Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.6

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6 1

2008

6

Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdþiui – 20 metø

Unikalûsmokslo

prietaisai

Perlamutriniødebesø paslaptys

Lietus –Ispanijai, þiniaið Lietuvos –

visam pasauliui

Zin

o K

AZ

ËN

O n

uotr

.

2 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6

Kitus – 2009 metus ketinama skelbtiPasauliniais astronomijos metais. Taip buspaþymëtas teleskopo iðradimo keturiø ðim-tø metø jubiliejus. 1608 m. áþymus italømokslininkas Galileo Galilëjus (G.Galilei)iðgirdo, kad olandø meistrai sukonstravoþiûronà – prietaisà, leidþiantá geriau áþiûrë-ti tolimus daiktus. Neþinodamas to prie-taiso sandaros, bet, skirtingai nuo amati-ninkø, nuosekliai samprotaudamas, o neatsitiktinai bandydamas, Galilëjus pakar-tojo iðradimà. Supratæs, kad þiûronas galibûti labai vertingas astronomijoje, moksli-ninkas nukreipë já á dangø. Taip þiûronas

UnikalûsProf. Romualdas KARAZIJA

Mokslininkai skverbiasi vis tolynnuo betarpiðkai mûsø pojûèiaissuvokiamo pasaulio á mikropasauláir makropasaulá, siekia atskleistimaterijos ir gyvybës pradus. Gamtanëra klastinga, tad mokslininkai

nesusiduria su neáveikiamaispaþinimo barjerais, taèiau ji nëra irpaprasta, tad áminti vis slaptesnes,bendresnes gamtos másles darosikaskart sunkiau. Nuolatinë mokslopaþanga reikalauja vis didesniø,

mokslo prietaisai

virto teleskopu. Jis bu-vo sudarytas ið dviejø læ-ðiø, átaisytø nedideliamevamzdyje, ir didino tikapie 30 kartø (1 pav.).Taèiau ir su tuo papras-tu prietaisu Galilëjus pa-darë perversmà astro-nomijoje: árodë, kad Më-nulis ir Saulë nëra tobu-li dangaus kûnai (kaipteigë tuometis mokslas)– Mënulyje yra kalnø, oSaulëje dëmiø, atradoketuris Jupiterio palydo-vus, árodë, kad Paukð-èiø Takas yra didþiulisþvaigþdþiø sambûris.

Izaokas Niutonas(I.Newton) sukonstravokito tipo teleskopà – re-flektoriø, kuriame spin-duliai yra surenkamiágaubtu veidrodþiu. Poto, siekiant áþvelgti kuomaþesnio ryðkio objek-tus, prietaiso matme-

nys buvo vis didinami. XVIII a. pabaigojeanglø astronomas Viljamas Herðelis(W.Herschel) pagamino 12 m ilgio teles-kopà su 122 cm skersmens veidrodþiu;

ðiuo prietaisu jis atrado Urano planetà,kintamàsias þvaigþdes, nustatë mûsø Ga-laktikos formà. Dabar JAV ir kitose ðalyseveikianèiø didþiausiø teleskopø veidrodþioskersmuo siekia ar net virðija 10 m (tiesa,jie sudaryti ið keliø daliø). Vis dëlto dau-

giausia naujos, unikalios informacijos gau-ta Hablo kosminiu teleskopu (pavadintuþymaus XX a. astronomo E.Hablo (E.Hub-ble) vardu), nuo 1990 m. skriejanèiu orbi-toje aplink Þemæ (2 pav.). Nors jo veidro-dis tik 2,4 m, taèiau, nesant atmosferos trik-dþiø, jis leidþia registruoti itin kokybiðkuskosminiø objektø vaizdus. Hablo telesko-pu padaryta daugelis atradimø: stebint nu-tolusias supernovas, árodyta, kad Visatapleèiasi greitëdama, atrasti jos objektai,esantys toliau nei uþ 10 milijardø ðviesme-èiø, kitø þvaigþdþiø planetos, gauta galak-tikø, ûkø unikaliø nuotraukø. Vienoje ið jømatyti dujø ir dulkiø debesyse ásidegan-èios þvaigþdës; tie kosminiai debesys bu-vo pavadinti Kurianèiaisiais Stulpais.

Aplink Þemæ skraido ir daugiau unika-liø kosminiø observatorijø, stebinèiø Visa-tà rentgeno, ultravioletiniais, infraraudonai-siais, gama spinduliais. Kaip þmogaus ávai-riais pojûèiais, taip ir prietaisais, registruo-janèiais ávairius spindulius, gaunama in-formacija ið esmës pasipildo, padeda ap-tikti naujus reiðkinius ir objektus. Taèiau pa-tys didþiausi prietaisai kosmoso tyrimamsyra ne iðkeliami á Þemës palydovo orbità,o prieðingai – árengiami giliai po þeme. Jieregistruoja ið kosmoso atlekianèius neut-rinus – paèias skvarbiausias elementarià-sias daleles. Neutrinai neturi elektros krû-vio ir labai silpnai sàveikauja su medþia-ga. Per visà Þemës rutulá jie pralekia taiplengvai, kaip saulës spindulys per langostiklà. Daug neutrinø susidaro þvaigþdë-se vykstanèiø branduoliniø reakcijø metu,dar daugiau jø klaidþioja po Visatà nuo Di-dþiojo sprogimo pradþios.

Vis dëlto neutrinus ámanoma regist-ruoti, tiksliau ne juos paèius, o jø itin retaisukeliamas reakcijas su kitomis elemen-

1 pav. GalileoGalilëjaus

iðrastasþiûronas –

pirmasisteleskopas

2 pav. Hablo kosminis teleskopas

3 pav. Neutrinø detektorius SuperKamiokan-de. Prieð já visà pripildant scintiliuojanèioskysèio inþinieriai, irstydamiesi laiveliu,tikrina fotodaugintuvus

4 pav.Elementariøjø

daleliø greitintuvociklotronoiðradëjas

E.Lorensas(E. Lawrence) su

bendradarbiu priesavo kûrinio (a) irprietaiso veikimo

schema (b)

a b


daugelio mokslininkø sutelktøintelektualiø pastangø, vis tiksles-niø metodø, sudëtingesniø prietai-sø, vis daugiau lëðø. Didþiausius,unikalius mokslo prietaisus dabarnaudoja fizikai ir astronomai.

tariosiomis dalelëmis. Milþiniðka cisternapripildoma scintiliacinës medþiagos –skaidraus skysèio, kuriame reakcijos me-tu susidariusios dalelës sukelia þybtelëji-mà. Já uþfiksuoja labai jautrûs fotonø skai-tikliai. Idant á tà ertmæ nepatektø kitokiosið kosmoso atlekianèios dalelës, neutri-nø detektorius slepiamas po þeme, daþ-niausiai nebeveikianèiose kasyklose. Pir-moji tokia neutrinø gaudyklë buvo áreng-ta 1970 m. Pietø Dakotoje (JAV). Ji uþre-gistravo ið Saulës iðlekianèius neutrinus,taèiau daug maþiau, negu jø turëjo bûtipagal mokslo priimtà Saulës modelá. Más-læ iðsprendë tik XX a. pabaigoje Kamio-kos kasyklose Japonijoje pradëjusi veiktineutrinø observatorija, pavadinta Super-Kamiokande (3 pav.). Ja naudojantis bu-vo árodyta, kad neutrinø, skirtingai neguðviesos daleliø fotonø, rimties masë nëralygi nuliui, nors ir labai maþa. Dël to kaikurie neutrinai, skriedami ið Saulës á Þe-mæ, virsta kitos rûðies neutrinais, kuriøamerikieèiai savo prietaisu negalëjo uþ-registruoti. SuperKamiokande buvo ap-tikti ir neutrinø pliûpsniai, susidarantysmasyvios þvaigþdës sprogimo metu, su-ðvintant supernovai.

Vis dëlto patys didþiausi pasaulyjemokslo prietaisai skirti ne kosminiø ob-jektø, o maþyèiø elementariøjø daleliø ty-rimams. Jø negalima áþiûrëti net pro to-buliausius mikroskopus. Tad elementa-riosios dalelës tiriamos stebint jø smû-gius. Sàveikos metu susidaro naujos da-lelës, kurias galima aptikti naudojantisburbuliukø kamera: dalelei lekiant perkai-

tintu skysèiu, susi-daro jos pëdsa-kas – maþø bur-buliukø virtinë. Re-zultatai tuo ádo-mesni, kuo dides-niu greièiu susidu-ria dalelës. Tad jau1932 m. buvo su-kurtas elementa-riøjø daleliø grei-tintuvas – ciklotro-nas (4 pav.).

Norint atrastinaujas, vis dides-nës masës dale-les, reikëjo didinti

buoti dabar galiojanèià elementariøjø da-leliø teorijà (arba árodyti, kad joje reikiadaryti esminiø pataisø) ir apskritai pada-ryti esminá proverþá ðioje dar toli graþu ne-uþbaigtoje fizikos ðakoje.

Apie ðá didþiausià pasaulyje prietai-sà, juo numatomus atlikti tyrimus, ku-riuos vykdys ávairiø ðaliø mokslininkai, irLietuvos fizikø bendradarbiavimà suCERN „Moksle ir gyvenime“ jau buvo ra-ðyta (2007, Nr. 2). Ten buvo pateiktas iršio mokslinio centro vaizdas iš lëktuvobei elementariøjø daleliø detektoriausnuotrauka. Tai papildo ðio greitintuvo þie-do, sumontuoto poþeminiame tunelyje(6a pav.), ir vieno ið daugelio magnetø,priverèianèiø daleles suktis ratu, vaizdai(6b pav.).

5 pav. Protonø ir antiprotonø prieðprieðiniø srautø greitintuvas Ferminacionalinëje laboratorijoje (vaizdas ið lëktuvo)

6 pav. Didþiojo hadronø kolaiderio atkarpa tunelyje po Þenevosmiestu (a) ir vienas ið jo magnetø (b)

7 pav.Kuriamas

termo-branduo-

linëssintezës

reaktoriusITER

daleliø energijà ir todël didëjo greitintuvømatmenys. Buvo iðrasti kolaideriai – prieð-prieðiniø srautø greitintuvai, kuriuose su-siduria prieðingomis kryptimis judanèiosdalelës ir jø antipodai – antidalelës. Toksmilþiniðkas prietaisas veikia JAV, Fermi na-cionalinëje laboratorijoje, netoli Èikagos(5 pav.). Pagrindinë jo dalis – 6,l km ilgioþiedas, kuriame kaupiami, greitinami ir su-siduria masyvios dalelës protonai ir anti-protonai. Ðiuo greitintuvu buvo aptiktadaug elementariøjø daleliø, tarp jø ir vie-nas ið kvarkø (fundamentaliosios dalelës,ið kuriø sudarytos dauguma elementariø-jø daleliø). Aiðku, jog eksperimentus tokiuprietaisu gali vykdyti tik didþiulë fizikø irtechnikø grupë. Antai praneðimas apie mi-nëto kvarko atradimà buvo pasiraðytasapie tûkstanèio mokslininkø, atradimo au-toriø sàraðas uþëmë porà puslapiø.

O netrukus – planuojama ðiø metø ru-dená – dar didesnis tokio tipo prietaisasturëtø pradëti veikti Europoje, Þenevojeesanèiame tarptautiniame branduoliniøtyrimø centre, sutrumpintai vadinamameCERN. Tiesa sakant, gigantiðkas, net 27km ilgio elementariøjø daleliø kolaiderisèia jau veikë nuo 1989 m., taèiau jamesusidurdavo nedidelës masës dalelëselektronai ir jø antidalelës – pozitronai.Tad, gerokai iðsëmus jo galimybesskverbtis á mikropasaulio gelmes, prietai-sas buvo keleriems metams uþdarytas irrekonstruotas á protonø ir antiprotonø ko-laiderá. Su ðiuo prietaisu fizikai sieja dide-les viltis atrasti vienà labai svarbià teoreti-kø numatytà dalelæ Higso bozonà, apro-

Þurnale neseniai (2007, Nr 6) buvoraðyta ir apie Kadarache, Pietø Prancû-zijoje, sutelktomis daugelio ðaliø pastan-gomis (dalyvaujant ir Lietuvos mokslinin-kams) kuriamà termobranduolinës sin-tezës reaktoriø ITER. Tai kartu ir prietai-sas (juo tiriamos medþiagos savybësesant temperatûrai, kuri egzistuoja tikþvaigþdþiø gelmëse), ir árenginys (juonaudojantis tikimasi iðspræsti paèià svar-biausià mûsø civilizacijai iðkylanèià pro-blemà – energijos problemà). Ðis reak-torius kol kas egzistuoja tik brëþiniuoseir paveikslëliuose, jis turëtø pradëti veik-ti 2015 metais. Bûsimojo reaktoriaus pa-lyginimas su didþiausiu dabartiniu sau-sumos gyvûnu drambliu (7 pav.) pade-da suvokti, kokius mokslo ir technikosstebuklus sugeba kurti þmogus.

a b


Susiklosèius tam tikroms sàlygoms,stratosferoje gali rastis keisti, neáprastoscheminës sudëties debesys. Tai – perla-mutriniai debesys (angl. mother-of-pearl ar-ba nacreous clouds). Savo pavadinimà ðiedebesys gavo dël ryðkaus ðvytëjimo viso-mis vaivorykðtës spalvomis, panaðiai kaipryðkioje Saulës ðviesoje spindi perlai. Per-lamutriniai debesys panaðûs á læðiðkuosius

Audrius DUBIETIS

Perlamutriniø

(altocumulus lenticularis) debesis, kuriedaþnai formuojasi dël orografinio oro ma-siø kilimo kalnuotose vietovëse. Ðie de-besys dar vadinami poliariniais strato-sferiniais debesimis (angl. Polar stratosp-heric clouds, PSC), kadangi jie paprastaisusidaro virð poliariniø Þemës rutulio rajo-nø ir tik þiemos mënesiais. Ypaè geros sà-lygos perlamutriniams debesims rastis yrapaèioje ðiaurëje – Arktyje ir Antarktidoje,taèiau retkarèiais (ir atrodo, kad vis daþ-niau) ðie paslaptingi egzotiðki debesys at-klysta ir á vidurines platumas.

Nëra tikslios datos, kada ir kas pirmàkartà pastebëjo perlamutrinius debesis,taèiau ávairûs ðaltiniai byloja, kad perla-mutriniai debesys buvo þinomi, o reti jø

pasirodymai dokumentuojami jau nuoXIX a. pabaigos. Tuomet vakaro þarojevaivorykðtës spalvomis ðvytintys debesysdaugiausia buvo fiksuojami virð Skandi-navijos. Vienà pirmøjø preciziðkai doku-mentuotø perlamutriniø debesø vaizdø1901 m. yra nutapæs danø dailininkasH.Moltkë, kuris dalyvavo mokslinëjeðiaurës paðvaisèiø stebëjimo ekspedici-joje Suomijos ðiaurëje ir kurio uþduotisbuvo tiksliai pavaizduoti ðiaurës paðvais-tes, kadangi anais laikais spalvota foto-

1 pav. Perlamutriniai debesys sauleileidþiantis (kairëje) ir po saulëlydþio(deðinëje)

2 pav. Vidutinë stratosferos temperatûra virðpoliariniø srièiø Arktyje ir Antarktidoje. Juoda

linija þymi kritinæ temperatûros ribà (–78oC)perlamutriniams debesims susidaryti



debesø paslaptys

grafija dar nebuvo iðrasta. Á neáprastusdebesis virð Antarktidos atkreipë dëme-sá ir garsiosios R.Scotto ekspedicijos na-riai. Nors ðie debesys matomi ir dienosmetu, taèiau visas jø groþis iðryðkëja tikSaulei nusileidus (1 pav.). Troposferiniaidebesys greitai panyra á ðeðëlá, tuo tar-pu perlamutriniai debesys, esantys vidu-tiniðkai 25 km aukðtyje, vis dar maudosisaulës spinduliuose ir nusidaþo visomisvaivorykðtës spalvomis temstanèio dan-gaus fone. Perlamutriniø debesø spalvøatsiradimo prieþastis ir fizikinis mecha-nizmas yra lygiai toks pats, kaip ir vaivo-rykðtiniø debesø, apie kuriuos raðytaMG, 2007, Nr. 10. Nuostabios spalvosatsiranda dël ðviesos difrakcijos reiðki-nio nuo labai maþø, vos 1 mikrometro(1 µm=0.001 mm) dydþio laðeliø, ið ku-riø ir sudaryti perlamutriniai debesys.

Perlamutriniø debesø sandara irstratosferos aerozoliai

Ðiuolaikiniai moksliniai perlamutriniø

debesø tyrimai, padëjæ atskleisti jø kilmæbei sandarà, pradëti 1982 m., atsiradusgalimybei juos fiksuoti ið palydovø, taippat naudojant antþeminius moksliniusprietaisus – lidarus, spektrometrus ir kt.Buvo nustatyta, kad ðiø paslaptingø de-besø formavimasis yra glaudþiai susijæssu ekstremaliai þemomis stratosferostemperatûromis, kurias sukelia stabiliøpoliariniø sûkuriø susidarymas virð polia-riniø regionø þiemos mënesiais. Kartupaaiðkëjo, kad perlamutriniai debesyssavo sandara smarkiai skiriasi nuo tro-posferiniø debesø, kurie sudaryti ið van-dens laðeliø (þemojo ir viduriniojo aukð-to debesys) ar ledo kristalø (plunksni-niai ir patys aukðèiausieji – sidabriðkiejidebesys, matomi mezosferoje). Tuo tar-pu perlamutriniuose debesyse vanduotoli graþu nëra pagrindinis ir daþniausiaiaptinkamas cheminis junginys. Pagal sa-vo cheminæ sudëtá, kuri nulemia ir fizi-nius ypatumus, perlamutriniai debesysskirstomi á tris tipus, kurie apibendrinti

lentelëje. Daþniausiai formuojasi vadina-mojo Ia tipo perlamutriniai debesys, su-daryti ið azoto rûgðties trihidrato(HNO3x3H2O, sutrumpintai þymimoNAT). Temperatûrai nukritus iki –78oC, ðischeminis junginys kristalizuojasi, ir per-lamutriniuose debesyse aptinkamas ma-þyèiø (iki 1 µm=0.001 mm dydþio) kris-talø pavidalu. Ib tipo perlamutriniai de-besys sudaryti ið sudëtingesnio, vadina-mojo trejopo – azoto rûgðties, sierosrûgðties ir vandens garø miðinio (STS –supercooled ternary solution), kuris tojepat –78oC temperatûroje kondensuojasiá maþdaug 1 µm dydþio laðelius, taèiauneuþðàla. Ir tik II tipo perlamutriniai de-besys yra sudaryti ið nedideliø (iki 10 µmdydþio) ledo kristalø. Taèiau stratosferossàlygomis (turint omenyje þemà slëgá)ledo kristalams atsirasti reikalinga dar þe-mesnë, –85oC temperatûra, todël II tipoperlamutriniai debesys formuojasi daugreèiau. Beje, dël ekstremaliø aplinkos sà-lygø ledo kristalai II tipo perlamutriniuo-se debesyse turi kubinæ (keturkampæ) si-metrijà, skirtingai nei plunksniniø debe-sø ledo kristalai, kurie yra heksagoniniai(ðeðiakampiai). Ádomu pastebëti, kad itinretais atvejais kubinës simetrijos ledokristalai aptinkami ir labai aukðtuoseplunksniniuose debesyse, kurie formuo-jasi virð tropopauzës ir kuriø kondensa-cijos centrais tampa stratosferiniai sie-ros junginiai.

3 pav. Perlamutriniai debesys virš Oslo (Norvegija)

4 pav. 2008 m.vasario 17–20 d.purpurinëssutemos stebëtosdaugelyjeVakarø Europosðaliø. Nuotraukadaryta praëjusvalandai posaulëlydþio

Nukelta á 12 p.



informatikosNuolat kintanèios þmogaus veiklossàlygos reikalauja naujø skaitmeninio sig-nalø apdorojimo priemoniø, galinèiø netik adaptuotis, bet ir save organizuoti, t.y.kaupti þinias apie aplinkoje vykstanèiuspokyèius ir jomis remiantis keisti sistemosveikimà, sudëtá ir reagavimo á pokyèiusbûdà. Dirbtinio intelekto pagrindu kuria-mi metodai sudaro intelektualiøjø siste-mø esmæ ir yra skirti ðiems naujiems po-reikiams tenkinti. VGTU Elektronikos fa-kulteto informatikos inþinerijos kryptiesmokslininkø darbuose sprendþiamos gar-sui ir vaizdui apdoroti tinkamø intelektu-aliøjø sistemø ágyvendinimo problemos.

Lietuvai ástojus á Europos Sàjungà, at-sirado galimybiø gauti ir ES struktûriniøfondø finansinæ paramà. 2005 m. liepàbuvo paskelbti kvietimai teikti paraiškas2004–2006 m. ES struktûriniø fondø finan-savimui gauti. Nepaisant atostogø meto,fakulteto bendruomenëje uþvirë bendro-jo programavimo dokumento (BPD) 2 pri-oriteto „Þmogiðkøjø iðtekliø plëtra“ projek-to raðymas. 2005 m. rugsëjo pabaigoje pa-teikta paraiðka skirti finansinæ paramà pa-gal 2.5 priemonæ „Þmogiðkøjø iðtekliø ko-kybës gerinimas moksliniø tyrimø ir inova-cijø srityje“. Elektronikos fakultete pareng-tas projektas tema „Elektronikos ir informa-tikos inþinerijos krypèiø magistrantûros stu-dijø programø ir doktorantûros pertvarky-mas ir atnaujinimas VGTU“ (Nr. BPD2004-ESF-2.5.0-03-05/0017) laimëjo konkursàir gavo finansavimà. Tai lëmë mokslinëkompetencija, patirtis, labai aiðkus siekia-mo tikslo suvokimas ir paþangi idëja.

Trumpa prieðistorëVGTU Elektronikos fakultete pirmieji

þingsniai informatikos inþinerijos krypty-je þengti 1993–1994 m., pasiuntus du per-spektyvius magistrantus semtis þiniøSkaitmeninio signalø apdorojimo grupë-je Alborgo universitete, Danijoje. Padeda-mi docentø Ole Olseno ir Kjeldo Herman-seno, Elektronikos fakulteto magistrantaiparengë jungtines magistro tezes, nagri-nëjusias skaitmeniniø filtrø kûrimo klau-simus. 1994 m. šis darbas buvo ávertin-tas Lietuvos mokslø akademijos Jaunøjømokslininkø premija.

Svarbus ávykis fakulteto bendruome-

nei buvo akademiko Laimuèio Telksniopasiûlyta senøjø lietuviø liaudies dainø beikalbos áraðø restauravimo tematika. Jo va-dovaujami VGTU doktorantai 1994–1999 m. tyrë melizmø (smulkiø ritminësvertës melodiniø puoðmeniniø figûrø) irpriegaidþiø (ilgojo virðûnës skiemens bran-duolio – ilgojo balsio ar dvigarsio – tarimobûdø) specifikà, kûrë dirbtiniø neuronø tin-klais bei adaptyviu filtravimu pagrástus ðiøgarsø apdorojimo metodus. Penkeriátempto darbo metai davë ávairialypës nau-dos. Uþsimezgë glaudûs ryðiai su pasau-lyje garsiu automatinio valdymo srities prof.Lennartu Ljungu (Linèiopingo universite-tas, Ðvedija). Tai lëmë daugkartines fakul-teto doktorantø bei darbuotojø staþuotesÐvedijoje. 1999 m. rugsëjá VGTU Elektro-nikos fakultete buvo apgintos pirmosiosdvi elektronikos ir informatikos inþinerijoskrypèiø daktaro disertacijos: D.Navakaus-ko „Dirbtiniø neuronø tinklai triukðmo ið-kraipytø dainø garso áraðams restauruo-ti“, Ð.Pauliko „Triukðmo sugadintø priegai-dþiø garso áraðø restauravimas“. 2000 m.D.Navakausko darbai ávertinti valstybësjaunojo mokslininko stipendija.

Bendradarbiavimo su Švedijos moks-lininkais sëkmæ garantavo du 2002–2004 m. vykdyti tarptautiniai projektai:„Netiesinis dinaminiø signalø apdoroji-mas: doktorantø ir mokslo darbuotojø stu-dijø programos formavimas“, remtas Šve-dijos instituto ir vykdytas pagal New Vis-by programà; ,,Netiesinis dinaminiø sig-nalø apdorojimas“, remtas Ðvedijos Ka-raliðkosios mokslø akademijos. Bendradarbø apimtis virðijo ketvirtá milijonø litø.Abu projektus VGTU pripaþino reikšmin-gais eksperimentinës plëtros darbais.

Dabarties iððûkiai fakultetostudijose ir moksle

ES struktûriniø fondø remiamo projek-to „Elektronikos ir informatikos inþineri-jos krypèiø magistrantûros studijø progra-mø ir doktorantûros pertvarkymas ir at-

naujinimas VGTU“ ágyvendinimo metupasiekti šie rezultatai:

sudarytos dvi naujos gilinamosiosmagistrantûros studijø programos:

– Informacinës elektroninës siste-mos (informatikos inþinerijos kryptyje,07T01);

– Kompiuteriø inþinerija (elektronikosinþinerijos kryptyje, 01T2);

ið esmës atnaujintos dvi esamosmagistrantûros studijø programos elek-tronikos inþinerijos kryptyje, tai Elektroni-ka ir Telekomunikacijø inþinerija;

sukurta 18 gilinamøjø dalykø modu-liø naujoms ir ið esmës atnaujinamoms ma-gistrantûros studijø programoms informa-tikos ir elektronikos inþinerijos kryptyse;

sukurti doktorantûros studijomselektros ir elektronikos inþinerijos (01T)mokslo krypties naujausiø aukðtøjø tech-nologijø srityse naujø dalykø moduliai:„Didelës galios impulsø taikymas me-dþiagotyroje ir nanotechnologijose“; „Na-noelektronika“; „Telekomunikacijø siste-mø kokybës valdymas“; „Dirbtiniø neu-ronø tinklø teorija“;

á studijø procesà ádiegtos inovaty-vios mokymo/-si priemonës – keturiosauditorijos aprûpintos ðiuolaikinëmis vi-zualizavimo priemonëmis, nupirkta 40 va-dovëliø, ásigytos trijø ðiuolaikiniø progra-miniø produktø licencijos;

šiuo metu rengiamos bûtiniausiosmokymosi metodinës ir studijø organiza-cinës priemonës.

Šio projekto vykdymo sëkmæ liudija irtas faktas, kad inicijavus papildomas veik-las projektas gavo papildomà finansavi-mà, leidusá pradëti kurti septyniø elektro-nikos ir informatikos inþinerijos krypèiø gi-linamøjø magistrantûros dalykø modulius:„Áterptinës sistemos“; „Moderniosios ope-racinës sistemos“; „Mikrovaldikliai ir jø pro-gramavimas“; „Elektroniniø sistemø testa-

Prof. dr. Dalius NAVAKAUSKASVGTU Elektronikos fakultetomagistrantûros prodekanas

informatikosinþinerijos

kryptyje

Šiuo metu skaitmeninio signalø apdorojimo metodai irpriemonës plaèiai paplitæ visose þmogaus veiklos sferose.

Ypaè aktualûs yra adaptyvieji skaitmeninio signalø apdoro-jimo metodai ir priemonës, kadangi jie ávertina ir reikiamai

reaguoja á aplinkos, sistemos bûsenos kitimà.


VGTU Elektronikos fakulteto


vimas“; „Moksliniø tyrimø ir inovatikos pa-grindai“; „Matematinio modeliavimo tech-nologijos“; „Elektromagnetiniø laukø ana-lizë ir mobiliojo ryðio projektavimas“.

Magistrantûros studijos yra pagrástosstudentø rengimu bûsimiems moksli-niams tyrimams. Tam turi bûti sukauptasreikiamo lygmens atitinkamos mokslokrypties mokslinis potencialas. 2005 m.gruodá VGTU Elektronikos fakultete ávy-ko pirmoji informatikos inþinerijos kryp-ties habilitacijos procedûra. Habilitacijaipateiktø tyrimø tikslas buvo sukurti inte-lektualiøjø sistemø naðaus ágyvendinimoteorijà ir taikomuosius modelius, parody-ti ðiø modeliø tinkamumà garso ir vaizdoapdorojimo uþdaviniams spræsti. Atliktuo-se moksliniuose tyrimuose:

ištirti intelektualiosiose sistemosetaikomø dirbtiniø neuronø tinklø struktû-ros maþinimo metodai ir pasiûlyta origi-nali maþo dydþio struktûra;

iðnagrinëtos pasirinktø dirbtiniø

neuronø tinklø mokymo greitinimo gali-mybës, parinkus kriterijus rastas greièiau-sias mokymo metodas;

iðnagrinëtos dirbtiniø neuronø tin-klø struktûrø naðaus ágyvendinimo gali-mybës ir rasti originaliø struktûrø geriau-si ágyvendinimo bûdai;

sukurti melizmø ir priegaidþiø inte-lektualieji modeliai bei parodytas jø tin-kamumas šiems garsams restauruoti aratpaþinti;

išanalizuoti vaizdo segmentavimometodai ir sudarytos specifiniø vaizdøsegmentavimo ir atpaþinimo metodikostaikant intelektualiuosius metodus.

Ateities vizijaVGTU Elektronikos fakulteto darbuo-

tojø ádirbis informatikos inþinerijos kryp-tyje yra ávairiapusis. Jis apima studijas irmokslà, tikslingai juos integruoja á tarp-tautinio ir nacionalinio lygmens projektøuþdaviniø vykdymà bei rezultatø vieðini-mà. Siekiant dar aukðtesnio lygmensketinama steigti naujà laboratorijà. Inte-lektualiøjø elektroniniø sistemø laborato-

rijos ákûrimo tikslas – suvienyti ávairiø spe-cialybiø (elektronikus, informatikus, ma-tematikus, fizikus ir kt.) bei verslo atsto-

vus ir ákurti patrauklø inovatyviomis tech-nologijomis grástà intelektualiøjø elektro-niniø sistemø kompetencijos centrà. Šioslaboratorijos uþdaviniai:

naujø idëjø bei technologijø inte-lektualiøjø elektroniniø sistemø srityje ge-neravimas bei patikra;

verslui rizikingø ilgalaikiø pilotiniøprojektø vykdymas bei potencialiai ren-tabiliø projektø atranka;

konkurentabiliø paraiðkø bei piloti-niø projektø inicijavimas siekiant uþtikrin-ti respublikiniø bei tarptautiniø fondø pa-ramà;

kompetentingø naujø informatikosinþinerijos ir elektronikos specialistø ren-gimas;

mokslininkø, pramonës ir verslo at-stovø bendrø interesø bei sàlyèio taðkønuolatinë paieðka.

Tokiais atliktais darbais ir siekiais Elek-tronikos fakulteto mokslininkai pasitinkaaukðtojo mokslo reformà.

KURKIME ATEITÁ DRAUGE!

EUROPOS SÀJUNGAEuropos socialinis fondas

Prof. D. Navakauskas kartu su doktorantaisprie 2007 m. Elektroniniø sistemø katedrosásigyto modernaus daugialusèiø lauku progra-muojamø loginiø matricø árenginio


proverþis

Alekso JAUNIAUS nuotr.


Sàjûdis ateinaið toli

Prieð 20 metø:1988 m. birþelio 3 d. Graþus, saulë-

tas pavakarys. Lietuvos mokslø akade-mijos salë daugiau negu perpildyta. Nu-sëstos palangës, uþkimðti visi praëjimai.Scenoje tuometinis Akademijos vicepre-zidentas Eduardas Vilkas. Þinojau já kaiporiginaliai, savarankiðkai màstantá moks-lininkà, mëgstantá ir mokantá kalbëti pa-radoksais, o to meto Sovietø Sàjungos(ir Lietuvos) tikrovë ir ekonominë situaci-ja buvo tikrai paradoksali – neþinia kaipir kodël tas didþiulis monstras vis dar lai-kësi. Taigi tikëjausi ádomaus ir aðtraus po-kalbio. Kad ir apie mûsø respublikos sa-varankiðkumà, juolab kad iðvakarëse tatema buvo diskutuota Mokslininkø rû-muose Verkiuose.

Salë ûþë, kalbëtojai vienas per kità siû-lë kurti visuomeniná judëjimà Gorbaèio-vo skelbiamam vieðumui ir pertvarkairemti. Kaip daugumas suprato: prisiden-giant „perestroika“ siekti toliau ir giliau.

Buvo pasiûlyta ir iðrinkta Iniciatyvinë35 þmoniø grupë. Ðitaip prasidëjo Lietu-vos Persitvarkymo Sàjûdis. Ar galima lai-kyti tà dienà Sàjûdþio pradþia? Dokumen-tiðkai – taip. O ið tikrøjø ðitaip màstant bû-tø tik dalis tiesos. Kiekvienas reiðkinys, oypaè toks galingas, toks visa aprëpian-tis, tautos istorijà ir þmoniø likimus kei-èiantis reiðkinys kaip Sàjûdis, galëjo ir tu-rëjo iðaugti, iðkilti aprëpdamas, iðryðkin-damas idëjas ir siekius, kylanèius ið na-cionalinës sàmonës gelmiø. Be abejo, di-dþiausias tarp jø buvo nepriklausomybëssiekis. Formuodamasis Sàjûdis turëjo pa-remti save istorine tradicija, aktualizuo-damas artimesnæ ir tolimesnæ praeitá, pa-brëþdamas tautinës patirties þenklus irsimbolius – vëliavà, himnà, herbà ir pa-grindiná, esminá mûsø gyvasties rodiklá irgarantà – lietuviø kalbà. Vadinasi, Sàjû-dis ateina ið toli, jo turbût net neámano-ma tiksliai datuoti. Tai, galima sakyti, nuo-latinë lietuvio dvasios bûsena, bangavi-

Sàjûdis ateina

Akad. Justinas MARCINKEVIÈIUS

LietuvosPersitvarkymo

Sàjûdþiui – 20 metø

ið toli gebëjimas aprëpti kuo daugiau tikrovësir ATSPËTI, pagauti tinkamiausià sau lai-kà. Pastarasis Lietuvos Sàjûdis tai atli-ko, galima sakyti, genialiai. Tai didele da-limi ir nulëmë jo sëkmæ.

