MÛSØ BALSAS 1

Edmundas Jonyla gimë 1952 m. geguþës 6 d. Pakla-niø kaime, Raseiniø rajone. Horoskopo þenklas –Jautis. Iðsilavinimas aukðtasis, pagal specialybæ in-

þinierius mechanikas.Vedæs. Turi tris dukras. Vyriausia Vaida iðtekëjusi, gyvena

Këdainiuose, augina sûnø Justinà, neakivaizdiniu bûdu mo-kosi LÞÛU. Antra dukra Vilma, turinti burnos higienistësspecialybæ, dirba ir gyvena Airijoje. Jauniausia Milda studi-juoja Klaipëdos universitete socialinius mokslus. Þmona Da-nutë – individualios ámonës savininkë. Þmonos sûnus Dona-tas ið pirmos santuokos gyvena ir dirba Kaune.

Trumpa darbo ir politinio gyvenimo apþvalga1975–1978 m. Viduklës remonto dirbtuvës – varikliø

remonto kontrolierius.1978–1986 m. politinis darbas rajone.1986–1992 m. ,, Auksinës varpos“ kolûkio vadovas.1993–1996 m. individualios ámonës savininkas.1996–1997 m. UAB ,,Gabðiø þuvis“ direktorius.1997–1999 m. UAB ,,Norvelita“ gamybos direktorius.2000–2003 m. Raseiniø miesto seniûnas, Lietuvos savival-

dybiø seniûnø asociacijos narys.2003–2007 m. Raseiniø rajono savivaldybës meras, LSA

valdybos narys.Nuo 2001 m. Lietuvos socialdemokratø partijos Raseiniø

rajono skyriaus narys.2000–2008 m. Raseiniø rajono savivaldybës tarybos narys,

ûkininkas.

Jei bûtø iðrinktas, siektø, kad bûtø:

! Vidutinis atlyginimas – ne maþesnis kaip 3500 litø.! Minimali mënesio alga bûtø ne maþesnë kaip 1400

litø.! Vidutinë pensija siektø 1500 litø.! Didëtø savivaldybiø finansinis savarankiðkumas.! Áteisinti tiesioginiai merø rinkimai.! Pleèiami ar renovuojami vandentiekio ir nuotëkø

tinklai, gerinama geriamo vandens kokybë mieste ir kaime.! Suformuluota tokia regioninës valstybës politika,

kuri ágalintø tolygø visos valstybës vystymàsi, iðplëstos re-gionø plëtros tarybø funkcijos.

! Patvirtinta vaikø sveikatos stiprinimo programa.! Tobulinama moksleiviø krepðelio apskaièiavimo me-

todika, didinamos lëðos mokinio krepðeliui finansuoti ir mo-kytojø atlyginimams kelti.

! Paliktos tik tos mokestinës lengvatos, kurios skatinagamybà, produkcijos eksportà, naujø darbo vietø kûrimà.

! Sukurta priemoniø sistema, kuri padëtø kaimobendruomenëms tapti sporto, kultûros ir kûrybos centrais.

! Deramai atstovaujama þemdirbiams, jø derybose suþemës ûkio produkcijos supirkëjais, perdirbëjais, kovoje suvaldþios institucijø abejingumu.

! Þymiai padidintos valstybës biudþeto ir Europos Sà-jungos fondo lëðos þvyrkeliams asfaltuoti.

! Bûtø pagerinta sveikatos paslaugø kokybë bei pri-einamumas.

Edmundas JonylaLSDP kandidatas vienmandatëje Raseiniø rinkimø apygardoje Nr. 42

Melþëjø varþytuviø dalyviai ir sirgaliai.

Man rûpi kiekvieno þmogaus problemos.

Atidengiant paminklà þuvusiesiems uþ Lietuvoslaisvæ ir nepriklausomybæ.

Su þemdirbiais – á protesto akcijà.

Jei kam galiu padëti – laimingas að esu.

Kauno apskritis

Kodël reikia balsuoti uþ E.Jonylà?

• Yra Raseiniø kraðto þmogus, èia gimæs ir uþaugæs, èia gyveno jo tëvai, seneliai, prose-neliai.

• Gerai þino Raseiniø rajono þmones, jø socialines bei ekonomines problemas.

• Þino reikalø esmæ, moka kovoti uþ þmoniø interesus, aðtriai iðsakyti savo nuomonæ.

• Yra atviras savo rinkëjams, besilaikantis duoto þodþio, stengiantis padëti kiekvienam,neþiûrëdamas á jø socialinæ padëtá.

• Yra aktyvus, energingas, sugebantis apie save suburti bendraminèiø bûrá, su kuriaispadaryti dideli darbai dirbant Raseiniø miesto seniûnu, Raseiniø rajono savivaldybës meru.

MÛSØ BALSAS2

Linas Jonauskas gimë 1979 metais Maþeikiuose, ðei-moje buvo antras vaikas. Abu tëvai – darbininkai.Tëvas Rimantas tuo metu dirbo Ðiaurës vakarø

elektros montaþo Leningrado autobazëje vairuotoju, o ma-ma Graþina – darbininke Maþeikiø komunaliniø ámoniø kom-binate. Su prosenele Ona visa ðeima gyveno maþame trijøkambariø name Maþeikiø senamiestyje. Netrukus gimus tre-èiam broliui Laurynui, Lino tëvø ðeima tapo daugiavaike.

Po lopðelio-darþelio Linas pradëjo lankyti Maþeikiø5-àjà vidurinæ mokyklà. Mokytis jam sekësi puikiai, uþ pa-þangà moksle ir puikius sportinius rezultatus daþnai buvoapdovanojamas garbës raðtais ir padëkomis. Po pamokøLinas lankydavo matematikos, krepðinio, dainavimo bûre-lius. Pirmoje klasëje gavo kvietimà dalyvauti atrankoje áKlaipëdos muzikos konservatorijà, taèiau tëvø sprendimupradëjo lankyti Maþeikiø muzikos mokyklà, kur pasirinkofortepijono specialybæ.

Sëkmingai baigæs muzikos mokyklà, joje mokësi ir to-liau – pagal papildomas programas tobulinosi grojimo for-tepijonu, sintezatoriumi ir bandonija ágûdþius. Konkurso„Dainø dainelë“ atrankose Linui ne kartà teko atstovautiMaþeikiø Senamiesèio vidurinei mokyklai. Dar besimo-kydamas mokykloje vaikinas padëjo tëvams ne tik namøûkyje, bet ir prisiduriant papildomø pajamø prie nedidelioðeimos biudþeto. Jau nuo 5 klasës Linas su vyresniu broliuVaidu padëjo mamai, dirbusiai papildomà vakariná valyto-jos darbà. Vis prastëjanti ekonominë situacija ðalyje ir di-dëjantis nedarbas skaudþiai palietë ir Lino tëvø ðeimà, tadnet dvyliktoje klasëje, ruoðiantis abitûros egzaminams, tek-davo ieðkotis papildomo darbo, kad galëtø nusipirkti bûti-niausiø maisto produktø.

