Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.6

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6 1

2009

6

Mûsø keturi milijonai.Ar tai realu?

Kà Lietuvai reiðkia1009 metai?

Kas kuriaÞemës magnetiná

laukà

2 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6

Ð.m. balandþio 21 d. Lietuvos moksløakademijoje ávyko visuotinio susirinkimo

rinkiminë sesija. Kandidatais á LMA prezi-dentus buvo iðkelti ir sutiko dalyvauti du

kandidatai: akad. Zenonas RokusRudzikas ir akad. Valdemaras Razumas.

LMA prezidentu iðrinktasakad. Valdemaras Razumas.

Moksliniu sekretoriumi iðrinktas n.k.Domas Kaunas. Humanitariniø ir sociali-

niø mokslø skyriaus vadovu – n.k. Aleksan-dras Vasiliauskas, Matematikos, fizikos irchemijos mokslø – n.k. Feliksas Ivanaus-kas, Biologijos, medicinos ir geomokslø –n.k. Vytautas Bazys, Þemës ûkio ir miðkø

mokslø – n.k. Albinas Kusta, Technikosmokslø – n.k. Vytautas Ostaðevièius. Prezi-diumo nariais iðrinkti n.k. Vladas Algirdas

Bumelis ir akad. Algis Petras Piskarskas.

Nauja Lietuvos MA vadovybë

Naujai iðrinktas LMA prezidiumas (pirmoje eilëje ið kairës): akad. A.P.Piskarskas,n.k. Domas Kaunas, akad. V.Razumas, n.k. V.A.Bumelis. Antroje eilëje (ið kairës):n.k. F.Ivanauskas, n.k. A.Vasiliauskas, n.k. V.Ostaðevièius, n.k. A.Kusta, n.k. V.Bazys

LMA prezidentas akad. Valdemaras Razumas

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.


Daugelis didþiøjø pasaulio ekonomi-kø yra JAV dolerio ákaitës, nes jo raiðkusinfliacinis nuvertëjimas reikðtø tiesiogi-nius milþiniðkus nuostolius dël aktyvøðiais doleriais bei laikomø JAV vyriausy-biniais vertybiniais popieriais nuvertëji-mo. Ðios situacijos – visokeriopai remtipaðlijusià pasaulio rezervinæ valiutà –ákaitës – ne tik didieji pasaulio ekspor-tuotojai Vokietija bei Kinija, bet ir ES, irkitos šalys. Ðnekama apie vieningosÐiaurës Amerikos valiutos amero, ana-logiðkos eurui, ávedimà vietoj nuvertëjan-èio dolerio, atsiskaitymø sistemos Kini-jos juaniais plëtrà Azijoje. Krizës pamo-kos Lietuvai – labai subtiliai formuoti per-spektyvinës ûkio plëtros strategijos kryp-tis ir ypaè lanksèiai numatyti galimus ðiøkrypèiø ágyvendinimo realius finansiniusiðteklius.

Bendrosios strategijos rengimoprielaidos

Nacionalinë finansø strategija yrabendrosios valstybës valdymo bei ûkioplëtros sudedamoji, taèiau finansø sis-tema gali bûti ir lemiama ðios plëtros tva-rumui dël sparèiai plëtojamø tarptautiniøbankininkystës bei elektroniniø atsiskai-tymø tinklø. Pirma, 1997–1998 m. ir ypaè2008–2009 m. pasaulio finansø krizësakivaizdþiai atskleidë, kad nacionaliniøfinansø sistemø stabilumui garantuotinepakanka tradiciniø monetariniø rinkøreguliavimo mechanizmø. Antra, nacio-nalinës finansø strategijos koncepcija turiremtis tiek institucinës sàveikos, tiek irpaèiø pinigø srautø bei procesø plëtros,naujø finansø technologijø galimybiøávertinimu Europos vieningoje (single) pi-nigø erdvëje.

Globalûs pinigø srautai, cirkuliuojan-tys bet kurioje nacionalinëje ar tarptauti-nëje ekonominëje sistemoje, yra ne tikjø kraujotakos (kai kas teigia – smege-nø) tinklai, bet gali ir nuodyti šias siste-mas – pirmiausia pertekliniais kreditiniøpinigø pakaitalais. Šiuo metu maþëjan-

Per 2008–2009 m. pasaulio finansø krizæ iðryðkëjæs globalus pasaulio ekonomikosvaizdas parodë, kad iðvestiniø finansø indeksø operacijø mastas daugiau kaip 10 kartø

virðijo pasaulio bendrojo produkto apimtá (apie 50 trilijonø JAV doleriø), ið jø JAV BNPsudarë apie 24 proc., taèiau jos fonduose ir birþose „sukosi“ net apie pusë visø vadina-

møjø derivatyviø sandoriø. Didþiuma spekuliaciniø investiciniø operacijø buvo nepadeng-ta jokiu turtu ar tik vadinamosiomis blogomis paskolomis, dar didelë dalis – JAV vyriau-

sybiniais vertybiniais popieriais ir doleriais, kuriø bendra masë kelissyk virðija JAVnacionaliná turtà ir kitas materialines bei intelektines vertybes.

Pasaulio

Akad. Antanas BURAÈAS

finansø krizëir Lietuvosstrategija

èios kreditø rinkos, ûkio stagnacija, ener-getinë krizë ir didelis valstybës biudþetodeficitas daugelyje ðaliø neiðvengiamaipaliks slegianèias depresyvias pasek-mes net trejiems ar penkeriems metams.Visa tai pirmiausia atitolina nacionalinësfinansø sistemos galimybes pasinaudo-ti euro ávedimo privalumais. Per ðá laiko-tarpá ne tik bus teisiškai norminama Lie-tuvos finansø integracija á Europos Sà-

jungos finansø sistemà, bet bus iš es-mës tobulinama ir šios sistemos regla-mentacija. Jau dabar reikalaujama reor-ganizuoti Tarptautinio valiutos fondo vei-kimo mechanizmus, nes ðios bei kitø pa-naðiø institucijø disponuojami iðtekliai irjø paskirstymo tvarka pasirodë nepakan-kamai tinkami krizës sàlygomis.

Atkûrus nepriklausomà valstybæ, pertrumpà laikà buvo sëkmingai sukurta sa-varankiðka nacionalinë finansø, kreditoir draudimo institucijø sistema, susifor-mavo bankininkystë ir ávesti nacionaliniaipinigai. Taèiau jau XXI a. pradþioje su-darant Lietuvos ûkio plëtros strategijà lai-kotarpiui iki 2015 m. ir vëliau, 2008 m.,jà atnaujinant iki 2020 m., nebuvo pa-rengta bei patvirtinta ilgalaikë Lietuvosfinansø sistemos plëtros strategija, kuriapimtø visà tvarios plëtros perspektyvi-nës programos ágyvendinimo laikotarpá,apibendrintø nacionaliniø pinigø proble-

mø sprendimo kelius bei uþdavinius irtvarios inovatyvios plëtros ágyvendinimoðaltinius integruojantis á ES finansø sis-temà. Svarstant bendràjà Lietuvos ûkioplëtros strategijà, jos rengëjai laikësi prie-laidos, kad integracija á Europos Sàjun-gos piniginæ erdvæ nulems visiðkà na-cionalinës finansø sistemos, jos institu-cijø ir reguliavimo priemoniø niveliacijàsu bendraeuropine sistema ir pastaro-

Pasaulio kultûrosfondo ir Lietuvosmokslø akademijostikràjá nará, LietuvosPersitvarkymo Sàjûdþioiniciatyvinës grupësnará, Mykolo Romeriouniversiteto profesoriøAntanà Buraèà,„Mokslo ir gyvenimo“

þurnalo autoriø nuo 1975 metø, nuoðirdþiai sveiki-name septyniasdeðimtmeèio proga, linkëdamisëkmës mokslinëje ir visuomeninëje veikloje. MG redakcija


Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.


sios principø bei nuostatø ásigaliojimà.Taèiau jau pradiniu tos nuostatos aptari-mo metu kartu su dr. M.Starkevièiûte pa-reiðkëme abejones dël jos pagrástumo,nes nacionalinë pinigø sistema net ir kie-to valiutø reþimo ar visiðkos integracijosá euro zonà sàlygomis turi garantuoti ða-lies ûkio plëtros strategijos gyvybingu-mà, pakankamai iðtekliø per visà laiko-tarpá jos prioritetams ágyvendinti, galimy-bes pritraukti bûtinø papildomø iðtekliøregioninei plëtrai tobulinti.

Tarp svarbiausiø nacionalinës finan-sø strategijos prioritetø bei problemø, at-siþvelgiant tiek á ðalies dabarties, tiek irateities reikmes, išskirtinos šios:

tolesnës integracijos á europinesfinansø sistemos institucijas ypatumai ar-timiausiu valstybës plëtros periodu ir per-spektyvoje;

pinigø politikos, valstybës bei so-cialinës apsaugos biudþetø tvarios plët-ros bei jø koordinacijos prielaidø uþtikri-nimo galimybës;

adekvatus nacionalinës finansø in-frastruktûros tobulinimas; naujø pinigøbei atsiskaitymø priemoniø ir technolo-gijø alternatyvø ávertinimas;

bendrøjø valstybiniø ir socialinioaprûpinimo rezervø sistemos ágyvendi-nimas ir modernizavimas; stabilizacinësfinansø priemoniø sistemos privalomu-mas;

makro- ir mikrofinansø sistemø su-derinamumas (SVV, valstybiniø ir savi-valdos interesø ir jø iðraiðkos formø su-siejimas); visø formø stambiojo verslopelnø privalomas apmokestinimas ir kt.

Labai aktualûs XXI a. pradþioje tam-pa e-bankininkystës, e-komercijos bei e-atsiskaitymo sistemø saugumo klausimai,kurie glaudþiai susijæ su globalia bei spar-èia internetiniø ir kitø e-technologijø plët-ra ir lemia veikianèiø finansiniø sistemøpritaikomumà bei galimybes ateityje.

Ðiø ir kitø prioritetø suformavimas, jøsubordinacija ir vëlesnis ágyvendinimasgalimi taikant einamosios finansø politi-kos strategijoje integruotas socioekono-miniø indikatoriø ekspertinio vertinimosistemas, jomis remiantis rekomenduo-jant sistemingas valstybës kurso korek-cijas pagal realià situacijà.

Dar Nepriklausomybës atgavimopriešaušriu ir pakartotinai prieð deðimt-metá vykstant tarptautinei bankø krizei,palietusiai ir Lietuvà, LMA sesijose kë-liau neatidëliotinà bûtinybæ mûsø val-dþios institucijoms atidþiai sekti pasau-lio finansø sukrëtimø pavojø kaip vienàglobaliø grësmiø greta staigiø demogra-finiø poslinkiø valstybëje, netikëto bran-duolinio sprogimo mûsø regione ar pa-saulinio atðilimo. Bet tik pastaruoju me-

tu mûsø ðalies finansø ekspertai ëmëskirti bent kiek reikðmingesná dëmesá ap-saugai nuo ðiø pavojø, Lietuvos bankaslaidavo geresnes indëliø garantijas ko-merciniuose bankuose, suteikë nemaþàparamà komercinei bankininkystei, padi-dindamas jos kreditinius iðteklius. Priva-lomøjø rezervø norma sumaþinta nuo 6proc. iki 4 proc., o tai išlaisvino apie 1mlrd. papildomø piniginiø iðtekliø. Tuo patmetu nëra numatyta jokiø valstybës ska-tinamø antrosios ir treèiosios pakopos pri-vaèiø pensijø fondø apsaugos nuo jø nu-vertëjimo komerciniuose bankuose irnuostoliø tiek ðalies socialiniam biudþe-tui, tiek ir individualiems dalyviams.

Integracijos á ES pinigø erdvæperipetijos

Dël politiniø veiksniø globalinës kri-zës sàlygomis susvyravo vieningos eu-ro zonos finansinës sistemos plëtotësidëja ir jos ágyvendinimo koncepcija.Nors krizës metu aptarta atskirø valsty-biø veiksmø koordinacija, dël vadovønuomoniø nesutarimø vyravo sprendi-mai gerinti finansø sistemø prieþiûrà irbûklæ bûtent nacionaliniu lygmeniu, at-sisakant daugelio siûlomø reikðminges-niø priemoniø pagelbëti Baltijos ir apskri-tai Rytø bei Centrinës Europos ðalims,naujosioms ES narëms, patyrusioms di-dþiausiø nuostoliø dël vertybiniø popie-riø birþø ir bankiniø institucijø bankrotø.Nepritariama bendraeuropinio finansi-nës paramos nacionaliniams bankamsfondo steigimui, o ES ramstá sudaran-èios didþiosios Prancûzijos bei Vokieti-jos vyriausybës netgi ëmësi akivaizdþiaivienpusiðkø protekcionistiniø priemoniøapsaugoti savo ekonomikoms nuo lais-vos prekiø, darbo jëgos migracijos ið sil-pnesniø kaimyniniø ðaliø. Abi šalys ëmëriboti finansinæ paramà savo ðalies firmøfilialams uþsienyje, Skandinavijos ban-kai sumaþino savo kreditiniø ištekliø sko-linimà Baltijos ðalyse, tuo pabloginda-mos ir taip átemptà verslo likvidumà beikreditø restruktûrizavimo galimybes.

Tarptautinë finansø krizë raiðkiausiaiatskleidë ir tas realias ribas, kur galimatikëtis paramos, iðtikus bet kuriai globa-linei grësmei, iš vieningo ES aljanso sil-pnesnëms narëms, tarp jø ir teoriškai ver-tinant vieningos ES finansø sistemos at-eities plëtros perspektyvas.

Savireguliavimo era bankininkystëjebaigësi, skelbë The Economist, vienasgarsiausiø naujø vëjø politinëje ekono-mijoje ðaukliø. Visame pasaulyje imtasistiprinti centrinës bankininkystës prieþiû-ros ir pinigø politikos kontrolës valstybi-nes bei tarptautines priemones. TaèiauLietuvos bankas jau ilgà laikà savo labaikonservatyvià veiklà tedangsto valiutø

valdybos reglamentu ir todël ëmësi tiknedaugelio aktyvesniø pinigø politikospriemoniø LR ástojus á ES, daugiausia jauprasidëjus pastarojo meto krizei. Ateity-je bûtø tikslinga, jei uþtruktø euro ávedi-mas, pasauliui perþiûrint rezerviniø va-liutø statusà ir besiformuojant naujiemsgalingiems pasaulio finansø centrams(Kinija ir kt.), numatyti strategines gali-mybes susieti lito rezervø sistemà su pa-sikeitusiø rezerviniø valiutø krepðeliu, ko-reguotu pagal vyraujanèià tuo metu mû-sø valstybës mokëjimø balanso regioni-næ struktûrà.

Dar viena krizës priminta problemaplëtojant vieningà ES finansø sistemà yraiðlikæ nemaþi ES ðaliø nacionaliniø civili-nës teisës sistemø, reguliuojanèiø turto irpaveldëjimø operacijas, verslo intelekti-niø iðtekliø vertinimus, mokesèiø sistemøskirtumai. Jie kol kas neturi sprendþiamo-sios átakos, kadangi, kaip þinoma, šiø irkitø srièiø nemaþi skirtumai iðlieka ir tarpatskirø JAV valstijø finansø reglamentø.Taèiau turi iðlikti sveikas realizmas nu-matant galimas vieningos ES finansø sis-temos plëtros kliûtis nacionalinëms fi-nansø strategijoms iki jø glaudesnio su-siliejimo.

Valstybës biudþetø tvarios plëtrosgalimybës

Suprantama, kad neramiu artimiausiumetu mûsø finansø politikos neginèijamiprioritetai turi bûti biudþeto subalansuo-tumas, reikalaujantis Vyriausybei atsisa-kyti maþiau reikðmingø investiciniø ásipa-reigojimø. Reikiamø ir net nepakankamaipasvertø priemoniø jau imtasi, kai tik bu-vo patvirtinta antikrizinë programa. Taèiaunëra normalu, kad nebuvo rengiama at-naujinta ilgalaikë plëtros strategija, kuribûtø grindþiama realiu patikslintu iðtekliøávertinimu, nesiimta perþiûrëti ir koreguo-ti Lietuvos ûkio plëtros iki 2020 m. sce-narijaus, visai nebeatitinkanèio ðalies da-bartinës krizinës situacijos.

Mûsø visuomenei kelia nerimà ir uþtru-kæs socialdemokratø valdymo metu mû-sø valstybës lëðø bei ES paramos þarsty-mas nelabai reikšmingiems tikslams, ne-turint bendros ilgalaikës finansiniø iðtek-liø naudojimo (inovacijø plëtrai, intelekti-niam kapitalui plëtoti) strategijos, beveiknevaldomas valstybës biudþeto deficitoaugimas, slapstomos sistemingo valsty-bës vedimo á bankrotà pasekmës. Liûdniir smerktini tokios veiklos rezultatai – mo-kesèiø nuolaidos bei lengvatiniai tarifai tur-tuoliø pelnams ir turtams, nuoseklus ða-lies pensijø fondø bankuose nuostoliødengimas Sodros ir bûsimø pensininkøskurdinimo sàskaita, nuolatinis premijøadministraciniam aparatui bei kitø iðmo-kø didinimas.



Dël pasaulinës krizës ir neatsakingossocialdemokratø vadovaujamos koalici-nës vyriausybës finansinës politikos buvoiðbalansuotas Lietuvos socialinio aprûpi-nimo biudþetas, ypaè kai pastaruosius me-tus po 1 mlrd. litø iš Sodros biudþeto kas-met pervedama á privaèius pensijø fondus,neðanèius pelnus juos administruojan-tiems komerciniams bankams ir iðimtinaitik nuostolius ðiø fondø turëtojams bei mû-sø valstybei. Matyt, ðiø fondø nauda gali-ma tik nustaèius jø privatiems administra-toriams grieþtus privalomus reikalavimusgarantuoti minimalø fondø pajamingumànet blogëjanèios konjunktûros sàlygomisir nedengti jø administravimo iðlaidø ið pa-grindiniø bûsimøjø pensininkø bei valsty-bës ánaðø. Leistinas nulinis II ir III eilës pen-sijø fondø lygis esant blogëjanèiai situaci-jai padidintø paèiø privaèiø fondø atsako-mybæ uþ nepriimtinà rizikà ir apsaugotømaþiau patyrusius jø klientus nuo bankøpiktnaudþiavimø.

Artimiausiais deðimtmeèiais daugelásenosios Europos ðaliø skaudþiai paveiksgyventojø senëjimo problemos. Nepopu-liarios vyriausybiø priemonës tolinti pen-siná amþiø sukëlë nemaþà socialinæ átam-pà net daugelyje toliausiai paþengusiø ESvalstybiø. Todël bendrojoje ðalies finan-sinëje strategijoje bûtina labai atsakingainumatyti skirtingus demografinës plëtrosir adekvaèius socialiniø garantijø varian-tus. Lietuvos bendroji uþsienio skola perNepriklausomybës laikotarpá nuolat au-go, kaip ir daugelyje kitø Centrinës beiRytø Europos ðaliø besiplëtojant kraðtoekonomikai. Taèiau didelá susirûpinimàkelia tai, kad grynoji Lietuvos uþsienioskola vien per praëjusius 2008 metus pa-didëjo net pusantro karto (nuo 23,3 mlrd.Lt iki 37,7 mlrd. Lt). Tai rodo neracionaløeinamosios sàskaitos deficito didëjimà,o kartu ir negebëjimà suaktyvinti uþsie-nio investicijø srautus á mûsø ðalá.

Finansø infrastruktûros plëtrosalternatyvos

Pastaraisiais deðimtmeèiais ávyko ra-dikaliø pokyèiø ne tik Lietuvos politinia-me gyvenime, bet ir finansø technologi-jose, jø vadybos sistemose. Per trumpàlaikà perëmæ Lietuvos bankininkystëssektoriø, Skandinavijos bankai ádiegë mo-dernias kompiuterines operacijø tvarky-mo technologijas, puikø klientø aptarna-vimà. Taèiau net ðiuolaikiðkos iðtobulin-tos finansinës ir fundamentalios rizikosvertinimo procedûros nepadëjo iðvengtigrësmingos pasaulinës krizës nuostoliøtiek bankams, tiek ir jø klientams ir mûsøðalyje. Bankø akcinis kapitalas nuvertëjokelissyk.

Nors finansiniø sprendimø technolo-ginës inovacijos nedaro tokio tiesioginio

poveikio bankø strategijoms, taèiau jø po-veikis yra neginèijamai reikðmingas ir jáignoruoti bûtø neprasminga. Sakykim, tikmaþiau nei prieš porà deðimtmeèiø pra-dëjusios plisti internetinës ir mobiliosiosbankinës technologijos jau greitai susi-lies á vieningà aptarnavimo sistemà, ir taine tik patogiau klientams, bet ir didina lë-ðø apyvartà, maþina operatoriø poreiká.O rizikos vertinimo metodologijos þengiaseptynmyliais þingsniais. Vien Black-Scholes finansø stochastikos metodai,pradëti taikyti rinkose, per keletà metø bu-vo modifikuoti apie porà ðimtø kartø. Ti-kimasi, kad artimiausiu metu dar daugiaupaþengs automatizuotø optimizaciniøsprendimø kompiuteriø technologijos, ku-rios jau ir dabar taikomos vertybiniø po-pieriø sandoriuose. Suprantama, tai ne-maþina atsakomybës grieþtai laikytis ban-kininkystës rizikos padengimo, struktûri-nio likvidumo uþtikrinimo bei kitø finansøfundamentaliøjø principø, kuriø sistemin-gas nesilaikymas ir sukëlë 2007–2009 m.pasaulinæ krizæ. Apskritai intelektinio ka-pitalo plëtra nacionalinëje finansø infra-struktûroje, tikimasi, sutaps tiek su ben-drosiomis tendencijomis ES pinigø erd-vëje, tiek ir su konkreèiø Skandinavijos irkt. komercinës bankininkystës bei drau-dimo institucijø pertvarka.

Kadangi iðvestiniø indeksø ir kitos mo-dernios rizikos paskirstymo bei finansøinvesticinio pelningumo didinimo techno-logijos, taikomos ateities ir pasirinkimosandoriuose, paspartina netikëtà rizikospersiskirstymà ir jos labai spartø kaupi-màsi, imamasi papildomø valstybiniø beitarpbankiniø rezerviniø fondø sudarymo.Perþiûrimi ir Tarptautinio valiutos fondo,Europos rekonstrukcijos ir plëtros bankoir daugelio kitø tarptautiniø organizacijøkreditiniai iðtekliai bei jø teikimo kryptysir sferos.

Technologiniø pokyèiø átakos strate-giniams scenarijams neámanoma pakan-kamai kompetentingai numatyti be savoprofesionaliø ekspertø specialiø studijø.Kol kas plataus strateginio màstymo fi-nansiniø analitikø bei tyrëjø grupë sëkmin-gai formuojasi tik Lietuvos banke, taèiaudidesnë dalis jø praneðimø bûna papras-tai skirti maþesniam specialistø ratui, irstrategø poveikis Lietuvos finansø politi-kai maþai juntamas.

Matyt, sudëtingos ekonominës situa-cijos metu tikslinga perimti uþsienio ðaliøpatirtá ir pas mus sudaryti tarpþinybinæaukðto lygio konjunktûrinës analizës gru-pæ, á kurià áeitø þymiausi ðalies ekspertaibei analitikai. Ji kas savaitæ teiktø reko-mendacijas LR Vyriausybës vadovui beiLR finansø ministrui dël neatidëliotinøpriemoniø Lietuvos ekonomikos ir finan-sø sistemai stabilizuoti, operatyviai rea-

guoti á staigiai blogëjanèià situacijà, sie-kiant laiku iðvengti rezervø nuostoliø beisocialiniø sukrëtimø pavojø.

Neapskaitomø finansø srautøvertinimo svarba

Didelæ átakà makrofinansiniams ða-lies rodikliams turi ðeðëlinës ekonomi-kos mastas, jos proporcijø ir veiksmin-gumo vertinimo rodikliø sisteminës pa-klaidos. Svarbiausi lyginamosios gero-vës rodikliai koreguojami pagal perka-mosios galios paritetà, taèiau makrofi-nansø srityje ðeðëlinës ekonomikos áta-ka kreditingumui, bendroviø likvidumuibei rekapitalizavimo perspektyvai, juo la-biau einamosios sàskaitos balansui, në-ra sistemiðkai tiriama, tad nëra ir jos peri-odinio statistinio ávertinimo. Perspektyvi-nës strategijos apskaièiavimuose ðeðëli-niø finansø srautø ávertinimas tampa visreikðmingesnis, nes nacionalinës krizëssàlygomis jie padidës nuo 18 proc. da-bar iki 23 proc. BVP artimiausiu metu.

Gal net svarbesnë aplinkybë, nule-mianti mûsø statistikos labai iðkreiptàmakrofinansø vaizdà, yra deformuota irdalinë intelektiniais iðtekliais sukuriamosvertës apskaita. Paradoksas tas, kad, di-dëjant intelektinës ekonomikos kuriama-jai galiai ir jai netgi tampant lemiamu to-lesnës socialinës paþangos veiksniu, josmastas nustatomas kelissyk maþesnisuþ faktiná. Ðiuolaikinës ekonominës te-orijos nesugebëjimas nustatyti, kaip reik-tø iðmatuoti realø kûrybinio darbo efek-tà, ne tik stulbina, bet ir riboja tolesnæpaþangà, realø konkurencingumo verti-nimà, nes nepadeda nustatyti teisingølyginamøjø darbo sànaudø skirtingosesferose. Ði problema aktuali ne tik Lietu-vos finansø strategijai, bet ir pasauliniumastu, ir tik negausios iðkiliø pragmati-kø grupës Pasaulio banko institute, ESbei Švedijoje jau suskato atlikti bando-muosius intelektiniø ištekliø sukuriamosvertës skaièiavimus bei nustatyti jø ke-liamus BVP ir jo augimo ðaltiniø rodikliøpokyèius.

Netikslus faktiniø sànaudø, jø efektoir juos atitinkanèiø finansiniø srautø áver-tinimas dar daugiau yra iškraipomas dëliðvestiniø indeksø ir kitø finansiniø prie-moniø naudojimo kasdieniuose pasau-lio rinkø sandoriuose. Per pasauliná Nas-daq tinklà, kurio regioniniame padaliny-je (NASDAQ OMX Vilniaus birþoje) koti-ruojamos ir visø svarbesniø Lietuvosbendroviø akcijos, Lietuvos ekonomikajau átraukta á pasaulinës konjunktûrosprocesus, ir tai, viena vertus, stabilizuo-ja mûsø nacionalinæ finansø sistemà, oantra vertus – jà destabilizuoja dël jauminëtø spekuliaciniø sandoriø iðvesti-niais indeksais.



Iki ðiø dienø mus pasiekë vos kelioseilutës, atskleidþianèios kontekstà, kuria-me buvo paminëtas Lietuvos vardas. TaiLietuvos vardo paminëjimo kontekstas.Esama ir kito konteksto: istoriografinio beiðiandienio. Mûsø kartos þmonëms lemtaðvæsti ðá graþø jubiliejø. Vyriausybë yra pa-skelbusi Lietuvos tûkstantmeèio minëjimoprogramà, veikë Lietuvos vardo tûkstant-meèio direkcija, finansavusi ne vienà ver-tingà leidiná ir projektà. Taèiau kà tiksliaimes ðvenèiame – valdþia, intelektualai, vi-suomenë supranta skirtingai. Vieni tai su-pranta vos ne kaip Lietuvos valstybës tûks-tantmeèio minëjimà, antri kaip Lietuvos pa-minëjimo raðytiniuose ðaltiniuose tûkstant-metá. Baþnyèia tai pateikia kaip pirmosiosmisijos á Lietuvà tûkstantmetá. Dar vieni taiyra linkæ pristatyti kaip kaþin kokios þmog-þudystës tûkstantmetá arba akcentuoja ne-dorà lietuviø poelgá su misionieriumi ðv.Brunonu Kverfurtieèiu. Nëra jokiø abejo-niø, kad šie iðvedþiojimai yra spekuliaty-vûs ir pateikiami ne tik neávertinus ðv. Bru-nono vaidmens, bet ir neþinant konteks-to, kuriame ðis vaidmuo skleidësi.

KontekstasÞinutë apie Lietuvà Kvedlinburgo aba-

tijoje pasirodë neatsitiktinai. Kvedlinbur-go abatija buvo imperatoriðkos ðeimosglobojamas vienuolynas, kurio abatë bu-vo artima imperatoriaus giminaitë. Tai aki-vaizdi nuoroda á imperatoriaus vaidmená

Lygiai prieð tûkstantá metø Vokietijos imperatoriausfunduotos Kvedlinburgo abatijos analuose (pametiniuo-

se áraðuose) buvo áraðyta tokia þinutë: „ŠventasisBrunonas, dar vadinamas Bonifacu, arkivyskupas irvienuolis, vienuoliktaisiais savo atsivertimo metais

Rusios ir Lietuvos pasienyje pagoniø uþmuðtas suaðtuoniolika saviðkiø kovo devintà nukeliavo á dangø“.

ðioje istorijoje. Kad ir kaip paradoksaliaiskambëtø, ðv. Brunono misija siejama suimperatoriumi Otonu III, kuris buvo miræsdar iki 1009 metø. Tad kyla klausimas, kuobuvo svarbus Otonas III, kad Kvedlinbur-ge atsirado þinutë apie Lietuvà?

Otonas III (pagal kilmæ – pusiau grai-kas, romënas ir vokietis) buvo vaikas, kaiuþëmë imperijos sostà (983 m.). Suaugæsjis ëmësi imperijos atnaujinimo progra-mos. Jos esmë yra tokia: imperatorius (tai-gi pats Otonas III) yra aukðèiausia valdþiavisoje krikðèioniðkojoje þemëje. Imperato-riaus pagrindinis tikslas – plësti krikðèio-niðkojo pasaulio ribas, á jas átraukiant nau-jas, dar neapkrikðtytas þemes. Taip Oto-nas III svajojo ákurti krikðèioniðkø ðaliø san-draugà (kalbant dabartiniais terminais).Jas sukrikðèioninti reikëjo siøsti misionie-rius, specialiai tam paruoðtus þmones. Kadmisijinis darbas vyktø sklandþiau ir grei-èiau, á imperijà átraukiamø naujø þemiø val-dovai (politinis elitas) turëjo tapti impera-toriaus pagalbininkais, jo bièiuliais ir krikð-èionybës gynëjais.

Iki ðiø dienø yra iðlikusi miniatiûra,vaizduojanti patá Otonà III ir keturias per-sonifikuotas figûras (1 pav.). Otonas III së-di iðkiliame soste, o jam dovanas neðaimperijos „draugai“ – Roma (greièiausiai– Italija), Galija (dabartinë Prancûzija),Germanija (arba Vokietija) ir Sclavinia(greièiausiai slavø þemes personifikuojan-ti figûra). Paskutinë figûra, kaip sutaria-

ma, vaizdavo visas naujas valstybes, ku-rios atsirado bûtent X amþiuje. Tai bûtøslavø Èekija, Lenkija, galbût Kijevo Ru-sia, Moravija (arba Slovakija) ir greièiau-siai Vengrija (nors etniðkai ji buvo ugrai,ne slavai). Visos ðios valstybës vëliau is-

torikø buvo pavadintos Naujàja Europa.Taigi pagal Otono III planà toji Naujoji Eu-ropa ir turëjo bûti evangelizuota, o jos val-dovai ðalia Senosios Europos valdovø ly-gia greta atsistoti ðalia Otono III sosto.

Siekdamas ðiø tikslø, Otonas III pa-vedë Italijos (pirmiausia Romos ir Rave-nos) vienuolynams rengti vienuolius mi-sijoms á pagoniø kraðtus. Á vienà ið tokiøðv. Aleksijaus ir Bonifaco benediktinø vie-nuolynà Romoje (ant Aventino kalvos) pa-kliuvo pirmieji misionieriai baltø þemëse– ðv. Adalbertas Vaitiekus ir minëtasis ðv.Brunonas Kverfurtietis, vienuolyne pasi-rinkæs vienuoliðkà šv. Bonifaco – vadina-mojo germanø genèiø apaðtalo – vardà.Netoli vienuolyno buvo ákurtas ir pats im-peratoriaus dvaras. Vienuoliai mokësi sla-vø kalbø, studijavo misionieriø raðtus, ren-gë misijø darbui rankraðtines knygas. Kadbuvo palaikomi glaudûs kontaktai suNaujosios Europos valdovais, rodo tasfaktas, kad á vienà ið vienuolynø Italijojemokytis buvo atvykæs pats Lenkijos ku-nigaikðèio Boleslovo Narsiojo sûnus.

Pirmieji misijø ir krikðèioniðkø valstybiøsandraugos kûrimo apèiuopiami rezulta-tai pasirodë apie 1000 metus. Tais metaisbuvo ákurta Gniezno arkivyskupija Lenki-jai. Greièiausiai po metø ákurta Vengrijosarkivyskupija, o Vengrijos pirmasis kara-lius Steponas Ðventasis buvo karûnuotasOtono III atsiøsta karûna. Savarankiðkosarkivyskupijos turëjimas anais laikais reið-

1 pav. Imperatoriui Otonui III personifikuotos figûros atneða dovanø(paskutinë – Sclavinia), Otono III perikopiø knyga, apie 1000 m.

2 pav. Netimero krikðtas,

Dr. Marius ÐÈAVINSKAS


KàLietuvai

reiðkia 1009 metai?


kë ir savarankiðkos valstybës turëjimà, taigiLenkija, Vengrija ið Otono III gavo labaidaug. Jos turëjo tapti krikðèionybës plët-ros forpostais á tolimesnes þemes. Bûtentper Lenkijà á baltø gentis vyko šv. Adalber-tas Vaitiekus ir šv. Brunonas Kverfurtietis.

Taèiau Otonas III 1002 m. mirë. Betpradëtas darbas nebuvo nutrauktas. Taispaèiais metais Brunonas Kverfurtietis po-pieþiaus Silvestro II buvo áðventintas mi-sijø (arba – pagoniø) arkivyskupu, gavoteisæ steigti misijø vyskupijas, vienuoly-nus, vykdyti misijas tarp pagoniø. Nauja-sis imperatorius Henrikas II rezervuoèiauþiûrëjo á krikðèioniðkø valstybiø sandrau-gos kûrimà ir net kariavo su Lenkijos ku-nigaikðèiu. Taèiau Brunonas tæsë savodarbus, vildamasis, kad kilæ nesutarimaitarp naujojo valdovo ir Boleslovo Narsio-jo bus uþglaistyti ir misijø darbas nuo tonenukentës. Italijoje ruoðti vienuoliai mi-sijø darbui Naujojoje Europoje buvo to-liau siunèiami á menkai þinomus kraðtus.

Taigi Otono III pradëta imperijos at-naujinimo programa ir krikðèioniðkøjø mi-sijø bumas á Naujàjà Europà buvo vienoir to paties proceso sudëtinës dalys, ku-rios galiausiai atvedë misijø arkivyskupàBrunonà iki pat Lietuvos.

Ðv. Brunono Kverfurtieèio misijøarealas

Kaip minëta, vienuolis Brunonas buvoáðventintas á misijø arkivyskupus. Ið popie-þiaus Silvestro II jis gavo palijø – simboli-næ juostelæ, reiðkianèià ypatingas galiassteigti misijø vyskupijas, konsekruoti vys-kupus ir kt. Toká palijø nuo pat VIII a. buvogavæs tik germanø apaðtalu vadintas ðv.Bonifacas. Taigi Brunono uþmojai buvo di-dþiuliai, jis simboliðkai tæsë ne tik ðv. Vaitie-kaus, bet ir ðv. Bonifaco veiklà. Savo misijàjis suvokë kylanèià tiesiai ið paties Dievo iratskaitingas buvo tik Apaðtalø Sostui.

