VILNIAUS UNIVERSITETASTEISS FAKULTETAS

PRIVATINS TEISS KATEDRA

DARIUS KULIKAUSKASekonomika, 1 grup, IV kursas

TARPTAUTIN PRIVATIN TEISPaskait konspektas

Dstytojas: lekt. dr. L. Butkeviius

Vilnius, 2010

TURINYS1 Bendrosios tarptautins privatins teiss nuostatos...........................................................5

1.1 Tarptautins privatins teiss esm............................................................................5

1.2 Tarptautins privatins teiss samprata......................................................................6

1.3 Tarptautins privatins teiss vieta teiss sistemoje..................................................7

1.4 Tarptautins privatins teiss reguliavimo dalykas...................................................7

1.5 Tarptautins privatins teiss reguliavimo metodai...................................................7

1.6 Tarptautins privatins ir vieosios teiss santykis....................................................8

1.7 Pagrindins iuolaikins tarptautins privatins teiss tendencijos...........................9

2 Tarptautins privatins teiss altiniai ir vienodinimas...................................................10

3 Usienio teiss samprata ir turinio nustatymas...............................................................12

3.1 Usienio teiss nustatymas ir taikymo apribojimai.................................................12

3.2 Atsisakymas taikyti usienio teis...........................................................................13

4 Kolizins normos.............................................................................................................15

4.1 Kolizins normos samprata......................................................................................15

4.2 Kolizins normos struktra......................................................................................15

4.3 Kolizini norm rys.............................................................................................16

4.4 Kolizini norm aikinimas ir taikymas..................................................................16

4.4.1 Kvalifikavimo klausimas.................................................................................16

4.4.2 alutin problema............................................................................................17

4.4.3 Iskaidymas......................................................................................................17

5 Asmen teisinis santykis tarptautinje privatinje teisje...............................................18

5.1 Fiziniai asmenys......................................................................................................18

5.2 Juridiniai asmenys...................................................................................................19

6 Atskiriems institutams taikytina teis..............................................................................21

6.1 Sutartinms prievolms taikytina teis....................................................................21

6.2 Nesutartinms (deliktinms) prievolms taikytina teis..........................................22

6.3 Tarptautiniai altiniai...............................................................................................23

6.4 Daiktins teiss tarptautinje privatinje teisje......................................................24

6.5 Paveldjimo santykiams taikytina teis...................................................................24

6.6 Romos konvencija 1980 m......................................................................................25

6.7 eimos teisiniams santykiams taikytina teis..........................................................27

6.7.1 Santuokos sudarymui, galiojimui ir nutraukimui taikytina teis.....................27

6.7.2 Sutuoktini asmeniniams neturtiniams ir turtiniams tarpusavio santykiams taiky

tina teis....................................................................................................................29

6.7.3 vaikinimui, globai ir rpybai taikytina teis...................................................30

7 Udaviniai.......................................................................................................................32

7.1 Udavinys................................................................................................................32

7.2 Udavinys................................................................................................................33

7.3 Udavinys................................................................................................................33

3

Egzaminas: 2 teoriniai klausimai ir 1 udavinys, kiekvienas i j vertinamas 10 bal, galutinis

balas vis j vertinimo vidurkis.

4

1 BENDROSIOS TARPTAUTINS PRIVATINS TEISS NUOSTATOS

1.1 TARPTAUTINS PRIVATINS TEISS ESMTarptautins privatins teiss reikia dl to, kad tam tikri tapats teisiniai santykiai reguliuoja

mi skirtingai nacionaliniu lygmeniu. Teiss santykiai danai turi tam tikr usienio element,

t. y. santyk su ne vietos teismo teisine sistema. I esms yra 3 prieastys, dl ko gali bti tei

siniame santykyje usienio elementas:

1. Santykio subjektai ir j priklausomyb kitai jurisdikcijai (pvz., Lietuvos

mon perka prekes i Lenkijos mons).

2. Santykio objektas (pvz., ginas gali kilti dl daikto kitoje valstybje).

3. Tam tikro juridinio fakto vykimas usienyje (pvz., sudaryta usienyje sutar

tis).

Atsirads usienio elementas nepakeiia teisinio santykio esms, jis lieka atitinkamos

privatins teiss akos reguliuojamu santykiu. Usienio elementas suteikia tam tikro savitumo

teisiniams santykiams reikia isiaikinti, kurios valstybs teis bus taikoma teisiniams santy

kiams. Atsakymo klausim reikia iekoti kolizinse teiss normose, kurios gali bti tvir

tintos nacionalinje teisje, tarptautinse sutartyse. Valstybei taikyti usienio teis btina dl

keleto prieasi:

1. Besipleiantis bendradarbiavimas, globalizaciniai procesai.

2. Teisingumo principas. Beslygikai taikant teismo vietos teis neivengia

mas neteisingumas.

3. Privatinje teisje vyrauja sutarties laisvs principas, todl daugel klausim

alys apsprendia tarpusavio sutarimu (leidiama pasirinkti taikom teis).

Tarptautins privatins teiss paskirtis privatini teisini santyki, susiklostani

tarp skirting valstybi fizini ir juridini asmen, teisinis reguliavimas. ios teiss akos

kaip mokslo srities tikslai:

1. Nurodyti slygas, pagal kurias teismas bt kompetentingas nagrinti gin

su usienio elementu (jurisdikcijos nustatymas).

2. Nurodyti konkrei teisin sistem, pagal kurios nuostatas turt bti ver

tinamas kils ginas (taikytinos teiss nustatymas).

3. Apibrti slygas, pagal kurias bt pripastamas ir vykdomas usienio

teismo ar arbitrao sprendimas dl gino su usienio elementu.

Didij dal tarptautins privatins teiss sudaro kolizins normos. Jos tiesiogiai ne

5

reglamentuoja teisini santyki, tik nurodo, kurios teisins sistemos normos turi bti taikomos

konkreiam teisiniam santykiui. Norint taikyti kolizin norm, reikia sprsti preliminarius

klausimus. Tokiais atvejais svarbu iskaidyti teisin santyk ir nustatyti sudedamuosius eleme

ntus.

1.2 TARPTAUTINS PRIVATINS TEISS SAMPRATATarptautins privatins teiss samprat galima iliustruoti dviem skirtingomis pozicijomis, kas

yra i teis:

1. Stori apibdina tarptautin privatin teis kaip privatins vieosios teiss

subdisciplin.

2. Savinji tarptautin privatin teis laiko privatins teiss dalimi.

Kai kurie JAV autoriai teigia, kad tarptautin privatin teis tai teiss aka, kuri sie

kia pateikti atsakymus klausimus, kylanius tarp valstybi ir valstybs viduje. Europos Ko

misija savo aliojoje knygoje atkreipia dmes tarptautins privatins teiss problematik. i

teiss sritis neturi vienodos reikms visose ES alyse, nes vienur ji reguliuoja tik taikytinos

teiss klausimus, kitur ir jurisdikcijos bei kt. klausimus.

Tarptautins privatins teiss problematik atspindi ir Generalins advokats arpston

nuomon byloje C353/06 (C Teisingumo teismas, tas pats ir nesant jokios raids): tarp

tautin privatin teis ne tarptautins teiss dalis, ji numato mechanizm ar kelet mechaniz

m, kokia teis turi bti taikoma, kai teisiniame santykyje yra usienio element. Tarptautins

privatins teiss pavadinimas kl daug klausim teiss moksle, nes nesutariama, ar is ter

minas nra prastesnis u konflikt (kolizij) teis. Pastarasis terminas naudojamas JAV, Kana

doje, Didiojoje Britanijoje. Tarptautins (dl tarptautikumo klausim) privatins (reguliavi

mo dalyko problema) teiss (savarankikos teiss akos problema) svokoje ginijami visi

trys odiai. Vyrauja nuomon, kad odis tarptautin reikia ne altin, o reguliavimo daly

k, odis privatin pabria prigimt ir reguliavimo dalyk (santykis tarp privai subjekt,

o ne valstybi, kiekviena valstyb turi savo privatin teis).

Paia bendriausia prasme tarptautin privatin teis privatins teiss dalis, kuri regu

liuoja privatinius santykius, perengianius vienos valstybs ribas. ios teiss akos pavaidni

mo dviprasmikumas lemia ir nevienod poir pat reguliavimo dalyk.

1.3 TARPTAUTINS PRIVATINS TEISS VIETA TEISS SISTEMOJETarptautinei privatinei teisei bdingas tam tikras dvilypumas:

1. Privatini santyki elementas.

6

2. Tarptautinis usienio elementas.

Vienu poiriu tarptautin privatin teis yra vieosios teiss sudedamoji dalis. Tokios

pozicijos pagrindu yra tarptautins sutartys. iuo poiriu suprantama labai plaiai. Kitu po

iriu, privatiniai teisiniai santykiai nepriklauso vieosios teiss reguliavimui, todl ir tarptau

tin privatin teis turi bti laikoma privatins teiss dalimi.

Dar kiti autoriai teigia, kad tarptautin privatin teis yra vidaus teiss santyki sritis.

Kitaip tariant, tai yra skirting valstybi nacionalini teisi sritis. Galiausiai, kiti teigia, jog

tarptautinei privatinei teisei bdingas mirumas, t. y. kad i ak sudaro ir privatins, ir vie

osios teiss normos.

Anglijoje tarptautin privatin teis nelaikoma atskira teiss aka, bet pripastama at

skiru institutu. Kanados teiss doktrina j laiko nacionalins teiss aka, kuri reguliuoja tarp

tautin jurisdikcij, kolizij sprendimas, nuolatins gyvenamosios vietos klausimai, usienio

teism ir arbitra sprendimai ir t. t. Rusijoje i sritis laikoma atskira aka, kuri tiria tiek tarp

tautines, tiek vietines teisines problemas. Lietuvoje laikomasi panaios pozicijos kaip ir Rusi

joje.

1.4 TARPTAUTINS PRIVATINS TEISS REGULIAVIMO DALYKASvairi valstybi teiss doktrinoje vyrauja skirtingos nuomons dl to, kokie santykiai patenka

tarptautins privatins teiss reguliavimo dalykas. Paia bendriausia prasme tai privatiniai

teisiniai santykiai, atsirandantys tarptautins veiklos srityje. Rusijoje prie tarptautins priva

tins teiss priskiriami ir materialins teiss, ir kolizini norm, ir tarptautinio civilinio proce

so klausimai.

