Ozonas Nr. 4/5 2009 m. (20/21)

SVARBU

Ką skaičiai turi bendro su ekologija? Atrodo, jau kas kas, tačiau bet kokia mate-matika, skaičiavimai, rodik-liai ir ekologija yra taip toli vieni nuo kitų, kad negali turėti nieko bendro.Pasirodo, gali! Neseniai imta skaičiuoti, kiek an-glies dvideginio išmetama į aplinką su kiekvienu šiukšlialaiškiu (angl. – spam). O Lietuvoje skaičiuojamas ekogyvenimo indeksas.

ISSN 1822-6191 www.ozonas.lt – užsisakyk naujienas į el. p. dėžutę! 2009/4/5 (20/21)

N e s u m e n k i n d a m a s ekologiškiems produk-tams taikomų reikala-vimų, Europos Parla-mentas supaprastino ES

ekologinio „gėlės“ ženklo suteikimo taisykles. Šiuo metu ES ekologiško pro-dukto ženklinimo schema taikoma 26 ne maisto prekių ir paslaugų rūšims, iki 2015-ųjų numatoma išplėsti šią schemą iki 40-50 prekių rūšių. Ilgainiui tikima-si ekologinį „gėlės” žymėjimą taikyti ir maisto produktams. Naujosios taisyklės leis vartotojams gauti daugiau informaci-jos apie ekologiškas prekes, padės didinti „žaliųjų“ prekių patrauklumą ir jas gami-nančių įmonių konkurencingumą.Europos parlamento informacija

Šiaurės ministrų tary-bos biuro Lietuvoje ini-cijuotą ,,Atsakingo verslo praktikos skatinimas

Lietuvos mažose ir vidutinėse įmonėse“ projektą užbaigė konferencija, kur prane-šimais ir diskusijomis trijų grupių (spaus-tuvininkai, ekologiškos produkcijos įmo-nės ir architektai) dalyviai apibendrino mokomuosius vizitus Šiaurės šalių atsa-kingo verslo praktikos įmonėse bei pasi-džiaugė UAB ,,Druka‘‘, tapusios ,,Žaliausia Lietuvos spaustuve“, aplinkosauginiais pasiekimais.Ozono informacija

Neringos savivaldybė pirmoji Lietuvoje ėmėsi iniciatyvos į biodegra-duojamų atliekų rūšia-

vimą ir tvarkymą įtraukti gyventojus. Iki šiol biodegraduojamas atliekas kom-postuodavo tik specializuotos įmonės. Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos gyventojams bus išdalyta 60 lauko kon-teinerių, kuriems įsigyti Neringos savival-dybė skyrė 14 tūkst. litų. Atliekų tvarkymą Neringoje administruojantis Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) gyventojus aprūpins net ir specialiomis virtuvės atliekų šiukšliadėžėmis.www.neringa.lt informacija

Gegužės 22 d. „Ozono“ ir „Eko karta“ organiza-toriai kvietė vilniečius ir miesto svečius į „Eko-

logišką pikniką“ Sereikiškių parke. Piknikas tapo vienu iš nedaugelio rengi-nių, ugdančių jaunimo mitybos įpročius, kurie šiandien tampa vis rimtesne proble-ma. Ekologiški ožkų pieno sūriai, duona ir kiti maisto produktai stojo į kovą prieš bulvių traškučius ir pseudoekologiškus produktus.Ozono informacija

Ekologiškos kultūros gidas / Eco-culture Guide KURKIME ATEITĮ ATSAKINGAI!

Generalinis leidinio partneris Respublikinis ekoprojektas

Atspausdintas ant ekologiško popieriaus Cyclus Offset aplinkai

nekenksmingais dažais.Neskubėk išmesti, geriau pasiūlyk draugams arba atiduok perdirbti.

ATEITIES KELIONĖS - ŠVARIOS IR KOMPAKTIŠKOS

2,64 Šiuo metu jis yra yra 2,64.

Šį skaičių suprasti yra la-bai paprasta. Jis reiškia, kad Lietuvoje už lygiai tokį pat prekių krepšelį tektų sumokėti 2,64 karto bran-giau, jei tame krepšelyje būtų tik ekologiškos prekės. Ir atvirkščiai, jei pirktume lygiai tokias pačias prekes ir produktus, ir tokius pačius jų kiekius, tik viskas nebūtų ekologiška, mums kainuotų 2,64 karto pigiau. Ekogy-venimo indeksas reiškia,

kad šiuo metu Lietuvoje ekologiškai gyventi atsieitų 2,64 karto brangiau.

Reikia pažymėti, kad šis indeksas neįvertina kitų ekologiško gyvenimo būdo pasekmių. Tokių, kaip sumažėjusios kuro išlaidos pradėjus daugiau vaikščioti pėstute. Arba sumažėjusios išlaidos nebeperkant maišelių šiukšlėms, o pan-audojant jau įsigytus vi-enkartinius maišelius iš prekybos centro. Šis indek-

sas atspindi tik prekių ir produktų kainas. Į indekso apskaičiavimą šiuo metu yra įtrauktos 32 maisto ir plataus vartojimo prekės, tokios kaip šampūnas, tu-aletinis popierius ir pan. Tu-rint omenyje dar neypatin-gai plačią ekologiškų prekių ir produktų pasirinkimo įvairovę Lietuvoje, šis in-deksas gana tiksliai nusa-ko ekologiškų ir įprastinių produktų kainų santykį.

Ekogyvenimas.blogas.lt

EKOgyVENIMO INdEKSAS

Pagrindinis socialinis partneris

Nuotr. docman

Ozonas 2009/4/5 (20/21) www.ozonas.lt2 / redakcija

OZONAS 4/5 (20/21)Vyr. RedaktorėKristina Kučinskaitė[email protected]: +37067135049

Numerio bendradarbiai:Rimas GrigonisIngrida AndrulytėSaulė GylaitėKarolina LiutaitėMiglė AnušauskaitėVilius KurauskasIna IngelevičRaminta VyzienėDarius VyliūnasVaida Olšauskytė-Skorupskienė

Kalbos kultūra:Dainora Mozerienė

Maketas:Vytautas Skestavičius

„Žalioji” rinkodaraRasa BuslavičienėMob.tel:[email protected]

„Eko karta” projekto koordinatorė Ieva Malaiškaitė[email protected], Mob.tel. +37067068342

DirektoriusArtūras Neč[email protected]: +37069937833

Leidėjas:VšĮ Kultūros idėjų institutasKorespondencijai Pašilaičių g. 12A-10, VilniusBuveinėKonstitucijos pr. 23C-618, Vilnius,tel./faks. (8 5) 273 5919,

Internete: www.ozonas.lt

Tiražas iki 10 000 egz.

ISSN 1822-6191Leidžiamas nuo 2006 metų.Leidinyje naudotos www.sxc.hu nuotraukos

Popierius – MAP/Antalis

„Ozonas“ -tai pirmasis ir vienintelis Lietu-voje spalvotas, periodinis, mėnesinis vi-suomenės ekologinio švietimo leidinys, leidžiamas idėjinių entuziastų, spausdi-namas ant ekologiško popieriaus, nau-dojant aplinkai nekenksmingus dažus, skirtas ekologinių sprendimų, darnios raidos, ekologiškos kultūros plėtrai.Pagrindinis leidinio tikslas - užmegzti, plėtoti ir palaikyti dialogą tarp visuome-nės, valstybės ir verslo, siekiant ekologi-nio sąmoningumo ir vartojimo raciona-lumo.Misija – didinti ekokultūros vartotojų gretas, taip prisidedant prie racionalaus vartojimo, perdirbimo ir tausojimo ska-tinimo, didinant visuomenės ekologinį sąmoningumą.

Vizija – Ozonas, tai prekinis ženklas, kurio bu-vimas erdvėje simolizuoja asmens, įmonės ar organizacijos savanorišką siekį bei pastangas kurti švaresnę aplinką, prisidėti prie ekokultū-ros viešinimo bei patiems būti atsakingiems už ekologinius procesus pasaulyje.Ambicija – tapti objektyviausiu, teisin-giausiu, supažindinančiu su naujausiomis ekotendecijomis informacijos nešėju Lie-tuvoje.Šiandien „Ozonas“ jau yra tapęs socialiniu reiškiniu. Besidomintys ekologijos proble-matika nuolat jį skaito, lankosi specialiose vietose, kuriose galima leidinį gauti arba vietoje paskaityti (tokios vietos vadinamos „O zonos“). Per šį unikalų tinklą bei interne-to svetainę kiekvieną mėnesį pasiekiame apie 30 000 skaitytojų.

Esame dėkingi remiantiems „Ozoną“. Jūs taip pat galite tapti rėmėju. Susisiekite, ir mes pasiūlysime Jums geriausias ben-dradarbiavimo sąlygas. Kontaktai: [email protected]

Deklaruojate pajamas - paremkite „Ozo-ną“.Jei jūs deklaruojate metines pajamas, iki kiekvienų metų gegužės mėn. 1 d. galite paskirti 2 % pajamų mokesčio sumos. Tai galite atlikti naudodamiesi savo banko elektroninės bankininkystės paslauga arba užpildydami 2 % standartinę VMI prašymo formą. Nuoširdžiai dėkojame pa-rėmusiems mus 2008 m. Iš Jūsų skirtų lėšų apmokėjome didžiąją autorinių straipsnių dalį.

Mūsų duomenys paramai gauti:Paramos gavėjo identifikacinis numeris (įmonės kodas) 300125569

Paramos gavėjo pavadinimas VšĮ Kultūros idėjų institutas

Registracijos adresas Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius

Atsiskaitomosios sąskaitos numeris LT28 7044 0600 0574 0636

Skaitykite Ozoną.• Užsiprenumeruokite laikraš-

tį OZONAS www.ozonas.lt svetainėje. Vieno numerio prenumeratos kaina – tik 4 Lt, metų prenumerata – tik 48 Lt.

• Raskite laikraštį „O.Zonose“ (numatytose bei nuolatinėse platinimo vietose, konferen-cijose, renginiuose, infor-macijos biuruose, kavinėse,

Remkite „Ozoną“ – kursite švaresnę ateitį!

Kristina KUčINSKAITė

Važiuoti dviračiu yra labai gerai ***Labai smagu lėkti juo pavėjui, nuo kal-niuko. Labai gera dviračiu važinėtis kaime, siaurais laukų takučiais, kuriuos sumina pas karves einančios bobutės. Dviračiu labai smagu važinėtis pajūryje. Labai gera išsirengti į tolimus dviračių žygius, vakare suremti juos ragais, o ryte nubraukus rasą minti toliau. Dvira-čiu smagu važiuoti dviese, pasisodinti vaiką už savęs ar prieš save. Smagu, kai kas nors paveža dviračiu (na gerai, gerai – taip nebebūna)Važiuojantieji dviračiu mieste susitikę dažnai vieni kitiems nusišypso (panašiai daro susitikę žmonės su šunimis).***Tačiau važinėjant dviračiu mieste reikia pažinti kelius ir šaligatvius – mintinai žinoti, kur bordiūras nuolaidus, o kur status. Menka klaida gali kainuoti sulau-

žytą nosį. Mieste baisu palikti dviratį be priežiūros, nes kam nors būtinai paniš nagai. Mieste daug kam nejauku išlįsti su dviračiu į važiuojamąja gatvės dalį.***Aš dievinu dviračius. Maniškis yra pa-togus ir patikimas. Būdami sostinėje mudu ilgimės Klaipėdos, kur dviračių takais daug kur galima kirsti miestą – per rajonus ir parkus, automobilius pro-bėgomis sutinkant tik perėjose. Draugai sako, kad dviratis gali išgyventi ir Vilniuje. Vis tiek man neramu.Dėl to važinėju viešuoju transportu arba vaikštau pėsčiomis. O kiekvieną kartą, kai esu spaudžiama galų gale įsigyti vai-ruotojo teises ir mažą jaukų automobi-liuką, piktokai šnypščiu, „neeeee...“. Gyvename mažoje šalyje, atstumai ne-dideli, bet gatvės pilnos automobilių. Lyg visi tie žmonės, pavargę prie vairų transporto kamščiuose, būtų atvykę iš kokių tolimų neprieinamų vietovių, o ne iš čia pat. Nors nežinia, ar galima

širsti ant ratuotųjų. Didžioji dauguma puikiai suvokia, kad besaikis važinėji-mas automobiliu neišeina į sveikatą nei planetai, nei broliui žmogui. Tiesiog, esant tokiam dideliam automobiliza-cijos mastui, vieno automobilio atsisa-kymas atrodo visiškai bevertė akcija. Pažįstamas užkietėjęs vairuotojas aiški-na, kad, žinoma, galėtų nuvykti į darbą troleibusu, tačiau tai, kad JIS atsisakys automobilio, neturės jokios įtakos visai situacijai, o pačiam bus tik blogiau – jis bus priverstas grūstis dažnai prieštvani-nėje griuvenoje ir mieste kvėpuodamas išmetamosiomis dujomis sugaiš dau-giau laiko. Taigi jis lieka už vairo. Nes ką daugiau galima daryti?***Panašu, kad nepakanka apeliuoti vien į eilinio žmogaus sąžinę tuomet, kai reikalas liečia stambaus masto proble-mas. Žmogus yra toks paprastas ir toks nereikšmingas minioje, sudarytoje iš 6,77 milijardų kitų tokių pat paprastų

žmonių... Apeliuoti reikia į institucinius darinius. Tebus tai miesto valdžia, kuri gali ini-cijuoti stiprią socialinę akciją, šalia to kukliai apmokestindama automobilius miesto centre, gerinti viešojo trans-porto struktūrą ir tobulinti alternatyvių susiekimo priemonių tinklą. Pavyzdžiai vikriau į protą ateinančiose šalyse rodo, kad tokios priemonės veiksmingos. Kita vertus, nereikia sumenkinti ir tų ei-linių žmonių. Būtent jie nuolat garsiai ir aiškiai turi sakyti, ko jiems reikia. Ir kar-toti tai tol, kol reikalavimas bus išgirstas.***P. S. Specialiai čia kalbu apie viešąjį transportą ir dviračius, o ne, tarkime, apie alternatyvius degalus ar ekologiš-kus automobilius. Važiuojančiųjų srau-tas didėja kartu su to milijardinio skai-čiaus augimu, tad svarbu lygiagrečiai su technologijų tobulinimu mokytis būti kompaktiškiems.

„OZONOSFERA“ – PALANKIŲ ŠVARESNEI BEI dARNESNEI APLINKAI ASMENŲ IR ORgANIZACIJŲ BENdRUOMENĖ. TAPKITE JOS NARIAIS IR RĖMĖJAIS

ekorenginiuose). čia leidinys dalijamas nemokamai.

• Gaukite Ozoną į savo el. pašto dėžutę. Svetainėje www.ozonas.lt įveskite savo el. pašto adresą ir kiekvieną mėnesį Jus su elek-troniniu OZONU pasieks ir aktu-aliausios ekonaujienos.

• Apsilankykite www.ozonas.lt bibliotekoje, kur rasite visų, jau išleistų numerių el. variantus.

Bendradarbiaukite padėdami plis-ti ekožinioms bei idėjoms.• Inicijuokite, organizuokite

„O.Zonų“ atsiradimą savo aplin-koje ar įstaigoje.

• Nukreipkite svetainių lankytojus į www.ozonas.lt, keiskitės infor-macija, nuorodomis.

• Kartu organizuokime renginius darbuotojams, klientams, jauni-mui, visuomenei.

• Tapkite leidinio OZONAS ko-mandos savanoriais.

Remkite Ozono leidinių atsiradimą ir turinio plėtrą• Dovanokite OZONO prenumera-

tą savo draugams (asmenims ir organizacijoms).

• Tapkite „Ozonosferos“ idėjos rė-mėjais, OZONO turinio, spaudos, platinimo partneriais.

• Informuokite daugiau kaip 30.000 OZONO skaitytojų apie palankiausias aplinkai idėjas, sprendimus, produktus, paslau-gas, įvykius.

Susisiekite su [email protected]

VILNIUJE„OLLO grindys“ salonuose:Lukšio g. 32 (p.c. „Domus galerija“), Kazlausko g. 1, Verkių g.44„Coffee INN“ tinkle:Vilniaus g. 17, Trakų g. 7, Pilies g. 10, Gedimino pr. 9, Gedimino pr. 44, Didžioji g. 40, Saltoniškių g. 9 (p.c. “Panorama”)Kavinėse:„Cafe de Paris“, Didžioji g. 1„Jalta“, Vykinto g. 17A„ŠMC kavinė“, Vokiečių g. 2„Cozy”, Dominikonų g. 10„Balti drambliai”, Vilniaus g. 41„Baraca“ vegetarinė kavinė, Šv.Ignoto g. 12„Barbacan“ boulingas, Bokšto g. 19„Mano guru“, Vilniaus g. 22/1„Sulčių baras“, Totorių g. 15Ekologiškų prekių parduotuvėse:„Baroca“ – Užupio g. 9

„Ekologiški produktai”, Antakalnio g. 78„Rasakila“, Vito Gerulaičio g. 1„Žalia žalia”, Šv. Stepono g. 6„Weleda/Holos”, Vito Gerulaičio g. 1Organizacijose:„Šiaurės miestelio technologijų parkas”, J. Galvydžio g. 5/ Žygio g. 96Vilniaus m. savivaldybė, Konstitucijos pr. 3„Libioma“ asociacijos nariams

KAUNE„OLLO grindys“ salonas, Savanorių pr. 290

KLAIPĖDOJE„OLLO grindys“ salonuose:Šilutės pl. 105aBaltijos pr. 6a,( p.c. „SBA Idėjos namams“)

Kitose vietose:Ekologinis klubas „Žvejonė“, Taikos pr. 42-3„Friedricho pasažas“, Tiltų g. 26 AI.Simonaitytės viešoji biblioteka, H. Manto g. 25Mokslo ir technologijų parkas, H. Manto g. 84Klaipėdos m. savivaldybė, Liepų g. 11

ŠIAULIUOSE„OLLO grindys“ salone, Dubijos g.27

PANEVĖŽYJE„OLLO grindys“ salone, Klaipėdos g. 143a, (p.c. „Babilonas II“)

ALYTUJE„OLLO grindys“, Naujoji g. 50

UTENOJE„OLLO grindys“, Pramonės g. 7

KITO NUMERIO TEMA:

VAIKYSTĖ

BEIekologiniuose renginiuose ir projek-tuose, konferencijose, seminaruose, susitikimuose, pas ekologiškus draugus, prenumeratoriams, aukš-tojo mokymo įstaigose, mokyklose, savivaldybėse, ministerijose ir kt., o taip pat elektroniniai leidinio nume-riai PDF failais interneto svetainėje www.ozonas.lt

Platinimo partneris „Lietuvos savival-dybių asociacija“

Kviečiame prisijungti prie „Ozonosferos“, teirautis: [email protected]

Ozonas 2009/4/5 (20/21) www.ozonas.lt tema / 3

SUSISIEKIMAS MIESTUOSEgORdIJAUS MAZgAS STIPRIAI SUVERžTAS

Rimas GRIGONIS

Vilnius ir šviesoforų sistemaVilnius yra lyderis tarp didžiųjų Lietu-vos miestų ne tik pagal spūsčių mastą, bet ir pagal teikiamus pasiūlymus, kaip tas problemas spęsti. Karščiausias šiuo metu tebevykstantis eksperimentas, tu-rintis padėti sumažinti spūstis, yra auto-matizuota eismo valdymo sistema. Jos įdiegimas kainavo 103 milijonus litų. Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktorius Vaidotas Anta-navičius, spaudos konferencijoje pri-statydamas naująją eismo valdymo sis-temą, pažymėjo, kad tai neišspręs visų transporto problemų Vilniaus mieste, bet padės sutaupyti nemažai pinigų. Preliminarių skaičiavimų duomenimis, ekonominė projekto nauda per metus sudarys apie 19 mln. litų. Įdiegus sistemą turėtų ne tik sumažėti spūstys, bet ir ne-laimingų atsitikimų skaičius bei padidėti viešojo transporto pralaidumas. Automatizuotos eismo valdymo siste-mos priežiūra besirūpinančios įmonės „Siemens“ vadovas Kęstutis čiplys LTV laidoje „Šiandien“ teigė, kad sistema vei-kia gerai, bet galėtų būti dar efektyves-nė, jei vairuotojai laikytųsi Kelių eismo taisyklių. „Mes turime daug pavyzdžių, netgi ir filmuotos medžiagos, kaip vai-ruotojai nekultūringai elgiasi sankryžo-se, tad tokiais atvejais sistema tikrai ne-išgelbės“, – įsitikinęs K. čiplys. Siekiant padidinti visuomeninio trans-porto greitį užkimštose gatvėse, buvo skirta daugiau eismo juostų maršruti-niam transportui ir taksi. Tokių eismo juostų šiuo metu yra 30 kilometrų. Vilniu-je statomi nauji aplinkkeliai ir viadukai, bet ilgametė kitų miestų patirtis parodė, kad tai tėra laikinas sprendimas. Ilgainiui atsiranda vis daugiau automobilių, kurie užkemša ir platesnius kelius. Vilniaus sa-vivaldybė problemą bandė kiek mažinti paskelbdama akciją „Aplenk spūstis“. Specialiu telefonu buvo galima pranešti apie susidariusias automobilių kamšatis per radiją, kad vairuotojai, užuot papildę spūstis, jas aplenktų. Nuolat sklando idėjos apie tramvajaus arba metro sostinėje statybą. Šios trans-porto priemonės entuziastai netgi įkūrę interneto svetainę, kurioje reguliariai papildo naujienų skiltį. Tačiau Vilniuje beveik nieko nevyksta siekiant popu-liarinti dviračių transportą, atnaujinant autobusų ir troleibusų parką. Ne kiekvie-nas ryžtasi persėsti iš šilto ir švaraus au-tomobilio į nešildomą, tratantį ir nešvarų senutėlį troleibusą.

