1 tema

7 tema. mogaus ir pilieio teiss ir laisvs LR konstitucinje teisje1. mogaus teisi ir laisvi prigimtis ir jos aikinimas Konstitucinio Teismo aktuosemogaus teiss yra iuolaikins civilizacijos esmin vertyb. Valdia ir kiekvienas asmuo turi pareig jas gerbti, nepaeisti, o paeidus taikyti teisins, moralins ir kt. atsakomybs priemones. 1996 11 20 KT nutarime dl but privatizavimo sakoma, kad teiss doktrinoje nra vieningos mogaus teisi svokos. Naujausi laik humanistins teorijos paprastai remiasi tuo, kad mogus nuo gimimo turi nuo jo asmens neatskiriamas pamatines ir nekintamas laisves ir teises. mogaus prigimtis yra prigimtis yra pirminiais prigimtini mogaus teisi ir laisvi altinis. Pasak V. Vadapalo, vieningas apibrimas nemanomas. Teiss teorijoje galima rasti vairi svok: mogaus teiss, pagrindins teiss, elementariosios teiss ir t.t. Jos skiriasi tam tikrais aspektais, taiau joms bendras vienas dalykas nustatytose ribose saugoti mogaus teises.

Yra iskiriamos fundamentaliosios teiss (teiss, kurias garantuoja valstybs (iskirtins teiss)), konstitucins teiss (teiss, kurias gina pati Konstitucija).Pirmieji apie mogaus teises pradjo kalbti stoikai. Jie iskyr ius gentium prigimtines teises. Vliau mogaus teiss buvo suteikiamos tik t.t. luomams. Keiiantis epochoms mogaus teiss i atskir valstybi problemos tampa visos tarpt. bendruomens problema. 20 a. pradioje steigiama Taut sjunga, kur pradedama kalbti apie t.t. mogaus teisi standartus.

20 a. priimta daugyb tarpt. teiss akt mogaus teisi klausimais: Visuotin mogaus teisi deklaracija (1948m.), ET Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija (1950 m.), kuri turi savo apsaugos mechanizm (Strasbro teism) ir tuo skiriasi nuo deklaracijos, taip pat Tarptautini pilietini ir politini teisi paktas (1966 m.), Tarptautini ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas, Europos socialin chartija (1961 m.), Konvencija dl vis form diskriminacijos panaikinimo moterims (1979 m.), Konvencija dl rasins diskriminacijos panaikinimo (1966 m.) ir kt. Valstybs, kurios susitar dl bendr standart, turi prisiimti sipareigojimus nepaeidinti mogaus teisi ir laisvi.

Reikt atkreipti dmes tai, kad teiss teorijoje diskutuojama apie teisi ir laisvi skirtumus. Teiss poiriu nra didelio skirtumo tarp mogaus teiss ir laisvs, nes laisvs taip pat yra teiss tik kitoje mogaus funkcionavimo sferoje, kuri valstyb negali kitis, pvz., minties laisv. Tiesa, yra ir kitas siauras poiris, kuriuo remiantis teis tai t.t. galimyb kak pasiekti (pvz., kritikuojant valstybs staig veiklos reform), gyti (gimstant gyvyb), o laisv tai ir galimyb nieko neveikti arba iorikai neatskleisti veikimo turinio (pvz., minties laisvs turinio). Tai leidia manyti, kad t.t. atvejais teisms gyvendinti reikia atitinkam veiksm ar slyg, o laisvmis naudotis kartais galima be speciali slyg ar aplinkybi.Taigi terminu mogaus laisvs ir teiss pasakomos tam tikros prigimtins vertybs, susijusios su principine idja, kad mogui gimstant atsiranda, tam tikri griai, kurie savo reikme prilygsta tokiems valstybs gyvavimui svarbiems griams kaip valstybs vliava, rinkimai, konstitucingumas ir t.t. Todl valstybs institucijos privalo jas saugoti savo iniciatyva, ginti ir sudaryti slygas jas optimaliai gyvendinti.

D. Lokas buvo vienas pirmj, kuris prigimtines mogaus teises vardijo kaip integral bet kurios politins sistemos koncepcijos element. Prigimtini teisi koncepcija parodo, kas yra mogaus teisi altinis, t.y. ar mogaus teisi altinis yra pozityvioji teis (valstybs suteikta) ar mogaus teiss yra jam duotos automatikai atjus pasaul. Prigimtins teiss atsiranda i mogaus prigimties. Valstybs priederm netrukdyti j gyvendinimui, o, prireikus, jas utikrinti. Teis gyvyb, laisv, nuosavyb yra tos teiss, kurios suteikiamos mogui kaip tokiam. Konstitucijai sakoma, kad joks teiss aktas negali nustatyti prigimtini teisi ir laisvi baigtinio srao. 1998 12 09 KT nutarime dl mirties bausms atitikties LR Konstitucijai iaikinta, kad prigimtinis mogaus teisi pobdis reikia, kad jos yra neatskiriamos nuo individo, nesusietos nei su teritorija, nei su tauta. ias teises mogus turi nepriklausomai nuo to, ar jos tvirtintos teiss aktuose ar ne. ias teises turi kiekvienas mogus. Valstyb negali i teisi atimti arba jas neproporcingai riboti. Todl jei t.t. teiss nra tiesiogiai tvirtintos Konstitucijoje, negalima neigti j konstitucinio pagrstumo. Bet kokios mogaus teiss ar laisvs aikinimas galimas tik pripastant j prigimtin pobd. Nutarime taip pat sakoma, kad prigimtins mogaus teiss tai individo prigimtins galimybs, kurios utikrina jo monikj orum socialinio gyvenimo srityse. Jos sudaro t minimum, nuo kurio pltojamos ir papildomos visos kitos teiss ir kurios sudaro tarptautins bendruomens neginijamai pripaintas vertybes.

2. mogaus ir pilieio teisi ir laisvi sistema (jos savitos grandys) LR Konstitucijojemogaus teiss ir laisvs gali bti klasifikuojamos pagal vairius kriterijus: sfer, kurioje tos teiss suteiktos, pagal j atsiradimo laikotarp ir t.t.Iskiriamos trij kart teiss:Pirmos kartos teiss: pilietins (teis gyvyb, asmens nelieiamyb) ir politins teiss (teis rinkti ir bti irinktam). Buvo tvirtintos Pranczijos mogaus ir pilieio teisi deklaracijoje, Amerikos teisi bilyje.

