MÛSØ BALSAS 1

Gimiau 1951 m. Kaune. Baigiau Kauno politech-nikos instituto Cheminës technologijos fakulte-tà. Vëliau studijavau Leningrade (dabar Sankt

Peterburgas), ágijau technikos ir technologijos mokslø dak-tarës laipsná. Baigiau anglø kalbos studijas Vilniaus uni-versitete. Staþavausi Ðvedijoje, Prancûzijoje, Italijoje, JAV,dalyvavau ávairiuose tarptautiniuose seminaruose ir kon-ferencijose.

Darbinæ karjerà pradëjau Kauno dirbtinio pluoðto ga-mykloje. Dësèiau Lietuvos veterinarijos akademijos Che-mijos katedroje, kur man suteiktas docentës vardas. Ákû-riau ir vadovavau Kauno moterø uþimtumo centrui. Bu-vau Jungtiniø Tautø Tarptautinës darbo organizacijos kon-sultantë. Du kartus buvau Kauno miesto savivaldybës ta-rybos narë. Du kartus iðrinkta á LR Seimà.

Seime vadovavau Verslo ir uþimtumo komisijai. Pasta-ruoju metu esu Ekonomikos komiteto pirmininkë. Abi ka-dencijas dirbau ir Europos reikalø komitete. Prieð stojantLietuvai á ES, buvau Seimo stebëtojø delegacijos pirmi-ninkë Europos Parlamente, vëliau paskirta dirbti á ðá Par-lamentà. Ðiuo metu esu Europos Tarybos parlamentinësdelegacijos narë. Tarptautinei veiklai labai padeda kalbøþinojimas – kalbu penkiomis kalbomis.

Visada daug laiko ir jëgø skyriau visuomeniniam dar-bui. Esu visuomeninës organizacijos Kauno moterø uþim-tumo centro tarybos pirmininkë, moterø verslininkiø kluboMVK-21 garbës narë, Europos parlamentarø forumo Vi-suomenës plëtrai ir reprodukcinei sveikatai valdybos narë.

Lietuvos socialdemokratø partijos narë – nuo 1991 m.Taip pat esu partijos pirmininko pavaduotoja, Lietuvosmoterø socialdemokraèiø sàjungos pirmininkë, Moterøgrupës Europos socialistø partijos valdybos narë.

Visada buvau ir bûsiu aktyvi lygiø galimybiø ágyvendi-nimo tarp vyrø ir moterø ðalininkë. Man rûpi energijostaupymo, branduolinës energetikos, smulkaus verslo atei-tis Lietuvoje.

Birutë VësaitëLSDP kandidatë vienmandatëje Kauno Ðilainiø rinkimø apygardoje Nr. 11

Esu ðeimos þmogus. Su vyru Edmundu drauge gyve-name jau treèià deðimtmetá, sûnus Feliksas – teisës ma-gistrantas. Mëgstu sodininkauti, keliauti netradiciniaismarðrutais. Esu sveikos gyvensenos ðalininkë. Mano gy-venimiðkos nuostatos visada atsispindëjo ir parlamenti-nëje veikloje.

Mano iniciatyvos, kurias LR Seimepavyko ágyvendinti:

• Kavinëse ir restoranuose jau nerûkoma. Gyve-name sveikiau, maþiau iðleidþiame gydymui. Vieðojomaitinimo ástaigose gali lankytis ðeimos su vaikais,nenuodijami ir padavëjai.

• Lietuva kasmet praranda apie 3 mlrd. litø bend-rojo vidaus produkto dël girtavimo. Að – uþ sportinespergales be alkoholio. Jau pripratome, kad per sportovarþybas mûsø sàmonës nenuodija alkoholiniø gërimøreklamos. Dþiaugiuosi, jog Seimas pritarë pataisai,draudþianèiai reklamuoti alkoholinius gërimus dienosir ankstyvo vakaro metu, kai vaikai daþniausiai þiûritelevizijos laidas. Taip nëra ugdoma nauja alkoholi-niø gërimø vartotojø karta. Nenutrûko ir krepðinio var-þybø transliacijos, nors buvo bandoma kaitinti krepði-nio aistruoliø jausmus, nerodant populiariø rungty-niø per televizijà. Taèiau laikas parodë, kas buvo tei-sus. Teismas priëmë sprendimà, kad Vartotojø teisiøtarnyba neteisëtai baudë televizijas dël alaus gamin-tojø logotipø transliacijø. Ir tai tebuvo spaudimo prie-monë mums, Seimo nariams. Deja, apie ðá teismosprendimà nepraneðë në viena neteisëtai nubausta te-levizija. Manæs taip pat niekas neatsipraðë uþ patirtàpsichologiná spaudimà. Bet teisybë triumfavo!

Kokià Lietuvà regiu ateityje?

Að uþ geresnæ ateitá eiliniams þmonëms.Að uþ inovatyvià Lietuvà.Að uþ visuotinai besimokanèià Lietuvà.Að uþ blaivià ir sveikai gyvenanèià Lietuvà.Að uþ Lietuvà be skurdo ir atskirties.

