ჟურნალი მე (2006-3)
-
date post
21-Jan-2016 -
Category
Documents
-
view
178 -
download
1
description
Transcript of ჟურნალი მე (2006-3)
qronika
2
6
interviu8
11
10
reportaJi
kvleva12
Tema
a i v - SS i ds i
filmebi, sadac uyvarTda ibrZvian imisTvis,rom uyvardeT
Teo xaatiaaSvili
CemTvis daxocili xarebi
zaazaa mmeliqqiSvili
TanasworobaqarTulad da
evropulad
interviu evroppaarlaammentis
leboseli daa gei depputaaciis
vice-pprezidentTaan, qq-nn sofi
int veldTaan
janmrTeloba
zeimi ojaxurwreSi
Teoriidanpraqtikamde
miTebi homoseqsualobis
Sesaxebekaa aaRdgommelaaSvili
ucxoeTi
* ILGA-Europe - 10 wlis gaxda,
saqarTvelo ki evropis lgbt
rukaze daitanes.
* gaero: seqsualuri umciresobebis
uflebebi – adamianis uflebebi?
* evropa = Tanasworobas
saqarTvelo
* pirveli saerTaSoriso
lgbt Sexvedra
saqarTveloSi
* fondis moRvaweobiT
farTo sazogadoebrioba
dainteresda
* 2006 wels fondis
moRvaweoba warmatebulad
Sefasda
* saerTaSoriso
mimarTuleba
3
ME
.
uflebebi
4
RESUME20
ILGA-EUROPE/COCmier ganxorcielebuli
misiis safuZvelzemomzadebuli
angariSebis reziume
Jurnalis eleqtronuli versia
ganTavsdeba fond "inkluzivis"
veb-ggverdze
www.inclusive-foundation.organ www.gay.ge
JurnalSi gamoqveynebuli masalebis
gamoyenebis SemTxvevaSi
aucilebelia
wyaros miTiTeba.
Jurnali vrceldeba ufasod
gamocema dafinansebulia
holandiis erovnuli
lgbt asociaciis
COC Netherlands-is mier
14
16
1 dekemberi SidsTan brZolis saerTaSoriso dRea. garkveul mizezTa gamo, romlebzec
qvemoT gveqneba saubari, epidemiis gavrcelebis sawyis etapze, bevr qveyanaSi, Sidsi uSualod
asocirdeboda homoseqsualobasTan. amgvar warmodgenas aiv-Sidsis warmoSobisa da gavr-
celebis gzebis Sesaxeb homofobiis axali talRa mohyva. swored amitom, Cveni Jurnalis
mesame nomris mTavar Temad aiv-Sidsi da masTan dakavSirebuli problemebi avirCieT.
dasavleTis ramdenime qveyanaSi SidsiT daavadebis pirveli registrirebuli
SemTxvevebi gei sazogadoebaSi dafiqsirda. daavadebis Seswavlis pirvel
etapze eqimebi mas `homoseqsualobasTan dakavSirebul imunodeficits~
uwodebdnen. presam axali daavadeba `cisferTa kibod~ monaTla. bevr qveyanaSi
homoseqsualebi gantevebis vacad iqcnen, radgan swored maT abralebdnen
Sidsis epidemiis gavrcelebas. Tumca, arc ise didi xani dasWirda imis gamo-
aSkaravebas, rom virusi iseve ar ukavSirdeboda seqsualur orientacias,
rogorc rasas, nacionalobasa Tu religiur aRmsareblobas. riskis faqtors
adamianis qceva gansazRvravs, riskis jgufad ki mTeli kacobrioba SeiZleba
CaiTvalos.
iseve, rogorc sxva qveynebSi, saqarTveloSic, epidemiis sawyis fazaze, aiv-i daucveli
homo da heteroseqsualuri kavSirebis gziT gavrcelda, ramac xeli Seuwyo daavade-
bulTa stigmatizebasa da diskriminacias. mosaxleobis umetesobis azriT, Sidsi
mxolod homoseqsualTa da komerciuli seqsiT dakavebuli adamianebis problema iyo.
Tumca, 1996-97 wlebSi ineqciuri narkotikebis momxmarebelTa zrdam igi aiv-is
gadacemis ZiriTad wyarod aqcia. miuxedavad am monacemebisa, `komerciuli seqs-
muSakebisa da homoseqsuali mamakacebis aiv/SidsTan dakavSirebuli stigma da diskrimi-
nacia ineqciuri narkotikebis momxmareblebTan SedarebiT kvlav ufro maRalia~(1)
problemisagan Tavdacvis amgvari forma – daavadebis dakavSireba calkeul jgufebTan
da maTi stigmatizacia, mxolod xels uwyobs daavadebis gavrcelebas.
institucionalizebuli homofobiis garda, romelic xels uwyobs miTis warmoqmnas
homoseqsualobisa da aiv-Sidsis epidemiis urTierTkavSiris Sesaxeb, aranakleb mniSvne-
lovania internalizebuli homofobiac. is, pirdapir Tu iribad, negatiur gavlenas
axdens adamianTa cxovrebis xarisxze da aqveiTebs TviTSefasebas. araerTi gamokvleviT
dadasturda, rom internalizebuli homofobia pirdapiri kavSirSia risk-qcevasTan.
lgbt jgufis im warmomadgenlebs, romlebic Zlier zewolas ganicdian, ufro xSirad
aqvT daucveli seqsi da stresidan gamosvlis mizniT xSirad moixmaren narkotikebs. da
piriqiT – adeqvaturi TviTSefasebis mqoneni zrunaven sakuTar da partnioris
janmrTelobaze da upiratesobas usafrTxo seqsis praqtikas aniWeben. amitomac, aiv-
SidsTan dakavSirebuli prevenciuli RonisZiebebi da farTo saganmanaTleblo kampania,
daavadebasTan dakavSirebli stereotipebisa da crurwmenebis rRvevasTan erTad,
sazogadoebaSi arsebuli homofobiis daZlevasac gulisxmobs.
epidemiis gavrcelebis sawyis etapze, sayovelTao isteriis fonze, swored geebma Seqmnes
SidsTan brZolis erT-erTi pirveli organizacia: `Cven miveciT msoflios imis
magaliTi, Tu rogor unda vizrunoT erTmaneTze krizisul situaciaSi, maSinac ki, roca
Tavisda samarcxvinod, mTavroba ver asrulebs Tavis movaleobebs da cru-moralistebi
Setevaze gadmodian. Cven SevZeliT gonis SenarCuneba da gvaxsovs, rom arc seqsi da
arc homoseqsualoba boroteba araa. Cven vaCveneT, rom Turme gvqonia unari, ar
avyolodiT egoistur SiSs da ar gavqceodiT im adamianebs, visac Cveni daxmareba
sWirdeba~. (2) dResdReobiT masStaburi prevenciuli RonisZiebebis gatareba sax-
elmwifo da saerTaSoriso programebis nawilad iqca. Tumca, es araTu amcirebs lgbt
sakiTxebze momuSave organizaciebis rols, aramed zrdis maTi moqmedebis sferosa da
pasuxismgeblobas.
1
(1) aiv-infeqcia da
Sidsi saqarTveloSi:
socialur-kultu-
ruli midgoma.
UNESCO. 2005
(2) Clark, D. The NewLoving Someone Gay.Berkeley, CA: CelestrialArts, 1987.
ME
pirveli saerTaSoriso lgbt Sexvedra saqarTveloSi
oqtomberSi fondma umaspinZla lgbt jgufSi aiv/Sidsis prevenciis Temaze gamarTul
trening-seminars. treningi Catarda holandiuri irganizaciebis COC Netherlands daSchorer –is, agreTve moldovuri organizaciis Gender Doc M eqspertTa mier. treningSimonawileobas iRebdnen fondi inkluzivis partniori lgbt organizaciebi, moldovadan,
ukrainidan, somxeTidan, yirgizeTidan da saqarTvelodan. treningis dawyebamde, stumrebi
Sexvdnen lgbt jgufis adgilobriv warmomadgenlebs da erTad daeswrnen kinoCvenebas.
treningis dasasruls gaimarTa Jurnal “mes” meore nomris prezentacia, romelsac
monawileebTan erTad daeswro holandiis elCi saqarTveloSi. vrceli informacia
treningis Sesaxeb ixileT rubrika reportaJSi.
fondis moRvaweobiT farTo sazogadoebrioba dainteresda
Jurnal “mes” meore nomerma xmauris TanxlebiT ixila dRis sinaTle. Tbilisisa da
`rusTavi 2~-is internet forumebze Jurnals calke Temac ki daeTmo. Jurnalis
gamosvlas telekompania `rusTavi 2~-c gamoexmaura. JurnalTan TbilisSi gei-praidis
mowyobis albaTobis xelovnurad dakavSireba da dapirispirebisa da konfliqtis
provocirebis mcdeloba ufro iyo, vidre informacia Tavad Jurnalis Sesaxeb. sensa-
ciasa da aJiotaJis Seqmnaze orientirebuli Jurnalistebi xSirad mimarTaven
sasurveli realobis modelirebis aseT gzas. zedapiruloba da sensaciebisadmi
gamZafrebuli ltolva ki swored is gamyofia, romelic ganasxvavebs egreTwodebul
`yviTel presas~ im media saSualebebisagan, romelTac meti seriozulobisa da obieq-
turobis pretenzia aqvT.
2006 wels fondis moRvaweoba warmatebulad Sefasda
inkluzivma warmatebiT gaarTva Tavi 2006 wels dagegmil RonisZiebebs. Catarda 16
RonisZieba, maT Soris, diskusiebi sxvadasxva aqtualur sakiTxTan dakavSirebiT.
diskusiebis warmarTvaSi qarTveli da kanadeli partniorebic CaerTnen. kinoklubis
sesiebze naCveneb filmebs Soris aRsaniSnavi iyo germaneli da rusi qalebis qor-
winebis amsaxveli dokumenturi filmi, romelic avtorma piradad waradgina (inter-
vius reJisorsa da filmis mTavar gmirTan Cveni Jurnalis momdevno nomerSi
SemogTavazebT). Catarda sxvadasxva savarjiSo da testi jgufis da maTi saWiroebebis
ukeT gasacnobad. saerTo jamSi am RonisZiebebSi 150-ze meti adamiani monawileobda.
wlis bolos Segrovebuli Sefasebebis Tanxmad, damswreebma maRali Sefaseba misces
sadiskusio da kinoklubis Sexvedrebs. donori organizaciis warmomadgenlebmac
dadebiTad Seafases fondis da misi partniorebis mier gaweuli muSaoba da 2007
wlis proeqtic SeniSvnebis gareSe daamtkices. mimdinareobs molaparakeba axali
mimarTulebebiT muSaobis dawyebaze sxvadasxva organizaciasTan.
saerTaSoriso mimarTuleba
rogorc lesboselebisa da geebis saerTaSoriso organizaciis (ILGA-Europe) ukve sru-luflebianma wevrebma – inkluzivis warmomadgenlebma monawileoba miiRes am organi-
zaciis yovelwliur konferenciaSi da gamgeobis arCevnebSi. fondi agreTve miiwvies
evrosabWos antidiskriminaciuli kampaniis – `yvela gansxvavebuli, yvela Tanasworis~
prezentaciaze da samuSao jgufSi miiRes. fondma molaparakebebi wamoiwyo lesbose-
lebisa da geebis uflebaTa saerTaSoriso komitetTan saqarTveloSi kidev erTi
saerTaSoriso treningis gamarTvis Taobaze. fondma agreTve wamoiwyo lobirebis kam-
pania evrostruqturebTan, raTa maTi meSveobiT adeqvaturi reagireba moaxdinos rigi
qarTveli parlamentarebisa da Cinovnikebis mier gakeTebul homofobur
gamonaTqvamebze. yvela es RonisZieba gagrZeldeba hpovebs 2007 wlis ganmavlobaSi.
movlenaTa ganviTarebaze Jurnali “me” droulad acnobebs Tavis mkiTxvels.
qq rroo nn ii kk aa
s a q a rTv elo
2
qq rroo nn ii kk aa
ILGA-Europe - 10 wlis gaxda , sa qarTvelo ki evropis lgbt rukaze daitanes .
oqtombris bolos bulgareTis dedaqalaqma ilga-vropis saiubileo me-10 konferencias
umaspiZla. Tavad ilga arsebobis 29 wels iTvlis, Tumca es me-10 konferencia iyo
konkretulad evropis regionis organizaciebisTvis. masSi monawileoba miiRo 200-mde
delegatma evropis yvela qveynidan da maT Soris – saqarTvelodanac. konferenciis
mTavari Tema iyo: “Cven varT ojaxi – Cveni ojaxebi evropaSi da evropuli ojaxi”. am
Temis garda mraval problemur sakiTxze mimdinareobda diskusiebi sagangebod
mowyobil seqciebSi. vrcelad am konferenciis Sesaxeb ixileT reportaJebis
rubrikaSi. garda konferenciisa, paralelurad sofiis gei festivalic gaimarTa.
am festivalis daskvniT galaze mister gei balkaneTi airCies, romelic samxreT-
aRmosavleTi evropis qveynebs “mister gei evropaze” waradgens. evropuli gei
konkursis Tavmjdomarem survili gamoTqva, rom saqarTveloc iyos wardgenili am
evropul konkursze.
gaero: seqsualuri umciresobebis uflebebi – adamianis uflebebi?