Lietuvos dvasinis nuosmukis, valdþios institucijø sutri-kimas, sunki ekonominë situacija ir svarbiausia – þmoniønusivylimas bei sunki padëtis – formavo Lino aiðkias so-cialdemokratines paþiûras.

Mokydamasis vidurinëje mokykloje Linas buvo akty-vus popamokinës veiklos dalyvis. Atstovaudavo mokyklaitarpmokyklinëse krepðinio ir futbolo rajoninëse varþybo-se, ne vienus metus iðrinktas klasës seniûnu, buvo mokyk-los mokiniø tarybos nariu. 1995 m. pirmà kartà surengtiMaþeikiø Senamiesèio vidurinës mokyklos moksleiviø pre-zidento rinkimai. Mokyklos mokiniø visuotiniuose rinki-muose ðios pareigos buvo patikëtos Linui.

Linas JonauskasLSDP kandidatas vienmandatëje Këdainiø rinkimø apygardoje Nr. 43

Vidurinæ mokyklà Linas baigë bûdamas septyniolikosmetø. Prasta to meto priëmimo á Lietuvos aukðtàsias mo-kyklas sistema jam neleido pasirinkti norimos specialybës.Pasirinktos statybos inþinerijos studijos Vilniaus Gedimi-no technikos universitete. Besimokydamas aukðtojoje mo-kykloje ir stengdamasis iðsilaikyti, Linas dirbdavo pavie-nius darbus vilnieèiams. Studijuodamas VGTU, jis ir to-liau nepamirðo savo muzikiniø gabumø – buvo ðio univer-siteto choro „Gabija“ tenoras.

Po metø savo studijas Linas tæsë Vilniaus pedagoginia-me universitete. Neakivaizdines studijas jaunasis lyderisderino su pirmuoju oficialiu darbu – mokytojavo Maþei-kiø Senamiesèio vidurinëje mokykloje.

Á Lietuvos socialdemokratø partijà Linas ástojo sulau-kæs aðtuoniolikos metø, nes jau tuomet aiðkiai suvokë savopaðaukimà padëti paprastiems þmonëms. Bûdamas akty-vus visuomenininkas, vos sulaukæs dvideðimties Linas ta-po neatlygintinai dirbanèiu Seimo nario Juozo Oleko pa-dëjëju, o dar po dvejø metø darbo Maþeikiuose iðvyko dirbtiá Vilniø, nes buvo pakviestas dirbti Seimo nario KæstuèioKriðèiûno padëjëju-sekretoriumi.

Linas ir toliau sugebëjo puikiai derinti darbà, mokslosiekimà ir visuomeninæ veiklà. Dirbdamas Seime tæsë stu-dijas Vilniaus pedagoginiame universitete, aktyviai veikëLietuvos socialdemokratinio jaunimo sàjungoje. Nuo 2003metø kovo 11-osios iki ðiol yra ðios organizacijos pirmi-ninkas. Linas – puikus aktyvumo pavyzdys. Be veiklos so-cialdemokratinio jaunimo organizacijoje, jis taip pat yraLietuvos socialdemokratø partijos Prezidiumo bei Centri-nio rinkimø ðtabo narys.

Linas aktyviai veikia ir formuodamas ðalies jaunimopolitikà. Prieð trejus metus Lietuvos jaunimo organizacijøtarybos (LiJOT) asamblëjoje iðrinktas Lietuvos jaunimoreikalø tarybos nariu. Ministro Pirmininko Gedimino Kir-kilo kvietimu jau beveik metai Linas dirba premjero G.Kir-kilo patarëju jaunimo politikos klausimais.

Gimæs provincijoje ir paprastoje ðeimoje, Linas dël uþ-sispyrimo, darbðtumo, sugebëjimø ir talento jau pasiekënemaþai. Norisi papraðyti visø prisidëti prie tolesnës so-cialdemokrato L.Jonausko sëkmës istorijos. Ir jûs tai gali-te! Atiduokime savo balsà uþ ðá kandidatà spalio 12 dienàvyksianèiuose Seimo rinkimuose ir turësime savo jaunà irðviesø þmogø Lietuvos Respublikos Seime.

L.Jonausko visuomeninë veikla neapsiribojo vien mo-kykla. Jis buvo aktyvus Maþeikiø jaunimo tarybos narys irsteigëjas. Mokësi pagal „Bûsimojo pedagogo“ programàVilniaus pedagoginiame universitete. Didþiausias Lino mo-kyklinio aktyvumo ir visuomeniðkumo pasiekimas – sëk-mingas ástojimas á eksperimentinæ-projektinæ „Respubli-kinæ jaunøjø lyderiø mokyklà“. Á ðá projektà buvo atrinktivos kiek daugiau nei trisdeðimt mokiniø ið visos Lietuvos.

1. Su LSDP Garbës pirmininku Algirdu Brazausku.

2. Su Gruzijos prezidentu M.Saakaðviliu.

3. Su ruporu mitinge.

4. L.Jonauskas mëgsta þvejoti.

1 2

3 4

MÛSØ BALSAS 3

Rimantas Sinkevièius gimë 1952 m. balandþio 3 d.

Anykðèiø rajono Jûsiðkiø kaime valstieèiø ðeimoje.

1970 m. baigë Kavarsko vidurinæ mokyklà ir ástojo á

Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologi-

jos universitetas) Cheminës technologijos fakultetà, já baigë

1975 m. bei ágijo neorganiniø medþiagø ir tràðø cheminës

technologijos inþinieriaus specialybæ.

Nuo 1980 m. pradþios iki 2000 m. dirbo Jonavoje esan-

èioje akcinëje bendrovëje „Achema“ (buvusi valstybinë

ámonë „Azotas“), ëjo ávairias pareigas: 1980–1983 m. –

pamainos virðininkas, 1983–1993 m. –- cecho virðininkas,

laboratorijos virðininkas, 1993–1997 m. – Naujoviø ir pa-

þangø centro direktoriaus pavaduotojas, 1997–2000 m. –

komercijos direktoriaus pavaduotojas, Realizacijos skyriaus

virðininkas.

