8/13/2019 baud teis

1/60

8/13/2019 baud teis

2/60

T1. ,. Baudiamoji teis kaip valstybs teisins sistemos dalis. Baudiamoji teis ir kitos visuomeninius santykiusre"uliuojan-ios normos$ moral! reli"ija. trankinis baudiamosios teiss re"uliuojam/ santyki/ pob0dis.

Baudiamoji teis teiss sistemoje. aterialin ir pro&esin baudiamoji teis. Bausmi/ vykdymo teis.Baudiamosios teiss atribojimas nuo kit/ teiss ak/$ administra&ins! &ivilins teiss.

Baudiamoji teis ir kitos visuomeninius santykius reguliuojanios normos: moral, religija.2itos so&ialins normos (moral ir reli"ija) atspindi visuomenje susiklos-iusi/ vertybi/ sistem ir daro tak$

). veik, kurios laik#tinos nusikalstamomis politikai kriminali*a+i"ai ar dekriminali*a+i"ai,. bausmi politikai,. teism praktikai.oralins nuostatos tai nuostatos, paremtos mogaus vidiniu $sitikinimu. oraliniam elgesiui svarbiausi #ra vidiniamot#vai, daniausiai nepriklausomai nuo elgesio turinio. /. 0antas, atskirdamas morals ir teiss sritis, teisinmis normovadino tokias, kurios, neatsivelgiant $ normas v#kdan1io asmens vidin& b!sen, reikalau"a tik legalaus mogaus elge pareigos "ausmo. BT visuomet reikalau"a ob"ekt#viai ireikto mogaus poelgio, nors morals normos smerkia ne tik tveiksmus, bet ir mintis. orals normos danai sutampa su BT draudimais, tuo par#kindamos io draudimo prasm&. 2amoralini nuostat daro $tak m elgesiui, kurio BT ar kitos teiss akos nereguliuo"a.0atalik ban#tin teis skiria nusikaltimus ir nuodmes. 3as galima atskirti taip%). 4uodm #ra dievo ar ban#1ios $sak#m, o nusikaltimas baudiamo"o ban#tinio $stat#mo nesilaik#mas ar sulau#m. 4usidti galima ir vidiniu b!du mintimi, o nusikaltimui reikia iorinio veiksmo,. 4uodmes ban#1ia atleidia priskirdama "as sins sri1iai, o nusikaltimai priklauso iorinei sri1iai,5. 6 padar#tus nusikaltimus #ra numat#tos bausms ar bausmi priemons, u nuodmes #ra skiriamos atgailos. 4uodms suvokimas 7ormuo"a dorovinio elgesio nuostatas, kurios turi reikms tam, kad m nenusiengt ne tik ban# bet ir pasaulietiniams baud.$stat#mams.trankinis baudiamosios teiss re"uliuojam/ santyki/ pob0dis.Tam, kad "uridinis 7aktas atsirast, teis iki "o padar#mo

privalo nustat#ti atitinkamus draudimus nedar#ti koki nors veiksm ar $pareigoti visuomens labui tam tikru b!du elgtis 'nevogti, neud#ti ar mokti las savo vaikams ilaik#ti ir pan.(. Baudiamosios teiss saugomi ne visi moni interesai,vadinami teisiniais griais, o tik kai kurie. BT saugo "uos pasirinktinai. 9augom gri pasirinkimo pagrindai%)( gri svarba visuomen"e ir( "iems padar#tos alos pob!dis.BT gina tokias svarbias vert#bes kaip g#v#b&, sveikat, orum, l#tin& laisv&, nuosav#b&, pa1ios valst#bs eg*istavimoir daug kit. iuos grius saugo ir kitos teiss akos.

Baudiamoji teis teiss sistemoje.BT vieta teiss sistemo"e gali b!ti aptariama dve"opai%). "i gali b!ti anali*uo"ama kit baudiamo"o pob!dio teiss ak 'b-o"o pro+eso ir bausmi v#kd#mo teiss( poi!riu,

. teiss sistemos apskritai poi!riu.). BT dar vadinama materialine teise, o baudiamasis pro+esas ir bausmi v#kd#mo teis 7ormali"a teise. Tai reikia,tarp i teiss ak #ra tiesioginis r##s. BT apibria nusikalstam veik rat ir bausmes u " padar#m. BT nesprenklausimo, kaip, kokia tvarka nusikaltusiam asmeniui turi b!ti inkriminuotas padar#tas nusikaltimas ir paskirta bausm. 0votard#mo organ bei vis instan+i" teism veikla traukiant asmen$ baud. atsakom#bn ir paskiriant bausm& suregu baud. pro+eso teiss. Bausmi v#kd#mo teis sureguliuo"a kaip praktikai turi b!ti $v#kd#ta teismo paskirta bausm padar#t nusikaltim. i teiss aka numato bausmi v#kd#mo tvark ir "uos v#kdan1i institu+i" teises bei pareigas.Taigi BT, baud. pro+esas ir bausmi v#kd#mo teis sudaro tam tikr visum, kuri teisikai sureguliuo"a visus klausimsusi"usius su padar#to nusikaltimo iaikinimu, kalto"o asmens nubaudimu ir paskirtos bausms reali*avimu.. :T, 2T, ;T ir kit teiss ak norm pagrindu sukuriamos prielaidos sub"ekt tarpusavio sant#kiams 7ormuotis ir v#st#tkartu utikrinant ir visuomens raidos paang. BT normos nekuria "oki prielaid ir nereguliuo"a koki nors po*ivisuomenini sant#ki raidos, " udavin#s ukirsti keli toki visuomenini sant#ki susi7ormavimui ir raidai, kurie trnormaliam visuomenei nauding sant#ki 7unk+ionavimui. BT ir kitos teiss akos danai gina t pat$ ob"ekt 'g#v

sveikat, nuosav#b&, vie" tvark ir kt.( tik skirtingomis priemonmis ir panaudodamos skirtingus teisinio reguliametodus. iuo metu vis didesn& reikm& visose valst#bse $g#"a tarptautins teiss normos.

8/13/2019 baud teis

3/60

8/13/2019 baud teis

4/60

BC norm turinys kitoks# i"est/kny"os.//. Tik J// a. /tali"o"e pradta dst#ti BT dis+iplina. Kliau kit ali universitetuose. 0anon ir romn teis daniausiai budstomu dal#ku Kakar ?uropos universitetuose. 4a+ionalins teis tik papildoma mediaga. 2stoma skaitomi konkrenorm komentarai, $stat#m komentarai, kuriuos para #m!s teisininkai.///. . ontesk"e @pie $stat#m dvasiD)H5E, L. =uso DKisuomens sutartisD )H , M. Bekari"os @pie nusikaltimu bausmesD )H 5 dav pradi BT mokslui kaip "is suprantamas dabar.M. Bekari"a "au nuo J/J a. #ra laikomas vienu i pradinink vadinamosios klasikins BT teori"os. 3is ikl vien savrbia

iuolaikins baudiamosios teiss prin+ip% pagrindin$ vaidmen$ ukertant keli nusikaltimams turi ne bausms iaurum "os neivengiamumas./K. 0lasikin kr#ptis.K. @ntropologin kr#ptis.K/. 9o+iologin kr#ptis.

5

8/13/2019 baud teis

5/60

K//. iuolaikin BT teori"a. #lasikin kryptis.

i kr#ptis pagrind vis asmen l#g#b& prie $stat#m, b!tinum padar#ti esmini pakeitim bausmi srit#"e 'atsisak#tialo"an1i bausmi, sumainti mirties bausms taik#m, v#kd#ti kal"im re7orm, atsisak#ta bausti u kai kunusikaltimus tik#bai ir #pa1 tariamus nusikaltimus, susi"usius su raganavimu ar kitais prietarais. =#kus baudiamoatsakom#bs 7ormali*avimas B0-ai, numat#dami nusikaltimo po#mius, stengsi labai idi7eren+i"uoti nusikaltim r!tuo pagrindu konkreti*uoti sank+i"as 'pv*.% vag#sts numatoma apie N sud1i su skirtingomis sank+i"omis(.is laikotarpis pasi#mi nemaais biologi"os ir psi+Iologi"os laim"imais, pradtais pla1iais so+iologiniais nusikalt bausms t#rimais.=eikm% ios kr#pties svarbiausi teiginiai sudaro ir i dien demokratini valst#bi BT pagrind $g#dami neoklasi+i*m bruo.@tstovas% M. Bekari"a "au nuo J/J a. #ra laikomas vienu i pradinink vadinamosios klasikins BT teori"os. 3is ikl svarbiausi iuolaikins baudiamosios teiss prin+ip% pagrindin$ vaidmen$ ukertant keli nusikaltimams turi ne biaurumas, bet "os neivengiamumas.

ntropologin kryptis.J/J a. E ame deimtmet#"e r#kiai ik#la antropologin ir so+iologin BT kr#pt#s. ios kr#ptis tikslas buvo ne iekoti baudiamosios atsakom#bs pagrind, o nustat#ti realias nusikaltimo prieastis.@tstovas % M. ombro*o Lmogus nusikaltlisD "o ivada nusikaltlis #ra atskiras mogaus tipas, kurio sav#bs lem patologiniai nukr#pimai 'veido, aki, kaktos ir kt(, esant#s nusikalstamo elgesio prieastimi ir kartu darant#s asmen$ $gnusikaltliu. Ta1iau tie po#miai buvo ganu b!dingi ir kitiems, $stat#mui nenusiengusiems asmenims. Todl i kr#ptis "aimtme1io pradio"e beveik vieningai BT teoretik buvo pripainta nepagr$sta.=eikm% ). atkreip moni"os dmes$ $ tai, kad nusikaltlio nubaudimas nra vienintelis valst#bs r!pestis. 9varbu sunusikaltim prieastis ir "as alinti, tai visuomenei atsieit pigiau. . 3os pagrindu susi7ormavo kriminologi"a, t#rinnusikalstamumo prieastis ir nusikaltl$

'ociologin kryptis.@tstovas% ;. istas Kisuomens kova su nusikaltimais gali b!ti vaisinga, "ei )( gerai inomos nusikaltim prieast#s, ( $tkuri daro valst#bs skiriamos bausms nusikaltliams. BT mokslas turi b!ti suskirst#tas $ kelias akas, kurios sudaviening moksl% )( baudiamosios teiss dogmatika, ( kriminologi"a, ( baudiamo"i politika '#ra ir kitoks skirst#mas(.

)iuolaikinis baudiamosios teiss mokslas apie nusikaltimui ir baudiam*j* atsakomyb+.iuolaikin BT teori"a tampa daugiau pragmatine. 4ubaudimo tikslai paprastai sie"ami su nusikaltusio asmens patais#visuomens apsauga nuo nusikaltimo padar#mo. 4usikaltim, nusikaltl$ ir bausm& t#rin"a $v iuolaikinio mokslo akos

BT altiniai .

B" altini r&ys:-. #onstitucija 3 tiesio&iai taikomas aktas.Bendrieji ir specialieji aspektai taikant konstitucij! BT. Bendrieji aspektai:- ne&alioja joks aktas# kuris n%ra paskelbtas#- statymo neinojimas neatleidia nuo atsakomyb%s#- draudimas iauriai el&tis su mon%mis#- dar keletas..8pecialieji aspektai:- niekas ne&ali b*ti baudiamas u t! pat nusikaltim! antr! kart!#- pripainimas kaltu# nuo tada# kai siteis%ja kaltinamasis teismo nuosprendis#- nelaikomas priverstiniu darbas# kur dirba nuteistieji. 6onstitucinio teismo nutarimai 3 speci inis BT -altinis. 8peci ik! nulemia: tai toks -altinis# kurio esm$ sudaro draudimataikyti vien! ar kit! baudiam!j statym! nuo nutarimo paskelbimo dienos. Pv2.: 6T nutarimas d%l mirties bausm%s# -inormos po 6T nutarimo ne&al%jo b*ti taikomos.. Baudiamieji /statymai. /iai dienai j yra ):1. B6'(. Dstatymas d%l &enocido prie- Lietuvos &yventojus 5Bt norm kaip ir nebeliko dabar".

8/13/2019 baud teis

6/60

3ati ikuotos sutartys:1. Guropos konvencija prie- pini& plovim!. Lietuvai aktualu 3 pateikia pini& plovimo kaip nusikaltimo de inicij!.numato# kokios sankcijos turi nustatomos u - nusikaltim!# t.y. turto kon iskavimas# o kitas nustato pati valstyb%.(. Guropos konvencija prie- terori2m!. umato kokios veikos yra pripastamos teroristiniais aktais ir valstyb%rati ikuodama -i! konvencija turi baudiamuosius statymus priderinti prie jos. % viena konvencija nereikalauja# kad veikob*t apibr%tos identi-kai. Lietuvos espublikos B6 yra > savaranki-ki straipsniai# apimantys konvencijos numatytuveiksmus# kuriuos valstyb% turi udrausti.). Cau&yb% konvencij skirt aviacijos# orlaivi# laiv apsau&ai nuo teroristini veiksm. #onvencijos, kurias galima taikyti tiesiogiai $ monistins.1. Guropos konvencija d%l ekstradicijos'(. Guropos konvencija pa&albos baudiamosiose bylose'). Fisos A dvi-al%s sutartys d%l teisin%s pa&albos',. Guropos konvencija d%l nuteistj asmen perdavimo'7. Guropos konvencija d%l baudiamojo proceso taikymo'>. Guropos konvencija d%l baudiamojo nuosprendio taikymo'?. Guropos konvencija d%l tarptaut. baudiamj nuosprendi pripaino ir vykdymo'/i! &rup$ tarptautini sutar+i &rup$ &alima taikyti tiesio&iai. Hia apibr%iamos s!ly&os kaip taikyti.@. Guropos konvencija prie- korupcij!'A. Tarptautinio baudiamojo teismo statutas./ios dvi konvencijos yra speci in%s# d%l ko Lietuvai pastoviai kyla problem. 4uropos konvencija prie korupcij*atidaryta pasira-ymui 1AAA m. 8avo tec nika labai artima visoms Guropos konvencijoms.

8/13/2019 baud teis

7/60

9. )altiniais gali b&ti tiktai /statymo lygmens aktai. Fisi kiti aktai 3 vyriausyb%s nutarimai# Lbanko nutarimai ir kiti nelaikomi BT -altiniais.Bet jie turi tt takos# nes padeda taikyti kitus statymus. Pv2.: k*no sualojimas 3 sunkus# apysunkis# len&varemiamasi Fyriausyb%s nutarimu d%l k*no sualojimo nustatymo laipsnio taisykli. anagrin"us atskiruose straipsniunumat#tas bausmes danai #ra neaiku, kuo remdamasis $stat#m leid"as numat skirtingas bausmes, esant tam panusikaltim kvali7ikuo"an1iam po#miui ir kodl u panaias veikas baudiama skirtingai. K#kdant tam tikros kr# baudiam" politik norim re*ultat galima pasiekti , "eigu ne tik teissaugos organai , kurie " reali*uo"a, bet ir visuo pripains " teisinga. / istorins patirties aiku- "eigu nepaisoma baudiamosios politikos teisingumo prin+ipo, visuomeatmeta.