Teiss teorijoje jos priskiriamos negatyviosioms teisms, kurios preziumuoja laisv nuo valstybs (valstybei draudiama jas paeisti, ji turi nesikiti j gyvendinim. Socialins, ekonomins, kultrins teiss priskiriamos pozityviosioms teisms, - jos reikalauja valstybs veiksm ir ilaid.Antrosios kartos teiss: 19-20 a. sandroje mogaus teisi ir laisvi katalogas isipleia, j jungiamos ekonomins, socialins (teis darb, laisvai pasirinkti darb.), kultrins teiss (teis moksl). Jos po truput traukiamos tarpt. teiss aktus ir kiekvienos valstybs konstitucij.Treiosios kartos teiss: susiformavo vliausiai, jos atsiranda valstybi konstitucijose (pvz., VFR federalini emi konstitucijose). Tai yra teiss sveik aplink, taik, maum teiss ir t.t.

Politins, socialins, ekonomins, pilietins mogaus kaip asmenybs teiss tai teis gyvyb, bsto, asmens, laisvs nelieiamum. ios teiss kartais vadinamos pilietinmis teismis, bet tai nra teisinga, nes pilietins teiss suteikiamos tik pilieiams.Pagal galimyb riboti teiss skirstomos :1. absoliuias (neribojamas)

2. neabsoliuias (kurios t.t. slygomis gali bti ribojamos)Pagal subjektus gali bti skirstomos vaiko, negalij ir pan. teises.LR Konstitucijoje mogaus teiss reglamentuojamos II skirsnyje mogus ir valstyb, III skirsnyje Visuomen ir valstyb ir IV skirsnyje Tautos kis ir darbas.

mogaus teisi ir laisvi tvirtinim ne viename, o vairiuose Konstitucijos skirsniuose galima aikinti tuo, kad jas Konstitucijos rengjai sistemikai sugrupavo, tuo parodydami skirting j pobd ir paskirt ir i to iplaukianias (netapaias) valstybs pareigas. Akivaizdu, kad II skirsnyje (19-26 str.) sujungtos klasikins mogaus prigimtins teiss ir laisvs kaip autonomijos garantijos, (o 33-36 str. politins teiss kaip veikimo garantijos), III ir IV skirsniuose individo narysts visuomenje galimybs, t.y. jo ar individ susivienijim socialumo galimybs (kinio aktyvumo galimybs), atitinkanios Preambulje tvirtint atviros, darnios ir pilietins visuomens siek.

Kalbant apie mogaus teises ir laisves Konstitucijoje vartojami terminai mogus (19-26 str.), asmuo (29, 30 str.), pilietis (32-37 str.). Tai nra sinonimai, nes jie reikia ne tapat subjekt. Svoka mogus apima kiekvien fizin asmen, nepriklausomai nuo jo pilietybs (t.y. ir usienieius), pilietis tik tam tikr dal moni, susijusi su LT valstybe ypatingu politiniu teisiniu santykiu (pilietybe), o asmuo tiek fizin, tiek juridin asmen, tiek individ, tiek j susivienijim (pvz., mone). Taigi mogus yra platesn svoka nei pilietis, o asmuo nei mogus ir pilietis.

3. mogaus ir pilieio teisi ir laisvi instituto (bei statyminio ir postatyminio lygmens norm krimo, taikymo) principai (ribos) ir j aikinimas KT aktuoseLR Konstitucijoje tvirtintos mogaus teiss ir j garantijos turi bti aikinamos vis Konstitucijos norm kontekste. Nagrinjant mogaus konstitucines teises svarbus ir j tiesioginio taikymo principas, kuris yra formuluojamas tame paiame 6 str. (Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.). Nereikt abejoti dl Konstitucijos 6 str. nuostat taikymo visoms Konstitucijoje vardytoms mogaus teisms, nes kai kurie autoriai mano, kad jos taikomos tik pilietinms, politinms teisms. 6 str. formuluojamas bendras LR Konstitucijos principas ir nra normos dl iimi taikymo. Taigi tiesioginio taikymo principas galioja visoms LR Konstitucijoje vardytoms teisms ir laisvms.Nagrinjant konstitucines mogaus teises, svarbu nepamirti, kad jos detalizuojamos atskiruose statymuose, kurie ne visi priskiriami konstitucins teiss reguliavimo sriiai. Taiau ir tie teiss altiniai turi bti suderinti su konstitucine teise, kadangi konstitucins teiss nuostatoms pagal j teisin gali teiss altini sistemoje yra skiriamas pagrindinis vaidmuo. K 7 str. formuluojamas vienas svarbiausi konstitucins teiss princip, kad negalioja joks statymas ar kitas aktas, prieingas Konstitucijai. mogaus teisi institutas konstitucinje teisje yra glaudiai susijs ir su tarpt. teiss dokumentais, reglamentuojaniais mogaus teises. Ypa svarbi Europos mogaus teisi konvencija, nes joje nustatytas veiksmingas jos gyvendinimo mechanizmas. Jos jurisprudencija yra svarbi aikinantis Konstitucijoje vardyt teisi turin.

KT savo nutarimuose yra ne kart konstatavs, kad Konstitucija leidia riboti mogaus teises ir laisves, jei laikomasi i slyg: tai daroma statymu; ribojimai yra btini demokratinje visuomenje siekiant apsaugoti kit asmen teises ir laisves ir Konstitucijoje tvirtintas vertybes, taip pat konstitucikai svarbius tikslus; ribojimais nra paneigiama teisi ir laisvi prigimtis bei j esm; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.Tokius reikalavimus KT perm i ETK jurisprudencijos. Pagal i praktik mogaus teisi ir laisvi apribojimai galimi, jei atitinka dvi slygas:1. yra teisti,

2. ir btinai reikalingi demokratinje visuomenje.Teistumo reikalavimas reikia, kad apribojimai turi bti nustatomi tik statymu, kuris yra vieai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aikiai.Kai kuriais atvejais ribojimo prasmingumas slypi konkreios teiss (ar laisvs) prigimtyje arba kai apribojimais siekiama ivengti kolizijos su kitomis pagrindinmis teismis. Tokiais atvejais teisi apribojim pagrstumas turt bti vertinamas sveiko proto ir akivaizdios btinybs kriterijais. Svarbu ir tai, kad danai konfliktas kyla tarp i esms lygiaveri konstitucini teisini vertybi, todl tokiais atvejais atitinkamais apribojimais neturt bti smarkiai paeidiama buvusi j pusiausvyra. Vienas i interes derinimo bd yras asmens teisi ir laisvi ribojimas.