1.5 TARPTAUTINS PRIVATINS TEISS REGULIAVIMO METODAIPaprastai ioje srityje skiriami du metodai:

1. Kolizinis.

2. Materialinis.

Teigiama, kad tarptautin privatin teis atsirado ir vystosi kolizinio metodo dka. At

siradus usienio elementui visada yra kolizinis klausimas, t. y. sprendiama, kuri teis turi bti

taikoma ir pan. Taigi iai teisei bdinga kolizin problema taikytinos teiss pasirinkimo

klausimas. Kolizins problemos sprendiamos kolizini norm pagalba. Kolizin norma ne

sprendia teisinio santykio i esms, ji tik duoda nuorod materialin teiss norm, kuri sure

guliuoja teisin santyk. Kolizinis metodas pasireikia tuo, kad kolizinio santykio reguliavimui

pasirenkama konkreti teiss sistema, iuo metodu nesiekiama nustatyti teises, pareigas ir atsa

7

komyb. Kolizins normos taikomos kartu su materialinmis normomis, kurios reguliuoja tei

sin santyk.

Kai kurie autoriai teigia, kad tarptautins privatins teiss metodas unifikavimas

(vienodinimas). Visgi tai nra tiesinio reguliavimo metodas.

1.6 TARPTAUTINS PRIVATINS IR VIEOSIOS TEISS SANTYKISTarptautins privatins teiss pavadinimas kelia daug klausim dl jo tinkamumo. Pagrindin

prieastis nuoroda tarptautin teis. Terminas tarptautin teis yra tarptautin vieoji

teis sinonimas. Tarptautin privatin teis nelaikytina tarptautins vieosios teiss dalimi,

taiau ias dvi sritis sieja stiprus ryys.

Tarptautin vieoji teis yra tarptautin ta prasme, kad nustato klausimus tarp valsty

bi, o tarptautin privatin teis klausimus tarp privai asmen, kurie priklauso konkre

ioms valstybms. Todl odis tarptautin suprantamas vienu atveju kaip tarpvalstybin,

o kitu kaip santyki su usienio elementu.

Panaumai tarp tarptautins vieosios ir privatins teisi:

1. Tikslas (utikrinti tarptautin bendradarbiavim).

2. Tarptautin privatin teis remiasi tarptautins vieosios teiss principais,

kurie svarbs aikinant tarptautines sutartis (Vienos konvencija).

3. Sieja bendri teiss altiniai (tarptautins sutartys).

4. Tarptautin vieoji teis taip pat atsako klausim, koks yra tarptautins ir

nacionalins teiss santykis.

Skirtumai tarp tarptautins vieosios ir privatins teisi:

1. altiniai (tarptautins privatins teiss nuostat didij dal sudaro vidaus

teiss nuostatai).

2. Tarptautin vieoji teis reguliuoja tarpvalstybinius santykius, jos subjektai:

valstybs, tarptautins organizacijos, o tarptautin privatin teis reguliuoja

privai asmen santykius (valstyb juose irgi gali dalyvauti lygiomis teis

mis). Neigti viej element tarptautinje privatinje teisje nebt teisinga,

nes yra norm, skirt vieojo intereso apsaugai (CK 1.11 str.). Be to, reikia

turti galvoje, kad vyksta i teisi konvergencija.

8

1.7 PAGRINDINS IUOLAIKINS TARPTAUTINS PRIVATINS TEISS TENDENCIJOS

Pasaulyje nra visoms valstybms bendros tarptautins privatins teiss, bet teiss mokslas

siekia nustatyti bendras tendencijas, vykstanias ioje srityje. Skiriamos tokios:

1. Siekiama vis labiau unifikuoti teiss normas sudarant universalias ar regio

ninio pobdio tarptautines sutartis, priimant modelinius statymus (pavyz

diniai statymai). Dl to labai iaugo tarptautini organizacij vaidmuo.

2. Kolizij tarp tarptautini sutari norm augimas. Tokia situacija neutikri

na teisinio aikumo.

3. Tarptautins privatins teiss normos kodifikuojamos nacionaliniu lygme

niu.

4. Pleiasi tarptautins privatins teiss veikimo sfera, atsiranda vis daugiau

norm vairiose teiss akose ir poakiuose.

9

2 TARPTAUTINS PRIVATINS TEISS ALTINIAI IR VIENODINIMASTeiss altinis gali reikti subjekt, kuris priima teiss taisykles (pvz., parlamentas), arba tei

ss norm, kurioje ireiktos teiss taisykls. Pagrindinis tarptautins privatins teiss altinis

tarptautins sutartys. Tarptautins sutarties samprata tvirtinta Vienos konvencijoje. Lietuva

dalyvauja daugelyje tarptautini sutari, iskirtinos 3 grups:

1. Dvials tarptautins sutartys dl teisins pagalbos civilinse, komercinse

ir eimos teiss bylose (su Lenkija, su Baltarusija, su Estija ir Latvija ir su

kt., bent vien i i sutari reikia inoti, savo turiniu jos yra panaios, i

skyrus sutart su Lenkija). iose sutartyse nustatomos jurisdikcins normos,

rodym rinkimo klausimai, kolizins normos ir t. t. ES nars turi nedaly

vauti tarptautinse sutartyse, kurios priklauso ES iimtinei kompetencijai,

todl kyla specifini problem dl sutari, priimt iki narysts ES. Roma1

ir Roma2 reglamentai tas problemas i esms sprendia.

2. Daugiaals tarptautins sutartys.

3. Doktrina ir paproiai. Doktrina remiamasi, nes statutin teis negali visko

sureguliuoti iki galo. Paskaityti: R. imaius ir G. Lastauskien, Teisinio pa

proio reikm teisiniam reguliavimui, Jurisprudencija, 2002 m. Nr. 24(4),

204213 psl. ir Justicija, 2010 m. Nr. 1 apie paproius.

Kiekviena valstyb turi savo tarptautin privatin teis, todl tas pats klausimas pa

prastai valstybse bna reguliuojamas ne vienodai, pvz., asmen teisinis statusas nustatomas

vienose valstybse pagal lex patria, kitose lex domicilii princip. Tokie skirtumai nra labai

teigiamas dalykas, todl nuo XIX a. pradta galvoti, kaip suvienodinti tarptautin privatin

teis. Neigiamus padarinius suvelninti galima vienodinant materialin teis ir norminant koli

zines normas.

Materialiosios teiss vienodinimas dalyvaujaniose vienoje sutartyje valstybs tam

tikr klausim sutaria sprsti vienodai. Materialioji teis gali bti vienodinama labai vairiai,

pvz., priimant statymus. Vienodinant materialij teis susiduriama su skirtingomis teiss tra

dicijomis, kultriniais ir socialiniais skirtumais, kurie lemia tam tikr nacionalinio reguliavi

mo turin. Be to, nra institucijos, kuri utikrint vienod teisi aikinim ir taikym, t. y. teis

mai gali t pai norm aikinti skirtingai skirtingose valstybse. Vienodinti materialin teis

yra sudtingiau nei kolizin, nes jos apimtis daug didesn.

Vienodinimas gali bti:

1. Pasaulinis (pvz., Hagos konferencija).

10

2. Regioninis (pvz., ES, Beniliuksas ir t. t.).

3. Dvialis.

Hagos konferencija (http://www.hcch.net) yra organizacija, kuri turt paangiai

vienodinti teiss normas. Kita svarbi organizacija vienodinime UNCITRAL

(http://www.unicitral.org). Tai specializuota JT institucija, kurios pagrindin funkcija vieno

dinti ir pltoti prekybos reglamentavim. Dar viena svarbi organizacija UNIDROIT

(http://www.unidroit.org). Pastaroji yra tarpvyriausybin organizacija, sikrusi Romoje, ji yra

parengusi tarptautini komercini sutari principus. Europos Taryba irgi svarbi organizacija

tarptautinei privatinei teise, 1966 m. priimta Konvencija dl pavyzdinio arbitrao statym,

ETT (6 str. teis teising teism).

Europos Sjungoje vienodinti privatin teis stengiamasi nuo pat jos susikrimo pra

dios. Ligiolinis vienodinimas fragmentikas, vyko atsirenkant, t. y. renkantis atskirus in

stitutus ir pan. (Mikelnas, Justicija 2004 m., Nr. 6, 211 psl.). Svarbs tarptautinei privatinei

teisei du ES reglamentai:

1. Roma1 (Reglamentas Nr. 593/2008). is reglamentas yra dl sutartinms

prievolms taikytinos teiss, jis panaus Romos konvencij.

2. Roma2 (Reglamentas Nr. 864/2007). is reglamentas yra dl nesutartinms

prievolms taikytinos teiss.

Romos konvencija dl sutartinms priemonms taikytinos teiss: OL L266, 198010

09, p. 119. Dl ios konvencijos ir reglament reikia paskaityti V. Mizaro straipsnius: Tarp

tautins privatins teiss vienodinimo ES rezultatai: reglamentai Roma1 ir Roma2, Justicija

2009, Nr.1 ir Justicija 2008 (paskutinis nr.) ir Roma2 reglamentas ir Lietuvos privatin teis,

knyga: Privatin teis: praeitis, dabartis ir ateitis. P. Jurys ir I. Goldamer, Justicija 2008, Nr.

1, 5373 psl.

Europos Komisijos aliosios knygos: eimos santykiai COM (2006) 399 final, sutuok

tini turtiniai santykiai COM (2006) 400 final, paveldjimo teis COM (2005) 65 final, ilai

kymo prievols COM (2005) 649 final.

11

3 USIENIO TEISS SAMPRATA IR TURINIO NUSTATYMASCK 1.10 ir 1.12 str. Tarptautinje privatinje teisje usienio teis reikia bet kuri usienio

teiss sistem, iskyrus vietos teis. Yra valstybi, kuriose galioja keletas teisini sistem,

pvz., federacinse valstybse. Kai valstybje kyla teiss sistemos taikymo klausimas, tai vadi

nama vidaus teiss kolizijos problema (pvz., dl priklausymo tam tikrai religijai ir pan.), ji dar

vadinama tarpasmenine kolizija. CK sako, kad nustaius, jog btina taikyti konkreios valsty

bs, turinios kelet teisini sistem, teis, konkrei teiss sistem reiks nustatyti pagal ne

Lietuvos, o tos valstybs teiss normas.

Terminas usienio teis yra probleminis, nes kyla klausimas, ar reikia vadovautis tik

materialine usienio valstybs teise. Usienio teis reikia ne proceso teis, t. y. proceso teis

yra paalinama i usienio teiss sampratos (nebent iimtiniais atvejais). Bylos nagrinjimo

eiga ir tvarka yra nustatoma vietos valstybs teiss. Teismas privalo isiaikinti ne tik statutin

usienio teis, bet ir antrinius teiss altinius: doktrin, teism nutarimus ir t. t.

alys gali nustatyti taikyti ne alies, o savo nustatytus principus savo teisiniams santy

kiams. Teismas tok nustatym turi gerbti.

3.1 USIENIO TEISS NUSTATYMAS IR TAIKYMO APRIBOJIMAINustaius, kad reikia taikyti usienio teis, reikia nustatyti jos turin. Turinio nustatymas

kitas etapas. Daniausiai nei teismas, nei alys neturi usienio teiss altini, o teismas nra

usienio teiss inovas. Kyla 2 problemos:

1. Usienio teiss altini nustatymas. Usienio teiss altini turinio nustaty

mas.

