LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Dovilė Balčiūnaitė
Melžiamų karvių gerovės ir sveikatingumo vertinimas saitinio laikymo tvarte
Welfare and health assessment of dairy cattle in tie-stall barn
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Lekt. dr. Jūratė Kučinskienė
Kaunas, 2016
1
DARBAS ATLIKTAS VA MAISTO SAUGOS IR KOKYBĖS KATEDROJE
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Melžiamų karvių gerovės ir
sveikatingimo vertinimas saitinio laikymo tvarte“.
1. Yra atliktas mano pacios.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literaturos sarašą.
2016 - 01- 11 Dovilė Balčiūnaitė
(parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
2016 - 01- 11 Dovilė Balčiūnaitė
(parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
2016 - 01 - 11 Lekt. dr. Jūratė Kučinskienė
(parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE
Prof. Mindaugas Malakauskas
(aprobacijos data) (katedros vedėjo (-os) (parašas)
vardas, pavardė)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai:
1)
2)
(vardas, pavardė) (parašas)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)
2
Turinys
Santrumpos .......................................................................................................................................... 3
Santrauka ............................................................................................................................................. 4
Summary .............................................................................................................................................. 5
Įvadas ................................................................................................................................................... 6
I. Literatūros apžvalga ......................................................................................................................... 8
1.1. Gyvūnų gerovės svarba ir samprata .......................................................................................... 8
1.2. Gyvūnų gerovės vertinimo sistemos bei jų taikymas ............................................................. 12
1.3. Melžiamų karvių gerovė ......................................................................................................... 16
1.3.1. Melžiamų karvių gerovė saitinio laikymo tvarte.............................................................. 17
II. Tyrimo metodai ir medžiagos ....................................................................................................... 20
2.1. Melžiamų karvių gerovės įvertinimas ..................................................................................... 24
III. Tyrimo rezultatai ......................................................................................................................... 37
3.1. Gerovės vertinimo rezultatai ................................................................................................... 37
3.2. Karvių sveikatingumo vertinimo rezultatai ............................................................................ 47
3.2.1. Melžiamų karvių kraujo morfologinio tyrimo rezultatai.................................................. 47
3.2.2. Melžiamų karvių kraujo biocheminio tyrimo rezultatai ................................................... 50
IV Rezultatų aptarimas ...................................................................................................................... 54
4.1. Melžiamų karvių gerovė ......................................................................................................... 54
4.2. Kraujo morfologinio ir biocheminio tyrimo rezultatų aptarimas ............................................ 57
Išvados ............................................................................................................................................... 58
Literatūros sąrašas ............................................................................................................................. 59
Priedai ................................................................................................................................................ 62
3
Santrumpos
WBC - bendras leukocitų kiekis
LYM - limfocitų kiekis
MID - vidutinio dydžio ląstelių kiekis
GRA - granuliocitų kiekis
LY% - limfocitų procentas
MI% - vidutinio dydžio ląstelių procentas
GR% - granuliocitų procentas
PLT - trombocitų kiekis
PCT - trombokritas
MPV - vidutinis trombocitų tūris
PDWc - trobocitų pasiskirstymas
RBC - eritrocitų kiekis
HGB - hemoglobinas
HCT - hematokritas
MCV - vidutinis ląstelių tūris
MCH - vidutinės ląstelės hemoglobinas
MCHC - vidutinė hemoglobino koncentracija ląstelėje
RDWc - eritrocitų pasiskirstymas
KMI - kūno masės indeksas
AST - aspartatamino transferzė
ALT - alaninamino transferazė
ALP – šarminė fosfatazė
Ca - kalcis
Mg - magnis
GLU - gliukozė
Urea - šlapalas
PHOS - fosforas
SLS - somatinių ląstelių skaičius
4
Santrauka
Melžiamų karvių gerovės ir sveikatingumo vertinimas saitinio laikymo tvarte.
Dovilė Balčiūnaitė
Magistro baigiamasis darbas
Darbas atliktas LSMU, Veterinarijos akademijos, Maisto saugos ir kokybės katedroje bei
Praktinio mokymo ir bandymų centro Mūniškių fermoje. Darbas atliktas 2014 - 2016 metais, darbo
apimtis 62 psl., 24 lentelės ir 23 paveikslai. Pagrindinis šio darbo tikslas - įvertinti melžiamų karvių
gerovę pasirinktoje laikymo sistemoje, naudojant melžiamų karvių gerovės vertinimo metodiką
''Welfare quality assessment protocol for cattles, 2009" ir papildomai įvertinti karvių sveikatingumą
pagal kraujo morfologinius ir biocheminius parametrus. Tyrimo metu buvo įvertinta melžiamų
karvių gerovė saitinio laikymo tvarte, gauti duomenys suvesti į „Welfare Quality® scoring system“
programą, kuri apskaičiavo vertinamos fermos gerovės lygį. Vertinat sveikatingumą karvės buvo
suskirstytos į tris fiziologiškai skirtingas grupes, po dešimt karvių kiekvienoje. Tyrimo pabaigoje
gauti rezultatai parodė, kad teigiamai įvertinti tik ilgalaikio troškulio nebuvimo ir teigiamos
emocinės būklės kriterijai. Neigiamai įvertinti poilsio komforto ir teigiamos emocinės būklės
kriterijai. Kiti gerovės kriterijai įvertinti kaip tinkami ir priimtini. Įvertinus melžiamų karvių kraujo
morfologinius ir biocheminius rodiklius nustatyta, kad statistiškai patikimi rezultatai (p<0,05) buvo
tarp kalcio ir magnio kiekių visose trijose grupėse. Kiti parametrai buvo fiziologinės normos ribose
ir nerodė patologinių nukrypimų.
Raktažodžiai: melžiamų karvių gerovė, saitinis laikymas, Welfare Quality®, kraujo
parametrai
5
Summary
Welfare and health assessment of dairy cattle in tie - stall farm.
Dovilė Balčiūnaitė
Master‘s Thesis
Work carried out LUHS, Veterinary Academy, Department of the Food Safety and Quality
and Practical Training and Testing Centre Muniškių farm. Work carried out in 2014 - 2016, the
volume of work p. 62, 24 tables and 23 figures. The main purpose of this work - to evaluate the
dairy cow welfare in the selected tie-stall system using a dairy cow welfare assessment
methodologies "Welfare Quality assessment protocol for cattles, 2009'' and to further evaluate the
cow's health based on blood morphological and biochemical parameters. The study estimated the
number of dairy cows welfare in tie- stall barn, the data obtained were summed up by the Welfare
Quality® scoring system, a program that calculated the assessed farm welfare level. Assessing
wellness, cows were divided into three physiologically different groups of ten cows in each. At the
end of the survey results showed that only positively assess the long-term absence of thirst and a
positive emotional state criteria. Negatively evaluate the rest of comfort and a positive emotional
state criteria. Other welfare criteria to evaluate how appropriate and acceptable. The evaluation of
the number of dairy cows morphological and biochemical indicators showed that statistically
significant results (p <0.05) was between calcium and magnesium levels in all three groups. Other
physiological parameters were within normal limits, and did not show pathological deviations.
Key words: dairy cow welfare, tie-stall system, Welfare Quality®, blood indicators
6
Įvadas
Gyvūnų gerovė - tai fiziologinė bei psichologinė gyvūno būsena, kurią įtakoja aplinka, kurioje
jis yra auginamas (14). Taip pat ši sąvoka reiškia gyvūno prisitaikymą prie aplinkos (18), kuri, anot,
mokslinių tyrimų, turi būti patogi, sveika, saugi, su galimybe reikšti natūralią elgseną, ir kuri
nesukelia gyvūnui skausmo, baimės ar streso (2,4). Gerovės principai grindžiami tuo, kad gyvūnai
geba jausti kančią, skausmą bei turi individualių fiziologinių bei psichologinių poreikių (32).
Didėjantis gyvūninių produktų poreikis, skatina jų gamybos sistemų intensyvinimą, todėl
dažnai yra ignoruojamas faktas, kad pagrindinis, bet kurios gamybos sistemos vienetas yra gyvūnas
su kompleksu fizinių ir psichologinių poreikių (18). Šiuolaikinės intensyvios pieno gamybos
sistemos, kurios skiria didesnį dėmesį produkcijos kiekybei, o ne kokybei, lėmė gyvūnų gerovės
problemų atsiradimą. Todėl atsiranda poreikis įvertinti, kaip šiuolaikinės gyvūninių produktų
gamybos sitemos laikosi gyvūnų gerovės principų (14).
Lietuvoje gyvūnų gerovę reglamentuoja keletas įstatymų ir atitinkamų teisės aktų: Lietuvos
Respublikos Veterinarijos įstatymas ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas
1997 m. lapkričio 6 d. Nr.: VIII - 500; Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimai 2002 m.
gegužės 16 d. Nr.: 223 - jie nustato minimalius ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimus;
Europos direktyva 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos 1989 m. liepos 20 d. - jie
nustato būtiniausius, ūkinei paskirčiai auginamų arba laikomų gyvūnų apsaugos standartus; Europos
konvencija dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos; Nacionalinio Komiteto rekomendacijos galvijų
priežiūrai - nuolatinio Komiteto priimtas 1988 m. spalio 21 d. - šios rekomendacijos taikomos visais
ūkininkavimo tikslais auginamų galvijų apsaugai ir kt., tačiau mūsų šalyje nėra sukurtos, įstatymais
ir kitais teisės aktais patvirtinos gyvūnų gerovės vertinimo metodikos, su kuria būtų galima įvertinti
gyvūnų gerovę, laikomų skirtingose sitemose.
Darbo tikslas: Įvertinti melžiamų karvių gerovę saitinio laikymo sistemoje, naudojant
melžiamų karvių gerovės vertinimo metodiką ''Welfare quality assessment protocol for cattles,
2009" ir papildomai įvertinti karvių sveikatingumą pagal kraujo morfologinius, ir biocheminius
parametrus.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti vertinimo metodiką ''Welfare quality assessment protocol for cattles, 2009", bei kitus
literatūros šaltinius apie karvių gerovę saitinio laikymo fermose.
2. Įvertinti melžiamų karvių gerovę pasirinktoje saitinio laikymo sistemoje, naudojant melžiamų
karvių gerovės vertinimo metodiką ''Welfare quality assessment protocol for cattles, 2009".
3. Apskaičiuoti vertintos saitinio laikymo fermos melžiamų karvių gerovės lygį.
7
4. Suskirstyti karves į tris fiziologiškai skirtingas grupes po 10 karvių ir paimti kraujo mėginius
morfologiniams ir biocheminiams tyrimams, bei įvertinti jų rezultatus.
8
I. Literatūros apžvalga
1.1. Gyvūnų gerovės svarba ir samprata
Daugelyje šiuolaikinių ūkių, ypač išsivysčiusių šalių, gyvūnai laikomi uždarose patalpose,
nenatūraliomis sąlygomis, su ribota erdve ir dažnai su apribota galimybe socialiai bendrauti su
kitais individais, bei reikšti natūralią elgseną (20). Pastebimas visuomenės susidomėjimas, o ypač
intensyvios gyvulininkystės įtaka gyvūnų gerovei, išaugo 1964 metais (1,2). Šiais metais
pasirodžiusi Ruth Harrison publikacija "Gyvūnai mašinos: Nauja žemės ūkio pramonė" sukėlė
didžiulį visuomenės ažiotažą, dėl intensyvėjančio gyvūninių produktų gavybos ir gamybos
technologijų kūrimosi bei jų poveikio gyvūnų gerovei, lėmė didžiulį vyriausybių bei tarptautinių
institucijų susidomėjimą. Žymi vaikiškų istorijų autorė, Astrida Lindgren, taip pat išreiškė savo
poziciją apie gyvūnų gerovę, o tiksliau apie galvijų laikymą tvarte ištisus metus, ir skatino Švedijos
vyriausybę priimti teisės aktus, kuriuose būtų pabrėžiama galvijų teisė išeiti ganytis į laukus (20).
Tačiau pirmasis ryškiausias žingsnis gyvūnų gerovės link, žengtas 1965 m., Didžiojoje Britanijoje,
Prof. Roger Brambell paskelbus ataskaitą apie žemės ūkio gyvūnų gerovę bei jų apsaugą. Taip pat
šioje ataskaitoje jis pabrėžė galvijų natūralios elgsenos problemą, kurios atsiradimą lemia uždaros
bei intensyvios laikymo sistemos (20). Gerovė tapo neatsiejama netik su gyvūno fizine bei
psichologine sveikata, atsparumu ligoms, bet ir su maisto produktų kokybe bei jo saugumu - šiems
dviems rodikliams šiuolaikinė visuomenė kelia labai aukštus reikalavimus (9,10).
Gyvūnų gerovė - tai fiziologinė bei psichologinė gyvūno būsena, kurią įtakoja aplinka, kurioje
jis yra auginamas (14). Ši sąvoka, taip pat reiškia gyvūno prisitaikymą prie jį supančios aplinkos,
kuri, anot, mokslinių tyrimų, turi būti patogi, sveika, saugi, su galimybe išreikšti natūralią elgseną,
bei kuri nesukelia gyvūnui skausmo, baimės ir streso (4,2). Gyvūnų gerovės principai grindžiami
tuo, kad gyvūnai geba jausti kančią, skausmą bei turi individualių fiziologinių bei psichologinių
poreikių (32).
Išskiriami 3 skirtingi požiūriai į gyvūnų gerovę: vienas orentuotas į teigiamą emocinę gyvūno
būseną, antrasis į fiziologinę gyvūno būklę, o trečiasis - remiasi gyvūno natūralia gyvensena, kuri
yra laikoma pagrindiniu rodikliu (2,4,20). Susirūpinimas gyvūnų gerove grindžiamas prielaida, kad
gyvūnas gali patirti įvairias emocijas, o tai reiškia, kad jis gali jausti ir kančią, ir malonumą (1).
Gyvūno kančios ir kitos neigiamos emocijos - parindinis visuomenės susirūpinimo objektas. Šių
dienų mokslininkai sutinka, kad gyvūno kančios yra svarbus gerovės aspektas, kuris lemia gyvūno
fiziologinius ir elgsenos pokyčius. Antrasis požiūris vertina gerovę, kuri paremta tinkamu gyvūno
organizmo funkcionavimu - tai yra jo gebėjimu susidoroti su įvairiais aplinkos dirgikliais (1,4) ir
9
didžiausias dėmesys skiriamas ligų, sužalojimų nebuvimui, sutrikusiam gyvūnų augimui ir
reprodukcijos problemoms (20). Trečiasis - tai gyvūno gebėjimas išreikšti natūralią elgseną, jos
pasireiškimo pobūdis esant skirtingoms laikymo sąlygoms. Nors šie skirtingi požiūriai į gyvūnų
gerovę apima skirtingas sritis, kurios yra svarbios vertinant gyvūnų gerovę, tačiau jie sudaro
atskirus atskaitos taškus, papildančius vienas kitą, nustatant ir sprendžiant gyvūnų gerovės
problemas, bei dažnai lemiantys ir panašių išvadų priėmimą (2,4). Kitaip tariant gyvūnų gerovė - tai
fizinė ir psichinė sveikatos būsena, kuri apima ir keletą pagrindinių gyvūno aplinkos elementų:
alkio ir troškulio patenkinimą, diskomforto, ligų, skausmo, sužalojimų, streso nebuvimą bei
galimybę reikšti natūralią elgseną (1).
Gyvūnų gerovės mokslui vystantis, buvo pasiūlyta daug įvairių gerovės apibrėžimų, tačiau tik
keletas iš jų galėjo būti plačiai cituojami ir paprastesniais metodais patvirtinami (2). Vienas iš
plačiausiai naudojamų gyvūnų gerovės apibrėžimų yra "5 didžiosios gyvūnų laisvės", kurios buvo
apibrėžtos Brambell komiteto, Jungtinėje Karalystėje 1965 m., ir kurios sudarė pagrindą Žemės
ūkio gyvūnų gerovės komiteto priimamiems sprendimams (2). Žemės ūkio gyvūnų gerovės
komitetas 2009 m. išskyrė ir suformulavo šias 5 pagrindines gyvūnų laisves (2):
1) Laisvė nuo bado ir troškulio, t.y. laisvas priėjimas prie vandens bei pašaro, kuris reikalingas
palaikyti sveikatai ir energijai;
2) Laisvė nuo diskomforto, sudarant tinkamas laikymo sąlygas (atsižvelgiant į gyvūno rūšį);
3) Laisvė nuo skausmo, sužeidimų ir ligų, taikant tinkamą profilaktiką, skubiai diagnozuojant ir
paskiriant tinkamą gydymą;
4) Laisvė reikšti natūralią elgseną, suteikiant pakankamai erdvės, bei skiriant tinkamas patalpas;
5) Laisvė nuo baimės ir kančios, užtikrinant visas būtinas sąlygas ir priemones gyvūno gydymui,
kad būtų išvengta gyvūno kančių.
Mokslininkų nuomone "5 laisvės" apibrėžia abstrakčius ir būtinus gyvūnų gerovės elementus,
tačiau praktikoje jie turėtų būti labiau aprašyti ir pateikti, kartu su išmatuojamais rodikliais (2). “5
gyvūnų laisvės" neapibūdina kriterijų, kuriuos turi atitikti bet kokia ūkio ar vadybos sistema, norint
pasiekti priimtiną gerovės lygį (20). Tai pat yra netikslinga teigti, kad gyvūnams (auginamiems bet
kokioje aplinkoje) yra visiškai įgyvendinamas šių laisvių suteikimas, "5 laisvės" nurodo galimus
būdus identifikuojant gerovės problemas ir nurodo kryptį, kuria reiktų eiti, siekiant pagerinti
gyvūnų gerovę, o taip pat ši sistema pateikia aiškias gyvūnų gerovės formuluotes, ir nurodo, kas
turėtų būti išmatuojama (20).