Skurdoki ðaltiniai (tarp jø ir paties Bru-nono laiðkas imperatoriui Henrikui II)mums pateikia geografinæ erdvæ, kuriojeveikë misionierius ir kuri turëjo apimti josteigiamà arkivyskupijà (þr. þemëlapá).

Á ðià erdvæ áëjo dalis dabartinës Lenki-jos (kurioje Brunonas buvo ne vienà kar-tà) bei dalis Vengrijos karalystës (greièiau-siai pietrytinë dalis, nes likusiai Vengrijaijau buvo ákurta arkivyskupija). Bûtent tarpvadinamøjø „juodøjø vengrø“ Brunonasmisionieriavo ir iš ten atvyko á Kijevo Ru-sià. Taigi ir Kijevo Rusios plotai turëjo áeitiá kuriamos arkivyskupijos ribas.

Susitikæs su Kijevo Rusios kunigaikð-èiu Vladimiru (ne taip senai jis buvo pri-ëmæs krikðèionybæ), Brunonas nuvykoapaðtalauti tarp peèenegø. Jiems jisáðventino vyskupà, o po to gráþo á Kijevà.Po to Brunonas dar kartà gráþo á Vengrijà,ið kur patraukë á Lenkijà. Kaip pats raðosavo laiðke, prieð iðvykdamas á Lenkijà,vienà áðventintà vyskupà iðsiuntë á ðiau-ræ, Ðvedijà, taigi ir ðiaurinës þemës turëjoapimti kuriamos arkivyskupijos ribas.

Tame paèiame laiðke Brunonas uþsime-na, kad iš Lenkijos vyksiàs á Prûsijà, kur jaunelaimingai misionieriavo ðv. AdalbertasVaitiekus. Chronologiðkai vëlesnës hagiog-rafijos – ðv. Brunono kankinystæ apraðan-èios istorijos – raðë, kad Brunonas buvoatvykæs á tas vietas, kur kaþkada misionie-riavo ir Vaitiekus. Ið ten jis ir pakliuvo á Ru-sios ir Lietuvos pasiená, kur sutiko gentiesvadà, kuris XV a. hagiografijose pavadin-

tas Netimero vardu. Taèiau tame paèiamelaiðke Brunonas skundþiasi, kad dël karosu Henriku II Boleslovas Narsusis negalë-siàs jam padëti misionieriauti Prûsijoje...

Ðaltiniai mums pateikë dialogà tarpBrunono ir Netimero bei ugnies stebuk-là, po kurio genties vyrai átikëjo Brunonuir priëmë krikðèionybæ (2 pav.). Netime-

Ðv. Brunono misijø kelionës, atvedusiosprie Rusios–Lietuvos pasienio (raudonos

rodyklës)

ras taip prisiriðo prie misionieriaus, kadnet norëjo visà valdþià palikti savo sûnui,o pats sekti Brunonà tolimesnëse misijo-se. Taèiau krikðto nepriëmë Netimero bro-lis, vëlyvose hagiografijose pavadintasZebedenu. Atvykæs pas já Brunonas bu-vo nuþudytas (nukirsta galva) (3 pav.).

Iki ðiol ginèijamasi, kur buvo NetimeroLietuva ir Rusios–Lietuvos pasienis. Daþ-niausiai istorikai pateikdavo ðiø teritorijø ge-ografiná vidurká – esà Brunonas þuvæs kaþ-kur jotvingiø þemëse (teritorijoje tarp Lietu-vos ir Rusios), o kiti mano, kad tai ávykæPrûsijoje, t.y. ten, kur ir vyko misionierius.

M. A. Palloni, Paþaislio kamalduliøvienuolyno XVII a. II p. freska

3 pav. Ðv. Brunono Bonifaco Kverfurtieèio nuþudymas (deðinëje su violetiniais rûbais– Zebedenas), M. A. Palloni, Paþaislio kamalduliø vienuolyno XVII a. II p. freska

4 pav. Ðv. Brunono Bonifaco Kverfurtieèiokankinystë, Ùysa Góra benediktinø

vienuolyno Lenkijoje freska (autorius iramþius – neþinoma)

Nukelta á 18 p.

Peèenegai



Prof. Jonas GRIGAS

Þemë turi savo magnetinio lauko generatoriø. Nors ðis laukas yra silpnas, be jo Þemëje nebûtøgyvybës. Þemës magnetinis laukas apsaugo mus nuo kosmoso elektringøjø daleliø srautø.

Paukðèiai ir kai kurie kiti gyvûnai jauèia magnetiná laukà ir pagal já orientuojasi keliaudamitûkstanèius kilometrø erdvëje (gandrai, þàsys, gervës ir kt.) bei vandenyje (unguriai, lašišos)

jau milijonus metø. Jûrininkai pagal magnetinio lauko kryptá orientuojasi plaukiodami vande-nynuose ir jûrose nuo to laiko, kai kinai 2000 m. prieð mûsø erà išrado magnetinio lauko

matuoklá – kompasà. Bet keisèiausia, kad ta magnetinio lauko kryptis kinta, nes Þemës magne-tiniai poliai – ðiaurës ir pietø – ne visada buvo ten, kur jie yra dabar, ir ne visada liks ten.

Þemës ir keièia jos

koje ir kuriuose judanèiø daliø kinetinëenergija kuria elektriná ir magnetiná laukus.Elektros generatoriuose judanèios dalysyra elektrai laidþios varinës ritës, o Þemësmagnetiniame generatoriuje juda elektrailaidus skystis. Tas skystis yra didelë išly-dytos geleþies jûra, kurios tûris ðeðis kar-tus didesnis uþ Mënulio tûrá. Ji sukasiÞemës plutoje ir kuria Þemës magnetinálaukà. Pastaraisiais metais Þemës mag-netinio lauko matavimai ið palydovø, kom-piuteriniai ir laboratoriniai magnetinio ge-neratoriaus modeliai atskleidë daug nau-jø þiniø, kurios rodo, kodël ir kaip kinta Þe-

mës magnetinis laukas ir jo poliai. Paþvel-kime giliau, kas vyksta po mûsø kojomis.

Þemës magnetinio laukogeneratorius

Norëdami suprasti, kaip kuriamas Þe-mës magnetinis laukas, paþvelkime, kaipsudaryta mûsø Þemë (1 pav.). Fizikai se-niai þino, kad Þemës ar bet kurios kitosplanetos magnetiniam laukui generuotiyra bûtinos trys sàlygos. Pirmoji sàlygayra didelis tûris elektrai laidaus skysèio.Þemës iðorinis branduolys yra skystosgeleþies jûra, kuri yra tarp beveik grynos

1 pav. Þemës sandara

Vidinisbranduolys

Išorinis branduolys

Mantija

PlutaGylis: 5 - 30 km

Turbulentinë konvekcijaEkvatorius

Þemës magnetinio lauko kryptis liekaáraðyta kai kuriuose mineraluose panaðiaikaip dabar áraðoma muzika, filmai ar kitainformacija magnetinëse plokðtelëse ar in-telektualiosiose kortelëse. Mineralø tyrimairodo, kad per 4,5 mlrd. metø Þemës mag-netinio lauko ðiaurës ir pietø poliai dau-gybæ kartø keitësi vietomis – vidutinið-kai kas 250 tûkstanèiø metø. Taèiauper pastaruosius 750 tûkstanèiømetø Þemës magnetiniø poliø vie-ta nekito. Gal Þemëje kaþkas ne-gráþtamai keièiasi? Taèiau magne-tinio lauko stipris nuo 1830 m., kaijis pirmà kartà buvo iðmatuotas, su-maþëjo 10 procentø. Kodël? Gal vëlpradeda keistis Þemës magnetiniøpoliø padëtis? Kas atsitiktø, jei ji da-bar pasikeistø? Ar gráþtø iðskridæpaukðèiai, ar nepasiklystø jûreiviai, la-ðiðos ir unguriai jûrose?

Jau raðëme (MG, 2009 m., Nr. 1), kadSaulë yra tikras elektromagnetiniø laukø be-protnamis. Jame ir gimsta Saulës magne-tinis laukas. Bet Þemë, skirtingai nei plaz-minë Saulë, yra daugiausia kietas kûnas.Tai kas kuria Þemës magnetiná laukà? Es-më yra ta, kad visi mus supantys kûnai,visas pasaulis ir mes patys sudaryti ið elek-trintøjø daleliø. Jos judëdamos kuria elek-tros srovæ, o pastaroji kuria magnetiná lau-kà. Taigi tiek po mumis (Þemës gelmëse),tiek ðalia mûsø (elektros ir telekomunikaci-jø linijos), tiek virð mûsø (atmosfera, jono-sfera) gausu elektromagnetiniø laukø.

Mokslui seniai þinoma, kad Þemësmagnetinio lauko ðaltinis yra jos gelmë-se. Þemë, kaip ir keletas kitø Saulës siste-mos planetø, turi vidiná magnetinio laukogeneratoriø, panaðø á tà elektros genera-toriø, kuriø tûkstanèiai sukasi mûsø aplin-

kietos geleþies vidinio þemës branduolioir 2900 km storio kietø uolienø mantijos.Mantijos viršuje yra labai plona nuo 5 iki30 km storio Þemës pluta, panaði á duo-nos kepalo plutà, taèiau joje yra þemynaiir vandenynai ir ant jos mes gyvename.Pro ðià plutà iðsiverþia ið mantijos dauge-lio matyti vulkanai, karšto vandens fonta-nai – geizeriai, kuriais þavëjausi Jelous-

touno nacionaliniame parke (JAV). Plu-tos ir mantijos našta sukuria milþinið-kà slëgá Þemës centre, du milijonuskartø didesná uþ atmosferos slëgáÞemës pavirðiuje. Todël Þemës cen-tre temperatûra siekia 50000C ir yrapanaði kaip Saulës pavirðiuje. Di-deli slëgis ir temperatûra laiduojamagnetinio lauko generavimuiantràjà sàlygà – energijà skystosgeleþies judëjimui. Energija, su-kanti magnetinio lauko generato-riø, yra iš dalies ðiluminë, iš daliescheminë, ir abi jos sukuria plûdru-mà iðoriniame branduolyje. Jo dug-ne temperatûra yra aukðtesnë nei vir-

ðuje, panaðiai kaip ant viryklës verdan-èiame sriubos puode. Ið dugno karðtes-

në ir todël maþesnio tankio skysta geleþiskyla aukðtyn, kaip kyla karštesni sriubosgumulai puode. Kai ji pasiekia išoriniobranduolio virðø, dalá ðilumos atiduodamantijai ir atðàla, tampa tankesnë, jos da-lis virsta kristalais, kita dalis vël skæsta þe-myn. Ðis skystos geleþies kilimas aukðtynir vël skendimas þemyn vadinamas kon-vekcija. 2 pav. pavaizduota turbulentinë(kairëje) ir laminarinë (deðinëje) konvek-cijos. Maþesnio tankio geleþies kristalai,pavyzdþiui, geleþies oksidas ir sulfidas, išvidinio branduolio atsiskiria ir kyla aukð-tyn, dar spartindami konvekcijà.

Kad planeta generuotø savàjá magne-tiná laukà, bûtina treèioji sàlyga – sukima-sis. Þemës sukimasis veikiant Koriolio jë-goms suka kylanèià iðorinëje ðerdyje skys-tà geleþá, panašiai kaip tos jëgos susuka


Kas kuriamagnetiná laukàmagnetinius

polius?vandenynø sroves arba tropikø uraganusá spirales, kokias mes kartais matome pa-lydovinëse oro nuotraukose. Išoriniamebranduolyje Koriolio jëgos susuka dël kon-vekcijos kylantá skystá á spiralæ.

Taigi Þemë turi skystos geleþies bran-duolá, pakankamai energijos konvekcijaiir Koriolio jëgas konvenciniam skysèio su-kimui – visas tris Þemës magnetinio laukogeneratoriaus dalis. Jø dëka jau kelis mili-jardus metø Þemë generuoja magnetinálaukà, o gyvûnai evoliucijos bûdu iðsiug-dë jo jutiklius ir naudojasi jais orientacijaierdvëje ir jûrose. Bet mokslininkams ðiosupratimo negana. Jie nori þinoti, kodëlÞemës magnetinio lauko stipris ir kryptislaikui bëgant keièiasi? Kas vyksta tameÞemës generatoriuje? Juk nei jis sukasi lë-èiau, nei pradeda suktis á prieðingà pusæ.

Magnetinio lauko þemëlapiaiLabai daug kas paaiðkëjo pastaraisiais

metais sulyginus Þemës palydovø Mags-tar 1980 m. ir Oersted 1999 m. darytas(Scientific American, 2005 m. balandis)Þemës pavirðiuje esanèio magnetinio lau-ko stiprio nuotraukas (3 pav.). Mokslinin-kai matematiškai suprojektavo Þemës pa-virðiaus magnetiná laukà iki pat Þemësbranduolio ir nustatë, kad didþioji magne-tinio lauko dalis kyla keturiose didelësebranduolio ir mantijos ribos srityse. NorsÞemës magnetinis generatorius kuria la-bai stiprø magnetiná laukà, tik apie 1 proc.šio magnetinio lauko energijos išsiskver-bia iš Þemës branduolio. Magnetinio lau-ko struktûra Þemës pavirðiuje vadinamadipoliu, sudarytu iš dviejø poliø – ðiaurësir pietø. Dipolis daugiausia bûna nukreip-tas iðilgai Þemës sukimosi aðies. Taèiaudabar jis 11,50 kampu pakrypæs á Þemëssukimosi aðá. Panašiai kaip magnetiniamestrype, magnetinis srautas iš Þemës ðer-

Maþ

ëjan

ti te

mpe

ratû

ra

Turbulentinis srautas Laminarinis srautas

maþisûkuriai dideli

sûkuriai

2 pav. Skystos geleþies srautai

dies iðkyla pietø pusrutulyje ir vël leidþiasiþemyn á þemës branduolá šiaurës pusru-tulyje. Galima manyti, kad Ðiaurës aðiga-lis arba polius yra pasaulio virðûnë. Betyra keletas Ðiaurës poliø. Aliaskoje yra šiuo

vardu pavadintas miestas. Yra geografi-nis Ðiaurës polius. Tai vieta Arkties vande-nyne, kur á vienà taðkà susieina visos þmo-niø nubrëþtos platumos linijos. Ten nuo1827 m. ávairios ðalys mëgsta ásmeigti sa-vo vëliavà. Rusai jà ásmeigë net vandeny-no dugne. Dar yra momentinis Ðiaurës po-

lius, kur Þemës sukimosi aðis iðeina á pa-virðiø. Jis juda netaisyklingu apskritimu. Omagnetinis polius yra ten, kur Þemës mag-netinis laukas yra vertikalus. Ðiaurës mag-netiniame poliuje kompaso rodyklë rody-tø tiesiai þemyn, o Pietø magnetiniame po-liuje – aukštyn. Ðiaurës magnetinis poliusdabar yra ðiaurës rytø Kanadoje, uþ 1600km nuo geografinio Šiaurës poliaus, ir greitslenka á Sibirà nuo 10 iki 50 km greièiu permetus. Þemës palydovø matavimai atsklei-dë, kad magnetinis srautas nevienodai pa-siskirstæs Þemës rutulyje. Todël dar yra ge-omagnetiniai poliai. Jie aproksimuoja su-dëtingà Þemës magnetiná laukà magneti-niu dipoliu. Geomagnetinis Ðiaurës poliusyra ðiaurës vakarø Grenlandijoje. Magne-tinis laukas (indukcija) geomagnetiniamepusiaujuje yra apie 31 mikrotesla, o priegeomagnetiniø poliø – dvigubai didesnis.Taèiau kaþkoks paslaptingas skystos ge-leþies tekëjimo nestabilumas Þemës gel-

mëse pamaþu keièia dipolio kryptá ir jomagnetinio lauko stiprá. Šis nestabilumaskartais net pakeièia Þemës magnetinio di-polio kryptá. Tada Šiaurës ir Pietø magne-tiniai poliai pasikeièia vietomis.

3 pav. Magnetinio laukoþemëlapiai

Prieðingos kryptiesmagnetinio srauto sritys

Prieðingoskrypties magnetiniosrauto sritys

Naujos sritys

Padidëjusios sritys

Aukštyn nukreiptas magnetinis srautas

Didëjantis intensyvumas

Þemyn nukreiptas magnetinis srautas

Didëjantis intensyvumas

Pabaiga kitame numeryje


Namai ir giria senuosiuose tekstuoseiðkyla kaip dvi esminës etnosà globojan-èios materialios terpës, kaip genties làste-lës – ðeimos ir jà supanèios gamtos visu-ma. Èia sau tinkamà vietà suranda taip patir magiškos bûtybës – tarpininkës tarp tik-rovës ir paslaptingos neþinios. Gyvenama-sis bûstas – namas, troba, sodyba ir smal-sumà þadinanti medþiø tankmë – miškas,giria tampa fundamentaliomis metaforo-mis, nusakanèiomis gyvybiðkai reikðmin-

Fragmentas ið naujos knygos TAUTOS ÀÞUOLYNAS

Kelios mintys apie girià, medá ir gimtuosius namus

Pagarba medþiuiJuozas Algimantas KRIKŠTOPAITIS

gø lokaliø erdviø vaizdi-nius, kuriø universalia-me turinyje telpa visaspaþintas ir dar vis atran-damas pasaulis, pilnasreikðmiø, kaþi kà bylo-janèiø, þadanèiø ir sle-pianèiø. Sàvokø turiny-je glûdi du substancia-lûs sandai: profaniðkasir sakralinis, aprëpian-tys þemiðkà kasdieny-bës pasaulá ir ðventà,dieviðkiems reikalamspriklausanèià erdvæ.

Namai – ypatingavieta ir intymiø ávykiøscena. Joje vyksta nuo-latinë egzistencijos kai-ta, ásiterpusi tarp kertiniøribø, þyminèiø þmogausgyvenimo dramaturgijos pradþià ir jos pa-baigà. Gimimo ir mirties ciklas nesustab-domai tæsiasi, kad vël viskas atgimtø irskleistøsi visomis genties arealo kryptimis.

Namai turi išskirtines vietas. Trobojeyra šventi objektai: þidinys, stalas, krikð-tasuolë. Þidinyje nuolat vyksta stebuklin-gi virsmai – þalia, neapdorota gamtos do-vana tampa viralu ar keptu maistu, teikian-èiu gyvybiniø jëgø. Ugnies glëbyje aukaiskirti daiktai virsta á dangø kylanèia þmo-gaus padëka. Stalas kaip ir þidinys subu-ria ðeimà, priima sveèius, ðventiniø apei-gø metu tampa altoriumi. Ant suolo nu-prausiamas mirusysis, ant jo prisëda pro-tëviø vëlës. Ir daug kitø vaidmenø atliekasuolas, ypaè vestuviø metu.

Troba – tai ne tik gyvenamasis bûstas,bet taip pat ir pasaulio modelis, turintis cen-trinæ aðá ir kertes, susietas su pasaulio ða-limis. Stogas tarsi apgobia ðeimà, jà sergsti

nuo iðorës poveikiø,bet èia yra ir plyðys –dûmtraukis, tiesian-tis kelià á dausas.Taip tarp dviejø sfe-rø – þemiškos ir dan-giškos rezgasi nuo-latinis ryšys: per ug-nyje sakralizuojamàaukà, per paðlovi-nanèià maldà.

Giria, iðskyrusvertikalià kryptá, taippat yra uþdara visu-ma. Medþiø virðû-nës, ðaunanèios á vir-ðø, atveria girios tan-

kmës visumà dangaus skliautui, kelian-èiam didþià pagarbà nakties ðviesuliams.Giria etninës kultûros pavelde apsireiðkiakaip ðventa ir nepaþinta vieta. Ji priskirtinaprie genties dar neásavintos erdvës, kurio-je daug paslapties. Giria atlieka tarpinin-ko vaidmená, susiejantá þmogaus kasdie-nybæ su sakralia sfera. Girioje aukojama,atnaðaujama, nes èia, dûmams verþiantisið liepsnos sûkurio á aukðtybes, vykstaþemiðkø, aukojimui skirtø daiktø transfor-macija: jie virsta dviejomis substancijomis:pelenais, maitinanèiais artojo þemæ, ir dû-mais, skirtais dievø šlovei.

Etnosas, nuolatos þvelgdamas á girià,siekë jà „prisijaukinti“. Þemdirbiø gentyspradþioje nedràsiai, o vëliau jau aktyviaimedþiais apsodindavo savo bûstus. Me-dþiai saugojo nuo þaibo, teikë pavësá, þy-mëjo svarbius ávykius, tenkino estetiniusporeikius. Bet svarbiausia tai, kad pats ar-

jasi emocinë ramybës, taikos ir darnos pa-jauta, genties santykiø etika.

O kiek daug lietuviø etninëje kultûrojeglûdi paproèiø, apeigø, burtavimø, susie-tø su augalijos pasauliu! Nesuskaièiuoja-ma aibë pasakø, dainø, patarliø, másliø beiposakiø byloja apie neatsiejamus medþioir þmogaus ryðius. Prisiminkime, kà bylojalietuviø kalbos þodþiø lobynas: medis kaipir þmogus mirðta; tik gyvûnai gaiðta, stim-pa. Mano paties tyrimai, iðdëstyti knygoje„Pasakojimø sandara“ (2006), rodo, kadmûsø pasakose galima aptikti archainiomàstymo reliktø, kalbanèiø apie þmogausir augalo prigimties tapatumà.

Àþuolo, girios, gimtøjø namø ávaizdþiaiindoeuropietiðkos kilmës tautø kultûrojeturi artimas reikðmes, kilusias ið þemdir-bystës patirties. Taèiau kiekvieno arealogyvensenos specifika lëmë minimø sàvo-kø turinio reikðmiø ávairovæ. Pasiþvalgyki-me kaimyniniø kraðtø etninës kultûros ba-ruose, nenukrypdami á dalyko gelmes.Mums, einantiems populiariø þiniø keliø,pakaks keliø iliustruojanèiø uþuominø.

Senovës slavai statë ðventoves, garbi-no ir stabus, ir pavienes giraites, ir àþuolus.Rytø slavai ðventoviø neturëjo. Jiems kultoreikalams pakako àþuolø ir giriø. Keltams irsenøjø laikø germanams, pasklidusiemsVakarø Europoje bei Skandinavijoje, giriabuvo taip pat ðventa vieta. Èia – ðioje dievøbuveinëje ir genties kilmës vietoje vykdavoritualinës apeigos. Àþuolas, uþimantis gar-bingà vietà ðventovëje, net bûdavo tapati-namas su jame ásikûnijusiu dievu. Apie taiuþsimena garsusis romënø istorikas Publi-

tojo bûstas – jo troba suræsta iš medþio.Uþdaras ir intymus šis šeimos pasaulis yrastatomas, paaukojant medþio gyvastá. Irtaip giria tarsi priartëja prie ðeimos þidinio.Èia viskas ið medþio – sienojai, stalas, suo-las, lopšys, lova. O uþ lango – medþiai,þydintys, brandinantys vaisius, globojan-tys paukštelius. Medyje šalia sodybos gan-dras kantriai peri jauniklius. Taip formuo-

2000 m. Prie àþuoliuko, pasodinto pasaulinio garso mokslininkuiTeodorui Grotusui, stovi straipsnio autorius ir Marija Grotusaitë-Èiurlienë


jus KlaudijusTacitas savo garsiojoje Germa-nikoje. Visø èia paminëtø etnosø ðvento-vëms, kaip paþymi mûsø religiotyrininkasGintaras Beresnevièius, buvo bûdingasstruktûrinis „atvirumas“, t.y. ribotoje besto-gëje erdvëje daþnai atviros bûdavo ir hori-zontalios kryptys. Visa tai tyliai, bet ásakmiaibylojo: „Ateikite ir pagarbinkite dieviðkosGamtos stebuklus!“

Ádomu, pavarèius mûsø dienø spaudà,suþinoti, kà apie àþuolus sako dabartiniaiEuropos pilieèiai. Dël ribotos leidinio ap-imties pasitenkinsime vienu pavyzdþiu. Taivokieèiø mokslo vyro dr. Berndaso Heim-so mintys, išspausdintos þurnale „Baltijosmiðkai ir mediena“ (2008 m. balandis, p.69–70). Jis paþymi, kad senovëje germa-nai gerbë àþuolø giraites, ten degindavo sa-vo aukas dievui Donarui, po ðventaisiaisàþuolais statydavo dievybiø atvaizdus.Àþuolo motyvø galima aptikti kilmingøjøherbuose, rûmø dekore. Na, o kaip versluseuropietis B. Heimsas pabrëþia àþuolo nau-dà. Jis kalba apie ypatingas àþuolo medie-nos savybes, jos naudojimà vyndariø kubi-lams, baldø fanerai, parketui; lapai bei vai-siai tinka chemijos ir farmacijos reikalams.Gilës – puikus kavos pakaitalas, kuris, esantbûtinam reikalui, gali tapti net degtinës va-ryklø þaliava. O badmeèiu ið maltø giliø bu-vo kepama duona. Minimas autorius išvar-dija kelis garbiausius Vokietijos àþuolus, ku-rie su Stelmuþës galiûnu galëtø sudarytimilþinø bendrijà. Iðkiliøjø Vokietijos þemiøàþuolø amþius svyruoja tarp 500 ir 1000 me-tø, jø apimtis 7–11 metrø. Priminsiu: mano-ma, kad Stelmuþës àþuolas gyvuoja bentjau tûkstantmetá, o jo apimtis siekia beveikdeðimtá metrø.

O dabar, pasiþvalgius Europoje, bûtøádomu skaitytojams suþinoti uþjûrio lietuvionuomonæ apie steigiamà Àþuolynà. Atsi-verskime JAV iðeivijos þurnalà „Lietuvis þur-nalistas“ (1992 m., Nr. 16, p. 39). Èia Algir-das Nakas raðo, kad jo kelionæ á tëvynæ tuoistorinio lûþio metu galima bûtø apibûdintitrimis þodþiais – „neátikëtina, fantastiðka ir

stebuklinga!“ Tautinio atgimimo àþuolynasjam tapo vienu iš giliausiai ástrigusiø áspû-dþiø. Toliau jis sako: „Atgaivu ir prasmingabuvo èia raðanèiam praleisti dienà ðioje is-torinëje vietovëje su dalgiu rankose...“ Skai-tydami cituotus nuoširdþius þodþius, mestarsi regime, kaip išeivio širdyje suspurdadarbštaus ûkininko ðirdis. Artojø palikuo-nis jau negali tik pasyviai dþiaugtis tëvynës

vaizdais. Ir ðtai tvirtai laikomas dalgis pany-ra á aukðtà þolæ, kad ji nedrástø nustelbtiàþuolø sodinukø.

To paties þurnalo redakcijos vedama-jame pasakojama apie vienà á Amerikà at-vykusá lietuvá, kuris á Naujàjá pasaulá atsive-þë berþelá, kad jam primintø paliktà tëvy-næ, kad ryðys su gimtàja þeme nenutrûk-tø. Laistomas ir atidþiai priþiûrimas mede-lis prigijo, plaèiai iðsiskleidë. Þiûri þmogusá savo augintiná ir patikët negali: uþaugomedis, nepanaðus á lietuviðko sodþiausberþà. Deja, taip nutinka ir tëvynæ prara-dusiems, kitur laimës ieðkojusiems.

Þinomas mûsø iðeivis – branduolinës in-

þinerijos daktaras profesorius Kazys Alme-nas raðo: „Ilgokai gyvenau JAV. Ten miðkønetrûksta, vakarø valstijose, Alegheni bayRocky kalnuose, jie – áspûdingi. Taèiau jietoli. Dauguma Amerikos gyventojø gyvenarytiniame pakraðtyje, tad, jei nori rimtais mið-kais pasidþiaugti, tenka iðsiruoðti á keliø die-nø kelionæ. Tiesa, yra miðkø kur kas arèiau,taèiau jie toli graþu neprilygsta Lietuvos mið-kams. Klimato zona kita, tad miðkai priau-gæ brûzgynø bei vijokliø, jais nepasivaikð-èiosi kaip Lietuvos miðkais“ (Pagiriamasisþodis Lietuvos miškams // Baltijos miškai...,2005 m. rugpjûtis).

Taèiau patyrusiam keliautojui ir publi-cistui rûpi praktiðkesni dalykai. Jis sako:„Gerbiamieji istorikai, paklauskite savæs,o gal geriau savo þmonos, kokiame bûstejos norëtø gyventi? Garantuoju, kad didþiu-ma atsakys, jog bûtent mediniame. Medis– jaukesnis, malonesnis, ðiltesnis, naudo-jant medienà, statyti galima lengviau ir grei-

èiau. Apdengus padoriu stogu, medis ga-li išlaikyti ðimtmetá ir kità. Þmogaus amþiuito visiðkai pakanka. Tiesa, jog archeolo-gai medþio nemëgsta – akmená rasi ir potûkstanèio metø, medþio – nelabai. Raðo-ma apie tai, kas iðliko, taip atsiranda ir mi-nëtasis istoriko teiginys“. Toliau skaitome:„Trumpam ásivaizduokime, tarkim, valdo-vo Traidenio problemà. Jo vyriausias þy-

nys jam sako: Valdove, suprantama, kadnori gyventi patogioje medinëje pilyje. Die-vai mus medþiais gausiai apdovanojo,meistrai moka já apdirbti. Jei statytum ið ak-mens, bûtø ðalta, þiemà nemalonu, sienosapsitrauktø ledu, varvëtø, samanos augtø,vaikai sloguotø, ko gero, þmona Jus palik-tø. Bet uþtai po keleto ðimtø metø tuos ak-menis radæ istorikai labai apsidþiaugtø. Taikaip statysime, valdove?“ Štai taip skam-ba istoriniø romanø raðytojo Kazio Alme-no vaizduotëje iðkilæs retorinis klausimas(Medis ar akmuo? // Baltijos miškai..., 2007m. sausis).

Mes esame liudininkai nuostabausreiðkinio, kuris tæsiasi jau dvideðimtá metø.Tai Jono Basanavièiaus gimtosios sody-bos pakraðtyje pradëjæs augti, plëstis Tau-tos atgimimo àþuolynas, kasmet tampan-tis vis ryðkesne giraièiø bendrija. Archai-niais laikais prijaukinami medþiai artëjo priegenties namø, o ðiandien esame liudinin-kai judëjimo prieðinga kryptimi – nuo so-dybos link bûsimos girios erdviø. Medþiaikyla, tarpsta, jautriai globojami Tautos at-gimimo àþuolyno steigëjø. Ir štai paradok-sas: dabar jau medþiams reikia prisijau-kinti þmogø – kviesti já èia, kad juos sodin-tø, laistytø, prisimintø gamtà ir prie jos vëlpriprastø, kad suvoktø gamtà kaip kultû-ros vertybiø ðaltiná. Girios atgimimas pra-sidëjo nuo Tautos patriarcho gimtøjø na-mø slenksèio. Tai teikia vilèiø. Bet niûriosmintys temdo pasitikëjimà ateitimi, nes ðir-dá drasko tas nelemtas klausimas „Ar at-gims Tauta, kurios þmoniø-medþiø kamie-nai jau pagrauþti?“

SodinamasLietuvostautinioatgimimoàþuolynas


Sakau atvirai. Po keleriø metø triûsoarchyvuose, deðimèiø susitikimø su pro-fesoriaus ðeimos nariais, artimaisiais, ko-legomis ir ðiaip já paþinojusiais, pagaliaubiografinës knygos iðleidimo ir ðiandien,rankà prie ðirdies pridëjæs, negalëèiau pa-sakyti, kodël jam teko tokia dalia. Gal tiks-liau – misija. Bûti epochos sàþine. Sudë-tingos, prieðtaringos, painios lyg suvytassiûlø kamuolys epochos.

Profesorius nenustebino pasauliniogarso atradimais, mokslinëmis teorijomisir veikalais. Taip, jis tyrinëjo kosminiusspindulius, staþavosi Vokietijoje pas fizi-kos áþymybæ dr. Hansà Geigerá, parengëdaktaro disertacijà, vëliau domëjosi ultra-garsu, magnetinio branduolinio rezonan-so problemomis, raðë fizikos vadovëlius,parengë per 60 moksliniø straipsniø. Pa-galiau kûrë aukðtàjà technikos mokyklà-paminklà savo ir ateities kartoms, tiesa,maþiausiai galvodamas apie save.

Bet ar to uþtenka, kad, ir po keliø de-ðimtmeèiø tik paminëjus ðià pavardæ, pa-ðnekovo veidà nuðviestø ðypsena ir sielaatsivertø gerumui. Pagaliau kodël ir da-bar, 20-aisiais atkurtos Nepriklausomybësmetais, kai buvo pakankamai laiko iðsi-kalbëti, pasverti visus uþ ir prieð, jo pa-vardë pateko tarp Lietuvos „didþiøjø“ –šimtuko iškiliausiøjø ðviesuoliø nuo seno-vës iki XXI amþiaus pradþios.

Tai paslaptis, nors jà áspëti galima irlabai paprastai. Meilës galia. Didþiulis hu-manizmas. Tikriausiai neklysta sakantys,kad nieko pasaulyje nebuvo, ko jis ne-mylëtø. Mylëjo ðeimà, namus, þmones,mylëjo gamtà, gyvûnëlius, mylëjo darbà,bendradarbius, mylëjo net tuos, kurie jonemylëjo. Mylëjo Lietuvà.

Sunkus posûkisKazimieras Barðauskas, treèiasis ber-

niukas ðeimoje, gimë 1904 metais gegu-þës 3-iàjà (naujuoju stiliumi – 13-àjà) Vil-kaviðkio apskrityje, Giþuose. Abiejø tëvø– Mato Baršausko ir Marijos Litvaitytës-Barðauskienës ðaknys ðiose apylinkëse.Suëjo laukai, pievos, o vëliau likimas su-vedë ir juodu.

Profesoriaus

Juozas STRAÞNICKAS

„Gyvenkite kaip mokësite, tik bûtinai santaikoje. Gyvenimopagrindas yra mokslas, darbas, darbðtumas. Turëkite visur daugkantrybës. Gerbkite kitus, kitø darbà. Niekados neatidëliokitedarbo kitai dienai. Darbðtumu ir tvirta valia þmogus viskànugali. Padëkite nelaimëje kitiems. Bûkite kuklûs.“(Iš prof. K. Baršausko laiško savo vaikams)

Barðauskomeilës galia

Kazimiero

Berniuko vaikystë nuspalvinta ne vienðviesiomis ir nerûpestingomis spalvomis.Ne maþiau buvo aðarø, skausmo, netgitragizmo, kai, anot jo paties, kilus Didþia-jam karui, „vakarai þërëjo lyg ugnyj“. Të-vas, valsèiaus vaitas, artëjant vokieèiams,rytà pasikinkæs porà geresniø arkliø, nu-sprendë trauktis á Rusijà.

„Iðëjom visi iðleisti kieman. Mama tuo-met tarë: pasiimk ir vyriausiàjá sûnø Vla-dà, kad nepatektø á vokieèiø kariuome-næ. Pradëjo rengtis ir brolis. Atëjo atsisvei-kinimo valanda. Stovim mes, ðeði vaikaikaip pipirai ir mama su maþu kûdikëliuant rankø. Nelieka namuose jokio vyro...Prisimenu, kaip atsisveikindami verkëm,tartum jausdami, kad daugiau neteks pa-simatyti“, – raðë Kazimieras po deðimtiesmetø „Dienyne.“

Pradþios mokyklà Giþuose lankë„apie penkerius metus, kasmet po trupu-tá“. Marijampolës realinës gimnazijos du-ris pravërë 1919 m. sausio 10 dienà, ge-rokai po ðv. Kalëdø, kai gyvulëliai seniaibuvo uþdaryti tvartuose, javai iðkulti ir mal-kø prikapota visai þiemai.

