PAGRINDINIS NUMERIO PARTNERIS GENERALINIS LEIDINIO RĖMĖJAS

„Žaliausia“Lietuvosvizija

Pavojingos atliekos:deginti tikperdirbus

3 psl.

Biokuras - ne pats ekologiškiausias pasirinkimas

5 psl. 14 psl.

I’VE NEVER MET NO ECOLOGIST WHO WOULD SUPPORT THE NUCLEAR POWER A very constructive discussion with a Lithuanian journalist Vaida Pilibaitytė, about nuclear en-ergy, sustainability, environment and global warming. A very close and intelligent view from an expert journalist in the area.A winner of Middle and East European competition, that was closely viewed and followed by the biggest regional publications including the representatives from The Guardian fund.

“Environmental journalism, in my opinion, is the true national journalism and such subjects are often not only professional but also democratical tests.” Vaida Pilibaitytė

MORE SUMMARIES INSIDE >>>

Atspausdintas ant ekologiško popieriaus, aplinkai nekenksmingais dažais.Neskubėk išmesti, geriau pasiūlyk drau-gams arba atiduok perdirbti.

Partneriai:

Nesu sutikusi žaliojo, kuris palaikytų atominę energetiką Sako Vaida Pilibaitytė – viena aktyviausių ir nuosekliausių

ekožurnalistų, Lietuvos radijo laidos „Pažinimo vartai“ vedėja, kurios ir Mindaugo Nastaravičiaus straipsnis „Nauja atominė elektrinė Lietuvoje: ar tikrai apsimoka?“ pelnė pirmąjį prizą Vidurio ir Rytų Europos konkurse, vertinusiame geriausias regiono publikacijas apie energetiką.Labas, tave neseniai įvertino tarptautinė žurnalistikos komisija labiausiai už publicistiką, skirtą branduolinės energetikos vystymui Lietuvoje. Ar gali atskleisti, ką pati manai apie tokias perspektyvas, ar reikia branduolinės jėgainės Lietuvai? Nors verčiau net klausčiau ne ar verta, o ar išvis galėsime ją ištverti?

Esu visuomeninio transliuotojo žurnalistė, o žurnalistai, žinia, yra labiau pratę klausimus uždavinėti, nei į juos atsakinėti. Be to, dažniausiai jų asmeninė nuomonė nėra svarbi, jau nekalbant apie tai, kad ji negali atsispindėti tuose jų darbuose, kurie nėra komentarai. Mano kasdienė pareiga yra pateikti visuomenei kiek įmanoma visapusiškesnius darbus, kad žmonės galėtų priimti informuotus sprendimus, kaip pavyzdžiui, ar pritarti šiam projektui, ar ne ir, svarbiausia, kodėl. Tačiau, žinoma, aš galiu turėti savo pilietinę poziciją šiuo klausimu ir natūralu, kad ją formuoja mano profesijos teikiamos galimybės užduoti klausimus įvairiems žmonėms ir gauti atsakymus. Tiesa yra tai, kad aš nemažai rašau aplinkosaugos temomis, ir tiesa yra tai, kad nesu sutikusi žaliojo, kuris palaikytų atominę energetiką kaip tokią. Jų pagrindinis argumentas, kuris man, kaip pilietei, skamba labai įtikinančiai, yra apskritai pasaulyje neišspręstas panaudoto branduolinio kuro laidojimo klausimas ir potencialus šios technologijos pavojus, susijęs ne tik su avarijomis, bet ir su branduolinio ginklo gamyba bei atliekomis, kurios tūkstančius metų išlieka pavojingos. Ir mano sutikti gamtosaugininkai yra gana kategoriški šiuo požiūriu. Atsinaujinantys energijos ištekliai kaip tokie be išlygų yra kur kas priimtinesnė alternatyva ekologijos požiūriu, ir tikriausiai sunku būtų rasti žmogų, kuris tai bandytų paneigti. Tačiau taip jau susiklostė, kad laikais, kai visuomenės nuomonės niekas neklausė, Lietuvoje atsirado didelė atominė jėgainė, šiandien gaminanti pigesnę elektrą nei vėjo jėgainės, tačiau dėl jos konstrukcijos ekspertai ją laiko nesaugia. Logiška, kad tokia energetika lėmė

atsinaujinančių išteklių energijos rodiklius, kurie šiandien sudaro 3,5 proc. bendro energijos balanso Lietuvoje. Kaimyninėje Latvijoje šis procentas yra daugiau kaip 40. Klausi apie tai, ar mums reikia naujos jėgainės? Tiesaus atsakymo negaliu pateikti dėl vienos paprastos priežasties: į šį klausimą argumentuoto, studijomis pagrįsto atsakymo Lietuvoje šiandien neturi niekas. Taip. Nepaisant to, kad priimtas ir jau suspėtas pakeisti naujos jėgainės įstatymas, ir kad kilo ne vienas painiomis, miglotomis diskusijomis apipintas skandalas. Nors gyvename nebe Sovietų Sąjungoje, tačiau ne tik studijų, bet ir normalių diskusijų su visuomene dėl šio projekto nebuvo. Mes buvome pastatyti prieš faktą, visai kaip sovietmečiu, pateikiant vieną vienintelį abstraktų argumentą – energetinė priklausomybė nuo Rusijos ir elektros trūkumas uždarius atominę (nors ne taip seniai teigta, kad energijos nepritrūksime). Ir kaip žurnalistė, ir kaip pilietė aš nesu pakankamai informuota apie naujojo projekto privalumus ir trūkumus, kad galėčiau tvirtai pasakyti reikia jos mums, ar ne. Nors ir pripažįstu, kad dėl anksčiau minėtų priežasčių atominės energetikos nelaikau švaria energijos rūšimi.

Ar įmanoma ją sustabdyti?

Kaip jau minėjau, jei ekspertai nėra atsakę į klausimą ar mums jos reikia – nėra aišku, ar ją reikia stabdyti. Atvirai sakau: nežinau. Kaip ir kalbėdama su daugybe branduolinės energetikos specialistų iš įvairių šalių nesu išgirdusi daug tiesių ir įtikinamų atsakymų, ar atominė energetika išties yra tokia nepavojinga ir kodėl neturime būdo saugiai sutvarkyti radioaktyvias atliekas. Tačiau jei klausi, ar politikai Lietuvoje priima sprendimus atsižvelgdami į visuomenės nuomonę, atsakyčiau, jog daugiau pavyzdžių rodo, kad vargu.

Ką tik susitikome seminare apie darnų vystymąsi. Rodos, tau šis žodžių derinys neatrodo pernelyg tobulas ar sėkmingas. Ką siūlytum vartoti vietoj jo? Kaip išvis

summary

nukelta á 2 psl.

Benjamin Vautrin nuotr.

Didžiausi ateities prašviesėjimo skeptikai kilnoja an-takius, kad žmonija dėl poveikio aplinkai susivoks tik tada, kai ją ištiks kas nors baisaus, grėsmingi pokyčiai palies pačias asmeninių kiemų, lovų ir tualetų arterijas, plaukus piestu atlauš nenumaldo-mos katastrofos, uraganai, potvyniai ir pelėsiai.Manau, kad tokios prognozės triuškinančiai naivios.„Žmonija“ tikrai nesusivoks nei tada, nei vėliau.Pavyzdžiui, ar kas nors pastebėjo, kad bent jau Vilniuje saulė nuo rugsėjo mėnesio danguje buvo pasirodžiusi kokius, hm, 6 kartus (o gal ir 12, bet tai esmės nekeičia)? Ar kas nors sukruto? Ar bent jau kam nors pasirodė, kad kažkas ne taip?Duokdie man pasirodyti klydusiu pranašu — jei, kol išleisime šį numerį, smogas prasisklaidys, ir jau nebebus įmanoma suprasti/prisiminti, apie ką čia kalbėjau. Bet dievaži, juk net dūminė Kinija sugebėjo – net jei ir tik kosmetiškai – prasivalyti dangų:

Pekino valdžia teigia, kad paskutinės metų dienos tyras oras reiškia, jog Pekinui pavyko pasiekti užsibrėžtą 2007-ųjų metų oro taršos mažinimo tikslą. Mieste užfiksuota 246-oji „mėlyno dangaus diena“ reiškia, jog metinė „norma“ viršyta viena diena.Šios žinios buvo teigiamas postūmis valdžiai, kuri bando susidoroti su grėsmingu miesto užterštumo lygiu. Tarptautinė bendruomenė anksčiau buvo išreiškusi nuogąstavimus, jog užterštas oras gali sutrukdyti atletų pasirodymams Pekino olimpinėse žaidynėse. Anksčiau Olimpinio komiteto vadovas Jacques‘as Rogge‘as teigė, jog kai kurie pasirodymai dėl oro užterštumo gali būti nukelti. Nuo to laiko Kinijos valdžios atstovai intensyviai bandė mažinti taršą.

Kinijos vyriausybė teigia, jog nuo šių metų birželio uždraus parduotuvėse dalinti nemokamus plastiki-nius maišelius. Taip pat bus uždrausta labai plonų plastikinių maišelių gamyba. Vietoj to žmonės bus raginami naudotis krepšeliais arba daugkartiniais medžiaginiais maišais. Žingsnis žengtas padidėjus nerimui dėl užterštumo ir blogėjančios situacijos aplinkos atžvilgiu. Kinija kiekvienais metais sunaudojo labai daug plastikinių maišelių, teigiama Kinijos vyriausybės direkty-voje. „Plastikiniai maišeliai dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, besaikio naudojimo ir neefektyvaus per-dirbimo, be reikalo eikvoja energiją ir kitus išteklius bei teršia aplinką“, – sakoma pranešime.

ES tikslas – iki 2020 metų 20 procentų sumažinti šiltnamio dujų išmetimą. Iki 2020 m. Lietuva galės nemažinti, o netgi didinti oro taršą, tačiau privalės Europos Komisijai pateikti planą, kaip pasieks, jog daugiau nei penktadalį šalies suvartojamos energijos sudarytų atsinaujinantys energetikos šaltiniai.

Lrt.lt

Nauji tarptautiniai aplinkosaugos reitingai nubloškė JAV į paskutinę vietą tarp 8 industrinių valstybių (G8) ir į 39 vietą tarp kitų 149 šalių, esančių sąraše.Šiame vertinime, kuriame atsižvelgta į sanitarines sąlygas, šiltnamio dujų emisijas, žemės ūkio politiką, oro užterštumą ir 20 kitų kriterijų, pirmauja Euro-pos šalys: Šveicarija, Švedija, Norvegija ir Suomija. Toliau – Austrija, Prancūzija, LATVIJA, Kostarika, Kolumbija ir Naujoji Zelandija (pernykščių reitingų lyderė), - skelbia Jeilio ir Kolumbijos universitetų tyrėjai.

„The New York Times“

Užterštas oras sukelia paveldimas mutacijasIštyrus pelių, kvėpuojančių užterštu oru, spermą buvo aptikta daug daugiau mutacijų negu grynu oru kvėpuojančių pelių spermoje. Tyrimo rezultatai rodo, kad oro teršalai gali sukelti paveldimus DNR pažeidimus.Pelių, kurios kvėpavo Kanados Hamiltono miesto greitkelio ir motorinių malimo mašinų išmetamosiomis dujomis, spermoje sukaupė 60 proc. daugiau mutacijų negu pelių, kurioms buvo tiekia-mas veiksmingiausiais HEPA filtrais išvalytas oras. „Rezultatai rodo, kad cheminė tarša gali suke-lti paveldimas mutacijas. Rezultatams patvirtinti reikalingi papildomi tyrimai, taip pat reikia ištirti įvairios prigimties taršos poveikį žmonėms“ – rašoma mokslininkų straipsnyje, kuris pasirodė žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Mokslasplius.lt

Ozonas 2008/2 (6) www.ekologija.lt2 / redakcija

OZONAS6/Ateitis

RedaktoriusLinas Kranauskas8 682 52 400, editor@ekologija.lt

KoordinatoriusArtūras Nečejauskas8 699 37 833, info@ekologija.lt

Leidinio bendraautoriaiJolita VitkauskaitėKristina KučinskaitėValdas KavaliauskasSkirmantė Gough

VertimaiSkirmantė GoughKristina Kučinskaitė

Kalbos kultūra ir stilius, „Rūšiuok Rūšiuok“Akvilė Rėklaitytė8 610 08 285, redakcija@ekologija.lt

Reklama, rėmimas, partnerystėsMindaugas Galiauskas8 614 68 145, ozonas@ekologija.lt

Meninis redaktoriusGiedrius Stauskas8 615 41 221, projektai@ekologija.lt

MaketasKristina Pipiraitė8 652 21 189

LeidėjasVšĮ „Kultūros idėjų institutas“

KorespondencijaiPašilaičių g. 12A-10, Vilnius

BuveinėKonstitucijos pr. 23C-618, Vilnius,tel./faks. (8 5) 273 5919,info@ekologija.lt

Internetewww.ekologija.lt

ISSN 1822-6191Leidinys leidžiamas nuo 2006 metų.

Remkite „Ozoną“ – kursite švaresnę ateitį!Tapkite leidinio OZONAS rėmėju, paskirdami nedidelę savo lėšų dalį ekologiško gyvenimo būdo leidiniui OZONAS, kurio misija – užmegzti, vystyti ir palaikyti dialogą tarp visuomenės, valstybės ir verslo, siekiant ekologinio sąmoningumo ir vartojimo racionalumo strateginėje visuomenės gyvavimo eigoje.

Jei Jūs esate ekologinio, t. y. švaresnio ir racionalesnio vartojimo sąmoningumo šalininkas/-ė ir galite OZONUI skirti šiek tiek lėšų sparčiau vystyti šią veiklą – perveskite Jūsų pageidaujamą arba Jums priimtiną, kad ir nedidelę ar simbolišką sumą į mūsų redakcijos sąskaitą ir taip prisidėkite prie kiekvieno naujo numerio išleidimo bei jo kokybės gerinimo. Pervesdami lėšas, jei pageidaujate, galite nurodyti, kaip norite, kad šios lėšos būtų panaudotos – pavedime be pavedimo paskirties „Parama“ trumpai pridėkite, kokiam tikslui (autoriniams honorarams, spausdinimo išlaidoms ir kt.).

Jei Jūs esate juridinis asmuo (t.y. įmonė) ir manote, kad Jūsų paslaugos arba lėšos gali būti naudingos OZONUI, o tuo pačiu Jūsų prekės ženklas arba reklama leidinyje OZONAS būtų naudingi Jūsų įmonės įvaizdžiui – susisiekite su mumis ir mes pasiūlysime Jums geriausią pasirinkimą, kokį tik galėsime!

Iki kiekvienų metų gegužės mėn. 1 d. paskirkite 2 % pajamų mokesčio sumos naudojantis savo banko elektroninės bankininkystės paslauga arba užpildydami 2 % standartinę VMI prašymo formą.Nuoširdžiai dėkojame paskyrusiems 2 % pajamų mokesčio sumos už 2006 metus – už jūsų skirtas lėšas apmokėjome didesnę autorinių straipsnių dalį.

Mūsų duomenys paramai gauti:Paramos gavėjo identifikacinis numeris(įmonės kodas): 300125569Paramos gavėjo pavadinimas: VšĮ „Kultūros idėjų institutas“Registracijos adresas: Pašilaičių g. 12A-10, VilniusAtsiskaitomosios sąskaitos numeris: LT28 7044 0600 0574 0636

pasiekti, kad darni raida taptų svarbesnių bei labiau paplitusių diskusijų objektu, reformų kriterijumi?

Taip, žodžių derinį „darnus vystymasis“ dar sunku susieti su gyvenimo kokybe ar teisinga visuomene, tačiau pavadinimai ir etiketės visgi nėra svarbiausia. Mano galva, svarbiau tai, kas mūsų galvose, kas susiję su visuomenės gamtosaugine ir pilietine sąmone. Kuomet atsiras kritinė masė žmonių, kurie supranta šių klausimų reikšmę ir įtaką jų kasdienio gyvenimo kokybei, ir – svarbiausia – bus pasirengę įsitraukti į juos veikiančių politinių sprendimų priėmimo procesus, viskas ims keistis į gerą visuose lygmenyse. Tačiau žinoma, kad tai susiję ne tik su tuo, ar daug jų įsigijo 5 litus kainuojantį perdirbamą IKI krepšį produktams (aš jau), bet ir su tuo, kad norisi žinoti, kad stojęs ginti visuomenės (ir čia pabrėžiu – visuomenės) intereso, nerizikuoji verslininkų būti paduotas teisman už tai, kad atimi jiems galimybę užsidirbti, kaip tai atsitiko su viešųjų erdvių gynėjais Vilniuje. Kol verslo interesas bus laikomas svarbesniu už pilietinės visuomenės apraiškas, pokyčių tikėtis sunku.

Kada tokie taps ir patys konkretūs bei žemiški ekologiniai klausimai? Kas turi pakeisti savo reakcijas ir kasdienę veiklą – nevyriausybinės organizacijos, daugiabučių gyventojai, Seimas, visuomenė, paaugliai? Ar visi? O kaip tai pastūmėti? Šie klausimai vis dar užribyje, vis dar atrodo „kažkieno“ hobis ar manija, net gyvuoja tradicija

žaliuosius apskritai vadinti pamišusiais, arba mažiausiai – radikalais. Ar yra/bus šviesa tunelio gale?

Vėlgi, galiu kalbėti tik kaip žurnalistė ir pilietė. Man atrodo, kad čia labai svarbu švietimas. Dar vienas labai gremėzdiškas ir abstraktus žodis, kurį ištarus, atsakymas į klausimą netampa aiškesnis. Tačiau į jį telpa ir įdomios bei prieinamos mokslo populiarinimo knygos, kurias žmonės nori skaityti, ir platesnį pasaulio vaizdą padedančios pamatyti vakaro žinios, ir klausomu laiku transliuojamos suprantamos radijo ir televizijos laidos, ir tvarkingi bei laiku išvežami atliekų rūšiavimo konteineriai prie namų, ir tolerantiški bei smalsūs draugai bei kaimynai, kurie pamatę tave tempiantį tris skirtingus maišus per kiemą nesišaipo, bet užduoda sau, o gal ir tau, klausimą: kodėl tu varginiesi tai daryti? Aš pati galiu tik pasistengti tas radijo laidas padaryti suprantamas ir įdomias. Na, žinoma, dar atsisakyti polietileninio maišelio, pajuokaudama apie tai su pardavėja, jei ji nelabai pavargusi ir taip toliau. O visas kitas šviesesnes viltis dedu į laiką. Manau, kad šis bei tas jau keičiasi. Labai tikiuosi, kad gamtosauga mums, priešingai nei kokiems olandams, parūps ne tada, kai iškirtę visus parkus ir užstatę paežeres vieną dieną suprasime, – kaip mėgsta sakyti antiglobalistai, – kad pinigai nevalgomi.

O kaip su klimato kaitos migla? Bent jau aš taip linkęs ją reziumuoti. Klimato kaita (kad ir koks būtų realus dalykas) – geras lozungas masėms patraukti link aplinkosaugos ar dar geresnis koziris lozungų sukirtinėtojams? Mano galva,

prioritetas, prieš ką reikia kovoti, yra aplinkos tarša, o klimatas ir daugybė visai kitų efektų – tai jau tik pasekmės ir ledkalnio viršūnėlės. Kad ir kokia ji ryški būtų, siūlau vis dėlto pasekmę skirti nuo priežasties. Ką tu manai?

Nors nesu labai didelė Alo Goro ar roko koncertų a la „padainuokim ir išgelbėkim pasaulį“ gerbėja, kaip ir kai kurie mano pažįstami aplinkosaugininkai, nematau nieko blogo, kad tai plačiai aptarinėjama ir net tampa savotiškai madinga. Priešingai. Labai dėl to džiaugiuosi. Miglota, kaip Tu vadini, tikriausiai yra tai, kad žiniasklaidoje šia tema tenka pastebėti labai daug neaiškumų: ar vyksta, kas vyksta, kada įvyks ir – svarbiausia – kas tuo pasirūpins, o ką man daryti? Painiavos ir netikslumų tikrai yra. Iš dalies jų atsiranda ir dėl pačios žurnalistikos prigimties: perdėti, paryškinti ir pateikti auditorijai kaip prieštaravimą, konfliktą, kad sudomintum, priverstum išlaikyti dėmesį kuo ilgiau, o drauge šviestum. Reikia nepaprastai gero išsilavinimo, profesionalumo ir laiko, kad tai padarytum kokybiškai ir nelabai nukrypdamas nuo realybės. Nenorėdama labai išsiplėsti, galiu tik pasakyti, kad remdamasi tuo, ką šiandien žinau, neturiu pagrindo abejoti, kad apie klimato kaitą reikia kalbėti, o ši tema apima visa tai, apie ką siūlai kalbėti Tu: atmosferos taršą, transportą, energetiką, gyvenimo būdą, pilietiškumą ir daugybę kitų temų bei reiškinių, kurie vis daugiau žmonių tampa reikšmingi. Svarbu tik, kad įvairių sričių profesionalai bei žurnalistai ne tik matytų problemą, bet ir sugebėtų susieti globalius procesus su gamtosaugos problemomis. Tačiau sąmonės ir elgsenos pokyčiai stebimi, ir tai puiku, teikia vilčių.

atkelta ið 6psl.

15

O TAIP PAT:

kitose vietose VilniujeThe Body Shop „Akropolyje“, Ozo g. 25

IKI parduotuvėse: „Jasinskio“, J.Jasinskio g. 16;„Žvėryno žiedas“, Sėlių g. 54/Žalioji g. 2„Šeškinė“, Šeškinės g. 32

KauneIKI parduotuvėse:„Kalniečiai“, P.Lukšio g. 60„Lituanica“, Jonavos g. 3The Body Shop „Akropolyje“, Karaliaus Mindaugo pr. 49

KlaipėdojeIKI parduotuvėse:„Bigas“, Taikos pr. 139„Universitetas“, Herkaus Manto g.84The Body Shop „Akropolyje“, Taikos pr. 61

ŠiauliuoseIKI parduotuvėje „Dainai“, Gardino g. 2The Body Shop „Saulės mieste“, Tilžės g. 109

PanevėžyjeIKI parduotuvėje„Basanavičiaus“, Ukmergės g. 18

UAB „Žalvaris“ Atliekų utilizavimo centre bei Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio filialuose. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentuose.Regioniniuose atliekų tvarkymo centruose.

BEIekologiniuose renginiuose, konferencijose, įvykiuose, pasimatymuose, pas ekologiškus draugus ir kt.