Gyvūnų gerovė - daugiaprasmė sąvoka, kuri negali būti išmatuojama tiesiogiai, ar remiantis
vienu rodikliu, tai daugiadisciplininis mokslas, besiremiantis didele įvairove fizinių, fiziologinių,
psichologinių parametrų bendram gerovės lygiui nustatyti (1,2).
Visi gerovės parametrai yra išskiriami į dvi grupes:
10
1) ištekliais - vadyba paremti rodikliai (tai gyvūno aplinkos vertinimas) ir 2) gyvūnais paremti
rodikliai, kurie įvertinami stebint gyvūną tiesiogiai (2, 26).
Vykdant gerovės vertinimą bet kurioje fermoje, pirmiausiai pastebima gyvūno gyvenama
aplinka. Remiantis ištekliais - vadyba paremtais rodikliais, galima įvertinti ar aplinkos sąlygos yra
priimtinos gyvūnams (26). Aplinkos parametrai reglamentuojami daugelio įvairių įstatymų, kur
aprašoma, skiriamas plotas vienam gyvūnui, grindų tipas, laikymo sistema, galimybė ganytis ir pan.
Tai vertinimo sistema, kuri nereikalauja didelio pasiruošimo, kuriai dažniausiai užtenka vieno
apsilankymo fermoje, kad įvertinti pagrindinius aplinkos elementus bei jų įtaką gyvūnų gerovei (2,
9, 26). Vertinant aplinką, trumpa apklausa apie kasdienius darbus fermoje pvz: šėrimą, stovėjimo
vietų valymą, bei fermoje atliekamas procedūras, tokias kaip kastracija, nuraginimas, ausų žymeklių
įsegimas, taip pat gali būti naudingi gerovės vertinimo praktikoje (1).
Vertinant gyvūnų gerovę, labai svarbu, stebėti aplinką, tačiau apie gerovės lygį fermoje
spręsti nėra visiškai tikslinga, nes kiekvienas gyvūnas, reaguoja į aplinką skirtingai. Todėl svarbu
atlikti ir tiesioginį gyvūno stebėjimą, kuris ir leis nustatyti aplinkos poveikį bei gerovės lygį
fermoje. Vertinant gerovę, remiantis tiesioginiu gyvūnų stebėjimu, pirmiausiai turėtų būti
įvertinama: KMI, kūno švara, šlubavimas, odos pažeidimai (beplaukiai odos plotai, žaizdos ir
tyniai), elgesys, santykis tarp gyvūno ir žmogaus (9,14). Savo ruožtu, gyvūnais paremti rodikliai
skirstomi į keturias kategorijas, tai gyvūno eksplotacinės savybės (ilgaamžiškumas, mirtingumas,
reprodukciniai rodikliai: gimstamumas, vados dydis, abortai ir t.t.), bendra sveikata, fiziologinė
būklė ir elgsena (2,14,26).
Gyvūno eksplotacinės savybės gali padėti suformuoti bendrą vaizdą apie fermoje esančias
problemas, kurių poveikį gyvūnai gali jausti ilgą laiką, o jomis dažniausiai remiasi veterinarijos
gydytojai, norėdami nustatyti vadybos ir gerovės problemas. Nors metodai, kuriais vertinami
gyvūnai, gali skirtis, atsižvelgiant į kiekvienos šalies gerovės stebėjimo schemas (1).
Sveikata ir jos pokyčiai išlieka pačiu svarbiausiu gerovės vertinimo objektu žemės ūkio
gyvūnams. Sveikata - gyvūno gebėjimas susidoroti su aplinkoje atsiradusiu patogenu. Įvairios
traumos, ligos ir reprodukcinės funkcijos sutrikimai yra ryškūs prastos gerovės rodikliai. Kito tipo
ligos yra priklausomos nuo aplinkos: ūkio vadybos, laikymo ir higienos sąlygų fermoje, kitaip
tariant, ligos - tai fermos aplinkos kokybės atspindys, kuris turi būti atidžiai apsvarstomas gerovės
vertinimo sistemose (1). Gyvūnų sveikatingumo, o tuo pačiu ir gerovės lygį nusako gyvūnų
mirtingumas, šlubuojančių gyvūnų skaičius, mastitų atvejai fermoje, komplikuotas jauniklių
atvedimas, įvairios medžiagų apykaitos ligos. Šie sutrikimai, fermose paprastai sudaro didžiausią
proc. visų pasitaikančių ligų bei atspindi fermos gerovės lygį. Prieš įtraukiant fiziologinius
parametrus į gerovės vertinimo sistemas, jų trūkumas turėtų būti su aiškiai apibrėžtomis ribomis (1).
Tačiau fiziologinius parametrus sunku interpretuoti, nes jie nevisada yra susiję su prasta gerove,
11
pvz., kortizolio lygis gali padidėti baimės atveju arba seksualinio aktyvumo atveju, taip pat
fiziologiniai rodikliai skiriasi skirtingų rūšių gyvūnams, skiriasi esant skirtingai fiziologinei gyvūnų
būsenai (ruja, nėštumas ir pan.) (1). Širdies ritmo dažnis, streso hormonas (kortizolis) yra
dažniausiai naudojami fiziologiniai parametrai, gerovės įvertinimui, tačiau visi šie organizmo
pokyčiai išryškėja esant ilgalaikiam tam tikro neigiamo aplinkos elemento poveikiui. Pirminė
gyvūno reakcija į pasikeitusią aplinką yra pasikeitusi gyvūno elgsena, visi gyvūnai reaguoja į bet
kokius, minimalius aplinkos pokyčius, ypač tuos, kurie sutrikdo įprastą gyvūnų dienotvarkę. Tam
tikrą elgseną lemia neigiamo faktoriaus buvimo trukmė (1). Elgesys, kuris skiriasi savo modeliu,
dažnumu ar pasireiškimo situacija, nuo elgesio, kurį rodo daugelis rūšies individų vadinamas
nebūdingu ar stereotipiniu elgesiu. Interpretuoti gyvūnų elgesio pokyčius nėra labai paprasta ir kyla
daug diskusijų koks elgesys turėtų būti laikomas normaliu/nenormaliu ar netgi žalingu gyvūnams,
ypač kai vertinama skirtingomis sąlygomis auginamų gyvūnų elgsena.
Elgesio kitimas yra laikomas pagrindiniu rodikliu vertinant skausmo buvimą fermoje (1).
Gyvūnų laikymo ir vadybos intensyvinimas prisideda prie elgesio problemų atsiradimo. Elgesio
pokyčiai gali atsirasti, veikiant, tam tikriems dirgikliams: skausmui, baimei (3).
Galvijai turi panašų skausmo mechanizmą kaip ir žmonės, su padidintu atsaku į dirgiklio
stiprumą ir jo trukmę, tačiau galvijai skausmo buvimą išreiškia daug silpniau nei žmogus, tai susiję
su jų savisaugos instinktu, nes skausmas ir silpnumas paverčia juos lengvais taikiniais plėšrūnams,
todėl elgsena esant, bet kokios rūšies skausmui reiškiasi labai subtiliai, ir todėl šiuos labai subtilius
elgesio pokyčius labai svarbu pastebėti, nes skausmo buvimas daro įtaką ne tik gyvūno gerovei
(prieštarauja vienai iš 5 didžiųjų gyvūno teisių) bet ir jų produktyvumui (3).
Bendri elgsenos pokyčiai esant skausmui, yra:
1) Nenormali, nebūdinga stovėsena ir eisena. Stovėsena, kai skauda, gali pasireikšti įtrauktu pilvu,
prispausta uodega, išlenkta ar išriesta nugara, ilgu stovėjimu. Neįprasta eisena gali būti ėjimas
atbulomis, arba netolygus svorio permetimas nuo vienos kojos ant kitos, kai karvė šlubuoja.
2) Neįprasta gulėjimo elgsena, gulėjimas kojas laikant neįprastoje pozicijoje ir rodomos abejonės
stojantis gali rodyti skausmo buvimą. Sėdėjimas šuns pozoje - kai gyvūnas bando išlaikyti
skaudančią kūno dalį ant žemės, kol bando pailsėti.
3) Įvairūs keliami garsai, jie gali būti leidžiami kaip signalas kitiems gyvūnams vengti skausmingos
situacijos ar nevalingas atsakas į skausmingą stimuliaciją.
4) Spardymasis ar mojavimas uodega. Jie gali būti rodomi atsakant į labai stiprų skausmą ir gali
būti nukreipti į skausmingą dirgiklį (3).
Baimė - tai gyvūno atsakas į realų ar įsivaizduojamą pavojų ir pasitarnauja gyvūnui
apsisaugant nuo jo. Karvės natūraliai reaguoja ar išsigąsta skirtingose situacijose, įskaitant naujovių
baimę. Yra keletas pavyzdžių kuomet gali pasireikšti baimė: staigūs judesiai ar įvairūs garsai yra
12
pavojingi karvėms, todė ramūs, lėti judesiai ir gyvūnų laikymas tylioje, ramioje aplinkoje gali
sumažinti baimės pasireiškimą. Karvių baimė naujovėms, paprastai būna dėl staigių pokyčių
įrenginiuose ir dienotvarkėje, ypač jei jie yra įvedami staigiai, neleidus gyvūnui prie jų priprasti,
pavyzdžiui, kai rankomis melžiamos karvės staiga pradedamos melžti aparatais. Jei karvė jaučia
baimę, tai gali apsunkinti gyvūno laikymą, sumažinti pieno produkciją, prailginti pieno atleidimą,
sumažinti pašarų suvartojimą, sutrikdyti atrajojimą. Esant bet kokiems gyvūno elgesio pokyčiams
galima daryti išvadą, kad gyvūnas gali jausti tam tikrą diskomfortą ar stresą, tai ypač gali išryškėti,
gyvūnams esant pririštiems (3).
Šiuolaikinėje pieno pramonėje ne visos fermos gali pasigirti puikia vadyba, tiriant tokius
ūkius dažnai pastebimos tam tikros klaidos: paprastai tai būna netinkamai suprojektuotos patalpos,
netinkamas šėrimas, nekokybiškas mėšlo valymas ir nekokybiškas valdymas, dažnai neatsižvelgiant
į elgsenos ir gyvūnų gerovės principus, tai ne tik daro įtaką gyvūnų augimui, gamybai ir
reprodukcijos našumui, bet ir veda prie neįprasto elgesio pasireiškimo. Nenormalus ar stereotipinis
elgesys nepastebimas gyvūnams laikomiems natūralesnėmis, jų prigimčiai, sąlygomis, t.y kai
gyvūnai yra laikomi palaidi. Netipinio elgesio paplitimas pieninių gyvulių bandose gali būti imamas
kaip pieno ūkio vadybos kokybės rodiklis, remiantis tinkamų aplinkos, veisimo, šėrimo ir sveikatos,
bei gyvūnų elgsenos poreikių tenkinimu. Dabartinės intensyvios pieno gamybos sistemos, kurios
skiria didesnį dėmesį kiekybei, o ne kokybei lėmė nenormalaus elgesio atsiradimą. Labai svarbu
įvertinti kaip šiuolaikinės gamybos sistemos užtikrina gyvūnams būtiniausių poreikių tenkinimą, tai
yra, ne tik šėrimą, reprodukciją, poilsį, bet ir kitų svarbių elgsenos poreikių, pvz. tyrinėjimo,
socializacijos, palikuonių priežiūros ir žaidimų, tenkinimą (3). Bet koks elgesys, nepatenkantis į
įprasto elgesio sąvoką tam tikrai gyvūno rūšiai yra vadinamas nenormaliu, o stereotipas yra
santykinai nekintamos sekos judėjimas, kuris neturi akivaizdaus tikslo ar naudos, pvz., lytinių
organų laižymas, žaidimas liežuviu, pertvarų kramtymas ir neramus, klaidžiojantis žvilgsnis yra
stereotipinio - nenormalaus elgesio pavyzdžiai pieninio tipo galvijams (1,3,22).
1.2. Gyvūnų gerovės vertinimo sistemos bei jų taikymas
Atsižvelgiant į vis didėjantį visuomenės susirūpinimą dėl žemės ūkio gyvūnų gerovės bei dėl
produktų kokybės, poreikis gyvūnų gerovės vertinimo sistemų žymiai padidėjo. Gyvūnų gerovė -
daugiaprasmė sąvoka ir gali būti išmatuota daugeliu būdų, tačiau atskiri ištekliais - vadyba bei
gyvūnais paremti parametrai negali suteikti pilnos informacijos apie gyvūnų gerovę. Gerovė turi
būti vertinama atsižvelgiant tiek į aplinkos elementus, tiek į gyvūną tiesiogiai.
Visuotinai priimta, kad visos vertinimo priemonės bus panaudojamos sėkmingai, jei jos (1) :
1) Patikimos, galiojančios ir tikslios;
2) Lengvai naudojamos apmokytų žmonių;
13
3) Būtų įvertinamos per trumpesnį laiką ir lengvai pritaikomos daugelyje fermų;
4) Atskleis sutrikusios gerovės priežastis, ir tokiu būdu pateiks galimus patobulinimus
gyvulininkystės ir valdymo sistemose.
Išskiriamos keturios pagrindinės sritys, kuriose galima panaudoti gerovės vertinimo sistemas:
kaip tiriamoji priemonė, teisės aktų reikalavimų vykdymo patikrinimui, sertifikavimo schemose ir
kaip patariamoji vadybos priemonė. Gerovės vertinimo sistemos paprastai sukurtos taip, kad
kiekybiškai įvertintų gerovę tam tikrose ūkininkavimo sistemose ar skirtingų procedūrų metu.
Vertinat teisės aktų atitikimą gerovės reikalavimams, vertinimo sistema turėtų būti aiški,
nedviprasmiška, lanksti ir tinkama naudoti patyrusiems vertintojams (1). Svarbiausios nuostatos,
garantuojančios gyvulių gerovę, efektyvią gamybą, vienodas konkurencines sąlygas, saugų maistą,
švarią aplinką, saugų darbą, išdėstytos Europos Sąjungos direktyvose, reglamentuose, ISO
standartuose (16) bei Lietuvos Respublikos įstatymuose.
Lietuvoje gyvūnų gerovę reglamentuoja keletas įstatymų ir atitinkamų teisės aktų: Lietuvos
Respublikos Veterinarijos įstatymas ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas
1997 m. lapkričio 6 d. Nr.: VIII - 500; Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimai 2002 m.
gegužės 16 d. Nr.: 223 - jie nustato minimalius ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimus;
Europos direktyva 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos 1989 m. liepos 20 d. - jie
nustato būtiniausius, ūkinei paskirčiai auginamų arba laikomų gyvūnų apsaugos standartus; Europos
konvencija dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos; Nacionalinio Komiteto rekomendacijos galvijų
priežiūrai - nuolatinio Komiteto priimtas 1988 m. spalio 21 d. - šios rekomendacijos taikomos visais
ūkininkavimo tikslais auginamų galvijų apsaugai.
Europoje ir pasaulyje egzistuoja keletas gerovės vertinimo sistemų, kurios varijuoja nuo
paprastų kontrolinių sąrašų iki sudėtingesnių sistemų, pvz.: Etinis įvertinimas Danijoje, vertinimo
sistema paremta minimaliais reikalavimais. Dauguma šių sistemų paremtos aplinkos poveikiu
gyvūnų gerovei, retai atkreipiant dėmesį į patį gyvūną. Pagrindinis šių vertinimo protokolų
skirtumas yra tai, kaip parametrai yra sujungiami siekiant apskaičiuoti bendrą gerovės balą.
1. "5 didžiosios gyvūnų laisvės" - teisinis rinkinys, kurio, anot, RSPCA, turėtų laikytis visi
gyvūnų laikytojai. Šis teisinis rinkinys galioja visiems kompanijos gyvūnams ir kitiems tikslams
auginamiems gyvūnams (pvz: zoologijos sodo gyvūnams, žemės ūkio gyvūnams) (35) ir yra
kompaktiškas, bei paprastas būdas įsitikinti, kad gyvūnai gauna visko, ko jiems reikia, o
pagrindinius gyvūnų poreikius atspindi "5 didžiosios gyvūnų laisvės" (11,35):
1) Laisvė nuo bado ir troškulio - gyvūnai turi būti laikomi be alkio ar troškulio, užtikrinant, kad jie
visada turės šviežio švaraus vandens ir gaus pašaro, kurio jiems reikia, atsižvelgiant į rūšį bei
fiziologinę būseną;
14
2) Laisvė nuo nepatogumo - visi gyvūnai turi būti laikomi tinkamose patalpose, atsižvelgiant į
kiekvieno gyvūno rūšį bei individualius gyvūnų poreikius. Kiekvienam gyvūnui, turi būti suteikta
pastogė, kur jis galėtų patogiai ilsėtis, ir apsaugoti juos nuo sužeidimų, atsirandančių gulint ant
netinkamų paviršių;
3) Laisvė nuo skausmo, sužalojimų, ligų - visiems gyvūnams, atsižvelgus į jų rūšį, turi būti
vykdoma tinkama profilaktika nuo ligų, ligos atveju turi būti suteikta visa medicininė pagalba,
siekiant išvengti skausmo atsiradimo;
4) Laisvė išreikšti įprastą elgseną - atsižvelgus į gyvūno rūšį bei jo individualius poreikius.
Gyvūnams turi būti suteikta pakankamai vietos judėti bei išreikšti įprastą elgseną;
5) Laisvė nuo baimės ir kančių - labai svarbu apsaugoti gyvūną nuo visų fizinių ir psichologinių
kančių, užtikrinant visus fiziologinius ir pscichologinius poreikius.
"5 didžiosios gyvūnų laisvės" - tapo pagrindu kitiems teisės aktams, užtikrinantiems gyvūnų gerovę.