- noemberSi norvegiam aqamde uprecedento nabiji gadadga da seqsualuri umciresobe-
bis Tematika, am organizaciis arsebobis ganmavlobaSi pirvelad, gaeros dRis wesrigSi
daayena. norvegiis mTavrobam SeimuSava mimarTva adamianTa uflebebis sabWosadmi,
romelSic igi gmobs adamianTa uflebebis darRvevisa da Zaladobis gamovlinebis
faqtebs seqsualuri orientaciis niadagze. mimarTvas 54 saxelmwifo SeurTda, maT
Soris iseTi qveynebi, rogoricaa ukraina, moldova da baltiispireTis respublikebi.
am mimarTvis kvaldakval, arasamTavrobo organizaciebmac SeimuSaves msgavsi mimarTva,
romelsac 60 qveynis 400 arasamTavrobo organizacia SeuerTda, maT Soris iyo
inkluzivic.
- miuxedavad uamravi dabrkolebisa, romelsac homofobiuri saxelmwifo politikis
mqone qveynebi uqmnian evropis ilga-s, gaeros ekonomikurma da socialurma sabWom
(ECOSOC) daniisa da germaniis lesboselTa da gei organizaciebs konsultatiuri
statusi mianiWa. am movlenas didi mniSvneloba aqvs lgbt uflebebis gaeros dRis
wesrigSi aqtualurad dayenebisaTvis. axali forumi sayovelTao TanasworobisaTvis
brZolas kidev ufro efeqturs gaxdis.
evropa = Tanasworobas
- Tanasworoba is fundamenturi Rirebulebaa, romelTanac
pirvel rigSi evropa asocirdeba. amis xazgasasmelad,
evrogaerTianebam 2007 weli yvelasaTvis Tanabari
SesaZleblobebis wlad gamoacxada, rac seqsualuri ori-
entaciis mixedviT Tanasworobasac moicavs.
- evropis axalgazrdulma forumma (Youth Forum Jeunesse), vilniusSi gamarTul
saerTo krebaze erTxmad miiRo rezolucia `integrirebuli midgoma homofobiis
winaaRmdeg brZolisaTvis~, romelSic igi evrokomisias mouwodebs, ufro didi
yuradReba dauTmos axalgazrda lgbt-TaTvis Tavisufali TviTgamoxatvis waxalise-
bas. forumi qolga organizaciaa, romelic aerTianebs 90-mde politikur, religiur
da samoqalaqo organizacias da amdenad, rezoluciis erTxmad miRebis faqts gee-
bisa da lesboselebis axalgazrduli organizaciis (IGLYO) mesveurni didienTuziazmiT Sexvdnen.
3
u cxoeTi
ME
uuffllee bb ee bb ii
4
(6) tv kompania
`rusTavi 2~.
yovelkvireuli pro-
grama `kurieri P.S~,12 noemberi, 2006 w.
saqarTvelo evropis
yuradRebas aramarto
ruseTTan daZabuli
urTierTobebis
WrilSi ipyrobs. les-
boselebisa da geebis
saerTaSoriso organi-
zaciam (ILGA-Europe)fond inkluzivTan
TanamSromlobiT
moamzada ori vrceli
angariSi, romelic
saqarTveloSi lgbt
jgufis mdgomareobas
asaxavs da exmianeba
Tanamdebobis pirTa
mier sajarod
gamoTqmul homofobi-
ur gancxadebebs.
aRniSnuli angariSi
ukve gadaegzavna
evrosabWos adamianTa
uflebebis komisarsa
da monitoringis
komitetis samdivnos,
saqarTvelos parla-
mentsa da saxalxo
damcvels, aseve
evrogaerTianebis war-
momadgenlobas
TbilisSi. qvemoT
gTavazobT mimarTvis
teqsts, romelSic
mokledaa
Camoyalibebuli
qveyanaSi arsebuli
situaciis zogadi
Sefaseba da rekomenda-
ciebi. mimdinareobs
molaparakeba angariSis
qarTulad gamocemis
Taobaze. movlenebis
Semdgomi ganviTarebis
Sesaxeb ukve Semdeg
nomerSi gauwyebT.
socialuri da politikuri midgomebi:
saqarTvelos sazogadoebis faqtiurad yvela fenaSi homo-
seqsualobis mimarT mtruli damokidebuleba dominirebs:
- homoseqsualobas umetesoba avadmyofobad, codvad an
garyvnilebad miiCnevs;
- homofobia da misi gamovlinebis Sedegebi ar aRiqmeba,
rogorc seriozuli problema;
- negatiuri damokidebuleba homoseqsualTa mimarT saRi
azris gamovlinebad da sazogadoebis sifxizlis da
sibrZnis niSnad aRiqmeba;
- 1998 wels homofobiuri damokidebulebis kvlevisas,
romelSic 430 respodenti monawileobda, gamokiTxulTa
84%-ma homoseqsualTa mimarT uaryofiTi damokidebule-
ba daafiqsira. 14% neitralur pozicias inarCunebda da
mxolod 2% iyo dadebiTad ganwyobili (1);
- 2005 wels, sagazeTo publikaciebis analizma cxadyo,
rom negatiur SefasebaTa ricxvi (65%) TiTqmis orjer
aRemateboda neitralurs (35%). gansaxilveli periodis
ganmavlobaSi ar dafiqsirebula homoseqsualobis/
homoseqsualis dadebiT konteqstSi moxseniebis arc
erTi SemTxveva. mediis mier gavrcelebul stereo-
tipTagan yvelaze xSirad meordeboda miTebi homoseqsu-
alobis, rogorc `dasavluri modis~, avadmyofobis,
demografiuli katastrofis winapirobis, Soubiznessa da
politikaSi arsebuli gei mafiisa da homoseqsualuri
eqsperimentebis damRupvel Sedegebze (2).
- 2006 wels Catarebuli kvlevis mixedviT, 81,4% ar
imegobrebda homoseqsualTan, xolo 71.1% ar isurvebda
maTTan muSaobas (3);
lgbt uflebebis oponirebis tendencia adamianTa uflebe-
bis damcvelebisa da maRalCinosanTa mxridanac
aRiniSneboda:
- adamianis uflebebisa da samoqalaqo integraciis
saparlamento komitetis Tavmjdomaris, elene
TevdoraZis azriT: `qarTvel axalgazrdobaSi orientaci-
is masiuri Secvla ufro saSiSi tendenciaa, vidre krim-
inaluri tradiciis miyola~ (4);
- saqarTvelos saxalxo damcveli, sozar subari ar
eTanxmeba lgbt-Ta mxridan Tanasworobis moTxovnebs (5);
- evrointegraciis saparlamento komitetis Tavmjdomaris,
daviT baqraZis azriT, saqarTvelos konstituciis
antidiskriminaciuli garantiebi ar unda vrceldebodes
seqsualur orientaciaze, vinaidan es ukanaskneli
mxolod `piradi simpaTiisa da gemovnebis sakiTxia~ (6).
(5) tv kompania
`rusTavi 2~.
yovelkvireuli pro-
grama `kurieri P.S~,28 maisi, 2006 w.
(4) `ratom icvlian
qarTveli axalgazrdebi
seqsualur orienta-
cias?~. interviu elene
TevdoraZesTan. gazeTi
"axali Taoba". #307
(3) Caucasus ResearchResource Center,Programme of EurasiaFoundation: Short Reviewof the Results of CaucasusResearch ResourceCenter's Data InitiativeSurvey - December 2006
(2) `homoseqsualo-
bis/homoseqsualebis
reprezentireba
qarTul mediaSi~.
fondi “inkluzivi”
Tebervali. 2006.
(1)International HelsinkiFederation for HumanRights, An Investigation intothe Status of Women'sRights in Central & SouthEastern Europe and the NewIndependent States, 2000
uuffllee bb ee bb ii
5
(9) lgbt jgufis
warmomadgenelTa
diskriminaciis faqte-
bis kvleva
saqarTveloSi..
Tebervali. 2006.
(10)"saqarTvelos
Sromis kodeqsi".
muxli 2. punqti 3.
ME
lgbt jgufi
2005 wels, saqarTvelos arasamTavrobo seq-
toris funqcionirebis Sefasebisas, gamovlinda,
rom homoseqsualebi sazogadoebis yvelaze
metad marginalizebul nawils warmoadgenen (7).
UNESCO-s angariSis mixedviT `homofobiisdominirebis gamo homoseqsualebs yvelanairi
SesaZlebloba aqvT mospobili sakuTari ori-
entaciis gamoxatvisa da asociaciebisa da
jgufebis Camoyalibebisa~.
SemaSfoTebelia, rom homoseqsual mamakacTa
marginalizacia da stigmatizacia maT
izolirebas axdens aiv/Sidsis winaaRmdeg
brZolisas, rac zrdis maTi dasnebovnebis
risks (8).
jgufis stigmatizacia imdenad Zlieria, rom
lgbt adamianebi ar akeTeben qamingauTs. 120
gamokiTxulidan mxolod 13% aRmoCnda gaxs-
nili ojaxTan, 15% - kolegebTan, 18% -
mezoblebTan, xolo 33% - megobrebTan (9).
imave kvlevis mixedviT, gamokiTxulTa 30%
erTxel mainc gamxdara homofobiuri inciden-
tis msxverpli. es incidentebi moicavs damam-
cirebeli saxelebiT mimarTvas, fizikur da
seqsualur Zaladobas da policiis mxridan
Seviwroebas. Tu gaviTvaliswinebT im faqts,
rom gamokiTxulTa mcire nawilia gaxsnili,
homofobiuri incidentebis sixSire
SemaSfoTeblad maRalia.
didi umoqmedobaa incidentebis da
Seviwrovebis Sesaxeb gacxadebis mxrivac, rasac
lgbt jgufis warmomadgenelTa Soris sax-
elmwifo struqturebisadmi SiSi da
undobloba ganapirobebs.
dadebiTi movlenebidan aRsaniSnavia pirveli
qarTuli lgbt organizaciis Seqmna da ofi-
cialuri registracia.
kanonebi
saqarTvelos konstituciis me-14 muxli
antidiskriminaciuli safuZvlebis amomwu-
rav CamonaTvals iZleva. Tumca, maT Soris
seqsualuri orientacia naxsenebi araa. sam-
agierod, did progresad miiCneva 2006 wels
miRebuli Sromis kodeqsis antidiskrimi-
naciul muxlebSi seqsualuri orientaciis
Camateba (10).
daskvna
argumenti, rom saqarTveloSi lgbt
adamianebisTvis Tanasworobis
miniWebis sakiTxi prioritetuli
araa, aqtualobas kargavs. qveynis
xelisuflebam am mimarTulebiT
misasalmebeli nabiji gadadga,
rodesac Sromis kodeqsSi seqsu-
aluri orientaciis niadagze
diskriminaciis dauSvebloba asaxa.
