ŠIAME NUMERYJE

ISSN 1822-6191 www.ozonas.lt – užsisakyk naujienas į el. p. dėžutę! 2009/2 (18)

„Daugelio susirgimų vėžiu galima išvengti”. Tą teigia didžioji dalis medikų bendruomenės, pabrėždami sveikos gy-vensenos svarbą. Straipsnyje prista-toma gąsdinanti statistika bei op-tizmo nestokojantys faktai, taip pat kalbinama žymi onkologė profesorė habililituota daktarė Laima Griciūtė.

Straipsnyje „Spalvingos gaiviųjų gėrimų istori-jos” rašoma apie tai, jog antsvoris, dantų gedimai, negebėjimas koncen-truoti dėmesį, vaikų hiperaktyvumas – šias bei daugelį kitų problemų są-lygoja gaivieji gėrimai. Niujoke šiems gėrimams net įvestas “nutukimo mo-kestis”. Beje, daugelis iš jų, pasirodo, puikiai valo rūdis.

Ar žinote, jog globalinio gėlo „van-dens streso“ akivaizdoje - Lietuva – vandens Kuveitas. O troškulys, pasirodo, – artėjančios ligos požymis. Visa tai ir dar daugiau pristatoma straipsnyje „In Aqua Veritas!. I dalis. Kuo gręsia planetos ir žmogaus dehi-dratacija”.

Lietuvai būtinas nacionaLinis vėžio centras

vasarį minėta tarptautinė vėžio diena. nedvejodami skiriame šį „ozono“ numerį ligai, kurios plitimas pasaulyje gali būti suvokiamas ir kaip ekologinio neveiklumo pasekmė

3-4 psl.

6-7 psl.

10-11 psl.

Genaralinis leidinio rėmėjas

Ekologiškos kultūros gidas / Eco-culture Guide KURKIME TAUSODAMI GAMTĄ!

Genaralinis leidinio partneris Didysis rubrikų rėmėjas

Atspausdintas ant ekologiško popieriaus Cyclus Offset aplinkai

nekenksmingais dažais.Neskubėk išmesti, geriau pasiūlyk draugams arba atiduok perdirbti.

Ozonas 2009/2 (18) www.ozonas.lt

oZonas 18 / vėžysRedaktorė Kristina Kučinskaitėinfo@ozonas.lt; news@ozonas.ltMob.tel: 8 671 35 049

Redakcinė kolegija Linas Kranauskas, Lauryna TarvydienėSkirmantė Gough, Miglė AnušauskaitėRaminta Vyzienė, Akvilė RėklaitytėVilija Diglienė

“Žalioji” rinkodaraMarius Tarvydasmarketing@ozonas.ltmob.tel: 8 637 50000

Leidėjas:VšĮ Kultūros idėjų institutasKorespondencijai Pašilaičių g. 12A-10, VilniusBuveinėKonstitucijos pr. 23C-618, Vilnius,tel./faks. (8 5) 273 5919, info@ozonas.ltDirektorius Artūras NečejauskasMob. tel: 8 699 37 833

Internete: www.ozonas.lt

Tiražas 10 000 egz.

ISSN 1822-6191

Leidinys leidžiamas nuo 2006 metų.

Leidinyje naudotos www.sxc.hu nuotraukos

Popierius – MAP/Antalis

2 / redakcija

„Ozonas“ tai pirmasis ir vienintelis Lietu-voje spalvotas, periodinis, mėnesinis vi-suomenės ekologiško švietimo leidinys, leidžiamas idėjinių entuziastų, spausdi-namas ant ekologiško popieriaus, nau-dojant aplinkai nekenksmingus dažus, skirtas: ekologinių sprendimų, darnios raidos, ekologiškos kultūros plėtrai.Pagrindinis leidinio tikslas – užmegzti, vystyti ir palaikyti dialogą tarp visuome-nės, valstybės ir verslo, siekiant ekologi-nio sąmoningumo ir racionalumo varto-jimo, visuomenės gyvavimo eigoje. Misija – didinti eko kultūros vartotojų gretas, taip prisidedant prie racionalaus vartojimo, perdirbimo ir tausojimo ska-tinimo, didinant visuomenės ekologinį sąmoningumą.

Vizija – Ozonas, tai prekinis ženklas - kurio buvimas erdvėje simolizuoja asmens, įmonės ar organizacijos savanorišką siekį bei pastan-gas kurti švaresnę aplinką, prisidėti prie eko kultūros viešinimo bei patiems būti atsakin-giems už ekologinius procesus pasaulyje.Ambicija – tapti objektyviausiu/ tesin-giausiu/ supažindinačiu su naujausiomis eko tendecijomis informacijos nešėju Lie-tuvoje.Šiandien „Ozonas“ jau yra tapęs socialiniu reiškiniu. Besidomintys ekologijos proble-matika nuolat jį skaito, lankosi specialiose vietose, kuriose galima leidinį gauti arba vietoje paskaityti „Ozoną“ (tokios vietos vadinamos „O zonos“). Per šį unikalų tinklą bei interneto svetainę, kiekvieną mėnesį pasiekiame apie 30 000 skaitytojų.

Esame dėkingi remiantiems „Ozoną“. Jūs taip pat galite tapti rėmėju. Susisiekite, ir mes pasiūlysime Jums geriausias ben-dradarbiavimo salygas. Kontaktai: marke-ting@ozonas.lt

Deklaruojate pajamas - paremkite „Ozo-ną“.Jei jūs deklaruojate metines pajamas, iki kiekvienų metų gegužės mėn. 1 d. galite paskirti 2 % pajamų mokesčio sumos. Tai galite atlikti naudodamiesi savo banko elektroninės bankininkystės paslauga arba užpildydami 2 % standartinę VMI prašymo formą. Nuoširdžiai dėkojame parėmusiems mus 2008 m. Už Jūsų skir-tas lėšas apmokėjome didžiąją autorinių straipsnių dalį.

Mūsų duomenys paramai gauti:Paramos gavėjo identifikacinis numeris (įmonės kodas) 300125569

Paramos gavėjo pavadinimas VšĮ Kultūros idėjų institutas

Registracijos adresas Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius

Atsiskaitomosios sąskaitos numeris LT28 7044 0600 0574 0636

Dėmesio - Ozonas plečia „O.Zonų“ tinklą ir kviečia jungtis.

O.Zonos buvimas erdvėje simbolizuo-ja savanorišką įmonės ar organizacijos siekį bei pastangas kurti švaresnę bei darnesnę aplinką, prisidėti prie ekolo-giškos kultūros viešinimo bei patiems tapti atsakingais už ekologinius pro-

remkite „ozoną“ – kursite švaresnę ateitį!

Kristina Kučinskaitė

Grožio karalienės, lėktuvai su bombo-mis, lėktuvai su turistais, nuobodūs (nuobodžiaujantys) politikai – viešo-joje erdvėje sukasi nesuskaičiuojama daugybė vaizdų, kurie susijungia į

vienokius ar kitokius pasakojimus. Dažniau į tuos, kuriuose yra aukų, nei į tuos, kur visi gyvena laimingai ir moka žaisti golfą. Žiniasklaida žmo-nėms mėgsta pasakoti apie nelaimes, bet jos turi būti artimos tik sąlyginai – pati auditorija privalo jaustis saugi. Tokia manipuliatyvaus žaidimo taisy-klė siekiant visuotinos ramybės – juk gali būti daug blogiau. Dėl to kalbos apie visa paliečiančius, fatališkus dalykus nėra populiarios. Kad ir vėžys. Tik išgirdę šį žodį redak-toriai stveriasi už galvų ir niurna, „Ką? Ir vėl žmones gąsdinsime...“. Bet juk, kaip ten sakoma, reikia, Fedia, reikia...

***O vėžys mūsų pasauliui pažįstamas jau labai seniai. Bet tik palyginus vi-sai neseniai jis tapo bene svarbiau-sia liga, į užnugarį nustūmusia net AIDS. Gal dėl to, kad vėžys yra visur – jis kažkas fundamentalaus, kažkas, ką gimdo pasaulis, nurodydamas savo idealaus technologiškai tobulo projekto griūtį. Visos aplinkosaugi-nės problemos: pesticidai, užterštas

maistas, vanduo, pramoninė tarša, oro tarša, namų tarša – visa tai palie-čia mus, judančius, kuriančius, ar ką bedarančius, tokius paprastus tiesiog žmones. Ne šiaip paliečia, o smogia iš visų jėgų. Mutuoja ląstelė, apie kurios egzistavimą niekada nė nemąstėme, pradeda daugintis siaubingu greičiu – ir štai liga, kuri baigiasi gyvenimu arba mirtimi. Turime branduolinius ginklus, nešio-jamus kompiuterius, nemenka dalis mano, kad turime Dievą (oho! – drą-su), bet štai vaistų nuo vėžio neturime. Taip, visame pasaulyje ir per visokias prieigas jų ieškoma. Nanotechno-logijos skelbia naujos, efektyvesnio gydymo kartos atėjimą, visokie sielos tyrėjai skatina sutaikyti savo ir pa-saulio dvasią, pragmatiški sveikuoliai liepia maudytis žiemą ir valgyti daug daržovių...

***Šioje vietoje, nežinia skaniai ar nela-bai, bet pradeda kvepėti atsakomy-be. Garsiausiai turbūt kalbama apie asmeninę atsakomybę. Ją turėti bū-

tina, taip. Negalima rūkyti, nes jokia čia „asmeninė laisvė“, o paprasčiau-sia priklausomybė, ir tiesiausias greitkelis į plaučių vėžį. Būtina rū-pintis savo dieta, rinktis kiek įmano-ma sveikesnius produktus. Būtina sportuoti. Būtina tapti kiekvieną savo kasdienę akimirką kalkuliuo-jančiu mechanizmu. Nes aplink siautėja kancerogenų sąmokslas. Asmeninė atsakomybė įsilieja į ben-druomeninę atsakomybę. Gyvenda-mas sveikai žmogus kurs sveiką aplin-ką ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Be to, vieno rūpestis gerove tapatus visų siekiui. Paprastai sakant, liaudis trokš-ta to paties. Be šių atsakomybių galima išskir-ti dar trejas. Su jomis situacija kiek komplikuotesnė, nes be bendruo-menės interesų individai, turintys tas atsakomybes, turi ir kitų, labiau apčiuopiamų ir motyvuojančių in-teresų. Čia kalbame apie politinę atsakomybę, gamintojų atsakomy-bę bei mokslininkų atsakomybę. Šie vienetai, nors ir patys būdami ben-druomenės dalimi, vis tik išeina už

jos ribų su savo veikla, kuri formuoja bendruomenės gyvenimą. Nei poli-tikas, nei gamintojas, nei mokslinin-kas nemato žmogaus. Jų akiratyje – tik statistinis vienetas, kurį būtina palenkti į savo pusę arba kuris atsi-skleidžia kaip tyrimo erdvė. Tačiau būtent šių meta-instancijų atsakomybė yra svarbiausia. Nes ką reiškia atsakingo žmogaus pastangos, jei jis, ieškodamas sveiko maisto savo stalui, susiduria su vargiai kontroliuo-jamu „nešvaraus“ maisto srautu pre-kybos vietose arba jei ryte išsiruošęs pabėgioti panyra į išmetamųjų dujų debesį... Pinigai ir galia – tai svarbiausi veiks-niai priimant sprendimus. Dėl to taip ilgai vilkinta tabaką paskelbti žalingu. Būtina nuolat spausti, kovoti, rūpintis – ir tą dažniausiai daro paprasti žmo-nės, nevyriausybinės organizacijos. Valdžia skirs lėšų vaistų paieškoms, tyrimams, tačiau ji kažkodėl pasyviai rūpinsis priežasčių šalinimu (o tuo užsiims tik esant labai stipriam visuo-menės spaudimui, nes taip... degs rei-tingai!).

rask ozoną – o.Zonose. ozonas siekia o.Zonų plitimo. cesus pasaulyje.

O.Zonos atsiradimas tam tikroje erdvėja reiškia, kad įmonė ar organizacija: - įgyvendina savanorišką siekį kurti šva-resnę bei darnesnę aplinką, taip pat prisi-ima atsakomybę už ekologinius procesus pasaulyje; - yra parengusi bei įgyvendina įmonės/

organizacijos socialinės atsakomybės politiką (savo biuro/veiklos aplinkoje vyk-do aktyvų socialiai ataskingo bei draugiško aplinkai elgesio skatinimą, orientuodama šią veiklą tiek į vidų (darbuotojų mokymai, motyvavimo sistemos ir pan.), tiek ir į išorę (klientų/lankytojų informavimas apie jų są-moningo sprendimo indėlį aplinkosaugos problemų sprendime ir pan.),

- aktyviai bendradarbiauja bei remia ekologiškas iniciatyvas, veiklas, projek-tus, bendruomenes. „O.Zona“ – tai nepagydomo „žaliojo“ viruso plitimo židinys. „Žaliasis“ viru-sas suteikia gyvenimui naujo skonio, spalvos, kokybės... Pozityvus poveikis garantuotas!

„IKI“:Vilniuje:„Minskas“, Žirmūnų g. 2, „Jasinskio“, J.Jasinskio g. 16;„Žvėryno žiedas“, Sėlių g. 54/Žalioji g. 2„Šeškinė“, Šeškinės g. 32

Kaune:„Kalniečiai“, P.Lukšio g. 60„Lituanica“, Jonavos g. 3

Klaipėdoje:„Bigas“, Taikos pr. 139„Universitetas“, Herkaus Manto g. 84

Šiauliuose:„Dainai“, Gardino g. 2

Panevėžyje:„Basanavičiaus“, Ukmergės g. 18

„OLLO grindys“:Vilniuje:Lukšio g. 32 (p.c. „Domus galerija“)Kazlausko g. 1Verkių g.44

Kaune:Savanorių pr. 290

Klaipėdoje:Šilutės pl. 105aBaltijos pr. 6a,( p.c. „SBA Idėjos namams“)

Šiauliuose:Dubijos g.27

Panevėžyje:Klaipėdos g. 143a (p.c. „Babilonas II“)

Alytuje:Naujoji g. 50

Utenoje:Pramonės g. 7

VILNIUJE:Kavinėse„Mano guru“, Vilniaus g. 22/1„Cafe de Paris“, Didžioji g. 1„Balti drambliai”, Vilniaus g. 41„Cozy”, Dominikonų g. 10„Sulčių baras“, Totorių g. 15

„Coffee INN“: Vilniaus g. 17, Trakų g. 7, Pilies g. 10, Gedimino pr. 9

Ekologiškų prekių parduotuvėse:„Baroca“ – Užupio 9„Rasakila”, Šv. Stepono g. 4„Žalia žalia”, Šv. Stepono g. 4„Weleda”, Užupio g. 4

„Ekologiški produktai”, Antakalnio g. 78

Biuruose“Šiaurės miestelio technologijų parkas”J. Galvydžio g. 5/ Žygio g. 96Vilniaus m. savivaldybė, Konstitucijos pr. 3“ARX-Baltica” S.Žukauslo 41 (šiaurės mies-telis)

KLAIPėDOJEEkologinis klubas „Žvejonė“, Taikos pr. 42-3I. Simonaitytės viešoji biblioteka, Herkaus Manto g. 25.

BEI ekologiniuose renginiuose, konferenci-jose, įvykiuose, pas ekologiškus draugus ir kt.

Kviečiame prisijungti prie O.Zonų – teirautis marketing@ozonas.lt

KITO NUMERIO TEMA:

„STATYBA“

Ozonas 2009/2 (18) www.ozonas.lt tema / 3

DaugeLio susirgiMų vėžiu gaLiMa išvengti

Kristina KUČINSKAITĖ

Vėžys pirmauja ligų sąraše pagal di-džiausią mirštamumo atvejų pasaulyje. Pasaulio sergančiųjų vėžiu skaičius pra-ėjusiais metais pasiekė 12 mln. naujų susirgimo atvejų. Šiuo metu vėžiu serga apie 20 mln. Žemės gyventojų. Progno-zuojama, kad 2020m. sergančiųjų vėžiu bus apie 27 mln., o jau kitais metais sta-tistinėje mirtingumo nuo ligų lentelėje vėžys turėtų užimti pirmąją vietą. Mūsų šalyje kasmet diagnozuojama apie 17 tūkst. naujų susirgimų vėžiu, bendras onkologinių ligonių skaičius yra apie 70 tūkst.. Beveik 20 procentų šalies gyven-tojų mirčių yra nulemtos vėžio.Pagrindiniai vėžio tipai, kurie, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duome-nimis, sukelia daugiausią mirčių pasau-lyje, yra plaučių vėžys, skrandžio vėžys, kepenų vėžys, storosios žarnos vėžys ir krūties vėžys. Vėžys išsivysto iš vienos ląstelės, kuri iš normalios mutuoja į vėžinę. Nekontro-liuojamai besidaugindamos, vėžinės ląstelės formuoja auglius. Vėžinių ląs-telių atsiradimą sąlygoja genetinė in-formacija bei išoriniai kancerogeniniai veiksniai. Anot PSO specialistų, šiuos veiksnius galima suskirstyti į tris katego-rijas: fizinius (ultravioletinė bei jonizuo-janti spinduliuotė), cheminius (asbestas, tabako dūmų komponentai, arsenikas ir kt.) ir biologinius (infekcijos, sukeliamos virusų ir bakterijų: hepatitas B, žmogaus papilomos virusas ŽPV, žmogaus imu-nodeficito virusas ŽIV ir kt.).Daugiau nei 70 procentų mirusiųjų nuo vėžio gyveno mažiau išvystytose šalyse. Šiose šalyse pagrindinės vėžio priežastys yra tabakas, alkoholis, nesubalansuota dieta ir nuolatinės infekcijos. Išvystytose pasaulio šalyse vėžį sukelia vėlgi tabakas ir alkoholis, tačiau čia svarbų vaidmenį taip pat atlieką antsvoris bei judėjimo stoka.

