Karvių mastito gydymo efektyvumo vertinimas panaudojant ...20009520/20009520.pdfamoxicillin Less...

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

Veterinarijos fakultetas

Darius Kielius

Karvių mastito gydymo efektyvumo vertinimas

panaudojant skirtingus antimikrobinius preparatus Evaluation of cows mastitis treatment effectiveness

using diferent antimicrobic drugs

Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: doc. dr. Ramūnas Antanaitis

Kaunas, 2016

2

DARBAS ATLIKTAS STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Karvių mastito gydymo

efektyvumo vertinimas panaudojant skirtingus antimikrobinius preparatus“.

1. Yra atliktas mano paties.

2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.

3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.

Darius Kielius

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS

TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

Darius Kielius

(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO

doc. dr. Ramūnas Antanaitis

(data) (darbo vadovo vardas,

pavardė)

(parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)

STAMBIŲJŲ GYVŪNŲ KLINIKOJE

dr. Arūnas Rutkauskas

(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-

os) vardas, pavardė)

(parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentai

1)

2)

(vardas, pavardė) (parašai)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas,

pavardė)

(parašas)

3

Turinys

SANTRAUKA ........................................................................................................................... 5

SUMMARY ............................................................................................................................... 6

SANTRUPOS ............................................................................................................................ 7

ĮVADAS ..................................................................................................................................... 8

1. LITERATŪROS APŽVALGA .............................................................................................. 9

1.1. Mastitas ........................................................................................................................... 9

1.2. Mastito sukėlėjai ........................................................................................................... 11

1.2.1. Streptococcus agalactiae ....................................................................................... 12

1.2.2. Stafilokokai ............................................................................................................ 12

1.2.3. Plazmokoaguliaziškai neigiami stafilokokai .......................................................... 13

1.2.4. Streptococcus dysgalactiae .................................................................................... 13

1.2.5. Escherichia coli ...................................................................................................... 13

1.3. Somatinės ląstelės piene ................................................................................................ 13

1.4. Pieno kiekis ................................................................................................................... 15

1.5. Pieno elektrinis laidumas mastito diagnostikoje ........................................................... 15

1.6. Gydymas ir bakterijų atsparumas .................................................................................. 16

1.6.1. Gydymas ................................................................................................................ 16

1.6.2. Alternatyvus gydymas ............................................................................................ 17

1.6.3. Gydymui naudotų preparatų aprašymas ................................................................. 18

1.6.4. Bakterijų atsparumas .............................................................................................. 19

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ............................................................................... 20

2.1. Bandymų vieta, laikas ir sąlygos ................................................................................... 20

2.2. Klinikinio mastito diagnozavimas................................................................................. 20

2.3. Bakteriologinių mėginių paėmimas, antibiogramos nustatymas .................................. 20

2.4. Gupių sudarymas ir gydymo pasirinkimas .................................................................... 21

2.5. Duomenų rinkimas ir analizė ........................................................................................ 22

4

3. TYRIMO REZULTATAI .................................................................................................... 23

4. REZULTATŲ APTARIMAS .............................................................................................. 35

4.1. Gydymo efektyvumo vertinimas ................................................................................... 37

IŠVADOS ................................................................................................................................ 39

REKOMENDACIJOS ............................................................................................................. 40

LITERATŪROS SĄRAŠAS ................................................................................................... 41

PRIEDAI .................................................................................................................................. 48

1 priedas. Šėrimo racionai ir kombinuotų pašarų gamyba ūkyje X ..................................... 48

2 priedas. Bakteriologinis pieno mėginių tyrimas ............................................................... 50

3 priedas. Antimikrobinis rezistentiškumas ......................................................................... 51

5

SANTRAUKA

Karvių mastito gydymo efektyvumo vertinimas panaudojant skirtingus antimikrobinius

preparatus

Darius Kielius

Magistro baigiamasis darbas

Darbo tikslas – įvertinti skirtingų mastito gydymui naudojamų antimikrobinių preparatų

efektyvumą. Darbo uždaviniai: identifikuoti dažniausiai pasitaikančius mastito sukėlėjus X ūkyje;

nustatyti dažniausiai pasitaikančių mikroorganizmų X ūkyje atsparumą antimikrobinėms

medžiagoms; išanalizuoti ryšį tarp mikroorganizmų rūšių ir somatinių ląstelių skaičiaus; įvertinti

parinktų preparatų efektyvumą mastitu sergančioms karvėms, atsižvelgiant į pieno elektrinį

laidumą, primelžto pieno kiekį, melžimo laiką ir somatinių ląstelių skaičių.

Metodai ir medžiagos: Mokslinis tiriamasis darbas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų

universiteto Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikose ir Jonavos rajone X ūkyje 2016

metų rugpjūčio – spalio mėnesiais. Buvo sudarytos 3 tiriamosios grupės po 9 karves. 1 grupė gydyta

preparatu ,,Rifen“ 5 ml i.m. 2 dienas, pažeistas ketvirtis visą gydymo laiką po melžimo buvo

tepamas išoriškai ,,Karbaseptas“ tepalu ir jei uždegimas nepraėjo po 2 dienų, trečiąją dieną buvo

leista ,,Synulox RTU“ 20 ml i.m. 3 dienas ir ,,Synulox LC“ 3 švirkštai, kas 12 valandų i.mm. 2

grupė gydyta ,,Synulox RTU“ 20 ml i.m. 3 dienas ir ,,Synulox LC“ 3 švirkštai, kas 12 valandų

i.mm., ,,Rifen“ 15 ml i.m. 2 dienas, pažeistas ketvirtis visą gydymo laiką po melžimo buvo tepamas

išoriškai ,,Karbaseptas“ tepalu. 3 grupė gydyta preparatu ,,Lincocin forte S‘‘ 3 švirkštai, kas 12

valandų i.mm., ,,Rifen“ 15 ml i.m. 2 dienas, pažeistas ketvirtis visą gydymo laiką po melžimo buvo

tepamas išoriškai ,,Karbaseptas“ tepalu.

Rezultatai: dažniausiai pasitaikantys mastito sukėlėjai X ūkyje buvo S. agalactiae (30 proc.),

S. dysgalactiae (20 proc.), kitų stafilokokų (20 proc.), E. coli (10 proc.), E. faecalis (10 proc.);

mastito sukėlėjai buvo jautriausi amoksicilinui su klavulanine rūgštimi, linkomicinui /

spektinomicinui, linezolidui, amoksicilinui. Mažiau jautrūs enrofloksacinui, marfloksinui,

rifampicinui, doksiciklinui, cefaleksinui; buvo nustatytas toks ryšys tarp mastito sukėlėjo ir SLS: S.

agalactiae 1,254 mln./ml, E. faecalis 1,203 mln./ml ir S. dysgalactiae 953,5 tūkst./ml, jie įtakojo

didžiausią SLS skaičių tirtuose mėginiuose. Tuo tarpu kitų stafilokokų 675 tūkst./ml ir E. coli 511

tūkst./ml mėginiuose rasta ženkliai mažiau somatinių ląstelių; efektyviausias gydymo būdas

nustatytas kompleksiškai naudojant preparatus ,,Synulox RTU”, ,,Synulox LC”, ,,Rifen” ir

,,Karbaseptas”.

Raktažodžiai: mastitas, mastito sukėlėjai, SLS, pieno kiekis, pieno elektrinis laidumas,

melžimo trukmė.

6

SUMMARY

Evaluation of cows mastitis treatment effectiveness using diferent antimicrobic drugs

Darius Kielius

Master‘s Thesis

The aim of this thesis is to assess the efficiency of different antimicrobial agents, used for

mastitis treatment. Work tasks: identify the most common mastitis pathogens in farm X; identify

antimicrobial resistance of the most common microorganisms in farm X; analyse the relationship

between the types of microorganisms and somatic cell count; assess the efficiency of selected

products for the cows with mastitis, considering electrical conductivity, milk yield, milking time,

and somatic cell count.

Methods and materials: Scientific research was carried out in Large Animal Clinic of

Veterinary Academy of Lithuanian University of Health Sciences and farm X in Jonava District

during the period of August – October, 2016. 3 research groups with 9 cows in each were formed.

Group 1 was treated with “Rifen” 15 ml i.m, for 2 days, “Karbaseptas” was applied externally to the

affected quarter after milking during all treatment time; if inflammation did not pass after 2 days,

“Synulox RTU” 20 ml i.m. was started to be injected on the third day for 3 days and “Synulox LC”

3 syringes each 12 hours i.mm. Group 2 was treated with “Synulox RTU” 20 ml i.m. for 3 days and

“Synulox LC” 3 syringes each 12 hours i.mm., “Rifen” 15 ml i.m. for 2 days, “Karbaseptas” was

applied externally to the affected quarter after milking during all treatment time. Group 3 was

treated with “Lincocin forte S” 3 syringes, each 12 hours i.mm., “Rifen” 15 ml i.m. for 2 days,

“Karbaseptas” was applied externally to the affected quarter after milking during all treatment time.

Results: the most common mastitis pathogens in farm X are S. agalactiae (30 %) S.

dysgalactiae (20 %), KNS (20 %), E. coli (10 %), E. faecalis (10 %); mastitis pathogens were the

most sensitive to amoxicillin with clavulanic acid, lincomycin / spectinomycin, linezolid,

amoxicillin Less sensitive to enrofloxacin, marfloksinui, rifampicin, doxycycline, cephalexin. The

highest resistance was typical to framycetin, trimethoprim, cloxacillin, and kanamycin; there was a

relationship between mastitis pathogen and SCC: S. agalactiae 1,254 million/ml, E. faecalis 1,203

million/ml, and S. dysgalactiae 953,5 thousand/ml accounted for the highest SCC in the studies

samples. Meanwhile, the number of somatic cells in other staphylococci 675 thousand/ml, and E.

coli 511 thousand/ml samples was significantly lower; the most efficient treatment method was

found to be a complex usage of “Synulox RTU”, “Synulox LC”, “Rifen”, and “Karbaseptas”.

Keywords: mastitis, mastitis pathogens, SCC, milk yield, electrical conductivity of milk,

milking time.

7

SANTRUPOS

SLS – somatinių ląstelių skaičius

E. coli - Escherichia coli

S. dysgalactiae - Streptococcus dysgalactiae

S. aureus - Staphylococcus aureus

S. agalactiae - Streptococcus agalactiae

E. faecalis – Enterococcus faecalis

KNS - plazmokoaguleziškai neigiami stafilokokai

PEL – pieno elektrinis laidumas

Proc.- procentai

Pav.- paveikslas

Spp.- rūšys

Lent. – lentelė

Kg – kilogramai

S – sekundės

NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo

Val. – valandos

I.m. – į raumenį

I.mm. – į spenio kanalą

Mln./ml – milijonai mililitre

Tūkst./ml – tūkstančiai mililitre

8

ĮVADAS

Pieninių karvių mastitas – tai tešmens liaukinio audinio uždegimas (1). Išvystytose pieninės

gyvulininkystės šalyse karvių mastitas paplitęs gana stirpriai: antai jo paplitimas fiksuojamas tarp

30,0–40,0 proc. melžiamų karvių (3). Iš 95 proc. visų mastito atvejų, jo sukėlėjas yra Streptococcus

agalactiae, Staphylococcus aureus, Streptococcus dysgalactiae, Streptococcus uberis arba

Escherichia coli. 5 proc. infekcijų sukelia kiti sukėlėjai (18).

Vienas galimų būdų nustatyti melžiamų karvių sveikatos sutrikimus, anksčiau nei jie

diagnozuojami kliniškai, yra naudoti automatizuotą sistemą (49). Bandos valdymo sistema geba

nustatyti kiekvieno melžimo, kiekvienos karvės pieno elektrinį laidumą (mS/cm²), primelžtą pieno

kiekį (l), melžimo laiką (s), vidutinę pieno tėkmę (kg/min), aktyvumą ir kitus rodiklius. Pieno

kiekio sumažėjimas yra vienas ryškiausių tešmens uždegimo požymių. Pieno kiekio sumažėjimą

lemia uždegimo laipsnis, kurį galima nustatyti pagal somatių ląstelių skaičių piene (46).

Klinikinio mastito formos žinojimas, bakteriologiniais tyrimais paremta terapija ir gydymo

efektyvumas – tai esminiai reikalavimai, norint efektyviai ir veiksmingai spręsti mastito susirgimus

(62). Pagrindinis antibakterinio gydymo tikslas – greitas patogeninės mikrofloros pašalinimas,

siekiant išvengti negrįžtamų audinių pažeidimų ir palaikyti tolimesnę pieno gamybą (63).

Darbo tikslas: įvertinti skirtingų mastito gydymui naudojamų antimikrobinių preparatų

efektyvumą.

Uždaviniai:

1. Nustatyti dažniausiai pasitaikančius mastito sukėlėjus X ūkyje.

2. Nustatyti dažniausiai pasitaikančių mikroorganizmų X ūkyje atsparumą

antimikrobinėms medžiagoms.

3. Išanalizuoti ryšį tarp mikroorganizmų rūšių ir somatinių ląstelių skaičiaus.

4. Įvertinti parinktų preparatų efektyvumą mastitu sergančioms karvėms atsižvelgiant į

pieno elektrinį laidumą, primelžto pieno kiekį, melžimo laiką ir somatinių ląstelių

skaičių.

9

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Mastitas

Pieninių karvių mastitas apibrėžiamas kaip tešmens liaukinio audinio uždegimas (1). Savo

požymiais ir specifika mastitas laikomas neigiamus padarinius ūkiui atnešančia klastinga liga,

tačiau ji gali būti greitai aptinkama ir laiku diagnozavus, nesunkiai išgydoma. Veterinarinėje

medicinoje šis susirgimas nurodomas kaip intramaminė uždegiminė reakcija, sukelta patogeninio

mikroorganizmo (2). Išvystytose pieninės gyvulininkystės šalyse karvių mastitas paplitęs gana

stirpriai: antai jo paplitimas fiksuojamas tarp 30,0–40,0 proc. melžiamų karvių (3). Mastitas yra

viena nuostolingiausių pieninių karvių ligų, kuri apima net 60-70 proc. visų ligų, nuo kurių kenčia

karvės. Mastitas kaip specifinis susirgimas pareikalauja nemažų ekonominių resursų – ekonominius

nuostolius lemia produkcijos sumažėjimas (50-55 proc), gydymo išlaidos (20-25 proc.) ir dėl karvių

išbrokavimo atsiradusios išlaidos (30-35 proc.) (4).

Greitas ir ekonomiškai pagrįstas karvių sveikatos vertinimas suteikia galimybę greičiau

diagnozuoti, paskirti gydymą ir sumažinti ekonominius nuostolius, kuriuos sukelia liga. Didžiausi

nuostoliai, su kuriais susiduria pieno ūkiai, yra sąlygojami sumažėjusio bandos produktyvumo ir

prastos pieno kokybės. Pieno gamyba ženkliai priklauso nuo reprodukcinio efektyvumo ir karvių

tešmens būklės. Paprastai ankstyvo aborto rizika didėja, jeigu karvė serga mastitu (5). Uždegiminis

procesas karvės tešmenyje sutrikdo homeostazinę organizmo sistemą, turi neigiamos įtakos lytinio

ciklo reguliavimo sistemai (6). Sutariama, jog mastito gydymas yra paremtas mikrobiologiniais

tyrimais (7). Biologinės priemonės, naudojamos mastito sukėlėjų nustatymui, užtikrina diagnozės

tikslumą ir suteikia galimybę pasirinkti konkrečiai ligai reikalingą gydymą. Individualizuota

gyvūnų priežiūra – tai sunkiai įgyvendinamas dalykas didžiuosiuose pieno ūkiuose. Karvės

prižiūrimos kaip vienas vienetas – kaip banda naudojat bandos valdymo sistemas (8).

