Sveikata - elibrary.lt · ceptoriais – skonis. Tai be-veik didesnė dalis analiza-torių...

Mus rasite internete: www.zinios.lt 1

AUSŲ, NOSIES, GERKLĖS LIGŲ SPECIALISTAI PATARIA

Sveikata 2004 . 4 (balandis) 579

REDAKCIJOS KOLEGIJA:prof. habil. dr. Irena Balèiûnienë,gyd. Eduardas Bartkevièius (SAM sekretorius),

prof. habil. dr. Vytautas Basys,dr. Jonas Bunevièius,gyd. Asta Bþeskytë,dr. Saulius Èaplinskas, gyd. Ona Davidonienë,dr. Genadijus Dolþenko,dr. Nijolë Drazdienë, prof. habil. dr. Vilius Grabauskas,gyd. Zenonas Javtokas, prof. Elona Juozaitytë,prof. habil. dr. Aleksandras Laucevièius,doc. dr. Robertas Petkevièius,gyd. Lilija Socevičienė,doc. dr. Emilis Subata, dr. Rima Vaitkienë.

REDAKCIJA:Zenonas Tartilas vyriausiasis redaktorius - tel.: 261 25 29Zenonas Glaveckas vyr. redaktoriaus pavaduotojas - tel.: 261 25 29Elvyra Mataèiûnienëreklamos vadybininkë - tel.: 261 90 43

REDAKCIJOS ADRESAS:Þ. Liauksmino g. 5, 01101 Vilnius, faksas: 261 25 29.El. paðtas: [email protected]@takas.ltwww.sam.lt.www.zinios.lt

„Sveikatos” þurnalas iðeina kartà per mënesá. Leidëjas - UAB „Sveikata”. Spausdina AB „Spauda”, Laisvës pr. 60, 05120 VilniusUþs. Nr. 874. Kaina 2,50 Lt, prenumeratoriams - 2,50 Lt (su pristatymu).

Žurnalo prenumeratą priima visi Lietuvos pašto skyriai.Prenumerata internetu: www.prenum.katalogas.lt

©„Sveikata”

2

5

8

11

14

17

19

21

23

25

27

30

33

37

40

42

44

46

48

51

5354

Pirmajame viršelyje: doc. med. dr. ROMAS KAŠINSKAS.

Leonos Korkutienės nuotrauka.

Otorinolaringologijos praeitis ir ateitisRomas KaðinskasSlogosRomas KaðinskasAusis, jos sandara. Vestibulinis aparatasInga ÐatinskienëVidurinės ausies uždegimasRomas KaðinskasAusies traumosAdolfas BurkusOtosklerozėEugenijus LesinskasKlausa ir infekcinės ligosVioleta VaivockaitëTriukšmo sukeltas klausos pažeidimasEugenijus LesinskasNosies pertvaros iškrypimasIveta PaulauskienëPrikurtimas ir protezavimasRita ÐalaviejienëŪminiai ir lėtiniai faringitai: klinika, gydymo principaiDaina TamoðiûnaitëŪminis tonzilitasRasa ÈerniauskienëKraujavimas iš nosiesDarius RaubaSinusitasRaimondas PliaukðtaAdenoidaiDarius RaubaLėtinis tonzilitas. Tonzilektomijos indikacijosJustinas IvaðkaLaringoskopija ir kiti gerklų tyrimo metodaiLinas PociusLaringitas: gydymas, profilaktikaInga ÐatinskienëGerklų operacijos ir balso atstatymasRaimondas PliaukðtaKosulysJekaterina ByèkovaDr. Vincas KudirkaMedikų kūryba

Sveikata 2004 • 4

2 Mus rasite internete: www.sam.lt

Otorinolaringologijos praeitis ir ateitisROMAS KAŠINSKAS Otorinolaringologi-

ja yra praktinės medicinos ir moks-

lo sritis, nagrinėjanti žmo-gaus ausų, nosies, ryklės ir gerklų ligas, šių ligų santykį su kitų organų ligomis bei jų sąveiką.

Ausies funkcija yra klau-sa (girdėjimas), pusiausvy-ra, nosies – kvėpavimas, uoslė, ryklės, prie kurios siejasi liežuvis su skonio re-ceptoriais – skonis. Tai be-veik didesnė dalis analiza-torių (jausmų), kurių pagal-ba žmogus suvokia pasaulį, formuoja savo pasaulėžiūrą, priima kitų sukauptą paty-rimą bei pats gali kurti. Kal-ba produkuojama gerklų ir yra išimtinai žmogaus privi-legija, suteikianti jam ben-dravimo galimybę, minčių išreiškimą.

Šiandien skiriamas ne-pakankamas dėmesys otori-nolaringologijai, kurios ob-jektas – mikroskopiniai or-ganai, sunkiai pasiekiami tyrėjui dėl savo anatominės padėties.

Otorinolaringologijos pradžia siejama su anglų dai-navimo prof. Manuelio Gar-sijos (1854-55 m.) apžiūra savo balso klosčių ir netie-sioginės laringoskopijos (gerklų apžiūros) įdiegimu.

Vokiečių gydytojas Hofma-nas (1841 m.) pasiūlė reflek-toriaus analogą. Vienos gy-dytojas prof. L. Tiurkas, Pra-hos prof. J. Čermakas pato-bulino reflektorių ir netie-sioginės endoskopijos me-todus. Spartus otorinolarin-gologijos vystymasis pra-sidėjo, kai 1873 m. Vieno-je žymus mokslininkas ir kli-nicistas A. Policeris įsteigė pirmą savarankišką katedrą ir kliniką.

Antroje XIX a. pusėje otorinolaringologiją tobu-lino ir kūrė pagrindinai austrų ir vokiečių gydytojai ir mokslininkai G. Kiljanas,

V. Briuningsas, F. Becoldas, A. Denkeris, H.H.R. Švar-cas, L. Štake, E. Caufalis.

Beveik iki XX amžiaus antros pusės pagrindinis gy-dytojo otorinolaringologo darbo įrankis buvo stalinė lempa, kaktos reflektorius ir pagrindiniai instrumentai – nosies išplėtėjas, ausies vamzdelis, špadelis, gerklų, nosiaryklės veidrodėliai bei įprastiniai chirurginiai in-strumentai intervencijoms ir operacijoms daryti.

Vystantis mokslui, tarp jų ir medicinos mokslui, kar-tu su fizikos pasiekimais, su-konstruojamas chirurginis

1 paveikslas. Šiuolaikinė gydytojo otorinolaringologo darbo vieta.

Romas Kašinskas, docentas med. daktaras, Vilniaus universiteto Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinikos vedėjas, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro direktorius, Medicinos fakulteto Tarybos narys, žurnalų “Medicina”, “Medicinos teorija ir praktika” redakcinės kolegijos narys, SAM gydytojas konsultantas. Nuo 1999 m. SAM vyr. otorinolaringologas, turi aukščiausią gydytojo otorinolaringologo kvalifikacinę kategoriją. 1992-2000 m. Medicinos fakulteto prodekanas chirurgijai. 1963 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. 1973 m. VU Filologijos fakulteto anglų kalbos ir literatūros specialybę. 1965-1968 m. Maskvos II N. Piragovo medicinos instituto aspirantas, apgynė disertaciją “Alerginiai faringitai”. Nuo 1963 m. dirbo Vilniaus universiteto Fakultetinės chirurgijos katedros vyr. laborantu, asistentu, docentu, o nuo 1990 m. Ausų, nosies, gerklės ligų klinikos vedėju, vėliau ir akių ligų klinikos vedėju. Parašė ir išspausdino respublikos spaudoje per 36 mokslinius straipsnius. Paruošė 5 mokslų daktarus. Stažavosi Erfurto medicinos akademijoje ir Danijoje, Kopenhagoje pas prof. M.Tosą. Dalyvavo otorinolaringologų konferencijose Berlyne ir Kaire.



otorinolaringologinis mikro-skopas, atitinkami mikrochi-rurginiai otologiniai, rinolo-giniai, laringologiniai instru-mentai, kurie leidžia mikro-chirurgui otorinolaringolo-gui mikroskopo kontrolėje atlikti tikslius mikroskopi-nius LOR organų korekcijų judesius, pašalinti pakenktą

miniatiūrinio organo dalį, at-statyti prarastą funkciją ne-pakenkiant greta esančių or-ganų (akies, smegenų, krau-jagyslių). Be to, šiandien tu-rime standžius ir lanksčius endoskopus, kurių pagal-ba galime ištirti ausį, nosį, gerklas, matyti padidintą vaizdą. Endoskopus bei

mikroskopus tam tikra sis-tema sujungus su televizo-riumi, organus ir jų pakenki-mo laipsnį televizoriuje ma-to ir kiti gydytojai, pats ligo-nis, studentai. Galima aptar-ti gydymo taktiką, įrašius į kompiuterio atmintį, doku-mentuoti, stebėti pačią ope-raciją televizijos ekrane bei gijimo procesą.

Šiandien taikomi mo-derniausi kompiuterizuoti kvėpavimo per nosį, klau-sos nustatymo, gerklų funk-cijos tyrimai. Dideles viltis ir galimybes otorinolaringo-logijoje teikia lazerio panau-dojimas.

Paskutinį dešimtmetį, nors vangiai, bet diegiama minėta moderni otorinola-ringologinė aparatūra ir in-strumentai, jie leidžia su-teikti ypač kvalifikuotą oto-rinolaringologinę pagalbą, gydymą, prilygstantį teikia-mam moderniose užsienio klinikose.

Be to, didelis pasieki-mas otorinolaringologijo-je per paskutinį dešimtmetį yra narkozės įdiegimas ope-ruojant ligonius.

Šiandien operuojant li-gonis yra saugus, saugiai jaučiasi gydytojas otorinola-ringologas, juo labiau, kad narkozes duoda aukščiau-sios klasės anesteziologai A. Audzijonis, J. Špūras, A. Jakubonis,R. Šarkaitė, J. Petraitienė, E. Kontrima-vičiūtė ir kiti, kuriems vado-vauja Anesteziologijos ir re-animatologijos centro vado-vas doc. A. Baublys bei sky-riaus vedėja J. Baublienė.

Šiandien be anesteziolo-go neįsivaizduojamas chi-rurgo otorinolaringologo

darbas. Jau baigėsi vietinės anestezijos era, nes nuo jos kenčia ligonis ir chirurgas. Ji gali būti taikoma tik labai mažoms ambulatorinėms manipuliacijoms.

Šiandien dar ne visiems medikams suprantama, kad galva, o kartais rykle “dali-nasi” ir chirurgas-otorino-laringologas, ir anestezio-logas. Čia reikia labai glau-daus bendradarbiavimo ir supratimo ne tik ligonio, bet ir vienas kito, ypač kai tame pačiame organe yra ir intubacinis vamzdelis, ir rei-kia minėtą organą operuo-ti, dažnai mikroskopo kon-trolėje įkišus dar ir laringo-fiksatorių.

Pastarojo dešimtmečio privilegija yra ir KT (kom-piuterinė tomografija) ir MBR (magnetinis branduo-linis rezonansas), kurių pa-daryti tyrimai įgalina deta-lizuoti pakenktas ausų, no-sies, gerklės vietas, ar jos yra arti kitų organų (akies, smegenų, stambių krauja-gyslių), ar pažeidimai jau išplitę į tuos organus.

Jeigu palygintume otori-nolaringologijos vystymąsi mūsų klinikoje, tai vakar diena – lempa, kaktos reflek-torius, vietinė nejautra ope-ruojant, šiandiena – haloge-niniai galvos reflektoriai, mikroskopas, endoskopas, intubacinė (endotrachėjinė) narkozė operuojant. Rytdie-na – mikroskopus, endos-kopus prijungus prie vaiz-do įrašymo sistemos ir tele-vizijos, tiriant ir operuojant ligonį būtų galima stebėti operacijas ir tyrimo procesą ekrane ir vėliau peržiūrėti, įdiegti lazeriochirurgiją.

2 paveikslas. Endoskopai šiuolaikinei nosies chirurgijai.

3 paveikslas. Endoskopai su videokameromis, skirti videoendosko-pijai.

Sveikata 2004 • 4


Vilniaus universitete šiomis problemomis užsii-ma Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinika (katedra) kartu su Vilniaus universite-to ligoninės Santariškių kli-nikų Ausų, nosies, gerklės ligų centru, kur dirba 16 gy-

dytojų, iš jų 5 mokslo dak-tarai, 2 docentai. Klinikos vedėjas ir centro direktorius yra doc. dr. R. Kašinskas. Klinikos dėstytojai: doc. dr. E. Lesinskas, dr. lekto-rius M. Petrulionis, dr. lekto-rius D. Rauba. Centro gydy-

4 paveikslas. Mikroskopas ausų, nosies ir gerklų operacijoms (ben-dras vaizdas).

5 paveikslas. Mikroskopas ausų, nosies ir gerklų operacijoms (deta-lus vaizdas).



tojai: dr. R. Pliaukšta, gyd. H. Ališauskas, gyd. E. Bajo-rienė, gyd. A. Burkus, gyd. R. Černiauskienė, gyd. N. Gineitienė, gyd. J. Ivaška, gyd. I. Paulauskienė, gyd. A. Račkauskienė, gyd.R. Šala-viejienė, gyd. I. Šatinskienė, gyd. D. Tamošiūnaitė.

Šiame padalinyje studi-juoja Vilniaus universiteto V kurso studentai, ruošiami rezidentai – otorinolaringo-logai, tobulinami ausų, no-sies, gerklės ligų gydytojai. Ruošiami doktorantai, 5 iš jų apgynė medicinos dakta-ro disertacijas.

Vilniaus universiteto li-goninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centre daromos ausų, nosies, gerklės ligų operacijos: au-sies mikrochirurginės ope-racijos (timpanostomijos, timpanotomijos, timpano-plastikos, osikuloplastikos, stapedoplastikos, ir ausies radikalios bei išplėstinės operacijos), gerklų mikro-chirurginės operacijos, en-doskopinės sinusų ir nosies operacijos, nosies ertmės ir sinusų operacijos, tonzilek-tomijos, adenoidektomijos ir kt.

Pateiksime pavyzdį.Jei vaikui diagnozuoja-

ma adenoidai, lėtinis tonzi-litas, vazomotorinis rinitas, serozinis otitas, (vaikas ne-prigirdi, sunkiai kvėpuoja, dažnai serga ūminiu tonzili-tu), tai jo privilegija yra būti operuojamam narkozėje, jam vienu kartu galima at-likti tonzilektomiją, adenoi-dektomiją, nosies apatinių kriauklių elektrodesintegra-ciją ir timpanotomiją ar tim-panostomiją. Vaikas po to-kių operacijų bus sveikas, nepatirs streso operacijų metu.

Santariškių klinikų Au-sų, nosies, gerklės ligų cen-tre 2002 m. konsultuota 15 479 ambulatoriniai ligoniai, stacionare gydėsi 2088 li-goniai. Vidutinė gydymo trukmė 5,9 dienos.

Padaryta 1762 operaci-jos, iš jų 602 tonzilektomi-jos ir adenoidektomijos; 524 nosies ertmės, sinusų opera-cijos; 52 endoskopinės no-sies ir sinusų operacijos; 131 ausies mikroskopinė operacija; 96 gerklų mikro-skopinės operacijos; 357 kt. operacijos. ▲

Sloga (rinitas) yra no-sies gleivinės liga. Sloga skirstoma į

ūminę ir lėtinę. Slogos gali būti skirstomos į alergines ir nealergines. Nealerginės slogos klasifikuojamos į in-fekcines (ūminės ir lėtinės) ir neinfekcines (vazomoto-rines, hipertrofines, atrofi-nes).

Alerginės slogos skirsto-mos į epizodines (sezonines) ir pastovias (nuolatines).

Ūminė sloga (ūminis ri-nitas). Nosies ertmę išklo-janti gleivinė paviršiuje tu-ri virpamąjį epitelį, kuris tu-ri plaukelius. Pastarieji vir-pa link choanų (angos, kurio-mis nosies bendros landos at-siveria į nosiaryklę). Nosies gleivinė išskiria (gamina) sekretą. Sekretas yra tąsus, gleivingas, skaidrus. Gleivės padengia nosies gleivinę plonu sluoksniu, matomu

tik elektroniniu mikroskopu ir vadinamu gleivių antklo-de. Be to, gleivėse yra lizo-cimų (medžiagos, kurios nu-kenksmina mikrobus). Glei-vių antklodė slenka link cho-anų į nosiaryklę, ryklės sie-nele link stemplės ir jos pra-ryjamos. Taip organizmas susidoroja su patekusiais į nosį mikrobais. Tai normali nosies fiziologija.

Etiologija (priežas-tys). Slogą sukelia virusai;

dažniausiai rinovirusai, sin-ticiniai virusai, gripo, para-gripo, adenovirusai.

Predisponuojantys fak-toriai. Bendras ir vietinis (rankų, kojų) organizmo peršalimas, oro padidėju-si drėgmė, alergizuotas or-ganizmas, nosies pertvaros iškrypimai turi įtakos slogai išsivystyti.

Ligos vystymasis (pa-togenezė). Sergamumas padažnėja rudenį (spalio mėn.), žiemą (sausio mėn.), pavasarį (kovo mėn.). Tai trys pikai, kai padažnėja ser-gamumas virusinėmis ligo-mis. Didžiausias slogos vi-ruso nešiotojas yra sloga sergantis žmogus, ypač vai-kas. Vaikai būna judrūs, jie laksto, čiaudi ir aplinkoje sėja slogos virusinę infek-ciją. Patekę į nosį virusai be-sidaugindami keičia nosies gleivinės pH, dėl to sustoja

SLOGOSROMAS KAŠINSKAS

1 pav. Nosies gleivinės virpama-sis epitelis (elektroninė mikro-skopija).

Ūminė sloga (ūminis rini-tas). Nosies ertmę išklo-janti gleivinė paviršiu-je turi virpamąjį epitelį, kuris turi plaukelius. Pastarieji virpa link cho-anų (angos, kuriomis no-sies bendros landos atsi-veria į nosiaryklę). No-sies gleivinė išskiria (ga-mina) sekretą. Sekretas yra tąsus, gleivingas, skaidrus. Gleivės paden-gia nosies gleivinę plo-nu sluoksniu , matomu tik elektroniniu mikro-skopu ir vadinamu glei-vių antklode. Be to, gleivėse yra lizocimų (medžiagos, kurios nu-kenksmina mikrobus). Gleivių antklodė slen-ka link choanų į nosia-ryklę, ryklės sienele link stemplės ir jos pra-ryjamos. Taip organiz-mas susidoroja su pate-kusiais į nosį mikrobais. Tai normali nosies fizio-logija.

Sveikata 2004 • 4


virpamojo epitelio plauke-lių virpėjimas, sustoja glei-vių antklodės judėjimas, su-stoja nosies apsivalymo me-chanizmas (klirensas), prasi-deda liga. Gleivinėje prade-da daugintis mikrobai. Su-sitraukia nosies gleivinės kraujagyslės, tai vazokonst-rikcijos stadija. Vėliau krau-jagyslės išsiplečia (vazodi-liatacijos stadija), lydi glei-vinės edema (patinimas), sekrecija (nosies landoje at-siranda gleivingas sekretas).

Simptomai. I stadija – prodrominė, besitęsianti ke-letą valandų. Džiūsta no-sis, atsiranda vietinis ku-tenimas. Nosies gleivinė apžiūrint reflektoriumi ar en-doskopu blyški (ischemija).

II stadija – ankstyva re-akcija ir dirginimas, kurie tęsiasi kelias valandas ar die-nas. Gerklė sausa ir skaus-minga ryjant, atsiranda čiau-dulys, vandeningos išskyros bei užgulta nosis (sunku kvėpuoti per nosį).

III stadija – vietinės stazės ir antrinės infekci-jos, kai gleivės tirštėja, jų mažėja, tampa pūlingo-mis. Nosies gleivinė tam-si su melsvu atspalviu. No-sies obstrukcija maksima-li (žmogus negali kvėpuoti per nosį).

IV stadija – rezorbcinė – simptomai palaipsniui nyks-ta ir per 7-10 dienų pasveiks-tama. Jei sloga užsitęsia il-giau 10-14 dienų, reikia gal-voti apie slogos komplika-ciją sinusitą ir kreiptis į gy-dytoją otorinolaringologą.

Gydymas. Sergant sloga reikia pradėti gydytis nuo pirmos dienos. Pirma sąly-

ga – būti namuose ir gulėti lovoje, taip apsaugosime ki-tus nuo užkrėtimo ir nealin-sime savo organizmo. Pir-miausia reikia išsimaudyti vonioje su pušų, eukalipto ekstraktu, po to į lovą. Rei-kia gerti labai daug skysčių: liepžiedžių, aviečių arbatų. Valgyti kaloringą maistą. Geriamas paracetamolis, su-augusiems galima skirti as-piriną. Gerai veikia antihis-tamininiai preparatai (klari-tinas, aerius, zirtekas). Ski-riami dekongestantai (krau-jagysles sutraukiantys – glei-vinės paburkimą mažinan-tys vaistai) kaip ksimelinas, vibrocilas, tizinas.

Galima skirti dekonges-tantus su antihistamininiais vaistais (vadinamieji siste-miniai dekongestantai): kla-rinazė, cyrus.

Komplikacijos. Ne-gydžius slogos, jai užsitęsus gali išsivystyti sinusitai (prienosinių ančių uždegi-mai), vidurinės ausies užde-gimas, serozinis vidurinės ausies otitas – serootitas (kai sutrinka nutekėjimas per ausies trimitą ir vidu-rinėje ausyje kaupiasi skys-tis ir sutrinka tik klausa). Taip pat uždegimas gali leis-tis žemyn ir išsivystyti ūmi-nis faringitas, ūminis tonzi-litas, tracheitas, bronchitas ar net plaučių uždegimas.

Alerginės slogos (alergi-niai rinitai). Alerginė sloga – tai liga, kuriai nėra būdin-gi uždegimo požymiai, jos nesukelia nei mikrobai, nei virusai. Alerginės slo-gos sukėlėjai yra alerge-nai. Alergenai – tai balty-minės kilmės medžiagos ar-

2 pav. Nosies gleivinės virpamasis epitelis ir judanti gleivių “ant-klodė” (schema).

3 pav. Nosies gleivinės virpamasis epitelis padengtas gleivėmis (elek-troninė mikroskopija).

4 pav. Nosies gleivinės vaizdas sergant alerginiu rinitu (schema).



ba haptenai – nebaltyminės kilmės medžiagos, turinčios laisvų jungčių ir patekę į or-ganizmą jungdamos su orga-nizmo baltymais tampa aler-genais.

Alergenais gali būti maisto produktai, vaistai, rūbai, žiedadulkės, gyvulių plaukai, pleiskanos, plunks-nos, pūkai, erkutės ir kt.

Alergenas – antigenas, patekęs į organizmą, sukelia antikūnų gamybą. Šios reak-cijos metu įvyksta reakcija, plyšta audinių bazofilų ap-

valkalas, išsilieja aktyvios medžiagos: serotoninas, his-taminas, leukotrienai ir kt., kurios didina kraujagyslių pralaidumą. Vystosi alerginė reakcija, lydima audinių ede-mos, vegetacinės nervų siste-mos reakcijų. Pirmiausia re-akcija gali kilti alergeno pa-tekimo vietoje, vėliau visa-me organizme. Nuo to pri-klauso ligos simptomatika. Alerginiai rinitai skirstomi į epizodinius (sezoninius) ir pastovius (nuolatinius).

Epizodinis alerginis ri-nitas sukeliamas žiedadul-kių: pavasarį žydinčių žolių, medžių, rudenį žydinčių piktžolių. Alerginio rinito simptomatika atsiranda pa-vasarį ar rudenį, kai žydi au-galai, vadinami išorės (lau-ko) alergenai.

Pastovus alerginis ri-nitas sukeliamas pelėsių, dulkių erkių, pleiskanų, vabzdžių dalių – tai vadina-mieji vidaus (patalpų) aler-genai. Simptomai atsiran-da patalpose: namie ar įstai-goje, lauke jie susilpnėja ar išnyksta.

Simptomai. Epizodi-nis alerginis rinitas prasi-deda dažniausiai priepuo-

liu, alergenui patekus į sen-sibilizuotą (įjautrintą) orga-nizmą. Užsikemša nosis, ne-gali kvėpuoti, prasideda ri-norėja (vandeningo skysčio iš nosies tekėjimas), priepuo-linis nepaliaujamas čiaudu-lys, ašarojimas.

Apžiūrint nosį, nosies kriauklių gleivinės išburkę, blyškios, vandeningos kriauklės prisispaudę prie nosies pertvaros, nepalikda-mos tarpo kvėpavimui, lan-dose daug vandeningo sero-zinio sekreto.

Tokiems ligoniams gali-ma nustatyti buvusias alergi-nes reakcijas ar ligas jiems patiems, jų giminaičiams (dilgėlinę, bronchinę astmą, egzemą, alergiją vaistams, maistui).

Ištyrus nosies sekretą mikroskopu, aptinkama daug eozinofilų (tai kraujo baltieji kūneliai – alergijos indikatoriai). Taip pat krau-juje aptinkama daugiau eozi-nofilų (>10%).

Tiksliau ištirti, kam aler-giškas žmogus, daroma odos skarifikaciniai ar intrakutani-niai mėginiai bei imuniniai serologiniai testai.

Gydymas. Geriausias

gydymas – pašalinti alergi-nes medžiagas iš aplinkos ar persikelti gyventi, kur nėra alergenų. Jeigu yra monova-lentinė (vienam alergenui) alergija, galima specifinė hiposesnsibilizacija į orga-nizmą suleidžiant labai pra-skiestą alergeną.

Jei yra polivalentinė (daug medžiagų) alergija, naudojami antihistamininiai medikamentai: klaritinas, aerius, zirtekas tabletėmis, į nosį purškiami gliukokorti-koidai: nazoneksas. Taip pat antihistamininiai preparatai su pseudoefidrinu – klarina-ze, cyrus.

Vazomotorinis rinitas. Tai sloga, kurios priežastis glūdi autonominėje (simpa-tinėje ar parasimpatinėje) nervų sistemoje, ją dažniau-siai sutrikdo įvairūs fak-toriai, tarp jų ir centrinės nervų sistemos jaudinimo ir slopinimo procesų lygsva-ros sutrikimas.

Nosies kriauklių arterio-lių ir veninių sinusoidžių ly-gieji raumenys yra inervuo-jami autonominės nervų sis-temos. Parasimpatiniai sti-mulai sukelia vazodiliata-ciją (pripildo krauju sunusoi-des) ir sukelia paburkimą ir gleivių produkciją. Simpati-niai dirgikliai sukelia vazo-konstrikciją ir mažina glei-vių produkciją.

Vazomotorinio rinito priežastimi gali būti pik-tnaudžiavimas medikamen-tais (nosies kraujagysles su-traukiančių vaistų besaikis naudojimas, kontraceptikai, antihipertenziniai – krau-jospūdį mažinantys vais-tai), nėštumas, premenstru-

5 pav. Taisyklingas vaistų lašini-mas į nosį (schema).

6 pav. Apatinės nosies kriauklės sergant vazomotoriniui rinitu (vaiz-das iš nosiaryklės).

Sveikata 2004 • 4


aciniai ciklai, hipotireoidiz-mas, emocinės priežastys, temperatūros pokyčiai, en-dokrininiai faktoriai, brendi-mas, klimaksas ir kt.

Simptomai: pagal simp-tomus žmones, sergančius vazomotorine sloga, galima suskirstyti į 3 grupes.

I grupė, kuri skundžiasi pasunkėjusiu kvėpavimu per nosį – pastoviai, periodiškai – atsikėlus, atsigulus, val-gant, patalpoje, lauke.

II grupė, kuriems te-ka vandeningas sekretas, dažniausiai periodiškai – šal-tame ore ar šiltoje aplinkoje.

III grupė – sunku kvėpuo-ti ir teka iš nosies vandenin-gas sekretas.

Gydymas. Gydant daug reikšmės turi aplinkos fakto-rių sureguliavimas, psichote-rapeuto ar psichologo kon-sultacija, endokrinologo gy-dymas. Gerus rezultatus kar-tais duoda refleksoterapija (akupunktūra).

Jei minėtos gydymo priemonės nepadeda ir žmo-gus dėl kvėpavimo per nosį nejaučia gyvenimo komfor-to, taikomi chirurginiai gy-dymo metodai – operacijos: elektrinė ir ultragarsinė apa-tinių nosies kriauklių desin-tegracija, apatinių kriauk-lių konchoplastika ar kon-chotomija (nukerpama dalis kriauklės ar tik kaulinė jos dalis).

Operacijos dažniausiai daromos narkozėje, nes ly-dimos kraujavimo. Po opera-cijos kriauklės labai išburks-ta ar kraujuoja. Gydymo ge-ra kokybė – laisvas kvėpa-vimas dažniausiai būna po mėnesio.

Lėtinis hipertrofinis ri-

nitas. Tai lėtinis rinitas, kai apatinės nosies kriauklės padidėja ir nelinkę nuo de-kongestantų (kraujagysles sutraukiančių vaistų) susi-traukti, sumažėti. Palpuo-jant buku zondu jos kieto-kos. Galima išskirti 3 for-mas. Apatinių kriauklių po-gleivyje daug jungiamojo audinio, kriauklės pastoviai didelės, sunku kvėpuoti.

Išbujojęs apatinių kriauk-lių kaulas, kriauklės didelės, kietos, sunku kvėpuoti.

Apatinių kriauklių re-čiau priekiniai, dažniau užpakaliniai galai padidėję. Jie melsvi, primena avietės uogą, beveik uždaro choa-nos (angos, kuriomis atsi-veria nosies landos į nosia-ryklę). Pagrindinis simpto-mas – pasunkėjęs kvėpavi-mas per nosį.

Gydymas: tik chirurgi-nis. Tai operacija – koncho-tomija, nukerpama dalis apatinės kriauklės per visą ilgį, arba tik užpakalinis pa-didėjęs galas.

Atrofinė sloga. Lėtinės slogos forma, kuria dažniau-siai serga vyresnio amžiaus žmonės. Be to, gali įtako-ti endokrininės ligos, to-kios kaip diabetas, inkstų li-gos. Atrofinės slogos vys-tosi žmonėms, dirbantiems dulkėtoje aplinkoje (cemen-to gamyklos, malūnai, ak-mens skaldyklos ir kt.), ap-linkoje, kurioje yra chemi-nių medžiagų.

Atrofinį rinitą gali įtako-ti vitamino A ir C stoka orga-nizme, sausas oras.

Patogenezė (ligos eiga). Dėl nuolatinio minėtų aplin-kos ar pačio organizmo fak-torių poveikio mažėja sek-

recinių liaukų gleivinėje, ji tampa sausa, pradeda žūti virpamojo epitelio plauke-liai. Nosies gleivinės nepa-dengia nuolat slenkanti glei-vių antklodė. Virpamasis no-sies epitelis keičiasi plokščiu daugiasluoksniu, gleivinė tampa plona, sausa.

Simptomai. Dėl glei-vinės išplonėjimo (atrofijos) darosi plačios nosies landos, kriauklės mažėja. Kadangi landos plačios, oro srovės greitis lėtėja, pasigaminę gleivės sudžiūsta, darosi tąsios, vėliau kietokos. Dėl pridžiūvusių gleivių plutų darosi sunku kvėpuoti.

Apžiūrint nosį, matosi plačios landos, pridžiūvę tiršto sekreto, išvalius glei-vinė plona, sausa. Sutrin-ka uoslė iki pilno išnykimo (anosmijos).

Gydymas. Greito ir ge-ro efekto negausime. Gydy-mas ilgas. Naudojami šarmi-niai tirpalai nosies plutoms atmirkyti, kad būtų galima išpūsti. Galima purkšti Mar plus, Sterimar, Humerus – tai jūros vanduo, kuris atmir-kys plutas, drėkins gleivinę, o Mar plus esantis dekspan-tenolis skatins fibroblastų ga-mybą ir gijimą.

Galima naudoti dirgi-nančias priemones – kaip tamponus su medumi, jodo preparatais. Naudotini vita-minai A ir E, taip pat rieba-liniai jų tirpalai tamponams į nosį. Skirtini geležies pre-paratai ilgesniam laikui in-jekcijomis, nes remiantis vengrų prof. Bernadt tyri-mais, sergant atrofine slo-ga organizme būna geležies trūkumas. ▲

INGA ŠATINSKIENĖ

Inga Šatinskienė, gydytoja, 1998 m. baigė Vilniaus universiteto Medici-nos fakultetą. 2002 m. baigė spe-cializuotą otorinolaringologijos rezi-dentūrą. Dirba Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų klinikoje.

Anatominiu požiūriu ausis dalijama į tris dalis: išorinę, vidu-rinę ir vidinę. Išorinė ausis susideda iš ausies kaušelio ir išorinės klausomosios landos.



Ausies kaušelį su-daro elastinga kremzlė, padengta

antkremzliu ir oda, išskyrus spenelį, kur kremzlės nėra. Įeigą į išorinę klausomąją landą iš priekio dengia kram-slys, prieš jį – prieškramslis. Daugiausia įdubusi kaušelio dalis vadinama kriaukle. Apačioje ausies kaušelis bai-giasi speneliu arba kaušelio skiltele, kurią sudaro tik rie-balinis ląstelynas, padengtas oda (1 pav.).

Išorinės klausomosios landos ilgis yra apie 2,5 cm, skersmuo – 0,7-0,9 cm. Ji su-daryta iš dviejų dalių: krem-zlinės ir kaulinės. Landos

spindžio siau-riausia dalis yra ten, kur jungia-si kremzlinė ir kaulinė da-lys: čia dažniau-siai įstringa sve-timkūniai. Lan-dos kremzlinėje dalyje, ties įei-ga, yra ryškus poodinis sluoks-nis, plaukų, rie-balinių ir sierą g a m i n a n č i ų liaukų. Dėl to tik šioje landos dalyje gali for-muotis furunku-

sienelė ribojasi su apatinio žandikaulio sąnariu: jos uždegimo metu kramtant jaučiamas skausmas.

Būgnelis skiria išorinę landą nuo būgninės ertmės. Jis tartum laikrodžio stik-las įstatytas į vagelę, lanku apsupančią išorinės landos kraštą prie būgninės ertmės (2 pav.).

Būgnelio aukštis 9-10 mm, plotis 8-9 mm, sto-ris 0,1 mm. Būgnelis yra peršviečiamos, perlamut-rinės spalvos, todėl otosko-puojant (apžiūrint būgnelį) galime matyti kai kurias būgninėje ertmėje esančias struktūras, pavyzdžiui, plak-tuko rankeną. Būgnelis yra savotiškas būgninėje ertmėje vykstančių procesų veidrodis.