Þavëjausi ir þaviuosi þmonëmis, suda-riusiais 1988 m. Sàjûdþio iniciatyvinæ gru-pæ. Buvome tarpusavy maþai paþástami ar-ba ir visai nepaþástami, mûsø paþiûros vie-nu ar kitu klausimu ne visada sutapdavo.Buvo tarp mûsø karðtesniø ir atsargesniø.Tad konfliktai ir tam tikri nesutarimai buvoneiðvengiami. Nepaisant visko, liko nuo-staba, kaip greitai iniciatyvinë grupë su-kûrë struktûras visoje Lietuvoje ir atvedëSàjûdá á pirmàjá suvaþiavimà. Èia noriu pri-siminti ðimtus þmoniø miestuose, mieste-liuose ir kaimuose, gamyklose, ûkiuose irmokyklose kûrusiø, këlusiø, telkusiø Sà-jûdþio grupes vietose, skleidusiø Atgimi-mo ugná. Dabar tai, deja, neretai uþmirðti,nustumti buvæ Lietuvos Persitvarkymo Sà-jûdþio aktyvistai. Nesu ágaliotas, taèiauðiandien noriu iðtarti jiems nuoðirdø ir pa-

mas istorijos tëkmëje. Lyg þvakë vëjyje –jau, atrodo, stipresnis gûsis pagriebë irnusineðë jos liepsnà á tamsà, á nebûtá.Bet – atsilaiko, atsigauna, ðvieèia. Sàjû-dis – tautos gyvybës rodiklis, ranka, kuriiðkëlë Lietuvos þiburá, pridengë já nuoskersvëjø, pasidalijo juo su visais. Gal pa-sirodys netikëta, bet Sàjûdþio ðaknis aðmatau XIX a. sukilimuose, mûsø „vargomokykloje“, knygneðio maiðelyje, Maþvy-do „Katekizme“, Maironio „Pavasario bal-suose“, 1918 m. vasario 16-osios akte,Nepriklausomybës kovø savanorio krau-jo laðe, partizanø þeminëje, mûsø kultû-ros pastangose laikytis ir iðlikti... Ugnisnebuvo iðblësusi – prie jos buvo budëta,ji buvo kurstoma. Sàjûdis yra tai, kas ne-leidþia jai uþgesti. Ávairiais istorijos etapaisLietuvos sàjûdþiai galëjo bûti ávairiai va-dinami, taèiau man artima sàjûdþio kaiptautos dvasios samprata, jo jëgà ir galiàmatau jo visuotinume, atvirume, demo-kratiðkume.

Kiekvienõs tautõs istorijà sudaro jossàjûdþio istorija – politiniø, socialiniø,luominiø, religiniø, nacionaliniø, kultûri-niø ir kitokiø. O kiekvieno jø sëkmæ (di-desnæ ar maþesnæ) arba ir visiðkà ne-sëkmæ nulemia sàjûdþio gelmë, jo su-



garbø „aèiû“. Didele dalimi tai jø dëka kasdienà, kas valandà kito Lietuvos dvasinispeizaþas, ðvito istorinës ir gyvosios tikro-vës tiesa, þmonës augo, ðviesëjo. Juos ste-bino, svaigino jø paèiø dràsa, paþadinusijuos ið jø atskirybës; jie këlësi ir ëjo á ben-drumà. Á pakantumà. Tai buvo metas, kainiekas dar nesidalijo tikrø ir tariamø nuo-pelnø. Valstybës atkûrimo sunkumas bu-vo dar prieð akis. Tauta dar màstë ðirdimi,bet ji sparèiai (ypaè po pirmojo suvaþiavi-mo) augo á politinæ tautà, vis garsiau, aið-kiau ir nekantriau iðtardama kà atmeta irko siekia.

Kai dabar prisimeni pirmàjá – tà, pa-vasariná, sakytum, gaivaliðkà, ðiek tiek ro-mantiðkà, trispalvëmis ir ðypsenomispraþydusá tà pirmàjá Sàjûdþio etapà – kaijá prisimeni, tai supranti, kad nieko gra-þesnio, nieko prasmingesnio, nieko bro-liðkesnio nesi patyræs. Nei tu pats, neivisa mûsø tauta. Atgimimo laikotarpis,galima sakyti, visà tautà iðvedë á lyde-rius. Ðitoká iðgyvenimà istorija maþai kamduoda. Mûsø kartai ji suteikë tokià gali-mybæ. Dëkoju likimui, kad man teko re-gëti tuos daugiatûkstantinius Sàjûdþiomitingus, bûti jø dalyviu. Kad patyriau di-dþiulá pilietiná ir poetiná iðgyvenimà sto-vëdamas Baltijos kelyje. Ið meilës kiloSàjûdis. Ið meilës dar gyvam savo krað-tui, jo istorijai ir kultûrai, ið meilës kalbai,teisybei ir teisingumui. O svarbiausia –ið meilës þmogaus laisvei. Gal tik re-tas mûsø tada suvokë, kad laisvë – tai

darbas, nuolatinis, alinantis darbas, de-ginanti kûryba, naðta, pareiga ir ásipa-reigojimas. Ar iðlaikëme, ar pakëlëmebûtent ðá egzistenciná iðmëginimà lais-ve? Paradoksas: Baltijos kelyje dvasið-kai, moraliai buvome, ko gero, laisvesninei dabar. Laisvi tada buvome nuo poli-tinio ir socialinio egoizmo, nuo neapy-kantos, pykèio, pavydo, kerðto, nuo kar-jerizmo ir smurto, nuo melo ir demago-gijos... Ir nuo daugelio kitø juodø daly-kø. Laisvë ir nepriklausomybë ið tikrøjøbuvo deklaruota ir paskelbta ten, Balti-jos kelyje. Susiëmæ uþ rankø þmonës sa-

dþia laisvëje ir tëvynëje. Mûsø tauta ma-þai yra gyvenusi laisvëje, ji turi nedidelætokio gyvenimo patirtá. Prisimename nuo-stabiuosius Sàjûdþio mitingus, tûkstan-èius þmoniø, skanduojanèiø „Lie-tu-va!”,vadinanèiø tà Lietuvà motina, brangiau-sia, mylimiausia, vienintele – ir, galima sa-kyti, èia pat brukanèiø rankà á tos paèiosLietuvos kiðenæ: nugriebti, iðplëðti, pasi-savinti. Ið tiesø tai nëra laisvi þmonës. Sà-jûdþio bangos pakylëti jie ásikibo á valdþiosar turto plaustà. Ir plûduriuoja. Daþniau-siai turtingai plûduriuoja. Sàjûdþio kaltë,jo klaida, jo nepakankamumas – kad jis

vaip balsavo, savaip pasiraðë nepriklau-somybës aktà. Jie buvo pilni Lietuvos, irvisiems jos uþteko. Jie dar nesidalijo josgiriø, laukø, eþerø. Greit jau sunku busátikinti jaunesniàjà kartà, kad buvo toksSàjûdis, kuris laisvæ ir nepriklausomybænorëjo sverti ne nuosavybës gramais artonomis, o suvereniteto absoliutu. Kylaáþûlus klausimas: ar tik nepavergëme sa-væs patys, ar nepasivergëme kontraban-dai, korupcijai, kyðininkavimui, godumui,masinei antikultûrai? Pasirodë, jog iðlik-ti lietuviu laisvëje në kiek nelengviau (ogal net sunkiau) negu nelaisvëje. Taip,tikroji þmogaus gyvenimo vertë iðsisklei-

nesugebëjo ðiø þmoniø paþinti, nuspëtijø veiksmø, poelgiø, ketinimø.

Didelë Sàjûdþio klaida (ir kaltë!) – kadjis toleravo (o ne syká ir skatino) Lietuvosþmoniø suprieðinimà. Todël Sàjûdis ir ne-iðaugo á moralinæ jëgà, jis baigësi 1990 m.kovo 11 d., aktais ir deklaracijomis reali-zavæs savo politinæ programà.

Bet jis nesibaigë þmoniø atmintyje.Metams bëgant dar labiau iðryðkës jovaidmuo, jo reikðmë naujosios Lietuvosistorijoje. Iðryðkës neabejotinos Sàjûdþiopamokos. Ir jo klaidos.

„Lietuvos mokslø akademijos þinios“2008 Nr. 1– 2 (48–49)


Zin

o K

AZ

ËN

O n

uotr

.


Sàjûdis – unikalus ne tik praëjusio am-þiaus devintojo deðimtmeèio istorijos fak-tas, bet ið esmës su niekuo nepalygina-mas fenomenas. Sàjûdþio negalima pri-skirti vienai kuriai visuomenës daliai, jisyra visos tautos subrandintas ir iðgyven-tas, ne visada tik logika ar tarpusavio sà-ryðio principu paaiðkinamas reiðkinys. Ta-èiau Sàjûdþio iðtakos neabejotinai glau-dþiai siejasi su Lietuvos mokslininkais irMokslø akademija, ne vien tik tuo, jogMokslø akademijos salëje ávyko steigia-masis susirinkimas. Sàjûdþio iniciatyvinë-je grupëje bûta ávairiø þmoniø, taèiau dau-gelis jø turëjo ne tik aukðtojo mokslo, betir mokslo laipsniø diplomus. Mokslininkailabai aktyviai ásitraukë á aðtuntàjá dešimt-metá Lietuvoje prasidëjusius procesus, irintelekto koncentracija iniciatyvinëje gru-pëje buvo tokia didelë, jog atrodë savai-me, nors ið tiesø tik pamatuojant ir prog-nozuojant nuoseklius þingsnius, Lietuvàatvedë á Nepriklausomybæ. Mokslo kûry-bai laisva mintis yra natûrali bûsena, galtodël mokslininkams pavyko sutelkti in-telekto galias bendram tikslui pasiekti.

Vienoje pirmøjø Sàjûdþio rezoliucijø(Nr. 4, Dël tautos ðvietimo sistemos) kal-bama apie ðvietimo sistemà, ávardijant irtuomet du universitetus. Rezoliucijoje tei-giama, kad iðkils daug sudëtingø proble-mø, ir tai pasitvirtino. Sovietinë mokslo sis-tema buvo neefektyvi – didþiulës sànau-dos ir rezultatai tik ten, kur nebuvo skai-tomasi su sànaudomis, kur svarbu siste-mà iðlaikyti – tai daugiausia susijæ su mi-litaristiniais poreikiais.

Tam tikri mokslo sistemos pertvarkosþingsniai nepriklausomoje Lietuvoje pada-ryti, taèiau dabartis kelia naujus tikslus, to-dël svarbu konsoliduoti ir tikslinti moksloir studijø institucijø vaidmenis. Mokslo tyri-mai ir jø rezultatai daþnai nëra pakanka-

Sàjûdis irLietuvosPersitvarkymoSàjûdþiui – 20 metø

mokslo raidanepriklausomoje

Lietuvoje

Prof. habil. dr.EugenijusBUTKUS

mai suprantami þmonëms. Matyti tam tik-ras nesusikalbëjimas tarp mokslininkø, su-daranèiø nedidelæ dalá visuomenës ir vyk-danèiø mokslinius tyrimus naudojant su-dëtingà, modernià ir brangià árangà, beilikusiø visuomenës nariø. Ir ne vien dël to,kad aukðto lygio moksliniai pasiekimai yralabai sudëtingi ir ne visada lengvai suvo-kiami. Taigi bûtina parodyti visuomenei irpolitikams, kad lëðos, investuotos á moks-là, bus panaudotos efektyviai ir atneð lau-kiamà rezultatà socialinei plëtrai ir ekono-mikos augimui. Pakankamai akivaizdu,kad moksliniai tyrimai turi lemiamos áta-kos visuomenës ir ûkio raidai. Lietuvoje iðtiesø reikia labai daug pastangø siekiantárodyti, jog negalima tikëtis spartesnës ða-lies paþangos be moksliniø tyrimø ir nau-jomis technologijomis grindþiamos pra-

monës. Mokslo plëtrai bûtinos didelës in-vesticijos, taèiau, antra vertus, nepakan-ka vien teigti, kad tyrimams reikia daugiaulëðø, bûtina parodyti, kokius ir kokios ver-tës rezultatus duos tos lëðos.

Lietuvos narystë Europos Sàjungojekelia tapatumo iðsaugojimo ir konkuren-cingumo uþdavinius. Moksliniams tyri-mams Europos Sàjungoje skiriama daugdëmesio ir lëðø. Siekis tapti konkurencin-giausiu ir sparèiausiai besivystanèiu pa-saulio regionu, þinomas Lisabonos stra-tegijos pavadinimu, vertinamas gana kri-tiðkai, taèiau neabejojama, kad paþangaámanoma tik naudojantis ðiuolaikiniomokslo laimëjimais. Moksliniai tyrimai irtechnologijos, švietimas bei inovacijos yratrys pagrindiniai Lisabonos strategijos at-ramos taðkai, þinios – aðis, remianti visusðios strategijos elementus. Lietuvai ypaèsvarbu bûti visø procesø aktyvia dalimi.Eurobarometro tyrimai rodo, kad lietuviai– vieni ið labiausiai besitikinèiø, kad mokslorezultatai gali greitai pakeisti gyvenimà.Kiekviena ðalis turi parengti konkreèiaspriemones mokslo plëtrai, taigi Lietuvoje ið-kyla uþdavinys iðnagrinëti esamà mokslopadëtá ir numatyti jo átakà ðalies raidai. Lie-tuvos mokslas nëra provincialus, taèiau to-kiu gali tapti, jei nebus neatidëliojant imtasibûtinø priemoniø. Svarbu vykdyti tiek fun-damentinius, tiek taikomuosius moksliniustyrimus arba naujoviðkai sakant – prieðaki-nius tyrimus, kurie yra tyrimø dermë.

Zin

o K

AZ

ËN

O n

uotr

.


Prof. Gvidas MIKELINIS (Guido Mi-chelini) – italø kalbininkas gimë 1951 m.Parmoje. 1970–1974 m. klasikinæ filologijàstudijavo Bolonijos universitete, baltø kal-botyrà 1975–1976 m. – Vilniaus universite-te. 1976–1977 m. lyginamàjà ir bendràjà kal-botyrà – Hamburgo universitete. 1978–1987m. dëstë Milano katalikø universitete, 1987–1994 m. – Potencos universitete (nuo 1986m. – ordinarinis profesorius). Nuo 1994 m.dirba Parmos universitete.

1981 m. Vilniaus universitete apgynëdaktaro disertacijà „Teksto lingvistika irindoeuropieèiø prokalbë: pasyvas“, 1988m. ten pat – habilitaciná darbà „Laiko,veikslo ir nuosakos kategorijos ir jø funk-cionavimas baltø kalbose“. Ðiomis temo-mis paskelbë publikacijø.

Lietuviø kalbotyrai ir apskritai kultûraiitalø kalbininkas yra ypaè daug nusipel-næs senøjø lietuviø kalbos paminklø pub-likavimu ir tyrinëjimu. Svarbiausieji ðiossrities veikalai: „Vertimai ið lotynø kalbos1600 m. lietuviðkoje knygoje“ (1991 m.),„Simono Vaiðnoro 1600 m. ÝemczugaTheologischka ir jos ðaltiniai“ (2000 m.),„Jonas Bretkûnas Giesmes Duchaunasir kitos 1589 metø liturginës knygos: teks-tai ir jø ðaltiniai“ (2001 m.), „Prûsijos lie-tuviø baþnytinës giesmës. Nuo Maþvydoiki Kleino” (2002 m.), „Lozoriaus Zengð-toko Giesmes Chriksczionischkos ir Du-chaunischos ir jø ðaltiniai“(2004 m.) ir kt.

Labai svarbu, kad ðiuos lietuviø kal-bos paminklus mokslininkas paskelbë suðaltiniais, ið kuriø jie buvo verèiami. Tai jampavyko nustatyti remiantis Lietuvoje nepri-einama senàja Europos ðaliø literatûra.

Italø ir lietuviø spaudoje kalbininkaspaskelbë straipsniø ávairiais Lietuvos is-torijos, lietuviø ir italø ryðiø klausimais. Áitalø kalbà G.Mikelinis iðvertë groþinës lie-tuviø literatûros kûriniø. Ypaè minëtinasatskiromis knygomis iðleistas Antano Ba-ranausko „Anykðèiø ðilelis“ (1990 m.) ir„Sibiro lietuviø dainos“ (1991 m.).

G.Mikelinis yra Klaipëdos universite-to garbës daktaras (2000 m.). Jis apdo-vanotas Lietuvos didþiojo kunigaikðèio

Gedimino ordinu (2002 m.), LietuvosRespublikos kultûros ministerijos meda-liu (1998 m.).

Gera kalbininko lituanistinës veiklostalkininkë yra jo þmona VU auklëtinë Bi-rutë Þindþiûtë-Michelini.

Prof. R. van GRONDELLE yra Ams-terdamo Laisvojo universiteto profesorius,Nyderlandø Karaliðkosios mokslø akade-mijos narys. Savo tyrimuose jis plëtojaávairius spektroskopijos metodus, taiky-damas juos biofizikos ir aplinkos fizikosproblemoms spræsti. Jis yra vienas ryð-kiausiø ðio meto molekulinës biofizikosspecialistø pasaulyje.

R. van Grondelle gimë 1949 m. Olan-dijoje. 1973 m. baigë Amsterdamo lais-vàjá universitetà, tæsë studijas Leideno uni-versiteto doktorantûroje ir vadovaujantprof. Duysensui 1978 m. su pagyrimu ap-gynë daktaro disertacijà (cum laude).1978–1979 m. gilino savo þinias Bristoliouniversitete, Didþiojoje Britanijoje, o ga-væs Olandijos mokslo fondo stipendijà,vël gráþo á Leideno universitetà.

Prof. R. van Grondelle yra 4 monog-rafijø bendraautoris, viena jø, „Photosynt-hetic Excitons“, paraðyta kartu su Lietu-vos MA nariu ekspertu Leonu Valkûnu iriðleista World Scientific Co 2000 m. Pro-fesorius vienas ar kartu su bendraauto-riais yra paskelbæs daugiau nei 350 moks-liniø straipsniø, beveik visi jie iðspausdin-ti labai didelio cituojamumo þurnaluose.Jis yra 12 apþvalginiø straipsniø bendra-autoris, 4 redakciniø kolegijø narys (Pho-tosynth. Reserch, J.Phys. Chem., Chem.Phys. Lett., BioComplexity). Skaitë apie100 kviestiniø praneðimø tarptautinësekonferencijose Europoje, JAV, Japonijo-je ir Australijoje.

Jau beveik kelis dešimtmeèius prof.R. van Grondelle palaiko glaudþius moks-linius ryšius su Lietuvos mokslininkais. Tàakivaizdþiai patvirtina kartu atliekamimoksliniai darbai.

Nauji Lietuvos moksløakademijos uþsienio nariai

Lietuvos moksle per palyginti trumpàlaikotarpá nuo nepriklausomybës atkûri-mo pasiekta nemaþai, kai kurie moksli-ninkai ir kolektyvai pelnë pripaþinimà netik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Analizuo-jant mûsø mokslininkø darbus pasaulinia-me kontekste ávairiø mokslo srièiø padë-tis skirtinga. Neabejotina, kad mokslo fi-nansavimo didëjimas turi bûti vienas svar-biausiø uþdaviniø siekiant Lietuvos moks-lininkams sëkmingai konkuruoti Europo-je ir pasaulyje. Palyginus Lietuvos ir kitøðaliø, kuriø moksliniams tyrimams ið biu-dþeto skiriama panaði dalis BVP, duome-nis matyti, kad mokslo finansavimas visdëlto yra ne vienintelë prieþastis, dël ku-rios Lietuvos mokslininkø pasiekimø ro-dikliai nedideli. Kadangi per 90 proc.mokslo finansavimo sudaro institucinëslëðos, tikriausiai todël neskatinamos ir ak-tualiø ðiuolaikiniø temø paieðkos bei in-tensyvesni tyrimai. Bûtina pertvarkytimokslo finansavimà, jo didëjimà siejantsu programiniu ir konkursiniu principu. Taipaskatintø geriausias mokslines grupesir mokslininkus, pasiekusius aukðtø rezul-tatø, didintø jø konkurencingumà pasau-lyje. Bûtina stiprinti moksliniø tyrimø ins-titucijø infrastruktûrà, kurti aukðèiausio ly-gio (excellence) moksliniø tyrimø centrus.Sukûrus palankià mokslui aplinkà galimatikëtis jaunø mokslininkø ásijungimo ámokslo institucijas, taip pat susigràþintidalá iðvykusiø svetur mokslininkø.

Galima tikëtis, kad svarbiø pokyèiø at-neð Integruotø mokslo, studijø ir verslocentrai (slëniai), kuriø vizijas vertino ben-dra Lietuvos mokslo tarybos ir Lietuvosmokslø akademijos ekspertø grupë. Svar-bu skatinti tolesnæ Lietuvos mokslininkøtarpusavio integracijà, nes þinoma, kadtuomet efektyvumas yra kelis kartus di-desnis. Slëniø programos ir jø vertinimasneturi bûti konjunktûrinis ar nepakanka-mai skaidrus. Tik ten, kur yra mokslinispotencialas, gali realizuotis ávairesni ry-ðiai mokslo sistemoje (pvz., tinklø progra-mos) bei mokslo ir ûkio (verslo) sàveikasiekiant, kad Lietuvos ekonomika taptøkonkurencinga þiniø ekonomika, kuriosidëjas nuosekliai plëtojo akad. E.Vilkas.

Atgimusià nepriklausomà Lietuvà áprieká vedë mokslo elitas. Reikia sutelktøLietuvos mokslininkø pastangø reformuo-ti mokslà ir aukðtàjá mokslà taip, kad ágy-tas diplomas bûtø tolygus þinomø Vaka-rø universitetø diplomui, moksliniai tyri-mai kuo labiau atitiktø pasaulio mokslotendencijas ir valstybës interesus. Ypaèaktualu kuo efektyviau panaudoti 2007–2013 m. finansinës perspektyvos Euro-pos Sàjungos lëðas MTEP plëtrai. Bûtinaáveikti mokslo bendruomenës susiskaidy-mà ir imtis reikalingø ir apmàstytø refor-mos þingsniø.

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.


Savotiðkà perlamutriniø debesø che-minæ sandarà nulemia stratosferos – ant-rojo atmosferos sluoksnio, kuris plyti 15–50 km aukðtyje, ypatumai. Stratosfera yradinamiðkai stabili, ten beveik nevyksta kon-vekcijos ir turbulencijos (oro masiø mai-ðymosi) reiðkiniai, kadangi aplinkos tem-peratûra dël ultravioletinës ozono suger-ties tolydþio auga didëjant aukðèiui. Maþ-daug 50 km aukðtyje stratosfera baigiasistratopauze – zona, kur temperatûra pa-kyla beveik iki 0oC. Nereikia apsigauti, ma-nant, kad šioje vietoje galima „pasivaikð-èioti“ su lengva striuke – slëgis stratopau-zëje tëra maþdaug tûkstantoji dalis atmo-sferos slëgio ties Þemës pavirðiumi. Kartustratosfera – tai vieta, kurioje vyksta svar-bûs cheminiai procesai. Visø pirma stra-tosferoje plyti gyvybiðkai svarbus ozono(triatomio deguonies, O3) sluoksnis, kurissugeria gyvybei ypaè pavojingà ultravio-letinæ (280–310 nm bangos ilgio) Saulësspinduliuotæ. Didþiausia ozono koncentra-cija aptinkama 15–25 km aukðtyje. Antra,stratosferoje yra labai maþa vandens ga-rø koncentracija, kadangi troposferojeesantys vandens garai beveik negali áveiktinatûralaus ðalèio barjero – tropopauzës.Taèiau stratosferoje gausu ávairiø aerozo-liø – sieros ir azoto junginiø bei kitø che-miniø medþiagø, kuriø pagrindà sudaroávairûs angliavandeniliai. Aerozoliø kiekiusnuolat papildo ugnikalniø iðsiverþimai beigamtà vis labiau niokojanti þmonijos ûki-në ir pramoninë veikla. Taigi aplinkos sà-lygos stratosferoje smarkiai skiriasi nuomums áprastiniø troposferoje, kurioje vyks-ta intensyvi debesodara. Dël þemo slëgioir silpnos konvekcijos stratosferos „orai“yra labai ramûs, o kondensacijos proce-sai gali vykti tik smarkiai nukritus tempe-ratûrai. Þiemos mënesiais tiek virš pietø,tiek ir virš šiaurës aðigaliø susiformuoja izo-liuoti poliariniai sûkuriai (milþiniðki strato-sferiniai ciklonai), kurie ásiurbia troposfe-ros orà á stratosferà, taip jà smarkiai atðal-dydami. Poliarinis sûkurys virð pietø aði-galio yra labai stabilus ir ilgai gyvuojantis,tad stratosfera ten atvësta smarkiau, o itinþemos temperatûros iðsilaiko ilgà laiko tar-pà – net kelis mënesius. Tuo tarpu poliari-nis sûkurys virð šiaurës aðigalio yra dina-miðkesnis ir daug maþiau stabilus, tad irsàlygos perlamutriniams debesims for-muotis šiaurës pusrutulyje yra labai per-mainingos. Poliarinio sûkurio zonoje tem-peratûra nukrenta þemiau –78oC, kuri lai-koma ribine, kad prasidëtø kondensaci-jos procesai. Bûtent tada ir formuojasi per-lamutriniai debesys. Dël minëtø skirtumøtarp šiaurës ir pietø pusrutuliø, kurie yra

nulemti visiškai skirtingø klimatiniø bei me-teorologiniø sàlygø, turinèiø didelës átakosstratosferos temperatûrai (þr. 2 pav.), ðiedebesys net 10 kartø daþniau susidaro virðpietø aðigalio – Antarktidoje. Ten daug il-gesnis yra ir jø matomumo periodas, ku-ris trunka bemaþ 5 mënesius.

Perlamutriniai debesys ir ozonoskylë

Daugiau kaip ðimtmetá perlamutriniaidebesys buvo laikomi graþiu, ádomiu ir gal-bût ðiek tiek keistu, neturinèiu jokios áta-kos globaliems atmosferos procesamsreiðkiniu. Taèiau prieð ðiek tiek daugiau nei20 metø situacija pakrypo netikëta linkme,o perlamutriniø debesø svarba ágavo net-gi grësmingà atspalvá. 1985 m. J.Farma-nas su kolegomis paskelbë, kad ozonosluoksnio storis virð Antarktidos þiemos pa-baigoje (spalio mën.) per gana trumpà lai-kotarpá (nuo 1968 iki 1985 m.) sumaþëjodaugiau nei pusantro karto: nuo 320 iki190 Dobsono vienetø (þr. J.C.Farman ir kt.,Nature 315, 207 (1985)). 1 Dobsono vie-netas (DU) reiðkia ozono sluoksnio storáðimtosiomis milimetro dalimis, jei suspaus-tume visà ozonà, esantá 1 cm2 ploto atmo-sferos stulpe, iki 1 atm slëgio ir esant 0oCtemperatûrai. Kadangi nuolatinis ozonosluoksnio monitoringas virð Antarktidosbuvo vykdomas nuo 1957 m., Farmanouþregistruoti ozono kiekio pokyèiai buvodaugiau nei akivaizdûs. Negana to, toles-nio ozono sluoksnio virð Antarktidos nyki-mo tendencija iðliko iki pat 1995 m., kaiminimali ozono koncentracija persirito perbauginanèiai þemà 100 DU ribà. Ádomiau-sia ðioje istorijoje buvo tai, kad per vasaràozono kiekis atsistatydavo, o artëjant pa-vasariui ozonas ir vël imdavo sparèiai nykti.Ozono sluoksnio nuskurdinimo greitis viršpietø aðigalio buvo tiesiog stulbinantis –milþiniðka ozono skylë atsiverdavo per ke-letà savaièiø, o suardyto ozono kiekis vir-ðijo 50 proc. viso poliarinëje stratosferojeesanèio ozono kiekio ir iki 5 proc. – visostratosferinio ozono, gaubianèio Þemës ru-tulá. Buvo iðmatuota, kad labiausiai ozonosluoksnis nuskursdavo 17–22 km aukðty-je – bûtent ten, kur yra didþiausia jo kon-

centracija. Ëmus ieðkoti globalø ir katast-rofiðkà mastà ágavusio reiðkinio prieþas-èiø, buvo pastebëta, kad ozono sluoks-nio nuskurdinimas yra akivaizdþiai susijæssu itin þemomis stratosferos temperatûro-mis, kurias sàlygoja poliariniai sûkuriai, ochemiðkai aktyvûs chloro bei bromo jun-giniai buvo identifikuoti kaip pagrindiniaielementai, atsakingi uþ ozono molekuliøsuardymà.

Netrukus buvo atrasta, kad chloro irbromo junginiai á stratosferà patenka ið tro-posferos, o jø ðaltinis yra antropogeninëskilmës chloro-fluoro angliavandeniliai (su-trumpintai þymimi CFC) freonas-11 ir fre-onas-12, plaèiai naudojami pramonëje.CFC buvo sukurti taip, kad jie bûtø labaistabilûs ir chemiðkai pasyvûs esant ápras-toms atmosferos sàlygoms (èia kalbameapie troposferà), o chemiðkai aktyvus chlo-ras juose yra stipriai suriðtas. Taèiau, pa-tekæ á stratosferà, ðie junginiai dël ultravio-letinës saulës spinduliuotës suyra, o chlo-ras reaguoja su metanu sudarydamasdruskos rûgðtá (HCl) arba oksiduojasi ozo-no sàskaita. Susidaræs chloro monoksidas(ClO) taip pat yra labai chemiðkai aktyvus,áprastinëmis sàlygomis jis greitai jungiasisu azoto dioksidu sudarydamas chloro nit-ratà (ClONO2), kuris ið esmës yra ganainertiðkas ir nereaguoja su ozonu. Taèiaubuvo ávertinta, kad CFC (o kartu ir chloro)kiekiai stratosferoje yra tokie maþi, kad pa-prasta cheminiø reakcijø schema niekaipnepaaiðkina masyvaus ir staigaus ozonosluoksnio sumaþëjimo. Tuomet, kaip ge-rai supainiotame detektyve, dëmesio cen-tre atsidûrë perlamutriniai debesys, taèiautebeliko neaiðku, koká vaidmená èia vaidi-na savita perlamutriniø debesø cheminësudëtis. Darbo ëmësi chemikai, kurie at-skleidë netikëtus cheminius vyksmus. Jieatrado, kad, formuojantis perlamutriniamsdebesims, ant jø daleliø pavirðiø vyksta he-terogeninës reakcijos, kai reaguoja duji-nio, skysto ir kristalinio bûvio medþiagos.Ðiø reakcijø metu chloro nitratas reaguojasu vandeniu ar druskos rûgðtimi, sudary-damas metastabilø chloro junginá – chlo-ro oksido dimerà (Cl2O2), kuris nëra akty-vus tamsoje (tvyrant poliarinei nakèiai) bei

Lentelë. Perlamutriniø debesø tipai ir sandara

Tipas Cheminë sudëtis Daleliø tipas bei Kondensacijosdydis temperatûra

Ia Azoto rûgðties trihidratas (NAT) Kristalai, 1 µm –78oCHNO3´3H2O

Ib Trejopas mišinys (STS) Lašeliai, 1 µm –78oCH2O/HNO3/H2SO4

II Ledas, H2O Kristalai, iki 10 µm –85oC

Perlamutriniø debesø Atkelta ið 5 p.


þemoje temperatûroje. Priklausomai nuoperlamutriniø debesø daleliø tipo chemi-nës reakcijos ðiek tiek skiriasi, taèiau ga-lutinis rezultatas yra tas pats. Kaip ðaluti-nis reakcijø produktas atsiranda dideli azo-to rûgðties kiekiai. Ðiø junginiø gausa to-liau skatina perlamutriniø debesø daleliøaugimà, kurios, veikiamos sunkio jëgos,pamaþu ima leistis þemyn. Tokiu bûdu stra-tosfera netenka didelio kiekio azoto jungi-niø (ðis procesas vadinamas denitrifikaci-ja), kurie yra svarbûs suriðant chemiðkaiaktyvø atominá chlorà. Tvyrant poliarineinakèiai ávykæ svarbûs cheminiai pokyèiaikol kas yra nepastebimi, taèiau viskas stai-ga pasikeièia visà ðá „cheminá katilà“ ap-ðvietus pirmiesiems Saulës spinduliams.Saulës ðviesa sparèiai suardo metastabi-lius chloro junginius iðlaisvindama agre-syvø chlorà, kuris gali tiesiogiai reaguotisu ozonu. Lokalus azoto trûkumas nebe-gali suriðti chloro, ir, maþa to, chloro reak-cija su ozonu yra katalizinë – t.y. tokia, ku-rià inicijavæs elementas (chloras) iðlieka ne-suriðtas, o ozono molekulës suardomosviena po kitos. Vienas chloro atomas pertrumpà laikà sunaikina tûkstanèius ozonomolekuliø ir taip atsiveria didþiulë ozonoskylë. Ilgainiui dël ðilumos poliarinis sûku-rys suyra, o ozono skylë pamaþu uþsitrau-kia dël atmosferos cirkuliacijos atplûstantozonui ið pusiaujiniø stratosferos zonø. Visdëlto fotocheminës reakcijos (deguoniesfotodisociacija ir ozono susidarymas, darvadinamos Chapmano ciklu) per metusnesugeba visiškai atstatyti bendro ozonokiekio stratosferoje, o, atëjus poliarinei þie-mai, virð Antarktidos prasideda naujas ozo-no ardymo ciklas. Panaðûs, taèiau daugmaþesnio masto reiðkiniai vyksta ir virð Ark-ties, taèiau èia poliarinis sûkurys nëra toksgilus ir stabilus, tad metinë ozono kiekiosvyravimø amplitudë yra kur kas maþesnë.Taèiau dël pietø ir ðiaurës aðigaliø geofizi-niø skirtumø (sausumos ir vandens plotø,lemianèiø atmosferinës cirkuliacijos ypatu-mus) ðiaurinis poliarinis sûkurys neretai nu-klysta pieèiau, ir ozono sluoksnis nuskur-dinamas virð gyvenamøjø Europos regio-nø, taip sukeldamas nemenkà pavojø.

Perlamutriniø debesø stebëjimaiEuropinëje ðiaurës pusrutulio dalyje

perlamutriniø debesø matomumo zonadriekiasi nuo Islandijos iki Skandinavijos.Paprastai ðie debesys formuojasi ir gali bûtimatomi þiemos mënesiais – nuo gruodþioiki vasario vidurio. Taèiau yra pasitaikæ irádomiø iðimèiø: stratosferiniai debesys,esantys 14 km aukðtyje, pastebëti 1998

m. liepos mënesá Ðvedijoje, o jø atsiradi-mo prieþastis iki ðiol nëra iki galo iðaiðkin-ta. Statistiniai duomenys, bylojantys apieperlamutriniø debesø daþná, iki ðiol tëraapytiksliai, taèiau ðiø debesø pasirodymasnetgi ðiaurës ðaliø padangëje yra neabe-jotinai retas reiðkinys. Vertinama, kad per-lamutriniai debesys virð Norvegijos, Ðve-dijos ir Suomijos susidaro vidutiniðkai 2–5kartus per metus (3 pav.), o geriausios sà-lygos pavieniams debesims atsirasti yravirð kalnuotø vietoviø. Ten oro masiø judë-jimas yra labai savitas: orografinis oro kili-mas ties kalnø ðlaitais sukelia adiabatinávësimà – kai á didelá aukðtá pakilusi ðiltes-nio oro masë staiga pleèiasi ir dël to smar-kiai atvësta. Taip lokaliai atðaldomi ne tikvirðutiniai troposferos sluoksniai, bet ir apa-tinë stratosfera, sudarant puikias sàlygasformuotis perlamutriniams debesims.

