujotytë-PakerienëLietuvos MA narë korespondentë

(Lietuviø literatûra)

Marijus Arvydas �liogerisLietuvos MA tikrasis narys

(Filosofija)

usarys

a)

mokslø akademijos tikrieji nariai (akademikai)

Nauji Lietuvos mokslø akademijos nariai korespondentai

Gvidas Mikelinis (Guido Michelini)Lietuvos MA uþsienio narys (Italija)

(Kalbotyra)

Gediminas ValkiûnasLietuvos MA narys

korespondentas(Biologija)

Albertas MalinauskasLietuvos MA narys

korespondentas(Chemija)

Giedrius UþdavinysLietuvos MA narys

korespondentas(Medicina)

Feliksas IvanauskasLietuvos MA narys korespondentas

(Matematika)

�Mokslo ir gyvenimo�þurnalo redakcijanuoðirdþiai sveikinaredakcijos kolegijos nará,ilgametá þurnalo autoriøGvidà Mikeliná, iðrinktàLietuvos MA uþsienionariu, ir linki tolesnëssëkmës lituanistinësveiklos baruose.

Sesijos prezidiumas. Ið kairës: prof.habil. dr. V.Razumas, akad. Z.R. Rudzi-kas, ðvietimo ir mokslo ministrë R.Þakai-tienë, akad. V.Vasiliauskienë


Jà ágyvendinti pradedame kukliai �nuo 7 mln. �iemet. Visi�kai naujai pra-moninës biotechnologijos programai, ki-lusiai ið tø laimëjimø, kuriuos teikë spar-tus biotechnologijø augimas, �iemet nu-matyta 4 mln. litø. O visam laikotarpiuiiki 2010 m. planuojama 30 milijonø. Nau-ja ir tai, kad pernai rudená Vyriausybë pa-tvirtino specialià Lituanistikos moksliniøtyrimø prioriteto ágyvendinimo 2007�2008 m. programà � �iemet jai skiriame2 mln., kitàmet irgi tiek pat. Kaip minë-jau, numatyta pradëti remti ir jaunøjømokslininkø staþuotes, ðiemet bus pa-remta 20 jaunøjø mokslininkø staþuoèiø,skiriant kiekvienam po daugiau nei 40tûkst. litø. Tokios paramos tikslas � su-laikyti jaunus mokslininkus Lietuvoje ar-ba susigràþinti iðvykusius. Manome, kadpokyèius ðiemet pajus ir mokslininkai beijø grupës � pernai buvo skirta 2 mln. 100tûkst., o �iemet jau 3 milijonai. ÐiemetFondas doktorantø stipendijoms numa-to skirti 1,44 mln. litø.

Tarp ryðkiausiø prioritetø jau pernai de-klaravote pareigà ir kilnià misijà remti tau-tinio identiteto iðsaugojimo programà bei�ios krypties projektus � kurios jø ðiemetsulauks paramos?

Dr. Sigitas Renèys:Ið tiesø labai svarbu, kad Lietuvos kul-

tûra, menas, filosofija, socialinës sferosbûtø puoselëjamos. Ðie moksliniai tyri-mai yra nacionaliniø interesø gynyba, okartu ásijungimas á europines struktûras.Visa tai lemia mûsø tautos ateitá, jos iðli-kimà globalizacijos sàlygomis. Jau per-nai Fondas paskelbë konkursà lituanis-tiniams projektams teikti prioritetinëjekryptyje �Tautinio identiteto i�saugojimasglobalizacijos sàlygomis�. Ið 36 konkur-sui pateiktø projektø buvo paremta 20.Taèiau tautinio identiteto i�saugojimoprojektai turi bûti susieti ne vien su litua-nistika, bet ir su socialiniais mokslais, fi-losofija, teise, religijotyra, kultûrine ant-ropologija, su struktûromis, sprendþian-èiomis emigracijos, imigracijos proble-mas. Todël mes ir kalbame apie ðiø sri-èiø politikà, kuriai gali pasitarnauti tiekhumanitariniø, tiek socialiniø, tiek kitømokslø specialistai. Minëtini ir projektai,skirti lituanistikos tyrimø tarptautinei sklai-

dai. Mums labai svarbu, kad jais naudo-tøsi ir kitø ðaliø mokslininkai. Pasaulinëslituanistikos centras visada buvo ir liekaLietuva. Tarp labai ádomiø nacionaliniøvertybiø bei identiteto puoselëjimo pro-jektø galime iðskirti Lietuvos Metrikospublikavimà bei tyrimus, projektus, su-sijusius su Didþiosios Lietuvos Kuni-gaikðtijos tradicija � moderniø valstybiø,tautø bei etniniø maþumø tapatybës ty-rimais istoriniuose kontekstuose. Ketina-me ir toliau remti ádomius archeologijosprojektus, dëmesio nusipelno LDK ran-kraðtiniø dokumentø, archyviniø folklo-ro áraðø bei duomenø skaitmeninimas.Minëtina ir elektroninio mokslo þurnalo�Lietuviø kalba� leidimo pradþia.

Norëdami paskatinti ir kitas institucijas

Valstybës parama mvilèiø ir jø iðsipildymo

metailiudija didþiulá atotrûká tarp to, kà daromokslininkai tyrëjai, ir to, kuo rûpinasi vals-tybës tarnyba. Daugiausia susidomëjimopareiðkë Þemës ûkio ministerija, tiek pa-teikdama temas, tiek palaikydama glau-dþius ryðius su mokslininkais, su moksloir studijø institucijomis.

Jau keleri metai Jûsø fondas yra Eu-ropos mokslo fondo narys. Kokie naujiintegracijos procesai bûdingi Fondo nû-dienai?

Dr. Sigitas Renèys:Pagrindinis darbas yra bendrø stam-

biø tarpvalstybiniø, tarpdisciplininiø pro-jektø rengimas. Lietuvos mokslininkai ðio-

Lietuvos valstybinio mokslo ir studijø fondolëðos, skirtos mokslui ir studijoms remti, pagal

veiklos kryptis 2007 m.

Aukðtøjø technologijø plëtros programa

Pramoninës biotechnologijos plëtros programa

Moksliniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros prioritetinës kryptys

Lituanistikos moksliniø tyrimø prioriteto ágyvendinimo programa

Fondo inicijuotos programos

Ministerijø uþsakomø programø projektai

Mokslininkø grupiø projektai

Projektai pagal tarptautines sutartis (NATO, Europos mokslofondo kvietimu ir kiti)

Ûkio subjektø uþsakymu vykdomi projektai

Mokslo kûriniai

Mokslo renginiai

Doktorantø stipendijos

Mokslininkø staþuoèiø programa

Fondo ekspertø, ekspertø komitetø bei programø tarybø,valdybos nariø ekspertinë veikla

Programa ,,Ðalies mokslo plëtros skatinimas� � 30 062 000 Lt

23,29 %

13,31 %16,63 %6,65 %3,33 %

4,32 %

9,98 %

6,29 %

4,86 %

1,00 % 0,90 % 4,79 % 2,66 %2,00 %

dalyvauti moksloplëtros politikoságyvendinimo pro-cesuose, kà tik pa-skelbëte naujà uþ-sakomøjø progra-mø projektø kon-kursà ministeri-joms. Pra�ome pa-komentuoti �iosveiklos tikslus beipokyèius.

Dr. Sigitas Ren-èys:

Mums buvosvarbu iðsiaiðkintivalstybës institucijø,visø pirma ministe-rijø poþiûrá á moksloplëtrà. Deja, jis kolkas nekelia dides-nio optimizmo. Pir-muosius sunkumusmes pajutome per-nai, kai tik pradëjo-me iniciatyvà, kadatsirastø tokia para-mos kryptis � minis-terijø uþsakomo-sios programos. Iðtrylikos ministerijø áFondo kvietimà at-siliepë penkios. Pa-naði situacija susi-klostë ir ðiemet. Tai

Atkelta ið 3 p.


ma mokslui:se srityse dar naujokai. Taèiau viliamës,kad greitu laiku mes bûsime ir tarptauti-niø projektø koordinatoriai, jø aktyvieji da-lyviai. Anksèiau kaip finansiniai rëmëjaimes dalyvavome EUREKA bei COST pro-jektuose. Dabar jie perduoti kartu su fi-nansavimu á vienas rankas � Tarptautiniømokslo ir technologijø plëtros programøagentûrai. Tad dabar turime daugiau ga-limybiø skirti paramà NATO, Þilibero pro-gramos projektams, dvi�aliam Lietuvosbei Ukrainos mokslininkø bendradarbia-vimui, o svarbiausia � bendradarbiavimuisu itin dinamiðku, nuolat persitvarkanèiu,tobulinanèiu savo struktûrà Europosmokslo fondu. Be to, mûsiðkis Fondaspleèia bendradarbiavimo geografijà ��alia ankstesniøjø sutarèiø su Estijosmokslo, Rusijos fundamentiniø tyrimø fon-dais, susitarimø su Suomijos akademijapernai pasira�yta bendradarbiavimo su-tartis su JAV Pilietiniø tyrimø ir plëtros fon-du. Ðiemet surengta ir pirmoji bendratarptautinë mokslinë konferencija Vilniu-je, kurios pavadinimas simboliðkas ir kar-tu ápareigojantis � �Tiesiant tiltus tarp Lie-tuvos ir JAV mokslininkø�. Ði konferen-cija parodë, jog mûsø mokslo potencia-las yra gana ryðkus, kad Lietuva pakan-kamai konkurencinga idëjø generavimobei jø realizavimo atþvilgiu, kad ji gali taptiviena aktyviausiø Europos moksliniø ty-rimø partneriø. Taèiau kol kas atsilieka-me mokslinës materialinës bazës, labo-ratorijø árangos modernizavimo ir kt. sri-tyse. Ðtai kodël tarptautinio bendradar-biavimo, eurointegracijos finansavimas� ypatingas mûsø prioritetas. Atveriameduris ir siekiame suteikti pagalbos ir to-kioms valstybëms, kurios dar tik siekianarystës Europos Sàjungoje. Tarp jø irjau minëta Ukraina.

Plëtodami mokslo ryðius, visuometkalbame apie asmenybes, jø indëlá. KuoLietuva didþiuojasi, kas ypaè garsina josmokslà. Ar galima kalbëti apie atskirømokslo srièiø lyderius Europoje, pasau-lyje?

Dr. Sigitas Renèys:Galiu dràsiai minëti pavardes tø moks-

lininkø, kurie, pavyzdþiui, dalyvavo mûsøir JAV konferencijoje. Tai prof. habil. dr.Artûras Þukauskas, prof. habil. dr. JuozasVaitkus i� Vilniaus universiteto, prof. ha-bil. dr. Saulius Jurðënas, dirbantis orga-ninës elektronikos srityje, prof. habil. dr.Virginijus Ðikðnys bei prof. habil. dr. Kæs-

tutis Sasnauskas ið Biotechnologijø insti-tuto, prof. habil. dr. Þilvinas Kancleris iðPuslaidininkiø fizikos instituto ir daugeliskitø ávairiø mokslo srièiø atstovø.

Gráþtant prie Lietuvos valstybiniomokslo ir studijø fondo nûdienos reikaløbei perspektyvos, praðyèiau paminëti irproblematiðkuosius aspektus, kur Jûs darmatote veiklos rezervø?

Dr. Sigitas Renèys:Norint ágyvendinti Vyriausybës strate-

ginius prioritetus ir stiprinti ðalies intelek-tualø potencialà, siekiant ðvietimo ir moks-lo kokybës bei veiksmingumo, bûtina ágy-vendinti Lisabonos strategijà. Norëtumepasiekti bent 1 proc. BVP asignavimø iðvalstybës biudþeto 2010 m. su maþa vilti-mi, jog dar 2 proc. ateis i� verslo. Vyriau-sybës tvirtinamai Fondo programai �Ða-lies mokslo plëtros skatinimas� bûtina fi-nansavimà kasmet didinti 10 mln. litø �mes jau esame pateikæ realø strategináplanà �iuo klausimu ir tikimës, jog visa taibus svarstoma. Svarbu ir tai, kad �ian-dien ir politinëje arenoje jau pasiekta na-cionaliniø, tarppartiniø susitarimø, kadmokslas Lietuvoje � vienas pagrindiniøprioritetø, kad já reikia sistemingai remti,kad bûtina smarkiai didinti jam skiriamusvalstybës asignavimus, ypaè programinákonkursiná finansavimà. Tai vienas ið da-lykø, kurie teikia vilties ateièiai. O proble-matiðka yra tai, kad kai kurie svarbûs dar-bai dar vis atliekami pernelyg vëlai. AntaiLietuvos mokslo prioritetinës kryptys Vy-riausybës buvo patvirtintos tik ðiø metøvasario pradþioje, nors apie jø bûtinumà,reikalingumà buvo kalbama jau nuo pra-ëjusiøjø metø pavasario. �iuo atveju tiek�vietimo ir mokslo ministerijai, tiek Lietu-vos mokslo tarybai pritrûko politinës va-lios, o gal ir noro atsakingiau ir daug anks-èiau padiskutuoti ir pateikti reikiamussprendimus Vyriausybei.

Kiekviena mûsø Fondo organizuoja-ma konferencija visada atvira diskusijoms,naujovëms. Neseniai baigësi beveik më-nesá trukæs projektø baigiamøjø konferen-cijø, kuriose atsiskaitoma uþ paramà, cik-las. Fondo ekspertø komitetai, programøtarybos, Fondo valdyba susumavo galu-tinius rezultatus. Manau, kad toks darbaságis naujà prasmæ, jeigu problemos busdiskutuojamos vieðai, atsakingai. �aliesekonominis potencialas stiprinamas re-miantis þiniomis. Jomis mes turime plë-toti savo ekonomikà, tobulinti visuome-næ bei numatyti permainas.

Lietuvos mokslopolitikà vertinoEuropos SàjungosTarybos CRESTekspertai

Neseniai Lietuvoje dirbo EuroposSàjungos Tarybos Moksliniø ir tech-niniø tyrimø komiteto (CREST) Mið-riosios politikos grupës vertinimo eks-pertø grupë, kurios pagrindinë misija� ávertinti Lietuvos moksliniø tyrimø,aukðtojo mokslo ir þinioms imlaus ver-slo skatinimo politikø dermæ, konsul-tuoti ir teikti siûlymus dël bûtiniausiøpolitiniø sprendimø, stiprinanèiø na-cionalinæ inovacijø sistemà.

Auk�to lygio ekspertai i� Didþio-sios Britanijos, Danijos, Nyderlandø,Slovënijos, Vokietijos ir Europos Ko-misijos susitiko su Lietuvos moksloir ûkio politikà formuojanèiais asme-nimis, susipaþino su vie�osios moks-liniø tyrimø sistemos pajëgumais,auk�tojo mokslo reforma, moksliniustyrimus vykdanèiø privaèiø ámoniøbûkle, teisinëmis ir mokestinëmispriemonëmis, skirtomis skatintivie�ojo ir privataus sektoriaus ben-dradarbiavimà, struktûriniø fondø lë-ðø panaudojimo mokslo ir þiniomsimlaus verslo srityje strategija ir kito-mis Lietuvos inovacijø politikos ak-tualijomis.

Per keturiø dienø vizità ekspertaiapsilankë Lietuvos mokslo taryboje,Ûkio ministerijoje, Medþiagotyros irtaikomøjø mokslø bei Biotechnologi-jos institutuose, ISM Vadybos ir eko-nomikos universitete, Lietuvos inova-cijø centre, Biotechnologijø ámonëje�Fermentas�, diskutavo su �vietimoir mokslo, Finansø ministerijø atsto-vais, Þiniø ekonomikos forumo, Lie-tuvos inovacijø centro, Lietuvos pra-moninkø konfederacijos vadovais,tarptautinio ir mûsø ðalies verslo at-stovais, akademinës bendruomenësnariais ir mokslininkais.

Lietuvos mokslo ir inovacijø siste-mos padëties ekspertinis ávertinimasgeguþës pradþioje bus pristatytas mû-sø ðalies mokslo ir politikos bendruo-menei, o birþelio mënesá � CREST ko-mitetui Briuselyje. Tikimasi, kad eks-pertø iðvados padës Lietuvai efekty-viau reformuoti moksliniø tyrimø iraukðtojo mokslo sistemà, nustatytiinovacijø politikos prioritetus, skatintimokslo ir þinioms imlaus verslo ben-dradarbiavimà.

Olga KRACHMALIS


Nuobodulys

Ávairiø mokslo srièiø humanitarinës þi-nios bei didþiø màstytojø idëjø reinterpre-tavimas leidþia aktualizuoti dabarties pro-blemas. Ðiuo aspektu þvelgiant dëmesysreto áþvalgumo vokieèiø neklasikinës pa-kraipos màstytojo Arthuro Schopenhau-erio keltoms kultûros krizës problemomsir ypaè mus labiausiai dominanèiai prak-tiðkai lietuviðkoje filosofinëje literatûrojeneaptartai nuobodulio problemai ágaunaypatingà aktualumà, kadangi, ádëmiaupaþvelgus, ðis abstraktus teorinis koncep-tas (egzistencialas) glaudþiai siejasi sukonkreèiais dabartinës lietuviø kultûrosdvasinio pasiligojimo sandais. �iamestraipsnyje pasitelkiant Schopenhauerionuobodulio interpretacijà pagrindinis dë-mesys sutelkiamas á jo kaip sudëtingo so-ciokultûrinio fenomeno prigimties ir kil-mës bei sankirtø su kitais dvasiniais reið-kiniais aptartá. Ið èia plaukia noras paakin-ti laikytis poþiûrio, jog, dvasinio sveikatin-gumo siekiant, reikia atsiþvelgti á kai ku-riuos specifinius ðio reiðkinio ypatumus.Tie dvasingumo krizës poþymiai, kylan-tys ið jo sàsajø su vertybëmis bei jø áas-meninimu (internalizacija), rodo, kad nuo-bodulio, kaip ir kitø egzistencinës bûtiesdimensijø, sprendimai nebus lengvi ir grei-ti. Bet susirûpinti jais reikia jau dabar. Norssu nuobodulio áveika galima sukurti dides-næ dvasingumo raiðkos erdvæ ir iðlaisvintididþiulá aktyvumo potencialà, anaiptol ne-reiðkia, kad taip mes galime iðspræsti vi-sas dvasingumo stygiaus problemas.

A.Schopenhaueris veikale Pasauliskaip valia ir vaizdinys imasi apmàstyti pa-tá gyvenimà, kuriam, jo nuomone, bûdin-gas norëjimas ar nenorëjimas yra didy-sis klausimas. Já domina ir jis nori suþi-noti, kas ið tikrøjø atsitinka paèiai valiai(kuri, pasak filosofo, visur yra giliausiojigyvenimo esmë), kai ji teigia save, kiek irkaip ði savitaiga jà patenkina ir apskritaigali jà patenkinti. Valia visose savo pasi-reiðkimo pakopose, nuo paèios þemiau-sios iki paèios aukðèiausios, visiðkai ne-turi kokio nors galutinio tikslo ir objekto,nuolat siekia, nes siekimas yra vienintelëjos esmë. Siekimas gali bûti sutrukdytaskokios nors kliûties, bet savaime yra be-galinis. Ðità siekimà, sudarantá kiekvieno

daikto branduolá ir bûtá savaime, mes jauseniai pripaþinome esant tuo, kas mumy-se, kur jis pasirodo aiðkiausiai, tobuliau-sios sàmonës ðviesoje, vadiname valia �teigia filosofas. Tà jos trikdymà, kurá ji pa-tiria dël kliûties, iðkylanèios tarp jos ir kon-kretaus jos tikslo, A.Schopenhaueris ávar-dija kanèia, o tikslo pasiekimas jo ávardi-jamas pasitenkinimu, gerove, laime.

Bet koks siekimas kyla i� stokos ir po-reikiø, ið nepasitenkinimo savàja padëti-mi, vadinasi, kol siekimas nëra patenki-namas, yra kanèia. Taèiau joks patenkini-mas nëra ilgalaikis; prieðingai, iðeities tað-kas. Filosofo poþiûriu siekimas visokerio-pai trikdomas, jam visur prieðinamasi, va-dinasi, jis visada pasirodo kaip kanèia.Juo aiðkiau pasireiðkia valia � tai ypaè ryð-ku þmogaus gyvenime, � juo labiau tam-pa akivaizdi kanèia. Stiprëjanti valios raið-ka didina kanèios pajautà.Valia rei�kiasikaip veiklus individas, pasiþymintis ver-þlumu ið prigimties. Ðtai kodël, pasak fi-losofo, proto poþiûriu þmogui nëra jokioskirtumo, koks buvo praeities turinys �kanèios ar malonumai. Dabartis jo ran-kose nuolat virsta praeitimi. Todël valia,kanèia, malonumas, pasitenkinimas vi-suomet yra svarbiausi ir reikðmingiausidabarèiai, nes mûsø kûno gyvenimas yratik nuolat sulaikomas mirimas, vis ið nau-jo atidedama mirtis. Pagaliau ir mûsødvasinë veikla yra nuolat atstumiamasnuobodulys. Galiausiai mirtis turi nuga-lëti, nes mes jai priklausome nuo pat gi-mimo. Ji tik laikinai þaidþia su mumiskaip savo grobiu, kol praryja.

Atrodytø, kad A.Schopenhaueris yrajuodo pesimizmo, þmogaus beviltiðkos pa-dëties pateisintojas ir skelbëjas. Vis dëlto,nepaisant blaiviø ir niekaip nei teoriðkai,nei praktiðkai nepaneigiamø jo áþvalgø dëlþmogaus neiðvengiamo ëjimo á mirtá,mums nuolat kyla klausimas � kas palai-ko ir gali suteikti þmogui tà vitalinæ, socia-linæ, kultûrinæ ir dvasinæ jëgà � valià gy-venti. Kas palaiko ir paskatina valià kurti

medþiagines ir dvasines vertybes, tobulë-ti, ugdyti savo dvasines galias, turëti mo-tyvø paþinti save ir supantá pasaulá, steng-tis áþvelgti savo gyvenimo prasmæ. Kokiosyra vidinës paskatos dþiaugtis gyvenimuir tuo, kad Kitas þmogus tiesiog yra ðalia,o drauge kelti gyvenimo prasmës klausi-mà. Tad kokios yra jëgos, kurios palaiko,lemia optimizmà, norà ir valià gyventi. Va-lia gyventi ir yra praktiðkoji A.Schopenhau-erio filosofinës sistemos iðvestinë, kuri, be-je, buvo labai artima antikos filosofams.

A.Schopenhauerio gyvenimo metaisI.Kanto áþvalga, kad paþintinë veikla anaip-tol nëra nei vienintelë, nei svarbiausia þmo-gaus santykiø su pasauliu realizacijos sri-tis, dar sunkiai skynësi kelià pro paþinimoapologetikos prisotintà to meto dvasinæ at-mosferà. Su I.Kantu prasidëjo, pasakA.Schopenhauerio, visai nauja treèioji pa-saulinës filosofijos epocha. Visi jautë, kadatsitiko kaþkas didinga, raðë autorius, ta-èiau niekas ið tikrøjø neþinojo � kas. Kasatsitiko, gal geriausiai pajautë ir tuo pasi-naudojo tuo metu ið vokieèiø filosofø tikA.Schopenhaueris. Tiek daug ir tokiø skvar-biø filosofiniø áþvalgø apie dvasinius feno-menus nerasime në pas vienà to meto Vo-kietijos màstytojà. Laikydamasis transcen-dentalizmo idëjø, jusliná pasaulá jis traktuo-ja ne kaip objektyvø, o esantá tik subjektosàmonëje. Taèiau pasaulis yra objektyvusir jo faktiðkumas neginèijamas � teigiaA.Schopenhaueris. Subjektas ir objektasyra koreliatyvûs màstymo terminai. Subjek-tas, papuolæs á kito paþinimo akiratá, tampaobjektu. Paþinimo sandai esà du: intuity-vus (juslinis) ir tarpiðkas (teorinis). Bet te-orinës refleksijos svarbiausià dalá, jos pa-matà sudaro juslinë intuicija, kuri tradicið-kai dar tebesuprantama kaip jusliniø duo-menø, juslinës informacijos pagava.

Bûties ir vidinës pasaulio esmës pir-mapradë prieþastis, jungianti subjektà irobjektà vienyje, yra valia. Tokiu bûduA.Schopenhaueris pasaulá traktuoja kaipprocesà, kuriame pasireiðkia stichinë kû-rybos galia � valia gyventi. Empirinis pa-saulis susiklosto hierarchiniu principu: þe-mieji sluoksniai yra valdomi stichinio va-lios verþimosi (gamta), o jo virðûnëje þmo-gus, jau sàmoningai valdantis ir nukrei-piantis valià. O jos apraiðkas visose veik-los ðakose þmogus paverèia ir panaudojasavo reikmiø, troðkimø ir siekimø tenkini-mui. Ðis procesas tampa neiðvengiamaþmogaus egzistencijos tragedija. Þmogusmëgina protu paþaboti valios stichiná gai-valiðkà verþimàsi. Bet, atsiduodamas no-rø ir siekimø galiai, þmogus tampa savo-tiðku valios ir troðkimø vergu � save pa-smerkia kanèiai. Kasdienybë pasirodokaip prasmingø perspektyvø neteikiantimaiðatis; troðkimus ágyvendinti nuolat kaþ-kas kliudo, o ir pasiektas pasitenkinimas,

Nuobodulys � dvasingumo palydovas

ar prieðas?Prof. habil. dr. Juozas MUREIKA

Lietuvos estetikø asociacija


skartais netgi laimës bûsena, trunka labaitrumpai. Be to, dþiaugsmas pasirodo tikkaip laikinas kanèios nebuvimas. Po pasi-tenkinimo malonumo neiðvengiamai vël at-eina nauja kanèia � nepatenkintø reikmiøir siekimø palydovë arba dar blogiau nuo-bodulys. Tikra laimë, pasirodo, nepasie-kiama nei individualiame, nei visuomenësgyvenime, nes visus nenuilstamai perse-kioja egoizmas, pavydas, kvailumas, pik-tavali�kumas, lemtingi atsitiktinumai.

Vadinasi, kai tik vargas ir kanèia lei-dþia þmogui juos apmalðinus ðiek tiek at-sikvëpti, tuojau pat priartëja nuobodulys.Kai egzistavimas garantuotas, þmogusneþino, kà su juo veikti, atsiranda reikmë�uþmuðti laikà�, t.y. iðvengti nuobodulio.Nuobodulys jokiu bûdu nëra neþymusblogis; galiausiai jis atveda á tikrà neviltá.Antra vertus, nuobodulys lemia, kad þmo-nës � bûtybës, taip maþai mylinèios vie-na kità, � vis dëlto labai ie�ko vienas kitoir �itaip nuobodulys tampa bendravimo�altiniu, teigia A.Schopenhaueris, pabrëþ-damas ðio fenomeno pozityvaus vaid-mens galimybes visuomenëje. Be to, pa-prasèiausià nuobodulá kartais paverèiabausme kaliniams, uþdarydami juos vie-nutëje, ir pasmerkia tokiam neveiklumui,jog atveda prie saviþudybës. Filosofas tei-gia, kad stoka yra nuolatinë liaudies rykð-të, o nuobodulys � kilmingøjø rykðtë.

�Visuotinës pastangos nusikratyti kan-èios duoda tik tai, kad ji pakeièia savopavidalà. Ið pradþiø ji yra stoka, reikmë,rûpinimasis iðlikti. Jei pavyks � o tai labaisunku � iðstumti kanèià, pasireiðkianèiàðiuo pavidalu, ji tuojau pat pasirodystûkstanèiais kitø pavidalø, keisdamasi pa-gal amþiø ir aplinkybes; ji iðkils kaip lyti-nis potraukis, aistringa meilë, pavydas,pavyduliavimas, neapykanta, pyktis, bai-më, garbëtroðka, pinigø troðkimas, liga irt.t. Jeigu pagaliau ji negali pasireikðti jo-kiu kitu pavidalu, ji pasirodo apsirengusigedulingais, pilkais persisotinimo ir nuo-bodulio drabuþiais � nuobodulio, nuo ku-rio vël ieðkoma ávairiausiø prieðnuodþiø.Jei galiausiai ir pavyks jà nubaidyti, sun-ku tikëtis, kad kanèia nesugráð vienu iðankstesniø pavidalø, ir ðitaip ðokis prasi-dës ið pradþiø, nes tarp kanèios ir nuo-bodulio blaðkosi kiekvieno þmogaus gy-venimas� (Schopenhaueris, 1995, 438).Taigi kiekvieno individo gyvenimas, jei ap-þvelgsime já kaip visumà ir iðskirsime tikreikðminguosius bruoþus, visada yra tra-gedija; bet savo smulkmenomis jis yra ko-medija, teigia filosofas. Ið tiesø turtø troð-kimas virsta neteisingumu, malonumøgeidimas veda á persisotinimà ir nuobo-dulá, garbës troðkimas skatina tuðtybæ.

Màstytojas tvirtina, jog valios gyventipoþiûriu atsiskleidþia paradoksalûs da-lykai � bet kokia laimë turinti negatyvià, o

ne pozityvià prigimtá. Kaip tik todël ji ne-gali bûti tvarus patenkinimas ir malonu-mas, o visada tik iðvaduoja nuo kanèiosir stokos, ákandin kuriø vël turi kilti arbanauja kanèia, arba tuðèias nykulys ir nuo-bodulys. Ðá dësningumà esà patvirtina tik-rasis pasaulio gyvenimo veidrodis me-nas, ypaè poezija. Bet koks epinis ar dra-minis kûrinys gali vaizduoti tik kovà, sie-kimà, verþimàsi ir grumtynes dël laimës,bet niekada � paèios nuolatinës ir galuti-nai pasiektos laimës. Kadangi tikroji, ne-nykstanti laimë neámanoma, tai ji ir nega-li bûti meno objektu. Laimë negali pripil-dyti viso gyvenimo, o tik jo akimirkas, tairandame tiek poezijoje, tiek ir muzikoje.Vëliau, tarsi pratæsdamas tokià mintieskryptá, lietuviø semiotikas Algirdas JuliusGreimas iðkëlë laukimo fenomeno svar-bà visø kitø dvasiniø vertybiø (konkreèiaigroþio egzistencialo) ásikûnijimui, atëjimuiá þmogaus sàmonæ. �Kas sako viltis, sa-ko � laukimas� (Greimas, 2004, 84). At-rodo, nesuklystume, jei laukimo bûsenà,laukimà traktuotume kaip egzistencialà,kuris esmingai prapleèia þmogaus dva-sinës prigimties charakteristikas.