Taiau kartu KT paymi, kad informacijos laisvs ribojimo masto Konstitucija neapibria. T.r., kad pasirinkti ir nustatyti ribojimo apimt yra neabejotina statymo leidjo prerogatyva. Suprantama, tokie apribojimai turi atitikti teisingumo samprat ir reikalavimus, turt bti atsivelgiama teistumo ir btinumo demokratinje visuomenje kriterijus.

4. Klasikins mogaus (asmenins) teiss ir laisvs (K 19-26 str.), j aikinimas KT aktuose ir detalizavimas statyminiu lygmeniu19 str. mogaus teis gyvyb saugo statymas. Tai yra viena svarbiausi mogaus prigimtini teisi. i norma reikia, kad negalima niekam tyia atimti gyvybs. Kalbama apie teis gyvyb. ios normos apsauga siejama su gyvybs pradios ir pabaigos kriterijais. Teisje nevienareikmiai vertinama mogaus gyvybs pradia, ar tai yra apvaisinta lstel embrionas, ar naujagimio gimimas, ar pirmas savarankikas naujagimio kvpavimas ar kt. mogaus civilinis teisnumas atsiranda gimimo momentu, kuris siejasi su pirmu savarankiku naujagimio kvpavimu. Teisinis teiss gyvyb reguliavimas susijs ir su abort problema. iuo metu ntumo nutraukim reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro sakymas, nors aiku, kad klausim turt reguliuoti statymas, o ne ministerijos teiss aktas. Abortai opi problema, nevienodai traktuojama vairiose valstybse. mogaus gyvyb ginama nuo gimimo momento, o abortai yra priskiriami moters apsisprendimo teisei, taiau valstybei leidiama i problem reguliuoti.

Kita svarbi moralin ir teisin teiss gyvyb problema susijusi su naujosiomis technologijomis, pvz., dirbtinio apvaisinimo, mogaus klonavimo problema. Dirbtinio apvaisinimo slygas, bdus, tvark, taip pat tokiu bdu gimusio vaiko motinysts ir tvysts klausimus reglamentuoja kiti statymai. Dabar iuos kausimus reglamentuos Sveikatos apsaugos ministerijos instrukcijos. Specialus statymas dar rengiamas. Su dirbtiniu apvaisinimu glaudiai susijusi ir ualdyt embrion likimo problema. JAV teismai sprend j statuso klausim: ar tai asmuo ar nuosavyb. Pagal JAV teisin doktrin negims vaikas nepripastamas asmeniu, bet ir negali bti prilygintas nuosavybei.Kontraversikai vertinama ir mogaus klonavimo galimyb. ET mogaus teisi ir biomedicinos konvencijoje formuluojamas svarbus konstitucinio lygmens principas, kad mogaus interesai ir gerov turi bti svarbesni u iimtinius visuomens ar mokslo interesus. Konvencijos protokolas draudia klonuoti mog (pasira ir LT).mogaus mirties klausim reglamentuoja CK, taip pat mogaus mirties registravimo ir kritini bkli statymas. Teisin mirties svoka svarbi ne tik juridiniams faktams nustatyti, bet ir organ transplantacijai, nes i asmens, kuriam nustatyta smegen mirtis (ne biologin mirtis) gali bti paimami audiniai ir organai transplantacijai. Transplantacijos slygas reguliuoja mogaus audini ir organ donorysts ir transplantacijos statymas.Su teiss gyvyb reglamentavimu siejasi ir eutanazijos problema. Eutanazija Lietuvoje iki iol nra teisinta. Tai yra teis tam tikromis slygomis asmeniui sprsti dl savo mirties. Kitaip tariant, iuo terminu apibdinami baudiamosios atsakomybs nesukeliantys medicinos darbuotoj ar kit asmen veiksmai, kuriais akivaizdiai nepagydoma liga serganiam asmeniui jo praymu dl fizini kani ar gydymo beprasmikumo atimama gyvyb. teisinus eutanazij specialiu statymu, kilt teisin problema pagal K 18 ir 19 str., kurie numato, kad mogaus gyvyb yra prigimtin vertyb, kuri valstyb turi beslygikai ginti ir nesudaryti iimtini galimybi medicinos darbuotojams ar kt. asmenims galimyb teistai atimti kito mogaus gyvyb. Taigi i problema glaudiai susijusi su mogaus teisi ir laisvi samprata ir klausimu, ar i samprata suderinama su eutanazija. Eutanazijos netvirtinimas neprietarauja ETK.

Teis gyvyb susijusi su dar viena visuomens prietaringai vertinama problema - mirties bausme. 1998 12 09 KT nutarimu dl mirties bausms atitikties Konstitucijai buvo pripainta, kad mirties bausm prietarauja Konstitucijos 18, 19 ir 21 str. 3 d. KT paymjo, kad i prigimtini teisi tarpt. bendruomen iskiria mogaus gyvyb ir orum. Teis gyvyb yra vis mogaus teisi pagrindas, be jos nra kit mogaus teisi. Jei negarantuojama ir nerealizuojama mogaus teis gyvyb, atmus gyvyb nelieka mogaus teisi subjekto. mogaus orumas yra svarbiausias teisi altinis, nes mogaus teiss kyla i mogaus asmenybei bdingo orumo. mogaus gyvyb ir jo orumas sudaro asmens vientisum, reikia mogaus esm. Taigi mogaus gyvyb ir orumas yra aukiau statymo. Atsivelgiant tai jie vertintini kaip ypatingos vertybs. Konstitucijos paskirtis tokiu atveju yra utikrinti i vertybi gynim ir gerbim. 18 str. Konstitucija visiems ir kiekvienam garantuoja prigimtines mogaus teises. Tai yra fundamentalus Konstitucijos ir jos pagrindu kuriamos konstitucins tvarkos principas: pareiga ginti ir saugoti mogaus prigimtines teises. ie reikalavimai keliami vis pirma paiai valstybei. II skirsnyje tvirtintas mogaus teises ir laisves KT traktuoja kaip vientis katalog ir atkreipia dmes i laisvi formulavimo ypatumus. ia ivardytos pamatins teiss paprastai pateikiamos kaip bendra norma. Taiau kai i norma turi iimi, jos nurodomos. Tuo tarpu 19 str. turi tik vien bendr norm. I to galima daryti prielaid, kad ioje normoje nra nustatyta joki iimi, kurios valstybs vardu leist atimti gyvyb. Todl galima teigti, kad Konstitucijos 18 str. numatyta iskirtin prigimtini teisi apsauga i esms ukerta keli taikyti mirties bausm.Svarbu, kad visi statymai, susij su mogaus gyvybe, nepaeist Konstitucijos. 20 str. mogaus laisv nelieiama.Niekas negali bti savavalikai sulaikytas arba laikomas suimtas.