Vidurinëse platumose perlamutriniaidebesys yra iðskirtinis reiðkinys. Per kele-tà pastarøjø deðimtmeèiø ðie debesys bu-vo uþregistruoti tik du kartus – 1995 m. virðAnglijos ir 1999 m. virð Vokietijos. Duome-nø, ar kada nors ðie egzotiðki debesys bû-tø buvæ pastebëti virð Lietuvos, deja, në-ra. Taèiau pastarøjø metø instrumentiniaistebëjimai atskleidë, kad perlamutriniai de-besys nebûtinai ágauna fizinæ formà, bû-dingà áprastiniams debesims. Daþnai la-bai maþo tankio perlamutriniø debesø bu-vimo faktà galima nustatyti tik spektriniaisprietaisais, registruojant padidëjusià ðvie-sos sklaidà bei dangaus spalvinio indek-so pokyèius po Saulës laidos. MatavimaiKirunoje (Švedija) parodë, kad tokie, tikprietaisais registruojami debesys yra ga-na daþnas reiðkinys ir ðiaurinëse platumo-se per stebëjimo sezonà fiksuojami kelias-deðimt kartø. Kurioziðkas atvejis uþfiksuo-tas 2002 m. gruodþio 6 d. ryte, kai dangusvirð Norvegijai priklausanèios Svalbardosalos, esanèios uþ poliarinio rato, nusida-þë kraujo raudonumo spalva. Turint ome-nyje, kad tuomet tvyrojo poliarinë naktis(aukðèiausiame savo taðke Saulë iðliekaapie 10 laipsniø þemiau horizonto), neti-këtas reiðkinys já stebëjusiems iš pradþiøávarë nemaþai baimës, kuri greitai perau-go á nuostabà. Saloje esanti mokslinë ðiau-rës paðvaisèiø stebëjimo stotis nieko pa-naðaus á ðiaurës paðvaistei bûdingus po-þymius – geomagnetinæ audrà, charakte-ringas ðvytëjimo spektrines linijas ir kt., ne-uþfiksavo. Sensacijø besivaikantys þurna-listai net ëmë svarstyti apie galimà bran-duoliná sprogimà. Raudonojo dangausmáslë buvo áminta pasitelkus meteorologi-nius duomenis, gautus ið palydovø, kurieparodë, kad tuo pat metu pieèiau Svalbar-do maþdaug 25 km aukðtyje susidarë di-delis poliarinis sûkurys, kurio centre tem-peratûra nukrito iki –90oC ir taip susiklostëidealios sàlygos perlamutriniams debe-

sims susidaryti. Lidaru buvo nustatyta, kadiðtisinis perlamutriniø debesø sluoksnis bu-vo net 4 km storio ir plytëjo 23–27 kmaukštyje, o kraujo raudonio spalva atsira-do dël daugkartinës ðviesos sklaidos reið-kiniø storame perlamutriniø debesøsluoksnyje.

Vis dëlto yra pagrindo manyti, kad per-lamutriniø debesø matymo zona pamaþuplinta á pietus. 2006 m. sausio 19 d. virðvisos Prancûzijos ir Britø salø teritorijosprietaisais uþfiksuotas plonytis, akimi ne-matomas perlamutriniø debesø ðydas, ku-ris driekësi iki pat Vidurþemio jûros. Tai pir-masis toks atvejis per visà 25 metø regu-liariø instrumentiniø stebëjimø istorijà. Ne-truko paaiðkëti, kad ðis reiðkinys nebuvovisiðkai atsitiktinis. 2008 m. vasario 17–20d. vakarais virð visos Vakarø Europos (An-glijos, Olandijos, Danijos ir Vokietijos) ste-bëtos neáprastai ryðkios purpurinës sute-mos (1–2 val. po Saulës laidos), kurios,pasak maèiusiøjø, nuðvietë peizaþà neþe-miðka ðviesa, kuri Saulei panyrant vis gi-liau uþ horizonto keitësi ið geltonos á pur-purinæ ir galiausiai iðblëso kaip kraujo rau-donio þara (4 pav.). Neátikëtinø spalvingøsutemø prieþastis buvo iðtisinis milþinið-kos aprëpties perlamutriniø debesøsluoksnis, plytintis maþdaug 20 km aukð-tyje. Gauta praneðimø, kad purpurinës su-temos stebëtos net Pirënø kalnuose Ispa-nijos ðiaurëje. Tuo pat metu virð Pietø Nor-vegijos ir Olandijos buvo matyti ir „tikrieji“perlamutriniai debesys, kurie ðvytëjo jiemsbûdingomis vaivorykðtës spalvomis. Api-bendrinus meteorologinius duomenis, ne-truko paaiðkëti ir perlamutriniø debesøprieþastis – gilus poliarinis sûkurys, kuriocentras buvo virð Ðiaurës jûros tarp Nor-vegijos ir Ðkotijos. Poliarinis sûkurys smar-kiai atðaldë apatinius stratosferos sluoks-nius: virð Norvegijos 21 km aukðtyje tem-peratûra nukrito net iki –91oC, o virš Olan-dijos iki –87oC. Po –78oC izoterma patekodidþioji Vakarø Europos dalis, áskaitant pie-tø Prancûzijà ir ðiaurës Italijà. Lietuvà ði izo-terma padalijo perpus ir tikëtina, kad per-lamutriniai debesys bent jau trumpam bu-vo susidaræ ir virð Vakarø Lietuvos. Deja,tuo metu vyravæ prasti ir debesuoti orai su-trukdë pastebëti kà nors neáprasta. Tuo patmetu virð Europos smarkiai – iki 220 DUsuplonëjo ozono sluoksnis. Tai kritinë ri-ba, kai jau sakoma, kad atsivërë ozonoskylë! Ðio neáprasto reiðkinio aidas atsiritoir iki mûsø – tuo pat metu Lietuvos hidro-meteorologijos tarnyba taipogi uþfiksavogana didelá ozono sluoksnio nuskurdini-mà virð Lietuvos.

Ateities prognozësKadangi perlamutriniai debesys bu-

vo matyti ir iki atsirandant ozono skylei,galima manyti, kad natûralûs ir nedideli

paslaptys


I laiðkasRuduo Kinèiuliuose. Èia að pirmà kartà

pamaèiau, kaip gervës, sukdamos ratusvirð miðko ir graudþiai klykdamos, atsisvei-kina su gimtine. Nors besniegë þiema jauápusëjo, vis prisimenu vasarà ir tuos nuo-stabius, nepakartojamus vasaros rytme-èius. Lyg pasiklydusios, vienoje pusëje uþ-trimituoja gervës, kitoje – atsiliepia. Vëliaupabunda suopis, kuris ásikûræs prie Virvy-èios, berþe. Jis ðvilpia, o á jo ðvilpimà ðvilpi-mu atsiliepia suopiukai. Pagaliau vandenspavirðiumi nuèiuoþia krykdama antis.

Nubudo ir didysis vieno kiemo „gas-padorius“ gaidys. Jam nenori nusileistiantrasis, atsiliepiantis kitame upës kran-te. Pagaliau á ðá orkestrà ásijungia ðunys,lyg norëdami nutildyti visus nevykusiusmuzikantus. Skalija vienas kità perrëkda-mi: tai sopranu, tai bosu uþtraukia. Nie-kas jø nebesiklauso.

Jau ir saulutë ðypsosi pro langà. Ðo-ku ið lovos, puolu laukan ir nuo kalniukopro didþiulá senà senutëlá, bet dar iðdidøgluosná lekiu per lankà, ten, kur upë darovingá. Ðá rytà Virvyèia niekur neskuba –vingiuoja sau palengva, lyg apsnûdus.Stoviu ant kranto ir màstau – buvo kai-mas prie upës ir beveik nebër. Tik senosobelys rymo lyg laukdamos sugráþtanèiøðeimininkø. Nebër nagingo kubilø meist-ro Valantino, dievdirbio K.Mockaus, kai-mo muzikanto Kiprijono Niauros, kuriuospaþinojo mano prosenelis. Seniai nebërir Tavæs, garsiojo „svieto lygintojo“ TadoBlindos, bei trijø Tavo dukterø. Màstau,kaip prakalbinti senà uosá, augantá prieprûdo, iðlakøjá gluosná, Virvyèios upæ arBivainës girià. Jie viskà regëjo: baudþia-và ir jos panaikinimà, karà ir pokará, skai-èiavo kinèiuliðkiø (mano protëviø gentiesgimtojo kaimo) dþiaugsmus ir vargus.Èia, ðioje þemëje, áspaustos Tavo, TadoBlindos, pëdos ir ið ðiø platumø Tu tik-riausiai ne kartà þvilgsniu lydëjai tolyn vin-guriuojanèià Virvyèià, stebëjai giedrà arapsiniaukusá Þemaitijos dangø...

Ar nesapnuoji tu dangaus?Šviesaus ir þydro, ir tylaus.Ar nesvajoji tu rytePajust ramybæ...ðirdyje...*

Ðios vietos gerai paþástamos ir bran-gios mano moèiutei Danutei Pilipavièie-nei-Daugintytei. Laukiu tø vakarø, kaipamirðusios dienos triukðmà, skubëji-mà, darbus darbelius susësime tyliai irlëtai pakalbëti apie buvusá ir esamà lai-kà... Mëgstu vaizduotæ uþdeganèià irjausmus audrinanèià kelionæ á praeitá.Net nepajuntu, kaip atsiduriu triukðmin-game Luokës jomarke ar vaþiuoju ið joarklio tempiamame veþime dulkëtu vieð-keliu pro Bivainës miðkà, vis apsiþval-gydama, ar nepamatysiu kur risèia jo-janèiø vyrø pulkelio...

Garsusis Tadas Blinda, visiems ge-rai þinomas kaip „svieto lygintojas“, manyra ðis tas daugiau negu legendinis varg-ðø gynëjas. Tadas Blinda man – propro-prosenelis. Jo gyvenimas – tai nenutrûks-tama protëviø ir dabartiniø kartø istorija.Tai tarsi siûlø ritë, kurios galà nusitvërusiþengiu á praeities labirintus.

Klausausi moèiutës pasakojimø irskaitau viskà, kas po ranka papuola. Se-niai nebëra Tadà Blindà paþinojusiø þmo-niø, jo gyvenimo istorija jau kadaise vir-tusi legenda, apaugusi mitais, interpre-tacijomis. Ir mes, jo palikuonys, rankio-jame þinias po kruopelytæ ið ávairiausiøspausdintiniø ðaltiniø, uþraðytø prisimi-nimø bei dokumentø, saugomø archy-vuose. Tadas Blinda gimë Kinèiuliø kai-me (manoma, kad apie 1848 metus), to-se graþiose kalvotosios Þemaitijos vie-tose á ðiauræ nuo Luokës, kur þaismingaisukiojasi Virvyèios upë, o netoliese iðdi-dþiai stûkso Ðatrija. Buvo gûdûs baudþia-vos laikai, taèiau þmonës jautë, kad prie-spaudai artinasi galas. Dabar man sun-ku ásivaizduoti tuometiná gyvenimà... Jautiek vandens nuo tø laikø nutekëjo...

Moèiutë pasakoja, kad gyvendamasbaudþiaviniame kaime, nors dar buvovaikas, Tadas Blinda girdëjo nelaimin-gøjø, ponø skriaudþiamø þmoniø kal-

ozono kiekio svyravimai vyksta nuolat. Ta-èiau ozono skylës istorija – tai akivaizdusgamtà niokojanèios þmogaus veiklos pa-vyzdys. Yra ávertinta, kad daugiau kaip 80proc. visø chloro ir 50 proc. bromo jungi-niø, patekanèiø á stratosferà, yra antropo-geninës kilmës, t.y. þmonijos ûkinës veik-los produktai. Beje, bromas (kurio kiekiai,aèiû dievui, yra daug maþesni) yra darpavojingesnis elementas uþ chlorà, o joozono nuskurdinimo potencialas yra 10kartø didesnis. Cheminës bromo reakci-jos yra analogiðkos apraðytoms chloro at-veju. Kaip jau minëta, didþiàjà ozonui pa-vojingø cheminiø terðalø dalá sudaro fre-onai, kuriø gyvavimo trukmë atmosferojeyra 50–100 metø. Þvelgiant labai papras-tai, maþdaug tiek laiko ir teks palaukti, kolfreonai visiðkai suirs (su sàlyga, kad jønebebus iðmetama á atmosferà) ir atsista-tys pirmapradis gyvybæ Þemëje apsau-ganèio ozono kiekis. Ðiuo metu vertina-ma, kad bendras stratosferoje esanèioozono kiekis nuo 1968 m. sumaþëjo be-veik 6 proc., o minimumas buvo pasiek-tas 1995 metais. Pagal 1987 m. Monrea-lio protokolà pasaulio mastu buvo susi-tarta pamaþu maþinti ir iki 2007 m. visið-kai atsisakyti freonø ir panaðiø junginiønaudojimo, juos pakeièiant kitais, tikima-si, maþiau daranèiais poveiká aplinkai arbent jau suyranèiais arti þemës pavirðiaus(troposferoje) cheminiais junginiais (pvz.HCFC ir HFC). Þengus ðiuos þingsnius,prognozuojama, kad ozono kiekis pa-maþu atsistatys ir pasieks savo pirmap-radæ koncentracijà apie 2050 metus. Norsjau fiksuojami pirmieji stratosferinio ozo-no kiekio atsistatymo þenklai, tebëra ikigalo neaiðku, ar ðios prognozës nëra per-nelyg optimistinës. Kadangi ozono kie-kis svyruoja ir dël natûraliø veiksniø – Sau-lës aktyvumo, ugnikalniø iðsiverþimø, at-mosferos cirkuliacijos, kuri susijusi su ðilt-namio efektu ir klimato kaitos reiðkiniais,stebëjimo laikas kol kas dar pernelygtrumpas, kad galima bûtø daryti apiben-drinanèias iðvadas. Plaèiau apie tai: E. CWeatherhead and S.B.Andersen, Nature441, 39 (2006). Antra vertus, Þemës at-mosfera – sudëtinga sistema, ir ið ankstosunku prognozuoti, kokiø dar terðalø busprikurta ir kaip smarkiai bus sujauktasÞemës klimatas, kurio pokyèiai vienaip arkitaip jau aiðkiai pastebimi. Dël to, tyrinë-jant ilgalaikæ stratosferiniø poliariniø sû-kuriø dinamikà bei jos kitimo tendenci-jas, lieka daug neatsakytø klausimø. Klau-simai, kaip ozono kiekio svyravimai atsi-liepia visam Þemës klimatui, taip pat te-bëra diskusijø objektas. Kol daugelis ma-nys, kad Þemës atmosfera – tai begalinisrezervuaras, kuriame galima be jokiø pa-sekmiø kaupti ávairiausius terðalus, busgalima sulaukti daug netikëtumø.

,,Ar nesapnuoji dangaus?”

Simona DAMANSKYTË

* Raðinyje panaudoti Martyno Bialobþeskio irAndriaus Mamontovo dainos ið muzikinëslegendos „Tadas Blinda“ þodþiai


sinæs Blindai botagu, taèiau ðis iðplëðæsið jo rankø botagà ir sudavæs Oginskiuiper veidà. Po to kivirèo Tadui Blindai ne-likæ nieko kita, kaip tik bëgti á Bivainësmiðkus, prasidedanèius tuojau uþ Kin-èiuliø kaimo („Mûsø Lietuva“. Kraðto vie-toviø istoriniai, geografiniai, etnografiniaibruoþai, 4 tomas: parengë B.Kviklys).

Bet yra ir kitaip mananèiø. Ðtai „Alkos“muziejaus darbuotojas Vitas Valatka 1963m. darytame apraðe teigia: „Neaiðkios irprieþastys, paskatinusios T.Blindà plëði-

paimtojo. Jei kuris atitarnavæs ir gráþda-vo, tai bûdavo jau pasenæs ar paliegæs.Vyrai nuo tokios tarnybos slëpësi „kros-nyje“, miðke, nakvodavo ne savo namuo-se, o pas kaimynus, gaudomi gindavosipeiliais, kirviais, ðakëmis, o kartais, jei tu-rëdavo, ir ðautuvu. Pagautuosius þmonessurakindavo geleþiniais panèiais (rete-þiais), ðalimais jodavo kazokai. Tik mið-kas ir gelbëjo tuos nelaimëlius. Mano gim-tinëje pasakojama, kad garsiojo „svietolygintojo“ tëvai Barbora ir Tadas Blindos

tubas. Tada ponai su baudþiauninkais el-gësi itin þiauriai. Nebuvo kas uþstojavargðà þmogø – kà ponas norëjo, tà irdarë. Galëjo vargdiená pavaryti nuo sa-vø þemiø, iðkeisti á ðunis, arklius ar kar-ves, nuplakti ar negyvai uþplakti rykðtë-mis, kojas surakinti á kaladæ, praloðti kor-tomis...Atsirado tokiø, kurie neiðlaikëskriaudø, traukësi á miðkus ir baudë po-nus uþ neþabotà jø savivalæ.

Istoriniai dokumentai liudija, kad nekartà baudþiauninkai kreipësi á ÞemaièiøVyskupà, praðydami jo paramos ir uþta-rimo. Viename skundø, raðytame M.Va-lanèiui 1858 m. birþelio 4 d., sakoma, kadjø ponas Pomernackis kankina þmones,kasdien juos plaka rykðtëmis, pagaliaisir agrastais (agrasto krûmo rykðtëmis).Muðamieji apkursdavo, netekdavo dan-tø, jiems suþalodavo rankas. Kai kuriosnëðèios moterys baudþiauninkës muða-mos prarasdavo negimusius kûdikius...

Savo skundà jie baigë taip: „... Ak,Viešpatie, Vieðpatie, kaip mes ir mûsø maþivaikuèiai dabar kenèiame! Dabar pas muskiekviena diena tai lyg paskutiniojo teis-mo diena... Dovanok, šauniausias Vysku-pe, kad taip neaiškiai parašyta, nesrašome ne namie, bet miške... Ðauniau-sias mûsø Ganytojau ir mûsø ðventojo ti-këjimo Tëve! Padaryk, kad mes toliau to-kio barbariðkumo nebepamatytume, taippat, kad mus taip be gailesèio nemuðtø.Ak, dabar ponas mus taip muða, kankina,kaip kankino þydai Kristø. Mes neturimejokios ðventës ir poilsio neturime“. Ðá skun-dà uþ beraðèius pasiraðë A.Gavënas, o visikiti pasiraðë trim kryþeliais, nes raðtingøþmoniø nebuvo (kn. P. Ruseckas „Baudþia-va“, išleista 1936 metais Kaune).

Tikriausiai ne vienam kyla klausimas,kodël Tadas Blinda, bûdamas pasiturin-èiø, laisvøjø valstieèiø sûnus (tëvas bu-vo Viekðniø dekanato medinèius – eigu-lys, valdë nemaþà ûká, du valakus – ke-turiasdeðimt hektarø þemës), pasitrau-kë á miðkà. Anot liudininkø, buvæs rað-tingas, tvirto sudëjimo vyras, nepakan-tus apylinkës dvarponiams. Sakoma,kad jis buvo iðrinktas Luokës seniûnu.Buvæs geras pareigûnas ir visada uþsto-davæs silpnuosius prieð dvarponius, val-dþià. Kai kartà Oginskio palieptiems val-dininkams neleidæs iðplakti nusikaltusiøvalstieèiø Þlibio ir Varno, Oginskis pagra-

kauti. Teiginys, kad Tadas Blinda buvæsLuokës valsèiaus storasta ir kartà, susi-pykæs su kunigaikðèiu Oginskiu, já sumu-ðæs ir po to buvæs priverstas plëðikauti(A.Ramanauskas, Þemaitijos kelias), ne-turi pagrindo, nes neturás net 30 metøvalstietis storasta iðrinktas negalëjo bûti.Be to, Blinda ir plëðikavimo metu legaliaigyveno savo ûkyje su ðeima.

Greièiausiai Blindà á plëðikavimo ke-lià pastûmëjo nepakenèiama pobaudþia-vinë valstieèiø padëtis. Plaèiai liaudyje pa-plitæs Blindos „svieto lygintojo“ paveiks-las nëra be pagrindo. Matyt, jo veikla bu-vo nukreipta iðimtinai prieð turtinguosius,ir tikriausiai buvo atvejø, kada jis suðelpëneturtingus valstieèius“.

Uþ neklusnumà ponams, maiðtà grë-së rekrûtai arba erðkëèiuotas kelias á Si-birà. Rekrûtai – tarnyba carinëje armijoje25 metams. Per tuos metus artimieji ne-gaudavo nei laiðko, nei kokios þinios ið

buvæ gailestingi ir jautrûs. Kai Lietuvos kai-muose siautëjo badas, jie priglaudë dvinaðlaites Aleliûnaitæ ir Senutaitæ. Nejaugijø vaikas Tadas, kaip teigia kai kurie þmo-nës, buvo þiaurus plëðikas, galvaþudys?Klausausi moèiutës, vartau ávairius leidi-nius, bandau ásivaizduoti anuos laikus...

II laiðkasMielas proproproseneli,ak, kiek laiko þingsniø skiria mûsø gy-

venimus! Gaila, bûtø buvæ smagu Tavepaþinti. Daugybë klausimø tûno mano gal-voje... Kas yra teisybë ir kaip þmogui jàrasti? Kodël daþnai atrodo, kad kiekvie-nas turi savo teisybæ ir kad tø „teisybiø“labai daug? Net imi abejoti: ar gali bûtiviena ir tikrai objektyvi? Arba laisvë. Kiekjos turime? Kur ji prasideda? Kodël nori-me, bet daþnai nemokame bûti laisvi?

Kaip juodþiausios nelaisvës laikais ga-lëjai bûti toks laisvas? Turbût tik ði Tavo

Straipsnio autorë prie upelio, kuriame kaþkada Tado Blindos vyrai girdë savo þirgus


savybë þavi iki ðiol, ákvepia filmø ir muzi-kos kûrëjus. Laisvas ir dràsus. Maiðtingas.Lyginantis „svietà“.

Þmoniø lygybë... Ar tai ámanoma? Jukþinome, kad toká tikslà turëjusios revoliu-cijos istorijoje patyrë fiasko, nes jø iðko-votos santvarkos iðsigimë. Taèiau dël ne-lygybës juk kenèiame. Mes matome, kaipvieni sàþiningai triûsia, mokosi, tikëdamie-si susikurti padoresná, orø gyvenimà sa-vo ðeimoms, o kiti sugeba pasinaudotijiems palankiomis aplinkybëmis, situaci-jomis ir... Nenoriu moralizuoti. Tik manau,kad daug Lietuvos þmoniø ir ðiais laikaisnorëtø tokio „svieto lygintojo“...

Mano mama vis kartoja: jei bûtø gy-venusi tais þiauriais laikais, bûtø pasiel-gusi lygiai taip, kaip ir Tu elgeisi. Matyt,mûsø gyslomis teka maiðtautojø kraujas...O að manau, kad ið pradþiø man uþtektøiðmokti laisvai reikðti savo nuomonæ, kai toreikia. Juk daþnai nutyliu... Bijau pasmer-kimo ir nepritarimo, prieðiðkumo ir atstû-mimo. Todël stebiuosi, kad Tu galëjai gy-venti verþliai lyg vëjas, laisvai lyg paukð-tis.. Ir niekas nekalba, kad buvai susikro-væs didelá turtà, pralobæs. Atvirkðèiai, netsavo paveldëtø þemiø aistringai kaip betkuris þemdirbys nepriþiûrëjai... Kokià sa-vàjà teisybæ buvai radæs? Ir kokià teisybæturi tie, kurie ðiais laikais susirûpinæ (ne sa-vo!) þemës sklypais kuo graþesnëse Lie-tuvos vietose – prie upiø, eþerø, pajûryje?

Nejau visai netekot proto jûs visi?Nejau graþiø dienø nelemta pamatyt?Nei man, nei tau, nei mums visiems.Atsakyk. Nejau nebus ramybës?*

1877 m. balandþio 22 d. per jomarkàLuokëje Tadà Blindà uþmuðë. Yra ávairiøpasakojimø, kaip jis þuvo: vieni teigia, kadBlinda norëjo priversti vyrus uþsimokëtismuklëje uþ gërimus, kiti – jog priëjæs priegerianèiø vyrø ir uþdroþæs jiems rimbu irtaip prasidëjusios muðtynës. Iki ðiø die-nø svarstoma, kur buvo uþmuðtas TadasBlinda: turgavietëje ar valsèiaus kalëjime.Paplitæs pasakojimas, kad Tadas Blindabuvo uþmuðtas minios, tikriausiai pagrás-tas. Taip paraðyta ir jo mirties liudijime.Tose muðtynëse dalyvavæ ne vietiniai gy-ventojai, o atvykëliai ið kitø Telðiø parapi-jø, sakoma, trys ðimtai þmoniø. Gal smuk-lëje vaidijosi kas su kuo, o paskui iðvirtolaukan – á aikðtæ. Girti, átûþæ, kerðtingi...Keista, negi tokia daugybë þmoniø ir mu-ðë já vienà? Turbût ne. Tiesiog keli smû-giai buvo mirtini. Po linèo, sakoma, pats

kunigaikðtis Oginskis nuvykæs iðvaduotisuimtø Tado þudikø. Blinda iki gyvo kau-lo buvo ásiëdæs ponams...

Labai keista, kad atsiranda tokiø þmo-niø, kurie teigia, kad Tadas Blinda – tikliteratûrinis personaþas, o tikrovëje tokionet nebuvæ. Arba kitas paradoksas – Ta-dà Blindà lietuviai ásivaizduoja toká kaipaktorius V.Tomkus, o reklaminiais tikslaisir patá aktoriø tapatina su Blinda. Niekasneþino, kaip lietuviškasis Robinas Hudasatrodë realybëje, nes tais laikais jo ne-áamþino nei dailininko teptukas, nei foto-aparato objektyvas. 1972 m. pastatytameB. Bratkausko filme „Tadas Blinda“ vaiz-duojama, kad Tado vestuvës vyksta mið-ke. Tai, þinoma, neatitinka realybës (jukkûrëjai ir nesistengia laikytis dokumentið-kumo, duoda valià vaizduotei). Netgiþmonos vardas pakeistas á Mortelës var-dà, taèiau tikrasis jos vardas buvo Bar-bora. Mano prosenelis, norëdamas iðsi-aiðkinti, kaip ten ið tikrøjø buvo, kreipësi áCentriná valstybiná Lietuvos archyvà. 1971m. kovo 3 d. jis gavo atsakymà, kad 20-ies metø jaunikis Tadas Blinda ið Kinèiu-liø kaimo susituokë su 18-mete BarboraViktoravièiûte Luokës baþnyèioje, jø san-tuokà laimino kunigas M.Monkevièius.

Tadas Blinda neturëjo sûnaus, tik trisdukteris (joms iðtekëjus jø pavardës pasi-keitë): Ievà Dauginienæ, Onà Vargalienæ irMarijonà Salagubienæ. Tais laikais bûtø pa-sigimdæ ir daugiau vaikø, tik kad jaunasiðkeliavo anapus. Ieva Dauginienë pagim-dë tris vaikus: dukterá Stanislavà ir du sû-nus Antanà ir Kazimierà, kuris buvo manoprosenelis. Apie savo senelæ moèiutë ne-labai kà gali papasakoti, nes ði anksti mi-rë. Moèiutës atmintyje iðlikæs graþus se-nelio paveikslas. Buvæs aukðto ûgio, ryð-kiø veido bruoþø, turëjo veðlius þilus plau-kus. Labai mylëjo savo tris anûkes. Mo-èiutë prisimena, kaip apsilankius senolionamuose jà ir seseris jis visad aukðtai ið-keldavo á virðø, tai buvo áprastas graþuspasisveikinimas. Moèiutë prisimena sene-lio sode mëlynai daþytus bièiø namelius,iðmargintus kaip kraièio skrynia, puoðtusliaudiðkais ornamentais, paukðèiukais irgëlëmis. „Mano senelis mylëjo ne tik savobitynà, bet ir gyvulius. Kokie graþûs buvoarkliai! Senelio namuose bûdavo linksma.Daþnai vykdavo vakaruðkos, nes þentasNiaura Ciprijonas grojo ne tik smuiku, betir klarnetu. Be jo ir jo draugø grojimo neap-sieidavo vestuvës, krikðtynos, vardadie-niai, Antaninës, Oninës ir kitos ðventës. Jogrojimo áraðø yra iðlikæ Muzikos akademi-joje. Praëjusiais metais buvo atvykusi eks-pedicija, kuri domëjosi, rinko þinias apiejá“, – prisimena moèiutë.

Sëdþiu savo ðiltam kambary ir minti-mis keliauju á anà sekmadiená: pieva irmiðko takelis pagal Bivainiuko upelá, ku-

rio pakrantëmis kadaise vaikðtinëjo ma-no protëviai, kur dabar daþnai nuvykstamano ðeima – seneliai, tëvai ir að su bro-liu. Nors saulutë jau pakrypusi á vakarus,bet man ir moèiutei – pats smagumëlisgrybauti. Galvojam: grybas ne zuikis – ne-pabëgs. Kas mums skirta, tà ir atrasim.

Ið miðko su kaupia grybø pintine á lau-kymæ iðeina kinèiuliðkë Menzoriûtë-Liesie-në, jau per aðtuonias deðimtis perkopusimoterëlë. Susëdam visos ant pamiðky su-krautø rastø krûvos pasiplepëti. Senojiprasitaria:

– Anksèiau vyrai labiau mylëjo þmo-nas, ðeimos tvirtos buvo.

Ir dar priduria:– Mûsø ðeimoje augo deðimt vaikø.Suklûstu. Na, ðiais laikais tris vaikus au-

ginanèios ðeimos – jau daugiavaikës. Mo-èiutë pritaria savo paþástamai, sakydama,kad anais laikais Tado Blindos duktë OnaVargalienë gimdë ðeðiolika ar septynioli-ka vaikø, bet ið jø iðaugo tik devyni. Vaikaibyrëjo kaip þirniai, bet ir krisdavo nuo ligøkaip rudeniniai lapai. Tais laikais iðlikdavotik patys stipriausieji, nes trûko ir daktarø,ir ligoniniø, ir vaistø. Be to, ir kelionë ið kai-mo á miestà buvo tolima. Kol pasiekdavaigydytojà, jau ir vaiko akelës uþsimerkda-vo. Daþnai nuo sunkiø darbø persitempu-sios moterys pagimdydavo neiðneðiotusvaikus. Tokie vaikeliai ir neiðgyvendavo.

Tado Blindos laikais kaimo moterø dar-bai bûdavo labai sunkûs: reikëjo rugiusriðti, ðienà grëbti, veþimus krauti, þlugtàskalbti... Ne kartà moterys ið laukø gráþda-vo prijuostëje neðdamos pagimdytus vai-kelius. O ir èiulptukø nebuvo. Pakramty-davo duonos gumulëlá, suriðdavo á maz-gelá ir duodavo vaikui èiulpti. Neretai ir uþ-krësdavo vaikus. Jau penkiameèiai basa-kojai stipinëdavo paskui þàsis, o kiek pa-ûgëjæ bëgiodavo paskui gyvuliø bandà.Neiðmiegojæ, suðalæ, daþnai ir alkani, nesûgtelëjus tëvai atiduodavo piemenauti ádvarà. Mirdavo ne tik nuo ligø, bet ir dëlbado, prasto maisto, sunkaus darbo, prie-vaizdø uþplakti rykðtëmis. Baudþiauninkøvaikai net neþinojo, kas yra pyragas, nesjø tëvai kvieèiø nesëjo. Kvietys buvo ponøgrûdas, bet ir biralinës duonos (kad bûtødaugiau, duonà maiðydavo su pelais, dir-sëmis) ne visada pakakdavo. Pasakoja-ma, kad ligø, epidemijø metu iðmirdavoiðtisi kaimai. Gydësi þmonës patys kaip ið-manë, ávairiomis þolelëmis. Daugeliui to-kiø vaikeliø Tado Blindos duktë Ona pa-dëjo á pasaulá ateiti, nes ji buvo pribuvëja,þiniuonë, þinojo daug þoleliø gyduoliø...

Ir paplepëjom, ir grybø prisirinkom.Kai gráþom á namelá ant Virvyèios kranto,moèiutë man iðtiesë P.Rusecko knygà„Baudþiava“ sakydama, jog ji uþ auksàbrangesnë: „Èia tikrai surasi atsakymà irne vienà, kodël proproprosenelis tapo


„svieto lygintoju“. Stveriu knygà ir niekonelaukusi imu skaityti.

„... Kartà viena dienininkë kumetë ra-vëjusi darþà. Kopûstai jau buvo prigijæ. Jivienà diegà kaþkaip nulauþusi.

– Kur dëjai diegà ið ðito tarpo? – klau-sia ponas Gelgaudas.

– Suvalgiau, – atsako ši.Ir ið tikrøjø gal buvo suvalgiusi, nes

buvo jau paskutiniø dienø nëðtume. Po-nas paðaukë budelius ir šie be pasigai-lëjimo ëmë muðti moterá. Moteris bemu-ðama pagimdë maþiukà. Tada jà iðvilkoið darþo ir – nori eik namo, nori èia patdvësk!“

Jauniausia Tado dukra Marijonauþaugino tris vaikus: Vladislovà, Emilijàir Petrà. Turëjo savo vilnø karðyklà. Mo-terá kaime vadino skruzdële, kadangi jibuvusi labai greita, darbðti. Þiûrëk, ar-batà dar tik verda, o èia jau sausainiaisuraityti ir po peèium pakiðti. Buvo labailinksmo bûdo, mokëjo graþiai dainuotiir giedoti.

Visos trys Blindaitës gyveno ir iðte-këjo tame paèiame Kinèiuliø kaime, joskartu statësi namus, nes ten turëjo daugmiðko. Ðiandien dar tebestovi vidurinio-sios Tado Blindos dukros Onos Varga-lienës ir jauniausios dukros Marijonossodybos. Mano moèiutës seneliø sody-bà nugriovë melioratoriai. Tik obelys suakmenim lyg sargybiniai primena, kadkadaise èia stovëjusi sodyba. Ir po so-dà, kur ið þiedø medø rinko Antano Dau-ginio, vëliau jo sûnaus Kazimiero Dau-ginio bitës, dabar dûzgia mano senelioAntano priþiûrimos bitës.

Tado Blindos vaikaitis, mano prose-nelis Kazimieras Dauginis yra ið TadoBlindos kilusios giminës palikuonis – toslikimo siûlø ritës galas, nuo kurio ir pra-sideda mano ðeimos istorija. Vaikystëjejis mëgo klausytis mamos pasakojimøapie garsøjá protëvá. Paûgëjæs baigë þe-mës ûkio mokyklà Rietave. Tarnavo ka-riuomenëje, tuo pat metu dirbo raðtinë-je (jo raðysena buvo labai graþi, kaligra-fiðka). Po kariuomenës dirbo policijosraðtinëje, o vëliau þemës ûkio banke bu-halteriu, dar vëliau – inspektoriumi. Jau-nystëje jis susidomëjo savo senelio gy-venimu ir uþsispyrë iðsiaiðkinti, kas ið tik-røjø buvo Tadas Blinda – vargðø gynë-jas ir doras þmogus, „svieto lygintojas“ar plëðikas ir „razbaininkas“?

Mano prosenelis labai mëgo skaitytiknygas, tad ëmë po kruopelytæ rinkti þi-nias apie baudþiavà. Paliko didelæ bib-liotekà, kurioje buvo sukaupæs daug lei-diniø, pasakojanèiø apie anuos laikus.Buvo apsiskaitæs. Mokëjo gerai raðytispausdinimo maðinële. Ta paèia maði-nële jis pradëjo spausdinti knygà, kuriaidavë pavadinimà „Istorinis folklorinis

montaþas apie Tadà Blindà“. Joje yra ára-ðas: „Norëèiau, kad ðis mano montaþasiðliktø ilgus deðimtmeèius mano vaikø iranûkø rûpestingai iðsaugotas, nes tikiu,kad mano senelio Tado Blindos vardasLietuvos literatûroje pragyvens mûsøgentkartes. O jo tragiðka dalia tegul pa-skatins ir kitus skaitanèius nusileisti isto-rijos laiptais á mûsø kraðto praeitá ir liau-dies niûrià ir sunkià dalià su savo minèiøir jausmø svarstyklëmis“.