T . . +olitin ir teisin re'orma ir baudiamosios politikos poky-iai.@tei1iai numat#tos baudiamosios politikos kr#pt#s ietuvos =espubliko"e%a( @psispr&sti dl galutinio nusikaltim , numat#t ietuvos B0 srao. Kengti kon"unkt!rini norm, kurios danai nreali*uo"amos, nes toki norm $traukimas paprastai darko baudiam" $stat#m sistem, " apsunkina. >ri

H

8/13/2019 baud teis

8/60

baudiamosios teiss normas tiksliai laik#tis $stat#m leid#bos te+Inikos, aikiai, pre+i*ikai 7ormuluoti nusikaltim sukad b!t ivengta skirtingo " interpretavimo teismuose. b( >eri!rti bausmi sistem ir numat#tiems nusikaltimams nustat#ti adekva1ias bausmes.+( numat#ti baudiam" sank+i" strukt!r, kuri turi padti spr&sti dve"opo pob!dio udavin$,-- sudar#ti galim#bes teismams priimti maiau nuosprendi , kuriais asmen#s nuteisiami laisvs atmimu8* pla1iau 7ormuoti alternat#vias bausmes ' vieuosius privalomus darbus ir pan.(iuo metu did"antis nuteist" laatmimu skai1ius ne tik kad neisprendia nusikalstamumo kontrols, bet ir brangiai kainuo"a mokes1i mokto"ams.

T .#.1* . +a"rindiniai baudiamosios politikos prin&ipai. 2onstitu&ini/ prin&ip/ realiv*. B0 )N str. atsakom#b u nam gam#bos stialkoIolini grim gaminim ir reali*avim- "is buvo keistas 5 kartus ir vis siekta grietinti kov su samans gaminimvarto"imu, o i esms toki vartoto"- gaminto" nesuma"o. >adar#t nusikaltim statistikai iaikinama O nei pusregistruot.#. bausms individuali

8/13/2019 baud teis

9/60

4orint suvokti baudiamosios atsakom#bs prasm&, reikia atsak#ti $ tokius klausimus% )( kas atsakoP ( kam atsakoP ( atsakoP1) 2as atsako@ >agal B0 atsako tik nusikalt&s asmuo, kuris sulauk atitinkamo amiaus ir #ra pakaltinamas. 0ai kurioal#se'3@K, vei+ari"o"e( i dalies $stat#muose reali*uotas ne tik 7i*inio , bet ir "uridinio asmens atsakom#bs klausimaatve"u , kai kurios al#s numato "uridinio asmens ne tik +ivilin&, bet ir baudiam" atsakom#b&.3uridiniam as baudiamie"i $stat#mai numato spe+ialias sank+i"as ' pinigines baudas, "uridinio asmens veiklos sustabd#m ir kt.(

) 2am turi atsakyti nusikalt%s asmuo@ tuvos 0onstitu+i"os ) str. pasak#ta, kad asmuo nekaltu laikomas tol , kol "okaltumas ne$rod#tas $stat#mo numat#ta tvarka ir pripaintas $siteis"usiu teismo nuosprendiuD.Taigi betarpikai uneteistus veiksmus asmuo atsako teismui, kuris pagal konstitu+i"os F str. #ra viena i sudedam" valst#bs valdios dTa1iau nusikaltimo padar#mo klausimus greta teismo parengtinio tard#mo metu nagrin"a poli+i"a , prokurat!ra i>rivataus kaltinimo b#lose patraukimo baudiamo"on atsakom#bn klausim 7aktikai isprendia nukent"us#sis. Taigi pagrindinis organas , kuris isprendia baudiamosios atsakom#bs reali*avim #ra teismas, 7aktikai nuo kit pareig!n inukent"usio"o priklauso , ar asmens veiksmai bus pripainti neteistais , ar "is bus patrauktas baudiamo"on atsakom#bn#) U k asmuo atsako@ Baudiamo"i atsakom#b atsiranda, kai asmuo padaro veik, to"e valst#b"e laikom nusikaltimu.0as sudaro baudiamosios atsakom#bs turin$P Baudiamo"i atsakom#b #ra ten, kur valst#b per savo $galiotas institu7aktikai priver1ia teiss paeid" $v#kd#ti teiss normo"e numat#tas pareigas, atitinkan1ias padar#tos nusikalstamos v pob!d$, ir tuo sukelia kaltininkui neigiamas pasekmes.4adinasi! atsakomybs svoka apima%1)4alstybs prievartos taikym. Tai reikia , kad kaltininkui prievartine tvarka nustatomi tam tikri asmeniniai ir turtiniaapribo"imai.) 8ormatyvi kum , t.#. baudiamo"i atsakom#b atsiranda kaip teiss normos paeidimo re*ultatas ir reali*uo"ama paios normos sank+i"o"e nustat#tas ribas.#) 8ei"iamo poveikio reali

8/13/2019 baud teis

10/60

T#.#.1. Ailoso'iniai baudiamosios atsakomybs aspektai.T#.#. . 4alios laisvs problema.

*ormuojantis iuolaikinei demokratijai# +iloso+# teisinink darbuose dau$ dmesio imta skirti laisvs problemai#!mo$aus poel$io laisvei. ,tsirado vairios teorinio pa$rindimo kryptys# kurios atsispindjo baud!iamosiosteiss teorijoje ir baud!iamj statym leidyboje.

>agrindinis klausimas kodl mog galima smerkti u "o poelg$ atsak#mas priklauso nuo to, kaip aikinamas nusikalselgesio me+Iani*mas ir "o prieast#s.a) 5ndeterminier sir psi+Iikos sukrtimus tikimasi 7ormuoti tokias io asmens intelekto ir valios sav#bes, kurios neleist "am dar#ti nnusikaltim.

T#.,.1. tsakomybs u konkre-i nusikalstam veik pa"rindas.ietuvos B0 #ra spe+ialus str., kuris nustato baudiamosios atsakom#bs pagrindus.3o nuostatos $tvirtina $vair

baudiamosios atsakom#bs aspektus( veikos baudiamum tik tuo atve"u, kai "i buvo nustat#ta "au $sigalio"usio $stat#veikos baudiamum , kai veika turi nusikaltimo po#mius ir asmuo kaltas nusikaltimo padar#mu8 ( veikos baudiamukai sub"ektas gal"o v#kd#ti teistus $stat#mo reikalavimus, bet to nepadar8 5( draudimas bausti u t pa1i veik kartteismo iimtin& prerogat#v, nubausti asmen$, kalt nusikaltimo padar#mu.@ptariant baudiamosios atsakom#bs pagrindus reikia iskirti%

- Cstat#mo apra#t nusikaltimo sudt$, kuri tiksliai 7iksuo"a tos r!ies ' vag#sts, plimo, nuud#mo ir t.t.( po#miuskiriasi bent vienas i apra#t nusikaltimo sudties po#mi, skiriasi ir nusikaltimas. 'pv*. vag#st nuo suk1iavimo i esskiriasi tik vienu po#miu% pirmu atve"u turtas neteistai paimtas slaptai arba atvirai, o antruo"u, panaudo"ant apgaul&. po#miai gali sutapti(- Keik, kuria paeistas baudiamo"o $stat#mo draudimas arba reikalavimas. Baudiamo"o $stat#mo draudimo pae

paprastai 7iksuo"a kaltai padar#ta veika, kuri atitinka visus $stat#mo apra#tus nusikaltimo sudties po#mius. Ta1ia b!ti atve" , kai paeistas baudiamo"o $stat#mo numat#tas draudimas, ta1iau pripa$stama, kad "i padar#ta nekaltai dl b!tinosios ginties, nusikaltlio sulaik#mo ar pan(. Kadinasi , kad padar#ta veika ir "os sutikimas su baudiamais$stat#mais ne visuomet reikia, kad #ra pagrindas patraukti asmen$ baudiamo"on atsakom#bs ir nubausti, "eigukalts.

T#.,. . Baudiamojo statymo udraustos kaltai veikos padarymas.

Kiena i baudiamosios atsakom#bs pagrind nuostat atsako $ klausim- kas #ra patraukimo baudiamo"on atsakom pagrindas% asmens kaltai padar#tas nusikaltimas. 0iekvienas asmuo atsako ne u padar#t nusikaltim apskritai, o u konkkaltai padar#t nusikalstam veik, kurios po#miai apra#ti B0 9pe+ialiosios dalies straipsniuose.

T#.,.#. 8usikaltimo sudties poymi/ nustatymas 'ormalus baudiamosios atsakomybs pa"rindas.3au =omn teis"e buvo bandoma 7ormali*uoti klausimus %kas, kur, kada, kieno padedamas padar nusikaltimP =emklasikins teori"os id"omis buvo sukurtas mok#mas apie nusikaltimo sudt$, kuris atspindi 7ormalius nusikaltimo su po#mius ' ob"ekt#vi element po#mius- ob"ekt, veik, pasekmes, prieastin$ r#$ tarp pasekmi ir veikos, nusika padar#mo viet , b!d, laik , aplink#bes ir sub"ekt#vi element po#mius kaltininko ami, pakaltinamum, knusikaltimo padar#mo mot#vus ir tikslus. ie po#miai leidia pasak#ti ar buvo padar#tas nusikaltimas , o "eigu taip , tai nusikaltimas. 4usikaltimo sudtis apima po#mius , b!dingus tos r!ies nusikaltimams. ie po#miai apib!dina nusikaltimesm&, pob!d$, pavo"ingum.>agal baudiamosios teiss teori" nusikaltimo sudtis tai objektyvi/ ir subjektyvi/nusikaltimo poymi/! kurie apib0dina veik ! kaip nusikaltim ! visuma.ietuvos B0 svoka nusikaltimo sudtis pavartota tik ) kart , alutiniame klausime,D nustatant atsakom#b& u nusikaltimkur$ buvo atsisak#ta pabaigti dar#ti, "eigu "au padar#to"e veiko"e #ra kito nusikaltimo sudtisD 'B0 )H str.( Tai galima vkaip m!s B0 tr!kum.' 4usikaltimo sudties po#miai #ra apra#ti B0 9pe+ialiosios dalies normose.( ?sminis klausimas kur #ra nusikaltimo sudtis,- kaltininko veiko"e ar apra#ta baudiamo"o $stat#mo normo"e. 3ei dar#ti prielaid nusikaltimo sudtis #ra veiko"e, tuomet ne visikai aiku, kam #ra reikalingas baudiamasis $stat#mas apskritai. 0 kaltini

)N

8/13/2019 baud teis

11/60

padaro- veik, kurio"e #ra nusikaltimo sudties po#miai, ar tiesiog veik, kurio"e reikia nustat#ti $stat#mo apranusikaltimo sudties po#mius. Teismas , nagrindamas b#l, nenustatin"a, ar konkretus veiksmas #ra nusikaltimo po#Teismas to padar#ti ir negali , nes atskirai paimti nusikaltimo veiksmai gali b!ti padar#ti ir nusikaltlio ir ne nusikaltlio ' paud#mas i pistoleto(. Teismo b#los sprendimo logika #ra ta, kad "is ianali*uo"a 7aktus ir derina "uos su baudiama$stat#me numat#tais nusikaltimo sudties po#miais. 3eigu toks atitikimas nustatomas , tuomet daroma ivada , kad as padar ne nusikaltimo sudt$, o nusikaltim , u kur$ "is turi b!ti nubaustas.

T#.3. Baudiamosios atsakomybs kaip baudiamojo teisinio santykio raida.

T#.7. +atraukimo baudiamojon atsakomybn pa"rindimas usienio ali/ baudiamojoje teisje.Baudiamo"i atsakom#b kaip savarankikas institutas usienio ali $stat#muose vertinama nevienodai. Kokieti"vei+ari"os , 3aponi"os B0 apskritai nevarto"a odio baudiamo"i atsakom#bD.i ali B0 baudiamosios atsakomreguliavimas sutapatinamas su nusikaltimo iaikinimu ir bausms pask#rimu. 0itos al#s- >ran+!*i"a, enki"a, ski baudiamosios atsakom#bs ir bausms svokas. Baudiamo"i atsakom#b tokiu atve"u #ra kaip bausms reali*avimo prieir "os sudedamo"i dalis.

T$. Lietuvos !audiamosios teiss %altiniai

T,.1. +irmieji ra ytiniai =ietuvos baudiamosios teiss altiniai. 2ar!s '>amedsteis#nas') 5N( ir 0a*imiero Teis#nas')5 E(m. >ameds teis#nas skirtas tam tikram pavergtam pr!s sluoksniui laisviesiem pr!sams. BT normos neiskirtos i +ivilini, eimos norm.4isoje =>2 "aliojo kitas teiss aktas 0a*imiero teis#nas. )5AE, skirtas nuosav#bei apsaugoti 'g#n nuosav#bes sant#kius baudiavo"e, +ivilins,administra+ins teises normomis. @pimtis nedidele F straipsniai. 4ormos numat atsakom#bvag#st&, savavalik miko kirtim turto atmim upuolant. Kag#st - ir nelaisv" valstie1i pasisavinimas, "ei vals pabga ir kitas ponas "i priima- vag#ste. Kag#ste ir pakl#dusio irgo ir arba rastu daiktu pasisavinimas, "ei po vieo skelbimniekas nepasim.D>agal senov&D tai kunigaik1io nuosav#b. >agal 0a*imiero teis#n eima u savo nario vag#ste

atsak#ti tik "ei ino"o. 0alts $rod#mas- pagavimas su vogtu daiktu, prisipainimas kankinant, ger liudinink parod#Bausm 7eodalui nenustat#ta, o valstie1io nubaudim sudaro du komponentai alos atl#ginimas ir nubaudimas'duokl tenaudai(. irties bausm pakartotinumo atve"u.:tatutai* #patingai reikmingi. @rtimas kompo*i+i"os sistemos kodeksams. 4usikaltimas - 0rivdaD. 4ukent"&s turi iekoti nusikaltlio, traukti "i atsakom#bn $rodinti "o kalt&. 0alte nra tiesiogiai susieta su kaltininku, tai ir eimos pareiga.9varbu kad alia krivdos iskiriama ir ala visuomenes tvarkai 'v#stupok( ar ram#bei 'poko" pospolit#(. 9usi7ormuo"a nuokad nusikaltimu padaroma ne tik ala priva1iam asmeniui bet ir visuomenei.0ai kurie nusikaltimai sie"ami su katalik tik"imu ir nuodms samprata, t.#. statutas numato ir blog #ding veiBaudiamo"i atsakom#be ir u nusikaltimus kaip valst#bs idavimas, pasitraukimas i karo lauko..2ar toliau // ir /// statutai. 4umat#ta baudiamo"i @tsakom#be u maito rengim, ksinimsi $ kunigaikt$. @tsakom#bnusikaltimus sveikatai, g#v#bei. Grietos bausms u iaginim. 9mulkiai reglamentuoti turtiniai nusikaltimai. @tskiraarkli grobim, nelaisv moni ivedim.

