1

V. Ugdymo procesas

Geografijos veiklos sričių įgyvendinimas

Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje

Šioje veikloje aprašyti mokinių orientavimosi gebėjimai: plane ir žemėlapyje, artimoje aplinkoje

(mokyklos, rajono, savivaldybės, Lietuvos teritorijoje) pasaulio krypčių (horizonto krypčių) atžvilgiu;

atstumų tarp norimų objektų nustatymas; orientavimosi lokalinėje, regioninėje, globalinėje geografijos

erdvėje galimybės.

Trumpalaikis planas. Pamokų planų scenarijai

Veiklos sritis: Orientavimasis erdvėje ir žemėlapyje.

Klasė: 6

Trukmė: 2–3 pamokos

Ugdomi gebėjimai:

Remiantis aplinkos požymiais, orientuotis savo gyvenamojoje vietovėje.

Elementariai orientuotis žemėlapyje ir gaublyje.

Uždaviniai:

Nagrinėjant skirtingo mastelio žemėlapius, išskirti juos sudarančių elementų panašumus ir

skirtumus.

Pasinaudojant sukauptomis žiniomis ir mokytojo pagalba, sukurti klasės planą.

Savo arba draugų sukurtuose planuose suprasti naudojamą mastelį ir naudojantis sutartiniais ženklais

skaityti planą.

Priemonės: ruletės arba 1 m juostelė, žingsniamačiai, A4 formato lapai, pieštukai, liniuotės, trintukai ir

žirklės.

Pastaba: pamokas siūloma vesti po to, kai mokiniai supažindinami su masteliais, plano ir žemėlapio

sudarymu, orientavimosi erdvėje galimybėmis. Numatytas užduotis pamokose siūloma atlikti

nepertraukiamai, derinant pamokų išdėstymą tvarkaraštyje.

Pamokų eiga

1 pamoka

Mokiniai suskirstomi į atskiras grupes. Grupėms pateikiami skirtingi žemėlapiai ir gaubliai: pirmai

grupei – pasaulio gamtiniai ar kt. gaubliai; antrai grupei – pasaulio gamtiniai žemėlapiai; trečiai grupei –

žemynų gamtiniai žemėlapiai; ketvirtai grupei – Lietuvos gamtiniai žemėlapiai; penktai – miesto ar kaimo

(pvz., gali būti naudojami atspausdinti žemėlapiai ir iš Google maps).

Mokiniai turi išnagrinėti šių žemėlapių ir gaublių apimamą teritoriją, mastelį, sutartinius ženklus,

aukščio skalę ir apibendrinę trumpai pristatyti visiems. Mokytojas pabaigoje, po pristatymų, apibendrina

pagrindinius šių nagrinėtų žemėlapių skirtumus ir panašumus.

2 pamoka

Braižomi klasės planai. Mokiniams paaiškinami pagrindiniai plokštuminio objektų vaizdavimo

principai. Aptariami geriausiai tinkantys klasės planui ir vaizdžiausiai klasę atspindintys masteliai (gali būti

naudojamas nuo M 1:100 iki M 1:30), sutartiniai ženklai bei žemėlapių apipavidalinimo reikalavimai

(paraštės, sutartinių ženklų vieta, žemėlapio pavadinimas, mastelio žymėjimas).

Mokiniai savarankiškai išmatuoja reikalingus plano braižymui atstumus ir mokytojo konsultuojami

atlieka šį darbą pamokos metu.

Prieš baigiant braižyti klasės planą, mokytojas suorganizuoja trumpą diskusiją apie tai, kuo mokinių

braižomas planas skiriasi nuo pasaulio, Europos ir Lietuvos žemėlapių. Mokiniams namuose skiriama

2

užbaigti apipavidalinti planus, paieškoti idėjų atlasuose ar kituose geografinės informacijos šaltiniuose. Taip

pat mokiniai turi pasidaryti 1 sukurto plano kopiją ir ją kitą pamoką atsinešti į klasę.

3 pamoka

Pamokos pradžioje lentoje sukabinami mokinių sukurti planai. Mokiniai palygina skirtingų mastelių

planus, nusakydami, kaip mastelis juose pakeičia vaizduojamus objektus (klasėje esančius daiktus: baldus,

langus, paveikslus ir kt.).

Mokiniai savo plano kopijos lape pažymi 3 taškus – punktus. Paskui šį planą sukarpo į 10–15 dalių ir

pasikeičia su suolo draugu. Rungtyniaujama tarpusavyje, kuris greičiau atliks užduotį – sudėlios planą iš

dalių ir parodys, kur tiksliai klasėje yra pažymėti taškai (įvardys objektus (suolas, lenta ir t. t.). Jei klasėje yra

labai daug mokinių, šią užduotį pakaitomis gali atlikti vis kitos poros, likusieji stebi.

Vertinimas: kaupiamasis ir formuojamasis vertinimas atliekant visas užduotis. Diskusijų metu

vertinamas mokinių supratimas apie skirtingų mastelių žemėlapius ir mastelio parinkimą skirtingo dydžio

vaizduojamai teritorijai. Vertinimas žemėlapių ir gaublių pristatymas nusakant pagrindinius elementus ir jų

savybes. Vertinamas gebėjimas savo ir suolo draugo nubraižytuose žemėlapiuose suprasti parinktą mastelį ir

pavaizduotus objektus.

Klasė: 7–8

Trukmė: 2–3 pamokos

Ugdomi gebėjimai:

Naudojantis vietovės planu, gebėti orientuotis vietovėje.

Nustatyti objektų geografinę padėtį.

Uždaviniai:

Nagrinėjant mokyklos planą išsiaiškinti sutartinius ženklus, mokytis teisingai suorientuoti žemėlapį

ir plane atpažinti pažįstamus objektus.

Tinkamai naudojantis mokyklos planu, greitai nustatyti kryptį į pažymėtus objektus ir juos kuo

greičiau surasti.

Priemonės: mokyklos detalusis planas, kompasas.

Pastaba: pamokas siūloma vesti po to, kai mokiniai supažindinami su masteliais, plano ir žemėlapio

sudarymu, orientavimosi erdvėje galimybėmis. Numatytas užduotis pamokose siūloma atlikti

nepertraukiamai, derinant pamokų išdėstymą tvarkaraštyje (tinkamesnės būtų paskutinės pamokos).

Pamokų eiga

1 pamoka

Mokytojas parengia mokyklos detalųjį planą, kad jį būtų galima analizuoti (planas sumažinamas, plane

nuimami orientavimuisi nereikalingi skaičiai, plano šone surašomi sutartiniai ženklai, užrašomas, jei jo nėra,

mastelis). Žemėlapio pavyzdys įdėtas 1 priede Šio plano kopijos išdalijamos mokiniams ir trumpai

aptariamos. Išsiaiškinami pagrindiniai šio plano elementai: mastelis ir jo išraiška tikrovėje, sutartiniai

ženklai. Susipažįstama su pagrindinėmis orientavimosi plane taisyklėmis (kaip laikyti planą ir naudojantis

kompasu orientuoti jį į šiaurę). Mokiniams duodama atpažinti, kur kokie objektai pažymėti (pvz., plane rasti

mokyklos bufetą, drabužinę, kompiuterių klasę). Kai mokiniai pakankamai supranta planą, pereinama prie

kitos pamokos.

2–3 pamoka

Mokytojas iš anksto parengia kontrolinius punktus (raudonai balta piramidė, 2 priedas) ir kontrolines

korteles (3 priedas). Pažymi kontrolinius punktus mokyklos plane (mažus apskritimus su taškeliu viduje, t. y.

vietas, kuriose bus padėti kontroliniai punktai mokykloje).