Vidurinę ausį suda-ro būgninė ertmė, ola su celėmis ir klausomasis

vamzdis (ausies trimitas). Būgninė ertmė savo

išvaizda primena kubą, jos dydis maždaug 1 cm³. Ga-lima išskirti šešias jos sie-neles. Lateralinę (išorinę) sudaro būgnelis ir jį su-pančios kaulinės landos da-lys. Viršutinė sienelė yra plona kaulinė plokštelė, ski-rianti būgninę ertmę nuo vi-durinės kaukolės duobės, pro ją bakterijos gali patek-ti iš vidurinės ausies į sme-genis. Priekinė sienelė be-veik visa užimta klausomo-jo vamzdžio anga. Užpaka-linėje sienelėje yra anga, ve-danti į olą. Apatinė sienelė skiria būgninę ertmę nuo jungo venos stormens (pro šią sienelę bakterijos gali pa-siekti jungo veną ir sukelti jos tromboflebitą).

Būgninė ertmė dalija-ma į tris skyrius: apatinis skyrius (hypotympanum)

Ausis, jos sandara. Vestibulinis aparatas

1 pav. 2 pav.

Inga Šatinskienė.Zenono Glavecko nuotr.

las. Padidėjus sierą gami-nančių liaukų sekrecijai, su-sidaro sieros kamščiai. Kau-linėje dalyje yra tik epider-mis, glaudžiai suaugęs su plonu antkauliu.

Landoje galima išskirti keturias sieneles. Priekinė

Sveikata 2004 • 4


– tai nedidelė įduba, esan-ti žemiau apatinio būgnelio krašto, vidurinis (mesotym-panum) – užima būgninės ertmės dalį, esančią tarp būgnelio ir medialinės (vi-durinės) sienelės, viršutinis skyrius (epitympanum) yra aukščiau būgnelio įtempto-sios dalies. Viršutiniame sky-riuje yra trys klausos kauliu-kai: plaktukas, priekalas ir kilpa. Jie sujungti sąnariais; plaktuko rankena suaugusi su būgneliu, o kilpos pama-tas įtvirtintas žiediniu raiščiu prieangio lange. Tokiu būdu trys klausos kauliukai suda-ro nepertraukiamą grandinę, jungiančią būgnelį su priean-gio langu (3 pav.).

Būgnine ertme praeina veidinis nervas, kuris gali būti pažeistas sergant vidu-rinės ausies uždegimu.

Būgninės ertmės sienos, klausos kauliukai yra iškloti gleivine.

Speninė atauga susifor-muoja 6-7 metų vaikams. Pa-stovi sudėtinė speninės atau-gos dalis yra ola – didelė pneumatinė ląstelė, išklota plona gleivine ir užpildyta

oru. Ji susisiekia su būgnine ertme. Pro jos viršutinę sie-nelę mikroorganizmai gali patekti į vidurinę kaukolės duobę. Į olą atsiveria pneuma-tinių ląstelių angos. Taip va-dinamos speninėje ataugo-je esančios nedidelės ertmės, jos išklotos plona gleivine ir užpildytos oru. Jų kiekis ir išsidėstymas priklauso nuo speninės ataugos pneumati-zacijos laipsnio. Pagal tai skiriami keli speninės atau-gos tipai: pneumatinis, di-ploinis, sklerozinis (kai nor-malią pneumatizacijos eigą sutrikdo vaikystėje persirgti vidurinės ausies uždegimai, pasunkėjęs kvėpavimas no-simi).

Ausies trimitas jungia būgninę ertmę su nosiaryk-le. Jis sudarytas iš dviejų dalių : kaulinės ir krem-zlinės. Kaulinė ausies tri-mito dalis prasideda 3-5 mm skersmens anga prie-kinėje būgninės ertmės sie-noje. Kremzlinė dalis atsive-ria anga į nosiaryklės latera-linę sieną ties apatine nosies kriaukle. Ausies trimitas yra išklotas virpamuoju epite-

liu, kurio virpesiai nukreipti nosiaryklės link.

Vidinė ausis – tai sudėtingas anatominis da-rinys smilkinkaulio pira-midėje. Ji susideda iš kauli-nio labirinto ir jame esančio plėvinio labirinto. Tarp kau-linio labirinto ir plėvinio la-birinto lieka tarpas, užpildy-tas skysčio – perilimfos (tai smegenų skystis), o plėvi-niame labirinte cirkuliuo-ja endolimfa. Kaulinis labi-rintas dalijamas į tris dalis: prieangį, į užpakalį nuo jo esančius tris pusratinius ka-nalus bei į priekį nuo priean-gio esančią sraigę (4 pav.).

Prieangis užima centrinę labirinto dalį.

Sraigė susidaro spirali-niam sraigės kanalui 2,5 kar-to apsisukant sraigtu apie kaulinį strypą. Nuo kaulinio strypo į spiralinio sraigės ka-nalo spindį išsikiša kaulinė spiralinė plokštelė. Sraigės plėvinio kanalo vijų ertmėje yra klausos receptorius – spiralinis (Kortijaus) orga-nas, per kurį garso banga,

transformuota į nervinį im-pulsą, nervais pasiekia gal-vos smegenų klausos centrus ir ten sukelia garso pojūtį.

Pusratiniai kanalai yra trys: lateralinis, priekinis ir užpakalinis. Kiekvienas ka-nalas turi dvi kojytes: am-pulinę ir paprastą. Priekinio ir užpakalinio pusratinių ka-nalų paprastos kojytės su-sijungia į vieną. Vidinėje ausyje garso banga suke-lia sudėtingus mechaninius sraigės membranų ir skysčių judesius. Dėl to pasireiškia biocheminės ir elektrinės reakcijos labirinte ir nervi-niuose dariniuose ir žmogus gali suvokti garsą.

Vestibulinis organas pa-deda išlaikyti pastovų kūno raumenų tonusą (statiką). Dirginant receptorius, tas to-nusas keičiasi, prasidėjusios refleksinės reakcijos tonusą lyg perskirsto tarp įvairių raumenų grupių ir taip palai-ko kūno pusiausvyrą, pade-da pajausti kintantį judėjimo greitį, suvokti kūno judėji-mo kryptį (kinetiką).

3 pav.

4 pav.



Periferiniai pusiausvy-ros palaikymo receptoriai yra dvejopi, išsidėstę vi-dinės ausies pusratiniuose kanaluose ir prieangyje, nuo kurių nervais pasiekiamos įvairios smegenų dalys.

Sukamojo judesio pradžioje, pabaigoje ar-ba judesiui pagreitėjus (sulėtėjus), atsiradus pa-greičiui, sudirginamos ves-tibulinio organo receptorių ląstelės, dėl to kyla nerviniai impulsai.

Dirginant vestibulinį or-ganą, dėl gausių nervinių jo ryšių galimos trijų tipų reak-cijos : sensorinės, motorinės ir vegetacinės. Sensorinė reakcija – tai subjektyviai jaučiamas galvos sukima-sis, nusakomas jo krypties ir greičio jutimu. Iš pradžių jaučiamas sukimasis į vieną pusę, sustojus – į priešingą. Motorinė reakcija – tai re-fleksinė skersaruožių rau-menų veikla. Skiriama akių ir kitų kūno raumenų gru-pių reakcija.

Vegetacinė reakcija pri-klauso nuo artimų ryšių tarp vestibulinio ir klajoklio nervų bei vegetacinių centrų smegenyse. Todėl į vesti-bulinio organo dirginimą re-aguoja tiek simpatinė, tiek parasimpatinė vegetacinės nervų sistemos dalys. Kartu keičiasi ir organų funkcinė būklė: širdies, kvėpavimo ritmas, kraujagyslių ir ly-giųjų raumenų tonusas, žar-nyno veikla, medžiagų apy-kaita, kraujo sudėtis.

Taigi ausis yra sudėtin-gos anatominės sandaros organas, kurio dėka galime išgirsti garsą, orientuotis erdvėje. ▲

Etiologija (uždegimą sukeliančios priežas-tys): dažniausiai su-

kelia tokie mikrobai: Strep-tococcus pneumoniae, Ha-emophilus influenzae, bei Moraxella catarrhalis. Ga-li būti ir kiti sukėlėjai, sta-filokokai, tuberkuliozės laz-delė, grybeliai ir kt.

Infekcijos patekimo ke-liai: kontaktinis kelias pats dažniausias. Infekcija (mik-robai, virusai) iš nosies (ser-gant sloga, gripu, URI – ūmi respiracinė infekcija) per au-sies trimitą patenka į vidu-rinę ausį. Kitas kontaktinis kelias, kai būgnelyje yra per-foracija ir per ją į vidurinę ausį patenka vanduo, o su juo ir mikrobai, esantys van-denyje ir ant išorinės klauso-mosios landos sienelių.

Labai retas kelias yra he-matogeninis, kai infekcija iš kitų audinių ir organų į vidu-rinę ausį per kraujagysles pa-tenka su krauju.

Patogenezė: (ligos vys-tymosi mechanizmas): išsip-lečia vidurinės ausies ert-mių gleivinės kraujagyslės, dėl ko ji parausta, o krauja-gyslės pasidaro labiau pra-laidžios ir kraujo skystoji da-lis veržiasi iš jų į vidurinės ausies ertmę.

Be to, suaktyvėja glei-

vinės liaukų veikla, jos išski-ria daugiau gleivingo sekre-to. Būgninėje ertmėje kau-piasi serozinis skystis – transudatas. Uždegimui be-sitęsiant, į vidurinės ausies gleivinę infiltruojasi leuko-citai, ji sustorėja, į kraują patenka mikrobų bei kraujo elementų irimo produktai – atsiranda pūliai (eksudatas).

Pred i sponuojantys (sąlygojantys) faktoriai

Be abejo, be uždegimo nosyje negali būti uždegimo vidurinėje ausyje, išskyrus traumas ir būgnelyje esančią skylę (perforaciją).

Virusinės ligos nosyje (sloga, gripas, kataras) pa-ruošia gleivinę nosyje, au-sies trimite, kad mikrobai iš nosies galėtų plisti į vi-durinę ausį ir daugintis jos gleivinėje.

Taip pat uždegimo vysty-muisi turi įtakos organizmo peršalimas, žmogaus aler-ginės būklės, endokrininės ligos, kurios padažnina ser-gamumą ir apsunkina ūmi-nio vidurinio otito eigą, no-sies pertvaros iškrypimai, adenoidai.

Simptomai: uždegimas prasideda staigiu ausies skausmu, plintančiu į kaklą, smilkinį. Skausmas gali turėti pulsuojantį charak-

VIDURINĖS AUSIES UŽDEGIMASROMAS KAŠINSKAS

Ausies uždegimas va-dinamas otitu (nuo graikiško žodžio kil-mininko “otos” “au-sies” kamieno pride-dant galūnę -itas). Ausį sudaro 3 dalys: išorinė, vidurinė ir vi-dinė ausis.Vidurinės ausies užde-gimas (vidurinis oti-tas) skirstomas į ūminį ir lėtinį.Ūminis vidurinis otitas. Definicija (apibrėžtis) – ūmi-nis vidurinis otitas – tai vidurinės ausies tris ertmes (būgninę ertmę, urvą su spe-ninės ataugos celėmis bei ausies trimitą) išklojančios gleivinės (virpamojo epitelio) ūminis uždegimas.

Sveikata 2004 • 4


terį. Pakyla temperatūra iki 39-40ºC. Atsiranda prikurti-mas, tačiau stiprus skausmas pradžioje užgožia prikur-timą. Ligoniui jis išryškėja vėliau, kai skausmas silps-ta. Apžiūrint būgnelį jis at-rodo paraudęs, sustorėjęs, išsipūtęs. Būgnelį apžiūri-me kaktos reflektoriumi ir ausies vamzdeliu ar otosko-pais bei teleendoskopais, kai būgnelio vaizdą televizi-jos ekrane mato gydytojas ir pats ligonis.

Vėliau (jei negydoma) būgnelis trūksta, atsiranda skylė apatinėje dalyje (nes pūlių spaudimas čia būna didžiausias).

Atsiradus skylei būgne-lyje sumažėja skausmas, krenta temperatūra, tačiau ausies išorinėje landoje atsi-randa be kvapo, gleivingi, tąsūs, pūliai. Jie gali būti be-spalviai, pradžioje su krau-jo priemaiša (dėl būgne-lio plyšimo), vėliau gelsvi, tąsesni.

Liga baigiasi skausmo

ir pūliavimo išnykimu, tem-peratūros normalizavimusi, bet lieka susilpnėjusi klau-sa dėl perforacijos (būgne-lio skylės), kuri gali užgy-ti. Kita susilpnėjusios klau-sos priežastis – tąsus skystis būgninėje ertmėje ar ausies trimito blokas.

Gydymas: pagrindinis gydymas – antibiotikai tab-letėmis: unarinas, augmen-tinas, dar geriau injekcijo-mis į raumenis ar net į veną 10 dienų. Nerekomenduotini ototoksinai antibiotikai, ku-rie pakenkia klausos nervą (gentomicinas, neomicinas, streptomicinas ir kt.).

Į nosį lašinami kraujagys-les sutraukiantys lašai (sek-reto iš vidurinės ausies per ausies trimitą nutekėjimui į nosį pagerinti); tai ksimeli-nas, tizinas, vibrocilas ir kt.

Jei yra kokios nors aler-ginės ligos, skirtini antihis-tamininiai vaistai (klariti-nas, aerius, zirtekas, klemas-tinas). Jei nėra pūliavimo iš ausies, galimi šildomi kom-

presai. Jei teka pūliai iš au-sies, tada išvalome ausį ir lašiname antibiotikus į ausį (4-5 k. per dieną). Galima su-lašinti antibiotikus su korti-kosteroidais (hidrokortizo-nu, deksametazonu). Reko-menduojama gulėti ant svei-kos ausies, į skaudamą ausį suvarvinti lašus ir gulėti bent 1 valandą.

Jei gydant antibiotikais būklė negerėja,o būgnelis išpūstas, tada intraveninėje nejautroje būgnelį prapjau-

name (timpanotomija, mi-ringotomija), kad ištekėtų pūliai.

Vėliau klausą atstatome ausies trimito prapūtimais per nosį, būgnelio masažais.

Klausos atstatymą kon-troliuojame darydami au-diogramas (klausos ištyri-mas specialiu aparatu, kuris parodo vidurinės ausies ir klausos receptoriaus bei ner-vo klausos lygius) bei timpa-nograma, kuri leidžia nusta-tyti būgnelio normalų funk-

1 pav. Normalaus ausies būgnelio vaizdas.2 pav. Vidurinės ausies ūminis uždegimas.

3 pav. Vidurinės ausies ūminio uždegimo komplikacija – būgnelio perforacija.



cionavimą.Komplikacijos: negy-

dant arba gydant neteisingai, ūminis vidurinis otitas gali pereiti į lėtinį vidurinį otitą. Taip pat gali sukelti intrak-ranijines otogenines kompli-kacijas (smegenų dangalų pūlingą uždegimą – menin-gitą, smegenų ar smegenėlių pūlinį bei otogeninį sepsį – kraujo užkrėtimą), nes vi-durinės ausies kaulinės sie-nelės, kurios ribojasi su sme-genimis labai plonos, kartais turi įgimtas skylutes.

Viena iš dažnesnių komplikacijų yra mastoi-ditas. Kai nėra pūliams nu-tekėjimo iš vidurinės ausies, pūliai ardo speninės ataugos celių kaulines pertvarėles, susiformuoja pūlių maišas, patinsta už ausies minkštie-ji audiniai, ausies kaušelis atlėpsta.

Pūliai gali prasiveržti po antkauliu, per kaulą padarę skylę.Susiformuoja subpe-riostalinis abscesas (poant-kaulinis pūlinys).

Gydymas: operacija – antromastoidotomija –

atvėrimas už ausies ir pašali-nimas pūlių, suardytų kauli-nių pertvarėlių.

Labai svarbu profilakti-ka, kad liga neišsivystytų.

Reikia gydyti slogą, gripą, URI, kai tik šios li-gos prasideda. Be to, jei yra iškrypusi nosies pertvara, kuri trukdo kvėpavimui, pa-didėjusios nosies kriauklės, jas reikia operuoti. Opera-cija atstato gerą kvėpavimą per nosį, ventiliacinę ir dre-nažinę ausies trimito funk-ciją.

Lėtinis vidurinės ausies uždegimas. (Lėtinis viduri-nis otitas)

Lėtinis vidurinės ausies uždegimas išsivysto iš ūmi-nio vidurinio otito, kai ne-gydomas, blogai gydomas ūminis uždegimas bei sąly-goja imunobiologinės orga-nizmo savybės. Kita priežas-tis, kai sutrinka vidurinės au-sies ventiliacija , būgnelis įlinksta į vidų, ypač įlinksta viršutinė būgnelio dalis, ku-ri yra labai paslanki. Susifor-muoja iš viršutinės būgnelio dalies į virš būgninę ertmę

įtraukta pūslelė, o nuo jos sienelių lupdamasis epider-mis formuoja cholesteatomą (baltos masės susiklostę sluoksniais, kaip svogūno sluoksniai, kuri vis didėja ir ardo būgninės ertmės struktūras (kauliukus, būgne-lio viršutinę dalį). Jei į cho-lesteatomą patenka infekci-ja, cholesteatoma supūliuo-ja. Vystosi lėtinis vidurinis viršbūgninis – urvinis oti-tas (lėtinis vidurinis atikoan-tralinis otitas), arba lėtinis epitimpanitas.

Simptomai: nuolatinis pūliavimas. Pūliai dvokian-tys, tiršti. Pastoviai silpnėja klausa. Apžiūrint būgnelį, viršutinėje būgnelio dalyje matyti perforacija, užpildyta cholesteatoma, dvokiančiais pūliais, granuliacijomis ar polipais.

Šio lėtinio otito gy-dymas yra tik operacinis, pašalinti infekcijos židinį iš vidurinės ausies, kad jis neišplistų į smegenis. Ope-racijos esmė – sujungti 3 ert-mes (būgninę, olą ir išorinę klausomąją landą) į vieną.

Ši operacija klausos nepa-gerina. Jei cholesteatoma nesupūliavusi, galima dary-ti kartu ir klausą gerinančią operaciją.

Kita lėtinio vidurinio otito forma yra lėtinis vi-durinis būgninis –trimiti-nis uždegimas (lėtinis vi-durinis mezotimpaninis otitas), arba lėtinis mezo-timpanitas. Šio uždegimo metu procesas lokalizuo-jasi vidurinėje ir apatinėje būgninės ertmės dalyje.

Simptomai: pastovus prikurtimas, periodiškas pūliavimas iš ausies. Pūliai tąsūs, gleivingi be kvapo. Apžiūrint būgnelį, matoma mažesnė ar didesnė būgne-lio skylė (perforacija) apa-tinėje įtemptojoje būgnelio dalyje.

Gydymas: esant paūmėjimui, lašinami an-tibiotikai ar antibiotikų – kortikosteroidų lašai į ausį (deksonas, maksitrolis). Kai ausis sausa, galima da-ryti klausą gerinančią ope-racija – timpanoplastiką. ▲

Žmonių giminės tobulėjimas turi būti traktuojamas kaip neribotai progresuojantis sugebėjimas.

Ž.KondorsėDarbą įsivaizduoju kaip laimę.

M.RodzevičuvnaNiekas dar neišmokė žmogaus, kaip suprasti savo esybę... niekas neišmokė jo ieškoti laimės ten, kur ją tikrai galima rasti.

J.GrėjusDidžiausia laimė ir didžiausia nelaimė yra tik smulkūs nukrypimai nuo paprasto likimo.

J.GėtėNieko netrūktų jo laimei, jei mokėtų ta laime naudotis.

StendalisŽmogui reikia daug ko, bet galima pasitenkinti ir bet kuo.

Olandų patarlėKokie laimingi esame, kurie nieko savo neturime.

Iš “Mahadžanakadžatata”Žmogaus laimė priklauso ir nuo jo individualybės, nuo jo

pastangų ir sugebėjimo būti laimingu.Livijus rašė apie Katoną vyresnįjį, jog jis bet kokiomis sąlygomis sugebėdavęs būti laimingas.Panašiai galvojo ir Napoleonas, kuris ant namo, kuriame apsigy-veno, užrašė:“Napoleonas visur yra laimingas.”

Niekas nėra toks laimingas kaip tikras krikščionis.B.Paskalis

Kiekvienas džiaugsmas turi kitą pusę, žemesnę: nelaimingą ašarą.

C.NorvidasLaimė tik žodynuose yra daiktavardis, o gyvenime tėra veiksmažodis, kuris keičiasi būtajame laike kartu su prisiminimu ir būsimajame laike kartu su viltim, ir kuris esamojo laiko visai ne-turi.

Iš skaitytų minčių

Sveikata 2004 • 4


Ausų traumų priežas-tys yra nelaimingi atsitikimai darbe ir

buityje (griuvimai, atsitren-kimai, sprogimai), sportas, fizinė prievarta (sumušimai, teroro aktai, sprogdinimai, šūviai). Traumos gali įvyk-ti bet kuriame amžiuje. Vai-kams įvyksta dėl didesnio jų judrumo bei blogesnės koor-dinacijos.

Ausis turi tris dalis – išorinę, vidurinę ir vidinę. Todėl pagal pakenkimo vietą skiriamos išorinės, vidurinės ir vidinės ausies traumos.

Ar visi žinome, ką dary-ti atsitikus ausies traumai, kaip elgtis, kad sužalojimo pasekmės būtų kuo švel-nesnės, kuo mažiau jaučia-mos ir matomos?

Išorinės ausies traumos

Gana dažnai pasitai-ko ausies kaušelio odos nubrozdinimai. Tai pa-viršinis odos sužalojimas, kai pažeidžiami tik pa-viršiniai odos sluoksniai iki pamatinės membranos. Atitinkamai gydant randų po nubrozdinimo nelieka. Teikiant pirmąją pagalbą, jei smarkiau kraujuoja, rei-kia uždėti švarų tvarstį ar nosinę ir kreiptis į gydytoją. Jei iki gydymo įstaigos toli, nubrozdinimo sritis ir apie ją nuvaloma (ypač tinka fu-racilino 1 : 5000 tirpalas).

Kiek įmanoma išvalomi nešvarumai, pašalinami sve-timkūniai, žaizda patepama riebaliniu, geriau su anti-biotikais tepalu ir, esant rei-kalui, uždedamas sterilus, geriau riebalinis tvarstis. Jei nekraujuoja, geriau žaizdą laikyti atvirą, kad greičiau susidarytų šašas, kuris ap-saugo sužalotą sritį. Žinoma, visada geriau, jei tai daro gydytojas, nes išvalius nepa-kankamai ar paviršutiniškai, likusias kietųjų medžiagų daleles vėliau gana sudėtin-ga pašalinti.

Ausies kaušelio vidu-rinės dalies priekiniame pa-viršiuje kremzlė ir antkrem-zlis yra silpnai susiję ir dėl sumušimo ši jungtis suardo-ma, antkremzlis atšoka nuo kremzlės. Tarp kremzlės ir antkremzlio priteka kraujo, limfos – susidaro ausies kaušelio išlaja (hemato-ma). Ją lydi nedidelis skaus-

mas, veržia ausies srityje. Kaušelio priekiniame pa-viršiuje matomas ribotas, tamprus, rausvai melsvas patinimas. Maži kraujo išsi-liejimai rezorbuojasi. Kai jie didesni, reikia gydytojo pagalbos, daromas pjūvis, pašalinamas turinys, užde-damas spaudžiamas tvarstis, skiriami antibiotikai.

Pažeidus gilesnius odos sluoksnius ir po oda esančius audinius, atsiran-da žaizda. Žaizdos gali būti įvairiausių rūšių, priklauso nuo atsiradimo mechaniz-mo. Dažniausiai pasitaiko muštinių žaizdų, nors nėra retos ir plėštinės, durtinės, pjautinės, kąstinės, kiek rečiau – šautinės. Pirmoji pagalba žaizdų atveju – ste-rilus, o jei nėra sąlygų, kuo švaresnis žaizdą ir jos kraštus spaudžiantis tvarstis ir ligo-nio transportavimas į spe-cializuotą įstaigą. Jei įvykio

Adolfas Burkus 1970 m. baigė Kau-no medicinos instituto Gydomąjį fa-kultetą. 1970-1971 m. mokėsi in-ternatūroje Respublikinėje Vilniaus klinikinėje ligoninėje. 1971-1976 m. dirbo Utenos rajono centrinėje ligoninėje gydytoju otorinolaringo-logu, 1976-1978 m. mokėsi Vil-niaus universiteto Medicinos fakul-teto klinikinėje ordinatūroje. 1978-1990 m. dirbo Respublikinės Vil-niaus klinikinės ligoninės Ausų, no-sies ir gerklės ligų skyriaus vedėju. Aukščiausios kvalifikacinės katego-rijos gydytojas otorinolaringologas, 24 mokslinių straipsnių autorius. Nuo 1990 m. dirba Vilniaus univer-siteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoju otorinolaringologu.

AUSIES TRAUMOSADOLFAS BURKUS

Adolfas Burkus.Zenono Glavecko nuotr.

Ausies traumos atve-ju pirmiausia sutrin-ka šio organo funkci-ja – žmogus prikurs-ta arba visiškai ap-kursta, svaigsta gal-va, sutrinka pusiau-svyra. Kaip ir kiekvie-nai traumai būdingas skausmas, gali krau-juoti arba tekėti iš ausies skaidrus sme-genų skystis (likvo-ras). Ausies traumai būdingi penki svar-biausi simptomai: skausmas, prikurti-mas, svaigimas, krau-javimas, likvorėja.



vietoje turima dezinfekuo-jančio skysčio, pavyzdžiui, spirito, tikslinga juo pa-tepti tik žaizdos kraštus, bet jokiu būdu ne pačią žaizdą. Labai svarbu kuo greičiau kreiptis į speciali-zuotą gydymo įstaigą. Kuo greičiau žaizda sutvarko-ma, išvaloma ir susiuvama, tuo didesnė tikimybė, kad ji nesupūliuos, gražiai su-gis ir bus mažiau matomas randas. Net jei nuplėštas ausies kaušelis ar jo dalys prisiuvami pirmomis valan-domis, gali prigyti.

Laiku neapžiūrėjus ar ne-sutvarkius žaizdos, kyla ne tik supūliavimo pavojus. Ne mažiau grėsmingos yra ki-tos galimos komplikacijos – vėlyvas kraujavimas iš žaiz-dos, stabligės išsivystymas, o esant kąstinėms žaizdoms – ir pasiutligės pavojus. Tiek stabligė, tiek pasiutligė yra mirtinai pavojingos ligos. Jų išvengti galima tiktai laiku atlikus profilaktiką – žaizdų sutvarkymą ir skiepus. Tai žymiai lengviau nei gydyti jau išsivysčiusią ligą, o tai ne visada ir pavyksta.

Po žaizdos susiuvimo būtina apsilankyti pas sa-vo gydytoją, kuris perriš žaizdą, apžiūrės, laiku pa-stebės komplikacijas, laiku pašalins siūles. Daugeliu atveju tinkamai susiuvus, siūles galima pašalinti po 6-7 dienų. Susiūtos žaizdos nereikia drėkinti, plauti, nes kai žaizda ne visiškai sugi-jusi, plaunant į vidų gali pa-tekti mikrobai ir žaizda gali supūliuoti.

Išorinė klausomoji lan-da sužeidžiama krapštant ausį. Tenka stebėtis žmonių išradingumu krapštyti ausis – krapštoma plaukų segtu-

kais, degtukais, virbalais, raktais, dantų krapštukais. Kartais pažeidžiama ne tik landa, bet ir būgnelis. Prie-kinė landos siena pažeidžia-ma krentant ant smakro arba dėl smūgio į smakrą, kai plyšta apatinio žandikaulio sąnario kapsulė, kuri ribo-jasi su landos priekine sie-na. Jei po smūgio į smakrą pasidarė sunku išsižioti ar sukandant skauda ausį, jei iš ausies kraujuoja, landą reikia užkimšti sterilia vata ir nedelsiant kreiptis į gy-dytoją. Reikalinga gydytojo priežiūra, kad gyjant landa nesusiaurėtų, neužrandėtų. Landa tamponuojama steri-lia medžiaga, suvilgyta vais-tais (steriliu vazelinu, sinto-micino emulsija, hidrokorti-zono tepalu), lašinami į ausį hidrokortizono suspensijos lašai. Prasidėjus randėji-mui, kartais tenka įkišti į landą plastmasinį vamzdelį – praplėtėją (diliatatorių), kad landa nesusiaurėtų.

Pasitaiko ir terminės au-sies traumos. Ausies nude-gimai atsiranda paveikus išorinę ausį karštu vande-niu, garais, liepsna, metalo suvirinimo metu patekus kibirkščiai į ausį. Aukšta temperatūra sukelia įvairaus laipsnio nudegimus. Pirmo-ji pagalba nudegus - uždėti sterilų tvarstį arba aprišti ausį švaria medžiaga. Nerei-kia tepti įvairiais riebalais ar kitomis medžiagomis. Visuomet būtina kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje bus suteikta kvalifikuota medici-nos pagalba.

Dėl žemos aplinkos tem-peratūros galima nušalti au-sies kaušelį. Pirmoji pagal-ba nušalus – ausies kaušelį sutepti spiritu arba degtine,

uždėti sterilų tvarstį arba aprišti švaria medžiaga. Nušalusių ausų negalima trinti sniegu – nušalę au-diniai neatsparūs mecha-niniam poveikiui, greit pažeidžiami. Visuomet būti-na kreiptis į gydytoją.

Ausies svetimkūniaiIšorinės klausomosios

landos svetimkūniai – tai gyvi organizmai, daiktai ar-ba jų dalys, patekę į išorinę klausomąją landą įvairiais būdais. Dažniausiai į landą svetimkūniai patenka vai-kams. Jie patys įsikiša arba jiems įkiša bendraamžiai. Tai gali būti medžių pum-purai, žaislų dalys, sėklos (žirniai). Suaugusiems pa-tenka grūdai, šiaudai (žem-dirbiams), cemento, kalkių gabaliukai, metalo dalys (statybininkams). Vata gali likti valant ausis. Ypač pa-vojingi karšti svetimkūniai (dirbant litavimo, metalo suvirinimo darbus, lydant metalą). Jie nudegina landą, gali pradeginti net būgnelį. Gyvi svetimkūniai dažniau-siai patenka miegant, važiuo-jant dviračiu, jei ausis atsuk-ta vabzdžio skridimo krypti-mi. Jei svetimkūnis be aštrių kampų, apvalus, skausmo gali ir nesukelti. Žmogus gali jausti nemalonų pojūtį arba gali ir nieko nejausti ir svetimkūnis gali užsibūti ilgokai. Jei svetimkūnis aštriabriaunis, gali jausti skausmą. Brinkstantys sve-timkūniai (sėklos, žirniai, pupos ir kt.) iš pradžių gali nepasireikšti jokiais simp-tomais. Jiems brinkstant at-siranda spaudimo jausmas, o vėliau ir skausmas. Į sve-timkūnį reaguoja išorinės klausomosios landos oda. Ji

tinsta, paburksta, prasideda uždegimas. Ilgai užsibuvę svetimkūniai apauga granu-liacijomis, tada gali kraujuo-ti iš ausies. Jei svetimkūnis užkemša landą, sutrinka klausa – žmogus prikursta. Gyvi svetimkūniai sukelia stiprų ūžesį ausyje, skausmą. Vabzdžius reikia numarinti lašinant spiritinių lašų, ode-kolono, praskiesto virintu vandeniu, aliejaus. Po to rei-kia kreiptis į gydytoją otori-nolaringologą. Svetimkūnių negalima krapštyti, šalinti, nes galima prastumti pro išorinės klausomosios lan-dos susiarėjimą. Tuomet bus sunku pašalinti ir gydytojui. Landoje esantis svetimkūnis nepavojingas, todėl nereikia skubėti ieškoti ne specialisto pagalbos. Svetimkūniai šali-nami iš landos ją plaunant šiltu vandeniu, kartais stipria srove. Jei svetimkūnis yra įstrigęs landoje, šalinti tiktai intraveninėje (bendrinėje) nejautroje, ypač vaikams. Jei prasidėjęs landos užde-gimas, skiriami antibiotikai. Landa tepama antibiotikų tepalu arba skiriami antibio-tikų lašai į ausį.

Būgnelio traumosBūgnelis gali plyšti dėl

staiga padidėjusio slėgio landoje – skeliant antausį, šokant iš aukštai į vandenį. Šalia sprogus sprogmenims ar šaudant, oro banga gali suplėšyti būgnelį. Galima būgnelį pradurti valant ausį, krapštant aštriais daiktais. Vaikai žaisdami, išdykauda-mi praduria vienas kitam, net tėvams, būgnelį. Simpto-mai: trumpalaikis skausmas, gali pasirodyti kraujo iš ausies, trumpalaikis galvos svaigimas, prikurtimas. Tei-

Sveikata 2004 • 4


kiant pirmąją pagalbą bei gydant, draudžiama valyti, plauti ausį, net lašinti vais-tus, nes infekcija gali patek-ti į vidurinę ausį. Pakanka užkimšti ausį steriliu tam-ponėliu. Būgnelio plyšimai dažnai užgyja savaime. Būti-na kreiptis į gydytoją. Trau-mos metu gali užlinkti į vidų būgnelio atplaišos, reikalin-ga operacija.

Vidurinės ir vidinės ausies mechaninė trauma

Vidurinė ir vidinė ausis yra smilkinkaulyje, kuris yra kaukolės pamato dalis. Vidurinė ausis susideda iš būgninės ertmės, olos ir klausomojo vamzdžio. Būgninėje ertmėje yra klau-sos kauliukų grandinė, ku-riai dėl traumos nutrūkus sutrinka klausa, žmogus prikursta. Būgninės ertmės viršutinė sienelė yra labai plona kaulinė plokštelė, ku-ri skiria vidurinę ausį nuo smegenų. Traumos metu, kai lūžta kaukolės pamatas, lūžta ir ši plokštelė, plyšta būgnelis, teka skaidrus sme-genų skystis (likvoras). Pri-sidėjus infekcijai, uždegi-mas vidurinėje ausyje gali išplisti į smegenis ir gali pra-sidėti labai sunkios kompli-kacijos – smegenų dangalų uždegimas (meningitas), smegenų uždegimas (ence-falitas) ar pūlinys, dėl kurių žmogus gali numirti.