2000–2004 m. Jonavos vienmandatëje rinkimø apygar-

doje iðrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu. Seime

visà laikà dirbo Ekonomikos komiteto nariu, kartu buvo

paskirtas Antikorupcinës komisijos pirmininko pavaduo-

toju, Vakarø Europos Asamblëjos gynybos ir saugumo

klausimais – Lietuvos delegacijos vadovu. Per Seimo ka-

dencijà asmeniðkai ir su kitais pateikë 10 teisës aktø pro-

jektø ir 39 pasiûlymus kitiems teisës aktams.

Rimantas SinkevièiusLSDP kandidatas vienmandatëje Jonavos rinkimø apygardoje Nr. 60

vendinimà ir naujø verslo idëjø paieðkà.

Lietuvos socialdemokratø partijos tarybos narys, Jo-

navos skyriaus pirmininkas, buvo skiriamas Aplinkos mi-

nisterijos kolegijos nariu, nuo 1995 m. Jonavos rajono sa-

vivaldybës tarybos narys, medþiotojø ir þvejø draugijos Jo-

navos skyriaus valdybos narys.

Domisi verslo, ekologijos (atliekø tvarkymas, atsinau-

jinantys energetiniai ðaltiniai, biokuras ir pan.), ûkio inf-

rastruktûros (energetika, ryðiai, logistika) klausimais. Turi

ávairios patirtes verslo strategijos formavimo, projektø val-

dymo srityse.

Ðiø metø Seimo rinkimuose vadovaujasi posakiu: „Gal-

vok globaliai – veik lokaliai.“ Parlamente reikia dirbti ir

mokytis, o ne vien tik be galo mokytis.

Pomëgiai – darbas ir poilsis gamtoje, sode, kelionës.

Per verslo keliones teko lankytis Afganistane, Nigerijoje,

Artimuosiuose Rytuose ir t. t.

Moka anglø ir rusø kalbas.

Þmona Ligita Sinkevièienë – akcinës bendrovës „Ache-

ma“ inþinierë.

Sûnus Mindaugas Sinkevièius – Jonavos r. vicemeras.

Duktë Rûta Sinkevièiûtë – Vilniaus universiteto Tei-

sës fakulteto 3 kurso studentë.

Nuo 2004 m. dirba UAB koncerne „Achemos grupë“

vystymo direktoriumi. Yra atsakingas uþ koncerno plëtrà

Lietuvoje ir uþsienyje, strateginiø projektø savalaiká ágy-

Su þmona Ligita.

Atostogos su sutuoktine. R.Sinkevièiaus ðeima: þmona Ligita, dukra Rûta ir sûnus Mindaugas.

Su Rûta ir Mindaugu.

MÛSØ BALSAS4

Bronius BradauskasLSDP kandidatas vienmandatëje Kaiðiadoriø–Elektrënø rinkimø apygardoje Nr. 59

„Mes sakome, kad ðis Seimo narys mums duotas Die-vo. Visa, kà jis gera yra padaræs neágaliøjø ir visø rajonogyventojø labui, sunku iðvardyti“, – taip apie Broniø Bra-dauskà, jau antrà Seimo kadencijà iðrinktà Kaiðiadoriø–Elektrënø vienmandatëje rinkimø apygardoje, sako Neága-liøjø draugijos Kaiðiadoriø skyriaus pirmininkë Elena Var-kalienë.

Per aðtuonerius metus kraðtas, kurio þmonës B.Bra-dauskui jau du kartus áteikë pasitikëjimo mandatà, Seimonariui tapo tarsi antràja gimtine, nors pats kilæs ið Siesikø(Ukmergës r.). Ten neturtingos samdiniø ðeimos vaikasnuo trejø metø patyrë naðlaièio dalià – mirus tëvui, motinaviena glaudë ir rûpinosi vaikais. Anksti teko iðmokti visøûkio darbø, tad vaikystë buvo trumpa. „Taèiau ið jos visamgyvenimui atsineðiau uþuojautà tiems, kurie atsiduria sun-kiose situacijose, visada labiausiai dþiaugiuosi, kai galiupadëti vargingoms ðeimoms, paprastiems þmonëms“, – yrasakæs B.Bradauskas. Kad tai – ne tuðti þodþiai, geriausiaiþino Kaiðiadoriø–Elektrënø rinkimø apygardos þmonës:ið asmeniniø lëðø B.Bradauskas ávairioms apygardos orga-nizacijoms, pavieniams asmenims yra suteikæs labdaros uþdaugiau nei 220 tûkst. Lt.

Jaunystëje studijuojant teko paèiam uþsidirbti duonà,taèiau B.Bradauskas sëkmingai baigë Vilniaus universite-to Ekonomikos fakultetà, ágijo ekonomisto-finansininkospecialybæ. Savo darbo karjerà 1966 m. pradëjæs valstybëspajamø ekonomistu, 1994 metais tapo pirmuoju Aplinkosministerijos ministru. Nuo 2000-øjø Kaiðiadoriø ir Elekt-rënø gyventojø valia iðrinktas á Seimà. Intensyvus darbasparlamente ir rinkimø apygardoje atima daug laiko, taddviem sûnumis ir keturiais anûkais dþiaugtis tenka ne taipdaþnai, kaip norëtøsi. Maþiau laiko lieka ir pomëgiams –artimieji, draugai B.Bradauskà paþásta kaip aistringà þvejà,medþiotojà, grybautojà.

Savo veikla kandidatas akivaizdþiai árodë, kad bran-gina þmoniø pasitikëjimà, kad yra jø atstovas parlamen-te tikràja þodþio prasme. Visus aðtuonetà metø po keliskartus per mënesá jis rengia gyventojø priëmimus Kaiðia-

doryse ir Elektrënuose, seniûnijose, didesnëse gyvenvie-tëse. Per 2004–2008 m. Seimo kadencijà ðiuose priëmi-muose apsilankë daugiau nei 1000 þmoniø. Dar daugiaujø dalyvavo B.Bradausko finansuojamose ekskursijose áSeimà. Þmonës áprato ir prie kasmetiniø ataskaitø, ku-riose Seimo narys atsiskaito uþ savo darbus rinkimø apy-gardoje ir parlamente. Tø ataskaitø metu negëda paþiû-rëti þmonëms á akis: B.Bradausko rûpesèiu gauta nema-þai lëðø keliams remontuoti, mokykloms, ligoninëms re-novuoti, baþnyèioms atnaujinti, didelis jo indëlis, kadElektrënai gali dþiaugtis ðiuolaikiðkai suremontuota bib-lioteka, o kaiðiadorieèiai – miesto kultûros namais. Ðásàraðà galima tæsti ir tæsti – Seimo narys nepavargsta vars-tyti ávairiø kabinetø duris, átikinëti, kur ir kiek lëðø reikia

kaiðiadorieèiams ir elektrëniðkiams, dël ko á já nuolat krei-piasi ir abiejø rinkimø apygardos savivaldybiø vadovai.„Niekada nemeluoju, kalbu ir þadu tai, kà galiu ávykdy-ti“, – sako parlamentaras.