„reikia vengti to, kas išvengiama“Toks buvo pirmas teiginys 2007m. PSO parengtame pasauliniame veiksmų ko-vojant su vėžiu plane.Be jokių išlygų pripažinta, kad pagrindi-nė vėžio priežastis yra rūkymas. Jei rūka-lius yra pakankamai kvailas manyti, kad rūkymas – tai viena jo žmogiškos laisvės išraiškų, galima jam priminti, kad pusė pasaulio vaikų kenčia nuo pasyvaus rū-kymo. Dar blogiau, kai tokie vaikai yra „užprogramuojami“ imti pavyzdį iš rū-kančių tėvų. Europoje uždraudus rūkyti viešose erdvėse, rūkantieji vos neuždu-so besipiktindami, tačiau, kaip teigia PSO, įsigalėjus šiam draudimui, didžioji

...tiksliau, 30 procentų susirgimų. Tokia yra geroji naujie-na (manęs buvo paprašyta liautis gąsdinus skaitytojus ir pereiti prie pozityvesnių tekstų). Toliau pranešant geras naujienas, galima pasakyti, kad vėžio prevencijos planas nėra brangus. Reikia tiesiog dabar, šią akimirką, išmesti cigaretes (ir pamiršti „teisę į paskutinį dūmą“). Reikia atsisakyti traškučių, skrudintų bulvyčių ir kitokio greito maisto. Reikia pradėti sportuo-ti, o ne tik grožėtis dviračiu, trūnijančiu kampe... Reikia rimtai susidomėti aplinka, kurioje gyvename. Kodėl joje tiek daug išmetamųjų dujų, kuo šildomi mūsų namai, kokį vandenį geriame – visa tai yra svarbu. Juk galiausiai, šis gyvenimas yra mūsų. Jis – vienintelis, brangiausias ir nepakartojamas. Todėl turime patys už jį kovoti, aršiai ir ryžtingai – niekas kitas to už mus nepadarys. Viena garsiausių Lietuvos onkologių, eksperimentinės onkologijos kūrėja, profesorė, habilituota daktarė Laima Griciūtė papasakos mums, ką kiekvienas galime dėl sa-vęs padaryti, kad nesusirgtume.

visuomenės dalis galiausiai pradeda jį palaikyti. Genetinių vėžį sukeliančių priežasčių neįmanoma valdyti, tačiau galime daryti viską, kad išvengtume išorinių ligos prie-žasčių. Kai kuriems kancerogeniniams veiksniams pašalinti reikia kompleksinių vyriausybių pastangų. Būtina mažinti oro užterštumą ir kelti sveikos darbinės aplinkos standartus. Nemažai žmonių šiandien yra sugrūsti plastikiniuose ka-binetuose, kur tik naivuoliai gali patikėti kalbomis apie gerą ventiliaciją ir gryną orą. Šių metų sausio viduryje ES parlamento nariai galiausiai nubalsavo už tai, kad būtų uždrausti toksiškiausi pesticidai. Ta-čiau baisu yra tai, kad net daugelį metų sklandant kalboms apie pavojų žmo-nių sveikatai, įmonių finansinė nauda paprastai nusveria grėsmę darbuotojų sveikatai. Todėl uždradus pesticidus, ne-mažai ūkininkų susirūpino, kad nenau-dojant šių trąšų sumažės derlius, o kartu ir pelnas... Įvairių apribojimų ir draudimų nuolat sulaukiama ir buitinės chemijos pramo-nėje. Jau rašėme, kad JAV egzistuojanti politika „saugu, kol nepatvirtina, kad kenkia“ yra kur kas švelnesnė, nei Eu-ropos Sąjungos politika „nesaugu, kol nepatvirtinta, kad saugu“. Įvairių chemi-nių medžiagų „kokteilis“, kuris patenka į vartotojų organizmus per kosmetiką ir buitinę chemiją, taip pat gali turėti įta-kos vėžio atsiradimui.

individualios pastangosVilniaus universiteto Onkologijos ins-tituto Mokslinių tyrimų centre vykusio pokalbio metu profesorė L. Griciūtė pa-brėžė, kad nereikia per daug gąsdinti skaitytojų. Mūsų civilizacija, be visų jos pranašumų, turi ir neigiamų savybių, tačiau kiekvienas gali pats nemažai nu-veikti, kad jų išvengtų.

Iš tiesų, mūsų gyvenamoje aplinko-je pilna įspėjimų apie pavojus, kurie dažnai yra globalūs. Ar tokiame kon-tekste paprastas žmogus gali ką nors padaryti pats? Ar jo pastangos bus veiksmingos?Kauno Medicinos universiteto kancleris profesorius Vilius Grabauskas yra pasa-kęs, kad profilaktikos dramoje kiekvienas žmogus vaidina savo vaidmenį ir jokiu būdu negalima atsakomybės suversti kitiems. Politikai negali dėl visko kal-tinti gyventojų, o gyventojai – politikų. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad išvystytose šalyse ligoniams trečdalis piktybinių na-vikų atsirado dėl rūkymo. Kaip įmanoma uždrausti rūkyti? Tai juk visiškai priklauso

nuo kiekvieno iš mūsų.Yra ir toks demagogiškas pasakymas: „Vis tiek viskas užteršta...“ Tiesa, net čia, mums šnekantis, ore turbūt yra kokių nors tok-sinių medžiagų. Bet tai nepalyginama su tuo, kai rūkant dūmai aktyviai traukiami į plaučius. Tas dūmas yra matomas, tad toksinių medžiagų koncentracija jame tūkstantį kartų didesnė nei ore. Jau labai seniai gydytojas Paracelsas yra pasakęs, kad tik nuo medžiagos dozės priklau-so, ar medžiaga kenksminga, ar ne. Tai tik paprastas pavyzdys. Aišku, galima iš politikų reikalauti priimti tam tikrus įsta-tymus, bet pažvelkime į tai, kaip jiems dažniausiai priešinamasi. Prisiminkime, kas buvo kalbama uždraudus rūkymą viešose vietose – tai buvo baisu. Apie vėžį žinome anaiptol ne viską, bet yra daugybė veiksnių, kurių kancero-geninės savybės jau yra įrodytos. Visų pirma, tai tabakas, kuris yra pagrindi-nis iš visų žinomų kancerogenų. Be jo, yra nemažai pramoninių veiksnių. Kita vertus, jau įrodyta, kad ir kontraceptikai turi kancerogeninių savybių. Tačiau ką valdžia gali padaryti tokiais atvejais? Jei žmogus nori vartoti tam tikras medžia-gas, jis vis tiek jas vartos. Be to, yra akivaizdu, kad ir užterštame organizme nebūtinai išsivystys vėžys – juk anaiptol ne kiekvienas susidūręs su

kancerogeninėmis medžiagomis suser-ga šia liga.

Žodžiu, dažniausiai pasirenkama lau-kimo strategija, kuri savaime yra gan pavojingas lošimas. Bet turbūt tokia yra žmogiška prigimtis – patinka ri-zikuoti.Taip, bet vėliau tokie žmonės nepaten-kinti nei politikais, nei daktarais. Tačiau kartais net ir tas, kuris labai tvarkingai gyvena, bandydamas vengti kance-rogeninių veiksnių, gali susirgti vėžiu. Šiandien, atskleidus žmogaus genomą, jau yra įrodyta, kad visi žmonės skirtingi. Kiekvieno organizmo jautrumą sąlygoja genetiniai veiksniai. Ne visi vienodai rea-guos į kenksmingą faktorių. Tarkime, gali būti, jei dvi moterys nueis degintis, viena įdegs ir jos oda nusilups, o kita tik švelniai parus. Tačiau dėl to dar negalime teigti, kad vienas ar kitas yra linkęs susirgti vė-žiu. Tiesa, mokslininkai ieško tam įvairių įrodymų ir biožymenų, kai kas buvo pastebėta, bet dar ne šimtu procentu patikrinta... Kol kas galime pasakyti, kad kenksmingi veiksniai egzistuoja. Gali-me apibrėžti, kokie jie yra. Žmonės turi jų saugotis, o politikai privalo sudaryti šalies gyventojams tokias sąlygas, kad jie sugebėtų saugotis. Ypač svarbi yra sauga pramonėje. Bet čia vėl dažniausiai

viskas priklauso nuo paties darbuotojo – tarkime, tam tikrose srityse reikia dirbti su kauke, bet juk taip nepatogu... Pati su pirštinėmis negaliu nieko daryti. Bet šis klausimas gal aktualesnis užsienyje, kur daug didelių gamyklų, kasyklų.

Į kokius veiksnius labiausiai turime kreipti dėmesį kasdieniame gyveni-me?Reikia vengti kenksmingų faktorių. Ypač tabako, nes jis pirmauja pagal pavojin-gumą sveikatai. Be to, turime vengti ir alkoholio, nors jis žymiai mažiau kance-rogeniškas nei tabakas, bet, deja, susti-prina įvairių kitų veiksnių (tiek tabako, tiek įvairių profesinių veiksnių) kancero-geniškumą. Taip pat sveikatai labai svar-bi mityba ir sportas. Tarptautinis vėžio fondas yra parengęs naują žinyną, kuria-me labai akcentuojama žmogaus mity-ba ir mankšta. Yra žinoma, kad mitybos produktai gali ir kenkti, ir duoti naudos. Tarkime, juose neturi būti per daug kalo-rijų, nereikia persivalgyti. Taip pat reikėtų stengtis valgyti kuo mažiau mėsos. Ypač reikėtų vengti raudonos mėsos: kiaulie-nos, veršienos, jautienos, avienos. Rau-donoje mėsoje daugiau kraujo, iš jo su-sidaro daugiau laisvųjų radikalų. Dėl to raudonos mėsos reikia valgyti nedaug

Nukelta į 4 psl.

Lietuvai reikia nacionaLinio vėžio centroLietuvoje yra vienintelė specializuo-ta įstaiga – Vilniaus universiteto On-kologijos institutas (VUOI). Dar visai neseniai specializuota onkologinės pagalbos sistema veikė ir Klaipėdo-je, Kaune, Šiauliuose. Tačiau vykdant medicinos reformą, kažkodėl nu-spręsta, kad tai nereikalinga. Tiesa, rajonų gydymo įstaigose tai pat ne-beliko gydytojų onkologų. Taip pat medicinos mokymo įstaigose nėra ruošiami onkologijos specialistai – tik chemoterapeutai ir radiologai, bet to nepakanka. Mūsų šalyje daug katastrofiškų keis-

tenybių. Ši yra viena skaudžiausių. Kuo anksčiau pastebima liga, tuo mažiau kentės pacientas, tuo dides-nė tikimybė, kad jis išgyvens. Kaip VUOI direktorius prof. Konstantinas Povilas Valuckas tvirtina, „daugiau dėmesio būtina skirti profilaktinėms patikros programoms, ir reikėtų at-kurti onkologinių pacientų stebėse-nos sistemą. Tik anksti diagnozavus ligą ir laiku pastebėjus jos atsinauji-nimą galime iš esmės padėti mūsų pacientams“. Daugelyje Europos šalių, JAV, Japo-nijoje yra įkurti nacionaliniai vėžio

institutai. Tokiose įstaigose šalies mastu koordinuojami onkologijos ir jai priklausančių tarpdisciplini-nių mokslų tyrimai, vykdomos pre-vencijos ir profilaktikos programos. Siekiant kaip įmanoma labiau su-mažinti sergamumo ir mirštamumo rodiklius, nuolat tobulinti gydymą – būtinas multidisciplininis požiūris į vėžį. Nacionalinis vėžio institutas gali būti ta apglėbianti pastogė. Anot VUOI direktoriaus, pas mus nuo seno egzistuojanti mokslo, mokymo ir gy-dymo vienovė subrandina geras sąly-gas kurti nacionalinį institutą.

Ozonas 2009/2 (18) www.ozonas.lt4 / tema

Atkelta iš 3 psl.

– ne daugiau nei pusę kilogramo per savaitę. Apskritai geriau yra vartoti baltą mėsą. Na, o mankšta padeda nepriaugti svorio, skatina imunitetą stiprėti.Prie sveiko gyvenimo būdo galima priskirti ir žmogaus kūno patikrinimą – pavyzdžiui, moterų ginekologines ap-žiūras. Moteris bent kartą per du metus turi apsilankyti pas ginekologą. Tarkime, mes nežinome, kaip atsirado virusas, sukeliantis gimdos kaklelio ikinavikinius pokyčius, bet žinome, kaip jis plinta – lytiniu būdu. O juk piktybiniai navikai atsiranda tik ikinavikinių procesų fone – o šie niekada neatsiranda staiga. Bet ir pastarieji ne visada apčiuopiami. Vis dėlto, daugeliu atveju ir ginekologinius, ir žarnyno navikus įmanoma iš anksto pastebėti. Juos kur kas lengviau pašalin-ti nei vėžį.

Kalbant apie mitybą, kas yra svei-kiausia, naudingiausia žmogaus or-ganizmui?Maistas turi būti įprastas, bet įvairus, jį kramtyti reikia lėtai. Yra gerai valgyti vai-sius, bet daugiau naudos iš daržovių. Pa-vyzdžiui, moterims labai sveika kopūstai ir visos kopūstinės daržovės. Jie palan-kiai veikia moteriškų hormonų estro-genų metabolizmą. Sveika valgyti visas mums įprasčiausias daržovės – morkų, burokėlių. Geriau juos vartoti žalius, nes

kaitinant suyra kai kurios vertingos me-džiagos. Taip pat organizmui labai nau-dingos įvairios kruopos, grūdai.

Mityba yra labai svarbu, bet ką at-sakyti tiems, kurie pastebi maisto taršą? Tarkime, niekam ne paslaptis, kad vaisiuose ir daržovėse gali būti pesticidų.Žinoma, tai yra labai blogai. Maisto tar-šos dažniausiai neįmanoma išvengti. Tačiau galima sumažinti kenksmingus trąšų kiekius. Kas yra pesticidai, insekti-cidai? Jie – neišvengiami mūsų civiliza-cijos palydovai. Ar galite mieste kasryt gerti kavą su šviežiu pienu?.. Ne. Tad ką galima padaryti, kad trąšos ir konser-vavimo medžiagos nekenktų? Galima mėginti mažinti jų dozes. Jau įrodyta, kad mažos kenksmingos medžiagos dozės arba neveikia organizmo, arba veikia jį kur kas silpniau nei didesnės. Kalbant apie vaisius ir daržoves, visų pirma reikia nepamiršti jų plauti. Tokiu atveju negalima samprotauti maksi-malistiškai ir teigti, kad „šiaip ar taip, kenksmingų medžiagų gausiu“. Juk jei gausime jų mažiau – tai jau šis tas. Gali-me stengtis rasti švaresnio maisto.Svarbu įvairiais būdais saugotis tų kenksmingų medžiagų, kurias žinome.

Ar vėžinių susirgimų raidai kokios nors įtakos gali turėti kosmetika, tar-

kime, stiprūs plaukų dažai? Ar čia tie-siog perdėtas smulkmeniškumas?Taip, kai kuriuose kosmetikos prepara-tuose yra kancerogeninių medžiagų. Jei jų nedaug ir jos nevartojamos nuo-lat – tokią kosmetiką galima naudoti. Tačiau yra svarbu žinoti, kiek kosmeti-koje yra kenksmingų medžiagų. Kaip jau minėjau, svarbiausia yra jų dozė.