Ozonas 2008/2 (6) www.ekologija.lt

THE "GREENEST" LITHUANIAN VISION G Y V A L I E T U V A JOURNEY TO POSSIBLE FUTUREThe Greenest Vision for Lithuania. Almost a dream like ecological and environmentally friendly society, living in a clean environment, eating organic foods and wearing organic clothing, with the community reunited in looking after itself. This is the vision of Indrė Kleinaitė and it is called: "The journey to the possible future". The vision is not unrealistic or impossible, in fact it is very constructive and methodical, pointing out the most important elements in our society and showing how easily they can be turned towards environmentally friendly solution.

tema / 3

INDRĖ KLEINAITĖindre.klein@takas.lt

Mes labai dėmesingi savo maistui. Mūsų šalyje ūkiai nėra stambūs, veikia gera koordinacija tarp decentralizuotų ūkių, kurie augina daržoves, vaisius, uogas, grūdus ir visa ko, reikia ekologiškai be jokių toksiškų chemikalų ir pesticidų. Kažkada taikėme intensyvios žemdirbystės metodus, bet tai sukėlė mums daug ekologinių ir socialinių problemų. Maistas tapo bevertis.Kentėjo žmonės ir kentėjo aplinka. Įvertinę situaciją, priėmėme radikalų sprendimą uždrausti naudoti aplinką teršiančius chemikalus. Pradžioje atrodė sunku, buvo tam prieštaraujančiųjų, bet dabar mes jau visiškai perėjome prie ekologinės žemdirbystės. Tai puiku, atsigavo gamta, suvešėjo bioįvairovė, maistas tapo vertingesnis, pagerėjo žmonių sveikata. Maisto galima nusipirkti tiesiai iš ūkininkų, ką mes labai skatiname, arba plačiai po miestus išsibarsčiusiose ne itin didelėse maisto parduotuvėse arba turguose. Dažnai žmonės patys auginasi visokių salotų, žalumynų ir prieskonių net neturėdami savo žemės, tiesiog vazonėliuose, arba ant miesto namų stogų. Maisto gamybai irgi taikomi griežti ekologiški standardai. Maistas turi likti pilnavertis, visokie sintetiniai priedai, kurie anksčiau buvo toleruojami, dabar yra uždrausti. Maistą mes gaminame lėtai, siekdami aukščiausios kokybės. Kulinarija tapo itin vertinama profesija, virėjai yra baigę specialias mokyklas, kur moko ne tik ekologinės žemdirbystės, bet ir holistinės medicinos, mitybos ir pan.

Medvilnė, linas, kanapės, dilgėlės ir kitos kultūros, skirtos gaminti audiniams, turi būti išauginti ekologiškai, nežalojant gamtos. Kitas principas, mes gaminame patvarius drabužius, kurie ilgai gali būti nešiojami, skatiname persiuvimus, dekoratyvinius pataisymus, spalvų pakeitimus ir pan. Kiekvienas žmogus, jei nori, gali prisidėti prie rūbo keitimo.O kai audinys visiškai susinešioja, kas yra natūralu, nes nieko nėra amžina, tada jis yra panaudojamas dirvožemiui tręšti. Taip, mūsų audiniai yra tokie natūralūs, kad juos drąsiai galima pakasti po medžiu, jie greitai suyra aplinkoje ir pagerina dirvožemio kokybę.Gi niekas nenorėtų ant savo nuosavos odos nešioti toksiškos sintetikos, kuri

gali alergizuoti odą, o patekusi į aplinką ilgai nesuyra ir užteršia gamtą. Taip buvo anksčiau, dabar tokie metodai yra visiška atgyvena. Iki šiol mes dar turime problemų su negeromis pasekmėmis, nors neigiami procesai jau sustabdyti. Nuolatos vyksta naujų audinių išgavimo eksperimentai panaudojant vis kitokias žaliavas, mes atidžiai stebime gamtos procesus ir stengiamės juos pritaikyti savo darbe. Mūsų dizainerių atsakomybė yra rūpintis savo žmonėmis ir aplinka. Tik taip mes galime tikėtis pripažinimo ir sėkmės. Tai pamatiniai dalykai, o kalbant apie mados formas ir išraiškas – mes leidžiame pasireikšti savo fantazijai. Nuolatos ieškome naujovių, kurios darniai derintųsi su jau pripažintomis patogiomis formomis. Kiekvienas drabužis turi estetinę, politinę ir kultūrinę prasmę. Mes kuriame gyvus kvėpuojančius namus, kuriuose žmogui gera būti. Taip darome, nes namai žmogui yra tarsi trečioji oda. Įkvėpimo semiamės iš gamtos, pastatus integruojam į natūralią aplinką. Paprastai vadovaujamės principu, kad pastatai negali būti aukštesni nei medžiai, bet, aišku, – išimčių yra, jei pastatas yra išskirtinės meninės vertės, tada jis nusipelno būti aukštesnis. Naudojame natūralias medžiagas. Aplink paliekam erdvės gamtai. Įrenginėdami vidų, naudojame natūralius dažus arba kuriame tokius grubesnius, nelygius paviršius, kuriuos šiek tiek subraižius jie tik įgyja didesnę vertę. Namai yra šildomi įvairiais decentralizuotais būdais naudojant atsinaujinančius, aplinkai nekenksmingus energijos šaltinius.Kiekvienas namas turi atliekų utiliza- vimo sistemą: organinės atliekos kompostuojamos, ir jos patenka tiesiai į dirvožemį, kurį pamaitina ir aprūpina reikalingomis medžiagomis; o kitos atliekos keliauja į perdirbimo cechus arba yra specialiai apdorojamos ir virsta trąšomis dirvožemiui.Sąvartynų mes kaip ir neturime. Kiekviena atlieka turi savo paskirtį. Neatsinaujinančių žemės išteklių mes jau nebeliečiame, jau seniai nustojome tai daryti, įvairius produktus gaminame tik iš atsinaujinančių išteklių, todėl problemų su toksiškomis atliekomis beveik nebeturime. Aišku, kaip palikimą iš praeities turime dar visokio plastiko ir įvairių toksiškų medžiagų, tačiau visa tai yra surinkta ir saugiai izoliuota nuo visuomenės. Laukiame, kol suirs. Tai vyksta lėtai, bet mes patys naujų šiukšlių

nesukuriame.

Noriu paklausti, o ką jūs padarėte su senais pastatais, kuriuose paveldėjote iš praeities – tais blokiniais pilkais, negražiais pastatais? Negalėčiau patikėti, kad nugriovėte.

Ne, nenugriovėme, nors jie tikrai negražūs ir neatitinka dabartinių principų. Ilgai galvojome, ką su jais daryti. Supratome, kad, nors pastatai ne patys geriausi, tačiau gyvenimo kokybė juose gali pagerėti, ir tai priklauso nuo ten gyvenančių žmonių kūrybingumo bei noro pažvelgti į gyvenimą tuose pastatuose kitaip. Taigi, mes sukūrėme ir įgyvendinome tų pastatų sutvirtinimo, fasadų atgaivinimo ir vidaus pertvar- kymo programą.Namų sienas sutvirtinome, fasadams ir laiptinėms atgaivinti pasamdėme geriausius dailininkus, kurie nudažė pastatų išorę ir vidų šiltomis, nuotaiką keliančiomis spalvomis, o vidinį išpla- navimą šiek tiek pertvarkėme, kad atsirastų daugiau bendros erdvės. Dabar kiekviena laiptinė turi bendrą erdvę, kurioje gali rinktis kaimynai pabendrauti ar reikalingus darbus dirbti. Yra bendro naudojimo internetas, skalbyklės, dviračiai ir kiti panašūs daiktai, kuriais galima dalintis. Jei šeimos butas nedidelis ir nėra vietos sukviesti daug draugų švęsti gimtadienį, tai galima daryti bendroje kaimynų erdvėje.Ten vyksta įvairūs bendruomeniniai renginiai, mini koncertai, spektakliai ar šventės. Taip mes skatiname tarpusavio bendravimą, padedame žmonėms vie- ni kitus palaikyti, dalintis daiktais, padėti vieni kitiems prižiūrėti vaikus ir panašiai. Yra atvejų, kai laiptinė turi bendro naudojimo automobilį, kuriuo yra naudojamasi pagal grafiką.

O kokia yra susisiekimo sistema miestuose ir tarp miestų? O kaip nukeliaujate į kitas šalis?

Panaši kaip anksčiau, niekas per daug nepasikeitė, išskyrus tai, kad daugiau demėsio skyrėme viešajam transportui, kuris yra varomas energija iš atsinau- jinančių šaltinių, labai efektyvus, ir juo patogu naudotis. Taip pat įrengėme gerus dviračių takus, kuriame tokią estetinę aplinką, kurioje būtų malonu vaikščioti pėsčiomis. Asmeninių mašinų naudojimas sumažėjo dėl kitokio miestų

planavimo – miestuose yra daug nedidelių savarankiškų gyvenamų kvartalų, kurių viduje atstumai nedideli, todėl žmonėms nereikia kasdien įveikti ilgų atstumų. Automobiliai yra naudojami, tačiau jie yra varomi švaria energija, taip pat ir lėktuvai.

Meno žmonės – tarsi oda neapdengti nervai, į kolektyvines patologijas reaguoja daug jautriau ir intensyviau, per meną sustiprindami jų aktualumą, komunikuoja plačiajai visuomenei ir padeda surasti sprendimo būdus. Dabarties mokyklose yra mokoma vieno dalyko, kurio nebuvo mokoma anksčiau – intuicijos, vidinio integralumo bei autentiškos saviraiškos, nes vidinės kūrybingumo kibirkštelės išlaisvinimas ir yra tas esminis lūžis, kurio yra siekiama per mokymąsi. Mes vystome savo racionalumą, iracionalumą, intuiciją ir pojūčius, mokomės per tiesioginę patirtį, neprimesdami žmogui jokių išankstinių tiesų, skatiname kei- timąsi patirtimi ir raginame mokinius nebijoti klysti. Mokyklose nėra vienodų vertinimo šalbonų, mokiniai vertinami pagal aktyvumą atliekant užduotis.Mokymuisi mes naudojame interaktyvaus meno metodus, nes tai gaivina kiekvieno žmogaus sieloje slypinčią kūrybingumo kibirkštėlę ir skatina kurti. Žmones, kurių siela yra užgniaužta, yra lengviau valdyti, o mūsų tikslas yra padėti kurti laisvą ir atsakingą visuomenę.Žmonių verslumas yra jų kūrybingumo išraiška. Verslo misija yra tarnauti visuomenei. Įstatymai reglamentuoja įmonių veiklą, nustato tam tikras žaidimo taisykles, bet mūsų visuomenėje verslas konkuruoja pagal socialinius veiklos rodiklius. Kuo labiau verslas integruotas į visuomenę ir tenkina visuomeninius interesus, tuo toks verslas sėkmingesnis.

Verslas visuomenei atsiskaito pagal finansinius, aplinkosauginius ir so- cialinius rodiklius, veikia labai skaidri įmonių veiklos sistema.Biurokratinė sistema yra labai minimali, daugiausiai dėmesio valstybė skiria užtikrinti sąžiningus santykius tarp įvairių verslo žaidėjų: verslininkų, vartotojų, darbuotojų ir pan. Valstybė padėjo verslui transformuotis, rasti naujų veiklos būdų, kurie ne tik neteršia aplinkos,bet ir padeda ištaisyti kažkada padarytą žalą. Dabar verslas funkcionuoja pagal naujas žaidimo taisykles. Verslas nėra politizuojamas, nes mūsų šalyje yra įvairių santvarkų apraiškų priklausomai pagal situaciją: ir kapitalizmo, ir socializmo, ir anarchizmo.Visi naudojami pagal paskirtį. Kaip pavyzdį paimsiu sveikatos bendroves, kurios yra bendros medicinos sistemos dalis...Sveikatos bendrovės transformavosi – vaistų pardavinėja mažiau, o ir vaistai dabar yra kitokie – biofarmaciniai, netoksiški, neturintys neigiamų šalutinių poveikių. Šios bendrovės daugiausiai uždirba organizuodamos sveikatingumo programas, konsultuodamos žmones svei- katos klausimais. Nelaimės atvejais mes gebame daryti sudėtingas operacijas, jau žinome, kaip atauginti pažeistas žmogaus organizmo vietas, labai tiksliai ir greitai diagnozuojame patologijas ir patariame žmonėms, kaip sustabdyti neigiamus procesus švelniomis, natūraliomis prie- monėmis, kol dar nėra vėlu. Mūsiškė medicina traktuoja žmogaus organizmą kaip vieną visumą, padeda stiprinti orgnanizmo atsparumą ligoms ir moko žmones save tausoti.

Tokia mano vizija Lietuvai –g y v a l i e t u v a.

Savaitraščio „Atgimimas“ rengiamo „vizijų Lietuvai“ konkurso ekosekcijos laureatės, visų mūsų adoruojamos Indrės Kleinaitės fantaziją apie - - - Lietuvą. Kitoje ateityje, negu greičiausiai mūsų laukia. Deja, buvome priversti nutrinti nuo šio „saldaus kaip arbūzų cukrus“ (Ekoblogas) darbo visą jo literatūrinę dalį ir palikti jums tik manifestines ištraukas. Skanaus.

„Žaliausia“ Lietuvos vizija Kelionė į galimą ateitį

summary

Ozonas 2008/2 (6) www.ekologija.lt4 / ekotransportas

Naujojoje Zelandijoje gyvenantis kapito-nas Pete Bethune rengiasi pasiekti naują plaukimo aplink Žemę greičio rekordą. Tam jis naudos greičiausias planetoje ekologišku kuru varomą laivą „Earthra-ce“. Kelionėje laivui teks įveikti daugiau kaip 44 tūkstančius kilometrų – tai yra ilgiausias greitojo plaukimo iššūkis pa-saulyje. Dabartinis rekordas priklauso Didžiosios Britanijos laivui „Cable and Wireless Adventurer“ - jis 1998 metais Žemę apiplaukė per 75 dienas. Kelionė prasidės Valensijoje (Ispanija) kitų metų kovo 1 dieną.Bethune ir jo žmona, siekdami įgyvendin-ti projektą, užstatė savo namus ir pardavė visą savo turtą, ir šiuo metu aktyviai ieško rėmėjų. Šiam laivui dalis kuro yra paga-minta iš žmogaus riebalų.Demonstruodamas savo pasiryžimą, be-baimis kapitonas ryžosi riebalų nusiurbi-mo operacijai – jų pakako 100 ml biokuro pagaminti. Kiti du daugiau sveriantys sa-vanoriai tokiu būdu „pagamino“ 7 litrus kuro. To pakanka laivui nukeliauti apie 15 km atstumą. Nežinia, kokia buvo projekto iniciatorių idėja imtis tokių sprendimų. Li-kęs kuras yra šimtaprocentinis iš kitokių žaliavų pagamintas biodyzelinas.

Dviejų Kauno tarybos kadencijų projektas pagerinti Šilainių gyventojų susisiekimą su miesto centru pasmerktas žlugti.Kauno mero ir jo pavaduotojų spaudos konferencijoje buvo oficialiai pareikšta, jog troleibusų tiesimo į Šilainius projektas nebus tęsiamas. „Manau, kad už tuos pinigus mes geriau nupirksime keliasdešimt naujų autobu-sų. Autobusus yra pigiau eksploatuoti“, – sakė meras Andrius Kupčinskas.Paklaustas, ar dėl to nenukentės miesto ekologinė padėtis, bevariklio transporto idėjas skelbiantis meras išvengė tiesaus atsakymo.Buvęs Kauno meras teigia, kad projektas jau buvo suderintas su Susisiekimo minis-terija, kuri įsipareigojo skirti 12 mln. litų, o likusius 3 mln. praėjusi tarybos kaden-cija jau investavusi. Lrytas.lt

Prancūzai kartu su italaiskurs elektromobilį

Prancūzų kompanija „Bollore“ kartu su italų dizaineriais „Pininfarina“ susitarė, kad 2010 metais kartu išleis elektros energija varomą automobilį. Partneriai akcijų paketą pasidalino lygiai per pusę. Planuojama, kad naujoji transporto prie-monė su pilna baterija pravažiuos apie 250 kilometrų miesto režimu. Krauti bus galima naudojantis paprasta buitine rozete. Pilnas pakrovimo ciklas užtruks apie 5 valandas, o po penkių minučių krovimo energijos pakaks 25 kilomet-rams.„Bollore“ specialistai kurs naujienai akumuliatorių – ličio polimerų bateriją, kurios užteks 200 000 kilometrų. Jose nebus vandens, todėl nebus galimybės jam ištekėti. Elektromobilis 50 km per valandą greitį pasieks per 4,9 sek., maksimalus greitis – 130 km/h.Transporto priemonės „Pininfarina“ pavadinimu Europos, JAV ir Japonijos rinkose pasirodys 2010 metais. Gamyba užsiiimsianti „Bollore“ kompanija savo projektą įgyvendinti žada Prancūzijos Bretanės ir Kanados Monrealio ga-myklose. Per metus planuojama išleisti 15000 vienetų elektromobilių.Kompanija „Tata Motors“ didžiausioje Indijos automobilių parodoje pristatė pigiausią pasaulyje automobilį. Ši trans-porto priemonė, pavadinta „Tata Nano“, bus parduodama už 100 tūkst. rupijų (5875 Lt).Kompanija „Tata Motors“ kol kas ketina pagaminti apie 250 tūkst. „Nano“ auto-mobilių ir tikisi, kad metinė automobilių paklausa sieks milijoną. „Tata Nano“ laida, pristatoma kaip Indi-jos vidaus pramonės produktas, mano-ma, artimiausiais metais paplis ir kitose besivystančios ekonomikos ir kylančio pragyvenimo lygio šalyse.Gamintojai deklaruoja, jog automobilis sukurs dvigubai mažiau taršos nei bet kuri kita mašina, šiuo metu važinėjanti

„HydroPak“ kuro elementai pakeis generatorius bei akumuliatorius

Prietaisas, kurį sukūrė JAV įmonė „Horizon and Millenium Cell“, galbūt galės pakeisti kitus nešiojamuosius elektros energijos šaltinius – pavyzdžiui, benzinu varomus generatorius, akumuliatorius ar baterijas. Rodos, tai bus pirmasis rinkai pasiūlytas sąlygiškai nebrangus (jo kaina – apie 400 JAV dolerių) mobilus vandenilio kuro ele- mentų energijos šaltinis, tinkamas naudoti įvairiausiose vietose, kur nėra pastovaus elektros energijos tiekimo – stovyklavietėse, atokiose vietovėse. Jis tiks ir gelbėjimo darbams. Į jį įstatomos vienkartinės kasetės, kurios yra suaktyvinamos vandeniu ir gali veikti iki 14 val. kurdamos 400 vatų galią. To pakaktų kelioms kaitrinėms lemputėms, televizoriui ir šaldytuvui dirbti vienu metu. Kasečių kaina, kaip skelbia gamintojas, apie 20 JAV dolerių. Šis generatorius be įprastinės šakutės elektros prietaisams prijungti turi ir dvi USB jungtis, todėl jo energija galima maitinti ir daugelį įvairiausių elektronikos prietaisų – nuo nešiojamų kompiuterių iki mp3 grotuvų ar bevielio tinklo stotelių. „Horizon and Millenium Cell“ tikisi gauti reikalingus sertifikatus iki 2008 metų vidurio. Matyt, netrukus šie prietaisai pasirodys ir parduotuvėse.

Indijos gatvėmis. Tačiau aplinkosaugos atstovai į tokius pareiškimus žiūri labai skeptiškai, kadangi ypač pigus automo-bilis lems eismo kamščių didėjimą, o nuo to aplinkos tarša tik išaugs.

Etanoliu varomi automobiliai - jau „Le Mans“ lenktynėse

„Mazda“ pristatė lenktyninio automo-bilio „Furai“ koncepciją, kuri debiutuos kitą mėnesį Detroito automobilių par-odoje „2008 North American Internatio-nal Auto Show“. Kartu bus pristatytas atnaujintas 2009 RX-8 modelis. Iš japo-nų kalbos išvertus „Furai“ reiškia „vėjo garsas“. Automobilis surinktas ant prieš du metus sukurtos „Courage C65“ bazės. Skirtingai nei įprastiniuose tokio tipo gaminiuose, jame sumontuotas 450 AG galios rotorinis variklis, varomas ekolo-gišku E100 kuru (šimtaprocentiniu eta-noliu). Be to, naujasis kūrinys debiutuos „Le Mans“ lenktynių LMP2 prototipų klasėje.

Nauja kuro rūšis dyzeliniamsvarikliams – GTL

Kol dauguma pasaulio automobilių ga-mintojų rūpinasi automobilių variklių atitikimu įvairiausiems aplinkosaugos standartams, vienas iš jų – Audi, yra pasiryžęs sukurti naują kuro tipą. GTL (gas-to-liquid fuel) dyzeliniams varik-liams naudojamas kuras ne tik sumažina NOx išmetimą 30 %, CO2 – 13 %, CO – 93 %, bet ir visiškai neišmeta sieros junginių, papildomai sutaupydamas 10 % degalų lyginant su dabartiniais dyze-liniais agregatais. GTL – sintetinis kuras yra išgaunamas iš gamtinių dujų dėka cheminių reakcijų. Dar viena naudinga jo savybė – naujos kartos dyzeliniams va-rikliams, naudojamiems kartu su turbino-mis, norint vartoti kurą, jokie pakeitimai nereikalingi. Oficialiai GTL bus prista-tytas kitą savaitę kasmetiniame pasaulio ekonomikos forume Davose, Šveicarijoje. Forumo metu bus įrengta naujojo kuro

Alternatyvi energetikadegalinė, kuri aptarnaus 81 A8L 3,0 TDI quattro modelį, kuriais bus vežami foru-mo dalyviai. Automobilių 6 cilindrų va-rikliai naudos tik 8,5 l/100 km kuro, nors vis dar galės pasiekti 233 AG. Naujasis kuras vis dar yra testuojamas, tačiau re-zultatai kol kas yra puikūs – 2006 ir 2007 metais „Le Mans“ lenktynėse Audi R10 TDI buvo varomas šio kuro ir tradicinio dyzelino mišiniu, kuriame GTL buvo didesnė sudedamoji dalis. Naująjį kurą Audi vysto kartu su Shell.

Renault-Nissan kompanijų aljansas kartu su kompanija „Project Better Place“ ap-jungs savas jėgas unikaliam projektui, kuris gali tapti pavyzdiniu procesu kitų valstybių transporto politikoje. Projek-to esmė – Izraelyje sukurti nacionalinę elektromobilių prekybos ir pakrovimo sistemą, kuri leistų dabartinius elektro-mobilius iš koncepcinio lygio paleisti į normalią rinką. „Project Better Place“ (įmonės pagrindinis biuras įsikūręs Kali-fornijoje) ims kurti tinklą iš 500 tūkstan-čių pakrovimo taškų, o Renault-Nissan pasižadėjo paruošti elektromobilių masi-nę gamybą. Planuojama, jog elektromo-bilio variklis pagal galią bus ekvivalentus benzininiam vidaus degimo varikliui su darbiniu 1,6 litro tūriu. Svarbiausias ele-mentas – ilgaamžiai ličio baterijų akumu-liatoriai, turėsiantys užtikrinti santykinai ilgą kelionę be pakrovimo. Planuojamą pilną tinklą pabaigti 2011 metais. Tuomet Izraelio gyventojai galės be problemų nusipirkti elektromobilį ir su juo apvažiuoti visą savo valstybę, ne-bijodami, jog prie kokio nors kaimelio nusės akumuliatoriai ir nebus galimybių jų pakrauti. Daugiau nei 90 % Izraelio vairuotojų per dieną nuvažiuoja ne daugiau nei 70 km, o visi svarbiausi kelionių punktai nutolę vienas nuo kito ne toliau kaip 150 km. Tokios sąlygos yra beveik idealios dabar-tiniam elektromobilių eksploatavimui.

Technologijos.lt

Ekotransporto naujienos

nukelta á 5 psl.