Mastitas gali būti subklinikinis arba klinikinis. Subklinikiniam mastitui būdingi pieno sudėties

ir uždegiminių rodiklių pakitimai, pavyzdžiui, pakitęs somatinių ląstelių skaičius. Be to, nustatyta,

jog subklinikinio mastito stebėjimui pasitarnauja pieno N-acetil-ß-D-gliukozaminidazė, laktato

dehidrogenazė ir elektrinio laidumo parametrai (2). Rekomenduota 100 tūkst./ml slenkstinė

reikšmė, pagal kurią būtų galima nustatyti, ar tešmens ketvirtis sveikas (9). Klinikiniam mastitui

būdingi matomi pieno, tešmens ir netgi pačios karvės pokyčiai. Klinikinis mastitas buvo

suskirstytas į dvi formas – lengvą ir sunkią. Lengvos formos klinikinis mastitas: ketvirčio pienas

nenormalaus klampumo (vandeningas arba tirštesnis nei įprastas), spalvos (geltonas arba kraujo

atspalvio), konsistencijos (dribsniai arba krešuliai) pakitimai, tačiau tešmuo nepatinęs, nėra

sisteminių simptomų. Sunkios formos klinikinis mastitas: lengvo mastito pokyčiai ir matomi arba

10

apčiuopiami pokyčiai tešmenyje (tešmens deformacija, patinimas, sukietėjimas, skausmas, spenio

deformacija), rektinė temperatūra pakilusi virš 39,2°C (10).

Karvių augintojai dėl mastito turi 43 proc. didesnes išlaidas, nes padidėja somatinių ląstelių

skaičius, pagaminama mažiau pieno (11). Ar karvė susirgs mastitu, priklauso nuo patogeno

virulentiškumo, tešmens rezistentiškumo ir laktacijos laikotarpio (12). Kiti mokslininkai karvių

sergamumui mastitu įtakos turinčius veiksnius skirsto į tokias grupes: patogeniniai

mikroorganizmai, aplinkos veiksniai, organizmo imunitetas ir genetinės savybės (4).

Galvijų mastito paplitimas yra ženklesnis ūkiuose su didesnėmis galvijų bandomis negu

mažesnio dydžio bandose. Taip pat šio susirgimo paplitimas yra didesnis tarp karvių ankstyvoje

laktacijos stadijoje nei vidutinės laktacijos, bei svarbų vaidmenį paplitimui atlieka odos, tešmens ir

spenių pažeidimai (13). Klinikinio mastito paplitimas pieninėse karvėse nagrinėtas įvairiuose

tyrimuose. Nustatytas klinikinio mastito paplitimas pieninių karvių ūkiuose Anglijoje, Čekijos

Respublikoje ir Airijoje atitinkamai siekė 47, 53 ir 54 atvejų 100 karvių per metus (14). Vidutinis

klinikinio mastito paplitimas Kanadoje siekė 23 atvejus 100 karvių per metus (15).

1 lent. Mastitą įtakojantys rizikos veiksniai.

Šaltinis: Sharma, N., Rho, G.Y., Hong, Y.H., Lee, T.Y., Hur, T.Y. & Jeong, D.K. Bovine

mastitis: an Asian perspective.

11

1.2. Mastito sukėlėjai

Išvystytos gyvulininkystės šalyse dėl kontrolės priemonių sumažėjo mastitų, sukeliamų S.

aureus ir S. agalactiae, bet padidėjo plazmokoaguleziškai neigiamų stafilokokų, koliforminių

bakterijų bei streptokokų sukeltų mastitų. Lietuvoje išlieka S. aureus ir S. agalactiae, kaip mastito

etiologinio faktoriaus, problema (16). Tyrėjų gautais duomenimis, bandose, kur piene nustatomas

didelis somatinių ląstelių skaičius, 79 proc. atvejų mastitą sukelia Staphylococcus ir Streptococcus

genčių bakterijos (17).

Iš 95 proc. visų mastito atvejų, dažniausiai sukėlėjas būna Streptococcus agalactiae,

Staphylococcus aureus, Streptococcus dysgalactiae, Streptococcus uberis arba Escherichia coli. 5

proc. infekcijų sąlygoja kiti sukėlėjai (18). Knygose aprašoma daugiau nei 200 mikroorganizmų

rūšių, kurie gali sukelti mastitą. Juos sunku sugrupuoti, tačiau pagrindinius mastito sukėlėjus

tradiciškai galime suskirstyti į dvi dalis: kontaginius (užkrečiamus) ir aplinkos (oportunistus)

patogenus (1 lent.) (19). Yra trys pagrindiniai kontaginiai sukėlėjai: Staphylococcus aureus,

Streptococcus agalactiae ir Streptococcus dysgalactiae. Mycoplasma spp., Corynebacterium bovis

ir koaguliaziai neigiami stafilokokai yra rečiau aptinkami, tačiau kituose ūkiuose jie sukelia didelių

problemų (17). Kontaginiai patogenai randami ant tešmens ir spenių, todėl jais dažniausiai

užsikrečiama melžimo metu. Tik patekę į spenio kanalą, patogenai pradeda ten daugintis ir po 1-3

dienų patenka į tešmenį, kur toliau dauginasi. Jei bandoje randama daug karvių, užsikrėtusių šiais

patogenais, tai dažniausiai šios bandos somatinių ląstelių skaičiaus ir bendro bakterinio užterštumo

rodikliai bus labai pakilę, o karvės, tikėtina, - sirgs slaptuoju mastitu (19).

2 lent. Pagrindiniai skirtumai tarp kontaginių ir aplinkos mikroorganizmų.

Kontaginiai Aplinkos

Sukėlėjai Staphylococcus aureus;

Streptococcus agalactiae;

Koaguliazei neigiami

stafilokokai;

Streptococcus dysgalactiae;

Corynebacterium bovis;

Mycoplasma spp.

Koliforminės bakterijos:

Escherichia coli;

Citrobacter;

Enterobacter;

Klebsiella pneumoniae;

Klebsiella oxytoca

Pseudomonas aeruginosa;

Bacillus cereus;

Bacillus licheniformis;

Pasteurella;

Streptococcus faecalis;

Streptococcus uberis;

12

2 lentelės tęsinys

Grybeliai:

Aspergillus fumigatus;

Mielės; Dumbliai.

Infekcijos šaltinis Speniai, tešmuo, melžimo įranga,

rankos, šluostės ir t. t.

Užkrėsta aplinka kurioje būna

karvės.

Kada patenka į

tešmenį

Per melžimą. Tarp melžimų ir užtrūkimo

laikotarpiu.

Mastito forma Dažniausiai subklinikins mastitas. Dauguma atveju sukelia

klinikinį mastitą

(Streptococcus uberis gali

sukelti subklinikinį).

Spenių mirkimas po melžimo;

Užtrūkusiu karvių terapija;

Melžimo higiena;

Galvijų selekcija.

Aplinkos higiena;

Spenių mirkymas;

Spenių kamščių naudojimas

užtraukinimo laikotarpiu.

Šaltinis: Blowey R., Edmondson P. Mastitis Control in Dairy Herds, 2nd edition.

1.2.1. Streptococcus agalactiae

Streptococcus agalactiae yra gramteigiamas, alfa hemolizinis kokas (19). Apie

Streptococcus agalactiae paplitimą bandose pateikiami įvairūs duomenys. B. A. Tenhagen et al.

(21) tyrimais remiantis, šis sukėlėjas aptinkamas 29 proc. ištirtų mėginių. Pasak J. D. Ferguson ir kt.

(22) jis nustatomas apie 2,3 – 9,3 proc. A. Jemeljans (23) pateikia dar kitus duomenis: pagal juos, S.

agalactiae sukelia 9 – 49 proc. mastito atvejų. S. agalactiae į tešmenį pro spenio kanalą gali patekti

šiais keliais: nuo melžėjų rankų, melžimo aparatų cilindrų, kraiko ir hematogeniniu keliu. Vystantis

uždegimui, pieno liaukoje intensyviai vystos intersticinis jungiamasis audinys, tešmuo pasidaro

kietas. Ligai progresavus, ketvirtis atrofuojasi ir karvė lieka streptokokų nešiotoja (22). Lietuvoje S.

agalactiae kaip mastito sukėlėjas 1998 – 2007 metais identifikuotas vidutiniškai 18 proc. atvejų.

Vadinasi, S. agalactiae užima tam tikrą pastovią poziciją tarp mastito sukėlėjų (24).

1.2.2. Stafilokokai

Stafilokokų sukeltas mastitas gyvulininkystę plėtojančiose šalyse, sudaro 27 – 69 proc. Tai

plazmokoaguliaziškai teigiami ir plazmokoaguliaziškai neigiami stafilokokai – S. aureus, S.

chromogenes, S. epidermidis, S. simulans, S. intermedius, S. warneri, S. haemolyticus, S. sciuri, S.

xylosus S. delphini, S. lutrae, S. schleiferi subs. coagulans ir koaguliaziškai kintamas S. hyicus.

Mikroorganizmo rūšies identifikavimas ir paplitimas priklauso nuo diagnostikos metodų (25).

Svarbiausias plazmokoaguliaziškai teigiamas stafilokokas laikomas S. aureus, kadangi jis yra

13

patogeniškas ir žmogui, ir gyvūnui. Pieninių karvių ūkyje vyraujantis S. aureus sukelia nuo 3,2

proc. iki 63 proc. klinikinio mastito atvejų. Tyrėjų pateiktais duomenimis, S. aureus sukeltas

mastitas Europos šalyse mažėja, o vis svarbesni tampa kiti mastitą sukeliantys mokroorganizmai

(26).

1.2.3. Plazmokoaguliaziškai neigiami stafilokokai

KNS - S. chromogenes, S. epidermidis, S. simulans, S. intermedius, S. warneri, S.

haemolyticus, S. sciuri, S. xylosus S. delphini, S. lutrae, S. schleiferi subs. coagulans (25). Buvo

ilgai manyta, kad kiti stafilokokai, kaip pieno liaukos uždegimo sukėlėjai nėra reikšmingi, todėl jų

įtaka tešmens uždegimo epidemiologijai nebuvo detaliai nagrinėta. Seniau manyta, kad KNS yra

spenio odos oportunistai, kurie įprastai randami ant tešmens ir spenių odos. Tačiau požiūris

pasikeitė atlikus tyrimus pastaraisiais metais. S. Pyörälä bei S. Taponen (27) teigia, kad 16 KNS

rūšių atstovų yra karvių mastito susirgimus lėmusia priežastimi. KNS sukeltas mastitas yra dažniau

subklinikinis, o telyčios ir pirmaveršės karvės yra imlesnės (25).

Prancūzijoje tirti karvių, sirgusių slaptuoju mastitu, pieno mėginiai dažniausiai buvo infekuoti

plazmokoaguliaziškai teigiamais stafilokokais 30,2 proc. bei plazmokoaguliaziškai neigiamais

stafilokokais 13,7 proc. ir S. dysgalactiae 9,3 proc. (28).

1.2.4. Streptococcus dysgalactiae

Streptococcus dysgalactiae – gramteigiama bakterija, ji turi unikalią charakteristiką, dėl

kurios gali būti vadinama ir kontaginiu sukėlėju, ir aplinkos. Šis organizmas gali būti perduodamas

nuo vienos karvės kitai karvei melžimo metu dėl netinkamo vakuumo, nešvarių pašluosčių.

Aplinkos rezervuaras – nešvarios, drėgnos guoliavietės, stovintis vanduo, dirvožemis (29).

1.2.5. Escherichia coli

Infekcija, kurios priežastis Escherichia coli, sukelia ūmius ar lėtinius katarinius uždegimus.

E. coli priklauso Enterobactereacae šeimai ir Escherichia giminei (30). Tai gramneigiama

bakterija. Ląstelės sienelės komponentas lipopolisacharidas laikomas pagrindiniu koliforminės

bakterijos virulentiškumo veiksniu (31). Jis atsakingas už daugumą E. coli mastito patofiziologinių

reakcijų (32). E. coli bakterija yra dažna mastito priežastis. Galima sakyti, kad tai yra pati

dažniausia bakterija, nustatyta 80 proc. koliforminio mastito atvejų (28). E. coli sukeltas mastitas

gali būti įvairaus stiprumo – pavyzdžiui, jis gali pasireikšti pieno liaukos infekcija arba sunkia

sistemine liga. Nuo karvės sveikatos būklės priklausantys tokie faktoriai, kaip laktacijos etapas ir

amžius, veikia mastito sunkumą (33). Pagrindinis E. coli mastito sunkumą nurodantis veiksnys yra

bakterijų augimas ūmios infekcijos fazės metu prieš pakankamą neutrofilų antplūdį (34).

Remiantis šiuolaikine literatūra, galima teigti, kad E. coli mastitas yra pakankamai retas reiškinys

(33) jeigu jį vertintume pagal santykį su įvairių teigiamų mikrobų sukeltu lėtiniu mastitu.

14

1.3. Somatinės ląstelės piene

Somatinių ląstelių skaičius – tai ląstelių skaičius, esantis viename mililitre pieno (35).

Somatinės ląstelės apibūdintos kaip atplyšusios epitelio ląstelės. Tai gali būti eritrocitai, leukocitai,

limfocitai. Epitelio ląstelės sudaro apie 25 proc. SLS, o neutrofilai, makrofagai, limfocitai ir

eritrocitai – 75 proc. (36). Epitelinės ląstelės piene yra fiziologiškai normalus reiškinys, kadangi

liaukų ląstelės atsinaujina, tačiau infekcijos metu jų skaičiai gerokai padidėja, ir tai gali neigiamai

veikti organizmą. Leukocitai reikalingi organizmo gynybiniam mechanizmui, taip pat imuninei

sistemai, jie padeda pažeistiems audiniams atsistatyti. Uždegimo metu tarp somatinių ląstelių

labiausiai padaugėja neutrofilų (37). Limfocitai yra vienintelės ląstelės, kurios dėl savo membranos

receptorių atpažįsta antigenus (38). Uždegimo metu padidėja kraujagyslių pralaidumas (39), dėl to

imuninės ląstelės migruoja iš kraujo į pieno liaukos sritį. Tai lemia piene padidėjusį somatinių

ląstelių skaičių (40). Kuo uždegimas intensyvesnis, tuo daugiau SLS išsiskiria, todėl SLS gali būti

naudojamas mastitui aptikti arba galima, stebint SLS bendroje pieno talpykloje, įvertinti bandos

sveikatingumą. Šis skaičius ypač naudingas siekiant išsiaiškinti subklinikinius mastitus, kadangi

išoriniais požymiais jie nepasireiškia (35). Sveiko tešmens piene SLS yra mažesnis už 100 tūkst./ml

(41). Pagal Europos Sąjungoje galiojančius teisės aktus, SLS neturi viršyti 400 tūkst./ml (42). Dėl

pieno liaukos pažeidimo somatinių ląstelių kiekis piene greitai padidėja ir piką pasiekia per kelias

valandas ar dienas. Tačiau prireikia dienų, savaičių ar dar ilgesnio laiko tarpo kol SLS po patogeno

sunaikinimo sumažėja (43). Tyrimų metu nustatyta, kad pieno pH, elektrinis laidumas,

malondialdehido kiekis ir bendras ištirpusių kietųjų medžiagų kiekis buvo didesnis mastitu

sergančių karvių pieno mėginiuose, palyginus su sveikų karvių. Taip pat sergančių karvių piene

sumažėja riebalų, baltymų, laktozės ir kietųjų neriebalinių medžiagų bei pieno primilžis (p<0,0001)

(44). Moksliniais tyrimais, naudojant eksperimentus, pagrįsta, kad egzistuoja ryšys tarp

produktyvumo, pieno sudėties ir somatinių ląstelių skaičiaus piene (45).

