Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės ... · Valstybės tarnautojų darbo...

� 2005 m. Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų nuostatų įgyvendinimo ataskaita

Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų nuostatų įgyvendinimo

metinė ataskaita

Vilnius, 2006

VALSTYBĖS TARNYBOSDEPARTAMENTAS

PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS

�

TURINYS

Turinys 2

ĮŽANGINIS ŽODIS 4

1. VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO BENDROSIOS NUOSTATOS 6

2. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBĖS 8

2.1. Valstybės tarnautojų pareigybių kaita ir užimtumas 9

2.2. Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai ir sąrašai 10

3. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PRIĖMIMAS 12

3.1. Priėmimo tvarkos praktinio taikymo stebėsena 15

3.2. Teisinio reglamentavimo tobulinimas 17

4. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS 18

5. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KARJERA 20

5.1. Valstybės tarnautojų tarnybinis kaitumas 21

5.2. Valstybės tarnautojų karjera Europos Sąjungos institucijose 21

5.3. Valstybės tarnautojų vertinimas 21

6. DARBO UŽMOKESTIS 24

6.1. Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dalis – priedai 26

6.2. Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dalis – priemokos 26

6.3. Darbo užmokesčio kaitos analizė 27

7. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ 28

7.1. Vienkartinės piniginės išmokos 29

7.2. Padėkos, vardinės dovanos 29

7.3. Tarnybinės nuobaudos 30

8. SOCIALINĖS GARANTIJOS IR KITOS GARANTIJOS 32

8.1. Valstybės tarnautojų atostogos 33

8.2. Atostogų suteikimas 33

8.3.Valstybinis socialinis draudimas, sveikatos draudimas ir pensijos 33

8.4.Išeitines išmokos ir kompensacijos 33

8.5.Tarnybos stažas 34

8.6.Kitos garantijos 35

9. ATLEIDIMAS IŠ VALSTYBĖS TARNAUTOJO PAREIGŲ 36

9.1. Atleidimo 2005 m. iš valstybės tarnautojo pareigų analizė 37

10. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMAS 40

10.1. Valstybės tarnautojų, dirbančių ministerijose, mokymai 41

10.2. Valstybės tarnautojų, dirbančių apskričių viršininkų administracijose, mokymai 41

10.3. Valstybės tarnautojų, dirbančių savivaldybių administracijose, mokymai 42

10.4. Valstybės tarnautojų mokymo bazės plėtra 42

10.5. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų veikla 43


11. Tarnybiniai pasai 46

12. Valstybės tarnybos valdymas 48

12.1. Bendra situacija 50

13. Valstybės tarnybos departamento veikla 52

13.1. Valstybės tarnybos departamento žmogiškieji ir finansiniai ištekliai 54

PRIEDAI 56

1 priedas. Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal kategorijas

2004 m bei 2005 m. 57

2 priedas. Įsteigtų-panaikintų pareigybių ataskaita 57

3 priedas. Pareigybių užimtumas 2005 m. 58

4 priedas. Bendra valstybės tarnautojų laisvų pareigybių ataskaita 58

5 priedas. Priimta į pareigas konkurso būdu 2005-01-01 – 2005-12-31 59

6 priedas. Priimta į pareigas konkurso būdu pagal pareigas ir amžiaus grupes 59

2005-01-01 – 2005-12-31

7 priedas. Priimta į pareigas karjeros valstybės tarnautojų konkurso būdu 59

pagal įstaigų grupes ir amžių 2005-01-01 – 2005-12-31

8 priedas. Valstybės tarnautojų, priimtų pagal VTĮ nuostatas, 60

skaičius 2005-01-01 – 2005-12-31

9 priedas. Priimta pakaitinių valstybės tarnautojų pagal įstaigų grupes ir amžių 60

2005-01-01 – 2005-12-31

10 priedas. Priimta pakaitinių valstybės tarnautojų pagal pareigybių grupes 60

ir amžių 2005-01-01 – 2005-12-31

11 priedas. Vertinimo komisijos siūlymai valstybės tarnautojams, 61

įvertintiems nepatenkinamai

12 priedas. Valstybės tarnautojų turinčių kvalifikacines klases skaičius 2005 m. 61

13 priedas. Valstybės tarnautojų turinčių kvalifikacines klases skaičius 2004 m. 62

14 priedas. Lietuvos Valstybės tarnautojų pareigybių kategorijos, 62

pareiginių algų koeficientai, priskaičiuojamos pareiginės algos dydis

15 priedas. Tarnybinės nuobaudos pagal įstaigų grupes 63

16 priedas. 64

17 priedas. 65

18 priedas. 2005 m. mokymo ataskaitų duomenys pagal įstaigų grupes 65

(2006-02-27 VATIS duomenys)

19 priedas. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų 2005 m. 66

veiklos ataskaitos (statistiniai duomenys)

20 priedas. Valstybės tarnautojų kvalifikavimo tobulinimo įstaigų, 68

kurių mokymo programos patvirtintos 2005 m., sąrašas

21 priedas. Atleistų valstybės tarnautojų skaičius 68

22 priedas. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos 69

�

ĮŽANGINIS ŽODIS


Matyt, reikšmingiausiu Valstybės tarnybos

departamento prie Vidaus reikalų ministerijos

2005 m. darbu Valstybės tarnybos įstatymo ir su

juo susijusių teisės aktų nuostatų įgyvendinimo

srityje reikėtų laikyti 2005 m. gruodžio 22 d. pri-

imtą ir 2006 m. sausio 12 d. įsigaliojusį Valstybės

tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo

ir papildymo įstatymą1. Siekiant panaikinti išryš-

kėjusias teisinio reguliavimo spragas, didesnė

šio įstatymo projekto straipsnių pakeitimo dalis

buvo parengta Valstybės tarnybos departamento

specialistams apibendrinus trejų metų Valstybės

tarnybos įstatymo taikymo praktiką. Kiti pakeiti-

mai buvo parengti siekiant toliau plėtoti Lietuvos

valstybės tarnautojų atstovavimo tarptautinėse

organizacijose ir Europos sąjungos institucijose

galimybes.

Priėmus šį įstatymą buvo išspręstos kai ku-

rios svarbios Valstybės tarnybos įstatymo tai-

kymo problemos: panaikinti neaiškumai dėl kai

kurių Darbo kodekso normų taikymo valstybės

tarnautojams (pavyzdžiui, neaiškumų atostogų

klausimais išsprendimas) ir pašalintos teisinio

reguliavimo spragos (pavyzdžiui, mokymosi už-

sienyje galimybių nustatymas ir su juo susijusių

išlaidų apmokėjimas). Šiame įstatyme taip pat

nustatyti platesni įgaliojimai Valstybės tarnybos

departamentui kontroliuojant Valstybės tarnybos

įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendini-

mą, taip pat nustatytos ir kai kurios kitos svarbios

naujovės valstybės tarnybos srityje (pavyzdžiui,

pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimas iki

konkurso bei šių valstybės tarnautojų vertinimas,

valstybės tarnautojų perkėlimas jiems laimėjus

konkursą ir laikinas perkėlimas į įstaigų vadovų

pareigas bei kt.).

Vykdant nuolatinę Valstybės tarnybos įstaty-

mo veikimo stebėseną pastebėta, kad egzistuoja

ir kitos problemos. Kai kurios iš jų reikalauja grei-

tesnio sprendimo. Pavyzdžiui, pastaruoju metu

vis aktualesni įstaigoms tampa valstybės tarnau-

tojų įtraukimo į ES struktūrinių fondų paramos

administravimą ir jų apmokėjimo klausimai. Be

to, nuolatinės diskusijos apie valstybės tarnau-

tojų atrankos sistemos netobulumą rodo, kad bū-

tina apsispręsti dėl jos pakeitimo. Taip pat svar-

bios problemos, susijusios su valstybės tarnybos

valdymo instrumentų tinkamu veikimu (pavyz-

džiui, atskiros analizės reikalauja nuolat keičiami

teisės aktai dėl įstaigoms leistino didžiausio vals-

tybės tarnautojų skaičiaus bei šio skaičiaus nuo-

latinio didėjimo priežastys), valstybės tarnautojų

socialinių garantijų, darbo užmokesčio sistemos

tobulinimo klausimais.

Kaip svarbiausi artimiausio laikotarpio pri-

oritetai, kurie taip pat padiktuoti ir Vyriausybės

programos, yra valstybės tarnautojų atrankos

sistemos tobulinimas sprendžiant jos skaidrumo

ir efektyvesnio veikimo klausimus, valstybės tar-

nautojų tarnybinės veiklos vertinimo sistemos to-

bulinimas, personalo vadybos įstaigos lygmeniu

tobulinimas.

Osvaldas Šarmavičius,

Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus

reikalų ministerijos direktorius

1 Valstybės tarnybos įstatymo 2, 4, 6, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27, 30, 34, 35, 36, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 49, 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 16(1) IR 31(1) straipsniai įstatymas – Valstybės žinios, 2006 01 12, Nr. 4-97

�

1VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO BENDROSIOS

NUOSTATOS


Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) skyrius „Bendrosios nuostatos“ apima VTĮ pa-skirties nuostatas, šiame įstatyme vartojamas sąvokas, pagrindinius valstybės tarnybos ir vals-tybės tarnautojų etikos principus, nuostatas dėl šio įstatymo taikymo ribų, dėl darbo santykius reglamentuojančių įstatymų taikymo valstybės tarnautojams, kolektyvinių sutarčių sudarymą valstybės tarnyboje.

2005 m. gruodžio 22 d. Seime priimtas VTĮ straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymas2, kuriame buvo tikslinamos įstaigos vadovo ir pa-kaitinio valstybės tarnautojo sąvokos, o taip pat ir įstatymo taikymo apimtys statutiniams valsty-bės tarnautojams. Minėtosios pakeistos įstatymo normos 2005 m. taikomos nebuvo, nes šis įstaty-mas įsigaliojo 2006 m. sausio 12 d.

VTĮ Bendrosios nuostatos, lyginant su kitomis įstatymo nuostatomis, pasižymi stabilumu. Šį nuostatų stabilumą galima pagrįsti pakankamu aiškumu bei tuo, jog taikant jas nebuvo susidurta su esminėmis problemomis. Kitą vertus, kaip rodo šių nuostatų analizė, tam tikras neaiškumas jose egzistuoja.

Remdamiesi Valstybės tarnautojų registro (toliau – Registro) duomenimis galime teigti, kad valstybės tarnautojo sąvoka skirtingose valsty-bės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose su-prantama arba pritaikoma skirtingai. Pavyzdžiui, įvairiose įstaigose tos pačios pareigybės laiko-mos ir kaip valstybės tarnautojų, ir kaip pagal darbo sutartį dirbančiųjų pareigybėmis. Tokia dviprasmiška padėtis dažniausiai pastebima ins-titucijų ar įstaigų struktūriniuose padaliniuose, kurių funkcijos susijusios su jų vidinės veiklos administravimu (personalo reikalų, informacinių technologijų, finansinių išteklių, ūkio reikalų tvar-kymo srityse). Tokią situaciją lemia valstybės tar-nybos apibrėžimo3 sudėtingumas. Todėl, siekiant supaprastinti valstybės tarnybos apibrėžimą, to-bulinant valstybės tarnybos teisinį reguliavimą tikslinga būtų diskutuoti, o esant reikalui įvertinti ir Europos Sąjungos šalių patirtį.

Nuo 2002 m. naujos VTĮ redakcijos4 įsigalioji-mo buvo susiduriama su VTĮ 5 str.5 taikymo pro-blemomis. Daugiausia neaiškumų kildavo dėl VTĮ ir Darbo kodekso nuostatų santykio. Todėl 2005

m. priimto VTĮ straipsnių pakeitimo įstatymo vie-nas pagrindinių tikslų buvo šių nuostatų taikymo problemos sprendimas. Šiuo įstatymo pakeitimu kai kurios Darbo kodekso normos buvo įrašytos Valstybės tarnybos įstatyme.

Iki 2006 m. sausio 11 d. galiojusioje VTĮ re-dakcijoje nebuvo numatyta galimybių statutinius valstybės tarnautojus perkelti laikinai dirbti į Eu-ropos Sąjungos institucijas ar kitas tarptautines organizacijas. Tokių galimybių nebuvo nustatyta ir statutuose.

Todėl buvo susiduriama su problemomis, kai valstybės institucijos ir įstaigos (kuriose pareigas ėjo statutiniai valstybės tarnautojai) siekdavo užtikrinti platesnį Lietuvos piliečių atstovavimą minėtose tarptautinėse organizacijose.

2005 m. gruodžio 22 d. priimtu įstatymu daugiau VTĮ nuostatų taikoma statutiniams vals-tybės tarnautojams be išlygų. Todėl šiuo metu statutiniams valstybės tarnautojams taikomos ne tik darbo užmokesčio, bet ir perkėlimo dirbti į ES institucijas, tarptautines organizacijas bei su tuo susijusių valstybės tarnautojų garantijų nuostatos.

Teismų praktika sprendžiant ginčus dėl Bendrųjų nuostatų taikymo yra negausi, tačiau problemų teismams taikant šias VTĮ nuostatas nepastebėta.

2 Valstybės tarnybos įstatymo 2, 4, 6, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27, 30, 34, 35, 36, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 49, 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 16(1) IR 31(1) straipsniai įstatymas – Valstybės žinios, 2006 01 12, Nr. 4-97 3 Valstybės tarnybos apibrėžimas yra tiesiogiai susietas su valstybės tarnautojo apibrėžimu. 4Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymas - Valstybės žinios, 2002 05 04, Nr. 45-17085Šiame įstatymo straipsnyje nustatoma taisyklė dėl darbo santykius reglamentuojančių įstatymų taikymo ribų valstybės tarnautojams.

�

2VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBĖS


2006 m. sausio 12 d. įsigaliojusio VTĮ6 II skyriuje, kuriame reglamentuojamos valstybės tarnautojų pa-reigybės, keičiamas jų skirstymas. Išskiriamos karje-ros, politinio (asmeninio) pasitikėjimo, įstaigų vadovų ir statutinių valstybės tarnautojų pareigybės. Iki 2006 m. pradžios buvo išskiriamos ir pakaitinių valstybės tarnautojų7 pareigybės, tačiau tai buvo įstatymo ne-tikslumas. Naujoje įstatymo redakcijoje atsiranda nauja, ankščiau nereglamentuota, statutinių valstybės tarnautojų pareigybių grupė.

VTĮ 7 straipsnyje nustatyti valstybės tarnautojų pa-reigybių lygiai8 – A, B ir C, kurie priklauso nuo konkre-čioms pareigoms būtino išsilavinimo.

1 pav. Valstybės tarnautojų išsilavinimas, atitin-kantis pareigybių lygius 2004-2005 m.

2004 m. aukštąjį universitetinį arba jam prilygstantį išsilavinimą turėjo 78,4 proc. valstybės tarnautojų, 2005 m. – 79,3 proc. Per 2004-2005 m. laikotarpį valstybės tarnautojų, turinčių A lygio išsilavinimą, padaugėjo 0,9 proc.; valstybės tarnautojų, turinčių B ir C lygio išsilavini-mus, skaičius sumažėjo. Šią mažėjimo tendenciją galime aiškinti tuo, jog per šį laikotarpį dalis valstybės tarnautojų įgijo aukštesnį už anksčiau turėtą išsilavinimo lygį.

Valstybės tarnautojų pareigybės taip pat skirsto-mos į 20 kategorijų, iš kurių 20 kategorija yra aukš-čiausia, o 1 – žemiausia.

2 pav. Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal kategorijas 2004-2005 m.

*Analizuojamas įstaigų vadovų, politinio (asmeni-nio) pasitikėjimo bei karjeros valstybės tarnautojų pa-siskirstymas pagal kategorijas.

Per 2005 m. valstybės tarnautojų, turinčių 6-20 ka-tegorijas, skaičius padidėjo 10 proc. Žemesnes kate-gorijas turinčių valstybės tarnautojų skaičius sumažėjo 10,2 proc. Labiausiai padidėjo valstybės tarnautojų, turinčių 8-14 kategorijas skaičius9. Galima teigti, kad šių pareigybių skaičiaus didėjimas yra susijęs su di-desniu nei ankstesniaisiais metais įstaigų ir institucijų finansavimu.

Iš viso 2005 m. buvo 22259 valstybės tarnautojai, 2004 m. – 20741. Šis valstybės tarnautojų skaičiaus pa-didėjimas siejamas ne tik su tikruoju valstybės tarnau-tojų daugėjimu, bet ir su tuo, kad ankstesniais metais ne visos valstybės ir savivaldybių įstaigos ir institucijos pateikė duomenis Valstybės tarnautojų registrui. Tiks-lesni duomenys buvo pateikti tik 2005 m. pabaigoje.

Remiantis Registro duomenimis, pastebima ten-dencija, jog dėl Valstybės tarnautojų pareigybių apra-šymo ir vertinimo metodikos netobulumo bei dėl Su-vienodintų pareigybių sąrašuose pareigybėms numa-tytų kategorijų intervalų vietoj žemesnių kategorijų pa-reigybių steigiamos aukštesnių kategorijų pareigybės. Tokie valstybės tarnyboje vykstantys procesai įspėja apie būtinybę tobulinti Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodiką, riboti neobjektyvaus pareigybių kategorijų nustatymo galimybę.

2.1. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ KAITA IR UŽIMTUMAS

Per 2004-2005 m. laikotarpį padidėjo valstybės tarnautojų (7,3 proc.) ir valstybės tarnautojų pareigy-bių (6 proc.) skaičius. Didžiausias valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus augimas užfiksuotas teismuose, prokuratūrose, Vyriausybės kanceliarijoje ir įstaigose, atskaitingose Vyriausybei, ministerijose, įstaigose, pavaldžiose Socialinės apsaugos ir darbo, Žemės

6 Valstybės tarnybos įstatymo 2, 4, 6, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 24, 27, 30, 34, 35, 36, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 49, 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 16(1) IR 31(1) straipsniai įstatymas – Valstybės žinios, 2006 01 12, Nr. 4-977 Pakaitinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, iki šio Įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, taip pat valstybės tarnautojas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją.8 A lygio – pareigybės, kurioms būtinas aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas, B lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas arba aukštesnysis išsilavinimas, arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas, C lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija.9 Žr. priedą Nr. 1

�0

ūkio ministerijoms bei savivaldybių administracijose, mažiausias – įstaigose, pavaldžiose Finansų, Krašto apsaugos bei Ūkio ministerijoms10.

3 pav. Valstybės tarnautojų (įstaigų vadovų, karje-ros) skaičius ir pareigybių skaičius

Santykis tarp valstybės tarnautojų ir valstybės tar-nautojų pareigybių skaičiaus per pastaruosius dvejus metus buvo gana stabilus. 2004 m. įsteigtų pareigybių buvo 10,1 proc. daugiau nei realiai užimtų valstybės tarnautojų pareigybių, 2005 m. – 8,7 proc. daugiau. Tad, galima konstatuoti, kad atotrūkis tarp užimtų ir įsteigtų valstybės tarnautojų pareigybių mažėja.

4 pav. Valstybės tarnautojų laisvų pareigybių skai-čius 2004-2005 m.

Beveik dešimtadalį (9,1 proc.) siekiantis atotrūkis tarp užimtų ir laisvų pareigybių rodo, kad esama tam tikrų problemų administracinių gebėjimų srityje. Nes, jeigu institucijos ir įstaigos atlieka savo funkcijas tu-rėdamos 90 proc. būtino valstybės tarnautojų kiekio, vadinasi, įstaigoms yra patvirtinamas per didelis tar-nautojų skaičius, nėra efektyvus įstaigų auditas. Kita vertus, kai kurioms įstaigoms skiriamas nepakanka-mas finansavimas (priklausantis pagal teisės aktus), todėl jos iš esamo darbo užmokesčio fondo negali išlaikyti patvirtinto valstybės tarnautojų kiekio.

2005 m. didžiausias pareigybių užimtumo procen-tas buvo Vyriausybės kanceliarijoje ir įstaigose, atskai-

tingose Vyriausybei – 93,98 proc., Apskričių viršininkų administracijose – 93,56 proc., Savivaldybių instituci-jose ir įstaigose – 92,9 proc., Seimo kanceliarijoje ir įstaigose, atskaitingose Seimui – 92,73 proc., įstaigo-se, pavaldžiose Aplinkos ministerijai – 92,65 proc. bei įstaigose, pavaldžiose Krašto apsaugos ministerijai – 90,82 proc.11.

Ryškiausi pokyčiai per 2005 m. įvyko teismuose, prokuratūroje, įstaigose, pavaldžiose Kultūros ministe-rijai, taip pat įstaigose, pavaldžiose Sveikatos apsau-gos ministerijai. Daugiausiai naujų pareigybių 2005 m. įsteigė ministerijos bei įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Aplinkos ministerijai bei savivaldybių institucijos ir įstaigos.

2.2. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ APRAŠYMAI IR SąRAŠAI

Valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos vado-vaujantis Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika. Pareigybės aprašyme turi būti nustatytas pareigybės lygis, kategorija, specialūs rei-kalavimai, keliami šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, pareigybei priskirtos funkcijos. Valstybės tarnautojų pareigybių kategorijos nustatomos atsi-žvelgiant į metodikoje patvirtintus dėmenis ir į įstaigos grupę.

Vadovaujantis šia metodika ir valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašu, įstaigose sudaromi ir valstybės tarnautojų pareigybių sąrašai. Šiuo metu įstaigos yra suskirstytos į 6 grupes. Valstybės tarnau-tojų darbo apmokėjimas priklauso nuo to, kokiai gru-pei priskirtoje įstaigoje einamos valstybės tarnautojo pareigos.

Įstaigų skirstymo į grupes kriterijai nėra reglamen-tuoti. Patvirtinti valstybės tarnautojų pareigybių kate-gorijų intervalai sudaro galimybę valstybės tarnauto-jui, dirbančiam įstaigoje, priskirtoje žemesnei grupei, gauti didesnę pareiginę algą nei analogiškas pareigas einančiam tarnautojui, dirbančiam aukštesnės grupės įstaigoje. Dėl šios priežasties nėra galimybės objekty-viai įvertinti pareigybės bei tiksliai nustatyti pareigybių kategorijų. Todėl iškreipiama pareigybių hierarchija ir sutrinka valstybės tarnautojų darbo, priklausomai nuo jo sudėtingumo, apmokėjimo sistema.

Įstaigų skirstymo į grupes kriterijų oficialus nebu-vimas skatina įstaigas, esančias žemesnėse grupėse, ieškoti argumentų ir teikti pasiūlymus dėl jų įrašymo į aukštesnę grupę. Dėl įteisintos nelygiavertės padėties įstaigų ir jose dirbančių valstybės tarnautojų atžvilgiu, žemesnėms grupėms priskirtos įstaigos, santykinai vykdančios svarbesnes funkcijas, netenka kvalifikuotų darbuotojų.

2004 m. gruodį Vyriausybė nutarė, jog būtų tikslin-

10 Žr. priedą Nr. 211 Žr. priedą Nr. 3

�� 2005 m. Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų nuostatų įgyvendinimo ataskaita

ga parengti įstaigų vertinimo kriterijus, pagal kuriuos bus galima nustatyti, kuriai darbo užmokesčio grupei įstaiga priskirtina bei pasiūlymus dėl esamų darbo užmokesčio skirtumų mažinimo tarp analogiškos svar-bos funkcijas vykdančių įstaigų.

