Valstybės skolos reguliavimas

Valstybės skolos reguliavimas 1

Valstybės skolos reguliavimas

Valstybės skolinimąsi LR reglamentuoja Valstybės skolos įstatymas, kuriame numatomi tokie skolinimosi tikslai:

valstybės biudžeto deficitui finansuoti ir iždo pinigų srautams subalansuoti;

valstybės investicijoms finansuoti ir įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti;

išlaidoms, susijusioms su valstybės skola, apmokėti ir valstybės skolai dengti;

valstybės fondų skoliniams įsipareigojimams dengti ir šių fondų pinigų srautams subalansuoti;

kitiems tikslams, kai yra atskiras Lietuvos Respublikos įstatymas.


Valstybės skola pagal subsektorius

2004 12 31 2006 01 01

mln. Lt Proc. mln. Lt Proc.

Valstybės skola 12162,2 100 13309,8 100

Centrinės valdžios skola 11583,0 95,2 12735,4 95,7

Socialinės apsaugos fondų skola

131,1 1,1 89,3 0,7

Vietos valdžios skola 448,1 3,7 485,1 3,6


Lietuvos grynoji skola užsieniui (Mln. LTL)

1998 m. I I I ketv.

2008 m. I I ketv.

1. Valdžia 4 523 10 928

Trumpalaikiai įsipareigojimai 60 1

Ilgalaikiai įsipareigojimai 4 462 10 927

2. Lietuvos bankas -5 843 -15 025

3. Pinigų finansinės institucijos 799 26 312

3.1. Trumpalaikiai įsipareigojimai -150 3890

3.1.2. Paskolos 109 5151

3.2. Ilgalaikiai įsipareigojimai 950 22422

3.2.2. Paskolos 997 25 782

Grynoji skola užsieniui 4 655 37 692


Valstybės skolos ir BVP kitimas 2000-2005 metais


BALTIJOS šalių deficitas 2008 m.

BALTIJOS ekonomikos turi didelius einamosios sąskaitos deficitus ir daug refinansuotinų šiemet paskolų obligacijų, o tai riboja kapitalo rinkų likvidumą.

Bendra Latvijoje 2008 m. sueinančių mokėjimų suma - 26.2 mlrd USD, tai 79 % BNP;

Estijoje 2008 m. sueinančių mokėjimų suma - 18.4 mlrd USD, tai 77 % BNP;

Lietuvoje 2008 m. sueinančių mokėjimų suma - 25 mlrd USD, 53 % BNP

Šaltinis: Financial Times 2008 m. spalis


Valstybės skolą sudaro valdžios sektoriui priskirtų subjektų skola: centrinės valdžios; vietos valdžios; valstybės socialinės apsaugos fondų sektorius.Lietuvos valstybės skolos valdymo procese dalyvauja

tokios institucijos: Lietuvos Respublikos Seimas; vyriausybė per Finansų ministeriją; kitos vyriausybei pavaldžios institucijos, iš kurių

aktyviausios yra Ūkio ministerija ir Statistikos departamentas;

Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė.


Valstybės biudžeto pajamų, BVP ir valstybės skolos

augimo tempai proc. 2001-2005 m.


Valstybės skolos dydžio pokyčius 2005-2007 metais lėmė:

Valiutų kursų pokyčio įtaka valstybės skolos dydžiui; Santykinis skolinimosi užsienyje sumažėjimas; Skolinimosi trukmės pokyčiai; Mažesnis nei planuotas valstybės biudžeto deficitas; Suteiktos kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamą

turtą ir atkurtos rublinės santaupos.


Bendroji valstybių skola (procentas nuo BVP)

0

20

40

60

80

100

120

140

160

180

2004

2005


LR centrinės valdžios vidaus ir užsienio skolos proporcijos, proc.


Centrinės valdžios skolos struktūra pagal priemonės tipą, proc.


Centrinės valdžios ilgalaikės ir trumpalaikės skolos proporcijos, %


Centrinės valdžios skola pagal valiutas, proc.


Centrinės valdžios vidaus ir užsienio skola pagal kreditorius 2005 metais, proc.