Jo paramà ir rûpestá nuolat jauèia daugiavaikës, nepa-siturinèios ðeimos, uþ pagalbà dëkingi ávairiø saviveikloskolektyvø nariai. Graþi dëmesio jaunimui iðraiðka – per-nai B.Bradausko lëðomis iðleista spalvinga moksleiviø kû-rybos rinktinë-albumas „Mes – ið Kaiðiadoriø kraðto“, ku-rios iðleidimas tapo ðvente visose Kaiðiadoriø rajono mo-kyklose.

Daryti gerus darbus B.Bradauskui padeda þmona Dan-guolë – UAB„Lamantinas“ generalinë direktorë, kuriaiSeimo narys dëkingas uþ supratimà ir palaikymà.

O elektrëniðkiai ir kaiðiadorieèiai didþiuojasi, kad tiekdaug apygardoje triûsiantis jø iðrinktas Seimo narys taippat yra ir vienas aktyviausiø parlamentarø – pagal aktyvu-mà ástatymø leidyboje jis yra 16-as. Tad simboliðka, jog irspalio 12-àjà vyksianèiø rinkimø Socialdemokratø parti-jos sàraðe B.Bradauskas taip pat áraðytas 16-uoju numeriu.Per 2004–2008 metø Seimo kadencijà B.Bradauskas pa-teikë 48 ástatymø projektus, 8 nutarimø projektus, rezoliu-cijos projektà, 21 aiðkinamàjá raðtà, 88 pasiûlymus, 9 prie-dus, 43 lyginamuosius variantus, 2 protokolinio nutarimoprojektus. Vykdydamas rinkëjø valià, jø pageidavimus ak-tualiais klausimais pasisakë 514 kartø. Ðiuo metu B.Bra-dauskas yra Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirminin-kas, Jûriniø ir þuvininkystës reikalø, Antikorupcinës ko-misijos narys, per kadencijà teko dirbti Biudþeto ir finansøkomiteto nariu, pirmininko pavaduotoju, 39 parlamenti-niø grupiø nariu. Taip pat parlamentaras yra Seimo Lietu-vos socialdemokratø partijos frakcijos narys. Su savo parti-jos bièiuliais jis pasiryþæs visas jëgas atiduoti, kad bûtø ávyk-dyti rinkimø programos ásipareigojimai. Taip pat nemaþaiápareigojimø jam yra padiktavæ ir Kaiðiadoriø–Elektrënørinkimø apygardos þmonës, kurie, reikia tikëtis, ir treèiàkartà B.Bradauskui áteiks savo pasitikëjimo mandatà – jukbendri darbai turi tæstis.

Labai dþiugina B.Bradausko aktyvi pozicija pritrau-kiant tikslines lëðas Kaiðiadoriø rajono ðvietimo ástai-goms, inicijuojant ikimokykliniø ástaigø aprûpinimà pa-statø ir komunikacijø renovacijoms bûtinais iðtekliais.Pernai Seimo nario iniciatyva buvo skirtos lëðos lop-ðelio-darþelio „Þvaigþdutë“ ðilumos tinklui renovuoti.Ðiais metais mokyklose-darþeliuose „Rugelis”, „Nykð-tukas”, lopðelyje-darþelyje „Þaliasis klevelis” uþ ket-virtá milijono litø pakeisti langai, atlikti vidaus ir iðorësapdailos darbai. Dabar þiemosime jaukiau ir ðilèiau –tuo patenkinti ne tik ástaigø vadovai, bet ir jose ugdo-mø vaikø tëveliai. Ne kiekvienas rajonas turi toká Sei-mo nará kaip mes. Jis siekia, kad ástatymai tarnautøþmogui, jo gerovei.

Erlanda VitkauskienëÞasliø lopðelio-darþelio direktorë

Orinta PapiliauskienëKaiðiadoriø lopðelio-darþelio „Þvaigþdutë” direktorë

Alfreda MikalauskienëKaiðiadoriø mokyklos-darþelio „Rugelis” direktorë

Regina BelekevièienëStasiûnø mokyklos-darþelio „Nykðtukas” direktorë

B.Bradauskas daug padëjo rûpindamasis Elektrë-nø kultûros centro renovacija. Aèiû jam uþ tai. Mûsøkultûros darbuotojai þino, kad turi á kà kreiptis iðkilusproblemoms.

Remigijus SuslavièiusElektrënø kultûros centro direktorius

•B.Bradausko dëka nuo 2004 m. ágyvendinamas pro-

jektas „Elektrënø ligoninës kapitalinis remontas”. Ðisprojektas padidino mûsø autoritetà ne tik tarp kaimy-niø, bet ir visos Vilniaus apskrities ligoniniø, tuo labiau-siai patenkinti pacientai.

Laimutë MatkevièienëElektrënø ligoninës vyr.gydytoja

•Sunku rasti tinkamus þodþius, kad iðreikðtum padë-

kà þmogui, daug metø rëmusiam ir, tikimës, toliau rem-sianèiam mûsø likimo nuskriaustus maþuosius. Vaikø irjø tëveliø vardu nuoðirdþiai dëkojame B.Bradauskui uþrûpestá.

Marijona ZernajevaSutrikusio intelekto þmoniø globos draugijos „Elekt-

rënø viltis” narë

Kaiðiadoriø ir Elektrënø gyventojai gali dþiaugtis tu-rëdami toká Seimo nará kaip B.Bradauskas, nes jamrûpi kiekvieno þmogaus gerovë. Jo rûpesèiu ið valsty-bës biudþeto pernai skirta 200 tûkst. Lt Kaiðiadoriø li-goninës stogui remontuoti. B.Bradausko iniciatyva pa-teiktas ligoninës pastato rekonstravimo projektas, ku-riam ágyvendinti ið valstybës investicijø programos nu-matyta skirti 4,6 mln. Lt. Seimo nario pakviesti pernai irðiemet ligoninëje lankësi Sveikatos apsaugos minist-rai, po jø vizitø pastebimi þymûs pokyèiai.

Edita SkarakodienëKaiðiadoriø ligoninës direktorë

•Smagu, kad Seimo nará B.Bradauskà þavi kuriantys

vaikai. Todël jis savo lëðomis iðleido mokiniø kûrybosknygà „Mes – ið Kaiðiadoriø kraðto“. Pajutome, kokiasvarbi ir reikðminga mûsø bûrelio vaikø kûryba, kadSeimo narys tiki jaunøjø talentu ir jëgomis. Mes, kaiðia-dorieèiai, dþiaugiamës ir dëkojame likimui, kad mûsøkraðtà globoja bûtent toks þmogus.