Būgninėje ertmėje eina veido nervo kanalas. Jei lūžio linija eina per šį kanalą, pažeidžiamas veido nervas ir paralyžuoja veidą. Veidą gali paralyžiuoti ir perpūtus skersvėjui arba sušilus. Tik gydytojas gali nustatyti tiks-

lią priežastį, todėl reikia kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Kaukolės lūžis reiškia, kad smūgis į galvą buvo pakankamai stiprus, galima prarasti sąmonę. Kauko-lės lūžius diagnozuoti yra sunku, nes apžiūrint ligonį nėra akivaizdžių kaulų lūžių simptomų. Kaukolės pama-to lūžiai dažnai pasireiškia skaidriomis ar kraujingo-mis išskyromis iš ausies (per lūžio metu atsiradusį plyšį ir plyšus kietajam sme-genų dangalui teka smegenų skystis) – labai pavojingas simptomas. Taip pat dažnai pasitaiko “akinių” simpto-mas – simetriškai apvalios mėlynės aplink akis. Diag-nozuoti padeda rentgenogra-ma, kompiuterinė tomogra-ma, kuriose gali būti mato-mos lūžio linijos. Teikiant pirmąją pagalbą nukentėjusį reikia paguldyti ant šono taip, kad pažeista ausis būtų apačioje ir skysčiai galėtų ištekėti. Pažeista ausis ap-dengiama steriliu tvarsčiu, ausis neužkemšama ir nesi-stengiama stabdyti išskyrų ištekėjimo, kad nedidėtų spaudimas vidinėje ausyje, patikrinamas kvėpavimas, širdies ritmas. Jeigu reikia, pradedamas nukentėjusiojo gaivinimas. Nedelsiant rei-kia iškviesti medicinos pa-galbą.

Akustinė traumaAkustinė trauma įvyks-

ta dėl labai stipraus, suke-liančio skausmą, trumpalai-kio garso. Ūminė akustinė trauma dažnesnė karo metu. Taikos metu būna netikėtų nelaimingų atsitikimų atve-jais – sprogimai gamyboje, buityje, pirotechnikoje, dis-

kotekose, teroro aktų metu. Intensyvi akustinė trauma sukelia išplitusius pakiti-mus vidinėje ausyje, tačiau labiausiai ryškūs jie būna sraigėje. Sraigės recepto-riaus ląstelėse vystosi dvejo-pi pakitimai – mechaniniai ir metaboliniai. Pakitimai gali būti negrįžtami, tada ausis lieka kurčia. Atskiruo-se sraigės elementuose gali būti plyšimai, pasislinkimai, suardymai. Be sraigės ele-mentų pakenkimo gali būti kraujosruvos ir kitose vi-dinės ausies dalyse. Išsiliejęs kraujas pakeičia perilimfos ir endolimfos savybes ir su-trikdo klausos receptoriaus funkcijas.

Sprogimus ir šūvius lydi atmosferinio slėgio padidėji-mas. Tai veikia ir vidurinės ausies struktūras. Plyšta būgnelis, susidaro kraujos-ruvos būgnelyje ir būgninės ausies gleivinėje. Šiais atvejais akustinė trauma lydima vidurinės ausies pa-kenkimo simptomų. Akus-tinė trauma pasireiškia įvai-raus intensyvumo cypimu, ūžesiu, skausmu, svaigimu, prikurtimu iki visiško kurtu-mo. Teikiant pirmą pagalbą svarbu nukentėjusįjį nura-minti ir kuo skubiau kreip-tis į gydymo įstaigą, kad pilnavertis gydymas būtų pradėtas laiku.

Noriu dar kartą pabrėžti, kad vienas iš svarbiausių faktorių, lemiančių gydymo rezultatus, yra nepavėluotas kreipimasis į gydytoją. Kuo mažiau bus užsiimama sa-vigyda ar laukiama, kol vis-kas savaime praeis, tuo bus mažiau komplikacijų ir ge-resni gydymo rezultatai. ▲

Tarp žmonių, kurie gyve-na kartu, laimė yra užkrečiama.

StendalisReikia visada ko nors trokšti, kad nebūtum ne-laimingas savo laimėje.

B.GrasianasTai nelaiminga muzika, bet mane ji daro laimingu.

A.HakslisLaimė laimužė tik pasakoj būna...

M.BogdanovičiusŽodis laimė nėra aiškus, protarpiais jis tai dingte-li sąmonėje, tai vėl išnyksta. Ir tik probėgšmais pasiro-do mintyse. “Per mintį per-skrido kaip paukštis laimės įsivaizdavimas”, - sako

Z.NalkovskaLaimė yra malonu-mas, laisvas nuo sąžinės priekaištų.

SokratasKaip žmogus gali pakelti daugiau laimės negu nusi-pelno, to negaliu suprasti.

Fr.HėbelisReikia tikėti laimės galimy-be, kad būtum laimingas.

L.TolstojusNežiūrint visko, noriu gyven-ti... Siekiu laimės ir jaučiuosi laiminga savo nelaimėje...

Vienos neišgydomos ligonės žodžiai

Kaip surast mažytę laimę tą tarp samanų.

Gr. TulauskaitėDievas, kaip matyti, mylėjo paprastus žmones, jei tiek daug jų sutvėrė.

A.LinkolnasNereikia orientuotis į visuomenės nuomonę. Tai ne švyturys, o klaidžiojančios liepsnelės.

A.Morua



Žmogaus ausis skirs-toma į išorinę, vi-durinę ir vidinę au-

sis. Garso banga, pateku-si per išorinę ausį, pasie-kia būgnelį ir sukelia jo virpėjimą. Būgnelio virpe-siai išjudina klausos kau-liukus (plaktuką, priekalą ir kilpą). Klausos kauliukai sustiprina garsą, o paskuti-nis kauliukas grandinėje (kilpa) perduoda garsą į vi-dinę ausį. Garso banga plin-ta vidinės ausies skysčiais (endolimfa), sudirgina klausos nervo galūnėles ir per klausos nervą pasiekia smegenis.

Sergant otoskleroze su-trinka kaulėjimo procesas vidurinėje ausyje. Vienas iš klausos kauliukų (kilpa) ir jį laikantis raištis sukaulėja ir kilpa nebegali judėti. Garso banga nebepasiekia vidinės ausies ir dėl to atsiranda pri-kurtimas. Kuo plačiau plin-ta kaulėjimo procesas, tuo mažiau juda kilpa ir klausa palaipsniui vis blogėja.

Tikslios ligos priežas-tys galutinai nėra išaiškin-tos. Manoma, kad otoskle-rozė yra paveldima, tačiau suserga ne visi, turintys pa-veldimą polinkį sirgti šia li-ga. Ligą dažniausiai provo-kuoja medžiagų apykaitos sutrikimai bei hormoniniai pokyčiai organizme, ypač lytinio brendimo, nėštumo

metu. Tipiška ligos pradžia yra klausos pablogėjimas po gimdymo. Ši liga yra dažnesnė moterims ir ja dažniausiai susergama 20-40 gyvenimo metais.

Dažnai vienintelis ligos požymis yra prikurtimas. Ligoniai pastebi, jog pa-laipsniui prastėja klausa iš pradžių viena, o vėliau ir ki-ta ausimi. Nors dažniausiai liga prasideda nuo prikurti-mo viena ausimi, didžiąja dauguma atvejų ankščiau ar vėliau pablogėja klau-sa ir kita ausimi. Prikurti-mas dažniausiai būna žemų dažnių garsams. Dažniau-siai prikurtimas atsiranda palaipsniui ir lėtai progre-suoja, gali mažai keistis net dešimtmečiais, tačiau kar-tais klausa stipriai sutrinka

labai greitai, per kelis mėne-sius. Kai kurie ligoniai pa-stebi, kad klausa geresnė triukšmingoje aplinkoje. Dažnai kartu su prikurti-mu išryškėja ir garso suvo-kimo sutrikimai, t.y. kai as-muo girdi, tačiau nesugeba suprasti žodžių prasmės. Daugiau nei 80% pacientų vargina žemas ūžesys, kuris apibūdinamas įvairiai (lapų šlamėjimas, jūros ošimas, telefono laidų dūzgimas ir pan.) ir gali būti labai vargi-nantis. Jei sergant oto-skleroze yra kartu pažeistas ir klausos nervas, ūžesys būna intensyvesnis. Labai retai otoskleroze sergančius ligonius vargina nestiprus galvos svaigimas.

Ligą nustatyti padeda li-gonio nusiskundimai. Tai

OTOSKLEROZĖEUGENIJUS LESINSKAS

Eugenijus Lesinskas.Zenono Glavecko nuotr.

Otosklerozė - tai au-sies liga, kuriai būdin-gas nuolat stiprėjan-tis prikurtimas bei ūžesys ausyse. Simp-tomai atsiranda dėl pasikeitusių ir sutri-kusių kaulėjimo pro-cesų vidurinėje au-syje, įtraukiančių ir klausos kauliukus bei sutrikdančių gar-so perdavimą ir suke-liančių palaipsnišką klausos pablogėjimą. Be gydymo prikur-timas ryškiai pro-gresuoja, tačiau ne-pavėluotas operaci-nis gydymas klausą gali ryškiai pagerinti ar net atstatyti.

Eugenijus Lesinskas 1992 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, 1995 m. – otorinolaringologijos rezidentūrą Vilniaus universiteto Ausų, nosies, gerklės ligų klinikoje. 1995-1999 m. studijavo doktorantūroje Vilniaus universitete. 1999 m. apgynė disertaciją tema „Serozinio vidurinės ausies uždegimo diagnostika ir gydymas“. Darbas: docentas Vilniaus universitete ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas otorinolaringologas. 3 tarptautinių mokslinių straipsnių, 17 mokslinių straipsnių recenzuojamuose moksliniuose leidiniuose Lietuvoje autorius. Stažavosi Vokietijoje, JAV, Austrijoje, Prancūzijoje, Čekijoje ir kt. d. tel./faks. (8~5) 2365270.

Sveikata 2004 • 4


stiprėjantis, dažnai abipu-sis prikurtimas ir ūžesys. Neretai pavyksta išsiaiškin-ti, jog blogai girdi ir kiti šei-mos nariai. Kadangi ligos su-kelti pokyčiai yra giliai ausy-je, apžiūrint ausies būgnelį otoskopiškai pakitimų jame nenustatoma. Diagnozę pa-tvirtina specifiniai kamerto-niniai testai bei akustinės im-pedansometrijos tyrimas. To-ninės ribinės audiometrijos metu nustatomas kondukci-nis (garsą pravedančios sis-temos) klausos pažeidimo tipas. Gana dažnai kartu su klausos kauliukų pažeidi-mu sergantiems otoskleroze pažeidžiama ir klausos ner-vo funkcija, tuomet audio-metriškai bus fiksuojamas ir garsą pravedančios ir garsą

suvokiančios sistemos pažei-dimas. Tokių ligonių simp-tomatika (ūžesys, kalbos su-vokimo sutrikimas) dažniau-siai būna ryškesnė, o gydy-mo prognozė – blogesnė.

Otosklerozė gydoma tik operaciniu būdu. Ope-racijos pagrindinis tikslas yra atstatyti klausos kau-liukų judrumą, pakeičiant nejudrią kilpą dirbtiniu pro-tezu. Ši klausą gerinanti operacija vadinama stape-doplastika (stapes – loty-niškai reiškia kilpą). Ope-ruojama nuskausminus vie-tiškai arba bendroje nejaut-roje (narkozėje). Mikrosko-pinės operacijos metu pjūvis dažniausiai yra daromas au-sies landoje netoli būgnelio. Atkėlus būgnelio dalį įver-

tinama klausos kauliukų būklė, dalinai pašalinus ne-judrią kilpą padaroma anga jos pamate ir kilpa pakeičia-ma dirbtiniu protezu, kuris atlieka jos funkciją (1 ir 2 pav.).

Operacijai naudojami kilpos protezai yra įvairių rūšių (iš titano, teflono, auk-so ir kitų medžiagų).

Klausos pagerėjimo pro-gnozė po operacijos yra ge-ra. Daugeliui ligonių klausa atsistato iki normos, o bent dalinai pagerėja 90-95% operuotų ligonių. Jei operuo-jama vietinėje nejautroje, klausos pagerėjimą ligonis pastebi jau operacijos metu. Galutinis klausos atstatymo efektas stebimas po operaci-jos praėjus 2-6 mėnesiams

1 pav. Stapedoplastikos schema: prieš (kairėje) ir po operacijos (dešinėje).

(2 pav.). Ūžesio prognozė yra blogesnė. Jis išnyksta tik apie 50% operuotų ligo-nių. Ligoniams, kuriems yra pažeistas ir klausos nervas, operacinio gydymo prog-nozė yra blogesnė (3 pav.).

Operacinio gydymo kom-plikacijos nėra dažnos. Gal-vos svaigimas būna dauge-liui ligonių pirmomis valan-domis po operacijos ir ga-li būti lydimas pykinimo ir vėmimo. Dažniausiai galvos svaigimas išnyksta per 2-3 dienas, tačiau atliekant stai-gius galvos judesius jis ga-li trukti keletą savaičių. Sko-nio sutrikimai kai kuriems ligoniams būna keletą sa-vaičių po operacijos, tačiau beveik visiems išnyksta per 3 mėnesius. Maždaug 2-5% ligonių klausa gali po ope-racijos pablogėti dėl randi-nio audinio susidarymo vi-durinėje ausyje, infekcijos, kraujagyslių spazmo, vi-dinės ausies pažeidimo.

Po operacijos ligoniams rekomenduojama saugoti operuotą ausį nuo stipraus triukšmo ir intensyvių garsų bei smūgių.

Pacientams, kurie atsisa-ko operuotis arba kai opera-cinis gydymas negalimas, re-komenduojami klausos apa-ratai, iš dalies pagerinantys klausą. ▲

2 pav. Ausies schema po operacijos. 3 pav. Audiograma prieš ir po operacijos.



Sergant infekcinėmis ligomis dažniausiai pažeidžiami vidinės

ausies receptoriai, klau-sos nervo apvalkalai, ner-vinės ląstelės. Vidinės au-sies pažeidimas dažniausiai apibūdinamas kaip neuro-sensorinis prikurtimas. Apie 30% visų neurosensorinio prikurtimo priežasčių yra in-fekcinės ligos.Vieni infekci-nių ligų sukėlėjai tiesiogiai pažeidžia neuronus (menin-gokokai, parotito virusas), kiti pažeidžia kraujagysles, treti ir neuronus, ir krauja-gysles (gripo virusas). Kai kurios infekcijos sukelia tik funkcinius sutrikimus – kraujagyslių spazmus, kurie nulemia laikinus pakitimus vidinėje ausyje. Bakterijos ir virusai gali sukelti izoliuo-tus klausos nervo pakenki-mus dėl uždegiminės reakci-jos. Uždegimo vietoje sutrin-ka kraujotaka, sunyksta ner-vinės skaidulos. Nervinis au-dinys lengvai pažeidžiamas, silpnai regeneruoja, todėl pakenktą vietą užpildo jun-giamasis audinys ir nervas degeneruoja. Nuo pažeidimo išplitimo ir stiprumo priklau-so, ar stipriai gali nukentėti klausa: nuo nedidelio prikur-timo, ūžimo ausyse, galvos svaigimo iki kurtumo.

Yra dvi vidinės ausies pažeidimo klinikinės for-

mos:1. Dėl virusinės infek-

cijos per kelias valandas ar paras susilpnėja klausa vie-na ar abiem ausimis, kartu būna ūžesys (spengimas, cy-pimas).

2. Dėl vidinės ausies kraujagyslių spazmo, trom-bozės ar kraujo išsiliejimo staiga apkurstama viena au-simi, kartu būna pusiausvy-ros organo pažeidimo reak-cijų: galvos svaigimas, pu-siausvyros sutrikimas, pyki-nimas, vėmimas. Dažniau-siai atsikėlęs ryte žmogus pajunta, kad viena ausis kurčia, tartum užkimšta va-ta. Tačiau staiga apkursti ga-lima ir dieną, aktyvaus dar-bo metu.

Pirmuoju atveju diagno-zuojamas ūminis klausos nervo uždegimas (neuritis

cochlearis acuta), antruoju-ūminis apkurtimas (apople-xia labyrinthi). Daliai ligo-nių, ištiktų labirinto apoplek-sijos, būna sumažėjęs ar pa-didėjęs veido odos jautru-mas pažeistos ausies pusėje.

Gripą sukelia RNR vi-rusas. Liga prasideda stai-ga, po 2-48 val. nuo kon-takto su sergančiuoju. Pra-deda krėsti šaltis, pakyla temperatūra iki 39-40 laips-nių C, „laužo“ kaulus, skau-da galvą, raumenis, akių obuolius, užgula nosį, pra-sideda sloga. Sergant gripu dažnai pažeidžiamas klau-sos nervas. Gripo virusas, plisdamas krauju, tiesiogiai pažeidžia ne tik vidinės au-sies neuroepitelines ląsteles, bet ir kraujagysles, todėl kraujas išsilieja vidinėje ausyje, klausos nerve.

Persirgus gripu dažniau prikurstama viena ausi-mi, ūžia ausyje, gali svaig-ti galva. Dažniausias ir pir-masis subjektyvus proce-so pradžios simptomas – ūžimas ausyse, kartu blogėja ir klausa. Ligonio girdimas ūžesys paprastai yra aukšto tono garsas, paly-ginamas su cypimu, zvimbi-mu. Svaigulys visada esti su-kimosi pobūdžio. Ligoniui atrodo, kad aplinka arba jis pats sukasi. Svaigimas tuo stipresnis, kuo ligos pradžia

Violeta Vaivockaitė 2000 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fa-kultetą, 2000-2001 atliko pirminę rezidentūrą, 2001 m. įstojo į otori-nolaringologijos rezidentūrą. Nuo 2003 m. dirba gydytoja asistente Santariškių konsultacinėje poliklini-koje klausos protezavimo kabinete.

Klausa ir infekcinės ligosVIOLETA VAIVOCKAITĖ

Violeta Vaivockaitė.Zenono Glavecko nuotr.

Ūminės infekcinės li-gos dažnai sukelia įvairius klausos sutri-kimus: nuo nedidelio laipsnio prikurtimo iki kurtumo. Klausos sutrikimai gali išsi-vystyti persirgus gri-pu, meningitu, paro-titu, skarlatina, ty-mais, sifiliu. Įvairios infekcinės ligos (rau-donukė, citomega-linio viruso infekci-ja, sifilis, toksoplaz-mozė), kuriomis per-serga nėščia moteris, gali pakenkti vaisiaus klausai, sukelti įvai-rius apsigimimus.

Sveikata 2004 • 4


ūmesnė ar pusiausvyros or-ganas pažeidžiamas tik vie-noje pusėje. Kuo anksčiau po persirgto gripo pažeidžia-mas klausos nervas, tuo pri-kurtimas didesnis. Nere-tai sergant gripu išsivys-to pūlingas-hemoraginis vi-durinės ausies uždegimas. Efektyviausia priemonė prieš gripą - vakcinacija.

Parotitinė infekcinė li-ga-tai RNR viruso sukelta infekcinė liga, dažniausiai pasireiškianti paausio seilių liaukos seroziniu uždegimu. Virusas pažeidžia liauki-nius audinius, taip pat gali pažeisti smegenų dangalus. Inkubacinis periodas 11-23 dienos. Pakyla temperatūra, patinsta vienos arba abiejų pusių paausio liaukos. Pal-puojant liauka kietoka, ry-jant, kramtant skausminga. Dažniausiai liga komplikuo-jasi meningitu, pankreatitu, orchitu, rečiau vidurinės au-sies uždegimu, neurosenso-riniu prikurtimu.

Tymai – infekcinė li-ga, kurią sukelia RNR viru-sas. Inkubacinis periodas 9-11 dienų. Būdingi klini-kiniai požymiai: karščiavi-mas, sloga, kosulys, gomu-rio enantema (balti taškeliai prieš krūminį dantį – Kopli-k’o dėmė), kūno bėrimas. Dažna tymų komplikacija – pūlingas vidurinis otitas. Gydymas simptominis, esant komplikacijom skiriami an-tibiotikai. Kombinuota vak-cina MMR (parotito, tymų, raudonukės) efektyviausia priemonė. Vaikai skiepija-mi 15 mėn., pakartotinai 6 metų. Imunitetas susidaro vi-sam gyvenimui.

Skarlatina – infekcinė

A grupės B hemolizinio streptokoko sukeliama li-ga. Inkubacinis periodas 2-4 dienos. Būdingi kliniki-niai požymiai: ūmi pradžia, karščiavimas, gerklės skausmas, kosulys, vėmi-mas,“ avietinis“ liežuvis, bėrimas, prasidedantis nuo kūno apačios ir plintantis į viršų, nosies-lūpų trikampis lieka neišbertas. Liga dažnai komplikuojasi pūlingu vidu-rinės ausies uždegimu: skau-da, pūliuoja ausis, pakyla temperatūra, ūžia ausyje, su-silpnėja klausa. Liga gydo-ma plataus spektro antibio-tikais, priešuždegiminiais vaistais.

Epideminį meningitą su-kelia meningokokai. Inku-bacinis periodas 1-10 dienų.Ūminiam meningokokiniam meningitui būdinga staigi pradžia. Būdingas galvos skausmas, pykinimas, vėmi-mas, šviesos baimė, spran-do rigidiškumas. Klausos sutrikimai dažniausiai atsi-randa dėl išsivysčiusio vi-dinės ausies pūlingo užde-gimo. Meningokokai tiesio-giai pažeidžia nervines ląste-les, todėl nukenčia klausos nervas. Sergant meningitu, vidinės ausies uždegimui būdinga ūmi eiga. Gali būti pažeidžiama ne tik klausa, bet ir pusiausvyros organas. Vidinės ausies uždegimui būdingi simptomai: ūžimas ausyse, klausos susilpnėji-mas, galvos svaigimas. Šie požymiai gali atsirasti pačioje ligos pradžioje ir palaipsniui išnykti. Sunkes-niais ligos atvejais žmogus gali apkursti.

Sifilis – lytiniu keliu plin-tanti infekcinė liga, kurią su-

kelia blyškioji treponema – Treponema pallidum. Inku-bacinis periodas 8-21 die-na. Ligos pradžioje infek-cijos patekimo vietoje su-sidaro kietasis šankeris, ku-ris išnyksta, vėliau atsiran-da kūno bėrimas. Po kelių ar keliolikos metų vystosi odos, kaulų, vidaus organų, nervų sistemos destrukci-niai pokyčiai. Žmogus ga-li apakti, apkursti. Liga gy-doma penicilinų grupės an-tibiotikais. Išgydomos tik ankstyvos sifilio formos. Vėlyvojo sifilio stadijoje organai ir audiniai būna pažeisti negrįžtamai ir gy-dymas neatitaiso to, kas pažeista.

Infekcinės ligos ypač pavojingos nėščioms mote-rims, kadangi gali paveik-ti vaisių ir sukelti klausos pažeidimą dėl sutrikdyto embriono vidinės ir vidu-rinės ausies vystymosi. Pa-vojingiausias laikotarpis yra nuo 4 iki 20 nėštumo sa-vaitės, nes šiuo metu prade-da vystytis klausos organai. Infekcinės ligos: raudonukė, toksoplazmozė, gripas, ci-tomegalija ir sifilis dažniau-siai pažeidžia klausą.

Raudonukę sukelia vi-rusas. Tai vaikiška liga, ku-rią lydi karščiavimas, limf-mazgių padidėjimas, bėri-mas. Persirgus raudonuke pirmam nėštumo trimestre, vaikas gali gimti negyvas, kurčias, aklas, su didelėm širdies, nervų sistemos, ske-leto vystymosi ydom. Kurtu-mas išsivysto dėl viruso de-strukcinio poveikio vidinėje ausyje. Apsigimimų rizika siekia net 90%, jei raudo-nuke nėščioji perserga pir-

mame nėštumo trimestre. Net jei vaikas gimsta, atro-dytų, be apsigimimų, būti-na kruopščiai ištirti jo svei-katą. Geriausia apsauga nuo raudonukės – persirgti ja vai-kystėje arba pasiskiepyti.

Citomegalinė infekci-ja nėščiai moteriai būna be-simptomė. Apie 10% kūdi-kių su įgimta CMV infekci-ja turi įvairių apsigimimų: kataraktą, širdies ydas, ane-miją, geltą. 90% vaikų su įgimta CMV infekcija tik vėliau išryškėja protinis atsi-likimas, kurtumas, aklumas, paralyžius. Kliniškai pasi-reiškusios įgimtos CMV in-fekcijos prognozė papras-tai bloga – iki 30% kūdi-kių miršta, kitiems gresia sunkūs liekamieji reiškiniai: psichomotorinis atsilikimas, rankų ir kojų parezė, kurtu-mas, regos sutrikimai. Pas-taraisiais metais atliekant patikrinimus ir siekiant kuo anksčiau išsiaiškinti besi-formuojantį vaikų kurtumą, nustatyta, kad 30-40% visų diagnozuotų vaikų kurtumo atvejų yra įgimtos, dažniau-siai besimptomės CMV pa-darinys. Gydoma cheminiais preparatais (gancikloviru, foscarnetu), hiperimuniniu imunoglobulinu, imunomo-duliatoriais. Labai svarbu išaiškinti visus naujagimius ir kūdikius, turinčius įgimtą (tiek simptominę, tiek be-simptomę) CMV infekciją, juos stebėti, atlikti pakarto-tinius laboratorinius, psicho-metrinius, audiometrinius ty-rimus, kad būtų kuo anksčiau nustatyti ir pradėti gydyti pra-sidedantys neurologiniai po-kyčiai, atsirandantis kurtu-mas ir regos pažeidimai.



Toksoplazmozę sukelia viduląstelinis pirmuonis – toxoplasma gondii. Pagrin-dinės užkrato nešiotojos yra katės. Nėščiajai infekcija dažniausiai kliniškai nepa-sireiškia, tačiau gimusiam naujagimiui gali išsivysty-ti anemija, gelta, aklumas, kurtumas, psichomotorinio vystymosi sulėtėjimas.

Serganti sifiliu nėščia moteris gali užkrėsti vaisių. Naujagimis serga įgimtu si-filiu, kuriam būdinga Hut-chinson‘o triada: statinės pavidalo dantys, nerosenso-rinis prikurtimas ar kurtu-mas, keratitas ar aklumas.

Klausos sutrikimų diag-nostika remiasi kruopščia anamneze, etiologinių fak-torių išaiškinimu, klinikiniu ir audiologiniu ištyrimu. Jei yra indikacijų, būtina infek-cinių ligų specialisto konsul-tacija.

Ligonio su vidinės ausies pažeidimu ištyrimas:

● O t o s k o p u o j a n t (apžiūrint) ausis, būgneliai nepakitę.

● Klausą tiriant au-diometru, nustatoma sutri-kusi garso suvokimo funkci-ja (kaulinė ir orinė kreivės leidžiasi žemyn ir tarp jų nėra intervalo).

● Jei yra galvos svai-gimas, pykinimas, vėmimas, gali būti nustatomas nistag-mas (žiūrint tam tikra kryp-tim trūkčioja ligonio akies obuoliai).

Kiekvienam ligoniui parenkamas individualus gydymas. Kai infekcija pažeidžia vidinę ausį, labai svarbu gydymą pradėti jau

pirmosiomis valandomis. Gydymui skiriami šie vais-tai:

● Medikamentai, ge-rinantys galvos smegenų ir vidinės ausies kraujotaką. Pvz.: trentalis, cinnarizin, ta-nakan, sermion.

● Medikamentai, vei-kiantys ląstelių ir audinių metabolizmą, pvz., B1, B2, B6, B12 vitaminai bei jų deri-niai: milgama, neurorubini.

● Priešuždegiminiai vaistai, pvz.: paracetamoli.

● Desensibilizuojan-tys vaistai, pvz.: tavegili, cla-ritine.

● Plataus veikimo spektro antibiotikai.

● Refleksoterapija, kai yra ūžesys.

● Hiperbarinė oksige-nacija (specialios baro kame-ros, prisotintos deguonies).

Įgimtas kurtumas ga-li likti nepastebėtas pirma-me vaiko amžiaus pusmety-je. Ankstyvai kūdikių klau-sos diagnostikai atliekamas BOEL testas, pagrįstas vai-ko elgsenos pakitimais išgir-dus garsą.

Jei nustatomi klausos su-trikimai, kūdikiai siunčiami pas specialistą. Tėvų klau-siama apie persirgtas ligas nėštumo metu, išsiaiškina-ma, ar vaikas kalba, ką kal-ba, ar nerimaujama dėl vai-ko klausos: kodėl, kada ki-lo įtarimas, kad klausa pa-blogėjo, atliekami įvairus tyrimai. Jei neurosensorinis klausos pakenkimas yra vi-dutinio ar didelio laipsnio, turi būti pritaikyti klausos aparatai. ▲

Aplinkos triukšmas yra dažna klausos pažeidimų priežas-

tis industrinėse valstybėse. Kiekvieną dieną žmogus su-siduria su intensyviais su-pančios aplinkos garsais, ku-riuos skleidžia automobiliai, sunkvežimiai, autobusai, te-levizija, radijas. Tol, kol šie garsai neperžengia tam tik-ros nepavojingos ribos, klau-sos jie nepažeidžia. Tais at-vejais, kai klausos recepto-rių paveikia kad ir trumpas, vienkartinis, tačiau labai stip-rus garsas arba ilgą laiką vei-kia pakankamai didelio in-tensyvumo garsas, jautrios klausos nervo ląstelės gali būti pažeistos ir dėl to atsi-randa prikurtimas ar net vi-siškas kurtumas. Toks klau-sos pažeidimas yra vadina-mas triukšmo sukeltu klau-sos pažeidimu.

Garso savybėms api-būdinti dažniausiai yra nau-dojami du dydžiai – garso dažnis ir garso intensyvu-mas. Dažnis yra matuoja-mas hercais (Hz) ir apibūdi-na garso aukštumą. Žmo-gaus ausis sugeba analizuo-ti garsus 20-20000 Hz dia-pazone. Šnekamosios kal-

Triukšmo sukeltas klausos pažeidimasEUGENIJUS LESINSKAS

Garso savybėms api-būdinti dažniausiai yra naudojami du dydžiai – garso dažnis ir garso intensyvumas. Dažnis yra matuojamas hercais (Hz) ir apibūdina gar-so aukštumą. Žmogaus ausis sugeba analizuoti garsus 20-20000 Hz dia-pazone. Šnekamosios kalbos garsai, t.y. svar-biausi orientuojantis ap-linkoje, apima maždaug 100-2000 Hz ribas. Gar-so intensyvumas ar-ba stiprumas matuo-jamas decibelais (dB). Tai sutartinis dydis. Apibrėžta, kad mažiau-sias garso stiprumas, kurį jau turi girdėti svei-kas asmuo, yra prilygin-tas O dB (kai kurie as-menys gali girdėti dar jautriau, taigi jų klau-sos lygis bus žemesnis, pvz., –10 dB). Aplinkoje mus supa įvairūs garsai, žmogaus klausos suvo-kimo ribos yra apie 0-120 dB.

Sveikata 2004 • 4


bos garsai, t.y. svarbiausi orientuojantis aplinkoje, ap-ima maždaug 100-2000 Hz ribas. Garso intensyvumas arba stiprumas matuojamas decibelais (dB). Tai sutar-tinis dydis. Apibrėžta, kad mažiausias garso stiprumas, kurį jau turi girdėti sveikas asmuo, yra prilygintas O dB (kai kurie asmenys ga-li girdėti dar jautriau, taigi jų klausos lygis bus žemes-nis, pvz., –10 dB). Aplinko-je mus supa įvairūs garsai, žmogaus klausos suvokimo ribos yra apie 0-120 dB. Nor-malios šnekamosios kalbos intensyvumas yra 50-60 dB, šaldytuvo ūžesys – apie 40 dB, gatvės triukšmas – apie 80 dB (1 paveikslas). Gar-sas, viršijantis 110-120 dB, jau sukelia skausmo pojūtį ir net labai trumpas tokio stiprumo garso poveikis jau gali pažeisti klausą. Tokio in-tensyvumo garsą gali sukel-ti šautuvo ar pabūklo šūviai, sprogimas, gaisro aliarmo signalas, lėktuvai, kai kurie motociklai, garso aparatūra koncertuose, klubuose ir pan. Mažesni nei 80 dB gar-sai, kad ir ilgai veikiantys, klausą pažeidžia retai.

Kaip jau minėta, klausą gali pažeisti arba trumpas labai stiprus garsas, arba il-galaikis buvimas triukšme. Dėl stipraus garso poveikio grįžtamai arba negrįžtamai yra pažeidžiamos juntamo-sios klausos nervo ląstelės, esančios vidinėje ausyje. Veikiant stipriam trumpalai-kiam garsui dalis nervinių ląstelių žūva iš karto ir pri-kurtimas pajuntamas staiga, dažniau viena ausimi. Dėl

lėtinio triukšmo poveikio klausos receptoriaus ląstelės žūsta palaipsniui ir klausa silpsta lėtai, mėnesiais ar me-tais, prikurtimas dažniausiai būna abipusis. Kartu labai dažnai atsiranda ir ūžesys, kuris dažniausiai yra aukštų dažnių, cypiantis (1 pav.).

Triukšmo sukeltą klau-sos pažeidimą įprasta skirs-tyti į profesinį ir įgytą socia-linėse situacijose. Profesinis klausos pažeidimas yra ypa-tingai svarbus, nes būtina ieškoti galimybių, kaip dir-bantįjį apsaugoti nuo žalin-go aplinkos, kurioje jis pri-verstas būti, poveikio. Pro-fesiniai kenksmingi fiziniai veiksniai klausai yra akus-tinis triukšmas, ultragar-sas, infragarsas ir vibracija (ypač esant aukšto dažnio virpesiams), tačiau svarbiau-sias yra triukšmas. Dažniau-siai klausai žalinga aplinka yra sunkiojoje (metalo dar-bai, akmenskaldystė ir kt.), tekstilės (audimo, siuvimo staklės), medžio pramonėje (lentpjūvės), aviacijoje, že-mės ūkyje. Lėtinį profesinį klausos pažeidimą paprastai sukelia daugiau kaip 85 dB darbo aplinkoje veikiantis triukšmas. Nustatyta, kad tokiam triukšmo lygiui vei-kiant klausą penkerius me-tus yra 1 proc. klausos pažei-dimo rizika. Dirbant tokio-je aplinkoje ilgiau kaip 10 metų, jei netaikomos apsau-gos priemonės, mažesnių ar didesnių klausos pažei-dimo požymių nustatoma praktiškai visiems dirbantie-siems. Triukšmo sukeltas klausos pažeidimas diagno-zuojamas, kai klausa viduti-

niškai pablogėja 25 dB. Nu-stačius vidutinio ar sunkaus laipsnio profesinį klausos pažeidimą Lietuvoje yra su-teikiama trečia invalidumo grupė.