2005 m. pavasarį Vyriausybės strateginio plana-vimo komitetas pritarė Vidaus reikalų ministerijos siū-lymui suskirstyti įstaigas į penkias darbo apmokėjimo grupes pagal 3 kriterijus – įstaigos veiklos pobūdis, įstaigos veiklos teritorinės ribos ir įstaigos santykis su kitais subjektais. Numatyta parengti siūlymus dėl laipsniško darbo užmokesčio skirtumo mažinimo tarp analogiškų pareigybių, priskirtų tai pačiai grupei įstai-gų. Siūloma kiekvienai pareigybei nustatyti ne didesnį kaip 2 kategorijų intervalą.

Vidaus reikalų ministerijos sudaryta darbo grupė patikslino įstaigų vertinimo kriterijų sistemą, atliko Vyriausybei atskaitingų įstaigų vertinimą, kartu su su-

interesuotų institucijų atstovais suskirstė šias įstaigas į 5 grupes, pagal iš suinteresuotų institucijų gautus duomenis apytiksliai apskaičiavo papildomą lėšų po-reikį, reikalingą siūlomo sprendimo projekto įgyvendi-nimui. Kadangi šiuo metu vienodos grupės įstaigose panašias pareigas einantiems valstybės tarnautojams (įstaigų pareigybių hierarchijoje užimantiems analo-gišką vietą) gali būti nustatytas skirtingo dydžio darbo užmokestis, darbo grupė parengė siūlymus, susijusius su pareigybių kategorijų intervalo mažinimu iki 2 kate-gorijų per trejus metus.

2005 m. spalio mėn. Vidaus reikalų ministerijai buvo pavesta iki 2006 m. balandžio parengti teisės aktų projektus, kuriais Vyriausybei būtų suteikti įgalio-jimai tvirtinti bendrą įstaigų vertinimo kriterijų sistemą. Pagal šią sistemą visos valstybės ir savivaldybių insti-tucijos ir įstaigos būtų įvertintos ir suskirstytos į darbo apmokėjimo grupes pagal atitinkamus kriterijus.

5 pav. Pareigybių užimtumas 2004-2005 m.

��

3VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PRIĖMIMAS


Valstybės tarnautojų priėmimą į valstybės tarnau-tojo pareigas reglamentuoja VTĮ ir Vyriausybės patvir-tinta12 Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarka.

Į valstybės tarnautojo pareigas as-menys priimami konkurso būdu ir be konkurso. Be konkurso priimami poli-tinio (asmeninio) pasitikėjimo valsty-bės tarnautojai ir pakaitiniai valstybės tarnautojai. Konkurso būdu priimami įstaigų vadovai ir karjeros valstybės tarnautojai.

Priėmimo tvarka reglamentuoja konkurso paskelbimą, dokumentų, kurie turi būti pateikti norint dalyvauti konkurse, priėmi-mą, konkurso komisijos sudarymą, konkursą, įstaigos vadovo sprendimo priėmimą dėl pretendento, laimėju-sio priėmimo į pareigas konkursą.

2005 m. į valstybės tarnautojų pareigas buvo priim-ti 2852 asmenys, iš kurių 5 įstaigų vadovai buvo priimti konkurso būdu, 1 grąžintas į pareigas teismo sprendi-mu, bei 6 politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. 2329 karjeros valstybės tarnautojai buvo priimti konkurso būdu, 4 - į pareigas grąžinti teismo sprendimu, 19 tarnautojų priimta, jiems pasiūlius par-eigas dėl pareigybės panaikinimo arba atkuriant statu-są. Be konkurso buvo priimti ir 494 pakaitiniai valsty-bės tarnautojai.

6 pav. Priimtų valstybės tarnautojų skaičius 2004 - 2005 m.

2005 m. į Karjeros valstybės tarnautojų pareigas buvo priimta 14,6 proc. daugiau asmenų nei 2004 m.

Net 75,6 proc. visų priimtųjų į valstybės tarnybą konkurso būdu sudarė tarnautojai, priimti pirmą kartą. 2005 m. pirmą kartą į valstybės tarnybą buvo priimti 1765 valstybės tarnautojai, ir t. y. 20,5 proc. daugiau nei 2004 m.13

7. Konkurso būdu priimtų valstybės tarnautojų pa-siskirstymas pagal įstaigas 2005 m.

Per 2005 m. išaugo konkurso būdu priimamų vals-tybės tarnautojų skaičius savivaldybių institucijose ir įstaigose, įstaigose, pavaldžiose Socialinės apsaugos ir darbo, Krašto apsaugos ministerijoms, Apskričių vir-šininkų administracijose bei Vyriausybės kanceliarijo-je ir įstaigose, atskaitingose Vyriausybei. Beveik pusė (45 proc.) visų 2005 m. konkurso būdu priimtų valsty-bės tarnautojų pradėjo dirbti įstaigose prie ministerijų, daugiau nei penktadalis (23 proc.) – savivaldybėse, dešimtadalis (10,2 proc.) – teismuose bei prokuratūro-se14.

Didžiausia konkurso būdu priimtų valstybės tar-nautojų dalį sudarė specialistų pareigas užimantys tarnautojai – 80,76 proc., struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai, tarnybų vadovai ir jų pavaduotojai

bei poskyrių vedėjai sudarė 17,4 proc., įstaigų vadovai ir jų pava-duotojai – 1,84 proc.15

Pastaraisiais metais į Lietu-vos valstybės tarnybą ateina vis daugiau jaunimo. 2005 m. beveik pusė (47,3 proc.) visų konkurso būdu priimtų valstybės tarnautojų buvo 18-30 metų amžiaus. Dau-giau nei penktadalis (22,5 proc.) – 31-40 m. amžiaus, panašią dalį (21,4 proc.) konkurso būdu priim-tų tarnautojų sudaro 41-50 m. am-žiaus asmenys16.

2005 m. be konkurso į Lietuvos valstybės tarnybą buvo priimti 494 pakaitiniai valstybės tarnautojai, t. y. 22,9 proc. daugiau nei 2004 m.17

Du trečdaliai (66,4 proc.) visų 2005 m. priimtų pa-kaitinių valstybės tarnautojų buvo jaunesni nei 30 m.; 16,6 proc. – 31-40 m. amžiaus tarnautojai. Ir tik 2 proc. (9 asmenys) priimti pakaitiniais valstybės tarnautojais buvo vyresni nei 62,5 m. amžiaus18.

12 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 96613 Žr. priedą Nr. 5 14 Žr. priedą Nr. 715 Žr. priedą Nr. 616 Žr. priedą Nr. 617 Žr. priedą Nr. 818 Žr. priedą Nr. 9, 10

��

8 pav. Valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal užimamas pareigas 2005 m.

9 pav. Valstybės tarnautojų, priimtų konkurso būdu, pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 2004-2005 m.

10 pav. Pakaitinių valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 2005 m.

41 - 50 metø10,32%

51 - 62,5 metø4,86%

>62,5 metø1,82%

18 - 30 metø66,40%

31-40 metø16,60%


Didžioji dauguma (87 proc.) pakaitinių valstybės tarnautojų buvo priimta į vyriausiųjų, vyresniųjų ar specialistų pareigas, ir beveik pusė (41,5 proc.) visų pakaitinių valstybės tarnautojų buvo priimta į vyriau-siųjų specialistų pareigas19.

3.1. PRIĖMIMO TVARKOS PRAKTINIO TAIKYMO STEBĖSENA

2005 m. Valstybės tarnybos departamentas prie VRM atliko Priėmimo tvarkos praktinio taikymo stebė-seną, kurios uždaviniai buvo:

• surinkti kuo daugiau informacijos apie VTĮ ir Pri-ėmimo tvarkos nuostatų, reglamentuojančių pri-ėmimą į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, įgyvendinimą įstaigose;

• tobulinti atrankos į valstybės tarnautojo pareigas procedūras, įgyvendinant nuostatą, kad visi pre-tendentai būtų testuojami vieningame egzaminų centre, vėliau dalyvautų priėmimo į konkrečias valstybės tarnautojo pareigas konkurse įstaigo-je20;

• sukurti šiuolaikišką atrankos į valstybės tarnau-tojo pareigas modelį.

Informacija apie Priėmimo tvarkos nuostatų taiky-mą buvo renkama įvairiais būdais: buvo atlikti kontro-liniai patikrinimai įstaigose, atsitiktinės atrankos būdu vykdytos apklausos įstaigose, dalyvauta konkursuose, nagrinėjami asmenų skundai dėl konkursų ir priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas, vertinami įstaigų pa-klausimai dėl Priėmimo tvarkos praktinio taikymo, bei visuomenės atsiliepimai žiniasklaidos priemonėse.

Kontrolinių patikrinimų metu paaiškėjo, kad dides-nę Priėmimo tvarkos nuostatų pažeidimų dalį sudaro

pažeidimai dėl leidimo dalyvauti konkursuose į karje-ros valstybės tarnautojo pareigas pretendentams, ku-rie neatitiko pareigybės aprašyme nustatytųjų specia-liųjų reikalavimų. Kiek mažiau pažeidimų nustatyta dėl konkurso skelbimo teksto neatitikimo pareigybės ap-rašyme nustatytiems specialiesiems reikalavimams. Šie pažeidimai yra glaudžiai susiję su valstybės tar-nautojų pareigybių aprašymu ir specialiųjų reikalavimų nustatymu tos pareigybės funkcijoms vykdyti.

Pastebėta, kad įstaigos pareigybių aprašymų teks-tuose nurodo tokius specialiuosius reikalavimus, pa-vyzdžiui, asmenines savybes, kurių personalo skyrių darbuotojai, priimantys dokumentus iš pretendentų, negali patikrinti. Negali patikrinti ir kalbų mokėjimo, kompiuterinio raštingumo, raštingumo. Norint spęsti šią problemą, reikia tobulinti Valstybės tarnautojų pa-reigybių aprašymo ir vertinimo metodiką21.

Apklausos metu įstaigose buvo siekiama išsi-aiškinti VTĮ ir Priėmimo tvarkos nuostatų praktinio taikymo privalumus ir trūkumus. Daugiau nei pusėje (56 proc.) visų gautų pasiūlymų respondentai pateikė pastabas dėl paties konkurso eigos. Taip pat buvo pasisakoma dėl nuostatų, reglamentuojančių asme-nų, pageidaujančių dalyvauti konkurse, dokumentų priėmimo, dėl nuostatų, reglamentuojančių konkurso paskelbimą, konkurso komisijos sudarymą ir kt.

Priėmimo tvarkos nuostatų praktinio įgyvendinimo stebėsenos metu buvo gauta pastabų dėl:

• nuostatų, reglamentuojančių pretendentų ati-tikimo nustatytiems reikalavimams patikrinimo galimybių nebuvimo,

• nustatyto reikalavimo, kad tik sekretorius gali bendrauti procedūros klausimais su pretenden-tais pakeitimo,

11 pav. Pakaitinių valstybės tarnautojų pasiskirstymas pagal pareigas 2005 m.

Politinio (asmeninio)pasitikëjimo valstybëstarnautojai

1,21% Skyriø, tarnybø vedëjaiir pavaduotojai

3,64%

Poskyriø vedëjai0,20%

Vyresniejispecialistai

19,84%

Vyriausiejispecialistai

41,50%

Patarëjai, spec.ataðë ir kt.

7,89%

Specialistai25,30%

Ástaigø vadovaiir pavaduotojai

0,40%

19 Žr. priedą Nr. 1020 Viešojo administravimo plėtros iki 2010 m. strategijos įgyvendinimo 2005-2006 m. priemonė (4.2.3.)21 Ši metodika yra patvirtinta Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr.685.

��

• tikslesnio testo atsakymų žymėjimo reglamenta-vimo,

• testo klausimų smulkmeniškumo,• įstatymų ir kitų teisės aktų, iš kurių nuostatų su-

daromi egzamino raštu testai, sąrašo sutrumpi-nimo,

• vertinimo balais sistemos tobulinimo,• kriterijų nustatymo, kad Priėmimo komisija galė-

tų priimti sprendimą siūlyti priimamam į pareigas suteikti III kvalifikacinę klasę,

Stebėsenoje dalyvavę respondentai siūlė:• mažinti konkurso komisijos narių skaičių,• komisijos narius supažindinti ne su visais, o tik

su kai kuriais pretendentų iki konkurso pateiktais dokumentais,

• trumpinti prašymo ir kitų dokumentų priėmimo iš pretendentų laikotarpį,

• esant dideliam pretendentų skaičiui, leisti nukelti egzaminą žodžiu į kitą dieną,

• įrašinėti arba protokoluoti egzamino dalį žodžiu (pokalbį),

• įvesti pretendentų psichologinio vertinimo testą,• tikrinti pretendentų profesinius gebėjimus, taikyti

praktinių užduočių atlikimą,

• sudaryti galimybę visiems pretendentams susi-pažinti ne tik su savo, bet ir su kitų pretenden-tų spręstais testais, jų rezultatais bei išklausyti egzamino žodžiu įrašą arba susipažinti su proto-kole fiksuotais komisijos užduotais klausimais ir pretendentų pateiktais atsakymais,

• nustatyti valstybės tarnyboje bandomąjį laiko-tarpį.

Kai kurios valstybės įstaigos siūlė konkursus į vals-tybės tarnybą organizuoti bei pranešimus apie skel-biamus konkursus publikuoti nederinant šio klausimo su VTD. Tačiau VTD įgyvendina ir kitas VTĮ nuostatas, kurios numato galimybę asmenims atkurti karjeros ar įstaigos vadovo valstybės tarnautojo statusą, pasinau-doti garantija būti priimtais be konkurso į karjeros vals-tybės tarnautojo ar į įstaigos vadovo laisvas pareigas, todėl šio siūlymo vertinti vienareikšmiškai negalima.

Taip pat buvo gautas siūlymas, kad objektyviausia būtų, jei egzaminą pretendentai laikytų Valstybės tar-nybos departamente ar apskričių centruose nustaty-tomis dienomis ar susirinkus minimaliam pretendentų skaičiui, dalyvaujant departamento atstovui. Valstybės tarnybos departamentas galėtų pretendentams cen-tralizuotai teikti ir psichologinio vertinimo testą, kaip egzamino raštu dalį.

12 pav. Pastabos ir pasiūlymai dėl priėmimo tvarkos tobulinimo

Dël nuostatø,reglamentuojanèiøkonkursà

56%

Dël nuostatø,reglamentuojanèiødokumentøpriëmimà

14,2%

Dël nuostatø,reglamentuojanèiøkonkurso komisijossudarymà

8,2%

Dël baigiamøjønuostatø

7,4%

Kiti pasiûlymai4,2%

Dël nuostatø,reglamentuojanèiøkonkurso paskelbimà

10%


3.2. TEISINIO REGLAMENTAVIMO TOBULINIMAS

Įsigaliojus nuostatai, kad socialinio draudimo pa-žymėjimuose nedaromi įrašai apie eitas ar einamas pareigas, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kurios skelbia konkursus, neteko galimybės patikrinti pretendentų atitikimo kai kuriems specialie-siems reikalavimams, pavyzdžiui, konkrečios veiklos stažo, darbo patirties ir kt. Dėl šios priežasties 2005 m. į Priėmimo tvarką buvo įrašyta nuostata, kuri nu-matė, kad skelbime (pareigybės aprašyme) į valstybės tarnautojo pareigas yra nustatytas specialus reikalavi-mas turėti atitinkamą darbo patirtį (stažą), tad preten-dentai privalo pateikti tokią patirtį patvirtinančius doku-mentus. Įsigaliojus šiai nuostatai pretenduojantiems į valstybės tarnybą iškilo papildomų rūpesčių, nes dabar pažymas, liudijančias tam tikros veiklos patirtį ir stažą, reikia gauti iš ankstesnių darbdavių, kurie taip pat šiam tikslui turi skirti laiko.

2005 m. pabaigoje Seimo leidykla „Valstybės ži-nios“ leidinyje „Informaciniai pranešimai“ apmokestino

informacijos apie konkursus į laisvas valstybės tarnau-tojų pareigas paskelbimą.

Įstaigos, skelbiančios tokius konkursus, nebuvo iš anksto informuotos apie tokias galimas išlaidas, todėl susidūrė su lėšų trūkumo problema. Per vienerius me-tus skelbiama apie 3000 konkursų į valstybės tarnybą, o vienas skelbimas vidutiniškai įstaigai nuo to laiko kainuoja apie 350 Lt.

Šiai problemai spręsti Valstybės tarnybos depar-tamentas skubiai inicijavo VTĮ nuostatų dėl konkursų paskelbimo pakeitimą. Nuo 2006 m. liepos 1 d. visą informaciją apie konkursus į karjeros valstybės tarnau-tojo ir įstaigų vadovų pareigas „Informaciniams prane-šimams“ teiks bei už šią paslaugą mokės Valstybės tarnybos departamentas. Skelbimai bus sujungti į vie-ną skelbimų bloką, nebus kartojama vienoda, visuose skelbimuose kartojama, informacija.

Valstybės tarnybos departamentas, siekdamas sukurti šiuolaikišką atrankos į valstybės tarnautojo pareigas modelį, 2005 m. (pagal PHARE programą) susipažino su atrankos į valstybės tarnautojo pareigas patirtimi Prancūzijoje ir Belgijoje.

��

4VALSTYBĖS TARNAUTOJŲTEISĖS IR PAREIGOS


Valstybės tarnautojų teises ir pareigas reglamen-tuoja VTĮ IV skyrius, o taip pat ir Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės22.

2005 m. reikšmingiausiu įvykiu šioje valstybės tar-nybos santykių reguliavimo srityje laikytinas 2005 m. gruodžio 22 d. VTĮ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriuo atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą23 buvo pakeistas valstybės tarnautojo teisės dirbti kitą darbą reglamen-tavimas. Atsižvelgiant į minėtąjį nutarimą buvo pakeis-ti VTĮ 15, 16 ir 17 straipsniai, įstatymas papildytas 161 straipsniu.

Toks Konstitucinio Teismo nutarimo turinys iš es-mės pakeitė aptariamų santykių reguliavimą, nes pagal iki tol galiojusias teisės aktų nuostatas valstybės tar-nautojui buvo draudžiama, išskyrus tam tikras išimtis, dirbti kitą darbą. Šiuo metu valstybės tarnautojas turi teisę į bet kokį kitą darbą, jeigu tam turi leidimą. Įstaty-me nustatytas subjektas – valstybės tarnautoją į parei-gas priimantis asmuo – kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti, leisti ar neleisti valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą be darbo einant valstybės tarnautojo pareigas. Toks sprendimas būtų priimamas atsižvelgiant į VTĮ nustatytus kriterijus. Norint įgyvendinti šiuos kriterijus Vyriausybė turės savo nutarimu patvirtinti taisykles, pagal kurias būtų nagrinėjami valstybės tarnautojų prašymai dirbti kitą darbą.

Nuo minėto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmi-mo dienos nebegalėjo būti taikomos VTĮ nuostatos, prieštaraujančios Konstitucijai. Todėl priėmus VTĮ pakeitimus buvo pašalintas egzistavęs neaiškumas dėl valstybės tarnautojų galimybių dirbti kitą darbą ir sąlygų, kurioms esant valstybės tarnautojas galėtų dirbti kitą darbą.

2005 m. gruodį priimtame įstatyme nustatytos nau-jos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygos – už laiką, kurį valstybės tarnautojai tarnybos metu naudos kitam darbui turėdami leidimą, darbo užmo-kestis mokamas nebus.

Nurodyti VTĮ pakeitimai ir Vyriausybės nutarimas įsigaliojo 2006 m. liepos 1 d.

Pasikeitus teisiniam valstybės tarnautojų galimy-bių dirbti kitą darbą reglamentavimui, tikslinga stebėti šių įstatymo pakeitimų daromą poveikį valstybės tar-nautojų veiklos kokybei, tarnautojų skaičiaus augimui bei įtvirtinto mechanizmo veikimo efektyvumui.

Svarbi sritis, susijusi su valstybės tarnautojų teisėmis ir pareigoms – Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės. 2005 m. Valstybės tarnybos depar-tamentas nebuvo susidūręs su šių taisyklių taikymo problematika.

22Patvirtintos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968. 23Šiame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad VTĮ 17 str. 4 p. nuostatos dėl draudimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

�0

5VALSTYBĖS TARNAUTOJŲKARJERA


Norint sukurti profesionalią bei vientisą valstybės tarnybą, yra nuolatos tobulinamos VTĮ nuostatos, re-glamentuojančios valstybės tarnautojų tarnybinį kaitu-mą, skatinančios valstybės tarnautojų mobilumą.

2005 m. gruodį priimtose VTĮ pataisose buvo tobulintos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios valstybės tarnautojų perkėlimą į kitas pareigas, į kitas įstaigas, į kitas pareigas diplomatinėje tarnyboje ir Europos Sąjungos institucijose. Minėtos įstatymo nuo-statos numato galimybę buvusiems valstybės tarnau-tojams, šiuo metu dirbantiems ES institucijose, grįžti į lygiavertes pareigas Lietuvos valstybės tarnyboje.

5.1. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TARNYBINIS KAITUMAS

Dalis 2005 m. VTĮ projekto pataisų buvo parengta siekiant aiškiau apibrėžti valstybės tarnautojų per-kėlimo į kitas valstybės tarnautojų pareigas laimėjus konkursą, perkėlimo į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojų pareigas bei laikino perkėlimo į kitas valsty-bės tarnautojų pareigas, procedūras.

VTĮ 18 straipsnis buvo papildytas keturiomis da-limis: dviem dalimis, reglamentuojančiomis karjeros valstybės tarnautojų perkėlimo į kitas valstybės tar-nautojų pareigas laimėjus konkursą tvarką, dalimi, reguliuojančia valstybės tarnautojo perkėlimą į specia-liojo atašė pareigas, bei dalimi, numatančia galimybę esant tarnybinei būtinybei karjeros valstybės tarnauto-ją laikinai perkelti į įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pa-sitikėjimo pagrindu) pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

Analizuojant minėtų teisės aktų įgyvendinimą bei lyginant 2004 m. ir 2005 m. valstybės tarnautojų kai-tumo praktiką, pastebima, kad valstybės tarnautojų, laikinai perkeltų į kitas pareigas toje pačioje įstaigoje, skaičius nežymiai didėja: 2004 m. tokių valstybės tar-nautojų buvo 333, o 2005 m. – 388. 2004 m. tai sudarė 1,6 proc. visų valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose pareigas einančių valstybės tarnautojų, 2005 m. – 1,7 proc. Tiek 2004 m., tiek ir 2005 m. didžiausias kaitumas vyko ministerijose bei įstaigose, pavaldžiose Finansų ministerijai. Ryškus pokytis pastebimas savi-valdybių institucijose ir įstaigose: 2004 m. laikinai per-keltų į kitas pareigas toje pačioje įstaigoje ten buvo 10 valstybės tarnautojų, o 2005 m. – 73 valstybės tarnau-tojai. 2004 m. tai sudarė 0,2 proc. visų savivaldybių institucijose bei įstaigose pareigas einančių valstybės tarnautojų, 2005 m. – 1,5 proc.

Registro24 duomenimis, praktika, kai valstybės tar-nautojai yra laikinai perkeliami iš vienos Lietuvos įstai-gos į kitą, nėra dažna.