Niekam neturi bti atimta laisv kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedras, kokias yra nustats statymas.

Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi bti pristatytas teism, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendiamas sulaikymo pagrstumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmen suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidiamas.iame straipsnyje formuluojamas mogaus nelieiamumo principas. Kalbama ne apie piliet, o apie mog. Bet koks savivaldiavimas, mogaus laisvs apribojimas draudiamas. Turi bti priimti statymai, kurie nustatyt, kokia institucija kokiomis slygomis gali apriboti laisv. Laisvs apribojim reglamentuoja BP normos dl sulaikymo ir sumimo, ATPK, reguliuojanios aret ir kt. Prezidentas, Seimo nariai, Ministras Pirmininkas, ministrai ir teisjai dl savo statuso ypatum naudojasi papildomomis laisvs nelieiamumo garantijomis; j laisv apribojama atskira tvarka. Didiausios nelieiamybs garantijos yra suteiktos Prezidentui. Kol jis eina savo pareigas, jis negali bti suimtas, jo laisv gali bti suvaryta tik jam praradus status.Sankcij sulaikyti turi teismas . i norma turi ypatum, taikant j atskiriems asmenims. Kai kurie asmenys turi imunitet. Bet i norma galioja ir imunitet turintiems asmenims. Sprendiant asmens suvarymo klausim btinai turi dalyvauti pats asmuo. Tai labai svarbi asmens konstitucin garantija. Asmens laisvs nelieiamumas turi vairius aspektus: asmens laisv atmimo negalima vertinti tik nusikaltimo poiriu, bna negali asmen laisvs apribojimo atvej (problemos kyla dl aplinkini teiss saugi aplink), sunkum kelia ir priverstins hospitalizacijos atvejai (pvz., Psichikos sveikatos statyme numatytos slygos, kada asmuo gali bti priverstinai hospitalizuotas, pvz., kai liga sunki ir yra grsm kad jis savo veiksmais gali padaryti al savo sveikatai, gyvybei ar aplinkiniams. Beje, statyme numatytos ir asmens teiss tokios hospitalizacijos pagrstum ir slygas apsksti teismui atitinka ETK reikalavimus).Taigi asmens nelieiamumas turi bti suprantamas kaip reali asmens teisi garantija, interpretuojama atsivelgiant ETK jurisprudencij. 21 str. mogaus asmuo nelieiamas.mogaus orum gina statymas.

Draudiama mog kankinti, aloti, eminti jo orum, iauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Su mogumi, be jo inios ir laisvo sutikimo, negali bti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai.Orum kaip iskirtin mogaus savyb turi visi mons. mogaus orumo nelieiamumas suprantamas kaip draudimas mog kankinti, eminti, iauriai su juo elgtis.Konstitucin asmens nelieiamumo princip galima aikinti kaip teisini, moralini priemoni sistem, kuriomis garantuojamas asmens autonomikumas, jo apsauga nuo nepagrsto valstybs ir kt. asmen sikiimo, nuo neteisto psichinio ar fizinio poveikio. Asmens nelieiamumo principas susijs su priverstinio gydymo draudimu, iskyrus statymuose numatytus atvejus ,pvz., priverstinis psichikos ligoni gydymas ir kt. Asmens orumo klausimas neatsiejamas nuo 1998 12 09 KT nutarimo dl bausms mirties atitikties Konstitucijai. KT paymjo, kad mogaus gyvyb ir orumas sudaro asmenybs vientisum, reikia mogaus esm. Gyvyb ir orumas yra neatimamos mogaus savybs, todl negali bti traktuojamos atskirai. Prigimtins mogaus teiss tai individo prigimtins galimybs, kurios utikrina monikj orum socialinio gyvenimo srityse. Taigi mogaus gyvyb ir orumas, kaip ireikiantys mogaus vientisum ir jo nepaprast esm, yra aukiau statymo. Atsivelgiant tai mogaus gyvyb ir orumas vertintini kaip ypatingos vertybs. Konstitucijos paskirtis tokiu atveju utikrinti i vertybi gynim ir pagarb. ie reikalavimai keliami vis pirma paiai valstybei.mogaus orumas yra ne tik tai, kaip subjektas save vertina, bet ir visuma objektyvi savybi, kurios apibdina io asmens vert visuomenje. Tai gali bti mogaus isimokslinimas, jo gyvenimo bdas, dorovins savyb ir kt. Kiekvieno mogaus orumas turi bti ginamas nepriklausomai nuo to, kokias teisines ir kokybines savybes jis turi.Visuomens informavimo statyme nurodoma, kad siekiant nepaeisti asmens teisi, apsaugoti jo garb ir orum, renkant ir vieai skelbiant mediag draudiama: be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti vaizdo ar garso raus jam priklausanioje valdoje ir t.t. Taiau is draudimas netaikomas, jei yra pagrindo manyti, kad fiksuojami teiss paeidimai.Opus klausimas, kokios orumo gynimo ribos. Tame paiame statyme numatoma galimyb gauti moralins alos atlyginim, jei paskelbta informacija neatitinka tikrovs ir emina asmens garb ir orum (tik neseniai teismai pradjo priteisinti moralin al).

21 str 3 d. nuostatos gali bti interpretuojamos ET Konvencijos prie kankinim ir kit iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim kontekste. KT paymjo, kad gali bti iskiriami tokie draudiamo elgesio tipai: kankinimas, nemonikas elgesys ar baudimas, eminantis elgesys ar baudimas. eminantis negali bti intrepretuojamas tik kaip nemalonus ar nepriimtinas. Draudimas kankinti, aloti, eminti ir t.t. pirmiausia sietinas su valstybs ir t.t. jos institucij veikla. taiau ne kiekvienas pareign elgesys , turintis mogui nemaloni padarini, gali bti pripaintas neteistu. Pvz., neigiam padarini ir tam tikras kentjimas atsiranda pritaikius baudiamuosiuose statymuose numatytas ir tarpt. bendrijos pripastamas sankcijas (laisvs atmim, baud, teisi apribojim ir pan.), kurios nustato t.t. suvarymus. Jie sudaro btinj bausms element ir dl j teistumo nekyla problem.Dl draudimo atlikti bandymus pasakytina, kad LT Biomedicinos tyrim etikos statymas remiasi ET mogaus teisi ir biomedicinos konvencija, kuri numato konstitucinio lygmens princip, kad mogaus interesai ir gerov turi bti svarbesni u iimtinius visuomens ar mokslo interesus. Be to, valstybs turi ginti vis moni orum ir tapatyb ir utikrinti pagarb be iimties kiekvieno asmens nelieiamumui ir kt. teisms ir laisvms taikant biologijos ir medicinos mokslus.22 str. mogaus privatus gyvenimas nelieiamas.