2. Kyla klausimas, ar usienio teiss nustatymas yra teiss, ar fakto nustaty

mas. Nuo io klausimo priklauso, ar teismas turi ex officio nustatinti teis,

ar tai lieka ali pareiga. Be to, pagal tai priklauso, ar teismas, ar alys turi

nustatyti usienio teiss turin. Galiausiai, nuo to priklauso, k reiks daryti,

jei turinio nustatyti nepavyksta. Skirstomos valstybs pagal io klausimo

sprendim 3 grups:

a. Usienio teis fakto klausimas. Tokiais atvejais teiss nustatymas ir

turinio atskleidimas ali pareiga.

b. Usienio teis teiss klausimas. Teismo pareiga iais atvejais yra

nustatyti usienio teis, jei to nepavyksta, taikoma vietos teis.

c. Tarpinio modelio, t. y. bdingi bruoai i pirm dviej atvej. Usienio

12

teis gali bti taikoma tiek ali reikalavimu, tiek teismo ex officio.

Lietuvoje usienio teis taikoma, kai tai numato tarptautins sutartys, ali susitarimai

ar Lietuvos statymai. Lietuvoje usienio teis taiko, nustato ir aikina teismas ex officio, kai

tai susij su tarptautinmis sutartimis ir statymais. Kai usienio teis numato ali susitari

mas, tai teiss nustatymo klausimus sprendia paios alys (CK 1.11 str. 2 d.). CK nurodyta,

kokiais altiniais turi bti remiamasi nustatinjant usienio teis, t. y. teis turi bti nustatin

jama ne formaliai, reikia atsivelgti usienio valstybs doktrin, taikymo praktik ir t. t. a

lys turi teis prayti teismo pagalbos, kai joms kyla sunkum nustatinjant usienio teis.

Teismas reikiam informacij gali rinkti pats arba darydamas teismo pavedim (kai sudaryta

teisins pagalbos sutartis su kt. valstybe). Lietuvai nuo 1996 m. galioja Europos konvencija

apie usienio teis, todl informacij apie usienio teis galim rinkti ir pagal j. Kai teismui

ir alims nepavyksta nustatyti usienio teiss, teismas gali taikyti Lietuvos teis.

Jei teismas nustatinja usienio teis ex officio, tai bus teiss klausimas (taiau specifi

nis). Teismas turi turti galimyb pasitelkti usienio teiss ekspertus, nors ir galioja principas

teisjas ino teis.

LAT Senato 2004 m. nutarimas Nr. 21 pasakyta, kad teiss normos turinys, aikinimas

ir taikymas paprastai nra rodinjimo dalykas, taiau, kai kalba eina apie usienio teiss tai

kym, tai gali bti rodinjimo dalykas (CK 1.12 str.).

3.2 ATSISAKYMAS TAIKYTI USIENIO TEISAplinkyb, kad teisinis santykis turi usienio element, dar nereikia, jog usienio teis bus

taikoma. Egzistuoja daugyb prieasi, dl ko usienio teis gali bti netaikoma. Kai valsty

bje egzistuoja imperatyvios teiss normos, tai jos bus taikomos net tada, kai alys bus suta

rusios taikyti usienio teis tiems klausimams, kuriuos reglamentuoja mintosios normos.

Atvejai, kai usienio teis netaikoma:

1. Gino santyk reglamentuoja imperatyvios valstybs arba kitos valstybs, su

kuria ginas susijs, normos. iuo atveju teismas turi atsivelgti usienio

teiss taikymo ir netaikymo pasekmes. Vis pirma, inoma, teismas turi

nustatyti, ar tam tikra norma yra imperatyvi, ar ne, kokie tos normos tikslai.

Pastarosios normos gali bt tiek privatins teiss, tiek vieosios teiss sri

ties. Teismas taip pat turt atsisakyti taikyti usienio teis, jei alys dl jos

galt ivengti Lietuvos ar kt. valstybs, su kuria santykis susijs, imperaty

vi norm taikymo (teismas turt remtis CK 1.11 str. 2 d.).

2. Pagal kolizines normas nustatytos usienio teiss galima netaikyti, jei byla

13

yra nesusijusi su ta valstybe. CK 1.11 str. 3 d. numato atvejus, kai alys no

rdamos ivengti nepalankios joms teisins sistemos pasirenka palankesn.

Tai kodeksas vertina neformaliai, palieka teismui sprsti vertinamuoju po

iriu.

3. Usienio teiss taikyti negalima, kai ji prietaraut Konstitucijai arba alies

vieajai tvarkai. Vieosios tvarkos doktrina suteikia teismui labai plai dis

krecij, t. y. nacionalinei teiss normai, kuri gina viej interes, turi bti

teikiamas pirmumas prie usienio teis. ie atvejai siejami daugiausiai su

valstybs interesais, daniausiai eimos bylose (ypa dl vaik). Vieosios

tvarkos doktrina pasireikia negatyviuoju poveikiu, t. y. atsisakym taikyti

usienio teis lemia motyvas, jog jos taikymas sukelt nesuderinam padari

ni su esminiais nacionalins tvarkos principais. A priori apibrti, kas yra

vieoji tvarka negalima, jos turinys atskleidiamas nagrinjant konkreias

aplinkybes ir teiss normas, todl turi bti nacionalizuojama usienio teis,

bylos aplinkybs, vietos teis, usienio teiss taikymo rezultatas, rezultato

palyginimas su Lietuvos teise.

Usienio teiss atsisakymas galimas tik iimtinai statym numatytais atvejais.

14

4 KOLIZINS NORMOS

4.1 KOLIZINS NORMOS SAMPRATAKolizija kyla tada, kai dviej ar daugiau valstybi teis pretenduoja reguliuoti gino santyk.

Kolizijos isprendimas teismo sprendimas, kurios valstybs teiss sistem reikia taikyti gin

o santykiui. Taikytin teis reikia pasirinkti ne savavalikai, o remiantis taisyklmis. Kolizij

sprendimo principai vairiose valstybse gali skirtis. Atsakymas, klausim, kurios valstybs

teis bus taikoma priklauso ir nuo to, kuris teismas nagrinja byl, nes jis kolizij sprs pagal

nacionalines normas.

Nemanoma sukurti taisykli kiekvienai kolizinei situacijai, taiau egzistuoja bendro

sios taisykls. Laikoma, kad turi bti taikoma ta teis, su kuria teisinis santykis yra labiausiai

susijs (glaudiausio ryio doktrina). Kolizins normos tiesiogiai nereglamentuoja kolizinio

santykio, o tik duoda nuorod, kokia teiss norma turi bti taikoma.

Kolizin norma vidaus arba tarptautinje teisje tvirtina taisykl, kuria vadovauja

ntis nustatoma konkreios valstybs teis taikytina santykiui turiniam usienio element. Ko

lizins normos sudaro sistem dar vadinam kolizine teise (didioji tarptautins privatins tei

ss dalis).

4.2 KOLIZINS NORMOS STRUKTRAKolizins normos yra specifins, todl pasiymi ir specifine struktra. Paprastai skiriami 2 ko

lizins normos elementai:

1. Apimtis nusako material santyk, kuriam ta norma taikoma. Tai da

niausiai nurodoma visu institutu ar teiss norm visum. Galima laikyti, kad

apimtis kolizins normos hipotez. Kartais apimtis gali bti nurodoma per

konkret subjekt ar objekt.

2. Ryys dar vadinamas nuoroda ar nukreipimu. Tai yra tiesiog nuoroda

teis, kuri reikia taikyti atitinkamam santykiui. is elementas teisin santyk

susieja su konkreia teiss sistema. Ryys nurodomas vairiais susiejimo kri

terijais (pvz., pilietyb, steigimo vieta ir t. t.). Kartais nustatant ry tvirtina

mas ir laikas, su kuriuo siejamas kriterijus, lemiantis taikytin teis (pvz.,

vaiko kilm CK 1.31 str. 1 d., paveldjimas CK 1.61 str. 1 d.).

4.3 KOLIZINI NORM RYSKlasifikacija yra susitarimo reikalas, todl j yra daug.

15

4.4 KOLIZINI NORM AIKINIMAS IR TAIKYMASBet kokia teiss norma yra taikoma ir aikinama pagal bendrsias teiss aikinimo ir taikymo

taisykles. Skirtingose teiss srityse yra skirtingi teiss taikymo ir aikinimo principai. Tarptau

tinje privatinje teisje aikinim lemia bendrosios taisykls ir specifiniai principai.

Prie taikant kolizin norm, teismas turi isprsti vadinamuosius preliminarius klausi

mus. Pagrindiniais preliminariais klausimais laikomi kvalifikavimas, alutin problema, i

skaidymas, grinimas ir atsisakymas taikyti usienio teis.

4.4.1 KVALIFIKAVIMO KLAUSIMAS

Pirmasis ingsnis isiaikinimas, apie kok teisin santyk kalbama. Kolizins normos taiky

mas siejamas su gino santykio prigimties isiaikinimu, reikia nustatyti, kokie teisiniai santy

kiai sieja alis (pvz., sutartiniai, eimos, darbo ir t. t.). Kolizins normos parinkimas labai pri

klauso nuo kolizins normos apimties nustatymo, o is nuo to, kaip teisinis santykis bus tei

sikai vertinamas, t. y. kaip jis bus teisikai kvalifikuojamas. Kvalifikavimas teisinis fakto

vertinimas ir jo priskyrimas prie vieno ar kito teiss instituto ar konkreios teiss akos. Fak

tin situacija gali bti sudtinga, todl kvalifikuoti daniausiai nebna paprasta.

Kyla klausimas, pagal kurios valstybs teis turi bti kvalifikuojamas teisinis santykis

(vietos ar usienio). T pat santyk skirtingos valstybs gali vertinti skirtingai (pvz., kilnoja

mojo ir nekilnojamojo turto statusas, delikto padarymo vieta). Gino santykis taip pat gali

turti keleto institut bruo (pvz., kai sutarties pavadinimas neatspindi viso sutarties turinio).

CK nepateikia tiesioginio atsakymo, kaip turt bti sprendiami kvalifikavimo klausimai.

Egzistuoja dvi pozicijos kaip sprsti kvalifikavimo klausim:

1. Reikia kvalifikuoti pagal vietos valstybs teis.

2. Reikia kvalifikuoti pagal tai, kurios valstybs teis bus taikoma.

Lietuvos teismai turi pareig atsivelgti ne tik alies kvalifikavim, bet ir galim u

sienio alies kvalifikavim. CK esantys terminai ir svokos turt bti aikinamos pagal vi

daus teis.