2. Welfare Quality (Gerovės kokybės) vertinimo sistema. Gerovės kokybės vertinimo
protokolai buvo sukurti taip, kad jie galėtų būti pakeisti ir patobulinti reaguojant į pokyčius mokslo
ir technikos srityse. Europos gerovės kokybės projekto (Welfare Quality) dėka buvo standartizuoti
būdai vertinant gyvūnų gerovę ir gauta informacija integruota taip, kad ūkiai ir skerdyklos būtų
priskiriami vienai iš keturių kategorijų (nuo prastos iki geros gyvūnų gerovės). Viena iš Welfare
Quality® naujovių gyvūnų gerovės vertinimo sistemoje yra tai, kad pagrindinis dėmesys daugiau
skiriamas gyvūnui ir su juo susijusiems parametrams (pvz. tiesiogiai susiję su gyvūnu: tai kūno
masės indeksas, sveikata, traumos, elgesys ir t.t ) (15).
Gyvūnų gerovė yra svarbus elementas visoje maisto pramonėje ir vartotojai tikisi, kad
produkcija iš gyvūnų gaunama su pagarba. Atlikti tyrimai parodė, kad gyvūnų gerovė yra svarbi
Europos vartotojams, ir kad jie rodo stiprų susidomėjimą gyvūnų gerove. Siekiant prisitaikyti prie
visuomenės susirūpinimo gerovės kokybe produkcijos gyvūnams (nes tai susiję su rinka, pvz:
gerovė yra kaip sudėtinis elementas produtų kokybėi), yra didelis poreikis patikimų, moksliniais
tyrimais paremtų sistemų kūrimosi, skirtų įvertinti gyvūnų gerovės statusą.
Vartotojų rūpestis ir aišku informacijos apie gyvūnų gerovę paklausa, buvo atspirties taškas
gerovės kokybės programai, finansuojamai iš Europos Komisijos per 6 ES programas. Projektas
prasidėjo 2004 m. ir tapo vienu didžiausiu projektų dėl integruotų mokslinių darbų dėl gyvūnų
gerovės Europoje. Welfare Quality® projektas yra partnerystė tarp 40 institucijų Europoje nuo 2006
m, ir 4 - Lotynų Amerikoje. Partneriai yra įsikūrę 13 Europos ir 4 Lotynų Amerikos šalyse.
Welfare Quality® nustatė 12 pagrindinių gyvūnų gerovės kriterijų: ilgalaikio alkio
nebuvimas, ilgalaikio troškulio nebuvimas, poilsio komfortas, šiluminis komfortas, judėjimo laisvė,
sužeidimų, susirgimų nebuvimas, skausmo dėl atliekamų procedūrų nebuvimas, susirgimų
15
nebuvimas, socialinio elgesio pasireiškimas, kitos elgsenos pasireiškimas, tinkama gyvūno reakcija
į žmogų, teigiama emocinė būsena (15).
Surinkti duomenys apie gyvūną, pagal 12 kriterijų yra paverčiami balais, kurie tarpusavyje
sujungiami į 4 pagrindinius principus: tinkama mityba, tinkamas laikymas, tinkama sveikata,
tinkama elgsena. Galiausiai visi principų balai sujungiami į vieną bendrą balą, kuris nusako
vertinamo ūkio gerovės lygį, kuris gali būti įvertintas: puikiai, kai gyvūnų gerovė yra aukščiausio
lygio; gerai, kai gerovė yra tinkamo lygio; patenkinamai, gyvūnų gerovė yra vidutiniško ar
aukštesnio lygio arba tenkina minimalius reikalavimus ir nepatenkinamai, gyvūnų gerovės lygis yra
žemas ir laikomas nepriimtinu. Šis protokolas aprašo gerovės vertinimo procedūras ir reikalavimus,
penimiems galvijams, melžiamoms karvėms ir veršeliams, kiaulėms bei paukščiams (15).
3. Bristolio gerovės užtikrinimo programa (BWAP)
Bristolio gerovės užtikrinimo programa (BWAP) siekiama įtraukti esamus gyvūnų gerovės
vertinimo metodus į sertifikavimo schemas, o metodus į tradicinių ir ekologiškų ūkių sertifikavimo
sistemas. Vertinimo protokolai melžiamų ir mėsinių galvijų, kiaulių ir vištų dedeklių yra paremti
ankstesniais projektais. Vertinimas apima duomenis iš medicinos įrašų ir gyvūnų stebėjimų ūkyje,
vadybos sveikatos ir gerovės klausimais (sveikatos plano) bei įvertinimas sertifikatų ar kitų teisinių
dokumentų reikalavimų vykdymas. Gyvūnų įvertinimas atliekamas tam tikrą laiką, inspektorius
apžiūri gyvūnus, tai apima stebėjimą visų gyvūnų fermoje ir detalesnę apžiūrą kai kurių gyvūnų
individualiai. Gyvūnai gali likti savo įprastoje aplinkoje. Lauke laikomi gyvūnai, kurie nėra
pernelyg aktyvūs gali būti vertinami lauko sąlygomis (34).
4. Gyvūnų gerovės vadybos programa (Škotijos vyriausybė) ''Animal Welfare Management
Programme (Scottish government)''.
Įprastinis ūkio sveikatos planavimas Jungtinėje Karalystėje yra nusistovėjęs , ypač kiaulienos,
paukštienos ir pieno sektoriuose, dažniausiai susijęs su reguliariais, planuojamais veterinarijos
gydytojų vizitais, aptariant sveikatos problemas ir sudarant gydymo protokolus.
Šios programos, pristatytos 2009 m., tikslas remti gyvūnų augintojus priimant ir tobulinant
aukštus gerovės standartus per 5 metų programą. Taip pat vienas iš programos tikslų toliau skatinti
stambių gyvūnų veterinarus vykti į ūkius ir su savo klientais įsitraukti į gerovės vertinimą ir
sveikatos planų sudarymą (34).
Yra dar keletas gerovės vertinimo sistemų, kurios naudojamos įvertinti gyvūnų gerovę ūkio
lygiu (žr. 1 lentelę) (1).
16
1 lentelė. Gyvūnų gerovės vertinimo sistemos, naudojamos įvertinti gerovę fermos lygiu (Deborah
Tample; ''Animal welfare assessment on intensive an extensive pig farms'', 2012)
Vertinimo
sistemos
pavadinimas
Gyvūno
rūšis
Metodų
sujungimas
(suderinimas)
Vertinimo
rezultatas
Galimi
naudotojai Šalis
Etiškas
įvertinimas
Kiaulės,
galvijai
Nėra
formaliųnurodymų,
paremta eksperto
nuomone
Pranešimas
Patariamoji
priemonė
ūkininkui
Danija
Minimalūs
reikalavimai
Galvijai,
kiaulės,
paukščiai
Kontrolinis sąrašas
Taip/ne
Atsakymai
prie
reikalavimų
Įstatymų ir
sertifikavimo
schemų
tikrinimas
Jungtinė
Karalystė,
Vokietija
ANI35*
ANI200**
Galvijai,
kiaulės,
vištos
dedeklės
Susumuoti balai Balai Fermų
palyginimui
Austrija,
Vokietija
Sprendimais
paremta
sistema
Paršavedės
(taikoma ir
kitoms
rūšims)
Susumuoti balai Balai Įvertinti
laikymo sąlygas Olandija
Fermoje
laikomų
melžiamų
karvių
gerovės
įvertinimas
Galvijai
Kelių kriterijų
vertinimas,
susumuojant jų
balus
Balai Fermų
palyginimui Prancuzija
Lyginamoji
sistema
Galvijai,
kiaulės
Susumuoti fermas
pagal kategorijas
vertinant tam tikrą
populiaciją
Reitingai
Palyginti ir
įvertinti kelis
ūkius
Jungtinė
Karalystė
1.3. Melžiamų karvių gerovė
Šiuo metu melžiamų karvių gerovė yra viena pagrindinių problemų daugelyje
išsivysčiusių pasaulio šalių, dėl gerovės daromo poveikio karvių sveikatai bei produktyvumui ir
didelės įtakos visuomenės sveikatai (6,10). Melžiamų karvių gerovė labiausiai susieta su pieno
produkcijos kokybe, jos stebėsena suteikia papildomas garantijas vartotojams, kad jų perkami
produktai yra iš sveikų gyvūnų, prižiūrimų ir saugomų pagal geros ūkininkavimo praktikos
taisykles. Galvijų gerovę apibūdina daug veiksnių, vieni iš svarbiausių: laikymo, priežiūros,
transportavimo, grupavimo reikalavimų atitikimas nustatytiems standartams, nagų ligų profilaktika,
17
ypač svarbu stovėjimo vietos grindinio konstrukcija ir švara, mastitų prevencinės priemonės. Stresą
galvijams gali sukelti: kovos dėl maisto, vandens, guoliavietės konstrukcija ir švara, gyvulių
pergrupavimas, t.y. naujų gyvulių atvežimas, senų išvežimas, triukšmas, nesubalansuotas šėrimas,
nesilaikymas melžimo reikalavimų (melžimas nevienodu laiku, staigus melžimo būdo pakeitimas,
melžėjos pasikeitimas ir t.t), mėšlo šalinimas, mėginių ėmimas tyrimams, svetimi žmonės jų
aplinkoje. Viena iš galvijų gerovės dalių yra fizinė jų sveikata. Vertinant karvių gerovę, labai
svarbu įvertinti netik jų laikymo aplinką, bet jų eksplotacines savybes, bendrą sveikos būklę bei
elgseną (9). Pagal Bo Algers (2000) vidutiniškai Švedijoje melžiamos karvės laikomos 2,6
laktacijas, o po to brokuojamos. Pagrindinės ligos yra: mažas vaisingumas, mastitai 21 proc.
galūnių ligos 11 proc., acetonemija 3 procentai. Panašios problemos aptinkamos ir Lietuvos
Respublikos bendrovėse bei ūkiuose. Galvijų laikymo sąlygos turi atitikti jų fiziologinius ir
etologinius poreikius, ypač susijusius su laisve, judėjimu ir komfortu.
1.3.1. Melžiamų karvių gerovė saitinio laikymo tvarte
Pastaruoju metu nemažą laiko dalį, o kartais ir ištisus metus, melžiamos karvės yra laikomos
tvartuose. Taikant tokį laikymo būdą, jos apsaugomos nuo atšiauraus oro, kovų dėl hierarchijos,
išvengiama sunkių sužalojimų, neištrypiami žolynai (jie tolygiai nušienaujami).
Saitinis laikymo būdas, tai tvartinės galvijų laikimo sitemos būdas, kai karvės laikomos
pririštos visus metus, ir kai karvės šeriamos, ir melžiamos stovėjimo vietoje (41).
Galima išskirti šiuos saitinio laikymo privalumus:
1) Karvės įpranta prie savo vietos ir šalia stovinčių gyvūnų;
2) Sumažėja streso, dėl hierarchinių kovų ir traumų (pvz: ragų traumos);
3) Fermų darbuotojams lengviau organizuoti individualų šėrimą;
4) Patogesnis melžimas;
5) Sutaupoma pašaro, sudaroma galimybė tiksliai normuoti racioną, pagal kiekvieno gyvūno
produktyvumą;
6) Kiekviena karvė turi savo pastovią, ramią šėrimo bei poilsio vietą bei tas pačias kaimynes.
Tačiau ši sistema turi trūkumų, kurie lemia karvių sveikatingumą:
1) Karvėms ribojamas judėjimas;
2) Susilpnėja rujos, pasunkėja ir jų nustatymas;
3) Pasunkėja veršiavimasis;
4) Dažniau užsilaiko nuovalos;
5) Susilpnėja imuninė sistema.
18
Karves laikant pririštas labai svarbu, kad būtų tinkamai įrengtos gyvūnų stovėjimo vietos (žr 2
lentelę). Optimalus karvės stovėjimo vietos ilgis nustatomas prie įstrižo jos kūno ilgio pridėjus 5 -
10 cm, kai mėšlas šalinamas transporteriu arba rankiniu būdu (41). Stambioms karvėms
rekomenduotini perdarynės matmenys: ilgis (nuo ėdžių ir mėšlo tako) - 1,75 m, plotis - 1,2 m (16).
2 lentelė. Karvių stovėjimo vietos matmenys (41)
Pririšimo tipas Perdarynės plotis, m Perdarynės ilgis, m
Ilgas 1,2 1,9
Trumpas 1,2 1,7
Trumpas, kai grotomis dengtas mėšlo kanalas 1,2 1,34 - 1,45
Laikant karves pririštas, turi būti sudarytos sąlygos gyvūnui lengvai pasiekti pašarą (žr 3
lentelę). Ėdžių ar šėrimo stalo dugnas turi būti bent 5 cm pakilęs virš karvės stovėjimo vietos. Jei
ėdžių dugnas yra lygus su karvės stovėjimo vietos grindimis, vidutinio stambumo karvė be didesnių
pastangų pašarą ėdžiose pasiekia už 50 cm, o jei jis yra 5 cm žemiau – tik už 43 – 45 cm. Ėdžių
dugną pakėlus 10 cm, ta pati karvė be didesnių pastangų pasiekia pašarą už 70 – 72 cm. Juo sunkiau
karvė pasiekia pašarą, tuo labiau jos kūnas ėdant turi palinkti į priekį ir tuo labiau ekskrementais
užteršiama stovėjimo vieta, nors jos ilgis atitinka karvės stambumą. Viso to pasekmė – didesnis
tešmens užterštumas ir mažiau galimybių gauti geros kokybės pieną (41).
3 lentelė. Ėdžių ir šėrimo stalo pertvaros matmenys, m (41)
Parametrai Veršingai 22 mėn. amžiaus
telyčiai
Karvei, suaugusiam
galvijui
Sienelės prie šėrimo pertvaros aukštis 0,25 0,30
Šėrimo frontas gyvuliui Pagal perdarynės plotį Pagal perdarynės plotį
Didžiausias ėdžių dugno plotis 0,60 0,70
Mažiausias rūgštims atsparios šėrimo
juostos plotis (kai yra šėrimo stalas) 0,85 0,95
Atsižvelgiant į grindų dangos savybes, guoliavietės gali būti gausiai arba tik minimaliai
kreikiamos. Kraiko sunaudojamas kiekis priklauso nuo galvijų laikymo technologijos ir
guoliaviečių ypatybių (žr 3 lentelę), laikant karves, vienam gyvuliui reikia 1 – 2,5 kg kraiko per
parą (kraikui naudojami šiaudai, medžio pjuvenos bei drožlės ir durpės), šiaudai turi būti pašarinės
kokybės (41).
Saitinis karvių laikymas, gyvūnų gerovės apibrėžime, prieštaringas, nes ši sistema apriboja
judėjimą bei socialinio elgesio pasireiškimą (11), todėl svarbi tampa judėjimo galimybė, kai karvės
išleidžiamos į lauko aikšteles ar ganyklas, tai sumažina neigiamą, saitinio laikymo sistemos,
poveikį. Kai karvės ilgiau laikomos pririštos, jos tampa aktyvesnės mociono aikštelėse, o tai dažnai
19
įtakoja ir gyvūnų elgseną, gali lemti agresijos pasireiškimą (5). Pasaulyje yra atliekama daug
lyginamojo pobūdžio tyrimų, kurių metu vertinama saitinė ir besaitė laikymo sistemos ir jų poveikis
gyvūnų sveikatai, tačiau egsistuoja tik keli tyrimai, kurie skirti vertinti gerove, karvių, laikomų
saitiniu būdu. Anot, atliktų tyrimų, melžiamų karvių gerovė laikoma geresne, jei saitiniu būdu
laikomi galvijai yra išleidžiami į lauko aikšteles (žiemos metu), o į ganyklas (vasaros metu) (5).
Nepaisant stiprėjančios kritikos saitiniam galvijų laikymui, ši sistema vis dar plačiai taikoma
visame pasaulyje. Tyrėjų duomenimis apie 88 proc. Norvegijoje auginamų karvių, 75 proc. Švedijos
bandų ir daugiau nei trečdalis Vokietijos bandų yra laikomos pririštos ir dažnai be išėjimo į
ganyklas. Ūkininkai karves laiko pririštas daugiausiai dėl ekonominių priežasčių, vietos ir įrangos
trūkumo, ir kartais, dėl ūkininkų patogumo (5).
4 lentelė. Įvairių rūšių kraiko tankis ir gebėjimas sugerti drėgmę (41).
Kraiko rūšys Sugeria drėgmės kg/kg Tankis kg/m3
Nesmulkinti šiaudai (20 proc. drėgnio) 2,0 50
Smulkinti šiaudai (20 proc. drėgnio) 3,0 250
Durpės (45 proc. drėgnio) 4,0 150
Medžio pjuvenos (40 proc. drėgnio) 2,0 200
20
II. Tyrimo metodai ir medžiagos
Tyrimai atlikti Všį LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centre, Mūniškių fermoje, Kauno
rajone. Praktinė darbo dalis atlikta melžiamų karvių fermoje, kurioje laikoma 141 karvė, iš kurių 49
veršingos telyčios. Melžiamų karvių laktacijų skaičius pateiktas 5 lentelėje.
Fermoje auginamos pieno krypties, Vokietijos juodmargių (VJ), Lietuvos juodmargių (LJ),
Olandijos juodmargių (OJ), Danijos juodmargių (DJ), Lietuvos Vietinių baltnugarių (VB),
Holšteinų (H), Lietuvos Vietinių šėmųjų (VŠ) ir Lietuvos žalųjų (LŽ) veislių karvės (1 pav).
1 pav.. Veislinė bandos struktūra
5 lentelė. Melžiamų karvių laktacijų skaičius
Laktacijųskaičius Karviųskaičius
1 30
2 29
3 20
4 11
5 1
6 1
Pirmaveršių skč. 49
Viso: 141
Vidutinis laktacijų skč. 3,5
Fermoje karvės laikomos pririštos (žr. 4 pav.), t y saitiniu būdu, keturiomis eilėmis (žr. 2,3
pav).
21
2, 3 pav. Melžiamų karvių laikymo patalpa Mūniškių fermoje (aut. Dovilė Balčiūnaitė)
4 pav. Karvių rišimo būdas (aut. Dovilė Balčiūnaitė)
Guoliavietės betoninės, ant jų sukloti guminiai kilimėliai, kurie kasdien kreikiami šiaudais.
Guoliavietės ilgis 173 cm, plotis 222 cm (5 pav.).
