Ekologiškos kultūros gidas

www.ozonas.lt

2012 | 1 | (42)

sveiKAtos ApsAugos politiKos ydos lietuvoje nereiKAlingi MAisto pApildAi

žAliA sveiKAtos priežiūros iniCiAtyvA poKAlbis su prof. dr. gintAutu MAžeiKiu

sveiKos KAvos AlternAtyvospAžintis su rAudonąjA KnygA

stiKlo AtlieKos

Slypi ne vaistuoseSVEIKATA

Pare

mk

„Ozo

ną“

Ski

rk 2

% p

ajam

ų m

oke

sčio

su

mo

s

L e i d i n y s a t s p a u s d i n t a s a n t k n y g i n i o p o p i e r i a u s ( H o l m e n B o o k ) .

P r i e d o p u s l a p i a i a t s p a u s d i n t i a n t 1 0 0 % p e r d i r b t o p o p i e r i a u s ( „ C h a r i s m a “ ) , t u r i n č i o „ B l u e A n g e l “ s e r t i f i k a t ą .

S p a u s t u v ė ( U A B „ D r u k a “ ) t u r i E M A S , I S O 9 0 0 1 i r I S O 1 4 0 0 1 s e r t i f i k a t ą b e i L i e t u v o s s p a u s t u v i n i n k ų a s o c i a c i j o s s u t e i k t ą Ž a l i a u s i o s s p a u s t u v ė s L i e t u v o j e s e r t i f i k a t ą .

S o c i a l i n i a i p a r t n e r i a i :

P a r t n e r i a i i r r ė m ė j a i :

Leidinio remėjas

Pagrindinis socialinis partnerisRespublikinis ekoprojektas Leidinio remėjaswww.antagute.lt

www.meganet.ltLeidinio remėjaswww.zalvaris.lt

www.rupi.ltwww.ekokarta.ltGeneralinis leidinio remėjas

www.eugesta.lt

VšĮ Kultūros idėjų institutas

Redaktoriaus žodis

Galima pastebėti, jog viešojoje erdvėje propaguojamas gyve-nimo būdas yra su netinkamai sudėtais akcentais. Akcentuojant karjerą, pasisekimo ir pripažinimo siekimą, nuolatinį materialinių gėrybių gausinimą, vartotojiškumą, aktyvią socializaciją nutylimi kiti dalykai, tokie kaip sveikas gyvenimo būdas, dvasios tobulėjimas, proto lavinimas.

Gal dėl ko mūsų visuomenėje ir skleidžiasi visa puokštė bau-ginančių lėtinių ligų. Jos prasideda nepastebimai, gali ilgus metus graužti kūną, o žmogus manys, kad tas nuovargis ar silpnumas tik to beprotiško gyvenimo tempo šalutinis reiškinys. Tada – finalas, aktyvuojamos visos medikų pastangos, vyksta operacijos, stipri me-dikamentinė intervencija, ilga reabilitacija ir... turbūt gyvenimas tę-siasi. Bet nebe toks, koks buvo – su baimės šešėliu. Čia, aišku, viena galimybė iš scenarijų įvairovės. Svarbiausia tai, jog tokio scenarijaus galima išvengti. Ir tai nė nekainuoja tiek, kiek kainuoja buvimas ma-dingu (kad ir).

Atrodo tereikia tiek nedaug: išlipus iš lovos padaryti keletą tempimo pratimų, o ne braškančiais kaulais lėkti prie kompiute-rio-dušo-kavos puodelio, pavalgyti pusryčius (gal grūdų ar kruopų košės, bet ne kalną bandelių), užkandžiauti vaisiais ir daržovėmis (ne sausainiais ir šokoladukais), bent 45 min. pavaikščioti gryname ore ir t.t... Juk tikrai – visa tai atrodo paprasčiau nei paprasta, bet kodėl tuomet net pasaulio galingieji svarsto, kaip sustabdyti lėtinių neinfekcinių ligų „pandemiją“, kuri sparčiai retina žmonijos gretas? Atsakymų galima žvalgytis keliomis kryptimis.

Pirmiausia yra dalykai, kurių eilinis žmogus negali iškart pa-keisti (tiesa, vienydamasis su kitais, būdamas pilietiškai aktyvus gali pajudinti ir juos) – miestų oro tarša, pramoninių objektų gausa šalia žmonių gyvenamų vietų, cheminių trąšų likučiai maisto produktuo-se, iš esmės nevertingų maisto produktų gausa, garso tarša (tai gana rimta bėda mūsuose).

Tačiau yra dalykų, kuriuos dėl savo sveikatos gali daryti kiekvie-nas. Mat perteklius turi vieną teigiamą savybę – sudaro galimybę rinktis. Aišku, vieni teisinsis nežinojimu, mat vis dar tebėra priimta

manyti, jog tai, ką žmogus perka už savo sunkiai uždirbtus pinigus nėra kenksminga („juk kažkas atsakingas už tai?“, „kažkas viską pati-krina už mus?“). Deja, taip nėra, ir deja, nežinojimas neatleidžia nuo pasekmių. Kita vertus galima pripažinti tam tikrą infantilų pasyvu-mą. Yra žinančių, jog negalima būti naiviems vartotojams, tačiau vis tiek nedarančių teigiamų pasirinkimų, tikintis, jog bėda aplenks, jog pasirinks kažką kitą. Esame įpratę sakyti, jog pasimokoma tik tuomet, kai paliečia nelaimė (patį ar ką nors iš artimųjų), bet ir dėl to nesu tikra, mat nors tų nelaimių, sietinų su aplinka mūsų šei-moje buvo ne viena – vis tik sunkiai susilaikau nepiktnaudžiavusi saldumynais, arba apsimetusi, jog turiu baisiai daug darbų „piktnau-džiauju“ judėjimo laiku.

Nereikia tapti savo kūno kankiniu. Visiškai pritariu nuomonei, jog gyvename tam, kad džiaugtumėmės. Tačiau tikiu, kad yra būdas susitarti su savimi – išsiaiškinti, kas iš tiesų naudinga, o kas žalin-ga. Gal tie „pokalbiai su savimi“ trunka ilgai, bet štai vieną kartą išsiaiškini, jog kava – tik minimaliomis dozėmis, jog „tas ar anas“ ir... „prilimpa“. Svarbu kažką daryti.

O jei dar teksto pradžioje minėta viešoji erdvė būtų kontroliuo-jama žmonių, kurie šiek tiek daugiau jaustųsi suinteresuoti kitais Žmonėmis... Juk lengviau prisitaikyti prie to, kas yra viešai priimta visuotinė norma, o ne kažkoks gyvenimo būdo eksperimentas. Pa-stebėkit, juk kol kas taip ir yra, tie, kas gyvena sveikai yra „sveikuo-liai“ – įvardijimas nurodo, kad tai išskirtinė žmogaus būsena.

Nenoriu būti pesimistė. Galų gale auga nauja karta. Galima ste-bėti mamas, kurios labai sąmoningai moka atsirinkti tai, kas svei-ka mažyliams (kalbu tiek apie dietą, tiek apie laisvalaikį, chemines medžiagas buityje). Tad didelė tikimybė, jog sveikai auginami vaikai taps sveikais suaugusiaisiais. O auginant vaikus sveikai, keičiasi ir pačių tėvų įpročiai. Tad šiuo „Ozonu“ kviečiame stabtelėti ir pail-sėti, galbūt pradėti kviestis save „pokalbiams“ apie tai, kas svarbu ir svarbiausia. Juk norime gyventi daugiau nei 40 m.? Gyventi tikrai, o ne rydami saujas tablečių. Būkime sveiki.

Vyr. redaktorė Kristina SADAUSKIENĖ

editor@ozonas.lt

Pauliaus Sadausko nuotrauka

Turinys

www.ozonas.lt

Redakcija

VyRiausioji RedaktoRė: Kristina Sadauskienė[editor@ozonas.lt]

VyRiausiasis RepoRteRis:Jonas Špokas[naujienos@ozonas.lt]

NumeRio beNdRadaRbiai:Jonas Špokas;Justė Žagūnaitė;Kamilė Sakalauskaitė;Jūratė Janavičienė;Solija Juodaitė;Vida Bukauskienė;Kristina Kučinskaitė;Artūras Pečkys;Giedrė Kisielė;Paulius Sadauskas.

kalbos kultūRa:Rasa KasperavičiūtėNeringa Milašiūtė

eko pRojektų kooRdiNatoRė:Ieva Malaiškaitė[culture@ozonas.lt]

dizaiNas/maketas/ViRšelis:Paulius Sadauskas

teisiNė pagalba:Karolis Paulavičius

NuotRaukos:Flickr, SXC, kita

leidėjasVšĮ „Kultūros idėjų institutas“

diRektoRius:Artūras Nečejauskas[info@ozonas.lt]

„Žalioji“ RiNkodaRa:[marketing@ozonas.lt]

koRespoNdeNcijai:Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius

iNteRNete:www.ozonas.lt

spaudaUAB „Druka“ -sertifikuota EMAS, žaliausia spaustuvė Lietuvoje.ISO14001

tiRaŽas:Iki 10 000 egzISSN 1822-6191[leidžiamas nuo 2006 m.]

Leidinys „Ozonas“ platinamas kavinėse, restoranuose, ekologiškų prekių parduotuvėse, ekologiniuose renginiuose ir projektuose, konferencijose, seminaruose, prenumeratoriams, aukštojo mo-kymo įstaigose, mokyklose, ministerijose, savivaldybėse ir kt., o taip pat elektroniniai leidinio numeriai PDF failais interneto svetainėje www.ozonas.ltKviečiame prisijungti prie „Ozono“ platinimo tinklo. Teirautis info@ozonas.lt arba mob. tel. 8 699 37833

„Ozonas“ yra nepriklausomas ir nešališkas leidinys, kuris par-tnerių ir rėmėjų dėka yra leidžiamas ir platinamas nemokamai nuo 2006 m.

Trumpai

Kanada palieka Kioto protokolą | Taršos apynasris JAV elektrinėms | Kinijoje ašarinės dujos protestuotojams | Užterštų vietų inventorizacija | Nesveikas maistas nepakliuvo pirkėjams | Parama keičiant asbestinį stogą

06 - 07

Eko daiktai

Vonios kilimėliai iš akmenukų | Geležinkelis namuose | Žali spalvingi laikrodžiai | Rūbelių mainai

08 - 09

Veikla

Šokio geneologija: sielai ir kūnui34 - 35

Mąstytojas

G. Mažeikis, „Liga ne visada pažadina žmogų“

32 - 33

Atliekos

Kur keliauja stiklo atliekos?25

Raudonoji knyga – ne vien tik nykstančiųjų sąrašas

22 - 24Gamta

13 - 16A. Kirkutis, „Mūsų sveikatos apsaugos sis-temoje nėra sveikatos“

Tema

10 - 12Tariama maisto papildų būtinybė

28 - 29Ar verta laukti baisiųjų ligų renesanso?

Produktai

Jums kavos... be kofeino?30 - 3136 - 37Atsakinga plaukų priežiūra

Klimatas

Patarimai norintiems prisidėti prie klimato kaitos mažinimo

17

26 - 27Šūviai tuščiais šoviniais: baudos už aplinkai žalingą veiklą Lietuvoje

20 - 21Sveikos vaiko pradžios brūzgynai

Sveikata

Alergijos patalpose – pavojingos, bet įvei-kiamos

18 - 19

6

Trumpai

Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) po 20 metų trukusio darbo pagaliau paskelbė pirmuosius nacionalinius taršos apribojimų standartus JAV elektrinėms. Standartai reguliuos gyvsidabrio ir toksiškų oro ter-šalų, tokių kaip arseno, nikelio, seleno, cia-nido ir rūgščiųjų dujų, emisijas. Šių teršalų išmetimas į orą buvo siejamas su įvairiais vystymosi sutrikimais, kvėpavimo takų ligomis. Dėl šių apsaugos priemonių bus išvengta daugiau kaip 11 000 priešlaikinių mirčių ir 4700 širdies priepuolių per metus. Standartai taip pat užkirs kelią 130 000 vaikų astmos atvejų simptomų ir apie 6300 ūminio bronchito atvejų kasmet.

EPA pareigūnė Lisa Jackson tvirtino, jog pramonei brangiai kainuosiantis stan-dartų laikymasis apsaugos milijonus šeimų ir vaikų nuo žalingos oro taršos, o nauda Amerikos žmonių sveikatai bus daug dides-nė nei reikalavimų laikymosi išlaidos. Tiesa, standartai susilaukė aršaus pramonės atsto-vų pasipriešinimo. Nacionalinės Gamintojų asociacijos prezidentas ir vykdantysis di-rektorius Jay‘us Timmonsas sakė, jog stan-dartai pridarys labai daug žalos ekonomikai ir darbo vietų skaičiaus augimui. Grasina-ma, jog turės užsidaryti anglimi kūrenamos elektrinės, o tai smarkiai paveiks energe-tikos sektorių. EPA poziciją palaiko ir JAV prezidentas Baracas Obama, paskelbęs me-morandumą dėl šio švaraus oro akto.

Iš www.ens-newswire.com

Taršos apynasris JaV elekTrinėms

Po Durbane vykusių diskusijų apie kli-mato kaitą, Kanados vyriausybė paskelbė apie pasitraukimą iš Kioto protokolo. Tai bus pirmoji šalis, apleidusi svarbiausią ko-vos su klimato kaita įsipareigojimą. Tiesa, dabartinio šalies ministro pirmininko Stefe-no Harperio vyriausybė jam niekada ir ne-pritarė. Aplinkos ministras Peteris Kentas teisinosi, jog pasitraukimą lemia įsitikini-mas, kad Kioto protokolo reikalavimai nėra teisingiausias kelias, priešinantis klimato kaitai nei Kanadoje, nei apskritai pasaulyje: „Kad pateisintume visus keliamus reikala-vimus iki 2012 m., turėtume nuo Kanados kelių patraukti kiekvieną sunkvežimį, au-tomobilį, traktorių, policijos ar greitosios pagalbos automobilį ‒ bet kokią transporto priemonę, arba uždaryti visą žemės ūkio sektorių ir atjungti šildymą visiems pasta-tams“ ‒, prieštaraudamas Kioto protokolo reikalavimams sakė P. Kentas.

Tarptautinėje arenoje Kanada kritikuo-jama dėl tokios politikos. Manoma, jog at-sitraukimą skatina nenoras apriboti nuolat augančią naftos gavybos industriją (pasta-roji atsakinga už didėjančias šiltnamio dujų emisijas). Skaičiuojama, kad Kanadoje yra treti pagal dydį pasaulyje naftos rezervai (daugiau nei 170 milijardų barelių).

Iš www.independent.co.uk

kanada palieka kioTo proTokolą

Haimen mieste pietinėje Kinijoje riaušių policija panaudojo ašarines dujas, mėgindama išvaikyti protestuotojus, susi-rinkusius išsakyti savo pasipriešinimą dėl naujos anglimi kūrenamos elektrinės staty-bos. Susibūrę gyventojai užtvėrė greitkelį. Kaip retoriškai klausė vienas protestuo-tojas, „kokioje dar vietoje pasaulyje vieno kilometro atstumu nuo vienos elektrinės statoma kita?“.

Pastaruoju metu įvairūs protestai tam-pa Kinijos kasdienybe – protestuojama prieš korupciją, mokesčius, taršą, žemės grobstymą ‒ viską, ką pareigūnai daro prisi-dengdami plėtros vardu.

Haimen protestuotojams buvo pažadė-ta, kad elektrinės statyba bus sustabdyta. Kinijoje tokie protestai vadinami „masiniais incidentais“ ir nušviečiami gana priešta-ringai.

Iš www.guardian.co.uk

kiniJoJe ašarinės duJos proTesTuoToJams

7

Trumpai

www.ozonas.lt

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, atlikdami importuo-jamų ir rinkoje esančių maisto produktų valstybinę kontrolę, praėjusiais metais dėl nustatytų saugos, kokybės, laikymo sąlygų, ženklinimo reikalavimų neatitikimų ir pa-sibaigusių tinkamumo vartoti terminų už-draudė tiekti į Lietuvos rinką daugiau kaip 2 287 tonas maisto produktų (2010 m. - 1 260 tonų).

2011 metais uždrausta realizuoti dau-giau kaip 210 t. nesaugių maisto produktų prekybos įmonėse, be to daugiau kaip 1 890 t maisto produktų neleista tiekti į rinką iš gamybos įmonių. Daugiausia tai buvo ga-miniai iš javų, miltiniai konditerijos gami-niai, aliejai (24 t), vaisiai ir daržovės (24 t) ir kt. Neleista realizuoti 22 t. žuvies, vėžia-gyvių, moliuskų ir kitų vandens bestuburių, beveik 60 tūkst. litrų nealkoholinių gėrimų.

Dėl saugos reikalavimų neatitikimų – leistinas koncentracijas viršijusių pesticidų likučių, RASFF sistema (Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema) pranešta apie uždraustas importuoti 20 t. greipfrutų iš Turkijos, 43 t. apelsinų iš Egipto ir Ispanijos, 24 t. mandarinų iš Ma-roko, 22 t. agurkų iš Ispanijos, 25 t. plikytų ryžių iš Vietnamo, 3 t. granatų iš Turkijos ir Indijos. Produktuose nustačius parazitus, į rinką neleista pateikti 100 t. jūros lydekos iš Ispanijos ir Argentinos bei 36 t. šaldyto starkio filė iš Kazachstano ir Ukrainos, 19 t apelsinų iš Ispanijos. Dėl pakitusių skoninių savybių uždrausta prekiauti 3 t. sairos iš Tailando ir 27 t. lietuviškų grikių.

Iš www.zum.lt

39 šalies savivaldybėse inventorizuotos teritorijos, kurios gali būti užterštos. Lie-tuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas sako, jog šalyje yra daugiau kaip 11 tūkstančių tokių teritorijų. Vykdant projektą, inventorizacija atlikta 39,3 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorijoje. Ekogeologiniu požiūriu ištirta šimtas pavojingiausių objektų, o penkias-dešimtyje objektų atlikti išsamūs tyrimai ir įvertintas poveikis aplinkai ir žmogui. Buvo tirtos naftos bazių, rezervuarų, gamybos cechų, technikos kiemų, katilinių ir kitos teritorijos. Atliekant išsamius tyrimus kie-kviename objekte atskirai, buvo skaičiuo-jami užteršto grunto ir gruntinio vandens kiekiai bei plotai.

Tyrimų rezultatai parodė, kad trisde-šimt penkiuose iš penkiasdešimties tirtų objektų gruntas užterštas naftos produk-tais. Toks gruntas užima daugiau nei 66 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Vienuoliko-je objektų – 2262 kvadratinių metrų terito-rijoje – gruntas užterštas pesticidais. Ketu-riuose objektuose apie 330 kubinių metrų grunto užteršta sunkiaisiais metalais.

Gruntinis vanduo yra užterštas naftos produktais trisdešimt penkiuose tirtuo-se objektuose – didesniame nei 55 tūkst. kvadratinių metrų plote. Keturiuose objek-tuose jis užterštas pesticidais, septyniuose – sunkiaisiais metalais, trisdešimtyje – įvai-riais azoto junginiais, šešiuose – chloridais, keturiuose – sulfatais.

Suskaičiuoti ir ištirtų užterštų teritorijų sutvarkymo kaštai. Skaičiavimai rodo, kad vien mažai daliai nustatytų taršos židinių sutvarkyti reikėtų kelių šimtų milijonų litų.

Iš www.am.lt

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo atnau-jinimas ir plėtra” veiklos sritį „Asbestinių stogų dangos keitimas” (planiniu būdu) remiamas kaimo vietovėje esančių gyve-namųjų namų, priklausančių fiziniams as-menims, asbestinių stogų dangos keitimas. Paraiškos paramai pagal šią veiklos sritį gauti bus renkamos nuo 2012 m. sausio 16 d. iki 2012 m. kovo 30 d.

Kreiptis dėl paramos galės kaimo gy-ventojai, ne mažiau kaip penkerius metus iki paramos paraiškos pateikimo nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravę kaimo vieto-vėje. Prašoma paramos suma negali būti didesnė kaip 10 000 litų. Paramos gavėjams bus kompensuojama iki 50 proc. visų tinka-mų finansuoti projekto išlaidų.

Paraiškos ir kartu su ja reikalingi pa-teikti dokumentai bus priimami Naciona-linės mokėjimo agentūros teritoriniuose paramos administravimo skyriuose pagal projekto įgyvendinimo vietą. Paramos pa-raiška ir (arba) papildomi dokumentai turi būti pateikti pareiškėjo asmeniškai arba per įgaliotą asmenį.

Iš www.nma.lt

užTeršTų VieTų inVenTorizaciJa

nesVeikas maisTas nepakliuVo pirkėJams

parama keičianT asbesTinį sTogą

8

Eko daiktai

Vonioje kaip niekur kitur norisi jaukumo ir švelnumo. Ten žmogus visad toks pažeidžiamas – iš karšto į šaltą ar iš šalto į karštą. Norisi pūkinių rankšluosčių, chalatų, minkštų gauruotų kilimėlių. Tiesa, kilimėliai kartais gyva bėda – sudrėkusius reikia džiovinti ir šiaip nemalonu ant drėgno užlipti. O kiekvieną kartą išsimaudęs naujo kilimėlio gi netiesi...

Įdomų pasiūlymą turi „Viva Terra“ – tai akmeniniai kilimėliai. Švelnūs, vandens nugludinti, vienodo dydžio akmenukai kaip mo-zaika suklijuoti ant vieno pagrindo. Originalus dizainas, mažiau problemų dėl drėgmės, be to, žvelgiant iš kineziterapinės pusės – sveika pėdoms. Jei tokios būtų visos grindys – namuose būtų gali-ma vaikščioti basomis ir visada džiaugtis sveikomis kojomis.

„Rail yard“ dizaino studija kuria neįtikėtinus baldus ir interjero detales iš senų geležinkelio bėgių dalių. Pradedant lovomis, bai-giant vyno ar knygų laikikliais... Masyvūs, sunkūs, tamsūs ir gana agresyvūs kūriniai dvelkia išskirtinumu. Tokie kaip niekas kitas tiks erdviems namams.

„Rail yard“ studija – tai pramoninis dizaineris Robert Hendrick ir jo tėvas Jim. Vyrai pabrėžia, jog jų gaminiams naudojamos bėgių detalės yra „švarios“, nes ne visos jos buvo naudojamos pagal pa-skirtį, atsirinktosios neturi jokių dervų apnašų. Kūrėjai didžiuojasi, jog pavyko rasti paskirtį brokuotoms arba nudėvėtoms detalėms.

Šiuo metu studijoje jau sukurta 30 skirtingų objektų, dar 40 idėjų laukia įgyvendinimo.

Ironiška, Robert Hendrick taip pat yra geležinkelius aptarnau-jančios ir konstruojančios bendrovės savininkas. „Rail yard“ studija gimė prasidėjus ekonominiam nuosmukiui, kuomet bendrovė ne-begaudavo pakankamai užsakymų.

Kiekvienas gaminys turi smulkų aprašą, kuriame nurodoma, kam buvo skirtos jį sudarančios detalės.

Nuotraukose – „sleepers“ kavos staliukas, kuriam panaudotos „TENNESSEE 90 20 ARA“ bėgių dalys, pagamintos 1920 m.

VONIOS KILIMĖLIAI IŠ AKMENUKŲ GELEŽINKELIS NAMUOSE

59 doleriai.www.vivaterra.com

www.railyardstudios.com

9

Eko daiktai

www.ozonas.lt

„Mes nesame aplinkosaugininkai, mes esame laikrodžių kom-panija, išsiaiškinome, kad geriausias būdas tapti „žalesne“ kompa-nija – gaminti „žalesnius“ laikrodžius“, - teigiama „Sprout“, ekolo-giškų ir stilingų laikrodžių gamintojo, tinklapyje.

Visų „Sprout“ laikrodžių sudėtyje nėra švino ir ftalatų. Laikro-džių gamybai naudojamos ekologiškos medžiagos – organiška me-dvilnė, bambukas, kukurūzų derva, mineralinis stiklas, perdirbtas pluoštas, žuvų odos.

Pagal naudojamas medžiagas laikrodžiai suskaidyti į kolekcijas. Pvz. laikrodžiai žuvies odos apyrankėmis išsiskiria kaip itin egzo-tiški. Patys gamintojai žuvies odą liaupsina kaip puikią alternatyvą gyvūnų odai. Žuvų odos pasižymi įspūdingais vienetiniais raštais, jos labai stiprios ir elastingos. Apyrankių gamybai naudojama tik legaliai žvejojamų žuvų oda, kuri kitu atveju būtų išmetama.