4.4.2 ALUTIN PROBLEMA

Teisinis santykis nebna izoliuotas ir vienintelis, t. y. yra stipriai susijs su kitais teisiniais

santykiais. Dl to skiriamas pagrindinis ir alutinis teisinis santykis (pvz., alutinis klausimas

santuokos gine santuokos galiojimas, kuris yra preziumuojamas, arba sutartiniame gine

reikia nustatyti, ar sutartis galioja).

alutinis klausimas kyla, kai:

16

1. Pagrindinis teisinis santykis turi usienio element.

2. Su pagrindiniu santykiu yra susijs kitas santykis, kuris pagal tarptautin

privatin teis gali bti savarankiku ir jam gali bti taikomos kitos kolizi

ns normos.

3. Su pagrindiniu santykiu susijusiam santykiui taikytinos normos numato, kad

turi bti taikomos kitos normos nei pagrindiniam santykiui.

CK alutins problemos nereguliuoja, tai reikia, jog ji turi bti sprendiama pagal

bendrsias taisykles.

4.4.3 ISKAIDYMAS

Teisinis santykis pereina daug stadij, todl gali paaikti, kad tam tikroms santykio stadijoms

ar elementams gali taikyti skirtingas kolizines normas (tokia situacija bus vadinama iskaidy

mu). Iskaidymo CK nereglamentuoja: atskiroms stadijoms taikomos savarankikos kolizi

ns taisykls.

17

5 ASMEN TEISINIS SANTYKIS TARPTAUTINJE PRIVATINJE TEISJEKiekvienas teiss subjektas turi sau bdingus poymius: pilietyb, tautyb ir t. t. Tarptautins

privatins teiss poiriu individualus asmens poymis yra teis, charakterizuojanti civilin

status. Asmens teisinis statusas reglamentuojamas CK 1.151.23 str. ir CPK 790792 str. io

je srityje reikminga yra ir LAT praktika (LAT Senato 2000 m. gruodio 21 d. nutarimas Nr.

28, 5.6 dalis.; LAT 1998 m. sausio 5 d. nutartis, aprobuota Senato; LAT 2001 m. birelio 21 d.

nutartis 3K3203, LAT 2007 m. balandio 6 d. nutartis 3K3142), egzistuoja nemaai tarp

tautini sutari (1950 m. JT konvencija dl dingusio asmens mirties paskelbimo, 1965 m.

Hagos konvencija dl juridini asmen, 1946 m. JT konvencija dl JT privilegij ir imunitet

ir t. t.).

Galima iskirti tris asmen grupes:

1. Fiziniai asmenys (lex personalis).

2. Juridiniai asmenys. (lex societatis).

3. Valstyb.

5.1 FIZINIAI ASMENYSFizinio asmens teisinis statusas nustatomas pagal asmenin teis (lex personalis). Asmeninis

statusas reikia teiss sistemos nustatym pagal ry su valstybe. Asmens civilinis statusas ap

ima vard, pavard, teisnum, veiksnum, gyvenamj viet, pripainim neinia kur esaniu,

pripainim neveiksniu ar ribotai veiksniu, paskelbim mirusiu. mogaus teisinis statusas gali

bti nustatomas:

1. Asmens pilietyb (lex patria). is principas siejamas su Pranczijos revoliu

cija.

2. Asmens nuolatin gyvenamoji vieta (lex domicilii). is principas laikomas

pranaesniu, nes:

a. mogus gali bti keleto valstybi pilieiu;

b. mons danai gyvena ir dirba ne savo pilietybs valstybje;

c. nuolatins gyvenamosios vietos teis paprastai sutampa su teismo vietos

teise.

Taiau egzistuoja ir trkumai:

a. skirtingai aikinama svoka nuolatin gyvenamoji vieta;

b. mogus gali keisti savo gyvenamj viet, o j nustatyti gali bti sunku.

ie principai nra vieninteliai, pvz., galima mogaus status sprsti pagal priklausym

18

religinei bendruomenei. Be to, egzistuoja ir papildomi kriterijai.

Lietuvoje usienio asmen veiksnumas ir teisnumas nustatomas pagal j nuolatins

gyvenamosios vietos teis. Nuolatin gyvenamoji vieta ir gyvenamoji vieta apibrta CK 2

knygoje.

Nuolatin gyvenamoji vieta nustatoma pagal objektyvius ir subjektyvius kriterijus, ji

gali bti gyjama ar pasirenkama.

Dvialse sutartyse dominuoja pilietybs principas.

Kad nebt piktnaudiaujama teise, CK 1.17 str. nustato subsidiarius asmens statuso

nustatymo kriterijus.

5.2 JURIDINIAI ASMENYSKai usienio elementas juridinis asmuo, reikia nustatyti, kas reglamentuoja jo steigim, jo

veikl, jo organ sudarym ir kompetencij bei reorganizavim ir likvidavim. Lex societatis

gali bti nustatoma pagal iuos principus:

1. Inkorporacijos principas, kartais vadinamas nacionalins priklausomybs prin

cipu. iuo principu juridinio asmens statusas nustatomas jo steigimo valstybs

teise. Tokiu bdu jo nuolatin gyvenamoji vieta laikoma steigimo valstyb.

2. Centrins administracijos principas (sslumas). iuo principu juridinio asmens

statusas nustatomas pagal pagrindinio valdymo organo viet.

3. Verslo vietos principas. Pagal princip juridinio asmens statusas nustatomas

pagal faktin veiklos vykdymo viet.

4. Kontrols principas. iuo principu juridinio asmens teisinis statusas nustato

mas pagal valstyb, kurioje gyvena jo steigjai.

Visi principai turi ir privalum, ir trkum. Lietuvoje CK tvirtina inkorporavimo

princip (krimo vietos teis). Juridinio asmens civilinis statusas apima (CK 1.20 str. 2 d.):

1. Juridinio asmens teisin forma (pelno siekiantis, nepelno siekiantis ir t. t.).

2. Juridinio asmens statusas.

3. Juridinio asmens pavadinimas ir jo gynimas.

4. Juridinio asmens steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarka.

5. Steigimo tvarkos paeidimo teisiniai padariniai.

6. Juridinio asmens valdymo organ sistema ir j kompetencija.

7. Civilin atsakomyb.

CK numatytos ir iimtys i inkorporavimo taisykls (CK 1.19 str. 2 d.):

1. Kai juridinio asmens steigimo procedra buvo paeista, tai jo statusas nustato

19

mas pagal asmens faktin buvimo viet.

2. Turinio Lietuvoje filial, versl ar pan. asmens statusas nustatomas pagal Lie

tuvos teis.

3. Juridini asmen, steigt ir Lietuvoje, ir usienyje, reorganizavimo, susijungi

mo atvejais bus taikoma ir Lietuvos, ir usienio teis.

4. CK 1.22 str. usienyje steigto juridinio asmens valdymo organo statusas

nustatomas pagal Lietuvos teis, jei jis veikia Lietuvoje.

Civilin teis privatini santyki subjektais pripasta ir vieuosius asmenis, t. y. vals

tybes ir savivaldybes. J statusas nustatomas pagal atitinkamos valstybs teis.

Esant tarptautinei sutariai, taikomos tarptautini sutari taisykls. Daugumoje dvia

li sutari taikomas steigimo vietos principas.

20

6 ATSKIRIEMS INSTITUTAMS TAIKYTINA TEIS

6.1 SUTARTINMS PRIEVOLMS TAIKYTINA TEISali valios ir autonomijos principas leidia alims pasirinkti taikytin teis tarpusavio santy

kiams. Taiau is principas turi tam tikras ribas. CK tiesiogiai i rib nenumato (kaip ir Ro

mos konvencija). alys, rinkdamosi teis, turi paisyti siningumo, protingumo, teisingumo

princip. Teismas turi gali atsisakyti taikyti ali pasirinkt taikytin teis.

Taikant CK nuostatas, svarbu suvokti, jog jos parengtos pagal Romos konvencij. Rei

kia atsivelgti ESTT jurisprudencij, oficialj leidin C282 1980 m. spalio 31 d. (150 psl.).

Sutartinms prievolms taikoma ali susitarimu pasirinkta teis, kuri gali bti

nustatoma pagal sutarties slygas arba pagal faktines aplinkybes. alys gali pasirinkti taikyti

usienio teis visiems santykiams arba tik tam tikroms santyki dalims. Tai apima sutarties

negaliojimo padarinius, sutarties galiojim, nuostoli atlyginim ir t. t. Kai klausim ali pa

sirinkta teis nereglamentuoja, jiems sprsti taikoms savarankikos kolizins taisykls.

Sutartin prievol suprantama kaip bet kuris sutartinis santykis, iskyrus vedybos su

tartis. Svok teis reikia aikinti plaiai, tai gali apimti ir valstybin, ir nevalstybin teis,

vairius principus ir pan.

Susitarimas dl teiss gali bti numanomas, atsivelgiant derybas, ali elges ir t. t.

Susitarimo dl teiss formai taikoma ali pasirinkta teis. Rangos sutartims gali bti taiko

mos skirtingos teiss darb atlikimui ir civilinei atsakomybei.

Taikytina teis gali bti pasirinkta tiek prie sudarant sutart, tiek po to. Autonomijos

principas leidia pakeisti susitarim dl taikytinos teiss, bet pakeitimas nepadaro sutarties ne

galiojania ir negali bti panaudotas prie treiuosius asmenis.

Sutarties laisvs principas turi tam tikras iimtis ir tarptautinje privatinje teisje, t. y.

ali susitarimas taikyti usienio teis nra pagrindas netaikyti Lietuvos imperatyvi teiss

norm. Jei alys nepasirenka taikytinos teiss, tada taikoma glaudiausio ryio doktrina. Pa

staroji yra teisin prezumpcija, kuri galima paneigti. CK tvirtina 3 prezumpcijas: preziu

muojama, kad labiausiai susijusi prievol su ta valstybe:

1. alies, kuri turi vykdyti prievol, nuolatin gyvenamoji vieta.

2. alis, kurioje yra teis naudoti nekilnojamj ar kilnojamj daikt.

3. Vejo vieta, sutarties sudarymo metu.

Taikant iskaidymo princip sutarties dalims gali bti taikomos skirtingos kolizins

taisykls.

21

Sutartims, kurios sudaromos birose ir aukcionuose, taikomos specialios CK taisykls,

t. y. taikomos valstybs, kurioje yra draudikas ar aukciono vieta, teis (iskyrus, kai draudimo

objektas yra nekilnojamasis).

6.2 NESUTARTINMS (DELIKTINMS) PRIEVOLMS TAIKYTINA TEISNesutartini prievoli srityje paprastai taikomos imperatyvios kolizins taisykls. Usienio

elementas deliktuose gali pasireikti labai vairiai, pvz., usienio spaudoje paskelbiama mog

eminanti informacija ir pan.

