Šiuolaikinės miesto

funkcinės struktūros

modelis

Susisiekimo sistema.

Bendri susisiekimo sistemos

planavimo principai

Bendri susisiekimo sistemos planavimo

principai

1. Miesto susisiekimo sistema privalo taupyti gyventojų laiką.

Gyventojų laiko sąnaudos darbo ir buitinėms kelionėms – viena pagrindinių susisiekimo sistemos efektyvumo rodiklių.

Iš to seka kai kurie paprasti dalykai:

- Susisiekimo linijos tai, ką jos jungia privalo jungti artimiausiu atstumu.

- Judėjimo greitis jomis turi būti galimai didžiausias

Bendri susisiekimo sistemos planavimo

principai

2. Miesto susisiekimo sistema privalo būti ekonomiška.

Kapitalo įdėjimai į susisiekimo sistemos statybą,

Jų atsipirkimo laikas,

Metiniai susisiekimo sistemos eksploatacijos kaštai

taip pat yra susisiekimo sistemos efektyvumo rodikliai.

Iš to seka tokios išvados:

- Susisiekimo linijas reikia kooperuoti. Kooperuoti gerai ir įvairių susisiekimo rūšių ir lygių sistemas. Tai ypač liečia persėdimų iš vienos susisiekimo sistemos į kitą vietas.

- Susisiekimo linijų turi būti galimai mažiau (mažesnis jų ilgis – mažesnė statybos ir eksploatacijos kaina).

- Susisiekimo priemonės turi būti našiausios.

Bendri susisiekimo sistemos planavimo principai 3. Miesto susisiekimo sistema turi būti ekologiška.

Transporto sukeliama mieste tarša – vienas iš susisiekimo sistemos efektyvumo rodiklių.

Kadangi didžiausias oro teršėjas mieste yra automobilis, tai miesto susisiekimo sistema turi būti tokia, jog neverstų žmonių naudotis automobiliu, kai galima be to apseiti. Kitaip tariant, mieste turi “veikti” visos judėjimo rūšys. Kiek galima, žmonės turi vaikščioti pėsčiomis, kiek galima važiuoti dviračius, miesto viduje pageidautina – visuomeniniu transportu. Asmeninį automobilį racionalu naudoti tolimos kelionėms.

Carbon dioxide and transport. Carbon dioxide is a greenhouse gas that contributes to climate change. The amount of carbon dioxide emitted by various forms of transport is in direct correlation to their energy consumption. Vehicles account for about 20 per cent of total carbon dioxide emissions in the Helsinki Metropolitan Area.Of this, buses account for 8 per cent and trams for 2 per cent. Passenger cars produce roughly 60 per cent of vehicular carbon dioxide emissions, goods transport accounting for about 30 per cent.

Iš to seka kad:

a) Iš vienos pusės:

- Pėsčiųjų trasos turi būti ne per ilgos (kitaip žmonės neis, o važiuos),

- Saugios – nesimaišyti su automobilių judėjimo linijomis arba (ten, kur to neįmanoma išvengti), prioritetas turi būti suteiktas pėstiesiems.

b) Iš kitos pusės:

- Automobilių eismas ten, kur galima susisiekti pėsčiomis, turi būti ribojamas.

c) Dviračių trasos turi būti suplanuotos ir įrengtos.

d) Visuomeniniam transportui turi būti teikiama pirmenybė.

Bendri susisiekimo sistemos planavimo principai

- Kurti mažesnio transporto intensyvumo apskritai prielaidas, pavyzdžiui, vengti vienarūšio naudojimo plotų (pramonės, prekybos zonų, ir pan.), iššaukiančių švytuoklinius srautus

- Išvengti tranzitinio srauto per miestą

- Išvengti tranzitinio eismo per gyvenamąsias teritorijas (mikrorajonus (kaimynijas)

4. Miesto

susisiekimo sistema

turi būti saugi.

Ką šia prasme

galima padaryti

miesto teritorijos

bendrojo plano

lygmenyje?

Bendri susisiekimo sistemos planavimo

principai

1. privalo taupyti

gyventojų laiką.

4. turi būti saugi.

2. privalo būti ekonomiška.

3. turi būti ekologiška.

Miesto susisiekimo

sistema

Visa pasakyta turint omenyje, formuojasi hierarchinė susisiekimo sistema

Miesto gatvių tinklas.Planavimo principai

Lietuvoje susisiekimo linijos suskirstytos į šešias pagrindines kategorijas:

A - greito eismo gatvės;

B - pagrindinės gatvės;

C - aptarnaujančios gatvės;

D - pagalbinės gatvės;

E - pagrindinės pėsčiųjų ir dviračių eismo gatvės ir takai;

F - pagalbiniai pėsčiųjų ir dviračių eismo takai, šaligatviai (juostos).

(STATYBOS TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ REGLAMENTAS STR 2.06.01:1999

MIESTŲ, MIESTELIŲ IR KAIMŲ SUSISIEKIMO SISTEMOS)

Miesto gatvių tinklas.Planavimo principai

Grupės Kategorijos Indeksas

Pagrindinė paskirtis

Motorizuoto Greito eismo gatvės A Miesto ilgi ir pastovūs transporto ryšiai bei ryšiai su

užmiesčio svarbiausiais keliais. Tranzitinis eismas.