Dėl mastito pieną sintetinančios tešmens liaukinio audinio epitelinės ląstelės tampa mažiau

sekretuojančiomis, todėl sumažėja pieno kiekis. Epitelinėms ląstelėms plyšus, piene pasiskleidžia

įvairūs ląstelių fermentai, dėl šių fermentų aktyvumo pagaminama prasto skonio ir kvapo produktai,

kuriems būdingas greitas gedimas (39). Pieno kiekio sumažėjimas yra vienas ryškiausių tešmens

uždegimo požymių. Pieno kiekio sumažėjimą lemia uždegimo laipsnis, kurį galima nustatyti pagal

somatių ląstelių skaičių piene. Kai SLS pasiekia 100 tūkst./ml, primilžis mažėja proporcingai SLS

didėjimui. Atsižvelgiant į atliktų tyrimų duomenis, karvių produktyvumas sergant mastitu iš vieno

tešmens ketvirčio per dieną sumažėja 25-35 proc., iš karvės per laktaciją apie 10-15 proc., iš karvių

bandos per laktaciją apie 5-10 proc. Jei SLS pakyla iki 200 tūkst./ml ribos, prarandama 2,5 proc.

pieno produkcijos, t.y. 100 tūkst./ml virš normos prilygsta 2,5 proc. prarandamo pieno kiekio.

Lietuvoje SLS vidurkis kai kuriais mėnesiais viršija net 600 tūkst./ml (46).

15

Tešmenį nuo uždegimo saugo mechaniniai ir cheminiai veiksniai, taip pat humoralinis ir

ląstelinis pieno ir audinių imunitetas. Humoraliniai ir ląsteliniai pieno faktoriai, atliekantys svarbų

vaidmenį uždegimo procese, yra antibakterinis mechanizmas (47). Nustatyta, kad laktoferino kiekis

piene kyla didėjant SLS. Mikroorganizmų besidauginimą piene slopina lizocimas. Piene didėjant

lizocimo koncentracijai stiprėja jo bakteriostatinis veikimas mikroorganizmams. Pastebėta, kad

karvei sergant mastitu lizocimo aktyvumas sumažėja (48). Kai pieno liaukos uždegimą sukelia S.

agalactiae, pieno somatinių ląstelių skaičiaus vidurkis būna 857 tūkst./ml. Somatinių ląstelių

skaičius S. agalactiae infekuotų karvių piene gali svyruoti nuo 366 tūkst./ml iki 2,239 mln./ml.

Mastitas sukeltas gramneigiamų bakterijų kartu su S. agalactiae ar Arcanobacterium pyogenes,

įtakoja didesnį nei 10 mln./ml somatinių ląstelių skaičių (3). Bandoje, kurioje nustatoma

koliforminių patogenų sukelti mastitai, bendras somatinių ląstelių skaičius bus aukštas, tačiau

bendras bakterinis užterštumas bus žemas ir karvėms pasireikš daugiau klinikinis mastitas (19).

1.4. Pieno kiekis

Vienas galimų būdų nustatyti melžiamų karvių sveikatos sutrikimus, anksčiau nei jie

diagnozuojami kliniškai, yra naudoti automatizuotą sistemą, kuri leidžia stebėti tiek judėjimo

aktyvumą, tiek ir pieno gamybos pokyčius. Kasdieninis judėjimo aktyvumo sumažėjimas kartu su

primilžio sumažėjimu,- gali būti naudojamas kaip ankstyvas požymis identifikuojant galimus

pieninių galvijų sutrikimus (49). E. O. Mungube ir kt. (50) atlikę tyrimą, pabrėžia, kad slaptuoju

mastitu sergančių karvių užkrėstuose ketvirčiuose pieno gamyba sumažėja vidutiniškai 17,2% viso

potencialaus pieno kiekio. Tarp pirmaveršių karvių, Staphylococcus aureus, E. coli, ir Klebsiella

spp. sukelia didžiausius primilžio nuostolius, o tarp vyresnių karvių svarbiausius primilžio

praradimus sukelia Streptococcus spp., Staphylococcus aureus, A. pyogenes, E. coli, ir Klebsiella

spp. Pieno kiekis paprastai ima mažėti 1 arba 2 savaitės prieš diagnozuojant mastitą, o diagnozavus

ligą stebimas labai staigus primilžio sumažėjimas (51).

1.5. Pieno elektrinis laidumas mastito diagnostikoje

Šiuolaikinės bandos valdymo sistemos, kurios vertina kiekvienos karvės visų melžimų metu

pieno tekėjimo greitį ir pieno elektrinį laidumą, yra svarbus informacijos šaltinis apie gyvūną (52).

Jos yra perspektyvios, kai pagal pieno elektrinį laidumą ir karvės produktyvumą sprendžiama apie

gyvulio susirgimo pradžią (53). Šios bandos valdymo programos fiksuoja konkrečius parametrus:

pieno atleidimo greitį, kiekį, melžimo greitį, karvės svorį, aktyvumą, pieno elektrinį laidumą. Visi

šie duomenys keliauja į kompiuterį, kur specialia programa yra apdorojami ir pateikiami grafiškai.

Duomenys kaupiami ir saugomi, todėl prireikus galima atkurti ir pasižiūrėti bet kurios karvės

užfiksuotus rodiklius (52). Elektrinis laidumas yra tam tikros medžiagos atsparumo elektros srovei

matas (54). Pieno elektrinis laidumas tai atvirkštinis rodiklis pieno varžai, dažniausiai priklausantis

nuo kraujagyslių tvirtumo (55).

16

PEL labai greitai pasikeičia pakitus karvės sveikatai. Šie pokyčiai dažnai siejami su mastitu

nors gali būti ir dėl įvairių sveikatos problemų (53). Pasak daugelio mokslininkų, elektrinį laidumą

lemiantys veiksniai priklauso nuo veislės genetikos, laktacijos, melžimo intervalų ir pieno sudėtinių

dalių (56). Nors pieno elektrinis laidumas nėra tiesiogiai susietas su SLS piene, bet jo matavimas

yra vienas iš pagrindinių metodų anksti diagnozuoti mastitą automatizuotose melžimo sistemose

(57). Teigiama, kad sveikos karvės pieno elektrinis laidumas yra 4,0–5,5 mS/cm, o jei jis yra

didesnis nei 6 mS/cm, galima įtarti tešmens audinio patologinius procesus (58). Atliekant tyrimus

buvo nustatyta tiesioginė koreliacija tarp sergamumo mastitais ir padidėjusio elektrinio pieno

laidumo (59). Taip pat buvo išsiaiškinta, kad 80 proc. karvių, kurių pieno elektrinis laidumas yra

didesnis negu 6,5 mS/cm, SLS piene yra padidėjęs. Mokslininkai pastebėjo statistiškai reikšmingą

ryšį tarp Kalifornijos mastito testo ir pieno elektrinio laidumo, todėl abu metodai gali būti

naudojami kartu (56). Nustatant pieno elektrinį laidumą yra svarbi anijonų ir katijonų koncentracija,

ypač Na+, K+ ir Cl-. Pieno liaukoje natrio siurbliai yra ant sekrecinių ląstelių membranos. Šie

siurbliai Na+ jonus perkelia į tarpląstelinį skystį, o K+ jonus į ląsteles. Taip pat Cl- keliauja į pieną,

o laktozė į tarpląstelinį skystį. Kai karvė yra veikiama pieno liaukos infekcijos, pieno elektrinis

laidumas padidėja, nes išauga Na+ ir Cl- koncentracija piene. Dėl šios priežasties pažeidžiamos

ląstelės, o Na+ ir Cl- keliauja į alveolių spindį, tuo tarpu o K+ ir laktozė iš - pieno (55). Elektrinis

laidumas būna išreiškiamas ir kaip natrio chlorido koncentracija (54). Siekiant išsiaiškinti, kaip būtų

galima aptikti slaptą mastitą, siūlomi ir kiti būdai, tokie kaip antai Kalifornijos mastito testas, SLS,

kai kurie biocheminiai metodai, patogenų buvimas piene (60). Be tešmens uždegimo diagnostikos,

pieno elektrinio laidumo duomenys gali būti panaudojami maisto pramonėje analizuojant sūrio

fermentacijos procesus (61).

1.6. Gydymas ir bakterijų atsparumas

1.6.1. Gydymas

Klinikinio mastito formos žinojimas, kultūra paremta terapija ir gydymo efektyvumas – tai

esminiai reikalavimai, norint efektyviai ir veiksmingai spręsti mastito susirgimus (62). Pagrindinis

antibakterinio gydymo tikslas – greitas infekcinių medžiagų pašalinimas, siekiant išvengti rimto

audinių pažeidimo ir palaikyti tolimesnę pieno gamybą (63). Dažniausiai, tešmens uždegimu

sergančioms karvėms gydyti skirti antibiotikai švirkščiami į tešmenį arba leidžiami į raumenis (64).

Ankstyvas mastito gydymas galimas tik tuo atveju, jeigu nedelsiant pradedama antibiotikų terapija.

Bandos valdymo programinėje įrangoje matuojami biologiniai parametrai, pavyzdžiui: sumažėjęs

primilžis, padidėjęs pieno laidumas, padidėjęs melžimo laikas, padidėjęs somatinių ląstelių skaičius.

Pastarieji aspektai – turėtų būti laikomi mastito simptomais. Manoma, kad pažangus ir anksti

pradėtas gydymas padeda greičiau grįžti prie normalios pieno gamybos ir sudėties (8).

17

Šiuo metu darosi vis sunkiau išgydyti karves, sergančias mastitu, kurį sukelia gramneigiamos

bakterijos. Plataus spektro antibiotikai, pvz., fluorokvinolonai, ceftiofuras, cefkvinomas ir

oksitetraciklinas, rekomenduojami E. coli mastito gydymui. Tuo pačiu metu E. coli mastito

gydymas antibiotikais sulaukia prieštaravimų. Karvėms, kurioms pasireiškia sunki klinikinio

mastito forma ir bakteremija, siūloma 3-5 dienas gydyti antimikrobiniais vaistais (65). Siauro

veikimo spektro antibiotikai, tokie kaip natūralūs ar pusiau sintetiniai penicilinai, linkomicinas,

eritromicinas dažniausiai naudojami streptokokų sukeltam mastitui gydyti. Plataus veikimo spektro

antimikrobinės medžiagos, tokios kaip cefalosporinai, tetraciklinas, ampicilinas ir gentamicinas

dažniausiai naudojamos mišriai uždegiminei infekcijai gydyti (67). Remiantis atliktais moksliniais

tyrimais (68) galima daryti išvadą, kad cefaleksinas ar cefaleksino derinys su ampicilinu yra tinkami

naudoti mastito gydymui, sukeltam streptokokų ar E. coli, tačiau jie yra mažai veiksmingi gydant

koagulezei neigiamų stafilokokų sukeltą tešmens uždegimą. Vis dėlto antimikrobinių medžiagų

deriniai yra veiksmingiausi. Pavyzdžiui, stafilokokų sukeltą mastitą, geriausia gydyti amoksicilinu

ir klavulanine rūgštimi, kloksacilinu, penicilinu ir novobiocinu ar cefalosporinais. Stafilokokinė

tešmens infekcija gydoma nuo 2 iki 5 parų. Kiti antibiotikai, naudojami stafilokokinio klinikinio

mastito gydyme, yra makrolidai ir linkozamidai. Makrolidai ir linkozamidai pasižymi bendru

taikiniu bakterijos ribosomoje (66). Atsparumas šiems antimikrobiniams vaistams paprastai

svyruoja nuo 0 iki 17% (67 ). Prancūzijoje ir Vokietijoje atlikti tyrimai atskleidžia, kad visos S.

dysgalactiae ir S. agalactiae padermės buvo jautrios β-lactaminiams preparatams, tuo tarpu S.

uberis padermės pasižymėjo padidinta penicilino G minimalia inhibicinia koncentracija (68).

Antimikrobinės terapijos efektyvumas priklauso ne tik nuo veiklųjų medžiagų rūšių, bakterijų

jautrumo ar patekimo kelio, bet ir nuo laktoperoksidazės, laktoferino, lizocimo, imunoglobulinų

kiekio pieno liaukoje. Antibiotikai su tešmenyje esančiomis natūraliomis antibaktrerinėmis

medžiagomis slopina arba sustabdo mikroorganizmų veiklą tarpląsteliniame audinyje (3). Karvės,

sergančios mastitu, gali būti gydomos kompleksiniais preparatais, kurių sudėtyje esantys vienos

grupės antibiotikai papildo kitos grupės antibiotikų veikimą. Kompleksiniai preparatai

nerekomenduotini taikyti, jei jų sudėtyje yra daugiau nei dvi antimikrobinės medžiagos. Tokių

preparatų naudojimas sudaro palankiasnes sąlygas atsparesnėms mikroorganizmų rūšims išsivystyti

(65).

1.6.2. Alternatyvus gydymas

Gliukokortikoidai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, dažnas melžimas ir skysčių terapija

buvo pasiūlyti kaip alternatyva antimikrobinei terapijai gydyti E. coli sukeltą mastitą (60).

Priešuždegiminio gydymo tikslas – sumažinti pagrindinius simptomus bei užkirsti kelią uždegimui

ir kaip įmanoma greičiau atstatyti fiziologines tešmens funkcijas. Priešuždegiminis gydymas

gliukokortikoidais slopina organizmo gynimosi reakcijas. Nusilpus organizmo gynybai, infekcija

18

gali išsivystyti ir sukelti ligą (70). Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (antipiretikai, analgetikai)

nesukelia imunosupresinio poveikio, kaip gliukokortikoidai. Gydymas nesteroidiniais vaistais būna

efektyvus, jei gydoma ankstyvoje uždegimo stadijoje, iki klinikinių požymių atsiradimo.