Tarptautinių reitingų agentūrų suteikti kredito reitingai Lietuvai

iki 2008 m. finansų krizės Reitingo suteikimo data Ilgalaikėms paskoloms / perspektyva Trumpalaikėms paskoloms

Užsienio valiuta Nacionaline valiuta Užsienio valiuta Nacionaline valiuta

Moody’s

2006 09 A2 / neutr. A2 P-1

2002 02 Ba1 / teig. Baa1 - -

1996 09 Ba2 / neutr. - - -

Standard & Poor’s

2006 05 A / neutr. A A-1 A-1

2003 07 BBB+ / teig. A- A-2 A-2

1997 06 BBB- / neutr. BBB+ - -

Fitch Ratings

2006 10 A / neutr. A+ F1 -

2003 11 BBB / teig. A- F3 -

1997 01 BB+ / neutr. BBB+ - -


Finansų ministerijos litais išleidžiami šie VP :

iždo vekseliai ir obligacijos su atkarpomis, parduodami aukcionuose;

taupymo lakštai, parduodami gyventojams per komercinių bankų ir FMĮ tinklą, neturi antrinės apyvartos;

tikslinės paskirties Vyriausybės vertybiniai popieriai, išleidžiami ne aukciono būdu pagal atskirus įstatymus.

Užsienio valiuta išleidžiami vertybiniai popieriai: iždo vekseliai; Euroobligacijos (bene dažniausiai naudojama skolinimosi

užsienio rinkose priemonė); Eurokomerciniai popieriai;Jie parduodami pasirašant platinimo sutartis su užsienio

bankais.


Išleistų litais VP pasiskirstymas pagal trukmę


LIETUVOS UŽSIENIO ATSARGOS Lietuvos bankas, kaip ir kiti centriniai bankai neišvengiamai

susiduria su užsienio valiutos kurso rizika, todėl užsienio atsargos laikomos ta valiuta, kurios atžvilgiu nacionalinė valiuta yra fiksuota (eurais).

Lietuvos bankas užsienio atsargas skirsto į dvi pagrindines dalis – likvidumo ir investicinį portfelius, kuriems taikomos atskiros investavimo strategijos.

Likvidumo portfelyje esančios užsienio atsargos pirmiausia yra skirtos užtikrinti Lietuvos banko operatyvaus likvidumo poreikį, daugiausiai sąlygojamą Lietuvos banko operacijų vidaus valiutų rinkoje. Todėl, formuojant šio portfelio investavimo strategiją, taikomas trumpas – 1 mėnesio – investavimo laikotarpis. Nustatant investicinio portfelio investavimo strategiją, taikomas 1 metų investavimo laikotarpis.

Valdant užsienio atsargas būtina užtikrinti tokį likvidžių finansinių išteklių kiekį, kurio bet kada pakaktų vidaus valiutų rinkoje vykdyti intervencijas, skirtas išlaikyti fiksuotą nacionalinės valiutos kursą bazinės valiutos atžvilgiu. Siekiant šio tikslo, užsienio atsargos valdomos pirmiausia vadovaujantis likvidumo ir saugumo principais. Patenkinus šių principų keliamus reikalavimus, vadovaujamasi pelningumo principu, t.y. jos investuojamos taip, kad per ilgą laikotarpį būtų siekiama gauti kuo didesnę grąžą.


LIETUVOS UŽSIENIO ATSARGŲ VALDYMO PRINCIPAI

Vadovaudamasis likvidumo principu, Lietuvos bankas užsienio atsargas valdo taip, kad prireikus investicijos galėtų būti greitai ir be reikšmingų kaštų likviduotos, o gautos įplaukos panaudotos intervencijoms vidaus valiutų rinkoje (ar kitiems tikslams). Įgyvendindamas likvidumo principą, Lietuvos bankas absoliučią daugumą užsienio atsargų investuoja į didžiausio likvidumo finansines priemones. Tai užtikrina ne tik tai, kad beveik visos užsienio atsargos galėtų būti sutelktos per ypač trumpą laiką, tačiau ir tai, kad finansų rinkų nestabilumo laikotarpiais šių investicijų likvidavimo kaštai, palyginti su kitomis mažiau likvidžiomis finansinėmis priemonėmis, būtų santykinai nedideli.