„Tai buvo sunkus posûkis mûsø var-guose, ryþtasi dar daugiau vargti“, – pa-raðys. Prisiminimai apie pirmuosius me-tus gimnazijoje vëlgi labai skaudûs.

„Apie geografijà neturëjau jokio supra-timo. Prisimenu, kai per egzaminus ne-galëjau parodyti, kur ðiaurë, o kur pietûs...Kalbø nemokëjau në þodþio, o kiti moki-niai jau laisvai skaitë... Tik vasarà namuo-se dirbant áprastus ûkio darbus sutvirtëjomano mokslo pagrindas ir kartu visas kû-nas“. Dar po metø... „pradëjau aiðkinti ki-tiems ir dar daugiau sustiprëjau“.

Proto plëtotëPraðymà priimti á Lietuvos universite-

to Matematikos ir gamtos fakultetà tikruo-ju studentu K.Barðauskas áteikë 1925 m.rugpjûèio 29 dienà. Prasidëjo, jo þodþiaistariant, „proto plëtotë“.

„Tas, kuris vargais negalais patekda-vo á universitetà, mokslo siekti turëdavoprakaitu, kantrybe ir beribiu atkaklumu.Daugeliui þmoniø, taip pat ir man, tekda-vo papildomai dirbti duodant privaèiai pa-mokas. Gautais pinigais tegalëdavau ap-mokëti uþ butà ir maistà“, – prisiminë.Sëkmingas studijas pats paaiðkina labaipaprastai: „turëdamas pasiryþimo, neat-silikau su mokslu nuo savo kolegø. Dau-gumà ið jø aplenkiau“.

„K.Barðausko diplominis darbas „Ði-lumos laidumas“, pas K.Ðliûpà ir I.Kon-èiø atliktas, ávertinamas þyme „labai ge-rai“ – áraðë Fakulteto tarybos posëdþiøprotokole. 1930 m. rugsëjo 23 d. Tarybapripaþino já baigusiu aukðtàjá mokslà.

Visi mes pradedame gyvenimà nuopirmojo þingsnio, pirmojo laiptelio. Tikpaskui jie veda aukðtyn arba þemyn.K.Barðausko mokslinës kûrybos pradþiàþymi jaunesniojo laboranto pareigos Ma-tematikos ir gamtos fakultete.

„Kazys Barðauskas pasirodë nepa-prastai darbðtus, sumanus, mokàs sava-rankiðkai elgtis ir praktikos darbus tvar-kydamas, ir tuos darbus naujai ruošda-mas“, – praëjus metams paþymës buvæ

Kazimieras Barðauskas


jo profesoriai, o dabar kolegos Ignas Kon-èius, Vincas Èepinskis, Kazys Sleþevièius,Antanas Purënas. Pasiûlys ir temà moks-liniam darbui – kosminiø spinduliø tyri-mà. Patiko. Tai buvo nauja ir ádomu.

Gal susidomëjimas paslaptingaisgamtos pasauliais glûdëjo jaunuolio pa-sàmonëje dar nuo gimnazijos laikø, kai,anot paties K.Barðausko „daugiausia bu-vau ásigilinæs á astronomiðkas knygas, nestada buvau labai susidomavæs dangauskûnais“. Kosmojauta kaimo bûties filoso-fijoje visada buvo labai gili, ir ðákart reikë-jo tik lemtingo sutapimo ir postûmio.

Dvejø metø pastangas, tiriant kosmi-nius spindulius, jis apibendrino straips-nyje „Skaitikliai kosminiams spinduliams,fotonams ir radioaktingumui tirti“, kurá ið-spausdino Lietuvos gamtininkø draugijosþurnalas „Gamta“. Beje, tuos skaitikliuspats ir pagamino.

„K.Barðauskas per tà laikà ásigijo gra-þaus eksperimentinës fizikos ir laborato-rijø darbuose patyrimo, o tai sykiu su di-deliu kruopðèiu darbingumu daro já tikrainaudingà ástaigos bendradarbá“, – paste-bës kolegos. Bûsimasis akademikas Po-vilas Brazdþiûnas prisimena: „Daugkruopðtaus darbo reikëjo ádëti, daug rû-pesèio ir nesëkmiø teko pergyventi, kolkosminiø spinduliø registravimo aparatû-ra... pradëjo nepaliaujamai skaièiuoti kos-miniø spinduliø daleles. Visi katedros dar-buotojai domëjosi jos veikimu, bet ypaèdþiaugësi jos jaunasis konstruktorius: juktai buvo pirmasis laimëjimas kelyje á gam-tos paslapèiø karalystæ“.

Akademikas Adolfas Jucys vienmetáKazimierà visada laikys „entuziazmo iršviesaus optimizmo pavyzdþiu“.

Laboratorijoje pas Hansà GeigeráBet vien optimizmo neuþteko. Taip no-

rëjosi pasiþvalgyti po pasaulá, jo moksloinstitutus ir laboratorijas. Be to, Kauno sà-

lygomis mokslinë kûryba gali bûti menka-vertë, o akademinës karjeros kelias duo-bëtas. Apie tai vis daþniau pagalvodavo irFizikos katedros vedëjas Ignas Konèius.Fakulteto dekanas Zigmas þemaitis prita-rë jo nuomonei. Á Vokietijos Tiubingeno uni-versiteto Fizikos institutà iðkeliavo laiðkas– ar gerbiamas profesorius Hansas Gei-geris priimtø pasitobulinti „daug padirbë-jusá kosminiø spinduliø tyrinëjimo srityje vy-resnájá asistentà Kazimierà Barðauskà“.

Dr. H.Geigeris atsakë greitai, jog kliû-èiø padirbëti pas já laboratorijoje nebus,tik teks atvykti á Ðarlotenburgà, kur ketinapersikelti.

Priims pats Hansas Geigeris, garsu-sis skaitikliø kosminiams spinduliams irradioaktyvumui matuoti iðradëjas, Nobe-lio premijos laureato Ernesto Rezerfordovienas ið „berniukø“ arba dar kitaip „Kris-taus kariaunos“ nariø!

Netrukus Fizikos katedrà Kaune pasie-kë geros naujienos ið Vokietijos – lietuvisBarðauskas gauna labai ádomias iðvadas,tyrinëdamas kosminius spindulius. Pats ty-rëjas jas kuklindamasis vadino „menkaisdalykëliais“, nors kitoje vietoje prisi-paþino... „gautasis milþiniðkas efektas pa-darë dirbanèiam neapsakomo dþiaugsmoir, be to, iðjudino visà institutà... Tyrinëjimovaisius suraðiau disertacijoje... Pagaliaumano darbai Geigerio buvo pagarsinti netik Charlotenburgo studentø tarpe, bet irmetiniame vokieèiø fizikø kongrese“. Pla-tø K.Barðausko straipsná išspausdino vie-nas rimèiausiø vokieèiø fizikø þurnalø „Zeit-schrift fur Physik“.

Gamtos mokslø daktaro disertacijà„Antriniø kosminiø spinduliø energijos pa-siskirstymo klausimu“ K.Barðauskas ap-gynë Vytauto Didþiojo universitete 1938m. gruodþio 6 d. ávertinimu „cum laude“.

„Ðis darbas yra indëlis á mokslà“, – pa-þymëjo Fakulteto taryba. Bet dangus virðLietuvos vis labiau niaukësi.

Po dvylikos metøDaug vandens, beje, ir kraujo nute-

këjo per ðá laikotarpá. Tautos istorijoje bai-gësi viena epocha ir prasidëjo kita. Per-skeltø gyvenimø, skaudþiai palietusi irK.Barðausko artimuosius. Jau pirmaisiaisokupacijos metais Sibiro lageriuose atsi-dûrë brolis Vladas, Lietuvos kariuomenëspulkininkas leitenantas, brolis Jonas, mo-kytojas, Vakaruose – þmonos DonatosNorkaitës tëvai. Jo nelietë. Dëstë univer-sitete, tapo profesoriumi, fakulteto deka-nu, parengë knygà „Kosminiai spinduliai“,raðë fizikos vadovëlius mokykloms, pri-siminë mokslinius straipsnius.

1950 m. spalio 31 d. SSSR aukðtojomokslo ministras iðleido ásakymà dël Kau-no valstybinio universiteto reorganizavimoá Kauno politechnikos institutà (KPI) ir Kau-no medicinos institutà. Gruodþio 15 die-nos ásakymu ministras patvirtino KPI struk-tûrà, sutiko ir su pasiûlytàja rektoriaus, ta-da vadinto direktoriumi, kandidatûra, tie-sa, pridëdamas þodá „einanèiuoju“. Tas „ei-nanèiuoju“ K.Barðauskui truks 14 metø.

Prof. Henrikas Zabulis prisimena:„Nekito jis ir pokario metais, kai vie-

nas po kito jam buvo suteikiami aukštimoksliniai, valstybiniai ir politiniai titulai,kurie beveik visada maþà þmogø apsvai-gina ir iðpuikusá anksèiau ar vëliau suþ-lugdo. Kazimieras Barðauskas buvo di-desnis uþ tuos, kurie jam tuos titulus tei-kë, todël garsus vardas jo neslëgë: jis li-ko lygus su visais maþaisiais þmonëmis,tarp kuriø gyveno ir dirbo“.

Anot profesoriaus, K.Barðausko inicia-tyva kûrësi originali inþinieriø rengimo sis-tema. Kadangi pats Kauno politechnikosinstitutas teturëjo senas Vytauto Didþiojouniversiteto patalpas, kuriose staigiai pa-didinti inþinieriø rengimà buvo neámano-ma, rektorius, susitaræs su kitais didþiai-siais Lietuvos miestais, ëmë juose kurti KPIvakarinius skyrius. Ið pradþiø Vilniuje, opaskui ir kituose: Klaipëdoje, Ðiauliuose,Panevëþyje. Pasak H.Zabulio, ði profeso-riaus iniciatyva buvo toliaregiðka ir iðmin-tinga. „Ne vien todël, kad ið buvusiø KPIfilialø ilgainiui iðaugo net keturi universite-tai, bet ypaè todël, kad inþineriniø kadrørengimo priartinimas prie tø miestø, kuriuo-se pramonës plëtotë vyko sparèiausiai, su-stabdë svetimø specialistø antplûdá, kurislabai rûpëjo Maskvos instancijoms“.

Po penkeriø metø rektorius K.Bar-ðauskas galëjo pasidþiaugti: „KPI visapu-siðkai sustiprëjæs davë liaudies ûkiui apie1500 aukðtos kvalifikacijos inþinieriø... ja-me dirba 300 dëstytojø ir profesoriø“.1956 m. gruodþio 14 d. vykæs Lietuvosmokslø akademijos visuotinis susirinki-mas K.Barðauskà iðrinko tikruoju nariuakademiku.

K.Barðauskas su sûnumi Vytautu


Jis siekë, kad aukðtasis mokslas bû-tø prieinamas visiems gabiems jaunuo-liams ir ypaè kaimo vaikams. Bet dau-gelio tø jaunuoliø, kaip, beje, ir dësty-tojø, tarnautojø biografijos tø laikø ver-tinimu buvo su „dëmëmis“. Dël to, kadtëvai turëjo daugiau þemës, ëjo valdi-næ tarnybà, kad artimieji patraukë á mið-kus. Vieniems grësë pavojus netektidarbo, duonos kàsnio, kitiems, kad busuþtrenktos instituto durys.

Rektorius tokius gelbëjo visais áma-nomais bûdais.

„Ramiai iðklausæs, uþ kà paðalintaið instituto, pradëjo domëtis mano të-vø likimu, kodël jie iðveþti, kur gyvena,kà dirba, ar turi duonos. Atrodë, jei bû-èiau pasakiusi, kad neturi, bûtø atvë-ræs savo piniginæ. Iðsiskiriant pasakë,kad ðiuo metu man niekuo padëti ne-gali, bet praðë pas já ateiti po Naujøjømetø. Pasakë taip – tada bus daug pa-sikeitimø“, – prisimena inþinierë ElvyraVaièiûnaitë-Valaitienë.

„Tremtiniø vaikas, gerai iðlaikë eg-zaminus, bet jo nepakvietë net á man-datinæ komisijà. Paliepiau, eik pas de-kanà Matulioná ir sakyk, kad siunèia Bar-ðauskas. Jis þinos, kà daryti...“ – kartàpasakojo savo seseriai Viktorijai. Tokiøliudijimø yra deðimtys, jei ne ðimtai.

Po 1956-øjø sukilimo Vengrijoje ir joatgarsio Vëliniø dienà – susirëmimø sumilicija Kaune saugumieèiai, kelias die-nas rausæsi instituto darbuotojø ir stu-dentø asmens bylose, aptiko 46 „socia-liai svetimus ir politiškai nepatikimus as-menis“. Daug daugiau nei visose kitoseaukðtosiose mokyklose kartu sudëjus.Kitàsyk suraðë dar ilgesná sàraðà. Gel-bëdamas kitus, galëjo praþudyti save.

Silpnybë talentamsJis visada jautë silpnybæ talentams

ir visà gyvenimà ieðkojo þmoniø, pa-naðiø á savo mokytojus: Èepinská, Kon-èiø, Ðliûpà, Geigerá. O galbût ir á savepatá. Radæs tvirtai pririðdavo prie savæsir instituto. Tai buvo mokslo aukos – de-

ðimtys jaunø þmoniø, kuriems nukalëgrandines ir daþnà prirakino prie jø vi-sam gyvenimui, kuris vadinamas moks-line veikla, o tiksliau – moksline kûry-ba. Rektoriaus suburti instituto fizikø ko-lektyvai daugiausia plëtojo tris moksli-nes kryptis – puslaidininkiø, ultragarsopritaikymo ir magnetinio branduoliniorezonanso tyrimø. Fizikø ir jø vadovopasididþiavimu tapo ultragarso moks-linio tyrimo laboratorija.

Likimas buvo negailestingas patiesK.Barðausko mokslinei kûrybai, tesky-ræs maþiau nei deðimt gyvenimo metø.Ne kartà vël bandë prisësti prie stalo,uþsukdavo á laboratorijà. Atsitokëjæspaþvelgdavo á laikrodá, deja, laikas bëg-ti. Metams slenkant, susitaikë su minti-mi, kad geriau neaitrinti ðirdies, jo pa-reiga dabar numatyti ir atverti kelius ámokslo ateitá kitiems, jaunajai kartai.

Þvaigþdës tamsoje ðvieèia ryðkiau-siai. Profesoriaus þvaigþdë buvo paèia-me zenite. KPI deðimtmeèio iðvakarëseávyko lemiamas lûþis ðios aukðtosiosmokyklos gyvenime. Kûrëjas galëjo at-sikvëpti ir pasigërëti savo darbo vaisiais:didþiausia technikos aukðtàja mokyklaBaltijos ðalyse, tûkstanèiais parengtø in-þinieriø, kylanèiu akademiniu miesteliu.

Artëjo ir jo paties jubiliejus. Šešias-dešimtmetis. Sakoma, kad tà dienà Lie-tuvoje buvo nuskintos visos gëlës, o Kau-ne pastebimai padaugëjo gyventojø.

„Man tada labiausiai ástrigo ðventið-kas salës vaizdas ir jojo liûdnas veidas“,– prisiminë sesuo Viktorija.

„Po visø jubiliejiniø renginiø Kazimie-ras nutarë gerai pailsëti Druskininkuo-se... Nuvaþiavusi radau ligos prispaus-tà“, – pasakojo Donata Barðauskienë.

Profesorius 1964 m. geguþës 24 d.mirë. Kaunas gedëjo tris dienas. Gyve-nimas miesto centre sustojo.

„Taip laidojome Dariø ir Girënà“, –buvo girdëti minioje. Ið po nakties antkapavietës Petraðiûnuose atsirado darvienas vainikas: „Dëkingi uþ mokslà.Tremtiniø tëvø vaikai.“

Laikas yra bene prieštaringiausias fe-nomenas. Viena vertus, laikas yra tai, kaslabiausiai þmogø dþiugina, suteikia vilties,kad rytojus bus ðviesesnis, todël þmogusir pasirengæs iðkæsti visus esamus nepa-togumus. Antra vertus, laiko tëkmë skati-na þmogø su nerimu stebëti laiko slinktá,justi iðëjimo neiðvengiamumà ir norà juokuo geriau pasinaudoti èia ir dabar.

Tokio laiko fenomeno dvilypumo te-orinæ iðraiðkà matome jau senovës màs-tytojø – hedonistø (Epikûras) ir stoikø fa-talistø (Seneka) áþvalgose.

Kaip gyventi ir nugyventi þmogui skir-tà laikà – ši tema buvo nuolat diskutuoja-ma ir vëlesniais laikais. Ji niekada nebu-vo praradusi aktualumo. Ne maþiau ji ak-tuali ir mums.

Spartëjantis gyvenimo tempas átrau-kia þmogø á procesus, kurie priverèia eik-voti begalæ laiko dalykams, kurie nëra jamnei svarbûs, nei aktualûs. Priešingai, il-gainiui pasirodo esà primesti ir dirbtinaiþiniasklaidos suaktualinti.

Siûlomi laiko praleidimo bûdai ið es-mës ne tik standartizuoja jo praleidimà,bet ir já iðvieðina bei suvisuomenina. Indi-vidui vis sunkiau savo laiku savarankið-kai disponuoti. Kitaip tariant, bûti savo lai-ko tikruoju ðeimininku.

Laikas þmogui yra neabejotina verty-bë, turinti dvi dimensijas – absoliuèià irsàlyginæ.

Laikas kaip absoliuti vertybë. Þmogusjauèia, kad jam skirtas gyventi laikas yrasvarbiausias dalykas. Galimybë gyventijam suteikta jo neatsiklausus, bet tas, ku-ris leido jam gyventi, tai padarë turëda-mas tikslà ir galià. Jo galios ðeðëlyje lem-ta þmogui gyventi, jauèiant jo neþemiðkàglobà. Buvimas pasaulyje tos galios glo-boje yra absoliuti vertybë. Tai dovana, ku-rià þmogus gauna ið Kûrëjo. O dël dova-nos nepriekaiðtaujama, ji priimama su dë-kingumu. Ðia dovana Jis apdovanoja vi-sà kûrinijà, suteikdamas jai galimybæ bû-ti, gyventi laike. Taèiau þmogui, kaip kûri-nijos virðûnei, suteikta ypatinga privilegi-ja – teisë dovanotam laikui suteikti savobuvimo jame prasmingà þymæ.

Laikas kaip sàlyginë vertybë – tai lai-kas, kuriam þmogus pats suteikia þyme-ná, vienaip ar kitaip já iðnaudodamas, pri-taikydamas savo tikslams, eikvodamassavo reikalams. Taigi Kûrëjas leidþiaþmogui laisvai disponuoti jam suteiktàja

EsëLaikas

Tëviðkëje perstatyta senoji stuba


ir jo medþiotojaiProf. Valdas PRUSKUS

vertybe – laiku kaip dovana. O su laiku,kaip ir su kiekviena dovana, galima pa-sielgti ávairiai, priklausomai nuo to, ko-kia svarba teikiama pirmiausia jà dova-nojanèiam ir, antra, paèiai dovanai. Ki-taip tariant, ko siekia þmogus ið laiko,ko jis tikisi ið jo gauti. Bûtent èia ir atsi-skleidþia jo santykis su duotuoju jamlaiku. Daugiausia tà santyká lemia su-pratimas, kas yra Kûrëjo jam skirtas lai-kas ir kà su juo galima padaryti.

Èia galimi ávairûs variantai. Pirma. Laikas þmogui yra Kûrëjo do-

vana, o Jis visada dovanoja þmogui tai,ko jam labiausiai reikia, nes já myli. Þmo-gaus veikimas nukreiptas á du jam svar-bius dalykus – malonumo ir naudos sie-kimà. Taigi laikas gali bûti eikvojamas ma-loniam gyvenimui patirti (prisiminkimeEpikûrà) ir materialinei gerovei, kuri ga-rantuotø saugø ir sotø gyvenimà, sukur-ti. Tos nuostatos tampa vyraujanèios mû-sø vartotojiðkoje visuomenëje.

Antra. Laikas yra duotas þmogui tam,kad jis galëtø savo darbais ir veikla pa-gerinti pasaulá, palikti já geresná, švieses-ná nei rado. Toks laiko supratimas skati-na prisiimti ásipareigojimus, kuriuos pri-valu vykdyti. O ásipareigojimas visada sie-jasi su dviem dalykais – savæs apriboji-mu, ásipareigojimu. Kitaip tariant, prisi-rišimu ir pririšimu. Šiuo atveju gyvenimolaikas tampa pareigos atlikimo laiku.

Treèia. Laikas yra duotas tam, kad kuogeriau realizuotum save, atskleistum sa-vo gebëjimus ir talentus. Todël á laikà þiû-rima kaip á pyragà, kurá reikia valgyti skal-siai, stengiantis, kad á ðalá nenubyrëtø nëmaþiausias trupinëlis. Kiekviena pragy-

venta diena turi bûti pateisinta pasiekturezultatu.

Ketvirta. Laikas yra neprašyta, nelauk-ta dovana, tapusi naðta, kurià neðti nëranei ypatingo noro, nei jëgø. Tokiu atvejulaiko stûmimas tampa varginanèiu kas-dieniu rûpesèiu ir uþsiëmimu.

Kaip matome, laikas þmogui nëra pa-prastas dalykas, bet didelis iðbandymas,atveriantis ávairias pasinaudojimo juo ga-limybes.

Taèiau þmogus niekada nëra visiðkaitikras dël savo pasirinkimo. Jis nuolatabejoja. Mat pasirinkimas reikalauja aið-kios pozicijos ir atsakomybës, dalykø, ku-rie sietini su asmenybësbrandumu.

Ypaè sunku pasirink-ti, kaip geriau praleistilaisvà laikà.

Èia á pagalbà ir atei-na laisvalaikio organiza-toriai, pasirengæ parink-ti ir pasiûlyti.

Taigi atlikti tai, koþmogus ið esmës visa-da vengia – prisiimti ap-sisprendimo atsakomy-bës. Todël jis su naiviupatiklumu þvelgia á tuos,kurie pasirengæ apsi-sprendimo naðtà nuo jopeèiø perimti.Taip pat pasiûlyti ir ávairiuslaiko praleidimo bûdus.

Pagrindinis vartotojiðkos visuomenëssiekis – vartojimo skatinimas. Ið èia ir var-tojimo paslaugø ávairovë, ir jos mastas.O pats laikas vartotojiðkoje visuomenëjepirmiausia siejamas su prekiø ir paslau-gø suvartojimo greièiu. Kitaip tariant, kuodaugiau prekiø, paslaugø individas su-vartos per laiko tarpà, tuo tas laikas buslabiau vertinamas, kaip kokybiškai pra-leistas laikas.

Taigi laikas ir jo praleidimo kokybë,efektyvumas èia matuojamas remiantisdviem kriterijais: 1) suvartotø prekiø, pa-slaugø kiekiu bei ávairumu ir 2) vartojimodaþnumu, intensyvumu.

Individo átraukimas á vartojimo karu-selæ – pagrindinis rinkos tikslas. Ðioje ka-ruselëje þmogaus dëmesys kreipiamas ádu dalykus.

Pirma, á daiktø, kurie neva jam bûtini,be kuriø jis negalás gyventi, ásigijimà. Þmo-gaus dëmesys nukreipiamas nuo esmi-

niø klausimø prie antraeiliø dalykø sutei-kiant jiems vertybës þymená ir kartu pri-verèiant sukoncentruoti dëmesá ir skirtijiems savo laikà. Pavyzdþiui, suteikimasdaiktams ir paslaugoms ypatingos svar-bos – neturintis to daikto þmogus esàsnevisavertis. Taip þmogus skatinamasávairiais bûdais stengtis skirti kuo daugiaulaiko ir pastangø tai prekei ásigyti. Sugaið-tas laikas prekei, daiktui ásigyti laikomaskokybiðkai praleistu, ádaiktintu laiku.

Antra. Átraukiant þmones á tariamaisvarbias veiklas – savotiðkus realiø veik-lø pakaitalus ir priverèiant juos eikvoti lai-kà jose dalyvaujant (prisiminkime ávairiasvieðas akcijas ir renginius, á kuriuos kvie-èiami þmonës).

Átraukiant individà á vartojimo karuse-læ ypaè didelis vaidmuo þiniasklaidos, re-klamuojanèios verslo ir pramogø indust-rijos siûlomas prekes ir paslaugas. Var-totojiðkos visuomenës sàlygomis þiniask-laida tampa svarbiausia þmogaus laikopraleidimo ávertintoja ir orientuotoja. Pra-

leistas laikas, ávykis, kurisnëra ávertintas þiniasklaidos(apie já nekalbama), atrodobevertis, nors individui jis ga-li bûti ir reikðmingas. Taip þi-niasklaida savaip paþenkli-na, ávertina þmogaus praleis-tà laikà, suteikdama jam ko-kybës þenklà.

Praleisto laiko kokybiðku-mà ji matuoja pagal savuskriterijus, kurie yra konjunk-tûriðki ir nuolat kintantys, pri-klausà nuo uþsakovo – su-interesuoto asmens, organi-zacijos ar institucijos tikslø irinteresø.

Priversdama individà kreipti dëmesá ádalykus, kurie tariamai jam svarbûs, norstokie ið tikrøjø nëra, þiniasklaida ið esmëskësinasi á jo laikà. Tiesa, atvira laiko va-gyste to nepavadinsi. Juk šiaip ar taipþmogus renkasi pats. Taèiau, padëdamajam pasirinkti „optimalius“ laiko praleidi-mo bûdus, naudodama vis subtilesniusir rafinuotesnius spaudimo metodus, ásiû-lo ir tai, ko nori – pakaitalus, kurie iðva-duoja individà nuo varginanèiø pasirinki-mo abejoniø.

O individas, laisva valia atidavæs jaisavo laikà, atiduoda ir teisæ juo savaran-kiškai ir laisvai disponuoti – tampa leng-vai valdomu laiko praleidimo industrijossiûlomø priemoniø ákaitu.

Jokie išoriniai suvarþymai negali ap-saugoti mûsø nuo laiko „medþiotojø“ kë-sinimosi. Tai gali padaryti tik pats þmo-gus, iðsiugdæs pagarbà savo laikui ir su-gebantis já apginti.

Siûlomi laiko praleidi-mo bûdai ið esmës netik standartizuoja jopraleidimà, bet ir jáiðvieðina bei suvisuo-menina. Individui vissunkiau savo laikusavarankiðkai dispo-nuoti. Kitaip tariant,bûti savo laiko tikruojuðeimininku.


Organizuoti ES remiamà konferencijàmums patikëta todël, kad Lietuva bent kolkas dar ramybës salelë: ÞIV paplitimas net5,5 karto maþesnis nei Latvijoje, 17,5 kar-to nei Estijoje ir 20 kartø nei Kaliningradosrityje. Jungtiniø Tautø AIDS programosPrevencijos ir gydymo sektoriaus vadovasMichaelis Bartosas savo pranešime kon-statavo, kad Lietuvos pavyzdys liudija, jogpas mus laiku taikomos tikslinës preven-cinës priemonës labai efektyvios.

Nenuostabu, kad konferencijoje pirmusmuiku teko groti mûsø AIDS centrui. Þino-ma, nusiraminti negalime, oficialiai uþregist-ruotø infekuotøjø yra jau beveik pusantrotûkstanèio – 80 proc. jø uþsikrëtë injekcijo-mis, o 60 proc. – kalëjime. Beje, panašiosuþsikrëtimo proporcijos ir pasaulyje.

Tris dienas mokslininkai ir gydytojai iðEuropos, net JAV, Pietø Afrikos Respubli-kos aptarinëjo ðià problemà ir jos spren-dimo bûdus. Iš pradþiø á debatus pakvies-ti þurnalistai. Jiems vadovavo Lietuvos þur-nalistø sàjungos pirmininkas Dainius Ra-dzevièius ir radijo þurnalistas Vytautas Mar-kevièius. Debatø metu paneigtos perdë-tos uþsikrëtimo baimës bendraujant, þai-dþiant su infekuotaisiais. Jei tokie þmonësnenori vieðumo, bûtina iðlaikyti jø privatu-mà ir nevieðinti pavardþiø. Þurnalistas turilaviruoti tarp þmogaus privatumo ir visuo-menës teisës þinoti. Daugelis mano, kaduþsikrëtusiojo dienos jau suskaitytos, otaip toli graþu nëra.

Þurnalistë ið Latvijos Alina Lisina pa-pasakojo, kaip, dalyvaudama tarptautinë-je programoje, susipaþino su tos proble-mos sprendimu Tailande. Ten, kai buvo im-tasi ryþtingø priemoniø, pavyko gerokai pa-sistûmëti á prieká: beveik iðnyko prostitucijosvergës, sumaþëjo uþsikrëtusiøjø. Taip yra

todël, kad á darbà ásijungë visuomenë, ypaèbudistø vienuoliai, kurie gyvena kartu sunarkomanais, iðlaiko jø reabilitacijos namus,labai sustiprintas ðvieèiamasis darbas.

Mokslininkø praneðimuose ir diskusi-jose konstatuota, kad narkotikus daþniau-siai ima vartoti psichologiniø problemø tu-rintys, daþniausiai netradicinës lytinësorientacijos þmonës. Italijos narkomanø re-abilitacijos bendruomenës gydytojas taipatvirtino konkreèiais faktais: priklausomy-bë nuo narkotikø yra patologinis elgesys,kurá lemia socialiniai, kultûriniai, ðvietimo,psichologiniai ir neurobiologiniai veiksniai.Tokiems þmonëms gydyti reikia gerai ko-ordinuotos kompleksinës pagalbos. Ma-noma, kad 2–5 proc., o Rytø ðalyse net 6–27 proc. vyrø yra turëjæ santykiø su vyrais.Beje, moterys uþsikreèia reèiau, nes ma-þiau linkusios keisti partnerius.

Su tokiais pacientais nenoriai dirba irmedikai, nors jø baimës ir neturi pagrindo.Medikai daþniausiai uþsikreèia tik hepatitu.

ÞIV infekuotøjø nuolat daugëja Ukrai-noje, Rusijoje, Moldovoje, Estijoje, Bulgari-joje, Ispanijoje, o pastaruoju metu ir Švedi-joje. Mûsø regione daugiausia uþsikrëtusiø-jø 1000 gyventojø yra Estijoje. Daug jø yraRusijoje, Ukrainoje, Pietø ir Centrinës Afri-kos valstybëse. Daþniausiai uþsikreèia in-jekcijas naudojantys þmonës, 80 proc. jøuþsikreèia dar ir hepatitu C. Deja, yra þmo-niø, kurie uþsikreèia visomis ámanomomissunkiomis ligomis: ÞIV, hepatitu, TBC. Tie-sa, pastaruoju metu situacija stabilizavosi,bet kai kuriose ðalyse ar regionuose to në-ra. Pasaulyje ÞIV uþsikrëtæ per 33 milijonaiþmoniø. Kai kuriose Afrikos ðalyse jie su-daro nuo 15 iki 27 proc. gyventojø. Buvoatvejø, kai þmonës buvo uþkrësti net ligo-ninëse (Rumunijoje, Rusijoje).

Konferencijoje nagrinëtos paslaugø tei-kimo ir besipleèianèios epidemijos proble-mos, fundamentalûs epidemiologiniai ir kli-nikiniai tyrimai. Iðklausyta daug mokslinin-kø ir gydytojø praneðimø ið Baltarusijos,Estijos, Danijos, Gruzijos, Italijos, Ispani-jos, Izraelio, Jungtinës Karalystës, JAV, Ka-nados, Latvijos, Lenkijos, Liuksemburgo,Rusijos, Suomijos, Serbijos, Slovënijos,

Ðvedijos, Ðveicarijos, Olandijos, Portuga-lijos, Ukrainos, Vokietijos, Pietø AfrikosRespublikos ir kitø ðaliø.

Praneðimus skaitë PSO, kitø tarptauti-niø organizacijø atstovai. Jie analizavo pa-dëtá savo ðalyse, pateikë naujø moksliniøduomenø apie ligà, jos gydymo bûdus,profilaktikos galimybes ir patirtá. Amster-damo universiteto prof. Vladimiras Lukas-hovas pateikë tyrimø duomenø, rodanèiø,jog kiekvienoje ðalyje yra sava epidemija.Lietuva pagal ÞIV atmainas tarsi tebegy-vena buvusioje Sovietø Sàjungoje, bet ávai-rovë vis didëja. Tai rodo, kad uþkratas pasmus patenka ið ávairiø ðaliø.

Pasaulyje vis daugiau ðaliø, kur taiko-mos prevencinës ir gydymo programos,taip pat ir vadinamosios metadono progra-mos. Siekiant maþinti uþsikrëtusiøjø, keièia-mi ðvirkðtai, dalijami prezervatyvai, nes vi-sos kitos priemonës pasirodë neefektyvios,nepadedanèios uþmegzti su narkomanaiskontaktø ir per juos daryti poveiká kitiems.Keistai gali atrodyti tai, kad beviltiškus nar-komanus net reikia mokyti, kaip dozuoti„normas“, nes daugelis nuo perdozavimomirðta. Visuomenës nelaimë, kad dalis pa-cientø, netgi jau sirgdami AIDS, visai nesi-rûpina savo, nekalbant jau apie aplinkiniø,sveikata – girtuokliauja, vartoja narkotikus,nepaiso sveikos gyvensenos taisykliø.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad jeipacientas suvartoja maþiau nei 80 proc.skirtø vaistø, po ketveriø metø sëkmë já pa-gydyti sumaþëja iki 10–15 proc., nes viru-sas prisitaiko ir gydymas nebeveikia. Tvar-kingai gydantis, su ta liga galima išgyven-ti 15–20 metø ar net daugiau.

Ðalyse, kur uþsikrëtusiøjø daug, o vy-riausybës imasi priemoniø uþkirsti tam ke-lià (Brazilijoje, Indijoje), net leista vaistus par-davinëti maþesne negu rinkos kaina. Þalosmaþinimo programas jau taiko beveik 80ðaliø, joms pritarë ir Jungtinës Tautos. To-kios nepopuliarios visuomenëje priemonësne tik apsaugo daugybæ þmoniø nuo uþ-krato, bet ir taupo valstybës lëðas, nes gy-dymas keleriopai brangesnis. Pradëjus tai-kyti ðias programas, mirtingumas ES ðaly-se sumaþëjo net keliasdeðimt kartø. Þino-ma, padëjo ir naujø vaistø atsiradimas (jødabar yra net 23 rûðys), taèiau susirgus juosreikës vartoti visà gyvenimà. Be to, besigy-

Vilniuje vykusi 5-oji Europos konferencija „Kliniki-niai ir socialiniai AIDS ir narkomanijos tyrimai“, be

mûsiðkiø, sulaukë ið uþsienio per pusantro šimtosveèiø – mokslininkø ir gydytojø. Tarptautinë

Juozas ELEKŠIS

mokslinë konferencija Lietuvojesukvietë mokslininkus ne tik

ið Europos


dantiems padidëja rizika susirgti diabetu,infarktu, kraujagysliø, inkstø ligomis. To-kiems pacientams atsargiai reikia skirti ir ki-tus vaistus. Konferencijoje ne kartà pabrëþ-ta, kad bûtinas ir ðvieèiamasis darbas. Nar-komanai turi suprasti, kad, gavæ ðvirkðtà, játuri gràþinti, saugoti save ir kitus.

Prof. Ole Kirkas ið Kopenhagos patei-kë studijos duomenø, kurie átikinamai áro-do, kad Europoje, kur taikytas antivirusi-nis gydymas, pasiekta labai gerø rezulta-tø, þenkliai sumaþëjo mirtingumas. Infe-kuotiems narkomanams taikyta ir pakaiti-në metadono programa. Konstatuota, kadbûtina šviesti ir politikus. Kol Niujorko me-ras nepamatë, kaip nuo AIDS mirðta vai-kai, profilaktikai vis neatsirasdavo lëðø.

