Projektas

Telšių miesto vietos veiklos grupė

Telšių miesto 2016 – 2022 m. vietos

plėtros strategija

TELŠIAI, 2016 m.

TURNYS 1

Turinys

1.Įvadas

2

2. Telšių miesto vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorija ir gyventojų, kuriems

taikoma vietos plėtros strategija, apibrėžtis

3

3. Telšių miesto analizė 5

3.1. Demografinė Telšių miesto apžvalga 5

3.2. Socialinė atskirtis 7

3.3. Gyventojų užimtumas 12

3.4. Ekonominė ir verslo situacija 14

3.5. Stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių analizė (SSGG)

17

4. Telšių miesto vietos plėtros strategija 20

4.1. Telšių miesto vietos plėtros strategijos tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo

stebėsenos rodikliai

20

4.2. Telšių miesto vietos plėtros strategijos integruoto ir novatoriško pobūdžio

apibūdinimas

22

4.3. Gyvenamosios vietovės bendruomenės dalyvavimo, rengiant Telšių miesto

vietos plėtros strategiją, apibūdinimas

23

5. Telšių miesto vietos plėtros strategijos įgyvendinimo veiksmų planas

27

6. Telšių miesto vietos plėtros strategijos valdymo ir stebėsenos tvarka

39

7. Telšių miesto vietos plėtros strategijos finansinis planas

41

PRIEDAI. 1. Strategijos tikslinės grupės ir jų poreikiai

2. Strategijos tikslų, uždavinių pasiekimo ir rezultatų rodikliai

TURNYS 2

1. Įvadas

Telšių miesto vietos plėtros strategiją rengė Telšių miesto vietos veiklos grupė. Šios

strategijos rengimo tikslas – išanalizuoti Telšių miesto gyventojų, ypač tų žmonių, kurie šiuo metu

labiausia patiria socialinę atskirtį ir kuriems labiausiai reikalinga pagalba, problemas; iškelti tikslus ir

nustatyti užduotis bei parinkti veiksmus, kuriuos įgyvendinus būtų sprendžiamos tikslinių grupių

problemos. Telšių miesto vietos plėtros strategijos įgyvendinimu siekiama spręsti Telšių miesto

gyventojų užimtumo (nedarbo) problemas Telšių mieste.

Telšių miesto vietos plėtros strategijos veiksmams įgyvendinti suplanuotas įtraukti dalyvių

skaičius iš tikslinių grupių yra nemažiau kaip 500.

Rengiant Telšių miesto vietos plėtros strategiją buvo parengta stiprybių, silpnybių,

galimybių ir grėsmių (toliau – SSGG) analizė, kurios stiprybės ir silpnybės buvo susietos su situacijos analizėje pateiktais statistiniais duomenimis apie Telšių miestą nagrinėjant 2011-2015

metų laikotarpį.

Telšių miesto teritorijos plėtros poreikiai susieti su SSGG analizės išvadomis (įtraukta į

SSGG ir veiksmų planą). Rengiant Telšių miesto vietos plėtros strategiją buvo atliktas Telšių miesto

gyventojų nuomonės tyrimas, NVO ir įstaigų apklausa, vykdyti viešieji renginiai, kurių metu vietos

gyventojai, įstaigos ir organizacijos teikė siūlymus dėl Telšių miesto vietos plėtros strategijos

tikslinių grupių poreikių ir veiksmų sprendžiant problemas. Viešų renginių metu buvo nustatyti

prioritetai vertinant tikslus ir užduotis ir galutinai „išgryninti“ ir suformuluoti, pasirinkti tinkamiausi

Telšių miesto vietos plėtros strategijos uždaviniai ir veiksmai identifikuotiems Telšių miesto plėtros

poreikiams tenkinti. Telšių miesto vietos plėtros strategija prisideda prie Telšių regiono integruotos teritorijos

vystymo programos tikslo „padidinti patrauklumą darbui ir investicijoms“ uždavinio „Padidinti

ūkinės veiklos įvairovę“.

Per Telšių miesto vietos plėtros strategijos veiksmus (bendradarbiavimas tarp verslo subjektų)

numatytas bendradarbiavimas su Telšių rajono vietos veiklos grupe (kaimo vvg tinklas).

Telšių miesto vietos plėtros strategijos tikslui pasiekti buvo suplanuotos lėšos atsižvelgiant į

gautus projektinius pasiūlymus, tikslinių grupių skaičių bei numatytus veiksmus. Telšių miesto vietos

plėtros strategijos įgyvendinimui reikalinga 781.0 tūkst. Eur suma, iš kurios numatomas 16 procentų

prisidėjimas iš Telšių rajono savivaldybės biudžeto.

TURNYS 3

2. Telšių miesto vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorija ir gyventojų,

kuriems taikoma vietos plėtros strategija, apibrėžtis

Telšių miesto vietos veiklos grupės vietos plėtros strategija bus įgyvendinama Telšių mieste.

Tikslinės gyventojų grupės, į kurias bus orientuota vietos plėtros strategija:

• Socialinę atskirtį patiriantys asmenys. Informacija apie šių asmenų problemas ir poreikius

pateikiama Strategijos (3.2 dalyje) ir 1 priede.

1.Neįgalūs asmenys;

2.Šeimos auginančios neįgalius vaikus;

3.Asmenys, grįžę iš įkalinimo įstaigų;

4. Jauni asmenys (nuo 16 metų), socialiai pažeidžiami, iš socialinės rizikos šeimų;

5. Žmonės (suaugę asmenys) iš socialinės rizikos šeimų;

6. Psichinę negalią turinčios mamos;

7. Mamos/tėčiai auginantys vieni vaikus;

8. Priklausomybes turintys asmenys (alkoholikai ir (arba) narkomanai, lošėjai, priklausomi nuo

psichoaktyvių medžiagų) ir jų artimieji - šeimos nariai;

9. Jaunuoliai nuo16 metų iš globos namų;

10. Darbingi asmenys, slaugantys vyresnius asmenis ar neįgaliuosius (savo tėvus, artimuosius);

11. Pabėgėliai;

12. Atotolio šeimos;

13. Strategijos tikslinių grupių, dalyvaujančių strategijos veiksmuose, - darbingų gyventojų šeimos

nariai, kurie dėl amžiaus, neįgalumo ar kitų priežasčių negali savarankiškai rūpintis asmeniniu

gyvenimu ir savarankiškai dalyvauti visuomenės gyvenime (netiesioginė tikslinė grupė).

TURNYS 4

• Skurstantys ar mažas pajamas gaunantys asmenys (Strategijos 3.2. dalis). Namų ūkio skurdo

rizikos riba nustatoma pagal Statistikos departamento Oficialiame statistikos portale

http://osp.stat.gov.lt/ paskutinius paskelbtus statistinius duomenis apie skurdo rizikos ribą vieno

gyvenančio asmens ir skurdo rizikos ribą namų ūkio, kuris susideda iš dviejų suaugusių asmenų ir

dviejų vaikų iki 14 metų. Kitos sudėties namų ūkio skurdo rizikos riba nustatoma pagal Atmintinė

apie numatomas projektų finansavimo pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų

veiksmų programos 8 prioriteto ,,Socialinės įtrauktiems didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo

priemonę Nr. 08.6.1-ESFA-V-911 ,,Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ sąlygas.

• Bedarbiai (Strategijos 3.3. dalis) (ypač vyresni nei 50 metų ilgalaikiai bedarbiai). Nedirbantis

darbingo amžiaus (t. y. nuo 16 metų iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto

senatvės pensijos amžiaus) darbingas asmuo, kuris nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar

pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal

nuolatinės formos studijų programas ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo

biržoje (šaltinis: Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas). Bedarbiu taip pat laikomas

asmuo, esantis nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogose (kaip jos apibrėžtos Lietuvos

Respublikos darbo kodekse), jei jis yra registruotas kaip bedarbis.

• Neaktyvūs darbingo amžiaus asmenys (Strategijos 3.3. dalis). Nedirbantis ir neieškantis darbo

asmuo, kurio negalima priskirti nei prie užimtų asmenų, nei prie bedarbių (šaltinis: Lietuvos

statistikos departamentas: http://zodynas.stat.gov.lt/index/detail.aspx?id=176). Jei asmuo įstatymų

nustatyta tvarka yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje, tačiau mokosi pagal bendrojo ugdymo

programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje

pagal nuolatinės formos studijų programas, jis laikomas neaktyviu asmeniu. Neaktyviu asmeniu taip

pat laikomas asmuo, esantis atostogose vaikui prižiūrėti (iki vaikui sukaks treji metai), jei jis nėra

registruotas kaip bedarbis. Atostogos vaikui prižiūrėti apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo

kodekse.

• Verslininkai, pradedantys verslą (Strategijos 3.4. dalis). Pradėję vietos plėtros strategijos

įgyvendinimo teritorijoje vykdyti ūkinę komercinę veiklą ne anksčiau kaip prieš 1 metus iki

pradėjimo dalyvauti projekto veiklose; ne anksčiau kaip prieš 1 metus iki projektinio pasiūlymo

pateikimo vietos veiklos grupei dienos (tuo atveju, kai atstovaujama įmonė yra pareiškėju ar

partneriu) arba iki pradėjimo dalyvauti projekto veiklose (tuo atveju, kai atstovaujama įmonė nėra

pareiškėju ar partneriu).

• Verslininkai veiklą vykdantys Telšių mieste (3.4 dalis). Naujų profesinių ir kitų reikalingų

įgūdžių įgijimas (neformalus švietimas (įskaitant neformalųjį profesinį mokymą); savanoriška veikla

(savanorystė); praktinių darbo įgūdžių įgijimas, ugdymas darbo vietoje); informavimas,

konsultavimas, tarpininkavimas ar kita pagalba įdarbinant, įtraukiant į neformalųjį švietimą (įskaitant

neformalųjį profesinį mokymą), praktikos atlikimą, visuomeninę ir (ar) kultūrinę veiklą (pvz.,

profesinis orientavimas, motyvavimas imtis aktyvios veiklos).

Strategijoje vartojamos sąvokos ir apibrėžimai pagal LR VRM parengtą Atmintinę apie numatomas projektų finansavimo

pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto ,,Socialinės įtrauktiems

didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę Nr. 08.6.1-ESFA-V-911 ,,Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“.

TURNYS 5

3. Telšių miesto analizė

3.1. Demografinė Telšių miesto apžvalga

Gyventojų skaičius. Telšių mieste 2015 m. liepos 1 d. gyveno 24897 asmenys. Vaikų iki 15

metų gyveno 16 proc. (3984), darbingo amžiaus asmenų – 60 proc. (14913), pensinio amžiaus

asmenų 24 proc. (5962). Telšiuose per pastaruosius penketą metų gyventojų skaičius sumažėjo 7,2

proc. (arba 1946 žmonėmis). Telšių mieste gyventojų skaičiaus pokytis buvo didesnis nei Telšių

rajono savivaldybėje (6,9 proc.) ir Telšių regione (5,85 proc.).

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. Pokytis

Lietuvos Respublika 3025027 2987523 2955986 2930860 2902832 4,04 Telšių apskritis 151079 148782 146538 144468 142239 5,85 Mažeikių r. sav. 57864 57109 56393 55789 55067 4,83 Plungės r. sav. 37898 37340 36808 36275 35743 5,69 Rietavo sav. 8632 8453 8342 8181 7982 7,53 Telšių r. sav. 46685 45880 44995 44223 43447 6,94

Telšių miestas 26789 26330 25863 25379 24855 7,22 3.1.1. lentelė. Gyventojų skaičius, Lietuvos statistikos departamentas, Telšių rajono savivaldybė administracija

Gimstamumas. Telšių mieste 2014 metais gimė 268 vaikai, 2013 m. – 234, 2012 m. – 244,

2011 m. - 312. Natūralus gyventojų prieaugis per 2011 – 2014 metus Telšių mieste buvo 1058

gyventojai. Gimstamumo vidutinė reikšmė Telšių mieste ir Telšių rajono savivaldybėje yra didesnė

nei Telšių regione. Pagal gimimo eiliškumą daugiausiai sudaro pirmą kartą gimusių kūdikių skaičius

(60 proc.). Per 2011-2014 metus sumažėjo skaičius antrų ir trečių pagal eiliškumą gimusių vaikų

skaičius (apie 8 proc.).