+ripastama! kad nusikaltimas yra ala visuomenei ir valdia privalo r0pintis. 2ei-iantis statut/ redak&ijoms! kei-iasibausms "rietja (5 statute mirties bausm numatyta dvide imt kart/! tai 555 imt). Daliojo iki 1;,E m.

T,. . 6usijos B statymu "aliojimo vedimas.6golovno"e uloeni"a priimti )E5F ir Kalst#bs tar#ba nutar $vesti viso"e =usi"o"e. 4uostatai nebuvo gerai vertinameklektika ?uropos teise, =usi"os teismu praktikos ir papro1i rinkin#s. @pie NN straipsniu. )EE) m. pradti rengti n$stat#mai. L#miausie"i spe+ialistai rmsi ?uropos saliu patirtimi pareng gana aukto l#gio, kurie buvo patvirtinti )AN , numat#ta $vesti palaipsniui, bet nesp"o.

T,.#. Baudiamosios teises altiniai! atk0rus nepriklausomyb%. 1C1; m. 6usijos baudiamojo statuto (1CE# m.)"aliojimo vedimas. 4okietijos baudiam/j/ statym/ "aliojimas 2laipdos kra te. +apildomi baudiamosios

teiss statymai! priimti =ietuvos teritorijoje ir 2laipdos kra te nepriklausomybs laikotarpiu.>irmo"o karo metu, )A)H m. nustat, kad galio"e senie"i $stat#mai, pakei1iami )AN m. Baudiamaisiais nuostatais. >as

nepriklausom#b& ikilo $stat#m ba*s klausimas. )A)A priimtas aikinasis ietuvos teism ir " darbo sutvark#mo $stat#kuriuo $teisintas tolesnis =usi"os )AN m. kodekso galio"imas. 0artu buvo nurod#ti negalio"ant#s straipsniai.9tatut sudar vienas sk#rius, skirtas BT bendrai daliai ir F 9pe+ialios dalies sk#riai.

))

8/13/2019 baud teis

12/60

Bendro"e dal#"e 7ormali nusikaltimo samprata 'H straipsniai.( Bausmes sk#rimas buvo paliktas teis"o nuoi!rai. 9pe+dal$ sudar NN straipsni. 2augelis nusikaltim labai idi7eren+i"uoti. B0 atsivelgiant / ietuvos valst#bs /nteresus buvkart kei1iamas..:varbia reik me turjo ir kiti aktai$ 1C1C1 priimti Fpatin"i 4alstybes apsau"os statymai! jis 1C#; pakeistas detali

8/13/2019 baud teis

13/60

iuo metu l. svarbus regioniniai dokumentai ?uropos mogaus teisi ir pagrindini laisvi konven+i"a, ?uropos Tar#nutarimai su neteistu pinig plovimu ir t.t.ietuva #ra rati7ikavusi tik kelias konven+i"as, ta1iau tai nereikia, kad ietuvos BT nenumato atsakom#bes u veiksmus kaptarti kituose dokumentuose./ nau" B0 $traukiamos nau"os teiss normos neatsivelgiant ar "os rati7ikuotos. 0ita vertus ilieka ietuvos valst# priederm pritarti daugeliui tarptautini dokument, kad b!t utikrinta atitinkama ba*e na+ionaliniams baudiamies$stat#mams rengti.

T.&. Baudiamasis 'stat mas ir jo galiojimo ri!os

=6 baudiamieji statymai turi toki paskirt$)( udrausti veikas, kurios daro esmin& al asmens,valst#bs ar visuomens interesams arba kelia grsm& tokiai atsirasti8( tiksliai apibrti, kokios veikos pripa$stamos nusikaltimais8( nustat#ti nusikalstam veik pavo"ingumo pob!d$ ir "as atitinkan1ias bausmes85( saugoti asmenis ir visuomen& nuo nusikalstam ksinimsi grasinant kriminalinmis bausmmis ir nustat#ti pagrinkuriais remiantis baudiami nusikaltusie"i asmen#s, norint "uos patais#ti.

T3.1. Baudiam/j/ statym/ sandara. Baudiamo"i teis remiasi iimtinai $stat#mu, kurie neturi prietarauti = 0onstitu+i"ai, kuri numato ne tik bendruosius agalio"an1ius teiss prin+ipus, bet ir tiesiog $tvirtina daugel$ reikming nuostat. Tai reikia, kad kiekvienas asmuo gindsavo teises gali tiesiogiai remtis ne tik baudiamo"o $stat#mo, bet ir 0onstitu+i"os nuostatomis.>agrindas B0 vis norm rinkin#s.Bendroji dalis% apib!dina udavinius ir kitus bendrus klausimus8 atskleidiama priemoni esm, turin#s.:pe&ialioji dalis% 7iksuo"a draudimus ir sank+i"as.@bie" dali norm vienos be kitos taik#ti negalima. Bendro"o"e dal#"e normos skirstomos $ sk#rius, o spe+ialio"skirsnius 'pro"ekte tik $ sk#rius(. 9pe+ialios daliesskirsniaidstomi pagal ginamas ir saugomas vert#bes, pagal " reikm&.:kyriuose ap"ungiami baudiamosios teiss institutai. 0odi7ikuo"ant atsivelgiama $ nusikaltim pavo"ingum, sub" po#mius. 4umera+i"a #ra grieta, priimant nau" straipsn$, "is turi b!ti priderintas 'negauna savarankiko numerio(, ta pro"ekte numera+i"a nau"a. 9traipsniai turidalis 'apra#ti skirtingu pavo"ingumo vienos r!ies nusikaltimus% kvali7ikuotos b privilegi"uotos sudt#s( arba punktus. Bendro"o"e dal#"e dal#s reikalingos, kad atskirti panaias nuostatas arba v#st#ti pir'pro"ekte dal#s irgi numeruotos(. 9traipsniai turi pavadinimus 'institutai, kokie klausimai sprendiami turin#s(.8traipsnio dispo2icija tai spe+iali dalis, nurodanti, apraanti veik, kuri padarius kaltiems asmenims numat#tos sank+i"oturi b!ti aiki, gerai atskleista, kad utikrint $stat#mo teisingum%( paprastos taikoma, kai nusikaltimas #ra visiems aikus, suprantamas, pateikiamas tik veikos pavadinimas8 pv*.% t#

nuud#mas, nuud#mas dl neatsargumo8( apra omosios kai #ra ne tik pavadinimas, bet ir atskleidiamos "o detals, isamus ir aikus veikos po#mi apra#m pv*.% diversi"a85( blanketins kai #ra pavadinimas, o po#miai nurodomi kituose $stat#muose ar teiss aktuose8 pv*.% atsakom#bveterinari"os tais#kli paeidim8 pats paeidimas negalt b!ti nusikaltimu, dar turt b!ti papildomi po#miai8F( alternatyvins keli veik po#miai, kurios atskirai ar visos kartu sudaro vieno nusikaltimo sudt$8F( nukreipian-ios kai #ra nusikaltimo pavadinimas, o po#mi reikia iekoti kituose Baudiamo"o Cstat#mo straipsniu pv*.% kai #ra odiai tie pat#s veiksmaiD, ta pati veikaD8( kompleksins panaudo"ami keli dispo*i+i" r!i b!dai8H(su vertinamaisiais poymiais $dedami odiai% didel ala, sunkios pasekms ir pan. 3iems nustatomi aik!s vertinikriteri"ai pa1iame $stat#me. @rba vertinamuosius po#mius atskleidia Teism praktika, kur nurodo "og dar reikalingi kriteri"ai. 'traipsnio sankcija bausms r!is ir b!das u dispo*i+i"o"e nurod#t veik. 3ose atsispindi veikos pavo"ingumas. Kis

nurodomos pagrindins bausms, gali b!ti ir papildomos 'privalomos ir 7akultat#vios(.( absoliu-iai apibrtos ' buvo mirties bausm, dabar nra(8#) santykinai apibrtos galimi por!iai% a( kai nustatoma tik auk1iausia riba. 2l minimalios ribos remiamasi bendrdalimi 'laisvs atmimas mn.8 pataisos darbai- mnesiai8 bauda )N G (8 b( kai nustatoma apatin ir virutin riba85( alternatyvios kai #ra kelios pagrindins bausms ir teismas turi irinkti vien i "8F( kumuliatyvins kai #ra ir pagrindins, ir papildomos bausms8( kompleksins sank+i"a numat#ta keliais b!dais. Toki daugiausia. T3. Baudiamosios teiss normose #ra apra#tos tam tikros elgesio tais#kls, draudimas "as paeisti. 3ose atsispi baudiamosios teiss esm, o straipsniai iraikos 7orma, apra#tos veikos.8ormos strukt0ra$)( ipote

8/13/2019 baud teis

14/60

T3.#. Baudiam/j/ statym/ "aliojimas erdvje .Teritorinis prin&ipas visi asmen#s, padar& nusikaltimus = teritori"o"e, atsako pagal = baudiamuosius $stat#mus. Lteritorija:)( ems pavirius ir gelms valst#bs sien ribose,( teritoriniai vanden#s ir ) "!rm#li plo1io Balti"os "!ros pakra1i vanden#s,( kiti vandens telkiniai iki nustat#tos ribos , o "ei "os nra, tai iki vidurio,5( oro erdv vir sausumos ir vanden teritori"os,F( "!r laivai ir orlaiviai su = skiriamaisiais enklais, esant#s neutraliose teritori"ose.ietuvos usienio diplomatini atstov#bi teritori"a ir diplomat automobiliai, kuriais "ie vain"a, nelaikomi ietuvos teritoir "ie naudo"asi nelie1iamumo teise% "uose negalima dar#ti kratos, areto ir pan. 6sienio ali diplomatinis korpusas naudiplomatinio imuniteto teise " "urisdik+i"os klausimas #ra sureguliuotas Kienos konven+i"os 2l diplomatini sant#ki tarpvalst#binmis sutartimis. 2iplomatinis imunitetas #ra dvie" r!i%)( diplomatini/ atstovybi/ imunitetas 'eksteritorialumas( "os patalp ir transporto nelie1iam#b8( asmeninis diplomat/ imunitetas 'darbuoto"ai, turint#s diplomatinius rangus ir einant#s diplomatines pareigas, " eimnariai, nesant#s = pilie1iais ir g#venant#s su diplomatais(.Tok$ imunitet paritetiniais pagrindais turi konsuliniai pareig!nai, diplomatini atstov#bi personalas8taip pat usivalst#bi vadovai, parlamentarai, v#riaus#bini delega+i" nariai bei pagal dvipus$ susitarim $vairi delega+i" naria bendradarbiai. Tok$ imunitet turintis asmuo, padar&s nusikaltim usien#"e, paskelbiamas persona non grata ir "am nustaiv#kimo i alies laikas.Taip pat pagal = 0onstitu+i" nelie1iam#b& turi >re*identas, 9eimo nariai 'sesi" metu(, 0onstitu+inio teismo teis"ai, teiir pan. "iems #ra numat#ta tam tikra pro+ed!ra.8usikaltimo padarymo vieta#ra ta vieta, kurio"e asmuo veik ar gal"o veikti, arba ta vieta, kurio"e kilo baudiamo$stat#mo numat#tos pasekms. Bendrinink nusikaltimo padar#mo vieta #ra ta, kur buvo is nusikaltimas padar#tas, o bendrininkas veik kito"e vieto"e tai "o veikimo vieta. Kisi nusikaltimai pagal baigtinum #ra skirstomi $%)( 'ormalius tokie nusikaltimai, kurie laikomi "uridikai baigtais, padarius tam tikr veik,( materialius - tokie nusikaltimai, kurie laikomi "uridikai baigtais, kilus $stat#me numat#toms pasekmms,( nukirstinius - tokie nusikaltimai, kurie laikomi "uridikai baigtais, atlikus nors vien veiksm, kuris $eina $ nusikaltob"ekt#vi" pus&. Toki nusikaltim nra daug ' -5(.3ei nusikaltimo sudtis #ra 7ormali, tai nusikaltimo vieta bus ta, kur buvo atlikta veika. 3ei nusikaltimo sudtis materiali ta, kur atsirado pasekms. 3ei nukirstin ta vieta, kur padar#tas pirmas veiksmas.>adarius t pat$ nusikaltim = ir kitos valst#bs teritori"o"e, nusikaltimas laikomas padar#tu = teritori"o"e, "eigu "is ten b pradtas arba baigtas ar "am ukirstas kelias. >agal = baudiamuosius $stat#mus atsako taip pat asmen#s, padar& nusikaltorlaiviuose, "!r ar upi laivuose, kurie buvo su = vliava ar skiriamaisiais enklais u = rib. 6sienio valst#bidiplomatini atstov bei kit "iems pril#gint asmen baudiamosios atsakom#bs klausimas, iems asmenims pada

nusikaltim = teritori"o"e, sprendiamas diplomatiniu b!du.+ilietybs prin&ipas = pilie1iai ir nuolatos = teritori"o"e g#venant#s asmen#s be piliet#bs u nusikaltimus, padar#tuusien#"e, atsako pagal = baudiamuosius $stat#mus. 0iti asmen#s, padar& nusikaltimus, gali b!ti traukiami baudiamoatsakom#bn pagal = $stat#mus tik tuo atve"u, "ei padar#ta veika pripa$stamas nusikaltimu ir #ra baudiama pnusikaltimo vietos padar#mo ir = baudiamuosius $stat#mus. 3eigu asmuo, padar&s nusikaltim usien#"e, traukia baudiamo"on atsakom#bn pagal = baudiamuosius $stat#mus,ta1iau abie"ose al#se is nusikaltimas baudiamas skirtinnusikaltusiam asmeniui skiriama bausm, numat#ta velnesnio $stat#mo. >adar&s nusikaltim usien#"e, asmuo netrauk baudiamo"on atsakom#bs, "eigu "is% - visikai atliko usien#"e teismo paskirt bausm&8 - usienio valst#bs $siteis"usio teismo nuosprendiu buvo visikai iteisintas, atleistas nuo baudiamosios atsakom#bs bausm nebuvo paskirta dl senaties ar kitais to"e al#"e numat#tais teisiniais pagrindais.6ealinis prin&ipas kiekviena valst#b baudia u svarbius "ai ir "os pilie1iams usien#"e padar#tus kit ali asmenusikaltimus% kiti asmen#s, padar& nusikaltimus usien#"e gali b!ti traukiami baudiamo"on atsakom#bn pagal = $sta

tik tuo atve"u, "ei padar#ta veika pripa$stama nusikaltimu ir #ra baudiama nusikaltimo padar#mo ir = baudiamuo$stat#musD. ietuva #ra suinteresuota asmen$, savo veiksmais padarius$ alos ietuvos valst#bei ar "os pilie1iui, nubaustial#"e, o ne iduoti "$ valst#bei, kurios pilie1iu kaltininkas #ra.Universalusis prin&ipas visos valst#bs baudia nusikaltlius, "eigu "ie bet kurio"e i " #ra sulaik#ti, neatsivelgdamonusikaltimo padar#mo viet . Tokiam nubaudimui pagrind sudaro tai, kad valst#bs rati7ikavusios tam tikras konven+itarptautines sutartis, paprastai papildo savo baudiamuosius $stat#mus, numat#damos atitinkam atsakom#b&.