¥Earthrace“ - laivas varomas biokuru

Ozonas 2008/2 (6) www.ekologija.lt alternatyvi energetika / 5

Biokuras – ne pats ekologiškiausias pasirinkimas

ASTA AUDZIJONYTĖasta.audzijonyte@yahoo.com

1) Teigiama, kad biokuras yra ekologiškai švarus ir santykinai sumažina CO2 kiekį atmosferoje – sudeginus augalus išskiriama tiek anglies dvideginio, kiek jie sunaudojo beaugdami. Tai nėra tiesa. Mat, jei į biokuro gamybą įskaičiojamos šiltnamio dujos (CO2 ir azoto oksidai), susidariusios gaminant augalams reikalingas mineralines azoto trąšas, visas biokuro ekologiškumas išgaruoja. O tam, kad būtų patenkinti dabartiniai kuro poreikiai, reikia labai daug aliejaus, labai daug rapsų, labai daug dirbamos žemės ir labai daug trąšų. Paskaičiuota, kad 10-čiai proc. Europos kuro poreikių patenkinti reikėtų 40 proc. dirbamos žemės skirti biokuro augalų auginimui. Neseniai „Science“ žurnale paskelbti tyrimai rodo, kad apsodinus mūsų geografinių platumų dirbamus laukus mišku ir naudojant įprastinį benziną būtų pagaminama bent du kartus mažiau šiltamio dujų, nei juose auginant biokuro augalus ir gamintant iš jų biodyzeliną. Tropinėse platumose sutaupoma dar daugiau. 2) Biokuro augalams auginti reikia ne tik daug trąšų, bet ir pesticidų. Tiek trąšos, tiek pesticidai užteršia geriamą požeminį vandenį (prisiminkime kaimo šulinių ir

nitratų problemą), upes, ežerus ir Baltijos jūrą. Baltijos jūra jau dabar yra viena iš labiausiai užterštų jūrų, ir intensyvi žemdirbystė tik paskatintų dumblių žydėjimą. Per pastaruosius metus išaugus biokuro pramonei Jungtinėse Amerikos Valstijose, aplinkinių jūrų „negyvosios“ zonos pastebimai išsiplėtė. Pačios biokuro gamyklos taip pat sukuria daug organinių atliekų, kurios didina vandens ir oro taršą. Žinoma, naftos gavyba ir perdirbimas taip pat teršia, tačiau ji ir nevadinama švariu kuru. 3) Intensyvi žemdirbystė yra viena pagrindinių bioįvairovės nykimo priežasčių. Vakarų Europoje per paskutinius 25 metus su tradicine žemdirbyste susijusių paukščių (vieversių, pempių, griežlių ir kt.) gausumas sumažėjo 44 proc. Pagrindinė priežastis būtent ir yra didėjantys monokultūrų plotai, kuriuose gyvūnai negali rasti prieglobsčio. Prieš dešimtemtį Europos Komisija išsikėlė sau tikslą – iki 2010 metų sustabdyti bioįvairovės nykimą. Siekiant šio tikslo 10 proc. dirbamų žemių buvo paliktos dirvonuoti, tam kad jose galėtų gyventi nykstatys paukščiai ir vabzdžiai. Deja, šiais metais vėl leista naudoti tuos žemės plotus biokuro augalams auginti. 4) Pasauliniu mastu populiariausi biokuro augalai yra palmių aliejus iš Malaizijos ir

BIOFUELS ARE NOT THAT GREEN Biofuels are being promoted as a green and local alternative to oil, yet the way they are produced now makes them neither economic, nor green. Growing biofuel crops consumes a lot energy, wa-ter, fertilisers and pesticides. When these are taken into account, biofuels produces basically as much greenhouse gases, as oil, not to talk about water pollution from agricultural run-off. In con-trast, if land used for biofuel crops is converted to forest, a lot of carbon is stored in it. Even more greenhouse gas emissions are saved if tropical forests are not converted to biofuel crop plantations, as it is happening now. If we want to grow biofuel locally, to satisfy just 10% of Europe‘s fuel de-mands, about 40% of land should be planted with biofuel crops. Meanwhile, intensive agriculture has already been one of the main factors for biodiversity loss, and biofuel use will only worsen this situation. Moreover, climate change threatens the world‘s food security, and it just does not make sense to use food for powering cars when harvests are hit by droughts and people are star-ving. Finally, most biofuels, the way they are made now, are not even economic; their popularity grows largely due to governmental subsidies. There is a strong consensus that to avoid drastic consequences of climate change, we must act now. This means that while better fuel alternatives are being developed, the best thing is to reduce our fuel consumption, save energy and use public transportation for commuting.

Žmonių kūnų šiluma pastatui apšildytiŠvedijos nekilnojamo turto kompanija „Jernhusen AB" planuoja surinkti Stokholmo pagrindinėje traukinių stotyje šurmuliuojančių žmonių šilumą ir panaudoti ją netoliese stovinčiam biurų pastatui apšildyti. Firmos atstovai mano, jog tokia sistema galėtų tiekti apie 15 proc. visos 13 aukštų pastatui šildyti reikalingos energijos. Kasdien pagrindinėje Švedijos sostinės stotyje apsilanko apie 250000 keleivių.Projektas numato stotyje įrengti didelius ventiliatorius, kurie įtrauktų žmonių sušildytą orą. Šis oras būtų panaudojamas vandeniui šildyti. Sistemą įrengti kainuos tik 32000 eurų, kadangi visa reikalinga ventiliacijos įranga stotyje jau yra.

summary

Lietaus vandens elektrinė?Netrūksta ir kitų kūrybingų bandymų panaudoti vandenį, kurio tradicinis naudojimas, taupymas, švara ir atnaujinimas ligšiol net nepradėtas tvarkyti. Prancūzijoje mėginama kurti elektros energiją pasitelkus lietaus lašus. Kol kas mokslininkai nekonstruoja lietaus elektrinės, o tik atlieka pirmuosius eksperimentus, siekdami išsiaiškinti tokios idėjos praktinę naudą ir potencialias galimybes. Lietumi susidomėjo prancūzų kompanija „CEA-Leti“ ir nacionalinis Grenoblio technikos institutas, dirbantis kartu su inovacijų centru „Minatec“. Vienas iš naujovės autorių Thomas Jager pasakoja, jog lietaus gaminama elektros energija galėtų tarnauti mažos galios elektronikos prietaisų (pavyzdžiui, įvairių jutiklių) maitinimui tuo atveju, kai dėl Saulės nebuvimo neveiks pagrindiniai Saulės elementai.

www.technologijos.lt

Simo Mockevièiaus nuotr.

Indonezijos, bei cukranendrės iš Brazilijos. Tam, kad būtų galima plėsti aliejinių palmių ir cukranendrių plantacijas, deginami tropiniai miškai. Per paskutiniuosius 15 metų 87 proc. Malaizijoje sunaikinto miško žemės buvo skirta būtent aliejinių palmių plantacijoms plėsti. Neseniai ir Papua Naujosios Gvinėjos valdžia paskelbė, kad palmių plantacijų ir biokuro gamybai skatinti jie išdegins 60 000 hektarų tropinio miško. Pavertus hektarą tropinio miško plantacijomis, dėl medžių deginimo ir dirvos pokyčių susidaro apie 200 tonų šiltamio dujų (CO2 ir metano). Naudojant tame hektare išaugintą biokurą, palmių plantacijų per keletą dešimtmečių sutaupoma vos 30–50 tonų... Taigi šiltamio dujų sutaupoma keletą kartų mažiau nei jų pagaminama. O ką bešnekėti apie visą nepakartojamą gamtos įvairovę tropiniuose miškuose, kurią praradus, niekada nebus galima jos susigrąžintui? Iškirtus mišką padaugėja sausrų ir potvynių. Be to, šiose šalyse biokuro augalų plantacijų plėtimas dažnai yra susijęs su kruvinais nusikaltimais, nes žmonės per prievartą išvaromi iš žemių, numatytų plantacijų plėrai. Nors visi sutaria, kad artimiausiu metu efektyviausias būdas kovoti su klimato kaita yra nustoti kirsti ir deginti miškus, keista, kad biokuras vis tiek vadinamas

Kai kalbama apie klimato kaitą ir jos prevenciją, dažnai minimas biokuras – aliejaus ar spirito pagrindu iš augalų pagamintas automobilių kuras. Teigiama, kad toks kuras yra puiki alternatyva naftai – ekologiškas, atsinaujinantis resursas, padedantis saugoti gamtą ir taupantis šiltnamio dujų (anglies dvideginio arba CO2) išmetimą. Bet panagrinėjus atidžiau, akivaizdu, kad pastarųjų metų susižavėjimas biokuru grasina dar viena socialine ir ekologine katastrofa. Kodėl?

„ekologišku kuru“. 5) Tam, kad būtų patenkinti vos 10 proc. kuro poreikių, reikia 40 proc. dirbamos žemės. O kur auginti maistą? Jei norime turėti pakankamai maisto ir pakankamai biokuro, reikės įsivežti arba vieną, arba kitą. O tai nėra labai ekologiška. Ironiška, kad tiek nuo klimato kaitos, kurią sukėlė mūsų beatodairiškas vartojimas, tiek ir nuo biokuro bumo daugiausia kenčia trečiojo pasaulio valstybės. Afrikoje klimato kaita lemia neregėtas sausras, išdegina derlių, ten iš bado miršta milijonai žmonių. O tuo tarpu biokuro apetitas kelia maisto kainą. Per pastaruosius keletą metų pasaulinės grūdinių kultūrų kainos išaugo 50–100 proc. Sausros ir karo paveiktos šalys nebeišgali įsigyti pakankamai maisto. Viena iš didžiausių humanitarinės pagalbos organizacijų „Food for Peace“ (Maistas Taikai) nuo 2005 metų turėjo perpus sumažinti maisto davinius karo paveiktiems rajonams. Beje, praėjusiais metais dėl sausrų derlius sumažėjo ir Europoje. Pasaulinės grūdų atsargos yra mažiausios nei bet kada per paskutinius 30 metų – tai prastas pasiruošimas žadamoms klimato kaitos sukeltoms sausroms ar liūtims. Ar žinote, kad grūdų, reikalingų pagaminti šimtui litro biokuro (kuris tikriausiai būtų sunaudotas per savaitę ar dvi), pakanka vienam žmogui maitintis visus metus. Ar verta tada plėsti biokuro gamybą, kai neaišku, ar po keleto metų ar dešimtmečio bus užauginama pakankamai maisto žmonėms? Ne veltui Jungtinių Tautų humanitarinės programos nariai vadina biokurą nusikaltimu žmoniškumui.6) Biokuro gamyba nėra ekonomiška ir dabar populiarėja tik todėl, kad yra labai subsidijuojama. Jei į biokuro gamybą įskaičiuojamos trąšų, žemės įdirbimo, ir pačios kuro gamybos sąnaudos, šis kuras duoda mažiau energijos nei buvo sunaudota jo gamybai. Europos Sąjungos subsidijos biokuro augalams yra didesnės nei kitiems augalams, ir ūkininkai skuba jomis pasinaudoti. Tuo tarpu vis sunkiau parduotuvėje įsigyti lietuviškų obuolių, mor- kų ar svogūnų. Kas gi išlošia iš šių subsidijų? Pasaulyje vieni iš aktyviausių biokuro propaguotojų yra biotechnologijų įmo- nės, gaminančios gentiškai modifikuotus rapsus ar kukurūzus, didžiausios žemdirbys- tės įmonės bei biokurą perdirbančios bendrovės.Ūkininkams tenka konkuruoti su pasauline rinka ir trečio pasaulio valstybėmis, kur biokuro gamyba yra apgaulingai pigi (juk išdeginti tūkstančio metų senumo miškams daug pinigų nereikia). Tačiau subsidijoms išsekus tokia konkurencija bus neįmanoma. Gal būtų geriau mokesčių mokėtojų pinigais remti smulkiuosius ūkininkus, auginančius ekologiškus produktus, gerinti visuomeninį transportą bei diegti vėjo ir saulės jėgaines? Biokuras pagamintas iš grūdų ir aliejaus nėra nei ekologiškas, nei humaniškas, nei ekonomiškas. Jis palaikomas valstybės subsidijų ir to, kad reali gamtos ir vandens, reikalingo augalams auginti, kaina nėra įskaičiuojama į kuro kainą. Jis niekada netaps realiu pakaitalu naftai, tačiau per artimiausius dešimt metų gali sukelti didelių ekologinių ir socialinių problemų. Mokslininkai jau seniai

tai įvertino, ir siūlo kitokias alternatyvas. Pavyzdžiui, Švedijoje vis populiaresnės tampa biodujos (daugiausiai metanas), pagamintos iš maistui netinkamos biomasės, miesto nutekamųjų vandenų bei fermų atliekų. Didžiojoje Britanijoje tokios atliekos patenkintų 12 proc. šalies energijos poreikių ir 16 proc. sumažintų CO2 išmetimą. Eksperimentai rodo, kad daug efektyviau būtų biokurą gaminti iš dumblių. Be to, neseniai paskelbtos naujos technologijos, padedančios iš organinių atliekų gana pigiai gaminti vandenilį, kurį būtų galima naudoti kaip automobilių kurą. Kol pasaulis bando susiprasti, kaip išsivaduoti iš naftos priklausomybės, mokslininkai vis garsiau perspėja, kad ateinantys dvidešimt metų nulems planetos ir žmonijos ateitį. Jei artimiausiu metu nebus smarkiai sumažintas šiltnamio dujų išmetimas, tai po poros dešmitmečių bus tikrai per vėlu, ką nors padaryti.Tai reiškia, kad mes neturime laiko laukti stebuklingų technologijų. Nei biokuras, nei hibridiniai automobiliai mums nepadės, nes norint pakeisti visus esančius automobilius hibridiniais reikėtų daug laiko ir resursų. Reikia suvokti, kad vienintelis ir efektyviausias būdas – keisti savo gyvenimo būdą, taupyti elektros energiją, nustoti visur važiuoti automobiliu ar pirkti iš Kinijos ar kitų tolimų šalių atvežtus, dažnai visiškai nereikalingus daiktus.Jei dažniau naudotumėmės visuomeniniu transportu, galėtume lengvai sumažinti savo naftos poreikius net keletą kartų (o ne keletu procentu, kaip žada biokuro gamintojai!). Kartu pagerintume savo gyvenimo kokybę, orą ir ramybę mieste, savo sveikatą ir saugumą, per dieną sutaupytume apie porą kamščiuose praleistų valandų įdomesnei veiklai ir, žinoma, pastorintume piniginę.Reikia tik noro to siekti, ir reikalauti iš miesto valdžios geresnio visuomeninio transporto.Reikia suvokti, kad mūsų vaikai tikrai paklaus, kodėl gi nesustabdėme klimato kaitos tada, kai tai dar buvo įmanoma?

ŠaltiniaiCheng S., Logan B.E., 2007: „Sustainable and efficient biohydrogen production via electrohydrogenesis“, Proceedings of the National Academy of Sciences, 104, 18871-18873. Huntley M.E., Redalje D.G., 2007: „CO2 mitigation and renewable oil from photosynthetic microbes: a new appraisal“, Mitigation and Adaptation Strategies for Global Change, 12, 573-608.Kill King Corn (redaktoriaus žodis) 2007: Nature, 447, 637. Righelato R., Spracklen, D.V., 2007: „Carbon mitigation by biofuels or by saving and restoring forests?“, Science, 317, 902. Special report: Biofuels. The Ecologist, 2007 March.

technologija galės pradėti 2010 metais. Tiesa, iki tol dar reikės įrodyti naujos technologijos saugumą (Kanados inžinieriai buvo numetę telefoną su naujais energijos elementais ant karštos gruzdintumės, tačiau sprogimas neįvyko), ir užtikrinti laisvai rinkoje prieinamas vandenilio atsargas.

Pristatytas vandeniliu maitinamas mobilus telefonasKanados kompanija „Angstrom Power“ pristatė telefoną su vandeniliniu maitinimu, pasižymintį visai neprastomis energetinėmis charakteristikomis. Tokio telefono pakrovi- mas užtrunka kelias minutes, o pokalbio režimu jis veikia dvigubai ilgiau nei su dabartiniais serijiniais ličio akumuliatoriais. Kompanijos „Angstrom Power“ arkliukas – netradiciniai miniatiūriniai šiluminiai elementai. Ji gamina įvairius prietaisus su tokiais šiluminiais elementais, o dabar sugebėjo sukurti tokį, kuris puikiai tinka į mobiliojo telefono korpusą vietoj tradicinio ličio akumuliatoriaus. Tokia technologija pavadinta „Micro Hydrogen“.„Angstrom Power“ pristatytoje konstruk- cijoje telpa elektrocheminis generatorius ir vandenilinio kuro talpykla – visa tai sutalpinama į standartinių matmenų lizdą telefone. Šiuo metu Kanados kompanija savo naująjį kuro elementą patalpino į „Motorola“ mobilųjį telefoną MOTOSLVR L7. Telefonui neatliktos jokios papildomos modifikacijos.Kompanija tikisi, jog serijinę gamybą ši

atkelta ið 4 psl.

Ozonas 2008/2 (6) www.ekologija.lt6 / ekostatyba

RAMINTA VYZIENĖramintai@one.lt

Kaip ir kodėl kilo mintis steigti atsinaujinančią energiją populiarinantį centrą, o ne, pvz., dar vieną prekybos centrą – juk pastarieji kur kas populiaresni?

Ši mintis kilo daugiau nei prieš 10 m. dėl susirūpinimo aplinka, žmogaus poveikiu gamtai ir dėl supratimui, kad prevencija yra daug efektyvesnis aplinkosaugos būdas, nei, pavyzdžiui, taršos monitoringas ar atliekų tvarkymas. Daug geriau mažinti atliekų, taršos kiekį dar prieš joms susidarant. Tokią galimybę suteikia atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ir vietinių išteklių naudojimas (mažina šiltnamio dujų išmetimus į atmosferą), aplinkai palanki statyba, saulės architektūros principais paremtas statinių projektavimas, kitos alternatyvios technologijos.

Ar jūsų skleidžiamos racionalaus vartojimo idėjos randa atgarsį jau, rodos, tokioje įprastoje perteklinio vartojimo kultūroje?

Per penkerius ATEIK veiklos metus teko pastebėti, kad, apšildant būstą, Lietuvos žmonėms rūpi praktiški dalykai: konkretūs energiją taupantys gaminiai ir

jų atsipirkimas. Kadangi nesame prekybos centras, galėjome nebent padėti suieškoti fotoelementus ar saulės kolektorius gaminančią įmonę Lietuvoje. Mūsų tikslas yra siekti, kad „žali” sprendimai, statant namus ir juos eksploatuojant, taptų tiesiog madingi, kad keistųsi viso namo koncepcija. Juk kartais žmonės išleidžia dideles sumas pinigų įmantriems dalykams, neatliekantiems jokios praktinės funkcijos, taigi, niekada neatsiperkantiems. O jei taptų mada kiekviename name turėti nors nediduką fotoelementą, ar porą kvadratinių metrų saulės kolektorių, tai rodytų tikrai modernų ir šiuolaikišką požiūrį į ateitį ir atneštų naudos gamtai bei ateinančioms kartoms.

Ar jaučiate susidomėjimą ekologiška statyba Lietuvoje? Kokios žmonių grupės daugiausia domisi šia tema – ieškantys pigių sprendimų, gamtos pojūčio namuose, originalumo?

Tikrai labai maloniai nustebau, kai pradėjome vykdyti švietėjišką projektą "Aplinkai palankios statybos iš presuotų šiaudų populiarinimas mažinant įtaką klimato kaitai", kurį remia Jungtinių Tautų vystymo programos Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa, LR Aplinkos ministerija, Didžiosios Britanijos ambasada bei Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje. Pamačiau, jog ši tema žmonėms labai įdomi. Tai parodė dalyvių

skaičius seminaruose, kuris buvo dvigubai didesnis, nei planavome iš anksto. Ekologiška statyba domisi įvairūs žmonės – tiek mylintys gamtą, tiek vystantys ekonomiškų namų gyvenvietes. Smagu stebėti, kaip po susidomėjimo aplinkai palankia statyba seka domėjimasis alternatyviomis energijos technologijomis.

Dabar vienas aktyviausiai vykdomų ATEIK projektų yra statybos iš šiaudų propagavimas. Kokius tikslus sau keliate? Kokį rezultatą tikitės išvysti Lietuvoje po kelerių metų – 10 ar 10 000 šiaudinių namų?

Mūsų tikslas – supažindinti Lietuvos visuomenę su itin aplinkai palankiu pastatų statybos būdu – presuotų šiaudų ryšulių technologija ir siekti statybų įtakos klimato kaitai sumažinimo. Šiaudai yra vietinė žaliava, kurios ištekliai atsinaujina kasmet, ir Lietuvoje yra pakankami 0,05 mln. individualių namų per metus pastatyti (iš 10 procentų likusių nesunaudotų; vieno namo statybai apytiksliai reikia 5-8 t šiaudų).Šiaudiniai namai yra labai šilti, todėl juos reikia mažiau šildyti. Lietuvoje individualių namų statybos mastai nuolat auga (http://www.stat.gov.lt informacija): 2004 m. buvo išduoti 3930 leidimai 1-2 butų namams statyti, 2005 m. – 5407, 2006 m. – 7370, 2007 m. per tris metų ketvirčius – 6417. Jei nors 1 procentas

žmonės, kurie planuoja savo sklypuose statybas. Nebūtinai gyvenamąsias, nes iš presuotų šiaudų užsienyje statomi ir autoservisai, bažnyčios, mokyklos. Namai, pirtys, dirbtuvės, vasarnamiai, kaimo turizmo sodybos – bet kas gali būti pastatyta iš presuotų šiaudų. Kaimo vietovėje gali būti statomi labai originalūs pastatai, na, o mieste tiktų modernios išvaizdos presuotų šiaudų namai (daug modernių šiaudinių namų pavyzdžių yra Austrijoje).

Apie šiaudinius namus yra prikurta daug mitų: jie degūs, patrauklūs graužikams, netvirti. Nors specialistai šiuos mitus paneigia, šiaudinių namų statyba įsibėgėja labai iš lėto. Kokios pagrindinės kliūtys, neleidžiančios šiaudiniams pastatams išpopuliarėti – jau minėti mitai, naujovių baimė?

Pagrindinė kliūtis Lietuvoje – patirties ir specialistų stoka. Į mus kreipiasi daug žmonių, tikėdamiesi gauti visą komplektą paslaugų, ar netgi raktelius nuo jau pastatyto šiaudinio namo. Deja, Lietuvoje yra tik viena didelė šiaudinių namų statytojų brigada bei keliese dirbantys meistrai, labai trūksta technologiją išmanančių architektų. Manau, kad tai tik laikinos problemos. Apie degumą, graužikus bei tvirtumą tikrai daug rašyta Lietuvos

numatomų pastatyti individualių namų būtų šiaudiniai, teigiamas poveikis aplinkai būtų žymus. Paskaičiuota, jog vienos šeimos pastato iš šiaudų statyba leidžia sutaupyti 25 t CO2, lyginant su statyba, kai šiltinamoji medžiaga – akmens vata. Energijos kiekio, sunaudoto pagaminti šiam kiekiui akmens vatos, užtektų pastatyti visą pastatą iš presuotų šiaudų ir jį šildyti 10-15 sezonų. Jei šiaudinės sienos derinamos su saulės architektūra, tai pagal Vokietijos patirtį, toks namas sunaudoja 10 kartų mažiau energijos, nei tokio pat dydžio pastatas iš kitų medžiagų (Kosha Anja Joubert, Ulrike Schimmel. Ecovillage lobbying sees strawbale building legalised in Germany. Global Ecovillage Network – Europe News. Winter 2006/2007).