Beje, bûtina naudoti daug metodø. An-tai Tailande mëginama duoti medikamen-tø ir tiems, kurie elgiasi rizikingai, jiems pa-rûpinami net bûstai. Išvada viena – tokieþmonës negali bûti „atstumtieji“, kitaip ne-þinosime situacijos, negalësime jiems da-ryti poveikio, sukelsime pyktá.

Kai kurios programos bandytos labaiplaèiai – nuo Filadelfijos iki Peterburgo.Kas turi valios, stengiasi laikytis abstinen-cijos, tam sëkmingas ir gydymas vaistais.Ádomu, kad programas sëkmingai diegiaIranas, ypaè tarp tø, kurie iðëjo ið ákalini-mo ástaigø. Dirbama net su narkotikø pre-keiviais. Jie apmokomi specialybiø, ádar-binami, kad galëtø gyventi ið profesijos.

Apie programø efektyvumà daug duo-menø pateikë slovënai. Pasirodo, jas die-giant þmoniø, besikeièianèiø ðvirkðtais, su-maþëjo net per pusæ, labai sumaþëjo tø,kuriuos reikëjo gydyti pakartotinai. Narko-manai nëra lytiðkai labai aktyvûs, todëldaugiausia uþsikreèia nuo injekcijø. Tovengdami, net treèdalis jø perëjo prie ákve-piamøjø narkotikø.

Lietuvoje ávairiø programø diegimas da-vë teigiamø rezultatø. Estai analizavo ir ly-gino bûklæ Baltijos ðalyse. AIDS Estijoje su-sirgo 472, Latvijoje – 154, Lietuvoje – tik 31þmogus. Beje, Estijoje 85 proc. narkoma-

nø rusakalbiai. Daugelá nustebino, kad Vil-niuje tik 2 proc. narkomanø keièiasi ðvirkð-tais. Kiti tuo net nenorëjo patikëti. Atkreip-tas dëmesys ir á tai, kad kartais ávairiose šaly-se, net regionuose, taikant tas paèias pro-gramas, rezultatai labai skirtingi. Manoma,kad tai lemia tautø charakteris, kultûra ir,þinoma, darbas su tokiais þmonëmis.

Suomijoje prevencinës programos pa-dëjo sumaþinti sergamumà net 45 proc.Ji pradëta taikyti po to, kai nieko nedavëgrieþta kontrolë. Buvo manoma, kad Suo-mijos narkomanai labiau iðsilavinæ ir nesi-keis ðvirkðtais. Paaiðkëjo, kad net tas patsþmogus, naudodamas ðvirkðtà kelis kar-tus, gali uþsikrësti pavojingais uþkratais. Ta-da suomiai su savo narkomanais pradëjokalbëti draugiðkai, atsisakyta niekinamo po-þiûrio. Vis dëlto tradicijos daug reiðkia. Suo-mijoje nereikia jokiø þemo slenksèio punk-tø ten, kur gyvena nencai, karelai, nes tenþmonës gyvena labai retai. Bet jø nereikiair ðvedø gyvenamuose rajonuose! Ádomu,kad paèioje Ðvedijoje narkomanø ganasparèiai daugëja. Suomijos visuomenëssveikatos instituto ÞIV departamento vado-vas prof. Mika Salminenas papasakojo apieþemo slenksèio programø taikymà. Jis kon-statavo, kad nenustatyta jokiø tokiø paslau-gø teikimo pasekmiø.

JAV atstovai tvirtino, kad, jei metodasneduoda rezultato, reikia keisti taktikà. Su-sigriebë ir ukrainieèiai. Þmonës, atëjæ mo-kytis, èia net gauna dovanëliø, o atvedæsdraugus – paskatinimà. Tokià programà jieatsiveþë ið JAV. Ji taip pat bandoma Kini-joje, Indijoje.

Ádomûs duomenys pateikti ið Rusijos.Maskvoje ir Peterburge taikomi tie patysmetodai, bet rezultatai skirtingi. Šalyje kaikurie „moralistai“ tvirtina, kad švietimas tiktvirkina þmones. Ten dar daug kas neaišku.Antai kai kuriems regionams skiriamadaug lëðø, diegiamos programos, o susir-gimø daugëja. Tuo tarpu Maskvoje, norslëðø èia skirta maþai, þmoniø gyvena daugdaugiau, narkomanø net ketvirtadaliu ma-þau. Vaðingtone ÞIV infekuota 3 proc., Pa-ryþiuje 0,6, o Maskvoje tik 0,25 proc. þmo-niø. Uþsikrëtusiøjø èia dvigubai maþiau neiPeterburge. Maskvieèiai teigë taip esanttodël, kad èia, priešingai negu Peterbur-ge, nebuvo jokios prezervatyvø reklamos,

plakatø, kad ÞIV lengvai gydoma, nepa-vojinga liga, uþtat sustiprintos kitos pre-vencinës priemonës. Gaila, bet ES dar nedaug padaryta, kad tai negandai bûtø uþ-kirstas kelias. Nesutariama dël prioritetø,net terminø, rodikliø...

Visi susidomëjæ klausësi pirmosiosGruzijos ponios Sandros Elizabeth Roe-lots kalbos. Gruzijos prezidento þmonapraneðë, kad ðalyje 60 proc. uþsikrëtusiø-jø dalijosi ðvirkðtais, labai bloga sveikatosapsauga. Gruzijoje 4,5 mln. gyventojø, oapdrausta tik 1,5 milijono. Gruzija – nar-kotikø perveþimo kelias. Vyriausybei rei-kia derinti þmogaus teisiø nuostatas sukontrolës stiprinimu. Nëra reikiamo ðvieti-mo. Gydytojai nenori matuoti net spaudi-mo, jei þmogus infekuotas.

Kaip matyti ið praneðimø, ten, kur laikunesiimta priemoniø, narkomanø ir uþsikrë-tusiøjø ypaè daug ir suvaldyti procesà la-bai sunku, reikia laiko ir lëðø. Ispanijoje tei-giami rezultatai pasirodë tik po 10 metø.

Ið Lietuvos kilusio Pietø Afrikos atsto-vo Malvyno Freemono teigimu, be galosvarbi ir psichinë sveikata. Jis ragino jokiubûdu neleisti, kad atsitiktø taip, kaip yra joðalyje. Ið 48 mln. gyventojø oficialiai uþsi-krëtæ 5,7 mln. ir net penktadalis nëðèiøjø.Infekuota 20 proc. jaunuoliø. Tai visai su-griovë sveikatos apsaugos sistemà. Ga-na turtingoje ðalyje pritrûko lëðø. Gydomatik 700 tûkstanèiø, o reiktø keturis kartusdaugiau. Nusivylæ ligoniai daþnai specia-liai renkasi nesaugø seksà, kad patirtø„paskutiná malonumà“.

Ðveicarams taip pat pasisekë pasiektiteigiamø rezultatø per vadinamàsias þemoslenksèio programas. Profesorius iš Švei-carijos Stefanas Enggistas papasakojo netik apie ten vykdomas programas, bet ir pa-teikë ásidëmëtinø duomenø. Net 61 proc.heteroseksualiø moterø ir 30 proc. vyrø uþ-sikrëtë nuo savo partneriø. Be to, dar 24proc. vyrø uþsikrëtë santykiaudami su ki-tais vyrais. Mokslininkai ir gydytojai skun-dësi, kad kai kuriose ðalyse nenorima tamskirti lëðø, politikai teigia, kad programos –tai pinigø iðmetimas á balà. Ðalyse, kur ma-þiau narkomanø, daþnai manoma, kad taipbus ir toliau. Tokiø kalbø girdëti ir Lietuvoje.Esà pas mus beveik viskas gerai, infekuo-tøjø nedaug, reikia maþinti ir lëðas profilak-tikai, tuo labiau, kad tie þmonës dël savonelaimës daþniausiai patys kalti.

Kaip rodo Pietø Afrikos, Rusijos, Uk-rainos, net Suomijos ir Estijos pavyzdþiai,kai jau prasideda tikra epidemija, jà suval-dyti labai sunku, reikia milþiniðkø lëðø. Uþ-leidus ligà, galima sulaukti kur kas liûd-nesniø pasekmiø. Infekuotasis ÞIV nešio-ja visà amþiø ir yra potencialus uþkrëtë-jas. Ar galime tuo rizikuoti?

Pirmoji Gruzijos dama Sandra ElizabethRoelots (centre) su Narkotikø kontrolësdepartamento direktore dr. Audrone Astraus-kiene ir Kauno apskrities priklausomybës ligøcentro direktoriumi Tautvydu Zikaru


Taèiau hagiografijose Prûsija aiðkiaiyra atskiriama nuo tos genties, kurià val-dë Netimeras, teritorijos. Pakliuvæs pasNetimerà, Brunonas ið karto buvo nuly-dëtas pas genties vadà, kuris jo pradë-jo klausinëti ko atvykæs. O Prûsijoje jukjis buvo susidûræs su þmonëmis, kuriedar atsiminë ðv. Adalberto þûtá.

Profesorius Edvardas Gudavièiusteigia, kad Brunonas atvykæs á Lietuvà.Naujausioje studijoje kalbininkas LetasPalmaitis taip pat sutinka su ta nuomo-ne, kad Brunonas galëjo atvykti á Lietu-và, taèiau þuvo, galimas daiktas, ne nuolietuviø, o kitø baltø rankø (juk Bruno-nas vyko pas Netimero brolá á kità þe-mæ). Antra vertus, jeigu manysime, kadZebedenas ið tiesø buvo Netimero bro-lis, tai ir jo valdoma þemë turëjo bûti tospaèios arba labai artimos etninës kil-mës, kaip ir Netimero. Taigi kur tiksliaiþuvo šv. Brunonas Bonifacas, šiuo me-tu negalime pasakyti. Bet galime kon-statuoti tai, kad baltø gyvenamos þe-mës buvo átrauktos á jo steigiamos arki-vyskupijos ribas. Juk ðiaurëje jos siekënet Ðvedijà, o rytuose – Kijevo Rusiospasiená, kur gyveno peèenegø gentys.

Naujausia lenkø tyrinëtojo prof. An-drzejaus Dziægos iðkelta hipotezë tei-gia, kad Brunonas Kverfurtietis buvopalaidotas Elko (Lenkija) vyskupijos ðv.Kryþiaus benediktinø vienuolyne ÙysaGóra, kuriame rasta ir ðv. Brunono kan-kinystæ vaizduojanti freska su lotynið-ku uþrašu „Sanctus Bruno Epis[…]. HicRuthensis Evangelium predica [...]“ (4pav., þr.7 p.). Ðá vienuolynà, remiantissena tradicija, esà fundavæs pats Bo-leslovas Narsusis 1006 m. , t.y. kelerimetai iki misionieriaus þûties. Vienuo-lynas turëjæs tapti tolesniø misijø á pa-goniðkas þemes forpostu. Kad freskosáraðas Brunonà ávardijo kaip misionie-riø Ruthensis, neturëtø stebinti, nesdidþiuma jo arkivyskupijos kaip tik apë-më to meto Kijevo Rusios þemes...

Tad lenkiðkoji istoriografija (o ja sek-dama ir didþiuma dalis lietuviðkosios is-toriografijos) teigia, kad misionierius þu-væs greièiausiai jotvingiø þemëse (da-bartinë Elko vyskupija taip pat jas uþ-griebia). Taèiau Kvedlinburgo analai mi-ni bûtent Lietuvà! Jeigu Brunonas vykoið vakarø á rytus, jis turëjo pasiekti þe-mæ, vadinamà Lietuva. Bet yra ir kita gin-èo, kur þuvo ðv. Brunonas, pusë. Tiks-liai neþinoma, kur vakaruose baigësiRusios þemës...

ReikðmëTurëdami misijø kontekstà ir apy-

tikres misijø arkivyskupijos ribas, gali-me pasvarstyti, kokia buvo ðv. Bruno-no misijos reikðmë Lietuvai. Pirma, Lie-tuva Kvedlinburgo analuose – tai nau-jas geografinis vienetas to meto krikð-èioniðkai Europai. Iki tol ið baltø buvoþinomos tik vakarinës gentys, prûsai,kurðiai. Ateis XI a. vidurys, ir á Lietuvàþygiuos Kijevo Rusios kunigaikðtis Ja-roslavas, taigi Brunono atvykimas á Lie-tuvà ir Kijevo Rusiai buvo naujo geog-rafinio vieneto atsiradimas.

Antra, 1009 metai laikytini simbo-line riba tarp priešistorës ir istorijos.Lietuva tapo istorijos objektu, apie kuráraðo raðtà turinèios krikðèioniðkos Eu-ropos tautos. Treèia, kas yra dar svar-biau – per šv. Brunonà Lietuvai arbatiksliau – Netimero valdomai genèiaibuvo suteikta galimybë lygia greta ási-jungti á Naujosios Europos krikðèio-niðkø valstybiø draugijà. Ðv. BrunonasBonifacijus pas pagonis atvyko pir-miausia kaip Apaðtalø Sosto atstovas.Akivaizdu, kad baltø gyvenamas re-gionas turëjo áeiti á Brunono kuriamosarkivyskupijos ribas. Netimeras, kaipir kiti Naujosios Europos politinio eli-to atstovai, turëjo galimybæ tapti krikð-èioniðkos Europos dalimi. Taèiau Bru-nono nuþudymas pradëtà veiklà nu-traukë. Vëlesnë baltø ir Lietuvos geo-politinë padëtis pasikeitë. Tad ðven-èiame ir Lietuvos ásitvirtinimo Europojepradþios tûkstantmetá.

Gali kilti pagrástas klausimas, ar ne-ðvenèiame suduþusiø iliuzijø, sietø suðv. Brunono misija, jo steigiama arkivys-kupija, tûkstantmetá? Taip, pirmas ban-dymas ávesti krikðèionybæ baltø þemë-se ir Lietuvoje nepavyko (prie to buvográþta tik karaliaus Mindaugo laikais). Ta-èiau galime simboliðkai manyti, kad nuo1009-øjø prasidëjo Lietuvos, kaip geog-rafinës sàvokos, vëliau kaip istorijossubjekto ir galiausiai kaip geopolitiniodarinio, raiðka. Lietuvos istorinë raidaëmë skirtis nuo visø kitø baltø istorinësraidos. Juk Lietuva vienintelë ið visø bal-tø genèiø sukûrë savo valstybæ. Bûtenttai suvokiant darosi reikðmingas visasdarbas, kurá buvo pradëjæs ðv. Bruno-nas ir kurá tæsë kiti misionieriai bei val-dovai. Tad ne pats misionieriaus nuþu-dymo faktas ðiuo atveju yra svarbiau-sias, o idëjos, kuriomis jis dalijosi su Ne-timeru ir jo kariauninkais.

Kà Lietuvai reiðkia1009 metai?

Atkelta ið 7 p.Lietuvos lazeriø

pramonës sektoriuspernai iðaugo

16 procentøLietuvos lazeriø pramonë 2008 m. ið-

laikë pastarøjø metø augimo tempà ir, pa-lyginti su 2007 m., pasiekë 16 proc. didesnáprodukcijos pardavimà. Didþiàjà dalá pa-jamø Lietuvos ámonës uþdirba kurdamoslazerius moksliniø tyrimø rinkai – lietuviðkilazeriai ir jø komponentai sudaro beveik10 proc. visos šios pasaulinës rinkos.

Remiantis Lazeriø ir ðviesos mokslo irtechnologijø asociacijos (LÐMTA) leidiniu„Lazeriø technologijos Lietuvoje. Pramo-në. Mokslas. Studijos. 2009“, ðalies laze-riø sektorius taip pat yra nusitaikæs á nau-jas pramonës rinkas. Ið viso Lietuvos laze-riø ámonës 2008 m. eksportavo 86 proc.sukurtos produkcijos.

Pasak LŠMTA prezidento profesoriausAlgio Piskarsko, lazeriø sektoriaus per-spektyvos Lietuvoje iðlieka optimistinës netir pasaulio ekonomikos nuosmukio sàly-gomis.

Nuo 2003 m. Lietuvos lazeriø sektoriauspardavimas iðaugo beveik 2,5 karto, ákur-tos šešios naujos ámonës. Absoliuèiais skai-èiais lazeriø pramonës dalis bendroje Lie-tuvos ûkio struktûroje vis dar nëra didelë,taèiau santykiniais parametrais ji smarkiailenkia ðalies pramonës vidurká.

Pasak prof. A.Piskarsko, lazeriø klaste-ris Lietuvoje gali bûti pavyzdys, kaip glau-dþiai bendradarbiaudami mokslas ir verslasbe uþsienio investicijø sugebëjo pasiekti,kad Lietuvoje sukurti lazeriai, jø komponen-tai ir áranga bûtø eksportuojami á beveik vi-sas ekonomiðkai iðsivysèiusias ðalis.

LÐMTA leidinio „Lazeriø technologijosLietuvoje“ duomenimis, pastaraisiais me-tais vis plaèiau ðios inovacijos diegiamosðalies ûkyje, moksle ir medicinoje. 2003 m.Lietuvos lazeriø sektoriaus ámoniø pardavi-mas ðalies rinkoje sudarë tik 8 proc., o 2008m. šis rodiklis išaugo iki 14 procentø.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 lazeriøtechnologijø ámoniø. Šiame sektoriuje iðviso dirba daugiau kaip 440 aukðtos kvali-fikacijos specialistø, ið jø net 8 proc. –mokslø daktarai.

Lazeriø ir ðviesos mokslo ir technolo-gijø asociacija vienija ðalies mokslo insti-tucijas (Vilniaus universitetà ir Fizikos ins-titutà) ir šešias lazeriø pramonës ámones(„Altechnà“, „Eksmà“, „Eksplà“, „Optidà“,„Standà“, „Šviesos konversijà“).

Rimantas KRAUJALISLazeriø ir ðviesos mokslo ir

technologijø asociacijosvykdomasis direktorius


Socialinës apsaugos ir darbo mi-nistras R.Dagys paskelbë, kad Lietuva tu-rës 4 milijonus gyventojø. Siekis ambicin-gas, dràsus, tiesiog iððûkis demografamsir kitiems gyventojø problemas nagrinë-jantiems specialistams. Tik gaila, kad jisnepagrindþiamas átikinamais skaièiais,áþvalgomis, rimèiau nesvarstoma, kaip irkada tai bus pasiekta.

Apie jo realumà galima susidaryti vaiz-dà pasinaudojant statistine informacija, de-mografinëmis prognozëmis. O tai greièiautautos nykimà, o ne gausëjimà rodo. Pa-siekæs 1992 m. didþiausià – 3,7 mln. – ly-gá, gyventojø skaièius nenumaldomai ma-þëja. Ðiø metø pradþioje Lietuvoje buvo3350 tûkst., pernai sumaþëjo 16,3 tûkst.,o per pastaruosius aðtuonerius metus –137 tûkstanèiais. ES ðaliø gyventojø skai-èius pasiekë 499,7 mln. ir padidëjo per me-tus 2,2 mln. Ásidëmëtina, kad gyventojøskaièiaus pokyèius lemia natûralioji kaita(gimimai ir mirimai) ir migracijos.

Gimstamumas. Pernai gimë 35,3tûkst. kûdikiø, beveik 3 tûkst. daugiau ne-gu 2007 metais. Vertëtø prisiminti, kad iki1992 m. kûdikiø skaièius virðydavo 50tûkst. kasmet. Ðiandien galime pa-sidþiaugti, kad dvylika metø maþëjæsgimstamumas stabilizavosi ir pastaruo-sius trejus metus didëjo. Svarbu, kadgimstamumo rodikliai jaunø moterø tam-pa šiek tiek didesni negu vyresniø kartø.Taèiau toks gimstamumo lygis negali uþ-tikrinti kartø kaitos. Suminis gimstamumorodiklis (vidutinis skaièius gimusiø gyvøkûdikiø, kuriuos moteris pagimdytø pervisà savo reproduktyvø amþiø) pernai sie-kë 1,43. Normaliai kartø kaitai reikëtø kiekdidesnio nei 2, taèiau naujas, nepalan-kias gimstamumo nuostatas patvirtina irsparèiai maþëjanti gimusiø treèiaisiais ir

Mûsøketuri milijonai...

Ar tai realu?gebëjimu uþtikrinti kartø kaità. 2001 m.suraðymas uþfiksavo paskutiná vaikø iki14 metø pervirðá, palyginti su pagyvenu-siais (60 metø ir vyresniais) þmonëmis.Vëlesniais metais didëjo vyresniø þmoniø

lyginamoji dalis (grafikas). Tai rodo labaispartø ðalies gyventojø senëjimà. Demo-grafiniams procesams (ypaè ðeimø kûri-mui, gimstamumui) ateityje tokia amþiausstruktûra labai nepalanki.

Tarptautinë migracija daro labai di-delæ átakà gyventojø skaièiui. Vien 2001–2008 m. emigravo 212 tûkst., imigravo –53 tûkst. þmoniø. Vadinasi, vien per 8 me-tus neigiamas migracijos saldo sudarë159 tûkst. þmoniø. Tai prilygsta Ðiauliø irJonavos gyventojø skaièiui.

Kaip galima bûtø pasiekti gyventojøpagausëjimo? Pirmiausia turëtø labai pa-didëti gimstamumas, lyg ir demografinissprogimas ávykti (daug kur ávyko pokariometais). Tai paskatinti gal galëtø ypatin-gos demografinës ir socialinës ekonomi-nës priemonës. Jos turëtø ið esmës pa-keisti gyventojø reproduktyvines nuosta-tas. Be kita ko, tam reikëtø milþiniðkø fi-nansiniø iðtekliø. Pakol kas „efektyvià“ de-mografinæ politikà parodo spaudos antrað-

Vaikø (0–14 metø) ir pagyvenusiø (60 metø ir vyresniø) dalisbendrame gyventojø skaièiuje, proc.

paskesniais kûdikiø dalis: 1950 m. ji su-darë 41 proc., 1990 m. – tik 16, o 2007 m.– 14 proc. Neigiamos átakos gimstamu-mui turi moterø pervirðis (jø 230 tûkst.daugiau negu vyrø), lyèiø disproporcijajaunesnio amþiaus grupëse.

Mirtingumas. Pernai mirë 43,8 tûkst.,arba 1,8 tûkst. maþiau nei 2007 metais. Nei-giamas reiðkinys – vyrø standartizuoti (at-siþvelgiant á amþiaus sudëtá) mirtingumo ro-dikliai daugiau kaip du kartus didesni ne-gu moterø, o kaimo gyventojø – gerokaididesni negu miesto. Taèiau bene didþiau-sios netektys dël vadinamøjø iðoriniø mir-ties prieþasèiø: saviþudybiø, transporto ávy-kiø, apsinuodijimø alkoholiu, paskendimø,nukritimø, nuþudymø ir kitø prieþasèiø. Dëljø 1990–2008 m. netekta daugiau kaip 100tûkst. þmoniø. Netekèiø mastà geriau su-voksime pasitelkæ vaizdingesná palyginimà:tai tolygu Alytaus (68 tûkst.) ir Jonavos (34tûkst.) miestø gyventojø skaièiui 2008 m.pradþioje. Mirtys dël kitø prieþasèiø taip patpakerta daug jaunø þmoniø.

Dël to susiklostë neigiamas natûralusprieaugis: 1994 m. – 4,1 tûkst., 2006 m. –13,5 (didþiausias), 2008 m. – 8,5 tûkst.mirë daugiau negu gimë.

Amþiaus sudëtis glaudþiai susijusi su

Petras Gediminas ADLYSStatistikas


0–14 metø 60 metø ir vyresni


Vilniaus Gedimino technikos univer-siteto Aplinkos inþinerijos fakultete 2009m. balandþio 2 d. ávyko kasmetës 12-osios jaunøjø mokslininkø konferencijos„Mokslas – Lietuvos ateitis“ sekcijos „Ap-linkos apsaugos inþinerija“ plenarinis po-sëdis ir skaityti jaunøjø mokslininkø pra-neðimai. Konferencijà suorganizavo Ap-

12-oji respublikinë Lietu-vos jaunøjø mokslininkøkonferencija „Mokslas –Lietuvos ateitis”

jaunøjø mokslikonferencija

linkos apsaugos katedra ir Aplinkos ap-saugos institutas, konferencijai vadova-vo Aplinkos apsaugos katedros vedëjasprof. habil. dr. Pranas Baltrënas.

Konferencijoje nagrinëtos Lietuvaisvarbios problemos: atmosferos tarðostyrimai, oro valymo technologijø kûrimas,klimato kaita ir jos indikatoriai, aplinkosmonitoringas, matematinio modeliavimotaikymas, vandens, nuotekø, dirvoþemiotarðos kontrolë ir maþinimas, atliekø, krað-tovaizdþio tvarkymas, biologinës ávairo-vës iðsaugojimas, antropogeninis povei-kis aplinkai ir visuomenës sveikatai, ap-linkos apsaugos vadyba ir ekonomika,vibracijos, akustinio triukðmo, ðiluminëstarðos, elektromagnetiniø laukø, jonizuo-janèiosios spinduliuotës tyrimai, poveikisgyvajai ir negyvajai aplinkai.

Šiuo metu viena aktualiausiø ekolo-giniø problemø yra klimato kaita. Klima-to kaitos poveikis jauèiamas jau dabar:kyla temperatûra, tirpsta ledo kepurës irledynai, o ekstremalûs meteorologiniaiávykiai tampa daþnesni ir intensyvesni.Keièiantis klimatui kyla tarp valstybiø kon-fliktai dël iðtekliø, pakranèiø miestams irsaloms vandenynuose atsiranda reali

Prof. habil. dr. Pranas BALTRËNAS,doc.dr. Dainius PALIULIS

grësmë bûti apsemtiems, be to, klimatopasikeitimas gali sukelti gyventojø mig-racijà. Ðiø dienø aktualija – klimato kaitair paskatino jaunøjø mokslininkø konfe-

tës: mokyklø saulëlydis, vaikø darþe-lius iðlaiko tëvai, aukðtøjø mokyklø re-forma iðvarys jaunimà á uþsiená, ji pra-gaiðtinga tautai, reikia supaprastintidarbuotojø, áskaitant jaunus, vaikusauginanèius, atleidimo procedûras,neiðmokëti kompensacijø... Politikøkalbose baigia iðnykti þodis þmonës,vyrauja rinkëjai (elektoratas), mokëto-jai, gavëjai, vartotojai, rëmëjai etc.

Gal skaitytojas atleis uþ paðmaikð-tavimà. Juk keturiø milijonø sieká taippat ðmaikðèiu vadinti galima. Skaitauþinutæ („Gyvenimas“, 2008.10.30), ku-rioje praneðama, kad viename Nyder-landø rajone uþregistruotas kûdikiøbumas, gimstamumas padidëjo 44procentais. Vienintelis ámanomas ðiofenomeno paaiðkinimas: prieð devy-nis mënesius gyventojai tris dienas irtris naktis neturëjo elektros, o kartu irinterneto, televizijos bei kompiuteriniøþaidimø. Gal ir pas mus uþdarius IAEnereikia statyti naujos...

Reikëtø þenkliai sumaþinti mir-tingumà, ypaè jaunø þmoniø, ypaèdël iðoriniø (gal iðvengti galimø?) prie-þasèiø. Vargu ar tai ámanoma arti-miausiu metu.

Reikëtø sumaþinti emigracijà, ku-ri daro didelæ átakà ne tik gyventojø skai-èiui, bet ir kitiems demografiniams beisocialiniams ekonominiams proce-sams. Ðio uþdavinio palankaus spren-dimo galimybës, ko gero, taip pat mig-lotos. Gal skatinti imigracijà? Taèiau kaikuriø Europos, Afrikos ar Azijos tautøþmonës vargu ar prigis èia. Be to, lie-tuviai tada taptø maþuma. Dabar jie su-daro tvirtà daugumà – 84 ið 100 Lietu-vos gyventojø. Tuo dþiaugiamës ir di-dþiuojamës. Tad ar verta siekti kitokiosgyventojø sudëties?

Tai ar realu, kad Lietuvoje bus 4milijonai gyventojø? Nemanau, kadgalëèiau duoti tikslø atsakymà. Juo-ba nesu skaitæs tuos milijonus pagrin-dþianèiø skaièiavimø. Taèiau èia pa-teikti faktai verèia labai abejoti jø rea-lumu. Gal ir kilnus R.Dagio keliamastikslas. Taèiau vargu ar visuomenë jásupras, ar jo paisys, ar pakeis esmi-nes nuostatas dël norimo vaikø skai-èiaus, net ðeimos ambasadoriams (iškur jie atsiras?) talkinant.

JT, Eurostato ir Lietuvos specia-listø prognozës rodo, kad Lietuvoje2050 m. bus apie 2,5 mln. gyvento-jø. Prognozuojama ðiuo metu ganapatikimai. Tad neturëti ir 3 milijonø –reali grësmë. Todël gal reikëtø ieðko-ti efektyviø priemoniø depopuliacijaibei gyventojø skaièiaus maþëjimuistabdyti. Eilinis gyventojø suraðymasvyks 2011 metais. Kiekgi uþsirašys?..

Lietuvos



ninkørencijà skirti klimato kaitos aspektams.

Plenariniame posëdyje dalyvavo 156dalyviai (profesoriai, docentai, doktoran-tai, magistrantai, studentai) iš Lietuvosaukðtøjø mokyklø, sveèiai ið ministerijø,mokslinio tyrimo institutø, ið jø 98 – iðVGTU. Konferencijos metu pristatyti 95praneðimai, ið jø 32 ið VGTU. Konferenci-joje dalyvavo 1 sveèias ið uþsienio, kurispristatë 2 stendinius pranešimus.

Plenariniame posëdyje praneðimusskaitë VU Gamtos fakulteto, LR ûkio minis-terijos, UAB ,,Senovë“ ir UAB ,,Vilniaus ap-skrities atliekø tvarkymo centras“ atstovai.

VU Gamtos fakulteto darbuotojai prof.dr. Arûnas Bukantis, dr. Justas Kaþys ap-tarë klimato kaitos XXI a. problemas. LRûkio ministerijos Gaminiø techninio reg-lamento skyriaus vedëjas dr. Vitalius Skar-þinskas detaliai iðanalizavo gamybos at-liekø tvarkymà Lietuvoje. UAB ,,Senovë“generalinis direktorius Audrius Kolka su-paþindino auditorijà su atliekø tvarkymoLietuvoje problemomis. Ketvirtàjá plenari-nio posëdþio praneðimà skaitë UAB ,,Vil-niaus apskrities atliekø tvarkymo centras“direktoriaus pavaduotojas plëtrai JurijusValiûnas. Praneðëjas iðdëstë pagrindinesVilniaus apskrities sàvartyno ekploataci-jos problemas ir jo perspektyvas.

Pasibaigus plenariniam posëdþiui, da-lyviai pradëjo darbà keturiuose pasekci-juose, kuriuose buvo perskaitytas 41mokslinis pranešimas.

Treèiajam – Antropogeninës tarðospoveikio aplinkai pasekcijui vadovavo Ap-linkos apsaugos katedros dr. Egidijus Pet-raitis. Praneðimus perskaitë 9 jauniejimokslininkai iš VGTU, LEI atsinaujinan-èiø energijos ðaltiniø laboratorijos, Che-mijos instituto, VU ir KTU.

Ketvirtajam – Fizinës aplinkos tarðospasekcijui vadovavo Aplinkos apsaugoskatedros prof. habil. dr. Donatas Butkus.Praneðimus perskaitë 12 jaunøjø moksli-ninkø ið VGTU.

Visuose keturiuose pasekcijuose kon-

stendiniai pranešimai. Juos parengë 53 jau-nieji mokslininkai. Aptarti konferencijos re-zultatai. Kiekvienos sekcijos geriausio pra-nešimo autoriui konferencijos organizaci-nio komiteto pirmininkas prof. habil. dr. Pra-nas Baltrënas áteikë vertingà prizà – 2008m. iðleistà vadovëlá ,,Aplinkos apsauga“.

Konferencijos mokslinio komiteto at-rinkti ir recenzuoti geriausi straipsniai busskelbiami tæstiniame leidinyje ,,Mokslas– Lietuvos ateitis“ (sekcija – Aplinkos ap-saugos inþinerija), o likusieji bus pateiktielektroninëje laikmenoje.

Atmosferos apsaugos pasekcijo dar-bà organizavo Aplinkos apsaugos kated-ros doc. dr. Raimondas Leopoldas Idze-lis. Praneðimus skaitë 11 dalyviø iš VGTU,KTU ir VU.

Hidrosferos ir dirvoþemio apsaugospasekcijui vadovavo Aplinkos apsaugoskatedros doc. dr. Auðra Zigmontienë.Perskaityti 9 pranešimai. DalyvavoVGTU, Botanikos instituto, VU, Vandensûkio instituto, Geologijos ir geografijosinstituto atstovai.

ferencijos dalyviai aktyviai klausinëjo irdiskutavo skaitytø praneðimø temomis.12-osios Lietuvos jaunøjø mokslininkøkonferencijos mokslinis organizacinis ko-mitetas po konferencijos ávertino moksli-nius straipsnius, paraðytus skaitytø pra-neðimø temomis.

Po praneðimø pasekcijuose pristatyti


Energetinissaugumas – mitai ir

realybë

Viktoras VALENTUKEVIÈIUSLietuvos dujø asociacijos prezidentas

Mitai ir realybëSàmyðio dël Ignalinos AE ankstyvo

uþdarymo atgarsiai jauèiami ir gamtiniødujø sektoriuje. Tvyro aibë mitø ir gandø,kurie, nors ir keista, „paleidþiami“ ið aukð-èiausiø tribûnø. Sakoma, kad dujininkaiuþdarë Ignalinos AE, nors kiekvienasmoksleivis þino, kad tai yra Lietuvos pri-siimtas neatðaukiamas ástojimo á ES ási-pareigojimas. Arba kad dujininkai stab-do pastatø renovacijà, nors tikroji prieþas-tis – lëðø ir politinës valios trûkumas. Be-je, vien tik AB „Lietuvos dujos“ á energi-jos taupymo fondà iki ðiol yra pervedusidaugiau nei 15 mln. litø.

Þadama, kad naujoji AE pradës veikti2015 m., nors, ávertinus Suomijos patirtá,kur naujojo Olkiluoto bloko paleidimas vë-luoja bene dvejus metus, o statybø sà-mata pabrango bene treèdaliu, palygintisu planuota, tuo nebetiki net didþiausi op-timistai. Diplomatai bando sugraudintiBriuselá ir kitas Europos sostines dar vie-nu mitu – neva gamtiniø dujø importasgarantuotas tik iki 2009 m. pabaigos, opo to vamzdþiai bus tuðti. Tada Vyriausy-bëje pradedamos imituoti derybos dëlgamtiniø dujø tiekimo sàlygø, apie kuriø

Ðiandien ir artimiausiais deðimtmeèiais mûsø valstybei vieni aktualiausiø klausi-mø bus patikimas ir saugus apsirûpinimas energetiniais iðtekliais, ypaè gamtinë-mis dujomis, bei subalansuoto energijos paklausos–pasiûlos modelio sukûrimas.