Prosenelis raðë ðià knygà ypatingaproga: „1977 m. geguþës 4 d. sueinantlygiai 100 metø nuo Tado Blindos tragið-kos mirties, o man, jo anûkui, 1977 m.kovo mën. 4 d. sueinant septyniasdeðimt-meèiui nuo mano gimimo dienos, ma-nau, kad ðiam sumanymui laikas yra at-ëjæs“. Deja, didþiausiai jo svajonei pa-matyti knygà iðleistà nebuvo lemta iðsi-pildyti. 1979 m. gatvëje einantá per per-ëjà prosenelá partrenkë girtas vairuoto-jas. Liko neuþbaigti jo darbai, ir knygataip pat. Prosenelio nepaþinojau, taèiaumûsø ðeimoje apie já daug kalbama. Joknygà saugo mano moèiutë.

Kartais pagalvoju apie charakterio sa-vybes, kurias paveldëjo ið Tado Blindosmûsø ðeima. Ðtai kad ir mano moèiutë.Labai temperamentinga, þemaitiðkai uþ-sispyrusi, visada ginanti savo nuomonæ,nemëgstanti melo, kovojanti dël teisybës.

Kiek suþinojau ið pasakojimø, toksbuvo ir Tadas Blinda. Pamàstau ir apiesavo charakterio bruoþus. Nesu aktyvikovotoja, bet labai gerbiu paprastus irgerus þmones, tai yra tokius, kurie nesi-puikuoja prieð kitus, neþemina jø. Ne-galiu pakæsti, kai mano akivaizdoje yrauþgaunami þmonës, tada manyje pra-bunda blindiðkasis teisingumo jausmas,noras ginti silpnesnius ar neteisingai kal-tinamus. Turbût Tadas Blinda su manimyra tomis gyvenimo akimirkomis... Að –Simona Damanskytë, Tado Blindos pro-proprovaikaitë.

Garsaus mûsø protëvio vardà ðiuometu turi maþasis mano pusbrolis. Kaijis gimë, jo tëvai, negalëdami sutarti dëlsûnaus vardo, nusprendë imtis burtø, tadsuraðë visus patinkanèius vardus ant la-peliø, tarp jø buvo ir Tado vardas. Leidosûneliui liesti lapukus, o ðis ir èiupo uþto, kuriame paraðytas Tado vardas. Ga-lima bûti prietaringam arba ne, bet tokssutapimas atrodo mistiðkas, lyg þenklasið anapus. O Blindos pavardæ mûsø gi-minëje ðiuo metu turi tik vienas þmogus,gyvenantis Vokietijoje ir nekalbantis lie-tuviðkai. Tai Giunteris Blinda.

Mano prosenelio knygos paskutiniaiþodþiai – kreipimasis á Tadà Blindà: „Mie-las mano seneli. Neþinau, ar gerai ir teisin-gai tave áþvelgiu. Norëdamas bûti gyvuanos gadynës liudininku, tikriausiai iki ga-

lo nesuvokiu, ko tu gyvenime esi siekæs.Ko siekei, ko norëjai? Að giliai tikiu, kad tuir pridengtas laiko vejele dar ilgai ilgai ið-liksi nepamirðtas daugelio atmintyje.“.

III laiðkasKiekviena diena tarsi pamoka, o kar-

tais – kovos laukas. Ji ne tik moko, bet irgrûdina, todël në kiek neabejoju, kad daugkas Tave nustebintø, jei gyventum ðiais lai-kais. Ásijungæs televizoriø pamatytum sa-ve, toká ðaunø vyrukà, keliantá Tado Blin-dos alaus bokalà. Vienaip ar kitaip ateini ámûsø gyvenimà. Kaþkokioje laikraðèio ið-karpoje radau, kad Tu netgi padëjëjà turë-jæs, kuris Tau naminukæ virdavæs. Vyrai gë-rë, vyrai gers, kol þemelë apsivers. Taèiauað ne viskuo tikiu. Mûsø gyvenime viskastaip sujaukta. Kartais nebeámanoma atskirti,kas balta, o kas juoda, kur tiesa, o kur me-las. Noriu Tau pasakyti kà kita.

1991 m. sausio 13-àjà mano moèiutësu seneliu stovëjo Vilniuje prie televizijosbokðto. Tavo siela ið aukðtybiø turbût re-gëjo provaikaitæ, kartu su kitais Lietuvosþmonëmis stojusià ginti laisvës. Þinok, ta-da, tomis akimirkomis mûsø tauta buvokaip vienas kumðtis. Ar èia tik atsitiktinu-mas? Nemanau! Tai ið kartos á kartà per-duodamas laisvës troðkimas. Kas gali bûtibrangiau uþ laisvæ?

Ðiemet ðvenèiant sausio 13-àjà moèiu-të buvo pakviesta á ðios ðventës minëjimàpasidalyti prisiminimais. Maèiau, kaip jisvarstë, kà sakyti. Juk þmonës daþnai pra-sitaria, kad ne apie toká gyvenimà Lietu-voje svajojo tie, kurie paaukojo gyvybægindami Lietuvos nepriklausomybæ tà nak-tá ið sausio 12-osios á sausio 13-àjà. Kaijie taip kalba, að þinau, kodël nusivylæ.Juos þeidþia neteisybë, valdþios cinizmas,grobuoniðkumas. Ðiandienë Lietuva su-siskaldþiusi. Turtuoliø ir skurdþiø ðalis.Ðiandien ið Lietuvos bëga jos vaikai, tikë-damiesi rasti laimæ svetimose ðalyse. Jiepasijuto Lietuvoje nebereikalingi.

Tremtiniai kadaise dainavo: „Leiskit áTëvynæ, leiskit pas savus“, o ðiandien dai-nuojama: „Leiskit ið Tëvynës...“. Jei gy-ventum tarp mûsø, manau, Tavo kraujasuþvirtø kaip ir anais laikais. Tik kà galë-tum pakeisti, Tadai Blinda?

Girdëjau, kaip graudþiai klykë gervës,palikdamos gimtinæ. Nemanau, kad ið-vykstantiems nespaudþia ðirdies, kai jieatsisveikindami þvelgia á gimtinës dangø.

< ...>Ar nesapnuoji tu dangaus?Ðviesaus ir þydro, ir tylaus.Ar nesvajoji tu rytePajust ramybæ... ðirdyje.“ *


Graþina Drëmaitë, ðeimos vyriausioji,pirmoji atkurtosios nepriklausomos Lie-tuvos aukðèiausiosios kategorijos menovertybiø restauratorë; pirmoji ir ilgametëValstybinës kultûros paveldo komisijospirmininkë, ðiandien þinoma kaip princi-pinga paveldosaugininkë, sako, jog, su-kakus 20 metø nuo garsaus Vlado Drë-mos laiðko tuometinio komunistø partijos

SaulësJuozas SKOMSKIS

Kai 1995 m. vidurþiemá iš Arsenalo, Vilniaus Gedi-mino pilies papëdës, iðneðë menotyrininko, pamin-

klosaugininko, pirmojo sostinës Garbës pilieèioVlado Drëmos, pelnytai tituluoto þmoniø profeso-

riumi, karstà ir gedulo korteþas pasuko Antakalniokapiniø link, niûrø dangø akimirkai nutvieskë

atsisveikinimo saulë. Tai buvo skaidrus þenklas,kad ðviesaus atminimo kultûros vertybiø sargo

darbai lieka su tais, kuriems jie skirti.

ðypsena senovësriteriuinamiestyje. Kultûros vertybës – tautos irvalstybës savastis, tampa verslo investi-cijø kliuviniais, dël to ðluote šluojamosnuo kelio netgi su tø paèiø paveldo sau-gotojø palaiminimu – deramasi vien tikdël kainos: uþ kiek...

Rankraðtynas su netektimiGraþina Drëmaitë pasakoja, kad tëvas

per visà savo gyvenimà sulasiojæs kalnàmedþiagos ið ávairiø ðaliø archyvø – apiedailæ, tapybà, architektûrà, amatus, baþ-nyèias. Visa, kà manë esant reikalinga Lie-tuvai. Kaupë, kiek jëgos leido.Nors tadair nepritekliø kamuojamas: šeimai daugko stigo, neturëjo net raðomosios maði-nëlës. Dël to viskà teko raðyti ranka á po-pieriaus lapelius, kurie greitai sensta. Beto, daugelis jo rankraðèiø senosiomis len-kø, rusø, gudø kalbomis, ir keblu juos per-skaityti. Išeidamas paliko visà tà didþiulá,niekieno neprilygtà turtà, kuriam tvarkytiir iðleisti reikia begalës laiko. Kalbëdamaapie ðá ásipareigojimà, ji vis dëlto negalipamirðti ir skaudþiø dalykø: pavyzdþiui,ðûsnies Vlado Drëmos nepublikuotøstraipsniø likimo. Vienai dailës istorikei,kuria šeima labai pasitikëjo, dar gyvas bû-damas atidavë sutarus, jog ji parengs dvi-tomá. Deja, iki ðiol tokios knygos nëra,nors straipsniais, sako paðnekovë, daugkur pasinaudota.

Paminklas þmogui – ne gëlës antkapo

Kai Graþina Drëmaitë parodë buvu-siam Kultûros paveldo centro direktoriuiVitui Karèiauskui vienà tëvo dëþæ lapeliøapie kiekvienà Vilniaus senamiesèio na-mà, remiantis planu, kuriam ðiemet – 200

metø, ðis nesuabejojo iðleisti serijà leidi-niø, taip reikalingø vertybiø apskaitai. Irpirmasis rankraðtyno rezultatas pasirodësëkmingas: KPC „Savasties“ leidykla per10 metø paskelbë 12 Vlado Drëmos Vil-niaus namø sàsiuviniø.

Po to kalbame apie vieno metro ilgioglaudþiai sustatytø vokø eilæ, kurioje ára-ðai apie kiekvienà Lietuvos DidþiosiosKunigaikðtystës miestà ir miestelá, dva-rà, vienuolynà ir kt. Iš viso 747 pozicijos.Ðia istorinës medþiagos „stirta“ susido-

mëjo Kultûros paveldo departamentas.Ir pernai pasirodë solidus Vlado Drëmostomas „Lietuvos Didþiosios Kunigaikð-tystës miestai ir miesteliai“. Iðëjus kny-gai, atskriejo ið Lenkijos áspûdþiø, kadistorikai net savo darbà pamirðdavo, nesbuvo ádomu skaityti taip gerai paþásta-mà Vladà Drëmà. Graþina ásitikinusi: jei-gu bûtø gyvas autorius, ið tos medþia-gos bûtø parengæs keletà leidiniø. Deja,likimas laiko paðykðtëjo.

Trys sàsiuviniai apie Vilniaus teatrà– Kai pamaèiau, kad pirmieji lapeliai

siekia XVIII a. pradþià, kad pirmieji spek-takliai rodyti Vilniaus universitete – ir taibuvo studentø teatras, kad Rotuðëje jautada gastroliavo ir prancûzø baletas, irvokieèiø opera; be to, jau buvau restau-ravusi ir keletà senøjø teatro afiðø rusø,lenkø, gudø, lietuviø kalbomis, tai savopraneðimà tarptautinëje Teatro, kino irmuzikos muziejaus konferencijoje paren-giau remdamasi kaip tik šiomis naujie-nomis. Dar áspûdá sustiprino uþtiktas vie-no laikraðèio straipsnio moto: „Ateini áteatrà geras, iðeini ið jo geresnis“. Tadair buvo susitarta su Kultûros ir filosofijosinstitutu spausdinti tuos tris sàsiuvinius.Šiandien jau turime Vlado Drëmos archy-vo knygà apie Vilniaus teatrà su jo istori-ja, publikacijomis, mecenatais, – pasa-koja Graþina Drëmaitë. Be to, leidinysypatingas tuo, kad jame pateikti to metorecenzijø, straipsniø ir kitø duomenø apiesenàjá Vilniaus teatrà vertimai ið lotynø irkitø kalbø á lietuviø, nes manyta, jog da-bartiniam skaitytojui bûtø sunku paimti árankas toká ano meto meno liudininkà.Be to, visi trys sàsiuviniai dailininkoA.Surgailio buvo sumaketuoti á knygà,telpanèià á rankà, tarsi maldaknygë. Taidar vienas netikëtas malonumas.

centro komitetovadovams, ku-riame jis, neþi-nodamas, kamdaugiau beraðy-ti, iðdëstë skau-dþià daugelioVilniaus ir Lietu-vos istorijos, ar-chitektûros irmeno paminkløbûklæ, muðë pa-vojaus varpà,reikalavo, siûlëjø iðsaugojimokelius, – šis do-kumentas aktu-alus ir šiandien.Tada nerimobalsui likus beatgarsio, pirmieji

laiðkà paskelbë uþsienio lietuviai. Paskuijo tekstas buvo kartojamas ir kartojamasSàjûdþio metais. Taèiau balsas, kaip irdaugelis tragiðkø tautos kultûros reiðki-niø, neiðgirstas iki ðiol, ir kultûros pamin-klø bûklë, kaip ir visos paveldosaugos si-tuacija, në kiek nepasikeitë, netgi tapo darprastesnë, negu buvo prieð 20 metø: ðian-dien vienas svarbiausiø paveldosaugosdarbø – restauravimas traukiasi ið apy-vartos, á jo vietà agresyviai verþiasi pritai-kymas, rekonstrukcija, plëtra, statybosnet itin grieþtai saugomame Vilniaus se-

Graþina Drëmaitë


Kiti sugráþimai prie lobiø skryniøKà dar galima ið jø ištraukti?Dar likæs pluoðtas sàsiuviniø, panaðiø

á Vlado Drëmos medþiagà paskutinei irvertingiausiai jo gyvenimo knygai „Vil-niaus Ðv. Jono baþnyèia“, kurià galuti-nai parengti spaudai sutrukdë liga. Dëlto autoriaus ranka lietë tik 170 pus-lapiø. Kita dalis, likusi penkioliko-je sàsiuviniø, atiteko jau Graþi-nos Drëmaitës bei jos pagal-bininkø rûpesèiams.

– Jeigu tëvas bûtø ilgiaugyvenæs, bûtø iðëjusiosknygos ir apie kitas iðkilià-sias Vilniaus baþnyèias.Surinkta medþiagos apie39 baþnyèias ir cerkves.Jau „Vilniaus Šv. Jonobaþnyèioje“ tëvas lietë irkitø sakraliniø architektû-ros paminklø likimus,kanèià, kai ið jø buvoišveþami paveikslai, baþ-nyèios buvo uþdaromos.Analizuodamas architek-tûrà, kai kurias Vilniausbaþnyèias Vladas Drëmalygino su áþymiausiomisEuropos – Èekijos, Lenki-jos, Vokietijos – ðventovë-mis, iðkeldamas mûsiðkiøaltoriø, skulptûrø, interjerovertæ.

– Deja, – sako paðneko-vë, – gerai, kad jo nëra; gerai,kad jis nemato, kuo ðiandienpaversta Ðv. Kotrynos baþnyèia;kad prie altoriø groja dþiazas, de-monstruojamos mados, rengiami pra-moginiai ðou. Taèiau ji sako: vël esantilaiminga – nauja Vlado Drëmos archyvi-në baþnyèiø knyga jau maketuojama irbus net didesnë uþ „Lietuvos DidþiosiosKunigaikðtystës miestus ir miestelius“.

Podraug tose lobiø skryniose glûdidar nepaliesti lapeliai apie amatus beiamatininkus Lietuvoje. Rinkëjo bûta itinkruopštaus ir tvarkingo: archyvinæ me-dþiagà susisteminæs á skirsnius po 50 me-tø. Kiekviename jø atskiras aplankas: var-gonininkai, sodininkai, darþininkai, audë-jai, kalviai, stogdengiai, staliai, stikliai,spaustuvininkai, knygrišiai...

– Jeigu sulauksiu ir ðito leidinio, bû-siu labai laiminga, – dþiaugiasi ásiparei-gojusi tëvo palikimui, ásipareigojusi nesau, bet þmonëms.

Prieš septynerius metus išleista Vla-do Drëmos monografija „Vincentas Sma-kauskas“. Tai studija apie vienà iðkiliau-siø Vilniaus dailës mokyklos auklëtiniø.Anksèiau pasirodë „Pranciðkus Smugle-vièius“, „Kanutas Ruseckas“. Jø pëdsa-kais dar liktø parengti Lietuvoje dirbusiø

Bièiuliø laiðkai ir tai, kas nugrimzdoStabtelsime dar ties dviem Vlado Drë-

mos knygomis, kuriø likimas ypatingas.Graþina Drëmaitë pasakoja, kad, tvar-

kydama tëvo stalèius, atkreipë dëmesá irá jo laiðkus. Vladas Drëma ir susiraðinë-davo taip pat kruopðèiai kaip dirbo archy-vuose: pirmiausia paraðydavo laiðkojuodraðtá, paskui já perraðydavo. Á visuslaiškus, sveikinimus nedelsdamas atsa-kydavo. Šià korespondencijà kaupë itintvarkingai ir atsakingai. Daugiausia likolaiðkø Stanislovui Lorencui, buvusiam Vil-niaus Stepono Batoro universiteto profe-soriui, pas kurá studijavo ir Vladas Drë-ma. Jiedu susiraðinëjo 30 metø. Paskuti-nieji laiðkai tarp Vilniaus ir Varšuvos ke-liavo jau atkurtosios Lietuvos nepriklau-somybës blokados metais. Ið Lenkijos áLietuvà profesorius bièiulio ðeimai siuntënet maisto. Siuntiniø gavëjas nuoðirdþiai

uþ tai dëkojo. Taèiau vienos padëkos ge-radaris gauti nesuspëjo. Tai Vladas Drë-ma raðë antrà padëkos laiðkà mirusiojodukrai profesorei Kovalèikovai. Po keletometø Vilniuje susitiko dviejø tëvø dvi duk-ros. Juodvi išsiaiškino, jog visi laiškaiišsaugoti, ir nutarë juos iðleisti. Taip gimë„Laiðkai. Vladas Drëma – Stanislovas Lo-rencas“. Knyga lietuviø ir lenkø kalbomis.

O Vlado Drëmos „Dingusio Vil-niaus“ dabar jau niekur neámanoma

gauti. Nebent kai á knygynus atne-ða vaikai parduoti tëvø knygø. Ðisunikalus leidinys apie þuvusiassenojo Vilniaus vertybes buvoautoriaus iðsvajotas, paties pa-rengtas, atiduotas á tuometæ„Vagos“ leidyklà. Ten iðgulëjæs22 metus. Iš pradþiø ið jo rei-kalauta iðmesti visas baþny-èias. Paskui ásakyta panaikintivisus kryþius. Vladas Drëmanesutikæs. Galop nutartaspausdinti Drezdene. Ta-èiau, paðlijus VFR ir TSRSsantykiams, maketà teko at-siimti. Iðveþtas á Maskvà. Bettuo metu Lietuva atsiskyrënuo TSRS. „Dingæs Vilnius“atsidûrë Minske. Aèiû dievui,bet ir èia neapsieita be kurio-zø: virðelis turëjo bûti juodas,

raidës – aukso spalvos. Taèiaubaltarusiø spaustuvës tada tetu-

rëjo tik raudonø daþø. Toká tiraþàir parveþë á Vilniø. Vladas Drëma jau

gulëjo ligos patale. Kai jis iðvydo kny-gà, apako. Paskui, kiek praregëjæs, vis

glostydavo, glausdavo savo „DingusáVilniø“, klausinëdavo: kas, kur, kaip...

„Dingusá Vilniø“ daug kartø galvota pa-kartoti. Bet per tokià ilgà knygos leidybinækanèià kaþkur dingo kliðës, dël to visosviltys dabar laikomos nugrimzdusiomis.

Tik þmogaus darbas neišnyksta. Jei-gu yra kam juo rûpintis. Tam, kas per gy-venimà iðlasiota ið pasaulio archyvø, ne-lemta gráþti atgal á saugyklø kameras; tai,kam paaukotos sunkios dienos ir naktys,turi gyventi ir tarnauti Lietuvai, jos dvasi-nei gerovei. Toks, be kita ko, ir buvo liûd-nojo riterio viltingas moto, iðsakytas prieð20 metø paveldosaugos þmoniø profeso-riaus Vlado Drëmos laiðke kurèiajam olim-pui. Ir gerai, kad to balso jau daugiau kaipdeðimtmetá nëra: pasiðventëliui bûtø mir-tinas smûgis iðgirdus, kad tarp Vilniausgotikos ir baroko bokðtø prieðvelykinio Di-dþiojo penktadienio baþnyèios kanèiosvalandà siautë vyrø striptizo epidemija.

dailininkø, architektø vardynus. Jeigu irjiems atsirastø pinigø, Vladas Drëma bû-tø áamþintas amþiams.

Vladas Drëma

Juozo SKOMSKIO nuotr.


Pirmosios Milano pasakà pradëjosekti VII a. pr. Kr. Po slënyje apsigyve-nusios keltø gentys, ákûrusios miestà vi-dury lygumos – Mediolanumà. Amþiøbëgyje miestui buvo lemta paklusti ro-mënams, pajusti Romos imperijos di-dybæ, praaugti paèià Romà, pakelti go-tø ir barbarø antpuolius. Gotai savomiestà vadino „geguþës ðalimi“, ðilu-mos ir ákvëpimo vieta. Milane impera-torius Konstantinas 313 mûsø amþiausmetais paskelbë garsøjá ediktà, kuriuopripaþino krikðèionybæ visoje imperijo-je. Tai liudijo apie miesto svarbà. Mila-nà labiausiai iðgarsino 500 metø stato-ma katedra, didþiausia krikðèioniø pa-saulyje gotikinë Milano katedra. Ji bu-vo pradëta statyti valdant kunigaikðèiuiViskonèiui, o baigta Napoleono Bona-parto ásakymu kaip galima jo karûnaci-jos Italijos karaliumi vieta.

Jos nëra kaip apþvelgti, apþiûrëti, jàgalima tik jausti ðirdimi ir suvokti protu,kad yra ðioje þemëje 157 m ilgio ir 92 mploèio katedra, krikðèionybës stogas,nuo kurio jau netoli ir dangus. Besike-liant ant ðventovës stogo nusmelkia bai-më ir nuostaba, lyg sugautas erdvës þa-bangø þvalgaus á 135 smalius bokðte-lius, 3400 skulptûrø. Ant stogo jau ne-jauti baimës, uþplûsta þavesys ir keistapalaima. Vieni pamaldþiai dairosi á Al-pes tolumoje, kiti pagarbiai fotografuo-jasi, vaikðto betono plokðtëmis lyg stik-lu: tokia tyla, net girdëti alsavimas, ato-dûsiai ar ásimylëjëlio, atkampioj vietojbuèiuojanèio kaip mënulëlá iðridentà iðpalaidinës krûtá, šnabþdesiai. Jaunutëmergaitë uþsirûko, susigûþia, lyg slëp-damasi nuo viso atgrasaus pasaulio,kuris yra þemai, þemai... Ten milþiniðkivitraþiniai langai su visø ðventøjø gyve-nimais, bronzinës durys, bareljefai, vaiz-duojantys Mergelës Marijos ir ðv.Ambraziejaus gyvenimo scenas.

Ðventasis Ambraziejus – baþnyèiostëvas ir mokytojas, Milano vyskupas, te-ologas, poetas, pamokslininkas, aske-tas, paraðë etikos, dogmatikos, kateche-

Mykolas KARÈIAUSKAS

Savaitgalis Venecijoje, kaip irsavaitgalis Milane, – tai pasakømotyvai. Anksèiau per savaitgalá

tik ið gimtojo kaimo á Birþussuvaþinëdavom, net á piliesgriuvësius nebûdavo kada

paspoksoti. O dabar...

Gyvybësalsavimastikos traktatø, himnø. Vienà ið ðv. Amb-raziejaus himnø – „Te Deum laudamus“(„Giesmë ðv. Ambraziejaus“) 1549 m.Martynas Maþvydas iðvertë á lietuviø kal-bà. Milane susiformavo ir ðv. Ambrazie-jaus apeigos, kurios nuo kitø apeigø ski-riasi savitomis ðv. Miðiomis (ðv. Ambrazie-jaus miðios). Milane ir jo apylinkëse susi-klostë vienbalsio liturginio giedojimo rû-ðis – ambraziejiškasis choralas. Legen-da pasakoja, kad šv. Ambraziejus buvolabai iðkalbingas ir bitës skrisdavo á bur-nà, suviliotos jo saldaus lieþuvio.

Lietuvius Milane, be abejo, sudominsSforcø pilis, kurià XV a. pastatë ant Vis-

Savaitgalis Milane, arba

Ant Milanokatedros stogo



konèiø pilies griuvësiø naujasis Milanovaldovas Francesco Sforca. Tai rene-sansiniai rûmai su vidiniais kiemais, ar-kadø aikðte. Rûmuose, kuriuos dabar in-tensyviai restauruoja, ásikûræ muziejai,ekspozicijos, o dailës kolekcija pelnytaididþiuojasi neuþbaigta Mikelandþelo pie-ta (Rondanini pieta). Ið ðios Sforcø gimi-nës kilusi Bari kunigaikðtytë, Lietuvos di-dþioji kunigaikðtienë, Lenkijos karalienëBona Sforca. 1518 m. ji tapo Lietuvos di-

dþiojo kunigaikðèio Þygimanto Senojoantràja þmona. Bona darë didelæ átakàsavo vyrui, patraukë á savo pusæ Lenki-jos didikus, taèiau Lietuvoje prieš jos ási-galëjimà stojo Albertas Goðtautas ir Mi-kalojus Radvila Rudasis.

Mirus vyrui Bona bandë iðlaikyti sa-vo átakà ir Þygimantui Augustui, taèiaumeilë Barborai Radvilaitei buvo galinges-në uþ visas Bonos politines intrigas. Bo-na gráþo á savo gimtàjà kunigaikðtystæ.

Jau Milano katedros apsidës raiþi-niuose galima pastebëti Viskonèiø irSforcø giminës simbolius – gyvatæ, ry-janèià þmogø. Ðis simbolis ypaè iðryð-kintas ant Sforcø pilies sienø.

Savaitgalis Milane – tai tik akimirka,susitikimas su miesto architektûra ar su-sikaupimo minutë ðv. Marijos Malonin-gosios baþnyèioje, kurios vienuolyno val-gomajame – Leonardo da Vinèio freska„Paskutinë vakarienë“. Nebaigtas tapytiKristaus veidas sakyte sako kiekvienamapie didþios paslapties esmæ, mûsø kas-dieniðkà pasaulá. Ir lieka nuoðalëj mûsøuþbaigti darbai – La Scalos opera, Bre-ros ar technikos muziejai, Velesko ar Pi-relio dangoraiþiai, da Vinèio skraidymoaparatai... Ásiþiûrëjæs á Kristaus veidà pa-junti, kaip alsuoja gyvybë.

Paminklas Leonardui da Vinèiui

Sforcø piliesbokðtas

Nekilnojamojoturto

1. Statiniø ka-dastriniai matavi-mai – inventoriza-

cija (pastatai,patalpos, inþineri-

niai statiniai,tiesiniai).

2. Nekilnojamojoturto tarpininkavi-

mas (pirkimas,pardavimas,

nuoma) ir konsul-tavimas.

3. Turto ir verslovertinimas.

4. Geodeziniai,topografiniai

darbai.

Ámonës kodas1219134314

PVM m.k.LT 219134314

Tel. (8-5) 212 97 60Faksas (8-5) 2481474

Tel. (8-700) 550 15,www.matininkai.lt

paslaugos:

CORPORATION „MATININKAI“

CO

RP

OR

AT

ION

„M

AT

ININ

KA

I“C

OR

PO

RA

TIO

N „

MA

TIN

INK

AI“

CO

RP

OR

AT

ION

„M

AT

ININ

KA

I“


Nekonkurencingos darbo sàlygos Lie-tuvos valstybinëse moksliniø tyrimø insti-tucijose (dideli darbo uþmokesèio, turimosinfrastruktûros ir informacinës bazës skir-tumai Lietuvoje ir uþsienio valstybëse, ypaèJAV, Japonijoje, Pietryèiø Azijoje ir Euro-pos Sàjungos ðalyse senbuvëse) skatinaprotø nutekëjimà ir maþina jaunimui moks-lininko karjeros patrauklumà. Protø nute-këjimas ir protø cirkuliacijos nebuvimasstabdo ðalies mokslo ir ûkio plëtrà. Norsdalyvaujanèiø tarptautiniuose mainuose arstaþuotëse tyrëjø daugëja, taèiau jø mobi-lumas Lietuvoje tarp mokslo ir verslo sek-toriø arba vieðajame sektoriuje tebëra ma-þas. Be to, mokslo ir studijø bei moksliniøtyrimø institucijø atstovai daþnai neturi ga-limybiø dalyvauti mokslo renginiuose, keis-tis informacija su uþsienio mokslininkais,ekspertais ar kviesti juos á savo ástaigasbei staþuotis uþsienio mokslo centruose.Trûksta priemoniø, skatinanèiø jaunimàrinktis mokslininko ir tyrëjo profesijà. Ak-tuali ir mokslininkø bei tyrëjø senëjimo pro-blema, nes daugiau kaip pusë jø yra vy-resni nei 50 metø.

Þmogiðkieji iðtekliai moksliniø tyrimøsrityje taip pat neatitinka dabartiniø ir atei-ties ûkio poreikiø. Pagal tyrëjø skaièiø Lie-tuva beveik du kartus atsilieka nuo ES vi-durkio. Be to, vos 6,6 proc. visø tyrëjø dir-ba verslo ástaigose, o tai þemiausias lygistarp visø ES ðaliø. Artimiausioje ateityje dëldidelio vidutinio amþiaus tyrëjø skaièiausprognozuojamas dar didesnis jø trûku-mas. Tyrëjo profesija lieka nepatraukli, oprotø nutekëjimas ateityje gali gerokai su-silpninti ðalies intelektines galimybes, ûkio

LietuvosDoc. BroniusJASKELEVIÈIUSLMA Technikosmokslø skyriausmokslinissekretorius

Lietuvos moksliniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros (MTEP) sekto-riaus darbo jëga ir moksliniø tyrimø lygis neatitinka ðiuolaikiniø

Europos Sàjungos MTEP poreikiø nei kiekybe, nei kokybe. Pasenusimoksliniø tyrimø infrastruktûra ir informacinë bazë, nelabai aukðtoskvalifikacijos tyrëjai, maþai derinami mokslo, verslo ir visuomenës

poreikiai neuþtikrina reikiamos MTEP kokybës.

KURKIME ATEITÁ DRAUGE!

mokslininkø ir tyrëjøgebëjimøugdymasplëtros, ypaè daug þiniø reikalaujanèiosesrityse, perspektyvas. Lietuvoje bendrosiðlaidos fundamentiniams ir taikomiesiemsmoksliniams tyrimams ir eksperimentineiplëtrai sudaro nedidelá procentà ( 0,8proc. BVP, ES vidurkis apie 2,0 proc.), oprivataus sektoriaus iðlaidos ypaè maþos( 0,16 proc. BVP). Remiantis tarptautiniolygio rodikliais, Lietuvos moksliniø tyrimøir technologijø plëtros (MTTP) sistemosmokslinis produktyvumas taip pat yra la-bai maþas. Pagal JAV mokslinës informa-cijos instituto kasmet sudaromo moksli-niø þurnalø sàraðe publikuotø moksliniøstraipsniø rodiklius Lietuva nuo ES vidur-kio atsilieka beveik 4 kartus ir, nors šiø pub-likacijø vidutinis metinis augimas Lietuvo-je keletà kartø virðija ES vidurká, Lietuvojevis dar vyrauja nacionalinio lygio veikla.Pagal uþregistruotø Europos patentø biu-re patentø skaièiø, tenkantá 1 mln. gyven-tojø, Lietuva nuo ES vidurkio atsilieka dau-giau nei 51 kartà (nuo Suomijos ir Danijos120 kartø, nuo Estijos 3,5 karto).

Viena pagrindiniø Lisabonos strategi-jos ágyvendinimo prielaidø yra bendros Eu-ropos moksliniø tyrimø erdvës sukûrimas.Senosioms ES narëms ásiliejant á ðià ben-drà erdvæ, pakanka uþmegzti glaudesniustarptautinius ryðius ir atverti savo nacio-nalines MTTP programas. Lietuva susidu-ria su kur kas didesniais iððûkiais: nëra pa-rengtos nacionalinës MTTP programos,ðalies MTTP þmogiðkøjø iðtekliø ir MTTPinfrastruktûros kokybë yra tokios bûklës,kad á bendrà Europos MTTP erdvæ gali ási-jungti patys stipriausi tyrëjai. Panaikinti ðáatotrûká galima tik gerai apgalvotomis in-

vesticijomis á þmogiðkøjø iðtekliø ir MTTPinfrastruktûros gerinimà.

Atsiþvelgdami á visas ðias aplinkybes,Lietuvos mokslø akademija, Lietuviø kal-bos, Matematikos ir informatikos, Sociali-niø tyrimø, VU Imunologijos ir Teorinës fi-zikos ir astronomijos institutø kolektyvai2006–2008 metais vykdë projektà „Lietu-vos mokslininkø gebëjimø ugdymas Lie-tuvai integruojantis á Europos Sàjungos in-frastruktûrà“ pagal Lietuvos 2004–2006 m.Bendrojo programavimo dokumento(BPD) 2 prioriteto „Þmogiðkøjø iðtekliø plët-ra“ 2.5. priemonës „Þmogiðkøjø iðtekliø ko-kybës gerinimas moksliniø tyrimø ir ino-vacijø srityje“. Projektà remia Lietuvos Res-publika ir ið dalies finansuoja Europos Sà-junga (Europos socialinis fondas).

Projekto pagrindinis tikslas buvo spræs-ti opià ðiandienos Lietuvos mokslo institu-cijø problemà – nepakankamà mokslinin-kø ir tyrëjø kvalifikacijà, trukdanèià pasi-naudoti ES mokslo infrastruktûros paþan-giausiø priemoniø arsenalu, pasyvø ben-dradarbiavimà tarp mokslininkø, atliekan-èiø tarptautinius, valstybës ir privataus sek-toriaus finansuojamus projektus. Projektopagrindinis uþdavinys – ugdyti Lietuvosmokslininkø ir tyrëjø gebëjimus integruo-

Meilutë Taljûnaitë

~~

~~

PROJEKTÀ IÐ DALIESFINANSUOJA LIETUVOSRESPUBLIKA

PROJEKTÀ REMIAEUROPOS SÀJUNGAEUROPOS SOCIALINISFONDAS

EUROPOS SÀJUNGA ÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA


V Y G D Y T O J A I

tis á tarptautinæ tyrimø erdvæ, supaþindinantsu paþangiausiomis tyrimø technologijo-mis ir metodikomis, taikomomis Europosir pasaulio mokslinëse infrastruktûrose.

Projektà vykdant buvo surengta: 3-jøetapø tarpdisciplininis paskaitø ciklas, 9sertifikuoti kvalifikacijos këlimo kursai, 10vasaros kvalifikaciniø mokyklø, 7 paskai-tø ciklai, 3 metodiniai-praktiniai semina-rai, jaunøjø mokslininkø staþuotës aukð-tøjø technologijø mokslo ir verslo ámonë-se. Projekto veiklose dalyvavo per tûks-tantá ðalies mokslininkø ir tyrëjø.