Kiek tokių pastatų jau yra pastatyta Lietuvoje?

Prieš pradedant vykdyti projektą buvo 5 šiaudiniai pastatai (kai kurie ne visiškai baigti statyti). 2007 metais man žinomi 9 pastatai, kurie pradėti statyti iš šiaudų. Greičiausiai jų yra daugiau. Tikiuosi, kad 2008 m. atsiras bent 20-30 šiaudinių namų.

Į kokią tikslinę auditoriją orientuoti šiaudiniai namai – į kaimo žmones? Ar jie turi perspektyvų ir mieste?

Tikslinė auditorija – tai kaimo ir miesto

Šiaudai daugeliui asocijuojasi su javapjūte, po ražienas braidančiais gandrais ar įmantriais šiaudiniais sodais, kabančiais palubėje. Bet tik nedaugeliui jie asocijuojasi su pastatais, geriausiu atveju – su šiaudų kūgiu pievoje. Nors šiaudiniai pastatai buvo anokia naujiena jau XIX a., vėliau jų likimą nulėmė sparčiai auganti statybinių medžiagų rinka, o galutinį tašką padėjo pasaka apie tris paršiukus, iki galo įsirėžusi į mūsų pasąmonę su nepatikimu šiaudinių namų įvaizdžiu. Praėjus dviems šimtmečiams, ekologiniai įsitikinimai, sveikos gyvenamosios aplinkos siekis, noras sutaupyti „grąžina“ šiaudinius namus. Atsinaujinančiosios energijos informacijos konsultacinio centro (ATEIK) direktorė Edita Milutienė tikisi, jog šiaudų namai Lietuvoje pamažu taps „gero skaičiavimo” ženklu. Su ja ir kalbamės apie ATEIK veiklą, ekologinės statybos ir atsinaujinančios energijos perspektyvas Lietuvoje ir, regis, jau juntamą šiaudinių namų renesansą.

Šiaudinis sodas šiaudinio namo palubėje

nukelta á 7 psl.

Ozonas 2008/2 (6) www.ekologija.lt

spaudoje, pvz., žurnale Architektūra-projektavimas-statyba, 2007 m. rudens numeryje. Trumpai galiu pasakyti tokį pavyzdį: nutinkuokite telefonų knygą 3 cm molio sluoksniu ir pabandykite uždegti. Šiaudų ryšulys, kad tiktų statyboms, turi būti stipriai supresuotas, namai, kad tiktų naudojimui – būtinai nutinkuoti iš abiejų pusių ne mažesniu, nei 3 cm tinko sluoksniu (jei norisi, padailinti mediena – ji tvirtinama tik nutinkavus šiaudus), tuomet sienos atlaiko 1000ºC temperatūrą. Graužikai nelabai mėgsta ruginius šiaudus, jie dažniausiai ieško grūdų. Guolį kruopščiai nutinkuotuose šiauduose pasidaryti sunkoka, o labai bijantiems pelyčių, siūlomi tinkavimo tinkleliai. Technologijos tvirtumas pakankamas, kad būtų galima statyti trijų aukštų namus.

Kiek apytiksliai kainuoja pastatyti šiaudinį namą?

Jei paklaustumėte, kiek kainuoja vienas šiaudų ryšulys – pasakyčiau šios vasaros kainas: 0,80 – 3,50 Lt, priklausomai nuo vietovės (vienas ryšulys – 0,175 m3 arba 0,35 m2 sienos). Vieno ryšulio šiaudų surinkimas ir atvežimas gali kainuoti nuo 0,50 iki 2,00 Lt. Tačiau namui pastatyti reikia dar ir medienos, molio, kalkių, kitų medžiagų bei darbo jėgos. Priklausomai nuo projekto, reikės skirtingo kiekio statybinių medžiagų, o darbo kaina taip pat labai svyruoja: jei žmogus statosi pats savo didelės šeimos ar giminių bei draugų jėgomis, kaina bus vienokia, jei samdo specialistų brigadą – kaina visai kita.

Koks šio namo ilgaamžiškumas?

Šiaudinių namų ilgaamžiškumas nekelia jokių abejonių – kai kurie 20 a. pradžioje statyti pastatai iki šiol naudojami. JAV yra 100 m. senumo pastatų, Prancūzijoje vis dar puikiai atrodo 1921 m. statytas namas. Mūsų laikais tiek mados, tiek žmonių poreikiai keičiasi greitai, taigi, net privalumu gali būti tai, kad šiaudiniai pastatai nesunkiai išardomi, o atliekos yra biodegraduojančios (nereikia mokėti už deponavimą sąvartyne, nedaroma žala gamtai).

Kaip manote, kokią įtaką daro prestižas? Juk Lietuvoje vis dar itin vertinami išoriniai sėkmės atributai ir nemažai žmonių pasakytų, kad tiek daug dirba ne tam, jog statytų pigų namą. Tuo tarpu užsienyje būti „ekologišku“ madinga. Ar šie namai turi galimybių tapti gero skonio ženklu Lietuvoje?

Manau, kad lemiantis veiksnys renkantis yra pasitikėjimas technologija. Suprantu, kad pirmą kartą apie šiaudinius namus išgirdusius žmones ši informacija glumina. Tačiau gyvename informaciniame amžiuje, taigi, norint, galima rasti daug patikimų žinių internete bei užsienio literatūroje. Kai ką esame ir mes parašę, publikavę Lietuvos spaudoje bei interneto svetainėje www.siaudunamai.lt. Šiuo metu ruošiama knyga lietuvių kalba apie statybą iš presuotų šiaudų. Tikimės ją išleisti balandžio mėnesį. Prestižas, ko gero, kol kas nedaro įtakos,

tačiau energijos kainų augimas tampa vis svarbesniu faktoriumi, renkantis presuotus šiaudus statybai. 0,5 m storio gerai pastatytos šiaudinės sienos varža siekia 8 m² K/W. Pritaikius saulės architektūros principus namo statybai, galima sutaupyti 50 – 80 procentų kuro pastato apšildymui. Užsienyje statomi 1 m. šiaudinių sienų storio pastatai visai be šildymo sistemos. Manau, kad šiaudiniai namai greitai taps „gero skaičiavimo” ženklu mūsų besikeičiančioje Lietuvoje. Beje, presuotų šiaudų ryšuliai plačiai taikomi ir seniems pastatams apšiltinti.O siekiantys prestižo gali rinktis apdailos priemones, kurios suteiks prabangos jų namo interjerui ir fasadams. Šiaudinis namas gali būti pastatytas taip, kad niekas net neįtartų, iš ko jis. Juk šiaudai – tik karkaso užpildas, šiltinamoji medžiaga.

Nepaisant daugybės šiaudinių namų privalumų, kokias atvejais nepatartumėte statyti šių namų? Ar jie tinkami žmonėms, sergantiems, pvz., šienlige?

Jei žmogus abejoja, rinktis ar rinktis šį statybos būdą, tai geriau tegu statosi plytinį ar kitos tradicinės technologijos namą. Statant iš šiaudų ryšulių reikalingas kūrybiškumas ir gamtinių procesų supratimas (pvz., šlapi šiaudai pelija) bei atsižvelgimas į juos. Ne visi tai toleruoja. Be to, dar nėra praktikos, ar draudimo kompanijos, galinčios apdrausti šiaudinius namus. Manau, kad artimiausiu metu šioje srityje bus daugiau aiškumo, nes praeitų metų gruodį buvo įsteigta Šiaudinių namų statytojų asociacija, kuri ir rūpinsis tolimesne technologijos plėtra. Kadangi šiaudai – tai ne šienas, t. y. neturi žiedadulkių, jie nėra pavojingi šienlige sergantiems žmonėms. Kitas dalykas – darbų saugos priemonės. Kraunant šiaudų ryšulius gali pakilti dulkės, ypač jei dirbama uždaroje patalpoje (pvz., krovininio automobilio priekaboje). Patartina visiems naudoti asmeninės saugos priemonę – respiratorių. Kartais gali prireikti ir akinių. Teisingai sienoje sudėti kokybiški šiaudų ryšuliai nedulka ir neskleidžia alergenų. Be to, sienos pagal technologiją turi būti nutinkuotos natūraliu tinku (moliniu ar kalkiniu) ir gali būti nudažytos tik natūraliais, ant sienos paviršiaus plėvelės nesudarančiais dažais, todėl namas yra sveika aplinka žmogui – viena natūraliausių gyvenamųjų aplinkų, ypač aktuali sveikatos problemų turintiems žmonėms.

***

Projektą „Aplinkai palankios statybos iš šiaudų populiarinimas mažinant įtaką klimato kaitai” remia JTVP Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa (www.undp.lt/sgp), LR Aplinkos ministerija, Didžiosios Britanijos ambasada ir Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.

Projekto svetainėwww.siaudunamai.lt. Projektą vykdo VšĮ „Atsinaujinančios energijos informacijos konsultacinis centras” (www.ateik.info).

atkelta ið 6 psl.

ekostatyba / 7

Moringa body milk lotionThe Body Shop, 46 Lt

Ozonas 2008/2 (6) www.ekologija.lt8 / ekoproduktai. Rubriką remia „Meniu.lt“

Švieži ekologiški vaisiai pardavimų automatuose Nuo šiol šviežius vaisius lengvai gali gauti kiekvienas norintis. Italijos Lazio regione (į regioną įeina ir sostinė Roma) buvo įdiegti pardavimo automatai, kurie gali būti nuolat papildomi ekologiškais bananais, obuoliais, kriaušėmis ir apelsinais. Tokio vieno ekologiško vaisiaus kaina – nuo pusės iki vieno euro. Pasak Lazio Regioninės žemės ūkio tarybos narės Danielos Valentini, šis poelgis dar kartą įrodė, kad dėmesys sveikai ir teisingai mitybai nuolat auga. Specialistė žada, kad artimiausiu metu atsiras dar daugiau tokių pardavimo automatų mokyklose, ligoninėse bei kitose viešose institucijose. Kol kas regione pastatyti tik 6 tokie automatai (universitetuose ir technikos institutuose) ir yra prieinami maždaug 10 000 vartotojų. Jau greitai tokiais aparatais galės naudotis dar apie 30 000 vartotojų – žadama juos pastatyti paštuose, vietinės valdžios atstovybėse ir ligoninėse visame Romos mieste. Lazio regione 10 proc. (70 000 ha) viso žemės ūkiui skirto ploto naudojama ekologiškiems produktams auginti. Šiame regione yra daugiau nei 2 700 ekologiško maisto augintojų – toks skaičius regionui užtikrina 5 vietą pagal ekologiškų produktų auginimą visoje Italijoje. Čia taip pat suvartojama daugiausiai ekologiškų produktų visos Italijos mastu.

Winenews.it

Vaikai renkasi ekologišką meniuJei būtų vadovaujamasi Vakarų Velso projektu, ekologiški vaisiai ir daržovės taptų pagrindiniu maistu, patiekiamu vaikų mokyklose. Karmantenšyro taryba nesenai išleido „bandomuosius“ ekologiškus valgiaraščius, kuriuos, nuolat tobulindami, sieks padaryti pagrindiniais šalies mokyklose. Velse tokio pobūdžio programa yra vykdoma pirmą kartą – Didžiosios Britanijos mokyklose nebent tik kartais yra rengiamos ekologiško maisto šventės. Ar ši programa šalyje bus veiksminga, paaiškės, kai bus paskaičiuota, ar iš turimų biudžete pinigų bus galima pirkti ekologiškus maisto produktus visus metus. Jau ir anksčiau Vakarų Velso regiono mokyklose „įsitvirtinusiame“ valgiaraštyje buvo siūloma daug vaisių ir daržovių, dėl kurių vaikai ir jų tėvai pradėjo daugiau vartoti ir pirkti sveiko maisto. Statistika rodo, kad regione vaisių ir daržovių pardavimai išaugo apie 40 proc. Ekologiškų produktų centro informacijos atstovai teigia, kad ekologiško maisto privalumai nebuvo taip aiškiai įrodyti. Pagrindinis aspektas – saugoma aplinka. Tokiais veiksmais valdžia siekia užauginti sveikus įpročius propaguojančią visuomenę. Ekologinių produktų gamintojai ūkiuose turi daug didesnę biologinę įvairovę bei naudoja daug mažiau iškastinio kuro (naftos

produktų). Taigi šiuo atveju, ekologiško maisto „įvedimas“ į Velso mokyklas turi daug platesnį poveikį visuomenei.

Icwales.icnetwork.co.uk

2012 metais Londone vyks žaliausios Olimpinės žaidynės„Soil asociacija“ paskelbė savo tikslą – 2012 metais būsimas Pasaulines olimpines žaidynes padaryti pačiomis žaliausiomis iš visų kada nors buvusių. Paruošta ataskaita „Olimpiados maitini-mas” žada, kad olimpiada bus „žaliausia ir sveikiausia“ tiekiant vietinį, sezoninį ir ekologišką maistą. Du didžiausi olimpiados rėmėjai „Mc-Donalds“ ir „CocaCola“ savo ženklus nori susieti su olimpiada bei jos etika. Ataskaita praneša, kad šios kompanijoms keliami reikalavimai yra patiekti 75 proc. neap-dirbto, 50 proc. vietoje užauginto, 30 proc. ekologiško maisto ir gėrimų. „CocaCola“ turės tiekti vandenį visiems žaidynių daly-viams nemokamai. Maždaug 1,3 milijono patiekalų porcijų bus pagaminta per 4 metus truksiančių pasiruošimų žaidynėms etapą, o per 60 dienų vyksiančias žaidynes prireiks apie 14 milijonų maisto porcijų – toks skaičius pri-lygsta 2 proc. viso per metus sunaudojamo maisto Didžiosios Britanijos valgyklose. Prieš tai vykusios žaidynės, tarp jų ir šiais metais vyksiančios Pekine, tokių „žalių“ siekių neįgyvendino, nors nuolat link šio tikslo buvo einama.

Soilassociation.org

Kopenhaga – ekologiškas metropolisDaniškų ekologiškų maisto produktų pak-lausa yra labai didelė. Šiuo metu Kopen-hagoje privatus sektorius ekologiško maisto nuperka apie 10-12 proc., o institucijos net 45 proc. – toks skaičius yra didžiausias pas-aulyje! Tolesnis šiame mieste ekologiško maisto rinkos vystymas vadovausis paruošta strategija „Aplinkos metropolis – vizija 2015”, kurios tikslas – pasiekti, kad insti-tucijose sunaudojamas ekologiškas maistas sudarytų 90 proc., o privačiame sektoriuje pakiltų mažiausiai iki 20 proc.

Visitcopenhagen.com

Amerikoje plinta ekologiškos mados virusas Amerikoje „aplinkai draugiškas drabužis“ visi labiau populiarėja! Šią tendenciją le-mia garsūs drabužių gamintojai tokie kaip „Nike“, „American Apparel“, „Eileen Fisher“ ir kitos kompanijos. Tiek ant po-diumo, tiek parduotuvių vitrinose siūlomi iš ekologiškos medvilnės, vilnos, bam-buko, sojos ir kukurūzų pluošto pagaminti drabužiai. Laukui skirtų sporto drabužių kom-panija „Pantagonia“ buvo viena pirmųjų kompanijų, pradėjusių masiškai gaminti

ekologišką medvilnę jau nuo 1996 metų. „Levi’s“ dar tik neseniai pradėjo pardavinėti 100 proc. ekologiškos medvilnės džinsus, o greitu metu žada pasiūlyti ir didesnį tokių džinsų asortimentą. Naujovės šalyje prasidėjo nuo „high-end” dizainerių ir pardavėjų, tačiau šiuo metu tendencija vis labiau plinta ir į pigesnių drabužių parduotuves. Didieji drabužių prekybos tinklai savo ekologiškų rūbų kolekcijas žada pristatyti per artimiausius dvejus metus. Pasak „Darnios medvilnės projekto“ („Sustainable Cotton Project“), 25% proc. visų JAV sunaudojamų pesticidų skiriama medvilnei gaminti. Ekologišką medvilnę siūlančių kompanijų skaičius 2005 metais išaugo iki 30 vienetų, (lyginant su 2001 me-tais, jų buvo tik 5). Tyrimai rodo, kad šioje šalyje pagrindiniai pirkėjai bei susidomėjusieji ekologiškais drabužiais yra žmonės iki 30 metų.

Mercurynews.com

Rytų Europos šalys šoka į ekologiškų produktų traukinį 2006 metais JAV ir vakarinėse Europos Sąjungos šalyse buvo parduota net 96 proc. viso pasaulio ekologiškų produktų. 2007 metais Rytų Europos šalys sparčiai vijosi, suprasdamos ekologiškų produktų privalumus. Vis labiau populiarėjanti globali ekologiškų produktų rinka 2006 metais buvo įvertinta net 33 milijardų eurų. Nors Rytų Europos šalys tesudarė mažąją šios rinkos dalį, šiose šalyse sparčiai populiarėjo ekologiški grūdai ir kiti produktai. Dėl didėjančių darbo užmokesčių bei susirūpinimo gamta, vietinės rinkos pradeda atsigauti. Ekspertai teigia, kad Lenkija ir Čekijos Respublika turi didžiausias vidines rinkas ekologiškiems produktams, nuo jų neatsilieka Vengrija. 2006 metais čekai nupirko ekologiškų produktų už 18 milijonų eurų, nors šis skaičius yra mažas, palyginti, pavyzdžiui, su Vokietijos 3,9 milijardais eurų. Tačiau per ateinančius 5 metus prognozuojamas tris kartus didesnis rinkos augimas. Praeitais metais dėl staiga padidėjusios paklausos ekologiškiems produktams, Čekijoje vidiniai šalies pajėgumai greit išsisėmė ir teko produktų įsivežti iš Voki-etijos, Olandijos, Italijos, Prancūzijos ir net Didžiosios Britanijos. Apdirbto maisto srityje šis skaičius sudaro 60-70 proc. viso importuoto maisto. Labai panaši situacija yra ir kitose Rytų Eu-ropos šalyse, kuriose pastaruoju metu nebu-vo didesnių investicinių projektų pakanka-mai ekologiškų produktų pasiūlai sukurti. Pačių investicijų šiame sektoriuje, palyginti su kitomis šakomis, nereikia daug, nes ekologiškų produktų rinka yra pradinėje vystymosi stadijoje. Vis didėjančios Rytų Europos vietinės rinkos ir sparčiai populiarėjančios Vakarų Europos rinkos plečia ekologiškų žemės ūkių plotus Rytų Europoje. Dirbamų ekologiškų žemės plotų 2006 metais Čekijoje buvo apie 280 000 ha, Lenkijoje 220 000 ha, Vengrijoje

130 000 ha. Net neabejojama, kad kitose Rytų Europos šalyse tokie plotai vis labiau plis: stinga ekologiško pieno, mėsos ir pašarų, kuriems auginti reikalingi papildomi žemės plotai. Tikimasi, kad naujos ES šalys – Rumunija, Bulgarija, Slovakija – galės gaminti daug ekologiškų produktų. Viena svarbiausių „naujokių“ Europos ekologiškų grūdų aruode yra Ukraina, turinti 240 000 ha gamybos plotų ir es-anti antra pagal svarbą gamintoja Rytų ir Centrinėje Europoje. Dauguma Ukrainos ekologiškų ūkių yra dideli – daugiau nei 3000 ha. Ukraina šiuo metu yra stipriai be-sivystanti ekologiškų grūdų gamintoja, jau šiais metais padengusi didelius ekologiškų grūdų pasiūlos trūkumus Olandijoje, Voki-etijoje ir Didžiojoje Britanijoje.

Deutche Welle

Ekologiškas ekologiškų produktų spalvinimas Ar žinote, kad valgydamas žmogus jaučia maistą skonio, uoslės receptoriais ir... aki-mis. Ekologiško maisto gamintojai į savo produktus negali dėti dirbtinių dažiklių, tačiau jie gali naudoti spalvų pigmentus iš natūralių šaltinių, tokių kaip burokai, sėklos ar gėlės. Rezultatas atrodo linksmas: burokėlių spalvos rasime leduose, morkų – saldainiuose. Norėdami konkuruoti su įprasta rinka, ekologiškų produktų rinkos specialistai makaronus, sausainius, drib-snius ir kitus maisto produktus paprastiems vartotojams stengiasi padaryti „kuo malo-nesnius akiai“.

Didėjanti rinka reikalauja rezultatų Šiandien ekologiškos spalvos sudaro nedidelę spalvų gamą, tačiau vis didėjanti ekologiškų produktų populiarumo tenden-cija stipriai skatina naujų spalvinimo būdų ir medžiagų vystymąsi. Tam tikros sėklos ir gėlės yra auginamos specialiai, kad vėliau iš jų būtų galima išgauti spalvos pigmentą. Tokie augalai ne tik suteikia produktui spalvą, bet ir suteikia gydomųjų savybių – šviesiai spalvoti grūdai yra pakuojami kartu su ligas padedančiais įveikti antiok-sidantais, randamais ekologiškuose spalvos pigmentuose. Didelė dalis ekologiško maisto rinkos gamintojų mano, kad maistą spalvinti reikia kuo mažiau, spalvos reikalingos vaikiško maisto rinkai ar greitai augančiai ekologiško maisto kategorijai, kuri spalvinama norint pritraukti išrankiuosius vartotojus. Pavyzdžiui, JAV žemės ūkio departamen-tas gamintojams leidžia naudoti natūralias maistines spalvas net jei jos nėra ekologiškai sertifikuotos tik tokiu atveju, jei konkrečios spalvos nėra išgautose paletėse. Tačiau jau toks produktas negali būti pažymėtas lip-duku, nurodančiu, kad produktas 100 proc. ekologiškas.

Susidomėjimas auga Kompanija „WhiteWave’s Horizon“, ku-rianti ekologiškas spalvas jogurtams ir sūriams, naudoja populiarius spalvos pig-mentus, gaunamus iš prieskonių. Kompanija išbando daug ekologiškų pigmentų, tačiau kol kas vis nepasiekia norimo rezultato.Susidomėjimas natūraliu maisto spalvin-imu prasidėjo dar 1970 metais, kai „Maisto ir Vaistų administracija“ (Food and Drug administration) sustabdė populiarųjį „RED DYE NO 2.” sintetinį maisto spalvinimą. Dirbtinės ar sintetinės spalvos dažniausiai yra kuriamos iš naftos pagrindu padarytų medžiagų ir sukelia įvairių sveikatos sutrikimų. Maisto spalvinimo gamintojai, teigia kad jau yra pastebėję didesnį susidomėjimą natūraliomis spalvomis ir ekologiškomis spalvinimo priemonėmis, tačiau rinkos padidėjimą sunku nustatyti, dėl to, kad gamintojai ne visada tai įvardija kaip spalvos pigmentų gamybą.