Rita GalkuvienëKaiðiadoriø kultûros centro dailës bûrelio vadovë

Rinkëjai apie B.Bradauskà

MÛSØ BALSAS 5

Iðgirstu. Ásigilinu. Ásipareigoju

Norëdamas iðgirsti kitus, visø pirma turi ásiklausyti ásave. Antanas Nesteckis nuo maþens turëjo tikslø ir ambi-cijø ateityje atlikti reikðmingø darbø þmoniø naudai. Kaiptikras þemaitis, gimæs Plungës rajono Pelaièiø kaime, apsi-ginklavæs uþsispyrimu ir ryþtu visà laikà eina uþsibrëþtotikslo link.

Su pirmaisiais savarankiðkos valstybës þingsniais pra-sidëjo ir politinis Antano kelias. Augo valstybë, su ja augoir politikas.1992 metais prasidëjo pirmoji jo kadencija Sei-me. Tuomet atrodë, kad maþai tereikia, jog þmogaus gyve-nimas pradëtø gerëti.

Taèiau po ketveriø metø, praleistø Seime, tapo aiðku,kad bet koks ástatymas bus nieko vertas, kol pats þmogusnejaus jo bûtinumo. Ástatymas privalo turëti gyvybiðkumoporeiká. Ðiandien, jausdamas atsakomybæ dël to, kad ne-spëjo ávykdyti visko, kas buvo planuota, ir vedamas to pa-ties tikslo – keisti netobulus ástatymus – politikas nesusto-ja. Numatytiems siekiams ir ásipareigojimams ávykdyti rei-kalinga antroji kadencija Seime.

Antanas – veiklos þmogus. Ne þodþiais, o darbais noribûti iðgirstas. Inþinieriaus specialybë, vadybos ir verslo ad-ministravimo magistro laipsnis bei sukaupta vertinga pa-tirtis finansø ir mokesèiø klausimais iðugdë gebëjimà tiks-liai ir aiðkiai pasverti visus „uþ“ ir „prieð“ – tokiu bûdugimsta strategija. Daþnas painioja strategijà su taktika. Betbûtent pirmoji ir yra svarbiausia, o taktika tëra planas nu-matytam tikslui pasiekti. Kandidato vizija – bûti arti þmo-niø ir dirbti jiems. Iðgirsti jø problemas, ásigilinti á prieþas-tis ir ásipareigoti jas iðspræsti. Antanas – þodþio þmogus,todël þada tik tai, kà ávykdys.

Nors politika uþima svarbià vietà jo gyvenime, didþiau-sia vertybë jam – ðeima. Kaip pats sako, kol buvo jaunesnis,atrodë, kad laiko viskam uþteks. Ko nespëjo dabar – spësrytoj. Taèiau laikui bëgant suprato – joks darbas neatstosakimirkø, praleistø su ðeima. Jos sukûrimà su þmona Nijo-le priskiria svarbiausiems gyvenimo ávykiams, o dorai uþ-augintus sûnus Sauliø ir Tomà – reikðmingiausiems pasie-kimams. Todël negaili nei laiko, nei jëgø kurti jaukius na-mus Piliuonos kaime, Kauno rajone. Kad visuomet norë-tøsi á juos gráþti ir priimti pagausëjusià ðeimà – namuosevis daþniau pasigirsta vaikiðkas anûkø juokas ir ðurmulys.

Antanas dþiaugiasi, kad ir sutuoktinë Nijolë turi profe-siniø ambicijø. Moteris, siekianti karjeros, verta jo pagar-

Antanas NesteckisLSDP kandidatas vienmandatëje Kauno–Këdainiø rinkimø apygardoje Nr. 65

bos. Kiekvienas þmogus turi dalyvauti visuomeninëje veik-loje ir iðreikðti savo pozicijà. Todël politikas skatina mote-ris aktyviau ásitraukti á politinæ veiklà. Kadangi ðeima –didþiausia vertybë, Antanas gerbia bei vertina ir tas mote-ris, kurios paðvenèia gyvenimà vien ðeimai.

Nepaisant to, kad ðeima svarbiausia, ðirdyje atsiranda

vietos ir krepðiniui, kuris yra ilgametë kandidato aistra.Todël Antanas su bendraminèiais yra ákûræs krepðinio klu-bà „Saitas“, kur laisvomis poilsio valandëlëmis þaidþia„kaðá“.

Nesvarbu kur – krepðinio aikðtelëje ar politikoje – ati-duodant visas jëgas anksèiau ar vëliau aplanko pergalë.

1. Trumpà atokvëpio valandëlæsmagu praleisti su mylima anûkë-le Simona.

2. Per rekonstruoto Kauno apskri-ties valstybinës mokesèiø inspek-cijos pastato atidarymo ceremo-nijà su buvusia Valstybinës mo-kesèiø inspekcijos virðininke Vio-leta Latviene.

3. Tikram krepðinio mëgëjui ne-baisus ir 13-asis numeris.

1

2

3

MÛSØ BALSAS6

PETRAS MIKELIONIS – VEDAMAS PAÐAUKIMO

Pagal specialybæ – agronomas, pagal paðaukimà – poli-tikas, pagal pomëgius – aistringas krepðinio sirgalius...Energingas, veiklus, komunikabilus – atrodo, jo pilna vi-sur. O ið tikrøjø Petras visada þino savo vietà. Kaip ir kiek-vienas, kas eina per gyvenimà vedamas nematomos, betgalingos paðaukimo rankos.

Gimæs Smarliûnø kaime, prie Veisiejø, Petras Mikelio-nis baigæs mokyklà patraukë á Kaunà ir ástojo á Þemës ûkioakademijà. Èia ágijo mokslinio agronomo specialybæ ir il-gam áleido ðaknis Kauno rajone. Apie deðimtmetá padir-bëjæs pagal specialybæ, Petras nejuèia ásitraukë á politikà.Dar sovietmeèiu nuo 1973 metø jam teko eiti ne vienasatsakingas pareigas Kauno rajone. Ðaliai atgavus nepri-klausomybæ, buvo iðrinktas Kauno rajono tarybos pirmi-ninku, vëliau paskirtas kà tik sudarytos Kauno apskritiesvaldytoju, o 2000 m. iðrinktas Kauno rajono savivaldybësmeru. Dabar Petras eina mero pavaduotojo pareigas.

Toká P.Mikelioná paþásta dauguma rajono rinkëjø. Pa-þásta já ir kaip buvusá ilgametá Lietuvos krepðinio federa-cijos viceprezidentà, „Þalgirio“ klubo valdybos nará. Irkaip nepaþinos, juk Kaunas – krepðinio sostinë, o krepði-

nis – mûsø tautos antroji religija. Jà Petras iðpaþásta visàgyvenimà.