Mokytojas su keliais mokiniais kontrolinius punktus „išslapsto“ po visą mokyklą į pažymėtas plane

vietas. Mokiniams išdalijamos kortelės su skirtingų numerių kontroliniais punktais. Mokiniai turi surasti 10

jų kortelėje pažymėtų punktų ir į kortelę įrašyti simbolius arba raides, rastas tuose punktuose. Kiekvienas

3

mokinys išleidžiamas kas minutę, jo išleidimo laikas užrašomas kortelėje. Mokiniui grįžus pažymimas

grįžimo laikas, vėliau apskaičiuojamas ieškant kontrolinių punktų sugaištas laikas. Mažiausiai laiko užtrukę

mokiniai, gali būti apdovanojami simboliniais prizais.

Vertinimas: vertinami neformaliai už mokyklos detaliojo plano analizę, vėliau vertinami už surastų

punktų skaičių (kiek rado punktų, tiek skiriama balų, pvz., 10 punktų lygūs 10 balų.).

Klasė: 9–10

Trukmė: 2–3 pamokos

Ugdomi gebėjimai:

Naudojantis vietovės planu, savarankiškai gebėti orientuotis vietovėje.

Naudojantis įvairaus turinio ir mastelio žemėlapiais, orientuotis visose trijose geografinėse erdvėse

(lokalioje, regiono ir globalioje).

Uždaviniai:

Išsiaiškinti, kaip interpretuoti žemėlapio ženklus vietovei atpažinti;

Naudojantis pateiktais sutartiniais ženklais ir kitomis reikalingomis priemonėmis, nubraižyti

mokyklos teritorijos topografinį žemėlapį.

Naudojant skirtingus žemėlapius, orientuotis įvairiose geografinėse erdvėse.

Priemonės: šalia mokyklos esančios vietovės planas, A4 formato lapai, fotoaparatai, pieštukai, matlankis,

kompasas, trintukas, spalvoti pieštukai, ruletė, kompasas ar GPS.

Pastaba: numatytas užduotis pamokose siūloma atlikti nepertraukiamai, derinant pamokų išdėstymą

tvarkaraštyje.

Pamokų eiga

1 pamoka

Mokiniai susipažįsta su šalia jų mokyklos esančios vietovės (miesto ar kaimo) planu, topografiniu ar

orientavimosi sporto žemėlapiu. Kartu su mokytoju išanalizuojami šio žemėlapio elementai (sutartiniai

ženklai, mastelis). Šis žemėlapis palyginamas su Europos ar Pasaulio gamtiniu žemėlapiu. Analizuojami

mastelių ir sutartinių ženklų skirtumai ir nusakomas vaizduojamos teritorijos dydis.

Mokytojas organizuoja veiklą mokyklos kieme ar stadione. Mokiniai atlieka darbą poromis. Piešiamas

mokyklos teritorijos topografinis žemėlapis. Mokiniams išdalijamos kortelės su aplink esančių objektų

legendomis – sutartiniais ženklais. Naudodamiesi šiais ženklais mokiniai braižo nurodytos teritorijos

(mokyklos kiemo ar stadiono) topografinį žemėlapį. Išmatuoja reikiamą teritoriją ir pritaiko tinkamą mastelį.

Mokytojas paaiškina ir parodo, kaip suorientuoti žemėlapį su šiaure, kaip nustatyti azimutą į objektus. Jei yra

galimybių, visi mokiniai naudojasi kompasu arba GPS. Mokytojas konsultuoja mokinius darbo proceso

metu. Pabaigoje, nubraižius žemėlapį, mokinių poros pasikeičia žemėlapiais ir pagal mokytojo sukurtą

pavyzdinį žemėlapį įvertina vieni kitus. Surašomas trumpas sąrašas, kas pavyko gerai ir kas sekėsi prasčiau

(pavyzdžiui, mastelis pritaikytas gerai, bet kai kurie objektai yra netinkamose vietose ir t.t.). Geriausiai

pavykusieji žemėlapiai yra atšviečiami ir juose gali būti vykdoma kontrolinių punktų paieška.

2–3 pamoka

Šios pamokos gali vykti, kai mokykla yra įsikūrusi dideliame mieste; esant galimybei reikėtų sujungti

2 geografijos pamokas. Reikalingas miesto žemėlapis. Iš pradžių kartu su mokiniais žemėlapis gerai

išanalizuojamas. Vėliau mokiniams pateikiamas įžymių kultūrinių ar gamtinių objektų sąrašas. Iš sąrašo

mokinai pasirenka 5 objektus, kuriuos jie turi per nustatytą laiką surasti ir nufotografuoti. Vėliau šie objektai,

pasitelkiant kitus geografinės informacijos šaltinius, yra trumpai aprašomi. Mokiniai parengia atsiskaitymui

prezentaciją, kurioje nurodo savo paieškos maršrutą, įdeda nuotraukas ir trumpus objektų aprašymus.

Vertinimas: už žemėlapių nagrinėjimą mokiniai vertinami neformaliai. Naudojant formuojamąjį vertinimą

mokiniai vieni kitus įvertina pasikeisdami nupieštais žemėlapiais ir parašydami vertinimo aprašą (trumpą

sąrašą, kas pavyko gerai ir kas ne). Pagal pateiktus kriterijus vertinama 3 veiklos prezentacija.

4

1 priedas

2 priedas

3 priedas

..................................................... STARTAS .............................

(vardas, pavardė) FINIŠAS ................................

REZULTATAS ......................

KONTROLINIAI PUNKTAI

1

21

2

22

3

33

4

34

5

35

6

46

7

47

8

48

9

59

10

60

Rekomenduojama literatūra šiai veiklai ugdyti:

Vaikų ir jaunimo olimpinio ugdymo gairės. Vilnius: PPRC, 2005.

Lietuvos geografijos atlasas. Vilnius: VU Kartografijos centras, 2004.

Mertinas J. ir Kireilis S. Žingsnis po žingsnio. Vilnius: Lietuvos orientavimosi sporto federacija, 1993.

Hasselstrand G. Learning orienteering step by step. Stocholm, 1988.

Internetinė programa – Google Earth

Kompiuterinė programa – Akis 2M

www.geografija.lt (lietuvių kalba, žr. 2009-03-22);

www.maps.lt (lietuvių kalba, žr. 2009-03-22);

www.losf.lt (lietuvių kalba, žr. 2009-03-22).

5

Geografinės informacijos skaitymas

Šioje veikloje aprašomi mokinių gebėjimai atsirinkti, skaityti, analizuoti, kritiškai vertinti ir interpretuoti

geografinės informacijos šaltinius – dokumentus, autorinius tekstus, paveikslus (nuotraukas, iliustracijas),

grafinius vaizdus (grafikus, diagramas, kreives), planus, žemėlapius ir kartoschemas. Mokiniai taip pat

mokomi įvairiais būdais (rašytine, vaizdine ir garsine forma) perteikti geografinę informaciją. Galimi

informacijos tvarkymo ir geografinės informacijos pateikimo būdai: žemėlapiai, grafikai, lentelės, ataskaitos

(žodžiu ir raštu), multimedija (paveikslėliai, žemėlapiai, grafikai, užrašai, interneto svetainės), poemos,

koliažai, pjesės, žurnalai raštu, esė rašymas ir kt.

Pamokų planų scenarijai

Pamokos tema: Saugomos teritorijos ir jų įvairovė

Klasė: rekomenduojama 7

Mokymosi uždaviniai

1. Analizuodami nuotraukas mokiniai skirs kultūrinius ir gamtinius kraštovaizdžius, nurodys 2–3 jų

ypatumus.