Dažai turi tapti ekologiški Ekologiškų produktų rinka 2006-aisiais JAV išaugo iki 16 milijardų dolerių. Kalifornijoje įsikūrusioje kompanijoje „Nature’s Flavor“ pardavimai ženkliai padidėjo. Kompanija siūlo keletą ekologiškų spalvų ir šiuo metu aktyviai ieško ūkininkų, kurie augintų ekologiškus augalus tam, kad galėtų išplėsti produkcijos asortimentą. Kaip pereinama prie ekologiškų spalvų?

Tam, kad paskatintų ekologiškų spalvų naudojimą, JAV vadovaujamasi nu-ostata, kad pagaminta ekologiška spalva pakeičia nenatūralią. Jei kompanija, gami-nanti ekologiškus produktus, naudoja neekologišką burokėlių spalvą, tai atsira-dus ekologiškam burokėlių spalvos pig-mentui, kompanija iškart privalo pereiti prie ekologiškos spalvos, nors ši ir yra brangesnė. 2008 metų pavasarį Nacionalinis Ekologijos standartų taryba (NOSB) JAV turi patvir-tinti tikslų sąrašą natūralių spalvų, kurios gali būti naudojamos ekologiškame maiste, tol kol atsiras šių spalvų organinės prigimtis pigmento pasiūla.

Sunku pasiekti norimą rezultatą Daugeliui kompanijų šis sprendimas gali būti puiki verslo galimybė: ekologiškos karamelės spalvos gamintojai teigia, kad gali pasiūlyti tokį šios spalvos pigmento kiekį, kiek tik gali prireikti. „D. D. Wiliam-son“ spalvų gamintojas iš Luisvilio rudą ekologišką spalvą gamina iš cukranendrių ir ryžių sirupo. Gaivieji gėrimai, duona, sausainiai, sojos padažas, dribsniai ir net gyvūnų maistas yra produktai, kuriuose naudojamas ruda spalva. Burokus auginantys ūkininkai augina daug rūšių burokų ir nuolat ieško tokių, kurie turi daugiausiai tamsiai raudono pigmento. Šiuos burokus auginti ekologiškai nėra sunku, nes jie auginami per trumpąjį sezoną – tik 70 dienų. Toks trumpas laikas auginant daržoves nereikalauja chemikalų. Įprasti burokai turi reikiamo Betalino pigmento apie 250 gr., o burokai, naudojami spalvai gaminti, šio pigmento turi apie 1250 gr. Tokį buroką perpjovus pamatysime beveik juodas sultis, kurios puikiai tinka jogurtams, ledams, saldainiams, tačiau tokia intensyvi spalva negali išsilaikyti keptuose gamini-uose. Stabilizuoti ekologišku būdu sukurtą spalvą yra labai didelis iššūkis. Pavyzdžiui, įdėdami mėlynių sultis į bespalvį gazuotą gėrimą, gauname rausvą spalvą, o įdėjus į pieną – ši spalva tampa melsva, kuri po keleto valandų pasidaro pilka..

Dallas Morning News

Parengė JOLITA VITKAUSKAITĖjolita@meniu.lt

Purškiamasis kūno pienelis su moringos sėklų aliejumi Indijoje auga toks svaigiai žydintis medis – moringa. Žmonės kalba, kad kiekviena šio stebuklingojo medžio dalis pasižymi kokia nors naudinga savybe. Moringos aromatas įkvėpė The Body Shop laborantus sukurti stebuklais kvepiantį pienelį kūnui. Todėl gamintojai brangiai pirko vietinės bendruomenės rankomis surinktas moringos sėklas ir spaudė aliejų. Masę praturtino ekologiškomis atalėmis ir sezamų aliejumi, kuriuos taip pat gavo pagal Bendruomenių verslo rėmimo programą. Dėmesio: pienelyje nėra šio „Ozono“ 12 psl. kruopščiai aprašytų nuodingųjų parabenų. Ir žinoma – jokių bandymų su gyvūnėliais.Pienelio pakuotė, kaip ir kitų The Body Shop produktų indeliai, pagaminta iš perdirbto plastiko.

Þivilës Èepaitës nuotr.

MIGLĖ ANUŠAUSKAITĖ

Ozonas 2008/2 (6) www.ekologija.lt ekoproduktai / 9

EkoDaiktas

Lėkštės iš lapų„Ekologiškas stalas – popierinis stalas,“ – teigia gamtos entuziastai. Gal ir patogu: po vakarienės nurenki popierines lėkštes ir – į konteinerį. Perdirbti. Bet ką daryti apsilankius svečiams, kuriems nepatinka jaustis it iškyloje prie ežero? Elegantiškas ir ekologiškas sprendimas Indijoje žinomas jau ne vieną šimtmetį – iš medžių lapų sulipdytos lėkštės.Egzotiška, nes rytietiška. Madinga, nes rankų darbo. Ekologiška, nes suyra savaime. Lėkščių gamyba iš pupūno (bauhinia) ir didžiosios šorėjos (shorea robusta) lapų Rytų Indijos kaimeliuose yra tapusi tradiciniu amatu. Orisos provincijoje auga daugiausiai šių medžių su dideliais lapais ir orchidėjas primenančiais žiedais. Medžius apskabo ir prie atlyginimo šiek tiek rupijų prisiduria tiek pavieniai asmenys, tiek organizuotos

ObuolysŽinote, kas dar yra ekologinis daiktas? Obuolys. Iš jūsų ar kaimyno sodo, o gal iš turgaus, nušluostytas vilnone juos pardavinėjančios moteriškės pirštine. Saldus arba rūgštelėjęs (bet turintis savo rūšiai būdingą skonį), gelsvas ar rausvas, saulės nubrūkšniuotas, o gal ir ne toks spalvingas, nes augęs šešėlyje. Gal ant šio obuolio puikuojasi kelios juosvos dėmelės, o krimsdamas jį rizikuojate akis į akį su-sidurti su kitais jo skonio gerbėjais? Be to, šitas obuolys yra pavaldus laikui – po savaitės susiraukšlėja. Tokie yra obuolio – ekologinio daikto – požymiai. Jei jūsų sode išaugintas vai-sius ne toks – galbūt tręšiate dirvą chemi-kalais? Tada pagalvokite, ar naikindami kenkėjus nenaikinate savęs: juk gali atsi-tikti kaip su pesticidu DDT (jo kūrėjas už

Saulės ir vėjo energija pakraunamas radijo imtuvasVasarą iškylaujanti kompanija prie ežero: užtiesalas ant žolės, šalti užkandžiai, kalbos, juokai ir atmosferą pagyvinan-ti muzika. BMW durelės atlapotos, o mėgstamiausia radijo programa plyšauja iš garso kolonėlių automobilyje? Ne. Šis radijo imtuvas leis jūsų automobilio akumuliatoriui pailsėti, o jums nereikės nei pirkti baterijų, nei ieškoti elektros lizdo medžio drevėje. Naudodamas saulės arba vėjo energiją radijas gali ilgai ir kokybiškai transliuoti jūsų mėgstamiausią radijo programą. Patogu ir dėl planetos jaudintis neverta – mus pasiekiančios saulės ener-gijos kiekis beveik šešis tūkstančius kartų didesnis už visą energiją, kurios civilizaci-ja pareikalavo 2004 metais.

Turi ekodaiktą?Siųsk jį mums į Pašilaičių g. 12A-10, Vilnius,

kad nufotografuotume ir reklamuotume jį specialioje „Ozono“ vidurio rubrikoje.

Arba bent jau aprašymą su nuotrauka į redakcija@ekologija.lt

Vandeniu varoma žaislinė mašinėlėVaikai yra ateitis. Ekologinį mąstymą ugdyti privalu jei ne nuo mažens, tai bent paauglystėje. Jei jūsų atžalai daugiau nei dvylika metų, atimkite iš jo traškučių pakelį ir padovanokite šią žaislinę ateities mašinėlę. Kartu ir sukonstruosite. Sumanytojai teigia, jog tai nesunku – sudėlioji važiuoklę, motoriuką, kelis vamzdelius bei laidelius, pripili vandens, įdedi dvi AA baterijas ir mašinėlė važiuoja. Kuo čia dėta ekologija? Pasirodo, vanduo dėl savo molekulinės sudėties gali būti visiškai nekenksmingas aplinkai kuras. Tereikia atskirti vandenilio atomą nuo

grupės, tiek gentys. Daugiausia darbo tenka moterims: jos eina į mišką skinti lapų, vėliau sėdėdamos kiemuose lipdo juos draugėn, suteikdamos lėkštei formą. Tada tuos sulipintus skritulius duoda vyrams, kurie paprasčiausiai apsiuva juos siuvimo mašinomis. Dar porą dienų pagulėję saulėje lėkštės jau yra tinkamos naudoti. Ant jūsų stalų jos patenka per ORUPA ir SASHA (Orisos ir visos Indijos amatininkų asociacijos).Lėkštės skersmuo – trisdešimt vienas centimetras, į jas tinka dėti tiek šaltą, tiek karštą riebų maistą, o pabodus galima mesti tiesiai į komposto krūvą. Suirs ir patręš ateities lėkščių kartas. Botanikos mėgėjams. Ekologijos entuziastams. Snobams.

Dvidešimt lėkščių - 4.99£.

Visiškai pakrovus bateriją (tai galima padaryti ir namie, tradiciniu būdu – įjungus į rozetę) muzikos galima klausy-tis dvidešimt penkias valandas. Įjungus į tinklą baterija 100 proc. pasikrauna per vieną parą, o pastačius imtuvą vėjyje – per keturiasdešimt minučių. Imtuvas nedidelis (10 cm aukščio, 6 cm pločio ir 20 cm ilgio) ir nesunkus (700 g), galima visur nešiotis ir nejausti gėdos, nes dizainas patogus ir patrauklus. Snie-gas tirpsta – taupyk pinigus.

Saulės ir vėjo energiją naudojantis radijo imtuvas „Freeplay Ranger“ – £ 24.95

www.ecofreak.co.uk

šį išradimą pelnė Nobelio premiją), kuris pasirodė besąs kenksmingas ne tik paraz-itams, bet kaupiamas ir žmonių bei gyvūnų organizmuose, vandenynuose. O veikia jis, pasirodo, panašiai, kaip radioaktyvioji medžiaga. Deja, prekybos centruose pirkdami iš toli atgabentus pavydėtinos išvaizdos vaisius taip pat rizikuojate. Pagalvokite – taip juk remiate chemikalus naudojančias ben-droves, o juk žinome, kad trąšos ne tik praturtina dirvą augalų vešėjimui reikalin-gomis medžiagomis. Su vandeniu jos nuke-liauja gilyn į dirvožemį, gali patekti net į požeminius vandenis, taip užteršti šulinius. Nuo chemikalų žuvusiais kenkėjais minta paukščiai, kiti smulkūs gyvūnai, todėl nu-odai patenka ir į jų organizmą. Matote: dėl jūsų grožio bei estetikos poreikio kenčia visas pasaulis.Todėl eikite į turgų, važiuokite pas sene-

Car Science Kit -Hydrogen Powered Car – 39,99£.

www.ecofreak.co.uk

deguonies atomų ir galėsime gauti du su puse karto daugiau energijos, nei iš tokio paties benzino kiekio. Didžiausia problema – molekulės išskaidymas, todėl vandeniu varomų automobilių gatvėse ir nematyti. Bet sutikite: poros sprindžių ilgumo mašinėlė – nebloga įžanga. Jei faktai apie vandens molekulę jūsų atžalai ir nepadarys įspūdžio, sukonstravę modeliuką paleiskite jį važiuoti. Mašinėlė ne tik juda pati, naudodama vandens (kitu atveju – saulės) energiją – susidūrusi su kliūtimi pati apsisuka ir suranda teisingą kelią.Smagu ir 100% švaru. Sako, ir patys ateityje tokiomis važinėsime. O kol kas – pažaiskime.

lius, auginkite patys – ekologinis obuolys kažkur šalia, jis laukia jūsų.

Močiutės sode prikritę obuoliai nemokami

Vandenį taupantis įrenginys„Hippo the water saver“Štai tikrai efektyvus, nebrangus, papras-tas ir visiems tautiečiams patiksiantis įrenginys. Jis tikrai TAUPO vandenį! Ir taupo jį ten, kur dauguma nenorime kišti rankų – tualete. Lankydamiesi tualete kenkiame ne tik aplinkai, bet ir savo piniginei – pagal-vokite, kiek sutaupytume, jei vandens išvis nereikėtų nuleisti! Na, arba užtektų nuleisti mažiau. Mažiau ir užtenka – sako „hipopotamo“ sumanytojai. Iš tikrųjų tai – polietileninis maišelis, kuris įdėtas į klozeto bakelį išsiskleidžia, prisipildo van-

įrenginį savo klozetui. Būk išradingas!Hippo the Water Saver.

www.hippo-the-watersaver.co.uk

dens ir plūduriuoja, saugodamas vandenį savyje. Kad vanduo šiame maišelyje neužsistovėtų, yra padaryta skylutė su vožtuvėliais. Šiokia tokia cirkuliacija vyksta, bet vožtuvėliai neleidžia per dide-liam kiekiui brangaus vandens nukeliauti vamzdžiais žemyn. Kiekvienas toks maišelis sutaupo apie tris litrus vandens kiekvienąkart pasin-audojus tualetu. „Hipopotamo“ išradėjai teigia, kad tinkamai naudojamas jis gali tarnauti jums visą gyvenimą ir 15-20 proc. sumažinti mokesčius už vandenį. Kaina, kurią sumokėsite už šį išradimą, atsipirks per 8-12 savaičių. Kita vertus, taupus ekologijos entuziastas nesunkiai pats galėtų padaryti panašų

Ozonas 2008/2 (6) www.ekologija.lt

PRIEŠAI maisto priedaiMums jau ne naujiena konservantai, dažikliai, emulsikliai, tirštikliai, rūgštys, stabilizatoriai ir dar gausybė kitokių maisto priedų, kuriais „pagardinami“ produktai. Šios medžiagos produktą apsaugo nuo greito gedimo, pagerina prekinę išvaizdą, suteikia pageidaujamą skonį, kvapą, spalvą ar kitas savybes, taip pat išlaiko produktų kokybę juos gabenant ar sandėliuojant. Privalumas gamintojams – šios medžiagos sumažina maisto produktų savikainą, leidžia sutrumpinti gamybos procesą, pateikti į prekybą nesezoninių ir naujų gaminių, brangias sudedamąsias dalis pakeisti pigesnėmis, pavyzdžiui, cukrų – saldikliais, mėsą – baltyminiais pakaitalais.

10 / ekoproduktai. Rubriką remia „Meniu.lt“

RITA MIKALAUSKAITĖJOLITA VITKAUSKAITĖ, jolita@one.ltlentelę sudarė VERONIKA PLECHANOVA

Žymėjimas Europos Sąjungoje, ir kartu Lietuvoje, leidžiama vartoti tik tuos maisto priedus, kurie įtraukti į leidžiamų vartoti maisto priedų sąrašą. Toks priedas, žymimas E raide ir keliaženkliu skaičiumi, atitinka tarptautinę numeracijos sistemą INS (International Numbering System).

KRISTINA KUČINSKAITĖnews@ozonas.lt

Iš užsienio įvežamos salotos ir pomidorai skatina padaryti reveransą grandinei procesų, kurie šiuos trapius produktus pavertė kyborgiškai nejautriais aplinkai ir laikui.Juk sode išaugintos salotos princesiškai lepios ir kaprizingai ištveria net menką poros valandų kelionę. Bet negalima daug dejuoti, atvirkščiai, džiūgauti reikia, nes Lietuvos maisto rinkoje dar tvirtai laikosi vietinė produkcija. Bent jau pieno, duonos, mėsos gaminių sektoriuje (daržovės ir vaisiai – kita kalba). Pasaulinio akivaizdoje esame labai Madingi, nes gręžiamės į natūralumą ne tik kosmetikos ir mados sferoje, tai aktualu ir maisto pramonėje.

Vietinio maisto samprataVietinio maisto sistemos suprantamos kaip alternatyva globaliems korporatyviems modeliams, kuriose vartotojas ir gamintojas skiriami ilgos apdirbėjų grandinės. Kyla klausimas, kur baigiasi tas globalumas? Radikalūs entuziastai, kurie mūsų šalyje dar nėra išplitę (gal ir gerai?) teigia, kad vietinis maistas yra tik tas, kuris auginamas, gaminamas ir vartojamas toje pačioje siauroje erdvėje. Urbanistinėje aplinkoje toks teiginys atrodo mažų mažiausiai juokingas. Sunku įsivaizduoti emancipuotą namų šeimininkę, kuri grįžusi iš fitneso klubo, pasirištų baltą prijuostę ir imtųsi slėgti sūrį, o balkone kurktų mingančios vištos. Nors sklando vaiduokliški gandai apie Šiauliuose garaže augintą karvutę, arba viename Vakarų Lietuvos miestelyje kiaulę – balkone. Taigi vietinį maistą, atsižvelgiant į modernaus gyvenimo sąlygas, reikėtų suprasti tiesiog kaip auginamą ir gaminamą vietinės rinkos erdvėje.

Vietinis – geriau?Bendruomenės visame pasaulyje skatinamos vartoti vietinių gamintojų siūlomą produkciją dėl kelių svarių priežasčių. Pirmiausia – sveikata. Nenuginčijama, kad toje pačioje geografinėje vietoje auginamas bei gaminamas maistas yra šviežesnis nei atvežtinis. Didžiausias vietinių vaisių ir daržovių augintojų rūpestis – kaip vartotojams pateikti

šviežesnius ir skanesnius produktus, o ne tokius, kurie atlaikytų kelionę ir gerai atrodytų lentynose. Perkant vietinę produkciją mažiau rizikuojama dėl pesticidų, hormonų, antibiotikų, genetiškai modifikuotų sėklų naudojimo gamyboje. Aišku, sveikatai palankiausias sprendimas – organiškas maistas, kuris išauginamas vengiant bet kokios cheminės intervencijos visose gamybos pakopose. Bet pradžiai pakaks pradėti pirkti bent jau lietuviškus obuolius. Perkant vietinę produkciją palaikomas ir stiprinamas vietinis ūkis. Gaila, bet mūsų šalyje tik kai kuriose kaimo vietovėse įprasta reikalingų produktų įsigyti tiesiogiai iš jų augintojų ir gamintojų: pieno, jo produktų, vaisių, daržovių… Miesto gyventojams tokia praktika svetima. Pavyzdžiui Kalifornijoje vykdoma įdomi programa, kuria siekiama padidinti bendruomenės dėmesingumą vietinei produkcijai. Kuriamos svetainės, kuriose pateikiama informacija, kokiuose ūkiuose galima įsigyti tam tikrų produktų. Žengiant dar toliau, organizuojamos apsipirkimo išvykos į tokius ūkius. Vietoj „turistinės“ iškylos į didelį prekybos centrą šeima leidžiasi į turistinę iškylą kaiman. Parama vietiniam ūkiui tokiu atveju yra akivaizdi ir gaunama tiesiogiai. Tai nepalyginamai maloniau, nei vėjyje išsisklaidantys biurokratinių institucijų pažadai… Nepaprastai svarbus ir ekologinis motyvas. Vietinis maistas neturi nukeliauti didelių atstumų. Taip sumažinama anglies dioksido emisija, taip pat sunaudojama mažiau medžiagų pakavimui. Anglies dioksido mažinimas atmosferoje koreliuoja su šiltnamio efekto, globalaus atšilimo, proceso neutralizavimu.

Maisto mylios Pastanga apskaičiuoti, kokį atstumą maisto produktas nukeliauja nuo savo atsiradimo vietos iki vartotojo krepšelio yra vadinama maisto myliomis (food miles). Taip siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į ekologines problemas, paskatinti vartoti vietinį maistą. Pagal atstumą ir transportavimo priemonę galima apskaičiuoti į atmosferą išmetamą anglies dioksido kiekį ir įvertinti daromą ekologinę žalą. Į atmosferą išmetami teršalai ne tik sklaidosi ten, aukštybėse, keldami grėsmę planetos ateičiai. Tiems, kas rūpinasi tik asmenine savo pačių gerove, taip pat kyla įvairių grėsmių. Oro tarša skatina vystytis įvairias kvėpavimo takų ligas, vėžį.

Tai, kaip valgoma turi didžiulę įtaką ir sveiktai, ir visai planetai. Tad visus tuos kiniškus saldainius, prancūziškus sūrius ar smauglių mėsą iš Australijos būtų logiška pakeisti vietiniais produktais. Nes atitikmenų ne tik kad pakanka, bet jie dažnai ir kur kas kokybiškesni. Tiems, kam malonu įsivaizduoti, kaip jų perkamas produktas ant jų stalo keliauja per kontinentus, galima patarti įsivaizduoti ir tai, kad kartu su juo nusiperkamas ir atitinkamas kiekis benzino. Turbūt niekas nenorėtų krevečių salotų su benzino padažu…

Vietinio maisto kritikaO kaip trečiojo pasaulio šalys, kurios eksportuodamos savo produkciją gauna nemažą pelną? Vietinio maisto idėjos propaguotojai sulaukia nemažai kritikos. Nekeista ir tai, kad ta kritika dažniausiai atklysta iš pietinių regionų. Gaila, bet pirkdami maistą, importuojamą iš skurdžių regionų, vartotojai mažai kuo padeda tų regionų ūkininkams. Iš eksporto pelnosi stambūs ūkiai ir gamyklos. Dar gerai, jeigu juos valdo vietiniai gyventojai, o ne užsilikę kolonistai ar turtingų šalių atstovai. Kitas argumentas, pasitelkiamas kritikai – maisto kokybė. Dažnai tose vietose, iš kurių maistas eksportuojamas, yra geresnės auginimo sąlygos, reikia mažiau energijos sąnaudų. Pavyzdžiui, pomidorų auginimas Didžiojoje Britanijoje, kur kas sudėtingesnis nei Ispanijoje. Tad jų importas, susumavus taršą abiem atvejais, yra aplinkai draugiškesnis pasirinkimas. Kritikuojamos ir maisto mylios. Skeptikai skaičiuoja, kad kai kuriais atvejais didesnė oro tarša vyksta vietinės rinkos sąlygomis. Nepaisant įvairių požiūrių, vietinis maistas atrodo patrauklus pasirinkimas. Jis asocijuojasi su didesniu „žinojimu“ apie perkamą produktą, ir „geresnių sąlygų“, kuriomis jis augintas, įsivaizdavimą. Taip pat, perkant vietinį produktą, ypač tiesiogiai iš augintojo ar gamintojo, labiau pasitikima kokybe, nes artumas didina atsakomybę.Aišku, kad radikalios fantazijos apie bendruomenę, besimaitinančią tik tuo, kas užauginama jos gyvenamoje teritorijoje, neįgyvendinamos šiuolai- kiniame pasaulyje. Pavyzdžiui, ar galima įsivaizduoti virtuvę be ryžių? O kol kas savo virtuvę galima gana lengvai įsivaizduoti be gigantiškų, fosforine spalva švytinčių ir amžius negendančių obuolių iš Europos pakraščio, kurie panašesni į dekoro detales, nei į valgomus vaisius.

Valgyk vietinį maistą!Jei prekybos centre pavyksta rasti obuolį su kirmėlės paliktu urveliu, reikia spygauti iš laimės, nes rastasis – daugiau ar mažiau tikras vaisius. Dažniausiai internacionalinės vaisių draugijos nariai atrodo įtartinai panašūs į žmogaus rankų, o ne į gamtos tvarinius.