5.2. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KARJERA EUROPOS SąJUNGOS INSTITUCIJOSE

Lietuvai tapus ES nare iškilo būtinybė tobulinti VTĮ nuostatas, reglamentuojančias valstybės tarnautojų perkėlimą į ES ir kitas tarptautines organizacijas bei už-tikrinančias jų grįžimą į Lietuvos valstybės tarnybą. 2005 m. pagal VTĮ 19 straipsnį karjeros valstybės tarnautojai galėjo būti perkelti į kitas pareigas Lietuvos diplomati-nėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat į pareigas tarptau-tinėse organizacijose ar institucijose, ES institucijose ar įstaigose. Kadangi Lietuvai svarbus kuo platesnis atsto-vavimas ES institucijose ir tarptautinėse organizacijose, o VTĮ nustato galimybę į šias organizacijas perkelti tik karjeros valstybės tarnautojus, nuo 2006 m. liepos 1 d. Lietuvai minėtose institucijose galės atstovauti ir statuti-niai valstybės tarnautojai. Atsižvelgiant į šiuos VTĮ pakei-timus, taip pat bus keičiamas ir Vyriausybės nutarimas25, kuriuo buvo patvirtintos Karjeros valstybės tarnautojų, pretenduojančių laikinai dirbti Europos Sąjungos ar kt. tarptautinėse organizacijose, atrankos taisyklės.

Jau nuo 2004 m. birželio VTD vykdo deleguotų naci-onalinių ekspertų atranką į Europos Sąjungos institucijas ar įstaigas26, organizuoja informacijos apie laisvas par-eigas tarptautinėse organizacijose, Europos Sąjungos institucijose ar įstaigose platinimą. Per 2005 m. Depar-tamentas pateikė informaciją apie 200 laisvų deleguo-tų nacionalinių ekspertų pareigybes, informacija buvo skelbta „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai praneši-mai“, Vidaus reikalų ministerijos tinklalapyje www.vrm.lt, Lietuvos viešojo administravimo instituto administruoja-mame puslapyje www.es-isidarbinimas.lt ir VTD interne-to svetainėje www.vtd.lt. 2005 m. VTD direktoriaus įsa-kymu sudaryta komisija atrinko 7 pretendentus į laisvas deleguotų nacionalinių ekspertų pareigas.

5.3. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ VERTINIMAS

Valstybės tarnautojų vertinimą reglamentuoja VTĮ bei Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo tvarka.

2005 m. galiojusi VTĮ redakcija reglamentavo kar-jeros valstybės tarnautojų bei įstaigos vadovų vertini-mą. Siekiant sustiprinti pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, darbo motyvaciją bei išplėsti skatinimo galimybes, naujasis VTĮ, įsigaliojęs 2006 m. sausio 12 d., įvedė pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų į karjeros valstybės tar-nautojų pareigas, vertinimo reguliavimą.

Naujojo įstatymo nuostatose numatyta pakaitinį valstybės tarnautoją vertinti kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje arba praėjus vieneriems pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybos metams. VTĮ tai pat nurodoma,

24 Valstybės tarnautojų registras25 2004 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 678 „Dėl Karjeros valstybės tarnautojų, pretenduojančių būti laikinai perkeltų į pareigas tarptautinėje organizacijoje ar instituci-joje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, atrankos taisyklių patvirtinimo“. 26 Šią veiklą vykdo vadovaujantis VTĮ 19 straipsnio 2 dalimi ir Karjeros valstybės tarnautojų, pretenduojančių būti laikinai perkeltų į pareigas tarptautinėje organizaci-joje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, atrankos taisyklėmis.

��

kad pakaitiniam valstybės tarnautojui, priimtam į karje-ros valstybės tarnautojo pareigas, vertinimo komisijoje įvertintam labai gerai gali būti suteikta trečia arba aukš-tesnė kvalifikacinė klasė, o įvertintas nepatenkinamai gali būti atleistas iš pareigų. Įstatymas reglamentuoja pakaitinio valstybės tarnautojo, priimto į karjeros vals-tybės tarnautojo pareigas, neeilinį vertinimą – praėjus 6 mėnesiams nuo jo priėmimo dienos arba po paskutinio vertinimo dienos. Dėl nepatenkinamų pakaitinio valsty-bės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų tiesioginio vadovo pasiūlymu, vertinimo komisijos pritarimu bei į pareigas priimančio asmens sprendimu, pakaitinis vals-tybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų.

Valstybės tarnautojų ir jų tarnybinės veiklos vertini-mas vykdomas jau trejus metus27.

2005 m. vertinimo komisijų kasmetinio ir neeilinio valstybės tarnautojų vertinimo metu buvo įvertinti 5335 valstybės tarnautojai.

13 pav. Valstybės tarnautojų, vertintų vertinimo ko-misijoje, skaičius

Per 2004 -2005 m. metus valstybės tarnautojų, vertinamų vertinimo komisijoje, skaičius išaugo. 2005 m. vertinimo komisijose buvo vertinama beveik ketvir-tadalis (24 proc.) visų valstybės tarnautojų, 2004 m. – 14,8 proc. visų valstybės tarnautojų.

Valstybės tarnautojai vertinimo komisijų posė-džiuose gali būti įvertinami trejopai: labai gerai, gerai, nepatenkinamai.

14 pav. Valstybės tarnautojų, įvertintų labai gerai ir nepatenkinamai, skaičius 2004-2005 m.

2005 m. iš visų vertinimo komisijose vertintų vals-tybės tarnautojų apie 99 proc. (5278 valstybės tarnau-tojų) buvo įvertinti labai gerai, ir apie 1 proc. (57 vals-tybės tarnautojai) - nepatenkinamai. Registro duome-nimis, 2004 m. vertinimo komisijose buvo vertinti 3022 valstybės tarnautojai, iš kurių tik 28 valstybės tarnau-tojai buvo įvertinti nepatenkinamai. Taigi valstybės tar-nautojų vertinimo tendencijos išliko nepakitusios.

Jei valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertinan-tis tiesioginis vadovas 2 metus iš eilės jo darbą įverti-no gerai, tai VTĮ tokiam valstybės tarnautojui suteikia teisę pateikti prašymą vertinti jo veiklą vertinimo komi-sijoje. 2005 m. tokia teise pasinaudojo 41 valstybės tarnautojas.

VTĮ 22 straipsnio 7 dalis numato, kad valstybės tarnautojai, vertinimo komisijoje įvertinti labai gerai, turi galimybę būti perkelti į aukštesnes pareigas arba jiems gali būti suteikta III ar aukštesnė kvalifikacinė klasė.

15 pav. Įstaigos vadovo sprendimai, valstybės tarnautojų, vertinimo komisijoje įvertintų labai gerai, atžvilgiu

2005 m. vertinimo komisijos, nepatenkinamai įvertinusios 57 valstybės tarnautojus, pasiūlė atleisti iš pareigų 2 valstybės tarnautojus (2004 m. nepasiū-lyta atleisti nė vieno), žemesnes pareigas pasiūlė 10 valstybės tarnautojų (2004 m. – 5), žemesnė kvalifi-kacinė klasė pasiūlyta 24 (2004 m. – 9), tobulinti kva-lifikaciją pasiūlyta 20 valstybės tarnautojų (2004 m. – 14)28.

2005 m. valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose buvo vykdomi valstybės tarnautojų neeiliniai vertinimai, kurių metu įvyko 49 neeilinio vertinimo ko-misijų posėdžiai.

Šiuose posėdžiuose buvo įvertintas 591 valsty-bės tarnautojas, t.y. beveik keturis kartus daugiau nei 2004 m.

2005 m. neeilinio vertinimo posėdžiuose buvo ver-tinti 12,5 proc. visų vertinimo komisijose vertintų vals-tybės tarnautojų, 2004 m. – 5,5 proc.

27 Valstybės tarnautojų ir jų tarnybinės veiklos vertinimas vykdomas vadovaujantis VTĮ 22 straipsnio nuostatomis.28 Žr. priedą Nr. 11

Valstybés tarnautojù skaiæius

2074122259

3022

5335

25000

2 000

15000

10000

5000

0Vertinta komisijoje

2004m. 2005m.

2004 m. 2005 m.

25000

20000

15000

10000

5000

0

20741

2991

22259

5278

5728

Valstybës tarnautojø skaièius Labai gerai ávertintø Nepatenkinamai ávertintø

Aukðtesnës pareigos Kvalifikacinë klasë

500

682

877

1760

1800

1600

1400

1200

1000

800

600

400

200

0

2004m. 2005m.


2005 m. valstybės tarnautojų vertinime susidur-ta su tam tikromis problemomis įgyvendinant VTĮ 22 straipsnio 5 dalį, kuri įpareigoja valstybės ir savival-dybių institucijas ir įstaigas prieš 10 darbo dienų raš-tu informuoti VTD apie valstybės tarnautojų vertinimo posėdžius, pateikiant minėtame teisės akte nurodytą informaciją.

Nemaža dalis valstybės ir savivaldybių institucijų pateikė nepilną informaciją arba pateikė ją nesilai-kydamos terminų. Dalis minėtų institucijų pažeidė Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo tvarkos nuostatą, kuri įpareigoja vertinimo komisiją įvertinti valstybės tarnau-toją ne vėliau kaip iki kitų metų, einančių po metų, už kuriuos vertinama valstybės tarnautojo tarnybinė vei-kla, vasario 1 d.

Valstybės tarnybos departamentas tobulindamas teisės aktus bei teikdamas rekomendacijas išsprendė iškilusias problemas.

17 pav. Apskričių viršininkų administracijose vals-tybės tarnautojų, turinčių kvalifikacines klases, skai-čius (%)

2005 m. Utenos apskrities viršininko administraci-joje dauguma valstybės tarnautojų turėjo kvalifikacines klases, Šiaulių apskrities viršininko administracijose tokių tarnautojų buvo daugiau nei pusė. Marijampolės bei Panevėžio apskričių viršininkų administracijose kvalifikacines klases turėjo apie penktadalį visų tose ištaigose dirbančių tarnautojų, Telšių ir Alytaus – kiek

daugiau nei dešimtadalis visų tarnautojų. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos bei Tauragės apskričių viršininkų administracijose kvalifikacinės klasės buvo suteiktos mažiau nei 10 proc. jose pareigas einančių valstybės tarnautojų.

18 pav. Valstybės tarnautojų, turinčių kvalifikaci-nes klases, skaičius ministerijose (%)

Remiantis Registro duomenimis, galima teigti, kad dauguma Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Teisingumo ministerijose dirbančių valstybės tarnautojų turi kvalifikacines klases. Kultūros ministe-rijoje kvalifikacines klases turi kiek daugiau nei pusė visų joje dirbančių tarnautojų. Kitose ministerijose valstybės tarnautojų, turinčių kvalifikacines klases, skaičius nesiekia 50 proc.

Apžvelgę valstybės tarnautojų vertinimo ypatumus bei tendencijas per pastarąjį laikotarpį, galime konsta-tuoti, jos valstybės tarnautojų ir jų tarnybinės veiklos vertinimo sistema veikia. Šiam teiginiui pagrįsti užten-ka fakto, jog vien kvalifikacinės klasės yra suteiktos 7496 valstybės tarnautojams. Žinoma, dažniausiai valstybės tarnautojams yra suteikiama III kvalifikacinė klasė. Registro duomenis, 2005 m. III kvalifikacinę kla-sę turėjo 5454 valstybės tarnautojai, II – 1691, I – 351 tarnautojai. Dažniausiai I kvalifikacinė klasė yra sutei-kiama valstybės tarnautojams, einantiems aukščiausių kategorijų pareigas, t.y. įstaigų vadovams, ministerijų sekretoriams ir kt.

2004 m. bei 2005 m. duomenys, t.y. valstybės tar-nautojų, kuriems buvo suteiktos kvalifikacinės klasės, skaičius pagal institucijų grupes išsamiai pateikiamas skyriaus prieduose29.

16 pav. Kasmetinio ir neeilinio vertinimo posė-džiuose vertintų valstybės tarnautojų skaičius

29 Žr. priedus Nr. 12, 13

Kasmetinio vertinimo posëdþiuose Neeilinio vertinimo posëdþiuose

2864

4744

158

591

2004m. 2005m.

5000

4500

4000

3500

3000

2500

2000

1500

1000

500

0

100%

90

0

0

0

0

0

0

0

0

0

%

8 %

7 %

6 %

5 %

4 %

3 %

2 %

1 %

%

Kauno8,91%

Alytaus12,50%

Klaipëdos%5,48

Marijampol së22% Panevëþio

%19,77

Ðiauliø63,21%

Taurag së8,1%

Telðiø14,29%

Utenos84,85%

Vilniaus6,74%

100%

90

0

0

0

0

0

0

0

0

0

%

8 %

7 %

6 %

5 %

4 %

3 %

2 %

1 %

%Aplinkos

14,66% Fi

nansø

24,06% Kraðto

apsaugos

33,18%

Kultûros

63,49%

Socialinës

apsaugos

irdarbo

79,70%

Susis

iekimo

19,51%

Sveikatosa

psaugos

83,75%

Vidaus

reikalø

41,14%

Þemës

ûkio

41,23%

Ðvietim

oirmokslo

27,81%

Teisingum

o76,77%

Ûkio

47,87%

Uþsieniorie

kalø

34,10%

��

6DARBO UŽMOKESTIS


Šiame skyriuje pateikiama trumpa valstybės tar-nautojų darbo užmokestį reglamentuojančių teisės aktų praktinio taikymo apžvalga, nurodomos teisės aktų taikymo problemos. Pateikiama informacija apie 2005 m. valstybės tarnautojų darbo užmokestį, jo struktūrą, vidutinius darbo užmokesčio dydžius pagal valstybės tarnautojų kategorijas.

VTĮ reglamentuoja, kad valstybės tarnautojų dar-bo užmokestį sudaro arba gali sudaryti pareiginė alga, priedai ir priemokos. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 proc. pareiginės algos.

DARBO UŽMOKESTĮSUDARO

Pareiginė alga

(priklausomai nuo pareigybės

lygio ir kategorijos)

Priedai

(tarnybos stažas,kvalifikacinė klasė ar

kategorija, laipsnis, rangas)

Priemokos

(darbas poilsio bei švenčiųdienomis, naktį,

kenksmingomis sąlygomis,labai pavojingomis ir

kenksmingomis darbo sąlygomis,

už papildomas užduotis

Pareiginės algos dydis priklauso nuo pareigybės kategorijos, kurios pareigas eina valstybės tarnauto-jas. Priedų dydis priklauso nuo valstybės tarnautojo turimo tarnybos Lietuvos valstybei stažo (toliau – tar-nybos stažas). Už kiekvienus trejus tarnybos metus yra mokamas 3 proc. priedas nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos. Priedų dydį už kvalifikacines klases reglamentuoja VTĮ 22 str.

Valstybės tarnautojams darbo santykius ir socia-lines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti tei-sės aktai yra taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Todėl priemokų dydžio nustatymui yra vadovaujamasi ir Darbo kodekso nuos-tatomis.

2004 m. gruodį Konstitucinis Teismas pripažino30, kad indeksavimo koeficiento taikymas darbo užmo-kesčiui apskaičiuoti prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. Todėl 2005 m. valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos dėl darbo užmo-kesčio fondo stygiaus nebegalėjo mokėti valstybės tarnautojams tik dalies priklausančio darbo užmokes-čio. Šio Konstitucinio Teismo nutarimo pagrindu dėl neišmokėto darbo užmokesčio 2002-2004 m. dalies nemažai valstybės tarnautojų kreipėsi į teismus. Teis-miniai procesai tęsiasi iki šiol.

Seime buvo rengiamas įstatymo projektas dėl Dar-

bo užmokesčio dalies, nesumokėtos valstybės tarnau-tojams remiantis Konstitucijai prieštaravusiomis VTĮ pakeitimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostatomis, grąžinimo. Šio projekto tikslas – Vyriausybės nustatyta tvarka iki 2007 m. kovo 1 d. grąžinti valstybės tarnau-tojams, kuriems buvo apskaičiuotas bei sumokėtas mažesnis nei VTĮ VI skyriuje nustatytas darbo užmo-kestis, tarp sumokėto ir VTĮ nustatyto darbo užmokes-čio skirtumą.

2005 m. buvo nagrinėta ir iškilusi valstybės tarnau-tojams taikomo Minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio problema. Valstybės tarnautojams nustatytas MMA yra 430 Lt dydžio, tuo tarpu dirbantiesiems pa-gal darbo sutartis – 550 Lt. VTĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiginės algos dydis valstybės tar-nautojui apskaičiuojamas taikant pareiginės algos ko-eficientą31, kurio vienetas lygus MMA dydžiui.

Pareiginė alga – nekintanti darbo užmokesčio dalis, kurios dydis priklauso nuo valstybės tarnautojo turimos pareigybės kategorijos32. 2005 m. daugiau nei pusė (54 proc.) valstybės tarnautojų dirbo 8-12 kategorijos pareigybėse. Tokias pareigybes užimančių valstybės tarnautojų pareiginė alga (atskaičius mokesčius) svy-ruoja nuo 1224 Lt iki 1664 Lt.

2005 m. balandžio mėn. Vyriausybės nutarimu33 buvo nustatyta, kad nuo 2005 m. liepos 1 d. ir toliau

30 2004 m. gruodžio 13d. Konstitucinio teismo nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“.31 Pareiginės algos koeficientai nustatyti VTĮ priedelyje.32 Žr. priedą Nr. 1433 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 4 d. nutarimas Nr. 361 „Dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo“.

��

išlieka 430 Lt minimali mėnesinė alga valstybės tar-nautojams.

Yra siūlymas pakeisti parengtą VTĮ 24 straips-nio ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektą, kuriame siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas būtų susietas su nauju – mėnesiniu baziniu – dydžiu, o ne su MMA. Priėmus tokias įstatymo pataisas valstybės tarnautojo pareigi-nės algos bazinis dydis būtų tvirtinamas kasmet, įver-tinant šalies vidutinį darbo užmokestį, bendrojo vidaus produkto augimo ir infliacijos tendencijas, nacionalinio biudžeto finansines galimybes. Naujai tvirtinamas ba-zinis dydis negalėtų būti mažesnis už esamą valsty-bės tarnautojams nustatytą MMA dydį.

6.1. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ DARBO UŽMOKESčIO DALIS – PRIEDAI

VTĮ reglamentuoja, kad įstaigų vadovams, politinio (asmeninio) pasitikėjimo bei karjeros valstybės tar-nautojams gali būti mokami priedai už tarnybos Lie-tuvos valstybei stažą bei už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją. Šių priedų suma negali viršyti 55 proc. pareiginės algos.

19 pav. Valstybės tarnautojų, gavusių priedus už

tarnybos stažą, skaičius 2005 m.

2005 m. priedai už tarnybos stažą buvo mokami 85 proc. įstaigų vadovų, 73 proc. karjeros, bei 34 proc. politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnauto-jų.

Pagal VTĮ valstybės tarnautojų stažas yra skai-čiuojamas nuo 1990 m. kovo 11 d. Tad 2005 m. dalis valstybės tarnautojų gavo net 15 proc. priedą už tar-nybos stažą. 12 ir 15 proc. priedus gavo beveik pusė (48 proc.) įstaigų vadovų, trečdalis (28 proc.) karjeros ir dešimtadalis (11 proc.) politinio (asmeninio) pasiti-kėjimo valstybės tarnautojų. Registro duomenimis, 2005 m. priedus už tarnybos stažą gavo daugiau kaip 16 tūkst. valstybės tarnautojų. 2005 m. vidutinis pri-skaičiuotas priedo už tarnybos stažą dydis – 170 Lt, karjeros valstybės tarnautojų – 132 Lt, įstaigų vadovų – 355 Lt.

Priedai už kvalifikacines klases yra mokami pri-klausomai nuo to, kokia kvalifikacinė klasė yra suteik-ta valstybės tarnautojui. Už III kvalifikacinę klasę ski-riamas 15 proc. pareiginės algos dydžio priedas, už II klasę – 30 proc., už I klasę – 50 proc. priedas.

20 pav. Įstaigų, mokėjusių valstybės tarnautojams

priedus už kvalifikacines klases, pasiskirstymas

Registro duomenimis, 2005 m. priedus už kvali-fikacines klases gavo daugiau nei 8 tūkst. valstybės tarnautojų. Vidutinis priskaičiuotas priedo už kvalifika-cines klases dydis – 434 Lt, karjeros valstybės tarnau-tojų– 403 Lt, įstaigų vadovų – 901 Lt.

6.2. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ DARBOUŽMOKESčIO DALIS – PRIEMOKOS

VTĮ 26 straipsnis reglamentuoja, kad valstybės tarnautojams gali būti mokamos priemokos už darbą poilsio iš švenčių dienomis ir nakties metu, už darbą kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis, už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių atlikimą viršijant nustatytą darbo trukmę.

2005 m. valstybės tarnautojams daugiausia prie-mokų buvo skirta už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nu-statytą darbo trukmę, atlikimą (11021 kartą). Priemo-kų už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis ir už darbą poilsio bei šven-čių dienomis ir nakties metu buvo skirta mažiau – 178 kartus, iš jų 14 kartų už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis.

21 pav. Valstybės tarnautojams mokėtos priemo-

kos 2005 m.

Karjeros valstybëstarnautojai

15503

394 162

16000

14000

12000

10000

8000

6000

4000

2000

0

Ástaigø vadovai Politinio (asmeninio)pasitikëjimo valstybës

tarnautojai

Savivaldybiøinstitucijos ir ástaigos23,19%

Ástaigos prieministerijø

%40,18Apskrièiøvirðininkøadministracijos

%2,15

Vyriausybëskanceliarija ir ástaigos,atskaitingos Vyriausybei

%7,71

Prezidentûra irástaigos, atskaitingosPrezidentui0, %60

Teismai, prokuratûros%12,66

Seimokanceliarija ir ástaigos,atskaitingos Seimui

%4,73

Ministerijos8, %78

Priemoka uþ darbà poilsio bei ðvenèiø dienomis irnakties metu ir uþ darbà kenksmingomis, labaikenksmingomis ir pavojingomis darbo sàlygomis

%3,37

Priemoka uþ áprastà darbo krûvá virðijanèiàveiklà ar papildomø uþduoèiø, atliekamøvirðijant nustatytà darbo trukmæ, atlikimà96,63%


Per 2005 m. priemokos už įprastą darbo krūvį virši-jančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę buvo išmokėtos 2891 valstybės tarnautojui, dirbančiam įstaigose prie ministerijų. Savi-valdybės tokias priemokas mokėjo 1310 valstybės tar-nautojų. Vyriausybės kanceliarija ir įstaigos, atskaitin-gos Vyriausybei, tokias priemokas skyrė 422 valstybės tarnautojams, ministerijos − 405, teismai − 299, apskri-čių viršininkų administracijos − 204, Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui − 72, o įstaigos, atskai-tingos Prezidentui − 13 valstybės tarnautojų.

22 pav. Valstybės tarnautojų, gavusių priemokas už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą pasiskirstymas pagal įstaigas 2005 m.

Remiantis registro duomenimis, 2005 m. vidutinė priemokos suma, skirta valstybės tarnautojui, sudarė 202 Lt. Karjeros valstybės tarnautojo vidutinė priemo-kos suma buvo 192 Lt, įstaigų vadovo – 494 Lt, po-litinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo – 645 Lt34.

