ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis socialur da politikur...
Transcript of ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis socialur da politikur...
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisissaxelmwifo universiteti
socialur da politikur mecnierebaTa fakulteti
V saerTaSoriso samecniero konferencia
`sivrce, sazogadoeba, politika _ mdgradiganviTarebis regionuli aspeqtebi~
programa
da
Tezisebi
22-24 ivnisi, 2017
2
22-24 ivnisi, 2017
V saerTaSoriso samecniero konferencia
“sivrce, sazogadoeba, politika – mdgradi ganviTarebis
regionuli aspeqtebi”
samecniero redaqtorebi:
Tamar dolbaia, Teona mataraZe
teqnikuri jgufi: Teona TabuaSvili, miranda miqaZe,
nino abesaZe
22-24 June, 2017
The 5th International Scientific Conference
“Space, Society, Politics - The Regional Aspects of Sustainable Development”
Editors: Tamar Dolbaia, Teona Mataradze
Technical Group: Teona Tabuashvili, Miranda Mikadze, Nino Abesadze
3
programa
22 ivnisi, xuTSabaTi
I korpusi, oTaxi #107
09.30 - 10.00 konferenciis monawileTa registracia
10.00 konferenciis gaxsna:
I korpusi, oTaxi #107
giorgi SarvaSiZe _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisissaxelmwifo universitetis reqtori
Tamar dolbaia _ socialur da politikur mecnierebaTafakultetis dekani
mixeil Cxenkeli _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisissaxelmwifo universitetis reqtoris moadgile
I korpusi, oTaxi #107
I sesia (inglisurenovani)
Tavmjdomareebi: valerian meliqiZe, arda arikani
10.20 valerian meliqiZe - asocirebuli profesori, ivanejavaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti.“patara qveynebi, rogorc globaluri sistemuri miTologiisobieqtebi”;
4
10.40 Tamar dolbaia – asocirebuli profesori, ivanejavaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti.“samxreT kavkasiis satransporto sistema, rogorc regionulimdgradi ganviTarebis faqtori”;
11.00 lale ialCin-hekmani – profesori, maqs plankissocialuri anTropologiis instituti, germania. “vardebisada vardis zeTis warmoebis mdgradi ganviTareba da fasebi,isparta, TurqeTi”;
11.20 xose vargas-hernandesi – profesori, guadalaharasuniversiteti, meqsika. “urbanuli mwvane sivrceebi, rogorcekosistemis komponenti”;
11.40 ali CeSmeJangi – asocirebuli profesori, CineTisnotinghem ninbos universiteti, CineTi. “smart qalaqebi” dacvalebadi urbanuli sistemebi”;
12.00 siuzan elisa haris-brandtsi – doqtoranti, masa-Cusetsis teqnologiebis instituti, aSS. “turizmisganviTareba saxelmwifos mSeneblobis procesSi: post-revoluciuri baTumis magaliTze”;
12.20 tuba birjani - ufrosi mkvlevari, luvenis universiteti,belgia; Teona mataraZe – asocirebuli profesori, ivanejavaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti.“saerTaSoriso migraciis tendenciebi da migraciis gavlenaojaxebis socialur-ekonomikur mdgomareobazesaqarTveloSi”;
12.40 aleqsandre kuxianiZe – profesori, ivane javaxiSvilissaxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti. “birTvuli daradiologiuri usafrTxoebis muqara samxreT kavkasiisregionSi: saqarTvelo da somxeTi”;
5
13.00 – 14.00 Sesveneba, lanCi
14.00 hosein nazmfari – asocirebuli profesori, mohaReRardabilis universiteti, irani. “sivrce, sazogadoeba,uTanasworoba – SemTxvevis analizi: ardabilis provincia,irani“;
14.20 daviT macaberiZe – asistent-profesori, ivanejavaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti.“putinis sainformacio politika da evropuli politikisfragmentacia”;
14.40 fiqria asaniSvili – asocirebuli profesori, ivanejavaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti.“iranis “rbili Zalis” gavlena samxreT kavkasiisgeopolitikaze”;
15.00 terane amiraga Sirvanova – asistent-profesori,azerbaijanis ekonomikis saxelmwifo universiteti. “rbili
usafrTxoebis aRqma yofil sabWoTa respublikebSi: swrafvanatoSi CarTulobisken Tu misi ignorireba?”
15.20 arda arikani - profesori, akdenizis univer-siteti,TurqeTi. “sirieli ltolvilebis asaxva TurqulkarikaturebSi”;
15.40 mariam gersamia, profesori; maia toraZe, asoci-rebuliprofesori - ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisissaxelmwifo universiteti. “axalgazrda Jurnalistebisdasaqmeba mediis Sromis bazarze”;
16.00 r. jeferson jorj – ufrosi leqtori, Crdi-loeTtexasis universiteti, aSS. “onlain samagistro programisganviTareba saganmanaTleblo liderobaSi”;
6
16.20 samira karaeva – mkvlevari, arqeologiisa daeTnografiis instituti, azerbaijani. “genderuli sakiTxebisproblemebi azerbaijanSi”.
23 ivnisi, paraskevi
II sesia (qarTulenovani)
I korpusi, oTaxi #101
Tavmjdomareebi: revaz jorbenaZe, zviad abaSiZe
10.00 giorgi kvinikaZe – asistent-profesori, ivane
javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti.
“gardamavali ekonomikis mqone patara qveynebis
geoekonomikuri problemebi profesor aleqsandre rondelis
SromebSi”;
10.20 malxaz macaberiZe – profesori, ivane javaxiSvilis
saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti. “ivane
javaxiSvili da saqarTvelos istoriul-strategiuli
sazRvrebis koncefcia”;
10.40 valerian doliZe – asistent-profesori, ivane
javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti.
“demokratiis mesame talRa da postkomunisturi
demokratizacia: saqarTvelos SemTxveva”;
11.00 zviad abaSiZe – asistent-profesori, ivane javaxiSvilis
saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti.
7
“xelisuflebis danawileba da mmarTvelobis formebi
aRmosavleT-centralur evropasa da saqarTveloSi”;
11.20 irina biWikaSvili – asocirebuli profesori, ivane
javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti.
“kulturis gamoyeneba politikaSi. istoriuli analogiebi”;
11.40 revaz jorbenaZe, profesori, marex deviZe, doqtoranti -
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo
universiteti. “socialuri aqsiomis struqtura da pirovnebis
qceva”;
11.40 _ 13.00 Sesveneba, lanCi
13.00 naTela donaZe - asocirebuli profesori, ivane
javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti.
“ojaxi, rogorc Rirebuleba: saqarTvelosa da dasavleTis
qveynebis SedarebiTi analizi”;
13.20 marina burZeniZe, asocirebuli profesori, marine
qevxiSvili, doqtoranti – ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universiteti. “socialuri mediis
praqtika da qarTuli samoqalaqo sazogadoebis
organizaciebi”;
13.40 amiran berZeniSvili – profesori, ivane javaxiSvilis
saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti. “cifruli
Taobis” damkvidrebisa da ganviTarebis Taviseburebebi
saqarTveloSi”;
8
14.00 nana maWaraZe – doqtoranti, saqarTvelos sazogadoebriv
saqmeTa instituti (GIPA). “cifruli mauwyeblobis praqtikisdanergva saqarTveloSi: misi gavlena satelevizio
informaciuli resursis ganviTarebaze”;
14.20 Tengiz verulava - profesori, ilias saxelmwifo
universiteti. “universaluri jandacva saqarTveloSi:
miRwevebi da gamowvevebi”
24 ivnisi, SabaTi
09:00 - eqskursia ucxoeli stumrebisTvis:
ufliscixe – mcxeTa
9
Tezisebi
10
11
Tamar dolbaia
asocirebuli profesori
ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universiteti
samxreT kavkasiis satransporto sistema, rogorc
ganviTarebis regionuli faqtori
sabWoTa kavSiris daSlis Semdgom, erT geografiul
sivrceSi myofi, msgavsi istoriuli da ekonomikuri warsulis
mqone sami saxelmwifo: saqarTvelo, somxeTi da azerbaijani,
saerTaSoriso urTierTobaTa sistemaSi ganixileba, rogorc
samxreT kavkasiis regioni. Tumca, regionuli kavSirebi erTob
myifea politikuri aramdgradobis, teritoriuli
pretenziebis, regionuli konfliqtebisa da gansxvavebuli
sagareo partnioruli interesebis gamo.
globalur ekonomikur sivrceSi, samxreT kavkasiis
regionis mniSvnelobisa da saWiroebis damkvidreba xdeba
regionis xelsayreli satransporto – geografiuli
mdebareobis meSveobiT satranzito funqciis ganviTarebis
gziT, rogorc evropa - aziis Sesayarze satranzito
tvirTnakadebis Semkrebi, gamtari da rac mTavaria, ruseTze
gamavali satranzito nakadebis diversifikaciis saSualeba.
naSromSi ganxiluli da gaanalizebulia samxreT
kavkasiis regionis satransporto sistema: transportis yvela
saxeoba, tvirTis eqsport-importuli da satranzito nakadebi,
mgzavrTbrunva, transportis saxeobebis daqselvis done da
xarisxi, regionze gamavali saerTaSoriso satransporto
derefnebi da milsadenebi.
mocemulia rekomendaciebi satransporto
infrastruqturis erTiani regionuli sistemis Seqmnis,
saerTaSoriso standartebTan miaxloebis, regionuli sabaJo
procedurebis srulyofis, erTiani satarifo sistemis,
“karidan-karamde gadazidvis” sistemis Sesaqmnelad, rac xels
Seuwyobs regionuli satransporto sistemis efeqtianobis
12
gaumjobesebas, saerTaSoriso multimodalur satransporto
derefnebSi CarTvasa da tvirTnakadebis mozidvas.
samxreT kavkasiis regionis satranzito funqciis
gaZliereba, multimodalur satransporto derefnebSi CarTva,
Tavis mxriv, regionuli TanamSromlobis, usafrTxoebisa da
mdgradi ganviTarebis garantias warmoadgens.
13
lale ialCin-hekmani
profesori, maqs plankis socialuri anTropologiis
instituti, germania
vardebisa da vardis zeTis warmoebis mdgradi ganviTareba da
fasebi, isparta, TurqeTi
moxseneba ganixilavs vardisa da vardis zeTis warmoebis
da faswarmoqmnis Sesaxeb diskursebs ispartas provinciaSi.fermerebi vardis kultivacias saukuneze metia misdeven, xolo
vardis zeTis warmoeba miCneulia tradiciul industriad.vardis zeTis sabazro momxmarebeli globaluri masStabis
kosmetikuri firmebia da ispartaSi warmoebuli vardis zeTis
ZiriTadi nawili saeqsportoa. 2000 wlidan vardisa da vardis
zeTis fasebi da warmoeba stabilurad izrdeba. aris vardis
Warbwarmoebis safrTxe, maRali konkurencia vardis zeTis
Semsyidvel firmebs Soris, rac xelovnurad zrdis fasebs da
ramac SeiZleba, msoflio bazarze vardis zeTis biznesis
Cavardna gamoiwvios. gadaxdisa da faswarmoqmnis
procedurebze detaluri dakvirvebiT, moxsenebaSi ganvixilav
faswarmoqmnis “moralur” ekonomikas. marTalia, aRniSnuli
kvleva mimdinareobis procesSia da warmovadgen winaswar
Sedegebs, magram fasebis Sesaxeb arsebuli diskursis analizi
migvaniSnebs, rom es aris ara mxolod bazris sawinaaRmdego
msjelobebi, aramed sabazro ekonomikis RirebulebebiTi
Sefaseba.