Beje, jis neabejingas ir kitoms sporto ðakoms – reikëtøpamatyti, kaip dþiaugësi mûsø lengvaatleèiø pergalëmisPekine! Ir pats jaunystëje buvo lengvaatletis – iðbandë jë-gas ne vienoje sporto ðakoje: bëgime, ðuoliuose, tinkliny-je. O su Lietuvos rankinio rinktine 1997 m. buvo nuvykæsnet á Australijà. Sako, ten gyvenanèiø tautieèiø buvo su-tikti labai ðiltai.

Ðtai toká Petrà – veiklø, sportiðkà, azartiðkà – paþástadaugelis Kauno miesto ir rajono gyventojø. Taèiau kaþinar daug kas þino, kad jis turëjo ir kitoká pomëgá, deja,priverstiná. Sovietmeèiu atsakingas pareigas einantiems vy-rams buvo privalu dalyvauti uþ juos aukðtesniø valdininkørengiamose medþioklëse.

Kartà bemedþiojant prieðais Petrà staiga iððoko trys stir-nos. Sustojo kaip ábestos ir þiûri visos tiesiai á akis – negiðausi... Tad Petras tikëdamasis, kad kiti nepastebës, nubai-dë jas ðnypðtimu. Taèiau pro tuometinio „Tiesos“ laikrað-èio redaktoriaus Genriko Zimano akis ir ausis ðis veiksmasnepraslydo, jis paðaipiai paklausë: „Tai tu vegetaras?“

Nëra jis medþioklës mëgëjas, taèiau visada mëgo irmëgsta grybauti. Patinka su ðeima vasarà ilsëtis draugø so-dyboje Papëje, Baltijos pajûryje ar dukros sodyboje miðke.Mëgsta ðeimos susibûrimus per ðventes, kai suvaþiuoja vai-kai su antrosiomis pusëmis, kai namai prisipildo anûkøðurmulio ir juoko.

Taèiau laisvalaikio nëra daug... Já atima visuomeninëveikla. Kà padarysi, jei matydamas aplinkui daug proble-mø ir ávairiø institucijø nerangumo bei nenoro padëti þmo-nëms Petras tiesiog „verda“. Jis ásitikinæs, kad viena ið pag-rindiniø tos netvarkos prieþasèiø yra netobuli ástatymai. Irþino, kà reikëtø nedelsiant pakeisti. Juk visiðkas absurdas,jog þmonës, mokëdami didþiulius pinigus uþ energijà, darpatys turi rûpintis, kaip prisijungti prie dujø trasø ar elek-tros linijø. Ir vël susimokëti ið savo kiðenës. O uþ tai atsa-kingos ámonës nepajudina në pirðto. Þinoma, tai tëra vie-na ið daugelio spræstinø problemø.

Petras norëtø Seime matyti daugiau kompetentingø irstiprø atsakomybës jausmà uþ savo paþadus turinèiø þmo-niø bei daugiau moterø – jos yra pareigingesnës ir vyrusverèia pasitempti. Kandidatas niekada nesulauþë duotoþodþio, to paties reikalauja ir ið kitø.

Petras MikelionisLSDP kandidatas vienmandatëje Kauno kaimiðkoje rinkimø apygardoje Nr. 66

2

3. Kandidatas sveikina Garliavos gyventojà Magdalenà Pranckûnienæ, rugpjûèio 15 dienà ðventusià 100 metø jubiliejø.

1

3

1-2. P.Mikelionis domisi, kaip tvarkomi Kauno rajono keliai.

MÛSØ BALSAS 7

Juozas PalionisLSDP kandidatas vienmandatëje Prienø rinkimø apygardoje Nr. 67

Juozas Palionis gimë 1950 m. gruodþio 1 d. Prienørajono Ðaltinënø kaime. 1969 m. baigë Birðtono vi-durinæ mokyklà. Nuo 1966 m. vasaromis dirbo sezo-

niniu darbininku Prienø melioracijos statybos montavimo

valdyboje. Gavæs jos siuntimà, ástojo á Lietuvos þemës ûkioakademijos Hidromelioracijos ir þemëtvarkos fakultetà (da-bar Lietuvos þemës ûkio universiteto Vandens ûkio ir þe-mëtvarkos fakultetas), já 1974 m. baigë ir ágijo inþinieriaushidrotechniko specialybæ.

1974 m. dirbo moksliná-pedagoginá darbà Lietuvosþemës ûkio akademijos Melioracijos katedroje. 1975–1986 m. dirbo LTSR Melioracijos ir vandens ûkio mi-nisterijoje kolegijos sekretoriumi, ministro padëjëju,Techninio skyriaus virðininko pavaduotoju, ðio skyriausvirðininku; Raseiniø melioracijos statybos montavimovaldyboje darbø vykdytoju.

1986–1990 m. – Lietuvos komunistø partijos Centrokomiteto Þemës ûkio ir maisto pramonës skyriaus instruk-torius. 1990–1993 m. dirbo gamybiniame susivienijime „Pie-no centras“, Þemës ûkio ministerijos Maisto pramonës de-partamente tiekimo tarnybø vyriausiuoju specialistu ir va-dovu. 1993–1997 m. – Ministro Pirmininko padëjëjas irVyriausybës kanceliarijos konsultantas þemës ûkio ir per-dirbimo pramonës klausimais.

1997 m. talkino kandidato á Respublikos Prezidentopostà Artûro Paulausko rinkimø ðtabe. 1998 m. dirbo uþ-darosiose akcinëse bendrovëse „Ginvesta“ ir „Ðilutës me-lioracija“. 1999–2000 m. – uþdarosios akcinës bendrovës„Konsolë“ Vilniaus filialo direktorius. 2000–2004 m. –VIII Seimo narys, iðrinktas Prienø rinkimø apygardojeNr. 67. Seime dirbo Ekonomikos bei Biudþeto ir finansøkomitetuose, 2003–2004 m. ëjo Lietuvos Respublikos Sei-mo ir JAV lietuviø bendruomenës komisijos pirmininkopareigas.

2004–2008 m. – IX Seimo narys, iðrinktas Prienø rinki-mø apygardoje Nr. 67. Iðkëlë Lietuvos socialdemokratøpartija. Seime dirbo Aplinkos apsaugos, Europos reikaløbei Biudþeto ir finansø komitetuose.

2002 m. – Prienø rajono savivaldybës tarybos narys.Buvo TSKP narys. 1998–2004 m. – Naujosios sàjungos(socialliberalø) narys. Ðios partijos Vilniaus skyriaus ta-rybos narys. Nuo 2004 m. – Lietuvos socialdemokratø par-tijos narys, ðios partijos Prienø skyriaus pirmininkas. 2003–2005 m. – krepðinio sporto klubo „Prienai“ prezidentas(Lietuvos krepðinio A lyga). Vëjo energetikø asociacijosviceprezidentas.

