bTumis SoT rusTvelis sxelmwifo universiteti 80 wlis · yovelTvis, baTumis universiteti Rirseul...

12
baTumis SoTa rusTavelis saxelm- wifo universitets daarsebidan 80 we- li Seusrulda. minda mTeli guliT mi- vuloco universitetis profesor- maswavleblebsa da studentebs, uni- versitetis yvela TanamSromels es sa- iubileo TariRi. aWaraSi saganmanaTleblo keris Seqmnas udidesi erovnuli da saxelm- wifoebrivi mniSvneloba hqonda. Zali- an sasixaruloa, rom dResac, rogorc yovelTvis, baTumis universiteti Rirseul adgils ikavebs saqarTvelos wamyvan umaRles saswavleblebs Soris da warmatebiT agrZelebs qarTuli sa- ganmanaTleblo skolis saukeTeso tradiciebs. am universitetis ked- lebs bevri saxelovani mecnieri da pe- dagogi axsovs, romlebmac araerTi sa- amayo Svili aRuzardes qveyanas. misasalmebelia, rom universiteti kvlavac inarCunebs tradiciul, fun- damentur dargebs da amave dros, Tana- medrove moTxovnebis Sesabamisad, in- tensiurad nergavs da aviTarebs axal, saintereso mimarTulebebs, iyenebs swavlebis Tanamedrove meTodebs, mWidro partnioruli urTierTobebi aqvs qveynisa da ucxoeTis wamyvan umaRles saganmanaTleblo dawesebu- lebebTan. darwmunebuli var, baTumis univer- siteti gaagrZelebs Tavis tradicias da profesionalTa kidev bevr Taobas, bevr saxelovan, Rirseul, patriot Svils aRuzrdis Cvens samSoblos. irakli RaribaSvili, saqarTvelos premier-ministri samSoblosagan didi xniT mowyve- til da 1878 wels ruseT-TurqeTis omis Sedegad kvlav saqarTvelos wiaR- Si dabrunebul aWaraSi saganmanaTleb- lo sistemis dafuZneba da ganviTareba jer kidev Tavadac damoukideblobas natruli qarTuli sazogadoebis mud- mivi zrunvis sagans warmoadgenda. uSualod ilia WavWavaZis meoxebiT 1881 wels gaxsnil baTumis qarTul skolas uaRresad did mniSvnelobas aniWebdnen iakob gogebaSvili da ivane maCabelic. es ukanaskneli werda - „ba- Tumis skola, marTalia, Zviri ujdeba sazogadoebas, magram mainc unda dar- Ces, radgan es skola iseTi daniSnule- bisaa, romlis mniSvneloba marto fu- liT ar aiwoneba“. samSoblosTan daax- loebaSi ganaTlebis did rols kargad xedavda aseve aWaris didi mamuliSvi- li - heidar abaSiZec. 1897 wlis ivlis- Si baTumSi daarsda vaJTa gimnazia. swored am gimnaziis SenobaSi 1935 wels gaixsna orwliani samaswavleblo ins- tituti, romelsac 1938 wels mieniWa SoTa rusTavelis saxeli. 1990 wels ki axda didi ivane javaxiSvilis ocneba meore qarTuli universitetis baTum- Si gaxsnis Taobaze da baTumis pedago- giuri instituti gadakeTda saxelmwi- fo universitetad. dRes 80 wlis iubilari - baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo univer- siteti ukve 9 fakultets aerTianebs. Tanamedrove ganaTlebis standarti- zaciis, globalizaciis da boloniis procesebSi CarTulobam ganapiroba universitetis leqtor-pedagogTa da samecniero personalis ukeTesi mzad- yofna saerTaSoriso samecniero in- tegraciisaTvis. amaze metyvelebs ro- gorc SoTa rusTavelis erovnuli sa- mecniero fondisagan miRebuli, aseve saerTaSoriso grantebis zrdis ten- dencia. qveynis sasazRvro da saxmele- To karibWis, turistuli centrisa da aWaris dedaqalaqis statusis garda, baTumi sul ufro imkvidrebs Tanamed- rove sauniversiteto qalaqis status- sac - ukve saerTaSoriso arenazec. guliTadad vusurveb axal warmate- bebs baTumis SoTa rusTavelis saxelm- wifo universitets! daviT usufaSvili, saqarTvelos parlamentis Tavmjdomare baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis saiubileo gazeTi. oqtomberi. 2015. b Tumis SoT rusT velis s xelmwifo universiteti 80 wlis

Transcript of bTumis SoT rusTvelis sxelmwifo universiteti 80 wlis · yovelTvis, baTumis universiteti Rirseul...

baTumis SoTa rusTavelis saxelm-

wifo universitets daarsebidan 80 we-

li Seusrulda. minda mTeli guliT mi-

vuloco universitetis profesor-

maswavleblebsa da studentebs, uni-

versitetis yvela TanamSromels es sa-

iubileo TariRi.

aWaraSi saganmanaTleblo keris

Seqmnas udidesi erovnuli da saxelm-

wifoebrivi mniSvneloba hqonda. Zali-

an sasixaruloa, rom dResac, rogorc

yovelTvis, baTumis universiteti

Rirseul adgils ikavebs saqarTvelos

wamyvan umaRles saswavleblebs Soris

da warmatebiT agrZelebs qarTuli sa-

ganmanaTleblo skolis saukeTeso

tradiciebs. am universitetis ked-

lebs bevri saxelovani mecnieri da pe-

dagogi axsovs, romlebmac araerTi sa-

amayo Svili aRuzardes qveyanas.

misasalmebelia, rom universiteti

kvlavac inarCunebs tradiciul, fun-

damentur dargebs da amave dros, Tana-

medrove moTxovnebis Sesabamisad, in-

tensiurad nergavs da aviTarebs axal,

saintereso mimarTulebebs, iyenebs

swavlebis Tanamedrove meTodebs,

mWidro partnioruli urTierTobebi

aqvs qveynisa da ucxoeTis wamyvan

umaRles saganmanaTleblo dawesebu-

lebebTan.

darwmunebuli var, baTumis univer-

siteti gaagrZelebs Tavis tradicias

da profesionalTa kidev bevr Taobas,

bevr saxelovan, Rirseul, patriot

Svils aRuzrdis Cvens samSoblos.

irakli RaribaSvili,

saqarTvelos premier-ministri

samSoblosagan didi xniT mowyve-

til da 1878 wels ruseT-TurqeTis

omis Sedegad kvlav saqarTvelos wiaR-

Si dabrunebul aWaraSi saganmanaTleb-

lo sistemis dafuZneba da ganviTareba

jer kidev Tavadac damoukideblobas

natruli qarTuli sazogadoebis mud-

mivi zrunvis sagans warmoadgenda.

uSualod ilia WavWavaZis meoxebiT

1881 wels gaxsnil baTumis qarTul

skolas uaRresad did mniSvnelobas

aniWebdnen iakob gogebaSvili da ivane

maCabelic. es ukanaskneli werda - „ba-

Tumis skola, marTalia, Zviri ujdeba

sazogadoebas, magram mainc unda dar-

Ces, radgan es skola iseTi daniSnule-

bisaa, romlis mniSvneloba marto fu-

liT ar aiwoneba“. samSoblosTan daax-

loebaSi ganaTlebis did rols kargad

xedavda aseve aWaris didi mamuliSvi-

li - heidar abaSiZec. 1897 wlis ivlis-

Si baTumSi daarsda vaJTa gimnazia.

swored am gimnaziis SenobaSi 1935 wels

gaixsna orwliani samaswavleblo ins-

tituti, romelsac 1938 wels mieniWa

SoTa rusTavelis saxeli. 1990 wels ki

axda didi ivane javaxiSvilis ocneba

meore qarTuli universitetis baTum-

Si gaxsnis Taobaze da baTumis pedago-

giuri instituti gadakeTda saxelmwi-

fo universitetad.

dRes 80 wlis iubilari - baTumis

SoTa rusTavelis saxelmwifo univer-

siteti ukve 9 fakultets aerTianebs.

Tanamedrove ganaTlebis standarti-

zaciis, globalizaciis da boloniis

procesebSi CarTulobam ganapiroba

universitetis leqtor-pedagogTa da

samecniero personalis ukeTesi mzad-

yofna saerTaSoriso samecniero in-

tegraciisaTvis. amaze metyvelebs ro-

gorc SoTa rusTavelis erovnuli sa-

mecniero fondisagan miRebuli, aseve

saerTaSoriso grantebis zrdis ten-

dencia. qveynis sasazRvro da saxmele-

To karibWis, turistuli centrisa da

aWaris dedaqalaqis statusis garda,

baTumi sul ufro imkvidrebs Tanamed-

rove sauniversiteto qalaqis status-

sac - ukve saerTaSoriso arenazec.

guliTadad vusurveb axal warmate-

bebs baTumis SoTa rusTavelis saxelm-

wifo universitets!

daviT usufaSvili,

saqarTvelos parlamentis Tavmjdomare

baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis saiubileo gazeTi. oqtomberi. 2015.

bb��TTuummiiss SSooTT�� rruussTT��vveelliiss ss��xxeellmmwwiiffoo uunniivveerrssiitteettii 8800 wwlliiss����

2 ooqqttoommbbeerrii

mmnniiSSvvnneelloovvaannii

TTaarriiRReebbii:

* 1935 weli – gaixsna orwli-

ani samaswavleblo instituti 4

fakultetiT:

• qarTuli enisa da litera-

turis

• istoriis

• fizika-maTematikis

• sabunebismetyvelo-geog-

rafiis

• 1936 wels daemata fiz-

kulturis fakulteti

• 1938 wels _ rusuli enisa

da literaturis fakulteti

* 1945 weli _ baTumis samas-

wavleblo institutis bazaze

Camoyalibda baTumis SoTa

rusTavelis saxelobis saxelm-

wifo pedagogiuri instituti.

daiwyo saswavleblis rekonst-

ruqcia da materialur-teqni-

kuri bazis srulyofa. 1956

wels eqspluataciaSi Sevida

ganaxlebuli Senoba;

* 1977 wels daiwyo axali,

xuTsarTuliani korpusis mSe-

nebloba, romelic 1982 wels

dasrulda.

* 1990 weli – saqarTvelos

ministrTa kabinetis 1990 wlis

3 seqtembris N453 dadgenile-

biT baTumis SoTa rusTavelis

saxelobis saxelmwifo pedago-

giuri institutis bazaze da-

arsda baTumis SoTa rusTave-

lis saxelobis saxelmwifo

universiteti. gaizarda speci-

alobaTa raodenoba, Camoya-

libda iuridiuli, ekonomiku-

ri da samedicino fakultete-

bi. qveyanaSi ganxorcielebuli

saganmanaTleblo reformis Se-

degad, universiteti gadavida

orsafexurian swavlebaze: ba-

kalavriati da magistratura;

funqcionirebda aspirantu-

rac. 2008 wels Camoyalibda

doqtorantura.

* 2006 weli _ saqarTvelos

mTavrobis 2006 wlis 23 Teberv-

lis N37 dadgenilebis safuZ-

velze, ganxorcielda sajaro

samarTlis iuridiuli pirebis:

baTumis SoTa rusTavelis sa-

xelobis saxelmwifo universi-

tetis, baTumis xelovnebis ins-

titutis, baTumis zaqaria fa-

liaSvilis saxelobis saxelm-

wifo konservatoriis, baTumis

saaviacio institutis, baTumis

agraruli bioteqnologiebisa

da biznesis institutis, memb-

ranuli teqnologiebis samec-

niero-kvleviTi institutis,

baTumis politeqnikuri insti-

tutisa da baTumis sasoflo-

sameurneo institutis reor-

ganizacia. maTi gaerTianebis

gziT dafuZnda „sajaro samar-

Tlis iuridiuli piri – SoTa

rusTavelis saxelmwifo uni-

versiteti“. 2009 wels univer-

sitets SeuerTda botanikuri

baRi, 2010 wels – niko berZeniS-

vilisa da fitopaTologiis sa-

mecniero institutebi.

* 2012 weli – saqarTvelos

mTavrobis 2012 wlis 23 martis

N100 dadgenilebis safuZvel-

ze, umaRles saganmanaTleblo

dawesebulebas Seecvala saxe-

li da ewoda baTumis SoTa rus-

Tavelis saxelmwifo universi-

teti.

* 1938 weli _ instituts mi-

eniWa SoTa rusTavelis saxeli.

pirveli, 1935 weli, ZiriTa-

dad, mosamzadebeli iyo: audi-

toriebis, kabinet-laborato-

riebis mowyoba, biblioTekis

fondis Seqmna, personalis

SerCeva. saqarTvelos kompar-

tiis aWaris saolqo komitetis

biuros 1935 wlis 9 ianvris

dadgenilebidan: `arasruli

saSualo skolebisaTvis peda-

gogiuri kadrebis momzadebis

mizniT, eTxovos saqarTvelos

kompartiis centralur komi-

tets, raTa q. baTumSi gaixsnas

pedagogiuri

instituti sami ganyofile-

biT: fizika-maTematikis, isto-

ria-filologiis da sabunebis-

metyvelo. msmenelTa kontin-

genti – 105 studenti”.

1935 wlis maisSi, roca mi-

Rebul iqna gadawyvetileba sa-

maswavleblo institutis da-

arsebasTan dakavSirebiT, mTa-

var sakiTxad miCneul iqna stu-

dentTa saerTo sacxovreblis-

Tvis Sesaferisi Senobis gamo-

naxva. 1935 wlis 1 ivniss samas-

wavleblo institutis direq-

torad dainiSna x. nakaiZe. pir-

veli brZaneba 1935 wlis 13 iv-

nisiT TariRdeba: mas xels ins-

titutis pirveli reqtori _

xusein nakaiZe awers.

1935 wlis 22 agvistos gai-

marTa pirveli sxdoma direq-

toris kabinetSi. es dRe ga-

mocxadda institutis gaxsnis

dRed. sxdomaze ganixiles pir-

veli saswavlo wlisTvis mza-

debis sakiTxebi.…

1935 wlis 24 seqtembris

brZanebiT, institutSi Seiqmna

4 fakulteti.

1935 wlis 28 seqtembers da-

iniSnen pirveli dekanebi: gri-

gol giorgaZe (gorgaZe) (qar-

Tuli enisa da literaturis

fakulteti), nikoloz lorT-

qifaniZe (bunebismetyveleba-

geografiis fakulteti), vu-

kol iaSvili (istoriis fa-

kulteti), grigol ivanovi

(fizika-maTematikis fakulte-

ti).

1935 wlis 4 oqtombris brZa-

nebiT, dafuZnda 8 kaTedra: sa-

zogadoebriv-politikuri, pe-

dagogika-fsiqologiis, isto-

riis, qarTuli enisa da lite-

raturis, fizika-maTematikis,

qimiis, biologiisa da geogra-

fiis.

samaswavleblo institutis

pirveli dekanebisa da kaTed-

ris gamgeebis didi nawili (gr.

giorgaZe, n. lorTqifaniZe, k.

Wkuaseli da sxvebi, 1937 wlis

represiebs emsxverplnen.

1935 wlis 1 oqtombers dai-

reka pirveli zari. pirvel

studentebs saswavlo wlis

dawyeba miuloces institutis

direqtorma _ x. nakaiZem, de-

kanma _ gr. giorgaZem (gorga-

Zem), profesorebma _ v. beri-

Zem da g. axvledianma. qalaqis

sazogadoebam es dRe zeimiT

aRniSna.

pirvel saswavlo wels ins-

titutSi 300 abiturientis gan-

cxadeba Sevida, maTgan mxolod

201 Cairicxa studentad, 18 -

studentobis kandidatad: qar-

Tuli enisa da literaturis

specialobaze – 47, istoriis

specialobaze – 52, fizika-ma-

Tematikis specialobaze – 56,

bunebismetyveleba-geografi-

is specialobaze – 46.

fasdaudebeli iyo Tbili-

sis saxelmwifo universitetis,

aseve, quTaisis pedinstitutis

profesor-maswavlebelTa Ta-

nadgoma institutis arsebobis

pirvel wlebSi. isini didi en-

TuziazmiT moekidnen am saqmes,

warmarTavdnen ara marto aka-

demiur process, aramed saor-

ganizacio sakiTxebsac, xelm-

ZRvanelobdnen kaTedrebs, ad-

gendnen saswavlo kursebis

gegmebs, kiTxulobdnen leqci-

ebs, samecniero konsultaci-

ebs uwevdnen axalgazrda peda-

gogebs da exmarebodnen maT sa-

mecniero xarisxis mopovebaSi.

yovelive amaze metyvelebs sa-

arqivo dokumentebi.

baTumis samaswavleblo, Se-

mdeg ki pedagogiur institut-

Si mecnierebis sxvadasxva dar-

gSi leqciebs kiTxulobdnen

cnobili qarTveli profeso-

rebi, SemdgomSi akademikosebi:

g. axvlediani, s. yauxCiSvili,

v. beriZe, g. wereTeli, p. bera-

Ze, s. yubaneiSvili, s. kakabaZe,

k. baqraZe, k. kapaneli, S. ZiZi-

guri, d. mgelaZe, k. Wkuaseli,

g. TavziSvili, r. xuciSvili,

g. kokoCaSvili, l. jafariZe,

al. mayaSvili, g. javaxiSvili,

n. javaxiSvili, al. javaxiSvi-

li. g. ciciSvili, v. kokoCaS-

vili, a. noRaideli da bevri

sxva. ganuzomelia maTi Rvawli

baTumSi, aWaraSi umaRlesi ga-

naTlebis sistemis Camoyalibe-

basa da inteleqtualuri po-

tencialis ganviTarebaSi.

baTumis universitetis Zi-

riTadi Senoba kulturuli

memkvidreobis Zeglis statu-

siT sargeblobs. sxvadasxva

wlebSi ganxorcielebuli re-

konstruqciebis Sedegad, Seno-

bas mxolod nawilobriv aqvs

SenarCunebuli avTenturoba,

ZiriTadad _ pirveli da meore

sarTulis interiersa da eqs-

teriers. Senoba, arqiteqtu-

ruli TvalsazrisiT, meoce sa-

ukunis 900-iani wlebis dasawyi-

sis baTumisTvis damaxasiaTe-

beli ekleqtikuri stilis ni-

muSia, romelSic Serwymulia

klasicisturi da rusuli, na-

wilobriv, islamuri arqiteq-

turis elementebi.

Senoba vaJTa, e. w. mixeilis

gimnaziisTvis aSenda. baTumis

moqalaqeebma gimnaziis gaxsni-

sa da misTvis Senobis gamoyo-

fisTvis zrunva jer kidev 1893

wels daiwyes, roca TviTmmar-

Tveli qalaq baTumis Tavs 50-ma

moqalaqem mimarTa Sesabamisi

TxovniT. es sakiTxi 1895 wels

qalaqis Tavma luka asaTianma

TviTmmarTvelobis sxdomaze

gaitana da is dadebiTad ga-

dawyda.

vaJTa gimnazia am SenobaSi

1903-1918 wlebSi iyo ganTavse-

buli. mogvianebiT is TurqeTis

armiis, Semdeg britanelebis

yazarmebad gadakeTda. Senoba

imdenad axlos iyo zRvasTan,

rom Stormis dros talRebi mis

kedlebs exeTqeboda. 1914 wels

germanuli xomaldidan gamos-

rolili yumbarac daeca Seno-

basTan axlos.

vaJTa gimnaziis Senoba ga-

morCeuli iyo imdroindel ba-

TumSi msxvilmasStabiani, far-

To, gaSlili rizalitiTa da

fasadis arqiteqturuli ele-

mentebiT, rac, udavod, al. Sim-

keviCis xelweraa. Senobas am-

kobda vrceli holi, marmari-

los kibeebi, svetebi; meore

sarTulis centralur nawilSi

ganTavsebuli iyo gumbaTovani

darbazi da samlocvelo. Seno-

ba 500-mde moswavleze iyo gaT-

vlili da srulad akmayofi-

lebda saganmanaTleblo dawe-

sebulebis moTxovnebs: grZeli

universiteti 80 wlisaa„saqarTveloSi Tu iqneba meore universiteti, is baTumSi unda gaixs-

nas“, _ werda didi ivane javaxiSvili da marTlac, meoce saukunis ocdaa-

Tian wlebSi, baTumSi gaxsnili samaswavleblo saswavlebeli iqca aWaraSi

da mTlianad regionSi im umaRlesi ganaTlebis kerad, romelmac mniSvne-

lovani roli Seasrula momavali Taobebis aRzrdis saqmeSi. swored am sas-

wavleblis bazaze Seiqmna dRevandeli baTumis SoTa rusTavelis saxelmwi-

fo universiteti, romelic Tavisi arsebobis 80 wlis iubiles aRniSnavs.