Saugus vaikas gatvëje ir kelyje. „Tëveliai, prisekite mane saugos dirþu ir patys prisisekite“ –toks renginys buvo surengtas Ðilainiø vaikø darþeliø auklëtiniams.

Laisvalaikio akimirkas mëgsta leisti tarp gëliø savo namuose Kaune.

Dþiugu, kad vis daugiau jaunimo domisi sportu, sveika gyvensena.Sportuoti sveika ne tik jauniems þmonëms, bet ir „senjorams“.

Kauno miestas

MÛSØ BALSAS2

Steponas Vaièikauskas gimë 1955 m. liepos 9 d.

Tinteliø kaime, Kulûpënø apylinkëje, Kretingos

rajone, daugiavaikëje darbininkø ðeimoje. Turi du

brolius ir keturias seseris.

1970 m. baigë Kulûpënø aðtuonmetæ mokyklà ir ástojo

á Klaipëdos politechnikumà, kur 1974 m. ágijo elektriko

specialybæ. Tais paèiais metais pagal paskyrimà pradëjo

dirbti Kauno siuvimo fabrike „Spalis“ (dabar SAB „Dobi-

las“) elektriku.

1976 m. po armijos ðiame fabrike pradëjo dirbti energe-

tiku, nuo 1982 m. – vyriausiuoju mechaniku, nuo 1984 m. –

direktoriaus pavaduotoju. O 1986 m. pradëjo eiti di-

rektoriaus pareigas. 1992 m. siuvimo fabrikui „Spalis“

tapus SAB „Dobilas“ buvo iðrinktas bendrovës prezi-

dentu.

1982 m. baigë Kauno politechnikos instituto (dabar

Kauno technologijos universitetas) Elektronikos fakulte-

Steponas VaièikauskasLSDP kandidatas vienmandatëje Kauno Aleksoto-Vilijampolës

rinkimø apygardoje Nr. 12

Kæstutis KrisèiûnasLSDP kandidatas vienmandatëje Kauno Kalnieèiø rinkimø apygardoje Nr. 15

Kæstutis ir Alisa su vaikaisDovilu ir Vilne bei ðeimos

augintine Kuba.

tà ir ágijo inþinieriaus elektriko specialybæ. 2002 m. baigë

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos

fakultetà ir gavo vadybos ir verslo administravimo magist-

ro laipsná.

1993–1997 m. S.Vaièikauskas buvo Lietuvos taupomo-

jo banko (LTB) tarybos narys, pirmininkas.

2007 m. iðrinktas á Kauno miesto savivaldybës tarybà,

dabar yra Kauno miesto savivaldybës mero pavaduotojas.

Nuo 2007 m. vadovauja Lietuvos socialdemokratø parti-

jos Kauno miesto skyriui bei yra LSDP rinkimø ðtabo, pre-

zidiumo ir tarybos narys.

Vedæs. Þmona Gema. Turi dukrà Aistæ ir sûnø Gytá.

Laisvalaikiu mëgsta nardyti, medþioti, keliauti. Aktyviai

dalyvauja Lietuvos olimpiniame judëjime. 2004 m. Lietu-

vos Respublikos Prezidentas áteikë ordinà „Uþ nuopelnus

Lietuvai“. 2005 m. uþ nuopelnus Lietuvos sportui apdo-

vanotas II laipsnio ordinu.

Esu kaunietis Kæstutis Kriðèiûnas, vedæs klaipë-

dietæ Alisà. Turime dvynukus Dovilà ir Vilnæ.

Auginame cvergðnauceriø kalytæ Kubà. (Kuba

yra todël, kad juoda, su barzda, laisva ir nepriklausoma

kaip laisvës sala. Man, kaip socdemui, tai artima). Esu so-

cialdemokratas nuo 1992 metø.

Buvau iðrinktas Seimo, Europos Parlamento, Kauno

miesto tarybos nariu. Esu ásitikinæs, kad politinë patirtis

ir supratimas ateina su laiku. Jau tada buvau geresnis uþ

dabartinius Seimo narius – bent jau posëdþiuose lankiau-

si. Be to, kovojau uþ teisybæ. Tai nebuvo ir nëra madinga,

bet vis tiek sieksiu tiesos, jei bûsiu iðrinktas. Niekada ne-

liksiu abejingas ir sieksiu laisvës Tibetui, Lietuvos pilie-

èiams – teisës laisvai protestuoti, taip pat sieksiu iðsiaið-

kinti „Stumbro“ privatizacijos aplinkybes, beveik nemo-

kamo aukðtojo mokslo ir studentø savivaldos bei kitus svar-

bius, reikalingus dalykus.

Dabar labiausiai norëèiau daugiau teisiø Lietuvos þmo-

nëms. Riboti monopolistø lupikavimà, pelnà. Maþiau ávai-

riø „labai teisingø“ sutarèiø tarp pilieèiø ir paslaugø tei-

këjø (aplinkos tvarkymo mokestis uþ aplinkà, kuris mo-

kanèiajam nepriklauso, netinkamas pinigø ëmimas uþ mo-

kesèiø mokëjimà ir t. t.).