Kol þmogus turi viltá, tol gyvena � sam-protavo Ernestas Blochas, paskelbæs di-dþiulá veikalà Vilties principas. Ið tiesø eg-zistencialai, ir nesvarbu, ar jie þenklinadvasines bûsenas, ar elgsenos arba ki-tokios þmogaus veiklos bûdus, pasirodoesà kartu tokie pradai, kurie konstituty-viai lemia sàmoningàjà þmoniø bendruo-menës ir individo bûtá. Egzistencialaimums svarbûs ne tiek savo logine, sàvo-kine ir verbaline iðraiðka, kiek savo turi-niu, aprëpianèiu þmonijos patirtá, ágyjamàávairiausiais pajautos sandais, kurie áas-menina vertybes prasmiø pavidalu.

Apie prieðtaringà dvasiniø fenomenøpoveiká þmogaus gyvenimui raðë ir lietu-viø filosofas profesorius Vosylius Sezema-nas. Jis atkreipë dëmesá á tai, kad tragið-kumas mene ir gyvenime, taip pat sim-patija, atgaila, sàþinë, kanèia ir gëris ne-turi vienareikðmiðkumo. Jo samprotavi-muose yra pabrëþta, kad nepaprasta lai-më, kuri gimsta ið tikros ir gilios meilës,neatskiriamai, organiðkai susijusi su ken-tëjimu. Daþnai kentëjimas yra priimamassu dþiaugsmu ir vertinamas teigiamai nekaipo kentëjimas, bet todël, kad jame irper já pasirodo tikra gyvenimo vertë beigiluma. Ið tiesø kanèia, kylanti ið nesëk-miø, sustabdanti sieká patenkinti reikmes,ágyja pozityvià prasmæ, nes duoda impul-sà su dar didesne energija bei ryþtu pa-sitelkus valià siekti sëkmës, paversti kan-èià galingu veiklos varikliu.

Gëris i� esmës nepareina nuo blogio,� teigia V.Sezemanas, � bet þmogaus gy-venime gërio paþinimas ir patyrimas pa-siekia tikrà gilumà ir ryðkumà vien tada,

kai jis kyla ið blogio paþinimo ir patyrimo.Ðia prasme atsivertæs nusidëjëlis turi tamtikrà pirmenybæ teisuolio atþvilgiu, kuriopatyrimas nëra toks turtingas ir gilus, ra�ofilosofas (Sezemanas, 1997, 509).

Bet gráþkime prie vokieèiø filosofo ap-màstymø. Individo gyvenimas daþniau-siai tëra menkas priartëjimas prie tø tik-røjø dvasinio gyvenimo elementø, teigiaA.Schopenhaueris. Ði iðvada daugumaiskaitytojø gali pasirodyti labai sukreèian-ti. Filosofas atjausdamas tvirtina, jog tie-siog neátikëtina, kaip tuðèiai ir nereikð-mingai, þiûrint ið ðalies, ir kaip bukai irbeprasmiðkai, kiek jis jauèiamas ið vi-daus, prabëga daugumos þmoniø gyve-nimas. Þmonës, kai nesiprieðina nuobo-duliui, esà panaðûs á laikrodþio mecha-nizmus, kurie uþsukami ir eina, patysneþinodami kuriam galui.

Filosofas raðo: �Að neþinau didesnioabsurdo uþ tà, kuris bûdingas daugumaimetafiziniø sistemø, skelbianèiø blogákaip kaþkà neigiamà, ið tikrøjø jis yra tei-giamybë, pats save padarantis jauèiamà;o gëris, t.y. ávairialypë laimë ir visoks pa-sitenkinimas, yra neigiamybë � noro pa-naikinimas ir kanèios nutraukimas�(Schopenhauer, 2001, 140).

Formalaus logiðkumo prasme labai pa-radoksali mintis. Bet kokia nuostabi áþval-ga, kuri aprëpia tikràjà savo poliariðkumupozityvià ir negatyvià kanèios reikðmæ, pa-sirodanèià gyvenimo tëkmëje, tai laimësbei malonumø, tai nuobodulio ar nusivyli-mo arba kerðto pajautø pavidalu. Filoso-fas mato blogá sankaboje su gëriu, tà pa-radoksalø vieno virsmà kitu. Taip atsisklei-dþia egzistencialø vertybinë prigimtis ir pa-skirtis, kurià iðreiðkia koreliatyvios sàvokos:laimë ir kanèia, meilë ir kanèia, kanèia irvalia, kanèia ir nuobodulys. Áþvalga, kadðios sàvokø poros sugauna ir paþenklinatikràjà vertybiðkai determinuotø dvasiniøjudesiø esatá, yra labai prasminga. Dvipo-liðkumà þenklinanèios terminø poros pa-deda geriau suvokti egzistencialø ne te-orinæ ir ne paþintinæ, o vertybinæ, ið pajau-tø patirties kylanèià jø prigimtá ir reikðmin-gumà, pasaulio matymà tarsi ið kitos (neipaþinimas), þmogui itin svarbios, gyvybið-kai bûtinos, þmoniø dvasinio patyrimoreikðmingumo pusës. Taigi koks turi bûtifilosofinis màstymas, koks jo santykis suprasmes lemianèia pajauta, kad ta speci-fika nepasimestø. Toksai màstymas privalosuvokti mintá, kad pajauta yra prasmës mo-tina, màstymas � jos tëvas, o kalba � pri-buvëja (Mureika, 2006, 169). Tik tuo atve-ju gali pasidaryti suprantamas dësningu-mas, galiojantis visose dvasinio gyvenimosrityse, á kurias þvelgiame vertybiðkai. Taidësningumas, nusakantis vertybiø pras-mës ir reikðmës paslankumà.

Bus daugiau


Doc. dr. Algimantas MISIÛNASStatistikos departamentoMetodologijos ir kokybës skyriausvyriausiasis specialistas,

Jurga RUKÐËNAITËVGTU doktorantë, Statistikos departa-mento Metodologijos ir kokybës skyriausvyriausioji specialistë

Áprastai tyrimo duomenys ðaliai atro-do panaðiai kaip parodyta 2 lentelëje, kurduomenys pateikti tik pirmoms keturiomspajamø grupëms. Deciliø atveju visos ant-ros eilutës reikðmës bûtø 10 procentø. Ket-virta lentelës eilutë rodo, kad ðalies gyven-tojø skaièius atsispindi, nagrinëjant kiek-vienà duomenø grupæ. Tokie skaièiavimaiatliekami kiekvienai ðaliai. Svoriai, priski-riami kiekvienai duomenø grupei, gali bû-ti 2 mln. kaip mûsø nagrinëjamoje antrojepajamø grupëje, kitur jis gali siekti tik 200tûkst., o Kinijoje juos sudaro net daugiaunei 100 mln. þmoniø. Ðie dydþiai (pajamosar iðlaidos PPP doleriais bei gyventojøskaièius) yra naudojami pasaulio pajamø

pasaulyje

Gyventojøpajamø nelygybë

kutinis regionas yra praktiðkai visosOECD ðalys (be Japonijos) prieð RytøEuropos, Meksikos ir Pietø Korëjos pri-sijungimà. Ðalys, átrauktos 1988 ar 1993m., atitinkamai atspindi apie 4,4 ir 5 mili-jardus þmoniø, arba 86 ir 91 proc. pa-saulio gyventojø. Bendra atranka apima84 proc. pasaulio gyventojø (3 lentelë).

Kalbant apie regionus, WENAO ir Ry-tø Europa su buvusia TSRS � beveik vi-siðkai aprëpti regionai (átraukta 92�99proc. gyventojø, ne maþiau kaip 95 proc.BVP). Azija ir LAC á tyrimus átraukti apie90 proc. pagal gyventojus ir BVP. Afrikojebendra atranka sudaro tik pusæ visø gy-ventojø ir BVP. Tai aiðkinama namø ûkiotyrimø nebuvimu.

Regionø pajamø nelygybëApibendrinant B.Milanovièiaus gautus

regioniniø tendencijø rezultatus, 4 lentelë-je nagrinëjamas vidutinis regionø BVP irgyventojø pajamos. 1993 metais BVP vie-nam gyventojui santykis tarp turtingiausiø(WENAO) ir skurdþiausiø (Afrika) regionøbuvo 30/1 vietiniais doleriais, t.y. neatsi-þvelgiant á PPP skirtumus tarp ðaliø; 11/1PPP doleriais ir 8/1 panaudojant namøûkiø duomenis, jau koreguotus pagal PPPtarpðalius skirtumus. Akivaizdu, kad gy-ventojø pajamø koregavimas atsiþvelgiantá skirtumus tarp ðaliø kainø lygiø sumaþi-na atotrûká tarp skurdþiø ir turtingø ðaliø,nes kainø lygis didëja kartu su didëjanèiuBVP vienam gyventojui.

5 lentelë rodo regionø bendros atran-kos Gini koeficientus. Ðie Gini koeficientairodo nelygybæ konkreèiame regione, kurkiekvienas individas yra traktuojamas ne-priklausomai nuo jo ðalies, o tik kaip kon-kretaus regiono gyventojas. Tai svarbu pa-brëþti parodant, kad regionø nelygybë në-ra tarptautinë nelygybë regione. Regionøklasifikavimas yra sàlyginis, nes tokios ða-lys kaip Èekija ar Vengrija, priskirtos prieRytø Europos ar buvusios TSRS, galëtøbûti priskirtinos prie WENAO. Tas pats yrapasakytina apie Meksikà, priskirtà LotynøAmerikai. Derëtø pastebëti, kad labiausiainelygûs regionai yra Azija ir LAC, kuriø Gi-ni koeficientai svyruoja nuo 56 iki 62. Ðiuosregionus vejasi Afrika, kur Gini padidëjonuo 43 1988-aisiais iki 47 1993 metais.

(1) Pajamø grupë 1 2 3 4(2) Procentinë visumos dalis 5 10 8 22(3) Vidutinës metinës grupës pajamos vietine valiuta 3190 4500 6100 9300(4) Gyventojø skaièius (mln.)[(2) x ðalies gyventojø skaièius] 1 2 1,6 4,4(5) Vidutinës metinës pajamos, ávertintos PPP doleriais[(3) x PPP keitimo kursas] 638 900 1220 1860(6) Vidutinës metinës pajamos doleriais[(3) x dolerio keitimo kursas] 319 450 610 930

Pastaba: ðalies gyventojø skaièius lygus 20 milijonø, 1 PPP doleriais lygus 5 vietinës valiutosvienetams, 1 JAV doleris lygus 10 vietinës valiutos vienetø. Ðaltinis: World Bank

2 lentelë. Skaièiavimai, atlikti atskirai ðaliai

Pasaulio gyventojai Gyventojai, átraukti á Gyventojai, átraukti átyrimus tyrimus

(visa atranka) (bendra atranka)1988 1993 1988 1993 1988 1993

Afrika 607 672 293 503 286 306Azija 2959 3206 2686 2984 2665 2868Rytø Europa / buvusi TSRS 425 411 422 391 399 388LAC 427 462 373 423 363 418WENAO 707 755 653 716 614 656Pasaulis 5125 5506 4423 5017 4328 4635�altinis: World Bank

3 lentelë. Pasaulio gyventojai (mln.)

nelygybei nustatyti. Atlikus skaièiavimus,yra sugeneruojamas tiesioginis pasauliopajamø pasiskirstymas, gautas per regio-ninius pajamø pasiskirstymus. Paprastu-mo sumetimais vadinsime tai pajamø pa-siskirstymu, nors tiksliau bûtø �pasauliopajamø ir iðlaidø pasiskirstymas�.

Bendrà atrankà sudaro 91 ðalis. 1988m., be bendros atrankos, B. Milanovièiuspanaudojo 10 papildomø ðaliø duomenis,1993 m. � 28 papildomø ðaliø duomenis.Tokiu bûdu 1993 m. atrankà sudarë 119ðaliø. Didelës ir gausiai apgyvendintos ða-lys (Kinija, Indija, Bangladeðas ir Indone-zija) buvo iðskaidytos. Iðskirtiniai atvejai yraKinija ir Indija: ðios dvi ðalys turi atitinka-mai 1,2 ir 0,9 mlrd. gyventojø. Tai sudaroapie 40 proc. pasaulio gyventojø. Siekiantpagerinti duomenis, tø kraðtø gyventojaibuvo padalinti á kaimo ir miesto teritorijas(beje, panaðiai duomenys pateikiami ir api-bendrinant jø tyrimus). Didþiausia pasau-lio �ðalis� yra Kinijos kaimas, 1993 m. tu-rëjæs 860 mln. gyventojø. Tokio padalini-mo privalumas yra tikslesnis Gini koeficien-

to skaièiavimas, nes svarbi prielaida pa-saulio Gini koeficientui apskaièiuoti yra ta,kad pajamø pasiskirstymas kiekvienojeduomenø grupëje (decilëje) yra absoliu-èiai lygus. Akivaizdu, kad kuo didesnëstokios duomenø grupës (pvz., tokio dy-

dþio kaip Kinijos kaimas), tuo maþiau pa-tikima minëtàja prielaida ir tuo didesnis pa-saulio Gini koeficiento iðkreipimas. Pana-ðus iðskaidymas á kaimo ir miesto gyven-tojus buvo pritaikytas trims didþiausioms�alims: Banglade�ui, Indonezijai ir Pakis-tanui (pastarajam tik 1988 metais).

B. Milanovièius visas ðalis padalijo ápenkis geografinius regionus: (1) Afri-kos, (2) Azijos, (3) Rytø Europos ir bu-vusios TSRS, (4) Lotynø Amerikos ir Ka-ribø ðalies (toliau tekste LAC) ir (5) Va-karø Europos bei Ðiaurës Amerikos,Okeanijos (toliau tekste WENAO). Pas-

Pabaiga. Pradþia Nr. 3


liø ðaliø Gini padidëtø, vidaus ðaliø kom-ponentë didëtø neþymiai. Pavyzdþiui, ap-skaièiuota, jeigu Kinijos kaimo ir miestoGini nuo 1999 m. atitinkamai 33 ir 27proc. padidëtø iki 50-ies proc., o JAV iki60-ies nuo dabartiniø 37 proc., vidausðalies Gini didëtø tik 0,5 punkto.

Iðskiriami du veiksniai, 1988�1993 m.padidinæ pajamø nelygybæ. Pirmas yra lë-tesnis kaimo teritorijø Pietø Azijoje (Indijair Bangladeðas) ir Kinijos kaimo ekono-minis augimas, palyginti su iðsivysèiusio-mis OECD ðalimis (Prancûzija, Japonija,Vokietija), dël ko 2 punktais padidëjo pa-saulio Gini koeficientas. Vidutinës kaimogyventojø pajamos PPP doleriais 1988 ir1993 m. laikotarpiu Indijoje realia iðraið-ka iðaugo 5 proc., Bangladeðe � 14 proc.,Kinijos kaime � 21 procentu. Tuo tarpuJAV pajamos PPP doleriais realiai padi-dëjo 24 proc., Japonijoje 60 proc., Vo-kietijoje 43 procentais. Absoliutus paja-mø skirtumas tarp keliø dideliø OECD ða-liø ir labai apgyvendintø kaimo teritorijø

4 lentelë. BVP ir pajamos vienam gyventojui

BVP vienam gyventojui BVP vienam gyventojui Namø ûkiø iðlaidos(doleriais) (PPP doleriais) vienam gyventojui

1988 1993 1988 1993 1988 1993Afrika 619 673 1320 1757 1036 1233Azija 1422 2007 1927 2972 1175 1752Rytø Europa 1889 1194 6355 4522 3634 2646LAC 1967 3027 4829 5923 2702 3483WENAO 16255 20485 14713 19952 7581 9998Pasaulis 3649 4531 4442 5642 2475 3092�altinis: World Bank

66. Ji nesikeièia priklausomai nuo to, arnaudojame bendrà atrankà, ar visà. Pa-lyginti su 1988 m., nelygybë iðaugo 3,2Gini punktø (bendros atrankos ðalims) ir3,4 Gini punktø (visos atrankos ðalims).Gini augo 0,7 punkto per metus ir tai yradaug. Per 9-àjá deðimtmetá JAV nelygybëdidëjo 0,5 Gini punkto per metus. Apienelygybës kitimà (didëjimà) pabrëþtinayra tai, kad jis tæsiasi esant jau dideliampirminiam nelygybës lygiui ir kad nelygy-bæ atspindi visi matavimo rodikliai: ben-dra atranka, visa atranka, PPP doleriais

5 lentelë. Regionø Gini koeficientai1988 ir 1993 metais (bendros atrankos ðalys,gyventojø pasiskirstymas pagal PPP doleriais

ávertintas pajamas)

1988 1993Afrika 42,7 47,2Azija 55,9 61,8LAC 57,1 55,6Rytø Europa ir buvusi TSRS 25,6 46,4WENAO 37,1 36,6

�altinis: World Bank

6 lentelë. Pasaulio pajamø nelygybë 1988 ir 1993 metais(asmenø pasiskirstymas PPP doleriais ir doleriais, skirtais vienam gyventojui)

Visa atranka Bendra atranka1988 1993 1988 1993

Gini koeficientai (PPP doleriais) 62,5 65,9 62,8 66,0Gini koeficientai (doleriais) 77,5 80,1 77,8 79,9�altinis: World Bank

Rytø Europa ir buvusi TSRS apsikeitë vie-tomis su WENAO. 1988 m. buvæs socia-listinis blokas buvo tolygiausias regionas,jo Gini koeficientas sudarë 26. Taèiau per-ëjimas, kuris sukëlë reikðmingà nelygybësdidëjimà atskirose ðalyse, leido jai didëtivisame regione, kurio Gini koeficientas1993 m. yra 20 proc. punktø didesnis ne-gu prieð perëjimà. Tai pralenkë WENAO,kurio nelygybë liko su Gini koeficientu 37,beje, labai artimu JAV.

Lentelës duomenys rodo, kad 1988ir 1933 m. laikotarpiu nelygybë padidë-jo trijuose regionuose, neþymiai suma-þëjo WENAO ir 1,5 sumaþëjo Gini punk-tø Lotynø Amerikoje bei Karibuose. Svar-bûs padidëjimai yra Rytø Europoje beibuvusioje TSRS (+20,8 Gini punktø),Azijoje (+5,9 Gini punktø) ir Afrikoje(+4,5 Gini punktø).

Pasaulio pajamø nelygybëNagrinëdamas pajamø nelygybæ, B.

Milanovièius apibendrina tokius rezulta-tus. Daþniausiai pasitaikanti pajamø reikð-më (moda) pasaulyje yra 400 ir 700 PPPdoleriais. Vidutinës pasaulio pajamos re-alia iðraiðka 1993 m. buvo 3,160 PPP do-leriais, maþdaug 29 proc. didesnës nei1988 m. (tuomet jos siekë 2,450 PPP do-leriais). Medianinës pajamos, palyginti su1988 m., 1993 m. buvo 1,041 PPP dole-riais � 18 proc. didesnës absoliuèia ið-raiðka, 3 proc. maþesnës realia iðraiðka.Pasitikslinæs skaièiavimus realia iðraiðka,B. Milanovièius gauna pasaulio pajamøaugimà 5,7 proc. per minëtà laikotarpá.Faktas, kad realios vidutinës pajamos di-dëja, kai medianinës maþëja, bylotø, kadpasiskirstymo nelygybë didëja.

Ar didelë pasaulio nelygybë? Gini ko-eficiento pasaulio gyventojø pajamø (ið-laidø) pasiskirstymo reikðmë 1993 m. yra

ar vietiniais doleriais. Vietiniais doleriaisnelygybë yra dar didesnë.

Pasaulio Gini koeficientà labiausiaiveikia didelës ðalys. Daugiau gyventojø tu-rinèiø ðaliø su vidutinëmis gyventojø paja-momis (Brazilija, Meksika, Rusija) povei-kis ne toks didelis. Greitai auganèios Kini-ja ir Indija darys didelá poveiká pasaulio ne-lygybës maþëjimui, kai skirtumas tarp jø irOECD ðaliø vidutiniø pajamø sumaþës.

Nustatyta, kad nelygybë priklauso nuoðalies pajamø ir gyventojø dalies pasauly-je (arba regione). Kodël vidaus ðaliø nely-gybës komponentë iðlieka maþa? B.Mila-novièius pateikia dvi prieþastis. Pirma, to-dël, kad dideles bendras pajamas (kaipJAV) turinèiø ðaliø gyventojø skaièius yrasantykinai maþas. Ði prieþastis tinka ir Azi-jai. Didþiausià gyventojø skaièiø atrankojeturi Kinijos kaimas � 18,5 proc. pasauliogyventojø ir 5 proc. pasaulio dolerio PPPpajamomis. Didþiausias pajamø svoris yraJAV � 29 proc. pasaulio pajamø ir tik 5,6proc. pasaulio gyventojø. Kadangi svoris,individualiai ðaliai priskirtas skaidant Gini,priklauso ir nuo ðalies gyventojø skaièiaus,ir nuo pajamø, tai reiðkia, jog didþiausiassvoris yra 0,0145 (0,29 padauginta ið0,05). Dël to daugelio ðaliø svoriai yralabai maþi. Akivaizdu, kad jeigu labai di-delë ðalis (Kinija, Indija) bûtø turtinga,vidaus komponentei tai turëtø labai di-delës átakos. Taèiau realybëje, net jei ke-

Azijoje iðaugo daugiau nei bendros pa-saulio pajamos. Tai turëjo átakos pasau-lio nelygybës tarp ðaliø padidëjimui. Ant-rasis veiksnys yra pajamø skirtumø tarpmiesto ir kaimo teritorijø iðsiplëtimas Ki-nijos viduje bei tarp miesto Kinijos ir kai-mo Indijos. Tai 0,45 Gini punkto padidinopasaulio nelygybæ.

Pabaigai pateiksime keletà B.Milanovi-èaus skaièiavimø rezultatø. Jis teigia, kad:

1 proc. turtingiausiø pasaulio gy-ventojø gauna lygiai tiek pajamø, kiek 57proc. skurdþiausiø pasaulio gyventojø. Ki-taip tariant, maþiau nei 50 milijonø turtin-giausiøjø gauna tiek pat pajamø, kiek 2,7milijardo skurdþiausiøjø.

JAV gyventojø, turinèiø vidutines þe-miausios savo ðalies decilës pajamas, fi-nansinë padëtis yra geresnë nei 2/3 proc.pasaulio gyventojø.

10 proc. didþiausias pajamas tu-rinèiø Amerikos gyventojø bendros pa-jamos prilygsta 43 proc. pasaulio skur-dþiausiø gyventojø pajamoms. Kitaip ta-riant, 25 milijonø amerikieèiø pajamos yralygios maþdaug 2 milijardø skurdþiø pa-jamoms.

Santykis tarp 5 proc. didþiausiaspajamas turinèiø pasaulio gyventojø vi-dutiniø pajamø su 5 proc. þemiausias pa-jamas turinèiomis vidutinëmis pajamomis1988 m. buvo 78 : 1, o 1993 m. 114 : 1.

75 proc. pasaulio gyventojø gau-


namos pajamos sudaro 25 proc. pasau-lio pajamø PPP doleriais ir atvirkðèiai.

84 proc. pasaulio gyventojø gau-na 16 proc. pasaulio (nepakoreguotøpagal PPP skirtumus tarp ðaliø) pajamødoleriais ir atvirkðèiai.

Paþymëtina, kad kiti ðaltiniai taip patnurodo, kad pasaulinæ pajamø nelygybæið esmës lemia ðaliø ekonominio iðsivys-tymo lygio skirtumai. Turtingiausiø ðaliøpajamø vienam gyventojui santykis su ne-turtingø ðaliø pajamomis vienam gyven-tojui padidëjo nuo 11 1870 m. iki 38 1960m. ir atitinkamai iki 52 1985 metais. Fak-tiðkai pasaulinio pajamø pasiskirstymoskirtumai didëja per paskutiná deðimtmetádël didëjanèio ðaliø iðsivystymo skirtumo.

Pasaulinë pajamø nelygybë yra platitema, kuriai tirti kyla daug barjerø dël po-litikos uþdarumo bei valstybiniø santykiø.Taèiaui tyrimai yra atliekami stengiantisgauti kuo tikslesnius rezultatus, vienodintiskaièiavimo metodikà. Taèiau vien tasfaktas, kad kai kuriuose regionuose na-mø ûkiø tyrimai net nëra rengiami arbajø rezultatai slepiami, stabdo paþangà.

Netolygaus pasiskirstymo prieþastysyra ávairios pradedant gyventojø nesuge-bëjimu prisitaikyti prie paþangiø techno-logijø, o tai iðkart sàlygoja maþiau apmo-kamø darbuotojø arba net bedarbiø skai-èiaus kilimà. Nedarbas � viena svarbiøprieþasèiø, bûdinga pereinamojo laikotar-pio ir pokomunistinëse ðalyse. Apiben-drindami galëtume teigti, kad perëjimonuo planinës prie rinkos ekonomikos mo-mentu pajamø nelygybë labai padidëja.Iðanalizavus pasaulinæ pajamø nelygybæpastebima, kad pereinamojo laikotarpioekonomikoms bûdingas didesnis pajamønelygumas. Já taip pat sàlygoja netinka-mos transferiniø mokëjimø koncepcijos,korupcijos, diskriminacijos bei neteisingospolitikos átaka. Pokomunistinëse ðalysekaltinti galima ir valdþios nebrandumà. Iðto iðplaukia, kad vien teisinga transferø pa-skirstymo sistema leidþia nelygybei ðaly-je gerokai maþëti. Tai liudija ir realûs pa-vyzdþiai Baltijos ðaliø atveju.

Kalbant apie nelygybës pasiskirsty-mà tarp ðaliø verta atkreipti dëmesá ir ápenkias didþiàsias ðalis, kurios neabejo-tinai turi didþiausios átakos bendram pa-saulinës pajamø nelygybës vaizdui ir yravadinamos viena antràja pasaulio. Gali-ma konstatuoti, kad ateityje jos diktuosbendras nelygybës kryptis. Derëtø paste-bëti Skandinavijos ðalis ir Vokietijà, kurnelygybë yra stebëtinai maþa, palygintisu kitomis iðsivysèiusiomis Europos ir pa-saulio valstybëmis. Tuo tarpu Afrikoje,Azijoje, Rytø Europoje ir buvusioje TSRSnelygybë yra daug didesnë ir faktai rodojos tolesnio didëjimo tendencijas. Tai pa-sakytina ir apie visà pasaulá.

Lietuvos kûno kultûros akademijoje �permainø vëjai. Ateina metas atsisveikin-ti su senomis tiesomis ir idëjomis, veikti,kaip sako akademijos rektorius prof. ha-bil. dr. Albertas Skurvydas, naujos para-digmos sàlygomis. Akademijos mokslokraitis � iðleisti vadovëliai, pripaþintasmokslo lygis rodo, kad ji jau ne moksloprovincija. Pradëdamas sporto knygosðventæ, rektorius sakë: �Mums bûtini spor-to srities mokslininkai, praktikai, evoliu-cionistai, kuriems rûpi tautos idealas, joslaisvë ir kûryba tinkamomis kultûrinëmisir mokslinëmis formomis. Bet moksle turibûti ir savas akademijos dëmuo. Áþengusá XXI amþiø sporto mokslas ir studijos ta-po nacionalinës atsakomybës dalyku, at-sinaujinimo viltimi, naujo mûsø gyvenimosporto politikos bûtinybe�.

Sporto knygos ðventëje iðkilmingaibuvo pristatyti ðeði nauji 2006 m. iðleistivadovëliai.

Vadovëlio �Biomechanikos pagrindai�autorius � Sporto biomechanikos, infor-matikos ir inþinerijos katedros prof. habil.dr. Kazimieras Muckus. Vadovëlyje apta-riama biomechanikos turinys, tikslas, uþ-daviniai, raida, pateikiamos pagrindinëskinematikos ir kinetikos þinios, nagrinë-jami biomechaninës analizës metodai,þmogaus atramos ir judëjimo sistemosmechaninës savybës, þmogaus fiziniø ge-bëjimø biomechanika, judëjimo ypatu-mai, biomechaniniai sportinio meistriðku-mo aspektai. Skiriama Lietuvos aukðtøjømokyklø studentams.

Vadovëlá �Futbolas. Istorija, teorija, di-

Sporto þmoniø autoritetas,sporto laimëjimai turitarnauti jaunimui kaip�viesus pavyzdys.

Valdas ADAMKUS

sporto knygos ðvLietuvos kûno

kultûros akademijoje �

daktika� parengë Sportiniø þaidimø ka-tedros lektorius Rimas Kazakevièius, doc.dr. Justas Labutis, asist. Raimondas Stat-kevièius. Vadovëlyje apþvelgiama popu-liarios sporto ðakos futbolo raida pasau-lyje ir Lietuvoje, organizacinës valdymostruktûros, pateikiamos kai kurios þaidë-jø judesiø valdymo ir mokymo teorijos,aptariami jaunøjø futbolininkø sportiniorengimo ypatumai, nagrinëjama futboli-ninkø techninis, taktinis, fizinis bei psicho-loginis rengimas, didelio meistriðkumofutbolininkø sportinio rengimo valdymoprincipai, metodai, priemonës. SkiriamasLietuvos aukðtøjø mokyklø kûno kultûrosir sporto specialybiø studentams.

Vadovëlio �Sporto filosofija� autorë �Kinantropologijos ir sporto raidos kated-ros vedëja doc. dr. Skaistë Laskienë. Va-dovëlyje apþvelgiama filosofijos sampra-tø ávairovë, sporto filosofijos objektas beisporto kaip sociokultûrinio reiðkinio sam-prata, aptariama kultûrinë, socialinë struk-tûrinë, asmens ir organinë paradigmos.Pateikiami filosofiniai tekstai, papildantysnagrinëjamà problematikà. Skiriama Lie-tuvos aukðtøjø mokyklø kûno kultûros irsporto, sveikatos ir fizinio ugdymo, edu-kologijos specialybiø studentams. Galë-tø bûti naudingas ir kvalifikacijos kursøklausytojams, kûno kultûros ir sporto spe-cialistams.