T3.,. Baudiam/j/ statym/ "aliojimo laikas.Keikos nusikalstamum ar baudiamum nustato $stat#mas, galio"&s ios veikos 'veikimo ar neveikimo( dar#mo mietuvos $stat#m $sigalio"imo datos #ra tr#s%)( paskelbimo Kalst#bs inioseD diena8 ( data, nurod#ta pa1iame $stakuris paskelbtas KL8 ( paskelbimo 9eimo spe+. leidin#"e diena. G#vento"ai turi susipainti su teiss aktais, todl prakttraukti baudiamo"on atsakom#bn galima tik tada, kai nusikalstama veika padar#ta kit dien po $stat#mo $sigalio"imo.Baudiamo"o $stat#mo galio"imas pasibaigia% )( kai "is panaikinamas spe+. aktu8 ( kai "is pakei1iamas kitu $stat#

pasibaigus "o terminui, "eigu toks buvo nurod#tas pa1iame $stat#me. Nusikaltimo padarymo laikas:)( pavo"ingos visuomenei veikos pabaiga arba laikas, kai atsirado ios veikos pasekms8( paskutinio veiksmo pabaiga, kai veik sudaro keli veiksmai8( ios veikos nutraukimo momentas trunkamo"o nusikaltimo atve"u8

)5

8/13/2019 baud teis

15/60

5( paskutinio $ io nusikaltimo sudt$ $einan1io veiksmo pabaiga t&stinio nusikaltimo atve"u8F( bendrininkavimo atve"u kada kiekvienas bendrininkas padaro sutartus veiksmus.Cstat#mas, panaikinantis veikos nusikalstamum, suvelninantis bausm& ar kitokiu b!du palengvinantis veik padarasmens teisin& padt$, turi gr$tam" gali, tai #ra taikomas asmenims, padariusiems atitinkam veik iki tokio $st$sigalio"imo, taip pat atliekantiems bausm& bei turintiems teisnum. Cstat#mas, nustatantis veikos nusikalstamum, griet bausm& arba kitaip sunkinantis veik padariusio asmens teisin& padt$, neturi gr$tamosios galios. /imtis $stat#m tau geno+ido, karo nusikaltimus bei nusikaltimus mogikumui. edi+ininio ir aukl"amo"o poveikio priemons skiriamos tos, kurios #ra nustat#tos teismo sprendimo primimo metu.Feikos baudiamumas panaikinamas $stat#mu paalinant i "o numat#tas nusikaltimo sudtis, o $vedamas "as nau"ai nustaTaip pat veika gali b!ti ribo"ama arba ple1iama $traukiant ar paalinant tam tikrus nusikaltimo po#mius. Bausm% &ali b*ti -velninama:)( sumainant minimum arba maksimum8( $vedant nau" alternat#vi sank+i"8( paliekant $stat#me numat#t pagrindins bausms min ar maU, ta1iau atsisakant vis ar dalies privalom papild

bausmi ar "as paliekant 7akultat#vias85( $vedant nau" straipsnio dal$, numatan1i velnesn& bausm& ir pan.Tarpinio baudiamo"o $stat#mo problema veikos padar#mo metu galio"a vienas $stat#mas, tard#mo metu kitas, o spre primimo metu tre1ias. >irmiausia l#ginamas veikos padar#mo metu ir nuosprendio primimo metu galio"& $statTaikomas velnesnis. 3ei abu l#g!s taikomas veikos metu galio"&s $stat#mas.Baudiamosios teiss norm/ konkuren&ija, pa#mi tuos atve"us, kai kelios baudiamosios teiss normos gali b!ti pritaik#toskonkre1iam "uridiniam 7aktui 'nusikaltimui(. 4orm konkuren+i"os ir koli*i"os skirtumai%- koli*ins normos prietarau"a viena kitai, o konkuren+ins neprietarau"a, o abi galio"a savarankikai ir savarankik

b!ti pritaik#tos8 - norm koli*i"a tai $stat#m leid#bos netobulumas, konkuren+i"os atve"u tarp galio"an1i $stat#m nra prietaraklausimas koki norm pritaik#ti atsiranda tik tuomet, kai #ra konkretus nusikaltimas, kuriam galima pritaik#ti skirtinnormas. 4orm koli*i" turi ispr&sti $stat#m leid"as, o konkuren+i" tard#to"as, prokuroras, teis"as ar kitas pareig!n 4orm konkuren+i"os r!#s%( Bendrosios ir spe+ialiosios normos konkuren+i"a. 0ai vienam nusikaltimui gali b!ti pritaikomos dvi normos vi

bendresn, kita konkretesn. Todl b!tina nustat#ti norm pob!d$% nusta1ius, kad dvi ar daugiau norm tarpusakonkuruo"a, reikia isiaikinti, kuri i " taik#tina. Bendro"i ir spe+ialio"i normos kartu gali b!ti taikomos tik tuo atve"u padar#ti keli tarpusav#"e nesusi"& nusikaltimai 'realio"i sutaptis(.( 9pe+iali" norm konkuren+i"a. 0artais su bendr"a norma konkuruo"a ne viena, o kelios normos, kurios dl

apibrtumo gali b!ti priskirtos prie spe+iali" norm. Tais#kls%( kai konkuruo"a normos su lengvinan1iomis ir sunkinan1iomis aplink#bmis, prioritetas atiduodamas normai

lengvinan1iomis aplink#bmis8( kiekvienas labiau pavo"ingas po#mis apima visus kitus, maiau pavo"ingus, taigi, "ei tarpusav#"e konkuruo"a keli to pstraipsnio punktai arba dal#s, numatan1ios skirtingas kvali7ikuo"an1ias aplink#bes, - pateikus vis po#mi apra#m turtaikomos tos, kurios numato labiausiai pavo"ingas.( Kisumos ir dalies konkuren+i"a. 0elios veik atitinkan1ios normos sutampa nevienodai% viena norma i veika apibvisapusikai, o kitos tik i dalies 'sud"us ias dalis gaunama ap#tikr veikos +Iarakteristika(. Tokiai konkuren+i"ai b!d'bendrosios ir spe+ialiosios normos konkuren+i"ai(, kad%)( dvi ar daugiau norm numato atsakom#b& u padar#t veik8( bendra norma apima vis veik, kitos atitinka kvali7ikuo"amos veikos dalis 'viena norma atitinka veik bendrais bruokitos spe+i7inius bruous(8( bendro"i norma atitinka veik tiksliausiai, nes atskiras ios veikos dalis apib!dinan1ios normos neir#kina ios veispe+i7ikos85( normos dl savo turinio #ra tarpusav#"e pavaldios.

/vada% turi b!ti taikoma bendro"i norma.T3.3. Baudiam/j/ statym/ ai kinimas

intelektuali veikla, skirta tikram baudiamo"o $stat#mo turiniui suvokti.60 ys % pagal subjektus:( autentikas aikina $stat#mo leid"as. = 0onstitu+i"a nenumato spe+ialaus autentiko $stat#m aikinimo, kur$ at

pats 9eimas. Ta1iau neretai $stat#mo leid"as iaikina kai kurias $stat#me naudo"amas svokas, kad nekilt abe"oni turinio8( teisminis% norminis turintis normin& gali '@uk1iausio"o Teismo 9enato aprobuoti teismo sprendimai, 0onstituteismo sprendimai( ir ka*uistinis nagrin"ant konkre1i baudiam" b#l85( mokslinis pateikiamas moksliniuose straipsniuose, monogra7i"ose, praneimuose 'neturi privalomosios galios(. pagal apimt/:)( adekvatus kas #ra para#ta, taip ir aikinama8

( siaurinamasis taisoma $stat#mo leid"o padar#ta klaida ir $stat#mas praktikai taikomas siauriau8( ple1iamasis praktiko"e taikomas pla1iau, negu atrodo. rincipins aikinimo taisykls:)( "ei k#la neaikum dl $stat#mo teksto ar "o taik#mo naudo"ama asmeniui palankesn kr#ptis8( ple1iamasis aikinimas taikomas, kai reikia siaurinti atsakom#b& ar kitaip palengvinti kaltininko padt$8

)F

8/13/2019 baud teis

16/60

( ple1iamuo"u aikinimu neturt b!ti iple1iamos baudiamosios atsakom#bs ribos ar kitaip apsunkinama kaltini padtis. agal b&dus:)( gramatinis gramatinis teksto aikinimas, nes reikms gali turti ir padtas ne vieto"e kablelis8( sisteminis pal#ginant atskirus straipsnius ar " dalis8( istorinis padeda atskleisti $stat#mo primimo sl#gas85( loginis logikos tais#kli panaudo"imas $stat#mo turiniui atskleisti.

T3.7. nalo"ija ir spra"/ problema. nalo"ijos draudimas. +le-iamasis ai kinimas ir analo"ija.:pra"/ baudiamojoje teisje problema.

Tai tokie atve"ai, kai baudiamasis $stat#mas numat baudiam" atsakom#b& u tam tikras veikas, ta1iau dl netin$stat#mo 7ormulavimo ar kit $stat#m pakeitimo veikos, turin1ios i dalies analogikus po#mius, #ra nebaudiamos. 4atskirti kriminali*a+i"os pro+es nuo sprag, pirmiausia reikia ispr&sti klausimus%)( ar veikos baudiamumo nustat#mo reikalavimas nra tik neteisingas sl#g, kurioms esant baudiamasis $stat#mapskritai gali b!ti pritaik#tas, suvokimas8( ar nra kit teiss norm, kurias $stat#m leid"as mano esant pakankamas, kad b!t galima ispr&sti atsakom#b

padar#tas veikas8( ar nra smoningo $stat#mo leid"o vengimo nustat#ti u tokias veikas baudiam" atsakom#b& 'pv*.% nra nu

baudiamo"i atsakom#b u lesbie1i prievartinius veiksmus, taip pat u analogik v#r Iomoseksuali*m(85( ar negalima esamos $stat#m spragos upild#ti ple1iamuo"u aikinimu, atitinkamai nukreipiant teism praktik.Kienintelis b!das panaikinti spragas baudiamuosiuose $stat#muose #ra " pakeitimas ir papild#mas.nalo"ijos problema . Cstat#mo analogi"a kai vieto" tr!kstamo teisinio sant#kio sureguliavimo panaudo"amas kitas $stat#Baudiamo"o"e teis"e analogi"a negalima. Ta1iau $stat#muose #ra kai kurie analogi"os aspektai% sukelia sunkias pasesunkus $eidimasDQ

T3.9. +rie"lobs-io suteikimas (asylum).Kisuotin mogaus teisi deklara+i"a% >ersekio"amas kiekvienas mogus turiteis%iekotiprie"lobs-iokitose al#se ir "uonaudotis. ia teise negali b!ti pasinaudota, kai persekio"imas tikrai pagr$stas padar#tu kriminaliniu nusikaltimu ar veik prietarau"an1i 3T tikslams ir prin+ipamsD. B0 konkre1iai neisprendia klausimo, dl koki padar#t veiksm suteik prieglobs1io teis. Tai turi ispr&sti kiti $stat#mai, skirti iai teisei reali*uoti. / B0 nuostatos galima dar#ti prielaid, prieglobs1io teis pagal = $stat#mus suteikiama tada, "ei usienio pilietis padar veiksmus, kurie pagal "o a baudiamuosius $stat#mus #ra pripa$stami nusikaltimu. 3eigu tokie veiksmai neutraukia baudiamosios atsakom#bs, atasmuo gali turti kit status, bet ne asmens, kuriam #ra suteiktas prieglobstis. / visuotins mogaus teisi deklara+iplaukia, kad asmens padar#ti veiksmai neturi b!ti kriminalinio pob!dio. Tarptautins teiss praktika paprastai si

prieglobs1io suteikim su politine veikla, kuri veikos padar#mo al#"e #ra vertinama kaip nusikaltimas.T3.;. smen/! padariusi/ nusikaltimus i davimas (ekstradi&ija)

4usikaltli idavimas 'ekstradi+i"a(. Bendriausi prin+ipai B0 H) straipsn#"e. 6sienio pilie1iai, padar& nusikaltimus,iduodami atitinkamoms valst#bms remiantis tarptautinmis ir tarpvalst#binmis sutartimis, o "eigu toki sutar1i nvadovau"antis = $stat#mais. = pilietis, padar&s nusikaltim, negali b!ti iduotas usienio valst#bei. 6sienio pilie1ineiduodami%- "ei nors vieno"e i valst#bi asmens veika nra pripa$stama nusikaltimu8- "eigu asmeniui #ra suteikta prieglobs1io teis.- "eigu to asmens atvilgiu "au priimtas galutinis sprendimas8- "eigu praan1io"e al#"e asmeniui gresia mirties bausm ir kitais tarptautinse sutart#se numat#tais atve"ais.iuo metu ekstradi+i"a taikoma tik u nusikaltimus kuri bausm #ra daugiau kaip ) metai laisvs atmimo.?9 "au pasi!l nau" ekstradi+i"os konven+i"% atsisakoma dvigubo nusikaltimo kon+ep+i"os praan1io"o"e valst#b

kvali7ikuo"ama kaip nusikaltimas,o praomo"o"e valst#b"e to gali ir neb!ti8 negalima neiduoti asmens, "ei "is #ra pravalst#bs pilietis. 4enumato sl#gos, kad ekstradi+i"a netaikoma u nusikaltimus, kurie baudiami maesne nei ) met laiatmimo bausme.Tarptautinio baudiamo"o teismo 9tatutas $teisina asmens perdavim iai institu+i"ai. Tai panau $ ekstradi+i". ?smskirtumas perduodama ne kitai valst#bei, o virvalst#binei teisminei institu+i"ai, nra sl#g atsisak#ti iduoti, turi iduodamas ir savas pilietis.3eigu prao iduoti kelios valst#bs, atsivelgiama $ padar#t nusikaltim sunkum ir pra#m padavimo eilikum. Taidanai #ra nurodoma, kad negali traukti baudiamo"on atsakom#bn u kitus nusikaltimus, kurie nebuvo nurod#ti praiduoti t asmen$ 'pv*.% bausti tik u kriminalinius, o ne u politinius nusikaltimus(.

