1

DARBO TEISĖ

Dėstytoja Vida Petrylaitė

Paskaitų planas

1. Darbo teisės sąvoka ir sistema

2

3

Darbo teisės sąvoka ir sistema

Pirma tema

Kam reikalinga teisė?Kam reikalinga darbo teisė?

Darbo teisės objektas – visuomeniniai santykiai, kurių metu realizuojami fiziniai, protiniai, intelektualiniai sugebėjimai.

4

5

Darbo teisės objektas

Darbo procesą sudaro trys tarpusavyje susiję elementai:

tikslinga žmogaus veikladarbo objektasdarbo priemonės

6

Darbo santykių požymiai

tiesiogiai realizuojami žmogaus gebėjimaivisuomeninis pobūdisgalutinis darbo rezultatas nėra lemiamasdarbo sutartis: darbdavys nustato darbo pobūdį ir tvarką ir darbuotojai dirbdami privalo jos laikytisdarbo santykio šalys yra pavaldžios viena kitaidarbo atlygintinumaspriemonių priklausymas darbdaviui

7

Darbo teisės uždavinys

Nustatyti tokias darbo jėgos panaudojimo sąlygas, kurios užtikrintų normalų socialinį darbuotojų ir darbdavių bendradarbiavimą, darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygas

K. Marksas: kapitalo ir darbo jėgos konfliktas

8

Teisinio reguliavimo metodai

civilinis teisinis (dispozityvus)administracinis teisinis (imperatyvus)

- Darbo teisės teisinio reguliavimo metodas ? “Darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų”

9

Darbo teisės sistema

1) santykiai, kurie yra prielaida darbo santykiams atsirasti - santykiai dėl gyventojų įdarbinimo

2) kolektyviniai darbo santykiai:

a) asociacijų laisvės ir socialinės partnerystės santykiai

b) kolektyvinių sutarčių sudarymo ir vykdymo santykiai

c) kolektyvinių darbo ginčų reguliavimo santykiai

10

Darbo teisės sistema

3) individualūs darbo santykiai:a) darbo sutarties sudarymo ir vykdymo santykiaib) darbo ir poilsio laiko reglamentavimo santykiaic) teisiniai darbo užmokesčio santykiaid) darbo drausmės santykiaie) materialinės atsakomybės santykiaif) darbuotojų saugos ir sveikatos santykiaig) individualių darbo ginčų sprendimo santykiai

11

Darbo teisės principai

asociacijų laisvėlaisvė pasirinkti darbąvalstybės pagalba asmenims įgyvendinant teisę į darbą teisingas apmokėjimas už darbądarbo santykių stabilumas

12

Darbo teisės principai

darbo teisės subjektų lygybė nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis

13

Darbo teisės principai

visų formų priverstinio ir privalomojo darbo draudimassaugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymasdarbo įstatymų bendrumas ir jų diferenciacija pagal darbo sąlygas ir darbuotojų psichofizines savybeskolektyvinių derybų laisvė siekiant suderinti darbuotojų, darbdavių ir valstybės interesus kolektyvinių sutarčių šalių atsakomybė už įsipareigojimus

14

Teisės principų reikšmė

nesureguliuotiems santykiams taikomi įstatyme išvardinti principai (tiesioginis taikymas)teisės kūrimuitaikant ir aiškinant teisės normas

15

Darbo teisės šaltiniai

TarptautiniaiNacionaliniai

KonstitucijaDarbo kodeksasĮstatymaiPoįstatyminiai teisės aktaiTeismų praktika

16

Darbo teisės šaltinių požymiai

lokalieji norminiai aktai - tam tikros darbovietės priimami aktai: darbdavių leidžiami vietiniai norminiai aktai ir kiti aktaidarbo teisės vieningumas ir diferenciacija išskirtinė norminių aktų priėmimo tvarka

Tarptautiniai šaltiniai

Europos Sąjunga (ES)Tarptautinė Darbo Organizacija (TDO)Europos Taryba (ET)Dvišaliai susitarimai dėl įdarbinimo

17

ES: Direktyvos

Direktyvoje nustatomi tikslai, kuriuos turi pasiekti valstybės narės. Direktyvos nuostatas būtina perkelti į nacionalinę teisę. Šalys pačios pasirenka priemones, kuriomis tų tikslų sieks.