Atrodytø, kad paveldëjæ galingà bei pertekliná energetiná potencialà turëjomevisas galimybes racionaliai já reformuodami pasiekti pastarøjø dviejø deðimtme-

èiø Nacionalinëje energetikos strategijoje suformuluotus tikslus. Deja, reikiaatvirai pripaþinti, kad lauktos paþangos nematyti. Dël besaikio praktiniø ir

bûtinø sektoriaus reformø politizavimo visi du deðimtmeèius blaðkosi lyg elektrossrovës purtomi. Gerai, kad tos srovës dar pakanka... Bet ar ilgam?

rezultatus net paklausti yra tabu. Naujau-sias propagandinis mitas – esà energeti-kai valdo valstybæ, nors visiems akivaiz-du, kad pastaruosius 12 metø sektoriausreformas rengë ir vykdë ne energetikai,bet elitui artimos verslo grupës. Ar ma-noma, kad visuomenë jau pamirðo, kasir kokiais metodais neseniai sukurpë elek-tros energetikos „nacionaliná èempionà“?Beje, neþinau atvejo, kad bent vienasenergetikas bûtø verþæsis su suvirinimoaparatu á ligoninës operacinæ padëti sun-kiam ligoniui. Belieka laukti, kokie dar mi-tai bus paleisti á apyvartà dangstant val-dþios neveiklumà, o neretai nekompeten-cijà ar, dar blogiau, korupcijà.

Tiekimo perspektyvaGamtinës dujos á Lietuvos rinkà pa-

tenka trimis bûdais. AB „Lietuvos dujos“,kaip perdavimo sistemos operatorë, jaupenktàjá deðimtmetá ne tik plëtoja vamz-dynø infrastruktûrà, bet ir patiekia kiekmaþiau nei 40 proc. dujø. UAB „Dujote-kana“ ir UAB „Haupas“ importuoja darapie 15 procentø. Likusá kieká ásigyja dustambûs dujø vartotojai, sudaræ tiesio-gines pirkimo sutartis su OAO „Gaz-prom“. T.y., pasinaudodamos ES direk-tyva apibrëþta vadinamàja treèiosios ða-lies priëjimo (angl. third party access) tei-se, AB „Achema“ ir UAB „Kauno termo-fikacijos elektrinë“ apsirûpina dujomisper AB „Lietuvos dujos“ tinklus pagalValstybinës kainø ir energetikos kontro-lës komisijos (VKEKK) nustatytà tvarkà.Visos minëtos ámonës turi ilgalaikiuskontraktus maþiausiai iki 2013–2015 m.su galimybe juos pratæsti. Beje, pagal il-galaikius kontraktus dirba absoliuti dau-guma Europos gamtiniø dujø kompani-jø, nepriklausomai nuo to, ar gamtinësdujos yra perkamos ið Rusijos, Norvegi-jos, Alþyro ar kitø ðaliø tiekëjø. Ilgalaikiø

garantijø reikia ne tik vartotojui, tai ne ma-þiau svarbu ir dujas iðgaunanèioms ben-drovëms, kurios planuoja investicijas á la-bai brangiai kainuojanèià gavybà ir trans-portavimo infrastruktûrà. Todël vadina-mieji momentiniai (angl. spot) sandoriaipasaulinëje gamtiniø dujø rinkoje sudaroneþymià dalá ir tai yra iðimtinai atskirø var-totojø specifiniø poreikiø tenkinimas. Au-toritetingos ir glaudþiai su EK bendradar-biaujanèios Europos dujø pramonës ben-droves vienijanèios asociacijos „Eurogas“(AB „Lietuvos dujos“ taip pat ðios orga-nizacijos narë) prezidentas DomenicoDispenza pabrëþia, kad Europai ilgalai-kiai dujø tiekimo kontraktai yra svarbiau-sias tiekimo saugumo garantijos elemen-tas. Kad ir kaip bûtø keista, Lietuvoje pa-sigirsta kalbø, kad ilgalaikiai kontraktai pa-vojingi. Ar kas nors gali ásivaizduoti ne-saugesnæ situacijà, kuri ðiuo metu yra,pvz., AB „Maþeikiø nafta“, apsirûpinantþaliava ið atsitiktiniø naftos perpardavinë-tojø? Koks bûtø chaosas, jeigu mums rei-këtø þvelgiant á jûrà laukti, atplauks ar ne-atplauks tanklaivis su dujomis?

Reguliavimas ir liberalizavimasGlobalizacijos ir geopolitiniø proce-

sø átaka pasauliniø energetiniø iðtekliørinkai ir ypaè kainø dinamikai pastaruo-ju metu paaðtrino diskusijas dël valsty-binio reguliavimo vaidmens. Gamtiniødujø sektoriaus reguliavimas nëra iðim-tis, nors reikia atkreipti dëmesá, kad ikiðiol yra nukreiptas vienos ámonës veik-lai kontroliuoti.

Lietuvoje anksèiau negu kaimyninë-se ðalyse prasidëjo rinkos atvërimas ar-ba liberalizavimas, beje, anksèiau negu



gimë ES direktyvos dël gamtiniø dujø rin-kos sukûrimo. Kaip minëta, jau bene dudeðimtmeèius yra garantuotas vadinama-sis treèiosios ðalies priëjimas prie dujo-tiekiø. Paprastai kalbant, kiekvienas gam-tiniø dujø vartotojas gali netrukdomai pa-sinaudoti AB „Lietuvos dujos“ vamzdynøsistema nepriklausomai nuo tiekëjo. Ðian-dien beveik du treèdaliai gamtiniø dujøásigyjama ne ið AB „Lietuvos dujos“, betpagal transportavimo sutartis ir valstybësreguliuojamus tarifus gamtinës dujos pri-statomos á vartotojø nurodytas jø naudo-jimo vietas. AB „Lietuvos dujos“ dalis rin-koje nesiekia 40 proc., ámonë apie 6 proc.dujø parduoda gyventojams, likusá kieká– ðilumos ir elektros bendrovëms, pramo-nës, smulkiojo ir vidutinio verslo ámonëmspagal VKEKK nustatytas kainas bei tai-sykles. Valstybë visiðkai reguliuoja perda-vimo, skirstymo arba vadinamàsias

naudojimosi infrastruktûra kainas, taip patprekës, gamtiniø dujø, kainas. Ir ne tik gy-ventojams, bet ir visiems kitiems pramo-niniams vartotojams, turintiems galimy-bæ naudoti ir praktiðkai naudojantiems al-ternatyvias kuro rûðis. Beje, ðiø kuro rû-ðiø kainø valstybë nereguliuoja. Toks re-guliavimas dar labiau padidina rinkos uþ-darumà bei izoliacijà ir neskatina konku-rencijos, nors, dangstantis vartotojø inte-resø gynimu, deklaruojama prieðingai.

Rizikos

Paprastai dujø iðtekliai koncentruoja-si geografiðkai sudëtingose ir tolimosevietovëse (pvz., jûros ðelfuose – Norvegi-ja, Kanada, Persø álankos ðalys, Vakarø irRytø Sibire – Rusija). Neretai bûtina nu-tiesti sudëtingas vamzdynø sistemas sudaugybe kompresoriniø ir dujø srautø ap-

skaitos ir reguliavimo stoèiø bei kitø tech-nologiniø árengimø dujø kokybei garan-tuoti. Tarkim, Lietuvos vartotojams gam-tinës dujos tiekiamos ið daugiau kaip 4tûkst. km nutolusiø versloviø Ðiaurës Ru-sijoje, Urengojuje ir Jamburge uþ poliari-nio rato, t.y. ið didþiausiø pasaulyje þino-mø iðþvalgytø versloviø. Taèiau visada yratechniniø ir technogeniniø sutrikimø rizi-ka, bet ji specialistø prognozuojama ir val-doma prevencinëmis priemonëmis.

Taip pat ávertinama finansinë, rinkospokyèiø, konkurencinë rizika, kuriosveiksnius, pasekmes bei trukmæ galimasumodeliuoti ir apskaièiuoti. Pastaruojumetu praktikoje iðryðkëjo dvi rizikos gru-pës, kurias prognozuoti, numatyti jø truk-mæ ir pasekmes vargu ar imtøsi bent vie-nas ekspertas. Ryðkiausi pavyzdþiai yraJAV, Kalifornijos valstijoje, ávykusi elektrostiekimo krizë bei Ukrainos–Rusijos gam-tiniø dujø „tranzito karas“.

Pirmàjà iðprovokavo neadekvatûs irneapgalvoti reguliavimo institucijø veiks-mai, ribojantys natûraliø monopolijø in-vesticijas á generuojanèiø pajëgumø di-dinimà ir tinklø prieþiûrà, atnaujinimà beimanipuliavimas „politinëmis“ energijoskainomis. Antroji – akivaizdus geopoliti-nës ar politinës rizikos pavyzdys, kai ákai-tais tapo milijonai keliø ðaliø vartotojø irdujø verslo ámonës, nors jos laikësi su-tartiniø ásipareigojimø ir negalëjo turëti jo-kios átakos konfliktui atsirasti. Dabar visiekspertai vienu balsu tvirtina, kad ðie at-vejai, arba reguliavimo bei politinë rizika,yra patys pavojingiausi, nes jø negalimanei prognozuoti, nei deramai nuo jø ap-sisaugoti. Labiausiai demoralizuojantisveiksnys yra tas, kad, nors nesunku ávar-dyti asmenis, kurie iðprovokavo ðias rizi-kas, bet atsakingø uþ tai nëra! O visiðkaidirbtinis konfliktas ir átampa tarp energe-tikos ámoniø ir vartotojø jau sukurta.

AlternatyvosTapo labai madinga diskutuoti apie

esamø apsirûpinimo gamtinëmis dujo-

Gamtiniø dujø suvartojimas


2007 m. Klojamasdujotiekis á Jurbarkà

DujøapskaitosstotisLietuvos irLatvijospasienyje

* TPA – ,,third party access”** Po Ignalinos AE uþdarymo iki 2015 m. pabaigos reikalingas dujø kiekis yra ga-rantuotas ilgalaikëmis sutartimis. Yra galimybë sutartis pratæsti, taèiau stambiausigamtiniø dujø vartotojai atsisako nurodyti jiems po 2015 m. reikalingus dujø kie-kius, teigdami, kad neþino, kiek tuo metu reikës energijos ir kokiu bûdu (kuru) ji busgaminama.

,,Liberalizacija” TPA*(1993)

Ignalinos AE uþdarymas(2010)

Lietuvos importuotojøkontraktais patvirtintasdujø kiekis (2010 - 2015)


mis bûdø alternatyvas. Teoriðkai alterna-tyvas galima vardyti deðimtimis. Nuo lo-kaliø ir individualiø, tinkanèiø vienam var-totojui (pvz., vëjo jëgainë ûkininko lau-kuose), iki gigantiðkø tarptautiniø projek-tø, skirtø kelioms ðalims (pvz., Nabuccodujotiekio projektas).

Jau rengiant pirmàjá Nacionaliná ener-getikos „master planà“, mûsø partneriaiir ekspertai ið ES konstatavo, kad Lietu-vai, turinèiai ið tiesø puikiai iðplëtotà ener-getikos infrastruktûrà bei visus didþiajaienergetikai bûdingus atributus (branduo-linë, elektros energetika, kombinuoto cik-lo elektros ir ðilumos generatoriai, gamti-niø dujø bei centralizuotos ðilumos tieki-mo infrastruktûra ir, þinoma, „savas“ naf-tos perdirbimo kompleksas), reikia labairacionaliai jas pertvarkant ir modernizuo-jant sukurti lankstø, subalansuotà mode-lá, pagrástà glaudþiu visø sudedamøjø da-liø bendradarbiavimu siekiant bendrø na-cionaliniø tikslø. Dabartiniai makroekono-miniai sukrëtimai tik patvirtina ðiø nenau-jø iðvadø aktualumà.

Deja, bûtina susitaikyti su tuo, kadkiekviena alternatyva arba papildomassaugumas turi kainà. Daugeliu atvejø kai-na virðija mûsø valstybës ir visuomenësgalimybes kai kurias alternatyvas turëti.Teisybës dëlei pripaþinkime, kad negali-me savo lëðomis parengti galimybiø stu-dijø bei pasistatyti ðimtus milijonø eurøkainuojanèiø objektø – vietinës poþemi-nës gamtiniø dujø saugyklos arba suskys-tintø gamtiniø dujø (angl. LNG) termina-lo. Prieþastys paprastos: biudþetas kiau-ras, o vartotojai ðios naðtos nepakels dëlper dideliø kaðtø. Net jeigu ðiuos objek-tus mums padovanotø ES mokesèiø mo-këtojai, vis tiek objektø eksploatavimokaðtai gerokai padidintø gamtiniø dujøkainà galutiniam vartotojui, palyginti sutradicinio tiekimo bûdo kaina. Bûtina apietai diskutuoti vieðai. Ar visuomenë ðiaspaprastas tiesas jau ásisàmonino? Ar var-totojai pasirengæ prisiimti padidësianèiosaugumo kaðtus ir kokiu mastu? Koks al-ternatyvø ágyvendinimo eiliðkumas?

Remiantis tarptautine patirtimi galimapadaryti kelias išvadas:

Pati pigiausia ir efektyviausia alter-natyva pagal ðiandienes Lietuvos galimy-bes yra taupymas. Kalbame ir apie elek-trà, ir gamtines dujas, ir ðilumà, ir naftosproduktus. Kodël neuþsibrëþus realiai ágy-vendinamo tikslo, sakykime, 20 proc. au-ganèiø energijos poreikiø patenkinti tau-pant arba maþinant esamà vartojimà. Pa-vyzdþiui, ðvedai ðioje srityje uþsibrëþë

giau nei 40 metø. Tai sudaro realias gali-mybes pasinaudoti kaimynø turima po-þemine gamtiniø dujø saugykla Inèiukal-nyje, Latvijoje. Ðià alternatyvà galima bû-tø iðplësti rezervuojant daugiau talpø Lie-tuvos reikmëms, bet tam reikalingos di-delës lëðos. Bet kokiu atveju tai pasitei-sintø, nes saugykla veikia patikimai, jà pri-þiûri profesionalai, turintys didelæ patirtá.Kol kas ið Lietuvos kompanijø tik vienin-telë AB „Lietuvos dujos“ ðioje saugyklojelaiko dujø rezervà, skirtà buitiniams var-totojams. AB „Lietuvos dujos“ galëtø su-daryti sutartis su „Latvijas Gaze A/S“ irdël kitiems vartotojams reikalingø saugo-tinø dujø atsargø, jeigu jie deklaruotø sa-vo poreikius bei pasiraðytø atitinkamuskontraktus. Deja, nei atskiri vartotojai, neipati valstybë savo strateginiam rezervuireikiamo dëmesio neskiria.

Dar vienas ypaè reikðmingas Lie-tuvos apsirûpinimo gamtinëmis dujomissaugiklis yra didëjantys tranzito srautai áKaliningrado sritá (Rusija). Jau dabar tran-zito apimtys iðaugusios daugiau kaip dukartus, palyginti su 1990 metais. Tikimës,

Galima rizika Trukmë Tikimybë Atsakomybë PasekmësGeopolitinë Trumpa Didelë – NeprognozuojamosReguliavimas Visada Didelë – NeprognozuojamosTerorizmas Trumpa Maþa Vykdytojas PrognozuojamosTechnologinë Trumpa Maþa Iðorinë prieþastis Prognozuojamos

arba PSO*Finansinë Trumpa / Vidutinë PSO, Prognozuojamos

vidutinë tiekimo ámonëVartotojo arba Trumpa / Vidutinë PSO, Prognozuojamosrinkos praradimas vidutinë tiekimo ámonëLicencijos Negráþtama Maþa PSO, Prognozuojamospraradimas tiekimo ámonë

Rizikos

daug ambicinges-nius tikslus. Ar mesblogesni? Ar tai pa-siekæ netaptume ma-þiau priklausomi?

Tiek technoge-ninës, tiek geopoliti-nës problemos da-bartiniame pasaulyjenegali trukti ilgà laikà.Tai parodo du anks-èiau minëti kriziø pa-vyzdþiai. Vadinasi,mes privalome ne þo-dþiais, bet realiai su-kaupti rezervinio ku-ro (nors ir labai bran-gaus) esamose sau-

kad artimiausiu metu ðiuos rodiklius pa-vyks dar padvigubinti. Taigi Lietuva de-monstruoja, kad yra patikima tranzitovalstybë, pragmatiðkai skatinanti geroskaimynystës ir ekonominio bendradarbia-vimo ryðius, o AB „Lietuvos dujos“, kaipperdavimo sistemos operatorë, yra pati-kima verslo partnerë. Ypaè noriu pabrëþ-ti, kad Lietuvos vartotojams ðis papildo-mas saugumas nieko nekainuoja, taèiaujo nauda yra milþiniðka.

Þinoma, bûtina galvoti ir apie tolimo-sios ateities projektus, taip pat ir tokius,kaip LNG terminalas. Taèiau ateities pro-jektø ágyvendinimo galimybiø studijø ren-gimo, analizës iðvadø nagrinëjimas turibûti skaidrus, prieinamas ne tik uþdarampolitikø ir jiems lojaliø verslo grupiø at-stovø ratui, bet ir mokslo visuomenei,vartotojams ir, þinoma, patiems energe-tikams bei galimiems uþsienio partne-

* PSO – perdavimo sistemos operatorius

gyklose ne porai savaièiø, bet, kaip rei-kalauja ES Baltoji knyga, 90 dienø. To-kiu atveju net vienà arba du mënesiustiekimas force majeure sàlygomis nesu-keltø didesniø sutrikimø aprûpinant var-totojus elektra ir ðiluma. Mûsø jau pa-mirðtais „anais“ laikais energetikams taibuvo taisyklë, kurios buvo besàlygiðkailaikomasi, o vartotojai apie laikinà per-ëjimà nuo vienos kuro rûðies prie kitosnet neþinodavo.

Kodël nepasinaudoti kaimynystëjeveikianèia saugykla? AB „Lietuvos dujos“akcininkai po privatizavimo þenkliai pa-didino investicijas á tiekimo saugumo irpatikimumo didinimà ir infrastruktûrosmodernizavimà bei plëtrà. Per pastaruo-sius 6 m. bendrovës vamzdynø sistemapadidëjo ketvirtadaliu, áskaitant ir Lietu-vos–Latvijos pasienio apskaitos stotá, pa-lyginti su tuo, kas buvo sukurta per dau-

Saugumo kaina



riams, nes be pastarøjø dalyvavimo to-kia idëja neágyvendinama. Kas galëtøpaneigti, kad dabar nerealiai tolimaperspektyva sujungti mûsø tinklus sueuropine magistraliniø dujotiekiø sis-tema netolimoje ateityje gali pasida-ryti labiau suvokiama tiek ekonominëslogikos, tiek tikro, o ne menamo tieki-mo diversifikavimo aspektu.

Pastarøjø metø sukrëtimai, kuriuossukelia globalizacijos procesas ir ku-riø dalimi, norime to ar ne, tapo mûsøvalstybë, verèia visus perþiûrëti anks-tesnius sprendimus, revizuoti dekla-ruojamas dogmas ir strategijas, prag-matiðkiau rinktis sprendimus, galin-èius gerinti verslo aplinkà ir gyvenimokokybæ. Todël ir mums reikëtø keistisir nuo kaltinimø bei mitø kûrimo perei-ti prie atviros, skaidrios diskusijos beipragmatiðkø sprendimø, sudaranèiøprielaidas realiam energetiniam sau-gumui ir ekonominiam stabilumui.

Nors smarkiai vëluojame, many-èiau, dar sugebësime bûti palaikomiBriuselyje bei kitose ES sostinëse irgausime techninæ – finansinæ pagal-bà saugumo alternatyvoms ágyvendin-ti, bet tik su sàlyga, kad atsisakysimebesaikio spekuliavimo paèiø iðprovo-kuotomis problemomis bei sutelksimevietines jëgas.

Gamtiniø dujø srities projektamságyvendinti galima panaudoti naujau-sius dabarties ir ateities techninius–in-þinerinius sprendimus, taèiau visuo-menë turi þinoti ir suvokti jø visapusið-kas pasekmes (ekologines, finansi-nes, teisines ir t.t.) ir sàmoningai pri-imti arba atmesti energetikø siûlomasidëjas.

Uodus – delnu, peles ir þiurkes –pagaikðèiu ar ðiaip kuo po ranka pa-kliuvusiu – turbût tokios buvo pirmo-sios þmogaus kovos su kenkëjaispriemonës, atsiradusios kartu su pa-èiu Homo sapiens, o gal net dar anks-èiau, nes galëjo bûti paveldëtos su ne-andertalieèiu ið bendro protëvio. Ka-da atëjo metas imtis cheminiø ken-këjø naikinimo priemoniø, tiksliai në-ra þinoma, taèiau turima duomenø,kad jau 500 m. prieð mûsø erà su-kaupto derliaus atsargoms apsaugo-ti buvo pasitelkta siera. Tad bûtent sie-rai priklauso pirmojo cheminio pesti-cido „laurai“. Ið raðytiniø ðaltiniø þino-ma, kad XV a. derliaus apsaugai nuokenkëjø jau naudoti arsenas, gyvsi-dabris, švinas. XVII a. pasitelkta gy-vosios gamtos chemija – kenksmin-giems vabzdþiams naikinti imtas var-toti tabako lapø nikotinas.

Plaèiausiai þinomi pesticidai sukurtiAntrojo pasaulinio karo iðvakarëse.Kaip raðo JAV biologë Raðelë Karson(Rachel Carson) plaèiai iðgarsëjusiojeknygoje „Tylusis pavasaris“, ruoðian-tis ðiam karui buvo ieðkoma naujø che-miniø ginklø. Laboratorijose tarp test-objektø buvo ir vabzdþiø. Kai kuriosnuodingosios medþiagos, netikusioskaro tikslams, puikiai nuodijovabzdþius. Taip 1939 m. buvo aptik-tas itin efektyvus junginys vabzdþiamsnaikinti – dichlordifeniltrichloretanas,iðgarsëjæs kaip DDT. Šis insekticidaslabai greitai paplito visame pasaulyje.

Fotosensibilizacija –

Habil. dr. Þivilë LUKÐIENËVU Medþiagotyros ir taikomøjø

mokslø instituto vyriausiojimokslo darbuotoja,

habil. dr. Vincas BÛDAVU Ekologijos instituto

vyriausiasis mokslodarbuotojas

Fotosensibilizacija yra „visiškai nauja poveikiopriemonë, ir jos taikymas galëtø prilygti antibiotikøatradimui. Ðiuo metu – dar tik pradþia, ir tikràsiasjos galimybes riboja tik mûsø vaizduotë“.

J.S. McCaughan, Drugs & Aging, 1999

ekologiðkai saugipriemonë kenkëjø

gausumuireguliuoti

Deja, jau 7-àjá praëjusio amþiaus de-ðimtmetá juo nusivilta. Paaiðkëjo, kadne tik DDT, bet ir jo skilimo produktaiyra toksiðki, ilgai iðlieka aplinkoje, kau-piasi organizmuose ir keliauja mitybos

1 pav. Minamusiø Liriomyza bryoniaemaitinimosi trukmë, kai masale yraávairiø fotosensibilizatoriø, labaiskirtinga: ALA – aminolevulino rûgðtis(fotosensibilizatoriø pirmtakas),AO – akridino oranþas , MM – metilenomëlis, HPde – hematoporfirino dimetiloeteris, K – kontrolë

grandinëmis ið vienø organizmø á ki-tus. Ypaè nukenèia plëðrûnai, tokiøjunginiø su grobiu gaunantys daugiau-siai. Ne iðimtis ir þmogus, nes mûsøracione gausu mësos produktø. Ga-na rimtai tvirtinama, kad ðiuo laikotar-


piu gyvenusiø þmoniø netgi palaikus busgalima gana tiksliai datuoti pagal DDTlikuèiø gausà... Vartoti DDT kaip pestici-dà þemës ûkyje draudþia Stokholmokonvencija, ratifikuota 86 valstybiø. Tiknedaugelyje atsilikusiø ðaliø kovai sumaliarijos sukëlëjus perneðanèiais uo-dais DDT tebenaudojamas kaip efektyviir pigi priemonë.

Ekspertø vertinimu nuo 1950 m. pes-ticidø gamyba ir vartojimas visame pa-

2 pav. Fotosensibilizatoriaus HPde kaupimosi ir pasišalinimo iš Liriomyza bryoniaeorganizmo fluorescenciniai tyrimai: a) pateliø organizme, b) patinëliø organizme. Suþadini-mas – 400 nm, fluorescencijos detekcija – 590–650 nm

3 pav. Keliø milimetrø dydþio minamusësLiriomyza bryoniae kûne susikaupæshematoporfirino dimetilo eteris fluorescuojaraudona spalva

4 pav. Paprastosios jonaþolës (Hypericumperforatum) ir jø gaminamas fotosensibili-zatorius hipericinas

kindami gyvybæ jie ne tik maþina biolo-ginæ ávairovæ, bet ir kenkia þmogui – vei-kia endokrininæ ar nervø sistemà, suke-lia vëþá, nevaisingumà, apsigimimus, neið karto pasirodanèias ir sunkiai diag-nozuojamas lëtines ligas. Ûkiuose var-tojami pesticidai neretai sukelia ûmiøsveikatos sutrikimø patiems þemdir-biams. Todël prieð penkiolika metø Jung-tinëse Amerikos Valstijose, susirûpinuspesticidø daroma þala sveikatai, imtasinuodugniø paklausiausiø maisto pro-duktø tyrimø. Iðtyrus 60 tokiø produktøpasirodë, jog net 70 proc. jø rasta pesti-

saulyje iðaugo apie 50 kartø. Kasmet á dir-và, vandenis ir orà paskleidþiama apie 2,5milijono tonø ávairiausiø pesticidø!

Pesticidø keliamos grësmësÞmogaus sukurtuose dideliuose mo-

nokultûrø plotuose kenkëjams sàlygosypaè palankios, todël reikia pasitelkticheminius pesticidus. O jie naikina netik kenkëjus, bet ir jø gamtinius prieðus.Paprastai visiðkai nekenksmingi vabz-dþiai nukenèia netgi labiau negu naiki-nami kenkëjai. Taip yra dël insekticidøkaupimosi, kai jie keliauja ið þemesniomitybos lygmens á aukðtesná – ið auga-lëdþiø (kenkëjø) á jais mintanèius plëð-rûnus (naudingus vabzdþius ar vabz-dþialesius paukðèius).

Kita blogybë, kad kenkëjai tampa at-sparûs pesticidams. Todël mokslininkaipradeda kalbëti apie naujà globalià grës-mæ – nuolatinæ aplinkos tarðà pesticidais.JAV atlikti tyrimai liudija, kad kiekvieno-je upëje, eþere ar vandens telkinyje gali-ma aptikti tam tikrà kieká pesticidø. Nai-

cidø (daugiau nei 400 rûðiø pavojingøjunginiø). Tokiai padëèiai taisyti 1996 m.JAV priimtas Maisto kokybës apsaugosaktas, kuris apribojo daugumos þinomøpesticidø vartojimà. Ne tik amerikie-

5 pav. Gvazdikiniai serenèiai (Tagetespatula) ir jø ginklas – kenksmingus grybus,nematodus ir vabzdþius naikinantisjunginys – alfa-tertienilas


Lentelë. Fotojautrios medþiagos, bandymuose su vabzdþiais ávertintoskaip veiklûs fotopesticidai

Vabzdþiai-taikiniai Fotosensibilizatorius Junginiø klasëDvisparniai:Uodø Culex sp. lervos Floksinas B KsantenaiUodø Aedes sp. lervos Bengalo roþinis KsantenaiUpiniø maðalø Simulium sp. lervos Benzpirenas Aromatinis angliavandenilisMusës Musca sp. Eritrozinas B Ksantenai

Rodaminas 6G KsantenaiMargasparnës musës Ceratitis sp. Hypericinas Aromatinis angliavandenilis

Angelicinas FuranokumarinasPlëviasparniai:Skruzdëlës Solenopsis sp. Rodaminas 6G KsantenaiVabalai:Milèiø Tenebrio sp. lervos Metileno mëlis FenotiazinaiDrugiai:Sprindþiø vikšrai Akridino oranþas AkridinaiSklandûnai Papilio sp. Ksantoksinas FuranokumarfinaiBaltukai Pieris sp. Metileno mëlis Fenotiazinai

èiams, bet ir mums visiems reikalinginauji, visiðkai kitokie pesticidai. Jie turibûti ekologiðkai saugûs, nekenkiantysaplinkai ir neþalojantys gyvøjø organiz-mø, iðskyrus tuos, prieð kuriuos naudo-jami. Naujos kartos pesticidø paieðka ak-tuali visai þmonijai. Vienas ið problemossprendimo bûdø galëtø bûti fotopestici-dai, o iš jø – fotoinsekticidai.

Kas jie tokie ir kaip veikia?

FotoinsekticidaiFotosensibilizacijos reiðkinys buvo

pastebëtas prieð gerà ðimtmetá, atsitikti-nai palikus vienalàsèius Paramecium ak-ridino oranþo tirpale. Tirpalà apðvietussaulës ðviesa, vienalàsèiai þuvo. Daugvëliau buvo iðsiaiðkinta, kad bet kuriosgreitai besidauginanèios làstelës – vëþi-nës arba vienalàsèiai mikroorganizmai– gali sukaupti ðviesai jautriø medþiagø(fotosensibilizatoriø), kurios esant tamtikrai šviesai sukelia làsteliø ar viso or-ganizmo þûtá. Vabzdþiai taip pat galikaupti ðviesai jautriø medþiagø. Tik jomspatekti á organizmà sudëtingiau. Kad su-keltø kenksmingø vabzdþiø þûtá, jos turibûti atraktyvios ir patekti á gyvybiðkaisvarbius organus, ten susikaupti. „Pasiû-lius“ fotosensibilizatoriø kartu su natû-raliu maistu ar dirbtiniu masalu saulësðviesoje, vabzdys sunaikinamas per ke-lias minutes.

Jau þinoma, kad fotoinsekticidai pa-þeidþia vabzdþio virðkinamojo trakto sie-neles, kutikulæ, Malpigijaus vamzdelius– tas vietas, kur fotosensibilizatoriaus su-sikaupia daugiausia. Jeigu fotojautri me-dþiaga (viena ar miðinyje su masalu) yraatraktyvi kurios nors rûðies kenkëjams irneatraktyvi kitø rûðiø vabzdþiams, tai –puiki prielaida selektyviø fotoinsekticidøtechnologijø kûrimo pradþiai.

Ðviesai jautrios medþiagos pirmà kar-tà buvo iðbandytos kaip pesticidai 1928m., kai JAV mokslininkas Antonio Bar-bieris iðbandë ksantenus Anopheles irAedes genèiø uodø lervoms naikinti.Daug vëliau amerikietis Constantinas Re-beizas (JAV) pasiûlë kaip galimus foto-insekticidus naudoti kitos klasës jungi-nius – porfirinus.

Èia pateiktas glaustas ir gerokai su-paprastintas kenksmingø vabzdþiø gau-sumo reguliavimo fotopesticidais me-chanizmas, taèiau ið tiesø tai yra ganasudëtinga, susijæ su nepaprastai didelevabzdþiø ávairove, jø mitybos ypatumais,aktyvumo paros ritmais, paèiø fotosen-sibilizatoriø savybëmis bei atraktyvumu(tinkamumu maistui). Skirtingi efektyvûsin vitro fotosensibilizatoriai praranda ver-tæ dël nepakankamo atraktyvumo vabz-

dþiams kaip maistinë medþiaga. Svarbuir koká fotosensibilizatoriø kieká vabzdyspasisavina. Alyvmedþiø kenkëjai – mu-selës Ceratitis capitata, Dacus oleae, gy-vulius puolanèios kraujasiurbës musësStomoxys calcitrans, minamusës Lirio-myza bryoniae gali bûti sunaikintos su-

sikaupus jø organizme vos keliems na-nomoliams fotoaktyviosios medþiagos.

Šiuo metu jau yra pirmasis komerci-niam naudojimui patvirtintas fotopestici-das. Tai – ksantenø klasës junginys flok-sinas B. Pastaruoju metu vis daugiau do-mimasi porfirinø klasës fotopesticidais.Jø sugerties juosta plati, apima visà ma-tomos ðviesos sritá, o tai garantuoja efek-tyvø veikliøjø molekuliø suþadinimà ir galilemti itin sëkmingà fotosensibilizacijosefektà. Be to, ðie junginiai efektyviai ge-neruoja singletiná deguoná (bûtinas cito-toksinëms reakcijoms sukelti), o patekæá organizmà kaupiasi làsteliø membra-nose, kurias paþeidþia negráþtamai ir taipgarantuoja þûtá. Labai svarbu, kad porfi-rinai nesàveikauja su làstelëse esanèiaDNR ir todël nesukelia mutacijø. Kai ku-rie porfirinai yra patvirtinti kaip maisto pa-pildai ar fotovaistai, o tai leidþia neabe-joti jø saugumu þmogui, aplinkai ir gy-vajai gamtai. Ir pagaliau porfirinai greitaiblykšta šviesoje, taigi galima iðvengti jøilgalaikio susikaupimo aplinkoje, jie ne-turi jokio toksinio poveikio organizmams,nepatekusiems á ðviesà.

Mûsø atlikti tyrimai parodë, kad, pa-vyzdþiui, ðiltnamiuose pomidorams ken-kianèios minamusës Liriomyza bryoniaemaitinasi masalu su skirtingais fotosen-sibilizatoriais nevienodai (1 pav., þr. 25p.). Farmakokinetiniai fotosensibilizato-riaus kaupimosi ir pasiðalinimo ið orga-nizmo tyrimai leidþia ávertinti optimalø lai-

ko tarpà tarp vabzdþio maitinimo ir ap-ðvitos. Vilniaus universiteto Medþiagoty-ros ir taikomøjø mokslø institute kartu suprof. S.Jurðëno grupe atlikti bandymai pa-rodë (2 pav., þr. 26 p.), jog tam, kad ðispaplitæs ðiltnamiø kenkëjas maksimaliaisukauptø savo organizme hematoporfiri-

no dimetilo eterio (sutrumpintai – Hpde),reikia 16 valandø. Taèiau labai greitai, jaupo 48 val., fotojautrios medþiagos ið or-ganizmo paðalinamos, jø lieka tik pëdsa-kai. Laiku apðviesti, dauguma šiø kenkë-jø þûva (3 pav., þr. 26 p.), o kurie iðvengiaþûties, vis tiek paþeidþiami, yra maþiaugyvybingi, lëèiau dauginasi.

Nuostabu, kad pati gamta jau yrasukûrusi cheminiø junginiø – fotoinsekti-cidø, be to, jø „taikymas“ labai panaðus.Ðtai jonaþolës, gerai þinomos vaistaþolës,turi pigmento hipericino (4 pav., þr. 26 p.).Ar ne dël ðio fotoaktyvaus junginio jona-þoliø negrauþia vabzdþiai? Fotoaktyviø jun-giniø pasigamina ir darþeliuose auginamiserenèiai – ðviesoje susidarantis alfa-ter-tienilas (5 pav., þr. 26 p.) efektyviai naikinafitopatogeninius grybus, nematodus irvabzdþius. Gëlininkai puikiai þino, kad uþ-kasti á dirvà serenèiai jà „dezinfekuoja“...

Šiuo metu dar bûtø pernelyg dràsuprognozuoti, kad fotopesticidai jau netru-kus iðstums ið rinkos kitus cheminius pes-ticidus. Taèiau argumentai liudija, kad fo-topesticidai turi daug privalumø prieð da-bartiniø cheminiø pesticidø analogus.

Fotoinsekticidiniø technologijø plët-ra dar tik prasideda, bet jomis susidomivis daugiau tyrëjø, o gaunami rezultataiteikia vilèiø, kad nauja, saugi, efektyvi irekonomiðka fotopesticidø technologijaturi ateitá.