( T. )usikaltimas ir nusikalstamumas

T7.1.8usikaltimo svoka. 8usikaltimo svokos raida. Aormalinis ir materialinis nusikaltimo apibrimas. 8usikaltimo

apib0dinimas statyme ir baudiamosios teiss moksle. 8usikaltimas ir nusien"imas.8usikaltimo svokos raida. 8usikaltimo apib0dinimas statyme ir baudiamosios teiss moksle. 9enovs ir vidurami$stat#muose bendros nusikaltimo svokos nebuvo apibriami tik pavieniai nusikaltimai.Bendros nusikaltimo svokos atsiradimas )E a. pabaigo"e )A a. pradia. 4usikaltimo svokai didel& $tak tur"o Lmogaus ir pilie1io teisi deklara+i"a '$tvirtino nullum +rimen, nulla poena sine lege(

)

8/13/2019 baud teis

17/60

Be baudiamuosiuose $stat#muose pateikiamos $stat#mins nusikaltimo svokos nusikaltimas, "o po#miai nagrin"amiteoretik darbuose. /skiriamos mok#mo apie nusikaltim teori"os%1. 2lasikin susi7ormavo )A a. ;. istas, ?.Belingas./sk#r tokius pagrindinius nusikaltimo po#mius% veik, nusikaltimo sudt$, prieingum teisei ir kalt&. Keik "ie trakkaip gamtos $v#k$, ne kaip nevaling mogaus poelg$ "ie sie"o veik su valingu mogaus elgesiu, kuris sukelia pakioriniame pasaul#"e. 4usikaltimo sudtis sie"ama tik su ob"ekt#viais apraomaisiais po#miais. >rieingumas teisei teiveikos $vertinimas. 0alts apibrimas psi+Iologinis, tai sub"ekt#vus asmens sant#kis su "o daroma veika.. 8eoklasikin prad"o 7ormuotis N a. pr. V. 3eekas, G.=adbru+Ias.>ritar klasikins teori"os nusikaltimo po#miams, bet it po#mi turin$ traktavo kitaip. Keika ne tik valingas mok!no elges#s, bet parodomas ir "os so+ialinis sl#gotumas. 4usikaltimo sudties apibrimas iplstas " apib!dinan po#mi ratas prie nusikaltimo sudt$ apib!dinan1i po#mi priskirti ir norminiai bei sub"ekt#v!s po#miai. >rieinguteisei sie"amas su so+ialiniu nusikaltimo alingumu 'tai "au nebe 7ormalus nusikaltimo po#mis, atskleidiamas ir materiaturin#s(.#. Ainalin teorija N a. J #"e prad"o 7ormuotis. . Kel+elis, @. 0au7manas. / esms pakeit veikos apibrim%mogaus poelgiai #ra nukreipiami numat#tam tikslui pasiekti. 'veika tikslingos veiklos atlikimas(. teig, kad t#1ia priklane kaltei, o nusikaltimo sud1iai.8usikaltimo svoka. BT nusikaltimus tiria teisiniu aspektu '#ra dar- so+iologinis ir antropologinis nusikaltimo t#rimaspektai, bet tai- kriminologi"os nagrin"imo dal#kas(.= B0 E str. pateikia nusikaltimo svok%-nusikaltimu laikoma baudiamo"o $stat#mo numat#ta pavo"inga veika 'veikimas ar neveikimas(, kuria ksinamasi visuomenin& santvark, "os politin& ir ekonomin& sistemas, nuosav#b&, $ pilie1i asmen#b&. politines, darbines, turtin " teises bei laisves, taip pat kitokia baudiamo"o $stat#mo numat#ta pavo"inga veika, kuria ksinamasi $ ietuvo"e nusteistvarka. W B6 proj. 11 str. ; usikaltimas yra baudiamajame statyme udrausta# pavojin&a# sulaukusio baudiamajamestatyme nustatyt! ami ir pakaltinamumo arba ribotai pakaltinamo asmens kaltai padaryta nusikalstama veika 5veikimas aneveikimas"# u kuri! statymas numato laisv%s at%mimo bausm$.X= B0 $stat#miniame nusikaltimo apibrime #ra iskirti nusikaltimo momentai% materialusis ir 7ormalusis.

usikaltimu laikoma baudiamajame /statyme numatyta veika %veikimas arba neveikimas(, kuriuo ksinamasi / ;3visuomenin+ santvark*, politin+, ekonomin+ sistem*, nuosavyb+ ir t.t. BT teorijoje i-skiriami ( poi*riai nusikaltim!:1." materialusis 5 nusikaltimas ai-kinamas per jo pavojin&um!"#(." ormalusis 5ai-kinamas per jo prie-in&um! teisei"./ie poi*riai susi ormavo istori-kai. /iuolaikini valstybi baudiamuosiuose statymuose stebima keista situacija: s!ly&inademokrati-kos civili2uotos valstyb%s savo statymuose arba i- vis nepateikia nusikaltimo s!vokos arba pateikia orma poi*r# o buvusios socialistini valstybi baudiamieji statymai dau&iau orientuoti materialj poi*r nusikaltim!.

L B6 -iuos poi*rius sujun&ia# pateikdamas vienin&! nusikaltimo samprat! 3 tai pavojin&a veika# kuri numatybaudiamajame statyme. 6od%l nusikaltimui yra keliami tokie reikalavimaiM-. avojingumas < vienas esmini nusikaltimo poymi. BT re&lamentuoja nedidel$ dal teis%s paeidim# o kadan&i B &rie+iausia valstyb%s reakcija teis%s paeidimus# nat*ralu# kad ji re&lamentuoja tik pa+ius svarbiausius. 8varbatskyrimas ir yra reali2uojamas per pavojin&um!.Teis%s paeidimo pavojin&um! apsprendia:-. pavojingumo pob&dis 3 rodo# kok &%r yra nukreipta veika 5kas yra nusikaltimo objektas". B6 @ str. i-vardyti bendrieji &%riai# kurie &in pa&alba.. pavojingumo laipsnis 3kokia ala yra padaroma arba kokia ala &resia. BT veikia ne tik kai ala yra realiai atsiradusi# bet ir tuo atveju# kai yra rea &r%sm% tokiai alai atsirasti.

Tiek pavojingumo pobdis, tiek pavojingumo laipsnis turi aplinkybes:(. kalt% 5ar ty+ia# ar neatsar&umas"#). veikos padarymo motyvas ar tikslas#,. kai kuriuos objektyvios aplinkyb%s 5veikos padarymo vieta# laikas# b*das# tam tikrais atvejais ir priemon%s" Pavojin&umas n%ra stati-kas# jis &ali kisti abiem kryptim 3 pob*dis ir laipsnis &ali did%ti# &ali ir nykti 5i-nykti". Pavojin&umas yra objektyvus 3 statym leid%jas ne&ali sumastyti# kad viena ar kita veika pavojin&a ir ra-yti j! B6.

8/13/2019 baud teis

18/60

8/13/2019 baud teis

19/60

).nusikaltimas- amoralus poelgis, kuriuo ksinamasi ne tik $ visuomens morals normas, bet ir $ baudiam" $stasaugomus teisinius grius. bet ne visi amoralus poelgiai pripa$stami nusikaltimais..nusikaltimu pripa$stama tik asmens veika, o amoraliais gali b!ti laikomi ir kito asmens $sitikinimai, mint#s, emo+i"os.nusikaltimas sukelia valst#bs prievartos priemoni taik#m, o amoralus poelgis tik pasmerkim.

T7. . 8usikalstama veika baudiamosios atsakomybs pa"rindas. 8usikalstamas veikimas. 8usikalstamasneveikimas.

4usikaltimu gali b!ti laikoma tik smoninga ir valinga veika, kuri pasireikia%).akt#via elgesio 7orma veikimu,.pas#via 7orma neveikimu.

4ei $sitikinimai, nei mint#s kol tai nra reali*uo"ama mogaus iorin"e veiklo"e, negali b!ti laikoma nusikaltimu./orikai veika gali pasireikti 7ormomis% veikimu ir neveikimu.Keikimas. pasireikia $v. veiksm, kuriais ksinamasi $ baudiamo"o $stat#mo saugomus teisinius grius, atlikimu. kiekveiksnum sudaro smoningas ir valingas mogaus k!no "udes#s. =eikmingi tik tokie "udesiai, kuriuos lemia asmens smir valia 'dl 7i*ins prievartos padar#ti k!no "udesiai, re7leksiniai negali b!ti nusikalstamu veiksmu(. @titinkam "dsningum panaudo"imas #ra u veikimo rib. Keikimas gali susidti i ) "udesio ar "udesi komplekso. 4eveikimas. Tai pas#vus mogaus elges#s, sukeliantis ar galintis sukelti ioriniame pasaul#"e tam tikrus pakitimus. 3am b!dingas pavo"ingumas ir prieingumas teisei. pavo"ingumas "o pasireikia tuo, kad susilaikant nuo tam tikr veiksm atliatsiranda ala teisiniams griams ar keliama tokios alos grsm. 4eveikimu tokiu b!du taip pat #ra ksinamasi $ baudiam$stat#mo saugomus teisinius grius. 4eveikimas nuo veikimo skiriasi 7i*ine prasme. @smuo neatlieka toki k!no "udkuriuos gal"o ir prival"o atlikti. Gali b!ti paprastas 'sudaro ) epi*odas(, gali b!ti ir sudtinis 'susideda i daugelio epi*od3is turi b!ti smoningas ir valingas asmens poelgis. @smuo turi suvokti, kad "is privalo veikti atitinkamu b!du, "ei nesuvonegal"o suvokti baudiamo"i atsakom#b "am neatsiranda. taip pat neatsiranda baudiamo"i atsakom#b, "ei asmuo sukad "is turi veikti atitinkamu b!du, bet dl ob"ekt#vi, nuo "o nepriklausan1i prieas1i negal"o to padar#ti. 4orint as patraukti baudiamo"on atsakom#bn u neveikim, pirmiausia reikia nustat#ti ar "is prival"o veikti atitinkamu b!du. >aveikti atitinkamu b!du gali lemti%asmens pro7esi"a ar tarn#bins pareigos,gimin#sts r#iai, pilietins pareigos,ankstesnis to paties asmens elges#s.daugiau apie tai i!r. )N tem

T7.#. 8usikaltimo pavojin"umas. 8usikaltim/ klasi'ikavimas pa"al pavojin"umo laipsn ir pob0d. 4usikaltimo pavo"ingumas reikia, kad nusikalstama veika ksinamasi $ valst#bs saugomus teisinius grius, kurie #ra $va

B0 E str. ) d. B!tent dl tokio ksinimosi iems griams #ra padaroma ala ar sukeliama tokios alos atsiradimo grsm9voka pavo"ingumasD nra tapati svokai alingumasD 'pavo"ingumas platesn nes apima ir grsms sudar#m teisingriams(. Keikos pavo"ingumas pasireikia ne tik ksinimusi $ reikmingus visai visuomenei teisinius grius, bet pasireiksinimusi $ teisinius grius, kurie priklauso pavieniams asmenims. 4usikaltimas #ra pavo"inga veika ir visuomenei, ir atskiriems visuomens nariams.>avo"ingumas ob"ekt#vi sav#b, "i nepriklauso nuo nei nuo t, kurie leidia $stat#mus 'ir baudiamuosius(, nei nuo t,tuos $stat#mus taiko.>avo"ingumas dinamikas, kintantis po#mis.'veikos, kurios laikomos pavo"ingomis gali net tapti naudingomis -komer+inis tarpininkavimas, spekulia+i"a ir pan.(.>avo"ingum lemia ob"ekt#v!s ir sub"ekt#v!s veiklos po#miai. >agrindinis vaidmuo ob"ekt#viems po#miams 've pob!diui, pasekmms, vietai, laikui ir pan.(Keikos pavo"ingumas apib!dinamas rodikliais%).pavo"ingumo pob!diu -

kok#bin veiklos +Iarakteristika, rodo koks #ra pavo"ingumas, t.#. "o turin#s. 3is priklauso nuo nusikaltimo ob"ekto 'tegri, $ kuriuos ksinamasi( vertingumo. 3am turi $takos ir padar#tos alos turin#s 'nes "is susi"&s su ob"ektu(. 3is priklakalts 7ormos 'vienodomis sl#gomis t#1ini nusikaltim pob!dis skirtingas nei neatsargi nusikaltimu(.pavo"ingumo laipsniukiek#bin veiklos +Iarakteristika. =odo kokio d#dio #ra pavo"ingumas. 3$ lemia daug 7aktori%padar#tos alos nusikaltimo padar#mo b!das, padar#mo tikslai, laikas, kitos aplink#bs.Kien pavo"ingumo nepakanka, kad veika b!t laikoma nusikaltimu. 4usikaltimu laikoma tik tokia pavo"inga veika, kurinumat#ta baudiama"ame $stat#me. Tai prieingumas teisei.8usikaltim/ klasi'ikavimas pa"al pavojin"umo laipsn ir pob0d.Tai nusikaltim skirst#mas $ atskiras grupes pagal $v. kriteri"us.B0 nra atskiro straipsnio, kuris reglamentuot nusikaltim klasi7ikavim bei kriteri"us. inimos tik nesunkaus bei sunkanusikaltimo svokos. Cstat#m leid"as iskiria po#mius, pagal kuriuos atitinkamos veikos #ra priskiriamos prie sunusikaltim 'B0 E(%

) po#mis apib!dina kalts 7orm tik t#1ins veikos, po#mis apib!dina veikos pavo"ingum veikos sukelian1ios didesn$ 'padidint( pavo".>ateikiamas baigtinis toki nusikaltim sraas.BT reikmingiausias #ra skirst#mas pagal pavo"ingumo laipsn$ ir pob!d$%).nusikaltimai, nesudarant#s didelio pavo"aus

)A

8/13/2019 baud teis

20/60

.nesunk!s nusikaltimai

.ap#sunkiai nusikaltimai5.sunk!s nusikaltimai. usikaltimai klasi ikuojami i-skirstant juos &rupes# nes kriterij labai dau& 5pa&al kalt%s r*-# pa&al k%sinimosi objekt.". BT svarbiausi yra:1."pa&al pavojin&umo pob*d ir laipsn:,.nusikaltimai# nesukeliantys didelio pavojaus).maiau pavojin&i nusikaltimai#(.sunk*s nusikaltimai#1.itin sunk*s nusikaltimai.

maareik-miai nusikaltimai 6riterijai:-.itin sunk&s nusikaltimai< statym leid%jas i-sprendia nustatymo problem!. B6 @! pateikdamas i-sam 5&alutin" iti sunki nusikaltim s!ra-! Rs!ra-as nevienareik-mis 3 yra veik# kurios ten atsid*r% atsivel&iant situacij! valstyb%je# norturinys bendros s!vokos neatitinka.S ir pateikdamas bendr! itin sunki nusikaltim s!vok!.