6.3. DARBO UŽMOKESčIO KAITOS ANALIzĖ

Kadangi valstybės tarnautojo darbo užmokestį su-daro jo gaunama pareiginė alga, kurios dydis yra stabi-lus, bei galimi priedai ir priemokos, tai galima teigti, jog valstybės tarnautojo darbo užmokesčio kaita yra priklau-soma tik nuo skiriamų priedų ir priemokų. Negalime vie-nareikšmiškai pasakyti, kad vidutinis darbo užmokestis išaugo ar sumažėjo, tačiau akivaizdu, jog darbo užmo-kestis padidėjo tiems, kurie turi tarnybos stažą, ir tiems, kuriems 2005 m. buvo suteikta kvalifikacinė klasė.

Seimokanceliarija ir ástaigos,atskaitingos Seimui

%1,28

Teismai,prokuratûros

%5,32

Savivaldybiøinstitucijos ir ástaigos23,33%

Ástaigos prieministerijø

%51,48Ministerijos

%7,21

Apskrièiøvirðininkøadministracijos

%3,63

Vyriausybëskanceliarija ir ástaigos,atskaitingos Vyriausybei

%7,51

Prezidentûra irástaigos, atskaitingosPrezidentui0, %23

23 pav. Vidutinis valstybės tarnautojų priskaičiuotas darbo užmokestis 2004 m., 2005 m., jo kaitos tendencijos

Pareigybės pavadinimasDarbo

užmokestis 2004 m., Lt.

Darbo užmokestis 2005 m., Lt.

Darbo užmokesčio kaitos tendencija

2004 m lyginant su 2005 m. (proc.+,-)

Įstaigų vadovai 3569,41 3618,77 + 1,38

Įstaigos vadovo pavaduotojai 3517,87 3518,65 + 0,02

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai 2435,04 2416,83 - 0,75

Patarėjai, spec. atašė ir kt. 2893,49 2755,05 - 4,78

Vidinių departamentų direktoriai 3830,03 3867,26 + 0,97

Vidinių departamentų direktorių pavaduotojai 3588,57 3565,81 - 0,63

Skyrių, tarnybų vedėjai 2553,31 2588,36 + 1,37

Skyrių, tarnybų vedėjų pavaduotojai 2337,81 2340,93 + 0,13

Poskyrių vedėjai 2269,25 2221,59 - 2,1

Vyriausieji specialistai 2052,09 2062,39 + 0,5

Vyresnieji specialistai 1678,65 1677,7 - 0,06

Specialistai 1447,73 1456,97 + 0,64

Priklausomai, kiek per nagrinėjamus metus yra pirmą kartą į valstybės tarnybą priimtų valstybės tar-nautojų, neturinčių tarnybos stažo, vidutinis darbo užmokestis gali nesikeisti ar net mažėti. 2005 m. pir-mą kartą į valstybės tarnautojo pareigas buvo priimta 1765 valstybės tarnautojai, o didžiausia jų dalis priimta į vyriausiųjų, vyresniųjų ar specialistų pareigas, todėl galima daryti išvadą, kad vidutinis darbo užmokestis šių kategorijų valstybės tarnautojams turėjo sumažėti arba kilti nežymiai. Mažiausia kintanti valstybės tar-

nautojų dalis yra įstaigų vadovai, kurie neturi teisės į karjerą ir yra priimami į konkrečias pareigas, tad didė-jant jų tarnybos stažui didėja ir priedas už jį.

2005 m. vidutinio darbo užmokesčio svyravimas pa-gal atskiras valstybės tarnautojų pareigybes nėra žen-klus. Labiausiai sumažėjo (4,7 proc.) patarėjų, spec. atašė ir kt. vidutinis darbo užmokestis, labiausiai išaugo (1,38 proc.) įstaigų vadovų vidutinis darbo užmokestis.

Vidutinis valstybės tarnautojo priskaičiuotas darbo užmokestis 2005 m. buvo – 2142 Lt, 2004 m. 2113 Lt.

34 Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų tarnybinė veikla nevertinama ir jie neturi galimybės gauti priedo už kvalifikacines klases.

��

7VALSTYBĖS TARNAUTOJŲSKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ


Valstybės tarnautojų skatinimas išreiškiamas tiek finansinėmis, tiek ir moralinėmis, tarnautoją teigiamai motyvuojančiomis formomis. Valstybės tarnyboje dirbantį tarnautoją už tam tikrus nuveik-tus darbus, iniciatyvas, idėjas galima paskatinti vienkartinių piniginių išmokų, oficialių ir neoficialių padėkų, vardinių dovanų pagalba. Nusižengusiems valstybės tarnautojams gali būti skiriamos tarnybi-nės nuobaudos.

7.1. VIENKARTINĖS PINIGINĖS IŠMOKOS

Vienkartinių išmokų skyrimas reglamentuojamas Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo ir mokėjimo tvarkoje35, kurioje nustatoma, kad vienkartinė išmoka gali būti skiriama valstybės tarnau-tojui, kurio tarnybinė veikla buvo įvertinta labai gerai arba gerai, taip pat įstatymų nustatytų švenčių pro-gomis, valstybės tarnautojo gyvenimo ir darbo metų jubiliejaus sukakčių progomis, valstybės tarnautojui iš-einant į pensiją. Šioje tvarkoje reglamentuojama, kad vienkartinė išmoka gali būti skiriama tik vieną kartą kiekvienu išvardintu atveju, išmokos suma negali vir-šyti valstybės tarnautojo pareiginės algos, be to, tokia išmoka gali būti skiriama tik tuomet, jei įstaiga, įsitenka jai skirtame darbo užmokesčiui numatytų lėšų fonde. Valstybės tarnautojui, kuris per paskutinius 12 mėn. turėjo tarnybinę nuobaudą, vienkartinė išmoka negali būti skiriama.

Registro duomenimis 2005 m. valstybės tarnauto-jams vienkartinių piniginių išmokų buvo skirta 12565 kartus, kai 2004 m. – 6399 kartų. Vidutinė išmokos suma 2005 m. siekia 1480 Lt, tuo tarpu 2004 m. vidu-tinė tokios išmokos suma buvo kiek mažesnė ir siekė 1224 Lt. Galima teigti, kad 2005 m. vienkartinių išmo-kų valstybės tarnautojams buvo skirta beveik 2 kartus daugiau nei 2004 m., o šios išmokos suma išaugo apie 20 proc.

24 pav. Vienkartinių piniginių išmokų skaičiaus kai-ta 2004 – 2005 metais

Kaip ir 2004 m. taip ir 2005 m. dažniausiai (98 proc.) vienkartinės piniginės išmokos buvo skiriamos karjeros valstybės tarnautojams. 1,4 proc. visų ski-riamų vienkartinių piniginių išmokų teko įstaigų va-dovams, 0,8 proc. – politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams.

Vienkartinių išmokų dydis negali būti didesnis už valstybės tarnautojo pareiginę algą. Todėl vienkartinių išmokų dydžiai išreiškiami suma, kuri gali būti santyki-nai lyginama su pareiginės algos dydžiu.

25 pav. Vidutiniai vienkartinių piniginių išmokų dy-džiai (%) nuo pareiginės algos 2005 metais

2005 m. įstaigų vadovams vidutinės vienkartinės pi-niginės išmokos suma siekė 2922 Lt, kuri buvo 81 proc. pareiginės algos dydžio, karjeros valstybės tarnautojų vidutinė išmoka sudarė 1451 Lt, (56 proc. pareiginės algos dydžio), politinio (asmeninio) pasitikėjimo valsty-bės tarnautojų – 2417 Lt (100 proc. pareiginės algos). Pažymėtina, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų tarnybinė veikla nėra vertinama, ir jie negauna priedų už kvalifikacines klases. Manoma, kad dėl šių priežasčių vienkartinės piniginės išmokos suma yra labai artima politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareiginės algos dydžiui.

Per 2005 m. 18,6 mln. Lt buvo išmokėta vienkar-tinėmis piniginėmis išmokomis. Daugiausią šių lėšų (74 proc.) buvo skirta valstybės tarnautojus paskatinti įstatymo nustatytų švenčių progomis, beveik penk-tadalis (17,8 proc.) – už labai gerai ar gerai įvertintą valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą arba labai gerą darbuotojo darbą kalendoriniais metais, 6,2 proc. – už atliktas vienkartines ypatingos svarbos užduotis, 1,8 proc. – gyvenimo ir darbo metų jubiliejinių sukakčių progomis, 0,2 proc. šios sumos išmokėta valstybės tarnautojams, išeinantiems į pensiją.

7.2. PADĖKOS, VARDINĖS DOVANOS

Valstybės tarnautojų skatinimą pareiškiant jiems padėkas, įteikiant vardines dovanas reglamentuoja VTĮ 27 str.

35 Ši Tvarka patvirtinta Vyriausybės 2002 m. liepos 19 nutarimu Nr. 1167.

83 173

6294

12292

22 100

14000

12000

10000

8000

6000

4000

2000

0

2004m. 2005m.

Ástaigø vadovai Karjeros valstybëstarnautojai ir pakaitiniai

Politinio (asmeninio)pasitikëjimo

Karjeros valstybëstarnautojai ir pakaitiniai

81%

56%

100%

Ástaigø vadovai Politinio (asmeninio)pasitikëjimo

100%

90%

80%

70%

60%

50%

40%

30%

20%

10%

0%

�0

Registro duomenimis, 2005 m. 1070 karjeros vals-tybės tarnautojų, iš kurių – 29 vadovams buvo įteiktos padėkos (2004 m. tokios padėkos įteiktos 566 karjeros valstybės tarnautojams), vardinės dovanos buvo skir-tos 69 (2004 m. – 62) karjeros valstybės tarnautojams, iš kurių 2 įstaigų vadovai. 2005 m. padėkas gavo tik 2 politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnauto-jai, o t. y. viena padėka mažiau nei 2004 m.36

7.3. TARNYBINĖS NUOBAUDOS

2005 m. valstybės tarnautojams buvo skirtos 263 tarnybinės nuobaudos (2004 metais – 289). Dažniausia buvo taikyta tarnybinė nuobauda – pastaba. Ji taikyta daugiau nei pusei (55,5 proc.) tarnybinėmis nuobau-domis baustų valstybės tarnautojų, papeikimas buvo taikytas beveik trečdaliui (27,4 proc.), griežtas papei-kimas – 14,8 proc. tarnybinėmis nuobaudomis baustų valstybės tarnautojų. Griežčiausia nuobaudos forma – atleidimas iš pareigų buvo skirta 2,3 proc. visų tarny-binėmis nuobaudomis baustų valstybės tarnautojų.

26 pav. Tarnybinių nuobaudų skyrimas 2004-2005 metais

Skirtų tarnybinių nuobaudų skaičius 2005 m. su-mažėjo 8,9 proc. (26 tarnybinėmis nuobaudomis). Pareikštų pastabų skaičius 2005 m. buvo tokios pat apimties kaip ir 2004 m., pareikštų papeikimų skaičius sumažėjo 36 proc. (41 atveju), griežtų papeikimų pa-daugėjo beveik 2 kartus (17 atvejų) Aukščiausia tarny-binė nuobauda už tarnybinius nusižengimus – atleidi-mas iš pareigų – buvo taikyta 6 kartus (2004 m. – 8).

Tarnybinių nuobaudų skyrimas parenkant vieną ar kitą nuobaudą yra reglamentuotas VTĮ 29 straipsny-je ir priklauso nuo tarnybinio nusižengimo padarymo priežasties, valstybės tarnautojo kaltės, aplinkybių ir padarinių, nuo valstybės tarnautojo veiklos iki tarnybi-nio nusižengimo padarymo ir kt., todėl palyginimas su 2004 m. gali byloti ir apie tai, kad sumažėjo lengvesnių tarnybinių pažeidimų, sumažėjo šiurkščių pažeidimų, tačiau išaugo sunkesnių tarnybinių pažeidimų, dėl ko buvo skirtos tarnybinės nuobaudos – griežti papeiki-mai.

Daugiausia tarnybinių nuobaudų skyrė savivaldy-bių institucijos ir įstaigos37 – 74 (2004 m. – 58) taip pat įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai – 49 (2004 m. – 91), bei įstaigos, pavaldžios Aplinkos ministerijai – 34 (2004 m. – 33).

36 Analizuojant valstybės tarnautojų padėkų bei vardinių skatinimą dovanomis ,pastebėta, jog ne visos valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos suveda šiuos duomenis į Valstybės tarnautojų registrą. Todėl šioje ataskaitoje negalime pateikti išsamios ir tikslios informacijos apie valstybės tarnautojų skatinimą pareiš-

kiant jiems padėkas, įteikiant vardines dovanas ar gautus valstybės apdovanojimus. 37 Žr. priedą Nr. 15

146 146160

140

120

100

80

60

40

20

0Pastaba Papeikimas Grieþtas papeikimas Atleidimas

2004m. 2005m.

113

72

22

39

8 6

��

8SOCIALINĖS GARANTIJOS IR KITOS GARANTIJOS


VTĮ VIII skyrius yra skirtas socialinių ir kitų vals-tybės tarnautojų garantijų nustatymui. Šis skyrius reglamentuoja valstybės tarnautojų atostogas, vals-tybinį socialinį draudimą, sveikatos draudimą ir pen-sijas, išeitines išmokas ir kompensacijas, tarnybos stažą, kitas garantijas.

8.1. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ ATOSTOGOS

Iki 2006 m. sausio 12 d. visiems valstybės tarnau-tojams kasmetinių atostogų dydis buvo 28 kalendo-rinės dienos, kai tuo tarpu dirbantiems pagal darbo sutartis, kurių darbo santykius reglamentuoja Darbo kodeksas, tam tikrai asmenų grupei (darbuotojui vie-nam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neį-galų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat darbuotojui, kuris pripažintas neįgaliuoju), buvo suteikiamos 35 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos. Ši nuostata buvo pakeista tik 2005 m. gruodžio mėn. 22 d. Sei-mui priėmus VTĮ pataisas. Įsigaliojus šioms pataisoms valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 35 kalendorinių dienų kasme-tinės minimalios atostogos.

Šiose naujai priimtose VTĮ nuostatose baigtiniu są-rašu buvo išvardintos ir kitų rūšių atostogos, į kurias valstybės tarnautojai turi teisę pagal Darbo kodeksą: nėštumo ir gimdymo atostogos, atostogos vaikui pri-žiūrėti, iki jam sueis treji metai, mokymosi atostogos. Priimant VTĮ pataisas buvo patikslintas ir papildytas valstybės tarnautojų sąrašas, kuriems priklauso iki 5 darbo dienų atostogos dėl jo perkėlimo į kitas parei-gas.

8.2. ATOSTOGŲ SUTEIKIMAS

Kasmetinės atostogos priklauso kiekvienam vals-tybės tarnautojui, todėl šioje ataskaitoje analizė nebu-vo atlikta.

Registro duomenimis 2005 m. valstybės tarnauto-jams kitų rūšių atostogos buvo skirtos 320 kartų. Ly-ginant šį skirtų atostogų skaičių su 2004 m., matoma, kad jis sumažėjo 7,5 proc.38

Daugiau nei pusė (54 proc.) 2005 m. suteiktų atos-togų sudaro atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, 14 proc. – nėštumo ir gimdymo atostogos. Pažymėtina, kad 6 valstybės tarnautojai pasinaudojo galimybe ir jiems buvo suteiktos nemokamos atosto-gos kvalifikacijai kelti iki 1 metų. Tokia galimybe vals-tybės tarnautojai gali pasinaudoti tik kartą per penke-rius tarnybos metus, ir tas laikotarpis yra įskaitomas į valstybės tarnautojo tarnybos stažą.

8.3. VALSTYBINIS SOCIALINIS DRAUDIMAS, SVEIKATOS DRAUDIMAS IR PENSIJOS

Valstybės tarnautojams yra taikomos tos pačios socialinio draudimo, sveikatos draudimo ir pensijų su-teikimo nuostatos, kaip ir visiems Lietuvos piliečiams. Valstybės tarnautojų atleidimas iš pareigų nėra susie-tas su senatvės pensijos skyrimu. Valstybės tarnau-tojai (karjeros valstybės tarnautojai ir įstaigų vadovai) yra atleidžiami iš pareigų, kai jiems sueina 62 metai ir 6 mėnesiai, ir jeigu jų tarnyba nepratęsiama teisės aktų nustatyta tvarka.

8.4.IŠEITINĖS IŠMOKOS IR KOMPENSACIJOS

Valstybės tarnautojų registre duomenys apie iš-eitines išmokas bei kompensacijas (jų dydžius), ku-rios buvo išmokėtos valstybės tarnautojus atleidžiant iš pareigų, nekaupiami. Planuodami atlikti socialinių garantijų praktinio taikymo studiją, matome būtinybę valstybės tarnautojų registre kaupti duomenis apie:

• valstybės tarnautojų pareigybės panaikinimus ir išmokas, susijusias su šiuo atleidimo pagrindu,

• išmokas, susijusias su politinio (asmeninio) pa-sitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priė-musio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų pasibaigimu,

• išmokas, susijusias su tuo, kai į pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs vals-tybės tarnautojas, atleidžiant tuo metu dirbantįjį tose pareigose valstybės tarnautoją,

• išmokas, susijusias su tuo, kai paaiškėja, kad priimant valstybės tarnautoją į pareigas buvo pa-žeisti šio VTĮ reikalavimai, ir šių pažeidimų neį-manoma pašalinti,

• išmokas, susijusias su tuo, kai teisės aktų nusta-tyta tvarka nustatoma, kad dėl neįgalumo ar dar-bingumo netekimo valstybės tarnautojas negali eiti pareigų;

• išmokas, susijusias su valstybės tarnautojų at-leidimu dėl laikinojo nedarbingumo, kai nedirbo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba il-giau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių.

Toks duomenų kaupimas sudarys galimybę nu-statyti, kiek šalies mastu yra išmokama lėšų dėl pa-reigybės panaikinimo ir kitais atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų pagrindais. Bus galima rengti išva-das ir teikti siūlymus dėl galimų nuostatų keitimo bei tobulinimo.

Socialinių garantijų praktinio taikymo studiją reika-linga atlikti ir norint išsiaiškinti išeitinių išmokų dydžių reglamentavimo, kai panaikinama valstybės tarnauto-jo pareigybė, problemas. Šiuo metu išeitinės išmokos

38 Žr. priedą Nr. 16

��

dydžio nustatymas yra tokios pat apimties (nuo tarny-bos stažo toje įstaigoje metų) kaip ir darbuotojams dir-bantiems pagal darbo sutartis.

Tačiau valstybės tarnautojų padėtis šiuo klausimu yra blogesnė nei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Valstybės tarnautojams išeitinė išmoka pra-dedama mokėti tik praėjus vienam mėnesiu po atlei-dimo dienos ir tik lygiomis dalimis kas mėnesį, tačiau jei išmokos mokėjimo laikotarpiu toks asmuo įdarbina-mas į valstybės tarnautojo pareigas, jam nuo tos die-nos yra nutraukiamas išmokos mokėjimas. Tuo tarpu darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, gauna visą priklausančią sumą iš karto. Manome, jog reikėtų iš-eitinių išmokų mokėjimo, jų dydžių nustatymo proce-dūras pastudijuoti plačiau prieš tai įvertinus ES šalių patirtį.

8.5. TARNYBOS STAŽAS

Valstybės tarnautojo tarnybos stažas – tai garan-tija, kuri suteikia teisę turėti papildomas kasmetines atostogas bei gauti pareiginės algos priedą.

Tarnybos stažą reglamentuoja VTĮ 42 straipsnis. 2005 m. gruodžio 22 d. priimto VTĮ minėtame straips-nyje tikslinama bei papildomas sąrašas, kas įskaičiuo-jama į valstybės tarnautojo stažą.

Ši socialinė garantija yra jautri valstybės tarnauto-jams, nes susieta su darbo užmokesčiu ir papildomu kasmetinių atostogų dienų gavimu, todėl kyla klausi-mų, ar teisingai suskaičiuotas valstybės tarnautojo tar-nybos stažas. Daugiausia abejonių sukelia valstybės tarnautojų tarpe faktas, kad panašios darbinės veiklos valstybės tarnautojai turi skirtingą tarnybos stažą. Daugiausia (21 proc.) paklausimu iš asmenų ir įstaigų 2005 metais buvo gauti dėl stažo skaičiavimo tvarkos, nes stažas skaičiuojamas vienaip valstybės tarnauto-jams, kurie buvo priimti į valstybės tarnautojo parei-gas iki naujos VTĮ redakcijos priėmimo, t.y. iki 2002 m. liepos 1d. ir tebedirba toliau, ir kitaip priimtiems po VTĮ naujos redakcijos priėmimo. Ši pereinamoji stažo skaičiavimo nuostata buvo įtvirtinta Valstybės tarny-bos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įsta-tyme, kuri dažnu atveju nebūna įvertinta interesantų, suabejojama jos praktiniu taikymu ir skatina įstaigas ir asmenis pasitikslinti.

2005 m. beveik trečdalis (28 proc.) valstybės tar-nautojų turėjo mažesnį nei 3 m. tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Nemaža dalis tokį stažą turėjusių tarnautojų buvo valstybės tarnautojai, naujai priimti į valstybės tarnybą. Didesnį nei 12 m. tarnybos Lietuvos valstybei stažą turėjo beveik trečdalis (29 proc.) vals-tybės tarnautojų. Valstybės tarnautojų, turinčių didesnį kaip 3, 6, 9 m. stažą valstybės tarnyboje, skaičius yra labai panašus39.

27 pav. Karjeros valstybės tarnautojų pasiskirsty-mas pagal stažą

Galima teigti, kad valstybės tarnyba yra stabili, nuolat atsinaujinanti, turinti patirties. Vidutinis valsty-bės tarnautojo tarnybos valstybei stažas yra 7,6 m. Valstybės tarnautojų tarnybos stažas yra susietas su valstybės tarnautojų karjera, mobilumu ir siekimu ska-tinti siekti profesionalumo, veiklos kokybės.

28 pav. Įstaigų vadovų pasiskirstymas pagal stažą

2005 m. didžiausią valstybės tarnybos stažą (dau-giau nei 12 m.) turėjo beveik pusė (48 proc.) įstaigų vadovų. Tarnautojas, paprastai turintis darbo patirtį, įstaigos vadovo pareigas eiti priimamas neterminuo-tam laikotarpiui. Paprastai įstaigos vadovo pareigybė nėra tiesiogiai susieta su karjera valstybės tarnyboje, nesusaistyta su kadencija ir yra ilgalaikė. (Išimtis – įs-taigų vadovai, kurie skiriami politinio (asmeninio) pasi-tikėjimo pagrindu.)

Daugiau nei pusė (66 proc.) politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų turi mažesnį nei 3 m. tarnybos stažą. Šią situaciją galima aiškinti tuo, jog šie tarnautojai į pareigas yra priimami politiko ar kolegia-lios institucijos pasirinkimu jų įgaliojimų laikui.


Daugiau nei

%12 metø28,5

Maþiau nei

%3 metai27,9

9 (imtinai) -12 metai15,0%





Maþiau nei

%3 metai14,7


Daugiau nei

%12 metø48,3


29 pav. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valsty-bės tarnautojų pasiskirstymas pagal stažą

8.6. KITOS GARANTIJOS

Kitas garantijas reglamentuoja VTĮ 43 straipsnis. Šio straipsnio nuostatų papildymo projektas 2005 m. buvo teiktas Seimui svarstyti, pataisos buvo priimtos.