Daug èia galima priraðyti, bet noriu baigti dabartiniu

savo pomëgiu – tai ðaipymasis ið konservatoriø ir jø erzini-

mas, o jie to bijodami net partijos pavadinimus keièia.

MÛSØ BALSAS 3

Paðaukimas – medicina ir sveikatos apsauga

Vilija Vertelienë jau vaikystëje gerai iðmoko svarbià gy-venimo pamokà, kad mokslo ant peèiø neneðiosi. 1969–1980 m. mokësi Kauno 31-ojoje vidurinëje mokykloje,1980–1986 m. baigë Kauno medicinos institutà ir ágijo gy-dytojos specialybæ. 1999–2001 m. mokësi Kauno medici-nos universitete, Visuomenës sveikatos fakultete. Èia jaisuteiktas visuomenës sveikatos vadybos magistro kvalifi-kacinis laipsnis. 2001–2004 m. mokësi Lietuvos teisës uni-versiteto Teisës fakulteto teisës ir valdymo programos ma-gistrantûroje. Buvo suteiktas teisës magistro kvalifikacinislaipsnis. V.Vertelienë – medikë, vadybininkë ir teisininkë.Tai þinios ir patirtis, kurios politikui reikalingos kiekvienàdienà.

1986–1987 m. atliko rezidentûrà Kauno RaudonojoKryþiaus ligoninëje. 1987–1999 m. dirbo Kauno klinikinëjeinfekcinëje ligoninëje gydytoja infektologe, 1999–2002 m.– Kauno klinikinëje infekcinëje ligoninëje vyr.specialisteinfektologe. Nuo 2003 m. iki 2004 m., kai buvo iðrinktaSeimo nare, dirbo Kauno 2-osios klinikinës ligoninës di-rektoriaus pavaduotoja infektologe.

V.Vertelienës gyvenimui apibûdinti tinka posakis, kadobuolys nuo obels netoli rieda... Jos ðeimos nariai – taippat medikai. Vyras – Kauno medicinos universiteto klini-kø gydytojas traumatologas, sûnus – Kauno medicinos uni-versiteto studentas.

Kà pavyko padaryti?

Ketverius Seimo kadencijos metus V.Vertelienë dirboSveikatos reikalø komitete. Buvusi medikë, tapusi politi-ke, stengësi spræsti skaudþiausias sveikatos apsaugos sri-ties problemas. Vienas svarbiausiø V.Vertelienës priorite-tø – kad bûtø didinami atlyginimai ir socialinës garantijossveikatos prieþiûros specialistams. Jai teko daug padirbë-ti, kad Seime bûtø priimtas Farmacijos ástatymas. Pavykopasiekti, jog ið esmës bûtø pakeistas gydytojø rezidentû-ros organizavimo modelis. 2007 metø gruodá áteisintas dvi-gubas gydytojo rezidento statusas (rezidentas yra studen-tas ir ádarbintas gydytoju rezidentûros bazëje), nustatytasjo ádarbinimas ir praplëstos socialinës garantijos, pleèia-mas rezidentûros baziø tinklas.

2007 m. darbà pradëjo keturi visuomenës sveikatos biu-

rai, 2008 metais numatyta ákurti dar 20. Ðiuose biuruosesavivaldybiø gyventojai galës kreiptis dël konsultacijø apiesveikatos rizikos veiksnius, sveikà mitybà ir gyvenimo bû-dà, ligø prevencijà ir kitais klausimais. Þinodama, kad dau-gelio ligø ir socialiniø problemø prieþastis yra alkoholiz-mas, V.Vertelienë su kitais Seimo nariais inicijavo, kad2008 metai bûtø paskelbti blaivybës metais. Su kolegomisSeimo nariais siûlë ástatymø pataisas, kad savivaldybiø meraibûtø renkami tiesiogiai.

V.Vertelienæ á Seimà iðrinko Kauno gyventojai, tadKauno miesto problemos ir siekiai buvo, yra ir bus svar-biausi jos darbø sàraðe. Norint ágyvendinti svarbius pro-jektus, reikalingos lëðos, todël V.Vertelienë aktyviai siûlëvalstybës biudþeto pataisas, kad finansavimà gautø svar-

bûs Kauno objektai. Daugelis jos siûlymø tapo svaria biu-dþeto eilute:

• Kauno medicinos universitetas gavo lëðø Lietuvossveikatos informacijos tinklo sukûrimo projektui baigti.

• Kauno Jono Jablonskio gimnazija gavo lëðø sportosalës grindims remontuoti.

• Kauno 2-ojoje klinikinëje ligoninëje uþ gautas lëðasrenovuojama Reanimacijos ir Intensyviosios terapijos sky-riø áranga.

• Kauno medicinos universiteto Anatomijos institutoinfrastruktûros atnaujinimo ir plëtros investicinis projek-tas sulaukë finansavimo ið valstybës biudþeto.