Tumca, sazogadoebaSi homofobiis
done da jgufis gariyulobis
xarisxi imdenad maRalia, rom es
nabiji mxolod sawyisad SeiZleba
CaiTvalos. aucilebelia
saqarTvelos xelisuflebis mxri-
dan samoqmedo gegmis miReba
angariSebSi rekomendebuli
mimarTulebebis Sesabamisad. gegmaSi
aucileblad unda aisaxos Semdegi
aspeqtebi:
- kanonmdeblobis SemuSaveba siZul-
viliT motivirebuli danaSa-
ulisa da diskriminaciis winaaRm-
deg (dasaqmebis sferos garda);
- sazogadoebaze orientirebuli
saganmanaTleblo programebis
ganxorcieleba;
- saxelmwifo moxeleebisTvis,
kerZod, policiis, sasamarTlos
da sasjelaRsrulebis dawese-
bulebebis warmomadgenlebisTvis
Tematuri treningebis Catareba;
- lgbt adamianebisa da sakiTxebis
samarTliani da aradiskrimi-
naciuli CarTuloba ganaTlebis
sistemaSi;
- lgbt organizaciebis
mxardaWera da ganviTarebis
xelSewyoba.
aamm zommebis gaataarebaa daammyaarebuli
undaa iyos saaerTaaSoriso orgaanizaa-
ciebis - evrosaabWos, evrokaavSiris,
euTosaa daa aadgilobrivi aadaammiaanis
uflebebis daammcveli orgaanizaa-
ciebis mmxaardaaWeraaze.
safuZvelze momzadebuli angariSebis reziume
(7)Human Rights bodies,national human rightsNGOs. 2005
(8) UNESCO, aiv-infe-qciia da Sidsi
saqarTveloSi:
socialur-kultu-
ruli midgoma, 2005
aiv/Sidsi
adamianis imunodeficitis virusi (aiv) aRmoaCines XX saukunis 80-iani wlebis
dasawyisSi; mas Semdeg am virusiT gamowveulma daavadebam - Sidsma - milionobiT
adamianis sicocxle imsxverpla.
saidan gaCnda aiv-ii?
dReisaTvis ar arsebobs arc erTi mecnierulad damtkicebuli versia am virusis
warmoSobis Sesaxeb. arsebobs bevri hipoTeza. erTni amtkiceben, rom aiv-i
biologiuri iaraRia, romelic mecnierebma samxedro miznebisaTvis SeimuSaves, meoreni
amboben, rom aiv-i aramiwieri warmoSobisaa da mis wyaros ucxoplanetelebi warmoad-
genen. SedarebiT marTebulia hipoTeza virusis cxoveluri warmoSobis Sesaxeb:
`msgavsi virusi aqvs maimunebis garkveul jiSs centralur afrikaSi. droTa
ganmavlobaSi virusma ganicada saxecvlileba da `moergo~ adamianis organizms,
warmoiSva virusis axali saxeoba: aadaammiaanis immunodeficitis virusi~.
ra aris Sidsi da ra aris aiv -ii?
imisaTvis, rom gavarkvioT ra aris Sidsi, jer movyveT aiv-is Sesaxeb. aiv-i -
adamianis imunodeficitis virusis Semoklebuli dasaxelebaa. daavadebas, romelsac
iwvevs aiv-i, ewodeba aiv infeqcia. aiv infeqcia iwyeba virusis organizmSi SeWris
dRidan da grZeldeba adamianis sicocxlis bolomde.
aiv infeqcia SeiZleba mimdinareobdes wlebis (4-12 weli) ganmavlobaSi yovelgvari
niSnebis gareSe. garkveul periodSi SesaZlebelia moimatos adamianis sxeulis tem-
peraturam, gadiddes limfuri kvanZebi (`jirkvlebi~), gamoixatos sisuste, umadoba,
kuWis aSliloba. umravles SemTxvevaSi adamiani ar aqcevs am niSnebs yuradRebas da
ar mimarTavs eqims. Zalian mokle droSi es niSnebi qreba da adamians araferi
awuxebs, magram daavadeba agrZelebs farulad ganviTarebas. aiv inficirebuli adamiani
SeiZleba Tavs kargad grZnobdes mravali wlis ganmavlobaSi da arc ki icodes, rom
inficirebulia.
ramdenime wlis Semdeg aiv infeqcia azianebs da TandaTan angrevs organizmis imunur
sistemas (imunitets).
imunuri sistema icavs adamianis organizms sxvadasxva infeqciebisagan. mdgomareobas,
rodesac imunuri sistema dangreulia da adamiani infeqciebisagan daucveli xdeba,
uwodeben Sidss - SeZenili imunodeficitis sindroms. Sidsi aris aiv infeqciis
bolo stadia. am dros Tavs iCens iseTi infeqciebi da simsivneebi (e.w. oportunis-
tuli daavadebebi), romlebic janmrTeli imunuri sistemis pirobebSi ar viTardebian.
Sidsis dros organizmSi ganviTarebuli cvlilebebi iwvevs adamianis sikvdils.
amrigad, aiv-i virusia, romelic Trgunavs imunur sistemas, xolo Sidsi aiv infeqciiT
gamowveuli daavadebaTa kompleqsia, romelic Cndeba aiv inficirebul adamianSi
dabali imunitetis fonze.
jj aa nn mm rrTT eelloobb aa
a i v - SS i ds i
6
jj aa nn mm rrTT eelloobb aa
ratom ar gadaecema aiv-ii koRos nakbeniT?
rodesac koRo kbens adamians, is nakbenSi asxurebs Tavis nerwyvs.
koRos nerwyvSi aiv-i ar xvdeba, radgan koRos mier Sewovili adamian-
is sisxli xvdeba mis mucelSi, xolo koRos nerwyvi gamomuSavdeba
calke arsebul jirkvalSi, Sesabamisad koRos nerwyvi da mis mier
Sewovili sisxli erTmaneTSi ar ereva. garda amisa, aiv-i sic-
ocxlisunariania mxolod adamianis organizmSi. sxva cxovelis an
mweris organizmSi aiv-i iRupeba. amitom arc koRos, arc sxva mweris
an cxovelis nakbeniT aiv-i ar gadadis.
ratom ar gadaecema aiv-ii kocnis dros?
am gziT aiv-i ar gadaecema. arsebobs mcire albaToba virusis
gadacemisa Rrma kocnis dros, Tu dazianebulia tuCebi an piris Rrus
lorwovani garsi (mag. anTebiTi procesebi piris RruSi, sisxldenebi
da sxv.). rac Seexeba nerwyvs, cnobilia, rom inficirebuli adamianis
nerwyvi ar Seicavs aiv-s im raodenobiT, rac saWiroa sxva adamianis
dainficirebisTvis. Teoriulad saWiroa 4 litramde dainficirebuli
nerwyvi, rom aiv-i gadaeces sxva adamians.
rogor SeiZleba davicva Tavi aiv-iisgan?
Tu ici, rogor gadaecema aiv-i, SeZleb misgan Tavis dacvas.
Sen SegiZlia, miiRo gadawyvetileba, iyolio mxolod erTi, erTguli
sqesobrivi partniori. Tu Sen ar SegiZlia, warmoidgino Seni cxovre-
ba seqsis gareSe da ar gyavs mudmivi partniori, maSin gamoiyene prez-
ervativi, romelic dagicavs sqesobrivi gziT gadamdebi infeqciebisgan.
rogor gavigo, inficirebuli var Tu ara?
aiv-is aRmoCena organizmSi SesaZlebelia savaraudo dainficirebis
dRidan (virusis organizmSi SeWridan) daaxloebiT 3 Tvis Semdeg.
organizmSi aiv-is gamovlenis erTaderTi saSualeba aiv-ze sisxlis
specialuri analizia. analizis pasuxi SeiZleba iyos:
* uaryofiTi – adamiani ar aris inficirebuli;
* dadebiTi – adamiani inficirebulia;
* gaurkveveli – sisxlis analizi arasakmarisad mkafioa da aucile-
belia ganmeorebiTi testireba aiv-ze.
ikurneba Tu ara aiv/Sidsi?
samwuxarod, jerjerobiT ar aris aiv infeqciiT daavadebulis sruli
gankurnebis saSualeba. arsebuli mkurnalobis mizania daavadebulis
sicocxlis maqsimaluri gaxangrZliveba.
masala moamzada sainformacio
samedicino fsiqologiurma centrma "Tanadgoma"
7
a i v - SS i ds i
MErrooggoorr aarr ggaaddaaeecceemmaa aaiivv-ii??
* xelis CamorTmeviT;
* ofliT an cremlebiT;
* daxvelebis an daceminebisas;
* saerTo WurWlis an TeTreulis
gamoyenebisas;
* saerTo abazanis an tualetis
gamoyenebisas;
* sazogadoebriv transportSi
mgzavrobisas;
* cxovelis an mweris nakbeniT;
* kocniT, xelis CamorTmeviT da sxv.
rraa ggzzeebbiiTT ggaaddaaeecceemmaa aaiivv-ii??
* daucveli (uprezervativo)
sqesobrivi kontaqtiT (vaginaluri
- saSoSi, oraluri - `mineti~,
analuri - ukana tanSi);
* sisxlis kontaqtiT -
Seumowmebeli sisxlis gadasxma,
sxvisi Spricis, nemsis, saparsis,
kbilis jagrisis, arasteriluri
samedicino an kosmetologiuri
instrumentebis gamoyeneba da sxv;
* dedidan Svilze orsulobisas,
mSobiarobisas an ZuZuTi kvebisas.
ii nn tt ee rr vv ii uu
Tanasworoba qarTulad da evropulad
8
fondi inkluzivis, iseve rogorc sxva uflebaTadamcveli orga-
nizaciebis muSaobis erT-erTi mniSvnelovani nawili qveyanaSi
arsebuli media-saSualebebis monitoringi da Tanamdebobis pirTa
mier adamianis Rirsebisa da uflebebis Semlaxvel
gamonaTqvamebze saTanado reagireba gaxlavT. bolo periodis
ganmavlobaSi ramdenime mniSvnelovani homofobiuri gancxadebis
mowmeni gavxdiT saxelmwifo struqturebis warmomadgenelTa
mxridan. raoden paradoqsuladac ar unda JRerdes, es swored
is pirebi arian, romlebic samoqalaqo Tanasworobas unda
icavdnen. Tumca, rogorc Cans, Cvens qveyanaSi, am mxriv, yve-
laferi Tavdayiraa dayenebuli.
am sajaro gamosvlebTan dakavSirebiT fondma inkluzivma mcire
angariSi moamzada, romelic sakiTxis Semdgom lobirebaSi
xelSewyobisaTvis lesoboselebisa da geebis saerTaSoriso
organizacias gadaugzavna. saboloo angariSi daegzavna evropis
sabWos adamianTa uflebebis komisars, monitoringis komitetis
samdivnos, evroparlaments, saqarTvelos parlamentsa da sax-
alxo damcvels, agreTve evrogaerTianebis warmomadgenlobas
saqarTveloSi.
angariSSi yuradReba gamaxvilda im sam SemTxvevaze, romelzec
Jurnalis sxva statiebSic vsaubrobT. gazeT `axali
TaobisaTvis~ micemul interviuSi qalbatoni elene TevdoraZe
qarTvel axalgazrdebSi seqsualuri orientaciis masobrivad
Secvlis tendenciaze saubrobs da am movlenas damnaSeveobis
zrdas ukavSirebs. iqve ki Sefasebas aZlevs am `problemas~ da
acxadebs, rom es `aranaklebi saSinelebaa, vidre qurdul
samyaroSi CarTva~. meore SemTxveva saqarTvelos saxalxo dam-
cvels ukavSirdeba, romlis azriTac lgbt adamianTa
Tanasworobis moTxovnis gaziareba misTvis savaldebulo ar
aris. mesame SemTxvevaSi, evrointegraciis saprlamento
komitetis Tavmjdomare acxadebs, rom konstitutciis
antidiskriminaciuli muxlebi moicavs adamianis iseT
moTxovnilebebs, romelic mas dabadebisas uCndeba da romelTa
Secvlac SeuZlebelia, magaliTad rasa, kanis feri da sqesi,
xolo rac Seexeba pirad simpaTiebs da gemovnebas [igulisxmeba
seqsualuri orientacia] amas konstitucia ar unda moicavdes.
