PATVIRTINTA

Dirvonėnų mokyklos-

daugiafunkcio centro direktoriaus

2017-08-30 d. įsakymu Nr.

ŠIAULIŲ RAJONO

DIRVONĖNŲ MOKYKLOS-

DAUGIAFUNKCIO CENTRO

2017-2018 MOKSLO METŲ

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS

IR PAGRINDINIO UGDYMO

I DALIES PROGRAMOS

BENDRIEJI UGDYMO

PLANAI

Dirvonėnai

2017

2

2017–2018 MOKSLO METŲ PRADINIO UGDYMO

PROGRAMOS BENDRASIS UGDYMO PLANAS

I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2017–2018 mokslo metų Dirvonėnų mokyklos-daugiafunkcio centro pradinio ugdymo

programos bendrasis ugdymo planas reglamentuoja pradinio ugdymo programos, pradinio ugdymo

programos ją pritaikius mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, taip pat ir neformaliojo

vaikų švietimo programų įgyvendinimą mokykloje.

2. Mokyklos pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano paskirtis – apibrėžti

Pradinio ugdymo programos įgyvendinimo nuostatas, kuriomis vadovaudamasi mokykla gali

savarankiškai ir tikslingai, atsižvelgdama į mokyklos bendruomenės poreikius, planuoti ir organizuoti

pradinį ugdymą mokykloje.

3. Mokyklos bendrasis ugdymo planas gali būti koreguojamas, ugdymo proceso metu

atsiradus jame nenumatytiems atvejams, pasikeitus ugdymo proceso finansavimui, bet išlaikant

minimalų pamokų skaičių dalykų programoms įgyvendinti ir minimalų privalomų pamokų skaičių

mokiniui.

II SKYRIUS MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS

4. Mokyklos 2017-2018 mokslo metų pradinio ugdymo planas parengtas vadovaujantis

2017-2018 ir 2018-2019 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu,

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-

446 ,,Dėl 2017-2018 ir 2018-2019 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano

patvirtinimo“, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio,

pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“, Pradinio ir pagrindinio ugdymo

bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio

26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų

patvirtinimo“, 1 priedo „Pradinio ugdymo bendroji programa“ nuostatomis dėl ugdymo turinio

kūrimo ir mokymosi pasiekimų, Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos

koncepcijos patvirtinimo“, pradinį ugdymą, neformalųjį vaikų švietimą bei mokyklos veiklą

reglamentuojančiais teisės aktais ir mokyklos strateginiu planu.

5. Mokyklos ugdymo planui parengti direktoriaus įsakymu buvo sudaryta darbo grupė.

Jai vadovavo mokyklos direktorius. Mokyklos ugdymo planas buvo rengiamas vadovaujantis

demokratiškumo, prieinamumo ir bendradarbiavimo principais.

6. Mokykla, rengdama ugdymo planą, rėmėsi švietimo stebėsenos, nacionalinių ir

tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų duomenimis ir rekomendacijomis, mokinių pasiekimų ir

pažangos vertinimo informacija, mokyklos įsivertinimo ir išorės vertinimo duomenimis.

7. Mokyklos ugdymo planas parengtas vieniems mokslo metams. Pamokos paskirstytos

pagal 2017-2018 ir 2018-2019 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrojo ugdymo plano 22,

23 punktuose nurodytą minimalų pamokų skaičių.

3

III SKYRIUS PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PRADINIO UGDYMO PROCESO TRUKMĖ

8. 2017–2018 mokslo metai ir ugdymo procesas prasideda 2017 metų rugsėjo 1 dieną,

baigiasi 2018 metų gegužės 31 dieną. Ugdymo proceso trukmė – 170 ugdymo dienų.

9. 2017–2018 mokslo metais mokiniams skiriamos atostogos:

Rudens , 2017 m. spalio 30 d. – 2017 m. lapkričio 3 d.

Žiemos (Kalėdų) 2017 m. gruodžio 27 d. – 2018 m. sausio 3 d.

Žiemos 2018 m. vasario 19 d. – 2018 m. vasario 23 d.

Pavasario (Velykų) 2018 m. balandžio 3 d. – 2018 m. balandžio 6 d.

Vasaros atostogos 2018 m. birželio 1 d. – 2018 m. rugpjūčio 31 d.

10. Ugdymo procesas mokykloje skirstomas trimestrais: I trimestras – 2017-09-01 –

2017-11-30 (60 mokslo dienų), II trimestras – 2017-12-01 – 2018-02-28 (50 mokslo dienų), III

trimestras – 2018-03-01 – 2018-05-31 (60 mokslo dienų).

11. 10 ugdymo dienų paskirstomos taip:

11.1. 5 dienos remiantis mokyklos bendruomenės siūlymais – turistinis žygis (rugsėjo

mėn.), Kalėdų šventė (gruodžio mėn.), edukacinė diena ,,Pažink Lietuvą“ (vasario mėn.), pažintinė

ekskursija po Lietuvą (gegužės mėn.), Sporto šventė (gegužės mėn.);

11.2. 5 dienos remiantis Šiaulių rajono savivaldybės rekomendacijomis – ,,Olimpinis

ruduo“ (rugsėjo mėn.), ,,Pasimatuok profesiją“ (lapkričio-gruodžio mėn.), ,,Lietuvai 100“ (vasario-

kovo mėn.), ,,Pažink, tyrinėk, atrask“ (gegužės-birželio mėn.), Sveikatinimo diena (gegužės-birželio

mėn.).

12. Paskelbus ekstremaliąją padėtį, nustačius ypatingąją epideminę padėtį dėl staigaus ir

neįprastai didelio užkrečiamųjų ligų išplitimo viename ar keliuose administraciniuose teritoriniuose

vienetuose ar esant kitoms aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, taip pat

oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei, mokiniai į mokyklą gali nevykti. Šios dienos

įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių. (Ekstremalioji padėtis – tai padėtis, kuri susidaro dėl kilusio

ekstremalaus (gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio) įvykio ir kelia didelį pavojų žmonių

gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius

nuostolius.) Mokyklos direktorius priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo ir apie

priimtus sprendimus informuoja mokyklos tarybą bei Šiaulių rajono savivaldybės vykdomąją

instituciją ar jos įgaliotą asmenį.

ANTRASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO

BENDROSIOS NUOSTATOS

13. 2017-2018 mokslo metų mokyklos pradinio ugdymo bendroji programa

įgyvendinama vadovaujantis joje nustatytomis ugdymo turinio kūrimo ir įgyvendinimo didaktinėmis

nuostatomis ir principais, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo, aplinkos kūrimo nuostatomis.

14. Formuojant mokyklos ugdymo turinį, t.y. numatant mokyklos mokinių pasiekimus ir

ugdymosi tikslus, atsižvelgiama į nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų, pasiekimų

vertinimo taikant nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimų testus mokykloje rezultatus ir

rekomendacijas dėl mokinių pasiekimų gerinimo.

15. Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma mokykloje – pamoka.

15.1. Pamokos pradedamos 8.15 valandą.

4

15.2. Organizuojant ugdymo procesą pamoka, nepertraukiamas ugdymo proceso

laikas 1-4 klasėse numatomas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla,

vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos

higienos normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos

saugos reikalavimai “ patvirtinimo“. Pamokų trukmė: 1 klasėje – 35 minutės, 2-4 klasėse – 45

minutės.

15.3. Pamokų laikas:

1 klasė 2-4 klasės

1 pamoka 8.15 – 8.50 8.15 – 9.00

2 pamoka 9.10 – 9.45 9.10 – 9.55

3 pamoka 10.05 – 10.40 10.05 – 10.50

PIETŪS PIETŪS

4 pamoka 11.20 – 11.55 11.20 – 12.05

5 pamoka 12.15 – 12.50 12.15 – 13.00

6 pamoka 13.10 – 13.55

15.4. Mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo programą, formaliojo ir

neformaliojo švietimo ugdomoji veikla per dieną 1 klasėje negali trukti ilgiau nei 5 ugdymo valandas,

2–4 klasėse – ilgiau nei 6 valandas.