14
xose vargas-hernandesi
profesori, guadalaharas universiteti, meqsika
mwvane urbanuli sivrceebi, rogorc ekosistemis komponenti
naSromis mizania ekosistemis perspeqtividan
gaaanalizos arsebuli literatura urbanuli mwvane sivrceebis
im maxasiaTeblebis Sesaxeb, rogoricaa misi komponentebi,servisebi, erTobebis CarTuloba, iniciativebi da qmedebebi.analizi iwyeba im varaudiT, rom urbanuli mwvane sivrceebi arin
sasicocxlo mniSvnelobis ekosistemebi urbanul garemoSi
cxovrebis xarisxis zrdisTvis da ekosistemis iseTi
servisebisTvis, rogoricaa biomravalferovneba, klimatis
regulacia. amdenad, urbanuli mwvane sivrceebi nebismieri
erTobis ekosistemis ganviTarebis mniSvnelovani komponentia.momxmareblebis moTxovnaTa dakmayofileba dakavSirebulia im
funqciebTan da servisebTan, rasac urbanuli mwvane sivrceebi
awvdian erTobas. erTobis wevrTa CarTuloba da ganviTareba
moiTxovs meqanizmebs, raTa uzrunvelyofil iqnas adgilobrivi
momxmareblebis moTxovnebisa da miswrafebebis dakmayofileba.am analizSi gamoyenebuli meTodebia dokumentebisa da
empiriuli monacemebis analizi moxmarebasa da momxmareblebze,interviuebi eqspertebTan da SemTxvevis Seswavla. aseve,adgilobrivi xelisuflebisa da erTobebisaTvis SeTavazebulia
ramdenime damatebiTi rekomendacia, garemos, ekonomikuri da
socialuri xasiaTis zogadi iniciativebis Sesaxeb, rac
daexmareba dainteresebul da CarTul mxareebs iniciativebis
ganxorcielebaSi.dabolos, kvleva yuradRebas amaxvilebs urbanuli mwvane
sivrceebis SesaZleblobebze, gamowvevebsa da perspeqtivebze.
15
ali CeSmeJangi
asocirebuli profesori,
CineTis notinghem ninbos universiteti, CineTi
`smart qalaqebi~ da cvalebadi urbanuli sistemebi
kvleva Seexeba „smart qalaqebs“, rogorc Cveni epoqis qalaqebis
brendirebis procesis mTavar transformirebad tendencias. im
pirobebSi, rodesac „smart qalaqebi“ didad arian
damokidebulni sainformacio teqnologiebsa da monacemTa did
bazebze, informacia, ZiriTadad, gamoiyeneba qalaqis
operirebisa da marTvis optimizaciisaTvis. saqalaqo doneze am
procesma gaamartiva arsebuli rTuli operaciebi, magram es did
winaaRmdegobaSi aRmoCnda urbanizmis zogierT mowinave
TeoriasTan. naSromSi ganxilulia urbanizmis Teoriebsa da
„smart qalaqebTan“ dakavSirebuli es winaaRmdegobebi.„smart qalaqebis“ gaCenam nawilobriv Seamcira
urbanizmis roli qalaqebis ganviTarebaSi. axali urbanuli
gadawyvetilebebi da intervenciebi axla ukve damokidebulia
gamoTvliT simulaciebze, did monacemTa bazebsa da
optimizaciis procesebze. urbanul dagegmarebasa da sivrcis
gamoyenebis dizainSi Tanamedroveoba karnaxobs Tu rogor
SeiZleba ganviTardnen da Camoyalibdnen qalaqebi da sabolood
adaptirdnen axal modelebTan.erTi mxriv, zogierTi „smart qalaqis“ iniciativa
mdgradi qalaqebisa da ubnebisaTvis ganviTarebis inovaciur
gadawyvetilebad gvevlineba, Tumca meore mxriv, is zogjer
ewinaaRmdegeba urbanizmis koncefciebsa da Teoriebs.es naSromi ganixilavs am dapirispirebas ara cvlilebis
gazomvis kuTxiT, aramed qalaqebisa da urbanizmisTvis
potenciuri safrTxeebis Sefasebis mxriv. kvleva gamoavlens sam
erTmaneTTan dakavSirebul elements: fizikur sivrces,virtualur sivrces da xelmisawvdomobas, pirvel rigSi „smart
16
qalaqis“ ideis WrilSi da Semdeg - urbanizmis. am sami elementis
analizi gamoyenebuli iqneba imis gansasazRvrad, Tu ra
uaryofiTi gavlena SeiZleba hqondeT maT urbanizmis
Teoriebze, Tu mxolod „smart qalaqis“ ideis mxridan iqnebian
ganxilulni.
17
siuzan elisa haris-brandtsi
doqtoranti, masaCusetsis
teqnologiebis instituti, aSS
turizmis ganviTareba saxelmwifos mSeneblobis procesSi:
post-revoluciuri baTumis magaliTi
statia kritikulad ganixilavs im gamowvevebsa da
SesaZleblobebs, romlebic post-revoluciuri saxelmwifos
mSeneblobis sawyis etapze Tan axlavs turizmis ganviTarebas.
saqarTveloSi, 2003 wlis vardebis revoluciis Semdeg, baTumSi
dramatuli neoliberaluri reformebi da swrafi
rekonstruqcia ganxorcielda. ukanasknel dekadaSi baTumi
SavizRvispireTis turistul centrad da qveynis warmatebul,
post-revoluciuri transformaciis simbolod iqca. statia
ganixilavs, rogor iqca nacionalizmis xelSewyobis
arqiteqturul simbolod mTavrobis mier ganxorcilebuli
axali turistuli proeqtebi. moxsenebaSi aseve warmovadgen Tu
rogor iwvevs turizmi nacionalizmis simboloebs Soris
komunikaciaSi dabneulobas da aferxebs maT gavrcelebas.
saxelmwifo mSeneblobis procesSi turizmi SeiZleba
iqces ekonomikuri eqspansiis efeqtian saSualebad, gansxvavebiTgamowvevebisgan, rac Tan axlavs nela ganviTarebad mopovebiT
mrewvelobas an maRal-profesiul mwarmoebel seqtors. Tumca,arsebobs maRali riski imisa, rom didi qalaqebi gadaiqcevian
mTavar turistul centrebad. garda ekonomikuri
winaaRmdegobebisa, turizms SeuZlia gamoiwvios qalaqis
Taviseburebebis Secvla da moqalaqeebis mTavari
sivrceebisagan gaucxoeba. Seviswavli ra baTumis SemTxvevas,
moxsenebaSi warmovadgen turistuli qalaqis urbanuli
rekonstruqciis gavlenas mis socialur da politikur
aspeqtebze, post-revoluciuri eris mSeneblobis farTo
gamowvevebze. moxsenebis farglebSi ganvixilav sakiTxs Tu
18
rogori gavlena SeiZleba hqondes saxelmwifos mSeneblobis
procesSi gare turistuli seqtoris ganviTarebas samoqalaqo
TviTSegnebisa da nacionalizmis ideebis xelSewyobaze.
turizmis ganviTarebasa da nacionalizmis mimarTebebis
garda, moxsenebaSi mimovixilav turistuli ekonomikis
gauTvaliswinebel gavlenebs formirebadi erebis simbolur
arqiteqturasa da urbanul formebs.
moxsenebaSi saubaria im gavlenaze, romelic saxelmwifo
mSeneblobisas iniciativebis paralelurad SesaZloa hqondes
turizmis seqtoris ganviTarebas samoqalaqo integraciisa da
nacionalizmis xelSewyobaze. turizmis ganviTarebasa da
nacionalizms Soris kompleqsuri urTierTobis garda, kargad
Cans turizmis ekonomikis zogierTi gauTvaliswinebeli gavlena
axlad ganviTarebad erebze simboluri arqiteqturisa da
urbanuli formis meSveobiT.moxsenebaSi baTumi warmodgenilia, rogorc
postsocialisturi qveynebis urbanuli trasformaciis
magaliTi, romelSic mimdinareobs turizmis ganviTareba.
analizi efuZneba 2016-2017 wlebSi Catarebul siRrmiseul
interviuebs, dakvirvebasa da mosaxleobis gamokiTxvis
Sedegebs.
19
tuba birjani
ufrosi mkvlevari, luvenis universiteti, belgia
Teona mataraZe
asocirebuli profesori, ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universiteti
saerTaSoriso migraciis tendenciebi da migraciis gavlena
ojaxis socialur-ekonomikur mdgomareobaze saqarTveloSi
moxsenebis mizania ganixilos saqarTvelodan migraciis
zogadi tendenciebi da Seadaros saqarTveloSi mcxovreb
migrantTa ojaxebis socialuri da ekonomikuri mdgomareoba
ojaxebs, romlebsac ar hyavT migranti. moxseneba efuZneba
Tbilisis saxelmwifo universitetis mier dafinansebul
miznobrivi samecniero-kvleviTi proeqtis farglebSi 2015 wlis
Semodgomaze saqarTveloSi Catarebul erovnuli raodenobrivi
gamokiTxvis Sedegebs. SerCevis zoma aris 1000 respondenti,
gamokiTxvis forma – pirispiri interviu.prezentaciis farglebSi Cven ganvixilavT migrantTa
demografiul maxasiaTeblebs, migraciis mimarTulebas,migrantTa samoqalaqo da dasaqmebis statuss mimReb
sazogadoebaSi, migrantTa daxmarebis formebsa da fuladi
gzavnilebis odenobas. kvlevis mTavari hipoTeza Semdegia -migrantis yola gavlenas axdens gamgzavni ojaxis wevrebis
damokidebulebaze saxelmwifosa da sxva institutebis mimarT.hipoTezis Sesamowmeblad vzomavT saxelmwifo institutebis
mier miwodebuli momsaxurebiT mosaxleobis kmayofilebis
dones da sxvadasxva sajaro organizaciisa da adamianebis
mimarT respondentTa ndobas. zogadad, kvlevam gamoavlina, rom
saqarTveloSi mcxovreb ojaxTa 14.3%-s qveynis farglebs gareT
hyavT erTi migranti mainc. migrantTa wili maRalia imereTisa da
Sida qarTlis regionebsa da TbilisSi. migrantTa 44.4%
mamakacia, xolo 55.6% – qali. migrantTa umravlesoba saSualo
20
asakisaa (31-62 wlebi). migrantTa 46.8%-s aqvs umaRlesi
ganaTleba, xolo 39.1%-s profesiuli ganaTleba. qal migrantebs
ganaTlebis ufro maRali done aqvT mamakaci migrantebis
ganaTlebis donesTan SedarebiT, zogadad ki, migrantebis
ganaTlebis done ufro maRalia adgilobrivi mosaxelobis
ganaTlebis donesTan SedarebiT, rac miuTiTebs „tvinebisgadinebis“ tendenciis arsebobaze. migrantTa yvelaze didi
nawili migrirebulia ruseTSi, migraciis maRali done
fiqsirdeba saberZneTis, italiis, TurqeTis mimaTulebebiT,sadac ZiriTadad, qali migrantebi mimReb ojaxebSi
SinameurneobasTan dakavSirebul zrunvis fuqncias asruleben.migrantTa mxolod 64.5%–s aqvs saqarTvelos moqalaqeoba, xolo
maT 31.1%–s registracia - saqarTveloSi, rac migvaniSnebs, rommigrantTa es nawili moklebulia mimReb sazogadoebaSi
samoqalaqo uflebebs. migrantTa naxevari ojaxebs exmareba
fuladi gzavnilebiT, xolo daaxloebiT mesamedi gamgzavn
ojaxebs aranair finansur daxmarebas ar uwevs.