Jurnali “me” dainteresda evropeli politikosebis azriT am
gamonaTqvamebis Taobaze. angariSSi moyvanil faqtebze komentari
vTxoveT evroparlamentis wevrs, qalbaton sofi int velds,
romelic siamovnebiT dagvTanxmda interviuze. qalbatoni int
veldi evroparlamentis lesboseli da gei deputaciis vice-
prezidentia da aqtiuradaa CarTuli lgbt jgufis uflebebis
dacvaSi. rogorc Jurnal `mes~ wina nomerSi viuwyebodiT, is
nominirebuli iyo 2006 wlis evroparlamentaris wodebaze.
ii nn tt ee rr vv ii uu
JJuurrnnaallii `̀mmee~~:: rraa aazzrriissaa xxaarrTT aannggaarriiSSSSii mmooyyvvaanniill ggaammoonnaaTTqqvvaammeebbzzee,, rroommeelliicc TTqqvveennss qqaarrTTvveell
kkoolleeggeebbss eekkuuTTvvnniiTT??
ssiivv:: zogierTi maTganis komentireba Zalian rTulia, radgan seriozuli ritorikis farglebs
scildeba. Tumca, minda avRniSno, rom es ritorika simptomaturia iseTi xelisuflebisTvis,
romelic cdilobs gaeqces pasuxismgeblobas sazogadoebis winaSe. am dros xdeba konkre-
tuli jgufis gamoyofa da yvelafris maTTvis gadabraleba. amis istoriuli magaliTebi
mravlad moipoveba – kudianebze nadiroba, ebraelTa devna da qsenofobiis sxva nebismieri
gamovlineba. Tundac, ukanasknel TveebSi ruseTSi eTnikur qarTvelebze gaxSirebuli
Tavdasxmebi gavixsenoT. rac Seexeba kavSirs danaSaulis zrdasa da seqsualuri umciresobe-
bis uflebebis daculobas Soris, magaliTisTvis holandias moviyvan: seqsualuri umciresobebi
arc erT sxva qveyanaSi ar sargebloben samoqalaqo Tanasworobis iseTi xarisxiT, rogorc
holandiaSi. didi eWvi maqvs, rom amis gamo holandiaSi damnaSaveobis done ufro maRali
iyos, vidre saqarTveloSi.
komentars gavakeTebdi agreTve ombudsmenis poziciasTan dakavSirebiTac. rogorc
evrogaerTianebis kanonmdebloba, ise saqarTvelosTan mimarTebaSi damtkicebuli samezoblo
politikis samoqmedo gegma calsaxad gansazRvravs nebismieri jgufis adamianTa uflebebis
Tanabar mniSvnelobas. TavisTavad, sakiTxis amgvarad dayenebac ki, romeli jgufi unda sarge-
blobdes uflebebiT da romeli ara, arRvevs sayovelTao Tanasworobis princips.
rac Seexeba evrointegraciis komitetis Tavmjdomaris gamonaTqvams: Zalian cota qveynis
konstituciaSi aris naxsenebi seqsualuri umciresobebi, Tumca, Cvens droSi kanonmdebloba
mudmivad zustdeba saerTaSoriso samarTlis konvenciuri da precedentuli normebiT. am
SemTxvevaSi, es srulad vrceldeba saqarTvelozec. xolo adamianis moTxovnilebebis
gansazRvra imiT, rac mas dabadebisas uCndeba, ubralod, aramarTebulia – dabadebis Semdeg
adamianis asaki mudmivad icvleba, magram miuxedavad amisa aravis aqvs asakis mixedviT vinmes
diskriminaciis ufleba. analogiurad, unarSezRudulobis SemTxvevaTa Zalian mcire nawili
vlindeba dabadebisas. amaze raRa vTqvaT? xolo im faqts, rom Cemi kolegis azriT,
SeuZlebelia, magaliTad, kanis ferisa da sqesis Secvla, saerTod ukomentarod davtoveb.
mmee:: rrooggoorr uunnddaa aaiissaaxxooss llggbbtt aaddaammiiaanneebbiiss uufflleebbeebbii ssaaqqaarrTTvveellooSSii,, rroommeelliicc ddeekkllaarriirreebbuullaadd
eevvrrooppuull ffaasseeuulloobbeebbss aaRRiiaarreebbss??
evropaSi Tanasworobis gageba calsaxaa. Cven uarvyofT iseT midgomas, roca yvela adamiani
Tanasworia, zogierTi ki ufro Tanaswori. ar SeiZleba viyoT tolerantulebi erTi jgufis
mimarT da ar viyoT _ sxva jgufebis mimarT. es ar aris Cveni mxridan raime zedmeti
keTilSobilebis gamoxatva – adamiani an aris tolerantuli sxvadasxva jgufis mimarT,
yovelgvvari gansxvavebis gareSe, an _ ar aris.
mmee:: rraass uussuurrvveebbddiiTT TTqqvveennss qqaarrTTvveell kkoolleeggeebbss??
bolo ramdenime wlis ganmavlobaSi mimdinare dadebiTi procesebis wyalobiT, saerTaSoriso
sazogadoebrioba isev Semotrialda saqarTvelosken. qveyanaSi mimdinare demokratiuli
cvlilebebis gamo aRmosavleT evropis saxelmwifoebisTvis igi misabaZi magaliTi gaxda.
sasurvelia, Tqveni qveyana lgbt uflebebis dacvis dargSic misabaZ magaliTad iqces sxva
evropuli qveynebisaTvis.
rodesac Tqveni prezidenti gvestumra mxardaWeris mosapoveblad, Cven, darbazSi msxdomebi mas
qarTuli droSebiT davxvdiT da ovacia movuwyveT. didi imedi gvaqvs, rom yvelaferi, risi
pirobac man dado pirnaTlad Sesruldeba da es did gavlenas iqoniebs Tqveni yoveli
Tanamoqalaqis Tanasworuflebianobaze. Cemi kolegebis, saqarTvelos parlamentarebis adgils
ki am TanasworobisTvis brZolis avangardSi vxedav.
mmee:: rraass eettyyooddiiTT ssaaqqaarrTTvveellooSSii mmccxxoovvrreebb llggbbtt aaddaammiiaanneebbss??
minda vuTxra, rom aucileblad gamxnevdnen. marTalia, Cven Sors vcxovrobT da bevri proble-
ma, romlebsac isini Tqvens qveyanaSi awydebian, evropis SuagulSi aqtualuri aRaraa, magram
Cven vswavlobT da vgrZnobT maT mdgomareobas, viciT, raoden rTulia maTTvis
TviTrealizacia da Tavisuflad cxovreba. evroparlamenti yovelTvis daicavs saqarTveloSi
mcxovrebi lgbt adamianebis uflebebs da mxarSi daudgeba lgbt moZraobas saqarTveloSi.
9
Tanasworoba qarTulad da evropulad
ME
lesboselebisa da geebis saerTaSoriso organizacia (ILGA) 1978 wels Seiqmna. sxvadasxva
regionSi arsebuli problemebis specifikurobis gaTvaliswinebiT, 10 wlis win, Sedegebis
efeqturobis gasazrdelad, regionalizacia gaxda saWiro. wlevandeli iubilari ILGA-sregionul organizacias warmoadgens. evropaSi regionuli struqturis saWiroebas ILGA-Europe ase gansazRvravs: "radgan evropa jer kidev araa is kontinenti, sadac lgbt adami-
anebi ar ganicdian diskriminacias, ar imyofebian stereotipebis gavlenis qveS da ar xde-
bian Zaladobis msxverplni...". am sityvebis sisworeSi sul mcire, lgbt sakiTxebze
momuSave organizaciaTa STambeWdavi ricxvi dagarwmunebT.
ilga-evropa arasamTavrobo qolga organizaciaa, romelic lgbt adamianebis uflebebze
momuSave 200-mde organizacias aerTianebs evropis masStabiT. wels, am organizaciaTa
ricxvs fondi “inkluzivic” Seemata. cxadze cxadia, am organizaciebis unikaluri
praqtikuli gamocdileba uflebebisaTvis brZolaSi da sxvadasxva kulturebisa Tu
qveynebisaTvis damaxasiaTebeli problemebis specifiuroba, azrTa mniSvnelovan sxvadasx-
vaobas iwvevs, roca miznis misaRwevad saWiro gzebsa da konkretul meTodebs exeba
saubari. erTaderTi, razec yvela upirobod Tanxmdeba, ukeTesi evropis xatia, sadac
"uzrunvelyofili iqneba adamianis ufleba, sayovelTao Tanasworoba da yvela adamiani
daculi iqneba diskriminaciisagan seqsualuri orientaciisa da genderuli identurobis
an TviTgamoxatvis niadagze".
sabWos arCevnebisa da kandidatTa programebis wardgenis garda, romelSi monawileobis
pativi Cvens organizaciasac ergo, konferenciis danarCen dReebSi uamravi saintereso
samuSao Sexvedra Tu seminari moewyo. Sexvedrebis formati imgvarad iyo dagegmili, rom
sxvadasxva qveynidan Camosul delegatebs maqsimalurad gaadvilebodaT TanamSromloba -
Teoriuli codnidan, muSaobis praqtikuli gamocdilebis gaziarebiT damTavrebuli. garda
amisa, es forumi sakmaod moxerxebulia saerTaSoriso kontaqtebis damyarebisa da
calkeuli sakiTxebis lobirebisaTvis, vinaidan organizaciaTa farTo speqtris garda,
forums sxvadasxva saerTaSoriso organizaciebis warmomadgenlebic eswrebian - gaero,
euTo, evrosabWo, evrokomisia, evroparlamenti da sxv.
seqsualoba sxvadasxva kulturebSi, seqsualoba da suliereba, seqsualoba da transgre-
sia, specifiuri problemebi lgbt jgufebis SigniT, media-kampaniebis dagegmvisa da
warmarTvis Taviseburebebi, lobirebis aprobirebuli meTodebi... aseTi gaxlavT
Sexvedrebis Tematikis arasruli CamonaTvali. evrosabWosa da euTos warmomadgenlebma
calke Sexvedra dauTmes siZulviliT motivirebul danaSaulsa da calkeuli incidente-
bis ganxilvas. cxadia, CvenTvis saintereso yvela Sexvedraze daswreba fizikurad
SeuZlebeli iyo da sasurveli programa sakiTxebis aqtualobis mixedviT SevadgineT.
Cvens mdgomareobaSi konferenciis bevri monawile aRmoCnda da amitomac cxare debatebi
da informaciis gacvla-gamocvla xSirad, Sexvedrebis Semdegac grZeldeboda patar-patara
jgufebSi.
delegatTa umravlesobas, cxadia seqsualuri umciresobebis warmoamdgenlebi Seadgendnen,
Tumca nakleb aqtiurobas arc TanamoazreTa da mxardamWerTa organizaciebis warmomad-
genlebi iCendnen. moZraoba, romelic axalgazrda geebisa da lesboselebis ojaxis wevreb-
ma wamoiwyes, TandaTan Zlierdeba evropaSi. mxardamWeri msvlelobebis organizebis garda,
isini farTo saganmanaTleblo muSaobasa da lobirebis procesebSic aqtiurad arian
Cabmulebi.
ilga-evropis aTwliani iubilis aRsaniSnav saRamoze, romelsac win xuTdRiani daZabuli
muSaoba uZRoda, marTlac Tbili da ojaxuri atmosfero Seiqmna. albaT, amitomac,
savsebiT bunebrivad JRerda gamosamSvidobebeli simRera, romelsac erTxmad mReroda
fexze wamomdgari oraskaciani darbazi - "We are family".
rr ee pp oorr tt aa JJ ii
zeim i oj a x u r w r e S i
10
ME
rr ee pp oorr tt aa JJ ii
SidsTan brZolis yvelaze efeqtur meTodad prevenciuli RonisZiebebis gatareba
iTvleba, rac farTo saganmanaTleblo muSaobasa da janmrTeli cxovrebis wesis propa-
gandas gulisxmobs. profilaqtikuri programebi upirvelesad risk-jgufis wevrTa
qcevis Secvlazea mimarTuli. rac, Tavis mxriv, detalur kvlevasa da jgufebTan
muSaobis specifiuri codnis saWiroebas ganapirobebs.
infeqciuri paTologiis, Sidsisa da klinikuri imunologiis centris monacemebiT, aiv-
Sidsis gavrcelebis upirveles risk-jgufs intravenuri narkomanebi warmoadgenen
(61.8%). 2007 wlis 10 ianvris monacemebiT, saqarTveloSi registrirebulia inficire-
bis 1156 SemTxveva. gavrcelebis TvalsazrisiT, registrirebul 1,3% SemTxvevaSi, viru-
sis gavrcelebis gza ucnobia. Tu gaviTvaliswinebT Cvens sazogadoebaSi arsebuli
homofobiis maRal dones, savaraudoa, rom aiv-is zogierTi registrirebuli SemTxveva,
romlis wyaroc daudgenelia, SeiZleba mamakacis mamakacTan daucveli seqsualuri kon-
taqtis Sedegi iyos. seqsualur qcevebTan da orientaciasTan dakavSirebuli
negatiuri Sefasebebi, xSir SemTxvevebSi arTulebs rogorc infeqciis gavrcelebis
wyaros dadgenas, aseve prevenciuli RonisZiebebis ganxorcielebasac.
im qveynebSi, sadac ar arsebobs Zlieri lgbt moZraoba, Sidsis profilaqtika msm
(mamakaci, romelsac seqsi aqvs mamakacTan) jgufSi arasamTavrobo seqtorisa da sax-
elmwifo servis-centrebis amocana xdeba. msm jgufebTan muSaobis gamocdileba sxva
qveynebSi aCvenebs, rom homofobiasTan brZola, specialuri samsaxurebis Seqmnisa da msm
jgufis moTxovnaTa Sefasebis kvaldakval, aiv-Sidsis profilaqtikis erT-erTi
umniSvnelovanesi nawilia.