3.1.1. paveikslas. Gimstamumas, Lietuvos statistikos departamentas

Gimstamumas tiesiogiai neveikia gyventojų amžiaus struktūros, tačiau nuo jo mažėjimo

retrospektyvoje priklauso dabartiniu metu susiformavusi gyventojų amžiaus struktūra bei tolimesnės

jos raidos perspektyvos. Suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis gyvų gimusių vaikų, kuriuos

moteris pagimdytų per vaisingą gyvenimo laikotarpį, skaičius) Lietuvoje 2014 m. siekė 1,63, Telšių

apskrityje 1,77. Kartų kaita užtikrinama, kai suminis gimstamumo rodiklis didesnis negu 2,1. Mažas

gimstamumas siejamas su gyventojų skaičiaus mažėjimu. Ateityje gimstamumas bus vienas

svarbiausių tiek Lietuvos, tiek Telšių rajono, tiek Telšių miesto gyventojų skaičiaus ir amžiaus

struktūrą deformuojančių veiksnių.

Mirtingumas. Lietuvos statistikos departamento duomenimis Telšių mieste 2014 metais mirė

307 asmenys. Mirtingumo rodiklis mažėjo per 2011-2014 metus Telšių rajono savivaldybėje ir

mirtingumo pokytis buvo mažiausias lyginant su kitomis Telšių regiono savivaldybėmis.

TURNYS 6

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. Vidutinė reikšmė per 2011-2014 metus

Lietuvos Respublika 41037 40938 41511 40252 40935 Mažeikių r. sav. 706 704 704 733 712 Plungės r. sav. 511 453 523 492 495 Rietavo sav. 129 143 126 142 135 Telšių r. sav. 680 643 704 625 663

Telšių miestas 339 339 364 307 330 3.1.2. lentelė. Mirtingumas, Lietuvos statistikos departamentas

Vyrų mirtingumas (ypač didelis lyginant su moterų mirtingumu) auga pasiekus 45–49 metų

amžių. Moterų mirtingumas didžiausias perkopus 85–erių metų amžių, o vyrų mirtingumas nuo 50–

ties metų amžiaus pasiskirstęs pakankamai tolygiai. Telšių mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų

mirties priežasčių struktūra per 2011 - 2015 m. išliko nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys

– kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2015 m. sudarė apie

82–86 proc. visų mirties priežasčių.

Demografiniai pokyčiai. Telšių mieste kaip visoje Telšių rajono savivaldybėje vyrauja

gyventojų senėjimo tendencija. Demografinės senatvės koeficientas (apskaičiuojamas pagal

pagyvenusių asmenų ir vaikų santykį) Telšių rajono savivaldybėje buvo vienas didžiausių Telšių

apskrityje ir 2015 metais siekė 134 (Telšių mieste 138), Lietuvoje – 129, Telšių regione – 117,

Mažeikių rajono savivaldybėje – 100, Plungės rajono savivaldybėje – 123.

Telšių rajono savivaldybės (vidutiniškai ir Telšių miesto) gyventojų medianinis amžius 2015

metais buvo 43 metai, šalyje šis rodiklis siekė 42 metus, Telšių regione – 42.

Migracija. Didžiausią neigiamą gyventojų skaičiaus pokytį Telšiuose lėmė tai, kad be

ilgalaikių natūralios gyventojų kaitos procesų, didelę įtaką gyventojų skaičiaus mažėjimui turėjo

migracija. Dėl migracijos gyventojų skaičius Telšių mieste per 2011 – 2014 metus sumažėjo 1325

žmonėmis, arba 5,2 proc. visų gyventojų. Migracijos neto (išvykstančių ir atvykstančių skaičius)

Telšių rajono savivaldybėje 2014 metais buvo (-)523, arba 1,17 proc. nuo visų gyventojų.

Teritorija 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m.

Skaičius %* Skaičius %* Skaičius %* Skaičius %* Telšių apskritis -2305 -1,51 -1777 -1,19 -1724 -1,17 -1426 -0,98 Mažeikių r. sav. -925 -1,58 -632 -1,10 -550 -0,97 -517 -0,92 Plungės r. sav. -559 -1,46 -429 -1,14 -431 -1,16 -292 -0,80 Rietavo sav. -143 -1,64 -99 -1,16 -114 -1,36 -94 -1,14 Telšių r. sav. -678 -1,44 -617 -1,33 -629 -1,38 -523 -1,17

Telšių miestas -353 -1,32 -332 -1,26 -348 -1,35 -292 -1,15 3.1.3. lentelė. Neto migracija, Lietuvos statistikos departamentas, Telšių migracijos tarnyba * procentas nuo visų gyventojų

Telšių regione dėl migracijos per 2011–2014 m. sumažėjo 7232 žmonės, arba 4,97 proc.

Migracija lėmė beveik 73 proc. bendro gyventojų skaičiaus sumažėjimo. Telšių mieste migracijos

mastas buvo vienas didžiausių lyginant su kitomis Telšių regiono savivaldybėmis. Migracija

gyventojų skaičiaus mažėjimą paveikė labiau negu vidutiniškai šalyje (Lietuvos gyventojų skaičiaus

pokytis dėl migracijos 2011–2014 m. siekė 2,9 proc.). Tarptautinė emigracija 2015 m. sudarė trečdalį

visų išvykusių.

Telšių mieste daugiausiai emigravo 20-34 metų amžiaus gyventojų (maždaug 40 proc. visų

išvykusių): 2011 m. – 462, 2012 m. -457 , 2013 m. - 434, 2014 m. - 400. Pastebima tendencija – per

2011-2015 metus augo grįžtančių į Telšius 30-39 amžiaus asmenų skaičius (nuo 108 iki 132).

Dažniausios emigracijos priežastys, kaip ir visoje Lietuvoje, yra šios: ekonominės (atlyginimų

skirtumai, geresnės ir didesnės įsidarbinimo užsienyje galimybės), socialinis nesaugumas, studijos,

profesinės ambicijos, savirealizacija, šeimyninės priežastys (vaikai vyksta pas tėvus, tėvai – pas

vaikus).

TURNYS 7

3.2. Socialinė atskirtis

Socialinė atskirtis – situacija, kurioje esantis asmuo dėl trūkstamų materialinių išteklių,

išsilavinimo, negalios, patiriamos diskriminacijos ar kitų priežasčių negali palaikyti visuomenėje

įprastų socialinių ryšių.

Socialinės įtraukties didinimo 2014–2020 m. veiksmų plano (aktuali redakcija 2015m.

vasario 19 d. įsakymo Nr. A1-79) duomenimis dauguma Lietuvos gyventojų (85 proc.), tame

skaičiuje ir Telšių mieste, savo poreikiams tenkinti naudoja vieną pragyvenimo šaltinį - darbo

užmokestį. Beveik kas penktas darbuotojas (18,5 proc.) 2014 m. gavo minimaliąją mėnesinę algą ar

mažesnį darbo užmokestį. Ne visada darbo užmokestis garantuoja pakankamas pajamas, nes kas

dešimtas dirbantis asmuo patiria skurdo riziką.

Telšių rajono savivaldybėje neto darbo užmokestis (2015 m. – 489 Eur) mažesnis nei

vidutiniškai Telšių regione (506 Eur), Lietuvoje - 560 Eur. Vidutinė pensija 2015 m. buvo apie 260

Eur, kurią gaudavo apie 5900 Telšių miesto gyventojų (23 proc.). Tik labai nedidelė dalis pensinio

amžiaus gyventojų (iki 5-10 proc.) užsidirba papildomai.

Telšių mieste 2015 metais apie 1200 šeimų gavo socialines pašalpas, t.y. jų pajamų lygis

buvo žemiau skurdo ribos. Lietuvoje 2014 m. socialinių pašalpų gavėjai sudarė– 5,0 proc., Mažeikių

rajone – 7,6 proc.; Plungės rajone – 5,2 proc.; Telšių rajone 2014 m. – 6,2 proc (2010 m. - 10,2

proc., 2011 m. - 9,67 proc., 2012 m. - 10,5 proc., 2013 m. – 8,7 proc.). Socialinių pašalpų gavėjų

skaičius mažėjo perdavus socialinių pašalpų mokėjimo funkciją savivaldybėms kaip savarankiškąją

funkciją ir sugriežtinus gavimo sąlygas socialinių pašalpų gavėjams.

Socialinės paramos poreikis besimokantiems vaikams mažėjo tolygiai mažėjant gyventojų

skaičiui, didėjant šeimų darbinėms pajamoms. Bendras mokinių skaičius, lyginant 2014 m. ir 2015 m.,

sumažėjo 2,39 proc. Nemokamą maitinimą mokyklose 2014 m. gavo 28,5 proc. mokinių iš bendro

mokinių skaičiaus; 2015 m. 26,44 proc.

Dėl socialinės pašalpos skyrimo turi galimybę kreiptis visi Telšių miesto gyventojai, kurių

pajamos šeimoje vienam asmens neviršija 102 eurus per mėn. Pašalpų gavėjai - labiausiai skurdo

pažeidžiamos visuomenės grupės yra bedarbiai, vieniši tėvai/motinos auginantys vaikus, asmenys iš

socialinės rizikos šeimų.

Skurdas yra sudėtingas ir kompleksinio pobūdžio klausimas. Skurdą sąlygoja tiek

ekonominės priežastys: bendra ekonominės šalies sitaucija, nedarbas ir žemos algos, tiek socialinės –

gyvenimo būdas, gyvenimo būdo perdavimas iš kartos į kartą, pašalpų mokėjimo sistema ir kitos

priežastys.

Socialinių paslaugų prieinamumas ir gyvenamoji aplinka Telšių mieste per 2009-2015 metus buvo investuojama į socialinių paslaugų infrastruktūrą:

2008 metais įsteigtas Dienos centras su krizių centru ir savarankiško gyvenimo kambariais, čia teikiamos dienos užimtumo ir trumpalaikės socialinės globos paslaugos seniems, neįgaliems, socialinės rizikos

šeimoms ir socialinės rizikos vaikams; 2006 metais renovuoti Telšių senelių namai. Telšiuose veikia: ° Telšių socialinių paslaugų centras teikia paslaugas į namus, vykdo dienos centrų veiklą, dirba

su socialinės rizikos šeimomis ir jose augančiais vaikais bei socialinės rizikos asmenimis. Telšių

socialinių paslaugų centras, kurio struktūroje yra Nakvynės namai, Savarankiški gyvenimo namai

socialinės rizikos asmenims, Telšių dienos centras, Nevarėnų dienos centras, Upynos dienos centras,

Žarėnų dienos centras.

° Telšių vaikų globos namuose teikiama trumpalaikė ir ilgalaikė socialinė globa tėvų globos

netekusiems vaikams bei juose veikia Laikini šeimos namai, kuriuose paslaugos teikiamos vienišoms

mamoms, auginančioms vaikus.

°Telšių rajono senelių globos namuose organizuojama trumpalaikė ir ilgalaikė socialinė globa

senyvo amžiaus ir neįgaliems asmenims, teikiamos atokvėpio paslaugos, vykdoma savarankiško

gyvenimo namų veikla. Telšių rajono senelių globos namų struktūroje yra Gedrimų savarankiško

gyvenimo namai ir Gedrimų savarankiško gyvenimo namų Dienos socialinės globos centras.

° Telšių „Vilties“ mokyklos Socialinės globos skyriuje teikiamos dienos socialinės globos

paslaugos neįgaliems asmenims.