• Kauno Kalnieèiø poliklinikoje pakeisti langai ir laukodurys.

• Kauno Senamiesèio pradinëje mokykloje árengtakompiuteriø klasë, kurià finansavo Taivanio misija Ry-goje.

• Kauno 2-ojoje klinikinëje ligoninëje rekonstruoja-ma dalis ID5/P korpuso – èia árengtas Vaikø reanimacijosskyrius.

• Ið Vyriausybës rezervo fondo skirta lëðø KaunoÐvè.Mergelës Marijos ëmimo á dangø, vadinamosios Vy-tauto Didþiojo, baþnyèios tvarkybos darbø iðlaidoms ið da-lies padengti.

Kà nuveiks, jei bus iðrinkta á Seimà?

V.Vertelienë ir toliau rûpinsis, kad gydymo ástaigos taptøvis ðiuolaikiðkesnës, kad jose netrûktø gydytojø bei jø nuoðir-daus dëmesio pacientams. Siûlys didinti medicinos darbuo-tojø atlyginimus. Sieks, kad sveikatos prieþiûros ástaigose bû-tø atlikta pastatø kompleksinë renovacija ir ádiegta naujamedicinos aparatûra. V.Vertelienë rûpinsis, jog sumaþëtø ei-lës poliklinikose, kad þmonës greièiau patektø pas specialis-tus ir sulauktø reikiamos medicininës pagalbos. Svarbu at-naujinti greitosios pagalbos automobiliø parkà.

V.Vertelienës dëmesio sulauks sveiko gyvenimo bûdo pro-pagavimas ir priklausomybës ligø prevencija. Jos darbø sàraðederama vieta bus skirta sveikatos ástaigoms kompiuterizuoti.Bûdama stiprios ir patyrusios Socialdemokratø partijos ko-mandos narë, V.Vertelienë tiki, kad sëkmingai galës ágyven-dinti daugelá partijos programoje numatytø darbø. Ir kad kiek-vienas jos rinkëjas galës gyventi sveikesnëje Lietuvoje.

1. Teisës magistro diplomo áteikimo ceremo-nija Mykolo Romerio universitete 2006 m.

2. Atsisveikinimas su senàja Seimo posë-dþiø sale. Su kolegomis Milda Petraus-kiene, Algiu Rimu ir V.Boreikiene.

3. Pasaulinë paroda EXPO 2005 Japoni-joje.

4. Su vyru.

5. Iðvykoje su frakcijos bièiuliais á Ðilutëskraðtà V.Vertelienë sugavo ne vienà þuvá.

Vilija VertelienëLSDP kandidatë vienmandatëje Kauno Centro rinkimø apygardoje Nr. 13

1 2

3 4 5

MÛSØ BALSAS4

Gimë 1964 m. kovo 28 d. Kauno mieste. Augovaikø namuose (naðlaitis). Nuo 1971 m. mokësiKauno 1-ojoje internatinëje mokykloje, jà bai-

gë 1982 metais. 1982–1987 m. studijavo Kauno politech-nikos institute, ágijo inþinieriaus ekonomisto kvalifikacijàbei darbo organizavimo ir normavimo specialybæ. Iðsilavi-nimas aukðtasis. 1987 m. paskirtas dirbti Kauno politech-nikos instituto Inþinerinës ekonomikos fakultete (vëliauKauno technologijos universitetas). Jame dirbo iki 1995metø, ëjo inþinieriaus, asistento ir doktoranto pareigas.1995–1996 metais LR Seimo nario prof. A.Buinevièiaussekretorius-padëjëjas. 1995–2002 m. UAB „Kauno ðvara“ekonomikos direktorius. 2002–2003 m. – Kauno miestosavivaldybës administracijos Finansø departamento direk-torius. 2003–2004 m. VÁ „Vidaus vandens keliø direkcija“Vidaus audito tarnybos virðininkas. 2003 m. suteiktas ates-tuoto vidaus auditoriaus vardas. 2004 m. UAB „Gintari-nis amþius“ ekonomikos direktorius. 2005 m. bendros Lie-tuvos–JAV ámonës „Sanitex“ Vidaus audito skyriaus va-dovas. Nuo 2005 m. iki dabar – UAB „Kauno ðvara“ rin-kodaros direktorius.

Linas Baltrënas yra Lietuvos socialdemokratø partijosnarys, Kauno miesto Socialdemokratø partijos prezidiumoir tarybos narys, Lietuvos naðlaièiø brolijos tarybos narys,Lietuvos vartotojø sàjungos tarybos narys ir Lietuvos ko-munalininkø ir atliekø tvarkytojø asociacijos tarybos narys.

Þmona Nerija dirba Kauno miesto savivaldybës admi-nistracijoje vyriausiàja specialiste. Augina sûnø Benedik-tà, jis moksleivis. Domisi politika, muzika, teatru, knygo-mis, kelionëmis. Moka rusø, anglø, lenkø kalbas.