22
5 pav. Melžiamų karvių guoliavietė (aut. Dovilė Balčiūnaitė)
Karvės girdomos automatinėmis girdyklomis, viena tokio tipo girdykla dviems greta
stovinčioms karvėms. Girdyklos skersmuo - 26 cm, aukštis (gylis) - 12 cm (žr. 6,7 pav.).
6, 7 pav. Fermoje naudojamos automatinės girdyklos (aut. Dovilė Balčiūnaitė)
Šėrimas vyksta du kartus per dieną. Šėrimo racionas yra sudaromas skirtingas, atsižvelgiant į
metų laiką. Paprastai šėrimo racionas sudaromas kas mėnesį, ir kuomet keičiasi metų laikai, kad
23
gyvūną po truputį pratinti prie to sezono raciono. Racionai sudaromi pagal tokias karvių grupes:
melžiamos karvės, užtrūkusios karvės, veršingos telyčios. Šėrimo racioną sudaro: stambūs pašarai
(šienas, šiaudai), sultingieji pašarai (šienainis, silosas, vasarą - ganyklų žolė), koncentruoti pašarai
(miltai, išspaudos) bei įvairūs priedai (druska, cukrus (sausa melasa), kreida, mielės, mineraliniai
priedai (užtrūkusioms karvėms ir veršingoms telyčioms) (8 pav) bei vitamininis papildas
melžiamoms karvėms Apetal G 177 (UAB "Biofabrikas", Lietuva). Taip pat šviežiapienių karvių
produkcijos ryškinimui, 1 l pieno duodama po 100 gr. miltų papildomai.
8 pav. Apetal G 177 E ekologinis mineralinis vitamininis papildas melžiamoms karvėms, 25 kg
svorio pakuotė
Tyrimų metu buvo vertinama karvių gerovė, pagal Olandijos galvijų gerovės specialistų
sukurtą vertinimo metodiką "Welfare quality assessment protocol for cattle,“ (Lelystad, The
Netherlands, 2009, P. 1-99) .
Buvo tiriama 60 karvių trijuose tvarto segmentuose. Karvės buvo tiriamos individualiai bei
grupėmis, kai kurie metodikos punktai skyrė dėmesį visoms tvarte laikomoms karvėms. Duomenų
rezultatų skaičiavimas buvo atliktas naudojant Welfare Quality® skaičiavimo sistemą, kuri yra
prieinama virtualioje erdvėje (prieiga per internetą:
http://www1.clermont.inra.fr/wq/index.php?id=simul&new=1&situation=PBF)
Taip pat buvo vertinamas melžiamų karvių sveikatingumas. Buvo sudarytos trys skirtingos
fiziologinės būklės karvių grupės: užtrūkusios karvės, šviežiapienės karvės ir vidurio laktacijoje
esančios karvės. Visų sudarytų grupių karvėms buvo imtas kraujas morfologiniams ir
biocheminiams tyrimams.
24
Kraujo ėmimo technika:
Įsukama 18 dydžio adata į vakuuminį, 5 ml mėgintuvėlį su etilendiaminotetraacto rūgštimi
(EDTA) (BD Vacutiner, Jungtinė Karalystė) kraujo morfologiniam tyrimui arba į 10 ml mėgintuvėlį
be konservanto biocheminiam tyrimui .
Pakėlus karvės uodegą į vertikalią padėtį, nuvaloma dūrio vieta, kuri yra ties uodegos šaknimi
(beplaukis odos plotas). Adata duriama į uodegos viduryje esantį griovelį sulcus coccygea, 90
laipsnių kampu, adatos smaigalį nukreipiant į uodegos vidurį, kuriame yra uodegos vena v. caudalis
(coccygea) mediana.
Prie vakutainerio prijungiamas mėgintuvėlis, jei viskas atlikta teisingai kraujas mėgintuvėlyje
pasirodo iš karto, vakuumas traukia kraują į mėgintuvėlį. Kraujui tekant, mėgintuvėlis laikomas
taip, kad jis tekėtų mėgintuvėlio sienele. Kraujui pritekėjus pirmiausiai atjungiamas mėgintuvėlis, o
tuomet ištraukiama adata. Atjungus 5 ml mėgintuvėlį jis keletą kartų apverčiamas, kad kraujas
susimaišytų su konservantu, 10 ml mėgintuvėlyje esančiam kraujui leidžiama nusistovėti ir
sukrešėti, kad atsiskirtų serumas.
Morfologiniai ir biocheminiai kraujo tyrimai atlikti LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinikoje,
Klinikinių tyrimų laboratorijoje. Kraujo morfologiniai parametrai vertinti hematologiniu
analizatoriumi „Abacus Junior Vet“ (Diatron Messtechnik GmbH, Austrija, 2006). Nustatyti bendri
eritrocitų (RBC) ir leukocitų (WBC) kiekiai, limfocitų (LYM), bei trombocitų (PLT) kiekiai,
hemoglobino (Hb) koncentracija, hematokritas (HCT) bei apskaičiuoti MCV, MCH ir MCHC
kiekiai. Kraujo biocheminiai parametrai vertinti biocheminiu analizatoriumi RX Daytona (Randox
laboratories, Didžioji Britanija). Buvo ištirti 8 rodikliai: alaninamino transferazė ALT,
aspartatamino transferzė (AST), šarminė fosfatazė (ALP), kalcis (Ca), magnis (Mg), gliukozė
(GLU), šlapalas (Urea), fosforas (PHOS).
Vaizdo dokumentavimas atliktas fotoaparatu, integruotu į mobilų telefoną Samsung S Note 2
(Vokietija). Tyrimų duomenys apdoroti „Microsoft Excel“ (2003) paketu. Analizuojant tyrimų
duomenis, apskaičiuoti rodiklių aritmetiniai vidurkiai, jų standartinis nuokrypis. Statistinis
duomenų patikimumas įvertintas pagal Stjudento (t) kriterijų. Standartinio nuokrypio ir mažiausio
patikimumo skirtumo riba apskaičiuotos statistinio reikšmingumo p<0,05 lygmeniu. Darbui
maketuoti naudota „Microsoft Word“ (2003) programa.
2.1. Melžiamų karvių gerovės įvertinimas
Prieš atliekant vertinimą fermoje buvo pasirinkti trys tvarto segmentai, kuriuose buvo po 20
karvių. Vertinimas buvo atliktas tiek stebint kiekvieną gyvūną individualiai, tiek visą segmentą iš
karto. Vertinimo pagrindimui buvo daromos nuotraukos.
25
Pradžioje fermoje buvo renkami duomenys, remiantis vertinimo metodikoje pateiktais 4
gerovės principais bei kiekvieno principo atskirais kriterijais (6 lentelė) (15).
6 lentelė: 4 gerovės principai ir 12 pagrindinių gerovės kriterijų (15)
Gerovėsprincipai Gerovėskriterijai
Tinkama mityba 1. Ilgalaikio alkio nebuvimas
2. Ilgalaikio troškulio nebuvimas
Tinkamas laikymas
3. Poilsio komfortas
4. Šiluminis komfortas
5. Judėjimo laisvė
Tinkama sveikata
6. Sužeidimų nebuvimas
7. Susirgimų nebuvimas
8. Skausmo nebuvimas
Tinkama elgsena
9. Socialinės elgsenos pasireiškimas
10.Kitos elgsenos pasireiškimas
11. Tinkama reakcija į žmogų
12. Teigiama emocinė būklė
1. Tinkama mityba - šį gerovės principą apibūdina ilgalaikio alkio nebuvimo ir ilgalaikio
troškulio nebuvimo kriterijai. Ilgalaikio alkio nebuvimo kriterijų apima kūno masės indekso
nustatymas, o ilgalaikio troškulio nebuvimo kriterijų apibūdina: aprūpinimas vandeniu, girdyklų
švara ir vandens srauto nustatymas.
1.1. Ilgalaikio alkio nebuvimas:
Kūno masės indeksas (KMI) - gyvūnas apžiūrimas iš galo ir iš šono ties strėnomis bei
uodegos pagrindo sritimis, kad įvertinti gyvūno kūno būklę (žr 7 lentelė). Gyvūnai neliečiami, tik
apžiūrimi. Gyvūnai įvertinami kaip aprašyta 1 lentelėje atsižvelgiant į 4 kriterijus ir į veislę.
Atliekant vertinimą buvo apžiūrimi visi gyvūnai ir atliekamas individualus įvertinimas:
0 - Normali kūno būklė
1 - Labai liesa: požymiai turi būti nustatomi bent 3-ose kūno srityse
2 - Labai riebi: požymiai turi būti nustatomi bent 3-ose kūno srityse.
Galutiniame įvertinime yra apskaičiuojama procentinė dalis karvių įvertintų labai liesai (t.y.
įvertintų 1 balu).
26
7 lentelė. Pieno krypties veislių galvijų požymių įmitimo vertinimui aprašymas (15)
1.2. Ilgalaikio troškulio nebuvimas
1) Aprūpinimas vandeniu
Tikslas: įvertinti girdyklas tvarte, kur laikomos melžiamos karvės. Patikrinti kokio tipo girdyklos ir
koks jų kiekis garde. Atliekamas grupinis įvertinimas: suskaičiuojami gyvuliai ir kiekvieno tipo
girdyklų skaičius bei jų ilgis cm2
Girdyklų švara
Tikslas: įvertinti girdyklas tvarte, kur laikomos melžiamos karvės. Patikrinti visų girdyklų
švarą - ar yra senų ar šviežių nešvarumų vidinėse girdyklų pusėse, taip pat nešvaraus vandens.
Girdyklos laikomos švariomis jei nesimato purvo (t.y. išmatų, pelėsių) ar sugedusio pašaro liekanų.
Pastaba: šviežio pašaro negausių liekanų gali būti.
Aliekamas grupinis įvertinimas:
0 - Švaru: girdyklos ir vanduo yra švarūs tyrimo metu;
1 - Dalinai nešvaru: girdyklos nešvarios, bet vanduo šviežias ir švarus arba dalis girdyklų švarios su
švariu vandeniu;
2 - Nešvaru: tyrimo metu girdyklos ir vanduo yra nešvarūs.
3) Vandens srautas
Vertinimo tikslas: patikrinti į girdyklas patenkančio vandens kiekį per minutę, t.y. pripildyti
iki viršaus ir surinkti visą persiliejantį vandenį minutės laikotarpiu naudojant kibirą. Kad būtų
pakankamas vandens srautas turėtų būti bent 10 l/min automatinėms girdykloms ir 20 l/min lovio
tipo girdykloms. Pavienio vertinimo metu įvertinamas vandens kiekis l/min kiekvienai girdyklai.
Kūno sritis Labai liesa Labai riebi
Įdubimas ties uodegos pagrindu
Gilus įdubimas ties uodegos
pagrindu
Įdubimas ties uodegos pagrindu
yra užpildytas ir matosi
reibalinio audinio klostės
Strėnos Gilus įdubimas tarp
nugarkaulio ir klubikaulių
(tuber coxae)
Iškilimas tarp nugarkaulio ir
klubikaulių
Slanksteliai Skersinių ataugų galai aštrūs
Skersinių ataugų galai
neįžiūrimi
Įdubimas ties uodegos
pagrindu,
klubikauliai, stuburas,
šonkauliai
Įdubimas ties uodegos
pagrindu, klubikauliai,
stuburas, šonkauliai yra matomi
Po oda matosi tik riebalinio
audinio kontūrai
27
Atliekamas grupinis įvertinimas: girdyklų skaičius, kuriose yra tinkama vandens tėkmė.
Atliekant tyrimą fermoje šis vertinimo punktas buvo pakeistas, nes fermoje naudojamos
automatinės girdyklos, ir šis skaičiavimas buvo neįgyvendinamas. Vietoje jo, buvo vertintas
automatinės girdyklos prisipildymo greitis. Taip buvo įvertinta vandens pritekėjimo kokybė
kiekvienai girdyklai.
2. Tinkamas laikymas
Vertinat šį gerovės principą, buvo vertinami poilsio komforto: atsigulimo trukmė, gyvūnų,
užsigaunančių į tvarto įrangą atsigulimo metu, proc., kūno švara; judėjimo laisvės kriterijai,
šiluminio komforto įvertinimui nėra atrastų tyrimo metodų, tačiau žinoma, kad gyvūnams neturi
būti nei per karšta , nei per šalta.
2.1. Poilsio komfortas
Atsigulimo trukmė - tai laikas, per kurį gyvūnas atsigula. Atsigulimo elgsenos sekos laiko
registravimas prasideda kai vienas riešo sąnarys sulenkiamas ir nuleidžiamas (prieš paliečiant
žemę). Visas atsigulimo procesas baigiasi kai gyvūno užpakalinė dalis nusileidžia ir gyvulys
ištraukia priekinę koją iš po kūno. Atsigulimo laikas skaičiuojamas sekundėmis. Tinkamai
užregistruotas laikas būna tada, kai : gyvūnas gulasi nesutrikdytas kito gyvūno ar žmogaus.
Stebėjimai vyksta atskiruose tvarto segmentuose.
Vertinant individualiai skaičiuojama visų besigulančių gyvulių atsigulimo trukmė.
Grupiniame vertinime apskaičiuojamas vidutinis atsigulimo laikas (s).
Gyvūnai, užsigaunantys į tvarto įrangą atsigulimo metu.
Užsigavimas užregistruojamas, kai atsigulimo metu karvė užsigauna ar prisiliečia prie tvarto
įrangos bet kuria savo kūno dalimi (paprastai tai būna užpakalinė kūno dalis arba šonas).
Užsigavimas turi būti aiškiai matomas ar girdimas.
Individualiai vertinant:
0 - nėra užsigavimo
2 – užsigavimas
Grupinio vertinimo metu apskaičiuojamas proc. gyvulių, kurie užsigavo į tvarto įrangą (t.y.
įvertinti 2 balais).
Kūno švara - tiriamų kūno dalių švara nustatoma įvertinant jų nešvarumo laipsnį:
Aptaškymas;
Sukietėjęs purvas: žmogaus delno dydžio purvo sluoksniai ar dengiantys didesnę pusę tiriamosios
kūno dalies.
Vertinant kūno švarą, buvo atsitiktinai pasirinkta kiekvieno gyvūno kūno pusė, dažniausiai ta
pusė, iš kurios prie gyvūno prieinama ir iš užpakalio.
28
Vertinama ir balai duodami už šias kūno dalis:
Apatinė užpakalinių kojų dalis (įskaitant kulną);
Galinis kūno ketvirtis - viršutinė užpakalinių kojų dalis, šoninė ir galinė pusės įskaitant uodegą;
Tešmuo.
Individualus įvertinimas:
Vertinant šias kūno dalis atskirai, buvo skiriami balai:
0 - nėra purvo ar nedidelis aptaškymas
2 - atskiri ar vientisi purvo sukietėjimai.
Visos bandos vertinime apskaičiuojama proc. dalis gyvulių su švariomis ir nešvariomis kūno
zonomis.
2. Judėjimo laisvė: nustatomas melžiamų karvių laikymo būdas, ar jos laikomos pririštos, ar
laikomos laisvai.
2.2. Pririšimas - pagal nustatytą karvių laikymo būdą, yra skiriami tokie balai:
0 - palaidas laikymo būdas
2 - saitinis laikymo būdas
Išėjimas į lauko aikšteles
Vertinant fermą išsiaiškinama ar gyvuliai išeina į lauko aikšteles ar ganyklas ir kiek dienų
vidutiniškai per metus ir vidutiniškai laiko per dieną gyvuliai praleidžia lauke.
Vertinama visa banda:
0 - jei yra galimybė išeiti į lauko aikšteles
2 - jei nėra tokios galimybės
Dienų skč. per metus, kai gyvūnai praleidžia lauke;
Valandų skaičius lauke per dieną.
Išėjimas į ganyklas:
0 - išleidžiami į ganyklą;
2 - neišleidžiami į ganyklą
Dienų skaičius ganykloje per metus,
Valandų skaičius ganykloje per dieną.
3. Tinkama sveikata - atliekant tyrimą buvo vertinami šie kriterijai: sužeidimų nebuvimas,
ligų nebuvimas, skausmas, sukeltas dėl gyvulių laikymo.
Kriterijus - sužeidimų nebuvimas. Šis kriterijus apima šlubuojančių gyvūnų nustatymą, odos
pokyčių (beplaukių plotų, pažeidimų/patinimų) buvimą. Nors paprastai šlubuojantys gyvūnai
29
identifikuojami laikant juos palaidus, tačiau šioje gerovės metodikoje aprašytas būdas, kaip
nustatyti šlubuojančius gyvūnus, kai jie laikomi pririšti.
3.1. Šlubuojančių karvių nustatymas laikant jas pririštas:
Šlubavimas: judėjimo sutrikimas, kurio priežastis - sutrikęs gebėjimas normaliai naudotis
viena ar keliomis galūnėmis. Tačiau saitinėse sistemose yra gana nepraktiška paleisti visas karves,
kad įvertinti jų šlubavimą.
Nustatant šlubavimą yra remiamasi šiais požymiais:
1) Gulėjimas: viena koja guldoma dažniau nei kitos;
2) Stovėjimas: statoma tik nagos kampu ar kraštu (siekiant išvengti rėmimosi visu paviršiumi);
3) Žingsniavimas: dažnas svorio permetimas nuo vienos pėdos ant kitos ar tos pačios kojos
nuolatinis judinimas (bet tai gali buti taip pat dėl nervingumo, musių ar kitų priežasčių);
4) Nenoras: priminti vieną koją.
Gyvūno individualus įvertinimas: pirmiausiai stebima kaip karvė atsikelia niekieno
netrikdoma. Tada karvė stumtelima į kairę ir į dešinę, stebint kaip perkelia svorį nuo kojos ant
kojos. Stebima kokia poza karvė grižta į normalią padėtį. Jei karvė guli, pakeliama ir, palaukus 3-4
min., pradedamas vertinimas.