° VšĮ Telšių krizių centras (dalininkė - Telšių rajono savivaldybė). Teikia skubią psichologinę

pagalbą krizių, savižudybių, išsiskyrimo, netikėtų mirčių, neištikimybių, fizinio, psichologinio,

TURNYS 8

seksualinio smurto, priekabiavimų, konfliktų ir kitais atvejais. Krizių centre konsultuojama, teikiama

psichologinė pagalba vaikams ir suaugusiems.

° Viešoji įstaiga „Soneima“ (dalininkė - Telšių rajono savivaldybė). Veiklos tikslas -

įdarbinti ekonomiškai neaktyvius, tikslinėms grupėms (neįgaliesiems) priklausančius asmenis,

praradusius profesinį ir bendrąjį darbingumą, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, bei mažinti

jų socialinę atskirtį.

Telšiuose veikia nevyriausybinės organizacijos, vykdančios socialinę veiklą: Telšių vyskupijos

„Caritas“, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Telšių rajono filialas, Telšių sutrikusios psichikos

žmonių globos bendrija, Telšių rajono neįgaliųjų draugija, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos

Telšių skyrius, Telšių kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų draugija, Telšių dekanato Šeimos centras, Telšių

diabetikų bendrija „Dia Telšiai“, Telšių Šv. Antano Paduviečio Kolpingo šeima, Telšių Viltis,

sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija, Telšių rajono sergančiųjų išsėtine skleroze klubas,

Telšių rajono vaikų, sergančių bronchine astma klubas „Takelis“, Telšių epilepsija sergančiųjų

integracijos asociacija, Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Telšių skyrius, Asociacija ,,TELŠIŲ

BIČIULIŲ RATAS“, Telšių moterų bendrija ,,AKVALINA“, Lietuvos neįgaliųjų ir pensininkų

bendrija, Asociacija „Mes šeima“.

Pagrindiniai socialinių paslaugų teikimo Telšių rajono savivaldybėje finansavimo šaltiniai

— Savivaldybės biudžeto lėšos ir valstybės biudžeto tikslinės dotacijos. 2015 metais iš Telšių rajono

savivaldybės biudžeto buvo skirta virš 1,2 mln. eurų (4 proc. viso biudžeto), dar papildomai iš

Valstybės biudžeto – 0,9 mln. , neįgaliųjų socialinei integracijai skirta – 0,5 mln. eurų.

Nevyriausybinės organizacijos veiklą vykdo naudodamos savo finansavimo šaltinius, iš

savivaldybės biudžeto lėšų neskiriama.

Telšių mieste per 2011-2015 m. išaugo socialinių paslaugų poreikis daugiausiai dėl

gyventojų senėjimo, nedarbo, piktnaudžiavimu alkoholiu, ekonominės situacijos, jaunimo migracija.

Socialinę atskirtį patiriantys gyventojai (kuriems neteikiama pagalba arba teikiama

ribotai, nepakankamai). Šios tikslinės grupės buvo nustatytos atsižvelgiant į atliktą gyventojų tyrimą,

rengiant šią Strategiją, organizacijų išsakytą nuomonę viešų susitikimų - diskusijų metu ir remiantis

Telšių rajono savivaldybės 2015 m. Socialiniu planu, patvirtintu Telšių rajono savivaldybės tarybos

2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr.T1-107. Daugiau apie vykdytą tyrimą skaityti Strategijos 4.3.

dalyje.

Neįgalūs asmenys. Telšių mieste yra apie 20 darbingo amžiaus asmenų, turinčių įvairią

judėjimo negalią. Fizinę (judėjimo) negalią turintiems asmenims yra gana keblu įsidarbinti.

Didžiausios priežastys, trukdančios judėjimo negalią turinčiam asmeniui įsidarbinti, yra: neigiamas

darbdavių požiūris, nepritaikyta darbo aplinka, neigiamos visuomenėje vyraujančios nuostatos bei

nepriimtinas siūlomas darbas, mažas darbo atlygis, prastas profesinis pasirengimas, nepakankamai

gerai organizuotas socialinių ir kitų tarnybų, teikiančių pagalbą įsidarbinant, darbas. Per pastaruosius

keletą metų buvo vykdoma nemažai įvairių projektų, tačiau jiems pasibaigus, pasibaigdavo veikla –

nėra tęstinumo.

Šeimos, auginančios neįgalius vaikus. Telšių mieste yra apie 200 vaikų, kurie turi didesnį ar

mažesnį neįgalumą. Gimus neįgaliam vaikui šeimoje, natūraliai kyla būtinybė kitaip pažvelgti į

šeimos narių atsakomybę, kuri dažnai keičia vieno iš šeimos narių asmeninės karjeros, laisvalaikio

galimybes. Šeima praranda vieno iš tėvų įnašą į šeimos biudžetą, o asmuo, kuris lieka namuose, dėl

savo vaidmens apribojimų gali išgyventi frustraciją ir papildomą stresą. Tokie jausmai sukelia

nuoskaudų ir įtampą šeimoje. Yra ryšys tarp neįgalaus vaiko poreikių ir laiko, skiriamo jo priežiūrai.

Neretai neįgalaus vaiko tėvams nelieka laiko sau ir jie jaučiasi socialiai izoliuoti, o tai kelia dar

didesnį stresą ir įtampą šeimoje. Telšių mieste neteikiamos paslaugos neįgaliems vaikams jų

namuose ir trumpalaikės socialinės globos paslaugos institucijoje. Būtina didinti socialinių paslaugų

prieinamumą ir įvairovę šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, pvz., įsteigti atokvėpio centrą,

TURNYS 9

kur būtų galima kelioms valandoms palikti vaiką priežiūrai arba teikti pagalbą namuose, o tuo metu

tėvai galėtų skirti laiko sau – socialinei, kultūrinei veiklai, darbo paieškai ir pan.

Nuteistieji ir asmenys, paleisti iš laisvės atėmimo vietų. Telšių mieste nėra organizacijos

ar asmenų, kurie teiktų pagalbą asmenims grįžusiems iš įkalinimo įstaigų. Telšių mieste nežinomas

tikslus nuteistųjų ir iš įkalinimo įstaigų grįžusių asmenų skaičius. Tariantis su specialistais, kurie

susiduria su tokiais asmenimis (darbo birža, socialinės įstaigos), numatoma, kad tokių asmenų Telšių

mieste kiekvienais metais galėtų būti iki 20. Nuteistieji ir asmenys, paleisti iš laisvės atėmimo vietų,

išėję į laisvę susiduria su nežinomybe dėl tolimesnės ateities: kur eiti, kaip bendrauti, ką veikti?

Lietuvos darbo birža teikia subsidijas darbdaviams įdarbinant grįžusius iš įkalinimo įstaigų, tačiau

dažniausiai tokie asmenys nepraneša apie savo praeitį, vengdami neigiamo darbdavių požiūrio. Todėl

darbo biržos priemone pasinaudojama labai retai (1-2 kartus per metus). Nuteistieji sudaro nemažą

specifinę asmenų grupę, kuriai reikia kompleksinės socialinės paramos: ugdyti socialinius ryšius,

profesinius ir darbo įgūdžius, konsultuoti dėl situacijos darbo rinkoje, padėti adaptuotis teikiant

socialinę ir psichologinę pagalbą. Išėję iš įkalinimo įstaigos asmenys, nesugebantys prisitaikyti prie

visuomenės, yra priversti vėl nusikalsti, o asmenys, nesugebantys gauti darbo, dar labiau apsunkina

socialinio aprūpinimo sistemos veiklą. Būtina nuteistiesiems ir iš įkalinimo įstaigų grįžusiems

asmenims teikti socialinę reabilitaciją ir ugdyti jų darbinę kompetenciją.

Žmonės (suaugę asmenys) iš socialinės rizikos šeimų. Pagal Savivaldybės administracijos

Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktus duomenis 2015 m. sausio 1 d. Socialinės rizikos šeimų

apskaitoje Telšių mieste buvo 64 socialinės rizikos šeimos ir 126 jose augančių nepilnamečių vaikų

(atitinkamai 2014 m.— 64 ir 126, 2013 m. – 64 ir 122). Girtavimas ir psichotropinių medžiagų

vartojimas bei šeimų socialinių įgūdžių stoka yra pagrindinės priežastys, dėl kurių daugiausiai šeimų

yra įrašoma į apskaitą. Per pastaruosius keletą metų pastebima tendencija, kad į rizikos šeimų

apskaitą įrašoma vis daugiau šeimų, kuriose vienas, du ar daugiau šeimos narių turi proto ar

psichikos negalią, kuriems labai dažnai trūksta socialinių įgūdžių. Darbas su socialinės rizikos

šeimomis yra organizuojamas Telšių rajono savivaldybės tarybos patvirtinta tvarka. Paslaugas teikia

Telšių socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai (3 asmenys). Tačiau pastebima, kad būtina

plėsti paslaugų kiekį ir įvairovę. Nevyriausybinių ar kitų organizacijų pagalba teikiant socialines ir

sociokultūrines bei kitas paslaugas (pavyzdžiui - neformalų profesinį mokymą) padėtų integruotis į

visuomenę, skatintų motyvaciją susirasti darbą ir dirbti – prisiimti atsakomybę už gyvenimą, išeiti iš

„pašalpų gavėjų“ „pašalpų gavėjų iš kartos į kartą“ statuso rato. Telšiuose 2015 metais organizacija

„Mamų klubas“ įtraukė į savo kultūrinę veiklą 2 šeimas iš socialinės rizikos šeimų. Šeimos turėjo

galimybę bendrauti ir semtis patirties iš darnių šeimų. Tokios ir panašios iniciatyvos, padėtų rizikos

šeimoms susipažinti su darnios šeimos gyvenimo būdu, bendra veikla paskatintų keistis ir palaikytų

(per bendras veiklas, susitikimus, pokalbius, patirtis, mokymus) keitimosi procese.

Jauni asmenys (nuo 16 metų), socialiai pažeidžiami, iš socialinės rizikos šeimų.

Socialinės rizikos šeimų vaikai – jaunuoliai (nuo 16 metų) turi nepakankamus socialinius įgūdžius, o

tai yra svarbi asmens socialinės integracijos į visuomenę sąlyga. Telšiuose tokių jaunjų žmonių yra

kiekvienais metais apie 30-40. Tokie jaunuoliai auga nepasirengę savarankiškam gyvenimui, jie

susiduria su įvairiais psichologiniais, emociniai ir dvasiniais sunkumais. Dėl socialinių įgūdžių

stokos socialinės rizikos šeimų vaikai patiria bendravimo, integracijos į kolektyvą, adaptacijos bei

kitas problemas. Formuoti jaunų žmonių iš socialinės rizikos šeimų socialinius įgūdžius galima

teikiant socialines ir psichologines paslaugas, profesinio orientavimo konsultacijas, sudarant

palankias sąlygas užsidirbti, įsidarbinant, pavyzdžiui, vasaros atostogų metu ir pan.

Psichinę negalią turinčios mamos. Moterys – mamos, turinčios psichinę negalią, patiria

socialinę atskirtį – nepajėgia dirbti ar susirasti tinkamo darbo; patiria neigiamą visuomenės požiūrį,

gauna mažas pajamas – socialines pašalpas, kurių nepakanka net minimaliems jų poreikiams

patenkinti. Tokių asmenų Telšių mieste yra nemažiau kaip 30. Sociokultūrinių paslaugų teikimas,

dalyvavimas visuomeniniame gyvenime per projektinę ar visuomeninių organizacijų veiklą ugdytų

socialinius gebėjimus, skatintų bent iš dalies ar labiau prisiimti atsakomybę už gyvenimą -

TURNYS 10

integruotis į visuomeninį gyvenimą; profesinis nesudėtingų specialybių mokymasis, pvz., virėjos,

floristės, padidintų įsidarbinimo galimybes (įsidarbinimas su asistentu – savanoriu).