Viena iš pataisų – garantijos įstaigų vadovams nu-statymas, kurios esmė yra ta, kad buvusiam įstaigos vadovui, atleistam iš pareigų dėl pareigybės panai-kinimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos įstaigos vadovo (išskyrus įs-taigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeni-nio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai ka-dencijai) pareigos, jeigu asmuo atitinka bendruosius pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus. Jeigu nėra galimybės buvusiam įstaigos vadovui pasiūlyti įstaigos vadovo pareigų jam siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, įstaigos vadovas atsižvelgiant į jo tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus arba jo prašymu gali būti perkeltas į kitas tos pačios arba žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas.

Šiame VTĮ straipsnyje taip pat reglamentuojamas ir valstybės tarnautojų siuntimas į mokymus iki 30 die-nų ir ilgesniam negu 30 kalendorinių dienų laikotarpiui, garantuojant jiems einamas pareigas ir visą ar dalį darbo užmokesčio.

Taip pat išspręsta problema, kad valstybės tarnau-tojas, kuris visus metus įstaigos vadovo pavedimu atli-ko įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, ir po metų ta funkcija buvo įrašyta į to vals-tybės tarnautojo pareigybės aprašymą, ir jeigu pagal Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodiką nustatoma aukštesnė šios pareigybės kate-gorija, valstybės tarnautojo sutikimu jis ir toliau eina šias pareigas. Iki šios pataisos įsigaliojimo, esant mi-nėtai situacijai reikėdavo šio valstybės tarnautojo pa-reigybę naikinti ir skelbti konkursą.

Nuostata, kad „Karjeros valstybės tarnautojų su-

tuoktiniams, kurie išvyksta kartu su perkeltais į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovy-bėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarp-tautinių organizacijų, taip pat į pareigas tarptautinėse organizacijose ar institucijose, Europos Sąjungos ins-titucijose ar įstaigose valstybės tarnautojais, garan-tuojamos einamos pareigos, jeigu iki išvykimo jie buvo karjeros valstybės tarnautojai“ – perkelta į 16 straipsnį, pagal kurį šie tarnautojai turi teisę atkurti valstybės tar-nautojo statusą, tuo suvienodinant garantijas su kitais panašiais atvejais.

Daugiau nei

11,1%12 metø




Maþiau nei

66,1%3 metai

��

9ATLEIDIMAS IŠ VALSTYBĖS TARNAUTOJO PAREIGŲ


Valstybės tarnautojų atleidimo iš valstybės tarny-bos pagrindus reglamentuoja VTĮ 44 straipsnis. VTĮ 5 straipsnis nustato, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai valstybės tarnautojams yra taikomi tiek, kiek jų statuso ir sociali-nių garantijų nenustato šis įstatymas. Todėl atleidžiant valstybės tarnautojus iš pareigų reikia vadovautis ir Darbo kodekso nuostatomis40. Šioje dalyje pateikiama informacija apie šio straipsnio dalinius pakeitimus ir papildymus, kurie buvo pastebėti taikant šio įstatymo nuostatas praktikoje bei išryškėjusias problemas.

Pastebėjus kai kurių soci-alinių garantijų taikymo pro-blemas Valstybės tarnybos departamentas teikė siūly-mus dėl šio straipsnio papil-dymo. Buvo teiktas siūlymas papildyti VTĮ 44 straipsnį nuostata, kad ketinantis atsi-statydinti savo noru valstybės tarnautojas privalo apie atsis-tatydinimą įspėti jį į pareigas priėmusį asmenį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sutikimu valstybės tar-nautojas gali būti atleistas ir anksčiau. Taip pat pa-siūlyta, kad valstybės tarnautojas turėtų teisę atšaukti prašymą dėl atsistatydinimo savo noru turi teisę ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik jį į pareigas priėmusio asmens sutikimu.

Valstybės tarnautojo atleidimo pagrindai papildyti nuostata, kad Valstybės tarnautojas gali būti iš parei-gų atleistas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atos-togų metu kai panaikinama jo pareigybė.

Įsigaliojo VTĮ 41 straipsnio nuostata, kad atlei-džiant valstybės tarnautoją VTĮ 44 straipsnyje nustatytais pagrindais, o taip pat perke-liant valstybės tarnautoją, kai jis laimi konkursą į kitas vals-tybės tarnautojo pareigas ar perkeliamas tarnybinio kaitu-mo būdu į kitą įstaigą, vals-tybės tarnautojui jo atleidimo (perkėlimo) iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklau-sančios pinigų sumos.

Aukščiau išvardinti pa-keitimai buvo priimti 2005 m. gruodžio 22 d. ir įsigaliojo nuo 2006 m. sausio 12 d. Šio projekto teikimas Lietuvos Respublikos Seimui ir svarstymas iki jo priėmimo užtruko daugiau nei viene-rius metus.

9.1. ATLEIDIMO 2005 m. IŠ VALSTYBĖS TARNAUTOJO PAREIGŲ ANALIzĖ

2005 m. iš valstybės tarnautojo pareigų buvo at-leisti 1665 valstybės tarnautojai, tai 325 valstybės tar-nautojais daugiau nei 2003 metais.

30 pav. Atleistų valstybės tarnautojų skaičiaus kai-ta 2003 - 2005 metais

2004 m. vyko didžiulė politinio (asmeninio) pasiti-kėjimo valstybės tarnautojų kaita. Jų atleidimas buvo susietas su juos pasirinkusio politiko kadencijos pa-baiga, todėl 2004 m. buvo atleista daugiau valstybės tarnautojų nei 2005 m.

Akivaizdžiausiai valstybės tarnautojų išėjimo iš valstybės tarnybos augimą rodo valstybės tarnautojų atsistatydinimas iš valstybės tarnautojo pareigų „savo noru“.

31 pav. Valstybės tarnautojų, atleistų savo noru, skaičiaus kaita 2003 – 2005 metais

Tokiu pagrindu 2005 m. valstybės tarnybą paliko 1148 valstybės tarnautojai: tai 367 tarnautojais arba 47 proc. daugiau nei 2003 metais ir 235 tarnautojais (26 proc.) daugiau nei 2004 metais. Ši tendencija

40 Pavyzdžiui, dėl galutinio atsiskaitymo, jeigu pareigybė yra naikinama – dėl valandų skyrimo naujo darbo paieškai ir kita.

1340

1979

16652000

1500

1000

500

0

2003 m. 2004 m. 2005 m.

781913

1148

1200

1000

800

600

400

200

0

2003 m. 2004 m. 2005 m.

��

rodo, kad valstybės tarnybą palieka kas 19-tas vals-tybės tarnautojas. Šie skaičiai rodo, kad reikia ieškoti priežasčių tokiam kaitos didėjimui. Viena jų –buvusių valstybės tarnautojų išvykimai ieškoti darbo kitose ES šalyse, o taip pat išėjimas dirbti į kitas įstaigas, pri-vačias struktūras, kuriose mokamas didesnis darbo užmokestis ir kt. Norint nustatyti tikrąsias priežastis šį klausimą reikia nagrinėti kartu su socialinių garantijų ir darbo užmokesčio nuostatų taikymu valstybės tar-nyboje.

2005 m. dauguma (68,9 proc.) valstybės tarnauto-jų iš pareigų atsistatydino savo noru. 24 procentai visų atleistųjų valstybės tarnautojų buvo atleisti pasibaigus pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikui, valsty-bės tarnautojams suėjus 62 metams ir 6 mėnesiams, pasibaigus jų tarnybos pratęsimo terminui, pasibaigus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnauto-jus į pareigas priėmusių valstybės politikų ar kolegialių valstybės institucijų įgaliojimams. Šios rūšies atleidi-mų skaičius palyginti su 2004 m. sumažėjo beveik 2 kartus.

Iš valstybės tarnautojo pareigų dėl pareigybės

panaikinimo (44 str. 9 p.) buvo atleisti 54 (3,2 proc.) valstybės tarnautojai – 3 kartus mažiau nei 2004 m. Tai nulėmė mažesnis struktūrinių pasikeitimų ir vidinių pertvarkymų įstaigose skaičius.

2005 m. kasmetinio vertinimo metu iš valstybės tarnautojo pareigų buvo atleisti 2 asmenys, vertinimo komisijai du kartus iš eilės valstybės tarnautoją įver-tinus nepatenkinamai. 6 valstybės tarnautojai atleisti jiems paskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš par-eigų.


Pasibaigus pakaitinio valstybëstarnautojo priëmimo laikui, valstybëstarnautojui suëjus 62 m. ir 6 mën.ar pasibaigus%

Dël pareigybëspanaikinimo3,24 %

Dël laikinonedarbingumo1,26 %

Kiti atvejai1,32 %

Dël mirties1,20 %

Savo noru68,95 %

113

160

54

160

140

120

100

80

60

40

20

0

2003 m. 2004 m. 2005 m.

32 pav. Valstybės tarnautojų atleidimas iš pareigų

33 pav. Valstybės tarnautojų, atleistų pagal VTĮ 44 straipsnio 9 punktą, skaičius

�0

10VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMAS


Valstybės tarnautojų mokymo organizavimą ir fi-nansavimą reglamentuoja VTĮ X skyrius, skirtas vals-tybės tarnautojų mokymui, Valstybės tarnautojų mo-kymo 2002–2006 m. strategija, Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo tvarkos taisyklės, Valstybės tarnautojų mokymo programų turinio reikalavimai bei Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų tvirtinimo tvarkos taisyklės.

Pagal naujas Valstybės tarnautojų mokymo orga-nizavimo tvarkos taisykles valstybės tarnautojų moky-mo ataskaitos pradėtos teikti tik 2006 metais. Todėl atsirado galimybė apžvelgti valstybės tarnautojų mo-kymo proceso eigą atskirose įstaigų grupėse ne tik pa-gal 2003-2005 m. mokymo planus, bet ir pagal 2005 m. mokymo ataskaitas.

Registro duomenimis, 2005 m. valstybės tarnau-tojų (karjeros, politinio pasitikėjimo ir įstaigų vadovų) buvo 22285.

2005 m. valstybės tarnautojų mokymo ataskaitas41 pateikė 409 valstybės ir savivaldybių institucijos ir įs-taigos, kuriose pareigas ėjo 21079 valstybės tarnau-tojai. Nepateikė 520 (dauguma jų – smulkios įstaigos). Nors minėtąsias ataskaitas pateikė mažiau nei pusė visų įstaigų, tačiau jose dirbančių tarnautojų skaičius sudaro 94,6 proc. visų karjeros, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų ir įstaigų vadovų.

34 pav. Lėšos, skirtos ministerijų, apskričių virši-ninkų ir savivaldybių administracijų valstybės tarnau-tojų mokymui (pagal 2003-2005 m. planus ir 2005 m. ataskaitas)

35 pav. Lėšų dalis (proc. nuo valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui nustatytų asignavimų), skirta mi-nisterijų, apskričių viršininkų ir savivaldybių adminis-tracijų valstybės tarnautojų mokymui

10.1. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ, DIRBANčIŲ MINISTERIJOSE, MOKYMAI

2005 m. ministerijų mokymo planuose valstybės tarnautojų mokymui buvo numatyta skirti beveik 1,4 mln. Lt. Šios mokymui numatytos lėšos sudarė 1,45 proc. metinio ministerijų valstybės tarnautojų darbo užmokesčio ir buvo beveik ketvirtadaliu (23 proc.) di-desnės nei 2004 m.

2005 m. vieno valstybės tarnautojo mokymams vi-dutiniškai buvo numatyta skirti 538 Lt, 2004 m. - 428 Lt, o 2003 m. – 327 Lt. Tai atitinka VTĮ nuostatą – mo-kymui skirti ne mažiau kaip 1 proc. ir ne daugiau kaip 5 proc. valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui nusta-tytų asignavimų.

Daugiausiai lėšų valstybės tarnautojų mokymui 2005 m. numatė skirti Žemės ūkio ir Finansų ministe-rijos (atitinkamai 2,43 proc. ir 1,94 proc.), mažiausiai – Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos bei Teisingumo ministerijos (atitinkamai 0,6 proc., 0,73 proc. ir 0,8 proc.).

Remiantis 2005 metų valstybės tarnautojų mo-kymo ataskaitomis, mokymo planai pagal vidutinius finansinius rodiklius įvykdyti. 2005 m. valstybės tar-nautojų mokymui ministerijose buvo planuota skirti 1,373 mln. Lt, kurie sudarė 1,45 proc. metinio minis-terijų valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, o skirta – 1,364 mln. Lt, t. y. 1,44 proc. Daugiausiai lėšų skyrė Finansų, Vidaus reikalų ir Užsienio reikalų ministerijos (atitinkamai 2,34 proc., 1,96 proc. ir 1,94 proc.). Ma-žiausiai lėšų (iš biudžeto, neskaitant Europos Sąjun-gos paramos fondų lėšų) skyrė Krašto apsaugos, Tei-singumo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (atitinkamai 0,5 proc., 0,6 proc. ir 0,61 proc.).

Pagal 2005 m. valstybės tarnautojų mokymo atas-kaitas, mokymuose dalyvavo 70 proc. visų valstybės tarnautojų, dirbančių ministerijose. (Tikrojo apmokytų valstybės tarnautojų skaičiaus nereikia painioti su mo-kymo planuose ir atskaitose nurodytu mokymo dalyvių skaičiumi, kuris ministerijose 2005 m. buvo 2,3 karto didesnis už tikrąjį mokymus lankiusių asmenų skaičių. Tas pats valstybės tarnautojas gali dalyvauti keliuose mokymuose.)

10.2. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ, DIRBANčIŲ APSKRIčIŲ VIRŠININKŲ ADMINISTRACIJOSE, MOKYMAI

Apskričių viršininkų administracijų 2005 m. moky-mo planuose valstybės tarnautojų mokymui numatyta skirti apie 0,138 mln. Lt (2005 m. mokymo planus pa-teikė 7, 2004 m. – 9, 2003 m. – 7 apskričių viršininkų administracijos). Šios mokymui skirtos lėšos 2005 m. sudarė 0,93 proc. metinio apskričių viršininkų admi-nistracijų valstybės tarnautojų darbo užmokesčio arba


2003 m. planai 2004 m. planai 2005 m. planai 2005 m. ataskaitos

1800

1600

1400

1200

1000

800

600

400

200

0

731

Ministerijos Apskrièiø virðininkø administracijos Savivaldybiø administracijos

85

554

1043

146

895

1373

138

12051364

77

1635

Lëðo

sm

okym

uisi

(tûks

t.Lt

.)

2003 m. planai 2004 m. planai 2005 m. planai 2005 m. ataskaitos

1,6%

1,4%

1,2%

1,0%

0,8%

0,6%

0,4%

0,2%

0,0%

1,1%

Ministerijos Apskrièiø virðininkø administracijos Savivaldybiø administracijos

0,6%

0,74%

1,18%

0,94%0,98%

1,45%

0,93%

1,31%1,44%

0,72%

1,34%

��

vidutiniškai 248 Lt vienam valstybės tarnautojui. 2004 m. mokymo planuose mokymui buvo numatyta skir-ti 0,94 proc., o 2003 m. – 0,6 proc. metinio valstybės tarnautojų darbo užmokesčio arba vidutiniškai 230 Lt ir atitinkamai 106 Lt vienam valstybės tarnautojui. Apskričių viršininkų administracijose mokymams ski-riamų lėšų dalis vis dar neatitinka VTĮ nuostatos – vals-tybės tarnautojų mokymui skirti ne mažiau kaip 1 proc. nuo valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui nustatytų asignavimų.

Daugiausiai lėšų valstybės tarnautojų mokymui 2005 m. numatė skirti Marijampolės, Alytaus ir Telšių apskričių viršininkų administracijos (atitinkamai 1,65 proc., 1,23 proc. ir 1,22 proc.), mažiausiai –Panevėžio apskrities viršininko administracija (0,38 proc.). Nu-matyti vienos dienos (8 akad. val.) vidutiniai mokymo įkainiai 2005 m. buvo 424 Lt., 2004 m. – 304 Lt., 2003 m. – 306 Lt.

Remiantis valstybės tarnautojų mokymo atas-kaitomis, kurias 2005 m. pateikė visos 10 apskričių viršininkų administracijos, vidutiniai mokymo finan-siniai rodikliai žemesni nei nustatyta VTĮ nuostatuo-se, susijusiuose su valstybės tarnautojų mokymo finansavimu. 2005 m. mokymams skirta – 0,177 mln. Lt, vieno valstybės tarnautojo mokymams vidutiniš-kai skirta 204 Lt (0,72 proc.). Daugiausiai lėšų skyrė Marijampolės, Alytaus ir Panevėžio apskričių virši-ninkų administracijos (atitinkamai 1,57 proc., 1,15 proc. ir 1,06 proc.), mažiausiai – Klaipėdos, Tau-ragės, Vilniaus ir Kauno apskričių viršininkų admi-nistracijos (0,36 proc., 0,36 proc., 0,49 proc., 0,52 proc.).

Pagal 2005 m. valstybės tarnautojų mokymo ataskaitas, mokymuose dalyvavo 54 proc. visų ap-skričių viršininkų administracijų valstybės tarnauto-jų. Beveik visose apskričių viršininkų administraci-jose mokymai vyko pagal įvadinio mokymo progra-mas ir pagal kitas kvalifikacijos tobulinimo atskiras programas.

10.3. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ, DIRBANčIŲ SAVIVALDYBIŲ ADMINISTRACIJOSE, MOKYMAI

2005 m. savivaldybių administracijų mokymo pla-nuose valstybės tarnautojų mokymui buvo numatyta skirti apie 1,2 mln. Lt (2005 m. mokymo planus pateikė 38 savivaldybių administracijos iš 60). Šios mokymui numatytos skirti lėšos sudaro 1,31 proc. metinio savi-valdybių administracijų valstybės tarnautojų darbo už-mokesčio, vidutiniškai 363 Lt kiekvienam savivaldybės valstybės tarnautojui. 2004 m. mokymui numatytos lė-šos (45 savivaldybių administracijose) sudarė 0,9 mln. Lt ir 0,98 proc. metinio darbo užmokesčio arba 257 Lt vienam savivaldybės valstybės tarnautojui, o 2003 m.

- 0,74 proc. metinio valstybės tarnautojų darbo užmo-kesčio arba vidutiniškai 194 Lt vienam valstybės tar-nautojui.

Daugiausiai lėšų valstybės tarnautojų mokymui 2005 m. numatė skirti Palangos miesto, Druskininkų ir Joniškio rajono savivaldybių administracijos (atitin-kamai 3,48 proc., 2,43 proc. ir 2,33 proc.), mažiausiai – Vilniaus rajono, Alytaus rajono ir Visagino savivaldy-bių administracijos (atitinkamai 0,13 proc., 0,19 proc. ir 0,2 proc.).

Remiantis 2005 m. valstybės tarnautojų mokymo ataskaitomis, kurias pateikė 49 savivaldybių adminis-tracijos, mokymo planų pagal vidutinius finansinius rodiklius vykdymą galima laikyti sėkmingu. 2005 m. savivaldybių tarnautojų mokymams skirta 1,6 mln. Lt (1,32 proc.). Vieno valstybės tarnautojo mokymams skirta 392 Lt.

Daugiausiai lėšų skyrė Vilniaus rajono, Vilniaus miesto, Pakruojo ir Raseinių rajonų savivaldybių administracijos (atitinkamai 2,47 proc., 2,38 proc., 2,35 proc. ir 2,11 proc.). Mažiausiai – Anykščių ir Lazdijų rajonų savivaldybių administracijos (po 0,22 proc.).

Nors bendri finansiniai mokymo rodikliai palyginti su 2004 m. žymiai išaugo, dar nemažai savivaldybių administracijų neskiria lėšų, nustatytų VTĮ42.

Palyginus ministerijų, apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų 2005 m. valstybės tarnautojų mokymo ataskaitas didžiausia pažan-ga matoma savivaldybių administracijų tarnautojų mokyme, kurio bendrieji finansavimo rodikliai (1,32 proc.) vos ne dvigubai viršija apskričių viršininkų administracijų atitinkamus rodiklius (0,72 proc.) ir tik 0,12 proc. atsilieka nuo ministerijų bendrųjų ro-diklių (1,44).

Savivaldybių administracijų valstybės tarnautojai 2005 m. mokėsi pagal įvadinio mokymo bei kitas kva-lifikacijos tobulinimo atskiras programas: kompiuteri-nio raštingumo ir pažangių informacinių technologijų, užsienio kalbų, ES struktūrinių fondų valdymo ir kt. Mokymų pagal 18-20 kategorijų valstybės tarnautojų mokymo programą „OLYMP“ nebuvo.

Nors pagal 2005 m. valstybės tarnautojų mokymo ataskaitas mokymuose dalyvavo 83 proc. savivaldybių administracijų valstybės tarnautojų, tačiau daugelyje ataskaitų tikrasis apmokytų valstybės tarnautojų skai-čius sulygintas su mokymo dalyvių skaičiumi. Todėl mokymuose dalyvavusiųjų asmenų skaičius neturėtų neviršyti 70 proc.

10.4. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMO BAzĖS PLĖTRA

2005 m. buvo patvirtinta 16 valstybės tarnauto-jų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų: iš jų 13 Vilniuje, 2

42 14 savivaldybių administracijų mokymui skirtos lėšos neatitinka Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų


– Klaipėdoje, 1 – Kaune. 1 įstaiga Vilniuje likviduota, kelios keitė pavadinimus.

36 pav. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulini-mo įstaigų plėtra 2002-2005 metais

Bendras patvirtintų valstybės tarnautojų kvalifika-cijos tobulinimo įstaigų skaičius Lietuvoje iki 2005 m. pabaigos buvo 74, o 1 likvidavus liko 73.

2005 m. pabaigoje iš 73 patvirtintų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų 49 buvo Vilniuje, o 24 – kituose regi-onuose. 2005 m. mokymo įstaigų skaičius sparčiai di-dėjo. Daug valstybės tarnautojų mokymo įstaigų buvo patvirtinta įvairiuose Lietuvos regionuose.

37 pav. Valstybės tarnautojų tobulinimosi įstaigų geografinė plėtra

10.5. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO ĮSTAIGŲ VEIKLA

2005 m. valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulini-mo įstaigos Departamentui teikė ataskaitas apie vals-tybės tarnautojų mokymą43. Galima teigti, kad 2005 m. Lietuvoje valstybės tarnautojų mokymo apimtys pana-šios kaip 2004 m.

Nusiskundimų iš viešojo administravimo įstaigų dėl mokymo kokybės negauta.

2003-2005 m. daugiausia valstybės tarnautojų gebėjo apmokyti dvi valstybės tarnautojų kvalifika-cijos tobulinimo įstaigos: Lietuvos viešojo adminis-travimo institutas (LIVADIS) ir Finansų ministerijos mokymo centras (FMMC). Pažymėtina, kad FMMC mokymo apimtys (pagal apmokytų valstybės tarnau-tojų skaičių ir už mokymo paslaugas gautas lėšas) tiek 2005 m., tiek ir 2004 m. buvo dvigubai didesnės nei LIVADIS.