Š.m. balandþio 25-àjà Vilniuje, BestWestern vieðbuèio konferencijø salëje, vy-ko projekto „Lietuvos mokslininkø gebë-jimø ugdymas Lietuvai integruojantis á Eu-ropos Sàjungos infrastruktûrà“ baigiamojikonferencija, kurioje buvo aptarti pasiek-ti rezultatai ir numatytos gairës ateièiai.

Projekto veiklose paskaitas skaitë 70uþsienio ðaliø (Belgijos, Danijos, Ðvedi-jos, Prancûzijos, Ðveicarijos, Italijos, Vo-kietijos, Anglijos, Kanados, Lenkijos, Lat-vijos, Rusijos ir kitø ðaliø) ir 100 Lietuvoslektoriø. Lietuvos mokslininkai ir tyrëjai su-sipaþino su Europos Sàjungos ir pasau-lio mokslo infrastruktûromis, prioritetiniømoksliniø centrø vykdomais projektais irgalimybëmis dalyvauti vykdant šiuos pro-jektus, mokslo ir naujø inovatyviø paþan-giausiø technologijø sàsajomis ir jø ágy-vendinimo galimybëmis, naudojamomis

moksliniø tyrimø metodikomis, jø standar-tizacijos, validacijos ir akreditacijos sàly-gomis, naujø informaciniø technologijønaudojimo galimybëmis ir kt.

LMA surengtame tarpdisciplininiamepaskaitø cikle „Europos teisës aktai, reg-lamentuojantys mokslinæ veiklà, ir teisiniaiaspektai biomedicininiuose, fizikiniuose irhumanitariniuose moksliniuose tyrimuose“buvo susipaþinta su Lietuvos ir Europosteisine baze, Pasaulio intelektinës nuosa-vybës organizacija (World Intellectual Pro-perty Organization), jø infrastruktûromis,Europos Parlamento ir Tarybos direktyvo-mis bei nuostatomis moksliniuose tyri-muose, Lietuvos autoriø teisiø gynimo aso-ciacijos agentûros (LATGA-A) bei Lietuvosgretutiniø teisiø asociacijos (AGATA) ir LRValstybinio patentø biuro vykdoma veikla,jø ástatymais bei poástatyminiais aktais.

Lietuviø kalbos instituto organizuoto-se vasaros mokyklose („Kalbinis savitu-mas modernëjanèioje visuomenëje: lie-tuviø kalbos tarmës“; „Europos lingvisti-nës mokyklos“; „Regioninës kultûros sa-vitumas: tarmës“ ir kt.), kurios vyko Varë-nos rajono Marcinkoniø, Rokiðkio rajonoSalø ir Jurbarko rajono Naujasodþiø kai-mo sodybose, bei kvalifikacijos këlimokursuose („Kalba ir visuomenë: socioling-vistikos tyrimai Europos Sàjungos vals-tybëse“; ,,Europos Sàjungos kalbø leksi-kografija: tradicijos ir naujovës”; ,,Morfo-

loginë tipologija: lietuviø kalbos savitumasir bendrieji pasaulio kalbø bruoþai” ir kt.)buvo susipaþinta su Baltijos ir kitø Vaka-rø ðaliø lingvistikos tradicijomis ir naujo-vëmis, Europos Sàjungos kalbos moks-lo centrø patirtimi, jø infrastruktûromis, uþ-megzti glaudûs bendradarbiavimo ryðiaisu þymiausiø uþsienio mokslo centrø lek-toriais. Tai ateityje skatins bendrø publi-kacijø, bendrø tarptautiniø mokslinio tyri-mo ir taikomojo darbo projektø vykdymà,bendrø mokslo renginiø organizavimà irtaip padës lietuviø kalbotyrai integruotis áEuropos Sàjungos lingvistikà, palengvinspriëmimà á tarptautines kalbininkø orga-nizacijas.

Matematikos ir informatikos institutomokslininkai surengë kvalifikacijos këlimokursus, kuriuose buvo nagrinëjamos nau-josios informacinës technologijos ir jø nau-dojimas integracijai á Europos mokslo pro-cesà, šiuolaikiniai matematinës statistikos,skaièiavimo matematikos ir matematiniomodeliavimo metodai, moksliniø rezulta-tø apipavidalinimas ir jø pateikimas inter-nete bei naujausios interneto plëtotës ten-dencijos – Web 2, praktiniai uþsiëmimai supaketu SPSS ir kitos aktualios temos.

VU Imunologijos instituto mokslininkaiir tyrëjai savo teorines þinias ir praktiniusgebëjimus gilino vasaros mokyklose, pa-skaitø cikluose, kvalifikacijos këlimo kur-suose, metodiniuose-praktiniuose semina-ruose bei staþuoèiø metu aukðtøjø tech-nologijø mokslo ir verslo ámonëse. Buvonagrinëjami neurodegeneraciniø patologi-jø (Parkinsono, Alzheimerio, Creutzfeldto-Jakobo liga, spongiforminës encefalopa-tijos, pasiutligë ir kt.), pirminiø ir antriniøimunodeficitø imunologiniai aspektai beidiagnostiniai kriterijai, naujø inovatyviø pa-þangiausiø nanotechnologijos mokslo lai-mëjimø taikymo galimybës biomedicinosmoksliniuose tyrimuose bei kuriant biolo-ginius diagnostinius jutiklius, ðiuolaikinësimunotechnologijos problemos, susipa-þinta su tëkmës citometrijos, fluorescen-cinës ir konfokalinës mikroskopijos diag-nostinëmis galimybëmis. Aktualu ir pagir-tina, jog, visame pasaulyje ir Lietuvoje spar-èiai daugëjant serganèiøjø ávairiomis de-mencijos formomis, o Pasaulinei sveikatosorganizacijai 2020 m. prognozuojant jø per29 mln., VU Neurologijos ir neurochirurgi-jos klinikos Neurologijos centro neurologøiniciatyva Santariðkiø ligoninëje ákurta „At-minties sutrikimø klinika“, kurioje konsul-tuojami ir gydomi ligoniai, sergantys bet ko-kia atminties sutrikimo forma. Šiandien Lie-tuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, šioms de-mencijoms gydyti naudojami patys naujau-si ir specifiðkiausi vaistai. Tinkamai gydo-mi ir slaugomi ávairiomis demencijomissergantys ligoniai iðgyvena 10–15 metø.

Juzefa Aèaitë,Zenonas RokusRudzikas, GraþinaTautvaiðienë

Nukelta á 34 p.

LIETUVOS MOKSLØAKADEMIJA

LIETUVIØ KALBOSINSTITUTAS

MATEMATIKOS IRINFORMATIKOS

INSTITUTAS

SOCIALINIØ TYRIMØINSTITUTAS

VILNIAUS UNIVERSITETOIMUNOLOGIJOS

INSTITUTAS

VILNIAUS UNIVERSITETOTEORINËS FIZIKOS IR

ASTRONOMIJOSINSTITUTAS

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.


Sunki, bet garbinga pradþiaÐiemet Lietuva jau aðtuntà kartà bus

oficialiai pristatoma pasaulinëje parodoje.Vasarà Ispanijos Saragosos mieste vyk-sianti vandens ir darnios plëtotës temaiskirta ekspozicija – jau keturiasdeðimtpenktoji pasauliniø parodø istorijoje. O ðiistorija skaièiuojama nuo 1851 m. gegu-þës, kai pirmoji pasaulinë paroda buvo su-rengta Londone. Po to jos dar keletà kartørengtos Londone ar Paryþiuje, vëliau ap-keliavo Vienà, Barselonà, kitus Europos,Amerikos, Australijos ir Azijos miestus, betdar në karto nevyko gausiai jose atstovau-jamose Afrikos valstybëse. Rengiant pa-saulines parodas nëra laikomasi olimpi-nëms þaidynëms bûdingo reguliarumo,ávairias laikotarpiais jos vykdavo dvejusmetus ið eilës, o kartais ir po keliolikos me-tø pertraukos. Tik XXI a. pradeda nusisto-vëti tvarka, kai tikroji (registruotoji) pasauli-në paroda rengiama kas penkerius metus(Hanoveris – 2000, Aichi – 2005, Ðancha-jus – 2010), o kartà tarp dviejø tokiø darviena joms prilygintoji arba tarptautinë.

Taigi Lietuva lig ðiol oficialiai yra daly-vavusi dviejose ikikarinëse pasaulinëseparodose (Paryþiuje – 1937 m. ir Niujor-ke – 1939 m.) bei visose penkiose, kaivël atgavo Nepriklausomybæ (Sevilijoje –1992 m., Taejone (Pietø Korëja) – 1993m., Lisabonoje – 1998 m., Hanoveryje –2000 m. ir Aichi (Japonija) – 2005). Benegeriausiai prisimenamas Lietuvos dalyva-vimas dviejose ið jø – Hanoveryje, kur lie-tuviai lankytojus kvietë á originalios archi-tektûros geltonàjá namà, ir Aichi prefek-tûroje Japonijoje, kur mûsø ðalies pavil-jonà aplankë beveik 2 milijonai þmoniø,o kultûrinë lietuviø programa sutraukda-vo tûkstantines auditorijas.

Lietus –

Romas JANKAUSKASLietuvos ekspozicijos pasaulinëje parodoje „EXPOZaragoza 2008“ generalinis komisaras

Ispanijai, þinia iðLietuvos – visam

pasauliuiPats pirmasis ir galbût pats nuoðir-

dþiausias Lietuvos prisistatymas ávykodaugiau kaip prieð ðimtà metø. Grupësiðeiviø ir paèios Lietuvos ðviesuoliø pa-

stangomis, padedant lenkams ir prancû-zams, sugebëta Lietuvà pristatyti teminia-me etnografijos paviljone 1900 m. pasau-linëje parodoje Paryþiuje. Carinës Rusi-jos valdyta Lietuva oficialiai negalëjo de-monstruoti savæs tarp suvereniø pasau-lio valstybiø, o pademonstravo. Ir paro-dë ne tik etnografinæ mûsø kraðto kultû-rà, bet ir plaèiai pristatë tuo metu draustàlietuviðkà spaudà. Iðsamø straipsná apietai 1982 m. yra paraðæs Juozas Kriauèiû-nas anglø kalba leidþiamam meno irmokslo þurnalui „Lituanus“. 2006 m., pa-rëmus Lietuvos tûkstantmeèio direkcijai,iðleistas iðsamus bibliografinis leidinys„Lietuva pasaulinëje Paryþiaus parodoje1900 m.“ (sudarytojas Remigijus Misiû-nas). Èia apraðytoje knygoje „Lietuviškosparodos Paryþiuje 1900 metuose albu-mas“, kurios tekstø autorius kunigas J.Þi-linskas, cituojamas iðkalbingas to metoÐveicarijos lietuviø atsiðaukimas: „Lietu-viðka literatûra ir laikraðtystë tobulinasi vi-sai ypatingose sanlygose. Niekur pasau-lëje nëra kitos tokios ðalies, kaip Lietuva,


kur kiekviena knygelë, kiekvienas raðtas,atspaustas prigimtoje tëviðkoje kalboje,yra laikomas uþ daigtà aðtriai uþdraustà,kur kiekvienas skaitantis panëðià knyge-læ, kad ir nekalèiausios intalpos, yra bai-siai persekiojamas caro èinovninkø ir ið-tremiamas á kalëjimà ir Sibyriø. Ið tos prie-þasties lietuviðka literatûra, ypatingai laik-

raðtystë, uþsitarnauja ant visatinos atydosir gali bûti vienu ið þingeidþiausiø dalykøant Paryþiaus parodos 1900 m.“

Mintis dalyvauti pasaulinëje parodoje irtaip paskubinti Nepriklausomos Lietuvosvalstybës atkûrimà galëjo kilti lietuviams in-teligentams bet kur pasaulyje, taèiau Ame-rikos lietuviai tuo metu turëjo bene didþiau-

sias galimybes ðiam tikslui ágyvendinti. Pir-mà kartà apie parodà tarp JAV lietuviø pra-bilta 1893 m., vëliau, iki parodos likus vosmetams, – Ciuriche, Šveicarijoje.

Buvo nuspræsta parodoje eksponuotituo metu carinës valdþios uþdraustà lie-tuviðkà spaudà. Ekspozicija turëjo repre-zentuoti valstybæ, kuri ir privalëjo finan-suoti jos parengimà. Taèiau Rusijos nie-kas net nepraðë finansavimo, o lietuvið-kiems leidiniams eksponuoti vieta buvogauta Prancûzijos kultûros ministerijos Et-nografiniame muziejuje. Iðleistas knygøkatalogas ir skrajutës, kurias dël politiniøprieþasèiø teko iðdalinti uþ parodos teri-

Paviljono projektas

Baro vaizdas

Ekspozicijos zona

VIP zona

Bendrasekspozicijosvaizdas

Lietuvosekspozicijosgeneraliniskomisaras

RomasJankauskas

pristato“Lietaus

namø”idëjà

Ispanijosambasa-

doriuiLietuvojeJose Luis

SolanoGadea


torijos. Pristatyti Lietuvos etnografinei bui-èiai buvo árengta trobelë trimis sienomis,paviljono sienos nukabinëtos Lietuvosvaldovø nuotraukomis, istoriniais, etno-grafiniais, ekonominiais þemëlapiais. Ka-bëjo ir Vytis. Þemëlapiuose nubrëþti ke-liai, kuriais lietuviðki laikraðèiai atkeliau-davo á Lietuvà. Parodai iðleista apie 3tûkst. doleriø, kuriuos surinko Amerikoslietuviai ir laikraðèio „Varpas“ redakcija.

Svarbu ir tai, kad paroda paþadino netik kitas valstybes, bet ir paèios Lietuvosgyventojus: „Þinia apie lietuviðkà parodàpasklido plaèiai po visà Lietuvà, prasiskver-bë net á tokias vietas, kur apie lietuviø tau-tiðkà judëjimà pirmiaus þmonës nebuvo vi-siðkai girdëjæ arba iðgirdæ abejojo, pabu-dino ne vienà neþiná, uþdegë ne vienà uþ-ðalëlá, sustiprino dvasià lengvatikiø. Su1900 metu uþstojo dël lietuvystës nauja era,– pasiliovë svajonë, prasidëjo veikmë“.

Oficialûs Lietuvos þingsniai: iki karoir mûsø laikais

Pirmà kartà oficialiai á tarptautinæ pa-rodø arenà Lietuva áþengë 1937 m. Pa-ryþiuje. Lietuva á parodà nuveþë vietiniøiðkiliø menininkø darbø, kuriuos Paryþiussutiko susiþavëjæs. 44 lietuviø meninin-kai apdovanoti didþiaisiais prizais, auk-so, sidabro, bronzos medaliais, garbësdiplomais. Bendras apdovanojimø skai-èius – 58.

Kita paroda, kuri po dvejø metø vykoNiujorke, taip pat sulaukë pasisekimo, ta-èiau Antrasis pasaulinis karas sujaukë vi-sus valstybës planus. Nors ðalies meni-

ninkai ir ðákart pelnë apdovanojimø, taèiaujiems pasiekti Lietuvà kartu su iðgirtaisiaisdarbais tuomet nebuvo lemta – visi á paro-dà iðveþti eksponatai liko uþ Atlanto. Ta-èiau likæ be valstybës prieþiûros darbai ne-dingo. Dauguma jø lietuviø iðeiviø pastan-gomis surinkti ir atiduoti á Amerikos lietu-viø kultûros archyvo muziejø Putname, Ko-nektikuto valstijoje. Nemaþai darbø, tokiøkaip istorinës drobës ar milþiniðka statula„Lietuva”, ten saugomi iki šiol.

Antrasis pasaulinis karas, kaip, beje, irankstesnysis, sutrikdë pasauliniø parodørengimà keliolikai metø. Tik 1958 m. pa-saulinë paroda vël surengta Briuselyje, poto ypaè áspûdingos pasaulinës parodosvyko Monrealyje (1967), Osakoje (1970),Brisbane (1988), taèiau, jei jose kas ir bu-vo pristatoma ið Lietuvos, tai tik kaip So-vietø Sàjungos tautø brolybës produktas.

Atgavusi nepriklausomybæ Lietuva ið-kart sutiko dalyvauti pasaulinëje parodo-je, kuri 1992 metø balandþio – lapkrièiomënesiais vyko Sevilijos mieste Ispanijo-je. Sevilijos paroda buvo skirta atradi-mams, nes tuo metu pasaulyje, o ypaèIspanijoje, buvo plaèiai minimos 500-osios Amerikos atradimo metinës. Ben-drame Lietuvos ir Estijos paviljone lanky-tojai galëjo iðvysti gintaro kolekcijà, me-dinius rûpintojëlius, senuosius Lietuvosþemëlapius, pasiþiûrëti filmø apie Lietu-và – lietuviø tautinius drabuþius, dainøðventæ ir kt. Lietuvos ir Estijos paviljonasatrodë gana kukliai, taèiau jis neliko bedëmesio: já aplankë Ispanijos karalienëSofija, nemaþai delegacijø iðskirtiná dëme-

sá rodë dël galimybës susitikti su tuome-tiniu Lietuvos Aukðèiausiosios Tarybospirmininku Vytautu Landsbergiu. Pasau-linëje parodoje „Expo Sevilija ‘2“ Lietuvadar negalëjo pasigirti áspûdingais laimë-jimais, iðskyrus patá svarbiausià – atgau-tà Nepriklausomybæ, taèiau ji pati tapo at-radimu ispanams ir visam pasauliui.

Nepraëjus në metams po parodos Is-panijoje, ðalies atstovai apie nepriklauso-mà valstybæ jau pasakojo korëjieèiams.1993 m. Taejone vykusios parodos temabuvo „Naujo plëtros kelio iððûkis“. Jojedaug dëmesio skirta atliekø panaudojimui,vandenynø ekologijai. Lietuvos dalyvavi-mo parodoje tikslas nepakito – reikëjo darkartà paskelbti apie save pasauliui, kad jisþinotø, jog ðalis – jau ne Sovietø Sàjun-gos dalis. Bendrame Lietuvai ir kitoms Bal-tijos ðalims skirtame paviljone lietuviai ro-dë Kurðiø Nerijos groþá: ant ið Neringosatveþto smëlio puikavosi juodoji kerami-ka, medþio skulptûros, ant sienø buvo ið-kabinti „Lentvario“ kilimai, „Audëjo“ gobe-lenai, Plungës dirbtinës odos pavyzdþiai,stiklo vitrinose þvilgsná traukë gintaro ir kau-linio porceliano dirbiniai, kurðiø kalvystëspavyzdþiai – pagoniðkosios saulutës.

Portugalijoje 1998 m. vykusioje „Ex-po“ parodoje Lietuva jau turëjo atskirà pa-viljonà, kuriame vël stebino lankytojus na-tûralumu ir gamtos groþiu. Lisabonoje vy-kusios parodos tema buvo „Vandenynai– ateities kartoms“, todël ir Lietuva siekëpristatyti save pasauliui kaip jûrinæ valsty-bæ. Vienu pagrindiniø ekspozicijos akcentøtapo kurënas – burinë plokðèiadugnë val-tis, atgabenta ið Kurðiø Nerijos. 150 metøsenumo kurënas buvo pastatytas ant më-lynà ðviesà skleidþianèiø lietuviðko stikloplokðèiø, simbolizuojanèiø jûrà. Èia ir vëlbuvo atveþtas ir kopø pavidalu supiltas na-tûralus smëlis ið Neringos, ðalia „augo“ gy-vos ið Lietuvos atgabentos gubojos. Á Por-tugalijà buvo nuveþta daug eksponatø iðKurðiø nerijos muziejø: senoviniø namøapyvokos daiktø, dirbiniø, drabuþiø ið li-no, gintaro skulptûrø, vëtrungiø.

2000 m. Vokietijos mieste Hanovery-je vykusi „Expo“ buvo jau ketvirtoji paro-da, kurioje po Nepriklausomybës atgavi-mo dalyvavo Lietuva. Geltonasis Lietuvospaviljonas ilgà laikà ðmëþavo ne tik Vo-

Paþintiniai ðuliniai

Lietuvosaplinkos

ministrasArtûras

Paulauskas suIspanijos

ambasadoriumiLietuvai


kietijos spaudoje – jis ásirëþë ir á lietuviøatmintá. Ne vienas lietuvis, iðgirdæs apie„Expo“ parodas, pirmiausia pamini bû-tent geltonàjá paviljonà. O pagrindiniu pa-rodos akcentu tapæs filmas „Skrydis perLietuvà, arba 510 sekundþiø tylos“ pate-ko á pirmà geriausiø parodoje rodytø fil-mø trejetukà. Daug informacijos apie Lie-tuvà buvo pateikiama terminaluose. Lan-kytojai aktyviai pirko gintarinius suveny-rus, pasisekimo sulaukë lietuviðkas tam-susis alus. Ðiai parodai iðleista apie 20mln. litø – daugiausia per visà Lietuvosdalyvavimo „Expo“ parodose istorijà.

Lietuviðkas alus, dirbtinis intelektas, gin-taras, DNR spiralë ir virtualioje erdvëje skrai-dantis gandras – visa tai Lietuvos paviljonolankytojai galëjo iðvysti 2005 m. vykusiojepasaulinëje parodoje Japonijoje, Aièi pre-fektûroje. Ant dviejø DNR spirales vaizduo-janèiø konstrukcijø iðdëliotø ekranø lanky-tojai galëjo stebëti kas keletà sekundþiø be-sikeièianèius Lietuvos kultûros bei gamtosvaizdus. Per ðeðis mënesius paviljonà ap-lankë beveik du milijonai þmoniø. Didelá pa-sisekimà turëjo ir atlikëjø ið Lietuvos pasi-rodymai, á kuriuos susirinkdavo tûkstanèiaiþiûrovø. Koncertuota ne tik parodos terito-rijoje, bet ir Tojohaðio (Toyohashi) miestebei Tokijuje. Daugumai lankytojø tekdavoaiðkinti, kur yra Lietuva, taèiau vyresnio am-þiaus japonams mûsø ðalis buvo girdëta,nes prieð Antràjá pasauliná karà èia dirbo Ja-ponijoje gerai þinomas ir gerbiamas didishumanistas È. Sugihara. Paðto þenklas sudiplomato È.Sugiharos atvaizdu Lietuvospaviljone buvo iðpirktas jau pirmàjà paro-dos dienà. Minint Þemës dienà È.Sugiha-ros gimtinëje Jaotsu mieste buvo pasodin-ta àþuolø giraitë.

Ispanijai veþame lietøRengiant pasaulines parodas pasta-

ruoju metu daugiausia dëmesio skiriamaaplinkos tematikai. „Expo 2005 Aichi” pa-grindinë tema buvo „Gamtos išmintis“, oSaragosoje nuo 2008 m. birþelio 14 d. ikirugsëjo 14 d. vyksianèioje parodoje vy-raus vandens ir darnios plëtotës aspek-tai. XXI a. pradþioje labai paaðtrëjo visuo-tinës aplinkos problemos, tarp jø ir van-dens krizë. Neatsitiktinai Jungtinës Tautosðio deðimtmeèio (2005–2015) devizu pa-skelbë ðûká „Vanduo – gyvybës ðaltinis“.

Vanduo nëra tik iðsivysèiusiø ðaliø arateities kartø rûpestis. Ðis rûpestis – vi-sos tarptautinës bendruomenës reikalas.Tai patvirtina daugybë pastaruoju laiku vy-kusiø pasauliniø forumø ir konferencijø.2002 m. Johanesburge vykusiame pa-saulio virðûniø susitikime Nelsonas Man-dela kategoriðkai pareiðkë: „Vanduo yraproblema“. Jos iðspræsti negali atskirosvalstybës. Tai ámanoma tik bendromisdaugelio ðaliø pastangomis.

Parodoje „Expo Zaragoza 2008“ da-lyvauja 107 valstybës, 19 Ispanijos auto-nominiø bendruomeniø (regionø) ir dvitarptautinës organizacijos (Jungtinës Tau-tos ir Europos Komisija).

Lietuvai dalyvavimas šioje parodojeyra aktualus keliais aspektais: šalyje, nau-dojant valstybës biudþeto ir ES lëðas, ne-maþai pasiekta ið esmës pertvarkant van-dentvarkos ûká, Lietuvoje ypaè gausuaukðtos kokybës geriamojo vandens ið-

tekliø ir mes esame atsakingi uþ raciona-lø jø naudojimà. Siekiame kuo efektyviauiðnaudoti Klaipëdos jûrø uostà, galime di-dþiuotis lig ðiol iðsaugota Baltijos pajûriogamta, turime visas sàlygas plëtoti turiz-mui ir rekreacijai vidaus vandenyse ir priejø. Mûsø valstybë yra patvirtinusi ilgalai-kæ darnaus vystymo strategijà ir sëkmin-gai jà ágyvendina, todël Saragosos paro-da suteikia puikiausià galimybæ ðiuos lai-mëjimus pristatyti ES ir pasaulio konteks-te. Be abejo, Lietuvos dalyvavimas paro-doje, kuriai labai daug dëmesio skiria Is-panijos valdþia ir kuria labai domisi visišios šalies gyventojai, neabejotinai sustip-rins abiejø valstybiø ekonominius, politi-nius bei kultûrinius ryðius. Deja, nors Is-panijoje gyvena ir dirba nemaþai mûsøtautieèiø, prieð porà metø visuomenësnuomonës ir rinkos tyrimo centro „Vilmo-rus“ apklausos duomenys parodë, kadispanai dar yra nekokios nuomonës apiemus: dauguma apklaustøjø ðioje ðalyjeið viso nieko neþino apie Lietuvà arba at-siliepia apie jà piktai.

Puikus klimatas, turtinga istorija beisavita architektûra kasmet á Ispanijà pri-traukia apie 50 milijonø turistø ið viso pa-saulio. Nuo pagrindiniø traukos centrø –Madrido ar Barselonos – iki Saragososgreitasis AVE traukinys vaþiuoja tik 75 mi-nutes. Saragosa – treèias Ispanijos mies-tas, kuriame rengiama pasaulinë paroda.

1992 m. ðià misijà atliko Sevilija. Aragonoregiono, kuriam priklauso Saragosa, van-dentvarkos iðtakos siekia daugiau kaip dutûkstanèius metø.

Kartu su parkavimo aikðtelëmis ir lo-gistikos centrais paroda uþims 34,5 hek-taro. „Expo 2008" valstybiø ekspozicijasstengtasi iðdëstyti ne pagal valstybiø ge-ografinæ padëtá, o pagal didþiuosius eko-geografinius planetos regionus. Vienojevietoje ásikurs keliø ðaliø, kurioms bûdin-

gos tos paèios ekosistemos, ekspozici-jos. Ir visai nesvarbu, kad tos valstybësyra skirtinguose þemynuose. Lankyto-jams bus pristatyti tokie gamtiniai regio-nai: ledas ir sniegas; dykumos, oazës irstepës; pievos ir savanos; vidutinës juos-tos miðkai; tropikø lietaus miðkai; aukðti-kalnës ir kalnai; didþiosios upës ir salpos;salos ir pakrantës. Pasaulinës parodos or-ganizatorë Ispanija numato árengti pen-kis teminius paviljonus, vandens parkà irdidþiausià pasaulyje upiø akvariumà.

Lietuva – lietaus kraðtas, todël vienuið pagrindiniø ekspozicijos akcentø pa-rodoje pasirinktas lietus. „Lietaus namais“pavadintà ekspozicijà 690 m2 dydþio pa-viljone suprojektavo ir árengë konkursà lai-mëjusi ir didelæ ekspozicijø rengimo patir-tá sukaupusi bendrovë „Ekspobalta“. Tikáëjæs á Lietuvos paviljonà lankytojas jo vi-duryje išvysta „Lietaus namus“. Tai – „gy-vas“, trigubomis lietø imituojanèiomis sie-nomis statinys. Sienas, kurios atsirandabëgant vandeniui, daþnai galima matytibankuose ar stebëti fontanuose. Taèiauniekas anksèiau nebandë sujungti van-dens sienø á visumà ir ið jø pastatyti namà.Be to, ádomu tai, kad, priëjæs prie „Lietausnamo“ durø, kurios në kiek nesiskiria nuokitø sienø, lankytojas prieð save pamatobesiskiriantá vandená, kvieèiamas áeiti vi-dun. „Namo“ viduje galima stebëti ávairiuslietuje atsispindinèius Lietuvos vaizdus.

Prie Lietuvos ekspozicijø visada buvo gausu lankytojø


Bronius AMBRAZIEJUS

Tæsinys. Pradþia Nr. 5

F.Leharassavo

sceninësveiklos

pradþioje.Viena, 1900

metai

Taigi, nors jau pajëgus uþfiksuoti juosto-je þmogø supanèià aplinkà, bet toli graþudar nepajëgus kartu su ja þiûrovui pateikti„në vienos natos ið tos sudëtingos simfoni-jos, kuri visada lydi þmoniø judëjimà“, t.y.garso, kinas, kaip matome, ne tiek nustebi-no, kiek nuvylë Gorká, kuris ir savo straipsnápradeda þodþiais: „Sinematografas – tai ju-danti fotografija“. Taèiau patys kino pionie-riai, kuriø, plëtojantis kinui tiek Prancûzijoje,tiek kitose šalyse, vis daugëjo, visai nema-në, kad jø „judantieji vaizdai“ turëtø bûti ne-bylûs. Jie ið karto suvokë, kad begarsis ki-nas – tai tik negyvas „ðeðëliø judëjimas“, ku-

biau kad ir techniniø galimybiø tam dar di-delio pasirinkimo nebuvo. Taèiau praktikanetrukus parodë, kad ðiam tikslui pati pir-moji, visiems lengvai prieinama, tinkamiau-sia ir paprasèiausia priemonë yra gyvai at-liekama muzika. Nors yra teigianèiø, kad jauper istorinæ broliø Liumjerø kinematografoinauguracijà jø filmø demonstravimà „Indið-kame salone“ lydëjo pianino improvizacijos,taèiau apie tai në vienas to renginio dalyvis,taip pat ir minëtasis kino pionierius, dar va-dinamas ir siuþetinio filmo tëvu, Meljesas sa-vo atsiminimuose net neuþsimena (sunkupatikëti, kad muzika nebûtø atkreipusi jø dë-mesio ir jie nebûtø bent uþsiminæ apie jà).Matyt, ðios improvizacijos atsirado kiek vë-liau, kai þiûrovai pradëjo reaguoti á triukðmin-gà, erzinantá projekcinio aparato traðkëjimàkino seanso metu, kurá filmø demonstruoto-jai pabandë nustelbti gyvai atliekama muzi-ka. (Pirmieji, matyt, ir èia buvo broliai Lium-jerai, nes jau 1896 m. jø parduodamuosekino seansø bilietuose atsiranda nuoroda“garsas – pianisto ir kompozitoriaus M.Emi-lio Maravalio“.)

Ðtai tokia buvo kino „ágarsinimo“ pati pra-dþia, kaip ir pats kinematografas, praëjusiilgà ieðkojimø ir atradimø kelià, taip praktika

riam gresia didelispavojus netrukusvirsti pigiu cirkiniu-balaganiniu rengi-niu, bet në vienas jøið pradþiø neturëjoaiðkesnio suvoki-mo, kaip ir nuo koreikia pradëti kino„ágarsinimà“, juo la-

Kiti lankytojø traukos centrai Lietu-vos paviljone – lietuviðko alaus baras,krepðinio pergaliø vitrina ir pardavimuiskirti gintaro dirbiniai bei kiti suvenyraiajerø formos vitrinose.

Susipaþinti su Lietuva lankytojamspadeda 12 keliomis uþsienio kalbomiskalbanèiø gidø, pasipuoðusiø ryðkiaismëlynais ir þaliais drabuþiais. Ðias spal-vas pasiûlë drabuþius sukûrusios dizai-nierës Jolanta Rimkutë ir Ieva Ðeviako-vaitë. Anot jø, ðis spalvø derinys pui-kiai tiks prie pagrindinës Lietuvos eks-pozicijos temos – draugiðko lietaus:mëlyna – vandens spalva, o þalia – vi-sa gyvybë, atsirandanti ið lietaus.

Iðëjus ið Lietuvos paviljono, priešakis atsiveria nuostabus vaizdas su Sa-ragosos Katedros siluetu tolumoje, šiektiek primenantis mûsø sostinæ Vilniø. Vi-sai ðalia Lietuvos ekspozicijos ásikûrënedaþnai pasaulinëse parodose prisis-tatanèio Vatikano, o ið kitos pusës –Jungtiniø Tautø paviljonai.

Daug dëmesio parodos metu busskiriama mokslininkø ir ekspertø pra-neðimams, geriausioms vandens nau-dojimo patirtims, naujø technologiniøsprendimø pristatymui, diskusijoms.Joms skirtas nuolat veikiantis forumasbendru pavadinimu „Vandens tribûna“,kurio tikslas – plëtoti bendrà supratimàapie vandens iðtekliø naudojimo Þemë-je galimybes ir problemas.

Lietuvos ekspozicija orientuota netik á centrinæ parodos temà, bet ir á ben-dresná mûsø valstybës pristatymà. Ne-maþai dëmesio skirta artëjanèiam Lie-tuvos vardo tûkstantmeèio paminëjimuibei „Vilniaus – Europos kultûros sosti-nës“ programai.

Valstybiø dalyvavimà pasaulinëjeparodoje vainikuoja jø Nacionalinësdienos, kuriø metu parodà aplanko tøvalstybiø vadovai, vyriausybinës dele-gacijos, pasirodo geriausi tø ðaliø me-nininkai ir atlikëjai. Vienintelës ið trijøBaltijos ðaliø parodoje dalyvaujanèiosLietuvos pristatymui pasirinkta birþelio23 d. (Joniniø arba Rasø ðventës iðva-karës). Nacionalinei dienai skirtà kon-certinæ programà parengë berniukø irjaunuoliø choras „Àþuoliukas“, Lietuvosvalstybinis orkestras „Trimitas“, tautið-ka kapelija „Sutaras“, lietuviø liaudiesðokiø kolektyvas „Vilniaus pynimëlis“,kanklininkiø trio „Basom“, skrabalø vir-tuozas Regimantas Ðilinskas, merginøtrio „Electric Ladies“, „Lithuanian JazzTrio“ ir solistë Asmik Grigorian.

Nacionaline diena Ispanijos ir paro-dos lankytojø ið viso pasaulio paþintis suLietuva nesibaigs. Liepos 6-àjà paviljonebus pristatomas áspûdingas fotografijø al-bumas „Neregëtoji Lietuva“, rugpjûèio

mënesá net tris kartus parodos lankytojøkviesti á kitø metø renginius kartu su atli-këjais vyks „Vilniaus – Europos kultûrossostinës“ organizatoriai. Renginiai pa-sieks net beveik uþ poros ðimtø kilomet-rø nuo Saragosos esantá nuostabios ar-chitektûros romënø laikus menantá Alba-racino miestelá, kuris parodos metu (o,tikëkimës, ir po jos) draugaus su Lietu-vos paviljono rengëjais.