Vieniši tėvai (dažniausiai motinos) su nepilnamečiais vaikais yra viena iš grupių,

patiriančių didžiausią skurdo riziką, didelius vartojimo apribojimus, susijusius ne tik su

būtiniausiomis prekėmis, būstu, bet ir su kultūriniu vartojimu, laisvalaikiu. Vytauto Didžiojo

universiteto (VDU) Sociologijos katedros profesorės A. Maslauskaitės atliktas tyrimas (2015 m.)

rodo, jog maždaug pusė vienišų motinų patyrė prislėgtumo jausmą, liūdesį, vienatvę, mintis, jog

gyvenimas nenusisekė. Daugelio jų gyvenimo palydovas yra nerimas dėl vaikų ateities, galimybių

jiems įgyti išsilavinimą, dažna mama bijo susirgti, nes nežino, kas pasirūpins vaikais. Nors ištuokų

skaičiuos nuo 2011 metų Telšių mieste mažėja, tačiau jų išlieka dar pakankamai didelis (90-100)

arba 44 proc. tenkančių visų santuokų. Apie 30 - 40 kiekvienais metais išsituokusių porų turi vaikų

iki 17 metų amžiaus. Būtina plėtoti priemones, nukreiptas į materialinės padėties gerinimą,

užimtumo skatinimą, vaiko priežiūros paslaugų prieinamumą. Investicijos į vienišų motinų šeimas

nukreiptos į ateitį, atveria galimybes šių šeimų vaikams turėti geresnes startines pozicijas. Svarbus

yra ir tėvo dalyvavimas (visuomenės skatinimas ir palaikymas) išlaikant vaikus ir juos auginant,

auklėjant. Taip ne tik prisidedama prie vaikų materialinės gerovės, bet išlaikomas tėvo ir vaiko ryšys,

kuris yra svarbus vaiko raidai.

Asmenys, patiriantys įvairias priklausomybes. Lietuvos Statistiko departamento

duomenimis legalių alkoholinių gėrimų suvartojimas, tenkantis vienam gyventojui litrais,

absoliutaus (100%) alkoholio per 2011-2014 metus nesikeitė ir siekė 12,7 l. Lietuva yra pirmaujanti

pasaulyje pagal išgertą alkoholio kiekį. 2015 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės

departamentas nustatė, jog pagalbos Lietuvoje reikėtų 150 tūkst. žmonių. Tikėtina, kad Telšiuose

įvairių priklausomybių turinčių asmenų skaičius yra virš 1300 (alkoholikai ir (arba) narkomanai,

lošėjai, priklausomi nuo psichoaktyvių medžiagų). Telšių mieste nėra žinoma, kiek žmonių susiduria

su problemomis dėl įvairių priklausomybių, tačiau jų mastas neturėtų skirtis nuo šalies vidurkio.

Telšių mieste veikia Anoniminių alkoholikų grupės. Tai viena veiksmingiausių priemonių

pagalbai asmenims patiriantiems priklausomybę nuo alkoholio. Grupes lanko iki 40 žmonių. Telšių

mieste nėra savipagalbos grupių asmenims, patiriantiems kitokio pobūdžio priklausomybes,

pavyzdžiui lošimo, priklausomybės nuo narkotikų. Priklausomybes turintys asmenys susiduria su

daugeliu sunkių socialinių aplinkybių, tokių kaip ligos, benamystė ir kiti neigiami faktoriai. Žalingi

įpročiai apriboja dalyvavimo pilnaverčiame gyvenime pajėgumus. Piktnaudžiavimo pasekmėmis

dažnai būna toks: fizinė žala (prasta sveikatos būklė, kepenų ligos, tokios kaip cirozė ar hepatitas,

ŽIV ir kitos infekcinės ligos), psichikos sutrikimai (depresija, nerimo sutrikimai, asmenybės

sutrikimai, polinkis į savižudybę ir panašūs sutrikimai), psichosocializacijos pasekmės (benamystė,

darbo ir bet kokių pajamų netekimas, įsiskolinimai, su priklausomybėmis susiję nusikaltimai ir kitos

pasekmės). Priklausomybės yra pagrindinės socialinių problemų veiksnys. Priklausomų asmenų

žmonos ir mažamečiai vaikai, senyvo amžiaus tėvai, kiti artimieji ne tik išgyvena dėl artimo

žmogaus priklausomybių, bet neretai patiria kasdienį fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį

smurtą. Kiekvieną dieną juos lydi nuolatinis stresas, depresija, bejėgiškumas, kaltės, gėdos jausmus,

ilgainiui jie atsiriboja nuo išorinio pasaulio, tampa uždari. Šeimos narių išgyvenimai itin jautri tema.

Siekiant spręsti priklausomų asmenų ir jų šeimos narių problemas reikalingos įvairios

socialinės pagalbos teikimas (reabilitacija, konsultacijos, savipagalbos grupių steigimas ir

palaikymas, informavimas, konsultavimas ir kt.).

Jaunuoliai užaugę vaikų globos namuose. Lietuvos statistikos departamento

duomenimis, 2013 m. pradžioje Lietuvoje augo 543,7 tūkst. vaikų. Apie du procentus iš jų yra likę be

tėvų globos. Telšių rajono savivaldybėje 2013 m. gyveno 8778 vaikų ir iš jų 1,96 proc. likę be tėvų

globos, atitinkamai 2014 m. 8453 vaikų ir 1,86 proc. likę be tėvų globos vaikai. Lyginant 2009 ─

2014 m. statistiką, be tėvų globos likusių vaikų skaičius santykinai mažėja, tačiau vis dar išlieka

pakankamai didelis. Tai siejama su mažėjančiu gyventojų skaičiumi ir vykdomu socialiniu darbu su

socialinės rizikos šeimomis. Nėra teigiamų pokyčių vaikų įvaikinimo procese, nekinta ir vaikų,

kuriems pirmą kartą nustatyta trumpalaikė socialinė globa, skaičius.

TURNYS 11

Eil.

Nr. Rodiklis 2009 2010 2011 2012 2013 2014

1. Iš šeimų paimtų vaikų skaičius 43 37 46 52 32 32 2. Į šeimas grąžintų vaikų skaičius 12 20 20 14 20 17

3. Vaikų, kuriems pirmą kartą nustatyta socialinė globa,

skaičius 35 27 33 29 32 32

4. Į šeimas paimtų globoti vaikų skaičius 20 11 14 11 16 11 5. Įvaikintų vaikų skaičius, iš jų 2 9 3 2 2 5 5.1. Lietuvos piliečių 1 ─ 2 ─ 2 2 5.2. Užsieniečių 1 9 1 2 ─ 3

6. Vaikų, kuriems pirmą kartą nustatyta trumpalaikė

socialinė globa Telšių vaikų globos namuose, skaičius 20 15 20 24 17 21

7. Vaikų, kuriems pirmą kartą nustatyta ilgalaikė socialinė

globa Telšių vaikų globos namuose, skaičius 19 10 4 8 15 9

3.2.1. lentelė. Vaikų, netekusių tėvų globos, skaičiaus dinamika 2009-2014 m. , Šaltinis: Vaiko teisių apsaugos skyrius

Nepaisant stiprėjančio socialinio darbo su socialinės rizikos šeimomis ir teikiamos pagalbos

rizikos šeimose augantiems vaikams iš šeimų paimamų vaikų skaičius yra didesnis už į jas grąžinamų

vaikų skaičių. Vis dar nemažai vaikų kasmet atskiriami nuo tėvų, ir vaikų, kuriems pirmą kartą

nustatoma globa, nemažėja. Žemiau pateikiamas grafinis situacijos palyginimas Telšių regione 2011

─ 2014 m.

3.2.1. paveikslas. Vaikų, kuriems nustatyta globa, skaičiaus, tenkančio 1000-iui gyventojų, dinamika 2011 - 2014 m.

Telšių apskrityje, Šaltinis: Statistikos departamentas

Be tėvų globos likusių vaikų globos problema lieka viena aktualiausių visoje šalyje. Jungtinių

Tautų vaiko teisių konvencija tvirtina, kad geriausiai vaiko interesus atitinka jo globa (rūpyba)

šeimos aplinkoje. Tačiau galimybės įkurdinti vaikus šeimose yra ribotos dėl tradicinio mąstymo,

psichologinio šeimų nepasirengimo, menkos finansinės paramos globėjų šeimoms. Telšių rajone

neveikia nei viena šeimyna, o vaikus globojančių šeimų skaičius tendencingai mažėja.

3.2.2. pav. Šeimų, globojančių (rūpinančių) vaikus, skaičiaus tendencijos 2009 - 2013 m. Telšių apskrityje, Šaltinis:

Statistikos departamentas

Jaunuoliai, užaugę vaikų globos namuose, stokoja socialinių įgūdžių, reikalingų

savarankiškame gyvenime. Vaikų globos institucijos tik iš dalies sudaro galimybę pasirengti

TURNYS 12

savarankiškam gyvenimui dėl kompleksinių socialinių bei ugdymo programų neefektyvumo, per

didelės globos ir priklausymo nuo sistemos. Buvusių auklėtinių integravimasis į visuomenę yra

problemiškas. Jaunuoliai, išėję iš globos institucijos susiduria su būsto, profesijos pasirinkimo,

užimtumo problemomis. Nepakankama individualios socialinės pagalbos plėtra ir atitinkamų

institucijų nebuvimas apsunkina buvusių vaikų globos namų auklėtinių socializacijos procesą. Vaikų

globos namų auklėtiniai stokoja pasitikėjimo savimi.

Jaunuoliams iš globos namų būtina užtikrinti socialinių paslaugų kokybę ir įvairovę –

palaikyti juos pradedant savarankišką gyvenimą, konsultuoti, ugdyti, mokyti atsakomybės ir kitų

socialinių įgūdžių.

Darbingi asmenys, slaugantys vyresnius asmenis (savo artimuosius). Telšių mieste

nemažiau kaip 300 darbingų asmenų slaugo vyresnius asmenis (dažniausiai savo senus tėvus).

Daugiau kaip 90 proc. ligonių yra slaugomi namuose, juos prižiūri šeimos nariai, dažniausiai 45-60

metų moterys. Atsiradus šeimoje slaugomam asmeniui, namiškiai susiduria su daugybe problemų.

Trūksta žinių apie ligą, slaugą, teisinę ir socialinę pagalbą. Dažnai tenka atsisakyti darbo, nebėra

laiko susitikti su draugais, nukenčia socialinis gyvenimas, patiriamas stresas. Ilgalaikį stresą

išgyvenančią šeimą slegia ekonominės, psichologinės, socialinės problemos. Slaugantiems

sergančius artimuosius žmonėms reikalinga pagalba – konsultacijos, atokvėpio paslaugų teikimas,

psichologinės konsultacijos ir kt.

Atotolio šeimos. Didėjant emigracijai, vienas iš tėvų, o kartais ir abu šeimos nariai išvyksta

į užsienį neapibrėžtam laikotarpiui. Pasikeičia šeimos struktūra, tradicinis šeimos modelis. Vaikus

prižiūrintys asmenys, dažniausiai vyresnio amžiaus ar darbingi giminaičiai, susiduria su įvairiomis

problemomis auklėjant ir prižiūrint neoficialiai globojamus vaikus. Kyla daug konfliktų ir

nesusipratimų tokiose šeimose, globėjams dažnai trūksta žinių ir patirties sprendžiant įvairias

problemas. Tokių šeimų Telšiuose yra nemažiau kaip 300. Konsultacijos vaikų globėjams

(oficialiems ir neoficialiems), psichosocialinės paslaugos padėtų spręsti globėjų problemas auklėjant

ir prižiūrint globotinius.