Kalbant apie maisto produktus, ne-retai susiduriame ne šiaip su kenks-mingomis medžiagomis, tačiau su ištisais jų „kokteiliais“. Ar besimaišy-damos viename gaminyje medžia-gos gali turėti stipresnį poveikį nei atskiros?Kartais gali, kartais negali. Tai labai pri-klauso nuo pačios medžiagos. Tarkime, yra medžiagų, kurios susisumuoja, ir tuomet išeina sinkancerogenezė. Pavyz-džiui, jau minėjau, kad alkoholis paska-tina tabako kancerogeniškumą. Tabako dūmuose yra apie 4000 cheminių me-džiagų, iš kurių apie 40 – kancerogeniš-kos. Beje, liūdnai pagarsėjęs nikotinas neturi nieko bendra su vėžiu – jis tik ska-tina kraujagyslių pokyčius.

Minėjote daugiausiai fizinius veiks-nius. Tačiau galbūt ligų raidai kokios nors įtakos gali turėti šiuolaikinio gyvenimo tempas, kuomet sunku iš-vengti stresinių situacijų, įtampos?

Nuotr. Kristinos KučinskaitėsProfesorė habilituotadr. Laima Griciūtė.

EUROPOS KOVOS SU VėŽIU KODEKSAS1. Nerūkykite, o jei rūkote – meskite. Jeigu neįstengiate to padaryti, susilaikykite,

kai šalia yra nerūkančiųjų.2. Venkite nutukimo.3. Mankštinkitės kasdien, nors kiek sparčiai pajudėkite.4. Valgykite įvairių daržovių ir vaisių bent 5 kartus per dieną. Ribokite maisto pro-

duktus, kuriuose yra gyvulinių riebalų.5. Jei geriate alkoholinius gėrimus – vyną, alų, degtinę ar kitus – ribokite jų kiekį

(1 porcija per dieną moteriai, 2 porcijos vyrui). Viena alkoholinio gėrimo porcija yra 20-20 gramų (jei tai 40 laipsnių alkoholis), arba vyno taurė, bokalas alaus.

6. Venkite intensyvaus saulės poveikio. Ypač svarbu saugoti vaikus ir paauglius. Asmenys, kurie saulėje linkę greitai nudegti, turi nuolat naudoti specialias ap-saugos priemones.

7. Atidžiai saugokitės bet kokio vėžį sukeliančių medžiagų poveikio. Saugodami sveikatą išsamiai vadovaukitės saugaus darbo instrukcijomis su žinomomis vėžį sukeliančiomis medžiagomis. Sekite šalies radiacinės saugos tarnybų informa-ciją.

IMKITėS VEIKSMų:• Didžiausiasaugaliniųskaidulųšaltinisyrarupioskruopos,pupelės,žirniai,lęšiai,

daržovės bei vaisiai. • Stenkitės vartotiorganiniusproduktus, kuriuosenėrapesticidųpėdsakų (vil-

niečiai gali mėgautis „žaliais“ turgeliais, kaimo vietovėse galima patiems apsi-rūpinti sveiku maistu, o kituose miestuose tikrai galima rasti vietinių ūkininkų produkcijos).

• Vietoj plastiko buityje naudokite stiklą ar nerūdijantį plieną. Ypač vengtinaplastikiniuose induose pateikti karštą maistą, naudoti plastiką mikrobangų krosnelėse. Plastikas taip pat nėra sveikiausias pagalbininkas virtuvėje.

• Ruošdamimaistąnaudokitenenelimpančius įrankius (teflonas ir jogiminai-čiai), o nerūdijančio plieno arba ketinius.

• Kiek įmanoma venkite įvairių sintetinių kvapų kosmetikoje, oro gaivikliuose,žvakėse. Jų vietoje naudokite natūralios kilmės kvapus arba apsieikite be jų. Jau rašėme, kad didžiausia paslaptis produktų sudėties informaciniame lapelyje yra kvapai.

Paties streso negalima laikyti vėžio prie-žastimi. Bet jis gali būti skatinantis fak-torius, jei organizme jau yra ikinavikinė situacija.

Ką manote apie alternatyvią medici-ną kovojant su vėžiu?Alternatyvių, tai yra liaudiškų priemo-nių, kuriomis galima išgydyti vėžį, nėra. Bet tokios priemonės gali labai padėti žmogui susitvarkyti su sunkiu gydymu. Kova su vėžiu yra nepaprastai sunki: švitinimas, ypač chemoterapija, išseki-na organizmą. Po šių procesų reikia ir skatinti kraujo gaminimą, ir kelti imu-nitetą, ir nervus raminti. Alternatyvi medicina gali labai padėti kovojant su ligos gretutiniais faktoriais. Jos prie-monės labai vertingos, bet, žinoma, tik neatsisakant tradicinės medicinos. Pastaroji iki šiol labiausiai padeda, nors, deja, ne kiekvienam vėžininkui, o tik kas antram.

Gal situacija galėtų būti geresnė, jei rajonų gydymo įstaigose vis dar būtų onkologų specialistų. Labai apgailestautina, kad jų nebėra.

Tai yra labai neteisingas valdžios po-žiūris į gyventojus. Ir onkologų draugija, ir visi senieji onkologai – visi esame nusi-teikę prieš tokią situaciją. Nes juk kas yra onkologas? Onkologine liga gali susirgti bet koks organas. Bet, tarkime, juk plau-čių specialistas negydys odos susirgimų... Tačiau onkologai rajonuose reikalingi ne tik tam, kad gydytų. Jų reikia vėžio pro-filaktikai vykdyti. Jie turi prižiūrėti rizikos grupes, tai yra tuos gyventojus, kurie turi galimybę susirgti vėžiu, arba tuos, ku-riems jau yra ikinavikinių procesų, arba tuos, kurių šeimose yra sergančių vėžiu. Onkologai turi globoti tokius žmones, kad vėžys būtų diagnozuojamas laiku ir neužleidžiamas. Onkologų globoje turėtų būti ir visi tie, kuriems jau buvo vykdomas gydymas. Juk tokie specialistai geriau žino, kaip žmogus gyja, kaip jam padėti, tam jis ir bendrauja su onkologine įstaiga. Be to, ar žmogus iš kokio Balbieriškio su menkiausia bėdele važiuos į Vilnių? Jei jo gyvenvietėje būtų onkologas, nueitų tiesiai pas jį ir išvengtų ligos. Taigi tai, kad rajonuose nėra onkologų, yra labai dide-lė klaida. Tačiau paprastai sakoma, kad tokiems dalykams pinigų neužtenka...

vykDoMos vėžio ProfiLaktikos PrograMosAnkstyvas vėžinio susirgimo diagno-zavimas nepaprastai svarbus efekty-viam gydymui. Svarbu ne tik rūpintis savo sveikata, bet ir nuolat profilak-tiškai tikrintis. Šiuo metu Lietuvoje yra vykdomos trys vėžio profilaktikos programos. Tačiau, kad būtų galima kalbėti apie jų efektyvumą mažinant mirtingumo rodiklius, būtina, kad jose dalyvautų kuo daugiau gyvento-jų. Kol kas net labiausiai paviešintose programose vis dar mažai norinčiųjų pasitikrinti. • Krūtų mamografinė patikra. 50–69 m. amžiaus moterys gali nemo-kamai, pagal valstybės finansuojamą krūties vėžio prevencijos programą, 1 kartą kas 2 metus atlikti mamografi-jos tyrimą. • Gimdoskaklelioprevencijospro-grama. Kiekviena nuo 25 iki 60 metų

amžiaus moteris gali nemokamai profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio ar ikivėžinių pakitimų• Prostatos vėžio ankstyvosiosdiagnostikos programa. 50–75 m.

amžiaus vyrams (o jei šeimoje pro-statos vėžiu sirgo tėvas, brolis – nuo 45 metų), pagal valstybės finansuo-jamą prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą, kasmet ne-

mokamai turi būti atliktas PSA lygio kraujyje tyrimas.Norint atlikti patikrą tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją arba gineko-logą.

Daugiau informacijos apie vėžį:Vilniaus Universiteto Onkologijos institutas www.vuoi.lt,ES portalas apie sveikatos apsaugą http://ec.europa.eu/health-eu/health_problems/can-cer/index_lt.htm

Nuotr. (cc) Rachel K.

Ozonas 2009/2 (18) www.ozonas.lt technologijos / 5

atgaL Prie LaiDinio ryšio

Kristina KUČINSKAITĖnews@ozonas.lt

Kol kas įstatymuose, kurie reguliuoja leidžiamus nejonizuojančios spindu-liuotės kiekius, dėmesys skiriamas tik žmogaus kūno audinių kaitimui. Ilga-laikis nuolatinis buvimas spinduliuotės lauke niekaip nereglamentuojamas. Nors jau kuris laikas pripažįstama, kad tiesiog nėra sveikatai saugių spindu-liuotės lygių. Net jei ji nejonizuojanti. Mobilieji telefonai atsiduria dėl svei-katos nerimaujančių mokslininkų ir visuomenės narių dėmesio centre. Tuo tarpu bevielis interneto ryšys paprastai lieka diskusijų nuošalyje, nes su savo SAR lygiu – apie 0.1 W/kg – jis kur kas atsilieka nuo leidžiamos normos (2 W/kg Europoje). Vis tiek nepasitikinčių-jų netrūksta ir šiuo atveju. Ypatingo visuomenės pasipriešinimo Didžio-joje Britanijoje ir Vokietijoje susilaukė bevielio ryšio įvedimas mokyklose. Dar 2000 metais Didžiojoje Britanijoje nepriklausomų ekspertų grupė, ku-

Technologinis progresas suteikė galimybę būti nepri-klausomiems. Žmonės laisvi ir kartu „įtinklinti“ kiekvie-name žingsnyje. Patogu bendrauti ir dirbti nesvarbu, kur būtum. Kaip greitai išplito mobilieji telefonai, taip pat sparčiai išpopuliarėjo bevielis interneto ryšys. Namai, mokymo įstaigos, bibliotekos, oro uostai, traukinių sto-tys, kavinės, populiariausios aikštės, skverai – viskas „ry-šio zonoje“. Tačiau netrūksta tokių, kurie atsargiai žiūri į nuolatinį mirkimą mikrobangų spinduliuotėje (taip taip – kalbama apie Wi-Fi, Bluetooth ir t. t.). Klausimas, kiek pagrįstos tokios baimės. Juo labiau, kad bevielis ryšys daug kam tampa neatsiejama gyvenimo būdo dalimi.

rią finansavo valstybė, pastebėjo, kad vaikai dėl ne iki galo susiformavusios nervų sistemos ir iki 60 procentų di-desnio imlumo spinduliuotei yra kur kas lengviau pažeidžiami nei suaugu-sieji. Tai paskatino gana aršius debatus dėl bevielio interneto ryšio sveikatai. Nepaisant žemesnių nei numato nor-mos spinduliuotės lygių, bevielis ryšys buvo kritikuojamas už tai, kad jis veikia „chroniškai“, o to poveikis kol kas dar nežinomas. Tai reiškia, jog interneto signalas yra nuolat palaikomas: jei pa-syvaus rūkymo galima išvengti, tai išsi-sukti nuo buvimo spinduliuotės zonoje nėra tai paprasta. Nerimaujama ir dėl spinduliuotės sankaupų – visuotinis mobilumas lemia erdvės nišų, kuriose spinduliuotė itin aktyvi atsiradimą. Ne-priklausoma įvairių spinduliuotės tipų tyrimo organizacija Didžiojoje Britani-joje „Powerwatch“ pastebi, kad pastato viduje spinduliuotės sklaida gali vari-juoti. Dėl atsispindėjimų ir persiklojimų gali susidaryti „karštos zonos“. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)

laikosi nuostatos, kad elektromagne-tinė spinduliuotė neturi poveikio svei-katai. Tačiau dar 2004 metais ta pati organizacija sutiko, kad nuo 1.5 iki 3 procentų pasaulio populiacijos kenčia nuo padidėjusio jautrumo elektroma-gnetiniams laukams. 2007 m. Vokietijos vyriausybė, ne-laukdama, kol bus sužinoti ilgalaikės intensyvaus naudojimosi bevielėmis technologijomis pasekmės, paragino apriboti jų naudojimą. Tiek darbe, tiek namuose patarta likti prie laidinio ry-šio. Kaip „Pressetexte“ sakė Federalinės radiacijos apsaugos tarnybos atstovas Florian Emrich, „Kol kas visi įrodymai teigia, kad spinduliuotės kiekiai, kurie neviršija normų, neturi jokio poveikio sveikatai. Tačiau veiklos mechanizmai gali egzistuoti“. Didžiojoje Britanijoje, Austrijoje tėvams pradėjus nerimauti dėl padidėjusio vaikų jautrumo ne vie-na mokykla atsisakė bevielio interneto,

o jis pakeistas įprastu laidiniu. Juo la-biau, kad mokymo įstaigų atveju laidi-nis ryšys yra pigesnis pasirinkimas. Laidinis ne tik nekelia abejonių dėl svei-katos, tačiau yra ir pigesnis. Nekalbant apie greitį, bei perduodamų duomenų saugumą. Bevielio interneto vartotojai rizikuoja, kad jų duomenis „sujauks“ piratai, ryšys priklauso nuo distancijos tarp kompiuterio ir šaltinio. Atsiradus įvairioms kliūtims, ryšys silpsta, trūki-nėja. Bet tai turbūt nemaža vartotojų yra patyrusi savo kailiu. O ar internetas reikalingas kavinėse, viešose miesto er-dvėse? Gal, jei prispiria neatidėliotinas verslo reikalas. Tačiau susitikę draugai gali kuo puikiausiai pakeisti kvailų vi-deo peržiūras šachmatais ar „Aliasu“, dėl to komunikacija bus tik vertinges-nė. Laidinis ryšys, kaip sveikesnė išeitis, gali būti pasirenkamas ne tik interne-tui, bet ir telefonui. Nuolat augant mo-

biliųjų telefonų vartotojų skaičiui, tai gali skambėti kiek neįprastai. Daugėja žmonių, kurie kaip vieninteles ryšio priemones naudoja mobiliuosius te-lefonus. Praėjusio mėnesio numeryje pateikėme daugėjančių ir nerimą ke-liančių tyrimų apie galimą mobiliojo ryšio ir smegenų vėžio ryšį apžvalgą. Tie, kurie nenori žaisti laboratorijos pelių žaidimo su savo ir savo artimųjų sveikata, nelauks dar kelerių metų, kad visiškai įsitikintų, kas vis dėlto gali nu-tikti. Savo „žūtbūtinį“ poreikį būti nuo-lat „ryšyje“ galima pripažinti liguistu ir mėginti jį apriboti. Gal mobilusis tikrai neturi skambėti paskaitose, tualete, va-karėliuose, gamtoje... Laidinis telefonas namuose, laidinis internetas, interneti-nės telefonijos galimybės, laidinės ry-šio priemonės darbovietėse, telefonas automobilyje – to pakanka palaikyti intensyvų kontaktą su pasauliu ir kartu nepasidaryti priklausomam nuo jo.

