VARPELIS LINKUVOS GIMNAZIJOS LAIKRAŠTIS | 2016 kovas | Nr. 105 | Leidžiamas nuo 2000m.

————————————————————————————————————————–

Sakoma, jog kartu su pavasario saule, Šv.Velykomis į Žemę sugrįžta gyvenimo džiaugsmas. Tesugrįžta jis ir į Jūsų namus, ir į Jūsų širdis. Visai gimnazijos bendruomenei linkime šviesos ir šilumos, kantrybės ir supratimo,

sveikatos ir laimės.

„Varpelio“ redkolegija

Mėnesio interviu 2016 m. kovas

„VARPELIS“

2016 metai paskelbti bibliotekų metais. Siekiama atskleisti ir išryškinti bibliotekų privalumus bei skaitymo naudą, atgaivinti, papildyti jų fondus, rengti susitikimus su rašytojais, kūrybos vakarus, o knygų aptarimai, jaunųjų rašytojų skatinimo renginių

organizavimas turėtų turėti didžiulę reikšmę visuomenės tobulėjimui ir dvasingumo bei kultūros ugdymui. Todėl pakalbinkime mūsų mokyklos bibliotekininkę Ireną Valionienę:

1. Ar aktyviai mokiniai skaito knygas?

Negaliu pasakyti, kad aktyviai. Mokiniai skaito čia, vietoje. Į

namus knygų nesineša. Domisi enciklopedijomis, albumais.

Daugiau būtų skaitytojų, jei knygų fondą atnaujintume 70-čia

procentų.

2. Kokio žanro knygos yra skaitomiausios?

Daugiausiai skaitoma vaikų literatūra. Programinė literatūra

skaitoma, kai reikalauja mokytojai.

3. Kuri mokinių amžiaus grupė skaito

daugiausiai knygų?

Aktyviausi skaitytojai – pradinukai. Jie lankosi bibliotekoje

kasdien, tačiau gaila, kad labai mažas pasirinkimas mažiesiems.

4. Ar žmonės noriai dovanoja knygas bibliotekai?

2013 metais Linkuvos gimnazijoje skelbėme akciją „Dovanok knygą draugui“. Pedagogų kolektyvas

padovanojo 81 knygą. 2015 metais 44 knygas padovanojo labdaros ir paramos fondas „Švieskime

vaikus“.

5. Koks knygų fondas yra mokyklos bibliotekoje?

Knygos: pedagoginė, vaikų ir programinė literatūra 2016 metų sausio 1 dienai sudaro 7716

egzemplioriai. 2014 metais gauta 194 egzemplioriai, o 2015 metais gauta 61.

6. Kaip kito knygų skaitomumas per pastaruosius kelerius metus?

Sumažėjo, nes daug laisvalaikio skiriama kompiuteriams, mobiliesiems

telefonams. Galima knygas atsisiųsti.

7. Ko palinkėtumėte visai mokyklos bendruomenei?

Dažnai lankytis bibliotekoje bei skaitykloje, nes „Atsitiktinai perskaityta gera knyga gali visam laikui

pakeisti žmogaus likimą“ – E. M. Prevo.

Kalbino Aušra Balčiūnaitė ir Viktorija Vilimaitė 1gb

Gimnazijos kronika 2016 m. kovas

„VARPELIS“

Mielieji, girdėjome, kad mokykloje ir rajone „praūžė“ olimpiadų maratonas. Žinome, kas

geriausias matematikas ar fizikas, biologas ar chemikas, kas gražiai kalba anglų ar prancūzų

kalba ir kuris iš mūsų gimnazistų geriausiai „kerta“ lietuvių kalbą. Dailės pamoka, atrodo,

tokia lengva ir daug žinių nereikalaujanti disciplina, bet nė vienas nesusimąstom, kokio

kruopštumo ir kantrybės reikalauja vienas ar kitas darbas. Pasidžiaukime mūsų gimnazistų

dailės olimpiados darbais.

XXII Lietuvos mokinių dailės olimpiados tema – „Mano namai“.

Temos paaiškinimas

Namai – paprastas, kasdienėje kalboje dažnas žodis. Tik penkios raidės, kurių reikšmė ypatinga

kiekvienam, kurios apibrėžia mūsų būties erdvę.

Namai – gyvenimo ratas su įpročiais ir papročiais, giminystės ir kaimynystės ryšiais,

pastangomis kurti jaukumą ir gerovę. Tai ta vieta, kur prasideda kiekvieno žmogaus gyvenimo

kelionė po pasaulį, vieta, kur gera ir esi laukiamas, kur jauti rūpestį ir globą, vieta, į kurią nuolat

sugrįžtama.

Namai – ypatinga erdvė, žmogiškojo buvimo teritorija ir žmogaus dvasinio augimo sąlyga. Tai

žmogaus prasmės ir vertės vieta, jos kodas. Niekas nesuteikia didesnio skausmo ir nevilties, nei

prarasti namai.