Individualaus vertinimo balai:
0 - nešlubas: nėra aukščiau minėtų šlubumo požymių
2 - šlubas: pastebimas bent vienas iš keturių aukščiau paminėtų šlubumo požymių.
Galutiniam bandos vertinimui apskaičiuojama:
Proc. nešlubų gyvulių (t.y. su 0 balų)
Proc. šlubų gyvulių (t.y. su 2 balais)
3.2. Odos pokyčiai (beplaukiai odos plotai ir kiti pažeidimai/patinimai)
Odos pakitimai suprantami kaip beplaukiai plotai ar pažeidimai/tyniai. Skaičiuojami tik tie
pakitimai, kurie yra mažiausiai 2 cm skersmens ilgiausioje savo vietoje. Odos pakitimų - beplaukių
plotų, pažeidimų/patinimų požymiai:
Beplaukiai plotai:
1) Plotai, kuriuose iškritę plaukai;
2) Oda nepažeista;
3) Parazitų sukeltas kailio suplonėjimas;
4) Galima hiperkeratozė.
Pažeidimai/patinimai:
1) Pažeista oda - įbrėžimas ar žaizda;
30
2) Ektoparazitų sukeltas dermatitas;
3) Ausų pažeidimai dėl išplėštų ausų ženklų.
Gyvūnas vertinamas iš ne didesnio kaip 2 m atstumo, ištiriamos 5 kūno zonos vienoje pusėje
9 pav. Vertinamos kūno zonos "Welfare quality assessment protocol for cattle, 2009)(15)
Šios zonos ištiriamos nuo kūno galo iki priekio, išskyrus apatinę pilvo dalį ir vidines kojų
puses, bet įskaitant vidinę priešingų kojų pusę, taip pat tešmenį su speniais. Tiriama pusė
pasirenkama atsitiktinai. Daugumoje atvejų, tinka ta pusė, kuri pirmoji matosi priartėjant prie
gyvulio. Suskaičiuojami visi odos pakitimai ir užrašomas jų skaičius.
Vertinant individualiai:
Beplaukių plotelių skaičius
Pažeidimų/patinimų skaičius
Bandos vertinime:
Proc. gyvūnų be odos pakitimų;
Proc. gyvūnų su nedideliais odos pakitimais;
Proc. gyvūnų su žymiais odos pakitimais.
3.3. Ligų nebuvimas - vertinant šį kriterijų stebima ar nepasireiškia bandoje kosulys, nosies
išskyros, akių išskyros, sutrikusio kvėpavimo požymiai, diarėja, išorinių lyties organų išskyros,
įvertinamas somatinių ląstelių skaičius, mirtingumo, distocijų, parezių atvejų pasireiškimas.
Kosulys - tai staigus ir garsus oro iškvėpimas iš plaučių. Kosulio pasireiškimas registruojamas
atliekant elgsenos stebėjimą, trunkantį tam tikrą laiką. Stebėjimai vykdomi atskiruose tvarto
31
segmentuose, kuriuose stebima ne daugiau kaip 25 karvės. Bendra stebėjimų trukmė 120 min.
Minimali kiekvieno segmento stebėjimo trukmė - 10 min.
Vertinimas vyksta bandos lygiu: suskaičiuojamas vidutinis sukosėjimų kiekis vienam gyvūnui
per 15 min.
Nosies išskyros - tai aiškiai matomos ištakos/išskyros iš nosies angų; nuo skaidrių iki
geltonų/žalių ir dažnai tirštos konsistencijos.
Vertinamas kiekvienas gyvūnas individualiai:
0 - nėra nosies išskyrų
2 - yra nosies išskyros
Vertinant bandos lygiu: apskaičiuojamas proc. gyvūnų su nosies išskyromis.
Akių išskyros - aiškai matomos ištakos/išskyros (drėgnos ar sausos), bent 3 cm ilgio. Gyvūnai
stebimi, bet neliečiami.
Individualus vertinimas:
0 - nėra išskyrų iš akių
2 - yra išskyros iš akių
Bandos įvertinimas:
Proc. gyvūnų su akių išskyromis.
Sutrikęs kvėpavimas - tai gilus ir pastangų reikalaujantis ar pastebimai sunkus kvėpavimas.
Iškvėpimą lydi liemens raumenų susitraukimas ir aiškus garsas. Kvėpavimo dažnis gali būti šiek
tiek padažnėjęs.
Vertinama bandos lygiu: apskaičiuojamas proc. gyvūnų su sutrikusiu kvėpavimu.
Diarėja - tai skystos vandeningos išmatos po uodegos pagrindu abiejose uodegos pusėse,
užterštas plotas ne mažesnis kaip rankos dydžio.
Vertinami gyvūnai individualiai:
0 - nėra diarėjos požymių
2 - yra diarėjos požymių
Galutiniame bale skiačiuojamas proc. gyvūnų su diarėjos požymiais.
Išorinių lyties organų išskyros - dažniausiai tai pūlingos nuotekos iš vulvos arba sukietėję
pūliai ties apatine uodegos dalimi.
Individualus įvertinimas:
0 - nėra vulvos išskyrų
2 - yra vulvos išskyros
Bandos įvertinimas: proc. gyvūnų su išskyromis iš vulvos.
32
Somatinių ląstelių skaičius sužinomas iš pieno tyrimų. Tyrimai vertinami kiekvieno gyvūno
individualiai trijų mėn. laikotarpyje. Somatinių ląstelių kiekis, didesnis nei 400000 rodo
subklinikinį uždegimą.
Individualus įvertinimas:
0 - somatinių ląstelių kiekis mažesnis nei 400000 trijų mėn. laikotarpiu
2 - somatinių ląstelių kiekis 400000 ar didesnis trijų mėn. laikotarpiu.
Bandos įvertinimas:
Proc. karvių, kurių piene somatinių ląstelių yra 400000 ar daugiau.
Mirtingumo dažnis, distocijų ir parezių skč. nustatomas iš fermos dokumentų ir
suskaičiuojami 12 mėn. laikotarpyje ir apskaičiuojamas mirtingumo proc. per 12 mėn. bei distocijų
ir parezių pasireiškimo proc. per 12 mėn..
Skausmas, sukeltas dėl gyvūnų laikymo - tai dažniausiai būna jei ūkyje atliekamas
nuraginimas ir uodegų trumpinimas. Nuraginimas taikomas dažniausiai kaip profilaktinė darbuotojų
ir kitų gyvūnų apsaugos priemonė. Uodegų trumpinimas naudojamas siekiant išlaikyti karves
švarias.
Nuraginimas
Apklausiamas gyvūnų laikytojas apie nuraginimo praktiką ūkyje, atsižvelgiant į šiuos aspektus:
1) Veršelių ar karvių nuraginimo procedūrą;
2) Anestetikų naudojimą;
3) Analgetikų naudojimą.
Bandos įvertinimas:
0 - nenuraginama
1 - nuraginami veršeliai naudojant termokauterį
2 - nuraginami veršeliai naudojant kaustinę pastą
3 - karvių nuraginimas
ir
0 - naudojami anestetikai
2 - nenaudojami anestetikai
ir
0 - naudojami analgetikai
2 - nenaudojami analgetikai
Uodegų trumpinimas
Gyvūnų laikytojas apklausiamas apie uodegų trumpinimo praktiką, atsižvelgiant į:
1) Uodegų trupinimo procedūrą;
2) Anestetikų naudojimą;
3) Analgetikų naudojimą.
Bandos įvertinimas:
33
0 - uodegos netrumpinamos
1 - uodegos trumpinamos naudojant guminius žiedus
2 - uodegos trumpinamos naudojant operaciją
ir
0 - naudojami anestetikai
2 - nenaudojami anestetikai
ir
0 - naudojami analgetikai
2 - nenaudojami analgetikai
4. Tinkama elgsena. Vertinant gerovę labai svarbi gyvūnų elgsena. Elgsenos pokyčių rodiklis,
rodo tam tikrus fiziologinius pokyčius.
Buvo įvertintas socialinės elgsenos pasireiškimas, kitos elgsenos (ganymosi elgsena),
vertinama gyvūno reakcija į žmogų ir gyvūnų emocinė būklė.
4.1. Socialinės elgsenos pasireiškimas. Labiausiai vertinamas agonistinės elgsenos buvimas.
Agonistinė elgsena - tai elgsena, kuri pasireiškia gyvūnų tarpusavio kovomis, ir susideda iš
agresyvių, o taip pat nuolankių elgsenos elementų. Šiuo atveju kreipiamas dėmesys tik į agresyvią
elgseną.
Stebėjimai vykdomi atskiruose tvarto segmentuose. Kiekviename segmente stebima ne
daugiau kaip 25 karvės. Bendra stebėjimo trukmė yra 120 min. Minimali kiekvieno segmento
stebėjimo trukmė - 10 min. Tokia elgsena registruojama ištisinio stebėjimo būdu, kreipiant dėmesį į
agresyviai besielgiantį gyvūną.
Vertinami požymiai: smūgis galva, pasislinkimas, vijimasis, kovojimas, pakėlimas. Tačiau kai
kurie iš šių požymių būdingi palaido laikymo sistemose. Saitinio laikymo tvartuose vertinami šie
požymiai: smūgis galva, pasislinkimai.
Smūgis galva - fizinis kontaktas kai agresyviai besielgiantis gyvūnas bado, trenkia, smūgiuoja
ar stumteli kitą gyvūną su kakta, ragais ar ragų pagrindu stipriu judesiu; kitas gyvūnas nepajuda iš
savo vietos
Pasislinkimas - fizinis kontaktas kai agresyviai besielgiantis gyvūnas bado, trenkia, smūgiuoja
ar stumteli kitą gyvūną ar įsispraudžia su kakta, ragais ar ragų pagrindu ar bet kuria kita kūno dalimi
stipriu judesiu ir dėl to kitas gyvūnas išstumiamas iš savo vietos (nueina bent pusės kūno ilgio
atstumu ar žengia į šoną bent viso kūno pločio atstumu). Įsispraudimas suprantamas kai gyvūnas
atsiranda tarp kitų dviejų gyvūnų ar tarp gyvūno ir tvarto įrangos.
Prieš pradedant stebėjimą segmente ir po jo suskaičiuojami visi gyvuliai, esantys segmente ir
gulinčių gyvulių skaičius.
Grupinis įvertinimas:
34
Gyvulių, esančių garde ar segmente, skaičius
ir
Smūgių galva kiekis stebėjimo laikotarpiu
Pasislinkimų skč. stebėjimo laikotarpiu
ir
stebėjimų trukmė
Bandos įvertinimas:
Smūgių galva vidutinis kiekis gyvūnui per valandą
Pasislinkimų vidutinis kiekis gyvūnui per valandą.
Kitos elgsenos pasireiškimas - ganyklos buvimas
Šiuo kriterijumi patikrinama ar karvės yra išleidžiamos į ganyklą.
Įvertinama ganymo praktika - dienos per metus, vidutiniškai kiek laiko praleidžia per dieną.
Vertinama visa banda:
Dienų skč. per metus ganykloje
Valandų skč. per dieną ganykloje
4.2. Tinkama gyvūno reakcija į žmogų
Tyrimo eiga: atsistojama 2 m atstumu (jei įmanoma) nuo ėdžių tiesiai priešais testuojamą
gyvūną. Užtikrinama, kad gyvūnas kreiptų dėmesį į stebėtoją ar suprastų, kad jis yra. Gyvūno galva
turi būti ėdžiose prakišta pro šėrimo ribotuvą. Galima atkreipti gyvūno dėmesį kokiais nors
judesiais. Jei nėra 2 m atstumo prieš gyvūną, pasirenkamas 45o kampas ir pradedama 2,5 m
atstumu. Jei 2,5 m atstumas neįmanomas, testas vis tiek atliekamas, tik pažymima koks buvo
didžiausias atstumas iki gyvūno.
Artėjama prie gyvūno vieno žingsnio per s greičiu, žingsnio ilgis apie 60 cm. Artėjant ranka
laikoma 45o laipsnių kampu ir tiesiama į gyvūną. Nežiūrima į gyvūno akis, tik į nosį. Tęsiamas
priartėjimas kol gyvūnas ima trauktis ar tiriančiojo ranka paliečia gyvūno nosį.
Pasitraukimo požymiai yra kai gyvūnas pasitraukia atgal, pasuka galvą į šoną ar traukia galvą
atgal stengdamasis ištraukti iš šėrimo ribotuvo; ima purtyti galvą. Jei gyvūnas traukiasi, nustatomas
atstumas tarp žmogaus ir gyvūno (atstumas nuo rankos iki gyvūno nosies pasitraukimo momentu)
10 cm tikslumu (galimas atstumas nuo 2 m iki 10 cm). Jei pasitraukimas įvyksta trumpesniu nei 10
cm atstumu, vis tiek įskaitomas 10 cm atstumas. Jei ranka paliečia nosį, atstumas yra 0 cm. Jei šalia
esantys gyvūnai reaguoja į testuojamo gyvūno veiksmus, jie patikrinami vėliau. Kad testas kuo
mažiau įtakotų kitus gyvūnus, iš pradžių testavimui pasirenkamas kas antras gyvūnas.
Gyvūnai vertinami individualiai:
Nustatomas atstumas cm (200 - 0 cm dešimties cm tikslumu).
Bandos įvertinimas: apskaičiuojamas:
35
Proc. gyvūnų, kuriuos galima buvo paliesti,
Proc. gyvūnų, prie kurių buvo galima priartėti arčiau nei 50 cm, bet nepavyko paliesti,
Proc. gyvūnų, prie kurių buvo galima priartėti nuo 100 iki 50 cm atstumu;
Proc. gyvūnų, prie kurių nebuvo galima priartėti arčiau kaip 100 cm atstumu.
Teigiama emocinė būklė - tai kokybinis elgsenos įvertinimas, kuriuo įvertinamos visos tvarte
esančios karvės.
Pasirenkami nuo 1 iki 9 stebėjimo taškų (priklausomai nuo tvarto dydžio ir struktūros), kurie
visi apima įvairias tvarto zonas. Nusprędžiama kokia tvarka tie taškai bus lankomi. Palaukiama
keletą min. kol gyvūnai grįš prie savo netrikdomos veiklos (žr 8 lentelę). Stebimi gyvūnai, kurie yra
gerai matomi iš šio taško ir įvertinamas jų grupinio aktyvumo pobūdis. Gali būti, kad iš pradžių
gyvūnai bus sutrikdyti, tačiau kitų gyvūnų reakcija į tai taip pat gali būti įvertinama. Bendra
stebėjimų trukmė neturi būti ilgesnė nei 20 min., tai priklauso nuo stebėjimo taškų kiekio tvarte.
8 lentelė. Vykdytų stebėjimų lentelės pavyzdys (15).
Stebėjimo taškų kiekis 1 2 3 4 5 6 7 8
Stebėjimo trukmė kiekviename taške, min 10 10 6,5 5 4 3,5 3 2,5
Kai stebėjimas yra atliktas visuose taškuose, reikia įvertinti dvidešimt elgsenos elementų
naudojantis vizualine analogine skale. Vertinimas atliekamas tik tada, kai stebėjimai yra baigti.
Kiekviena vizualinė analoginė skalė kairėje turi minimalią (min) reikšmę dešinėje -
maksimalią (max). Minimumas reiškia, kad šio tipo elgsenos nebuvo pastebėta. Maksimumas
reiškia, kad ši elgsena buvo dominuojanti stebimų gyvūnų elgsena. Maksimalią reikšmę galima
suteikti nebūtinai tik vienam elgsenos elementui, gyvūnai gali demonstruoti kelias savybes vienu
metu.
Vertinamos šios elgsenos savybės (elementai): aktyvus, atsipalaidavęs, baikštus, susijaudinęs,
ramus, susierzinęs, draugiškas, nuobodžiaujantis, žaismingas, teigiamai užsiėmęs, irzlus, neramus,
bendraujantis, apatiškas, laimingas, patenkintas, abejingas, linksmas, smalsus, susikrimtęs.
Bandos įvertinimas:
Visų elgsenos savybių įvertinimas nuo minimumo iki maksimumo.
Surinkus duomenis, yra atliekami skaičiavimai metodikoje pateikta tvarka, pagal nurodytas
formules. Atliekami visų atskirų gerovės kriterijų įvertinimai, kurie galutiniame vertinime
suvedami į vieną bendrą balą, naudojant Šokė (Choquet) integralą.
36
Atlikus visus skaičiavimus ir apskaičiavus galutinį balą ferma gauna tam tikrą gerovės
įvertinimą:
Puikus: gyvūnų gerovė yra aukščiausiame lygyje, riba 80 balų.
Geras: gyvūnų gerovė tinkama - 55 balai.
Patenkinamas: gyvūnų gerovė atitinka minimalius reikalavimus ar šiek tiek aukštesnė - 20 balų.
Netinkamas: gyvūnų gerovė yra žema ir situacija yra netoleruotina.
37
III. Tyrimo rezultatai
3.1. Gerovės vertinimo rezultatai
Tarp 59 tiriamų karvių nebuvo nustatyta liesų karvių, kurios atitiktų metodikoje pateiktus
požymius, tačiau vertinant visos bandos mąstu, liesų karvių požymius atitiko 5 karvės. o tai sudarė
3,6 proc.
Tvarte karvėms vanduo tiekiamas automatinėmis girdyklomis, kurių viena skirta dviems greta
stovinčioms karvėms. Visos tvarte esančios girdyklos buvo įvertintos kaip dalinai nešvarios, bet
vanduo gaunamas šviežias.
Vidutinė karvių atsigulimo trukmė 5,6 s, pagal vertinimo metodiką, tokia atsigulimo trukmė
rodo vidutinį komforto lygį.
Stebint atsigulusias karves, 20 iš jų gulėjo už savo guolio ribų, 10 karvių buvo su galimu
užsigavimu į tvarto įrangą (dažniausiai tai pertvaros, išdėstytos kas dvi karves). Gulėjimas už savo
guolio ribų, pagal vertinimo metodiką įvertintas kaip rimta komforto problema, o užsigavimas į
tvarto įrangą atitinka normalų komforto lygį.