16. Įgyvendinant mokyklos ugdymo turinį klasės dalijamos į grupes doriniam ugdymui,

jei tos pačios klasės mokinių tėvai vaikams yra parinkę ir tikybą, ir etiką.

17. Mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo programą, pažintinė, kultūrinė,

meninė, kūrybinė veikla yra privaloma sudėtinė ugdymo proceso dalis. Jai per 2017-2018 mokslo

metus skiriama 10 dienų. Ši veikla siejama ne tik su mokyklos ugdymo tikslais, bet ir su mokinių

mokymosi poreikiais, organizuojama ne tik mokykloje, bet ir kitose aplinkose (pvz.: muziejuose,

atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose).

18. Įgyvendinant mokyklos ugdymo turinį, ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne

tik mokykloje, bet ir už jos ribų (pvz.: muziejuose, parkuose, artimiausioje gamtinėje aplinkoje ir

pan.).

TREČIASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS PROGRAMOS UGDYMO DALYKŲ, INTEGRUOJAMŲJŲ PROGRAMŲ

ĮGYVENDINIMAS

19. Dorinio ugdymo dalyką – etiką ar tikybą – pradinių klasių mokiniams parenka jų

tėvai. Dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pateikus tėvų

prašymą.

20. Siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos pasiekimus, skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir

klausymo gebėjimai ugdomi ir per kitų dalykų ar ugdymo sričių ugdomąsias veiklas (pvz.: naudojant

mokomąsias užduotis teksto suvokimo gebėjimams, mąstymui ugdyti, kreipiant dėmesį į kalbinę

raišką ir rašto darbus).

21. Anglų (pirmosios užsienio kalbos) pradedama mokyti(s) 2 klasėje. Užsienio kalbai

mokyti visose 2–4 klasėse skiriama po 2 ugdymo valandas per savaitę.

22. Gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/2 pasaulio pažinimo dalykui

skirto ugdymo laiko. Mokiniams sudaromos palankios sąlygos ugdytis praktinius gamtamokslinius

gebėjimus, todėl dalį dalykui skiriamo laiko ugdymas vyksta tyrinėjimams palankioje aplinkoje,

natūralioje gamtinėje aplinkoje (pvz.: parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.).

5

23. Socialiniams gebėjimams ugdytis dalį pasaulio pažinimo dalyko laiko ugdymo

procesas organizuojamas socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (pvz.:

lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.).

24. Organizuojant matematinį ugdymą, vadovaujamasi ne tik Bendrosios programos

matematikos dalyko programa, bet ir nacionalinių bei tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų

rekomendacijomis, pamokų metu naudojamos informacinės komunikacinės technologijos,

skaitmeninės mokomosios priemonės.

25. Organizuojant kūno kultūros pamokas, specialiosios medicininės fizinio pajėgumo

grupės mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami

pagal gydytojo rekomendacijas.

26. Siekiant skatinti mokinių fizinį aktyvumą, sveikatinimą, ugdymo proceso metu pagal

galimybes organizuojamos judriosios pertraukos ir kitos fiziniam aktyvinimui skirtos veiklos.

27. Technologiniam ugdymui skiriama ne mažiau kaip 1/3 dailės ir technologijų dalykui

skiriamo laiko, nurodyto Bendrojo ugdymo plano 22, 23 punktuose.

28. Į Bendrosios programos ugdymo dalykų programų turinį integruojama:

28.1. bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo integruojamųjų programų

– Mokymosi mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo

įgūdžių ugdymo – pagrindai (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433

„Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, 11 priedas „Bendrųjų

kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas“);

28.2. Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo

ir mokslo ministro 2012 m. liepos mėn. 12 d. įsakymu Nr. V-1159 ,,Dėl Žmogaus saugos bendrosios

programos patvirtinimo“, ir Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa,

patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio mėn. 25 d. įsakymu Nr.

V-941 ,,Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos patvirtinimo“;

28.3. mokyklos pasirinktos ankstyvosios prevencijos programa ,,Įveikiame kartu“. Ją

vykdydama mokykla sudaro sąlygas kiekvienam 1-4 klasių mokiniui dalyvauti bent vienoje

nuoseklioje ir ilgalaikėje prevencinėje programoje, kuri apima smurto, patyčių, alkoholio, tabako,

taip pat kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, skatina sveiką gyvenseną, ir taip

įgyvendina Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V- 190 „Dėl Smurto

prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“;

28.4. etninės kultūros ugdymas;

28.5. informacinių komunikacinių technologijų ugdymas. Informacinės

komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė, taip pat mokoma

informacinių komunikacinių technologijų pradmenų;

28.6. Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“.

29. Mokytojas, formuodamas klasės mokinių ugdymo turinį, numato ugdymo dalykus, į

kuriuos integruojamas Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios, Žmogaus

saugos bendrosios, etninės kultūros ugdymo, mokyklos pasirinktos ankstyvosios prevencijos

,,Įveikiame kartu“ ir kitų programų, informacinių komunikacinių technologijų ugdymo turinys.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

30. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro patvirtintais teisės aktais, reglamentuojančiais bendrojo ugdymo

programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimą, vertinimo rezultatų

panaudojimą, ir Bendrąja programa.

6

31. Mokytojas numato mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą vadovaudamasis

mokykloje priimtais susitarimais dėl ugdymo turinio planavimo ir pasiekimų vertinimo,

atsižvelgdamas į klasės mokinių mokymosi rezultatus, ugdymosi poreikius ir galimybes.

Numatydamas 1 klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio

ugdymo pedagogo ar jungtinės grupės ikimokyklinio ugdymo auklėtojo, švietimo pagalbos

specialisto, jeigu buvo teikta pagalba, parengtomis rekomendacijomis pradinių klasių mokytojui apie

vaiko pasiekimus.

32. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis ugdomasis,

diagnostinis, apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas:

32.1. formuojamasis ugdomasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu

teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o prireikus ir raštu, t.y. parašant komentarą) apie

jo mokymosi eigą, pasiekimus ar nesėkmes;

32.2. diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus

paprastai atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo pradžioje ir pabaigoje, siekiant nustatyti esamą

padėtį: kokie yra mokinio pasiekimai ir padaryta pažanga, numatyti tolesnio mokymosi galimybes:

32.2.1. atsižvelgiant į tai, ką norima įvertinti, gali būti taikomi įvairūs diagnostinio

vertinimo būdai: projektiniai, kontroliniai darbai, testai ir kt. Per dieną neturėtų būti atliekamas

daugiau kaip vienas diagnostinis darbas;

32.2.2. informacija apie mokymosi pasiekimus (kontrolinių darbų, testų ir kitų

užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat

nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai ir pan.);

32.2.3. informacija apie mokinių pasiekimus ir pažangą fiksuojama mokinių

pasiekimų knygelėse, atsispindi mokinių pasiekimų įsivertinimo suvestinėse, kaupiama aplankaluose;

32.3. apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir

pradinio ugdymo programos pabaigoje. Trimestro mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant

mokinio per trimestrą padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių

pasiekimų lygių požymius ir įrašomi:

32.3.1. pradinio ugdymo dienyne jungtinėms klasėms:

32.3.1.1. mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose

skiltyse įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis,

aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“;

32.3.1.2. dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamoje dienyno skiltyje,

nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga – „p. p.“ arba „n. p.“;

32.3.1.3. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal

pradinio ugdymo individualizuotą programą, ir specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės

mokinių padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje dienyno skiltyje įrašant „p. p.“

arba „n. p.“;

32.3.2. mokinių pasiekimų knygelėse, pasiekimų ir pažangos įvertinimo aprašuose,

klasių pažangumo ir lankomumo suvestinėse;

32.3.3. baigus pradinio ugdymo programą, rengiamas Pradinio ugdymo programos

baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas. Aprašo kopija perduodama mokyklai, kurioje

mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą.

PENKTASIS SKIRSNIS

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS

33. Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančių mokslo metų mokinių

neformaliojo švietimo poreikius, numatomus ugdymo prioritetus dėl mokinių pasiekimų gerinimo ir

bendrųjų kompetencijų ugdymo, prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje ir siūlo mokiniams

rinktis neformaliojo švietimo programas. 2017-2018 mokslo metais mokiniams siūloma rinktis Choro

arba Dailės būrelius

7

34. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos atsižvelgiant į Bendrųjų iš

valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašą,

patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymu Nr.