Ozonas 2009/2 (18) www.ozonas.lt6 / maistas. rubriką remia portalas „Meniu.lt“.

sPaLvingos gaiviųjų gėriMų istorijosPraėjusį gruodį Niujorke pasiūlytas keistas mokestis, kuris kai kuriems gali priminti pagalvės ar barzdos mokesčius. Tai 18 procentų „nutukimo mokestis“, kurį guberna-torius David Paterson pasiūlė pritaikyti visiems gaiviesiems gėrimams (išskyrus die-tinius) ir visoms sultims, kurių sudėtyje yra mažiau nei 70 procentų vaisių. Vyriausias valstijos sveikatos reikalų komisaras daktaras Richard Daines palaiko idėją primin-damas, kad 34 procentai šalies vaikų kenčia nuo nutukimo. O Amerikos dietologijos asociacija patvirtina, kad pagrindinis vaikų viršsvorio kaltininkas – saldūs gaivieji gėrimai. Didžiulis vartotojų srautas piktinasi mokesčiu, nes mano, kad toks reiškinys pranašauja ir mokesčius savanaudiškumui, atsakomybės neturėjimui ir t. t. „Laisvo pasirinkimo“ būtinybė neleidžia iš rinkų visai išstumti lėtinio poveikio nuo-dų. Labiausiai demaskuotus (cigaretės, alkoholis), tiesa, galima įvairiai suvaržyti. Čia bandome išsiaiškinti, kodėl gaivieji gėrimai pakliuvo į teisiamųjų suolą.Kristina KUČINSKAITĖnews@ozonas.lt

viskas nuo pradžių1798 m. pirmą kartą pavartotas „ga-zuoto vandens“ terminas;1835 m. JAV pirmą kartą parduodamas gazuotas vanduo butelyje; 1851 m. Airijoje sukurtas imbierinis li-monadas;1881 m. pagaminamas pirmas kolos skonio gėrimas;1886 m. gydytojas John S. Pemberton Atlantoje, Džordžijoje, sukuria „Coca-Cola“;1898 m. Caleb Bradham išranda „Pepsi-Cola“;1952 m. „Kirsch“ parduoda pirmąjį die-tinį imbierinį limonadą, pavadintą „No-Cal Beverage“;1957 m. pradedamos naudoti aliumi-nio skardinės;1970 m. pradedami naudoti plastiki-niai buteliai. Tokia štai kukli gaiviųjų gėrimų pradėji-mo istorija. Spalvingi, burbuliuojantys, kartais net kvapą gniaužiančio skonio – jie neatskiriami vaikystės palydovai. Suaugusieji taip pat išgeria nemažai gaiviųjų gėrimų, bet pagrindinis varto-tojas – vaikai. JAV gėrimų kompanijos (ir seno gero pažįstamo niekalų mais-to – visokių „mak“ sumuštinių), siekda-mos gaiviųjų gėrimų rinkos plėtros, pa-grindines reklamines pajėgas kadaise metė į ugdymo įstaigas. Gėrimų auto-matai, gėrimai, kuriuos lydi žaislai, gė-rimų konkursai, gėrimų spalvos... Kaip nepaminėti ir nuolat didinamų gėrimų talpų, kartu su gudria kainų politika. Tokie triukai, žinoma, atsipirko. Tiek ber-niukai, tiek mergaitės JAV 1977–1978 m. išgerdavo dvigubai daugiau pieno, nei gaiviųjų gėrimų. O 1994–1996 me-tais skaičiai apsivertė. Lik sveikas, Kalci, – susidėsime porcelianinius dantis... Didžiausias suvartojimo bumas užfik-suotas 1998 m. Tuomet žmogus JAV per mėnesį suvartodavo apie 212 litrus gaiviųjų gėrimų. 2004 metais pastebė-tas istorinis posūkis augimo kreivėje – gėrimų suvartojimas sumažėjo sep-tyniais procentais. Bet sumažėjimas apgaulingas, nes sumažėjo tik gazuotų ir saldintų gėrimų vartojimas. Vartoto-jai, jei ir netikėdami, tai vien dėl galin-gos įkvėpėjos mados persiorientavo į negazuotų, dietinių gėrimų sektorių (apie jį vystosi kita skeptiška kalba). Stebint pasaulines gaiviųjų gėrimų po-puliarumo tendencijas, rodikliai kiek kitokie. „Zenith International“, gėrimų rinkos konsultacinė firma, naujame 2008 m. Pasaulinėje gaiviųjų gėrimų ataskaitoje praneša, kad 2007 metais gaiviųjų gėrimų suvartojimas padidė-jo 3,9 procentais. Suvartojama iki 552 milijardų litrų, tai prilygsta 82,5 litrams žmogui. Didžiausias suvartojimo augimas užfik-suotas Rytų Europos šalyse – suvartota

iki 19,8 procentų daugiau nei anksčiau, bei Afrikoje – iki 11,1 procentų dau-giau. Tik Vakarų Europoje stebimas šioks toks gaiviųjų gėrimų populiaru-mo mažėjimas.

antsvorio kaltininkaiJau 1942 metais, Amerikos medicinos asociacijos (AMA) Maisto ir mitybos ta-ryba paskelbė, kad rekomenduojama kuo labiau apriboti gaiviųjų gėrimų bei saldainių vartojimą, nes jie visiškai ne-naudingi sveikatai. Tada buvo kalbama apie cukrų. Nes gaivieji gėrimai iš tiesų yra – kokia staigmena – saldieji gėri-mai. Bet turbūt kiekvienas jų mėgėjas kartais pastebi, kad išgėrus mylimiau-sio limonado, priešingai nei vandens, burna ir dantys apsivelia. Pagal išge-riamus limonado kiekius tyrėjai skai-čiuoja, kad vaikai per dieną sukramto iki 15 šaukštelių gryno cukraus. Pats tas augančiam organizmui! Gaiviųjų gėrimų vartojimą tyrėjai tie-siogiai sieja su antsvoriu. Jis lemia di-abeto atvejų daugėjimą. O nutukimas taip pat siejasi su širdies ir kraujagyslių ligomis, didesniu rizikos laipsniu su-

sirgti vėžiu. Demaskavus cukraus kie-kius – gamintojai atsigręžė į „dietines“, o kartu ir pigesnes alternatyvas – sal-diklius. Bet etiketė, kuri propaguoja „dietiškumą“ ir išdidžiai prisipažįsta puošianti turinį „be cukraus“, turėtų būti apeinama dideliu ratu. Sacharinas greitai buvo apkaltintas kancerogeniš-kumu (kaip ir ciklamatai prieš jį). Kitas populiarus saldiklis, aspartamas, taip pat nesulaukia didelio tyrėjų entuzi-azmo – moterys skundžiasi sustiprė-jusiais priešmenstruacinio sindromo simptomais, nerimaujama dėl galvos skausmų. Ilgesnį laiką palaikytas šiltoje terpėje aspartamas virsta metanoliu, kuris galutiniame kaitos etape tampa kancerogenišku formaldehidu. Nuoširdžiai susidomėjus etiketėmis, gaiviųjų gėrimų sudėtines dalis galima išskirstyti į šias kategorijas: sintetiniai dažikliai, sintetiniai kvapai, rūgštinės medžiagos, švelninančios medžiagos, klampiosios medžiagos, putojimą ska-tinančios medžiagos bei konservan-tai. Toks sąrašas vargiai sutampa su reklamose regimais sodais, pievomis, prisirpusiais, saulėje besimaudančiais

vaisiais... Jis artimesnis internete sklan-dančioms kalboms apie limonadus, ku-riuos galima naudoti kaip gerai veikian-čius variklių valiklius, buitinius valiklius (rūdims, įvairioms dėmėms), arba kaip mėsos tirpiklius (klausimas, kam reikia tirpinti mėsą, bet tai palikim tiems, ku-riuos kamuoja kerštas). Juokai juokais, bet gaiviųjų gėrimų rūgštingumas – reikalas rimtas. Didžiuliai cukraus arba saldiklių kiekiai maskuoja rūgšties sti-prumą. Gazuotuose gėrimuose dažnai naudojama fosforo rūgštis. Natūraliai organizmas stengiasi palaikyti kalcio ir fosforo pusiausvyrą. Dėl iš gaiviųjų gėrimų gauto pertekliaus gali vystytis osteoporozė – minkšti, silpni kaulai ir dantys, nes kalcis tiesiog pavagiamas iš jų. Kita bėda susijusi su gaiviųjų gėrimų rūgštingumu – virškinimo trakto sutri-kimai. Ypač jei gaivieji gėrimai pilami į „tuščią pilvą“. Pažeidžiama rūgštinė terpė, kyla skrandžio rūgštingumas. Tada belieka trilinkai susirietus skubė-ti į vaistinę pirkti kokių nors magiškų tablečių, kurios vartotoją paslaugiai siūlosi įsodinti į uždarą ratą. Juk reikia šalinti ne simptomus, o „ligą“.

spalvų karalystėLinksmoji vaivorykštė... Sunku supras-ti, kaip žmonės savo noru gali vartoti produktus, kurie akivaizdžiai žvilgsniui išpažįsta savo sintetinę kilmę. „Southampton“ grupės atliktas 300 vaikų tyrimas išspausdintas 2007 m. „Lancet“ žurnale iki šiol tebekursto ne-sutarimus tarp visuomenės ir gaiviųjų gėrimų industrijos. Jame skelbiama, kad rastas akivaizdus ryšys tarp gaivių-jų gėrimų vartojimo ir vaikų hiperakty-vumo, nesugebėjimo sukaupti dėmesį. Mokslininkai perspėja, kad taip gali iš-

augti karta, kuri labai sunkiai įsisavins bet kokias žinias. Prastėjantys besimo-kančiųjų pažymiai yra ne tik didėjančių protinių apkrovų rezultatas. Tai sietina ir su nesugebėjimu koncentruoti dė-mesio. Gaiviuosiuose gėrimuose esan-tys grynai kosmetinės paskirties daži-kliai kalti dėl poveikio vaikų sveikatai. Pernai pavasarį 42 įvairios organizaci-jos pateikė atnaujintą prašymą Euro-pos Sveikatos komisijai reikalaudamos uždrausti šešis dažiklius (E102; E104; E110; E122; 4R (E124) ir E129). Reika-lavimą savo šalyje uždrausti šiuos da-žiklius pati pirma pateikė Didžiosios Britanijos Mitybos standartų agentūra (FSA). Atrodo, kad gamintojai sutinka su visuomenės prašymu ir ryžtasi ieš-koti kitų alternatyvų. Dėmesio nekoncentruotumas, padi-dėjęs jautrumas sietinas ir su kofeino kiekiais gaiviuosiuose gėrimuose. Iš-tirta, kad vaikas, išgeriantis tris įprastas kolos skardines per dieną, suvartoja tiek pat kofeino, kiek suaugęs žmogus iš aštuonių puodelių kavos. Kofeinas taip pat gali būti kaltinamas kaip nar-kotinio pobūdžio pripratimą skatinanti medžiaga. Gal dėl to daugumoje po-puliariausių gėrimų būtinai rasite šio puikaus dalykėlio.

energetiniai gėrimai Gal teko girdėti, kad populiarusis „Red bull“ Prancūzijoje yra gaminamas pa-gal švelnesnę formulę nei kitose ša-lyse? Kai kurie prancūzai didžiuojasi sveikatos organizacijomis, kurios su-gebėjo nepasiduoti industrijai, kiti pik-tinasi tuo kaip žmogaus teisių pažeidi-mu. Nors sunku sutikti su tokiu teiginiu, žinant, kad Airijoje 2000 m. valdžia buvo užsakiusi skubų tyrimą, siekda-ma išsiaiškinti energetinių gėrimų po-

Nuotr. (cc) Mark Menzies

Ozonas 2009/2 (18) www.ozonas.lt rubriką remia portalas „Meniu.lt“. maistas / 7

veikį sveikatai. Tai padaryti paskatino 18-mečio mirtis. Išgėręs tris skardines jau minėtos firmos gėrimo jis patraukė žaisti krepšinio – čia jo širdis ir sustojo. Gamintojai valdžios institucijų pastan-gas kontroliuoti gėrimų „receptūras“ vadina laisvos prekybos pažeidimais ir bylinėjasi po teismus (tai jau vyko toje pačioje Prancūzijoje, Italijoje). Proble-ma tampa problema dėl to, kad nepai-sant plataus visuomenės, mokslininkų ir politikų susidomėjimo energetinių gėrimų poveikiais – iki šiol nėra jokio ES reglamentavimo šiam specifiniam produktui. O juk moksliniai faktai apie galimas sveikatos problemas dėl kofeino kiekių, gaunamų iš įvairių gė-rimų, buvo pateikti dar 1983 m. Šalia visų sudėtinių medžiagų – pagrindinė „veiklioji medžiaga“ energetiniuose gėrimuose yra kofeinas. Žmogus per dieną neturėtų jo suvartoti daugiau nei 400 mg. JAV Maisto ir vaistų minis-terija (FDA) rekomenduoja neviršyti 65 mg kofeino 340 gramuose gėrimo. Tačiau energetiniai gėrimai dažnai pažeidžia šį reikalavimą, kuris niekaip nėra įtvirtintas įstatymiškai. Kai kurios kompanijos savo gaminiuose pateikia iki 140 mg ir daugiau kofeino tokiame kiekyje – tai dvigubai daugiau nei re-komenduojama norma. Didelės kofeino dozės gali sukelti in-toksikaciją. Ypatingai pavojingu lai-komas energetinių gėrimų ir alkoho-lio maišymas. Tai yra tapę populiaria tradicija vakarėliuose. Tokie mišiniai laikomi ir agresyvaus elgesio, kylančio dėl energijos pertekliaus, iniciatoriais. Taip pat žinoma, kad kofeinas yra sti-prus diuretikas – dideli jo kiekiai racio-ne prisideda prie organizmo dehidra-tacijos. Tie, kurie energetinių gėrimų griebiasi

Nuotr. Fady Habib Geriau gerti sultis iš natūralių vaisių. Jūs teisūs, Lietuvoje tokių irgi yra. O kai jų trūksta, dar egzistuoja kompotai!

Nuotr. (cc) Mark Menzies

labai retai, neturėtų per daug išsigąsti. Tačiau tie, kuriems šie gėrimai yra kas-dienės dietos dalis, turėtų tiesiogine prasme čiuptis už širdies. Energetinių gėrimų nepatariama gerti tiems, ku-rie turi padidėjusį kraujo spaudimą, nėščioms moterims, intensyvia fizine veikla užsiimantiems asmenims, tu-rintiems nervinio pobūdžio sutrikimų. Energetiniai gėrimai nesuteikia ener-gijos iš savęs – jie paskatina ją akumu-liuotis iš turimų organizmo resursų. O tai nėra gerai, jei toks prievartinis „pa-kylėjimas“ skatinamas dažnai – tuomet organizmas nespėja atsigauti. Energetinių gėrimų gamintojų suvar-žymas yra sudėtingas procesas dar ir dėl to, kad patys vartotojai pasyviai re-aguoja į esamas grėsmes sveikatai. Tai galima sieti su tuo, kad nuovargis, didelis gyvenimo tempas daugelį jų priverčia dažnai kliautis „papildomos“ energijos suteikiančiomis priemonėmis. Šiuo metu Šveicarijos mokyklose jau uždrausta pardavinėti daug kofeino turinčius gėrimus. Tai padaryti paskati-no mokiniai, pradėję skųstis didėjančiu nervingumu, negebėjimu susikaupti.

ką gerti?Kas per klausimas – sveikiausia troškulį malšinti švariu vandeniu arba žolelių arbatomis. Jei norima kvapų, spalvų, skonių – galima patiems pasigaminti įvairių gėrimų iš vandens ir vaisių, ar grynų vaisių sulčių.Galų gale internete galima rasti daugy-bę sveikatai draugiškų gėrimų receptų smaguriams. O tiems, kurie tingi patys užsiimti skonių kompozicijų kūrimu, galima pasiūlyti susirasti įvairių „žalių“ produktų. Tiesa, mūsų parduotuvių lentynose jų labai mažai, o ir pasiūla – gana brangi.

Ozonas 2009/2 (18) www.ozonas.lt8 / vanduo

Lauryna Tarvydienė

Mes niekada neturėsime daugiau vandens nei turime šiandienŠvarus ir šviežias vanduo yra būtinas gyvybei. Senųjų kultūrų mitologijo-je, folklore vandeniui buvo skiriamas svarbiausias vaidmuo – jis buvo svei-katos bei klestėjimo šaltinis. Tuo tarpu šių dienų civilizacijose vanduo ima tapti prabangos elementu.

Prasidėjus pasaulinei industrilizacijai, ūkyje tame tarpe ir žemdirbystėje naudojamos trąšos (pesticidai, herbi-cidai, insekticidai), perteklinis mėšlas, chemijos pramonė ir kt. ypatingai už-teršė vandens išteklius. Ir to nepakeitė net itin griežtos nuotekų valymo prie-monės, kurių buvo imtasi per pasta-ruosius dešimtmečius. Taigi šiandien glogalinis vadens išteklių užterštu-mas kartu su augančiu populiacijos skaičiumi bei kintančiais vartojimo įpročiais, priartino „pigaus vandens“ eros pabaigą.

Tik apie 3% viso žemės vandens yra gėlas vanduo, kuris teoriškai yra at-sinaujinantis vandens šaltinis, nes grįžta į ekosistemą ( beje, 2,09 % šio vandens yra ledo pavidale, 0,01% ran-dama ežeruose ir upeliuose, 0,61% - požeminiuose vandenyse, 0,01% yra atmosferoje). Tačiau mokslininkai

in aqua veritas! i DaLis. kuo gresia PLanetos ir žMogaus DehiDratacijaVisa kas gyva mūsų planetoje egzistuoja dėka to, jog yra vanduo. Maža to, visa kas gyva yra sudaryta didžia dalim iš vandens. Žmogus ir virtas žirnis turi vieną bendrą bruožą - juos abu sudaro 75 % vandens. Skirtumas tik tas, jog žirniui tai - nė mo-tais. Tuo tarpu kiekvienas žmogaus organizmo veiklos sutrikimas gali būti signalas, jog kūnui visų pirma trūksta skysčių. Be vandens žmogus galėtų išgyventų vos tris paras, tuo tarpu žirnis, jei jo neišvirsim, „atsives palikuonių“ net po metų džiovini-mo ant palangės:) Taigi pabandykime pažvelgti kuo gali pasireikšti vandens stygius globaliame bei individualiame lygmenyje.

teigia, kad besikeičiantys vandens naudojimo būdai ir jo kokybės blo-gėjimas artimiausioje ateityje sąlygos gėlo vandens perdirbimo metodų brangimą. Šią situaciją ekologai įvar-dina kaip „ekologiško vandens vir-šūne“, turėdami omeny, jog pasaulis priartėjo prie natūralios gėlo vandens išteklių ribos, kurią peržengus gavyba vis labiau ima atsilikti nuo didėjančios paklausos. Prognozuojama, jog 2025 m. 2 iš 3 žmonių gyvens nuolatinio geriamo vandens trūkumo - „vandens streso“ sąlygomis, kas savo ruožtu ateityje gali iššaukti net karus.