>tin sunk&s nusikaltimai:1. ty+in%s veikos( .jos turi sukelti padidint! pavoj visuomenei R iloso inis ai-kinimas ; padidintas pavojus visuomenei 3 pavojin&umas it sunkaus nusikaltimo sampratoje tai pavojus# kuris didesnis nei prastai ir veika +ia kelia pavoj visuomenei# tik visuomenei

.sunk&s nusikaltimai ; nusikaltimai# u kuriuos statym leid%jas numato laisv%s at%mimo bausm$daugiau met # bet kurienepatenka B6 @! s!ra-!.

0.maiau pavojingi nusikaltimai ; nusikaltimai# u kuriuos statym leid%jas numato laisv%s at%mimo bausm$iki met arbataip pat sankcijoje numatytas -velnesne bausmes.

5.nusikaltimai, nesukeliantys didelio pavojaus 3 nusikaltimai# u kuriuos statym leid%jas numato laisv%s at%mimo bausmiki - met arba kuri! kit! -velnesn$ bausm$.

1aareikmiai nusikaltimai 3 5maiausiai pavojin&i" ; B6 @ ( dalis 3 %ra nusikaltimas toks veikimas arba neveikimas# kur ormaliai kad ir turi kokios nors baudiamojo statymo numatytos veikos poymius# bet d%l maareik-mi-kumo n pavojin&as. Rpv2. pava&iamas kilim%lis kojom valyti 3 tradici-kai tai maareik-m% veika# jei kilim%lio vert% maesn%

tai teis%s paeidimas# bet ne nusikaltimas. SUrupes &alima i-vesti kaip B6 interpretavim!# o ne pa&al bausm$

L B6 specialiojoje dalyje v. straipsniuose sutinkami terminai: nesunkus nusikaltimas# nusikaltimas# nesukeliantis didel pavojaus. Toki termin naudojimas pradeda kelti problem nusikaltim klasi ikavimui 3 nesueina &alai 5tokios s!vokos B(7# ,?!# 7(!." Problema atsiranda d%l to# kad L B6 ai-kiai apibr%ta 1 nusikaltim &rup% ; itin sunk*s nusikaltimai 5B6 @o kit &rupi i-skyrimas 3 teoriniai apibr%imai. C%l to# kad statym leid%jas nei-skiria joki kit &rupi 3 jinesusaistytas j pavadinimais# tod%l ir vartoja nesunkaus nusikaltimo samprat!. T! B6 nesunkaus nusikaltimo sampratreik%t vertinti kaip &alimyb$ tok nusikaltim! priskirti prie bet kurios &rup%s 5(#)#,",.). pa&al B6 tai nesunk*s nusikaltimai# o pa&al kitus(. kriterijus juos jau &alima konkreti2uoti &rupes1.

0teityje numatomas klasi ikavimas pa&al bausm%s dyd sankcijoje:iki 1m# iki ) m# iki > m# vir- > m. B6 projekte i-skiriama emiau nusikaltimo 3 baudiamieji nusien&imai 5atsiribojimas per sankcijas 3bausm%s nesusietoslaisv% at%mimu".

8/13/2019 baud teis

21/60

1.objektyvusistokia veika i viso nebuvo padar#ta ala baudiamo"o $stat#mo saugomiems teisiniams griams ar padar#ta labai nedidelt.#. veikos pavo"ingumas maas ir padar#ta veika nra laikoma pavo"inga teisine prasme. a pavo"ingum lemia kilu pasekmi pob!dis arba pa1io nusikaltimo dal#ko po#miai..subjektyvusiskaltininko t#1ios kr#ptingumas, "o tikslai.6 maareikm$ nusikaltim baudiamo"i b#la nekeliama, ta1iau asmuo gali b!ti traukiamas drausminn ar administra+atsakom#bn.

T7.3. 2alt kaip nusikaltimo poymis. 4usikaltimu laikoma tik tokia veika, kuri #ra padaroma kaltai. 4ra kalts nra ir nusikaltimo.0alt psi+Iinis asmens sant#kis su daroma pavo"inga veika ir pasekmmis. 2augiau apie tai i!r. ) tem.

T7.7.8usikaltimo baudiamumas. 8ullum poena sine le"e.BT teiss normos reali*uo"amos panaudo"ant imperat#v"$ metod , t.#. "os taikomos ne tik laikantis "ose apibreikalavim, bet ir panaudo"ant valst#bs prievart. BT normos apsaugins, "os #ra nukreiptos $ teiss paeid", nenustat#tas sank+i"as, taikomas u padar#t nusikaltim.Mia svarbus asmenins atsakom#bs ir bausms individuali*avimo prin+ipas. B@ traukiamas tik kaltas nusikaltimu padaasmuo8ullum &rimen! nulla poena sine le"e prin+ipas.'4iekas negali b!ti pripaintas kaltu ir nubaustas, "eigu nra $stat#mo( esm - $stat#min"e nusikaltimo turinio samprato"e. T.#. baudiama tik u baudiamuosiuose $stat#muose $tvirtintas vkuriomis paeidiami teisiniai griai.daugiau apie tai H.) temo"e

T7.9. 8usikaltimas ir nusikaltimo sudtis 4egalima tapatinti nusikaltimo ir nusikaltimo sudties svok.8usikaltimas realaus g#venimo reikin#s, konkretaus asmens poelgis. 3is visada pasireikia pavo"inga veika, kuksinamasi $ valst#bs saugomus teisinius grius. Tam kad i pavo"inga veika b!t pripainta nusikaltimu, "i turi b!ti udr baudiamuo"u $stat#mu. Ta1iau $stat#mai udraudia ne konkre1iY veik, o tam tikro pavo"ingumo veikos r!$ 'atsiribnuo individuali konkre1ios veikos po#mi(.8usikaltimo sudtis, l#ginant su nusikaltimu #ra abstraktus asmens elgesio apra#mas $stat#me, iskiriant b!dingiausius tokelgesio po#mius. 4usikaltimo sudtis #ra $stat#mo abstrak+i"a, nusikaltimo $stat#minis modelis. 4usikaltimo sudtiatspindi nusikaltimo pavo"ingum 'pati ios sav#bs neturi(. 4usikaltimo pavo"ingumo iraika baudiama"ame $stat#m prieingumas teisei. >avo"inga veika #ra pripa$stama nusikaltimu todl, kad "os po#miai atitinka apra#tus nusika

sudties po#mius. 4usikaltimo sudtis tik parodo nusikaltimo prieingum teiseiT7.;. 8usikalstamumo samprata. 8usikalstamumo b0kl! strukt0ra ir dinamika.

8usikalstamumo =ietuvoje 1C1; 1CC# m. & arakteristika

8/13/2019 baud teis

22/60

4usikalstamumo strukt!ra gali b!ti skirstoma ir pagal nusikaltim pavo"ingum sunk!s nusikaltimai )AAE m. sudar api pro+, maiau sunk!s apie E pro+ ir nesudarant#s didelio pavo"aus apie pro+.=!in nusikalstamumo strukt!ra ietuvo"e )AAN )AA m.%

vag#sts E pro+., +Iuligani*mas , plimas ),), t#1iniai nuud#mai N,H , reketas N, , iaginimaN,5 ir kt. grupiniai nusikaltimai N pro+., t#1ini AN pro+. oter#s ) i E nusikaltim. 4usikalstamumo dinamika "o b!kls ir strukt!ros pakitimai per tam tikr laik.i anali* turi b!ti daroma per ilgesn$ laik per F ir daugiau met. pirmiausia reikia mat#ti kaip keitsi nusikaltim ir "uos padariusi asmen skai1ius8 nusikalstamkoe7i+ientas8 nusikalstamumo strukt!ra. >atikimiausi duomen#s apie ietuvos nusikalstamumo dinamik )A ) )A E )A )AEH, )AAN )AA5. Ta1iau l#ginti tuometin$ nusikalstamum su dabartiniu negalima, nes nusikaltimai buvo 7iks pagal skirtingus $stat#mus, v#ko dekriminali*a+i"os pro+esai.Tarpukario ietuvo"e nusikalstamumas augo )A ) m. N 55N nusikaltim, o )A H m. EH N nusikaltim 'koe7i+ientas t!kst. g#vento" 5 N nusikaltim(9ovietin"e ietuvo"e dinamika sudtingesn kartais augo, kartais ma"o, bet bendra augimo tenden+i"a il 4usikalstamumo koe7i+ientas )NN t!kst. g#vento" )A H )AEH iaugo nuo N iki H)N.2abartin"e ietuvo"e nusikalstamumo dinamika augo ir tik )AA5 m. iek tiek suma"o uregistruot nusikaltim skai)AAN m. )NN t!kst g#vento" )NNH nusikaltimai, )AA m. ) NA nusikaltimai, )AA m. )E N nusikaltim. Tnuud#m skai1ius iaugo, vag#s1i. pl$im, nepilname1i nusikaltimai iaugo nuo ) iki )A pro+ent bendrame nusikaskai1iu"e, re+id#vini nusikaltim nuo N iki pro+ent.

T7.C. 8usikalstamumo ir konkretaus nusikaltimo prieastys.8usikalstamumo prieastys. Tai viena sudtingiausi mokslini bei praktini problem.Todl daug skirting poi!rimokslini kr#p1i% 4usikaltimo prieas1i svoka nusikaltimo prieast#s #ra $vairi so+ialini ir so+ialiai reikming reikini, pro+es, 7a$v#ki, sukelian1i ir lemian1i nusikalstamum visuma. 3os gausios ir skirtingos, todl #ra sisteminamos $vairiais krit'pv*. prieas1i veikimo me+Iani*mas, veikimo mastas, prigimtis, altiniai ir t.t(2onkretaus nusikaltimo prieastys. >anaios $ nusikalstamumo. @smenins mogaus sav#bs sveikau"a su g#venimaplinka 'sudtingas me+Iani*mas(. 4usikaltimo me+Iani*mas- sudtinga aplink#bi sistema, kuri sudaro konkre1i g#vensitua+i", o "os suvokimas ir asmenini sav#bi reak+i"a sukelia nusikaltim.iame me+Iani*me veikia "gos%).aplink#bs, kurios labai vilio"a mog padar#ti nusikaltim 'ob"ekt#vios, sub"ekt#vios8 so+ialins, ekonomins, kult!rorgani*a+ins, te+Inins ir pan.(.asmenins sav#bs, kurios vilio"im priima 'o nusikaltliai dar ir susikuria palanki nusikaltimui situa+i"(R taip protin&ai

sura-% 0. 0bramavi+ius drau&e su 0. HepuS2ar #ra nusikaltimo me+Iani*mo veiksniai%

). konkreti g#venimo situa+i"a. situa+i"os suvokimas. nusikaltimo mot#vai5. aukos vaidmuoF. nusikaltimo pateisinimas ir kt.

T*. )usikaltimo sudtisT9.1. 8usikaltimo sudties svoka. 8usikaltimo sudtis ir nullum &rimen sine le"e prin&ipas.

T9. . 8usikaltimo sudties strukt0ra. 8usikaltimo sudties elementai ir poymiai.8usikaltimo sudtis baudiama"ame $stat#me numat#t ob"ekt#vi ir sub"ekt#vi po#mi visuma. Taigi, nusikaltsudtis susideda i atitinkam strukt!rini vienet, kuriuos b!tina isiaikinti nagrin"ant pa1i nusikaltimo sudt$.0iekvienas nusikaltimas #ra ob"ekt#vaus ir sub"ekt#vaus, t.#. veikos ir veik daran1io asmens vien#b. 4usikaltimo sud po#miai apib!dina iorin& ir vidin& nusikaltimo pus&. Tarp nusikaltimo sudties po#mi galima iskirti atskiras po

grupes, apib!dinan1ias ir vidin&, ir iorin& nusikaltimo padar#mo puses. ias po#mi grupes galima b!t pavanusikaltimo sudties elementais.'4usikaltimo sudties elementai #ra tam tikro l#gio abstrak+i"a. 3ie $rodin"ami ne tiesiogiai, o per nusikaltimo sud po#mius, kurie $stat#m leid"o naudo"ami nusikaltimo sud1iai apra#ti. 4usikaltimo sudties po#miai b!tinai priskirkuriam nors nusikaltimo sudties elementui. 4usta1ius "uos, $rodomas tas nusikaltimo sudties elementas, kuriam priskiriapib!dinamas po#mis.+oymiai! apib0dinantys nusikaltimo objekt! objektyvij pus%! vadinami objektyviaisiaisnusikaltimo sudties poymiais! o poymiai! apib0dinantys subjekt! subjektyvij pus% subjektyviaisiais nusikaltimsudties poymiais.(8usikaltimo sudties elementai tai b!tinos, sudedamosios "o vieningos strukt!ros dal#s, apib!dinamos tam tikrais po#miais.8usikaltimo sudties poymiai tai atitinkamos sav#bs, apib!dinan1ios, individuali*uo"an1ios sudties elementu 4usikaltimo sudties po#miai padeda iskirti nusikaltimo sud1i spe+i7ines sav#bes, atskirti vienas nusikaltimo sudtiskit nusikaltimo sud1i.

Dalima i skirti tokius nusikaltimo sudties elementus$1. objektasH. objektyvioji pusH#. subjektasH,. subjektyvioji pus.

8/13/2019 baud teis

23/60

8/13/2019 baud teis

24/60

( 3&in nusikaltimo sudtis 3 tai baudiamajame statyme numatyt poymi# apib*dinan+i vienar*-i nusikaltim &rupvisuma. *-in% nusikaltimo sud%tis apima poymius# b*din&us nusikaltim &rupei# turin+iai vienin&! r*-in objekt!. Pakriterij i-skiriami turtiniai# valstybiniai ir kt. nusikaltimai0( #onkreti nusikaltimo sudtis %pati svarbiausia( 3 tai poymi# b*din& atitinkamam nusikaltimui 5pv2.# va&ystekontrabandai# ty+iniam nuudymui" visuma. Tai B6 straipsnis ar straipsnio dalis# numatanti atsakomyb$ u nusikaltim 6iekviena konkreti nusikaltimo sud%tis apib*dina keturias nusikaltimo puses: objekt!# objektyvi!j! pus$# subjek subjektyvi!j! pus$. 6aip tik pa&al poymius# sudaran+ius konkre+i! nusikaltimo sud%t# vieni nusikaltimai atribojami nuonusikaltim. Baudiamajame statyme ne&ali b*ti konkre+i nusikaltimo sud%+i su tapa+iais poymiais. #onkreios nusikaltim sudtys &.b. klasi ikuojamosAori=ontaliuoju principu pa&al ) kriterijus: >. agal sudties apraymo b&d*@ >>. agal sudties apraymo orm*@ >>>. agal sudties konstrukcij*.

>. agal sudties apraymo b&d* iskiriamos 0 nusikaltim sudtys:-( aprasta nusikaltimo sudtis 3 be sunkinan+i ar len&vinan+i aplinkybi.( #vali ikuota nusikaltimo sudtis 5nusikaltimo sud%tis su sunkinan+iomis aplinkyb%mis"'0( rivilegijuota nusikaltimo sudtis 5nusikaltimo sud%tis su len&vinan+iomis aplinkyb%mis".