9-12 oqtombers fondma inkluzivma aiv/Sidsis prevenciis Temaze gamarTul trening
seminars umaspinZla. trenings holandiuri irganizaciebis COC Netherlands da Schorer -is,agreTve moldovuri organizaciis Gender Doc M eqspertebi uZRvebodnen. treningSi mon-awileobas iRebda fondi inkluzivis 7 partniori organizacia moldovadan,
ukrainidan, somxeTidan, yirgizeTidan da saqarTvelodan.
seminaris ZiriTadi Tema aiv/Sidsis prevenciis sakiTxebze lgbt jgufebTan muSaobis
meTodebisa da saSualebebis ganxilva iyo konkretuli qveynebis Taviseburebebis
gaTvaliswinebiT. seminarSi monawile ramdenime organizacias lgbt jgufebTan
muSaobis mravalwliani praqtika gaaCnia. isini aqtiurad TanamSromloben aiv/Sidsis
prevenciaze momuSave adgilobriv da saerTaSoriso organizaciebTan, socialur
samsaxurebTan, Sesabamis saxelmwifo struqturebTan.
seminarze miRebuli praqtikuli gamocdilebis garda, mniSvnelovani iyo Tavad am
qveynebSi arsebuli mdgomareobis gacnobac, vinaidan, Sidsis gavrcelebis kanonzomiere-
bidan gamomdinare, qveyanaSi arsebul mdgomareobaze mniSvnelovan gavlenas axdens
mezobl qveynebSi arsebuli viTarebac. seminaris monawile qveynebSi, iseve rogorc
aRmosavleT evropisa da post-sabWoTa sivrcis sxva qveynebSi, dRemde ZiriTad risk-
qcevad narkotikebis intravenuri moxmareba rCeba. Tumca, bolo xuTi wlis
ganmavlobaSi, infeqciis gavrcelebis gzebs Soris swrafad izrdeba infeqciis seqsu-
aluri kontaqtiT gadacemis xvedriTi wili, gansakuTrebiT moldovasa da ukrainaSi.
inficirebis riskis swraf zrdas xels uwyobs SromiTi migraciac. arsebuli
socialur-ekonomikuri mdgomareobis gamo, bevri samuSaod miemgzavreba ruseTSi,
italiaSi, TurqeTSi, rac saboloo jamSi aisaxeba aiv-pozitiurTa zrdis faqtzec maT
partniorebs Soris. izrdeba virusis homoseqsualuri kontaqtiT gavrcelebis procen-
tuli maCvenebelic, rac kidev erTxel gvanaxebs rogorc profilaqtikuri samuSaoebis
gaZlierebis aucileblobas lgbt jgufebs SigniT, ise amgvari Sexvedrebisa da
gamocdilebis gaziarebis saWiroebasac.
11
Teori i d a n p r a q t i k a m d e
ruseTSi eTnikuri qarTvelebis winaaRmdeg dawyebulma
kampaniam didi vnebaTaRelva gamoiwvia qveyanaSi.
qarTuli media-saSualebebi, rogorc es demokratiul,
Tavisufal da evropul Rirebulebebze orientirebuli
saxelmwifos medias Seefereba, erTxmad alaparakdnen
rusuli xelisuflebis faSizmze, neonacizmsa da
qsenofobiaze. ar gamorCeniaT arc erTi rusi poli-
tikosis fraza, romelic qsenofobiis an rasizmis
gamovlinebad miiCnies. Tumca, raRac ar maxsovs, amgvari
erTsulovneba da demokratiuli faseulobebisaken
swrafva gamoemJRavnebinos Cvens medias, roca erT-erTma
politikosma satelevizio interviuSi kondoliza
raisi `im Sav qalad~ moixsenia. arc meore politiko-
sis winasaarCevno `programas~ gauRizianebia vinme ori-
ode wlis win, rodesac hitleris homoseqsualTa erT
gemze Seyra-CaZirvis ganuxorcielebl gegmaze saubrob-
da aRtacebiT. `erTiani, demokratiuli, evropul da
evroatlantikur institutebSi gawevrianebuli qveyana~
ki mxolod sxvis TvalSi bewvis danaxviTa da `mtru-
lad ganwyobili saxelmwifos~ qsenofobiuri poli-
tikis kritikiT ver aSendeba. ormagi standartebi da
sazogadoebisaTvis mniSvnelovan problemebisagan dis-
tancirebis amgvari formebi situaciis gajansaRebas
namdvilad ar uwyobs xels.
samwuxarod, aseT situaciaSi instituciebi, romlebic,
wesiTa da rigiT, mediatorebis rolSi unda gamodiod-
nen xSirad koleqtiuri fobiebisa da agresiulobis
gaRvivebas uwyoben xels, nebiT Tu uneblied. media
dResdReobiT sazogadoebrivi azris Camoyalibebis yve-
laze mZlavr iaraRs warmoadgens. swored misi
meSveobiT xdeba `ucxos~, rogorc mtris xatis
stereotipizacia da tiraJireba isedac daqsaqsul
sazogadoebaSi. qsenofobiis gasamZafreblad saWiro
sademarkacio xazebs kulturuli, socialuri,
eTnikuri, religiuri Tu sxva ram niSniT yoveldRe
dauRalavad avlebs qarTulenovani media `Cvensa~ da
`sxvas~ Soris.
gamonakliss arc lgbt adamianebi warmoadgenen. homo-
fobiuri publikacia-reportaJebis paralelurad,
sxvadasxva miTebis gavrcelebiT, media xels uwyobs
jgufis marginalizacias, aferxebs qamingauTis proces-
sa da maT normalur integracias sazogadoebaSi. samo-
mavlod, Jurnalis moculobis gazrdasTan erTad,
dagegmili gvaqvs calke rubrika davuTmoT
qarTulenovani mediis gamoxmaurebebs CvenTvis aqtu-
alur sakiTxebze. dRes ki gavagrZelebY Jurnal `mes~
meore nomerSi dawyebul Temas qarTulenovan mediaSi
homoseqsualobis/homoseqsualebis Sesaxeb gavrcelebu-
li miTebisa da stereotipebis Sesaxeb.
kk vvllee vv ee bb ii
m iTeb i homose q s u a lob is S e s a x e b
12
miTi: saqarTveloSi mcxovrebi homose-
qsualebi dasavluri modis zegavleniT
icvlian orientacias.
amgvari warmodgena efuZneba arasakmaris
codnas adamianis seqsualobis da konkre-
tulad, seqsualuri orientaciis Sesaxeb.
aseve gaugebrobas, romelic yovelTvis
warmoiqmneba, Tuki erTmaneTisagan ar
ganvasxvavebT seqsualur qcevasa da seqsu-
alur orientacias.
seqsualuri orientacia, seqsualuri qce-
visagan gansxvavebiT, dakavSirebulia adamia-
nis grZnobebsa da emociebTan da ara
moqmedebasTan (qcevasTan). adamianis seqsu-
aluri orientacia, SeiZleba, arc
mJRavndebodes mis realur qcevaSi. es bevr
faqtorzea damokidebuli. miuxedavad imisa,
rom adamians mTeli cxovrebis
ganmavlobaSi ar hqonia arc erTi homoseq-
sualuri aqti, is mainc CaiTvleba homoseq-
sualad, Tu mas misive sqesis adamianebi
izidaven. aseTi qceva SeiZleba CaiTvalos
heteroseqsualuri qcevis imitaciad,
romelic ar Seesabameba mis seqsualur
orientacias. rasakvirvelia, SesaZlebelia
amgvari ram piriqiTac moxdes - heteroseq-
sualuri orientaciis mqone adamianis
qceva konkretul periodsa da garemoSi
homoseqsualuri iyos, magram ver vityviT,
rom es adamiani homoseqsualia.
miTi: Sou-bbiznessa da politikaSi
arsebobs geebis mafia, romelic xels
uSlis heteroseqsualebs karieraSi.
miTi "cisferi mafiis" Sesaxeb sakmaod
xSirad gvxvdeba sxvadasxva saxis
SeTqmulebaTa Teoriebis moyvarulTa
Soris. ar arsebobs profesia, romelsac
mxolod homo an heteroseqsualebi
atareben. Cveulebriv, pirovnul
Sexedulebebs Soris gansxvaveba gacilebiT
Zlieria, vidre saeWvo erToba seqsualuri
orientaciis niSniT. dasavleTSi arsebobs
sxvadasxva profesiuli gei-asociaciebi,
magram arc erTi maTganis mizans ar war-
moadgenos konkretuli moRvaweobis sfer-
os totaluri kontroli. es ubralod
SeuZlebelicaa, radgan lgbt jgufis war-
momadgenlebi yvelgan absolutur umcire-
sobas Seadgenen. igive exeba politikur
kk vvllee vv ee bb ii
jgufebsac. `cisferi mafiis~ arsebobisSTabeWdileba zogjer SeiZleba SeiqmnassferoebSi, sadac garkveuli pirobebis gamo, gee-bisa da lesboselebis procenti saSualozemaRalia, magaliTad: Sou-biznesSi, xelovnebissferoSi da a.S. imiT SeiZleba aixsnas, rom amsferoSi moRvawe adamianebi ufro toleran-tulebi, homoseqsualebi ki, Sesabamisad, ufrogaxsnilebi arian.
miTi: sseqsualuri eeqsperimentebi ssaSiSi
movlenaa. TTu TTqven eerTxel mmainc ggeqnebaT
homoseqsualuri kkontaqti ((Tundac TTqveni
nebis wwinaaRmdeg), TTqveni sseqsualuri oori-
entacia SSeicvleba.
eTnografiaSi arsebobs ritualuri homoseqsu-alobis uamravi magaliTi, roca homoseqsu-aluri gamocdileba zrdasrulobis asakSiSesvlisaTvis saWiro iniciaciis erT-erTiSemadgeneli nawilia. miuxedavad amisa, zrdas-rul mamakacTa umravlesoba konkretulsazogadoebebSi heteroseqsualuria. msgavsfaqtebs, SeiZleba, SexvdeT sxvadasxva rainduliordenebisa da samonastro cxovrebisaRwerebSic. arsebobs iseTi Caketili,homogenuri sivrcec (sasjelaRsrulebiTi dawe-sebulebebi, jari), sadac ZaladobiT ganxor-cielebul homoseqsualur aqti Zalauflebisdemonstrirebis formaa da aranairi kavSiriara aqvs seqsualur orientaciasTan.
13
m iTeb i hhomose q s u a lob is SS e s a x e b
(1) Bell, A.P., Weinberg,M.S., and
Hammersmith, S.K.Sexual Preference: Its
Development in Menand Women.