Triukšmas sukelti klau-sos pažeidimą gali ne tik darbe, tačiau ir buitinėje aplinkoje. Netgi kai kurie pomėgiai arba poilsio būdai gali būti žalingi. Medžioklė, šaudymas, vandens moto-ciklai, kartingų sportas gali būti pavojingi klausai. Dar-bai buityje – žolės pjovi-mas, darbas su grandininiais ar diskiniais pjūklais ir pan. taip pat sąlygoja didelį aplin-kinio triukšmo lygį. Dažnai diskutuojama, ar muzikos klausymas dideliu garsu ga-li pažeisti klausą. Tiriant pro-fesionalius muzikantus, net-gi atliekančius klasikinę mu-ziką, nustatyta, kad jų klau-sa vidutiniškai yra blogesnė, nei kitų profesijų kontro-

linės grupės asmenų. Ana-logiški tyrimai buvo atlieka-mi ir Lietuvoje. Ištyrus di-delę grupę populiarios muzi-kos atlikėjų, daugeliui nusta-tytas įvairaus laipsnio klau-sos pažeidimas. Nors didžio-ji dalis šių muzikantų ir ne-buvo profesionalai, dažnas buvimas triukšmingoje ap-linkoje turėjo įtakos klau-sai. Klausantis muzikos na-muose klausa pažeidžiama retai, nes buityje, nedidelėse patalpose garsi muzika grei-tai išvargina ir dažniausiai klausai pavojingi slenksčiai gali būti peržengti tik keletą minučių. Dažniau klausos pažeidimai yra nustatomi po šiuolaikinės muzikos (ypač roko) koncerto ar vakaro klube, ypač ilgiau pabuvus netoli įgarsinimo aparatūros. Po vakaro tokioje aplinkoje dažnai atsiranda ūžesys ausy-se ar ausų užgulimas. Tai jau yra klausos nervo pažeidimo

1 pav. Aplinkos garsų dažnis ir stiprumas.



požymiai. Dažniausiai simp-tomai išnyksta per kelias va-landas, nes jie yra tik recep-toriaus sudirginimo išraiška. Situacijai užsitęsus ar dažnai kartojantis, šie pokyčiai gali išlikti visam laikui. Santyki-nai pavojingas yra muzikos klausymas su ausinėmis, nes tada didesnis garso srau-tas tiesiogiai pasiekia ausis, o tokiu būdu klausantis mu-zikos triukšmingoje aplinko-je, pvz., autobuse ar gatvėje, kai stengiamasi muzika užgožti aplinkinį triukšmą, garso lygis gali pasiekti la-bai didelį ir pavojingą lyg-menį. Vis dėlto garso ekspo-zicijos laikas tokiais atvejais būna neilgas, todėl prikurti-mas atsiranda retai, išskyrus tuos atvejus, kai muzikos su ausinėmis klausomasi dar-bo vietoje visą darbo dieną, ypač jei darbe yra aukštas ap-linkinio triukšmo lygis.

Kaip užkirsti kelią žalin-gam triukšmo poveikiui? Pirmiausia reikia žinoti ir išaiškinti būnantiems triukšme, koks aplinkos garso lygis yra pavojingas sveikatai, įvertinti aplinkos triukšmą ir, jei jis viršija 80 dB, naudoti apsisaugojimo priemones. Galima aplinkos triukšmą apytiksliai įvertin-ti ir be specialių matavimų – jei aplinkoje sunku susi-kalbėti 2 metrų atstumu, toks triukšmas jau gali būti pavo-jingas klausai. Jei neišven-giamai tenka būti triukšme, būtina naudoti apsaugines ausines arba specialius ausų kištukus, kurie gaminami iš silikono, gumos ir pan. Gaminami netgi specialūs individualūs apsauginiai

kamštukai, kurie išliejami pagal ausies landos formą ir žymiai efektyviau apsaugo nuo išorinio triukšmo povei-kio. Apsaugos priemonės sumažina ausis pasiekiantį garso lygį 15-30 dB. Svarbu apsaugoti nuo triukšmo po-veikio vaikus, kurie patys gali nesuprasti pavojaus ar nekreipti į jį dėmesio. Dir-bantiesiems triukšme būtina reguliari, kasmetinė otorino-laringologo konsultacija bei klausos tyrimas – audiogra-ma diagnozuoti, registruo-ti ir vertinti dinamikoje ga-limą klausos pažeidimą. Nu-stačius didesnį nei leistina klausos pažeidimą, skiria-mas gydymas bei reabili-tacija ir sprendžiama, ar as-muo toliau gali dirbti tomis sąlygomis.

Triukšmo sukeltas klau-sos pažeidimas gydomas medikamentais, tačiau gydy-mo prognozė dažnai prasta, ypač tais atvejais, kai prikur-timo priežastis yra lėtinis triukšmo poveikis. Ūminio, staigaus prikurtimo atvejais gydymo prognozė geresnė, tačiau net trečdaliui ligonių visos naudojamos gydymo priemonės neefektyvios. Gydymui skiriami kraujo-taką gerinantys preparatai, B grupės vitaminai, nervų sistemos medžiagų apykai-tos procesus stimuliuojantys vaistai. Dažnai gana efekty-vus gali būti gydymas aku-punktūra ir specialiose kin-tamo slėgio kamerose. ▲

Nosies pertvara iškrypsta dėl neto-lygiai besiformuo-

jančio veido kaulinio skele-to ir pertvaros, po gimdymo bei kitų traumų – dėl netai-syklingai suaugusių nosies pertvaros dalių. Kompensa-cinio nosies pertvaros iškry-pimo priežastis – spaudi-mas iš vienos nosies ertmės pusės dėl ten esančių dari-nių: polipų, padidėjusių no-sies kriauklių ar navikų.

Iškrypusios nosies per-tvaros simptomai. Svar-biausias nosies pertvaros iškrypimo simptomas yra nuolat sutrikęs kvėpavimas pro nosį. Kvėpavimo sutriki-mas nebūtinai priklauso nuo deformacijos laipsnio.

Kiti dažniausiai pasitai-kantys simptomai yra pasto-

NOSIES pertvaros IŠKRYPIMASIVETA PAULAUSKIENĖ

Iveta Paulauskienė, gydytoja otorino-laringologė. 1992 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. 1993-1995 m. baigė specializuotą otorinolaringologijos rezidentūrą. Dirba Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų klinikoje gydytoja otori-nolaringologe.

Iveta Paulauskienė.Zenono Glavecko nuotr.

Nosies pertvara yra vidinės nosies dalis, kuri dalina nosies ertmę į dvi simet-riškas trikampes pu-ses. Ją sudaro prie-kinė kremzlinė ir užpakalinė kaulinė dalys, kurias iš abiejų pusių dengia gleivinė (žr. 1 pav.).Nosies pertvaros iškrypimo priežas-tys. Įprastai nosies pertvara yra tiesi. Tačiau ji gali būti iškrypusi į vieną ar abi puses.

Sveikata 2004 • 4


vi sloga, besikartojantys si-nusitai, galvos skausmai.

Nosies pertvaros iškry-pimo diagnostika. Diag-nozę patvirtina nosies ertmės apžiūra: įvertina-mas nosies pertvaros nukry-pimas nuo vidurinės lini-jos bei jos santykis su šalia esančiomis nosies struktūro-mis: apatine bei vidurine no-sies kriauklėmis (2 pav.).

Nosies pertvaros iškry-pimo gydymas. Nosies per-tvaros iškrypimas gydomas

tik operaciniu būdu. Operaci-ja vadinama septoplastika.

Kas yra septoplastika? Septoplastika – tai operacija,

kurios metu ištiesinama per-tvara.

Kada ir kodėl atliekama septoplastika? Septoplasti-ka atliekama tada, kai nosies pertvara yra tiek iškrypusi, jog trukdo kvėpuoti pro nosį.Tik nedaugelis žmonių turi visiškai tiesią nosies pertvarą. Dažniausiai pertvaros linkiai nėra tokie dideli, jog būtų pa-stebimi ar trukdytų kvėpuoti.

Kaip atliekama septop-lastika? Operacijos esmė – iškrypusios pertvaros dalies ištiesinimas.

Iškrypusi nosies pertvaros dalis gali būti pilnai pašalinta arba išimta, ištiesinta ir įdėta atgal į nosį (4 pav.).

Operacija daroma ben-drinėje arba vietinėje nejaut-roje. Ji trunka apie 1-1,5 val., priklauso nuo pertvaros iškry-pimo sudėtingumo.

Operacija atliekama no-

2 pav.

1 pav. Nosies pertvaros schema

3 pav. Tiesi pertvara. Iškrypusi pertvara.

sies viduje, be jokių išorinių pjūvių nosyje. Nosies priean-gyje, pertvaros priekyje daro-mas nedidelis pjūvis, kuris po to užsiuvamas ištirpstančiais siūlais.

Abi nosies landos tam-ponuojamos marliniais tam-ponais, kurie palaiko nosies pertvarą vidurinėje linijoje, suglaudžia nosies gleivinę, užspaudžia kraujagysles ir sustabdo kraujavimą. Tampo-nai iš nosies ištraukiami po 2 dienų.

Galimos septoplastikos komplikacijos:

● Gausus kraujavimas iš nosies, kuris sustabdomas užtamponavus nosį.

● Nosies pertvaros he-matoma, kuri pašalinama ją atveriant.

● Pooperacinė infekci-ja, kuri gydoma antibiotikais.

4 pav. Iškrypusi nosies Atidalinama gleivinė ir Iškrypusi dalis pertvara. antkremzlis. pašalinama.

Gleivinė vėl su-glaudžiama, nosis užtamponuojama.

Nukelta į 33 p.



Klausos organas su-darytas iš trijų da-lių: išorinės, vidu-

rinės ir vidinės. Garso ban-ga, praėjusi išorinės ausies klausomąją landą, suvirpi-na būgnelį. Nuo būgnelio virpesiai per klausos kau-liukų grandinę persiduoda vidinėje ausyje esantiems skysčiams ir receptoriaus ląstelėms. Čia, vidinėje au-syje, mechaniniai virpesiai virsta elektriniu impulsu, ku-ris nervinėmis skaidulomis perduodamas į galvos sme-genis ir jose suvokiamas kaip garsas.

Kelias nuo garso bangos patekimo į išorinę ausį iki re-ceptoriaus vadinamas garso perdavimo sistema, o nuo receptoriaus iki smegenų

žievės-garso su-vokimo sistema. Jeigu pakenkia-ma išorinė ir vi-durinė ausis-pri-kurstama, bet ne-tampama kurčiu. Kurtumas išsi-vysto, kai žūsta receptorius vi-dinėje ausyje arba nutrūksta elektrinio impul-so perdavimas į smegenis.

K u r t u m o priežastys yra:

● įgimtos.Dauguma gi-

musiųjų kurčių

pūlingu meningitu infekcija iš smegenų dangalų patenka į vidinę ausį, sukelia pūlingą vidinės ausies uždegimą-labirintitą, ir dėl to apkurs-tama. Vėlesniame amžiuje kurstama patyrus ūmią akus-tinę traumą, galvos traumą, insultą vidinėje ausyje, ser-gant lėtinėmis medžiagų apykaitos ligomis, ilgai dir-bant triukšme, naudojant ototoksinius vaistus.

Visiškai kurtiems žmo-nėms atliekama kochlearinė implantacija. Ji susideda iš dviejų etapų. Pirmasis eta-pas yra operacija, kurios metu į vidinę ausį implantuo-jama sistema elektrodų, ku-rie, aplenkdami neveikiantį klausos receptorių, stimu-liuoja impulso patekimą per nervines skaidulas į galvos smegenis ir kurčiasis ima girdėti garsus. Antrasis eta-pas yra adaptacija garsams ir kalbos mokymasis. Kuo mažesniam vaikui atliekama ši operacija, tuo jis geriau išmoksta kalbėti.

Išorinės ir vidurinės au-sies ligos gana sėkmingai gydomos medikamentais ir operacijomis. Atliekamos klausą gerinančios operaci-jos, kurių metu suformuoja-mas naujas būgnelis, blogai funkcionuojantys klausos kauliukai keičiami prote-zais, pagamintais iš to paties individo audinių ar iš sinteti-

Rita Šalaviejienė 1967 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fa-kulteto medicinos specialybę, dir-bo Panevėžio respublikinėje ligo-ninėje ausų, nosies, gerklės ligų gy-dytoja. 1979-1982 m. mokėsi Vil-niaus universiteto klinikinėje ordi-natūroje, baigusi buvo paskirta dirb-ti į Santariškių klinikas. 1982 me-tais įkūrė klausos protezavimo kabi-netą. 1986 m. jai suteikta aukščiau-sia gydytojo kvalifikacinė kategori-ja. Stažavosi Maskvos, Sankt Peter-burgo klinikose, klausos protezavi-mo klausimais tobulinosi Vokietijo-je, Danijoje, Šveicarijoje. Šiuo metu dirba Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės klinikoje. Darbo telefonai: 2365271, 2365164.

Prikurtimas ir protezavimasRITA ŠALAVIEJIENĖ

kūdikių šią negalią paveldi iš tėvų ar kitų giminaičių. Kitiems klausos organo vystymasis sutrinka, kai pir-maisiais nėštumo mėnesiais motina perserga raudonuke, gripu ir kitomis virusinėmis ligomis, kai motina naudoja ototoksinius vaistus (genta-miciną, amikaciną, neomi-ciną, kanamiciną, hininą). Klausos organas gali būti pažeistas, kai yra Rh fakto-riaus konfliktas, priešlaiki-nis gimdymas, gimdymo trauma, kai naujagimis gims-ta asfiksijoje.

● įgytos. Klausa gali pablogėti

kūdikystėje persirgus ty-mais, vėjaraupiais, epide-miniu parotitu (kiaulyte), pūlingu meningitu. Sergant

Klausa – viena pagrin-dinių žmogaus juti-mo funkcijų, veikianti dieną, naktį ir net žmo-gui miegant. Bloga klau-sa trukdo vystytis vai-ko kalbai ir psichikai, o suaugusiam žmogui žymiai sunkiau adap-tuotis visuomenėje. Dėl šių priežasčių svarbu anksti kūdikystėje pa-stebėti ir nustatyti pri-kurtimą, kad visais įma-nomais būdais būtų ga-lima gerinti klausą. Įvai-rių autorių duomeni-mis, nuo 1-3% žmonių turi ryškių klausos su-trikimų.

Rita Šalaviejienė.Zenono Glavecko nuotr.

Sveikata 2004 • 4


nių medžiagų. Ne visada po gydymo

klausa pagerėja iki bendra-vimui reikiamo lygio, tuo-met ji gerinama klausos aparatais. Klausos aparatas sustiprina į ausį patenkantį įvairaus dažnio garsą iki to-kio lygio, kokio reikia kon-krečiam asmeniui, kad šis išgirstų žodžius. Aparatas negerina klausos suvoki-

1 pav. 2 pav.

3 pav. 4 pav.

mo, todėl jis sunkiau pritai-komas vyresnio amžiaus blogai kalbą suvokiantiems žmonėms. Sustiprintas gar-sas neturi žmogui sukelti nemalonaus pojūčio, t.y. diskomforto, nes tada dar labiau pablogėja kalbos su-pratimas.

Klausos aparato pritaiky-mui rekomenduojama kreip-tis į specialistą, kai žmogus



nebegirdi šnabždesio, o kalbą girdi 2-3 metrų atstu-mu. Aparatai neparenkami ir neišduodami visiškai kur-tiems bei sunkia psichine li-ga sergantiems asmenims.

Persirgus ūminiu vidu-rinės ausies uždegimu, ūmi-niu kraujotakos sutrikimu vidinėje ausyje bei smege-nyse, klausos aparatas pa-renkamas baigus gydymą, kai klausa tampa stabili, t.y. nebeblogėja ir nebegerėja (praėjus 3-4 mėnesiams nuo susirgimo pradžios). Klau-sos aparatu nereikėtų naudo-tis stipriai svaigstant galvai, esant hipertoninei krizei.

Klausos aparatų rūšių yra daug. Aparatai skiriasi savo techninėmis galimybėmis,

dydžiu, forma ir garso perda-vimo būdu. Oriniu klausos aparatu sustiprintas garsas perduodamas į išorinę klau-somąją landą, o kauliniu – per kaulą, esantį už ausies.

Klausos aparatai pagal nešiojimo vietą būna: užau-siniai (1 pav.), įausiniai (2 pav.), kišeniniai (3 pav.), aki-nių rėmeliuose (4 pav.).

Populiariausi yra užausi-niai ir įausiniai aparatai, jie tinka žmonėms su įvairiu pri-kurtimo laipsniu. Kišeniniai aparatai rekomenduojami la-bai blogai girdintiems ir vy-resnio amžiaus asmenims.

Parenkant klausos apa-ratą turi būtinai dalyvauti tas žmogus, kuris juo nau-dosis. Kadangi ypač sunku

parinkti klausos aparatą vy-resnio amžiaus blogai kalbą suvokiantiems žmonėms, todėl juos reikia būtinai at-vežti pas specialistą, kad ir kaip sunku būtų tai padaryti. Negalima įsigyti aparato jo prieš tai neišbandžius, per-pirkti iš giminių, kaimynų.

Aparatas pateisins nepri-girdinčiojo lūkesčius, kai asmuo mokės tinkamai juo naudotis tylioje ir triukšmin-goje aplinkoje. Naudotis klausos aparatu turi išmokti ne tik prikurtęs asmuo, bet ir jo šeimos nariai. Mažiems vaikams, seneliams jų šei-mos nariai privalo paruošti ir uždėti klausos aparatą, ilgai bei kantriai mokyti neprigirdintįjį, kaip juo nau-

dotis. Aparatą reikia nešioti kasdien, pradžioje po 1-2 va-landas, palaipsniui ilginant laiką. Dauguma žmonių per mėnesį įsisavina klausos aparato naudojimosi taisyk-les. Jei šeimoje yra žmogus, kuris naudojasi aparatu, ar-timiesiems nereiktų garsiai kalbėti, šūkauti, triukšmauti, žodžius turėtų tarti aiškiai, lėtai, neaiškiai ištartą ar ne-suprastą žodį pakartoti ke-letą kartų.

Tik tinkamai ištyrus ne-prigirdinčiojo klausą, parin-kus reikiamą klausos apa-ratą, ramiai ir kantriai pade-dant neprigirdinčiajam juo naudotis, galima tikėtis, jog aparatas bus naudingas. ▲

Anatomija. Norint su-prasti ryklės bei ap-linkinių organų li-

gas, tikslinga trumpai susi-pažinti su ryklės sandara. Ryklė – tai piltuvėlio for-mos, apie 15 cm ilgio vamz-delis. Ryklė prasideda nuo pakaušinio ryklinio gumbu-ro, tęsiasi žemyn iki VI ar VII kaklo slankstelio ir per-eina į stemplę. Ryklės prie-kyje iš viršaus į apačią yra nosies ertmė, burna ir ger-klos. Užpakalinė ryklės sienelė ribojasi su stubu-ru, o ryklės šonuose yra kaklo nervų ir kraujagys-lių pluoštai. Ryklės ertmė sąlyginai skirstoma į tris aukštus. Viršutinė dalis, va-dinama nosiaryklė, yra už

nosies ertmės ir tęsiasi iki kietojo gomurio. Funkciniu atžvilgiu nosiaryklė yra tik kvėpavimo sistemos orga-nas. Vidurinėje dalyje, vadi-nama burnaryklė, kryžiuoja-

si kvėpavimo ir virškinimo sistemos. Burnos ertmė atsi-veria į ją žiotimis, kurios iš viršaus apribotos minkštojo gomurio, apačioje liežuvio šaknies, iš šonų gomurinių liežuvio ir ryklės lankų, tarp kurių yra gomurio migdolai (tonzilės). Apatinė dalis, va-dinama gerklaryklė, tęsiasi nuo gerklų viršutinio krašto iki įėjimo į stemplę. Ryklėje yra limfoidinio audinio san-kaupos, kurios sudaro Wal-deyer‘io limfoidinį žiedą:dvi gomurinės tonzilės, dvi liežuvinės tonzilės, dvi tuba-rinės tonzilės, viena nosia-ryklinė tonzilė(adenoidai). Ryklės limfoidinis žiedas at-lieka apsauginę funkciją. Pa-ti ryklės siena sudaryta iš ke-

Daina Tamošiūnaitė, Vilniaus univer-siteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų klinikos gydytoja otorinolaringologė. 1997 m. baigė Kauno medicinos akade-mijos Gydomosios medicinos fakul-tetą. 2001 m. baigė otorinolaringo-logijos rezidentūrą Vilniaus universi-tete ir dirba gydytoja otorinolaringo-loge Santariškių klinikų Ausų, nosies gerklės ligų centre. Darbo tel.: 236-52-71, 236-52-70.

ŪMINIAI IR LĖTINIAI FARINGITAI: klinika, gydymo principaiDAINA TAMOŠIŪNAITĖ

Daina Tamošiūnaitė.Zenono Glavecko nuotr.

Sveikata 2004 • 4


turių sluoksnių:skaidulinė fascija, iš vidaus iškloja glei-vinė, skersaruožiai raume-nys, adventicija (išlaiko tam tikrą ryklės paslankumą). Labai sudėtinga ir ryklės kraujotaka bei inervacija. Ryklę maitina išorinė miego arterija, kylančioji ryklės ar-terija, kylančioji gomurio ar-terija, nusileidžiančioji go-murio arterija, skydliaukės viršutinės ir apatinės arterijų šakos, išorinės miego arteri-jos šakos, kurios aprūpina krauju gomurio migdolus. Ryklės nervai yra juntamie-ji ir judinamieji. Juntamie-ji nervai(trišakis, liežuvinis ryklės, klajoklis) priima ter-minius, skonio, cheminius, skausminius, lietimo (tak-tilinius) dirgiklius. Judina-mieji nervai teikia judinama-sias skaidulas visiems trims ryklės aukštams.

FARINGOPATIJA – tai skausmas ryklėje ne-sant ryklės gleivinės užde-gimo. Tai gana dažna orga-nizmo būklė, kai skausmą ryklėje sukelia patologinės organizmo būklės ar ligos, pavyzdžiui, gastroezofagi-nis refliuksas, depresija, kan-cerofobija (nerimas susirg-ti vėžinėmis ligomis), bron-chinė astma ir gausus inha-liatorių vartojimas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, dešiniosios širdies nepakan-kamumas, inkstų ir kepenų nepakankamumas, įvairios žarnyno ligos, uremija, hipo-vitaminozės, seilių liaukų pa-tologijos ir kt. Taip pat farin-gopatijos dažnai vargina pa-cientes nėštumo, mėnesinių metu. Neretai faringopatijos diagnozuojamos rūkaliams. Pacientai nurodo skausmą ryklėje, kuris dėl sudėtingos ryklės įnervacijos yra iradi-

juojančio pobūdžio, tačiau atliekant faringoskopiją (ver-tinant ryklės gleivinę), jokių uždegiminių pokyčių ryklėje nėra arba jie yra minimalūs. Ryklės skausmo pobūdžiui ir intensyvumui turi įtakos alergija, ilgalaikė prienosi-nių ančių ir nosies patolo-gija, stemplės ir skrandžio ligos ir kt. Faringopatiją turėtų diagnozuoti ir gydyti tiek bendrosios praktikos gy-dytojai, tiek kitų sričių spe-cialistai (neurologai, gastro-enterologai, alergologai, pul-monologai, kardiologai, psi-choterapeutai ir kt.), nes gy-dyti reikia pagrindinę ligą.

FARINGITAS – tai izoliuotas ryklės gleivinės uždegimas. Burninėje ryklės dalyje kryžiuojasi kvėpavi-mo ir virškinimo sistemos. Faringitui išsivystyti turi įta-kos įvairūs vietiniai ryklės dirgikliai, pavyzdžiui, rūkymas, alkoholio varto-jimas, aštrus bei karštas maistas, dulkėta aplinka, įvairūs chemikalai ir kt. Pa-cientų, sergančių faringitu, skundai esti labai įvairūs, tačiau skausmas ryklėje yra dažniausias faringito simp-tomas. Skausmo intensyvu-mo pobūdis būna labai įvai-rus-perštėjimas, deginimas, draskymas, periodiškas arba nuolatinis. Ne visada skaus-mo intensyvumas atitinka pokyčius ryklėje. Neretai pa-

cientas negali nuryti maisto dėl stipraus ryklės skausmo, o pokyčiai ryklėje yra mini-malūs ir atvirkščiai. Dažnai ligoniai nusivilia specialistu, ieško naujų gydymo būdų ar naujos ligos. Ši liga išvargi-na tiek pacientus, tiek medi-kus, todėl labai svarbu susi-pažinti su šios ligos priežasti-mis, formomis, simptomais, gydymo principais.

Pagal ligos sukėlėją fa-ringitai būna:

- virusiniai (sukėlėjai adenovirusai, enterovirusai, herpes šeimos virusai, gripo ir paragripo virusai, rinoviru-sai...);

- b a k t e r i n i a i (sukėlėjai streptokokai, sta-filokokai, pseudomonas, neiserijos, ešerihijos, mikop-lazmos ir kt.);

- g r y b e l i n i a i (sukėlėjai kandida genties grybai, aspergilius genties grybai ir kt.).

Pagal susirgimo laiką faringitai skirstomi į:

- ūminius (trukmė iki mėnesio laiko);

- lėtinius (trunka ke-letą mėnesių-metų).

Pagal išplitimą:- lokalūs (apima tik

tam tikrą ryklės aukštą);- išplitę (apima visus

ryklės aukštus).ŪMINIS FARIN-

GITAS – ryklės vidurinės dalies ūminis uždegimas,

tačiau jis retai būna izoliuo-tas. Šią ligą provokuoja šal-tas oras, šalti gėrimai, aštrus maistas, rūkymas, bendras organizmo peršalimas, sun-kios persirgtos ligos, orga-nizmo atsparumo nebuvi-mas, pūliai, nutekantys iš nosiaryklės ar prienosinių ančių. Diagnozuojant ryklės sienelės gleivinės uždegimą dažniausiai vertinami po-kyčiai vidurinėje ryklės daly-je (burnaryklėje), nors užde-gimas apima visus ryklės aukštus. Sergant ūminiu fa-ringitu, ligoniai skundžiasi perštėjimu, sausumu ryklėje, negalėjimu nuryti maistą. Skausmas gali plisti į ausis, o ryjant šis skausmas tampa kiek stipresniu. Dažnai var-gina bendras silpnumas, o karščiavimo gali ir nebūti. Objektyviai apžiūrint ryklės sienelė paraudusi, paburku-si, ant užpakalinės ryklės sienelės gali būti limfocidi-nio audinio granulių. Labai svarbu atskirti bakterinį fa-ringitą nuo virusinio. Tiks-liausiai sukėlėjas nustato-mas paėmus pasėlį iš ryklės ir nustačius šio sukėlėjo jaut-rumą antibiotikams, tačiau tai trunka keletą dienų, o pacientą reiktų pradėti gy-dyti nedelsiant. Diagnozuo-jant ūminį faringitą svarbu įdėmiai išklausyti ligonio skundus, įvertinti susirgimo pradžią, eigą ir gretutines li-

Ūminis faringitas. Lėtinis hipertrofinis faringitas. Lėtinis atrofinis faringitas.



gas, taip pat įvertinti pakiti-mus ryklėje ir gretimuose or-ganuose. Įtarti virusinę ligą galima, jei pacientą šalia skausmo ryklėje vargina sub-febrilus karščiavimas, ūminė sloga, akių perštėjimas, ko-sulys, pakimęs balsas, atsira-dusios opelės ar pūslelės ant užpakalinės ryklės sienelės, galimi sąnarių, galvos skaus-mai, bendras silpnumas. Įtarti bakterinę ligą galima, jei pacientą vargina aukšta temperatūra, itin stiprus skausmas ryjant, kraujosru-vos ryklėje, padidėję kaklo limfmazgiai ir kiti bendri infekcijos požymiai, pakiti-mai bendrame kraujo, šlapi-mo tyrime. Gydymo taktika priklauso nuo sukėlėjo, ligos sunkumo, rizikos faktoriaus, paciento amžiaus, gyvena-mosios ir/ar darbo aplinkos. Jei ūminis faringitas yra vi-rusinės kilmės, tai pakanka nespecifinio gydymo – svar-bu pašalinti ligą provokuo-jančius faktorius, izoliuoti aplinką, lovos režimas, šil-tas, minkštas, neaštrus mais-tas, gausiai reiktų vartoti įvairius skysčius, skausmui malšinti tiktų šilti kompre-sai ant kaklo, purškiamieji priešuždegiminiai vaistai (Tantum-Verde, Hexaspray, Jox, Toclase ir kt.), čiulpia-mosios tabletės (Faringo-dol, Faringosept, Falimint, Sebidin, Neo-angin, Effisol, Decatylen ir kt.), skausmą ir karščiavimą malšinantys vaistai (Panadol, Nimesil, Diclac ir kt.), priešalergi-niai vaistai (Zyrtec, Aerius, Altiva, Claritine ir kt.), vita-minai. Nuskausminimas ir priešuždegiminis gydymas labai svarbus, nes pacientas jaučia skausmą ryjant, negali valgyti, nes aplinkiniai audi-

niai taip pat būna edemiški, paraudę, hiperemiški. Svar-bu tokiam pacientui paskir-ti saugų, gerai toleruojamą, greitai veikiantį nuskaus-minantį ir priešuždegiminį vaistą. Tokius reikalavimus atitinka selektyvūs COX-2 in-hibitoriai, kurių vienas efek-tyviausių ir populiariausių yra Nimesil (nimesulidum). Nimesil pasižymi poveikiu į visus uždegimo faktorius: nuskausmina, mažina audi-nių pabrinkimą, mažina aler-gijos galimybę - t.y. veikia kaip stiprus NVNU. Nime-sil kainos ir efektyvumo san-tykis yra optimalus. Šį medi-kamentą reikia vartoti po 1 miltelį 2 kartus per dieną. Jis tirpus, nedaug dirgina nuryjant, malonaus aromato. Bakteriniam faringitui gydy-ti reikia antibiotikų, kurie turėtų susilpninti esančius simptomus, nutraukti infekci-jos perdavimą aplinkiniams, apsaugoti nuo galimų kom-plikacijų. Daugelis pacientų priešiškai nusiteikia prieš antibiotikų skyrimą, tačiau, kalbant apie galimas kompli-kacijas, antibiotikų skyrimo nauda viršija jų riziką. Anti-biotikų kursas turėtų būti iki dešimties dienų, o kokius an-tibiotikus skirti nusprendžia tik gydytojas. Dažniausiai iš antibiotikų skiriame penici-liną, amoksiciliną su klavu-lano rūgštimi “Amoxidar”, ampiciliną su sulbaktamu “Unasyn”, eritromiciną Ery-besan, cefalosporinus (Dura-cef), klindamiciną. Tikslin-gas ir purškiamo antibiotiko skyrimas (Bioparox). Pik-tnaudžiaujant antibiotikais, nusilpus organizmo atsparu-mui, sergant kai kuriomis in-fekcinėmis ligomis(AIDS, TBC, histoplazmozė ir t.t.),

galima susirgti grybeliniu faringitu. Tuomet ligoniai skundžiasi skausmingu riji-mu, subfebriliu karščiavimu, bendru silpnumu. Apžiūrint šių ligonių ryklę, jos glei-vinė įraudusi, su balkšvai pil-kom apnašom, kurios nesun-kiai nusiima. Galutinai šio faringito formą patvirtina paimtas tepinėlis ir pasėlis nuo ryklės sienelės grybeliui nustatyti ir antigrybeliniam gydymui parinkti. Šį farin-gitą gydome vietiniais ir bendriniais priešgrybeliniais vaistais (Nistatinum, Keto-konazol, Mycosyst...), gy-dome pagrindinę infekcinę ligą, stipriname organizmo atsparumą (Alcymer, Lymp-hozill...) vartojame vitami-nus (Polivitamini...), daug skysčių, nuskausminančius ir karščiavimą mažinančius medikamentus (Nimesil, Pa-nadol, Analgini...).

Jei ūminis faringitas il-gai gydomas neteisingai ir/ar nepašalinamas pagrindinis priežastinis ligos sukėlėjas ar provokuojantis ūminį fa-ringitą veiksnys, tai ūminis faringitas dažnai pereina į lėtinį faringitą.

LĖTINIS FARIN-GITAS – lėtinis ryklės glei-vinės uždegimas. Skiriamos kelios šio faringito formos: katarinė, hipertrofinė, atro-finė.

Šios ligos priežastys būna vietinės(lėtinė sloga, lėtinės prienosinių ančių li-gos, lėtinis tonzilitas)ir ben-drinės(virškinimo sistemos ligos, medžiagų apykaitos sutrikimai, diabetas, lėtinės plaučių, širdies, kepenų, inkstų ligos). Šiai ligai išsi-vystyti turi įtakos staigūs temperatūrų pokyčiai, dulkės, sausas oras, įvairūs

chemikalai, dūmai, tabakas ir kt. Daugumą ligonių var-gina pastovus krenkštimas, pacientai bando iškosėti “kąsnį”, esantį ryklėje, ypač rytais, taip pat pacientas nu-rodo perštėjimą, graužimą, sausumą ryklėje. Skausmas ryklėje stiprėja ryjant seiles, o ryjant maistą –neskauda.

Sergant lėtiniu katari-niu faringitu ryklės glei-vinė paraudusi, pastorėjusi, ryklėje kaupiasi skaidrios ar balkšvos gleivės.

Sergant lėtiniu hiper-trofiniu faringitu būdingi daug ryškesni ligonio skun-dai bei ryklės sienelės paki-timai. Objektyviai apžiūrint, ryklės sienelė sustorėjusi, paraudusi, gali būti limfoidi-nio audinio sankaupų-granu-lių, taip pat išvešėjęs šoninis limfoidinis audinys (volai). Gydant šį faringitą, šalia medikamentinio siūlomo gy-dymo aktyviai taikoma krio-destrukcija (išvešėjęs limfoi-dinis audinys paveikiamas skystu azotu), lazerio tera-pija, įvairios fizioterapinės procedūros (inhaliacijos, UAD, fonoforezė...).

