TikslasTikslas::

Supažindinti auditoriją su Supažindinti auditoriją su grupinėsgrupinės

psichoterapijos psichoterapijos

metodu.metodu.

UŽDAVINIAI:UŽDAVINIAI: Išryškinti psichoterapinės grupės ypatybes, Išryškinti psichoterapinės grupės ypatybes,

privalumus;privalumus; Atskleisti grupės terapeuto reikšmę, jo Atskleisti grupės terapeuto reikšmę, jo

kompetencijas;kompetencijas; Pristatyti psichoterapinės grupės veiklą Pristatyti psichoterapinės grupės veiklą

Lietuvoje.Lietuvoje.

PsichoterapijaPsichoterapija – tai gydymo metodai, tai gydymo metodai, kuriuos taikant suvokiami ir keičiami kuriuos taikant suvokiami ir keičiami jausmai, mintys ir elgesio motyvai, jausmai, mintys ir elgesio motyvai, trukdantys asmeniui gerai jaustis.trukdantys asmeniui gerai jaustis.

Psichoterapijos tikslas Psichoterapijos tikslas yra išmokyti pacientą rasti tinkamesnius, geresnius nei

jis taikė problemų sprendimo būdus.

Psichoanalitinė- psichodinaminė;Psichoanalitinė- psichodinaminė;

Elgesio (bihevioristinė);Elgesio (bihevioristinė);

Pažintinė (kognityvinė);Pažintinė (kognityvinė);

Humanistinė – egzistencinė;Humanistinė – egzistencinė;

Orientuota į kūną;Orientuota į kūną;

Integruojamoji.Integruojamoji.

Individualioji Individualioji Grupinė Grupinė

ŠeimosŠeimos

tai tokia psichoterapija, kai gyvenimo sunkumai

atskleidžiami ir mėginami suprasti

bendraujant ne tik su psichoterapeutu,

bet ir su kitais žmonėmis grupėje,

kai aptariama viskas,

kas vyksta grupėje

tarp dalyvių.

Tai grupė, kurioje psichoterapinių Tai grupė, kurioje psichoterapinių metodų taikymas apima ne tik metodų taikymas apima ne tik sutrikimų gydymą, bet ir daug sutrikimų gydymą, bet ir daug

platesnius tikslusplatesnius tikslus, pvz., platesnį ir , pvz., platesnį ir gilesnį savo asmenybės gyvenimo gilesnį savo asmenybės gyvenimo

tikslų, troškimų, pokyčių joje tikslų, troškimų, pokyčių joje pažinimą bei supratimą ir t.t.pažinimą bei supratimą ir t.t.

GrupėGrupė – tai individų, palaikančių tarpusavio santykius, – tai individų, palaikančių tarpusavio santykius, kurie daro juos reikšmingai priklausomais vienas nuo kurie daro juos reikšmingai priklausomais vienas nuo kito, ir siekiančio bendro tikslo, sambūris.kito, ir siekiančio bendro tikslo, sambūris.

Svarbiausias psichoterapinis veiksnys yra Svarbiausias psichoterapinis veiksnys yra grupės grupės dalyvių bendravimas tarpusavyje ir su grupės dalyvių bendravimas tarpusavyje ir su grupės terapeututerapeutu..

Ypač pabrėžtina Ypač pabrėžtina pačios grupės, kaip galingo jos dalyvių pačios grupės, kaip galingo jos dalyvių keitimosi šaltinio, jėgakeitimosi šaltinio, jėga. Tai ir skiria grupinę . Tai ir skiria grupinę psichoterapiją nuo individualios psichoterapijos ir psichoterapiją nuo individualios psichoterapijos ir psichologinio konsultavimo, kurių pagrindas yra vieno psichologinio konsultavimo, kurių pagrindas yra vieno kliento kontaktas su psichoterapeutu (konsultantu).kliento kontaktas su psichoterapeutu (konsultantu).

Žinoma, grupinėje psichoterapijoje Žinoma, grupinėje psichoterapijoje pagalbos objektu pagalbos objektu netampa pati grupėnetampa pati grupė. Juo ir čia išlieka atskiras žmogus.. Juo ir čia išlieka atskiras žmogus.

I.I. Atskiras asmuo ir jo vidinė Atskiras asmuo ir jo vidinė psichologinė dinamika;psichologinė dinamika;

II.II. Grupės dalyvių Grupės dalyvių tarpasmeninė sąveika;tarpasmeninė sąveika;

III.III. Grupės kaip visumos Grupės kaip visumos situacija ir dinamika.situacija ir dinamika.