Vadovëlio �Trumpøjø nuotoliø bëgi-mas� autoriai Lengvosios atletikos kated-ros vedëjas doc. dr. Aleksas Stanislovai-tis, doc. dr. Albinas Grûnovas, lektorius,Lietuvos nusipelnæs treneris Valentas But-

SvarstomosLietuvos ásijungimo á

Europos kosminæprogramà galimybësÐvietimo ir mokslo ministrës Romos

Þakaitienës ásakymu ið ðeðiø ministerijøatstovø sukurta Kosmoso klausimø Lie-tuvoje koordinavimo grupë, kuri bandysapibrëþti Lietuvos verslo ir mokslo intere-sus Europos kosminës veiklos srityje beisvarstys Lietuvos ásijungimo á Europoskosminæ programà poreiká ir tikslingumà.

Darbo grupë 2007 metais numato pa-tikslinti Lietuvos �kosminá� potencialà, t.y.iðaiðkinti visas suinteresuotas ðia veiklaámones ir mokslininkø grupes, aktyviai da-lyvauti rengiant Europos kosmoso politi-kos gaires ir Europos kosmoso progra-mà, reguliariai informuoti Lietuvos visuo-menæ, politikus, akademinës bendruome-nës ir verslo atstovus apie galimybes ási-jungti á ðià programà, parengti Lietuvoskosmoso politikos gairiø projektà, pateiktisiûlymus dël Lietuvos dalyvavimo Euro-pos kosmoso programoje keliø ir bûdø.

Kosminë veikla globalizacijos ir naujø-jø technologijø plëtros sàlygomis tampakiekvienos �alies ekonomikos konkuren-


Vadovëlio �Ugdymo pagrindai� auto-riai � Sporto pedagogikos ir psichologi-jos katedros doc. dr. Audronë Dumèie-në, Vilniaus pedagoginio universiteto So-cialinës komunikacijos instituto Sociali-nës pedagogikos katedros prof. habil. dr.Zenonas Bajoriûnas. Vadovëlyje nagrinë-jami ugdymo pagrindai: aptariama ugdy-mo sàvokø ávairovë, ugdymo esmë, aið-kinama ugdymo tikslø ir uþdaviniø sklai-da, ugdymo turinys, principai, metodai irkt. Pateikiama daug uþduoèiø, klausimø,temø diskusijoms. Skiriama sporto peda-gogikos, kûno kultûros ir sporto specia-lybiø studentams.

Kaskart reikðmingesnë ekspertø veik-la, nes vadovëlio ekspertizë yra specialustyrimas, reikalaujantis tam tikrø þiniø, at-liekamas specialistø, þinovø. Socialiniømokslø ekspertizes atlikti gerokai sudëtin-giau, nes nëra vieningø vertinimo normøbei kriterijø. Taèiau ávairiø socialiniø moks-lø ekspertizës turi nemaþai ir bendrø me-todologijos bei metodikos reikalavimø, ku-riø kiekvienas ekspertas privalo grieþtai lai-kytis, nes nuo jø tiesiogiai priklauso eks-pertizës rezultatai, jø patikimumas ir iðva-dø ar vertinimø objektyvumas, konkretu-mas ir pagrástumas. Uþ principingà triûsànuoðirdþiai buvo padëkota vadovëliø eks-pertams doc. dr. Albinui Palioniui, prof. drDainiui H.Pauþai, prof. habil. dr. Stanislo-vui Stonkui, prof. dr. Audroniui Vilkui, doc.dr. Vladui Juknevièiui, prof. habil. dr. Povi-lui Karobliui, prof. habil. dr. Evaldui Nekra-ðui, prof. habil. dr. Antanui Skarbaliui, doc.dr. Danieliui Radþiukynui, prof. habil. dr.Aleksandrui Kriðèiûnui, prof. habil. dr. V.Me�kai, dr. Renatai Þumbakytei, prof. ha-bil. dr. Alfonsui Vainorui, prof. habil. dr. Juo-zui Vytautui Uzdilai, doc. dr. Genutei Ged-vilienei, doc. dr. Sigitui Daukilui.

I�kilmingai pagerbti ir gëlëmis apdo-vanoti buvo ne tik vadovëliø autoriai, betir kalbos redaktorës Genovaitë Gudonie-në, Zita Ðakalinienë, Genovaitë Irtmonie-në, Irena Piragienë, Irena Bubnytë.

Sporto knygos ðventë surengta pirmàkartà Nepriklausomoje Lietuvoje. Lietuvoskûno kultûros akademija jau sukaupë di-dþiulæ mokslinës veiklos ir sportinio gy-venimo patirtá. Akademijos paðaukimas� rengti aukðèiausios kvalifikacijos spor-to specialistus, tyrëjus, kurti naujas moks-lo þinias ir patyrimà perduoti studentams.

Sporto knygos ðventës pavyzdys irekspertø pamokos svarbios visai Lietu-vos mokslo visuomenei, nes leidþia nau-jai paþvelgti ir suprasti sporto mokslo es-mæ, sporto specialistø rengimo sistemoskûrimà ir jos efektyvumo didinimà.

Prof. habil. dr. Povilas KAROBLIS

os ðventë

kus. Vadovëlyje supaþindinama su trum-pøjø nuotoliø bëgimo judesiais, jø moky-mu, nagrinëjama treniruotës teorija ir di-daktika, fiziologinë, biomechaninë ir rau-menø veikla, sportininkø rengimà ir spor-tinius rezultatus lemiantys veiksniai, spor-

tininkø atranka. Vadovëlis bus naudingassportininkams, kuriø sportinius rezultatuslemia absoliutus ir momentinis bëgimo irjudesiø greitis. Skiriamas Lietuvos aukð-tøjø mokyklø kûno kultûros ir sporto spe-cialybiø studentams, magistrantams, stu-dijuojantiems lengvosios atletikos progra-mà, lengvosios atletikos specialistams,sportininkams, bûsimiems treneriams.

Vadovëlio �Fizioterapija ir kurortiniaiveiksniai� autorës � Kineziterapijos ir spor-to medicinos katedros dr. Galinda Gori-nienë, Birðtono sanatorijos �Versmë� fizi-nës medicinos ir reabilitacijos gydytojaAuðra Gorinaitë. Vadovëlyje aptariami

elektromagnetinës, mechaninës, termi-nës kilmës bei gamtiniai gydomieji veiks-niai, nagrinëjamas jø poveikis þmogausorganizmui, ligø gydymo indikacijos irkontraindikacijos. Skiriama Lietuvosaukðtøjø mokyklø ir kolegijø studentams,studijuojantiems fizioterapijos pagrindus,kineziterapeutams, fizinës medicinos gy-dytojams ir reabilitologams, sporto me-dikams ir sveikatos psichologams.

cingumo veiksniu. Kosminë veikla svarbimokslo ir technologijø plëtrai, ûkio sekto-riams, kurie naudoja kosminës veiklos re-zultatus ir teikia paslaugas visuomenei. Tai� palydovinë televizija, kosminës ryðiø irnavigacijos priemonës, kosminës oroprognozavimo, Þemës, gamtos, iðtekliøbei aplinkos stebëjimo, karinës ir saugu-mo uþtikrinimo technologijos.

Europos kosminei programai ágyven-dinti skiriamas didþiulis ES finansavimas.Lietuvos mokslo institucijos, dalyvaudamosðioje programoje, galëtø gauti ES biudþe-to lëðø aukðtøjø technologijø pramonës uþ-sakymams bei moksliniø tyrimø ir eksperi-mentinës plëtros veikos finansavimui, taip

pat suaktyvëtø Lietuvos moksliniø tyrimø,technologijø bei inovacijø plëtra.

Prisijungimas prie Europos kosminësprogramos yra naudingas Lietuvai, kadan-gi, mokëdama bendrà narystës ES mo-kestá, mûsø valstybë finansuos Europoskosminæ veiklà, todël Lietuva turëtø bûtisuinteresuota susigràþinti ðias ámokas uþ-sakydama pramonës produkcijos ir moks-linius tyrimus. Tai ámanoma tik prisijungusprie Europos kosminës agentûros veiklos.Todël ástoti á Europos kosmoso agentûràtampa vienu ið valstybës prioritetø.

Lietuva, kaip kosminës veiklos rezul-tatø (ryðiø ir navigacijos paslaugø, Þemësstebëjimø ir kitø duomenø) vartotoja, yra

suinteresuota tapti tiesiogine Europoskosminës programos dalyve bei vykdy-toja ir taip gauti patogesnæ bei pigesnæprieigà prie kosminës veiklos resursø.

Darbo grupëje, vadovaujamoje Ðvie-timo ir mokslo ministerijos Mokslo ir tech-nologijø departamento direktoriaus A.Þa-lio, yra Ûkio, Susisiekimo, Vidaus reika-lø, Kraðto apsaugos ir Þemës ûkio minis-terijø atstovai bei Lietuvos atstovai, dir-bantys Europos kosmoso politikos dar-bo grupëje, rengianèioje Europos kosmo-so programà.

Dr. Romualdas KALYTISTarptautiniø mokslo programø skyrius


JuozasSKOMSKIS

Ekspedicija,prilygstanti ,,Gintaro

kambario� atradimui

�iemet Vasario 16-osios proga profe-sorius Mykolas Michelbertas uþ nuopel-nus Lietuvos mokslui buvo apdovanotasGedimino ordino Karininko kryþiumi.

Pagrindinë archeologo tyrinëjimø kryp-tis � senojo geleþies amþiaus, arba romë-niðkojo laikotarpio, archeologijos pamin-klai, jø chronologija ir Lietuvos gyventojøprekybiniai ryðiai. Pirmoji disertacija, ap-ginta 1965 m., nagrinëjo romëniðkàjá im-portà. Kita � apie senàjá geleþies amþiø �apginta 1987 m. Maskvoje, Mokslø aka-demijos Archeologijos institute. Tyrinëjodaug laidojimo paminklø, ypaè Vakarø Lie-tuvoje. Tai Rûdaièiø antrasis bei Gintarøkapinynai. Pastaraisiais deðimtmeèiais ty-rinëja Þemaitijos archeologijos paminklus.Daugiausia pilkapynuose � Akmeniø, Per-kûniðkës, Kybartiðkës. Praëjusià vasaràpraleido Kurðiø pilkapyne Kelmës rajone,kur surado nepaprastai vertingø daiktø.Viename moters kape surastas 21 daik-tas. Tai pats turtingiausias kapas Þemaiti-jos, Ðiaurës Lietuvos bei Pietø Latvijos di-dþiulëje pilkapynø teritorijoje. Tarp 21 daik-to � 20 þalvariniø papuoðalø, ið kuriø iðsi-skiria apyrankës � net po �e�ias ant kiek-vienos rankos. Dar ant vienos rankos mû-vëtas þiedas. Niekur tarp baltø genèiø ka-puose tokios gausybës papuoðalø nebu-vo rasta. Tyrinëjant Paprûdþiø kapinyne bu-vo surastas turtingas vyro kapas, kurá ga-lima datuoti V�VI a. pr. Jame aptikti du ge-riamieji ragai, kuriø iðlikæ þalvariniai apka-lai. Surasti du ietigaliai, kovos peilis, ka-bojæs ant perpetës, kurios iðlikusi þalvari-në sagtis bei dirþo galo apkalas. Taip patsurasta unikali segë � vienintelë tokia bal-tø kraðtuose. Tai leido geriau paþinti ne tiklaidosenà ðiame Þemaitijos regione, bet irIII a. moterø papuoðalus, V�VI a. vyrø gin-klus, apskritai to laikotarpio Lietuvos ama-tininkø sugebëjimus, � pasakoja profeso-rius Mykolas Michelbertas. Jis yra iðleidæsmonografijas � �Senasis geleþies amþius�1986 m.; �Lietuvos numizmatikos ávadas�

1989 m.; �Paragaudþio pilkapynas� 1997m.; �Pajuosèio pilkapynas� 2004 m.; �Ak-meniø ir Perkûniðkës pilkapiai� 2006 me-tais. Viena iðleista vokieèiø kalba � �Cor-pus der romischen Fruide im europais-chen Barbaricum� 2001 metais. Ateityjeprofesorius ketina paskelbti Kurðiø kapi-nyno tyrinëjimø duomenis. Prieð keletàmetø tyrinëtas Paalksniø pilkapynas bei ka-pinynas. Jie taip pat laukia savo monog-rafijos. Kiekvieno archeologo svajonë pa-skelbti visa tai, kà iðkasæs, � sako paðne-kovas ir pasakoja apie naujausià savo beikolegø projektà.

Juodoji upëNeákainojami mokslo turtai � archeo-

logijos radiniai plaukia á uþsienius dël bar-bariðkø, deja, sëkmingø kasinëjimø mûsøpilkapiuose, senovinëse gyvenvietëse,saugomose dvarø teritorijose. Tik dalis ðiøvertybiø patenka á Lietuvos muziejus, kitiiðkeliauja á Lenkijà, Vokietijà, Rusijà, kur uþtuos daiktus brangiai moka. Á daugelá ar-cheologijos radiniø, saugomø kaimynømuziejuose, pretenduoti beviltiðka, nes tieturtai, kurie, pavyzdþiui, Rusijà pasiekëXIX a. pab. � XX a. pr., iki ðiol neprieinamidël politiniø prieþasèiø. Nemaþai archeo-loginiø kolekcijø, buvusiø Lietuvos dvaruo-se, iðveþta á Lenkijà � daug vertybiø yraKrokuvos muziejuje, dalis radiniø, iðkastøtarpukario metais, � Varðuvoje. Nemaþaradiniø èia pateko ir pokario laikotarpiu,kai ið Vilnijos dalis lenkø emigravo á tëvy-næ. Todël dabar esame priversti skaièiuotinuostolius mokslui, Lietuvos istorijai, � sa-ko profesorius Mykolas Michelbertas.

Klaipëdos kraðte XIX�XX a. pr. kasinë-to Aukðkiemiø (Oberhof) kapinyno radiniødalá tyrinëjo Ottas Tischleris, Vakarø Lietu-vos kapinynus tyrë Adalbertas Becenber-geris, kiti vokieèiø mokslininkai. Dalis ðiøvertybiø buvo sukaupta Vokietijos muzie-juose. Daugelis eksponatø pateko á Berly-nà ir, aèiû dievui, iðliko. Taèiau didþiausia

Klaipëdos kraðto kasinëjimø kolekcija kar-tu su kitais kraðto istorijos bei meno tur-tais buvo saugoma Karaliauèiaus Prussia�Museum fonduose bei ekspozicijose.

Kanonadai gaudþiantProfesorius M.Michelbertas pasako-

ja, koks likimas i�tiko Prussia � Museum.Paieðkos pradëtos nuo vizitø á Berly-

no proistorës muziejø, kuriame ir aptiktadidþiulë kolekcija, apie kurià, anot profe-soriaus, prieð 20 metø nebuvo net kalbø� manyta, jog ji prarasta visiems laikams.

O jos likimas toks: 1944 m. sàjungi-ninkø armija bombardavo Karaliauèiø.Bombai pataikius á muziejø, prasidëjoskubi jo evakuacija. Ið fondø pakrauta ke-letas vagonø eksponatø dëþiø ir jie ne-delsiant iðsiøsti kaþkur á Vakarus. Norëtagelbëti ir ekspozicijà, taèiau nesuspëta.Dël to imta kolekcijas slëpti: eksponataivyniojami á archyviniø knygø lapus ir krau-nami á medines dëþes...

Paslapties uþdangà praskleidusÐios skaudþios istorijos tæsinys dar bus.

O kol kas profesorius Mykolas Michelber-tas kalba apie Vilniaus universiteto archeo-logø grupës vizità á Berlynà. Pasirodo, anos1944 m. dëþës su Prussia�Museum eks-ponatais iðgulëjo neatidarytos iki 1992 me-tø. Kodël? Neþinoma. Gal dël politiniø mo-tyvø, nes po karo Karaliauèius atiteko So-vietø Sàjungai. Be to, pretenzijas á já galëjoreikðti ir Vokietijos Demokratinë Respubli-ka. Matyt, vengta ginèo dël muziejiniø ver-tybiø priklausomybës. Tik po Vokietijos su-vienijimo á ðiuos reikalus imta þiûrëti ramiai.Dabar archyvas tvarkomas, eksponatai iðnaujo inventorinami, apraðomi, metrikuo-jami. Lietuvos mokslininkams parodytas 80dëþiø turinys, kuriø vienoje � nepaprastaiádomûs ir vertingi radiniai ið minëtojo Aukð-kiemiø kapinyno � I�IV a. senojo geleþiesamþiaus kolekcija, daug graþiø viduriniojobei vëlyvojo geleþies amþiø daiktø, kuriø netnebuvo paminëjæs Ottas Tischleris savo ne-gausiose prieðkario publikacijose. Ten be-sà radiniø ir ið Anduliø kapinyno. Profeso-rius sako, vertëtø pasirûpinti, kad atrastojikolekcija bûtø paskelbta. Dabar jà tyrinëjaBerlyno muziejaus darbuotoja KristinaRaich, Centrinës Europos bronzos amþiausarcheologijos specialistë. Nors ji ir mokosilietuviø kalbos, taèiau abejojama, ar tokioskrypties mokslininkë sugebës pakankamaiásigilinti á Lietuvos ir baltø duomenis.

Dvigubas kapasDabar gráþtame á Prussia�Museum is-

torijà.Bomboms krentant ant Karaliauèiaus

suspëta evakuoti tik dalá fondø. Taèiau eks-pozicijø saliø vokieèiams nepavyko ið-

Sveèiuose pas Vilniaus universiteto Istorijos fakultetoprofesoriø Mykolà Michelbertà, kartu su kolegomisdoc. Valdemaru Ðimënu bei dëstytoju Linu Tamulynuaptikusá iki ðiol laikytà dingusia Karaliauèiaus Prus-sia�Museum archeologijos kolekcijà, kurioje yradaugybë vertingø Vakarø Lietuvos radiniø.


gelbëti. Liko slëptuvë. Ja buvo pasirinktasIII fortas. Po karo pastatai atiduoti kariuo-menei. Tvirtovëje árengtos kareivinës, san-dëliai. Surastø dëþiø eksponatai buvo ne-gailestingai lauþomi kaip vokiðkas nieka-las, verèiami á duobes, maiðomi su ávai-riausiomis atliekomis, uþkraunami ðlamð-tu, o medinës dëþës kûrenamos. Taip su-sidarë naujas sluoksnis, palaidojæs arche-ologijà. 1990 m. iðsikrausèius tarybiniamskariuomenës daliniams, teritorija atiduotaverslininkams, kurie, valydami patalpas vi-sà ðlamðtà vertë á iðkastus kanalus ir taipantrà kartà palaidojo jau suniokotas mu-ziejaus vertybes. Taèiau apie tai suþinojokolekcininkai ir pradëjo kasinëti. Atradodaug daiktø net su muziejaus metrikomis.Taip per keletà karðtligiðkø metø iðrankio-ta daugybë vertingø eksponatø, kurie tuojpat pasklido po uþsienius, pasiekë Mask-và. Paskutinieji á sàvartynà atëjo archeolo-gai ir surankiojo liekanas � daugybæ eks-ponatø duþenø, detaliø, gabalø gabalëliø.Restauravus dabar visa tai sudaro Karaliau-èiaus istorijos ir meno muziejaus ekspozi-cijos dalá, kurioje rodoma ir keliolika retøPrûsijos karalystës daiktø, ið kuriø iðsiskiriadidþiulis smeigtas ið Vakarø Lietuvos Lais-tø kapinyno. O tuo tarpu darbuojasi vertei-vos � vienas lietuviø kilmës Vilniaus univer-siteto absolventas, surinkæs per 1500 eks-ponatø � sidabro, paauksuotø brangeny-biø, ant kuriø dar matyti Prussia�Museummetrikos, nepardavë kolekcijos vietos mu-ziejui, nes �kapeikas pasiûlë...� Todël tikëti-na, jog ðios vertybës pasklis po privatinin-kø rinkinius, iðkeliaus kultûrinës kontraban-dos keliais á kaimynines valstybes.

�Gintaro kambario� paie�kosTaèiau bombø istorijos ir skandalinga

archeologijos lemtis dar nebaigta.Profesorius pasakoja ir apie Karaliau-

èiaus pilies, kurioje buvo saugomi akmensamþiaus daiktai, 1944 m. bombardavimà.

Ágriuvus salës luboms, eksponatai buvopalaidoti ir niekas prie jø nepriëjo. 1953m. susprogdinus pilies likuèius, teritorijaimta kasinëti archeologø. Surasta puikiaiiðlikusi ágriuvusios salës ekspozicija � ak-meniniai kirvukai, titnaginiai daiktai sumuziejinëmis metrikomis.Taèiau ir tadaneapsieita be kuriozø. Mat 1945 m. á Ka-raliauèiø ið Maskvos bu-vo atvaþiavæs archeo-logas Briusovas ieðko-ti legendinio �Gintarokambario�. Nesura-do, nors pi-lies kie-

mas buvo rausiamas buldozeriais. Tadaið slëptuviø buvo iðtraukta daugybë Prus-sia�Museum eksponatø. Liudininkai pasa-koja, kad tada iðveþta 400 dëþiø, 80 mai-ðø. Tai galëjo bûti archeologija, meno ver-tybës. Kur dabar visa tai � neþinoma. Mask-vos istorijos muziejus net rusø specialistøneprileidþia prie kai kuriø átartinø archyvø.Guli ten dëþiø kalnai, kuriø niekas nedrás-ta paliesti. Taip, be abejo, buvo apiplëðtasvienas garsiausiø Europoje kultûros þidi-niø � Prussia�Museum. O Karaliauèiaus

pilies teritorijoje iki ðiol ieðkoma iðgar-sintojo �Gintaro kambario�, darbuo-

jasi archeologai, tarp jø ir kolekcinin-kai, tikëdamiesi laimikiø.Profesorius Mykolas Michelbertas

dþiaugiasi, kad pagaliau atsirado dingu-si Prussia�Museum archeologijos dalis,kurioje yra ir lietuviðkø vertybiø, taèiau ap-gailestauja, jog tik nedidelë buvusios mil-þiniðkos kolekcijos dalis paklius á moksloapyvartà.

Vietoj epilogoVilniaus universiteto archeologai pa-

sirengæ projektà tæsti: surinkti visà áma-nomà informacijà, kiek mûsø vertybiø yrakaimyninëse valstybëse. Jau planuojamimarðrutai á Rygos nacionaliná istorijos mu-

ziejø pasklaidyti Jakobsono archeologi-jos pieðiniø, surastø Lietuvoje; á Talinà, ku-riame saugomas Marto Schmiedehelmoarchyvas su prieðkariniais vertybiø pieði-niais ið Kionigsbergo. Neseniai mokslinin-kai sugráþo ið Ðlezvigo, kur jø dþiaugs-mui surasta nemaþa naujienø ið Becen-bergerio tyrinëjimø.

Galutinis projekto rezultatas � turëtøbûti iðleistas Lietuvos archeologijos ver-tybiø, esanèiø uþsienyje, sàvadas, � vil-tingai kalba profesorius Mykolas Michel-bertas.

Vienas vertingiausiøKaraliauèiaus istorijosmuziejaus Prûsijos rinkiniolietuviðkøjøeksponatø �smeigtasið Laistøkapinyno

Vilniaus universiteto profesoriusMykolas Michelbertas

Karaliauèiaus III forto radiniø nuolauþos


Kaþkur þemaièiuos iðgirdau posaká,kad vienintelës tikros ðiame gyvenime yrakaukës. Kodël � iki �iol neþinau, tik tyliaiátariu (ir kuo gi mes vaikystëj nenorëjombûti?) ir tikiu. Patikëjau ir Venecijoj, kar-navalo metu atsidûræs tarp daugybëskaukiø, linksmø ir graudþiø istorijø, atsi-verianèiø ið ðimtmeèiø gelmenø. Maþaikà atpaþinau, nes nemoku istorijos, neþi-nau tradicijø, o buvo smagu, lengva, ge-ra, nes patekæs á karnavalo sûkurá jautiesilyg nesibaigianèioj ðventëj. Ðventëj be bu-telio...Tai kas tas Venecijos karnavalas?

Minia kaip upë Morkaus aikðtëje, á jàsubëga visø siaurø Venecijos gatveliøþmoniø srautai kaip intakai, ásilieja þais-minga, ðventiðka nuotaika ir pavasariðkoprisikëlimo ilgesys. Linksmai strikinëja vi-sa klasë gyvulëliø, orios Carlo Goldoni lai-

Nerealioji Venecija

karnavalasVenecijosMykolas KARÈIAUSKAS

kø venecijietës nuðvinta ðypsenom vospakëlus fotoaparatà, maloniai ima uþ ran-kutës Cazanova, negali net nujausti ar su-prasti, kas eina ðalia toj mistiðkoj minioj:garbingi miestelënai, meiluþiai, ilgasna-pis maro laikø gydytojas, þvejys, þydas,mergelës, juokdariai ar baisûnai draku-los... Reikia skaityti ne tik knygas ar laik-raðèius, bet gyvà istorijà. �itame gyveni-mo sraute sunku apsimesti raðtingu, betgalima net nevaidinant bûti nuoðirdþiam.

O viskas prasidëjo jau XI a. belaukiantVelykø, XVIII a. karnavalai trukdavo net po-rà mënesiø. Mûsø laikais � 10 dienø. Kar-navalas prasideda Angelo skrydþiu (po-puliariai vadinamas Turko skrydþiu, nes tasdràsuolis buvo turkas) nuo ðv. Morkauskatedros varpinës iki Doþø rûmø. XVIII a.�skrisdavo� balandþio i�kam�a ar mecha-ninis balandis, vëliau ði tradicija buvo pa-mirðta ir 2001 m. vël atgaivinta, tik jau plas-nojo ne i�kam�a, o þmogus. Akrobatinioskrydþio preliudija � muzikos garsais pro-vokuojamas aukðtai lynais pasikëlusiø an-gelø ðokis ant varpinës sienos. Tai ne tik

nuostabus reginys, bet kartu ir kvapàgniauþiantis didþiulës minios laukimas vi-siems þinomo jau reginio. Paprastai tariant,visas Venecijos karnavalas � nuostaboskupinos besitæsianèio gyvenimo akimir-kos. Visa jo filosofija � nuostaba. Tai yragyvenimas. Kurio nereikia apdrausti, kadneprarastø vertës. Èia nutyla kalba, bet yrapaslaptis. Arba muzika, bet tik pauzës tarpnatø. Tokia ðventë skatina graþiai màstyti.Jau nemaþai.

Venecijos karnavalø istorija primenair akrobatiniø reginiø meistro Santo di Ca�-Lezze sukurtus reginius: 1680 m. jis spe-cialia lynø sistema �atjojo� á varpinës vir-ðûnæ ant þirgo, o po metø atplaukë á tàpaèià virðûnæ irkluodamas valtelæ.

Visa Venecija � muziejus, taèiau kar-

necijos

Pirma paþintis

navalo metu � muziejømuziejus. Tai labiausiaipajunti, jeigu atvykai tiksavaitgaliui, á karnavaloatidarymà. Venecija � vi-sa ávairiaspalviø tradiciniøkaukiø, karnavaliniø dra-buþiø parduotuvë; istori-niø gondolø, valèiø, kate-riø greitkelis Didþiajamekanale po Rialto tiltu; me-no ðedevrø tvirtovës �baþnyèios; maloni, dþiu-gi, paprasta þmoniø (mi-nios) bendravimo diena irnaktis, diena ir naktis... Irvisur: Vivaldi muzikoskoncerte, prie Montever-dþio kapo, siaurose gatvelëse, baþnyèiørimtyje, prie ðv. Morkaus katedros relikvijøar besistiebiant nors pro langus þvilgtelëtiá puoðnaus venecijietiðko kaukiø baliausakimirkas klube � ten patekti galima tik sukauke ir keliais ðimtais eurø kiðenëje...

O gráþdami á namus pagalvojom: juk


tai kaip mûsø Uþgavënës. Atsikratomne þiemos, o viso blogio, jeigu suge-bam suprasti, tik daþnai labai prastaivaizduodami, kad ðvenèiame... Jukmes tiek nuo amþiø amþinøjø turim, tik

16 Lietuvos kolegijøgalës teikti absolventamsprofesinio bakalauro laipsná

Remdamasi Studijø kokybës vertinimocentro atliktais kolegijø veiklos vertinimais beiteigiamais jø rezultatais, ðvietimo ir moksloministrë R.Þakaitienë pasiraðë ásakymus, su-teikianèius 16 Lietuvos kolegijø teisæ teiktiprofesinio bakalauro laipsná.

Kolegijai ágijus ðià teisæ, studentams, bai-gusiems neuniversitetines studijas, bus ið-duodami aukðtojo mokslo diplomai, kuriuo-se prie teikiamos profesinës kvalifikacijosbus áraðytas ir suteikiamas kvalifikacinis laips-nis. Profesinës kvalifikacijos, kurios buvo su-teiktos minëtøjø kolegijø absolventams, ikiðiol taip pat prilyginamos profesinio baka-lauro laipsniui.

Nuo 2008 metø numatoma pradëti nau-doti naujo pavyzdþio diplomø blankus, ku-rie vadinsis profesinio bakalauro diplomais.Ðie diplomai suteiks absolventams tokias pa-èias teises, kaip ir dabar iðduoti arba iðduo-dami aukðtojo mokslo diplomai su áraðu apiesuteiktà profesinio bakalauro kvalifikacinálaipsná ir profesinæ kvalifikacijà.

Studijø kokybës vertinimo centras kiek-vienos kolegijos veiklà vertina praëjus ket-veriems metams nuo jos ásteigimo. Tikima-si, kad iki 2007 metø pabaigos bus ávertintadar 11 kolegijø veikla ir priimti sprendimaidël jø teisës teikti profesiná bakalaurà. Vil-niaus dizaino kolegija, kuri buvo ásteigta 2004metais, bus vertinama 2008 metais.

Diskutuojama, kaip palengvinti studijø tæ-simo galimybes kolegijø absolventams, kadsieksiantiems studijuoti magistrantûroje uni-versitete nebereikëtø baigti universitetiniø ba-kalauro studijø, o studijas bûtø galima tæstipo nustatytos trukmës ávadiniø studijø. Prog-nozuojama, kad tokiø absolventø nebus daug� Lietuvos ir uþsienio valstybiø patirtis rodo,kad dauguma kolegijø absolventø po studijøásidarbina, ir tik apie 10�15 proc. baigusiøjønori tæsti studijas universitetuose.