Pagal Departamento patvirtintų valstybės tarnau-tojų mokymo programų skaičių daugiausiai mokymo programų parengė FMMC (11 iš 46 patvirtintų mokymo programų). Nors kvalifikacijos tobulinimo įstaigų skai-čius padidėjo nuo 58 iki 73, LIVADIS ir FMMC 2005 m. išliko mokymo paslaugų teikimo valstybės tarnau-tojams lyderiais: 2005 m. suteikė 39 proc. mokymo paslaugų, 2004 m. – 41 proc., 2003 m. – 54 proc. Jų vykdomuose mokymuose 2005 m. dalyvavo 59 proc. (2004 m. - 44 proc.) visų besimokiusiųjų valstybės tar-nautojų (mokymo dalyvių).

38 pav. Mokymo dalyvių skaičius pagal kvalifikaci-jos tobulinimo įstaigų grupes 2005 m.

39 pav. Patvirtintų valstybės tarnautojų mokymo programų, kurių trukmė daugiau nei 8 akademinės va-landos, skaičius

2005 m. buvo patvirtintos 46 valstybės tarnauto-jų mokymo programos, iš jų 5 – įvadinio mokymo, 11 – kompiuterinio raštingumo ir informacinių technologi-jų. Kitos 30 kvalifikacijos kėlimo programų buvo orien-


8

80

70

60

50

40

30

20

10

0

2003 m.2002 m. 2004 m. 2005 m.

Priim

tøpa

reig

ybiø

skai

èius

42

58

73

36,3

1,6

14,1

40

35

30

25

20

15

10

5

0

FMMC, LIVADIS, MMC,VSTMC “Dainava”

Universitetai ir jø padaliniai Kitos ástaigos

Mokym

odalyviøskaièius

(tûkst.)

94

151

197

200

180

160

140

120

100

80

60

40

20

0

2003 m. 2004 m. 2005 m.

Patv

irtin

tøpr

ogra

mø

skai

èius

��

tuotos į specialius atskirų valstybės tarnautojų grupių (valstybės tarnautojai, kurių veikla susijusi su teismais, muitinės reorganizavimu, finansine veikla bei vidaus auditu ir kt.) mokymo poreikius, atsiradusius dėl Lie-tuvos narystės Europos Sąjungoje. 2005 m. Valstybės tarnautojų mokymo programas parengė 17 kvalifikaci-jos tobulinimo įstaigų44.

40 pav. Patvirtintų valstybės tarnautojų mokymo programų skaičius pagal valstybės tarnautojų tobuli-nimo įstaigų grupes

Mokymo programų tobulinimo perspektyvoje kvalifikacijos tobulinimo įstaigos siekia modifikuoti ir atnaujinti įgyvendinamų mokymo programų turi-nį, kokybę, tobulinti mokymo metodus ir techninę bazę, atnaujinti vadybinių mokymo programų turinį, derinant su Lietuvos Respublikos įstatymų pasikei-timais.

Įgyvendinant VTĮ nuostatas dėl įvadinio mokymo ir 18-20 kategorijų valstybės tarnautojų mokymo (pa-gal pateiktas 2005 m. ataskaitas) įvadiniame mokyme dalyvavo 2306 valstybės tarnautojai, 18-20 kategorijų valstybės tarnautojų mokymuose – 177.

Mokymuose, susijusiuose su Europos Sąjunga, pagal 2005 m. ataskaitas dalyvavo 2269, užsienio kalbų mokymuose – 4008, kompiuterinio raštingumo įgūdžių formavime – 2932, specialių profesinių žinių plėtime – 25457 mokymo dalyviai. Bendras mokymo dalyvių skaičius – 37149.

41 pav. Mokymo dalyvių skaičius pagal atskiras

mokymo sritis

Reikėtų ypatingai pabrėžti valstybės tarnautojų kompiuterinio raštingumo mokymus. Ši mokymo sritis paskutiniai metais vystėsi labai sėkmingai. Iš 73 pa-tvirtintų valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų beveik pusė (33) gali teikti kompiuterinio raštin-gumo pagal ECDL standartą (KR) ir informacinių tech-nologijų (IT) paslaugas. 18 šių įstaigų yra Vilniuje, po 3 Kaune ir Klaipėdoje, 2 Panevėžyje, po 1 Šiauliuose, Utenoje, Marijampolėje, Druskininkuose, Vilkaviškyje, Visagine ir Varėnoje.

42 pav. Kompiuterinio raštingumo ir informacinių

technologijų paslaugas teikiančių kvalifikacijos tobuli-nimo įstaigų geografija

Jau dabar patvirtintos 56 informacinių technologijų ir kompiuterinio raštingumo mokymo programos, iš jų 17 kompiuterinio raštingumo ir 39 kitų specialių infor-macinių technologijų mokymo programos.

Pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstai-gų 2005 m. mokymo ataskaitas kompiuterinio raštin-gumo įgūdžius tobulino 2932 mokymų dalyviai. Paly-ginti su 2004 m. šių mokymų lankomumas išaugo 24 proc. (pagal kvalifikacijos tobulinimo įstaigų 2004 m. veiklos ataskaitas informatikos žinias tobulino 2364 mokymų dalyviai). Nemažai įstaigų teikia vien kom-piuterinio raštingumo paslaugas. Iš Vilniuje esančių įstaigų kelios kartu su kompiuterinio raštingumo programomis vykdo VTD patvirtintas įvairių sričių informacinių technologijų, labai aktualių valstybės tarnybai ir skirtų informacinių technologijų specia-listams, mokymo programas. Tai UAB „Protraining Academy“, (buvusi UAB „Alnos mokymo centras“), UAB „Baltijos kompiuterių akademija“ (buvusi UAB „Microlink Netcoms“), Finansų ministerijos mokymo centras.

12 VTD patvirtintų Kompiuterinio raštingumo ir in-formacinių technologijų mokymo programų parengė FMMC, 10 – UAB “Baltijos kompiuterių akademija”, 8 – UAB “Protraining Academy” (žiūr. 3 lentelę).


14

10

2225

20

15

10

5

0

FMMC, LIVADIS, MMC,VSTMC “Dainava”

Universitetai ir jø padaliniai Kitos ástaigos

7000

6000

5000

4000

3000

2000

1000

0

2004m. 2005m.

4647

2306

79 177

1125

2269

6266

4008

2364

2932

Ávadinis mokymas 18-20 kat. valstybëstarnautojai

Mokymai,susijæ su ES

Uþsienio kalbos Kompiuterinisraðtingumas


43 pav. Kompiuterinio raštingumo (KR) ir informa-cinių technologijų (IT) mokymo programos

17

3940

35

30

25

20

15

10

5

0

KR IT

1

11

1

9

1

7

Ið viso FMMC UAB “Baltijoskompiuteriøakademija”

UAB “Protrainingacademy”

��

11TARNYBINIAI PASAI


Viena iš Departamento funkcijų – organizuoti ir vykdyti tarnybinių pasų išdavimą (keitimą). Tarnybi-nių pasų išdavimas Departamente buvo pradėtas nuo 2003 m. spalio 1 d. Iki 2003 m. gruodžio 31 d. (per 3 mėnesių laikotarpį) buvo išduoti 32 tarnybiniai pasai. 2004 m. – 184 tarnybiniai pasai, 2005 m. – 71 tarnybinis pasas.

Vykdant Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonę45 „parengti teisės aktų, regla-mentuojančių asmens biometrinių duomenų panau-dojimą, projektus“ buvo sudaryta46 tarpžinybinė darbo grupė, kuri parengė teisės aktų, į kuriuos būtų įtraukta nuostata dėl biometrinių duomenų, pakeitimo projek-tus.

Lietuvos Respublikos paso įstatymo, Tarnybinio paso įstatymo ir Gyventojų registro įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymų projektai buvo parengti derinant įstatymų nuostatas su 2004 m. gruodžio 13 d. priimto Tarybos reglamento 2252/2004/EB dėl valstybių na-rių išduodamų pasų ir kelionės dokumentų apsauginių savybių ir biometrikos standartų (toliau – Reglamentas) nuostatomis, kadangi Reglamente nustatytas reikala-vimas į valstybių narių išduodamus pasus ir kelionės dokumentus įrašyti biometrinius asmens duomenis turi būti pradėtas taikyti Reglamente nustatytais termi-nais (veido atvaizdas įrašomas ne vėliau kaip praėjus 18 mėnesių nuo techninių specifikacijų veido atvaizdui nustatymo, o pirštų atspaudai – ne vėliau kaip praėjus 36 mėnesiams nuo techninių specifikacijų pirštų at-spaudams nustatymo).

Atsižvelgiant į Europos Sąjungos keliamus reika-lavimus asmens ir kelionės dokumentams nuo 2006 m. rugpjūčio 28 d. bus pradėti spausdinti naujos kar-tos pasai, kuriuose įrašomi asmens veido biometriniai duomenys, o nuo 2007 m. pabaigos ir pirštų atspau-dų biometriniai duomenys. Prognozuojama, kad su tokiais pasais keliaujantiems žmonėms pasienio pro-cedūros uostuose, oro uostuose ar sausumos sienos kirtimo punktuose taps paprastesnės. Šis dokumentas galios ne tik ES šalyse, bet ir jį pripažinsiančiose vals-tybėse. Elektroninis pasas atitiks naujausius technolo-gijų reikalavimus ir standartus, garantuos aukšto lygio duomenų apsaugą, todėl jį bus sunku padirbti ar kitaip neteisėtai pasinaudoti kito žmogaus tarnybiniu pasu.

Lietuvos Respublikos tarnybinio paso įstatymas buvo papildytas nuostatomis, dėl tarnybiniame pase elektroniniu būdu įrašomų biometrinių identifikatorių: asmens veido atvaizdo ir pirštų atspaudų.

Per beveik pustrečius metus nusistovėjusi tarny-binių pasų poreikio (atitinkamų pareigybių atžvilgiu) išdavimo tendencija labiau ryškėja tose institucijose ir įstaigose, kuriose pareigas einantys valstybės tarnau-tojai siunčiami dirbti į užsienio valstybėse esančias Lietuvos Respublikos diplomatines, konsulines įstai-gas arba atstovybes prie tarptautinių organizacijų.

2004 m. daugiausiai tarnybinių pasų (95 iš 184 pasų) buvo išduota Užsienio reikalų ministerijos diplo-matinių ir konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptau-tinių organizacijų administracinio techninio personalo darbuotojams bei Krašto apsaugos ministerijos (26 pasai) profesinės karo tarnybos kariams vykstantiems tarnauti su specialiąja misija į NATO ir ES diplomati-nes atstovybes.

2005 m. Užsienio reikalų ministerijos diplomati-nių ir konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų administracinio techninio personalo dar-buotojams buvo išduoti 33 (iš 71) tarnybiniai pasai, Krašto apsaugos ministerijos profesinės karo tarny-bos kariams vykstantiems tarnauti su specialiąja mi-sija į NATO ir ES diplomatines atstovybes išduota 18 tarnybinių pasų, Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ patruliams, vykstantiems saugoti Lietuvos Res-publikos diplomatinių ir konsulinių įstaigų ir atstovybių prie tarptautinių organizacijų išduoti 6 tarnybiniai pa-sai.

Bendras išduotų tarnybinių pasų skaičius asme-nims, vykstantiems dirbti į Lietuvos Respublikos di-plomatines ir konsulines įstaigas ir atstovybes prie tarptautinių organizacijų viršija daugiau nei pusę kie-kvienais metais išduodamų tarnybinių pasų Lietuvoje pareigas einantiems valstybės tarnautojams, 2004 m. šiems asmenims išduota 121 pasas iš 184 išduotų pasų, 2005 m. 51 iš 71.

45 patvirtintą LR Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 46 Vidaus reikalų ministro 2005 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1V-141

��

12VALSTYBĖS TARNYBOS VALDYMAS


Valstybės tarnybos valdymas nustatytas VTĮ XI skyriuje. Šis skyrius nustato bendrąjį valstybės tarny-bos valdymą, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos statusą, valstybės tarnautojų re-gistro ir valstybės tarnautojo pažymėjimo reglamen-tavimą. Valstybės tarnybos valdymas taip pat regla-mentuojamas ir poįstatyminiais teisės aktais: Vidaus reikalų ministro įsakymais „Dėl Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuos-tatų patvirtinimo“47, ir „Dėl Valstybės tarnautojo pa-žymėjimo formos ir valstybės tarnautojo pažymėjimo išdavimo tvarkos taisyklių patvirtinimo“48, Vyriausybės nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valdininkų regis-tro reorganizavimo į valstybės tarnautojų registrą ir valstybės tarnautojų registro nuostatų patvirtinimo“49.

Esminiai pokyčiai valstybės tarnybos valdymo sri-tyje susiję su minėtais VTĮ pakeitimais:

• apibendrinant Departamento 2004 m. veiklos rezultatus buvo pastebėta, kad Departamento įgaliojimai įgyvendinant jam pavestą kontrolės funkciją yra nepakankami. 2005 m. gruodį priim-tais VTĮ pakeitimais Departamentui suteikta tei-sė reikalauti pašalinti nustatytus pažeidimus, o jų nepašalinus pranešti apie tai aukštesnei pagal pavaldumą institucijai;

• šiame įstatyme Departamentui nustatytos papil-domos funkcijos valstybės tarnautojų mokymo kokybės priežiūros srityje;

• Valstybės tarnautojų registre atsisakyta kaupti informaciją apie turinčius viešojo administravimo srities aukštąjį išsilavinimą.

Įgyvendinant VTĮ pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatą50 iki 2005 m. gruodžio 30 d. Valdi-ninkų registrą reikėjo reorganizuoti į Valstybės tar-nautojų registrą. Buvo atliktos visos būtinos Valstybės tarnautojų registro įteisinimo procedūros. Šiuo metu Valstybės tarnautojų registras veikia ta apimtimi, kuri nustatyta teisės aktuose.

Šiuo metu Registrui duomenis teikia 929 valstybės ir savivaldybių įstaigų. Valstybės tarnautojų registre sukaupta susisteminta informacija apie įstaigų struktū-ras, laisvas ir užimtas pareigybes, valstybės tarnauto-jus ir jų darbo užmokestį.

Departamento specialistai nuolatos atlieka Vals-tybės tarnautojų registro tarnybinių stočių ir duomenų bazių administravimą, tvarko duomenų archyvą, kon-sultuoja duomenų tvarkytojus telefonu ir elektroniniu paštu. 2005 m. į registrą buvo įtrauktos 8 naujos vals-tybės tarnautojų registro tvarkymo įstaigos bei dau-giau nei 170 naujų naudotojų, kuriems buvo pateikta programinė įranga, ir jie buvo apmokyti ja naudotis.

Nors kiekvienoje įstaigoje už duomenų tvarkymą registre yra paskiriami atsakingi asmenys, ne visų įstaigų Registro tvarkytojai laiku ir tvarkingai suveda duomenis. Registro priežiūra reikalauja daug kruopš-

taus darbo: reikia ne tik įrašyti duomenis apie įstaigą, jos padalinius, pareigybes ir valstybės tarnautojus bei darbuotojus, bet ir nuolat juos atnaujinti, nurodyti informaciją apie atleistus tarnautojus ar darbuotojus, likviduojamas įstaigas ar jos padalinius, įvesti infor-maciją apie darbo užmokestį bei vertinimo rezultatus. Daugelyje įstaigų šiam darbui atlikti trūksta tarnautojų. Esama ir kompiuterinio raštingumo problemų, trūksta mokymų, kaip dirbti su Valstybės tarnautojų registru.

Siekiant išspręsti minėtą problemą buvo pareng-ta paraiška ir pasirašyta paramos skyrimo projektui „Valstybės tarnautojų gebėjimų stiprinimas personalo valdymo srityje“51 sutartis. Projekto įgyvendinimo metu 2006-2007 m. bus organizuojami mokymai Valstybės tarnautojų registro tvarkytojams bei bus parengta me-todinė medžiaga.

Siekiant pagerinti Registro duomenų kokybę buvo pasirašyta ir sėkmingai įgyvendinta duomenų gavimo iš Gyventojų registro sutartis. Šiuo metu valstybės tar-nautojų asmens duomenys (asmens kodas, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta bei paso duomenys) opera-tyviai perkeliami iš Gyventojų registro. 2006 m. numa-toma patobulinti registro tvarkymo programinę įrangą, siekiant ją padaryti aiškesnę bei palengvinti duomenų tvarkytojų darbą.

2005 m. Registro duomenys elektronine forma pa-gal sutartis buvo teikiami Mokesčių inspekcijai (dekla-ruojančių pajamas valstybės tarnautojų sąrašas), Sta-tistikos departamentui (darbo užmokesčio duomenys), Užsienio reikalų ministerijai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Registro duomenys buvo teikiami raštu pagal kitų įstaigų paklausimus – Specialiųjų tyrimų tarnybai52, Respublikos Prezidento kanceliarijai, Vyriausybės kanceliarijai, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamentui, Lietuvos viešojo administra-vimo institutui, Policijos departamentui prie VRM, Lie-tuvos Respublikos trišalės tarybos sekretoriatui prie SADM, Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetui, Politikos mokslų ir diplomatijos instituto Viešojo admi-nistravimo katedrai. Registro duomenys taip pat skel-biami ir Departamento interneto svetainėje www.vtd.lt bei plačiai naudojami šioje ataskaitoje.

2005 m. buvo gautas asmens prašymas atsisakyti valstybės tarnautojo pažymėjimo formoje naudoti as-mens kodą. Išnagrinėjus prašyme pateiktus argumen-tus buvo parengtas Vidaus reikalų ministro įsakymo pakeitimo projektas53, kuriame numatyta atsisakyti asmens kodo naudojimo valstybės tarnautojo pažy-mėjime.

2005 m. 105 valstybės ir savivaldybių įstaigos krei-pėsi į Valstybės tarnybos departamentą dėl valstybės tarnautojo pažymėjimų blankų įsigijimo, buvo išduoti 4400 naujų valstybės tarnautojo pažymėjimų.

47 2002 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr.54848 2002 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. 33849 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas Nr. 125550 Žin., 2002, Nr. 45-170951 Įgyvendinant Lietuvos 2004-2007 metų BPD 2.2. priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“53 Vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatomis buvo pateikta informacija apie 470 asmenų, siekiančių eiti arba einančių pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje54 Vidaus reikalų ministro 2002 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. 338 „Dėl Valstybės tarnautojo pažymėjimo formos ir valstybės tarnautojo pažymėjimo išdavimo tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektas.

�0

12.1. BENDRA SITUACIJA

2005 m. gruodžio 31 d. Valstybės tarnautojų regis-tre54 buvo įregistruota 929 įstaigų55, kuriose pareigas ėjo 26884 valstybės tarnautojų, įš jų – 4625 statutiniai valstybės tarnautojai, 21319 karjeros, 478 politinio (asmeninio) pasitikėjimo bei 462 įstaigų vadovai. Pre-zidento, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijose bei Pre-

zidentui, Seimui ir Vyriausybei atskaitingose įstaigose, ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose, teismuose ir prokuratūrose pareigas ėjo 16380 valstybės tarnau-tojai, apskričių viršininkų administracijose – 862 valsty-bės tarnautojai, savivaldybių institucijose ir įstaigose – 5017. Minėtieji 4625 statutiniai valstybės tarnautojai įtraukti į Valstybės tarnautojų registrą, nes savo atski-ro registro neturi.

* Valstybės tarnautojų registro duomenys** Vidaus reikalų pareigūnų registro duomenys

44 pav. Valstybės tarnautojų skaičius (2005 m. gruodis)

Įstaigų grupės Iš viso KarjerosPolitinio

(asmeniniopasitikėjimo)

Įstaigų vadovai

Statutiniai

Seimo kanceliarija ir Seimui atskaitingos įstaigos

886 645 237 4 0

Teismai ir prokuratūra 1472 1471 0 1 0

Prezidento kanceliarija ir įstaigos prie Prezidento kanceliarijos

94 57 35 2 0

Vyriausybės kanceliarija ir Vyriausybei atskaitingos įstaigos

1606 1499 10 97 0

Ministerijos 2589 2120 63 0 406

Įstaigos pavaldžios ministerijoms 35122 9908 0 2314625*

+20358**

Apskričių viršininkų administracijos 862 840 12 10 0

Savivaldybės 5017 4779 121 117 0

Iš viso: 47648 21319 478 462 25389

VTĮ 50 str. nustato, kad Valstybės tarnautojų regis-tre kaupiami duomenys apie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų struktūras, laisvas ir užimtas vals-tybės tarnautojų pareigas, valstybės tarnautojus bei jų darbo užmokestį, darbuotojus, dirbančius valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, bei jų darbo užmokestį, asmenis, kuriems teismas yra atė-męs teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas.

Vadovaujantis VTĮ 2 str. šio įstatymo nuostatos buvo taikomos apytikriai 50 tūkst. dirbančiųjų, iš jų - 22259 valstybės tarnautojų, kuriems įstatymas taiko-mas be išlygų. Statutiniams valstybės tarnautojams taikomi aštuoni VTĮ straipsniai, o kitos šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamen-tuoja statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas.

Valstybės tarnybos departamentas, vykdydamas savo misiją „dalyvauti kuriant profesionalią ir veiks-mingą valstybės tarnybą ir užtikrinti Valstybės tarny-bos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendi-

nimą“, šioje ataskaitoje analizuoja informaciją apie minėtus valstybės tarnautojus, kuriems VTĮ taikomas be išlygų.

Vadovaujantis ankščiau minėta VTĮ išlyga Valsty-bės tarnautojų registre nėra duomenų apie vidaus rei-kalų sistemos statutinius valstybės tarnautojus (šiuo metu steigiamas Vidaus reikalų pareigūnų registras), Valstybės saugumo departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos valstybės tarnautojus (operatyvinės veiklos subjektai, kurių duomenis saugo specialius valstybės įgaliojimus turinčios valstybės institucijos, nustatytos Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje). Kadangi statymo nuostatos jiems taikomos tik iš dalies, tai toliau jų duomenys neanali-zuojami.

54 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos valdininkų registro reorganizavimo į vals-tybės tarnautojų registrą ir valstybės tarnautojų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Valstybės tarnautojų registro nuostatų 8 punktu, registro tvarkymo įstaigos

užtikrina duomenų teisingumą.55 žr. priedas Nr. 22

��

13VALSTYBĖS TARNYBOS DEPARTAMENTO VEIKLA


Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus

reikalų ministerijos uždaviniai – dalyvauti kuriant pro-

fesionalią ir veiksmingą valstybės tarnybą ir užtikrinti

Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės

aktų įgyvendinimą.

Siekdamas įgyvendinti šiuos uždavinius Departa-

mentas vykdo funkcijas, nustatytas Valstybės tarny-

bos įstatyme ir nuostatuose.

Vykdant pavestą VTĮ ir su juo susijusių teisės aktų

įgyvendinimo kontrolę buvo atlikta 60 patikrinimų (iš jų

planinių – 47 (20 iš jų konkursų stebėjimai), neplaninių

– 13 (iš jų 2 konkursų stebėjimai), taip pat dalyvauta

daugiau kaip 60 valstybės tarnautojų vertinimo komi-

sijų darbe. Lyginant su 2004 m. kontrolinių patikrinimų

skaičius padidėjo beveik dvigubai.

Vykdant su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų

projektų rengimo funkciją buvo parengta: 3 įstatymų

projektai, 9 Vyriausybės nutarimų projektai, 16 vidaus

reikalų ministro įsakymų, 19 Valstybės tarnybos de-

partamento direktoriaus įsakymų. Parengtų teisės aktų

skaičius iš esmės nesiskiria nuo jų skaičiaus 2004 m.