Bloomington: IndianaUniversity Press, 1981.
MEyvela aq CamoTvlil miTs met-naklebad erTi safuZveli aqvs, kerZod, mcdariwarmodgenebi im faqtorebze, romlebic gavlenas axdenen seqsualuri orientaci-is Camoyalibebaze. amitom gadavwyviteT, statiaSi mogveyvana belis, vainbergisada hamersmitis vrceli gamokvlevis Sedegebi (1).
calsaxa pasuxi kiTxvaze, Tu rogor da ris safuZvelze yalibdeba seqsualuriorientacia, mecnierebas jerjerobiT ara aqvs. arsebobs mravali Teoria, Tumca,saboloo da amomwurav pasuxs arc erTi iZleva. beli, vainbergi da hamersmitiproblemas axal, meTodologiurad ufro maRal doneze miudgnen. belma da mismakolegebma scades, SeemowmebinaT sxvadasxva Teoriebi homoseqsualobiswarmoSobis Sesaxeb.
Catarebulma kvlevebma maT Semdegi daskvnebis gamotanis saSualeba misces:
1) imis albaToba, rom homoseqsualobis mizezi SeiZleba iyos arasworiurTierTobebi ojaxSi (avtoritaruli deda da unebisyofo mama), Zalian mcirea;
2) Teoria imis Sesaxeb, rom qaluri homoseqsualoba Cndeba maSin, roca gogorolur modelad irCevs mamas, ar dasturdeba;
3) stereotipuli warmodgena, rom homoseqsualobis mizezi xSirad sakuTarisqesis ufrosis mier bavSvis garyvnaa, mcdaria;
4) seqsualuri upiratesobebi mozardobis asakSi myarad yalibdeba; zrdasruliadamianebis seqsualur orientaciaSi mniSvnelovani cvlilebebi iSviaTadxdeba;
5) bavSobaSi an mozardobis asakSi, homoseqsualebi heteroseqsual TanatolebzeiSviaTad ar Sedian heteroseqsualur kontaqtSi, Tumca am procesiT an nakle-bad, an saerTod ar kmayofildebian;
6) TamaSis procesSi bavSvebis qcevis Seusabamoba maT sqesTan (magaliTad TubiWs uyvars TojinebiT TamaSi) aris mniSvnelovani (magram ara absoluturi)maCvenebeli momavalSi homoseqsualobis ganviTarebisa.
imis gamo, rom kvlevis avtorebma ver SeZles, daemtkicebinaT verc erTiSemowmebuli fsiqologiuri Teoria, ivaraudes, rom homoseqsualobis fenomensbiologiuri faqtorebi ganapirobebs. unda iTqvas, rom es daskvnac mxolodabstraqtul xasiaTs atarebs da Tezisi homoseqsualobis biologiuriwarmoSobis Sesaxeb detalur Semowmebas moiTxovs.
eka aaRdgomelaSvili
AA RR TT
filmebi, sadac uyvarT da ibrZvian imisTvis, rom uyvardeT
14
90-iani wlebis dasawyisi
kinematografSi aSkara cvlilebebisa
da axali tendenciebis SemoWriT
gamoirCeoda. erTmaneTis miyolebiT _
1992w. da 1993w. jer e.w. evropuli
oskariT, sezariT dajildovda frangi
reJisoris siril kolaris `veluri
Rameebi~, Semdeg ki amerikuli
oskariT aRiniSna jonaTan
demis `filadelfia~.
XX s.-is miwuruls aRmoCenili
da gansakuTrebuli
intensivobiT 80-iani wlebidan
gamovlenili daavadeba, romlis
warmoSobisa da gavrcelebis
meqanizmze medicinaSi
Sexedulebebi mudmivad icvle-
boda, xSirad pirdapir aso-
cirdeboda homoseqsualobasTan.
`cisferebis daavadeba~ _
asedac ixseniebdnen Sidss im
mosazrebiT, rom homoseqsu-
alur urTierTobaSi myofi
adamianebi virusis SeZenis
maRali riskis jgufs
miekuTvnebian. msgavsi dawyvile-
ba isedac mZlavr homofobias
kidev ufro amZafrebda.
am or sruliad gansxvavebu-
li stilis, esTetikis, kine-
matografiuli tradiciebis
matarebel films manamde
TiTqmis tabuirebuli Temebi
_ Sidsi da homoseqsualoba
_ aerTianebda.
pirvel rigSi swored amitomac gamoarCia kinokri-
tikam siril kolaris `veluri Rameebi~, sadac
dasafasebeli ara imdenad tabuirebuli Temis gaxsna
iyo, ramdenadac `Signidan wamosuli politkoreqtuli
xedva~. axalgazrda reJisori, romlis niWze jer
kidev moris pialasTan asistentad muSaobisas ala-
parakdnen, Tavad iyo SidsiT avad da filmi erTgvar
`avtorekviemad~, cxovrebasTan sevdian da amave dros
siyvaruliT savse gamoTxovebad aRiqmeboda. misi
pirveli avtobiografiuli novela `siyvarulmisjili~
1987w. gamovida da didi xmauric gamoiwvia, radgan
avtori sakmaod Tamamad, daufaravad, viqtimizaciisa da
TviTgvemis gareSe laparakobda sakuTar vnebebsa da
avadmyofobaze. ori wlis Semdeg kolari ukve `velur
Rameebs~ gamoaqveynebs, romlis ekranizacias cota
mogvianebiT Tavadve gadaiRebs. siril kolari
`sezaris~ dajildoebis ceremoniamde sami dRiT adre
35 wlis asakSi gardaicvala, magram am filmiT arnax-
uli warmatebis mopoveba moaswro _ is 90-iani
wlebis sakulto figuradac ki iqca.
`arCevani sikvdilsa da sicocxles Soris~, `cxovrebis
ukompromiso xedva~, `sevdiani da tkiviliani sila-
maze~, `Rrma da momajadoebeli filmi~... _ epiTetebs
ar iSurebdnen `veluri Rameebis~ misamarTiT. biseqsu-
ali Janis (mas Tavad kolari asrulebs) cxovreba
boboqari, hedonisturi da imavdroulad tragizmis
gancdiTaa savse. amaSi udaod vlindeba franguli
kinos tradiciebic, romelSic hedonizmis intonaciebi
yovelTvis gamosWvioda. cxovreba,
romlisganac tkivilsac xSirad iReb,
mainc mSvenieria da swored misadmi
miZRvnil himnad aRiqmeboda filmi,
romelsac mTlianad fonad mihyveba
siril kolarisave simRerebi _
saocrad melodiuri da sevdiani,
Tumca amave dros Jiniani da
Seupovari.
filmis siuJetSi TiTqos yvelaferia
imisTvis, rom is pirquSi da apaTiuri
gamosuliyo. magram sikvdilis piras
myofi personaJic da reJisoric Sav-
TeTr ferebSi sruliadac ar war-
moidgenen realobas. miT umetes, isini
ar arian moralistebi, Tumca filmis
naxvis Semdeg emociurad
datvirTuli, bevr raRacaze ufro
seriozulad fiqrdebi. erT-erT
interviuSi reJisorma mkacrad
Seafasa sakuTari Tavi: `daucveli
seqsi, romelic Cemi daudevari
xasiaTis damsaxurebaa,
marlTmsajulebam Tamamad SeiZleba
namdvil kriminalad Seafasos. adami-
anebma unda iswavlon siyvaruli,
Tavisi, sxvisi da mTeli samyaros
dafaseba. magram naTels rom miaRwio,
Tavad unda gaiaro wyvdiadSi.~
AA RR TT
namdvil jojoxeTs gaivlis endic (tom hen-
qsi) filmSi `filadelfia~, Tumca ara imde-
nad dasustebuli organizmisgan miRebuli
tkivilis gamo, ramdenadac adamianebisgan
wamosuli undoblobiT, sazogadoebis mier
misi marginalizaciis mcdelobiT. eWvi, rom
endi SidsiT aris daavadebuli, xdeba misi
samsaxuridan daTxovnis mizezi. erT-erTi
soliduri firmis warmatebul, perspeqtiul
da yvelasTvis sayvarel advokats uecrad
sruliad sxva Tvisebebs miaweren: realuri
mizezis dasamalad mas arakompetenturobaSi
adanaSauleben. kidev ufro mtkivneulia imis
Segneba, rom samsaxuridan gaSvebis virusze
ufro Zlieri faqtori misi homoseqsualobaa.
endis advokatic ki (denzel voSingtoni),
romelic valdebulia daicvas nebismieri
adamianis uflebebi _ Tavdapirvelad homo-
foburi ganwyobisgan Tavisufali ar aris.
`bavSvobidan ise gzrdian, rom alternatiul
seqsze ar gesaubrebian. geubnebian, rom
homoseqsualebi cota ucnaurebi arian, ise
icvamen, rogorc dedebi, eSiniaT Cxubis da
erTaderTi rac undaT, sacvalSi SemogiZvrnen,
amitom unda ufrTxilde. aqedan yalibdeba
sabolood Tqvenze warmodgena~ _ gulwrfe-
lad aRiarebs is endisTan saubarSi.
SemTxveviTi ar aris, rom filmis moqmedeba
filadelfiaSi mimdinareobs _ adamianis
uflebaTa deklaraciis samSobloSi. `raRac
ar maxsovs, rom iq eweros: yvela heteroseq-
sual adamians aqvs Tanabari uflebebio~ _
amayad Seaxsenebs advokati ukve sasamarTloSi
damswre sazogadoebas. Tumca filadelfiaSic
deklaracia xSirad mxolod deklaraciad
rCeba, radgan sazogadoebaSi jer kidev
Zlieria `sxvanairi~ adamianisadmi SiSi da
agresia. adamianis uflebaTa deklaraciis
Seqmnis adgilasac adamianis uflebebi xSirad
farisevluri RimiliT irRveva. filmSi
araCveulebrivi sizustiT aris gadmocemuli,
rogor icvleba adamianTa
urTierTdamokidebuleba, rogorc ki
Seityoben raimes `normidan gadaxvevis~
Sesaxeb: mxurvale Sexvedra uxerxuli
pauziTa da xelis mkveTri gaweviT mTavrdeba,
biblioTekari, romelic gulmodgined
moZebnil kodeqsebs yalbi RimiliT giwvdiT,
iqve daJinebiT iTxovs Tqvens calke,
izolirebul kabinetSi gayvanas... Tumca,
swored aq _ adamianis uflebaTa deklaraci-
is samSobloSi, SeuZlebelia, sabolood
samarTalma ar izeimos da endis mier
aRZruli sasamarTlo procesi misi
gamarjvebiT mTavrdeba.
`filafelfiis~ warmateba Zalze
mniSvnelovani iyo, ramdenadac erTis mxriv, is
masobriv mayurebelze gaTvlil tipiur
holivudur films warmoadgenda Tavisi
maJoruli finaliTa (miuxedavad mTavari
gmiris sikvdilisa) da samarTlianobis
aRdgenis amerikuli miTiT, Zveli Tu axali
stereotipebiT (ukompromiso advokati da
homoseqsualze manamde danergili homo-
foburi warmodgenis sapirispirod _
daxvewili gemovnebis, romelic aucileblad
usmens klasikur musikas, aRmerTebs maria
kalass da a.S.), meores mxriv, ki axal tenden-
ciebs avlenda swored holivudSi, sadac
Tavis droze (1931w.) heisis kodeqsiT
aikrZala homoseqsualobaze odnavi miniSnebac
ki. Sidsis Tema reabilitaciis erT-erTi
mZlavri impulsi gaxda. 90-iani wlebidan
isini araerTxel warmoCndeba ekranze, war-
matebuli Tu warumatebeli mxatvruli
ganzogadebiT, axali stereotipebis
CamoyalibebiTa Tu araordinaruli rakursiT;
pedro almodovari misTvis damaxasiaTebel
provokaciul xumrobasac ki `gabedavs~
filmSi `yvelaferi dedaCemis Sesaxeb~, sadac
transeqsuali mamisgan memkvidreobiT
miRebuli virusisgan saswaulebrivad
ganikurneba patara estebani. Tumca xumrobaSi
provokaciaze metad momavali adamianis imedi
ufro Cans, romelic qsenofobiisgan
Tavisufal sazogadoebaSi ibadeba da romlis
CasaxvisTvis `normirebuli sqesic~ ar aris
aucilebeli... am imedamde ki iyo filmebi _
`veluri Rameebi~ da `filadelfia~, rom-
lebic `gvaswavlida siyvaruls, sakuTar, sxvis
da mTeli samyaros dafasebas~.