Asmens susirainjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo praneimai ir kitoks susiinojimas nelieiami.

Informacija apie privat asmens gyvenim gali bti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal statym.

statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirt savavaliko ar neteisto kiimosi jo asmenin ir eimynin gyvenim, ksinimosi jo garb ir orum.Privatus gyvenimas yra suprantamas kaip kiekvieno asmens sritis, kuri niekas negali kitis be asmens sutikimo. i nelieiama asmens sritis, kaip galima suprasti i 4 d., tai jo asmeninis, eimyninis gyvenimas, asmens garb ir orumas. Privati informacija sudaro asmens privataus gyvenimo nelieiamumo turin. Jai priskiriama ir informacija apie asmens sveikat.Remiantis 1999 10 21 KT nutarimu dl vard ir pavardi raymo atitikties Konstitucijai, privatus gyvenimas apima privat eimos ir nam gyvenim, asmens fizin ir psichin nelieiamyb, garb ir reputacij, asmenini fakt slaptum, draudim be leidimo publikuoti asmenines nuotraukas ir pan. Taigi AT, interpretuodamas CK, asmens garb ir orum bei mogaus privataus gyvenimo nelieiamum atskiria kaip du savarankikus fizinio asmens gynimo objektus.

Asmens privatum sunku apibrti. Kai kurie autoriai iskiria tokias privatumo sritis:1. privatumas informacijos srityje (taisykls, pagal kurias gali bti renkama ir tvarkoma asmenin informacija)2. asmens fizinis privatumas (saugo nuo prie asmens vali vykdom apiri, priverstinio narkotik testavimo ir pan.)3. komunikacij susiinojimo privatumas (apima korespondencijos, telefonini pokalbi, elektroninio pato ir kt. saugum ir privatum)4. teritorinis privatumas (apima apribojimus skverbtis nam ir kt. aplink).

Pastaruoju metu nemaai LT statym daug dmesio skirias asmens privataus gyvenimo apsaugai, ypa informacijai apie asmens privat gyvenim. statymai nevienodai traktuoja asmen privataus gyvenimo apsaug tais atvejais, kai apie vieo asmens privat gyvenim yra skelbiamos inios, turinios takos visuomenei. Pvz., Visuomens informavimo st. numato, kad informacija apie vieo asmens privat gyvenim gali bti skelbiama be jo sutikimo, jei ji atskleidia visuomenin reikm turinias io asmens privataus gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Taiau akivaizdu, kad vieo asmens privataus gyvenimo apsauga turi bti derinama ir su visuomens teise inoti, ypa tais atvejais, kai vieo asmens veiksmai turi visuomenin reikm ir gali turti takos visuomenei reikming sprendim primimui.Teis privataus gyvenimo apsaug nra absoliuti,nepriskiriama toms mogaus teisms, kurios negali bti ribojamos (teis gyvyb ar draudimas kankinti), ir gali bti ribojama statym numatytais atvejais. Formuluojama grieta nuostata, kad asmens susirainjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo praneimai ir kitoms susiinojimas nelieiami. i nuostata gali bti interpretuojama atsivelgiant statymuose numatytus atskirus atvejus, kai tokia teis gali bti ribojama. Operatyvins veiklos statyme yra suformuluotos slygos, kurioms esant, operatyvins veiklos subjektai gali kontroliuoti pato siuntas, asmens susirainjim.

3 d. nuorod, kad informacija apie privat asmens gyvenim gali bti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal statym galima interpretuoti kaip galimyb rinkti informacij apie asmens privat gyvenim be jo sutikimo tik toki galimyb reglamentavus statymu ar teismo sprendimu. Tai taip pat reikia, kad turi bti priimtas statymas, numatantis procedras ir pagal procedras suteikta sankcija.Operatyvins veiklos statyme numatyta, kad operatyviniais veiksmais gaut informacij draudiama naudoti ne tiems tikslams, kuriems pasiekti jie buvo taikomi. deja, statymas nenumato atsakomybs tais atvejais, kai tokia informacija buvo panaudota kitais tikslais. Privataus gyvenimo teisin samprata siejama su asmens bsena, kai asmuo gali tiktis privatumo, su jo teistais privataus gyvenimo lkesiais. Valstybs bei savivaldybi pareign ir tarnautoj veikla, susijusi su valstybs ir savivaldybi valdios ir valdymo funkcij gyvendinimu, visada yra vieo pobdio.KT taip pat paymi, kad asmuo, darydamas nusikalstamas ir kitas prieingas teisei veikas, neturi ir negali tiktis privatumo. mogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteistai paeidia teiss saugomus interesus.23 str. Nuosavyb nelieiama.

Nuosavybs teises saugo statymai.

Nuosavyb gali bti paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai atlyginama.1993 12 13 nutarime dl turto konfiskavimo atitikties Konstitucijai nuosavybs nelieiamum KT apibria kaip savininko, esanio subjektini teisi turt turtoju, teises reikalauti, kad kiti asmenys nepaeist jo teisi, taip pat valstybs pareig ginti ir saugoti nuosavyb nuo neteisto ksinimosi j.

23 str. 2 d. tvirtinta, kad nuosavybes teises saugo statymai. Tuo tikslu yra sukurta sistema civilins ir kit teiss ak statym, numatani savinink galimybes naudoti turt, j valdyti ir t.t. Taiau teiss teorijos poiriu nuosavybs teiss gynimas teisinmis priemonmis suponuoja ir atitinkamas tokio gynimo ribas. Kita vertus, savininko teiss valdyti turt, juo disponuoti ir naudotis, gali bti statymais ribojamos dl turimo turto pobdio (ginklai, narkotins priemons), arba dl visuomenei btino intereso (ekologins problemos), arba dl savininko padaryt veiksm. statymuose nustatyta, kad savininko turt gali bti nukreipti iiekojimai pagal prievoles, atsirandanias i sutartini daiktini teisi, eimos ar kt. santyki. Kai asmuo nuosavybs teise priklausant turt panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi bti nustatytos teisins priemons panaudoto turto atvilgiu.