Kita medžiaga – kukurūzų derva, naudojama vietoj plastiko, pasižymi visomis gerosiomis jo savybėmis. Kita vertus natūralioje aplinkoje ji yra 99% suyranti. Prireikia 365 dienų, kol iš kukurūzų dervos telieka CO2 ir vanduo.

„Sprout“ didžiuojasi, kad ekologija aktuali ne tik gaminant laikrodžius, bet ir vidiniame kompanijos gyvenime: perdirbama, dalijamasi automobiliais ar naudojamas viešasis transportas, rū-šiuojamos atliekos, produktai pakuojami į minimalų pakuotės kiekį (ji iš perdirbto popieriaus) ir t.t.

Patys laikrodžiai pasižymi gražiais ornamentais, įdomiomis apyrankėmis.

Vaikai yra mieli ir... labai greitai augantys. Tai tikras vargas tėvams, neturintiems kelių draugų su vyresniais vaikais. Visi žino tą gražią tradiciją aplankyti naujus tėvus su keliais maišais išaugtų rūbelių (o ir pačių lentynos kaip prašviesėja).

Vargas ir tiems, kurie nori, kad jų vaikas dėvėtų tik pačius pa-čiausius rūbelius ir negali nė pagalvoti, kad mažyliui vilktų jau dė-vėtus apdarus. Džiaugsmas vaikiškų prekių pardavėjams, mat nauji rūbeliai, kuriuos mažylis dėvės geriausiu atveju porą mėnesių (ir turbūt jau pirmomis dienomis kokiu nors būdu nepataisomai „pa-žymės“), parduotuvėse dažnai kainuoja vos ne tiek pat, kiek rūbai suaugusiems. Taip, mažytis megztinukas – 60 lt., striukytė – 170 lt. ir t.t. O po poros mėnesių apsilankykite vėl.

Išeitį (ir naują verslą) sumąstė viena jauna mama anoje Atlanto pusėje. Tai naujų „butikinių“ vaikiškų rūbelių parduotuvė, kurioje užsiregistravę tėvai už mėnesinį (ne itin didelį) mokestį kas tam tikrą laiko tarpą gauna vis naują kolekciją išskirtinių rūbelių. Jau išaugtus tereikia grąžinti paslaugos tiekėjui paštu. Tai idealus bū-das neapsikrauti daiktais. Paslaugos tiekėjai „Plum gear“ tarnauja kaip mainų centras, koordinuojantis rūbelių judėjimą tarp šeimų, besirūpinantis nepriekaištinga jų būkle.

Panorėjus kažką įsigyti iš atsiunčiamų rūbų tereikia primokėti trūkstamą sumos dalį. „Plum gear“ kūrėja klientus tikina, kad rū-beliai skalbiami tik ekologiškomis priemonėmis, panorėjus paįvai-rinti gautą kolekciją – galima tą padaryti už nedidelį mokestį, jei rūbeliai grįžta sugadinti – jie keliauja į perdirbimą arba labdarai.

ŽALI SPALVINGI LAIKRODŽIAI RŪBELIŲ MAINAI

www.plumgear.comwww.sproutwatches.com

10

Tema

tAriAMA MAisto pApildų būtinybė

„Vienoje tabletėje yra tiek kalio, kiek 4000 bananų“. Tokiomis ir panašiomis reklaminėmis frazėmis maisto papildų gamintojai vilioja pirkėjus. Nors vargu ar atsirastų žmo-

gus, kuriam atrodytų normalu kasdien suvalgyti šitiek bananų. Žinoma būtent į tai ir taikosi tokių šūkių kūrėjai – į sveiką protą. Juk išgerti vieną tabletę atrodo logiškiau, nei tapti beždžioniuku.

Dažnai einama dar toliau tvirtinat, kad nūdienos žemės ūkio produktuose praktiškai nėra naudingų medžiagų dėl visos tos „chemijos“, kuri naudojama juos auginant ir siekiant vėliau apsaugoti nuo gedimo parduotuvės lentynoje.

Justė ŽAGŪNAITĖenorca.blogspot.com

Kodėl iš viso buvo išrasti maisto pa-pildai? Sergant tam tikromis lėtinėmis virškinamojo trakto ligomis, kurių metu atrofuojasi ir trumpėja žarnų gleivinės gaureliai, ar po chirurginių operacijų, kai netenkama skrandžio, dvylikapirštės ar plo-nosios žarnos segmentų, tenka vartoti dide-lius minėtų papildų kiekius, nes sumažėja žarnyno galimybės pasisavinti vitaminus ir mikroelementus. Didelis suvartojamas kiekis užtikrina, kad santykinai maža pasi-savinama dalis bus pakankama. Dėl to ant dėžučių galima pamatyti dozes 150%, 400%, 600% ar net daugiau viršijančias rekomen-duojamą paros dozę.

Taigi, atrodytų, kad maisto papildai ir turėtų būti aktualūs tik minėtiems žmo-nėms. Bet maisto papildų reklaminės kam-panijos stengiasi įteigti, kad kaip tik sunku rasti žmogų, kuriam ko nors netrūktų.

Anksčiau buvo geriau?

Maisto papildų gamintojai gali bet kokį sutrikimą paaiškinti tam tikrų medžiagų trūkumu. Jautiesi pavargęs ir sudirgęs? Imk magnio ir vitamino B6. Artėja gripo sezo-nas? Vartok vitaminą C. Nusibodo vis tie patys vitaminai? Štai tau egzotiškų šaknelių nuoviras iš tolimųjų Amazonės džiunglių, kuris gerina potenciją, mažina plaukų slin-kimą ir dar išgydo kojų grybelį.

Bet ar gali taip būti, kad mums nuola-

tos trūktų tai vieno, tai kito, tai trečio?Gyvename pasaulyje, kuriame įvairiausi

vaisiai prekybos centruose pasiekiami ran-ka. Daugelis galime leisti sau tokią praban-gą, kaip kasdienis mėsos valgymas. Visada turime švaraus vandens ir nemiegame drėgnose lovose. Viduramžių žmogus pasa-kytų, kad net karalius taip gerai negyvena.

„Didėjant stresui, plinta jo sukeliamos ligos...“ – dar vienas itin populiarus maisto papildų reklamavimo šūkis. Ar mes tikrai gyvename sunkiau, nei gyveno žmonės prieš 20 metų? 50? 100? 5000?

Astma, alergija, vaikų dėmesio sutri-kimai, nemiga, cukrinis diabetas, išeminė širdies liga ir dar daugelis kitų nelaimių dažnai vadinamos civilizacijos ligomis. Ir nors būtų naivu teigti, kad taip nėra, bet tikrai sunku sutikti, kad šios ligos yra išim-tinai sukeltos dabartinės gyvensenos.

Kaip niekada anksčiau mes randame laiko ir vietos atkreipti dėmesį į šiuos su-trikimus. Nebebijome mirties dėl išgedusio danties, apendicito, išsekimo, bet bijome gelsvų dantų, randų ant pilvo, senatvėje ištinkančio atstūmimo. Bijome nekomfor-tiško gyvenimo.

Jeigu prilygintumėme dabartinę medi-ciną džiunglėms, tai šiandien tigrų nebe-matytumėme ‒ jų vietą būtų užėmę šimtai kačių. O kadangi dauguma mūsų tų tigrų niekada ir nesame matę, tai gąsdintumė-mės kiekvienos katės ir stebėtumėmės, iš

kur jų tiek daug. Ir kaip sunku yra įrodyti žmogui, kad

katė nėra tokia pavojinga kaip tigras. Bet kaip lengva parduoti kačių baidyklę skel-biant, kad ji apsaugos ir nuo tigro...

Anksčiau buvo trumpiau...

Mes labai ilgai gyvename. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, tai yra gryna tiesa. Viena iš klasikinių civilizacijos ligų

– aterosklerozė. Ypač mėgstama gąsdinti, kad aterosklerotinių pakitimų kraujagys-lėse šiandien turi vaikai nuo 10 metų, o anksčiau nuo tokių ligų niekas nemirda-vo. Žinoma, niekas nekalba apie tai, ar ir anksčiau vaikai neturėjo minėtų pakitimų tokiame amžiuje, bet negrįši laiku atgal ir nepatyrinėsi...

Vakarų pasaulyje širdies ir kraujagyslių ligos bei onkologiniai susirgimai pagrindi-ne mirties priežastimi tampa tik perkopus 60 metų slenkstį. Dar prieš kelis šimtus metų Europoje numatoma gyvenimo tru-kmė nesiekė 50 metų. Jeigu manysime, kad šiuolaikinis gyvenimas yra sunkesnis nei anksčiau, tai galėsime teigti, kad ateroskle-rozė yra natūralus procesas, kuris tiesiog ištinka, kai žmogus dėl gero gyvenimo nu-gyvena pakankamai ilgai.

Jeigu atsižvelgsime į tai, kad kone kiekvienas didelį ilgalaikį stresą patyręs žmogus greičiausiai jau serga ateroskleroze

Teresa Stanton nuotrauka

11

Tema

www.ozonas.lt

(ši liga pirmą kartą mediciniškai rimtai buvo imta nagrinėti po Amerikos-Vietna-mo karo, atkreipus dėmesį į didelį grįžusių kareivių mirtingumą dėl širdies ir krauja-gyslių ligų), tai galėsime iškelti mintį, kad anksčiau nemirusius nuo infekcinių ligų ar traumų galbūt kaip tik pakirsdavo „dabar-tinės“ civilizacijos ligos. Juk XVII amžiaus Anglijoje šešiasdešimtmečiai nesudarė nė 3% gyventojų, o pamatyti žmogų, sulaukusį 80-ies, galėjai tik vieną kartą gyvenime.

2009 metais Lietuvoje 65 metų ir vy-resnių gyventojų buvo 16,2%. Dauguma žmonių Lietuvos dar nepavadintų „civili-zuota“ vakarietiška šalimi, ir senolių su lai-ku neabejotinai tik augs, nes vien šiandien numatoma gyvenimo trukmė Lietuvoje yra 75 metai.

O jei per daug?

Kas nutinka persivalgius nereikalingų maisto papildų?

Dažniausiai be bėrimų, dažno šlapi-nimosi ir panašių sveikatos sutrikimų, į kuriuos daug kas nė dėmesio nekreipia, visiškai nieko. Todėl ir guli jie mūsų par-duotuvėse ir vaistinėse kaip nereceptiniai preparatai. Puiki išeitis ir kaip „vaistas“ žmonėms, kurie yra įsitikinę, kad kažkuo serga, bei gydytojams, kurie nenori išleisti savo pacientų „tuščiomis“.

Viskas būtų gal ir gerai, bet atsiranda gudruolių, kurie į maisto papildus žiūri

kaip į vaistų pakaitalus. Vitaminai tinka tik jų trūkumo sukeltoms ligoms gydyti, bet net ir tokiais atvejais bet kuris gydytojas pirmiausiai jums skirs ne juos, o lieps vaikščioti apsikabinus stiklinę multivita-minų sulčių. Kodėl? Jeigu esate sveikas, vitaminų jums gali trūkti tik todėl, kad itin keistai maitinatės (gal laikotės išskirtinės

„alus+batonas“ dietos?). Kaip sakė Konfu-cijus, geriau mokyti žmogų žvejoti (racio-naliai maitintis), nei duoti jam žuvį vienai dienai (paskirti maisto papildą).

Tačiau, jeigu esate nesveikas, gydytojas ims ieškoti, kur jūsų organizme sutriko vitaminų pasisavinimas, perdirbimas ir panaudojimas. Antraip gydymas vien mais-to papildais būtų tolygus skęstančio laivo lopymui lipnia juostele. O gal net ir naujų skylių darymui, pvz.: didesni vitamino A kiekiai (gaunami su maisto papildais) rū-kant tik pagreitina plaučių vėžio atsiradimą, perdozavus jo nėštumo metu vaisiui gali kilti sunkių nervinės sistemos vystymosi sutrikimų. Ironiška, bet kartais žmonės su-geba vartoti tokius didelius maisto papildų kiekius, kad jie sumažina chemoterapinio gydymo efektyvumą iki kliniškai nereikš-mingų rezultatų, arba net pablogina savo situaciją apsinuodydami antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčiomis medžiagomis.

Ypač didelis maisto papildų kiekis gali negrįžtamai pakenkti inkstams ir kepenims. Plačiausiai žinomas pavyzdys tikriausiai yra lėtinio vitamino C perdozavimo sukelta

inkstų akmenligė (žinoma, ši liga turi ir daugiau priežasčių).

Kad nieko neskaudėtų...

Tai kodėl žmonės vis vartoja maisto papildus, jeigu jie yra nereikalingi ar net nuodingi?

XVI amžiaus Europoje šveicarų filoso-fas ir gydytojas Paracelsas skleidė idėją, kad žmogus suserga dėl natūralios organizmo harmonijos sutrikimo, o pusiausvyrą gali-ma atstatyti vartojant tam tikras chemines medžiagas. Vieni gydytojai žavėjosi jo mo-derniomis idėjomis, kiti jo nekentė, nes jis teigė, kad žmogaus sveikata nėra vien tik Dievo rankose.

Tad jeigu liga glūdėjo ne mistinėje dva-sios sferoje, o pačiame žmoguje ir jį supan-čioje gamtoje, tai ir gydyti reikėjo pradėti patį žmogų. Tuo metu liga buvo tiesiogiai tapatinama su jos simptomais. Paracelsas puikiai suprato, ko žmonės norėjo, ir su-kūrė laudanum – vaistą, kurį sudarė 1 dalis opiumo miltelių ir 9 dalys spirito. Vartojant šį preparatą išnykdavo nemiga, nerimas, kosulys, skausmai, viduriavimas ir visos kitos bėdos, kuriomis skųsdavosi ligonis. O kad vaistas būtų „prestižiškesnis“, į jo sudė-tį įeidavo ir tokios dalys, kaip trinti perlai ar gintaras.

Laudanumas vaistinėse „išsilaikė“ net iki XX amžiaus vidurio, kol pagaliau buvo pašalintas dėl dviejų priežasčių: pirmiausia,

Euromonitor International duomenys

0

10

20

30

40

50

60

70

Estija Latvija Lietuva Lenkija Danija Suomija Prancūzija Vokietija Graikija Italija Norvegija Ispanija Švedija DidžiojiBritanija

7,6 7,7

12,9 15,3

23,8

47,8

12,4

19,2

13,1

28,4

62,8

5,6

28,5

14,1

7,6 8,0

11,7

15,5

23,3

48,0

12,3

18,6

12,9

29,5

62,0

5,4

29,0

14,0

€/1

žmog

ui

Išlaidos vitaminams bei maisto papildams

2010

2011

12

Tema

jau niekas nebeabejojo sukeliama priklau-somybe, o antra, atsirado įstatymai, regla-mentuojantys reklamą, tad laudanumo ga-mintojai nebegalėjo pristatyti savo produk-to, kaip „vaisto nuo visų ligų“. Laudanum patapo paprasta opiumo tinktūra, skirta sunkiam viduriavimui ir kosuliui simpto-miškai gydyti, bet ir čia jį greitai išstūmė pigesni ir priklausomybės nesukeliantys

„cheminiai“ vaistai.

Grąžins jaunystę?

Maisto papildų gamintojai laudanumo „arkliuko“ nepamiršo: vienas iš geriausių pavyzdžių ‒ tai įvairūs preparatai, skirti

„atstatyti“ ir pagerinti sąnarių funkciją.Kremzlės, kurių „sudilimas“ sąnariuose

ir sukelia skausmą bei diskomforto jaus-mą, verčiantį žmones ieškoti pagalbos, yra vienas iš sunkiausiai žmogaus organizme gyjančių audinių. Kai kurie gydytojai netgi pasakytų, kad jos negyja iš viso, mat atsira-dę kremzlinio audinio defektai tiesiog pa-sidengia jungiamuoju ar sinovijos audiniu (šis iškloja sąnario ertmę iš vidaus).

Maisto papilduose sąnariams dažniau-siai būna sudėtinių kremzlinio audinio dalių (pvz.: gliukozamino, chondroitino sulfato). Problema ta, kad visų preparatų medžiagų galima gauti valgant papras-čiausią šaltieną. Netgi yra bandyta šias

„veikliąsias“ medžiagas leisti tiesiai į sąnario

kapsulę (Lietuvoje šis metodas niekada nebuvo labai populiarus), bet tai ganėtinai bergždžias darbas – struktūrines savo au-dinio molekules ląstelės turi susisintetinti pačios iš maistinių medžiagų, kurias gauna iš kraujo. Jos to padaryti nebegali ne todėl, kad jų ar jų dalių joms trūktų, o dėl papras-čiausios savo ląstelinės senatvės, ir tiek.

Vartojant šiuos preparatus, sąnariai mažiau skauda dėl mažų kiekių nuskausmi-namųjų. Chondrointino sulfatas daugeliui mūsų skamba taip pat egzotiškai, kaip kad „užjūrio perlai“ anksčiau gyvenusiam žmogui.

Eik. Gydykis. Pats.

Visų geriausia nerizikuoti, teršiant produkto etiketę „nenatūralių“ sudėtinių dalių pavadinimais, bet pasinaudoti senu geru placebo efektu, kai sveikstama ar jaučiamasi geriau vien dėl įsitikinimo, kad preparatas turi padėti, arba girdint, kad jis jau padėjo kitiems.

Ir viskas.Lietuvoje visiškai legaliai galima nusi-

pirkti tablečių, kuriose be gliukozės ir dažų iš esmės daugiau nieko nėra. Bet va, veikia! O kaip neveiks, jei jų pirkėjas kiekvieną savaitgalį apie jas klausosi per televizi-ją, skaito nemokamuose ir mokamuose laikraštukuose. Na, o jei dar ir kaimynas nusipirko šiuos nepigius „vaistus“, tai ir jis

nesijaus prastesnis...Maisto papildai nereikalauja klinikinių

medicininių tyrimų. Žinoma, gamintojai giriasi tokius atlikę. Kol receptiniai vaistai patenka į lentynas, užtrunka dešimtmečius. Jie išbandomi su tūkstančiais žmonių dau-gybėje klinikų.

Tuo tarpu maisto papildai dažniausiai iš pradžių patenka į lentynas ir tik vėliau, siekiant dar labiau padidinti jų perkamumą, per trumpą laiką atliekami bandymai – jie neretai vyksta tik su keliasdešimt ar keliais šimtais žmonių, vos 1-2 kartus. Tik tiek, kad užtektų parašyti „tyrimų duomenimis“.

Pabaigai

Šalutinis vaistų poveikis yra tarsi ginklo atatranka – stipriai veikiantys vaistai daž-nai pasižymi ir sunkiu šalutiniu poveikiu. Silpnai – silpnais. Niekaip – jokiais.

Bet ne, tai ne visiškai tiesa. Egzistuoja ir neigiamas „placebas“, kai ligoniui ima skau-dėti galvą, jį pykina, kyla kraujo spaudimas ir kūno temperatūra vien dėl įsitikinimo, kad jis vartoja kenksmingus ar blogus vaistus. Yra užfiksuotų mirties atvejų, kai žmonės išgerdavo gliukozės tabletę, įsitiki-nę, kad ten bus nuodai. Tad visuomet reikia savęs paklausti – ar man to tikrai reikia? Ir jei reikia, tai kokia mano ir mano aplinkos kaina.

Stoic nuotrauka

13

Tema

www.ozonas.lt

A. KirKutis, „Mūsų sveiKAtos ApsAugos sisteMoje nėrA sveiKAtos“

Kristina SADAUSKIENĖŠiemet galima pasižymėti, jog didžioji žmonijos populiacijos dalis gyvena urbanizuotose vietovėse, taip pat galima pasižy-

mėti, kad net 60 procentai mirčių pasaulyje vyksta dėl lėtinių neinfekcinių ligų, kurias sąlygoja netinkamas gyvenimo būdas. Tabakas, prasti mitybos įpročiai, fizinio aktyvumo trūkumas bei dažnos stresinės situacijos yra didžiausi šiandieninio žmogaus žudikai. Dėl šių ligų paplitimo masto ir būtinybės jas kontroliuoti jau kalbama ir aukščiausio lygio pasauliniuose susitikimuose. Pradedama suvokti, jog darbingo amžiaus, pasiekusį vadinamąjį jėgų žydėjimą, žmonių praradimas yra ne tik asmeninė šeimos mikrokosmo tragedija, bet ir nuostolis valstybei.

Su neseniai įkurtų Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezidentu, Klaipėdos jūrininkų ligoninės šir-dies aritmijų diagnostikos ir gydymo laboratorijos vedėju bei KU Tęstinių studijų instituto Medicinos edukacijos katedros vedėju, profesoriumi, habilituotu daktaru Algimantu Kirkučiu kalbėjomės apie sveikatos politikos ydas ir tai, kas būtina, norint auginti sveiką žmogų.

Prastėjantys rodikliai

Jau girdėjome, kad esame viena nelaimingiausių tautų. O kaip su sveikata? Ar yra duomenų apie lietuvių sveikatos būklę, kokia ji, lyginant su kitomis pasaulio tautomis?

Mūsų padėtis nėra labai gera. Pagal išeminę širdies ir krauja-gyslių ligą esame vieni paskutiniųjų ES, o kaip žinia, ši liga atspindi žmonių bendrą sergamumą ir sveikatos apsaugos efektyvumą. Tad šis rodiklis nėra geras. Pagal savižudybes esame vos ne pirmoje vietoje. Pagal lėtines neinfekcines ligas ‒ rodikliai taip pat nėra geri.

Daugelis 1998 – 2010 m. Lietuvos sveikatos programos parametrų nebuvo pasiekti, kokie buvo suplanuoti. Visa tai rodo, kad situacija tikrai nėra gera. Galiausiai nueikite į polikliniką – pamatysite, kiek daug ten sergančiųjų, ieškančių pagalbos žmonių. Tad galima su-tikti, jog susiduriame su neabejotinai rimtomis problemomis mūsų šalies žmonių sveikatos apsaugos sistemoje.

Nuo kada lėtinės neinfekcinės ligos tapo pagrindine visuo-menės mirtingumo priežastimi? Su kuo tai galima sieti, ko-dėl to nebuvo anksčiau?

Infekcines ligas sukelia mikroorganizmai. Jos yra ypatingos tuo, kad turi užkrečiamąjį pobūdį ir gali sukelti epidemijas. Ypač pavojingos jos tapo žmonėms pradėjus gyventi didelėmis bendruo-menėmis. Gerai žinomos XV-XVI a. maro, raupsų, choleros, vė-liau tuberkuliozės ir kitos epidemijos. Tačiau visos šios epidemijos negali prilygti dabar pasaulį apėmusios lėtinių neinfekcinių ligų, atsirandančių dėl ydingo gyvenimo būdo, epidemijai.

Industrializacija, urbanizacija, automatizacija pakeitė mūsų gy-

A. Kirkutis

Pauliaus Sadausko nuotrauka

14

Tema

venimo būdą. Pasikeitė žmonių mitybos įpročiai, jie nustojo daug judėti, pradėjo patirti kasdieninį psichoemocinį stresą, užteršė savo gyvenamąją aplinką. Visa tai labai paveikė organizmo bioimu-ninį atsparumą – atsirado lėtinės neinfekcinės ligos, susietos nebe su mikrobais, bet ydingu gyvenimo būdu. Seniau kaime infarktas buvo retas dalykas. Vėžys taip pat. Jei ką ištikdavo širdies smūgis arba gumbas, žinodavo keli kaimai aplinkui, o dabar nėra šeimos, kurios nebūtų palietusios šios ligos. Cukraligė taip pat buvo labai retas dalykas, o dabar sergamumas ja auga turbūt po 10-15 procen-tų kasmet. Ir visa tai susieta su gyvenimo būdu, mitybos įpročiais bei gyvenamąja aplinka. Šios ligos jaunos. Jos atsirado ir išplito ne daugiau kaip prieš šimtą metų ir jau tapo pagrindine mirties prie-žastimi. Palyginus su infekcinėmis ligomis, sergamumas jomis jau įgijo globalų mastą.