Lietuva – vandens kuveitasŠiame globaliniame vandens stygiaus kontekste, mes galime pradėti jaustis panašiai kaip mūsų protėviai, kai LDK teritorija siekė Juodąją jūrą. Pagaliau ir mes kažką išties vertingo turime. Lie-tuva yra vienintelė valstybė pasaulyje, kuri gėrimui vartoja 100 % gruntinius (požeminius) vandenis! Kitos valsty-bės, dėl gruntinio vandens stygiaus yra priverstos naudoti ir paviršinius (ežerų, upių ir šaltinių) vandenis, kurie pasižymi įvairiausiu gausiu užterštu-mu. Toks vanduo nėra turtingas mi-neralinėmis medžiagomis, dažnai va-dinamas “minkštu vandeniu”, net jei jis dažniausiai ir nėra minkštas.Tuo tarpu natūralus geologiškai susi-formavęs vanduo – yra didelė vertybė. Giliai po žeme vandens baseinuose nuo susigeriančio lietaus, tirpstančio

sniego, upių ir kt. susidarantys grun-tiniai vandenys prisisotina įvairiomis naudingomis medžiagomis. Grun-tiniai vandenys dažniausiai atitinka higienos reikalavimus ir neturi daug toksinių medžiagų.

vanduo – universalus vaistasTačiau vanduo yra ne tik gamtinis resursas. Jis yra vienas iš pagrindinių cheminių komponentų žmogaus or-ganizme. Kiekviena kūno sistema ne-išvengiamai priklauso nuo vandens. Jis sudaro daugiau nei du trečdalius žmogaus kūno svorio: smegenis su-daro 95% vandens, kraują - 82%, plau-čius – 90%, o kaulus - 20%. Kiekvienas žmogaus organizmo veiklos sutriki-mas gali būti signalas, jog kūnui visų pirma trūksta skysčių.

Vanduo yra be galo svarbus visoms žmogaus kūno funkcijoms. Kiekvie-nos ląstelės gyvavimas priklauso bū-tent nuo šio gamtos elemento: van-duo yra seilių pagrindas, jis taip pat sudaro skystį, apgaubiantį sąnarius, vanduo reguliuoja kūno temperatūrą bei medžiagų apykaitą, drėkina plau-čius, užtikrina visavertį kvėpavimo procesą, valo organizmą nuo toksinų, sudaro apsauginį nosies, burnos bei ausų ertmių sluoksnį ir atlieka daug kitų gyvybiškai svarbių funkcijų.

Dehidratacijos simptomai gali reikš-tis: prasta orientacija, mieguistumu,

džiūvančia burna, patamsėjusia oda aplink akis, viršsvoriu, lėta medžiagų apykaita, net organų nepakankamu-mu, išsausėjusia oda, migrena, hiper-tenzija, virškinimo sutrikimais.

Taigi šiandien atsiranda žmonių, kurie pagrindinę problemą įžvelgia vandens trūkume individualiame organizme. JAV mokslininkas, pabėgėlis iš Irano, daktaras Batmanghelidjo, tiki, jog dauguma šiuolaikinių ligų atsiranda iš paprastos, tačiau dažniausiai nepa-stebėtos priežasties – mes geriame per mažai gryno vandens! Kai mūsų kūnai dėl to ima priešintis, pasireiškia šie troškulio iššaukti požymiai: astma, diabetas, artritas, širdies skausmai, nutukimas, aukštas kraujo spaudi-mas, virškinimo sutrikimai, migrena ir daugybė kitų, visiems žinomų ir dau-gelį kamuojančių bėdų. Tačiau jeigu gersime pakankamai vandens, pasak daktaro Batmanghelidjo, šių chroniš-kų ligų galima ne tik išvengti, bet ir jas išgydyti.

Šių išvadų daktaras priėjo 2,5 metų sėdėdamas Irano kalėjime, kuriame dėl politinių motyvų buvo pasmerktas myriop, ir iš kurio buvo paleistas tik dėl to, kad jo gydymo metodai padarė di-delį įspūdį Irano fundamentalistams. Kalėjime jis buvo vienintelis gydytojas 3 tūkstančiams kalinių, kurių gydymui neturėjo praktiškai beveik jokių vaistų. Kiekvieną savo pacientą jis gydė „išra-šydamas“ išgerti tam tikrą kiekį van-dens. Šį savo eksperimentą jis aprašė knygoje „Jūsų kūnas šaukiasi vandens“ (http://www.watercure.com) (knyga yra išversta ir į lietuvių kalbą).

troškulys – artėjančios ligos požymisDidžiausia medicinos istorijos trage-dija, daktaro Batmanghelidjo many-mu, yra teorija, anot kurios, išdžiūvusi

burna – tai vienintelis organizmo van-dens poreikio rodiklis. Išdžiūvusi bur-na, mokslininko teigimu, – tai vienas iš pačių paskutinių organizmo dehidra-tacijos požymių.

Remdamasis savo eksperimentais Batmanghelidjo nustatė, jog:- 75 % žmonių chroniškai dehidrata-

vę;- 37 % žmonių troškulio mechaniz-

mas toks silpnas, kad dažnai palai-komas alkiu;

- netgi silpna dehidratacija sulėtina organizmo metabolizmą mažiau-siai 3%;

- viena vandens stiklinė nuslopina vidurnakčio alkį bemaž 100 % tiria-mųjų;

- vandens trūkumas yra pirmoji nuo-vargio dienos metu priežastis;

- bandomieji tyrimai parodė, kad 8-10 vandens stiklinių per dieną gali ženkliai palengvinti nugaros ir sąnarių skausmus 80% pacientų;

- vos 2 % sumažėjęs vandens kiekis organizme gali sukelti trumpalai-kės atminties trikdžius, kliudyti atlikti paprasčiausius aritmetinius veiksmus, sutelkti dėmesį į moni-torių ar spausdintą puslapį;

- 5 stiklinės vandens kasdien žar-nyno vėžio riziką sumažina 45 %, krūties vėžio - 79 %, dvigubai su-mažina riziką susirgti pūslės vėžiu;

- padidintas vandens suvartojimas sergant gripu ar peršalimu sutrum-pina ligos laiką iki 2-3 dienų.

Mokslininkas įsitikinęs vandens gydo-mąja visagalybe ir teigia, kad jo kita knyga bus skirta problemai – van-duo ir vėžys.

Tuo tarpu II šio straipsnio dalis kitame numeryje bus skirta vandens kokybei, „galioms“, jo valymo sistemoms, prie-taisams bei metodams apžvelgti.

Nuotr. Vyto Matkaus

Ozonas 2009/2 (18) www.ozonas.lt ekodaiktas / 9

ekoDaiktasekologiški medžiaginiai vystyklai

Ką atsimenate iš kūdikystės? Sugriu-vusią kaladėlių pilį, mamos chalato spalvą ar ant blizgaus spintos pavir-šiaus žaidžiančius spindulius? Kaip ten bebūtų, tikriausiai neatsimenate savo vystyklų (paklauskite tėvų, ar jiems tai lygiai taip pat lengvai išsitrynė iš atminties). O jie kadaise buvo me-džiaginiai, t. y. iš vadinamosios marlės ir vatos. Atsiradus pampersams jauni tėvai palaimingai atsiduso: mažiau nemiegotų naktų ir vonioje išdžiaus-tytų vystyklų. Sauskelnių reklamos išties pilnos gun-dančių pažadų: mažyliui mažų ma-žiausiai pradės kvėpuoti užpakalis. O jei jums pasiseks, vaikutis ims lakstyti, žavėtis ant sauskelnių kraštų išpaišy-tais žvėreliais ir „tirti pasaulį“. Tikras jaunasis Niutonas namie. Deja, dirbtinio pluošto sauskelnės ne tokios draugiškos aplinkai (kurioje, beje, mažylis užaugęs turės gyventi). Suirti joms reikia daug laiko, o per-dirbti panaudotų vystyklų niekas ne-siruošia. „Baby Beehinds“ siūlo grįžti į medžia-ginių sauskelnių amžių: jos atsieina pigiau (žinoma, juk jas galima naudo-ti daug kartų), ir yra tikrai draugiškos mažylio odai. Ir jums nebūtina gamin-ti vystyklus patiems – „Baby Beehinds“

Miglė Anušauskaitėekodaiktas@ozonas.lt

ekologiški eteriniai aliejaiKažkodėl dabar niekas nebeklausia „Ar tiki horoskopais?“. Kad susidary-tum tinkamą vaizdą, reikia sužinoti, kurio gyvūno valdomais metais žmo-gus gimė, apskaičiuoti, kuris skaitmuo valdo jo likimą. Keli nesudėtingi testai padeda nuspręsti, kurios stichijos jo kūne daugiausia, o tada jau galima paklausti, ar žmogaus mityba suba-lansuota pagal į čakrų aktyvumą. Re-gis, kuo labiau trokštame grįžti prie šaknų, tuo viskas darosi sudėtingiau. Nė nepajunti, kaip tave apraizgo del-no linijos, čakrų spinduliai ir reikšmingi žvaigždynų raštai. Skepsis skatina mane laikytis nuo to-kių sudėtingų žodžių kaip ajurveda kuo toliau. Juk senosios kultūros yra grūste prigrūstos nepatikrinamų prie-tarų, o nuo prietarų gali būti laisvas tik tada, kai jų nežinai.Kad ir kaip būtų, tikiuosi, kad užsideg-dama mėgstamą smilkalą neužpykdau kokios daugiarankės dievybės. Nepai-sant (tikros ar tariamos) įtakos dvasi-niam pasauliui, ajurvedos arbatos yra

Laikinos tatuiruotės

Tatuiruotė – sena mano svajonė. Kai Vilniuje siaučia tatuiravimo meistrų infliacija, tikrai galėčiau pasiryžti jąįgyvendinti. Tik viena bėda – odos badymas su dažais pripildytom adatėlėm yra skausmingas. Jeigu iki paskutinės minutės tempiu apsilan-kymą pas dantų gydytoją, kodėl tu-rėčiau stačia galva pulti į tatuiravimo meistro kėdę? Tarkim, pasiryžau. Tarkim, pagelbėjo didelis noras, maištinga siela ir ugni-nis vanduo. Bet kokį paveikslą turė-čiau visam gyvenimui išrėžti ant savo kūno? Geometrinį piešinį, zodiako ženklą, obuolį besivejantį ežį ar jūrų veršiukėlį? Ar turėčiau save pažen-klinti elegancija? Agresyvumu? Myli-mojo vardu (gerai, čia juokauju)? Šią dilemą praeitą vasarą išsprendė draugė, pasidariusi laikiną tatuiruotę su chna dažais. Ne salone – namuose su šiek tiek stipresniu plaukams skir-tos chna mišiniu. Atradusios šį stebuklą, turėjome linksmą pramogą: prisipaišėme gėly-čių ant nugaros ir arkliukų ant pėdų. Storas teptukas ir neįgudusios ran-kos begalinio grožio gal ir nesukūrė, užtat visai neskaudėjo. O po poros

Perdirbti daiktai

Štai taip gyventi siūlo eko-trobos sa-vininkas Vladas Kipsas: saugiai, svei-kai, pigiai ir ekologiškai. Na, ir gal kiek ekscentriškai. Sakai, rūšiuotum šiukšles, bet virtu-vėje maža vietos? Tikrai: jei kiekvienai šiukšlei skirsi po kibirą, grindys ims atrodyti kaip milžiniška lego kaladė-lė. O jei dar užsukę kaimynai pagal-vos, jog bute pro lubas laša? Nema-loni situacija. Šiukšlių telkimąsi virtuvėje galima iš-spręsti panašiai kaip žmonių telkimą-si miestuose – daugiabučiais. Turėjo žmogus seną drabužių spintą – užuot išmetęs, pagamino tokį „daugiaaukš-tį konteinerį“. Viena lentyna – plas-tmasei, kita – stiklui (sako, ši lentyna kažkodėl pilnėja sparčiausiai), trečia – popieriui... Patogu ir estetiška – iš-mesdamas banano žievę jautiesi kaip sekretorė, dedanti dokumentų aplan-ką į spintą. Lentynose stūksančios dėžės rastos prie prekybos centro. Išleista pinigų – nė cento. Baiminiesi mobiliųjų telefonų sklei-džiamos radiacijos? O gal tiesiog nori išsiskirti iš minios? Prie mobiliojo telefono kyburiuojantys blizgučiai ar kažkokie kailiuoti padarėliai neat-

Perdaryti drabužiai

Beveik tobula pramoga: moteriškų žur-nalų puslapiai, kur dizaineriai ir jais ap-simetantieji narstyte narsto įžymybių aprangos klaidas, nepamiršdami pa-minėti ir dizainerio pavardės. Ir rekla-ma padaryta, ir puslapis spalvingo-

tuo jau pasirūpino. Sauskelnių būna kanapinių, lašini... tfu, bambukinių ir medvilninių. „Ekovaiko“ tinklalapyje teigiama, jog su medžia-giniais vystyklais galima geriau pažinti savo vaiko tuštinimosi įpročius, o vai-kas taip pat geriau jaučia savo kūną ir greičiau išmoksta tualeto įgūdžių. Tai suteikia šiokios tokios vilties, kad ne-pražus šiame atšiauriame gyvenime. Tiesa, yra ir vienas minusas. Dažnas tėtis mano, kad šuns padarytą balutę galima išvalyti tiesiog užmetus ant jos skudurą ir laukiant, kol kažkokiu mistiniu būdu visas skystis (kartu su kvapu) susigers į audinį. Taigi galima įsivaizduoti, kad traukti į vonią lai-kant glėbyje krūvą panaudotų vys-tyklų dažniau teks mamai. O gal kas nors pasiryžęs įrodyti kitaip?

Medžiaginės sauskelnės – nuo 43Lt www.ekovaikai.lt

skanios, o eteriniai aliejai – tikrai be galo kvapnūs. Jeigu jie dar ir ekologiški – kodėl nesurizikavus pabandyti? „Kvapų namuose“ parduodami aliejai išgauti iš gėlių, augančių Prancūzi-jos romantiškose pievose ir Dramblio Kaulo Kranto egzotiškose apylinkėse. Gal užlašinę vieną lašą aliejaus ant oro drėkintuvo ir nepatikėsite, kad sėdi-niuojate Alpių šlaituose (būtent ten – 1 km aukštyje – surinktos eteriniams aliejams naudojamos levandos), bet malonus kvapas – garantuotas. Jei norite išmėginti talentą parfumeri-jos srityje, o gal tiesiog prisipirkote per daug aliejaus – „Kvapų namų“ tinkla-lapyje rasite receptų kvapų mišiniams gaminti. Vienas mišinys skirtas darbin-gai atmosferai paskleisti, kitas – stab-dyti kenksmingų bakterijų dauginimą-si namie, ir, žinoma, išvalyti ir sutvarkyti jūsų čakras.

ekologiški eteriniai aliejai – „kvapų namai“ www.kvapunamai.lt, 5 ml – 14 Lt

savaičių piešiniai pamažėle nubluko (nenubyrėjo gabalais ir neištepė dra-bužių). Tada galėjome nusipiešti kitų. Aišku, anokia čia naujiena – chna meną žino ir Indijos moterys (su-dėtingais priešvestuviniais raštais ant jų plaštakų tikrai verta žavėtis), ir Holivudo žvaigždės, kartkartėmis „susidominčios“ Rytų kultūra. „Natu-ral expressions“ tinklalapyje galima nusipirkti kokybiškų chna mišinių,

taip pat pasižiūrėti Holivudo žvaigž-džių nuotraukų, pasijuokti iš jų arba pasisemti idėjų. Praktikuotis geriausia žiemą – nė nepajusite, kaip įgusite ir pavasarį puikuositės sudėtingais ir gracingais raštais ant blauzdų.