APIE MIÐKÀ KAIP EKOSISTEMÀ,ARBA KÀ MOKSLININKAI VADINA

MIŠKOTYROS DROZOFILOMISYra daug ir ávairiø miðko apibrëþimø.Pavyzdþiui, XIX a. antrojoje pusëje buvosuformuluotas toks miðko apibrëþimas:

Prof. Remigijus OZOLINÈIUS

Maþytë, maþdaug 3–4 mm ilgio, raudonomis arbajuodomis akimis vaisinë muselë, kartais vadina-

ma tiesiog drozofila (lot. Drosophyla spp.) irmëgstanti pûvanèius vaisius bei darþoves (jais

minta ir deda kiauðinius)... Garsus danø fizikasNilsas Boras (Niels Bohr), 1922 m. apdovanotas

Nobelio premija „uþ atomø struktûros ir ið jø

sklindanèios spinduliuotës tyrinëjimà“... Miðkas,kuriame auga ávairaus augumo (virðaujantys ir

uþstelbti) medþiai... Homeostazë, sàvoka, pir-miausia pradëta vartoti gyvûnø fiziologijoje ir

nusakanti reiðkiná, kai organizmas ar kita kokiasistema palaiko savo bûsenà pastovià. Ið pirmoþvilgsnio gali pasirodyti, kad nieko bendra tarp

„Miðkas – tai erdvë, uþaugusi medþiais,ir visa ta dengianti dirvà tarp medþiø aug-menija, susidedanti ið krûmø, þoliø, pa-parèiø, grybø ir t. t. ir daugiausia galintigyventi tik po medþiø ðeðëliu“. Rusø mið-kininkystës klasikas G.Morozovas1912 m. raðë, kad miðkas yra sumedë-jusiø augalø bendrija, kurioje dël medþiøsàveikos atsiranda naujø reiðkiniø, ne-bûdingø atskirai auganèiam medþiui.

V.Sukaèiovas miðkà vadino biogeoceno-ze (gr. bios – gyvybë, ge – þemë, koinos– bendras). Biogeocenologijos mokslasbiogeocenozæ apibrëþia kaip bet kokiosaugalijos ir gyvûnijos vienybæ su aplin-ka. Ðiuolaikinës miškotyros mokslo pa-saulyje miškas vadinamas ekosistemaarba ekologine sistema, kuri apibrëþia-ma kaip tarpusavio sàveikos ryðiais su-sijusiø gyvøjø ir negyvøjø elementø kom-pleksas, kuriame vyksta medþiagø irenergijos apykaita tarp atskirø jo kom-ponentø, taip pat ir aplinkos. Taip eko-sistemos sàvokà apibrëþë A.Tenslis(1935). Taigi miškas yra ne bet kokia eko-sistema, o tokia, kurios pagrindiniai sta-tytojai, t.y. pagrindiniai struktûriniai ele-mentai, yra sumedëjæ augalai – medþiai.

Medþiai ne tik sudaro pagrindinæ mið-ko ekosistemos dalá (jø masë paprastai su-daro beveik 90 proc. visos ekosistemosbiomasës, áskaitant krûmus, þolinius au-galus, paukðèius, þvëris, mikroorganizmusir kt.), bet ir lemia kitø jos elementø funk-cionavimà: uþtemdo dirvos pavirðiø ir me-ta ðeðëlá kitiems, maþesniems miško au-galams (pavyzdþiui, po eglyno lajomis pa-tenka vos 1–2 proc. atviros vietos šviesos),lyg galingi siurbliai iš dirvoþemio siurbiavandená ir jame ištirpusias maistinesmedþiagas. Tokiø „siurbliø“ veikimu gali-me nesunkiai ásitikinti. Reikia kokiu norsbûdu izoliuoti po medyno danga augan-èiø augalø, pavyzdþiui, mëlyniø sàþalyno,ðaknis nuo juos supanèiø medþiø. Izoliuo-tame plotelyje jau kitais metais pastebimadidesnë dirvoþemio drëgmë, didesni mais-to medþiagø, ypaè azoto, kiekiai bei ge-resnis augalø augimas. Todël medþiai daþ-nai vadinami miško ekosistemos edifika-toriais (lot. aedificator – statytojas).

1 pav. Homeostatinis plato. Ap-linkos veiksnio stiprumui kintant nuoX1 iki X2, biologinës sistemos para-metras nesikeièia


Miðkotyrosdrozofilos, Nilsas

Boras, medþiø homeostazë irstabilumas

jø nëra... Bet neskubëkime...Ðiame straipsnyje kaip tik ir norime parodyti,

kad ávairiausi daiktai pasaulyje yra tarpusavyjesusieti ir kad procesai – tiek plika akimi neáþiûri-

mame mikropasaulyje, tiek ir uþ mus, þmones,didesniuose organizmuose – medþiuose – vyksta

pagal bendras taisykles ir dësningumus...

Kaip jau minëjome, miðkas yra ekosis-tema, o bet koks ekosistemos tyrinëjimasprasideda nuo jos struktûros bei funkcijøpaþinimo. Ne visø rûðiø medþiai yra vie-nodai mëgstami tyrinëtojø. Panaðiai yra irkitose mokslo ðakose. Pavyzdþiui, geneti-koje nepamainomas objektas dël papras-tos ir aiðkios genø struktûros yra vaisinësmuselës, arba drozofilos. Drozofilos pa-plitusios visoje Europoje. Pasaulyje egzis-tuoja apie 2000 jø rûðiø. Muselës sparèiaidauginasi ir nereikalauja daug vietos beimaisto (mokslininkai augina jas mëgintu-vëliuose ir maitina marmeladu). Jos nuoseno naudojamos ávairiems tyrimams. Ti-riant vaisinës muselës paveldimumà, bu-vo atrastos chromosomos. Tai pavyko pa-daryti dar neturint galimybës chromoso-mø stebëti tiesiogiai. Tokià „muselæ“ turi irmiðkininkai.

Miðkotyroje, ypaè kai kalbama apiemedþiø tarpusavio sàveikà formuojantismedynui ir ðios sàveikos atspindá mor-fologinëje medþiø struktûroje, nepakei-èiamos „drozofilos“ yra spygliuoèiai,ypaè paprastoji eglë ir paprastoji puðis.Ðios medþiø rûðys pasiþymi patogia ty-rimams („taisyklinga“) lajos struktûra –

ðakos auga menturiuose, nelyginant di-deliø asiûkliø, o ûgliø augimo intensy-vumas, ypaè jauname amþiuje, priklau-so nuo jø padëties lajoje (virðutinëje la-jos dalyje formuojasi ilgesni ûgliai). Beto, tiek puðis, tiek ir eglë turi taisyklingai,

t.y. pagal atitinkamà dësningumà, „iðri-kiuotus“ spyglius. Eglë uþ puðá tuose ty-rimuose pranaðesnë ir tuo, kad jos ûg-liø ir spygliø morfologija labai priklausonuo apðvietimo. Esant pakankamam ap-

ðvietimui, eglës spygliai yra stori, kieti, ojø skerspjûvis beveik taisyklingo romboformos („šviesiniai“ spygliai). Trûkstantðviesos eglë suformuoja plonesnius,minkðtesnius, trumpesnius spyglius, ku-riø skerspjûvis esti smarkiai suploto rom-bo formos („unksminiai“ spygliai). Taspats pasakytina ir apie eglës ûgliø mor-fologijà. Ðviesiniuose ûgliuose spygliaiiðsidësto apie ûglá ið visø pusiø, o unks-miniuose – vienoje plokðtumoje, ir toksûglis atrodo nelyginant paukðèio plunks-na. Manoma, kad tokia spygliø orienta-cija unksminiuose ûgliuose padeda eg-lei geriau iðnaudoti sumaþëjusio apðvie-timo sàlygas. Tokiomis savybëmis pu-ðis nepasiþymi. Gal dël ðios prieþastieseglë gali ilgiau augti unksmëje ir miðki-ninkai jà priskiria unksminëms medþiørûðims (eglyne po lajomis apðvietimaskartais siekia vos kelis procentus, lygi-nant su atvira vieta). Tuo tarpu puðis yraviena ið labiausiai ðviesà mëgstanèiømedþiø rûðiø ir nepakenèia uþtemdymo.

Tokios „drozofilos“ yra ir medþiø la-jos apskritai. Á aplinkos pokyèius jos re-aguoja daug greièiau ir akivaizdþiau nei,sakykim, medþio liemuo.

2 pav. Puðø, egliø ir berþø, kuriø stiebo sker-smuo didesnis uþ vidutiná, mirtingumas skir-tingo amþiaus medynuose (per 1 metus þuvu-siø medþiø skaièius, proc. nuo visø) (MikðysV., Ozolinèius R., Stakënas V., 2005)

3 pav. Ekosistemos homeostazë: 1, 2, 3 – ekosistemà sudaranèiørûðiø reakcija á aplinkos veiksná

Þuv

usiø

med

þiø

skai

èius

, pro

c.


MIÐKO IR MEDÞIOHOMEOSTAZË?

Atsparumas, pusiausvyra, home-ostazë... Tikriausiai ne kartà teko gir-dëti tokius terminus kur nors poliklini-koje kalbant apie þmoniø fizinæ ar psi-chinæ sveikatà... Šie terminai visdaþniau vartojami ir kitø srièiø specia-listø – sodininkø, botanikø, ekologø,aptariant augalø ar jø populiacijø bûk-læ, o pastaruoju metu – ir miðkininkø.

Atsparumo sàvoka á miðkininkys-tæ atkeliavo ið fiziologijos ir buvo su-prantama kaip organizmø savybëpatiriant maþiausius nuostolius pakel-ti parazitø, ligø, nepalankiø aplinkosveiksniø (sausrø, ðalèio, oro tarðos irkt.) poveiká ar kitoká kenksmingà vei-kimà. Ekosisteminiame lygmenyje at-sparumu suprantama bendrijos (eko-sistemos) geba iðvengti esamos bû-senos pokyèiø dël iðorës trikdþiø.

Pusiausvyros bûsena ekologijo-je pirmiausia sietina su atskirø po-puliacijø dydþio pokyèiais. Populia-cijoje individø skaièius daþniausiainebûna pastovus, o svyruoja apietam tikrà vidurká. E.J.Kormondis(1992) populiacijos pusiausvyrà api-brëþia kaip dinaminæ svyravimo apievidurká bûsenà, o ne kaip pastovu-mà (konstantiðkumà) kaip fizikoje.Tai pasakytina apie plëðrûnø ir aukøpopuliacijø svyravimus, jau tapusiusekologijos taisyklëmis.

Homeostazës samprata, atsira-dusi daugiau nei prieð 100 metø fi-ziologø darbuose, kiek vëliau buvoperkelta á ekosistemø lygá. Homeos-tazës esmë ta, jog gyvi organizmaiar ekologinës sistemos kai kuriø sa-vo vidiniø parametrø skaitines reikð-mes, nepaisant kintanèiø iðorës sà-lygø, sugeba palaikyti pastovias. Pa-vyzdþiui, daugumos þinduoliø irpaukðèiø kûno temperatûra daþniau-siai yra pastovi; pastovus angliesdioksido kiekis kraujyje (dirbant fizi-ná darbà, kraujyje kaupiasi angliesdioksidas, kuris þadina kvëpavimocentrà, dël to kvëpavimas stiprëja iranglies dioksido perteklius ið orga-nizmo ðalinamas). Homeostazëssamprata vëliau buvo pradëta taikytine tik atskiriems organizmams, bet irjø populiacijoms bei ekosistemoms,taip pat ir miðko. Dabar su homeos-tazës sàvoka susidursime kalbëda-mi apie daugelá biosistemø, prade-dant nuo làsteliø ir baigiant visa bios-fera. Þinomiausia homeostazë atmo-

sferoje – deguonies ir anglies dioksi-do koncentracijø palaikymas.

Pagrindinis homeostazës poþymis– vadinamasis homeostazinis plato,t.y. ta kreivës, vaizduojanèios kokionors parametro priklausomybæ nuoaplinkos veiksnio, dalis, kuri iðlieka ly-giagreti abscisiø aðiai (1 pav.).

Panašias homeostazines bûse-nas matome ir miško gyvenime, t.y.miškas yra sudarytas taip, kad gali„amortizuoti“ nepalankius aplinkosveiksnius. Pavyzdþiui, praûþus aud-rai, iðlauþtø medþiø vietoje vël þelianauji medeliai; po medynø retinimohomeostazinës jëgos vël já gràþina ábuvusià augimo linijà ir vël sufor-muoja bûdingà jam struktûrà. Me-dynø homeostaze pagrásta ugdomø-jø kirtimø teorija.

Antra vertus, kai kurie miško ro-dikliai tam tikru miško augimo laiko-tarpiu turi savybæ maþai keistis. To-kios homeostazës pavyzdys gali bûtimedþiø ið virðutinës ardo dalies mir-tingumas. Pabandysime ðá reiðkinápaaiðkinti detaliau.

Nuo pat medyno (medþiø bendri-jos) susidarymo iki pat jo brandosmedþiø nuolat maþëja: silpnesni me-dþiai lëèiau auga ir þûva. Pagrindinëtokio maþëjimo prieþastis – medþiøtarpusavio sàveika. Taèiau medþiaidþiûna ir ið virðutinës ardo dalies, t.y.aukðtesni. Tokio medþiø þuvimoprieþastis daþniausiai yra ne jø tar-pusavio sàveika, o ligos, kenkëjai, vë-jas ar kiti veiksniai. Medþiø mirtingu-mo kitimas, didëjant medyno amþiui,ir turi gerai matomà plato, t.y. jauna-me amþiuje medþiø mirtingumas di-dëja, paskui maþai kinta (plato), o vë-liau, medynui pasiekus brandà, vëlpradeda intensyviai didëti (þr. 2 pav.).

Ekosistemos lygmenyje, ypaèkai kalbama apie ekosistemas, su-darytas ið keliø rûðiø gyvûnø ar au-galø populiacijø, galima stebëti ki-tokios prigimties homeostazæ nei ap-rašytosios. Tai vadinamoji ekosiste-mø homeostazë, kartais dar vadina-ma pseudohomeostaze. Jos esmëta, kad ekosistemà sudaranèios rû-ðys gali nepasiþymëti homeostatinë-mis savybëmis, taèiau jø atsako á ap-linkos veiksná atstojamoji turës ho-meostatinio plato iðraiðkà (3 pav.).

Tyrinëjant kai kuriø parametrø sta-bilumo reiðkinius miðko ekosistemo-se, buvo nustatyta, kad tokiø home-ostatiniø plato gali bûti ne vienas, okeli. Bet apie tai kitame skyrelyje.

Generolo Jono Þemaièio Lietuvos ka-ro akademijos Humanitariniø mokslø ka-tedros profesorius habilituotas daktarasAlgirdas Povilas Aþubalis septyniasde-ðimtàjá gimtadiená bei penkiasdeðimt ant-ràsias pedagoginës ir keturiasdeðimtà-sias mokslinës veiklos metines pasitin-ka kompiuterinës monografijos „Logikair mokyklinë matematika“ sutiktuvëmis.Tai septintoji ðio garbaus, kryptingaidarbðtaus mokslininko monografija. Ir vi-sos, iðskyrus ðeðtàjà – „Karo pedagogi-ka Lietuvoje (1918–1940 m.)“, kurià pa-rengë kartu su kolegomis R.Kazlauskai-te-Markeliene, A.Petrauskaite, B.Puzina-vièiumi, F.Þigaru, skirtos matematikos di-daktikos klausimams.

Pirmoji A.P.Aþubalio monografija „IšLietuvos matematinio ðvietimo“ skaityto-jus pasiekë 1993 m. (antrasis papildytasleidimas – 1997 m.). Po jos išëjo „Mate-matikos mokymo lietuviškoje mokyklo-je raida (XIX a. pr. – 1940 m.)“, „Mate-

SeptynAlgimantas NAKAS,

Julius NORKEVIÈIUS

Ðiandien pasaulyje dirvotyra pripaþás-tama kaip fundamentalus gamtos moks-las, ir jos vertë yra didelë. Apie dirvotyràiðmanyti turi ne tik þemës, miðko, vandensûkio, bet ir geografijos, geologijos, socia-liniø mokslø specialistai. Ðiuo mokslugrindþiama þmogaus ûkinës veiklos áta-ka gamtai ekologinëje sistemoje. Dirvo-þemininkai turi parengti ir kartu su ûkinësveiklos specialistais ádiegti dirvodarosprocesø valdymo, dirvoþemio derlingu-mo didinimo technologijas, prisidëti priedirbamos ir miðko þemës stebësenos.

Kad tie uþdaviniai bûtø sëkmingaisprendþiami, bûtina tobulai nusimanytiapie pasaulio dirvoþemius, ypaè Lietuvos,kuri integravosi á Europos Sàjungà ir ki-tas tarptautines organizacijas ir sparèiaiþengia rinkos santykiais pagrástu ûkinin-kavimo keliu. Juo eina ir savarankiðki ûki-ninkai, ávairiø þemës, miðko ir vandens

Modernusvadovëlis apie

dirvoþemá

Pabaiga kitame numeryje


iasdeðimtmeèio gimtadieniui –monografija

ûkio subjektø specialistai. Visiems jiemsir skirtas antrasis atnaujintas, papildytasir pataisytas „Dirvotyros“ vadovëlio leidi-mas, kurá rekomendavo Lietuvos Respub-likos švietimo ir mokslo ministerijos Aukð-tøjø mokyklø bendrøjø vadovëliø leidyboskomisija.

Šiame vadovëliniame leidinyje pirmàkartà skelbiamas tarptautinis dirvoþemiøgrupavimas pagal FAO-UNESCO doku-mentus anglø kalba: „Pasaulio dirvoþemiøþemëlapio legendà“ (1997), „Europos dir-voþemiø atlasà“ (2005), „Pasaulinæ dirvo-þemio iðtekliø informacinæ bazæ“ (2006),„Vadovà dirvoþemiui apraðyti“ (2006). Stu-dentui reikia suvokti ðiais dokumentais pa-grástà naujàjà Lietuvos dirvoþemiø klasifi-kacijà (1999) ir jos vienetus.

Vadovëlyje vartojamus dirvotyros ter-minus stengtasi suderinti su „Sisteminiudirvotyros terminø þodynëliu“ (1997), ið-leistu pagal Valstybinës kalbos vartoji-mo ir ugdymo 1996–2005 metø pro-gramà, su baigiamos leisti „Þemësûkio enciklopedijos“ ir leidþiamos„Visuotinës lietuviø enciklopedijos“terminais.

Dirvotyros besimokantis stu-dentas jau turi bûti iðklausæs bo-tanikos, mikrobiologijos, chemi-jos, fizikos kursus. Sudëtingamdirvodaros procesui suprasti pateikia-

matika lietuviškoje mokykloje (XIX a. pr.– 1940 m.)“, „Matematikos didaktika Lie-tuvos pedagoginëje periodikoje (1945–1990 m.)“. Be to, profesoriaus plunks-nai priklauso penkios mokomosios kny-gos, per 300 moksliniø, metodiniø irmokslo populiarinimo straipsniø. Moks-lininkas parengë praneðimus daugiaukaip ðimtui tarptautiniø ir ðalies moksli-nëms konferencijoms.

Moksliniais tyrimais jubiliatas susido-mëjo studijuodamas Vilniaus pedagogi-niame institute. Pirmàsias savo áþvalgasjis apibendrino 1968 m. diplominiamedarbe „Programuoto mokymo elementaiðeðtos klasës algebros kurse“. Matema-tinius tyrimus tæsë mokytojaudamas beivadovaudamas Telðiø rajono Lauksodos,Mitkaièiø, Degaièiø aðtuonmetëms, Ubið-kio vidurinei mokykloms, dirbdamas Res-publikiniame mokytojø tobulinimosi ins-titute, ávairiose šalies aukštosiose mokyk-lose. Pirmuosius mokslinio tyrimo, pro-gramuoto mokymo taikymo matematikosbei kitø dalykø pamokose eksperimentorezultatus jis skelbë pedagoginëje spau-

doje, kiekvienà kartà aptardamas ðios pla-èios didaktikos temos atskiras potemes.Visà gausiai sukauptà medþiagà AlgirdasPovilas Aþubalis, dirbdamas Vilniaus Ge-dimino technikos universitete, 1997 m.apibendrino edukologijos daktaro diser-tacijoje, aptardamas programuotà moky-mà, kaip reikðmingà diferencijuoto mo-kymo priemonæ.

Mokslininkas nevengia ir maþesnësapimties raðiniø. Tokiø iki ðiø metø pra-dþios paraðë 176 sostinës, miestø bei ra-jonø laikraðèiams, þurnalams. Ðiais ra-ðiniais jis skaitytojams pristato matema-tikos mokslininkus, ðio dalyko didaktus,geriausius matematikos mokytojus, apiekuriuos ðiandienos þmonës beveik nie-ko neþino arba baigia juos uþmirðti.

Mokslininko dëmesys savajai profe-sijai, specialybei nepaprastai jaudina.Toks tikro matematikos riterio elgesyssektinas kiekvienam, kuris gerbia, bran-gina savàjà specialybæ.

se mokslo leidiniuose ir naujausiais va-dovëliais anglø, rusø, vokieèiø kalbomis.

Vadovëlá raðë Lietuvos þemës ûkiouniversiteto Agronomijos fakulteto Dirvo-tyros ir agrochemijos katedros, kuriojenuo pat aukðtosios mokyklos gyvavimopradþios yra skaitomas dirvotyros kursas,dëstytojai prof. habil. dr. A. J. Motuzas (su-darytojas), doc. dr. V. V. Buivydaitë, doc.dr. R. Vaisvalavièius bei buvæs Lietuvosmiðkø ir Lietuvos þemdirbystës institutø

mokslo darbuotojas prof. habil. dr.R. Ðleinys. Ði knyga yra vienas leidi-

niø, kuriais paþymimas Lietuvos dir-voþemininkø draugijos prie Lietuvos

MA Þemës ûkio ir miðkø mokslø sky-riaus 50-metis.Autoriai nuoðirdþiai dëkoja recenzen-

tëms prof. habil. dr. M. Eidukevièienei(Klaipëdos universitetas) ir habil. dr. L.Tripolskajai (Lietuvos þemdirbystës ins-tituto Vokës filialas) uþ labai vertingas da-lykines pastabas bei patarimus.

Vadovëlio rengimà rëmë Lietuvosvalstybinis mokslo ir studijø fondas, ið-leidimà – Lietuvos Respublikos švietimoir mokslo ministerija, Lietuvos Respubli-kos þemës ûkio ministerija, UAB „Dot-nuvos projektai“.

Prof. habil. dr. Algirdas MotuzasLÞÛU

ma geologijos ir geomorfologijos pagrin-dø þiniø. Atnaujinant vadovëlá, naudota-si Lietuvos dirvoþemininkø specialiosio-mis mokslinëmis monografijomis („Lie-tuvos dirvoþemiai“, 2001, „Lietuvos dir-voþemiø klasifikacija“, 2001, „Lietuvosdirvoþemiø makromorfologinë diagnos-tika“, 2006), publikacijomis periodiniuo-


„The COINS

Balandþio 21-25 dienomis Vilniaus universiteto (VU)Gamtos mokslø fakultete (GMF) vyko jau ðeðtoji

tarptautinë studentø mokslinë konferencija „The Coins2009“. Apie keturias deðimtis jaunøjø mokslininkø ið

visos Europos susibûrë á renginá, sujudinusápavasarëjantá fakulteto gyvenimà.

2009“ – mokslinis gamtininkoiððûkis?

Giedrë AÐMONAITË

Dëmesys. Objektyvus màstymas.Tarptautinë patirtis. Gamta. Mokslas. Ðieþodþiai geriausiai apibûdina „The COINS“– konferencijà, naikinanèià politines sie-nas ir kurianèià iðsilavinusià ir atviràþinioms bendruomenæ. Kaip ir kasmet,ðiais Lietuvos vardo tûkstantmeèio minë-jimo metais VU GMF Studentø atstovy-

bës tarptautininkai kvietë studentus (ba-kalaurus ir magistrantus) dalyvauti kon-ferencijoje ir pristatyti biologijos, bioche-mijos, biofizikos, molekulinës biologijossrièiø savo mokslinio tyrimo darbus.

Jau ðeðeriø, taèiau nenuobodûsÐiais metais konferencija buvo kiek ki-

tokia: ðiek tiek dràsesnë ir ambicinges-

në. Auditoriniø praneðimø sekcijà papil-dë stendiniai pranešimai. Aktyviausi aka-deminës jaunuomenës nariai galëjo ið-bandyti save keliais bûdais: ginti darbàarba pristatyti stendiná praneðimo varian-tà. Kas geriau? Nusprendë patys studen-tai, o juos vertino autoritetinga komisija.Buvo ir tokiø, kurie pasiryþo iðbandyti abigalimybes ir nepasigailëjo. Nauja patir-tis, galimybë „pasitreniruoti“ prieð ateity-je uþgriûsianèius darbø gynimus, betar-piðkos diskusijos su dëstytojais, ekskur-sijos po laboratorijas – tai pliusai, kuriuosvardijo konferencijos dalyviai.

Jau kelerius metus konferencijoje do-minuoja biomedicinos, fiziniø bei techno-logijos mokslø krypties praneðimai. Šie-met ðalia biosekcijos buvo bandyta stu-dentus sudominti geomokslais (geogra-fija, geologija, hidrologija, meteorologija).Deja, studentø, patikëjusiø ðia naujove,idëjai ágyvendinti nepakako.

Ið svetur atkeliavæ studentai galëjo su-sipaþinti ne tik su Europos kultûros sosti-ne Vilniumi, bet pamatyti ir kitus Lietuvosmiestus bei susipaþinti su Lietuvos me-nu ir kultûriniu paveldu. Taip pat nereiktøpamirðti ir socialiniø vakarø, kuriø metuvyko ðaliø virtuviø pristatymai, maisto de-gustacijos, o juos pagyvino tradiciniaišokiai ir dainos.

Konferencija buvo skirta ne tik daly-viams, pristaèiusiems darbus ávairiosesubsekcijose ir atsakinëjusiems á kritiðkuskomisijos klausimus ir taiklius komenta-rus. „The Coins 2009“ siekë átraukti ir lais-vus stebëtojus, todël kvietë á ádomias pa-skaitas, kultûrinius renginius. MinintÈ.Darvino 200 metø gimimo jubiliejø, ofi-cialaus konferencijos atidarymo VU Teat-ro salëje metu GMF Zoologijos katedrosvedëjas profesorius Rimantas Rakauskasskaitë paskaità apie darvinizmà, o kvies-tiniai lektoriai ið Japonijos ir Turkijos su-paþindino su biologijos ir socialiniø moks-lø naujovëmis.

Nuomonës bei atsiliepimai„Man labai patiko ðis renginys: ádo-

mios paskaitos, kolegø darbai ir, be abe-jo, jauki atmosfera skatina mane ir vël da-

Prof. R. Rakauskas paskaitos “Darvinizmas –geniali teorija ar velnio sëkla?” metu

Prorektorius prof. J. R. Lazutka pristatëVilniaus universitetà, ðiemet minintáákûrimo 430 metø jubiliejø

Ukrainietis V. Buncha pristatë tiriamàjádarbà apie dumblius, naudojamusbiokuro gamyboje

Moksliniø darbø pristatymai bei diskusijos sudomino ir Gamtos mokslø fakulteto studentus


Esë

Piniginiø santykiø plëtotë þenkliai pavei-kë pasaulio ir jo socialiniø reiškiniø ásivaiz-davimà. Pinigai tapo materialinëmis ideog-ramomis, atspindinèiomis mûsø vidinio gy-venimo judëjimà, siekius ir troðkimus. Ðispinigø poveikis þmogui, jo socialinës tikro-vës realijø suvokimui, ávertinimui ir priëmi-mui jau seniai tapo daugelio filosofø ir so-ciologø (nuo K.Marxo ir G.Simelio iki G.De-boro ir J.Baudrillardo) tyrimø objektu. Nuopat modernios visuomenës suformuotossociokultûrinës maksimos „laikas – pinigai“atsiradimo pinigø poveikis laiko naudojimosampratai tapo problema, turinèia ne tik te-orinæ, bet ir taikomàjà reikðmæ.

Tai aktualu ir Lietuvai. Sparèiai besifor-muojant rinkos santykiams Lietuvoje, kaipir daugelyje pokomunistiniø ðaliø, pasuku-siø rinkos ekonomikos keliu, visai visuome-nei iðkilo greito praturtëjimo – „karðtø pini-gø“ problema. Noras greitai praturtëti lyg irsavaime aiðkus. Kur kas svarbesnis klausi-mas – kaip tai padaryti. Bûdai buvo surastiávairûs – ir legalûs, teisëti, pasinaudojantástatymø netobulumu ir valstybës valdinin-kø korumpuotumu, ir neteisëti.

Taèiau ilgainiui klausimas kaip uþdirbtiágijo ir naujà – laiko dimensijà. Kaip uþdirbtitransformavosi á per kiek laiko galima taiuþdirbti. Savo ruoþtu tai neiðvengiamai ve-dë á veiklø, kurios reikalauja daug laiko, ográþtamasis piniginis atlygis galimas tik to-lesnëje ateityje, nuvertinimà.

Tad nenuostabu, kad finansinës ir va-liutos sistemø nestabilumo akivaizdoje pa-trauklios tapo tos veiklos, kurios atnešagreità pelnà, „karštus pinigus“. Tai veiklos,susijusios su greitu lëðø investavimu á trum-palaikius projektus, garantuojanèius greitàlëðø apyvartà ir didelá pelnà. Kita vertus,veiklø, negarantuojanèiø greito uþdarbio,nuvertinimas reiðkë ir jose dirbanèiø indivi-dø darbo nuvertinimà. Kadangi ið jo nega-lima uþsidirbti, tai ir dirbti já nëra prestiþið-ka, patrauklu. Racionaliai praleistas laikasyra tas, kuris sudaro galimybæ „uþsidirbti“.Taip þmogaus gyvenimo laikas prarandakokybæ, kuri pakeièiama uþdirbtø pinigøkiekiu – nesvarbu, ar kalbama apie darbuo-tojo uþdirbtus pinigus, ar apie verslu uþsii-manèio pajamas. Tai skatina atsisakyti „ne-vaisingo“ laiko apmàstymams, refleksijai,ið esmës ir savæs tobulinimui. Visos pastan-gos turi bûti skirtos paieðkoms srièiø, ku-riose laikas bus racionaliai panaudotas, t.y.uþ já geriausiai atlyginta.

Tokia „karðtø pinigø“ uþdirbimo prakti-ka gerokai sudrumstë visuomenës menta-litetà ir deformavo vertybines orientacijas,suprieðino socialines grupes, iðryðkindama

Laikas ir „greiti

Prof. Valdas PRUSKUS

pinigai“: iððûkiai ðvietimuijø veiklos srièiø unikalumà bei paþeidþia-mumà, susidûrus su naujais laiko iððûkiais.

Ir pirmiausia – švietimo. Švietimas uþimaypatingà vietà visuomenei teikiamø paslau-gø kontekste. Iðsilavinimui ágyti reikia lai-ko, taèiau já sunku išmatuoti pinigais, nu-statyti, kiek kainuoja „išsilavinimas“. Vyrau-jant „greitø pinigø“ uþdirbimo logikai paki-to ir poþiûris á ðvietimà bei jo teikiamas pa-slaugas. Naujà prasmæ ágijo laiko veiksnys.Anksèiau mokymosi laikas buvo ðventas,gerbiamas visø, tai laikoma savaime su-prantamu dalyku. Taèiau situacija keièiasi.

Ðiandien ðvietimo teikiamos paslaugosvis daþniau imamos matuoti laiku, kuris ágy-ja piniginæ iðraiðkà. Ið to išplaukia dvi es-minës nuostatos.

Pirma. Kadangi pagal „greitø pinigø“uþdirbimo logikà pelnas yra skaièiuojamaspagal sugaiðto laiko vienetà, tai stengiamasimokymosi laikà visais ámanomais bûdaismaþinti, suspausti, apeliuojant á savarankið-kas studijas ir naujø mokymo technologijøteikiamas mokymo galimybes. Taip imtamaþinti laikà, skirtà profesijai ásigyti, studi-joms, nes ið investicijos á ðvietimà, kaip irkiekvienos investicijos, laukiama greito pel-no (gràþos). (Programø laiko maþinimas,studijø laiko trumpinimas ir kt.)

Antra. Laikas, kuris buvo skirtas moks-lams, turi bûti ávertintas, atlygintas gerai ap-mokamu darbu. O gerai apmokamà darbàsiûlo verslo struktûros, firmos, kurios ið in-divido reikalauja ne tiek bendros „kompe-tencijos“, kiek atitinkamam darbui atliktikonkreèiø þiniø, ágûdþiø ir gebëjimø.

Todël universitetai vis labiau praranda ávai-riapusá universitetiná iðsilavinimà teikianèiosinstitucijos statusà, autonomiškumà, tamparinkos poreikiø tenkintojais ir vis labiau integ-ruojami á visagalio verslo pasaulio planus.

Savo ruoþtu vis labiau pastebima jauni-mo tendencija, viena vertus, kuo greièiau pra-dëti profesionalià karjerà ir priimti kaip bûti-nybæ didþià dalá savo laiko praleisti darbe, uþkurá gaunamas atlyginimas ir kuris tarsi bylo-ja, kad èia laikas nebuvo sugaištas veltui, o išjo paimta, kas galima esamomis sàlygomis.

Antra vertus, aiðkëja nusistatymas prieðreikalavimus skirti laiko kultûriniam lavini-muisi, saviðvietai, kurià vis didesnë dalis jau-nimo vertina kaip papildomà krûvá, uþ kuránebus atlyginta èia ir dabar, kaip to reika-lauja „greitø pinigø“ uþdirbimo logika.

Suprantama, greitø pinigø uþdirbimo nuo-statø intervencija á ðvietimo sritá ne tokia aki-vaizdi, kaip kitose srityse. Taèiau negalime ne-pastebëti jø raiðkos ir pasekmiø, bet suvoktiir ávertinti jø mastà bei poveikio gylá visuome-nës raidai vëlgi reikia ne tik pastangø, bet irlaiko. Kaskart brangiau kainuojanèio laiko, ku-rio lieka mums, deja, vis maþiau...

lyvauti „The Coins 2009“, – mintimis da-lijosi rekordininkë Triinu Visnappu ið Es-tijos, konferencijoje dalyvaujanti jau tre-èius metus. Draugiðka atmosfera, siekistobulëti ir bendrauti su kolegomis ið uþ-sienio kasmet pritraukia jaunus motyvuo-tus studentus á vienà ið nedaugelio moks-liniø tarptautiniø konferencijø Vilniausuniversitete. „Jaunatviškas domëjimasis,noras ágyti tarptautinës patirties ir disku-tuoti skatina studentus dalyvauti ðiamerenginyje“, – antrino konferencijos koor-dinatorius Darius Juðkevièius, ketvirtusmetus stebintis ðios konferencijos augi-mà. Smagu, jog jauni þmonës buriasi,jog vyksta dialogas tarp dëstytojø ir stu-dentø. Dþiugu, kad „The Coins“ keièia-si, bet iðlaiko savo vertybes“.

Apdovanojimø ceremonija nudþiugi-no lietuviø prizininkø gausa. Tarp jø bu-vo Vilniaus universitete molekulinæ bio-logijà studijuojantis J.Teiðerskas bei stu-dentës ið Kauno technologijos universi-teto K.Plëðnytë, V.Vaitkutë, kurie galëjodþiaugtis uþëmæ antràsias vietas savosekcijose, nurungæ vyresnius delegatusið Ukrainos, Latvijos, Estijos, Ispanijos.Laureatais taip pat tapo studentai ið Aust-rijos, Rusijos bei Vengrijos, á Gamtosmokslø fakultetà atveþæ praneðimus, su-laukusius ne tik aukðto komisijos áverti-nimo, bet ir didelio akademinës visuo-menës susidomëjimo.

„The Coins“ yra mokslinë ir socialinëerdvë, kur panaðiø interesø turintys þmo-nës susitinka, diskutuoja ir bendrauja.Èia nëra grieþtø standartø ir apribojimø.Èia egzistuoja tolerancija ir supratimas.„The Coins“ – vieta, kur gali dràsiai pa-rodyti, kà veiki, ko sieki, ir pamatyti, kàveikia kolegos Europoje. Savanoriø stu-dentø organizuojama konferencija ne tikkursto jaunà mokslinæ dvasià, kelia stu-dentø motyvacijà, bet ir supaþindina suskirtingomis kultûromis, tradicijomis. Odalyviø mokslinës idëjos bei kritiðkosáþvalgos kuria mokslo Lietuvos ávaizdá.