>>. agal sudties apraymo orm* iskiriamos didels grups:-( aprastoji nusikaltimo sudtis 3 tai sud%tys# kuriose apra-omi vienos veikos# kuria k%sinamasi vien! objekt!# poymesant vienai kalt%s ormai. Paprastosios sud%tys skirstomos :a" aprastas 3 tik veikos pavadinimas'b" praom*sias 3 i-samus apra-ymas'c" Blanketines 3 turinys atskleidiamas kituose teis%s norminiuose aktuose'd" Nukreipiani*sias 3 tai tokios nusikaltim sud%tys# kurios nekonkreti2uodamos nusikaltimo poymi nukreipia kit! B straipsn ar jo dal.( 'udtin nusikaltimo sudtis:a" 'u >>. agal sudties konstrukcij*:-( ormalios nusikaltimo sudtys 3 kai statym leid%jas konstruodamas nusikaltimo sud%t apsiriboja tik veikos apra-ymu# jos pasekmes palieka u nusikaltimo sud%ties rib. /iuo atveju nusikaltimo bai&tumui pakanka tik pa+ios veikos atlikim pasekmi atsiradimas &ali tur%ti reik-m%s tik bausm%s individuali2avimui. Prie toki nusikaltimo sud%+i priskir -meiimo# kontrabandos# neteis%t inansini operacij ir kt. nusikaltim sud%tys.( 1aterialios nusikaltimo sudtys 3 tokios# kurios apima ne tik pa+i! veik!# bet ir jos sukeltas pasekmes. Tai va&ys+inuudym# k*no sualojim ir kt. nusikaltim sud%tys. /iuo atveju nusikaltim bai&tumo momentas tokiose sud%tyse sie su t.t. pasekmi atsiradimu: mirtimi# k*no sualojimo padarymu ir kt.0( Nukirstins nusikaltimo sudtys 3 tai tokios sud%tys# kur pakanka atlikti bent vien! veiksm! 5pv2.# banditi2mo sud% Pakanka vien banditin%s &aujos or&ani2avimo ir bus bai&tas nusikaltimas".

T9.,. 8usikaltimo sudties nustatymo klaida.0laida tai asmens neteisingas padar#tos veikos ar "os pasekmi teisinis arba 7aktinis $vertinimas. 0laidos pob!dnustat#mas leidia teisingai $vertinti sub"ekt#viosios nusikaltimo puss turin$ ir kvali7ikuoti vis nusikaltim. 0laidglaudiai susi"usi su sub"ekt#viu atsakom#bs prin+ipu, nes asmeniui negali b!ti inkriminuo"amos tos aplink#bs, kuri anesuvok ir negal"o suvokti.Baudiamosios teiss teori"a iskiriateisin% (juridin) ir 'aktin% klaid. /r teisin, ir 7aktin klaida apib!dina mogaussmons veikl, todl klaida galima tik t#1iniuose nusikaltimuose.Teisin klaida bus tada, kai asmuo neteisingai vertina veikos draudiamum, veikos kvali7ikavim bei bausms r!$ ir d#d$ 4eteisingas veikos draudiamumo $vertinimas gali pasireikti dve"opai%+irma, asmuo gali man#ti, kad "o veika #ra draudiama, nors $stat#mas tokios veikos nepriskiria prie nusikalstam 'tarianusikaltimas(. iuo atve"u baudiamo"i atsakom#b neik#la.ntra , asmuo gali man#ti, kad "o veika nra draudiama, nors $stat#mas toki veik priskiria prie nusikaltim. iuo atklaida nepaalina baudiamosios atsakom#bs, nes veikos draudiamumo suvokimas nra t#1ios turinio elementas.

4eteisingas veikos kvali7ikavimo bei bausms r!ies ir d#dio vertinimas neturi "okios reikms baudiama"ai atsakom#bkalts 7ormai, nes $ t#1ios turin$ $trauktas tik veikos pavo"ingumo suvokimas, o ne teisingo veikos kvali7ikavimo ar g bausms suvokimas.

5

8/13/2019 baud teis

25/60

Aaktin klaida bus tada, kai asmuo neteisingai vertina 7aktines aplink#bes, kurios sudaro ob"ekt#viuosius nusikalti po#mius. >rie 7aktins klaidos priskiriamos%klaida dl nusikaltimo objekto ir dalyko. >l nusikaltimo objekto bus tuomet, kai asmuo neteisingai suvokia tuosvisuomeninius sant#kius, $ kuriuos ksinasi. i klaida gali pasireikti keliais b!dais% )( kaltininkas nor"o pasiksinti $ mob"ekt, o pasiksino $ didesn$ 'svarbesn$(, tai atsakom#b ikils u 7aktines pasekmes 'pv*., asmuo nor"o pasiksveikat 'k!no sualo"imas(, o pasiksino $ g#v#b& 'nuud#mas( atsakom#b ikils u nuud#m(8 ( kaltininkas no pasiksinti $ didesn$ 'svarbesn$( ob"ekt, o pasiksino $ maesn$ atsakom#b priklaus#s nuo t#1ios apibrtumkaltininkas nor"o pasiksinti $ vien ob"ekt, o pasiksino $ kelis 'pv*., +Iuligani*mo metu kaltininkas aud#damas suatsitiktin$ praeiv$ ir tuo paeidia du ob"ektus visuomens saugum ir g#v#b&(. iuo atve"u atsakom#b kaltinin pasiksinim $ antr"$ ob"ekt atsak#s kaip u nusikaltim, padar#t dl neatsargumo8 5( kaltininkas nor"o pasiksintiob"ektus, o pasiksino $ vien 'pv*., kaltininkas nor"o iaginti nukent"usi" ir nuud#ti "os v#r, o pav#ko tik iagintatve"u kaltininkas u pasiksinim $ antr"$ ob"ekt atsak#s kaip u pasiksinim nuud#ti.2laida dl nusikaltimo dalyko bus tuomet, kai asmuo neteisingai suvokia visuomenini sant#ki, $ kuriuos ksinasmaterialin& iraik. i klaida gali pasireikti keliais b!dais. >irma, kaltininkas nor"o pasiksinti $ vien dal#k, o pasikkit 'nor"o nuud#ti >., o nuud 3.( iuo atve"u klaida nedaro $takos atsakom#bei. @ntra, kaltininkas nor"o pasikdidesn$ dal#k, o pasiksino $ maesn$ 'nor"o pavogti )NNN lt., o pavog )NN lt.( iuo atve"u atsakom#b priklaus#s nuapibrtumo. 0onkreti*uotos t#1ios atve"u veika bus kvali7ikuo"ama kaip pasiksinimas $ didesn$ dal#k, o nekonkretit#1ios atve"u kaip baigtas nusikaltimas pagal 7aktines pasekmes. Tre1ia, kaltininkas nor"o pasiksinti $ maesn$ dal#k, o pasiksino $ didesn$ atsakom#b ikils u baigt nusikaltim remiantis 7aktinmis pasekmmis.) klaida dl veikos pob0dio gali pasireikti neteisingai vertinant veikos 7aktini aplink#bi, sudaran1i ob"ekt#vi

nusikaltimo sudties pus&, buvim ar nebuvim. 3ei asmuo klaidingai mano, kad "o veiksmuose #ra 7aktins aplink,sudaran1ios ob"ekt#vi" nusikaltimo sudties pus&, nors tikrov"e " nra, tai i klaida nedaro $takos kalts 7ormai, ta1ig.b. kvali7ikuo"ama tik kaip pasiksinimas, pv*., asmuo klaidingai man#damas , kad pinigai padirbti, parduoda tikrus pinatsak#s u pasiksinim reali*uoti padirbtus pinigus. 3ei asmuo klaidingai mano, kad "o veiksmuose nra 7aktini aplink,sudaran1i ob"ekt#vi" nusikaltimo sudties pus&, nors tikrov"e "os eg*istuo"a 'pv*., asmuo, klaidingai man#dama pinigai tikri, parduoda padirbtus pinigus, tai i klaida leis asmen$ patraukti baudiamo"on atsakom#bn tik u neatsnusikaltim '"ei toki nusikaltimo sudt$ numato B0(, nes t#1iai b!tinas vis 7aktini aplink#bi suvokimas.#) klaida dl priemoni/ pasireikia tada, kai panaudo"amos kitos, nei buvo planuo"ama, priemons. i klaida galima keliatve"ais. >irma, kai kaltininkas vieto" numat#tos priemons panaudo" kit, l#giavert& priemon& 'vieto" pistoleto aTokia klaida neturi reikms atsakom#bei. @ntra, kai panaudo"ama #miai galingesn priemon, nei kaltininkas " ve'asmuo prie tvoros pri"ungia elektros srov&, man#damas, kad tai nepavo"inga g#v#bei, ta1iau prie tvoros prisiliet&s a!sta(. iuo atve"u, kaltininkas, nesuvok&s tokios aplink#bs, g.b. patrauktas atsakom#bn tik u neatsarg nusikaltim. Tkai panaudo"ama priemon, kuri, kaltininko man#mu, buvo tinkama, ta1iau konkre1iu atve"u negal"o sukelti siek pasekmi 'sugedusio aunamo"o ginklo panaudo"imas(. iuo atve"u kaltininkas bus patrauktas atsakom#bn u pasiksi

padar#ti nusikaltim, kurio pasekmi buvo siekiama. 0etvirta, kaltininkas panaudo"a ob"ekt#viai netinkamas priemones, burtai ir pan. Tokiu atve"u atsakom#bs klausimas neik#la, nes tai pripa$stama tik t#1ios iklimu aiktn.,) klaida dl prieastinio ry io pasireikia tuo, kad asmuo neteisingai suvokia prieastinio r#io tarp veikos ir pasekmi plto"imosi eig. iuo atve"u pabrtina, kad t#1iai pripainti pakanka, "og asmuo suvokia pasekmes kaip neivengiamgalim savo veikos re*ultat. 0laida dl prieastinio r#io plto"imosi eigos turi $takos veikos kvali7ikavimui tik tuo atve pasekms kilo ne dl veikos, kuria siekta re*ultato, o dl kit asmens veiksm. iuo atve"u asmuo atsak#s u pasiksi padar#ti nusikaltim, kur$ "is galvo"o padar&s, ir u neatsargiai kilusias pasekmes '"ei gal"o ir prival"o numat#ti pasekmes(.3) klaida dl vietos! laiko ar kvali'ikuot/ nusikaltimo sudties poymi/savo esme ir sprendimo tais#klmis atitinka klaiddl veikos pob!dio.

T9.3. 8usikaltimo ir nusikaltimo sudties svok/ tarpusavio ry ys. 4egalima tapatinti nusikaltimo sudties ir nusikaltimo svok.8usikaltimas tai realaus g#venimo reikin#s, konkretaus

asmens poelgis. 4usikaltimas visada pasireikia pavo"inga veika, kuria ksinamasi $ tam tikrus valst#bs saugomus g 4usikaltimo padar#m mes galime stebti savo akimis. @iku, mes negalime i karto dar#ti teisikai pagr$stos ivadosnusikaltimo, bet preliminari ivad padar#ti galime. Toki ivad daro ir teisininkai, priimdami nutarimus ikelti baudiam b#l ir praddami teisin$ persekio"im, nes pagrindas baudiama"ai b#lai ikelti #ra nusikaltimo po#mi buvimas veiko"8usikaltimo sudtis 'prieingai negu nusikaltimas( nra ob"ekt#vios tikrovs reikin#s. 4usikaltimo sudties ne$manom pamat#ti. 4usikaltimo sudtis tai mokslin abstrak+i"a, teiss mokslo iradimas, $rankis ivadai dl nusikaltimo padar#ti$rodius visus inkriminuoto nusikaltimo sudties po#mius, galima bus veik pavadinti nusikaltimu.Tai"i! esminis i/ termin/ skirtumas yra tas! kad MnusikaltimoN terminas vartojamas objektyvios tikrovs rei kiniui va"ystei ar nuudymui paymti! o Mnusikaltimo sudtiesN terminas vartojamas objektyvios tikrovs rei kiniuteisi kai apibrti ir konkre-iam atvejui teisi kai vertinti.0#la klausimas, ar nusikaltimo sud1iai b!dingi tokie nusikaltimo po#miai kaip pavo"ingumas ir prieingumas tei>avo"ingumas #ra materiali nusikaltimo sav#b. >avo"ingas #ra nusikaltimas, o ne "o apra#mas baudiama"ame $stat#mnusikaltimo sudtis. 4usikaltimo sudtis tik atspindi nusikaltimo pavo"ingum, bet pati ios sav#bs neturi.

>rieingumas teisei #ra teisin nusikaltimo pavo"ingumo iraika baudiama"ame $stat#me. >avo"inga veika pripa$nusikaltimu todl, kad "os po#miai atitinka baudiama"ame $stat#me apra#tus nusikaltimo sudties po#mius. Tik nust$ atitikim teigiama, kad tokia veika #ra udrausta baudiama"ame $stat#me, t.#. konstruo"amas nusikaltimo prieingteisei. Taigi, nusikaltimo sudtis tik parodo nusikaltimo prieingum teisei.

F

8/13/2019 baud teis

26/60

4usikaltimo sudties reikm baudiamo"o"e teis"e #ra labai didel. 4usikaltimo sudtis #ra vienas i baudiamoatsakom#bs pagrind. 0ai veiko"e nra nusikaltimo sudties, tokia veika negali b!ti laikoma nusikaltimu. 4usikaltimo sudtis turi didel& reikm& ir teisingai kvali7ikuo"ant nusikaltimus.