Dairytis á ðalis ar neðti vëliavàpatiems

Dalyvaudama pasaulinëse parodo-se Lietuva turi puikià galimybæ gerintivalstybës ávaizdá, pristatyti ðalies pasie-kimus paèiose ávairiausiose srityse, ska-tinti turizmà ir ðaliø bendradarbiavimà.Dar nepasibaigus „Expo Zaragoza2008“, Lietuva jau pradeda ruoštis pa-saulinei parodai „Expo 2010“ Šancha-jaus mieste Kinijoje. „Geresnis miestas,geresnis gyvenimas“ – pagrindinë bû-simos parodos tema, taigi Lietuva ir vëlturës progà parodyti pasauliui, kà yrapasiekusi urbanistikos ir architektûros,miestø planavimo ir infrastruktûros sri-tyse. Jau þinomos ir dar dvi bûsimospasaulinës parodos – 2012 m. EXPO,skirta pakranèiø temai, vyks Korëjoje,o 2015 m. pasaulinë paroda, skirta mi-tybos problemoms ir gastronomijai, –Italijos mieste Milane.

Pasaulines parodas koordinuoja, jøvykimo vietà, laikà ir pagrindines temasnustato Tarptautinis pasauliniø parodøbiuras (Bureau International des Expo-sitions, arba B.I.E. – pranc.), kurio cen-trinë bûstinë yra Paryþiuje. Lietuva, norsir aktyviai dalyvauja pasaulinëse paro-dose, nëra ðios tarptautinës organiza-cijos, vienijanèios 152 pasaulio valsty-bes (tarp jø – 22 ES valstybës), narë,todël negali visavertiškai naudotis josteikiamomis galimybëmis.

Dël to kaltas ne tik mûsø valdþiosstruktûrø ar atskirø institucijø nerangu-mas. Tai iš dalies uþprogramuota B.I.E.Nors pasauliniø parodø rengimo princi-pai (o ir reikðmë) labai panaðûs á olimpi-niø þaidyniø organizavimà, skirtingai neiTarptautinis olimpinis komitetas, ði orga-nizacija nereikalauja, kad kiekvienojevalstybëje bûtø jos dalyvavimà pasauli-nëse parodose koordinuojanti struktû-ra. O kai nëra tokios struktûros, tai ir në-ra kam rûpintis, kad valstybë kiekvienaiparodai rengtøsi nuosekliai ir kryptingai.Kiekvienàkart valstybë, gavusi teisæ su-rengti pasaulinæ parodà, siunèia oficia-lius kvietimus visoms pasaulio vyriausy-bëms, ðios svarsto, dalyvauti ar ne, o jeinusprendþia dalyvauti, tada ir vël ið naujogalvoja, kas viskà organizuos.

Nukelta á 42 p.


FrancaskinasLeharas ir

Kino teatras „Renesansas“Rygoje, kuriame S.Vainiûnas,studijuodamas konservatori-joje, kurá laikà dirbo taperiu

„Indiðkassalonas“ – pirmoji

pasaulyje vieðamokama kino

salë, kurioje ávykokinematografo

inauguracija

Bus daugiau

paskatino pirmøjø filmø garsiná-muzikiná fo-nà, kurá ið pradþiø sudarë tik improvizuoja-ma pianino ar fortepijono muzika. Jà, sëdë-dami prieðais ekranà, atlikdavo samdomipianistai – taperiai (pranc. tapeur – pianis-tas, skambinantis ávairiose pramogø vieto-se bei nebyliojo kino seanso metu), davæpradþià iðtisai plejadai ðio tipo atlikëjø ir gy-vavæ tol, kol gyvavo ir negarsinis kinas. Ne-maþa jø dalis bûdavo gana þemos kvalifika-cijos, neretai net neturintys rimtesnio muzi-kinio iðsilavinimo atlikëjai, labai primityviai su-vokiantys savo pareigas ir á jas þiûrintys bedidesnës atsakomybës. Jø atliekami muzi-kiniai numeriai bûdavo tik primityvus garsopakaitalas. Daþniausiai jie apsiribodavo at-sitiktiniu akompanimentu, neturinèiu niekobendro su rodomu filmu, skambindami tiktai, kà mokëjo – bet kokius kûrinius, pateik-dami geriausiu atveju tik neutralø garsiná mu-zikiná fonà. Neiðrankiam to meto þiûrovui iðpradþiø ir tiek uþteko.

Beje, kai kinas pasiekë ir Lietuvà bei josprovincijas, tokie ekrano „iliustratoriai“ kar-tais net sukeldavo anekdotines situacijas, ku-rios patekdavo ne tik á spaudà, bet ir á folklo-rà. Viena ið tokiø, pasakojama, ávyko kaþko-kiame atokiame baþnytkaimyje, kai pasam-dytas tik armonika grojantis vietinis muzikan-tas á kino seansà iliustruoti religinës temati-kos filmo atëjo gerokai „paëmæs ant dràsos“ir nelabai besusivokiàs, kas vyksta ekrane.Iðvydæs jame Jëzø Kristø, einantá vandeniu,jis smagiai uþtraukë tuo metu labai populia-rià iðgertuviø dainà: „Kiekvienam girtam ti-peliui jûros marios iki keliø…“

Þinoma lenkø muzikologë ir kino istori-kë Zofija Lissa (1908–1980) prisimena: „Taismetais, kai kinas dar buvo negarsinis, mû-sø namo kieme buvo ásikûræs kino teatrasir vasaros metu per atvirà langà girdëdavo-si kliunkinimas rojaliu – padrikos, nieko ben-dro tarpusavyje neturinèios ávairiø pjesiø ið-

traukos, kurios lydëjo kino filmødemonstravimà. Nors muzika þei-dë mano klausà, taèiau að jau ta-da suvokiau, kokià svarbià rolæ jivaidina kino filme“.

Toká Lissos suvokimà, be abe-jo, sàlygojo tai, kad nors tarp ta-periø buvo ir daug tokiø, kurie tikdauþë neretai nelabai suderintopianino klaviðus, taèiau tarp jø pa-sitaikydavo ir talentingø meninin-kø, kurie jau bandydavo pateiktitikrà rodomo filmo muzikinæ iliustracijà, at-skleisti jo veikëjø charakterius, paryðkinti jøiðgyvenimus, emocijas, charakteringesniussiuþeto momentus ir kt., kruopðèiau parink-dami ar improvizuodami atitinkamà muzi-kà. Savo muzikinës karjeros pradþioje ta-periais dirbo ne vienas vëliau plaèiai iðgar-sëjæs pianistas ar kompozitorius: D.Ðosta-kovièius, I.Dunajevskis, F.Èerèilis (jo vëliauparaðyta muzika þinomajam V.Disnëjaus pil-nametraþiam animaciniam filmui „Snieguo-lë ir septyni nykðtukai“ susilaukë pasauli-nio pripaþinimo bei ávertinimo ir iki šiol lai-koma kino muzikos etalonu), E. di Kapua(populiariosios neapolietiðkos dainos ,,Omano saule” autorius, o ið lietuviø – S.Vai-niûnas, kuris, studijuodamas Rygos kon-servatorijoje, kurá laikà vakarais grojo vie-name ið miesto kino teatrø nebylaus kinoseansuose. Tai buvo bene pirmasis ir vie-nintelis aukðto profesinio lygio lietuvis kinotaperis. Gaila, kad ðio savo talento jis netu-rëjo progos pademonstruoti ir savo kraðte.Tuo tarpu gerø taperiø-improvizatoriø pasi-taikydavo ir Lietuvoje, tik, deja, jie buvo nelietuviø tautybës. Kai kuriuos ið jø net pami-ni ir to meto rusiðka spauda. Pvz., Maskvojeleidþiamas pirmas specializuotas þurnalas„Sine-Fono“ savo 1909 m. lapkrièio 15 nu-meryje informuoja, kad Ðiauliø kino teatre„Moderne“ garsëjo taperis Volfbergas, „ku-

Ðiauliø kino teatrà, kuriame þiûrovus þavëjoið Maskvos atvykæs pianistas improvizato-rius G.A.Nevtonovas, „jo atliekami kûriniaipasiþymëjo puikia technika, ðvelniu tonu“.

Suprantama, nors geresni taperiai ir sten-gësi ne tik stelbti projekcinio aparato kelia-mà triukðmà, bet ir pateikti þiûrovui rimtà irávairiapusiðkà rodomo filmo siuþeto iliustra-cijà, jø kukli fortepijoninë muzika nebuvo pa-jëgi patenkinti sparèiai auganèiø kinematog-rafo ir jo savitos dramaturgijos reikalavimø.Vis didëjantis kino teatrø bei jø lankytojø skai-èius skatino kino menininkus ir verslininkusieðkoti naujø, ávairesniø ágarsinimo galimy-biø ir bûdø kinematografe. Ðá poreiká ypaèskatino vienas po kito atsidaræ prabangûs,turtingi kino teatrai su puoðniomis þiûrovøsalëmis, rûbinëmis, estradomis, bufetais irkt. Juose taperiø vaidmuo darësi vis sudë-tingesnis, jis vis labiau transformavosi, mu-zikantai vietoj solo pradëjo groti su ávairiossudëties instrumentiniais ansambliais ar netorkestrais, kuriems dirigavo nebe áprastiniai,o kino dirigentai, stovintys prieð ekranà ir ste-bintys siuþeto eigà jame. Neretai muzikinæekrano iliustracijà atlikdavo tik ansambliai arorkestrai, jau be taperiø, o nuo 1911 metødideliuose kino teatruose atsirado milþiniðki„Wurlitzer“ ir „Kimbal“ kino vargonai, kuriødiapazonas ir registrø gausa leido beveiktiksliai atkurti orkestro skambëjimà. Taip plë-tësi garsinë nebylaus kino partitûra, kuriojegreta muzikos netrukus buvo pradëtos nau-doti ir kitokios, ne muzikinës iðraiðkos prie-monës – buitinius triukšmus ir ávairius kitusgarsinius efektus išgaunanèios mašinos „Al-lefex“ ir „Kinematophone“, uþ ekrano sto-vintys artistai kai kuriose reikðmingesnësefilmo vietose suðukdavo ðûksnius, iðtarda-vo atskirus þodþius ar net sakinius (á jø sin-chroniðkumà maþai kreipdami dëmesio),vienà kità muzikinæ frazæ atlikdavo daininin-kai. Tokiomis ir kitokiomis priemonëmis – ojø vis daugëjo – buvo bandoma iðsklaidyti„didájá nebylá“ gaubianèià tylà.

rio nuostabus skambinimassudarydavo toká didelá áspû-dá, kad jis ilgam iðlikdavoþmoniø sàmonëje“. Kito, taippat Maskvoje leidþiamo „Ki-no-þurnal“ 1910 metø 10 nu-meryje raðoma apie tà patá


Alfredas gimë Juozo Smailio ðeimoje1928 m. geguþës 7 d. Kauno rajono Paþë-rø baþnytkaimyje, Dievogalos kaime. Të-vai turëjo 19 hektarø þemës, ðeima buvogausi ir vaikams teko padëti dirbti ûkyje.Taèiau tëvas, apsiðvietæs þmogus, norëjo,kad jo vaikai siektø mokslo, ir jo svajonësiðsipildë, nepaisant kad sovietmeèiu, 1951metais, šeima buvo ištremta. Tas faktas ne-maþai nemalonumø sudarë Alfredui, norsjam ir pasisekë iðvengti trëmimo.

Alfredo gabumai mokslui pasireiðkënuo pat mokymosi pradþios. Baigæs Pa-þërø pradþios mokyklà, perðokdamas áaukðtesnæ klasæ, ástojo á Veiveriø progim-nazijà, kurià, performuotà á gimnazijà, bai-gë 1944 metais. Tais paèiais metais ástojoá Kauno universiteto Medicinos fakultetà,kurá su pagyrimu baigë 1949 metais. Kur-so draugø prisiminimu, Alfredui studijosnebuvo sunkios, jis daug skaitë, ypaè do-mëjosi Antikos ir Lietuvos istorija. Jaunasgydytojas pradëjo dirbti chirurgu Respub-likinëje Kauno klinikinëje ligoninëje (RKKL).Trejais metais vëliau, paskirtas klinikiniu or-dinatoriumi, ir að èia pradëjau savo chirur-gijos kelià, ir nuo to laiko mûsø keliai visàlaikà ëjo lygiagreèiai. Tad šiame straips-nyje daugiausiai remsiuos savo prisimini-mais iš asmeninio bendravimo ir bendra-darbiavimo su Alfredu Smailiu.

Pagal esamà rotacijos tvarkà mumsteko dirbti beveik visø profiliø chirurginiuo-se skyriuose, áskaitant ir darbà poliklini-koje. Darbo krûvio – valandø ar budëji-mø – niekas neskaièiavo, dirbti reikëjotiek, kiek reikëjo. Visi pasimatydavome tikrytiniø konferencijø metu. Buvo áprastapasidalyti naujienomis, paprastai apie fut-bolà ir krepšiná. Dalyvaujant Alfredui, po-kalbiai iðsiplësdavo, jis „uþvirdavo“ dis-kusijas paèiais ávairiausiais klausimais, jeiprireikdavo, ir Biblijà pacituodavo.

Alfredas nenorëjo tenkintis eilinio chi-rurgo darbu. Daug kam buvo netikëta, kaijis, 1953 m. nuvykæs á Maskvà, dalyvavoaspirantûros konkurse garsiame A.Vyð-nevskio eksperimentinës ir klinikinës chi-rurgijos institute. Tapo pirmuoju Maskvojeaspirantu iš Lietuvos. Jo mokslinis vado-

ProfesoriuiAlfreduiSmailiui

bûtø aðtuoniasdeðimt...Akad. Jurgis BRËDIKIS

vas buvo instituto direktorius akademikasA.Vyšnevskis, vienas þymiausiø rusø chi-rurgø, vietinës anestezijos propaguotojas.Netrukus á tikslinæ aspirantûrà atvykomeiš Kauno medicinos instituto dar keturi as-pirantai – O.Skuèaitë-Grinkevièienë,A.Svigrys, St.Ragaiðis ir J.Brëdikis. Visibendravome, susitikdavome beveik kiek-vienà savaitgalá I Maskvos medicinos ins-tituto bendrabutyje Zubovkos aikðtëje. Èiagyveno ir uþsienieèiai studentai bei aspi-rantai, vakare vykdavo šokiai. Alfredas nau-dojosi proga pabendrauti su kitatauèiaisir papasakoti apie Lietuvà. Ëmë mokytisispanø kalbos. Bebendraudamas su kinaissulaukë nemalonumø, kai pasivaiðinæs pergarsiai aiškino, kokie galingi buvo lietuviai,o didysis kunigaikðtis Algirdas kalavijudauþë Kremliaus sienas. Kità dienà jo pa-sigedome. Paaiðkëjo, kaþkas áskundë irsaugumo buvo sulaikytas. Gerai, kad vis-kas baigësi geruoju. Alfredas neslëpë nuomanæs savo patriotizmo. Atvirai pasikalbë-davome apie mûsø ðalies likimà. Jis pa-siûlë man pasiraðyti krauju abipusá susita-rimà kovoti dël Lietuvos laisvës.

Tuo laiku plauèiø, kaip ir širdies irkraujagysliø, chirurgija buvo naujausiachirurgijos kryptis. Alfredas susidomëjoaspirantûros vadovo atliekamomis plau-èiø operacijomis. 1957 m. jis apgynë me-dicinos mokslø kandidato disertacijà„Komplikacijos po plauèiø operacijø“.

Tais pat metais išëjo krûtinës làstos chi-rurgijos kursus Kijeve.

Gráþæs á Kaunà tapo Kauno medicinosinstituto Hospitalinës chirurgijos katedrosasistentu. Alfredas buvo pasiryþæs plëto-ti plauèiø ir apskritai krûtinës làstos chi-rurgijà. Bendradarbiaudamas su plauèiøtuberkuliozës skyriaus darbuotojais, pra-dëjo operuoti serganèius plauèiø tuber-kulioze, atsparia medikamentams forma.

Neabejotinai A.Smailys prisidëjo prie

torakalinës chirurgijos, ne tik plauèiø, betir naujø bronchø bei trachëjos operacijø,taip pat labai apleistos stemplës chirurgi-jos plëtojimo. Taèiau A.Smailio aktyvumaschirurgijoje tam tikra prasme buvo proble-matiškas. Chirurginëje klinikoje nestigo pa-kankamai aukðto lygio praktikos chirurgø.Jie nebuvo linkæ pripaþinti kolegø, kurie,neturëdami pakankamos klinikinës, tiks-liau, operacijø patirties, moksliniø laipsniødëka atsistojo ant aukštesnio laiptelio kli-nikos hierarchijoje. Priešiškai Alfredui bu-vo nusiteikæs vienas vadovaujanèiø chirur-gø ir já palaikæ gydytojai. Alfredas, reikiapasakyti, taikstësi su tokia situacija, pra-ðydavo leisti dalyvauti operacijose asisten-tu, taèiau, kadangi turëjo ir kitø pareigø, joveikla operacinëje buvo daugiau epizo-diška, o verþimasis operuoti neadekvaèiaididelis. Jis buvo daugiau apsiskaitæs, su-þinojæs kokiø nors naujienø, karðtai árodi-nëdavo, kad reikia keisti chirurginæ takti-kà ir operacijø metodus. Tai dar labiau didi-no konfrontacijà ir pagaliau, kai Alfredas pa-darë klaidø ir nesëkmingai atliko kelias ope-racijas, grupë prityrusiø klinikos chirurgø pa-reikalavo, kad administracija apribotø jo chi-rurginæ veiklà. Jam tai buvo didelis smû-gis. Kiek jam reiðkë chirurgija, rodë tai, kad,uþmezgæs kontaktus su rajonø chirurgaisir gavæs galimybæ daryti operacijas, vykda-vo ten, kur já pakviesdavo!

Kita A.Smailio kaip gydytojo veiklos sri-

Profesorius Alfredas Smailys (pirmas ið deðinës)


tis – reanimacija, atgaivinimas. Dar bûda-mas aspirantu Maskvoje, jis susipaþino suSSRS reanimatologijos „tëvu“ akademikuV.Negovskiu ir jo bendradarbiais. Tai buvolaikotarpis, kai pirmà kartà ne tik medicini-nëje visuomenëje plaèiai nuskambëjo kli-nikinës ir biologinës mirties sàvokos. Tapoaiðku, kad, širdþiai staigiai sustojus, pen-kias šešias minutes dar yra galimybë þmo-gø atgaivinti. Akad. V.Negovskis, daug eks-perimentuodamas, árodinëjo intraarteriniokraujo perpylimo reikðmæ. Atgaivintø po kli-nikinës mirties ðuniukø nuotraukos pasiro-dë spaudoje. Uþsienyje plito tiesioginis ðir-dies masaþas ir elektrinë defibriliacija aukð-tos átampos elektriniais impulsais, ligoninë-se pradëta steigti intensyvios terapijos ir re-animacijos poskyrius. A.Vyðnevskio insti-tute pirmà kartà po ðirdies operacijø Alfre-dui gerai paþástamas gydytojas G.Cuker-manas elektriniais impulsais pašalinoprieširdþiø virpëjimà. Atgaivinimas ir elek-trinë defibriliacija tapo bûsimos Alfredomokslinës veiklos pagrindine aðimi. Alfre-das ëmësi moksliniø eksperimentø ir nau-jus metodus stengësi ádiegti praktikoje.

1960 m. Kauno respublikinëje ligoni-nëje ásakymu buvo áteisintas tiesioginis šir-dies masaþas ir kiekvienu staigios mirtiesatveju klinikose turëjo bûti iðkviesta atgai-vinimo brigada, kurià parengë A.Smailys.Á ðià veiklà jis átraukë pirmiausia aneste-ziologus – ši sritis tik buvo atsiradusi. Sa-vo chalato kiðenëje Alfredas visada neðio-josi maþo sterilizatoriaus dëþutæ su skal-peliu, kad bet kurioje ligoninës vietoje ga-lëtø skubiai atverti krûtinës làstà ir pradëtitiesioginá ðirdies masaþà. Prireikus elektri-nës defibriliacijos, doc. A.Šimkaus prisi-minimu, A.Smailys kartà griebë stalo lem-pà, nuplëðë laidus, ájungë á rozetæ ir juospridëjo prie ðirdies atvertoje krûtinëje. Tà-syk nepasisekë. Vienà kartà RKKL priëmi-mo kambaryje, nesuderinus veiksmø,elektros ðokas teko Alfredui, jis net nuvir-to, taèiau, laimë, nieko blogo neatsitiko.Buvo unikaliø sëkmingø atgaivinimo atve-jø, vienas jø net Prienø ligoninëje.

Apie 1960 metus Vakaruose buvo áro-dytos iðorinio ðirdies masaþo ir kvëpavimo„burna burnon“ galimybës. A.Smailys 1961m. tapo vienu išorinio širdies masaþo pra-dininkø Sovietø sàjungoje. Jis daug nuvei-kë, mokydamas atgaivinimo metodø ne tikklinikø personalà, bet ir rûpindamasis ðiømetodø propagavimu ir ádiegimu visoje Lie-tuvoje. Jis tapo pripaþintu autoritetu. Aišku,kaip kiekvienai naujovei, taip ir šiai atsiradoopozicija. RKKL buvo surengta klinikinë-anatominë konferencija, kur patologoana-tomai demonstravo po nesëkmingo gaivi-nimo mirusiam rastus lûþusius ðonkaulius.Iškilo net retorinis klausimas: „Ar geriau gy-vas su lûþusiais ðonkauliais, ar miræs, betsu sveikais ðonkauliais?!“

Gana lemtingas Lietuvos reanimato-logijos istorijoje buvo vienas atvejis. Al-fredas suþinojo, kad Marijampolës ligo-ninëje kaþkokiu bûdu atsirado naujasaparatas – defibriliatorius, kuriuo nemo-këta naudotis. Jo iniciatyva šis pirmasisSSRS serijinës gamybos tinklinis defibri-liatorius atsirado klinikose. A.Smailys kri-tiškai vertino aparato konstruktoriaus pa-sirinktus elektrinio impulso parametrus.Padedamas inþinieriø, pradëjo eksperi-mentinius optimalios impulso formos tyri-mus. Klinikose, naudojant defibriliatoriø,pasisekë po klinikinës mirties dël skilveliøvirpëjimo atgaivinti kelis ligonius. Tai buvopirmieji sëkmingi atvejai buvusioje SSRS.Kai Maskvoje buvo nuspræsta sukurti fil-mà apie gaivinimà, nufilmuoti ir Kaune at-gaivinti du ligoniai. Be to, prof. A.Lukoðe-vièiûtë per trumpà laikà ágijo didþiausiàprieðirdþiø virpëjimo šalinimo elektriniaisimpulsais patirtá SSRS. Nestebëtina, kad,1970 m. skiriant valstybinæ premijà uþ dar-bus elektrinës defibriliacijos srityje, kartusu maskvieèiais laureatais tapo ir A.Smai-lys bei A.Lukoðevièiûtë.

1966 m., jau bûdamas docentu,A.Smailys pateikë gynimui daktarinæ (ha-bil.dr.) disertacijà „Eksperimentiniai-klini-kiniai staigaus ðirdies sustojimo patoge-nezës ir terapijos tyrimai“. Deja, prieð patgynimà mokslinë taryba gavo informaci-jos, esà ne viskas atitinka faktus. Teko ati-dëti gynimà. Nors netrukus disertacija bu-vo sëkmingai apginta, Alfredui tai daugsveikatos kainavo.

1968 m. A.Smailys buvo paskirtas nau-jai Kauno medicinos institute ásteigtos šir-dies elektrinës stimuliacijos ir defibriliaci-jos mokslinës laboratorijos vedëju. Taip bu-vo sujungtos A.Smailio ir mano plëtojamosmokslo kryptys. Su Alfredu mes draugiškaipasidalinome etatus bei lëðas ir per visàjo vadovavimo laikotarpá – iki 1994 metøvisada puikiai sutardavome. Laboratorijo-je dirbo ne tik medikai, bet ir inþinieriai beibiofizikai. A.Smailio grupë daug metø ty-rë, kokios formos impulsai yra tinkamiau-si defibriliacijai, aiškinosi antifibriliacines ul-tragarso savybes ir kt. Nesuskaièiuojamaidaug ðuniukø pasitarnavo mokslui. Norskai kurie gauti rezultatai buvo panaudotikonstruojant SSRS defibriliatorius, manau,jei tie darbai bûtø vykæ Vakarø ðalyse, jietikrai bûtø sulaukæ didelio firmø susidomë-jimo. A.Smailio vadovaujama mokslinë la-boratorija tapo viena stipriausiø Kauno me-dicinos institute – èia pateikta daugiausiaiðradimø (vien A.Smailio ir bendraautoriø– 22), racionalizaciniø pasiûlymø, sureng-ta moksliniø simpoziumø, apginta diser-tacijø, nors labiau remiamos buvo kardio-loginës krypties laboratorijos. Alfredas su-gebëjo savo idëjomis uþkrësti praktikos gy-dytojus, átraukti juos á moksliná darbà.

Alfredo novatoriðka gyslelë pasireikð-davo ávairiose srityse. Maþai kas þino, kadjo dëka Respublikinëje Kauno ligoninëjebuvo ádiegtas dializës metodas, kurá pir-miausia ávaldë gyd. J.Dubinskaitë.

1969 m. A.Smailiui suteiktas profeso-riaus vardas. Moksliná jo bagaþà sudaro270 publikacijø, ið jø 74 recenzuojamuo-se leidiniuose. Paminëtinas vadovëlis „Kli-nikinë chirurgija“, kurio bendraautoris jisyra, parengtos nedidelës monografijos –„Plauèiø tuberkuliozës chirurginis gydy-mas“ (1970), „Skilveliø virpëjimas“ (1977),„Þmogus ir vanduo“ (1984), „Ultragarsasmedicinoje“ (1985). Moksliniai straipsniaipublikuoti þurnaluose „Sveikatos apsau-ga“ ir leidinyje „Medicina“ bei pagrindi-niuose SSRS medicininiuose þurnaluo-se (Chirurgija, Sovetskaja medicina, Kli-nièeskaja medicina, Kardiologija, Medi-cinskaja technika), taip pat vokieèiø kal-ba „Zentralblatt fur Chirurgie“.

Daugiausia straipsniø reanimacijosklausimais – á juos áeina staigaus ðirdiessustojimo tyrimai ir defibriliacija. Svarbiàjo ir bendraautoriø moksliniø publikacijødalá sudaro chirurginiø medþiagø impreg-nacijos antibiotikais klausimai. Taip patnagrinëjamos ávairios torakalinës chirurgi-jos ir bendros chirurgijos problemos. Pa-rengë daug metodiniø nurodymø, tarp jøskæstanèiøjø gelbëjimo klausimais – Alfre-das buvo Respublikinio ir Kauno klubo„Neptûnas“ pirmininkas, apdovanotas irmedaliu „Uþ skæstanèiøjø gelbëjimà“.

Mëgo populiarinti mokslà, skaitë pa-skaitas „Þinijoje“, nemaþai straipsniø pa-raðë þurnalui „Mokslas ir gyvenimas“ irkt. Net apie 100 straipsniø parengë isto-rijos klausimais, pvz., „Mûsø perimetrøypatumai“, „Lietuviðka vëliava – jos isto-rinës iðtakos“, „Lietuva ir maþos ðalys eu-ropolitikoje“; raðë apie nuosavybës tei-sæ, Karaliauèiaus problemas, apie teisæir moralæ, sukeldamas nemaþai diskusi-jø. Esu ádomaus atsitikimo liudininkas –mano paþástamas istorijos mokytojas kar-tà paklausë manæs, ar tikrai profesoriusSmailys yra medikas. Paaiðkëjo, kad suádomumu iðklausæs mokytojø seminareAlfredo paskaità istoriniais klausimais...

Plati buvo A.Smailio visuomeninë veik-la: SAM kuratorius reanimacijos ir aneste-ziologijos klausimams, ávairiø moksliniø ta-rybø narys, dalyvavo rengiant SSRS didþià-jà enciklopedijà ir kt. Jis aktyviai palaikë bio-fizikø rengimo KMI idëjà, bendravo su josiniciatoriais E.Naruðevièiumi ir A.Gutmanu.Jo didþiausias pomëgis buvo numizmati-ka. Gerai nusimanë, turëjo didþiulæ kolek-cijà, kurios dalá, deja, iðvogë.

1988 m. kûrësi Sàjûdis. Baigësi prof.A.Smailio kaip pasyvaus politinio rezisten-to laikotarpis, prasidëjo aktyvi politinë veik-la. Jis su entuziazmu ásijungë á Sàjûdá – vie-


Vilniaus pedagoginio universiteto Li-teratûros katedra, Klaipëdos leidykla „Eg-lë“, Nacionalinë Martyno Maþvydo biblio-teka besidominèius literatûra pakvietë áknygos „Lituanistikos keleivis. Albertas Za-latorius: literatûrologas, kritikas, pedago-gas, kultûrininkas“ sutiktuves. Sudaryto-jai ir renginio vadovai – VPU doc. Vytau-tas Martinkus ir Profesoriaus dukra EglëZalatoriûtë – supaþindino su leidinio struk-tûra bei turiniu. Knygoje pateikti pranešimai

nas jo þidiniø buvo èia pat, Medicinos aka-demijos mokslinëse laboratorijose. Alfredasbuvo puikus oratorius, daug kalbëjo mitin-guose, raðë, agitavo. Buvo išrinktas TSRSdeputatu ir Maskvoje aktyviai kartu su ki-tais lietuviais deputatais siekë ekonominësir politinës nepriklausomybës. Daug ben-dravo, svarstant bendrus klausimus su es-tais, latviais, akademiko Sacharovo ir kt.grupëmis. Visiems aiðkino Lietuvos vals-tybës ir lietuviø kalbos kilmæ. A.Smailys la-bai stengësi árodyti, kad egzistuoja Riben-tropo-Molotovo aktai, kuriais Vokietija irSSRS pasidalino átakos sferomis ir Balti-jos ðalys atiteko sovietams. To slapto su-sitarimo atskleidimas leido kalbëti apie Lie-

Literatûrologas,Doc. ReginaNORKEVIÈIENË

kritikas, pedagogas

tuvos aneksijà ir okupacijà. A.Smailys bu-vo vienas aktyviausiø Aukðèiausiosios Ta-rybos – Atkuriamojo Lietuvos Seimo veik-loje. Taèiau ir èia jo laukë smûgis – buvoeliminuotas ið Kauno Sàjûdþio tarybos, ne-tapo ir Lietuvos nepriklausomybës, uþ ku-rià taip kovojo, signataru.

Neabejotinai didelis A.Smailio indë-lis atkuriant ir Vytauto Didþiojo universi-tetà, Kauno Prisikëlimo baþnyèià. Jo pir-masis straipsnis „Kauno Tiesoje“ 1998m. liepos mën. „Atkurkime Vytauto di-dþiojo universitetà“ buvo netikëtas iððû-kis, maþai kà bendro turintis su realybe.Juk universitetas jau buvo suskaldytas áKauno Politechnikos ir Medicinos insti-

tutus! Taèiau po metø VDU buvo atkur-tas (taèiau tai atskira istorija). Ir vël smû-gis Alfredui – jis netapo VDU Atkuriamo-jo Senato tarybos nariu.

Maþai realu atrodë ið radijo gamyklos„Banga“ sudarkytos baþnyèios, paverstosgamybiniais cechais, atstatyti tai, kas bu-vo. Taèiau atsirado palaikanèiøjø ir dabarvël ant aukðto Þaliakalnio ðlaito ið visø Kau-no pusiø matyti Prisikëlimo baþnyèia.

Rusijai paskelbus Lietuvai ekonomi-næ blokadà, Alfredas aktyviai protestavo,o prasidëjus puèui ir sausio13 dienos ávy-kiams, jis be baimës atvyko á Kauno radi-jo stotá, ugningai ir átikinamai vokieèiø kal-ba praneðë apie karinæ intervencijà ir Lie-

mokslinës konferencijos „Lituanistikos ke-leivis pasaulyje ir Lietuvoje“, kurià 2007 m.spalio 29 d., minint 75-àsias A.Zalatoriausgimimo metines, surengë VPU Lietuviø li-teratûros katedra ir Lietuviø literatûros irtautosakos institutas. Darbø autoriai – vy-resnës kartos literatûrologai, amþininkai irjaunesnioji karta – buvæ Profesoriaus stu-dentai, ávairiais aspektais nagrinëjantysA.Zalatoriaus kûrybiná palikimà. Antroji kny-gos dalis – atsiminimai. Autoriai – taip pat

daugiausia bendradarbiai, raðytojai, bièiu-liai. Juos papildo ðeimos nariai.

Pristatant aukštos poligrafinës koky-bës, oriai, elegantiðkai parengtà leidiná,kalbëjo straipsniø, prisiminimø pateikëjai– J.Aputis, J.Sprindytë, P.Braþënas,S.Stungurys, Profesoriaus dukra, sûnus,palydimi klasikinës muzikos intarpø.

Sudarytojai pratarmëje apgailestauja,kad knygoje liko menkai aptarti Alberto Za-latoriaus – visuomenës veikëjo, politiko,papildyèiau – ir pedagogo darbai. Tad ban-dysiu pateikti vienà kità prisiminimø frag-mentà apie Albertà Zalatoriø – pedagogà.

***Ëjo turbût 1958–1959 mokslo metai.

Rietavo vidurinëje mokykloje, perëmusvadovavimà direktoriui Jonui Stabuþiui,kiek prasisklaidë slogi pokario metø at-mosfera, pagyvëjo uþklasinë veikla. Rie-tavo parko pakraštyje direktorius pasta-tydino lentinæ darþinæ – sporto salæ, ku-rios gale – scena. Tad mokykla, besiglau-dþianti iðlikusiame Oginskiø dvaro tarnøpastate, jau galëjo organizuoti renginius,pasikviesti sveèiø.

Mûsø literatûros mëgëjai draugavo suLaukuvos literatais. Atvaþiuodavo jaunu-tis Norbertas Vëlius, jau tada prisiraðæsstorà sàsiuviná savo kraðto padavimø. Su-þinojome, kad Varniuose veikia literatø bû-relis, vadovaujamas jauno, energingomokytojo Alberto Zalatoriaus. Pasikvietë-me á bendrà vakaronæ. Mûsø darþinë –salë sausakimða mokiniø ir ðalèio nejau-èiame. Varniðkiai literatai, daugiausiaaukðtesniø klasiø berniukai, glaudþiai su-sispietæ apie savo akivaizdþiai gerbiamàir mylimà mokytojà. Kaþkà skaitë, dekla-mavo sveèiai, kaþkà – mûsø literatai. Pro-gramai baigiantis, iðëjo á scenà mokyto-


tuvos laisvës siekius. Jo kalba jau po ke-liø minuèiø buvo perduota pasauliui iðBerlyno radijo centro. Baigdamas rusið-kai pasakë: „Gorbaèiovai, atsipeikëk!“

1992 m. iðkëlë savo kandidatûrà rin-kimuose á Seimà Kaiðiadoriø rinkiminëjeapylinkëje. Tà paèià dienà èia buvo ke-liamas ir kitas kandidatas – A.Brazaus-kas (kurá að palaikiau, kaip vienas jo pati-këtiniø). Tuomet laimëjo pastarasis.

1993 m. didelëmis pastangomisA.Smailys su kitais bibliofilais atkûrëXXVII Knygø mëgëjø draugijà. Jo inicia-tyva 1994 m. Kaune ávyko tarptautinëkonferencija „Karaliauèiaus kraðto pro-blemos“. A.Smailys paskelbë istorinius

faktus, kuriais remiantis Potsdamo kon-ferencijos sprendimai dël Karaliauèiauskraðto turëjo bûti vertinami kaip niekiniai.Tais paèiais metais ágyvendinta ir dar vie-na, paskutinë jo idëja – Rygoje ákurta vi-suomeninë organizacija „Baltijos vieny-bë“, kurios tikslas buvo suvienyti Balti-jos ðaliø pastangas ekonomikos, gamy-bos, energetikos ir kt. srityse.