(gagrZeleba me-4 gverdze)

3ooqqttoommbbeerrii

baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti

Tavisi arsebobis 80 wlis iubiles aRniSnavs. jer kidev

mecxramete saukunis bolodan baTumSi arsebul vaJTa

gimnaziis SenobaSi 1935 wels gaixsna orwliani samaswav-

leblo instituti, romelic gaxda safuZveli baTumSi

umaRlesi ganaTlebis ZiriTadi keris daarsebisa. 1945

wels mis bazaze gaixsna pedagogiuri instituti, xolo

1990 wels _ universiteti. 1938 wels samaswavleblo ins-

tituts SoTa rusTavelis saxeli mieniWa, romelsac uni-

versiteti dRemde atarebs.

rodesac ivane javaxiSvili saubrobda meore qarTu-

li universitetis baTumSi daarsebis aucileblobaze,

amiT agrZelebda iliasa da misi Tanamoazreebis mier

dawyebul gzas da yuradRebas amaxvilebda erTian erov-

nul saqmeSi aWaris gansakuTrebul mniSvnelobaze.

baTumis universitetis saTaveebTan mdgom TiToeul

moRvawes gaazrebuli hqonda is misia, rac unda etvirTa

am taZars. igi unda gamxdariyo ara marto ganaTlebis ke-

ra, aramed-erovnuli identobis, erTiani qarTuli sa-

xelmwifoebriobis ideis matarebeli. es misia baTumis

universitetma Rirseulad Seasrula.

dRevandelobam universiteti axali gamowvevebis wi-

naSe daayena. erTian evropul sivrceSi integraciiT,

universitetis internacionalizaciiT, Tanamedrove

standartebis Sesabamisi saganmanaTleblo programebis

amoqmedebiT Seiqmna konkurentunariani da maRalkvali-

ficiuri kadrebis momzadebis Zlieri baza, rac ara mar-

to regionis, _ zogadad, qveynis Zlierebis safuZvelia.

80 wlis iubiles vulocav universitetis yvela Tao-

bis warmomadgenels, kursdamTavrebuls, TiToeul Ta-

namSromels, students, vinc dRemde moitana da ganaviTa-

ra universitetis idea.

Cven siamayiT gavcqeriT warsul wlebs da „warsulis

pativiscemiT _ ukeTesi momavlisaken“ ganvagrZobT

svlas.

merab xalvaSi,

baTumis SoTa rusTavelis

saxelmwifo universitetis

reqtoris movaleobis Semsrulebeli,

asocirebuli profesori

umaRlesi ganaTlebis sistema qveynis ganviTarebisa

da sazogadoebaSi maRali moqalaqeobrivi Rirebulebis

damkvidrebis erT-erTi ZiriTadi qvakuTxedia. aRniSnu-

lis miRwevaSi didi roli da funqcia akisria baTumis So-

Ta rusTavelis saxelmwifo universitets, romelic aTw-

leulebis manZilze Cveni qveynis ganaTlebis, mecniere-

bisa da kulturis umniSvnelovanes centrs warmoadgen-

da.

baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti

cocxali organizmia, romelic viTardeba msoflio ga-

naTlebis ritmis Sesabamisad da orientirebulia maRal-

kvalificiuri, Tanamedrove Sromis bazris moTxovnebis

relevanturi, konkurentunariani kadrebis momzadeba-

ze.

Zvirfaso profesor-maswavleblebo, studentebo!

gilocavT Cveni universitetis 80 wlis iubiles. mixaria

da amayi var, rom erTad gadavlaxeT is gamowvevebi, rac

Cvens winaSe idga wlebis ganmavlobaSi da mjera, rom ba-

Tumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti Sei-

narCunebs da Seasrulebs Cveni qveynis mniSvnelovani sa-

ganmanaTleblo centris funqcias.

pativiscemiT, giorgi TavamaiSvili

aWaris avtonomiuri respublikis

ganaTlebis, kulturisa da sportis ministri

baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universi-

tetis 80 wlis iubiles vulocav studentebs, profe-

sor-maswavleblebs, kursdamTavrebulebs da mTel

personals.

Cveni universiteti erT-erTi gamorCeuli saswav-

lebelia qveynis masStabiT, romelmac mniSvnelovani

wvlili Seitana samxreT-dasavleT saqarTvelos ga-

naTlebisa da kulturis ganviTarebaSi.

1893 wels baTumSi vaJTa gimnaziis gaxsniT, rome-

lic mogvianebiT samaswavleblo institutad gada-

keTda, Cvens regionSi daiwyo gansakuTrebuli Sinaar-

siani da saintereso istoria. xolo mas Semdeg, rac

1938 wels instituts miekuTvna SoTa rusTavelis sa-

xeli, baTumi gaxda erT-erTi mimzidveli saganmanaT-

leblo qalaqi ara marto dasavleT saqarTveloSi,

aramed mTlianad, qveynis masStabiT. mas Semdeg bevri

ram Seicvala da dRes ukve 80 wlis iubiles universi-

teti bevri saintereso siaxliT, sruliad gansxvave-

buli saswavlo programebiT, swavlebis axali meTode-

biTa da Tanamedrove evropuli saswavleblebisTvis

damaxasiaTebeli sistemiT xvdeba. baTumis universi-

tetma SeiZina saerTaSoriso partniorebi, gaRrmavda

kontaqtebi da xorcieldeba erToblivi saganmanaT-

leblo gacvliTi programebi. dRes, ise rogorc ara-

sodes, damoukidebeli da apolitikuria studenturi

TviTmmarTveloba.

bolo wlebis ganmavlobaSi saqarTvelos mTavroba

aqtiurad zrunavs ganaTlebis xelmisawvdomobis gaz-

rdaze. paralelurad aWaris a.r. mTavrobasac gaaCnia

sxvadasxva programa studentebis dasaxmareblad. ze-

mo aWaris mkvidrni da socialurad daucveli studen-

tebi sargebloben studentTa dafinansebis progra-

miT. aWaris ganaTlebis, kulturisa da sportis sami-

nistros mier meore welia umaRlesi ganaTlebis xel-

Sewyobis programa xorcieldeba, romlis farglebSi

finansdeba studentTa swavla da staJireba, akademiu-

ri personalis treningebi, seminarebi da kvalifika-

ciis amaRleba.

ganaTleba da mecniereba Cveni qveynis momavalia da

did wilad aris damokidebuli universitetze da aka-

demiur personalze. amitom mniSvnelovania baTumis

SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis roli

TiToeuli moqalaqis aRzrdaSi.

visurvebdi, rom Cveni universitetis diplomi gax-

des erT-erTi moTxovnadi dasaqmebis dros ara marto

saqarTveloSi, aramed mis farglebs gareTac, rom ba-

Tumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitets ga-

exsnas Tavisi filialebi qveynis SigniTac da gareTac.

kidev erTxel gilocavT da gisurvebT warmatebas

yvela aspeqtSi, yvela mimarTulebiT, qveynis mTavro-

ba ki yovelTvis izrunebs imaze, rom axalgazrda Tao-

ba, ganaTlebuli, erudirebuli da damoukidebeli

iyos, radgan swored Tqvenzea damokidebuli qveynis

momavali.

arCil xabaZe,

aWaris avtonomiuri respublikis

mTavrobis Tavmjdomare

2015 weli baTumis SoTa rusTavelis saxelmwi-

fo universitetisTvis saiubileo welia! man Tavi-

si arseboba 1935 wels daiwyo da Tavdapirvelad sa-

maswavleblo instituti gaxldaT, romelic sabo-

lood sauniversiteto dawesebulebaSi gadaizar-

da. Tavisi arsebobis manZilze am cnobilma saganma-

naTleblo keram 80-wliani ganviTarebisa da winsv-

lis istoria Seqmna. msurs saqarTvelos ganaTle-

bisa da mecnierebis saministros saxeliT baTumis

SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis stu-

dentebs, profesor-maswavleblebsa da mesveurebs,

mivuloco es saiubileo TariRi da vusurvo warma-

tebebi umaRlesi ganaTlebisa da kvlevis saintere-

so gzaze.

realobaa, rom orwliani samaswavleblo insti-

tutidan dRes miviReT mravalfunqciuri saganma-

naTleblo dawesebuleba, romelic inarCunebs

fundamentur dargebs da amavdroulad, Tanamed-

rove moTxovnebis Sesabamisad nergavs da aviTa-

rebs axal mimarTulebebs. universitetSi moqme-

debs bakalavriatis, magistraturisa da doqto-

ranturis saganmanaTleblo programebi. baTumis

SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti did

Zalisxmevas iCens, rom moamzados konkurentunari-

ani, maRalkvalificiuri, adgilobriv da saerTa-

Soriso Sromis bazarze orientirebuli specia-

listebi. gansakuTrebuli aRniSvnis Rirsia, rom es

universiteti CarTulia saerTaSoriso saganmanaT-

leblo, samecniero proeqtebsa da programebSi da

universitetis akademiuri Tu samecniero persona-

li aqtiurad monawileobs msoflios sxvadasxva

qveyanaSi Catarebul samecniero konferenciebsa

da gacvliT programebSi.

xazgasmiT minda aRvniSno, rom saqarTvelos ga-

naTlebisa da mecnierebis saministro did mniSvne-

lobas aniWebs regionuli universitetebis xel-

Sewyobasa da maT ganviTarebas. regionuli univer-

sitetebis aRorZineba saxelmwifosTvis gansakuT-

rebulad faseulia, amitom dRevandeli TariRi sa-

zeimoa ara marto baTumis universitetisTvis, ara-

med mTeli saqarTvelosTvisac. kidev erTxel vu-

locav saiubileo wels baTumis universitets da

vusurveb dawyebuli gzis warmatebiT gagrZelebas

drois moTxovnebisa da saerTaSoriso standarte-

bis Sesabamisad. Cven erTad unda SevZloT Rirseu-

li da profesionali axalgazrdebis aRzrda.

Tamar sanikiZe,

saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis ministri

baTumis SoTa

rusTavelis sa-

xelmwifo uni-

versitets, mis s-

tudentebsa da

leqtor-maswav-

leblebs vulo-

cav universite-

tis daarsebidan

80 wlis iubiles.

Cveni universi-

teti yovelTvis

iyo gamorCeuli

da meamayeba, rom

dReisaTvisac

Zlieri saganma-

naTleblo da sa-

mecniero-kvle-

viTi baza aqvs, rac Zalian mniSvnelovania kargi spe-

cialistebis aRzrdisTvis. mjera, rom SoTa rusTa-

velis saxelmwifo universiteti yovelTvis Seas-

rulebs regionis erT-erTi mTavari saganmanaTleb-

lo centris funqcias. kidev erTxel gilocavT iu-

biles, winsvlasa da warmatebebs gisurvebT!

giorgi ermakovi,

qalaq baTumis meri

80 weli is asakia, ro-

desac ganvlilisa da ga-

keTebulis Sejamebis da

Sefasebis sruli ufle-

ba gaqvs. raoden sasixa-

ruloa, Tu mxolod wi-

nsvlas, miRwevebs da si-

keTes aRmoaCen ganvlil

gzaze.

baTumis SoTa rusTa-

velis saxelmwifo uni-

versitets SeuZlia sru-

liad safuZvlianad

iamayos imiT, rom aqvs

TvalsaCino mecnieruli miRwevebi da rac ufro metia,

swored aq miRebuli codniTaa aRWurvili regionis

specialistTa wonadi nawili. perspeqtivac didia - sauni-

versiteto qalaq baTumis flagmans axali miRwevebiT –

swavlebis xarisxis, yofacxovrebis pirobebis, pedagogTa

da studentTa interesTa Tanxvedris gaumjobesebiT sauni-

versiteto saqarTvelos flagmanobac damSvendeboda!

uflis wyaloba ar mohklebodes baTumis SoTa

rusTavelis universitetis reqtorats, pedagogiur da

teqnikur personals da mis aRmatebuleba – studentobas!

avTandil beriZe,

aWaris avtonomiuri respublikis

umaRlesi sabWos Tavmjdomare

4 ooqqttoommbbeerrii

da naTeli derefnebi, didi

auditoriebi. pirvel sarTul-

ze 8 auditoria iyo, aseve,

sportuli darbazi, kancela-

ria, samaswavleblo, direqto-

ris kabineti; meore sarTulze

ki samlocvelo, saaqto darba-

zi, 8 auditoria, biblioTeka

da laboratoriebi.

1935 wels, gimnaziis yofil

SenobaSi ganTavsda saqarTve-

los ganaTlebis saxalxo ko-

misris brZanebiT Seqmnili or-

wliani samaswavleblo insti-

tuti.

1950-ian wlebSi institutis

Senobas mesame sarTuli daaSe-

nes. swored am dros moixsna Se-

nobis centralur nawilze gum-

baTi da am nawilSi ganTavsda

observatoria.

1977 wels daiwyo da 1982

wels dasrulda universitetis

axali xuTsarTuliani korpu-

sis mSenebloba.

1990 wels pedagogiuri ins-

titutis bazaze gaixsna baTu-

mis SoTa rusTavelis saxelo-

bis saxelmwifo universiteti.

uamravi stumari hyavda im

dRes universitets. xalxmrav-

lobis gamo gadaiketa rusTa-

velis quCa, mitingi axali kor-

pusis kibeebze gaimarTa. uni-

versitetis reqtorma, prof.

d. balaZem mTel saqarTvelos

miuloca es WeSmaritad isto-

riuli movlena da aRniSna, rom

axda didi ivane javaxiSvilis

ocneba saqarTveloSi meore

universitetis baTumSi gaxs-

nis Taobaze.

saqarTvelos ganaTlebis

ministrma, g. enuqiZem aRniSna:

`baTumis universiteti sruli-

ad saqarTvelosTvis saWiro,

aucilebeli da mniSvnelovani

saswavlo, samecniero da kul-

turis centri unda gaxdes; mas

moeTxoveba, upirveles yovli-

sa, is, rom igi unda gaxdes qar-

Tvelologiuri da aRmosav-

leTmcodneobiTi kvlevis di-

di centri. swored am gziT ga-

nagrZobs is saSualo saukunee-

bis qarTuli akademiebisa da

didi ivane javaxiSvilis mier

daarsebuli Tbilisis univer-

sitetis tradiciebs~.

sapatio stumarTa Soris

iyo sruliad saqarTvelos ka-

Tolikos-patriarqi ilia II. man

brZana: `saqarTvelos am kur-

Txeul miwaze ixsneba universi-

teti. amaze ocnebobdnen Cveni

didi winaprebi. es iseTive mniS-

vnelobis zeimia, roca ixsnebo-

da Tbilisis universiteti, ro-

ca igi akurTxa sruliad saqar-

Tvelos kaTolikos-patriarq-

ma kirionma. ras moelis samSob-

lo baTumis universitetisa-

gan? es programa mogvca didma

daviT aRmaSenebelma, roca ge-

laTis akademias xsnida, igi

CvenSi axali aTina da axali

ierusalimi unda iyoso. sam-

Soblo amas elodeba umaRlesi

saswavleblisagan~. saqarTve-

los kaTolikos-patriarqma

universitets biblia gadasca

saCuqrad, xolo universitetis

reqtori oqros jvris tarebis

pativiT daajildova: `RmerTma

dalocos baTumis universite-

ti, eri misgan elodeba maRal

zneobas. gadavwyviteT, rom

universitetis reqtori da-

jildovdes oqros jvris tare-

bis uflebiT. jvari ese eZleva

mas, rogorc simbolo Zlevisa

da moqcevisa. es jvari memkvid-

reobiT unda ataros momavalSi

yvela reqtorma~.

universitetis gaxsnaze si-

tyviT gamovida erovnuli moZ-

raobis lideri zviad gamsaxur-

dia, romelmac sazogadoebas

universitetis daarseba miu-

loca: `misasalmebelia, rom ba-

Tumi amieridan sauniversite-

to qalaqi gaxda. igi gaixsna Zve-

li qarTuli qristianuli kul-

turis mxareSi, romelmac war-

moSva didi sulieri mamebi...~

mitingze sityviT gamovid-

nen akademikosebi: giorgi ci-

ciSvili, ivane kiRuraZe, poeti

fridon xalvaSi, saqarTvelos

sxva universitetebisa da ins-

titutebis reqtorebi, profe-

sori konstantine jmuxaZe, do-

centebi nadia jibuti da onise

surmaniZe, studenti jumber

vardmaniZe, aWaris saolqo ko-

mitetis pirveli mdivani Ten-

giz xaxva, saqarTvelos cekav-

Siris Tavmjdomare resan kon-

celiZe.

gamomsvlelebi aRniSnavd-

nen, rom baTumis universite-

tis valia, Rirseulad ganagr-

Zos qarTuli sauniversiteto

tradiciebi da iqces mZlavr

samecniero da saganmanaTleb-

lo kerad.

saqarTvelos cekavSirma,

resan konceliZis gancxadebiT,

milionnaxevari maneTi gadasca

universitets materialur-te-

qnikuri bazis gasaumjobese-

blad da laboratoriebis mo-

sawyobad.

baTumis SoTa rusTavelis

saxelmwifo universitetSi

pirveli zari 1990 wlis 3 oq-

tombers daireka. es pativi wi-

lad xvda mxcovan pedagogs,

parmen pataraias.

baTumis SoTa rusTavelis

saxelmwifo universiteti mra-

valfunqciuri saganmanaTleb-

lo da samecniero dawesebule-

baa, sadac studentebis, pro-

fesor-maswavleblebisa da

mkvlevarTa TanamSromlobiT

Seqmnilia akademiuri ganaTle-

bisa da samecniero kvlevebis

erTiani sivrce.

baTumis SoTa rusTavelis

saxelmwifo universiteti

dReisaTvis aerTianebs 9 fa-

kultets:

• humanitarul mecniereba-

Ta

• fizika-maTematikisa

da kompiuterul mecniere-

baTa

• sabunebismetyvelo

mecnierebaTa da jandac-

vis

• ganaTlebis

• teqnologiuri

• ekonomikisa da bizne-

sis

• iuridiuli

• socialur da politi-

kur mecnierebaTa

• turizmis

universitetSi umaRle-

si profesiuli, bakalavri-

atis, magistraturisa da

doqtoranturis saganma-

naTleblo programebze

6000-mde studenti swav-

lobs.