Sergant lėtiniu atro-finiu faringitu ryklės glei-vinė būna blyški, suplonėju-si, sausa, lygi, blizganti, ant gleivinės paviršiaus gali būti tirštų , tąsių gleivių ploteliai, kurias iškosėti pacientui būna labai sunku. Dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms. Tokiam faringi-tui gydyti skiriame gleives skystinančius vaistus (Chi-motripsinas, acetylcystei-nas...), įvairias inhaliacijas, į nosį lašinami riebaliniai lašai (Pinosol, Coldastop...), ryklės gleivinė tepama įvai-riais aliejiniais tirpalais. Pacientai ypač mėgsta įvai-

Sveikata 2004 • 4


rius ryklės skalavimus, o medikų požiūris į šį gydymo metodą nėra vieningas. Me-dikai homeopatai (žolinin-kai) plačiai rekomenduoja ryklės skalavimus žoliniais tirpalais, o tradicinės medici-nos atstovai labai skeptiškai vertina šį gydymo būdą. Amerikiečių mokslininkai yra nustatę, jog skalaujant burną spalvotais tirpalais, skalavimo mišinys pasiekia tik priekinius ryklės lankus, į gilesnius sluoksnius šie tirpalai nepatenka. Tuomet tikslinga pacientą paguldyti ant nugaros, atlošti galvą, po pečiais ir kaklu padėti vo-lelį, aliejinį tirpalą sulašinti per nosies landas, kad šis tir-palas kuo ilgiau kontaktuotų su ryklės gleivine ir taip pa-gulėti keletą minučių.

Lėtinį faringitą nusta-tyti nesunku, tačiau daug sunkiau yra nustatyti ligos priežastį bei suteikti ligo-niui pagalbą ir parinkti atitinkamą gydymą. Gydy-mo principas yra pašalinti vietines ir bendrines ligos priežastis. Šalinant vietines ligos priežastis operaciniu būdu gerinamas kvėpavimas per nosį, šalinami lėtiniai in-fekcijos židiniai - atliekama tonzilių pašalinimo operaci-ja, sanuojami prienosiniai ančiai. Šalinant bendrines ligos priežastis, gydomos širdies ir kraujagyslių li-gos, virškinimo trakto ligos, medžiagų apykaitos sutri-kimai, cukraligė, kepenų li-gos, plaučių ir inkstų ligos.

Gydant lėtinį faringitą, reikėtų tiek ligoniams, tiek gydytojams apsišarvuoti kantrybe-gydymas gali būti ilgalaikis. ▲

Ligos priežastys. Pa-grindinis ūminio tonzilito sukėlėjas

yra A grupės β-hemolizinis streptokokas. Šis mikrobas turi puikias sąlygas daugin-tis gomuriniuose migdoluo-se (tonzilėse), nes juose yra kišenės (lakūnos), kuriose mikrobai “jaučiasi” kaip šilt-namyje. Mikrobų griuvimo produktai, toksinai patenka į kraują, tada pasireiškia organizmo intoksikacija, pakyla temperatūra. Mikro-bai bei toksiniai produktai patenka į tonzilių limfagys-les ir su limfa patenka į ar-timiausius limfmazgius (ta-da padidėja limfmazgiai). Tai pirmas barjeras, kuris neleidžia mikrobams patek-

ti į kraują ir išsivystyti sep-siui.

Ūminiam tonzilitui atsi-rasti turi įtakos peršalimai, tuomet sumažėjus organiz-mo atsparumui ligą gali su-kelti ir virusai.

Ūminiam tonzilitui bū-dingas sezoniškumas. Dažniausiai sergama žiemą bei ankstyvą pavasarį, ypač A grupės streptokokų sukel-tais ūminiais tonzilitais. Šia liga serga įvairaus amžiaus žmonės, tačiau daugiausia 5-10 metų amžiaus vai-kai. Ūminis tonzilitas yra užkrečiama liga.

Skiriami 2 užkrato pate-kimo būdai:

1) epizodinis, atsiran-dantis kaip autoinfekcija po vietinio ar bendro peršali-mo, sumažėjus organizmo atsparumui,

2) epizodinis, kai užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, dažniausiai oro lašeliniu, tiesioginio kontak-to ar alimentiniu būdu (ypač vaikų kolektyvuose).

Klinika. Skiriamos 3 pa-grindinės ūminio tonzilito klinikinės formos: katarinis tonzilitas, folikulinis tonzi-litas, lakūninis tonzilitas. Pagrindinis ligos požymis yra staigi ligos pradžia. Vie-tiniai simptomai: skausmas ryjant, sunku nuryti maistą, seiles (maži vaikai patys ne-

ŪMINIS TONZILITASRASA ČERNIAUSKIENĖ

Rasa Černiauskienė.Zenono Glavecko nuotr.

Ūminis tonzilitas (an-gina) – tai bendra vi-so organizmo liga su lokalia simptomatika ryklėje, jos limfoidi-niame audinyje. Literatūroje sutin-kami terminai: ton-zilitas, adenotonzili-tas, faringotonzilitas, amigdolitas dažniau-siai apibūdina tą pačią ligą.Ūminis tonzilitas ga-li būti pirminis ir pasi-reikšti katarine, foli-kuline, lakūnine, opi-ne – plėvine formo-mis, antrinis (simp-tominis) sergant ki-tomis ligomis: infek-cinėmis (difterija, skarlatina, tymai, in-fekcinė mononukle-ozė), kraujo ligomis (agranulocitozė, leu-kozė).

Rasa Černiauskienė 1981 m. baigė Vilniaus universiteto Medici-nos fakultetą. 1982 m. baigė spe-cializuotą otorinolaringologijos in-ternatūrą. Nuo 1982 m. dirba Vil-niaus universiteto ligoninės Santa-riškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų klinikoje.



gali nusakyti šių simptomų, tačiau nevalgo), ant paraudu-sių tonzilių gali būti gelsvi taškeliai (folikulinis tonzi-litas) arba baltai gelsvas ap-našas (lakūninis tonzilitas). Kaklo limfmazgiai padidėja. Dažnai procesas gali pra-sidėti vienoje pusėje, tuomet skausmas taip pat bus vieno-je pusėje, bus padidėjusi tik tos pusės tonzilė, o po kelių dienų uždegimas gali išplisti į kitą pusę.

Bendrieji simptomai: karščiavimas iki 38-40°C, šaltkrėtis, bloga bendra sa-vijauta (galvos, galūnių, nugaros, sąnarių, raumenų skausmai dėl intoksikaci-jos), neramumas, dirglumas, virškinimo trakto sutriki-mo simptomai (pykinimas, vėmimas ypač vaikams dėl aukštos temperatūros), au-sies skausmas (dėl IX galvi-nio nervo dirginimo).

Diagnostika. Objekty-vaus paciento ištyrimo me-tu vertinamas ligos sunku-mo laipsnis (bendra būklė), vietiniai ryklės pakitimai. Apžiūrint ryklę matoma: įvairaus laipsnio ryklės glei-vinės, žiočių lankų, gomu-rinių tonzilių hiperemija (paraudimas), gomurinės tonzilės paburkusios, glei-vingas ar pūlingas apnašas ant tonzilių, kuris lengvai nubraukiamas. Apčiuopiami padidėję ir skausmingi sriti-niai pažandžio limfmazgiai.

Tyrimai. Diagnozuojant ligą svarbūs laboratoriniai tyrimai.

Kraujo tyrimas: pa-didėjęs leukocitų kiekis (leukocitozė) > 15 x 109/l (būdinga bakterinei infek-cijai), leukocitų formulės

nuokrypis į kairę, padidėjęs eritrocitų nusėdimo grei-tis ENG iki 30-40 mm/h ir daugiau. Šlapimo tyrimas rodo bendrus pokyčius, at-siradusius dėl karščiavimo (gali būti baltymo, leuko-citų, eritrocitų). Sukėlėjo nustatymas. Geriausiai būtų prieš skiriant antibiotikus išsiaiškinti bakterinę užde-gimo kilmę. Tam naudojami keli sukėlėjo identifikavimo būdai:

- greitas streptogeni-nio antigeno testas. Antige-ninių testų rezultatai gauna-mi greitai, tačiau jų jautru-mas labai įvairus, todėl, jei testo rezultatai neigiami ar neinformatyvūs, reikia paim-ti pasėlį nuo tonzilių,

- pasėlis nuo ryklės ir tonzilių,

- antistreptolizino O titras.

Komplikacijos. Ūminio tonzilito komplikacijos ski-riamos į vietines ir bendri-nes.

1. Vietinės komplikaci-jos (paratonzilinės): paraton-zilinis, parafaringinis, užryk-linis pūlinys, ūminis kaklo limfmazgių uždegimas (lim-fadenitas), gerklų edema.

2. Bendrinės komplikaci-jos (metatonzilinės): tonzilo-geninis sepsis, reumatas, po-liartritas, ūminis glomerulo-nefritas, organizmo dehidra-cija (dėl sutrikusio rijimo).

Gydymas. Gydymo tak-tika priklauso nuo paciento amžiaus, ligos sunkumo, ri-zikos faktorių ir turėtų būti individuali kiekvienam pa-cientui.

Nespecifinis gydymas. Lovos režimas, ypač jei aukšta temperatūra, izoliaci-

ja. Šiltas, minkštas maistas, duodama gerti daug šiltų skysčių. Šilti kompresai ant kaklo. Vietinės antiseptinės ir nuskausminamosios prie-monės: gerklės skalavimas šiltu valgomosios sodos, druskos tirpalu, ramunėlių nuoviru, purškiamieji an-tiseptiniai preparatai (He-xaspray, Jox), čiulpiamos pastilės (Neoangin, Sebidin, Decatylen). Nuskausmini-mas ir priešuždegiminis gydymas labai svarbus, nes pacientas jaučia skausmą ryjant, negali valgyti, nes aplinkiniai audiniai taip pat būna edemiški, paraudę, hi-peremiški. Svarbu tokiam pacientui paskirti saugų, gerai toleruojamą, greitai veikiantį nuskausminantį ir priešuždegiminį vaistą. To-kius reikalavimus atitinka selektyvūs COX-2 inhibi-toriai, kurių vienas efekty-viausių ir populiariausių yra Nimesil (nimesulidum). Nimesil pasižymi poveikiu į visus uždegimo faktorius: nuskausmina, mažina audi-nių pabrinkimą, mažina aler-gijos galimybę - t.y. veikia kaip stiprus NVNU. Nime-sil kainos ir efektyvumo san-tykis yra optimalus. Šį medi-kamentą reikia vartoti po 1 miltelį 2 kartus per dieną.

Specifinis gydymas. Bak-terinio tonzilito (ypač sukel-to β hemolizinio streptoko-

ko) gydymo antibiotikais tikslas yra susilpninti simp-tomus, nutraukti infekcijos perdavimą aplinkiniams, apsaugoti nuo pūlingų ar nepūlingų komplikacijų: reumato ar glomerulonef-rito. Įtarus ar patvirtinus β hemolizinio streptokoko su-keltą infekciją, būtina skir-ti 10 dienų antibiotikų, vei-kiančių šį sukėlėją, kursą. Tyrimai parodė, kad gydant trumpiau gali atsirasti atspa-rumas antibiotikams, o ilges-nis gydymas neturi prasmės. Galima gydyti peroraliniais antibiotikais, nebūtinai intra-raumeninėmis injekcijomis. Pirmo pasirinkimo antibio-tikai streptokokiniam tonzi-litui gydyti yra penicilinai (unasyn). Pavieniais atve-jais, kai šis antibiotikas nėra pakankamai veiksmingas ar atsiranda komplikacijų, taip pat jei pacientas alergiškas penicilinui, reikia skirti kitų antibakterinių preparatų (ski-riami cefalosporinai arba makrolidų grupės antibioti-kai) (zinnat, eritromicin).

Jei ūminis tonzilitas yra virusinės kilmės, pakanka nespecifinių gydymo prie-monių.

Jei ūminio tonzilito reci-dyvai dažni, nepasiduoda gydymui, tikslinga otorino-laringologo konsultacija dėl operacinio gydymo. ▲

Elgesys - tai veidrodis, kuriame visi rodome savo veidą. J.V.Gėtė

Ordinai padeda atskirti politikus nuo oficiantų.E.Mendė

Biurokratija – tai gigantiškas mechanizmas, kurį išjudina pigmėjai.

O.Balzakas

Sveikata 2004 • 4


Mieli skaitytojai!Sveikata, sveikata... Kol sveikas, apie jà negalvojate, kai susergate – apie tai tik ir temàsto-

te. Tad kaip nesusirgti, o susirgus – kur ir kaip gydytis? Ðiais klausimais jums patars specialistai, jei skaitysite mënesiná“Sveikatos” þurnalà. Èia jûs

rasite net tokios informacijos, dël kurios poreikio dar nesusimàstëte. Ir visa tai ið pirmøjø lûpø, nes “Sveikatoje” raðo vien medikai, savo srities þinovai. Dalis þurnalø – teminiai, t.y. skir-ti vienai kuriai nors ligø grupei ar gydymo ástaigai, juose sukaupta naujausia ligø gydymo ir profilaktikos informacija.

2004-aisiais prenumeratos kaina labai nedidelë: 1 mën. – 2,5 Lt, 3 mën. – 7,5 Lt, pusei metø – 15 Lt (su pristatymu). Þurnalo indeksas 5076.

Jeigu jus sudomins ir mûsø leidþiamas mokslinis, referuojamas þurnalas “Sveikatos moks-lai”, tuomet kartu su “Sveikata” kas ketvirtá gausite “Sveikatos mokslø” numerá. Dviejø þur-nalø prenumeratos indeksas - 5348.

Prenumeratà priima visi Lietuvos paðto skyriai. Prenumeruokite ir skaitykite seniausiai leidþiamà Respublikoje medicinos þurnalà “Sveikata”.

Gydytojø, moksliniø draugijø, organizacijø, sveikatos prieþiûros, mokslo ir mokymo ástaigø, bibliotekø vadovø dëmesiui

“Sveikatos mokslai” – nuo 1991 metø einantis referuojamas þurnalas. Jame publikuojami straipsniai pripaþástami suteikiant mokslo laipsnius.

Þurnalà “Sveikatos mokslai” galima uþsiprenumeruoti visuose paðto skyriuose kartu su þur-nalu “Sveikata”. “Sveikatos mokslai” leidþiamas kartà per ketvirtá. Prenumeratos kaina ket-virèiui – 16,50 Lt, pusei metø – 33 Lt. Indeksas 5348.



● Perforacija nosies pertvaroje, kuri gydoma ope-raciniu būdu – atliekama no-sies pertvaros plastika.

Pooperacinė eiga bei priežiūra

Režimas. Rekomenduo-jama riboti fizinį krūvį 2-3 savaites po operacijos. Mašiną vairuoti galima išvy-kus iš ligoninės.

Dieta. Savaitę po ope-racijos rekomenduojama vengti karštų skysčių bei gėrimų su angliarūgšte.

Medikamentų vartoji-mas. Esant skausmui, reko-menduojami nuskausminan-tys vaistai, išskyrus aspiriną bei kai kuriuos nesteroidi-nius medikamentus (pvz., Ibuprofenas, Motrinas).

Pirmą savaitę po operaci-jos gali būti rekomenduoja-mi riebaliniai lašai (Caldas-top, vit. A aliejiniai lašai, Mar Plus purškalas), antisep-tiniai tepalai į nosį (Baneo-cin, Pinosol), dekongestantai (kraujagysles sutraukiantys vaistai) (Cirsus, Cearinase).

Atsiradus šaltkrėčiui, re-komenduojama kreiptis į gy-dytoją.

Darbingumas. Galima grįžti į darbą praėjus 2 sa-vaitėms po operacijos.

Reikia žinoti. Kvėpavi-mas pro nosį nepagerėja iš karto po operacijos bei tam-ponų pašalinimo. Sekrecija iš nosies būna iki 2 savaičių, o nosies gleivinės patinimas palaipsniui mažėja 5-6 sa-vaites.

Visais iškilusiais klausi-mais reikia kreiptis į gydy-toją.

Kontrolinis apsilanky-mas rekomenduojamas pra-ėjus 2 savaitėms ir 2 mėne-siams po operacijos. ▲

Kraujavimas iš no-sies aprašytas se-novės legendose

ir dainose. Jau Hipokratas rašė, kad nosies sparnelių mechaninis užspaudimas ranka – pagrindinis krauja-vimo stabdymo būdas. Carl Michel (1871), James Little (1879) ir Wilhelm Kiessel-bach (1879) buvo pirmieji, kurie aprašė nosies pertva-ros priekinėje dalyje esantį kraujagyslinį rezginį, iš ku-rio dažniausiai ir prasideda kraujavimas. Pilz (1869) buvo pirmasis, kuris krau-javimą stabdė operaciniu būdu, perrišdamas bendrąją miego arteriją. Henry Goo-dyear, stabdydamas krauja-vimą iš nosies, pirmasis per-

rišo priekinę akytkaulio arte-riją.

Tikslus kraujavimo iš no-sies dažnumo skaičius nėra žinomas, kadangi daugeliu atvejų praeina savaime. Ma-noma, kad 5-14% žmonių bent kartą gyvenime turėjo kraujavimo iš nosies epi-zodą, tačiau tik 10% visų atvejų ligoniai kreipiasi į medikus pagalbos.

Anatomija ir patofizio-logija. Nosies ertmė apsup-ta iš šonų išorinės ir vidinės bei priekinės ir užpakalinės sienų. Šoninėje nosies sie-noje yra 3 nosies kriauklės, natūralios prienosinių ančių angos. Vidinę sieną sudaro nosies pertvara. Iš priekio yra šnervės, o nosis pasi-

Kraujavimas iš

nosiesDARIUS RAUBA

Kraujavimas iš nosies (epistaxis) – dažniau-siai pasitaikantis nefi-ziologinis kraujavimas žmogaus organizme. Jis dažniausiai prasideda pažeidus išsiplėtusias nosies pertvaros krauja-gysles, esančias po glei-vine. Tačiau kraujavi-mas iš nosies gali būti ir sisteminių ligų lydin-tis simptomas. Kraujavi-mas iš nosies, jo stabdy-mo būdai jau buvo žino-mi nuo senovės laikų.

Darius Rauba.Zenono Glavecko nuotr.

Darius Rauba 1994 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, 1998 m. – otorinolaringologijos rezidentūrą Vilniaus universiteto Ausų, nosies, gerklės ligų klinikoje ir įgijo gydytojo otorinolaringologo kvalifikaciją. 2001m. apginta mokslų daktaro disertacija: ryklės skausmo diferencinė diagnostika. Dirba Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centre vyr. ordinatoriumi, gydytoju otorinolaringologu. Domėjimosi ir darbo kryptis: nosies ir prienosinių ančių patologija, gerklų patologija. Yra įvaldęs šiuolaikines mikrochirurgines operacijas. Vilniaus universitete dirba lektoriumi, skaito paskaitas Gydytojų tobulinimosi fakultete. Išspausdinti 4 moksliniai straipsniai prestižiniuose Lietuvos moksliniuose leidiniuose, 5 pranešimai tarptautinėse konferencijose. Stažavosi Austrijoje.

Atkelta iš 24 p.

Sveikata 2004 • 4


baigia choanomis. Nosies ertmė padengta gleivine, sudaryta iš daugiasluoks-nio virpamojo epitelio. Po gleivine yra tankus smulkių kraujagyslių tinklas, kuris sudarytas iš kapiliarų, arte-riolių ir venulių, bei arteri-nių-veninių anastomozių. Gausios nosies kraujagyslės yra vidinės ir išorinės mie-go arterijų šakos. Priekinė ir užpakalinė akytkaulinės arterijos yra vidinės miego arterijos šakos. Jos aprūpina krauju šoninę nosies sieną ir nosies pertvaros viršutinę dalį. Kraujas iš išorinės mie-go arterijos į nosį patenka per vidinę žandinę ir veidinę arterijas, vėliau per pleištinę gomurio, užpakalinę nosies ir didžiąją gomurinę arte-riją patenka į nosies ertmę. Pleištinė gomurio arterija yra didžiausia nosies ertmės arterija, kuri į ją patenka per pleištinę gomurio angą, esančią ties užpakaliniu vidurinės kriauklės galu. Didžioji gomurio arterija krauju aprūpina priekinę pertvaros dalį. Veidinės arte-rijos šakos maitina priekinę nosies dalį per viršutinės lūpos arteriją.

Nosies ertmėje yra dvi vietos, iš kurių ir dažniau-siai prasideda kraujavimas: priekinėje pertvaros da-lyje esantis Kiesselbach‘o (Little) rezginys, iš kurio dažniausiai kraujuojama per šnerves, ir užpakalinėje pertvaros dalyje esantis Woodruff‘o rezginys, iš kurio dažniausiai kraujuo-jama į nosiaryklę. Kies-selbach‘o rezginį sudaro anastamozės tarp didžio-sios gomurinės, pleištinės gomurio, viršutinės lūpos

ir priekinės akytkaulinės arterijų, o Woodruff‘o rezgi-nys, kurio lokalizacija yra žemiau vidurinės kriauklės užpakalinio galo, susidaro iš anastamozių tarp vidinės žandinės arterijos šakos no-sinės arterijos, pleištinės go-murio ir kylančios ryklinės arterijų. Būtent dėl dažniau-siai prasidedančio krauja-vimo iš minėtų kraujagysli-nių rezginių kraujavimas iš nosies gali būti priekinis ir užpakalinis. Dėl anatominės kraujagyslinių rezginių skir-tingos lokalizacijos priekinį kraujavimą yra lengviau su-stabdyti, nes kraujagyslinis rezginys gerai matosi. Užpa-kalinis kraujavimas iš nosies visada kliniškai yra sudėtin-gesnis dėl to, kad užpakali-nis kraujagyslinis rezginys sunkiau prieinamas, sunku tiksliai nustatyti netekto kraujo kiekį, kadangi jis nu-ryjamas (1, 2 pav.).

Dėl ko dažniausiai kraujuoja iš nosies? Taip yra dėl to, kad nosies ertmė labai gausiai vaskuliarizuo-ta dėl nosies drėkinamosios ir oro sušildančios funkcijų. Nosies kraujagysliniai rez-giniai yra tuoj po gleivine, todėl lengvai pažeidžiami. Gausu arterinių-veninių anastamozių.

Apie 58% kraujavimo atvejų pasitaiko vyrams ir

1 pav.

2 pav.

3 pav.

apie 42% m o t e r i m s . K r a u j a v i -mas dažniau p a s i t a i k o vaikų amžiu-je ir vyres-nio amžiaus žmonėms (3 pav.).

Kraujavi-mo iš nosies e t io log i ja . Kraujavimas iš nosies ga-li prasidėti dėl vietinių ir sisteminių pr iežasč ių . Vietiniai faktoriai, sąlygo-jantys kraujavimą iš nosies, gali būti nosies trauma, no-sies gleivinės uždegimas, nosies krapštymas, stip-rus nosies pūtimas, nosies gleivinės sausumas, sve-timkūnis, nosies pertvaros iškrypimas, augliai, nosies kraujagyslių anomalijos, kokaino uostymas. Hiper-toninė liga, aterosklerozė, kraujo ligos, koagulopatijos, kepenų ir inkstų ligos, siste-minės ligos, medikamentų vartojimas priskiriami prie sisteminių kraujavimą iš nosies provokuojančių fak-torių.

Vietiniai faktoriai.1. Trauma. Viena

iš dažniausių kraujavimo

iš nosies priežasčių yra no-sies trauma. Dažnas nosies krapštymas pažeidžia no-sies gleivinę, atsiranda jos išopėjimai, tai sąlygoja krau-javimą iš nosies. Ši priežas-tis dažniau pasitaiko vaikų amžiuje.

Buka nosies ir veido trau-ma dažnai yra kraujavimo iš nosies priežastis. Krau-javimas po tokios traumos dažniausiai nežymus, tačiau esant didesnei traumai dėl gausaus kraujavimo gali pri-reikti atlikti priekinę nosies tamponadą. Po tokių traumų neretai susiformuoja krauja-gyslių aneurizmos, kurios būna vėlyvesnių pasikarto-jančių kraujavimų priežastis.

Po atliktos nosies pertva-



ros ar kitų operacijų nosies ertmėje kartais pasitaiko po-operaciniai kraujavimai iš nosies. Po įvairių manipulia-cijų nosies ertmėje: zondų įkišimo, bronchoskopijų ir kitų tyrimų gali prasidėti kraujavimas.

2. Kraujagyslių pa-tologija. Kraujagyslių aneu-rizmos, ypač miego arterijos ar kaverninio veninio sinuso gali sukelti labai pavojingus kraujavimus, kurių stabdy-mui reikia atlikti tų krauja-gyslių embolizaciją.

3. Nosies gleivinės uždegimas. Sergant sinu-situ, viršutinių kvėpavimo takų infekcija, alerginiu rinitu pažeidžiama nosies ertmės gleivinė, ji pasidaro sudirginta, trapi ir menkiau-sias jos sužeidimas sukelia kraujavimą iš nosies.

4. Nosies pertvaros iškrypimas. Jis sutrikdo normalią oro srovės eigą no-sies ertmėje, todėl atsiranda gleivinės džiūvimas, sausų plutų susikaupimas, dėl to at-siranda kraujavimo židiniai. Dažnai kraujavimo židinys būna už pertvaros iškrypi-mo, todėl sudaro sunkumus nustatant kraujavimo vietą.

5. S v e t i m k ū n i a i . Kraujavimą iš nosies vaikų amžiuje dažnai išprovokuoja svetimkūniai, kuriuos vaikai įsikiša žaisdami ar netyčia. Svetimkūnį galima įtarti, jei yra dvokiančios išskyros iš vienos nosies pusės. Krauja-vimas dažniausiai atsiranda dėl gleivinės pažeidimo ar-ba dėl aplink svetimkūnį su-siformavusių granuliacijų.

6. Nosies ertmės aug-liai. Nosies ertmės ir sinusų augliai gali sukelti masyvų kraujavimą iš nosies. Nosies emangioma, hemangioperici-toma, papiloma, karcinoma, jaunatvinė angiofibroma, adenokarcinoma ar melano-ma gali būti kraujavimo iš nosies priežastimi. Kraujavi-mo priežastimi dažniausiai būna dėl auglių augimo atsi-radusios sveikų audinių ero-zijos, taip pat pačių auglių išopėjimas. Jaunatvinė an-giofibroma dažniausiai būna vaikams ir beveik visada yra lydima kraujavimo iš nosies epizodų ir sunkesnio kvėpa-vimo per nosį (4, 5 pav.).

7. Kiti vietiniai fak-toriai. Kraujavimą iš nosies gali sukelti parazitai, patekę į nosies ertmę, taip pat che-

minės medžiagos, pateku-sios į nosies ertmę esant per-foracijai nosies pertvaroje, kokaino uostymas.

Sisteminiai faktoriai.1. Hipertoninė liga

ir aterosklerozė – dažniau-siai sutinkama kraujavimo iš nosies priežastis vyresnio amžiaus žmonėms. Dėl ate-rosklerozės atsiranda pakiti-mai kraujagyslių sienelėse, jos pasidaro trapesnės ir lengviau pažeidžiamos. Pa-didėjus arteriniam kraujo spaudimui tokios pažeistos kraujagyslės žymiai dažniau suplyšta, dėl to prasideda kraujavimas iš nosies.

2. Kraujo krešėjimo sutrikimai. Kraujo krešėji-mo sistemos sutrikimus reikėtų įtarti ligoniams, ku-riems kraujavimas užtrunka ilgesnį laiko tarpą, kraujuoja net nežymiai sužeidus nosies gleivinę, dažnai susidaro kraujosruvos įvairiose kūno vietose, giminėje yra buvę kraujo krešėjimo sistemos sutrikimų. Kraujavimas iš nosies sergant įgimtomis ko-aguliopatijomis hemofilija ir Vilebrando liga atsiranda dėl krešėjimo faktorių defek-to ar jų trūkumo. Antrinės

koaguliopatijos atsiranda sergant piktybinėmis kraujo ligomis leukemija ir mielo-mine liga, taip pat sergant ap-lastine anemija, idiopatine trombocitopenine purpura. Kraujo krešėjimo sutrikimas gali atsirasti ilgesnį laiką vartojant kraujo krešėjimą mažinančius medikamentus. Sergant lėtinėmis kepenų ir inkstų ligomis dažnai sutrin-ka kraujo krešėjimas dėl kraujo krešėjimo faktorių trūkumo.

3. Įgimta hemora-ginė telangiektazija (Os-ler-Rendu-Weber liga). Tai autosominiu dominantiniu keliu paveldima sisteminė liga, kuri pasireiškia krauja-gyslių sienelės anomalija. Dėl kraujagyslių sienelių anomalijos formuojasi te-langiektazijos, kurios būna po oda ir gleivine visame organizme. Pažeidžiamos ir kitų organų sistemų krauja-gyslės. Pažeistos, trapios, sil-pnos kraujagyslių sienelės lengvai plyšta, neretai sukel-damos gyvybei pavojingus kraujavimus (6 pav.).

4. Sisteminės ligos tokios kaip tuberkuliozė, si-filis, Vegenerio granulioma-tozė taip pat sąlygoja krau-javimą iš nosies, nes joms būdingas gleivinių išopėji-mas ir granuliomų susifor-mavimas. Nosies difterija, skarlatina, reumatas taip pat gali sukelti kraujavimą iš nosies.

Apie 10% atvejų net ir pilnai ištyrus ligonį nenusta-toma tiksli kraujavimo iš no-sies priežastis.

Kraujavimas iš nosies ga-li būti skirstomas į amžiaus grupes pagal faktorių, sąly-gojančių kraujavimą, pasi-

4 pav. 5 pav.

Sveikata 2004 • 4


taikymo dažnumą. Naujagi-miams kraujavimas iš nosies būna labai retai. Vaikams dažniausiai kraujuoja iš prie-kinės nosies pertvaros da-lies dėl pažeistos gleivinės krapštant nosį arba patekus svetimkūniui. Jei kraujavi-mo epizodai kartojasi dažnai ir ilgesnį laiko tarpą, trečda-liui vaikų galima įtarti krau-jo krešėjimo sistemos sutri-kimus. Paaugliams ir jaunes-nio amžiaus suaugusiems dažniausia kraujavimo iš nosies priežastis yra nosies trauma. Taip pat dažnai vi-sai nenustatoma tiksli krau-javimo priežastis. Dažnai besikartojantis kraujavimas iš nosies vidutinio amžiaus žmonėms gali būti dėl neop-lastinio proceso. Vyresnio amžiaus žmonėms dažniau-sia kraujavimo iš nosies priežastis yra aterosklerozė ir hipertoninė liga.

Paciento ištyrimas. Apžiūrint pacientą dėl kraujavimo iš nosies labai svarbu kruopščiai surinkti anamnezę, gerai įvertinti bendrą ligonio būklę, ly-dinčias ligas, paveldimumo galimybę. Būtina išmatuoti ligonio kraujo spaudimą ir paskaičiuoti širdies susitrau-kimų dažnį. Ligoniui nu-kraujavus gali prireikti atsta-tyti skysčių balansą, o sun-kesniais atvejais ir perpilti kraują. Taip pat labai svarbi nosies ir nosiaryklės apžiūra norint nustatyti kraujavimo vietą ir galimą priežastį. At-liekama priekinė rinoskopija arba nosies ertmės ištyrimas endoskopu. Stipriai kraujuo-jant yra labai sunku ligonį pilnai ištirti, todėl jam turi būti suteikta neatidėliotina

medicinos pagalba. Taip pat svarbu atlikti kraujo tyrimą norint nustatyti nukraujavi-mo sunkumo laipsnį, toli-mesnę gydymo taktiką.

Konservatyvus krauja-vimo iš nosies gydymas.

1. Prevencija. Esant nosies gleivinės džiūvimui, skiriami riebaliniai tepalai arba lašai. Vaikams reika-linga gera nagų priežiūra ir nosies krapštymo kontrolė. Svarbu gerai drėkinti gyve-namąsias patalpas, valyti orą nuo dulkių.

2. Paprasč iaus ias kraujavimo iš nosies stab-dymo būdas buvo žino-mas dar senovės laikais. Nestiprų kraujavimą, kai kraujuoja iš priekinės nosies dalies, galima sustabdyti užspaudus nosies šnerves pirštais ir palenkus galvą į priekį. Dažniausiai šito pa-kanka, kad kraujavimas su-stotų. Jei kraujavimas nesi-liauja ir aiškiai matoma krau-javimo vieta, kraujavimą stabdyti galima prie krau-juojančios vietos priglaudus vatos gabalėlį, suvilgytą adrenalinu ar kitu kraujagys-les sutraukiančiu preparatu. Kraujavimui sustojus, buvu-sią kraujavimo vietą galima prideginti elektrokauteriu ar koaguliuojančia chemine

medžiaga (sidabro nitratu). Pridegintas kraujavimo vie-tas rekomenduojama keletą dienų patepti antibiotikų te-palu (7 pav.).

3. Anestetikų ir krau-jagysles sutraukiančių me-dikamentų suleidimas ap-link kraujuojančią vietą.

4. Nepavykus su-stabdyti kraujavimo anksčiau aprašytais meto-dais indikuotina priekinė no-sies tamponada marliniais tamponais, suvilgytais an-tibiotikų tepalu. Nosis taip pat gali būti užtamponuota specialiais besiplečiančiais tamponais, specialiais išsi-pučiančiais balionais. Jei atlikus priekinę nosies tam-ponadą kraujas teka į no-siaryklę ir nepavyksta jo sustabdyti kitais metodais,

atliekama užpakalinė nosies tamponada. Nosies tampo-nai laikomi keletą dienų. Ligoniui paskiriamas anti-biotikas antrinės infekcijos profilaktikai (8, 9 pav.).

Chirurginis krauja-vimo iš nosies gydymas. Chirurginis gydymas taiko-mas, kai kitos priemones 72 valandų laikotarpiu visiškai sustabdyti kraujavimo nepa-deda. Taip pat operuojami ligoniai, kuriems diagnozuo-jamas nosies pertvaros iškry-pimas, neleidžiantis pilnai užtamponuoti nosies landą. Chirurginis gydymo meto-das taikomas ir ligoniams, kurie atsisako nuo nosies tamponavimo, taip pat siūlo-ma operuoti ligonius, ku-riems reikalinga užpakalinė nosies tamponada.

Kraujagyslės perri-šimas. Yra taikomi vidinės žandinės arterijos, priekinių ir užpakalinių akytkaulinių arterijų, pleištinės gomurio arterijos ir išorinės miego

6 pav.

7 pav.

8 pav.

9 pav.



arterijos perrišimai. Krauja-gyslių perrišimą gali atlikti tik labai įgudęs chirurgas. Kraujagyslių perrišimo efektyvumas siekia 85-100%, o komplikacijos sie-kia iki 30%.

Kraujagyslių embo-lizacija. Jei kraujuoja iš išorinės miego arterijos ir jos šakų baseino, galima at-likti selektyvinę tam tikrų kraujagyslių šakų emboliza-ciją. Ji taikoma, kai neefek-tyvūs kiti chirurginio gydy-mo metodai. Prieš emboli-zaciją atliekama selektyvinė angiografija su kontrastu. Ji padeda nustatyti kraujavi-mo vietą, tačiau emboliza-cija yra efektyvi, jei krauja-vimas neviršija 5 ml/min. Kraujagyslių embolizacija kontraindikuotina, kai krau-jagyslės stipriai pažeistos aterosklerozės arba kitaip pa-kitęs jos sienelės stiprumas.