Maisto turgûs Tibete populiarûs tarp vietiniø. Paskirø produktø galima įsigyti tiesiog gatvëje.Benjamin Vautrin nuotr.

LOCAL FOOD MARKETThe way we eat has an enormous impact on the health of the planet. Local food systems seem to be good alternative for global corporative patterns. Concept of local food emphasizes relation between producer and consumer (that is lost in global marketing). Also in local food market remains accountability of producer. Main reasons for encouraging choosing local products are as following: health, environment and support for local economies. Local food always is fresher and tastier, than imported. Local food has not to travel huge distances from producer to consumer, so it’s environmentally friendlier as reducing carbon dioxide emission to atmosphere. There are and some sceptics of local food systems. Those argue, that refuse to import food can be fatal for third world economies, that sometimes are based on export. Also there is statement, that there are cases, when some kinds of food just cannot be grown locally. For example growth of tomatoes in Great Britain costs bigger energy amount, than growing them in Spain. In conclusion it is possible to say, that best choice is to encourage usage of local food as much as it is naturally grown and didn’t cost special amounts of energy. But also we can not deny food that societies get used to, but that can not be grown naturally in that geographical region. As rice in Lithuania.

summary

Visus maisto priedus, panaudotus gaminant maistą, gamintojas privalo nurodyti maisto produkto etiketėje. Ženklinti maisto priedus galima dviem būdais:

1) nurodyti grupės pavadinimą pagal pagrindinę atliekamą funkciją ir priedo pavadinimą, pvz., „antioksidatorius askorbo rūgštis”;

2) nurodyti grupės pavadinimą pagal pagrindinę atliekamą funkciją ir E numerį, pvz., „antioksidatorius E300”.

Maisto priedai, kurie yra genetiškai modifikuoti organizmai, turi jų savo sudėtyje ar yra iš jų pagaminti, turi būti papildomai paženklinti žodžiais „genetiškai modifikuotas”.Ženklinti maisto priedus E numeriu yra patogiau, kadangi jis suprantamas visomis kalbomis. Kai maisto priedą etiketėje nurodo jo pavadinimas, šalia turi būti patikslintas ir jo grupės pavadinimas (dažiklis, konservantas, antioksidantas ir t.t.).

Ar reikia bijoti?Nors maisto priedų naudojimas griežtai kontroliuojamas, vartotojams nuolat iškyla klausimų dėl jų poveikio sveikatai. Net išsami analizė kol kas neatskleidžia maisto priedų poveikio mūsų sveikatai, tik tolimesni moksliniai tyrimai parodys, ar pasitvirtins būgštavimai dėl neigiamo kai kurių priedų poveikio. Pagal galimą žalą sveikatai maisto priedai tarp penkių pagrindinių rizikos veiksnių užima paskutinę vietą. Didesnę žalą žmonės

patiria dėl mikrobinės maisto taršos, netinkamos ir nesubalansuotos mitybos, aplinkos užterštumo sąlygojamos maisto taršos, natūralių toksinų.

Informacija pateikta remiantis Aplinkosaugos informacijos centrowww.apicentras.lt, www.imunitetas.lt,Lietuvos alergologijos centro www.aai.lt,Lietuvos vartotojų institutowww.vartotojai.lt duomenimis.

maisto priedø lentelæ rasite 11 psl.

Pavadinimas Maisto priedai Neigiamas poveikis Grupės

pavadinimas Naudojama

Benzoinė rūgštis ir jos natrio, kalio, kalcio druskos

E 210, E 211, E 212, E 213, E 214, E 215, E 216, E 217, E 218, E 219, E 104, E110, E 122, E 123, E 124, E 127, E 128, E 129, E 131, E 132, E 133, E 142, E 151.

Gali sukelti vėžinius susirgimus, negali būti kūdikių ir mažų vaikų maiste

Konservantai

Margarine, salyklo ekstrakte, vaisių ir daržovių gaminiuose, žuvų gaminiuose, nealkoholiniuose gėrimuose, pastose iš žolių ekstraktų, skystuose kiaušiniuose – jų baltymuose, tryniuose, salotų padažuose ir majonezuose, moliuskų, krevečių ir kitų vėžiagyvių gaminiuose. E 127 – leidžiama vartoti tik kokteilių vyšnioms dažyti.

Kurkuminas E 100 Natūralus maistopriedas Dažiklis Garstyčiose, saldumynuose, bulvių tyrėje. Indijoje yra svarbus

vaistas, skatinantis tulžies nutekėjimą.Vitaminas B2(riboflavinas) E 101 Natūralus maisto

priedas Dažiklis Dedamas į kremus, glajų, pyragaičius, sausainius.

Riboflavino-5-fosfatas E 101a Dirbtinis maisto

priedas Dažiklis Majoneze, sriubose, saldumynuose.

Tartrazinas E 102

Dirbtinis maisto priedas, ken-kia žmonėms, alergiškiems aspirinui.

Dažiklis Saldumynuose

Chlorofilai E 140 Natūralus maisto priedas Dažiklis Desertuose, saldumynuose, likeriuose.

Vario kompleksai su chlorofilais irchlorofilinais

E 141Natūralus maisto priedas, tačiau gali sukelti alergiją

Dažiklis Desertuose, saldumynuose, likeriuose.

Augalinė anglis E 153 Natūralus maisto priedas Dažiklis Saldumynuose (gaminamas iš augalų pelenų – durpių, kokoso

kevalų).

Karamelė E 150a Natūralus maisto priedas

Dažiklis Kepiniuose, gėrimuose, desertuose, padažuose, gatavuose gėrimuose.

Sulfitinė karamelė E 150bSintetinis, genetiškai modifikuotasmaisto priedas

Amoniakinė karamelė E 150c

Sulfitinė amoniakinėkaramelė E 150d

Kalio metabisulfitas,bisulfitas E 224, E 228 Sukelia virškinimo

sutrikimus

Konservantai, antioksidantai

Džiovintuose vaisiuose, šviežiose vaisių sultyse, vaisių gaminiuose, džiovintose daržovėse, daržovių gaminiuose, džiovintose bulvėse, kristalinėje gliukozėje, vynuose, miduje, fermentuotame acte, garstyčiose, krakmole, želatinoje.

Sieros dioksidas E 220 Naikina vitaminą B12;gali sukelti virškinimo sutrikimus, priklausomybę

Natrio sulfi-tas, hidrosulfitas,metabisulfitas

E 221,E 222,E 223

Skruzdžių rūgštis ir jos natrio, kalcio druskos

Tiriamos, ar išaiškintos kaip nekenksmingos medžiagos.

Konservantai Šviežiose vaisių sultyse.

Sorbinė rūgštis ir jos kalio, kalcio druskos

E 200,E 202,E 203

Tiriamos, ar išaiškintos kaip nekenksmingos medžiagos.

Konservantai

Fermentiniuose sūriuose, grūdėtoje varškėje, margarine, kon-diteriniuose ir kulinariniuose riebaluose, mėsos padažuose, džiovintuose vaisiuose, vaisių sultyse ir koncentratuose, uogienėse, daržovių gaminiuose, ketčupų koncentratuose, cukraus gaminiuose, vynuose, nealkoholiniuose gėrimuose, salotų padažuose ir majonezuose, moliuskų, krevečių, vėžiagyvių ir kt. gaminiuose.

Kalio nitritas, natrio nitritas E 249, E250

Didina kraujo spaudimą.

Konservantai, spalvų fiksatoriai

Mėsos gaminiuose.

Kalio nitratas, natrio nitratas E 251, E 252 Fermentiniuose sūriuose, lydytuose sūriuose, mėsai sūdyti.

Ledinė acto rūgštis ir jos kalio, natrio,kalcio druskos

E 260, E 261, E 262, E 263

Tiriamos, ar išaiškintos kaip nekenksmingos medžiagos.

Konservantai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos

Majonezuose, maistiniame kazeine, salotų padažuose, grybų gaminiuose su rūgščiu užpilu, žuvų gaminiuose, daržovių mari-natuose, mėsos padažuose, albuminuose.

Pieno rūgštis E 270

Tiriamos, ar išaiškintos kaip nekenksmingos medžiagos.

Rūgštingumą reguliuojanti medžiaga

Vynuose, miduje, aluje, degtinėse, konjakuose, likeriuose, trauktinėse, viskiuose, romuose, brendžiuose, džinuose, neal-koholiniuose gėrimuose, leduose, aliejuose, mėsos gaminiu-ose, mėsos padažuose, duonoje, daržovių gaminiuose, žuvų gaminiuose, cukraus gaminiuose, pietų patiekalų koncentratų milteliuose, grybų gaminiuose su rūgščiu užpilu, maistiniame kazeine, albuminuose.

Propiono rūgštis ir jos natrio, kalcio, kalio druskos

E 280, E 281, E282, E 283

Tiriamos, ar išaiškintos kaip nekenksmingos medžiagos.

Konservantai Duonoje, konditerijos gaminiuose ir kepiniuose.

Askorbo rūgštis (vit.C) E 300 Tiriamos, ar išaiškin- tos kaip nekenks-mingos medžiagos.

Antioksidantai

Pieno milteliuose, grietinės milteliuose, mėsos gaminiuose, mėsos konservuose, mėsos padažuose, miltų ir grūdų gamini-uose, cukraus gaminiuose, vynuose, miduje, nealkoholiniuose gėrimuose, desertinių koncentratų milteliuose.

ir jos natrio, kalcio druskos E 301, E 302

Oktilgalatas, dodecil-galatas E 311, E 312 Sukelia išbėrimus Antioksidantai

Natūralūs ir sintetiniai tokoferoliai

E 306, E 307, E 308, E 309

Tiriamos, ar išaiškintos kaip nekenksmingos medžiagos.

AntioksidantaiMargarine, lydytuose riebaluose, konditeriniuose ir kulina-riniuose riebaluose, aliejuose, mėsos konservuose, mėsos padažuose.

Butilhidroksianizolas (BHA) E 320 Didina cholesterolio

kiekįKonservantas, Antioksidantas

Mėsos konservuose, mėsos padažuose, mėsos gaminiuose, konditeriniuose ir kulinariniuose riebaluose, lydytuose riebalu-ose, kramtomosiose gumose, džiovintose bulvėse.

Lecitinas E 322

Tiriamos, ar išaiškintos kaip nekenksmingos medžiagos.

Antioksidantas, emulsiklis

Pieno produktuose, valgomuosiuose leduose, mėsos padažuose, miltuose duonai kepti, konditerijos gaminiuose ir kepiniuose, cukraus gaminiuose.

Natrio, kalio irkalcio laktatai

E 325,E 326,E 327

Tiriamos, ar išaiškintos kaip nekenksmingos medžiagos.

Antioksidantai, užpildai, drėgmę išlaikančios medžiagos, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos.

Daržovių gaminiuose, desertinių koncentratų milteliuose, al-buminuose.

Citrinos rūgštis ir jos druskos (natrio, kalio, kalcio citratai)

E 330 Gali sukelti vėžinius susirgimus Antioksidantai,

rūgštingumą reguliuojančios, izoliuojančios medžiagos, emulsikliai, stabilizatoriai

Pieno produktuose, valgomuosiuose leduose ir jų koncentratu-ose, sūriuose, margarinuose, aliejuose, konditeriniuose ir kuli-nariniuose riebaluose, mėsos gaminiuose, konditerijos gamini-uose ir kepiniuose, vaisių gaminiuose, pomidorų gaminiuose, daržovių ir mėsos konservuose, žuvų gaminiuose, alkoholini-uose gėrimuose, nealkoholiniuose gėrimuose, pietų patiekalų koncentratų milteliuose, desertiniuose koncentratuose, gėrimų koncentratų milteliuose, tešlos koncentratuose, garstyčiose, salotų padažuose, majonezuose, albuminuose, maistiniame kazeine.

E 332, E 333

Tiriamos, ar išaiškintos kaip nekenksmingos medžiagos.

Vyno rūgštis ir jos na-trio, kalio druskos

E 334, E 335, E 336, E 337

Tiriamos, ar išaiškintos kaip nekenksmingos medžiagos

Rūgštingumą reguliuojančios, izoliuojančios medžiagos, antioksidantai, stabilizatoriai.

Mėsos gaminiuose, vaisių gaminiuose, daržovių gaminiuose, cukraus gaminiuose, alkoholiniuose gėrimuose, nealkoholini-uose gėrimuose, desertinių koncentratų milteliuose, gėrimų koncentratų milteliuose.

Pavadinimas Maisto priedai Neigiamas poveikis Grupės

pavadinimas Naudojama

Ortofosforo rūgštis E 338

Tiriamos, ar išaiškintos kaip nekenksmingos medžiagos

Antioksidantas, rūgštingumą eguliuojanti medžiaga

”Cola” gėrimuose, maistiniame kazeine.

Natrio, kalio fosfatai

E 339,E 340

Tiriamos, ar išaiškintos kaip nekenksmingos medžiagos

Rūgštingumą reguliuojančios, izoliuojančios medžiagos, stabili-zatoriai, emulsikliai

Pieno konservuose, lydytuose sūriuose, kepimo milteliuose, kiaušinių milteliuose.

Kalcio fosfatai E 341Tiriamos, ar išaiškintos kaip nekenksmingos medžiagos

Rūgštingumą reguliuojančios, miltų apdorojimo, kietinimo, tešlos kildymo, lipnumą reguliuojančios medžiagos

Vaisių gaminiuose.

Algino rūgštis, jos natrio, kalio, amonio ir kalcio druskos

E 400, E 401, E 402, E 403, E 404

Tiriamos, ar išaiškintos kaip nekenksmingos medžiagos

Stabilizatoriai, tirštinimo, pagalbinės medžiagos

Grietinėlėje (sterilizuota UHT, skirta plakti ir plakta), vaisių sultyse, nealkoholiniuose gėrimuose, gaminiuose, vynuose, miduje, gėrimų koncentratų milteliuose, tešlos koncentratuo-se, salotų padažuose, sustingdo vaisių želė, jų desertus, želė saldumynus, valgomuosius ledus

Agaras E 406 Natūralus maisto priedas

Tirštinimo medžiaga, stabilizatorius, sting-danti ir pagalbinė medžiaga

Pieno produktuose, mėsos konservuose, mėsos padažuose, konditerijos gaminiuose ir kepiniuose, vaisių sultyse, vaisių gaminiuose, žuvų gaminiuose, cukraus gaminiuose, vynuose, miduje, desertinių koncentratų milteliuose.

Karagenanas ir jo natrio, kalio, amonio druskos

E 407,E 407a

Tiriamos, ar išaiškintos kaip nekenksmingos medžiagos

Tirštinimo medžiaga, stabilizatorius, sting-danti ir pagalbinė medžiaga

Grietinėlėje (sterilizuota UHT, skirta plakti ir plakta), fer-mentiniuose šiluminiai apdorotuose po surauginimo pieno gėrimuose, nefermentuoto pieno gėrimuose su maisto pro-duktais (kakava, kava, sultimis), valgomuosiuose leduose ir jų sausuose mišiniuose, margarine, mėsos konservuose, mėsos padažuose, vaisių gaminiuose, desertinių koncentratų milteliuose, salotų padažuose, majonezuose su sumažintu riebalų kiekiu.

Karob grūdų guma E 410

Tiriamos, ar išaiškintos kaip nekenksmingos medžiagos

Tirštinimo medžiaga, stabilizatorius, pagalbinė medžiaga

Fermentiniuose šiluminiai apdorotuose po surauginimo pieno gėrimuose, varškės desertuose ir sūreliuose, valgomuosiuose leduose ir jų sausuose mišiniuose, daržovių gaminiuose, žuvų gaminiuose, nealkoholiniuose gėrimuose, desertinių koncentratų milteliuose, grybų padažuose ir kremuose, salotų padažuose, majonezuose.

Arabik guma E 414Tiriamos, ar išaiškintos kaip nekenksmingos medžiagos

Tirštinimo medžiaga, stabilizatorius, pagalbinė medžiaga

Cukraus gaminiuose, nealkoholiniuose gėrimuose.

Sorbitolis ir sor-bitolio sirupas E 420

Tiriamos, ar išaiškintos kaip nekenksmingos medžiagos

Saldiklis, izoliuojanti medžiaga, drėgmę išlaikanti ir pagalbinė medžiaga, emulsiklis

Sumažinto kaloringumo ar be cukraus desertuose ir panašiuose produktuose, mėsos gaminiuose, konditerijos gaminiuose ir kepiniuose, cukraus gaminiuose, kramtomosi-ose gumose.

Manitolis E 421Tiriamos, ar išaiškintos kaip nekenksmingos medžiagos

Saldiklis, lipnumą reguliuojanti medžiaga

Sumažinto kaloringumo ar be cukraus desertuose ir panašiuose produktuose, cukraus gaminiuose, kramtomosi-ose gumose.

Glicerinas E 422Tiriamos, ar išaiškintos kaip nekenksmingos medžiagos

Saldiklis, lipnumą reguliuojanti ir pagalbinė medžiaga

Mėsos gaminiuose, dešrų apvalkaluose, cukraus gaminiuose, kramtomosiose gumose.

Pektinai E 440 Natūralus maisto priedas

Tirštinimo medžiaga, stabilizatorius, sting-danti ir pagalbinė medžiaga

Grietinėlėje (sterilizuota UHT, skirta plakti ir plakta), fermen-tiniuose pieno gėrimuose, fermentiniuose šiluminiai apdoro-tuose po surauginimo pieno gėrimuose, nefermentuotuose pieno gėrimuose su maisto produktais (kakava, kava, sul-timis), valgomuosiuose leduose ir jų sausuose mišiniuose, margarine, mėsos padažuose, konditerijos gaminiuose ir kepiniuose, vaisių gaminiuose, daržovių gaminiuose, cukraus gaminiuose, nealkoholiniuose gėrimuose, desertinių koncentratų milteliuose, salotų padažuose, majonezuose su sumažintu riebalų kiekiu.

Dinatrio, trina-trio, tetranatrio difosfatai E 450a,b,c

Tiriamos, ar išaiškintos kaip nekenksmingos medžiagos

Emulsikliai, stabilizatoriai

Lydytuose sūriuose, mėsos gaminiuose, konditerijos gamini-uose ir kepiniuose, kepimo milteliuose, tešlos koncentratu-ose, kakavos masėje.

Dikalio, tetraka-lio difosfatai E 450d,e

Tiriamos, ar išaiškintos kaip nekenksmin-gos medžiagos

Emulsikliai, stabilizatoriai Lydytuose sūriuose.

Riebiųjų rūgščių mono- ir di-gliceridai E 471 Įtariama, kad yra

pavojingi

Emulsiklis, stabili-zatorius, pagalbinė medžiaga

Grietinėlėje (sterilizuota UHT, skirta plakti ir plakta), natūraliuose pieno milteliuose arba su maisto produktais (kava, cukrumi, kakava), grietinėlės milteliuose, fermen-tiniuose šiluminiai apdorotuose po surauginimo pieno gėrimuose, varškės desertuose, varškės sūreliuose, valgo-muosiuose leduose ir jų sausuose mišiniuose, margarine, desertinių koncentratų milteliuose, kramtomosiose gumose, džiovintose bulvėse, konditerijos gaminiuose ir kepiniuose, mėsos padažuose, konditeriniuose ir kulinariniuose riebal-uose.

Acto, pieno, citrinos, diacetil-vyno ir riebiųjų rūgščių gliceridai

E 472a,b,c,eTiriamos, ar išaiškintos kaip nekenksmin-gos medžiagos

Emulsikliai, stabili-zatoriai, pagalbinės ir izoliuojančios medžiagos

Fermentiniuose šiluminiai apdorotuose po surauginimo pieno gėrimuose, varškės desertuose, varškės sūreliuose, mar-garine, konditeriniuose ir kulinariniuose riebaluose, mėsos gaminiuose, konditerijos gaminiuose ir kepiniuose, desertų koncentratų mišiniuose.

Gliutamino rūgštis ir jos drukos (gliu-tamatai)

E 620, E 621, E 622, E 623, E 624, E 625

Sukelia migreną, įvairias alergines ir į jas panašias reakcijas

Amino rūgštys, emulsikliai

Sriubų koncentratuose, padažuose, majonezuose, kepini-uose, įvairiuose gėrimuose.

Acesulfamas K E 950

Rekomenduojama vengti nėščioms mo-terimsir vaikams

Maisto saldiklis

Sumažinto kaloringumo ar be cukraus: nealkoholiniuose gėrimuose, desertuose ir panašiuose produktuose, konditeri-jos gaminiuose, kramtomosiose gumose, valgomuosiuose leduose, sumažinto kaloringumo vaisių ir daržovių gamini-uose, saldžiarūgščiuose vaisių ir daržovių prezervuose, žuvų prezervuose, vėžiagyvių bei žuvų marinatuose, padažuose, garstyčiose.

Aspartamas E 951

Ciklamo rūgštis, jos natrio ir kalcio druskos

E 952

Izomaltas E 953

Sacharinas, jo natrio, kalio ir kalcio druskos

E 954Rekomenduojama vengti nėščioms moterims ir vaikams

Maisto saldiklis

Žuvų konservuose, žuvų saldžiarūgščiuose prezervuose, saldžiarūgščiuose vaisių ir daržovių prezervuose, sumažinto kaloringumo vaisių ir daržovių gaminiuose, valgomuosiuose leduose, padažuose, garstyčiose, sumažinto kaloringumo ar be cukraus nealkoholiniuose gėrimuose, desertuose ir panašiuose produktuose, sumažinto kaloringumo ar be cukraus konditerijos gaminiuose.

Modifikuotaskrakmolas

E 1401 – E 1440

Organizmas gali netoleruoti Emulsiklis

Mėsos gaminiuose (mėsa pakeičiama riebalais, odelėmis, miltais, vandeniu – modifikuotas krakmolas suriša viską įvientisą masę).

Monokrakmolo fosfatasDikrakmolo fosfatasFosfatu-oto dikrakmolo fosfatasAcetilinto dikrak-molo fosfatas

E 1410E 1412E 1413

E 1414

Siūloma vengti, norint neviršyti optimalaus fosfatų kiekio maiste

Stabilizato-rius, tirštinamoji medžiaga

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:31976L0768:LT:HTML – maisto ir nemaisto priedai, kuriuos draudžiama/leidžiama naudoti.

1 dalis 2 dalis

Ozonas 2008/2 (6) www.ekologija.lt12 / ekoproduktai

Kristina Kučinskaitėnews@ozonas.lt

Šiandien mokslininkai mėgsta tikslumą. Paskaičiuota, kad kiekviena vidutinio amžiaus moteris kas rytą ant savo odos susikrauna 126 pavadinimų chemikalus. O per metus per jos odą į kūną patenka apie 2 kilogramai kosmetikos. Senovėje žmonės ne tik apsinuodydavo kosmetikos gėrybėmis, bet nuo jų ir mirdavo. Ar šiandieninis žmogus rizikuoja? Juk visi kremai, pastos, pudros kvepalai kuriami laboratorijose. Matyt rizikuoja, nes įvairios kosmetikos pramonę prižiūrinčios institucijos nuolat reikalauja sugriežtinti gamybos reikalavimus. Arba, kaip visai neseniai JAV, pareiškia, kad, pavyzdžiui, tam tikruose lūpų dažuose rastas sveikatai pavojingas švino kiekis.