Kolegijø, turinèiø profesinio bakalaurolaipsnio teikimo teisæ, sàraðas: Alytaus ko-legija, Kauno kolegija, Klaipëdos kolegija,Lietuvos jûreivystës kolegija, Marijampolëskolegija, Utenos kolegija, Vilniaus kolegija,Vieðoji ástaiga Vilniaus teisës ir verslo kole-gija, Vieðoji ástaiga Vilniaus vadybos aukðto-ji mokykla, V.A.Graièiûno aukðtoji vadybosmokykla, Vieðoji ástaiga Socialiniø mokslø ko-legija, Vieðoji ástaiga Kolpingo kolegija, Vie-ðoji ástaiga Vakarø Lietuvos verslo kolegija,Vieðoji ástaiga Vilniaus kooperacijos kolegi-ja, Vieðoji ástaiga Vilniaus verslo kolegija, Vie-ðoji ástaiga Klaipëdos verslo kolegija.

I�samesnæ informacijà jums suteiks: Pro-fesiniø studijø skyrius, Liucija Jasiukevièie-në, tel. (8-5) 219 01 25.

Olga KRACHMALISÐvietimo ir mokslo ministerijosRyðiø su visuomene skyriaus darbuotoja

�v. Morkaus aikðtëje

Paradas

nemokam graþiai màstyti ir pasitikëti.Tikëti. Ar tik þiemà reikia varyti ið kie-mo?

Linksmø ðventø Velykø. Visà më-nesá.

Kaukës


Astronomijos

naujienos2006 metai

ir astronautikosProf. habil. dr. VYTAUTAS STRAIÞYS

Liko aðtuonios planetos2004 m. Koiperio juostoje uþ Neptûno

orbitos buvo atrasta planetëlë 2003 UB313(Erija), didesnë uþ Plutonà. Vëliau atras-tos dar kelios planetëlës, kurios gali bûtilygios Plutonui ar uþ já kiek didesnës. Ka-dangi Plutonas nuo jo atradimo 1930 m.buvo laikomas devintàja Saulës sistemosplaneta, iðkilo klausimas � ar laikytini pla-netomis naujai atrastieji Koiperio juostoskûnai. 2006 m. rugpjûèio mënesá Tarptau-tinës astronomø sàjungos suvaþiavimasPrahoje priëmë nutarimà, kad planeta yradangaus kûnas, kuris: a) skrieja orbita ap-link Saulæ, b) turi pakankamà masæ, kaddël savosios gravitacijos taptø sferinës for-mos ir c) savo gravitacijos lauku iðvalë nuomaþesniø kûnø savo orbitos aplinkà. NeiPlutonas, nei kiti Koiperio juostos objek-tai, nei asteroidai, skriejantys tarp Marso irJupiterio, netenkina treèiojo reikalavimo.Taigi lieka tik 8 Saulës sistemos kûnai �Merkurijus, Venera, Þemë, Marsas, Jupi-teris, Saturnas, Uranas ir Neptûnas, kurietenkina planetos kriterijus. Kad nebûtø �nu-skriausti� kiti dideli Saulëssistemos kûnai, ávesta va-dinamosios �nykðtukinësplanetos� (dwarf planet),lietuviðkai �planetëlës�,kategorija. Planetëlë yradangaus kûnas, kuris: a)skrieja orbita aplink Sau-læ, b) turi pakankamà ma-sæ, kad dël savosios gra-vitacijos taptø sferinës for-mos, c) masë nëra pakan-kamai didelë, kad iðvalytøsavo orbitos aplinkà nuokitø kûnø, d) nëra plane-tos palydovas. Á ðià kate-gorijà pakliûva Plutonas irkiti didþiausi transneptûni-niai objektai bei didþiausiasteroidai (tokie, kaip Eri-ja ir Cerera). Visi kiti Sau-lës sistemos objektai (ið-skyrus planetø arba plane-tëliø palydovus) yra vadi-nami �maþaisiais� Saulës sistemos kûnais.Á ðià kategorijà pakliûva dauguma asteroi-dø, transneptûniniø objektø (arba koipe-roidø), visi kometoidai, meteoroidai ir kitimaþi kûnai.

Tarpplanetinëse trasoseBalandþio 11 d. Europos kosminës

agentûros erdvëlaivis Venus Express ta-po Veneros planetos palydovu. Po më-nesá trukusiø manevrø erdvëlaivis gegu-þës pradþioje tarp 250 km ir 66 000 kmnuo Veneros pavirðiaus pasiekë galutinæorbità, einanèià virð planetos aðigaliø, ap-skriejimo periodas � 24 valandos. Moks-liniai tyrimai kol kas nevykdomi, nes Ve-nera yra anapus Saulës, jos konjunkcijabuvo lapkrièio 9 dienà.

NASA erdvëlaivis Messenger pakeliuiá Merkurijø skrieja aplink Saulæ manev-ruodamas tarp Þemës ir Veneros. 2006m. spalá jis praskriejo Venerà, dar kartà jàpraskries 2007 m. birþelá, o Merkurijø pa-sieks 2008 metais.

Sausio 19 d. NASA paleido erdvëlaiváNew Horizons (�Nauji horizontai�) link Plu-tono planetëlës. 2007 m. vasará erdvëlai-vis praskriejo Jupiterá, kurio gravitacijosjëga padidino jo greitá. Plutono aplinkà

New Horizons pasieks tik 2015 m. vidu-ryje. Pralëkæs pro Plutonà, erdvëlaivis pa-teks á Koiperio juostà ir pralëks pro vienàar kelis ten skriejanèius koiperoidus.

Sausio 15 d. tarpplanetinæ kelionæ bai-

gë erdvëlaivis Stardust (�Þvaigþdþiø dul-kës�), kurio kapsulë sëkmingai nusileidoJAV teritorijoje, Jutos valstijoje. Erdvëlai-vis paleistas á kosminæ erdvæ 1999 m., poto ilgai keliavo po Saulës sistemà. Skrie-jant erdve jo aerogelinë gaudyklë rinkotarpplanetines ir tarpþvaigþdines dulkes.2004 m., praskriejant pro Wild 2 kome-toidà, buvo surinkta jo skraistës medþia-gos. Dabar visa ði medþiaga yra moksli-ninkø rankose. Apskaièiuota, kad surink-ta daugiau nei milijonas mikroskopiniødulkiø. Tarp jø turëtø bûti bent 50 tarp-þvaigþdiniø dulkeliø. Amerikos planetødraugija pakvietë á talkà gausius astrono-mijos mëgëjus, kurie gali dalyvauti ðiø uni-kaliø dulkeliø paieðkoje per internetà (star-dusthome.ssl.berkeley.edu).

O kitas su kometomis susijæs erdvë-laivis � Europos kosminës agentûros Ro-setta � nuo 2004 m. tæsia savo ilgà ke-lionæ po vidinæ Saulës sistemà. Erdvë-laiviui prireiks net 10 metø, kol jis pasiekskelionës tikslà � Èuriumovo-Gerasimen-kos kometoidà. Dabar erdvëlaivis skrie-

4 pav. Marsomobilio Spirit ratø iðverstas baltos sulfa-tø druskos sluoksnis


Tæsinys. Pradþia 2007 m. Nr. 3


ja aplink Saulæ tarp Þemës ir Marso or-bitø. Labai produktyviai darbuojasi dviSaulës observatorijos � Ulysses ir SO-HO. Pirmoji jø nuo 1992 m. skrieja ap-link Saulæ plokðtumoje, kuri beveik stat-mena Þemës orbitos plokðtumai. SOHOnuo 1995 m. skrieja aplink Saulæ beveikÞemës orbita, nutolusi nuo jos Saulëslink per 1,5 mln. kilometrø.

2007 m. birþelá numatytas NASA erd-vëlaivio Dawn (�Auðra�) startas á asteroi-dø juostà. Misija truks 8 metus, jos metubus aplankyti didþiausi asteroidai Vesta(2011�2012 m.) ir Cerera (2015�2016 m.).

Marso orbitose

Kovo 10 d. Marso planetos palydo-vu tapo NASA erdvëlaivis �Marso þval-gas� (Mars Reconnaissance Orbiter �MRO). I� orbitos MRO darë didelës ski-riamosios gebos nuotraukas, kuriosematomi automobilio dydþio objektai. Pa-lydovas tyrinëjo pavirðiaus geologijà, ieð-kojo vandens ir gyvybës liekanø bei tin-

2006 11 02 radijo ryðys nutrûko), MarsOdyssey (NASA, nuo 2001 m.), Mars Ex-press (ESA, nuo 2003 m.) ir aukðèiau ap-raðytasis MRO.

2007 m. rugpjûtá á Marsà iðskries nau-jas NASA erdvëlaivis Phoenix Mars Lan-der (�Feniksas � Marso tûptuvas�), kuris2008 m. geguþæ nusileis ant Marso pa-vir�iaus �iaurinio a�igalio rajone.

Marsomobiliai darbuojasi toliauDideliam Marso tyrinëtojø dþiaugs-

mui NASA marsomobiliai Spirit ir Oppor-tunity visus 2006-uosius metus buvo�darbingi� ir mobilûs. Abu ið Þemës val-domi aparatai sulaukë trejø metø darbosvetimoje planetoje sukakties.

Prie� metus marsomobilio Spirit pa-noraminës fotokameros perdavinëjo áÞemæ vaizdus nuo Kolumbijos aukðtu-mø, o Opportunity kitoje Marso pusëjesuko ratà aplink 300 m skersmens Ere-bo kraterá. Spirit jau 2005 m. spalio pa-baigoje leidosi þemyn nuo Hasbandokalvos pietø link, kai kur ðlaito statumassiekë 20 laipsniø. Pakeliui marsomobilissustodavo, fotografuodavo ir tyrinëdavoMarso akmenis bei nuosëdiniø uolienøatodangas, naktimis stebëjo Marso pa-lydovus Fobà ir Deimà bei Halio kome-tos paliktus meteoritus. 2006 m. sausáSpirit leidosi vis þemyn ir netrukus áva-þiavo á smëlio kopø laukà. Vietomis joratai palikdavo baltas vëþes � tai buvogeleþies sulfato druskos nukloti laukai.Vasario pradþioje Spirit atvyko á apvaliosformos Home Plate plok�èiakalná, kurisbuvo gerai matomas i� Hasbando kal-vos gautose nuotraukose. Plok�èiakalnásupo stati apgriuvusi siena, kurioje bu-vo matyti daugybë kaþkokio sprogimoiðvartytø atodangø. Tikras rojus Marsogeologams!

Home Plate tyrinëjimai uþtruko visàmënesá. Kadangi artëjo Marso þiema,Saulë pakildavo vis þemiau, apðvietimassilpnëjo ir marsomobilio baterijos silpo.Buvo nutarta riedëti link pietuose stûk-sanèios McCool aukðtumos, sustoti josðiauriniame ðlaite, atsuktame á Saulæ, irten praleisti antràjà þiemà.

Deja, kovo 16 d. atsinaujino senojiSpirit �liga� � deðinysis priekinis ratasëmë vis sunkiau suktis ir pagaliau visið-kai uþstrigo. Dar kurá laikà marsomobilisvaþiavo penkiais ratais, bet pakeliui pa-

kamø vietø nusileisti bûsimoms pilotuo-jamoms ekspedicijoms. Iki lapkrièio pra-dþios truko MRO stabdymas atmosferojeir orbitos kaitaliojimas. Galutinë orbita yramaþdaug 320 km aukðtyje ir praeina virðMarso aðigaliø, apskriejimo periodas �2 valandos.

�iuo metu Marso orbitomis skriejaMars Global Surveyor (NASA, nuo 1997 m.,

sitaikë nepravaþiuojama smëlio juosta irteko sustoti. Balandþio viduryje buvo at-sisakyta minties pasiekti McCool kalvosðlaità � Spirit pasiliko ant maþos McMur-do kalvelës ðlaito, pakrypusio 11° á ðiau-ræ. Èia ir sulaukta þiemos. Temperatûravis krito ir liepos pabaigoje pasiekë mi-nus 100 °C. Trumpiausia diena buvo rug-pjûèio 8-oji. Taèiau ir su minimaliais ener-gijos iðtekliais Spirit darbavosi � fotogra-favo ir perdavinëjo á Þemæ vadinamàjàMcMurdo panoramà, tyrinëjo aplinkiniusakmenis, kuriuos pasiekdavo roboto ran-ka. Informacijà marsomobiliai perduodatarpininkaujant Marso orbitomis skriejan-tiems erdvëlaiviams, daugiausia � perMars Odyssey.

Antrojoje spalio pusëje abu marso-mobiliai nebegaudavo komandø ið Þe-mës, nes buvo prasidëjusi Marso kon-junkcija � þiûrint ið Þemës jis atsidûrëanapus Saulës. Taèiau informacija á Þe-mæ per �Odisëjà� nenutrûko. Lapkrièio10 d. Marsas ðiek tiek nutolo nuo Sau-lës, ir ryðys su marsomobiliais buvo at-naujintas. Visi moksliniai prietaisai vei-kia, Saulë kyla vis aukðèiau, gaminda-ma daugiau elektros energijos. Taèiausugedæs priekinis ratas labai trukdo va-þinëti. Todël marsomobilis Spirit kol kasapsiriboja plok�èiakalnio Home Plateapylinkiø vulkaniniø uolienø atodangø ty-rinëjimais, vengdamas tolimesniø kelio-niø. Skaitiklis rodo, kad nuo nutûpimoant Marso pavir�iaus marsomobilis nu-vaþiavo maþdaug 7 kilometrus.

O tuo laiku marsomobilis Opportuni-ty darbavosi taip pat sëkmingai. 2006 m.sausio ir vasario mënesiais jis vis dar ty-rinëjo Erebo kraterio atodangas. Kovoviduryje pasuko tolyn á pietus link dide-lio Viktorijos kraterio, stûksanèio uþ 5,5kilometro. Kelionë buvo ilga ir su nuoty-kiais. Geguþës pabaigoje marsomobilisbuvo áklimpæs á smëlá, ið kurio kapstësikelias dienas. Liepos pabaigoje pasie-kë maþiukà Beagle kraterá, o rugsëjo 29d. jau stovëjo ant 750 m skersmens Vik-torijos kraterio kraðto. Perdavæs á Þemæpanoraminæ nuotraukà, Opportunity pra-laukë Marso konjunkcijà. Lapkritá ir gruo-dá jis riedëjo kraterio ketera laikrodþio ro-dyklës kryptimi, ieðkodamas patogiosvietos leistis á jo dugnà. Nuvaþiuoto ke-lio skaitiklis rodë 9,7 kilometro.

7 pav. Viktorijoskrateris. Nuotrau-ka darytaplaèiakampemarsomobilioOpportunityfotokamera

5 pav. Vaizdas i� marsomobilio Spirit áapylinkes i� jo þiemojimo vietos

6 pav. Marsomobilis Opportunity pa-keliui á Viktorijos kraterá. Matomos smëliokopos ir nuosëdiniø uolienø atodangos

Bus daugiau



rankraðtiniøknygø groþis�Karolis buvo dide-lis, stiprus ir didingo sto-to. Veide ðvytëjo didelësgyvybingos akys, turëjoilgà nosá, garbanotusplaukus ir barzdà. Vei-dà puoðë miela ðypse-na. Balsas buvo aiðkus,bet ne toks stiprus, kaipgalima buvo tikëtis.Rengësi nacionaliniaisFrankø drabuþiais: lini-niais marðkiniais ir kel-nëmis, dëvëjo tunikà suðilko kutais, batus ir ko-jines, perriðtas kaspi-nais, krûtinæ dengë ûd-ros ar kiaunës kailis. Vi-sada su savim neðioda-vosi kalavijà su aukso arsidabro rankena, áman-

Karolio Didþiojo imperijos �

Dr. Marytë KUODYTË

Esama skirtingø nuomoniø, kada prasideda viduramþiai. Vis dëltodauguma sutaria, kad ðià ribà þymi 800 m. Kalëdos, kai popieþius

Leonas III, popieþiavæs 795�816 m., Romoje vainikavo naujàjáVakarø Europos Romos imperijos imperatoriø. Pirmuoju Jungtinës

Europos imperatoriumi tapo Frankø valstybës karalius KarolisDidysis (742 m. balandþio 2 d. � 814 m. sausio 28 d.). Taip buvo

pradëti raðyti jaunos Jungtinës Europos istorijos puslapiai.

pirmosios JungtinësEuropos �

triai iðpuoðta brangakmeniais. Priimdamas pa-siuntinius puoðdavosi aukso sagtimis, bran-gakmeniais ir didþiule karûna. Buvo vedæspenkias þmonas ir su jomis susilaukë 13 vai-kø. Turëjæs bent penkias meiluþes ir su jomissusilaukæs bent jau 6 vaikø.�

Einhard. The life of Charlemagne

Kas gi buvo tas Karolis Didysis (loty-nø k. Carolus Magnus, prancûzø k. Char-lemagne), tapæs pirmuoju naujuoju Va-karø Europos Romos imperijos impera-toriumi? Istoriniai faktai rodo, kad KarolisDidysis buvo karaliaus Pipino Trumpojoir Bertrados Laon sûnus. Karolis Didysisdrauge su broliu Karlomanu buvo Fran-kø valstybës karalius nuo 768 m. iki 771metø. Karolis Didysis uþkariavimais su-kûrë imperijà, kuri apëmë dabartinësPrancûzijos, Vakarø ir Pietø Vokietijos,Ðiaurës ir Vidurio Italijos, Belgijos, Olan-dijos, Austrijos, Ðiaurës Rytinës Ispanijos,dalá dabartinës Vengrijos teritorijø. Taigi su-tikime, kad tai bent kiek primena dabarti-nës Europos Sàjungos teritorijà. Centrali-zuodamas daugiatautës valstybës valdy-mà, rëmësi katalikø baþnyèia, valstybësvaldymo centru pavertë karaliaus dvarà.Dabar net sunku patikëti, kad iki KarolioDidþiojo laikø valdovai neturëjo nuolatinës

bûstinës ir keliaudavo ið vieno dvaro á kità.Karolis Didysis ið savo dvaro siuntë á milþi-niðkos ðalies ávairias vietas valstybës pa-siuntinius grafø, kariniø ir administracijospareigûnø veiklai kontroliuoti, leido visojeimperijoje galiojanèias kapituliarijas � ra-ðytus imperatoriaus ásakus. Imunitetiniaisraðtais teikë turtingiesiems þemvaldþiamsprivilegijas, dël to susidarë prielaidos ða-lies feodaliniam susiskaldymui. Karolio Di-dþiojo valdymo laikais Frankø valstybëjeprasidëjo kultûros pagyvëjimas. Ið Karo-lio Didþiojo vardo kilo ir Karolingø dinasti-jos pavadinimas.

Iki 800-øjø pradþios ilgiau nei trisamþius barbarø antpuoliai temdë klestin-èios buvusios Romos imperijos ramybæ.Didþiausias krikðèionybës konkurentas �islamas pergalingai plito nuo Arabijos dy-kumø ligi Gibraltaro sàsiaurio bei Kon-stantinopolio sienø. 732 m. frankø pergalëprieð islamo kariaunas ties Puatjë sustab-dë Vakarus uþlieti grasinusius gaivalus.Frankø vadus ði pergalë paskatino ma-nyti, jog jie esà nauja Dievo iðrinktoji tau-ta. Biblinë þydø gentis tapo pavyzdþiufrankø genèiai, kuriai teko formuoti Nau-josios Jungtinës Europos veidà. Frankøkaralius iðkilo kaip naujo tipo valdytojas,kaip naujasis Dovydas. Kadangi Romospopieþius já vainikavo, tad jis pasijuto irDievo pateptuoju. Ið tiesø já patepë �áðventino popieþius, o popieþiaus institu-cija, vien tik sutikdama atlikti ðá aktà, átvir-tino savo dvasiná autoritetà laikinosios val-dþios atþvilgiu. Taigi su Karolio Didþiojovainikavimo aktu prasidëjo keletà amþiøtrukusi ankstyvaisiais viduramþiais domi-navusi kova dël valdþios. Karolis Didysisturëjo grieþtà nuomonæ, koks turëtø bûtiBaþnyèios vaidmuo, jis manë, kad ji turë-tø paklusti imperatoriui. Taèiau tai buvotik norai, nes net Karolio Didþiojo valdøsostinë buvo nustatyta tik jo valdymo pa-

baigoje ir ja tapo nedidelis miestelis, ási-kûræs netoli Reino upës, � Achenas.

Karolis Didysis labai nusipelnë Euro-pos civilizacijai, laiku suvokæs mokslo bû-tinybæ, perpratæs, kiek bëdos gali prida-ryti tamsumas, ir ðià problemà sparèiaibei vykusiai sprendæs. Karolio Didþiojosukurta didþiulë valstybë negalëjo norma-liai funkcionuoti be valdymo institucijø, su-komplektuotø ið apsiðvietusiø ar bent jauraðtingø þmoniø, sugebanèiø atlikti sudë-tingas administracines, finansines ir di-plomatines funkcijas. Valstybei valdyti rei-këjo mokslo þiniø, teisës, diplomatijos, is-torijos, geografijos, tiksliøjø ir taikomøjømokslø literatûros lotynø kalba. Tuo me-


s

tu lotynø kalba buvo ne tik baþnyèios, betir mokslo bei tarptautiniø ryðiø kalba. Ðiøþiniø nebuvo viduramþiø teologiniuosetraktatuose, jø reikëjo ieðkoti antikiniomokslo ðaltiniuose. Mokykloms steigti,taip pat literatûrai rengti, redaguoti ir rinktireikëjo moksliniø darbuotojø. Karolis Di-dysis kvieèiasi þymiausius to meto moks-lininkus. Mokslininkø ratelis, antikiniu pa-vyzdþiu pavadintas akademija, dëstë ákur-toje prie karaliaus rûmø mokykloje, reda-gavo ir taisë raðtus, rengë vadovëlius irmokslinius traktatus, ávairioms mokslinëmsproblemoms svarstyti organizavo posë-dþius, kuriuose noriai dalyvavo ir pats im-peratorius, jo artimieji bei aptarnaujantispersonalas. Karolio Didþiojo iniciatyva prierûmø buvo surinktas gausus antikiniø irviduramþiø autoriø knygø rinkinys.

Valdant Karoliui Didþiajam ir jo palikuo-nims suklestëjo vadinamasis Karolingømenø ir literatûros renesansas, t.y. Anti-kos formø ir normø gaivinimas. Tai buvomëginimas ið naujo sukurti tai, kas buvolaikoma ankstyvosios krikðèioniðkosiosRomos aukso amþiumi. Amþininkai tai va-dino �renovatio�, greièiau atsinaujinimu neiatgimimu, siedami ðá reiðkiná su daugybemene, literatûroje, kaligrafijoje, liturgijoje,administracijoje bei kitose srityse ávykusiøpatobulinimø. Tam tikra prasme Karolin-gø menas iðaugo tarsi tuðèioje vietoje,Achenas, Reimsas, Mecas, Turas � visi ðiecentrai sëmësi kûrybinës dvasios ið kara-liðkojo dvaro, kurá ir sukûrë pats KarolisDidysis bei jo ápëdiniai. Tik dël Karolingømetraðtininkø darbðtumo iki mûsø laikøbuvo iðsaugota dauguma klasikiniø auto-riø veikalø, kurie naujais reformuotais raðt-menimis buvo perraðinëjami Ture, Fuldo-je, Fleri bei Ðv. Galo vienuolyne. Karolin-gø metraðtininkai rankraðtines knygas jauraðë ant pergamento � specialiai apdoro-tø gyvuliø odø. Pirmà kartà pergamentolapus, susiûtus á sàsiuviná arbà knygutæ,paminëjo poetas Marcus Valerius Martia-lis, 64�98 m. gyvenæs Romoje, paraðæs 15knygø epigramø. Pergamentinës knygosmediniø lenteliø virðeliais buvo vadinamoskodeksais (codex � lenta).

Suklestëjo rankraðtiniø knygø puoðy-bos menas, tai ir knygø iliustracijos, va-dintos iliuminacijomis, ir itin puoðnûs kny-gø kietvirðiai, puoðti raiþiniais ið drambliokaulo, aptaisyti aukso plokðtelëmis, inkrus-tuoti brangakmeniais, emale. Iki dabar ið-liko dramblio kaulo rankraðtiniø knygø kiet-virðiai, iðraiþyti Karolingø rankraðtynuose.Yra iðlikæ dramblio kaulo knygø kietvirðiaisu iðdroþinëtais karaliaus Dovydo bei Ðv.Jeronimo atvaizdais, kurie dabar yra Luv-re, bet i� pradþiø tai buvo virðeliai vadina-mojo Dagulfo rankraðtinio Psalmyno,esanèio Vienos nacionalinës bibliotekosrankraðèiø saugyklose. Jis buvo skirtas

áteikti popieþiui Andrijonui I (772�795). Me-no istorikai pastebi, kad �io 16,8 x 8,1 cmdydþio kietvir�io raiþinio stilius labai arti-mas to meto Romos stiliui. Dagulfo Psal-myno dramblio kaulo kietvirðiuose pavaiz-duotas Dovydas, pasirenkantis psalmiøpoetus, grojantis arfa; kunigas, atplëðian-tis popieþiaus Damazo laiðkà stebint Ðv.Jeronimui, papraðytam iðtaisyti ir sureda-guoti psalmes; �v. Jeronimas, diktuojan-tis psalmes. Kietvir�is i�raiþytas Achene iki795 metø. Dramblio kaulo kietvir�is (21,1x 12,5 cm dydþio), papuoðtas Kristaus, pri-mynusio þvëris, figûra bei maþesnëmisKristaus gyvenimo scenomis, dabar yraOksfordo Bodlio bibliotekoje. Jis irgi buvoiðraiþytas Acheno imperatoriaus rûmø mo-kykloje. Ðis dramblio kaulo kietvirðis me-no istorikø laikomas primityvesniu vëlyvo-sios antikos pavyzdþiø pakartojimu, kaipantai apie 430 m. datuojamø dramblio kau-lo lenteliø, dabar saugomø Berlyno, Pary-þiaus ar Nevero muziejuose. Moncos(Monza � miestas Ðiaurës Italijoje) kated-ros lobyne esantis 16,5 cm aukðèio dram-blio kaulo diptikas, i�puo�tas Dovydo ir po-pieþiaus Grigaliaus Didþiojo atvaizdais,meno istorikø vertinimais irgi primena Var VI a. Romos diptikà, vaizduojantá du pa-grindinius valdytojus. Manoma, kad Mon-cos lobyne esantis diptikas iðraiþytas Al-piø vienuolynuose apie 900 metus. Dram-blio kaulo kietvirðiai, á kuriuos kaþkada bu-vo áriðtos vadinamosios Lorðo Evangelijos,dabar pasidalinti Vatikano bei LondonoViktorijos ir Alberto muziejø, buvo didþiausiir graþiausi Karolingø laikotarpio darbai,neabejotinai sukurti Rytø Romos imperi-jos ðventøjø diptichø stiliumi. Lor�o Evan-gelijos dramblio kaulo kietvirðis, iðpuoð-tas Kristaus, primynusio þvëris, bei Trijø ið-minèiø, besilankanèiø pas karaliø Erodà,atvaizdais, ðiuo metu saugomas Vatikanoapaðtalinëje bibliotekoje. Manoma, kad �is

kietvir�is buvo i�raiþytas IX amþiuje. Þino-mas itin didelis dramblio kaulo kietvir�is(38,5 x 27 cm), esantis Londono Viktori-jos ir Alberto muziejuje. Kietvirðyje pavaiz-duota Ðvè. Mergelë Marija su kûdikiu, së-dinti soste, Zacharijaus ir �ventojo JonoKrik�tytojo draugijoje. Taip pat kietvir�yjei�raiþytos Kristaus gimimo ir Aprei�kimopiemenims scenos. Manoma, kad kiet-virðis buvo iðraiþytas IX a. pradþioje Ache-ne, Karolingø rûmø meno mokykloje. Me-no istorikø nuomone, tiek i�raiþyto Kris-taus, tiek Ðvè. Mergelës Marijos su kûdi-kiu atvaizdo stilius labai artimas Romosimperatoriaus Maksimiano (240�310)sosto Ravenoje, kurá 547 m. imperatoriusJustinianas (527�565) dovanojo savo vi-cekaraliui, puoðybos elementø atvaiz-dams. Miuncheno nacionalinës bibliote-kos saugyklose esama dramblio kaulolentelës, kuri buvo ádëta á perikopiø kny-gos kietvirðá. Perikopiø knygos buvo su-raðytos karaliui Henrikui II iki 1014 metø.Dramblio kaulo lentelëje, kurios matme-nys (28 x12,8 cm), iðraiþytos Nukryþiavi-mo ir Ðventøjø moterø prie kapo scenos,raiþinys atliktas Reimse apie 870 metus.Labai graþiais raiþiniais laikomos ir dram-blio kaulo lentelës, á kurias kaþkada bu-vo áriðta imperatoriaus Karolio Plikagal-vio maldaknygë. Jose pavaizduotos sce-nos apraðytos Utrechto Psalmyno 24 ir26 psalmëse. Dramblio kaulo raiþytojo vir-tuoziðkumà pabrëþia raiþinio reljefo gy-lis, sudëtingos scenos, iðdroþinëtos águ-dusia ranka, bei formø ir draperijø gyvu-mas. Abi lentelës árëmintos plaèiu akan-to ornamentu, taèiau pakraðèio ornamen-tas nevarþë menininko vaizduotës � daþ-nai akanto veðlius lapus pridengia ange-lo sparnas, rûmø stogo puoðmena ar uþ-snûdæs kareivis. Dramblio kaulo lentelëssukurtos Reimse apie 870 metus.