2011-2012 wlebSi uni-

versitetma warmatebiT ga-

iara avtorizacia da akre-

ditacia. universiteti

studentebs swavlebis samive

safexurze programebis did

arCevans sTavazobs: 6 – avto-

rizirebul profesiul, 43 _

sabakalavro, 29 _ samagistro,

15 _ sadoqtoro, 3 _ erTsafe-

xurian da 2 – moklevadian

programas. universiteti inar-

Cunebs tradiciul, fundamen-

tur dargebs, amave dros, Tana-

medrove moTxovnebis Sesabami-

sad, aviTarebs axal, moTxov-

nad, aqtualur mimarTulebebs.

universitetis saswavlo da

kvleviT procesSi CarTulia

276 profesori, 70 mecnieri Ta-

namSromeli da 400-mde mowveu-

li maswavlebeli, aseve _ 21

emeritusi profesori.

universitets aqvs Tavisi

atributika, romelSic aisaxa

misi mTavari arsi.

baTumis SoTa rusTavelis

saxelmwifo universitetisT-

vis emblema pirvelad 2005

wels Seiqmna. gamocxadda ten-

deri, romelSic monawileoba

miiRes mxatvrebma: j. miqelaZem

(2 eskizi), z. xabaZem (5 eskizi),

T. Rlontma (4 eskizi). Seiqmna

tenderis Sedegebis Semajame-

beli komisia, romlis Semadgen-

lobaSic Sediodnen: prof. b.

diasamiZe (Tavmjdomare), pr-

of. mamia faRava, docentebi: m.

jinWaraZe, m. megreliSvili, g.

ServaSiZe, l. TavdgiriZe, l.

jayeli. komisiam gamoavlina

gamarjvebuli namuSevari – z.

xabaZis mier Seqmnili eskizi

`wigni gvirgviniT” (zRva, wigni,

gvirgvini sxivebiT).

2006 wels Seiqmna universi-

tetis axali gerbi, romelic

dRemde gamoiyeneba. gerbis es-

kizis avtoria baTumeli mxat-

vari …daviT sergia (Sps `elbi

studio~):

universitetis medali Seiq-

mna 2012 wels. eskizis avtoria

prof. g. farcxalaZe.

medali gadaecema universi-

tetis sapatio doqtorebsa da

sxva sapatio stumrebs.

sauniversiteto ganaTle-

bas qveynis politikur, socia-

lur-ekonomikur da kultu-

rul ganviTarebaSi umniSvne-

lovanesi adgili uWiravs. ganv-

lili 80 wlis manZilze baTumis

pedagogiurma institutma, Sem-

deg ki SoTa rusTavelis saxel-

mwifo universitetma mniSvne-

lovani wvlili Seitana samx-

reT-dasavleT saqarTvelos

ganaTlebisa da kulturis

aRorZinebisa da ganviTarebis

saqmeSi.

dRes baTumis SoTa rusTa-

velis saxelmwifo universite-

ti axali gamowvevebis winaSe

dgas: swavlisa da swavlebis,

saganmanaTleblo programebis

Tanamedrove evropul princi-

pebTan SesabamisobaSi moyvana,

saerTaSoriso partnioruli

urTierTobebis gaRrmaveba,

universitetis marTvaSi stu-

dentebis CarTulobis mniSvne-

lovani gazrda, demokratiuli

reformebisa da samoqalaqo sa-

zogadoebis mSeneblobis mxar-

daWera, sazogadoebasTan Ta-

namSromlobis mravalferovani

formebis damkvidreba, - mxo-

lod am amocanebis gadaWris

gziT SesZlebs universiteti

Seasrulos Tavisi upirvelesi

misia - emsaxuros sazogadoebas

da warmoadgendes sazogadoeb-

riv sikeTes.

(dasawyisi me-2 gverdze) universiteti 80 wlisaa

5ooqqttoommbbeerrii

Cveni qveynis aTaswlovani is-

toriis fonze da msoflios udi-

desi universitetebis asakTan Se-

darebiT TiTqos mcirea misi asa-

ki, magram fasdaudebelia is

wvlili, romelic baTumis SoTa

rusTavelis saxelmwifo univer-

sitetma Seitana saqarTvelos me-

cnierebisa da saganmanaTleblo

dargis ganviTarebaSi.

1935 wels baTumis vaJTa gim-

naziis SenobaSi daarsda orwlia-

ni samaswavleblo instituti. am

institutis bazaze Semdgom gaix-

sna baTumis universiteti, ro-

melmac Rirseulad gaagrZela qarTuli saganmanaTleblo tra-

diciebi.

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo univer-

sitetis damaarsebelTa did nawils mWidro kavSiri hqonda ba-

TumTan. baTumis universitetSi moRvaweobdnen cnobili qarT-

veli mecnierebi: giorgi axvlediani, giorgi wereTeli, iase cin-

caZe, sargis kakabaZe, simon yauxCiSvili, vukol beriZe da sxvebi.

daarsebidan dRemde baTumis universitetma aRzarda pro-

fesorTa da mecnier-mkvlevarTa Taobebi, romelTac mniSvne-

lovani kvali datoves qarTuli kulturis istoriaSi. bevri

maTgani dResac didi warmatebiT moRvaweobs qarTul da ucxo-

ur samecniero dawesebulebebSi.

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo univer-

sitetis saxeliT guliTadad vulocav baTumis SoTa rusTvelis

saxelmwifo universitets daarsebis 80 wlisTavs. universite-

tis profesor-maswavleblebsa da studentebs vusurveb warma-

tebebs saganmanaTleblo-samecniero moRvaweobaSi da gamovTq-

vam imeds, rom Cveni ori universitetis TanamSromloba moma-

valSi kidev ufro gaRrmavdeba!

vvllaaddiimmeerr ppaappaavvaa,

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis

saxelmwifo universitetis reqtori,

profesori, akademikosi

saqarTvelos teqnikuri uni-

versitetis da piradad Cemi saxe-

liT gilocavTTqveni saxelovani

universitetis iubiles.

baTumis SoTa rusTavelis sa-

xelmwifo universitetisaqarTve-

los ganaTlebisa da kulturis

mniSvnelovani centria. 1935 wels

vaJTa gimnaziis SenobaSi gaxsnili

orwliani samaswavleblo institu-

ti dRes ara marto aWaris regionis

umniSvnelovanesi saganmanaTleb-

lo dawesebulebaa, aramed erT-er-

Ti mowinave universitetia mTeli saqarTvelos masStabiT.

baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitets mWid-

ro partnioruli urTierToba aqvs saqarTvelos teqnikur uni-

versitetTan. mecnierebis sxvadasxva dargSi gamarTuli saer-

TaSoriso samecniero konferenciebisa da simpoziumebis dros

baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti yovelTvis

saukeTesod maspinZlobs Cvens studentebsa da profesor-mas-

wavleblebs.

baTumi Tavisi aRmSeneblobiT, axali proeqtebiT, inovacie-

biT, saganmanaTleblo sferoSi miRwevebiT ara marto Cveni qvey-

nis, aramed msoflio sazogadoebis yuradRebis centrSia. sa-

qarTvelos teqnikuri universiteti yovelTvis mzadaa, aqtiu-

rad CaerTos baTumSi mimdinare saintereso proeqtebSi da Tavi-

si wvlili Seitanos qalaqis ekonomikur, saganmanaTleblo Tu

kulturul cxovrebaSi.

Cveni universitetebisurTierTTanamSromloba gansakuT-

rebiT mniSvnelovania dRes, roca saqarTvelos teqnikuri uni-

versitetisa da baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo univer-

sitetis akademiuri da samecniero personali, aseve studentebi

aqtiurad monawileoben msoflios sxvadasxva qveyanaSi Catare-

bul samecniero konferenciebsa da gacvliT programebSi.

kidev erTxel gilocavT baTumis SoTa rusTavelis saxelm-

wifo universitetis daarsebis 80 wlisTavs. Tqvens saswavle-

bels vusurvebT saintereso sauniversiteto cxovrebas, warma-

tebul studentebs, axal da axal samecniero miRwevebs da pozi-

ciebis gamyarebas saerTaSoriso saganmanaTleblo asparezze.

pativiscemiT, aarrCCiill ffrraannggiiSSvviillii

saqarTvelos teqnikuri universitetis reqtori

baTumis saxelmwifo sazRvao

akademia ulocavs baTumis SoTa

rusTavelis saxelmwifo universi-

tets 80 wlis iubiles.

mniSvnelovania is wvlili, ro-

melic am universitets Seaqvs Cveni

qveynis axalgazrdebis ganaTleba-

Si. universitetSi 9 fakultetis

arseboba axalgazrdebs sxvadasxva

specialobis arCevis saSualebas aZ-

levs. es mravalferovneba ganviTa-

rebisa da winsvlis sawindaria. izr-

deba da farTovdeba materialur-teqnikuri baza. profesor-

maswavleblebis nayofieri SromiT baTumis saxelmwifo univer-

siteti fexs uwyobs saerTaSoriso ganaTlebis ritms. mravalw-

liani istoria da momavlis progresuli xedva Cveni regionis

ganviTarebisaTvisac metad mniSvnelovania.

vulocavT studentebs, am universitetis kursdamTavrebu-

lebs, administraciis TanamSromlebsa da, raRa Tqma unda, pro-

fesor-maswavleblebs. yvelas vusurveb janmrTelobas, ganvi-

Tarebasa da winsvlas saganmanaTleblo saqmianobaSi.

iirraakkllii SSaarraabbiiZZee,,

baTumis saxelmwifo sazRvao akademiis reqtori

baTumis SoTa rusTave-

lis saxelmwifo universite-

ti saqarTveloSi erT-erTi

didi tradiciebis mqone kul-

turul-saganmanaTleblo ke-

raa, romlis saTaveebTan Cveni

saxelovani mecnierebi: gior-

gi axvlediani, giorgi wereTe-

li, iase cincaZe, sargis kaka-

baZe, simon yauxCiSvili, gior-

gi TavziSvili, raJden xuciS-

vili, vukol beriZe, SoTa Zi-

Ziguri da sxva aRiarebuli

mkvlevrebi dganan.

saamayoa, rom Tqveni umaR-

lesi saswavlebeli warmate-

biT upasuxebs mis winaSe md-

gar gamowvevebs, rac Zlieri saxelmwifos aRmSeneblobis saqme-

Si universitetis uaRresad sapasuxismgeblo rolis Rrmad gac-

nobierebis Sedegia. umaRlesi skola qveynis xvalindel dRes

qmnis, mis ekonomikur da kulturul ganviTarebas ganapirobebs.

gisurvebT axal miRwevebs am umniSvnelovanes saqmianobaSi.

ganaTlebis flagmani, winaparTa saukeTeso tradiciebis gamgr-

Zelebeli da kidev ufro Rirebuli perspeqtivis mqone univer-

siteti yofiliyaviT aWarasa da mTel saqarTveloSi.

universitetis profesor-maswavleblebsa da studentebs,

mTel koleqtivs mogilocavT am mniSvnelovan saiubileo Ta-

riRs, gisurvebT evropul saganmanaTleblo sivrceSi warmate-

bul monawileobas. Tqveni Zalisxmeva Cveni samSoblos momavali

gamarjvebebis myari safuZveli yofiliyos.

akaki wereTlis saxelmwifo

universitetis saxeliT

profesori ggiioorrggii RRaavvTTaaZZee

pativcemulo sazogadoebav,

Zvirfaso kolegebo,

Tbilisis saxelmwifo samedi-

cino universitetis profesura da

administracia, eqimebi, mraval-

ricxovani studentoba da reziden-

tebi vuerTdebiT zeims baTumis So-

Ta rusTavelis saxelmwifo univer-

sitetis 80 wlis iubilesTan dakav-

SirebiT!

dasaxuli miznisken mimaval

gzas sirTuleTa gadalaxva ar

aiolebs, magram swored esaa is

ukompromiso arCevani, romelic

ganviTarebis da winsvlis sawindaria. da es arCevani gaakeTa aWa-

raSi saganmanaTleblo sistemis Camoyalibebasa da ganviTareba-

ze mzrunvelma qarTvelma sazogadoebam, rodesac 1935 wels ba-

TumSi, vaJTa gimnaziis SenobaSi samaswavleblo instituti gaix-

sna. maSin igi mxolod oTx fakultets aerTianebda, magram es

pirveli nabiji iyo aWaraSi sauniversiteto ganaTlebis grZel

da saSur gzaze. …

fasdaudebelia qarTuli akademiuri azris Rirseul warmo-

madgenelTa - giorgi axvledianis, giorgi wereTlis, simon yaux-

CiSvilis, vukol beriZis, SoTa ZiZiguris da sxvaTa - Rvawli da

damsaxureba axladqmnili umaRlesi skolis saswavlo da kvlevi-

Ti saqmianobis ganviTarebaSi. maTi gamocdilebis, institutis,

Semdgom ki - universitetis TanamSromelTa da studentTa Tav-

dauzogavi Sromis, administraciis mier akademiuri ganaTlebis

ganviTarebis strategiis sworad dagegmvis Sedegad ganvlili

rva aTeuli wlis Tavze samaswavleblo instituti mravalpro-

filian, mZlavr akademiur da samecniero kerad - baTumis SoTa

rusTavelis saxelmwifo universitetad Camoyalibda.

saamayoa, rom acxadda sulmnaTi ivane javaxiSvilis ocneba -

`saqarTveloSi Tu iqneba meore universiteti, is baTumSi unda

gaixsnaso~.

dRes SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti aerTia-

nebs 9 fakultets da 3 samecniero-kvleviT instituts; aq akade-

miur Tu kvleviT muSaobas aseulobiT profesori da mkvlevari

eweva; universitetSi profesiul, sabakalavro, samagistro, sa-

doqtoro da erTsafexurian programebze 6000-mde studenti

swavlobs.

baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti saer-

TaSoriso samecniero forumebis xSiri maspinZelia; mWidro,

produqtiulia da grZelvadiania is mravalmxrivi samecniero

kontaqtebi, romelTac araerT mniSvnelovan saerTaSoriso Tu

erovnul kvleviT proeqts misces dasabami. universitetis xel-

mZRvaneloba, misi koleqtivi inarCunebs da aviTarebs tradici-

ul, fundamentur dargebs; amave dros, nergavs Tanamedrove

moTxovnebis Sesabamis mimarTulebebs da teqnologiebs. swo-

red aseTi konsolidaciaa misi Semdgomi winsvlis sawindari.

Tbilisis saxelmwifo samedicino universitets nayofieri

samecniero da guliTadi kolegialuri urTierToba akavSirebs

Tqvens koleqtivTan. Tavisi TiTqmis saukunovani istoriis ga-

dasaxedidan, samedicino universiteti didad afasebs baTumis

SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis rols qarTuli

sauniversiteto ganaTlebis ganviTarebis saqmeSi, gansakuTre-

biT - jandacvisa da sabunebismetyvelo mimarTulebebiT.

aqsiomaa, rom ZaladobiT samyaroSi progresuli da nayofi-

eri arasdros araferi Seqmnila; sazogadoebis progresis erTa-

derTi gza ganaTlebaa. ase iyo, aris da iqneba. da swored am mi-

sias vemsaxurebiT Cven: umaRlesi samedicino ganaTlebis isto-

riuli kera saqarTveloSi - Tbilisis saxelmwifo samedicino

universiteti da ukve 80 wlis baTumis SoTa rusTavelis saxel-

mwifo universiteti, saqarTvelos sxva umaRles saganmanaTleb-

lo dawesebulebebTan erTad.

Zvirfaso kolegebo, studentebo,

gisurvebT fizikur da sulier simxneves, erTsulovnebas,

tradiciebis erTgulebas, axal gamowvevaTa warmatebiT daZle-

vas, Tanamoazreebis da partniorebis mxarSi dgomas, gamarjve-

bebs Cveni qveynis da sazogadoebis xvalindeli dRis sasikeTod!

pativiscemiT, profesori zzuurraabb vvaaddaaWWkkoorriiaa,,

Tbilisis saxelmwifo samedicino universitetis reqtori

vamayob, rom baTumis So-

Ta rusTavelis saxelmwifo

universitetSi (maSin pedins-

tituti) miviRe ganaTleba da

ramdenime weli vmuSaobdi ki-

dec. am universitetma samx-

reT-dasavleT saqarTveloSi

iseTive roli Seasrula, ro-

goric qveynisaTvis ivane ja-

vaxiSvilis saxelobis Tbili-

sis saxelmwifo universitet-

ma, amitom interesi am univer-

sitetis mimarT dRiTidRe iz-

rdeba. vulocav kolegebs da

sruliad saqarTvelos mSobliuri universitetis iubiles da

vusurveb warmatebebs.

eerrmmiillee mmeessxxiiaa,,

baTumis xelovnebis universitetis

reqtori, profesori

baTumis SoTa rusTavelis sa-

xelmwifo universiteti didi tra-

diciebis mqone universitetia. aTw-

leulebis ganmavlobaSi man moamza-

da mravali SesaniSnavi specialis-

ti, romlebmac mniSvnelovani wvli-

li Seitanes qarTuli mecnierebis,

kulturis, medicinis, ekonomikis

ganviTarebaSi. garda am wvlilisa,

arsebobs saerTaSoriso aRiarebis

sayuradRebo faqtebic - maxsovs,

rogori sixaruliT amovikiTxe Ta-

vis droze `qristianuli wyaroebis~

yvelaze prestiJuli franguli ga-

mocemebis redaqtorebs Soris ba-

Tumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis TanamSrom-

lebis gvarebi. es dawesebuleba mudam iyo ilias saxelmwifo

universitetis sando da efeqtiani partniori, romelTan erTa-

dac mravali proeqti gvaqvs ganxorcielebuli, rogorc erov-

nuli, ise saerTaSoriso masStabis. vulocav baTumis SoTa rus-

Tavelis saxelmwifo universitets iubiles da vusurveb mis

profesor-maswavleblebsa da studentebs did warmatebas ara

mxolod qarTuli mecnierebisa da kulturis, aramed saqarTve-

loSi samoqalaqo sazogadoebis mSeneblobis saqmeSi.

ggiiggaa zzeeddaanniiaa,

ilias saxelmwifo universitetis reqtori

Zvirfaso megobrebo, baTumis

SoTa rusTavelis saxelmwifo uni-

versiteti mravali aTwleulis man-

Zilze warmoadgenda codnis im ur-

yev taZars, romelmac swavluli in-

teligenciis araerTi Taoba aRu-

zarda ers. daarsebis dRidan is

qarTuli sulis, erovnuli Rirebu-

lebebis medroSed iqca Cvens regi-

onSi. dRes is saqarTvelos wamyvan

universitetTa rigSia da Rirseu-

lad agrZelebs sxvaTaTvis samaga-

liTod qceul saganmanaTleblo

tradiciebs.

baTumis navigaciis saswavlo universitetis administraci-

is, koleqtivisa da studentebis saxeliT, neba miboZeT, guliTa-

dad mogilocoT es RirSesaniSnavi TariRi, gisurvoT winsvla

da warmateba! SemoqmedebiTi axalgazrdobis aRzrdis sawyisad

qceuliyos TqvenTvis es iubile!

pativiscemiT, profesori ppaarrmmeenn xxvveeddeelliiZZee,

baTumis navigaciis saswavlo universitetis reqtori,

Soreuli naosnobis kapitani

iakob gogebaSvilis saxelobis

Telavis saxelmwifo universite-

tis saxeliT, guliTadad vulocav

baTumis SoTa rusTavelis saxelm-

wifo universitets 80 wlis iubi-

les.

baTumis saxelmwifo universi-

teti yovelTvis aris saqarTve-

los im wamyvan universitetebs So-

ris, romelTac mniSvnelovani

wvlili SeaqvT momavali Taobebis

aRzrdis saqmeSi. gamarTuli sas-

wavlo procesi da warmatebiT gan-

xorcielebuli araerTi saerTa-

Soriso da erovnuli mniSvnelobis samecniero-kvleviTi proeq-

ti imis maCvenebelia, Tu rogori unda iyos Tanamedrove saswav-

lo-samecniero universiteti.

vimedovneb, rom Telavis da baTumis universitetebis urTi-

erTTanamSromlobis tradicia momavalSic gagrZeldeba da Cven

erToblivad mniSvnelovan wvlils SevitanT im metad sapasuxis-

mgeblo saqmeSi, rasac axalgazrdebisTvis srulfasovani ganaT-

lebis micema hqvia.

kidev erTxel gilocavT 80 wlis iubiles da gisurvebT aq-

tiur da warmatebul saqmianobas, raTa Tqvenma studentebma da

profesor-maswavleblebma maqsimalurad moaxdinon sakuTari

inteleqtualuri SesaZleblobebis realizeba.

darwmunebuli var, rom baTumis SoTa rusTavelis saxelmwi-

fo universiteti SeinarCunebs da yovelTvis Seasrulebs saqar-

Tvelos erT-erTi mTavari saganmanaTleblo centris funqcias.

pativiscemiT, iirrmmaa SSiiooSSvviillii

iakob gogebaSvilis saxelobis

Telavis saxelmwifo universitetis reqtori

6 ooqqttoommbbeerrii

baTumSi umaRlesi saganma-

naTleblo keris daarseba gax-

ldaT iliasa da misi TanamoZme-

ebis mier dawyebuli gzis gagr-

Zeleba. 1935 wels vaJTa gimna-

ziis SenobaSi samaswavleblo

saswavleblis SeqmniT safuZve-

li Caeyara baTumis SoTa rus-

Tavelis saxelmwifo universi-

tets, romelic dRes arsebobis

80 wlis iubiles aRniSnavs. 1936

wlidan igi rogorc pedagogiu-

ri instituti agrZelebs da ma-

leve eniWeba SoTa rusTavelis

saxeli, romelsac dResac Rir-

seulad atarebs.

umaRlesi ganaTlebis keris

daarseba saTanadod aisaxa im

periodis regionul presaSi. im

droisaTvis ZiriTadi organo

gaxldaT 1921 wels daarsebuli

gazeTi ,,sabWoTa aWara“, rome-

lic oficialur beWdviT orga-

nos warmoadgenda.