Knygø „Gyvenimo mokykla. Prienø kraðtas: istorija,þmonës, kûryba“ (Vilnius, „Trys þvaigþdutës“, 2004), „Þmo-nës ir darbai”, „Prienø kraðto ðviesuoliai” (Vilnius, „Trysþvaigþdutës”, 2007) sudarytojas.

Pomëgiai – literatûriniai bandymai (yra paraðæs dvieilëraðèiø, miniatiûrø ir aforizmø knygeles: „Gyvenimotaku“ (Vilnius, Petro ofsetas, 2002) ir „Lûkesèiø lietus“(Vilnius, „Trys þvaigþdutës“, 2004)), turizmas. Moka ru-sø, anglø kalbas.

Þmona Julija dirba Vilniaus uþdarosios akcinës ben-drovës „Ginvesta“ direktore. Turi du vaikus. Duktë Edi-ta 2004 m. baigë magistro studijas Vilniaus universitetoTarptautiniø santykiø ir politikos mokslø institute. Dir-ba UAB BTN pardavimø direktore. Sûnus Andrius baigëVilniaus universiteto Ekonomikos fakultetà ir dirba uþ-darojoje akcinëje bendrovëje „Ginvesta“ vyriausiuoju fi-nansininku.

Rugsëjo 6 d. vykusioje LSDP konferencijoje, kurià sveèias Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas pavadino elegantiðka, buvo pavirtinta socialdemokratø 2008 m.LR Seimo rinkimø programa bei partijos kandidatø sàraðas.

„SOCIALDEMOKRATAI – UÞ VALSTYBËS RÛPESTÁ ÞMONËMIS“

MÛSØ BALSAS8

Gyvenime nemëgstu blaðkymosi ir ne-nuoseklumo. 1991 m. ástojau á Lietuvossocialdemokratø partijà ir iki ðiol esu josnarys

Gimiau 1955 m. spalio 29 d. Zapyðkiomiestelyje, Kauno rajone. Darnioje darbi-

vedëju. Ðias pareigas su 7 mënesiø pertrau-ka, kai buvau Kauno pedagogø kvalifika-cijos centro direktoriumi, ëjau iki 2006 m.2001–2003 m. mokiausi Ðiauliø universi-tete, man suteiktas ðvietimo vadybos edu-kologijos magistro laipsnis. 2006–2007 m.dirbau Kauno rajono savivaldybës admi-nistracijos direktoriumi. 2007 m. balandþio11 d. Kauno rajono savivaldybës tarybamane iðrinko Kauno rajono meru. Ðias pa-reigas einu iki ðiol.

Gimiau, augau ir gyvenu Kauno rajo-ne, todël gerai suprantu ðio kraðto þmoniøproblemas, visuomet pasiryþæs geranoriðkaijas spræsti. Tai darau ne sëdëdamas priedarbo stalo. Kaip ámanoma daþniau daly-vauju rajono renginiuose bei ávairiuose su-sibûrimuose, nes stengiuosi pats viskà ið-

Kadangi esu kilusi ið kaimo ir jame gy-venu, tai iðrinkta á Seimà ypatingà dëmesá

skirèiau gyvenimui kaime modernizuoti, ge-resnëms darbo sàlygoms sudaryti, kadûkiai taptø konkurencingi, juose bûtø ge-ra gyventi

Gimiau 1952 metais Raseiniø rajone,Butkiðkës kaime, valstieèiø ðeimoje. Tenpat baigiau pradinæ mokyklà, vëliau Ario-galos vidurinæ mokyklà. Ðeimoje augomedviese su seserimi. Turëjau gerus, darbð-èius, sàþiningus tëvus. To paties Jie iðmo-kë ir mane. Su vyru uþauginome tris vai-kus – dukrà ir du sûnus. Vyresni baigæaukðtuosius mokslus gyvena ir dirba sava-

ninkø Valentinos ir Kazimiero ðeimoje uþ-augome trys broliai – að, pirmagimis, Alek-sandras ir Saulius. Gimtame miestelyje bai-giau pradinæ ir aðtuonmetæ mokyklas, o vi-durinæ – Kaèerginëje. Mokslai sekësi ge-rai, aktyviai sportavau, todël tëveliø padrà-sintas ástojau á Lietuvos kûno kultûros aka-demijà, joje gavau fizinio auklëjimo dësty-tojo diplomà. Baigæs studijas dvejus me-tus dirbau mokytoju Noreikiðkiø vidurinë-je mokykloje. Po to ëjau Kauno rajonoÐvietimo ir kultûros skyriaus inspektoriausbei vedëjo pavaduotojo pareigas. Dar vë-liau tapau Kaèerginës vidurinës mokyklos,o 1993–2000 m. – Noreikiðkiø vidurinës mo-kyklos direktoriumi. 2000 m. buvau paskir-tas Kauno rajono savivaldybës administra-cijos Kultûros, ðvietimo ir sporto skyriaus

VALERIJUS MAKÛNAS

LSDP kandidatas daugiamandatëje rinkimø apygardoje Nr. 105 LSDP Kauno rajono skyriaus pirmininkas,

Kauno rajono meras

LIONË PIKELIENË

LSDP kandidatë daugiamandatëje rinkimø apygardoje Nr. 104LSDP tarybos narë

girsti ið pirmø lûpø, pamatyti ir ásitikinti.Ilgametë patirtis ðvietimo, kultûros ir so-cialinëje srityje, ávairialypë darbo praktika,vadybinio darbo patirtis, gebëjimas áþvelg-ti esmæ, planuoti, atsirinkti prioritetus irsuburti komandà leidþia kryptingai dirbtiir sëkmingai spræsti rajono problemas.

Su þmona Aurelija uþauginome du sû-nus – Juliø ir Tadà, turime anûkà Arnà.Sutuoktinë – taip pat pedagogë. Ðiuo me-tu vadovauja savo vardo labdaros ir para-mos fondui, jo misija – padëti Kauno rajo-no gabiems ir talentingiems bei daugiavai-kiø ðeimø vaikams. Mûsø pomëgiai irgi su-tampa – mëgstame bûti gamtoje, vaþinëtisdviraèiais, puoselëti namø aplinkà. Laisva-laikio turiu nedaug, todël já stengiamëspraleisti aktyviai, naudingai ir ádomiai.