2002 m. rugsėjo 23 d. direktyva 2002/73/EB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo taikymo įsidarbinimo, profesinio mokymo, pareigų paaukštinimo ir darbo sąlygų atžvilgiu.

18

Valstybės narės užtikrina, kad laikantis šioje direktyvoje nustatytų įsipareigojimų visiems asmenims, manantiems, kad jie nukentėjo, kadangi jiems nebuvo taikomas vienodo požiūrio principas, būtų prieinamos teismo ir (arba) administracinės procedūros

Teismai, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Valtybinė darbo inspekcija (VDI)

19

TDO-konvencijos

Privaloma, jei ratifikuota (apie 40)Priimta 198 konvencijos, 202 rekomendacijos1919 m. darbo laiko pramonėje K. (1938 m.)

Darbo savaitės trukmė negali viršyti 48 val.

1970 mokamų atostogų K. (neratifikuota)Mokamos atostogos ne trumpesnės nei trys savaitėŠvenčių dienos neįskaitomos

20

ET – EUROPOS SOCIALINĖ CHARTIJA (PATAISYTA), 1996

Teisė į darbąTeisė į sveikas ir saugias darbo sąlygasTeisė į teisingą atlyginimąTeisė jungtis į organizacijasVaikų ir paauglių teisė į apsaugąDirbančių moterų teisė į motinystės apsaugąTeisė į profesinį orientavimąŠeimos teisė į socialinę, teisinę ir ekonominę apsaugąTeisė į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties

21

Nacionaliniai

Konstitucija:48 straipsnis

Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.Užsieniečių darbą Lietuvos Respublikoje reguliuoja įstatymas.

22

Priverčiamasis darbas draudžiamas.Priverčiamuoju darbu nelaikoma tarnyba kariuomenėje ar ją pakeičianti alternatyvioji tarnyba, taip pat piliečių darbas karo, stichinės nelaimės, epidemijos ar kitais ypatingais atvejais.

Priverčiamuoju darbu nelaikomas ir įstatymo reguliuojamas teismo nuteistųjų darbas.

23

49 straipsnisKiekvienas dirbantis žmogus turi teisę turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas.

Darbo laiko trukmę apibrėžia įstatymas.

50 straipsnisProfesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai. Jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus.

Visos profesinės sąjungos turi lygias teises.

24

51 straipsnisDarbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teisę streikuoti.Šios teisės apribojimus, įgyvendinimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymas.

25

Įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai

LR DK (Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme)

LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas(Darbo patalpos, darbo vietos ir įmonės teritorija, kur galima rizika

darbuotojų saugai, privalo būti pažymėtos darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytais ženklais)

Aplinkos ministro įsakymas “Dėl saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo”

(draudžiamieji ženklai: skritulio forma; juoda piktograma baltame fone, raudonas apvadas ir raudona skersinė juosta -  Rūkyti draudžiama , Pašaliniams įeiti draudžiama ir pan)

26

27

Darbo santykiai

Tai santykiai, kurie atsiranda darbo sutarties pagrindu ir kurių vienas subjektas (darbuotojas) atlieka tam tikrą darbo funkciją laikydamasis nustatytų darbo normų ir vidaus darbo tvarkos, o kitas subjektas (darbdavys) suteikia jam darbą, sulygtą pagal darbo sutartį, garantuoja darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvine sutartimi ir šalių susitarimu ir moka darbo užmokestį pagal atliekamo darbo kiekį ir kokybę