Vadovaudamasis saugumo principu, Lietuvos bankas užsienio atsargas valdo taip, kad turtas nebūtų prarastas, įšaldytas ar kitaip nebūtų apribotas jo naudojimas. Įgyvendindamas saugumo principą, Lietuvos bankas investuoja užsienio atsargas į tokio patikimumo finansines priemones, kurių įsipareigojimų nevykdymo tikimybė yra ypač maža. Įgyvendindamas saugumo principą, Lietuvos bankas atsižvelgia ne tik į skolinimo riziką, bet ir į palūkanų normų riziką. Svyruojant palūkanų normoms, Lietuvos banko investicijų rinkos vertė kinta. Atsižvelgiant į finansinių priemonių charakteristikų, taip pat į palūkanų normų pokyčio mastą, investicijų rinkos vertė gali nukristi taip, kad ji taptų mažesnė už pradinę investuoto turto vertę, todėl Lietuvos bankas užsienio atsargas valdo taip, kad esant nepalankiems palūkanų normų pokyčiams, kiekvienais finansiniais metais būtų išvengta užsienio atsargų neigiamos grąžos, t.y. kad užsienio atsargų vertė būtų išsaugota


LIETUVOS UŽSIENIO ATSARGŲ VALDYMO PRAKTIKA

Dėl nepalankių valiutos kursų pokyčių užsienio atsargų vertė, vertinat nacionaline valiuta, gali sumažėti. Esant fiksuoto valiutos kurso režimui, taikomam Lietuvoje, ši rizika gali būti pašalinama užsienio atsargas laikant ta valiuta, kurios atžvilgiu nacionalinė valiuta yra fiksuota.

Tarp užsienio atsargų yra apie 5,8 4 tonos aukso. Šios aukso atsargos sukauptos tarpukario Lietuvos laikotarpiu. Lietuvos bankas jas atgavo 1992 m. Nors auksas jau kelis dešimtmečius tiesiogiai neatlieka pinigų funkcijos, jis vis dar sudaro nemažą dalį centrinių bankų užsienio atsargų. 1999 m. rugsėjo 26 d. Centrinių bankų aukso sutartyje pažymėta, kad auksas ir ateityje išliks svarbiu visuotinių piniginių atsargų elementu. Auksas yra realią vartojamąją vertę turinti vertybė, todėl esant visuotiniams ekonominiams ar politiniams kataklizmams, auksas geriau nei bet kuri valiuta yra apsaugotas nuo rizikos prarasti perkamąją galią. Aukso atsargos šiuolaikinėje finansų sistemoje atlieka galutinio rezervo šalies būtiniausiems poreikiams tenkinti, esant minėtoms ypatingoms aplinkybėms, funkciją. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas turimo aukso atsargų kiekio, išskyrus galimą dalies užsienio atsargų perdavimą Europos centriniam bankui auksu, keisti neketina.

Aukso investicijų rinka yra pakankamai ribota ir santykinai nelikvidi, todėl Lietuvos bankas, derindamas likvidumo ir pelningumo principus, aukso portfelį siekia valdyti taip, kad šio portfelio investicijos būtų pelningesnės nei investuojamos trumpalaikiais aukso indėliais


LIETUVOS BANKO INVESTAVIMO STRATEGIJOS PRIEMONĖS:1 Nustatytai investavimo strategijai ir taktikai perteikti

naudojami kontroliniai indeksai. Kontroliniai indeksai – tokie abstraktūs investicijų rinkiniai, kurie, juos nustatančiųjų nuomone, yra geriausiai investavimo tikslus (geriausią kompromisą tarp pageidaujamos grąžos ir su tuo susijusios rizikos) leidžianti pasiekti investavimo alternatyva. Lyginant kontrolinių indeksų grąžą su realių investicijų grąža įvertinamas investicijų valdymo efektyvumas.

Lietuvos bankas naudoja visas užsienio atsargas apimančią kontrolinių indeksų sistemą. Nustatomi kiekvienos užsienio atsargų dalies (portfelio) kontroliniai indeksai kiekviena valiuta atskirai. Kiekvienos šios užsienio atsargų dalies valdymo efektyvumas yra vertinamas atskirai.

Lietuvos bankas, nustatydamas anksčiau apibūdintas investavimo strategijas, taiko plačiai paplitusius vidurkio-variacijos (angl. „mean-variance“) ir kitus statistinius portfelių optimizavimo metodus, taip pat įvertina šių strategijų tinkamumą taikydamas testavimą nepalankiomis sąlygomis (angl. „stress testing“).