21
aleqsandre kuxianiZe
profesori, ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universiteti
birTvuli da radiologiuri usafrTxoebis muqara samxreT
kavkasiis regionSi: saqarTvelo da somxeTi
birTvuli da radiologiuri masalebis kontrabanda
saqarTvelos gavliT
birTvuli da radiologiuri masalebis Savi bazari dRes
faravs did teritorias atlantis okeanedan, wynar okeanemde.1990-iani wlebis bolodan eqspertebi miuTiTeben am masalebiT
kontrabandis mimarTulebis Secvlaze evropidan kavkasiisa da
centraluri aziisaken. es tendencia aRmaSfoTebelia axlo
aRmosavleTisa da samxreT aziaSi cxeli wertilebis siaxlovis
gamo. amitom, birTvuli da radiologiuri masalebis
kontrabanda kavkasiis regionis gavliT, specsamsaxurebis,mesazRvreebisa da mebaJeebis yuradRebis gansakuTrebuli
sagania.1997 wlidan saqarTvelo TanamSromlobs atomuri
energiis saerTaSoriso saagentosTan (IAEA) ukontrolod
mitovebuli radiaciuli masalebis Zebnisa da neitralizaciis
problemebze, personalis treningebisa da sasazRvro da sabaJo
gamSvebi punqtebis mowyobilobiT aRWurvaze. saqarTvelos mier
xelmowerili da ratificirebulia xelSekruleba birTvuli
iaraRis gauvrceleblobis Taobaze da 1998 wels miRebulia
kanoni birTvuli da radiaciuli usafrTxoebis Sesaxeb.kanonis mixedviT, radiaciuli narCenebis transportireba
saqarTvelos gavliT akrZalulia. ukanono gadatana
saqarTvelos sabaJo sazRvarze radiaciuli masalis an
mowyobilobis, romelic SeiZleba gamoyenebul iqnes masobrivi
ganadgurebis iaraRis Sesaqmnelad, isjeba Tavisuflebis
22
aRkveTiT vadiT xuTidan rva wlamde. msgavsi qmedeba, Cadenili
organizebuli jgufis mier, isjeba Tavisuflebis aRkveTiT
vadiT TerTmetidan TxuTmet wlamde.sabWoTa kavSiris ngrevis Semdeg, birTvuli da radiologiuri
masalebis kontrabanda saqarTvelos gavliT gadaiqca
seriozul problemad da amas xels uwyoben Semdegi faqtorebi:1. ukontrolod mitovebuli radiaciuli masalebis
arseboba;2. registrirebuli radiaciuli masalebis susti dacva;3. saxelmwifo sazRvris dacvis xarisxi;4. mosaxleobis “radiaciuli ganaTlebis” dabali done;5. siRaribis done qveyanaSi;6. ukontrolo separatistuli regionebi.
sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg saqarTveloSi aRmoCenilia
300–mde ukontrolod mitovebuli radiaciuli wyaro. umetes
wilad es masalebi mitovebulia im sabWoTa da ruseTis jarebis
mier, romlebmac Tavis dros datoves saqarTvelos teritoria, ansaqarTvelos yofili sabWoTa organizaciebis mier
industriuli mSeneblobis adgilas. agreTve, sxvadasxva
kvleviT da samedicino organizaciebSi arsebobs daaxloebiT
1500 registirebuli wyaro, romelic cudi dacvis an Senaxvis
pirobebSi SeiZleba moiparon an saSiSi gaxdes adamianebisaTvis.cnobilia birTvuli da radiologiuri masalebis kontrabandis
ramdenime yvelaze saSiSi SemTxveva, romelic gadis
saqarTvelos teritoriiT da warmoadgens seriozul globalur
safrTxes. am kontrabandis gzebis umravlesoba gadis ruseTidan
saqarTvelos gavliT TurqeTSi an somxeTSi. yvelaze xSirad,kontrabandistebis dakaveba xdeboda operatiuli informaciis
safuZvelze da ara radiaciuli deteqtorebis meSveobiT,rogorc wesi, baTumSi an TbilisSi.
23
mewamoris atomuri sadguri rogorc regionuli da globaluri
usafrTxoebis muqara
bunebrivi katastrofisa da terorizmis kuTxiT, aranaklebad
saSiS problemas warmoadgens somxeTSi ganlagebuli mewamoris
atomuri eleqtrosadguri. mewamoris radiaciuli safrTxis
sakiTxis gadaWra damokidebulia ramdenime sxva problemasTan:somxeTis konfliqtze azerbaijanTan, urTierTobaze TurqeTTan
da axali atomuri sadguris mSeneblobis dafinansebasTan.amrigad, moZvelebuli mewamoris atomuri sadguris da
birTvuli da radiologiuri masalebis kontrabanda
warmoadgenen seriozul problemas regionuli da globaluri
usafrTxoebisaTvis. am problemis gadaWras abrkolebs
azerbaijanis mier somxeTis ekonomikuri blokada, somxeTis
ekonomikuri situste da adgilobriv doneze alternatiuli
energetikuli resursebis simwire.
24
hosein nazmfari
asocirebuli profesori,
mohaReR ardabilis universiteti, irani
sivrce, sazogadoeba, uTanasworoba _ SemTxvevis analizi:
ardabilis provincia, irani
sawyis etapze socialuri samarTlianobis ganxilva
sivrculi da garemosTan dakavSirebuli samarTlis farglebSi
xdeboda. sivrculi samarTlianoba, rogorc geografiaze
dafuZnebuli programis erT–erTi sakvanZo sakiTxi, miznad
isaxavs geografiuli arealis macxovrebelTa saWiroebebis
dakmayofilebas. ganviTarebis indikatorebis mixedviT,
SeiniSneba ardabilis provinciis gare sivrculi zonebis
araTanabari sivrculi ganviTareba. warmodgenili moxsenebis
farglebSi vikvlevT da vafasebT qalaq ardabilis ganviTarebis
sivrcul samarTlianobas. kvleviTi midgoma efuZneba
gamoyenebiT deskriptul da analitikur meTods. statistikuri
weliwdeuli #1390–is mixedviT ardabilis provinciaSi
dasaxlebulia 10 qalaqi. sivrculi samarTlianobis
ganviTarebis donis Sesafaseblad gamoviyeneT 40 urbanuli
indikatori. maTi mniSvnelobis dasadgenad, TiToeuli
indikatori gaanalizda Saronis anTropiis meTodiT, xolo
qalaqebis ranJirebisaTvis gamoyenebul iqna ori – topsisa da
vikoris modelebi. radganac am ori modelis gamoyenebis Sedegad
miRebuli monacemebi zogjer araTavsebadi iyo, konsensusis
misaRwevad gamoviyeneT integraciis meTodi (saSualo rangi,zRvruli maCvenebeli, kouplendi). prezentaciaSi warmogidgenT
ardabilis provinciis qalaqebis ranJirebas.
25
daviT macaberiZe
asistent profesori,
ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universiteti
putinis sainformacio politika da evropuli politikis
fragmentacia
naSromSi warmoCenilia putinis sainformacio
politikasa da evropul radikalur memarjvene partiebis
poziciebs Soris arsebuli Tanxvedrebi da kavSirebi
Tanamedrove evropaSi. miviCnevT, rom evropis radikaluri
memarjvene partiebis popularobis zrda ganpirobebulia ara
sagareo faqtorebiT (rusuli finansuri mxardaWera), aramed
evropuli integraciis Sida logikiT, romelic winaaRmdegobaSi
movida nacionaluri donis politikasTan. ruseTis federaciam,sainformacio politikis meSveobiT, moaxerxa araoficialuri
„mexuTe kolonis“ Seqmna evrokavSirSi, romelic gamoiyeneba
evropaSi rusuli interesebis arapirdapir lobirebasa da
radikalur memarjvene partiebze misi gavlenis
gavrcelebisaTvis. amgvarad, ruseTis federacias arapirdapiri
gavlenis moxdena SeuZlia evropis sxvadasxva qveynis
eleqtoratze. naSromSi evropaSi radikaluri memarjvene
partiebis popularobis zrda gaanalizebulia maT mier dRes
arsebuli ekonomikuri da migrantTa krizisis politikur
kapitalad gadaqcevis konteqstSi. nacionalur politikaze
koncentrireba, romelic xandaxan Zirs uTxris erTiani
evropuli poziciis Camoyalibebas sxvadasxva sakiTxze, erTi
mxriv, kidev ufro gaZlierdeba axali riskebis warmoSobisa da
sul ufro mzardi „xalxis xmis“ (Vox Populi) gamo, meore mxriv ki
daasustebs ruseTis agresiis Sekavebis politikas post-sabWoTa
qveynebSi da, amgvarad, gamarTldeba putinis/kremlis miznebi da
molodini.
26
fiqria asaniSvili
asocirebuli profesori,
ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelwifo universiteti
iranis `rbili Zalis~ gavlena samxreT kavkasiis geopolitikaze
samxreT kavkasia mniSvnelovan rols TamaSobs iranis
sagareo politikis dRis wesrigSi. iranis cdilobs samxreT
kavkasiis regionSi daabalansos is aRqmuli Tu realurad
arsebuli safrTxeebi, romlebic momdinareobs regionuli da
transregionuli saxelmwifoebis mxridan (TurqeTi, ruseTis
federacia da aSS). imisTvis, rom iranma am mizans miaRwios, igicdilobs ganimtkicos Tavisi poziciebi samxreT kavkasiaSi.
eraysa da siriaSi mimdinare konfliqtebis gamo, irans
garTulebuli aqvs energoresursebis transportireba evropaSi
xmelTaSua zRvis gavliT. Teirani cdilobs es danaklisi Savi
zRviT Caanacvlos saqarTvelos gavliT. amitom samxreT kavkasia
ara marto politikuri da strategiuli mniSvnelobis regionia
iranisTvis, aramed fanjarac, romelsac SeuZlia irani evropas
daukavSiros. aqedan gamomdinare, Teiranis gavlenis moZliereba
regionSi da sxva saxelwifoebis gavlenis dabalanseba Teiranis
mniSvnelovani sagareo politikuri amocanaa, romlis miRwevas
igi ZiriTadad, `rbili Zalis~ gamoyenebiT cdilobs.am statiis mizania warmoaCinos iranis `rbili Zalis~ buneba,
strategiebi da mimarTulebebi samxreT kavkasiaSi da maTi
gavlena regionis geopolitikaze.
27
terane amiraga Sirvanova
asistent profesori
azerbaijanis ekonomikis saxelmwifo universiteti
`rbili usafrTxoebis~ aRqma yofil sabWoTa respublikebSi:swrafva natoSi CarTulobisken Tu misi ignorireba?
yofili sabWoTa respublikebis erovnuli usafrTxoebis
koncefciebSi "rbili" an aratradiciuli safrTxeebis aRiareba
bolo aTwleulSi sul ufro metad ikidebs fexs. es xdeba natos
strategiuli doqtrinis TandaTanobiTi evoluciis
paralelurad - misi klasikuri miznidan - SenarCundes
kontinentur evropaSi ruseTTan efeqturi kontr-balansi
transnacionaluri usafrTxoebis Tanamegobrobis xedvamde -daicvas wevri saxelmwifoebi rogorc samxedro, ise ara-samxedro gamowvevebisgan, romlebic mTlianad sazogadoebaze
axdenen gavlenas. es statia ganixilavs urTierTmimarTebas
postsabWoTa qveynebSi `rbili usafrTxoebis~ aRqmasa da
damoukideblobis miRwevis Semdeg maT natosTan urTierTobas
Soris. SedarebiTi analizis saSualebiT vadarebT baltiis
qveynebis, aRmosavleT evropis/slavuri respublikebis, samxreTkavkasiisa da centraluri aziis ormxriv urTierTobebs
natosTan da damoukideblobis mopovebis periodidan dRemde
rbili safrTxeebis aRqmas am qveynebis oficialur saxelmwifo
dokumentebSi. natos politikis dinamika da `rbili
usafrTxebis~ identifikacia gansazRvravs, Tu ra TanxvedraSia
isini natos `rbili usafrTxoebis~ iniciativebTan,
usafrTxoebis daxmarebis politikis arapirdapir gavlenasTan
erovnuli Tu evraziis usafrTxoebis damoukidebel
miswrafebebTan, evropasa da ruseTs Soris ganaxlebuli
dapirispirebis alternativasTan, rogorc amas natos Semdgomi
gafarToebis momxreebi amtkiceben.