Ypač sudėtingais atve-jais, sergant Rendu-Osler liga taikomas paliatyvūs gydymo metodai: visa no-sies gleivinė koaguliuoja-ma elektrokauteriu, atlie-kama septodermoplastika, kai pašalinama dalis nosies pertvaros, dugno ir šoninės sienos gleivinės. Retais at-vejais visiškai užsiuvama nosies landa.

Daugumoje atvejų krau-javimui iš nosies užtenka pritaikyti konservatyvius gydymo metodus: kraujuo-jančios vietos prideginimą elektrokauteriu ar priekinę tamponadą.

Labai svarbu gydyti gretutinę patologija, kuri galėjo sukelti kraujavimą iš nosies. ▲

Sinusitai gali sukel-ti pavojingas intraor-bitines (akies ir jos

priedų) ar intrakranijines (galvos smegenų ir jų dan-galų) komplikacijas, kai žmogus gali netekti regos, likti neįgalus ar net mirti. Si-nusitu gali susirgti tiek vai-kas, tiek suaugęs, nėra serga-mumo skirtumo tarp vyrų ir moterų.

Kas tai yra sinusitas? Tai prienosinių ančių (žandi-nių, kaktinių, akytkaulinių ir pleištinių) gleivinės užde-gimas, kurį sukelia bakte-rinė infekcija. Prienosiniai ančiai yra ertmės kaukolės kauluose, kurias iškloja glei-vinė su virpamuoju epiteliu, o viduje yra oras. Visi prie-

nosiniai ančiai yra susiję su nosies ertme sudėtinga angų ir landų sistema, per kurią vyksta prienosinių ančių ventiliacija ir drenažas. Prie-nosinių ančių gleivinė turi cirkuliarinį mukociliarinį kli-rensą – susikaupusio sekre-to kryptingą judėjimą glei-vinės virpamuoju epiteliu link sinuso angos (1 pav.).

Priežastys. Dėl daugelio priežasčių, sutrikus prienosi-nių ančių ventiliacijai ir dre-nažui, gali išsivystyti sinu-sitas. Dažniausia priežastis yra ūminė virusinė viršuti-nių kvėpavimo takų infekci-ja, kuri sukelia nosies ertmės gleivinės uždegimą – slogą: paburksta gleivinė, ir jeigu prisideda bakterinė infekci-

RAIMONDAS PLIAUKŠTA 1996 m. baigė Vilniaus universiteto Medici-nos fakultetą. 1997-2000 m. baigė otorinolaringologinę rezidentūrą Vilniaus universiteto Ausų, nosies, gerklės ligų klinikoje, įgijo gydyto-jo otorinolaringologo kvalifikaciją. 1996-2001 m. studijavo Vilniaus universiteto doktorantūroje, 2001 m. apgynė disertaciją: rinogeninių galvos skausmų priežastys ir diag-nostika. Dirba Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centre gydytoju otorinolaringologu, yra įvaldęs šiuo-laikines mikrochirurgines ir endosko-pines operacijas. Taip pat dirba Vil-niaus universitete lektoriumi, skai-to paskaitas otorinolaringologams kvalifikacijos tobulinimo kursuose. Išspausdinti 4 moksliniai straipsniai prestižiniuose Lietuvos moksliniuose leidiniuose. 2004 m. išrinktas Vil-niaus krašto otorinolaringologų drau-gijos pirmininku.

SINUSITASRAIMONDAS PLIAUKŠTA

Raimondas Pliaukšta.Zenono Glavecko nuotr.

Sinusitai yra gana dažna liga, kuria su-serga bent kartą net trečdalis žmonių. Daliai žmonių, ser-gančių sinusitu, pri-reikia operacinio gy-dymo. Sinusitams diagnozuoti ir gydy-ti išleidžiama dau-gybė pinigų – JAV šiai ligai gydymui išleidžiama apie 2 mi-lijardus dolerių per metus.

Sveikata 2004 • 4


ja, tokia kaip Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae, Moraxella ca-tarrhalis, Staphylococcus aureus, rečiau anaerobinė infekcija ar mišri flora (dažniau nustatoma sergant lėtiniu sinusų uždegimu), su-sergama sinusitu. Susirgti si-nusitu gali turėti įtakos aler-ginė ar lėtinė sloga, adenoi-dai ir jų lėtinis uždegimas vaikams, nosies pertvaros iškrypimai ir polipai nosies ertmėje (dažniausiai suaugu-siems). Taip pat sinusitu ga-lima susirgti dėl viršutinių dantų infekcinės patologijos ar juos taisant, kai netyčia patenkama į žandinį antį. Esant silpnam imunitetui padidėja galimybė greičiau peršalti ir susirgti sinusitu. Dėl visų minėtų priežasčių gali būti blokuojamos prie-nosinių ančių angos, todėl sutrinka ančių ventiliacija ir drenažas, sinusuose prade-da kauptis sekretas, juose mažėja deguonies, sutrinka virpamojo epitelio funkcija – susidaro labai palankios sąlygos bakterijoms sukelti gleivinės uždegimą. Vėliau pradeda kauptis pūliai prie-nosiniuose ančiuose ir, jei nėra gero pūlių nutekėjimo, sinusito negydant, gali išsi-vystyti pavojingos kompli-kacijos (2 pav.).

Klasifikacija. Sinusitą galima klasifikuoti pagal uždegimo vietą ar jo eigą. Klasifikuojant pagal paken-kimo vietą, sinusitas gali būti vienos ar abiejų pusių žandinis, kaktinis, akytkau-linis, pleištakaulinis. Jei yra pakenkti keli ančiai, tuomet vadinsis pansinusitu vienos

ar abiejų pusių. Sinusitas taip pat skirstomas pagal ligos eigą į ūminį, ūminį recidyvinį ir lėtinį. Ūminiu laikomas toks sinusitas, kai procesas užtrunka ne ilgiau kaip 6-8 savaitės. Ūminis re-cidyvinis – kai pasikartoja ūminio sinusito epizodai 4 ir daugiau kartų per metus. Lėtinis – kai infekcinis pro-cesas tęsiasi nuolat, nusta-tomi gleivinės pokyčiai prienosiniuose ančiuose.

Klinika. Ligonius, ser-gančius ūminiu sinusitu, vargina nosies užgulimas, pūlingos ar vandeningos išskyros iš nosies ir į nosia-ryklę, dantų, galvos ir veido (prienosinių ančių projek-cijose) skausmai. Taip pat ligoniai gali skųstis uoslės sutrikimu, karščiavimu, ko-suliu, blogu kvapu iš nosies ar burnos, ryklės skaus-mais, gali jausti nuovargį, silpnumą, gali sumažėti apetitas. Komplikuotais at-vejais gali patinti ir paraus-ti skruostai, kakta, vokai. Lėtinio sinusito atveju visi simptomai ne tokie ryškūs, dažniausi yra nosies užguli-mas ir išskyros iš nosies ir į nosiaryklę.

Sinusito diagnozei patvir-tinti reikia kruopščiai surink-ti anamnezę – išklausinėti

paciento apie nusiskundi-mus, jų trukmę, ligos eigą, pobūdį ir kt. Atliekama žan-dinių ir kaktinių ančių palpa-cija ir perkusija (spaudimas ir stuksenimas) šių sinusų projekcijose, kurių metu ga-li būti jaučiamas skausmas šiose vietose. Po to atlieka-ma nosies ertmės apžiūra, kurios metu dažniausiai stebimas gleivinės ir nosies kriauklių paburkimas, pūlin-gos ar vandeningos išskyros po vidurine kriaukle. Lėti-nių sinusitų atveju pacien-tams dažnai randami nosies ertmės ir sinusų polipai. Nosies apžiūrai taikoma tra-dicinė rinoskopija ir endos-kopiniai būdai. Dažniausiai tai atliekama reflektoriaus (veidrodėlio, pritvirtinto ant kaktos) ir nosies skėtiklio pagalba. Tačiau naujesni, žymiai geresni ir tikslesni nosies ertmės tyrimai, įgali-nantys diagnozuoti sunkiau pastebimose vietose esančią nosies ertmės patologiją, yra endoskopiniai tyrimai, atlie-kami nosies ertmės kietais ar lanksčiais endoskopais. Patologinio sekreto nebuvi-mas nosies ertmėje dar ne-paneigia sinusito diagnozės. Sinusito diagnozė patvirti-

nama radiologiniu tyrimu – prienosinių ertmių rentge-nografija ar kompiuterine to-mografija (3 pav.).

Pastaroji yra žymiai tiks-lesnė, tačiau ir brangesnė, todėl atliekama, kai yra ne-aiški diagnozė, esant nein-formatyviai rentgenogramai ar lėtiniam sinusitui, kai yra reikalingas operacinis gydy-mas. Kai yra sinusito kom-plikacijos taip pat reikia atlikti kompiuterinę tomog-rafiją, kuri tiksliai parodo ne tik prienosinių ančių būklę – gleivinės paburkimą, pūlių susikaupimą, kaulinių sie-nelių pakenkimą, bet ir aki-duobės ar galvos smegenų patologiją. Palyginti nauji ir tikslūs endoskopiniai ir kom-piuterinės tomografijos tyri-mai įgalina nustatyti aiškų ligos vaizdą, padeda nustaty-ti tikslią diagnozę ir parinkti gydymo taktiką.

Gydymas. Sinusito gy-dymas skirstomas į konser-vatyvų arba medikamentinį ir chirurginį. Gydant sinu-sitą pagrindinis uždavinys yra kovoti su bakterine in-fekcija ir atstatyti prienosi-nių ančių angų sinusų venti-liaciją ir drenažą. Esant ūmi-niam nekomplikuotam sinu-

1 pav. Prienosiniai ančiai.

2 pav. Prienosinių ančių uždegimas, pra-dinė stadija – gleivinės paburkimas.



situi dažniausiai taikomas konservatyvus gydymas, jei medikamentinis gydymas neefektyvus arba sergama komplikuotu, ūminiu recidy-viniu, lėtiniu sinusitu, reika-lingas operacinis gydymas.

Medikamentinį gydymą sudaro kelios medikamentų grupės: vienas ar kelių an-tibiotikų kombinacija, no-sies gleivinės kraujagysles sutraukiantys ir paburkimą mažinantys lašai ar purškalai bei sisteminiai kraujagysles sutraukiantys preparatai, tu-rintys savo sudėtyje pseudo-efedrino hidrochlorido. Taip pat šiai ligai gydyti skiriami purškiami kortikosteroidi-niai preparatai į nosį, kurie mažina nosies gleivinės pa-burkimą ir uždegimą. Esant alerginiams reiškiniams ski-riami priešalerginiai prepa-ratai. Dar gali būti skiriami gleives skystinantys medika-mentai, kurie palengvina pa-tologinio skreto evakuaciją iš sinusų ir nosies ertmės. Gydymas antibiotikais išlie-ka pagrindinis konservaty-vaus gydymo komponentas ir šiuos medikamentus rei-

kia vartoti ne mažiau kaip 10 dienų. Jau po kelių dienų pagerėjus būklei, negalima nutraukti gydymo antibioti-kais, kadangi visiškai įveikti bakterinę infekciją būtinas būtent toks antibiotikų var-tojimo laikas. Antibiotiko parinkimas ir skyrimas yra gydytojo kompetencija, todėl skiriant šį vaistą medi-kamentas, dozė ir vartojimo trukmė yra nurodoma gydy-tojo recepte. Jei gydymas neefektyvus, būtina ištirti konkretų sinusito sukėlėją ir jo jautrumą bei atsparumą įvairiems antibiotikams. Šis bakteriologinis tyrimas dar vadinamas patologinio skre-to pasėliu iš nosies ertmės.

Nustačius pūlingą sek-retą žandiniuose ančiuose, gali būti rekomenduojama šių ančių punkcija ir pra-

plovimas. Ši intervencinė procedūra atliekama nu-skausminus nosies ertmės gleivinę, pradūrus ploną žandinio ančio kaulinę sie-nelę specialia adata ir per ją plaunama fiziologiniu tir-palu, kuris kartu su pūlingu sekretu išteka per natūralią žandinio ančio angą į nosies ertmę. Kaktinio ančio pra-plovimas yra žymiai sudėtin-gesnė ir pavojingesnė pro-cedūra, kuri atliekama tik ligoninėse, taikant vietinę ar net bendrinę nejautrą.

Esant neefektyviam medikamentiniam sinusito gydymui, gali prireikti ope-racinio gydymo, o kompli-kavusis prienosinių ančių uždegimui intraorbitinėmis ar intrakranijinėmis kompli-kacijomis bus būtinas sku-bus operacinis gydymas, ku-

3 pav. Prienosinių ančių kompiuterinė tomografi-ja – žandinio ančio uždegimas. 4 pav. Endoskopinė prienosinių ančių operacija.

ris užtikrins pūlingo sekreto pašalinimą ir sinusų angų praeinamumo atstatymą. No-sies prienosinių ančių chi-rurginis gydymas gali būti ekstranazalinis – radikalus nosies sinusų atvėrimas ne per nosies ertmę ir intrana-zalinis – mažiau trauminis, atliekamas nosies ertmėje, atveriant ir išplatinant natūralias sinusų angas, pašalinant ligos priežastis, esančias nosies ertmėje. In-tranazalinės operacijos da-bar atliekamos pasitelkiant nosies endoskopus – optiką, kuri padeda žymiai geriau apžiūrėti ir įvertinti nosies ertmės struktūras, o endos-kopiniais instrumentais gali-ma minimaliai invaziškai ir patologinio proceso išpliti-mo ribose atlikti operacines manipuliacijas (4 pav.).

Taip pat atliekamos chi-rurginės nosies ertmės ir si-nusų operacijos pasitelkiant mikroskopą, kuris padeda tiksliau ir aiškiau įvertinti sudėtingą nosies ertmės ana-tomiją.

Laiku ir tinkamai gydant ūminį sinusitą pasiekiamas puikus rezultatas, tačiau esant lėtiniam sinusitui dažnai tenka gydyti chirur-giškai. Netinkamas ūminio ar lėtinio paūmėjusio sinu-sito gydymas ar visiškai negydymas gali vesti prie pavojingų žmogaus organiz-mo būklių, kurios gali turėti labai skaudžių pasekmių. Todėl siūlome nenumoti ran-ka į savo negalavimus ir at-kreipti dėmesį į užsitęsusią slogą, pūlingą sekreciją iš no-sies ar galvos skausmus.▲

Sveikata 2004 • 4


Adenoidai priskiria-mi prie antrinių limfoidinių organų.

B-limfocitai sudaro 50-65% visų adenoidų limfocitų. T- limfocitai sudaro apie 40% (periferiniame kraujyje iki 70 %). 3 % sudaro plazminės ląstelės. Adenoidai atsakingi už sekrecinį imunitetą ir sek-recinių Ig gamybą. Reaguo-ja į oru patenkančius antige-nus. Mažų antigenų dozių poveikyje limfocitai diferen-cijuojasi į plazmines ląste-les. Didelės antigenų dozės sukelia B ląstelių prolifera-ciją. Imunologiškai adenoi-dai aktyviausi tarp 3-7 metų. Vėliau mažėja B ląstelių po-puliacija, nyksta limfoidinis audinys. Esant adenoidų hi-perplazijai ir lėtiniam užde-gimui pakinta paviršinio epi-telio struktūra, sutrinka sI-gA gamyba ir jo patekimas

į adenoidų paviršių, sunkėja antigeno transporto funkci-ja, mažėja B limfocitų akty-vumas ir jų skaičius, mažėja antikūnių gamyba (1 pav.).

Mikrobiologija. 6-8 mėnesių amžiaus vaikams ant adenoidų būna normali ryklės flora: Actynomyces, Fusobacterium, Bacteroi-des. Taip pat sveikiems vai-kams yra aerobiniai pato-geniniai mikroorganizmai: streptococcus pneumoniae iki 20%, haemophilus influ-enzae iki 15%, moraxella catarrhalis iki 35%, grupės A ß- hemolitiniai streptoko-kai iki 5%.

Esant pakitimams ade-noiduose dažniausiai ran-dami patogeniniai mikro-

organizmai: haemophilus influenzae, staphylococcus aureus, grupės A ß- hemoli-tiniai streptokokai, moraxel-la catarrhalis, streptococcus pneumoniae.

Kokie adenoidų patolo-gijos sukelti simptomai?

Vaikas dėl pasunkėjusio kvėpavimo pro nosį dažnai kvėpuoja pro burną, knarkia miegant, kalba pro nosį, dėl nuolat pravertos burnos su-trinka veido formavimasis, būna netaisyklingas sąkan-dis, dėl savo didumo ade-noidai gali sutrikdyti klau-somųjų vamzdžių funkciją, todėl išsivysto serozinis vidurinis otitas, dažnai kar-tojasi slogos bei peršalimo ligos.

ADENOIDAIDARIUS RAUBA

1 pav. 2 pav.

Adenoidai sudaryti iš limfoidinio audinio ir yra ryklės limfoidi-nio žiedo dalis. Ade-noidų (ryklinės ton-zilės) lokalizacija – pa-grindas užima užpa-kalinę nosiaryklės sieną, o viršutinė da-lis nukreipta link no-sies pertvaros užpa-kalinės dalies. Adenoidai padengti daugiaeiliu stulpiniu epiteliu su virpamai-siais plaukeliais. Pil-nai susiformuoja 7 nėštumo mėnesį ir au-ga iki 5-7 gyvenimo metų.



Ligos susijusios su ade-noidų hiperplazija ir lėtiniu uždegimu:

1. Lėtinis katarinis vi-durinis otitas (serootitas).

2. Ūminis, recidyvuo-jantis, lėtinis vidurinis oti-tas.

3. Ūminis ir lėtinis si-nusitas.

4. Viršutinių kvėpa-vimo takų obstrukcija: pa-sunkėjęs kvėpavimas per nosį, miego apnea, knar-kimas, kalbos sutrikimas (Hyponazalija), kaukolės griaučių formavimosi sutriki-mai, sąkandžio problemos.

Adenoidai diagnozuoja-mi:

1. Anamnezė ir apžiūra: vaikas išsižiojęs, kvėpuoja per burną, prail-gintas veidas, pajuodę pa-akiai, sąkandžio pakitimas, hyponasalia, dažnos nosies ir ausų ligos.

2. Priekinė nazofarin-goskopija lanksčiu endosko-pu – “auksinis standartas” diagnozuojant adenoidų hi-perplaziją ir adenoiditą. Ma-

tysime adenoidų ir choanų santykį, adenoidito vaizdą (2 pav.).

3. Užpakalinė rinos-kopija endoskopu ar veid-rodėliu.

4. Rinomanometrija.5. Šoninė kaklo rent-

genograma.Pakankamai informaty-

vus tyrimas nustatant ade-noidų hipertrofiją. Šį tyrimą galima atlikti esant ryškiai nosies obstrukcijai, nesant žymios tonzilių hipertrofi-jos, taip pat esant alerginiam rinitui, ryškiai nosies obst-rukcijai, norint patvirtinti/at-mesti adenoidų hipertrofijos diagnozę.

Gydymas. Galimas tera-pinis ir chirurginis gydymo metodai. Terapinis gydymas taikomas esant adenoidi-tui. Per 30% bakterijų, per-sistuojančių adenoiduose, gamina ß laktamazę – čia slypi viena iš nesėkmingo gydymo priežasčių. Dėl šios priežasties reikėtų skirti pla-taus veikimo spektro anti-biotikus. Gydymo trukmė

turėtų būti ne mažiau kaip 7 dienos, o visiškai nepasvei-kus gydymas gali trukti iki 2 savaičių. Jei adenoiditai kartojasi dažnai, taip pat liga komplikuojasi ausų uždegimais ar sinusitais- reikalingas chirurginis gy-dymas – adenoidektomija, kuri dažniausiai atliekama bendrinėje nejautroje.

Adenoidų chirurginio gydymo indikacijos:

1. Dažnai besikarto-janti viršutinių kvėpavimo takų infekcija

a) Pūlingas persistuo-jantis adenoiditas.

b) Adenoiditas susijęs su: lėtiniu seroziniu otitu, recidyvuojančiu ūmiu vidu-riniu otitu, lėtiniu sinusitu.

2. Adenoidų hiper-trofijos sukelta viršutinių kvėpavimo takų obstrukci-ja:

a) kvėpavimo apnea, b) kvėpavimas per

burną, c) cor pulmonale, disfa-

gija, kalbos sutrikimai, d) veido formavimosi su-

trikimai, e) sąkandžio patologija.3. Įtariant adenoidų

neoplaziją (3 pav.). Adenoidektomijos kom-

plikacijos: 1. Kraujavimas (0,4-1%). 2. Minkštojo go-murio disfunkcija (0,05-0,1 %). Po operacijos 1/3 ligonių atsiranda minkštojo gomu-rio disfunkcija, kuri po 2-4 savaičių savaime praeina. Ši disfunkcija ilgiau užtrunka arba išlieka ligoniams su da-linai ar pilnai nesuaugusiu gomuriu. 3. Tortikolis – pato-logiškai pasisukęs kaklas. 4. Nosiaryklės stenozė. 5. Apa-tinio žandikaulio galvutės lūžimas. 6. Klausomojo vamzdžio pakenkimas. ▲

3 pav.

Nėra didesnės nelaimės kaip nežinoti savo aistros ribų.

Lao DzėTai, ką vienais atvejais vadi-nam laisve, kitais atvejais vadinam palaidumu.

M.F.KvintilianasAistros suteikia proto kvailiau-siems žmonėms ir paverčia kvailiais protinguosius.

SenekaKai kuriuos žmones mes vadi-name laukiniais vien dėl to, kad jų manieros skiriasi nuo mūsų.

B.FranklinasMesti rūkyti – pats lengviau-sias dalykas; kaip aš galiu to nežinoti – juk mečiau jau tūkstantį kartų.

M.TvenasStenkis turėti tai kas tau mie-la, nes kitaip būsi priverstas pamilti tai ką turi.

Bernardas ŠoBūdamas jaunas, reikalavau iš žmonių daugiau, nei jie galėjo man duoti: nesibai-giančios draugystės, nuola-tinio jaudulio. Dabar moku reikalauti mažiau, negu jie gali duoti: buvimo šalia be žodžių. Ir jų jausmai, drau-gystė, kilnūs poelgiai man vi-suomet atrodo nelyginant ste-buklas: tikra malonė.

A.KamiuPavojingiausia pagunda: nebūti į nieką panašiam.

A.KamiuNorai būtini tam, kad gyveni-mas nesustotų.

S.DžonsonasAš sakau rytoj bus badas. Vi-si žino, kas yra badas. Tai nelaimė. Rytoj bus nelaimė... ir aš jai padarysiu galą, kai man patiks.

A.Kamiu “Kaligula”Tiek aukščiausia, tiek ir žemiausia kritikos forma – savotiška autobiografija.

O.VaildasŽmonės lengviau atleidžia savo bendradarbiams jų klai-das, bet ne pranašumą.

V.Lacis

Sveikata 2004 • 4


Gomurinės tonzilės yra ryklės šonuo-se, tarp priekinių ir

užpakalinių žiočių lankų. Gomurinės tonzilės yra

dalis žmogaus imuninės sis-temos. Jos priklauso Wal-deyer’io limfadenoidiniam žiedui, kuris yra vienas iš pirmųjų barjerų įvairiems mikroorganizmams paten-kant į žmogaus organizmą per burną su maistu ar per nosį su įkvepiamu oru. Go-murinės tonzilės pradeda funkcionuoti nuo pat gimi-mo ir, reaguodamos į visnaujai sutinkamus mikro-organizmus, didėja iki 12

metų. Vaikams gomurinės ton-zilės gali net susiliesti viena su kita. Vėliau vystosi kiti orga-nizmo imuniniai apsauginiai me-chanizmai, ton-zilės mažėja.

Gomurines tonziles sudaro limfoidinis au-dinys, kuriame daug kišenių (kriptų), apsuptų limfoidiniu au-diniu. Tokia struktūra yra

tomai: ryklės gleivinė ir gomurinės tonzilės būna pa-raudę, paburkę, jaučiamas stiprus gerklės skausmas, ypač sustiprėjantis ryjant. Ryklės skausmas iš pradžių gali būti tik vienoje pusėje, vėliau skauda abiejose gerklės pusėse. Priklauso-mai nuo to, kokia ūminio tonzilito forma susergama, ant gomurinių tonzilių gali būti įvairių apnašų.

Lėtinis tonzilitas, simp-tomai. Vienas iš pagrindinių lėtinio tonzilito simptomų yra nuolat besikartojantis ūminis tonzilitas. Tuomet tonzilių audinys pakinta, tampa sunkiai praeinamas vaistams, bakterijos įsikuria tonzilių kišenėse. Sergant lėtiniu tonzilitu, spaudžiant mentele iš gomurinių tonzi-lių kišenių spaudžiasi skystų pūlių, padidėja pažandės limfmazgiai. Gomurinės tonzilės gali būti normalaus dydžio arba padidėjusios. Juntamas bendras silpnu-mas, sąnarių ar raumenų skausmai, užsitęsia subfeb-rilus karščiavimas, paūmėja širdies, sąnarių, inkstų ligos. Sergant lėtiniu tonzilitu gali susiformuoti paratonziliniai arba paleirykliniai pūliniai.

Lėtinis tonzilitas yra klas-

Justinas Ivaška 1998 metais baigė Vilniaus universiteto Medicinos fa-kultetą. 1999 metais baigė pirminę rezidentūrą. 2002 metais baigė otorinolaringologijos rezidentūrą Vil-niaus universiteto Medicinos fakulte-to Ausų, nosies ir gerklės ligų kliniko-je. Nuo 2002 metų dirba Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių kli-nikų Ausų, nosies ir gerklės ligų cen-tre gydytoju.

LĖTINIS TONZILITAS. Tonzilektomijos indikacijosJUSTINAS IVAŠKA

Justinas Ivaška.Zenono Glavecko nuotr.

labai palanki lėtiniam tonzi-litui vystytis, nes mikroorga-nizmams čia pakanka šilu-mos, nuolat patenka įvairių medžiagų.

Ūminis tonzilitas. Į gomurines tonziles patekę patogeninės bakterijos suke-lia staigų stiprų uždegiminį procesą – ūminį tonzilitą. Dažniausiai ūminį tonzilitą sukelia A grupės beta hemo-litinis streptokokas. Tuomet pasireiškia ūminio tonzilito klinika – bendri simptomai: karščiavimas iki 40 laips-nių C, bendras silpnumas, raumenų, sąnarių, galvos skausmas; ir vietiniai simp-

Gomurinės tonzilės yra dalis žmogaus imuninės sistemos. Jos priklauso Waldeyer’io limfadenoi-diniam žiedui, kuris yra vienas iš pirmųjų bar-jerų įvairiems mikroor-ganizmams patenkant į žmogaus organizmą per burną su maistu ar per nosį su įkvepiamu oru. Gomurinės tonzilės pra-deda funkcionuoti nuo pat gimimo ir, reaguo-damos į vis naujai sutin-kamus mikroorganiz-mus, didėja iki 12 metų. Vaikams gomurinės ton-zilės gali net susilies-ti viena su kita. Vėliau vystosi kiti organizmo imuniniai apsauginiai mechanizmai, tonzilės mažėja.



tinga liga. Sergant lėtiniu tonzilitu, tonzilėse esančios bakterijos į kraują išskiria toksinus, žmogaus orga-nizme susidaro specifinės medžiagos – autoantikūniai, sutrinka imuninės reakcijos. Todėl ilgainiui, negydant ar neteisingai gydant gali išsivystyti sunkios kompli-kacijos: reumatas, lėtinės ar ūminės širdies, sąnarių, inkstų ligos. Kadangi paki-tusios gomurinės tonzilės yra nuolatinis infekcijos šaltinis, kai kuriais atvejais gali išsivystyti net sepsis (kraujo užkrėtimas). Šios sunkios ligos gali ilgam su-trikdyti organizmo veiklą ar net grėsti gyvybei.

Vienintelis efektyvus lėtinio tonzilito gydymas yra operacija – abiejų go-murinių tonzilių pašalini-mas (tonzilektomija).

Kada daryti tonzilek-tomiją? Dažnai spaudoje ar per radiją ir televiziją pasigirsta svarstymų - ka-da reikėtų atlikti tonzilek-

tomiją (gomurinių tonzilių pašalinimą)? Daugiametė įvairių šalių gydytojų pa-tirtis ir moksliniai tyrimai įrodė, kad tonzilektomiją reikia atlikti esant tam tik-roms indikacijoms. Indika-cijomis operacijai vadina-mos tokios situacijos, kai būtina atlikti vieną ar kitą procedūrą.

Remiantis moksliniais tyrimais nustatyta, kad ton-zilektomiją reikia daryti, jeigu yra nors viena iš nuro-dytų sąlygų:

● Ūminis tonzilitas kartojasi 3 ir daugiau kartų per metus.

● Ūminiu tonzilitu sergama kasmet 3 metus iš eilės.

● Spaudžiant men-tele iš tonzilių spaudžia-si skystų pūlių, padidėję pažandės limfmazgiai.

● Susiformavo para-tonzilinis pūlinys.

● Susergama širdies, inkstų, jungiamojo audinio ligomis, paskauda sąnarius

ir raumenis, palpuojant go-murines tronziles spaudžiasi pūlių.

Sergant lėtiniu tonzilitu, ypač vaikams, dažnai būna ir ryklinės tonzilės hipertro-fija (padidėjimas). Tuomet ji vadinama adenoidais. Esant indikacijoms, tonzilektomi-ja ir adenoidektomija (ryk-linės tonzilės pašalinimas) daroma vienos operacijos metu.

Tonzilektomija ir ade-noidektomija kartu daroma, kai:

● Pacientas serga lėtiniu tonzilitu, o adenoidai apsunkina kvėpavimą per nosį.

● Dėl adenoidų ir tonzilių padidėjimo (netgi nesergant lėtiniu tonzilitu) būna pasunkėjęs kvėpavi-mas per nosį, netaisyklingai auga veido kaulai ar formuo-jasi netaisyklingas sąkandis.

● Dėl adenoidų ir tonzilių padidėjimo ir sutri-kusio kvėpavimo atsiranda viršutinių kvėpavimo takų obstrukcijos priepuoliai, miego sutrikimas, širdies ir kraujagyslių veiklos sutri-kimas.

Šiuolaikinė tonzilekto-mija ir adenoidektomija dažniausiai daroma ben-drinėje nejautroje – nar-kozėje. Operacijos metu ligonis miega, nejaučia jo-kio skausmo. Tai apsaugo pacientus, ypač vaikus, nuo operacinio streso. Naudo-jant šiuolaikinius vaistus ir aparatūrą, narkozė yra sau-gi, nelieka jokių liekamųjų reiškinių. Apribojimų ton-zilektomijai dėl paciento amžiaus nėra. Metų laikas taip pat neturi įtakos gyji-

mui po tonzilektomijos, todėl tonzilektomiją galima daryti bet kuriuo metų lai-ku.

Kada negalima daryti tonzilektomijos? Kai ku-riais atvejais operaciją rei-kia atidėti:

● Jeigu praėjo ma-žiau nei 2 mėnesiai nuo per-sirgto ūminio tonzilito.

● Jeigu sergama ūmi-ne kvėpavimo takų virusi-ne infekcija.

● Nėštumo metu.● Menstruacijųmetu.● Sutrikus kraujo

krešumui.● Jeigu yra padidėjęs

ir nekoreguotas arterinis kraujo spaudimas.

● Jeigu yra kitų or-ganų patologija, dėl kurios negalima daryti operacijos.

Pooperacinė priežiūra. Po operacijos rekomenduo-jama ramybė ir poilsis ke-letą dienų. Mėnesį po ope-racijos rekomenduojama riboti fizinį aktyvumą, nesi-kaitinti vonioje, saunoje ar saulėje. Rekomenduojama praustis tik duše. Galvą ga-lima plauti praėjus 10 dienų po operacijos, valyti krūmi-nius dantis – praėjus 7 die-noms po operacijos.

Pirmosiomis paromis po operacijos rekomenduo-jamas skystas, pertrintas maistas, vėliau - šiltas, švelnus, minkštas maistas. Po operacijos būtina gerti pakankamai skysčių, tačiau reikia vengti labai šaltų ar karštų, taip pat rūgščių ar prisotintų angliarūgšte gėrimų.

Grįžti į darbą galima praėjus 7-12 dienų po ope-racijos. ▲

Sveikata 2004 • 4


Gerklos – tai žmo-gaus kalbos bei kvėpavimo orga-

nas, kuris tęsiasi nuo bur-naryklės iki trachėjos ir, kaip žinia, yra vidinis orga-nas, tad jo apžiūra yra gan nelengva. Dar 1854 me-tais muzikas M. Garcia su-konstravo veidrodėlį, ku-riuo apžiūrėjo gerklas, siek-damas pamatyti dainavimo sukeltus balso klosčių paki-timus, o 1961 metais buvo sukurti prietaisai ir optika, naudojami endolaringinei

chirurgijai. Skiriamos ne-

tiesioginė, tiesio-ginė ir mikrosko-pinė laringoskopi-jos rūšys.

P a p r a s t i e m s metodams galima priskirti netiesio-ginę laringoskopiją gerklų veidrodėliu ir jos atmainą en-doskopinę ar video-endoskopinę (kai prijungiama vaiz-do kamera) larin-goskopiją, kurios plačiai taikomos klinikinėje prakti-koje. Šie metodai nereikalauja ypa-tingo paciento pa-

tes, įeigą į gerklų skilvelius, kriaušines kišenes, vedegi-nius gumburus, vedegines – antgerklio klostes, taip pat ir dalį (kartais gana di-delę) trachėjos pradžios (3 pav.). Tiriamajam įkvepiant (kvėpavimo fazėje) geriau-sia matomas balso plyšys, susidarantis tarp balso klosčių, medialinis klosčių kraštas, trachėja ir jos žie-dai. Įvertinama klosčių si-metrija bei padėtis ašinės linijos atžvilgiu kvėpavimo metu. Tiriamąjį paprašius tęsiamai tarti garsą „i“ ar-ba „ė“, apžiūrimos balso klostės fonacijos, arba bal-so susidarymo, fazėje, kar-tu vertinamas balso plyšio užsidarymas, klosčių jude-siai, kartais – vedeginių gumburų padėties simetrija balso susidarymo metu.