Kaunas mokysis iš LondonoKaune įdiegti analogišką automatizuotą eismo valdymo sistemą būtų kainavę šiek tiek pigiau – 65 milijonus litų. Tačiau miestui tai pasirodė pernelyg brangus malonumas, todėl tokios idėjos valdyti spūstis buvo atsisakyta. Kauniečiai nu-sprendė imtis kitų būdų – semtis patir-ties mokymuose. Kaunas yra vienas iš keturių Europos šalių miestų, kurie da-

Didieji Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda – kankinasi, bandydami išspręsti nuolatinių spūsčių gatvėse keliamas bėdas. Daugiausiai problemų kyla Vilniuje, kur, kai kuriais skaičiavimais, automobilių spūstys per metus pridaro milijardinių nuos-tolių. Į nuostolius, žinoma, neįskaičiuota gamtai ir žmonių sveikatai padaroma žala. Mūsų miestai, negebėdami spręsti problemų, skundžiasi lėšų trūkumu. O gal reikia ne penkių sunkvežimių pinigų, o vieno A4 formato lapo gerų idėjų? „Ozonas“ pamėgino apžvelgti, kokius sprendimo būdus bando taikyti mūsų miestų valdžios, ir kokios koncepcijos įgyvendinamos kai kuriuose su spūstimis sėkmingai ko-vojančiuose pasaulio miestuose.

lyvauja europiniame COMMERCE pro-jekte, turinčiame padėti taip organizuoti transporto eismą, kad būtų išvengta automobilių spūsčių piko valandomis. Kauno miesto savivaldybėje jau vyko susitikimas su šio projekto, kuris finan-suojamas Europos Sąjungos lėšomis, konsultantais iš Didžiosios Britanijos.Konsultantai kalba apie daugybę kom-pleksinių sprendimo būdų. Tarp jų yra ir mūsų šalyje dar neįprasti siūlymai: lanks-taus darbo grafiko įdiegimas, darbo kiekio, galimo atlikti nuotoliniu būdu, padidinimas, keliavimo pėsčiomis, dvi-račiais, viešuoju transportu skatinimas, atlyginimo priedų skyrimas tiems, kurie į darbo vietą vyksta vienu automobiliu su kolegomis. Kaunas, kaip ir Vilnius, spūstis bando mažinti plėsdamas kelių tinklą ir statyda-mas viadukus. Bet nauji statiniai nesutei-kia net trumpalaikio teigiamo efekto. La-biausiai pagarsėjęs atvejis yra Aleksoto transporto mazgas. Jo statybos sukėlė dideles kamšatis, kurios, atidarius maz-gą, sumažėjo ne tiek, kiek tikėtasi. Kaip ir Vilnius, Kaunas mažai dėmesio skiria dviračių takų tiesimui ir visuomeninio transporto parko atnaujinimui.

Klaipėda ir papildomi mokesčiaiKlaipėda negali skųstis tokiomis didelė-mis problemomis kaip Vilnius ir Kaunas. Todėl šiame mieste spūsčių sukeliamus sunkumus išspręsti padeda ir nedidelės naujovės. Įvedus rinkliavą už automobilių staty-mą miesto centre, sumažėjo transporto srautas. Tokias išvadas visai neseniai pa-teikė specialistai. Klaipėdos savivaldybės Transporto tarnybos vedėjas Rimantas Mockus dienraščiui „15min“ teigė, kad rinkliava siekta sumažinti automobilių skaičių gatvėse. „Dabar mažiau spūsčių Pilies, Liepų gatvėse“, – teigė valdininkas. Skirtingai nuo kitų didelių Lietuvos miestų, Klaipėda daug dėmesio skiria dviračių takų tiesimui. Šiuo metu priskai-čiuojama bemaž 100 kilometrų dviračių takų (Kaune dvigubai mažiau). Taip pat daug vilčių dedama į viadukų statybą. Šiemet pradėtas rekonstruoti Jakų žiedas, kuris virs triaukšte sankryža. Ketinama perkonstruoti ir Baltijos pros-pekto sankryžas. Pati miesto struktūra neleidžia susidaryti didelėms spūstims. čia lygiagrečiai per visą miestą eina trys plačios gatvės, iš kurių įrengti platūs iš-važiavimai. Klaipėdoje svarstoma apie vieno bėgio tramvajaus linijos įdiegimą. Manoma, kad ateityje tramvajus galėtų padėti greitai ir patogiai susisiekti Klaipėdos miesto, rajono bei Palangos gyvento-jams. Šių metų kovą miesto savival-dybėje Prancūzijos kompanijos „Lohr Industrie“ atstovai pristatė nuo 2001 metų gaminamą ir pasaulio miestuose diegiamą modernią vieno bėgio tram-vajaus liniją. Tokia transporto priemonė Klaipėdoje nebūtų naujiena, nes 1904–1934 metais čia jau kursavo elektrinis tramvajus.

Pavyzdiniai miestaiPavyzdiniais miestais, kaip tvarkyti vi-suomeninio transporto sistemą, laikomi Curitiba Brazilijoje ir Znojmo čekijoje. Pasaulyje yra ir daugiau tokių miestų, bet šie pavyzdžiai pasirinkti todėl, kad Curitiba ir Znojmo įsikūrę ne ypač turtin-gose šalyse. Šių miestų vadovai naudo-ja ne kalnus pinigų, kad išgelbėtų savo gyventojus nuo neįtikėtinų spūsčių ir nekontroliuojamos taršos. Tačiau jų prie-monės efektyvios ir kelia pavydą.

CuritibaCuritiboje, kur gyvena apie du milijonus žmonių, visuomeninį transportą sudaro beveik vien tik autobusai. Miesto valdžia nusprendė nediegti itin brangių metro ir tramvajaus sistemų, o tiesiog patobu-linti esamą autobusų tvarką. Caributoje važinėja penkių rūšių autobusai, kurių kiekvienas yra tam tikros paskirties. Vie-ni skirti dideliems atstumams, kiti trum-piems, tarp miesto rajonų ir pan. Jais pervežama 75 proc. visų keleivių. Auto-busai važiuoja tik jiems skirtais keliais, sukurtos specialios įlaipinimo ir išlaipi-nimo stotelės, primenančios didelius vamzdžius. Tai labai paspartina keleivių įlipimą ir išlipimą. Visos stotelės lengvai pasiekiamos, todėl viešojo transporto sistema žmonėms labai patogi. Curitibos viešojo transporto teikiami privalumai paskatino atsisakyti kelio-nių nuosavu automobiliu. Tai lėmė, kad vieno gyventojo sunaudojamas degalų kiekis yra trečdaliu mažesnis nei kituose Brazilijos miestuose. Curitibos gyvento-jai tik 10 procentų savo pajamų išleidžia transportui. Miesto centre uždraustas individualių automobilių eismas, gatvės paverstos pėsčiųjų zonomis.

ZnojmoZnojmo yra nedidelis čekijos miestas su 40 tūkstančių gyventojų. Jis yra pa-

vyzdys, kaip galima paskatinti žmones suvokti, kad dangus nepradeda griūti atsisakius automobilio arba jį naudo-jant efektyviau. Znojmo su automobilių gausa miesto centre pradėjo kovoti jau praėjusio šimtmečio devintojo dešim-tmečio pradžioje. Nuspręsta apmokes-tinti įvažiavimą į miesto centrą. Taip pat nustatytas mokestis už kiekvieną miesto centre prastovėtą valandą. Sumažėjus automobilių, atsirado daugiau vietos pėstiesiems ir dviratininkams. Kitas žingsnis – organizuota didžiulė švietė-jiška kampanija. Skatinti žmones būti ekologiškiems pasitelktos žiniasklaidos priemonės, visuomeninės organizacijos, mokyklos ir jaunimas, ypač noriai ir en-tuziastingai prisidėjęs prie akcijos. Zno-jmo mieste ir apylinkėse platinti švie-tėjiški lankstinukai, rengti pokalbiai su žymiais žmonėmis. Vienas iš pagrindinių akcentų buvo ne tik skatinimas daugiau vaikščioti pėsčiomis, važinėti dviračiu, visuomeniniu transportu, bet ir efekty-viau naudoti automobilius. Vadovautasi šūkiu, kad jeigu jau važiuoji automo-biliu, tai pasiimk kaimynus, draugus ar gimines.

Inovatyvios transporto idėjosNepaisant galimybių patobulinti esamas transporto sistemas, nuolat atsiranda fu-

„OZONOSFERA“ – PALANKIŲ ŠVARESNEI BEI dARNESNEI APLINKAI ASMENŲ IR ORgANIZACIJŲ BENdRUOMENĖ. TAPKITE JOS NARIAIS IR RĖMĖJAIS

nukelta į 4 psl.

Nuotr. Greg Timm

Ozonas 2009/4/5 (20/21) www.ozonas.lt4 / tema

turistinių idėjų, kurios atkeliauja ir iki Lie-tuvos. Nuo šiol Vilniuje sklando mintys ne tik apie tramvajų ir metro, bet ir apie gondolas. Savivaldybės atstovai lankėsi Šveicarijoje, kur susižavėjo antžeminio transporto idėja. Oro gondolos popu-liariausios kalnuose, bet Vilniaus savival-dybės darbo grupės viešojo antžeminio ir požeminio transporto infrastruktūrai gerinti vadovas Vladimiras Avinas tvirti-no, kad pasaulyje oro gondolos diegia-mos kaip alternatyvi viešojo transporto priemonė, rašė dienraštis „Vilniaus die-

na“. Oro gondolų sistema veikia papras-tai: gondola pakabinama ant trijų lynų, šie ištempti per atramas, kurios stovi kas 600–700 metrų. Atramų aukštis mieste galėtų siekti 30–40 metrų. V. Avino pre-liminariais skaičiavimais, Vilniui atramų prireiktų ne daugiau kaip 7–10. Per atramas ištiestų lynų iš tolo beveik nesimato, o kabinos nėra gremėzdiškos. Iš viso pirmyn ir atgal keliautų apie 50 gondolų. Vienoje gondoloje telpa apie 30 keleivių.Ši transporto priemonė ga-lėtų per valandą vežti apie 7,5–8 tūkst. keleivių į abi puses. Tai lygu didelio au-

tobuso važinėjimui kas dvi minutes. Kita visuomeninio transporto rūšis primena fantastinių filmų siužetus. Bendrovė „Connect Ithaca“ siūlo naudotis asme-niniais greitos kelionės (Personal Rapid Transit – PRT) automobiliais. Šie auto-mobiliai turi judėti savu keleto metrų aukštyje įrengtu kelių tinklu, atskirtu nuo kito eismo. Kitaip nei įprastinės viešojo transporto sistemos, PRT yra skirti 2–10 asmenų. Skaičiuojama, kad kiekviename rajone ar kas 800 metrų galima įrengti stoteles; įlipęs keleivis PRT kompiuteriui nurodo adresą ir au-

tomobilis jį nugabena į norimą vietą be jokių tarpinių sustojimų. Nedidelė PRT sistema, kurioje važinėja iki 15 keleivių vežantys automobiliai, buvo įrengta dar 1975 metais Vakarų Virdžinijos valstijos Morgantauno mieste. Panašią sistemą ketina išbandyti Londono Hitrou oro uostas ir skristi besirengiančius kelei-vius vežioti automatinėmis transporto priemonėmis. Apie tokią sistemą kalba ekologiškai švaraus Masdaro miesto, iškilsiančio netoli Abu Dabio, projektuo-tojai. Įsidiegti PRT sistemą planuoja ir ne vienas Švedijos miestas. Šie ketinimai

yra dalis šalies plano iki 2020 metų tapti nepriklausoma nuo iškasamo kuro. Tačiau anot kritikų, kurių dauguma pri-taria lengvųjų geležinkelių sistemoms, asmeniniai automatiniai automobiliai yra pernelyg sudėtingi ir brangūs.

Tolimesniam gilinimuisi: www.alternative-energy-news.infowww.business24-7.ae http://ecotransport.projektas.lt http://www.vilniausmetro.lt www.masdaruae.com http://www.connectithaca.com

Ingrida ANDRULyTė[email protected]

Šis ypatingas cementas buvo pavad-intas „TX Actine“, o jo sudėtyje yra la-bai daug titano dioksido, kuris, esant tam tikroms sąlygoms, gali neutrali-zuoti kai kuriuos aplinkos teršalus. Kai šį cementą veikia saulės arba ultravio-letiniai spinduliai, titano dioksidas ak-tyvuojasi ir oksiduoja su jo paviršiumi besiliečiančius aplinkos teršalus. Po šio proceso pavojingieji azoto ar sieros oksidai pavirsta nitratais ir sulfatais, kuriuos lietus nuplauna nuo pastatų sienų. Cementas leidžia išlaikyti pastatus ypatingai švarius. Iš tiesų „Italcementi“ pagamino šį cementą specialiai amerikiečių ar-chitektui Richard Meier, kuriam reikėjo itin baltos statybinės medžiagos jo projektuojamai ir statomai naujai bažnyčiai Romoje. Bažnyčia turėjo būti pastatyta minint 2000-ąsias krikščionybės metines ir turėjo atspindėti architekto R. Meier „prekinį ženklą“ – ypatingas architektūrines formas ir skaistumą. Titano dioksi-das, kuris ir šiaip yra plačiai naudoja-mas dažų gamyboje siekiant išgauti ypač baltą spalvą, buvo įmaišytas į bažnyčios statybai naudojamą cementą. Ir tik vėliau paaiškėjo „TX Actine“ savybė naikinti smogą. Tęsiant eksperimentus Bergame, kur įsikūrusi „Italcementi“ gamykla, ištisa senamiesčio kelio atkarpa buvo padengta „TX Actine“. Vietos gyven-tojai teigia iš tiesų pajutę skirtumą – sumažėjusį smogą. Po šio italų atradimo ir kitos kom-panijos pradėjo kurti produktus, kurie „valgo“ smogą ir iš kurių ne tik būtų gaminami namų fasadai, bet ir dažai, tinkas, šaligatvių danga. Nau-jieji produktai jau yra bandomi ant pastatų, skveruose, greitkeliuose Europoje ir Japonijoje. Taip pat at-liekami tyrimai, kokiame aukštyje ir kaip padengtas paviršius smogo sunaikina daugiausiai, kokią įtaką pėstiesiems gali daryti šios aplinkos taršą naikinančios kelių dangos.

SMOgą žUdANTIS CEMENTAS

Prieš dvejus metus, galima sakyti visiškai atsitiktinai, buvo atrastas tikras ginklas kovai su užterštumu – italų kompanija „Italcementi“ sukūrė cementą, kuris gali tiesiogine to žodžio prasme nužudyti smogą.

Rezoliucijoje siūloma ne vėliau kaip per 2009-uosius metus priimti atsinaujinančių energijos išteklių įstatymą, kuriame būtų įtvirtintas jų naudojimo skatinimo reglamen-tavimas ir kiti su šiais ištekliais susiję klausimai. Atsinaujinančių energijos išteklių projektų vystymą siūloma iš dalies finansuoti suformuojant nacionalinį fondą iš iškastinio kuro naudojimo akcizo lėšų.Rezoliucijoje siūloma aktyviau ekonominėmis ir politinėmis priemonėmis skatinti įmones nau-doti technologijas, turinčias kuo mažiau anglies dioksido, kreipti dau-giau dėmesio į teigiamas ekologinės pramonės, mokslo, darbo ir verslo galimybes. Siekiama skatinti naudoti biokurą elektros energijai gaminti kogeneracinėse jėgainėse ir remti visų rūšių biokuro ekologišką naudojimą šiluminėse elektrinėse, investuoti į visų rūšių kuro logistikos sistemų plėtrą.„Platesnis atsinaujinančių ener-gijos išteklių naudojimas padės Lietuvai užsitikrinti energetinę nepriklausomybę, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus dėl klimato kaitos mažinimo, taip pat atitikti Europos Sąjungos keliamus reikalavimus bei pagerinti valstybės ekonominę ir socialinę padėtį“, - pažymėjo Tarptau-tinio Birutė Galdikas gamtosaugos labdaros ir paramos fondo direktorė Loreta PivoriūnaitėRezoliucijos autoriai skatina vyriausybę didinti energetinių augalų plantacijų augintojams taikomos pa-ramos intensyvumą, taip spartinant jų plėtrą bei priskiriant plantacijų auginimą augalininkystės šakai. Ragi-nama valstybiniu ir savivaldybių lygiu sudaryti sąlygas ir remti kogeneracinių jėgainių, kurui naudojančių komu-nalines atliekas, vystymą. Siūloma griežtai laikytis „Nacionalinės energe-tikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 plano”, kuriame numatoma iki 2012-ųjų tokias jėgaines pastatyti Vil-niuje, Kaune ir Klaipėdoje. Anot organizatorių, taip pat svarbu aktyviau informuoti visuomenę apie atsinaujinančių energijos išteklių nau-dojimo naudą ir būtinybę, skatinti diskusijas alternatyviosios energijos klausimais viešojoje erdvėje. Todėl į konferenciją skaityti pranešimo atvyko ir Tarptautinio Birutė Galdi-

kas gamtosaugos labdaros ir para-mos fondo viena iš steigėjų dr. Birutė Galdikas.

Tarptautinio Birutė Galdikas gamtosaugos labdaros ir paramos fondo informacija

PRIIMTA REZOLIUCIJA, SKATINANTI AKTyVESNę ATSINAUJINANčIŲ IŠTEKLIŲ ENERgIJOS PLĖTRąTarptautinėje konferencijoje „Žalioji energija – iš gam-tos imame, gamtai atiduodame. Verslo mugė“ priimta rezoliucija, kurioje nurodomos gairės, leisiančios Lietu-vai greičiau bei efektyviau pereiti prie atsinaujinančių išteklių energijos vartojimo.

atkelta iš 3 psl.