1935 wlis gazeTis mimoxil-

va, romelic maSin ,`sabWoTa

aWaristanad“ iwodeboda, gviC-

venebs Tu ra did interess iCen-

da perioduli presa regionSi

mimdinare saganmanaTleblo

procesebis mimarT. pirveli

seqtembris nomeri mTlianad

eZRvneba axalgazrdobis saer-

TaSoriso dRes, Tumca Semdeg

nomrebSic SexvdebiT saswavlo

procesis mimdinareobasTan da-

kavSirebul statiebs. magali-

Tad 11 seqtembris nomeri aqvey-

nebs, rom saswavleblis bibli-

oTeka mzadaa saswavlo proce-

sis warmarTvisaTvis, 15 seqtem-

bris nomeri ki gvesaubreba sas-

wavlebelSi Caricxul warCine-

bul mowafeebze da gvTavazobs

maT fotoebsac.

sainteresoa gazeTis noemb-

ris nomeri, romelSic oqtomb-

ris wlisTavisadmi miZRvnili

statiebis gverdiT gvTavazobs

pedagogiuri saswavleblis im

warCinebuli studentebis fo-

toebs, romlebic 1917 wels da-

ibadnen da revoluciis Tana-

tolebi gaxldnen.

1936 wlis 158-e nomeri aq-

veynebs a.daraxveliZis werils

,,pedagogiuri instituti“, ro-

melic srul informacias gvaw-

vdis institutSi mimdinare sas-

wavlo procesisa da sxva aqti-

vobebis Sesaxeb. ra Tqma unda,

werili komunisturi paTosi-

Taa dawerili, magram igi mainc

saintereso informaciebis Sem-

cvelia. werilSi vkiTxulobT:

`1935-1936 saswavlo wlisaTvis

dawesebuli kontingenti - 160

kaci didi gadaWarbebiT Ses-

rulda. es aris leninur-sta-

linuri da nacionaluri poli-

tikis uryevad gatarebis Sede-

gi, saukeTeso gamoxatuleba

imisa, Tu ra usazRvrod zru-

navs lenin-stalinis diadi par-

tia, sayvareli beladi geniosi

stalini da sabWoTa xelisuf-

leba Cveni qveynis xalxTa Semd-

gomi sameurneo da kulturuli

aRorZinebis, nacionalur res-

publikebSi axali kadrebis aR-

zrdisa da mSromelTa Semoqme-

debiTi niWis da energiis mZlav-

ri gafurCqvnisaTvis.“

1936 wlis 185-e nomeri

gvacnobs instituis axal stu-

dentebs da dasZens, rom ba-

TumSi saswavleblad Camodian

ara mxolod aWaris raionebi-

dan, aramed mimdebare regio-

nebidanac, rac kidev erTxel

adasturebs am umaRlesi sas-

wavleblis mniSvnelobas da-

savleT saqarTvelosaTvis.

`sxva regionebidanac Semodian

saswavlad baTomis samaswav-

leblo institutSi. ai, mixeil

giorgaZe, igi lanCxuTis raio-

nidanaa.

,,sabWoTa aWaris“ 1936 wlis

189-e nomeri aqveynebs werils

,,kadrebis samWedlo“, romelic

dasrulebuli saswavlo wlis

erTgvar Sejamebas akeTebs da

mkiTxvels acnobs saswavle-

belSi misaRebi gamocdebis or-

ganizebis Sesaxeb.

1938 wels saswavlebels So-

Ta rusTavelis saxeli mieniWa,

romelsac dRemde atarebs. mar-

Talia am wlis oficialur pre-

saSi ver vipoveT am gadawyveti-

lebis amsaxveli masala, magram

erT-erTi statia saTauriT

`maswavlebelTa axali kadrebi“

saswavlebels ganaTlebis um-

Tavres kerad miiCnevs, xolo

saswavlo wlis bolos aqveynebs

ukve rusTavelis saxelobis ba-

Tumis samaswavleblo institu-

tis friadosan kursdamTavre-

bulTa fotos.

1939 wlis 153-e nomeri mTel

gverds uTmobs samaswavleblo

instituts. igi gvacnobs baTu-

mis rusTavelis saxelobis sa-

xelmwifo samaswavleblo ins-

titutis pirvel kursdamTav-

rebulebs da gvTavazobs weri-

lebs `pedagogiuri kadrebis

samWedlo“, `axali adamianebi“

da `institutis saswavlo-sa-

mecniero muSaoba“.

1945 wels samaswavleblo

institutis bazaze pedagogiu-

ri instituti amoqmedda. am

mxriv sainteresoa institutis

saswavlo nawilis gamgis a.da-

raxveliZis werili `pedagogiu-

ri instituti“, romelSic aR-

niSnavs, rom pedagogiuri ins-

titutis gaxsna mniSvnelovani

gaxldaT ara marto aWaris, ara-

med mezobeli regionebisaTvi-

sac. gansakuTrebul yuradRe-

bas amaxvilebs institutis ma-

terialur-teqnikur bazasa da

Seqmnil sacxovrebel pirobeb-

ze, rac mniSvnelovani safuZve-

li iyo Rirseuli kadrebis aR-

sazrdelad.

baTumis pedagogiuri ins-

tituti mudmivad mzard umaR-

les saswavlo dawesebulebad

iqca. man SeZlo maswavlebelTa

kadrebiT ara marto aWaris, mi-

si maRalmTiani raionebis, ara-

med mTlianad dasavleT saqar-

Tvelos uzrunvelyofa. axalma

moTxovnebma da yovelwliurad

mzardma kontigentma ganapiro-

ba institutis axali korpusis

mSeneblobis aucilebloba, ro-

mlis mSenebloba 1977 wels da-

iwyo da eqspluataciaSi 1982

wels Sevida.

1982 wlis `sabWoTa aWaris“

pirveli seqtembris nomeri am

mniSvnelovan movlenas aSuqebs

da xazs usvams axali Senobis

mniSvnelobas, rac axali pers-

peqtivebs usaxavda Tavad sas-

wavlebels.

1990 wels pedagogiuri ins-

titutis bazaze daarsda baTu-

mis saxelmwifo universiteti,

ramac am saswavlebels kidev

ufro meti SesaZlebloba misca

swavla- ganaTlebis procesi ga-

efarToebina da sxvadasxva mi-

marTulebiT waremarTa. es mov-

lena arc regionuli presis

miRma darCenila. Tuki pirveli

seqtembris nomeri mxolod ma-

Sindeli xelmZRvanelis mi-

locvas aqveynebs, 8 seqtembris

nomeri mTlianad am movlenas

Seexeba. saintereso werilia

universitetis imJamindeli

reqtorisa, batoni dursun ba-

laZisa saTauriT ,,axdenili

ocneba,“ romelSic sixarulTan

erTad baTumis sauniversite-

to qalaqad qcevis perspeqti-

vaze saubrobs.

es nomeri mTlianad agebu-

lia im periodis gamoCenili sa-

xelmwifo moxeleebis, mecnie-

rebisa da xelovnebis gamorCe-

ul saxeTa milocvebiT. aq ixi-

lavT Tbilisis saxelmwifo

universitetis maSindeli req-

toris nodar amaRlobelis, Te-

lavis pedagogiuri institutis

reqtoris roin WikaZis, akademi-

kos daviT xaxutaiSvilis, SoTa

royvas, zaza sixaruliZis, may-

vala mrevliSvilis, nazi kila-

sonias, marika baraTaSvilis, ni-

no TofCiSvilis, klavdia dev-

darianis da sxvaTa milocvebs.

redaqcias arc universitetis

pirveli studentebi daviwyebia

da maTi sixarulic gauziarebia.

rogorc am patara mimoxil-

viTac Cans, universitetis yo-

veli nabiji Sesabamisad aisaxe-

boda regionuli presis furc-

lebze. dResac fexdafex mihy-

veba masmedia universitetis

cxovrebas, riTac momavali Ta-

obisTvis qmnis istoriis matia-

nes.

baTumis universiteti

regionul presaSi

7ooqqttoommbbeerrii

baTumis samaswavleblo insti-

tutis pirvel kursdamTavrebulTa

Sorisaa feride acamba - Rvawlmosi-

li mecnieri, aRmosavleTmcodne,

moskovis lomonosovis saxelobis

saxelmwifo universitetis profe-

sori. man mniSvnelovani wvlili Sei-

tana Cveni universitetis ganviTa-

rebaSi.

feride acamba daibada 1922 wlis

28 ivniss, baTumis raionis sofel

mindaSi. igi 1938-1940 wlebSi swav-

lobda baTumis samaswavleblo ins-

titutSi, rusuli enisa da litera-

turis fakultetze. Semdeg swavla

ganagrZo moskovis lomonosovis sa-

xelobis saxelmwifo universitet-

Si, romelic warmatebiT daasrula

1950 wels. 1953 wlidan dRemde muSa-

obs amave universitetSi jer isto-

riul fakultetze, aRmosavleTm-

codneobis ganyofilebaSi, 1956

wlidan ki saxelmwofi universi-

tetTan daarsebul aRmosavluri

enebis institutsa da aziis da afri-

kis qveynebis institutSi. man mecni-

eruli zrdis yvela safexuri ganv-

lo. iyo asistenti, ufrosi maswav-

lebeli, docenti da 1991 wlidan

dRemde ki universitetis profeso-

ria. Svidi wlis ganmavlobaSi igi

gaxldaT axlo aRmosavleTis qvey-

nebis istoriis kaTedris gamge, 1990

wlidan aris aziisa da afrikis qvey-

nebis religiebis istoriis kvlevi-

Ti centris xelmZRvaneli.

feride acambas gamoqveynebuli

aqvs 2 monografia da 60-ze meti sa-

mecniero statia arabeTis qveynebis

socialuri struqturis probleme-

bisa da islamis religiuri institu-

tebis funqcionirebis sakiTxebze.

misi xelmZRvanelobiT daculi iqna

21 disertacia. igi daarsebidan sa-

mecniero Jurnal „vestnik mgu“-s

(aRmosavleTmcodneobis seria)

redkolegiis wevria da xelmZRvane-

lobs religiis problemebisadmi

miZRvnil yovelwliur nomers. igi

dajildoebulia araerTi samTavro-

bo jildoTi. didia misi wvlili sa-

qarTvelos kaTolikos-patriarqis

kurTxeviT wamowyebul „qarTvelTa

da afxazTa Soris droebiTi ga-

ucxoebis daZlevis saqmeSi“.

qalbatoni feride Cveni gazeTis

stumaria da iubilis dReebSi ixse-

nebs Cveni universitetis (maSindeli

baTumis samaswavleblo instituti)

kedlebSi gatarebul wlebs.

_ qalbatono feride, saidan

daiwyo Tqveni mecnieruli svla da

ra roli iTamaSa amaSi baTumis

universitetma?

_ baTumis SoTa rusTavelis sa-

xelmwifo universitetTan da mis wi-

namorbed baTumis samaswavleblo

institutTan Tbili mogonebebi ma-

kavSirebs. angisis eqvsklasiani sko-

lis damTavrebis Semdeg, Sevedi ba-

Tumis qalTa pedagogiur saswavle-

belSi. aq gatarebuli oTxi weli

mniSvnelovani etapi iyo Cems cxov-

rebaSi.

erT dRes dedaCemi davinaxe sa-

maswavlebloSi, ramac Zalian gamak-

virva. mosvlis mizeziT davinteres-

di da avReldi, roca gavige, rom de-

da mzad iyo Cemi ganaTlebisaTvis

ukanasknelic ki gaeRo. es im perio-

disaTvis gmirobis tolfasi iyo. am

droisaTvis Cems Zmas, xasans, dam-

Tavrebuli hqonda vaJTa pirveli

pedsaswavlebeli, sadac Cveni uni-

versitetia ganTavsebuli. am saswav-

leblis direqtori iyo nikoloz

lorTqifaniZe, moskovis lomono-

sovis saxelobis universitetis

kursdamTavrebuli, gamorCeuli pi-

rovneba, romelic samwuxarod 1937

wels daiRupa.

aman gadagvawyvetina ori wlis,

samaswavleblo institutis damTav-

rebis Semdeg saswavleblad moskov-

Si wasvla. am periodSi Cveni ori Zma

ukve swavlobda iq - ufrosi Zma, ax-

medi, lomonosovis universitetis

geografiul fakultetis, xolo

azizi - saarqiteqtoro institutis

studentebi iyvnen.

1938-1940 wlebSi, orwlian sa-

maswavleblo institutSi, Cems Zmas-

Tan, xasanTan erTad vswavlobdi ru-

suli enisa da literaturis fakul-

tetze, sadac saocrad Tbili gare-

mo sufevda. am fakultetze gaxsnis

pirvelive wels 40 studenti vswav-

lobdiT. maSin samaswavleblo ins-

titutis direqtori batoni nuri

niJaraZe iyo. maxsovs, ekaterina mi-

xailovna macieviCi rom modioda

CvenTan, Sokoladebi mohqonda. sa-

intereso leqciebi gvekiTxeboda.

Tbilisis saxelmwifo universitet-

ma Cvenc gagvzarda, udides daxmare-

bas uwevda am samaswavleblo insti-

tuts. sasiamovnod magondeba rusu-

li literaturis leqtori rozini,

aseve xojava, romelic im droisaT-

vis msoflioSi cnobili fsiqologi

iyo. qarTul enas gvaswavlida cno-

bili pirovneba jemal noRaideli,

istorias - milovi, partiis istori-

as - memed stamboliSvili da rusul

enas - ekaterina mixailovna macievi-

Ci.

_ gaixseneT, rogori atmosfe-

ro sufevda saswavlebelSi.

_ saocari atmosfero sufevda

institutSi. CvenTan erTad swav-

lobdnen sxvadasxva kuTxidan Camo-

sulebi - kaxeTidan, svaneTidan, ime-

reTidan, samegrelodan, xevsureTi-

dan. aseve CvenTan erTad swavlobd-

nen somxebi, azerbaijanelebi, ruse-

bi, ebraelebi. ara marto saswavle-

belSi, cxovrebaSic gviwevda sxva-

dasxva erovnebis adamianebTan ur-

TierToba. Cvens mezoblad 16 eris

warmomadgeneli cxovrobda, maT So-

ris iyvnen afrikelebic. angisaSi ma-

Ti STamomavlebi axlac saxloben.

aseve gvyavda arabi mezoblebi. erT-

erT sulTans romeliRac imperato-

risTvis ramdenime ojaxi uCuqebia,

romelsac gadauwyvetia maTi afxa-

zeTSi dasaxleba, radgan maTTvis

iqauri hava misaRebi iyo. kavkasiis

omis periodSi muhajiroba rom da-

iwyo, afxazebTan erTad gadmovid-

nen. eseni arian gaafxazebuli arabe-

bi da gaafxazebuli afrikelebi.

arabebis STamomavlebi aq axlac

cxovroben.

_ rogor SemorCa mexsierebas

samaswavleblo institutis maSin-

del Senoba?

_ maSin es Senoba yvelaze didad

meCveneboda Tavisi ganieri deref-

nebiTa da maRalWeriani auditorie-

biT. Senoba maSin calke idga. garSe-

mo araferi iyo. erT mxares idga ci-

xe da imis gverdiT saerTo sacxov-

rebeli, sadac me vcxovrobdi.

_ rogoria TqvenTvis istori-

uli samSoblo?

_ ramdenjerme viyavi afxazeT-

Si. mxolod kargis Tqma SemiZlia.

yvelani afxazebi myavs. mamaCemi da-

badebulia gagris raionSi, dedaCe-

mi - oCamCiris raionidan iyo. Cveni

sagvareulo aris candrofSi. bevri

naTesavi afxazi myavs iq. es aris Ce-

mi istoriuli samSoblo, imasac ve-

Tayvanebi da ar minda, rom Cemi

afxazoba sadme Sevarcxvino. me aWa-

raSi davibade, gavizarde da ar min-

da aWara sadme Sevarcxvino. me aWa-

reli afxazi var. me saqarTvelodan

var, imasac ver vaTqmevineb vinmes,

saqarTvelodan Camovida da ver is-

wavla da ver imuSavao. Cems afxazo-

bas, Cems aWaras, Cems saqarTvelos

yovelTvis vicav da pativs vcem.

ramdenjerac Tqvens ers daafa-

sebT, imdenad sxvebic dagafaseben.

_ qalbatono feride, univer-

siteti iubilaria, ras etyodiT

mas?

_ vusurveb, iubilar universi-

tets SeinarCunos swavlebis es done

da kidev ufro aamaRlos, SeinarCu-

nos tradiciebi, sakuTari moralu-

ri da sulieri faseulobebi. Sevina-

xoT da movuaroT im megobrul da

Tbil atmosferos, romelic yovel-

Tvis sufevda am kedlebSi. momaval

TaobebSi Canergos patriotuli

grZnobebi, ufrosebisadmi pativis-

cema da maRali moqalaqeobrivi Seg-

neba.

qalbatoni feride saiubileo

dReebSi baTumis SoTa rusTavelis

saxelmwifo universitetis sapatio

doqtorad iqna arCeuli da gadaeca

SoTa rusTavelis medali. igi Cveni

universitetis cocxali mematianea,

dResac TanaugrZnobs da xarobs

universitetis warmatebebiT.

Tamar andRulaZe,

baTumis pedagogiuri

institutis pirveli

kursdamTavrebuli

Cveni Tanaqalaqeli, saqarT-

velosa da aWaris damsaxurebuli

maswavlebeli Tamar andRulZe im

Taobis warmomadgenelia, romel-

Tac wilad xvdaT baTumis peda-

gogiuri institutis pirveli

kursdamTavrebulebi gamxdariyv-

nen. 90 wels mitanebuli qalba-

toni dResac mxned gamoiyureba,

aqtiur cxovrebas eweva da misi sa-

muSao magida isev ver itevs wig-

nebs. qalbatoni Tamari saintere-

so respodenti gamodga, CvenTan

saubrisas man didi siTboTi gaix-

sena cxovrebis dauviwyari da sa-

intereso studentobis xana, ra-

sac ucvlelad gTavazobT.