Įvertinus karvių kūno dalių nešvarumą, t.y. įvertinus kojų apatinių dalių, tešmens ir galinio
kūno ketvirčio nešvarumą (12, 13 pav.), buvo nustatyta, kad iš visų tiriamųjų karvių 57 karvės buvo
su nešvariomis apatinėmis kojų dalimis, 52 karvės buvo su nešvariu tešmeniu ir 58 karvės turėjo
nešvarų galinį ketvirtį. Visa tai pagal vertinimo metodiką buvo įvertinta kaip rimta problema (žr 11
pav.).
10 pav. Melžiamų karvių įvairių kūno dalių švarumo procentinis įvertinimas
38
11; 12 pav. Karvių kūno nešvara tvarte (aut. Dovilė Balčiūnaitė)
Įvertinus sužeidimų nebuvimo kriterijų (14 pav.), iš 59 tiriamųjų karvių beplaukiai odos
ploteliai nustatyti 94,90 proc. karvių, beplaukiai odos ploteliai su odos pažeidimais nustatyti 33,90
proc. karvių ir tyniai aptikti 11,90 proc. tiriamųjų karvių .
13 pav. Melžiamų karvių skaičius su įvairių tipų sužeidimais
39
14 pav 15 pav
14 pav. Du beplaukiai ploteliai ant galinės kojos virš kulno sąnario
15 pav. Vienas beplaukis plotelis ant kulno sąnario (aut.Dovilė Balčiūnaitė)
16 pav. Beplaukiai plotai kaklo srityje, ties grandinių rišimo vieta (aut.Dovilė Balčiūnaitė)
40
17; 18 pav. Beplaukiai odos plotai su pažeista oda (aut.Dovilė Balčiūnaitė)
19; 20 pav. Tyniai ties galinių kojų, kulno sąnariais (aut.Dovilė Balčiūnaitė)
Vertinant šlubavimų atvejus ūkyje, nustatyti galimi 3 atvejai, su ryškiais šlubavimo
požymiais, nurodytais vertinimo metodikoje.
Vertinant susirgimų nebuvimo kriterijų, iš tiriamųjų karvių grupės, vienai karvei buvo
pastebėtos išskyros iš nosies, viena karvė sukosėjo, tačiau tik 1 kartą, kuris neparodo, esant ligai,
nebuvo nustatyta kvėpavimo sutrikimų, trys karvės rodė diarėjos požymius, trims karvėms buvo
pastebėtos vulvos išskyros, kurios rodė galimą rują. Nagrinėjant fermos pieno tyrimų rezultatus
41
nustatyta, kad karvių piene somatinių ląstelių skaičius varijuoja nuo 21 tūkst./ml iki 5068 tūkst./ml.
(22 pav.). Vertinant pagal metodiką, tik 12 karvių piene somatinių ląstelių skaičius (SLS) viršijo
400 tūkst/ml.
21 pav. Melžiamų karvių somatinių ląstelių kiekis piene
Fermoje ragų šalinimas atliekamas tiek jauniems veršeliams, tiek ir suaugusioms karvėms.
Šios procedūros atliekamos, laikantis visų būtinų priemonių užtikrinant, kad gyvūnas nejaustų
skausmo, bei ją atlieka veterinarijos gydytojas - chirurgas.
Stebint karves fermoje, buvo pastebėta, kad kai kurios karvės rodo agresyvų elgesį šalia
stovinčioms kaimynėms. Ryškiausias užfiksuotas agresijos požymis buvo smūgiai galva.
Kiekviename stebėtame segmente buvo karvių kurios ne tik smūgiuodavo galva savo kaimynėms,
bet rodė ryškią agresiją žmogaus atžvilgiu. Ypač šis elgesys išryškėjo vertinant atstumą per kurį
gyvūnas prisileidžia žmogų. Agresyvios karvės leisdavosi priliečiamos, tačiau iš karto smūgiuodavo
į ranką, arba intensyviai purtydavo galvą į šonus.
Pagal fermoje pildomą dokumentaciją per paskutinius metus sunkių apsiveršiavimų ūkyje
buvo 11, iš jų vienas su gimdos užsisukimu, užfiksuotos penkios gyvūnų priverstinės mirtys
(mirtingumo proc. visos fermos lygiu buvo 3,5 proc.), fermoje per metus nugaišo 1 veršelis, ryškių
parezės požymių per 12 mėn. laikotarpį nepasireiškė, tai lėmė atidi apsiveršiavusių karvių stebėsena
(t.y. monitoringas, kurio metu stebima kūno temperatūra, gimdos būklė, taip pat pašaro kiekio
suvartojimas bei didžiojo prieskrandžio peristaltiniai judesiai).
Vertinant gyvūnų reakciją į žmogų nustatyta, kad 35-ias karves iš 59 tiriamųjų buvo galima
paliesti, prie 8 karvių buvo galima priartėti arčiau nei 50 cm, bet nebuvo galima paliesti, prie 9
karvių buvo galima priartėti nuo 100 iki 50 cm ir prie 7 buvo galima priartėti ne arčiau kaip per 100
42
cm (23 pav.). Paprastai per tyrimą šios 7 karvės pradėdavo trauktis atgal iš kart tik pradėjus prie jų
artintis.
22 pav. Melžiamų karvių reakcija į žmogų, bei atstumas per kurį galima prie jų priartėti
Įvertinus gyvūnų emocinę būklę, buvo nustatyta, kad gyvūnai ūkyje yra ramūs, bendraujantys,
teigiamai užsiėmę, smalsūs, tačiau atsargūs, pamatę kažką nepažįstamą (ryškiausia savybė
stebėjimų pradžioje), laimingi. Tačiau poilsio metu ne visi gyvūnai galėjo tinkamai pailsėti.
Pagrindinė to priežastis - kitų gyvūnų gulėjimas už jam skirtos guoliavietės ploto ribų. Gyvūnui
gulint už guoliavietės ribų, kitas greta stovintis gyvūnas neturi galimybės atsigulti (24 pav).
a b
43
c d
e
23 (a; b;c,d,e) pav. Karvių gulėjimo padėtys tvarte (aut.Dovilė Balčiūnaitė)
Gerovės vertinimo balai apskaičiuoti naudojantis Welfare quality programa – „Welfare
Quality® scoring system“ (9;10;11;12 lentelės).
Gerovės lygis fermoje gali būti (42):
Puikus
Tinkamas
Priimtinas
Netinkamas
44
9 lentelė. Rezultatai atskirų rodiklių, kurie buvo vertinami fermoje (42)
Rodiklis Rezultatas
Melžiamų karvių skaičius 92
Stebėtų grupių skaičius 1
Karvių skaičius grupėje 92
Laikymo sistema Saitinis
Labai liesų karvių proc. 3,55
Vandens lovių skaičius 0
Bendras vandens lovių skaičius 0,00
Girdyklų skaičius 104
Girdyklų švara Iš dalies švaru
Vandens pritekėjimo greitis, l/s Ne
Yra bent 1 girdykla dviems greta stovintiems gyvūnams? Taip
Ar yra pakankamas veikiančių girdyklų skaičius? Taip
Atsigulimo trukmė, s 5,60
Gyvūnų užsigaunančių į tvarto įrangą proc. 17,50
Karvių gulinčių už guoliavietės ribų proc. 36,70
Karvių su nešvariomis apatinėmis kojų dalimis proc. 96,60
Karvių su nešvariu tešmeniu proc. 88,14
Karvių su nešvariu galiniu ketvirčiu proc. 98,30
Dienų skaičius per kurias karvės laikomos pririštos 189
Dienų skaičius, kai karvės išleidžiamos pasivaikščioti 189
Dienų skaičius, kai pririšti gyvūnai yra išleidžiami į ganyklą 176
Dienų skaičius, kai gyvūnai išleidžiami į lauko aikšteles 189
Valandų skaičius, kai gyvūnai išleidžiami į lauko aikšteles 1
Dienų skaičius per metus, kai karvės laikomos lauke 176
Valandų skaičius per dieną, kai gyvūnai išleidžiami ganytis 8
Nešlubuojančių karvių proc. 98,30
Vidutiniškai šlubuojančių karvių (laikomų palaidai) proc. ar
šlubuojančių karvių (jei laikomos pririštos) proc. 1.70
Ryškiai šlubuojančių karvių proc. 0,00
Karvių be odos pažeidimų proc. 58,62
45
Rodiklis Rezultatas
Karvių su bent 1 beplaukiu ploteliu ar be jokių pažeidimų
proc. 96,60
Karvių su bent 1 pažeidimu proc. 41,38
Sukosėjimų skaičius vienai karvei per 15 min. 1,00
Karvių su išskyromis iš nosies proc. 0,00
Karvių su išskyromis iš akių proc. 0,00
Karvių su padažnėjusiu kvėpavimu proc. 0,00
Karvių su diarėjos požymiais proc. 8,50
Karvių su vulvos išskyromis proc. 5,08
Mastitų (ųLS > 400 000) proc. 20,34
Nugaišusių gyvūnš per paskutinius 12 mėn. proc. 3,50
Sunkių apsiveršiavimų proc. 17,20
Agresyvių, besimušančių karvių proc. 2,84
Nuragintų karvių proc. 90,00
Metodas naudojamas karvių nuraginimui Terminis
Naudojami anestetikai Taip
Naudojami analgetikai Taip
Karvių su nukarpytomis uodegomis proc. 0,00
Metodas naudojamas uodegų karpimui Neatliekama
Ar naudojami anestetikai Ne
Ar naudojami analgetikai Ne
Smūgiai galva per 1 val. 4,00
Kiti agresyvumo elementai (išstumimai, gaudynės, kovojimas)
1 karvei per 1 val. 5,00
Karvių, kurias galima paliesti proc. 58,33
Karvių prie kurių galima priartėti arčiau nei 50 cm, bet
negalima jų paliesti proc. 13,33
Karvių prie kurių galima priartėti nuo 100 cm iki 50 cm proc. 15,00
Karvių prie kurių negalima prisiartinti proc. 11,67
Aktyvus 90
Atsipalaidavęs 85
Baikštus 5
46
Rodiklis Rezultatas
Susijaudinęs 0
Ramus 95
Patenkintas 100
Abejingas 15
Susierzinęs 5
Draugiškas 78
Nuobodžiaujantis 0
žaismingas 79
Teigiamai užsiėmęs 99
Linksmas 75
Irzlus 0
Neramus 2
Bendraujantis 5
draugiškas 37
Apatiškas 0
Laimingas 98
Susikrimtęs 0
Kokybinis elgsenos įvertinimas 3,73
10 lentelė. Gerovės kriterijų vertinimo rezultatai (42)
Gerovės kriterijus Rezultatas
Ilgalaikio alkio nebuvimas 74,2
Ilgalaikio troškulio nebuvimas 100,0
Poilsio komfortas 26,7
Šiluminis komfortas* -
Judėjimo laisvė 60,0
Sužeidimų nebuvimas 60,3
Susirgimų nebuvimas 20,0
Skausmo nebuvimas 75,0
Socialinės elgsenos pasireiškimas 0,0
Kitos elgsenos pasireiškimas 71,6
47
Gerovės kriterijus Rezultatas
Tinkama gyvūno reakcija į žmogų 50,2
Teigiama emocinė būklė 85,8
11 lentelė. Gerovės principų vertinimo rezultatai (42)
Gerovės principas Balas
Tinkama mityba 81,2
Tinkamas laikymas 39,1
Tinkama sveikata 31,6
Tinkama elgsena 30,6
12 lentelė. Bendras gerovės įvertinimas (42)
Bendras gerovės lygis
Priimtinas
3.2. Karvių sveikatingumo vertinimo rezultatai
3.2.1. Melžiamų karvių kraujo morfologinio tyrimo rezultatai
Ištyrus dešimties užtrūkusių karvių kraujo morfologinius parametrus (žr. 13,14 lenteles),
nustatyta, kad vienai karvei padidėjęs leukocitų kiekis, vienai karvei sumažėjęs limfocitų kiekis,
dviems karvėms padidėjęs vid. dydžio ląstelių kiekis, dviems karvėms sumažėjęs limfocitų proc.
šešioms tiriamosioms karvėms padidėjęs vid. dydžio ląstelių proc. keturioms karvėms sumažėjęs,
vienai karvei padidėjęs hemoglobino kiekis, trims karvėms sumažėjęs vid. ląstelių tūris, trims
karvėms sumažėjusi hemoglobino koncentracija ląstelėje, vienai karvei sumažėjęs trombocitų
kiekis.
48
13 lentelė. Užtrūkusių karvių kraujo morfologija (WBC,LYM, MID, GRA, LY%, MI%, GR%)
Eil.
Nr. WBC LYM MID GRA LY% MI% GR%
1. 4,73 2,76 0,46 1,51 58,4 9,8 31,9
2. 9,17 3,95 0,84 4,38 43,1 9,2 47,7
3. 6,83 3,27 0,05 3,51 47,9 0,7 51,4
4. 6,19 3,80 0,06 2,33 61,4 10,0 37,6
5. 8,28 4,97 0,04 3,26 60,1 0,5 39,4
6. 4,32 2,43 0,06 1,92 54,2 1,3 44,5
7. 6,88 3,26 0,68 2,94 47,4 9,9 42,7
8. 12,10 5,19 1,12 5,79 42,9 9,2 47,9
9. 6,40 3,92 0,05 2,44 61,2 0,7 38,0
10. 9,59 4,93 0,86 3,81 51,4 8,9 39,7
Norma 4-12
109/l
2,5-7,5
109/l
iki 0,84
109/l
0,6-6,7
109/l
45-75 2-7 15-65
14 lentelė. Užtrūkusių karvių kraujo morfologija (RBC, HGB, HCT, MCV, MCH, MCHC, RDWc,
PLT, PCT, MPV, PDWc)
Eil. Nr. RBC HGB HCT MCV MCH MCHC RDWc PLT PCT MPV PDWc
1. 6,13 93 28,13 46 15,2 331 19,9 184 0,09 5,0 27,2
2. 6,01 88 28,97 48 14,7 305 24,4 207 0,14 6,8 36,9
3. 5,91 84 27,67 47 14,3 305 24,4 176 0,10 5,8 35,0
4. 7,05 97 31,13 44 13,8 312 28,5 160 0,10 6,3 36,4
5. 6,75 110 35,77 53 16,3 307 21,9 164 0,11 6,5 36,5
6. 5,59 85 27,15 49 15,1 311 23,6 32 0,02 6,4 36,4
7. 6,34 86 28,80 45 13,4 299 25,7 186 0,11 6,2 36,4
8. 6,13 86 29,14 48 14,1 296 23,4 196 0,14 6,9 37,4
9. 6,75 89 30,16 45 13,2 295 20,9 386 0,23 6,0 33,0
10. 6,10 88 28,35 46 14,4 309 26,1 129 0,08 6,2 35,5
Norma 5-10
1012
/l
80-100
g/l
24-46
%
46-60
fl
11-17
pg
300-
360
g/l
%
100-
800
109/l
% fl %
Ištyrus 10-ties šviežiapienių karvių kraujo morfologinius parametrus (žr. 15,16 lenteles),
nustatyta, kad dviems karvėms padidėjęs leukocitų, dviems - vidutinio dydžio ląstelių kiekis,
keturioms karvėms sumažėjęs limfocitų proc., šešioms karvėms padidėjęs vid. ląstelių proc., trims
karvėms sumažėjęs vidutinio dydžio ląstelių kiekis. Vienai karvei sumažėjęs hemoglobino kiekis,
trims karvėms hemoglobino kiekis padidėjęs, vienai karvei sumažėjusi vidutinė hemoglobino
koncentracija.
49
15 lentelė. Šviežiapienių karvių kraujo morfologija (WBC,LYM, MID, GRA, LY%, MI%, GR%)
Eil.
Nr. WBC LYM MID GRA LY% MI% GR%
1. 8,63 3,38 0,80 4,44 39,2 9,3 51,5
2. 9,01 3,64 0,80 4,57 40,4 8,9 50,7
3. 7,96 4,08 0,10 3,78 51,3 1,3 47,4
4. 8,83 5,22 0,49 3,12 59,1 5,6 35,3
5. 6,45 2,93 0,64 2,88 45,5 9,9 44,6
6. 9,59 7,32 0,65 1,63 51,3 1,3 17,0
7. 4,17 3,08 0,04 1,06 73,8 0,9 25,3
8. 15,77 4,13 1,48 1,16 26,2 9,4 64,4
9. 12,61 4,82 1,20 6,59 38,2 9,5 52,3
10. 5,17 3,07 0,52 1,58 59,4 10,0 30,6
Norma 4-12
109/L
2,5-7,5
109/l
iki 0,84
109/l
0,6-6,7
109/l
45-75 2-7 15-65
16 lentelė. Šviežiapienių karvių kraujo morfologija (RBC, HGB, HCT, MCV, MCH, MCHC, RDWc,
PLT, PCT, MPV, PDWc)
Eil.
Nr. RBC HGB HCT MCV MCH MCHC RDWc PLT PCT MPV PDWc
1. 6,48 95,0 31,16 48,0 14,7 305,0 21,1 450,0 0,28 6,1 33,8
2. 7,29 104,0 34,48 47,0 14,3 302,0 26,5 330,0 0,20 6,0 33,0
3. 5,95 86,0 26,95 45,0 15,5 320,0 20,5 244,0 0,16 6,7 35,3
4. 6,32 85,0 27,60 44,0 13,4 307,0 21,3 140,0 0,08 6,0 31,4
5. 5,65 78,0 26,38 47,0 13,9 297,0 20,4 200,0 0,13 6,4 35,0
6. 6,70 108,0 35,47 53,0 16,2 305,0 19,0 238,0 0,16 6,6 35,3
7. 6,11 93,0 30,52 50,0 15,2 303,0 20,9 148,0 0,09 5,8 31,9
8. 6,12 99,0 31,62 52,0 16,3 315,0 20,5 278,0 0,20 7,1 34,8
9. 7,12 108,0 33,81 47,0 14,9 318,0 24,0 404,0 0,24 5,9 35,0
10. 7,8 120,0 39,38 50,0 15,3 304,0 20,4 336,0 0,23 6,7 35,0 Eil.