P.s. Dažniausiai skirtingose P.s. Dažniausiai skirtingose psichoterapinėse grupėse psichoterapinėse grupėse daugiau pabrėžiamas daugiau pabrėžiamas kuris nors vienas lygmuo.kuris nors vienas lygmuo.

Susvetimėjimas Vienatvė Izoliacija Santykių su kitais

žmonėmis sėkmės ar nesėkmės priežastys

Jausmų reiškimo problemos

Pyktis

Kitų žmonių reikalingumas man ir mano reikalingumas kitiems

Pakantumas ir nepakantumas

Gyvenimo problemų atspindys gupėje

Kt.

Grupė yra veidrodis, kuriame galima

pamatyti savo santykius su žmonėmis

realiame gyvenime.

Unikalios galimybės (pvz, mokymasis, tyrinėjant savo bendravimo su kitais žmonėmis stilių bei mokantis

efektyvesnių bendravimo įgūdžių); Grupė sudaro galimybę pažvelgti į save ir

savo problemas kitų akimis, modeliuoti savo elgesį „čia ir dabar”,

išbandyti save konkrečiose bendravimo situacijose; Grupėje galima susilaukti įvairių reakcijų į

savo elgesį iš kitų dalyvių; Svarbiausia, kad grupėje galima leisti sau

saugiai rizikuojant pabandyti pasielgti kitaip.

Skatina asmenybės tobulėjimą, asmenybės tobulėjimą, realesnį savęs ir kitų supratimą, realesnį savęs ir kitų supratimą, moko nuoširdesnių santykių su nuoširdesnių santykių su

kitais žmonėmis, kitais žmonėmis, sprendžia asmenines ir asmenines ir

tarpasmeninių santykių tarpasmeninių santykių problemas. problemas.

Grupės dalyvių tarpusavio pasitikėjimas, padedantis jiems kalbėti apie save;

Bendri grupės tikslai, kurių siekiama bendromis pastangomis;

Grupės sutelktumo, bendrumo jausmas;

Žmonių su skirtingu gyvenimo patyrimu dalyvavimas;

Kvalifikuoto grupės terapeuto dalyvavimas;

Visų dalyvių susitarimas grupėje laikytis tam tikrų taisyklių.

Konfidencialumas;Atvirumas ir nuoširdumas (grupėje

galima ir reikia kalbėti apie save);Atsakomybė (negalimas joks fizinis ar psichinis

smurtas, prieš susitikimą ar po jo vartoti alkoholio ar

narkotinių medžiagų);Laisvė (kiekvienas gali nutraukti bet kokį pokalbį

apie save).

kurti sąlygas, kuriose maksimaliai atsiskleistų psichoterapinės grupės

jėga.

Drąsa; Buvimas pavyzdžiu

grupės dalyviams; Emocinis dalyvavimas

grupėje; Atvirumas; Mokėjimas priimti

agresiją; Asmeninė jėga

(gebėjimas veikti grupės dalyvių elgesį norima linkme);

Naujų potyrių gyvenime siekimas (suprasti daugelio klientų gyvenimo daugiamatiškumą);

Humoro jausmas; Išradingumas; Savęs pažinimas.

Terapeuto asmenybė neturėtų trukdyti grupės psichoterapinio potencialo atsiskleidimui; priešingai, ji turėtų būti tokio atsiskleidimo katalizatorius;

Geram terapeutui grupė egzistuoja jos dalyvių tikslams realizuoti, o ne save įtvirtinti ar savo įvaizdžiui kurti;

Atsakomybė už dalyvių tikslų apibrėžimą, už sprendimus, turinčius įtakos dalyviams, už normų ir taisyklių, reguliuojančių grupės gyvenimą, priėmimą paliekama pačiai grupei;

Grupės terapeutas besąlygiškai gerbia kiekvieną dalyvį;

Jis sugeba įžvelgti kiekviename ką nors vertingo ir svarbaus, nepriklausomai nuo dalyvių problemų pobūdžio, socialinio statuso, profesijos, asmenybės, išvaizdos, religijos ir kt.

Terapeutas turėtų greičiau patarnauti grupei, o ne nurodinėti,

ką jai daryti, kur link eiti ir ką pasiekti.