Pabėgėliams, atvykusiems į Lietuvą, tenka susidurti su daugybe iššūkių. Jie patiria atskirtį

nuo savo įprastos visuomenės, nuo įpročių, patiria tolerancijos stoką, turi sunkumų ieškodami darbo

ir būsto. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos ir Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ atstovų 2014

m. atliktas tyrimas atskleidė, kad didžiausi sunkumai, su kuriais susiduria pabėgėliai žengdami

pirmus savarankiškus žingsnius yra būsto ir darbo paieška, maža valstybės parama,integracija į

visuomenę dėl susiformavusio neigiamo požiūrio į pabėgėlius (imigrantus).Telšių miesto

bendruomenė suvokdama globalias pasaulio problemas, pritarė viešų sisitikimų metu apgyvendinti

kelias pabėgelių šeimas Telšių mieste, sudarant jiems sąlygas integruotis į socialinį – ekonominį

gyvenimą.

3.3. Gyventojų užimtumas

Lietuvos darbo biržos duomenimis 2015 metų gruodžio 1 d. Telšių mieste buvo registruoti

1161 bedarbių, arba 13,3 proc., Telšių rajono savivaldybėje - 1962 bedarbiai, 7,4 proc., šalyje -

registruota 151,6 tūkst. bedarbių, 8,4 proc. Nedarbo lygis Telšių mieste buvo didesnis nei visoje

savivaldybėje ir Telšių regione. Iš visų registruotų bedarbių Telšių mieste 41,7 proc. sudaro moterys,

10 proc. – jaunimas, 14,8 proc. – asmenys virš 50–ties metų amžiaus, 0,9 proc. – ilgalaikiai

bedarbiai, 3,2 proc. – neįgalieji.

TURNYS 13

Teritorija 2011 2012 2013 2014 2015, 12-01 Skaičius Proc.

Šalyje 13,1 11,4 11,1 9,3 157.748 8,7 Telšių apskritis 15,2 14,4 13,5 10,7 8251 9,3 Mažeikių r. sav. 18,6 17,2 16,5 13,3 4237 12,1 Plungės r. sav. 12,2 11,5 11,1 8,7 1691 7,6 Rietavo sav. 12,7 12 9,7 9,2 361 7,2 Telšių r. sav. 13,6 13,4 12,2 9,2 1962 7,4

Telšių mieste 1161 13,3

3.3.1. lentelė. Vidutinis metinis bedarbių procentas ir skaičius nuo darb.amžiaus gyv., Šaltinis: Statistikos

departamentas

Nors per 5 metus nedarbo lygis Telšių rajono savivaldybėje mažėjo, tačiau 2015 m.

vidutinis metinis bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus žmonių išliko didesnis nei vidutinis

Lietuvoje. Telšių rajono savivaldybėje skirtingai nei kitose šalies savivaldybės miestuose, Telšių

mieste nedarbo lygis buvo žymiai didesnis nei kaime.

Per 2015 metus:

● Didžiausias įsidarbinimo galimybes turėjo šias profesijas įsigiję darbo ieškantys žmonės: Nekvalifikuoti darbuotojai: pagalbinis darbininkas, kelio darbininkas;

Paslaugų sektoriaus darbuotojai ir kvalifikuoti darbininkai: apdailininkai, pardavėjai, plataus profilio

statybininkai, santechnikai, siuvėjai, suvirintojai, šaltkalviai, vairuotojai, virėjai;

Specialistai: administratoriai, automatinių įrengimų derintojai, maisto produktų technologai.

● Mažiausias įsidarbinimo galimybes turėjo šias profesijas įsigiję ir darbo ieškantys žmonės: socialiniai darbuotojai, mokytojai, muzikologai, dailės ir menų specialistai

● Daugiausiai laisvų darbo vietų užregistravo: UAB Statmax (statybos darbai), AB Žemaitijos pienas (pieno produktų gamyba), UAB Senukų prekybos centras (prekyba), UAB Telšių Romanta

(miškininkystės veikla), UAB Telšių Alpina (statybos remonto darbai).

● Įmonėms sunku buvo rasti Telšių mieste šios kvalifikuotos darbo jėgos: gydytojai, odontologai, pardavimų vadybininkai, mokantys įvairias užsienio kalbas, įrengimų operatoriai.

Užimtumo rėmimo priemonės. 363 Telšių miesto bedarbiai pasinaudojo šiomis Užimtumo rėmimo

priemonėmis:

● Darbo įgūdžių rėmimas – 5 asmenys; ● Darbo rotacija – 3; ● Įdarbinimas subsidijuojant – 43; ● Profesinis mokymas – 31; ● Terminuoti darbai – 178; ● Viešieji darbai – 27; ● Verslo liudijimo subsidija – 76.

Daugelis žmonių, netekę darbo praranda pajamų šaltinį, patiria gyvenimo lygio smukimą,

psichologinį diskomfortą. Tapus bedarbiu iš esmės keičiasi žmogaus socialinis statusas. Jis

išstumiamas iš pagrindinės gyvenimo raiškos sferos ir netenka natūralaus pragyvenimo šaltinio.

Bedarbystė ir ypač ilgalaikė bedarbystė yra labai svarbus kintamasis, kuris įtakoja bendrą asmens ir

šeimos situaciją. Paskui save šis reiškinys „tempia“ eilę socialinių problemų: socialinę apatiją,

nepasitikėjimą socialine aplinka ir savimi, priklausomybių vystymąsį ir kt. Nedarbas žeidžia žmonių

savigarbą, suardo jų gyvenimo rutiną ir daro juos priklausomus vien tik nuo nedarbo ar socialinių

išmokų. Darbo birža siūlo ir teikia daug įvairių pagalbos formų bedarbiams, tačiau dažnai santykiai

tarp įstaigos ir bedarbio yra tik formalūs, t.y. trūksta empatijos, atjautos ar palaikymo – padrąsinimo,

kurie padėtų žmogui iš naujo atrasti jėgų tikėti galimybėmis ir pasitikėti savimi, atrasti dominačią

sritį ir pasiryžti dirbti ar susikurti darbo vietą sau bei savo šeimos nariams. Telšių miesto

bendruomenė turėtų prisidėti kurianti paslaugas, skatinančias bedarbių aktyvumą: papildomų

TURNYS 14

gebėjimų ir kompetencijų ugdymo priemones (verslumo, projektų valdymo, IT žinių tobulinimo ir

pan.); psichologinės socialinės reabilitacijos priemonės; pagalbos pažįstant save paslaugos; socialinių

ir gyvenimo įgūdžių ugdymo paslaugos; motyvavimo paslaugos; tarpininkavimo paslaugos;

savanoriškos veiklos atlikimo organizavimas; mokymai savanoriškos veiklos metu; mentorystės

paslaugos savanoriškos veiklos metu; kitos paslaugos.

2015-2018 metais Telšių mieste įgyvendinamas projektas „Atrask save“, kurio tikslas

sumažinti nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio 15-29 metų jaunimo skaičių,

įgyvendinant ankstyvos intervencijos ir aktyvumo skatinimo priemones. Projekto koordinatorius

Telšių mieste bendradarbiaudamas su Telšių miesto seniūnija ir kitomis organizacijomis ieško

asmenų iš tikslinių grupių ir dirba su jais: teikia informavimo ir konsultavimo, motyvavimo ir kt.

paslaugas.

Telšių mieste per 2011-2015 metus nebuvo įgyvendintų panašių iniciatyvų su neaktyviais

vyresnio amžiaus nei 29 asmenimis. Nėra žinomas tikslus neaktyvių – nedirbančių, neregistruotų

darbo biržoje, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių asmenų - skaičius. Preliminariais

skaičiavimais tokių asmenų galėtų būti nemažiau kaip 1000. Neaktyvių žmonių yra tarp šių socialinių

grupių:

* socialinius įgūdžius praradę, dažniausiai be šeimų, turintys įvairių priklausomybių,

valkataujantys asmenys (20 proc.);

* emigrantai, kurie kartas nuo karto grįžta į Telšius ilgesniam ar trumpesniam laikui. Čia

neradę tinkamo darbo ar paviešėję, grįžta į užsienį ir bando susirasti bei pragyventi svetur (40 proc.).

* asmenys, kurie buvo įregistruoti darbo biržoje, tačiau dėl įvairių priežasčių vėliau buvo

išbraukti (20 proc.) ir tam tikrą laiką prarado teisę į registraciją;

* asmenys, kurie išgyvena įvairias krizes, pvz., netekus darbo, neturintys poreikio ar

motyvacijos registruotis darbo biržoje (pvz., „nenoriu, kad siūlytų man nepriimtinus darbus“, „gėda

dėl statuso“, gyvenantys iš kitų šeimos narių pajamų ir pan. ( 20 proc.).

Kita neaktyvių (nedirbančių asmenų) grupė - mamos/tėčiai auginantys vaikus

motinystės/tėvystės atostogose ir po jų. Tokių asmenų kiekvienais metais Telšiuose yra nemažiau

kaip 300. Dažniausia su augančiu vaiku per dienas būnanti motina/tėvas patiria socialinę izoliaciją,

mažėja jų darbiniai įgūdžiai, prarandama anksčiau įgyta kvalifikacija. Vėliau, kai vaikai paauga

tėvams būna sunku sugrįžti į darbo rinką, atsiranda psichologinių problemų dėl nepakankamos

kvalifikacijos ir nesugebėjimo prisitaikyti prie per kelis metus pasikeitusios darbo aplinkos. Kai

kurios anksti vaikus gimdžiusios ir vaikus paauginusios motinos bando įsidarbinti pirmą kartą savo

gyvenime, neturi pasitikėjimo savo jėgomis ir dažnai net neįsivaizduoja ką norėtų dirbti. Norėtų kurti

savo verslą ar verstis individualia veikla, tačiau neturi jokių verslumo įgūdžių ir nežino nuo ko

pradėti veiklą.

3.4. Ekonominė ir verslo situacija

Verslo objektai ir investicinė aplinka.

2015 metais Telšių rajono savivaldybėje veikė 1150 ūkio subjektų, iš kurių daugiausiai veiklą vykdė

šiuose srityse: didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų

remontas (322 vnt.), statyba (119 vnt.), apdirbamoji gamyba (90 vnt.), transportas ir saugojimas (82

vnt.), apgyvendinimo ir maitinimo veikla (65 vnt.).

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Telšių apskritis 4150 4031 4095 4214 4030

Mažeikių r. sav. 1652 1631 1637 1717 1673

Plungės r. sav. 1056 1024 1044 1029 988

Rietavo sav. 249 239 242 245 219

Telšių r. sav. 1193 1137 1172 1223 1150

Telšių miestas

3.4.1. lentelė. Vietos veikiančių ūkio subjektų skaičius, Informacijos šaltinis: Statistikos departamentas

TURNYS 15

2015 metais Telšių mieste įregistruoti 95 juridiniai asmenys: IĮ – nebuvo įregistruota; MB –

17, UAB – 57 (10 filialų iš kitų miestų); asociacijų – 15, daugiabučių namų bendrijos - 2. 2014

metais įregistruoti 82 juridiniai asmenys. Veikiančių įmonių skaičiaus pokytis per 2011 – 2015 metus

Telšių rajono savivaldybėje buvo (-3,6 proc.), Telšių regione – (-3,0 proc.), Lietuvoje (+5,4 proc.).

Telšių rajono savivaldybėje 2015 metais 1151asmenų veiklą vykdė pagal verslo liudijimus,

Mažeikių rajono savivaldybėje – 1225, Plungės rajono savivaldybėje – 1257, Utenos rajono

savivaldybėje – 1529, Kėdainių rajono savivaldybėje – 1208. Ekspertiniu vertinimu (nėra renkama

informacija apie Telšių miestą) Telšių mieste veiklą pagal verslo liudijimus vykdė nemažiau kaip 2/3

visų veiklą vykdžiusių gyventojų (nemažiau kaip 750 gyventojų).