Pagrindinis šio tyrimo trūkumas – jo ribotumas: dažnai nepavyksta gerai apžiūrėti viso gerklų ploto, negalima apžiūrėti gerklų normalios kalbos ar daina-vimo metu; kai kurių žmo-nių ryklės refleksai yra stiprūs ir kliudo apžiūrėti gerklas, todėl tais atvejais gali tekti ryklės ir minkšto-jo gomurio gleivinę su-purkšti vietinio poveikio

Linas Pocius 1997 metais baigė Kauno medicinos universitetą; 1997-1998 metais Vilniaus miesto M. Marcinkevičiaus klinikinėje ligo-ninėje atliko pirminę medicinos gy-dytojo rezidentūrą; 1998-2000 me-tais Kauno medicinos universitete baigė klinikinės laboratorinės diag-nostikos specialybės rezidentūrą; dirbo Kauno medicinos universite-to Patologinės fiziologijos katedro-je asistentu; nuo 2001 metų yra Vil-niaus universiteto Medicinos fakul-teto Ausų, nosies ir gerklės ligų spe-cialybės rezidentūros gydytojas-re-zidentas.

LARINGOSKOPIJA ir kiti gerklų tyrimo metodaiLINAS POCIUS

Linas Pocius.Zenono Glavecko nuotr.

ruošimo, atliekami greitai ir saugiai.

Netiesioginė arba klasi-kinė laringoskopija – pats seniausias, paprasčiausias ir prieinamiausias gerklų apžiūros metodas. Šiam tyrimui naudojamas pašil-dytas (kad nerasotų nuo iškvepiamo oro) specialus 1,5-2 cm skersmens, apva-lios formos veidrodėlis, su rankenėle sudarantis 45° kampą. Šiuo metodu gali-ma apžiūrėti antgerklį, prie-angio ir tikrąsias balso klos-

Netiesioginė arba kla-sikinė laringoskopi-ja – pats seniausias, paprasčiausias ir pri-einamiausias gerklų apžiūros metodas. Šiam tyrimui naudoja-mas pašildytas (kad ne-rasotų nuo iškvepia-mo oro) specialus 1,5-2 cm skersmens, apva-lios formos veidrodėlis, su rankenėle sudaran-tis 45° kampą. Šiuo me-todu galima apžiūrėti antgerklį, prieangio ir tikrąsias balso klostes, įeigą į gerklų skilvelius, kriaušines kišenes, ve-deginius gumburus, ve-degines – antgerklio klostes, taip pat ir dalį (kartais gana didelę) trachėjos pradžios.



nuskausminančiais vaistais, pavyzdžiui, dikaino ar tet-rakaino tirpalu. Taip pat sunkumų kyla, jei ligonio antgerklis yra netipiškos anatominės formos (susi-sukęs į vamzdelį, tai būdin-ga vaikams, išlinkęs ar nepa-slankus).

Endoskopinės gerklų apžiūros, taip pat videoen-dolaringoskopijos esmę su-daro gerklų apžiūra panau-dojant optinius prietaisus (sudarytus iš šviesolaidžio su intensyvios šviesos šalti-niu, optinių lęšių bei papil-domų elementų, 2 pav.) ir taip pat esama galimybe, turint atitinkamą įrangą, rea-liuoju laiku stebėti matomą vaizdą, jį dokumentuoti išsaugojant kompiuterine programa ar kitu įrašančiu įrenginiu. Vaizdas, mato-mas endoskopu, yra pa-prastai tam tikru laipsniu

padidintas, o jo raiška yra optimali vertinant anatomi-nius ir fiziologinius gerklų pakitimus (4 pav.). Larin-goskopija lanksčiu fibrola-ringoskopu (1 pav.) tapo moderniausiu gerklų tyrimo metodu. Jo pagalba gerklos apžiūrimos mažu lanksčiu įtaisu, kurį galima įkišti per nosį ar per burną, prieš tai nuskausminus nosies ertmę ar ryklę. Raiška yra pakan-kama, tačiau vaizdas šiek tiek iškraipomas. Tačiau, tiriant per nosį, šis metodas yra geriausias tiriant balso klostes kalbos ir dainavimo metu jų natūralioje, nepaki-tusioje būsenoje; galima pri-jungti videostroboskopą.

Stroboskopiniam tyri-mui naudojamas pertrau-kiamas šviesos pluoštas, nukreipiamas į gerklas tam tikroje jų judesio fazėje, sinchronizuojant šviesos

1 pav. Lanks-tus fibrola-ringoskopas

2 pav. Endolaringoskopas.

impulsų dažnį su tiriamojo balsu. Ši technika leidžia matyti klostes tarsi sulėtin-tai judančias, tokiu būdu žymiai detaliau galima anali-zuoti balso klosčių funkciją ir anatomiją. Balso klosčių gleivinės banga, kilusi dėl klostės mukozinės memb-ranos plaukiančio judesio jos raumenų atžvilgiu, kai oras pro ją praeina, yra pa-matoma tik stroboskopine ar ultragreitos fotografijos technika.

Tiesioginė laringosko-pija ir mikrolaringoskopija – tai vis plačiau naudoja-mi tyrimo metodai, ypač kai kartu atliekamos ope-racijos. Gerklų apžiūra diagnostiniais tikslais ypač patobulėjo atsiradus skaidu-linei optikai, kuri leidžia apžiūrėti gerklas esant fibroskopo antgaliui, nuto-lusiam vos per porą centi-metrų nuo klosčių (!), todėl dabartiniu metu tiesioginė laringoskopija, remiantis

studijomis, išlieka esminiu praktiniu anesteziologijos bei reanimatologijos meto-du. Tačiau tai nepasakytina apie mikroskopinius tyrimo metodus, kai tam naudoja-mi specialūs laringoskopai ir mikroskopai. Tiriama ben-droje nejautroje, naudojant raumenų relaksaciją ir dirb-tinę plaučių ventiliaciją. Šie būdai ypač vertingi tiriant ir operuojant vaikus, kadangi mažesnių vaikų balso klos-tes apžiūrėti ar prieiti įpras-tais metodais labai sudėtin-ga arba visai neįmanoma. Suaugusiesiems šie meto-dai naudojami navikinių ir hiperplastinių gerklų ligų diagnostikai ir gydymui. Dar viena išskirtinė mikro-skopinių laringoskopinių tyrimų savybė yra ta, jog jų atlikimo metu galima koky-biškai nufotografuoti ar nu-filmuoti gerklų pakitimus ar pačią operaciją ir medžiagą panaudoti moksliniais-pedagoginiais tikslais bei klinikiniame darbe, pa-vyzdžiui, gydymo rezultatų kontrolei.

Egzistuoja ir kiti rečiau naudojami, bet informa-tyvūs gerklų vizualizacijos metodai – tai kompiuterinė tomografija, branduolių magnetinis rezonansas, ul-tragarsinis atvaizdavimas ir kt. Rečiau taikoma elektro-miografija, balso analizė, kiti funkciniai gerklų tyri-mai.▲

3 pav. Gerklų vaizdas laringoskopuo-jant. 4 pav. Endolaringoskopinis vaizdas.

Sveikata 2004 • 4


Laringitas yra dažniausia ir vaikų, ir suaugusiųjų gerklų

patologija, kurią tenka gy-dyti ne tik ausų, nosies, gerklės ligų, bet ir kitiems gydytojams.

Etiologija. Laringitą ga-li sukelti keletas veiksnių. Pagrindiniai veiksniai, suke-liantys ūminį laringitą, yra infekcija (virusai, bakteri-jos), trauma, įvairios kilmės toksinis gerklų pažeidimas (dūmai, nuodingi garai), alergija (inhaliaciniai alerge-nai, maisto produktai, vais-tai). Lėtinį laringitą sukelia žalingi įpročiai (rūkymas, lėtinis balso pertempimas), aplinkos veiksniai (oro teršalai ), gastroezofaginis refliuksas, biologiniai veiks-niai (lėtinės kitų organų ar sistemų ligos, vitaminų trūkumas), specifinė in-fekcija. Vaikai dažniausiai serga ūminiu infekciniu vi-rusinės kilmės laringitu, su-augusieji – lėtiniu neinfek-ciniu, dažniausiai sukeltu patologinio gastroezofagi-nio refliukso. Laringitą gali sukelti ir keletas skirtingų veiksnių. Jų visų diagnoza-vimas padeda veiksmingai gydyti.

Klinika. Laringito klini-ka priklauso nuo jį sukėlu-sios priežasties, gerklų audi-nių edemos dydžio, gerklų

pažeidimo lokalizacijos, ligos trukmės ir paciento amžiaus.

Ūminį laringitą pagal jo išplitimą galima skirstyti į katarinį ir flegmoninį.

Ūminis katarinis la-ringitas dažnai yra nosies, ryklės gleivinės uždegimo tąsa, bet gali būti ir izoliuo-tas. Būdingiausias ligos simptomas yra staigus įvai-raus laipsnio, net iki balso netekimo, užkimimas. Ligos pradžioje gerklose jaučia-mas kutenimas, džiūvimas, verčiantys daug kosėti. Ko-sulys iš pradžių esti sausas, vėliau drėgnas. Kūno tem-peratūra dažniausiai būna normali, rečiau subfebrili.

Flegmoninis laringitas – ūminis pūlingas gerklų pogleivinio sluoksnio užde-gimas, galintis apimti rau-menis, antkremzlį. Dažniau-siai pažeidžia antgerklio liežuvinį paviršių ir vede-gines – antgerklio klostes, kur yra limfoidinio audinio ir ryškus pogleivis. Būdin-gas labai stiprus skausmas ryjant, bloga bendra savijau-ta, temperatūra 39°C ir dau-giau. Būdingiausias simp-tomas yra dusulys, net iki asfiksijos. Negydant gali su-siformuoti gerklų pūlinys.

Ūminis vaikų laringi-tas. Suaugusiųjų ir vaikų gerklos skiriasi dydžiu,

forma, audinių struktūra. Vaikų gerklos yra mažesnės nei suaugusiųjų. Siauriausia vaikų gerklų vieta yra po-klostinė sritis, o suaugusiųjų – balso plyšys. Naujagimio balso klostės tėra 3-5 mm il-gio, poklostinės srities sker-smuo – 4 mm, suaugusiųjų atitinkamai 11-23 mm ir 20 mm. Šie anatominiai ypatu-mai, esant uždegimui, lemia greitą vaikų gerklų stenozės progresavimą. Svarbiausias etiologinis veiksnys – respi-raciniai virusai (ypač gripo ir paragripo). Vaikams ser-gant gripu, paragripu ūmi-nis laringitas pasireiškia priepuoliais bei būdingais simptomais: pasunkėjęs, triukšmingas kvėpavimas, grubus “lojantis” kosulys, užkimimas. Ligos pradžia ūminė, dažnai netikėta. Li-gonio būklė pasunkėja ne-lauktai, dažniausiai naktį. Kūno temperatūra dažniau-siai aukšta 38-39°C, gali būti ir bendras negalavimas, sloga, virusinės intoksikaci-jos požymiai. Ūminis larin-gitas vidutiniškai trunka 1-2 savaites, tačiau prisidėju-sios komplikacijos ligą la-bai pailgina.

Lėtinis gerklų uždegi-mas dažniausiai yra blogai gydyto ūminio uždegimo pasekmė. Labai didelę reikšmę turi žalingi įpročiai:

LARINGITAS: gydymas, profilaktikaINGA ŠATINSKIENĖ

Laringitas – tai ūmi-nis (trunka ne ilgiau kaip dvi tris savaites) ar lėtinis (trunka il-giau nei dvi tris sa-vaites) infekcinės ir neinfekcinės kilmės gerklų uždegimas. Ūminio uždegimo me-tu vyrauja kraujagys-liniai (eksudaciniai gerklų gleivinės) pa-kitimai, lėtinio – pro-liferaciniai pakitimai (epitelio hiperplazija, metaplazija, displazi-ja).



rūkymas, dažnas alkoholio vartojimas, kenksmingos profesinės sąlygos. Kli-niškai skiriamos trys lėtinio laringito formos: katarinis, hipertrofinis ir atrofinis.

Lėtinis katarinis la-ringitas dažniausiai yra ūminio gerklų gleivinės uždegimo tąsa, ypač jei ligoniui, sergančiam ūmi-niu uždegimu, tenka daug ir ilgai kalbėti. Todėl jis neretas balsinių profesijų žmonėms. Kliniškai būna įvairaus laipsnio balso užki-mimas, greitas balso nuovar-gis, vargina svetimkūnio, sausumo gerklėje pojūtis, krenkštimas. Patologiniai pakitimai būna abipusiai ir simetriški.

Lėtinis hipertrofinis la-ringitas. Ligos esmę suda-ro gerklų gleivinės difuzinis uždegimas, dėl to hiperpla-zuoja (išveša) gerklų epi-telis. Lėtinis hipertrofinis laringitas gali būti banalaus ūminio laringito pasekmė. Svarbiausi rizikos faktoriai yra gerklų gleivinės dirgini-mas tabako dūmais, kvėpa-vimas oru, kuriame nuolat yra dulkių, viršutinių kvėpa-vimo takų uždegimai, bal-so pertempimas. Kliniškai būdingas pastovus, įvairaus laipsnio balso užkimimas, gerklės perštėjimas. Ligai būdinga banguojanti eiga, tačiau ir pagerėjimo me-tu balsas nebegrįžta į nor-malų.

Lėtinis atrofinis laringi-tas. Dažniausiai atrofinis la-ringitas būna kartu su nosies ir ryklės gleivinės atrofija. Atrofiniam laringitui pra-sidėti labai didelę reikšmę tu-ri oro užterštumas dulkėmis, dažų, lakų garais, rūkymas. Ligoniai skundžiasi gerklės

džiūvimu, perštėjimu, sve-timkūnio pojūčiu, vargina sausas kosulys, krenkšti-mas.

Diagnostika. Diagnos-tika remiasi kruopščiai ir tikslingai surinkta anamne-ze, gerklų pažeidimo simp-tomų įvertinimu ir laringos-kopijos duomenimis. Taip atskiriamas ūminis laringi-tas nuo lėtinio, nustatoma ar įtariama ligos priežastis.Jei diagnozė neaiški ar ją reikia patvirtinti, atliekami specialūs tyrimai.

Tyrimo schema, kai įta-riamas laringitas: anamnezė (ligos, gyvenimo, socia-linė), bendroji ir specialio-ji apžiūra, faringoskopija, laringoskopija, specialūs diagnostiniai testai (ryklės, gerklų, kraujo pasėliai, kli-nikinis kraujo tyrimas, spe-cialūs diagnostiniai kraujo testai, alergologo atliekami alergijos tyrimai, ezofago-gastrofibroskopija, 24 val. pH-metrija, kaklo, krūtinės ląstos, stemplės rentgenolo-ginis tyrimas).

Anamnezė – tai vienas iš svarbiausių ir informaty-viausių diagnostikos etapų norint nustatyti laringito priežastis ir trukmę. Tai ga-li atlikti ir kitų specialybių gydytojai.

Ūminį procesą nuo lėti-nio padeda atskirti ne li-gos pradžia (kartais lėtinis paūmėjęs laringitas gali prasidėti ūmiai ), bet tiks-lingai surinkta anamnezė, ligos eiga (ūminiam būdin-giausia senkanti, lėtiniam – banguojanti, tolygi eiga), trukmė, užkimimo pobūdis. Pavyzdžiui, simptomai, at-siradę staiga po persišaldy-mo, sinusito, plaučių užde-gimo leidžia įtarti infekcinę

kilmę, po riksmo – trau-minę, po apsinuodijimo tok-sinėmis medžiagomis – tok-sinę kilmę, išryškėję palaips-niui – lėtinį laringitą.

Būtina išsiaiškinti žalin-gus įpročius, balso krūvį, darbo pobūdį, lėtines kitų organų ir sistemų ligas.

Esant gerklų stenozės simptomams, pirmiausia vertinama stenozės stadija, kuri lemia tolesnę gydytojo taktiką.

Laringoskopija. Larin-goskopijos rezultatai yra svarbiausi nustatant diag-nozę ir parenkant tolimesnę gydymo taktiką. Suaugu-siems ir vyresniems nei 6 m. vaikams diagnozuojant ūminį laringitą, atliekama netiesioginė laringoskopija. Norint atskirti lėtinio larin-gito formas, lėtinį laringitą nuo gerklų vėžio atliekama endolaringoskopija, mikro-laringoskopija, vaizdo la-ringostroboskopija. Jaunes-niems vaikams atliekami specialieji tyrimai: nazola-ringostroboskopija, netiesio-ginis endoskopinis tyrimas.

Tiesioginė diagnostinė laringoskopija, taikant bendrąją nejautrą, atliekama vaikams: kai progresuoja kvėpavimo nepakankamu-mas ūminės infekcijos me-tu prieš intubaciją ar po jos (patikslinama diagnozė, pa-sirenkama gydymo taktika), prieš pašalinant intubacinį vamzdelį, sergant ūminiu laringotracheitu, epigloti-tu, besikartojant laringitui, apnėjos priepuoliams.

Suaugusiems: įtariant specifinį procesą, norint at-skirti lėtinį hiperplazinį la-ringitą nuo gerklų vėžio, kai negalima apžiūrėti gerklų įprastais metodais.

Gydymas. Gydymo taktika priklauso nuo larin-gitą sukėlusios priežasties, simptomų sunkumo, larin-goskopinio gerklų vaizdo.

Jei būklė pavojinga gy-vybei : ligonis skubiai gul-domas į ligoninę, kai įtaria-mas epiglotitas, nustatomas didesnis nei I stadijos kvėpa-vimo nepakankamumas (nepaisant laringitą sukėlu-sios priežasties), greitai progresuoja simptomai apsi-nuodijus ar prasidėjus aler-gijai. Pagalbos skubumas priklauso nuo kvėpavimo nepakankamumo stadijos. Dekompensacijos (III) stadi-joje atliekama intubacija ar skubi tracheostomija, ligo-nis guldomas į reanimacijos skyrių. Turint specialią apa-ratūrą, prieš pradedant gy-dyti reikia būtinai apžiūrėti gerklas. Nustačius diag-nozę, sunorminus kvėpavi-mo funkciją, toliau gydoma vaistais.

Jei įtariama sunki liga (intensyvėja virusinio užde-gimo požymiai (galimos komplikacijos), ūminė afo-nija (dingsta balsas), nepra-einanti per kelias dienas, užkimimas kartu su disfagi-jos ir aspiracijos požymiais, lėtinis intensyvėjančios ei-gos laringitas, ypač jei pasi-keičia užkimimo pobūdis) – ligonį konsultuoja ir gydo otorinolaringologas.

Pagrindiniai konserva-tyvaus gydymo bei profi-laktikos principai. Nekom-plikuotas virusinis laringi-tas gydomas neleidžiant ligoniui kalbėti (galima kalbėti ne ilgiau kaip 1-2 val. per dieną, neleidžiama garsiai šaukti, kalbėtis tele-fonu, šnabždėti). Tylėjimas yra geriausias vaistas.

Sveikata 2004 • 4


Išorinė bei vidinė hid-racija (drėkinamas oras, rekomenduojama gerti ne mažiau nei 2 l vandens per dieną, vengti dehidratuo-jančių medžiagų – diure-tikų, kavos). Dekongestan-tais uždegimą slopinančios inhaliacijos, pirmas paras vaistai nuo kosulio (išven-giama gerklų gleivinės trau-mavimo), vėliau – mukoli-tikai (gleives skystinantys vaistai) (ACC).

Sisteminių antibiotikų (Unasyn, Amixicilin)skiria-ma įtariant bakterinį larin-gitą.

Esant vidutinio sunku-mo eigai šalia skiriama sis-teminių steroidų.

Lėtinis laringitas gydo-mas šalinant jį sukėlusią priežastį (rekomenduojama sveika gyvensena, apsaugos priemonės darbe), balso ra-mybė, hidracija, mokoma taisyklingos fonacijos pa-grindų.

Gerklų ir ryklės refliuk-so liga gydoma vaistais nuo refliukso, koreguojama die-ta bei gyvenimo įpročiai.

Nustačius kitų organų ir sistemų lėtines ligas, gydo-ma pagrindinė liga.

Chirurginis gydymas. Jei konservatyvus gydy-mas lėtinio hipertrofinio laringito atveju neefekty-vus, reikalinga operacija. Hipertrofiški (papildomi) audiniai nuo balso klosčių pašalinami tiesioginės la-ringoskopijos metu, kontro-liuojant mikroskopu, spe-cialiais mikroinstrumentais. Pašalinti audiniai ištiriami histologiškai. Po operaci-jos skiriamas fonopedinis gydymas (ligonis mokomas taisyklingai kalbėti).▲

Žmogaus balsas yra svarbi organizmo funkcija, ji būtina

žmonių tarpusavio bendra-vimui bei darbui. Netekus balso ar prikimus, žmogus jaučia didelį diskomfortą, nepilnavertiškumą. Formuo-jantis žmogaus balsui sufor-mavime pagrindinę funk-ciją atlieka gerklos, tačiau yra svarbūs ir kiti žmo-gaus organai. Susiglaudus balso klostėms ir uždarius gerklų spindį, dėl padidėju-sio spaudimo oras, išeida-mas iš gerklų, virpina balso klostes ir taip išgaunamas garsas. Tai vadinama fona-cija. Palyginti nedideli paki-timai balso klosčių srityje gali sukelti žymius balso su-trikimus, netgi iki visiško balso netekimo – afonijos. Dažniausiai balsas prikims-ta sergant gerklų uždegi-minėmis ligomis – laringi-tais. Tačiau balso klostėse gali būti ir struktūrinių pokyčių. Didžiąją balso klosčių patologijos dalį su-daro nepiktybiniai dariniai, nors gali pasitaikyti ir pikty-binių auglių. Balsas gali pa-kisti ir dėl balso klosčių iner-vacijos sutrikimų, kai pa-kenkiama jų judėjimo funk-cija. Tai gali atsitikti dėl tie-sioginio gerklų nervų pažei-

dimo ar centrinės kilmės, kai pažeidimas būna galvos smegenyse (1 pav.).

Norint diagnozuoti tiks-lią prikimimo priežastį, reikia išsiaiškinti to aplin-kybes, trukmę, eigą. Be gerklų apžiūros – laringos-kopijos tiksli diagnozė ne-galima. Netiesioginė larin-goskopija atliekama lenktu veidrodėliu. Šis tyrimo metodas yra gana senas. 1855 metais operos solinio dainavimo mokytojas Ma-nuelis Garsija apsižiūrėjo savo gerklas veidrodėliu. Vėliau tai buvo pritaikyta klinikiniam tyrimui. Lai-kui bėgant gerklų tyrimo metodai ir būdai tobulėjo, pradėta naudoti endosko-pija: pasitelkiami optiniai prietaisai – kieti ar lankstūs endoskopai. Retais atve-jais diagnostikos tikslais atliekama tiesioginė larin-goskopija, kai bendrinėje nejautroje įkišamas meta-linis vamzdis ir gerklos matomos tiesiogiai per jį. Tiesioginė laringoskopija naudojama ir gerklų opera-cijų metu.

Dažniausios balso klos-čių ligos, dėl kurių reikia operacinio gydymo balso funkcijai atstatyti, yra ne-piktybiniai gerklų dariniai:

Gerklų operacijos ir balso atstatymasRAIMONDAS PLIAUKŠTA

Norint diagnozuoti tiks-lią prikimimo priežastį, reikia išsiaiškinti to ap-linkybes, trukmę, eigą. Be gerklų apžiūros – la-ringoskopijos tiksli diag-nozė negalima. Netie-sioginė laringoskopija atliekama lenktu veid-rodėliu. Šis tyrimo me-todas yra gana senas. 1855 metais operos so-linio dainavimo moky-tojas Manuelis Garsi-ja apsižiūrėjo savo ger-klas veidrodėliu. Vėliau tai buvo pritaikyta kli-nikiniam tyrimui. Lai-kui bėgant gerklų tyri-mo metodai ir būdai to-bulėjo, pradėta naudo-ti endoskopija: pasitel-kiami optiniai prietai-sai – kieti ar lankstūs endoskopai. Retais at-vejais diagnostikos tiks-lais atliekama tiesio-ginė laringoskopija, kai bendrinėje nejautro-je įkišamas metalinis vamzdis ir gerklos ma-tomos tiesiogiai per jį. Tiesioginė laringoskopi-ja naudojama ir gerklų operacijų metu.



balso klosčių polipai, maz-geliai, cistos, polipozinė degeneracija, papilomos.

Balso klosčių polipas. Balso klosčių polipai – tai smeigtuko galvutės dydžio, plačiu pagrindu ar ant ko-jytės, lygaus paviršiaus da-riniai, esantys dažniausiai viduriniame balso klostės trečdalyje. Polipas gali būti edemiškas – kai yra daug puraus, paburkusio jungia-mojo audinio: fibrozinis – iš standaus, gerai aprūpin-to kraujagyslėmis jungia-

mojo audinio ir kraujagys-linis – sudarytas iš įvairaus dydžio, užsipildžiusių krau-ju ir trombais kraujagyslių. Balso klostės polipas gali at-sirasti po balso pertempimo ar balso klosčių traumos. Taip pat įtakos gali turėti netaisyklinga tonacija, dide-lis balso krūvis, rūkymas, kenksmingos įkvepiamos medžiagos, gastroezofagia-linė refliukso liga. Esant pokyčiams balso klostėje, kalbant dar daugiau trau-

muojama ta balso klostės vieta. Be to, susiformavus polipui, gali būti pakenkta ir kita, esanti priešais po-lipą, balso klostė. Gydymas – operacinis (2 pav.).

Balso klosčių mazge-liai. Balso klosčių mazge-liai dar kartais vadinami dainininkų ar rėksnių maz-

kyti ir vaikams. Mazgeliai dažniausiai yra du, simet-riški, vienas priešais kitą išsidėstę plokšti, rečiau ovalūs ar dyglio formos da-riniai, plačiu pagrindu. Jų spalva būna tokia pati kaip ir balso klostės (3 pav.).

Balso klosčių cista. Bal-so klosčių cista dažnai būna panaši į polipą. Tai balso klostėje esantis poepiteli-nis, pilnas skysčio, ovalus ar šeivos formos darinys ly-giu paviršiumi (4 pav.).

Balso klosčių Reinke edema. Polipozinė balso klosčių degeneracija dar vadinama Reinke edema ar Reinkės-Hajeko liga. Ja dažniausiai suserga rūko-riai. Netiesioginės larin-goskopijos metu stebimi ant abiejų balso klosčių skaidrūs, primenantys dre-bučius, pilkšvi, primenan-tys bures, dariniai (5 pav.).

Gerklų papilomatozė. Gerklų papiloma yra gery-binis auglys, kurį sukelia žmogaus papilomos viru-sas, tačiau etiopatogenezė nėra visai aiški. Šia liga gali sirgti tiek vaikai, tiek suaugę. Vaikų amžiuje papilamatozė vadinama juveniline rekurentine re-spiracine papilomatoze, dažnai trunkančia visą

1 pav. Normalus gerklų vaizdas endoskopijos metu kvėpuojant (dešinėje) ir ponuojant.

2 pav. Kairės balso klostės polipas fonacijos metu. 3 pav. Balso klosčių mazgeliai.

4. Balso klosčių cista. 5 pav. Balso klosčių Reinke edema. 6 pav. Balso klostės papiloma.

geliais ir yra nuolatinio mechaninio balso klosčių traumavimo dėl neteisingos fonacijos, balso pertempi-mo, pervargimo rezultatas. Dėl minėtų priežasčių balso klostės epitelis hiperplazuoja ant laisvojo krašto labiausiai mechaniškai dirginamoje vietoje – tarp priekinio ir vi-durinio balso klosčių trečda-lio. Balso klosčių mazgeliai dažniau diagnozuojami moterims, mokytojams, dainininkams, gali pasitai-

Sveikata 2004 • 4


gyvenimą. Vaikų gerklų papilomatozė dažnai reci-dyvuoja, būna agresyvus papilomatozinių audinių augimas. Ligos pradžioje papilomos auga ant balso klosčių, jos būna gruoblėtu paviršiumi, ovalūs dariniai. Ligai progresuojant papilo-mos augimas pereina į gre-timas balso klosčių sritis ir netgi gali išplisti į trachėją ir bronchus, tuomet liga va-dinama papilomatoze. Nors tai ir gerybinis navikas, tačiau suaugusiems jis gali supiktybėti, be to, papilo-matozė linkusi recidyvuoti – ataugti po operacijos. Au-gančios papilomos, gali su-trikdyti ne tik balsą, bet ir siaurinti balso plyšį, dėl ko atsiranda dusulys (6 pav.).

Balso klosčių para-lyžius. Balso funkcijos su-trikimas taip pat gali atsiras-ti dėl balso klosčių inervaci-jos sutrikimo, tuomet balso klostės (viena ar abi) tampa nejudrios ir yra sutrikusi fo-nacija.

Chirurginis balso at-statymas. Minėtos ligos gydomos dažniausiai chi-rurgiškai. Be to, gerklų papilomatozei gydyti dar skiriamas ir antivirusi-nis gydymas. Prieš ar po operacijos gali būti skiria-mas fonopedinis gydymas – garsų tarimo pratimai.

Anksčiau gerklų operaci-jos buvo daromos nuskausmi-nus vietiniais anestetikais ir netiesioginės laringoskopi-jos metu, lenktais instrumen-tais buvo šalinami minėti dariniai (8 pav.). Dabartinė fonochirurgija yra atlieka-ma bendrinėje nejautroje, tiesioginės laringoskopi-jos metu mikroskopo kon-trolėje: mikroinstrumentais ar lazeriu dariniai šalina-mi sveikų audinių ribose. Balso klosčių paralyžiaus atveju atliekamos balso klosčių medializacijos ope-racijos, kai balso klostė pa-traukiama vidurio link ar į ją suleidžiama specialių medžiagų, kad sumažėtų atsiradęs didelis tarpas tarp balso klosčių (7 pav.).

Ligonio kaklo anatomi-niai ypatumai gali turėti įtakos atliekant tiesioginę laringoskopiją. Trumpas ir storas kaklas, nepaslan-ki stuburo kaklinė dalis,

7 pav. Balso klostės polipo pašali-nimas mikroinstrumentais.

mažas smakras, didelio laipsnio nutukimas gali pasunkinti endolaringinio vamzdžio įkišimą į gerklas ar gali būti net neįmanoma to atlikti.Tai gali sutrukdy-ti pamatyti priekinę balso klosčių sritį. Jei pakenki-mas bus šioje vietoje, tai gali pakenkti operacijos kokybei. Atliekant tiesio-ginę laringoskopiją, endo-laringinis vamzdis remiasi į priekinius viršutinius dan-tis, todėl dedama dantų ap-sauga. Jei dantys nesveiki, klibantys ar dirbtiniai, yra pavojus – jie gali išlūžti.

Gerklų operacijos da-romos bendrinėje intuba-cinėje nejautroje, esant visiškam raumenų atsipa-laidavimui. Taip pat šias operacijas galima atlikti intraveninėje nejautroje su miorelaksantais ir dirbtine srautine plaučių ventiliacija (tuomet nereikalingas intu-bacinis vamzdis, kuris kar-tais trukdo pasiekti gerklų pažeidimus). Kadangi ope-racijos atliekamos mikro-skopo kontrolėje, tai galima tiksliai nustatyti pažeidimo vietą, laipsnį ir šalinant nepažeisti sveikų, giles-nių struktūrų bei išvengti randėjimo komplikacijų.

Dažniausios fonochirur-

gijos komplikacijos – dantų pažeidimai, ryklės žiočių lankų traumos, paratonzi-linės srities pažeidimai ir kraujosruvos, pooperaci-niai apatinio žandikaulio sąnario skausmai, liežuvio skausmai ir skonio sutriki-mai. Vėlesniu pooperaciniu laikotarpiu gali susidaryti sąaugos, ypač priekinėje balso klosčių dalyje, kur abi klostės susijungia. Dėl to ga-li sutrikti balso klosčių judru-mas ir pablogėti balsas.

Ligoniams po operacijų draudžiama kalbėti 3-10 dienų, kad nesitraumuotų operuotos balso klostės, vėliau laikomasi balso režimo – negalima garsiai kalbėti, rėkauti, dainuoti iki 2 mėnesių. Balsas atsi-stato palaipsniui, o ne iš karto, kartais prikimimas po operacijos gali būti net ir didesnis. Palaipsniui gy-jant balso klostėms, gerėja ir balsas. Išlikus prikimi-mui po operacijos ir nesant stebimos struktūrinės pato-logijos, skiriamas fonope-dinis gydymas, nes dažnai ligoniai prieš operaciją dėl prikimimo įpranta neteisin-gai naudoti savo balso apa-ratą.▲

8 pav. Gerklų papilomatoziškos gleivinės šalinimas.



Kosulio recepto-rių dirgikliai gali būti išoriniai (pvz.,

dūmai, dulkės, cheminės medžiagos, šaltas oras, sve-timkūniai, maisto dalelės) arba vidiniai (sekretas, su-sikaupęs kvėpavimo takuo-se uždegimo metu). Kosint oras staiga išstumiamas iš plaučių ir kvėpavimo takų, prieš tai sulaikant jį užda-rius balso plyšį. Oro išstūmi-mo greitis siekia 500 km/val. Greita oro srovė pašali-na gleives, svetimkūnius, mikroorganizmus. Kitas ap-sauginis refleksas, atsiran-dantis sudirginus nosies gleivinę, yra čiaudulys. Jis prasideda giliu įkvėpimu, po kurio nosiaryklę uždaro minkštasis gomurys. Nosia-ryklei staigiai atsivėrus, stipri iškvėpiamo oro srovė išvalo nosies ertmę.

Kosulys sąlygiškai skirs-tomas į ūminį, trunkantį mažiau kaip 3 savaites, ir lėtinį, trunkantį daugiau kaip 3 savaites. Kai atsi-kosėjama skreplių, kosulys vadinamas produktyviu ar-ba drėgnu, kai kosėjama sausai, kosulys vadinamas neproduktyviu, sausu. Pagal patologinio proceso, suke-liančio kosulį, lokalizaciją kosulys skirstomas į ryklinį, gerklinį, trachėjinį ar bron-

chinį. Kosulys yra pagrindi-

nis kvėpavimo organų ligų požymis.

Dažniausia ūminio ko-sulio priežastis yra peršali-mas arba ūminė respiracinė virusinė infekcija (ŪRVI). ŪRVI metu būna katarinis viršutinių kvėpavimo takų – ryklės, gerklų ir trachėjos gleivinės uždegimas. Todėl dirginami gleivinės recep-toriai, atsiranda kosulys. Pirmąsias 2 paras kosulys būna sausas, varginantis. 3-4 ligos dieną kosulys tampa drėgnas. Kartais po peršali-mo kosulys užtrunka iki 3-4 savaičių, nes viruso pažeista gleivinė tampa labai jautri įvairiems dirgikliams.

