Specificity of treatment of outpatient geriatric patientsmedicsciences.com/f/2019/04-30/Specificity...

2019April30.JournalofMedicalSciences.Vol.7(10).ISSN:2345-0592

1

Medicalsciences(2019)1–9

Specificity of treatment of outpatient geriatric patients

Giedrė Žalaitė1

1 Lithuanian University of Health Sciences. Academy of Medicine. Faculty of Medicine. ABSTRACT

In the normal aging process older patients also have intercurrent illnesses, there is a significant number of the latter

ones and it is increasing. According to the data of Lithuanian Department of Statistics, the number of elderly

residents of 65 years of age and older reached 18.9 percent of all the population of Lithuania at the beginning of

2016 [1]. According to the data of the scientific research carried out, the most common illnesses occurring in old age

are the diseases of the cardiovascular system (arterial hypertension, heart failure, ischaemic heart disease, etc.),

diabetes mellitus, cancer, eye diseases, the diseases of the organs of movement - the spine and joints, diseases of

lungs, cerebral diseases (stroke), and mental illnesses [2; 3; 4].

Prescription drugs are most commonly used to treat various illnesses of patients of geriatric age, but the number of

the medication consumed is increased by pharmaceutical over-the-counter preparations [5]. The most commonly

used medication listed includes medication for increased blood pressure, cardiovascular diseases, for the nervous

system, acting on the gastro-intestinal tract and the metabolism, for sleep disorders, joint pain and inflammation [6;

7; 8].

The pharmacokinetics and pharma-dynamics of the medication used changes in the old age, as well as the use of

medication for several diseases results in polypharmacy, which can have impact on the interaction of medical

preparations, cause more frequent adverse drug reactions, which may have mild forms, be serious and even lethal [9;

10; 11,12].

Keywords: polypharmacy, pharmacokinetics, pharmacodynamics


2

Vaistų poveikis bei vartojimo principai vyresnio amžiaus žmonėms

Giedrė Žalaitė1

1 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos fakultetas

SANTRAUKA

Esant normaliam senėjimo procesui, vyresnio amžiaus pacientai taip pat serga ir gretutinėmis ligomis, pastarųjų yra

daug ir jų vis daugėja. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, senyvo amžiaus- 65 metų ir vyresnių

gyventojų skaičius 2016 metų pradžioje sudarė 18,9 procento visų Lietuvos gyventojų [1].

Atliktų mokslinių tyrimų duomenimis, senyvame amžiuje dažniausiai pasireiškiančios ligos yra širdies ir

kraujagyslių sistemos (arterinė hipertenzija, širdies nepakankamumas, išeminė širdies liga ir kt.), cukrinis diabetas,

vėžys, akių ligos, judėjimo organų- stuburo ir sąnarių, plaučių, galvos smegenų (insultas), psichikos ligos [2;3;4].

Įvairioms geriatrinio amžiaus pacientų ligoms gydyti dažniausiai vartojami receptiniai vaistai, tačiau suvartotų

vaistų skaičių padidina ir nereceptiniai vaistiniai preparatai [5].

Tarp dažniausiai vartojamų vaistų yra minimi tokie kaip nuo padidėjusio kraujo spaudimo, širdies ir kraujagyslių

ligų, nervų sistemą, virškinamąjį traktą ir metabolizmą veikiantys, nuo miego sutrikimų bei sąnarių skausmo ir

uždegimo [6;7;8].

Vaistų skyrimas vyresnio amžiaus pacientams yra kompleksinis uždavinys, kuris priklauso ir nuo medicininių, ir

nuo socialinių veiksnių. Skiriant vaistus, svarbu suprasti vaistų farmakokinetiką ir farmakodinamiką organizmui

senstant. Senatvėje keičiasi vartojamų vaistų farmakokinetika ir farmakodinamika, taip pat vartojant vaistus nuo

keleto ligų pasireiškia polifarmacija, o tai gali daryti įraką vaistų sąveikai, sukelti dažnesnes nepageidaujamas vaistų

reakcijas, kurios gali būti nesunkios, sunkios ir net mirtinos [9;10;11,12].