1.6.3. Gydymui naudotų preparatų aprašymas

,,Karbaseptas“. Gamintojas: „Ruvera“, Lietuva. Sudėtis: 100 g tepalo yra: oksitetraciklino 2 g,

metilo salicilato 2 g, kamparo 2 g, karbamido (šlapalo) 5 g, pagalbinių medžiagų 89 g. Savybės:

oksitetraciklinas veikia daugelį gramteigiamų ir gramneigiamų bakterijų. Kamparas, sumaišytas su

mineraliniais riebalais, nesirezorbuoja, šaldo, vėliau šildo ir nuskausmina odos paviršiaus nervų

galūnes. Dirgindamas odą, spartina medžiagų apykaitą ir apykaitos produktų rezorbciją. Metilo

salicilatas veikia priešuždegimiškai, antimikrobiškai, slopina karštį. Karbamidas skatina diurezę,

slopina mikroorganizmų dauginimąsi ir vystymąsi, naikina parazitus ir mikroskopinius grybus.

Dozė: tepama 2-3 kartus per dieną, kol išnyksta simptomai. Išlauka skerdienai 0 dienų, pienui 0

dienų.

,,Rifen“. Gamintojas: Richter Pharma AG, Austrija. Sudėtis: ketoprofeno 100 mg/ml.

Savybės: ketoprofenas – tai nesteroidinis vaistas nuo uždegimo. Be priešuždegiminio poveikio, jis

taip pat malšina karščiavimą ir skausmą. Farmakologiškai ketoprofenas veikia slopindamas

ciklooksigenazę ir lipoksigenazę. Ketoprofenas taip pat neleidžia susidaryti bradikininui ir

stabilizuoja lizosomų ląstelių membranas, kurios neleidžia išsiskirti lizosomų fermentams,

ardantiems audinius. Dozė: švirkšti 3 mg ketoprofeno 1 kg kūno svorio kartą per parą ne ilgiau kaip

3 dienas iš eilės, t. y., 3 ml tirpalo 100 kg kūno svorio. Išlauka skerdienai 4 dienos, pienui 0 dienų.

,,Synulox RTU“. Gamintojas: Zoetis Belgium SA, Belgija. Sudėtis: amoksicilino (trihidrato)

140mg/ml, klavulano rūgšties (kalio klavulanato) 38,5 mg/ml. Savybės: amoksicilinas – tai beta

laktaminis antibiotikas, kuris jungiasi su svarbiais bakterijos ląstelės sienelės vystymuisi baltymais,

todėl ląstelė lizuojama. Beta laktaminiai antibiotikai vandeninėje terpėje lengvai praeina

gramteigiamų bakterijų peptidoglikanų sluoksnį ir patenka į veikimo vietą citoplazmos

membranose. Gramneigiamų bakterijų peptidoglikanų sluoksnis, apsaugotas hidrofobiniu barjeru,

tačiau plataus veikimo spektro beta laktaminiai antibiotikai gali praeiti šį barjerą per jame esančias

smulkias poras. Klavulano rūgšties struktūroje yra beta laktaminis žiedas, kurį beta laktamazės

atpažįsta kaip „peniciliną“. Fermento ir klavulanato sąveika yra negrįžtama, dėl šios priežasties

fermentų molekulės paprasčiausiai suskyla. Dozė: skirti 8,75 mg/kg kūno svorio (1 ml vaisto 20 kg

kūno svorio) per parą, 3 – 5 dienas iš eilės, į raumenis. Išlauka skerdienai 28 dienos, pienui 2,5

dienos.

,,Synulox LC“. Gamintojas: Zoetis Belgium SA, Belgija. Sudėtis: 3 g švirkšte yra

amoksicilino (trihidrato) 200 mg, klavulano rūgšties (kalio klavulanato) 50 mg, prednizolono 10

mg. Savybės: amoksicilinas – tai beta laktaminis antibiotikas, kuris jungiasi su svarbiais bakterijos

19

ląstelės sienelės vystymuisi baltymais, todėl ląstelė lizuojama. Beta laktaminiai antibiotikai

vandeninėje terpėje lengvai praeina gramteigiamų bakterijų peptidoglikanų sluoksnį ir patenka į

veikimo vietą citoplazmos membranose. Gramneigiamų bakterijų peptidoglikanų sluoksnis

apsaugotas hidrofobiniu barjeru, tačiau plataus veikimo spektro beta laktaminiai antibiotikai gali

praeiti šį barjerą per jame esančias smulkias poras. Klavulano rūgšties struktūroje yra beta

laktaminis žiedas, kurį beta laktamazės atpažįsta kaip „peniciliną“. Fermento ir klavulanato sąveika

yra negrįžtama. Dėl paprastos priežasties fermentų molekulės paprasčiausiai suskyla. Prednizolonas

yra uždegimą slopinantis kortikosteroidas. Dozė: į pažeistą tešmens ketvirtį išmelžus pieną, per

spenio kanalą reikia suleisti visą švirkšto turinį. Švirkščiama 3 kartus kas 12 val. Išlauka skerdienai

7 dienos, pienui 3,5 dienos.

,,Lincocin Forte S“. Gamintojas: Huvepharma NV, Belgija. Sudėtis: 10 ml švirkšte yra

linkomicino (linkomicino hidrochlorido) 330 mg, neomicino (neomicino sulfato) 100 mg. Savybės:

linkomicinas yra linkozamidų grupės antibiotikas. Linkomicinas jungiasi prie bakterijų ribosomų 50

S subvieneto ir blokuoja ląstelės baltymų sintezę. Jis laikomas bakteriostatine medžiaga.

Neomicinas yra aminoglikozidinis antibiotikas. Neomicinas yra plataus spektro aminoglikozidinis

antibiotikas, veikia gramteigiamas ir gramneigiamas bakterijas. Jis jungiasi prie bakterijų ribosomų

30 S subvieneto ir sukelia netaisyklingo baltymo sintezę dėl klaidingai nuskaitytos iRNR amino

rūgščių sekos. Dozė: į pažeistą tešmens ketvirtį, išmelžus pieną, per spenio kanalą reikia suleisti

visą švirkšto turinį. Švirkščiama 3 kartus kas 12 val. Išlauka skerdienai 3 dienos, pienui 3,5 dienos.

1.6.4. Bakterijų atsparumas

Karves, kurios serga mastitu, reikia gydyti racionaliai, todėl reikia pasirinkti tokius

antibiotikus kuriems infekcijos sukėlėjas yra jautriausias. Atsparių antimikrobinėms medžiagoms

mikroorganizmų medžiagų apykaitos tipas pasikeičia, jie pradeda sintetinti fermentus, kurie

inaktyvuoja antibiotikus, taip pat pakinta mikroorganizmų ląstelės membranų pralaidumas ir

antibiotikas nepatenka į protoplazmą. Dėl to skatinamas atsparių padermių išsivystymas (65).

Atsparumas, įgaunamas horizontalios atsparumo genų pernašos būdu, gali greitai paplisti, plintant

atsparioms padermėms arba vykstant genetiniams mainams tarp atsparių padermių ir kitų jautrių

padermių (71). I. Klimienės ir kt. (16) duomenimis, S. aureus labiausiai atsparus buvo

amoksicilinui (81.7 proc.), penicilinui (81.6 proc.) ir ampicilinui (83.2 proc.). KNS padermių –

atsparumas buvo atitinkamai 59.5 proc., 52 proc. ir 50.8 proc. penicilinui, ampicilinui ir

amoxicilinui. Streptococcus spp. padermės buvo daugiausiai atsparios amoksicilinui (37.8 proc.),

Enterococcus spp. – penicilinui (28.3 proc.), ampicilinui (21.8 proc.), amoxicilinui (37.8 proc.) ir

amoksicilinui su klavulano rūgštimi (31.7 proc.).

20

2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA

2.1. Bandymų vieta, laikas ir sąlygos

Mokslinis tiriamasis darbas buvo atliktas LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinikose ir Jonavos

raj. X ūkyje 2016 metų rugpjūčio – spalio mėnesiais. Moksliniai tyrimai atlikti laikantis 2012 10 03

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. 11 - 2271 reikalavimų.

Šiame ūkyje karvės laikomos šalto tipo tvartuose, palaidos, vasaros metu yra ganomos

ganyklose. Karvės ūkyje suskirstytos į 2 grupes: 1 grupė – kavės iki 180 dienų po apsiveršiavimo, 2

grupė - likusios karvės. Karvės šeriamos kiekvienai grupei subalansuotu racionu (1 priedas),

šėrimas vyksta 2 kartus per dieną 6 – 18 valandomis. Ūkyje sumontuota eglutės tipo 2 x 12

melžimo aikštelė. Karvės melžiamos 2 kartus dienoje, melžimas prasideda 6 valandą ryto ir 18

valandą vakaro. Ūkyje įdiegta GEA firmos ,,Dairy Plan“ bandos valdymo sistema. Ši sistema geba

nustatyti kiekvieno melžimo, kiekvienos karvės pieno elektrinį laidumą (mS/cm²), primelžtą pieno

kiekį (kg), melžimo laiką (s), vidutinę pieno tėkmę (kg/min), aktyvumą ir kitus rodiklius.

2.2. Klinikinio mastito diagnozavimas

Klinikinis mastitas buvo diagnozuotas remiantis bendro klinikinio tyrimo duomenimis ir

specifiniais būdingais klinikiniais simptomais (pakilusi vietinė tešmens temperatūra, tešmens

deformacija, patinimas, sukietėjimas, skausmas, spenio deformacija, nenormalios spalvos,

klampumo, konsistencijos pienas). Klinikinis mastitas buvo suskirstytas į dvi formas – lengvą ir

sunkią. Lengvos formos klinikinis mastitas: ketvirčio pienas nenormalaus klampumo (vandeningas

arba tirštesnis nei įprastas), spalvos (geltonas arba kraujo atspalvio), konsistencijos (dribsniai arba

krešuliai) pakitimai, tačiau tešmuo nepatinęs, nėra sisteminių simptomų. Sunkios formos klinikinis

mastitas: lengvo mastito pokyčiai ir matomi arba apčiuopiami pokyčiai tešmenyje (tešmens

deformacija, patinimas, sukietėjimas, skausmas, spenio deformacija), rektinė temperatūra pakilusi

virš 39,2°C (10).

2.3. Bakteriologinių mėginių paėmimas, antibiogramos nustatymas

Iš sergančių klinikiniu mastitu karvių buvo paimta 10 pieno mėginių. Pienas imtas laikantis

visų aseptikos reikalavimų iš pažeistų tešmens ketvirčių, į sterilius indelius melžimo pabaigoje

pagal pieno mėginių ėmimo taisykles (LST EN ISO 707:1999+P:2008 Pienas ir pieno produktai.

Mėginių ėmimo taisyklės). Bakteriologiniai tyrimai (2 priedas) atlikti Nacionaliniame maisto ir

veterinarijos rizikos vertinimo institute. Mastito sukėlėjai buvo identifikuoti pagal standartizuotą

metodiką SDP 5.4.4.K.85:214, taip pat nustatyta antibiograma (3 priedas) SDP 5.4.4. B.7:2014.

Įvertinus gautus bakteriologinių mėginių ir antibiogramos rezultatus (1 ir 2 pav.) pasirinkti keli

gydymo variantai.

21

2.4. Gupių sudarymas ir gydymo pasirinkimas

Tyrime sudarytos 3 tiriamosios grupės po 9 karves. Karvių amžius buvo 3 – 4 metai, 140-200

laktacijos dienų. Vidutinis metinis pieno produktyvumas 7000 kg. per laktaciją. 1 grupei buvo

priskirtas lengvos formos klinikinis mastitas, ši grupė gydyta preparatu ,,Rifen“ 15 ml i.m. 2 dienas,

pažeistas ketvirtis visą gydymo laiką po melžimo tepamas išoriškai ,,Karbaseptas“ tepalu, jei

uždegimas nepraėjo po 2 dienų, trečiąją dieną leista ,,Synulox RTU“ 20 ml i.m. 3 dienas ir

,,Synulox LC“ 3 švirkštai, kas 12 valandų i.mm. 2 ir 3 grupei priskirtas sunkus klinikinis mastitas. 2

grupė gydyta ,,Synulox RTU“ 20 ml i.m. 3 dienas ir ,,Synulox LC“ 3 švirkštai, kas 12 valandų

i.mm., ,,Rifen“ 15 ml i.m. 2 dienas, pažeistas ketvirtis visą gydymo laiką po melžimo tepamas

išoriškai ,,Karbaseptas“ tepalu. 3 grupė gydyta preparatu ,,Lincocin forte S‘‘ 3 švirkštai, kas 12

valandų i.mm., ,,Rifen“ 15 ml i.m. 2 dienas, pažeistas ketvirtis visą gydymo laiką po melžimo

tepamas išoriškai ,,Karbaseptas“ tepalu. Išsami informacija apie naudotus preparatus poskyryje:

1.6.3. Gydymui naudotų preparatų aprašymas (18-20 psl.).

Išgijusiomis buvo laikomos tos karvės, kurioms klinikinio tyrimo metu nebuvo rasta

specifinių klikinio mastito simptomų (pakilusi vietinė tešmens temperatūra, tešmens deformacija,

patinimas, sukietėjimas, skausmas, spenio deformacija, nenormalios spalvos, klampumo,

konsistencijos pienas).

3 lent. Grupių sudarymo ir gydymo schema.

1 grupė -lengvas

klinikinis mastitas

Rifen 15 ml i.m. 2 dienas,

Karbaseptas

Pasveiko 3 karvės

Nepasveiko 6 karvės

Synulox RTU 20ml 3 d. i.m., Synulox LC 3 šv. i.mm., kas 12 val.,

Karbaseptas

Pasveiko 6 karvės

Sunkus klinikinis mastitas

2 grupė

Rifen 15 ml 3 d., i.m., Synulox RTU

20 ml 3 d., i.m., Synulox LC 3 šv. i.mm, kas 12 val.,

Karbaseptas

Pasveiko 9 karvės

3 grupė

Rifen 15 ml 3 d., i.m., Lincocin Forte S 3 šv.

i.mm., kas 12 val., Karbaseptas

Pasveiko 9 karvės

22

2.5. Duomenų rinkimas ir analizė

Darbe analizuoti rodikliai: pieno kiekis (kg), pieno elektrinis laidumas (mS/cm²), melžimo

laikas (s), somatinių ląstelių skaičius piene (tūkst./ml). Pieno kiekis, vidutinė pieno tėkmė, melžimo

laikas nustatomas karvių melžimo metu elektroniniais pieno matuokliais, kurie sumontuoti melžimo

aikštelėje. Pieno elektrinis laidumas nustatytas, tuose pačiuose matuokliuose, įmontuotais

elektrodais. Visi duomenys po kiekvieno melžimo automatiškai išsaugojami ,,Dairy Plan“ bandos

valdymo programoje. Pieno mėginių somatinių ląstelių skaičius buvo nustatytas vieną kartą per

mėnesį kontrolinio melžimo metu. Pieno mėginiai imti pagal mėginių ėmimo taisykles ir tirti VĮ

,,Pieno tyrimai“. Visų 3 grupių karvių duomenys buvo stebimi kiekvieną melžimą 14 dienų iki

klinikinio mastito diagnozavimo, 1 gydymo dieną ir 14 dienų nuo gydymo pradžios.