Nuotr.Anne-Sophie Leens

Ozonas 2009/4/5 (20/21) www.ozonas.lt tema / 5

Kristina KUčINSKAITė[email protected]

dviratis ir miestasEuropos dviratininkų federacija (ECF) tvirtina, kad dviratis gali išspręsti nemažai problemų, su kuriomis susi-duria šiuolaikiniai miestai. Tai ir oro tarša, ir gyventojų nejudrumas, ir transporto kamščiai. Dviratis užima tik aštuonis procentus automobilio vietos, be to, jis kur kas paslankes-nis. Dviratininkas dažnai sutaupo nemažai laiko, kurį sugaištų eidamas į stotelę, laukdamas viešojo transporto, arba, jei važiuojama nuosavu automo-biliu, spūstyse, ieškodamas stovėjimo vietos. Dviratis visai neteršia aplinkos ir yra pigesnis nei automobilis (tiesa, labai labai geras gali kainuoti daugiau už dėvėtą automobilį, tačiau vis tiek nesuris nė lašo degalų).Esant tiek daug ir tokių svarbių privalumų atrodo, kad dviračiai galėtų populiarėti kur kas greičiau. Vis tiek dviratininkai dažnai tebelaikomi mar-ginalais, o į keliones jais išsirengiama tik laisvalaikiu ir dažniausiai į gamtą. Gal galima dėl to kaltinti miestus, ku-rie, atrodo, suprojektuoti vien auto-mobiliams, o ne žmogui. F. Wurft nepa-laiko tokio radikalaus kaltinimo: „Ne, miestai suprojektuoti žmonėms. Vil-niaus problema ta, kad infrastruktūra nepabaigta. Miestai buvo statyti ne automobiliams, dėl to ir kamščiai susi-daro, ir kitos problemos.“ Nekokybiški dviračių takai, nuokalnėje pasipainio-

jantys bordiūrai, pėsčiųjų, vairuotojų ir dviratininkų kultūros stygius, dviračių stovėjimo aikštelių trūkumas – visa prisideda prie to, kad važiuoti dviračiu kartais yra net labai nepa-togu. Kalbant apie Vilnių, jo kalvotas landšaftas, anot F. Wurft, yra viena priežasčių, kodėl mūsų sostinė greitu metu netaps antruoju Amsterdamu.

dvejos dviratininko smegenysNetobula dviračių takų sistema dažnai linksniuojama, kai kalbama apie dviratininkų bėdas Lietuvoje. Bet F. Wurft pastebi, kad takai yra „slidus“ reikalas, „žmogus jaučiasi saugus, bet taip nėra. Kalbu apie kelių sankirtas. Dviratininkas važiuoja manydamas, kad yra saugus; mašina suka į dešinę, nepastebi jo ir štai avarija. Protingiau, kai dviratininkas mina gatve.“ O tam, kad dviratininkas galėtų sau-giai važiuoti gatvėmis, reikalinga kel-etas sprendimų. Vienas logiškiausių būtų eismo uždraudimas miestų cen-truose, taip paprastai išsprendžiant ir taršos problemą. Juk žinia, kad jei nėra draudžiama, atsiras mėginančių automobiliu prasibrauti per gatves miesto švenčių, mugių metu. F. Wurft kaip draugiško eismo pavyzdį pateikia Berlyną, kur 80 procentų gatvių miesto centre yra paskelb-tos ramaus eismo zonomis. „Aišku, yra vietų, kur dviračiai neleistini, bet miesto gatvėse reikia sudaryti sąlygas visiems važiuoti kartu“, – įsitikinęs vyriškis. Guodžia faktas, kad kuo

daugiau dviratininkų – tuo saugesnė eismo situacija. Tada jie tampa lygiaverčiais eismo dalyviais, atsiran-da pakankamas jų kiekis, atsverian-tis automobilius. Dviračių mylėtojų gyvenimą apsunkina ir dažnai nelogiškos kelių eismo taisyklės. „Oi sunku su tais lietuviais“, – atsidūsta F. Wurft. Ir čia pat paaiškina, kad neteisinga skųstis mažu dviratininkų kiekiu, mat Lietuvoje dviračių tik vos mažiau nei automobilių. Kaimuose, apie kuriuos mažai kalbame, jais naudojamasi labai intensyviai. Tiesa, turbūt nereikia daug įrodinėti, kad kaimo keliai kur kas ramesni ir saug-esni nei miestuose. Peržvelgdamas vykstančius pokyčius F. Wurft pastebi teigiamų tendencijų: „Per dešimt metų nemažai kas pasikeitė, dviračių anksčiau nebuvo tiek daug. Dviračiais važiuoja olandai, lietuviai gimė „su kitu pedalu“, bet kaita vyksta labai greitai. Tai, kas Lie-tuvoje pakito per dešimtmetį, – Vokie-tijoje, Olandijoje vystėsi dvidešimt, trisdešimt metų. Tai gal viskas ir gerai.“ Atrodo, kad ir vairuotojai ima vis la-biau priprasti prie dviratininkų. Tiesa, atsiskleidžia didėjantis vairuojančiųjų agresyvumas – tiek dviratininkų, tiek automobilistų. „Žmonės labai gerai žino savo teises – „čia mano kelias ir tikrai nestabdysiu“ – vienodai galvoja ir dviratininkas, ir automobilistas. Vil-niuje kiekvienas kovoja už save – tas pats ir gatvėje. Reikia suprasti, kaip veikia sistema. Dviratininkas turi turėti

dVIRAčIAI – SVEIKAM gyVENIMUI IR ŠVARIAM MIESTUI

Labiausiai su aplinka „sulimpama“ pėdinant pėstute. Tuomet žmogus turi laiko tiek, kiek reikia juslėms ją atpažinti. Tiems, kam neaišku, ką tai reiškia, tereikia pamėginti nors dalį savo kasdienio maršruto įveikti pėsčiomis. Pamatysite tai, į ką galbūt neatkreipėte dėmesio. Mėgindami kuo greičiau įveikti atstumus, stengdam-iesi jų nepastebėti žmonės nuskurdina patys save. Nebejaučiama aplinkos rit-mo. Atitrūkstama nuo jos. Tiesa, ši saldi retorika eilinį miestietį gali tik suerzinti. Pavaikščiok, kad gudrus kasryt į darbą, ypač iš kokių nors rajonų prieigų... Bet dar yra ir dviratis. Apie jį saulei spiginant kalbėjomės su Lietuvos dviratininkų bendrijos (LDB) tarybos nariu Frank Wurft (beje, mums bekalbant jis spėjo sudėti pa-dangas penkiems dviračiams).

Europos dviratininkų federacijos siūlymai miestams siekiant mažinti automobilių kiekius ir didinti dviračių naudojimą.• Dviračių tinklo sukūrimas• Saugaus dviračių stovėjimo užtikrinimas• Dviračių integravimas į visas kelių schemas• Tokio paties kaip viešajam transportui statuso suteikimas planuojant

ir finansuojant• Urbanistinės erdvės atnaujinimo planai, orientuoti į mažesnį automo-

bilių ir didesnį dviračių naudojimą• Specifinės priemonės, užtikrinančios dviračių konkurencingumą (tar-

kime, dviratis galėtų x kartų greičiau įveikti tą patį atstumą nei auto-mobilis)

• Fiksuoti reikalavimai erdvės planavimui. Turi būti užtikrinamas pakan-kamas skaičius dviračių stovelių ir mažinamos automobilių erdvės

• Įrengti dušai visose darbovietėse• Skatinančios mokesčių lengvatos už aplinkai draugiško transporto

naudojimą

Kritinė masė„Kritinė masė yra be vadovo ir be konkretaus maršruto. Policinin-kams ji kaip miražas. yra kažkokia paslaptis vingiuojančiame važiavi-me, kuri pritraukia savo galia. <...> Kritinė masė išreiškia laisvę viešose vietose, kuriose reklamos, mobi-lieji telefonai, stebėjimo kameros ir transporto kamščiai susilydo į vientisą sektorių, panašų į bet kokį prekybos centrą“, – sako Pastorius Billy, žurnale „yes!“ liaupsindamas eilinį išsivadavimą iš bet kokių apri-bojimų. Kritinė masė be to, kad su-kelia galvos skausmą keturračiams eismo dalyviams, taip pat nuolat primena apie dviratininkus, keistu būdu apversdama eismo dalyvių proporcijas.

dvejas smegenis. Jam reikia nuolat mąstyti apie automobilių vairuotojus“, – svarsto Frank.

Kultūros reikalaiKultūros trūkumas, neįsijautimas į silpnesnio eismo dalyvio situaciją gali gerokai apkartinti dviratininko išvyką. „Nelabai gražu, kai tave pusės metro atstumu lenkia greitai važiuojantis automobilis. Tikrai nemalonu. Dar trūksta ir viešojo transporto vairuotojų auklėjimo. Briuselio vairuotojams buvo rodomas filmukas apie tai, kaip elgtis su dviratininku. Galiausiai dviratininkas apsikeičia vietomis su vairuotoju. Iš tiesų kiekvienam vairuo-tojui reikėtų pavažinėti dviračiais, kad pajaustų situaciją“, – siūlo F. Wurft. Tačiau nereikia manyti, jog dviratinin-kas yra geresnis eismo dalyvis nei au-tomobilistas. Jis taip pat privalo būti atidus ir kultūringas gatvėje.Vienas nemaloniausių dalykų, apkartinančių dviračių sezono pradžią, – vagystės. Dviratis gali būti pavogtas iš bet kur. Kartais net iš vietų, kurios stebimos vaizdo kameromis. „Olandijoje maždaug kas dvidešimt sekundžių pavagiamas dviratis. Sako-ma, kad taip Olandijoje buvo išrasta trikovė: važiuoja maudytis dviračiais ir grįžta namo pėsčiomis. Arba eina

maudytis pėsčiomis, o grįžta dviračiu“, – juokauja F. Wurft ir čia pat rimtai priduria, kad logiškiausia turėti du dviračius. Vieną – paprastą – važinėti mieste, kitą – gerą – tolimoms kelionėms. Juk vagysčių problema ak-tualiausia miestuose... Patartina ir savotiškai, savaip dviratį pažymėti. Kuo jis individualesnis, tuo mažiau vilioja vagišius. Paprasčiau vogti „beveidžius“ dviračius, tada nereikia vargti, norint greitai parduot. O nepabūgus laukiančių išbandymų ir laukiant kur kas didesnio džiaugsmo, reikia apsispręsti, ant kokio dviračio sėsti. Pasak F. Wurft, mieste pakanka dviračio su septyniais bėgiais.

žalias laisvalaikisPats Frank Wurft, įgyvendindamas projektą „Balticcycle“, daugiausiai užsiima turistinės krypties populiar-inimu: „Mano idėja buvo ir yra propa-guoti keliavimą dviračiais per Baltijos valstybes, kurios užsieniečiams yra kaip bendras darinys. Dažniausiai nekeliaujama į kurią nors vieną iš trijų.“ Dviračių turizmas, tarptautiniai žygiai, trasų populiarinimas nelaikomi vien atraktyvia veikla, „pajūrio dviračių trasa buvo skirta užsieniečių vilio-jimui į Lietuvą. Bet juk dauguma ja besinaudojančių yra lietuviai... Tik dėl lietuvių niekas nebūtų jos įrengęs.“Daugiausiai užsienio turistų dviračiais iš tiesų apsilanko būtent pajūryje. Natūralu. Miestai, nepaisant viso jų narcisizmo, tėra daugmaž vienodos tos pačios struktūros variacijos. Šiuo metu Lietuvoje yra trys rimčiausios dviračių trasos: Pajūrio (pirmoji šalyje oficialiai įteisinta ir paženklinta specialiais dviračių trasos ženklais), Nemuno dviračių trasa ir Su-valkijos dviračių žiedas.

Tolimesniam domėjimuisi:www.dviratis.ltwww.ecf.com

Nuotr. Kristina Kučinskaitė

Ozonas 2009/4/5 (20/21) www.ozonas.lt6 / tema

dRAUgO SU dVIEM RATAIS PRIEžIūRADviratis - bene geriausias „žaliuojančio“ žmogaus draugas, greitai pakeisiantis šunį. Norinčiam pradėti „žaliuoti“ ar važiuoti dviračiu, reikia labai daug ko išmokti. Džiaugdamiesi dviračių sezono pradžia, siūlome naudingos informacijos rinkinį. Kas žino, gal jau šiandien sugalvosite apminti visą Europą arba aplankyti Indiją. Su dvira-čiu galima nuveikti daug, būtent todėl jis toks geras draugas. Saulė GyLAITė

Sezonas įsibėgėja. Pats metas susi-krauti kuprines ir bent jau savaigta-liais išminti į gamtą paiškylauti...Kaip apsaugoti savo geležinį draugą? Niekas nenorėtų būti tuo sulamdytu dviračiu šalikelėje. Taip pat niekas ne-norėtų perleisti savo ištikimojo drau-go kokiam nors netikėliui vagišiui. Saugotis nuo nemalonaus oro įtakos ir avarijų yra bene sunkiausia užduo-tis, juk niekas negarantuoja, kad net apsirengusius ryškiai žalios ar rožinės spalvos apranga mus pastebės. Kartais atrodo, kad automobilistai sąmoningai mato labai ribotai. Vis tik šiokios tokios instrukcijos egzistuoja ir jas galima pritaikyti daugeliui atve-jų. Pradėkime nuo galvos. Visiems gerai žinoma, kad galva – labai jautri žmogaus kūno dalis. Net jei joje sly-pi visa žmonijos išmintis, vis tiek be tinkamos apsaugos tą išmintį galima greitai prarasti. Šalmas yra ypač svar-bus vaikams, kurie dar tik pradeda minti pedalus. Galbūt jūsų dukrelė ar sūnelis neįvertins jūsų pastangų apsaugoti jų galveles, bet stilingas ir madingas šalmas gali padėti. Tik ne-pamirškite, kad jis naudingas tol, kol

teisingai uždėtas ir kol turi CE žymes, nurodančias, kad šalmas atitinka vi-sus saugos reikalavimus. Atšvaitai yra kitas aktualus dalykas minan-tiems dviračių pedalus. Jie būtini. Jie tikrai gali išgelbėti gyvybę. Šiais laikais galima nusipirkti įvairių spal-vų dviratininkų liemenių bei nuosta-biausių formų atšvaitų. Dėvėti juos būtina, ypač tamsiuoju paros metu. Tai lygiai taip pat svarbu, kaip šviesos ant paties dviračio. Nors aprangos klausimas nėra dažnai diskutuoja-mas, dviratininkui jis taip pat svarbus. Jei važiuojama vėsiu oru, būtina mū-vėti pirštines, mat mūsų galūnės yra linkusios nušalti laikant vairą. Džinsai nėra geras drabužis ant dviračio. Jei juo važiuojate į darbą, geriau dėvėti paprastas kelnes nei džinsus, kurių kietos siūlės nėra labai draugiškos odai. Kaip keista bebūtų, medvilninių dra-bužių važiuojant dviračiu irgi nedera vilktis. Nors šis natūralus pluoštas lei-džia jūsų odai kvėpuoti, jis nėra tin-kamas, kai lauke ypač karšta. Medvil-nė permirksta greitai, o džiūsta lėtai. Jei dažnai leidžiamasi į ilgas keliones dviračiu, rekomenduotina įsigyti ge-ros kokybės dviratininko aprangą su

reikiamais paminkštinimais. Mes žinome, kur gyvename, ir tai dažniausiai reiškia, kad, palikę savo ištikimąjį draugą nepririštą prie par-duotuvės, grįžę galite jo nerasti. Šiais laikais spynų yra išties daug ir tikrai yra iš ko rinktis. Daugybė interneto tinklalapių siūlo spynų apžvalgas, bet jos visos vieningai tvirtina, kad šiuo metu geriausios spynos rinkoje yra U formos. Kai kurios Vakarų kom-panijos su savo spynomis net draudi-mą metams dovanoja, o ir sumelės, kurias jie ruošiasi paaukoti jums pra-radus dviratį, tikrai nemažos. Pasaulinėje (ir lengvai pasiekiamoje) rinkoje yra trys spynos čempionės. Dvi iš jų U formos, ir visos – pasiutu-siai sunkios. Jei jūsų dviratis su prie-kiniu krepšeliu ar užpakaline sėdyne, tada sunki spyna (apie 2,5 kg) tikrai nėra didelė problema, bet jei dvira-tukas yra lengvas, lieknas, jums tokią spyną turėti galbūt ir nelabai patogu. Bet tikrai saugu.

Tolimesniam domėjimuisi:www.slate.com www.kingston.gov.ukwww.bikely.com

1. Kryptonite New York Fah-gettaboudit U-lock (spyna)

• Svoris apie 2 kg • Apsaugos įvertinimas 19

(20 balų sistemoje) • Naudojimas 7 (10 balų sis-

temoje) • Vertė = Kokybė 7,4 (siste-

mos nėra, yra tik formulė, skaičiuojama pagal spy-nos kainą ir kitų pigesnių spynų kokybę)

• Kaina nuo 189 Lt

(Šiai spynai pralaužti elektriniu pjūklu reikėjo 10 minučių, per-pjauti spyną nesužalojant dvi-račio praktiškai neįmanoma)

3. OnGuard Brute STD 5001 Bike U-Lock (spyna)


(20 balų sistemoje) • Naudojimas 8,5 (10 balų

sistemoje) • Vertė = Kokybė 6,4 balai • Kaina nuo 85 Lt

(Ši spyna elektriniu pjūklu per-pjaunama per 7 minutes)

2. OnGuard Mastiff 5022 Bi-cycle Chain Lock (spyna)


(20 balų sistemoje) • Naudojimas 3,5 (10 balų

sistemoje) • Vertė = Kokybė 4,8 balai• Kaina nuo 117 Lt

(Šią spyną pralaužti elektriniu pjūklu truko 8 minutes)

LAISVIEJI dVIRAčIAI UžPLūSTA MIESTUSDviračiai mieste – gražu, sveika, švaru. Dar galima pridurti – greičiau, patogiau, pigiau. Ir tai yra tikra tiesa. Ją atradome ne mes. Visas pasaulis galvoja, kuria sprendimus, kaip didžiųjų miestų gyventojus užsodinti ant dviračių, kaip įrodyti, kad dviračiu galima nuvažiuoti iš taško A į tašką B greičiau nei automobiliu, kad dviratį daug patogiau „priparkuoti“, ir kad širdies kraujagyslių ligomis sirgs kiti, o ne tu, kuris važinėji dviračiu.


Štai Monrealis jau gali pasigirti praėjusių metų vasarą pradėtu darbu – viešąja dviračių sistema (PBS – Public Bike System). Tai iš tiesų technologiškai pažangiausia naujovė. Ją sudaro, aišku, dviračiai, dviračius

rakinantis „rėmas“ ir mokėjimo apa-ratas. Iš pirmo žvilgsnio viskas labai paprasta. Bet. Visa ši sistema yra re-guliuojama bevieliu ryšiu, jos valdy-mui saulės baterijomis yra akumuliuo-jama atsinaujinančių šaltinių energija. Todėl dviračių statymo vietai įrengti visiškai nereikia ardyti šaligatvių, kasti žemės ir prisijunginėti prie miesto

komunikacijų. Mokėjimo aparatai priima kreditines ir kitas mokėjimo korteles. Taip pat per juos galima pranešti apie dviračių gedimus, o tai užtikrina operatyvų aptarnavimą. Be to, dviračiai yra specialaus dizaino – jie sukurti taip, kad didžioji dalis detalių yra paslėptos rėme, o tos dalys, kurių nebuvo įmanoma „prirakinti“ prie dviračio, yra visiškai kitokios formos ir netinka jokiems kitiems dviračiams, todėl vagims visiškai neįdomios. Mon-realio viešoji dviračių sistema atsidūrė 19 vietoje žurnalo „Times“ geriausių 2008 m. išradimų sąraše.

Labai panašų modelį įdiegė ir Paryžiaus miesto valdžia. Pagal nemokamų dviračių programą, pavadintą „Velib“, pirmąjį pusvalandį važinėti galima nemokamai, o toliau kainodara paprasta – vienas euras

už vieną kelionę. Patogu, kad pasi-naudojus dviratis nebūtinai turi būti grąžinamas į tą pačią vietą. Tikimasi, kad šiuo metu esančių 20 tūkstančių šių transporto priemonių ir 750-ies dviračių stočių skaičius greitu laiku gali sparčiai išaugti.

Ir pabaigoje prisiminkime liūdnoką Vilniaus oranžinių dviračių socialinį eksperimentą. Guodžia tai, kad mes ne vieni tokie, – Kembridže (Jungtinė Karalystė) per pirmąją tokio paties eksperimento dieną dingo visi 300 nemokamų dviračių...

KAI KAS, Ką NORĖJOTE SUžINOTI APIE dVIRAčIUS, BET TINgĖJOTE IEŠKOTI INTERNETEwww.liucijosratai.comDviračių nuomos tinklas ,,Liucijos ratai” kviečia ke-liauti dviračiais po Kuršių Neriją.