TTeeoo xxaattiiaaSSvviillii
15
filmebi, sadac uyvarT da ibrZvian imisTvis, rom uyvardeT
ME
axla mivdivar-meTqi da yurmili
davukide. saSineli idiotia. sul mTlad
galoTda, gaWaRaravebuli Tma sasacilod
gascvivda. ori dRis win damireka da
miTxra, infeqciurSi wadi da Sidsze
analizi aiReo. Zviri ar aris, Tu fuli
ara gaqvs, CemTan Semoiare, me mogcemo.
delisidan fexiT Cavedi. sazizRrad
kargi amindi iyo. sul fexebze ekida yve-
las, me sad mivdiodi da ratom. vicodi,
rom venidan amiRebdnen da yvelaze metad
es maSinebda. venaSi ubralod ki ar
gamikeTeben nemss – didxans mwoven
sisxls. jandaba! xom ar ajobebs, saxlSi
gavbrunde? tvins gamiburRavs, gadamay-
olebs, analizi ratom ar gaikeTeo.
cxela. Tumca, ukve seqtemberia. fexebi
saSinlad gamioflianda. quCaSi iseTi
moZraobaa, gadasvla SeuZlebelia.
miwisqveSaSi Cavdivar da uceb cxirwin
midgas. Cemze bevrad ufrosi iqneba, 40
wlamde. mxolod gamiRima da meti
araferi. xelebi jibeebSi ewyo.
infeqciur saavadmyofomde mivaRwie. ezoSi
fiWvebi yvavian. es sezoni suramSi an
borjomSi Zalian kargi iqneboda.
filtvebisTvis sasargebloa fiWvebis
yvaviloba. adre Zalian vcdilobdi, fiWvis
yvavilebi mepovna. Cemi azriT, romelime
udReur mindvris yvavils unda mgvanebo-
da. aucileblad TeTri unda yofiliyo
da arc ise didi. sanam fiWvze ar
aZvrebodi, ver dainaxavdi, wiwvebSi iqnebo-
da Camaluli. ”Sidsisa da klinikuri
imunologiis centri” unda movZebno.
RmerTma icis, sad jandabaSia. infeqciuris
ezoSi uamravi Senoba dgas, midi da eZebe.
jer Sokolads viyidi. gamafrTxila,
venidan sisxls rom agiReben, aucileblad
Sokoladi unda SeWamo, Torem Tavbru
dagexveva da SeiZleba guli wagivideso.
TeTr jixurSi viyidi Sokolads.
”hematogeni” ar eqnebaT, bavSvobaSi miyvar-
da. erTxel ekam, Cemma klaselma miTxra,
xaris sisxlisgan akeTebeno. warmovidgine,
rogor icleba sisxlisgan xari,
daaxloebiT rogorc koridaze; viRac
TeTrxalaTianebi morbian da vedroebs
uxvedreben mowanwkare sisxls. arcerTi
wveTi ar unda daikargos, Torem hemato-
geni gemrieli ar gamova. guli mereva.
kidev kargi, Cveulebriv Sokolads xaris
sisxlisgan ar akeTeben.
– Sokoladi ra Rirs?
– romeli, Svilo? – eWvis TvaliT
miyurebs, etyoba, xvdeba, risTvis minda da
vecodebi. xedavs, rogor amiweven perangis
saxelos, spirtiani bambiT damizelen
mklavs da Sprics nela Semiyvanen venaSi.
sisxli wiTeli iqneba, ufro moSavo.
– sul erTia.…
– mainc? – axla damcinavad moeRrica
tuCebi. ra sastikia, ratom ar mexmareba?
ar vecodebi? mTeli dRe am jixurSi
dgas da vaWrobs. saxlSi albaT gvian
brundeba, qmaric eyoleba da bavSvebic. me
ar vecodebi?
– kai, aRar minda saerTod, – swrafi
nabijiT vSordebi da saavadmyofos ezoSi
Sevdivar.
rogor gamikvirda, leqciaze rom Semovida.
jibidan sigaretis kolofi amoiRo da
gamoacxada:
– leqciebze movwev xolme, drodadro
fanjara gamovaRoT gasaniaveblad.
winaaRmdegi xom ar aris vinme? –
sigaretis Reri TiTebiT dasrisa, pirSi
Caido da moukida, – me meoce saukunis
amerikuli literaturis kurss
wagikiTxavT, wlis bolos geqnebaT gamoc-
da. xval savaldebulo wasakiTxi wignebis
sias amogitanT, kaTedraze damrCa.… visac
gamocdaze gasvla ar unda, yvela wigni
unda hqondes wakiTxuli da amas garda,
orive semestrSi TiTo mwerali unda
amoirCios. mokled, semestris bolos
naSromebs Cavibareb. Tu Cemi daxmareba
dagWirdebaT, agera var, arsad ar gavr-
bivar da gamomiyeneT.
iqneb am qalebs vkiTxo? warmovidgine,
rom mivdivar da sruliad Cveulebrivad
vekiTxebi:
– ukacravad, qalbatono, xom ver metyviT,
Sidsisa da klinikuri imunologiis cen-
AA RR TT
C e mTv is d a xocil i x a r e b i
16
AA RR TT
tri sad aris? – gamoSterdebian, erT-
erTi albaT loyaze Semoirtyams xels da
Sehkivlebs bebiaCemiviT: ”uime, Svilo!”
ramdeni fiWvia ezoSi. pavlovidan
Semosul binZur haers mainc ver akavebs.
aq fiWvebs ra aayvavebs. marto TeTri
xalaTebi yvavian. Tvalebs Tu bolomde ar
daxuWav, TeTrxalaTianebi gigantur yvav-
ilebs daemsgavsebian. fiWvis yvavilebi
aucileblad patara da TiTqmis uCinari
unda iyos. sunic Taviseburi unda hqondes
– rogoric fiWvis kevas aqvs, momwaro,
magram sasiamovno. erT-erT Zvel Senobas
mivuaxlovdi. aivanic aqvs. ra saWiroa
saavadmyofoSi aivani? warmovidgine, momakv-
davi rogor eficxeba mzes, mere saSineli
xvela autydeba da virusebsa da baqteriebs
dafantavs! Tumca, iqve xom fiWvebi dgas,
wiwvebze SerCeba yvelaferi. naxveli da
lorwo patara nafleTebad daefineba
wiwvebs, mzeze abrWyvialdeba da maSin xeze
aZromac ar dagWirdeba, qvemodanac dainaxav
mocimcime yvavilebs. pavlovze pikis saaTia,
fiWvebi gamonabolqvis nislSi ixrCobian.
– heminguei ori romanis Semdeg mokvda –
”fiesta” da ”mSvidobiT iaraRo”. Tamamad
SegiZliaT, sxva romanebi arc waikiTxoT,
sul meordeba da nel-nela kvdeba,
romanidan romanSi. ”fiestas” finalSi
sakuTar Tavs ganaCeni gamoutana, citata
zustad ar maxsovs, magram daaxloebiT
ase JRers: – arada, xom SeiZleboda, yve-
laferi sxvanairad, ukeTesad
yofiliyo.…marTlac ase moxda. mTeli
cxovreba ebrZoda sakuTar ambiciebs da
bolos damarcxda. albaT, Zalian Rrma da
Zlieri kompleqsebi uSlida xels, sul
xazs usvamda, rom ”kvercxebiani”, Zlieri
kaci iyo. namdvili maCo. xelTaTmanebiviT
icvlida colebsa da sayvarlebs da
mwerlobaSic imave gziT midioda.
cdilobda, sakuTar Tavs gaqceoda, magram
erTi da imaves tiraJirebis garda ver-
aferi moaxerxa. Tqvens savaldebulo
programaSi pirveli ori romani Sevitane,
danarCens, Tu survili geqnebaT, TviTon
waikiTxavT, – rgolebad amouSva boli da
Caicina. albaT, hgonia, rom verafers
mivxvdi. berjesis ”hemingueis cxovre-
bidan” amokrefili frazebiT Seakowiwa
leqcia. sasaciloa. meCveneba, Tu sul me
miyurebs?
axladgaremontebul korpusTan ori eqimi
dgas. momwvano feris xalaTebi acviaT.
albaT qirurrgebi arian, xelebze etyobaT.
Zalian cxeli wyliT rom daiban an rezi-
nis xelTaTmanebs rom moixsni, iseTi
feris xelebi aqvT. amaTTan mival.
– ukacravad, Sidsisa da klinikuri
imunologiis centri sad aris, xom ver
metyviT?
am Senobas mouare da marjvniv egreve
dainaxav.
– gmadlobT!
– arafers, – dacinva momesma xmaSi.
TiTqos xedavdnen, rogor viweqi Cems
leqtorTan da Tvalsa da xelsSua
rogor gadamedo Sidsi. TiTqos TvalebiT
meubnebodnen, prezervativi ar arsebobs
SenTvis, biZiko? iare axla da ikeTe anal-
izebi! eg Tu giSveliso. sigaretsac
gansakuTrebulad ewevian, TiTqos
cdiloben, TiTebiT zedemtad ar Seexon.
rogorc mundStukiani qalebi 30-iani
wlebis filmebSi. axalgazrda qirurgebi…
albaT, sul raRac naxevari saaTis win
viRacis mucelSi iqeqebodnen, axla ki
Tavgadadebuli esTetebiviT faqizad ewe-
vian sigarets. Sidsis centrs, rogorc
iqna, mivageni. erTibewo abra aqvT
SesasvlelTan mikruli. TiTqos imalebian,
ar undaT, rom bevrma dainaxos, bevri
movides, datovos Tavisi sisxli da mere
ramdenime weliwadSi mokvdes. pirveli
sarTuli carielia. avdivar meoreze.
pirveli semestris boloa. amerikuli
literaturis CaTvlaze mivdivar, jeims
bolduinis `jovanis oTaxi~ avirCie
Temad. cota ar iyos, gaukvirda. bevri
vilaparake, literaturuli Rirebuleba
naklebi aqvs, magram rogorc socialuri
movlena Zalian sainteresoa-meTqi.
sigareti magidaze daeferfla. niWieri
biWi xar. modi, leqciebis mere SevxvdeT
17
C e mTv is d a xocil i x a r e b i
ME
da samomavlo gegmebze vilaparakoTo.
vicodi, rac mindoda. unda meCvenebina am
kacisTvis, rom mxolod TviTon ar
brZandeboda Wkuis kolofi da wignebi
mxolod TviTon ar hqonda wakiTxuli.
sigaretisgan TiTebi mTlad gayviTleboda.
mixvda, rom vabamdi. me-4 leqciis Semdeg
SevxvdeTo.
mosacdelSi davjeqi. anketa aviRe.
namdvili literatura ici ra aris? bit-
nikebi Tu gagigia? magaliTad ginzbergi?
Cemi rigi mova male. anketa Sevavse. fan-
jridan erTi fiWvi moCans.
bolduini ratom airCie? amiT CemTvis
risi Tqma gindoda? xom xvdebi, rasac
vgulisxmob?
yvela saavadmyofoSi asea. derefnebi
yvelgan Cabnelebulia, kedlebi ki nax-
evramde cisferi an momwvano saRebaviTaa
SeTiTxnili. civa.
ramdeni wlis xar? 18? me 42-is gavxdi
wels. didi sxvaobaa. xom ar gaSinebs?
kai, xval saRamos CemTan gamoiare saxlSi,
samomavlod SenTvis raime ufro seri-
ozuli unda movifiqroT.