Raktažodžiai: polifarmacija, farmakokinetika, farmakodinamika


3

Įžanga

Populiacijos senėjimas yra sparčiausiai didėjantis

rodiklis pasaulyje. Ypatingai didėja pačių vyriausiųjų

pacientų 80-ies metų ir vyresnių. Tačiau senėjimas ir

senatvinės ligos tampa iššūkiu sveikatos priežiūros

specialistams, bei pačiai sveikatos sistemai.

Nepaisant to, kad daugelyje išsivysčiusių šalių

gyvenimo trukmė ilgėja, geriatrinio amžiaus pacientai

toliau kenčia nuo lėtinių ligų-polipatologijos. Jie

priversti vartoti ne vieną ir ne kelis vaistinius

preparatus – polipragmazija ir deja, bet kenčia nuo

nepageidaujamo organizmui atsako į vaistus, kuris

šiuo atveju tampa šalutiniu veiksniu.

Geriatrinio amžiaus pacientai ambulatoriškai

dažniausiai vartoja vaistus nuo širdies ir kraujagyslių

ligų (arterinės hipertenzijos), nervų sistemos ir

psichikos ligų bei kraujodarą ir krešėjimą veikiančius

vaistus. Svarbiausia tai, kad labai dažnai senyvo

amžiaus pacientai vartoja vaistus nesant indikacijų.

Dažniausiai be pagrindo vartojami virškinimo

sistemą ir centrinę nervų sistemą veikiantys vaistai.

Dviems trečdaliams senyvo amžiaus pacientų

nustatytos vaistų sąveikos bei polifarmacija.

Geriatrinis amžius reikalauja itin didelio sveikatos

priežiūros dėmsesio, racionalios priežiūros politikos,

o ypatingai suvokimo kaip turi būti vartojami vaistai

geriatriniame amžiuje.

Polifarmacija ir geriatrinis amžius

Vyresnio amžiaus žmonės serga daugiau nei viena

liga, pagrindinės jų yra širdies ir kraujagyslių ligos

(arterinė hipertenzija), cukrinis diabetes,

neišvengiamybe tampa neuropsichiatriniai sutrikimai,

tokie kaip kraujagyslinė demencija.

Taigi, kiekviena liga reikalauja tinkamo gydymo,

kuris apimtų keletą ligų ir gerintų paciento gyvenimo

kokybę [13]. Tai yra viena pagrindinių polifarmacijos

priežasčių. L.V. Veehofas išskyrė tris polifarmacijos

laipsnius, priklausančius nuo vartojamų vaistų

skaičiaus: lengva polifarmacija - kai vartojami 2 ar 3

vaistai; vidutinė– kai vartojami 4 ar 5 vaistai; sunki

polifarmacija – kai vartojami 6 vaistai ir daugiau

[14].

Įvairūs atlikti tyrimai atskleidžia, jog vyresniems kaip

65 metų asmenims polifarmacija yra vis dažnesnė ir

jos plitimui įtaką daro tai, jog medicinos praktikoje

kiekvieną lėtinę ligą rekomenduojamą gydyti

pasitelkiant keletą vaistų derinių. [15]. Dėl šios

priežasties didėja vaistų sąveikų ir nepageidajamų

reiškinių rizika, labai padidėja gydymo išlaidos.

Dažniausios vyresnio amžiaus žmonių ligos

Įvairios lėtinės ligos dažniausiai atsiranda vyresniame

amžiuje ir vargina pacientus keletą metų ar net

dešimtmečius. Mokslinių šaltinių teigimu, senyvame

amžiuje dažniausiai pasireiškiančios ligos yra širdies

ir kraujagyslių sistemos, cukrinis diabetas, akių ligos,

vėžiniai susirgimai [16]. Panašią tendenciją parodo ir

prieš keletą metų Lietuvoje atliktas tyrimas.

Dažniausios 65 metų ir vyresnių pacientų nustatytos

ligos buvo tokios kaip širdies ir kraujagyslių sistemos

(arterinė hipertenzija, širdies nepakankamumas ir kt.),

judėjimo organų- stuburo ir sąnarių, plaučių,

psichikos ligos ir piktybiniai navikai [3]. Taip pat

Lietuvoje buvo atliktas ir ilgaamžių (90 metų ir

vyresnių) žmonių sergamumo lėtinėmis ligomis

tyrimas, kurio rezultatų duomenimis, ilgaamžiai

pacientai serga labai dažnai, lėtinės ligos nustatytos

94 proc. tiriamųjų. Šiame tyrime dažniausiai

nurodytos ligos buvo tos pačios, kaip ir ankstesniuose


4

tyrimuose [4]. Baldoni A. su kolegomis (2013) atliko

tyrimą su pagyvenusiais ambulatoriniais pacientais ir

nustatė, kad didžioji dalis pacientų serga daugiau kaip

keturiomis ligomis. Šiame tyrime dažniausiai

minimos ligos buvo labai panašios kaip ir Lietuvoje

(arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, nemiga,

depresija, nugaros skausmas, osteoporozė) [10].