Pažymėtina, kad daugiausia laiko ir pastangų pa-

reikalavo VTĮ pakeitimų parengimas ir derinimas. Nuo

pirmojo šio projekto pateikimo Vyriausybei iki jo priė-

mimo Seime praėjo daugiau kaip vieneri metai, o nuo

jo rengimo pradžios – apie 3 metus. Per šį laikotarpį

projekte keičiamų straipsnių skaičius žymiai padidėjo

dėl įvairių institucijų derinimo metu teikiamų siūlymų.

Kadangi visose valstybės ir savivaldybių instituci-

jose ir įstaigose taikomas VTĮ, subjektų, kurie susidu-

ria su šio įstatymo taikymu ir kurie gali įtakoti jo pakei-

timus ratas yra pakankamai platus. Ilgas šio projekto

rengimo laikotarpis lėmė tai, kad kai kurios nuostatos,

kurios buvo aktualios projekto rengimo pradžioje (pa-

vyzdžiui, siūlomos naujos priėmimo į valstybės tar-

nautojo pareigas nuostatos), buvo mažiau aktualios

jų priėmimo metu, o praktinio taikymo problematika

išliko visą tą laiką. Neigiamas tokios praktikos pavyz-

dys skatina ateityje nerengti plačių VTĮ pakeitimų (kad

nebūtų stabdoma šios srities pažanga), o esminės

atitinkamos srities patobulinimo iniciatyvos turėtų būti

teikiamos atskiru projektu.

Per valstybės tarnautojų vertinimo ir kvalifikacijos

tobulinimo sistemas, metodinę pagalbą institucijoms

ir įstaigoms, rekomendacijų telefonu ir interneto sve-

tainėje teikimą vykdoma vientisos valstybės tarnybos

personalo valdymo ir valstybės tarnautojų karjeros

planavimo sistemų užtikrinimo funkcija. Tačiau vyk-

dant šią funkciją vis dar susiduriama su nepakanka-

mai tikslaus formulavimo ir nepakankamų jos vykdymo

galimybių problemomis, kai Lietuvoje egzistuojančioje

decentralizuotoje valstybės tarnybos sistemoje negali

būti subjekto, kuris vieningai atliktų bent dalį instituci-

joms ir įstaigoms pavestų personalo valdymo funkcijų

(karjeros planavimą). Todėl tikslinga spręsti dėl šios

funkcijos tikslinimo formuluojant jos antrąją dalį „vals-

tybės tarnautojų karjeros vystymo užtikrinimas“. Tai

atitiktų ES šalyje egzistuojančias valstybės tarnybos

sutvarkymo tendencijas.

2005 m. Valstybės tarnybos departamente patvir-

tintos 46 valstybės tarnautojų mokymo programos (11

mažiau negu 2004 m.).

Per 2005 m. gauta daugiau kaip 100 paklausimų

dėl VTĮ ir su juo susijusių teisės aktų nuostatų aiški-

nimo. Daugiausia – dėl stažo Lietuvos valstybei skai-

čiavimo taisyklių aiškinimo. Paklausimų šiuo klausimu

gaunama ir elektroniniu paštu, internetu bei telefonu.

Tai rodo, kad reglamentavimas šioje srityje yra labiau-

siai neaiškus. Siekiant nustatyti aiškias stažo skai-

čiavimo taisykles tikslinga spręsti dėl atitinkamų VTĮ

nuostatų pakeitimo.

Per 2005 m. buvo išnagrinėti 12 su valstybės tar-

nautojų statusu susijusių skundų. Dauguma iš jų dėl

priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas konkursų or-

ganizavimo.

Valstybės tarnybos departamentui įstatymas nu-

stato informacijos apie valstybės tarnybą rengimo ir

teikimo valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstai-

goms funkciją. Pagrindinis tokios informacijos teikimo

būdas yra Valstybės tarnybos departamento interneto

svetainė www.vtd.lt, kurioje teikiama informacija ir re-

komendacijos įvairiais aktualiais klausimais, skelbiami

apibendrinti Registro duomenys.

Per pastaruosius trejus metus Valstybės tarnauto-

jų registro pagrindu buvo sukurta ir išplėtota Valsty-

bės tarnybos valdymo informacinė sistema (VATIS).

Ši sistema suteikia galimybę valstybės ir savivaldybių

įstaigoms kaupti informaciją, kuri pasitarnaus planuo-

jant, organizuojant, kontroliuojant bei vertinant valsty-

bės arba savivaldybės institucijos veiklą, taip pat tobu-

linant personalo tarnybų darbą. Teisingai įrašę visus

reikiamus duomenis į valstybės tarnautojų registrą,

personalo tvarkytojai turės susistemintą visą savo dar-

bui reikalingą informaciją.

Šiuo metu veikia dvi VATIS posistemės. Tai Vals-

tybės tarnybos departamento funkcijoms vykdyti skirta

posistemė ir Įstaigos personalo apskaitos posistemė,

kurioje realizuotos galimybės įstaigai planuoti dar-

bo užmokesčio fondą, atlikti atostogų, komandiruo-

čių, darbo laiko apskaitą. Planuojama įdiegti ir trečią

– valstybės tarnautojų posistemę „Savitarna”, kurioje

kiekvienas valstybės tarnautojas galės peržiūrėti savo

��

duomenis, saugomus sistemoje, juos tikslinti (arba to

pareikalauti iš įstaigos duomenų tvarkytojo), matyti laisvas valstybės tarnautojų pareigybes, pateikti infor-maciją apie pageidavimą būti perkeltam į kitas valsty-bės tarnautojo pareigas, rasti informaciją apie valsty-bės tarnautojų mokymo įstaigas, valstybės tarnautojų mokymo programas ir dėstytojus, gauti konsultacijas, susijusias su Valstybės tarnybos įstatymo taikymu.

13.1. VALSTYBĖS TARNYBOS DEPARTAMENTO ŽMOGIŠKIEJI IR FINANSINIAI IŠTEKLIAI

2005 m. sausio 1 d. Valstybės tarnybos departa-mente dirbo 24 valstybės tarnautojai ir 1 darbuotojas pagal darbo sutartį. 2005 m. gruodžio 31 d. dirbo 30 valstybės tarnautojų ir 2 darbuotojai pagal darbo sutar-tis. Per 2005 m. 5 darbuotojai priimti konkurso būdu, 1 perkeltas iš kitos įstaigos kaitumo būdu, 1 išėjo savo noru. 2005 m. į Valstybės tarnybos departamentą pri-imti 6 pakaitiniai valstybės tarnautojai.

2005 m. Valstybės tarnybos departamente dirbo 20 moterų ir 10 vyrų. Vidutinis Valstybės tarnybos departamento personalo amžius 37,28 metų. Vidu-tinis valstybės tarnautojų stažas valstybės tarnybos departamente yra 6,64 metų. Visi Valstybės tarnybos departamento darbuotojai turi aukštąjį universitetinį iš-silavinimą (12 turi aukštąjį teisinį, 2 – viešojo adminis-travimo, 4 – matematikos mokslų, 2 – užsienio kalbų, 2

– informatikos, 1- fizikos). 2 valstybės tarnautojai turi mokslų daktaro laipsnį, 6 valstybės tarnautojai turi 2 aukštojo mokslo diplomus, 5 šiuo metu tęsia studijas aukštosiose mokyklos. 27 valstybės tarnautojai moka anglų kalbą, 27 – rusų, 6 – prancūzų, 7 – vokiečių, 10 – lenkų. 30 valstybės tarnautojų moka dvi užsienio kal-bas, 11 moka tris užsienio kalbas, 3 valstybės tarnau-tojai – keturias.

2005 m. visi Valstybės tarnybos departamento darbuotojai dalyvavo 120 įvairių valstybės tarnautojų mokymų. Valstybės tarnautojai savo kvalifikaciją kėlė šiose valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose: Lietuvos viešojo administravimo institute, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mo-kymo ir tyrimo centre, Valstybės ir savivaldybių tar-nautojų mokymo centre „Dainava“, viešojoje įstaigo-je Valstybės institucijų kalbų centre, „Microsoft“. Visi departamento valstybės tarnautojai dalyvavo PHARE projekto „Valstybės tarnybos valdymo tobulinimas“ mokymuose. 20 valstybės tarnautojų dalyvavo moky-mo vizituose Belgijoje, Danijoje ir Prancūzijoje. 3 vals-tybės tarnautojai mokėsi Prancūzijos nacionalinėje administravimo mokykloje. Viena valstybės tarnautoja dalyvavo mokymo kursuose „Žmoniškųjų išteklių val-dymas valstybės sektoriuje“ Japonijoje.

Vienas Valstybės tarnybos departamento valsty-

bės tarnautojas yra Europos Sąjungos tarybos Perso-nalo reguliavimo grupės narys.

45 pav. Valstybės tarnybos departamentui skirti asignavimai 2004–2005 m. (tūkst. Lt.)

Išlaidų pavadinimas 2004 m. skirtos lėšos 2005 m. skirtos lėšos

Darbo užmokestis 811,1 1003,0

Socialinio draudimo įmokos 250,7 311,1

Patalpų išlaikymas 32,5 21,8

Ryšių paslaugos, spaudiniai 29,6 27,5

Komandiruotės 52,5 49,1

Kvalifikacijos kėlimas 11,8 12,4

Paslaugų pirkimai, susiję su funkcijų vykdymu 312,2 352,0

Kompiuterinės technikos įsigijimas 45,0 0,7

Kitos prekės ir išlaidos 41,5 33,9

Iš viso: 1586,9 1811,5


46 pav. Valstybės tarnybos departamento finansavimas (iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir Europos Są-jungos lėšos)

47 pav. Valstybės tarnybos departamento darbo užmokesčio fondo pasiskirstymas 2005 m.

��

14PRIEDAI


1 PRIEDAS. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL KATEGORIJAS 2004 m. BEI 2005 m.

Metai 2004 2005

Pareigybės ka-tegorija

Tarnautojų skaičius Tarnautojų skaičius

Įstaigos va-dovų

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo

KarjerosIš viso

VTĮstaigos va-

dovų


Karjeros Iš viso VT

20 3 7 13 23 3 12 13 2819 8 22 39 69 10 20 45 7518 52 27 139 218 57 35 142 23417 61 11 147 219 59 24 163 24616 68 15 316 399 70 16 395 48115 133 20 594 747 141 25 596 76214 100 30 1014 1144 105 31 1115 125113 11 7 1116 1134 11 6 1209 122612 7 31 1835 1873 6 37 2102 214511 0 163 2162 2325 0 182 2415 259710 0 69 2007 2076 0 70 2182 22529 0 7 2316 2323 0 5 2508 25138 0 5 2193 2198 0 6 2502 25087 0 9 1727 1736 0 9 1862 18716 0 1 1545 1546 0 0 1637 16375 0 0 1244 1244 0 0 1137 11374 0 0 1133 1133 0 0 983 9833 0 0 170 170 0 0 163 1632 0 0 154 154 0 0 150 1501 0 0 0 0 0 0 0 0

Nenurodyta ka-tegorija

1 0 9 10 - - - -

Iš viso: 444 424 19873 20741 462 478 21319 22259

2 PRIEDAS. ĮSTEIGTŲ-PANAIKINTŲ PAREIGYBIŲ ATASKAITA

Metai 2004 2005

Institucijų grupėPatvirtintų naujų pareigybių sk.

Panaikintų pa-reigybių sk.

Patvirtintų naujų pareigybių sk.

Panaikintų pa-reigybių sk.

Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui 326 304 143 140Teismai, prokuratūros 292 179 201 16Prezidentūra ir įstaigos, atskaitingos Prezidentui 171 175 7 7Vyriausybės kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Vy-riausybei

613 660 442 328

Apskričių viršininkų administracijos 137 107 375 298Ministerijos 1313 1255 913 656Įstaigos, pavaldžios Aplinkos ministerijai 376 247 455 377Įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai 2352 2546 978 1068Įstaigos, pavaldžios Krašto apsaugos ministerijai 83 61 70 55Įstaigos, pavaldžios Kultūros ministerijai 6 5 34 67Įstaigos, pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo mi-nisterijai

1040 942 911 404

Įstaigos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai 245 234 112 44Įstaigos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai 176 58 80 35Įstaigos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai 8 6 7 7Įstaigos, pavaldžios Teisingumo ministerijai 227 174 135 84Įstaigos, pavaldžios Ūkio ministerijai 92 70 85 93Įstaigos, pavaldžios Užsienio reikalų ministerijai 0 0 0 0Įstaigos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai 512 525 211 71Įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai 229 132 269 172Savivaldybių institucijos ir įstaigos 1540 1205 1543 1224Viso: 9738 8885 6971 5146

��

3 PRIEDAS. PAREIGYBIŲ UŽIMTUMAS 2005 m.

Įstaigų grupės pavadinimasĮsteigta

pareigybiųUžimta

pareigybiųSkirtumas

Užimtumo procentas

1 Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui 908 842 66 92,73%

2 Teismai, prokuratūros 1630 1420 210 87,12%

3 Prezidentūra ir įstaigos, atskaitingos Prezidentui 106 92 14 86,79%

4 Vyriausybės kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Vyriausybei 1677 1576 101 93,98%

5 Apskričių viršininkų administracijos 916 857 59 93,56%

6 Ministerijos 2364 2129 235 90,06%

7 Įstaigos, pavaldžios Aplinkos ministerijai 1048 971 77 92,65%

8 Įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai 3961 3577 384 90,31%

9 Įstaigos, pavaldžios Krašto apsaugos ministerijai 316 287 29 90,82%

10 Įstaigos, pavaldžios Kultūros ministerijai 95 76 19 80%

11 Įstaigos, pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 2526 2242 284 88,76%

12 Įstaigos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai 403 351 52 87,1%

13 Įstaigos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai 328 270 58 82,32%

14 Įstaigos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai 29 25 4 86,21%

15 Įstaigos, pavaldžios Teisingumo ministerijai 350 286 64 81,71%

16 Įstaigos, pavaldžios Ūkio ministerijai 240 213 27 88,75%

17 Įstaigos, pavaldžios Užsienio reikalų ministerijai 0 0 0 0%

18 Įstaigos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai 1144 972 172 84,97%

19 Įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai 823 739 84 89,79%

20 Savivaldybių institucijos ir įstaigos 5337 4958 379 92,9%

Iš viso 24201 21883 2318 90,42%

4 PRIEDAS. BENDRA VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ LAISVŲ PAREIGYBIŲ ATASKAITA

Metai 2004 2005

Įstaigų grupės pavadinimasLaisvų pareigybių

skaičiusLaisvų pareigybių

skaičius

Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui 116 66

Teismai, prokuratūros 227 210

Prezidentūra ir įstaigos, atskaitingos Prezidentui 13 14

Vyriausybės kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Vyriausybei 128 101

Apskričių viršininkų administracijos 96 59

Ministerijos 270 235

Įstaigos, pavaldžios Aplinkos ministerijai 104 77

Įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai 341 384

Įstaigos, pavaldžios Krašto apsaugos ministerijai 37 29

Įstaigos, pavaldžios Kultūros ministerijai 2 19

Įstaigos, pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 188 284

Įstaigos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai 31 52

Įstaigos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai 66 58

Įstaigos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai 6 4

Įstaigos, pavaldžios Teisingumo ministerijai 49 64

Įstaigos, pavaldžios Ūkio ministerijai 36 27

Įstaigos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai 176 172

Įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai 68 84

Savivaldybių institucijos ir įstaigos 418 379

Iš viso: 2372 2318


5 PRIEDAS. PRIIMTA Į PAREIGAS KONKURSO BŪDU 2005-01-01 – 2005-12-31

Priėmimo būdas

Priimtųjų skaičius

Viso

- tame skaičiuje

Įstaigų vadovų

Politinio (asmeninio)pasitikėjimo

Karjeros

Priimta į pareigas konkurso būdu (Pastaba: atrinkti paskyrimai pagal VTĮ 13 str. 1 d., 11 str. 1d. 1p. Taip pat pagal VTĮ 10 str. jeigu VATYJE buvo informa-cija apie laisvą pareigybę tikslu organizuoti konkursą)

2334 5 2329

- tame skaičiuje pirmą kartą (PASTABA: “pirma karta” reiškia, kad tai pirmas VATARE užregistruotas paskyrimas į valstybės tarnautojo pareigas)

1765 3 1762

6 PRIEDAS. PRIIMTA Į PAREIGAS KONKURSO BŪDU PAGAL PAREIGAS IR AMŽIAUS GRUPES 2005-01-01 – 2005-12-31

Pareigybių grupė Iš visoTarnautojų skaičius pagal amžiaus grupes

18 - 30 31 - 40 41 - 50 51 - 62,5 > 62,5

Įstaigų vadovai 5 0 0 4 1 0

Įstaigos vadovo pavaduotojai 24 4 6 11 3 0

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai 0 0 0 0 0 0

Vidinių departamentų direktoriai 9 2 2 5 0 0

Vidinių departamentų direktorių pavaduotojai 14 2 3 6 3 0

Skyrių, tarnybų vedėjai 163 37 44 52 30 0

Skyrių, tarnybų vedėjų pavaduotojai 97 20 29 33 15 0

Poskyrių vedėjai 31 9 15 6 1 0

Vyriausieji specialistai 1280 634 280 266 100 0

Vyresnieji specialistai 355 170 73 78 35 0

Specialistai 250 151 50 30 18 0

Diplomatai 0 0 0 0 0 0

Patarėjai, spec. atašė ir kt. 106 74 22 9 1 0

Iš viso: 2334 1103 524 500 207 0

7 PRIEDAS. PRIIMTA Į PAREIGAS KARJEROS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KONKURSO BŪDU PAGAL ĮSTAIGŲ GRUPES IR AMŽIŲ 2005-01-01 – 2005-12-31

Įstaigų grupės pavadinimas Iš visoPriimta karjeros valstybės tarnautojų pagal amžių18 - 30 31 - 40 41 - 50 51 - 62,5 > 62,5

Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui 53 30 17 4 2 0Teismai, prokuratūros 238 171 49 16 2 0Prezidentūra ir įstaigos, atskaitingos Prezidentui 3 2 0 1 0 0Vyriausybės kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Vyriausybei 148 95 27 18 8 0Apskričių viršininkų administracijos 109 31 24 38 16 0Ministerijos 198 119 47 23 9 0Įstaigos, pavaldžios Aplinkos ministerijai 114 72 18 17 7 0Įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai 138 84 25 25 4 0Įstaigos, pavaldžios Krašto apsaugos ministerijai 40 15 11 11 3 0Įstaigos, pavaldžios Kultūros ministerijai 7 1 2 3 1 0Įstaigos, pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 359 94 99 113 53 0Įstaigos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai 35 18 7 8 2 0Įstaigos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai 55 19 18 15 3 0Įstaigos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai 7 6 1 0 0 0Įstaigos, pavaldžios Teisingumo ministerijai 41 17 12 10 2 0Įstaigos, pavaldžios Ūkio ministerijai 20 7 2 6 5 0Įstaigos, pavaldžios Užsienio reikalų ministerijai 0 0 0 0 0 0Įstaigos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai 103 54 26 12 11 0Įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai 125 86 12 21 6 0Savivaldybių institucijos ir įstaigos 536 182 127 155 72 0Iš viso: 2329 1103 524 496 206 0

�0

8 PRIEDAS. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ, PRIIMTŲ PAGAL VTĮ NUOSTATAS, SKAIčIUS 2005-01-01 – 2005-12-31

Priėmimo būdas

Priimtųjų skaičius

Viso- tame skaičiuje

Įstaigų vadovų


Karjeros

Priimta į pareigas pakaitinių valstybės tarnautojų 494 0 6 488

9 PRIEDAS. PRIIMTA PAKAITINIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAGAL ĮSTAIGŲ GRUPES IR AMŽIŲ 2005-01-01 – 2005-12-31

Įstaigų grupės pavadinimas Iš visoPriimta pakaitinių valstybės tarnautojų pagal

amžių

18 - 30 31 - 40 41 - 50 51 - 62,5 > 62,5

Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui 29 22 3 3 1 0

Teismai, prokuratūros 74 59 11 4 0 0

Prezidentūra ir įstaigos, atskaitingos Prezidentui 1 0 1 0 0 0

Vyriausybės kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Vyriausybei 34 25 5 0 3 1

Apskričių viršininkų administracijos 7 3 4 0 0 0

Ministerijos 78 58 11 5 2 2

Įstaigos, pavaldžios Aplinkos ministerijai 17 14 2 1 0 0

Įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai 41 19 9 9 4 0

Įstaigos, pavaldžios Krašto apsaugos ministerijai 7 6 0 1 0 0

Įstaigos, pavaldžios Kultūros ministerijai 0 0 0 0 0 0

Įstaigos, pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 62 25 17 13 6 1

Įstaigos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai 5 4 0 0 0 1

Įstaigos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai 7 4 1 1 1 0

Įstaigos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai 0 0 0 0 0 0

Įstaigos, pavaldžios Teisingumo ministerijai 5 5 0 0 0 0

Įstaigos, pavaldžios Ūkio ministerijai 1 1 0 0 0 0

Įstaigos, pavaldžios Užsienio reikalų ministerijai 0 0 0 0 0 0

Įstaigos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai 37 27 6 2 2 0

Įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai 24 18 2 2 2 0

Savivaldybių institucijos ir įstaigos 65 38 10 10 3 4

Iš viso: 494 328 82 51 24 9

10 PRIEDAS. PRIIMTA PAKAITINIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAGAL PAREIGYBIŲ GRUPES IR AMŽIŲ 2005-01-01 – 2005-12-31

Pareigybių grupė Iš visoTarnautojų skaičius pagal amžiaus grupes

18 - 30 31 - 40 41 - 50 51 - 62,5 > 62,5

Įstaigų vadovai 0 0 0 0 0 0

Įstaigos vadovo pavaduotojai 1 0 0 0 1 0

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai 6 4 1 1 0 0

Vidinių departamentų direktoriai 0 0 0 0 0 0

Vidinių departamentų direktorių pavaduotojai 0 0 0 0 0 0

Skyrių, tarnybų vedėjai 9 3 3 2 1 0

Skyrių, tarnybų vedėjų pavaduotojai 9 2 2 2 2 1

Poskyrių vedėjai 1 1 0 0 0 0

Vyriausieji specialistai 206 139 32 21 6 7

Vyresnieji specialistai 98 61 18 16 3 0

Specialistai 125 87 23 8 6 1

Diplomatai 0 0 0 0 0 0

Patarėjai, spec. atašė ir kt. 39 31 3 1 4 0

Iš viso: 494 328 82 51 24 9


11 PRIEDAS. VERTINIMO KOMISIJOS SIŪLYMAI VALSTYBĖS TARNAUTOJAMS, ĮVERTINTIEMS NEPATENKINAMAI

12 PRIEDAS. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ, KURIEMS BUVO SUTEIKTOS KVALIFIKACINĖS KLASĖS, SKAIčIUS 2005 m.