L.Baltrëno pagrindiniai rinkimø siekiai:

a) ágyvendinti LSDP programos siekius (minimali al-ga – ne maþiau kaip 1400 Lt, vidutinë senatvës pensija –1500 Lt, vidutinis atlyginimas – daugiau kaip 3500 Lt, in-fliacija nevirðytø ES vidurkio ir kt.);

b) siekti, kad gyventojai uþ komunaliniø paslaugø atsi-skaitymus nemokëtø papildomø mokesèiø bankams;

c) padëti gyventojams kovoje su biurokratiniais bar-jerais;

d) tobulinti mokesèiø sistemà (ávesti progresiniø mo-kesèiø sistemà, kai uþdirbantieji daugiau kaip 6000 Lt tu-rëtø mokëti didesnius pajamø mokesèius).

VDU filosofijos magistrantë Graþina Bykovaapie L.Baltrënà

Esu daugiavaikë (penkiø nuostabiø vaikø) mama ir mo-kytoja. Sakoma, geriausias mokytojas yra tas, kuris mokosisu mokiniais. Mokydama ir ðvelniai vesdama Esaties link,

kaskart tos Dieviðkos Iðminties semiuosi ir pati. Viskas kinta,keièiasi. Viena akimirka keièia kità ir að leidþiuosi tarsiupe plukdoma jos tëkmës á neþinomybæ. Senovës iðmin-èiai sako, kad „ten, kur baigiasi iðmoktumas, prasidedatikrasis þinojimas“.

Su Linu Baltrënu, tuo metu dirbusiu KTU dëstytoju irprof. Algimanto Buinevièiaus padëjëju, mes susitikomeNaðlaièiø brolijoje. Tiek Linui, tiek man teko iðgyventinaðlaièio dalià, anksti susidurti su klausimais, kurie bû-dingi daugiau suaugusiam þmogui nei vaikui: „Kas að esu?Ir kodël að esu? Kodël yra taip ir ne kitaip?“ Sakoma, kadbloga praeièiai tarnauti. Bet bûna tikras stebuklas, kai lei-dþiame praeièiai tarnauti mums. Tuomet ji padovanoja Ið-mintá. Naðlaitis susiduria vaikystëje su ávairiomis negan-domis, neáveikiamomis situacijomis (bent taip tuo metuatrodë), kurios stipriai darko vaiko sielà ir árëþia didþiulesbaimes, nevisavertiðkumo pëdsakà, tad tapus suaugusiuþmogumi su tuo ásisàmonintu savæs suvokimo bagaþu, mesiðeiname á didájá gyvenimo kelià ir negebëjimu spræsti iðky-lanèiø ávairiø problemø: bûsto, darbo, teisiniø klausimø,su jais susidûriau ir pati. L.Baltrëno atëjimas á Naðlaièiøbrolijà buvo tikras stebuklas, tarsi ðvyturys tamsioje oloje.Dauguma ið mûsø brolijoje jautëmës neiðmanëliais, nevi-saverèiais, neturintys teisës pareikðti pasauliui ko að noriuir ko nenoriu. Linas buvo kitoks. Visada besiðypsantis, ge-ranoriðkas, mokantis iðklausyti, patarti, padëti konkreèiaisveiksmais. Butas, kuriame mano ðeima dabar gyvena, taip

pat Lino atjautos, supratimo, geranoriðkumo, jo þmogið-køjø vertybiø vaisius. Buvo momentas, kada antstoliai bel-dësi á mûsø namø duris. Lino turimos teisinës þinios, rû-pestingumas ir meilë þmogui padëjo toje situacijoje, kuri,L.Baltrëno dëka, buvo sëkmingai iðspræsta. Visada stebë-jausi ðio þmogaus ramybe. Nepaisydamas asmeninio laikoLinas eidavo ir darbo metu aiðkintis su valdininkais, spræs-ti ne tik mano, bet ir kitø Naðlaièiø brolijos nariø ávairiusreikalus, problemas. Galima þavëtis L.Baltrëno tvirtybe,iðmintimi, gebëjimu tesëti duotà paþadà, paprastumu, nuo-ðirdumu. Tai dràsus, ryþtingas þmogus, mokantis atstovau-ti þmoniø interesams. Ir ðiandien man iðkyla praeities mo-mentas, kai laukiausi ketvirto vaikelio ir atsiguliau gimdy-ti á ligoninæ. L.Baltrënas áteikë man kortelæ, kurioje nu-rodyta, kad jis yra prof. A.Buinevièiaus padëjëjas, ir sakë:„Svarbiausia bûk rami, rûpinkis sveikata. Su butu bus vis-kas bus gerai.“ Problemà dël gyvenamosios vietos jis pui-kiai iðsprendë – að ir mano ðeima esame jam dëkingi. Linoðilta, atvira ðypsena dràsino mus visus, brolijos narius, irtarsi nebyliai kvietë augti, stiprëti savyje, mokë nuoðirdu-mo. Taip pat mylëti save ir aplinkinius. Ðiandien jau uþau-ginti vaikai: sûnus Andrejus ir duktë Julija yra universite-to studentai. Vyriausias uþsiima verslu, o jaunëliai yra Ju-lijanavos vidurinës mokyklos mokiniai: Valentina (7b kla-sës pirmûnë) ir Lukas gerbiami mokyklos mokytojø ir va-dovo. Bûdama mama ir mokytoja, padëkojusi praeièiai uþpadovanotas patirtis ir iðmintá, atskleidþiau save, radausavo gyvenimo tikslà. Iðdrásau kurti savo verslà. 2004 m.Kauno verslo kolegijoje baigiau verslo organizatoriaus pro-gramà. 2008 m. birþelio 26 d. baigiau Vytauto Didþiojouniversitete (VDU) filosofijos studijø programà ir ágijaubakalauro diplomà. Ðiuo metu tæsiu studijas VDU ma-gistrantûroje. Tai ne tik mano nuopelnas, tai vaikø, arti-møjø, mylimo þmogaus, draugø, Naðlaièiu brolijos nariøir, be jokios abejonës, L.Baltrëno indëlis á mano sëkmæ irpasiekimus. L.Baltrënas yra þmogus, gebantis atstovautiLietuvai ir jos þmonëms. Jis dràsus, ryþtingas, tesi duotàpaþadà, nuosekliai vykdo prisiimtus ásipareigojimus, myliþmones, yra kûrybingas, aukðtos moralës, dvasingas, kupi-nas idëjø ir veiklos þmogus.