Nuo 2005 m. vadovauju LSDP Kauno ra-jono skyriui. Esu LSDP prezidiumo narys. Ak-tyviai dalyvauju visuomeninëje veikloje – esuLietuvos maironieèiø draugijos globëjas,draugijos „Pagraþinkime Lietuvà“ narys.

Gyvenime vadovaujuosi sentencija –„Bûti– vadinasi, prasmingai veikti“ (A.Malro).

monæ ir pasakau jà nebijodama aplinkiniøreakcijos. Kuo galiu, padedu þmonëms, galtodël jie tiki manimi – jau antrà kadencijàið eilës esu iðrinkta Kauno rajono tarybosnare. Tai man didelë garbë ir dar didesnëatsakomybë. Taryboje patikëtos Jaunimoreikalø ir sporto komiteto pirmininkës pa-reigos, taip pat Antikorupcinës komisijospirmininkës pareigos.

Aktyviai dalyvauju visuomenës, par-tijos veikloje. Laisvo laiko turiu nedaug,taèiau já stengiuosi skirti kelionëms, kadgeriau paþinèiau ávairius kraðtus ir jøþmones.

Jeigu bûèiau iðrinkta á Seimà, siekèiau,kad Lietuva taptø patraukli investicijoms,augtø ðalies ekonomika, kultûros plëtra, omokslas bûtø ekonomikos augimo pagrin-das. Norëèiau prisidëti prie valdymo tobu-linimo didinant savivaldos savarankiðkumàir atsakomybæ.

Keletà metø dirbau mokytoja, taèiau vë-liau mano profesinë veikla pasuko kita va-ga. Buvau iðrinkta tuomeèio Birðtono mies-to Vykdomojo komiteto atsakingàja sek-retore, vëliau pirmininko pavaduotoja.Nuo 1991 m. dirbau Valstybinio socialiniodraudimo fondo valdybos Birðtono skyriausvedëja, nuo 2000 m. – to paties fondo val-dybos Mokymo ir tyrimo centro Birðtonofilialo vedëja.

2005 m. balandþio mënesá paskirta Birð-tono savivaldybës administracijos direkto-

re. Po poros metø mane iðrinko Birðtonosavivaldybës mere. Nuo 2007 m. geguþës iki2008 m. vasario dirbau UAB „Kamintos in-vesticija“ investicijø direktore, o 2008 m.vasario mënesá vël tapau Birðtono savival-dybës mere.

Nuo 1995 metø esu Socialdemokra-tø partijos narë, LSDP Birðtono skyriauspirmininkë. Ilgà laikà vadovavau Mote-rø socialdemokraèiø sàjungos Birðtonoskyriui.

Esu iðtekëjusi, su vyru Jonu iðaugino-me du sûnus – Tadà ir Justà. Laisvalaikiumëgstu skaityti knygas, keliauti, patinka bai-dariø sportas. Kalbu ir raðau rusø, angløkalbomis.

Manau, mano patirtis, iðsilavinimas,domëjimasis daugeliu gyvenimo srièiø leis-tø rimtai ir prasmingai dirbti Lietuvosþmonëms.

Paþangos pasiekiama ne neigiant ankstes-niø pasiekimø rezultatus, o tobulinant patirtá

Gimiau 1941 m. balandþio 18 d. Raseiniørajono Trepënø kaime. Nuo 1965 m., kai bai-giau tuometá Kauno medicinos institutà, ma-no darbo veikla – gydytojas, pedagogas, moks-lininkas, organizatorius. Tik baigæs institutà dir-

rankiðkai. Jauniausias dar studentas.Pati esu baigusi Lietuvos þemës ûkio uni-

versiteto Ekonomikos fakultetà. DirbauÐiauliø respublikinëje ligoninëje, Kulautu-vos tuberkuliozës ligoninëje, Kauno rajonosavivaldybëje Finansø ir biudþeto skyriausvedëja. Pastaruoju metu darbuojuosi VÁ„Kauno aerouostas“. Visur darbas buvo su-sijæs su apskaita, finansais ir jø valdymu.

Nuo pat jaunystës nebuvau tik visuo-meninio gyvenimo stebëtoja. Visuomet rû-pëjo naujovës, þmoniø gyvenimas ir jøproblemos, socialinis teisingumas, ðalies po-litika. Daugeliu klausimø turiu savo nuo-

NIJOLË DIRGINÈIENË

LSDP kandidatë daugiamandatëje rinkimø apygardoje Nr. 51LSDP tarybos narë,

Birðtono savivaldybës merë

Gimiau 1957 m. rugsëjo 12 d. Ðilutëje.1964 metais pradëjau lankyti Vyþiø pradinæmokyklà, o 1975 metais baigiau Ðilutës 3-iàjàvidurinæ mokyklà. Tuometiniame Vilniausvalstybiniame pedagoginiame institute ágijaurusø kalbos ir literatûros mokytojos bei auk-lëjamojo darbo metodininkës specialybæ. Ta-èiau norëjosi gilintis ir á kitas sritis, todël bai-giau Vilniaus universitetà bei Kauno tech-nologijos universitetà. Turiu socialinio dar-buotojo bakalauro laipsná ir vadybos bei vers-lo administravimo magistro laipsná.

bau Ukmergës ligoninëje gydytoju terapeutu,vëliau studijavau aspirantûroje. Apgynæs diser-tacijà tapau KMU asistentu, docentu.

1978 m. tapau Endokrinologijos institutoCukrinio diabeto laboratorijos vadovu. 1995 m.apgyniau habilituoto daktaro disertacijà, nuo1995 m. esu profesorius, vyriausiasis mokslo dar-buotojas, nuo 2004 m. – KMU Endokrinologi-

jos instituto direktorius.Profesinæ kvalifikacijà këliau Lietuvos ir

ávairiø mokslo ðaliø institucijose. Atspausdinaudaugiau nei 350 moksliniø publikacijø. Esu 8monografijø ir 3 vadovëliø autorius, doktorantømoksliniø darbø vadovas, ilgametis Sveikatosapsaugos ministerijos endokrinologijos specia-listas-konsultantas, moksliniø þurnalø Lietuvojeir uþsienyje vyr.redaktorius ar redkolegijø na-rys, medicinos klausimø moksliniø renginiø or-ganizatorius, Baltijos ðaliø Endokrinologødraugijø asociacijos iniciatorius ir ákûrëjas, Lie-tuvos endokrinologø draugijos pirmininkas,ávairiø tarptautiniø medikø organizacijø narys.

Jei rinkëjai manimi patikës, savo patirtá pa-naudosiu Lietuvos þmoniø sveikatingumui ge-rinti.

ANTANAS NORKUS

LSDP kandidatas daugiamandatëje rinkimø apygardoje Nr. 98Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto

direktorius, hab. m. daktaras, profesorius,Raseiniø Garbës pilietis