ISAK-991 „Dėl Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo

programų kriterijų aprašo patvirtinimo“.

35. Atsižvelgiant į mokinių skaičių klasėse, 2017-2018 mokslo metais mokykloje

patvirtinamas būrelį lankančių mokinių minimalus skaičius – 4 mokiniai. Neformaliojo vaikų

švietimo programose dalyvaujantys mokiniai registruojami Mokinių registre.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE

36. Dėl mažo mokinių skaičiaus klasėse mokykla, įgyvendindama pradinio ugdymo

programą, jungia klases.

37. Mokykla, planuodama mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimą, sudarydama

mokyklos ugdymo planą, numato, kurių dalykų pamokas skirtingo amžiaus mokiniams jungtinėje

klasėje organizuos vienu metu, o kurių atskirai ar tik dalį kartu, o dalį atskirai.

38. 2017-2018 mokslo metais, įgyvendinant pradinio ugdymo programą, dėl mažo

mokinių skaičiaus klasėse jungiamos:

38.1. 1 ir 4 bei 2 ir 3 klasės per lietuvių kalbos (gimtosios) ir matematikos pamokas.

Dalis pamokų organizuojamos kartu, o dalis atskirai;

38.2. 1 ir 4 bei 2 ir 3 klasės per pasaulio pažinimo ir muzikos pamokas. Pamokos

organizuojamos vienu metu;

38.3. 3 ir 4 klasės per anglų kalbos (1-osios užsienio kalbos) pamokas. Dalis pamokų

organizuojamos kartu, o dalis atskirai;

38.4. 1-4 klasės per tikybos, etikos, dailės ir technologijų, kūno kultūros pamokas.

Pamokos organizuojamos vienu metu.

39. Jungtinėms klasėms skiriamos 2 valandos neformaliajam vaikų švietimui.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMO NAMIE ORGANIZAVIMAS

40. Mokinių, dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis mokykloje, mokymas

namie organizuojamas pagal Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje

ir namuose organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens

sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“:

40.1. Bendroji programa įgyvendinama, ugdymą organizuojant pagal atskirus ugdymo

dalykus, įgyvendinamos visos Bendrosios programos dalykų programos, išskyrus kūno kultūros

programą;

40.2. mokykla, suderinusi su mokinio tėvais ir atsižvelgusi į mokinio ligos pobūdį bei

gydytojo rekomendacijas, rengia individualų mokinio ugdymo namie planą (pritaiko Bendrąją

programą, numato ugdomųjų veiklų tvarkaraštį).

IV SKYRIUS MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS

ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ),

UGDYMO ORGANIZAVIMAS

8

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

41. Mokykla, rengdama mokyklos ugdymo planą, atsižvelgia į mokinių, turinčių

specialiųjų ugdymosi poreikių, reikmes, pedagoginės psichologinės tarnybos arba švietimo pagalbos

tarnybos, mokyklos Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas, vadovaujasi Mokinių, turinčių

specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių,

turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“,

Bendrojo ugdymo plano nuostatomis.

42. Organizuodama mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą, mokykla

atsižvelgia į:

42.1. mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, jų lygį (nedideli, vidutiniai, dideli ir

labai dideli);

42.2. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;

42.3. mokyklos ir tėvų įsipareigojimus, įteisintus mokymo sutartyje.

ANTRASIS SKIRSNIS

INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO RENGIMAS

43. Individualus ugdymo planas rengiamas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi

poreikių. Planas rengiamas siekiant tenkinti jo pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmes, padėti

mokytis, pripažįstant ir plėtojant jo gebėjimus ir galias, teikiant švietimo pagalbą.

44. Mokykla, rengdama individualų ugdymo planą:

44.1. teikia mokymosi pagalbą, padedančią įveikti mokymosi sunkumus, kylančius dėl

specialiųjų ugdymosi poreikių;

44.2. per mokslo metus gali keisti specialiųjų pratybų ir individualiai pagalbai

skiriamų valandų skaičių;

44.3. užtikrina specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo tęstinumą ir

nuoseklumą.

45. Mokiniams, turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimą, mokykla 1-4 klasėse skiria:

45.1. specialiųjų pamokų tarčiai, kalbai ir klausai lavinti;

45.2. po 1 ugdymo valandą kiekvienam mokiniui per savaitę individualioms ir

grupinėms specialiosioms logopedinėms pratyboms.

46. Mokiniams, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą,

ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į mokinio galias, mokymosi formą, mokymo organizavimo

būdą:

46.1. turintiems nežymų intelekto sutrikimą ugdymo planas rengiamas vadovaujantis

Bendrojo ugdymo plano 22 punkte dalykų programoms įgyvendinti nurodytu savaitinių ugdymo

valandų skaičiumi;

46.2. turintiems kompleksinių sutrikimų, kurių derinio dalis yra nežymus intelekto

sutrikimas, ugdymo planas rengiamas vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 22 punkte dalykų

programoms įgyvendinti nurodytu savaitinių ugdymo valandų skaičiumi ir skiriama specialiųjų

pamokų sutrikusioms funkcijoms lavinti bei individualiai ar grupinei specialiajai pedagoginei

pagalbai teikti;

46.3. turintiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą ugdymo planas

rengiamas vadovaujantis Bendrojo ugdymo plano 22 punkte dalykų programoms įgyvendinti

nurodytu savaitinių ugdymo valandų skaičiumi, skiriant specialiųjų pamokų sutrikusioms funkcijoms

lavinti bei individualiai ar grupinei specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.

9

TREČIASIS SKIRSNIS

ŠVIETIMO PAGALBOS (PSICHOLOGINĖS, SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS,

SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS) TEIKIMAS

47. Švietimo pagalba mokykloje teikiama vadovaujantis Psichologinės pagalbos teikimo

tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d.

įsakymu Nr. V-1215 „Dėl Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Specialiosios

pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo

tvarkos aprašo patvirtinimo“, Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikui ir mokiniui tvarkos

aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. lapkričio 2 d. įsakymu

Nr. V-950 „Dėl Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo vaikui ir mokiniui tvarkos aprašo

patvirtinimo“, Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos

aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr.

V-1229 „Dėl Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos

aprašo patvirtinimo“.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

MOKYMAS NAMIE

48. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie mokykla

organizuoja pagal mokyklos Vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės tarnybos ar

švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas, sudariusi individualų ugdymo planą

mokymosi namie laikotarpiui vadovaudamasi Bendrojo ugdymo plano 57 punktu.

______________________________

10

2017-2018 MOKSLO METŲ PAGRINDINIO UGDYMO

I DALIES PROGRAMOS BENDRASIS UGDYMO PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2017–2018 mokslo metų Dirvonėnų mokyklos-daugiafunkcio centro pagrindinio

ugdymo I dalies programos bendrasis ugdymo planas reglamentuoja pagrindinio ugdymo I dalies

programos, pagrindinio ugdymo I dalies programos ją pritaikius mokiniams, turintiems specialiųjų

ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų), bei neformaliojo vaikų švietimo

programų įgyvendinimą mokykloje.

2. 2017-2018 mokslo metų mokyklos pagrindinio ugdymo I dalies programos bendrasis

ugdymo planas sudarytas vadovaujantis 2017-2018 ir 2018-2019 mokslo metų pagrindinio ir

vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-442, bei kitais švietimo įstaigų

veiklą reglamentuojančiais dokumentais, mokyklos strateginiu planu 2017-2019 metams, 2017 metų

mokyklos veiklos planu, 2016 metų mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo išvadomis, mokytojų,

mokinių ir jų tėvų pateiktais siūlymais.

3. 2017-2018 mokslo metų mokyklos bendrojo ugdymo plano pagrindinis tikslas –

suformuoti ugdymo turinį ir organizuoti ugdymo procesą mokykloje taip, kad kiekvienas mokinys

pasiektų asmeninės pažangos ir kuo geresnių ugdymo(si) rezultatų bei įgytų mokymuisi visą

gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų visumą.