Nr. RBC HGB HCT MCV MCH MCHC RDWc PLT PCT MPV PDWc
Norma 5-10
1012
/L
80-100
g/l
24-46
%
46-60
fl
11-17
pg
300-
360
g/l
%
100-
800
109/l
% fl %
Ištyrus vidurio laktacijos karvių (žr. 17;18 lentelės) kraujo morfologiją, nustatyta, kad vienai
karvei padidėjęs, dviems sumažėjęs limfocitų proc. penkioms karvėms padidėjęs vid. dydžio ląst.
kiekis, penkioms karvėms - sumažėjęs. Trims karvėms padidėjęs, o vienai karvei sumažėjęs
hemoglobino kiekis, vienai karvei sumažėjęs vid. ląst. tūris, dviems karvėms sumažėjusi vid.
hemoglobino koncentracija ląstelėje, vienai karvei sumažėjęs trombocitų kiekis.
50
17 lentelė. Vidurio laktacijos karvių kraujo morfologija (WBC,LYM, MID, GRA, LY%, MI%, GR%)
Eil.
Nr. WBC LYM MID GRA LY% MI% GR%
1. 10,18 3,23 0,98 5,97 31,8 9,6 58,6
2. 7,88 4,61 0,70 2,56 58,5 8,9 32,5
3. 8,59 4,12 0,81 3,66 47,9 9,4 42,6
4. 4,42 2,63 0,42 1,37 59,5 9,6 30,9
5. 5,80 3,03 0,05 2,72 52,2 0,8 46,9
6. 7,19 4,12 0,13 2,95 57,2 1,8 41,0
7. 10,52 4,48 0,93 5,11 42,6 8,8 48,6
8. 5,79 3,54 0,04 2,39 59,3 0,7 40,0
9. 7,77 4,14 0,12 3,51 53,3 1,5 45,2
10. 6,38 4,07 0,04 2,28 63,8 0,6 35,7
Norma 4-12
109/l
2,5-7,5
109/l
iki 0,84
109/l
0,6-6,7
109/l
45-75 2-7 15-65
18 lentelė. Vidurio laktacijos karvių kraujo morfologija (RBC, HGB, HCT, MCV, MCH, MCHC,
RDWc, PLT, PCT, MPV, PDWc)
Eil.
Nr. RBC HGB HCT MCV MCH MCHC RDWc PLT PCT MPV PDWc
1. 6,02 102,0 32,87 55,0 16,9 310,0 22,7 57,0 0,04 6,2 33,4
2. 6,24 85,0 24,65 39,0 13,6 343,0 29,2 234,0 0,14 5,9 36,9
3. 5,89 95,0 28,57 49,0 16,1 332,0 23,8 249,0 0,17 6,9 38,9
4. 5,50 86,0 28,67 49,0 14,6 300,0 21,6 191,0 0,11 5,8 32,2
5. 6,48 105,0 33,24 49,0 15,4 316,0 21,6 287,0 0,18 6,2 31,9
6. 6,95 97,0 33,46 48,0 14,0 291,0 20,3 236,0 0,16 6,8 36,1
7. 7,20 106,0 33,35 46,0 14,7 317,0 21,9 279,0 0,19 6,7 35,8
8. 5,55 77,0 24,91 45,0 13,9 310,0 24,6 153,0 0,09 6,1 32,2
9. 5,90 94,0 31,52 53,0 15,9 297,0 19,2 237,0 0,16 6,5 35,0
10. 6,45 96,0 30,65 48,0 15,0 315,0 21,1 271,0 0,18 6,7 35,8
Norma 5-10
1012
/l
80-100
g/l
24-46
%
46-60
fl
11-17
pg
300-
360
g/l
%
100-
800
109/l
% fl %
3.2.2. Melžiamų karvių kraujo biocheminio tyrimo rezultatai
Ištyrus užtrūkusių karvių kraujo biocheminius parametrus (žr. 19 lentelę), nustatyta, kad 8
karvėms padidėjusi aspartatamino trasferazės koncentracija, 3 karvėms sumažėjęs kalcio kiekis, 8
karvėms padidėjęs magnio kiekis, 5 karvėms sumažėjusi gliukozės koncentracija, 1 karvei
padidėjęs, o trims karvėms sumažėjęs šlapalo kiekis. 1 karvei padidėjusi, o 2 sumažėjusi fosforo
koncentracija.
51
19 lentelė. Užtrūkusių karvių kraujo biochemija (AST, ALP, Ca, Mg, GLU, Urea, PHOS)
Eil.
Nr. AST ALP Ca Mg GLU Urea PHOS
1. 78,0 87,0 2,54 1,06 1,64 3,01 2,11
2. 89,0 122,0 2,54 1,09 1,86 2,67 2,22
3. 85,0 62,0 2,29 1,07 1,88 3,02 1,70
4. 93,0 109,0 2,19 1,04 1,44 2,26 2,50
5. 92,0 52,0 2,33 1,10 1,77 2,47 1,71
6. 92,0 35,0 2,24 1,00 2,38 2,78 1,84
7. 86,0 92,0 2,24 1,10 2,35 2,90 2,20
8. 88,0 145,0 2,50 1,16 1,86 3,67 1,96
9. 79,0 71,0 2,45 1,14 2,05 3,94 1,82
10. 90,0 93,0 2,37 1,10 2,39 3,63 2,13
Norma 0-80
U/L
0-200
U/L
2,20-3,30
mmol/l
0,80-1,02
mmol/l
2,20-3,30
mmol
3,30-5,00
mmol/l
1,60-2,30
mmol/l
Ištyrus šviežiapienių karvių kraujo biocheminius parametrus (žr. 20 lentelę), nustatyta, kad 8
karvėms padidėjusi aspartatamino transferazės koncentracija, 3 karvėms sumažėjęs kalcio kiekis, 8
karvėms padidėjęs magnio kiekis, 5 karvėms sumažėjusi gliukozės koncentracija, 1 karvei
padidėjęs, o 3 karvėms sumažėjęs šlapalo kiekis, 1 kaevei padidėjusi, o 2 sumažėjusi fosforo
koncentracija.
20 lentelė. Šviežiapienių karvių kraujo biochemija (AST, ALP, Ca, Mg, GLU, Urea, PHOS)
Eil.
Nr. AST ALP Ca Mg GLU Urea PHOS
1. 79,0 71,0 2,45 1,14 2,05 3,94 2,14
2. 90,0 93,0 2,37 1,10 2,39 3,63 2,63
3. 146,0 77,0 2,25 0,99 1,14 3,83 2,06
4. 108,0 29,0 2,42 1,07 2,54 6,04 2,23
5. 93,0 52,0 2,21 1,08 2,40 3,80 2,04
6. 84,0 64,0 2,32 1,03 2,16 3,07 1,76
7. 102,0 121,0 2,21 1,14 2,49 2,89 3,00
8. 86,0 110,0 2,16 1,07 2,37 3,25 1,68
9. 85,0 61,0 2,08 1,05 2,10 3,04 1,43
10. 70,0 112,0 2,11 1,00 1,00 3,98 1,00
Norma 0-80
U/L
0-200
U/L
2,20-3,30
mmol/l
0,80-1,02
mmol/l
2,20-3,30
mmol
3,30-5,00
mmol/l
1,60-2,30
mmol/l
Ištyrus vidurio laktacijos karvių kraujo biocheminius rodiklius (žr. 21 lentelę), nustatyta, kad
9 iš 10-ties karvių padidėjęs aspartatamino transferazėskiekis, visoms tiriamosioms karvėms
padidėjęs magnio kiekis, 3 sumažėjusi gliukozės koncentracija, 6 karvėms sumažėjęs šlapalo kiekis,
2 karvėms padidėjęs fosforo kiekis.
52
21 lentelė. Vidurio laktacijos karvių kraujo biochemija (AST, ALP, Ca, Mg, GLU, Urea, PHOS)
Eil.
Nr. AST ALP Ca Mg GLU Urea PHOS
1. 228,0 122 2,30 1,22 2,15 3,10 2,01
2. 92,0 84 2,43 1,22 2,38 3,23 2,28
3. 95,0 95 2,32 1,23 0,9 3,23 2,14
4. 107,0 77 2,42 1,26 2,73 3,00 2,57
5. 120,0 106 2,59 1,15 2,69 2,82 1,68
6. 78,0 89 2,35 1,19 2,86 4,05 2,12
7. 93,0 81 2,39 1,14 2,49 4,14 3,20
8. 90,0 78 2,30 1,10 2,14 4,39 2,39
9. 127,0 91 2,37 1,19 2,44 4,77 2,12
10. 108,0 117 2,34 1,26 2,62 2,44 1,75
Norma 0-80
U/L
0-200
U/L
2,20-3,30
mmol/l
0,80-1,02
mmol/l
2,20-3,30
mmol
3,30-5,00
mmol/l
1,60-2,30
mmol/l
Atlikus statistinę kraujo morfologinių ir biocheminių duomenų analizę, nustatyti statistiškai
patikimi (p˂0,05) kalcio ir magnio kiekiai skirtingose karvių grupėse. Kiti parametrai skyrėsi
nepatikimai (žr. 22,23 lenteles).
22 lentelė. Trijų karvių grupių kraujo morfologinių parametrų vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai
Parametrai
Karvių grupės
Užtrūkusios (n=10) Šviežiapienės (n=10) Vidurio laktacijos (n=10)
Vidurkis Standart.
nuokr.
Vidurkis Standart.
nuokr
Vidurkis Standart.
nuokr
WBC x 109/l 7,45 ±2,37 8,82 ±3,41 7,45 ±1,95
LYM x 109/l 3,85 ±0,95 4,17 ±1,35 3,79 ±0,66
MID x 109/l 0,42 ±0,42 0,67 ±0,44 0,42 ±0,40
GRA x 109/l 3,19 ±1,27 3,08 ±1,80 3,25 ±1,38
LY % 52,8 ±7,29 48,44 ±13,55 52,61 ±9,60
MI % 6,02 ±4,51 6,61 ±4,00 5,17 ±4,33
GR % 42,08 ±5,89 41,91 ±14,49 42,20 ±8,24
RBC x 1012
/l 6,28 ±0,45 6,55 ±0,67 6,22 ±0,56
Parametrai Užtrūkusios (n=10) Šviežiapienės (n=10) Vidurio laktacijos (n=10)
Vidurkis Standart.
nuokr.
Vidurkis Standart.
nuokr
Vidurkis Standart.
nuokr
HGB g/l 90,6 ±7,86 97,60 ±12,76 94,30 ±9,29
HCT % 29,53 ±2,48 31,74 ±4,15 30,19 ±3,38
MCV fl 47,10 ±2,60 48,30 ±2,91 48,10 ±4,36
MCH pg 14,45 ±0,93 14,97 ±0,93 15,00 ±1,06
MCHC g/l 307,00 ±10,32 307,60 ±7,52 313,10 ±15,69
RDWc % 23,88 ±2,56 21,46 ±2,17 22,60 ±2,80
PLT x 109/l 182,00 ±87,31 276,80 ±103,44 219,40 ±69,96
PCT % 0,11 ±0,05 0,18 ±0,07 0,14 ±0,05
MPV fl 6,20 ±0,54 6,33 ±0,43 6,38 ±0,39
PDWc % 35,07 ±2,33 34,10 ±1,46 34,82 ±2,33
53
23 lentelė. Trijų karvių grupių kraujo biocheminių rezultatų vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai
Parametrai
Karvių grupės
Užtrūkusios (n=10) Šviežiapienės (n=10) Vidurio laktacijos (n=10)
Vidurkis Standart.
nuokr.
Vidurkis Standart.
nuokr
Vidurkis Standart.
nuokr
AST U/l 87,20 ±5,27 94,3 ±21,15 113,80 ±42,74
ALP U/l 86,80 ±33,24 79,00 ±29,54 94,00 ±16,00
Ca mmol/l 2,37a ±0,13 2,26
b ±0,13 2,38
a ±0,09
Mg mmol/l 1,09a ±0,05 1,07
a ±0,05 1,20
b ±0,05
GLU mmol/l 1,96 ±0,32 2,06 ±0,55 2,34 ±0,56
Urea mmol/l 3,03 ±0,55 3,75 ±0,90 3,52 ±0,76
Phos mmol/l 2,02 ±0,26 2,00 ±0,57 2,23 ±0,43
ab – raidėmis pažymėti skirtumai yra statistiškai patikimi p˂0,05
54
IV. Rezultatų aptarimas
4.1. Melžiamų karvių gerovė
Tyrimo metu, įvertinus melžiamų karvių gerovę pagal metodiką, ir apskaičiavus gerovės balą,
gerovės lygis melžiamų karvių fermoje yra priimtinas. Dvylika gerovės kriterijų buvo įvertinti
tokiais balais (žr. 24 lentelę).
24 lentelė. Gerovės kriterijų įvertinimas saitinio laikymo tvarte (42)
Gerovės kriterijus Rezultatas
Ilgalaikio alkio nebuvimas 74,2
Ilgalaikio troškulio nebuvimas 100,0
Poilsio komfortas 26,7
Šiluminis komfortas* -
Judėjimo laisvė 60,0
Sužeidimų nebuvimas 60,3
Susirgimų nebuvimas 20,0
Skausmo nebuvimas 75,0
Socialinės elgsenos pasireiškimas 0,0
Kitos elgsenos pasireiškimas 71,6
Tinkama gyvūno reakcija į žmogų 50,2
Teigiama emocinė būklė 85,8
Ilgalaikio alkio nebuvimo kriterijus įvertintas, kaip tinkamo lygio. Kiekvienas gyvūnas ūkyje
gauna pašarą, pagal savo fiziologinę būklę (žr. 1 priedą). Ilgalaikio troškulio kriterijus įvertintas
puikiai, gyvūnams vanduo patiekiamas automatinėmis girdyklomis (viena tokio tipo girdykla
dviems greta stovinčioms karvėms). Šiuo atžvilgiu, karvių saitinis laikymas yra teigiamas, nes
gyvūnai išvengia galimos konkurencijos dėl priėjimo prie pašaro (7).
Kriterijus poilsio komfortas atitinka nepriimtiną gerovės lygį. Šį kriterijų sudaro karvių
atsigulimo laikas, gulėjimas už guoliavietės ribų, užsigavimas į tvarto įrangą bei gyvūnų kūno
švara. Komfortiškas poilsis yra viena iš gyvūno didžiųjų laisvių. Karvės, tai gyvūnai, kurie
fiziologiškai turi ilsėtis apie 12 - 14 val. per parą (27,28,43), sutrikęs karvių poilsis gali įtakoti
55
streso atsiradimą, produkcijos kiekį bei kokybę ir melžiamų karvių gerovę (27). Komfortišką poilsį
lemia guoliavietės dizainas: ilgis, plotis, paviršiaus kokybė, fiksuojančių grandinių ilgis bei
guoliavietės švara (27,30,43). Patogios guoliavietės yra tos, kurios neturi poveikio natūraliems
karvių judesiams: atsigulimui ir atsikėlimui (11,30). Tyrimo metu, apskaičiuotas, karvių atsigulimo
laikas rodo vidutinį komforto lygį, gyvūnų gulėjimas už guoliavietės ribų rodo rimtos problemos
buvimą. Pasak kai kurių autorių, pailgėjusi atsigulimo trukmė, gali atsirasti dėl to, kad gyvūnui
sunku surasti patogią padėtį, guldant užpakalinę kūno dalį ant betoninių grindų (5). Atsigulimo
trukmę gali įtakoti ir apribotas judėjimas į priekį, kai gyvūnas bando atsiklaupti. Kojų, stuburo bei
tešmens skausmai, taip pat gali lemti pailgėjusį atsigulimo laiką (5). Anot, kai kurių autorių
rekomendacijų, guoliavietės turėtų būti apie 3 m ilgio stambioms karvėms, kad guldamosi jos turėtų
pakankamai vietos pasvirti į priekį, ir kad patogiai atsigultų (31). Guoliavietės 2,30 m ar trumpesnės
priverčia karves gultis įstrižai savo guoliavietės (5,29) taip dažnai sutrikdydamos ir kitų karvių
poilsį (žr.14 pav.). Karves atsigulti motivuoja ir guoliavietės higiena, jos renkasi švarų, sausą ir
švelnų guolio paviršių. Švari poilsio vieta, įtakoja ir gulėjimo laiką, jei paviršius suterštas
išmatomis, šlapias, slidus, gyvūnas trumpina poilsio laiką. Pasikeitusi atsigulimo elgsena (pailgėjęs
atsigulimo laikas, užsigavimas į tvarto įrangą bei gulėjimas už guoliavietės ribų) gali sumažinti
poilsio kokybę bei padidinti sveikatos problemų, tokių kaip odos pažeidimų, šlubavimo, atsiradimo
riziką. Guoliaviečių higiena, karves laikant pririštas, yra rimta problema, nes karvės maitinasi ir
ilsisi toje pačioje vietoje, o galvijų nagos turi nuolatinį kontaktą su išmatomis, o tai didina
šlubavimo, slapto ir klinikinio mastito atsiradimo tikimybę (5).
Kriterijus judėjimo laisvė paremtas, suteikta galimybe gyvūnams ganytis ir išeiti į lauko
aikšteles. Nuolatinis karvių laikymas pririšus gali įtakoti įprasto, natūralaus galvijų elgesio
pokyčius, sumažėjusi galimybė gyvūnams socialiai bendrauti, padidina nenormalaus elgesio
atsiradimo tikimybę. Gyvūnų ganymasis lauke vasarą, bei pasivaikščiojimai lauko aikštelėse,
sumažina šlubavimo atvejų atsiradimą, didina imuninį rezistentiškumą, leidžia gyvūnams socialiai
bendrauti, tyrinėti aplinką, stimuliuoja reprodukcinę funkciją, o tai teigiamai veikia ir didina
gerovės lygį (7).
