Kompiuterio technin ė įranga - Mokytojasmokytojas.eu/puslapiai/4pamoka/9/9.4vadovelis1.pdfvidin ė...

Post on 26-Feb-2021

6 views 0 download

Transcript of Kompiuterio technin ė įranga - Mokytojasmokytojas.eu/puslapiai/4pamoka/9/9.4vadovelis1.pdfvidin ė...

Kompiuterio techninė įrangaKompiuterio techninė įranga

Informacijos įvesties įrenginiai

�Klaviat ūra�Pelė�Skaitlys (skaneris)

Klaviatūra

� Klaviat ūroje yra išskirtos kelios sritys:1. simboli ų2. valdymo3. redagavimo4. skaitmen ų

� Klavišais gali b ūti renkami dviej ų lygi ų � Klavišais gali b ūti renkami dviej ų lygi ų simboliai. Lygi ų perjungimo klavišas yra Shift

� Kodų lentel ė – kompiuteryje leistin ų simboli ų vaizdų ir jų kodų išreikšt ų skaitmenimis, atitikmen ų rinkinys.

� Lietuvai skirta Windows – 1257 kodų lentel ė� Simboliai gaunami su ALT + 0 +dešimtainis

kodas

Pelė

� Kokios yra peli ų rūšys

� Pelės sandara

1963 metais pelę (mouse) išrado Duogl Engelbart (JAV). Pelė - mažas įvesties įrenginys valdomas ranka, turi dažniausiai du arba tris klavišus. Pelė palengvina darbą su programomis. Pelė stumdoma ant kilimėlio (mosuse pad), valdo vaizduoklio ekrane pelės žymeklį (cursor). Žymekliu parenkamos ekrane išdėstytos piktogramos, įvedami reikalingi duomenys.

Skaitlys (skaneris)

� Įrenginys – perkeliantis vaizd ą (paveiksl ėlius, tekst ą) iš popieriaus į kompiuter į.kompiuter į.

� Šio įrenginio kokyb ė priklauso nuo j ų skiramosios gebos. Pakankamai geras vaizdas, kai skanersi skiria apie 300 taškų viename colyje.

Informacijos išvesties įrenginiai

�Vaizduoklis (Monitorius)�Spausdintuvas

Monitorius

� Monitoriaus vaizdo kokyb ė priklauso nuo jo skiriamosios gebos (eilu čių ir stulpeli ų skai čiaus ekrane), pošvy čio ekrane), pošvy čio spalvos, kadr ų keitimo dažnio.

� Ekrano dydis matuojamas coliais. Matuojama įstrižain ė.

Spausdintuvas

� Adatinis� Rašalinis� Lazerinis

Sisteminis blokas

� Informacija, tvarkoma, apdorojama, keičiama sisteminiame bloke.

�Jį sudaro pagrindin ė plokšt ė, ant kurios montuojamos kitos plokšt ės, kurios montuojamos kitos plokšt ės, o šiose įvairios mikroschemos.

� Kompiuterio sisteminis blokas skirtas priimti įvesties įrengini ų teikiam ą informacij ą, apdoroti ir rezultatus perduoti išvesties įrenginiams. Sistemin į įrenginiams. Sistemin į blok ą sudaro du pagrindiniai įtaisai: vidin ė atmintin ė ir procesorius.

Sisteminio bloko sandara ir jo nuotrauka

� Procesorius apdoroja informacij ą, saugom ą vidin ėjeatmintin ėje, atlieka jam pavestus veiksmus(kompiuterio programas).

� Procesorius yra kompiuterio širdis, „plakanti“milijonus kart ų per sekund ę, pagrindin ė kompiuteriodalis.

� Tai nedidelio dydžio įtaisas, kuriame sutalpinti šimtaitūkstan čių logini ų element ų (tranzistori ų), sujungt ų įbendr ą integrin ę schem ą (lust ą).

� Procesoriaus darbo greitis (matuojamas megahercais,gigahercais) didži ąja dalimi nulemia ir visokompiuterio darbo greit į.gigahercais) didži ąja dalimi nulemia ir visokompiuterio darbo greit į.

� Dažniausiai parduodam ų Intel, AMD kompanij ųprocesori ų dažnis viršijo 1 GHz.

� Procesoriaus darbas toks intensyvus, kadprocesoriams reikalingi net aušintuvai!

Atminties mikroschema Vidin ė atmintin ė tai milijonai vienod ų ląsteli ų, talpinan čių po vien ą informacijos porcij ą (1 bitą). Joje informacija pasiekiama labai greitai, bet atjungus nuo greitai, bet atjungus nuo maitinimo ji neišsaugoma –dingsta. Jos gamyba brangi, tod ėl be jos kompiuteris turi talpesn ę išorin ę atmintin ę.