Dviračiai (200 vnt) nuomojami Nidoje visus metus, Juodkrantėje birželio, liepos ir rugpjūčio, Smiltynėje liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Galima ke-liauti gražiausiomis Nerijos vietomis

vingiuojančiu dviračių taku iš vieno miestelio į kitą ir grąžinti išsinuomotą dviratį bet kuriame iš jų. Keliautojais rūpinamasi visos kelionės metu, jie gauna žemėlapius, konsultacijas ir kitą reikalingą pagalbą visos kelionės metu. Nuomos vietos yra šalia autobusų stotelių, todėl grįžti atgal ar keliauti toliau patogu autobusu.

www.baltikvairas.ltSužinosite šios nuo 1948 metų Šiauliuose dviračius gaminančios įmonės istoriją, susipažinsite su

naujausiomis – 2009 metų dviračių kolekcijomis, o patalpintos dviračių priežiūros instrukcijos padės prisimin-ti kaip reikia rūpintis savo ekotrans-portu.

www.gerasdviratis.lt ne tik dviračių, bet ir VIENARAčIŲ pardavi-mas, nuoma. Pradedan-tiesiems - vienaračiavimo

(angl. unicycling) pradžiamokslis. Visiems ekotransporto mėgėjams – aktyviai veikiantis forumas: http://www.gerasdviratis.lt/forum/

www.2ratai.ltRasite išsamų dviračių, jų detalių ir priedų katalogą. Svetainėje pateikiama daug vertingų patarimų,

kaip pasirinkti dviratį, kokie jų tipai ir specifikos. Kaune ir Alytuje esančiose parduotuvėse dviračius galima įsigyti ir išsimokėtinai.’

Nuotr. John Mueller

Nuotr. tulenheimo

Ozonas 2009/4/5 (20/21) www.ozonas.lt ekoproduktai / 7

LIETUVOS MOKSLININKAI NORI LEIdIMO gMO TyRIMAMSPanašu, kad diskusija dėl GMO nežada greitai išsisemti. Viena vertus, jaučiamas spaudimas dėl permainų žemės ūkio sektoriuje, kita vertus, neblėsta aršus pasipriešinimas tam. Ginčui plėtojantis, konfrontacija įsimeta ir ten, kur jos neturėtų būti. Mokslininkai pyksta ant žiniasklaidos, žiniasklaida nepasitiki mokslu, o vargšė visuomenė, kuri tik nori žinoti tiesą, nebenumano kuo tikėti, nes galų gale galima pamanyti, kad turbūt visi yra korumpuoti... Mes taip pat nepasitikime genetiškai modifikuotais organizmais ir manome, kad reikėtų ne ieškoti lengviausių išeičių biotechnologinio ar cheminio ūkių glėbyje, o stengtis įsitvirtinti kaip organinės produkcijos gamintojams. Tačiau suvokiame, kad aklas neigimas to, kas iš esmės net nepažįstama, nėra geriausia išeitis.

Rubriką remia portalas „Meniu.lt“.

Nuotr. Karolina Liutaitė

Nuotr. tulenheimo

Karolina LIUTAITė

Šįkart nuošaliau paliekame abejones, kurias mums kelia GMO (jau ne kartą apie tai rašėme) ir kreipiamės į mokslą. Vytauto Didžiojo universiteto Biologi-jos katedros vedėjas profesorius Algi-mantas Paulauskas tvirtina norįs su-kurti nepriklausomą tarpdisciplininę mokslininkų grupę, kuri tirtų GMO įvairiais aspektais, galėtų numatyti riziką bei ją įvertinti.

– Esate minėjęs, kad viena pagrindinių bėdų – menkas mokslo sektoriaus įsitraukimas. Kokio lygio jis turėtų būti, ko trūksta Lietuvos mokslininkams?– Reikia skirti keletą dalykų. Oficialiai genetiškai modifikuoti yra visi orga-nizmai – mikroorganizmai, augalai ir gyvūnai. Mikroorganizmai Lietuvoje jau seniai naudojami fermentinėje biotechnologijoje. Nereikia apsigau-dinėti, nutylėti. Negalima, vien pažiūrėjus į augalus, sakyti, kad nieko neturime,. Niekam nekyla problemų su vaistais, ten didelė konkurencija, pasiektas aukštas lygis. Dabar jei nori ką nors su-kurti, turi kurti biotechnologiniais me-todais. Gyvulininkystėje taip pat nėra didelių konkurentų, niekur nesidėsi... Problema kyla dėl žemės ūkio, nes ES biotechnologijų vystymasis yra

labai atsilikęs, lyginant su Amerika ar net Kinija. Taip yra dėl moratoriumo neįsileisti amerikietiškos produkcijos, kurį 1999 m. Europos Sąjunga priėmė. Dar 1990 m. buvo iškelti reikalavi-mai labai griežtai tirti GMO. Paradok-salu, kai to reikalaujama iš Lietuvos mokslininkų, – mums neleidžiama tirti, mes nieko neištyrėme, todėl nie-ko negalime pasakyti. Kažkur kažką girdėjome ir tai viskas. Mūsų žalieji labai kovoja prieš GMO, bet juk nega-lima visąlaik kovoti aklai. Reikia kovoti prieš žinomus dalykas.Dauguma ES šalių turi bandymų laukus. Tarkime, vengrai, atlikę ty-rimus, pareiškė, kad jiems nereika-lingos jokios įvežtinės veislės, nes turimos savos yra produktyvesnės. Jie teisūs neįsileisdami, nes jie palygino veislių produktyvumą. O mes mažai ką galime pasakyti. – Iki šiol mūsų mokslininkai visai netyrė ir netiria žemės ūkio GMO?– Savo iniciatyva esame atlikę vieną tyrimą – nemodifikuotų rapsų sklaidą. Buvome nustebę, kad Lietu-vos sąlygomis net vėjas apdulkinant nedalyvauja; žiedadulkės yra sunkios, vyksta didesnė savidulka, bitės neša tik tada, jei bitynas yra šalia lauko. Todėl veislės nesimaišo. Pasaulyje jau numatyti visi atsargos zonų atstumai, bet to reikia ir Lietuvoje. Kiekvienoje šalyje vis kitokios sąlygos.

Mums, mokslininkams, būtinai reikia sąlygų tyrimams atlikti. Tada, maty-dami, kad yra kokia nors grėsmė, galėsime ją pagrįsti argumentuotai. Ir pagal ES direktyvas galime ką nors sakyti tik tada, jei turime argumentų. Negalime sakyti, kad laikomės atsar-gumo, jei nieko netiriame. Aišku, ga-lime teigti, kad mums tiesiog nereikia GMO. Iš principo. Toks sprendimas gali būti, taip yra pasakę austrai – jiems nereikia nei cheminio, nei bio-technologinio ūkio. Jiems nereikia jokių tyrimų, jie tiesiog prašo geriau-sios kokybės natūralaus produkto. Lietuva taip elgtis negali, nes nesame turtingi. O štai jei paaiškės, kad nėra jokios rizikos, tada mūsų ūkininkai galės auginti tokią produkciją, kad ir išvežimui, nuo to ūkis tik kils. O rizika yra tokia pati, kaip su bet kokia kita dirbtiniu būdu sukurta veisle. Klausi-mas, kodėl leidžiama įvežti gaminti, perdirbti, bet neleidžiama auginti. Kur rizika? Tai ekonominiai pavojai. Kar-tais ekonominiai faktoriai yra didesnė rizika. – Kokias pagrindines problemas įžvelgiate diskusijoje dėl GMO?– Viena didžiausių problemų yra ta, kad jei ūkininkas jų turės ir nepasa-kys, kas kūrėjai, mes galime likti nieko nežinantys apie augalą. Tai iš tiesų didžiulė problema. Galime uždrausti GMO Lietuvoje, bet juk kišenei

neuždrausi. Šiuo metu nemažai atvirų valstybių. Važiuojama į Lenkiją parsivežti mėsos, juk taip pat galima parsivežti ir modifikuotų sėklų. O ka-dangi žmogus bus prigąsdintas, tai augins jas niekam nieko nesakyda-mas. Nujausime riziką, bet negalėsime susekti galų. Tai yra labai blogai.Pagrindinį konfliktą, dėl kurio kyla tokie aršūs debatai, įžvelgiu tą, kad su GMO atėjimu tektų keisti žemės ūkį. Pavyzdžiui, insekticidas bioci-das tradiciškai naudojamas kaip purškiamas; biotechnologijos būdu jis yra įterpiamas į patį augalą ir tada purkšti nebereikia. O jei nereikia purkšti, tai nebereikia pirkti biocidų. Tuomet tektų uždaryti didžiules gamyklas Vokietijoje ir Prancūzijoje... – Kokią vietą šiame ginče užima or-ganinis ūkis? Jį vystantys ūkininkai

baiminasi dėl genetinės taršos, ar atsižvelgiama į tai?– Organinis ūkis netelpa į šią diskusiją. Tą visada labai aiškiai pabrėžiu. Jis yra skirtas apsaugoti gamtai. Aplinkai jis yra saugus. Natūralu manyti, kad jei pasirinkimas yra geriausias aplinkai, tuomet geriausias ir žmogui. Ir su „Tatulos“ programos dalyviais esame kalbėję, jie klausė, ar nega-lime sukurti naujų veislių. Negalime, būtent dėl to, kad naujos veislės ku-riamos naudojant biotechnologijas. Iš tiesų tikras organinis ūkis turėtų auginti veisles, kurios buvo sukur-tos iki XIX amžiaus pabaigos. Vėliau mutagenezės būdu sukurtos veislės jau yra kenkiančios bioįvairovei. Modifikuotų augalų organiniame ūkyje iš esmės neleidžiama auginti

Nukelta į 8 psl.

Nuotr. jon cox

Ozonas 2009/4/5 (20/21) www.ozonas.lt8 / ekoproduktai Rubriką remia portalas „Meniu.lt“.

SUBLIūŠKęS AUKSINIS BURBULAS

Tuo metu, kai Vilniuje vykusioje biotechnologijų konferencijoje jie buvo pristatomi kaip paneigian-tys biotechnologijų kompanijų savanaudiškumą (veislė perduodama skurstantiems ūkininkams nemoka-mai), mokslo institutas visuomenei (I-SIS) dar kartą paskelbė, kad auk-siniai ryžiai yra ne tik kad absoliučiai nenaudingas, bet ir labai abejotinas išradimas. Savo kelionės į gyvenimą pradžioje šiems ryžiams iš tiesų buvo rodo-mas auksinis dėmesys. Buvo skirtos didžiulės lėšos, prisidėjo ir garsus, humanitarinius projektus remiantis Rokfelerio fondas. Mokslininkai ryžius laikė vitamino A trūkumo Azijos re-giono šalyse problemos sprendimo raktu. Tiesa, jau tada nestigo tokių, kurie labai aiškiai įžvelgė siaubingą to mokslo aklumą. Vitamino A trūkumas dažniausiai išsivysto dėl maisto ra-ciono vienodumo, kai diena iš dienos valgomi vien ryžiai. O štai didžiuliai pinigai skiriami tam, kad bėda būtų sprendžiama tais pačiais... ryžiais. Situaciją jau seniai galėjo pager-inti protingai parengtos socialinės, edukacinės programos, kurios inicijuotų raciono paįvairinimą, nepa-tiriant didesnių išlaidų maistui.Šiuo metu Rokfelerio fondas yra nutraukęs auksinių ryžių pro-jekto finansavimą. Laboratorijose mokslininkai vis dar negali atsakyti į aplinkosauginius ir žmonių sveikatos klausimus, svarbius prieš naują veislę paleidžiant plačiai vartoti.Kitas šešėlį ant „auksinės“ veislės metęs incidentas susijęs su etikos reikalavimus pažeidžiančiais tyrimais. 22 pasaulio mokslininkai pasibaisėję pasirašė viešą pasipiktinimą Tuft universitetu (Bostonas) išreiškiantį dokumentą. Tame universitete vykdomo tyrimo metu auksinių ryžių maistines savybes degustuoja tiek

vaikai, tiek suaugusieji, prieš tai ryžių neišbandžius su gyvūnais.

Auksinius ryžius 1999 m. sukūrė Ingo Potrykus iš Augalų mokslų instituto Šveicarijos federaliniame technologijų institute bei Peter Beyer iš Freiburgo universiteto. Auksinių ryžių patentą turinti kompanija „Syngenta“ 2005

m. sukūrė kitą šių ryžių atmainą, kurią tirti leido daugeliui institucijų Azijos šalyse. Data, kuomet auksiniai ryžiai bus „išleisti“ iš šiltnamių, kol kas nėra numatyta. Kartais dar Trojos arkliu dėl nežinomų grėsmių vadi-namas išradimas sulaukia labai stip-rios opozicijos tiek iš mokslo, tiek iš visuomenės sferos.

Ozonas inf.

Vienu puikiausių biotechnologijos išradimų žemės ūkio sektoriuje tituluoti auksiniai ryžiai, atrodo, patyrė fiasko.

PARTIZANINIS SOdININKAVIMASKiekvieną kartą po apsilankymo Anglijoje grįžtu į Vilnių su slaptu noru – niekam nematant prikaišioti narcizų, tulpių ir krokų svogūnėlių į nuobodžias miesto vejas, kad pavasarį miestiečiai maloniai nustebtų, išvydę žydinčius gėlynus, ir, tikiuosi, nepultų jų skinti ar nešti į turgelį, o tiesiog šypsotųsi ir linkėtų vieni kitiems gražios dienos.


Pasirodo, aš su tokiais savo norais nesu vienintelė pasaulyje. Šitokia veikla netgi turi pavadinimą – parti-zaninis sodininkavimas. Dar vadinama politiniu sodininkavimu – judėjimu, kurio aktyvistai taikiais savo veiks-mais siekia pakeisti žemės paskirtį: nedirbamos ir neprižiūrimos žemės plotus, kurie jiems nepriklauso pagal nuosavybės teisę, paverčia sodais ir gėlynais, augina juose daržoves, vaismedžius. Sodininkų-partizanų akį gali patraukti apleista veja, skiriamoji kelio juosta, paliktas tuščias vazonas ar bet kuris nenaudojamos žemės lopinėlis. Žemės savininko ir aplinkinių nuostabai jis gali virsti žydinčiu sodu, daržovių lysve, išpuoselėtu gėlynu ar tiesiog žydinčių nasturtų pievele.

Vieni „partizanai“ šia veikla užsiima naktimis, slapta pasėdami daržovių ar gėlių; kiti į savo veiklą įtraukia ir vietos bendruomenę. Kaip, pavyzdžiui, kovo pradžioje Londono centre keletas aktyvistų per naktį apsodino gėlėmis, prieskoniniais augalais ir ridikėliais vi-enos gatvės žaliąją skiriamąją juostą. Prisijungti prie šios akcijos buvo pakviesti aplinkinių namų gyvento-jai, kurių gera dešimtis iškeitė ramų miegą į darbą su kastuvu ir komposto maišais.

Panaši veikla pasaulyje nėra naujiena. Judėjimas, oficialiai pradėtas 1973 metais Niujorke, daugybę apleistų žemės lopinėlių jau pavertė jeigu ne maisto šaltiniu, tai bent sutvarkyta vietele. Australija, Didžioji Britanija, JAV, Prancūzija, Botsvana jau gali pasi-girti nuveiktais darbais. Dabar atėjo mūsų eilė.

Nuotr. RobertNuotr. socal guerrilagardening

Biotechnologijos taikymo sričių klasifikacija1971 m. pradėti pirmieji genetinės inžinerijos bandymai. Modernioji biotechnologija sujungia įvairias disciplinas. Universali klasifikacija skiriama pagal spalvas.• Raudona – medicina• Balta – pramonė• Žalia – žemės ūkis• Mėlyna – jūros, vanduo

ES direktyvos, reguliuojančios veiklą su GMO• 1990 m. balandžio 23 d. Tarybos direktyva 90/219/EEB dėl riboto

genetiškai modifikuotų mikroorganizmų naudojimo.• 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/

EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką.• 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB)

Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų. • 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB)

nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo.

• 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1946/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų tarpvalstybinio judėjimo.

Nuotr. jelle sne dėl to, kad jie kenksmingi, o todėl, kad tokių veislių nėra gamtoje. Tai principinis neatitikimas.Mes visi norime, kad organinis ūkis egzistuotų, nes jis geriausias. Jokie GMO jokiu būdu niekada negalės būti jame auginami. Tad labai svarbu nustatyti, kaip ir ar organinis ūkis gali sugyventi su biotechnologi-niu. Svarbu tirti, koks pernešimas, kryžminimasis, ar tikrai jis yra, ar nėra, ar veislės savybės išlieka efek-tyvios. Pavyzdžiui, Kenijoje atlikus tyrimus paaiškėjo, kad amerikietiškos modifikacijos visai neveikia Kenijos vabzdžių.– GMO dažnai propaguojami kaip geriau prisitaikantys įvairiomis sąlygomis. Ar natūralios vietinės kultūros negali to atstoti? Juk neprisitaikymo bėda atsiranda tuo-met, kai ta pati monokultūra sėjama visame pasaulyje.– Manau, kad tai ne išeitis. Kodėl Lietuvoje neauginamos lietuviškos veislės? Todėl, kad jos nėra tokios produktyvios, kaip sukurtos kitur. Dėl to manau, kad organinis ūkis nieka-da negalės būti produktyvus. Ke-liami didžiuliai reikalavimai veislėms, didesnė savikaina… Tai nėra labai konkurencinga. Pagrindinė diskusija šiuo metu vyksta tarp cheminio ūkio ir bio-technologinio. Reikia pasverti, kuri

blogybė yra geresnė. Nes iš organi-nio ūkio prasimaitinti tikrai nepavyks.– Dar 1999 m. vienas iš dažnai link-sniuojamos organizacijos „Mon-santo“ vadovų įsivaizdavo, kad po 20 metų 100 proc. žemės ūkio plotų bus skirti GMO.– Taip negali būti. Kai kurios kultūros nereikalauja pokyčių. Problema ta, kad šiuolaikinė selekcija praktiškai neturi kitokių metodų. čia būtų vertinga paminėti, kas yra genetinė modifikacija. Amerikiečiai genetiškai modifikuotais laiko tik tuos organiz-mus, į kuriuos yra įkelti svetimi genai, tai yra transgeniniai organizmai. Pa-gal ES standartus genetiškai modi-fikuoti yra visi organizmai, su kuriais atliktos biotechnologinės manipuli-acijos, nes atliekant tam tikras ma-nipuliacijas vienoje vietoje, galima pažeisti ir likusį genomą. – Klausantis pranešimų biotechnologijų konferencijoje kartais labai aiškiai buvo junta-mas tendencingumas, kurio viena priežasčių galima laikyti mokslo redukcionizmą vien į savo reikmes. Ar nereikėtų GMO dis-kusijos perkelti į kur kas platesnį tarpdisciplininį lauką – įtraukti so-ciologus, geografus?..– Taip, būtinai. Vienais metais plana-vome rengti panašų projektą. Norėjome pritraukti Vilniaus univer-siteto mokslininkus, geografus, en-

tomologus, dirvožemio specialistus, zoologus, biologus. Būtina didžiulė grupė žmonių, kurie galėtų vykdyti išsamius tyrimus. Norisi sukurti visiškai nepriklausomų mokslininkų grupę, kuri, reikalui esant, galėtų dar kartą tikrinti ir kolegų tyrimus.Idėjų, minčių yra, specialistų yra, bet nėra objekto. Nėra leidimo – negal-ime vykdyti jokių tyrimų.– Kai kalbama apie GMO, visada galvojama ir apie galimą ilgalaikį poveikį aplinkai ar žmogaus organizmui. Kaip manote, ko-kiais skaičiais reikėtų įvardyti „ilgalaikį“?– Visu gyvenimu. Meluočiau, jei sakyčiau kitaip. Tyrimus vykdyti reikia nuolat. Pakitimai gali vystytis labai lėtai.

Atkelta iš 7 psl.