Įvairias ligas, tokias kaip hipertenzija, cukrinis

diabetas ir kt., gali įtakoti tokie rizikos veiksniai kaip

senyvas amžius, nutukimas ar gretutinės ligos. 85

metų ar vyresniems žmonėms širdies

nepakankamumo (ŠN) paplitimas padidėja iki 17,4

proc. [17]. Labai reikšminga vyresnio amžiaus

žmonių sveikatos problema yra vėžys, kuris yra viena

iš pagrindinių mirties priežasčių. Net pusė visų

piktybinių navikų atvejų diagnozuojama 70 metų ir

vyresniems pacientams [18].

Vaistų vartojimo ypatumai geriatriniame amžiuje

Geriatriniai pacientai yra jautresni vaistų poveikiui, o

dažniausiai minimi vaistai, kaip netinkami vartoti

senyvo amžiaus žmonėms, yra tokie kaip ilgai

veikiantys benzodiazepinai, propoksifenas,

amitriptilinas ir dipiridamolis [19]. Dėl

farmakokinetikos ir farmakodinamikos pokyčių

senyvo amžiaus pacientų organizme pusiausvyra tarp

vaistų naudos ir žalos yra ypač trapi. Dėl

nepageidaujamų vaistų reakcijų senyvo amžiaus

pacientai hospitalizuojami dažniau. Dažniausiai jie

hospitalizuojami dėl varfarino, trombocitų agregaciją

slopinančiųjų vaistų, insulino ir geriamųjų vaistų nuo

cukrinio diabeto [20]. Dėl šių priežasčių senyvo

amžiaus pacientams labai svarbus yra reikalingas ir

teisingas gydymas: gydymas kuo mažesnėmis vaistų

dozėmis; stebėjimas, ar neatsiranda šlutinių vaistų

poveikių; visų paciento vartojamų vaistų, paskirtų

gydytojo, ar vartojamų savo nuožiūra, tikrinimas ir

stebėjimas; patikrinimas, kad vartojami vaistai nebūtų

pasenę, kad jų galiojimo laikas vartojimo metu būtų

tinkamas.

Anglijoje buvo atliktas tyrimas, kuris atskleidė

skirtumą tarp vaistų vartojimo 1995 ir 2010 metais.

2010 metais vartojamų vaistų kiekiai buvo

reikšmingai didesni. Per šį laikotarpį ypač padidėjo

širdies ir kraujagyslių, centrinės nervų sistemos ir

virškinamojo trakto ligas veikiančių vaistų

vartojimas. Be to, tyrimas parodė, kad sumažėjo

pacientų nevartojančių vaistų, arba vartojančių 1-4

vaistus, bei padaugėjo pacientų vartojančių 5 ir

daugiau vaistų [8]. Vieno atlikto tyrimo duomenimis,

ambulatorinis senyvo amžiaus pacientas vidutiniškai

vartoja 6,8 vaisto. Iš jų 5,4 vaisto buvo priskirti

vartoti gydytojo ir 1,4 vaisto buvo vartojami savo

pasirinkimu. Tyrimas atskleidė, kad dažniausiai

vartojami vaistai veikiantys širdies ir kraujagyslių

sistemą, virškinamąjį traktą ir metabolizmą bei nervų

sistemą [10]. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis,

65 ir vyresnio amžiaus pacientai dažniausiai taip pat

vartojo vaistus nuo širdies ir kraujagyslių ligų,

arterinės hipertenzijos, nemigos, sąnarių skausmo ir

uždegimo[6].