28
arda arikani
profesori,
akdenizis univer-siteti, TurqeTi
sirieli devnilebis asaxva Turqul karikaturebSi
Catarebuli kvlevebis mixedviT karikaturebi sakuTari
da sxvisi identobis konstruirebis saSualebaa. dokumentebis
analizi aCvenebs, rom maSin, roca mTeli istoriis ganmavlobaSi
karikaturebi asocirdebodnen propagandistul miznebTan, isinimainc gvevlinebodnen xelovnebis im formad, romelic moicavda
teqstsac da grafikasac, raTa mkiTxvels azri Camoyalibeboda
rogorc sityvebis, ise - karikaturebis meSveobiT, ZiriTadad,
iumoristuli gziT. miuxedavad imisa, rom adamianebi
karikaturis arss aRiqvamen uSualod im kulturuli,socialuri, politikuri Tu situaciuri konteqstis
mniSvnelobebiT im momentSi, rodesac maTze es masala
zemoqmedebs, aSkaraa, rom karikaturis Sinaarsi atarebs
gzavnilebs da mosazrebebs, romlebic advilad gansasazRvria,gansakuTrebiT maSin, rodesac isini ganixileba konteqstis
miniSnebebTan mimarTebiT, romelic ganuyofelia am vizualuri
da teqstualuri masalebisgan. rogorc kvleva aCvenebs, xSir
SemTxvevaSi, karikaturebi gamoyenebulia ideebisa da
informaciis lakonurad gadmosacemad im vrceli verbaluri
sakiTxavi masalisgan gansxvavebiT, romelic uamrav dros
akargvinebs rogorc mwerals, ise mkiTxvels. karikaturebi
aRiqmeba, rogorc teqstebi, romelTac SeuZliaT xalxis azris
formireba, Sesabamisad, aqvT mravalmxriv mniSvnelovani
funqciuri datvirTva da Rirebuleba, gansakuTrebiT maSin,rodesac politikuri atmosfero daZabulia, maRalia cenzura
da dabalia wignierebis done. radgan davadastureT, rom
karikaturas SeuZlia xalxis azris formireba, am statiis
29
mizania, gavigoT, rogor xdeba siriel ltolvilebze Seqmnili
karikaturebis saSualebiT, maT mimarT Turqi mosaxleobis
azris formireba. sirieli ltolvilebis Sesaxeb suraTebis
detaluri internet-Ziebis Sedegad Segrovda 37 karikatura; es
koleqcia gaanalizda kontent-analizis gamoyenebiT.gaanalizebisas, sawyis etapze, yvela suraTs mieniWa ricxviTi
kodi. Sedga sia, romelSic TiToeuli kodis qveS daiwera
Sesabamisi personaJisa da teqsturi elementis naratiuli
aRwera. amis Semdeg karikaturebi gaerTianda Sesabamisi
kategoriebis qveS ZiriTadi Temebis mixedviT. am analitikuri
proceduris Sedegebi gadamowmda mkvlevris mier, romelic
iyenebda kontent-analizs Tavis kvlevaSi, roca aswavlida
bakalavriatisa da magistraturis safexurebze kursebs,romlebic moicavda Teoriul axsnasa da am teqnikis gamoyenebis
safexurebs. analizi dasrulda maSin, rodesac TanxvedraSi
movida karikaturis TavisTavadi da mkiTxvelis TvaliT
danaxuli mniSvnelobebi. kvlevis mixedviT sirieli
ltolvilebi karikaturebSi asaxulni arian, rogorc biznesSi
eqspluatirebuli pirebi, romelnic ganixilebian samomavlo
eleqtoratad, adamianebad, romelTagan SeiZleba politikuri
sargeblis miReba. karikaturebSi aseve Cans humanuri poziciebic,romlebic mimarTulia im sirieli bavSvebisa da qalebis
interesebis dacvisken, romelTa uflebebi Selaxulia da
daukmayofilebeli aqvT egzistenciuri saWiroebebi.
30
mariam gersamia,
profesori, ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universiteti
maia toraZe
asocirebuli profesori,
ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universiteti
axalgazrda Jurnalistebis dasaqmeba mediis Sromis bazarze
kvlevis mizania, dadgindes, ra moTxovnebi aqvT da ra
kriteriumebs (codnas, unarebs, ganaTlebas) iTvaliswineben
damsaqmeblebi axalgazrda Jurnalistebis dasaqmebisas, an
staJirebisas; ra rekomendaciebs sTavazoben mediis ganaTlebis
seqtors da sxv. kvleva aqtualuria rogorc saganmanaTleblo
programebis modernizaciis, ise akreditaciis standartebisa da
damsaqmeblis moTxovnebis Sesabamisobis dadgenis kuTxiT.savele kvleva (damsaqmebelebis gamokiTxva) Catarda 2016
wlis seqtember-oqtombris TveebSi.kvlevisTvis gamoyenebulia raodenobrivi da Tvisebrivi
kontent-analizi. kvlevis instrumentad gamoyenebulia kiTxvari
(Ria da daxurul-boloiani kiTxvebiT). gamoikiTxa 25mediaorganizaciis warmomadgeneli.
pasuxi gaeca Semdeg kvleviT kiTxvebs:
ra kriteriumebis mixedviT asaqmeben axalgazrda
Jurnalistebs saqarTveloSi? ra kompetenciebs (codnasda unarebs) aniWeben upiratesobas damsaqmeblebi?
31
aris Tu ara mniSvnelovani faqtori dasaqmebisas, Tu romeli
universitetis kursdamTavrebulia Jurnalisti? aqvs Tu ara
mas Jurnalistis kvalifikaciis damadasturebeli diplomi
an sxva dargobrivi kompetencia?socialuri da profesiuli kavSirebi zrdis dasaqmebis
SesaZleblobas. saqarTveloSi gamokiTxuli mediasaSualebebis
mxolod 40%-Si aris staJireba anazRaurebadi. staJioris
ayvanisas, profesiul da/an axloblis rekomendacia 89%-isTvis
aris mniSnelovani. rac Seexeba dasaqmebas, mxolod 59% miiCnevs
rekomendaciis faqtors sayuradRebod.saqarTveloSi Jurnalistad dasaqmebisas yvelaze metad
mniSvnelobas aniWeben „weris unars“. gamokiTxuli
damsaqmeblebis 88% miiCnevs, rom es unari mniSvnelovani an
Zalian mniSvnelovania. 76 % miiCnevs, rom dedlainze muSaobis
unari aris mniSvnelovani. igive procentuli raodenoba
mniSvnelovnad miiCnevs axal teqnologiebze muSaobis unars, 80% miiCnevs, rom axali ambebis/Temebis moZiebis da damuSavebis
unari aris mniSvnelovani. damsaqmebelTa 52 %-isTvis
mniSvnelovania konkretuli sferos siRrmiseuli codna.kvlevam ar gamokveTa romelime universitetis
kursdamTavrebulis Jurnalistad dasaqmebis upiratesoba. am
kuTxiT, ucxouri kvlevebisgan gansxvavebiT, mediabazarze iseTi
elituri universitetebi, romelTa diplomi erTgvar bonuss
warmoadgens dasaqmebisas mkafiod ar ikveTeba. damsaqmeblebis
azriT, kursdamTavrebulebi universitetebSi yvelaze metad
iReben Teoriul codnas da yvelaze naklebad - dargobriv
kompetenciebs. arada, gamokiTxulTa 84% Jurnalistad
dasaqmebisas, upiratesobas aniWebs sxva sferoSi miRebul
dargobriv kompetenciebs. gamokiTxulTa absoluturi
umravlesoba ixreba im azrisken, rom Zalian mniSvnelovania
praqtikuli codnisa da unarebis SeZena.
32
Jurnalisturi ganaTlebis samomavlo diskusiebisTvis
damsaqmeblebs mniSvnelovnad miaCniaT rigi sakiTxebi, romlebic
umaRlesi saganmanaTleblo dawesebulebebis programebis
akreditaciis standartebis moTxovnebTan pirdapir
SesabamisobaSi modis. kvlevis Sedegad SemuSavda
rekomendaciebi.
33
r. jeferson jorji
ufrosi leqtori,
CrdiloeT texasis universiteti, aSS
onlain samagistro programis ganviTareba
saganmanaTleblo liderobaSi
2012 wels, saganmanTleblo liderobis samagistro
programa misaReb studentTa raodenobis klebis, dafinansebisada personalis Semcirebis saSiSroebis winaSe aRmoCnda.CrdiloeT texasis universitetma mxardaWera gamoucxada
swavlebis axal daCqarebul onlain programas, romelic
xarisxis miniWebis SesaZleblobas iZleoda. am procesis
xelSewyobis mizniT, universitetma axali programis
damkvidrebas daxmareba gauwia sakredito TanxiT,teqnologiuri mxardaWeriTa da marketingiT. programa
amoqmedda 2013 wlis zafxulSi 16 studentis monawileobiT,romlebic imTaviTve sawyis or kursze iyvnen
daregistrirebulni. Semodgomis semestrSi ki, onlain kursis
gavlis msurvelTa raodenoba 54 studentamde gaizarda. onlain
programaze CaricxulTa raodenobis zrdis gamo, gamudmebiT
xdeboda saswavlo kursebis ganaxleba da modelireba. xarisxismisaRebad SeTavazebul iqna 12 savaldebulo onlain kursi.prezentaciaSi warmodgenilia onlain programis ganviTarebis
procesi da ganxilulia aucilebeli elementebi, romlebic
onlain programis warmatebas ganapirobebs. programa me-4 welia
warmatebulad muSaobs, hyavs 450-ze meti sertificirebuli
kursdamTavrebuli da 350-dan 400-mde aqtiuri studenti.gansakuTrebuli yuradReba eTmoba imas, Tu ram ganapiroba
programis warmateba da mdgradoba, programis saWiroebebidan
34
gamomdinare damxmare kadrebis gamoyeneba da kursis Sinaarsis
mudmivi gadaxedva Semdgomi ganaxlebis mizniT.
samira karaeva
azerbaijanis erovnuli mecnierebaTa akademiis arqeologiisa da
eTnografiis institutis eTnosociologiuri
kvlevebis ganyofilebis mecnier-TanamSromeli
genderuli sakiTxis problemebi azerbaijanSi
pirvelad muslimur aRmosavleTSi, 1918 wels,azerbaijanSi, qalebs mieniWaT xmis micemis ufleba. pirveli
saero skola muslimi gogonebisaTvis gaixsna baqoSi, pirveli
opera da baleti aRmosavleTSi pirvelad aseve daidga
azerbaijanSi.