Ozonas 2009/4/5 (20/21) www.ozonas.lt ekodaiktas / 9

EKOdAIKTASMiglė ANUŠAUSKAITė[email protected]

Maišelis išmatomsŠis ekodaiktas yra š..., nesąmonė, neskaitykit.Pasirodo, štai taip reikia reklamuotis šiais laikais, jei nori atkreipti kieno nors dėmesį. Na, bent jau taip daro (į produkto pavadinimą įtraukia žodį „shit“) kai kurie gamintojai. Iš tikrųjų šis ekodaiktas nėra š..., tiesiog smar-kiai su minėtuoju susijęs.Kažkas pagamino stilingą gyvūno išmatų maišelį, pavadino „Shit bag“, padarė keletą gražių nuotraukų ir lau-kia sėkmės. Iš esmės „Shit bag“ niekuo nesiski-ria nuo įprastų aplinkoje suyrančių maišelių, kurių sudėtyje yra aerobinių bakterijų. Išmetus maišelį, po kurio laiko bakterijos imasi darbo ir suryja (na gerai, suskaido) jį, nepadaryda-mos žalos aplinkai, nekeisdamos radi-acijos lygio ar oro drėgnumo. Paprasta, bet gera idėja: prekybos centrai lūžta nuo lengvai suyrančių maišelių, bet ar kas nors pagalvojo padaryti mažesnius, skirtus gyvūno išmatoms?Tęsiant tą pačią temą: kai kurie skep-tikai vis dar mano, kad menas yra išmatos, o kitų menininkų nuomone – išmatos yra menas. Amerikietis fo-tografas Andres Serrano nevengia (ko gero, netgi ieško) kontroversiškų dalykų. Šįsyk jo parodoje – šešiasdešimt šešios gražios, didelės ir

estetiškos... išmatų nuotraukos. Gal kas nors, stebėdamas įvairiaformius bei išraiškingus Ser-rano nuotraukų objektus, atras naują grožio pojūtį. O kiti tikriausiai pagal-vos – verčiau jau jis būtų turėjęs „Shit bag“...

Keletą Andres Serrano fotografijų gali-ma pamatyti čia: http://www.villagevoice.com/slide-show/view/133704/

„Shit bag“ - 2.17 $.bagslove.com

Pirkinių sąrašasAr eidami apsipirkti susidarote sąrašą? Aš – ne, bet rimtai ketinu pradėti. Negaliu teigti, kad nebandžiau. Deja, tai tebuvo paskrebenimai ant senų parduotuvės čekių ar panašaus po-pierinio „mailiaus“. Bet parduotuvėje tariausi žinanti geriau, negu kažkoks sumaigytas popieriūkštis. Gerai dar, jei pakeliui neišspjaudavau kramto-mosios gumos į savo „pirkinių sąrašą“.Taip, bet dabar (viliuosi) viskas pasikeis.Pirkinių sąrašas padės taupyti.Daugiau negrįšiu iš parduotuvės su trimis didelėmis skardinėmis mai-sto šuniui ir vienu pakeliu traškučių sau. Šiaip jau į parduotuvę ėjau bulvių ir indų ploviklio. Bet šuns mai-stui buvo taikoma nuolaida, o šitos traškučių rūšies aš dar neragavau. Štai taip ir skrenda kupiūros iš kišenių, neužpildydamos skrandžio.Pirkinių sąrašas padės maitintis svei-kiau.

Reikia įrodymų? Štai Duko ir Floridos universitetų mokslininkai nustatė, kad namuose susidarę būtiniausių pirkinių sąrašą daug dažniau parsinešame sveikesnių ir maistingesnių maisto produktų. Pirkinių sąrašas primins: rinkis prekę ekologišką!„Cut + paste“ tinklalapis šiam tikslui siūlo stilingą užrašų knygutę, skirtą sudaryti pirkinių sąrašams. Tas paukštelis su garsiakalbiu turėtų mums priminti, jog renkantis prekę sau, privalu nepamiršti ir gamtos.Jums atrodo, kad kvailoka mokėti aštuonis dolerius už užrašų knygelę su paukščio piešinėliu? Nebijokite, esate ne vienas. Aš savo pirkinių sąrašams gal naudosiu paprastą baltą popierių, bet šonuose prisirašysiu pastabų, pavyzdžiui: „Vis tiek jau sutaupei, gali ir ką nors ekologiško nusipirkti“.

Pirkinių sąrašas – 8$.www.cutxpaste.com

Riešutų spaustukasCarpe diem – skink dieną – sakome, kai norime paskatinti džiaugtis gyven-imu ir naudotis kiekviena jo pasiūlyta proga. O ką daryti dieną nuskynus? Žinoma, ją išgliaudyti.Gliaudyti lazdyno riešutus – nepaly-ginamai elegantiškiau, negu triaukšti saulėgrąžas iš treškančio plastikinio pakelio. Net nesvarbu, jei riešutai iš prekybos centro. Praplėši maišelį, subersi į medinį dubenėlį ir tvirtinsi, kad pats surinkai. Va taip per miškus broveisi, į sprandą net erkė įsisiurbė, o lazdynų tankmė, voverės tik liuokt liuokt.Triaukšti kietus kevalus dantimis – nesveika. Todėl kiekvienam riešutų mėgėjui būtinas Spragtukas, atsiprašau, spaustukas. Juo darbuotis nesunkiai įgunda kiekvienas kaimo seneliukas: riešutų kevalai skraidžioja aplink, vienas pataiko į sriubos lėkštę, kitą uostinėja trobon įsmukęs šuo, senutė piktai kraipo galvą. O seneliukui bepigu: jis tik šaiposi sau tyliai ir sveikus – riešutų kevalų neap-gadintus – dantis rodo.Nors ir ne riešutų sezonas, dailų spaustuką ir specialią lentelę gliau-dyti riešutams galite įsigyti jau dabar.

Nuspalvins namus kažkokiu rusiškai budistiniu mišiniu ir, be abejo, išeis į sveikatą. Riešutuose yra daug magnio, kuris būtinas mūsų organizmui, jei trokštame apsisaugoti nuo išeminio insulto. Štai taip: skink dieną, gliaudyk ir valgyk ją pasigardžiuodamas.

Riešutų spaustukas ir lentelė – 31.06 Ltwww.amalkerosleidyba.lt KVIEčIAMI KūRĖJAI, NESIBOdINTyS dIRBTI SU „ŠIUKŠLĖMIS“

Atliekos kiekvieno iš mūsų rankose gali įgauti antrą gyvenimą. Tai įrodys Ekolaboratorijos dalyviai, kurie ga-mins naujus, funkcionalius ir gražius daiktus iš panaudotų medžiagų – plastiko, metalo, kartono ir kt. Ekolaboratoriją pristato Britų tary-bos inicijuoto, visos Europos mastu vykdomo projekto „Iššūkis Europai“ dalyviai. Ekolaboratorija – tai atviras projek-tas, prie kurio kviečiami prisijungti žmonės, neabejingi savo aplinkai, kurie yra dirbę arba norėtų pabandyti kūrybiškai padirbėti su neįprastomis medžiagomis, išmokti sukurti nau-jus daiktus iš senų medžiagų. Nor-intys dalyvauti dirbtuvėse kviečiami registruotis elektroniniu paštu [email protected] iki birželio 30 d. Atrinkti dalyviai bus pakviesti dalyvauti dirbtuvėse, kurios vyks lie-pos mėnesį Vilniuje.

Daugiau informacijos www.ekolaboratorija.lt.

Ozonas 2009/4/5 (20/21) www.ozonas.lt10 / energija

PREKyBA APyVARTINIAIS TARŠOS LEIdIMAISKapitalizmas gelbėja pasaulįKlimato atšilimas, vėžys, besaikis miškų kirtimas, naikinant bioįvairovę, grobuoniška žvejyba, kultūros paveldo griovimas ir Radžis – tai tik dalis kapitalizmo sukurtų problemų. Tačiau būtent kapitalizmas gali tapti viena pa-grindinių priemonių kovojant su baisiuoju pasaulio sunaikinimu grasinančiu klimato atšilimu. Slaptasis kapita-lizmo ginklas – prekyba šiltnamio dujų emisijomis.

Vilius [email protected]

Jeigu klimato atšilimas Jums neat-rodo rimta problema, tuomet Jūs arba neturite interneto, arba šis lai-kraštis į Jūsų rankas pateko atsitikti-nai. IPCC (International Panel on Cli-mate Change) – organizacija, kurios tikslas nustatyti galimas klimato at-šilimo pasekmes žmonijai, įvertino, kad norėdamos išvengti pasaulinės katastrofos turtingiausios (išsivys-čiusios) pasaulio valstybės turėtų iki 2020 metų sumažinti šiltnamio dujų (ŠD) emisijas 25–40 %. Dabar galio-jantis Kioto protokolas numato iki 2012 metų sumažinti pasaulinį ŠD emisijos kiekį 5 %. Žinant liūdnas IPCC prognozes – tai akivaizdžiai per mažai. čia mums į pagalba ir at-skuba šiltnamio dujų emisijų rinka (taip pat numatyta Kioto protokole).

Kas yra kasViena pirmųjų stambių prekybos emisijomis programų buvo pradėta JAV 1995 metais, siekiant sumažinti rūgščiuosius lietus sukeliančių sie-ros ir azoto oksidų emisijas. Ši pro-grama buvo sėkminga – tikimasi, kad iki 2010 metų minėtųjų oksidų emisijos bus dvigubai mažesnės nei 1985-aisiais. Dujų emisijų rinkos principas gana paprastas: viršvyriausybinė valdžia, pvz., Europos Sąjunga (ES), nustato, kiek turi būti sumažintos ŠD emisi-jos, ir atsižvelgdama į tai kasmet pa-skiria po tam tikrą kiekį taršos kvo-tų (apyvartinių taršos leidimų ATL) valstybėms. ES viena taršos kvota atitinka vieną toną CO2 ekvivalento (CO2). Taršos kvotos vertinamos an-glies dioksido ekvivalentais todėl, kad Kioto protokolas pripažįstą ke-letą ŠD, kurių įtaka klimato atšilimui nevienoda, pvz., metanas 23 kartus

stipriau veikia klimatą nei CO2. Kie-kviena valstybė paskirsto teršalų kvotas savo didžiausiems teršėjams. Teršėjai gali išmesti į atmosferą tokį teršalų kiekį, kiek turi taršos kvotų, o išmetantys daugiau, privalo pirk-ti kvotas iš teršėjų, kurie sugeba sumažinti savo ŠD emisijas. Rinko-je mažėjant taršos kvotų skaičiui, jų kaina kyla. Todėl tokie teršėjai, kuriems ŠD emisijų kiekio sumaži-nimas kainuoja nedaug, stengiasi mažinti anglies dioksido emisijas ir atliekamas kvotas parduoti. Svarbu paskirti valstybėms pakankamai mažą taršos kvotų kiekį, kad jų kai-na išliktų didelė.

Investiciniai projektaiKad sistema būtų lankstesnė, Kio-to protokolas numato galimybę išsivysčiusių valstybių teršėjams, kuriems sunku sumažinti ŠD emisi-jas, investuoti į projektus besivys-tančiose valstybėse, kurie padėtų sumažinti tų valstybių ŠD emisijas, ir už tai gauti anglies kreditų. Ši sis-tema vadinasi Švaraus vystymosi mechanizmu (Clean development mechanism). Paprastai investuoja-ma į atsinaujinančią energiją – hi-droelektrines, vėjo turbinas, bioma-sės elektrines. Nors šios elektrinės tiesiogiai nesumažina ŠD emisijos, jos užkerta kelią šiluminėms elek-trinėms. Mažiau investuojama į pro-jektus, kurie tiesiogiai sumažintų ŠD emisiją, pvz., metano gaudykles anglies kasyklose.Kioto protokolas neįtraukia miškų kirtimo mažinimo kaip apyvartinių taršos leidimų šaltinio. Pirmiausia, neaišku, ar didelę įtaką turi miškai anglies dioksido mažinimui atmos-feroje (tačiau reikia nepamiršti, kad miškų kirtimas – vienas iš daugiau-siai ŠD išskiriančių veiksnių). An-tra, manoma, kad pigūs kreditai už

miškų nekirtimą užtvindytų rinką ir nukristų apyvartinių taršos leidimų kainos – taip ne tik nebūtų suma-žintas miškų kirtimas, bet dėl atpi-gusių leidimų teršėjai imtų teršti daugiau ir nepavyktų sumažinti ŠD emisijos. Greenpeace siūlo sprendi-mą – išsivysčiusios valstybės turėtų nusipirkti tam tikrą, apibrėžtą, kiekį apyvartinių taršos leidimų. Gautus pinigus būtų galima skirti miškų kirtimo mažinimui besivystančiose valstybėse (manoma, kad pavyktų surinkti po keliolika milijardų kas-met).

Mokesčiai ar kvotos?Reikėtų paminėti, kad pasaulinės ŠD emisijų rinkos sukūrimas nėra vienintelis siūlomas būdas kovoti su klimato atšilimu. Kitas būdas – dide-li mokesčiai teršėjams. Priėmus bet kurį iš šių dviejų sprendimų, teršian-čios organizacijos būtų apmokes-tintos, dėl to didintų savo prekių ir paslaugų kainas, tad labiausiai nu-kentėtų vartotojai. Tačiau ŠD rinkos atveju organizacijos, kurioms suma-žinti ŠD emisijas kainuoja nedaug, jas mažintų siekdamos pelno ir par-duotų perteklines taršos kvotas fir-moms, kurioms sumažinti emisijas kainuoja brangiai. Šitaip organiza-cijos ir vartotojai patirtų mažesnius nuostolius, negu apmokestinus di-deliais mokesčiais, kai reikėtų mo-kėti vienodas sumas nepriklauso-mai nuo to, ar organizacijai lengva, ar sunku sumažinti emisijas.Be to, ŠD emisijų rinkos sistema lankstesnė, nes kintant ekonomi-nėms ir ekologinėms sąlygoms ne-reikia leisti naujų įstatymų – rinka prie pokyčių prisitaiko pati.Galiausiai, apyvartinių taršos leidi-mų rinkos atveju nereikalingas toks didelis biurokratinis aparatas, kaip apmokestinimo atveju.

Auganti rinkaPrekybos emisijomis rinka turi pers-pektyvų. Beveik visa žmogaus veikla išskiria CO2, todėl kai kurie ekspertai teigia, jog apyvartinių taršos leidi-mų rinka gali tapti viena didžiausių ateities rinkų. Praeitų metų duome-nimis, ji buvo viena greičiausiai au-gančių rinkų pasaulyje.Šiuo metu ŠD emisijų rinkos veikia JAV, ES, Australijoje ir Naujojoje Ze-landijoje. Didžiausia – ES rinka, to-dėl ji nusipelno daugiau dėmesio. Europos apyvartinių taršos leidi-mų rinka – EU ETS (European Union Emission Trading Scheme) vystoma trimis etapais. Pirmasis etapas vyko nuo 2005 metų sausio iki 2007-ųjų gruodžio. Šis etapas buvo gana ka-tastrofiškas gamtosauginiu požiū-riu – vyriausybės skyrė per daug ŠD taršos kvotų, o teršėjai, bijodami nuostolių, pabrangino savo produk-ciją (daugiausiai dalyvavo šiluminės elektrinės). Viskas baigėsi tuo, kad leidimų kaina nuo 30 eurų etapo pradžioje nukrito iki 0.68 eurų eta-po pabaigoje, o tarša, dėl atpigusių leidimų, nesumažėjo. Be to, kadangi pabrango paslaugos, didžiausi Eu-ropos teršėjai susikrovė milijardinį pelną iš vargšų vartotojų kišenės. Tuomet paaiškėjo, kaip pavojinga skirti per didelį apyvartinių taršos leidimų kiekį.Antrasis etapas veikia nuo 2008-ųjų sausio, baigsis 2012 metų gruodį. Šis etapas prasidėjo sėkmingai, leidimų kaina sparčiai augo. Deja, 2009-ųjų pradžioje sulėtėjus ekonomikai, ter-šėjai suprato, kad gamyba sulėtės ir jiems nereikės tiek daug taršos kvotų, todėl ėmė jas parduoti. Maty-dami, kad kainos krenta, kiti inves-tuotojai taip suskubo jas parduoti – tai sukėlė Europos rinkos kritimą. Kainos nukrito nuo 2008-ųjų vasarą buvusio 31euro iki beveik 8 eurų va-

sario pabaigoje. Kompanijos, kurios vertėsi apyvartinių taršos leidimų prekyba, patyrė šimtamilijoninių nuostolių. Tačiau rinka visiškai ne-žlugo – per keletą savaičių kaina vėl pakilo iki 12.5. Manoma, kad iki eta-po pabaigos kaina pakils iki 25 eurų. Beje, ekonomikos sulėtėjimas išėjo į naudą ekologiniu požiūriu – suma-žėjus gamybai, sumažėjo ŠD emisija į atmosferą.

JAV modelisVertėtų paminėti ir JAV apyvartinių taršos leidimų rinką. Naujasis prezi-dentas B. Obama šių leidimų rinkoje pasiryžo paversti JAV lydere vals-tybe. Jo programa įstatymiškai tu-rėtų nustatyti kvotas didžiausiems teršėjams (ES kvotos įstatymais dar neįteisintos) ir iki 2020 metų suma-žinti ŠD emisijas iki 1990 metų lygio. Deja, JAV senatas nubalsavo prieš lėšų skyrimą šio projekto įgyvendi-nimui iš 2010 metų biudžeto. Tačiau tai nereiškia, kad projektui galas – jeigu jūsų kišenėje mėtosi vienas kitas milijonas, verta nenuleisti akių nuo JAV įstatymų ŠD emisijų rinkos atžvilgiu: jeigu šis įstatymas būtų priimtas, atsivertų puiki investicinė galimybė.

Silpnosios vietosReikėtų paminėti ir ŠD emisijų rin-kos silpnąsias vietas. Visų pirma, JAV rūgščiųjų lietų programa pa-rodė, kad didžiausi teršėjai perkasi leidimus ir nesiliauja teršti – taip formuojasi „karšti taršos taškai“. Be to, teršėjai, kuriems labai daug kainuoja taršos sumažinimas, gali parduoti savo apyvartinius taršos leidimus ir persikelti į valstybes, ku-riose ŠD emisija nėra griežtai regu-liuojama. Daug kritikos susilaukė ir Švaraus vystymosi mechanizmas. Jis duoda rezultatų tuomet, kai pinigai investuojami į projektus, kurie be papildomų lėšų negalėtų egzistuo-ti. Tačiau dabartinė praktika rodo, kad 40–75 % investicijų nuteka į jau egzistuojančius ar netgi užbaigtus projektus, ir tai nepadeda sumažinti ŠD emisijos.Kai kurie skeptikai teigia, kad glo-balinis taršos kvotų įvedimas sti-priai suluošintų dabar sparčiai au-gančių valstybių – Kinijos ir Indijos – ekonomiką ir paverstų ją labai priklausomą nuo politinių sprendi-mų. Tarkime, Kinija, kur 70 % CO2 į atmosferą išmeta nuo iškastinio kuro priklausančios elektrinės, ŠD kiekiu pernai aplenkė JAV.

ŠD emisijų rinka pradžiugino ir turbūt dar pradžiugins ne vieną in-vestuotoją. Deja, sistema veikia per trumpai, kad galėtume pasakyti, ar ji pakankama, kad sumažintume pa-vojingų šiltnamio dujų kiekį. Tačiau turbūt galingesnio mechanizmo šiai problemai išspręsti neturime. Bet kuriuo atveju – tai svarbus posūkis ekologinio mąstymo link. O jeigu jums artimesnės utopinės idėjos – kur didelės kompanijos savo noru aukotų pinigus klimato atšilimui išvengti, ką gi – sėkmės to laukiant.