Deliktinms prievolms daniausiai taikoma tos valstybs teis, kurioje yra padaromas

deliktas (lex loci delicti). Taiau danai nesutariama, kas yra delikto padarymo vieta, o dl to

ir norm taikymas skiriasi. Galima skirti tokias delikto padarymo vietos sampratas:

1. aling padarini ar rezultato atsiradimo vieta.

2. Veiksmo, suklusio al vieta.

Yra silym tvirtinti taisykl, kad delikto padarymo vieta bt laikoma ta valstyb,

kurios teis yra palankiausia nukentjusiajam (nukentjusiojo pasirinkimu).

CK 1.43 str. tvirtina lex loci delicti princip, taiau pateikiamas ir alternatyvus alos

vietos padarymo apibrimas: ali teiss ir pareigos pagal prievoles, atsirandanias dl pada

rytos alos, nukentjusiojo pasirinkimu nustatomos pagal valstybs, kurioje padarytas veiks

mas ar buvo kitoki al suklusi aplinkybi, teis arba pagal alos atsiradimo vietos valsty

bs teis. Jeigu nemanoma nustatyti nei alos atsiradimo vietos, nei al suklusio veiksmo

vietos, taikoma CK 1.43 str. 2 d. norma, kad taikoma valstybs, su kuria labiausiai susijusi a

los atlyginimo byla, teis. Po alos padarymo, alys gali susitarti, kad bus taikoma byl nagri

njanio teismo alies teis. Jeigu abiej ali gyvenamoji vieta yra viena valstyb, tai alai

atlyginti taikoma tos valstybs teis. Netinkamiems produktams, eismo vykiams, nesininga

konkurencija padarytai alai taikomos specialios taisykls.

Pagal taikytin teis nustatomos civilins atsakomybs slygos, alos atlyginimo

mastas, al padars asmuo ir kt. aplinkybs. Esant dvialei sutariai dl teisins pagalbos, tai

koma dvial sutartis, daugumoje sutari visgi tvirtinta lex loci delicti (taikoma teis tos

valstybs, kurioje atliktas al sukls veiksmas).

6.3 TARPTAUTINIAI ALTINIAIES teiss aktas Roma2 reglamentuoja deliktin atsakomyb.

Vienos konvencija tarptautin sutartis svarbi dl to, kad CK nuostatos dl preki pir

kimo ir pardavimo buvo parengtos pagal i konvencij. Ji publikuota Valstybs inios

22

1995 Nr. 1022283, taip pat svarbus LR Seimo nutarimas dl prisijungimo prie Konvencijos

(1993 m.).

Sutartis buvo sudaryta Vienoje. Sutartyje formuojamos unifikuotos taisykls, kurios

svarbios daugeliui sutari sudarymo klausim: forma, vykdymas ir t. t. Vienos konvencija

sigaliojo 1980 m. sausio 1 d., Lietuva prie jos prisijung su ilyga, kad netaikoma Konvenci

jos nuostata dl leidimo keisti ne ratu pirkimopardavimo sutartis. Tai reikia, kad leidiama

keisti pirkimopardavimo sutarties slygas tik ratu.

Vienos konvencijos pirmuose straipsniuose nustatoma, kokiems santykiams ji taikoma

ir netaikoma. Konvencija taikoma preki prikimuipardavimui, netaikoma vartojimo sutar

tims, t. y. yra skirta komercinms pirkimopardavimo sutartims ir yra apribota tik pirki

mupardavimu (preki, nors preks apibrimas nepateiktas). Konvencija netaikoma var

tojimo sutartims, vykdymo tvarkai aukcionuose, vertybiniams popieriams, laiv ir elektros

energijos pirkimuipardavimui. Jei sutartys apima ne tik preks pirkimpardavim, tai kiek

vienu atveju reikia irti, ar tai yra daugiau preks, ar paslaugos pirkimaspardavimas.

Bendrieji Vienos konvencijos taikymo pagrindai numatyti 1 str., t. y. taikytina visoms

pirkimopardavimo sutartims, jei abi alys turi savo buveines alyse, kurios yra Konvencijos

dalyvs, arba kai pagal tarptautines sutartis yra taikytina vienos i valstybi dalyvi teis.

Konvencij galima alims pasirinkti taikyti ir savo susitarimu.

Aikinant Konvencij turi bti atsivelgta jos tarptautin pobd, stengtis palaikyti

aikinimo vienodum. Institucijos, kuri utikrint Konvencijos taikymo vienodum, nra, to

dl leidiami svadai, kuriuose apvelgiama teism praktika taikant Konvencij valstyb

senarse (UNCITRAL Digest of Case Law on the CISG, prieiga per internet:

). LAT 2009 m. liepos

3 d. nutartis civilinje byloje 3K3189 Ruki Lietuva prie Laugin ir LAT 2005 m. gruodio

7 d. nutartis civilinje byloje 3K3648 skatina Konvencijos taikym; sprendiant udavinius

nereikt ignoruoti ios Konvencijos. Naudingi internetiniai puslapiai:

http://www.cisg.law.pace.edu; http://www.cisgac.com; http://www.unilex.info.

6.4 DAIKTINS TEISS TARPTAUTINJE PRIVATINJE TEISJESkirtingai nei prievoli teisei, daiktinei teisei ali autonomijos principas negalioja, iskyrus

kelet iimi. Daiktins teiss taikytina teis nustatoma pagal imperatyvias normas. Da

niausiai skirstomos taisykls pagal tai, ar daiktas yra kilnojamas, ar ne. Teismas, sprsdamas

dl taikytinos daiktins teiss, pirmiausiai turi isiaikinti, ar daiktas yra kilnojamas, ar ne.

Taikomas principas, kad daiktas pripastamas kilnojamuoju arba nekilnojamuoju pagal vals

23

tybs, kurioje buvo jo teiss pasikeitimo metu, teis.

Nekilnojamieji daiktai: CK 1.48 str. bendras kolizinis principas, kad nuosavybs teis

ir kt. daiktins teiss nekilnojamj daikt nustatomos pagal jo buvimo vietos alies teis.

Daniausiai kyla problem su tais daiktais, kuriems suteiktas nekilnojamojo daikto statusas,

tada atsiranda papildomas kriterijus daikto registravimo vieta. Daikto registravimo forma

turi atitikti valstybs, kurios teis taikoma nustatant jo status, reikalavimus. Klausimas, kokie

dalykai turi bti laikomi daiktins teiss klausimais, turt bti sprendiamas pagal lex fori.

Jei alys nekilnojamojo daikto pirkimuipardavimui pasirinks kit teis, tai ji nereguliuos nuo

savybs klausim ir su tuo susijusi klausim. Lietuvos dvialse tarptautins teisins pagal

bos sutartyse tvirtintas lex rea sitae principas.

Kilnojamieji daiktai: CK 1.48 str. bendras principas lex rea sitae taikomas ir kilnoja

miesiems daiktams. Kilnojamojo daikto buvimo viet nustatyti sunkiau, todl j atvilgiu pa

starasis principas nra toks grietas. Papildomiems reikalavimams, pvz., pagerinimams taiko

mas irgi lex rea sitae principas, bet jei veiksmai yra deliktas taikoma delikt teis. Pagrindi

nis klausimas buvimo vieta. Ja reikt laikyti t viet, kur daiktas buvo jo teisinio statuso

pasikeitimo metu. Siots naturalisi pripastama faktin daikto buvimo vieta kaip jo buvimo

vieta. Teisins padties pasikeitimo momentas turi bti teistas, kai daiktas patenka kitos

valstybs teritorij, jo teisinis statusas sprendiamas pagal kitos valstybs teis. Daiktiniai su

varymai seka paskui daikt. alys gali pasirinkti kilnojamajam daiktui taikytin teis, taiau

i aplinkyb negali bti panaudota prie treiuosius asmenis. Daugumoje Lietuvos dviali su

tari tvirtina lex rea sitae principas, o sutartyje su Lenkija ie klausimai nereglamentuoja

mi.

6.5 PAVELDJIMO SANTYKIAMS TAIKYTINA TEISNustatant testamento galiojim paprastai svarbu:

1. Palikjo galjimas sudaryti testament (testamentinis veiksnumas). Testamen

tinis veiksnumas yra galjimas sudaryti, pakeisti ir pan. testament pagal te

statoriaus vietos valstybs statymus. Jei nuolatins gyvenamosios vietos

nustatyti nemanoma, tai veiksnumas nustatomas pagal testamento sudarymo

valstybs teis.

2. Testamento forma. tvirtina bendr kolizin taisykl, kad testamento patvirtini

mo, pakeitimo ar panaikinimo atvejams taikoma valstybs, kur atliekami tie

veiksmai, teis. Formos poiriu galioja tos formos testamentai, kurie atitinka

jo vietos valstybs reikalavimus. Iimtis: galima papildomai taikyti testatoriaus

24

nuolatins gyvenamosios vietos ar jo pilietybs valstybs teis. Testamentas

galioja, kai jis atitinka:

1. sudarymo valstybs teis;

2. testatoriaus nuolatins gyvenamosios vietos teis;

3. testatoriaus pilietybs valstybs teis.

CK 1.61 str. 2 d. nurodyta, kad palikim sudarant nekilnojamajam daiktui, testamento

forma visada turi atitikti testamento sudarymo valstybs reikalavimus. Tokiais atvejais galima

skaidyti testament dvi dalis ir galima situacija, kad jis galios vien daikt atvilgiu, o kit

ne. Lietuvos dvialse sutartyse nustatyta, kad taikoma tos alies teis, kurios pilietis buvo j

sudars testatorius.

CK 1.61 str. 1 d. nustato, kad kilnojamj daikt paveldjimo klausimai sprendiami

pagal palikjo gyvenamosios vietos jo mirties momentu teis (testamentin iskirtin, privalo

moji dalis ir t. t.). CK 1.61 str. 2 d. palikimo atsiradimo atveju po Lietuvos pilieio mirties,

privalomj dal turintys gauti asmenys juos gaus visais atvejais pagal Lietuvos teis, iskyrus

nekilnojamuosius daiktus.

Kai palikimas yra Lietuvoje, o testamentui taikoma usienio teis, tai neatsiradus te

stamento gavjams, turtas pereina Lietuvos Respublikai.

Nekilnojamojo daikto paveldjimo teis nustatoma grietai laikantis lex rea sitae prin

cipo.

6.6 ROMOS KONVENCIJA 1980 M.Europos Sjungos valstybsnars yra sipareigotos prisijungti prie JTO Romos konvencijos

Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 593/2008. Iki Mastrichto sutarties Europos

Bendrijos neturjo kompetencijos tarptautins privatins teiss srityje, taiau, kai atsirado ko

mpetencija, atsirado poreikis i srit reguliuoti. Dl ios prieasties 2008 m. ir buvo priimtas

reglamentas, pareigojantis alis prisijungti prie Romos konvencijos.