Chna mišiniai kūno piešiniams – nuo 11.99 $.www.naturalexpressions.org

mis fotografijomis užpildytas. O kur dar tyčiojimosi malonumas! Skaity-tojui – galimybė pagiežingai lietuviš-kai paburbėti. Tu už tuos keturiolika tūkstančių išgyventum ištisus metus, o štai ši kvaila aktorė nusipirko baisią suknią. Ir kokia stora atrodo!.. Jei įžymybėms kliūva net už pernelyg smulkias drabužio klostes, įsivaiz-duokite, kaip būtų užsipulta (o gal išliaupsinta?) žvaigždė, apsirengusi rūbais „iš antrų rankų“. O šito laukti, regis, ilgai neteks. Populiarindami idėją „panaudok dar sykį“ mažiau šiukšliname, atrodome originaliai ir laviname stiliaus pojūtį – juk ne visada lengva taip suderinti senus drabužius, kad atrodytum estetiškai ir madingai. Tiems, kurie stiliaus pojūčio neturi, o vis tiek nori atrodyti gražiai ir teršti mažai, kompanija „Art d‘eco“ siūlo dė-vėtus dabužius, perdirbtus taip, kad ir dabar nebūtų gėda su jais eiti į gatvę

(ar ant raudono kilimo). „Art d‘eco“ kolekcijose kiekvienas surastų ką nors sau. Viena kolekcija – eklektiška, kita – įkvėpta Indijos, tre-čia – pagaminta iš kareiviškų milinių ir vatinukų. Deja, „Art d‘eco“ neturi internetinės parduotuvės, taigi panorusieji pasi-puošti perdirbtais drabužiais, turės vykti į Angliją, Prancūziją arba Japo-niją. Kita vertus, dėvėtų drabužių par-duotuvę galima surasti ir arčiau. Taigi norėtųsi tarti žodį ir „pasidaryk pats“ tema – įdomiai perdaryti dra-bužį (apsiūti skirtingų spalvų lopais, tekstilės dažais nupiešti mėgtamą komikso personažą, rankogalius pa-puošti nėriniais) galime ir patys. O ša-ligatvius brūžinantiems ir prie žmo-nių besikabinėjantiems stilistams pasiūlykime verčiau sukalti inkilėlį.

Perdirbti drabužiai www.artdecodesign.com

kreips dėmesio taip, kaip tai padary-tų... telefono ragelis. Iš seno nebenaudojamo aparato ati-mi ragelį, prie jo pridedi laisvų rankų įrangą bei kištuką – ir išeina papim-pintas telefonas. Man tai neatrodo tokia jau paprasta matematika, bet V. Kipsas šmakšt kištuką į Nokia, eina gatve ir kalbasi. Tik, sako, žmo-nės keistai žiūri. Turbūt sprendžia, kas čia per stilius – alternatyvus ar

retro. Jei išgirdus apie tokį nagingumą bejėgiškai nusvyra rankos – nenu-simink. V. Kipsas skelbiasi priimąs užsakymus įvairiausių ekodaiktų gamybai: „...nuo ragelio iki namo“. Gal verta pabandyti?

www.troba.eu (ten visa telkiasi)

Ozonas 2009/2 (18) www.ozonas.lt10 / aktyvistai

kaiP išsivaDuoti nuo PrikLausoMybės sisteMai „Aqua-Luna“ – tai organizacija, kurios dėka daugybė žmonių išmoko gyventi savarankiškai, nepriklausomai

nuo jokios sistemos – nei energiją tiekiančios, nei inertiškai mąstyti verčiančios ar pan. Šios organizacijos įkū-rėjai – Martinas ir Lucy taip patys gyvena ir tokią gyvenseną aktyviai propaguoja kitiems. Buvęs kompanijos „Boing” inžinierius bei kompiuterių specialistė gyvena dykumoje, tarp JAV ir Meksiko – niekieno žemėje. Jie nemoka mokesčių, neapsipirkinėja parduotuvėse. Viską, ko jiems reikia, pasidirba patys. Tai jų pačių pasirink-tas gyvenimo būdas, grįstas ne religiniais sumetimais, bet paprasčiausiu žmogišku troškimu būti laisviems, laimingesniems ir gyventi ekologiškiau. Apie tai, kokią laimę žmogui teikia paties statomas namas bei kitus dalykus, Martinas dalijasi šiame interviu, įvykusiame vienos internetinių pokalbių programos dėka. Martinui paskambinti neįmanoma, nes jis neturi telefono, tačiau jis turi daug daugiau…

Skirmantė Goughnetwork@ozonas.lt

Pirmiausiai norėčiau paklausti, kas Jus paskatino ištrūkti iš standartiš-kai įrėminto gyvenimo tarp elektros tinklų, vandens tiekėjų ir t. t.? Ar šį žingsnį lėmė noras tausoti aplinką ar dar kokios priežastys? Mano norą „atsijungti nuo tinklo“ lėmė suvokimas, jog žmonija juda klaidinga linkme, o tai netiesiogiai yra susiję ir su noru tausoti aplinką. Mudu su žmona dėl daugybės priežasčių vieną dieną apsisprendėme, jog nebebūsime ge-namos avys, darysime tai, ką norime daryti, o ne tai, ką privalome, kam mus įpareigoja socialinė aplinka. Mes no-rėjome patys gyventi savo gyvenimą, patys užauginti savo vaikus, maisto, pasigaminti sau elektros ir t. t.

Tai kaip suprantu, Jums pavyko to pasiekti: tapote nepriklausomi fi-nansiškai, energetiškai, socialiai, fiziškai... Teisingai, mes auginame savo vaisius bei daržoves, skerdžiame gyvulius, pasigaminame ne tik elektros, bet ir degalų, statome savo pečius, tualetus, gaminame duris ir baldus. Būtent to mes ir bandome mokinti savo pasekė-jus – visiškos nepriklausomybės.

O drabužius Jūs taip pat patys „pa-sigaminate“? Matau, kad turiu patikslinti. Mūsų suvokimu būti 100 procentų nepri-klausomam nereiškia, kad tu negali nueiti ir pažiūrėti filmo kino teatre ar nusipirkti picos. Būti nepriklausomam reiškia, kad tau paprasčiausiai nėra reikalo to daryti. Mes išsikepame savo picą, pasigaminame saldainių, mes pasigaminame viską, ko mums reikia. Pasisiuvame ir drabužių, o kadangi gyvename dykumoje, mums jų reikia nedaug. Žmonės galvoja, kad, kai tu atsiskiri ir tampi visiškai nepriklau-somas energetiškai, finansiškai bei kitais aspektais, tu nebegali gyventi bendruomenėje. Tačiau tai klaidingas

požiūris. Skirtumas tas, kad tu nepri-valai to daryti, jei to nenori. Čia svarbu laisvas apsisprendimas – kol žmogus turi galimybę rinktis bei spręsti, tol jis yra nepriklausomas.

Ar Jūsų apsisprendimą lėmė tai, kad Jūs gyvenote JAV – valstybėje, kuri turbūt yra didžiausia konsiumeris-tų, vartotojų, „meka“ pasaulyje? Taip, aš manau, kad, jei, pavyzdžiui, būtume gyvenę Naujojoje Zelandi-joje, nebūtų kilęs toks didelis noras atsiskirti. Būtent gyvenimas JAV – di-džiojoje deklaruojamos žmogaus ap-sisprendimo laisvės šalyje – paskatino nebesitaikstyti su tokiu masišku šios vertybės iškraipymu. Mes niekada ne-norėjome gyventi JAV, iš tiesų mes net ieškojome žemės kitose šalyse įskai-tant Ispaniją, Belizą ir t. t. Šiuo metu gyvename laisvos prekybos zonoje tarp JAV ir Meksikos. Mūsų ūkis yra įsi-kūręs pusiau JAV, pusiau Meksike, tai reiškia, kad mes galime judėti į viena ir į kitą valstybę kaip norime, čia nėra jokių įstatymų...

Jums tikriausia nereikia mokėti jo-kių mokesčių? Taip, mes nemokame jokių mokesčių nei JAV nei Meksikai. Tai lyg gyveni-mas viename iš indėnų rezervatų (jei esate su tuo susidūrusi).

Jūsų svetainėje mačiau, jog apmo-kote žmones. Ko konkrečiai moko-te norinčiuosius sekti Jūsų pavyz-džiu?Tiesą sakant, tai ko mokome – labai platu. Žmonės, kurie pasirenka tokį gyvenimą, turi išmokti kaip statyti, saugoti, gydyti, operuoti, linksmin-

tis, praktikuoti religiją, kontroliuoti klimatą, mokytis, apsirūpinti švariu vandeniu, išvalyti nuotekas, medžioti, žvejoti, kaip pasigaminti elektros bei degalų ir t. t. Taip pat jie turi išmokti patys išsikepti duonos bei pasigamin-ti popierių ir rašalą, pasigaminti visus įrankius (vinis, plaktukus), baldus (kė-des, stalus, lovas, spintas), numegzti ar išausti užtiesalus, pasistatyti dušus, vandens šildytuvus, šiltnamius...

Ir Jūs viso to išmokote? Taip, kiekvienas elementas yra svar-bus. Pavyzdžiui, reguliariai pasilinks-minti ar pasportuoti yra lygiai taip pat svarbu kaip dirbti. Būtent dėl šios priežasties mūsų mokymai tęsiasi taip ilgai. Žmonės, kurie atvyksta pas mus mokytis, gan ilgai gyvena būtent tokį gyvenimą, kokį gyvename mes. Kie-kvieną dieną jie dirba tokius pat dar-bus kaip ir mes, o vėliau sukauptą pa-tirtį bei žinias išsiveža su savimi, kad galėtų tai taikyti savo gyvenime. Jei žmogus apsisprendžia „atsijungti nuo tinklo“, šios žinios labai praverčia.Kol mokiniai pas mus gyvena ir mo-kosi, mes galime statyti užtvanką arba požeminį vandens rezervuarą, netgi – baseiną arba bažnyčią, arba rūkyklą. Nėra svarbu, ką mes statome, svarbiausia, jog išmokstame statyti patys. Vėliau, kai pastatai užbaigiami, jie naudojami pagal paskirtį. Tarkim, jeigu mokiniai nori mėsos, jie turi pa-tys paskersti gyvulį ir tik tada jį išrūkyti ir valgyti. Arba, jei, tarkim, jie pastato šiltnamį, patys ten ir sodina daržoves. Įvykus avarinei situacijai, kaip, pavyz-džiui, prieš porą dienų įvykęs gaisras, mokiniai privalo keltis vidury nakties ir gesinti gaisrą. Čia niekas neatvažiuos,

kad mums padėtų. Mes juk neturime telefono ryšio! Mes turime tik sateliti-nį internetą. Esame gaisrinė, policija, ligoninė, mėsinė, veterinarijos klinika, vaistinė ir parduotuvė.

Tai jeigu kam prireikia rimtos ope-racijos, ką tuomet darote? Atliekame operaciją. Žmonija išgy-veno tūkstančius metų be gydytojų ar stomatologų. Aš daugiau nei kartą esu pats sau užsisiuvęs žaizdas. Ar Jums yra kada kilusi mintis grįžti atgal į normalų, patogų, vartotojiš-ką, saugų gyvenimą? Turiu prisipažinti – ne. Šiam žingsniui mes ilgai ruošėmės. Dešimt metų prieš galutinai apsispręsdami lašas po lašo „aukojome“ savo vartotojišku-mą, kol galiausiai buvome pasiruošę daryti tai, ką darome šiandien. Todėl mums tai buvo gana lengva. Vienin-telis dalykas, kurio aš būčiau tuomet norėjęs – panašios programos, kokias mes rengiame šiandien (dirbtuvės, in-ternetiniai gidai, konsultacijos ir pan.). Tai būtų mums labai padėję.

Kiek Jūsų nuomone apsisprendi-mą „atsijungti nuo sistemos“ lemia žmogaus finansinė situacija? Juk nekilnojamasis turtas brangus, o kur dar vėjo jėgainės ir kiti kaštai. „At-sijungimo“ kaina nebuvo didesnė nei kelių mėnesių alga. Iš tiesų mums pa-sidarė pigiau nebedirbti ar konvertuo-tis. Šiuo metu neturime jokių išlaidų, tad nebereikia ir pajamų. Kalbant apie vėjo jėgaines, jas pasiga-minome patys iš to, kas yra arba ne-mokama, arba TIKRAI pigu. Mes nieko neužsidirbame iš „Aqua-luna“ veiklos.

Net nematome tų pinigų, kurie kau-piasi iš mūsų tinklapio ar už konsulta-cijas užsienyje. Turime atstovę mieste, kuri tvarko visus sukaupiamus pinigus ir paskirsto kitiems projektams, ku-riems reikia pagalbos. Pavyzdžiui, įgyvendiname daug darnios raidos projektų neturtingose bendruome-nėse, daugiausiai Meksike. Taip pat iš tų pinigų nupirkome 3000 hektarų žemės Amazonėje, miško saugojimo teritorijoje.

Kokie Jūsų ateities planai? Dabar aš jau norėčiau nutraukti mūsų rengiamus mokymus ir susikaupti tik savo dirbtuvėms ir interneto progra-moms, kurias rengiame pačiame ūky-je. Visos konsultacijos, deja, nepasie-kia mano norimų rezultatų. Paprastai netgi paverčia tam tikras organizacijas ar bendruomenes priklausomomis nuo mūsų. Taip atsitinka, nes žmo-nės netampa nepriklausomi, tiesiog priklausomybės klausimas pasuka-mas kitu kampu. Dažniausiai tokios organizacijos susisiekia su manimi po metų ir reikalauja, kad sugrįžčiau, nes jiems sunku ir jie nežino, ką daryti. Ši priklausomybė turbūt net bloges-nė už priklausomybę standartiniam energijos ir žmonių tinklui, nes aš esu sunkiau pasiekimas. Be to, aš labai pa-vargstu nuo kelionių ir buvimo dide-liame kolektyve.

Tai žmonės nebėra tokie malonūs, kai pripranti gyventi be jų? Taip, tai visiška tiesa. Bet kam, kas pagyveno be draugijos metus ir po to staiga grįžta į bendruomenę bent vienai dienai, yra neišvengiama patirti baisius fizinius simptomus vien nuo

Ozonas 2009/2 (18) www.ozonas.lt aktyvistai / 11

visų pojūčių kiekio, krūvio, triukšmo... Kol žmogus gyvena bendruomenės aplinkoje, jis nepastebi viso to triukš-mo, kvapų ir vibracijų maišalynės, tie pojūčiai tiesiog natūraliai susilpnė-ja. Žmogus nėra sukurtas visam tam chaosui, mašinų signalizacijoms, mo-biliesiems telefonams, automatiškai atsidarančioms durims ir t. t. Galiau-siai informacijos pasidaro per daug ir tie pojūčiai tiesiog atrofuojasi. Mes – tie, kurie gyvename be viso to; su-grįžę į tokią aplinką viską jaučiame, ir mums tai tampa labai skausmingais ir nemaloniais išgyvenimais. Visada per-spėjame savo mokinius apie tai, kaip jie jausis sugrįžę į „normalią“ aplinką, nes kartais jie ima galvoti, kad susirgo. Nors dažniausiai jie ir suserga. Mes gyvendami mūsų ūkyje niekad neser-game. Mes neturime čia nei bakterijų, nei virusų, nei ligų.

Prašau paaiškinkite? Žmonija ir bendruomenė tiesiog au-gina šiuos dalykus. Pavyzdžiui, niekas neskalbia pinigų, nors mes visi juos liečiame. Tai milžiniška bakterijų ir ligų kempinė. Palietę pinigus vėliau valgo-me ar liečiame akis, tuomet ir suser-game. Visa tai ir gerai, ir blogai. Jeigu mes iki gyvenimo pabaigos gyven-tume ūkyje, mes niekad nesirgtume (slogomis, peršalimais ir panašiai), bet kadangi mes niekad nesergame, mes nebeturime imuninės sistemos.

Tuomet, kai tik Jūs pasirodote ko-kiame nors mieste – susergate? Mes visi nuolat esame atakuojami tūkstančių parazitų, bet niekad to nepastebime, nes mūsų imuninė sis-tema juos nužudo. Imuninė sistema pastoviai dirbdama tampa vis stipres-nė. O kadangi mūsų imuninė sistema yra praktiškai išjungta, mes patekę į „normalią“ aplinką, galime labai rim-tai susirgti.

Tuomet išeitų, jog mes – tie kurie nuolat valosi, švarinasi, balinasi ir kitaip chemiškai „apsidorojame“, esame „purvinieji žmonės“?Žmonių bendruomenė yra pilna siau-bingų dalykų, o gamta – ne. Žmonės ir bendruomenė sukuria visus tuos siau-bus, o gamta – ne. Savo ūkyje mes net neplauname daržovių, nes jos nėra padengtos pesticidais ar kitais che-mikalais, tik gryna natūralia žeme, ir apsirgę žmonės jų nečiupinėja.

Tai ar Jūs teigtumėte, jog Jūsų raci-onas yra šimtu procentų ekologiš-kas? Kai gyvenu ūkyje – taip. Kai keliauju mokyti kitų – dažniausiai ne. Tai yra dar viena priežastis, dėl kurios norė-čiau nutraukti konsultacijas.