Praėjusių metų balandžio mėnesį Jungtinių Tautų Organiza-cija (JTO) ir Pasaulinė sveikatos organizacija surengė specialią asamblėją. Šioje asamblėjoje tik antrą kartą JTO istorijoje buvo svarstomas žmonijos sveikatos klausimas (pirmą kartą buvo numa-tytos priemonės kovai su ŽIV epidemija). Tai padaryti paskatino suvokimas, kad pasaulį apėmusi lėtinių neinfekcinių ligų epidemija yra pati didžiausia iš visų žmonijos problemų per visą jos egzistavi-mo laikotarpį. Pasaulyje kas metai nuo šių ligų miršta 36 milijonai žmonių, tai sudaro daugiau kaip 63% visų mirčių. Europoje lėtinės neinfekcinės ligos sukelia 86% visų mirčių. Tai sudaro net 77% visų ligų, kuriomis serga europiečiai. Prognozės rodo, kad nepasikeitus šių ligų prevencijos ir gydymo tendencijoms, keturi pagrindiniai sveikatą nulemiantys veiksniai (tabako rūkymas, prasta mityba, alkoholio vartojimas ir mažas fizinis aktyvumas) sąlygos tolimes-nį sergamumo šiomis ligomis augimą. Šios problemos mastas yra kolosalus.

Ką manote apie paradoksą, kad vadinamas „geras gyve-nimas“ yra puikiausia sąlyga lėtinių ligų vystymuisi? Kas negerai su tuo „geru gyvenimu“, gal kažkaip reikėtų taisyti jo definiciją?

Jeigu suprantama, kad “geras gyvenimas” – tai daug ir skaniai valgyti, gerti alkoholį, rūkyti, daug miegoti, ilgai sėdėti prie televi-zoriaus, prisiauginti nereikalingų kilogramų ir panašiai, tada ‒ taip, tai puiki sąlyga plisti lėtinėms neinfekcinėms ligoms. Norint išlikti sveikam, reikia suprasti, kad “geras gyvenimas” – tai saikingas maitinimasis šviežiu augalinės kilmės maistu, intensyvus judėjimas, domėjimasis supančiu pasauliu, savo protinių sugebėjimų ir inte-lekto tobulinimas bei rūpinimasis artimais žmonėmis.

Kalbant apie ligų priežastis, reikia pastebėti, kad šiuolaikinis žmogus atsidūrė tarp dviejų skirtingu greičiu besivystančių pro-cesų. Vienas – žmogaus sąmonė. Ji vystosi labai sparčiai. Kitas – jį supančios natūralios gamtos sąlygos. Jos kinta labai lėtai, galima net sakyti, kad jos pastovios. Abu procesai lyg ir eina kartu, bet vienas (žmogaus sąmonės) labai sparčiai, o kitas labai lėtai. Susi-

daro sąlygos užsisukti sūkuriui. Gamtoje panašiai susiformuoja viesulas, kai maišosi šalto ir šilto oro srautai. Visuomenės gyveni-me toks sūkurys gali privesti žmoniją iki globalinių ekologinių ka-tastrofų, pavyzdžiui, anglies dvideginio lygio pakilimo atmosferoje ir panašiai. Sveikatos plotmėje tai pasireiškia ligų epidemijomis ir anksčiau laiko pasibaigusiu gyvenimu. Iš tiesų, pažiūrėjus į šiuolai-kinio gyvenimo tendencijas, panašu, kad pasaulį ištiks štai tokios katastrofos. Jei nebus sustota, susimąstyta ir suprasta, kad galva svarbiau nei kojos, taip ir nutiks.

Sunku įsivaizduoti tokį sustojimą. Nesmagu taip sakyti, bet turbūt esame hedonistinės būtybės ir norime, kad viskas vyktų kuo paprasčiau ir patogiau, o tai dažnai reiškia ir neigiamas pasekmes mūsų sveikatai...

Neseniai buvo rusų Kalėdos. Pas mus operacinėje dirba slaugė, kalbėjomės su ja, pasakojo, kaip visą naktį išstovėjo bažnyčioje ir meldėsi. Visą naktį. Aišku, galima būtų miegoti tuo metu. Bet jei visą naktį meldiesi, tobulini savo dvasią. Tuo metu gulėdamas prie televizoriaus arba kitaip “gerai gyvendamas” ‒ artėji link materijos. Tobulindamas savo dvasią, artėji prie dvasingumo, kitokio “gero gyvenimo” sąvokos supratimo. Žinoma, perlenkti lazdos nereikia. Mėginu pasakyti, kad gyvenime yra du pradai – dvasinis ir mate-rialusis. Jie abu labai svarbūs, todėl turi būti lygiaverčiai ir harmo-ningai išvystyti.

Manau, kad Lietuvoje daugelis žmonių pastaruoju metu pra-randa savo dvasinio prado svarbos suvokimą. Todėl yra sutrikdyta pusiausvyra tarp dvasinio ir materialaus prado. Saikas ir pusiaus-vyra yra svarbiausia. Bet to nėra. Todėl ir atsiranda nelaimės ir ligos. Deja, šios pusiausvyros pasigendama ir mūsų sveikatos apsaugos sistemoje. Liūdna, bet susidaro įspūdis, jog tai niekam nerūpi.

Kaip manote, nuo ko turi prasidėti sveiko žmogaus augini-mas? Ką idealiu atveju būtų galima daryti Lietuvoje? Ar pakankamas dėmesys sveikatingumo propagavimui mūsų švietimo įstaigose?

Sveiką žmogų auginti reikia pradėti kuo anksčiau. Apie jo svei-katą reikia imti galvoti dar prieš užsimezgant gyvybei. Kuo anks-čiau pradedi rūpintis organizmo bioimuninio barjero stiprinimu, tuo sveikesnis bus žmogus. Reikia labai daug dėmesio tam skirti kūdikystės metu, darželyje, mokykloje.

Teko būti Indijoje. Ten Faridabado mieste yra privatus Vedų mokslo ir kultūros institutas JYVA. Čia mėginama formuoti svei-ką žmogų pagal senovės vedose užrašytus sveikos gyvensenos

“Ajurvedos” principus. Jie pradeda labai anksti. Šiame institute yra įkurtas vaikų darželis, kur vaikai mokomi sveikai gyventi. Toliau jie mokomi pradinėje ir 12 klasių ajurvedinėje mokykloje. Visur besivystančiai asmenybei diegiamas suvokimas apie dvasinio ir materialaus prado pusiausvyros svarbos suvokimą. Einama sveiko žmogaus, sveikos asmenybės nuoseklaus auginimo keliu.

Grand Velas Riviera Maya nuotrauka

Danny O nuotrauka

15

Tema

www.ozonas.lt

Lietuvoje taip pat turėjome panašią ideologiją ir jos mokyto-ją – Vilhelmą Storastą (Vydūną). Jis parašė daug knygų, straipsnių, pjesių, remdamasis ajurvedos principais. Taip Vydūnas mėgino žmonėms atskleisti pagrindinius saikingo ir dvasingo gyvenimo principus. Prieš mirtį jis išvertė iš sanskrito kalbos „Bhagavadgitą“, svarbiausią indų vedų išminties veikalą, ir paliko jį lyg testamentą lietuviams, siekdamas parodyti tautai kelią, kuriuo ji turėtų eiti į sveiką ir skaidrią būtį. Deja, pagrindinė masė žmonių supranta

“geresnį gyvenimą” tiesmukiškai ir eina materialistiniu keliu. Todėl labai svarbu, kaip mokė Vydūnas, kelti žmonių sąmoningumo bei jų dvasingumo lygi.

Sveikatos politikos ydos

Kaip ligų gausa koreliuoja su sveikatos apsaugos sistemos darbu? Ar tai reiškia, jog ji veikia prastai?

Deja, mūsų sveikatos apsaugos sistema neišsiskiria iš bendrų visuomeninio gyvenimo tendencijų. Čia taip pat siekiama “geres-nio gyvenimo” lengviausiu keliu. Nueita ligų simptomų malšinimo keliu, neužduodant sau suvokti jų atsiradimo priežasčių ir būdų, kaip jų išvengti. Atskleisiu pagrindinį dalyką, nors jis skamba ir šokiruojančiai – mūsų sveikatos apsaugos sistemoje nėra sveikatos. Visa sistema paremta tik ligų gydymu. Apie sveikatą tik kalbama. Ši sąvoka naudojama tam, kad būtų galima pateisinti ligų gydymui skiriamas sąnaudas. Man atrodo, kad dauguma funkcionierių, ku-rie dirba sveikatos apsaugos sistemoje, net nesupranta, ką reiškia sveikatos sąvoka. Kažin ką atsakytų, jei paklaustume šio klausimo.

...turbūt ją apibrėš per ligos nebuvimą?Liga ‒ visai kas kita. Liga ir sveikata ‒ kaip vanduo ir ugnis.

Sveikatos palaikymas ir ligų gydymas ‒ tai skirtingos veiklos, ku-rios mūsų sąmonėje suplaktos į vieną profesiją. Ar gydytojui įdo-mūs sveiki žmonės? Juk jis uždirba gydydamas nesveikus. Tai ar jis pats sieks sau pakenkti ir panaikinti visas ligas? Aišku, šioje vietoje suplakti du prieštaringi dalykai. Tad turėtų būti dvi sistemos ir jų administravimo įstaigos (ministerijos): sveikatos apsaugos ir medi-cinos arba ligų gydymo. Kol to nesupras sveikatos politiką formuo-jantys politikai, visuomenės sveikatos rodikliai negerės.

Siūlote visai kitokią žiūrėjimo perspektyvą?Tik loginį principą. Juk negalima painioti prieštaringų dalykų.

Sveikata ‒ tai ne vien medicina, tai ir švietimas, ir gyvenamosios aplinkos sutvarkymas, gyvenimo įgūdžių formavimas. Specialiai pažiūrėjau, koks mūsų sveikatos apsaugos biudžetas. 2009 m. li-gonių kasos sveikatos apsaugos sistemai skyrė 4,7 milijardus litų: ligoninėms, vaistų kainoms kompensuoti, gydytojų atlyginimams ir pan. Iš visos tos sumos, rodos, 160 milijonų buvo skirta sveikatos projektams. Taigi, sveikatai palaikyti buvo skirta 35 kartus mažiau pinigų negu ligų gydymui.

O juk žymiai svarbiau, ką sakė ir Vydūnas, sveikatą tausoti ir stiprinti, negu ligas gydyti. Pas mus svorio centras ne toje vietoje. Visas dėmesys ligų gydymo pusėje, o sveikatos dalis apleista.

Galbūt labai radikalu, bet ar sveikas žmogus visiems nau-dingas..?

Visiškai nenaudingas, nes pinigai, kaip matote, skiriami nesvei-kų žmonių sveikatos priežiūrai. Amerikoje yra teigiama, kad far-macijos pramonė yra pelningesnė net už ginklų gaminimo pramo-nę. Manote, pozicijos bus taip lengvai atiduotos sveiko žmogaus formavimui? Čia bus rimtas karas tarp materialumo ir dvasingumo, tarp tamsos ir šviesos.

Net ir ligų gydyme – medicinoje, susikerta interesai. Pastaruo-ju metu pastebimai auga susidomėjimas natūralia medicina, kitaip dar vadinama papildomąja ir alternatyviąja medicina. Ši medicinos sritis susiformavo istoriniu-empiriniu principu. Daugelis čia tai-komų metodų atėjo iš rytų medicinos, kur stengiamasi gydyti be

vaistų arba panaudoti natūralius-gamtinius preparatus. O mums įprastoje medicininėje praktikoje įsigaliojo cheminiu būdu gami-nami vaistai. Juos gaminančios farmacijos kompanijos, gaudamos pasakiškus pelnus, pasidarė labai įtakingos esamoje sveikatos ap-saugos sistemoje. Pavyzdžiui, iš tų mano jau paminėtų 4,7 milijar-dų, skirtų sveikatos apsaugai per metus šalyje, beveik du milijardai buvo skirta kompensuojamų vaistų įsigijimui. Tie medikai, kurie ateina ir nori gydyti natūraliais, alternatyviais būdais, labai trukdo farmacinėms kompanijoms, nes kišasi į jų rinką.

Sveikatos apsaugos ministerijoje kol kas nėra suformuota aiški nuomonė apie papildomąją ir alternatyviąją mediciną, neskubama atnaujinti šioje jau dirbančių specialistų atestavimo taisyklių, nėra skatinami ruošti kvalifikuoti šios srities specialistai. Pavyzdžiui, KU paruošėme naują antros pakopos universitetinių studijų programą „Papildomoji ir alternatyvioji medicina“ reabilitacijos mokslų magistrui įgyti ir vis dar laukiame Sveikatos apsaugos mi-nisterijos įvertinimo.

Papildomosios ir alternatyviosios medicinos galimybės

Kartais susidaro įspūdis, jog trūksta kompleksiškesnio požiūrio į organizmą. Dažnai tai, kas tėra simptomas, prii-mama kaip liga. Ar artimesnė šiuolaikinių medikų pažintis su alternatyvia medicina galėtų padėti spręsti šią proble-mą?

Uždavėte man įdomų ir aktualų klausimą. Čia reikia pradėti nuo biologijos ir istorijos. Iš tiesų žmonija turi du apsisaugojimo nuo ligų barjerus. Vienas – biologinis, jį davė gamta. Mus nuolatos veikia išoriniai aplinkos faktoriai: fizikiniai, cheminiai, biologiniai. Visur pilna mus veikiančių mikroorganizmų, bet organizmas suge-ba nuo jų visų apsisaugoti imuninės sistemos dėka. Antras barjeras yra sukurtas žmogaus sąmonės. Juk protingas žmogus supranta, kad jei nori nesušalti, reikia apsirengti, jei užpuolė kažkokia liga – padės tam tikros žolės, jei atsirado gumbas – reikia jį pašalinti. Iš tokios sąmoningos žmonijos patirties išsivystė tai, ką mes šiandien vadiname medicina. Abu šie barjerai ir apsaugo mus nuo ligų.

Bet žmogus toks padaras, kuris nori “gyventi geriau” ir kuo greičiau. Todėl dažnai nueina lengviausiu keliu. Taip atsitiko ir su ligų gydymu. Pagrindinis dėmesys skiriamas nemalonių ligos simp-tomų slopinimui, nesusimąstant apie ligų atsiradimo priežastis ir apsisaugojimo nuo jų svarbą. Tokiu būdu šiuolaikinė medicinos sistema patapo tam tikra simptomų slopinimo sistema. Viskas da-roma, kad išnyktų simptomai, kad nebūtų temperatūros, išbėrimų, kad išnyktų skausmas ir panašiai. Tam prikurta daugybė vaistų, aparatūros, bet priežastys dažniausiai lieka ir simptomai vėl pasi-kartoja. Taip susiformuoja lėtinės neinfekcinės ligos, kurių išgydyti medicina nepajėgia, nes tai lyg užburtas ratas: kuo daugiau slopini simptomus, tuo jie tampa sudėtingesni ir sunkiau pagydomi.

Grįžtant prie bioimuninės sistemos – į ją nekreipiama reikia-

Asterio Tecson nuotrauka

16

Tema

mo dėmesio, ji palikta savieigai. Mano nuomone, viena didžiausių šiuolaikinės medicinos problemų ir yra ta, kad ji pamiršo apie natū-ralios organizmo gynybos stiprinimo svarbą.

Todėl šiuo metu pradeda sparčiai vystytis kita medicinos kryp-tis – mano jau minėta papildomoji ir alternatyvioji medicina. Jos objektas – bioimuninis barjeras. Čia naudojamos žinios iš istori-niu-empiriniu keliu susiformavusių, kitokių medicininių sistemų su savitais gydymo ir ligų profilaktikos metodais. Dauguma šių žinių atėjo iš senovės rytų natūralios liaudies medicinos: ajurveda, kinų medicina, fitoterapija, homeopatija, joga ir t.t. Mano nuomo-ne, ši sritis yra labai perspektyvi, nes ją taikant protingai ir atsakin-gai, ji nepavojinga ir efektyvi.

Įdomu ir tai, kad alternatyviu vadinamas gydymo menas, egzistavęs kur kas ilgiau nei šiuolaikinė medicina... Kaip manote, ar ta alternatyvioji medicina gali būti pranašesnė už šiuolaikinę? Kokiais atvejais?

Šiuolaikinė medicina nėra bloga, ji gerai išsivysčiusi, bet šiek tiek sustojusi, nes trūksta naujų vėjų, idėjų. Yra vienas svarbus momentas, kurį svarbu paminėti. Alopatinė, arba mums įprasta medicina, yra labai efektyvi neatidėliotinose situacijose, kai pro-blemą reikia spręsti greitai. Jei lūžo koja, reikia nedelsiant suteikti pagalbą, užsikimšo kraujagyslė – būtina ją kuo greičiau atkimšti ir pan. Papildomoji ir alternatyvioji medicina – daugiau lėto poveikio medicina. Ji dažniau nukreipta į bioimuninio barjero stiprinimą. Kad būtų pasiektas gydomasis efektas, procedūras tenka kartoti kelis, gal net keliolika kartų.

Šios medicinos sritys jokiu būdu neprieštarauja viena kitai, jos turi papildyti viena kitą. Grubiai šnekant, “ilgose distancijose” pa-pildomoji ir alternatyvioji medicina yra pranašesnė, bet “trumpose

distancijose” šiuolaikinė medicina laimi be varžybų. Ūminiais atve-jais, kai reikia stipraus ir greito efekto, aišku, renkamės šiuolaikinę mediciną. Bet reabilitacijoje, kai laukia ilgas procesas, kad ir norint atgaivinti žmogų po insulto (vandens procedūros, masažas, kvė-pavimas, vaistažolės ir t.t.), pranašesnė yra alternatyvioji medicina. Tačiau ją reikia tinkamai išvystyti.

Būtina atlikti specialius mokslinius tyrimus tam, kad moksliniu keliu būtų pagrįstas papildomosios ir alternatyviosios medicinos efektyvumas. Mūsuose net nėra pakankamų imuninės sistemos mokslinių studijų, kažkur kažkas pašneka „valgyt tą, valgyk aną“, bet nėra tyrimų, įvairius teiginius pagrindžiančių mokslo darbų. Pašnekama, išleidžiamos knygelės, bet trūksta moksliniais faktais pagrįstų teiginių. Alopatinė medicina, kitaip dar vadinama moksli-niais faktais, grįsta „evidence based“ medicina. Taigi šito „evidence based“ kaip tik ir trūksta papildomajai ir alternatyviniai medicinai.

Viešoje erdvėje dažnai matomi kvietimai į vykstančius na-tūralios medicinos seminarus, paskaitas, susitikimus su garsiais pasauliniais lyderiais... Žmonės, kurie domisi svei-ka gyvensena, dalyvauja, klausosi, praktikuoja. Čia turbūt esama tam tikro pavojaus susidurti su mėgėjais, kurie gali net pakenkti?

Tai matome. Prieš tris mėnesius buvo įkurti Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai. Pagrindinė šių rūmų idėja yra pasistengti apjungti visus žmones, kurie domisi papildo-mąja alternatyviąja medicina ir sveika gyvensena tam, kad būtų sukauptas pagrindinis šios srities specialistų potencialas. Rūmuose iš mūsų šalyje žinomų mokslininkų ir nusipelniusių praktikų yra sudaryta nepriklausoma profesinės veiklos ekspertų komisija, kuri gali pareikšti savo nuomonę apie vienokios ar kitokios veiklos pa-pildomosios ir alternatyviosios medicinos srityje profesionalumą.

Siekiant pagerinti papildomosios ir alternatyviosios medicinos teikiamų paslaugų saugumą bei kokybę ir įteisinti šie veiklą svei-katos apsaugos sistemoje, mūsų laukia daug darbo. Rūmai tik pra-deda savo funkcionavimą. Jau yra priimti pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys rūmų veiklą. Dabar formuojame rūmų padali-nius-komitetus. Sveikos gyvensenos sektoriuje jų turime suplanavę penkis: Fizinės kultūros, Sveikos aplinkos ir ekologijos, Sveikos mitybos ir produktų, Psichoemocinės ir dvasinės sveikatos, Jogos ir kitų rytų sveikatos palaikymo sistemų. Natūralios medicinos sektoriuje bus net dešimt: Ajurvedos, Tradicinės kinų medicinos, Homeopatijos, Augalų gydomojo poveikio, Gyvūnų gydomojo po-veikio, Integruotų fizinių pratimų, Manualinio kontakto poveikio, Gamtinių-fizinių faktorių poveikio, Psichoemocinio gydomojo poveikio ir Energetinio gydomojo poveikio komitetai. Visi tie komitetai bus kaip atskiros asociacijos, su savo valdymo ir veiklos reglamentavimo instrumentais. Rūmų tikslas yra vykdyti tam tikrą ekspertizę ir tarpininkauti su LR Seimo ir valstybinėmis instituci-jomis, mėginti patobulinti egzistuojančius įstatymus ir norminius aktus. Rūmai yra tarsi tam tikras sąjūdis, kuris turėtų pralaužti tylą mūsų sveikatos apsaugos sistemoje.

Naudodamasis proga, kviečiu visus Jūsų žurnalo skaitytojus kovo 23 d. į Klaipėdos žvejų kultūros rūmus atšvęsti pirmojo Lietu-vos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų suvažiavimo. Suvažiavimas vyks kartu su Klaipėdos universiteto organizuojama jau keturiolikta kasmetine tarptautine moksline praktine konfe-rencija, skirta Vilhelmo Storastos Vydūno gimtadieniui paminėti. Šiemet rengdami konferenciją, pečius surėmė net penki Lietuvos universitetai, Klaipėdos miesto savivaldybė, daugybė visuomeni-nių organizacijų. Šių metų renginio pavadinimas ‒ „Visuomeninė sąmonė ir lėtinės neinfekcinės ligos“. Renginio metu bus kalbama, kaip visuomeninė sąmonė gali ir turi pati kovoti su baisiausia žmo-nijos problema ‒ lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, ką reikia daryti kiekvienam sąmoningam piliečiui, kad išsaugotų savo ir savo vaikų sveikatą. Veiks sveikatos, grožio prekių ir paslaugų mugė. Laukia-me svečių iš Indijos, Kinijos, Amerikos, Rusijos ir kitų šalių.

Asterio Tecson nuotrauka

17

Klimatas

www.ozonas.lt

Specialus priedas

Energijos taupymas dažniausiai susijęs su elektros išjungimu tada, kai ji nereikalin-ga. Kuo dažniau išjungsite elektrą tada, kai jos nereikia, tuo daugiau energijos ir pinigų sutaupysite. Deja, tokios taisyklės laikymąsi pristabdo daugybė veiksnių. Vienas iš jų – paprasčiausias užmaršumas, nenoras ar tingėjimas išjungi prietaisus tuomet, kai jie nenaudojami. Šį kartą pateikiami keli ver-tingi patarimai apie prietaisus, kuriuos ver-tėtų įsigyti, norint patogiau taupyti energiją.

1. Išjungti šviesą, kai jos nereikia – bene veiksmingiausia energijos tausojimo priemonė. Beje, ji dažniausiai ir pamirš-tama. Įveikti užmaršumą galima labai paprastai. www.amazon.com siūlo įsigyti į judesius reaguojantį jutiklį, kuris au-tomatiškai išjungtų šviesą jums išėjus iš kambario. Paprasčiausias toks aparatas kainuoja apie dvidešimt JAV dolerių, pa-žangesni prietaisai kainuoja daugiau. Ne-kalbant vien tik apie ekologinius sume-timus, tai ir labai patogus prietaisas, nes šviesą gali ne tik išjungti, bet ir įjungti, o tai praverčia ne taip jau retai.

2. Išjunkite „nematomą“ elektros grandinę. „Nematoma“ elektros grandinė susidaro tada, kai elektros energiją naudojantys prietaisai yra išjungiami, tačiau ener-giją vis tiek naudoja. Bene dažniausiai pasitaikantis pavyzdys – televizorius. Savaime suprantama, kad kai jo nežiūrite, pulteliu išjungiate. Tačiau tai nereiškia, kad elektra nenaudojama. Norint, kad pultelis ir televizorius veiktų, tarp jų turi

nuolat cirkuliuoti energijos srautas. Tai reiškia, kad energija ir yra nuolat naudo-jama. Tokia pati situacija susidaro ir su visais kitais prietaisais, kurie turi nuotoli-nio valdymo pultelius. Be to, nuolat ener-giją naudoja ir įvairių nešiojamų elektros įrenginių įkrovikliai. Dažniausiai tai yra mobiliuosius telefonus, nešiojamus kompiuterius, fotoaparatus įkraunantys įrenginiai. Jei jų visiškai neišjungiate iš elektros tinklo, jie vartoja elektros ener-giją. Žinoma, paprasčiausia yra tokius įrenginius išjungti, tačiau dažnai tai daryti tingisi arba yra pernelyg nepatogu. Geriausias sprendimas šiuo atveju – įsi-gyti prailgintojus, kuriuos galima išjungti. Tuomet visus prietaisus, kuriuos reikia išjungti nenaudojant, į tinklą sujunkite vienu prailgintoju. Taip jums norint išjungti visus nenaudojamus prietaisus užteks paspausti vieną mygtuką. Protin-gai suplanavę prailgintojų išdėstymą, visą namų elektros tinklą galite valdyti keliais mygtukais.