Dalyvë ið Rusijos E.Kosobokovadþiaugësi uþëmusi pirmàjà vietàstendiniø praneðimø sekcijoje


Plëtojant arklininkystës mokslà Lietu-voje, svarbus vaidmuo tenka LVA Gyvuli-ninkystës institutui. Èia atliekami arklinin-kystës ðakos plëtojimo problemø tyrimai,sprendþiami veisimo ir genetikos klausi-mai. Þirgø sveikatingumo, gydymo ir ligøprofilaktikos klausimus nagrinëja Lietuvosveterinarijos akademija.

2008 m. rugpjûèio 24–27 dienomis Vil-niuje vyko tarptautinë 59-oji Europos gy-vulininkystës asociacijos (EAAP) konfe-rencija. Europos gyvulininkystës asocia-cija yra tarptautinë federacija, vienijanti 40Europos ir Vidurþemio jûros regiono ða-liø gyvulininkystës organizacijø. EAAP at-stovauja mokslininkø ir vyriausybiniø or-ganizacijø interesams. Ði organizacija su-sideda ið devyniø moksliniø komitetø. Vie-nas ið jø – Arklininkystës komitetas. Ðiokomiteto prezidentas dr. W.Martinas-Ros-setas (buvæs trikovininkas) glaudþiai ben-dradarbiauja su LVA Gyvulininkystës ins-tituto arklininkystës specialistais. Jo re-komendacijø dëka Lietuvos arklininkys-tës specialistai sëkmingai pradëjo vykdytitarptautinæ veiklà. Jau tradiciniais tapotarptautinio arklininkystës komiteto ren-giama plenarinë sesija, skirta šalies, ku-rioje vyksta konferencija, arklininkystei pri-statyti, bei turas, kurio metu sveèiai yrasupaþindinami su ðalyje auginamais þir-gais. Sesijø lygá ir reikðmæ lemia kviesti-niai lektoriai, todël Arklininkystës komite-to renginiai jau yra þinomi þirgininkystësspecialistams, mokslininkams. Atskirossesijos rengimas buvo puiki galimybë pri-statyti Lietuvos arklininkystæ labai plaèiumastu. Sesijà rengë ir praneðimus skaitëLVA Gyvulininkystës instituto mokslo dar-buotoja dr. R.Ðveistienë, Lietuvos veteri-narijos akademijos prof. L.Daugnora beiÞirginio sporto sàjungos atstovas V.Paz-nanskis.

Sesija buvo taip organizuota, kad kon-ferencijos dalyviai galëjo susipaþinti suLietuvos arklininkystës istorija, mokslo ty-rimais, veislininkystës struktûra, asocia-cijø veikla, produkcijos gamyba bei þirgi-nio sporto pasiekimais.

Ádomu, kiek þmoniø Lietuvoje kà norsþino apie Lietuvos arklininkystæ?

Lietuvos arklininkystë turi labai senà

istorijà ir tradicijas. Mano, kaip sesijos or-ganizatorës, praneðimas buvo ðio teigi-nio iliustracija. Seniausia Lietuvos vietiniøarkliø veislë – þemaitukai – istoriografi-niuose šaltiniuose minima nuo VI–VII am-þiaus. Jau XVI amþiuje Lietuva garsëjo sa-vo kunigaikðèiais ir þirgais. Turima þiniø,kad didysis kunigaikštis Vytautas turëjoþirgynø Aðmenoje ir prie Kauno. Buvo ve-dama arkliø apskaita, gerinamos jø veis-lës, arkliai þenklinami. Istorikas A.Bum-blauskas paþymi, kad baroko epochosþmonës labiau rûpinosi ne savo, o þirgøsveikata. Gerokai anksèiau nei atsiradoLietuvos autoriø medicinos knygos buvoiðleistas þirgininkystës veikalas „Hipika“(1603 m.; gr. hippos – arklys), kuris kar-tais laikomas netgi veterinarijos vadovë-liu. Já lenkø kalba paraðë garsus karve-dys ir politikos veikëjas, Lietuvos Didþio-sios Kunigaikðtystës didysis marðalkaKristupas Mikalojus Manvydas (pagal val-dà Volynëje dar vadintas Dorohostaiskiu).2008 m. Þemaitukø arkliø augintojø aso-ciacijos iniciatyva šis veikalas iðverstas álietuviø kalbà ir pradëtas platinti.

Lietuvoje arklininkystë pirmoji ið gyvu-lininkystës ðakø tapo prekine. Prieð Pirmàjápasauliná karà kasmet buvo parduodamaapie 30 000 arkliø. Arklininkystës plëtoteiLietuvoje buvo reikðmingas Vilniaus erþilødepas, kuris veikë 1844–1914 m. ir turëjo70–80 ávairiø veisliø erþilø. XIX a. nedi-delius þirgynus (po 10–15 kumeliø) lai-kë dvarininkai. Lietuvoje nuo seno vei-siami þemaitukø veislës arkliai. 1881 m.Raseiniuose ir 1891 m. Rietave ásteigtosþemaitukø veislës arkliø auginimo drau-gijos veikë iki Pirmojo pasaulinio karo.Daug veisliniø þemaitukø þuvo šio karometu (1914–1918 m.).

Tarpukario Lietuvoje arklininkystë vëlatkurta. Nuo 1925 m. veisliniø arkliø at-rankà bei registravimà vykdë prie Þemësûkio rûmø ásikûrusios asociacijos. Buvovedamas þirgø registras, atliekamas ver-tinimas, þirgai áraðomi á kilmës knygas. Ta-èiau Antrasis pasaulinis karas vël sunai-kino atsigaunantá ðalies ûká.

Po Antrojo pasaulinio karo, antrosiosokupacijos metu, vël imtasi atkurti Lietu-

Arklininkystë – gyvulininkystës ðaka, apimanti arkliø veisi-mà, jø genetiná tobulinimà, auginimà ir naudojimà darbui bei

sportui. Ðiuolaikiniø biomedicinos mokslø ávairiø tyrimørezultatø taikymas padeda didinti þirgø selekcijos efektyvu-

mà, spartinti naujø arkliø tipø bei veisliø kûrimà, nustatyti jøpaskirtá, prognozuoti jaunø arkliø produktyvumà,

ávertinti turimus reproduktorius.Kà þinome

Dr. Rûta ÐVEISTIENËLVA Gyvulininkystës institutas

apie Lietuvosarklininkystæ

Lietuvos sunkiøjø veislës atstovas –erþilas Karalius

vos arkliø veislininkystæ. Sukomplektuo-tas Valstybinis erþilø depas ið 124 erþilø–reproduktoriø. Ákurti valstybiniai ir koope-ratiniai kergimo punktai, kuriuose laikyta570 erþilø. Uþvestos apskrièiø veisliniø ar-kliø knygos. 1948 m. iðleistas 1-asis vals-tybinës kilmës knygos tomas. Ðiame to-me áraðyti arkliai sudarë veisliniø arkliøfondà, kurio pagrindas buvo vietiniai ar-kliai bei Ardënø miðrûnai. Karo metu þe-maitukai ir jojamieji arkliai mûsø kraðte,galima sakyti, iðnyko.

Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ,buvo vykdoma nauja agrarinë reforma,kuri neiðvengë dideliø nuostoliø, þemësûkio smukimo ir t.t. Ið esmës pasikeitëûkininkavimo sàlygos. Dideliø nuostoliøneiðvengë ir arklininkystë. Politiniø ir þe-mës ûkio pertvarkø metu (1991–1994 m.)veisliniø arkliø bandos sunyko. Þemaitu-kai ir XX a. sukurtø stambiøjø þemaitukøbei Lietuvos sunkiøjø veisliø arkliai yra ára-ðyti á Pasaulio þemës ûkio gyvûnø ávairo-vës duomenø bankà, ásteigtà prie FAO(Pasaulinë maisto ir þemës ûkio organi-zacija), ir pripaþinti saugotinais tarptauti-niu mastu.

Didelæ átakà arklininkystës stabilizavi-mui turëjo asociacijø kûrimas. Okupaci-jos metais (1940–1990) uþ arkliø kilmësknygas atsakinga buvo Þemës ûkio mi-nisterija, o nuo 2001 m. arkliø veislinin-


Stambiøjø þemaitukø veislësatstovas – erþilas Bankas

Neišdildomàáspûdá sveèiamspaliko pagrindi-në Vilniausþirgyno kumeliøbanda

kystës darbas perduotas arkliø auginto-jø asociacijoms.

Sesijos metu konferencijos dalyviaibuvo supaþindinti ir su atliekamais moks-liniais tyrimais arklininkystës srityje. Moks-liniø tyrimø arklininkystëje tikslas yra pa-aiðkinti tam tikrø veiksniø átakà Lietuvosþirgø ûkinëms-biologinëms savybëms beipopuliacijø ar veisliø ávairovei, jø kilmësbei tarpusavio ryðio esmæ. Ðie darbai në-ra paprasta duomenø apie arklius san-kaupa, bet jø sistema, leidþianti formu-luoti naujas sàvokas ir dësnius, bûtinustolesniam populiacijø ar veisliø plëtojimui.Be þirgø populiacijø, eksterjero tyrimø, at-liekami arkliø genetiniai, biologiniai, fizio-loginiai tyrimai. Rengiamos moksliniais ty-rimais pagrástos rekomendacijos, semi-narai ir konferencijos.

Lietuvos veterinarijos akademijos Os-teologijos laboratorijos vadovas prof. dr.Linas Daugnora pateikë duomenø apieLietuvoje atliekamus þirgø kapavieèiø ty-rinëjimus. Tyrimø duomenys apie lietuvið-kus þirgus siekia prieðistorës laikotarpá.Prieðistorinëje Lietuvoje gyvenusiø gen-èiø teritorijoje gausu þirgø kapø, bûdin-gø tautø kraustymosi ir vikingø laikotar-pio kapinynams (V–XII a.). Jau prieð Ant-ràjá pasauliná karà atrasti ir tyrinëti gau-sûs þirgø kapai. Pagal þirgø padëtis duo-

bëje, ákapes, osteologinius poþymius pa-vyko išskirti kelis þirgø kapø tipus, liudi-janèius, kad bûta skirtingø þirgø laidoji-mo (ar aukojimo) bûdø. Labiausiai Lietu-voje paplitæ kapai, kuriuose randamas vi-sas þirgo skeletas. Tokie kapai randami irankstyvøjø viduramþiø Europoje, vikingølaikø Islandijoje bei prûsø genèiø apgy-ventoje teritorijoje. Paprastai þirgas bûnapalaidotas nedidelëje ir gana ankðtojeduobëje, jis guli kniûbsèias, prie krûtinësprispaustomis kojomis, kartais aukðtynkilstelëtu pasturgaliu. Visa tai leidþia ma-nyti buvus sudëtingà aukojimo ritualà.Prof. L.Daugnora sveèius supaþindino irsu archeologiniuose paminkluose randa-mø arkliø kaulø patologijomis (paleopa-tologija). Þirgø kaulø patologijos skirsto-mos pagal kûno dalis: dantø, stuburo irplaðtakos/pëdos. Jo nuomone, kojø sà-nariø patologijø atsiradimà galëjo lemti ar-kliø amþius ir intensyvus jø eksploatavi-mas bei didelio svorio neðimas. Nors to-kias patologijas galëjo sukelti ir kanopøneprieþiûra, akmenuotas dirvoþemis ir kt.

Su Lietuvos sportininkø laimëjimaisLietuvoje ir uþsienyje sveèius supaþindi-no V.Paznanskis, Lietuvos þirginio sportosàjungos atstovas. Lietuvos þirginio spor-to sàjunga (LÞSS) – visuomeninë orga-nizacija, ásteigta 1932 metais. 1956–1989m. ji vadinosi Lietuvos jojimo sporto fe-deracija. Ši organizacija jungia þirginiosporto klubus, centrus, sporto mokyklasir kitas organizacijas, uþsiimanèias þirgi-niu sportu. Lietuvos þirginio sporto istori-ja yra garbinga ir gausi apdovanojimø.Lietuvos sportininkai, ypaè konkûrininkai,Tarybø Sàjungos komandiniais èempio-nais bei respublikinio lygio varþybø nu-

galëtojais daþniausiai tapdavo su Lietu-voje iðaugintais þirgais. Lietuvos raiteliaiyra laimëjæ 11 pasaulio taurës etapø at-rankiniø konkûrø. Mûsø raitelis R.Udra-kis su kumele Dekoracija Tarybø Sàjun-gos komandoje dalyvavo net olimpinëseþaidynëse, o lietuvës raitelës sëkmingaistartuodavo ávairaus rango dailiojo jojimovarþybose.

Didelá áspûdá sveèiams paliko kelionëá Vilniaus þirgynà. Arklininkystës turo me-tu konferencijos dalyviai buvo supaþin-dinti su Lietuvos vietinëmis arkliø veislë-mis, jø naudojimo galimybëmis. Lietuvo-je iðauginti þirgai buvo pristatyti profesio-naliai parengtos programos metu. Pro-gramà rengë ir Lietuvoje iðaugintus þir-gus pristatë ilgametis Vilniaus þirgyno di-rektorius S.Svetlauskas. Parodomosiosprogramos metu puikiai pasirodë ir þirgøgalimybes pademonstravo kaskadiniøtriukø treneris A.Raila. Sugebëjimus dai-liojo jojimo ðakoje demonstravo R.Saka-lauskienë. Karietà su áspûdingais þirgaisvadeliojo ir ðuolius per kliûtis pademonst-ravo raitelis ir þirgyno treneris S.Jasas.

Galiausiai visi sveèiai, noriai pasiraðæþirgyno garbës knygoje, buvo apdovanotipuikia dovana – anglø kalba iðleistu al-bumu „Lietuviški þirgai“. Šis albumas –puikus ávadas á Lietuvos þirgininkystæ.

Ne vienas uþsienio ðaliø mokslininkasprisipaþino, kad neþinojo apie mûsø ða-lies arklininkystës tradicijas, mokslo dar-bus, iðsaugotas ir puoselëjamas vietinesveisles bei stebëjosi þirgininkystës srityjedirbanèiø þmoniø profesionalumu.

Manau, kad pagrindinis organizuotossesijos bei šio straipsnio tikslas – supa-þindinti sveèius ið uþsienio bei plaèiàjàLietuvos visuomenæ su Lietuvos arklinin-kystës istorija, giliomis jos tradicijomis,vykdomais moksliniais tyrimais, dabarti-ne arkliø veislininkystës padëtimi, asocia-cijø veikla bei Lietuvos raiteliø pasiekimaissporte – ágyvendintas.

Galima pasidþiaugti, kad Lietuvoje daryra arklininkystës fanatikø, kurie plëtojaðià gyvulininkystës ðakà, nepaisydamipelno nebuvimo. Apie þirgininkystës dar-bus Lietuvoje galima kalbëti tik teigiamai,nors, þinant, kad þirgininkystë nëra nei pa-grindinë, nei prioritetinë þemës ûkio ða-ka, didesniø pasiekimø sunku tikëtis.

Erþilas Þenklas lauke


Senasis Kriauèiûnas neskubëdamassiurbèioja arbatà ir vis karts nuo karto þval-gosi pro langà. Venta iðsiliejusi taip pla-èiai, gal anapus reiktø kokià lentikæ numes-ti, suðlaps kojas vaikai, bet gal mokyklossargelis Mikuþis leis palei krosná iðsidþio-vinti batus? Bet kaip jie po mokyklà vie-nom kojinëm lakstys? Ne, verèiau reikiasurasti lentgalá. Ir Kriauèiûnas dedasi ke-puræ, eina á malkinæ. Kol þmogus ten kui-èiasi, nuo kalnelio, anapus Ventos, atkle-ga visas bûrys Gyvoliø kaimo vaikø. Et!Tinkamo lentgalio taip ir nesuradæs, Kriau-èiûnas iðsiskubina prie valties. Kol jis iriasiper plaèiausià Ventos vietà (uþ keliø ðimtømetrø galingai ðniokðèia malûno uþtvan-ka), vaikai jau ðokinëja palei pat krantà,modami ir klegëdami, kad jis paskubëtø.Ir ðtai jie jau valtyje. Butkiukai, Balvoèiu-

Graþina KRIÐÈIUKAITIENË kai, Lukoðiø Janikë! Pliaukði irklai á vande-ná ir pakilæ á virðø paþeria tviskanèià vaivo-rykðtæ... Ir kodël jis anksèiau nepagalvojoapie tà lentgalá? Þiû, kokie mauroti batai,ko gero, jau spëjo ir kojinës permirkti.Kriauèiûnas ákvepia daugiau oro, ir valtisèiuoþteli smarkiau. Vaikai, vaikai, ir kas iðjø iðeis? Gal bus kuris daktaras ar inþinie-rius, o gal veterinorius?.. Laivelio gale su-sirangiusi Balvoèiø Jadvygëlë, sunkios ka-sos priekyje iki pat liemens. Tokie plaukai!Tikriausiai babûnëlë, ta kaimo þiniuonë, jaigalvelæ kokiom þolelëm trenka...

Mokyklos kieme, palei arteziná ðuliná suámantriai iðraiþyta rankena, susispieèia bû-relis batø plauti. Ðiukðtu, sargelis Mikuþistokiais batais tikrai neleis vidun. Mokyklostarpduryje netrukus pasirodo ir jis pats,tarsi jiems visiems skambina, skubina. Tamedinë Smetonos laikø mokykla, kuriosslenkstá mynë tiek garsiø þmoniø: reþisie-

rius J.Miltinis, skulptorius B.Pundzius, vie-nas garsiausiø Lietuvos dailininkø A.Gu-daitis... kur po visø pokario veþimø ir valy-mø dar vis ruseno anø laikø dvasia, atei-nanti su mokytojais Lazdausku, Levitu, Þi-levièiumi. Kur ant sienos pas mokytojàSteponavièienæ, botanikos kabinete, tarpdaugybës gëliø kabëjo prieðkario laikø pla-katas su Vezuvijaus vaizdu, regis, atkelia-væs ið kitos galaktikos, toks tolimas ir nie-kada gyvenime per tà geleþinæ uþdangànepasiekiamas... Jadvyga tuomet dar ne-þinojo, jog ðalia esanèioje mûrinëje mo-kykloje, taip pat ið anø laikø, yra nepapras-tas mokytojo Þilevièiaus, mokiniø ðvelniaivadinamu Buceliu, chemijos–fizikos kabi-netas, kur tarp kolbø, ðimtø buteliukø jaiatsivers to plika akimi nematomo pasau-lio stebuklai.

Mokytojui Þilevièiui buvo nusispjaut,kaip pats sakydavo, á visas programas irnurodymus. Tol, kol kiekvienas, kad ir patsþiopliausias, vidury nakties pakeltas neat-simins Mendelejevo lentelës ir nesuvokschemijos mokslo pagrindø, tol visa klasënepajudës ið vietos, nes chemija – ateitiesmokslas. Jadvyga tuomet dar ir to neþino-jo, jog, áskiepijæs jai meilæ chemijai, moky-tojas Þilevièius niekada neparaðys penke-to. Jei atsakysi á visus visus klausimus, jistarsi susigëdæs nuleis akiniuotà galvà ir su-murmës: „Buc, vaikuc, gerai, tik penketotau negaliu paraðyti. Pats penketui nemo-ku“. Po tokiø Þilevièiaus mokslø kiekvie-nas Viekðniø mokyklos abiturientas galë-davo dràsiai vaþiuoti laikyti egzaminø, kadir á tuometá Medicinos institutà...

Tik tà ankstyvà pavasario rytà Jadvy-ga viso to dar neþinojo, jai rûpëjo babû-nëlës uþduotis – po pamokø reiks uþsuktiá vaistinæ. Paskutiná kartà nuskambëjusskambuèiui, visa ðutvë vaikø ið anapus nu-guþëjo Kriauèiûno trobos link, o ji, perëju-si miestelio aikðtæ, pasuko á vaistinæ. Tuo-metis vaistininkas J.Aleksandravièius taippat turëjo pravardæ. Uþ malonø kreipimà-si á kiekvienà ateinantá á vaistinæ jis taip irbuvo pramintas Balandëliu. Ið prieangio ávaistinæ vedanèios durys suskamba var-peliu. Kol akys apsipranta su prieblanda,uþ raiþytø tamsaus medþio turëklø paleilangà nuolatos sëdintis Balandëlis tàkartásikarðèiavæs mojavo deðine ranka:

– Jei að þinoèiau, kad mano degimoðakneliø antpilas tikrai iðgydo vëþá, ma-nai, að èia sëdëèiau? Að ðaukèiau ant vi-so pasaulio. Nobelio premijà gauèiau!

Netrukus vaistininko balsas prityla irjau visai kitokiu tonu pasigirsta:

– Balandëli mano, jei jau daktarai ta-viðkei niekuo padëti negali, o tu tiek kilo-metrø sukorei, bandykim pasiðaukti gam-tà. Kas dabar þino, þmogaus gyvenimasper trumpas, kad viskà suþinotum, gal pa-dës, blogiau tikrai nebus.

FarmakognostëJadvyga Balvoèiûtë


Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.


Jadvyga klausosi tø nesuprantamøþodþiø „vëþys“, „Nobelio premija“...

– Ko tau, vaikeli? – praeidamas klau-sia vaistininkas.

– Babûnëlë praðë paklausti... Galtamsta spirito antpilams turi? – lyg iš ana-pus Jadvyga girdi savo balsà.

Balandëlis tik papurto galvà:– Tegul pati ateina.Viena akimi ji seka, kaip ið lëto, smar-

kiai ðlubuodamas senas vaistininkas suatvykëliu iðkrypuoja á savàjá, gyvenamàjávaistinës galà.

Kas tas Nobelis ir kodël to vëþio netBalandëlis išgydyti negali ir kà èia padëtigali gamta?..

Perkëlæs Jadvygà anapus, Kriauèiû-nas liepia ðokti ant lentos, juk dar 3 kilo-metrai per miðkelá eiti, paskui dar per Vir-vytæ keltis.

* * *Seniai senasis Kriauèiûnas iðkeliavo

anapilin, niekas jau nebestato kiekvienàpavasará liepto per Ventà. Buvæs TSO pir-mininkas, viekšniškis Kæstutis Nacys susavo statybininkais jau sovietmetá paka-bino nenugriaunamà lieptà, dabar kadatik nori gali traukti á Juodeikiø puðynëlá...Tik Jadvygai Balvoèiûtei kartais taip ilgupasidaro to ankstyvo pavasario potvynio,Kriauèiûno valties, atbundanèiø Pavenèiøpievø aromato, to tako per miðkelá su pu-ðelëm, iðkëlusiom karûnuotas galvas lygið Èiurlionio paveikslo... Dabar ji – ekolo-ginio þolininkystës ûkio „Jadvygos þolës“ðeimininkë, senosios, antrà ðimtà skaièiuo-janèios Viekðniø vaistinës nuomininkë. Rû-pesèiø ir darbø tiek, kad nebelieka laikopëstute vaikðèioti tuo vaikystës taku. Da-bar jos tëvø sodyboje, po senaisiais àþuo-lais, ant Virvytës stataus kalno, pastatytasnaujas namas – gamybinës patalpos suvëdinimo sistema, áranga vaistaþolëmspjaustyti, dþiovinti ir t.t. Dabar, kaip kaþka-da á Viekðniø vaistinæ, á Gyvoliø kaimà iðvisos Lietuvos plaukia þmonës, prislëgtivienokios ar kitokios negalios, rasdami èiastorø kasø vainiku pasidabinusià, ðirdin-gai besiðypsanèià farmacininkæ, aukðèiau-sios kvalifikacinës kategorijos farmakog-nostæ Jadvygà Balvoèiûtæ.

* * *Kai baigusi tuometá Kauno medicinos

institutà Jadvyga pradëjo dirbti vaistinëjeKaune, regis, taip ir turëjo bûti – receptai,buteliukai, vaistø dëþelës... Taèiau tai ne-buvo visiðkai tai, ko troško širdis. Po kele-riø metø pasitaikë proga ásidarbinti Kaunobotanikos sode, vaistiniø augalø labora-torijoje. Tai buvo iðties graþûs metai, juo-lab kad sulaukta ir garsios Lietuvos þiniuo-nës dr. E.Ðimkûnaitës paskatinimo. Dar-bas, ðeima, dvi krykðtaujanèios dukros,botanikos paskaitos Kauno medicinosmokykloje, straipsniai, knygos apie tai,

kaip vienas ar kitas augalëlis gali paleng-vinti sopulá, uþgydyti þaizdà, sutramdyti ko-sulá... Viskas buvo puiku, tik iðtuðtëjusi të-vø sodyba þeidë ðirdá. Kaskart, rakinda-ma girgþdanèias trobos duris, jautë, kadne Kaune jos tikrasis gyvenimas, o èia, antVirvytës kranto, kur molinio tvarto sienoje,saulës atokaitoje, dûzgia kamanës, kur neknygoje, o Virvytës ir Ventos slëniuose galipaliesti, visa esybe ákvëpti ástabiausià þo-lynø aromatà... Tik reikia paklausyti, kaipskamba jø vardai: Kiðkio aðarëlë, Pievinëakiðvietë, Vasarinis adonis, Didþioji astran-cija, Kalninë austëja, Pakrûminë bajorë...

Apsisprendimas atëjo 1990 metais.Tuomet Jadvyga gráþo á tëvø sodybà, ási-darbino Kamanø valstybiniame rezerva-te biologe. Dulkëtais kaimo keliukais mo-tociklu lakstë po laukus, rinko, tyrinëjo þo-lynus ir šiandien ten tebëra didþiulë jossurinktø augalø kolekcija. Viskas apraðy-ta, suguldyta herbariumo spintose. Pra-bëgus dvylikai metø, Jadvyga paliko Ka-manø rezervatà, nes buvo pradëjusi nuo-savà verslà. Baigusios studijas pas jà at-sikëlë ir dukros. Kiekvienà vasarà ið Klai-pëdos pas jà atvaþiuodavo sesë Elvyra,visas atostogas su ja kartu þoliaudavo.Palengva imta samdyti kaimo þmones,kviestis talkininkø ið Darbo birþos.

Ðimtai kilometrø nuþingsniuota, nuva-þiuota, iðbraidytos pievos, pelkës, eþeraiir eþerëliai. Viskà suveþus á ûká pirmiausiareikëjo gerai iðdþiovinti. Iš pradþiø tiko erdvitëvø darþinë. Kas netilpdavo ten, neðë tro-bon. O ten šimtai maišeliø, kvapø jûra, pail-gas stalas ir liûdnas tëvelio þvilgsnis ið se-novinio portreto, tarsi klausiantis, ar dar tro-boj liko vietos kur galvà priglausti Jadvy-gëlei? Liko, liko èia pat palei stalà siauru-èiukë lovelë, dienà ant jos galima kelieseatsisësti... Tik kad to miego taip stinga. Dar-bas darbà veja, þmonës bûriais plaukia...

Ðiaip taip pasistatë dþiovyklà. Tik ðiëmë ir su visom surinktom þolelëm sude-gë. Pragaišo turto uþ 40 tûkstanèiø litø, odraudimas sumokëjo tik 7 tûkstanèius...Sukis, þmogau, kaip nori. Ir iš kur tas gais-ras? Vaikinukas paliko saugoti ir neišsau-gojo, bet Jadvyga ant jo nepyksta, matyt,taip reikëjo. Suraðë paraiðkà Europos Sà-jungos struktûriniø fondø paramai gauti irvël kaþko ten pritrûko. Svajonë apie ga-mybiná cechà su ilgu ilgu stalu ir þidiniu,kur galëtø priimti visus norinèius paþintiþolynø galias, nutolo metams. Tuo tarpubrango statybinës medþiagos, brango dar-bas, bet ji nepasidavë. Dar kartà bandë irgavo tà paramà tik su ana, pigesne, sà-mata... Teko imti paskolà ið banko. Ðian-dien gamybinis pastatas ðalia tëvø trobosjau stovi, ðvieþiu medþiu kvepia sienos, vei-kia puiki ventiliacija, supirkta kita bûtinaáranga. Yra ir erdvus kambarys su tuoišsvajotu ilgu ilgu stalu, o palei sienas ant

virveliø iðkabinti þolynai, kad kiekvienamatëjusiam bûtø galima parodyti, paaiðkintikas nuo ko ir kaip...

– Jei kasdien á arbatà dësime pusælapelio ðalavijo, jis skatins medþiagø apy-kaità, stiprins imuninæ sistemà. Tik nega-lima padauginti, atsiras problemø suskrandþio rûgðtimi, – perspëja Jadvyga.

Turi ji ir lieknëjimà skatinanèiø arbatø,taèiau, jei þmogus nuolatos nori valgyti,reiškia organizmui trûksta vitaminø ar mik-roelementø. Todël, jei antsvoris tampa pro-blema, reikia ne vien liekninanèiosios ar-batos, bûtina kreiptis á gydytojà. Siauèiantvirusams, patartina gerti vitamino C turin-èios arbatos – spanguoliø, brukniø, erð-

këtuogiø. Melisos arbata ramina, bet ne-migdo. Jonaþolë netinka lëtinëms ligomsgydyti, taèiau nepakeièiama ûminëms. Pi-pirmëtë ir ðaltmëtë gerina skrandþio veik-là ir t.t. Jadvyga valandø valandas galiaiškinti tai, kà paèiai pavyko suþinoti, ir tuoji taip nori pasidalyti su kitais. Gal todëlkasmet vasarà dviem savaitëms su pala-pinëmis á jos ûká atsidangina Viekðniø gim-nazijos moksleiviø grupë. Pirmiausia jiemsaprodoma 2003 m. šalia trobos ákurta vais-tiniø augalø ekspozicija, kur gali pamatytiir nuodingàjà balandà, ir kitus retus, eg-zotiškus augalus. Ne tik pamatyti, bet iriðgirsti Jadvygos pasakojimà, o paskuidrauge keliauti Ventos regioninio parko ta-kais ir takeliais ieðkant kà tik praþydusiovaistaþolës þiedo. O vakare, sukûrus lau-

Jadvygos þoleliø arbatos skanauja Pasauliolietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumodalyviai



Taip vadintis ðiemet pelnyta garbë,laimëjus praëjusiø metø gruodþio

mënesá VðÁ „Vilnius – Europoskultûros sostinë 2009" surengtànacionaliná konkursà „Lietuvos

kultûros sostinë 2009".

Ekspertø komisija vertino 16 miestø irmiesteliø, pretendavusiø tapti ðalies kul-tûros sostine, konkursui pateiktas paraið-kas. Komisijos pirmininko kultûros istori-ko Vytauto Balèiûno nuomone, plungið-kiø parengtas projektas „Plungës kultûri-nio turizmo marðrutai – nuo savitumo ikiglobalumo“ geriausiu pripaþintas (ávertin-tas 91,82 balo ið 100 galimø) dël to, kadskirtas ne tik vietos ar regiono bendruo-menei, bet orientuotas ir á nacionalinëskultûros erdvæ. Pasak projekto vadovo,Lietuvos kultûros ministerijos premijø lau-reato, Lietuvos kultûros centrø asociaci-jos prezidento, Plungës kultûros centrodirektoriaus Romo Matulio, toks ir buvotikslas: atkreipti ðalies þmoniø dëmesá ámûsø kraðte turimas ir puoselëjamas ver-tybes, tæsiamas tradicijas ir parodyti, kad

Danguolë AÞANECKIENË,Jurgita DREVINSKAITË

esame atviri naujovëms. Lietuvos visuo-menës dëmesio vertas ne tik Plungës kul-tûros paveldas – Oginskiø sukurtas eu-ropinis parkas, jo centre esantys áspûdingirûmai – mûsø lietuviðkasis Versalis. Pro-jekto renginiai pateiks visuomenei áspû-dingà menø ðventæ kunigaikðèiø Ogins-kiø sukurtame kultûros mieste, atskleis is-torinius kultûros kelius, per ðimtmeèiussusiejusius Plungæ, Platelius, Berþorà, Þe-maièiø Kalvarijà ir kitus miestelius, kur tvir-tais saitais susipina etninë, religinë, na-cionalinë ir modernioji kultûra.

Plungë – Lietuvos orkestrø lopðys. Ku-nigaikðèio Mykolo Oginskio dvare 1873 m.pradëjo veikti viena pirmøjø orkestro mo-kyklø, kurioje 1888–1893 m. mokësi bûsi-masis kompozitorius ir dailininkas Mika-lojus Konstantinas Èiurlionis. Èia buvo ákur-tas vienas pirmøjø mëgëjø teatrø ðalyje.

Á Lietuvos kultûros istorijà savo veiklaTëvynëje ir uþsienyje ásiraðë daug talen-tingø mûsø kraðto þmoniø. Iðëjusieji Am-þinybën prisimenami, gyvieji prisidedaprie ðiandienës kultûros puoselëjimo. Di-rigentai prof. Juozas ir Stasys Domarkai,dainininkë Giedrë Kaukaitë, dþiazo virtuo-zas saksofonininkas Petras Vyðniauskas,

þà ant Virvytës kranto, iðsivirti kvapniosJadvygos þoliø arbatos...

Kasmet Kauno medicinos univer-sitete ji perskaito apie 30 paskaitø far-macininkø tobulinimosi kursuose. Yraparašyta per 30 moksliniø, per 70mokslo populiarinimo straipsniø. Sumokslininku Z.Gudþinsku išleista kny-ga „Lietuvos vaistiniai augalai“. Išleis-tos knygos: „Jaunajam vaistaþoliø rin-këjui“, „Jaunajam gëlininkui“, „Nuodin-gi augalai“, „Vaistiniø augalø augini-mas“. Jadvygai ðiandien gaila iðartødirvonø, ûkininkai tikisi gauti ES iðmo-kas, o vaistiniai augalai nyksta. Ið tëvøþemës ir dar ðiek tiek nuomojamø na-tûraliø augimvieèiø (sertifikuotø) ûkioþmonës ir pavieniai rinkëjai surenkadešimtis tonø augalinës þaliavos. Ûkyjegaminamos: „Lazdyno“, „Raskilos“‚„Aromatinë“‚ „Þemaièiø þoliø“ arbatþo-lës‚ „Kava be kavos“ (ið laukiniø trûka-þoliø ir kiaulpieniø ðaknø).

„Jadvygos þoliø“ ûkyje pagamintosarbatos jau lankësi tarptautinëse paro-dose Lenkijoje, Suomijoje, Latvijoje, Ai-rijoje, Vokietijoje. Treèià kartà dalyvautaBerlyno tarptautinëje maisto pramonës,þemës ûkio ir sodininkystës parodoje„Þalioji savaitë“. Uþmegzti ryðiai su Aust-rijos þolininkais, kurie susidomëjo Jad-vygos þolëmis, nes jose nëra genetið-kai modifikuotø augalø, o tuo ðiandiennelabai daug kas gali pasigirti. Jos ar-batas, surinktas ið ekologiðkø sertifikuo-tø plotø, VðÁ „Kulinarinio paveldo fon-das“ pripaþino ðalies kulinariniu pavel-du. Teko jai ir „Lietuvos kaimo spindu-lio“ nominacijos „Liaudies medicinosskleidëjos“ laurai. Gavo ji ir DidþiosiosBritanijos princo Èarlzo padëkà uþ spe-cialiai jam paruoðtà arbatà... O kiek þmo-niø jai dëkingi uþ tai, kad ji, pasiðaukusigamtà, be brangiø, kai kam jau ir ne-áperkamø vaistø, palengvino gyvenimà,iðgydë nuo kà tik prasidëjusio negala-vimo. Tik kaip su tuo vëþiu, kuriam ne-uþteko Balandëlio ilgo gyvenimo? Jad-vyga giliai atsidûsta:

– Kad að galëèiau... Kai liga darneprasidëjus, galima organizmà stip-rinti arba po to, kai chirurgai, radiolo-gai, hemoterapeutai atlieka savo dar-bà, þolelës gali þmogui padëti. Tik vis-kas èia priklauso nuo gydytojø, nuoligos agresyvumo. Þolelës tik pagal-ba jiems. Nors kas þino, gal ir yra pa-saulyje þolynai, jø kompozicijos, ku-rios galëtø padëti áveikti ir ðià ligà...