_ qalbatono Tamar, studen-

tobis wlebi cxovrebis yvelaze

mniSvnelovani etapia. Tqven ro-

gor gaixsenebT am periods?

_ davibade da saSualo

skola davamTavre xonis raio-

nis sofel patara jixaiSSi. ma-

ma adre gardamecvala da xuT-

Svilian ojaxs daxmarebas me-

zoblebi da ojaxis axloblebi

gviwevdnen. swavlis gagrZele-

ba baTumSi gadavwyvite, aq ma-

maCemis megobarma Camomiyvana

da mis ojaxSi damabinava. dRe-

sac didi siyvaruliT vixseneb

kiltavebis ojaxs, romlebmac

sakuTari SviliviT mimiRes da

SemiTvises. qalaqSi Camosv-

lisTanave, 1944 wels gavxdi

bTumis orwliani samaswavleb-

lo institutis studenti. im

periodSi misaRebi gamocdebis

saSualebiT ar xdeboda stu-

dentTa Caricxva, swavlis gag-

rZeleba SeeZlo saSualo ga-

naTlebis atestatis mqone ne-

bismier msurvels. pirveli dRi-

danve institutma Cems cxovreba-

Si mniSvnelovani adgili daiWira.

dResac siamovnebiT vixseneb ro-

gor gvitardeboda gaerTianebu-

li leqciebi humanitaruli mi-

marTulebis - qarTuli enisa da

literaturis da istoriis speci-

alobis studentebs. pirvel sar-

Tulze mdebare uzarmazar audi-

toriaSi daaxloebiT 100 studen-

ti visxediT, magram iseTi siCume

sufevda sakuTari guliscemas ga-

igonebdiT. maSin baTumi patara

qalaqi iyo, studentebis mxolod

mcire nawili iyo adgilobrivi,

ZiriTadi nawili raionebidan

iyo. kursze mravlad gvyavda Se-

zRuduli SesaZleblobis mqone,

samamulo omis veteranebi. erTma-

neTis cxovrebiT vcxovrobdiT,

kargsac da cudsac erTad ganvic-

didiT.

_ rogor mimdinareobda sas-

wavlo procesi?

_ meore kursze viyaviT, ro-

desac orwliani samaswavleblo

instituti oTxwlian pedagogi-

ur institutad gadakeTda. imxa-

nad institutis Senoba orsarTu-

liani iyo da yvela specialobis

studentebs erT korpusSi gvi-

tardeboda leqciebi. ZiriTadad

Tbilisidan mowveuli leqtore-

bi gvaswavlidnen. leqciebi saaT-

naxevari grZeldeboda, magram im-

denad sainteresod mimdinareob-

da, rom dros verc ki vgrZnob-

diT. ar SemiZlia ar gavixseno

Tbilisidan mowveuli batoni So-

Ta ZiZiguri, a.kandelaki, i. uru-

SaZe da sxvebi. adgilobrivebidan

gvaswavlidnen batoni memed stam-

boliSvili da grigol jijeiSvi-

li. damamTavrebel kursze viya-

viT, rodesac axalgazrda baTu-

melma leqtorebma neli dumbaZem,

qeTevan alasaniam da aleqsandre

CavleiSvilma saintereso leqci-

ebiTa da seminarebiT miiqcies

Cveni yuradReba. didi siTboTi

vixseneb institutis imJamindel

administracias, reqtorebs: vla-

dimer qemxaZes, nuri niJaraZes, v.

parkaZes, gansakuTrebiT ki Cveni

fakultetis dekans, rusuli eni-

sa da literaturis specialists

baton v. pataraias, komkavSiris

komitetis mdivnebs: karlo do-

liZes, amiran ananiZes, romlebic

mudam mxarSi gvedgnen da gvexma-

rebodnen problemebis mogvare-

baSi. Cemi studentobis periodSi

`friadi~ iSviTad iwereboda da

ara imitom, rom Cveni Taoba ar

swavlobda, am Sefasebis mqone

students sagani idealurad unda

scodnoda.

_ qalbatono Tamar, gyavdaT

Tu ara gamorCeuli leqtorebi

da rogori iyo maTTan urTier-

Toba?

_ gamorCeuli leqtorebi

mravlad gvyavda, magram maT Soris

minda gamovyo Tbiliseli profe-

sori kona gigineiSvili, romelic

Zvel qarTul enas gvaswavlida. mi-

si leqciebis dros auditoria mu-

dam gadaWedili iyo. interesi im-

denad didi iyo, rom zogjer erT

skamze samni visxediT. maxsovs sxva

fakultetis studentebic Semo-

diodnen da isinic didi siamovne-

biT ismendnen batoni konas ganu-

meorebel saubrebs, ixiblebodnen

misi manerebiT, studentebisadmi

gansakuTrebuli midgomiT. is sa-

erTod ar iyenebda e.w. konspeqts,

mxolod carciT xelSi Semovido-

da, leqciis Temas dafaze gul-

modgined Camoayalibebda da gva-

mogzaurebda qarTuli enis zRap-

rul samyaroSi. vTvli, rom bato-

ni konas leqciebma Cemze didi gav-

lena iqonia da Cemi warmatebuli

pedagogiuri karierac garkveul-

wilad am araCveulebrivi pirovne-

bis damsaxurebaa.

_ qalbatono Tamar, iqneb ra-

ime ambavi mogviTxroT Tqveni

studentobidan.

_ sxvaTa Soris, xSirad maxse-

neben Tavs studentobasTan dakav-

Sirebuli mogonebebi. ramdenime

xnis win momxdarma wyaldidobam

erTi SemTxveva gamaxsena. meore

Tu mesame kursze viyaviT, rode-

sac movardnilma wyalma datbora

qalaqi. zRva jebirebidan gadmo-

vida da universitetis misadgome-

bi dafara, ukuqcevisas ki uamravi

qva da RorRi datova. am sagangebo

mdgomareobis gamo, universite-

tis administraciam leqciebi Se-

wyvita da studentebi erTad uni-

versitetis ezos dasufTavebas Se-

vudeqiT. es erTsulovneba Cveni

studentobis wlebis Tanamgzavri

iyo.

_ qalbatono Tamar, Cvens

cnobierebaSi asaxuli movlene-

bi simbolur datvirTvas iZenen,

TqvenTvis rasTan asocirdeba ba-

Tumis universiteti?

_ universiteti Cemi cxovre-

bis saTavea, misi kedlebidan uz-

armazari siTbo moedineba, rome-

lic mTeli arsebobis manZilze

gavsebs energiiT... iciT, dResac,

70 wlis Semdeg emociebiT savse

Sevyureb am taZars, romelmac Sec-

vala Taobebis da mTeli Cveni

kuTxis cxovreba.

_ 2015 weli Cveni universi-

tetisaTvis saiubileoa, daarse-

bidan 80 wels iTvlis. Tqveni

studentobidan 70 wlis Semdeg

rogor miesalmobodiT mas da

ras usurvebdiT?

universitets da zogadad sas-

wavlebels yvelaze sapasuxismgeb-

lo misia, adamianis pirovnebad Ca-

moyalibeba, akisria. vaJa ambobs:

`saca swavlaa, qalaqic iq aris,

TviT udabnoc swavlis ZaliT

universitetad gadaiqceva~. Cveni

universiteti amis Rirseuli da-

dasturebaa.

miyvars Cemi universiteti mi-

si RvawliT, miRwevebiTa da mecni-

eruli aRmoCenebiT. vusurveb 80

wlis universitets winsvlas, war-

matebebs, studentebis siyvaruls,

codniT gamdidrebas da mecnieru-

li naSromebiT misi saxelis gandi-

debas. minda mivefero Zvel da

axal leqtorebs. 70 wlis Semdeg,

emociebiT savse vixseneb yvela

leqtoris Rimils, maT TvalebSi

anTebul siTbos, iSviaT mopyro-

bas, mimzidvel da saintereso leq-

ciebs... Cemi Taobis saxeliT, wr-

feli guliTa da didi siyvaru-

liT, yvelafrisaTvis madlobas

gixdi Cemo codnis taZaro!

studentoba _ mniSvnelovani etapi Cems cxovrebaSi

`universiteti Cemi cxovrebis saTavea~

ffeerriiddee aaccaammbbaa,

baTumis samaswavleblo

institutis pirveli

kursdamTavrebuli

8 ooqqttoommbbeerrii

Cemi universiteti _ Cemi sulisa

da gonis sazrdo! Cemi ocnebis dasaf-

rTianebeli akvani!

veferebi mis kopwia ezos. vefere-

bi lamaz skverSi mdgar nekerCxlisa

da naZvis xeebs. ase mgonia, maT totebs

Cemi studentobis wlebi asxiaT. mo-

mavlis gzaze Cemi gaubedavi, mokrZa-

lebuli nabijebis TviTmxilvelnic

arian. moziareni arian sixarulisa,

romelic meore kursis students

(vidre institutis damTavrebamde)

umaRlesi saxelobiTi stipendiis mi-

Rebam momaniWa... Semdeg iyo aspiran-

turis wlebi, sakandidato da sadoq-

toro disertaciebi... droisa da qvey-

nis moTxovnam samoRvaweod sxva far-

To asparezic SemomTavaza, magram

Cems aRmzrdel keras wamiTac ar mov-

wyvetilvar, mis majiscemas da gulis-

cemas vdarajobdi. sxvanaiard warmo-

udgenelicaa. universiteti Cemi oja-

xia, da mis ubeSi gavatare mTeli cxov-

reba. misi sasikeTo feriscvaleba yo-

velTvis gamouTqmel sixaruls mTa-

vazobda.

miyvars da rwmeniT mavsebs ves-

tibiulis karebTan ganTavsebuli So-

Tas bareliefi _ simbolo Cveni uni-

versitetis maradiuli winsvlisa da

sicocxlisa...

meCveneba, rom sadRac msuye Se-

modgomis foriaqia. futkariviT zu-

zunebs samyaro da lamazi sevdiT da

monatrebiT mavsebs. es lamazi sevda

mogonebebs ukavSirdeba. ukavSirdeba

maT saxelebs, romlebic ki ar wavid-

nen Cemgan, aramed droebiT Tvals mo-

efarnen.

am TeTri taZris ezos dResac aty-

via Rirseul qarTvel mecnier-mamu-

liSvilTa naterfalebi. maTi sulebi

dResac Tavs dastrialeben Cveni uni-

versitetis ufaqizes gumbaTs da stu-

dent-axalgazrdobas sikeTis, siyva-

rulis, ganaTlebis, sibrZnis locva-

kurTxeviT moZRvraven.

gamomdinare Cemi specialobidan,

warsulidan mxolod maT gamovixmob,

romlebic sxvadasxva periodSi bio-

logiis, qimiis, geografiis, pedagogi-

kis kaTedrebze moRvaweobdnen.

... didebuli adamiani, mecnieri,

sityvis kaci, irakli nakaiZe mamaSvi-

lurad gvpatronobs. misdami gansa-

kuTrebuli krZalva gvaqvs, radgan sa-

Wiroebis SemTxvevaSi mrisxane-

bis koconis danTebac xelewi-

feba...

... jer institutisa da Semd-

eg universitetis istorias Si-

naarsiT avseben da alamazeben

profesori nadim niJaraZe da

docenti nadia jibuti.

... derefanSi welSi gamar-

Tuli Caivlis namdvili dendi

da biologiis kaTedrisken mie-

marTeba. mas WeSmaritad qarT-

veli aristokratis pewi dahyve-

ba. es docenti jemal mesxiZea.

... pirovneba, mecnieri, oTar axv-

lediani, yovelTvis dinji, gawonas-

worebuli xasiaTiT, gulis siTboTi

da mzrunveli damokidebulebiT Se-

maxsenebs Tavs aTwleulebis Semdeg...

– ra damaviwyebs pedagogikuri

mecnierebis maRali rangis profesio-

nals, vladimer Wanturias. imTaviTve

yuradRebiT mepyroboda. erT mis

leqcias ar veswrebodi. leqciis kiTx-

va SeuCerebia da ukiTxavs – im merxze

rom patara gogona zis, ratom ar vxe-

davo? – sapatio mizeziT, pativcemu-

lo, upasuxniaT erTxmad studentebs.

–gansakuTrebuli pativiscemiTa

da mokrZalebiT viyaviT studentebi

ganwyobilni, Rvawlmosili mecnieris,

grigol babiloZis mimarT.

... lamazi sulis, umSvenierisi qe-

Tevan alasania mecnierTa `kohorta-

sac~ amSvenebs da siwmindis simbolo-

dac moiazreba....

... Tvalwin midgas TmaWaRara mec-

nieri, yovelTvis sicocxliTa da en-

TuziazmiT savse, vera jorbenaZe; de-

refanSi CvenTan erTad (studenteb-

Tan) fusfusebs. zurgCanTebSi Cala-

gebuli gvaqvs yvelaferi, rac savele

praqtikas Wirdeba...

... batonebi _ nodar SaraSiZe,

ilo jiblaZe da viqtor borCxaZe _

mecnieruli siwmindis sinonimebia....

... Rvawlmosili mecnieris, nata-

lia Jordanias TavadiSviluri iersa-

xec miTbobs warsuls...

... saocrad niWieri mecnieri da

suliT faqizi qalbatoni, nadia bera-

Ze, TiTqos uflis taZarSiao, iseTi

fexakrefiT Semodis auditoriaSi...

... daviT nikolaiSvili, udavod

niWieri mecnieri da xelovnebaze

usazRvrod Seyvarebuli pirovneba,

Tavisi aRmosavluri pirdapirobiTa

da koloritulobiT yvelas yu-

radRebas ipyrobs.

romeli erTi gavixseno _ Tina

jiblaZe, liana qoriZe, goguca inw-

kirveli, nanuli ujmajuriZe, eTer

kveselava, elene Serozia, qsenia Cxar-

tiSvili...

Cemi universiteti _ winamorbedi

institutis myar fesvebze dafuZne-

buli, Tvalic ver movkari, iseTi tem-

piT gadavida realur sauniversite-

to cxovrebaze.

TiTqos sul axlaxan iyo _ 1990

wlis seqtemberi. maSin aWaris minist-

rTa sabWos Tavmjdomaris moadgile

gaxldiT. iq yofnis xangrZlivi peri-

odidan gamovacalkeveb sixaruls da

siamovnebas, romelic momaniWa baTu-

mis pedagogiuri institutis univer-

sitetad gardaqmnasTan dakavSire-

bulma, dadgenilebis proeqtze muSa-

obam. aRniSnulis gamo, araerTxel mo-

mixda Sexvedra saqarTvelos ministr-

Ta sabWos maSindel xelmZRvanelo-

basTan. vTvli, rom baTumis universi-

tetis dafuZnebisa da aRmSeneblobis

sazeo saqme, Cveni erisTvis, saukunis

erT-erTi triumfaluri gvirgvinia.

... mas Semdeg 25 weli gasula. Cemo

universiteto, rogor gazrdilxar,

dabrZenebulxar, rogor agibams mxa-

ri saerTaSoriso TvalsawierisaT-

vis...

Cemo TeTro taZaro, mjera, Seni

maRali azri da sinaTle saukuneebs

gadawvdeba.

nani gugunava,

pedagogiur mecnierebaTa doq-

tori, profesori,

saqarTvelos ganaTlebis,

mecnierebaTa akademiis aWaris gany-

ofilebis ufrosi

`sacaa swavla, qalaqic iq aris,

TviT udabnoc swavlis ZaliT uni-

versitetad gardaiqmneba.~

vvaaJJaa-ffSSaavveellaa

Cemi universiteti 80 wlisaa

2010 wels amixda ocneba, rodesac

studentis rangSi pirvelad SemovaRe

zRvispiras mdgari lamazi Senobis ka-

ri da daiwyo Cemi siyvarulis isto-

ria, romelic dRemde grZeldeba da

mTeli cxovreba Cemi Tanamgzavri iq-

neba. rTulia amoTqva is grZnoba da

gadmosce is emocia, romelic Cems

universitetTan makavSirebs.

Tavidanve gansazRvruli da gac-

nobierebuli mqonda, rom skolis dam-

Tavrebis Semdeg cxovrebis mniSvne-

lovani etapi am codnis taZars dau-

kavSirdeboda. swored aman ganapiro-

ba, rom registraciisas pirvel nom-

rad, swored baTumis SoTa rusTave-

lis saxelmwifo universiteti mivu-

TiTe. arc Sevmcdarvar. imedebi, mo-

lodini gamimarTlda da Tuki

mkiTxavT, romeli iyo Cemi cxovrebis

saukeTeso wlebi, daufiqreblad gi-

pasuxebT, rom es baTumis universitetis

kedlebSi gatarebuli wlebia.

bakalavriatSi ganvlili oTxi weli yve-

laze gamorCeuli, nayofieri da mravlis-

momcveli iyo. es iyo Cemi Sexedulebebis,

msoflxedvis, pirovnebad da kvalificire-

bul pedagogad Camoyalibebis wlebi. rode-

sac skolaSi ilias sityvebs vkiTxulobdi

oTxi weliwadis mniSvnelobaze, aRviqvamdi,

rogorc ganyenebul msjelobas. mxolod

studentobisas SevigrZeni, rom es namdvi-

lad sinaTlesa da sibneles Soris gadebuli

xidia da mxolod saTanadod gamoyenebis

SemTxvevaSi SesaZlebelia Sengan savse mte-

vani gamovides da ara ZaRlyurZena.

es oTxi weliwadi gaxda sawindari imisa,

rom swavlebis meore safexurze magistra-

turaSi, swavla CemTvis gamorCeul da sayva-

rel universitetSi gamegrZelebina. aman ki-

dev ufro damarwmuna Cemi gadawyvetilebis

sisworeSi. SeiZleba ikiTxoT, Tu ra aris

amis ganmsazRvreli, mec gipasuxebT, rom aq

yvela pirobaa Seqmnili swavlisTvis da pro-

fesiuli zrdisaTvis. profesionali leq-

torebis mier wakiTxuli dasamaxsovrebeli,

xSirad amaRelvebeli leqciebi mniSvnelo-

van kvals tovebs TiToeul CvenganSi da

Cvenc ufro ukeTesebi vxdebiT, vidre viya-

viT. saintereso samecniero konferenciebi,

kulturuli RonisZiebebi ki _ samudamod

aRibeWdeba TiToeuli studentis mexsiere-

baSi. yovelive es ganapirobebs imas, rom Cems

universitetTan yoveli Sexvedra gansakuT-

rebuli siTboTi da siyvaruliT mavsebs.

vgrZnob da vxedav, rom Cveni, studentebis,

uflebebi arasodes darRveula. aq viswavle

yvelaze mniSvnelovani ram, adamianuri ur-

TierTobebi, romelmac TiToeuli Cvenganis

pirovnebad CamoyalibebaSi didi roli iTa-

maSa.

dRes Cemi universiteti arsebobis 80

wlis iubiles aRniSnavs. var amayi, rom mec

im istoriis nawili var, aTwleulebis man-

Zilze rom iwereboda. mjera rom Cveni da

momavali Taobis ZalisxmeviT baTumis SoTa

rusTavelis saxelmwifo universiteti ki-

dev mravali weli iqneba Cveni qveynis rCeul

universitetebs Soris da Tavis Rirseul

sityvas isev ityvis.momaval studentebs

elodebaT saintereso studenturi cxovre-

ba, sadac harmoniulad iqneba Serwymuli

swavla sxva aqtivobebi.

minda iubile mivuloco Cems mSobliur

universitets, TiToeul leqtors, studen-

tebs. me ki vici, ra droc ar unda gavides,

SenobisTvis Tvalis Sevlebac ki sakmarisi

iqneba CemTvis, rom isev is saocari grZnoba

dameuflos, rac studentobis pirvel

dRes.