Nukelta á 31 p.


ir klimatologijos

Lietuvos Didþiojoje KunigaikðtystëjeXVII a. sparèiai plëtojantis ávairiems gam-tos mokslams, astronomø ir matemati-kø darbuose galima aptikti ir pirmøjø me-teorologijos uþuomazgø. Iðkiliausi to me-to mokslininkai Lietuvoje buvo Vilniausuniversiteto auklëtiniai ir profesoriai. Ast-ronomijos laimëjimai meteorologijosmokslui buvo labai svarbûs, nes nuo to,kaip suprantamas Þemës judëjimas or-bitoje aplink Saulæ, priklauso spinduli-nës energijos prietakos á Þemæ skaièia-vimai, klimato zoniðkumas ir kaita. Ta-èiau iki XVII a. vidurio gamtos mokslø,ypaè astronomijos, paþangai trukdë re-liginës dogmos, kurios rëmësi heliocen-trinës teorijos pasmerkimu pasibaigusiaGalilëjaus byla Romoje. Taèiau ne visiXVII a. Vilniaus universitete dirbæ astro-nomai pritarë geocentrinei teorijai. Netir po baþnytinio pasmerkimo Vilniausmokslininkø veikaluose V.Kopernikas bu-vo pagarbiai minimas, cituojami jo ast-ronominiai apskaièiavimai (pavyzdþiui,O.Krygerio darbuose). Taèiau geocen-trizmo paþiûrø laikësi þymûs to meto ast-ronomai J.Rudamina, A.Diblinskis.

Nors gamtos mokslai (matematika,astronomija, geodezija, kartografija, me-chanika) bûdavo áterpti á scholastinës filo-sofijos kurso dalá, taèiau pamaþu XVII a.viduryje jie tapo atskirais dëstomaisiais da-lykais, ryðkëjo jø objektas, metodologija.Apie matematikos ir kitø gamtos mokslø

Meteorologijos

Prof. Arûnas BUKANTIS Nuo Jono Poèapovskio iki ðiø dienømokslai Vilniaus universitete

paskaitø turiná leidþia spræsti iðlikæ paskai-tø uþraðai, disertacijos ir knygos.

Pirmasis meteorologijai skirtas veika-las yra Jono Poèapovskio �Universa me-teorologia� (lotyniðkai jis raðë savo pavar-dæ Yoanne Poczapowsky), kuris 1643 m.birþelio 5 d.Vilniaus universiteto �v. Jonø

rologija. J.Poèapovskis buvo vienas ið ma-tematikos profesoriaus Osvaldo Krygerio(1598�1665) mokiniø. Profesorius pritarëKoperniko sistemai, apie tai nevengë kal-bëti ir studentams, todël J.Poèapovskioveikalas �Universa meteorologia�, grindþia-mas aristoteli�kuoju ir Koperniko mokymu,neapsiribojo vien dabartinës meteorologi-jos problematika. Pradëjæs dëstymà nuoatmosferos reiðkiniø (meteorø), kuriems jispriskyrë ir kometas, toliau perëjo prie�aukðtesnës srities meteorø� (Meteora Su-premae Regionis), apraðë Paukðèiø Takà,naujai suþibusias þvaigþdes, toliau nagri-nëjo þemynus, upes, jûras, þemës gelmesir þemës drebëjimus. Pagrindinæ knygosdalá autorius skiria meteorø apra�ymui. Me-teorais jis vadina ,,esantá kaþkà auk�tai ar-ba pakibus�, o meteorø masæ laiko ,,neto-bulai sudaryta i� �ilumos ir garø, esanèiøvir�uje, kaip antai, sniegas, kru�a�. Jis ai�ki-na drëgmës kondensacijà, daug ra�o apie

Vidutinës mënesio oro temperatûros kaitos trendai(juodi apskritimai rodo statistiðkai patikimus trendus (pa-gal neparametriná Manno-Kendallo testà; α=0,05) Vil-niuje 1778�2004 m. (pagal E.Rimkø). Labiausiai pakilosausio�birþelio ir lapkrièio�gruodþio oro temperatûra, orugpjûèio bei rugsëjo mënesiais pastebima neryðki orotemperatûros þemëjimo tendencija

Numatoma vidutinës metinës oro temperatûros kai-ta Vilniuje XXI a. remiantis GFDL-R30 (JAV), ECHAM4(Vokietija), HadCM3 (Didþioji Britanija) klimato mode-liø iðvesties duomenis bei A2 ir B2 ðiltnamio dujø emi-sijø scenarijais (pagal E. Rimkø). Klimato modeliai prog-nozuoja spartø oro temperatûros augimà XXI amþiuje.Vidutinë metinë temperatûra Vilniuje nuo 5,7°C (1961�1990 m. vidurkis) 2080 m. gali pasiekti 8°C (�optimisti-nis� B2 emisijø scenarijus) ar net 11,4°C (�pesimisti-nis� A2 emisijø scenarijus)

Hidro-logijos irklimato-logijos

katedrosabsolventai

1930�2006 m.

baþnyèioje buvo vie�ai prista-tytas ir apgintas kaip magis-teriumas. Gynime dalyvavone tik Vilniaus akademijosdëstytojai, bet ir miesto visuo-menë. Uþ ðá darbà J.Poèa-povskiui suteiktas magistromokslo laipsnis. Apie lotynøkalba paraðytos knygos,,Universa meteorologia� au-toriø ir Vilniaus universitetodëstytojà J. Poèapovská þino-ma nedaug, nëra duomenønet apie jo gimimo metus irvietà. Svarbiausias to metoVilniaus akademijos mecena-tas buvo LDK mar�alka Leo-nas Kazimieras Sapiega. Galibûti, jog jis globojo J.Poèa-povská studijø metu ir finan-savo �Universa meteorolo-gia� leidybà. Jam skirta ir �iosknygos dedikacija. J.Poèa-povskis, apgynæs magisteriu-mà, tais paèiais metais dës-të Vilniaus akademijoje fizikà,kurios dalá sudarë ir meteo-

Viena pakopaBakalauraiMagistrai

Abs

olva

ntai


mus matematikas, astronomas ir filoso-fas, XIX a. pradþioje yra paraðæs straips-niø ir ið meteorologijos srièiø. Jis ilgà laikàvadovavo Vilniaus universitetui (1807�1815) ir astronomijos observatorijai. Eida-mas rektoriaus ir observatorijos vedëjo pa-reigas ið universiteto mokslininkø reikala-vo, kad jie savo tyrimus ir dëstymà remtøastronominiø bei meteorologiniø stebëji-mø duomenimis. Jis pats iðanalizavo 34metø Vilniaus kraðte atliktø meteorologiniøstebëjimø duomenis, kuriuos panaudojoknygai �Meteorologija� (jà galima rasti rin-kinyje Historia nauki Polskiej, t. II. Wroclaw-Warszawa-Krakow, 1970). Èia J.Sniadec-kis paþymëjo bûtinumà gerinti stebëjimømetodikà, ádiegiant daugiau astronomijos,fizikos, chemijos naujoviø, parengë naujàmeteorologiniø stebëjimø instrukcijà.

Reikðmingas etapas Lietuvos meteo-rologiniø stebëjimø istorijoje prasidëjonuo 1803 m., kai prie Vilniaus apygardosmokyklø buvo ákurtas 60 meteorologijos

Puslapis ið Jono Poèapovskio �Universameteorologia� (1643)

Martynas Odlianickis Poèobutas(1728-1810), oro temperatûrosmatavimø Lietuvoje pradininkas

su Skotu ir kitais. Jëzuitø ordino vadovy-bës parengti nuostatai neleido dëstyti jo-kiø naujø doktrinø, jas buvo galima tik kri-tikuoti. Taèiau kritikuojant naujøjø laikømokslà, nors ir neplaèiai, bûdavo iðdës-tomos ir paþangios gamtos mokslø idë-jos ir þymiausiø mokslininkø � Dekarto,Koperniko, Galilëjo, Bruno, Keplerio ir ki-tø paþiûros. Taigi studentus pasiekdavoávairios naujausios paþiûros á materijà irjos judëjimà, klasikinë mechanika, hidro-dinamika, ðviesos ir elektros reiðkiniai. Fi-zikà sudarë visi to meto gamtos mokslai,jos turinys neatsiliko nuo paþangiausiøEuropos universitetø fizikos kurso. Todëlnuo XVIII a. vidurio meteorologijos moksløVilniaus universitete raida daugiausia bu-vo susijusi jau ne su astronomijos, bet sufizikos paþanga. Pamaþu keitësi ir baþ-nyèios poþiûris á M.Koperniko heliocen-trinæ sistemà. Buvo siûloma jà laikyti neárodyta tiesa, bet hipoteze. Taèiau ryþtin-gesnieji Vilniaus akademijos profesoriaiëmë jà ginti ne kaip hipotezæ, o kaip áro-dytà tiesà (vienas jø � Astronomijos ka-tedros profesorius Andrius Streckis, ast-ronomijos paskaitas skaitæs nuo 1771 iki1796 m. J.Poèobuto rektoriavimo metu).

XVIII a. viduryje didëja susidomëjimaseksperimentiniais fizikos metodais. Anks-èiau meteorologiniai reiðkiniai dabartineprasme buvo tik bendrai aptariami tarpkitø �meteorø� fizikos kursuose, o prof.T.Þebrauskas jau naudojosi termoskopuir baroskopu � termometro ir barometroprototipais (apie tai galima spræsti ið 1752m. jo raðyto laiðko á Prahà prof. J.Steplin-gui). Priminsime, kad termometrà 1598m. iðrado G.Galilëjus, o barometrà � E.To-rièelis 1643 metais.

Instrumentiniø reguliariø meteorologi-niø matavimø pradþia Lietuvoje siejama suMartyno Odlianickio Poèobuto (1728�1810) veikla. 1780�1799 m. Poèobutas bu-vo senosios Vilniaus akademijos rektoriusir daugiau kaip 40 metø vadovavo Vilniausobservatorijai. Vienos mokslinës kelionëspo Vakarø Europos observatorijas metuLondone jis uþsakë ávairiø prietaisø Vilniausastronomijos observatorijai. 1669 m. pa-baigoje Vilniø pasiekë Londone uþsakytiprietaisai: kvadrantas su dviguba liunete,150 kartø didinantis teleskopas, dviejø ob-jektyvø heliometras, astronominis laikro-dis, du termometrai ir kita. Taigi nuo 1770m. Poèobotas observatorijoje pradeda orotemperatûros matavimus (duomenys yraiðlikæ nuo 1777 m.). Ilgesnes nei Vilniausoro temperatûros matavimo sekas turi tikkelios Europos meteorologijos stotys.

1807 m., palikdamas observatorijà,M.Poèobutas savo lëðomis pirktus instru-mentus ir knygas perdavë naujajam josdirektoriui Jonui Sniadeckiui (1756�1830).Ðis Krokuvos universiteto auklëtinis, þy-

perkûnijas, audras bei jø padarinius. Te-orija ðiame veikale nepasiþymi gilumu, ta-èiau èia pateikta nemaþai empiriniø duo-menø, pavyzdþiui, apie kometø pasirody-mà 1475, 1577 ir 1618 metais. J.Poèapov-skio veikalo �Universa meteorologia� ver-timà á lietuviø kalbà galima rasti Vilniausuniversiteto Gamtos mokslø fakulteto Hid-rologijos ir klimatologijos katedros inter-netiniame puslapyje www.hkk.gf.vu.lt

Kita meteorologijai artima Vilniausakademijos profesoriø tyrinëta sritis bu-vo optika. Praëjus keleriems metams po�Universa meteorologia� pasirodymo,1647 m. Jonas Reiteris paskelbë veikalàapie vaivorykðtes ir spalvas (J.Reyter Pru-tenus, Iris seu colores apparentes). Begeometrinës optikos ir spalvø aptarimo,èia analizuojama debesø kilmë, teisingaiaiðkinama, kad vaivorykðtë susidaro Sau-lës spinduliams lûþtant lietaus laðuose.J.Reiteris mëgino astrologiðkai susietiorus su planetø �aspektais� (reliatyviomispadëtimis danguje), lygindamas keleriømetø meteorologinius ir astronominiusstebëjimus. J.Reiterio darbuose iðkelia-ma nuoseklaus tyrimo reikðmë, kuri lei-dþia daryti apibendrinimus.

XVIII a. Vilniaus universitete modernið-kiausia filosofijos disciplina tampa fizika.Ji buvo dëstoma po logikos � antraisiaismokslo metais, o vëliau dar ir treèiaisiais.Fizikos kursas buvo sudarytas ið traktatø� ávairiø Aristotelio veikalø dëstymo ir ko-mentarø. Aiðkindami Aristotelá profesoriaipaprastai remdavosi viduramþiø scholas-tikos autoritetais: Tomu Akvinieèiu, Dun-

stoèiø tinklas. Jas Vilniaus universitetasaprûpino instrumentais ir darbo instruk-cijomis, parengtomis fizikos profesoriausJ.Mickevièiaus (�Pastabos apie meteoro-logijà ir bûdà vykdyti meteorologinius ste-bëjimus�, 1813). Stebëjimø tinklas veikëiki pat universiteto uþdarymo 1832 m. Taibuvo vienintelis toks platus, gerai orga-nizuotas ir taip ilgai XIX a. pradþioje vei-kæs meteorologiniø stebëjimø tinklas pa-saulyje. Rusijos mokslø akademija ir Ðvie-timo ministerija tà Vilniaus universitetodarbà ávertino labai gerai ir rekomenda-vo ðiuo pavyzdþiu organizuoti stebëjimusvisose imperijos mokyklose.

Skyriø apie meteorologijà randame irS.Stubelevièiaus fizikos vadovëlyje �Trum-pas fizikos pradmenø rinkinys� (S. Stu-bielewicz, Zbior krotki poszàtkow fizyki,


Wilno, 1816). Ðiame nepelnytai �trumpu�pavadintame 290 puslapiø vadovëlyje 17skyriø iðdëstyta visa fizika, nors ir be ma-tematiniø formuliø, daugelis reiðkiniø tei-singai nusakyti þodþiais.

Taèiau S.Stubelevièiaus vadovëliunebuvo patenkintas Feliksas Dþevinskis,ëmæs vadovauti Fizikos katedrai nuo1819 metø. Tad netrukus jis pats paraðëir 1823 m. iðleido naujà eksperimentinësfizikos vadovëlá lenkø kalba �Eksperi-mentinës fizikos metinis kursas� (J.Drze-winski, Kurs roczny fizyki experimenta-ney [...], Wilno, 1823). Kritikø nuomone,tai buvo geriausias lenkiðkai XIX a. pra-dþioje paraðytas fizikos vadovëlis, pasi-þymëjæs platumu, mokslo naujovëmis,

sferos slëgio, krituliø, vëjo, saulës spin-duliuotës stebëjimai, jø rezultatai apiben-drinami. Nuo 1929 iki 1938 m. Meteoro-logijos katedroje meteorologu, vëliauasistentu dirbo Vilniaus kraðto karaimø kil-mës Ananjiðas Rajeckis (1896�1978).1936�1938 m. jis buvo iðvykæs á Berlynàrengti doktorato apie oro masiø tanká, storáir kitas savybes, taèiau iki karo nespëjo jopabaigti ir apginti. Nuo 1939 m. A.Rajec-kis dirbo Karo meteorologijos tarnyboje,universitete dëstë fizikà ir matematikà, opasibaigus karui, dar padirbëjæs Lietuvosgeologijos tarnyboje, 1949 m. iðvyko á Len-kijà. 1928 m. katedra ákûrë meteorologi-niø stebëjimø punktà Trakuose. Stebëjimøduomenis universiteto meteorologai kas-dien perduodavo Meteorologijos institutuiVarðuvoje, palaikë ryðius su tarptautinëmismeteorologø organizacijomis. Sugràþinus1939 m. Vilniaus kraðtà Lietuvai, daugelistuometinës Meteorologijos katedros dar-buotojø iðvyko á Lenkijà.

Dabartinës Vilniaus universiteto Hid-rologijos ir klimatologijos katedros, 2005m. atðventusios 75 metø veiklos sukaktá,

na paskelbë Lietuvos universiteto vardoástatymà (V. Þ. Nr. 330): �Didþiojo Lietu-vos Kunigaikðèio Vytauto Didþiojo garbeiLietuvos universitetas, ásteigtas Kaunomieste 1922 metø vasario 16 d. (V.Þ. Nr.86, eil.738), teesie: Vytauto Didþiojo uni-versitetas.� Tuo paèiu ástatymu Respubli-kos prezidentas paskelbë ir Vytauto Di-

Meteorologinës ir klimatologinëstematikos daktaro disertacijos,

apgintos 1990�2006 metais Vilniausuniversitete

Arûnas Bukantis (1992). Ekstre-malios þiemos Baltijos jûros regio-ne.

Egidijus Rimkus (1999). Sniegodangos reþimas ir klimato svyravi-mai Lietuvoje.

Gintautas Stankûnavièius (2000).Ilgalaikiø oro temperatûros anoma-lijø Lietuvoje sinoptinës sàlygos.

Jurgita Rimkuvienë (2002).Maksimaliø ðiltojo laikotarpio lietauspoplûdþiø formavimosi Lietuvosupëse meteorologinës sàlygos.

Galina Bartkevièienë (2003).Ðiaurës Atlanto osciliacijos povei-kis Lietuvos klimatui.

Andrius �taras (2005). Lietuvosteritorijos vandens balanso struktû-ros pokyèiø tyrimas remiantis skir-tingais klimato kaitos scenarijais.

Justas Kaþys (2006). Meteoro-loginiø sàlygø poveikis eismo sau-gumui Lietuvoje.

Meteorologijos ir klimatologijosvadovëliai ir mokomosios knygos,

parengtos VU Hidrologijos irklimatologijos katedroje

A. Buzas, C. Dorfman, È. Gar-baliauskas, A. Griciûtë, B. Kava-liauskas, B. Styra, V. Ðèemeliovas:Lietuvos klimatas (1966).

V. �èemeliovas. Þemës ûkio me-teorologija (1966), Þemës ûkio me-teorologijos pagrindai (1977).

A. Bukantis. Lietuvos klimatas(1994).

E. Rimkus. Meteorologijos pa-grindai (1998), Vadovas debesimspaþinti (2005).

G. Valiuðkevièius. Meteometrija(1999).

G. Stankûnavièius. Sinoptinësmeteorologijos pagrindai (2005).

Bukantis A., Gulbinas Z., Kaza-kevièius S., Kilkus K., Mikelinskie-në A., Morkûnaitë R., Rimkus E., Sa-muila M., Stankûnavièius G., Valiuð-kevièius G., Þaromskis R. (2001).Klimato svyravimø poveikis fizi-niams geografiniams procesamsLietuvoje.

KATEDROS VEDËJAI

1930�1953 m. �prof. Kazys Sleþevièius,

1953�1960 m. � prof. Boleslavas Styra,

1960�1970 m. � doc. Eduardas Èervinskas,

1970�1972 m. � doc. Vaclovas Ðèemeliovas,

1972�1977 m. � doc. Antanas Barisas,

1977�1986 m. � prof. Èeslovas Kudaba,

1986�2004 m. � prof. Kæstutis Kilkus,

nuo 2004 m. � prof. Arûnas Bukantis

aiðkiu dëstymo metodu ir graþia kalba.Antrojoje ðio vadovëlio dalyje nagrinëja-mos svarbios meteorologijos temos: Þe-mës atmosferos sandara, dujø bei garøsavybës, ðilumos reiðkiniai. Vienas prie-dø skyrius apþvelgia �meteorus� � vë-jus, debesis, lietø, kruðà, þaibus ir kt.

1919 m. atkurtame lenkiðkame kara-liaus Stepono Batoro Vilniaus universite-te buvo 6 fakultetai, tarp jø ir Matemati-kos-gamtos. Á Stepono Batoro universi-tetà buvo kvieèiami dirbti profesoriai irmokslo daktarai ið Krokuvos, Lvovo, Var-ðuvos universitetø. Tokiu bûdu á Vilniausuniversitetà atvyko astronomijos ir mate-matikos profesoriai Vladislavas Dzievuls-kis (1878�1962) ir Kazimieras Jantzenas(1885�1940). Jie dirbo Matematikos�gamtos fakultete 1922 m. ákurtoje Geo-dezijos-meteorologijos katedroje, kurinuo 1929 m. vadinosi Meteorologijos ka-tedra (vedëjas prof. K.Jantzenas). V.Dzie-vulskis 1920�1941 m. vadovavo dar ir Vil-niaus universiteto astronomijos observa-torijai bei Astronomijos katedrai. Meteo-rologijos katedrai priklausë ir Vilniuje nuoseno veikusi meteorologijos stotis. Èiabuvo atliekami oro temperatûros, atmo-

iðtakos siejamos su Kauno Vytauto Di-dþiojo universitetu. Lenkijai uþgrobus Vil-niø, 1922 m. Kaune buvo atidarytas vals-tybinis Lietuvos universitetas. Èia nuo1923 m. Matematikos-gamtos fakulteteveikë Geofizikos kabinetas, kuris 1930 m.perorganizuotas á Geofizikos ir meteoro-logijos katedrà. 1930 m. birþelio 7-àjà Lie-tuvos Respublikos prezidentas A.Smeto-

dþiojo universiteto (VDU) statutà, kuriameiðdëstyta ir naujoji universiteto struktûra.Nustatyta, kad Matematikos-gamtos fakul-tetà sudaro 12 katedrø, tarp jø � Geofizi-kos ir meteorologijos katedra. Katedros ve-dëju skiriamas prof. K.Sleþevièius (iki toljis vadovavo Geofizikos kabinetui). Iki 1940m. meteorologinës ir klimatologinës tema-tikos diplominius darbus apgynë 14 stu-dentø. Svarbiausià to laikotarpio Geofizi-kos ir meteorologijos katedros moksliniopalikimo dalá sudaro geofizikos (gravimet-rijos ir magnetometrijos darbai), oro dul-këtumo, atmosferos cirkuliacijos bei Lie-tuvos klimato tyrimai, atlikti vadovaujantprof. K.Sleþevièiui. Susigràþinus Vilniø, Ma-tematikos-gamtos fakultetas 1940 m. va-sarà perkeliamas á Vilniø, o Geofizikos irmeteorologijos katedra � á Vilniaus univer-siteto Gamtos fakultetà. Deja, daugelis Ste-pono Batoro universiteto Meteorologijoskatedros darbuotojø jau buvo iðvykæ ið Vil-niaus, o likusieji (V.Dzievulskis ir A.Rajec-kis) á persikëlusios Geofizikos ir meteoro-logijos katedros veiklà neásiliejo.

Prasidëjus karui ir vokieèiams okupa-


vus Vilniø (1941 m.), daug Vilniaus uni-versiteto patalpø uþima vermachto kariuo-menë. Profesorius K.Sleþevièius Gamtosfakultete pirmaisiais karo metais geogra-fams dar skaitë meteorologijos ir geofizi-kos paskaitas, taèiau 1942 m. Gamtos fa-kultetas, o 1943 m. ir visas universitetasbuvo uþdaryti. Po sovietinës aneksijos,1944 m. rudená atkûrus Vilniaus universi-teto veiklà, prof. K.Sleþevièius toliau va-dovauja jau pervadintai Meteorologijos irklimatologijos katedrai. Pirmuoju pokariometø katedros absolventu tapo K.Kauðy-la, 1947 m. apgynæs diplominá darbà �Ðal-nos Vilniuje�. Po prof. K.Sleþevièiaus mir-ties (1953 m. sausio 15 d.) katedrai imavadovauti dr. B.Styra. Iki 1960 m. meteo-rologijos specializacijos studijas kasmetbaigdavo tik po keletà geografijos spe-cialybës studentø (po 2�6). Ðeðtajamedeðimtmetyje, prof. B.Styrai vadovaujant,parengtos ir apgintos pirmosios diserta-cijos (K.Kauðylos, V.Ðèemeliovo, V.Matu-levièienës). Dauguma to meto darbø skirtiatmosferos fizikos, Lietuvos klimato beikai kuriø jo komponentø tyrimams. Lietu-vos klimatas buvo pradëtas nagrinëti ta-da populiariu kompleksinës klimatologi-jos metodu, ta tema para�yta apie 10 di-plominiø darbø bei disertacija �Lietuvosorai� (V.�èemeliovas, 1959 m.).

1961 m. katedra reorganizuojama áHidrologijos ir klimatologijos katedrà. Nuotada iki pat 1991 m. pameèiui buvo ren-giami dviejø geografijos specializacijø ab-solventai: hidrologai ir meteorologai. Sep-tintàjá deðimtmetá katedros darbuotojøskaièius iðaugo nuo 6 iki 10 þmoniø, plë-tësi moksliniø tyrinëjimø tematika (mikro-klimatiniai tyrimai draustiniø bei rezerva-tø projektuojamose teritorijose, sinoptinëmeteorologija, Kurðiø mariø bei Klaipë-dos sàsiaurio tyrimai, upiø nuotëkis, eþe-rø hidrologija ir kt.). Ávairius meteorologi-jos ir klimatologijos dalykus net keletà de-ðimtmeèiø dëstë docentai Vaclovas Ðèe-meliovas ir Valentina Matulevièienë: jiemsvadovaujant 1953�1993 m. apginti atitin-kamai net 90 ir 78 diplominiai darbai.

Nuo 1992 m. atsisakyta kas antrusmetus besikeièianèiø hidrologijos ir me-teorologijos specializacijø ir pradëti rengtiuniversalesnio pobûdþio specialistai �hidrometeorologai. Perëjus prie dvipako-pës (bakalauro ir magistro) studijø sche-mos, 1995 m. iðleistos pirmosios geog-rafijos krypties hidrometeorologijos spe-cializacijos bakalaurø, o 1997 m. � ir ma-gistrø laidos. Svarbus ávykis Hidrologijosir klimatologijos katedros istorijoje � 1999m., kai pirmà kartà buvo priimti studentaiá naujai pertvarkytà, savarankiðkà Hidro-logijos ir meteorologijos pagrindiniø (ba-kalauro) studijø programà. Kasmet á ðiàstudijø programà priimama po 25 þmo-

nes. Be to, katedroje studijuoja geografi-jos krypties doktorantai � jø kasmet pri-imama po 1�2.

Ið viso per 1930�2006 m. katedrojespecializavosi ir apgynë diplominius dar-bus 532 absolventai (ið jø 44 ágijo ma-gistro laipsná). 55 proc. visø diplominiødarbø parengta meteorologijos ir klima-tologijos temomis. Meteorologo profesijaðiuo metu yra paklausi, absolventai dir-ba Lietuvos hidrometeorologijos tarny-boje, Aplinkos ministerijoje, Aplinkos ap-saugos agentûroje, oro ir jûrø uostuo-se, ðvietimo ir mokslo ástaigose.

Hidrologijos ir klimatologijoskatedros bendradarbiavimo

partneriai Lietuvoje ir uþsienyje

Lietuvos Hidrometeorologijostarnyba,

Aplinkos ministerija,Aplinkos apsaugos agentûra,Geologijos tarnyba,Jûriniø tyrimø centras,Geologijos ir geografijos insti-

tutas,Klaipëdos universitetas,LR þemës ûkio ministerija,Europos komisijos jungtiniø ty-

rimø centras Centre (Italija),Hidraulikos tyrimø institutas

WL/Delft (Nyderlandai),Rusijos valstybinis hidromete-

orologijos universitetas,Var�uvos universitetas,Ðiaurës ðaliø paþangiø studijø

akademija,Ukrainos nacionalinës mokslø

akademijos Kibernetikos institutas.

Po Lietuvos Respublikos nepriklauso-mybës atkûrimo Vilniaus universitetas ága-vo teisæ teikti fiziniø mokslø srities geog-rafijos krypties daktaro ir habilituoto dak-taro mokslo laipsnius. Per ðá laikotarpá ap-gintos 7 meteorologinës ir klimatologinëstematikos daktaro disertacijos.

�iuo metu (2006 m.) Hidrologijos ir kli-matologijos katedroje dirba 3 profesoriai,4 docentai, lektorius bei 3 techniniai dar-buotojai. I� katedros darbuotojø keturi �prof. dr. Arûnas Bukantis, doc. dr. Egidi-jus Rimkus, doc. dr. Gintautas Stankûna-vièius, lektorius dr. Justas Kaþys � spe-cializuojasi meteorologijoje ir klimatolo-gijoje (dar keturi doktorantai rengia ðiøkrypèiø disertacijas). Jø moksliniai inte-resai: Lietuvos ir Baltijos regiono klimatoiðtekliai, klimato svyravimai ir prognoza-vimas, klimato modeliavimas, klimato svy-ravimø poveikis aplinkai ir socialinei-eko-nominei sferai, taikomoji meteorologija,skaitmeninës orø prognozës, atmosferoscirkuliacijos procesai.

Á pirmàjá posëdá susi-rinko naujoji Aukðto-jo mokslo taryba

Balandþio 3 d. �vietimo ir mokslo minist-rë Roma Þakaitienë pradëjo pirmàjá naujossudëties Auk�tojo mokslo tarybos posëdá.

Kreipdamasi á posëdþio dalyvius, mi-nistrë R.Þakaitienë sakë laukianti svarios Ta-rybos nuomonës �iuo metu itin aktualiaismokslo ir studijø reformos, mokslo ir studi-jø sistemos pertvarkos klausimais.

Pradëjusi dirbti naujos sudëties Auk�to-jo mokslo taryba iðsirinko pirmininkà. Juotapo Lietuvos mokslininkø sàjungos pirmi-ninkas Antanas Kulakauskas. Pavaduotojubuvo iðrinktas Þiniø ekonomikos forumo Ta-rybos narys Evaldas Dràsutis.

Aukðtojo mokslo taryba yra nuolatinëministerijos ekspertinë institucija. Kandida-tus á tarybà, kurios sudëtá tvirtina ðvietimo irmokslo ministras, siûlo Lietuvos mokslo ta-ryba, universitetø rektoriø ir kolegijø direk-toriø konferencijos, studentø atstovybiø sà-jungos, Lietuvos gimnazijø ir mokyklø va-dovø asociacijos, ministerijos ir kitos ástai-gos bei organizacijos.

Svarbiausi Auk�tojo mokslo tarybosuþdaviniai � analizuoti ir vertinti Lietuvosaukðtojo mokslo plëtros strategijà, apiben-drinti jos uþdaviniø ágyvendinimà, konsul-tuoti Ðvietimo ir mokslo ministerijà, teikti jaipasiûlymus ir iðvadas aukðtojo mokslo plë-tojimo ir kokybës gerinimo klausimais.