Didžiąją dalį senyvo amžiaus pacientų vartojamų

vaistų sudaro receptiniai vaistai, tačiau labai dažnai

vartojamų vaistų skaičius padidinamas ir

nereceptiniais preparatais [5]. Lietuvoje dažniausiai

vartojami tokie vaistai:

• Širdies ir kraujagyslių sistemą veikiantys

vaistai;

• Nervų sistemą veikiantys vaistai;

• Virškinimo traktą ir metabolizmą

veikiantys vaistai;

• Raumenų ir skeleto sistemą veikiantys


5

vaistai;

• Kvėpavimo sistemą veikiantys vaistai [7].

1pav. Geriatrinių pacientų dažniausiai vartojami vaistai [7].

Pagrindiniai gydymo principai.

Gydant vyresnio amžiaus pacientus vaistais, visuomet reikia atsižvelgti į daugelį aspektų, pvz: pacientas serga

daugiau nei viena lėtine liga, pacientas vartoja 3 kartus daugiau vaistų negu jaunesni, šalutinis poveikis

dažnesnis geriatrinio amžiaus pacientams, dažnesnė intoksikacija jais.

29

10 pav. Tiriamųjų pacientų vartojami vaistai

3.3.3. Vartojamų vaistų dozės vertinimas

Tyrimo metu buvo nustatinėjama ar pacientai vartoja tinkamas vaistų dozes. Vaistų dozės

tinkamumas buvo vertinamas atsižvelgiant į ligonio lytį, amžių, kreatinino klirensą. Kreatinino

klirensas buvo apskaičiuojamas kiekvienam pacientui, naudojant Cockcroft Gault formulę bei

internetinę šios formulės skaičiuoklę (angl. Cockcroft Gault Calculator). Vaistų dozių tinkamumas

buvo analizuojamas remiantis VVKT pateiktomis vaistų charakteristikų santraukomis. Rezultatai

parodė, kad 96 tiriamieji (96 proc.) vaistus vartojo dozuodami tinkamai. 4 tiriamiesiems (4 proc.) buvo

nustatytos netinkamos vaistų dozės (11 pav.). Visi keturi pacientai netinkamomis dozėmis vartojo po

vieną vaistinį preparatą. Netinkamai dozuojami buvo du vaistai veikiantys centrinę nervų sistemą

(benzodiazepinai), 1 vaistas veikiantis širdies ir kraujagyslių sistemą (izosorbido mononitratas) ir

vienas vaistas veikiantis kraujodarą ir krešumą (12 pav.). Daugiausiai vartojamų vaistų dozės buvo per

didelės (n=3, 75 proc.), o vieno preparato (kraujodarą ir krešumą veikiančio) dozė buvo per maža

(n=1, 25 proc.).

56%

50%

9%

46% 41%

13% 8%

18%

7% 8%

2%

10%

0

10

20

30

40

50

60 Ti

riam

ųjų

kie

kis

pro

c.

Vaistai


6

2pav. Vartojamų vaistų kiekis

Dirbant su geriatriniais senyvo amžiaus

pacientais labai svarbu laikytis tam tikrų

prinpicų:

1. Svarbu, kad ligonis būtų tinkamai gydomas

atsižvelgiant į jo būklę, o ne į amžių.

2. Pagalba turi būti multidisciplininė, sveikatos

sutrikimai turi būti gydomi bendradarbiaujant

įvairių sričių specialistams (gydytojui,

farmacininkui, slaugytojui ir kt.).

3. Priimant gydymo sprendimą turi būti atliekami

tyrimai, tokie kaip fizinės ir psichologinės

paciento būklės, turi būti vertinama ir socialinė

bei ekonominė paciento padėtis.

4. Svarbu geriatrinį pacientą ne tik tinkamai gydyti,

bet ir mokyti. Suteikti visą informaciją apie jį

varginančias ligas, vartojamus vaistus, jų

būtinumą, naudą ir galimą žalą, nepageidaujamas

vaistų reakcijas [13].

Farmakodinamika ir farmakokinetika

geriatriniame amžiuje

Senyvame amžiuje pakinta įvairių organų sistemų

veikla, lėtėja ir sunkėja jų funkcijos, homeostazės

mechanizmai veikia silpniau, mažėja receptorių

jautrumas ir jų atsakas į dirginimus. Dėl šių

priežasčių keičiasi daugumos vartojamų vaistų

farmakokinetika ir farmakodinamika, o dėl to pakinta

ir organizmo atsakas į vaistą [12;21].