3. Jei gyvenate privačiame name ir turi-te savo kiemą, efektyviai išnaudokite kiemo augalus. Aplink namą geriausia sodinti lapuočius, kad karštomis dieno-mis apsaugotų kambarius nuo karščio. Lapuočiai šiuo atveju yra pranašesni už spygliuočius, nes atėjus žiemai lapuo-čiai lieka „nuogi“, tad į namus patenka daugiau saulės šviesos. Jei įmanoma, maždaug trijų metrų atstumu nuo sienų pasodinkite tujų ar kitų krūmų. Tokiu atstumu nuo sienos pasodinti krūmai su-

pAtAriMAi, norintieMs prisidėti prie KliMAto KAitos

MAžiniMo

Klimatas mūsų planetoje kinta dėl daugelio priežasčių. Kai kurios problemos yra išties globalios ir tik susivieniję galėtume jas išspręsti. Visgi prie klimato pokyčių prisideda ir daugybė smulkmenų, kurias esame pajėgūs kontroliuoti. Iš tiesų atkreipę dėmesį vos į kelias detales mus supančioje aplinkoje, galime valdyti ne tik savo išlaidas, bet ir daug svarbesnes vertybes. Štai keli patarimai norintiems asmeniškai prisidėti prie klimato pokyčių mažinimo.

kuria tam tikrą oro sluoksnį, kuris žiemą sulaiko iš namo besitraukiančią šilumą, o vasarą sulaiko vėsų orą.

4. Viena iš patogiausių vietų taupyti re-sursus yra dušas. Čia visada galima būti trumpiau, išleisti mažiau vandens. Kad taupymas priklausytų ne tik nuo jūsų valios ir gerų norų, galima įsirengti tobu-lesnę dušo galvutę. Ekologijai labiausiai pasitarnauja „mažos srovės“ (angl. „low flow“) dušo galvutė. Nuo įprastų ji ski-riasi tuo, kad nesukuria tokio didelio spaudimo, reikalingo vandeniui tekėti. Kuo spaudimas didesnis, tuo daugiau oro naudojama. Oras, savo ruožtu, vėsina tekantį karštą vandenį, todėl norėdami praustis karštu vandeniu, jo turite atsukti daugiau. „Mažos srovės“ dušo galvutė padeda išleisti mažiau karšto vandens. Pridėjus dar ir savo valios pastangas, taupymo duše rezultatai gali būti stebi-nantys!

Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika

„Kompleksinis visuomenės aplinkosauginio infor-mavimo, švietimo ir atsakingo gyvenimo būdo skatinimo projektas: Kurk ateitį atsakingai“

Giedrė KISIELĖ

Earth Hour Global iliustracija

18

Sveikata

Alergijos pAtAlpose – pAvojingos, bet įveiKiAMos

Patalpų ore galima aptikti įvairių che-minių ir toksinių medžiagų, mikroorga-nizmų bei alergenų. Populiariausi patalpų alergenai yra dulkės ir dulkių erkutės, pelėsiai, naminių gyvūnų alergenai. Tačiau Vaida Skurdenytė perspėja, kad alergijų ir nemalonių simptomų gali sukelti ir kitos medžiagos, aptinkamos patalpų ore. Jas skleidžia baldai, apdailos medžiagos, taip pat dalelės, patenkančios į namus iš lauko. Kadangi patalpose praleidžiame didžiąją dalį savo laiko, jų oro kokybė itin svarbi. Ji lemia ne tik alergijas, bet ir įvairias lėtines ligas, užkrečiamų ligų plitimą, nemalonius pojūčius. Ne taip seniai atsirado terminas

„Sergančio pastato sindromas“. Jis apibūdina visus nemalonius reiškinius (alergijos simp-tomus, galvos skausmus, svaigimą, pykini-mą ir kt.), kurie žmonėms atsiranda tam tikrose patalpose dėl prasto jų įrengimo, ventiliacijos ar kitų savybių. Šie simptomai pranyksta išėjus iš patalpų.

Svarbi profilaktika

Alergijų galima išvengti. Kaip ir nuo visų ligų, nuo alergijų reikėtų apsisaugoti dar prieš joms pasirodant. Tai tikrai įma-noma. Pirmiausia, reikėtų atkreipti dėmesį į medžiagas, naudojamas statyboms, ap-dailai, remontui, baldų gamybai. Neretai jos skleidžia lakius junginius, kurie ne tik sukelia alergijas jautriems asmenims, bet ir būna toksiški. Tokie junginiai ypač pavojin-gi mažiems vaikams, nėščioms moterims, senyvo amžiaus žmonėms. Tad atsargiai remontuotis ar keisti namus turėtų šeimos, neseniai sulaukusios ar vis dar laukiančios pagausėjimo. Remontuojantis, anot V. Skurdenytės, reikėtų atkreipti dėmesį į ap-dailos medžiagų, klijų, dažų, baldų sudėtį. Ne mažiau svarbi ir patalpų ventiliacija. Pe-lėsiai, dulkių erkutės mėgsta drėgmę. Todėl iš anksto pasirūpinkite galimybe vėdinti namus bei kontroliuoti drėgmės lygį juose.

Rūpinantis tinkamomis oro sąlygomis pa-talpose, nevertėtų pernelyg taupyti. Pavyz-džiui, renkantis langus būtų neapdairu įsi-gyti pigiausius, nes vėliau gali tekti mokėti dvigubai. Šiais laikais plastikiniai langai yra labai sandarūs, o mikroventiliacijos funkci-ja juose neužtikrina tinkamo vėdinimo, tad geriau rinktis brangesnius langus, turinčius orlaidę. Taip pat reikėtų izoliuoti ir apšil-tinti laukines sienas, jungtis su stogu, kad nepradėtų veistis grybelis. Jei šeimoje yra asmenų, jautrių dulkėms, namus rekomen-duojama įrengti taip, kad juos valyti būtų paprasta, o dulkės nesikauptų.

Skirtingos alergijos – skirtingas gydymas

Kartais net patys nežinome, kam esame alergiški. Tai visai normalu, nes alergiją ne taip ir paprasta diagnozuoti. Alergija yra neįprasta organizmo reakcija į aplinkos veiksnius, į kuriuos kiti organizmai papras-tai nereaguoja. Tad alergijos atsiradimas daugiau priklauso nuo individualių orga-nizmo savybių, o ne nuo pačios aplinkos savaime. Visgi, alergiškiems žmonėms aplinkos kokybė labai svarbi, o simptomų atsiradimą gali lemti skirtingi veiksniai. Priklauso nuo to, kokiam alergenui yra jau-trus žmogus. Pavyzdžiui, prastas patalpų įrengimas ir vėdinimo sistemos nebuvi-mas – viena dažniausių pelėsių atsiradimo priežasčių. Dulkių ir dulkių erkučių kiekis patalpose priklauso tiek nuo šeimininkų švarumo, tiek nuo daiktų, esančių patalpo-se. Gyvūnas namuose gali tapti tikru išban-dymu alergiškiems šeimos nariams, tačiau pasirenkant tinkamą gyvūną bei tinkamai jį prižiūrint, alergijos simptomai gali būti minimalūs. Kaip ir alergijos, taip ir kovos būdai su jomis patalpose gali būti įvairūs. Jie priklauso nuo to, kam esame alergiški. Dulkių ir dulkių erkučių skaičių namuose galima sumažinti kruopščiai siurbiant ir va-

Giedrė KISIELĖ

Gerai apsižvalgius, vien savo kambaryje galime aptikti daugybę objektų, galinčių sukelti alergijas. Dar tiek pat jų aptiksime kituose kambariuose, dar begalė jų tyko darbe ar kitose patalpose. Pastatų viduje alergijų ne ką mažiau nei lauke, o pasislėpti nuo jų beveik negalime. Todėl labai svarbu žinoti, kaip nuo jų apsisaugoti ir kaip atpažinti alergijų sukėlėjus. Nepasiklysti alergijų labirintuose šį kartą padės tinklalapio www.alergija.info specialistė Vaida Skurdenytė.

Specialus priedas

Dažnuose namuose tarpstančios dulkių erkutės yra nematomos plika akimi.

Giles San Martin nuotrauka

19

Sveikata

www.ozonas.lt

lant namus. Rekomenduojama naudoti dul-kių siurblius su HEPA filtrais, o paviršius valyti drėgnais skudurėliais. Taip pat reikė-tų sumažinti paviršių, ant kurių gali kauptis dulkės, kiekį, atsisakyti daiktų, kurie kaupia dulkes: kilimų, užuolaidų, pliušinių žaislų ir pan. Jei problemas kelia pelėsiai, svarbiau-sia kontroliuoti drėgmės kiekį namuose. Tam galima naudoti oro kondicionierius bei nusausintojus. Labai svarbu susire-montuoti ir izoliuoti nuo drėgmės sienas, ant kurių pradeda augti pelėsiai. Taip pat rekomenduojama vėdinti vonios kambarį, gaminant maistą naudoti garų sugėrėjus, nedžiovinti skalbinių namuose, neperlais-tyti gėlių, sutvarkyti lašančius vamzdžius ir čiaupus. Alergiškiems žmonėms nereikėtų naudoti sintetinių oro gaiviklių, kvapnių žvakių, smilkalų, purškiamų dezodorantų, plaukų lako ir pan. Atsargiai reikėtų rinktis ir namų valymo priemones, pirmenybę teikti natūralioms. Taip pat svarbu regulia-riai vėdinti patalpas.

Miestas ar kaimas?

Dažnai girdime raginimus alergijų vengti keičiant gyvenamąją aplinką. Pavyz-džiui, miesto dulkių kamuojamus žmones išgelbėti gali tik grynas kaimo oras. O kartais priešingai – per daug natūralus kaimo oras nėra tinkamas, tad kraustomasi į miestą. Ar tikrai skiriasi kaimo ir miesto aplinka alergijų atžvilgiu? Vaida Skurden-tytė pastebi, kad namų aplinkos sukeltos alergijos labiau priklauso nuo to, kaip įrengtas namas, jo švaros ir tvarkingumo, o ne nuo to, kurioje vietoje jis stovi. Tačiau galima pastebėti, jog miestiečiai, atvažiavę pasisvečiuoti pas giminaičius kaime, pra-deda skųstis alergijos simptomais. Juos gali

sukelti ant seno namo atsiradęs pelėsis, miegas senuose pūkiniuose pataluose, kur veisiasi dulkių erkutės. Be to, viešėdami kaime daugiau laiko praleidžiame gamtoje, kur mus supa įvairūs augalai, todėl neretai pasireiškia ir šienligės simptomai. Visa tai nereiškia, jog kaimo namai dažniau sukelia alergijas. Netgi priešingai. Alergijos yra laikomos labiau miesto gyventojų liga, o kaimo gyventojai, dažniau kontaktuodami su įvairiais alergenais, savotiškai prie jų

„pripranta“ ir rečiau kenčia nuo alergijų. Miesto namų ore fiksuojama didesnė tarša nei kaime, nes įvairūs teršalai patenka iš lauko oro, kurį teršia išmetamosios ma-šinų, fabrikų ir gamyklų dujos. Be to, net ir gyvenant mieste alergijos gali būti skir-tingos. Tai priklauso nuo to, ar gyvenama daugiabutyje, ar privačiame name. Tiesa, V. Skurdenytė didelių skirtumų čia neįžvelgia, bet šiokių tokių niuansų pastebėti galima. Pavyzdžiui, neretai žmonės, gyvenantys privačiuose namuose, dažniau išeina į nuosavą kiemą, kuriame ką nors augina, pjauna veją ir pan. Todėl gali būti sunkiau išvengti šienligės simptomų. Tiems, kurie gyvena daugiabučiuose, ne visada paprasta susiremontuoti didelį namą, izoliuoti lau-kines sienas bei palaikyti nuolatinę drėgmę, todėl gali būti sunkiau išvengti grybelio ir

alergijos jam. Be to, atsikeliant į naują butą, jis būna bent iš dalies įrengtas, todėl negali-me rinktis statybinių medžiagų, kurios gali skirtingai veikti organizmą.

Metų laikų įtaka

V. Skurdenytė išskiria ir tai, jog alergijų srityje pastebimas šioks toks sezoniškumas. Šaltuoju metų laiku, ypač vėlyvą rudenį, kai lauko ore tvyro didžiulė drėgmė, tačiau dar nėra sniego ir stipraus šaltuko, paūmėja alergijos pelėsiams. Alergizuojančios da-lelės patenka ir į patalpų orą. Tokiu atveju alergiškiems žmonėms labai svarbu kontro-liuoti oro drėgmės lygį patalpose. Periodas nuo ankstyvo pavasario iki pat rudens gali būti vadinamas šienligės sezonu. Alergijos simptomus, kaip čiaudulį, slogą, akių ašaro-jimą ir perštėjimą, sukelia žydinčių augalų žiedadulkės. Jos į patalpas patenka pro atvertus langus, jas su drabužiais parsineša-me į namus. Alergiški žmonės turėtų imtis tam tikrų priemonių, kai žydi jiems nema-lonius pojūčius sukeliantys augalai. Reikėtų neiti pasivaikščioti į lauką, ypač miškus ir pievas, nelaikyti atvirų langų namuose, nedžiovinti skalbinių lauke. Grįžus iš lauko, rekomenduojama pasikeisti drabužius, pa-lįsti po dušu.

Specialus priedas

Kai kurie dėl alerginių reakcijų namuose negali laiky-ti pūkuotųjų gražuolių.

Kartais norint išsiaiškinti, kas sukelia alergines reakcijas, tenka apsilankyti poliklinikoje.

Patti Haskins nuotrauka

John Ong nuotrauka

20

Sveikata

sveiKos vAiKo prAdžios brūzgynAi

Solija JUODAITĖ

Sveika vaiko gyvenimo pradžia prasideda gerokai anksčiau nei mamos ir tėvelio mylavimosi atsitikimas lemia, kad užgimsta nauja gyvybė. Sveika vaiko gyvenimo pradžia tęsiasi visą nėštumą, gimdymo metu ir tęsiasi tol, kol vaikelis sudaro sąlygas atsi-rasti savo vaikeliui. Sveika pradžia XXI amžiuje įgyvendinama skausmingai dėl tėvų nuostatų, aplinkinių lūkesčių ir reikalavimų, priešiškos aplinkos, pragmatiškumo, nenoro išmanyti ar tiesiog persistengimo. Vis daugiau mokslinių darbų įrodo, kad viena pagrindinių alergijų ir žarnyno uždegiminių ligų priežasčių – per sterili žmonių aplinka. Kai mikrobiologinis užterštumas suma-žėjo, pradėjo didėti užterštumas pačių žmonių sukurtomis tiek materialiomis, tiek dvasinėmis “šiukšlėmis”, todėl vis aktualesnė tema tampa ekologinė holistinė medicina ir jos principų taikymas nuo pat pirmųjų žmogaus dienų.

Šia tema kalbiname Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neonatologijos klini-kos docentę ir klinikos “Sveika pradžia” va-dovę Eglę Markūnienę (toliau tekste E.M.) bei klinikos “Sveika pradžia” direktorę Lai-mą Mieželienę (L.M.).

Teigiama, kad ekologinė medicina – tai tokia medicina, kuri “turi” holisti-nį požiūrį į pacientą. Ką manote apie šį teiginį?

e.m. Dekartas XIX a. iškėlė supratimą apie organizmą sudarytą iš atskirų dalių. Tai padarė didelę įtaką medicinai, nes atsi-rado specializuotos medicinos šakos. Bet dabar vis didėja poreikis žmogų suprastI kaip vientisą organizmą, todėl reikalingi holistinės medicinos specialistai.

Kaip apibrėžtumėte ekologišką vaiko

gyvenimo pradžią?

e.m. Pirmiausia už ekologišką vaiko gyvenimo pradžią yra atsakingi tėvai, kurie svajoja ir laukia vaikelio. Tam reikia pa-žvelgti į save ir aplinką, kurioje gyvenama: kaip maitinamasi, kiek ekologiška aplinka, kurioje gyvenama. Tiek psichologai, tiek perinatalinės medicinos specialistai teigia, kad žmogui reikia atkreipia dėmesį į santy-kį su savimi, su kitu žmogumi: kaip jis pats gimė, kokie buvo mamos nėštumo ir gim-dymo sunkumai. Žmogus šį supratimą turi savyje ir laukdamas vaikelio gali perkelti įvairias savo patirtis į ateinančią gyvybę. Pastojimo, laukimo metu svarbiausia pozi-tyvus požiūris į vaikelį kaip vertybę. Tyri-mai rodo, kad mamos streso metu išsiskiria adrenalinas, kortizolis ir kiti hormonai. Pavyzdžiui, jeigu nėščia moteris patiria

nuolatinį stresą (pvz., smurtas, konfliktai šeimoje), vaikeliui nesusiformuoja tam tikri receptoriai organizme, kurie priima stresi-nius hormonus ir vėliau padeda adaptuotis stresinėse situacijose. Žmogus, kurio mama būdama nėščia patyrė ilgalaikį stresą, atei-tyje neadekvačiai reaguos į eilinius įvykius dėl to, kad nesusiformavo stresą kontro-liuojanti sistema. Svarbu, kad gimimas būtų kuo natūralesnis. Cezario pjūviai ir nu-skausminamieji vaistai yra atrasti pagelbėti ateiti vaikeliui į šį pasaulį, kai yra tam tikra komplikuota situacija. Šiuo metu prieita iki to, kad Cezario pjūvis ir nuskausminamieji vaistai tampa mamos noru ar net nurody-mu gydytojui tai atlikti. Atliekant Cezario pjūvį arba naudojant nuskausminamuosius vaistus pažeidžiamas natūralus vaiko ir mamos santykis. Svarbu ir tai, kad moteris maitintų savo vaikelį krūtimi, nenaudotų mišinukų, kiek įmanoma ilgiau vengtų karvės pieno. Sveikiausia, kai vaikas iki 2-3 metų maitinamas mamos pienu. Labai didelę įtaką vaiko vystymuisi turi tiesioginis bendravimas su tėvais. Neseniai atliktas įdomus tyrimas. Neišnešiotiems naujagi-miams buvo grojamas muzikos terapeutės įdainuotos lopšinės įrašas. Vėliau ta pati muzikos terapeutė vaikeliui dainavo lopšinę gyvai. Buvo stebima širdies veikla ir kraujo įsotinimas deguonimi. Šie duomenys pasi-keitė tik tada, kai lopšinė dainuota gyvai.

Jūs dažnai naudojate žodį “ekologija”. Kodėl nevartojate žodžio “natūralu”, ar “sveika”?

e.m. Ekologija – natūralu – sveika, tai prigimtinių dėsnių žinojimas ir vadovavi-masis jais, o ne bandymas pasaulio tvarką perdaryti pagal kiekvieno asmeninį supra-timą.

Kaip ir kodėl kilo idėja įkurti centrą “Sveika pradžia”?

Specialus priedas

Jessiva Fm nuotrauka

21

Sveikata

www.ozonas.lt

e.m. Po nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje pradėta diskutuoti apie būtinybę atstatyti vaikų žindymo kultūrą ir natūralų gimdymą. Diskusiją paskatino kolegos iš Skandinavijos šalių. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad gimdymai atliekant Cezario pjūvį turėtų sudaryti ne daugiau kaip 15 proc. visų gimdymų šalyje. Jei atlie-kama daugiau nei 15 proc. Cezario pjūvių, tuomet laikytina, kad perviršis yra medici-niškai nepagrįstas, be indikacijų. Atliekant Cezario pjūvį žalojamas ir vaikas, ir mama. Penkerius metus užsiiminėjome intensyviu medikų bendruomenės mokymu ir manė-me, kad situacija pasikeis. Bet ne viskas pa-sikeitė taip, kaip norėtųsi, nes dalis medikų linkę taikyti žinias, kurias įgijo iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, kai nebuvo akcentuojama vaikų žindymo kultūra ir natūralus gimdymas. Vėliau sugalvojome įsteigti mokyklėlę tėvams, kurie klausėsi mūsų paskaitų ir entuziastingai norėjo va-dovautis sveikos pradžios principais. Kilo noras tokiems tėveliams padėti ir medici-niškai: vaikelio laukimo, gimdymo metu ir laikotarpiu po jo.

Kaip manote, ar Lietuvoje dažnai pa-sirenkamas ne natūralus gimdymas?

e.m. Kartais yra patogiau ir greičiau atlikti iš anksto suplanuotą Cezario pjūvio operaciją, t.y. vadinamieji programuoti gimdymai. Tyrimai parodė, kad nėštumo laikas dėl programuotų gimdymų yra su-trumpėjęs. Šiuo metu Lietuvoje atliekama apie 19-20 proc. Cezario pjūvio operacijų, o Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad šis skaičius neturėtų viršyti 10-15 proc. Pa-vyzdžiui Olandijoje apie 30 proc. gimdymų įvyksta namie. Tai galėtų būti geras pavyz-dys. Mikrobiologiniu požiūriu gimdymas namuose saugus, atliekama mažiau inter-vencijų į moters kūną, gimdymą prižiūri

profesionali akušerė. Olandija yra maža šalis, todėl įvykus komplikacijai moterį spė-jama pervežti į ligoninę. Po gimdymo tei-kiama kvalifikuota gimdyvės ir naujagimio priežiūra. Lietuvoje gimdančios namuose yra priimamos vos ne kaip nusikaltėlės.

Ką manote apie gimdymą vandenyje? Kai kurie žmonės tokį gimdymo būdą prilygina natūraliam.

e.m. Šiaip žmonės gimsta sausumoje. Tačiau gimdos kaklelio atsidarymo metu buvimas vandenyje iš tiesų labiau padeda: sumažėja sunkumas, atpalaiduojami rau-menys, todėl gimdos kaklelio atsidarymo metu buvimas vandenyje turėtų būti daž-niau praktikuojama tiek pačių moterų, tiek medikų. Tačiau gimimo momentas tūrėtų įvykti sausumoje. Noriu pabrėžti, kad tai tik mano požiūris, mokslo įrodymais tai nėra pagrįsta.

Homeopatinis ir tradicinis gydymas: kam teikiate pirmenybę?

e.m. Kurdami šį centrą pirmiausia ieškojome šeimos gydytojų, kurie vos tik žmogus šiek tiek pakarščiuoja nepultų skirti antibiotikų. Žinoma, pirmiausia atlie-kame kraujo tyrimą, kuris padeda nustatyti kilmę: bakterinis ar virusinis susirgimas. Pirmiausia gydyti pradedame pačiomis natūraliausiomis priemonėmis. Dažniausiai taikome fitoterapiją*, o ne homeopatiją**. Reikėtų skirti šiuos du dalykus. Homeopa-tija kartais prisidengia netinkami gydymo būdai, kurie nepagrįsti moksliniais įrody-mais. Tokiais gydymo būdais mes nesiva-dovaujame.

* Fitoterapija tai yra medicinos atšaka, besiremianti įvairių augalų panaudojimu gydymo tikslams (aut. past.).

** Homeopatija – alternatyvios medi-cinos naudojamas gydymo metodas (aut. past.).

Kaip manote, ar besilaukiančioms ma-moms reikia skirti vitaminų?

e.m. Pasaulio sveikatos organizacija prieš keletą metų išplatino pranešimą apie tai, kad nėščioms moterims nereikėtų skirti multi ar polivitaminų, nes tai didina aler-gijų riziką. Mūsų, europiečių, gyvenimo sąlygomis, viską galima gauti iš pilnavertės mitybos. Nebent dėl nėščios moters ligos, arba iš tam tikro simptomo matomas vieno kurio nors vitamino trūkumas. Tada gydy-tojas gali skirti A, D ir B grupės vitaminų su šiems vitaminais geriau įsisavinti pade-dančiomis medžiagomis kaip kitais vita-minais, ar mineralais. Tačiau tokiu atveju reikėtų skirti ne daugiau kaip tris kompo-nentus viename.

Ką galėtumėte pasakyti tėveliams, ku-rie bijo ultragarsinio tyrimo?

e.m. Labai svarių įrodymų, kad ultra-

garsinis tyrimas kenkia – nėra. Tačiau, yra duomenų, kad tyrimas turi šiluminį poveikį. Ultragarsinis tyrimas padeda iš anksto nustatyti galimas patologijas. Gydytojas, žinodamas galimas patologijas iš anksto galės suteikti geriausią pagalbą, nuvežti į ligoninę, kurioje yra reikiama aparatūra. Iš aplinkos yra gaunama daug daugiau nepa-lankių veiksnių negu du ultragarsiniai pro-filaktiniai patikrinimai nėštumo metu.