Auk�tojo mokslo tarybos nariai yra:Algirdas Antanas Aviþienis � Vytauto

Didþiojo universiteto Taikomosios informati-kos katedros vyriausiasis mokslo darbuoto-jas; Jûratë Baranova � Vilniaus pedagogi-nio universiteto Filosofijos katedros profe-sorë; Petras Bar�auskas � ISM Vadybos irekonomikos universiteto mokslo prorekto-rius; Eugenijus Butkus � Lietuvos mokslo ta-rybos pirmininkas; Evaldas Dràsutis � Tary-bos pirmininko pavaduotojas, Þiniø ekono-mikos forumo Tarybos narys; Nijolë Kikutie-në � Vilniaus statybos ir dizaino kolegijos di-rektorë; Antanas Kulakauskas � Tarybos pir-mininkas, Lietuvos mokslininkø sàjungos pir-mininkas; Jonas Okunis � Lietuvos studen-tø sàjungos prezidentas; Danutë Puchovi-èienë � Vilniaus Vytauto Didþiojo gimnazi-jos direktorë; Ainë Ramonaitë � Lietuvos jau-nøjø mokslininkø sàjungos narë; GintarasÐvedas � Vilniaus universiteto Teisës fakul-teto Baudþiamosios teisës katedros vedë-jas; Ramûnas Valiokas � Lietuvos fizikos ins-tituto vyresnysis mokslo darbuotojas; IndrëVareikytë � Lietuvos studentø atstovybiø sà-jungos prezidentë; Eduardas Vilkas � Eko-nomikos instituto direktorius; Henrikas Þilins-kas � Lietuvos veterinarijos akademijos rek-torius; Gintarë Martinonytë � Tarybos sek-retorë, Ðvietimo ir mokslo ministerijos Stu-dijø departamento Universitetiniø studijø sky-riaus vyresnioji specialistë.

Auk�tojo mokslo tarybos kadencija � 3metai.

Ieva Tamutytë�vietimo ir mokslo ministrës atstovë

spaudai


Kauno senamiestyje, Muziejaus g. 7�9numeriais paþenklintuose namuose ásikû-rusiame Lietuvos sporto muziejuje, nuo-lat kaupiami eksponatai, rengiamos pa-rodos, propaguojamos kûno kultûros ir

Tikriausiai nedaug kam yra tekæ daly-vauti ðvenèiant apvalià protinio darbo dar-bininko ðimtmeèio sukaktá kartu su jubilia-tu � ðios kategorijos þmonës labai retai to-kios ðventës sulaukia. Konstantinui Kazi-mierui Raièinskiui � filosofui, matematikui,fizikui, filologui, pedagogui, gimusiam1907 metø vasario 5 dienà, daugelá metøgyvenanèiam Alytuje, tai pavyko, nors jogyvenimas niekada nebuvo roþëmis klo-tas. Kodël taip atsitiko? Turbût todël, kadtai tvirto bûdo, darbðtus, atkaklus þmogus� nebûtø þemaitis ið Uþvenèio valsèiaus.

Ðventës kaltininko gyvenimo kelias tolaikotarpio kartai gana tipiðkas, bet kartuir unikalus. Labai sunkiomis sàlygomis jis,neturtingø tëvø vaikas ir dar naðlaitis, bai-gë gimnazijà, po to 1933 m. � Vytauto Di-dþiojo universitetà, savo diplominiu darbupradëjæs matematinës logikos raidà Lie-tuvos moksle. Bet panaðiai tada darë tûks-tanèiai mûsø kaimo vaikø � þemaièiø,aukðtaièiø, dzûkø, áveikdami dabar sun-kiai ásivaizduojamas kliûtis kelyje á ðviesà.Tai jø þiniø, pastangø dëka tarpukario Lie-tuva pasiekë tokià didþiulæ paþangà.

Taèiau nemaþa to meto inteligentø ver-tësi sunkiai, ir K.Raièinskiui sukauptosgausios þinios ið ávairiø mokslo srièiø, 11svetimø kalbø mokëjimas materialinës

Lietuvos sporto istorijosatspindþiai

olimpinio judëjimo idëjos. Muziejus ne tikkaupia, saugo ir tiria Lietuvos sporto pa-veldà, bet ir puoselëja jo atminimà, tradi-cijas, olimpines vertybes. Muziejuje ren-giamos parodos, skirtos ávairiø sporto ða-

kø, þymiø sportininkø jubiliejams, kitiemsreikðmingiems ávykiams paminëti, rengia-mi teminiai informaciniai leidiniai, eduka-cinës programos jaunimui, vyksta moks-linës konferencijos, susitikimai su þymiaissporto þmonëmis. Panaðus renginys ávy-ko 2007 m. kovo 15 d. � buvo atidarytasporto þurnalisto Kazio Kilèiausko spor-to þenkleliø ir gaireliø kolekcijos paroda,kurià autorius rinko ir sistemino daugiaunei 60 metø. Dar besimokydamas Plun-gës vidurinëje mokykloje, jis buvo pri-imtas á Raudonojo kryþiaus draugijà; taproga jam buvo áteiktas pirmasis romboformos þenklelis su kryþiaus þenklu bal-tame fone. Aktyviai dalyvaudamas spor-tiniame gyvenime (kaip sportininkas, tei-sëjas, o ypaè � þurnalistas), Kazys Kil-èiauskas pradëjo rinkti þenklelius, gai-reles, medalius ir kitokià su sportu susi-jusià atributikà. Ðiandien Kazio Kilèiaus-

Graþi ðventë Alytujegerovës neatneðë. Tik 1937 m. gavæs dar-bà Lietuvos kariuomenës Tyrimø labora-torijoje Kaune, jaunas þemaitis, regis, ga-lëjo nusiraminti, bet ir èia dirbdamas to-liau studijavo � dabar matematikà ir fizi-kà, 1939 m. buvo siunèiamas á Oksfordouniversitetà raðyti daktaro disertacijos, betprasidëjæs karas ðiuos planus suþlugdë.

Tada jaunam mokslininkui teko dirbti

visai kitoje, taip pat labai svarbioje srityje:nuo 1940 m. jis vadovavo Kauno suaugu-siøjø institutui, kuriam ypatingas vaidmuoteko vokieèiø okupacijos metais. 1943 m.pavasará, naciams uþdarius Kauno univer-sitetà, beveik visus jo dëstytojus ir studen-tus priglaudë K.Raièinskis savo institute.Taip jie ne tik buvo iðgelbëti nuo Reichodarbo tarnybos, bet ir galëjo studijuoti. Ta-èiau tai buvo þaidimas su ugnimi, greitaidirektorius atsidûrë gestapo rûsyje ir tik lai-mingo atsitiktinumo dëka liko gyvas.

Uþëjus kitiems okupantams, nebuvolengviau: teko klajoti po Lietuvos mokyk-


ko kolekcijoje � per 2400 þenkleliø, 400medaliø, 1200 gaireliø. Daugiau negupusë visos kolekcijos pateikiama paro-doje. Parodos atidaryme dalyvavo gau-sus praeityje garsiø sportininkø, visuo-menës veikëjø, kolekcininkø ir ðiaipmiestelënø bûrys.

Þvelgiant á þenklelá i� pirmo þvilgsnioatrodo, kad tai tik maþytis sporto batalijøsimbolis, taèiau kai pradedi gilintis á jo es-mæ, supranti, kiek daug juose graþios,taurios idëjos, atspindinèios Olimpinesþaidynes, pasaulio, Europos, respublikosèempionatus bei pirmenybes. Tik nuto-læs á tø dienø prisiminimus susimàstai,kiek èia bûta ávairiø emocijø, pergaliødþiaugsmo, pralaimëjimo kartëlio, kiek tierenginiai ir ávykiai sutelkdavo ne tik spor-tininkø, bet ir valstybiø, pramonës, moks-lo, kultûros institucijø pastangø. Antra ver-tus, maþytis þenklelis ar gairelë leidþiamums dar kartà prisiliesti prie tokios tra-pios, bet neákainojamos mûsø senosioskartos praeities, jos kovos uþ gërá, tauriàir graþià asmenybæ.

Pranas MAJAUSKASLietuvos sporto muziejaus direktorius

las, nes, vos ásikûrus vienoje vietoje, bu-vo siûloma kraustytis kitur grasinant ka-lëjimu ir Sibiru. Taip K.Raièinskis su ðei-ma ir keliavo: ið Uþvenèio á Raseinius, iðten � á Varnius, po to � á Jurbarkà, Prie-nus, kol pagaliau apsistojo Alytuje. Ta-èiau ir tie vargai neáveikë: jis ne tik visa-da ádomiai, kûrybiðkai dëstë fizikà, ma-tematikà, chemijà, bet neiðsiþadëjo ir fi-losofijos, jai skyrë didelæ laisvalaikio,atostogø dalá. Tiesa, Vilniaus filosofai �at-rado� já negreit � tik 1973 m., o paskui tàpadarë ir matematikai: juk K.Raièinskissavo filosofijoje novatoriðkai panaudojomatematikos metodus, paraðë ne vienàstraipsná matematikos dëstymo tema.

Reikia pabrëþti dar vienà ypatingà ju-biliato nuopelnà: su þmona Matilda, filo-loge, deja, nesulaukusia ðios datos, jieuþaugino ir iðmokslino ðeðis vaikus: gy-dytojà Meilutæ, net tris fizikus � Þivilæ, Be-atrièæ ir Vytená, inþinieriø Tautvydà ir bu-halterijos specialistæ Jolantà, jau bëgioja14 jø vaikaièiø ir 11 provaikaièiø. Labiau-siai dël to K.Raièinskio ðimtmeèio sukak-tis buvo paminëta taip ðiltai ir kartu iðkil-mingai Alytaus baþnyèioje, subtiliai vado-vaujant vietos klebonui Arûnui Uþupiui.Sveikintojø buvo daugybë: mokiniai iðJurbarko, Prienø, Alytaus pedagogai, val-dþia, sveèiai ið Vilniaus. Visi jie dþiaugë-si, o gal ir truputá pavydëjo, matydami ðim-tametá filosofà, pedagogà þvalø, energin-gà, nepasiduodantá ligoms ir metams.

Dr. Jonas RUDOKAS

Apie 870 m. buvo sukurta kietvirðiø, ku-riuose raiþiniai dramblio kaulo lentelësejungiami su aukso plokðtelëmis. Labaiáspûdingi Ðv. Emerano vienuolyno, ásikû-rusio Regensburge, ir Lindau �Codex Au-reus�, priskiriami Reimso mokyklai. Lindau�Codex Aureus� aukso kietvir�yje, kuris yra36 x 26,7 cm dydþio, Nukryþiuoto JëzusKristaus atvaizdas tarp grojanèiø angeløiðraiþytas dramblio kaulo plokðtelëje, kuriákomponuota á aukso plokðèiø aptaisus,gausiai iðpuoðtus brangakmeniais. Ðiskietvirðis dabar yra nukeliavæs á NiujorkoPierpont Morgan bibliotekos saugyklas.Ðv. Emerano vienuolyno �Codex Aureus�aukso kietvirðis iðpuoðtas perlais ir bran-gakmeniais, jame pavaizduota Kristausdidybë, keturi evangelistai ir Kristaus gy-venimo scenos. Manoma, kad kietvirðispagamintas Reimse ar Sen Deni apie 870m., ðiuo metu saugomas Miuncheno vals-tybinëje bibliotekoje.

Dramblio kaulo raiþiniai, priskiriamiIX a. vidurio Meco (Metz � miestas Pran-cûzijos Ðiaurës Rytuose) dirbtuvëms, taippat liudija, kad jø autoriai atidþiai studija-vo ankstyvàjá krikðèioniðkø pasakojimøciklà. Puikios reljefinës dramblio kaulo len-telës, anksèiau naudotos kaip rankraðèiøkietvirðiai, yra artimos Vëlyvosios antikosstiliui. Dramblio kaulo kietvirðyje pavaiz-duotos Apreiðkimo Ðvenèiausiajai Merge-lei Marijai, Trijø iðminèiø pagarbinimo irNekaltø kûdikëliø iðþudymo scenos. Ar-chitektûros detalës, uþuolaidos, medþiai,figûrø judesiai, subtiliai iðdroþinëtos dra-buþiø klostës bei scenø realizmas liudija,kad autorius iðmanë ankstyvosios krikð-èionybës tradicijà ir siekë jà �autentiðkai�atkurti. Meno istorikai mano, kad ðiojedramblio kaulo lentelëje (25,5 x 16,5 cm)labai virtuoziðkai iðdroþinëtos ir pasakoji-mo scenas árëminanèios veðliø vynme-dþio ir akanto ðakeliø pynës. Ði tradicija,susipindama su kitø to meto dirbtuviø sti-listika, truko iki X amþiaus. Dabar Londo-no Viktorijos ir Alberto muziejuje esantisauksu mu�tas dramblio kaulo reljefas,vaizduojantis alegorinæ Kristaus Nukryþia-vimo scenà, rodo besikeièiantá stiliø, ta-èiau ankstyvosios krikðèionybës pavyz-dþiø poveikis tebëra labai ryðkus. Nedi-delë, 18,5 x 11,5 cm matmenø drambliokaulo lentelë, esanti Londono Alberto irViktorijos muziejuje, i�raiþyta apie 900 m.Mece. Dramblio kaulo raiþinyje pavaiz-duotas Iðminèiø pagarbinimas bei Jëzaus

Kristaus paaukojimas ðventykloje. Kûrinioarchitektûrinës detalës bei formos priklau-somybës nuo judesio suvokimas atsklei-dþia puikiai panaudotas ankstyvøjø krikð-èionybës pavyzdþiø pamokas. Meco dirb-tuvëse buvo sukurta daug liturginiø ðu-kø, graþiausios jø dabar yra Ðniutgeno(Ðchnütgen) muziejuje Kelne, bei dëþu-èiø, saugomø Paryþiuje ir Brunsvike.

�ventojo Galo vienuolyno drambliokaulo droþiniai i�siskiria gausiomis lapi-jos vijomis bei ornamentais ir figûriniaissiuþetais. �Evangelium Longum� kietvir-ðiai beveik neabejotinai yra Ekehardo �Ca-sus Sancti Galli� knygoje minimo vienuo-lio Tuotilono darbas, atliktas apie 900 me-tus. Vienoje dramblio kaulo lentelëje, da-bar esanèioje Sankt Galeno bibliotekossaugyklose, pavaizduota scena, atspin-dinti Jëzaus Kristaus didybæ tarp serafi-mø ir evangelistø. Kitoje dramblio kaulolentelëje pavaizduota Ðvenèiausios Mer-gelës Marijos ëmimas á dangø bei Ðven-tojo Galo legenda, pagal kurià ÐventasisGalas Kristaus vardu prisakë meðkai at-neðti medþiø ir uþmesti ant lauþo, paskuidavë jai duonos, liepë eiti ðalin ir daugiaunebegráþti. Manoma, kad abu kietvirðiaiiðraiþyti apie 900 m., abiejø matmenys ir-gi vienodi (32 x 15,5 cm). Ant aptariamødramblio kaulo lenteliø pavaizduotos sce-nos sukomponuotos drauge su didokaisornamentiniø akanto vijø pakraðèiais. Ðiskietvirðiø raiþymo stilius gerokai skiriasinuo kitø dirbtuviø stiliaus � labai rai�kiaipavaizduoti akanto lapai, tarsi augantysið mësingø stiebø, tvirtai modeliuojamosfigûros, o visoje kompozicijoje justi stip-rus judëjimas. Knygos meniniø savybiøvertintojø nuomone, raiþytojo darbas pui-kiausios kokybës, neabejotinai juntamaKarolio Plikagalvio dvaro mokyklos áta-ka.Yra iðlikæs dar vienas nepaprastai to-bulai iðraiþytas dramblio kaulo plokðtelë-je kietvir�is, saugomas Sank Galeno bib-liotekos saugyklose. Jis dekoruotas lapi-jos vijomis, kuriose dar pavaizduoti ir gal-vijai bei juos puolantys þvërys, meðkos,liûtai. Manoma, kad ðio kietvirðio autorius� vienuolis Tuotilonas, iðdroþæs já Ðv. Ga-lo vienuolyne apie 900 metus.

Pirmosios Jungtinës Europos anks-tyvuoju gyvavimo metu knyga buvo ne-paprastai brangus gaminys. Rinkai kny-gos beveik nebuvo gaminamos, knygøprekybos irgi kaip ir nebuvo, knyga bu-vo labai vertinga dovana netgi karaliø arpopieþiø rûmuose. Pirmieji knygynai at-sirado tik XV amþiuje.

rankraðtiniø knygø groþisKarolio Didþiojo imperijos � pirmosios Jungtinës Europos �

Atkelta ið 25 p.


Antanas Gustaitis � raðytojas, poetassatyrikas, visuomenininkas. Kilæs iðsmulkiøjø valstieèiø. Gimë 1907 m. ko-vo 12 d. Gustaièiø kaime, Marijampolësapskrityje.

Vidurinæ Sûduvos dalá puoðia nepa-prasto groþio Dovinës slënis ir Þuvintoeþeras. Tai vienas ið nedaugelio mûsøkraðto eþerø, maþai paliestø þmogausátakos.

Dovinës upë iðteka ið Dusios eþero,teka per Simno ir Þuvinto eþerus, vingu-riuoja per kaimus toli nuo miestø, todëlvanduo ðvarus.

Gustaièiø kaimas ásikûræs Dovinësdeðiniajame kraðte, tarp upës vagos irNetièkampio kaimo. Kaimas nëra dide-lis � ið viso devynios sodybos. Dirvos èianuotakios ir derlingos. Netoliese Dovinëáteka á Ðeðupæ.

Vakarø pusëje kaimà graþina trys di-deli upës vingiai su alksnynais, legendi-në gelmë � �Perkûngylë�, kurioje nuo ne-atmenamø laikø yra nugrimzdæs �pa-slaptingas� àþuolas, didelë sala, Bras-tabalës kalnas, Uoginës krantas, maþasala, uþ upës � aukðtas þemës pakilimasLaukakalnis ir kt.

Rytiniame paupyje stûkso pagarsë-jæs vandens malûnas, dabar vadinamasBaltaragio malûnu. Kitoje Dovinës pusë-je, Kulokø kaime, yra A.Gustaièio bièiu-lio, raðytojo K.Borutos tëviðkë.

Gustaièiø kaimo gyventojø, kaip ir ki-tø Liudvinavo apylinkës þmoniø, kalbaþodinga, skambi, labai artima ra�oma-jai kalbai.

A.Gustaièio gimtoji sodyba buvo kai-mo viduryje. Trobesiø ansamblá sudarëmediniai namai. Aplink staèiakampio for-mos kiemà buvo iðrikiuoti pastatai: gyve-namasis namas, prieðais já kluonas, ið ðo-no � tvartas, o jo priestate árengta kalvë irraèiaus dirbtuvë. Troba buvo vakarinëjesodybos dalyje, statyta galu á kaimo ke-lià. Jos viduje virtuvë ir �stuba�, kuriojegyveno ðeima, o uþ sienos � seklyèia, skir-ta sveèiams. Á vakarus nuo gyvenamojonamo veðëjo didelis vyðniø sodas. Netolipirkios buvo �ulinys su svirtimi. Ðalia so-dybos spindëjo kûdra. Sodo gale augo

berþas, o uþ kluono � du uosiai. Sodybabuvo aptverta statiniø tvora.

Að A.Gustaitá paþástu ne tik ið litera-tûros, bet ir ið gyvenimo. Mano seneliai� Matulaièiai ið Gustaièiø kaimo � arti-miausi bûsimojo raðytojo kaimynai, o jødukros Marytë ir Onutë buvo su Antanu-ku bendraamþës.

Ið raðytojo artimøjø giminaièiø pasako-jimø ir papildomø þiniø minëtini jo jaunys-tës bûdo bruoþai: sàmojingumas, tiesu-mas, nesilankstymas prieð bet kà, darb�tu-mas. O vëliau jis buvo minimas kaip san-tûrus, graþaus elgesio inteligentas.

Valstieèiø ekonominë padëtis po Pa-saulinio karo buvo sunki. Nors Antanu-kui mokytis sekësi gerai, taèiau vargingimetai uþkirto kelià á mokslà. Gailestingamotina matë sûnaus gabumus ir ryþosijam padëti. Nuvyko á Marijampolæ, pra-dëjo dirbti duonos kepykloje ir leido sû-nø á mokslus. Baigæs studijas A.Gustai-tis atvyko pas motinà, nuoðirdþiai padë-kojo ir pabuèiavo jos rankas. Raðytojotëviðkëje toliau gyveno motinos sesuosu ðeima.

Antanas Gustaitis, 1927 m. baigæsMarijampolës mokytojø seminarijà, mo-kytojavo pradþios mokykloje, studijavoKauno universitete lietuviø literatûrà, ger-manistikà, pedagogikà. Studijuodamasteatro menà ir dramaturgijà, dalyvavoB.Sruogos vadovautame teatro semina-re. 1934�1936 m. dirbo mokytoju Aukð-tadvario (Trakø aps.) progimnazijoje.1936�1939 m. Klaipëdos, 1939�1940 m.� Vilniaus radiofonø vadovas. 1940�1941m. � Vilniaus dramos teatro direktorius.1944 m. pasitraukë á Vakarus. Nuo 1949m. gyveno Bostone, JAV. 1950�1955 m.JAV A.Gustaitis buvo nuolatinis literatû-ros vakarø dalyvis. Kartu su poetu Ber-nardu Brazdþioniu, poetu, dramaturgu,operos solistu Stasiu Santvaru aplankëdaugelá lietuviø stovyklø, o su B.Braz-dþioniu ir aktoriumi Henriku Kaèinsku �beveik visas didþiàsias Amerikos ir Ka-nados lietuviø kolonijas. Raðytojas mo-kytojavo lituanistinëje mokykloje (1961�1982 m. jos vedëjas). A.Gustaitis para-ðë satyrinæ pjesæ �Silvestras Dûdelë�(past. 1934 m. Kaune), 5 veiksmø ko-medijà �Sloguèiai� (past. 1937 m. Klai-

A.Gustaièio eiliuoti kûriniai � parodiji-nio pobûdþio, pilni karèios ironijos ir i�dalies nusivylimo. Juose kandþiai pajuo-kiamos þmogi�kosios ydos, pa�iepiamasbuitinis susmulkëjimas, dviveidiðkumas,tamsumas ir kt. Be to, jis dar paraðë saty-riniø bei humoristiniø dramø (kai kuriosjø pastatytos iðeiviø teatruose). Periodi-koje yra raðæs straipsniø kultûros klausi-mais ir apie humoristinæ literatûrà. Daly-vavo visuomeninëje kultûrinëje veikloje,buvo skaitovas ir aktorius. Vadovavo Bos-tono dramos sambûriui. Priklausë lietu-viø raðytojø draugijai.

A.Gustaitis eiliuotoje kûryboje minisvarbius lietuviø kalbai ir literatûrai þmo-nes: M.Maþvydà, M.Daukðà, S.Daukan-tà, A.Baranauskà, V.Kudirkà, Maironá,B.Sruogà ir kt.

Eilëraðtyje �Martynui Maþvydui� auto-rius raðo:

Ak, pridarei mums rûpesèiø, Martynai,Pirmàja savo dieviðka knyga!S.Daukantas pësèias nuvyko á Vilniø

ir ástojo á gimnazijà, nes Þ. Kalvarijos mo-kyklos kursas neduodavo teisës stoti á uni-versitetà.

Eiliuotame kûrinyje �Uþmirðtàja tema�poetas sako:

Su tarbele purvynà Vilniun bridoIr gráþo Simas Daukantas namo...Vaikystës ir paauglystës metai Gus-

Redakcijai raðo100-osioms gimimo metinëms

AntanasGustaitispëdoje). Iðleido satyrinës poezijos rinki-nius �Anapus teisybës� (1956), �Ir atskri-do juodas varnas� (1966), �Saulës ðer-menys� (1973), �Ko liûdi, putinëli?�(1982), 4 veiksmø tragikomedijà �Mënu-lio uþtemimas� (1982), �Pakelëje á paþa-dëtàjà þemæ� (1987), rinktinæ �Pasiglos-tymo palaima� (1987 Vilniuje).

Vytautas MEÐLIUS


taièiuose giliai ástrigo á poeto atmintá, irgimtosios sodybos ilgesys já lydëjo visàgyvenimà.

Eilëraðtyje �Lapkrièiui artëjant� auto-rius teigia:

Gaivinom viltá, galandom valià,Sapnavom svirtá uþ vyðniø sodo...O kitame � �Emigracinis ruduo� jis

taria:Rods, raudi, idant ilgesiu paguostøTolybëj likæs tëviðkës ruduo...Mylimo gimtojo kaimo bei upës at-

mintis atsispindi ir jo prozos kûrinyje�Kaimynas prie Dovinës. Kazá Borutàprisimenant�:

�Mudu pradþioje jungë gal tik Dovi-nës upë, atvingiuodama nuo Kulokø kai-mo ligi mûsø senovinës gyvenvietës lie-kanø... Upë � vietomis siaura ir vasaràperbrendama pasiraitojus vaiko kelnes,vietomis tarp tankiø alksniø giliai ásirëþu-si á juodà durpæ, o pavasará � griaunantilieptus� (E.Makariûnienë �Susitikimai suKaziu Boruta�,2005, 132 p.).

Raðytojas A.Gustaitis, atvaþiavæs á të-viðkæ ðiltu metø laiku, mëgdavo vakaraispasivaikðèioti nuoðaliame, bet reto gro-þio gamtos kampelyje � didþiojoje lan-koje prie Dovinës upës. Nuostabûs vie-tovës vaizdai: graþi pieva, medþiais ap-augæ krantai, o pakrantës � ajerais ir nen-drëmis, matyt, kerëjo poetà. Vaikðèioti irstebëti gamtà su sàsiuviniu ar knyga ran-koje jam nebuvo nuobodu. Kartais gráþ-damas á sodybà uþkopdavo ant Brasta-balës kalno ir susimàstæs sustodavo. Iðaukðtumos gerai matyti apylinkës vaiz-dai: upës kontûrai, þavios priekrantës,tankûs alksnynai, savas kaimas ir gim-toji sodyba. Já buvo galima matyti þvel-giantá á tolius, gelsvus Laukakalnio atðvai-tus ir ramias upës vilneles prieð saulëly-dá. Jo dëmesys nukrypdavo á �Perkûn-gylæ�, stovëdavo nurimæs ir ásigilinæs ásavo mintis. Po to atsisësdavo ant eþiospailsëti. Nakvoti gráþdavo tiktai sutemus.

Antanas Gustaitis mylëjo gimtojo kai-mo þmones ir gamtà. Jaunystëje jis da-lyvaudavo renginiuose: geguþinëse, va-karuose ir spektakliuose. Gustaièiø kai-mo gyventojø sodybø jau nëra. Nedë-kingu laikotarpiu ir gyventojai buvo per-kelti á gretimo kaimo gyvenvietæ.

Raðytojas Antanas Gustaitis mirë1990 m. geguþës 19 d. Bostone. Raðy-tojo iðleista literatûra yra Lietuvos mokslobibliotekose.

Poliariniai Þemës regionai vai-dina didþiulá vaidmená pasaulio kli-mato sistemoje. Jûrinio ledo plo-tø maþëjimas ledynuose, amþino-

Prasidëjo Tarptautiniai poliariniai metaiDr. Audronë GALVONAITË

Lietuvos hidrometeorologi-jos tarnybos prie Aplinkos

ministerijos Klimatologijos irmetodikø skyriaus virðininkë

jo áðalo tirpimas � tai svarbiausi poky-èiai, vykstantys tuose regionuose. Ðiepokyèiai daro didelæ átakà visoms Þe-mës sistemoms, ypaè klimatui.

2007�2008 metus Pasaulinë me-teorologijos organizacija kartu su Pa-sauline mokslo taryba skelbia Tarptau-tiniais poliariniais metais. Ðie metaibus skirti intensyviems Arkties ir Ant-arktidos moksliniams tyrimams, kuriømetu tikimasi gauti neákainojamø duo-menø, leidþianèiø ávertinti klimato kiti-mà ir pokyèiø sukeltus padarinius.

Poliariniuose rajonuose visà laikàvyko aktyvûs tiriamieji darbai, taèiaudar nëra pakankamai þiniø i� tokiø sri-èiø, kaip poliarinio klimato funkciona-vimas, susijæs su ekosistemomis, po-liarine aplinka ir visuomene. Todël la-bai svarbu geriau suvokti sàlygas irpokyèius, vykstanèius aðigaliuose,kaip aðigaliai veikia atmosferà, van-

bus skiriama poliariniø procesø analizeiir su jais susijusiø reiðkiniø ávairiose Þe-mës vietose nagrinëjimui.

Pirmieji TPM buvo 1882�1883 m.,nuo to laiko auk�tosiose platumosenuolat vyko moksliniai tyrimai (áskaitantir antruosius TPM � 1932�1933 m.), ku-rie leido geriau paþinti ðiose srityse vyks-tanèius globalius procesus. Svarbø in-

dëlá áneðë ir Tarptau-tiniai geofiziniai1957�1958 metai,kuriø tiriamosioseprogramose daly-vavo apie 80 000mokslininkø ið 67ðaliø. Tuo metu bu-vo padaryta daugatradimø, ákurta ne-

maþai poliariniø stoèiø, jø stebëjimaiyra svarbûs iki ðiø dienø.

Ðiuo metu, prasidedant TPM, visaikitos tyrimø galimybës, kurias suteikiapoliariniai orbitiniai palydovai, automa-tinës meteorologijos stotys, galingikompiuteriai ir ávairûs kiti prietaisai. Ið-augæs mokslo lygis sudaro dideles ga-limybes plësti visuomenës sampratàapie poliarines sistemas ir jø átakà.

Naujieji TPM leis jaunajai mokslinin-kø kartai ásijungti á mokslinius Þemëssistemos ir klimato tyrimus. Mokslinin-kai jau suplanavo ir pasiûlë daugiaukaip 200 tarptautiniø projektø, kurie ap-ima labai platø klimato tyrimø spektrà.

Orai, klimatas ir vanduo turi didelësátakos þmoniø gyvenimui, darniam so-cialiniam ir ekonominiam ðalies vysty-muisi. Todël tikslûs stebëjimai ir perspë-jimai apie klimato pokyèius, orø, van-dens iðtekliø kitimà yra labai svarbûs ne-

meteorologijos ir hidrologijos tarnybosturi aktyviai ásijungti á TPM vykdomusprojektus. Klimato pokyèiø stebëjimai,orø prognozës ir tobulesniø sistemøádiegimas, stebëjimo tinklo moderniza-vimas yra vienas ið prioritetiniø TPMprogramos uþdaviniø, teigia Pasauli-nës meteorologijos organizacijos ge-neralinis sekretorius M.Jarraudas.

denynà ir Þemæ. Tikimasi,kad ðie tikslai bus pasiek-ti per Tarptautinius poliari-nius metus (toliau � TPM),2007�2008 metais.