Savivaldybės

pavadinimas

Gyventojų skaičius

Mokėtina suma (Eur)

2015 2014 2013 215 2014 2013

Kėdainių r. sav. 1.208 1.194 1.072 65.394 61.726 51.915

Šilutės r. sav. 1.364 1.284 1.127 44.810 43.635 36.292

Rokiškio r. sav. 941 919 811 40.574 41.878 34.297

Kelmės r. sav. 881 832 692 35.103 31.539 29.307

Tauragės r. sav. 1.517 1.404 1.237 77.275 76.664 72.382

Mažeikių r. sav. 1.192 1.141 1.047 76.870 74.777 67.110

Plungės r. sav. 1.252 1.226 1.101 66.971 64.487 58.821

Telšių r. sav. 1.151 1.089 997 64.872 63.885 58.086

Utenos r. sav. 1.529 1.428 1.322 57.929 55.123 52364

Ukmergės r. sav. 885 873 784 37.085 38.341 35.261

3.4.2. lentelė. Duomenys apie inividualią veiklą, įsigijus verslo liudijimą Informacijos šaltinis: Valstybinė mokesčių

inspekcija

Daugiausiai verslo liudijimų buvo išduota šioms veikloms: specialieji statybos darbai (30

proc.), variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas (20 proc.), kirpyklų,

kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla (15 proc.), drabužių siuvimas (10 proc.).

Telšiuose 2016 m. sausio 1 d. veiklą vydė (nebūtinai Telšiuose registruotos įmonės) 574 labai

mažų įmonių (darbuotojų skaičius iki 10), vidutinių įmonių – 155, didelės įmonės – 3 („Žemaitijos

Pienas“. „Čia prekyba“, „S.Jurkus ir parnteriai“).

Lietuvos centrinės kredito unijos atlikto tyrimo duomenimis, 2015 metais Telšių rajono

savivaldybė buvo maždaug per vidurį pagal verslumo lygį (verslumo lygis nuo 90 iki 109 proc.

bendro Lietuvos vidurkio). Lietuvos regionų verslumo žemėlapis buvo sudarytas atsižvelgiant į

tūkstančiui kiekvienos savivaldybės gyventojų tenkantį mažų ir įmonių skaičių, šių įmonių skaičiaus

metinį pokytį, ekonominę veiklą vykdančių fizinių asmenų skaičių ir jo pokytį, taip pat išduotų

kreditų Iš Verslumo skatinimo fondo skaičių. Lietuvos regionų verslumo žemėlapyje labiausiai

išsiskiria Neringos ir Vilniaus m. savivaldybės – verslumo lygis juose atitinkamai 3,5 ir 2,7 karto

didesnis už bendrą šalies vidurkį. Po jų rikiuojasi Kauno r. (177 proc. Lietuvos verslumo lygio),

Kauno m. (165 proc.), Vilniaus r. (157 proc.), Palangos m. (153 proc.) ir Klaipėdos m. (147 proc.)

savivaldybės. Tai rodo, kad palankiausios sąlygos kurtis ir plėstis smulkiajam verslui – pirmiausia

dėl didesnės prekių ir paslaugų paklausos, kurią nulemia aukštesnis gyvenimo lygis, gyventojų

skaičius ir užsienio bei vietos turistų srautai. Tuo tarpu žemiausias verslumo lygis pastebimas

daugelyje Lietuvos pasienio regionų, taip pat tuose rajonuose, kur labiausiai išplėtotas žemės ūkis.

Nepakankamą verslumo lygį apsprendžia šios priežastys:

* Socialinės. Telšių rajono savivaldybėje (tame skaičiuje ir Telšių mieste) išvystyta socialinė

apsauga tenkina bent dalies gyventojų, neturinčių darbinių pajamų, poreikius, didelė dalis žmonių

gyvenimui gali užsidirbti, dirbdami samdomą darbą - Telšių mieste veikia daug biudžetinių įstaigų,

kur darbo užmokestis neretai būna aukštesnis už vidutinį samdomų darbuotojų. Kita priežastis -

gyventojams trūksta įgūdžių ir pasitikėjimo savimi imtis naujų verslo idėjų, trūksta patirties ir

kompetencijos, žinių, verslumo raštingumo ir pan.

* Makroekonominės. Nepakankamai išvystyta inforastruktūra (turizmo, aplinkos), mažos

užsienio investicijos.

TURNYS 16

Vienas iš pagrindinių rodiklių, apibūdinančių vietovės investicinį patrauklumą, yra

materialinių investicijų dydis. Telšių rajono savivaldybėje ir Telšių mieste per 2011 – 2014 metus

buvo mažiau investuota nei Mažeikių ar Plungės rajonuose. (išskyrus Rietavo rajoną).

Metai Mažeikių r. sav.

Plungės r.

sav.

Rietavo

sav.

Telšių r.

sav.

Radviliškio

r. sav.

Šiaulių m.

sav.

Šiaulių r.

sav.

2011 100976 43658 6667 42817 43730 196401 50947

2012 140270 43977 10210 30662 41896 142115 50163

2013 132222 44200 9955 29129 57834 162281 68649

2014 83432 44373 6579 34430 3.4.3. lentelė. Materialinės investicijos to meto kainomis | tūkst. EUR, šaltinis Lietuvos statistikos departamentas

Daugiausiai investuota pagal veiklos sritis: Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis

socialinis draudimas (apie 30 proc.), Kasyba ir karjerų eksploatavimas; apdirbamoji gamyba (apie 20

proc.), Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas (15

proc.), Statyba (15 proc.).

Telšių rajono savivaldybėje nėra tokios patrauklios užsienio investicijoms kaip Mažeikių r.

sav., kurioje veikia AB „Mažeikių nafta“. Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Telšių rajono

savivaldybėje nuo 2011 metų iki 2014 buvo mažesnės nei kituose regiono savivaldybėse (išskyrus

Rietavo rajoną).

Metai Telšių apskritis

Mažeikių r. sav.

Plungės r. sav.

Rietavo sav.

Telšių r. sav.

2011 1096,04 1076,06 14,23 0,13 5,63

2012 1036,42 1018,43 13,29 0 4,74

2013 973,57 954,95 17,75 0,01 0,86

2014 287,65 280,68 3,63 0,01 3,33 3.4.4. lentelė. Tiesioginės užsienio investicijos metų pabaigoje | mln. EUR, šaltinis Lietuvos statistikos departamentas

Tiesioginės užsienio investicijos yra tokios investicijos, kurių pagrindu susiformuoja

ilgalaikiai ekonominiai finansiniai santykiai ir interesai tarp tiesioginio užsienio investuotojo ir

tiesioginio investavimo įmonės. Tiesioginės užsienio investicijos šalies ar regiono lygiu yra labai

svarbi ekonomikos augimo prielaida, nes šios investicijos yra siejamos ne tik su finansavimo

galimybėmis, bet ir su naujo „know–how“ diegimu, naujų rinkų ir veiklos erdvių atsiradimu.

Vertinant tiesioginių užsienio investicijų dydį akivaizdu, jog Telšių miestas gerokai atsilieka nuo

kitų savivaldybių vidurkių (2014 metais Kėdainių r.sav. TUI – 270,7 mln. Eur, Rokiškio r.sav. –

24,50 mln. Eur, Tauragės r. sav. – 20,12 mln., Utenos r. Sav. – 54,99 mln. Eur).

Pagrindinis rodiklis, parodantis užsienio investicijų reikšmę Telšių miesto gyventojams, yra

tiesioginių užsienio investicijų dydis, tenkantis vienam gyventojui.

Metai Telšių apskritis

Mažeikių

r. sav.

Plungės

r. sav.

Rietavo

sav.

Telšių

r. sav.

Pakruojo

r. sav.

Radviliškio

r. sav.

Akmenės

r. sav.

Šiaulių

r. sav.

2011 7309 18715 381 6 122 1280 120 1826 315

2012 7016 17938 359 0 104 1630 124 1775 304

2013 6692 17017 486 1 19 1616 144 2106 350

2014 2004 5063 101 1 76 1497 152 2147 317

3.4.5. lentelė. Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, metų pabaigoje | EUR, šaltinis Lietuvos statistikos departamentas

2014 m. vienam gyventojui tenkančių TUI apimtys Telšių rajono savivaldybėje gerokai

mažesnės nei vidutiniškai regione ar šalyje (2014 m. – 4404 Eur). TUI vienam gyventojui Telšių

rajono savivaldybėje nuo 2011 ir 2014 m. mažėjo ir 2014 m. siekė – 76 Eur.

Investicijų dydis tokiomis apimtimis nėra pakankamas skatinti rajono ir Telšių miesto

ekonominę plėtrą. Todėl akivaizdu, kad Telšių rajono savivaldybė, Telošių miesto bendruomenė

privalo siekti pritraukti investuotojus, vystyti infrastruktūrą ir kurti naujas darbo vietas. Priešingu

TURNYS 17

atveju, esamas potencialas nebus tinkamai išnaudojamas ir Telšių miestas dar labiau atsiliks nuo kitų

Lietuvos vietovių.

3.5. Stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių (SSGG) analizė

Rengiant stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizę, stiprybės ir silpnybės

buvo siejamos su situacijos analizėje (Strategijos 3.1.-3.4 dalys) išnagrinėta situacija Telšių mieste

per 2011-2015 metus ir atsižvelgiant į tikslinių grupių problemas bei poreikius, išsakytus Telšių

miesto gyventojų, NVO, įmonių ir organizacijų viešų diskusijų ir apklausos metu.

(*) – lentelėje prioritetas/įvertinimas.

Stiprybės *

1. Telšių mieste nuo 2011 metų pastebimas mažėjantis migracijos mastas. 2015 metais išvykusių asmenų

neto skaičius buvo 292, t.y. išvyko 61 gyventoju mažiau nei 2011 m. ( 2012 – 40 gyv., 2014 m. – 56

gyv.). Pastebima tendencija, kad per 2011-2015 metus augo grįžtančių į Telšius 30-39 amžiaus asmenų

skaičius (nuo 108 iki 132).

5

2. Tiek Telšių rajono savivaldybėje, tiek ir Telšių mieste auga tų gyventojų skaičius, kurie verčiasi pagal

individualų verslo liudijimą. Per 2013-2015 metus išaugo 13 proc. išduotų verslo liudijimo skaičius.

Pokyčiui įtaką darė verslo liudijimui teikiamos mokestinės lengvatos.

5

3. Per 2014-2015 metus virš 350 asmenų pasinaudojo Darbo biržos užimtumo rėmimo priemonėmis.

Populiariausios priemonės – terminuoti darbai ir verslo liudijimai (pasinaudota suteikus lengvatas).

4

4. 2015 -2018 metais Telšių mieste įgyvendinamas projektas „Atrask save“, kurio tikslas sumažinti

nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio 15-29 metų jaunimo skaičių, įgyvendinant

ankstyvos intervencijos ir aktyvumo skatinimo priemones. Tikėtina, kad įgyvendinus projektą sumažės

nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio 15-29 metų jaunimo skaičius Telšių mieste.

4

5. Telšių mieste veikia organizacijos, išlaikomos ir savivaldybės ir valstybės biudžeto, teikiančios

bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas Telšių miesto gyventojams: neįgaliems asmenims,

seniems asmenims, rizikos šeimų nariams, vaikams, likusiems be tėvų.

4

6. Telšių mieste veikia socialinėje srityje nevyriausybinės organizacijos (10), turinčios patirties

projektinėje veikloje dirbant su tikslinėms grupėmis – socialinę atskirtį išgyvenančiais asmenimis,

bedarbiais.

4

7. Per 2011-2014 metus socialinių pašalpų gavėjų skaičius mažėjo nuo 10,2 proc. iki 6,0 proc.

5

Silpnybės *

8. Telšiuose per pastaruosius penketą metų gyventojų skaičius sumažėjo 7,2 proc. (arba 1946 žmonių).

Telšių mieste gyventojų skaičiaus pokytis buvo didesnis nei Telšių rajono savivaldybėje (6,9 proc.),

Telšių regione (5,85 proc.) ar Lietuvoje (4,04).