Romos konvencija tarptautins teiss reguliuojama tarpvalstybin sutartis, o ne ES

aktas, todl naujos valstybs nars prie jos turi prisijungti atskirai, o ne kartu su stojimo sutar

timis. 1988 m. prie Romos sutarties priimti protokolai, kuriais suteikta kompetencija EBTT

(Europos Bendrij Teisingumo Teismas) aikinti konvencij. 2003 m. Europos Komisija pri

m alij knyg dl Romos konvencijos pakeitimo pareigojant ES akt, taip buvo priimti

reglamentai Roma1 ir Roma2: tai tiesioginio taikymo aktai, j gyvendinimui nacionaliniai

aktai nebtini.

Roma2 reglamento preambuls 8 punktas sako, kad reglament privalo taikyti vis

25

ri teismai ir arbitraai, taiau ilieka klausiamas, ar ES teis saisto arbitraus. Roma1 pa

naios nuostatos nra, taiau aikinant sistemikai, ji turt bti taikoma ir iam reglamentui.

Roma1 1 str. 1 d. numato, kad reglamentas taikomas sutartinms byloms civilinms

prievolinms ir susijusioms su komercine teise, o 2 str. nurodoma, kad i teis taikoma net

tada, jei ji nra valstybsnars teis. Analogika nuostata yra ir Roma2 reglamento 3 str. is

principas vadinamas universalaus reglamento taikymo principu. Roma1 22 str. sakoma, kad

valstybje galiojant kelioms teisinms sistemoms, taikoma ta teiss sistema, kuri labiausiai

tinkama pagal tos valstybs teisin reguliavim.

Tiek Roma1, tiek Roma2 reglament nuostatas nukonkuruoja kit ES reglament

kolizins normos. Roma1 23 ir Roma2 27 str. sako, kad reglamentai neturi takos tam, kaip

taikomos ES teiss nuostatos, kuriomis nustatomos civilinms ar komercinms teisms taiko

mos kolizins normos. Kitaip tariant, bus taikomas visada specialus ES teiss aktas, jei tik jis

bus, o ne Roma1 ar Roma2 reglamentai.

Roma1 25 str. ir Roma2 28 str. santykis su tarptautinms sutartimis: bendras princi

pas tarptautins sutartys turi virenyb (reglament primimo metu galiojusias tarptautines

sutartis). Reglamentai turi virenyb prie tas tarptautines sutartis, kurios sudarytos tarp dviej

ar daugiau ES valstybinari.

Abu reglamentai tvirtina vieosios tvarkos ilyg (Roma1 21 str., Roma2 26 str.). Jei

taikomos kolizins normos prietaraut vieajai tvarkai (turima galvoje valstybi vidaus vie

oji tvarka), turi bti taikomos ne reglamento normos. ETT savo praktikoje yra pasaks, kad

vieoji tvarka suprantama kaip valstybi nari vidaus teiss normos, nustatytos visiems asme

nims, esantiems valstybjenaryje ir kuri taikymas yra nustatytas visiems teisiniams santy

kiams valstybje, ir kuri paisymas ar nepaisymas gali turti tak valstybs nars politinei ar

kt. sistemai.

Roma1 12 str. ir Roma2 15 str. nurodyti klausimai, sprendiami pagal kitus reglame

ntus. Sraas nra baigtinis, todl turi bti traukti ir kiti deliktini teisi klausimai.

Pagal Roma1 24 str. sakoma, kad reglamentas pakeiia Romos konvencij valstybse

narse, taiau Danijoje ir Jungtinje Karalystje toliau tebegalioja Romos konvencija.

Roma1 sigaliojo 2009 m. gruodio 17 d., iskyrus 26 str. Tai reikia, kad Roma1

nuostatos taikomos sutartims, sudarytoms po 2009 m. gruodio 17 d. Roma2 sigaliojo 2009

m. sausio 11 d. ir taikoma vykiams, kuri pagrindu atsiranda nesutartins prievols, atsira

dusiems po sigaliojimo. Reglamentai taikomi visiems sutartiniams ir nesutartiniams civili

niams komerciniams santykiams, iskyrus numatytas sutartis. Taiau nei Roma1, nei Roma2

nepateikia, kas yra civiliniai komerciniai santykiai. i reglament preambuls yra svarbios,

26

aikinant i dokument nuostatas. Roma1 preambuls 7 punkte duodama nuoroda Briuse

lis1 reglament, todl aikinant ir taikant Roma1 bei Roma2 nuostatas tampa ir Briuselis1

atvilgiu galiojanti ETT jurisprudencija. ETT yra pasaks, kad civilini ir komercini byl s

voka aikintina autonomikai, o didiausias kriterijus yra tai, ar santykio atsiradimas yra vie

osios valdios funkcij vykdymas, ar privataus pobdio veiksmai net jei juos atliko vieo

sios valdios institucija. Reglamentai netaikomi mokesi bei muit bylose ir administracin

se bylose. Kas yra sutartiniai, o kas nesutartiniai santykiai reglamentuose neapibrta, bet pa

gal ETT praktik, sutartiniai santykiai yra tuomet, kai viena alis savanorikai prisiima savo

sipareigojimus kitai aliai, jei nra tokios ali valios santykis nesutartinis.

6.7 EIMOS TEISINIAMS SANTYKIAMS TAIKYTINA TEIS

6.7.1 SANTUOKOS SUDARYMUI, GALIOJIMUI IR NUTRAUKIMUI TAIKYTINA TEIS

Santuokos sudarymo ir galiojimo klausimai vairiose valstybse yra reglamentuojami skirtin

gai. Skiriasi sutuoktini amiaus reglamentavimas, galimyb sudaryti santuok tarp giminai

i, pagaliau, galim sutuoktini lytis ir skaiius. Todl, siekiant nepaeisti teistai gyt

asmens teisi, btina teisingai nustatyti santuokos sudarymo slygoms taikytin teis.

Santuokos sudarymo slygos apima iuos klausimus: sutuoktini santuokin veiksnu

m (CK 3.14 3.15 str.), taip pat santuokos savanorikum, sutuoktini lyt, skaii, galim

giminysts ry (CK 3.12, 3.13, 3.16, 3.17 str.). Jeigu santuoka sudaroma Lietuvoje, santuoki

n veiksnum nustato Lietuvos teiss normos (CK 1.25 str. 1 d.). Taigi galioja lex loci celeb

rionis principas, kuris taip pat taikomas ir ne Lietuvoje sudaromoms santuokoms. CK 1.25 str.

4 d. nustato, kad usienio valstybje teistai sudaryta santuoka bus pripastama Lietuvoje.

Tai reikia, kad, pvz., jeigu usienyje buvo teistai sudaryta poligamin santuoka, tai ji bus

pripastama ir tuo atveju, jei sutuoktiniai atvyks Lietuv. Jeigu santuokos sudarymas prie

taraus Lietuvos vieajai tvarkai (pvz., santuoka buvo sudaryta per prievart), tokios santuokos

galiojimas neturt bti pripastamas.

CK numato ir tam tikras iimtis i aukiau nurodyt taisykli. Usienyje teistai su

daryta santuoka Lietuvoje nebus pripastama, jeigu abu sutuoktiniai, kuri abiej nuolatin

gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, ivyko usienio valstyb ir ten sudar santuok tik siekdami

ivengti santuokos pripainimo negaliojania pagal LR statymus (CK 1.25 str. 4 d.,m pvz.,

vienod lyi asmen santuoka).

CK 1.24 str. 3 d. leidia nustatyti sutuoktini santuokin veiksnum ir kitas santuokos

sudarymo slygas pagal j nuolatins gyvenamosios vietos teis esant ioms aplinkybms:

27

vienas ar abu santuok sudarantys asmenys turi bti usienio valstybs pilieiai ar apatridai, o

j nuolatin gyvenamoji vieta turi bti ne Lietuvoje, ir sudaryta santuoka bus pripastama

bent vieno i besituokianij nuolatins gyvenamosios vietos valstybje. Tokiu atveju

asmens, nuolat negyvenanio Lietuvoje, santuoktinis veiksnumas gali bti nustatomas ne

pagal Lietuvos teis, bet pagal jo nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis. Taikytinos

usienio valstybs teiss normos neturi paeisti Lietuvos vieosios tvarkos (CK 1.11 str. 1 d.),

prieingu atveju tokia santuoka negalt bti registruojama. Minta CK norma leidia

sumainti toki atvej, kai pagal vienos valstybs teis santuoka yra laikoma sudaryta teistai

ir galioja, o pagal kitos ne.

Ne maiau svarbios santuokos teistumo nustatymui yra ir santuokos sudarymo proce

drins slygos, reguliuojanius santuokos sudarymo bdus, jos registravimo btinum ir pan.

CK 1.26 str. nustato, kad santuokos sudarymo tvarka nustatoma pagal santuokos sudarymo

vietos valstybs teis. Taiau yra numatyta ir iimtis santuoka bus pripastama galiojania,

jeigu ji atitinka bent vieno i sutuoktini nuolatins gyvenamosios vietos ar pilietybs santuo

kos sudarymo metu valstybs teis.

Btina paymti, kad CK nuostatos taikomos tik tuo atveju, jei atitinkam klausim

nereguliuoja dvial sutartis dl teisins pagalbos.

Ne maiau svarbus taikytinos teiss nustatymo klausimas yra ir santuokos nutraukimo

bylose, turiniose usienio element. CK 1.29 str. 1 d. nustato, kad santuokos nutraukimui ir

gyvenimui skyrium yra taikoma sutuoktini nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis.

Jei sutuoktini nuolatin gyvenamoji vieta yra skirtingose valstybse, turi bti taiko

ma j paskutins nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis, o jeigu tokios niekada nebu

vo, teismo vietos valstybs teis (CK 1.29 str. 2 d.). Kadangi tam, kad pareikimas dl san

tuokos nutraukimo bt teismo priimtas, btinas tam tikras bylos ryys su teismo vietos vals

tybe (pvz., pagal CPK 784 str. vienas i sutuoktini turi bti Lietuvos pilietinis ar nuolatinis

gyventojas), lex fori teiss taikymas iuo atveju yra pateisinamas.

CK 1.29 str. 3 d. taip pat numato tam tikras garantijas Lietuvos pilieiams ar nuolat

Lietuvoje gyvenantiems asmenims tuo atveju, jei valstybs, kurios pilieiai yra abu sutuok

tiniai, teis draudia nutraukti santuok arba nustato specialias santuokos nutraukimo slygas.

Tokiu atveju santuokos nutraukimui gali bti taikoma Lietuvos teis.

Vlgi, btina paymti, kad CK nuostatos taikomos tik tuo atveju, jei atitinkam

klausim nereguliuoja dvial sutartis dl teisins pagalbos.