Rezorbcija

Senstant šis procesas lėtėja. Tai įtakoja virškinamojo

trakto pokyčiai: padidėjęs skrandžio pH, sulėtėjusi

skrandžio ir žarnyno peristatika, sulėtėjusi

kraujotaka, lėtinės skrandžio ir žarnyno ligos

(gastritas, vidurių užkietėjimas, viduriavimas).

25

ambulatoriškai vartoja tris vaistus (n=23, 23 proc.), kiek mažiau pacientų vartoja 5 vaistus

(n=21, 21 proc.), 4 vaistus (n=15, 15 proc.), 2 vaistus (n=13, 13 proc.), dalis pacientų vaistų iš

viso nevartojo (n=10, 10 proc.), dar mažiau vartojo 1 vaistą (n=8, 8 proc.), 6 vaistus (n=7, 7

proc.) ir 7 vaistus (n=3, 3 proc.). Tyrimo metu nustatytas vaistų vartojimo bendras vidurkis

buvo 3,33 vaisto (SD=1,854). Vidutiniškai vyrai vartoja po 2,9 vaisto (SD=2,149), o moterys-

3,5 vaisto (SD=1,612).

6 pav. Tiriamųjų pacientų vartojamų vaistų skaičius

Pagal vartojamų vaistų skaičių, vaistai buvo skirstomi į keturias grupes: 1) vaistų

nevartoja; 2) vartoja 1-2 vaistus; 3) vartoja 3-4 vaistus; 4) vartoja 5 vaistus ir daugiau.

Didžiausia dalis tiriamųjų vartojo 3-4 vaistus (n=38, 38proc.), kiek mažiau pacientų vartojo 5

ir daugiau vaistų (n=31, 31 proc.), dar mažesnis tiriamųjų skaičius vartojo 1-2 vaistus (n=21,

21 proc.), o mažiausia dalis tiriamųjų vaistų iš viso nevartojo (n=10, 10 proc.) (7 pav.).

8%

13%

23%

15%

21%

7%

3%

10%

0

5

10

15

20

25

1 vaistas 2 vaistai 3 vaistai 4 vaistai 5 vaistai 6 vaistai 7 vaistai Nevartoja

Tiri

amų

jų k

ieki

s p

roc.

Vaistų skaičius


7

Rezorbciją bloginti gali ir kartu vartojami skrandžio

rūgštingumą ar virškinamojo trakto peristaltiką

veikiantys vaistai. Senyvame amžiuje absorbcijos

greitis gali sulėtėti, tačiau bendras absorbuoto vaisto

kiekis nepakinta[22].

Pasiskirstymas

Senstant kūno raumenų masė mažėja, didėja riebalų

kiekis, sumažėja vandens kiekis. Į tai labai svarbu

atsižvelgti vartojant vandenyje ir riebaluose tirpius

vaistus (vandenyje tirpių vaistų koncentracija

organizme gali padidėti, o riebaluose tirpių vaistų

koncentracija- sumažėti). Taip pat senstant kinta ir

plazmos baltymų kiekiai: albuminų kiekis sumažėja,

alfa 1 rūgšties glikoproteinų- padidėja. Rūgštinės ir

neutralios kilmės vaistai pirmiausia jungiasi prie

albuminų (diazepamas, fenitoinas, aspirinas), o

bazinės kilmės vaistai pirmiausia jungiasi prie alfa1

rūgšties glikoproteinų (propranololis, amitriptilinas).

Su amžiumi sulėtėjus audinių ir organų kraujotakai,

sumažėjus minutiniam širdies tūriui, vaistas

organizme išlieka ilgiau ir gali pasireikšti šalutinio

arba toksinio vaisto poveikio rizika [23].

Metabolizmas. Vaistų metabolizmo pokyčius įtakoja

sumažėjęs fermentų aktyvumas (CYP3A4),

sumažėjusi kepenų masė, iki 45 procentų sulėtėjusi

kepenų kraujotaka, širdies nepakankamumas (ŠN) ir

kepenų nepakankamumas, susilpnėjusi skydliaukės

veikla. Visi šie faktoriai metabolizmą lėtina.

Eliminacija

Vaistų pašalinimą iš organizmo nusako inkstų veikla.