2. Nurodys 2–3 apsaugos priemones siekiant išsaugoti gamtinį ir kultūrinį paveldą.

Trukmė: 1 pamoka

Pasiekimai

Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas

Gerbti ir vertinti pasaulio

paveldo vietoves. Gerbti

kultūrų ir gamtos

įvairovę.

Analizuojant paveikslus,

nuotraukas ir dokumentus, skirti

natūralius ir žmogaus paveiktus

kraštovaizdžius.

Nurodyti svarbiausius natūralius ir

žmogaus paveiktus kraštovaizdžius.

Nurodyti 2–3 gamtos apsaugos

priemones.

Integraciniai ryšiai: istorija ir menai (gerbti ir vertinti pasaulio paveldo vietoves; gerbti kultūrų ir gamtos

įvairovę).

Naudoti šaltiniai:

Pasaulio paveldas – jaunimo rankose. Pažinti, puoselėti ir dirbti, Vilnius: Daigai, 2005;

www.unesco.lt/r/paveldas (lietuvių kalba, žr. 2009-03-22).

Mokymosi veikla

1. Trumpa diskusija: Kokia aplinka mus supa? Su mokiniais aptariama, kur ir kodėl labiausiai yra

keičiama natūrali gamtinė aplinka? Ką ir kodėl reikia saugoti? Aptarti, koks gamtinis ar kultūrinis paveldas

supa mus, pvz., ką mums palieka seneliai ir tėvai (kilnojamas ir nekilnojamas paveldas).

2. Mokiniai sąsiuvinio lapą padalija į dvi dalis ir užrašo pavadinimus: gamtinis paveldas ir kultūrinis

paveldas. Dirbdami poromis lygina skirtingas nuotraukas (naudotis mokytojo knyga „Pasaulio paveldas –

jaunimo rankose. Pažinti, puoselėti ir dirbti“) ir aiškinasi, kur yra gamtinis, o kur kultūrinis paveldas.

Apsvarstę sąsiuvinio atitinkamoje dalyje parašo nuotraukos raidę. Atlikę užduotį mokiniai savo sukurtais

ženklais (gamtiniam ir kultūriniam paveldui) pažymi žemėlapyje išnagrinėtų vaizdų vietą (žr. 1 priedą).

3. Mokinių darbas organizuojamas nedidelėmis grupėmis (po 3–4 mokinius, geriau, kad tai būtų mišri,

skirtingų gabumų grupė). Mokiniai grupėse pasitardami ieško būdų, kaip būtų galima saugoti natūralius

(gamtinius) ir žmogaus paveiktus (kultūrinius) kraštovaizdžius. Kiekviena grupė turi surasti po du

pasiūlymus: pirma, kaip valstybė turėtų saugoti šiuos objektus, antra, kaip aš prisidedu prie paveldo

išsaugojimo. Grupės atlikusios užduotis pristato rezultatus.

4. Pamokos apibendrinimas.

6

Vertinimas. Mokiniai užduočių atlikimo metu vertinami kaupiamuoju balu (gali būti ir neformalusis

vertinimas). Vertinant atkreipti dėmesį į mokinių aktyvumą, naudojimąsi informacija bei sugebėjimą priimti

sprendimus.

1 priedas

................................................................................................

Sutartiniai ženklai:

Pamokos tema: Lietuvos ir pasaulio saugomos teritorijos

Klasė: 9

Mokymosi uždaviniai

1. Nagrinėdami įvairius šaltinius, mokiniai nustatys, kokios yra saugomos teritorijos, nurodys 2–3 jų

skiriamuosius bruožus.

2. Naudodamiesi Lietuvos ir pasaulio saugomų teritorijų žemėlapiu, mokiniai parodys saugomų teritorijų

pavyzdžių.

Trukmė: 1 pamoka

Pasiekimai

Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas

Ugdyti pagarbų, tausojamąjį požiūrį į

gamtą ir į socialinę aplinką, į jos įvairovę,

ugdyti nusiteikimą koreguoti gyvenimo

būdą, įpročius, ūkinę veiklą įvertinus jų

poveikį aplinkai.

Analizuojant, lyginant ir

kritiškai vertinant įvairius

šaltinius, diskutuoti ir išsakyti

savo nuomonę apie paveldo

išsaugojimo problemas.

Paaiškinti, kas yra

saugomos teritorijos, ir

pasakyti, koks yra jų

statusas.

Integraciniai ryšiai: su gamtamoksliniu ugdymu (gamtinių objektų apsauga, saugomų teritorijų

kategorijos), su pilietiniu ugdymu (dalyvauti sprendžiant su paveldu susijusias problemas).

Naudoti šaltiniai:

Pasaulio paveldas – jaunimo rankose. Pažinti, puoselėti ir dirbti, Vilnius: Daigai, 2005;

www.unesco.lt/r/paveldas (lietuvių kalba, žr. 2009-03-22);

Mokymosi veikla

1. Minčių lietus: Kas yra saugoma teritorija?

2. Šaltinių analizė. Mokiniai perskaito 1 priede patektą informaciją apie saugomas teritorijas.

Diskutuojant su visa klase aptariama, kaip yra įstatymais reglamentuojama saugoma teritorija.

7

3. Nagrinėdami vadovėlyje pateiktą medžiagą, mokiniai aiškinasi, kokie yra saugomų teritorijų tipai.

Stipresni mokiniai gali analizuoti ir 2 priede pateiktą informaciją.

4. Individualus mokinių darbas. Lietuvos ir pasaulio saugomų teritorijų analizė. Mokiniai nustato, kokį

bendrą valstybės plotą užima saugomos teritorijos Lietuvoje ir Baltijos šalyse (naudotis atlasu).

Naudodamiesi žemėlapiu mokiniai turi nustatyti, kuriuose žemynuose ir valstybėse yra daugiausia /

mažiausia nacionalinių parkų, įtrauktų į UNESCO globojamų gamtos ir kultūros paveldo sąrašą.

Užduotį galima diferencijuoti pagal mokinių gebėjimus.

5. Pamokos apibendrinimas.

6. Vertinimas. Šios pamokos užduočių atlikimas vertinimas neformaliai. Svarbu atkreipti dėmesį į

mokinių aktyvumą, naudojimąsi geografine informacija bei gebėjimą daryti išvadas.

1 priedas

Lietuvos saugomų teritorijų įstatymas 2001 m. gruodžio 4 d. Nr. IX–628, Vilnius

3 straipsnis. Saugomų teritorijų steigimo tikslai

Saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus

ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą,

gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams

tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir

objektus (vertybes).

2 priedas

Lietuvos saugomų teritorijų įstatymas 2001 m. gruodžio 4 d. Nr. IX–628, Vilnius

4 straipsnis. Saugomų teritorijų sistema

Saugomų teritorijų sistemą sudaro šios saugomų teritorijų kategorijos:

1) konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos. Šiai kategorijai priskiriami šie saugomų teritorijų tipai:

rezervatai, draustiniai ir paveldo objektai;

2) atkuriamosios apsaugos prioriteto teritorijos. Šiai kategorijai priskiriami šie saugomų teritorijų tipai:

atkuriamieji sklypai, genetiniai sklypai;

3) ekologinės apsaugos prioriteto teritorijos. Šiai kategorijai priskiriamos ekologinės apsaugos zonos;

4) kompleksinės saugomos teritorijos. Šiai kategorijai priskiriami šie saugomų teritorijų tipai:

valstybiniai parkai – nacionaliniai ir regioniniai parkai, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijos –

biosferos rezervatai ir biosferos poligonai.