Kaip vertinate ekovystyklų naudoji-mą?

e.m. Žinoma, jei žmonės juos naudotų, tai gamtai tektų “mažesnis krūvis”. Vaikams, nešiojant vienkartines sauskelnes iššutimų pasitaiko apie 60 proc. atvejų, o nešiojant daugkartinius vystyklus, pagamintus iš natūralaus pluošto – iššutimų pasitaiko 7-15 proc. atvejų. Nuo ilgalaikio sauskelnių nešiojimo išsivysto taip vadinamas “saus-kelnių sindromas”, kai po ilgalaikio nešio-jimo vaikui būna didelis stresas atsisėsti gamtinių reikalų ant puoduko. Tyrimai parodė, kad nuolatinis vystyklų nešiojimas berniukams didina sėklidžių temperatūrą, o tai gali turėti įtakos nevaisingumui.

l.m. Paskaičiavome ir palyginome vienkartinių ir daugkartinių sauskelnių bendrą sumą, kurią tėveliai išleidžia iki kol vaikui sukaks trys metai. Vienkartinės saus-kelnės kainuotų iki 6000 Lt, o daugkartinės sauskelnės (20 vienetų) iš natūralaus pluoš-to su vandens ir elektros išeigomis kainuo-tų iki 1500 – 2000 Lt.

Koks būtų Jūsų svarbiausias patari-mas tėveliams?

e.m. Norėdami padėti vaikeliui augti sveikam, džiaugsmingam, laimingam – pir-miausiai patys įsipareigokite sveikai gyventi (fizine ir dvasine prasme), džiaugtis ir skleisti reiklų gėrį apie save, o ne bestuburę toleranciją, kuri veda į tokią nuostatą „po manęs nors ir tvanas“. Būkime atsakingi tėvai, kurie skolinasi žemę iš savo vaikų.

Laima Mieželienė

Eglė Markūninė

Specialus priedas

Nuo

trau

ka iš

asm

enin

io E

. Mar

kūni

enės

arc

hyvo

Nuo

trau

ka iš

asm

enin

io L

. Mie

želie

nės a

rchy

vo

22

Gamta

Raudonosios knygos istorija

Raudonosios knygos gyvavimo pradžia galima laikyti 1962 metus. Tada išleistas saugotinų augalų sąrašas. Jame jau buvo apžvelgiami nykstantys ar pavojingoje padėtyje esantys augalai. Kitas leidimas buvo pavadintas Lietuvos raudonosios knygos sąrašu, jis išleistas 1976-ais metais. O 1981-ais metais pasirodė, galima sakyti, pirmoji tikroji Lietuvos raudonoji knyga. 1992-aisiais išleistas leidinys jau storesnis, išsamesnis. Paskutinioji knyga išleista 2007-aisiais, ji ‒ dar storesnė. Pirmas įspū-dis, palyginus pirmosios ir paskutiniosios knygų apimtis, verčia manyti, kad augalai ir gyvūnai Lietuvoje nyksta tiesiog kasmet. Raudonosios knygos vyriausiasis redakto-rius atskleidė, kad knygų apimties didėji-mas anaiptol nereiškia, jog nuolat daugėja nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių. Pati raudonoji knyga tampa išsamesnė, augalija

ir gyvūnija aprašoma detaliau, pateikiama daugiau vaizdinės medžiagos, žemėlapiuo-se parodomas rūšių paplitimas. Žinoma, nykstančių rūšių taip pat daugėja.

Šiuo metu nykstančios rūšys

Raudonoji knyga bene dažniausiai siejama su nykstančiomis rūšimis. Tačiau V. Rašomavičius patarė tiek pačios knygos duomenis, tiek esamą situaciją vertinti kiek atidžiau. Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį į Raudonojoje knygoje naudojamas kategorijas. Jomis nusakoma, kokioje pa-dėtyje šiuo metu yra konkrečios augalų ar gyvūnų rūšys. Tiesa, anot knygos vyriau-siojo redaktoriaus, šios kategorijos yra kiek pasenusios ir šiuo metu jas reikia tobulinti. Kita vertus, reikia įsigilinti į tai, kas yra pati Raudonoji knyga. Joje surašomos ne tik nykstančios rūšys, tačiau ir jau išnykusios. Arba tokie organizmai, kurių retumą lemia

rAudonoji KnygA – ne vien tiK nyKstAnčiųjų sąrAšAs

Paulius SADAUSKAS

„Įrašymas į Raudonąją knygą“ – dažnai girdimas kaip nemalonus nuosprendis ar grasinimas kam nors, esančiam netoli iš-nykimo ribos. Iš tiesų anaiptol ne visos gyvūnų ar augalų rūšys, atsidūrusios šioje knygoje, skaičiuoja paskutinius egzistencijos metus. Lietuvos raudonosios knygos vyriausiasis redaktorius dr. Valerijus Rašomavičius išsamiau supažindino su šiuo svarbiu informaciniu leidiniu.

natūrali jų biologija. Pavyzdžiui, Lietuvos raudonojoje knygoje tokia kategorija yra trečioji. Tai anaiptol nereiškia, kad šia kate-gorija pažymėti augalai ar gyvūnai yra per du laiptelius nuo išnykimo. Tokių rūšių gy-venimo būdas lemia, kad jos tiesiog aptin-kamos retai. Raudonojoje knygoje pabrėžia-ma, kad pakitus dabar esamoms sąlygoms, trečios kategorijos nariams gali labai greitai kilti problemų. Kartais viską gali nulemti atsitiktinumai. Jei toje vietoje, kurioje auga itin reta augalų rūšis, kas nors sugalvos sta-tyti namą ar tiesti kelią, gali būti sunaikinta pusė ar net daugiau visos Lietuvoje esan-čios tokio augalo populiacijos. Pavyzdžiui, Lietuvoje auganti Pelkinė raistenė yra labai retas augalas. Nuo tarpukario laikų yra žinomos tik dvi jos augimo vietos. Viena iš tų vietų yra privačioje žemėje. Garantuoti kokią nors augalo apsaugą privačioje teri-torijoje yra labai sunku ir teisiškai beveik neįmanoma. Savo žemėje jos savininkas

Specialus priedas

Tomas Buchtele nuotrauka Tomi Tirkkonen nuotrauka

23

Gamta

www.ozonas.lt

donąją knygą ir joje minimus objektus, daž-niausiai kalbama apie tiesioginį žmogaus poveikį rūšių mažėjimui. Beje, vis daugėja rūšių, sugebančių prisitaikyti prie dabarti-nių gyvenimo sąlygų.

Nykstančių ir retų rūšių apsauga

Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymas numato, kaip reikia saugoti nykstančias rū-šis. Šis įstatymas – pagrindinis dokumentas, kuriuo reikia vadovautis, siekiant apsaugoti retas ar nykstančias augalų bei gyvūnų rū-šis. Pati teisinė bazė, anot V. Rašomavičiaus, tikrai nėra labai prasta. Tačiau trūksta susi-kalbėjimo, susitarimų, tinkamos praktikos saugant gamtą. Kita vertus, nykstančių ar retų rūšių apsauga jau nebėra tiesioginė Raudonosios knygos veiklos paskirtis. Pati knyga nėra įstatymas, kurio kas nors turėtų laikytis. Knygoje tiesiog fiksuojama situaci-ja, o apsauga turi rūpintis kitos instancijos. Šių įstaigų darbas, anot V. Rašomavičiaus, tikrai nėra lengvas. Ypač šiais laikais, kai sąlygos, kuriose tenka veikti, gerokai paki-tusios. Itin daug sudėtingų situacijų kyla, kai kalba eina apie privačią nuosavybę. Kada įstatymų saugomos rūšys atsiduria privačioje teritorijoje, tada valstybinės institucijos lieka bejėgės. Raudonosios knygos redaktorius teigia, kad tokiu atveju jau reikia kalbėti apie tinkamą viešosios nuomonės formavimą. Reikia siekti, jog gamtos apsauga taptų garbės reikalu. Savo teritorijos išmanymas, žinojimas, kas joje auga ar gyvena, ką reikia saugoti ir prižiū-rėti – visa tai turėtų būti prestižo reikalas. Vakarų pasaulyje tokia nuostata jau įsivyra-vusi, o mūsų krašte kol kas pastebimos tik

gali elgtis kaip tinkamas. Rūšies retumas ir nykimas kartais gali būti labai panašūs reiškiniai, tačiau ne visos retai aptinkamos augalų ar gyvūnų rūšys yra nykstančios. Pa-vyzdžiui, kai kurie augalai paplitę taip retai, kad juos sunku rasti ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Visiškai išskirtinių rūšių, vadinamų endemikų, Lietuvoje praktiškai nėra. Tačiau yra kelios augalų rūšys, pavyz-džiui, Pajūrinė linažolė, kuri paplitusi tik Lietuvos pajūryje, taip pat Kaliningrade ir dalyje Latvijos pajūrio. Kita vertus, yra ne-mažai Lietuvoje esančių rūšių, kurios svar-bios visai Europos Sąjungai. Gana dažnai minimos Meldinės nendrinukės, kurioms yra svarbios paukščių perėjimo vietos. Yra ir augalų, kurie labai svarbūs Rytų Europos mastu. Vandens augalas Pūslėtoji aldrūnė yra vienas iš svarbiausių Europos lygiu.

Populiacijų mažėjimo priežastys

Raudonosios knygos sudarinėtojai sten-giasi nustatyti ir augalų bei gyvūnų popu-liacijų mažėjimo, pasitraukimo iš teritorijų, gyvenimo įpročių keitimo priežastis. Ta-čiau apibendrintai nurodyti priežastis yra sunku. V. Rašomavičius į tai linkęs žiūrėti labiau filosofiškai. Dauguma augalų ir gy-vūnų šiuose kraštuose gyveno dar gerokai prieš žmogui čia pasirodant. Įvairių gamtos pokyčių priežasčių reikėtų ieškoti nuolat besikeičiančioje aplinkoje. Yra apstu atvejų, kada tiesioginė žmogaus veikla, jo kasdie-nių poreikių tenkinimas turi įtakos augalų ar gyvūnų gyvenimo būdo pokyčiams ar net jų išnykimui. Žinoma, gamtos pasaulis jautriai reaguoja ir į globalią žmogaus vei-klą – miestų plėtrą, gamyklų statybas ir jų veiklą. Kita vertus, kai kalbama apie Rau-

jos užuomazgos.

Kaip prisidėti prie išsaugojimo?

Be abejo, kalbant apie kiekvieno žmo-gaus rūpestį gamta, svarbiausias veiksnys turėtų būti asmeninis nusiteikimas, su-vokimas, kad aplinka ir joje gyvenančiais objektais reikia rūpintis. Kitas žingsnis yra informacijos gavimas, jos ieškojimas. Gali pasirodyti, kad rūpintis sudėtingose situa-cijoje esančiomis augalų ar gyvūnų rūšimis daugeliui yra finansiškai neįmanoma. Taip, ši veikla reikalauja daug lėšų, tačiau jų tikrai yra ir jomis galima naudotis. Būtent todėl ir reikalinga tinkama informacijos sklaida ir tinkamas jos panaudojimas. Kie-kvienas, kurio žemės sklype ar ūkyje yra nykstančių rūšių, gali pasinaudoti įvairiais mechanizmais, suteikiančiais galimybių gauti finansavimą už įvairių projektų vystymą. Deja, realybė dažnai tokia, kad nueinama tiesiausiu ir paprasčiausiu keliu

– tiesiogiai atsiskaitoma už kieno nors pada-rytą arba nepadarytą veiklą. Lietuvoje yra ir europinės svarbos nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių. Jų apsaugą bei įvairius jų vys-tymo projektus finansuoja Europos Sąjunga. Ypač akcentuojamas rūšių gyvenamosios aplinkos išsaugojimas. Rengiami ir itin di-deli „Life“ projektai, orientuoti į biologinės įvairovės išsaugojimą. Šiems projektams skiriamos ypač didelės lėšos.

Knygai sudaryti – dešimt ir daugiau metų

Dabartiniame Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatyme nurodyta, kad Lietuvos

Specialus priedas

Digimist nuotrauka

24

raudonoji knyga yra informacinis leidinys. Taip pat numatyta, kad ji turi būti atnauji-nama ne rečiau kaip kas dešimt metų. Pati knyga yra rengiama pagal saugomų gyvūnų ir augalų rūšių sąrašą. Šis sąrašas yra nuo-lat peržiūrimas. Tą vykdo prie Aplinkos ministerijos veikianti Raudonosios knygos komisija. Argumentuotus pasiūlymus dėl į Raudonąją knygą vertų įtraukti rūšių gali teikti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, tiek mėgėjai, tiek profesionalai. Be abejo, pagrindinis vaidmuo sudarant Raudoną-ją knygą tenka mokslininkams. Knygai informaciją dažniausiai renka mokslo institucijos. Tai ir botanikai, ir zoologai, ir ekologai. V. Rašomavičius pabrėžia ir didelį gamtosaugos entuziastų indėlį į informaci-jos rinkimą. Tai neabejingi gamtai žmonės, dirbantys tiek gamtosaugos institucijose, tiek mokyklose. Dažnai tai būna ir tiesiog jaunieji gamtininkai, besidomintys savo aplinka. Svarbus leidinys yra ir kasmet leidžiami vadinamieji „Raudonieji lapai“. Juose surenkama visų žmonių per metus surinkta informacija apie pastebėtas retas rūšis. Aplinkos ministerijoje taip pat yra įsteigta duomenų bazė apie saugomų auga-lų radimvietes, retų gyvūnų rūšių populia-cijų padėtį. Ten taip pat galima užsiregis-truoti ir pateikti savo stebėjimų informaciją. Kai duomenys susikaupia, parengiamas naujas Raudonosios knygos leidimas. Nors įstatymas įpareigoja knygą rengti ne rečiau nei kas dešimt metų, šio termino ne visada pavyksta laikytis. Pavyzdžiui, 1992-aisiais išleistą leidinį atnaujinta Raudonoji knyga pakeitė po penkiolikos metų, t.y. 2007-aisiais. V. Rašomavičius prognozuoja, kad kita Raudonoji knyga turbūt taip pat pasirodys vėliau nei 2017-aisiais. Iš dalies taip yra ir dėl to, kad dabartinis Raudono-sios knygos leidimas yra tikrai vertingas, teigiamai įvertintas daugelio specialistų. Šis leidinys savo informacijos kiekiu ir detalu-mu dar ilgai išliks vertingas ir naudingas.

Tolesniam domėjimuisi: www.raudono-jiknyga.lt. Lietuvos raudonoji knyga inter-nete. Čia pateikta informacija apie daugelį knygoje aprašomų augalų ir gyvūnų rūšių.

Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika

„Kompleksinis visuomenės aplinkosauginio infor-mavimo, švietimo ir atsakingo gyvenimo būdo skatinimo projektas: Kurk ateitį atsakingai“

GamtaSpecialus priedas

Ferran Turmo Gort nuotrauka

Polystichum Aculeatum nuotrauka

25

Atliekos

www.ozonas.lt

Stiklo kelias

Stiklo pakuotės pasižymi tam tikromis išskirtinėmis savybėmis, kurios nebūdingos ar mažai būdingos kitoms pakuotėms. Dėl stiklinių butelių nepralaidumo orui, tokioje taroje supakuotų gėrimų skonio savybės nekinta.

Stiklo taros likimas po jos ištuštinimo labai įvairus. Didelė dalis stiklo atliekų vis dar keliauja į sąvartynus. Kelis procentus stiklainių atliekų darbščios šeimininkės dar kartą panaudoja uogienių, kompotų ir kitų gėrybių konservavimui. Dauguma depozi-tinių butelių grįžta į gėrimų gamyklas, kur iš naujo pripildomi. O likusi dalis stiklo taros yra išrūšiuojama ir atgimsta naujuose gaminiuose.

Iki 2010 metų rudens Lietuvoje veikė viena stiklo atliekų rūšiavimo ir dvi stiklo atliekas perdirbančios įmonės. O lapkričio mėnesį netoli Druskininkų atidaryta granu-liuoto putstiklio gamybos įmonė.

„Kauno stiklo“ fabrike naudojant stiklo atliekas yra gaminami įvairių atspalvių žalio ir rudo stiklo vyno bei alaus buteliai. Per metus įmonė perdirba daugiau kaip 15 tūkst. tonų įvairiaspalvio stiklo duženų. Šioje įmonėje „gimsta“ didžiųjų Lietuvos alaus daryklų reljefiniai buteliai. Didelė dalis produkcijos eksportuojama į aplinki-nes šalis. 2009 metais sumontuota moderni stiklo duženų rūšiavimo bei atskyrimo nuo metalizuotų ir kitokių priemaišų linija, kuri leidžia pagerinti stiklo lydalo kokybę. Įdie-gus naują gamybos metodą, Kaune gamina-mi buteliai tapo lengvesni ir tvirtesni.

Ilgametę patirtį turinti akcinė bendrovė „Warta Glass Panevėžys“, buvęs „Panevėžio

stiklas“, gamina skaidraus stiklo tarą, prie-kinius automobilių stiklus, langų stiklo pa-ketus bei plokščio grūdinto stiklo lakštus. Įmonė, gaminanti skaidraus stiklo butelius ir stiklainius, kasmet sunaudoja beveik 18 tūkstančių tonų stiklo atliekų. Pasak įmo-nės vadovybės atstovo aplinkosaugai Juozo Suginto, naujoje stiklo pakuotėje stiklo duženos sudaro nuo 30 iki 50 procentų pakuotės masės. Ši įmonė naudoja ne tik stiklo pakuotės, bet ir bespalvio langų stiklo duženas, tačiau jos neturi būti sumaišytos su kitomis stiklo atliekų rūšimis. Didžioji dalis įmonės stiklo gaminių eksportuojama į kitas Europos šalis.

Prieš kelerius metus Kaišiadorių rajone pradėjo veiklą atliekų rūšiavimo įmonė UAB „Lithuanian glass recycling“. Naudo-jant modernią optinio rūšiavimo įrangą, nuo stiklo atliekų atskiriamos keramikos, metalo, plastiko, gumos, popieriaus ir ki-tokios priemaišos, o stiklo pakuotės stiklas išrūšiuojamas į skaidraus ir spalvoto stiklo frakcijas.

Nuo lapkričio mėnesio netoli Drus-kininkų įsikūrusioje UAB „Stikloporas“ įmonėje iš stiklo duženų gaminamas gra-nuliuotas putstiklis, kuris naudojamas kaip izoliacinė medžiaga šiltinti gyvenamuosius namus, taip statybinių produktų gamyboje, statybų sektoriuje ir įvairiose pramonės šakose. Gamybos technologijos derinimo laikotarpiu įmonė naudoja lakštinio, sti-klo taros, vitrinų stiklo atliekas, o ateityje planuojama panaudoti ir kitas stiklo rūšis. Tikimasi per metus perdirbti 5000 tonų stiklo atliekų. Įmonėje sukurtos ir 32 naujos darbo vietos.

Atsakingam rūšiuotojui

Didžiausi stiklo perdirbimo “priešai“ yra veidrodžių duženos bei metalų priemai-šos. Prieš metant stiklo atliekas į jam skirtą konteinerį, patartina nuimti dangtelius, kamščius ir jų žiedelius bei foliją. Stiklo tara taip pat turėtų būti švari ir be maisto likučių. Popierinių etikečių pašalinti nebū-tina. Perdirbimui taip pat trukdo veidro-džių stiklo duženos, nes veidrodžių stiklas yra padengtas plonu sidabro sluoksniu. Yra keletas stiklo rūšių, kurios dėl skirtingos cheminės sudėties netinka naujos stiklo taros gamybai. Rekomenduotina į stiklo pakuotės atliekų konteinerius nemesti por-celiano duženų, akinių stiklo, ampulių.

Jeigu kas paklaustų, ar verta rūšiuoti ir perdirbti stiklo atliekas, nedvejodamas at-sakyčiau – TAIP. Spalvotųjų rūšiavimo kon-teinerių išvežimas gyventojams nekainuoja. Gyventojai, perkantys stiklo taroje supa-kuotas prekes, kartu sumoka ir už būsimų stiklo atliekų surinkimą bei perdirbimą. Gyventojams tereikia tokias atliekas tei-singai išrūšiuoti. Atskyrus stiklo pakuočių atliekas nuo komunalinių atliekų, nežymiai prailginamas sąvartynų tarnavimo laikas. Be to, teisingai išrūšiuotos stiklo atliekos tampa vertinga žaliava naujų produktų ga-mybai. Stiklo perdirbimo įmonės sunaudoja mažiau energijos ir natūralių mineralinių žaliavų, o tuo pačiu į aplinką išmeta mažiau CO2. Rūšiuojant pagal spalvas bei perdir-bant 10 000 tonų stiklo atliekų, sukuriama daugiau darbo vietų, nei tą patį atliekų kiekį palaidojant sąvartynuose.

Kur KeliAujA stiKlo AtlieKos?

Artūras PEČKYS

Šiuolaikiniame pasaulyje stiklas naudojimas plačiai ir įvairiose srityse. Stiklinė tara naudojama alkoholiniams ir nealkoho-liniams gėrimams, konservuotoms daržovėms, vaikiškam maisteliui bei kosmetikai pakuoti. Be stiklo paketų neįsivaizduojami šiuolaikiniai pastatai. O kur dar transporto priemonių stiklai.

Mesopotamijoje ir Egipte atrastas stiklo gamybos metodas mažai pakito iki šių dienų. Tik šiuolaikinė gamybos technologija yra tiksli ir griežtai kontroliuojama. Stiklas gaunamas lydant kvarcinio smėlio, sodos ir klinčių mišinį 1200-1500 0C temperatū-roje. Stiklo atliekų naudojimas tapo neatsiejama stiklo pramonės dalimi. Stiklo taros pakartotinis naudojimas yra dar naudinges-nis nei perdirbimas, nes butelius reikia tik išplauti verdančiu vandeniu (100 0C), išdžiovinti ir pripildyti.

26

Klimatas

Klimato kaita – nuolat vykstantis reiškinys. Kol skaitote šį straipsnį, planetoje vyksta įvairiausi pokyčiai, kurių padariniai mums nieko gero nežada. Paradoksas čia toks, kad nors klimatas keičiasi dabar, dažniausiai gąsdinama ateities problemomis. Daug kas tų problemų nemato arba matyti nenori. Kai perspėjimai ir pamokymai nebepadeda, tenka imtis griežtesnių veiksmų. Tokiems atvejams yra numatyta nemažai priemonių.

Jonas ŠPOKAS

šūviAi tuščiAis šoviniAis: bAudos už AplinKAi žAlingą veiKlą lietuvoje

Netobuli mokesčiai

Deja, šiuolaikinėje pramoninėje kas-dienybėje daugelis procesų paprasčiau-siai nevyktų, jei būtų nuspręsta visiškai sustabdyti klimatą keičiančią veiklą. Tai yra mūsų pačių išsikasta duobė, tačiau dabar ji jau per gili. Mokesčiai, kuriuos reikia mokėti už tai, kad ašigaliuose tirpsta ledynai ir didėja ozono skylės, nėra pati blogiausia išeitis. Svarbu, žinoma, ir kas su tais surinktais mokesčiais daroma. Tokius mokesčius dažniausiai moka tie, kurie nori arba turi naudotis senkančiais gamtos iš-tekliais, arba tie, kurie į aplinką išmeta per daug teršalų. Kenksmingos dujos, be abejo, su klimato kaita siejasi tiesiogiai. Kalba čia daugiausiai eina apie automobilius, kurių išmetamos dujos nuolat yra pagrindinės ozono sluoksnio plonintojos. Štai ir priėjo-me pirmą Lietuvos neapsižiūrėjimo požy-mį. Lietuvoje „pagyvenusių“ automobilių netrūksta, o naujų pirkimo tempai nėra patys didžiausi (pavyzdžiui, Estijoje naujų automobilių parduodama dvigubai dau-giau). Ne paslaptis, kad senieji automobiliai yra pagrindiniai nuodingų dujų skleidėjai. Ir nors situacija yra tikrai rimta, Lietuvoje vadinamojo ekologinio automobilių mo-kesčio vis dar nėra. Šiuo metu Lietuva Europoje yra viena iš trijų šalių, vis dar neturinčių tokio mokesčio. Statistika tokia, kad vidutinis lietuvio automobilio amžius yra beveik septyniolika metų. Tai reiškia, kad vidutinis Lietuvoje važinėjantis auto-mobilis yra pagamintas 1994-aisiais metais. Nereikia net klausti, ar tokie automobiliai atitinka dabartines ekologijos normas. Be jokios abejonės, ekologinis mokestis yra reikalingas. Šalyse, kuriose toks mokestis

egzistuoja, už surinktas lėšas yra tiesiami dviračių takai, gerinama kelių infrastruktū-ra, skiriamos lėšos viešojo transporto tobu-linimui. Ne ką mažiau svarbus yra ir argu-mentas, jog toks mokestis paskatins daugelį atsisakyti seniai užtarnauto poilsio vertų transporto priemonių. Juk niekam nesinori kasmet mokėti už automobilį, kuris nuolat skendi išmetamųjų dujų dūmuose, o va-žiuoja tiek pat, kiek dviratis. Kol ekologinio mokesčio Lietuvoje nėra, tol daugiausiai klimatui kenkiantys objektai nėra niekaip drausminami. Tiesa, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas nu-mato, kad tokį mokestį turi mokėti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie aplinką teršia vykdydami ūkinę veiklą. Šiame dokumente

nustatyta, kad mokestį turi mokėti teršian-tys tiek stacionariais, tiek mobiliais (turint galvoje automobilius) įrenginiais. Įstatymas numato, kad ūkinę veiklą vykdantys aplin-kos teršėjai turi kasmet mokėti mokestį. Tiesa, to paties įstatymo penktame straips-nyje nurodomos net penkios išimtys, kada nuo mokesčio atleidžiama. Taip pat patei-kiama ir labai daug išimčių, kada mokesčiui taikomos lengvatos. Taigi, nors mokestis formaliai egzistuoja, jis yra teisiškai pase-nęs ir netikslus, tad nė iš tolo neatitinka tos paskirties, kurią turėtų turėti veiksmingas ekologinis automobilių mokestis.