LIETUVOS BANKO INVESTAVIMO STRATEGIJOS PRIEMONĖS:2

Lietuvos bankas investiciniam portfeliui taiko dviejų lygių kontrolinių indeksų sistemą – strateginius ir taktinius kontrolinius indeksus. Atsižvelgdamas į trumpo investavimo laikotarpio, santykinai didelių likvidumo bei palūkanų normų rizikos apribojimų, atitinkamų rinkų dėsningumų ir kitų veiksnių lemiamą šių užsienio atsargų dalių valdymo specifiką, Lietuvos bankas likvidumo ir aukso portfeliams nustato tik strateginius kontrolinius indeksus.

Strateginiai kontroliniai indeksai parodo ilgalaikę Lietuvos banko preferenciją grąžos ir su tuo susijusios rizikos atžvilgiu. Taktiniai kontroliniai indeksai sudaromi strateginių kontrolinių indeksų pagrindu, tačiau jie parodo vidutinio laikotarpio grąžos ir su tuo susijusios rizikos preferenciją, atsižvelgus į padėtį finansų rinkose. Taktiniai kontroliniai indeksai nuo strateginių gali skirtis tik tam tikru nustatytu dydžiu. Jis nustatomas toks, kad iš esmės neiškreiptų strateginiu kontroliniu indeksu perteikiamos investavimo strategijos grąžos ir su tuo susijusios rizikos lūkesčių. Strateginiai kontroliniai indeksai keičiami nedažnai, tačiau paprastai kartą per metus įvertinama, ar jų rizikos ir grąžos charakteristikos atitinka užsienio atsargų valdymo politikos tikslus. Taktiniai kontroliniai indeksai peržiūrimi paprastai kartą per mėnesį ir gali būti keičiami pakankamai dažnai, atsižvelgus į padėtį finansų rinkose ir kitus veiksnius.

Siekiant išlaikyti nustatytas kontrolinių indeksų bendrąsias charakteristikas, pavyzdžiui – modifikuotą finansinę trukmę, kontrolinius indeksus sudarančios investicijos periodiškai atnaujinamos.


LB nustatomi užsienio atsargų rodikliai

Lietuvos banko valdyba nustato: užsienio atsargų valiutinę struktūrą ir leistinus nukrypimus nuo šios struktūros; užsienio atsargų likvidumo ir investicinio portfelių dydžius bei bendruosius jų valdymo principus; strateginius kontrolinius indeksus bei leistinus nukrypimus nuo strateginių kontrolinių indeksų; finansines priemones ir operacijas, kurias leidžiama taikyti ir vykdyti valdant užsienio atsargas; sandorių šalių bei emitentų finansinio patikimumo reikalavimus bei skolinimo riziką ribojančius normatyvus.

Investavimo komitetui aprobavus, tvirtinami: taktiniai kontroliniai indeksai bei investicijų valdytojams leidžiami nukrypimai nuo taktinių kontrolinių indeksų; riziką ribojančių normatyvų apskaičiavimo metodika; išsamūs emitentų ir sandorių šalių sąrašai bei jiems nustatomi limitai

Lietuvos banko Rinkos operacijų departamentas atlieka praktinius užsienio atsargų valdymo veiksmus. Pareigos ir atsakomybė darbuotojų, kurie priima sprendimus dėl investavimo ir sudaro sandorius, kurie vertina investavimo veiksmus ir stebi, kaip laikomasi nustatytų riziką ribojančių normatyvų, ir kurie rengia, vykdo bei prižiūri atsiskaitymus – yra visiškai atskirtos. Priešakinė grandis analizuoja investavimo alternatyvas, modeliuoja ir priima sprendimus dėl investavimo, sudaro sandorius. Vidurinioji grandis atsakinga už nenutrūkstamą riziką ribojančių normatyvų sistemos priežiūrą; investicijų vertinimą ir investavimo rezultatų apskaičiavimą. Vidurinioji grandis taip pat analizuoja kontrolinius indeksus, finansų rinkas bei investavimo strategijas. Įtvirtinant funkcijų atskyrimo principą, vidurinioji grandis yra atskaitinga ne tik Rinkos operacijų departamento vadovybei, bet ir aukštesnei valdymo grandžiai. Kasdieninės riziką ribojančių normatyvų laikymosi bei investavimo rezultatų ataskaitos tiesiogiai teikiamos Lietuvos banko valdybos pirmininkui.