Tema: Alsuojanti žemė – ugnikalniai

Klasė: 6

Uždaviniai

1. Paaiškinti ugnikalnių susidarymo priežastis ir jų veikimą.

2. Paveiksle parodyti pagrindines ugnikalnio dalis.

3. Pasaulio gamtiniame žemėlapyje parodyti 3–5 veikiančių ugnikalnių pavyzdžius.

Pasiruošimas pamokai. Ant lentos iškabinamos nuotraukos (pvz., Vezuvijus, Pompėja ar kt.); ant stalo

padedami sustingusios lavos gabaliukai. Esant galimybei pamokos pradžioje paleidžiama iš anksto

PowerPoint‘u parengta medžiaga apie ugnikalnius.

Mokinių veikla: 1. Naudodamiesi vadovėlio medžiaga, pratybų sąsiuviniuose aiškinasi, kodėl ir kur susidaro

ugnikalniai.

2. Pratybų sąsiuviniuose pažymi svarbiausias ugnikalnio dalis.

3. Dirbdami nedidelėmis grupėmis, kontūriniame žemėlapyje pažymi 10 svarbiausių pasaulio

ugnikalnių (veikiančių ir užgesusių). Atlikę užduotis vienas ar du mokiniai iš kiekvienos grupės

parodo jų vietą Pasaulio gamtiniame žemėlapyje.

Refleksija: Mokiniai džiaugėsi aktyvia veikla pamokoje, nes buvo metodų įvairovė ir aiškios, suprantamos

užduotys. Mokinių motyvacija padidėjo žiūrint nuotraukas ir lavos pavyzdžius.

8

Rekomenduojama literatūra šiai veiklai ugdyti:

Bergez D., Barberis P., De Biasi P.-M., Marini M., Valency G. Literatūros analizės kritinių metodų

pagrindai, Vilnius: Baltos lankos, 1998.

Budrevičius A. Semiotikos įvadas, Vilnius: VPU, 1998.

Buehl D. Interaktyvios mokosi strategijos, Vilnius: Garnelis, 2004.

Gerulaitis V. Vartotojo kultūros ugdymo integravimas į geografijos pamokas. Mokymo ir metodinė

medžiaga, Vilnius: Kronta, 2007.

Gudrių atsakymų knyga. Žemė ir Visata, Vilnius: Mūsų knyga, 2007.

Informacinių komunikacijų technologijų taikymas ugdymo procese galimybės. Rekomendacijos

mokytojams, Vilnius: ŠAC, 2005.

Kairaitis Z. Geografinės informacijos skaitymas. Komunikaciniu požiūriu, Vilnius: VPU, 2007.

Kornilova B., Krušinskienė R. Apie žemę, orą ir vandenis. Geografijos skaitiniai 6 kl, Vilnius: Alma littera,

2001.

Šiaučiukėnienė L., Visockienė, O. Talijūnienė, P. Šiuolaikinės didaktikos pagrindai, Kaunas: Technologija,

2006.

Vadovas mokyklos geografiniai aplinkai tirti. Sudarė Šinkūnas P., Kaunas: VPLL, 1958.

Viliūnas G. Teksto analizė mokykloje, Vilnius: Alma littera, 1998.

Regiono pažinimo raiška

Tai veiklos sritis, kurios numatomi pasiekimai ir tematika apima jau aprašytų veiklos sričių gebėjimus.

Mokiniai pritaikydami įgytas žinias ir gebėjimus, naudodamiesi įvairių šaltinių informacija, susipažįsta su

svarbiausiais Lietuvos ir Europos, pasaulio regionais. Mokosi apibendrinti ir išskirti svarbiausius regionų

savitumus, lygina juos, nustato panašumus ir skirtumus bei suranda juose esančių gamtinių ir socialinių

problemų. Siekdami įgyvendinti šios veiklios pasiekimus, mokytojai pamokų metu turėtų organizuoti įvairią

aktyvią veiklą, o ne pasyviai skaityti tik vadovėlyje pateiktą medžiagą.

Pamokų planų scenarijai

Klasė: 7

Pamokos tema: Kuo įdomūs žemynai? Pažinkime juos (Amerika)

Uždaviniai:

Naudojantis įvairiais geografinės informacijos šaltiniais, išskirti ir apibūdinti Lotynų ir Šiaurės Amerikos

gamtinius ir socialinius komponentus, rasti ryšius tarp jų.

Pamokų skaičius: 3–4

Priemonės: sieniniai žemėlapiai: „Europos Sąjunga”, „Pasaulio valstybių žemėlapis”; vaikų enciklopedijos.

Integraciniai ryšiai: su menais – etnokultūrinis (dailė, muzika) žemynų pažinimas; su užsienio kalbomis –

tekstų vertimas, žodyno plėtimas; su informacinėmis technologijomis – informacijos paieška internete.

Mokomoji veikla

Mokiniai, naudodamiesi vadovėlio medžiaga ir vaikų enciklopedija, rengia pranešimus, kuriuose turi

atskleisti Amazonijos bei Andų šalių geografinę padėtį, gamtos ar gyventojų savitumus.

Kiekvienas mokinys pamokų metu, naudodamas vadovėlyje pateiktą medžiagą (ar internete,

enciklopedijose rastą informaciją) parengia 2–3 min. pristatymą (tai būtų apie 1 puslapį) nagrinėjama tema.

Pristatymui parengiamos tokios temos, kurios atspindėtų šio regiono savitumus ir aktualijas, pvz., Amerikos

gamta, Amazonijos gyventojai, Amazonė, Amerikos kriokliai, Andų šalių gyventojai, Andai, Senieji Amerikos

gyventojai ir pan.

Mokytojas pirmiausia mokinius supažindina su pranešimų pristatymo taisyklėmis. Toliau kartu su

mokiniais aptariama, kaip geriausia pasirengti pranešimui (informacijos šaltinių paieška, atranka ir

pranešimo rengimas – pranešimo parengimas, papildomų šaltinių pasirinkta tema parinkimas ir pan.),

organizuoti savarankišką darbą ir pristatymą.

9

Viena pamoka skiriama pranešimui pristatyti. Šiai pamokai mokytojas turėtų parengti klasę –

pakabinti sieninius žemėlapius, paruošti pranešėjo vietą, parengti vertinimo anketas.

Refleksija, vertinimas

Pasirengiamuoju etapu mokiniai vertinami neformaliai. Paskutinę pamoką mokiniai yra įvertinami po

pranešimo. Įvertinimas susideda iš savo veiklos (1 lentelė) ir klasės draugų vertinimo (2 lentelė). Mokytojas

apibendrina nuveiktus darbus ir mokinių pranešimus (neformalusis vertinimas pagiriant puikiai atlikusius ir

skatinimas tiems, kuriems nesisekė), įvertina pažymiu.

1 lentelė. Savęs įsivertinimas

_________________________________________________

(vardas, pavardė)

Kriterijai Vertinimo skalė

Mažai Daug

1. Sekėsi įgyvendinti užsibrėžtus tikslus 0 1 2 3

2. Konsultavausi su kitais 0 1 2 3

3. Suspėjau atlikti užduotis 0 1 2 3

4. Pagal susitarimą mokiniai įrašo, ką dar reikėtų vertinti

Iš viso: _______________________

2 lentelė. Pranešimo vertinimas

Kriterijai Vertinimo skalė

Medžiagos

atrinkimas ir

gausumas

Nepatenkinamai (N)

Darbas nėra išsamus, padrikas.

Pristatoma medžiaga mažai

išanalizuota (pvz., nėra asmeninio

vertinimo, neužtikrintas tuo, ką sako

ir t. t.).