Kitame 1997 04 08 KT nutarime dl ATPK nuostat (turto konfiskavimas) nuostat atitikties Konstitucijai paymima, kad nra subjektini teisi, kurios neturt gynimo rib, nes teis yra vienas i visuomens interes derinimo bd, kuriuo randama pusiausvyra tarp skirting, o kartais ir prietaring poreiki. Vienas i esmini iuolaikins teiss ypatum yra tai, kad intensyviai pltojamas nuosavybs teisi gynimo mechanizmas, kuriuos siekiama maksimaliai utikrinti savininko teises ir teistus interesus. Istorikai taip susiklost, kad objektyviosios teiss normose nustatyt reikalavim gyvendinimas yra grindiamas ne tik interes derinimo naudingumu, bet ir prievarta, kuris yra uprogramuota sankcijose. Sankcijos paskirtis apibrti atsakomybs turin. U padarytus teiss paeidimus nustatomos vairios sankcijos (bauda, turto konfiskavimas ir kt.). T.r., kad asmeniui, padariusiam teiss paeidim, nuosavybs gynimas susiaurja pagal sankcijos numatytas ribas. Nuosavybs teisi ribojimas turi bti tikslus, t.y. statymai turi utikrinti, kad bt ivengta nepagrsto nuosavybs teiss varymo ir kad ias teises bt galima visuomet ginti teisme.

1997 05 06 nutarime dl draudimo valdininkui bti personalins mons savininku sakoma, kad nuosavybs nelieiamumo principas negali bti laikomas absoliuiu. Kaip minta, nuosavybs apsauga LT plaiai nagrinta nuosavybs teisi atkrimo klausimu.Visas neteistai nacionalizuotas ir iliks turtas turi bti grinamas savininkams. Kalbama apie nekilnojamj turt. Nuo 1991 m. vyksta turto grinimo procesas (priimtas atitinkamas statymas). Valstyb, prisimusi sipareigojimus, pakankamai sudtingai juos gyvendina. Pagal statym buvo galima grinti ne vis turt, jei jis reikalingas visuomens poreikiams, ir kompensuoti u tai. Teismas pasak, kad valstyb gali pasirinkti visus turto grinimo modelius, bet ji taip pat gali negrinti t.t. objekt, jei jie reikalingi valstybs reikmms. 2001 04 02 KT nutarime dl nuosavybs teisi atkrimo statymo nuostat atitikties Konstitucijai sakoma, kad statym leidjas turi pareig priimti statymus, saugojanius savininko nuosavybs teises nuo neteisto ksinimosi. Konstitucija garantuoja, kad niekas negali paimti nuosavybs savavalikai ir ne teiss pagrindu. Pagal Konstitucij nuosavybs pamimas visuomens poreikiams tai kiekvienu atveju individualus statym nustatyta tvarka priimamas sprendimas dl privaia nuosavybes teise priklausanio turto primimo. Paimant nuosavyb visuomens poreikiams turi bti siekiama pusiausvyros tarp vairi visuomens bei jos nari teist interes.

Visuomens reikms, kurioms paimama nuosavyb, - tai visuomet konkrets ir aikiai ireikti visuomens poreikiai konkreiam nuosavybs objektui. Pagal Konstitucij paimti nuosavyb (teisingai atlyginant) galima tik tokiems poreikiams, kurie objektyviai negalt bti patenkinti, jei nebt paimtas tam tikras nuosavybs objektas. Asmuo, kurio nuosavyb paimama visuomens poreikiams, gali reikalauti, jog nustatytas atlyginimas bt lygiavertis paimamai nuosavybei.statym nustatyta tvarka paimti turt galima tik visuomens poreikiams. U tai turi bti teisingai atlyginama.Valstyb yra pasakiusi, kad turtas bus grinamas atsivelgiant valstybs ekonomin situacij.24 str. mogaus bstas nelieiamas.

Be gyventojo sutikimo eiti bst neleidiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba statymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viej tvark, sulaikyti nusikaltl, gelbti mogaus gyvyb, sveikat ar turt.ios nuostatos interpretavimas glaudiai susipina su privataus gyvenimo nelieiamumu. Bstas nelieiamas tai bendras principas. Bet konstitucika, jei yra teismo sprendimas arba statym nustatyta tvarka ir tik tam tikrais atvejais is principas paeidiamas. statym leidjas negali i atvej iplsti. Tie atvejai: garantuoti viej tvark, sulaikyti nusikaltl, gelbti mogaus gyvyb, sveikat ar turt.Konstitucin mogaus bsto nelieiamumo garantija saugo ne individo teis bst, bet pat mogaus bst nuo paalini sibrovimo. i konstitucin garantija pareigoja valstyb atitinkamomis teisinmis priemonmis saugoti mogaus bst. Svarbu tai, kad paioje Konstitucijoje yra ivardyti iimtinio pobdio atvejai, kurie gali bti tik teismo sprendimu arba statymo nustatyta tvarka, patekti mogaus bst be jo sutikimo. Konstitucija garantuoja tiek nuosavo, tiek gyventojo nuomojamo bsto nelieiamum. Todl ir po to, kai atkuriamos nuosavybs teiss gyvenamj nam, jo dal ar but grinant natra, nuomininkas ir toliau naudojasi konstitucine bsto, kuriame gyvena, nelieiamumo garantija. Siekiant apsaugoti nuominink nuo galimo bsto savininko ksinimosi jo teises, bsto nelieiamum, nuomininkas iki kitos gyvenamosios patalpos suteikimo paliekamas teisiniuose gyvenamosios patalpos nuomos santykiuose.KT taip pat yra pasaks: nuosavyb pareigoja (Vilniaus senamiesio atveju). T.r., kad valstyb gali imtis veiksm tuo atveju, jei nekilnojamojo turto savininkas jo nepriiri arba priiri aplaidiai.25 str. mogus turi teis turti savo sitikinimus ir juos laisvai reikti.

mogui neturi bti kliudoma iekoti, gauti ir skleisti informacij bei idjas.

Laisv reikti sitikinimus, gauti ir skleisti informacij negali bti ribojama kitaip, kaip tik statymu, jei tai btina apsaugoti mogaus sveikatai, garbei ir orumui, privaiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.

Laisv reikti sitikinimus ir skleisti informacij nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautins, rasins, religins ar socialins neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, meitu ir dezinformacija.