4. Mokyklos bendrasis ugdymo planas gali būti koreguojamas ugdymo proceso metu

atsiradus jame nenumatytiems atvejams, pasikeitus ugdymo proceso finansavimui, bet išlaikant

minimalų pamokų skaičių dalykų programoms įgyvendinti ir minimalų privalomų pamokų skaičių

mokiniui.

PIRMASIS SKIRSNIS

MOKSLO METŲ TRUKMĖ. UGDYMO ORGANIZAVIMAS

5. Ugdymo proceso mokykloje 2017-2018 mokslo metais eiga:

5.1. mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2017 metų rugsėjo 1 diena, pabaiga –

2018 metų birželio 15 diena;

5.2. ugdymo proceso trukmė – 181 ugdymo diena;

5.3. ugdymo procese skiriamos atostogos:

Rudens atostogos 2017 m. spalio 30 d. – lapkričio 3 d.

Žiemos (Kalėdų) atostogos 2017 m. gruodžio 27 d. – 2018 m. sausio 3 d.

Žiemos atostogos 2018 m. vasario 19 d. – vasario 23 d.

Pavasario (Velykų) atostogos 2018 m. balandžio 3 d. – balandžio 6 d.

Vasaros atostogos 2018 m. birželio 18 d. – rugpjūčio 31 d.

6. Ugdymo procesas mokykloje skirstomas trimestrais: I trimestras – 2017-09-01 – 2017-

11-30 (60 mokslo dienų), II trimestras – 2017-12-01 – 2018-02-28 (50 mokslo dienų), III trimestras

– 2018-03-01 – 2018-06-15 (71 mokslo diena).

7. 10 ugdymo dienų paskirstomos taip:

11

7.1. 5 dienos remiantis mokyklos bendruomenės siūlymais – turistinis žygis (rugsėjo

mėn.), Kalėdų šventė (gruodžio mėn.), edukacinė diena ,,Pažink Lietuvą“ (vasario mėn.), pažintinė

ekskursija po Lietuvą (gegužės-birželio mėn.), Sporto šventė (gegužės-birželio mėn.);

7.2. 5 dienos remiantis Šiaulių rajono savivaldybės rekomendacijomis – ,,Olimpinis

ruduo“ (rugsėjo mėn.), ,,Pasimatuok profesiją“ (lapkričio-gruodžio mėn.), ,,Lietuvai 100“ (vasario-

kovo mėn.), ,,Pažink, tyrinėk, atrask“ (gegužės-birželio mėn.), Sveikatinimo diena (gegužės-birželio

mėn.).

8. Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma mokykloje – pamoka.

8.1. Pamokos pradedamos 8.15 valandą.

8.2. Pamokų laikas:

1 pamoka 8.15 – 9.00

2 pamoka 9.10 – 9.55

3 pamoka 10.05 – 10.50

4 pamoka 11.00 – 11.45

PIETŪS

5 pamoka 12.15 – 13.00

6 pamoka 13.10 – 13.55

7 pamoka 14.05 – 14.50

9. Mokyklos direktorius, esant aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar

gyvybei, ar paskelbus ekstremaliąją padėtį, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo.

(Ekstremalioji padėtis – tai padėtis, kuri susidaro dėl kilusio ekstremalaus (gamtinio, techninio,

ekologinio ar socialinio) įvykio ir kelia didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba

lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius.) Apie priimtus sprendimus dėl ugdymo

proceso koregavimo mokyklos direktorius informuoja Šiaulių rajono savivaldybės vykdomąją

instituciją ar jos įgaliotą asmenį.

10. Jei oro temperatūra 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 5 klasių

mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – ir kitų klasių mokiniai. Ugdymo

procesas atvykusiems į mokyklą mokiniams vykdomas. Mokiniams, neatvykusiems į mokyklą,

mokymuisi reikalinga informacija skelbiama mokyklos internetinėje svetainėje. Šios dienos

įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMAS. MOKYKLOS

UGDYMO PLANO RENGIMAS

11. Mokykloje vykdomoms ugdymo programoms įgyvendinti parengtas mokyklos

ugdymo planas. (Mokyklos ugdymo planas – tai ugdymo turinio įgyvendinimo, vadovaujantis

mokyklos susitarimais, Bendrųjų ugdymo planų bendrosiomis nuostatomis ir bendrąjį ugdymą

reglamentuojančiais kitais teisės aktais, aprašas.) Jame, atsižvelgiant į mokyklos kontekstą, pateikti

konkretūs ugdymo proceso organizavimo sprendimai pagrindinio ugdymo I dalies bendrosioms

programoms įgyvendinti.

12. Mokyklos ugdymo planui parengti direktoriaus įsakymu buvo sudaryta darbo grupė.

Jai vadovavo mokyklos direktorius. Mokyklos ugdymo planas buvo rengiamas vadovaujantis

demokratiškumo, prieinamumo ir bendradarbiavimo principais.

13. Rengdama mokyklos ugdymo planą, darbo grupė rėmėsi švietimo stebėsenos,

mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese duomenimis, nacionalinių mokinių

pasiekimų patikrinimo, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, mokyklos

veiklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo informacija.

12

14. Mokyklos ugdymo turinys suformuotas atsižvelgiant į mokyklos tikslus, konkrečius

mokinių ugdymo(si) poreikius, vadovaujantis Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų

aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu

Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“, Pradinio

ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio

ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros

mokyklos koncepcijos patvirtinimo“, Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo

švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo

tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d.

įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo

studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, bei kitais

dokumentais.

15. Mokyklos ugdymo planas parengtas vieniems mokslo metams. Pamokos paskirstytos

pagal 2017-2018 ir 2018-2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų

ugdymo planų 124 punkte nurodytą minimalų pamokų skaičių.

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKINIO GEROVĖS UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS MOKYKLOJE

16. Mokykla, įgyvendindama pagrindinio ugdymo I dalies programą, vadovaujasi

Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji

sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011

m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017. „Mokykla,

vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

17. Vadovaudamasi Smurto prevencijos įgyvendinimo mokykloje rekomendacijomis,

patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo mėn. 22 d. įsakymu

Nr. V-190 ,,Dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“, mokykla,

įgyvendindama pagrindinio ugdymo I dalies programą, sudaro sąlygas mokiniams mokytis mokinių,

mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų pagarba vienas kitam grįstoje psichologiškai, dvasiškai ir

fiziškai sveikoje bei saugioje aplinkoje, užtikrina tinkamą ir savalaikį reagavimą į patyčių ir smurto

apraiškas. Mokykloje mokiniams saugia ir palankia ugdymosi aplinka rūpinasi ir mokinio gerovės

užtikrinimo klausimus sprendžia mokyklos Vaiko gerovės komisija, kuri vadovaujasi Mokyklos

vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-579 „Dėl Mokyklos

vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

18. Įgyvendindama pagrindinio ugdymo I dalies programą, mokykla organizuoja

kryptingas sveikos gyvensenos stiprinimo veiklas:

18.1. dalyvauja projekto ,,Sveikatiada“ veikloje;

18.2. mokiniams skaito paskaitas apie maisto pasirinkimą ir mitybos įpročius;

18.3. organizuoja sveiko maisto ruošimo ir pristatymo dienas;

18.4. organizuoja turistinius žygius ir išvykas į gamtą;

18.5. organizuoja sporto šventes mokiniams, jų tėvams ir kaimo bendruomenei;

18.6. vykdydama Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijas,

įgyvendina nuoseklią ir ilgalaikę socialines ir emocines kompetencijas ugdančią Alkoholio, tabako ir

kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencinę programą, apimančią patyčių, smurto,

alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją bei sveikos gyvensenos

skatinimą, ir sudaro sąlygas toje programoje nuolat dalyvauti kiekvienam 5-8 klasių mokiniui.

Programai įgyvendinti skiriama 1 savaitinė pamoka (sveika gyvensena) iš mokinio ugdymo

poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti skirtų pamokų.

13

19. Į mokyklos ugdymo turinį integruojama Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo

šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m.

spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos

patvirtinimo“ kaip sudedamoji sveikos gyvensenos mokomojo dalyko programos dalis.