Patenkinamai (P) Darbas neišsamus, pristatoma

medžiaga mažai išanalizuota (pvz.,

nėra asmeninio vertinimo ir t. t.). N P G L

0,50 1,00 1,50 2,00

Gerai (G) Darbas išsamus. Parodomas

supratimas apie išnagrinėtą temą,

tačiau kartais trūksta konkretumo.

Pristatymas

N P G L Puikiai (L) Darbas labai išsamus. Parodomas

puikus supratimas apie išnagrinėtą

temą.

0,75 1,25 2,25 3,00

Dalykinis

tikslumas

Nepatenkinamai (N)

Tekste daug geografinių klaidų.

N P G L

0,50 1,00 1,50 2,00 Patenkinamai (P) Tekste yra nemažai geografinių

netikslumų, prieštaravimų vartojant

sąvokas, vietovardžius, aiškinant

reiškinius, procesus, dėsningumus.

Gerai (G) Tekste geografinė informacija pateikta

gerai, tačiau pasitaiko keletas

netikslumų vartojant sąvokas,

vietovardžius, aiškinat reiškinius,

procesus.

Puikiai (L) Tekste geografinė informacija

pateikta puikiai (pvz., erdvės

išdėstymo atžvilgiu), nėra dalykinių

klaidų.

Iš viso surinkta: .....................

10

Klasė: 8

Pamokos tema: Europos Sąjunga – kas tai?

Uždaviniai:

1. Mokiniai, naudodamiesi vadovėlio tekstu, suras ir užrašys dvi Europos valstybių vienijimosi

priežastis.

2. Naudodamiesi paveikslu, išanalizuos ir nustatys ES plėtros etapus ir pažymės kiekvieno etapo

valstybes kontūriniame žemėlapyje, gebės jas parodyti sieniniame žemėlapyje.

3. Mokiniai, pasinaudodami vadovėlio tekstu ir 5 paveikslu bei Europos dienoraščiu 2007/2008, išskirs

ES privalumus ir problemas.

Priemonės:

sieniniai žemėlapiai: „Europos Sąjunga“, „Europos valstybių žemėlapis“;

plakatas „Europos šalys, vėliavos“.

Mokinių motyvacija palaikoma ir skatinama šiais būdais: pozityvus mokytojos nusiteikimas mokinių

veiklai, sprendimams, idėjoms; mokiniams suteikiama galimybė naudotis įvairiais informacijos šaltiniais ir

pasirinkti atsiskaitymo formas; skatinama asmeninė atsakomybė ir tarpusavio priklausomybė.

Mokomoji veikla

1. Mokiniai, dirbdami individualiai, suranda ir užrašo Europos valstybių vienijimosi priežastis. Keli

mokiniai savo rezultatus pristato klasei.

2. Dirbdami poromis, mokiniai aiškinasi Europos Sąjungos (ES) plėtros etapus, pažymi valstybes

kontūriniame žemėlapyje, vienas kitą klausinėdami mokosi rasti ES valstybes žemėlapyje.

Mokytojas kviečia 2 poras (pirmiausiai atlikusias užduotį) prie sieninio žemėlapio, vienas mokinys

klausia, o draugas rodo ES valstybes žemėlapyje. (Kiekviena pora įvardija ir parodo 10+10+7

valstybes).

3. ES privalumus ir problemas mokiniai išskiria dirbdami grupėse. Sudaro lentelę. Grupelė, pirmiausia

atlikusi užduotį, rezultatus pristato klasei.

Namų darbas

Stipresnieji mokiniai paruoš idėjų sąrašą „Kaip įsivaizduoju savo ateitį ES?“.

Silpnesnieji mokiniai atliks apklausą mokykloje „Kaip pasikeitė žmonių gyvenimas Lietuvoje, jai

tapus ES nare (2004)?“

Vertinimas, įsivertinama. Mokiniai vertinami šviesoforo bei „+“ ir „–“ metodu; klasėje su mokiniais

aptariama, kas pamokos veiklose pasisekė / nepasisekė (vertinti ES problemas; išmokti parodyti visas ES

valstybes), ko reikėjo atsisakyti, ką reikėtų daryti kitaip?

Rekomenduojama literatūra šiai veiklai ugdyti:

Čepienė L., Seliukaitė L. Nuorodos mokyklinei kraštotyrai organizuoti, medžiagai kaupti. Mokyklinė

kraštotyra. Vilnius, 1996.

Ekonomika geografijos pamokose. Aktyvieji metodai. Vilnius, Garnelis, 2004.

Januškis V. Neįtikėtina. Kaunas: Šviesa, 2008

Kazimieraitienė G. Legendos pasakoja. Europos ir Azijos geografiniai objektai. Kaunas: Šviesa, 2009

Mataitytė A., Joanna Mialdun-Silickienė J., Krupickas R. Kviečiame eiti toliau... Įdomiausios XX amžiaus

pabaigos kelionės. Kaunas: Šviesa, 2008

Mečkauskienė R. Šiuolaikinės mokyklos valdymas. Vilnius: Versus aureus, 2008.

Pasaulio paveldas jaunimo rankose. Pažinti, puoselėti ir dirbti. Mokymo vadovas pedagogams. Vilnius:

Daigai, 2007.

Aplinkos pažinimas ir tyrimai

Ketvirtoji veiklos sritis orientuota ugdyti daugiau praktinius mokinių gebėjimus. Joje aprašomi mokinių

pasiekimai, kaip jie turėtų atlikti geografinius aplinkos stebėjimus ir tyrimus, formuluoti hipotezes, rinkti

duomenis, atlikti įvairius matavimus ir skaičiavimus, ieškoti sprendimo būdų, daryti išvadas ir vertinti gautus

rezultatus.

Tyrimo metu reikėtų skatinti mokinius naudotis ne tik vadovėliu, bet ir kitais patikimais informacijos

šaltiniais (enciklopedijomis, skaitiniais, žurnalais, brošiūromis, gal ir tiktų savivaldybės sukaupta medžiaga).

11

Prieš atlikdami tyrimą mokytojai dažnai susiduria su priemonių stygiumi (pvz., trūksta kompasų,

liniuočių, fotoaparatų, reagentų ir kt.). Todėl siūlome tyrimo metu naudoti pačias paprasčiausias buityje

naudojamas priemones (pvz., nereikalingus buityje daiktus) bei medžiagas (pvz., gamtinius pH indikatorius

ir pan.) arba patiems jas pasigaminti, įtraukti ir mokinius.

Dėl tikslesnio priemonių įsigijimo galima pasidomėti tinklapyje www.sac.smm.lt (lietuvių kalba, žr.

2009-03-22).

Trumpalaikis planas. Pamokų planų scenarijai

Tema: Upelio tyrimas

Klasė: 6

Pamokų skaičius (laikotarpis): 6–7 (gegužės mėn. pabaiga, birželio pradžia).

Uždavinys: tyrinėjant upelio aplinką atlikti įvairius matavimus, stebėjimus ir iš gautų duomenų parašyti 2–3

išvadas.

Pasiekimas

Noriai ir saugiai tyrinėti artimiausią aplinką. Ugdyti atsakomybę atliekant aplinkos stebėjimus ir

tyrimus.

Pažinti ir apibūdinti artimiausios aplinkos gamtinius ir socialinius objektus. Nurodyti artimiausios

aplinkos gamtinius, socialinius objektus, elementariai juos apibūdinti.

Dirbant individualiai, grupėje, klasėje ir aplinkoje, atlikti elementarų tyrimą, pateikti rezultatus.

Apmąstyti savo sėkmes ir sunkumus atliekant tyrimus. Paaiškinti, kas yra tyrimų rezultatas, ir kas

yra išvada.