2014 wels genderuli Tanasworobis donis mixedviT
azerbaijanma daikava 94-e adgili 142-dan Global Gender Gap Index
reitingSi - dRes Cven ukve waviwieT kidev ramdenime safexuriT. esniSnavs, rom bolo wlebSi azerbaijaneli qalebis mdgomareoba
sazogadoebriv da politikur sferoebSi, mamakacebTan
SedarebiT, gaumjobesebulia. amasTan, azerbaijanSi arc Tu ise
cotaa qalTa uflebebis darRvevis faqtebi. qalis mdgomareoba
SeiZleba Sefasdes ojaxSi movaleobebis tradiciuli
gadanawilebis prizmiT. rogorc cnobilia, azerbaijanSi qali
ZiriTadad realizdeba rogorc meuRle da deda. qalTa
sazogadoebis „racionaluri ganviTarebisaTvis“ Tavmjdomaris
Sahla ismailovas TqmiT, arseboben qalebi, romlebic ganicdian
diskriminacias swored genderuli niSniT, sakmarisi codnisa da
unarebis miuxedavad. `qals, romelsac ar SeuZlia daicvas
Tavisi uflebebi, aqvs damatebiTi valdebulebebi – qali ufro
da ufro asocirdeba ojaxTan, viwro sazogadoebriv wresTan,
35
sazogadoebaSi mas ar aRiareben rogorc liders. amasTan,arsebobs Sinagani barierebic. qalebs ar ukaviaT wamyvani
Tanamdebobebi kompaniebsa da mmarTvelobiT organoebSi, Tqven
Tu naxavT erT qals, isic ukeTes SemTxvevaSi. qalis buneba,dedoba aseve uSlis xels muSaobas. mas ar SeuZlia datovos
bavSvi da gavides samsaxurSi, Tu ar iqneba ojaxis mxardaWera“.
saerTaSoris safinanso korporaciis kvlevis mixedviT,kursdamTavrebul qalTa ricxvidan mxolod 12% iRebs biznes-ganaTlebas, 33% mamakacTan SedarebiT. 2013 wlis gaeros
ganviTarebis programis angariSis monacemebiT, azerbaijanSi
dasaqmebulia qalebis 67% da mamakacebis 77%. es gadaxra
„aixsneba“ gavrcelebuli azriT imis Sesaxeb, rom qalebi,rogorc wesi, viRacis kmayofaze arian. statistikis mixedviT,qalebi iSviaTad arian dasaqmebulebi wamyvan Tanamdebobebze,
kerZod ki, 22% saxelmwifo seqtorSi da mxolod 5% - kerZo
seqtorSi.
e. w. sakanonmdeblo mzrunveloba qalze, aZlierebs
azerbaijanuli sazogadoebis patriarqalur models. qalis
monawileoba navTobisa da gazis seqtorSi SezRudulia -
mxolod 10%.
qalebi Warboben iseT seqtorebSi, rogoric aris
jandacva da socialuri dacva (76.5%), ganaTleba (67.7), kerZo
seqtorSi, uZravi qonebis (51%), kavSirgabmulobis (33.3%),
personalTan muSaobisa da momsaxurebis gawevis dargebSi.magram Sromis anazRaureba am seqtorebSi Zalze dabalia
cxovrebis normaluri donis uzrunvelyofisaTvis.
reprezentatuli kvlevis mixedviT, mcire da saSualo biznesSi
qalebis ricxvi Seadgens 8%-dan 14% -mde. qalebi iwyeben bizness,ZiriTadad, sursaTisa da soflis meurneobis dargSi, aseve
xsnian teqstilis maRaziebsa da esteTikuri medicinis centrebs,
im dros, roca mamakacebi, ZiriTad, muSaoben mSeneblobisa da
momsaxurebis sferoebSi. azerbaijani, rogorc sxva qveynebi,
36
dRes dgas demografiuli problemis winaSe - bolo 20 wlis
ganmavlobaSi mamakacTa ricxvma uecrad imata, mosaxleobaSi
genderuli Tanafardoba gaTanabrda. dedebi arc Tu ise
iSviaTad gadascemen genderuli diskriminaciis Cvevas
axalgazrda Taobas. „qalTa da mamakacTa ricxvis Tanafardobis
cvlilebam SeiZleba migviyvanos sqesTa disbalansamde. amitom
saWiroa seleqciuri abortebis Tavidan acilebis zomebis
gaZliereba da aseve jandacvis saministrosTan da sxva Sesabamis
struqturebTan erTad gavaZlieroT kontroli am problemaze“(ojaxis, qalTa da bavSvTa problemebis saxelmwifo komitetis
Tavmjdomare x. guseinova).
niazi mehti (xelovnebis universiteti) – „siRaribis done
azerbaijanSi imdenad maRalia, rom, vfiqrob, stereotipebis
miuxedavad, mamakacs unda, rom misma meuRlem imuSaos da
Semoitanos fuli ojaxSi. vfiqrob, rom ekonomikuri situacia
asustebs stereotipebis Zalas“.
2006 wlidan azerbaijanSi moqmedebs kanoni „genderuli
Tanasworobis Sesaxeb~ da 2010 wlidan - kanoni „sayofacxovreboZaladobis Tavidan acilebis Sesaxeb“. magram genderuli
Tanasworobis CamoyalibebisaTvis aucilebelia gadafaseba
damkvidrebuli qcevis normebisa da socialur-sazogadoebrividatvirTvis, romelsac qalebi atareben.
37
giorgi kvinikaZe
asistent profesori,
ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universiteti
gardamavali ekonomikis mqone patara qveynebis geoekonomikuri
problemebi profesor aleqsandre rondelis SromebSi
„dRevandel msoflioSi samxedro Zalis gamoyeneba aRar ganixileba
rogorc yvelafris wamali“aleqsandre rondeli
geoekonomika SedarebiT axali dargia socialur
mecnierebebSi da sul ramdenime aTeul wels iTvlis.saqarTveloSi geoekonomikuri Seferilobis kvlevebis gamoCena
„civi omis“ Semdgom periods (ufro konkretulad ki 1990-ani
wlebis meore naxevari) ukavSirdeba. am mxriv, qarTvelma
mecnierebma, gansakuTrebiT ki saqarTvelos strategiisa da
saerTaSoriso urTierTobebis kvlevis fondisa da Tbilisis
saxelmwifo universitetis yofilma da moqmedma TanamSromlebma
SesaniSnavi baza Seqmnes saqarTveloSi geoekonomikuri
kvlevebis Semdgomi ganviTarebisaTvis. Tumca, saqarTveloSi
geoekonomika jerjeobiT Zalzed nela, magram mainc mkvidrdeba.
swored amitom, relevanturia geoekonomikuri Seferilobis im
samecniero publikaciebis Seswavla da analizi, romlebmac
safuZveli Cauyares geoekonomikuri kvlevebs saqarTveloSi. am
mxriv, gansakuTrebiT aRsaniSnavia cnobili qarTveli mecnieris
prof. aleqsandre rondelis mecnieruli memkvidreoba. mis
naSromebSi geoekonomikur konteqsts aSkarad gamokveTili
xasiaTi aqvs da xSirad geoekonomikis ganviTarebis perspeqtiul
xedvasac afiqsirebs (es momenti kargad Cans, roca saqme exeba
swori geoekonomikuri strategiis arCevis sakiTxebs
gardamavali ekonomikis mqone patara qveynebSi).
38
a.rondeli SesaniSnavad axerxebs saerTaSoriso urTierTobebis
Teoriis morgebas (gansakuTrebiT kompleqsuri
urTierTdamokidebulebis) Tanamedrove geoekonomikur
paradigmasTan rac, aRniSnuli tipis qveynebisaTvis,
geoekonomikuri strategiis agebis unikaluri saxelmZRvaneloa.profesoris SromebSi Tanamedrove geoekonomikuri strategiis
realizaciis instrumentebis (rogorc TavdacviTi, ise SeteviTi)
mTeli arsenalia warmodgenili, romelTa mxolod nawilis
mokrZalebuli analizia mocemuli winamdebare naSromSi.
statiis daskvniT nawilSi, a.rondelis naSromebis safuZvelze,agebulia patara qveynebSi geoekonomikis ganviTarebis
perspeqtivebis zogadi konstruqcia da determinirebulia
geoekonomikuri strategiis ZiriTadi veqtorebi.
39
malxaz macaberiZe
profesori, ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis
saxelmwifo universiteti
ivane javaxiSvili da saqarTvelos istoriul-strategiuli
sazRvrebis koncefcia
saqarTvelos demokratiuli respublikis arsebobis
periodSi (1918-1921) aqtualuri iyo axali saxelmwifos
sazRvrebis sakiTxi, romelTa mimarTac mezobeli qveynebi
seriozul pretenziebs acxadebdnen.
ivane javaxiSvilma, romelsac imdroindeli
xelisufleba xSirad mimarTavda rogorc eqsperts
sazRvrebis sakiTxis gadawyvetisas, gansazRvra is amosavali
principebi, romliTac unda exelmZRvanelaT saqarTvelos
sazRvrebis dadgenisas:
- saqarTvelos istoriulad Camoyalibebuli, mkafiod
gamijnuli sazRvrebi aqvs, romlis farglebSic qveyana
arsebobda da viTardeboda saukuneebis ganmavlobaSi;
- istoriuli sazRvrebi emTxveva bunebriv zRudeebs da
qveynisTvis strategiulad mniSvnelovania, radganac swored
mis farglebSi saqarTvelos saxelmwifos SeuZlia
stabiluri ganviTareba da Tavdacva;
- istoriul-strategiuli sazRvrebis koncefciidan
gamomdinare, saqarTvelos saxelmwifoebriv interesebs
ewinaaRmdegeba e.w. “eTnografiuli” sazRvrebis principi;
- sazRvrebis sakiTxSi saqarTvelos mTavroba yovelTvis
saxelmwifoebrivi interesebiT unda xelmZRvanelobdes; ara
aqvs mniSvneloba romelime mxaris mosaxleobis dRevandel
eTnikur Semadgenlobas, Tuki is istoriulad saqarTvelos
ekuTvnoda da strategiulad mniSvnelovania qveynis
Tavdacvisa da socialur-ekonomikuri ganviTarebis
TvalsazrisiT;
40
- mezoblebTan urTierTobis mosawesrigeblad
sazRvrebis sakiTxSi SeiZleba garkveul daTmobebze wasvla
da sasazRvro xazis Sesworeba, oRond ise, rom
saxelmwifoebrivi interesebi ar dazaraldes.
ivane javaxiSvilis Tvalsazrisi saqarTvelos
istoriul-strategiuli sazRvrebis Sesaxeb Camoyalibebulia
mis naSromSi “saqarTvelos sazRvrebi” (1919 w.), aseve
warmodgenilia im saarqivo da sagazeTo masalebSi, rac
ukavSirdeba ivane javaxiSvilis praqtikul saqmianobas
saqarTvelos sazRvrebTan dakavSirebiT.