Tiniko papiZe,

literaturis Teoriisa da

qarTuli literaturaTmcodneobis

programis magistranti

cxovrebaSi pirveli seriozuli ga-

dawyvetilebis miReba gviwevs maSin, ro-

ca dgeba dro, gaxde studenti, airCio

umaRlesi saswavlebeli, romelmac unda

mogces iseTi ganaTleba, romliTac SeZ-

leb sakuTari Tavis damkvidrebas sazo-

gadoebaSi. Znelia gaerkve saiT waxvide,

romelia swori, gamarTlebuli da gamo-

sadegi gza. yvela axalgazrdis survili

da ocnebaa miiRos ganaTleba presti-

Jul umaRles saswavlebelSi.

riT izomeba umaRlesi saswavleblis

prestiJuloba?

saqarTveloSi, ratomRac, Zalian po-

pularulia ucxoeTSi miRebuli ganaT-

leba, aseve ramdenime kerZo universi-

tets eniWeba prioriteti, rac, Cemi az-

riT, araswori midgomaa. sakmarisia

ucxoeTSi Tundac erTTviani kursi gaia-

ro, rom ukve yvela axalgazrdaze win ga-

yeneben, damsaqmeblebsac aqvT iluzia

imasTan dakavSirebiT, rom ucxoeTSi mi-

Rebuli ganaTleba aRemateba adgilob-

rivs. realoba ki sxvagvaria. mTavari is

ki ar aris ucxoeTSi an dedaqalaqSi swav-

lobde da mniSvneloba ar aqvs romel

umaRles saswavlebelSi, mniSvnelovani

isaa, rogor, rogori tradiciebisa da

warsulis mqone universitets airCev.

Tavdapirvelad am sakiTxze mec bevri

vifiqre, magram axla danamdvilebiT vi-

ci, rom es iyo sworad gakeTebuli arCe-

vani cxovrebis pirvel, yvelaze

mniSvnelovan etapze. vTvli, rom

gamimarTla, radgan dRes me baTu-

mis SoTa rusTavelis saxelmwifo

universitetis studenti var, uni-

versitetisa, romelic 80-wliani

gamocdilebisa da warmatebebis

mqonea, romelsac gaaCnia SesaniS-

navi adgilmdebareoba da infrast-

ruqtura, materialur–teqnikuri

baza, romelic yovelwliurad iv-

seba da axldeba, saerTaSoriso ur-

TierTobebi, saintereso gacvliTi

programebi, proeqtebi, sxvadsxva

saxis stipendiebi da SeRavaTebi da

rac yvelaze mniSvnelovania, maRa-

li kvalifikaciis profesura, ro-

melzedac damokidebulia Cveni da

Cveni universitetis xvalindeli

dRe.

roca mSobliur universitetze

giwevs saubari da gsurs yvelaferi

Signidan aRwero, aCveno sxvas, Tu

rogoria Seni universiteti, ra

keTdeba studentebisTvis, risi Se-

Tavazebis SesaZlebloba da survi-

li aqvs xelmZRvanelobas, ra siaxleebi

inergeba, da, rom ecdebi yvelaferi zus-

tad ise Tqva, rogorc aris da universi-

tetis saxeli gaitano gareT, am dros vi-

Rac SeiZleba iseTi gamoCndes, rom yvela

wingadadgmul nabijSi, yvela warmate-

bul siaxleSi, raRac uaryofiTi daina-

xos, magram esec alamazebs Cems univer-

sitets. me Cemi universiteti miyvars

zustad iseTi, rogoric aris, TiToeul

im studentTan da profesor-maswavle-

belTan erTad, romlebic dRes warmoad-

genen baTumis SoTa rusTavelis saxelm-

wifo universitets.

beqa makaraZe,

baTumis SoTa rusTavelis

saxelmwifo universitetis

studenturi TviTmmarTvelobis

Tavmjdomare

9ooqqttoommbbeerrii

80 welia Cveni umaRlesi saswavle-

beli emsaxureba saxalxo ganaTlebas;

aq izrdebian, mecnierebaTa safuZv-

lebs euflebian axalgazrdebi da Sem-

deg warmatebiT moRvaweoben saqarT-

velos sxvadasxva kuTxeSi an axali

codniT gamdidrebulebi ubrundebian

mSobliur saswavlebels.

zrdida Taobebs da TviTonac izr-

deboda, maRldeboda, lamazdeboda da

mSvendeboda 1935 wels daarsebuli

SoTa rusTavelis saxelobis orwlia-

ni samaswavleblo instituti, rome-

lic 1945 wels saxelmwifo pedagogi-

ur institutad gadakeTda.

swored am institutis enisa da

literaturis fakultetis (qarTuli

ganyofilebis) studentebi gavxdiT

1948 wels 80 axalgazrda.

unda genaxaT, rogori mowesrige-

buli iyo yvela da yvelaferi am came-

tiode wlis saswavlebelSi - orsar-

Tuliansa da erTkorpusian SenobaSi.

Cemi, rogorc studentis pirveli

STabeWdileba institutze ukavSirde-

ba baton aleqsandre CavleiSvils,

romelmac Cagvitara pirveli leqcia

maSindel me-5 (axlandeli 21-e) audi-

toriaSi literaturismcodneobis Se-

savalSi; mivxvdi da virwmune (mec da

sxvebmac), rom Cvens cxovrebaSi iwye-

boda axali xana, aRmovCndiT gansxva-

vebul samyaroSi, manamde ucnob, la-

maz samyaroSi. ase grZeldeboda bolo

kursamde - institutis damTavrebamde

literaturis Teoriis, me-19 saukunis

qarTuli literaturis, speckursis

leqciebsa Tu specseminaris mecadine-

obebze.

studentobis wlebis mogonebebi

xom pirvel yovlisa imaTi gaxsenebaa,

imaTze mogonebebia, vinc gvaswavlida,

visac SevyavdiT mecnierebaTa sauf-

loSi, visganac vswavlobdiT wignze

muSaobas, sakiTxisadmi kritikul mid-

gomas, vinc gvabedvinebda, gvaCvevda

sakuTari azris gamoTqmas.

Cvenc vmuSaobdiT, vmuSaobdiT

wignebze, dasaxelebul literatura-

ze, wyaroebze. ar gvixdeboda `infor-

maciis moZieba“ internetSi (axlan-

delTagan gansxvavebiT); wigni iyo Cemi

(da Cveni) mTavari wyaro; vkiTxulob-

diT fanqriT xelSi, viniSnavdiT, vi-

werdiT leqciebs da... ase vswavlob-

diT sayvarel maswavlebelTagan, mivy-

vebodiT maT mier naCveneb gzas mecni-

erebaSi.

gvaswavlidnen cnobili adamiane-

bi, SesaniSnavi specialistebi, romel-

Tagan umetesoba Tbilisis saxelmwi-

fo universitetidan iyo (maSin ar vi-

yaviT ase mdidari adgilobrivi kad-

rebiT).

leqciebs gvikiTxavdnen nikoloz

kandelaki (folklorSi, gamometyve-

lebiTs kiTxvasa da qarTuli litera-

turis swavlebis meTodikaSi), konstan-

tine kapaneli (sazRvargareTis lita-

raturaSi), oTar CxeiZe, daviT laSqa-

raZe (msoflio litaraturaSi), pante-

leimon beraZe (antikur literatura-

Si), mamia dumbaZe (saqarTvelos isto-

riaSi), vladimer norakiZe (fsiqolo-

giaSi), kukuri liluaSvili (axal is-

toriaSi), eliso abramiSvili (me-20 sa-

ukunis qarTul literaturaSi), ilia

maisuraZe, rogneda RambaSiZe (qar-

Tul enaSi), Zvel qarTul literatu-

ras gvaswavlida batoni biZina qiqoZe,

romelic jer Tbilisidan Camodioda,

Semdeg baTumSi damkvidrda da direq-

toris moadgile iyo. batoni kona gigi-

neiSvilis leqciebma (enaTmecnierebis

SesavalSi, zogad enaTmecnierebaSi,

axal qarTul enasa da Zvel qarTul ena-

Si) gvaziara qarTuli enis simdidres,

mis siRrmesa da sidiades, manve gan-

sazRvra Cemi momavali muSaobis sfero.

am, e.w. Camomsvleli leqtorebis

gverdiT iyvnen aqauri leqtorebi -

SoTa niJaraZe, jemal noRaideli,

oTar fareiSvili, parmen pataraia,

grigol babiloZe, grigol jijieS-

vili, mixeil pataraia, domenti ki-

laZe, romlebic sxvadasxva sagnis

leqciebsa Tu praqtikul mecadineo-

bebze amdidrebdnen Cvens codnas.

institutSi miRebul Teoriul

codnas viyenebdiT pedagogiur praq-

tikaze, romelic swavlisagan mowyve-

tiT gvitardeboda mesame da meoTxe

kursebze, vatarebdiT oTx sacdel gak-

veTils qarTul enasa da qarTul li-

teraturaSi cnobili maswavleblebis

xelmZRvanelobiT (pedagogiuri praq-

tika orive wels Cagvitarda maSindel

pedagogiur saswavlebelSi).

pirvelkurselebs institutis di-

reqtorad dagvxvda Tbiliseli vax-

tang parkaZe, man mxolod erT weli-

wads imuSava. v. parkaZe Secvala Cveni

qalaqis mkvidrma nadim niJaraZem. ga-

morCeuli direqtori iyo batoni na-

dim niJaraZe - institutis bedze, mis

koleqtivsa da studentebze mzrunve-

li. baton nadimTan erTad institutis

warmatebisaTvis iRvwoda misi moadgi-

le - platon mgalobliSvili.

bunebrivia, Cvens yoveldRiur

cxovrebasTan axlos iyo fakultetis

dekani - jer parmen pataraia, Semdeg -

mixeil pataraia.

saintereso studentoba gvqonda.

vatarebdiT sxvadasxva safakulteto

RonisZiebas. qarTuli literaturis

kaTedris gamgis - docent al. CavleiS-

vilis xelmZRvanelobiT wignebis,

mxatvrul nawarmoebTa ganxilvebs.

Cvens studentur cxovrebaSi

mniSvnelovani movlena iyo student-

Ta respublikuri konferenciebi. ins-

titutSi Cveni swavlebis periods da-

emTxva saqarTvelos umaRlesi saswav-

leblebis studentTa mesame da me-

oTxe konferenciebi. mesame konferen-

cia Catarda baTumSi, mas Cveni insti-

tuti maspinZlobda. momxsenebel stu-

dentebs axldnen xelmZRvanelebi -

cnobili mecnierebi. grandiozul Sex-

vedras baTumis `inturistSi“ Tama-

dobda batoni nadim niJaraZe. meoTxe

konferencia Catarda q. cxinvalSi (ma-

Sindel qalaq stalinirSi).

ase vizrdebodiT, gvifarTovde-

boda codnis horizonti, gviRrmavde-

boda interesi. 1952 wels CavabareT

saxelmwifo gamocdebi, saxelmwifo

sagamocdo komisiis Tavmjdomare iyo

Tbilisis saxelmwifo universitetis

profesori - batoni dimitri mgelaZe.

direqtorma - batonma nadimma dagvi-

loca gza mexuTe gamoSvebis kursdam-

Tavrebulebs.

vigoneb Cvens amagdar maswavleb-

lebs - ukve maradisobaSi gadasulT,

arcerTi aRar aris amqveynad. vigoneb

uRrmesi madlierebiT da uzenaess

vTxov maTi sulebis naTelSi yofnas.

Semomecalnen kurselebic, cota-

niRa davrCiT. veRar vxvdebiT erTma-

neTs, zogis Sesaxeb aRaraferi viciT

wlebiT damZimebulebma.

80 weli gasula... bevri ram Seicva-

la am xnis manZilze Cvens universi-

tetSi - gavmravldiT, gavZlierdiT.

saxelovan iubiles vulocav mSob-

liur universitets, mis pedagogiur

koleqtivs, studentobas; vusurveb

axal-axal warmatebebs.

mmeerrii cciinnccaaZZee,,

emeritusi profesori

baTums bevri amaRelvebeli dRe ax-

sovs, magram 1978 wlis 26 maisi gamorCe-

ulia, radgan man aCvena, rogori erTsu-

lovania xalxi, roca sakiTxi erovnul

interesebsa da enas exeba. dRes globa-

lizaciam Seaviwrova erovnuli enebi,

arada, qarTuli saxelmwifoebriobis

ganmtkicebas swored enis dacva unda

edos safuZvlad. mizezTa gamo misi

swavleba skolebsa da umaRles saswav-

leblebSi saTanado doneze ar dgas.

1978 wlis 26 maisis movlenebi ba-

TumSi mogonebebis saxiT gamoqveynda,

Tumca es movlena srulyofilad jer

ar gaanalizebula, maSin roca sabWoTa

kavSirSi Semaval sxva erTeulebs avto-

nomia eTnikuri gansxvavebulobis gamo

miecaT, aWaraSi muslimanuri aRmsareb-

loba iqca amis safuZvlad. avtonomiam

daaCqara aWaris socialur-ekonomiku-

ri, kulturuli ganviTareba, magram,

gansxvavebuli aRmsareblobis gamo, is

karga xans ucxo sxeulad aRiqmeboda sa-

qarTvelos mosaxleobis garkveul na-

wilSi, rasac ganicdida aqauri mosax-

leoba. aman gaamZafra samSoblos siyva-

ruli da gansakuTrebuli datvirTva

SesZina qarTul enas, erovnuli idento-

bis niSans. imdroisTvis uCveulo poli-

tikur aqciebSi metad aqtiurobdnen ba-

Tumis pedinstitutis studentebi. mxo-

lod adgilobrivi xelisuflebis go-

nivruli moqmedebiT, Tbilisisagan gan-

sxvavebiT, aq yvelaferi mSvidobianad

damTavrda.

60-iani wlebis dasawyisSi presaSi

ibeWdeboda mowodebebi qarTuli enis

siwmindis dasacavad. magaliTad, baTu-

mis pedinstitutSi, axalgazrda leq-

tor-TanamSromelTa erTi jgufi Se-

Tanxmda, rom metyvelebisas ar gamoeye-

nebinaT ucxo sityvebi, miT ufro rusu-

li. Tu vinmes wamoscdeboda, jarimde-

boda da dagrovebuli TanxiT erTad

atarebdnen dros, sadac isev enis, isto-

riis, saqveyno sakiTxebze msjelobdnen.

Camoyalibda „saqarTvelos meqarTule-

Ta sazogadoeba“ (sms) (1962 w.). “masSi ga-

erTianebuli iyvnen meri gordelaZe,

lamara TadumaZe, luba korifaZe, mamu-

ka qemxaZe, petre baJaSvili, leila ru-

rua, maswavleblebi: eTer mgelaZe, ami-

ran melua, vardo TadumaZe, viqtor

lorTqifaniZe, Jurnalisti daniel ku-

Wava, inJinrebi: SoTa kikaCeiSvili, cot-

ne yenia, nodar pataraia, meRvine teqno-

logi arCil melua, ekonomisti ciala

jiblaZe, mxatvari roland CxikviSvili

da sxvebi. wevrebi ixdidnen sawevros,

SemoiRes bileTebi, atarebdnen Ronis-

Ziebebs. es xelisuflebam aqtivistebs

danaSaulad, „nacionalistur saqmiano-

bad“ CauTvala da zogi samuSaodan gaa-

Tavisufla da zogic skkp rigebidan ga-

ricxa, rac maSin mZime sasjeli iyo. p. ba-

JaSvili gulistkiviliT igonebs: „yve-

laze didi boroteba is gaxldaT, rom

samSoblos, dedaenis siyvarulisTvis,

misi siwmindis mcdelobisTvis adamiane-

bi sastikad dasajo, awamo, nacionalis-

tebad monaTlo.“

sabWoTa xelisufleba emzadeboda

rusuli enis saxelmwifo enad gamocxa-

debisaTvis. es gacxadda 1977 wels miRe-

buli konstituciiTac. mokavSire res-

publikaTa xelmZRvanelebs miecaT di-

reqtiva, konstituciebSi aRar Seeta-

naT debuleba erovnuli enebis saxel-

mwifo enebad gamocxadebis Sesaxeb.

14 aprils aTiaTasobiT adamiani Se-

ikriba TbilisSi, mTavrobis sasax-

lesTan moTxovniT, rom konstituciis

75-e muxlSi aRdgeniliyo qarTuli enis

saxelmwifo enis statusi. gansakuTre-

biT aqtiurobdnen studentebi. araofi-

cialuri informaciiT, es moxda e. Se-

vardnaZis arapirdapiri miniSnebiT.

qarTvelTa uryevma nebam da erTiano-

bam, xelmZRvanelobis principulobam

Sedegi gamoiRo, konstituciis 75-e mux-

lSi Caiwera: „saqarTvelos ssr uzrun-

velyofs qarTuli enis xmarebas saxel-

mwifo da sazogadoebriv organoebSi,

kulturul da sxva dawesebulebebSi da

axorcielebs saxelmwifo zrunvas misi

yoveli RonisZiebiT ganviTarebisaT-

vis,“ amitomaa, rom qarTveloba 14 ap-

rils dedaenis dRes zeimobs.

aWaris avtonomiur respublikasac

26 maisamde unda mieRo axali konstitu-

cia. proeqti 16 maiss gamoqveynda, sadac

araferi iyo naTqvami aWaraSi qarTuli

enis statusze. institutSi sakiTxi pir-

velad 20 maiss, istoria-filologiis

fakultetis partiul krebaze ganixi-

les. krebis monawileebSi da CemSic,

cocxlobda 14 aprilis eqo da gancdebi,

romlebic SesaZloa saqarTvelos sxva

kuTxeTa Svilebs ar ganucdiaT. moskovSi

gamosul gazeTSi ewera ,„Targmnilia aWa-

rulidan,“ 1977 wels dabeWdil statis-

tikur krebulSi «Íàñåëåíèå ÑÑÑÐ » ewera:

saqarTveloSi cxovroben – qarTvelebi,

afxazebi, osebi, aWarlebi, rusebi da a.S.;

Cveulebriv saubarSic, gansakuTrebiT,

saqarTvelos sazRvrebs gareT, sakmaod

xSirad xdeboda saWiro imis

mtkiceba, rom aWarlebi

qarTvelebi arian, amitom

krebis dasawyisSive sity-

viT gamosvla moviTxove,

proeqtis 70-e muxlSi Seta-

niliyo debuleba, rom „aWa-

ris avtonomiuri respub-

likis saxelmwifo ena aris

mSobliuri qarTuli ena.“

sityva „mSobliuriT“ vfiq-

robdi, rom gansakuTrebiT

gaesmeboda xazi aWarlebis

eTnikur qarTvelobas.

dRemde mimaCnia, rom aWaris

a.r. konstituciaSi qarTu-

li enisaTvis saxelmwifo

statusis Caweras swored

es funqcia unda Seesrule-

bina. sxva SemTxvevaSi,

cvlileba isedac vrcel-

deboda aWarazec. sergo dumbaZemac igi-

ve moiTxova, man proeqtis preambulaSi

daiwuna gamoTqma „aWareli xalxi“ da uf-

ro detalurad axsna aWaris avtonomiis

specifikuroba.

samwuxarod, 20 maisis fakultetis

krebis oqmi arqivSi ar aRmoCnda. samagi-

erod, vnaxeT 29 maiss Catarebuli in-

stitutis partiuli organizaciis kre-

bis oqmi, sadac ufrosi maswavlebeli

nazi miqelaZe ambobs: „20 maiss istoria-

filologiis fakultetis partiul

krebaze sergo dumbaZis da biWiko dia-

samiZis mier dayenebuli sakiTxebi rom

gaeTvaliswinebinaT, 26 maisis ambebi ar

moxdebodao.“

konstituciis proeqtebi ganixiles

institutis sxva fakultetebzec, aseve

baTumis n. berZeniSvilis samecniero-

kvleviTi institutSi, baTumis indus-

triuli teqnikumSi, 76-e profteqniku-

ri saswavlebelSi da a. S. aWaris mweral-

Ta organizaciaSic, magram yvela moTx-

ovna upasuxod darCa.

partiuli krebis Catarebidan 2-3

dRis Semdeg binaze mewvivnen studente-

bi: rusudan megrelaZe, lili Wyonia da

nodar qedeliZe da mTxoves, momeTxro

maTTvis 20 maiss partiul krebaze Cemi

gamosvlis Sesaxeb, Tan wamakiTxes sa-

konstitucio komisiisaTvis gasagzavni

werili. maT doc. abel surgulaZesTan

erTad umuSaviaT moTxovnis teqstze.

studentebTan aqtiuri urTierToba

hqonda im dros qarTuli enisa da lite-

raturis kaTedris gamges, profesor

SoTa niJaraZesac.

am werilze 24 maiss, diliT l. Wyo-

nia, r. megrelaZe, T. nemsaZe da n. goTo-

Sia institutis SesasvlelSi studen-

tebs xels awerinebdnen. swrafad Seg-

rovda 300 xelwera. studentebma gan-

cxadebis sakonstitucio komisiaSi war-

dgena miandves l. qamadaZes, n. qedeli-

Zes, n. goToSias, l. Wyonias, m. sioriZes,

T. nemsaZes, r. megrelaZes da maSin axal-

gazrda poets _ v. Rlonts. partiis sa-

olqo komitetis pirveli mdivani, sa-

konstitucio komisiis Tavmjdomare v.

papuniZe quTaisSi aRmoCnda wasuli. me-

ore dRes mas sasaubrod miuRia v.