A.Smailys buvo apdovanotas Garbësraðtais, SSRS sveikatos apsaugos þymû-no þenklu, Nusipelniusio respublikos moks-lo veikëjo vardu, Sausio 13-osios atmini-mo medaliu. 1990 m. iðrinktas Lietuvosmokslø akademijos nariu korespondentu.

Mirë nuo sunkios kraujo ligos. Palai-

dotas ten, ið kur kilo – Paþëruose, kapi-nëse greta baþnyèios. 2000 m. atidengtamemorialinë lenta prie namo, kur Alfre-das gyveno paskutiniuosius trylika metø.

Alfredas Smailys dël savo tiesmukið-kumo bei nesitaikstymo turëjo ir prieðø,buvo ðmeiþiamas ir nevienareikðmiðkaivertinamas. Taèiau mano atmintyje jis lie-ka kaip neeilinë, iðkili asmenybë: erudi-tas, mokslininkas novatorius, visuometkupinas idëjø, kuriomis pats nepaprastaitikëjo ir kurias karðtai, atkakliai, uþside-gæs árodinëdavo. Suprantama, ne visadagalëdavo realizuoti savo sumanymus, ta-èiau uþtekdavo ryþto juos ginti. Buvo ko-votojas ið prigimties, tikras patriotas.

jas Albertas Zalatorius – jaunas, graþusvyras skvarbiomis tamsiomis akimis, la-bai tvarkingu juodu kostiumu. Jau iðvaiz-da ir laikysena privertë salæ susikaupti.Skaitë V.Mykolaièio-Putino „Vergà“ – Þe-maitijos glûdumoje negirdëtà, neþinomàkûriná, visiðkai kitoká negu to meto literatû-rinë atmosfera. Ir pats skaitovas visiðkaikitoks, tarsi ið kito pasaulio. Be galo átai-gus skaitymas, grieþtas santûrumas, ne-eiliniai artistiniai duomenys. Tekstas ne-trumpas, keturiolikmeèiams-aðtuoniolik-meèiams labai sudëtingas, taèiau salëjemirtina tyla, susikaupimas. Vargu ar mû-sø mokiniai tuo metu suvokë tokio tekstopasirinkimo prasmæ, jo esmæ, taèiau emo-cinio poveikio bûta labai stipraus. Dar nekartà mano auklëtiniai gráþo prie to vakaroáspûdþiø. Kiek sugebëdami aiðkinomës,kalbëjomës apie tikrà poezijà, apie þmo-gaus dvasios laisvæ. Ilgam ásiminë þodþiai:„Að nei vergas, nei karalius, tik þmogus“.

Gráþo á Vilniø Albertas Zalatorius. Ku-riam laikui nuslopo Varniø literatø veikla.Taèiau po keliolikos metø èia atvyko jau-na lituanistë Vlada Èelutkaitë-Vengrienë,vël subûrë Varniø literatus, kalbininkus –visam savo profesiniam gyvenimui.

***Ëjo metai. Þinojau – Albertas Zalato-

rius – Lietuviø kalbos ir literatûros institutomokslo darbuotojas. Tada dirbau Pedago-gikos institute, sritis – literatûrinis lavinimasaukðtesnëse vidurinës mokyklos klasëse.Septintàjá-devintàjá XX a. deðimtmeèiais vy-ravo nuostata: mokyklinë lituanistika – nevien keliø þmoniø, dirbanèiø ðiame insti-tute ar ðvietimo ministerijoje, reikalas. Taisvarbu visai humanitarinei inteligentijai(gaila, kad tokios nuostatos atsisakyta).

Rengdamiesi esmingesniam literatûrosprogramø pertvarkymui, praðydavome Lie-tuviø kalbos ir literatûros instituto, Raðytojøsàjungos, aukðtøjø mokyklø lituanistiniø ka-tedrø, mokytojø ávertinimo. Gaudavomeišsamius atsakymus. Albertas Zalatorius el-gësi savaip: gavæs programos tekstà, atsi-

liepimø neraðydavo, o aiðkia raðysena im-davo já redaguoti: kai kà iðbraukdavo, kaikà papildydavo, keisdavo esanèius formu-lavimus savais, kai kurias pastabas áraðy-davo paraðtëse. Ið esmës taip pat, kaipanksèiau prof. Jurgis Lebedys: aiðkiai ir kon-kreèiai. Þinoma, gavus á rankas mokyklàpaþástanèio literatûrologo redaguotà teks-tà, nauda dalykui maksimali.

Labai ryþtinga buvo A.Zalatoriaus po-zicija dël tuo metu ignoruojamos ÐatrijosRaganos: ði pavardë bûtina XX a. pra-dþios apþvalginëje temoje. 1969 m. pro-gramos projekte ji atsirado ir keletà metøiðliko. Paskui prasidëjo keistas þaidimas:kaþkas, nepareiðkus oficialios kritikos, ðiàpavardæ iðbraukdavo (1977, 1980 m. lei-dimuose). Mes tyliai jà vël áraðydavome.Oficialiai pareikalauti iðbraukti Ðatrijos Ra-ganà jau buvo gëda, o apsidrausti kaþ-kurie virðininkëliai norëjo. 1980 m. pasi-keitus sektoriaus vadovui (po to ar dël to)ðis þaidimas baigësi.

Literatûrologams ne visada buvo leng-va suprasti mokykliniø literatûros progra-mø sudarytojø padëtá, nelengva dirbti pa-pildomus neapmokamus darbus, taèiaugalvota: kà iðugdysime mokykloje, tokiàLietuvà turësime.

***Nuo 1991 m. prof. Albertas Zalatorius

– VPU Lietuviø literatûros katedros vado-vas. Nuo tø paèiø metø ir að pradëjaudirbti Metodikø katedros docente. Apie1996–1998 m. bûdavau skiriama á vals-tybiniø egzaminø komisijà kaip literatû-ros pedagogikos specialistë. Bûdavo la-bai ádomu, kai vadovaudavo prof. A.Za-latorius, egzaminuodavæs studentus iðlietuviø literatûros kursø. Jau knygoje„Lituanistikos keleivis“ buvusi studen-të (G.Èingaitë. Su viltimi lenkiuosi jû-sø jaunystei, p. 145–154) raðo apieProfesoriaus tvirtà etinæ pozicijà,aukðtus kriterijus, kûrybiðkumo, sa-varankiðkumo skatinimà (p. 154).Profesorius labai atidþiai, sakyèiau

– pagarbiai klausydavo atsakinëjanèiøjø,kantriai iðklausydavo ir silpno studentokalbëjimà, tik retkarèiais taikliomis pasta-bomis pakoreguodamas per toli nuklydu-sá. Klausimø formulavimai taiklûs, gilûs,orientuojantys á esminius dalykus. Kartaistarp profesoriaus ir studento uþsimegz-davo dialogas – pagarbus, korektiðkas.Vertinimas reiklus, taèiau egzaminuoda-mas ir silpniausià studentà A.Zalatoriusiðlaikydavo ramø tonà, niekada neparo-dydavo neigiamø emocijø.

Nevengdavo komisijos pirmininkasáþengti ir á literatûros pedagogikos lankas:atidþiai klausydavo atsakinëjimo, kartaisáterpdavo vienà kità klausimà, turëdavosavo nuomonæ dël ðios – treèiosios – eg-zamino dalies vertimo. Apdovanotam ne-eiliniu pedagogo talentu, jauèianèiam pi-lietinæ atsakomybæ profesoriui buvo labaisvarbu, kokia kryptimi orientuojami bûsi-mieji mokytojai lituanistai, kokia bus Lie-tuvos mokykla.

***Alberto Zalatoriaus – literatûrologo,

kritiko, kultûrininko veikla sulaukë dera-mo dëmesio. Apie Mokytojà, Profesoriø-pedagogà minëtame buvusios studentësstraipsnyje pradëtà pokalbá, reikia tikëtis,

pratæs jo mokiniai, kolegos, stu-dentai.


VU Teorinës fizikos ir astronomijosinstituto mokslininkai ir tyrëjai trijose va-saros mokyklose („ESO duomenø ba-zës ir jø panaudojimas“; „Astronominiøduomenø analizës programinë áranga“;„Virtualiosios observatorijos“), kuriosvyko Molëtø astronomijos observatori-joje, susipaþino su Pietø Europos ob-servatorija (ESO – European South Ob-servatory), projektuojamu nepaprastaidideliu Europos teleskopu (50 metrøskersmens), Europos Kosmoso agen-tûros astronomijos centru, tarptautiniuvirtualiøjø observatorijø aljansu, jø in-frastruktûromis, vykdomais projektais,pasaulio astronominiø duomenø archy-vais, þvaigþdþiø spektroskopija.

Paskaitø cikluose mokslininkai susi-paþino su didþiausia pasaulyje elemen-tariøjø daleliø fizikos laboratorija – CERN(Conseil Européen pour la RechercheNucléaire), kurios paslaugomis naudo-jasi apie 7000 viso pasaulio mokslinin-kø, tarptautiniu termobranduoliniu eks-perimentiniu reaktoriumi (ITER), atomi-niø duomenø ir analizës sistema ADAS,Europos sinchrotroninës spinduliuotësárenginiu Grenoblyje ir Europos Jungti-niu tyrimø centru bei 7-iais šio centromoksliniais institutais ES šalyse narëse.

Prof. Meilutë Taljûnaitë savo prane-ðime ,,Mokslo darbuotojø kompeten-cijø tobulinimas” apibendrino Sociali-niø tyrimø instituto mokslininkø atliktoProjekto veiklose dalyvavusiø moksli-ninkø ir kitø tyrëjø sociologinio tyrimo„Mokslo darbuotojø kvalifikacijos këli-mas spartinant Lietuvos mokslininkøintegravimàsi á Europos Sàjungosmoksliná potencialà bei maþinant eg-zistuojantá atotrûká tarp ðalies ir Vaka-rø Europos mokslo institucijø“ rezul-tatus ir pristatë Projekto leidiná „Lietu-vos mokslininkø gebëjimø ugdymasLietuvai integruojantis á Europos Sà-jungos mokslo infrastruktûrà“.

VU Teorinës fizikos ir astronomijosinstituto direktorë, Projekto valdymogrupës pirmininkë habil.dr. GraþinaTautvaiðienë skaitë labai ádomià ir infor-matyvià paskaità „Kosminiai tyrimai –inovatyvus mokslinës integracijos lyg-muo“. Praneðëja pateikë kosmoso tyri-mø retrospektyvinæ analizæ – nuo pir-mojo palydovo 1957 metais iki ðiandienskriejanèiø kosminiø stoèiø ir jose atlie-kamø moksliniø tyrimø, kuriø projektuo-se dirba fizikiniø, biomedicininiø, bio-

technologiniø ir kitø mokslo ðakømokslininkai bei tyrëjai, ir palinkëjo stip-rios bei glaudþios mûsø vykdomø ir bû-simø projektø tarpusavio integracijos.

Lietuvos mokslø akademijos prezi-dentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas,Projekto valdymo grupës nariai, Projek-to vadovë bei veiklø koordinatoriai ir kitidiskusijose dalyvavæ konferencijos da-lyviai akcentavo, jog Projekto veiklos bu-vo aktualios, paþintinës ir labai naudin-gos, ypaè mokslininkø tarpusavio ben-dradarbiavimui. Projekte dalyvavæ moks-lininkai ir tyrëjai aktyviau dalyvauja tarp-tautiniuose projektuose, staþavosi ES irpasaulio prioritetiniuose moksliniuosecentruose, tapo tarptautiniø mokslo aso-ciacijø ir tarybø nariais ir kt.

Projekto dalyviai tiki, jog pakilusimokslininkø ir kitø tyrëjø mokslinëkompetencija, mokslinio tyrimo darbømetodinis lygis, aktyvesnis dalyvavi-mas tarptautiniuose projektuose padi-dins mûsø ðalies mokslininkø ir tyrëjødalyvavimà Lietuvos 2007–2013 metøEuropos Sàjungos struktûrinës para-mos Þmogiðkøjø iðtekliø plëtros veiks-mø programos, kuriai bus skirta 3 mlrd.174 mln. litø, treèiojo prioriteto „Tyrë-jø gebëjimø stiprinimas“, vykdomo kar-tu su antruoju prioritetu „Mokymasisvisà gyvenimà“, projektuose, padidinsjø integracijà á bendrà ES mokslinæ erd-væ, sumaþins mokslininkø migracijà áuþsiená, padës aktyviai ir sëkmingai da-lyvauti ágyvendinant ðalies moksliniø ty-rimø ir technologijø plëtros uþdavinius.

Bus siekiama, kad 2007–2013 m.programiniu laikotarpiu mokslininkø irtyrëjø kompetencija ir kvalifikacija bû-tø patobulinta pagal visas prioritetinesMTTP nacionalines programas: tyrëjøkarjeros programa, bendroji naciona-linë kompleksinë programa, bendrojinacionalinë moksliniø tyrimø bei moks-lo ir verslo bendradarbiavimo progra-ma. Laukiama, kad Þmogiðkøjø iðtek-liø plëtros veiksmø programos para-ma padës optimizuoti mokslo ir studi-jø institucijø tinklà, sukurti „slëniø“MTEP infrastruktûrà, ekselencijos beikompetencijos centrus, smarkiai pa-didinti moksliniø tyrimø, technologinësplëtros ir inovacijø diegimo lygá, padi-dinti tyrëjø skaièiø iki 6,1 proc., pasiekti400 vnt. moksliniø publikacijø 1 mln.gyventojø lygá, padidinti jaunesnio am-þiaus tyrëjø dalá bei privataus verslosektoriaus finansinæ paramà MTEP.

Lietuvos mokslininkø irtyrëjø gebëjimø ugdymas

Atkelta ið 23 p.

Lietuvos mokslø akademijos tikrasisnarys (akademikas)

EDUARDAS VILKAS1935 m. spalio 3 d. – 2008 m. geguþës 18 d.

2008 m. geguþës 18 d., eidamas 73-iuosiusmetus, staiga mirë Aukðèiausiosios Tarybos –Atkuriamojo Seimo narys, Lietuvos Nepriklau-somos valstybës atstatymo akto signataras aka-demikas prof. habil. dr. Eduardas Vilkas.

Eduardas Vilkas gimë 1935 m. spalio 3 d.Gargþduose, Klaipëdos rajone. Baigæs progimna-zijà Gargþduose, toliau mokësi Klaipëdos moky-tojø seminarijoje. 1953–1958 m. mokësi Vilniausuniversitete ir ágijo matematiko specialybæ.

1958–1985 m. dirbo Lietuvos mokslø aka-demijos Fizikos ir matematikos institute.1963 m. E. Vilkas apgynë daktaro, o 1973 m. –habilituoto daktaro disertacijas. 1980 m. iðrink-tas Lietuvos mokslø akademijos nariu kores-pondentu, 1985 m. – tikruoju nariu (akademi-ku). 1985 m. buvo iðrinktas Ekonomikos insti-tuto direktoriumi ir Mokslø akademijos prezidiu-mo vyriausiuoju moksliniu sekretoriumi.1989 m. buvo išrinktas TSRS liaudies deputa-tu. 1990–1992 m. – Lietuvos AukðèiausiosiosTarybos – Atkuriamojo Seimo narys, Liberaløfrakcijos pirmininkas. 1991–2001 m. – Lietuvosmokslø akademijos viceprezidentas. 1995–2002 m. – Privatizavimo komisijos pirmininkas.

Akademikas Eduardas Vilkas paraðë 4mokslines monografijas, yra paskelbæs per 80moksliniø straipsniø, parengë keliolika mokslødaktarø. Akademiko sukurta matematinës eko-nomikos mokslinë mokykla plaèiai pripaþintaLietuvoje ir uþsienyje.

Akademikas Eduardas Vilkas buvo daugy-bës ekspertø grupiø vadovas rengiant svarbiusLietuvos ekonomikos, ðvietimo ir kultûros plëto-tei dokumentus: Lietuvos mokslo ir technologijøBaltàjà knygà, Lietuvos ekonomikos plëtros iki2015 m. ir 2020 m. ilgalaikes strategijas ir kt.

Uþ nuopelnus Lietuvos Respublikai akad.Eduardas Vilkas buvo apdovanotas Lietuvos di-dþiojo kunigaikðèio Gedimino ordino Komando-ro kryþiumi, Lietuvos nepriklausomybës medaliu.

Mokslø akademijos nariai pasiges lakonið-ko, svaraus Akademiko þodþio, taiklios minties...Ðviesus akademiko Eduardo Vilko atminimasiðliks visø Já paþinojusiøjø ðirdyse.

„Lietuvos mokslø akademijos þinios“2008 Nr. 1–2 (48–49)


Lietuvoje ir toliau didëja kino teatrø,muziejø ir teatrø lankomumas. 2007 m.100 šalies gyventojø teko 99 kino, 93 mu-ziejø, 30 teatro lankytojø ir 22 bibliotekøskaitytojai.

Kinas. 2007 m. šalies kino teatruoseapsilankë 3,3 mln. þiûrovø – 0,8 mln., ar-ba beveik ketvirtadaliu, daugiau nei 2006metais. Per metus vienas gyventojas ki-ne apsilankë vidutiniðkai 1 kartà (2006m. – 0,7 karto).

Šalyje veikë 44 kino teatrai, kuriuosebuvo 78 kino salës, iš viso buvo 21 tûkst.vietø. Vienoje salëje vidutiniðkai buvo pa-rodyta tûkstantis kino filmø seansø. Kai-me 6 salëse vietø skaièius nesiekia 1000(1000 kaimo gyventojø teko 0,8 vietos).2007 m. kine apsilankë 2,7 tûkst. kaimogyventojø.

Kino filmø platintojai ðalies kino te-atrams pateikë 141 naujà kino filmà, iðkuriø 97 (69 proc.) sukurta JAV. Šios ða-lies kino filmus þiûrëjo 80 procentø þiû-rovø. Šalies kino teatrø pajamos uþ par-duotus bilietus per metus iðaugo 31 pro-centu – nuo 24,7 iki 36,0 mln.

Muziejai. Muziejø lankytojø per me-tus padaugëjo nuo 2,9 iki 3,1 mln. Kaipir kasmet, daugiausia lankytojø sulaukëLietuvos jûrø muziejus – 567 tûkst. (2006m. – 460 tûkst.), Trakø istorinis muziejus– 355 tûkst. (2006 m. – 314 tûkst.), Lie-tuvos nacionalinis muziejus – 274 tûkst.(2006 m. – 247 tûkst.), Grûto parkas –131 tûkst. (2006 m. – 124 tûkst.).

Teatrai. Teatrai, kuriø ðalyje yra 34,parodë 4,4 tûkst. spektakliø, t. y. vienasteatras vidutiniškai parodë 130 spektak-liø. Þiûrovø skaièius per metus padidëjo40 tûkst. ir virðijo vienà milijonà (2006 m.– 970 tûkst., 2007 m. – 1010 tûkst.). Ne-valstybiniuose teatruose þiûrovø skaièiusiðaugo 42 tûkst., arba 17 procentø. Per-nai juose lankësi 295 tûkst., arba kas ket-virtas teatro þiûrovas.

Pro statistikos prizmæ

Lietuvosgyventojø

kultûriniai poreikiai

2007 m. þiûrovø skaièius teatruose virðijomilijonà. Kas penktas ðalies gyventojas –bibliotekø skaitytojas

Gailë DAPÐIENËÐvietimo ir kultûros statistikos

skyriaus vedëja

Daugiausia spektakliø parodë Vil-niaus ir Kauno lëliø teatrai – daugiau kaippo 300, didþiausio þiûrovø skaièiaus su-laukë Lietuvos operos ir baleto teatras(143 tûkst.). Spektakliø metu labiausiaiuþimtos buvo Lietuvos operos ir baleto(vidutiniškai 98,2 proc. vietø), Kauno mu-zikinio (86,0 proc.), Vilniaus maþojo (81,0proc.) teatrø salës.

Koncertinës organizacijos. 2007 m.6 valstybinës koncertinës organizacijossurengë 815 koncertø, arba 85 koncer-tais (9 proc.) maþiau nei 2006 metais.Taèiau klausytojø skaièius per metus ið-augo nuo 124 iki 146 tûkst., arba 15 pro-

centø. Pusë visø koncertø vyko Lietuvosnacionalinëje filharmonijoje, juose apsi-lankë treèdalis visø klausytojø.

Bibliotekos. 2007 m. Lietuvoje bib-liotekose buvo 752 tûkst. registruotøskaitytojø, arba kas penktas ðalies gy-ventojas. Skaitytojø skaièius, palyginti su2006 m., sumaþëjo 9 tûkstanèiais. Vie-na biblioteka vidutiniðkai aptarnauja 500skaitytojø, per metus vienas skaitytojasapsilanko bibliotekoje vidutiniðkai 14 kar-tø. 2007 m. bibliotekø fonduose buvo su-kaupta 28,7 mln. egzemplioriø doku-mentø. Daugiau nei pusë savivaldybiøvieðøjø bibliotekø turëjo kompiuterizuo-tas darbo vietas, ið jø 40 procentø – suinterneto prieiga.

Kultûros centrai. 2007 m. šalyje bu-vo 853 kultûros centrai, ið jø 777 kaime.Meno mëgëjø kolektyvø skaièius per me-tus padidëjo nuo 5,1 iki 5,2 tûkst., daly-viø meno mëgëjø kolektyvuose skaièiusiðaugo nuo 61 iki 63 tûkstanèiø.

Spauda. 2007 m. buvo išleistos 4567pavadinimø knygos, jø tiraþas sumaþë-jo 2 procentais. Taip pat išleisti 474 þur-nalai ir 328 laikraðèiai. Laikraðèiø meti-nis tiraþas, palyginti su 2006 m., padi-dëjo 4, þurnalø – 5 procentais.

Statistikos departamento atlikto gy-ventojø uþimtumo tyrimo duomenimis,2007 m. kultûros srityje dirbo 37,0 tûkst.,arba 2,4 procento dirbanèiø šalies gy-ventojø (2005 m. – 35,5 tûkst.).

2000 2006 2007Bibliotekos (priklausanèios Kultûros 1470 1396 1395ministerijos reguliavimo srièiai)Skaitytojai, tûkst. 880 761 752Muziejai 97 109 106Lankytojai, mln. 2,2 2,9 3,1Kino salës 109 77 78Þiûrovai, mln. 2,1 2,5 3,3Teatrai 20 32 34Þiûrovai, tûkst. 678 970 1005

1 lentelë. Kultûros ástaigø veikla

Bibliotekø skaitytojai Muziejø lankytojai Þiûrovai teatruose Þiûrovai kinuose

1 diagrama. Kultûros ástaigø lankymas

100 gyventojø tenka


Nanotechnologijos irNanotechnologijos ir

1 pav. Visa, kas gyva ir negyva, yra sudarytaið cheminiø elementø (ðiuo metu yra þinoma112 cheminiø elementø). Elementai sudarytiið atomø, kuriuos sudaranèios dalelës pavaiz-duotos paveiksle

dalus) (1 pav.). Apie 15 milijonø atomøtilptø á adatos skylutæ. Tai maþiausia me-dþiagos dalelë, turinti tos medþiagos sa-vybes. Atomus sudaro elementariosiosdalelës, kuriø stabiliausios yra trys: pro-tonai, neutronai ir elektronai. Protonai irneutronai yra sutelkti atomo centre – su-daro jo branduolá. Elektronai, nelyginantplanetos aplink Saulæ, skrieja aplink bran-duolá. Protonas yra teigiamà elektros krûváturinti dalelë. Neutronas krûvio neturi.Elektronas – neigiamà elektros krûvá tu-rinti dalelë. Jis skrieja aplink branduolá,nes já traukia teigiamai ákrauti protonai.

Specialistai jau dabar geba išgauti kaikurias struktûras naudodami atomus. Pa-veiksle (2 pav.) parodyti iðrikiuoti Kseno-no dujø atomai. Tai pirmieji þingsniai. Ieð-koma bûdø sukurti naujas, kur kas ma-þesnes nei iki ðiol kompiuteriø mikrosche-mas, talpinanèias gausybæ informacijos.Projektuojami nematomi klausos apara-tai, nanopriemonës, plaukiojanèios arte-rijomis ir gebanèios sunaikinti kraujo kre-

Terminà nanotechnologija (gr. nannos– maþas, nykštukinis) pradëta vartoti vi-sai neseniai. Tai moksliniø tyrimø kryptis,siekianti ávaldyti atomus ir kurti nepapras-tai maþo dydþio sudëtingas struktûras –atomines maðinas.

Visos medþiagos sudarytos iš labaimaþø daleliø – atomø (gr. atomos – ne-

2 pav. Ðios struktûros iðgautos naudojant iner-tiðkø Ksenono dujø atomus. Kiekvienas bokð-telis yra atskiras atomas

VðÁ „Grunto valymo technologijos”

KarolisJANKEVIÈIUS

RapolasLIUÞINAS

sanacijaðulius. Nanotechnologijos turi didþiulæ at-eitá. JAV, Europos Sàjunga, Rusija skiriaðios krypties tyrimams milþiniðkas lëðas.

Nanotechnologijø specialistai mano,kad jø pastangas gali palengvinti išsamiosþinios apie gyvojoje gamtoje vykstanèiusmolekulinius procesus. Ðiø procesø visa-pusiðkas paþinimas, jø kopijavimas pa-spartintø nanotechnologijø kûrimà.

Ðios krypties specialistams ypaè pa-trauklios tik pro mikroskopà áþiûrimos bû-tybës – mikroorganizmai.

Seniausi mûsø planetos gyventojai

Geologiniai radiniai rodo, kad mels-vabakterës mûsø planetoje vystësi jauprieð du milijardus metø. Jos pasiþymëjogerai iðreikðtomis fiziologinëmis savybë-mis – vykdë fotosintezæ ir gebëjo fiksuoti– suriðti atmosferos azotà. Jø indëlis á gy-vybës plëtrà Þemëje buvo didþiulis. Matðios bakterijos gamino deguoná. Dël ðiosjø veiklos kito Þemës atmosferos dujø su-dëtis. Atsirado sàlygos aukðtesniøjø for-mø augalijai ir gyvûnijai daugintis.

Mûsø planetos pionieriai – mikroorga-nizmai paplitæ visur. Jie nematomi ir nuola-tos lydi mus kaip draugai, o neretai ir kaipprieðai – ligø sukëlëjai. Juos aptinkame van-denyje, maisto produktuose, ore. Ant mû-sø kûno pavirðiaus, drabuþiø, supanèiødaiktø taip pat pilna mikroorganizmø. Jieprisitaikæ prie ávairiausiø gyvenimo sàlygø.

Mikroorganizmø vaidmuo planetojeyra nepaprastai didelis. Nëra tokios or-ganinës ir net neorganinës medþiagos,kuri netiktø jø maistui. Jie skaido augali-nes ir gyvûnines liekanas, nuotekø dum-blà, kieèiausias kalnø uolienas, metalus,net naftà ir jos produktus. Jei nebûtø mik-roorganizmø – ðiø Þemës sanitarø, mû-sø planetos þaliasis rûbas – aukðtesniejiaugalai negalëtø augti. Mikroorganizmai,skaidydami organines medþiagas, jasmineralizuodami, augalus aprûpina

maistu. Tik mikroorganizmø veiklos dë-ka klesti gyvybë Þemëje.

Nanotechnologai neatsitiktinai domisiðiø mikroorganizmø sandara ir funkcijomis.

Mikroorganizmø mitybos ypatumaiMikroorganizmø suskaidytos maisto

medþiagos naudojamos làstelei formuo-ti, taip pat kaip energijos ðaltinis. Energi-ja – tai gebëjimas atlikti darbà. Ji naudo-jama ávairiems làstelës statyboms vyks-mams – medþiagø pernaðai, làstelës ávai-riø dariniø sintezei, vidinei tvarkai palai-kyti. Làstelës darbas – cheminës reakci-jos vyksta darniai, labai tvarkingai. Pradi-në medþiaga, vadinama substratu, paten-ka á reakcijø, kurios yra puikiai tarpusa-vyje suderintos, grandinæ ir skaidomos ikijos galutiniø produktø.

VðÁ „Grunto valymo technologijos”uþsiima grunto, uþteršto nafta, biovaly-mu. Mums pradinë medþiaga, dalyvau-janti reakcijose, yra nafta, jà sudarantysangliavandeniliai, o galutiniai skaidymoproduktai yra anglies dioksidas (CO2) irvanduo (H2O).

Naftai bei jos produktams skaidyti yranaudojami atrankos bûdu parinkti – se-lekcionuoti didelio aktyvumo naftà oksi-duojantys mikroorganizmai (3 pav.). Ðiemikroorganizmai – tai fermentø, kurie ne-paprastai greitina skaidymo reakcijas, sa-votiðki konteineriai.

Fermentai – organiniaikatalizatoriai

Katalizatoriais vadiname junginius, ku-rie pagreitina cheminiø reakcijø eigà. Fer-mentai kaip tik ir yra tokie junginiai. Jie –biologiniai katalizatoriai. Fermentinës ka-talizës greitá gerai parodo vandenilio pe-roksido (H2O2) skaidymas á vandená ir de-guoná. Ði reakcija vyksta 600 tûkstanèiøkartø per sekundæ greièiu.

Fermentø randame ne tik mikroorga-nizmuose. Jø esti visose gyvose bûtybë-se, jie dalyvauja visuose biologiniuoseprocesuose.

Fermentai yra dvikomponenèiai (4pav.). Vienà jø dalá sudaro baltymas, kurisvadinamas nešikliu, arba apofermentu.Baltymas termolabilus – neatsparus aukð-tesnës temperatûros poveikiui. Antroji fer-mento dalis nebaltyminë, vadinama kofer-mentu. Ji atspari aukðtesnei temperatûrai.

Fermentas esti aktyvus, kai sujungtosabi dalys, ir vadinamas holofermentu (gr.holos – visas, ištisas). Atskirai paimtos da-lys aktyvumu nepasiþymi.



3 pav. Kai kurie naftà skaidantys mikroorganizmai. VðÁ „Grunto valymotechnologijos” juos naudoja biovalymui

Trichoderma g. mikromicetas Penicillium g. mikromicetas

Acetobacter aceti Serratia g. bakterijos

Bacillus g. bakterijos Rhodococcus g. bakterijos

4 pav. Fermentoveikimo (skaidymoreakcijos) schema:

1 – fermentobaltyminë dalis

(apofermentas),2 – nebaltyminë

dalis (kofermentas),3 – specifinis

substratas (tarkime,naftos angliavande-

nilis), 4 – trumpa-laikë fermento ir

substrato (pvz.,angliavandenilio

molekulës) jungtis,5 – laisvas

fermentas (vëlgalintis dalyvauti

skaidymo reakcijo-je), 6 – suskaidytas(pvz., angliavande-

nilis)

12

3

4

5

6

Fermento baltyminæ molekulæ suda-ro nuo ðimto iki keliø deðimèiø tûkstan-èiø ir net daugiau aminorûgðèiø likuèiø.Viename aminorûgðèiø likutyje randamaapie 20 atomø (5 pav.). Taigi paprasèiau-sio fermento baltymo sandaroje esti 3tûkstanèiai atomø.

Kofermento sudëtyje, o tai svarbu, yravitaminø – niacino, B2 (riboflavino), B1 (tia-mino), pantoteno rûgðties ir B12 (kobala-mino), taip pat geleþies, vario, cinko, ko-balto, molibdeno mikroelementø. Jie va-dinami kofaktoriais.

Kaip skaidomi, tarkime, naftos bei josproduktus sudarantys angliavandeniliai?Šis procesas pavaizduotas 4 pav.

Fermentas turi aktyvøjá centrà. Prie ðiocentro prisijungia angliavandenilio (kurisvadinamas substratu) nedidelë dalelë –molekulë. Jungtis primena raktà ir spynàir yra dvejopa: kontaktinë ir katalitinë (jo-je vyksta substrato skaidymas – jo katali-zë). Ðis ryðys tarp fermento ir substrato(tarkime, angliavandenilio) nëra patvarus.Ávykus reakcijai, iš dalies suskaidytas sub-stratas atsiskiria nuo fermento. Toliau jáskaido kiti, prie substrato prisitaikæ fer-mentai. Patys fermentai á skaidomà jun-

giná – substratà nepatenka. Jie iðlieka to-kie, kokie ir buvo, pasiruoðæ jungtis ir skai-dyti naujà substrato porcijà.

Kai mikroorganizmai (kaip fermentøgamintojai) naudojami aplinkos biovaly-mui (pvz., nuo naftos ar kitokiø terðalø),jiems sparèiai daugintis yra sudaromospalankios sàlygos.

Svarbus veiksnys – aplinkos vande-nilio jonø koncentracija (pH). Ji palaiko-ma 6,5–7,5 ribose. Á valomà substratàátraukiami ne tik biogeniniai (N, P, K ir kiti)elementai, bet ir jau minëtieji á fermentøsudëtá áeinantys mikroelementai. Taip patáterpiamos (kadangi jø turi bûti fermen-tuose) vitamininës medþiagos. Tai daro-ma substratà (valomà gruntà) laistant van-deniu su jame iðaugintais mikrodum-bliais, gebanèiais gausiai gaminti B gru-pës vitamininius junginius. Fermentinëmsreakcijoms reikalingas deguonis. Jis tie-kiamas substratà-gruntà reguliariai pure-nant, já homogenizuojant. Terðalo dale-lëms smulkinti, kad jos lengviau sàveikau-tø su fermento aktyviuoju centru, naudo-jamos pavirðiaus aktyviosios medþiagos.Jos taip pat dirbtiniu bûdu gaunamos fer-mentinës katalizës bûdu.

Nuolat vykstanti aplinkos savivala (taimikroorganizmø nuopelnas) bei jos proce-sø kopijavimas ir dirbtinis naudojimas – taine kas kita, kaip puikus nanotechnologijøveikimo demonstravimas. Ðiø procesø ge-resnis paþinimas bus naudingas ðiuolaiki-nës techninës nanotechnologijos plëtrai.

Fermentai ir sanacijaSanacija (lot. sanatio – gydymas) nuo

neatmenamø laikø yra tiesiogiai susijusisu vaistingaisiais augalais. Ðiuolaikinëmokslinë medicina plaèiai vartoja vaistiniusaugalus: širdies ir kraujagysliø negalavi-mams gydyti augaliniai preparatai sudarobeveik 80 proc., kepenø, skrandþio ir þar-nyno ligoms gydyti iki – 75 procentø.

Ðiø augalø gydomàjà vertæ lemia jøveikliosios medþiagos: glikozidai, sapo-ninai, flavonoidai, rauginës medþiagos,eteriniai aliejai, organinës rûgðtys, karèio-sios medþiagos, vitaminai ir kiti junginiai.