Tyrimų statistinės analizės metodai: naudojama programinė įranga: Microsoft Office Word ir

Microsoft Office Excel. Skaičiuojami statistiniai rodikliai: aritmetinis vidurkis (X), aritmetinio

vidurkio paklaida (mx), duomenų statistinis patikimumas (p). Rezultatai patikimi, kai p<0,05.

23

3. TYRIMO REZULTATAI

1 pav. Dažniausiai pasitaikantys mastito sukėlėjai X ūkyje.

Ištyrus dešimt bakteriologinių pieno mėginių buvo gauti šie rezultatai (1 pav.): S. agalactiae

buvo dažniausiai išskirtas mikroorganizmas, jis buvo rastas trijuose mėginiuose ir sudarė 30 proc.

tirtų mėginių. Antroje vietoje buvo S. dysgalactiae, identifikuotas dviejuose mėginiuose, taip pat

kiti stafilokokai, kurių irgi rasta dviejuose mėginiuose, kas sudarė po 20 proc. tirtų mėginių.

Viename bakteriologiniame mėginyje rasta E. coli, kas sudarė 10 proc. tirtų mėginių. E. faecalis

rastas taip pat tik viename mėginyje (10 proc.). Viename iš dešimties mėginių nebuvo aptikta

patogeninių mikroorganizmų. Nė viename iš dešimties mėginių nebuvo aptikta mišrios patogenų

mikrofloros.

E. coli

10%

Kiti stafilokokai

20%

S. agalactiae

30%

E. faecalis

10%

S. dysgalactiae

20%

Neaptikta

10%

24

2 pav. Mastito sukėlėjų antimikrobinis atsparumas.

Įvertinus antimikrobinio mastito sukėlėjų atsparumo duomenis (2 pav.), galime teigti, kad E.

coli yra jautriausia marfloksinui ir enrofloksacinui 27 mm, antroje vietoje yra jos jautrumas

linkomicinui / spektinomicinui 25 mm, dar mažiau ji jautri amoksicilinui su klavulanine rūgštimi 20

mm, o atspari ji yra rifampicinui, kanamycinui, kloksacilinui bei linezolidui. S. agalactiae yra

jautriausia amoksicilinui su klavulanine rūgštimi ir linezolidui po 25 mm, šiek tiek mažiau jautri

amoksicilinui 23 mm ir linkomicinui / spektinomicinui 22 mm, bei yra atspari framicetinui,

trimetoprimui, canamycinui po 6 mm. E. faecalis jautriausia yra amoksicilinui su klavulanine

rūgštimi 25 mm, linezolidui 23 mm ir rifampicinui 22 mm, o atspariausia pagal antibiogramą yra

framicetinui ir kanamicinui po 6 mm. S. dysgalactiae pagal pateiktus duomenis yra jautriausia

amoksicilinui su klavulanine rūgštimi ir linezolidui po 30 mm, šiek tiek mažiau jautri amoksicilinui

28 mm, linezolidui 25 mm ir linkomicinui / spektinomicinui 23 mm, o mažiausiai jautri

cefaleksinui, trimetoprimui, kanamicinui, kloksacilinui po 6 mm. Taigi pagal antibiogramą ir gautus

duomenis galima spręsti, kad skiriant antibiotikus pirmiausia reiktų rinktis amoksiciliną su

klavulanine rūgštimi, linkomiciną / spektinomiciną arba linezolidą.

0

5

10

15

20

25

30

35

mm

Antimikrobinė medžiaga

E. coli

S. agalactiae

E. faecalis

S. dysgalactiae

25

3 pav. Mastitą sukėlusių mikroorganizmų įtaka somatinių ląstelių skaičiui.

Pagal 3 paveiksle pateiktus SLS vidurkius matome, kad didžiausią somatinių ląstelių skaičių

sukėlė S. agalactiae – 1,254 mln./ml. Šiek tiek mažiau somatinių ląstelių buvo rasta mastitiniame

piene su E. faecalis – 1,203 mln./ml. Lyginant šiuos du sukėlėjus jų SLS skirtumas buvo 51,3 tūkst./ml

arba 4 proc. S. dysgalactiae sukeltas SLS taip pat buvo aukštas – 953,5 tūkst./ml. Beveik dvigubai

mažesnis nei didžiausias somatinių ląstelių skaičius buvo rastas mėginyje, kuriame mastitą sukėlė kiti

stafilokokai – 675 tūkst./ml. Mažiausias SLS kiekis aptiktas E. coli infekuoto mastitinio pieno

mėginyje – 511 tūkst./ml.

4 pav. Pieno elektrinio laidumo kitimo palyginimas grupėse.

511

675

1254.31203

953.5

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

E. coli Kiti stafilokokai S. agalactiae E. faecalis S. dysgalactiae

Tū

kst

./m

l

Kiti

6.336.72

4.985.045.32

5

5.87 5.98

5.01

0

1

2

3

4

5

6

7

8

-14 dienų 1 gydymo dieną +14 dienų

mS

/cm

²

1 grupė

2 grupė

3 grupė

26

Ištyrus nustatyta (4 pav.), kad 1 grupės pieno elektrinio laidumo vidurkis, 14 dienų iki

gydymo pradžios, siekė 6,33±0,034 mS/cm². Pirmąją gydymo dieną jis pakilo iki 6,72±0,044

mS/cm². Vadinasi, PEL pirmąją gydymo dieną vidutiniškai pakilo 0,39 mS/cm² arba 5,8 proc.

(p>0,05). 14 dienų po gydymo jis sumažėjo iki 4,98±0,042 mS/cm². 1 grupės karvių PEL nuo

gydymo pradžios statistiškai patikimai (p<0,01) sumažėjo 1,74 mS/cm², o tai atitinka 25,9 proc. 2

grupėje elektrinio laidumo vidurkis, 14 dienų iki gydymo pradžios, siekė 5,04±0,037 mS/cm².

Pirmąją gydymo dieną jis pakilo iki 5,32±0,028 mS/cm². Vadinasi, PEL pirmąją gydymo dieną

vidutiniškai pakilo 0,28 mS/cm² arba 5,3 proc. (p>0,05). 14 dienų po gydymo jis sumažėjo iki

5±0,038 mS/cm². Tai rodo, kad pieno elektrinis laidumas nuo gydymo pradžios sumažėjo 0,32

mS/cm², kas atitinka 6 proc. (p<0,05). 3 grupėje elektrinio laidumo vidurkis, 14 dienų iki gydymo

pradžios, siekė 5,87±0,037 mS/cm². Pirmąją gydymo dieną jis pakilo iki 5,98±0,031 mS/cm².

Vadinasi, PEL pirmąją gydymo dieną vidutiniškai pakilo 0,11 mS/cm² arba 1,8 proc. (p>0,05). 14

dienų po gydymo jis sumažėjo iki 5,01±0,035 mS/cm². 3 grupės karvių elektrinis laidumas nuo

gydymo pradžios sumažėjo 0,97 mS/cm² (p<0,05), tai atitinka 16,2 proc.

5 pav. 14 dienų iki gydymo pieno elektrinio laidumo vidurkių palyginimas tarp grupių.

5 paveiksle matyti, kad 1 grupės karvių pieno elektrinis laidumas prieš gydymą buvo

didžiausias iš visų tiriamųjų grupių – 6,33 mS/cm², tai yra 1,29 mS/cm² (20,4 proc.) didesnis nei 2

grupės ir 0,46 mS/cm² (7,3 proc.) didesnis nei 3 grupės. Žemiausia elektrinio laidumo reikšmė, t. y.

5,04 mS/cm², buvo apskaičiuota 2 grupėje. Lyginant su 1 grupe ji buvo žemesnė 1,29 mS/cm² (20,4

proc.), o lyginant su 3 grupe ji buvo žemesnė 0,83 mS/cm² (14,1 proc.).

6.33

5.04

5.87

0

1

2

3

4

5

6

7

1 grupė 2 grupė 3 grupė

mS

/cm

²

27

6 pav. Pirmosios gydymo dienos pieno elektrinio laidumo vidurkių palyginimas tarp

grupių.

6 paveiksle matyti, kad 1 grupės karvių pieno elektrinis laidumas pirmąją gydymo dieną buvo

didžiausias iš visų tiriamųjų grupių – 6,72 mS/cm², tai yra 1,4 mS/cm² (20,8 proc.) didesnis nei 2

grupės ir 0,74 mS/cm² (11 proc.) didesnis nei 3 grupės. Žemiausia elektrinio laidumo reikšmė, t. y.

5,32 mS/cm², buvo apskaičiuota 2 grupėje. Lyginant su 1 grupe ji buvo žemesnė 1,4 mS/cm² (20,8

proc.), o lyginant su 3 grupe ji buvo žemesnė 0,66 mS/cm² (11 proc.).

7 pav. 14 dienų po gydymo pieno elektrinio laidumo vidurkių palyginimas tarp grupių.

Iš 7 paveikslo matyti, kad po karvių klinikinio mastito gydymo 3 grupės karvių pieno

elektrinis laidumas išliko aukščiausias, t. y. 5,01 mS/cm², 2 grupės siekė 5 mS/cm², 1 grupės buvo

6.72

5.32

5.98

0

1

2

3

4

5

6

7

8


mS

/cm

²

4.98

5

5.01

4.965

4.97

4.975

4.98

4.985

4.99

4.995

5

5.005

5.01

5.015


mS

/cm

²

28

žemiausias, t. y. 4,98 mS/cm², tačiau visų tirtų grupių rodikliai skyrėsi labai neženkliai. Didžiausias

skirtumas užfiksuotas tarp 1 ir 3 grupių 0,03 mS/cm² (0,6 proc), o mažiausias tarp 2 ir 3 grupių 0,01

mS/cm² (0,2 proc.). Skirtumas tarp 1 ir 2 grupės siekė tik 0,02 mS/cm² (0,4 proc.).

8 pav. Primelžto pieno kiekio vidurkių kitimo palyginimas grupėse.

Atlikus tyrimą nustatyta (8 pav.), kad 1 grupės primelžto pieno kiekio vidurkis, 14 dienų prieš

gydymą, siekė 14,7±2,9 kg. Pirmąją gydymo dieną jis sumažėjo iki 7,3±1,7 kg. 1 grupės karvių

primelžto pieno kiekis pirmąją gydymo dieną sumažėjo 7,4 kg, o tai atitinka 49,7 proc. (p<0,05). 14

dienų po gydymo, pieno kiekis pakilo iki 10,3±2,9 kg arba 29,1 proc. daugiaugiau nei pirmąją

gydymo dieną, tačiau iki pradinio kiekio prieš gydymą neatsistatė – liko 4,4 kg (29,9 proc.)

sumažėjęs. 2 grupėje pieno kiekio vidurkis, 14 dienų iki gydymo, siekė 12,2±2,2 kg. pirmąją

gydymo dieną jis sumažėjo iki 10,1±1,9 kg. 2 grupės karvių primilžis pirmąją gydymo dieną

sumažėjo 2,1 kg arba 17,2 proc. (p<0,05). 14 dienų po gydymo jis pakilo iki 11,7±2,4 kg. Tai rodo,

kad primilžis po gydymo padidėjo 1,6 kg arba 13,7 proc. lyginant su primilžiu pirmąją gydymo

dieną, tačiau išliko 0,5 kg (4,1 proc.) mažesnis nei prieš gydymą. 3 grupėje pieno kiekio vidurkis,

14 dienų iki gydymo, siekė 12,1±2,5 kg. pirmąją gydymo dieną sumažėjo iki 8,9±2,1 kg. 3 grupės

primilžis pirmąją gydymo dieną sumažėjo 3,2 kg arba 26,4 proc. (p<0,05) lyginant su primilžiu

prieš gydymą. Po gydymo jis pakilo iki 11,8±2,4 kg arba 24,6 proc. padidėjo lyginant su pieno

kiekiu pirmąją gydymo dieną, tačiau liko 0,3 kg (2,5 proc.) mažesnis nei prieš gydymą.

14.7

7.3

10.3

12.2

10.1

11.712.1

8.9

11.8

0

2

4

6

8

10

12

14

16


Kil

og

ram

ai

vie

no

mel

žim

o m

etu

1 grupė

2 grupė

3 grupė

29

9 pav. 14 dienų iki gydymo primelžto pieno kiekio vidurkių palyginimas tarp grupių.

9 paveiksle matyti, kad 1 grupės karvių primilžis prieš gydymą buvo didžiausias iš visų

tiriamųjų grupių, t. y. 14,7 kg, kas yra 2,5 kg (17 proc.) didesnis už 2 grupės ir 2,6 kg (17,7 proc.)

didesnis už 3 grupės primilžį. Mažiausias buvo trečiosios grupės primilžis, t. y 12,1 kg, lyginant su

2 grupe jis buvo žemesnis 0,1 kg (0,8 proc.).

10 pav. Pirmosios gydymo dienos primelžto pieno kiekio vidurkių palyginimas tarp

grupių.

14.7

12.2 12.1

0

2

4

6

8

10

12

14

16


Kil

og

ram

ai

vie

no

mel

žim

o m

etu

7.3

10.1

8.9

0

2

4

6

8

10

12


Kil

og

ram

ai

vie

no

mel

žim

o m

etu

30

10 paveiksle matyti, kad 2 grupės karvių primilžis prieš gydymą buvo didžiausias iš visų

tiriamųjų grupių, t. y. 10,1 kg, kas yra 2,8 kg (27,7 proc.) didesnis už 1 grupės ir 1,2 kg (11,9 proc.)

didesnis už 3 grupės primilžį. Mažiausias buvo 1 grupės primilžis, t. y 7,3 kg, lyginant su 3 grupe –

8,9 kg, jis buvo mažesnis 1,6 kg (18 proc.).

11 pav. 14 dienų po gydymo primelžto pieno kiekio vidurkių palyginimas tarp grupių.

Atlikus tyrimą pastebėta (11 pav.), kad primilžis po gydymo labiausiai sumažėjo 1 grupėje ir

siekė tik 10,3 kg. Lyginant 1 ir 2 grupes matyti, kad 1 grupės primilžis buvo mažesnis 1,5 kg (12

proc.). 1 grupės primilžis taip pat buvo 1,6 kg (12,7 proc.) mažesnis už 3 grupės primilžį, o šis buvo

didžiausias tarp grupių po gydymo, t. y. 11,8 kg. Tarp 2 ir 3 grupės skirtumas buvo minimalus t. y.

0,1 kg (0,84 proc.).

12 pav. Melžimo trukmės kitimo vidurkių palyginimas grupėse.