Rlonti, m. sioriZe da n. qedeliZe. or-

saaTiani kamaTis Semdeg studentebs pa-

suxad miuRiaT: `damSviddnen, dawynar-

dnen da swavlaze ifiqron.“

studentebi ki piriqiT, mzad iyvnen,

ebrZolaT dasaxuli miznis misaRwevad.

26 maiss qalaqis mTavar moedanze

500-de students SeuerTdnen moswavle-

ebi, qalaqis da soflis mosaxleobac.

ismoda SeZaxilebi _ „deda ena“, „saxel-

mwifo ena“, ismoda patriotuli leqsebi

da simRerebi, Warmagi moxucebis gulSi

Camwvdomi sityvebi, gamoCnda rusTave-

lis, ilias, akakis, vaJas portretebi,

„deda enis“ baneri. viTareba iZabeboda,

mcxunvare mzec Tavisas Svreboda. mi-

tingis organizatori studentebi cdi-

lobdnen, viTareba umarTavi ar gamxda-

riyo. ufrosi Taobis vali axalgazrde-

bis provokaciebisagan dacva iyo. erTma

milicielma gamafrTxila: „frTxilad,

Tqven dagdeven, gismenen“. mSier momi-

tingeebs ramdenime milicielma alalad

miarTva puri da wyali, xolo moednis

mosazRvred mcxovrebni awvdidnen wya-

ls, medikamentebs... am dRem yvela gaa-

erTiana, erT Sekrul muStad aqcia.

sesiaze Sesveneba gamocxadda, xeli-

sufalni bWobdnen, ra eRonaT momitin-

geTa dasaSoSmineblad. nugzar beriZe,

im dros sakonstitucio komisiis Tav-

mjdomaris TanaSemwe, igonebs: baTumis

samxedro garnizonis ufrosma vladi-

mer tutarinovma gadmomiCurCula –

„naxevari saaTi meyofao.“ gamoricxuli

ar iyo Zalis gamoyenebac, magram, mad-

loba ufals, es ar moxda.

am dRes soxumSi konstituciaSi af-

xazuri enis saxelmwifo statusis Seta-

nas iTxovdnen da eduard SevardnaZe mi-

emgzavreboda viTarebis mosagvareb-

lad, magram aeroportSi baTumis ambe-

bis gagebis Semdeg, aqeTken auRia gezi.

moedanze SevardnaZis gamoCenas mohyva

axali SeZaxilebi: „dedaena“, „qarTuli –

saxelmwifo ena“, „saqarTvelo“... Sevar-

dnaZem „dinamos“ stadionze miiwvia mi-

tingis monawileni, magram aravin wasu-

la, ramdenimes garda. man scada aexsna

xalxisTvis, rom qarTul enas safrTxe

aRar emuqreboda, magram SeZaxilebi ar

cxreboda. sesia rom damTavrda, e. Se-

vardnaZem xalxs auwya, axlaxan moskovi-

dan miviRe Tanxmoba, rom ivnisis Sua

ricxvebSi dakmayofildeba Tqveni

moTxovnao, magram xalxi ar iSleboda,

maT dasarwmuneblad mas ramdenjerme

dasWirda ficis dadeba.

momdevno dReebs axlda eWvi da Si-

Si.15 ivniss ganixiles konstituciaSi

cvlilebis Setanis sakiTxi, xolo 22 iv-

niss gamoica brZanebuleba (gamoqveynda

1978 wlis 24 ivnisis gazeT „sabWoTa aWa-

raSi“).

1978 wlis 14 aprilisa da 26 maisis

movlenebidan 36 weliwadze meti gavida,

magram am dReebis brwyinvaleba ar qre-

ba, radgan damtkicda, rom Tu eri, yvela

Taoba da xelisufleba erTi miznisTvis

ibrZolebs, gamarjvebasac miaRwevs. am

dReebma aCvena, rom is studenti gogo-

nebi da vaJebi Cveni drois gmirebi arian.

Cvens rTul dRevandelobas swored

iseTi, mizanmimarTuli da patriotuli

sulis axalgazrdoba sWirdeba.

bbiiWWiikkoo ddiiaassaammiiZZee,,

emeritusi profesori

Cemi studentoba

baTumis pedinstitutis erTi

amaRelvebeli da amaRlebuli dRe

10 ooqqttoommbbeerrii

universitetis moamagenixusein nakaiZe - ppiirrvveellii rreeqqttoorrii

daibada 1905 wels qobuleTis raionis sofel xucubanSi. adre

daoblda da izrdeboda dedis babuas _ didi mamuliSvilis, ilia

WavWavaZis Tanamoazris, gulo kaikaciSvilis, ojaxSi. xuseini 1913

wels miabares qobuleTis orklasian saswavlebelSi. 1914 wels,

`qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoebis~

iniciativiT, cnobili mecenati Zmebis, zubalaSvilebis stipendi-

iT, xusein nakaiZe Cairicxa quTaisis klasikur gimnaziaSi. 1918

wels is gadmoiyvanes baTumis qarTul gimnaziaSi. 1924 wels, baTu-

mis humanitaruli teqnikumis damTavrebis Semdeg, Cairicxa Tbili-

sis saxelmwifo universitetis filologiis fakultetze. univer-

siteti 1929 wels daamTavra. muSaobda pedagogiuri saswavleblis

direqtorad, aWaris saxalxo ganaTlebis komisrad, komisarTa sab-

WosTan arsebuli xelovnebis komitetis Tavmjdomared.1935 wels

dainiSna axlad gaxsnili samaswavleblo institutis direqtorad.

abel surgulaZe universitetSi saqarTvelos istoriis kaTedris dama-

arsebeli da pirveli gamge. kaTedris gaxsnam SesaZlebeli

gaxada saqarTvelos istoriis kvalificiur doneze swav-

leba, samecniero-kvleviTi saqmianobis gaaqtiureba, axa-

li perspeqtiuli kadrebis mozidva. am TvalsazrisiT ga-

nusazRvrelia kaTedris pirveli gamgis wvlili. misma mo-

wadinebam da aqtiurma saswavlo-samecniero saqmianobam

ganapiroba kaTedris wevrTa profesiuli zrda. prof. abel

surgulaZe iyo araerTi monografiisa da statiis avtori.

samecniero-pedagogiuri saqmianobis oTxi aTeuli wlis

manZilze man gamoaqveyna 100-ze meti samecniero naSromi

(maT Soris _ 30-mde wigni), 400-ze meti sagazeTo publika-

cia da recenzia. aRsaniSnavia prof. abel surgulaZis ini-

ciativiT daarsebuli krebuli `saistorio macne~, sadac

ibeWdeboda axalgazrda mecnierTa naSromebi.

xusein xalvaSi1949 wels fizikis kaTedras saTaveSi Caudga

da 1972 wlamde ucvlelad xelmZRvanelobda. man

1939 wels daamTavra Tsu-s fizikis fakulteti.

imave wels muSaoba daiwyo baTumis samaswavleb-

lo institutSi fizikis kaTedris asistentad.

1945-1949 wlebSi iyo fizika-maTematikis fakul-

tetis dekani. 1950 wels daicva sakandidato di-

sertacia. x. xalvaSis kaTedris gamged muSaobis

procesSi, fizikis kaTedram ganvlo sakmaod sain-

tereso gza. misi organizebiT tardeboda samec-

niero konferenciebi fizikis swavlebis aqtua-

lur sakiTxebze, samecniero- meToduri konfe-

renciebi, iqmneboda meToduri saxelmZRvanelo-

ebi. fizikis kaTedris saswavlo kabineti aRiWur-

va universaluri aparatebiT. x. xalvaSi iyo 80-

mde samecniero naSromis avtori; misi Sromebi

exeboda Teoriul fizikas, fizikis swavlebis me-

Todikas da sxv. igi dajildoebuli iyo medlebi-

Ta da sapatio sigelebiT.

arif beraZe 1944 wels daamTavra baTumis pedins-

tituti da aqve daiwyo muSaoba. 1949 wli-

dan moskovSi gaiara aspiranturis kur-

si. 1953 wels daicva sakandidato diser-

tacia geometriaSi. mis mier aqsiomatu-

rad agebuli iqna iseTi brtyeli geomet-

ria, romlis absolutia meore rigis ga-

daugvarebeli wiri. Sedgenilia am geo-

metriis kuTvnilebis, rigis, moZraobis

da uwyvetobis aqsiomaTa jgufebi da age-

bulia misi ramdenime interpretacia.

bpi-Si dabrunebis Semdeg, aqtiur peda-

gogiur muSaobas uTavsebda administra-

ciul da sazogadoebriv saqmianobas. iyo

kaTedris gamge, dekani, proreqtori. mi-

Rebuli aqvs mravali jildo da sapatio

sigeli. studentebisa da kolegebis di-

di pativiscema da siyvaruli daimsaxu-

ra.

jemal mesxiZembaTumis saxelmwifo pedagogiur institutSi mu-

Saoba daiwyo 1945 wels, zoologiis kaTedraze. iyo bi-

ologiis fakultetis dekanis movaleobis Semsrule-

beli. 1952 wlidan jer zoologiis kaTedris, 1955 wli-

dan 1974 wlamde ki erTiani biologiis kaTedris gamge

iyo. uZRveboda xerxemlianTa zoologiis kurss. doc.

j. mesxiZis kvlevis ZiriTad mimarTulebas warmoad-

genda saqarTvelos Savi zRvis sanapiro zolisa da aWa-

ris Sida wyalsatevebis iqTiofaunis Seswavla. mas

Seswavlili aqvs, agreTve, aWaris fauna, didi wvlili

miuZRvis saqarTvelos Savi zRvis sanapiro zolisa da

aWaris Sida wyalsatevebis iqTiofaunis, agreTve, Zu-

Zumwovrebis SeswavlaSi. kvlevis Sedegebi asaxulia

40-ze met samecniero naSromSi. iyo ganaTlebuli, eru-

direbuli, daxvewili inteligenti, amasTan, farTo

profilis mkvlevari.

silovan dadunaSvilixuTi wlis manZilze (1973-1978) edga kaTedras saTaveSi da unikaluri pedagogiuri alRo-

Ti da dauRalavi organizatoruli moRvaweobiT didi amagi dasdo dawyebiTi ganaTlebis spe-

cialobis maswavlebelTa momzadebis saqmes.

vladimer Wanturia1939-1962 wlebSi edga saTaveSi

pedagogika-fsiqologiis kaTedras.

misi iniciativiT Tanmimdevruli xa-

siaTi mieca qarTuli pedagogikis

istoriis sakvanZo sakiTxebis kvle-

vas. doc. vl. Wanturiam monografi-

ulad Seiswavla XI-XII saukuneebis

qarTuli humanizmis pedagogika da

1954 wels wignad gamosca igi. manve,

erT-erTma pirvelma, miuZRvna aWa-

ris saxalxo ganaTlebis istorias

naSromi `ganaTleba aWaraSi“ (baTu-

mi, 1956). iyo erudirebuli specia-

listi, rogorc leqtori da pirov-

neba, waruSlel STabeWdilebas ax-

denda studentebze.

saqarTvelos mecnierebaTa akademiis wevr-kores-

pondenti, daibada 1924 wels, qobuleTis r-is sof.

alambarSi. alambris saSualo skolis damTavrebis Sem-

deg, swavlobda qobuleTis pedagogiur saswavlebelSi,

saidanac, 1941 wels, 16 wlis axalgazrda moxalised wa-

vida armiaSi da metyviamfrqveved Caewera. kavkasiis

frontze daiWra da demobilizebul iqna. 1948 wels

warCinebiT daamTavra qobuleTis pedsaswavlebeli,

xolo 1951 wels – Tbilisis saxelmwfo universitetis

istoriis fakulteti. universitetSi swavlis period-

Si iyo simon janaSias saxelobis stipendianti. swored

am periodSi miiqcia daviT xaxutaiSvilma cnobili qar-

Tveli istorikosis, akademikos niko berZeniSvilis yu-

radReba, romlis xelmZRvanelobiT niWieri axalgazr-

da aqtiurad CaerTo samecniero saqmianobaSi. 1951-1954 wlebSi is swavlobda Tbilisis saxel-

mwifo universitetis aspiranturaSi, romlis damTavrebis Semdeg muSaoba daiwyo ivane java-

xiSvilis saxelobis istoriis institutis Zveli istoriis ganyofilebaSi, romelsac gamoCe-

nili qarTveli mecnieri, akademikosi giorgi meliqiSvili xelmZRvanelobda.

1955 wels daviT xaxutaiSvilma daicva sakandidato disertacia `SavizRvispireTis qarT-

veluri tomebi berZen-laTini mwerlebis cnobebiT~, xolo 1967 wels _ sadoqtoro diserta-

cia `ufliscixe da iberiis qalaqTa istoriis sakiTxebi~. 1977 wels is dainiSna axlad Seqmni-

li arqeologiuri kvlevis centris xelmZRvanelis moadgiled da arqeologiaSi sabunebis-

metyvelo da teqnikur mecnierebaTa meTodebis gamoyenebis ganyofilebis gamged. 1978 wlidan

gardacvalebamde, 20 wlis ganmavlobaSi, batoni daviTi saqarTvelos mecnierebaTa akademiis

baTumis niko berZeniSvilis saxelobis samecniero kvleviTi institutis direqtoria. naxevar

saukuneze metxans muSaobda batoni daviTi saqarTvelos istoriisa da arqeologiis proble-

mebze. am xnis manZilze mkvlevarma saqarTvelos, amierkavkasiisa da axlo aRmosavleTis sa-

kiTxebze gamoaqveyna 120-ze meti mecnieruli naSromi, maT Soris, 10-ze meti monografia. es

naSromebi farTodaa aRiarebuli da mowonebuli samecniero wreebSi saqarTvelosa da mis

farglebs gareT.

profesor daviT xaxutaiSvilis samecniero kvleva-ZiebaSi gansakuTrebuli adgili uWi-

ravs saqarTveloSi qalaqebisa da qalaquri civilizaciis genezisis sakiTxebs. mkvlevarma ax-

leburad dasva da gadawyvita qalaqebisa da saqalaqo cxovrebis warmoSobisa da ganviTarebis

bevri mniSvnelovani problema. aseve, man safuZveli Cauyara `qveynebis~ kompleqsur istori-

ul-arqeologiur Seswavlas. didia misi wvlili saqarTvelo-kavkasiasa da axlo aRmosavleT-

Si rkinis metalurgiis Casaxva-ganviTarebis problemebis kvlevaSi. maT Seswavlas man sam aTe-

ul welze meti moandoma da saerTaSoriso mniSvnelobis aRmoCenebiT gaamdidra. daviT xaxu-

taiSvilma mniSvnelovani muSaoba gaswia `aWaris istoriis narkvevebis~ oTxtomeulis momza-

debasa da gamocemaSi, rogorc mTavarma redaqtorma da wamyvanma avtorma. mecnieri nayofier

samecniero- pedagogiur da sazogadoebriv moRvaweobasac eweoda. xelmZRvanelobda aspiran-

tTa samecniero kadrebis momzadebas, kiTxulobda leqciebs Zveli istoriis sakiTxebze. misi

uSualo xelmZRvanelobiT momzadda da dacul iqna ara erTi sakandidato da sadoqtoro di-

sertacia. iyo saqarTvelos saxelmwifo premiebis (mecni erebasa da teqnikaSi) da aWaris sa-

xelmwifo premiebis komitetebis, qarTuli enciklopediis mTavari redaqciis wevri.

daviT xaxutaiSvilis samecniero-pedagogiuri da sazogadoebrivi moRvaweoba saTanadod

dafasda. dajildoebulia Rirsebis ordeniT, saqarTvelos umaRlesi da aWaris uzenaesi sab-

Wos prezidiumis sapatio sigelebiT, arCeulia baTumis sapatio moqalaqed.

qarTuli eTnologiis TvalsaCino mkvlevari, saqarT-

velos mecnierebaTa erovnuli akademiis wevr-korespon-

denti. daibada 1935 wels xelvaCaurSi, sofel axalSenSi.

1958 wels daamTavra Tbilisis saxelmwifo universitetis

istoriis fakulteti. 1961 wels Cairicxa saqarTvelos

mecnierebaTa akademiis aspiranturaSi, romlis damTavre-

bis Semdeg daicva sakandidato (1964), xolo mogvianebiT

sadoqtoro (1979) disertacia.