Vaistiniø augalø paruoðimas, jø gydo-

5 pav. Organizmø làsteliø ir jø sudedamøjø da-liø dydþiai. Làsteles galima tyrinëti ðviesiniumikroskopu. Làstelës sudedamosios dalys(baltymai, aminorûgðtys, atomai) stebimoselektroniniu mikroskopu (dydþiai: 1 metras =102 cm = 103 mm = 106µ(mikrometrø) = 109

nm (nanometrø))



mosios formos yra ávairios. Farmacijos ámo-nës gamina tinktûras, dializatus, dispertustabletes. Taèiau plaèiausiai naudojamasvaistaþoliø paruoðimo bûdas – jø veikliøjømedþiagø iðgavimas – ekstrahavimas karð-tu vandeniu. Ðio bûdo yra dvi formos: ant-pilas bei uþpilas ir nuoviras. Antpilas – taibûdas, kai tam tikras vaistinio augalo ar vais-tiniø augalø miðinio kiekis yra uþpilamas ver-danèiu vandeniu (paprastai 15 ml – 1 val-gomasis ðaukðtas vaistaþoliø uþpilamas500 ml verdanèio vandens, palaikoma 15–30 min. ir vartojama). Nuoviras – kai tamtikras vaistaþoliø kiekis (pvz., valgomasisðaukðtas) uþpilamas 500 ml vandens, viri-nama 15–20 min. ir nukošus vartojama.

Tokia vaistaþoliø antpilo ir nuoviro ruo-ða turi esminiø trûkumø. Karðèiu (kai van-dens temperatûra siekia 100 °C ir juo ke-liolika minuèiø veikiamos vaistaþolës) su-keliama fermentø baltyminës dalies –apofermento koaguliacija. Taigi vaistaþo-liø fermentai (nepaprastai svarbûs jungi-niai nusilpusiam gydomo þmogaus orga-nizmui) tampa neveiklûs.

Gamindami, kaip dabar áprasta, ant-pilus ir nuovirus, inaktyvuojame ne tik fer-mentus, bet ir sumaþiname kai kuriø vita-minø (termolabiliø B grupës vitaminø, vi-tamino C) koncentracijà, tirpius kalcio hid-rofosfatus paverèiame netirpiais.

Kokia turëtø bûti vandens, naudojamovaistaþolëms ekstrahuoti, temperatûra? At-sakymà pateikia maisto produktø konser-vavimo (pasterizavimo) praktika. Maistoproduktø momentiniam konservavimui(faktiškai mikroorganizmø, kaip uþkrato,làsteliø baltymø inaktyvavimui – koagulia-vimui) naudojamas 85–95 °C temperatû-ros poveikis, trumpam konservavimui 72–85 °C temp./1 min. trukmë ir ilgam kon-servavimui – 63 °C temp./30 min. trukmë.

Remdamiesi ðia konservavimo prak-tika galime padaryti prielaidà, kad ruo-ðiant vaistiniø augalø antpilus – nuovirus,derëtø vandená naudoti ne aukðtesnëskaip 60 °C temperatûros, esant optima-liai ekstrahavimo temperatûrai 40–45 °C .

Kai vaistiniø augalø tinktûroms gamin-ti naudojamas 70 proc. etilo alkoholis, taippat gali bûti inaktyvuojami fermentø bal-tymai. Tinkamai iðdþiovintø, susmulkintø,ðvieþiø vaistiniø augalø tabletës iðsaugofermentus. Ðvieþiø vaistiniø augalø sulty-se jie taip pat išlieka.

Mûsø organizmui reikalingø fermen-tø yra ne tik vaistiniuose augaluose. Jøyra visose ðvieþiose (virtose þûva) darþo-vëse ir vaisiuose. Jei norime bûti þvalûs,stiprûs ir sveiki, daþniau vartokime ðiuosmums gamtos duotus produktus.

VIEÐOJI ÁSTAIGA

Viena ið pamatiniø Europos Sàjungosvertybiø yra solidarumas. Europos Ko-misijos valdomi struktûriniai fondai ska-tina ir palaiko ðaliø nariø pastangas na-cionaliniu ir regioniniu lygmeniu maþintisocialinæ ir ekonominæ nelygybæ tarpskirtingø Europos daliø. Skirtumø tarpturtingesniø ir skurdesniø regionø maþi-nimas yra naudingas visiems, nes tik taipEuropos Sàjunga gali tapti galinga vie-ninga rinka pasauliniu mastu.

ES struktûriniø fondø parama Lietu-vai 2004–2006 m. teikiama pagal Lietu-

vos 2004–2006 m. bendràjá programa-vimo dokumentà (toliau – BPD), patvir-tintà LR Vyriausybës ir Europos Komi-sijos. Viena ið BPD prioritetiniø priemo-niø yra „Þmogiðkøjø iðtekliø kokybësgerinimas moksliniø tyrimø ir inovacijøsrityje“. Pagrindinis šios priemonës tiks-las – didinti mokslininkø gebëjimus plës-ti mokslines þinias tarptautiniu lygme-niu ir parengti specialistus, atitinkanèiusekonomikos poreikius.

Ryšys tarp investicijø á mokslinius ty-rimus bei eksperimentinæ plëtrà ir ilga-

Visatà tirsime nOlga RANCOVA,Edita STONKUTË

Narystë Europos Sàjungoje Lietuvai yra labai reikðmingatiek politine ir ekonomine, tiek ir moksline prasme. Europos

Sàjunga jau atðventë savo gyvavimo penkiasdeðimtmetá.Per ðá netrumpà laikotarpá Sàjunga augo, keitësi ir sukaupë

didelæ patirtá ávairiose srityse. Lietuvos mokslininkamssvarbu šià patirtá perimti, siekiant sëkmingai integruotis á

bendrà Europos tyrimø erdvæ.

Europos Sàjungos infrastruktûrà

PROJEKTÀ IÐ DALIESFINANSUOJA LIETUVOSRESPUBLIKA


Dr. I.Ilyinas (stovi treèias ið kairës) su þvaigþdþiø spektroskopistais iš Lietuvos irLatvijos dalijosi spektrø apdorojimo patirtimi


same pasaulyje. Akivaizdu, kad kiekvie-na ðalis turi siekti didinti savo tyrimø po-tencialà, plëtoti paþangias technologijasbei inovacijas, skatinti jø diegimà pramo-nëje ir versle.

Lietuvos mokslø akademija, besirûpi-nanti ðalies mokslo bûkle ir plëtra, vieni-janti iðkiliausius Lietuvos mokslininkus irþinanti mokslininkø profesinius poreikius,taip pat turinti bendradarbiavimo sutartissu 22 Europos ir pasaulio ðaliø naciona-liniais mokslo centrais bei tarptautinëmismokslo organizacijomis, inicijavo strate-ginës mokslo plëtros projektà „Lietuvosmokslininkø gebëjimø ugdymas Lietuvaiintegruojantis á Europos Sàjungos infra-struktûrà“. Lietuvos mokslø akademijossuburti ðiame projekte dalyvavo Vilniausuniversiteto Teorinës fizikos ir astronomi-jos institutas, Lietuviø kalbos institutas,Matematikos ir informatikos institutas,Socialiniø tyrimø institutas ir Vilniaus uni-

versiteto Imunologijos institutas. Bendrasðio projekto tikslas – supaþindinti ðaliesmokslo institucijø tyrëjus su Europosmokslinio bendradarbiavimo infrastruktû-ra ir iðmokyti naudotis ja savo profesinë-je veikloje; skatinti mokslo ir verslo sàvei-kà, siekiant kelti mokslininkø ir tyrëjø pro-fesinæ kvalifikacijà, reikalingà tarptautiniobendradarbiavimo plëtrai prioritetinësemokslo ir tyrimø srityse ir atitinkanèià þi-niomis grástos ES visuomenës poreikius.Pirmiausia èia turimi omenyje unikalûsdaugelio Europos valstybiø bendradar-biavimo pastangomis sukurti brangûsárenginiai ir iðskirtiniø mokslo centrø su-

efektyviai perduodami gana dideliammokslininkø skaièiui. Ðá projektà rëmë Lie-tuvos Vyriausybë ir ið dalies finansavo Eu-ropos socialinis fondas. Projekto trukmënuo 2006-06-01 iki 2008-05-31.

VU Teorinës fizikos ir astronomijos ins-titute projekto vykdymas prasidëjo 2006 m.spalio 6–13 dienomis Molëtø astronomi-jos observatorijoje organizuota vasaroskvalifikacine mokykla „ESO duomenø ba-zës ir jø panaudojimas“. Šioje mokyklojeLietuvos mokslininkai buvo supaþindintisu Pietø Europos observatorijos (Euro-pean South Observatory), kurios moksli-nis archyvas yra viena didþiausiø pasau-lyje astronominiø duomenø baziø, archy-vo struktûra, duomenø atrinkimo projek-tu „Astrogrid“, astronominiø duomenøsaugojimo formatais, su svarbiausiø ESOinstrumentø galimybëmis bei paraiðkøstebëjimams rengimo tvarka. Kartu buvoapþvelgta dar 14 kitø naudingø bei atvirøduomenø baziø.

2006 m. lapkrièio 6–10 dienomis VUTeorinës fizikos ir astronomijos institute vy-ko paskaitø ciklas „Europos branduoliniøtyrimø centras CERN atskleidþia medþia-gos sandaros paslaptis“. CERN laborato-rijose dirba beveik 7000 mokslininkø iðdaugiau nei 80 ðaliø, ir jau vien tuo jis yraunikalus visà pasaulá apimantis daleliø fi-zikos centras. Paskaitø metu CERN atsto-vai ið ávairiø srièiø – administratoriai, eks-perimentatoriai, teoretikai – apþvelgë da-bartinæ padëtá daleliø fizikoje, moksliniusplanus ir lûkesèius. Taip pat kalbëjo Lietu-

audodami irmokslo

Dr. H.Kjeldsenas (Arhus universitetas, Da-nija) pristatë 14 pasaulio astronominiøduomenø archyvø

laikio ekonominio augimo, konkurencin-gumo bei inovacijø visuotinai pripaþás-tamas. Europos virðûniø susitikime Lisa-bonoje 2000 m. kovà buvo suformuluo-tas strateginis tikslas – iki 2010 m. þinio-mis grindþiama ES ekonomika turi taptikonkurencingiausia ir dinamiðkiausia vi-

Atominiøduomenøir analizëssistemàADASpristatovienas iðjos kûrëjødr. H.P.Sum-mersas

kurtos originalios metodikos, taip pat irtarpnacionalinës ar didelës nacionalinësEuropos struktûros ir organizacijos, ska-tinanèios moksliná bendradarbiavimà Eu-ropoje. Ðiam projektui vykdyti parinkti te-oriniai paskaitø ciklai, praktiniai-metodi-niai kursai, vasaros mokyklos ir jaunøjømokslininkø staþuotës prioritetiniuose Lie-tuvos mokslo, verslo ir pramonës centruo-se. Paskaitas skaitë lektoriai – didþiøjø uþ-sienio mokslo infrastruktûriniø institucijømokslininkai ir ten jau patirties pasisëmæLietuvos mokslininkai. Toks bûdas pasi-rinktas todël, kad taip patirtis ir þinios yra

vos mokslininkai, dirbantys ir sëkmingaibendradarbiaujantys daleliø fizikos srity-je. Be to, CERN yra vieta Europoje, kurgimë ir buvo iðplëtoti lygiagreèiøjø skai-èiavimø kompiuteriø tinklai. Ði sritis yra taippat labai aktuali Lietuvos mokslininkams,todël Vilniaus universiteto Matematikos irinformatikos fakulteto prodekanas doc. Al-gimantas Juozapavièius pristatë kuriamàlietuviðkà lygiagreèiøjø skaièiavimø tinklàLitGrid bei tarptautiná projektà BalticGrid,kurio vienas ið partneriø yra CERN.

Didelio susidomëjimo sulaukë 2007 m.kovo 26–30 dienomis surengtas paskaitø

Gausus bûrys mokslininkø dalyvavo paskaitø cikle „Tarptautinis termobranduolinis eks-perimentinis reaktorius ITER – energetikos perspektyva“

PROJEKTÀ REMIAEUROPOS SÀJUNGAEUROPOS SOCIALINISFONDAS

EUROPOS SÀJUNGA

VILNIAUS UNIVERSITETOTEORINËS FIZIKOS IR

ASTRONOMIJOSINSTITUTASÐVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA


ciklas „Tarptautinis termobranduoliniseksperimentinis reaktorius ITER – ener-getikos perspektyva“. ITER projektas, sa-vo finansavimo ir bendradarbiavimo mastuprilygstantis CERN, yra pirmas tarptauti-nis plataus masto eksperimentas termob-randuolinei energijai gauti pramoniniu bû-du. Tai – ateities energetika, nenaudojantineatkuriamo iškasamo kuro, neteršiantigamtos, teikianti praktiškai neišsenkamàenergijà þmonijai. Tai ir iððûkis, kuriameglûdi daug moksliniø ir techniniø proble-mø, taèiau jau dabar aiðku, kad jassprendþiant gali pasitarnauti ir Lietuvosmokslininkai. Dalis VU Teorinës fizikos irastronomijos instituto mokslininkø daly-vauja ITER projekte, nes turi unikalià ato-miniø charakteristikø, reikalingø plazmosdiagnostikai, skaièiavimø patirtá.

2007 m. geguþës 21–25 dienomis Mo-lëtø astronomijos observatorijoje buvo su-rengta vasaros kvalifikacinë mokykla „Ast-ronominiø duomenø analizës programi-në áranga“. Papildant pirmojoje vasarosmokykloje ágytà patirtá dirbant su astro-nominiø duomenø bazëmis, antrojoje va-saros mokykloje Lietuvos mokslininkaibuvo supaþindinti su astronominiø duo-menø apdorojimo ir analizës programi-ne áranga, taip pat su galimybëmis atliktisudëtingesnius skaièiavimus, pasinaudo-jant kompiuteriø tinklais ir galingais kom-piuteriais, esanèiais kitose Europos ob-servatorijose.

Sparti informaciniø technologijø irnaujos stebëjimø technikos raida ðiuolai-kinëje astronomijoje sukëlë tikrà revoliu-cijà. Ðimtai teleskopø ið antþeminiø ir or-bitiniø observatorijø kasdien astrono-mams pateikia milþiniðkus kiekius nau-jos informacijos, todël pastaraisiais me-tais atsirado „virtualiøjø observatorijø“ idë-ja. Pastarøjø tikslas – visø antþeminiø irkosminiø observatorijø duomenø bazessujungti globaliu tinklu ir parengti atitin-kamus techninius ir programinius resur-

Lietuvos mokslø akademijos prezidentas Z.R.Rudzikas (dešinëje) pristato prof. A.Wag-nerá, kuris skaitë paskaitø ciklà „DESY ir sinchrotroninës spinduliuotës taikymai“

astronominiø duomenø archyvais, iðmo-ko publikuoti duomenis virtualiosiose ob-servatorijose ir suþinojo, kaip susikurti sa-vo ðalies virtualiàjà observatorijà.

Tø paèiø metø lapkrièio 5–9 dienomisVU Teorinës fizikos ir astronomijos insti-tute buvo suorganizuotas paskaitø ciklas„Sinchrotroninë spinduliuotë – instrumen-tas ateièiai keisti“. Ðis paskaitø ciklas skir-tas Europos sinchrotroninës spinduliuo-tës árenginiui ESRF, esanèiam Prancûzi-joje, ir Vokietijos elektronø sinchrotronuiDESY. Pastarajame centre šalia maþdaug1500 nuolatiniø darbo vietø yra apie 3000darbo vietø atvykstantiems mokslinin-kams ne tik ið Vokietijos, bet ir ið kitø ða-liø, o veikiantys greitintuvai skirti ne tik da-leliø fizikos tyrimams, bet ir eksperimen-tams su sinchrotronine spinduliuote. Ðispinduliuotë yra galingas instrumentasmedþiagoms ávairiais poþiûriais tirti: skir-tingø medþiagø (taip pat makromoleku-liø, baltymø) kristalografinei sandarai,elektrinëms ir magnetinëms kietøjø me-dþiagø savybëms, pavirðiams ir sàlyèiosritims ir kitkam. Ištirtos medþiagos su tin-kamomis savybëmis naudojamos nau-jiems vartojimo produktams kurti, todëlnenuostabu, kad tarp sinchrotroniniø áren-giniø vartotojø yra ne vien mokslinës ástai-gos, bet ir pramonës ámonës. Beje, tarpvalstybiø – asocijuotø ESRF nariø jau yraÈekija ir Vengrija.

Visà projektà vainikavo paskaitø cik-las 2008 m. vasario 25–29 dienomis. Gru-pë mokslininkø ið Europos jungtiniam ty-rimø centrui (JTC) priklausanèiø institutøatvyko á Vilniø supaþindinti Lietuvos moks-lininkø su savo tyrimais. VU Teorinës fizi-kos ir astronomijos institute buvo perskai-tytas paskaitø ciklas „Europos jungtinis

Prof. B.E.J.Pagelis ir VU TFAI direktorë G.Tautvaiðienë teikia sertifikatàhabil. dr. A.Bartkevièiui. Prie stalo – projekto koordinatorius dr. A.Kazlauskas

sus. Tokio globalaus tinklo sukûrimas leis-tø kiekvienam astronominës bendruome-nës nariui ið savo darbo vietos prieiti priegalingiausiø teleskopø ir superkompiute-riø, taip pat garantuotø tolesnæ mokslodemokratizacijà ir paþangà. Net maþø irneturtingø ðaliø astronomai taptø lygia-teisiais astronominës bendruomenës na-riais. Be abejo, Lietuvos astronomams vir-tualiosios observatorijos siûlomos galimy-bës taip pat yra labai aktualios, todël rei-kia stengtis susipaþinti su jau parengto-mis labai dideliø duomenø masyvø val-dymo technologijomis ir programine áran-ga bei su kompiuteriø tinklø ir nuotolinioskaièiavimo superkompiuteriais galimy-bëmis. Kaip tik todël Molëtø observatori-joje 2007 m. spalio 15–26 dienomis buvosurengti dviejø savaièiø kursai Lietuvosastronomams „Virtualiosios observatori-jos“. Dalyviai išmoko dirbti su virtualio-siose observatorijose esanèiais dideliais


tyrimø centras: mokslas – pramonë – pro-duktas – vartotojas – mokslas“. Jungtinistyrimø centras yra vienas ið Europos Ko-misijos generaliniø direktoratø. Bûtent ge-neraliniai direktoratai ið tikrøjø sumano irrengia teisës aktø pasiûlymø projektus,kurie tampa oficialiais, kai savo savaiti-niame posëdyje juos patvirtina EuroposKomisija. JTC misija yra vartotojø reika-lavimus atitinkanèios mokslinës ir tech-

Jungtiná tyrimø centrà pristato departa-mento direktorius G.Caratti

kursuose mielai kvalifikacijà këlë ir astro-nomai, ir fizikai, be to, sulaukta klausyto-jø ir ið kitø institucijø: Fizikos ir Puslaidi-ninkiø fizikos institutø, Vilniaus universi-teto Fizikos bei Matematikos ir informati-kos fakultetø, ið VU Imunologijos institu-to, iš Vilniaus pedagoginio universiteto,Lietuvos energetikos instituto, iš Ignalinosatominës elektrinës ir kt.

Pagal ðá projektà ið viso buvo suorga-nizuotos 3 kvalifikacinës vasaros mokyk-los ir 4 paskaitø ciklai, o visi šie renginiaiapëmë 50 darbo dienø. VU TFAI projektoveiklø koordinatorius dr. A.Kazlauskasdrauge su projekto iniciatoriais VU TFAIdirektore habil. dr. G.Tautvaišiene ir LMAprezidentu akad. Z.R.Rudziku bei VU TFAIdarbuotojais dr. A.Kupliauskiene ir dr.K.Tamoðiûnu sukvietë áspûdingà lektoriøbûrá – pagal kursø tematikà paskaitasskaitë ir praktinius uþsiëmimus vedë 67lektoriai, atvykæ net ið trijø þemynø. Taigimûsø ðalies mokslininkai turëjo progà netik sutikti mokslininkus, su kuriais sëkmin-gai bendradarbiauja, bet ir susipaþinti sukitose ðalyse vykdomais moksliniais tyri-mais, perimti infrastruktûrà, kelti profesi-næ kvalifikacijà, uþmegzti naujus moksli-nius ryšius, susipaþinti su Europos Sà-jungos stambiuose moksliniuose cen-truose naudojamomis moksliniø tyrimømetodikomis, jø standartizacijos, valida-cijos ir akreditacijos sàlygomis.

Lietuvos mokslininkai buvo supaþin-dinti su ryðkiausiø ir galingiausiø Euro-pos moksliniø centrø veikla, jos organi-zavimu, su ðiuo metu aktualiausiais tyri-mais, prioritetiniais mokslo uþdaviniais.Labai naudinga buvo išgirsti apie sëkmin-gà kai kuriø Lietuvos ir mûsø kaimynø lat-viø mokslininkø bendradarbiavimo su to-kiais centrais patirtá.

Šie kursai leido ir mûsø ðalies moksli-ninkams pristatyti savo darbus kolegomsbei atvykusiems lektoriams. Smagu bu-vo išgirsti ir Lietuvos mokslø akademijosprezidento Z.R.Rudziko paskaitø ciklà„Europinës infrastruktûros ir mokslo or-ganizavimas“. Projekto dalyviams teko di-dþiulë garbë kursø-mokyklø metu sutiktididþiø mokslininkø, garsiø ne tik savošalyje, bet ir visame pasaulyje. Didelá áspû-dá paliko ðviesaus atminimo profesoriausB.E.J.Pagelio paskaitø ciklas „Termobran-duolinës reakcijos – þvaigþdþiø evoliuci-jos varomoji jëga“. Astronominiø duome-nø bazës CDS (Prancûzija) direktorëF.Genova pristatë paskaitø ciklà „Virtua-liosios observatorijos vaidmuo astrono-mijoje ir Strasbûro duomenø centrasCDS“; þymi astronomë M.Spite iš Pa-ryþiaus-Meudon observatorijos (Prancû-zija) pristatë paskaitø ciklà „Moksliniai ty-rimai ir virtualiosios observatorijos“.

Pilna salë susirinko paklausyti vieno

Radiacinëssaugos centroIndividualiosiosdozimetrijosposkyrio vedëjaB.GricienësupaþindinoLietuvos moksli-ninkus subiologiniujonizuojanèiosiosspinduliuotëspoveikiu

ninës pagalbos suteikimas formuluojant,tobulinant, vykdant ir stebint Europos Sà-jungos strategijà. Ðis centras sukaupë uni-kalià patirtá ir sukûrë ypatingas priemonesbei bûdus taikyti mokslà teikiant pasiûly-mus ir vertinant politines alternatyvas. Cen-tro veikla apima sritis nuo chemijos pro-duktø pavojingumo ávertinimo iki stichiniønelaimiø prognozavimo, nuo produktøsaugumo standartø vertinimo iki pagalbossprendþiant humanitarines krizes.

Nemaþà dalá paskaitø perskaitë ir Lie-tuvos praneðëjai, kuriø darbas remiasiðiuolaikinio mokslo pasiekimais ir yra tie-siogiai susijæs su visuomenës saugumu.Lietuvos specialistai papasakojo, kaipmûsø ðalyje ástatymiškai ir praktiškai uþtik-rinama radiacinë ir branduolinë, taip patcheminë ir mikrobiologinë maisto sauga.

Dalis kvalifikacijos këlimo kursø buvoorientuoti labiau á astronomijos, o dalis áfizikos tyrimø kryptis, taèiau abiejø srièiø

ið teorinës fizikos korifëjø, gyvo reliatyvis-tinës teorijos klasiko I.P.Granto paskaitø„Atomø ir molekuliø struktûros reliatyvis-tinis tyrimas“. Garsià atominiø duomenøir analizës sistemà ADAS, naudojamàITER projekte, pristatë vienas ið jos kûrë-jø H.P.Summersas. Paskaitas skaitëCERN-ALICE projekto valdybos pirminin-kas K.Safarikas, Jungtinio tyrimø centrodepartamento vadovas G.Caratti, DESYgeneralinis direktorius A.Wagneris. Tai lei-do Lietuvos mokslininkams suþinoti ne tik

Dr. M.Spite iš Paryþiaus-Meudon obser-vatorijos pristatë paskaitø ciklà „Moksli-niai tyrimai ir virtualiosios observatorijos“(nuotraukoje su instituto direktore G. Taut-vaišiene)

apie mokslinæ didþiøjø centrø veiklà, betir uþduoti klausimus apie jø vadybà, ben-dradarbiavimo mechanizmus, administ-ravimà, daugiau suþinoti apie EuroposSàjungos mokslo politikà.

Paskaitø ciklus iðklausæ ar vasarosmokyklose dalyvavæ Lietuvos mokslinin-kai gavo tai paþyminèius sertifikatus beikompaktinius diskus su kruopðèiai pa-rengta paskaitø ir pratybø metodinemedþiaga bei renginio fotografijomis.

Iðsamesnës informacijos apie VU Te-orinës fizikos ir astronomijos institute vyk-dytas projekto veiklas galima rasti adre-su http://www.itpa.lt/kvalifikacija. Apierenginius buvo rašyta leidiniuose „Lietu-vos dangus 2008“, „Fizikø þinios“ Nr. 33ir 34, „Mokslas ir gyvenimas“ 2007, Nr. 2bei „Mokslas ir technika“ 2007, Nr. 2 ir 5.

Projekto renginiai vyko sklandþiai pa-dedant daugeliui þmoniø ið ávairiø institu-cijø, kurie liko èia nepaminëti.


Bûdami organizacijoje galëtume siektipakeisti tokià tvarkà, o kol kas vienokiøar kitokiø permainø galime tik norëti. Kaikas jau ir keièiasi. Pasak B.I.E. generali-nio sekretoriaus Vincento Gonzaleso Los-certaleso, kadangi parodas rengti yra pel-ninga, pastaraisiais metais rengëjø sà-skaita sumaþintas valstybiø nariø dalyva-vimo mokestis (Lietuvai dabar jis sudary-tø tik kelis tûkstanèius eurø per metus),be to, ðalims narëms taikomos didelësnuolaidos nuomojant paviljonus ar per-kant kitas paslaugas.

Narystë Tarptautiniame pasauliniø pa-rodø biure ne tik suteiktø mûsø ðaliai poli-tiniø dividendø, bet ir prisidëtø prie Lietu-

porto priemonëmis – gondolomis sujung-ti didþiausià Baltijos ðalyse „Litexpo“ pa-rodø kompleksà su moderniausiomistechnologijomis perstatyta Dainø ðvenèiøestrada. Labai toli dar? Visai ne, net Japo-nija paskutinei parodai Aichi rengësi ke-liolika metø (nuo 1988 iki 2005).

Bet nuo fantastikà primenanèiø vizijøgráþkime prie dabarties realijø. Niekada

nepraleisdami progos pasipeðioti dël ne-va netinkamo ðalies ávaizdþio formavimoir tam esà ðvaistomø pinigø, nesëkmiøEurovizijos konkursuose ar sporto èem-pionatuose, lietuviai nuosekliai dalyvau-ja pasaulinëse parodose ir nei valdþiø kai-ta, nei ekonominës negandos dar në kar-to neprivertë Lietuvos, sutikusios dalyvau-ti, vëliau atsiimti popierius ið pasauliniøparodø rengëjø, kaip tai yra atsitikæ mû-sø kaimynams.1998 m. paroda Lisabo-noje Lietuvai kainavo 1,8 mln. litø, 2000m. Hanoveryje – 20 mln. litø, 2005 m. Ja-ponijoje – 10,1 mln. litø, ðiø metø parodaSaragosoje Lietuvai kainuos apie 6,5 mln.litø, o Ðanchajuje, kur dalyvauti taip patjau nuspræsta, ekspozicijai prireiks ma-þiausiai 18 mln. litø. Vidutiniðkai per me-tus Lietuva pasirodymams pasaulinëseparodose iðleidþia apie 5 mln. litø. 1992,1993 ir 2000 m. dalyvavimà koordinavoÛkio ministerija, o 1998, 2005, 2008 ir2010 m. ši misija pavesta Aplinkos mi-nisterijai. Kriterijus, kuriuo iki ðiol Lietuvo-je vadovautasi skiriant koordinuojanèiàinstitucijà, – parodos tema. Aplinkos mi-nisterija koordinavo dalyvavimà tose pa-rodose, kuriø temos susijusios su gamta(Japonija), vandenimis (Lisabona, Sara-gosa), urbanistika (Šanchajus). Visais at-

vos valstybës ávaizdþio gerinimo. Ástoda-ma á ðià organizacijà Lietuva ne tik de fac-to, bet ir de jure taptø ðios srities lyderetarp Baltijos ðaliø ir jau nuo 2017 m. patigalëtø pretenduoti surengti pasaulinæ pa-rodà Lietuvoje. Daug kam tokia mintis galipasirodyti fantastiðka, taèiau, nusprendussiekti dràsios ðalies titulo, uþduotis kaip tik.Þinoma, surengti registruotàjà pasaulinæparodà, kokia artimiausiu metu numato-ma Kinijoje (vien Prancûzija savo paviljo-nui ten skyrë 50 mln. eurø, Vokietija – 30mln. eurø ir pan.), vargu ar ámanoma, ta-èiau EXPO, kokia šiemet rengiama Sara-gosoje, tikrai galima, ir net turëti finansi-nës ir infrastruktûrinës naudos. Pavyzdþiui,bûtø galima sutvarkyti deðinájá Neries kran-tà tarp Þvëryno pësèiøjø tilto ir Savanoriøprospekto Vilniuje, ðalia Sàjûdþio gimimàmenanèio Vingio parko su unikaliu jameesanèiu Vilniaus universiteto botanikos so-du tokioms parodoms bûdingomis trans-

Lietus – Ispanijai,þinia ið Lietuvos – visam

pasauliui

Atkelta ið 28 p.

Saragososvaizdai


Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2008

6

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2008 m. Nr.6 (596) birþelis

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio g. 36, LT-10305,Vilnius

TELEFONAIvyr. redaktoriaus 2 34 15 72,redaktoriø 2 34 41 00.Faksas 2 34 15 72Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2008 06 09.SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.Popierius ofsetinis.Kaina 3,95 Lt,

Spausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2008

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDAS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos univer-

sitetas, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

vejais pasaulinëse parodose svarbiausiane konkreti tema, o valstybës ávaizdþiokûrimas. Rengiantis tokioms parodoms,visada yra bendradarbiaujama su Kultû-ros ir Uþsienio reikalø ministerijomis, am-basadomis, kitomis suinteresuotomis ins-titucijomis (Lietuvoje, pvz., su LITEXPO,LEPA, Turizmo, Tautiniø maþumø ir iðei-vijos departamentais ir kt.).

Kad Lietuva kuo geriau pasinaudotøpasauliniø parodø teikiamomis galimybë-mis, ypaè ðalies ávaizdþiui gerinti, bûtø ið-mintinga ásteigti tam tikslui specialià insti-tucijà (komitetà, biurà, departamentà, Vy-riausybës ar bent vieðàjà ástaiga ir kt.), tik,þinoma, ne dar vienà komisijà, kuri koor-dinuotø, svarstytø ir nelabai uþ kà atsaky-tø. Taip bûtø garantuotas dalyvavimo tæs-tinumas, tinkamai panaudojama sukaup-ta patirtis, ekonomiðkiau naudojamos lë-ðos, atsirastø reali galimybë pritraukti rë-mëjø lëðas, dingtø arba negalëtø atsirastinesveika konkurencija tarp ministerijø, bû-tø tinkamai ir be papildomø iðlaidø atsto-vaujama tarptautinëje organizacijoje. To-kia institucija galëtø padëti pamatus pa-saulinei parodai Lietuvoje ir anksèiau arvëliau ágyvendinti ðá projektà.

Belieka tik klausimas: ar ir toliau dai-rysimës á kai kuriuos kaimynus, kurie dëlvienø ar kitø prieþasèiø atsiliko ðioje sri-tyje, plaksime save uþ esà netinkamà Lie-tuvos ávaizdþio kûrimà ar, pasiþvalgæ to-liau á Vakarus ir á Rytus, paþangesnës pa-tirties pasisëmæ, patys kelsime savo vë-liavà aukðtai ir eisime ten, ið kur Lietuvageriausiai matyti.

R.KARAZIJA Unikalûs mokslo prietaisai .................. 2

A.DUBIETIS Perlamutriniø debesø paslaptys .......... 4

D.NAVAKAUSKAS VGTU Elektronikos fakultetoproverþis informatikos inþinerijos kryptyje ............... 6

J.MARCINKEVIÈIUSSàjûdis ateinaið toli .......................8

E.BUTKUS Sàjûdisir mokslo raidanepriklausomojeLietuvoje ............... 10

Nauji Lietuvos mokslø akademijosuþsienio nariai ........................................................ 11

S.DAMANSKYTË ,,Ar nesapnuoji tu dangaus?” .... 14

J.SKOMSKIS Saulës ðypsena senovës riteriui ...... 18

M.KARÈIAUSKAS Savaitgalis Milane, arbaGyvybës alsavimas ................................................ 20

B.JASKELEVIÈIUS Lietuvos mokslininkø irtyrëjø gebëjimø ugdymas ...................................... 22

R.JANKAUSKASLietus –Ispanijai, þiniaið Lietuvos – visampasauliui ......... 24

B.AMBRAZIEJUS Francas Leharas ir kinas ........... 28

J.BRËDIKIS Profesoriui Alfredui Smailiui bûtøaðtuoniasdeðimt... .................................................. 30

R.NORKEVIÈIENË Literatûrologas, kritikas,pedagogas ............................................................. 32

G.DABÐIENË Lietuvos gyventojø kultûriniaiporeikiai ................................................................. 35

K.JANKEVIÈIUS, R.LIUÞINAS Nanotechnologijosir sanacija ............................................................... 36

O.RANCOVA, E.STONKUTË Visatà tirsimenaudodami ir Europos Sàjungos moksloinfrastruktûrà .......................................................... 38

2008 m. Nacionalinës paþangos premijoslaureatai ................................................................. 44

44 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 6ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2008 Nr.6, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt

2008 m. geguþës 18 d. Vilniaus universiteto Teatro salëje ávyko Nacionalinës paþangospremijos laureatø apdovanojimo ceremonija

2 0 0 8 m. N a c i o n a l i n ë s p a þ a n g o s p r e m i j o s l a u r e a t a i

Mokslopaþangos premijaáteikta akad. JuruiPoþelai ir LMA n. e.Artûrui Þukauskui.Premija ðiems moksli-ninkams skirta uþsvarø indëlá plëtojant

puslaidininkiø fizikàLietuvoje.

Partnerystëspaþangos premija, kuriskiriama uþ indëlá ágyvenimo kokybësgerinimà ir ðalieskonkurencingumo

didinimà, ðiemetatiteko LMA n. k.Rymantui Jonui Kaþiui.Garbingas apdovanoji-mas áteiktas profesoriuiuþ ultragarsiniømatavimo ir diagnosti-kos technologijø

sukûrimà ir proverþá áEuropos moksliniøtyrimø ir taikymøerdves.

Kultûros paþangospremija skirta dviemiðkiliems menininkams:

reþisieriui EimuntuiNekroðiui ir poetuiJustinui Marcinkevièiui.Akad. Justinas Marcin-kevièius apdovanotasuþ svarø indëlá á lietuviøpoetinæ kultûrà ir tautostapatybës stiprinimà.

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.

Akad. Juras Poþela (pirmas ið deðinës) ir LMA n. e. Artûras Þukauskas su þmonomis

LMA n. k. Rymantas Jonas Kaþys

Eimuntas Nekroðius

Akad. Justinas Marcinkevièius su þmona

Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.6

Documents

Transcript of Mokslas Ir Gyvenimas 2008 m. Nr.6