20. Vykstant ugdymo procesui, mokykloje sudaromos palankios galimybės mokiniams

kiekvieną dieną tarp pamokų užsiimti fiziškai aktyvia veikla, kuri praplečia kūno kultūros pamokų

turinį, lauke arba prie teniso stalų mokyklos koridoriuje.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PAŽINTINIŲ, KULTŪRINIŲ, SOCIALINIŲ IR PILIETINIŲ VEIKLŲ PLĖTOJIMAS

21. Mokykla, siekdama nuosekliai ugdyti mokinių kompetencijas, mokyklos ugdymo

turinyje susieja formaliąsias socialinio ugdymo pamokas – istoriją ir geografiją – su neformaliosiomis

praktinėmis veiklomis:

21.1. pažintinėmis ir kultūrinėmis veiklomis, sudarydama galimybes mokiniams

lankytis muziejų, bibliotekų organizuojamose programose ir renginiuose (Mokiniai, dalyvaudami

šiose veiklose, turi galimybes gilinti savo žinias, tobulinti pažintines kompetencijas ir ugdytis

vertybines nuostatas.);

21.2. veiklomis, skatinančiomis pilietinį įsitraukimą, ugdančiomis gebėjimą priimti

sprendimus ir motyvaciją dalyvauti mokyklos ir vietos bendruomenės veiklose (Šios veiklos padeda

mokiniams teorines pilietiškumo žinias įprasminti praktinėje ar projektinėje veikloje.);

21.3. veiklomis, padedančiomis mokiniams ugdytis informacinį raštingumą;

21.4. socialinėmis veiklomis, padedančiomis mokiniams ugdytis pagarbos,

rūpinimosi, pagalbos kitam ir kitokiam vertybines nuostatas (Šios veiklos sudaro galimybes mokiniui

ugdytis praktines socialines kompetencijas, įgyjant realios globos patirties.).

22. Mokykloje vykdoma pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla yra privaloma

sudėtinė mokyklos ugdymo proceso dalis. Jai per mokslo metus mokykloje skiriama 10 dienų.

Pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla organizuojama nuosekliai per visus mokslo metus ir

fiksuojama klasių dienynuose ,,Pažintinė kultūrinė veikla“.

23. Socialinei-pilietinei veiklai per mokslo metus mokykloje skiriama 10 valandų.

Mokiniai ją gali atlikti pavieniui arba grupelėmis ir kaip įrodymą turi pateikti klasės auklėtojai jos

aprašymus. Socialinė-pilietinė veikla fiksuojama klasių dienynuose.

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

24. Siekiant tausoti mokinių sveikatą, mokykloje atliekama nuosekli mokinių mokymosi

krūvio stebėsena. Mokiniams mokymosi krūvis per savaitę paskirstomas proporcingai. Penktadienį

organizuojama mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis.

25. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo I dalies programą, negali būti

daugiau kaip 7 pamokos per dieną.

26. Mokykla užtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas

kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokytojas privalo informuoti mokinius ne vėliau kaip prieš

savaitę. Kontroliniai darbai negali būti rašomi po ligos, atostogų, nerekomenduojami po šventinių

dienų.

27. Mokykla užtikrina, kad namų darbai:

27.1. atitiktų mokinio galias;

27.2. būtų naudingi grįžtamajai informacijai apie mokinio mokymąsi gauti, tolesniam

mokymuisi;

27.3. nebūtų užduodami atostogoms;

14

27.4. nebūtų skirti dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų turiniui įgyvendinti.

28. Mokykloje atsiradus mokinių, kurie negali tinkamai atlikti namų darbų dėl nepalankių

socialinių, ekonominių, kultūrinių sąlygų namuose, sudaromos sąlygos juos atlikti mokykloje.

29. Mokymosi pagalbai, esant reikalui, mokiniams gali būti skiriama trumpalaikių ar

ilgalaikių konsultacijų. Apie mokiniui siūlomą suteikti mokymosi pagalbą informuojami mokinio

tėvai.

30. Mokinys, dėl ligos atleistas nuo kūno kultūros pamokų, jų metu gali užsiimti kita

veikla kompiuterių klasėje arba mokytis individualiai. Mokykla užtikrina nuo pamokų atleistų

mokinių saugumą ir užimtumą. Kai šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmos ar paskutinės,

už mokinių saugumą atsako mokinių tėvai. Mokinių tėvus mokykla apie tai informuoja.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

31. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio

sudėtinė dalis. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą vadovaujamasi mokyklos direktoriaus

patvirtintu Mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašu, parengtu remiantis

Ugdymo programų aprašu, Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Nuosekliojo mokymosi

pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mokinių

pasiekimų ir pažangos vertinimą.

32. 5 klasės mokinių, pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo I dalies programą,

pasiekimai ir pažanga vertinami atsižvelgiant į Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir

pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją.

33. Mokinių pasiekimams ir pažangai vertinti mokykloje naudojami:

33.1. pažymiai vertinant lietuvių kalbos (gimtosios), anglų kalbos (1-osios užsienio

kalbos), rusų kalbos (2-osios užsienio kalbos), matematikos, informacinių technologijų, fizikos,

chemijos, biologijos, gamtos ir žmogaus, istorijos, geografijos ir dailės mokomųjų dalykų žinias;

33.2. įrašai ,,įskaityta“ ir ,,neįskaityta“ vertinant tikybos, etikos, muzikos,

technologijų, kūno kultūros, žmogaus saugos bei sveikos gyvensenos mokomųjų dalykų žinias;

33.3. mokinių asmeninės pažangos į(si)vertinimai pildant Individualios pažangos

stebėjimo bei Pasiekimų lūkesčių ir rezultatų analizės lapus.

34. Mokyklos ugdymo procese derinamas formuojamasis, diagnostinis ir

apibendrinamasis vertinimas. (Formuojamojo vertinimo paskirtis – padėti mokiniui mokytis, teikti ir

gauti grįžtamąjį ryšį, stebėti daromą pažangą, laiku suteikti pagalbą siekiant pagerinti mokinio

pasiekimus. Diagnostiniu vertinimu nustatomi mokinio pasiekimai ir pažanga, kad būtų galima

tikslingai planuoti tolesnį mokymąsi, suteikti mokymosi pagalbą sunkumams įveikti.)

35. Mokykla apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus mokinius ir jų tėvus

informuoja mokyklos nustatyta tvarka vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų

teisinės apsaugos įstatymo reikalavimais.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS

ĮGYVENDINANT PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ

36. Mokykla sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo galias ir siekti kuo

aukštesnių pasiekimų.

37. Direktoriaus įsakymu mokytoja Virgilija Jocienė skiriama atsakinga už mokymosi

pasiekimų stebėsenos koordinavimą, gerinimą ir mokymosi pagalbos organizavimą mokykloje.

38. Mokykla, siekdama gerinti mokinių mokymosi pasiekimus:

15

38.1. diegia aukštus mokymosi lūkesčius kiekvienam mokiniui (tarp jų ir turintiems

žemus pasiekimus), ugdo sąmoningą ir atsakingą požiūrį į mokymąsi;

38.2. ugdo mokinių pasididžiavimo savo mokykla, mokymusi jausmus;

38.3. ugdo atkaklumą mokantis;

38.4. nuolat aptaria mokinių pasiekimų gerinimo klausimus mokyklos

bendruomenėje;

38.5. nuolat stebi ugdymosi procesą, laiku nustato, kokios reikia pagalbos, ir teikia ją

mokiniams, ypatingai iš šeimų, kuriose nepalanki socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka;

38.6. kartu su mokiniais, mokinių tėvais, Vaiko gerovės komisija sprendžia mokinių

vėlavimo į pamokas ir jų nelankymo priežastis;

38.7. tobulina mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo procesus, itin daug

dėmesio skirdama grįžtamajam ryšiui, formuojamajam vertinimui pamokoje, diagnostiniam

vertinimui;

38.8. sudaro galimybes mokytojams tobulinti profesines žinias, ypatingai dalykines

kompetencijas ir gebėjimus, individualizuoti ugdymą, organizuoti ugdymo procesą įvairių gebėjimų

ir poreikių mokiniams, berniukams ir mergaitėms;

38.9. skatina mokinius rinktis mokymosi strategijas, padedančias atskleisti

kūrybingumą.