28

6.7.2 SUTUOKTINI ASMENINIAMS NETURTINIAMS IR TURTINIAMS TARPUSAVIO SANTYKIAMS TAIKYTINA TEIS

Pagrindinis kolizinis principas, kuris taikomas sprendiant dl sutuoktini asmeniniams santy

kiams taikytinos teiss, yra lex domicilii (CK 1.27 str. 1 d.). Tuo atveju, jei sutuoktiniai neturi

bendros nuolatins gyvenamosios vietos, turi bti taikoma paskutins j bendros nuolatins

gyvenamosios vietos valstybs teis, jeigu tokios vietos jie niekada neturjo, taikoma tos vals

tybs teis, su kuria sutuoktini asmeniniai santykiai yra glaudiausiai susij. Jeigu tokios

valstybs nemanoma nustatyti, taikoma santuokos sudarymo vietos valstybs teis (CK 1.27

str. 24 d.).

Sutuoktini tarpusavio turtiniams santykiams taikytin teis nustato atskiros teiss

normos. Taikytinos teiss nustatymas priklauso nuo to, ar sutuoktiniai yra sudar vedyb su

tart bei joje numat taikytin teis, ar ne. Jei vedyb sutartis buvo sudaryta, ir joje buvo

nustatyta, kokia teis turi bti taikoma sutuoktini turtiniams santykiams, turt bti taikoma

ali pasirinkta teis, su slyga, kad ji buvo pasirinkta i i alternatyvi variant:

1. Esamos bendros nuolatins gyvenamosios vietos.

2. Bsimos bendros nuolatins gyvenamosios vietos.

3. Santuokos sudarymo vietos.

4. Vieno i sutuoktini pilietybs (CK 1.28 str. 2 d.).

Kitoks pasirinkimas nra leidiamas. Pats susitarimas dl taikytinos teiss galioja, jei

jis atitinka pasirinktos taikytinos teiss reikalavimus arba susitarimo sudarymo vietos valsty

bs teiss reikalavimus.

Jei sutuoktiniai nebuvo pasirink taikytinos teiss, j turto teisin status nustato j

nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis (CK 1.28 str.). Jeigu sutuoktiniai nuolat gyve

na skirtingose valstybse, taikoma j bendros pilietybs valstybs teis, jeigu ir tokios nra,

tai taikoma santuokos sudarymo vietos valstybs teis.

Paymtina tai, kad sutuoktini tarpusavio ilaikymo teisiniams santykiams taikomos

atskiros kolizins normos, nustatytos 1973 m. Hagos konvencijoje dl ilaikymo prievolms

taikytinos teiss, kuri nukreipia CK 1.36 str. ios konvencijos 8 str. nustato, kad santuok

nutraukusius sutuoktinius siejanias ilaikymo pareigas reglamentuoja teis, taikyta santuokos

nutraukimui ar ituokos pripainimui. i kolizin norma taikoma ir separacijos bei santuokos

pripainimo negaliojania atveju.

6.7.3 VAIKINIMUI, GLOBAI IR RPYBAI TAIKYTINA TEIS

Vaiko ir tv asmeniniams ir turtiniams (iskyrus ilaikymo) teisiniams santykiams taikoma

29

vaiko lex domicilii teis. Jei n vienas i tv neturi bendros su vaiku nuolatins gyvenamo

sios vietos, bet ir vaikas, ir abu jo tvai yra vienos valstybs pilieiai, taikoma bendros piliety

bs valstybs teis (CK 1.32 str.).

eimos nari tarpusavio ilaikymo teisinius santykius pagal CK 1.36 str. reguliuoja

1973 m. Hagos konvencija dl ilaikymo prievolms taikytinos teiss. Ji gali bti taikoma ne

tik tais atvejais, kai ilaikymas yra reikalingas vaikui, bet ir tais atvejais, kad senyvo amiaus

tvai reikalauja priteisti ilaikym i savo pilnamei vaik. ioje Konvencijoje numatytas

pagrindinis kolizinis principas yra kreditoriaus (asmens, kuriam reikalingas ilaikymas)

prastins gyvenamosios vietos teiss principas (4 str.). Kai pagal savo lex domicilii kredito

rius negali gauti ilaikymo, taikoma skolininko ir kreditoriaus bendros pilietybs valstybs

teis (5 str.). Jei ir pagal ios valstybs teis ilaikymas kreditoriui nepriklauso, gali bti taiko

ma teismo, nagrinjanio byl, teis (6 str.).

Kai ilaikymo pareiga sieja netiesiogins giminysts arba giminysts pagal santuok

santykiais susijusius asmenis, skolininkas gali gintis nuo kreditoriaus reikalavimo sakydamas,

kad valstybs, kurios pilieiai jie abu yra, teis arba, jei jie neturi bendros pilietybs, kredito

riaus prastins gyvenamosios vietos valstybs vidaus teis tokios pareigos nenustato (7 str.).

vaikinimo teisiniams santykiams taikoma vaiko nuolatins gyvenamosios vietos vals

tybs teis (CK 1.33 str.). Tai bendroji kolizin norma, taiau tais atvejais, kai yra aiku, kad

pritaikius princip (t. y. vaikinus pagal vaiko lex domicilii teis) vaikinimas nebus pripa

stamas tvi (tvio) nuolatins gyvenamosios vietos ar pilietybs valstybje, gali bti tai

koma tvi (tvio) nuolatins gyvenamosios vietos ar pilietybs teis, jei tai nepakenks vai

ko interesams (CK 1.33 str. 2 d.).

Jeigu apskritai neaiku, ar vaikinimas iose valstybse bus pripastamas, vaikinti yra

draudiama. Laikoma, kad neaikumas atsiranda tuo atveju, jei tvi (tvio) nuolatins gyve

namosios vietos ar pilietybs valstyb nra sudariusi su Lietuva dvials sutarties dl teisins

pagalbos ar nra 1993 m. Hagos konvencijos dl vaik apsaugos ir bendradarbiavimo tarptau

tinio vaikinimo srityje dalyv. i Konvencija reglamentuoja tarptautinio vaikinimo proced

r, taigi ji taip pat yra svarbus teiss aktas, taikomas tarptautiniam vaikinimui, kadangi Lietu

va yra ios konvencijos dalyv.

Atlikus vaikinimo procedr, vaikio bei tvi tarpusavio teisiniams santykiams yra

taikoma tvio (tvi) nuolatins gyvenamosios vietos valstybs teis (CK 1.33 str. 3 d.). CK

nuostatos, susijusios su vaikinimui taikytinos teiss nustatymu, taikomos tik tais atvejais, jei

vaikinimo nereguliuoja dvial sutartis dl teisins pagalbos.

CK 1.34 str. nustato, kad nepilnamei gynimui, j globai ir rpybai taikytina teis

30

nustatoma pagal 1961 m. Hagos konvencij dl valdios institucij galiojim ir taikytinos tei

ss nepilnamei apsaugos srityje. ios konvencijos 1 str. nustato, kad nepilnameio nuola

tins gyvenamosios vietos valstybs teismins ir administracins institucijos yra galiotos im

tis jo asmens ar nuosavybs apsaugos priemoni, o 2 str. nustato, kad imamasi priemoni,

nustatyt i institucij valstybs vidaus teisje.

Lietuva taip pat yra 1996 m. Konvencijos dl jurisdikcijos, taikytinos teiss, pripaini

mo, vykdymo ir bendradarbiavimo tv pareig ir vaik apsaugos priemoni srityje. CK 1.35

str. 1 d. nustato, kad pilnamei eimos nari glob ir rpyb nustato i asmen nuolatins

gyvenamosios vietos valstybs teis. Taigi galima teigti, kad globai ir rpybai yra taikomas

asmens, reikalingo globos ar rpybos, lex domicilii. Taiau tuo atveju, jei Lietuvos dvial su

tartis dl teisins pagalbos nustato kitokias taisykles, taikomos dvials sutarties nuostatos.

31

7 UDAVINIAIUdaviniuose svarbiausia yra motyvuotas sprendimas, o ne sprendimo teisinugmas. Egzamino

metu bus galima naudotis teiss aktais: dvials sutartys, Vienos konvencija, CK, CPK,

Roma1, Roma2, Romos konvencija. I procesini dalyk klausim nebus. Per egzamin prie

udavinio pateikiami klausimai (pvz., ar udavinyje yra usienio elementas, ar motyvuotas

skundas, iskirti alutin klausim ir t. t.).

Vis pirma reikia aikinti procesinius klausimus tarptautins privatins teiss udavi

niuose, o po to materialinius klausimus. Nustaius procesinius klausimus, reikia irti, dl

ko kils ginas: dl materiali teisi ar procesini. Danai udaviniuose padaromos klaidos:

irima tik CK, ignoruojama Vienos konvencija (kai yra tarptautinis preki pirkimaspardavi

mas). Sutartini ar nesutartini prievoli atveju, nereikia skubti taikyti Roma1 ir Roma2,

nes laiko atvilgiu gali bti dar taikomas Romos konvencija. Jei santykiams gali bti taikoma

tarptautin sutartis, tai reikia irti, ar Lietuva yra tos sutarties dalyv, be to, koks tos sutar

ties santykis su kitomis sutartimis ir ES teise.

7.1 UDAVINYSIEKOVO SUOMIJOS MONS ATSTOVAS B.G., VEIKIANTIS PAGAL IEKOVO IDUOT GALIOJIM, 2008-04-15

KREIPSI VILNIAUS APYGARDOS TEISM SU IEKINIU ATSAKOVUI LIETUVOS MONEI IR PRA PRITEISTI I ATSAKOVO 150 000 EUR SISKOLINIM. IEKOVAS NUROD, KAD 2007-03-15 SU ATSAKOVU SUDAR SUTART, KURIA

SIPAREIGOJO IKI 2007-10-25 PRISTATYTI ATSAKOVUI KLAIPDOJE ESANT SANDL 2 000 KG ALDYTOS MENKS, O ATSAKOVAS SIPAREIGOJO SUMOKTI U PATEIKT PRODUKCIJ NE VLIAU KAIP PER 20 DIEN NUO VIS

PREKI TINKAMO PRISTATYMO. IEKINYJE NURODOMA, KAD IEKOVAS SAVO SIPAREIGOJIMUS TINKAMAI IR LAIKU VYKD, TAIAU ATSAKOVAS NEATSISKAIT U PATEIKT PRODUKCIJ.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS IEKIN PATENKINO. APELIACINIU SKUNDU ATSAKOVAS PRAO PANAIKINTI PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIM, MOTYVUODAMAS INTER ALIA TUO, KAD TEISMAS PRIM NAGRINTI IR TENKINO

IEKIN NETYRS IR NENUSTATS IEKOVO CIVILINIO TEISNUMO, TAIP PAT NETYR IR NENUSTAT IEKOVO ATSTOVO B.G. GALIOJIM.