Priemonės: nurodytos prie konkrečių užduočių.

Literatūra:

Bannett B. Rolheiser-Bennett C. Stevahn L. Mokymasis bendradarbiaujant. Kur jausmai ir protas

susitinka. Vilnius: Garnelis, 2000.

Galkutė L. [sud.] Prie upelio. Vilnius, 1997.

Kontaukas A., Matiukas R., Upelio tyrimas. Klaipėda, 2001.

Šinkūnas P. Vadovas mokyklos geografinei aplinkai tirti. Vilnius, 1958.

Integraciniai ryšiai:

lietuvių kalba – daugeliu atvejų tinkamai taikyti išmoktas rašybos, skyrybos, gramatikos taisykles;

siekti mintis formuluoti tiksliai ir aiškiai;

matematika – paprastais atvejais be matavimo įrankių įvertinti artimiausios aplinkos objektų ar

daiktų parametrus (ilgį, plotą, kampo didumą); taikyti mastelį paprastiems ilgio radimo uždaviniams

spręsti;

gamtamokslinis ugdymas: grupuoti augalus ir gyvūnus pagal bendruosius požymius;

integruojamosios programos: darnaus vystymosi ir sveikos gyvensenos.

Trumpa pamokų santrauka

Šeštos klasės mokiniams kaip pavyzdys siūlomas upelio tyrimas. Tyrimo metu mokiniai įtvirtina tai,

ko buvo mokytasi klasėje, tačiau kartu tai puiki galimybė ugdyti bendravimo ir bendradarbiavimo, praktinius

ir veiklos gebėjimus. Tyrinėdami upelį mokiniai turės puikią galimybę susipažinti su artimiausios aplinkos

gamtiniais ir socialiniais objektais, mokysis juos apibūdinti, rinkti duomenis, juos apibendrinti, daryti

išvadas.

Organizuojama veikla iš anksto suderinama su mokyklos administracija ir kitais mokytojais, kad būtų

pakoreguotas tvarkaraštis. Geriausia, kad visas tyrimas būtų atliekamas nepertraukiamai, įspėjama, kad jis

truks 4 pamokas iš eilės, su trumpomis pertraukėlėmis. Reikėtų pasiūlyti mokiniams pasiimti su savimi

sumuštinių ir arbatos.

Siekiant tyrimo kompleksiškumo, patartina derintis su kitų mokomųjų dalykų mokytojais, kurių

pasiekimai yra susiję su numatomomis užduotimis. Reikėtų nepamiršti, kad šiose veiklose labai svarbu

ugdyti teigiamus mokinių tarpusavio santykius, teigiamas emocijas. Tyrimų pabaigoje, apibendrinant

12

nuveiktus darbus, siūloma žaismingai įtvirtinti įgytas žinias ir gebėjimus (pvz., organizuoti viktoriną ar

žaidimą). Reikėtų nepamiršti ir esant galimybei numatomas užduotis diferencijuoti pagal mokinių gabumus.

Prieš atliekant tyrimą reikėtų numatyti vietovę ir ją pasiruošti. Siūlome parinkti tokią upelio atkarpą,

kad mokiniai galėtų nesunkiai apžiūrėti abu krantus, kad nebūtų užpelkėjusi salpa ir svarbiausia, kad vietovė

būtų saugi.

Prieš išvyką būtina mokinius supažindinti su saugaus elgesio taisyklėmis gamtoje ir naudojant

prietaisus.

Vertinimas.

Tyrimo metu mokiniai vertinami neformaliai (pvz., pastabos (kas sekės, kas nesisekė), pagyrimai ir

kt.) ir formaliai (kaupiamasis balas). Kiekvienos grupės nariai įsivertina savo draugų darbą (1 lentelė) ir

atlieka patikrinimo testą (2 lentelė). Mokytojas susumuoja abiejų lentelių rezultatus ir rašo taškų skaičių. 1

lentelėje nėra įvardytas vienas kriterijus, kad esant reikalui mokiniai galėtų pasiūlyti, ką dar galima būtų

vertinti (bendras susitarimas). Langeliuose mokiniai turi apvesti, kaip grupės nariai bendradarbiauja

atlikdami užduotį.

1–4 pamoka

Tyrimo eiga

Mokytojo veikla Mokinių veikla

1. Mokiniai suskirstomi grupėmis po 4–5. 1. Mokiniai traukia burtus, kurie nulems grupių sudėtį;

sudarius grupę renkamas vadovas.

2. Trumpai aptariami darbai,

instruktuojama, kaip bus atliekamos

užduotys.

2. Išklauso, kokias numatoma atlikti užduotis.

3. Darbas grupėse. Kiekviena grupė turi

išsiaiškinti, kaip yra vadinamas upelis.

3. Grupėse diskutuojama apie upelio pavadinimo kilmę. Jei

vardo kilmė nėra žinoma, mokiniai gali kurti sakmę ar legendą

apie upelio vardo kilmę. Atlieka 1 priede patektas užduotis.

4. Kiekviena grupė pasižymi darbo

lapuose upelio atkarpą ir reikalingus

tyrinėjimui punktus.

4. Atliekamas vietovės kartografavimas (žr. 2 priedą).

5. Grupės paskirstomos į atskirus punktus,

kur ir atliks numatytas užduotis. Visos

grupės vienu metu atlieka skirtingas

užduotis, o jas baigusios keičiasi

vietomis, pvz., 1 grupė eina į antros vietą

ir atlieka ten skirtas užduotis. Darbų

organizavimą punktuose mokytojas

turėtų pasiruošti iš anksto.

5. Pasiskirstoma darbais. Kiekvienos grupės vadovas traukia

burtus ir taip nustatomas užduočių atlikimo eiliškumas.

6. Grupių konsultavimas. 6 Komandos, gavusios darbo lapus, atlieka užduotis:

2 priedas – vietovės apibūdinimas;

3 priedas – augalijos ir gyvūnijos tyrimas;

4 priedas – vandens savybių tyrimas;

5 priedas – žmogaus ūkinė veikla (esanti, galima).

Iškilus problemoms konsultuojamasi su mokytoju.

7. Diskutuojama, ar visos grupės gavo

vienodus matavimo, stebėjimo duomenis.

Darbai apibendrinami.

7. Grupės pristato darbo rezultatus.

8. – 8. Grupių nariai įsivertina (1 lentelė).

1 priedas

Upės atkarpos matavimai ir plano braižymas

Priemonės: kompasas, ruletė (10–20 m), pieštukas, trintukas, matlankis, liniuotė

13

Užduotis. Išmatuokite upelio atkarpos dalį ir pavaizduokite ją plane. Nubraižykite upelio atkarpos planą ir

savo sukurtais ženklais pažymėkite svarbiausias upės dalis ir numatytus tyrimo punktus (nepamirškite

pažymėti mastelio išraišką, pasaulio kryptis).

2 priedas

Vietovės apibūdinimas

Priemonės: gamtinis žemėlapis (kur būtų matyti visas upelis su intakais ir pagrindine upe, kur jis įteka,

pieštukas, trintukas, matlankis, liniuotė, mokyklinis vadovėlis.

1. Parašykite upės pavadinimą. ______________________________________

Kokia yra upės vardo kilmė? Galite sukurti sakmę ar legendą apie vardo kilmę.

2. Kas galėtų būti upės versmė? ______________________________________

3. Atsakykite į klausimus:

Kokios upės dalys pažymėtos skaičiais (vaga, salpa,

papėdė, šlaitai)?

1 – ________________; 2 – ________________;

3 – ________________; 4 – ________________;

5 – __________________.