Baudos už stambius pažeidimus

Klimatą keičiantis teršimas vien auto-mobiliais nesibaigia. Žinoma, įvedus taip trūkstamą mokestį, būtų laimėta ne tik teršalų sumažinimo atžvilgiu, bet ir visos visuomenės sveikatinimo prasme. Kaip bebūtų, klimatui mūsų šalyje grasina ir daugiau veiklų, už kurias yra baudžiama. Didžiausios baudos yra numatytos už pavojingų cheminių medžiagų gamybą ir platinimą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Už pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų neteisėtą importą ir eksportą, nelegalų tiekimą į rinką ar tiesioginį jų naudojimą gresia nuobauda nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Tokia pati bausmė nu-

matyta ir už informacijos apie pavojingą veiklą slėpimą. Tiesa, už pačių pavojingų medžiagų gamybą neturint tam licencijos nuobaudos kiek mažesnės ir siekia tūks-tantį litų. Kaip vertinti tokias baudas? Visų pirma, verta pastebėti, kad nuobaudos taikomos už pažeidimus, kuriuos vargu, ar darytų pavieniai žmonės. Žinoma, pasi-taiko visokių atvejų, tačiau turbūt sunkiai įsivaizduotumėte, kaip jūsų kaimynas kurs nors garaže gamina ir pardavinėja aplinkai ir klimatui kenksmingas chemines medžia-gas. Šios nuobaudos labiau orientuotos į pramonės objektus – daugiausiai įmones ar gamyklas, kurios savo produkciją gamina

Pagrindiniai aplinkos apsaugos tvarkymo Lietuvoje principai apibrėžti 1992 m. Seimo priimtame ir 1996 m.

pakeistame Aplinkos apsaugos įstatyme.

Rubriką remia pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo bendrovė UAB „Žalvaris“

27

Klimatas

www.ozonas.lt

ir teisiškai pagrįstų ir apgintų metodikų, dažnai ir įrangos. Dar sunkiau yra įvertinti konkrečią žalą, kurią patyrė nuniokotų teritorijų gyventojai – miško gyvūnai ar upių bei ežerų žuvys. „Gal ir galima tą žalą įvertinti, bet tokie vertinimai turi būti labai aiškiai teisiškai apibrėžti, ko Lietuvoje nėra. Dėl to valstybinė aplinkosauga dažnai pra-laimi bylas teismuose verslui. Dažnai net nenori kelti tų bylų, nes supranta, kad tai tuščias laiko ir lėšų švaistymas“, ‒ teigia V. Adelšinas. Pačiam Vladimirui teko ne kartą kreiptis į atsakingas institucijas dėl ekolo-ginių pažeidimų. „Teko du kartus kreiptis į valstybines tarnybas dėl pastebėto Merkio ichtiologinio draustinio, Natura 2000 te-ritorijos teršimo (saugomų ir globojamų Lietuvos ir tarptautinių konvencijų žuvų rūšių neršto metu) nevalytomis Jašiūnų miestelio kanalizacijos nuotekomis. Viskas baigėsi juokingomis triženklėmis baudomis ir dar visokiomis kitomis problemomis“, ‒ prisimena V. Adelšinas. Šie pavyzdžiai – tik vieni iš daugelio įrodymų, kad aplinkosau-ginė sistema Lietuvoje nėra labai efektyvi. Trūksta ne tik mokesčių, skatinančių eko-logiją. Trūksta ir griežtų baudų už eko-loginius pažeidimus, o dar labiau trūksta tų baudų neišvengiamumo. V. Adelšinas įsitikinęs, kad bausmių dydį ir privalomu-mą turėtų užtikrinti normalūs, griežti ir, svarbiausia, veiksmingi įstatymai. „Dabar šiuo klausimu turime „kiaurą“ teisinę bazę“,

‒ teigia pašnekovas. Kita vertus, net ir turint tinkamus įrankius, reikia mokėti jais nau-dotis. Tai jau aplinkosauginių institucijų darbuotojų kompetencijos klausimas. Kol kas situacija yra tokia, kokia yra, ir belieka tikėtis, kad norint pamatyti ryžtingus po-kyčius aplinkos apsaugos sistemoje, neteks sulaukti didelių ekologinių nelaimių.

ne pagal galiojančius reikalavimus arba naudoja draudžiamus preparatus. Tad ga-lima teigti, kad baudos nėra labai griežtos. Tuo labiau, kad baudžiama už pažeidimą, o ne už, pavyzdžiui, kenksmingų medžiagų kiekį ar nusižengimo dydį. Palyginimui galime pažvelgti į baudas Švedijoje. Skan-dinavai šiuo klausimu gerokai kategoriš-kesni. Įmonės, kurių veikloje naudojamos uždraustos medžiagos, turi sumokėti per keturis tūkstančius litų už kilogramą ne-leistinos medžiagos. Jei šaldymo, šildymo ar oro kondicionierių gamyboje naudojamas neleistinas hidrochlorfluorangliavandenilis (HCFC), reikia sumokėti po kiek daugiau nei du tūkstančius litų už kilogramą. Taigi, kuo produkcija didesnė, tuo griežtesnės ir baudos. Švedijos pavyzdys nėra koks nors išskirtinis griežtumo prasme. Daugumoje išsivysčiusių šalių į klimato kaitai pavojin-gų medžiagų naudojimą žiūrima griežtai. Lietuvoje vykdoma kontrolė galėtų būti tobulesnė. Visų pirma, turėtų būti numatyti papildomi kontrolės reikalavimai atskiruo-se sektoriuose, sukonkretinta ir sugriežtinta pati kontroliavimo sistema.

Kitos baudos

Klimato kaita Lietuvoje dar nėra verti-nama kaip pavojingas reiškinys, į kurį jau dabar reikia reaguoti. Mūsų šalyje proble-mų šiuo metu ir taip netrūksta, todėl visai nenuostabu, kad globalios ekologinės pro-blemos ir jų sprendimas kol kas yra pamirš-tami. Nusižengimų aplinkai netrūksta, tad verta apžvelgti ir tai, kaip drausminama už pažeidimus, kurių pasitaiko nuolat. Pavyz-džiui, viena iš opiausių aplinkos problemų mūsų krašte yra šiukšlinimas arba tiesiog neatsakingas rūpinimasis buitinėmis atlie-komis. Už tokius nusižengimus yra taiko-mos administracinės nuobaudos. Už aplin-kos teršimą nepavojingomis atliekomis arba nepavojingų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą įmonėms yra skiriamos baudos nuo 50 iki 250 Lt. Fiziniams asmenims – iki 150 Lt. Pagrindiniai aplinkos apsaugos tvarkymo Lietuvoje principai apibrėžti 1992 m. Seimo priimtame ir 1996 m. pakeistame Aplinkos apsaugos įstatyme. Atliekų tvar-

kymą reglamentuoja Lie-tuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymas bei Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Ūkio ministrų ir kitų valstybės valdymo institucijų patvirtinti poįstatyminiai atliekų tvarkymo teisės aktai. Administracines baudas už aplinkai padarytą žalą skiria Aplin-kos ministerijos regioniniai aplinkos apsaugos departamentai. Kalbant apie miestų aplinkos tvarką, verta paminėti, kad administracinių teisės pažeidimų ko-dekso 161 straipsnis suteikia teisę savival-dybėms nustatyti baudas už savivaldybių taisyklių dėl švaros ir tvarkos palaikymo miestuose ir kitose gyvenamosiose vie-tovėse pažeidimą. Baudos už pažeidimus gali siekti 2000 Lt.

Ar sistema veikia?

Iš pažiūros Lietuvoje nuobaudų už ekologinius pažeidimus yra daug ir įvai-rių. Žinoma, galima diskutuoti apie tai, ar baudos yra pakankamai didelės. Tačiau daug aktualesnis yra baudų neišvengia-mumo klausimas. Ekologinių nelaimių Lietuvoje įvyksta ne tiek ir mažai. Ne visos jos būna didelės, tačiau žala gamtai padaroma visų incidentų metu. Realybė tokia, kad dažnai kaltininkai lieka nenu-bausti arba atsiperka tik simbolinėmis baudomis. Viena iš paskutinių ekologinių nelaimių nutiko Šilutės krašte. Šiemet birželį nuo užsidegusių Traksėdžių durpyno kaupų, bendrovės „Klasmann-Deilmann Šilutė“ žaliavinės produkcijos sandėlių, ugnis persimetė į valstybės sau-gomą Aukštumalos telmologinį draustinį ir jį nuniokojo. Kaltų čia neatsirado iki šiol. O štai žala gamtai jau aiški – nuo gaisro žuvusį medyną dėl jo svarbos bi-ologinei įvairovei reikia palikti savaime sunykti. Kad mūsų gamtos apsaugos sis-tema nepajėgi ne tik nubausti kaltų, bet ir įvertinti tikrą žalą aplinkai, sutinka ir gamtosaugos aktyvistas Vladimiras Adel-šinas. Anot jo, sunkiausia ekologinių in-cidentų metu ir yra nustatyti tikslią žalą gamtai. Šiuo metu nėra normalių aiškių

28

Tema

Ar vertA lAuKti bAisiųjų ligų renesAnso?

Kamilė SAKALAUSKAITĖ

Apie skiepų naudą bei jų poveikį sveikatai diskutuojama įvairiuose internetiniuose portaluose, mokslininkų darbuose, lei-džiami lankstinukai bei knygos. Yra manančių, jog skiepai naujagimiams daugiau žalingi nei naudingi, kiti nerimauja dėl galimo šalutinio poveikio bei skiepų kalendoriaus intensyvumo, treti ieško vakcinacijos sąsajų su alerginėmis reakcijomis, ligomis ir panašiai. Tačiau ne visi susimąsto, kokios gali būti vaikų neskiepijimo pasekmės bei kuo rizikuoja tėvai, nusprendę nevakcinuoti savo mažylio. Šia bei kitomis aktualiomis vaikų vakcinavimo temomis kalbamės su Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekci-nių ligų skyriaus nr. 1 vyresniąja vaikų gydytoja Jūrate Šakniene.

Kodėl skiepų kursas pradedamas nuo naujagimystės? Kaip skiepai veikia imuni-tetą?

Kūdikystėje pradedama skiepyti tikrai ne šiaip sau. Tik mamos įsčiose kūdikis yra sterilus, po gimdymo prasideda kolo-

nizacija mikroorganizmais. Nesterili yra visa aplinka – mamos oda, krūties spenelis, oras ir pan. Naujagimis yra imuniškai sil-pnas, taigi puikiai prisitaikęs priimti visas infekcijas, esančias aplinkoje. Dauguma mikroorganizmų, esančių ant odos, gleivi-

nių, žarnyne, mums yra labai reikalingi. Ir tik maža dalis mi-krobų, sukeliančių ligas, yra blogi, t.y. patogeniniai. Tačiau su jais taip pat rei-kia susipažinti. Tai įmanoma padaryti dviem būdais: su-sirgus arba suleidus vakcinas, kurios pagamintos taip, kad naujagimio organizmas kuo lengviau susipažin-tų su ligų sukėlėjais ir išmoktų nuo jų apsiginti.

Pasitaiko ma-nančių, kad skiepai silpnina, slopina naujagimio imuni-tetą. Apie kokį imu-niteto silpninimą gali būti kalba, kai jo paprasčiausiai nėra? Vakcinacijos esmė – labai silpną imunitetą turintį naujagimį apsaugoti nuo galimų pavo-jų. Vakcinuodami naujagimius, mes sušvelniname jų

susitikimą su infekcijomis, kurios juos supa. Yra daugybė pavojingų ligų, pavyzdžiui, poliomielitas, tymai, difterija, stabligė, nuo kurių būtina paskiepyti vaiką. Be to, vakci-nacija nėra naujas reiškinys, senovėje indai bei kinai naudojo šį apsaugos nuo ligų me-todą, o jie juk laikomi natūralaus gyvenimo būdo šalininkais. Jie įskiepydavo sveikiems žmonėms sergančiųjų sekretus, kad šie ne-susirgtų sunkia ligos forma. Nors kai kurios pavojingos infekcijos šiuo metu jau nebe-aktualios (beje, dėl ilgametės vakcinacijos), nežinia, kas bus po kelių dešimtmečių, jei visuomenėje sumažės besiskiepijančių. Juk tik tokia visuomenė yra saugi, kurioje pasi-skiepijusių yra ne mažiau 80%.

Ką manote apie skiepų kalendoriaus intensyvumą? Kodėl kai kurios vakcinos yra „miksai“?

Sudarytas vaikų skiepijimo kalendorius paremtas rimtais tyrimais. Kai kurių vakci-nų negalima švirkšti pirmaisiais gyvenimo metais, nes kūdikis gauna antikūnų iš mo-tinos, o kai kurios yra labai svarbios kaip tik kūdikystėje. Pavyzdžiui, tymų, kiaulytės, raudonukės vakcinos naudojamos antrai-siais kūdikio gyvenimo metais, o tuberku-liozės vakciną, kuri saugo nuo sunkių ligos formų, naujagimis gauna dar gimdymo namuose.

Pasaulinė sveikatos organizacija re-komenduoja, kad per vieną apsilankymą kūdikiui būtų padaryti ne daugiau kaip du dūriai ir jis galėtų lengviau reaguoti į skie-pus. Vienoje „mikso“ dozėje yra trys – ke-turios vakcinos, suleidžiamos vienu metu. Jie patogūs ir pacientams, ir medikams, nes vaikas apsaugomas nuo dažnų injekcijų, ap-silankymų medicinos įstaigose, taupomas laikas ir pačiam vaikui sukeliama mažiau

Sanofi Pasteur nuotrauka

29

Tema

www.ozonas.lt

streso. Be abejo, mažyliui, gavus kelias vak-cinas iš karto, gali trumpam sutrikti sveika-ta – jis gali karščiuoti, parausta ir sukietėja oda dūrio vietoje, pablogėja apetitas, tačiau tai tęsiasi ne ilgiau nei dvi paras. Tokia yra apsaugos nuo sunkių infekcijų kaina... Ži-noma, tėvai, vakcinavę kūdikį, turėtų kelias dienas sekti pokyčius jo organizme. Tačiau per 30 savo darbo metų asmeniškai man neteko susidurti su stipriu šalutiniu skiepų poveikiu.

Pasitaiko, kad tėvai dėl įvairių prie-žasčių nespėja laiku paskiepyti vaikučio. Pavyzdžiui, skiepus tenka atidėti mažyliui susirgus. Profesoriaus, Vilniaus universite-to ligoninės Santariškių klinikų filialo Pedi-atrijos centro direktoriaus Vytauto Usonio nuomone, nors kalendoriuje yra numatytas kūdikio skiepijimo laikas, nieko blogo nenutinka, jei tėvai pavėluoja ir mažylį pa-skiepija vėliau.

Kokiais atvejais gali pasireikšti šalutinis skiepų poveikis? Ką manote apie kai kurių užsienio mokslininkų bandymus skiepus susieti su autizmu?

Autizmas yra labai sunki psichinė liga, kurios priežastys kol kas nėra ištirtos, be to, pasireiškia apie antrus – trečius gyvenimo metus, ir jau įrodyta, kad neturi jokio ryšio su skiepais. Šalutinis vakcinos poveikis gali pasireikšti per parą po skiepijimo. Jis neat-siranda po mėnesio ar kelių metų. Kalbama ir apie gyvsidabrio, esančio vakcinose, to-kiose, kaip MMR (vakcina prieš raudonukę, tymus ir epideminį parotitą), neigiamą po-veikį, tačiau jo koncentracija yra labai maža, didesnį jo kiekį gauname valgydami tuną. Klaidingai manoma, jog skiepai gali sukelti įvairias ligas. Yra priešingai: neskiepyti vai-kai gali susirgti sunkiomis ligų formomis, juos sunkiau išgydyti. Paprastai tik tokiais

atvejais tėvai pradeda klausti savęs, kodėl jie nusprendė nevakcinuoti vaiko. Apie skiepus kalbama kritiškai, tačiau kyla didelė panika susirgus mirtinai pavojinga, payz-džiui, meningokokine infekcija. Klausiama: tai ką veikia mokslininkai ir imunologai? Kodėl dar nėra vakcinos? Tokiu atveju būna nebesvarbi nei skiepo kaina, nei jo sudeda-mieji elementai.

Žinoma, ne visos vakcinos yra mirtinai reikalingos. Sklando ir kalbos, kad kai ku-riose Europos šalyse vaikai nebeskiepijami nuo hepatito A, tačiau į tokį sprendimą reikėtų žvelgti protingai. Skiepyti nuo he-patito A reikėtų tuos, kurie ateityje keliaus po įvairias pasaulio šalis, kur ši infekcija dar neeliminuota, pvz. Afrika, Azija, kitos besivystančios šalys. Nuo gripo patartina skiepyti dažniau sergančius vaikus, būnan-čius erdvėse, kuriose yra daug žmonių. Pa-skiepyti nuo rota viruso vaikai dažniausiai ligos išvengia, o jeigu suserga , ligos forma būna žymiai lengvesnė, be komplikacijų – taigi, tėvai gali rinktis.

Normalu, jog po vakcinacijos kyla laiki-nos šalutinės reakcijos, tokios, kaip parau-dimas, patinimas skiepo vietoje, karščiavi-mas, nedideli bėrimai ir pan. Didesnę riziką patirti šalutines reakcijas turi alergiški vaikai. Neskiepijami sunkiomis, pavyzdžiui, onkologinėmis ligomis sergantys vaikai.

Kartais skiepytis atsisakoma, nes ma-noma, jog vakcinos susijusios ir su didesne alergijų tikimybe. Tačiau tai yra netiesa. Dažniausia alergijų atsiradimo priežastis – dirbtinis maitinimas, antibiotikai, genetinis polinkis alergijai.

Kokiu būdu kontroliuojama vakcinų kokybė? Ką manote apie „natūralias“ infek-cijas?

Vakcinos, kurios pripažintos ir nau-

dojamos visame pasaulyje, neabejotinai yra kokybiškos, tačiau kiekvienas stiprus pašalinis vakcinos poveikis privalo būti registruojamas. Jei gydytojas, matydamas nepageidaujamą reakciją, jos neregistruoja

– tai labai grubus pažeidimas. Prieš naudo-jant bet kurią vakciną, gydytojas turi įver-tinti, ar žmogų galima skiepyti. Kartais dėl tam tikrų ligų skiepijimo būtina atsisakyti (tai tikrosios kontraindikacijos) arba atidėti vėlesniam laikui (sąlyginės kontraindikaci-jos). Tikrosios skiepijimo kontraindikacijos yra šios:• Sunki alerginė reakcija į anksčiau įskie-

pytą vakcinos dozę.• Sunki alerginė reakcija į bet kurį vakci-

nos komponentą.• Ženkli imunosupresija (tik gyvų vakci-

nų skiepijimui).Neretai vakcinų skiepijimas priešprie-

šinamas „natūraliai“ infekcijai. Tai nėra teisinga, nes skiepijimams naudojami anti-genai yra natūralūs mikroorganizmai (daž-niausiai gyvi mikroorganizmai, išskirti iš sirgusiųjų labai lengvomis ligos formomis) ar natūralūs ligas sukeliančių mikroorga-nizmų komponentai. Po vakcinų sužadina-mi imuniniai mechanizmai yra tokie patys, kaip ir esant „natūraliai“ infekcijai, tačiau nesukeliant ligos požymių.

Šiuo metu atsiranda nauja mada – nesirgusio vėjaraupiais vaiko vedimas į „vėjaraupių vakarėlius“, siekiant, kad jis užsikrėstų šia liga. Tėvai nesupranta, kuo rizikuoja. Nors daugelis vaikų šia liga ser-ga nesunkiai, tačiau kai kurie neapsieina be komplikacijų. Nė viena motina negali numatyti, kokio sunkumo liga užklups jos vaiką – klaidingai galvojama, kad natūra-lus persirgimas lygus lengvam. Net jeigu pasiskiepijęs vaikas susirgs liga, nuo kurios vakcinavosi, jis lengviau ją pakels ir pa-sveiks greičiau .

Andres Rueda nuotrauka

Johnyalive nuotrauka

30

Produktai

juMs KAvos... be Kofeino?

Nesirengiame paneigti, kad kava – tam tikru būdu paruoš-tų kavamedžio pupelių, turinčių daugiau ar mažiau kofeino, produktas, o „kava“, apie kurią kalbėsime, yra gėrimas, tik dėl ypatingų savybių vadintinas kava. Todėl iškart atsiprašome

„tikros kavos“, t.y. kavamedžio vaisių kavos, mėgėjų, kuriuos bet kokios kalbos apie kavą be kofeino visuomet sutrikdo, papiktina ir sukelia diskusijų audrą apie tikrus ir netikrus dalykus.

Tačiau vadovaujantis sveiku protu, bet kurį produktą vartojant, o ypač veikiantį kaip „tikroji kava“, reikia daryti pertraukė-les, kartais net ilgesnes nei kai kas mano. Be to, yra ne viena priežastis, dėl kurios žmogus būna priverstas visai atsisakyti kavamedžio kavos. Dažniausiai tai susiję su fizine sveikata: dėl kraujotakos, kepenų ar skrandžio sutrikimų, pooperaciniu laiko-tarpiu (taip pat nereikia pamiršti, kad kava nerekomenduojama vaikams iki keturioli-kos metų). O įpratimas – tai „antras prigi-mimas“, tad apgauti save atsisakius dažnai tik „nekaltu narkotiku“ vadinamos kava-medžio kavos puodelio ir pasirinkus kavos pakaitalą, yra daug lengviau nei manoma.

Įprastos kavamedžio pupelių kavos poreikį galima kompensuoti kitais auga-lais, teisingiau – iš jų paruoštu gėrimu. Tokia alternatyva gali sukelti šypseną tik nepažįstantiems turtingo augalų pasaulio. Beje, tikriausiai daugelis prisimena 1989-1990 metus, kai dėl ekonominės krizės bei blokados turbūt nė vienoje Lietuvos par-duotuvėje nebūtum galėjęs nusipirkti tikros kavamedžio kavos; tada mūsų protingosios močiutės, dažniausiai gailėdamos tų savo

„vargstančių vargšų kofemanų“, sugalvojo, kaip jiems pagelbėti – savo sodybose rinko ąžuolo giles, malė jas, džiovino, pilstė į maišelius ar dėžutes ir siuntė vaikaičiams į miestus. Ir tie išlepinti miesto ponaičiai buvo daugiau nei patenkinti – jie „vėl gėrė kavą“!