Tolimesniam domėjimuisi:http://www.pointcarbon.com/ - mėnesinės apyvartinių taršos leidi-mų kainoswww.ieta.org – tarptautinė preky-bos taršos leidimais asociacija

Nuotr. poilaumenton

Ozonas 2009/4/5 (20/21) www.ozonas.lt veikla/projektas / 11

EUROPOS PARLAMENTAS KIRTO IŠ PETIESBaigdamas kadenciją Europos Parlamentas dar kartą įrodė, kad rūpinasi gamta ir myli gyvūnus. Šį kartą par-lamentarai užsimojo iš peties ir teigiamai nubalsavo už daug diskusijų kėlusius sprendimus. Trumpai aptarus buvo nuspręsta uždrausti prekybą chloruota vištiena, gyvūnai turės būti apsvaiginti prieš juos nužudant, visoje Europos Sąjungoje uždrausta prekiauti produktais iš ruonių. Taip pat nutarta, kad benzino garai degalinėse turės būti surenkami. Tačiau Europos Parlamentas nesiryžo uždrausti ban-dymų su gyvūnais mediciniais tikslais. Kodėl? Plačiau rasite skiltyje „Bandymai su gyvūnais“.

Rimas GRIGONIS

Benzino garai degalinėseDegalinėse turės būti surenkami benzino garai, nes jie labai kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai. Benzine yra lakiųjų organinių jun-ginių (LOJ), garuojančių kuro bako viduje ir užpildančių tuščią vietą bake. Naujai į baką pilami degalai išstumia šiuos garus ir jie patenka į atmosferą. Veikiami saulės šviesos, išleisti į atmosferą LOJ reaguoja su azoto oksidais, sudarydami tropos-feros ozoną, kuris labai kenkia žmo-nių sveikatai bei augalams. Savo ruožtu vienas iš LOJ, benzenas, taip pat yra genotoksiškas kancero-genas, jis siejamas su didesne leu-kemijos ir kitų ligų rizika.Svarstomu teisės aktu siekiama pataisyti padėtį ir sumažinti LOJ iš-lakas į aplinką. Europarlamentarai siekia, kad būtų surenkama 95 proc. benzino garų. Svarstoma, kad garų grąžinimo sistemos naujose arba iš esmės atnaujinamose degalinėse turėtų būti įrengtos iki 2012 metų, o kitose degalinėse (išskyrus labai mažas) – iki 2018-ųjų.Pagal bendro sprendimo procedūrą Parlamento pataisas toliau svarstys ES Taryba. gaminiai iš ruoniųEuropos Parlamentas patvirtino re-

glamentą, kuris uždraus visoje ES prekiauti iš ruonių pagamintas pro-duktais. Reglamentas taip pat drau-džia importuoti į ES ruonių produk-tus, nors keliautojams bus leidžiama jų įsivežti savo reikmėms.Išimtis numatyta produktams, ku-riuos gamina čiabuvių bendruome-nės, medžiojančios ruonius tradi-ciniais metodais. Taip pat ruonius medžioti bus leidžiama prireikus reguliuoti jų skaičių siekiant apsau-goti žuvis ar kitus jūros išteklius. Tuomet gaminiai iš ruonių mažais kiekiais galės būti parduodami, ta-čiau iš jų negalės būti pelnomasi.Dėl šio klausimo Parlamento atsto-vai jau susitarė su ES Taryba. Re-glamentas įsigalios nuo 2009 metų pabaigos.Pasaulyje naudojami kelių rūšių ruonių produktai: mėsa, aliejai, kai-liai ir oda. Iki šiol nemažai gaminių iš ruonių galima rasti Suomijoje, Šve-dijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

žudomi gyvūnai Dauguma ūkiuose auginamų gyvū-nų skerdžiami laikantis procedūrų, sukeliančių nereikalingas kančias. Europos Parlamentas patvirtino re-glamentą, kuris leis sumažinti sker-džiamų ar kitaip žudomų gyvūnų kančias. Pagrindinis principas – gy-vūnai prieš tai turės būti apsvaiginti.Kasmet ES skerdyklose paskerdžia-

ma apie 360 mln. kiaulių, avių, ožkų ir galvijų, nužudoma daugiau kaip 4 mlrd. naminių paukščių. Be to, pery-klose nužudoma daugiau kaip 330 mln. vienadienių paukščių jauniklių, o kailinių gyvūnų ūkiuose – maž-daug 25 mln. gyvūnų. Kontroliuo-jant užkrečiamąsias ligas taip pat nužudoma milijonai gyvūnų.Pagal naujus siūlymus iš ūkio su-bjektų reikalaujama paskirti gyvūnų gerovės specialistą, užtikrinti, kad už gyvūnų žudymą atsakingi dar-buotojai turėtų reikiama kvalifikaci-ją, taip pat tikrinti ir stebėti svaigini-mo procesų veiksmingumą. Europos Komisija taip pat turės siek-ti, kad į ES importuojama mėsa ati-tiktų šio reglamento reikalavimus.Nutarta panaikinti draudimą prieš žudant gyvūnus naudoti elektros srovę – nustatyta, kad ji sumažina impulsyvius gyvūnų raumenų ju-desius, kurie dažnai sužeidžia sker-dikus.Turint mintyje pagrindines piliečių teises, numatyta išimtis tais atvejais, kai gyvūnai skerdžiami laikantis reli-ginių apeigų. Reglamentas taip pat nebus taikomas masiškai skerdžiant gyvūnus dešimt dienų iki svarbiau-sių religinių švenčių, tokių kaip Ve-lykos ar Kalėdos.Dėl šio reglamento pasiektas Parla-mento ir ES Tarybos sutarimas, todėl jis turėtų įsigalioti netrukus.

Bandymai su gyvūnaisMoksliniams bandymams Europos Sąjungoje kasmet naudojama apie 12 mln. gyvūnų. Parlamentas pa-tvirtino pirmojo svarstymo ataskai-tą dėl direktyvos, kuri labai apribos bandymus su gyvūnais, ypač bež-džionėmis. Vis dėlto europarlamentarai ragina neriboti bandymų medicinos tiks-lais.Tačiau bandymai su nykstančiomis žmogbeždžionėmis – šimpanzėmis, bonobais, gorilomis ir orangutan-gais – bus draudžiami, išskyrus tuos, kurie skirti išsaugoti jų pačių rūšis. Europos Komisija taip pat pasiūlė griežtai riboti bandymus ir su kito-mis beždžionėmis. Tačiau europar-lamentarai nuogąstauja, kad tai gali sumažinti ES konkurencingumą JAV atžvilgiu, ypač vaistų gamyboje. To-dėl siūloma medicinos tyrimus su beždžionėmis (išskyrus žmogbež-džiones) leisti kaip ir anksčiau.Siekiant apriboti laukinių gyvūnų gaudymą, siūloma įpareigoti ban-dymams naudoti tik laboratorijose išveistas beždžiones. Vis dėlto abe-jojama, ar laboratorinių beždžionių yra pakankamai.Numatoma klasifikuoti bandymus pagal gyvūnų patiriamą skausmą – nedidelį, vidutinį arba stiprų. EP nariai nepritaria Europos Komisijos

siūlymui leisti bandymuose nau-dotus gyvūnus panaudoti kitiems bandymams tik tuomet, kai yra ne-didelis juose patiriamas skausmas. EP narių manymu, tai gali paskatinti bandymams naudoti daugiau gy-vūnų, todėl jie siūlo leisti antrąkart naudoti bandyme tą patį gyvūną ir tuomet, kai jis patiria vidutinį skaus-mą.Savo ruožtu europarlamentarai no-rėtų netaikyti šios direktyvos ban-dymams su lervomis, taip pat su ne žinduolių gemalais ir vaisiais. Tai leistų lengviau analizuoti, pavyz-džiui, žuvų ir kitų vandens gyvūnų dauginimąsi. Prekyba chloruota paukštienaPaukštiena neturi būti apdorota chloru ar kitomis antimikrobinėmis medžiagomis. Be to, paukštiena, kuri buvo užšaldyta, negali būti par-duodama kaip šviežia. Chloru bei antimikrobinėmis me-džiagomis apdorotą vištieną įvežti į ES prašė JAV. Šį JAV siūlymą Euro-pos Parlamentui svarstyti pateikė Europos Komisija. Europarlamenta-rai griežtai prieštaravo tokiam pra-šymui. Jie norėtų teisės akte įrašyti, kad žmonių maistui skirta mėsa ne-gali būti apdorojama jokiomis kito-mis priemonėmis negu šaltis.EP taip pat pritaria tam, kad paukš-tiena negalėtų būti parduodama kaip šviežia, jei ji buvo laikoma tem-peratūroje, žemesnėje negu 2 laips-niai šalčio arba aukštesnėje negu 4 laipsniai šilumos. Savo ruožtu eu-roparlamentarai siūlo paukštienos etiketėse privalomai nurodyti jos kilmę, taip pat paukščio nukirtimo datą.Pagal konsultacijų procedūrą Euro-pos Parlamento nuomonė neįparei-goja ES Tarybos, kuri priims galutinį sprendimą. Straipsnis parengtas pagal gegužės 4–7 dienomis Strasbūre vykusioje Eu-ropos Parlamento plenarinėje sesijo-je platintą informaciją bei tiesiogiai dalyvaujant parlamento posėdžiuose balsavimo metu.

J. PALECKIS: gyVENTI gALVOJANT APIE TAI, KOKIOS BUS PASEKMĖSLankydamiesi paskutinėje prieš rinkimus Europos Par-lamento plenarinėje sesijoje pastebėjome, kad aplinkosau-ginėms temoms aukščiausios Europos Sąjungos valdžios instancijos skiria tikrai daug dėmesio. Liūdna tik, kad mes tuo stebėjomės. Tai rodo, kiek esame atsilikę ir kiek daug mums visiems reikia stengtis, kad pasivytume tuos, kurie galvoja apie ateitį. Po viso vartotojų civilizacijos rajumo pastarajai kurti reikia išradin-gumo, taupumo ir žmonišku-mo. Svarbu, kad tie, kurie dar tik gyvens, galėtų atsigręžę pasakyti: „Ačiū, kad ir mums palikote miškus, upes, giedrą dangų.“

Strasbūre nepraleidome progos su-sitikti su bene labiausiai aplinkosau-ga besirūpinančiu mūsų europarla-mentaru Justu Vincu Paleckiu. Jis, be kitų pareigų, darbuojasi Aplinko-saugos, sveikatos ir vartotojų teisių apsaugos komitete, garsėjančiame

tuo, kad išleidžia daugiausiai rezo-liucijų ir direktyvų. Su J. V. Paleckiu kalbėjomės apie „žaliąjį kodeksą“ ir taupumo kultūrą, kurią būtinai rei-kėtų plėsti Lietuvoje.

„žaliasis kodeksas“Ar žinote, kad tausodama aplinką ir taupydama gamtos resursus kie-kviena šeima per metus gali sutau-pyti apie 3000 litų? Toks teiginys, kuriuo kviečiama sukti didesnio sąmoningumo keliu, vilioja ne tik idealistiniu užtaisu, bet ir praktine nauda. „Žaliasis kodeksas“ – tai tau-pymo patarimų rinkinys, kuriame pateikiama ir ekspertų paskaičiuota šeimos biudžete per metus galimų išsaugoti pinigų suma. Kodekso idėja europarlamentarui išsikristalizavo lyginant darbą Lie-tuvos Seime ir Europos Parlamen-te, stebint dėmesį, kuris skiriamas aplinkosaugai lietuviškoje žinias-klaidoje ir Vakarų Europos šalyse. „Norėjosi tai, ką jaučiu, ką sužinojau ir ką laikau svarbiu dalyku perkel-ti į Lietuvą. Nes krizė yra galimybė keistis, pagalvoti apie finansinę

taupymo ir „žalio“ gyvenimo pusę (dviračiai, energijos taupymas)“, – sakė J. Paleckis. Kodekse pateikiami stambaus masto patarimai, tokie kaip langų keitimas, patikima namų šilumos izoliacija, ir paprasti, len-gvai įgyvendinami, pavyzdžiui, re-guliarus šaldytuvo atitirpinimas ar pirmenybės teikimas sezoniniams vaisiams ir daržovėms. Kai kurie tau-pumo patarimai tinka ne tik priva-tiems asmenims, bet ir politikams, verslininkams – kalbama apie kuo stipresnį alternatyvios energetikos sektoriaus palaikymą, gamyklų per-organizavimą ar rekonstravimą. J. Paleckis atkreipia dėmesį, kad pa-gal energijos kiekį, tenkantį vienam pagaminamam produktui, Lietuva kartu su Bulgarija velkasi labiausiai atsiliekančių šalių sąrašo gale.

Kiekviena pastanga svarbi„Mes įpratę, kad kažkas darytų už mus, bet juk pats turi padėti sau. Juk geriausia malda Dievui – dar-bas. Bet būdami Europos Sąjungoje turime unikalią galimybę pasinau-doti kitų patirtimi“, – sako J. Palec-

kis, paklaustas, kiek svarbi eilinio žmogaus pastanga. Kiekvienas gali būti sąmoningas. Kalbėdamas apie „Darom“ talką, kurioje visi susitelkia švarinti aplinką, J. Paleckis prisime-na žmogų, kuris, bėgiodamas pajū-ryje, visada aprenka pasitaikančias šiukšles: „Jį pamatęs ir aš pradėjau taip daryti“. Politiko nuomone, žmo-nes galima suskirstyti į šiukšlintojus ir tuos, kurie šiukšles renka. Svarbu, kad daugėtų renkančių ir mažėtų šiukšlinančių. „Tai gyvenimo būdas. Svarbiausia net ne šiukšlės, o gyve-nimas galvojant apie tai, kokios bus pasekmės“, – svarsto europarlamen-taras. Sąmoningumas gali pasireikšti la-bai paprastais bruožais. Pavyzdžiui, Vilniuje galima juo tiesiog žibėti po miesto centrą vaikštant pėstute, o ne stengiantis kelis šimtus metrų grūstis automobiliu. Taip pat yra dviračiai, viešasis transportas. Net nekalbama apie judėjimo naudą sveikatai (prisimenate, „Ozone“ ra-šėme apie tai, kad paprasčiausias judrumas mažina vėžinių susirgimų riziką).

Orientacija į skandinavus Europarlamentaras J. V. Paleckis nepritaria net krizės laikotarpiu Lietuvoje tvyrančiam švaistūniš-kumui, kuris mūsų šalyje išsikerojo po nepriklausomybės paskelbimo matu pasirinkus amerikietišką ves-ternizacijos kryptį. Juk parodomasis vartotojiškumas niekaip nesusijęs su gera gyvenimo kokybe. Siūloma taupymo politika J. Paleckio nuo-mone net ne nauja mada, o neiš-vengiamybė galvojant apie ateitį: „Dabar propaguojama prabanga ir vartojimas, turtuoliai, apsikrovę brangiais dalykais. Bet tai – praei-tis. Ateitis yra Skandinavija. Ateitis yra ekologiškas, o ne vartojimo gy-venimo būdas, susijęs su tuo, apie ką nuolat kalbame, – klimato kaita, aplinkosauga.“Europarlamentaras mano, kad tiek mokesčiai, tiek įstatymai turi prisi-dėti prie kuklaus aplinkosauginio gyvenimo būdo skatinimo. Skandi-navijos šalys, kuriose per mokesčius ir tradicijas sukurtas gyvenimo sti-lius, artimiausias gamtai ir žmogui, yra tos, iš kurių reikia ir teks pasimo-kyti mums.

Nuotr. Pietro Naj-Oleari

Ozonas 2009/4/5 (20/21) www.ozonas.lt

Vėliau, 1997-aisiais, buvo įkurta straip-snio pradžioje minėta pagrindinė Sąžiningos prekybos organizacija – FLO, jungianti 20 Sąžiningos prekybos žymėjimo organizacijų, tris gamintojų tinklus Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Azi-joje bei prekybininkus iš išsivysčiusių šalių. Už Sąžiningos prekybos sistemos kontrolę atsako nepriklausoma ser-tifikavimo organizacija FLO-CERT, įkurta 2003 m.

Sąžiningos prekybos produktaiSąžiningos prekybos ženklu žymimi produktai – tai tipiški žemės ūkio produktai, įprasti besivystančioms šalims, bet egzotiški mums: kava, bananai, apelsinai, arbata ir pan. Šiuo metu yra 18 skirtingų produktų kategorijų, kurie gali būti žymimi Sąžiningos prekybos ženklu. Sąrašas nėra galutinis, jis vis plečiasi. Jau šiais ir ateinančiais metais planuojama į jį įtraukti jūros produktus, medieną ir auksą. Kol pastarieji atkeliaus į Lietuvą, teks palūkėti, tačiau mūsų parduotuvėse, nors ir lėtai, pasirodo įvairioms kategorijoms priskiriami Sąžiningos prekybos produktų: ka-vos, arbatos, cukraus, ryžių, šokolado, riešutų, medvilnės. Ar daug Sąžiningos prekybos produktų gamintojų yra neturtingose šalyse? Pavyzdžiui, 2006 m. FLO dirbo su 241 kavos, 28 bananų, 55 šviežių vaisių, 21 kakavos, 14 medvilnės, 28 gėlių organizacijomis Pietų Ameriko-je, Azijoje ir Afrikoje. Šiuo metu iš viso besivystančiose šalyse yra apie 700 organizacijų, turinčių Sąžiningos prekybos sertikikatus, vienoje tokioje organizacijoje ar ūkių kooperatyve gali dirbti nuo 50 iki 10 000 ir daugiau žmonių.

Toliau domėtis:www.worldfairtradeday09.orgwww.fairtrade.net

ti su Šiaurės šalimis ir taip užsitikrinti aukštesnes kainas ir geresnį pragy-venimo lygį. Nuo to laiko įvairiose šalyse ėmė rastis vis daugiau alternatyvių prekybos organizacijų, kurios, propaguodamos Sąžiningą prekybą, bendradarbiavo su smulki-aisiais besivystančių šalių ūkininkais. Europoje Sąžiningos prekybos judėjimas prasidėjo 1959 m., kai Nyderlanduose įsikūrusi labdaros organizacija S.O.S. (Steun voor On-derontwikkelde Streken) atkreipė visuomenės dėmesį į Trečiojo pasaulio šalių problemas pardavinėdama iš ten atsivežtus daiktus. Jau 1970 m. šioje šalyje buvo sertifikuota ir pradėta pardavinėti pirmoji Sąžiningos preky-bos ženklu pažymėta prekė – kava. Eu-ropoje, kaip ir Amerikoje, Sąžiningos prekybos idėjos ėmė sparčiai plėstis.1989 m. įkurta Pasaulinė Sąžiningos prekybos organizacija (angl. WFTO), kuri sujungė Sąžiningos prekybos produktų gamintojų kooperatyvus ir asociacijas, eksportuotojus, impor-tuotojus, nacionalinius ir tarptautin-ius Sąžiningos prekybos tinklus bei šį judėjimą remiančias organizacijas.

12 / ekoproduktai

SąžININgOS PREKyBOS JUdĖJIMAS PLINTA IR LIETUVOJEDaugelyje pasaulio šalių Sąžiningos prekybos (angl. Fairtrade) judėjimas jau yra tapęs gero tono ženklu, šiuolaikiškos šalies simboliu. Artėjant pasaulinei Sąžiningos prekybos dienai, kurią švęsime antrąjį gegužės šeštadienį, įdomu sužinoti, ką Lietu-vos gyventojai yra girdėję apie Sąžiningą prekybą? Ar Sąžiningos prekybos ženklu pažymėti produktai dažnai aptinkami mūsų parduotuvių lentynose, ar šis judėjimas perspektyvus Lietuvoje?

Ina INGELEVIč[email protected]

Kas yra Sąžininga prekyba?Sąžininga prekyba apibrėžiama kaip prekybos partnerystė, pagrįsta dialogu, skaidrumu ir pagarba, kuria siekiama didesnio teisingu-mo tarptautinėje prekyboje tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių. Pagrindinis Sąžiningos prekybos judėjimo tikslas – užtikrinti, kad su vi-sais neturtingų šalių ūkininkais, ama-tininkais ir darbininkais būtų elgiamasi dorai, kad jiems būtų mokamas tei-singas atlygis, kad jie turėtų galimybę parduoti savo prekes tarptautinėje rinkoje ir konkuruoti joje. Tokiu būdu jie yra skatinami judėti į priekį – nuo pažeidžiamumo link saugumo ir ekonominio stabilumo.Tarptautinė Sąžiningos prekybos žymėjimo organizacija vadinama FLO (Fairtrade labelling organization). Kurdama ir nustatydama Sąžiningos prekybos standartus, rūpindamasi jos ženklinimo sistema bei padėdama besivystančių šalių ūkininkams gauti sertifikatus, FLO užtikrina minėtų tikslų įgyvendinimą. 2002 m. organ-izacija įteisino specialų, visame pasau-lyje pripažįstamą Sąžiningos prekybos ženklą: žmogų, mojuojantį tarp žalių laukų ir žydro dangaus. yra nemažai Sąžiningą prekybą simbolizuojančių ženklų, tačiau minėtasis šiandien yra labiausiai paplitęs ir atpažįstamas.Sąžiningos prekybos sistemai priklau-so daugiau kaip 3000 organizacijų; tai gamintojai, eksportuotojai, importuo-tojai ir prekybininkai iš viso pasaulio. Ši prekybos sistema padeda 7,5 mln. skurstančių ir nepriteklių išgyvenančių

žmonių besivystančiose šalyse – Af-rikoje, Azijoje ir Pietų Amerikoje. Džiugina tai, kad šie skaičiai kasmet vis auga ir žada ateityje geresnes gy-venimo sąlygas neturtingų šalių gy-ventojams.