10.3

11.711.8

9.5

10

10.5

11

11.5

12


Kil

og

ram

ai

vie

no

mel

žim

o m

etu

369

254

298280

213

286294

374

294

0

50

100

150

200

250

300

350

400


Sek

un

dės 1 grupė

2 grupė

3 grupė

31

Iš gautų duomenų (12 pav.) matyti, kad 1 grupės melžimo trukmės vidurkis, 14 dienų prieš

gydymą, buvo 369±48,31 s. pirmąją gydymo dieną sutrumpėjo iki 254±46,21 s. Taip pat matyti,

kad melžimo trukmė, pirmąją gydymo dieną, sutrumpėjo 115 s (31,2 proc., p<0,05). Po gydymo

melžimo laikas, lyginant su melžimo laiku nuo gydymo pradžios, pailgėjo 44 s (14,8 proc.) iki

298±53,64 s (p<0,05), tačiau išliko trumpesnis 71 s (19,2 proc.) lyginant su laiku prieš gydymą. 2

grupėje melžimo laiko vidurkis, 14 dienų iki gydymo pradžios, siekė 280±64,89 s. Pirmąją gydymo

dieną jis sutrumpėjo iki 213±43,51 s. Taigi, melžimo trukmė pirmąją gydymo dieną sutrumpėjo 67

s (23,9 proc., p<0,05). 14 dienų po gydymo melžimo laikas, lyginant su melžimo laiku nuo gydymo

pradžios, pailgėjo 73 s (25,5 proc.) iki 286±59,42 s (p<0,05), taip pat pailgėjo 6 s (2,1 proc.)

lyginant su laiku prieš gydymą. 3 grupėje karvių melžimo trukmės vidurkis prieš gydymą siekė

294±56,32 s. Pirmąją gydymo dieną dieną pailgėjo iki 374±38,46 s. Taigi, melžimo trukmė pirmąją

gydymo dieną pailgėjo 80 s (21,4 proc., p<0,05). 14 dienų po gydymo melžimo laikas, lyginant su

melžimo laiku nuo gydymo pradžios, sutrumpėjo 80 s (21,4 proc.) iki 294±65,81 s (p<0,05) ir buvo

lygus laikui prieš gydymą.

13 pav. 14 dienų iki gydymo melžimo trukmės vidurkių kitimo palyginimas tarp grupių.

Iš 13 paveikslo matyti, kad 1 grupės karvių melžimo laikas prieš gydymą buvo ilgiausias iš

visų tiriamųjų grupių, t. y. 369 s, kas yra 89 s (24,1 proc.) ilgesnis už 2 grupės ir 75 s (20,1 proc.)

ilgesnis už 3 grupės. Trumpiausiai buvo melžiamos 2 grupės karvės, t. y. 280 s, kas yra 14 s (4,8

proc.) trumpiau lyginant su 3 grupe.

369

280294

0

50

100

150

200

250

300

350

400


Sek

un

dės

32

14 pav. Pirmosios gydymo dienos melžimo trukmės vidurkių kitimo palyginimas tarp

grupių.

Iš 14 paveikslo matyti, kad 3 grupės karvių melžimo laikas pirmąją gydymo dieną buvo

ilgiausias iš visų tiriamųjų grupių, t. y. 374 s, kas yra 120 s (32,1 proc.) ilgesnis už 1 grupės ir 161 s

(43,1 proc.) ilgesnis už 2 grupės. Trumpiausiai buvo melžiamos 2 grupės karvės, t. y. 213 s, kas yra

41 s (16,2 proc.) trumpiau lyginant su 1 grupe, kuri melžėsi 254 s.

15 pav. 14 dienų po gydymo melžimo trukmės vidurkių kitimo palyginimas tarp grupių.

Iš tyrimo duomenų (15 pav.) matyti, jog 1 grupės melžimo laikas buvo pats ilgiausias, t. y.

298 s. Jis buvo 4 s (1,3 proc.) ilgesnis už 3 grupės karvių ir 12 s (4 proc.) ilgesnis už 2 grupės

karvių melžimo laiką. 2 grupė buvo melžiama trumpiausiai – 286 s, ir tik 8 s (2,7 proc.) ilgiau buvo

melžiama 3 grupė, kurios laikas buvo 294 s.

254

213

374

0

50

100

150

200

250

300

350

400

1 2 3

Sek

un

dės

298

286

294

280

282

284

286

288

290

292

294

296

298

300

1 2 3

Sek

un

dės

33

16 pav. SLS kiekio palyginimas grupėse.

Išanalizavus SLS kitimą grupių viduje (16 pav.) nustatyta, kad 1 grupėje prieš gydymą

somatinių ląstelių skaičius siekė 427 tūkst./ml, o po gydymo – 166 tūkst./ml, taigi SLS po gydymo

sumažėjo 261 tūkst./ml (61,1 proc.). 2 grupėje prieš gydymą SLS buvo 1,410 mln./ml, o po gydymo

jis ženkliai sumažėjo iki 257 tūkst./ml. SLS šioje grupėje prieš ir po gydymo sumažėjo 1,153

mln./ml (81,7 proc.). 3 grupėje SLS prieš gydymą buvo pakilęs iki 840 tūkst./ml, tačiau po gydymo

sumažėjo iki 463 tūkst./ml, taigi trečioje grupėje nustatytas SLS skirtumas prieš ir po gydymo buvo

377 tūkst./ml (44,9 proc.).

17 pav. SLS kiekio palyginimas tarp grupių prieš gydymą.

Atlikus duomenų analizę (17 pav.) matyti, jog pastebimai didžiausias somatinių ląstelių

skaičius buvo rastas 2 grupėje t. y. 1,410 mln./ml, tai net 938 tūkst./ml (69,7 proc.) daugiau nei 1

427

1410

840

166

257

463

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600


Tū

kst

./m

l

SLS prieš gydymą

SLS po gydymo

427

1410

840

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600


Tū

kst

./m

l

34

grupėje ir 570 tūkst.ml (40,4 proc.) daugiau nei 3 grupėje. Mažiausias SLS buvo 1 grupėje, šis

skaičius siekė tik 427 tūkst./ml, ir, lyginant su 3 grupės SLS 840 tūkst./ml, pirmosios grupės SLS

kiekis buvo 413 tūkst./ml (49,2 proc.) mažesnis.

18 pav. SLS kiekio palyginimas tarp grupių po gydymo.

Iš gautų duomenų (18 pav.) matyti, kad pastebimai didžiausias somatinių ląstelių skaičius –

463 tūkst./ml – po gydymo buvo 3 grupėje, t. y. 206 tūkst./ml (44,5 proc.) daugiau nei 2 grupėje ir

net 297 tūkst.ml (64,1 proc.) daugiau nei 1 grupėje. Mažiausias SLS buvo 1 grupėje, šis skaičius

siekė tik 166 tūkst./ml. Lyginant su 2 grupės SLS 257 tūkst./ml, 1 grupėje SLS kiekis buvo 90

tūkst./ml (35,2 proc.) mažesnis.

166

257

463

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

500


Tū

kst

./m

l

35

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Mastito etiologijoje labai svarbu, koks mikroorganizmas sąveikauja su karve, jo

patogeniškumas ir kiekis (72). Šiame darbe aprašomame pieno mėginių bakteriologiniame tyrime iš

10 mėginių 3 mėginiuose aptikta S. agalactiae (30 proc.), 2 mėginiuose S. dysgalactiae (20 proc.)

bei KNS (20 proc.), 1 mėginyje aptikta E. coli (10 proc.) ir dar 1 mėginyje aptikta E. faecalis (10

proc.). Be to, 1 iš 10 tirtų mėginių nebuvo aptikta jokios mikroorganizmų kultūros – taip galėjo

atsitikti dėl užkrato specifiškumo, mažo bakterijų titro arba mėginio laikymo sąlygų (73).

Literatūroje kaip labai patogeniški ir kontagiški nurodomi S. aureus, S. agalactiae, E. coli, S.

dysgalactiae, S. uberis, kaip mažiau patogeniški – C. albicans, KNS. Tyrėjų duomenimis, jie nėra

vienodai išplitę visose bandose (72). Prancūzijoje tirtų mastitu sergančių karvių pieno mėginiuose

KNS sudarė 13,7 proc., o S. dysgalactiae 9,3 proc. (25). 19,42 proc. Suomijos karvių mastito

priežastis yra S. aureus, 3,8 proc. – KNS, 4,91 proc. – S. uberis (72). Remiantis kitų autorių

tyrimais, S. uberis aptinkamas 28 proc. mėginių, E. coli. – 13 proc., KNS ir S. aureus – 8 proc. (73).

Remiantis antibiogramos duomenimis nustatyta, kad mastito sukėlėjai buvo jautriausi

amoksicilinui su klavulanine rūgštimi, linkomicinui / spektinomicinui, linezolidui, amoksicilinui.

Mastito sukėlėjai buvo mažiau jautrūs enrofloksacinui, marfloksinui, rifampicinui, doksiciklinui,

cefaleksinui. Didžiausias atsparumas pastebėtas framicetinui, trimetoprimui, kloksacilinui ir

kanamicinui. Panašius duomenis pateikia ir kiti mokslininkai: S. dysgalactiae ir S. agalactiae, ir

ypač S. uberis buvo labiausiai atsparūs cefalosporinams. Amoksicilinas su klavulanine rūgštimi

buvo daug efektyvesnis (p<0,05) naudojant prieš visas tirtas gramteigiamas bakterijas (16). Kitų

autorių tyrimo duomenimis, iš sergančių karvių pieno išskirti mikroorganizmai buvo jautriausi

amoksicilinui su klavulano rūgštimi, o atspariausi jie buvo kloksacilinui (74).

Mastito etiologijoje svarbus biologinis veiksnys. Ligą dažniausiai sukelia Staphylococcus

aureus, Streptococcus agalactiae, Streptococcus dysgalactiae, Streptococcus uberis, Streptococcus

faecalis et faecium, E. coli, pseudomonos, C. pyogenes, Candida genties mielės, mikoplazmos. (65).

Atlikus tyrimus buvo lyginama mastitą sukėlusių mikroorganizmų įtaka karvių somatinių ląstelių

skaičiui. Gauti rezultatai parodė, kad S. agalactiae (1,254 mln./ml), E. faecalis (1,203 mln./ml) ir S.

dysgalactiae (953,5 tūkst./ml) sąlygojo didžiausią SLS skaičių tirtuose mėginiuose. Tuo tarpu kitų

stafilokokų (675 tūkst./ml) ir E. coli (511 tūkst./ml) mėginiuose somatinių ląstelių rasta ženkliai

mažiau. Panašius duomenis pateikia ir kiti autoriai: mėginiuose, infekuotuose KNS ir Streptococcos

spp., SLS siekė 13,6 mln./ml. KNS, S. aureus ir Streptococcus spp. dažniausiai buvo rasta

mėginiuose, kuriuose SLS buvo nuo 200 tūkst./ml iki 2 mln./ml. (37). Intramaminės infekcijos

atvejais, radus sukėlėjo S. aureus, buvo nustatytas 357 tūkst./ml SLS, radus KNS – 138 tūkst./ml, S.

agalactiae – 857 tūkst./ml, S. uberis – 10,24 mln./ml, S. dysgalactiae – 547 tūkst./ml. (75).

36

Tradiciniais metodais paremtas mastito aptikimas neatitinka modernaus ūkio poreikių ir

reikalavimų. Iškyla poreikis rasti paprastą, ekonomiškai pagrįstą ir patikimą šios ligos aptikimo

būdą (76). Bandos valdymo programinės įrangos užfiksuojami parametrai (pieno gamyba, elektrinis

laidumas, melžimo trukmė, SLS) yra siejami su mastitu, tačiau jie nėra laikomi indikaciniais

mastito simptomais. Pavyzdžiui, pieno gamyba gali sumažėti dėl medžiagų apykaitos sutrikimų ir

komplikuotos laikotarpio po apsiveršiavimo eigos (77). Tačiau J. M. Lukas ir kt. (53) teigia, kad

pieno gamyba ir elektrinis laidumas turi būti laikomi pagrindiniais karvių sveikatos stebėjimo

sistemos parametrais. Remiantis kitų autorių nuomone (78), mastito aptikimas gali būti atliekamas

stebint pieno gamybos, elektrinio laidumo ir melžimo trukmės pokyčius. Todėl daugelyje bandų

valdymo sistemų matuojamas karvių produktyvumas ir fiziniai pieno parametrai. Mastitu sergančių

karvių primilžis yra mažesnis, o ankstyvuoju ligos etapu ženkliai padidėja elektrinis pieno laidumas

(59).

Kai kurie tyrėjai (58) tvirtina, kad elektrinis sveikos karvės pieno laidumas svyruoja 4.0–5.5

mS/cm² intervale, o jeigu jis viršija 6.0 mS/cm², galima aptikti patologinių tešmens audinių procesų.

Atliktame tyrime 1 grupės elektrinis laidumas prieš gydymą siekė 6,33±0,034 mS/cm², 2 grupės

5,04±0,037 mS/cm², o trečios 5,87±0,037 mS/cm². Simptomų aptikimo dieną 1 grupės PEL buvo

6,72±0,044 mS/cm², 2 grupės – 5,32±0,028 mS/cm², 3 grupės – 5,98±0,031 mS/cm², iš to galime

teigi, kad 1 ir 3 karvių grupių PEL buvo pakilęs aukščiau normos ribų, ypač ligos diagnozavimo

dieną, tačiau 2 grupėje jis išliko normos ribose, nors klinikinis mastitas joje irgi buvo pasireiškęs. R.

Antanaitis ir kt. (8) teigia, kad pieno elektrinis laidumas po klinikinio mastito gydymo yra linkęs

mažėti (vidutiniškai 0.04 mS/cm² per dieną). V. Špakauskas ir kt. (79) teigia, jog po gydymo

elektrinis laidumas mažėja, tačiau klinikinio mastito atveju jis išlieka padidėjęs dar 10 dienų.

Panašūs rezultatai gauti ir atlikus šiame darbe aprašomą tyrimą: 1 karvių grupės PEL po gydymo

sumažėjo 1,74 mS/cm² (25,9 proc.) iki 4,98±0,042 mS/cm² (p<0,05). 2 grupės PEL sumažėjo 0,32

mS/cm² (6 proc.) iki 5±0,038 mS/cm². 3 grupės PEL po gydymo sumažėjo 0,97 mS/cm² (16,2 proc.)

iki 5,01±0,035 mS/cm² (p<0,05).

Y. T. Gröhn ir kt. (80) nustatė, kad pieno gamyba, prieš aptinkant klinikinį mastitą, paprastai

mažėja. Sumažėjusi pieno gamyba prieš klinikinių simptomų pasireiškimą turėtų būti laikoma

signalu, rodančiu, jog būtina skubi veterinarinė apžiūra. Šiame darbe aprašomame tyrime,

atsižvelgiant į gautus rezultatus, pastebėta, kad 1 grupės primilžis prieš vaistų paskyrimą sumažėjo

7,4 kg (49,7 proc., p<0,05), 2 grupės primilžis sumažėjo 2,1 kg (17,2 proc., p<0,05), 3 grupės

primilžis sumažėjo 3,2 kg (26,4 proc., p<0,05). Anot P. J. Rajala–Schultz (81), pieno gamyba yra

linkusi ženkliai mažėti pirmosiomis dviejomis savaitėmis po mastito aptikimo ir gydymo paskyrimo

ir per tą pačią laktaciją nepasiekia produkcijos kiekio, buvusio pieš išsivystant mastitui. Tai

sutampa su šiame darbe aprašomo tyrimo rezultatais. 1 grupės pienas, lyginant su pradiniu kiekiu,

37

per 14 dienų, išliko sumažėjęs 4,4 kg (29,9 proc.) ir nepakilo iki pradinio lygio. 2 grupės pieno

kiekis išliko 0,5 kg (4,1 proc.) mažesnis nei prieš gydymą. 3 grupės pieno kiekis išliko 0,3 kg (2,5

proc.) mažesnis nei prieš gydymą.