Pasitikėjimas korporacijomisDiorai ar Šaneliai – vardai, kuriais žmonės pasitiki besąlygiškai. Kosmetikos priemonėms, ypač jeigu jos pagamintos garsių kompanijų ir pristatomos įspūdingomis reklamomis, priskiriamos vos ne magiškos galios. Ar gali moteris patikėti, kad jos blakstienos patrigubės storiu ir ilgiu ir išlaikys natūralų vaizdą? Ar galima patikėti, kad visos odos problemos išnyks akimirksniu, o lūpos įgaus tobulą formą? Pasirodo, galima, jei tai sušunka garsi manekenė ar aktorė, tariamai nustebusi dėl šitokio stebuklo… Pasaulinė grožio industrija susišluoja apie 30 milijardų dolerių per metus. Tai – sausas, bet įtaigus faktas, įrodantis, kad grožio mitas daug kam neleidžia išeiti į gatvę be makiažo pagrindo ar (kaip tai būtų baisu!) nepasinaudojus dezodorantu. Kosmetikos produkto turinys pirkėjui rūpi mažiausiai. Jam rūpi „brendas“, paveiki reklama, kurioje nusakomos savybės ir pakuotė, kurioje didelėmis raidėmis dar kartą pakartojamos magiškos gaminio funkcijos. Na, kad ir „tris kartus padidinti plaukų apimtį“, „panaikinti pirmąsias raukšles“ ar „sukurti gaivumo įspūdį“…O tai, ar avokadų šampūnas ir braškėmis kvepiantis lūpų blizgesys turi ką nors bendro su pavadinime minimais vaisiais

Pavojingas grožis. Kosmetikos įtaka sveikataiNet ir didžiausi intelekto galiūnai pirmiausiai vertinami akimis ir uosle. Nuo seniausių laikų žmonės siekia, kiek įmanoma labiau priartėti prie stereotipiško išvaizdos modelio. Keičiantis amžiams, keitėsi ir supratimas, kas yra „gražūs“ antakiai, akys, lūpos, oda. Tačiau istorijoje nebuvo tokios epochos, kuriai pakaktų to, kas duota. …Nuodingosios beladonos ekstraktas, kad akys spindėtų ir viliotų kavalierius sekti iš paskos, švinas egiptiečių akių dažuose, švino baltieji dažai odai balinti, gyvsidabris dėmelėms maskuoti, dar galima paminėti paukščių išmatas, šikšnosparnių kraują, kaulų miltelius. Sąrašą įmanoma tęsti iki begalybės. Tiek vyrai, tiek moterys pasitelkdami įvairiausias priemones per amžius kūrė grožio kultą.

– nepasidomima. Aišku, viskas yra smulkmeniškai, ir kartu mikroskopiškai smulkiai surašyta ant pakuotės. Visi ingredientai pateikiami vartotojo žiniai. Tik klausimas, ar eiliniam vartotojui ką nors reiškia sudėtingas cheminis šifras. Vis tik reikėtų pasiryžti ir kruopščiai atlikti vieną kitą, bent jau turimų reikmenų, analizę. Sužinojus, kokią įtaką mūsų kasdieniai „tualetai“ daro kol kas tylinčiam organizmui, gali kilti poreikis keisti savo įpročius ar bent požiūrį. Tiems, kam įdomu sužinoti, kokios yra pavojingos medžiagos, galima pasiūlyti pasinaudoti tokia jų skaičiuokle:http://www.cosmeticsdatabase.com/

Dezodorantas ir vėžysPrieš keletą metų mokslininkai atlikę krūties auglių analizę, pastebėjo, jog daugumoje jų yra didelė konservantų parabenų koncentracija. Parabenai gali mėgdžioti hormonus estrogenus, kurie, kaip yra žinoma, prisideda prie krūties vėžio vystymosi. „New scientist“ žurnale pateikiamose molekulinės biologijos mokslininkės Philippos Darbre tyrimo išvadose teigiama, kad 60 procentų auglių buvo aptikti būtent toje zonoje, kuri nuolat impregnuojama dezodorantu. Šio tyrimo duomenys pateikti 2004 metais. Oficialiai dezodorantuose parabenas nebenaudojamas, bet kituose gaminiuose jo tebėra. Gal nereikia pervertinti sąsajos, ypač tuomet, kai kompanijos ir taip verčiamos laikytis griežtų reikalavimų. Vis tik dezodorantai vartojami nuolat, ir tai, kad juose dabar nebėra parabeno, nereiškia, kad nebėra kitų galimai pavojingų medžiagų. Prie ankstyvesnio vėžio diagnozavimo gali prisidėti ir per odą absorbuojami aliuminio junginiai. Aerozoliniuose dezodorantuose naudojami propanas, formaldehidas, metilo chloridas ar azoto suboksidas taip pat turi kancerogeninį poveikį. Ar yra kokia nors išeitis? Sunku įsivaizduoti moteris ir vyrus, kurie pažastis trintų įvairiomis sultimis, arba kurie numotų ranka į kanonišką kvapnumo paprotį. Belieka kuo atidžiau peržiūrinėti etiketes ir bent kartais leisti odai pailsėti nuo skustuvų, losjonų ir dezodorantų.

Nemalonios „smulkmenos”Pati pirma nemaloni smulkmena, su kuria vartotojas susiduria pirkdamas kosmetikos gaminius – sudėtinių dalių sąrašas. Jei pakuotė didelę galima tikėtis įskaitomo sąrašo. Tačiau neretai atrodo, kad dalyvaujame miniatiūrinės kaligrafijos parodoje...Tūkstančiai cheminių junginių pavadinimų leidžiami naudoti gaminant kosmetiką. Daugelis jų pripažįstami kaip galintys kenkti sveikatai, daugelio jų poveikis dar nėra ištirtas. Kol neaiškūs jų vartojimo padariniai, šie chemikalai naudojamai be jokių apribojimų. Nesvarbu, kad galbūt po metų kitų paaiškės fatališka žala. Tų, kurių poveikis, kaip žinoma, gali būti kenksmingas, vartojimas yra aprobuojamas. Vis tik 2007-aisiais JAV buvo paskelbta, kad iš tiriamų populiariausių lūpų dažų prekinių ženklų net 61-ame buvo rastas nemažas švino kiekis. Galima manyti, kad jaudinimasis yra perdėtas. Tačiau tyrimai rodo, kad daugiausiai cheminių medžiagų į kūną patenka ne per orą ar maistą, bet yra absorbuojamos per odą. Šlapime randama ftalatų, riebaluose – kvapiųjų medžiagų komponentų. 60 procentų chemikalų, kurie sukraunami ant odos yra absorbuojami, patenka į kraujotaką, keliauja į kepenis ir inkstus užkraudami jiems papildomo darbo. Dauguma sintetinių chemikalų turi savybę tirpti arba susilieti su lipidais. Taip jie kaupiasi riebaliniame sluoksnyje. Organizmas nepajaučia žalos akimirksniu, bet yra nuodijamas lėtiniu būdu. Didelė problema yra ir kūdikių, vaikų sveikata. JAV atlikta šokiruojanti studija, kurios rezultatai įrodė ryšį tarp įprasto kvapų komponento dietilo ftalato (DEP) ir vyriškos lyties kūdikių feminizacijos. Nėščios moters vaisius gimdoje nėra apsaugotas nuo toksinų intervencijos. Kraujo cirkuliacijos metu viskas, kas pakliūna per odą nukeliauja ir pas kūdikį. Su kosmetikos pramonės tarša susiduria ne tik žmonės, nuo to kenčia ir gamta. Iš žmogaus kūno medžiagų apykaitos proceso metu pasišalinančios medžiagos pakliūna į gamtą. Atsiskyrę cheminiai junginiai gali paveikti laukinių gyvūnų hormonų sistemas.

Patartina vengtiPlacenta – placentos ekstraktas gali pagerinti plaukų ar odos būklę. Tačiau tai, kas padeda augti kūdikiui nėra sveika jau suaugusiam organizmui. Kūnas patiria ataką, kuri gali išderinti hormonų sistemą.Ftalatai – su jais susiduriama nuolat. Įtariama, kad šie plastifikatoriai, hormonų naikintojai, užteršia motinos pieną, sukelia inkstų, kepenų, plaučių ar reprodukcijos organų ligas. 2002 metais išsiaiškinta, kad tam tikras DEP kiekis, esantis vyrų spermoje, pradeda naikinti DNR. Tai gali lemti vaisiaus neišnešiojimą, apsigimimus, vėžį. Reikia vengti visų produktų, kurių etiketėse slypi magiškas žodis kvapai (fragrances).Nanodalelės – spekuliuota, kad šios mažytės dalelės yra nauja „žalioji revoliucija“. Tačiau sunku įžvelgti ką nors revoliucingo ar „žalio“ netestuotame ingrediente. Juk smulkios dalelės optiniu nervu gali patekti į smegenis arba įsibrauti į raudonuosius kraujo kūnelius. Kvapai (fragrances) – tai yra pati didžiausia kosmetikos industrijos paslaptis. Gamintojai neprivalo atskleisti, kas yra sudedamosios kvapų dalys. Kvapai yra labiausiai alergizuojančių ingredientų penketuke, be to, juose gali slypėti neurotoksinai, jie gali pasižymėti kancerogeniniu poveikiu.

Daugiau kaip 4000 unikalių elementų gali slypėti po kvapų vardu. Dauguma jų sintetiniai. Kvapai gali sukelti astmos priepuolius, galvos skausmus, svaigulį, paveikti centrinę nervų sistemą. Dioksinas – jis nežymimas jokioje etiketėje. Dioksinas formuojasi šalutinių reakcijų metu, pavyzdžiui tada, kai chloru balinamas popierius ar gaminamas plastikas. Šis junginys kaupiasi riebaliniame sluoksnyje ir yra žinomas kaip vienas paveikiausių kancerogenų.Švinas – kancerogenas. Sukelia nuovargį, niokoja hormonų sistemą. Jis absorbuojasi per odą ir kaupiasi kauluose. Švino neseniai rasta lūpdažiuose, jo randama ir kai kuriuose plaukų dažuose. Gyvsidabris – net mažiausi jo kiekiai gali pakenkti smegenų veiklai. Tačiau gyvsidabrio vis dar galima rasti kosmetikos pramonėje.

Alternatyvos?Faktas, kad tipiškas individas sunkiai ištvertų ir vieną dieną, jei reikėtų visiškai ignoruoti grožio ir švaros ritualus. Galima pasiūlyti išmėginti keletą itin paprastų alternatyvių grožio procedūrų. Kondicionierius – plaukus galima perpilti puoduku šilto alaus. Tik aišku, vėliau nuskalauti vandeniu. Burnos skalavimo skystis – pasūdytu šiltu vandeniu.Plaukų fiksatorius – dviejuose puodukuose karšto vandens sumaišomas šaukštelis želatinos ir acto. Perkošti masę ir supilti į buteliuką su purškikliu. Želatinos kiekis lemia fiksacijos stiprumą.Dezodorantas – stipri juodoji arbata (ją reikia gerai įtrinti).Kalbant apie namų sąlygomis pasigaminamą kosmetiką susiduriama su laiko ir estetikos problema. Įvairias namines kaukes ant veido ar plaukų reikia laikyti dvigubai ar trigubai ilgiau nei sintetines. Kai kurios naminės kosmetikos kombinacijos primena įmantrią mišrainę gurmanų stalui… Šiuolaikinis žmogus įpratęs prie sterilumo, žvilgančių pakuočių ir tolygių balkšvų konsistencijų. Tad galvos trinkimas kiaušinių tryniais ne vieną estetą gali priversti žiaukčioti.Tiems, kam dėl visokių sumetimų nepriimtini naminės kosmetikos receptai, telieka rinktis natūralius arba organinius kosmetikos produktus. Kad gautų tokį organinio produkto įvertinimą gaminys yra griežtai testuojamas. Jo sudėtyje gali būti tik natūraliomis sąlygomis išaugintų, netręštų augalų veikliosios medžiagos. Šios kosmetikos sudėtyje privalo būti 95 procentai organinių medžiagų. Organinė kosmetika netestuojama su gyvūnais, joje nėra sintetinių konservantų, kvapų, dažų. Natūralios kosmetikos apibrėžimas yra kur kas platesnis. Gaminant „natūralų“ produktą, pavartojus nors vieną natūralią veikliąją medžiagą, gamintojas jau gali žymėti, kad tai yra natūrali kosmetika. Tad vartotojas turi būti itin atidus.

DANGEROUS BEAUTY. COSMETIC INFLUENCE ON HEALTH.What is the price of beauty? From the ancient times human beings created myth of stereotypical beauty. Lead, mercury and other highly hazardous chemicals are found in ancient recipes. Nowadays people are just increasing amounts of cosmetic products, which are “necessary” to stay alive. Without any second thinking women put approximately 126 chemicals on their bodies in the morning, and 2 kilos of chemicals are absorbed through the skin pores during the year. Confidence in cosmetics industry is enormous. Commercials, favorite brand names, and trust, that mascara or foundation can change life to a miracle – encourages growing incomes to the cosmetics producers. We are talking about 30 billion dollars per year…This article puts main strokes defining fatal impact of cosmetics for human body. That is relation between cosmetics and various diseases (for example cancer), list of the most hazardous chemicals, which are found in ingredients and also some tips for alternatives.

summary

Ozonas 2008/2 (6) www.ekologija.lt ekoproduktai / 13

sintetinių-cheminių kosmetikos ingredientųJeigu jūs norite naudoti natūralius produktus, turite norėti juos rasti. Išmokite skaityti etiketes ir atskirti pusiau natūralias plaukų ir odos priežiūros priemones. Žemiau pateikti ir aprašyti 10 labiausiai nepageidaujamų chemikalų, kartais vadinamų natūraliais plaukų ir odos priežiūros produktais.

grūdų alkoholiu, kurie abu yra natūralūs. Įprastai tai sintetiniai naftos chemijos mišiniai, naudojami kaip drėgmę palaikanti medžiaga (humectant). Žinomas kaip galimas alergijos, dilgėlinės ar egzemos sukėlėjas. Kai, skaitydami etiketę, atrandate PEG (polyethylene glycol) ar PPG (polypropylene glycol), saugokitės – jie giminingi sintetiniams ingredientams.7. PVP/VA Copolymer – iš naftos gauti chemikalai, naudojami plaukų lake, modeliavimo priemonėse ir kitoje kosmetikoje. Taip pat gali būti toksiški, o įkvėpus jų jautriems žmonėms gali pažeisti plaučius. 8. Steralkonium Chloride – amonio junginys, naudojamas plaukų kon- dicionieriuose ir kremuose. Sukurtas audinių industrijos kaip audinių minkštiklis, bet yra daug pigesnis. Jį lengviau nei augalinius proteinus galima naudoti plaukų kondicionavimo formulėse. Šis chemikalas sukelia alergiją, yra toksiškas.9. Synthetic Colors – naudojama tam, kad kosmetika būtų „graži“. Sintetiniai dažai, kartu su sintetiniais plaukų dažais, bet kokia kaina turi būti vengtini. Etiketėse jie bus pažymėti FD&C arba D&C, priklausomai nuo spalvos ir skaičiaus. Pavyzdžiui, FD&C Raudona Nr.6/ D&C Žalia Nr.6. Dauguma sintetinių dažų gali būti kancerogeniniai. Jei kosmetikos sudėtyje jų yra, nenaudokite jos.10. Synthetic Fragrances – sintetiniai kvapai, naudojami kosmetikoje, gali turėti iki 200 ingredientų. Nėra jokių galimybių sužinoti, kokie tai chemikalai, jei ant etiketės paprasčiausiai parašyta „fragrance“ (kvapai, aromatai). Jie yra kai kurių sveikatos sutrikimų – galvos skausmo, apsvaigimo, išbėrimo, pigmentacijos, stipraus kosulio, vėmimo, odos niežulio ir kt. – priežastis. Patarimas: nepirkite kosmetikos, kurios etiketėje tarp ingredientų pažymėti „fragrance“ (aromatai, kvapai). Nebent nurodyta, jog jie yra augalinės kilmės.

http://www.aubrey-organics.com/about/treat_10synth.cfm By Aubrey Hampton

1. Methyl, Propyl, Butyl ir Ethyl Paraben – naudojami kaip mikrobų dauginimosi slopintojai ir produkto galiojimo laiko ilgintojas. Per odą absorbuojami į kūną, todėl gali sukelti daugelį alerginių reakcijų ir odos išbėrimų. Tyrimai parodė, kad jie turi estrogenų, todėl ilgai vartojant, gali sukelti hormoninių pakitimų. Plačiai naudojami, nors žinomi kaip toksiški.2. Diethanolamine (DEA), Triethanolamine (TEA) – dažnai naudojami kosmetikoje kaip emulsikliai ir putojančios medžiagos. Gali būti alerginių reakcijų priežastis, dirgina akis, sausina plaukus bei odą. DEA ir TEA yra „aminai“ (amoniako junginiai) ir gali formuoti vėžį sukeliančius nitrosaminus (kancerogeninius cheminius junginius), kai jie susijungia su nitratais. Toksiški, ypač, kai naudojami ilgą laiką, ir absorbuojami į kūną.3. Diazolidinyl Urea, Imidazolidinyl Urea – tai plačiai naudojami konservantai. Amerikos dermatologijos akademija juos pripažino svarbiausia kontaktinio dermatito priežastimi. Šie chemikalai turi du prekybinius ženklus Germall II ir Germall 115. Nė vienas iš Germall chemikalų neturi priešgrybelinių savybių, yra junglūs su kitais konservantais. Abu šie chemikalai išlaisvina formaldehidus, kurie gali būti toksiški. 4. Sodium Lauryl / Laureth Sulfate – pigus, šiurkštus detergentas (ploviklis), naudojamas šampūnuose dėl valančių ir putojančių savybių. Dažnai gaunamas iš naftos, o pseudonatūralioje kosmetikoje maskuojamas žodžiais „išgautas iš kokoso“. Dirgina akis, sudaro galvos odos atplaišas, panašias į pleiskanas, odos bėrimus ir kitas alergines reakcijas.5. Petrolatum – taip pat žinomas kaip naftos želė, šis mineralinio aliejaus darinys kosmetikoje yra naudojamas dėl minkštinančių savybių. Neturi jokios maitinamosios vertės odai ir gali trukdyti natūraliam kūno drėkinimo mechanizmui. Sukelia sausėjimą ir odos skeldėjimą. Gamintojai chemikalą petrolatum naudoja dėl jo neįtikėtino pigumo. 6. Propylene Glycol – geriausiu atveju tai daržovių glicerinas, maišytas su

Aštuonios priežastys,dėl kurių kapitalistai noriJums parduoti dezodorantą1. Kūno kvapai yra erotiški ir seksualūs. Kapitalistams tai nepatinka, nes jie yra impotentai ir priešinasi visoms jausmin- gumo ir seksualumo manifestacijoms.Seksualiai sužadinti žmonės yra pavojingi kapitalistams ir jų statiškai aseksualiai sistemai.2. Kūno kvapai mums primena, kad esame gyvūnai. Kapitalistai nenori, kad mums tai kas nors primintų. Gyvūnai yra nešvarūs. Jie valgo nuo žemės, o ne iš plastikinių pakuočių. Jie yra atvirai seksualūs. Jie nedėvi kostiumų ir kaklaraiščių, nesidaro šukuosenų. Jie nepasirodo darbe laiku.3. Kūno kvapai yra unikalūs. Kiekvienas turi specifinį kūno kvapą. Kapitalistams nepatinka individualizmas. Pasaulyje yra milijonai kūnų kvapų, bet tik keli dezodorantų kvapai. Kapitalistams tai patinka.4. Kai kurie dezodorantai gali pakenkti. Kapitalistams tai patinka, nes jie nuolat ieško naujų ligų, kurias būtų galima gydyti. Kapitalistai dievina naujų medikamentų išradinėjimą. Vaistai jiems neša pinigus ir

apdovanojimus; taip pat jie sukelia naujas ligas, taigi kapitalistai gali išradinėti vis naujus medikamentus.5. Dezodorantai kainuoja. Kapitalistams tai ypač patinka.6. Dezodorantai slepia žalą, kurią jūsų kūnams daro kapitalistų produktai. Mėsos ir kitų chemikalais užterštų maisto produktų, kuriuos parduoda kapitalistai, valgymas priverčia nemaloniai kvepėti. Pėdkelnių dėvėjimas verčia jus nemaloniai kvepėti. Kapitalistai nenori, kad jūs liautumėtės dėvėti pėdkelnes ar valgyti mėsą.7. Tie, kas naudoja dezodorantus yra nesaugūs. Kapitalistams patinka nesaugūs žmonės. Nesaugūs žmonės nekelia problemų. Taip pat nesaugūs žmonės perka kambarių gaiviklius, plaukų kondicionierius, makiažą, ir žurnalus, kuriuose rašoma apie dietas.8. Dezodorantai yra nereikalingi. Kapitalistai labai didžiuojasi tuo ir laimi rinkos apdovanojimus už tai.

Pagal rinkinį „Days of War, Night of Love“ Parengė KRISTINA KUČINSKAITĖ

Ozonas 2008/2 (6) www.ekologija.lt14 / perdirbimas. Rubriką remia UAB „Žalvaris“.

Atliekų tvarkymo įmonės siekia efektyvumoPavojingos atliekos – tai nuodingos, degios, sprogstančios ir kitos kenksmingos medžiagos, kurios gali padaryti žalos žmogaus ar gyvūnų sveikatai bei aplinkai. Tai automobilių akumuliatoriai, tepalai, tepalų filtrai ir kai kurios kitos dalys; gyvsidabrio turinčios atliekos – pvz., termometrai, liuminescencinės lempos; taip pat pasenę vaistai, cheminėmis medžiagomis užterštos pakuotės ir dar begalė buityje naudojamų dalykų. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei šimtas licencijuotų bendrovių, užsiimančių pavojingų atliekų tvarkymu. „Perdirbus pavojingas atliekas, daugelį medžiagų galima panaudoti antrąkart“, – teigia pavojingų atliekų tvarkymo ir perdirbimo įmonės UAB „Žalvaris“ plėtros vadovas Mantas Marcinkevičius. Įmonės atstovas pabrėžia, jog termiškai apdoroti būtina tik tas atliekas, kurių neįmanoma perdirbti. Tiek perdirbimas, tiek deginimas turi savų privalumų. Deginti atliekas žymiai ekonomiškiau, tačiau perdirbimas yra priimtinesnis ekologiniu požiūriu. „Pavojingos atliekos pasižymi įvairiomis savybėmis ir jos turi būti tvarkomos skirtingais metodais“, – sako Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento direktorius Arūnas Čepelė. „Turi būti vadovaujamasi tokiais principais: jeigu atliekas įmanoma perdirbti, reikia tai padaryti, jeigu ne – jas reikėtų deginti, siekiant išgauti energiją“, – teigia ministerijos atstovas. Pasak A. Čepelės, dėl mažų kai kurių atliekų kiekių mūsų šalyje neįmanoma įdiegti jų tvarkymo technologijų, taigi Lietuvai būtina bendradarbiauti su kitomis šalimis, turinčiomis atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų.