Gurmaniškas gėrimas

Pirmiausia, žinoma, ir skonio, ir vei-kliosiomis savybėmis jokiems kitiems augalams „nenusileidžia“ minėtos ąžuolo gilės. Reikia pastebėti, kad išties tam tikra prasme neteisingai elgiasi tie, kurie giles „nukartina“, t.y. išlukštentas paverda piene ar išmirko šaltame vandenyje. Mirkant išplaunama, o verdant sunaikinama labai daug naudingųjų medžiagų: pirmiausia tai tanidai, raugai, kurie ir suteikia gilėms kar-tų skonį. Tačiau būtent šios medžiagos yra vienos vertingiausių gilėse. Jos valo kraują, pieną motinos krūtyse, šalina riebalus ir toksinus, kurie kaupiasi riebalų audiniuose, kaulų smegenyse, limfoje, prakaite, šlapime. Tam užtenka net ir mažo puodelio gilių kavos.

Be to, verta prisiminti, kad ąžuolo gilių kava tinka kaip profilaktinė priemonė nuo vėžio. Ir dar. Gurmanai pasakys, kad kava be kartumo ne kava. Prisiminkite tą pirmąjį kartą, kai vaikystėje paragavote tikros, pu-pelių, ne plikytos, bet virtos kavos. Mano atveju tai buvo juoda kava, pagardinta druska ir gvazdikėliais. Tada man regėjos, kad ji neapsakomai karti, todėl niekaip negalėjau suvokti, kaip tie „suaugėliai“ ją ne tik nuryja, bet dar ir pasigardžiuodami čepsi lūpomis.

Prie savito, karčiarūgščio gilių kavos skonio, kuriame juntamas subtilus ąžuolo aromatas, įprantama taip pat, kaip ir prie pupelių kavos, ir organizmas netrukus ima reikalauti dienos „dozės“. Gilių kavą galima pagardinti natūralia grietinėle arba verdan-čiu pienu, jei reikia, pasaldinti medumi. Cukrus gilių kavą labai sugadina. Galima mėginti surasti ir „savą gilių kavos skonį“ – įberiant malto imbiero, gvazdikėlių, karda-mono, cinamono, pipirų ar druskos.

Jei kava vartojama gydymosi tikslu, nepatartina jos nei balinti, nei saldinti. To-kią kavą ir be pagardų išties galima vadinti tikrai gurmanišku gėrimu.

Vida BUKAUSKIENĖ

Dongga nuotrauka

31

Produktai

www.ozonas.lt

Gilių kavą pravartu gerti visą šaltąjį metų sezoną, kadangi ąžuolo gilės, kaip ir patys ąžuolai, yra energijos donorai. Jos didina darbingumą, suteikia ištvermės ir energijos. Tad įprastinę kavą, vartojamą tonusui pakelti, be didelio „nuostolio“ kar-tais galima pakeisti gilių kava.

Šios kavos geriama išsekus organizmui, nusilpus po sunkių ligų, stresų, fizinių krūvių, sergant mažakraujyste, cukriniu diabetu. Gilės stimuliuoja virškinimą, gerina apetitą, potenciją, stabdo krauja-vimą, viduriavimą, mažina prakaitavimą, turi priešuždegiminį ir užgydantį poveikį. Padeda esant visų rūšių apsinuodijimams, stiprina dantenas ir mažina dantų skausmą. Gilių kava gydomi net viduriuojantys kūdi-kiai. Taip pat ja stiprinami silpni, nervingi, anemija, rachitu sergantys vaikai.

Badmečiu nukartintas giles sumaišę su miltais kepdavo duoną. Beje, gilės – puikus košių ir blynų prieskonis. Verta pamėginti jų bent šiek tiek įberti ir į kepamą pyragą ar duoną.

Kaip ruošiama gilių kava

Ąžuolo gilės renkamos rugsėjo, spa-lio, o šiemet ir lapkričio mėnesį. Papylus nestoru sluoksniu, pavyzdžiui, ant grindų, pora savaičių padžiovinamos. Tuomet būna žymiai lengviau giles išlukštenti. Išlukštenti branduoliai, panašiai kaip ir kavamedžio pupelės, skyla į dvi puseles. Jos iškart suma-lamos mėsmale. Gauta masė dar pertrina-ma tarp delnų ir džiovinama orkaitėje apie 50 ºC temperatūroje. Išdžiūsta greitai. Po to dar trumpai paskrudinama aukštesnėje temperatūroje, akylai sergstint, kad kava nesudegtų.

Gilių kava laikoma tamsioje vietoje, švariuose, sandariai uždarytuose stikliniuo-se induose. Ją labai mėgsta kandys, tad kavą būtina saugoti nuo drėgmės – semti tik sausu šaukšteliu, o indą stengtis kuo grei-čiau ir sandariau uždaryti.

Gilių kava ruošiama iš 1-2 arbatinių šaukštelių gilių miltelių, kurie užpilami 200 ml verdančio vandens; tada kava dar 3-5 minutes paverdama. Nukėlus indą nuo ugnies, jis uždengiamas dešimčiai minučių. Vaikams iki keturiolikos metų kava ruo-šiama iš dvigubai mažesnio gilių miltelių kiekio. Kūdikiams kavos pavirti nereikia. Ruošiant jiems kavą, pusė arbatinio šaukš-telio gilių miltelių užpilama 200 ml ver-dančio vandens, indas uždengiamas ir 10 minučių laikomas šiltai „suvystytas“; po to gėrimas nukošiamas. Gilių kavos rekomen-duojama gerti po 200 ml vieną ar du kartus per dieną.

Cikorijų kava

Maisto parduotuvėse galima įsigyti pa-prastųjų trūkažolių, liaudyje vadinamų ci-

korijomis, kavos. Dažnai ji būna sumaišyta su skrudintais miežiais.

Lietuvoje auginamas paprastosios trū-kažolės porūšis – salotinė cikorija. Iš jos ir gaminama kava, gira ir kt. Tačiau kavai ruošti tinka ir paprastosios trūkažolės, dažnos visoje Lietuvoje. Tai labai gražiais, žydrais žiedais žydinčios laukų žolės.

Ši kava mažina nervų jaudrumą, gydo skrandžio ir žarnyno ligas, inkstų akmen-ligę, valo kepenis, veikia kaip organizmo stiprinamieji vaistai. Ją galima pasirinkti, jei dėl sveikatos sutrikimų kavamedžio pupelių kavos gerti negalima. Tačiau trūka-žolės nevartojamos sergant skrandžio opa, lėtinėmis kepenų ligomis bei kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas.

Trūkažolių šaknys kasamos rugsėjį-spa-lį, antraisiais-trečiaisiais augalo vegetacijos metais. Šaknys ilgos ir šakotos, tad kasti lengviausia po lietaus. Nuplovus ir supjaus-čius gabaliukais išdžiovinamos 50-55 ºC temperatūroje. Tuomet stambiai sumala-mos kavamale ir paskrudinamos. Kava gali būti verdama taip pat kaip ir gilių.

Gyvybės šaknies kava

Tik netingėk ir šios kavos kasmet turėsi į valias. Gyvybės šaknimi liaudies medici-noje vadinama paprastoji kiaulpienė.

Jos šaknų prisikasti arba prisirinkti išar-toje dirvoje galima rugsėjį-spalį arba anksti pavasarį. Šaltu vandeniu nuplautos šaknys supjaustomos 1 cm gabalėliais, storesnės perskeliamos pusiau ir paliekamos apvysti. Tuomet džiovinamos 40-60 ºC temperatū-roje. Išdžiūvusios skrudinamos keptuvėje arba orkaitėje, kol įgauna kavos pupelių rudumą. Paskrudintas šaknis reikia nedel-siant sutrinti arba sumalti mėsmale, nes atvėsusios jos sukietėja. Prieš vartojimą jas dar reikia kuo smulkiau sumalti kavamale. Kiaulpienių kava gali būti verdama taip pat kaip ir gilių kava.

Kiaulpienė yra ypač vertinga priemonė, valanti kepenis, sąnarius, kraujagysles. Ji padeda pašalinti iš organizmo cholesterolį, todėl tinka aterosklerozės profilaktikai. Ši kava tonizuoja ir aktyvina apsaugines organizmo jėgas, gerina atmintį, bendrą organizmo savijautą. Ja gydomas vidurių užkietėjimas, nervų ligos. Rudeninių šaknų kava, dėl didelio jose susikaupusio inulino kiekio, yra nepamainomas gėrimas sergan-tiems cukriniu diabetu.

„Diedų“ kava

„Diedais“ kai kuriuose Lietuvos regio-nuose yra „švelniai“ vadinamos varnalėšos. Kinijoje, Japonijoje, Sibire ir Lietuvoje var-nalėšų šaknys vartojamos ne tik kaip puikus vaistas, valantis kraują, gydantis diabetą, skrandžio opaligę, inkstų akmenligę, alergi-ją, stimuliuojantis kepenų funkciją, turintis

antibiotikams būdingą poveikį, bet ir kaip dietinis maisto produktas, o iš džiovintų šaknų verdamas kavos pakaitalas.

Varnalėšų šaknys kasamos pirmaisiais auginimo metais, kai dar nebūna susifor-mavęs stiebas su žiedynais, rudenį virs-tančiais kibiais sagučiais. Kasamos rugsėjo pabaigoje-spalį arba antrųjų metų balandį. Iškastos šaknys nuplaunamos, susmulki-namos (taip pat kaip ir kiaulpienių šaknys) ir džiovinamos 45-55 ºC temperatūroje. Išdžiovintos rupiai sumalamos ir paskru-dinamos. Galima maišyti su kitais kavos pakaitalais.

Varpučių kava

Varpučio šakniastiebiai renkami anksti pavasarį arba vėlai rudenį ariant arba ka-sant dirvą. Džiovinami paskleidus plonu sluoksniu ant grindų, o giedru oru saulėje, kasdien pavartant. Išdžiovinti susmulkina-mi 1 cm gabaliukais ir iki rudumo paskru-dinami orkaitėje. Tada šakniastiebiai su-malami kavamale. Skaniausia ši kava būna sumaišyta su kiaulpienių šaknimis.

Varpučiai gydo šlapimo pūslės užde-gimą, šlapimo pūslės ir inkstų akmenligę, bronchitą, reguliuoja druskų apykaitą.

Morkų ir runkelių kava

Morkų kava tai – vaikų kava. Ji išties skani, todėl ją mėgsta net ir suaugę smali-žiai.

Morkos nuskutamos, sutarkuojamos burokine tarka ir džiovinamos skardoje, kol įgauna tamsiai rudą spalvą. Tokiu pat būdu gaminama ir cukrinių arba pašarinių runkelių kava. Verdama kaip gilių kava. Tik į išvirtą kavą pilama daugiau grietinėlės – ji turi sudaryti trečdalį viso kavos kiekio. Grietinėlę galima pakeisti ledais arba pienu. Saldinama cukrumi, skaninama vaniliniu cukrumi, cinamonu. Tokia kava skani ir šalta.

Taip... be kofeino...

Taigi ... be kofeino..? Pamėginkite. Bent paragaukite kurios nors lietuviškos kavos. Nenusivilsite.

Ir nebijokite eksperimentuoti, ieškoda-mi jums tinkamo skonio. Kavai pagardinti tinka ne vienas prieskoninis augalas. Ją pagerinti galima ir džiovintomis, maltomis erškėtuogių sėklomis (nutrynus nuo jų plaukelius), ir šermukšnių uogomis, ir mie-žių, kviečių, rugių grūdais.

Maišykite įvairias kavos rūšis ir ragau-kite. Tik taip galima pažinti tikrus ir neti-krus dalykus. Ir dar: tik tuomet pokalbis su „užkietėjusiais kofemanais“ tikrai galės būti įdomus ir – svarbiausia – vaisingas.

32

Mąstytojas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mažeikis įsitikinęs, kad manipuliacija, visuomenės nuomone, šiuo metu yra įsigalėjęs reiškinys, kurį įveikti įmanoma tik savo asmenine kompeten-cija, kritiškumu, dalyvavimu gyvenimo grupėse ir nuolatiniu domėjimusi.

Ekologija – pastarųjų kelerių metų mada. Bet vis dažniau prabylama apie tai, kad produktai, paženklinti „Bio“, „Eko“, „Jokių E“ ir panašiais simboliais, iš tiesų nebūtinai visada bus sveiki, o įvairūs ekologiją atspindintys užrašai atsiranda tik siekiant juos parduoti. Visuomene manipu-liuojama. Visai kaip politikoje...

Ekologija – populiarus vardas. Ja remiantis galima akumuliuoti prekinio ženklo ar produkto populiarumą. Natūralu, kad tai tapo ta palaiminta sfera, į kurią daugelis tikisi įsivežti. Kadangi yra vartotojų poreikis ir sveikų produktų geismas – ekologijos sfera domina visus gamintojus. Paprastai būna du poliai. Vienas, susijęs su geriausia sveikata, ekologija ir metafizika. Tai didžiulė sfera, nes medicinos mokslas mums ne viską gali paaiškinti. Žmonėms tai labai rūpi, nes susiję su jų gyvenimu, gimimu ir mirtimi, su jų oriu buvimu, meile bei neapykanta. Žodžiu, su viskuo. Ir kitas polius – visiškas populizmas ar cinizmas, naudojantis žmonių negebėjimu žinoti. Dažniausiai žinomos korporacijos, kurios nėra kvailos, naudojasi mišriais teiginiais: ir sveikatos filosofijos, ir ciniško įti-kinėjimo. Siekdamos manipuliuoti visuomene ir ją profesionaliai

suklaidinti, pasitelkia truputį medicinos, truputį cinizmo ir popu-lizmo. Todėl labai sunku atskirti, kur yra kas. Žmonėms tokiu atve-ju patarimas vienas – būti atsargiems, vartojant populistinius tei-ginius. Ir dar būti atsargiems, „vartojant“ Lietuvos mediciną, turint galvoje, kad ji susijusi su labai įvairiomis pasaulio korporacijomis. Lygiai taip pat susiję ir įvairūs ekologinių produktų tyrinėjimai. Vartotojui reikia iš tiesų daug galvoti, kad nepakliūtų į populizmo ir cinizmo pančius. Žinoma, visuomet yra galimybė gilintis, do-mėtis, skaityti, tobulėti. Tam dabar labai palankios sąlygos. Galima nagrinėti ir tyrinėti skirtingai, nei tai buvo iki XXI amžiaus. Dabar žmonės turi kitas galimybes atskirti, suprasti. Tie, kurie gilinasi, pamažu tampa labai išrankūs. Pavyzdžiui, pakalbame apie tokį „sveiką“ produktą, kaip česnakas, kuris yra auginamas naudojant daugelį cheminių preparatų. Tokie „gaminiai“ ne visada mums ke-lią pasitikėjimą prekybos vietose. Aš gerbiu tuos vartotojus, kurie bando ne vartoti kažkokią „sintezę“, o mėgina atrasti ūkininkus, auginančius ekologinius česnakus. Vartotojas – kompetentingas, tyrinėjantis, besidomintis, o ne bėgantis į didžiuosius prekybos tinklus, man yra pats įdomiausias reiškinys. Reikia ieškoti gamin-tojo, skirti tam laiko, užsiimti. Kritiškas vartotojas turėtų ne pirkti, ką jam siūlo, ir nebūti gaudomas gamintojo, o pats gaudyti tai, kas jam naudinga.

O tokių pavyzdžių teko matyti?Taip. Žmonės įsitraukia į įvairias gyvenimo meno mokyklas,

kurių Lietuvoje dabar tikrai daug. Jie skaito literatūrą, naršo inter-nete, kalbasi su išbandžiusiais produktą, o ne čiumpa ir tiki pačia pirma pakliuvusia informacija. Reikia palyginti daugelį skirtingų pranešimų, o apsispręsti dialogo ir patyrimo būdu. Tokių „tikrinto-jų“ Lietuvoje jau yra maždaug 1 proc. Juos jau galima vadinti kom-petentinga mažuma.

Kiek laiko reikia skirti tokiam darbui?Anksčiau paieškai ir pokalbiui reikėjo skirti daug laiko. Eiti į

klubus, susitikti, bendrauti gyvai. Dabar informacija prieinama internete. Operatyviai galima sužinoti bet kokius duomenis, gau-tus bet kurioje pasaulio vietoje. Tai suteikia galimybę akimirks-niu išsiaiškinti, ką išanalizavo ar nustatė kitame pasaulio kampe gyvenantys žmonės. Jų žinios gali būti labai vertingos. Reikia nepamiršti, kad farmacinės kompanijos, suprasdamos, kokią įtaką turi informacijos skleidimas viešojoje erdvėje, tą aktyviai daro. Todėl nuolatinis tikrinimas ir pertikrinimas to, ką perskaitei, bet kokiu atveju yra būtinas. Šiuolaikiniam vartotojui iškilo sveikatos kompetencijos klausimas. Tokios problemos, kai reikėjo suprasti medicininę informaciją, organizmo funkcijas ir panašiai, prieš 20 – 30 metų nebuvo. Tada svarbiausias klausimas buvo ‒ kur gauti produktų, o ne sveikatos žinios. O šiandien kai kurie vartotojai jau yra linkę ypatingam pasirinkimui ir kompetencijai. Ir man labai

Kristina KUČINSKAITĖ

g. MAžeiKis, „ligA ne visAdA pAžAdinA žMogų“

Gintautas Mažeikis

Nuotrauka iš asmeninio G. Mažeikio archyvo

33

Mąstytojas

www.ozonas.lt

malonu, kad kai kurie šalies ūkininkai atsiliepia į tokį domėjimąsi ir bendradarbiavimą. Pavyzdžiui, vaistažolių rinkėjai, kurie ieško aktyvių vartotojų, nes jiems tai yra vienintelis būdas konkuruoti su farmacinėmis įmonėmis, begale vaistinių. Žinoma, pačios vaisti-nės, jausdamos įtampą ir spaudimą iš žolelių augintojų, turi bent jau teikti tikslesnę informaciją. Gamintojai taip pat jau atviriau išryškina savus privalumus ir varžovų trūkumus. Tai suteikia svar-bių ir vertingų žinių, koks gi turi būti geras produktas.

Sunku atskirti, kur žaidžiama informacija, o kur sakoma tiesa. Gal yra kokios taisyklės, receptai, kaip atskirti gerą informaciją nuo klaidinančios?

Vieno recepto tikrai nėra. Tačiau yra taisyklė, kuri naudojama žurnalistikoje, bei puikiai tinka šiuo atveju – nesiremti vienu šal-tiniu. Vadinasi, kuo daugiau alternatyvių šaltinių naudosite, tuo mažiau būsite veikiami kompanijos įtikinėjimo. Kokie šaltiniai, kurie padėtų žmogui atsispirti prievartiniam įtikinėjimui? Daugelis jų – tradiciniai, taikomi ir žurnalistų darbe. Pirmiausia – alter-natyvių šaltinių tikrinimas. Antra – informaciją analizuojančio žmogaus kompetencija, arba kitaip – gebėjimai. Tarp pastarųjų yra svarbus gebėjimas lyginti žinias, turėti kritines nuostatas. To-liau – jūsų asmeninė patirtis, į kurią labai reikia įsiklausyti. Prie to priskirčiau ir kūno savijautą. Reikia ne kitų klausyti, o savo kūno patirties. Svarbu yra ir bendravimo tinklai. Tik reikėtų pasakyti, jog

tai jokiu būdu nėra vien klausymasis. Pavyzdžiui, televizijos žiūrė-jimas, radijo klausymasis ar kitos žiniasklaidos „vartojimas“ nėra bendravimo tinklas. Žodžiu, reikia gebėti ir klausti, ir girdėti, ir tartis. Idealus atvejis – dalyvauti gyvenimo meno grupės, specialiai skiriančios dėmesį jūsų rūpimam klausimui, veikloje. Jei turėsite šias savybes – alternatyvumą, norą dalyvauti bendravimo grupėse, kompetenciją, kritinius įgūdžius, aptiksite, kad vis daugiau paty-rusių žmonių ateis jums į pagalbą patarti renkantis, ką vartoti. Kai girdite, visuomet sulauksite tinkamos informacijos, ir niekas jumis negalės manipuliuoti. Deja, didžioji dalis visuomenės yra lengvai paveikiama.

Koks sukrėtimas visuomenę galėtų priversti girdėti?Tai labai filosofinis klausimas. Dažnai žmonės pradeda girdėti,

ištikus dramatiškam, giliam asmeniniam sukrėtimui. Jokia infor-macija įprastomis sąlygomis nesukrės. Šiuolaikinis vartotojas yra įpratęs prie visokių pranešimų, todėl jį sukrėsti sunku. Tiesa, yra nemaža dalis žmonių, turinčių „vidinius filtrus“, apsaugančius nuo nepatinkančios informacijos. Sukrėtimas ateina dramatiškai, egzis-tenciškai, asmeniškai. Jis ateina ne pranešimo forma, o kaip gilus vidinis išgyvenimas. Pati lengviausia sukrėtimo forma – liga. Tiesa, reikia pripažinti, kad liga ne visada pažadina žmogų. Sergantysis neretai patiki pirmais, populiariausias pranešimais. Vietoje to, kad taptų kritiškas, jis pasiduoda bene labiausiai ciniškai populistinei manipuliacijai. Gaila, kad nemaža dalis gydytojų padeda ne pacien-tui, o manipuliuojančioms korporacijoms.

Tai – noro turtėti pasekmė?Pinigai, pinigai ir dar sykį pinigai. Tai yra trys priežastys, kodėl

sutinkama įsijungti į manipuliatorių visuomene tinklą. Tik vėliau pasirinkimą lemia patarinėjančiojo nekompetencija bei nenoras kritiškai vartoti. Kai nėra aiškaus ir kritiško pasirinkimo, tuomet žmogus pakliūna į bėdą.

Bet užsienyje gydytojai uždirba pakankamai. Ar ten korpo-racijos taip pat lengvai manipuliuoja visuomene?

Žinoma, nereikia kalbėti apie visus gydytojus, kaip apie vieną asmenį. Yra nemažai specialistų, kurie bando atskirti savo profesiją nuo asmeninės naudos. Visada yra galimybė ieškantiems juos rasti. Esmė, jog vis dėlto reikia ieškoti ir rinktis, o ne pulti ir pirmą pasi-taikiusį pasiūlymą „vartoti“. Kartais net labai talentingas gydytojas ar ekologas negali paveikti jūsų sprendimo, už jus vartoti. Žmogus turi pats pasirinkti, kaip jam elgtis. Bet jis privalo žinoti jei ne vi-sas, tai bent kelias alternatyvas. Nėra vieno aiškaus kelio. Juk yra net tokių pavyzdžių, kai patys vartotojai verčia jais manipuliuoti. Tarkime, siūlomas ilgesnis, bet sveikesnis būdas tausoti sveikatą. Tačiau nė vienas pacientas nesupranta, kam to reikia, ir prašo išra-šyti receptą žinomiems vaistams. Puiku, jei gydytojas, matydamas žmogaus užsispyrimą, sugeba įtikinti jį pasirinkti jei ne tinkamą alternatyvą, tai bent jau mažiau kenksmingą pakaitalą. Padėti to-kiam pacientui kažin ar galima. Juk jis nieko nesirenka. Tokiu atve-ju svarbu bent nepakenkti. Nėra vienos tiesos. Yra tik galimybės. Džiugu, kad atsiranda vartotojų, kurie kritiški, besirinkdami savo gyvenimo kelią. Įdomu, kad kartais į alternatyvius pasiūlymus žiū-rima labai įtariai. Juk abejones sėja ne tik didieji prekybos tinklai, verslo korporacijos. Kartais informacijos rinkimui trukdo net baž-nyčia, žiūrinti įtariai į viską, kas neįprasta. Tarkim, net jogos klubai gali būti pavadinti „šėtono pėda“.

Geram produktui įtakos turi kaina. Ar tai, kas brangu, vi-sada kokybiška? Ar verta taupyti, jei vėliau tenka brangiai gydytis?

Kaina kartais iš tiesų susijusi su kokybe. Tačiau ji negarantuoja, jog produktas tikrai sveikas. Kaip sužinoti? Daug kartų tikrinti in-formaciją. Juk pilietinė žiniasklaida, socialiniai tinklai įprastai yra daugiau prieinami jaunajai kartai, o vyresnioji vis dar tiki didžio-siomis medijomis, kurios tarnauja korporacijoms. Ar yra išeitis? Galbūt. Jei masėms prieinami daugelis socialinių tinklų, jei žinias-klaida būtų kritiška, pateiktų objektyvius pastebėjimus, išklausytų alternatyvias mintis ir jas perteiktų. Kol kas nematau kitų būdų.

Žiniasklaida bijo prarasti reklamos užsakovus. Galbūt to-kiu atveju į visuomenės objektyvų švietimą turėtų įsijungti valstybinės institucijos, kurios naudingus projektus įgyven-dintų didžiuosiuose žiniasklaidos kanaluose?