Sužeidimų nebuvimo kriterijus įvertintas tinkamai, tačiau tyrimo metu nustatytas karvių su
odos pažeidimais skaičius rodo, kad karvių stovėjimo vieta, kurioje jos ir ilsisi, nėra puikios
kokybės (8,13,17,21). Tokie gyvūnų sužeidimai rodo, kad guoliavietės nėra tinkamai
eksploatuojamos, pvz: trūksta kraiko (17,31,36), kaip įrodymą, galima laikyti sužeidimų vietas,
daugiausiai kulno bei riešo sąnarių vietose (13,21). Odos pažeidimai ant kaklo, rodo, kad karvėms
pririšti naudojamos grandinės yra trumpos (13). Nustatyta, kad trumpos guoliavietės yra svarbesnis
faktorius sužeidimų atsiradimui, nei guoliaviečių kreikimo kokybė. Nors metodikoje nurodyti
šlubuojančių karvių požymiai saitinio laikymo tvarte padeda identifikuoti šlubuojančias karves,
56
tačiau taip galima identifikuoti nedidelę dalį šlubavimo atvejų, su ryškiais šlubavimo požymiais.
Šlubavimas šiuolaikiniuose ūkiuose viena didžiausių problemų, kurią labai sunku išspręsti (21).
Šlubavimo paplitimo didėjimas yra susijęs su kietomis grindimis guoliavietėse, sumažėjusiu poilsio
laiku dėl diskomforto, nešvaria tvarto aplinka, nešvariomis galūnėmis bei biotino trūkumu karvėms
(5,8).
Vertinant susirgimų nebuvimo kriterijų didžiausia nustatyta problema buvo karvių
sergamumas mastitais. Didžiausią įtaką mastitų atsiradimui daro gyvūno aplinkos švara, bei
tinkamas pasiruošimas melžimui. Somatinių ląstelių skaičiaus (SLS), anot mokslinių tyrimų,
padidėjimas susijęs su aplinkos higiena. Yra išskirti 4 patogenų perdavimo keliai: tiesioginis
perdavimas - karvių gulėjimas ant užterštos ekskrementais guoliavietės, pernešimas nuo kojų -
nešvarios, išmatomis užterštos kojos taip pat gali perduoti sukėlėją tešmeniui, karvei gulint,
aptaškant tešmenį tuštinimosi metu, bei pernešimas nešvaria uodega (29).
Vertintoje fermoje yra aukštas veršelių išgyvenamumo proc., per metus pasitaikantis vienas
gaišimas, demonstruoja puikią veršelių priežiūrą. Jau keletą metų nepasitaiko ryškių parezės
požymių. Atidi apsiveršiavusių karvių priežiūra, bei kasdienis monitoringas, rodo ūkio darbuotojų
kompetenciją ir atsakomybę, o taip pat kasdienis veterinarijos gydytojų vizitas užtikrina, galvijų
sveikatingumo stebėseną.
Tiriamajame ūkyje nėra taikomas uodegų trumpinimas, taip išvengiama papildomo skausmo
sukėlimo. Tačiau ūkyje yra atliekamas galvijų nuraginimas. Nuraginami daugiausiai jauni veršeliai,
tačiau pasitaiko atvejų, kai nuraginami ir suaugę galvijai. Šių procedūrų metu laikomasi gyvūnų
gerovės, ypač paisoma gyvūnų teisė nekęsti skausmo, procedūrų metu naudojamos skausmą
mažinančios bei gyvūnus anestezuojančios medžiagos, o šias procedūras atlieka veterinarijos
gydytojai - chirurgai. Galutiniame bale šis kriterijus apibūdina tinkamą gerovės lygį.
Gyvūno ir žmogaus santykis tiriamajame ūkyje įvertintas tinkamai, iš tiriamų 59 karvių 35
karvės leidosi paliečiamos, prie 7 karvių nebuvo galima priartėti arčiau, kaip per 100 cm. Neseniai
atlikti tyrimai parodė, kad stipresnis ryšys tarp gyvūno ir žmogaus nustatytas saitinio laikymo
tvartuose kai pririštos karvės reguliariai išleidžiamos į lauko aikšteles bei kai žmogus atlieka visus
ūkio darbus: šėrimas, mėšlo valymas ir pan.(5,7).
Socialinis gyvūnų elgsenos įvertinimas labai svarbus kalbant apie gyvūnų gerovę (5), nes
galvijai yra bandos gyvūnai, turintys stiprius socialinius ryšius (19), gerą atmintį ir stiprų aplinkos
pojūtį (3). Laikant karves pririštas, jų socialinio bendravimo galimybės stipriai apribotos, išskyrus
galimybę bendrauti su savo kaimynėmis (5, 7, 19).
57
4.2. Kraujo morfologinio ir biocheminio tyrimo rezultatų aptarimas
Atrajotojų kraujo parametrai priklauso nuo daugelio veiksnių, susijusių su gyvūnų fiziologine
būkle bei ūkio vadybos sistema, įskaitant aplinkos higieną ir šėrimą, kurie yra svarbūs normaliai
organizmo funkcijai. Hematologiniai tyrimai pirmiausia skirti stebėti gyvūnų sveikatos būklę ir
nustatyti galimas ligas, bei įvertinti gyvūnų streso ir gerovės lygį, tačiau būtina atkreipti dėmesį į
skirtingus faktorius, įtakojančius kraujo parametrus: veislę, amžių, lytį, metų laiką, nėštumą,
sveikatą bei šėrimą (25). Karvių laikymo būdas turi įtakos kraujo forminių elementų: leukocitų,
eritrocitų skč. bei hemoglobino koncentracijai (24). Mokslininkų tyrimai parodė, kad karvių, kurios
išeina į lauko aikšteles ar vasaros metu į ganyklas, daugelio kraujo parametrų kiekiai didėja
(leukocitai, eritrocitai, hematokritas). Leukocitų skaičiaus padidėjimą, gali įtakoti ir stresas, kurį
gyvūnas patiria kraujo mėginio ėmimo metu, bet taip pat tai rodo imūninės sistemos aktyvumą (24).
Eritrocitų ir hematokrito koncentracijai, anot moksilinkų, neturi įtakos metų laikas, jei gyvūnas
visus metus turi galimybę išeiti į lauką. MCV, MCH ir MCHC parametrų kiekis padidėja kaip
atsakas į aukštą aplinkos temperatūrą, tačiau neįtakoja leukocitų, eritrocitų skaičiaus pokyčių,
hematokrito ir hemoglobino koncentracijos (24). Nustatyta, kad MCV kiekis, karves laikant
pririštas, bet su galimybe išeiti į lauką, buvo beveik fiziologinės normos ribose ir jis gali būti
naudojamas, vertinant galvijų atsaką į stresą, kurį sukelia aplinkos temperatūra ir drėgmė.
Tyrimo metų visose trijose karvių grupėse AST kiekis viršijo fiziologines normas. Anot,
mokslinių tyrimų, AST kiekis gali padidėti dėl intesyvaus azoto metabolizmo kepenyse, kurį
skatina pievų žolėje esantis didelis kiekis azoto junginių. Šio enzimo kiekio padidėjimas taip pat
laikomas karvių organizmo atsaku į aukštą aplinkos temperatūrą (24) ir yra vienas iš jautriausių
rodiklių nustatant kepenų patologijas (33).
JAV mokslininkų duomenimis optimalus gliukozės kiekis melžiamų karvių kraujyje svyruoja
apie 3 mmol/l, tokia gliukozės koncentracija Lietuvoje nustatoma tik užtrūkusioms karvėms,
melžiamų karvių kraujyje gliukozė svyruoja nuo 1,9 - 2,3 mmol/l ir dažniausiai nesiekia
fiziologinės normos (23).
Tiriamųjų karvių grupėse statistiškai patikimai skyrėsi tik Ca ir Mg kiekiai (p<0,05). Kalcio
(norma: 2,20 - 3,30 mmol/l) kiekis buvo normos ribose o Mg (norma: 0,80 - 1,02 mmol/l) šiek tiek
viršijo normos ribas (žr. 23 lentelę). Šių elementų kiekis karvių serume atspindi jų metabolizmą
arba jų atsargų papildymą per pašarą, bei jų patekimą į kitus audinius, ypač pieno liauką (26).
58
Išvados
1. Įvertinus melžiamų karvių gerovę saitinio laikymo tvarte, teigiamai įvertinti tik ilagalaikio
troškulio nebuvimo ir teigiamos emocinės būklės kriterijai. Neigiamai įvertinti poilsio komforto
ir teigiamos emocinės būklės kriterijai. Kiti kriterijai įvertinti kaip tinkami ir priimtini.
2. Suvedus visus duomenis į – „Welfare Quality® scoring system“ programą, buvo
apskaičiuotas priimtinas melžiamų karvių gerovės lygis.
3. Įvertinus melžiamų karvių kraujo morfologinius ir biocheminius rodiklius nustatyta, kad
statistiškai patikimi rezultatai (p<0,05) buvo tarp kalcio ir magnio kiekių visose trijose grupėse.
Kiti parametrai buvo fiziologinės normos ribose ir nerodė patologinių nukrypimų.
59
Literatūros sąrašas
1. Tample D. Animal welfare assessment on intensive and extensive pig farms, 2012; p. 23-59.
2. De Andrade Vieira Can EM. Welfare assessment in Portuguese dairy goat farms: On - farm
oveall feasibility of an international prototype, 2015; p. 21-35.
3. Moran J, Doyle R. Cow talk: understanding dairy cow behaviour to improve their welfare on
Asian farms, 2015; 4: 37-67.
4. Keyserlingk MNG, Rushen J, de Passillé AM, Weary DM. Invited review: the welfare of dairy
cattle—Key concepts and the role of science. American dairy science association. 2009; 92:4101–
4111.
5. Popescu S, Borda C, Diugan EA, Spinu M., Groza IS and Sandru CD. Dairy cows welfare quality
in tie-stall housing system with or without access to exercise. Acta Veterinaria Scandinavica. 2013;
55:43.
6. Popescu S., Borda C., Lazar EA, Hegedüs CI. Assessment of dairy cow welfare in farms from
Transylvania, Hrvatski i 4 Medunarodni Simpozij Agronoma. 2009; p. 752-756.
7. Popescu S, Mahdy el C, Diugan E, Borda C, Sandru CD. Welfare Assessment of Dairy Cows at
Farm Level. Veterinary Medicine, 2011; 68(1) pISSN 1843-5270; eISSN 1843-5378.
8. Popescu S, Borda C, Hegedus IC, Sandru CD, Spinu M, Lazar E. Dairy Cow Welfare
Assessment in extensive breeding systems. Lucrari Stiintifice - Universitatea de Stiinte Agricole a
Banatului Timisoara, Medicina Veterinara. 2009; p. 64-70.
9. Popescu S, Borda C, Sandru CD, Stefan R, Lazar E. The welfare assessment of tied dairy cows
in 52 small farms in North - Eastern Transylvania using animal- based measurements. 2010;
47(3):77-82.
10. Vučemilo M, Matković K, Štoković I, Kovačević S, Benić M. Welfare assessment of dairy
cows housed in a tie-stall system. Scientific note - Znanstvena bilješka, 2012; 62-67 .
11. Animals’ Angels e.V. Tie stall housing systems on dairy. www.animals-angels.org. 2010; p. 3 -
10.
12. Popescu S, Borda C, Diugan EA, el Cristina M, Spinu M, Sandru CD. Qualitative Behaviour
Assessment of Dairy Cows Housed in Tie- and Free Stall Housing Systems; 2014.
13. Animal Outcome Measurement Protocols: Injury, Cleanliness, Body Condition, and Lameness.
Improving cow comfort to increase longevity in tie stalls and free stalls in Canadian Dairy herds.
Code of Practice for the Care and Handling of Dairy Cattle; 2009.
14. Sejian V, Lakritz J, Ezeji T, Lal R. Assessment methods and indicators of animal welfare. Asian
journal of animal and veterinary advances. 2011; p. 301-315.
60
15. Welfare quality assessment protocol for cattle. Welfare quality consortium, Lelystad,
Netherlands; 2009.
16. Bleizgys R, Čėsna J. Gyvulininkystės technologijų inžinerija. Mokomoji knyga; 2012.
17. Zaffino JC. An evaluation of hock, knee, and neck injuries on dairy cattle in Canada. In partial
fulfilment of requirements for the degree of Master of Science in Population Medicine, 2012; p. 1-
13.
18. Phillips C. Cattle Behaviour and Welfare, 2nd edition, 2002; p. 1-23.
19. Shahhosseini Y. Cattle behaviour: Appearance of behaviour in wild and confinement; 2013.
20. Rushen J, de Passille AM, von Keyserlingk MAG, Weary DM. The welfare of cattle; 2008; p.
1-44.
21. Winckler C. The use of animal-based health and welfare parameters – what is it all about, 2008.
22. Winckler C. On- farm welfare assessment in cattle from basic concepts to feasible assessment
systems, 2006. Paskelbtas IVIS - International Veterinary Information Service tinklalapyje.
23. Žilaitis V. Po veršiavimosi: ligos, gydymas ir profilaktika, 2007; p.161-162.
24. Radowska I, Herbut E. Hematological and biochemical blood parameters in dairy cows
depending on the management system. Animal science papers and reports, 2014; 32 (4):317- 325.
25. Mirzadeh Kh, Tabatabaei S, Bojarpour M and Mamoei M. Comparative study of heamatological
parameters according strain, age, sex, physiological status and season in Iranian cattle. Journal of
animal and veterinary advances, 2010. 9 (16):2123-2127.
26. Djokovic RD, Kurcubic VS and Ilic ZZ. Blood serum levels of macro - and micronutrients in
transition and full lactation cows. Bulgarian journal of agricultural science, 2014; 20(3):715-720.
27. Morabito E and Bewley J. Cow comfort matters in tie stall too; 2015.
28. Krawczel P and Grant R. Effects of cow comfort on milk quality, productivity and behavioue;
2009.
29. Cook BN. The cow comfort link to milk quality; 2004.
30. Endres IM. Bedding options for dairy cows. 2012; 24:361-369.
31. Radeski M, Janevski A, Ilieski V. Screening of selected indicators of dairy cattle welfare in
Macedonia, 2015; 38 (1): 43-51.
32. Ramanauskienė J, Stanišauskienė D. Gyvūnų gerovė pieno ūkiuose. "Mano ūkis''; 2011.
33. Filipejova T, Kovacik J. Evaluation of selected biochemical parameters in blood plasma, urine
and milk of dairy cows during the lactation period. Slovak journal animal science, 2009; 42:8-12.
34. Jogman E. Welfare assessment of dairy cows. AWSC.
35. Wheelock A, Loffon A. Five freedoms. Shelter Animal medicine, 2015; p. 1 - 8.
61
Internetinės svetainės:
36. Morrigan J. Organic Dairy Cows, Health and Welfare, 2013. Interneto prieiga:
http://www.organicagcentre.ca/NewspaperArticles/tcog_2012/tcog_organic_dairy_cows.asp
37. Reinhardt V and Reinhardt A. Comfortable Quarters for Cattle in Research Institutions.
Interneto prieiga: http://awionline.org/pubs/cq02/Cq-cow.html [žiūrėta: 2015-08-09].
38. Aleri JW, Nguhiu MJ, Mogoa EM and Mulei CM. Welfare of dairy cattle in the smallholder
(zero-grazing) production systems in Nairobi and its environs. Interneto prieiga:
http://www.lrrd.org/lrrd24/9/aler24159.htm [žiūrėta: 2015-10-29].
39. Živatkauskienė V. Į gyvulių auginimą - kitomis akimis. Interneto prieiga:
http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/gyvulininkyste/1204-i-gyvuliu-auginima-kitomis-akimis
[žiūrėta: 2015-12-17].
40. Food Business measuring. Welfare in Dairy Cows. Interneto prieiga:
http://www.compassioninfoodbusiness.com/media/6207803/dairy-welfare-outcomes-booklet.pdf
41. Ribikauskas V. Galvijų laikymo būdai. Interneto prieiga: http://www.pienoukis.lt/galviju-
laikymo-budai/ [žiūrėta:2015-12-17].
42. Welfare Quality® scoring system. Simulate results: Dairy cows - On farm. Interneto prieiga:
http://www1.clermont.inra.fr/wq/index.php?id=simul&new=1 [žiūrėta:2015-12-20].
43. Lee K. Time Management for Dairy Cows. Interneto prieiga:
https://msu.edu/~mdr/vol15no3/cowtime.html[žiūrėta:2016-01-03]
62
Priedai
1 priedas. Karvių racionas vasaros metu
Pašaro
Pavadinimas/mato vnt.
Karvių grupės
Užtrūkusios Melžiamos karvės Veršingos telyčios
Miltai, kg. 3 5 3
Mineral.priedai, gr. 150 150
Šienas, kg. 2 2 2
Cukrus, gr. 100 200 100
Šienainis, kg. 20 20 20
Apetal 177, gr. 0 200 0
Druska, gr. 100 100 100
Kreida, gr. 150 150 150
Šiaudai, kg. 2 2 2
Kultūrinių ganyklų žolė, kg. - 50 -
Rapsų išspaudos, kg - 1,5 -
2 priedas. Raciono pavyzdys šaltuoju metų laikotarpiu
Pašaro
Pavadinimas/mato vnt.
Karvių grupės
Užtrūkusios Melžiamos karvės Veršingos telyčios
Miltai, kg. 3 5 3
Mineral.priedai, gr. 150 - 150
Šienas, kg. 2 2 2
Sausa melasa, gr. 200 200 200
Šienainis, kg. 20 40 20
Apetal 177, gr. - 150 -
Druska, gr. 100 100 100
Kreida, gr. 150 150 150
Šiaudai, kg. 2 2 2
Kukurūzų silosas, kg. 10 15 10
Silosas, kg 20 20 20
Išspaudos cukrinių
runkelių, kg - 1 -
Mielės, gr. - 100 -
Top Related