1969-1979 ww. iyo baTumis samecniero kvleviTi insti-

tutis swavluli mdivani; 1980-1984 ww. - direqtoris moad-

gile; 1984-2006 ww. - Tbilisis saxelmwifo universitetis

eTnologiis kaTedris gamge; 2004-2006 ww. - baTumis samec-

niero kvleviTi institutis direqtori; 2006 wlidan - ama-

ve institutis mTavari mecnieri TanamSromeli da samecni-

ero sabWos Tavmjdomare. baTumis SoTa rusTavelis sa-

xelmwifo universitetis profesori, warmomadgenlobiTa

sabWos spikeri, aWaris uzenaesi sabWos wevri (1990-1991),

saqarTvelos parlamentis wevri (1996-2003 ww.), Rirsebis

ordenis kavaleri. profesori vaxtang SamilaZe iyo wamyvani specialisti eTnologiaSi.

ikvlevda qarTveli xalxis meurneobis, materialuri da sulieri kulturis, sazogado-

ebrivi urTierTobebis problemebs, eTnosisa da erovnuli politikis zogadTeoriul

sakiTxebs, istoriuli eTnologiis, eTnologiis meTodikisa da meTodologiis proble-

mebs. aRniSnul sakiTxebs mkvlevarma miuZRvna 180 samecniero naSromi, werili da statia

qarTul, rusul da inglisur enebze, romelTa Soris 10 monografiaa.

ganuzomelia vaxtang SamilaZis damsaxureba samecniero kadrebis momzadebis saqme-

Si.

misi xelmZRvanelobiTa da konsultaciebiT daculia 20 sakandidato da 10-mde sadoq-

toro disertacia, araerTi samagistro naSromi. didia profesor vaxtang SamilaZis dam-

saxureba samecniero-organizaciuli saqmianobis TvalsazrisiTac. wlebis ganmavlobaSi

igi iyo saqarTvelos mecnierebaTa akademiis prezidiumTan arsebuli eTnologiuri ko-

misiis Tavmjdomare, saqarTvelos istoriul-eTnografiuli atlasis mTavari saredaq-

cio kolegiis wevri, kavkasiis qveynebTan samecniero TanamSromlobis komisiis Tavmj-

domare, aSS-is biografiuli institutis mrCeveli da samecniero sabWos wevri, aSS-is

kavkasiis kulturaTa Semswavleli sazogadoebis wevri, niuorleanis sapatio moqalaqe,

saqarTvelos sxvadasxva samecniero dawesebulebis samecniero sabWos wevri. 2002 wels

gaxda aSS-s biografiuli institutis mier gamocxadebul msoflios 1000 cnobil mecni-

erTa nominaciis gamarjvebuli. samecniero-pedagogiur da sazogadoebriv saqmianobaSi

miRweuli warmatebebisaTvis profesori vaxtang SamilaZe 1988 wels arCeuli iqna saqar-

Tvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis wevr-korespondentad. igi mravaljeraa da-

jildoebuli mTavrobis ordenebiTa da medlebiT, saqarTvelos sapatriarqos sapatio

sigeliT.

jemal noRaideli (1906-1966) – 1935 wlidanve moiwvies qarTuli enis kaTedraze asisten-

tad. Tbilisis universitetSi gaiara aspiranturis kursi da

1940 wels, adgilobriv pedagogTagan pirvelma, daicva filo-

logiis mecnierebaTa kandidatis samecniero xarisxi. 1941 wels

mieniWa docentis wodeba. 1944-1947 wlebSi muSaobda institu-

tis direqtoris moadgiled dauswrebeli swavlebis dargSi,

1958 wels ki samuSaod gadavida axlad daarsebul baTumis sa-

mecniero-kvleviT institutSi, sadac gardacvalebamde xelm-

ZRvanelobda folkloris ganyofilebas. mas didi Rvawli mi-

uZRvis aWaris dialeqturi, eTnografiuli da folkloruli ma-

salebis Segrovebisa da Seswavlis saqmeSi.

al. CavleiSvili 1937 wlidan sicocxlis bo-

lomde kiTxulobda leqciebs me-

19 saukunis qarTuli literatu-

ris istoriasa da literaturis

TeoriaSi. 1937 wels daicva sakan-

didato, xolo 1971 wels – sadoq-

toro disertacia. 1955-1962 wl-

ebSi saTaveSi edga qarTuli enisa

da literaturis kaTedras. wle-

bis manZilze xelmZRvanelobda

axalgazrda mweralTa wres.

nadeJda (nadia) sabaSviliqarTuli enisa da literaturis kaTedris gamge 1962–1967 wlebSi. 1954-1995 wlebSi kiTxu-

lobda leqciebis kurss Tanamedrove qarTul enasa (morfologia) da Zvel qarTul enaSi. n.sa-

baSvili 1939 wels Cairicxa Tsu-s filologiis fakultetis iberiul-kavkasiuri enebis speci-

alobaze. paralelurad, kvleviT saqmianobas eweoda niko maris saxelobis enis, istoriisa da

materialuri kulturis institutSi (prof. s. yauxCiSvilis xelmZRvanelobiT), xolo 1945

wlidan – saqarTvelos mecnierebaTa akademiis enaTmecnierebis institutis leqsikologiis

ganyofilebaSi (akad. arn. Ciqobavas xelmZRvanelobiT). monawileobda „qarTlis cxovrebisa“

da „qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonis“ fundamenturi gamocemebis momzadebaSi. sakandi-

dato disertacia 1954 wels daicva. mis samecniero interesebSi Sedioda qarTuli leqsikolo-

giis, dialeqtologiis, teqstologiisa da mwerlis enis problemebi.

neli dumbaZe baTumis pedagogiuri ins-

titutis pirveli qali profe-

sori -1949 wels moiwvies ka-

Tedraze da naxevari saukunis

manZilze erTgulad emsaxura

axalgazrda literatorTa aR-

zrdis saqmes. ramdenime mniSv-

nelovani monografiis avto-

ria. aRsaniSnavia misi monogra-

fia ,,qarTuli simbolizmi“

(1973). n. dumbaZe wlebis ganmav-

lobaSi xelmZRvanelobda ka-

TedrasTan arsebul axalgazr-

da mweralTa wresa da xelnawer

Jurnal `maWaxelas“.

ddaavviiTT xxaaxxuuttaaiiSSvviillii

vvaaxxttaanngg SSaammiillaaZZee

11ooqqttoommbbeerrii

nodar dumbaZe werda: ,,keTi-

li saqmis keTeba kacisaTvis su-

lieri moTxovnilebaa, aq igi ga-

morCenas ar moelis... es sityve-

bi srulad asaxavs filologiis

mecnierebaTa doqtoris, pro-

fesor SoTa (Suqri) niJaraZis

cxovrebasa da moRvaweobas. mas

wilad xvda qarTuli mecnieru-

li skolis korifeebis arn. Ci-

qobavas, a.SaniZis, n.berZeniSvi-

lis, k.kekeliZis da sxvaTa mowa-

fe yofiliyo. aseTma garemom ke-

Tilismyofeli gavlena moaxdi-

na momavali mecnieris msoflm-

xedvelobisa da sulieri mis-

wrafebebis Camoyalibebaze.

1972 wlis 18 oqtombers Tbi-

lisis saxelmwifo universite-

tis enaTmecnierebis sabWos

sxdomaze baTumis saxelmwifo

universitetis qarTuli enisa

da literaturis kaTedris gam-

gem docentma SoTa izeTis Ze ni-

JaraZem moipova filologiis

mecnierebaTa doqtoris samec-

niero xarisxi. qarTveli mecni-

eris sadoqtoro disertacias

gamoexmaura mravali ucxoeli

qarTvelologi. sainteresoa,

rom SoTa niJaraZis Sromebis

mimarT did interess iCenda

Jurnal `reviu de qarTvelo-

logis~ redaqtori kalistrate

saliac.

universitetis damTavre-

bisTanave SoTa niJaraZe aqtiu-

rad CaerTo pedagogiur saqmia-

nobaSi da universitetis (maSin-

deli pedagogiuri institutis)

kedlebSi araerTi Rirseuli

Taoba aRzarda.

SoTa niJaraZis mier Sedge-

nil wigns `aWaruli dialeqti~,

SesaniSnavi leqsi miuZRvna po-

etma zurab gorgilaZem. himnad-

qceul leqss `hoida nana“ epi-

Tetad amSvenebs minaweri:

`vuZRvni Suqri niJaraZes~. po-

etma Tavisi sulis amonaridi,

tkivili da sevda, siyvarulis

gmirobisa Tu gamarjvebis amba-

vi, patriotuli suliskveTeba

miuZRvna adamians, romlis leq-

ciebidan ara marto qarTuli

ena SeiTvisa, aramed yovelive

Rirebuli, rac SeiZleba gaaCn-

des WeSmarit mamuliSvils.

marTalia, SoTa niJaraZe ver

moeswro universitetis dafuZ-

nebas, magram mis mier ganvlil-

ma gzam xeli Seuwyo am didi saq-

mis aRsrulebas.

n. niJaraZe daibada 1911

wels qedis raionis sofel va-

ioSi. 1930 wels daamTavra ba-

Tumis pedagogiuri saswavle-

beli. 1931 wlidan 1936 wlamde,

swavlobda Tbilisis saxelm-

wifo universitetis geogra-

fia-geologiis fakultetze.

1936 wels dainiSna aWaris sa-

xelmwifo muzeumis direqto-

rad, xolo 1937 wels, 26 wlis

n. niJaraZe daniSnes aWaris

assr ganaTlebis saxalxo ko-

misrad.

n. niJaraZe aTwleulebis

manZilze iRvwoda aWaraSi ga-

naTlebis sistemis Camoyali-

bebisa da srulyofisaTvis. mi-

si uSualo iniciativiTa da

monawileobiT Seiqmna ganaT-

lebis araerTi axali kera. gan-

sakuTrebiT nayofieri iyo n.

niJaraZis moRvaweoba SoTa

rusTavelis saxelobis baTu-

mis saxelmwifo pedagogiur

institutSi, sadac igi 1936

wlidan gardacvalebamde mu-

Saobda. 1949-1954 wlebSi iyo

institutis reqtori, xolo

1964 wlidan geografiis ka-

Tedris gamge. igi erT-erTi

pirveli iyo, vinc mohkida xe-

li aWaris ekonomikur-geog-

rafiuli problemebis Seswav-

las, rasac miuZRvna 12 monog-

rafia da aTeulobiT samecnie-

ro statia.

baTumis pedinstitutSi

moRvaweobis paralelurad n.

niJaraZe sxvadasxva dros mu-

Saobda Tbilisis saxelmwifo

universitetSi, goris saxelm-

wifo pedagogiur institutSi,

vaxuStis saxelobis geogra-

fiis institutSi. 1946-1949

wlebSi iyo aWaris assr minis-

trTa sabWosTan arsebul kul-

turul-saganmanaTleblo da-

wesebebis sammarTvelos uf-

rosi.

baTumis SoTa rusTavelis

saxelmwifo pedagogiuri ins-

titutis reqtorad muSaobis

periodSi Tbilisidan moiwvia

cnobili profesorebi, mniSv-

nelovnad gazarda swavlisa da

swavlebis xarisxi. institu-

tis istoriaSi waruSleli kva-

li datova rogorc kargma or-

ganizatorma, ganaTlebulma

da ganmanaTlebelma, mravali

Taobis aRmzrdelma, pedagog-

ma. swamda, rom baTumis peda-

gogiuri instituti mniSvne-

lovani saganmanaTleblo kera

gaxdeboda ara marto aWaraSi,

aramed zogadad regionSi.

man rTuli da saintereso

cxovrebis gza ganvlo, gza aR-

savse warmatebiT, winaaRmde-

gobebiT, aRiarebebiT, novato-

ruli wamowyebebiT, ukompro-

misobiT. usamarTlo ciliswa-

mebaTa moTmeniT, umadurobiT

da madlierebiT! saintereso,

cxovrebis manZilze man bevri

ram SeZlo, magram umniSvne-

lovaness _ universitetis

gaxsnas veRar moeswro.

es ambavi amas winaT

moxda.

rusTavelis saxe-

lobis baTumis saxel-

mwifo pedagogiuri

institutis saaqto

darbazi lamazad mo-

erToT. mravalfero-

van elnaTuraTa cecx-

lovani girlandebi da

yvavilebi sazeimo el-

fers aZlierebda.

Sekrebilni mouT-

menlad elodnen mefe-

dedoflis, istoria-

filologiis fakul-

tetis mexuTe kursis

studentebis, guliko

diasamiZisa da aleq-

sandre daviTaZis ga-

moCenas.

da ai karebSi niaviviT SemoiWra qarTul nacionalur tansacmel-

Si gamowyobili Wabuki, gulikosa da aleqsandres Tanakurseli, gu-

ram doliZe.

_ modian, modian! - dambaCasaviT daiWeqa da darbazic SeiZra, ga-

mococxlda. mxatvruli TviTmoqmedebis ansamblis wevrebma „mox-

denili“ qarTuli gaaCaRes, garedan Semosul simReras Signidanac

simRera Seagebes...

darbazSi Semodian axaldaqorwinebulebi. maT morcxvad Cauares

megobrebsa da amxanagebs, maswavleblebs, romlebsac axlaxan Caaba-

res gamocdebi, bednierebis Rimili esroles mSoblebsa da naTesa-

vebs, romlebic aq Camovidnen qedis raionis sofel zendididan da

Suaxevis raionis sofel naRvarevidan. mere axalgazrda wyvili sa-

xeldaxelod morTul scenaze avida, da iqve, yvelas Tvalwin, simRe-

risa da taSis grialSi baTumis saqalaqo mmaCis biuros gamgem T. xo-

feriam qorwinebis mowmoba Seavso da axalgazrdebs gabedniereba

miuloca.

gulTbili sityvebi warmoTqves da axaldaqorwinebulebs bedni-

eri cxovreba usurvebs Suaxevis raionis kolmeurneobis Tavmjdo-

marem al. daviTaZem, Tanasoflelma e. wilosanma, gulikos biZam, ba-

Tumis raionis sofel urexis kirovis saxelobis kolmeurneobis

brigadirma axmed diasamiZem, istoria-filologiis fakultetis

dekanma m. fartenaZem, Tanakurselma v. xomerikma.

yvela aRafrTovana gulikos babuas - memed diasamiZis sityvebma.

- ar SemiZlia, _ ambobs igi, _ ar davscalo es RviniT savse Tasi

SviliSvilis, gulikos, qorwilze. gisurvebT Tqven, Cemo Svilebo,

janmrTelobasa da naTel momavals.

institutis direqtori v. qemxaZe kiTxulobs mosaloc depeSebs,

romlebic gulikosa da aleqsandres saxelze gamogvigzavnes mogi-

levskis pedagogiuri institutis studentebma, romlebic praqti-

kaze imyofebodnen baTumSi, baTumelma studentebma, romlebic pe-

dagogiur praqtikas gadian stalinirSi.

axaldaqorwinebulebs gulTbilad miesalmnen aWaris assr umaR-

lesi sabWos prezidiumis Tavmjdomare amxanagi r. komaxiZe da sa-

qarTvelos kompartiis saolqo komitetis mdivani amxanagi l. davi-

TaZe.

Cveni korespondenti am dReebSi telefoniT daukavSirda sofel

naRvarevis, aleqsandres mSobliuri soflis kolmeurneobas.

_ axaldaqorwinebulebma, _ Tqva kolmeurneobis Tavmjdomarem,

_ xalisi Semoitanes ojaxsa da sofelSi. isini SromaSi exmarebodnen

ojaxs, Tanasoflelebs, visac Sroma uyvars, igi xalxsac uyvars.

kargi naTqvamia!

Cvenc amasve gisurvebT: xalxis siyvaruli, bedniereba da da si-

xaruli ar mogklebodeT, Zvirfaso megobrebo!

(gazeTi `sabWoTa aWara“,

oTxSabaTi, 10 agvisto, 1960 weli, N158)

pirveli studenturi,

komkavSiruli...

universitetis moamageniSoTa (Suqri) niJaraZe

nadim niJaraZe

arian adamianebi, romle-

bic TavianTi cxovrebiTa da

moRvaweobiT Rirseul kvals

toveben, kvals, romelsac

STamomavloba arasodes dai-

viwyebs. Cvenma kuTxem ara er-

Ti aseTi pirovneba gamozar-

da, romelTa Sorisaa Rvawl-

mosili pedagogi da sazogado

moRvawe nuri niJaraZe. igi

daibada qobuleTis raionis

sofel alambarSi. 1929 wels,

22 wlisam warCinebiT daam-

Tavra baTumis pedagogiuri

teqnikumi da qobuleTis saba-

zo saSualo skolis direqto-

rad dainiSna, erTi wlis Sem-

deg ki igi qobuleTis raionis

ganaTlebis ganyofilebis ga-

mged gadaiyvanes.

misi Tavdadeba, aqtiuri

saqmianoba da niWiereba Seum-

Cneveli ar darCenia maSin-

del xelmZRvanelobas da

umaRlesi ganaTlebis misaRe-

bad Tbilisis saxelmwifo

universitetSi miavlines.

1937 wels nuri niJaraZem

warCinebiT daamTavra uni-

versiteti, biologiis speci-

alobiT da damTavrebisTana-

ve baTumis pedagogiuri teq-

nikumis direqtorad daniS-

nes. xolo maleve, 30 wlis

axalgazrda, baTumis SoTa

rusTavelis saxelobis peda-

gogiuri institutis reqto-

rad gadaiyvanes. xuT weli-

wads edga igi saTaveSi am

umaRles saswavlebels.

reqtoris damsaxurebad

unda CaiTvalos, rom 1941

wels institutma gamosca sa-

mecniero Sromebis krebuli.

moewyo pirveli samecniero

sesia. yuradReba eqceoda

studentur cxovrebas. xelm-

ZRvanelis mzrunveli xeli

etyoboda saswavlo bazas.

moewyo fizikis, qimiis, geog-

rafiis, biologiisa da sxva

sagnebis kabinet-laborato-

riebi. instituti pedagogiu-

ri kadrebis samWedlod iqca.

samamulo omis dawyebi-

dan meore wels, rodesac qve-

yanas Zalze uWirda, leqtor-

maswavleblebi da studente-

bi brZolis velze ibrZodnen,

nuri niJaraZem reqtorobas

frontis wina xazze brZola

arCia da moxalised wavida

omSi.

omidan dabrunebis Semeg

nuri niJaraZe muSaobda sxva-

dasxva partiul Tanamdebo-

bebze, magram bolos igi ma-

inc daubrunda pedagogiur

saqmianobas da mwvane kon-

cxis sasoflo-sameurneo te-

qnikumis direqtorad dainiS-

na, sadac 23 weli dahyo.

misi pedagogiuri saqmia-

noba araerTi saxelmwifo

jildoTi aRiniSna. miniWebu-

li hqonda saqarTvelosa da

aWaris damsaxurebuli mas-

wavleblis wodebebi, dajil-

doebuli iyo ordenebiTa da

medlebiT.

nuri niJaraZe

12 ooqqttoommbbeerrii

redaqtori:

ioseb sanikiZe

specialisti:

nestan mamuWaZe

gazeTi daibeWda

gamomcemloba

`samSobloSi~

2 18 07 76; 5 99 95 31 90

mis.: q. Tbilisi,

robaqiZis 7

saiubileo nomerze

muSaobdnen:inga SamiliSvili

marine giorgaZe

guranda SamiliSvili

nana cecxlaZe

manana TavdgiriZe

uunniivveerrssiitteettiiss hhiimmnnii

daviT TedoraZe

simRera rusTavelis

universitetze

rusTavelis madli gamkobs,

rusTavelis xibliT Tbebi,

Seni sunTqviT vikvebebi,

Sens embazSi vinaTlebi,

menatreba SenTan yofnis wuTebi...

dRes sul sxvaa baTumic da

zRvispiric,

axals vetrfiT, gana warsuls

mivtiriT,

modiT, naxeT, ris daria,

mSvendeba da mixaria,

baTumia saqarTvelos qviTkiri.

suls swyuria silaRe da alersi,

mze CauwnavT gogo-biWebs TvalebSi,

mofarfate Toliebo,

qaTqaTa magnoliebo,

minda Tqveni mofereba am leqsiT.

kvlav gimReri uflis

madliT dalocvils,

Sens bunebas veRaravin gamocvlis,

suls mimSveneb kelaptrebiT,

miyvarxar da menatrebi,

taZari xar mudam Cemi saloci.

18.06. 2014

himni Seiqmna universite-

tis 80 wlis iubilesaTvis,

2014 wels.

teqstis avtoria poeti da-

viT TedoraZe _ saqarTve-

los mweralTa kavSiris aWa-

ris organizaciis Tavmjdoma-

re, baTumis pedagogiuri ins-

titutis kursdamTavrebuli.

The lyrics are by Davit Tedoradze,Head of the Ajara Organization of theGeorgian Writers’ Union, the graduate ofBatumi Pedagogical Institute.

Hymn of the UniversityThe Hymn of the University was created for the 80th anniversary in 2014.

himnis musikis avtoria

baTumeli kompozitori

ana qasraSvili, berklis

(valensia) musikaluri

kolejis magistri.

Music is written by AnaKasrashvili, a composer fromBatumi, Master of Berkley(Valencia) Music College.