39. Mokykla užtikrina ne atsitiktinę, bet sisteminę mokymosi pagalbą, kuri apima žemų

pasiekimų prevenciją (iš anksto numatant galimus probleminius atvejus ir stengiantis jų išvengti),

intervenciją (sprendžiant iškilusias problemas) ir žemų pasiekimų kompensacines priemones

(suteikiant tai, ko mokiniai negali gauti namuose).

40. Kiekvieno mokinio mokymosi procesas mokykloje nuolat stebimas siekiant laiku

pastebėti mokinius, kurių pasiekimai žemi, ir nustatyti tokių pasiekimų priežastis. Apie atsiradusius

mokymosi sunkumus ir galimas jų priežastis informuojami mokinių tėvai, kartu su jais sprendžiamos

žemų mokymosi pasiekimų problemos. Aukščiausius pasiekimus demonstruojantiems mokiniams

taip pat siūloma ir suteikiama reikiama mokymosi pagalba. Jie skatinami dalyvauti įvairiose

rajoninėse, respublikinėse, tarptautinėse olimpiadose, konkursuose, varžybose, padedama joms

pasiruošti.

41. Mokykla mokymosi pagalbą teikia kiekvienam mokiniui:

41.1. kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleidžia dalį pamokų;

41.2. kai jo kontrolinis darbas ar kitos užduotys įvertinamos nepatenkinamai;

41.3. kai mokinys gauna kelis iš eilės nepatenkinamus konkretaus dalyko įvertinimus;

41.4. kai mokinio pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis nei numatyta

Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose ir mokinys nedaro pažangos;

41.5. kai mokinys demonstruoja aukščiausio lygmens pasiekimus.

42. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos

reikalingumo mokiniui ir mokančio mokytojo rekomendacijų.

43. Teikdama mokymosi pagalbą mokiniui mokykla derina ir veiksmingai taiko:

43.1. grįžtamąjį ryšį per pamoką (pagal jį nedelsiant koreguojamas mokinio

mokymasis pritaikant tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt.);

43.2. trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas, kurių trukmę rekomenduoja mokantis

mokytojas ar nustato mokykla pagal mokymosi pagalbos poreikį;

43.3. pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams;

43.4. trišalių pokalbių metodiką (mokinys – tėvai – mokytojas).

16

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

44. Mokykla sudaro galimybes kiekvienam mokiniui, ypač turinčiam nepalankias

socialines, ekonomines, kultūrines sąlygas namuose, pasirinkti jo poreikius atliepiančias neformaliojo

vaikų švietimo programas.

45. Kiekvienų mokslo metų pabaigoje mokykla, bendradarbiaudama su mokyklos

Mokinių taryba, įvertina ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, juos

tikslina kitų mokslo metų pradžioje ir, atsižvelgdama į juos, siūlo mokiniams neformaliojo švietimo

programas. 2017-2018 mokslo metais mokiniams siūloma rinktis Sporto arba Dailės būrelius.

46. Mokykla pagal galimybes siūlo mokiniams skirtingų krypčių programas,

atitinkančias jų saviraiškos poreikius, padedančias atsiskleisti pomėgiams ir talentams, kurios ugdo

savarankiškumą, sudaro sąlygas bendrauti ir bendradarbiauti. Esant poreikiui ir galimybėms,

neformaliojo vaikų švietimo veiklas derina su formaliojo švietimo veiklomis, siekdama padėti vaikui

siekti asmeninės pažangos ir geresnių ugdymo rezultatų pasirinktose srityse.

47. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos atsižvelgiant į bendruosius

valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, tvirtinamus švietimo ir mokslo

ministro, ir vykdomos patraukliose ir saugiose mokiniams aplinkose, padedančiose įgyvendinti

neformaliojo vaikų švietimo tikslus.

48. Atsižvelgiant į mokinių skaičių klasėse, 2017-2018 mokslo metais mokykloje

patvirtinamas būrelį lankančių mokinių minimalus skaičius – 4 mokiniai. Neformaliojo vaikų

švietimo programose dalyvaujantys mokiniai registruojami Mokinių registre.

DEVINTASIS SKIRSNIS

UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

49. Mokykla, siekdama optimizuoti mokinių mokymosi krūvius, į mokyklos ugdymo

turinį integruoja kelių dalykų turinį, dalykų turinio temas ar problemų sprendimą.

50. Išanalizavusi numatomų į mokyklos ugdymo turinį integruoti programų tikslus, turinį

ir ryšį su bendrųjų programų tikslais ir turiniu, atsižvelgdama į mokyklos tikslus ir kontekstą, mokinių

poreikius ir bendruomenės susitarimus, mokykla:

50.1. sujungia Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą,

patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-

941 ,,Dėl sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos patvirtinimo“ ir

Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programą, patvirtintą

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 ,,Dėl

alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos

patvirtinimo“, į vieną mokomąjį dalyką ,,sveika gyvensena“ ir kaip privalomam dalykui skiria 1

savaitinę pamoką iš pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti;

50.2. Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 ,,Dėl

Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir vidurinio ugdymo etninės kultūros

bendrosios programos patvirtinimo“, ir Ugdymo karjerai programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-72 ,,Dėl ugdymo karjerai programos

patvirtinimo“, integruoja į mokomuosius dalykus, klasių auklėtojų darbą ir neformalųjį mokinių

švietimą;

50.3. Smurto ir patyčių prevenciją integruoja į dorinį ugdymą, klasės auklėtojų darbą

ir neformalųjį mokinių švietimą.

51. Integruojamųjų pamokų apskaitai užtikrinti dienyne nurodoma:

17

51.1. integruojamoji tema dalykui skirtame apskaitos puslapyje, jei integruojamoji

programa integruota į dalyko turinį;

51.2. jei integruojamas kelių dalykų turinys ir pamokoje dirba keli mokytojai,

integruojamų dalykų pamokų turinys dienyne įrašomas visų tų dalykų apskaitai skirtuose dienyno

puslapiuose.

52. Mokykla sudaro sąlygas ir skatina mokinius dalyvauti integruotuose gamtos,

socialinių mokslų, matematikos, technologijų, inžinerijos dalykų projektuose ar kitose veiklose,

plėtoja neformaliojo ir formaliojo švietimo galimybes integruoti šiuos dalykus ir vykdomomis

veiklomis prisideda prie mokslo populiarinimo ir inovacijų kultūros ugdymo.

53. Mokykla analizuoja mokinių pasiekimus ir pažangą mokantis įgyvendinamą

integruojamąją programą ir priima sprendimus dėl įgyvendinimo kokybės gerinimo ar tolesnio turinio

integravimo, taip pat stebi, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytus

rezultatus, ir priima sprendimus dėl tolesnio mokymo organizavimo būdo.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

DALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

54. Atsiradus poreikiui, mokykla, organizuodama ugdymo procesą, intensyvina kai kurių

dalykų mokymą per dieną, savaitę, mokslo metus ar nustato kitokį ugdymo trukmės laikotarpį.

Intensyvinant išlaikomas bendras pamokų, skirtų dalykui per metus, skaičius ir neviršijamas

maksimalus pamokų skaičius per savaitę, nustatytas pagal Higienos normą.

55. Vadovaudamasi 2017-2018 ir 2018-2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio

ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais ir derindama mokyklos ir mokinių mokymosi

poreikius, mokykla 2017-2018 mokslo metais per dieną skiria ne vieną, o po dvi viena po kitos

vykstančias kai kurių dalykų pamokas.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

56. Diferencijuoto ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau

siekti individualios pažangos. Mokykla, diferencijuodama ugdymą, atsižvelgia į mokinio turimą

patirtį, motyvaciją, interesus, siekius, gebėjimus, mokymosi stilių, pasiekimų lygius, nes mokiniui

pagal tai pritaikomi mokymosi uždaviniai ir užduotys, ugdymo turinys, metodai, mokymo(si)

priemonės, mokymosi tempas

57. Diferencijavimas mokykloje taikomas:

57.1. pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti pamokose taikant įvairias

mokymosi strategijas;

57.2. tam tikroms veikloms atlikti (projektiniams, tiriamiesiems mokinių darbams)

sudarant mišrias arba panašių polinkių, interesų mokinių grupes.