Prisiminkite, kas yra slėnis. Kokioje upės kranto dalyje

esate?

Pažymėkite varnele. Kairiajame __, dešiniajame __ .

4. Kokios upės intakas yra šis upelis? __________________________________________________

5. Išmatuokite ir parašykite visą upelio ilgį. ______________________________________________

3 priedas

Augalų ir gyvūnų tyrimas

Priemonės: augalų pažinimo atlasai, pieštukai, popierius, matavimo juostelė, peiliukas.

Komentaras Užduotys

1. Pasirinktame plotelyje,

naudodamiesi augalų atlasu,

mokiniai nustato

būdingiausių augalų

pavadinimus.

Ištirkite, kokie augalai auga prie upelio.

Medžiai

Žolės

Vandens augalai

2. Nustatomi prie upelio ir

vandenyje aptiktų gyvūnų

pavadinimai.

Kokių radote gyvūnų?

4 priedas

Vandens savybių nustatymas

Priemonės: laikrodis, termometras, liniuotė, meškerė, 2–3 indai vandeniui, balto popieriaus lapas,

distiliuotas vanduo.

Komentaras Užduotys

14

1. Mokiniai turi

nustatyti upės

vandens

temperatūrą.

Pamatuokite vandens temperatūrą ir užpildykite lentelę (tai turėtų padaryti bent 3

mokiniai). Vandens temperatūrai pamatuoti termometrą reikia įtvirtinti kokiame nors

indelyje, pavyzdžiui, plastmasės butelyje su pririšta virve (tuomet galėsite panardinti

termometrą į norimą gylį). Termometrą vandenyje laikykite apie 5 minutes.

Matavimo laikas: _______________

Oro temperatūra: _______________

Lentelė

Mokinių vardai Temperatūros nustatymas

Ranka Termometru

1.

2.

3.

Išvados (vidurkis)

2. Mokiniai turi

nustatyti upės

tėkmės greitį ir

vandens spalvą.

(Dažniausiai

vanduo būna

bespalvis, gelsvas,

pilkas, rusvas,

žalsvas.)

Nustatykite upės vandens tekėjimo greitį. Atmatuokite atstumą (geriausiai 4 metrus).

Paimkite meškerę ir laikrodį. Meskite plūdę į upelio vagos vidurį ir žiūrėkite, per kiek

laiko ji bus nuplukdyta parinktą atstumą. Taip kartokite 3–4 kartus ir iš gautų duomenų

apskaičiuokite vidurkį.

Matavimo laikas: 1. ________metrai per sekundę; 2. ____________; 3. ___________ .

Vidurkis: _____________

Parašykite išvadas.

Norint nustatyti spalvą, toks pats kiekis upelio ir distiliuoto vandens supilama į

vienodus indus. Vandens spalva apibūdinama palyginant abu indus balto popieriaus

fone. Vandenyje esančios smulkios dalelės gali turėti įtakos spalvos suvokimui, todėl

vandenį reikėtų perfiltruoti.

Vandens spalva:

4. Mokiniai turi

nustatyti vandens

lygio svyravimus.

Užduotis. Stebėdami krantus, augaliją, akmenis nustatykite ir parašykite, kiek

centimetrų upelio vanduo pakyla potvynio metu.

Išvados

5. Žmogaus ūkinė veikla.

Išsiaiškinama, ar ši vietovė yra paveikta ar ne. Mokiniai, naudodamiesi gautais duomenimis, numato,

kaip jie panaudotų tirtą vietovę. Kuriami ateities scenarijai.

Užduotis: sukurkite planą, kaip būtų galima šį upelį paversti lankomu ir žinomu daugeliui žmonių.

Užrašams

5–6 pamokos

Metodai: diskusija, praktinis darbas.

Mokymosi uždaviniai:

Remiantis tyrimo duomenimis, formuluoti 2–3 išvadas.

Apmąstyti savo sėkmes ir sunkumus atliekant tyrimą.

15

Eigos etapai:

1. Dar kartą aptariami išvykos metu atliktų užduočių rezultatai.

2. Bendras duomenų apdorojimas. Šiam darbui mokiniai sueina į tas pačias darbo grupes (kaip atliko

tyrimą) ir kartu rengia vieną ataskaitą. Todėl grupės pasiskirsto darbus. Pasirengia atliktų darbų

pristatymui.

3. Darbų pristatymas ir rezultatų sudėjimas į vieną aplanką (segtuvą).

4. Apibendrinimas, išvadų formulavimas.

5. Diskusija (mokinių nuomonė: kas pasisekė, ką reikėtų daryti kitaip).

6. Mokinių įvertinimas (sumuojami 1 ir 2 lentelės taškai ir darbų pristatymas (mokytojo nuožiūra)). Su

mokiniais susitariama, kaip bus rašomas pažymys, kokia taškų suma atitiks aukščiausią ir visus kitus

įvertinimus.

1 lentelė

Vertino:__________________________________________________ Data: ______________________

3 – puiku; 2 – gerai; 1 – reikia dar tobulėti

Kriterijus Grupės narių vardai

Padeda 3 2 1 3 2 1 3 2 1 3 2 1 3 2 1

Dalijasi informacija 3 2 1 3 2 1 3 2 1 3 2 1 3 2 1

Pagarba grupės nariui 3 2 1 3 2 1 3 2 1 3 2 1 3 2 1

3 2 1 3 2 1 3 2 1 3 2 1 3 2 1

2 lentelė

Kontrolinės užduotys. Taškai

Vertė Įvertinimas

1. Nurodyk du gamtinius ir du socialinius objektus, kurie buvo tiriamojoje vietoje.

............................................................................................................................................

4

2. Kur įteka tyrinėtas upelis? ........................................................................................... 1

3. Kokios upės dalys pažymėtos skaičiais 1 ir 3 (vaga, salpa, papėdė, šlaitai)?

1. .......................................

3. .......................................

2

4. Kur prasideda upė? ....................................................................................................... 1

5. Kaip vadinama upės įtekėjimo į vandenyną vieta? (Teisingą atsakymą pabraukite.)

Vandenskyra, ištakos, žiotys

1

6. Kokiais būdais galima išmatuoti vandens temperatūrą?

...........................................................................................................................................

Parašykite, kuris būdas būtų tiksliausias. ..........................................................................

3

7. Kaip būtų galima nustatyti upės vandens lygio svyravimus (potvynius ir atoslūgius)?

............................................................................................................................................

2

8. Ar galima padaryti išvadą iš vieno tyrimo rezultato? Atsakymą pakomentuokite.

............................................................................................................................................

2

Iš viso: 15

16

Aplinkos pažinimo ir tyrimų paketai

Sukurti pamokų paketai Žuvinto biosferos rezervato (žr. http://www.wetlands.lt/ataskaitos.php;

www.zuvintas.lt (lietuvių kalba, žr. 2009-03-22)) ir Kamanų rezervato mokomajam pažintiniam takui (žr.

http://www.wetlands.lt/ataskaitos.php (lietuvių kalba, žr. 2009-03-22); www.kamanos.lt (lietuvių kalba, žr.

2009-03-22)), puikiai tinkantys atlikti įvairius geografinius stebėjimus ir tyrimus ne tik numatytose

vietovėse, bet ir savo gyvenamojoje vietovėje, mokykloje.

Numatomi programos tikslai:

Suteikti mokiniams galimybę įtvirtinti ir pagilinti mokykloje įgytas žinias, praktinius gebėjimus ir

vertybines nuostatas, ugdytis iniciatyvumą, kūrybiškumą, kritinį mąstymą. Šia programa siekiama sudominti

ne tik mokinius, bet ir mokytojus, galbūt mokinių tėvelius ar globėjus.