Linas BaltrënasLSDP kandidatas vienmandatëje Kauno Þaliakalnio rinkimø apygardoje Nr. 14

Su þmona prie Paryþiaus Eifelio bokðto.

Su partijos lyderiais.2006 m. pirmose Benedikto XVI Velykø apeigose Vatikane.

MÛSØ BALSAS 5

Romaldas RabaèiusLSDP kandidatas vienmandatëje Kauno Dainavos rinkimø apygardoje Nr.16

1. Socialdemokratø partijos vadovai mielai lanko kaunieèius.

2. Po ðventinio renginio su partijos pirmininku.

3. Susitikime su pramonininkø atstovais.

4. R.Rabaèius yra aktyvus LSDP Kauno miesto skyriaus narys.

5. Geriausias poilsis – darbas gamtoje.

6. Artimøjø bûryje.

7. Gerojo Ganytojo baþnyèios statybø pradþia.

8. R.Rabaèius ásitikinæs – dviratis patogi ir gamtà tausojantisusisiekimo priemonë.

1 2 3

4

5 6

7 8

Uþ stiprià, patrauklià ir solidþià Lietuvà

Romaldas Rabaèius gimë 1958 m. spalio 28 d. Taura-gëje tarnautojø ðeimoje. Mokësi Tauragës 1-ojoje viduri-nëje mokykloje, nuo 9 klasës – matematikø klasëje, á kuriàgabiausi mokiniai buvo renkami ið viso rajono mokyklø.

1977 m. baigë vidurinæ mokyklà ir ástojo á Kauno poli-technikos instituto Statybos fakultetà. Studijuodamas pervasaros atostogas dirbo pionieriø stovykloje bûrio vadovu.Bûdamas statybos darbø specialistas dirbo Medicinos uni-versiteto studentø statybos bûryje meistru.

1982 m. Romaldas baigë institutà ir buvo paskirtasdirbti Palemono gelþbetonio gaminiø gamykloje betonoparuoðimo ceche pamainos meistru, vëliau – technologu.Po keliø mënesiø gabus darbuotojas paskirtas cecho vir-ðininku, o 1988 m. tapo gamybos vyriausiuoju inþinieriu-mi. Cecho darbas vyko pamainomis, todël tekdavo dirbtipo 12–16 val. per parà.

1993 m. R.Rabaèius su broliu ákûrë statybø ámonæ. Bë-gant metams jos veikla iðplësta, sustiprinta techninë ir tech-nologinë bazë. Ðiandien tai stabili organizacija, kuriojedirba per ðimtà þmoniø.

Kandidatas á LR Seimo narius vedæs, þmona Dana dir-ba TÛB „Virmalda“ projektø valdytoja. Sûnus Vaidas –SEB banko Kauno filiale. Sûnus Aurimas studijuoja M.Ro-merio universitete teisæ ir valdymà. Visa ðeima kartu poil-siauja prie eþerø, daþnai vaþiuoja prie Baltijos jûros. Mëgs-tama pramoga – su þmona motociklu nuvaþiuoti á Trakus,Kernavæ ar kitas graþias Lietuvos vietas. Kandidatas yramedþiotojø bûrelio „Vinèai“ narys.

R.Rabaèius politikoje dalyvauja nuo 2002 metø – taismetais jis pakviestas dirbti Kauno miesto mero patarëju.Anksèiau jokiai partijai nepriklausë. Vienus metus dirboKauno apskrities virðininko pavaduotoju, jam pavestø dar-bø atlikimas ávertintas gerai.