Sąžiningos prekybos pranašumaiKokiu būdu Sąžiningos prekybos sis-tema užtikrina geresnes gyvenimo sąlygas neturtingose šalyse, kokie pa-grindiniai jos privalumai? Sąžiningos prekybos sertifikatus turinčios įmonės nuo kitų prekybos įmonių skiriasi tuo, kad produkciją jos perka tiesiai iš besivystančių šalių gamintojų, o daugelis kitų prekybos įmonių gaminius superka iš tarpininkų, kurie plantacijų darbininkams moka pačią mažiausią kainą. Pavyzdžiui, Eti-opijoje kavos augintojai priversti savo kavą tarpininkams parduoti vos už 0,25 – 0,50 Lt už kilogramą, žemdirbiai vargsta ir badauja. Sertifikuotos Sąžiningos prekybos kompanijos, kurios gaminius superka tiesiai iš ūkininkų, už darbą auginantiems kavą moka didesnį atlygį. Žemdirbiams, kurie tiekia produkciją Sąžiningos prekybos kompanijoms, skiriami papildomi pinigai – „socialinės premijos“. Šie pinigai investuojami į bendruomenės plėtrą, gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimą – statomos mokyklos, steigiami gydymo cen-trai, įrengiami geriamojo vandens siurbliai. Štai 2000–2004 metais Do-minikos Respublikoje Sąžiningos prekybos produkcijos gamintojai už gautas premijas mokyklose įrengė suolus, pradinių klasių mokyklai buvo nupirktas kopijavimo aparatas ir ke-turi kompiuteriai, pastatyta ikimo-kyklinio ugdymo įstaiga. Castle Bruce

miestelyje devyniose gatvėse įrengtas naktinis apšvietimas ir pastatyti kultūros namai, kuriuose vyksta bendruomenės susirinkimai, įrengtas futbolo stadionas, žaidimų aikštelės, priedanga nuo lietaus autobusų sto-tyje, atnaujinta dvylika kelių ir kt. Sąžiningos prekybos sistema gamintojams iš besivystančių šalių užtikrina saugumą ir stabilumą. Skatinama steigti žemdirbių koope-ratyvus, nes tokiu būdu lengviau konkuruoti rinkoje. Su gamintojais sudaromos ilgalaikės sutartys ir jiems užtikrinamos stabilios produkcijos supirkimo kainos. Be to, gamintojas iš Sąžiningos prekybos importuo-tojo gauna iki 50 proc. išankstinio jam priklausančio užmokesčio. Žemdirbiams tai ypač svarbu, kadangi atėjus sėjos laikui reikalingi papildomi ištekliai. Taigi, galima planuoti savo ateitį. Trečiojo pasaulio šalyse skatinama demokratinė struktūra. Žemdirbiai ir plantacijų savininkai turi vieno-das teises priimant bendrus svarbius sprendimus.Gamyboje laikomasi tarptautinių susitarimų dėl darbuotojų teisių: Tarptautinės darbo organizacijos susitarimų, Jungtinių Tautų Organ-izacijos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir Vaikų teisių konven-cijos. Sąžiningos prekybos sistemoje draudžiama naudoti vaikų darbo jėgą – vaikai skatinami padėti tėvams tik tada, kai tai netrukdo mokslams. Sąžininga prekyba aplinkosaugos srityje taip pat labai reikšminga. Ūkiuose ir plantacijose nenaudoja-mos genetiškai modifikuotos žaliavos, pavojingos cheminės medžiagos, priešingai – skatinama ekologinė

LABIAUSIAI ŽINOMI IR DAU-GIAUSIAI PERKAMI SąŽININ-GOS PREKYBOS ŽENKLU ŽYMI-MI PRODUKTAI:

• Bananai• Kava• Medvilnė• Gėlės• Švieži vaisiai• Sultys• Sporto kamuoliai• Vynas• Arbata• Riešutai• Cukrus• Prieskoniniai ir vaistiniai au-

galai• Kakava• Ryžiai

žemdirbystė. Taigi produktų gamy-boje laikomasi griežtų tvarios plėtros ir aplinkos apsaugos reikalavimų.Kaip viskas prasidėjo?Sąžiningos prekybos judėjimas atsira-do kaip partnerystė tarp nekomercinių importuotojų, mažmenininkų Šiaurėje ir smulkių gamintojų besivystančiose šalyse. Tuo metu daugelis smulkiųjų ūkininkų iš besivystančių šalių kovojo prieš žemas rinkos kainas ir didelę priklausomybę nuo tarpininkų. Menonitų centrinis komitetas (Men-nonite Central Committee) ir SERRV In-ternational buvo pirmosios organiza-cijos, kurios pradėjo besivystančiose šalyse kurti Sąžiningos prekybos produktų tiekimo išsivysčiusioms šalims sistemą. 1946–1949 m. lab-daringose krautuvėlėse savanoriai pardavinėdavo produktus, kurių dau-guma buvo įvairūs amatininkų dirbin-iai. Tokios prekės dažniausiai nefunk-cionalios, jos tiesiog simbolizavo auką neturtingoms šalims, tačiau tai buvo pirmasis rimtas žingsnis link tokios Sąžiningos prekybos sistemos, kokią turime šiandien. Besivystančių šalių gyventojams buvo sudarytos palankios sąlygos tiesiogiai, apeinant tarpininkus, bendradarbiau-

Rubriką remia portalas „Meniu.lt“.

Nuotr. Marcus Lyons

Ozonas 2009/4/5 (20/21) www.ozonas.lt ekoproduktai / 13Rubriką remia „Meniu.lt“.

EKOLOgIŠKI TURgELIAI JAU PRIgIJO LIETUVIŠKOJE SąMONĖJEŽmonės tikrai suvokia skirtumą tarp plastikinio kinietiško obuolio ir lietuviško, užauginto ekologiškai. Jau atėjo laikas, kai galima tai drąsiai patvirtinti. Tą akivaizdžiai įrodo gausios eilės, nusidriekiančios ekologiškuose turgeliuose. „Man du“, „Man tris“, - braunasi pirkti tiek jaunas, tiek senas, – ne du obuolius, o du kilo-gramus obuolių.Kristina KUčINSKAITė[email protected]

Vilniuje keliskart per savaitę, net visai neplanuotai, galima užtikti gausias žmonių santalkas, kur vie-ni perka, kiti parduoda ekologišką produkciją. Vienų turgelių produktai patvirtinti „Ekoagros“ sertifikatais, kitų pardavėjai deklaruoja, kad švarios produkcijos auginimas yra ūkininko sąmoningumo reikalas ir tam nereikia jokių institucinių padrąsinimų. Kaip bebuvę, pirkėjų srautas yra, ir kalba už save. „Tatulos“ programos direktorius, tary-bos pirmininkas Almonas Gutaus-kas aiškina, kad ekologiniai turge-liai atsirado kaip tam tikra spaudimo priemonė vartotojų sąmoningumui ugdyti ir kartu – kaip aiškus pri-minimas valdžiai, ko iš tiesų reikia žmonėms. „Sąmoningai suprantame, kad dirbame ne šiai kartai“, – nežinia optimistiškai ar nelabai prisipažįsta A. Gutauskas.

Pirmoji ekologinė mugė vyko Žalgirio stadione 1995 m. Po to – Vingio parke. Mugės buvo rengiamos taip, kad panašėtų į šventes. Vėliau per-sikelta į patalpas, buvo ir perdirbėjų. 1997 m. Fabijoniškėse atidaryta pir-moji sertifikuota ekologiškų produktų parduotuvė. Buvo numatyta firminių parduotuvių įsteigti kiekvien-ame mikrorajone, tačiau praktiškai įgyvendinamą ekologiškos valstybės viziją pakirto didžiųjų prekybos centrų atėjimas.„Tatulos“ programos direktorius siūlo nepamiršti, kad po ekologiniais turge-liais slypi ekologiniai ūkiai: „Turbūt bu-vome vieni iš pirmųjų planetoje, svar-stantys apie ūkio pertvarką į ekologinį kaip vieną iš priemonių kovoje su klimato atšilimu.“ Dėl to švaraus ūkio puoselėtojai taip priešinasi GMO atėjimai į Lietuvos laukus. Ekologiška produkcija sietina su pra-banga, aukščiausiais kokybės reika-lavimais. Keista, kai turint tinkamas sąlygas įtvirtinti save kaip geriausios

produkcijos gamintojus ir tiekėjus, vis tiek tai neišnaudojama tiek, kiek įmanoma.A. Gutausko nuomone, Lietuvos var-totojai jau yra pakankamai išprusę. Pa-grindinis tikslas šiuo metu – „kad „Ta-tula“ išsilaikytų kaip vien ekologiškų ūkių sandūra“.

Vilma ŽMAKOVA

Parfumerijos ištakos siekia ke-lis tūkstančius metų. Pirmieji kvepalai buvo sukurti Egipte, vėliau šį amatą plėtojo persai, indai, graikai, romėnai. Europoje kvėpintis imta tik XIII amžiuje. XVIII amžiuje buvo sukurti pirmieji sintetiniai kvepalai, kurie ir užkariavo pasaulį. Jų populiarumą nulėmė paly-ginti lengvas ir pigus gamybos proce-sas: nereikia nieko auginti, distiliuoti, brandinti, tik sumaišyk cheminius aro-matinius komponentus ir kvepėsi. Gausus sintetintų, dirbtinių produktų naudojimas gali sukelti daugybę alerginių reakcijų, astmą, odos problemų, virškinimo sutrikimų. Na, o natūralių aliejų naudojimas gali padėti saugoti savo ir savo ar-timo sveikatą. Aromaterapija plačiai

naudojama gydymo tikslais ir kaip prevencinė priemonė, padedanti išvengti peršalimo, odos problemų, virškinimo sutrikimų, streso, nuo-vargio ir liūdesio.Populiarėjant ekokultūrai, grįžtama prie ekologiškų kvėpinimosi priemonių. Pasaulyje populiarūs, Lie-tuvoje gana nauji – natūralūs aliejiniai kvepalai. Natūralūs aliejiniai kvepalai kuriami naudojant bazinius ir eterinius alie-jus. Dėl aromaterapinių eterinių aliejų savybių jie ne tik kvepia, bet ir teigia-mai veikia emocijas, padeda atrasti harmoniją ir gyvenimo džiaugsmą. Tai alternatyva sintetiniams kvepalams, kuriuos tenka purkštis ant odos ir jais kvėpuoti. Aliejiniai kvepalai yra labai asmeniška kvėpinimosi priemonė. Dažnai tai atrodo tolima vakariečių, įpratusių

skleisti apie save žinią aplinkai, kvepėti kitiems, o ne sau, įpročiams. O alieji-niais kvepalais kvėpinamasi sau ir artimui, kvapas neprimetamas kitiems. Natūralūs aliejiniai kvapai yra „mikštesni“ nei alkoholiniai ar sin-tetiniai, maloniai įsigeria, sudrėkina ir pamaitina odą. Kvapas laikosi 2 – 6 valan-das, priklausomai nuo komponentų (citrusiniai aro-matai išgaruoja greičiau). Lyginant natūralius ir dirbtinius kvapus, skir-tumas didžiulis. Mokslas kad ir kiek stengtųsi atkartoti tam tikro eterinio aliejaus formulę, surinktą iš dirbtinių ingredientų, negauna visapusiško rezultato: kvapas panašus, o aromaterapinių savybių nėra. Esmė – kvapo gyvybė, iš augalo gauta ener-gija. Taigi, natūralūs aliejiniai kvepalai vertingi dėl eterinių aliejų galios ne tik gerai kvepėti, bet ir harmonizuoti

NATūRALIŲ ALIEJINIŲ KVEPALŲ gALIA

Nors šiuolaikinė aromaterapija yra labai jauna, nesiekia šimto metų, eterinių aliejų naudojimas gydant kūną, protą ir sielą skaičiuojamas tūkstantmečiais. Žinios formavosi stebint, ką valgo gyvūnai, kai blogai jaučiasi: kokias šaknis, uogas ir lapus. Augalų naudojimo išmintis gydymo tikslais keliavo iš kartos į kartą iki šių laikų. Žmonės suprato, kurie augalai stimuliuoja jausmus, palaiko budrų protą, o kurie ramina, migdo, kurie padeda medituoti ir koncentruoti mintis.

ETERINIų ALIEJų POVEIKIU GALITE ĮSITIKINTI ĮLAŠINę KE-LIS LAŠUS Į AROMATINę LEM-Pą:• Ramina, padeda atsipalai-

duoti, vakare užmigti: le-vandų, ramunėlių, jazminų, bergamočių, rožių, melisų eteriniai aliejai.

• Tonizuoja: citrinų, bazilikų, pipirmėčių, rozmarinų, veti-verijų eteriniai aliejai.

• Džiugina: ylang-ylang, ber-gamotė, santalas, levandos, greipfrutai, ramunėlės, neroli (apelsinų žiedai), jazminai, apelsinai, bazilikai, muskatas, mandarinai.

• Nepasiduoti liūdesiui pa-deda: bergamočių, santal-medžio, apelsinų, rožių, le-vandų, ylang-ylang, šalavijų eteriniai aliejai.

• Vaikams tinka: mandarinų, levandų eteriniai aliejai.

• Meditacijoms tinka: fran-kincenso, santalo, vetiverijų, rožių eteriniai aliejai.

žmogaus emocijas. Kvėpintis aliejiniais kvepalais reko-menduojama gausiau nei sintetini-ais kvapais. Tepti tinka įprastas – pulso vietas: riešus, už ausų, kaklą. Atpalaiduojamųjų aliejinių kvepalų ar eterinių aliejų galima užlašinti ant pagalvės krašto – padės užmigti ir pagerins miego kokybę. Kai užeina liūdesys, pyktis ar pritrūksta energijos – bent pauostykite iš buteliuko. Norinčius išbandyti produktų su natūraliais eteriniais aliejais, kviečiame apsilankyti “Marmozel” prekybos vietose. Ten rasite aliejinių kvepalų, aliejaus kūnui, veido kremų ir lūpų balzamų. (plačiau - www.marmozel.lt)Pavasaris, vasara ypač tinkamas laikas pamaloninti nosį natūraliais kvapais: gėlių žiedais, žole, miško gaiva ar buteliukuose saugomais jų aromatais. Arčiau gamtos, arčiau savęs.

Nuotr. Dennis Wong

Ozonas 2009/4/5 (20/21) www.ozonas.lt14 / energija

ATSINAUJINANčIŲ ENERgIJOS IŠTEKLIŲ LIETUVOJE – PER AKIS

Darius VyLIŪNAS

- Šiandien viešoje erdvėje daug ir pompastiškai kalbama apie žaliąją energetiką, aplinkos saugojimą, ekologiją. Ar šios šnekos nėra dek-laratyvios? Kokie įstatymai numato atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą šalies ūkyje?- Skatinti ir didinti šalies ūkyje su-vartojamos energijos gamybą nau-dojant atsinaujinančius energijos išteklius Lietuvą įpareigoja nauja Eu-ropos Sąjungos direktyva. Europos Komisijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminama energija sudaro 15 proc. visos šalyje suvartojamos energijos. Iki 2020 metų Lietuva šį rodiklį privalo padidinti 8 procentais – iki 23. Numatyta, kad iki 2020 metų iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminama energija ES šalyse privalo sudaryti ne mažiau kaip 20 proc. visos suvartojamos energijos, įskaitant ir transporto degalus. Kiekvienai ES šaliai naujojoje di-rektyvoje numatyti skirtingi reikalavimai, atsižvelgiant į da-bartinius atsinaujinančių energi-jos išteklių naudojimo rodiklius. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminama energija tesudaro 1,3 proc. visos šalies ūkyje sunaudojamos

energijos. O Malta – vienintelė ES šalis, iš viso nenaudojanti atsinaujinančių energijos šaltinių, – iki 2010 metų iš atsinaujinančių energijos šaltinių turi pradėti gaminti 10 proc. visos suvar-tojamos energijos. Ne vienerius metus dedame pastan-gas, siekdami didinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą Lietu-vos ūkyje. Todėl džiugu, kad šiandien Lietuva pagal žaliuosius rodiklius neatsilieka nuo daugelio pažangių ES valstybių. Tai nereiškia, kad galime sau leisti užriesti nosį ir sudėti rankas – turime į ką lygiuotis. Pavyzdžiu Lietuvai gali tapti Švedija, kurioje net 40 proc. visos suvartojamos energijos pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Žaliosios energetikos lyderei šį rodiklį reikės padidinti iki 49 procentų. Švedijoje atsinaujinantys energi-jos šaltiniai ypač plačiai naudojami šilumos ūkyje – daugiau kaip 70 proc. visos centralizuotai tiekiamos šilumos energijos pagaminama iš biokuro.Lietuva turi pakankamai atsinaujinančių energijos išteklių resursų, leidžiančių ne tik pasiekti naujoje ES direktyvoje numatytus formalius reikalavimus, bet ir gerokai juos viršyti.

- Kokių Lietuvoje turime realių atsinaujinančių energijos išteklių,

Strateginiu Lietuvoje siekiu, vedančiu šalį link energetinės nepriklausomybės nuo iškastinio kuro resursus valdančios Rusijos, turi tapti atsinaujinančių energijos išteklių rinkos plėtra. Juolab, kad šių išteklių mūsų šalyje – į valias. Tuo įsitikinęs Lietuvos biomasės energetikos asociaci-jos LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas, sutikęs pasidalinti mintimis apie žaliosios energetikos per-spektyvas.

tinkamų energijos gamybai?- LITBIOMA baigė pusę metų trukusį mokslinį tyrimą, kuris numato Lie-tuvos atsinaujinančių energetikos išteklių naudojimo skatinimo veiksmų planą 2010–2020 metams. Išsamią šalies atsinaujinančių energe-tikos išteklių rinkos analizę atlikome laimėję konkursą, kurį paskelbė LR Ūkio ministerija. Pasitelkėme 10 žymiausių šalies bioenergetikos mokslininkų, kurie įvertino visų atsinaujinančių energetikos šaltinių rūšių – biomasės, biodujų, biodegalų, geoterminės ir hidroenergetikos, saulės ir vėjo energijos – naudojimo galimybes. Tyrimo rezultatai leidžia drąsiai teigti, kad Lietuva turi milžiniškų atsinaujinančių energijos išteklių resursų, kurie šiandien be jokios naudos pūna miškuose, laukuose ar komunalinių atliekų sąvartynuose. Akivaizdu, kad būtina šių resursų plėtra: reikia plačiau naudoti miško kirtimo atliekas, šiaudus, komunalines atliekas, veisti energetinių gluosnių plantacijas. Didžiulis potencialas ele-ktros gamybai – vėjo jėgainės, kurios šiandien šalies ūkyje beveik nenau-dojamos. Tyrimo rezultatai leido ne tik įvertinti turimą atsinaujinančių energijos išteklių potencialą. Išsami analizė leis Lietuvai pateikti nacionalinį veiksmų planą, pagal kurį bus plečiama atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo rinka ir įgyvendinami ES direktyvos įpareigojimai. Tokį planą Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, Europos Komisijai turi pateikti iki 2010 metų vidurio.