Senstant sumažėja inkstų dydis, sulėtėja inkstų

kraujotaka, inkstų kanalėlių sekrecija, sumažėja

glomerulų skaičius. Visi šie faktoriai pasunkina

eliminacijos eigą. Labai svarbus pokytis yra ir

kreatinino klirenso rodiklio sumažėjimas. Kreatinino

klirensas naudojamas glomerulų filtracijos greičiui

apskaičiuoti ir vaistų eliminacijai per inkstus įvertinti.

Kai vaistas, turintis didelę toksinio poveikio riziką,

pagrinde šalinamas per inkstus, būtina patikslinti jo

dozę pagal inkstų funkciją [5;1;22,23].

Farmakodinamikos pokyčiai senyvame amžiuje yra

labai dažni ir tai paaiškina padidėjusį jautrumą

vaistams. Pavyzdžiui centrinė nervų sistema tampa

jautresnė ir pažeidžiamesnė vaistams, kurie turi

įtakos smegenų funkcijai, veikia psichotropiškai

(benzodiazepinams, opiatiniems analgetikams). Dėl

šios priežasties vaistai senyvame amžiuje turi būti

vartojami labai atsargiai, svarbu pradėti gydymą

mažesne vaisto doze ir tik prireikus po truputį ją

didinti [22].

LITERATŪRA

1. Oficialios statistikos portalas. Nuolatinių gyventojų

skaičius (65 metų ir vyresnių) metų pradžioje. 2016.

Prieiga internete:

http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-

analize?portletFormName=visualization&hash=9fc9

4df3-e8c6-4456-87a3-b5fd38f8d3e6

2. Stark K, Olden M, Brandl C, Dietl A, Zimmermann

ME, Schelter SC, Loss J, Leitzmann MF, Böger CA,

Luchner A, Kronenberg F, Helbig H, Weber BHF,

Heid IM. The German AugUR study: study protocol

of a prospective study to investigate chronic diseases

in the elderly. BMC Geriatr. 2015;15:130. Prieiga

internete:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov.ezproxy.dbazes.lsmuni.

lt:2048/pmc/articles/PMC4617905/ doi:

10.1186/s12877-015-0122-0

3. Stukas R, Šurkienė G, Alekna V, Žagminas K,

Jakubauskienė M, Steponavičiūtė R. 65 metų ir

vyresnių Vilniaus gyventojų sveikatos problemos ir

vaistų vartojimas. Gerontologija. 2013;14(4):218-

227. Prieiga internete:

http://www.gerontologija.lt/files/edit_files/File/pdf/2


8

013/nr_4/2013_218_227.pdf

4. Filipavičiūtė R, Gaigalienė B, Čeremnych J,

Butkienė B, Jurgelėnas A, Alekna V. Ilgaamžių

žmonių sergamumas lėtinėmis ligomis.

Gerontologija.2010;11(1):14-20. Prieiga internete:


010/nr_1/2010_14_20.pdf

5. Razgevičiūtė R. Saugus vaistų vartojimas

vyresniame amžiuje. Farmacija ir laikas 2006; p.34-

35 Prieiga internete:

http://www.emedicina.lt/site/files/farmacija_ir_laika

s/2006_05/vaistu_vartojimas_vyresniems.pdf

6. Stukas R, Šurkienė G, Alekna V, Žagminas K,

Jakubauskienė M, Steponavičiūtė R. 65 metų ir

vyresnių Vilniaus gyventojų sveikatos problemos ir

vaistų vartojimas. Gerontologija. 2013;14(4):218-



013/nr_4/2013_218_227.pdf

7. Gaidelytė R, Garbvienė M, Madeikytė N,

Tendziagolskytė D. Higienos instituto Sveikatos

informacijos centras. Lietuvos sveikatos statistika.

Vilnius. 2014;p.67-68. Prieiga internete:

http://sic.hi.lt/data/la2014.pdf

8. Guthrie B, Makubate B, Hernandez- Santiago V,

Dreischulte T. The rising tide of polypharmacy and

drug-drug interactions: population database analysis

1995-2010. BMC Med. 2015;13:74 Prieiga internete:


lt:2048/pmc/articles/PMC4417329/ Doi:

10.1186/s12916-015-0322-7.

9. Cullinan S, Mahony O, Byrne S. Application of the

structured history taking of medication use tool

optimise prescribing for older patients and reduce

adverse events. Int J Clin Pharm. 2016;38(2):374-


http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26797770

doi:10.1007/s11096-016-0254-0.