Cemi rigia. yvelaferi meqanikurad xdeba.
televizors xma Cavuwie. es me ara var.
morCilad vjdebi magidasTan, morCilad
viwev maRla perangis saxelos da Tvals
ar vaSoreb Sprics. sisxliT nela ivseba,
nela da bolomde. gaval Tu ara, Sokolads
viyidi. xaris sisxliani Tu viSove, xom
mTlad ukeTesi. xaris sisxls SevWam.
mxarze damado xeli: marTla arvin
gyolia? ver davijerebo. saxeze mefereba.
nu geSinia, ar getkineba, cota moeSvi,
aseTi daZabuli nu xaro. did yavisfer
taxtze davweqiT. raRac sisuleleebs
meCurCuleboda. warmovidgine, Cems
jgufelebs rom davenaxeT aseT
mdgomareobaSi, ra daemarTebodaT da gameci-
na. ra gacinebs? SenTvis beberi var da dam-
cinio. gabrazebuli gadajda savarZelSi.
analizis pasuxebi ramden dReSi iqneba, ar
vici. damaviwyda, mekiTxa. ara uSavs,
davrekav da gavigeb. fiWvebSi gamovedi
isev. beberi fiWvebia, TiTqmis gamxmari.
erT dResac suyvelas erTianad gaCexaven
da kargic iqneba. avadmyofi xeebi vis
raSi sWirdeba?
gverdiT mivujeqi: – oRond ar matkino,
kargi?
meore semestris bolos gamocda
daminiSna. isev ise eweoda sigarets da
mwuravda. lamis yvelaferi mkiTxa, didx-
ans mawvala.
– momeciT Tqveni CaTvlis wignaki, Tu
SeiZleba, – naCqarevad CajRabna Sig raRac
da civad momigdo.
auditoriidan gavedi, wignaki gavSale – 5
(fr)... kidev furclis patara nagleji
ido Sig: “nu mirekav, Tavi damanebe”
– ha, ra qeni, aiRe analizi?
– …
– ratom ar mpasuxob?
– ki.
– rodis iqneba pasuxi? xom ici, Cemi
brali ar aris! ar vicodi, avad Tu
viyavi. mec axlaxan gavige. Sen patara
aRara xar da kargad icodi, razec midio-
di.…gagimarTla, rom me Segxvdi pirveli,
sxva ufro cudad mogeqceoda. analizis
pasuxs rom gaigeb, damireke.…
yurmili davukide. idiotia. galoTebuli
WaRara idioti. saSinlad scviva Tma.
male mTlad gamelotdeba da mere mokvde-
ba. me jer kidev maqvs Sansi. gaval da
xaris Sokolads viyidi.
– aiRe yurmili! vici, rom saxlSi xar!
aiRe-meTqi! sad daikarge? ramdeni xani
gavida, analizis pasuxi ar migiRia?
ratom ar mirekav? gabrazebuli xar?
gewyina rame? specialurad ar
gagaTavisufle gamocdidan, eWvi rom ar
AA RR TT
C e mTv is d a xocil i x a r e b i
18
ME
AA RR TT
aeRoT. ra ginda, ver vxvdebi? Seni
bralia, TviTon Camabi am TamaSSi. Cems
studentebTan adre arasodes araferi
mqonia. Sen pirveli iyavi. Tavs nu
isuleleb! orivem kargad viciT, pirvel
semestrSi bolduini ratomac airCie.
axla raRa ginda? ras mabraleb?
ubralod, miTxari analizis pasuxi da
morCa. damireke, gaige?!
maRaziaSi Sevedi.
– hematogeni gaqvT?
– xaris sisxliani Sokoladi?
gamyidvelas avxede, eka iyo. skolis
damTavrebis Semdeg ar menaxa. kidev ufro
gasuqebula. eSmakurad micinis da elode-
ba, rodis daveZgerebi Casaxuteblad.
– aq ra ginda?
– vmuSaob. Sen ras Svebi?
– me vswavlob. Zaan gamixarda Seni naxva.…
– ra damiviwye, ra iyo? ra iSove
amisTana? erTi mainc dagereka!
– eh, eka, me male movkvdebi, Sidsi maqvs…
– veubnebi useriozulesi saxiT. erTi
wamiT ibneva da egreve isterikulad
xarxarebs.
– fu, ra gamoyleebuli xar, ra SemaSine!
– marTla geubnebi.
– gadii! skolaSic mase atrakebdi
yovelTvis! – eka msuqan mklavebs mxvevs da
minda Tu ar minda, mis savse mkerds var
miyrdnobili. me-11 klasSi erTxel
saswauli Secdoma dauSva citataSi: ”maqvs
mkerds midebuli qmari, rogorc minda…”
– Sen raRa gacinebs?
xom ver vetyvi, raze gamecina, ar uyvars,
am ambavs rom axseneben.
– Cvenebis ambebi ici? sofiko gaTxovda
SarSan, egreve tyupebi gaaCina. goga
skolaSi muSaobs fiskulturis maswavle-
blad.…
kidev bevri ilaparaka, magram gogas mere
aRar vusmendi. fizkulturis maswvalebe-
li gamxdara, fexburTs ratom daaneba
neta Tavi? ekas zedmeti mondomebisgan
saxe wamouwiTlda.
– ui, marTla, Sen ra gindoda? – axsende-
ba, rom gamyidvelia.
– hematogeni. Sokoladia aseTi.
– vici. gagviTavda.
– au, sad veZebo axla?
– moica, sawyobSi vnaxav.
velodebi. raRacnairi Wyetela maRaziaa,
yvelaferi blomad yria daxlebze. namdvi-
lad ekas teritoriaa. amasobaSi gamovida.
xelSi Sokoladi uWiravs:
– gvqonia.
– ra Rirs?
– Sen xo ar gagiJdi? gCuqni, kaco! midi,
kidev aiRe rame.…
– ara, araferi ar minda.
– aiRe-meTqi! – uceb Tvalebi eSmakurad
aucimcimda, – modi, prezervativebs
gaCuqeb!
– madloba, magram ukve ar mWirdeba! –
ekas gaognebul saxes yuradRebas ar
vaqcev, Sokolads jibeSi videb da
maRaziidan gavrbivar.
– ra iyo, SeCema, ar gidgeba? – Soridan
mesmis ekas xma.
– ratom ar damireke? nu sulelob!
analizis pasuxi gaige?
– ho.
– mere, ar unda dagereka? xma amoiRe! ra
dagemarTa? miTxari! gWirs? hoo? Cemi
bralia.…mapatie. ar vicodi. es rom
mcodnoda... ginda, CemTan gadmodi da
erTad vicxovroT? mipasuxe, ginda? sxva
me ra SemiZlia...…
– nu mirekav, Tavi damanebe! – CaTvlis
wignakSi Cadebuli furceli davubrune.
analizis pasuxi jibeSi midevs, magarm
arafers ar vetyvi, ra misi saqmea? advi-
lad gamovZveri, bevr hematogens SevWam da
zog-zogierTebisgan gansxvavebiT kidev
didxans ar movkvdebi. xaris sisxli
sasargebloa
zaza meliqiSvili
19
C e mTv is d a xocil i x a r e b i
1
After introducing the main topics of HIV/AIDS and advoca-cy, that were chosen in connection to 1st and 10th ofDecember, “me” traditionally offers the digest of the mainhappenings in Georgia and in the world. Important newsthat comes from Georgia is that Inclusive Foundationhosted the first international LGBT event, namelyHIV/AIDS prevention workshop conducted by partnerorganizations. Media coverage of the magazine and orga-nization’s activities is also addressed in this section. As tothe other happenings, section summarizes outcomes ofthe first year activities, plans for 2007 and touches uponinternational dimension of Foundation’s work. In world news section ILGA-Europe’s 10th conference iscovered. Norwegian address to the UN Human RightsCouncil and supporting NGO statement composes anotherpart of the section. Granting consultative status to ILGA,Danish and German LGBT organizations by ECOSOC isaddressed as well. In the last part entitled ‘Europe EqualsEquality’, magazine informs readers on announcement ofthe year 2007 as European year for equal opportunities forall by EU and about resolution adopted by the EuropeanYouth Forum that targets homophobia.
KNOW YOUR RIGHTSThis time we decided to dedicate this section to the longprocesses of reporting on the status of LGBT in Georgiaconducted by ILGA-Europe. We offer translation of thesummary of all studies conducted for this purpose andthat was sent to number of European human rights institu-tions.
HEALTHAIDS this time! Our partner Tanadgoma that has an exten-sive knowledge and practice in prevention strategies givesbasic facts on HIV/AIDS and informs on ways of transmis-sion, symptoms, prevention measures and many otherimportant aspects of this viral infection.
INTERVIEW:In the article called “Equality in Georgian and in Europeanway” European Parliament Member Sophie Int’Veld com-ments on statements by Public Defender of Georgia andtwo parliamentary committee Heads (Committees onHuman Rights and Civil Integration and EuropeanIntegration). Ms. Int Veld submits that Europe is very clearabout equality and sexual orientation is as important
ground for nondiscrimination as any other. She expressesher hope that Georgia will successfully continue democra-tization and that this process will not bypass LGBT issues.
REPORTAGE:Two important reports describe ILGA-Europe’s 10th annu-al conference in Sophia, where Inclusive Foundation wasrepresented as a full member and HIV/AIDS internationaltraining in Gudauri, Georgia conducted within frames ofPRECIS project (Prevention and Empowerment in CIS).
STUDYMyths on homosexuality are still endemic for Georgiansociety. This study addresses most promulgated mythsthat are determining negative social attitudes and con-tribute to strengthening of the homophobia in public. Italso highlights linkage between homophobia and othertypes of ‘fear of other’ bringing as an example the recentwitch hunt against ethnic Georgians in Russia, by thisillustrating the negative implications of any type of socialphobia.
ARTThis section gives a very rich coverage of HIV/AIDS topi-cal intrusion into cinema. It tells the story how, infectedhimself, Cyril Collard completed the most audacious filmon AIDS. “Savage Nights” saw a huge success yet findingits creator passed away three days before Cesar Awardwas given to it. Article also tells an Oscar winner story of“Philadelphia”, perhaps the most popular movie commem-orating victims of AIDS and homophobia.“Me” magazine also offers the original piece by Georgianwriter entitled “Bulls Slaughtered for Me” that is a story ofthe young Georgian student undergoing the horror ofexpecting blood test results after a worthless and devas-tating adventure. It is left up to readers’ discretion todecide is he really worried about results or is this devasta-tion emotional because of the feelings of him.
COVERSAt the end, announcement on the launching ofFoundation’s new website is placed. Main informationresources and services accessible through the websiteare also annotated. The back cover of the issue givesequality index where degree of equality correlates with thewell being of society in different parts of the world.
EE nn gg ll ii ss hh rr ee ss uu mm ee
ME
me
INTRODUCTION
20
programebi
Tema
* advokatireba;
* jandacva;
* jgufis konsolidacia;
* art iniciativebi;
* media
* organizaciis misia, miznebi, saqmianobebi.
* informacia momsaxurebis Sesaxeb:
- ufaso iuridiuli, samedicino da
fsiqologiuri konsultaciebi;
- advokatireba;
- sadiskusio da kinoklubi;
- art-iiniciativebis waxaliseba;
- sainformacio da saganmanaTleblo
momsaxureba da sxv.
fondi "inkluzivi” mzadaa iTanamSromlos
yvela dainteresebul pirTan da
organizaciasTan,
vinc mxars uWers lgbt uflebebis dacvas
saqarTveloSi
dainteresebul pirebs vTxovT, dagvikavSirdnen
Semdeg misamarTze:
[email protected]© fondi “inkluzivi”
Cven Sesaxeb
publikaciebi
wwwwww..iinncclluussiivvee-ffoouu
nnddaattiioonn..oorrgg
staatiebi hommoseqqsuaalobis,
seqqsuaaluri orientaaciis
Caammoyaalibebis, gaavrcelebuli lgbt
simmboloebis Sesaaxeb.
* fondis mier ganxorcielebuli
kvlevebis publikaciebi;
* Jurnal “mes” eleqtronuli
versiebi
Tuki irRveva Tqveni uflebebi
aann
ggWWiirrddeebbaaTT
iiuurriissttiiss,, eeqqiimmiiss,, ffssiiqqoollooggiiss
daxmarebaSegiZliaT dagvikavSirdeT
da isargebloT
uuffaassoo
iiuurriiddiiuullii,,
samedicino,
ffssiiqqoollooggiiuurrii
kkoonnssuullttaacciieebbiiTT