1918 wlis bolos ivane javaxiSvilma didi yuradReba
dauTmo da daasabuTa, Tu rogori unda yofiliyo
saqarTvelo-somxeTis sazRvris istoriul-strategiuli xazi.
ivane javaxiSvili aseve aqtiurad CaerTo 1919 wlis zafxulSi
Seqmnil samTavrobo uwyebaTSorisi komisiis muSaobaSi da
Camoayaliba Tvalsazrisi saqarTvelos CrdiloeTi sazRvris
centraluri monakveTis Taobaze.
ivane javaxiSvilis mier SemuSavebuli istoriul-
strategiuli sazRvrebis koncefcia gaiziara saqarTvelos
demokratiuli respublikis mmarTvelma partiam – social-
demokratiam, miuxedavad imisa, rom “eTnografiuli
sazRvrebis” idea adre popularuli iyo memarcxene
politikur Zalebs Soris. aRsaniSnavia, rom 1919 wels
damfuZnebeli krebis arCevnebis dros socialist-
revolucionerTa partia kvlav “eTnografiuli sazRvrebis”
lozungiT gamodioda.
saqarTvelos demokratiuli respublikis arsebobis
periodSi saqarTvelom met-naklebad moaxerxa qveynis
istoriul-strategiuli sasazRvro xazis aRdgena, rasac mZime
dartyma miadga saqarTvelos sabWoTa okupaciis periodSi.
ivane javaxiSvili sabWoTa periodSic cdilobda
saqarTvelosTvis mniSvnelovani sasazRvro xazis
SenarCunebas, razec metyvelebs misi mimarTva saqarTvelos
sabWoTa xelisuflebisadmi, Tumca uSedegod.
41
ivane javaxiSvilis mier Camoyalibebuli saqarTvelos
istoriul-strategiuli sazRvrebis koncefcia mniSvnelovania
Tanamedrove pirobebSi, dRevandeli viTarebis gaanalizebis
TvalsazrisiTac.
42
valerian doliZe
asistent-profesori,
ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universiteti
demokratiis mesame talRa da postkomunisturi
demokratizacia: saqarTvelos SemTxveva
garegnuli msgavsebis miuxedavad, postkomunisturi
sivrcis demokratizacia arsebiTad gansxvavdeba
demokratizaciis mesame talRisagan. aq mimdinare
demokratizaciis uSualo funqcias warmoadgens ara
demokratiis, aramed axali tipis sazogadoebis Seqmna. amitom
misi mniSvneloba, mesame talRisagan gansxvavebiT, ar
Semoifargleba mxolod politikuri sistemis SecvliT da
moicavs sazogadoebis yvela sferos. garda amisa, evropis,
laTinuri amerikis, aziisa da afrikis qveynebSi mimdinare
demokratizaciebisagan gansxvavebiT, gacilebiT ufro
Zlieria postkomunisturi demokratizaciebis saerTaSoriso
mniSvneloba. maT Rrma da fundamenturi gavlena moaxdines
msoflio politikaze: Secvales msoflios politikuri ruka.
postkomunisturi demokratizaciebi ssrk-Si dawyebuli
demokratizaciis gagrZelebas warmoadgenen, romelmac
daSala sabWoTa saxelmwifo, ramac wonasworobidan
gamoiyvana saerTaSoriso sistema. postkomunisturi
demokratizaciebis Taviseburebebis warmoSobis umTavresi da
ganmsazRvreli faqtoria “realuri socializmis” politikuri
sistemis specifika, romlis produqtsac warmoadgenda mTeli
sazogadoeba da romelic gamsWvalavda da akontrolebda mis
yvela sferos, ekonomikidan dawyebuli da kulturiT
damTavrebuli. amitom postkomunisturi demokratizacia
niSnavda ara mxolod politikuri sistemis, aramed
sazogadoebrivi cxovrebis yvela sferos arsebiTi xasiaTis
transformacias, ramac demokratizacia aqcia im faqtorad,
43
romelmac warmoSva Rrma totaluri cvlilebebi mTel
sazogadoebaSi. postkomunisturi demokratizaciebis
gansakuTrebul SemTxvevas warmoadgens postsabWoTa sivrcis
demokratizacia, romlis Tavisebureba warmoSva ssrk-s
politikuri sistemis unikalurma xasiaTma. misma daSlam
gamoiwvia intensiuri aRmavali da damavali socialur
gadaadgilebebi, romlebmac societaluri interesebi
daumorCiles viwro pirovnulsa da jgufur interesebs, ramac
daamuxruWa demokratizaciebi postsabWoTa trasformaciebis
umravles SemTxvevaSi. societaluri cvlilebebis gavlena
gansakuTrebiT mZimed aisaxa saqarTveloze, sadac samoqalaqo
omi politikuri reJimis Secvlis Semadgenel nawilad iqca.
damoukideblobis mopovebis Semdeg, saqarTvelos dRis
wesrigi gadatvirTuli aRmoCnda ramdenime stategiuli
mniSvnelobis amocaniT, romlebic dauyonebliv gadawyvetas
moiTxovdnen, magram maTi erTdroulad gadawyvetis resursebi
qveyanas ar gaaCnda. esenia: 1. axali saxelmwifos Seqmna;
2. politikuri reJimis formireba; 3. teritoriuli
mTlianobis aRdgena; 4. politikuri eris formireba; 5. axali
sazogadoebis Seqmna. yvela am problemis gadawyvetis
aucilebel pirobas ki warmoadgenda saTanado ekonomikuri
resursebis arseboba. sabWoTa politikurma sistemam warmoSva
saxalxo sameurneo kompleqsi, romelic erTmaneTTan
akavSirebda mokavSire respublikebs. amitom sabWoTa sistemis
demokratizaciam, romelmac gamoiwvia saqarTvelos mier
damoukideblobis mopoveba, gamoiwvia am sistemis daSla,
ramac saqarTveloSi erTbaSad gaauaresa is ekonomikuri
parametrebi, romlebic hantingtonis mixedviT, aucilebelia
demokratizaciis dasawyebad da mis demokratiad
gardasaqmnelad. mesame talRis demokratizacia, faqtiurad
stabilur societalur garemoSi mimdinareobda. is ar
ukavSirdeboda ekonomikuri sistemis iseT Rrma cvlilebebs,
rogoric aris sakuTrebis formebis Secvla da erTiani
ekonomikuri sistemis dezintegracia. saqarTveloSi aseTma
Rrma socialur–ekonomikurma cvlilebebma Ziri gamouTxares
44
qveynis saxelmwifoebriobas da dRis wesrigSi daayenes ara
mxolod axali saxelmwifos, aramed axali ekonomikuri
sistemis Seqmnac. mesame talRisagan gansxvavebiT,
saqarTveloSi demokratizacia ufro instrumentul
Rirebulebas wamoadgenda, rogorc damoukideblobis miRwevis
saSualeba da ara mizans, amitom sabWoTa kavSiridan
gamosvlis Semdeg, myardeba avtoritaruli reJimi, romelic
emxoba SeiaraRebuli ajanyebisa da samoqalaqo omis Sedegad.
aman kidev ufro gaarTula demokratizaciis procesis
dawyeba saqarTveloSi. avtoritaruli reJimi, romelic
damyarda gamsaxurdias dros, am ukanasknelis damxobis
Sedegad, gadavida liberalizaciis stadiaze, SevardnaZis
mmarTvelobis periodSi. liberalizaciidan demokratizaciaze
gadasvla daamuxruWa “vardebis revoluciam”. saqarTveloSi
demokratizaciis procesebis ganaxlebis dasawyisad SeiZleba
miviCnioT 2012 wlis saparlamento arCevnebi.
45
zviad abaSiZe
asistent–profesori,
ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universiteti
xelisuflebis danawileba da mmarTvelobis formebi
aRmosavleT–centralur evropasa da saqarTveloSi
komunisturi banakis, met–naklebad yvela qveynisTvis
problematuri aRmoCnda xelisuflebis danawilebis axali
meqanizmebis SemuSaveba da mmarTvelobis formebis danergva.
maT winaSe ori amocana iyo: 1) SeeqmnaT demokratiuli
xelisufleba, romelic konstitucionalizmis ideas
daefuZneboda da 2) SeeqmnaT xelisufleba, romelic erTi
mxriv aRmofxvrida avtoritarizmis safrTxes, magram meore
mxriv efeqturi da qmediTi iqneboda. saamisod, aRmosavleT–
centraluri evropis qveynebis umravlesoba hibriduli
mmarTvelobebis Seqmnis gzas daadgnen, romelsac zogierT
SemTxvevaSi ufro saparlamento–saprezidento, xolo
zogierT SemTxvevaSi saprezidento–saparlamento SeiZleba
ewodos.
saqarTvelo, kidev erTxel adgas konstituciuri
reformebis gzas, romlis saboloo produqti jer kidev
ucnobia, Tumca saproeqto debulebebis mixedviT, igi ufro
wminda saparlamento mmarTvelobisken ixreba, sadac
gaTvaliswinebuli araa mTavrobis koaliciur reJimSi
Camoyalibebis procesi. warmodgenili moxsenebis mizania,
naTelyos aRmosavleT–evropuli qveynebis gamocdilebis
mniSvneloba Tanamedrove saqarTvelosTvis.
46
irina biWikaSvili
asocirebuli profesori,
ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universiteti
kulturis gamoyeneba politikaSi: istoriuli analogiebi
termini „kultura“ mravalaspeqtiani cnebaa da
dakavSirebulia cxovrebis sxvadasxva sferosTan. Cven
gvainteresebs kulturis mmarTvelobiTi zegavlena, romelic
xorcieldeba mediis meSveobiT. mmarTvelobiTi zegavlenis
Seswavlisas aucileblad ganixileba msoflmxedvelobiTi
aspeqtic, romelic damaxasiaTebelia yoveli eTnikuri
jgufisaTvis da aq aucilebeli gaxdeba eqskursi romantizmis
epoqaSi (me-18-19 ss).dRes anTropologebi kulturas ganixilaven ara marto
rogorc biologiuri evoluciis produqts, aramed rogorc
meqanizms, romelic xels uwyobs adamians garesamyarosTan
adaptaciaSi. anTropologebis azriT, civilizaciis arsebobis
ganmavlobaSi yovelma sazogadoebam miiRo monawileoba
sakuTari kulturis gavrcelebaSi, sxva kulturebTan
urTierTSeRwevasa da TavsmoxvevaSi.terminebi „kulturkampfi“, „kulturTregeri“,
„kulturuli imperializmi“, „soft faueri“ - erTiani koncefciaa
da niSnavs Semotanili ideebisa da faseulobebis eqspansias ama
Tu im sazogadoebaSi. es ideebi da faseulobani SeiZleba ar iyos
saziano, magram isini Tavsmoxveulia da ar gauvliaT istoriuli
aprobaciis gza.„soft faueris“ gamoyenebis istoriuli magaliTi aqvs
saqarTvelosac, sadac me-20 saukunis 20-ian wlebSi gamoicemoda
gazeTi „zaria vostoka“ (gamocema Sewyda 1991 wels). 95 wlis win
gamocemuli gazeTi Seicavs mraval damadasturebel magaliTs
47
„soft faueris“ dadebiTi zegavlenis Sesaxeb, rasac ganvixilav
Cems moxsenebaSi.revaz jorbenaZe
profesori, ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universiteti
marex deviZe
doqtoranti, ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universiteti
socialuri aqsiomebis struqtura da pirovnebis qceva
naSromSi socialuri aqsiomebi ganxilulia sakuTari
Tavisa da sxva adamianebis, sulieri da fizikuri samyaros,socialuri garemos mimarT ganzogadoebuli rwmenebis saxiT.ganxilulia socialuri aqsiomebis ZiriTadi funqciebi,socialuri aqsiomebis mimarTeba damokidebulebebTan da
RirebulebebTan. rac Seexeba socialuri aqsiomebis pirovnebis
qcevasTan kavSirs is sxvadasxva modelis mixedviTaa ganxiluli.socialuri aqsiomebis gazomvis sakiTxi kros-kulturuli
kvlevebis kuTxiTaa gadmocemuli. socialuri qcevis
regulaciaSi socialur aqsiomebs mniSvnelovani roli eniWeba,sxva parametrebTan erTad.