Viktorija Vilimaitė 1gb

„Mūsų namai, namučiai“

Rosita Vaškaitė 2ga

„Šiluma“

Roberta Žilinskytė 4ga

„Kažkur palėpėje“

Aurelija Narkevičiūtė 1gb

„Mūsų draugystės namai“

Raminta Klimaitytė 2gb

„Vėjo pagairėje“

2016 m. kovas

„VARPELIS“

Redkolegija: A. Lipskytė, G. Mockūnaitė, E. Pukevičiūtė, B. Povilionytė, V. Vilimaitė, A. Balčiūnaitė. Maketuoja K. Kinkevičiūtė.

Gimnazijos g. 32, Linkuvos m., Pakruojo r. sav., LT-83435. El. p. linku@takas.lt, http://linkuvosgimnazija.lt Tel. (8 421) 64296

Ar žinai, kad kovo 16-oji –

Knygnešio diena?

Kovo 16 d. Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos

draudimo metais platinę lietuviškas knygas.

Knygnešystė – XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos

spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią 40 metų, pasireiškęs lietuviškų leidinių spausdinimu užsienyje,

daugiausiai tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje bei Amerikoje, nelegaliu gabenimu per sieną ir platinimu.

Persekiota rusų valdžios.

Po 1863 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti knygas lietuvių kalba. Nuo 1864 m. visos

knygos turėjo būti leidžiamos rusišku raidynu. Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi. Iš pradžių už slaptų knygų

skaitymą buvo skiriamos nedidelės baudos, kurias numatė rusų įstatymai. Vėliau, kai buvo pradėti leisti laikraščiai ir

prasidėjo griežta agitacija prieš valdžios rusinamąsias priemones, slaptųjų raštų priežiūra buvo pavesta administracijos

organams. Jiems buvo suteikta teisė bausti nusikaltėlius, konfiskuoti bei deginti raštus.

Nors už knygų platinimą buvo baudžiama kalėjimu ar tremtimi į Sibirą, tačiau knygos buvo platinamos itin

sparčiai. Valdžios atstovai turėjo pripažinti nesugebantys kovoti su spaudinių sklidimu. Generalgubernatorius dėl to

skundėsi centro valdžiai, žemesnieji valdininkai skundėsi savo viršininkams. Matydami nebegalį sulaikyti slaptojo

knygų platinimo, jie siūlė panaikinti spaudos draudimą. Tad knygnešiai Lietuvos istorijoje atliko

ypatingą vaidmenį. Per visą spaudos draudimo laikotarpį į Sibirą tremti, areštu ir kalėjimu bausti knygnešiai, naikintos ir degintos

lietuviškos knygos, tačiau slaptų knygų gabentojų atkaklumas išsaugojo ir apgynė lietuvišką žodį.

Lietuviškos spaudos draudimo keturi dešimtmečiai buvo sunkiausi lietuvių kultūros, spaudos istorijos laikai.

Paties caro 1866 metų žodinis įsakas formaliai lyg ir nedraudė visos lietuviškos spaudos, tačiau tik įsakė priimti

rusiškąjį žodyną („graždanką“) vietoje tradiciškai vartojamojo lotyniškojo raidyno. Tačiau iš tiesų rusų administracija

apribojo elementorių, kalendorių ir pagrindinių religinių knygų, katekizmo ir maldaknygės leidimą. Kova dėl lotyniško

raidyno reiškė ir kovą dėl lietuvių tautos išlikimo.

Lietuvišku lietuvių tautos kovos dėl savosios spaudos simboliu tapo knygnešiai, tie žmonės, daugiausia valstiečių

luomo atstovai, kurie lietuviškus leidinius – knygas ir laikraščius – gabeno per sieną į Rusijos imperiją, į Lietuvą ir kitas

lietuvių gyvenamas vietoves ir čia platino. Uždraudus lietuvišką spaudą leisti imperijoje, ji buvo spausdinama Mažojoje

Lietuvoje, t. y. Prūsijos karalystėje. Knygnešių darbas šioje grandinėje buvo pats pavojingiausias. Rasta duomenų apie

2854 įkliuvusius už lietuvišką spaudą žmones.

Pirmosios spausdintos knygos

Pirmosios spausdintos knygos, išėjusios iki 1501 metų, vadinamos inkunabulais. Išvertus iš lotynų kalbos,

žodis „incunabula“ reiškia lopšį.

Pirmieji inkunabulai buvo spausdinami gotišku šriftu. Knygos ornamentai ilgus metus buvo piešiami ranka.

Prityrę menininkai iliustratoriai išpuošdavo inicialus, vinjetes, puslapių laukus įvairiomis spalvomis ir auksu. Tai yra

unikalūs, įdomūs ir nepaprastai gražūs piešiniai.

Iki mūsų laikų įvairiose pasaulio šalyse išliko apie pusė milijono inkunabulų.

XVI ir XVII a. į Lietuvą daug inkunabulų atvežė bajorai, dvasininkai ir kiti šviesuoliai. Dabar Lietuvos

bibliotekose saugomi 435 inkunabulai. Daugiausia jų yra Vilniaus universiteto bibliotekoje – net 307 knygos.

Lietuvos inkunabulų rinkiniuose yra nemažai istorinio, filosofinio, juridinio pobūdžio raštų, daug Antikos kūrinių.

Gimnazijos kronika