Pagrindinės gatvės B Susisiekimas tarp miesto funkcinių zonų, rajonų,

centrų, didžiųjų transporto stočių. Ryšiai su

užmiesčio keliais.

Aptarnaujančios

gatvės

C Miesto plano funkcinės ir kompozicinės ašys.

Pagrindinės keleivių viešojo susisiekimo linijos.

Miesto vidaus transporto ryšiai.

Pagalbinės

gatvės

D Lokalinės funkcinės ir kompozicinės ašys. Srautų

paskirstymas į smulkias teritorijas, privažiavimai

prie atskirų statinių ir kitų objektų.

Nemotorizuoto

eismo zona

Pagrindinės pėsčiųjų

ir dviračių esmo

gatvės, takai,

šaligatviai

E Susisiekimas pėsčiomis, dviračiais ir kitomis bio-

transporto rūšimis tarp atskirų miesto dalių, su

miesto centru, darbo ir poilsio vietomis. Netolimas

susisiekimas su priemiesčio zona.

Pagalbiniai pėsčiųjų ir

dviračių eismo takai,

juostos ir

šaligatviai

F Vietinis susisiekimas tarp namų grupių, lokalinių

centrų. Vaikų pasivažinėjimas.

Gatvių tinklo projektavimo seka

1.Nustatomi planuojamų

srautų dydžiai

2.Artimi srautai

kooperuojami ir pervedami į

automobilių srautą.

3. Brėžiamos

pagrindinės miesto

gatvės (mažam mieste

B ar C kategorijos).

Pagrindiniai miesto

traukos taškai ir

miesto gatvių tinklas

Miesto struktūros variantai

a

Susisiekimo sistema.

Miesto susisiekimas su išore

Susisiekimo sistema. Miesto susisiekimas su išore

Išorės susisiekimo linijos.

Kai naujas miestas yra toli

nuo didmiesčių, jos didelės

reikšmės miesto planui neturi.

Miesto gatvės prisijungia prie

jų, o gyvenamoji zona

atitraukiama, siekiant išvengti

taršos ir triukšmo.

Tačiau, kai arti yra didmiestis,

tai susisiekimo su juo linijos

gali tapti naujo mikesto

“stuburu”, kaip pavyzdžiui,

Velingbiu, esančiame netoli

Stokholmo.

Susisiekimo sistema. Miesto susisiekimas su išore

Autobusų stostys

Mažuose, vidutiniuose miestuose ir netgi dideliuose miestuose pakanka vienos

autobusų stoties. Autobusų stotį pravartu statyti arčiau miesto centro, jei yra

galimybė – greta geležinkelio stoties

Miesto susisiekimas su išore

Apytiksliai geležinkelio stočių plotai ir vertikalus funkcijų išskaidymas.

A – tranzitinė su atskiru traukos ūkiu, B – galinė su technine stotimi.

Susisiekimo sistema. Miesto susisiekimas su išore

Uostai Ypač sudėtingi yra jūrų uostai. Teritorija jūrų uostams parenkama, gerai išanalizavus

jūros režimą. Uostui teritorija parenkama taip, kad ji neatkirstų gyvenamosios zonos

nuo vandens. Gyvenamosios zonos ribose statomi keleiviniai jūrų uostai. Vuosaari

harbour-City of Helsinki - http://images.google.lt/imgres?imgurl=http://1.bp.blogspot.com/_rGZGw3ONsjo/ShxsEtH8jgI/AAAAAAAABFs/ekrF2WZv3f8/s400/satama_merelta2.jpg&i

mgrefurl=http://mokkikunta.blogspot.com/&usg=__057D_gyLC3EeNjKCedZdkaxxmJE=&h=255&w=400&sz=31&hl=lt&start=6&tbnid=Fj4eSqk2qRQJVM

:&tbnh=79&tbnw=124&prev=/images%3Fq%3Dharbor%2Bcity%2Bplanning%26gbv%3D2%26hl%3Dlt%26sa%3DG

Susisiekimo sistema. Miesto susisiekimas su išore

Uostai

Tinkama vieta prekiniams ir pramoniniams upių uostams – žemiau

gyvenamosios teritorijos pagal tėkmę.

Keleivinio uosto vienam tiesiniam prieplaukos metrui skiriama apie 100-150

kv.m. kranto teritorijos,

Bendrosios paskirties upių uosto - 250-300 kv.m. kranto teritorijos,

Specializuotuose uostuose - 300-400 kv.m. kranto teritorijos.

Susisiekimo sistema. Miesto susisiekimas su išore

Aerouostai Vieta – už miesto ribų, lygiose (geriau

aukštesnėse) vietose, taip, kad miestas galėtų

plėstis, o lėktuvai galėtų saugiai kilti it leistis,

neskristų virš miesto teritorijos. Lėktuvai

kyla ir leidžiasi prieš vėją.

Visas aerouosto kompleksas užima apie 200-

100 ha.

Lėktuvu skrendama vidutiniškai 30-40% viso

kelionės laiko, taigi, labai svarbu yra greitas

ir patogus aerouosto susisiekimas su miestu.

Miesto susisiekimo sistema ir miesto teritorijos bendrasis planas

Dėkui už dėmesį