28

Darbo teisiniai santykiai

visi visuomeniniai santykiai, reguliuojami darbo teisės (individualūs ir kolektyviniai)kompleksas darbuotojų ir darbdavio tarpusavio teisių ir pareigų, susijusių su piliečių teisės į darbą įgyvendinimuneapima visų darbdavio ir darbuotojo teisių ir pareigų, nes tarp jų yra ir tokių teisinių ryšių, laikytinų savarankiškais teisiniais santykiais

29

Specifiniai darbo santykių požymiai

atsiranda darbo sutarties pagrindusubjektai: tik darbuotojai ir darbdaviaidarbuotojų, kaip teisinių darbo santykių subjektų, teisinių pareigų turinį sudaro darbinė jų veiklaatlikdami savo darbines pareigas, darbuotojai turi paklusti vidaus darbo tvarkai

30

Darbo teisės atribojimas nuo kitų teisės šakų

Nuo civilinės teisės: yra pavaldumas vienas kitam, vadovavimo; daugeliui darbo teisės institutų nebūdingi tokie civilinio teisinio reguliavimo metodai kaip šalių laisvė; autonomija ir pan.;darbo santykių objektas apibrėžiamas rūšiniais požymiais, ne individualiais (tarp kontrahentų susitariama, kad bus atliekamas tam tikros specialybės darbas);darbas, atliekamas darbo teisinių santykių forma yra atlygintinas. Neatlygintinas darbas DT nedomina.

31

Darbo teisės atribojimas nuo kitų teisės šakų

Nuo administracinės teisės: kitoks pavaldumas darbo organizatoriui, tai nėra valstybės valdžios pasireiškimo būdas, bet kooperuoto darbo rezultatasAdministracinės teisės veikimo sferoje susiklosto horizontalūs ir vertikalūs santykiai:

Pareigūnas-pilietis – valdingi santykiai (vertikalūs/išoriniai);Vidiniai santykiai, susiklostantys atitinkamoje valstybės įstaigoje tarp viršininko ir pareigūno – horizontalūs. Horizontalūs ir vertikalūs santykiai nelygiaverčiai: vertikaliuose santykiuose iki juridinio fakto atsiradimo pavaldumo nėra.

32

Darbo teisės atribojimas nuo kitų teisės šakų

Bet kurioj darbovietėj bet kuris viršininkas turi teisę duoti privalomus nurodymus. Ir tai iš esmės yra ne valdingi įgalinimai, o kooperuoto darbo organizavimo elementas. Todėl administraciniai horizontalūs santykiai patenka į Darbo teisės veikimo sferą:

darbuotojas pavaldus darbo organizavimo vadovui;darbas užmokamas;darbas apibrėžtas rūšiniais požymiais.

Visi šie administracinės teisės santykių požymiai atitinka Darbo teisės požymius. Šis sutapimas – teisinė problema.

33

Darbo teisės atribojimas nuo kitų teisės šakų

Pagal paskutinę Valstybės tarnybos įstatymo redakciją viešojo administravimo darbo santykių Darbo teisės normos nereglamentuoja, o viešųjų paslaugų sfera – Darbo teisės reguliavimo dalykas.

34

Darbo santykių turinys

Tai priešpriešinės subjektų teisės ir pareigos:1) darbdavio pareigos suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygtą darbą sudaryti numatytas sąlygas ir mokėti jam darbo užmokestį pagal sulygto darbo kiekį ir kokybę;2)darbuotojo pareigos dirbti darbą pagal tam tikrą specialybę, kvalifikaciją ar pareigas ir laikytis vidaus darbo tvarkos.

35

Darbo teisinio santykio atsiradimo pagrindai

Konkretaus teisinio santykio, taip pat ir darbo teisinio santykio atsiradimo pagrindas visada yra tam tikras juridinis faktas. Teisiniai darbo santykiai atsiranda iš juridinio fakto, vadinamo darbo sutartimi.