Nors poliariniai regionainutolæ nuo pagrindiniø tan-kiausiai apgyvendintø rajo-nø, jie vaidina svarbø vaid-mená globalinëje klimatosistemoje; pokyèiai aukðto-siose platumose gali lemtiekosistemø pokyèius, turëtiátakos ir þmoniø visuome-nei, nes dël pakilusio van-dens arba maisto trûkumogali prasidëti �klimatinëþmoniø migracija�. Todëldaug dëmesio TPM metu

laimiø prevencijai ir stichiniøreiðkiniø poveikiui su�velninti.

�aliø, kurioms svarbiosðios problemos, nacionalinës

Pasaulinësmeteorologijos

organizacijosgeneralinissekretorius

M.Jarraudas

Automatinëmeteorologijos stotisAntarktidoje


kristalø halaiDël sublimacijos taisyklingø ðeðia-

kampiø briaunos dyla, o kristalai virsta ap-valainomis nodulëmis, kurios viso labo tiksklaido ðviesà.

Taisyklingø ledo monokristalø dydissvyruoja nuo 25 mikrometrø iki 0,25 mm(1 mikrometras = 0,001 mm). Gerai þino-ma, kad prizme galima iðskaidyti baltàSaulës ðviesà á sudedamàsias spalvas �spektrà. Ledo monokristalai, panaðiai kaipir maþytës prizmës, lauþia ir atlenkia Sau-lës ðviesos spindulius. Kampas, kuriuo at-lenkiami ðviesos spinduliai, priklauso netik nuo prizmës virðûnës kampo, bet ir nuopaèiø spinduliø kritimo kampo. Taèiau kiek-vienai prizmei egzistuoja vadinamasismaþiausio nuokrypio kampas. Paprastaitariant � tai maþiausias ámanomas spin-duliø atlenkimo kampas, kuris keièiantspinduliø kritimo kampà (ar paèios priz-mës orientacijà) tik didëja. Heksagoniniøledo kristalø briaunos atitinka prizmes su60o ir 90o virðûnës kampu, taigi tokiø priz-miø maþiausio nuokrypio kampai yra ati-tinkamai 22o ir 46o. Tai yra pagrindiniaikampai, kuriais stebimi halai. O kadangiledo lûþio rodiklis priklauso ir nuo ðvie-sos bangos ilgio (spalvos), tai ir maþiau-sio nuokrypio kampai skirtingoms spal-voms ðiek tiek skiriasi � mëlyni ðviesosspinduliai yra atlenkiami didesniu, o rau-doni � maþesniu kampu (1 pav.).

Halai matyti tik tada, kai dangø dengiaið taisyklingø formø ledo kristalø sudarytiplunksniniai debesys. Taisyklingiausi ha-lai formuojasi, kai dangø dengia iðtisinispermatomø plunksniniø-pluoðtiniø (cirrost-ratus) debesø ðydas. Ðie debesys daþ-niausiai susidaro artëjant atmosferos fron-tams, tad ir halai neretai laikomi orø kaitospranaðais. Kai plunksniniai debesys dau-giasluoksniai, juose esti ne tik ávairiø dy-dþiø, bet ir formø ledo kristalø. Tuomet ma-tyti áspûdingi kompleksiniai halai. Halømorfologija (formø ávairovë) yra be galoturtinga, o visi halai sàlyginai gali bûti skirs-tomi pagal tai, kurie kristalo kampai lauþiaðviesà ir kaip tie kristalai orientuoti erdvëje(tvarkiai ar chaotiðkai). Tai � refrakciniai ha-lai, juose aiðkiai matyti Saulës spektro spal-vos. Kol ledo kristalai yra labai maþi (25�50 mikrometrø), jø briaunos lygiagreèiøSaulës spinduliø pluoðto atþvilgiu yraorientuotos chaotiðkai. Taigi debesyje yratikra maþyèiø ledo prizmiø maiðalynë. Bû-

Ledo

atmosferojeAtkelta ið 5 p.

tent dël chaotiðkos ledo prizmiø orientaci-jos matomi koncentriniai halai, kuriø cen-tre yra Saulë (1 pav.). Tokie yra maþasis(22o) ir didysis (46o) halai. Kristalams au-gant, vis stipriau reiðkiasi sunkio jëga, tadjie ima kristi þemyn keliø deðimèiø centi-metrø per sekundæ greièiu. Dël aerodina-miniø jëgø atsiranda tam tikra kristaløorientacija. Paprastai kristalai orientuojasitaip, kad pasiprieðinimo jëga bûtø didþiau-sia (ðtai èia pirmøjø halø teorijø kûrëjai kly-do, manydami, kad yra atvirkðèiai). Tokiubûdu plokðteliø formos ledo kristalai orien-tuojasi taip, kad vidutinë jø plokðèiosiospusës padëtis tampa lygiagreti Þemës pa-virðiui. Tokie kristalai leidþiasi þemyn siû-buodami á ðonus kaip krintantys medþiolapai ramià rudens dienà. Strypeliai orien-tuojasi ilgàja aðimi horizontaliai Þemës pa-virðiui, neretai ágaudami ir sukamàjá judesáapie trumpàjà aðá. 50�100 mikrometrø dy-dþio kristalai yra i� dalies orientuoti, o 200mikrometrø ir didesni � jau visi�kai orien-tuoti. Orientuotø ledo kristalø kuriami ha-lai yra daug sudëtingesni, o kai kurie ið jølabai spalvingi ir ryðkûs. Tai � parheliai, ze-nitinis ir tangentiniai lankai. Orientuoti le-do kristalai kuria ir atspindþio halus � Sau-lës stulpus ar parheliø ratà. Ðie halai yrabespalviai (balti), nes Saulës ðviesa yra tie-siog atspindima taisyklingø kristalø briau-nø. Kuo tvarkingesnë kristalø orientacija,tuo ryðkesnis jø kuriamas halas. Orientuotøledo kristalø sàlygojamø halø forma ir ryð-kumas priklauso nuo Saulës aukðèio virðhorizonto. Beje, ryðkiausi halai stebimi, kaiplunksniniø debesø sluoksnis yra plonas(optinis tankis <1), nes bûtent plonamedebesø sluoksnyje yra iðvengiama daug-kartinës ðviesos sklaidos efektø, kurie su-lieja vaizdà. Daþniausiai matomi yra 22o

halas ir jo virðutinis bei apatinis tangenti-niai lankai, parheliai, parheliø ratas, zeniti-nis lankas ir Saulës stulpas. Ðie 7 halai ap-rëpia daugiau kaip 95 proc. visø matomøhalø reiðkiniø, o daugiau nei pusë ið jø vi-sø tenka 22o halui ir parheliams.

Koncentriniai halaiBene daþniausiai ið visø halø mato-

mas 22o halas, dar vadinamas maþuojuhalu (1 pav.). Tai ðvytintis ratas apie Sau-læ, kurio spindulys yra maþdaug 22o, oskersmuo � 44o. Daþnai matomi tik ðiohalo fragmentai, o jø dydis priklauso nuo

to, kaip tolygiai dangø dengia debesys.Paprastai ðá halà sunkoka áþiûrëti dël aki-nanèios Saulës ðviesos. Taèiau, �paslë-pus� Saulæ uþ namø, medþiø ar kitø kliû-èiø, ar tiesiog þiûrint pro Saulës akinius,maþasis halas tampa gerai pastebimas.Ðá halà kuria Saulës ðviesa, atlenkiamachaotiðkai erdvëje orientuotø maþyèiøstrypeliø formos ledo kristalø. Dël skirtin-go raudonø ir mëlynø spinduliø lûþio vi-dinë halo pusë yra rausva, o iðorinë �melsva. Atlenkimo kampø skirtumas beiSaulës regimasis skersmuo lemia regimà-já halo plotá (maþdaug 1,5o), á kurá sutelpavisos likusios regimojo spektro spalvos.Kadangi ðviesos spinduliai negali bûti at-lenkiami maþesniu kampu nei minimalus,vidinë halo pusë visada yra tamsesnë uþiðorinæ, o apskritimo viduje matome tikiðsklaidytà Saulës ðviesà. Galima paste-bëti ir tai, kad raudonasis halo kraðtas yradaug ryðkesnis nei mëlynasis, nes iðori-nëje pusëje jau persikloja ir kitø spalvøðviesos spinduliai, atlenkiami didesniu neiminimaliu kampu. Kai Saulë neaukðtai pa-kilusi virð horizonto, dël regimojo atmo-sferos storio padidëjimo ir atmosferossklaidos virðutinë ðio halo dalis yra gero-kai ðviesesnë uþ apatinæ. 22o halas geraiáþiûrimas aplink Mënulá, ypaè pilnatiesmetu. Kadangi Mënulis viso labo tik at-spindi Saulës ðviesà, tai spalvos dël ma-þo jø intensyvumo akimi beveik nemato-mos, nors ir áþvelgiamos nuotraukose.

Kur kas reèiau yra matomas didysis ar-ba 46o halas. Já sàlygoja tie patys strype-liø formos ledo kristalai, taèiau ðviesa yralauþiama ne jø briaunø, kaip 22o halo at-veju, o vir�ûniø, sudaranèiø 90o kampà.Taèiau strypeliø pavidalo kristalai daþniau-siai bûna tuðèiaviduriai, tad neturi taisyk-lingø staèiakampiø briaunø, dël to didysishalas yra retas sveèias mûsø danguje.

ParheliaiParheliai yra patys ryðkiausi ið visø

Saulës ðviesos kuriamø optiniø atmosfe-ros reiðkiniø. Tai � ryðkûs ir spalvingi tað-kai arba dëmës, esantys Saulës aukðty-je. Jei kartu matyti ir 22o halas, parheliaiatrodo kaip ðio halo paryðkëjimai.

Taèiau, skirtingai nei 22o halas, par-heliai yra formuojami orientuotø (taigi pa-kankamai dideliø) plokðteliø formos ledokristalø, todël jie yra daug ryðkesni ir spal-vingesni. Daþnai matomas tik vienas iðparheliø. Parheliai bûna ryðkiausi, kaiSaulë pakilusi á 15 laipsniø aukðtá virð ho-rizonto. Saulei kylant aukðtyn, parheliaisilpsta, jø spalvos blanksta, o padëtis pa-maþu tolsta nuo 22o halo. Saulei pakilusaukðèiau nei 60o virð horizonto, parheliaiiðnyksta. Jei ledo kristalai nëra idealiaiorientuoti, parheliai iðtásta vertikaliai, virs-dami spalvotais lankais, kuriuos nepaty-


ræ stebëtojai lengvai gali palaikyti vaivo-rykðtës fragmentais. Priklausomai nuo de-besø formos, parheliai gali ágauti neátikë-tinas formas (2 pav.). Akinamai ryðkûsparheliai gali bûti palaikyti Saule, jei pas-tarosios tiesiogiai nematyti. Dël to parhe-liai kartais vadinami netikromis saulëmis(mock suns). Retais atvejais parheliai galibûti stebimi ir ant lëktuvø paliekamø kon-densacijos pëdsakø.

Zenitinis lankasKai matyti ryðkûs parheliai, retkarèiais

tiesiai virð galvos suðvinta nepaprasto gro-þio spalvingas puslankis, iðlinkæs á prieðin-gà pusæ nuo Saulës (3 pav.). Tai � zenitinislankas. Zenitinis lankas (dar vadinamas Bra-vës lanku), neskaitant parheliø, yra patsáspûdingiausias ið visø halø. Spalvø sodru-mu ir ryðkumu zenitinis lankas gali dràsiaivarþytis su vaivorykðte. Áspûdá sustiprina irtai, kad regimasis debesø sluoksnio storiszenite yra maþiausias, tad atrodo, lyg zeni-tinis lankas ðvytëtø giedrame danguje. Ze-nitiná lankà kaip ir parhelius formuoja tospaèios horizontaliai orientuotos ledo kris-talø plokðtelës, taèiau ðiuo atveju ðviesà lau-þia staèiakampë jø briauna, tad ðis halaskartais dar vadinamas 46o halo vir�utiniutangentiniu lanku. �is nuostabaus groþiohalas yra ryðkiausias, kai Saulës aukðtis virðhorizonto yra 22 laipsniai. Saulei kopiantaukðtyn, zenitinis lankas pamaþu pleèiasiir blësta, kol visiðkai iðnyksta, Saulei paki-lus á 32 laipsniø aukðtá. Geriausias laikaspamatyti zenitiná lankà � pavasaris ir ruduo.Panaðiai formuojasi ir vadinamasis horizon-tinis lankas. Tai � spalvinga juosta palei ho-rizontà. Taèiau horizontinis lankas stebimastik Saulei esant labai aukðtai (>57o virð ho-rizonto). Lietuvoje net ir ilgiausios dienosmetu Saulë nepasiekia 60o aukðèio, tad ho-rizontinis lankas mûsø platumose, deja, be-veik nematomas.

Tangentiniai lankaiKai Saulë neaukðtai, virðutinis ir apati-

nis tangentiniai lankai matomi kaip du at-skiri lankai, lieèiantys 22o halà jo virðuti-niame ir apatiniame taðkuose. Tangenti-niai lankai iðlinkæ á prieðingas puses nuoSaulës, o kartais matomi tik kaip 22o halopaðviesëjimai virðuje ir apaèioje (4 pav.).Saulei kylant aukðtyn, tangentiniø lankø ið-linkis maþëja, ir galiausiai jie susilieja á vien-tisà vertikaliai suplotà elipsæ, supanèià ap-skrità 22o halà. Tangentinius lankus, kaipir 22o halà, kuria strypeliø formos ledo kris-talai. Taèiau tangentiniø lankø atveju ðiekristalai yra dideli (~200 mikrometrø), dël

las yra vertikalus Saulës stulpas � siaurasðvytintis Saulës �spindulys�, atsirandantisdël ðviesos atspindþio nuo orientuotø le-do kristalø horizontaliø plokðtumø. Papras-tai Saulës stulpas gerai matomas Sauleitekant ar leidþiantis, o ypaè efektingai at-rodo, kai pati Saulë jau bûna pasislëpusiuþ horizonto ar panirusi á debesá (5 pav.).Aukðèiausias Saulës stulpas matomas, kaiðviesà atspindintys kristalai nëra idealiailygiagreèiai orientuoti. Ðaltu ir ramiu oruðviesos stulpai gali bûti formuojami gat-vës þibintø bei tolimø miesto ðviesø.

Parheliø ratas taip pat yra sukeliamasðviesos atspindþio, taèiau, skirtingai neiSaulës stulpo atveju, ðviesà atspindi neorientuotø ledo kristalø plokðtumos, betbriaunos. Jei plunksniniai debesys dengiadangø vientisu sluoksniu, parheliø ratas,esantis Saulës aukðtyje, gali juosti nemaþàdangaus skliauto dalá ar net visà dangø. Ta-èiau daþniausiai matomi tik didesni ar ma-þesni parheliø rato fragmentai (6 pav.).

Halø stebëjimai ir tyrinëjimai iki ðiol te-beturi mokslinæ vertæ, tad traukia ne tik më-gëjø, bet ir profesionalø dëmesá. Ðiaurësðalyse, pvz., Suomijoje, bendradarbiaujanthalø stebëjimo entuziastams ir mokslinin-kams, ásteigti ir veikia gerai organizuoti halø

stebëtojø tinklai, kurie specializuojasi ste-bëti retus ir neáprastus halus. Bûtent ðiestebëjimai padëjo neseniai árodyti, kad itinþemose temperatûrose (apie �80oC) tro-posferoje susidaro itin retos � kubinës si-metrijos ledo kristalai, kuriø egzistavimofaktas ilgà laikà buvo ginèijamas. Kitais at-vejais, taip pat esant ekstremalioms aplin-kos sàlygoms, ledo kristalø augimo grei-tis iðilgai jø aðiø smarkiai skiriasi, todël netir heksagoniniai ledo kristalai tampa kito-kie � jø virðûnës nusmailëja ir primena pi-ramides. Kai Saulës ðviesà lauþia tokie sa-

votiðki kristalai, matyti neáprasto skersmenshalai, kurie yra tikra retenybë.

Ávairiais vertinimais plunksniniai debe-sys dengia iki 20 proc. viso Þemës rutulio.Nors plunksniniø debesø sluoksnis yraplonas, ðie debesys vaidina svarbø vaid-mená globalioje atmosferos cirkuliacijos se-koje. Plunksniniai debesys, kaip ir þemes-nieji troposferos debesys, sugeria, pralei-dþia, atspindi ar iðsklaido ne tik Saulësðviesà, bet ir ðiluminæ (infraraudonàjà)spinduliuotæ, kurià skleidþia Þemës pavir-ðius. Norint ávertinti plunksniniø debesøsvarbà vadinamajam ðiltnamio efektui, bû-tina tiksliai þinoti jø sandarà bei mikrofizi-nius ypatumus, t.y. ledo kristalø formà, dydábei elgsenà. Iki ðiol plunksniniø debesøsàlygojamas ðiltnamio efektas yra vienasmaþiausiai iðtirtø veiksniø, veikianèiø visàÞemës klimatà. Nustatyta, kad vis gausë-jantys dirbtiniai plunksniniai debesys � sta-bilûs (ilgalaikiai) lëktuvø pëdsakai, taip patima vaidinti nemenkà vaidmená ir turi áta-kos lokaliam klimatui. Tad moksliniai haløstebëjimai iki ðiol turtina mûsø þinias apieplunksninius debesis, jø sandarà ir ypatu-mus ir padeda geriau suvokti ðiø debesøvaidmená bei átakà klimato kaitos proce-sams, kurie dabar nepaprastai aktualûs.

5 pav. Saulës stulpas po saulëlydþio

sunkio jëgos jie ágyjahorizontalià orientaci-jà. Neáprasta tangen-tiniø lankø (o ir visoovalinio halo) formasusijusi su tuo, kadðviesos spinduliai á to-kius kristalus krinta áky-pai, todël jø lauþiama-sis ir maþiausio nuo-krypio kampas regi-mai padidëja.

Atspindþio halaiAtspindþio halai

nëra spalvoti, taèiau jiene maþiau ádomûs irefektingi. Atspindþiohalus formuoja didelitiek plokðteliø, tiek irstrypeliø formos ledokristalai. Geriausiai þi-nomas atspindþio ha-

A.D

UB

IEÈ

IO n

uotr.

6 pav. Parheliø ratas.Kairiau ðvyti parhelis


2006 m. pradþioje mûsøðalyje buvo per 21 tûkst. kmvalstybinës reikðmës automo-biliø keliø, tarp jø 1750 km ma-gistraliniø, 4948 km kraðto ir14630 km rajoniniø keliø. Ðiaiskeliais vaþinëja daugiau kaip1,66 mln. Lietuvoje registruo-tø transporto priemoniø irtûkstanèiai automobiliø, atvy-kusiø ið uþsienio.

Ðalies miestuose yra apie5000 km gatviø. 98 proc. gat-viø tinklo árengtos dangos.

Automobiliø keliø ir gatviøprieþiûros bei plëtros proble-mos i�kyla sparèiai intensyvë-jant automobiliø eismui beikrovininiø automobiliø srautui:irsta dangos, blogëja keliø eis-mo saugumas bei aplinkosau-gos padëtis, didëja eksploa-tavimo i�laidos.

Lietuvai ástojus á EuroposSàjungà atsirado daugiau ga-limybiø ásigyti ir naudoti ávairiasmodernias automobiliø keliø irgatviø tiesybos technologijas.Taèiau kokias? VGTU moksli-ninkai profesoriai Donatas Èy-gas ir Alfredas Laurinavièius at-liko daug �ios srities eksperi-mentinës plëtros darbø, kuriøtikslas � pagrásti vienø ar kitøkeliø ir gatviø tiesybos techno-logijø tinkamumà Lietuvos kli-mato sàlygomis. Lietuvosmokslo premijø konkursui jiepateikë 19 darbø, kurie buvosuskirstyti á 5 grupes. Darbaiapima visà keliø ir gatviø tiesy-bos procesà: automobiliø ke-liø bei gatviø dangø konstruk-cijø projektavimà ir árengimà,eismo saugumo garantavimà,keliø ir gatviø prieþiûrà atsiþvel-

Mokslininkø rûpestis �

Keliø ir miestø gatviø tinklas � tai didelis valstybës turtas, kurá reikianuolat tinkamai priþiûrëti, modernizuoti, plëtoti. Kuo geresni keliai irmiestø gatvës, kuo racionaliau iðplëtotas jø tinklas, kuo sparèiau irsaugiau galima jais vaþiuoti, tuo geresnis mûsø ðalies ávaizdis.

patikimi ir saugûs Lietuvoskeliai

giant á mûsø ðalies klimato sà-lygas. Visi darbai ádiegti á ga-mybà ar panaudoti rengiantLietuvos automobiliø keliø irmiestø gatviø normatyvinæ do-kumentacijà.

VGTU mokslininkø atliktøtyrimø rezultatai buvo prista-tyti aukðto lygmens tarptauti-nëse konferencijose JAV, Ðve-dijoje, Austrijoje, Lietuvoje, Es-tijoje, Latvijoje, Vokietijoje, An-glijoje, Slovakijoje, Vengrijoje,Baltarusijoje, Rusijoje, Kroati-joje ir kitose ðalyse. Buvo pa-skelbta daug straipsniø ðiosevalstybëse leidþiamuose kon-ferencijø ir kongresø recen-zuojamuose darbuose beimokslo þurnaluose. Jie plaèiaitaikomi tiesiant ir taisant Lie-tuvos kelius, taip pat studijøprocese rengiant bakalaurus,magistrus ir mokslø daktarus.

Tobulinamos irstiprinamos keliø dangos

Árengiant bei taisant auto-

mobiliø keliø bei miestø gat-viø dangas, ypaè svarbu nau-doti kokybi�kas medþiagasbei �iuolaikines technologijas.Greitkeliams, automagistra-lëms, miestø gatvëms reikalin-ga stipri kelio danga. Pastaruo-ju metu padidëjus eismo inten-syvumui, pagausëjus sunkiø-jø transporto priemoniø keliø irgatviø dangose daþnai susida-ro plastinio pobûdþio deforma-cijos � vëþës ir bangos. Todëlitin svarbu tinkamai parinktipatikimus asfaltbetonio miði-nius ir jø komponentus. Dau-gelyje uþsienio ðaliø (Vokieti-joje, �vedijoje, Ispanijoje, Por-tugalijoje, Prancûzijoje ir kt.)intensyvaus eismo keliuosevis daþniau naudojami poli-merais modifikuoti bitumai. Jiepadeda iðvengti plastiniø de-formacijø asfaltbetonio dango-se esant auk�tai dangos tem-peratûrai bei intensyviam au-tomobiliø eismui, apsaugo jasnuo plyðiø atsiradimo þiemà ir

suteikia kitø teigiamø savybiø.VGTU mokslininkai i�analiza-vo modifikuotø bitumø nau-dojimo �alies keliuose gali-mybes, suformulavo pagrin-dinius reikalavimus asfaltbe-tonio mi�iniams, atliko vietiniøbei geosintetiniø medþiagønaudojimo galimybiø tyrimusLietuvos automobiliø keliøkonstrukcijose.

Prieð keletà metø Lietuvojepradëti gaminti polimerais mo-

difikuoti bitumai. �iø bitumøgamybos technologinæ linijàyra ásigijæ AB �Panevëþio keliai�ir UAB FEGDA. Jø produkcijavis daþniau naudojama pagrin-diniø Lietuvos automobiliø ke-liø bei miestø gatviø dangø at-skirø sluoksniø asfaltbetoniomiðiniams gaminti.

Asfaltbetonio mi�iniai su po-limerais modifikuotais bitumaisnaudojami rekonstruojant Lie-tuvos automagistrales Vilnius�Kaunas�Klaipëda (A1), Vilnius�Ukmergë�Panevëþys (A2) beiVilniaus miesto gatves (Sava-noriø pr., Konstitucijos pr., At-eities g., Ukmergës g. ir kt.).

Saugomos þmoniø gyvybësSpartus automobilizacijos

procesas yra susijæs ne tik supatogumu ir didþiule nauda.Jis turi ir nepageidaujamø reið-kiniø. Pasaulyje per metusautoavarijose þûva apie 1,2mln. þmoniø, apie 50 mln. bû-na suþeisti. 1993�2005 m. Lie-

2006 metø Lietuvos mokslo premijos uþ fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus bei taikomosiosmokslinës veiklos (eksperimentinës plëtros) darbus laureatai Donatas Èygas ir Alfredas Laurinavièius

Vanda ZUBELYTË


tuvoje eismo ávykiuose þuvo9627 þmonës, 85 071 buvo su-þaloti. Daþniausiai nukenèiajauni þmonës, dël to patiriamidideli moraliniai ir materialiniainuostoliai. Eismo ávykiø trau-mos bûna labai sunkios, po jøþmonës praranda sveikatà irdarbingumà.

Dalis autoavarijø ávykstadël netinkamo kelio ar gatvësprojekto, blogø dangos pavir-ðiø, netobulø eismo reguliavi-mo priemoniø ir kt.

Uþsienio ðaliø, o ir mûsørespublikos autoavarijø statis-tika rodo, kad daugiau nei pu-së visø þuvusiøjø autoavarijo-se sudaro pëstieji. Viena svar-biausiø prieþasèiø � saugausarba leistino greièio vir�ijimas.

Pavojingose gatvëse arbajø ruoþuose pastatyti greitá ri-bojantys þenklai ne visadaefektyvûs. Uþsienio ðaliø patir-tis rodo, kad kur kas veiksmin-giau naudoti inþinerines prie-mones, ypaè prie pavojingøpësèiøjø perëjø, sankryþø, mo-kyklø, gyvenamuosiuose rajo-nuose ir pan. Jos pasiteisina irtose vietose, kuriose vairuoto-jai ir pëstieji yra linkæ ignoruotikelio þenklø reikalavimus.

VGTU mokslininkai, i�nag-rinëjæ pasaulyje naudojamasinþinerines transporto priemo-niø greièio reguliavimo prie-mones, pasiûlë jas árengti irLietuvos miestø gatvëse. La-biausiai mûsø ðalyje paplitodirbtiniai i�kilimai prieð pësèiø-jø perëjas arba sankryþas, ið-kiliøjø bei i� dalies iðkiliøjø pës-èiøjø perëjø, iðkiliøjø sankryþø,þiedo pavidalo saugumo sa-leliø árengimas, saugumo sa-leliø árengimas gatvës va-þiuojamojoje dalyje.

VGTU mokslininkø pasiûly-tos transporto priemoniø grei-èio reguliavimo inþinerinëspriemonës buvo ádiegtosdidþiøjø Lietuvos miestø gatvë-se. Vien tik Vilniaus miesto gat-vëse jø buvo ádiegta daugiaukaip 30. Tai leido i�saugoti nevieno þmogaus gyvybæ. Tyrimørezultatai taip pat buvo panau-doti rengiant saugaus eismonormatyvinius dokumentus.

Vilniaus

2005 m. liepà sukako 30 metø Vilniaus universitetoBotanikos sodo Pomologijos skyriui (pomologija �mokslas, tiriantis vaisinius ir uoginius augalus). I�pradþiø buvo plynas 14 ha laukas. Netrukus jame buvopasodinti pirmieji augalai, pamaþu suformuota apsaugi-në zona, pastatytas namelis. Per tuos 30 metø skyriujedirbo apie 18 darbuotojø, kuriø kiekvienas ádëjo dalelæsavo pasiaukojimo, iðradingumo, kûrybos ir meilës.

universiteto Botanikossodo Pomologijosskyrius

SpecialistëAuksë MEIDUVIENË

Eksperimentinës pomologijos skyriusákurtas 1975 m. liepos 1 d., taèiau realiai pra-dëjo darbà rugsëjá, kai ásidarbino pirmoji dar-buotoja ir skyriaus vedëja Danutë Misiûnai-të. Kartu su Danute dirbo biologë Vanda Ci-cënienë. 1976 m. skyriaus kolektyvà papil-dë biologë Danutë Kunigiðkienë, fitopatolo-gë Irena Rimkutë, inþinierë Birutë Veiverytë.1977 m. á skyriø atëjo ir ëmë jam vadovautiagronomas Edvardas Meidus. Nuo1975 iki1990 m. skyriaus mokslinis vadovas buvoþymus Lietuvos selekcininkas dr. AntanasRyli�kis. Jam vadovaujant skyriaus darbuo-tojai jau pirmaisiais metais perkëlë ið Vytë-nø sodininkystës-darþininkystës bandymøstoties Rojaus atraminio punkto (1886 m.Staniðkiø vienkiemyje (Ignalinos r.) pradëtokurti prof. A.Hrebnickio pomologinio sodo)á Kairënus didelæ dalá serbentø bei agrastøkolekcijos. Tuo metu pagrindinë skyriausdarbo kryptis buvo serbentø ir agrastø se-lekcija. Tyrimams buvo auginami tûkstanèiaisëjinukø, pradëta sodinti serbentø ir agras-tø rûðiø kolekcija. Dr. A.Ryli�kio begaliniodarb�tumo, reiklumo ir uþsispyrimo dëka bu-vo daug nuveikta, kaupiant kolekcijas, tiriant

ir kuriant serbentø bei agrastø veisles. Sky-riuje sukurtos 7 naujos juodøjø serbentø(�Dysnai�, �Dringiai�,�Drûkðiai�,�Dubingiai�,�La-kajai�,�Sartai�,�Stirniai�) ir 6 agrastø (�Bajo-rai�,�Daunoriai�,�Ginuèiai�,�Kirdeikiai�,�Lû-ðiai�,�Þilinai�) veislës. Visø jø originatorius �dr. A.Ryli�kis.

Apie 1980 m. pradëtos sodinti augalusnuo vëjø sauganèios apsauginës juostosið berþø, egliø, kaukaziniø slyvø, erðkëèiø.Tuomet buvo pasodinta nuostabi berþø alë-ja, kuri pasitinka kiekvienà atvykusá á sky-riø. Dabar apsauginëje juostoje ir alëjoje au-ga apie 530 berþø, 330 egliø, 80 kaukazi-niø slyvø.