48
naTela donaZe
asocirebuli profesori,
ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universiteti
ojaxi, rogorc Rirebuleba: saqarTvelosa da dasavleTis
qveynebis SedarebiTi analizi
XXI saukune maRalinstitucionalizebuli sazogadoebebiT
xasiaTdeba. iseTi socialuri institutebi, rogoricaa ojaxi,
religia, politika, ganaTleba, samarTali, ekonomika, masmedia
da sxv., did rols TamaSobs nebismieri sazogadoebis
funqcionirebasa da ganviTarebaSi, aseve, calkeuli
individebis cxovrebaSi. institutebs Soris gansakuTrebuli
adgili ukavia ojaxs, pirvelad socialur jgufsa da
socializaciis erT–erT ZiriTad agents.Cemi mizania, ganvixilo ojaxi, rogorc Rirebuleba,
vaCveno misdami gansxvavebuli damokidebulebebi saqarTvelosa
da dasavleTis zogierT qveyanaSi. analizis safuZvlad
gamoviyene im empiriuli raodenobrivi kvlevebis Sedegebi,romlebic Caatara „evropuli Rirebulebebis atlasma“ 2008 wels
da „msoflio RirebulebaTa kvlevam“ 2014 wels. aRniSnuli
kvlevebis Sedegad miRebuli monacemebis Sedarebis saSualebiT,gavaanalize saqarTvelosa da ramdenime dasavluri qveynis
mosaxleobis damokidebulebebi ojaxisadmi, rogorc
Rirebulebisadmi.yoveli sazogadoebis adekvaturad daxasiaTeba
SesaZlebelia misi kulturis, kerZod ki, RirebulebaTa sistemis
SeswavliT. Rirebuleba, garkveulwilad, aris obieqturisa da
subieqturis erTianoba. igi obieqturia, radgan exeba
adamianebisagan damoukideblad arsebul realobas;amavdroulad, igi subieqturia, radgan masSi asaxulia subieqtis
mier danaxuli obieqturi realoba.
49
pirovnebebs obieqturi realobisadmi aqvT rogorc
SemecnebiTi, ise SefasebiTi damokidebuleba. SefasebiT
damokidebulebas, Cveulebriv, axasiaTebs subieqtivizmi, rac
ganpirobebulia iseTi sxvadasxva faqtoriT, rogoricaa
sazogadoebis tipi, misi socialur–ekonomikuri, politikuri,samarTlebrivi, kulturuli da sxv. mdgomareoba, agreTve,individis sqesi, asaki, socialuri statusi, warmoSoba,ganaTleba, ekonomikur mdgomareoba, politikuri orientacia,cxovrebiseuli da profesiuli gamocdileba, ojaxuri
mdgomareoba, Rirebulebebi, RirebulebiTi orientacia,RirebulebiTi sistema da sxva.
Sedareba naTlad gviCvenebs gansxvavebuli pirovnebebis
sxvadasxva damokidebulebas ojaxisadmi, rogorc sazogadoebis
erT–erTi umniSvnelovanesi Rirebulebisadmi.globalizacia aris procesi, romlis drosac,
garkveulwilad, xdeba, sxvadasxva kulturis universalizacia.es, ra Tqma unda, did safTxes uqmnis qveynebis erovnul,tradiciul Rirebulebebs, gansakuTrebiT, mcirericxovani
erebis kulturebs.f. fukuiamas azriT, modernizaciis Sedegad yvela qveyena
aucileblad miiRebs dasavlur Rirebulebebs da es iqneba
„istoriis dasasruli“ an msoflioSi liberaluri demokratiis
udidesi gamarjveba.sapirispiro mosazrebas gamoTqvams i.a. vasilenko. misi
azriT, dasavleTelTa imedi, rom sxva xalxebi modernizaciis
gziT gaxdebian iseTebi, rogorebic Tavad arian, es dasavluri
azrovnebis egocentruli iluziaa. igi samarTlianad miiCnevs,rom globalizacias, SesaZloa, mohyves ukureaqcia. dasavluri
Rirebulebebis propagandas TiToeuli kultura mihyavs
mSobliuri kulturis RirebulebaTa dacvisken, dasavluri
Rirebulebebisadmi winaaRmdegobis gawevisken.
50
„msoflio RirebulebaTa kvlevisa“ da „evropuli
Rirebulebebis atlasis“ mier Catarebul kvlevSi naTlad Cans es
ukutendencia. miuxedavad dasavleTisa da dasavluri
Rirebulebebisaken (rogoricaa adamianTa uflebebi, sityvis
Tavisufleba, tolerantoba, gamoxatvis Tavisufleba,samoqalaqo uflebebi da sxv.) ltolvisa, saqarTvelos
mosaxleoba afasebs da icavs erovnul Rirebulebebs,tradiciebs, adaT–wesebsa da sxva. aRsaniSnavia, rom mas aqvs
ojaxisadmi, rogorc erovnuli kulturis erT–erTi mTavari
Rirebulebisadmi, tradiciuli damokidebuleba.
51
marina burZeniZe
asocirebuli profesori,
ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universiteti
marine qevxiSvili
doqtoranti, ivane javaxiSvilis
saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti
socialuri mediis praqtika da qarTuli samoqalaqo
sazogadoebis organizaciebi
naSromi warmoadgens qarTuli samoqalaqo sazogadoebis
organizaciebis (CSOs) mier socialuri mediis gamoyenebis
praqtikis kvlevas. Tanamedrove sazogadoebaSi socialuri
mediis gamoyenebas multifunqciuri xasiaTi aqvs. samoqalaqo
sazogadoebis organizaciebi mas TavianT saqmianobaSi
sxvadasxva mizniT moixmaren (iniciativebis, aqtivobebis, sajaro
Sexvedrebis daanonsebis, informaciis gavrcelebis, diskusiebsada ganxilvebSi sazogadoebis mozidvisa da CarTvis mizniT da
a.S.). termini socialuri media aris instrumentebisa da
platformebis erToblioba, romlis meSveobiTac momxmarebels
SeuZlia komunikacia, dakavSireba da kontentis gaziareba
(Kanter&Fine, 2008). am TvalsazrisiT, mniSvnelovania samoqalaqo
sazogadoebis organizaciebis praqtikuli saqmianobis Seswavla.kvlevis mizania imis dadgena, efeqturad iyeneben Tu ara
qarTuli samoqalaqo sazogadoebis organizaciebi socialur
medias, rogorc sakomunikacio instruments TavianT saqmianobasa
da sazogadoebis informirebaSi. kvlevis obieqtad SeirCa 10samoqalaqo sazogadoebis organizacia. SerCevis kriteriumad
ganisazRvra organizaciebis gansxvavebuli misia da profili.kvlevis farglebSi SeviswavleT samoqalaqo sazogadoebis
52
organizaciebis socialuri media aqtivobebi; kerZod, veb-gverdebi, fb-platforma, socialuri mediiT informaciis
gavrcelebis sixSire, intensivoba, organizaciebis
warmomadgenlebis satelevizio CarTvebi, organizaciebis
operatiuloba, komentarebisa da mowonebebis raodenoba drois
konkretul monakveTSi - mimdinare wlis 17-26 aprilis periodSi.kvlevis Sedegad dadginda, ramdenad aqtiurad gamoiyeneben
samoqalaqo sazogadoebis organizaciebi socialur medias
TavianT saqmianobaSi da sazogadoebis informirebisaTvis. maTi
Seswavla xels uwyobs socialuri mediis potencialis, rogorcsakomunikacio instrumentis, Sesaxeb Cveni codnisa da
warmodgenis zrdas.
53
amiran berZeniSvili
profesori, ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universiteti
„cifruli Taobis“ damkvidrebisa da ganviTarebis
Taviseburebebi saqarTveloSi
informaciul-komunikaciuri teqnologiebis, pirvel
rigSi ki internetis swrafma ganviTarebam sazogadoebaSi axali
„cifruli Taobis“ warmoSoba ganapiroba, romlis
Taviseburebebis Seswavlasac ganviTarebul informaciul
sazogadoebebSi (aSS, dasavleT evropa, iaponia da a.S.)gansakuTrebuli yuradReba eTmoba. rogorc msoflioSi, ise
saqarTveloSi „cifruli Taobis“ Sesaxeb dapirispirebuli
ganazrebebi arsebobs. ufrosi Taobis adamianebi teqnofobiuri
midrekilebebisa gamo „cifruli Taobis“ mimarT uaryofiT
damokidebulebebs gamoTqvamen: esaa „dakarguli“,„egocentruli“, da „arasocialuri“ Taoba. zogi ki gangaSis
zarebs reks: „aifonis“ Taoba modis da dRes samSoblo,patriotizmi, moqalaqeobrivi valdebulebebi dakninebisa da
gaufasurebisaken midis“.kvlevebiT dasturdeba, rom saqme piriqiTaa, rom
„cifruli“ Tu „qseluri“ Tu „aifonis“ Taoba eTnikur, erovnulTu religiur urTierTobaTa TvalsazrisiT ufro Riaa,politikurad aqtiuria da inteleqtis maRali koeficientiTac
ki gamoirCevian. saqarTveloSi „cifruli Taobis“ saxes
„feisbuki“ ayalibebs. ara nakleb rols mis CamoyalibebaSi am
teqnologiebis ganaTlebis sferoSi danergva TamaSobs.gansakuTrebiT swavlebis axali strategiebi: maswavlebelze
orientirebuli saleqcio procesidan moswavleze/studentzeorientirebuli saswavlo urTierTqmedebis mimdinareobisas
aqcentis TanamSromlobaze gadatana da codnis Seqmnis
54
procesze gadasvla; swavlebis procesebSi TandaTanobiT
damkvidrebadi fragmentuloba, mozaikuroba da vizualizacia,romlebic yuradRebis xangrZliv daZabvaze ar arian
orientirebulni.qarTuli „cifruli TaobisaTvisac“ socialuri qselebi
garemomcveli landSaftis ganuyreli nawili xdeba. am Taobis
warmomadgenlebisaTvis qseluri teqnologiuri Semadgenlis
arseboba yoveldRiuri saqmianobis praqtikulad yvela
saxeobaSi TandaTanobiT bunebriv da sasurvel ramed aRiqmeba.es, gansakuTrebiT, axal cxovrebiseul strategiebs exeba:praqtikulad qselSi mudmivi CarTuloba, mravalmxrivoba da
swrafi reagireba, gadawyvetilebebis miRebisas informaciis,qmedebaTa mza receptebis, xdomilebaTa Sesaxeb arsebuli
Sexedulebebis, axali azrebisa Tu mxardaWeris misaRebad
qselisadmi mudmivi mimarTva da sxva. aseve aRsaniSnavia,socialur komunikaciebSi teqstivizaciis rolis ganuxreli
zrdis faqtoric. esaa Taoba, romelic 2000-iani wlebis
dasawyisSi Web 2.0 - is erTdroulad gaCndnen, da cifruli
mowyobilobebi pirvel saTamaSoebTan erTad aiRes xelSi. am
TaobisaTvis cifruli ena mSobliuri xdeba da maT “digitallynative”-s, e.i. cifruli wignierebiT TanSobil-dabadebuladamianebs uwodeben. es Taoba jer axalgazrda da
araerTgvarovania, magram SeiZleba iTqvas, rom dRes
saqarTveloSi Taoba, romelic 18-20 wlisaa „cifrul Taobas“warmoadgens. Tumca, Cveni qveynis ganviTarebis specifikidan
gamomdinare mas dasavluri, Tu aRmosavleT evropuli „cifruli
Taobebisagan“ gansxvavebiT sakuTari Taviseburebebi axasiaTebs.