Vykdyti vietinius aplinkos tyrinėjimus, ugdyti ekologinį švietimą, propaguoti teritorinius gamtos

paveldo kompleksus ir objektus. Pabrėžti ir įvertinti dabartinę esamą vietovės vertę, stebėjimus, asmeninę

mokinių ir mokytojų atsakomybę, dalykinę integraciją. Plėtoti mokinių bendravimo ir socialinius gebėjimus.

Skatinti pozityvias mokinių mintis ir pozityvų elgesį bendraujant su bendraamžiais, suaugusiaisiais ir gamta.

Prisidėti prie prevencinių programų vykdymo (pvz., alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų

prevencijos ir pan.).

Žuvinto pamokų paketą sudaro:

1. Žuvinto ežero geografinė padėtis (2 pamokos). Pamokos daugiau susijusios su šios vietovės

geografine padėtimi bei ežero susidarymo kilme. Mokomasis dalykas – geografija.

2. Vandens pasaulis (5 pamokos). Pamokose numatoma nagrinėti ežerą supančias augalų ir gyvūnų

buveines; ieškoti ekosistemos ryšių. Mokomieji dalykai – biologija, chemija, geografija.

3. Augalijos pasaulis (3 pamokos). Šios pamokos daugiau siejamos su augmenijos bendrijų

pasiskirstymu. Mokomasis dalykas – biologija.

4. Paukščių pasaulis (2 pamokos). Šios pamokos leis nagrinėti paukščių ekologiją ir jų įvairovę.

Mokomieji dalykai – biologija, geografija.

5. Ežero ir žmogaus sugyvenimas (4 pamokos). Pirmos dvi pamokos daugiau susijusios su žmogaus

gyvenimo šiose teritorijose istorija, kitos dvi – su dabartine galima žmogaus veikla. Mokomasis

dalykas – istorija.

6. Tvenkinio pasaulis (3 pamokos). Nagrinėjami ekosistemų ryšiai panaudojant tvenkinio modelį.

Numatytos veiklos leis susipažinti su biotos įvairove tvenkinyje. Mokomasis dalykas – biologija,

geografija.

7. Žuvinto gamtinės teritorijos ateities scenarijai (1 pamoka). Šioje pamokoje siekiama, kad mokiniai

numatytų galimus ežero pasikeitimus priklausomai nuo tam tikrų susiklosčiusių natūralių gamtinių ir

nenatūralių žmogaus sukurtų sąlygų. Mokomasis dalykas – geografija.

Kamanų programoje numatomos šios temų grupės:

1. Geografinė padėtis (2 pamokos). Dvi pamokos skirtos susipažinti su Kamanų rezervato geografine

padėtimi, šios teritorijos kilmės istorija ir procesais, vykstančiais šiandien. Mokomasis dalykas – geografija.

2. Gamta (6 pamokos). Temos apima apypelkio – melioracijos kanalo, buvusios sodybvietės,

pelkėjančio miško bei pačios pelkės vietas, kuriose yra mokomojo gamtos tako sustojimai. Kiekvienoje

numatytoje pamokoje nagrinėjami konkretūs temos objektai, pvz., temoje „Bebrai – pelkės architektai“

nagrinėjamas objektas yra bebras, „Senos sodybvietės pieva“ – pieva ir kt. Mokinių veiklos orientuotos į

ekosistemos sampratos formavimą, vidinių jos ryšių suvokimą. Kiekvienos temos viena arba dvi veiklos turi

gamtosaugos aspektą. Kiekvienos pamokos pabaigoje nurodytos papildomos užduotys, atliekamos grižus į

mokyklą arba rezervato lankytojų centrą. Jas mokytojas skiria atsižvelgdamas į mokinių motyvaciją ir

gebėjimus. Mokomieji dalykai – biologija, geografija.

3. Kultūrinis–socialinis pažinimas (3 pamokos). Numatytos temos apima lietuvių kalbos,

pilietiškumo pagrindų ir geografijos dalykų veiklas, kuriose nagrinėjamas šiandieninis žmogaus vaidmuo

tausojant ir saugant gamtą. Lietuvių kalbos pamokoje bus mokoma parengti pranešimą, kuris skirtas Kamanų

rezervato pelkėms aprašyti. Pilietiškumo pagrindų veiklos daugiau nukreiptos į diskusijas ir pilietinės

atsakomybės ugdymą saugant gamtą, joje esančius pačius mažiausius objektus, augalus ir gyvūnus.

Kamanų pamokų temos siejamos su esamu mokomuoju gamtos taku, išdėstant objektus vietose, kuriose

galima vesti užsiėmimus tiek mažose (4–6), tiek didesnėse mokinių grupėse. Kiekvienos pamokos pabaigoje

nurodytos papildomos užduotys, atliekamos grižus į mokyklą arba rezervato lankytojų centrą. Jas mokytojas

skiria atsižvelgdamas į mokinių motyvaciją ir gebėjimus. Pamokų veiklos turi sąsajas su kitų temų grupių

veiklomis ir gali būti dėstomos kūrybiškai, derinant skirtingų pamokų veiklas tarpusavyje.

17

Rekomenduojama literatūra šiai veiklai ugdyti:

Beinorius J. Gyvūnų stebėjimai gamtoje. Vilnius, 1982.

Biologijos ekskursijos. Teminių ekskursijų organizavimo metodika. Kaunas, 1987.

Galkutė L. [sud.] Prie upelio. Vilnius, 1997.

Galkutė L. Žemei reikia draugų. Aplinkosauginis ugdymas mokykloje. Vilnius, 1998.

Gurevičiūtė G., Lekevičius E., Galkutė L., Motiejūnienė E. 1997: Nojaus laivas. Vilnius, 1997.

Kazlauskas R., Kazlauskienė D. Lietuvos gamta. Vilnius: Alma Littera, 1997.

Kontautas A., Matiukas K. Upelių tyrimas. Klaipėda: Utenos Indra, 2001.

Koszmider M., Kozanecka G. [liet. leidimui pritaikė Malickaitė-Bunikienė L.] Žaliosios užduotys. Aplinkos

apsauga per chemijos pamokas. Kaunas, 1998.

Krupickas R. Geografinės aplinkotyros metodikos. Kaunas: Šviesa, 2003.

Kulbis A. Augmenijos tyrimo pradmenys. Augmenijos tyrimų trumpas vadovas, metodinės nuorodos

herbariumui sudaryti, augalams apibūdinti, bendrijoms tyrinėti. Vilnius, 1994.

Mandell M. Orų prognozės. Eksperimentai paprastomis priemonėmis. Kaunas: Smaltija, 2002.

Matiukas K., Kontautas A. [sud:] Upės šalia mūsų. Klaipėda, 1996. Trumpas upelių tyrimo vadovas,

pabrėžiantis aplinkos kokybės diagnostinius tyrimus nesudėtingomis priemonėmis.

Railienė L. Geografijos savaitė mokykloje. Vilnius: Leidybos centras, 1994.

Salickaitė L. ir kt. Ekspedicija ,,Vanduo“. Vilnius, 1999.

Salickaitė-Bunikienė L., Motiejūnienė E., Mažeikaitė S. ir kt. Ekologinės ir aplinkosauginės studijos

(mokomųjų programų komplektas), Vilnius, 1999.

Salickaitė-Bunikienė L., Tautvydas R., Dusauskienė-Duz R. ir kt. Tolyn pažinimo keliu. Vilnius, 1998.

Šapokiene E. [sud.] Aplinkotyra. Mokomoji knyga jaunimui. Vilnius, 1994.