H. Larroque ir kt. (82) tyrimo išvadose tvirtinama, jog sveikų karvių ir klinikiniu mastitu

sergančių karvių melžimo trukmė ženkliai skiriasi. Clarke T. et. al. (83) teigia, jog mastitu

sergančių karvių melžimo laikas pailgėja, kadangi jų pieno išskyrimo procesas yra lėtesnis. Tai

sutampa su H. Larroque ir kt. (82) pateiktomis išvadomis, jog sunkiais mastito atvejais paveikiamas

spenys, o tai pasireiškia sumažėjusiu pieno srauto greičiu bei padidėjusia melžimo trukme. Tokius

teiginius galime vertinti kontroversiškai, kadangi šiame darbe aprašomame tyrime 1 grupės

melžimo trukmė prieš gydymą buvo 369±48,31 s, ligos diagnozavimo dieną sutrumpėjo 115 s (31,2

proc., p<0,05), o po gydymo išliko trumpesnė 71 s (19,2 proc.) lyginant su laiku prieš gydymą. 2

grupės melžimo trukmė prieš gydymą buvo 280±64,89 s, ligos diagnozavimo dieną sutrumpėjo 67 s

(23,9 proc., p<0,05), o po gydymo, stebint 14 dienų, pailgėjo 6 s (2,1 proc.) lyginant su laiku prieš

gydymą. 3 grupėje melžimo trukmė buvo 294±56,32 s, ligos diagnozavimo dieną pailgėjo 80 s

(21,4 proc., p<0,05), o po gydymo, stebint 14 dienų, buvo lygi laikui prieš gydymą, t. y. 294 s.

Galima daryti prielaidą, kad sumažėjęs pieno kiekis įtakojo sutrumpėjusį melžimo laiką gydymo

metu.

Pagrindinis sergančios karvės sveikimo požymis yra SLS mažėjimas (<400 tūkst./ml) (65).

Sveiko tešmens piene SLS yra mažesnis nei 100 tūkst./ml (41). Atliktas tyrimas parodė, kad 1

gydomų karvių grupės SLS po gydymo sumažėjo 261 tūkst./ml (61,1 proc., p<0,05) ir siekė 166

tūkst./ml. 2 grupės SLS sumažėjo 1,153 mln./ml (81,7 proc.) ir po gydymo buvo lygus 257

tūkst./ml. 3 grupės SLS sumažėjo 377 tūkst./ml (44,9 proc., p<0,05) ir po gydymo siekė 463

tūkst./ml. Taigi, galima daryti išvadą, kad 1 ir 2 grupių gydymo rezultatai sumažino SLS iki normos

ribų, tačiau 3 grupėje SLS viršijo 63 tūkst./ml, nors klinikinio mastito požymių nebuvo pastebėta.

4.1. Gydymo efektyvumo vertinimas

Gydymo efektyvumas buvo vertinamas pagal šiuos rodiklius: pieno elektrinį laidumą,

primelžto pieno kiekį, melžimo trukmę ir somatinių ląstelių skaičių. Vertinant skirtingų

antimikrobinių preparatų gydymo efektyvumą svarbiausiais rodikliais laikyti primelžto pieno kiekis

ir SLS, kadangi kiekvienam ūkininkui finansiškai svarbiausia primelžti kuo daugiau geros kokybės

pieno. Pagalbiniais rodikliais vertinant gydymo efektyvumą buvo pasirinkti PEL ir melžimo

trukmė.

Taigi, pagal pateiktus duomenis galima daryti išvadą, kad ūkyje X didžiausias gydymo

efektas buvo pasiektas 2 grupėje. Todėl, diagnozavus pieno liaukos uždegimą, tinkamiausias

gydymo būdo pasirinkimas būtų kompleksinis gydymas preparatais ,,Synulox LC“ ir ,,Synulox

38

RTU“, kartu naudojant NVNU ir vietiškai teptant tešmenį tepalu ,,Karbaseptas“. 3 grupėje naudotas

preparatas ,,Lincocin Forte S‘‘ kartu su NVNU ir tepalu ,,Karbaseptas“ lėmė mažą pieno kiekio

praradimą pasveikus tiriamajai grupei, tačiau piene išliko aukštas SLS, kas mažino pieno kokybę ir

didino ligos recidyvo riziką. Dėl tokių priežasčių šiame ūkyje 3 grupės gydymo metodas

nerekomenduotinas, o patartina rinktis 2 grupės gydymo metodą. 1 grupė gydyta 2 dienas iš eilės

preparatais ,,Rifen“ (NVNU) ir ,,Karbaseptas“. Šioje grupėje norėta išvengti antibiotikų naudojimo,

darant prielaidą, kad sukėlėjas gali būti koliforminė bakterija. Pasitelkus tokią gydymo taktiką iš 9

klinikiniu mastitu sirgusių karvių išgijo 3 (33,3 proc.), o likusios 6 (66,6 proc.) trečiąją dieną

pradėtos gydyti preparatais ,,Synulox LC“ ir ,,Synulox RTU“. Pieno elektrinio laidumo, somatinių

ląstelių skaičiaus duomenimis ši gydymo taktika pasiteisino, tačiau ženkliai sumažėjo primelžiamo

pieno kiekis. Kita vertus, nenaudojant antibiotikų išgijo net 33,3 proc. karvių. Todėl šį gydymo

būdą rekomenduotina taikyti karvėms, kurioms diagnozuotas klinikinis mastitas likus neilgam laiko

tarpui iki užtrūkinimo – tuomet karvių primilžis būna sumažėjęs, o tešmens imuninės savybės

sustiprėjusios. Tai leistų ūkininkams sutaupyti lėšų ir būtų naudojama mažiau antibiotikų.

39

IŠVADOS

1. Dažniausiai pasitaikantys mastito sukėlėjai X ūkyje buvo S. agalactiae (30 proc.), S.

dysgalactiae (20 proc.), KNS (20 proc.), E. coli (10 proc.), E. faecalis (10 proc.).

2. Mastito sukėlėjai buvo jautriausi amoksicilinui su klavulanine rūgštimi, linkomicinui /

spektinomicinui, linezolidui, amoksicilinui. Mažiau jautrūs enrofloksacinui, marfloksinui,

rifampicinui, doksiciklinui, cefaleksinui.

3. Didžiausią SLS skaičių tirtuose mėginiuose įtakojo S. agalactiae – 1,254 mln./ml, E.

faecalis – 1,203 mln./ml ir S. dysgalactiae – 953,5 tūkst./ml. Tuo tarpu kitų stafilokokų ir E.

coli infekuotuose mėginiuose rasta ženkliai mažiau somatinių ląstelių – atitinkamai 675

tūkst./ml ir 511 tūkst./ml.

4. Nustatyta, jog efektyviausias gydymo būdas yra kompleksiškas preparatų ,,Synulox RTU”,

,,Synulox LC”, ,,Rifen” ir ,,Karbaseptas” naudojimas.

40

REKOMENDACIJOS

Prieš mastito gydymą rekomenduojama atlikti pieno mėginių bakteriologinius tyrimus bei

nustatyti mastitą sukėlusių mikroorganizmų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms.

Karvių sveikatingumui ir pieno kokybei užtikrinti bandos valdymo programoje derėtų

pastoviai stebėti ir analizuoti pieno kiekio, pieno elektrinio laidumo, melžimo laiko ir SLS

pakitimus.

41

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Pyörälä S. Indicators of inflammation in the diagnosis of mastitis. Vet. Res. 2003; 34(5). p.

565-578.

2. Contreras G.A, Rodrigues J.M. Mastitis: comparative etiology and epidemiology. J.

Mammary Galnd Biol. Neoplasia. 2011; 16. p. 339-341.

3. Malinowski E., Lassa H., Kłossowska A., Markiewicz H., Kaczmarowski M., Smulski S.

Relationship between mastitis agents and somatic cell count in foremilk samples. Bull Vet

Inst Pulawy. 2006; 50. p. 349–352.

4. Japertas S., Japertienė R. Somatinės ląstelės piene. Mano ūkis. 2010; 1. p. 1-5.

5. Santos J. E. P., Cerri R. L. A., Ballou M. A., Higginbotham G. E., Kirk J. H. Effect of

Timing of first clinical mastitis occurrence on lactational and reproductive performance of

Holstein dairy cows. Animal Reproduction Science. 2004; 80. p. 31–45.

6. Ahmadzadeh A., Frago F., Shafii B., Dalton J.C., Price W.J., Mc Guore M. A. Effect of

clinical mastitis and other diseases on reproductive performance of Holstein cows. Animal

Reproduction Science. 2009. p. 273–82.

7. Britten Allan M. The Role of Diagnostic Microbiology in Mastitis Control Programs.

Veterinary Clinics of North America: Food Animal Practice. 2012; 28(2). p. 187–202.

8. Antanaitis R., Žilaitis V., Juozaitienė V., Palubinskas G., Kučinskas A., Sederevičius A.,

Beliavska-Aleksiejūnė D. Efficient diagnostics and treatment of bovine mastitis according to

herd management parameters. Veterinarija ir zootechnika. 2015; 69(91).

9. Krömker V., Grabowski N. T., Redetzky R., Hamann J. Detection of mastitis using selected

quarter milk parameters. In: proceedings of the 2nd International Symposium of Bovine

Mastitis and Milk Quality. Vancouver, Canada, Sep. 13-15, 2001. p. 486-487.

10. Kalmus P. Clinical mastitis in Estonia: diagnosis, treatment efficacy and antimicrobial

resistance of pathogens in Estonia. A thesis for applying for the degree of doctor of

philosophy in veterinary medicine and food sciences. Estonian university of life sciences.

Tartu. 2013; p. 15-71.

11. Bastan A., Kaymaz M., Findik M., Erünal N. The use of electrical conductivity, somatic cell

count and California mastitis test in diagnosis of subclinical mastitis in dairy cows. Ank.

Univ. Vet. Fak. Derg. 1997; 44. p. 1-6.

12. Viguier C., Arora S., Gilmartin N., Welbeck K., O’Kennedy R. Mastitis detection: current

trends and future perspectives. Trends Biotechnol. 2009; 27(8). p. 486-493.

42

13. Rahman M.M., Islam M.R., Uddin M.B., Aktaruzzaman M. Prevalence of subclinical

mastitis in dairy cows reared in sylhet district of Bangladesh. Int. J. BioRes. 2010; 1(2). p.

23-28.

14. More S. J., Clegg T. A., O´Grady L. Insights into udder health and intramammary antibiotic

usage on Irish dairy farms during 2003-2010. Irish Vet J.2012; 65(7).

15. Riekerink O., Barkema H. W., Kelton D. F., Scholl, D. T. Incidence rate of clinical mastitis

on Canadian dairy farms. J. Dairy Sci.2008; 91. p. 1366–1377.

16. Klimienė I. Ružauskas M., Špakauskas V. ir kt. Antimicrobial resistance patterns to beta-

lactams of gram-positive cocci isolated from bovine mastitis in Lithuania. Polish journal of

veterinary sciences. 2011; 14(3). p. 67-72.

17. Wilson D. J., Gonzales R. N., Hertl J., Schulte H. F., Bennett G. J., Schukken Y. H. et al.

Effect of clinical mastitis on the lactation curve; a mixed model estimation using daily milk

weights. J Dairy Sci. 2004; 87. p. 2073–2084.

18. Bray D. R., Shearer J. K. Milking Machine and Mastitis Control. University of Florida.

2012. p. 1-22.

19. Blowey R., Edmondson P. Mastitis Control in Dairy Herds. 2nd ed. UK; 2010. p. 1-253.

20. Scott P. R., Penny C. D., Macrae A. I. Cattle medicine. London, UK; 2011. p. 216 – 235.

21. Tenhagen B. A., Köster G., Wallmann J., Heuwieser W. Prevalence of mastitis pathogens

and their resistance against antimicrobial agents in dairy cows in Brandenburg, Germany. J

Dairy Sci. 2006; 89. p. 2542–2551.

22. Ferguson J. D., Azzaro G., Gambina M., Licitra G. Prevalence of mastitis pathogens in

Ragusa, Sicily, from 2000 to 2006. J Dairy Sci. 2007; 90. p. 5798–5813.

23. Jemeljanovs A., Bluzmanis J., Mozgis V. Udder Inflammation, their agents, treatment and

prevention. Symposium on Immunology of Ruminant Mammary Gland. Sresa. 2000. p.

339–341.

24. Klimienė I., Ružauskas M., Špakauskas V., Butrimaitė-Ambrozevičienė Č., Mockeliūnienė

V., Mockeliūnas R., Virgailis M. ir kt. Streptococcus agalactiae reikšmė karvių mastitų

etiologijoje ir jautrumas antimikrobinėms medžiagoms. Veterinarija ir zootechnika. 2009;

47(69). p. 37-42.

25. Taponen S., Bjorkroth J., Pyorala S. Coagulasenegative staphylococci isolated from bovine

extramammary sites and intramammary infections in a single dairy herd. J. Dairy Res. 2008;

75(4). p. 422–429.

26. Ericsson Unnerstad H., Lindberg A., Persson Waller K., et al. Microbial aetiology of acute

clinical mastitis and agent specific risk factors. Vet microbiol. 2009; 137. p. 90–97.

43

27. Pyöräla S., Taponen S. Coagulase-negative staphylococci-Emerging mastitis pathogens. Vet

microbiol. 2009; 134(1-2). p. 3–8.

28. Bortel M. A., Haenni M., Morignat E., Sulpice P., Madec J. Y., Calavas D. Distribution and

antimikrobial resistance of clinical and subclinical mastitis pathogens in dairy cows in

Rhōne-Alpes, France. Foodborne Pathog. Dis. 2010; 7(5). p. 479–487.

29. Petersson-Wolfe C. S., Currin J. F. Streptococcus dysgalactiae: A PracticalSummary for

Controlling Mastitis. Virginia Cooperative Extencion: DASC -5P. p. 1-2.

30. Aniulis E. Patelių pieno liaukos ligos. Kaunas. 2007. p. 12 – 302.

31. Hogan J., Smith L. Coliform mastitis. Vet. Res. 2003; 34. p. 507–519.

32. Gonen E., Vallon-Eberhard A., Elazar S., Harmelin A., Brenner O., Rosenshine I. et al. Toll-

like receptor 4 is needed to restrict the invasion of Escherichia coli P4 into mammary gland

epithelial cells in a murine model of acute mastitis. Cellular Microbiology. 2007. p. 2826–

2838.

33. Suojala L., Kaartinen L., Pyorala S. Treatment for bovine Escherichia coli mastitis – an

evidence-based approach. J. vet. Pharmacol. 2013. p. 1-11.

34. Kornalijnslijper J. E., Daemen A.J., Van Werwen T., Niewold T.A., Rutten V.P.,

Noordhuizen-Stassen E.N. Bacterial growth during the early phase of infection determines

the severity of experi mental Escherichia coli mastitis in dairy cows. Veterinary

Microbiology. 2004. p. 101, 177–186.

35. Looper M. Reducing somatic cell count in dairy cattle. In: division of agriculture research &

extension. University of Arkansas System. 2012.