• Grupės tipas (Gydomoji, problemos sprendimo, asmenybės tobulėjimo, bendravimo įgūdžių mokymosi ir kt.);

• Svarbiausi organizuojamos grupės tikslai;• Grupės darbo pradžia (data, valanda), vieta;• Grupės darbo bendra trukmė, susitikimų

dažnumas ir trukmė;• Patekimo į grupę procedūra;• Kokie asmenys labiausiai laukiami grupėje;• Grupės terapeuto profesinė kvalifikacija ir

patyrimas;• Užmokesčio už dalyvavimą grupėje dydis ir

mokėjimo tvarka.

Atrenkant grupės dalyvius, daugiau dėmesio kreipiama į jų:

motyvus, problemas, tikslus, lūkesčius, pradinį santykį su

terapeutu.

Sudarant grupę, daugiau atsižvelgiama į tarpasmeninius veiksnius:

demografinę grupės sudėtį (pagal amžių, lytį),

potencialų dalyvių suderinamumą, t.y. į grupės vienalytiškumo (homogeniškumo) ir mišrumo (heterogeniškumo) laipsnį.

Asmenybės su smegenų sutrikimais;

Paranojiškos asmenybės; Hipochondriškos

asmenybės; Isteriškos asmenybės; Autistiškos asmenybės; Sociopatinės (asocialios)

asmenybės; Asmenys su psichotiniais

sutrikimais;

Alkoholikai ir narkomanai;

Nepagydomai sergantys somatiniai ligoniai;

Asmenys, išgyvenantys aštrią situacinę krizę ir turintys suicidinių ketinimų bei minčių;

Asmenys, negalintys lankyti grupės susitikimų;

Asmenys, kurių nemėgsta terapeutas.

jos tipo, dalyvių amžiaus,

terapeuto patyrimo.

Jaunesnių moksleivių grupės optimalus dydis yra 3-4 dalyviai, paauglių – 6-8 dalyviai, psichoterapinė grupė dažniausiai susideda iš 5-10 dalyvių. Mokymo ir treniravimo grupė, kurioje derinamas tam tikras dalyvių tarpusavio artumas ir mokymosi uždaviniai, gali būti iš 10-15 dalyvių.

Kai yra 5-10 dalyvių, grupėje galimas intensyvus bendravimas, sunku išlikti

stebėtoju, taip pat yra mažesnė tikimybė atsirasti pogrupiams.

Joje visi dalyviai gali realizuoti savo asmeninius tikslus.

Psichoterapinė grupė, dirbanti dienos, vakaro ar įprastame stacionare, paprastai susitinka 3-5 kartus per savaitę, o ambulatorinė, ilgalaikė tarpasmeninės sąveikos grupė – 1 ar 2 kartus per savaitę.

Ilgesnis susitikimas sukelia tiek dalyvių, tiek terapeuto nuovargį ir mažina darbo efektyvumą, per trumpas – neleidžia išsirutulioti diskusijoms ir problemų aptarimui.

KODĖL?KODĖL?

Nėra absoliučiai efektyvaus psichoterapeuto ar absoliučiai efektyvaus psichoterapijos metodo.

Apskritai nelengva objektyviai įvertinti pokyčius žmogaus vidiniame pasaulyje.

Taigi nesėkmės psichoterapijoje yra liūdna realybė, nors apie jas nemėgstama daug

kalbėti.

Psichoterapija – palyginti jauna sritis, vienas intensyviausių jos raidos etapų prasidėjo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.

Šiuo metu Lietuvoje Šiuo metu Lietuvoje psichoterapeutų profesionalų psichoterapeutų profesionalų rengimas yra pasaulinio lygio, rengimas yra pasaulinio lygio, o daugelis specialistų rengimo o daugelis specialistų rengimo

programų atitinka Europos programų atitinka Europos psichoterapijos asociacijos psichoterapijos asociacijos reikalavimus. Mūsų šalyje reikalavimus. Mūsų šalyje

dirba per du šimtus dirba per du šimtus psichoterapeutų, psichoterapeutų,

atstovaujančių įvairių sričių atstovaujančių įvairių sričių mokykloms ir kryptims.mokykloms ir kryptims.

1.1. Kočiūnas R. Psichoterapinės grupės: teorija Kočiūnas R. Psichoterapinės grupės: teorija ir praktika. ir praktika. 19981998;;

2.2. Kočiūnas R. Grupinė psichoterapija Kočiūnas R. Grupinė psichoterapija Lietuvoje;Lietuvoje;

3. www.psichoterapijos-mokymas.org;;4. www.sveikaszmogus.lt; ; 5. www.psichoterapijosstudija.lt..