5

9. Dėl migracijos gyventojų skaičius Telšių mieste per 2011 – 2014 metus sumažėjo 1325 žmonėmis,

arba 5,2 proc. visų gyventojų. Migracija gyventojų skaičiaus mažėjimą paveikė labiau negu vidutiniškai

šalyje (Lietuvos gyventojų skaičiaus pokytis dėl migracijos 2011–2014 m. siekė 2,9 proc. Telšių mieste

daugiausiai emigravo jaunų, darbingo amžiaus 20-34 metų gyventojų (maždaug 40 proc. visų išvykusių):

2011 m. – 462, 2012 m. -457 , 2013 m. - 434, 2014 m. - 400.

Telšių mieste pastebima tendencija, kai vienas iš tėvų, o kartais ir abu šeimos nariai išvyksta į užsienį

neapibrėžtam laikotarpiui, vaikai paliekami globoti dažniausiai vyresnio amžiaus asmenims (seneliams)

ar darbingo amžiaus giminaičiams, kurie susiduria su įvairiomis problemomis auklėjant ir prižiūrint

neoficialiai globojamus vaikus.

5

10. Per 2011 - 2015 metais tiek Telšių rajono savivaldybėje, tiek ir Telšių mieste mažėjo veikiančių ūkio

subjektų skaičius 3,6 proc. Iš viso 2016 m. sausio 1 d. veikė 1300 ūkio subjektų.

4

11. Nepakankamas verslumo lygis Telšių rajono savivaldybėje ir Telšių mieste. Lietuvos centrinės

kredito unijos atlikto tyrimo duomenimis, 2015 metais Telšių rajono savivaldybė buvo maždaug per

vidurį pagal verslumo lygį (verslumo lygis nuo 90 iki 109 proc. bendro Lietuvos vidurkio).

4

12. Telšių rajono savivaldybėje ir Telšių mieste per 2011 – 2014 metus buvo mažesnis materialinių

investicijų dydis (34430 tūkst. Eur) 1,2 – 2 kartus nei kitose Telšių regiono savivaldybėse - Mažeikių ar

Plungės rajonuose, mažesnės tiesioginės užsienio investicijos (3,33 mln. Eur) keliasdešimt kartų nei

Mažeikių rajone, mažesnės tiesioginės užsienio investicijos tenkančios vienam gyventojui (76 Eur) nei

Plungės (101 Eur) ar Mažeikių (5063 Eur) rajonuose.

3

13. 2015 metų gruodžio 1 d. Telšių mieste buvo registruotas 1161 bedarbis, arba 13,3 proc. Nedarbo

lygis Telšių mieste buvo didesnis nei visoje Telšių rajono savivaldybėje (7,4 proc.) ar šalyje (8,4 proc.).

5

TURNYS 18

14. Bedarbių struktūroje asmenys virš 50-ties metų amžiaus sudaro didžiausią dalį (14,8 proc. ). 4

15. Telšių mieste per 2011-2015 metus nebuvo įgyvendintų projektų ar iniciatyvų, siekiant sumažinti

nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių vyresnio nei 29 metų amžiaus asmenų

skaičiaus. Nėra žinomas tikslus tokių asmenų skaičius. Preliminariais skaičiavimais tokių asmenų galėtų

būti nemažiau kaip 1000, iš kurių daugiausia sudaro emigrantai, kurie kartas nuo karto grįžta į gimtinę;

kita grupė - dėl vienokių ar kitokių priežasčių išsiregistravę ar išbraukti iš darbo biržos registro

asmenys, buvę bedarbiai; valkataujantys, asmenys turintys įvairių priklausomybių.

5

16. Telšių mieste apie 30 proc. darbingo amžiaus gyventojų patiria socialinę atskirtį dėl skurdo ar

nepritekliaus (nemažiau kaip 3000 gyventojų). Telšių rajono savivaldybėje neto darbo užmokestis (2015

m. – 489 Eur) mažesnis nei vidutiniškai Telšių regione (506 Eur) ar Lietuvoje - 560 Eur. Telšių

mieste 2015 metais apie 1200 šeimų gavo socialines pašalpas (6,4 proc. visų gyventojų), t.y. jų pajamų

lygis buvo žemiau skurdo ribos (Lietuvoje – 5,0 proc., Plungės rajono savivaldybėje – 5,2). Nemokamą

maitinimą mokyklose 2014 m. gavo 28,5 proc. mokinių iš bendro mokinių skaičiaus.

5

17. Telšių mieste nėra informacijos vienoje vietoje (pavyzdžiui, virtualioje erdvėje), kur žmonėms būtų

paprastai, suprantamai paaiškinta, kur ir kokią pagalbą galima gauti susidūrus su vienokia ar kitokia

problema (pavyzdžiui, netekus darbo, išgyvenant krizę, patiriant nepriteklių ir pan.). Nepakankamas

koordinavimas ir bendradarbiavimas tarp institucijų (savivaldybės ir valstybės įstaigų, NVO ir kt.),

teikiančių socialinę pagalbą žmonėms.

4

18. Didelės Savivaldybės biudžeto išlaidos socialinei sričiai, nepakankamas nevyriausybinių

organizacijų įsitraukimas į socialines veiklas. 2015 metais iš Telšių rajono savivaldybės biudžeto buvo

skirtas virš 1,2 mln. eurų (4 proc. viso biudžeto) socialinei sričiai, dar papildomai iš Valstybės biudžeto

– 0,9 mln., neįgaliųjų socialinei integracijai skirta – 0,5 mln. eurų. Nors gyventojų skaičius mažėja,

tačiau socialinių paslaugų poreikis auga ir išlaidos socialinei sričiai nemažėja nuo 2011 metų. Socialinė

parama „skaičiuojama“, orientuota į paslaugų teikimą-gavimą, neišvysta savanorystė – pagalbą

neatlygintinai „noriu ir galiu padėti, pasitarnauti artimui, kaimynui, sergančiam, apleistam...“.

5

19. Neteikiamos arba nepakankamai teikiamos socialinės paslaugos, pagalba asmenims, išgyvenantiems

socialinę atskirtį (neįgalūs asmenys, bedarbiai, asmenys, patiriantys skurdą, asmenys, grįžę iš įkalinimo

įstaigų, vieniši tėvai, jaunuoliai iš globos namų, darbingi asmenys, slaugantys šeimos narius, socialinės

rizikos šeimos, priklausomi asmenys, atotolio šeimos).

5

Galimybės *

20. Išnaudojus teigiamą tendenciją – tai, kad vis daugiau ir dažniau grįžta 30-39 metų tarptautinių

emigrantų ilgesniam ar trumpesniam laikui į Telšius, pasiūlyti sugrįžtantiems ar svarstantiems apie

sugrįžimą patrauklias sąlygas pradėti verslą, kurti naujas vietas, įsidarbinti. Mažės migracijos mastas,

pakartotinė migracija, gyventojai liks gyventi ir dirbti Telšiuose.

5

21. Darbo biržos, VMI duomenimis, individualios veiklos verslo liudijimų išdavimo skaičius augo per

2011-2015 metus. Nemažai gyventojų pasinaudojo lengvatomis (pavyzdžiui, mokesčio lengvata įsigyti

verslo liudijimą) – tai paskatino juos imtis veiklos. Tikėtina, kad bedarbiams, neaktyviems žmonėms

(grįžtantiems emigrantams ar esantiems emigracijoje) ar potencialiems verslininkams, suteikus paramą

verslo pradžiai (įrangai, priemonių įsigijimui), augs jų motyvacija imtis verslo iniciatyvų ir jas

įgyvendinti.

5

22.Naujų paramos formų verslui teikimas (darbo įgūdžių mokymas darbo vietoje, profesinis mokymas,

neformalūs aktyvūs santykiai tarp žmonių – tikslinių grupių), didintų neaktyvių asmenų ir bedarbių

galimybes įsidarbinti ir išmokti amato.

4

23. Tikėtina, kad parengus ir įgyvendinus priemones, skirtas sumažinti nedirbančių, nesimokančių ir

mokymuose nedalyvaujančių vyresnių nei 29 metų amžiaus asmenų skaičių, mažėtų tokių asmenų

socialinė atskirtis, migracija, nedarbas ir augtų motyvacija ieškoti darbo bei dirbti.

4

24. Sudarius galimybes papildomai užsidirbti žmonėms išgyvenantiems skurdą ir nepriteklių (teikiant

konsultacijas verslo pradžiai, verslo įgūdžių ir motyvacijos ugdymas, lengvatų suteikimas verslo

pradžiai), augs šios socialinę atskirtį patiriančios grupės asmenų pajamos ir pragyvenimo lygis.

4

25. Bendradarbiavimo tarp institucijų ir informacijos sklaidos tinklo sukūrimas Telšių mieste padėtų

spręsti įvairias socialines problemas kompleksiškai ir operatyviai. Žmonėms, išgyvenantiems socialinę

atskirtį, atsirastų galimybė vienoje vietoje gauti informaciją apie tai, ką daryti ir kur kreiptis patiriant

sunkumus.

4

26. Gyventojų savanoriškos veiklos skatinimas, savanorių mokymas, švietimas ir geros patirties

pavyzdžių viešinimas įgyvendinant įvairias socialines iniciatyvas, ugdytų žmonių sąmoningumą apie

savanorystę, pagalbą artimui, ugdytų bendruomeniškumą,

4

27. Bendruomenės inicijuojamos veiklos (ypač tos, kurių nepakanka ar nėra), mažintų Telšių miesto

gyventojų socialinę atskirtį - situacijas, kuriose esantys asmenys dėl trūkstamų materialinių išteklių,

5

TURNYS 19

išsilavinimo, negalios, patiriamos diskriminacijos ar kitų priežasčių negali palaikyti visuomenėje įprastų

socialinių ryšių.

28. Perdavus socialinių pašalpų mokėjimo funkciją savivaldybėms kaip savarankiškąją funkciją ir

sugriežtinus gavimo sąlygas socialinių pašalpų gavėjams mažėjo pašalpų gavėjų skaičius. Tai rodo, kad

socialinės paslaugos – pagalba ir parama geriausiai paskirstoma vietoje, bendruomenėje, matant ir

pažįstant konkretų žmogų ir susipažinus su konkrečia žmogaus istorija. Kuo daugiau bendruomenės

narių įsitrauks į socialinę sritį, tuo geriau socialinės paslaugos bus paskirstytos ir pasieks labiausiai

pažeidžiamus žmones pagal poreikį.

5

Grėsmės *

29. Nekuriant patrauklių sąlygų gyventi ir dirbti Telšių mieste, ir toliau mažės gyventojų skaičius dėl

migracijos. Po studijų ar iš užsienio sugrįžę darbingo amžiaus gyventojai, neradę darbo ar galimybės,

patrauklių sąlygų imtis verslo, pakartotinai emigruos į užsienį ar kitus Lietuvos miestus, todėl ir toliau

mažės gyventojų skaičius, augs demografinės senatvės koeficientas, kuris šiuo metu yra vienas

didžiausių (138) Telšių apskrityje ar Lietuvoje.

5

30. Neskatinant verslo kūrimo ir neteikiant pagalbos (konsultavimo, paramos darbo vietai steigti) verslo

plėtojimui ir toliau mažės ūkio subjektų skaičius Telšių mieste, nemažės neaktyvių (nedirbančių,

nesimokančių) asmenų skaičius.

5

31. Neskiriant visuomenei dėmesio į skurdą ir nepriteklių išgyvenančius asmenis, ir toliau didės

atotrūkis tarp turtingų ir socialinę atskirtį išgyvenančių asmenų, gilės socialinės problemos.