T9.7. 8usikaltimo sudtis usienio ali/ baudiamosios teiss teorijoje ir praktikoje.4usikaltimo sudtiesD terminas nra iskirtinis ietuvos baudiamosios teiss teori"os reikin#s. 4usikaltimo sudtiesterminas imtas vartoti dar JK// a. 0aip pro+esinis pagrindas baudiama"am persekio"imui pradti. is prin+ipas buvo pagrir ipltotas Me*ario Bekari"os. ot#nikai "is skamba Znon +rimen sine legeZ.2abartiniu metu daugumos ?uropos valst#bi baudiamosios teiss vadovliuose ar net $stat#muose varto"amas nusikaltsudtiesD terminas. 0aip ir ietuvo"e, nusikaltimo sudtis laikoma baudiamosios atsakom#bs pagrindu. Ta1iau $vaKakar ?uropos valst#bi teis"e nusikaltimo sudtis suprantama nevienodai. >v*., @ngli"os baudiamo"o"e teis"e "i apiob"ekt#vi" 'a+tus reus( ir sub"ekt#vi" 'mens rea( nusikaltimo pus&. 9ub"ekto amiaus bei nusikaltimo ob"ekto ponusikaltimo sudtiesD terminas neapima.>anaiai nusikaltimo sudtis suprantama ir 3@K baudiamo"o"e teis"e. abiausiai mokslas apie nusikaltimo sudt$D plKokieti"os baudiamo"o"e teis"e. Tiesa, Kokieti"os baudiamo"o"e teis"e nusikaltimo sudtis suprantama kiek kitaipm!s baudiamo"o"e teis"e. 4usikaltimo sudtis apima nusikaltimo ob"ekt, ob"ekt#vi" pus&, sub"ekt, sub"ekt#vi"9ub"ekt#via"ai pusei be kalts bei mot#v, dar priklauso pakaltinamumo po#mis. Be to, kalt tik i dalies $eina $ nusiksudt$. Be kalts, kuri suprantama kaip t#1ia ir neatsargumas, dar iskiriamas kaltumas, kuris ir #ra baudiamoatsakom#bs pagrindas greta nusikaltimo sudties. 4usikaltimo sudtis vokie1i baudiamo"o"e teis"e sl#go"a tik ve prieingum teisei. Keika gali b!ti prieinga baudiama"ai teisei, bet nekalta, taigi neutrauks baudiamosios atsakom#bs.=usi"os ir buvusi T9=9 bei kaip kuri =#t ?uropos valst#bi teis"e nusikaltimo sudtis suprantama taip pat, knusikaltimo sudtis ietuvos baudiamo"o"e teis"e.

T 0. +B - T1 / )4/I "LTI5+ /467TI-/ 8+915I"I

;. 1.Jbjektyvaus esm nusikaltimo sudtyje.Jbjektyvioji nusikaltimo pus - tai iorin pavo"ingo ksinimosi, kuriuo paeidiami baudiamo"o $stat#mo saugomi teisingriai, pasireikimo pus. Baudiama"ame $stat#me konstruo"ant nusikaltimo sudtis reikia atsivelgti $ atitinknusikaltimo r!ies esminius, b!dingiausius ob"ekt#viosios puss po#mius.Jbjektyvieji poymiai% pavo"inga veika, pasireikianti veikimu ar neveikimu - tai b!tinas po#mis8nusikalstamos pasekms8 prieastinis r##s tarp veikos ir atsiradusi pasekmi8

nusikaltimo padar#mo laikas, b!das, $rankiai, priemons bei kitos ob"ekt#vios aplink#bs.;. . Jbjektyvi/ nusikaltimo sudties poymi/ klasi'ikavimas.

Kisi po#miai ivardinti E. ). B*tinasis po#mis #ra tik vienas - veika.Kisi kiti tik papildomi, kurie gali b!ti ir nenumat#ti konkre1iose nusikaltim sudt#se, bet inoma konkre1iam nusikaltimui visi #ra b!dingi.

;.#. Jbjektyvi/ nusikaltim/ sudties poymi/nustat#mo reikm $vertinant kalt& bei sprendiant bausms sk#rim pagrindas pagrindiant baudiam" atsakom#b&8 "i galima tik, kai #ra veika - vien u pavo"ing b!sen nebaudiama8tai prielaidos asmens nelie1iam#bei, "ei "o veiksmai neprietarau"a $stat#mams8 pilniausiai ireikiama $stat#muose, taip pat atribo"ama nusikalstoma veika nuo nenusikalstamos8

atribo"ami pana!s nusikaltimai8galima "a remiantis atskleisti ir sub"ekt#vi" pus&8galima u7iksuoti ir preven+in$ po#m$..

T :. )4/I "LTI5+ +B - T; "8IB 6I)")T1/ 8+8915I"I

TC.1. Teisinis "ris kaip nusikaltimo objektas8usikaltimo objektas - tai teisiniai griai, $ kuriuos ksinamasi nusikaltimu ir kurie #ra saugomi baudiamo"o $stat#mo.griai gali priklaus#ti mogui 'nuosav#b, g#v#b8 tai asmens sub"ektins teiss( ar visai visuomenei 'valst#bs suverenitteritori"os nelie1iam#b8 tai konstitu+iniai pagrindai(.0iekvieno nusikaltimo pavo"ingumas ir pasireikia tuo, kad valst#b teiss normomis nustato tuos grius, kurie #ra vert

siekiant utikrinti normal asmen bei pa1ios valst#bs eg*istavim. Teiss norm pagalba saugomi tik tie griai, kurievisuomenin& reikm& - teisiniai griai 'griai, saugomi teiss norm(.Teisiniam griui, atsivelgiant $ "o pob!d$, gali b!ti padaroma 7i*in, turtin, moralin, politin ir pan. ala.Teisiniai griai gali turti real 'g#v#b, sveikata( arba ideal 'garb, orumas, religiniai "ausmai(, pob!d$.Baudiamo"o $stat#mo gali b!ti saugomas%

8/13/2019 baud teis

27/60

pats teisinis gris, ginamas nuo sunaikinimo ar pakeitimo8asmens sant#kis su tuo teisiniu griu, t. #. gali b!ti saugoma g#v#b ir laisv tok$ gr$ vald#ti , disponuoti ir naudotis "uo. eik-m%:#ra tuo kriteri"umi, kuris padeda atriboti nusikaltimus nuo kit teiss paeidim 'veika #ra nusikaltimas, kai veika nukr prie baudiamo"o $stat#mo saugom ob"ekt(8 padeda suprasti material"$ pavo"ingumo po#m$ 'kodl taikomos prievartos priemons(8svarbu atribo"ant vien nusikaltim nuo kito - klasi7ika+i"a8 padeda atskleisti pavo"ingumo pob!d$ - vertinama pati veika8di7eren+i"uo"ama baudiamo"i atsakom#b - propor+i"a tarp pavo"ingumo ir sank+i"os. 4usikaltimo ob"ektu negali b!ti laikomi mons, $rankiai, gam#bos priemons ir kiti materialios paskirties daiktai.

TC. . 8usikaltimo objekt/ r0 ys. tskir/ nusikaltimo objekt/ r0 i/ apib0dinimas.60 ys %;Bendrasis objektas'BR( ; visi teisniai griai, $ kuriuos ksinamasi nusikalstamumu, kurie #ra saugomi m!s valst#b baudiam" $stat#m, visuma. 3is #ra vieningas visiems nusikaltimams.>agal B0%- = visuomenin santvarka,-visuomenins santvarkos politin ir ekonomin sistema8-nuosav#b8-pilie1i asmen#b8-pilie1i politins, dabartins, turtins ir kitos teiss ir laisvs8- ietuvos teistvarka.3 eilikum nustato pagal reikmikum ir svarb. >agrindin BR paskirtis - atskirti nusikalstamas veikas nuo nusikalstam *-inis objektas ; tai atitinkama vienar!i ar tapa1i teisini gri dalis, saugoma baudiamo"o $stat#mo. 3is b!dingatitinkamai vienar!i nusikaltim grupei, kuriai priklauso pv*., nusikaltimas vienam teisiniam griui- g#v#bei nuosav#bei . Tai pagrindas, ir praktikai vienintelis, 9pe+ialiosios dalies sisteminimui.>agal "$ visos nusikaltim sudt#s #ra suskirst#tos $ atitinkamus skirsnius%-valst#biniai nusikaltimai8-nusikaltimai asmens g#v#bei, sveikatai, laisvei ir orumui8-nusikaltimai vald#mo tvarkai8-nusikaltimai visuomens saugumui ir viea"ai tvarkai8-nusikaltimai nuosav#bei ir t. t.Taip pat r!inis ob"ektas lemia ir veikos pavo"ingumo pob!d$. Teisingas r!inio ob"ekto nustat#mas turi gana didel& reiklasi7ikuo"ant konkre1i nusikalstam veik. Keikos, panaios ioriniais po#miais, gali b!ti kvali7ikuo"amos pagal skirt

B0 straipsnius atsivelgiant $ r!in$ ob"ekt antai, pasiksinimas nuud#ti poli+inink vienu atve"u, kai tai sie"ama tarn#bini pareig atlikimu, kvali7ikuo"amas kaip nusikaltimas vald#mo tvarkai 'B0 N ')( str.(, kitu atve"u, kai tai darom pav#do, buitinio kon7likto metu - kaip nusikaltimas asmens g#v#bei 'B0 )N5 str.(. taigi r!inis ob"ektas padeda atriboti viegrups nusikaltimus nuo kitos grups nusikaltim.Tiesio&inis objektas ; tai teisinis gris, $ kur$ ksinamasi konkre1iu nusikaltimu. 3is #ra b!tinas kiekvienos konkre1nusikaltimo sudties elementas.0iekvienu nusikaltimu visada #ra ksinamasi $ tam tikr teisin$ gr$. Ta1iau #ra nusikaltim, kuriais vienu metu #ra ksin$ du ar daugiau teisini gri.Tokiu atve"u, kai vienu nusikaltimu #ra paeidiami du ar keli ob"ektai, visada #ra iskiriamas pagrindinis b!tinasis ob"ekalutinis 'papildomas( b!tinasis ob"ektas 'pv*., plimas nusikaltimas ir nuosav#bei, ir sveikatai(. /r pagrindinis, ir papildoob"ektas #ra privalomai konkre1ios nusikaltimo sudties elementai.Be b*tinojo objekto'pagrindinio - nulemia nusikaltimo sudties viet 9pe+ialiosios dalies sistemo"e8 ir papildom baudiamosios teiss teori"o"e dar iskiriami akultatyvieji objektai ;tie teisiniai griai, kurie nra b!tini, atitinkamo

nusikaltimo sudties po#miai, bet $ "uos galima atsivelgti sprendiant bausms individuali*avimo klausimus.TC.#. 8usikaltimo dalykas. 8usikaltimo objektas ir nusikaltimo dalykas.

4usikaltimo dal#kas - tai konkret!s materialaus pasaulio daiktai, kuriuos veikiant daroma ala teisiniams griams ar keliatokios alos grsm. Tai materiali teisinio grio iraika realiame pasaul#"e. >av#*diui, teisinio grio nuosav#b irairealiame pasaul#"e #ra pinigai, namas, maina bei kitas turtas.

8/13/2019 baud teis

28/60

kuris asmuo, neatsivelgiant $ "o ami ir pakaltinamum, skirtingai nuo nusikaltimo sub"ekto, kuriam b!tinas tam tamius ir pakaltinamumas.

T

8/13/2019 baud teis

29/60

b!du asmuo visai ar laikinai ivengia tarn#bos, nusikaltimas laikomas baigtu.'kaip pasiksinimas nusikaltimui - atve"ai,asmuo panaudo"o vien, kelis $stat#me ivard#tus b!dus mintai tarn#bai ivengti, ta1iau to padar#ti nepav#ko(.@pie panai konstruk+i" galima b!t kalbti vengiant mokti alimentus ar tvams ilaik#ti.Keikimo ir neveikimo derinimas rengiantis padar#ti nusikaltim #ra galimas tiek, kiek rengimasis #ra savarankikas, pal#su tolesne veika. Tok$ rengimosi savarankikum lemia tai, "og tuo metu padar#ti veiksmai ir neveikimas nra organtiesioginio ob"ekt#vaus po#mio - veikos t&sin#s.0itaip pasiksinimo $ nusikaltim atve"ais.>asiksinimas #ra ob"ekt#vi nusikalstamos veikos po#mi $g#vendinimo pradia. 0altininkas, nordamas baigti pranusikaltim, turi t&sti pradtus veiksmus. Todl 1ia daniausiai pasiksinimo ne$manoma pradti veikimu ir baigti neve'taip pat atvirk1iai(.

T1E.,. 8eveikimas. Teisin parei"a i ven"ti nusikalstamo revi"ubas neveikimas. (@)

8eveikimas - tai pas#vus mogaus elges#s, sukeliantis ar galintis sukelti ioriniame pasaul#"e tam tikrus pakitimus. 3 b!dingas pavo"ingumas 'atsiranda ala teisiniams griams ar keliama tokios alos grsm(, prieingumas teisei 'atsakomturi b!ti reglamentuota baudiama"ame $stat#me(. 4eveikimas turi b!ti smoningas 'asmuo turi suvokti, kad "is privatitinkamai veikti( ir valingas mogaus poelgis. 4orint patraukti baudiamo"on atsakom#bn u neveikim, pirma, reikia nustat#ti, ar asmuo prival"o veikti atitinkamu b baudiama"ame $stat#me numat#t parei&! veikti atitinkamu b*dugali lemti%asmens pro7esi"a bei "o tarn#bins pareigos 'g#d#to"as privalo suteikti medi+inin& pagalb(8gimin#sts r#iai 'tvai privalo ilaik#ti vaikus ir atvirk1iai(8 pilietins pareigos 'asmuo privalo praneti apie nusikaltim(8ankstesnis pa1io asmens elges#s 'vairuoto"as privalo nukent"usia"am suteikti pagalb(. 4eveikimas gali b!ti paprastas, kai "$ sudaro vienas epi*odas8 taip pat gali b!ti sudtinis, t. #. susidedantis i daugelio epi*o

T1E.3. 4eikos pavojin"um ir prie in"um teisei alinan-ios aplinkybs. +rovoka&ija! klaida. B0tinoji "intis. B0tinasisreikalin"umas. 8ukentjusiojo sutikimas. Tarnybos "aliojimai.

Baudiamosios teiss teori"o"e aplink#bs, kurioms esant padar#ti veiksmai, turint#s nusikalstamos veikos po#mi, nelainusikaltimu, apibriamos kaip aplink#bs, paalinan1ios veikos pavo"ingum ir prieingum teisei. = B0 i aplink#bgrupei priskiriama%veikos maareikmikumas8 b!tino"i gintis8asmens, padariusio nusikaltim, sulaik#mas8 b!tinasis reikalingumas8

savanorikas atsisak#mas nuo nusikaltimo padar#mo.>rie ios grups b!tina priskirti dar ir kitas baudiama"ame $stat#me nenumat#tas aplink#bes%nukent"usio"o sutikimas8 pro7esins pareigos v#kd#mas8$sak#mo v#kd#mas8gam#bin arba !kin ri*ika8mokslinis eksperimentas8savo teiss reali*avimas nenugalima "ga87i*in ir psi+Iin prievarta8nusikaltimo imita+i"a. 0plinkybi poymiai: b!tinas alos, numat#tos B0, padar#mas 'prieingu atve"u neatsiranda baudiamie"i teisiniai sant#kiai ir nebelieka diskusob"ekto8

aplink#b turi paalinti b!tent baudiam" atsakom#b&, o ne veikos baudiamum8 baudiamosios atsakom#bs paalinimas negali b!ti sie"amas su kalts nebuvimu.Kisos aplink#bs pagal " teisin& prigimt$ gali b!ti klasi7ikuo"amos%-$ aplink#bes, paalinan1ias veikos pavo"ingum 'veikos maareikmikumas, savanorikas atsisak#mas nuo nusikal padar#mo, b!tino"i gintis i