- Kurie energijos ištekliai yra didžiausi? - Didžiausią energijos potencialą Li-etuvoje turi biomasė. Paskaičiuota,

kad 2020-aisiais bendras biomasės, tinkamos biokuro gamybai, resur-sas per metus šalyje turėtų sudaryti 1,1 milijono tne (tonos naftos ek-vivalento). Tai atstotų daugiau nei 18 tūkst. mazuto cisternų po 60 tonų. Įspūdinga, tiesa?Tyrimo metu nustatyta, kad dabar nenaudojamos miško kirtimo atlie-kos Lietuvoje per metus sudaro apie 1 mln. kietmetrių. Iš jų galima būtų pa-gaminti net 2 TWh šilumos energijos.Valstybei siūlome skatinti ir iki šiol mažai naudojamų biomasės resursų – pramonės ir miško medienos atliekų, antrinių medienos produktų, trum-pos apyvartos želdinių – naudojimo plėtrą. Tarp valstybei pasiūlytų būdų di-dinti biomasės ir biokuro gamybą ir naudojimą Lietuvoje – miško plotų plėtra ir jų produktyvumo didinimas, kirtimo atliekų rinkimo, sandėliavimo ir transportavimo infrastruktūros rėmimas.

- Kokių turimų išteklių naudojame mažiausiai? - Be jokios abejonės – komunalinių atliekų. Visame pasaulyje energi-jos gamyba iš atliekų yra laikoma ekologiškiausia, mažiausiu poveikiu aplinkai pasižyminčia utilizavimo technologija. Deja, Lietuvoje iki šiol neturime nė vienos komunalines at-liekas naudojančios jėgainės, nors jų statybos yra numatytos ES direkty-vose. Nedeginamos komunalinės atlie-kos pūva sąvartynuose, kur susidaro šiltnamio efektą sukeliančios metano dujos ir kiti kenksmingi teršalai. Skirtingai nei moderniose atliekų deginimo jėgainėse, sąvartynuose kenksmingų medžiagų neįmanoma utilizuoti. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 800 sąvartynų, kuriuos pagal ES reika-lavimus būtina uždaryti. Taip pat tu-rime 10 naujų regioninių sąvartynų, kurių teritorija, nuolat kaupiantis komunalinėms atliekoms, plečiasi. Specialistų skaičiavimu, komunalines atliekas naudojant energijos gamy-bai, jų kiekį šalies sąvartynuose būtų galima sumažinti iki penkių kartų. Belieka apgailestauti, kad Lietuvos biurokratai nenori girdėti apie šios opios problemos sprendimo būdus ir dirbtinai kuriamomis kliūtimis stabdo atliekų jėgainių statybas Lietu-voje. Skeptiškai komunalinių atliekų jėgaines vertinantiems gyventojams siūlyčiau labiau pasitikėti moderni-omis technologijomis ir nepamiršti fakto, kad energijos gamyba iš atliekų yra tarp griežčiausiai kontroliuojamų procesų ES šalyse.

- Ar kitų atsinaujinančių energijos išteklių rūšių naudojimas taip pat prisideda prie šiltnamio efekto mažinimo?

- Taip, naudojant biokurą taip pat mažinamas degimo metu susidarančių teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis – gaminant energiją, aplinkai pražūtingų CO2 dujų išmetimai yra lygūs nuliui. Kūrenamas biokuras yra nuo 40 iki 80 proc. mažiau taršus už importuojamą iškastinį kurą – gamtines dujas, mazutą. Šilumos tiekimo įmonės, didinančios biokuru kūrenamų katilinių skaičių šalyje, per pastaruosius šešerius metus į atmosferą išmetamų teršalų kiekį sumažino apie 30 proc. 2003 metais 7 proc. visos centralizuotai tiekiamos šilumos Lietuvoje buvo pagaminama naudojant biokurą, šiandien šis rodik-lis – 18 procentų.

- Kuo dar gali būti naudingas atsinaujinančių energijos išteklių vartojimas?- Svarbu suprasti, kad atsinaujinančių energijos išteklių vartojimas valstybės ūkiui naudingas ne tik ekologiniu, bet ir socialiniu, ekonominiu požiūriu. Štai pavyzdys. Vien 2008 metais Lietuvos šilumos tiekimo įmonės iš Rusijos im-portuojamoms gamtinėms dujoms įsigyti skyrė 1,5 mlrd. litų. Tuo metu biokuras buvo beveik triskart pigesnis už dujas. Investavus į vietinių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą, pinigai galėtų likti Lietuvoje, o ne iškeliauti į Rusiją. Šis žingsnis centrali-zuotai tiekiamos šilumos ūkiui leistų tapti energetiškai nepriklausomu nuo kaimynų, be to, užtikrintų naujų darbo vietų kūrimą Lietuvoje. Tai ypač aktu-alu šiuo ekonomiškai sunkiu metu, kai kiekviena darbo vieta tampa aukso vertės. Siekdama šių strateginių tikslų Lie-tuva privalo sukurti atsinaujinančios energetikos projektų finansavimo ir paramos modelį. Mūsų asociacijos pasiūlymas – nedelsiant įvesti akcizą iškastinio kuro naudojimui šilumos ir elektros gamyboje, o gautas lėšas kaupti nacionaliniame atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimo fonde.

- Kaip prie Jūsų asociacijos veik-los ir keliamų tikslų įgyvendinimo galėtų prisidėti susidomėję „Ozo-no“ skaitytojai?- LITBIOMA durys atviros visiems, ku-riems rūpi šalies nepriklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro ir biomasės energetikos plėtra Lietu-voje. Naudodamasis proga, šių visai mūsų šaliai aktualių tikslų kviečiu siekti bendromis jėgomis.Jau šeštus metus aktyviai veikianti aso-ciacija šiandien vienija 30 narių. Asoci-acijai priklauso kietojo biokuro ir kitų atsinaujinančių vietinių išteklių – me-dienos, šiaudų, energetinių gluosnių, durpių – gamintojai ir tiekėjai, biokuro katilinių ir kitos įrangos gamintojai bei projektuotojai, energetinių plantacijų vystytojai bei mokslo įstaigos.

Nuotr. Randi Hausken

nuotraukos iš LITBIOMA asociacijos archyvo

Ozonas 2009/4/5 (20/21) www.ozonas.lt veikla / 15

NUO dARyčIAU IKI dARAU TIK TRyS RAIdĖS: AKCIJOS „dAROM2009“ ATgARSIAI

Raminta VyZIENė

Pernai gimusi akcija „Darom 2008“, startavusi su nedideliu biudžetu, organizavimo patirties ir informa-cijos trūkumu, tačiau vos per dvi savaites sugebėjusi sukviesti į talką 3000 tautiečių, šiemet stulbinamai ūgtelėjo. Pernykštės organizatorių viltys suorganizuoti kur kas didesnį renginį ir pasivyti Estiją, šiemet, regis, išsipildė su kaupu. Balandžio 18 d. vi-soje Lietuvoje vykusioje švarinimosi akcijoje dalyvavo apie 45 tūkst. žmonių. Po praėjusias metai vykdy-tos akcijos organizatoriai kalbėjo, kad „pilietinės visuomenės pumpuras dar tik skleidžiasi Lietuvoje“, jam reikia daug laiko ir priežiūros – pražysti. Stebuklas įvyko? Ar akcijos sėkmę lėmė tai, jog per metus žmonių pilietiškumas pražydo pilnavidurėmis sakuromis, ar aktyvumą pakurstė garsi informacinė kampanija, atsakyti sunku, tačiau turbūt viena negalėtų egzistuoti be kita. Tą patvirtino ir vienas akcijos organizatorių E. Jan-kelaitis: „Buvo tikrai daug aktyvių žmonių, kurie noriai prisidėjo, rašė laiškus, domėjosi, pranešdavo apie šiukšlėmis užverstas vietas. Vis la-biau ryškėjo akivaizdi problema – šiukšlės bei žmonių noras vienytis ir jas sutvarkyti. Manau, labai prisidėjo ir Prezidentas, vyriausybės vadovas, aplinkos ministras, Vilniaus meras...

Taip pat maksimaliai stengėmės vykdyti reklaminę kampaniją. Akcijos sėkmę nulėmė visi šie dalykai.“ Organizatoriai džiaugėsi aktyviu valstybinių organizacijų ir verslo įmonių dėmesiu, pripažindami, kad jis galėjo būti dar didesnis, jei ne ekonominis nuosmukis: „Beveik visos savivaldybės sutiko noriai prisidėti prie akcijos. Daugelis miesto merų irgi mus rėmė. Vyriausybė ir jos vadovas Andrius Kubilius taip pat ragino ir pats dalyvavo akcijoje. Trijų Baltijos šalių prezidentai, tarp jų ir Valdas Adam-kus, kvietė dalyvauti akcijoje ir dėkojo organizatoriams. Nemažai įmonių atsisakė paremti dėl sunkumų ir krizės. Tačiau buvo nemažai tokių, kurie no-riai akciją parėmė. Labiausiai palaikė ir mums padėjo pagrindinis rėmėjas prekybos tinklas „IKI“ – aprūpino visus akcijos dalyvius pirštinėmis ir maišais“, – kalbėjo E. Jankelaitis. Paklaustas, ar panašios akcijos nėra tik pasekmės, o ne priežasties naikinimas, nes tie žmonės, kurie ateina į panašias akcijas, ir taip nešiukšlina, organizato-rius nebuvo toks kategoriškas: „Man-au, nereiktų išskirti atskiros žmonių grupės ir ją pavadinti „šiukšlintojais“. Vieni išmeta popieriuką nuo kramto-mos gumos, kiti prikrauna padangų miške. DAROM akcija padeda ko-voti tiek su pasekmėmis, tiek su priežastimis. Fiksuojam vietas ir lygi-nam, ar jie nėra nuolatos teršiami.“

Vienos Lietuvos aukštosios mokyklos reklama skelbia: nuo „daryčiau“ iki „darau“ – tik trys raidės. Taikliai pastebėta – tik trys. Nedaug. Bet raidės galingos, linku-sios švino sunkumu nugulti ant pečių ir nesileisti nei nupurtomos, nei iškerpamos. Suteikdamos mažą saugumo iliuziją (kai nieko nedarai, tai ir neklysti), jaukiai nutup-do ant minkštos sofutės, o nemaloniam kirbesiui širdyje numaldyti sukurpia krūvą pasiteisinimų: nes, dėl to, bet, jei... Gerai, kad yra žmonių, kurių tokie burtažodžiai neveikia. Jie ima ir daro. Liaudies išmintys byloja: jei darai, tai būtinai ką nors pa-darai. Taip gimsta gražios idėjos ir gražūs projektai.

Besidžiaugdami akcijos rezultatais organizatoriai vis tik pripažino, kad tai labiau reikšminga žmonių sąmoningumo kėlimui; tokie renginiai neišspręs atliekų sektoriaus problemų, o jų tikrai yra nemažai: „Sulaukėm daug skambučių ir žinučių elektronin-iu paštu apie tai, kad žmonės nežino, negali išvežti stambiagabaričių atliekų, padangų ir t. t. Galbūt dėl šios priežasties kai kurios iš jų ir at-siranda miškuose, prie ežerų ir pan. Labai tikimės, kad išaugs ir atitinkamų valstybės institucijų sąmoningumas ir požiūris į kasdien vis aktualesnes problemas. Gal po kelerių metų tokių akcijų visai nereikės, nes nebus ko rinkti“, – optimistiškas E. Jankelaitis. Mes irgi to labai laukiame, ir pasaky-siu jums tyliai, jog tikiu, kad sulauk-sime, nes „ekologinio sąmoningumo“ po truputėlį mokomi ir patys gabi-ausi bei imliausi – mūsų mažiausieji visuomenės nariai. Daugelyje darželių jau yra specializuotoms atliekoms skirti konteineriai, leidžiamos spal-vinimo knygelės, mokančios rūšiuoti atliekas. „Mes turime ekologinį takelį, – netikėtai sako darželio „Aitvaras“ auklėtoja Genutė. – Stebime medžius, juos piešiame, aprašome, kaip jie keičiasi, taip pat gaminame žaislus iš panaudotų daiktų.“ Todėl jau nesist-ebiu, kai dukra, žiūrėdama animacinį filmuką „Karlsonas ir Mažylis“, rėkia: „Mamyte, mamyte, žiūrėk, kaip ne-

gerai jis daro!“ Aš žiūriu ir matau tai, ko anksčiau nebuvau pastebėjusi: ogi Karlsonas, išgėręs paskutinį uogienės lašą, švysteli stiklainį per petį šalin, su-keldamas didžiulį vaiko pasipiktinimą. Panašu, kad Karlsonui irgi vertėtų su-dalyvauti švarinimosi akcijoje. Tol, kol nebebus ką rinkti, matyt, turės praeiti ne vieneri metai. O kol kas – susitiksim kitąmet akcijoje „Darom

2010“. Ambicijos dar didesnės: per 100 tūkst. žmonių ir didžiosios dalies Lietuvos miškų sutvarkymas. Turint omeny šių metų sėkmę ir aktyvų žmonių dalyvavimą, užsibrėžti tikslai neatrodo sunkiai pasiekiami.

Nuotraukos iš „Darom 2009“ rengėjų archyvo.

Vidas VOKIETAITIS

O gal jums pasiseks kada nors atvykus Eco Trobon paragauti mūsų pienių vyno...Šįkart kalbame apie šio gėrimo gamy-bos procesą. Jo gamybos versijų bei interpretacijų teko girdėt labai daug. Atskleisime versiją, artimiausią Trobos vynui, tačiau šiek tiek paslapčių tegul lieka (tarkim, gaminamam vynui aš kartais duodu paklausyti džiazo – jis tikrai jį sugeria, o vėliau šią dvasią per-duoda geriančiajam...).

Receptas toks. Vienam litrui gėrimo reikia pririnkti 50–250 pienių žiedų kartu su žalia žiedo apačia, bet be kotelių, mat jie suteikia kartumo. Pavyzdžiui, jei planuojate pasidaryti 10 litrų vyno, tai reikės 500–2500 pienių žiedų (kuo daugiau – tuo ge-riau). Juos geriausia rinkti saulėtą dieną ir sausus (be rasos).

Žiedus užpilame verdančiu vandeniu

ir palaikome keletą valandų, retkarčiais pamaišydami. Po to tirščius išspaudžiame ir išmetame. Lieka tam-sios spalvos murzinokas vanduo. Jį perkošiame per keturių sluoksnių marlę į stiklinį butelį. Įpilame virinto ir iki 30 laipsnių ataušinto vandens tiek, kad iki butelio viršaus liktų minimalus oro tarpas. Supilame 2 kg ištirpinto cukraus. Pageidautina įdėti 30–50 g maistinių aktyvuotų mielių. Aišku, geriausia naudoti vyno mieles. Bet galima jų atsisakyti išvis. Mielės akty-vuojamos taip: pasirinktas jų kiekis su-beriamas į puoduką, užpilamas cukru-mi ir nedideliu kiekiu vynui paruošto vandens (iš butelio). Po 1–2 valandų mielės pradės putoti, tai reikš, kad jos jau aktyvuotos. Tada supilame į butelį ir suplakame.

Butelis užkemšamas, išvedamas gu-minis ar kitoks vamzdelis, kurio galas panardinamas į vandenį, kad į butelį nepakliūtų oro. Maždaug po paros prasidės aktyvus burbuliavimas. Jam

žVEJONĖS KAMPAS: PIENIŲ VyNASEco Troba (tai toks alternatyvus žaliuojantis „Žvejonės“ reiškinys) jau trečius metus gamina ypatingą įkvėpimą, kūrybą ir dar daugybę kitų gerų savybių skatinantį produktą – pienių vyną. Labai subjektyvu būtų ban-dyti nupasakoti šio gėrimo skonį ir, mano nuomone, magiškas jo savybes. Tiesiog manau, kad verta bent šiek tiek pienių vyno pasidaryti kiekvienam, o vartojant pamėginti jį sumaišyti su poezija, muzika, filosofija… Atsivers iki tol nepatirti egzistenciniai išgyvenimai.

sumažėjus, po 4–5 dienų, įpilame apie 1–1,5 kg cukraus, ir kai vėl beveik liau-sis burbuliuoti (maždaug po savaitės ar ilgiau), įdedame paskutinę porciją cukraus – iki 1,5 kg. Cukraus kiekis priklauso nuo jūsų skonio.

Tas etapas tęsis ilgai. Kai butelio dugne atsiras nuosėdų, jas būtina pašalinti, atsargiai nupilant skystį. Patogiausia tai daryti su vamzdeliu. Paprastai po 2–3 mėnesių vynas ima skaidrėti, tada nupilamos nuosėdos.

Maždaug rugsėjo mėnesį vyną galima išpilstyti į mažus butelius ir sandariai uždaryti. Ragauti pradedama lapkričio mėnesį.

Gero apetito, prasmingos poezijos…

Nuotr. Randi Hausken

Ozonas 2009/4/5 (20/21) www.ozonas.lt

Saugiai tvarkykite atliekas!• Nereikalingus likučius atiduokite

kitiems, kurie juos galės suna-udoti pagal paskirtį.

• Niekuomet nepilkite pavojingų produktų į kanalizaciją. Jie gali sutrikdyti valymo įrenginių darbą.

• Niekuomet nepilkite pavojingų medžiagų į lietaus kanalizaciją, nes jos pateks tiesiai į ežerą ar upę ir terš telkinį.

• Nemeskite pavojingų atliekų į atliekų konteinerius, nes jos pateks į aplinką ir ją terš.

• Palikite pavojingas atliekas re-monto įmonėse arba pristatykite į pavojingų atliekų surinkimo aikštelę.

16 / green scriptum

Socialiniai partneriai:

Ką pasirinkti?Rinkitės automobilių plovimo ir blizginimo priemones, stiklų plovimo skystį, padangas, pažymėtas vienu iš šių ženklų.

Deja, daugeliui automobilių priežiūros priemonių saugesnių pakaitalų nėra daug, todėl svarbu imtis kitų apsau-gos priemonių.

Saugiai naudokite!• Prieš naudodami produktą,

atidžiai perskaitykite etiketę.• Naudokite priemonę tik pagal jos

paskirtį. • Pirkite tik tiek, kiek iškart sunau-

dosite.• Naudokite tinkamas asmens

apsaugos priemones (pirštines, respiratorių, akinius).

• Patalpą gerai vėdinkite. • Nedirbkite su cheminėmis

medžiagomis lauke vėjuotą dieną.

• Cheminės medžiagos neturi patekti į gruntą – patieskite po mašina plėvę.

Saugiai saugokite ir sandėliuokite!• Laikykite pavojingus produktus

originalioje pakuotėje su tvirtai priklijuota etikete. Nelaikykite jų induose nuo maisto.

• Laikykite gerai vėdinamoje, saugioje, gyvūnams ir vaikams nepasiekiamoje vietoje, toliau nuo šildymo sistemų.

• Degias ir sprogias medžiagas laikykite atskirai, atokiau nuo kitų.

• Stebėkite, ar indai sandarūs ir ar pavojingos medžiagos nenuteka.

• Nelaikykite jų šalia maisto, vandens, medicinos priemonių.

Beveik visos medžiagos, kurias naudojame automobilio priežiūrai, yra pavojingos. Tai produktai, be kurių automobilis negali funkcionuoti: benzinas, dyzelinas, variklio alyvos, kitos alyvos, tepalai... Jie visi yra gaminami iš naftos ir juose yra daug įvairių cheminių priedų. Kiti pavojingi produktai, naudojami automobilio priežiūrai: aušinimo skystis, langų plovimo skystis, poliravimo medžiagos, vaškas, dažai, stabdžių skystis, kuro priedai, karbiuratoriaus ir variklio valymo priemonės, kondicionieriaus aušinimo medžiaga… Daug pavojingų medžiagų yra ir automobilių akumuliatoriuose.Daugelis šiuose produktuose esančių medžiagų yra toksiškos, ardančios (ėsdinančios), degios, pavojingos aplinkai.

BūK ATSARgUS PRIžIūRĖdAMAS AUTOMOBILį

informaciją parengė Baltijos aplinkos forumas www.bef.lt

Nuotr. barb henry

Ozonas Nr. 4/5 2009 m. (20/21)

Documents

Transcript of Ozonas Nr. 4/5 2009 m. (20/21)