Išveža iš LietuvosLietuvos pavojingų atliekų tvarkymo sistema pagrįsta gamintojo atsakomybe ir principu „teršėjas moka“. Toji pati sistema taikoma ir Vakarų Europos valstybėse. Šiuo metu Lietuvoje nėra įmonės, deginančios visų rūšių pavojingas atliekas. Įmonės, turinčios įrenginius, pritaikytus atliekoms deginti, dažniausiai priima deginti tik medicinines atliekas. Todėl mūsų šalies pavojingų atliekų tvarkymo bendrovės sudaro sutartis su kaimyninių šalių įmonėmis. UAB „Žalvaris“ pavojingų atliekų perdirbimo likučius daugiausia degina kaimyninės Lenkijos įmonėse. „Užterštas alyvas, kuro, tepalo, oro filtrus ar jų perdirbimo metu likusias užterštas atliekas deginame. Lenkijos įmonių pajėgumo tam visiškai pakanka“, – teigia M. Marcinkevičius. Anot jo, bendrovė galėtų rinktis ir alternatyvius sprendimus kitose šalyse – bet tik tuo atveju, jeigu bendradarbiavimas su Lenkijos atliekų deginimo įmonėmis dėl kokių nors priežasčių nutrūktų.

Ar lietuviai degins atliekas patys? Valstybinėje pavojingų atliekų tvarkymo 2006–2008 m. programoje numatyta per minėtus dvejus metus parengti pavojingų atliekų deginimo įrenginio projektą, pastatyti ir pradėti eksploatuoti įrenginį. Pavojingų atliekų tvarkymo kompleksas planuojamas statyti Aukštrakių kaime, netoli Šiaulių. Projekto vystytojas – UAB „Toksika“. Šiuo metu įmonė, surinkusi tam tikrus degintinų pavojingų atliekų kiekius, jas veža į Vokietijos ir Švedijos atliekų deginimo įrenginius. Anot UAB „Toksika“ generalinio direktoriaus Virginijaus Daubaro, pavo- jingas atliekas geriausia perdirbti, jei tai ekonomiškai apsimoka, ir yra galimybė. Tačiau po perdirbimo likusias medžiagas neišvengiamai reikia sudeginti. Pavyzdžiui,

Pavojingos atliekos:deginti tik perdirbusPastaraisiais dešimtmečiais visame pasaulyje skiriamas didelis dėmesys atliekų tvarkymui – taip siekiama sumažinti jų poveikį natūraliai aplinkai. Tinkamas tvarkymas, keliantis kuo mažiau grėsmės gamtai ir žmogaus sveikatai, ypač aktualus kalbant apie pavojingas atliekas, kurių šalinimas bendruose sąvartynuose nėra leistinas.

išvalyta automobilinė alyva gali būti sudeginama šiluminėje elektrinėje, tačiau tokios panaudotos alyvos likučius termiškai apdoroti galima tik pavojingų atliekų deginimo įrenginyje, turinčiame dūmų valymo įrangą. Beveik prieš dvejus metus, vykstant deryboms tarp valstybės atstovų, projekto vykdytojų ir Šiaulių miesto tarybos, šiauliečiai buvo tikinami, jog Aukštrakiuose statomas pavojingų atliekų deginimo įrenginys oro grynumui ir žmonių sveikatai pavojaus nekels. Nepaisant to, Šiaulių miesto ir rajono gyventojų susirūpinimas akivaizdus. Dar 2004 m. pavasarį buvo surinkta 7 tūkstančiai šiauliečių parašų prieš šio projekto įgyvendinimą. Šiaulių miesto tarybos leidimas rengti pavojingų atliekų deginimo įrenginių statybos detalųjį planą Aukštrakiuose buvo gautas. Iškeltos tik kelios planavimo sąlygas. Tarp jų – parengti visos Aukštrakių komunalinės teritorijos, kurioje jau yra daug atliekų tvarkymo objektų, poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimą, atsižvelgti į suminę visų objektų taršą. Išsamaus situacijos vertinimo iki šiol nėra. Šiaulių visuomenės sveikatos centro protokoluose, kuriuos projektuojanti bendrovė pateikė Šiaulių miesto savivaldybei, nėra išnagrinėta, kokie cheminiai junginiai susidarys deginimo įrenginyje, kokie jų kiekiai bus išmetami į aplinką, kokia jų koncentracija bus aplinkinėse vietovėse atsižvelgiant į vėjo kryptį. Šiuos veiksnius būtina ištirti, norint įvertinti riziką gyventojų sveikatai, todėl Šiaulių savivaldybė reikalauja ne tik išsamiai ištirti galimą įrenginio poveikį gyventojų sveikatai, bet ir surengti viešą ataskaitos pristatymą. Lietuvos antrinių žaliavų ir atliekų surinkėjų, perdirbėjų asociacijos viceprezidentas Žilvinas Žukauskas mano, jog kol kas Lietuvai pavojingų atliekų deginimo įrenginys nėra būtinas. „Termiškai apdorojant pavojingas atliekas, susidaro šiluma ir šlakas. Šilumos energija

panaudojama, tačiau pavojingų atliekų šlakas yra pavojinga atlieka. Kai pavojinga atlieka lieka kitoje valstybėje, mažiau žalos daroma Lietuvos ekologijai. Be to, labai svarbu, kokias pavojingas atliekas būsimasis įrenginys galės sudeginti, ir kokios bus deginimo kainos“, – sako Žilvinas Žukauskas.

Efektyvus pavojingų atliekų tvarkymas – mažesnė tarša Europos Bendrijos šalyse pavojingų atliekų tvarkymas griežtai reglamentuotas. Jų saugojimo ar šalinimo vietos turi būti registruojamos, pavojingos atliekos skirstomos pagal jose esančių pavojingų medžiagų ribines vertes. Pavojingų atliekų

gamintojams keliami griežti reikalavimai, kreipiamas ypatingas dėmesys į tokių atliekų kilmę bei paskirtį. Valstybės narės įsipareigoja teikti informaciją apie jų šalyje esančias pavojingų atliekų tvarkymo įmones ir laikytis Europos Parlamento direktyvų, susijusių su šia veikla.Kiekviena valstybė renkasi būdą atsikratyti pavojingų atliekų, kuris jai atrodo tinkamiausias. Toks pasirinkimas priklauso nuo daugelio faktorių – teritorijos, gyventojų tankumo, ekonominės padėties ir kt.Atliekų, tarp jų ir pavojingų, deginimas ypač populiarus nedidelį plotą ir daug gyventojų turinčiose valstybėse – Japoni- joje, Skandinavijos šalyse. Jis laikomas praktišku metodu atsikratant ne tik pavojingų, bet ir kai kurių buitinių atliekų. Europoje šiuo metu veikia per 400 atliekų deginimo įmonių, dalis jų – Vakarų Europos miestų gyvenamosiose ir net centrinėse zonose. Visgi deginimas vertinamas labai prieštaringai, nes visuomenė įsitikinusi, kad jo metu atmosfera teršiama nuodingomis dujomis. Kuo aukštesnėje temperatūroje termiškai apdorojamos medžiagos, tuo mažiau jos teršia aplinką, taip pat galima efektyviau panaudoti deginant atliekas gaunamą energiją. 2000 m. pasirodžiusi Europos

Parlamento ir Tarybos direktyva dėl atliekų deginimo nurodo, jog siekiant užtikrinti efektyvų atliekų sudeginimą, visos įmonės deginimo dujų temperatūrą bent dvi sekundes privalo pakelti bent iki 850°C. Jeigu deginant pavojingas atliekas, jų sudėtyje yra daugiau nei 1 proc. halogenizuotų organinių medžiagų, išreikštų chloru, temperatūra bent dvi sekundes turi siekti 1100°C. Siekiant sunaikinti pavojingas atliekas, temperatūra priklauso nuo jose esančių medžiagų. Vis dėlto, net ir esant pakankamai aukštai temperatūrai, neįmanoma visiškai apsaugoti atmosferos nuo išsiskiriančių medžiagų. Todėl visiškai pagrįsti atrodo visuomenės protestai prieš atliekų deginimo įrenginių statybą. Žvelgiant globaliai, vietą atliekų deginimo įrenginiams kažkur vis tiek reikia surasti. Svarbesniu galbūt galima laikyti klausimą, ar šiandien Lietuvoje sutariama, kokias pavojingas atliekas reikėtų perdirbti, o kokias – deginti.

Pavojingų atliekų tvarkytojai vieningai sutaria vienu klausimu: deginti reikia tas atliekas, kurių neįmanoma perdirbti. Tačiau galimybių nebuvimas yra labai daugiaprasmė sąvoka, slepianti ekonomines, rūšiavimo ir kitas problemas.

Þ. Þukauskas mano, jog kol kas Lietuvai pavojingø atliekø deginimo árenginys

nëra bûtinas.

UAB „Þalvaris“ plëtros direktorius M.Marcinkevièius sako, kadLenkijos pajëgumø deginti pavojingas atliekas pakanka.

Ozonas 2008/2 (6) www.ekologija.lt rûðiuok, rûðiuok / 15

VYTENIS DAPKEVIČIUSvytenis@sps.lt

Turbūt ne kartą iš rūšiavimo skeptikų yra tekę išgirsti pagrindinį jų argumentą: „Kam rūšiuoti, jeigu vis vien šiukšliavežiai viską sumaišo?“ Tokį argumentą jie dar labiau sustiprina esą patys tai matę arba bent tikrai žino, kas matė. Ilgai aš tai laikiau tik savo ir jų tinginystės pateisinimu. Tačiau 2007 metų gruodžio mėnesio 10 dieną prie savo darbo, Žukausko g. 39, pamačiau kaip „CleanAway“ sunkvežimiukas susivertė „į save“ surūšiuotą plastmasę. Neilgai trukus darbininkai ėmė į tą patį kėbulą mėtyti šalia popieriaus konteinerio buvusius kartono gabalus. Tada išsitraukiau savo mobilųjį telefoną ir ėmiau „paparacinti“.

Ta proga prisiminiau pirmąjį darbą. Jame praktikantui pirmą dieną duodavo išrūšiuoti didelę dėžę trijų rūšių varžtų nuo kompiuterių korpusų. Jei jis rūšiuodamas varžtus bambėdavo, jį tuoj pat atleisdavo; jei sąžiningai rūšiuodavo, tada palikdavo, o kai kuriuos vėliau net įdarbindavo. Tačiau darbdaviai surūšiuotus varžtus kitą dieną vėl sumaišydavo, kad būtų darbo kitam praktikantui. Labai panaši pasirodė ir „CleanAway“ „gamyklinio“ rūšiavimo praktika: „išveždami iš kiemų sumaišykim, o vėliau gamykloje atrinksim“. Neneigiu, kad gyventojų surūšiuotų šiukšlių nereikia dar kartą peržiūrėti, tačiau kiek nutuokiu, tai būtų žymiai lengviau padaryti visko nesumaišius į vieną krūvą. Atrodytų faktas akivaizdus – surūšiuotos atliekos vėl sumaišomos. Tačiau norisi reikalą išsiaiškinti iki galo. Pavyko pasiskambinti atsakingam už surūšiuotas antrines žaliavas „CleanAway“ darbuotojui. Tačiau šis, sužinojęs, apie ką bus šnekama, toliau į kalbas nesileido. Nebeliko nieko kito, kaip susisiekti su įmonės vadovu Lauriu Tarlapu. Jis greičiausiai yra atvykęs iš tokio krašto, kur panašaus pobūdžio įmonės įpratusios teikti informaciją visuomenei, tad bendrauti

Atliekų rūšiavimas – problemos,iššūkiai ir galimybės (1)

Pirmojoje nuotraukoje matosi plastmasės konteinerio turinys ir pradėtas mesti popierius. Nors fotografavau gana akivaizdžiai, tačiau tai darbo netrukdė.

Popierius ant plastmasės buvo kraunamas toliau – tai užfiksuota antroje nuotraukoje.

3 nuotrauka: galiausiai buvo pakabintas visas popieriaus konteineris ir suverstas į sunkvežimio kėbulą. Paklaustas vairuotojas atsakė, kad atliekas surūšiuos vėliau, gamykloje.

su manimi neatsisakė, tačiau į užduotus klausimus apie rūšiavimo procedūrą atsakė tik raštu ir tik po mėnesio. Ačiū jam ir už tai. Atsižvelgiant į tai, kad tą mėnesį buvo švenčių, ir, uždarius Karijotiškes, atsidarė Kazokiškių sąvartynas, ponas Tarlapas, matyt, turėjo nemažai rūpesčių. Štai ką jis rašo apie rūšiuotų antrinių žaliavų surinkimo procedūrą jo vadovaujamoje įmonėje: „We are collecting 3 different types of materials: glass, paper and plastics. Glass we are collecting and selling directly to our partners in Vilnius. Partners are selling it to recyclers. Paper we are collecting, pressing and sending to Klaipeda to our Klaipeda branch. Depending on paper quality, some cases we need to re-sort, but mostly it goes from there to „Klaipedos Kartonas“ for the recycling. Plastics we are pressing or sending directly to Klaipeda branch for sorting“. (Mes renkame 3 skirtingų rūšių medžiagas: stiklą, popierių ir plastiką. Stiklą mes surenkame ir tiesiogiai parduodame savo partneriams Vilniuje. Partneriai jį parduoda perdirbėjams. Popierių mes renkame, suspaudžiame ir siunčiame į Klaipėdą, į savo pramonės atšaką Klaipėdoje. Priklausomai nuo popieriaus kokybės, kai kuriais atvejais tenka jį perrūšiuoti, tačiau dažniausiai jis iš mūsų keliauja į „Klaipėdos kartoną“, kur yra perdirbamas. Plastiką mes supresuojame ir tiesiai siunčiame išrūšiuoti į savo atšaką Klaipėdoje).Šiame atsakyme niekur neparašyta kur yra dedamas popieriaus ir plastmasės mišinys. Teko pasiųsti patikslinamąjį laišką, kuriame klausiama, kokiais atvejais „CleanAway“ išveža viename kėbule sumaišytas popieriaus ir plastmasės antrines žaliavas. Tačiau toks klausimas pasirodė per sunkus šios įmonės vadovui. Atsakymo nėra iki šiol.

Atsakingas už atliekų tvarkymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausias specialistas, paklaustas elektroniniu paštu, nurodė, kad pagrindinis motyvas, kodėl šiukšles vežančios įmonės turėtų sąžiningai elgtis su gyventojų surūšiuotomis antrinėmis žaliavomis, turėtų būti noras šias žaliavas parduoti. Tačiau stebint konkretų atvejį su „CleanAway“, galima įtarti, jog šis motyvas ne visada veikia. Savivaldybės atstovo atsakyme nebuvo galima aiškiai suprasti, ar rūšiuotų atliekų sumaišymas yra nusižengimas ar tai vertinama kaip normali veikla. Taip pat liko neaišku, ar atliekas vežanti įmonė iš savo pelno, gauto už atliekų vežimą, gali skirti papildomų lėšų tam, kad būtų „atlaisvinti“ rūšiuotų žaliavų konteineriai ten pat, Kazokiškėse. Situacija iš tiesų nevienareikšmiška. Neabejotina, kad gyventojų rūšiuotas žaliavas reikia dar kartą peržiūrėti, nes po tokios „revizijos“ paaiškėja, jog dalis jų yra netinkamos perdirbimui, ir todėl keliauja į sąvartyną. Tad klausimas, kaip sukurti mechanizmą, kuris apsaugotų nuo antrinių žaliavų perdirbimo imitavimo stengiantis išlaikyti pelningą šiukšlių surinkimo rinką, lieka atviras. Vienas iš galimų sprendimų būtų šias dvi veiklas atskirti ir tikėtis, kad antrinių žaliavų surinkėjai iš savo veiklos išsilaikys patys. Tokiu atveju antrinių žaliavų surinkimas taptų normaliu verslu. Tačiau nežiūrint visų problemų, visiems linkiu nenuleisti rankų ir toliau dar įnirtingiau rūšiuoti. Net ir esant pačiam blogiausiam šiandieniniam scenarijui, didesnis surūšiuotų žaliavų kiekis, arba dar svarbiau – „aukštesnė“ rūšiavimo kokybė, – teikia vilčių, jog artimiausioje ateityje situacija turėtų pasitaisyti.

Ekoblogas.info

Ozonas 2008/2 (6) www.ekologija.lt16 / rûðiuok rûðiuok

Keltis rytais man visad atrodė didžiausia kančia. Nepadeda net ir greta lovos stovintis saulės šviesos imitatorius, nei pro langą pradedantis pūsti vėjelis. Bet visgi gerai, jog vakar nepamiršau užprogramuoti langų atidarymo funkcijos, antraip būčiau vėl pramiegojęs…

w w w . r e c y c l e b i n . l t

Išsiropščiu iš lovos. Rytinis namų maratonas prasideda. Atsistoju po savo naujuoju gariniu dušu. Taip sunaudoju dar mažiau vandens, kuris ir taip pasidarė velniškai brangus. Kartu su garais ant mano kūno pakliūva natūralūs aliejai ir prausikliai. Dušo želė ir šampūnas jau senokai retenybė parduotuvėse.Namuose sunaudoju nemažai elektros

Saulės baterijomis varomas automobilisNuo išmetamųjų dujų papūgos virsta varnomis, o žolė šienu. Karvių jau senai nebėra, natūralaus pieno taip pat neturime, šienas nebereikalingas. Kuro kainos neįkandamos. Saulės baterijomis varomas automobilis išvysto 75 km/h greitį, sveria 250 kilogramų. Nebereikia kuro – žolė žaliuoja. Papūgos taip pat.

Saulės baterijos, pakraunančios kompiuterį jį nešiojantElektros lizdo pakrauti kompiuteriui bibliotekose nebėra jau 20 metų. Tenka saulės baterijomis pakrautu kompiuteriu naudotis tik 4 valandas, tiek užtenka baterijos.Saulės baterijos įmontuotos į nešiojamojo kompiuterio dėklą pakrauna jį tiesiog nešiojant.Pravartu apniukusiais rudens vakarais.

ŠviestuvasNeišmeskite skalbimo mašinos būgno. Jis tinkamas gražiam šviestuvui.

Vėjo jėgainėŠtai čia mano asmeninė vėjo jegainė. Per vieną vėjuotą dieną pagamintos energijos pakanka savaitei. Galiu kepti, džiovintis plaukus, naudotis kompiuteriu.

Komiksas 2037

Žaliasis taškasLVJC irekologiškos kultūros gidas OZONASSKELBIA!„Rūšiuok, rūšiuok vis tiek“ maratoną –

kasmetinį ekologiškos kultūros ir meno konkursą,parodą ir jos atidarymo renginį kovo 20-tąją

ŽEMĖS DIENĄ

energijos. Jei būčiau tai papasakojęs savo seneliui, kuris buvo aktyvusis žaliasis, jis tubūt gautų infarktą. Bet sugebėčiau jį greit nuraminti. Gyvenu dangoraižyje, kurio visi langai yra ir saulės baterijos, todėl elektra iš elektrinės tesudaro vos 2 procentus visos suvartojamos energijos. Daugelis elektrinių ir šilumos tiekėjų turėjo užsidaryti, nes gamta mums

paprasčiausiai davė daugiau.O kalbant apie mano namus, Buvau vienas iš pirmųjų įsikūrusių ekologiškam dangoraižyje. Dabar visame mieste jų daugiau nei batų porų mano spintoje. Grįžtam prie namo. Ant stogo turime natūralią veją – tai ir geresnė stogo izoliacija ir natūralus švaraus oro šaltinis. Kiekviename aukšte turime mažus sodus, kurie taip pat aprūpina namą švariu oru. O vanduo čia išgyvena tris gyvenimus – pirmas gėrimui, antras – augalų laistymui, trečias – tualetui. Tačiau dušu mano rytas dar nesibaigė. Įjungiau savo skalbyklę, kuri taip pat skalbia garais, o vietoje miltelių naudoja muilo rutulėlius be jokių cheminių medžiagų. Apskritai dabar namuose sunkiai rasčiau valiklių, baliklių ar skalbiklių kurie būtų pilni visokio plauko chemikalų. Tam dabar turime daugybę specialiai apdorotų augalinių gaminių. O ir genų inžinerija pažengė gana tolokai (nors diskusijos apie tai tęsiasi jau daugiau nei 40 metų).Pusryčių namuose niekada nevalgau.

Todėl visad po rytinės ruošos šoku į automobilį ir važiuoju į darbą kitame miesto gale. Juokinga, tačiau mano automobilis visad stovi prie šiukšlių konteinerio, ko mano senelis turbūt būtų baidęsis. Dabar gi šiukšlės nekrinta per šonus, o sumetus jas į konteinerį, kaip mat supresuojamos. O ar sakiau, kad dabar ir rūšiuoti nieko nebereikia? Visi namų apyvokos daiktai yra gaminami iš naujos medžiagos, kurią tarp draugų vadiname „Prisitaikėle“. Pradedant buteliais, baigiant popieriumi – viskas iš jos. Ji šiek tiek panaši į plastiką, tik skirtumas tas, jog gali būti perdirbta milijonus kartų. Todėl turbūt nenuostabu, jog dabar didžiausias Europos šiukšlynas

užima vos 100 kvadratinių metrų.Kur aš baigiau? A, taip, automobilis.Pastebėjau, jog vandenilinio bako rodyklė grėsmingai artėja link 0 ribos.Teks naudotis elektra, kuria mano automobilį pakrauna ne kas kitas, o mano namas. Rytinė spūstis net ir šiais laikais neišvengiama. Vis keikiu save, kodėl nepersėdu į visuomeninį transportą – vandenilinius autobusus ar greituosius traukinius, ką jau bekalbėti apie vandens taksi.

Laikas nestovi, tačiau kai kurie dalykai nesikeičia. Pirmadienis ir 2037 nėra pati mėgstamiausia savaitės diena.

Visų tautybių, profesijų, amžiaus grupių, lyčių ir orientacijųŽaliuosius meldžiame siųsti savo:1) Fotografijos ir bet kokio kito meno (pvz., socialinės reklamos) kūrinius,apeliuojančius i šiukšlių rūšiavimą ir ekologiją apskritai;2) Logotipą/figūrą „Šiukšlę rūšiuok", kuri pakeistų pagarsėjusį, bet pasenusįvaizdinį „Siukšlę išmesk";3) Dizainą buitinei rūšiavimo šiukšliadėžei, kuri nedarytų gėdosjokiai virtuvei;4) Dizainą Ozono skaitymo kampui „O.zona" – lentynai ar bet kokiaikitai laikmenai, kurioje labiausiai kviestų ir šviestų Knygos, žurnalai,laikraščiai ir kiti kultūros medaliai (projekto detalizacija – editor@ekologija.lt) –

Iki kovo 12 d. šiuo adresu akvile@lvjc.lt ir šiuo:„Rūšiuok rūšiuok vis tiek“, Lietuvos vaikų ir jaunimo centrasKonstitucijos pr. 25, LT-08105, Vilnius

Geriausieji bus apdovanoti gerbiamų organizatorių diplomais ir mylimų rėmėjų įsteigtais prizais. Meno kūrinius pagarbiai publikuosime, o dizaino – įgyvendinsime.Daugiau info www.lvjc.lt, akvile@lvjc.lt, +370 610 08285