Nuo 2007 m. dirba Kauno miesto savivaldybës admi-nistracijos direktoriaus pavaduotoju. Darbas ádomus, rei-kalaujantis dëmesingumo, þiniø ir patirties. R.Rabaèiauskuruoti projektai bei ágyvendinti darbai:

1. Paskelbtas konkursas Laisvës alëjos projektui parengti.

2. Pirmà kartà Kaune pradëti statyti socialiniai bûstai.

3. Sutvarkytas Laisvës alëjos apðvietimas.

4. Parengti dokumentai poþeminëms automobiliø aikð-telëms miesto centre árengti.

5. Baigta árengti Marvelës gatvë.

6. Árengta M.K.Èiurlionio tilto ir prietilèio jungtis suEuropos prospektu.

7. Prie Nemuno árengtas amfiteatras vasaros kon-certams.

8. Pagerinta gatviø bûklë Kaune.

R.Rabaèius gyvena Kaune, todël ir jo atlikti darbai skirtiðiam miestui. „Kaunas – tai mes, pilieèiai, kurie didþiuo-jamës savo miestu“, – tai Romaldo darbo tikslas ir pareigakaunieèiams. Patirtis, ágyta dirbant savivaldoje, pravers LRSeime tobulinant ástatymus.

R.Rabaèiaus siekis – ekonomiðkai stipri, patraukli kitøðaliø investicijoms ir solidi Europoje Lietuva.

MÛSØ BALSAS6

Violeta Boreikienë gimë 1960 m. vasario 29 d.

Tauragëje valstybës tarnautojos ir darbininko

ðeimoje. Violeta nebuvo lepinama, tëvai nuo

pat maþens iðmokë darbo, darbðtumo, siekti teisingumo ir

uþ já kovoti, padëti þmonëms. Iðugdë nepaprastai didelá

atsakomybës jausmà, nuostatà, kad visus darbus reikia pa-

daryti iki galo. Violeta aktyviai dalyvavo mokyklos gyveni-

me, atstovavo jai lengvosios atletikos varþybose. Lankë dra-

mos ir kraðtotyros bûrelius, baigë muzikos mokyklos smui-

ko klasæ. Po studijø Vilniaus ir Vytauto Didþiojo universi-

tetuose V.Boreikienë ágijo ekonomikos mokslø magistro

laipsná.

Ðiuo metu V. Boreikienë ypaè aktyviai dirba Sei-

me. Laisvalaikiu, kurio turi nedaug, mëgsta dviraèiø

sportà, kinà, teatrà, bendrauja su ávairiomis visuome-

nës grupëmis.

Violeta BoreikienëLSDP kandidatë vienmandatëje Kauno Pramonës rinkimø apygardoje Nr. 17

Politikoje V.Boreikienë dalyvauja jau daugiau nei

12 metø. Jai nesvetimos þmoniø problemos. Dar bûdama

politikiø klubo „Milda“ prezidentë V.Boreikienë surengë

daugybæ labdaros projektø. Nuolat dalyvauja ávairiuose

labdaros renginiuose vaikams, neágaliesiems ir padeda ki-

tiems pagalbos stokojantiems asmenims. Su entuziazmu

dalyvavo akcijose, kuriomis buvo siekiama gràþinti pensi-

ninkams nusavintas pensijas.

Seimo narë aktyviai dirba bûsto renovacijos, valstybës

valdymo ir savivaldos srityse. Ðiemet ji iðrinkta á Pasaulio

parlamentarø tarptautinës organizacijos „Habitat” (liet.

„Bûstas“) direktoriø valdybà.

„Esu neabejinga tam, kas vyksta Kauno mieste, ir pagal

iðgales stengiuosi prisidëti prie jo plëtros ir gyvenimo koky-

bës gerinimo. Siekiu ir sieksiu Kauno miesto ir visos Lietu-

vos þmoniø gerovës“, – sako Seimo narë V.Boreikienë.

Su Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos atstovais bei Vilniaus moterø namø Kriziø centro direktore Lilija Vasi-liauskiene sprendþiamos smurto ðeimoje problemos.

Geriausias poilsis – kaimo turizmas. Seimo narë nepraleidþia progos pailsëti Lietuvos kaime.

V.Boreikienë aktyviai bendrauja su Kauno miesto Pramonës pr. gyventojais.Jiems Seimo narë dovanojo 6 naujus suoliukus, kurie pastatyti poilsio zonoje.

Per surengtà diskusijà apie daugiabuèiø namø renovacijos problemas.

Pas tëvus namuose Skaudvilëje.

MÛSØ BALSAS 7

Gintautas LabanauskasLSDP kandidatas vienmandatëje Kauno Panemunës rinkimø apygardoje Nr. 18

Gintautas Labanauskas gimë 1963 m. birþelio 19 d.Ðilutëje. 1981 m. baigë Ðilutës vidurinæ mokyklà.1982 m. – Ðilutës 12-àjà profesinæ technikos

mokyklà. 1982 m. ástojo á Syzranës aukðtàjà karo aviaci-jos mokyklà ir 1986 m. ágijo lakûno inþinieriaus kvalifi-kacijà. 2004 m. baigë Kauno technologijos universitetoInformatikos fakultetà, ágijo informatikos inþinerijos ma-gistro kvalifikaciná laipsná. Nuo 2005 m. – Vilniaus Gedi-mino technikos universiteto doktorantas.