36. Gudonis A. Pieno kokybė. Kaunas. Technologija. 2007. p. 56.

37. Sharma N., Singh N. K., Bhadwal M. S. Relationship of somatic cell count and mastitis: An

Overview. Asian-Aust.J Anim Sci. 2011; 24(3). p. 429-438.

38. Boyso J. O., Alrcōn J. J. V., Juārez M. C., Zarzosa A. O., Meza J. E. L., Patino A. B.,

Aguirre V. M. B. Innate immune response of bovine mammary gland to pathogenic bacteria

responsible for mastitis. J. Infect. 2007; 54. p. 399-409.

39. Nielsen C. Economic Impact of Mastitis in Dairy Cows. Doctoral Thesis Swedish

University of Agricultural Sciences Uppsala. 2009.

40. Malek dos Reis C. B., Barreiro J. R., Moreno J. F. G., Porcionato M. A. F., Santos M. V.

Evaluation of somatic cell count thresholds to detect subclinical mastitis in Gyr cows. J.

Dairy Sci. 2011; 94. p. 4406–4412.

41. Bytyqi H., Sherifi K., Hamidi A., Gjonbalaj M., Muji S., Mehmeti H. Influence of

management and physiological factors on somatic cell count in raw milk in Kosova.

Veterinarski Archiv. 2010; 80(2). p. 173-183.

44

42. LR žemės ūkio ministro įsakymas “Dėl pieno supirkimo taisyklių patvirtinimo”. Teisės aktų

registras. 2007; Nr. 66-2569.

43. Jones G. M., Bailey T. L. Understanding the Basics of Mastitis. Virginia Cooperative

Extension. 2009.

44. Hussain R., Javed M. T., Kha A. Changes in some biochemical parameters and somatic cell

counts in the milk of buffalo and cattle suffering from mastitis. Pak Vet J. 2012; 32(3). p.

418-21.

45. Anderson K. L., Correa M. T., Allen A., Rodriguez R. Fresh cow mastitis monitoring on day

3 postpartum and its relationship to subsequent milk production. Journal of Dairy Science.

2010; 93(12). p. 5673–5683.

46. Japertienė R., Japertas S. Pieno kokybė. Kaunas, 2011.

47. Hansen P. J., Soto P., Natzke R. P. Mastitis and Fertility in Cattle - Possible Involvement of

Inflammation or Immune Activation in Embryonic Mortality. AJRI. 2004; 51. p. 294-301.

48. Morek-Kopec M., Zarnecki A., Jagusiak W. Associations between somatic cell score of

milk and fertility traits in Polish Holstein-Friesian cows. Animal Science Papers and

Reports. 2009; 27(1). p. 15-22.

49. Edwards J. L., Tozer P. R. Using activity and milk yield as predictors of fresh cow

disorders. J. Dairy Sci. 2004; 87. p. 524–531.

50. Mungube E.O., Tenhagen B.A., Regassa F., Kyule M.N., Shiferaw Y., Kassa T. et al. milk

production in udder quarters with subclinical mastitis and associated economic losses in

crossbred dairy cows in Etiopia. Tropical animal health and production. 2005; 37. p. 503-

512.

51. Grohn Y. T., Wilson D. J., Gonzalez R. N., Hertl J. A., Schulte H., Bennett G., Schukken

Y.H. Effect of pathogen-specific clinical mastitis on milk yield in dairy cows. J. Dairy Sci.

2004; 87. p. 3358–3374.

52. Žilaitis V., Antanaitis R. Melžiamų karvių bandos kompiuterinis valdymas. Mano ūkis.

2008.

53. Lukas J. M., Reneau J. K., Wallace R., Hawkins D., Munoz-Zanzi C. A novel method of

analyzing daily milk production and electrical conductivity to predict disease onset. Journal

of Dairy Science. 2009; 92 (12). p. 5964–5976.

54. Mansor R. Proteomic and metabolomic studies on milk during bovine mastitis. Submitted in

fulfilment of the requirements for the degree of doctor of philosophy, Glasgow. 2012. p. 33-

72.

55. Norberg E. Electrical conductivity of milk as a phenotypic and genetic indicator of bovine

mastitis. Livestock Production Science. 2005; 96. p. 129-139.

45

56. Janzekovič M., Brus M., Mursec B., Vinis P., Stajnko D., Cus F. Mastitis detection based on

electric conductivity of milk. Journal of Achievements in Materials and Manufacturing

Engineering. 2009; 34(1). p. 39-46.

57. Berth K. Detection of tissue demages caused by milking machines using conductivity

measurement. Automatic Milking - A Better Understanding. Lelystad the Netherlands

Wageningen Acad. Publ. Wageningen, the Netherlands. 2004. p. 243.

58. Hamann J., Gyodi P. Somatic cells and electrical conductivity in relation to milking

frequency. Milchwissensch. 2000; 55. p. 303–307.

59. Mrode R. A., Swanson G. J. T. Estimation of genetic parameters for somatic cell counts in

the first three lactations using random regression. Livest. Prod. Sci. 2003; 79. p. 239–247.

60. Lafi S. Q. Use of somatic cell counts and California Mastitis Test results from udder halves

milk samples to detect subclinical intramammary infection in Awassi sheep. Small Rum.

Res. 2006; 62. p. 83-86.

61. Paquet J., Lacroix C., Audet P., Thibault J. Electrical conductivity as a tool for analyzing

fermentation processes for production of cheese starters. International Dairy Journal. 2000;

10(5). p. 391-399.

62. Roberson J.R. Treatment of clinical mastitis. Veterinary Clinics of Food Animals. 2012; 28.

p. 271–288.

63. Constable P., Pyorala S., Smith G. Guidelines for antimicrobial use in cattle. In

Antimicrobial Use in Animals. Eds Guardabassi L., Jensen L. B. & Kruse H. Blackwell

Publishing Ltd, Oxford, UK. 2008. p. 143–160.

64. Deluyker H. A., Van Oye S. N. et al. Factors affecting cure and somatic cell count after

pirlimycin treatment of subclinical mastitis in lactating cows. J Dairy Sci. 2005; (88). p.

604–614.

65. Rudejevienė J., Žilaitis V., Japertienė R., Mišeikienė R. Karvių slaptojo mastito gydymo

cefaleksinu ir cefaleksino deriniu su ampicilinu efektyvumas. Vet zootec. 2011; 55 (77). p.

53-59.

66. Berger-Bächi B. Resistance mechanisms of gram-positive bacteria. J. Med. Microbiol. 2002;

292. p. 27-35.

67. Bengtsson B., Unnerstad H. E., Ekman T., Artursson K., NilssonÖst M., Persson Waller K.

Antimicrobial susceptibility of udder pathogens from cases of acute clinical mastitis in dairy

cows. Vet Microbiol. 2009; 36. p. 142-149.

68. Minst K., Märtlbauer E., Miller T., Meyer C. Short communication: Streptococcus species

isolated from mastitis milk samples in Germany and their resistance to antimicrobial agents.

J. Dairy Sci. 2012; 95. p. 6957-6962.

46

69. Erskine R. J., Wagner S., DeGraves F.J. Mastitis therapy and pharmacology. Veterinary

Clinics of North America: Food Animal Practice. 2003. p. 109–138.

70. Sandholm M., Honkanen – Buzalski T., Kaartinen L., Pyörälä S. The bovine udder and

mastitis. 1995. p. 73, 209 – 213.

71. Chambers H. F. The changing epidemiology of Staphylococcus aureus. Emerg. Infect. Dis.

2001; 7. p. 178–182.

72. Klimienė I., Mockeliūnas R., Butrimaitė-Ambrozevičienė Č., Sakalauskienė S. Karvių

mastitas. Tyrimai Lietuvoje. Veterinarija ir zootechnika. 2005; 31(53). p. 67-76.

73. Waage S., Jonsson P., Franklin A. Evaluation of a cow-side test for detection of

Gramnegative bacteria in milk from cows with mastitis. Acta Vet. Scand. 1994; 35. p. 205–

207.

74. Ramanauskienė J., Sederevičius A., Aniulis E., Rudejevienė J., Želvytė R., Monkevičienė I.

ir kt. Karvių klinikinio mastito gydymo efektyvumo tyrimai. Veterinarija ir zootechnika.

2008; 41(63). p. 80-85.

75. Djabri B. et al. Quarter milk somatic cell count in infected dairy cows: a meta-analysis.

Vet Res. 2002; 33. p. 335-357.

76. Polat B., Colak A., Cengiz M., Yanmaz L. E., Oral H., Bastan A. et al. Sensitivity and

specificity of infrared thermography in detection of subclinical mastitis in dairy cows.

Journal of Dairy Science. 2010; 93. p. 3525–3532.

77. Ostergaard S., Gröhn Y. T. Effects of Diseases on Test Day Milk Yield and Body Weight of

Dairy Cows from Danish Research Herds. Journal of Dairy Science. 1999; 82. p. 1188–

1201.

78. Hillerton J., Semmens E., J. Comparison of Treatment of Mastitis by Oxytocin or

Antibiotics Following Detection According to Changes in Milk Electrical Conductivity

Prior to Visible Signs. Journal of Dairy Science. 1999; 82. p. 93–98.

79. Špakauskas V., Klimienė I., Matusevičius A. Acomparison of indirect methods for diagnosis

of subclinical mastitis in lactating dairy cows. Veterinarski Arhiv. 2006; 76(2). p. 100–109.

80. Gröhn Y. T., Wilson D. J., Gonzįlez R. N., Hertl J. A., Schulte H., Bennett G., Schukken Y.

H. Effect of Pathogen-Specific Clinical Mastitis on Milk Yield in Dairy Cows. Journal of

Dairy Science. 2004; 87. p. 3358–3374.

81. Rajala-Schultz P. J., Gröhn Y. J., Guard C. L. Effects of Clinical Mastitis on Milk Yield in

Dairy Cows. Journal of Dairy Science. 1999; 82. p. 1213–1220.

82. Larroque H., Rupp R., Moureaux S., Boichard D., Ducrocq V. Genetic parameters for type

and functional traits in the French Holstein breed. Interbull meeting, June 2–4, Uppsala

Sweden. 2005; p. 169–179.

47

83. Clarke T., Cuthbertson E. M., Greenall R. K., Hannah M. C., Shoesmith D. Incomplete

milking has no detectable effect on somatic cell count but increased cell count appears to

increase strip yield. Australian Journal of Experimental Agriculture. 2012; 48. p. 1161–

1167.

48

PRIEDAI

1 priedas. Šėrimo racionai ir kombinuotų pašarų gamyba ūkyje X

Kombinuoti pašarai melžiamoms karvėms iki 180 laktacijos dienų.

1 toną 5 tonas 10 tonų 20 tonų

kombinuot

o

kombinuot

o

kombinuot

o

kombinuot

o

Pašarų pašaro pašaro pašaro pašaro

pavadinimas kg kg kg kg

Rapsų grūdai 3,00% 30 150 300 600

Toksinų surišėjas Nutriprotect AF 0,15% 1,5 7,5 rank

a 15 30

Mielės LIVE – SACC DAIRY 0,10% 1 5 rank

a 10 20

Acid buffer 0,50% 5 25 rank

a 50 100

Druska 0,50% 5 25 50 100

Natrio dikarbonatas 0,94% 9,4 47 94 188

Pašarinės kalkės 0,20% 2 10 20 40

Mineralai Vilomin Milking Org. 2,94% 29,4 147 294,0 588

Pupų grūdai 14,50

% 145 725 1450 2900

Žirnių grūdai 20,00

% 200 1000 2000 4000

Lubinų grūdai 8,00% 80 400 800 1600

Kvietrugių grūdai 26,17

% 261,7 1308,5 2617 5234

Kviečių/žirnių mišinys 17,00

% 170 850 1700 3400

Avižų grūdai 6,00% 60 300 600 1200

Kombinuoti pašarai melžiamoms karvėms virš 180 laktacijos dienų.

1 toną 5 tonas 10 tonų 15 tonų

kombinuoto kombinuoto kombinuoto kombinuoto

Pašarų pašaro pašaro pašaro pašaro

pavadinimas kg kg kg kg

Rapsų grūdai 0,00% 0 0 0 0

Toksinų surišėjas Nutriprotect AF 0,15% 1,5 7,5 ranka 15 22,5

Acid buffer 0,25% 2,5 12,5 ranka 25 37,5

Druska 0,50% 5 25 50 75

Natrio dikarbonatas 1,00% 10 50 100 150

Pašarinės kalkės 0,20% 2 10 20 30

Mineralai Vilomin Milking Org. 3,40% 34,0 170 340 510

Pupų grūdai 15,50% 155 775 1550 2325

Žirnių grūdai 23,00% 230 1150 2300 3450

Lubinų grūdai 8,00% 80 400 800 1200

Kvietrugių grūdai 25,00% 250,0 1250 2500 3750

Kviečių/žirnių mišinys 17,00% 170 850 1700 2550

Avižų grūdai 6,00% 60 300 600 900

49

Šėrimo racionas iki 180 laktacijos dienos.

iki 180 laktacijos dienos

2016.10.01

Per

parą:

Rytinis

šėrimas

Vakarinis

šėrimas

Kg-

viso

Rytinis

šėrimas

Vakarinis

šėrimas

Šiaudai Žolinis 1,00 0,50 0,50 136 68 68

Kukurūzų grūdainis Konc. 1,50 0,75 0,75 204 102 102

Vyt. žolės silosas Žolinis 15,20 7,60 7,60 2067 1034 1034

Kombi-I gr. Komb. 8,50 4,25 4,25 1156 578 578

Kukurūzų silosas Žolinis 17,80 8,90 8,90 2421 1210 1210

Cukrinių runkelių melasa Konc. 0,28 0,14 0,14 38 19 19

Vanduo 4,60 2,30 2,30 626 313 313

Viso 48,88 24,44 24,44 6647,7 3323,8 3323,8

Šėrimo racionas nuo 180 laktacijos dienos.

>180 laktacijos dienų ir 3 sav. iki

vedimo

Per

parą:

Rytinis

šėrimas

Vakarinis

šėrimas

Kg-viso Rytinis

šėrimas

Vakarinis

šėrimas

Šiaudai Žolinis 1,00 0,50 0,50 100 50 50

Įsėlis su šiaudais-Rulonai Žolinis 0,00 0,00 0,00 0 0 0

Kukurūzų grūdainis Konc. 1,40 0,70 0,70 172 86 86

Vyt. žolės silosas Žolinis 15,20 7,60 7,60 1520 760 760

Kombi-II gr. Komb. 5,80 2,90 2,90 580 290 290

Kukurūzų silosas Žolinis 17,80 8,90 8,90 1780 890 890

Cukrinių runkelių melasa Konc. 0,24 0,12 0,12 24 12 12

Vanduo 2,30 1,15 1,15 230 115 115

Viso 43,74 21,87 21,87 4406,20 2203,10 2203,10

50

2 priedas. Bakteriologinis pieno mėginių tyrimas

51

3 priedas. Antimikrobinis rezistentiškumas

Karvių mastito gydymo efektyvumo vertinimas panaudojant ...20009520/20009520.pdfamoxicillin Less...

Documents

Transcript of Karvių mastito gydymo efektyvumo vertinimas panaudojant ...20009520/20009520.pdfamoxicillin Less...