Pilietis turi teis statymo nustatyta tvarka gauti valstybs staig turim informacij apie j.Saviraikos laisv apima teis turti savo nuomon, gauti ir skleisti informacij ir idjas. Kartais teis informacij iskiriama atskirai. Saviraikos laisv nra absoliuti, ji gali bti ribojama.KT nurodo, kad informacijos laisv yra pamatinis pliuralistins visuomens elementas. Kiekvienas mogus turi savo pairas ir sitikinimus, o nevaroma galimyb juos reikti yra elementari prielaida jam bendrauti su kitais monmis. Tik laisvai keiiantis informacija atsiveria individui galimyb plsti savo inias, ugdyti pasaulir, tobulti kaip asmenybei. Laisvas ir visuotinis keitimasis informacija, nevaromas jos skleidimas yra ypa svarbus demokratini proces veiksnys. Jis utikrina ne tik individualios nuomons, bet ir grupini pair, skaitant ir politines, bei visos tautos valios formavim.

Konstitucijos nuostatos formuluoja du svarbius teiss informacij aspektus: tai teis gauti informacij ir teis j skleisti. Teisje gauti informacij gali bti iskiriama teis gauti informacij apie save.

Valstybs ir tarnybos paslapi st. suformuluoti pagrindai, kai informacija gali bti priskirta valstybs ar tarnybos paslapiai, tada ribojamas jos gavimas ir skleidimas. 1996 12 19 KT nutarime dl valstybs paslapi statymo nuostat atitikties Konstitucijai sakoma, kad teiss informacij apribojimus lemia ios konstitucins vertybs santykis su kitomis teisinmis vertybmis, ireikianiomis kt. asmen teises ir laisves bei btinus visuomens poreikius. Vienas toki poreiki btinyb visuomens ar individ interes labui apsaugoti tam tikras inias. tai yra valstybs, komercins, profesins, technologins paslaptys ar inios apie privat mogaus gyvenim. Siekiant ukirsti keli toki ini pagarsinimui, statymu nustatoma j apsauga, apribojamas naudojimasis jomis. Taiau tai negali paneigti mogaus teiss informacij apskritai. ios problemos sprendim mogaus teisi ir laisvi doktrina sieja su racionaliniu teisini vertybi santykiu. Riboti galima esant tokioms slygoms:

1. jei tai btina demokratinje visuomenje

2. jei tai numatyta statymuose

3. jei apribojimais siekiama ginti tokias vertybes kaip valstybs saugumas, teritorijos vientisumas, vieosios tvarkos interesai, mogaus sveikatos ir morals apsauga ir t.t.T.r., pilieio teis statymo numatyta tvarka gauti valstybs staig informacij apie j gali bti ribojama siekiant apsaugoti valstybs paslapt.Konstitucija garantuoja ir saugo visuomens interes bti informuotai. 25 straipsnio nuostatos yra neatsiejamos nuo kit Konstitucijos nuostat, kuriose tvirtintos asmens laisvs nekliudomai iekoti, gauti ir skleisti informacij garantijos: nuo 44 str. 1 d. nuostatos, kad masins informacijos cenzra draudiama, nuo io str. 2 d. nuostatos, kad valstyb, politins partijos, politins ir visuomenins organizacijos, kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masins informacijos priemoni, nuo 33 str. 2 d. nuostat, kad pilieiams laiduojama teis kritikuoti valstybs staig ar pareign darb, apsksti j sprendimus, kad draudiama persekioti u kritik ir kt.Laisv iekoti, gauti ir skleisti informacij nra absoliuti. Konstitucijoje yra ne tik tvirtinta mogaus laisv iekoti, gauti ir skleisti informacij, bet ir apibrtos ios laisvs ribos. Pvz., 25 str. 4 d. laisv reikti sitikinimus ir skleisti informacij nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, tautins, rasins ar socialins neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, meitu bei dezinformacija, o pagal io straipsnio 3 d. laisv reikti sitikinimus, gauti ir skleisti informacij negali bti ribojama kitaip, kaip tik statymu, jei tai btina apsaugoti mogaus sveikatai, garbei ir orumui, privaiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. statym leidjas turi pareig statymu nustatyti ir tai, kad kiekvienu atveju sprsti, ar urnalistas turi atskleisti informacijos altin, gali tik teismas. Nustatydamas tokius teismo galiojimus, statym leidjas yra saistomas iniasklaidos laisvs sampratos, pagal kuri reikalauti, kad bt atskleistas informacijos altinis, galima tik tada, kai tai btina utikrinti gyvybikai svarbiems ar kitiems ypa reikmingiems visuomens interesams, taip pat siekiant utikrinti, kad bt apgintos asmen konstitucins teiss ir laisvs, kad bt vykdomas teisingumas, t.y. tik tada, kai atskleisti informacijos altin btina dl Konstitucijos saugomo svarbesnio intereso. Vadinasi, atskleisti informacijos altin nra btina, jei teismas nusprendia, kad interesas atskleisti informacijos altin nra svarbesnis u interes neatskleisti informacijos altinio. Tais atvejais, kai informacijos altinis atskleidiamas, teismas, atsivelgdamas bylos aplinkybes, gali priimti sprendim dl atskleistos informacijos paplitimo vieum apribojimo.statymas numato priederm skelbti objektyvi ir teising informacij. I to iplaukia toks konstitucinis imperatyvas teismas turi isiaikinti, ar informacija nepakenks mogui. Todl negalima teigti, kad bet kokia informacija apie privat mogaus gyvenim gali bti skelbiama.Iimtys taikomos vieiesiems asmenims: politikams, ymiems asmenims. Jais tampama dl uimam pareig ar dl darbo pobdio vieajame gyvenime arba jei j veikla reikminga. Konstitucijoje ios svokos nra, todl j tenka apibrti statymo leidjui. Darbas valstybinje tarnyboje negali bti pakankamas tapti vieuoju asmeniu. Prie viej asmen gali bti priskirti asmenys, padar nusikalstam veik. Bet ir jiems taikomos vieumo ribos.26 str. Minties, tikjimo ir sins laisv yra nevaroma.

Kiekvienas mogus turi teis laisvai pasirinkti bet kuri religij arba tikjim ir vienas ar su kitais, privaiai ar vieai j ipainti, atlikinti religines apeigas, praktikuoti tikjim ir mokyti jo.

Niekas negali kito asmens versti nei bti veriamas pasirinkti ar ipainti kuri nors religij arba tikjim.

mogaus laisv ipainti ir skleisti religij arba tikjim negali bti apribota kitaip, kaip tik statymu ir tik tada, kai btina garantuoti visuomens saugum, viej tvark, moni sveikat ir dorov, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves.