10. Baldoni A, Ayres LR, Martinez EZ, Dewulf N,

Santos V, Obreli-Neto P, Pereira LRL.

Pharmacoepidemiological profile and polypharmacy

indicators in elderly outpatients. Braz. J. Pharm. Sci.

2013;49(3):443-452. Prieiga internete:

http://www.scielo.br/scielo.php?script=sci_arttext&p

id=S1984-82502013000300006

11. Kim HA, Shin JY, Kim MH, Park BJ. Prevalence

and Predictors of Polypharmacy among Korean

Elderly. PloS One. 2014;9(6):1-6. Prieiga internete:



10.1371/journal.pone.0098043

12. El Desoky ES. Pharmacokinetic-pharmacodynamic

crisis in the elderly. Am J Ther. 2007;14 (5):488-



13. Bestide RW. Introduction to Geriatrics. Merck

manual. 2013. Prieiga internete:

http://www.merckmanuals.com/professional/geriatri

cs/approach-to-the-geriatric- patient/introduction-to-

geriatrics

14. Razgevičiūtė R. Saugus vaistų vartojimas

vyresniame amžiuje. Farmacija ir laikas 2006; p.34-

35 Prieiga internete:

http://www.emedicina.lt/site/files/farmacija_ir_laika

s/2006_05/vaistu_vartojimas_vyresniems.pdf

15. Maher RL, Hanlon JT, Hajjar ER. Clinical

Consequences of Polypharmacy in Elderly. Expert

Opin Drug Saf. 2013;13(1):1-11 Prieiga internete:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3864

987/ doi: 10.1517/14740338.2013.827660.

16. Stark K, Olden M, Brandl C, Dietl A, Zimmermann

ME, Schelter SC, Loss J, Leitzmann MF, Böger CA,

Luchner A, Kronenberg F, Helbig H, Weber BHF,

Heid IM. The German AugUR study: study protocol


9

of a prospective study to investigate chronic diseases

in the elderly. BMC Geriatr. 2015;15:130. Prieiga

internete:


lt:2048/pmc/articles/PMC4617905/ doi:

10.1186/s12877-015-0122-0

17. Daamen MAMJ, Hamers JPH, Gorgels APM,

Brunner-La Rocca HP, Tan FES, Dieijen-Visser MP,

Schols JMGA. Heart failure in nursing home

residents; a cross-sectional study to determine the

prevalence and clinical characteristics. BMC Geriatr.

2015;15:167. Prieiga internete:



10.1186/s12877-015-0166-1

18. Navarrete-Reyes AP, Soto-Pérez-de-Celis E, Hurria

A. Cancer and aging: A complex biological

Associaion. Rev Invest Clin. 2016;68(1):17-24.

Prieiga internete:


19. Kubilienė L, Naudžiūnas A, Radžiūnas R, Daukšienė

J, Grincevičius J, Jankauskienė L, Kalinauskienė E,

Kleišytė P, Mašanauskienė E, Kubilius R, Sadauskas

S, Unikauskas A. Farmacinės paslaugos klinikiniai

konsultavimo pagrindai. Kaunas; 2014; p. 25; 42-43.

20. Malinovska A, Bingisser R, Nickel CH. Adverse

drug events of older patients presenting in the

emergency department. Ther Umsch. 2015;72(11-

12):673-677. Prieiga internete:


Doi:10.1024/0040-5930/a000736

21. McLachlan AJ, Pont LG. Drug Metabolism in Older

People—A Key Consideration in Achieving Optimal

Outcomes With Medicines. J Gerontol A Biol Sci

Med Sci. 2012;67(2):175-180. Prieiga internete:


Doi: 10.1093/gerona/glr118.

22. Hutchinson LC, Sleeper R. Fundamentals of

geriatric pharmacotherapy: an evidence – based

approach. American Society of Health –System

Pharmacist. Bethesda, Maryland: Am Soc Health

System; 2009.

23. Wehling M, editor. Drug therapy for the elderly.

Wein. Heidelberg, New York, Dordrecht,

London:Springer;2012.

Specificity of treatment of outpatient geriatric patientsmedicsciences.com/f/2019/04-30/Specificity...

Documents

Transcript of Specificity of treatment of outpatient geriatric patientsmedicsciences.com/f/2019/04-30/Specificity...