Ðermukðniø rûðis�Sorbus austriaca�

Ruduo spanguolyne ir ðilauogyne


1988 m. Gamtos mokslø fakulteto do-cento dr. R.Ðimkûno vadovaujami studen-tai skyriuje pastatë pirmàjá botanikos so-de namelá (60 m2) lauko bandymams.

Pomologijos skyriaus kolekcijos kas-met gausëjo, nors neapsieita ir be nuos-toliø, kuriø kaltininkai � nepalankios orosàlygos, nesàþiningi þmonës. Taèiau ran-kø niekas nenuleido, augalai buvo sodi-nami, renkamas derlius. Uogø kasmetgali paskanauti ne tik skyriaus, bet ir vi-so sodo kolektyvas, sveèiai. Jau tapoáprastos visuotinës valgomøjø sausme-dþiø, agrastø, serbentø, svarainiø, span-guoliø ir ðilauogiø rinkimo � degustavi-

mo dienos. Dauguma ðiø dienø skirtostik Botanikos sodo darbuotojams, bet visdaþniau kvieèiami ir sodo sveèiai beinuolatiniai talkininkai. Besidarbuojantyssode gali mûsø skyriuje para�kyti ir ska-niø veisliø ðermukðniø obuoliukø, paska-nauti vynuogiø, paskabyti ðaltalankiø sul-tims. Tolesnæ skyriaus istorijà galima su-

dëlioti ið atskirø paþymëjimø:- ilgà laikà skyriuje dirbo biologas

Stasys Grinaveckis. Rinko obelø, kriau-ðiø, slyvø veisliø kolekcijas, taèiau sun-ki liga neleido skirti pakankamai dëme-sio ir jëgø darbui. Mirtis nusineðë sva-jones, liko pradëti, bet nebaigti darbai;

- 1986 m. á skyriø atëjo biologë Vai-va Jucytë � neiðsenkamos energijos, en-

tuziazmo, kûrybos ir i�radingumo nesto-kojanti darbuotoja. Ji rinko ir tyrë vynme-dþius. Jos dëka surinkta pagrindinë da-bartinë vynmedþiø veisliø ir klonø (apie80) kolekcija. Vaiva organizuodavo ávai-rias sodo etnografines ir kitokias ðventes,mokëjo suburti, uþdegti þmones;

- 1993 m. pomologø gretas papildëbiologas Darius Ryli�kis. 1994 m. jis pe-

rëmë iðëjusios V.Jucytës vynmedþiøkolekcijà , jà gausino, tyrë. 2002 m.

apgynë daktaro disertacijà apie perspek-tyvias pietryèiø Lietuvos vynmedþiø veis-les ir klonus, bet jo �irdþiai vis tiek arti-mesnë buvo dendrologija, todël iðëjæs iðskyriaus nuo 2002 m. iki 2006 m. vado-vavo Dendrologijos skyriui;

- 1995 m. dr. Silva Þilinskaitë geneti-nius tyrimo objektus � mieþius � pakeitëpomologiniais � valgomaisiais sausme-dþiais ir svarainiais ir nuo tada tyrinëja�iuos augalus;

- 1995 m. ið Gëlininkystës skyriausperëjo dirbti biologë Auksë Klimavièiûtë.Nuo tada skyriuje pradëtos kurti spanguo-liø ir ðilauogiø genèiø kolekcijos. Darbaitæsiami ir �iandien.

- 2004 m. skyriaus darbuotojø kolekty-và papildë Algis Auèina, kurio ankstesniøtyrimø tema susijusi su paprastosios pu-ðies mikorize. Tais paèiais metais apgynëdaktaro disertacijà, apþvelgdamas gene-tiniu ir ekologiniu poþiûriu labiausiai nuto-lusias paprastosios puðies populiacijas beijø mikorizæ. 2006 m. iðëjo ið skyriaus, nestapo Dendrologijos skyriaus vedëju.

Vilniaus universiteto Botanikos sodaspriskiriamas prie retesniø botanikos so-dø, nes pasaulyje yra nedaug botanikos


Stambiauogësspanguolës �Baifai�

Raudonieji serbentai�Feftodi 56 pivos�

Sodo ðilauogë�Spartan�

1 lentelëEil. Gentis Rûðiø Porûðiø, Veisliø Selekciniønr. skaièius varietetø skaièius numeriø,

skaièius hibridøskaièius

1 Actinidia (aktinidija) 2 - 10 -2 Amelanchier (medlieva) 2 - - -3 Armeniaca (abrikosas) 1 - 2 34 Chaenomeles (svarainis) 4 - 3 795 Cornus (sedula) 1 - - -6 Hippophae (�altalankis) 1 - - -7 Lonicera (sausmedis) 8 4 29 358 Oxycoccus (spanguolë) 1 - 22 39 Ribes (serbentas, agrastas) 52 2 323 6410 Sorbus (�ermuk�nis) 12 3 32 -11 Vaccinium (ðilauogë) 3 1 29 -12 Vitis (vynmedis) 1 - 37 43

I� viso 86 11 490 224


sodø, kuriuose auginamos sodo kultûros.Mûsø skyriuje, dabar vadinamame tiesiogpomologijos, ðalia tradiciniø uoginiø au-galø (agrastø, serbentø) auginami ir ne-tradiciniai retesni jø atstovai (sausme-dþiai, vynmedþiai, ðermukðniai, ðilauo-gës, spanguolës ir kt.). Ið viso kolekcijo-se sukaupta 12 genèiø, 811 pavadinimøaugalø, surinktø ið 24 valstybiø (sëklø, au-giniø ar subrendusiø augalø pavidalu).Duomenys pateikti 1 lentelëje. Svarbiau-sios veiklos kryptys � vaisiniø augalø in-trodukcija, selekcija, jø tyrimas.

Gausiausia skyriuje serbentø bei ag-rastø rûðiø ir veisliø kolekcija, kurios ku-ratorius � seniausiai skyriuje dirbantis irjam vadovaujantis Edvardas Meidus. Jàsudaro 52 rûðys, 2 porûðiai, 323 veislësir 64 selekciniai numeriai. Juodøjø serben-tø kolekcijoje auginama 194 veisliø ir 24selekciniø numeriø augalai, raudonøjø irbaltøjø serbentø kolekcijoje � 45 veisliø ir19 selekciniø numeriø, agrastø kolekci-joje � 81 veislës ir 13 selekciniø numeriøaugalai. I� daugelio auginamø veisliø at-renkamos ir dauginamos tik tos, kuriostiriant daugelá metø buvo vertinamos dëlgero skonio, dideliø uogø, gero derlin-gumo, atsparumo kenkëjams ir ligoms.Rûðinæ serbentø ir agrastø kolekci-jà sudaro 46 rûðys. Pavasará, kaiþydi krûmai, galima atrasti tikraidekoratyviø rûðiø, stebinanèiø irdþiuginanèiø aká ávairiø formø

ryðkiaspalviais þie-

dais. Kvapnusis serbentas Ribes odora-tum vilioja ry�kiai geltonais kvapniais þie-dais, auksuotasis serbentas Ribes au-reum � geltonais pailgais þiedais, rau-donþiedis serbentas Ribes sanguineum� raudonais þiedais. 2000 m. mûsø sodebuvo ákurta Centrinë Europos Ribes/ Ru-bus genèiø duomenø bazë (ECP/GR pa-geidavimu).

Ðermukðniø kolekcija pradëta kaupti1991 m., kai i� Latvijos nacionalinio bo-tanikos sodo buvo gautos 7 pirmosiosveislës. Vëliau tuomeèio sodo direktoriausdoc. dr. E.Navio dëka kolekcija buvo pa-pildoma naujomis rûðimis ir veislëmis iðávairiø Europos ðaliø. Ðermukðniø kolek-cijos tyrimø duomenys pateikti doc. dr.E. Navio para�ytoje ir 2001 m. i�leistojemonografijoje ��ermuk�nio (Sorbus L.)genties rûðys ir veislës Lietuvos sodinin-

kystei ir miðko ûkiui�. Dabar kolekcijojeauginama 12 rûðiø, 3 porûðiø ir 32 veisliømedþiai. Ðermukðniai � dekoratyvûs au-galai, daugelio veisliø vaisiai � obuoliu-kai, skanûs, neturá kartumo, vertinami dëlávairiø vitaminø komplekso, fitohormonøir kt.

Stambiauogiø spanguoliø (Oxycoc-cus macrocarpus (Aiton) Pursh., sodiniøðilauogiø (Vaccinium x covilleanum But-kus et Pliszka) bei brukniø (Vaccinium vi-tis � idaea L.) kolekcijos pradëtos rinktinuo 1995 metø. Visi ðie augalai papildënetradiciniø sodo kultûrø grupæ, augina-mà Pomologijos skyriuje. Kolekciniai pa-vyzdþiai surinkti ið Lietuvos, Latvijos, Bal-tarusijos, Lenkijos, Vokietijos, Norvegijos.Ðiuo metu spanguoliø yra 22 veislës ir 3hibridinës linijos, ðilauogiø 4 rûðys, ið ku-riø gausiausiai auginama sodiniø ðilauo-giø � 21 veislë ir brukniø � 8 veislës. Visiðie augalai ne tik dekoratyvûs, kai þydi(ðilauogës labai graþios rudená, kai lapø

spalva ávairuoja nuo tamsiai rau-donos, purpurinës iki rausvos,oranþinës), bet ir labai naudin-

gi dël uogose esanèiø biologið-kai svarbiø þmogaus organizmui

medþiagø. O sodiniø ðilauogiø nuo-stabø saldrûgðtá skoná vertina visi � ir

suaugæ, ir vaikai, ir senoliai.Be minëtøjø genèiø, skyriuje augi-

nami ir kiti augalai: aronijos, gudobe-lës, kriauðës, obelys, cidonijos, slyvos,

citrinvyèiai, tik jie nekaupiamiá kolekcijas, maþiau tiria-mi, jie tiesiog papildo

skyriuje auginamø takso-nø skaièiø bei ávairovæ.Ávairus, skanus ir dekoraty-

vus pomologiniø kultûrø pasau-lis, todël keliaukime po já, groþë-

kimës ir skanaukime!

S.ÞILINSKAITËS,A.MEIDUVIENËS irS.PALTANAVIÈIAUS nuotr.


Ðermukðniø veislë �Burka� Brukniø veislë �Julija� Brukniø veislës �Julija� þiedai

Agrastø veislë�Resistenta�


Edmundas Èapkevièius gimë �Sme-tonos laikø� pradþioje ir tam tikra prasmeatgimë paskutiniaisiais Antrojo pasauliniokaro metais. Jo tëvas Vladas Èapkevièius,Lietuvos kariuomenës logistikos karinin-kas, pasak artimøjø, atsistatydino ið tarny-bos, iðreikðdamas nesutikimà su A.Sme-tonos antikonstituciniu Lietuvos vyriausy-bës perversmu. Motina Antanina buvodvarininkø kilmës ir, be sûnaus Edmun-do, dar turëjo vyresnæ dukrà Izabelæ. Iza-belë Èepkevièiûtë, vëliau profesionali ak-torë, iðtekëjo uþ aktoriaus Jono Juodagal-vio ir ið pradþiø abu dirbo Kauno dramosteatre, vëliau, vengdami sovietø trëmimo áSibirà, persikëlë á Marijampolæ, kol paga-liau visam laikui apsistojo �iauliuose ir vai-dino �io miesto dramos teatre.

E.Èapkevièius bûsimàjà þmonà Jad-vygà sutiko ástojæs á pokario Vokietijon pa-sitraukusá ir sàjungininkø pajëgø globoja-mà lietuviø tautinio meno ansamblá �Èiur-lionis�, kurá sudarë sovietø okupuotos Lie-tuvos pabëgëliai. Jadvyga juodviejø tar-pusavio santykiams suteikë daug stipry-bës: ypatingà iðtvermæ, darbðtumà, iðtiki-mybæ ir atsidavimà ðeimai. Þmonos rûpes-tis gaubë Edmundà, teikë jam pastovu-mo ir atkaklumo, padëjusiø nuolat pranoktikitus, kad ir kokios jis imtøsi veiklos �uþdirbti pragyvenimui, vadovauti renginiui,priiminëti sveèius ar keliauti po pasaulá. Su-situokæ Edmundas ir Jadvyga kartu sudauguma ansamblio �Èiurlionis� nariø1949 m. emigravo á JAV, Klyvlendà (Ohajovalstija), miestà, kuriame paskutiniuosiuspermainingo gyvenimo metus gyveno pre-zidentas A.Smetona. E.Èapkevièius, Ame-rikoje susitrumpinæs pavardæ, netrukus potruputá ásitvirtino svetimame kraðte, ásigijonamus ir su þmona iðaugino ðeðis vaikus.

Daugybë sudëtingø aplinkybiø lëmë,

Nuolat laEdmundas Rimas

ÈAPAS-ÈAPKEVIÈIUS

tobulëtiÞodis apie tëvà

kad E.Èapas, jaunystëje nespëjæs ágyti for-malaus aukðtojo iðsilavinimo, galëjo tai pa-daryti iðëjæs á pensijà. �tai vos prieð kele-rius metus jis baigë filosofijos studijø kur-sà internetu, ágydamas atitinkamà moks-lo laipsná. Turint galvoje E.Èapo puikiuspasiekimus profesinëje, kultûros ir socia-linëje srityse, ðis faktas ypaè ádomus.

Dël ávairiø prieþasèiø E.Èapas buvosavamokslis daugelyje srièiø. Truputá ra-gavæs muzikos pamokø, jis iðmoko geraigrieþti akordeonu ir puikiausiai akompa-navo profesionaliems dainininkams dau-gelyje koncertø! Emigravæs á JAV, jis vosper kelerius metus ágijo bûtinà minimu-mà reikalingø þiniø ir tapo kvalifikuotu ne-kilnojamojo turto brokeriu (ne tik agentu!),sukaupusiu didþiulæ patirtá ir daugiau kaipdeðimt metø sëkmingai prekiavusiu. (Po-kario Klyvlende jis buvo vienas pirmøjønaujøjø Amerikos lietuviø, vaþinëjusiø ka-dilaku!). To pasiekti E.Èapui labai padëjogana greitai iðmokta anglø kalba (ir feno-menali atmintis!), nors iki tol jos maþai bu-vo �ragavæs�. Ið Europos atvykæs á JAV, jisvienodai sklandþiai kalbëjo ir lietuviðkai, irvokiðkai, ir rusiðkai, buvo gerai pramokæslenkø ir prancûzø kalbø. Vienas mëgsta-miausiø E.Èapo pomëgiø buvo (ir vis te-bëra) didþiøjø filosofø veikalø skaitymas irdiskusijos skirtingomis kalbomis.

Tikriausiai didþiausiø profesiniø aukð-tumø E.Èapas pasiekë inþinerijos srityje.Baigæs tik keletà inþinerijos ir su ðia spe-

Lietuvosgimnazijos vadovas

paskirtas tarptautinësEuropos mokyklos

direktoriumiÐilutës Vydûno gimnazijos vado-

vas Jonas Jatautas paskirtas tarptau-tinës Europos mokyklos Bergene(Olandija) direktoriumi. Savo naujaspareigas jis pradës eiti nuo rugsëjo 1-osios. Tai pirmasis lietuvis, vadovau-siantis tarptautinei Europos mokyklai.

Europos mokyklø Valdytojø tary-ba, posëdþiavusi praëjusià savaitæ,pritarë kandidatø atrankos komitetosiûlymui skirti Ðilutës Vydûno gimna-zijos direktoriø Jonà Jatautà vadovau-ti mokyklai Bergene. Jonas Jatautasbuvo i�sirinktas ið 4 kandidatø. Atren-kant kandidatus buvo vertinama jø va-dybinë patirtis, uþsienio kalbø mokë-jimas, gebëjimas komunikuoti, Euro-pos mokyklø sistemos iðmanymas,Europos dimensijos ir mokyklos biu-dþeto formavimo principø suvokimas.Komiteto nariams itin imponavo Jo-no Jatauto iðdëstyta ugdymo sampra-ta, þmoniðkøjø vertybiø akcentavimasir gebëjimas rasti bendrà kalbà su vi-sais �vietimo dalyviais.

Penkiasdeðimt vieneriø metø Jo-nas Jatautas, istorijos mokytojas me-todininkas, Vilniaus universitete yraágijæs istorijos ir visuomenës mokslødëstytojo diplomà. Moka anglø, vo-kieèiø, lenkø ir rusø kalbas. Ilgà laikàdirbo mokytoju, gimnazijos direkto-riumi, yra vienas ið Gimnazijos kon-cepcijos kûrëjø, Nacionalinio �vieti-mo forumo dalyvis, Þiniø ekonomikosforumo ambasadorius savo regione.

Jonas Jatautas nuo rugsëjo pa-keis iki �iol Bergeno Europos mokyk-lai vadovavusià graikø tautybës direk-toræ Sofijà Gardeli, kurios kadencijabaigiasi �iais mokslo metais.

Paskyrimo direktoriumi Europosmokyklose maksimalus terminas �devyneri metai.

Europos mokyklø tinklas sukurtasmaþdaug prie� 50 metø ir yra skirtasEuropos Sàjungos struktûrose dir-banèiø darbuotojø vaikams. Europo-je ið viso yra 14 tokiø mokyklø, dvie-jose ið jø, esanèiose Briuselyje beiLiuksemburge, mokosi ir lietuviø dar-buotojø vaikai. Lietuva visateise ðiomokyklø tinklo nare tapo 2005 metørugsëjo 1 dienà.

Alma VIJEIKYTËÐvietimo ir mokslo ministerijos Ryðiø su

visuomene skyriaus vyresnioji specialistë

Edmundas Èapas su þmona Jadvyga


at lavintis iri

cialybe susijusiø kursø, jis ásitvirtino kaipágudæs statybø inþinierius, vëliau statybøprojektø vadovas ir meistras, sumaniai ið-dirbæs du deðimtmeèius vienoje didþiau-siø JAV Turner statybos kompanijø. Dirb-damas joje pirmuosius kelerius metus,E.Èapas, tam tikra prasme savamokslisþmogus, buvo atsakingas uþ visus inþi-nerinius sprendimus gana dideliø pasta-tø statybose, pvz., 26 aukðtø dangorai-þio (Cascade Plaza) Akrone (Akron, Ohio),29 aukðtø dangoraiþio (Cleveland TrustTower), tebestovinèio Klyvlendo centrinë-je miesto dalyje. Su visiðka E.Èapo atsa-komybe vyko daugelio pastatø (daugu-ma jø � ligoninës) statybos Klyvlende beikaimyninëse Mièigano ir Vakarø Virdþini-jos valstijose. Jo paskutinis statybos pro-

jektas Klyvlende buvo Ohio Bell bûstinë(dabartinis A&T Lakeside) � modernus 16aukðtø plieno ir stiklo dangoraiþis miestocentre. Uþbaigus ðio projekto statybà,E.Èapas buvo perkeltas á Floridos valsti-jà, kur dirbo dar keliø projektø statybose,ið kuriø vienas buvo Floridos universitetoligoninë Gainesvilio mieste. Per 22 me-tus statybos projektø vykdytojas-inþinie-rius E.Èapas organizavo dvylikos moder-nios architektûros objektø statybà.

Lietuvai atgavus nepriklausomybæ,E.Èapas iðëjo á pensijà � atëjo pats geriau-sias laikas eikvoti abiejø � jo ir Jadvygos �vis dar jaunatviðkà energijà! Nuo 1991 m.,pasirinkæ neramø gyvenimo bûdà, jie gy-vena kas pusæ metø dviejose valstybëse �JAV ir Lietuvoje � pagal paprastà formulæ:kai per daug karðta Floridoje, jie skrenda áVilniø, kai èia darosi ðalta, jie gráþta á Flori-dà! E.Èapo þinios ir patirtis nekilnojamojoturto versle gyvenant JAV pravertë ir Lietu-voje, suteikdamos ne tik puikià galimybægyventi dviejuose toli vienas nuo kito esan-èiuose kraðtuose, bet ir paremti Lietuvosþmones. Vienas tokios pagalbos pavyz-dþiø yra E.Èapo vardinës premijos �Moks-lo ir gyvenimo� Jaunøjø mokslininkø kon-kurso laureatams ákûrimas.

Premija iðskirtinë tuo, kad ásteigtaþmogaus, nepaprastais sugebëjimais irsavarankiðku lavinimusi árodþiusio, kad iðesmës galima sëkmingai ir be aukðtojomokslo pasiekti ir ágyvendinti savàjá troð-kimà. Ði dichotomija dar ryðkiau atsisklei-dë Edmundo ir Jadvygos Èapø penkiøsûnø ir vienos dukters iðsilavinimo ir pro-fesionalumo patirtimi � trys ið ðeðiø vaikøbaigë aukðtuosius mokslus ir trys ne.

Raimondas, vyriausiasis sûnus, ágijosocialiniø mokslø bakalauro laipsná ir bai-gë kelerius metus trukusius kursus, ágy-

damas pedagogikos mokslø srities ma-gistro laipsná. Septintàjá de�imtmetá jis ðe-ðerius metus tarnavo atsarginiu JAV ka-riuomenëje. Pagrindinëje mokykloje jismokytojavo 33 metus. �iuo metu yra pen-sininkas. Gyvena su þmona Audra netoliJAV sostinës Vaðingtono.

Edmundas (str. autorius), antrasis sû-nus, baigë filosofijos ir psichologijos stu-dijas ir ágijo abiejø srièiø bakalauro laips-

nius, vëliau filosofijos magistro laipsná.JAV kariuomenëje tarnavo 26 metus, ðiuometu yra atsargos pulkininkas. Nuo 2002m. dirba Lietuvos kra�to apsaugos minis-terijos patarëju. Gyvena su þmona Olgair dviem dukrelëm Ðiauliuose, savo na-mais tebelaikydamas ir Klyvlendà.

Arturas, treèiasis sûnus, kelerius me-tus studijavæs kolegijoje, tarnavæs 5 me-tus JAV kariuomenëje desantininku ir ka-ro inþinieriumi, daugelá metø dirbo staty-bø srityje � pradëjæs meistru iki jo dabarti-niø pareigø � ávairios paskirties stambiøobjektø (parduotuviø, didþiuliø prekyboscentrø, ástaigø) statybos projektø vykdy-tojo-inþinieriaus. Su þmona Danguole gy-vena Virdþinijos valstijoje prie Va�ingtono.

Marius, ketvirtasis sûnus, baigæs ke-lis kolegijos kursus ir bûdamas 21-eriø,ákûrë diskþokëjaus paslaugas teikianèiàfirmà. Drauge uþsiima automobiliø par-davimo verslu. Per daugelá metø ágijo fi-nansø vadybininko eksperto patirties. Suþmona Dona ir dviem sûnumis gyvenaKlyvlendo priemiestyje.

Ir jauniausieji � dvyniai Nidas ir Dia-na. Nidas po mokyklos ástojo tarnauti áJAV kariná laivynà ir, po 20 metø aktyviostarnybos garbingai iðëjæs á atsargà, pra-dëjo darbuotis gyventojø aptarnavimo sri-tyje. Jis su þmona Vangie ir dukra bei sû-numi gyvena prie Sietlo.

Vienintelë duktë Diana studijavo pe-dagogikà, ágijo bakalaurës bei aukðtes-

niosios pedagogikos mokslø magistrëslaipsnius. Prieð pradëdama ne pelno sie-kianèio fondo konsultantës verslà, ji dir-bo ávairiose pareigose 8 metus Virdþini-jos valstybiniame universitete (The Com-monwealth of Virginija). Ji su vyru Bub-ba, sûnumi ir dviem dukrelëm gyvenaWinston Salem priemiestyje, Ðiaurës Ka-rolinoje.

E.Èapas � atsakingas, tvirtas ir ryþtin-

gas Amerikos lietuvis, uþsigrûdinusi ir ne-priklausoma asmenybë, kuri nesitaikstosu iðëjimu poilsio ar senyvam amþiui bû-dingo paskutiniosios gyvenimo daliesskirtu vaidmeniu. Ir jo pavardë visai tinkaþurnalo �Mokslas ir gyvenimas� redakci-jos kolegijos sàraðe ðalia bendraamþioLietuvos Prezidento Valdo Adamkaus.E.Èapas labai aktyvus daugybëje srièiø:ir investuodamas, ir keliaudamas po pa-saulá, ir toliau lavindamasis, ir nuolat ak-tyviai bendraudamas su naujais draugaisir paþástamais. Perdëèiau, jei tvirtinèiau,kad jis yra nepralenkiamas Lietuvos arbanetgi ir JAV patriotas � E.Èapas yra la-biau pasaulio pilietis, patriotas ávairialy-pës þmonijos, kurios dalele jis save lai-ko. Jis yra i�tikimas abiem savo namams� Lietuvai, kurioje gimë ir uþaugo, ir JAV,kur pradëjo savarankiðkà gyvenimà, su-kûrë ir iðaugino klestinèià ðeimà. Be abe-jo, E.Èapas, laisvos prigimties asmeny-bë, per visà ilgà gyvenimà iðsiugdæs áprotávisada iðlikti aktyvus, yra dëkingas uþ ne-paprastà galimybæ, atsiradusià Lietuvaiatgavus nepriklausomybæ 1990-aisiais, �aktyviai gyventi visavertá gyvenimà abie-jose �gimtinëse�.

E.Èapo gyvenimas puikiai atspindiþurnalo �Mokslas ir gyvenimas� pavadi-nime glûdinèià prasmæ � nuolat lavintis irtobulëti (nesvarbu, ar aukðtosios moksloástaigos teikiamu, ar savarankiðku lavini-musi) gyvenant visavertá gyvenimà.

Apsilankymo Lietuvoje metu E.Èapo vaikai Arturas, Raimondas, Diana ir Edmundas Rimas


Pastarøjø deðimtmeèiø ,,Mokslo irgyvenimo� puslapius pavarèiusRE

TRO


Pirmiausia � gimtojiLietuvos TSR MA aspirantai 1960 m.

prancûzø kalbos kandidatinio minimu-mo egzaminà laikë klausinëjami komi-sijos, kurios pirmininkas buvo þymusrespublikos mokslininkas � astronomas,matematikas, poliglotas akad. PauliusSlavënas.

Atsakinëja fizikas, matematikas, ge-ologas, istorikas, medikas� Vieni ge-riau, kiti menkiau þino prancûziðkø þo-dþiø reikðmes, suvokia teksto mintá. Betkai reikia jà lietuviðkai pasakyti� Tary-tum iðklerusiu veþimu vaþiuoja per gruo-dà! Akademikas neiðkentæs pataiso ko-kià nelietuviðkà konstrukcijà, nevykëlásakiná. Ávertinimas � kam trejetas, kamketvertas�

Ne visus þodþius þino, deja, ir filolo-gas lituanistas. Paryþiuje nebûta, pran-cûziðkos literatûros irgi ne kiek turëta�Taèiau verèia taisyklingais, sklandþiaissakiniais � nors á knygà dëk.

� Na, paraðysim penketà, � dirstelë-jæs ðviesesniu veidu á komisijà taria aka-demikas. � Uþ puikø lietuviø kalbos mo-këjimà.

Filol.m.k. Jonas �ukys

Cypia, bet lendaProf. J.Balèikonis buvo geras bitinin-

kas. Syká, jam apþiûrinëjant avilius, pri-ëjo kareivis ir klausia, kà profesoriusdaràs. Ðis paaiðkino tikrinàs, ar daugbus medaus, ir pakvietë sveèià paþiûrë-ti, kaip bitës medø neða. Kareivis pasi-þvalgë pasiþvalgë aplink avilá, pamatëdaug bièiø. Ir labai nustebo: �Kodël tosbitës tokios maþos? Kiek jos èia gali me-daus prineðti!� Profesorius ir sako: �Armatei kada didesniø?� �Pas mus tai bi-tës kaip þvirbliai!� � atrëþë ðis. �O kaipjos gali á avilá álásti?� � pasidomëjo ðeimi-ninkas. �Cypia, bet lenda�, � atsakë ka-reivis.

Vladas Grinaveckis

Skaudi padëkaVienos mokslinio darbo ataskaitos

áþangoje prof. J.Dalinkevièius (1893�1980), iðvardydamas ástaigos vadovybësnerangumà ir nesirûpinimà geologiniøtyrimø reikalais, sakinio gale paraðë: �Uþvisa tai reiðkiu skaudþià padëkà!� Kokiasubtili jausmø dialektika!

Vytautas Gudelis


ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas� 2007 Nr.4, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt

Ði knyga skiriama visuome-ninëms organizacijoms, gyvento-jø bendruomenëms, socialinësapsaugos ir socialinës paramosdarbuotojams, mokyklø sociali-niams pedagogams, medikams,teisininkams, policininkams, þur-nalistams ir kitiems socialinës at-skirties prevencijos darbà dirban-tiems specialistams. Knyga reika-linga visiems tiems skaitytojams,kuriems rûpi Lietuvos iðlikimas.Turint po ranka ðià knygà, socia-linës degradacijos prevencijosdarbuotojø þodis bus tvirtesnis, oveiksmai ryþtingesni.

Antanas Staponkus

Ðis darbas � ankstesniojoleidinio �Matematinë mintisLietuvoje (istorinë apþvalga iki1832 m.)� (Vilnius, 2001) tæsi-nys, kuriame toliau pasakojamaapie Lietuvos matematikosmokslo ir matematinio ðvietimoraidà, svarbius mokslo ir ðvieti-mo veikëjus bei faktus nuo 1832iki pat 1990 m., þyminèiø Lietu-vos Respublikos atkûrimà.

Juozas Banionis

Knygoje skaitytojas ras in-formacijos apie Rietavo miðkøurëdijà, nuorodø apie joje esan-èius gamtos, istorijos, kultûros pa-minklus, anksèiau skelbtø ir au-toriaus ið pirmø lûpø uþraðytø þi-niø, versijø, samprotavimø apiedabartinëje urëdijos terirorijojebuvusius ir su jais susietus ávykius.

Eugenijus Bunka

Jaunøjø mokslininkøpublikacijø �Mokslo ir

gyvenimo� þurnalekonkursà ir Amerikos

lietuvio inþinieriausEdmundo Èapo 2006metø premijas laimëjo

Mantautas RUZAS,Agnë TARAÐKUTË ir

Giedrius BIÈKAUSKAS.

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.

Mokslas Ir Gyvenimas 2007 m. Nr.4

Documents

Transcript of Mokslas Ir Gyvenimas 2007 m. Nr.4