5

32. Nesuteikus socialinių paslaugų socialinę atskirtį išgyvenantiems asmenims (neįgaliesiems, ypač

turintiems judėjimo negalią, vienišiems tėvams, jaunuoliams iš globos namų, darbingiems asmenims,

slaugantiems neįgalius ar senus asmenis, asmenims, grįžtantiems iš įkalinimo įstaigų, bedarbiams,

įvairių priklausomybių turintiems asmenims) ir toliau augs socialinių paslaugų poreikis ir išlaidos iš

savivaldybės ir valstybės biudžeto socialiniai sričiai.

5

TURNYS 20

4. Telšių miesto vietos plėtros strategija

4.1. Telšių miesto vietos plėtros strategijos tikslai,

uždaviniai ir jų įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Atsižvelgiant į parengtą SSGG analizę, siekiant spręsti Telšių miesto gyventojų problemas ir

užtikrinti tikslinių grupių poreikius, nustatoma tokia pagrindinė strategijos kryptis – prioritetas:

užtikrint orias gyvenimo ir pragyvenimo sąlygas kiekvienam Telšių miesto gyventojui laikantis šių

pagrindinių principų:

Pagarba kiekvienam žmogui kiekviename jo gyvenimo tarpsnyje. Bendradarbiavimas. Suprantamas kaip bendruomenėje esančių žmonių, įstaigų ir

organizacijų tarpusavio priklausomybė, buvimo, egzistavimo sąlyga.

Pagalba stokojantiems. Solidarumas tarp žmonių, pasidalinimas tuo, kuo galiu ir/ar turiu (lėšomis, patirtimi, profesinėmis žiniomis ir pan.).

Subsidiarumo principas. Pagalba turi auginti žmogų, o ne daryti priklausomą. Šis principas reiškia, kad visuomenė yra kuriama nuo apačios į viršų, jog valdžia yra tarnystė, o

ne direktyvų teikimas. Pagalba neturi žmogaus gadinti, bet jį auginti, stiprinti. Taip pat

kiekviena valdžia turi save riboti, neužgožti kitų, leisti kitiems gyventi ir veikti.

Teisingos socialinės aplinkos kūrimas. Siekimas tokios socialinės aplinkos, kuri būtų palanki žmogui. Būtina sukurti tokią aplinką žmonėms, kad jie galėtų skleistis, klestėti.

Atsižvelgiant į SSGG (strategijos silpnybes, tikslinių grupių problemas) ir pagrindinius strategijos

rengimo principus, formuluojami strategijos tikslai, kurie siektų :

mažinti Telšių miesto gyventojų tam tikrų socialinių grupių atskirtį;

didinti teikiamų bendruomenės pagalbos paslaugų kiekį ir įvairovę;

kurti sąlygas naujų darbo vietų kūrimuisi, užimtumo didinimo;

spręsti nedirbančių, nesimokančių ir nedalyvaujančių visuomeninėje veikloje žmonių problemas;

sudaryti sąlygas žmonių pajamų augimui;

siekti pritraukti kuo daugiau investuotojų į Telšių miestą;

telkti bendruomenę, skatinti bendruomeniškumą, geranoriškumą padedant bėdoje atidūrusiam kaimynui ar nepažįstamam žmogui.

1 Alternatyva 2 Alternatyva 3 Alternatyva

Tikslo (-ų)

formulavimas

1. Padidinti socialinę

integraciją ir užimtumą

Telšių mieste

1. Mažinti Telšių miesto

gyventojų socialinę atskirtį.

2. Skatinti Telšių miesto

gyventojų užimtumą

1. Kurti sąlygas

ekonominiam Telšių miesto

augimui, siekiant paskatinti

naujų darbo vietų kūrimąsi

Ryšys su

SSGG

8,9,10,11,13,14,

15,16,17,18,19,20,

21,22,23,24,25,27,28,

29,30,31,32

8,9,10,11,13,14,

15,16,17,18,19,20

,21,22,23,24,25,27,28,

29,30,31,32

8,9,10,11,13,12,

18,20,21,22,23,

24,29,30

Alternatyvos

pasirinkimo ar

atmetimo

pagrindimas

Tikslas sprendžia SSGG

silpnybes kaip ir Alternatyva

Nr.2, tačiau tikslas per

platus, mažiau orientuotas į

tiksliniu grupių poreikius.

Socialinę atskirtį

išgyvenančių žmonių

poreikiai ir lūkesčiai

visuomenėje yra skirtingi nei

nedirbančių ar verslą

vykdančių asmenų, todėl ir

tikslo matavimo pasiekimai

yra skirtingi.

Alternatyva atmetama.

Alternatyva pasirenkama,

nes sprendžiamos SSGG

silpnybės bei aiškiai

atskiriami skirtingų

strategijos grupių poreikiai.

Problemos sprendžiamos

nuosekliai ir kompleksiškai,

pavyzdžiui socialinę atskirtį

išgyvenantys asmenys iš

rizikos šeimų įgalinami

prisiimti atsakomybę už

gyvenimą per socialines

veiklas ir tik vėliau

nukreipiami į užimtumo

skatinimo veiksmus.

Nesprendžiamos socialinės

integracijos problemos. Net

ir susikūrus naujoms darbo

vietoms, ar augant

ekonomikai ir pragyvenimo

lygiui, bus žmonių, kurie dėl

įvairių priežasčių neturės

galimybės ar nepajėgs dirbti,

todėl ir toliau didės atotrūkis

tarp socialinę atskirtį

patiriančių ir kitos

visuomenės narių .

TURNYS 21

Pasirinktas 2 Alternatyva.

Strategijos tikslai: 1. Mažinti Telšių miesto gyventojų socialinę atskirtį; 2. Skatinti Telšių

miesto gyventojų užimtumą.

Siekiant nustatyti tikslų kiekybinį pokytį - sprendžiamų silpnybių (problemų) pasikeitimą

įgyvendinus tikslus, formuojami efekto rodikliai (nauda visuomenei) ir rezultato rodikliai (nauda

strategijos tikslinėms grupėms – strategijos dalyviams).

Tikslas Stebėsenos rodiklis Matavimo

reikšmė

Pradinė

rikšmė

2020 m. 2022 m.

1.M

aži

nti

Tel

šių

mie

sto

gyven

tojų

so

cia

lin

ę ats

kir

tį

Efekto

E1.Socialinių paslaugų gavėjų skaičius Vnt. 0 200 500

Rezultato

R1.1. Darbingi asmenys (vietos

bendruomenės nariai), kurių socialinė

atskirtis sumažėjo dėl projekto veiklų

dalyvių dalyvavimo projekto veiklose

(praėjus 6 mėnesiams po projekto veiklų

dalyvių dalyvavimo ESF veiklose

procentas 5 10

R1.2. Socialinių partnerių organizacijose

ar NVO savanoriaujančių dalyvių (vietos

bendruomenės nariai) dalis praėjus 6

mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose

procentas 10 10

2.

Sk

ati

nti

Tel

šių

mie

sto g

yven

tojų

uži

mtu

mą.

Efekto

E2. Užimtųjų ir darbingo amžiaus

gyventojų santykis procentais

procentas 13,3 10,0 9,0

Rezultato

R2.1. Projektų veiklų dalyvių, kurių

padėtis darbo rinkoje pagerėjo praėjus 6

mėnesiams po dalyvavimo ESF veiklose,

dalis

procentas 10 20

VPS uždavinys (toliau – uždavinys) yra skirtas vienai konkrečiai silpnybei (problemai)

išspręsti (arba pasinaudoti stiprybe) ir nurodo vieną konkretų rezultatą. Svarstytomos uždavinių

alternatyvos:

Tikslas Uždavinio alternatyva Nr.1 Uždavinio alternatyva Nr.2

1.Mažinti

Telšių

miesto

gyventojų

socialinę

atskirtį

1.1. Sudaryti palankesnes sąlygas socialinės rizikos ir

signalinėms šeimoms (ne mažiau 50 šeimų); 1.2.

Sudaryti palankesnes sąlygas pabėgėliams bei

kitataučiams (ne mažiau pabėgėlių ir kitataučių); 1.3.

Sudaryti palankesnes sąlygas skurde gyvenantiems

gyventojams (ne mažiau 30 asmenų); 1.4. Sudaryti

palankesnes sąlygas neįgaliesiems (ne mažiau 5

asmenys); 1.5. Sudaryti palankesnes sąlygas

dirbantiems/nedirbantiems gyventojams, kurie slaugo

savo artimuosius (ne mažiau 20 asmenų); 1.6. Sudaryti

sąlygas tėvystės/ motinystės atostogose esantiems

asmenims integruotis į darbo rinką (ne mažiau 30

asmenų);

1.9. Didinti Telšių miesto gyventojų bendruomeniškumą,

skatinant jų bendradarbiavimą sprendžiant aktualias

problemas ir įsitraukimą į savanorišką veiklą (ne mažiau

40 savanorių). 1.10. Padėti integruotis pabėgeliams.

1.1. Mažinti Telšių miesto

gyventojų socialinę atskirtį,

sudarant galimybes gauti

trūkstamas paslaugas ir

dalyvauti bendruomeninėje

veikloje, skatinant savanorišką

veiklą (ne mažiau 250 dalyvių).

TURNYS 22

2. Skatinti

Telšių

miesto

gyventojų

užimtumą

2.1. Sudaryti palankias sąlygas verslo pradžiai ir skatinti

gyventojų verslumą

2.1. Sudaryti sąlygas įgyti

profesinius įgūdžius ir

kompetencijas, reikalingas

darbui susirasti ar dirbti

1 Tikslas. Pirmas uždavinių alternatyvų variantas buvo labai detalus, t.y. uždavinys

pritaikytas pagal kiekvieną tikslinę grupę ir jos problemą pagal atliktą SSGG, tačiau planuojamų

uždavinių rezultatas buvo labiau orientuotas į paslaugas, kurios bus teikiamos ne vienai tikslinei

grupei, pvz. ,“ projektų organizavimas socialinę atskirtį patiriantiems asmenims“. Todėl šis pateiktas

uždavinių formulavimas buvo atmestas. Antras uždavinių alternatyvų variantas buvo labai siauras,

turintis atskirtį tarp trijų stambių tikslinių grupių: socialinę atskirtį patiriantys, bedarbiai ir neaktyvūs

gyventojai, verslą pradedančios įmonės (asmenys). Nors šis uždavinių alternatyvų variantas ir apėmė

sprendžiamas problemas numatytas SSGG, tačiau norėjosi konkrečiai išskirti bendradarbiavimą ir

savanorišką veiklą pilnai išnaudojant stiprybę Nr.6, 3. Trečias pasirinktas strategijos uždavinių

variantas, kuris pateikiamas veiksmų plane.

2 Tikslas. Pirmas uždavinių alternatyvų variantas paskatintų imtis verslo ir būtų

sprendžiama silpnybės Nr. 10. Tačiau ne visi žmonės nori ir gali imtis savo verslo, todėl nebūtų

sprendžiamos problemos kitų žmonių – neaktyvių, nedirbančių asmenų problemos. Antras uždavinių

alternatyvų variantas nors ir sprendžia silpnybę Nr.11, tačiau nekuriant palankių sąlygų verslo plėtrai

– nebus kuriamos darbo vietos, todėl net ir įgijus profesinius įgūdžius, išmokus naujo amato, sunku

bus susirasti darbą. Pasirenkamas 3 alternatyvų variantas, kuris pateikiamas veiksmų plane.

4.2. Telšių miesto vietos plėtros strategijos integruoto

ir novatoriško pobūdžio apibūdinimas

Telšių miesto vietos plėtros strategija (toliau - VPS) prisideda prie Telšių regiono

integruotos teritorijos vystymo programos Tikslo „padidinti patrauklumą darbui ir investicijoms“

uždavinio „Padidinti ūkinės veiklos įvairovę“. Telšių miestas Telšių regiono integruotos ter