55
nana maWaraZe
doqtoranti,
saqarTvelos sazogadoebriv saqmeTa instituti
cifruli mauwyeblobis danergvis praqtika saqarTveloSi: misigavlena satelevizio informaciuli resursis ganviTarebaze
cifruli formatebi uaRresad aqtualuria samauwyeblo
sferoSi. dRes msoflioSi cifrul samauwyeblo formatze
gadasvlis globaluri procesi mimdinareobs, romelSic
lideri qveynebis Semdeg ganviTarebadi qveynebic CaerTvnen.cifrul mauwyeblobaze gadasvlis procesi dasavleT evropasa
da amerikis SerTebul StatebSi gasuli saukunis 90–ian wlebSi
daiwyo da ganviTarebul qveynebSi analoguri formatis
mauwyebloba cifruli mauwyeblobiT Seicvala. gasuli saukunis
bolo ocwleulSi inovaciuri teqnologiebis ganviTarebam
msoflios daanaxa, rom sixSiruli resursis gamoyenebis ufro
efeqturi saSualebebis danergva iyo SesaZlebeli. analoguri
mauwyeblobis gamorTvis da cifruli mauwyeblobis CarTvis
Semdeg SeiniSneba dadebiTi cvlilebebi audiovizualuri mediis
bazarze: informaciis Tavisufali cirkulireba sazogadoebaSi,mobiluri internetis ganviTareba da axali sakomunikacio
momsaxurebebi. cifrul mauwyeblobaze gadasvla dadebiTad
moqmedebs televiziis SesaZleblobaze ganaxorcielos sajaro
funqciebi da uzrunvelyos informaciis xelmisawvdomobaze
adamianTa uflebebis dacva. cifrul mauwyeblobaze gadasvla
qmnis winapirobebs satelevizio programebis
mravalferovnebisTvis, audiovizualuri mediisa da
sainformacio teqnologiebis momsaxurebis
momwodeblebisaTvis.praqtika aCvenebs, rom didia cifruli mauwyeblobis
teqnologiis mniSvneloba bolo momxmareblebisaTvis,gansakuTrebiT e.w. universaluri samauwyeblo momsaxurebis
56
miwodebis mimarTulebiT. aRsaniSnavia is, rom analogiur
saeTero mauwyeblobaze damokidebuli iyo regionebis
mosaxleobis umetesoba, sadac alternativad kargad
ganviTarebuli satelituri mauwyebloba moiazreba. qalaqebSi
internet televizia (IPTV) da sakabelo qseli ukeTesad aris
ganviTarebuli da cifrul mauwyeblobaze damokidebuli
moqalaqeebis raodenoba SedarebiT mcirea, Tumca Tu gaCndeba
kargi xarisxis momsaxurebis alternativa moqalaqeebi ojaxebSi
meore da mesame televizoriT ufasod translirebad cifruli
mauwyeblobis momsaxurebas miiReben.swored msgavsi gamowvevisa da mosalodneli cvlilebebis
winaSe dadga qveyana 2015 wlis ivlisidan, rodesac dainerga
saqarTveloSi cifruli mauwyebloba da mis Sedegadac
mosalodneli gaxda qveyanaSi jer kidev moxmarebis raodenobis
maCvenebliT pirveli sainformacio saSualebis - televiziis
cvilileba, kerZod, arxebis raodenobis gazrda, maTi dafarvis
areali da amasTan erTad media-kontentis cvlileba, rogorc
raodenobrivi, iseTvisebriviTvalsazrisiT.saqarTveloSi cifrul mauwyeblobaze gadasvlis
procesi dasrulebulia. saerTaSoriso valdebulebis Tanaxmad
2015 wlis ivlisidan saqarTvelo cifrul mauwyeblobaze
gadavida. garkveuli periodis ganmavlobaSi, cifruli da
analogiuri mauwyebloba erTdroulad funqcionirebda, xolo
Semdeg, analogiuri mauwyebloba gamoirTo da saqarTvelo
mTlianad cifruli mauwyeblobis formatze gadavida.cifrul mauwyeblobaze gadasvla ara marto
teqnologiuri, aramed garkveulwilad socialuri
cvlilebebis stimulirebasac axdens. satelevizio arxebis
raodenobis swrafi zrda, rac cifruli mauwyeblobis erT-erTi
Tanmdevi cvlilebaa, auditoriis segmentacias iwvevs. am
yvelafris Sedegad ki cvlilebebia mosalodneli auditoriis
mier media–kontentis aRqmis TvalsazrisiT. meti da
57
gansxvavebuli informaciuli, simboluri kontentis arseboba
auditoriis SigniT cvlilebebsac gamoiwvevs, rogorc
individualur, ise socialur konteqstSi.
58
Tengiz verulava
profesori, ilias saxelmwifo universiteti
universaluri jandacva saqarTveloSi: miRwevebi da
gamowvevebi
universaluri jandacvis ganviTareba mraval problemebTanaa
dakavSirebuli. sxvadasxva qveyana gansxvavebul midgomas iyenebs
arsebuli problemebis aRmosafxvrelad.ganviTarebul qveynebSi universalur mocvaze gadasvlis
Semdegi tendenciebi SeiZleba gamoiyos: dasavleT evropis qveynebSi mosaxleobis sayovelTao mocvis
procesi TiTqmis mTeli XX saukune gagrZelda; mocvis gafarToebis mcdelobebi eyrdnoboda riskebis
gaerTianebis (solidarobis) meqanizmebs; istoriulad adgilobrivi xelisuflebis organoebs
ekisreboda Raribi mosaxleobisaTvis samedicino daxmarebis
dafinansebis, xolo damsaqmeblebs ubeduri SemTxvevebis da
daavadebebis dazRvevis uzrunvelyofis valdebuleba.aRniSnulma garemoebebma xeli Seuwyo riskebis gaerTianebis
efeqturi organizaciebis Camoyalibebas; sayovelTao mocvis sistemaze gadasvlam moiTxova
saxelmwifos mniSvnelovani Carevebi. erTaderT qveyanas,sadac ver ganxorcielda mosaxleobis universaluri mocva,warmoadgenda aSS;
universaluri jandacvis ganviTarebaSi didi roli iTamaSes
politikurma faqtorebma. germaniaSi socialuri dazRveva
SemoRebul iqna socialisturi moZraobebis opoziciuri
moTxovnebis dasakmayofileblad. italiaSi omebs Soris
socialuri dazRvevis sistemis SemoReba dakavSirebuli iyo
klasebs Soris erTobis ganmtkicebasTan. britaneTSi
beverijis reforma dakavSirebuli iyo meore msoflio omis
Semdeg gamowveuli solidarobis grZnobasTan.
59
ganviTarebad qveynebSi mosaxleobis mocva saxelmwifo
jandacviTi programebiT Zalian dabalia. am qveynebSi
universaluri jandacvis mSeneblobis gzaze mniSvnelovan
dabrkolebas warmoadgens arasaxarbielo ekonomikuri
mdgomareoba, sawarmoebis dabali gadaxdisunarianoba,gadamxdelTa monacemebis erTiani bazis ararseboba. jandacvaze
saxelmwifo dafinansebis simwiris gamo farTodaa
gavrcelebuli jibidan araformaluri gadaxdebi.sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg yofili sabWoTa
kavSirisa da aRmosavleT evropis qveynebSi farTod gavrcelda
universaluri jandacvis sxvadasxva sistema (socialuri
dazRveva, sayovelTao jandacva). gasaTvaliswinebelia, rom am
qveynebSi arsebobda jandacvis semaSkos modeli, romelic
Teoriulad Tavad warmoadgenda universalur mocvas.miuxedavad imisa, rom konstituciiT yvela Tanasworad
garantirebuli iyo jandacvis servisebiT, mosaxleobis
sxvadasxva jgufs Soris SeiniSneboda mniSvnelovani
gansxvavebebi. farTod iyo gavrcelebuli jibidan
araformaluri gadaxdebi.damoukideblobis mopovebis Semdeg saqarTvelos
janmrTelobis dacvis sistemis ganviTarebaSi gamoyofen oTx
periods: inerciis periodi - 1991-1995 wlebi, reformebis
pirveli periodi - 1995-2003, reformebis meore periodi - 2004-2012 wlebi da reformebis mesame periodi - 2013 wlidan dRemde.
Tavdapirvelad saqarTvelos jandacvis sistemis
dafinanseba xorcieldeboda socialuri dazRvevis modeliT
(bismarkis modeli). Tumca, 2007 wlidan igi gadavida
gadasaxadebze dafuZnebuli modelze (beverijis modeli). axalmodelze gadasvla dakavSirebuli iyo im garemoebasTan, rom
ganviTarebadi qveynebisaTvis gadasaxadebze dafuZnebul
sistemas gaaCnia meti upiratesoba vidre socialuri dazRvevis
models. kerZod, ganviTarebad qveynebSi, sadac ufro metadaa
60
ganviTarebuli araformaluri seqtori, gadasaxadebze
dafuZnebul models aqvs SesaZlebloba ufro swrafi tempiT
moicvas igi. Tumca, gadasaxadebze dafuZnebuli sistema tvirTad
awveba saxelmwifo biujets. garda amisa, SeiniSneba
araTanaswori dafinanseba, radgan SesaZloa ganapirobos iseTi
pirebis subsidireba, romlebic TviTdasaqmebulia, magram ar
aris Raribi fena.2013 wlidan saqarTveloSi amoqmedda sayovelTao
janmrTelobis dacvis saxelmwifo programa. programis mizans
warmoadgenda janmrTelobis dazRvevis armqone saqarTvelos
mosaxleobisaTvis samedicino momsaxurebis
xelmisawvdomobisaTvis finansuri uzrunvelyofis Seqmna.2014 w. aprilis monacemebiT, saqarTvelos yvela moqalaqe
uzrunvelyofilia sabaziso samedicino momsaxurebiT
sayovelTao janmrTelobis dacvisa Tu saxelmwifo da kerZo
sadazRvevo programebiT. jandacvis seqtorisTvis gamoyofili
saxelmwifo asignebebis moculoba 2017 wels 2012 welTan
SedarebiT TiTqmis gaormagda da 365 mln laridan 800 mln
laramde gaizarda.cxadia, dauzRveveli mosaxleobis CarTva saxelmwifo
programaSi dadebiTad imoqmedebs saWiro samedicino
momsaxurebis finansur xelmisawvdomobaze da Sesabamisad,
kmayofilebaze.universaluri jandacvis mSenebloba damokidebulia
garkveul sirTuleebTan, miTumetes iseTi mwiri ekonomikis mqone
qveynisaTvis, rogoric saqarTveloa. erTi mxriv, saxelmwifos
mier universaluri jandacvis mSenebloba, romliTac yvela
adamians aqvs saSualeba isargeblos, sakmaod kargi nabijia,Tumca saWiroa saxelmwifos Tanmimdevruli politikis
ganxorcieleba dafinansebis xarjTefeqturi meTodebis,samedicino momsaxurebis xarisxis da medikamentebze finansuri
xelmisawvdomobis gaumjobesebis kuTxiT.
61
xarjebis Sekavebis meTodebidan erT-erTi umTavresia
qveyanaSi gamarTuli pirveladi jandacvis sistemis arseboba,radgan aseT sistemaSi gansakuTrebuli yuradReba eqceva
prevenciuli servisebis miwodebas. SeiZleba iTqvas, jandacvaze
danaxarjebis Sekavebis yvelaze saukeTeso meTodi aris is,romliTac miiRweva janmrTelobis saerTo maCveneblebis
gaumjobeseba arsebuli resursebis ufro efeqturad gamoyenebis
meSveobiT.