Tai Jūs ragintumėte visus žmones susipakuoti daiktus ir tapti visiškai nepriklausomais nuo bankų, val-džios, sistemos...? Visiškai. Dar norėčiau pridurti, kad visas tas „atsijungimas“ nereiškia visų patogumų paaukojimo ar atsiskyrė-liško gyvenimo. Mes savo ūkyje grei-čiausiai gyvename daug patogiau nei dauguma „civilizuotų“ žmonių. Turi-me baseiną, elektrą, šildymą, mikserį, skalbimo mašiną, satelitinę televiziją bei internetą, spa ir t. t. Tai ne patogu-mų paaukojimas, o išmokimas gyven-ti nepriklausomai nuo jų. Didelė dalis žmonių negali atsisakyti viso turimo šlamšto. Tačiau nebūtina jo atsisakyti, tiesiog reikia pakeisti savo mąstymą ir tapti nepriklausomiems nuo to.

Tai kokia gi Jūsų apsisprendimo priešistorė? Aš gimiau Mičigane, Detroite. Mano

žmona – Meksike, Monterėjuje. Abu miestai – multimilijoninės populiaci-jos. Vien tik tai mus vertė mąstyti, o po daugybės metų mąstymo bei klausi-nėjimo, akys pagaliau nušvito ir viskas atsistojo į savo vietas. Lėtai judėjome savo tikslo link, išėjau į pensiją (bu-vau „Boingo“ inžinierius, žmona buvo kompiuterių inžinierė), nusipirkome žemės, išgryninome visas investicijas ir sugriovėme visus tiltus, kad nebe-galėtume grįžti atgal.

Dėkui už Jūsų puikius atsakymus. Ar jūs norėtumėte ko nors palinkėti

mūsų skaitytojams? Taip. Du dalykas: 1. Nebijokite. Jei jūs norite „atsijungi nuo tinklo“, jūs tai galite padaryti. Nėra tam netinkamų žmonių ar jų tipų. Mes niekuo nesiski-riame nuo bet kurio lietuvio. 2. Apsi-sprendę ieškokite pagalbos, jei ne iš mūsų, tai iš ko nors kito, kas išmano apie tai, ką galima patiems susior-ganizuoti ir darniai plėtoti. Taip jūs sutaupysite laiko ir nedarysite klaidų, kurių galima išvengti įdėjus truputė-lių išmonės. Dėl klaidų gausos dau-guma žmonių dažnai išsigąsta ir per-sigalvoja. Sėkmės! Agua-Luna.com

Ozonas 2009/2 (18) www.ozonas.lt12 / aktyvistai

bioDegaLai – vaistai su šaLutiniu Poveikiu

„anksčiau biokuras buvo suvokiamas kaip klimato kaitos problemos sprendimas. šiandien pasigirsta nuomonių, jog jis pats tampa problemos dalimi“, - teigia olandijos europarlamentarė Dorette corbey. biodegalus giria ūkininkai ir juos gaminančios įmonės, o juos peikia – mokslininkai, atskleidžiantys gerokai niūresnes tiesas apie tariamai ekologišką kurą. šie du poliai susikerta neįtikėtinai aštriai. abiejų pusių argumentus ir kontrargumentus „ozonas“ ir bandys apžvelgti.

Rimas Grigonis

Pagyros biodegalamsKodėl biodyzelinas ir bioetanolis va-dinami biodegalais? Biodegalų ga-mintojai savo interneto svetainėse nurodo, kad biodegalai esą švarina aplinką, nes sumažina anglies dvide-ginio kiekį atmosferoje. Pagrindinė žaliava yra grūdinės kultūros, kurios augdamos naudoja anglies dioksidą ir paverčia jį deguonimi bei anglia-vandeniliais. Teigiama, kad pakeitus mineralinius degalus biodegalais, santykinai sumažėja anglies dvide-ginio kiekis atmosferoje.

Gamintojai nurodo tokius biode-galų privalumus: ES reikalavimai diegti ir plėtoti atsi-naujinančią energiją, griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai susiję su šiltnamio efektą sukeliančių emi-sijų bei atliekų mažinimu verčia kuo plačiau panaudoti vietinius atsinau-jinančios energijos išteklius, taip pat ir biodegalus; galimybė panaudoti vietinius energijos išteklius tuo su-mažinant importuojamų mineralinių išteklių naudojimą; galimybė plėtoti žemės ūkį, negaminant maisto pro-duktų; vietinių atsinaujinančių ener-gijos išteklių įsisavinimas sumažina ūkio subjektų priklausomybę nuo mineralinių išteklių ir padeda iš-vengti pasekmių, susijusių su ener-gijos aprūpinimo sutrikimais.

Tie patys gamintojai nurodo to-kius biodegalų trūkumus: Nesukurta žaliavų ir biodegalų ga-mybos bei naudojimo skatinimo sis-tema; nėra susiformavusi biodegalų rinka, šalies degalų gamybos ir pre-kybos įmonės nėra suinteresuotos

naudoti biodegalus; neskatinamos įmonių investicijos į atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo tech-nologijų plėtrą. Gamintojai teigia, kad biodegalų trūkumai susiję vien su gamybos ir naudojimo problemomis, kurių lygi-namasis svoris, palyginus su privalu-mais, kur kas mažesnis. Neminimas joks kitas trūkumas, nors mokslas jau yra įrodęs ir neigiamą biodegalų poveikį aplinkai.

tamsioji biodegalų pusėRemiantis vien tik gamintojų pa-teikiama informacija, atrodytų, kad biodegalai yra vienas nuostabiausių žmonijos išradimų, kuris mažina tar-šą, didina darbo vietų skaičių, valo orą, panaudoja dirvonuojačius lau-kus ir leidžia atsisakyti priklausomy-bės nuo iškastinio kuro. Tačiau ne viena organizacija pateikia ir prie-šingą nuomonę, kad biodegalai nėra ekologiški, bet ir atvirkščiai – kenks-mingesni už naftos produktus.

Neigiami biodegalų faktoriai:Biodegalai nulėmė maisto brangi-mą. Dienraštis „The Guardian“, rem-damasis gauta Pasaulio banko atas-kaita, pranešė, kad maisto brangimą 75 proc. lėmė biodegalai – gerokai daugiau nei iki šiol manyta. Kol kas biodegalai tiek Lietuvoje, tiek pasau-lyje gaminami iš žemės ūkio kultūrų – grūdų, kukurūzų, daržovių, rapsų. Teigiama, kad biodegalų gamyba konkuruoja su maisto pasiūla. Didėjant biodegalų poreikiui, ūki-ninkai kerta miškus. Pradėti dar labiau kirsti atogrąžų miškai, kurie vadinami pasaulio plaučiais, valan-čiais orą nuo anglies dvideginio. Teigiama, kad biodegalai mažina

anglies dvideginio išmetimą į orą. Tačiau norint pagaminti daugiau biodegalų kertami miškai, kurie orą ir taip valo. Didesnė vertybė būtų pasodinti daugiau miškų nei paga-minti daugiau biodegalų. „The Natu-ral Conservancy“ atstovas Joe Fargi-one teigia, kad, Brazilijoje, Pietryčių Azijoje ir Jungtinėse Valstijose vis daugiau drėgnųjų miškų, savanų ir pievų pavertus dirbama žeme bio-degalų gamybai, anglies dvideginio lygio sumažinti nepavyktų. Biode-galų gamybos ir biodegalų degimo metu išskiriama nuo 17 iki 420 kartų daugiau anglies dvideginio nei jo sugeria biodegalų gamybai naudo-jami augalai.Biodegalai nuodingesni už naftą. Pilietinės ir aplinkosauginės inžine-rijos departamento (angl. Depar-tment of Civil and Environmental

Engineering) Stanfordo universitete atstovas dr. Markas Z. Jacobsonas paskelbė ataskaitą „Automobilių, varomų etanoliu (E85), poveikio vė-žiniams susirgimams ir mirtingumui Jungtinėse Valstijose palyginimas su dyzelinu varomų automobilių po-veikiu“. M. Z. Jacobsonas savo atas-kaitoje teigia, kad E85 (85 procentai etanolio ir 15 procentų dyzelino) gali padidinti su ozono sluoksnio plonėjimu susijusių mirčių skaičių. Dėl poveikio ozonui, ateityje E85 gali turėti didesnį poveikį visuome-nės sveikatai nei dyzelinas.

Tačiau Nacionalinės etanoliu va-romų automobilių koalicijos (angl. National Ethanol Vehicle Coalition) vykdantysis direktorius Philas Lam-pertas nesutinka su M. Z. Jacobso-no teiginiais, kad E85 gali būti pa-

vojingas sveikatai. Anot jo, tyrimas paremtas prielaida, kad iki 2020-ųjų metų visi automobiliai naudos E85. „Tai nėra praktiškai ir netgi techno-logiškai įgyvendinama. Toks scena-rijus yra nerealistiškas“. P. Lampertas pareiškė, kad E85 naudojimas yra tik viena iš alternatyvaus kuro rūšių, kurios gali būti naudojamos trans-porto sektoriuje ateityje.

Neigiamus biodegalų sukeliamus faktorius apibendrina Britanijos ka-rališkosios draugijos (angl. Britain Royal Society) 2008 metais pareng-ta ataskaita, kurioje teigiama, kad biodegalų naudojimas gali sukelti neigiamų klimato pokyčių. Draugi-jai atstovaujantis Profesorius Johnas Pickettas teigė, kad biodegalai gali turėti svarbų vaidmenį mažinant anglies dvideginio emisiją transpor-to sektoriuje, bet biodegalų gamy-ba gali sukelti didesnių problemų griaudama biologinę įvairovę ir natūralią ekosistemą. „Kovodami su aplinkos kaita mes neturėtume kurti naujų aplinkosauginių ir socialinių problemų, tokių kaip maisto kainų augimas“, – mano J. Pickettas.

Straipsnis parengtas pagal Biodegalai.lt, Euro-parl.europa.eu, Alternative-energy-news.info, Nature.org bei „Ozonas“ inf.

Nuotr. Samuel M BeebeEcotrust. Creative Commons Attribution 3.0KAS YRA BIODEGALAI?

Biodegalai yra iš augalų ma-sės gaminamas kuras, papras-tai naudojamas transportui. Dyzelino ir benzino analogai biodyzelinas ir bioetanolis – labiausiai paplitusios jo rū-šys. Biodyzelinas paprastai gaminamas iš rapsų aliejaus, o bioetanolis – iš krakmolo ar cukraus turinčių žaliavų. Pritaikius variklį biodegalus galima naudoti praktiškai gry-nus – E85 degalų sudėtyje yra 85 proc. etanolio. Turint įpras-tą variklį, biodegalus galima naudoti kaip priedą, maišomą su standartiniu kuru. Biodega-lus įmanoma pagaminti iš bet kokių augalų, turinčių krakmo-lo, cukraus ar aliejaus. Šiuo metu didžioji biodegalų dalis pagaminama iš maistinių kultūrų – javų, runkelių, sojų, cukranendrių ir palmių. „Antro-sios kartos“ biokurą galima ga-minti iš bet kokios biomasės, įskaitant šiukšles ir dumblius.

Ozonas 2009/2 (18) www.ozonas.lt energija / 13

bioDegaLai – vaistai su šaLutiniu Poveikiu

Įtartinai šviesi atoMinės energetikos ateitis

Kristina KUČINSKAITĖnews@ozonas.lt

trumpas žvilgsnis atgalAtominė energetika nėra labai senas išradimas, jos veiklos pradžią gali-ma pradėti skaičiuoti JAV nuo 1950 m. 1954 m. Sovietų Sąjungoje pirmą kartą atominėje elektrinėje pagamin-ta elektra tiekiama į tinklą. Pirmasis 1500 MW galios Ignalinos atominės elektrinės RBMK tipo reaktorius pra-dėjo veikti 1983 m. Tuomet tai buvo galingiausias reaktorius pasaulyje. Antrasis savo darbą pradėjo 1987 m. Elektrinės pajėgumas siekė iki 3000 MW. Tada planuota, kad bus trys reak-toriai, bet trečiojo statybos buvo nu-trauktos dėl Černobylio katastrofos. Iki pat ankstyvų 1970 m. pasaulio žiniasklaidoje nebuvo jokio anti-ato-minės energetikos diskurso. Atominė

atrodo pastaraisiais metais atominė energetika pasaulyje išgyvena tikrą renesansą. spekuliuojama bai-me priklausyti nuo įtartinų kaimynų, aplinkosauginėmis problemomis, kurias kelia iškastinis kuras. kaip švari, saugi ir patikima alternatyva pateikiama atominė energetika. Mūsų šalyje taip pat veržiamasi į atominę ateitį. gyventojų apklausos rodo, kad didžioji dalis mūsų pasisako „už“. Įteigta nuomonė, kad mūsų šalis gali egzistuoti tik su atomine energetika. o faktas, kad turimas potencialas didžiulę dalį ener-getinių poreikių patenkinti iš alternatyvių šaltinių kažkaip vaiduokliškai nutylimas (taip, taip, vėl kalbu apie ofšorinį vėjo elektrinių parką baltijos jūroje). bjauriausia šiame reikale tai, kad atominė elektrinė nėra aplinkai draugiškas sprendimas (tiek gamtai, tiek žmogui), taip pat tai nėra pats saugiausias politi-nis žingsnis.

energetika visuomenėje buvo natūra-lizuota kaip technologinio progreso simbolis, kaip žmogiškos viršenybės prieš gamtą išraiška. Dvi katastrofos padėjo susiformuoti aršiai opozicinei bendruomenei. Tai 1979 m. avarija Tri-jų Mylių Saloje Pensilvanijoje, JAV, bei 1986 m. įvykusi Černobylio katastro-fa Ukrainoje. Pastaroji nelaimė, įvyko sprogus ketvirtajam elektrinės blokui. Skaičiuojama, kad tuomet į atmosferą buvo išmesta beveik 400 kartų dau-giau radioaktyviųjų dulkių nei nume-tus atominę bombą ant Hirosimos. Radioaktyvus debesis pasiekė kaimy-nines šalis, Šiaurės Ameriką. Pripetės miestas šalia Černobylio elektrinės iki šiol liko miestu vaiduokliu. Tokiu jis bus dar daug šimtmečių. Radiacinius susirgimus tiriantys mokslininkai sunkiai sutaria, koks ža-los, padarytos visuomenės sveikatai,

mastas. Nesutariama ir dėl vėžinių susirgimų skaičiaus, nei dėl vaikų ap-sigimimų. Stebint jonizuojantį apšvi-tinimą patyrusių žmonių bei jų vaikų sveikatos būklę, dažnai svarstoma, kad dėl jos kalta ne tik radiacija, bet ir alkoholizmo paplitimas, skurdas. Jei nebūtų buvę Trijų Mylių Salos ir Černobylio katastrofų – atominė energetika būtų pirmaujanti pasau-lyje. Šie nutikimai paskatino daugelį bendruomenių sustabdyti atominės energetikos projektų plėtrą ar išjung-ti jau veikiančius reaktorius.

atominės energetikos paplitimasIgnalinos atominė elektrinė patenkina apie 70 procentų šalies energetikos reikmių. Tai vienas didžiausių procen-tų pagal šalies tenkinamus energeti-nius poreikius pasaulyje. Šioje srityje varžomasi tik su Prancūzija, kuri pa-

tenkina 79 procentus šalies energijos poreikių iš visoje teritorijoje išsklaidy-tų 58 įvairių tipų reaktorius turinčių elektrinių. Šalys, kuriose vyrauja ato-minė energetika, daugiausiai susitel-kę ES teritorijoje. Už jos ribų atominė energetika populiari tik Japonijoje, Korėjos Respublikoje bei JAV. Pasaulio branduolinės energetikos duomenimis (World Nuclear Associ-ation), šiuo metu 30 šalių veikia 435 komercinės paskirties reaktoriai, ku-rių bendras pajėgumas yra 370,000 MWe. Atominės elektrinės pagamina 16 procentų visos pasaulyje išgau-namos elektros energijos. Šiuo metu pasaulyje dar trisdešimtyje šalių svarstoma pradėti vystyti atominės energetikos projektus. Tarp jų ir mūsų kaimynėse – Lenkijoje, Baltarusijoje. Tam reikia sukurti įstatymines bazes, užtikrinti specialistų skaičių, parengti radioaktyvių atliekų tvarkymo projek-tus... Tiesa, netrūksta šalių, kuriose orien-tuojamasi į tikrai alternatyvios energi-jos plėtrą – tai ir Islandija, patenkinan-ti didelę dalį savo energijos poreikių iš geoterminių išteklių, ir Naujoji Ze-landija, siekianti per ateinantį dvide-šimtmetį daugiau nei pusę energijos poreikių patenkinti iš atsinaujinančių šaltinių.

kur ekologija?Atominės energetikos šalininkai viso pasaulio spaudoje itin ekstensyviai žaidžia globalinio atšilimo korta. Ar tai tikras privalumas, ar tik perspausta spekuliacija? Teigiama, kad atominės elektrinės veikla kur kas švaresnė nei tradicinės, kuri kūrenama iškastiniu kuru ir išskiria į atmosferą didžiulius kiekius šiltnamio dujų. Teigiama, kad lyginant su iškastinio kuro pagrindu veikiančiomis elektrinėmis, visuotinis

persiorientavimas į atominę energeti-ką padėtų žymiai sumažinti CO2 emi-sijas. Tačiau tam reikėtų pasaulinio persiorientavimo į atominę energe-tiką. Kalbose apie energetiką nuolat vyrauja tam tikras trumparegiškumas. Atominės elektrinės pastatymas kai-nuoja nepaprastai brangiai, reaktorių veikimo laikas ribotas, negalima pa-miršti, kad urano ištekliai yra riboti. Reikia suvokti, jog kalbėdami, kad „persiorientuojama į ateities ener-getiką“, iš tiesų vis dar kalbame apie besibaigiantį energetikos istorijos tarpsnį. Anot „Greenpeace“ skaičiavimų, net patrigubinus atominės energetikos pajėgumus, bendras šiltnamio dujų sumažėjimas 2050 m. būtų tik šeši procentai. Tai skaičius, kuris labai to-limas siekiamiems 54 procentų ar 21 procentui, kurį gali pasiūlyti atsinau-jinančių šaltinių energetika. Kaip dar vienas ekologiškumo aspek-tas pateikiamas atominės energeti-kos saugumas. Jau minėtos „Green-peace“ organizacijos duomenimis, ekstensyviausiai atominę energetiką plėtojančioje Prancūzijoje kasmet nu-tinka daugybė įvairių sutrikimų, kurie laikomi galinčiais turėti įtakos saugu-mui. Iš 10 – 12 tūkst. tokių nutikimų nuo 700 iki 800 iš jų EDF (Prancūzijos elektros kompanija) įvardija kaip „in-cidentus” ar „svarbius nutikimus”. Tai patvirtina, jog negalima teigti, kad atominė energetika šiais laikais yra šimtu procentų saugi. Nors manoma, kad antrojo Černobylio pasikartoji-mas labai mažai tikėtinas – menka galimybė tam lieka. Stambaus masto atominės elektrinės katastrofa, kad ir kokia maža būtų jos tikimybė, yra nepaprastai pavojinga, ji paveikia ne vienos šalies gyventojų sveikatą, dau-

Nuotr. www.sxc.hu

Nukelta į 14 psl.