KLAUSIMAI:

VERTINKITE KIEKVIEN ATSAKOVO APELIACINIO SKUNDO MOTYV. AR TURJO PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS NUSTATYTI APLINKYBES, NURODYTAS ATSAKOVO APELIACINIAME SKUNDE? ISKIRKITE IR KVALIFIKUOKITE ALUTINIUS

KLAUSIMUS (JEI TOKI YRA) IAME GINE. KOKI TEIS TURS TAIKYTI TEISMAS SPRSDAMAS ALUTINIUS KLAUSIMUS (JEI TOKI YRA) IR PAGRINDIN GIN T. Y. DL SUTARTINI SIPAREIGOJIM NEVYKDYMO? SAVO

ATSAKYMUS PAGRSKITE.

iame udavinyje svarbu parodyti, kokios slygos yra svarbios, k teismas turi itirti, aptarti,

ar pagal aplinkybes galima taikyti Vienos konvencij. Dl apeliacinio skundo motyv: galima

laikyti, kad teismas teis ino, tad priima iekin tik patikrins visus dokumentus, kurie jam

32

liudyt apie iekovo teisnum.

7.2 UDAVINYSVOKIETIJOS MON KREIPSI LIETUVOS TEISM DL NUOSTOLI, KYLANI I STATYBOS RANGOS SUTARTIES

ATLYGINIMO. SAVO IEKINYJE IEKOVAS NUROD, KAD LIETUVOS MON SIPAREIGOJO PASTATYTI GYVENAMJ NAM LENKIJOJE, TAIAU SUTARTINI SIPAREIGOJIM NEVYKD, DL KO VOKIETIJOS MON PATYR 500 000 LT NUOSTOLI. LIETUVOS MON PATEIK PRIEIEKIN VOKIETIJOS MONEI DL RANGOS SUTARTIES PRIPAINIMO

NEGALIOJANIA NURODYDAMA, KAD RANGOS SUTARTIS BUVO SUDARYTA PAEIDIAT MONS STEIGIMO DOKUMENTUOSE NUSTATYT TVARK, T. Y. SANDORIS SUDARYTAS NEGAVUS MONS VALDYBOS SUTIKIMO. ATSAKOVAS

PRA VOKIETIJOS MONS IEKIN ATMESTI KAIP NEPAGRST, NES DARBAI BUVO ATLIKTI IR VOKIETIJOS MON U JUOS ATSISKAIT; BE TO, VOKIETIJOS MON PRALEIDO IEKINIO SENATIES TERMINUS (PREZIUMUOKITE, KAD PAGAL VOKIETIJOS TEIS SENATIES TERMINAS PRETENZIJOMS DL RANGOS SUTARTIES NETINKAMO VYKDYMO PAREIKTI YRA

3 METAI).

KLAUSIMAI:

KVALIFIKUOKITE IR ISKAIDYKITE TARP GINO ALI SUSIKLOSIUSIUS SANTYKIUS. NURODYKITE, KOKIA TEIS TAIKYTINA KONKRETIEMS SANTYKIAMS. KAIP TURT BTI ISPRSTAS IS GINAS? SAVO ATSAKYMUS PAGRSKITE.

iuos santykius reglamentuoja Roma1 ES reglamentas, todl reiks taikyti j, o ne CK. Be to,

reiks patikrinti, ar steigimas buvo i ties teistas. Apie galiojim virijim vir steigimo do

kumentuose nurodyt galiojim greiiausiai sprendia ne Roma1 (nes joje apie tai nenuro

dyta), o Vokietijos teis.

7.3 UDAVINYSLIETUVOS PILIETIS G.P. 2008-10-09 KREIPSI SU IEKINIU PANEVIO MIESTO APYLINKS TEISM IR PRA

TEISMO PRIPAINTI NEGALIOJANIU LIETUVOS IR PRANCZIJOS BENDROS MONS UAB L 2008-04-22 VISUOTINIO AKCININK SUSIRINKIMO NUTARIM. IEKOVAS NUROD, KAD 2008-04-22 VYKUSIO VISUOTINIO

AKCININK SUSIRINKIMO PIRMININKAS NEPRIPAINO JO PATEIKT GALIOJIM ATSTOVAUTI KITIEMS AKCININKAMS V.G. IR C.E., JIS NEGALJO IEMS ATSTOVAUTI, O SUSIRINKIME PRIIMTAS NUTARIMAS LIKVIDUOTI BENDROV YRA

NETEISTAS.

PANEVIO MIESTO APYLINKS TEISMAS 2008-11-04 SPRENDIMU IEKIN ATMET. TEISMAS NUSTAT, KAD PRANCZIJOS PILIEIAI V.G., C.E. IR IEKOVAS YRA UAB L AKCININKAI, TURINTYS PO 1 000 PAPRASTJ

VARDINI AKCIJ, O TAI SUDARO PO 5 PROC. STATINIO KAPITALO. PRANCZIJOS PILIEIAI V.G. IR C.E. GALIOJIMUS JUOS ATSTOVAUTI VISUOTINIAME AKCININK SUSIRINKIME IDAV VOKIETIJOJE, GALIOJIMAI NEBUVO

PATVIRTINTI NOTARIKAI IR JIE NEATITIKO LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYM REIKALAVIM. BE TO, IEKOVAS NEPAAIKINO VISUOTINIO AKCININK SUSIRINKIMO PIRMININKUI, KODL GALIOJIMAI YRA IDUOTI USIENIO

VALSTYBJE IR NEPATEIK JAM RODYM, PATVIRTINANI, KAD TOKIE GALIOJIMAI YRA TEISTI IR GALIOJANTYS PAGAL VOKIETIJOS TEIS.

PANEVIO APYGARDOS TEISMAS 2009-02-06 NUTARTIMI IEKOVO APELIACIN SKUND ATMET IR PIRMOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIM PALIKO NEPAKEIST.

IEKOVAS PATEIK KASACIN SKUND. KASACINIU SKUNDU PRAOMA PANAIKINTI PANEVIO MIESTO APYLINKS TEISMO 2008-11-04 SPRENDIM IR PANEVIO APYGARDOS TEISMO 2009-02-06 NUTART IR PRIIMTI NAUJ

33

SPRENDIM IEKIN TENKINTI. KASACINIS SKUNDAS GRINDIAMAS TOKIAIS ARGUMENTAIS: 1) TEISMAI NETINKAMAI VERTINO USIENIO VALSTYBJE IDUOTUS GALIOJIMUS JIE YRA GALIOJANTYS IR SUTEIKIANTYS VISAS JUOSE

NURODYTAS TEISES G.P.; GALIOJIM GALIOJIMO IR TEISTUMO KLAUSIMAS TURJO BTI SPRENDIAMAS PAGAL USIENIO TEIS; IEKOVAS PATEIK TEISMUI RODYMUS APIE TAIKYTIN USIENIO TEIS; 2) IOJE CIVILINJE BYLOJE

RODINJIMO DALYKU TAPO USIENIO TEISS NORMOS; IEKOVAS PATEIK TEISMUI RODYMUS DL USIENIO TEISS, BET TEISMAS IEKOVO PATEIKT RODYM DL TAIKYTINOS USIENIO TEISS NEVERTINO IR TINKAMAI NEPASISAK,

KODL NEVERTINO; 3) IEKOVAS NEPRIVALJO VISUOTINIO AKCININK SUSIRINKIMO PIRMININKUI RODINTI GALIOJIM IDAVIMO TEISTUMO IR GALIOJIMO.

KLAUSIMAI:

AR I BYLA TURI USIENIO ELEMENT? JEIGU TAIP, PAAIKINKITE, KAIP IS ELEMENTAS PASIREIKIA. KOKIUS VEIKSMUS VIS PIRMA TURJO ATLIKTI PANEVIO MIESTO APYLINKS TEISMAS, GAVS IEKIN? AR TEISMAS

PRIVALJO SPRSTI KOKIUS NORS PRELIMINARIUS KLAUSIMUS? JEIGU TAIP, NURODYKITE, KOKIUS PRELIMINARIUS KLAUSIMUS JIS PRIVALJO SPRSTI IR KAIP. VERTINKITE PANEVIO MIESTO APYLINKS TEISMO ARGUMENTUS IR

KIEKVIEN KASACINIO SKUNDO ARGUMENT. KOKIOS VALSTYBS MATERIALIN TEIS TURJO TAIKYTI TEISMAI? KOK SPRENDIM, JS NUOMONE, TURT PRIIMTI KASACINS INSTANCIJOS TEISMAS DL IO GINO?

i byla turi usienio element. Pilietis G. P. dalyvavo akcinink susirinkime, todl senaties

termin jau praleido (inojo apie sprendim), taiau usienio pilieiai galjo apie akcinink

susirinkimo sprendim suinoti vliau, tad senaties termino nepraleido. Dl galiojim reikia

irti, kokie reikalavimai keliami CK. Akcinink turimas akcij kiekis neturi reikms.

34

1 Bendrosios tarptautins privatins teiss nuostatos1.1 Tarptautins privatins teiss esm1.2 Tarptautins privatins teiss samprata1.3 Tarptautins privatins teiss vieta teiss sistemoje1.4 Tarptautins privatins teiss reguliavimo dalykas1.5 Tarptautins privatins teiss reguliavimo metodai1.6 Tarptautins privatins ir vieosios teiss santykis1.7 Pagrindins iuolaikins tarptautins privatins teiss tendencijos

2 Tarptautins privatins teiss altiniai ir vienodinimas3 Usienio teiss samprata ir turinio nustatymas3.1 Usienio teiss nustatymas ir taikymo apribojimai3.2 Atsisakymas taikyti usienio teis

4 Kolizins normos4.1 Kolizins normos samprata4.2 Kolizins normos struktra4.3 Kolizini norm rys4.4 Kolizini norm aikinimas ir taikymas4.4.1 Kvalifikavimo klausimas4.4.2 alutin problema4.4.3 Iskaidymas

5 Asmen teisinis santykis tarptautinje privatinje teisje5.1 Fiziniai asmenys5.2 Juridiniai asmenys

6 Atskiriems institutams taikytina teis6.1 Sutartinms prievolms taikytina teis6.2 Nesutartinms (deliktinms) prievolms taikytina teis6.3 Tarptautiniai altiniai6.4 Daiktins teiss tarptautinje privatinje teisje6.5 Paveldjimo santykiams taikytina teis6.6 Romos konvencija 1980 m.6.7 eimos teisiniams santykiams taikytina teis6.7.1 Santuokos sudarymui, galiojimui ir nutraukimui taikytina teis6.7.2 Sutuoktini asmeniniams neturtiniams ir turtiniams tarpusavio santykiams taikytina teis6.7.3 vaikinimui, globai ir rpybai taikytina teis

7 Udaviniai7.1 Udavinys7.2 Udavinys7.3 Udavinys