Nuo 1982 m. G.Labanauskas tarnavo sovietø kariuo-menëje. 1987–1988 m. dalyvavo Afganistano kare, buvomalûnsparnio MI-6 antrasis pilotas. Po Lietuvos nepriklau-somybës paskelbimo pateikë praðymà atleisti ið tarnybos.Nesulaukæs praðymo patenkinimo, 1991 m. nustojo vaikð-èioti á karinæ tarnybà. Ásakymas dël atleidimo ið tarnybosbuvo gautas 1992 metais.

Nuo 1991 iki 1993 m. G.Labanauskas uþsiëmë indivi-dualia keleiviams veþti veikla. 1994–1997 m. dirbo UAB„Labakona“ komercijos direktoriumi (antraeilës pareigos),1993–2001 m. dirbo akcinëje bendrovëje „Lietuvos gele-þinkeliai“.

Kitas karjeros posûkis – valstybës tarnyba. Nuo 2001iki 2003 m. dirbo Lietuvos Respublikos susisiekimo minis-terijoje ministro padëjëju, Geleþinkeliø transporto sky-riaus vedëju, Tranzito ir geleþinkeliø transporto departa-mento direktoriumi. Nuo 2003 m. dirbo valstybës ámonësVidaus vandens keliø direkcijos generaliniu direktoriumi.

1999 m. G.Labanauskas ástojo á Lietuvos socialdemok-

2002 m. birþelio 14 d. su bendramintëmis Violeta Dirþi-nauskiene ir Vytaute Senkova ásteigë Gintauto Labanaus-ko labdaros ir paramos fondà. Aktyviai dalyvauja Afga-nistano karo veteranø organizacijos veikloje, yra Lietu-vos respublikinës Afganistano karo veteranø organizaci-jos pirmininko pavaduotojas.

G.Labanausko þmona Raimonda dirba gydytoja sto-matologe, sûnus Vytautas – 13 metø moksleivis. Laisvalai-kiu mëgsta buriuoti, aviacijà, keliones. Yra iðleidæs trisknygeles: „Kas juoksis pirmutinis“, „Juoko pirtelë“, „Anttauro ragø“. Ðiuo metu raðo knygà „Paryþieèiø pavydui“apie vidaus vandenø kelius, jø istorijà ir perspektyvas.

2006 m. G.Labanauskas apdovanotas valstybës apdo-vanojimu – ordino „Uþ nuopelnus Lietuvai“ medaliu.

Kandidato, kaip socialdemokrato irLietuvos pilieèio, nuostatos:• grieþta strateginiø Lietuvos ûkio ðakø veiklos kon-

trolë;

• senaties termino ekonominiams nusikaltimams ne-taikymas;

• nemokamas ðvietimas ir aukðtasis mokslas;

• nemokama sveikatos apsauga;

• progresiniø mokesèiø ávedimas;

• ádedamo darbo verti mokytojø, gydytojø ir kultûrosdarbuotojø atlyginimai;

• uþtikrinanèios pagarbos vertà senatvæ pensijos;

• gyventojø saugumo uþtikrinimas.

Dirbti padeda ir sveikas humoro jausmas. Per knygelës „Juo-ko pirtelë“ pristatymà.

Labdaros pietûs su senjorais.

ratø partijà ir iki ðiol aktyviai dalyvauja politinëje veik-loje. 2003 m. iðrinktas Kauno miesto savivaldybës tary-bos nariu. Skiria dëmesio visuomeninei labdaros veiklai.

G.Labanauskas – VÁ „Vidaus vandens keliø direkcija“ generalinis direktorius. Vadovo perspektyvus þvilgsnis á prieká. Per navigacijos sezono atidarymà.

Socdemai pirmieji visur ir su vaikais.

MÛSØ BALSAS8

Rugsëjo 6 d. vykusioje LSDP konferencijoje, kurià sveèias Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas pavadino elegantiðka, buvo pavirtinta socialdemokratø 2008 m.LR Seimo rinkimø programa bei partijos kandidatø sàraðas.

Eidami á 2008 m. LR Seimo rinkimus,

socialdemokratai ásitikinæ:

- Lietuva turi tapti patrauklia vieta dirbti ir investuoti, o mokslas irnaujovës – jos pagrindu ekonomikai augti.

- Ekonominis ðalies augimas turi nenutrûkti ir didinti visø þmoniøgerovæ.

- Gyvenimo kaime modernizavimas ir geresniø þemdirbiø darbosàlygø sudarymas yra svarbios valstybës uþduotys.

- Uþ kultûros plëtrà ir ðalies kultûrinio paveldo iðsaugojimà savopilieèiams atsako valstybë.

- Jei rinkëjai patikës mûsø partijai tolesná ðalies valdymà, Lietuvabus inovatyvi, solidari, besimokanti, sveika ir kultûringa, socialiaiteisinga ir saugi.