Ozonas 2009/2 (18) www.ozonas.lt14 / energija

geliui metų užteršia aplinką, gali būti iš kartos į kartą persiduodančių ligų priežastis. Pasaulio bendruomenė baiminasi ir dėl politinio atominės energetikos nesaugumo. Plėtojantis globaliam terorizmui atominės elektrinės gali tapti šantažo įrankiais, ar, blogiausiu atveju, grupuočių taikinaisi. Jeigu baiminamasi brutalią istoriją turinčių kaimynų – atominės elektrinės pasi-statymas sudaro visas sąlygas tiems kaimynams ją panaudoti blogiems tikslams.

Radioaktyviosios atliekosYra vienas dalykas, kurį atominės energetikos propaguotojai visuo-menei pateikia tik probėgomis arba išvis nutyli. Tai yra radioaktyviosios atliekos. Dėl jų atominė energetika niekada nebus aplinkai draugiška ir niekada negalės pretenduoti į ekolo-giškosios vardą. Čia dedamas taškas ir jokių „bet gal“, „kita vertus“ ir pana-šiai. Šiandieninis pasaulis dar neturi sukur-tos sistemos, kuri visiškai eliminuotų bet kokią galimą grėsmę, kurią kelia radioaktyviosios atliekos. Kaip galima svaičioti apie švarią energetiką, kai siaubingi teršalai, kurie liks toksiškais tūkstantmečius bus tiesiog kukliai pa-kasami po žeme. Sutinkama, kad kol kas efektyviausias radioaktyvių atliekų šalinimo būdas yra jų talpinimas seismiškai ramiose požeminėse (iki 500–1000m.) gylio saugyklose, sukuriant kelių barjerų sistemas, nepralaidžias vandeniui. Radioaktyvios atliekos priklausomai nuo radionuklidų kiekio ir savybių yra skirstomos į tris srautus: labai mažo aktyvumo atliekos, mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžės atliekos, panaudotas branduolinis kuras ir ki-tos ilgaamžės atliekos. Pirmojo tipo atliekas galima laidoti paprastuose primityviuose kapinynuose, antrojo

tipo atliekoms reikalingas ilgaamžis sandarus kapinynas (iki 300 metų). Di-džiausia bėda yra ilgaamžės atliekos – kai kurioms gali reikėti šimtų tūkstan-čių metų, kol nebebus skleidžiamas pavojingas spinduliuotės kiekis. Kol kas viso pasaulio ilgaamžės radio-aktyviosios atliekos saugomos trum-palaikėse saugyklose („šlapio“ tipo, kai kuras laikomas vandens basei-nuose, arba „sauso“ tipo, kai laikomas konteineriuose). Ignalinos atominėje elektrinėje susi-kaupusios atliekos saugomos „sausu“ būdu konteineriuose elektrinės teri-torijoje. Taip jas laikyti saugu 50 metų – vėliau būtinas sprendimas. Radioaktyvių atliekų tvarkymo agen-tūros (RATA) duomenimis, uždarius Ignalinos atominė elektrinę susidarys 2,5 tūkstančiai tonų panaudoto bran-duolinio kuro ir 10 tūkstančių kubinių metrų kitų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų. Visą atliekų problemos sprendimo siaubą atskleidžia Jukos kalno projek-tas Nevadoje, JAV. Buvusiose druskos kasyklose planuojama įrengti saugy-klą visos šalies radioaktyvioms atlie-koms (kol kas jos saugomos trumpa-laikėse saugyklose). Dabar dešimtis tūkstančių metų sandaria turinčiai lik-ti radioaktyvių atliekų saugyklai ieš-koma įvairių informacijos koncepcijų. Kuriami projektai simboliams, kurie po daugelio tūkstančių metų vis tiek būtų suprantami žmonėms. Dabar sunku nuspėti, koks bus pasaulis po tiek metų – ar išvis tebeklestės žmo-giškoji civilizacija. Jei taip, koks bus jos išsivystymo lygis. Juk žvelgiant į tolygų istorijos bangavimą, negalima atmesti minties, kad viršūnes pasie-kusi mūsų visuomenė susinaikins, o tie, kurie ateis po jos, turės viską pra-dėti nuo beveik akmens amžiaus. Ko-kia kalba, kokiais simboliais kreiptis į tą tolimą ateitį? „The Scientific Ameri-can“ atskleidžia net tokią sunkiai su-vokiamą idėją, kad viena iš alternaty-

naujos kartoseLektrosLeMPutės – iš kartos Į kartąSkirmantė Gough

Cambridge Universitete technologi-jos, vadinamos Galio Nitridu (GaN), dėka pagamintos elektros lempu-tės, kurios galės mus aprūpinti pigia šviesa net 60 metų! GaN technolo-gija jau yra naudojama LED šviese-lėms (dažniausiai dviračių žibintuo-se) gaminti. Palyginus su kitomis šiandien rin-koje siūlomomis elektros lemputė-mis, pastarųjų esminiai privalumai yra šie: 1. Jos tris kartus taupesnės nei bet kuri kita energiją taupanti lemputė. 2. Jos šviečia ryškiai iškart įjungus, be to, galima reguliuoti šių lempučių skleidžiamos šviesos in-tensyvumą. Profesoriaus Colin Humphreys, va-dovaujančio Galio Nitrido centrui universitete, nuomone, „šios lem-putės taupys ne tik energiją, bet ir

vų užtikrinant atliekų sandarumą yra prižiūrėtojų bendruomenės įkūrimas. Bėgant metams saugyklos vietovė taptų kažkuo panašiu į šventą, tabu vietą, kurią saugo kulto nariai. Ilgaamžės radioaktyvios atliekos yra siaubingas siuntinys, kurį siunčiame į ateitį, jis gali tapti ir susinaikinimo veiksniu.

atliekų perdirbimasKaip viena iš alternatyvų tvarkant radioaktyvias atliekas siūlomas jų

Daugiausiai energijos iš atominių elektrinių išgaunančios šalys,

pagal 2007 m. Atominės energijos

agentūros duomenis, yra šios:

JAV – 806,5 milijardai kWh;Prancūzija – 420,1 milijardai kWh;Japonija – 267,3 milijardai kWh;

Rusija – 148,0 milijardai kWh;Korėjos Respublika – 136,6

milijardai kWh;Vokietija – 133,2 milijardai kWh;

Kanada – 88,2 milijardai kWh;Ukraina – 87,2 milijardai kWh;Švedija – 64,3 milijardai kWh;Kinija – 59,3 milijardai kWh.

Nuotr. Dovilės Zubytės Nepaleisti šviesos, ne...

perdirbimas. Taip atgal į darbą gali-ma grąžinti didelę dalį branduolinio kuro. Utopinis siekinys yra suskurti uždarą branduolinio kuro sistemą. T.y. išvis išvengti radioaktyvių atlie-kų. Kol kas perdirbimo gamyklos tik sumažina jų kiekį, taip pat prisideda prie urano atsargų taupymo. Didžiausi perdirbimo fabrikai yra įsikūrę Prancūzijoje (La Hague ), Didžiojoje Britanijoje („Sellafield“, „Thorp“), Rusijoje („Ozersk“, „Mayak“) bei Japonijoje („Rokkasho“). Kaip ir

atominės elektrinės, perdirbimo fa-brikai sulaukia nemenko visuomenės oponavimo. Aplinkosaugininkai „Sel-lafield“ gamyklą kaltina dėl padidė-jusio sergamumo vėžiu aplinkinėje teritorijoje, ji taip pat kaltinama ir dėl padidėjusio radioaktyvumo lygio Ai-rijos jūroje. Tai sietina su tuo, kad Bri-tanijos branduolinio kuro kompanija (BNFL) nuo 1950 m. jūroje skandino savo atliekas ir tvirtino, kad tai visiš-kai saugu. „Rokkasho“ gamyklai, kuri pradėjo veikti visai neseniai, taip pat oponuo-jama – aktyvistai baiminasi, kad bus užterštas populiarus žvejybinis rajo-nas, kad menkai kontroliuojamas ter-šalų išmetimas prisidės prie apylinkių užteršimo. Radioaktyvių atliekų perdirbimo ga-myklose tvarkomos ne tik vietinės, bet ir kitų šalių atliekos. Gautas pro-duktas bei galutinės atliekos keliauja į šalį užsakovę. Tokios branduolinio kuro kelionės jaudina tuos, kurie bi-josi teroristų. Kad problema tikrai ak-tuali patvirtina ta pati Britanijos bran-duolinio kuro kompanija. Ji teigia, kad branduolinius produktus lydinti apsauga yra labiausiai ginkluotos policijos pajėgos Europoje (šautuvai, granatos, dujinės atakos priemonės). Kai „Sellafield“ ėmėsi perdirbti atlie-kas Japonijos atominės energetikos pramonei, pirmasis krovinys jūra buvo gabenamas laivuose, ginkluo-tuose patrankomis bei specialia įgu-la, pasiruošusia kovoti su piratais.

Atkelta iš 13 psl.

pirkėjų pinigus, dėl to jos kur kas sėkmingiau galės keisti visas šiuo metu rinkoje esančias tradicines lemputes“. Beje, galime pasidžiaugti už britus: daugelis elektros kompanijų Jung-

tinėje Karalystėje savo klientams išsiuntė nemokamas tradicines energiją taupančias lemputes, kad patys klientai turėtų galimybę įsiti-kinti energiją taupančių lempučių privalumais!

Nuotr. http://reference.findtarget.com Atominė elektrinė Kalifornijoje.

Ozonas 2009/2 (18) www.ozonas.lt green‘as turgus / 15

„Ozonas” remia smulkųjį ekologinį verslą. Tik kartu galime pakeisti vartojimo įpročius.

Informaciją ir reklamą šiame puslapyje talpiname NEMOKAMAI. Dėl talpinimo rašyti info@ozonas.lt

green‘as turgusgreen‘as turgusgreen‘as turgus

Ozonas 2009/2 (18) www.ozonas.lt16 / green scriptum

Piešinys Migles Anusauskaitės

eko atMintinė - Daryk kažkąSkirmantė Gough, Lauryna Tarvydienė

Nuo šiol „Ozone“ imame dalintis su Jumis didžiausiu savo turtu – mūsų informacijos šaltiniais. Tiems, kuriems vieno „Ozono“ per mėnesį yra per maža, kurie ieško, bet nežino kur rasti, kurie nori dalyvauti, bet nežino prie ko prisijungti, siūlome „panaršyti“ šio-se svetainėse: www.care2.comTai puikus puslapis ekoakyvistui. Jame galima prieštarauti, bendrauti, draugauti ir kartu nuveikti kai ką pla-netos, gyvūnų, ozono sluoksnio ir net žmonijos labui. Šis puslapis skirtas ne tik peticijoms kurti ir pasirašyti, bet ir kūrybiškai išreikšti save! Tai lyg ekolo-giškai orientuotų, atsakingų asmenų socialinis tinklaraštis (a la „facebook”). Be nesąmonių, bet su įvertinimu už kiekvieną gerą darbą! Ir be įdėtų kon-servantų :)www.ethicalsuperstore.comEkofetišas ekoperkoholikui – batai vy-rams, drabužiai, namų apyvokos daik-tai ir visa kita... Viskas labai etiška a la „Fare trade“. Čia nerasite vergaujančių vaikų pasiūtų kelnaičių ar džinsų. Gal-būt nerasite visko, ko norite, bet tikrai rasite daug ko, kas galėtų praversti ir priversti išleisti paskutinius pinigus :)

http://vegbox-recipes.co.uk Viskas iš daržovių! Svetainėje pateik-ta daugybė labai sveikų, ekologiškų, aplinkai naudingų bei ekologišką ūkininkavimą skatinančių receptų. Galima rasti receptų, surūšiuotų pagal ingredientus (daržoves), pagal paruo-šimo trukmę arba pagal patiekalą. Pats laikas nukrapštyti pelėsį nuo senų me-dinių šaukštų ir išmokti gaminti maistą iš maisto, o ne iš jo pavidalo! www.treehugger.comEkologisto meka. Suteikia pakankamai informacijos apie tai, kaip padaryti savo gyvenimą žalesnį arba ekologiš-kesnį. Arba labiau tausojantį aplinką, aplinkai draugišką, aplinką saugantį, darnesnį, atsakingesnį... Kaip pavadin-si – taip nepagadinsi! www.greenlivingideas.com Labai žalias puslapis labai žalioms idė-joms apie būties ir buities green‘inimą. Patarimai bei pamokos kaip efektyvin-ti šildymą, kaip taupyti vandenį, kaip ekologiškai sportuoti (atsisakyk tos neekologiškos narystės sporto klube), kaip nusipirkti mažą vėjo jėgainę ir t. t. Jie net turi žalią podcast‘ą – geras būdas kryptingai „žaliai“ tobulinti savo anglų kalbos žinias... www.ekopamokos.lt Jei žodis “ekologija” jus varo į neviltį (nes pvz. jūsų atžalos vis dažniau už-

Socialiniai partneriai:

duoda sunkiai atsakomų “žalių” klau-simų), jei jaučiatės gyvenime kažką praleidęs ir vis dar nesuvokiate, kur gi ta ekologija prasidėjo ir kada baigsis:), šios problemos išsprendimui nėra geresnės svetainės už šią (Lietuvoje ir pasaulyje!). Tai nuostabios grafikos bei akustikos meno kūrinys, prie kurio smagiai praleisite vakarą net ir su vai-kais, tuo pačiu praplėsdami bei įtvir-tindami žmogaus ir gamtos santykio suvokimą. www.zvejone.lt Klaipėdiečių aktyvistų, kuriuos vienija meilė gamtai, troškimas išsaugoti Lie-tuvos kraštovaizdį ir apginti pajūrio gamtą nuo savanaudiškų ją naiki-nančių interesų, klubo svetainė. Joje žvejoniečiai dalinasi naujienomis, žiniomis, įspūdžiais...organizuoja ak-cijas, žygius, šventes... o taip pat ren-gia, įgyvendina bei pristato projektus bei kampanijas, tokias kaip pvz. „La-žybos“ – jauni žmonės lažinasi, jog yra pajėgūs 8 procentais sumažinti CO2 emisijas per 6 mėnesius vietoj 8 metų, kaip nutarta Kioto protoko-le 1997 metais. Pažado ištęsėjimas pagrįstas kasdienių įpročių, susijusių su neracionaliu energijos naudojimu, keitimu. Svetainėje taip pat rasitė daug naudingos informacijos apie GMO, gyvenseną, atliekas ir pan.