Vienas iš būdų manipuliuoti žiniasklaida – užsakymų nepatei-kimas. Tas tiesa. Tai tarsi netiesioginė cenzūra. Tačiau gyventojai nesutinka mokėti už laikraštį tiek, kad jis atsipirktų. Man keista, kai pigiai norima įsigyti leidinį, kuriame būtų pateikiama neten-dencinga informacija. Tai – visiška iliuzija. Nes pigių ir teisingų lai-kraščių nebūna. Tad valstybė iš tiesų galėtų imtis socialinių, objek-tyvių projektų. Ar pavyktų realizuoti tokį sumanymą? Abejonių daug. Juk pinigus skirsto politikai. O juos remia verslo struktūros. Tad kažin, ar į už valstybės lėšas rengiamus leidinius patektų tikrai teisinga informacija... O gal ji vis dėlto atstovauja vieną ar kitą poli-tinę jėgą? Verslo interesus? Šiuo metu nemažą darbą atlieka socia-liniai tinklai. Jie – tarsi iššūkis manipuliatoriams.

Tai ar yra koks nors aiškus būdas atskirti, kada mumis ma-nipuliuojama?

Daug kartų reikia pabrėžti – visą informaciją ir pasiūlymus būtina tikrinti, pasitelkus daugybę šaltinių.

Vartotojas – kompetentingas, tyrinėjantis, besidomintis, o ne bėgantis į didžiuosius prekybos tinklus, man yra pats įdomiausias reiškinys.

34

Veikla

šoKio geneologijA: sielAi ir Kūnui

Šokti ar stebėti šokius mėgstame visi. Didieji TV kanalai geriausiu laiku rodo šokio projektus, Lietuvos šokėjai skina per-gales pasaulio čempionatuose, o vaikus ir suaugusiuosius įvairiausių šokių – tautinių, baleto, džiazo, šiuolaikinio ir kt. – moki-nančios šokio studijos dygsta kaip grybai po lietaus. Ir lankytojų joms netrūksta.

su būgneliais ant kojų ir visada – lydimus muzikantų. Nemaža dalis pirmykščių žmo-nių tikėjo, kad žmones šokti ir kitų menų išmokė dvasios, nežemiški protėviai.

Krikščionybė nebuvo tolerantiška šo-kiui. Ankstyvosios krikščionybės laikais liaudies choreografija dar buvo toleruoja-ma, tačiau viduramžiais vyravo neigiamas požiūris į bet kokį šokį. Renesanso ir ba-roko laikotarpiu folkloro elementai buvo komponuojami į profesionaliąją kūrybą, o

prasidėjus nacionaliniams sąjūdžiams (XIX a. pr.), liaudies choreografija tapo patrioti-nių jausmų raiškos priemone, išpopuliari-nusia nacionalinius šokius, tokius kaip čekų polka, lenkų mazurka, vengrų čardašas.

Skirtingų tautų – skirtingi šokiai

Europiečių šokiai labai skiriasi nuo Azi-jos ar Afrikos tautų šokių. Vakarų Europos tautų choreografijoje vyrauja plastiški ju-desiai ir nesudėtingos figūros, šokama gru-pėmis ar poromis. Pietų Europoje žingsnių junginiai sudėtingesni, muzikos ritmas sinkopinis, o moterys ir vyrai šoka atskirai. Azijos tautoms būdinga sudėtinga rankų ir liemens plastika, kanonizuoti simboliniai judesiai, o Havajuose ir Taityje esama šokių, kurie atliekami sėdint arba stovint vietoje. Afrikos, Amerikos ir Australijos aborigenų liaudies choreografijoje šokama ir žai-džiama sustojus ratu, mėgdžiojant žvėrių, paukščių judesius, vaizduojant gamtos reiškinius, medžioklės siužetus, džiaugsmą ir liūdesį.

Lietuvių tradicinės choreografijos palikimą sudaro šokiai, rateliai ir žaidimai. Didžioji jų dauguma skirta pasilinksmini-mams, tačiau yra ir įdomių apeiginių ratelių bei šokių, kurie siejami su kalendorinėmis, darbo ir vestuvių apeigomis. Daugelis jų yra paplitę visoje Lietuvoje, tačiau tam tikri

Šokis – tai pamėgdžiojimas

Pirmieji šokiai, manoma, kilo iš judesių, kuriais medžiotojai mėgdžiojo gyvūnus, medžioklės metu stengdamiesi kiek įmano-ma arčiau prie jų priartėti. Vėliau atsiradu-siuose ritualiniuose šokiuose buvo vaizduo-jami gyvūnų gyvenimo vaizdai, jų elgsena medžioklės metu. Kalbant apie senąsias kultūras, reikia prisiminti tai, jog jose dau-gelis veiksmų buvo maginės prigimties. Tad ir šokantysis šiuo atveju ne tik mėgdžioda-vo paukštį ar žvėrį, bet ir tam tikra prasme susitapatindavo su juo, perimdamas dalį jo išminties ar drąsos.

Daugelis pirmykščių tautų šokių yra ne kas kita, kaip sąmoningas tam tikrų veiksmų, darbų ar buities vaizdų pamėg-džiojimas.

Ką tiksliai šoki, lėmė vieta bendruome-nėje. Šokio istorijoje minima, kad senovės laikais šokis buvo ir savotiškas genties ar asmens „pasas“. Pavyzdžiui, Afrikos beču-anų genties žmogus, norėdamas sužinoti, kokiam klanui priklauso nepažįstamasis,

klausdavo: „Ką tu šoki?“. Pasilinksminimų liaudies choreografija

pradėjo formuotis vėliau, bet jos kilmė irgi siekia gimininės gentinės bendruomenės laikus.

Šokis – pirmasis religinis veiksmas

Pirmykštėse religijose galima rasti ti-kėjimą, jog šokį žmonėms perdavė dievai. Indų tikėjimuose šokį žmonėms davęs ir

išmokęs juos šokti dievas Šiva, o indų šven-tyklos buvo pirmosios šokio mokyklos, kur technika, judesio stilizacija ir choreografija buvo perduodama iš kartos į kartą. Kaip nykštukas vaizduojamas egiptiečių dievas Bes buvo šokio meistras. Meksikiečių dievai taip pat buvo šokėjai, juos vaizdavo

Jūratė JANAVIČIENĖ

Pirmykštėse religijose galima rasti tikėjimą, jog šokį žmonėms perdavė dievai.

Dicktay2000 nuotrauka

35

Veikla

www.ozonas.lt

etnografiniai regionai turi ir savitumų.

Nuo kanonų prie improvizacijų

Nuo XX amžiaus pradžios šokis mo-dernėja, šokėjai pradeda eksperimentuoti su laisvesniais, labiau asmeniškais būdais judėti ir atmeta klasikinio baleto konserva-tyvumą. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje jauni choreografai pradėjo laužyti sukurto modernaus šokio taisykles ir ėmė kurti šo-kius, kurie neturėjo temos, neišreiškė emo-cijų, išsivertė be modernaus šokio technikų.

XX amžiaus pabaigoje nebeliko ryškaus skirtumo tarp modernaus šokio, baleto ir šou šokio.

Šiuolaikinis šokis pasižymi įvairiapu-siškumu: jis gali būti šokamas pagal bet kokio stiliaus muziką ar būti sujungtas su kitomis šokio formomis, siekiant sukurti naujus judesio stilius. Šiuolaikinio šokio judesiai pritaikyti prie natūralių žmogaus kūno judesių, todėl yra patrauklūs ir saugūs pradedantiesiems šokėjams.

Šokio poveikis sveikatai – lansktumui, mąstymui, širdžiai

Šokis – sveikatą gerinanti judrioji vei-kla. Didžiausios naudos teikia judesiai valso ritmu. Dėl ypatingo ritmo ir taisyklingo kvėpavimo šis šokis gali būti prilygintas važiavimui dviračiu. Ligoniai, kuriems fiziniai pratimai yra be galo svarbūs, šokio užsiėmimus renkasi žymai mieliau nei sporto treniruotes.

Šokis ne tik gražina laikyseną, eiseną, lavina lankstumą, judesių plastiką ir koor-dinaciją. Pasak Lietuvos vaikų ir jaunimo centro Sveikatingumo skyriaus vadovės Stellos Griškevičiūtės, pastebėta, kad šokis suaktyvina smegenų sritį, atsakingą už orientavimąsi erdvėje. Egzistuoja vadina-masis judėjimo protas, atsakingas už kūno navigaciją ir glaudžiai susijęs su tokiomis smegenų funkcijomis, kaip mąstymas, kalba, dėmesio koncentracija, mokymasis, emocijos. Lavinant jį, maksimaliai lavėja ir kiti smegenų gebėjimai.

XX a. pradžioje šokio improvizacijos technikos imtos taikyti psichikos ligoms gydyti. Šio metodo esmė – ligoniai šokio judesiais ir improvizacijomis išreikškia savo problemas, baimes ir išgyvenimus. Visa kita – specialisto, dirbančio su ligo-niais, profesionalumo reikalas. Ši terapija tinka ir žmonėms, sėdintiems invalido vėžimėliuose.

Lietuviams labiausiai tinka tautinis šokis

Pasak Lietuvos vaikų ir jaunimo centro liaudies ansamblio „Ugnelė“ vadovės Ligi-tos Didžiulienės,

tautinis šokis – sveikiausias iš visų šo-

kių, nes jame beveik nėra judesių, galinčių pakenkti sąnariams ir stuburui.

„Lietuvių tautiniuose šokiuose beveik nėra kojų kreiptumo ar verstumo reika-laujančių judesių, kurie kenkia sąnariams, taip pat nėra aukštų kojų padėčių (kojų kilnojimo) ar aukšto partnerės kilnojimo, kurie kenkia stuburui“, – pasakoja Ligita Didžiulienė.

Kitas lietuvių šokiui būdingas privalu-mas – gera nuotaika: „Tai seni, autentiški šokiai, atėję iš tų laikų, kuomet žmonės šokyje nesprendė filosofinių proble-mų „būti ar nebūti“, o tiesiog linksmi-nosi vakaruškose“. Linksmumą ir geras emocijas jaučia ir šiandien tautinius šokius šokantys šokėjai.

L. Didžiulienė įsitikinusi, kad lietuviams labiau-siai tinka šokti lietuviškus šokius.

„Kiekvienai tautai

Dievo duotas tam tikras maistas, tam tikra nuotaika muzikoje, tam tikras šokis. Sava melodija ir ritmas mums patys artimiausi. Lietuviai (jei tik jie nėra profesionalūs šo-kėjai) niekada nesušoks salsos geriau, negu ją šoka brazilai, argentinietiškojo tango nesušoks geriau už argentiniečius. Senieji lietuvių šokiai, pamėgdžiojantys ar imituo-jantys gyvūnus, tokie kaip „Gaidys“, „Meš-ka“, „Kurapkytė“ – įdomiausi žiūrovams ir Lietuvoje, ir tolimiausiuose pasaulio kam-peliuose“, – pasakojo Ligita.

Armanda Shutz nuotrauka

Chany14 nuotrauka

36

Produktai

AtsAKingA plAuKų priežiūrAKamilė SAKALAUSKAITĖ

Daugelis moterų ir kiek mažiau vyrų gražina savo plaukus cheminiais dažais pernelyg nesvarstydami, kokią žalą jie gali pa-daryti sveikatai. JAV nacionalinio vėžio instituto duomenimis, daugiau nei trečdalis vyresnių nei 18 metų moterų ir 10 procentų vyrų nuo 40 metų amžiaus naudoja plaukų dažus. Ilgalaikiuose palukų dažuose, sudarančiuose 80 proc. visos dažų rinkos, gausu įvairių cheminių medžiagų (jų yra apie 5000), galinčių sukelti alergijas, įvairias lėtines ligas ir net vėžinius susirgimus. Kaip pa-sirinkti tinkamą plaukų priežiūros priemonę ir kokie pavojai slypi cheminiuose dažuose?

Tyrimai

JAV nacionalinio vėžio instituto atlikto tyrimo duomenimis, dar visai neseniai naudoti plaukų dažai, o tiksliau – juose esančios cheminės medžiagos ‒ sukėlė vėžį gyvūnams. 1970 m. pabaigoje gamintojai privalėjo pakeisti jau žinomas kanceroge-nines plaukų dažuose randamas medžia-gas kitokiomis – brangesnėmis ir ne tiek kenksmingomis. Tačiau dar iki dabar ne-žinoma, ar tikrai visi kancerogeniniai dažų komponentai nebanaudojami gamyboje. Atsižvelgiant į platų plaukų dažų naudoji-mą, galima teigti, kad net ir nedidelis kan-cerogeninių medžiagų kiekis plaukų dažuo-se gali pakenkti visuomenės sveikatai.

2008 m. JAV buvo atlikti epidemiologi-niai tyrimai, kurie parodė, jog nuolatiniams grožio salonų bei kirpyklų darbuotojams žymiai padidėja rizika susirgti šlapimo pūs-lės vėžiu. Tarptautinė vėžio tyrimų agen-tūra (IARC) padarė išvadą, jog kai kurios stilistų salonuose naudojamos medžiagos gali sukelti šią sunkiai išgydomą ligą. Kiti tyrimai atskleidė plaukų dažų poveikį jų naudotojams – padidėja rizika susirgti kai kuriais kraujo bei kaulų čiulpų vėžio tipais, tokiais kaip Hodžkino limfoma (NHL) ir leukemija, tačiau mokslininkų nuomonės prieštaringos.

Ligos ir alergijos

Portalo cancer.org duomenimis, maž-

daug 5 proc. ilgalaikiais dažais plaukus dažančių žmonių pasireiškia kokios nors alerginės reakcijos, dažniausiai – alerginis dermatitas, paraudimas ar niežulys galvos srityje. Alerginis kontaktinis dermatitas (ACD) – tai alerginė reakcija, kuri pasi-reiškia per 6-72 valandas po plaukų dažy-mo. Pagrindiniai simptomai: niežėjimas bei galvos deginimo pojūtis, atsiranda paraudimas, susidaro pūslelės. Nuolat plaukus dažantiems žmonėms gali atsirasti ir kontaktinė dilgelinė, kuri išsivysto per kelias minutes ar vieną valandą po plaukų dažymo cheminiais dažais. Pagrindiniai jos simptomai: kosulys, švokštimas, čiaudulys, sunkumas ryjant ar net vėmimas. Retes-niais atvejais gresia anafilaksinis šokas

– reta, tačiau gyvybei pavojinga liga. Nuo jo patinsta veidas, darosi sunku kvėpuoti, sumažėja kraujo spaudimas, kai kuriais sunkiais atvejais pasitaiko mirčių. 2000 m. Jungtinėje Karalystėje netrukus po plaukų spalvos pakeitimo mirė 38 metų moteris. Ji sirgo astma. Praėjus valandai po plaukų dažymo senais cheminiais dažais ją ištiko anafilaksinis šokas, po kurio išgyventi ne-pavyko. „ABC news“ 2011 m. spalį pranešė, jog nusidažiusi plaukus į ligoninę pateko ir ten mirė 17 metų paauglė iš Lanarkshire, England. Įtariama, jog ši nelaimė įvyko dėl alergijos, sukeltos plaukų dažų.

Mokslininkų teigimu, kai kurie plaukų dažų ingredientai gali sukelti alergines reakcijas, pavyzdžiui, odos išbėrimus, akių sudirgimą. Pastarasis gali išsivystyti į rimtą

akių gleivinės pažeidimą ar net aklumą. Kai kuriems žmonėms plaukų dažai gali skatin-ti ir plaukų slinkimą. Anot plaukų stilisto, salono „My studio“ savininko Mikhail Kodesnikov, kirpėjai pernelyg negalvoja apie naudojamų plaukų priežiūros priemo-nių poveikį sveikatai, nors klientų galvas plauna vidutiniškai dešimt kartų per dieną:

„Visu darbo metu jie kvėpuoja cheminėmis medžiagoms, galinčiomis sukelti ligas bei alergijas. Klientams atliekamos plaukų dažymo, cheminio šukavimo, tiesinimo procedūros, darančios povekį ne tik jų pačių, bet ir kirpėjų sveikatai. Pavyzdžiui, geriausi draugai dažant plaukus – vande-nilio peroksidas ir amoniakas.“ Žinant, jog kirpėjai dažo plaukus keletą kartų per die-ną, o ore nuolat sklando toksiško amoniako dalelės, neverta stebėtis, jog anksčiau ar vėliau pajuntamas jų poveikis kvėpavimo takams, akių gleivinei. Plaukų stilisto teigi-mu, daugiau nei dešimt metų pradirbę šioje srityje net sveikiausi plaukų stilistai prade-da čiaudėti, kosėti, atsiranda ir įvairių odos išbėrimų. „Pažįstų nemažai stilistų, kurie nebegali dažyti ar net plauti klientų plaukų dėl stiprių astmos priepuolių ir alergijų. Nemažai daliai jų pasireiškė ir onkologiniai susirgimai“, – teigė jis.

Šiais laikais kosmetikos gamyboje nau-dojama apie 10 tūkstančių ingredientų. M. Kodesnikov teigimu, dalis jų yra gamtinės kilmės – eteriniai aliejai, vaškai, ekstraktai ir pan., o kita dalis sukuriama laboratorijo-se. Pavyzdžiui, nuolat naudojami gaminiai

Leo Sagnotti nuotrauka

37

Produktai

www.ozonas.lt

su mineraline alyva sukelia lėtinį odos mikrouždegimą, kuris gali pakenkti ir są-nariams. Dėl kitos šampūnų sudedamosios dalies, kuri sukelia produkto putojimą

– Natrio laurilsulfato (Sodium Laureth Sul-fate) – poveikio gali sutrikti regėjimas, imti slinkti plaukai, sutrikti širdies darbas ar inkstų veikla. Tyrimai parodė, jog tai vie-nintelė medžiaga, prasiskverbianti į kraujo apytakos sistemą.

Sveikatos mokslo ir ligų prevencijos centro duomenimis, didelę žalą daro ir cheminiai konservantai – parabenai (Metyl, Butyl, Propyl, Isobutyl). Jie naudojami pro-dukto galiojimo laikui prailginti, tačiau yra daugelio alerginių reakcijų, odos išbėrimų priežastis, taip pat gali veikti kaip mutage-nai, pažeisti endokrininę sistemą. Jie len-gvai įsiskverbia į giliausius odos sluoksnius ir kaupiasi juose. Kaupdamiesi žmogaus organizme, pradeda kenkti imuninei siste-mai, skatina įvairias ligas. Verta paminėti, jog šias medžiagas motinos su pienu gali perduoti ir savo vaikams, o tai gali pažeisti naujagimio imuninę sistemą.

Kirpyklų pavojai ir sveikatai draugiški šampūnai

M. Kodesnikov teigimu, tradicinių grožio salonų populiariausia paslauga –kir-pimas ir šukavimas: „Visa tai prasideda nuo konsultacijos, kurios metu sprendžia-ma, kas bus daroma su plaukais ir kokios priemonės bus naudojamos. Dažniausiai salonuose rasite vienos ar dviejų rūšių šam-pūnus, skirtus visų tipų plaukams, kurių malonų kvapą ir stiprų putojimą sukelia cheminių medžiagų junginiai. Naudojami ir įvairūs kondicionieriai, pagaminti iš naftos produktų, galintys sudirginti odą, sukelti alergijas, astmą ir net onkologines

ligas, tačiau puikiai minkštinantys plau-kus bei suteikiantys jiems blizgesio. Nenuplaunamas purškiamas kondi-cionierius, kurį kir-pėjai naudoja vietoj įprasto vandens, padeda juos iššu-kuoti. Prieš plaukų džiovinimą siūloma naudoti putas arba purškiamą plaukų standiklį, o ant sau-sų plaukų galiukų tepamas vaškas arba modeliavimo kremas.“

Sveikatai draugiškų šampūnų ir kon-dicionierių yra nemažai. Juos surasti nėra labai sunku, tačiau reikia įdėmiau skaityti gaminių pakuotes. Populiariausi ekologiški plovikliai pagaminti iš kokoso, alyvmedžio, rozmarino. Anot M. Kodesnikov, „visi natūralūs ingredientai organizmui daro išties gerą poveikį. Mūsų odai ir plaukams vertingiausi ir brangiausi gamybos prasme yra augaliniai nerafinuoti šalto spaudimo aliejai. Jie dažniausiai naudojami sertifi-kuotos natūralios kosmetikos gamyboje, tačiau masinėje prekyboje pasitaiko rečiau

– dėl natūralių aliejų savybių jų galiojimo laikas žymiai trumpesnis. Tokie produktai teigiamai veikia odos ląsteles, jas drėkina ir maitina, stabdo senėjimą, sustiprina regeneracijos procesus. Natūralūs aliejai padeda odai įsisavinti naudingas medžia-gas, juose gausu vitaminų ir riebalų rūgščių. Jie tinka ir odai, ir plaukams, taip pat veikia kaip aktyviosios medžiagos.“ Taigi, prieš pasirenkant šampūną, vertėtų pasidomėti ekologiškos kosmetikos ženklinimu ir serti-fikatais, nes rinkoje gausu vartotoją klaidi-nančios informacijos.

Kondicionierių arba kaukę galima pasigaminti namų sąlygomis ir pačiam. M. Kodesnikov pateikia du kaukių receptus, tačiau prieš naudojant reikėtų nepamiršti, jog jos yra stiprios, todėl skirtos naudoti prieš galvos plovimą šampūnu.

Storiems ir stipriai pažeistiems plau-kams: suplakite du kiaušinius, 120 ml. grie-tinėlės, 30 ml. ricinos aliejaus, 30 ml. ištir-pinto ir pasūdyto sviesto, 30 ml. vandens ir pusės greipfruto sulčių.

Kaukė ploniems plaukams: suplakite du kiaušinius, 60 ml. natūralaus jogurto, 15 ml. ricinos aliejaus, 30 ml. hamamelio, 30 ml. vandens, pusę avokado vaisiaus.

Šias kaukes galima laikyti šaldytuve. Naudoti, padengiant visus plaukus nuo šaknų iki pat galiukų, šukuojant retomis šukomis. Gausiau padengti reikėtų plaukų galus. Kaukes, užsidėjus kepuraitę, galima laikyti visą naktį, po to išplauti šampūnu bei kondicionieriumi.

Už kosmetikos gaminių saugumą JAV atsakinga Maisto ir vaistų administracija (FDA), turinti teisę sustabdyti kenksmingų kosmetikos priemonių prekybą bei tikri-nanti visus naujus ir senus kosmetikos priemonių ingredientus, pateikia patarimus žmonėms, norintiems dažyti plaukus, ta-čiau susirūpinusiems dėl saugumo:

• Plaukų dažymą atidėkite vyresniam gy-venimo laikotarpiui, kai to tikrai reikės – jie pradės žilti.

• Stenkites naudoti augalinės kilmės CHNA plaukų dažus.

• Kaskart prieš naudojant plaukų dažus, juos išmėginkite – taip išssiaiškinsite, ar jie jums nesukelia alerginės reakcijos.

• Skaitykite plaukų dažų pakuotes, o dažydami plaukus būtinai dėvėkite pirštines.

• Nepalikite plaukų dažų ilgiau, nei nu-rodyta. Po dažymo galvą perskalaukite kelis kartus – įsitikinkite, kad gerai iš-plovėte plaukų dažus.

• Niekada nemaišykite skirtingų firmų ar rūšių plaukų dažų - gali įvykti cheminės reakcijos, galinčios pakenkti sveikatai.

• Niekada nedažykite antakių ir blakstie-nų – tai pavojinga sveikatai.

Plaukų stilisto teigimu, pleiskanų atsikratyti padės rozmarinų ir alyvuogių aliejaus kaukė, kurią reikia laikyti per naktį, o ryte gerai išskalauti. Taip pat gerai veikia jonažolių, mėtų nuovirai, alijošiaus sultys, arbatmedžių aliejus. Plaukų augimą skatina svogūnų sulčių kaukė bei ricinos ir arbatmedžio aliejai. Žvilgesį ir slidumą suteikti bei plaukų spalvą paryškinti padėtų skalavimas su vandeniu, papildytu citrinų sultimis ar šlakeliu paprasto maistinio acto. Vandenyje ištirpinta jūros druska stiprina plaukus ir suteikia jiems blizgesio. Taip pat galima rasti tikrų augalinių plaukų dažų – chna ir basma. Juos maišant skirtingomis proporcijomis galima išgauti gana platų spalvų spektrą.

Mano82 nuotrauka

Plauku stilistas, konsultantas M. Kodesnikov

38

Žaliasis gidas

181x125_LIT_Ozonas_BF.indd 1 07.10.11 09:08

39

Žaliasis gidas

www.ozonas.lt

WWW.EKO

LOGIJA.LT