Įstaigų grupės pavadinimasI

klasėII

klasėIII

klasėIš

viso:

Bendras VT

skaičius įstaigoje

Turinčių klases

VT % nuo bendro VT skaičiaus įstaigoje

1 Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui 9 43 141 193 886 21,78%

2 Teismai, prokuratūros 5 47 264 316 1472 21,47%

3 Prezidentūra ir įstaigos, atskaitingos Prezidentui 0 0 3 3 94 3,19%

4 Vyriausybės kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Vyriausybei 19 63 107 189 1606 11,77%

5 Apskričių viršininkų administracijos 0 1 40 41 862 4,76%

6 Ministerijos 22 71 238 331 2183 15,16%

7 Įstaigos, pavaldžios Aplinkos ministerijai 2 8 65 75 982 7,64%

8 Įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai 7 48 185 240 3605 6,66%

9 Įstaigos, pavaldžios Krašto apsaugos ministerijai 1 4 24 29 295 9,83%

10 Įstaigos, pavaldžios Kultūros ministerijai 1 0 3 4 76 5,26%

11 Įstaigos, pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 4 118 357 479 2284 20,97%

12 Įstaigos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai 11 30 37 78 356 21,91%

13 Įstaigos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai 11 11 15 37 275 13,45%

14 Įstaigos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai 0 0 3 3 25 12,00%

15 Įstaigos, pavaldžios Teisingumo ministerijai 1 8 41 50 288 17,36%

16 Įstaigos, pavaldžios Ūkio ministerijai 0 0 6 6 215 2,79%

18 Įstaigos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai 17 52 86 155 985 15,74%

19 Įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai 2 60 160 222 753 29,48%

20 Savivaldybių institucijos ir įstaigos 24 141 405 570 5017 11,36%

Iš viso 136 705 2180 3021 22259 13,57%

��

13 PRIEDAS. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ, KURIEMS BUVO SUTEIKTOS KVALIFIKACINĖS KLASĖS, SKAIčIUS 2004 m.

Įstaigų grupės pavadinimasI

klasėII

klasėIII

klasėIš

viso:

Bendras VT

skaičius įstaigoje

Turinčių klases VT % nuo bendro

VT skaičiaus įstaigoje

1 Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui 7 53 110 170 849 20,02%

2 Teismai, prokuratūros 5 17 157 179 1258 14,23%

3 Prezidentūra ir įstaigos, atskaitingos Prezidentui 0 2 2 4 94 4,26%

4 Vyriausybės kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Vyriausybei 15 64 94 173 1459 11,86%

5 Apskričių viršininkų administracijos 0 0 66 66 805 8,20%

6 Ministerijos 9 30 165 204 2057 9,92%

7 Įstaigos, pavaldžios Aplinkos ministerijai 0 6 37 43 888 4,84%

8 Įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai 1 15 134 150 3738 4,01%

9 Įstaigos, pavaldžios Krašto apsaugos ministerijai 0 3 12 15 270 5,56%

10 Įstaigos, pavaldžios Kultūros ministerijai 0 1 3 4 74 5,41%

11 Įstaigos, pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai 4 49 170 223 1869 11,93%

12 Įstaigos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai 9 29 36 74 342 21,64%

13 Įstaigos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai 8 7 16 31 236 13,14%

14 Įstaigos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai 0 1 2 3 23 13,04%

15 Įstaigos, pavaldžios Teisingumo ministerijai 1 6 51 58 258 22,48%

16 Įstaigos, pavaldžios Ūkio ministerijai 0 0 12 12 214 5,61%

18 Įstaigos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai 4 25 77 106 951 11,15%

19 Įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai 9 41 101 151 674 22,40%

20 Savivaldybių institucijos ir įstaigos 29 95 289 413 4681 8,82%

Iš viso 101 444 1534 2079 20740 10,02%

14 PRIEDAS. LIETUVOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS, PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI, PRISKAIčIUOJAMOS PAREIGINĖS ALGOS DYDIS

Pareigybių kategorijos Pareiginių algų koeficientai Priskaičiuojamos pareiginės algos dydis (Litais)

1 2,35 1010,5

2 2,55 1096,5

3 2,75 1182,5

4 2,95 1268,5

5 3,2 1376

6 3,5 1505

7 3,8 1634

8 4,1 1763

9 4,4 1892

10 4,8 2064

11 5,2 2236

12 5,7 2451

13 6,3 2709

14 7,0 3010

15 7,8 3354

16 8,7 3741

17 9,7 4171

18 10,8 4644

19 11,9 5117

20 13,0 5590


15 PRIEDAS. TARNYBINĖS NUOBAUDOS PAGAL ĮSTAIGŲ GRUPES

Institucijų grupė

Nuobaudų skaičius 2004.01.01 - 2004.12.30

Nuobaudų skaičius 2005.01.01 - 2005.12.31

VisoPasta-

baPapei-kimas

GriežtasAtlei-dimas

VisoPasta-

baPapei-kimas

GriežtasAtlei-dimas

Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui

0 0 0 0 0 3 1 2 0 0

Teismai, prokuratūros 9 3 6 0 0 9 3 6 0 0

Prezidentūra ir įstaigos, atskaitingos Prezidentui

2 1 1 0 0 1 0 0 1 0

Vyriausybės kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Vyriausybei

11 4 4 2 1 18 15 3 0 0

Apskričių viršininkų administracijos 31 18 12 1 0 13 9 4 0 0

Ministerijos 5 0 2 2 1 5 3 2 0 0

Įstaigos, pavaldžios Aplinkos ministerijai

33 15 15 2 1 34 15 9 10 0

Įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai

91 47 37 6 1 49 22 18 8 1

Įstaigos, pavaldžios Krašto apsaugos ministerijai

1 0 0 1 0 2 2 0 0 0

Įstaigos, pavaldžios Kultūros ministerijai

1 1 0 0 0 2 1 0 0 1

Įstaigos, pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai

23 12 9 2 0 26 16 4 5 1

Įstaigos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai

5 4 1 0 0 12 6 1 4 1

Įstaigos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai

1 0 1 0 0 0 0 0 0 0

Įstaigos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai

0 0 0 0 0 1 1 0 0 0

Įstaigos, pavaldžios Teisingumo ministerijai

4 3 1 0 0 1 0 0 1 0

Įstaigos, pavaldžios Ūkio ministerijai

0 0 0 0 0 1 1 0 0 0

Įstaigos, pavaldžios Užsienio reikalų ministerijai

0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Įstaigos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai

7 3 2 1 1 5 4 1 0 0

Įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai

7 6 1 0 0 7 4 2 0 1

Savivaldybių institucijos ir įstaigos 58 29 21 5 3 74 43 20 10 1

Panaikintos institucijos 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Prezidentūra, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijos

0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Iš viso : 289 146 113 22 8 263 146 72 39 6

��

16 PRIEDAS.

Data: 2005.12.31

Įstaigų grupės pavadinimasN

ėštu

mo

ir gi

mdy

mo

atos

togo

s

Ato

stog

os v

aiku

i pr

ižiū

rėti,

kol

jam

su

eis

trej

i met

ai

Mok

amos

mok

ymos

i at

osto

gos

Nem

okam

os

atos

togo

s

Ato

stog

os d

ėl

asm

enin

ių a

plin

kybi

ų

Gyv

enam

osio

s vi

etos

pa

keiti

mo

atos

togo

s

Ned

arbi

ngum

o pa

žym

ėjim

as

Ato

stog

os

kval

ifika

cija

i tob

ulin

ti

Kūr

ybin

ės a

tost

ogos

Val

styb

inėm

s ar

vi

suom

enin

ėms

pare

igom

s at

likti

atos

togo

s

Ato

stog

os v

aiku

i pr

ižiū

rėti

iki 1

met

ų

Nem

okam

os

mok

ymos

i ato

stog

os

Seimo kanceliarija ir įstaigos, atskaitingos Seimui

2 9 0 0 0 0 0 2 0 0 0 0

Teismai, prokuratūros 7 16 0 3 0 0 1 0 0 0 5 1

Prezidentūra ir įstaigos, atskaitingos Prezidentui

0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0


6 15 0 1 0 0 0 1 0 0 8 0

Apskričių viršininkų administracijos 0 8 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0

Ministerijos 8 29 0 0 0 1 0 1 0 0 4 0

Įstaigos, pavaldžios Aplinkos ministerijai

0 4 0 0 0 0 0 0 0 0 2 0

Įstaigos, pavaldžios Finansų ministerijai

2 13 0 0 0 0 0 0 0 0 22 0

Įstaigos, pavaldžios Krašto apsaugos ministerijai

1 2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Įstaigos, pavaldžios Kultūros ministerijai

0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Įstaigos, pavaldžios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai

5 25 0 1 2 0 1 0 0 0 12 0

Įstaigos, pavaldžios Susisiekimo ministerijai

0 2 0 0 0 0 0 2 0 0 1 0

Įstaigos, pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai

2 2 0 0 0 0 0 0 0 0 3 0

Įstaigos, pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai

0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Įstaigos, pavaldžios Teisingumo ministerijai

0 2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Įstaigos, pavaldžios Ūkio ministerijai 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0

Įstaigos, pavaldžios Vidaus reikalų ministerijai

0 10 0 0 0 0 0 0 0 0 5 0

Įstaigos, pavaldžios Žemės ūkio ministerijai

0 9 0 0 0 0 0 0 0 0 2 0

Savivaldybių institucijos ir įstaigos 11 27 0 2 0 0 1 0 0 0 18 0

Iš viso: 44 173 0 7 2 1 4 6 0 0 82 1


17 PRIEDAS.

Data: 2005.12.31

Pareigybių grupėsTarnautojų

skaičiusVidutinis stažas

Tarnautojų skaičius pagal stažą valstybės tarnyboje

Mažiau nei 3 metai

3 (imtinai) - 6 metai



Daugiau nei 12 metų

Pasitikėjimo 478 3,84 316 51 30 28 53

Moterų 253 3,12 190 21 7 14 21

Vyrų 225 4,64 126 30 23 14 32

Karjeros 21319 7,67 5816 3148 3051 3236 6068

Moterų 14903 7,91 3904 2060 2104 2303 4532

Vyrų 6416 7,12 1912 1088 947 933 1536

Įstaigų vadovų 462 10,12 68 61 45 65 223

Moterų 144 11,44 14 15 6 21 88

Vyrų 318 9,52 54 46 39 44 135

Iš viso 22259 7,64 6200 3260 3126 3329 6344

Moterų 15300 7,87 4108 2096 2117 2338 4641

Vyrų 6959 7,15 2092 1164 1009 991 1703

18 PRIEDAS. 2005 M. MOKYMO ATASKAITŲ DUOMENYS PAGAL ĮSTAIGŲ GRUPES (2006-02-27 VATIS DUOMENYS)

Įsta

igos

pav

adin

imas

Įsta

igos

val

styb

ės ta

rnau

tojų

sk

aiči

us

Įsta

igos

val

styb

ės ta

rnau

tojų

da

rbo

užm

okes

čio

fond

as (

Lt)

Mok

ymuo

se d

alyv

avus

ių

vals

tybė

s ta

rnau

tojų

ska

ičiu

s

Val

styb

ės ta

rnau

tojų

mok

ymui

sk

irtos

lėšo

s (L

t) ir

jų p

roce

ntas

nu

o įs

taig

os v

alst

ybės

tarn

auto

jų

darb

o už

mok

esči

o fo

ndo

lėšų

Vie

nam

val

styb

ės ta

rnau

toju

i sk

irtos

mok

ymo

lėšo

s (L

t)

Mokymuose dalyvavusių valstybės tarnautojų dalyvavimų skaičius pagal atskiras mokymo rūšis

Įvad

inis

mok

ymas

18-2

0 ka

tego

rijų

vals

tybė

s ta

rnau

tojų

mok

ymas

Spe

cial

iųjų

pro

fesi

nių

žini

ų pl

ėtim

as

Mok

ymai

, sus

iję s

u E

urop

os S

ąjun

ga

Užs

ieni

o ka

lbų

mok

ymas

Kom

piut

erin

io r

aštin

gum

o įg

ūdži

ų fo

rmav

imas

Iš v

iso:

Įstaigos, atskaitingos Seimui

371 15631683 310 174875 1,12%

471,36 47 2 221 58 91 73 492

Teismai, prokuratūros

961 26452194,24 319 149147,41

0,56% 155,2 77 5 302 42 9 38 473

Įstaigos, atskaitingos Prezidentui

40 1607600 40 15745 0,98% 393,62 2 0 20 0 23 35 80


1324 48103144,75 901 608710,66

1,27% 459,75 159 11 955 169 325 86 1705

Apskričių viršininkų administracijos

868 24486316,65 469 177089,24

0,72% 204,02 93 0 778 41 17 71 1000

Ministerijos 2240 94429537 1564 1364251,22

1,44% 609,04 313 143 1230 423 1032 512 3653

Įstaigos prie ministerijų

11104 318783093,46 136024045042,676

1,25%364 1255 16 18321 1177 2116 1491 24376

Savivaldybių institucijos ir įstaigos

4171 124645849,85 34601666334,2

1,34%400 360 0 3630 359 395 626 5270

Iš viso: 21079 654139418,95 206658201195,406

1,25%389 2306 177 25457 2269 4008 2932 37149

��

19 PRIEDAS. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO ĮSTAIGŲ 2005 m. VEIKLOS ATASKAITOS (STATISTINIAI DUOMENYS)

Eil. Nr.

Kvalifikacijos tobulinimo įstaigos pavadinimas

Mokymo programų skaičius ir trukmė

Ben

dras

val

styb

ės

tarn

auto

jų (

mok

ymo

daly

vių)

, iš

klau

sius

ių m

okym

o pr

ogra

mas

, ska

ičiu

s

Lėšo

s, g

auto

s už

mok

ymo

pasl

auga

s (v

isa

sum

a Lt

)

VT

D p

atvi

rtin

tų m

okym

o pr

ogra

mų

skai

čius

200

5 m

.

Vid

utin

ė vi

enos

val

ando

s m

okym

o pa

slau

gų k

aina

vi

enam

val

styb

ės ta

rnau

toju

i (L

t)

Iki 8

aka

d. v

al. t

rukm

ės

Virš

8 a

kad.

val

. tr

ukm

ės

Ben

dras

vis

ų m

okym

o pr

ogra

mų

akad

. val

. sk

aiči

us

1. AB “Lietuvos telekomas” - 3 48 910 149 521 - 4,4

2.Bendra Lietuvos ir Austrijos įmonė UAB “Informacinės technologijos”

3. Finansų ministerijos mokymo centras 9909 20987 2 066 200 11 10

4. I. Matkevičienės įmonė „Irenata“ 6 1 48 798 63 102 5-14

5.Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Mokymo centras

6.Kauno technologijos universiteto Kompiuterinio raštingumo centras 2 64 168 32 700 5,5

7.Kauno technologijos universiteto Panevėžio institutas (Vadybos technologijos ir verslo mokymo centras)

12 1 143 402 14 810 5-12

8.Kauno technologijos universiteto Savivaldos mokymo centras 47 2 534 690 1

0.694(buvo

2004 m.)

9. Klaipėdos universitetas 1

10. Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų institutes 18 - 144 391 35 190 11,25

11. Lietuvos auditorių rūmai

12.Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų institutas

13. Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimo centras 9 1 156 336 63 308 12

14. Lietuvos Mokslų Akademijos Užsienio kalbų katedra

15. Lietuvos policijos mokymo centras 1

16. Lietuvos policijos mokymo centro Kauno biuras

17.Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas 1 80 36 32 746 12

18.Lietuvos Savivaldybių asociacijos Mokymo ir konsultavimo centras

19.Lietuvos veterinarijos akademija v. t. mokymų nevykdė

20. Lietuvos “Žinijos” draugija 3 150 408 40 000 2 8-10

21. Mykolo Romerio universitetas 5

22. Mokymo įstaiga “Organizacijų vystymo centras” 1 9 152 158 56 160 3

23. Muitinės mokymo centras 45 17 2270 3884 14 800 3

24. Prancūzų kultūros centras 1 50 314100

355,356,4

25.Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Ugniagesių gelbėtojų mokykla

26. R.Vosylienės kalbų mokymo centras 4 206 42 24 308 7,5

27. Šiaulių universiteto Tęstinių studijų institutes

28. UAB „Auditorių aljansas“

29. UAB „Baltijos kompiuterių akademija“ 3

30. UAB “Ekonomikos mokymo centras” 50 3 456 3147 932 200 1 11,5-17

31. UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“

32. UAB „ERRA“

33. UAB „Fiat Lux“ v. t. mokymų nevykdė

34. UAB „Informaciniai projektai“ 1 62 14 2 790 3,2


35. UAB „Inscape Baltic“ 1 7 120 100 53 000 35-58

36. UAB „International Correspondence Course“

37.UAB „International Language Services“ v. t. mokymų nevykdė

38. UAB „Invicta Vilnius“ 3 1 42 110 39 525,28 1 0,7-3

39. UAB „Kalba“

40.UAB Klaipėdos apskaitos mokykla v. t. mokymų nevykdė

41. UAB „Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras“

3 (nuo-tolinio moky-mosi)

760 59

42. UAB „Laraneda“

43. UAB “Minties vingiai”

44. UAB “Mokesčių srautas” 17 2 168 195 19 487 12

45. UAB „Nealandis“ v. t. mokymų nevykdė

46. UAB „Norway Registers Development Baltic“

47. UAB „Pačiolis“

48. UAB „Personalo valdymo grupė“

49. UAB “Profesinio mokymo ir menedžmento institutas” 2 1 174 207 80 160 1 8-10

50. UAB “Protraining Academy” 6 316 277 374 099 10-70

51. UAB „Togilas“ 1 572 171 260

52. UAB „Utenos darbo rinkos mokymo centras“

53. UAB „Vikompa“ 150 48 12 500 1,74

54.VSDF valdybos mokymo ir tyrimo centras (iš VSDFV atask.) 2553

(957 069)??Centras pajamų neturi

8

55. VŠĮ “American English School” 2 200 591307

156,068,46

56. VŠĮ „Darbo kompiuteriu mokymo centras“

57. VŠĮ “Informacijos technologijų mokymo centras” 1 54 152 99 300 12

58. VŠĮ „Kalbos“ mokykla

59.VŠĮ „Kompiuterinių programų mokymo centras“ v. t. mokymų nevykdė

60. VŠĮ Lietuvos Respublikos apskaitos institutes 38 - 147 277 37 298 19,13

61. VŠĮ “Lietuvos viešojo administravimo institutes” 9602 968 500 - 12,6

62. VŠĮ Lietuvos žurnalistikos centras

63. VŠĮ “Soros International House”

64. VŠĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra 1 50 76 21 300 5,6

65. VŠĮ “U. Savickas ir partneriai”

66. VŠĮ “Užsienio kalbų mokymo centras” 3 360 936 898 560 8

67. VŠĮ Valstybės institucijų kalbų centras

68.VŠĮ Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras “Dainava” 34 272 1864 233 000 15,63

69 VŠĮ „Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras“ 1

70.Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos institutes 5 176 103 565 000 15-19,5

71.V. Laukaitienės kvalifikacijos kėlimo kursai “VANANTA” 33 2 320 885 69 550 2 10

72. Vilniaus universitetas 1 2 102 237 45 487,2 22,86-19,10

73. Žmogaus studijų centras 10 80 464 92 600 22-34

Iš viso 327 84 18793 51993 7 715973 46

*Didelis mokymo dalyvių bendras skaičius keletą kartų viršija tikrąjį mokymuose dalyvavusių asmenų skaičių, nes tie patys

valstybės tarnautojai paprastai lanko ne vieną, o keletą mokymo renginių.

��

20 PRIEDAS. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ KVALIFIKAVIMO TOBULINIMO ĮSTAIGŲ, KURIŲ MOKYMO PROGRAMOS PATVIRTINTOS 2005 m., SąRAŠAS

Eil. nr.

Įstaigos pavadinimasPatvirtinta mokymo programų

Iš jų – įvadinio mokymo programų

Iš jų – informacinių technologijų

programų

Iš jų – kitų kvalifikacijos tobulinimo programų

1. Finansų ministerijos mokymo centras 11 1 10

2. VSDFV Mokymo ir tyrimo centras 8 1 7

3. Mykolo Romerio universitetas 5 1 4

4. UAB „Baltijos kompiuterių akademija“ 3 3

5. Muitinės mokymo centras 3 3

6. Vilniaus universitetas 2 1 1

7. UAB „Klaipėdos apskaitos mokykla“ 2 1 1

8. V. Laukaitienės kvalifikacijos kėlimo kursai „VANANTA“ 2 1 1

9. Lietuvos „Žinijos“ draugija 2 2

10. Kauno technologijos universiteto Savivaldos mokymo centras 1 1

11. UAB „Ekonomikos mokymo centras“ 1 1

12. Lietuvos policijos mokymo centras 1 1

13. Klaipėdos universitetas 1 1

14. Šiaulių universiteto Tęstinių studijų institutas 1 1

15. UAB „Invicta Vilnius“ 1 1

16. UAB „Profesinio mokymo ir menedžmento institutas“ 1 1

17. VšĮ Lietuvos Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras 1 1

Iš viso 2005 m. 46 5 11 30

Palyginti su 2004 m. 57 7 24 26

Palyginti su 2003 m. 94 6 20 68

21 PRIEDAS. ATLEISTŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ SKAIčIUS

Atleidimų klasifikatoriaus straipsniaiValstybės tarnautojų skaičius

2003.01.01 - 2003.12.31

2004.01.01 - 2004.12.31

2005.01.01 - 2005.12.31

Tarnybos santykių pasibaigimas mirties atveju 19 13 20

Atleidimas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą 781 913 1148












Atleidimas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 13 punktą. VTĮ redakcija iki 2005-12-21

17 34 21




Atleidimas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 2 dalį 5 0 0

Iš viso: 1340 1979 1665


22 PRIEDAS. VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJOS IR ĮSTAIGOS

Seimui ir Prezidentui atskaitingos įstaigos (22)

Teismai ir prokuratūra (126)

Kitos valstybės institucijos ir įstaigos (601)

Savivaldybės institucijos ir įstaigos (180)

Seimo kanceliarija ir Seimui atskaitingos įstaigos (15)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas (1)

Vyriausybės kanceliarija ir Vyriausybės įstaigos (91)

Savivaldybės tarybos (sekretoriatai) (60)

Prezidento kanceliarija ir įstaigos prie Prezidento kanceliarijos (3)

Lietuvos Aukščiausiasis teismas (1)

Aplinkos ministerija ir pavaldžios (60)

Savivaldybių administracijos (60)

Valstybės kontrolė (1) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (1)

Finansų ministerija ir pavaldžios (22)

Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos (60)

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir pavaldžios (2)

Lietuvos apeliacinis teismas (1)

Krašto ministerija ir pavaldžios (58)

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (1)

Apygardų ir apygardų administraciniai teismai (10)

Kultūros ministerija ir pavaldžios (6)

Apylinkių teismai (54) Socialinės apsaugos ir darbo min. ir pavaldžios (105)

Nacionalinė teismų administracija (1)

Susisiekimo ministerija ir pavaldžios (9)

Generalinė prokuratūra (1) Sveikatos apsaugos ministerija ir pavaldžios (15)

Apygardų prokuratūros (5) Švietimo ir mokslo ministerija ir pavaldžios (3)

Apylinkių prokuratūros (51) Teisingumo ministerija ir pavaldžios (34)

Ūkio ministerija ir pavaldžios (5)

Užsienio reikalų ministerija ir pavaldžios (1)

Vidaus reikalų ministerija ir pavaldžios (165)

Žemės ūkio ministerija ir pavaldžios (7)

Apskričių viršininkų administracijos (10)

Vyriausybės atstovai apskrityse (10)

Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės ... · Valstybės tarnautojų darbo...

Documents

Transcript of Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės ... · Valstybės tarnautojų darbo...