Vasara... Vël ant Virvytës kranto pra-sideda darbymetis graþiausiuose Ven-tos ir Virvytës slëniuose, giriose, pelkë-se, raistuose, kur dar nuo praëjusio ru-dens raudonuoja spanguolës, svyraþaluma pasidabinusios berþø ðakos...


Oginskiø rûmaiPlungës parke

Plungë –Lietuvos kultûros so


nimo teatras „Saula”, kamerinis choras,kamerinis instrumentinis ansamblis „Na-mø muzika”, vaikø ir jaunimo tautiniø ðo-kiø kolektyvai „Þirginëliai”, „Maþasis su-vartukas”. Tad Plungei Lietuvos kultûrossostinës karûna teko neatsitiktinai.

Projekto autoriai, Plungës rajono savi-valdybës Kultûros reikalø tarybos nariai,tikri savo darbo profesionalai, þino rajonokultûriná potencialà. Projektà „Plungës kul-tûrinio turizmo marðrutai – nuo savitumoiki globalumo“ rengë, programà sudarë irjà ágyvendina kûrybinë grupë: Plungës kul-tûros centro direktorius R.Matulis, Vieðo-sios bibliotekos direktorë Violeta Skierie-në, Þemaièiø dailës muziejaus direktoriusAlvidas Bakanauskas, Þemaitijos naciona-linio parko Kultûros paveldo skyriaus ve-dëja Aldona Kuprelytë, Þemaièiø Kalvari-jos kultûros centro direktorë Rima Joku-bauskienë, Plungës savivaldybës administ-racijos Kultûros skyriaus vedëja Vida Sau-kalienë, savivaldybës mero patarëja DianaSaukalienë, „Plungës“ laikraðèio þurnalis-të Danguolë Aþaneckienë, menininkai To-mas Danilevièius ir Juozas Laivys.

Plungë 2009 m. pristatë tris kultûrinioturizmo marðrutus: Muzikiná-literatûriná, Is-

mø pastatymo sukakèiai paminëti bei Lie-tuvos ir Lenkijos istoriniø parkø ir sodø pa-veldui áprasminti. Senamiesèio aikðtëjebus atidengtas meninis simbolis „Jie sa-vo talentu garsina Plungæ“. Á vieðosios bib-liotekos kiemelá kvies fotoalëja „1000 Lie-tuvos akimirkø“, skaitymai: poezijos ir mu-zikos sàskambiai, susitikimai su poetais.Senamiesèio aikðtëje ir kitose miesto vie-tose ðurmuliuos tautodailës mugë, bus de-monstruojami tradiciniai amatai, grieð liau-dies muzikantai. Istorinæ Plungës praeitáprimins riteriø kovos, profesionalø ir më-gëjø teatrø spektakliai. Þiûrovus turëtø su-dominti ir daugybë jaunimo pasirodymø,parodos netradicinëse erdvëse, teatrali-

zuota ugnies ir ðviesø misterija Babrungoslënyje. Liepà 780 Plungës rajono daini-ninkø, ðokëjø ir muzikantø dalyvaus Lie-tuvos vardo 1000-meèiui paminëti skirtojePasaulio lietuviø dainø ðventëje Vilniuje.Tarp ðios istorinës ðventës vyriausiøjø va-dovø bus ir „Suvartuko” meno vadovë Ilo-na Baltikauskaitë bei kamerinio choro di-rigentas Alfonsas Vildþiûnas.

Rugpjûèio 29-àjà prasidës ir visà rug-sëjá savaitgaliais dþiugins IV tarptautinisMykolo Oginskio festivalis, inicijuotas irrengiamas 2003-iøjø vasará atsikûrusiosPlungiðkiø draugijos. Jo programoje nu-matyti Lietuvos nacionalinio simfoninio or-kestro, Liepojos, Minsko, Mykolo Ogins-kio festivalio simfoninio orkestrø, regio-ninio jungtinio styginiø ansambliø festi-valio „Rudens akvarelë M.K.Èiurlioniui“koncertai, Vilhelmo Èepinskio kamerinioorkestro pasirodymas. Vyks tarptautinëmokslinë konferencija „Istoriniø parkø pa-veldas. Atgaivinimo ir pritaikymo galimy-biø europinë patirtis“. Šv. Jono Krikštyto-jo baþnyèioje Anapilin iðëjusiems plungið-kiams atminti skambës V.A.Mocarto „Re-quiem”, atliekamas Lietuvos nacionaliniosimfoninio orkestro, vadovaujamo Lietu-

pos muziejø naktys“. Geguþæ muziejujesurengtas renginiø ciklas „Naktis kuni-gaikðèio Mykolo Oginskio rûmuose“. Á Ðar-nelæ, Þemaièiø Kalvarijà plungiðkiai ir sve-èiai kvieèiami tradiciniu renginiu „O að ei-nu vël þemës ilgesy“, skirtu Plungës krað-to poetui Vytautui Maèerniui atminti. Bir-þelio 19-àjà Þemaièiø dailës muziejujevyks þymiø Lietuvos menininkø, kilusiø iðPlungës, Giedrës Kaukaitës, Petro Vyð-niausko, Danieliaus Praspaliauskio, An-driaus Kulikausko, Aistës Smilgevièiûtës,Juozo Milaðiaus ir kitø jungtinis koncertas.Kas dveji metai rengiamame jau XI tarp-tautiniame puèiamøjø orkestrø ir istoriniøðokiø festivalyje ðiemet dalyvaus 5 profe-sionalûs ir 8 mëgëjø orkestrai (517 daly-viø) ir 175 ðokëjai. Visi festivalio dalyviaimuzikos mëgëjams gros Mykolo KleopoOginskio polonezà „Atsisveikinimas su Të-vyne“, pristatys Pasaulio lietuviø dainøðventës „Amþiø sutartinë“ programà „Va-rio audra“. Geriausi orkestrai atliks ir soli-nes programas. Þemaièiø dailës muzieju-je bus pristatytas parodø ciklas, skirtas me-cenato ir kultûros veikëjo kunigaikðèio My-kolo Oginskio (1849–1902) 160-osioms gi-mimo metinëms, 130-ies metø dvaro rû-

Muzikinis-literatûrinis marðrutasMuzikinio-literatûrinio marðruto pirmieji

renginiai vyko kovà. Per 350 jaunøjø ðo-këjø ið Lietuvos ir Latvijos susirinko á Plun-gës kultûros centre rengiamà tradiciná tarp-tautiná jaunimo ðokiø festivalá „Kovo 11-osios vaikai“. Teatriniam menui populia-rinti buvo skirta vaikø ir jaunimo teatrøðventë „Vaikiðkas teatrø pavasaris“. Balan-dá ir geguþæ vyko 9-oji Þemaitijos jaunøjøkûrëjø paroda-konkursas liaudies meninin-ko Stanislovo Riaubos premijai laimëti, 3-ioji rajono moksleiviø chorø ðventë „Gie-du dainelæ“. M.Oginskio rûmuose veikian-tis Þemaièiø dailës muziejus nuo 2006 m.dalyvauja tarptautiniame projekte „Euro-


stinë 2009

kompozitorius Andrius Kulikauskas, ak-torius Vytautas Rumðas. Deðimtimis me-tø savo veiklà skaièiuoja Plungës kultû-ros centre veikiantys, respublikiniuose irtarptautiniuose konkursuose, festivaliuo-se dalyvaujantys meno kolektyvai: nusi-pelnæs tautiniø ðokiø ir dainø ansamblis„Suvartukas”, puèiamøjø orkestras, fol-kloro ansamblis „Gondinga”, vaikø ir jau-

toriná-sakraliná, Meniniø gali-mybiø. Visø trijø projektomarðrutø renginiø svarbiausiakcentai bus pristatyti ðiø me-tø birþelio 19–21 dienomisPlungës miesto ðventës ir 11-ojo tarptautinio puèiamøjø or-kestrø festivalio metu. Progra-moje numatyti renginiai prasi-dëjo vasará Plateliuose spal-vingomis tradicinëmis Uþga-vënëmis. Pernai ði ðventë, Þe-maitijos nacionaliniame parkegyvenanèiø ir kurianèiø tauto-dailininkø darbai ir nuotrauko-se – sodybos-muziejai paro-dyti Prancûzijoje, Bordo mies-te, vykusiame Europos turiz-mo forume. Ten Þemaitijos na-cionalinis parkas pripaþintaspatraukliausia Lietuvos turiz-mo vietove.

TarptautinioM.Oginskiofestivalioatidarymàtradiciðkaipalydi tryspabûkloðûviai

Rom

o LU

KOÐI

AUS

nuo

tr.


vos nacionalinës premijos laureato prof.Juozo Domarko, ir Kauno valstybinio cho-ro, vadovaujamo Lietuvos nacionalinëspremijos laureato prof. Petro Bingelio.

Spalá Plungës kultûros centras rengi-niu „Plungës kultûros centras – tai Plun-gës þmonës“ pristatys mieste gyvenan-èius ir kurianèius menininkus bei jø kûry-bà. Dalyvaus 22 meno kolektyvai, pra-smingai veiklai jungiantys 1200 meno më-gëjø, per 70 tautodailininkø. Bus iðleistasleidinys, áamþinantis miesto kultûriniusávykius, kûrëjus.

Istorinis-sakralinis marðrutasÐiuo marðrutu keliaujantys susipaþins

su Plungës kraðto istorija, senàja archi-tektûra, regiono paproèiais, ið amþiø glû-dumos atëjusiomis tradicijomis. Èia uni-kaliai ðvenèiamos Uþgavënës, iðlikusi sa-vita þemaièiø Kalnø giedojimo tradicija:Plungë bene vienintelë turi du Kristauskanèios kelius – Þemaièiø Kalvarijoje irBerþore. Plateliø miestelio ir Berþoro kai-mo baþnyèios yra vieni seniausiø medi-niø sakralinës architektûros pastatø Lie-tuvoje. Tarp þymiausiø baþnyèiø – ir Þe-maièiø Kalvarijos miestelio bazilika.

Plungës miestas kildinamas ið XIII–XIV a. minimos Gondingos gyvenvietës,todël, áprasminant miesto istorijà, miestoðventës dienomis – birþelio 19–21-àjà –Gondingos piliakalnio prieigose bus ren-giami teatralizuoti vaidinimai, istorikø pa-sakojimai, vyks riteriø kovos. Joniniøðventë Plateliuose: kupoliavimas, burtai,paparèio þiedo ieðkojimas, vainikëliøplukdymas, senoviniø þenklø atgaivini-mas ir jø sudeginimas. Nuo geguþës ikirugpjûèio visuomenei bus pristatomosXVIII a. Plungës kraðto medinës baroki-nës baþnyèios – Gintaliðkës, Berþoro, Pla-teliø, Gegrënø, Alsëdþiø. Baþnyèiose vykssakralinës muzikos koncertai, kuriuosedalyvaus þinomi Lietuvos menininkai ir at-likëjai: M.K.Èiurlionio kvartetas (dirigen-

tas Saulius Sondeckis), vargonininkë Eg-lë Korinë ir kiti. Vyks tarptautinis sakrali-nës muzikos festivalis „Giesmë Dievo Mo-tinai Marijai“, kuriame dalyvaus regionosakralinës muzikos chorai, kolektyvai iðLatvijos, Rusijos. Vargonø muzikos kon-certai rajono baþnyèiose skambës, minintPlateliø baþnyèios J.Garalevièiaus vargo-nø jubiliejø (1909–2009), o rugsëjá – Þe-maièiø Kalvarijos bazilikos J.Radavièiausvargonø 100-èiui vyks konferencija ir kon-certas, kuriame diriguos S.Sondeckis.Geguþæ Gegrënø baþnyèioje ÞemaièiøKalvarijos bazilikos choras atliko IpolitoPetroðiaus baþnytkaimio Votyvà, kuri pri-mena liaudiðkà giedojimà.

Kasmet tûkstanèius þmoniø sutraukiaÞemaièiø Kalvarijos atlaidai, daugiausiamaldininkø suplûsta per didþiuosius atlai-dus liepos 2–12 dienomis. Þemaièiø Kal-varijos Kryþiaus kelià sudaro 19 koplyèiø,kurios iðsidësèiusios kalvotoje miesteliovietovëje. Kryþiaus kelyje yra dvi pagrindi-nës dalys – Kristaus suëmimo ir Kryþiauskeliai. Pastarasis – vingiuotas ir be vado-vo pagalbos nelengvai surandamas.

Þemaitijos krikðtas siejamas su kul-tûros, krikðèionybës tradicijø sklaida re-gione. Tad 600 metø jubiliejui paminëtiAlsëdþiø baþnyèioje vyks mokslinë kon-ferencija.

Projekte „Skirtingø kultûrø susiliejimasper paveldo paþinimà“ dalyvaus ávairiøpasaulio ðaliø savanoriai. Þygiai dviraèiaissakralinio-istorinio marðruto keliais, semi-naras apie senosios þemaièiø statybos

technologijà, vaistaþoliø rinkimas ir arba-tos degustacija, kilnojamoji fotoparodaskirti Plungës kraðto etnokultûrai paþinti.

Lietuvos menininkai, muzikantai susi-rinks á stovyklà-festivalá Pakutuvënuose„Pakûtos dozë“. Stovyklos metu veiks kû-rybos dirbtuvës, bus surengti seminarai,koncertai. Netoli Plungës, Pakutuvënøkaime esanèioje Susitaikinimo sodybo-je, aktyviai reiðkiasi ðeimininkai – ðv. An-tano Paduvieèio baþnyèios pranciðkonøbrolija ir bendruomenë. Ði vieta kiekvie-nà savaitgalá pritraukia daug tikinèiøjø arðiaip paguodos ieðkanèiø þmoniø.

Berþoro aplinkos (miestelio, baþny-èios, Kristaus kanèios kelio) kultûriná irdvasiná dvelksmà ávertino ARS grupës dai-lininkai: A.Gudaitis, A.Galdikas, A.Vizgir-da, I.Budrys, L.Tuleikis, G.Jacënaitë. Pa-roda „Berþoras – menininkø darbuose“Plateliø dvaro svirne pristatys ðiø profe-sionaliø menininkø darbus.

Netradicinis menas netradicinëseerdvëse

Bene daugiausiai diskusijø sukëlë irprieðtaringø vertinimø sulaukë projekto„Plungë – Lietuvos kultûros sostinë 2009“Meniniø galimybiø marðrutas. Jo autoriai– menininkai Tomas Danilevièius ir Juo-zas Laivys – sumanë nemaþai ávairiø ðiuo-laikinio meno projektø: konceptualausmeno akcijø, vaizdo ir garso instaliacijø,netradiciniø renginiø, kurie birþelio 19-àjà

Plateliø baþnyèia ir varpinëAldo

nos

KU

PR

ELYT

ËS n

uotr.

Rekonstruotoje centrinëje miesto aikðtëjevyksta daug renginiø

Saul

io N

AR

KA

US

nuo

tr.



bus sujungti á vienà bendrà marðrutà irpristatyti atskirame kataloge.

„Vienas ið reikalavimø Lietuvos kultû-ros sostinës renginiams buvo netradicið-kumas, naujø kultûriniø erdviø paieðka.Todël, raðant ðá projektà, á pagalbà pasi-kvietë mus su Tomu. Mûsø sumanymønegalima vertinti tais paèias svertais,kaip tradiciniø literatûriniø ar muzikiniørenginiø. Ne paslaptis ir tai, kad kol kastiek Plungëje, tiek ir visoje Lietuvoje la-biau remiami ir palaikomi tradicinio me-no kûrëjai. Tad vien tai, jog meniniø gali-mybiø marðrutas, sujungsiantis netradi-cinius renginius netradicinëse erdvëse,buvo atskirtas nuo kitø ir ávardytas kaipatskiras, jau yra didelis pasiekimas“, –pasakojo Plungës savivaldybëje rajonodailininku dirbantis J.Laivys, Vilniaus dai-lës akademijoje (VDA) baigæs skulptû-ros studijas, 2004 m. staþavæsis Liono(Prancûzija) nacionalinëje dailës mokyk-loje, surengæs nemaþai personaliniø pa-rodø bei dalyvaujantis jungtinëse paro-dose Lietuvoje ir uþsienyje.

veiklos forma, naujas judëjimas, kol kasunikalus Lietuvoje, bet jau tikrai nenau-jas uþsienio ðalyse. Kultûra pamaþu trau-kiasi ið miestø aikðèiø, muziejø, koncertøsaliø, tolsta nuo tø vietø, kur negalima rû-kyti ir triukðmauti. Pavyzdþiui, kitose ða-lyse senuose tuneliuose, apleistose ga-myklose, kituose industriniuose pastatuo-se rengiami koncertai, parodos jau niekonestebina. Plungiðkiai, ásigijæ minëtà van-dens bokðtà, taip pat ketina já pritaikytiávairiems sumanymams. Tiesa, á jø akiratábuvo pakliuvusios ir senos, apleistos fer-

ðiuolaikinio meno formos atëjo pavëluo-tai, jau nekalbame apie Plungæ. Natûra-lu, kad neþinojimas, neiðmanymas þmo-nes gàsdina“, – neabejoja menininkai.Pasak jø, neigiamas jø darbø vertinimasjiems nesukelia diskomforto jausmo. Ko-dël? Nes neigimas nëra kritika. Dar dau-giau – mieste, kuriame jie kuria, pasakmenininkø, kritinio diskurso kol kas ið vi-so nëra. „Mes praðome tik vieno: neneig-ti to, kà darome, bet vertinti. Nesvarbu –teigiamai ar neigiamai“, – sakë T.Danile-vièius ir J. Laivys.

mos, kiti sovietmeèio laikø statiniai, betdël lëðø trûkumo á Lietuvos kultûros sos-tinës renginius jie nebuvo átraukti. Taèiaumenininkai neatsisako ðio sumanymo irþada prie jo sugráþti.

O kol kas plungiðkius T.Danilevièiusir J.Laivys stebina ávairiomis ðiuolaikiniomeno akcijomis. Bene daugiausiai atgar-sio sulaukë ir tikrà vertinimø, daþniau-siai neigiamø, lavinà sukëlë menininkøþaliai nudaþytas betoninis stulpas Sto-ties gatvëje. Neliko nepastebëti ir suma-nymai tautiniø juostø raðtais papuoðtiPlungës parapijos namø sienà, atnaujintisenà sovietmeèio laikø skulptûrà, kaþ-kada puoðusià grûdø produktø kombi-natà, á apleistà Plungës parko laikrodinæákelti elektroninæ gegutæ. Kol kas ágyven-dinta tik dalis numatytø akcijø. Netikëtu-mø þada pateikti birþelio viduryje numa-tytas minëtojo vandens bokðto pristaty-mas, istoriniø nuotraukø instaliacija, rug-pjûèio pabaigoje – konceptualaus me-no paroda Plateliø eþero dugne.

„Esame kaltinami tradicijø lauþymu,nors ið tikrøjø tik siekiame jas pratæsti.Kartais iðties atrodo, kad to, kà darome,niekam nereikia. Antra vertus, jei niekasto nedarys, bus dar blogiau. Á Lietuvà

Plateliø eþeras

Aldo

nos

KU

PR

ELYT

ËS n

uotr.


Plungiðkis Tomas Danilevièius – taippat skulptorius, VDA magistrantas, dizai-no studijos bei ámonës „Vandens bokð-tas” Plungëje ákûrëjas. Menininkas dþiau-giasi, kad Plungës valdininkai palaikë josumanymà senà nebenaudojamà van-dens bokðtà miesto pakraðty paversti ne-tradicine erdve ávairiems kultûriniams ren-giniams organizuoti. Pasak jo, ðis bokð-tas – tai ne objektas, o nauja kultûrinës

Vlad

o G

AU

DIE

ÐIA

US

nuot

r.

Perkûno àþuolas Plungës parke

Lietuvos tûkstantmeèio þenklaiateities kartoms

Pakutuvënuose, ðalia ðv. Antano Pa-duvieèio baþnyèios, balandþio 25 d. pa-sodintas tûkstanèio àþuoliukø parkas,áprasminantis Lietuvos vardo tûkstanèiometø jubiliejø. Uþregistruota, kad, sodi-nant àþuolynà, dalyvavo daugiau kaip 600Plungës kraðto gyventojø ir sveèiø, kuriøpavardës suraðytos ir metalinëje kapsu-lëje atgulë po paminkliniu akmeniu atei-ties kartoms.

Simbolinis suolelis centrinëje miestoaikðtëje „Jie savo talentu garsina Plun-gæ“, skirtas þymiems plungiðkiams me-nininkams, gal taptø sëkmës ir naujø ta-lentø atsiradimo þenklu, kuris jaunusmiestieèius, sveèius bei turistus trauktøprisësti, pasisemti kûrybingos auros irskatintø tapti þymiems, kaip talentingiejiplungiškiai.

Tai toli graþu ne viskas, kà turi Plun-gës kraðtas ir kuo gyvena jo þmonës. Jiedidþiuojasi unikalia ðio nedidelio þemëslopinëlio praeitimi, savo protu ir rankomiskuria ateitá. Visa tai pajausti, pamatyti irávertinti kvieèiame Lietuvos þmones.

Daugiau informacijos: www.plunge.lt

Meniniø galimybiø marðrutoautoriai menininkai Juozas Laivysir Tomas Danilevièius


Neatidëkrytdienai...

Pastaruoju metu daug kalbama ir ra-ðoma apie klimato kaità.Vyraujanti nuomo-në – vyksta atšilimas. Taèiau dël prieþas-èiø, sukelianèiø tà procesà, nuomonës ski-riasi: vieni teigia, kad tai yra þmogaus veik-los pasekmë, kiti – kad vyksta natûralûsprocesai, atseit tokiø atðilimø bûta ir anks-èiau. Be to, nesutariama, ar šis atšilimaslaikinas, ar visuotinis ir absoliutus. Pirmuo-ju atveju – atšilimas prasidëjæs dël natûra-liø procesø, dël natûraliø ir pasibaigsian-tis, antruoju atveju – þmogus savo veiklavisame pasaulyje paveikæs klimatà ir jo at-ðilimà, todël kol ne vëlu galintis ðá procesàðvelninti ir net stabdyti.

Ðiame dispute jau daugelá metø daly-vauja 2007 m. Nobelio premijos laureatasAlas Goras (Al Gore), aðtuonerius metusdirbæs JAV viceprezidentu. Knygoje „Nepa-togi tiesa“ (Al Gore. An Inconvenient Truth,Rodale, New York, 2006) jis nedvejodamasteigia, kad „þmogaus sukeltas visuotinis at-ðilimas darosi vis pavojingesnis ir spartëjatokiu tempu, jog planetai kyla pavojus“.

Alas Goras kruopðèiai rinko faktus, áro-danèius klimato atðilimà, pats su ðeima ke-liavo po ávairias pasaulio vietas, stebëjo, fo-tografavo, lygino skirtingais laikotarpiais gau-tus vaizdus. Per ilgà laiko tarpà surinktà fak-tinæ medþiagà apibendrino ir paskelbë mi-nëtojoje knygoje. Joje áþvelgiamos trys pa-grindinës dalys: 1) klimato atðilimo esmë –ðiltnamio dujø (CO2, CH4, N2O, SF6) suge-riama ið Þemës sklindanti infraraudonoji spin-duliuotë; 2) ávairûs Þemës padariniai, árodan-tys klimato atðilimà; 3) CO2 koncentracijosatmosferoje ir temperatûros kaitos korelia-cija esàs árodymas, kad klimato atðilimà le-mianti þmogaus veikla. Ið tikrøjø Þemës at-mosferos sluoksnis toks plonas, kad galimavisiðkai pakeisti jo cheminæ sudëtá. Ypaèsmarkiai padidëjæs anglies dioksido – svar-biausiø vadinamàjá ðiltnamio efektà sukelian-èiø dujø kiekis.

NeatidëkProf. habil. dr. Pranas BALTRËNAS,prof. habil. dr. Donatas BUTKUS,doc. dr. Saulius VASAREVIÈIUS

rytdienai...

nyje ir kt.). Labiausiai visuotinis atðilimas pa-veikæs Tibeto plokðèiakalnyje esantá Hima-lajø ledynà. Himalajuose yra ðimtà kartødaugiau ledo nei Alpëse. Septyniø Azijosupiø baseinai, esantys plokðèiakalnyje, gir-do apie 40 proc. pasaulio gyventojø.

Klimato atðilimà Alas Goras paliudija iruraganø intensyvumo bei trukmës kaitaJaponijoje ir Floridoje, potvyniais Ðveica-rijoje, Indijoje ir Kinijoje. Knygoje árodoma,kad pasaulyje vyksta krituliø persiskirsty-mas ir drëgmës dirvoþemiuose maþëjimas.Vis daugiau naujø moksliniø tyrimø patvir-tina, kad ðiltesnis vandenyno virðutiniosluoksnio vanduo gali iðskirti daugiau kon-vekcinës energijos, sukelianèios galinges-nius uraganus. Mokslininkai nesutaria dëlryðio tarp bendro uraganø skaièiaus ir vi-suotinio atðilimo, nes ne vienà deðimtmetáuraganø daþnumui didelës átakos turëjonatûralûs gamtiniø sàlygø pokyèiai. Taèiaudabar jau yra aišku, kad reikðmingas ura-ganø trukmës ir intensyvumo padidëjimastikrai susijæs su visuotiniu atšilimu.

Nuotraukomis árodomi dideli pokyèiaiáðalo zonoje Aliaskoje: medþiai, áleidæ ðak-nis áðalusioje tundroje, jai atitirpstant svy-ra, virsta, keliai darosi nepravaþiuojami,griûva namai.

Nuo 8-ojo deðimtmeèio Arkties ledokiekis ëmë smarkiai maþëti, o sluoksnisplonëti. Dabar atliekami tyrimai rodo, kad,nesiliovus áprastai elgtis, Arkties ledo ku-

polas kiekvienø metø vasarà pranyks. Ðiuometu jis atlieka esminá vaidmená – vësinaÞemæ. Vienas svarbiausiø mûsø tikslø – uþ-kirsti kelià jo sunykimui.

Arkties ledyno kupolas ëmë tirpti taipgreitai pirmiausia dël to, kad jis daug plo-nesnis uþ Antarktidos ledo kepuræ.

Tirpstantys Arkties ledynai gali nepa-prastai pakeisti visà planetos klimatà. Vi-suotiná klimatà mokslininkai vadina „netie-sine sistema“. Tai reiðkia, kad ne visi paki-timai yra laipsniðki, tolygûs. Kai kurie jø galiávykti staiga, smarkiais ðuoliais. Praeityjetaip jau yra buvæ.

Ðilumà ið pusiaujo á aðigalius perskirs-to vëjai ir vandenyno srovës. Pavyzdþiui,Golfo srovë ir cirkuliacinës srovës. Ðiossrovës teka beveik nepakitusios 10 tûks-tanèiø metø – nuo paskutiniojo ledynme-èio pabaigos, dar prieð pastatant pirmàjámiestà. Jø pakeitimas turëtø didþiuliø pa-sekmiø visai civilizacijai. O taip gali nutiktidël klimato krizës. Vidutinë temperatûra vi-same pasaulyje yra apie 58o F (14,4 oC).

Þmogaus veiklos átaka klimato kaitaiknygoje árodinëjama CO2 koncentracijos,nustatytos ledo kernuose, didëjimu per650 000 metø laikotarpá ir gauta teigiamakoreliacija su temperatûros kaita. Be to,ilgalaikëje temperatûros skalëje tik pasta-

Klimato atðilimo faktà Alas Goras paaið-kina pasaulyje kalnø ledynø tirpimu (Ledy-no parkas ant Kilimandþaro kalno, Kolum-bijos ledynas Aliaskoje, Andai Pietø Ameri-koje, Himalajø ledynas Tibeto plokðèiakal-


Èiervos ledynas, Ðveicarija, 1910 m.

Ðie medþiai prieð deðimtmeèius, netgiprieð ðimtmeèius, giliai áleido ðaknisáðalusioje tundroje. Dabar, tundraiatitirpstant, jie tarsi praranda savoinkarà, dël to ir svyra á ðonus

Alas Goras


Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2009

6

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2009 m. Nr.6 (608) birþelis

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305Vilnius

TELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Faksas 2 34 15 72Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2009-06-08SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 Lt

Spausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2009

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remia

SPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Kultûros, filosofijos ir

meno institutas, Lietuvosgamtos draugija, VGTUrøjø deðimtmeèiø vidutinë metinë tempe-

ratûra yra didþiausia.Alas Goras perspëja, kad esame atsi-

dûræ prie biologø vadinamosios masinioiðnykimo krizës slenksèio. Nykimo grei-tis dabar tûkstantá kartø didesnis nei esantnatûraliai atrankai.

Dauguma veiksniø, sukelianèiø rûðiønykimà, taip pat turi poveiká ir klimato kai-tai. Du ið jø – susijæ. Pvz., Amazonës drëg-nøjø atogràþø miðkø nykimas skatinadaugelio rûðiø iðnykimà, taip pat didinaCO2 kieká atmosferoje.

Dël visuotinio atðilimo þûva labai daugkoralø rifø, kurie vandenyne gyvenan-èioms rûðims yra tokie pat svarbûs kaipdrëgnieji atogràþø miðkai sausumos rû-ðims. 2005-aisiais, pagal visus paramet-rus karðèiausiais uþregistruotais metais,sunyko daugybë rifø, áskaitant ir tuos, ku-rie puikiai gyvavo tada, kai Kolumbas pir-mà kartà atplaukë á Karibus. 1998 m., ant-raisiais pagal karðtumà uþregistruotaismetais, pasaulis prarado apytiksliai 16proc. visø koralø rifø.

Alo Goro knyga „Nepatogi tiesa“ la-bai gerai iliustruota ir akivaizdþiai árodantiávairius padarinius Þemëje, kuriuos su-këlë klimato atðilimas.

Autorius jau 17 metø tiria klimato kai-tà ir jos padarinius. Jis aktyviai prisidëjo1997 m. rengiant Kioto protokolà Japo-nijoje. Ákûrë palydoviná ir kabeliná TV tin-klà, aiðkinant klimato atðilimà ir jo átakàjauniems þmonëms.

Alas Goras, ragindamas imtis ryþtingøpriemoniø maþinti dujø iðsiskyrimà sukelian-tá ðiltnamio efektà, perspëja „... neatidëliokrytdienai to, kà gali padaryti ðiandien“.

O padaryti, Alo Goro nuomone, gali-ma daug: maþinti CO2 emisijà, taupytienergijà namuose, vairuoti iðmoningiau– maþinti nuvaþiuotø myliø kieká, vaþiuotidviraèiu, kur tik ámanoma naudotis visuo-meniniu transportu. Stengtis suþinoti dau-giau apie klimato pokyèius ir padëti suþi-noti kitiems.

Visa tai, kas pateikta Alo Goro knygo-je „Nepatogi tiesa“, aiðkiai matyti realy-bëje. Tai liudija klimato šilimas, primenan-tis artëjanèià grësmæ.

Mokslininkø nuomone, gali vykti daugsudëtingesni gamtos procesai, darantysdidelæ átakà klimato pokyèiams...


Èiervos ledynas, 2001 m.

Nauja Lietuvos MA vadovybë .................................. 2A.BURAÈAS Pasaulio finansø krizë irLietuvos strategija .................................................... 3

M.ÐÈAVINSKAS Kà Lietuvai reiðkia 1009 metai? .... 6

J.GRIGAS Kas kuria Þemës magnetiná laukàir keièia jos magnetinius polius? .............................. 8

J.A.KRIKÐTOPAITIS Pagarba medþiui ................... 10

J.STRAÞNICKAS Profesoriaus KazimieroBarðausko meilës galia .......................................... 12

V.PRUSKUS Laikas ir jo medþiotojai ...................... 14

J.ELEKÐIS Tarptautinë mokslinë konferencijaLietuvoje sukvietë mokslininkusne tik ið Europos .................................................... 16

R.KRAUJALIS Lietuvos lazeriø pramonëssektorius pernai iðaugo 16 procentø ..................... 18

P.G.ADLYS Mûsø keturi milijonai... Ar tai realu? ..... 19

P.BALTRËNAS, D.PALIULIS Lietuvosjaunøjø mokslininkø konferencija .......................... 20

V.VALENTUKEVIÈIUS Energetinis saugumas –mitai ir realybë ........................................................ 22

Þ..LUKÐIENË, V.BÛDA Fotosensibilizacija –ekologiðkai saugi priemonë kenkëjøgausumui reguliuoti ............................................... 25

R.OZOLINÈIUS Miðkotyros drozofilos,Nilsas Boras, medþiø homeostazëir stabilumas ........................................................... 28

A.NAKAS, J.NORKEVIÈIUSSeptyniasdeðimtmeèio gimtadieniui –monografija ............................................................ 30

A.MOTUZAS Modernus vadovëlisapie dirvoþemá ........................................................ 30

G.AÐMONAITË „The COINS 2009“ – mokslinisgamtininko iððûkis? ............................................... 32

V.PRUSKUS Laikas ir „greiti pinigai“:iððûkiai ðvietimui .................................................... 33

R.ÐVEISTIENË Kà þinome apie Lietuvosarklininkystæ ........................................................... 34

G.KRIÐÈIUKAITIENË Kai þolynai prabyla .............. 36

D.AÞANECKIENË, J.DREVINSKAITËPlungë – Lietuvos kultûros sostinë 2009 ............... 38

P.BALTRËNAS, D.BUTKUS, S.VASAREVIÈIUSNeatidëk rytdienai... ............................................... 42

RËMIMO FONDAS

Remia istorijos, gamtos moksløir kultûros tematikos publikacijas

44 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 6ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2009 Nr.6, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt

Atsisveikinome su kompozitoriumi, smuikininku, dirigentu, pedagogu, maestro Jurgiu Gaiþausku.Jis – Lietuvos radijo ir televizijos kapelos kûrëjas, beveik keturis deðimtmeèius – kaimo kapelos

„Galvë“ vadovas, operos „Buratinas“, operetës „Ramunë“, 5-iø simfonijø, sonatø, dainø, muzikosdramos spektakliams, koncerto kanklëms, per 1000 muzikos kûriniø vaikams ir tëveliams,

jaunimui ir senjorams, kaimo ir miesto þmonëms autorius. Jo dëka kaimo kapelos pasklido povisà Lietuvà, o „Grok, Jurgeli“ ðventë tapo mûsø visø ðvente. Jos ákvëpëjas ir vyriausiasis

dirigentas Jurgelis dosniai dalijo savo talentà. Linksma, uþdeganti muzika irmaestro trykðtanti energija buvo mûsø visø dþiaugsmas.

Giedra gaida kiekvienà Vilniaus þemaièiø kultûros draugijos vakaronæ puoðë Jurgelio ir Jo þmonosZoselës atliekami kûriniai. Jie buvo su mumis kasmetëse ekskursijose po Lietuvà, o ðiais metais

Jurgelis netikëtai pasirodë jau vienas. Virkdë savo smuikelá, uþtraukë dainà...Palydëjome Já Anapilin, bet liko Jis su mumis.

N e t e k t i s

Vilniaus þemaièiø kultûros draugijos varduPovilas SAUDARGAS

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.6

Documents

Transcript of Mokslas Ir Gyvenimas 2009 m. Nr.6