58. Mokykla nuolat analizuoja, kaip ugdymo procese įgyvendinamas diferencijavimas,

individualizavimas, kokį poveikį jie daro pasiekimams ir pažangai, priima sprendimus dėl tolesnio

ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją,

individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

59. Mokinio individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu sudaromas jo galioms ir

mokymosi poreikiams pritaikytas ugdymosi planas, padedantis pasiekti aukštesnius ugdymo(si)

18

pasiekimus, prisiimti asmeninę atsakomybę, įgyti reikiamas kompetencijas, išsikelti įgyvendinamus

tikslus ir jų siekti.

60. Individualus ugdymo planas sudaromas:

60.1. asmeniui, atvykusiam mokytis iš užsienio;

60.2. mokiniui, kuris mokomas namie.

61. Siekiant stebėti mokinio, kuris ugdomas pagal individualų ugdymo planą, pažangą,

ugdymo procese, individualiame ugdymo plane apibrėžiami individualūs sėkmės kriterijai,

numatomas mokinio ir jo tėvų indėlis į mokymąsi ir kt. Mokinio individualus ugdymo planas

mokykloje periodiškai peržiūrimas ir, jeigu reikia, koreguojamas.

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

MOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ)

BENDRADARBIAVIMAS

62. Siekdama individualios kiekvieno mokinio mokymosi pažangos, puoselėdama

mokinių sveikatą, socialumą ir brandą, mokykla organizuoja mokytojų ir mokinių tėvų

bendradarbiavimą. Bendradarbiaudama su tėvais, mokykla vadovaujasi direktoriaus patvirtintu

,,Mokyklos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) bendravimo, bendradarbiavimo ir švietimo tvarkos

aprašu“.

63. Organizuodama mokyklos ir mokinių tėvų bendradarbiavimą, mokykla:

63.1. įsipareigoja per mokslo metus organizuoti ne mažiau kaip 3 mokinių tėvų

susitikimus su jų vaikus mokančiais mokytojais;

63.2. užtikrina, kad tėvai ir mokykla keistųsi abipusiai reikalinga informacija;

63.3. sudaro mokinių tėvams sąlygas dalyvauti mokyklos gyvenime, savanoriauti,

kartu su mokytojais ir mokiniais spręsti mokymosi, pasiekimų gerinimo, elgesio, turiningo

laisvalaikio, sveikos gyvensenos ir kitus klausimus;

63.4. užtikrina, kad mokinių tėvai galėtų išsakyti lūkesčius ir pasiūlymus mokyklos

veiklai tobulinti.

64. Mokykla, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programą, skatina (ir konsultuoja)

mokinių tėvus:

64.1. sukurti mokiniams tinkamą, skatinančią mokytis, edukacinę aplinką namuose;

64.2. kelti vaikams pagrįstus mokymosi lūkesčius ir motyvuoti mokytis;

64.3. padėti vaikams mokytis namuose;

64.4. palaikyti ir stiprinti dvasinius ryšius su vaikais, juos ramiai išklausyti, jiems

patarti, padėti, domėtis vaikų veiklomis mokykloje ir už jos ribų;

64.5. sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose mokykloje

ir už jos ribų.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

LAIKINŲJŲ MOKYMOSI GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

65. Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasės dalijamos į grupes doriniam ugdymui,

jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę ir tikybą, ir etiką.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINĖSE KLASĖSE

66. Dėl mažo mokinių skaičiaus klasėse mokykla, įgyvendindama pagrindinio ugdymo I

dalies programą, jungia klases.

19

67. Mokykla, planuodama mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimą, sudarydama

mokyklos ugdymo planą, numato, kurių dalykų pamokas skirtingo amžiaus mokiniams jungtinėje

klasėje organizuos vienu metu, o kurių atskirai ar tik dalį kartu, o dalį atskirai.

68. 2017-2018 mokslo metais, įgyvendinant pagrindinio ugdymo programos I dalį, dėl

mažo mokinių skaičiaus klasėse jungiamos:

68.1. 5-6 ir 7-8 klasės per lietuvių kalbos (gimtosios), anglų kalbos (1-osios užsienio

kalbos) ir matematikos pamokas. Dalis pamokų organizuojamos kartu, o dalis atskirai;

68.2. 5-6 ir 7-8 klasės per rusų kalbos (2-osios užsienio kalbos), informacinių

technologijų, fizikos, chemijos, biologijos, gamtos ir žmogaus, istorijos ir geografijos pamokas.

Pamokos organizuojamos vienu metu;

68.3. 5-8 klasės per tikybos, etikos, dailės, muzikos, technologijų, kūno kultūros,

žmogaus saugos ir sveikos gyvensenos pamokas. Pamokos organizuojamos vienu metu.

69. Jungtinėms klasėms skiriamos 3 valandos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti,

mokymosi pagalbai teikti ir 2 valandos neformaliajam vaikų švietimui.

ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

70. Mokinių mokymas namie organizuojamas vadovaujantis Mokinių mokymo

stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu,

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-

1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose

organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos

aprašu.

71. Mokiniui, mokomam namie, mokykla, suderinusi su mokinio tėvais ir atsižvelgdama

į gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą.

72. Suderinus su mokinio tėvais, mokyklos direktoriaus įsakymu mokinys gali

nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame

ugdymo plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma „atleista“.

II SKYRIUS PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

73. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo I dalies programą, vadovaujasi

Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos

aprašu, Ugdymo programų aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo

programų vykdymą.

74. Mokykla skiria adaptacinį laikotarpį 5 klasės mokiniams, pradedantiems mokytis

pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, ir naujai į mokyklą atvykusiems. Siekiant padėti

mokiniams sėkmingai adaptuotis, į šią veiklą įtraukiamos klasės auklėtojos, dalykų mokytojai,

mokiniai savanoriai ir kiti mokyklos bendruomenės nariai. Per adaptacinį laikotarpį mokinių

pasiekimai ir pažanga pažymiais nevertinami.

75. 3 pagrindinio ugdymo programos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams

tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti, panaudojamos sveikos gyvensenos mokomajam dalykui,

lietuvių kalbos (gimtosios) ir matematikos konsultacijoms.

20

ANTRASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PAGAL UGDYMO SRITIS ORGANIZAVIMO YPATUMAI

76. Mokykla, įgyvendindama pagrindinio ugdymo I dalies programą, užtikrina

kalbėjimo, skaitymo, rašymo ir skaičiavimo gebėjimų ugdymą per visų dalykų pamokas, rūpinasi,

kad mokiniams, kuriems reikalinga pagalba skaitant, rašant, kalbant, skaičiuojant, ji būtų teikiama, ir

stebi jų daromą pažangą.

77. Mokykla, įgyvendindama pagrindinio ugdymo I dalies programą, per visų dalykų

pamokas ir kitą ugdomąją veiklą naudoja tokius mokymo metodus, kurie:

77.1. skatintų mokinius suvokti mokymosi tikslus, motyvuotų juos mokytis;

77.2. orientuotų į procesą, kuris ugdo mokinių bendrąsias kompetencijas;

77.3. mokiniams būtų aktualūs ir priimtini; įtrauktų juos į mokymosi procesą;

77.4. skatintų jų konstruktyvų, kritinį ir kūrybinį mąstymą, atsakomybę už savo

mokymąsi ir pasiekimus;

77.5. padėtų suvokti mokymosi kokybę ir išmokytų rasti būdų ją tobulinti;

77.6. ugdytų gebėjimus dirbti įvairiose mokinių grupėse;

77.7. plėtotų įgytas mokymosi strategijas, įgūdžius, jų naudojimą įvairiose situacijose;

77.8. formuotų mokinių pilietinę ir tautinę tapatybę, savivertę, ugdytų

bendrakultūrines kompetencijas, toleranciją ir parengtų įsilieti į Lietuvos visuomenės gyvenimą.