Vidin ė atmintis skirstoma į kelet ą tipų:

Pagrindin ė atmintin ė (kartais sakoma: tiesiogin ės kreipties arba operatyvioji, darbin ė, trumpinama - RAM) saugo programin ę įrangą ir informacij ą, kuri ą dirbdamas naudoja procesorius.

Spartinan čioji atmintin ė (cache) –tarpinink ė tarp pagrindin ės atmintin ės ir procesoriaus. Ji atmintin ės ir procesoriaus. Ji pasiekiama grei čiau, tad joje laikoma dažniausiai procesoriui prisireikianti informacija (pagrindin ėje atmintin ėje esančios informacijos dalis). Spartinan čioji atmintin ė leidžia pagreitinti kompiuterio darb ą. Dažniausiai ji įrengiama viename luste su pagrindine atmintine.

Vaizdo atmintin ė (Video RAM) – tai monitoriaus vaizdui saugoti skirta atmintin ė. Seniau tai buvo tiesiog pagrindin ės atmintin ės dalis, ta čiau dabar j į dažniau išskiriama į atskir ą lust ą. Ji ypa č svarbi šiandien, d ėl vis tobul ėjančio grafin ės informacijos apdorojimo (prisiminkime, kiek daug reikia bit ų grafinei informacijai koduoti). Nuo vaizdo atminties dydžio tiesiogiai priklauso vaizdo kokyb ė.

Pastovioji atmintin ė (skirta tik skaitymui, trumpinama – ROM) saugo informacij ą apie įvesties ir išvesties sistem ą (BIOS) ir kitas kiekvieno kompiuterio savybes. Ji įrašoma gamykloje ir dalies jos vartotojas iš viso negali keisti. Įjungus kompiuter į operacin ė sistema iš jos nuskaito informacij ą, reikaling ą ryšiui su konkretaus kompiuterio dalimis (klaviat ūra, pele, monitoriumi, kietaisiais diskais ir t.t.)

Procesorius ir vidin ė atmintis įrengiami ant motinin ės plokšt ės (kartais sakoma pagrindin ės angl ų k. – motherboard) , kurioje išdėstytomis magistral ėmis jie sujungiami tarpusavyje bei su kitais įtaisais

Magistral ės panašios į nervus žmogaus organizme. Prie motinin ės plokšt ės specialiomis jungtimis prijungiami visi įvesties specialiomis jungtimis prijungiami visi įvesties – išvesties ir išorin ės atmintin ės įrenginiai. Tačiau dažnai nepakanka jung čių ir papildomai reikia valdymo plokš čių.

Šiandien dažniausia sutinkamos šios valdymo plokšt ės:

Video plokšt ė, skirta prijungti monitori ų, televizori ų (turi b ūti pažym ėta - TV out ), projektori ų ir kitus vaizdo įrenginius, įrengti video atmintin ę.

Garso plokšt ė, skirta prijungti garso įrenginius: įvesties - mikrofon ą, išvesties - ausines, garsiakalbius. Garsiakalbi ų galingumas žymimas vatais (W). Kuo didesnis vat ų skai čius – tuo jie garsiau gros .

Tinklo (LAN) plokšt ė, skirta prijungti Tinklo (LAN) plokšt ė, skirta prijungti kompiuter į prie vietinio kompiuteri ų tinklo.

Modemas (vertiklis), skirtas prijungti kompiuter į telefon ų laidais prie interneto. Jis gali b ūti išorinis (external, atskiras įrengimas kompiuterio išor ėje) arba vidinis (internal, plokšt ė kompiuterio viduje). Modemas kompiuterio signal ą keičia telefoniniu ir, at-virkš čiai, telefonin į signal ą — suprantamu kompiuteriui. J ų galingum ą nusako informacijos perdavimo (pri ėmimo) greitis .

Gamintojai vis dažniau siūlo motinines plokštes, kuriose iš karto įmontuotos kai kurių valdymo plokščių dalys (nebereikia papildomų plokščių). Tokios valdymo plokštės vadinamos integruotomis (motininė plokštė su integruota garso plokšte, motininė plokštė su integruota vaizdo plokšte ir t.t.).

Motininė plokštė su vidine atmintimi ir procesoriumi (jo aušintuvu), valdymo plokštėmis, jungtimis, maitinimo bloku ir išorinės atmintinės įrenginiais yra montuojami į didesnį ar mažesnį (micro, mini) korpusą