Sergant ūminiu bronchi-tu kosulys pradžioje trum-pas, sausas, “draskantis”. Tik vėliau atsiranda gilus, drėgnas kosulys. Kosint skauda už krūtinkaulio. Ko-sulys stiprėja dėl staigių ap-linkos temperatūros pokyčių (pvz., išėjus į lauką, grįžtant iš lauko į patalpą).

Gydytojai ir pacientai paprastai susirūpina dėl to, kad ūminis kosulys gali būti plaučių uždegimo (pneumo-nijos) požymis. Pagrindiniai nusiskundimai būtų bendras silpnumas, karščiavimas, drėgnas kosulys, krūtinės skausmas kvėpuojant.

Sunkūs kosulio priepuo-liai būna vaikams, sergan-tiems kokliušu. Pradžioje kosulys būna sausas, įky-rus, atkaklus, progresuo-jantis nepaisant gydymo. 10-14-ąją dieną kosulys tampa spazminis: kosulio “smūgiai” seka vienas po kito ir būna pertraukiami švilpiančio dėl balso plyšio spazmo įkvėpimo. Priepuo-lis baigiasi atkosint klam-pius skaidrius skreplius arba vemiant. Toks priepuolinis periodas tęsiasi nuo 1 iki 8 savaičių.

Sausas, grubus kosulys kartu su gerklės deginimo jausmu ir balso prikimimu būna susirgus gerklų užde-

Jekaterina Byčkova 2001 metais baigė Vilniaus universiteto Medici-nos fakultetą. 2001-2002 metais atliko pirminę rezidentūrą. Nuo 2002 metų mokosi otorinolaringo-logijos rezidentūroje Vilniaus univer-siteto Medicinos fakulteto Ausų, no-sies, gerklės ir akių ligų klinikoje.

KOSULYSJEKATERINA BYČKOVA

Jekaterina Byčkova.Zenono Glavecko nuotr.

Kosulys – apsauginė organizmo reakci-ja ir kvėpavimo sis-temos ligų simpto-mas. Kosulys – tai re-fleksas, kurį sukelia nervų galūnėlių (re-ceptorių), esančių kvėpavimo takų glei-vinėje, sudirginimas. Kosulio receptorių yra ne tik viršutinių (ryklės, gerklų) ar apatinių (trachėjos, bronchų) kvėpavi-mo takų gleivinėje, bet ir išorinėje klau-somojoje landoje bei stemplėje. Todėl kartais kosulys ga-li atsirasti dėl sieros kamščio, ausies valy-mo metu.

Sveikata 2004 • 4


gimu – laringitu. Po kelių dienų kosulys padažnėja, kartu pradedama atkosėti gleivingus skreplius.

Sergant ryklės uždegi-mu – faringitu kosulys būna įkyrus, dirginantis, nepro-duktyvus.

1-2 metų vaikai, ypač berniukai, serga poklosti-niu laringitu. Tai pavojinga būklė, nes dėl gerklų glei-vinės paburkimo susiaurėja kvėpavimo takų spindis, pa-sunkėja kvėpavimas. Ligos pradžia ūmi, dažniausiai naktį atsiranda triukšmin-gas kvėpavimas, grubus “lojantis” kosulys, prikims-ta balsas. Liga trunka 1-2 savaitės.

Mažiems vaikams ūminį kosulį galį iššaukti į kvėpavimo takus patekęs svetimkūnis. Pirmiausiai atsiranda priepuolinis, var-ginantis kosulys, dusulys ir smarkus vaiko sujaudini-mas. Netrukus šie požymiai aprimsta, bet vėliau kartoja-si. Taip atsitinka dėl to, kad su laiku kosulio receptoriai svetimkūnio buvimo vieto-je į jį reaguoja silpniau. Kai svetimkūnis keičia vietą ar-

ba susidaro daug gleivių, ku-rios dirgina naujus recepto-rius, vėl atsiranda kosulys.

Atmetus rūkymą, dažniausios yra keturios lėtinio kosulio priežastys: lėtinis bronchitas, bronchinė astma, nutekėjimo į nosia-ryklę sindromas ir gastroezo-faginis refliuksas.

Rūkaliai rytiniu kosu-liu gydytojui nesiskundžia, manydami, kad rūkant taip turi būti. Tačiau tai gali būti lėtinio bronchito požymis.

Sausas naktinis priepuo-linis kosulys be dusimo prie-puolių gali būti pirmu bron-chinės astmos simptomu. Todėl ligoniams, kuriems pasireiškia pasikartojantis kosulys, rekomenduojama ištirti išorinio kvėpavimo funkciją.

Sergant lėtiniu sinusitu ar rinitu (alergine ar vazo-motorine sloga), išskyros iš nosies ertmės nuteka į ryklę (nutekėjimo į nosiaryklę sin-dromas), mechaniškai dirgi-na gleivinę ir sukelia kosulį. Kosulys nebūna intensyvus, bet įkyrus, dažniau rytais ir vakare.

Gastroezofaginis refliuk-

sas (GER), kaip lėtinio kosu-lio priežastis, diagnozuoja-ma iki 25 proc. atvejų. Šios li-gos metu rūgštus skrandžio turinys grįžta į stemplę, dirgina nervų galūnėles ir su-kelia kosulį. Taip pat mažos rūgštaus skrandžio turinio dalelytės gali patekti į ger-klas, trachėją, bronchus ir sukelti laringitą, tracheitą, bronchitą, bronchinę astmą.

Populiariausi vaistai, mažinantys kraujo spaudimą, yra vadinamieji AKF inhibi-toriai. Apie 10 proc. ligonių, vartojančių šios grupės vaistą (dažniausiai kaptoprilį), pa-tiria nepageidaujamą vaisto poveikį – kosulį. Jis kyla dėl gerklės dirginimo, esti nepro-duktyvus ir nepriklauso nuo vaisto dozės.

Psichogeninis arba nervi-nis kosulys dažniausiai būna vaikams dėl emocinės įtam-pos mokykloje ar šeimoje. Jis sustiprėja, kai į kosulį ki-ti asmenys atkreipia dėmesį, gali išnykti savaitgaliais, ne-kada nepažadina iš miego, būna trumpas, sausas, gar-sus. Šio pobūdžio kosulys nustatomas atmetus kitas kosulio priežastis.

Dažnai vaikai kosti esant padidėjusiems adenoi-dams, nes dėl kvėpavimo per burną nuolat džiūsta kvėpavimo takai.

Kartais kosulio priežastis būna sausas, šiltas, dirginan-tis oras dėl centrinio patalpų šildymo.

Retesnės kosulio priežas-tys: tuberkuliozė, stazinis širdies nepakankamumas, plaučių vėžys, bronchek-tazės, cistinė fibrozė, sarkoi-dozė.

Kosulys – viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurių pacientai kreipiasi į gydytoją.

Prieš kreipdamiesi į gydytoją jie dažniausiai išbando įvairius “naminius” kosulio gydymo metodus arba vaistinėje įsigyja vadi-namųjų vaistų nuo peršali-mo. Tačiau kosulio gydymas sudėtingas, nes kosulys yra daugelio skirtingų ligų simp-tomas, yra daugybė medi-kamentų jam gydyti. Todėl prieš pradedant gydymą būti-na nustatyti tikrąją kosulio priežastį. Pavyzdžiui, aler-ginės kilmės kosulys gydo-mas gydant alergiją; kosulį

2 pav. Apatiniai kvėpavimo takai.

1 pav. Viršutiniai kvėpavimo takai.



dėl gleivių nutekėjimo iš no-sies į nosiaryklę sergant sinu-situ veikia tinkamai parinkti antibiotikai; GERL sąlygoto kosulio efektyviausiais gy-dymas – skrandžio rūgštin-gumą mažinantys vaistai.

Gydomas tik stiprus, varginantis kosulys, o nežymaus, nevarginančio galima negydyti.

Kosuliui gydyti varto-jami kosulį slopinantys ir atsikosėjimą lengvinantys vaistai.

Kosulį slopinančių vaistų skiriama, kai kamuoja sau-sas varginantis kosulys. Ko-sulį slopinantys vaistai yra centrinio ir periferinio veiki-mo. Centrinio veikimo vais-tai mažina kosulio centro aktyvumą (Dekstrometorfa-nas). Periferinio – slopina kvėpavimo takuose kosulio impulsus (Lidokainas).

Labai populiarūs vie-tinio poveikio preparatai, mažinantys dirginimą, var-tojami sirupų ar čiulpiamųjų tablečių forma. Šitie pre-paratai apsaugine plėvele padengia sudirgintą ryklės gleivinę. Jų poveikis trun-ka keletą minučių. Skiriami esant faringiniam kosuliui.

Drėkinantys aerozoliai ir garų inhaliacijos rami-na gleivinę ir sumažina bronchų sekreto klampumą. Kai kosulys produktyvus (atkosima skreplių), duoda-mi atsikosėjimą gerinan-tys (Pertusinas) ir sekretą skystinantys vaistai (Ace-tilcisteinas, Ambroksolis). Tačiau negalima pamiršti, kad geriausias atsikosėjimą gerinantis vaistas yra – pa-kankamas skysčių vartoji-mas (šilta arbata). ▲

1858 12 31 – gimė Vincas Kudirka.

1868 10 27 – gimdydama mirė Vinco Kudirkos motina Elzbieta Jasiulevičiūtė.

1879 05 17 – Seinų semi-narijos rektorius pranešė vy-riausiajai Seinų vyskupijos konsistorijai, kad Vincas Ku-dirka dėl pašaukimo stokos pašalintas iš seminarijos ir sugrįžęs į Marijampolės gim-naziją baigti mokslo.

1883 04 26 – Reikšmingas Jono Jablonskio laiškas, kuria-me jis priekaištauja gimnazi-jos draugui Vincui Kudirkai už abejingumą savajai tautai bei motinos kalbai 1885 09 18 - Vincas Kudirka Varšuvo-je buvo areštuotas ir kaltina-mas už priklausymą slaptai organizacijai.

1889 01 – pirmasis “Var-po” numeris.

1889 07 – viešint pas Petrą Kriaučiūną Plokščiuose Vincas Kudirka buvo suim-tas ir nuvežtas į Kalvarijos kalėjimą.

1889 07 23 – Šunskuo-se (tarp Marijampolės ir Pil-viškių) įvyko antrasis varpi-ninkų suvažiavimas.

1889 12 – V. Kudirka bai-gė Varšuvos universiteto Me-

dicinos fakultetą. Diplomas išduotas 1890 03 29.

1890 01 – “Varpe” V. Ku-dirkos eilėraštis “Labora!”

1890 03 – Vincas Kudirka apsigyveno Šakiuose.

1894 02 – V. Kudirką Šakiuose aplankė kolegos K. Grinius, P. Matulaitis, J. Bagdonas ir nustatė, kad jo plaučiai apimti džiovos.

1894 06 24 – Lietuviškos veiklos reikalais Vincas Ku-dirka dalyvavo pasitarime Mažojoje Lietuvoje.

1895 08 – grįžęs iš Sevas-topolio Vincas Kudirka apsi-gyveno Naumiestyje.

1896 01 – “Varpe” V. Kudirkos eilėraštis “Manie-siems”.

1897 01 – V. Kudirka išvy-ko gydytis į Abaziją.

1898 07 – Naumiestyje sergantį Vincą Kudirką ap-lankė P. Avižonis, G. Petke-vičaitė – Bitė, M. Juškytė, P. Višinskis, J. Juškytė.

1898 09 15 – “Varpo” dešimtmečio sukaktuvėms pažymėti Vincas Kudirka parašė ir “Varpo” šeštajame numeryje su savo komponuo-tomis gaidomis išspausdino “Tautišką giesmę”.

1899 11 13 – Peterburge,

Česlovo Sasnausko vadovau-jamo choro koncerte, sureng-tame lietuviams studentams šelpti, pirmą kartą sugiedota “Tautiška giesmė”.

1899 11 16 – apie 6 val. va-karo mirė Vincas Kudirka.

1902 10 24 – ant Vinco Kudirkos kapo buvo pastaty-tas paminklas.

1903 03 – naktį iš antro-sios į trečiąją buvo iškapotas “Tautiškos giesmės” posmas ant antkapinio paminklo.

1905 12 03 – “Tautišką giesmę” sugiedojo Miko Pet-rausko choras Didžiojo Vil-niaus Seimo išvakarėse iš vi-sos Lietuvos suvažiavusiems atstovams.

1934 06 10 – Naumiestyje atidengtas paminklas Vincui Kudirkai. Skulptorius Vincas Grybas. Dalyvavo Lietuvos respublikos Prezidentas Anta-nas Smetona.

1998 10 17 – atidengtas paminklas Vincui Kudirkai Šakiuose. Skulptorius Stasys Žirgulis.

1998 12 05 – atidarytas Dr. Vinco Kudirkos muziejus Kudirkos Naumiestyje.

1998 12 – iškilmingi Vin-co Kudirkos 140 metų, “Tau-tiškos giesmės” 100 metų sukakčių minėjimai Vilniuje, Kudirkos Naumiestyje, Mari-jampolėje, Varšuvoje.

Paskutinis Vinco Kudirkos literatūrinis darbas – “Vaidi-los apysakos” iš Adomo Mic-kevičiaus “Konrado Valenro-do” vertimas. Rankraščio pa-baigoje pažymėta: “Lovoje. 5. IX. 99. Karščio 40°C. Dr. V. Kudirka”.

Dr. Vincas Kudirka(1858 – 1899)Kalendorius

100-OSIOMS SPAUDOS ATGAVIMO METINĖMS

“Lyg kažkoks simbolis gyvena mūsų tarpe tasai, kurį su-tikus nušvinta visų veidai... Jis buvo tarsi

Lietuvos įsikūnijimas.” Maila Talvio – suomių rašytoja

Sveikata 2004 • 4


Skyrelį tvarkodoc. med. dr. ALGIMANTAS

JASULAITIS

Gal prieð dvideðimt ar daugiau metø pirmà kartà lankiausi ðiomis dienomis skandalingai iðgarsëju-sioje jaukioje senojo Þvëryno gatvelëje. Tuo metu ji man buvo garsi ir áþymi tuo, kad viename ið jos namø gyvena þinomas poetas Eduardas Selelionis. Tà vakarà, praleistà Eduardo ir Reginos Se-lelioniø ðeimoje prisimenu iki ðiol. Tai buvo ásimintinas vakaras: daug juoko ir daug, daug eiliø, kurias deklamavome visi vakaro dalyviai. Vyravo nepakartojama, þodþiais nenusakoma atmosfera, kurioje jauteisi saugus ir savas, supantiems þmonëms, daiktams ir ryðkiai violetiniam þiemos vaka-rui, kuris pro langus bërë sidabriná danguje prismaigstytø þvaigþdþiø spindesá...

Su ponia Regina po dauge-lio metø sëdime jos jaukioje vir-tuvëje, tik, deja, Þëruèio gatvëje. Kalbamës apie vaikus, anûkus,

nors intuityviai jauèiu, kad norëtu-me kalbëti apie já- artimà, brangø þmogø... Jausmas toks, kad atro-do prasivers kambario durys ir

pasirodys Eduardas, kviesdamas pasivaiðinti... Daiktai primena já iki ðiol: sudëliotos kaip ir tada knygos, suvenyrai, paveikslai, kon-kursuose laimëtos dovanos. Èia jis nepamirðtas- ponia Regina arti-miausiu laiku pakvies á naujos jo poezijos knygos pristatymà. Kûry-binis palikimas, kurá ji tausoja ir brangina, bus atiduotas Eduardo poezijos gerbëjams ir mylëtojams. Jos ramumas alsavo begaline mei-le, iðtikimybe visa tam kas buvo brangu poetui.

Kaip ir visada paðëlæs uþimtu-mas neleido dar nors valandëlei pratæsti pokalbá.

Iðëjæs supratau, kad ðitaip au-kotis, mylëti þmones, mylëti gyve-nimà, mylëti kûrybà gali tik dva-sinæ brandà ir jos didþiàjà paslaptá suvokæs þmogus...

Ðiandien supaþindiname skai-tytojus su poeto Eduardo Selelio-nio dar niekur nepublikuota po-ezija.

Post scriptum: vëlø vakarà per radijà Virgilijus Noreika dainavo

“Ðvelnumà” ir að akimirksniu at-skleidþiau kità “didþiàjà paslaptá”- ði daina buvo skirta jai- REGINAI SELELIONIENEI. To Eduardas ne-raðyti negalëjo. Ir jis buvo teisus.

ALGIMANTAS JASULAITIS

Puðø gatvës alsavimo ilgesys

Eduardas Selelionis.

EDUARDAS SELELIONIS

***Tokia dalia- malšinti kito skausmą.Grąžinti šypseną.Nors mažą viltį.O kam svarbuPaties nubalę smilkiniai?Nuo rūpesčių prasidedaKiekvienas rytas...

Manęs neklausia,Ko šaka nudžiuvo,Ko paukštis nebešildo lizdo,Ko debesys pravirksta rūgštini?O kam svarbu,Kad maudžia širdįMan pačiam?Per visą ilgą ilgą dieną....

O vakare,Kai būsiu pilnas geižulioNuo žemės rūpesčių,Nuo kenčiančio žmogaus,Kas mano skausmą Numalšins?

Įdėk pavargusias rankasĮ mano delnus.

Namų šiluma

Tu man atleisk,Kad šilumos namųAš ligi šiol tausoti neišmokau.Ir meilės žvilgsnį

NeretaiIšsinešu lyg lauknešėlį.Kad su kitaisPasidalint galėčiau.

Kai sugrįžtuSužvarbęs ir pavargęs,Žinau,Kad tu labai nepriekaištausi.Gera ir dieviškai kantriApgaubsi sielą šiluma.O juk be josAš ir kitų sušildyt nemokėčiau.

Aktorė skaitė eiles

Aktorė skaitė eilesPoeto širdimi rašytas.Eiles apie pirmąją meilę,Praėjusią jau seniai.Kol žvilgsniai smalsiai kryžiavosAnt aktorės rankų ir veido,O žvilgsniuose tebebraidėKiekvieno savi reikalai,Dar meilė buvo už durų,Girdėdama vien tik balsą,Ir kantriai,Ir kantriai laukėĮ širdį įleidžiama.

Aktorė skaitė eiles,Ir žvilgsniai savin sugrįžo.Patikrink poeto tiesą,Paklausk savo širdies.Dar meilė buvo už durų?Dar meilėGirdėjo tik balsą?Poetas žiūrėjo į žmones,O žmonės- jau į save.

Aktorė skaitė eiles.

Ir niekas dar nežinojo-Išsiskleidė ryškiai žiedasKažkam tarp šiltų delnų.Jau meilė ėjo per salę,Jau meilė ėjo į širdį,Jau meilė pražydo žieduIr tapo širdies balsu.

Aktorė skaitė eiles...

Jūra gintarą meta...

Visą naktįAudrodama jūra vaitojo...Visą naktįPakrantėje žemė budėjo...Nesumerkė akių senos pušys,Tarsi žmonos Belaukdamos žvejo.Neramus buvo miegas-Kaip ten naktį Laivai galinėjos...Jūros krantąNirtingai mylavusios bangosRytą Jūržolių tvarsčiais nuklojo.Dega saulės zuikučiai-Gintarinė rasa pabirus.Pasilieka ant pirštųBejėgiškai mažos kruopelės:Nebeturi jau Baltija Gintaro rūmų...Žaižaruojanti juosta-Gintariniai jūros karoliaiAnt išvargusios žemės kaklo.Tai už amžiną Ištikimybę...

*** Balti žaibaiSusmaigstė baltus beržus.

Užgriuvo juodas, tragiškas dan-gus.Negrįšiu aš...Liekna pušaitė perluš,Patekus pačiai vėtrai į nagus.

Negrįšiu aš...Štai taip – akis į akįSu vėtra, liūtim, nebaigta daina - - O žemę plakė,Žemę skaudžiai plakėVandens, ledokšnių, purvo lavi-na...

Paskui – upokšniai, laukas apsi-verkęs,Vaivorykštė – lyg prašymas at-leist...Įniršęs kėliau išarpuotas varpasIr braidžiojau pasruvusiais keliais.

Ieškojau beržui nudraskytų lapųIr dainai – žodžių,Vėtros išplėštų - -Seniai jau liūtis nušniokštė ana-pusVėl skraido paukščiaiSaulėtu ratu....Tik aš namo lig šiol nesugrįžtu...

Prašymas gimtinei

Savo pienu pagirdžius,Pasotinus duona skalsia,Tu išleidai į žmones –Pažinti, išmokti, suprast.Dovanojai man dainą,Kad kelią galėčiau surast


AUSŲ, NOSIES, GERKLĖS LIGŲ SPECIALISTAI PATARIAMEDIKŲ KŪRYBA

Ir vėjų pagairėjeNiekad nešaltų dvasia.

Tau už nuovargį ačiū:Jis kėlė ant kojų mane.Ir žinau jau, kaip skaudantPraverčia bičiulio delnai.Pats daina Šluosčiau ašarą verkiančiam –Tu tai žinai.Ir dabar jau išmokauSilpnesnį apgint krūtine.

O dabar jau prašau –Leisk, kad tęstųsi mano takai.Kol dar mano žingsnius,Mano dainą dar skambant girdi.Ir po to ...Išdainuotoj,Tave išmylėtoj širdyTau paliks – lyg atodūsis –Trys paskutiniai taškai...

Užkaltos langinės

Lyg nykų sapną susapnavusDunksčioja širdis,Nurimt negali,Gailiai suvaitojus –Po kaimus klaidžiojaVaiduokliški šešėliai –Senos juodos pirkios.Prieš jų staktasSeniaiNebesilenkia jau galva,O pro užkaltas langinesNet saulės spindulys neprasisunkia.

Ten laiko vėjaiPeša šiaudus nuo stogųIr knisasi po pamatais,Ir klaikiai ūžaujaTarsi išėjusiųjų dvasios.O juk seniai Ne karas, Badas, Maras ... Kažin, Ar juodos pirkios dar sapnuoja?

Kad būtų jų sapnai viltingi,Dieve duok...Nes liko žilos obelys sode.O jos dar gyvos.Nes liko žemė – Merdinti, Tačiau gyva.Ir jau nuo vyrių Numesti varteliaiDar rodo buvusį takelįĮ duris.Ir kantriai laukia pirkiosKrykštavimo, Grįžtančių vaikų...

***Dar ausyse Man žemės balsas skamba.Dar akyse –

Jos kvapas ir spalvaIr kiekviena nauja diena dar tam-paMan stebuklu –Nes ten, širdis gyva.

Dar daug dainų –Tylių, neišdainuotų.O laiko žingsniai spartūs –Net apanku.Bet vis džiaugiuos slapčia, Kad savo luotuiLig šiol ramybės nerandu.

O saulė pateka,O saulė leidžias...Šešėliai renkas, veidą liesdami.Ir tegu būna dienos man at-laidžios,Išdrįsusiam gyventi viltimi.

Kad ir tada,Kada šnabždėsis smilgos,Kada ant jų užmigs naktis gūdi,Kad ir tada –Grumstelis žemės pilkas –Paliksiu gyvas kažkieno širdy...

Manifestacija

Nereikia pagiežos žodžių.Nereikia sunkiai raudoti.Reikia tik vyriškumoRanką kitam paduoti.

Nieko jau nebestebinaSkausmo suspaustos lūpos.Reikia maldyti gėląIr keltis pačiam suklupus.

Galima kaltinti kitą –Nereikia savęs pamiršti,Kai nūdiena tau iš žemėsGrėsmingai iškėlė pirštą.

Lydykim, o ne skaldykim,Susvetimėję baisiai.Reikia grąžinti žmogui Gyvent ir mylėti teisę.

Širdžiai grąžinkim širdį –Plakti ji dar neatprato.Būkime gailestingiIr be balto chalato.

Mano briedis

O laikas bėgaLyg plačiaragis briedis –Nulauždamas sausas šakasIr krūmų tankmėje palikdamasGalingą brydę.Ja galima praeitiRankom ištiestomIr saugiai.Bet laiko jau nebepavysi.

Jau mano briedisVis dažniau sustojaPrie laukymės,

Kur mėlyni šešėliaiSu saule jaukiai žaidžia.Apuosto pumpurą ir žiedą –Lyg stebuklą,Kurio anksčiau Skubėdamas nematė.

Jau mano briedis Nori vienumos.

Vasaris

Apnuoginta ligi pusės,Nei spindinti, Nei balzganaVėlyvo vasario diena...Tai įsaulio dėmės,Tai pusnys.

Ką rinktis –Ar tai – ką turim,Ar tai – Kas dar bus?O laikas verčia lapusIr klausdamas Žiūri.

Turėti – Sunku ar lengva?Juk viskas –Jau po ranka.O ten dar nuoga šakaAnapus –Už balto lango...

Lig slenksčioPusnis atvariusDainuoja žiemos branda.Balandis – Viltis, malda...Ir toks realus vasaris.

Kol nevėlu...

Kol mėlynas dangusDar geria mano žvilgsnį,Kol dar šilus šukuojaPaukščiųPlazdantys sparnai,Atnešdami krūtinėnDrungną liepų kvapą,Aš įkvepiu giliai,Kad žodžiamsNepristigtų skrydžio.

Kol dar ant staloDuona,Kurios riekės Aš nebijau prakąsti,Kol dar šaltinyjeVanduoToks pat skaidrus ir gyvas,Aš sunkų nerimąSkubu išreikšti žodžiais,Kad jie įkristųKiekvienon širdin –Kol dar kvėpuojame,Kol nevėlu...

*** Įleidau jau šaknis į sunkią žemę.Dangaus paukščiusTiktai žvilgsniu palydžiu.Nebepavydžiu jiems laimingo skrydžio:Įaugti žemėn –Tai ne nusižemint.

Erdvė –Ne tikSkrajot, giedot ir čiaukšti.Ir ten reikės atrasti savo kelią.Erdvė ne tik vilioja.Ji ir sveria.Pakilti aukštin –Dar ne išsiaukštint.

Pakilus motyvas

Išeiti į tolimą kelią,Kur vėjas –Į veidą,Kur žvirgždas –Į kojas,Pakelti nuvargusįArba paguosti žodžiu,Nušluostyti ašarą,Riedančią skruostuAr draugiškaiRanką paduot,Palikti žmogaus širdyjeDėkingumo krislelį,Kuris ir tave pakylėtų...Reikėtų...

Vis laiko nėra.

Ankšta gatvelė

Tu paimi mane už rankosIr vediTolyn tolynTarp savo mūrų ankštumos.

Kažką man pasakojiSavo akmeninėm lūpom-Kažką labai svarbausIr seno...

Bet aš tavęsNepajėgiu suprasti,Tik džiaugiuos,Kad man kalbi...

Šventai tikiu-Antai, už šito posūkioŽinosiu, ko vedeiIr ką norėjai pasakyti,Šaltais delnaisPridengusi dangaus lopinėlįIr vis giliauNardindama mane į tylą.

Ir šioj tylojMan pažiūrėjai į akis.... akligatviu.

Sveikata 2004 • 4


Jokūbas Skliutauskas

2004 m. kovo 25 d., eida-mas 80-uosius metus, mirė Vilniaus universitetinės ligo-ninės “Raudonasis kryžius” (dabar Viešosios įstaigos Vil-niaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialas) veteranas, seniausiai joje dirbęs aukščiausios kate-gorijos gydytojas terapeutas, Lietuvos nusipelnęs kultūros darbuotojas, rašytojas dra-maturgas, prozininkas ir pub-licistas, Jenos Fridricho Šile-rio universiteto “Collegium Europaeum Jenense” narys korespondentas Jokūbas Skliutauskas.

Velionis gimė 1925 m. Žagarėje, gydytojo šeimoje. Jo tėvas buvo žymus terapeu-tas, Vilniaus universiteto Me-dicinos fakulteto propedeuti-kos katedros docentas. Moti-na - namų šeimininkė, švelni, rūpestinga, mylinti vaikus ma-ma. Reikia manyti, kad iš tėvų Jokūbas paveldėjo gydytojo ir humanisto rašytojo savy-bes, nes tėvas, dar būdamas Žagarėje, išleido savo pirmąją knygą “Poezija ir medicina”. O jo sesuo Adasa, jautrios sie-los moteris, tapo pagarsėju-sia dailininke grafike, dauge-

lio dailės parodų Lietuvoje ir užsienyje dalyve.

Mokslus Jokūbas pradėjo Kaune, į kurį tėvai persikėlė 1931 m. Baigė pradžios mo-kyklą ir gimnaziją. Hitleriui okupavus Lietuvą 1941m. Skliutauskų šeima per Penzą, Charkovą pasitraukė į Kir-giziją. Ten Jokūbas nuo 16 metų pradėjo studijuoti medi-ciną. 1945 m. grįžęs į Lietuvą mokėsi Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. 1949 m. baigė medicinos studijas ir dirbo sporto gydytoju ir “Rau-donojo kryžiaus” ligoninės terapijos skyriuje ordinatoriu-mi.

1951 metais pašauktas į sovietinę armiją. Tarnavo Čiu-kotkoje 3 metus, susirgo ir buvo demobilizuotas. Grįžęs visą laiką, iki 2000-05-31 dirbo Vilniaus universitetinėje ligo-ninėje “Raudonasis kryžius” gydytoju terapeutu.

Jokūbas Skliutauskas – ilgametis “Sveikatos apsau-gos” ir “Sveikatos” žurnalų redakcinės kolegijos narys, daugelio straipsnių autorius.

Jokūbas Skliutauskas buvo sąžiningas, daug rei-kalavęs iš savęs ir kolegų gydytojas. Ligoniai juo pasi-tikėjo ir labai vertino. Už ne-priekaištingą ir pasiaukojantį gydytojo darbą buvo apdo-vanotas Sveikatos apsaugos žymūno ženkleliu, daugeliu garbės ir padėkos raštų.

Jis suprato ir puoselėjo jautrumą bei geranoriškumą ligoniui. Jo bendravimas su ligoniu, paguodos žodis sun-kios būklės su gyvenimo žiaurumais susidūrusiems ligoniams labai padėdavo sveikti.

Gydytojo Jokūbo Skliu-tausko jautrumą žmonėms ro-do darbas jo organizuotame ir vadovaujamame 20 lovų laza-rete, kuris buvo įkurtas buvu-siame Bernardinų (dabar Se-reikiškių) parke iš Rytprūsių

išvarytų karo pabėgėlių lage-ryje. Šio lagerio pabėgėlių dauguma – seni žmonės ir vaikai. Jie buvo išsekę, sirgo alimentine distrofija, įvairio-mis plaučių ligomis, virškina-mojo trakto sutrikimais ir kt. Gydytojas Jokūbas Skliutaus-kas pasirūpino, kad jie būtų tinkamai gydomi ir maitinami. Išrūpino atitinkamą maisto racioną, papildomą davinį. Sustiprėjusius ir atgavusius gyvenimo viltį žmones jis pa-lydėjo į Frankfurtą prie Ode-rio ir perdavė vokiečių gydy-tojams.

Jokūbas Skliutauskas puikiai derino gydytojo ir rašytojo veiklą. Daug keliavo, aplankė Vidurinės Azijos, Kau-kazo respublikas. Pabuvojo vietose, kur savo laiku gyveno ir dirbo A. Vienuolis, V. Krėvė, J. Baltrušaitis, J. Basanavičius ir kiti žymieji lietuviai. Apie jų gyvenimą ir nuveiktus dar-bus su meile ir pagarba rašė savo apybraižose.

Svečiavosi Vokietijoje, Austrijoje. Daug bendravo su mokslo ir kultūros žmonėmis. Jo interesų, kaip ir pažinčių, ratas labai platus.

Už didelius nuopelnus ir konstruktyvią veiklą plėtojant kultūrinius ryšius, reikalingus naujajai Europai, 1993 m. išrinktas Jenos Fridricho Šile-rio universiteto “Collegium Europaeum Jenense” nariu korespondentu.

Jokūbas Skliutauskas parašė ir išleido 30 knygų: apysakų, pjesių, dramų, apy-braižų knygų, kuriose jis ap-rašė Vidurinės Azijos, Kauka-zo kultūros žmones, lietuvių ir kitų tautų kultūros ir mokslo veikėjų darbus, nušvietė me-dikų gyvenimą ir jų profesi-nes etikos problemas. Rašė apie sveiką gyvenseną, ilga-amžiškumą, ligų profilaktiką. Ta tematika išleido 3 knygas – “Žmogus, emocijos, širdis. Ilgo gyvenimo paslaptis” (Vil-

nius, Mokslas, 1977), “Kauka-zo ilgaamžiai” (Vilnius, Moks-las, 1979), “Jaunystės elik-syras” (Vilnius, Mintis, 1973 m.) – ir per 70 publicistinių straipsnių. Beje, vargu ar šis sąrašas tikslus, nes duome-nys kaupti tik nuo 1966 m. Li-teratūros, medicinos istorijos specialistams iškyla nemažas uždavinys – surinkti, apdoroti ir paskelbti gausų įžymaus gy-dytojo ir rašytojo palikimą.

Jokūbas Skliutauskas buvo nepamainomas Vil-niaus universitetinės ligo-ninės “Raudonasis kryžius” literatūrinių rytmečių, vykusių kas mėnesį, organizatorius ir vedėjas. Ypač įspūdingi būda-vo Vasario 16-osios, Kovo 11-osios, Sausio 13-osios ir kitų švenčių minėjimai, juose dalyvaudavo įžymūs literatai, aktoriai.

Už labai didelį ir reikšmingą darbą literatūroje ir kultūrinėje veikloje Jokūbui Skliutauskui dar 1975 m. bu-vo suteiktas nusipelnusio kultūros darbuotojo vardas.

Jokūbo Skliutausko mirtis – didelė netektis Lietuvos vi-suomenei, kolegoms, gydyto-jams ir literatūros gerbėjams. Jo spalvinga, įtaigi asme-nybė, jo veržimasis iki pasku-tinio atodūsio pažinti, žinoti, aprėpti, kurti ir padėti visiems – nepakartojami, nepamiršta-mi.

Velionis visą savo gyve-nimą vijosi savo svajonių paukštę, troškulį gyventi ir teikti pagalbą kitiems. Toks Jokūbas ir liks mūsų širdyse. Mums Jo visada trūks.

Vilniaus universitetinė li-goninė “Raudonasis kryžius” (dabar Viešosios įstaigos Vil-

niaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų

Centro filialas)“Sveikatos” žurnalo

redakcija

Sveikata - elibrary.lt · ceptoriais – skonis. Tai be-veik didesnė dalis analiza-torių...

Documents

Transcript of Sveikata - elibrary.lt · ceptoriais – skonis. Tai be-veik didesnė dalis analiza-torių...