78. Dorinio ugdymo dalyką (etiką ar tikybą) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai, o nuo

14 metų mokinys jį renkasi pats. Dorinio ugdymo dalyką galima keisti kiekvienais mokslo metais

pateikus tėvų ar paties mokinio prašymą.

79. Mokykla, įgyvendindama ugdymo turinį, mokiniams, kurių lietuvių kalbos ir

literatūros mokymosi pasiekimai žemi, 2017-2018 mokslo metais sudaro sąlygas pašalinti mokymosi

spragas lietuvių kalbos ir literatūros konsultacijų metu. Tam skiriama 1 savaitinė valanda iš valandų,

skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti.

80. Anglų kalbos (1-osios užsienio kalbos), pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo

programą, toliau mokomasi kaip pirmosios užsienio kalbos iki pagrindinio ugdymo I dalies

programos pabaigos.

81. Rusų kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos, pradedama mokyti nuo 6 klasės.

82. Mokykla užtikrina pradėtų mokytis užsienio kalbų mokymosi tęstinumą. Keisti

užsienio kalbą galima tik tokiu atveju, jei mokinys atvyksta iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir

mokykla dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės toliau mokytis pradėtą kalbą.

Gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis

užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus.

83. Mokinių matematikos žinių lygis, remiantis nacionalinių ir tarptautinių tyrimų

duomenimis, yra nepakankamas, todėl mokykla, įgyvendindama ugdymo turinį, mokiniams, kurių

matematikos pasiekimai žemi, 2017-2018 mokslo metais sudaro sąlygas pašalinti mokymosi spragas

matematikos konsultacijų metu. Tam skiriama 1 savaitinė valanda iš valandų, skirtų mokinio ugdymo

poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti.

84. Siekdama gerinti gamtamokslinį raštingumą, mokykla užtikrina, kad per gamtos

mokslų dalykų pamokas deramai dėmesio skiriama gamtamoksliniams tyrimams: stebėjimui,

analizavimui, eksperimentavimui, modeliavimui, įvairioms praktinėms veikloms. Ugdymo procese

mokiniai skatinami bendradarbiauti ir dirbti komandoje, derinami įvairūs ugdymo metodai ir ugdymo

inovacijos. Ugdymo turinyje daugiau dėmesio skiriama gyvosios gamtos stebėjimui, mokslinių idėjų

ir technologijų pritaikymui kasdieniame gyvenime.

85. Siekiant gerinti gimtojo krašto (rajono, seniūnijos, gyvenvietės) ir Lietuvos valstybės

pažinimą ir atsižvelgiant į esamas galimybes dalis istorijos ir geografijos pamokų organizuojama

netradicinėse aplinkose (gamtoje, muziejuose, lankytinose istorinėse vietose ir pan.) bei naudojamasi

virtualiosiomis mokymosi aplinkomis. Deramai dėmesio skiriama Laisvės kovų istorijai.

86. Organizuojant kūno kultūros pamokas:

21

86.1. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai gali dalyvauti

pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas

ir atsižvelgiant į savijautą;

86.2. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir

pratimai skiriami, atsižvelgiant į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų,

galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių

mokytojas skiria alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir

gydytojo rekomendacijas;

86.3. Mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl

ligos, mokykla jų metu siūlo kitą veiklą – stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių

klasėje, bibliotekoje ir pan.

III SKYRIUS MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS

ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

87. Mokykla, rengdama mokyklos ugdymo planą, sudaro sąlygas mokiniui, turinčiam

specialiųjų ugdymosi poreikių, gauti kokybišką ir poreikius atitinkantį ugdymą ir būtiną švietimo

pagalbą.

88. Mokykla mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja

vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos

aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu

Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos

aprašo patvirtinimo“, atsižvelgdama į:

88.1. formaliojo švietimo programą;

88.2. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;

88.3. individualizuoto ugdymo ir švietimo pagalbos reikmę, vykdydama švietimo

pagalbos specialistų, mokyklos Vaiko gerovės komisijos, pedagoginių psichologinių ar švietimo

pagalbos tarnybų rekomendacijas;

88.4. mokyklos galimybes (specialistų komanda, mokymo(si) aplinka, mokymo ir

švietimo pagalbos lėšos).

89. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo I dalies individualizuotą programą,

ugdymo planas rengiamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 124 punkte nustatytu dalykų

programoms įgyvendinti savaitinių pamokų skaičiumi atsižvelgiant į mokinio galias (nežymus,

vidutinis, žymus ar labai žymus intelekto sutrikimas), mokymosi formą, mokymo organizavimo būdą.

90. Mokykla, pritaikydama ugdymo planą mokinio reikmėms ir vadovaudamasi Bendrųjų

ugdymo planų 124 punkte nurodytu pagrindinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų

savaitinių pamokų skaičiumi, gali keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai

skiriamų pamokų skaičių, atsižvelgdama į mokinio reikmes, švietimo pagalbos specialistų, Vaiko

gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos rekomendacijas.

91. Bendrojo ugdymo dalykų programas mokiniui, kuris turi specialiųjų ugdymosi

poreikių ir mokomas pagal individualizuotą programą, pritaiko dalykų mokytojai, atsižvelgdami į

mokinio gebėjimus ir galias, mokyklos logopedės, Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas.

22

ANTRASIS SKIRSNIS

INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO RENGIMAS

92. Individualus ugdymo planas rengiamas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi

poreikių, atsižvelgiant į jo specialiuosius ugdymosi poreikius, pedagoginės psichologinės ar švietimo

pagalbos tarnybos rekomendacijas, ugdymo programą, ugdymo formą ir mokymo organizavimo

būdą, kai mokiniui pagal pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir mokyklos Vaiko

gerovės komisijos rekomendacijas tam tikru laikotarpiu reikia intensyvios švietimo pagalbos.

93. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, individualus

ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 124 punkte dalykų programoms

įgyvendinti nurodomu savaitinių pamokų skaičiumi.

94. Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos mokiniui mokyklos ar individualus ugdymo

planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 124 punktu skiriant specialiųjų logopedinių

pamokų tarčiai, kalbai ir klausai lavinti. Specialiosioms logopedinėms pratyboms 5-8 klasėse

skiriama po 1 pamoką.

95. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio

gebėjimus ir galias, logopedės ir kitų mokyklos Vaiko gerovės komisijos narių, mokyklą

aptarnaujančių pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos bei Šiaulių rajono

savivaldybės administracijos švietimo padalinių specialistų rekomendacijas.

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

96. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir

pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų

ugdymo planų 44–55 punktų nuostatomis.

97. Mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pažanga ir

pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal bendrojoje programoje numatytus pasiekimus, aptarus

su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, kokiais

aspektais bus pritaikomas ugdymo turinys (ko sieks ir mokysis mokinys, kaip bus mokoma(si), kokie

bus mokinio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pa(si)tikrinimo būdai, kokiomis mokymo(si)

priemonėmis bus naudojama(si).

98. Mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą,

mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami atsižvelgiant į mokinio galias ir

vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų,

rūpintojų) pageidavimus.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS

MOKINIAMS TEIKIMAS

99. Mokykla specialiąją pedagoginę pagalbą mokiniui teikia vadovaudamasi teisės aktais

ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir mokyklos Vaiko

gerovės komisijos rekomendacijas.

100. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama:

100.1. vadovaujantis Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu,

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-

1228 „Dėl Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

23

100.2. ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui, atsižvelgiant į mokinio

galias, keliamus ugdymo(si) tikslus, tenkinant jo reikmes;

100.3. specialiųjų pratybų forma: individualių ar mažoms grupelėms.

101. Mokiniams, turintiems kompleksinių negalių, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo

sutrikimų, specialiosioms pratyboms 5-8 klasėse skiriama po 1 pamoką pažinimo funkcijoms lavinti,

kalbiniams ir komunikaciniams gebėjimams ugdyti.

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS

NAMIE

102. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie mokykla

organizuoja pagal mokyklos Vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo

pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas, sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie

laikotarpiui vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 107-110 punktais.

_______________________________________