LB vykdomas užsienio atsargų rizikos valdymas:1 Užsienio atsargų valdymo procese Lietuvos bankas susiduria su

įvairiomis rizikos rūšimis, iš kurių svarbiausios – skolinimo, likvidumo, valiutos kurso bei palūkanų normų rizika.

Skolinimo rizika yra valdoma nustatant emitentų, sandorio šalių arba finansinių priemonių finansinio patikimumo reikalavimus, individualius skolinimo rizikos limitus, taip pat taikant investicijų koncentracijos limitus tam tikroms emitentų, sandorių šalių bei finansinių priemonių kategorijoms. Pagrindinis emitentams, sandorio šalims arba finansinėms priemonėms taikomas finansinio patikimumo reikalavimas yra reitingų agentūrų suteikti skolinimo reitingai. Sandorio šalims taikomi kapitalo bei aktyvų dydžio reikalavimai. Emitentų, sandorio šalių bei finansinių priemonių patikimumui įvertinti Lietuvos bankas taip pat gali bendrai taikyti ir kitus reikalavimus. Individualūs skolinimo rizikos limitai apskaičiuojami atsižvelgiant į emitento ar sandorio šalies skolinimo bei finansinės būklės reitingus, kapitalo, aktyvų dydį, kitus veiksnius. Kuo geresnė šiais parametrais apibrėžta emitento ar sandorio šalies būklė, tuo didesnis skolinimo rizikos limitas nustatomas. Skolinimo rizikos limitas aprėpia visas finansines priemones ir operacijas. Koncentracijos limitai skirti sumažinti užsienio atsargų rizikingumą sisteminės tam tikro finansų sektoriaus ar šalies krizės atveju.


LB vykdomas užsienio atsargų rizikos valdymas:2

Likvidumo rizika valdoma nustatant likvidumo reikalavimus finansinėms priemonėms, ypač didelio likvidumo finansinių priemonių kiekį užsienio atsargų struktūroje. Papildomai, atsižvelgdamas į fiksuoto valiutos kurso režimo nulemtas dažnas intervencijas, Lietuvos bankas visuomet tam tikrą dalį užsienio atsargų laiko ypatingai likvidžios formos ir įprastinį bazinės valiutos poreikį vidaus valiutų rinkoje gali patenkinti nelikviduodamas jokių investicijų.

valiutos kurso rizika - Lietuvos bankas iš esmės visas užsienio atsargas, nesusijusias su įsipareigojimais užsienio valiuta, laiko bazine valiuta – eurais, taip pat neprisiima ir aktyviai nevaldo pozicijų viena ar kita valiuta, tikėdamasis palankaus jų kurso pokyčio. Nedidelės trumposios atviros arba ilgosios atviros pozicijos ne bazine valiuta skirtos apriboti mažos vertės valiutos keitimo operacijas (ir su tuo susijusias išlaidas) dėl investicijų rinkos vertės svyravimų arba mažos vertės Lietuvos banko indėlininkų lemiamų nedidelių valiutos pozicijos pokyčių.

Atvira valiutos pozicija – tai turto (aktyvų) grynosios vertės, nebalansinių pretenzijų ir balansinių bei nebalansinių įsipareigojimų viena valiuta skirtumas. Ilgoji atvira valiutos pozicija – tai tokia pozicija, kai visas turtas (aktyvai) bei nebalansinės pretenzijos viena valiuta viršija visus balansinius bei nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta. Trumpoji atvira valiutos pozicija – tai tokia pozicija, kai visas turtas (aktyvai) bei nebalansinės pretenzijos viena valiuta yra mažesni už visus balansinius bei nebalansinius įsipareigojimus ta pačia valiuta.

Palūkanų normų rizikai valdyti Lietuvos bankas kaip pagrindinę priemonę taiko modifikuotos finansinės trukmės rodiklį. Taktinio kontrolinio indekso nukrypimai nuo strateginio kontrolinio indekso bei investicijų portfelių nukrypimai nuo taktinio kontrolinio indekso, vertinant modifikuota finansine trukme, neturi viršyti nustatyto lygio. Be to, investicijų valdytojams leidžiamas nukrypimo nuo taktinio kontrolinio indekso dydis nustatomas atsižvelgiant į padėtį finansų rinkose.

Valstybės skolos reguliavimas

Documents

Transcript of Valstybės skolos reguliavimas