Tvai ir globjai nevaromi rpinasi vaik ir globotini religiniu ir doroviniu aukljimu pagal savo sitikinimus.Minties, tikjimo ir sins laisv yra nevaroma. i laisv - ne tik savaimin demokratijos vertyb, bet ir svarbi garantija, kad bus visavertikai gyvendinamos kitos mogaus konstitucins teiss ir laisvs.2000 06 13 nutarime apibdino minties, tikjimo ir sins laisv. i laisv demokratinse teisinse valstybse pripastama pagal turin kaip platesns mogaus laisvs turti savo sitikinimus ir juos laisvai reikti konkretesn iraika. sitikinimai - talpi, vairialyp konstitucin svoka, apimanti politinius, ekonominius sitikinimus, religinius jausmus, kultrines nuostatas, etines bei estetines pairas ir kt. Laisv turti sitikinimus reikia, kad mogus yra laisvas pats formuoti savo sitikinimus, pasirinkti pasauliros vertybes, jis ginamas nuo bet kokios prievartos, jo pair negalima kontroliuoti. Valstybs institucij pareiga - utikrinti ir ginti i asmens laisv. sitikinim turinys - mogaus privatus reikalas. Nuo laisvs turti sitikinimus neatsiejama teis juos laisvai reikti. sitikinim raikos laisv - tai galimyb savo mintis, pairas, sitikinimus netrukdomai reikti odiu, ratu, enklais, kitokiais informacijos perdavimo bdais ir priemonmis. Kartu sitikinim raikos laisv apima laisv neatskleisti savo sitikinim ir nebti veriamam juos atskleisti. sitikinim bei j raikos laisv tvirtina ideologin, kultrin ir politin pliuralizm. Jokios pairos ar ideologija negali bti paskelbtos esanios privalomos ir primestos individui - laisvai savo pairas formuojaniam ir reikianiam asmeniui. Tai yra prigimtin mogaus laisv. Valstyb turi bti neutrali sitikinim atvilgiu, ji neturi teiss nustatyti koki nors privalom pair sistem.Laisv turti sitikinimus apskritai negali bti ribojama, o laisv reikti sitikinimus galima riboti tik statymo nustatyta tvarka ir tik tada, kai yra btina apsaugoti Konstitucijoje nurodytas vertybes - mogaus sveikat, garb ir orum, privat gyvenim, dorov, ginti konstitucin santvark. sitikinim raikos laisv taip pat galima laikinai apriboti vedus karo ar nepaprastj padt. Asmens teiss ar laisvs ribojimo pagrstumas demokratinje visuomenje gali bti vertinamas sveiko proto ir akivaizdios btinybs kriterijais, jis turi atitikti teisingumo samprat ir reikalavimus bei Konstitucijoje nustatytas atitinkamos teiss ar laisvs ribojimo galimybes bei slygas. Bet koks pagrindini teisi ir laisvi ribojimas sietinas su konkuruojani vertybi racionaliu santykiu, garantuojaniu, kad apribojimais nebus paeista atitinkamos mogaus teiss esm.

Valstyb turi pareig utikrinti, kad niekas nevaryt asmens prigimtins laisvs pasirinkti jam priimtin religij ar nepasirinkti jokios, pakeisti pasirinkt religij ar jos atsisakyti. Valstyb negali nustatyti privalom reikalavim, kad asmuo nurodyt savo tikjim, poir tikjimo dalykus. Kita vertus, valstyb turi pareig utikrinti, kad pats tikintysis ar netikintysis (vienas arba su kitais) naudotsi jam garantuota minties, tikjimo ir sins laisve taip, kad nebt paeistos kit asmen teiss ir laisvs: mogus, gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, privalo laikytis Konstitucijos ir statym, nevaryti kit asmen teisi bei laisvi, o 27 str. tvirtinta, kad mogaus sitikinimais, praktikuojama religija ar tikjimu negali bti pateisinamas nusikaltimas ar statym nevykdymas.

5 Piliei (politins) teiss (Konstitucijos 3 str. 2 d., 32-37 str., 139 str. 1 d.), j aikinimas KT aktuose ir detalizavimas statyminiu lygiuPolitins teiss kaip pilietins teis kartais yra apibdinamos kaip negatyvios, nes valstyb j atvilgiu turi susilaikyti nuo varymo ir neturi pozityvios pareigos.3 str. 2 d. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teis prieintis bet kam, kas prievarta ksinasi Lietuvos valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum, konstitucin santvark.i nuostata apibdina LR piliei teisin status (taip pat ir nustato tas teises, laisves ir pareigas, turi

tik LR pilieiai). Vartojama pilieio, o ne asmens svoka, nes kalbama apie asmenis, su valstybe susijusius ypatingais teisiniais politiniais santykiais pilietybe.tik LR pilieiai, t. y. valstybin bendruomen - pilietin Tauta, turi teis kurti Lietuvos valstyb, t. y. tik pilieiai turi teis sprsti, kokia turi bti Lietuvos valstyb, nustatyti Lietuvos valstybs konstitucin santvark, valstybs valdi gyvendinani institucij srang, asmens ir valstybs teisini santyki pagrindus, alies kio sistem ir pan. gyvendindami piliei teises ir laisves, pilieiai dalyvauja vykdant Tautos suverenitet.32 str. Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamj viet Lietuvoje, gali laisvai ivykti i Lietuvos.

ios teiss negali bti varomos kitaip, kaip tik statymu ir jeigu tai btina valstybs saugumui, moni sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingum.

Negalima drausti pilieiui grti Lietuv.

Kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje.KT iaikino, kad nors Konvencijoje ir Konstitucijoje skiriasi terminija (mogus pilietis), tarp j i esms nra prietaravimo, kadangi LR statymai suteikia LT teistai esantiems ir leidim gyventi gavusiems usienieiams teis laisvai kilnotis. Usienieiai ir asmenys be pilietybs, kurie LR yra teistai, turi tokias pat teises ir laisves kaip ir LR pilieiai, jei Konstitucija, statymai ar tarpt sutartys nenumato kitaip. Toki nuostat bt galima papildyti, kad teis laisvai kilnotis pagal savo konstitucin prigimt, prasm ir paskirt nra politin ir todl i esms apima kiekvieno mogaus, teistai esanio LR jurisdikcijoje, galimyb laisvai kilnotis.

Valstyb gali nustatyti t. t. apribojimus pilieiams. Teiss gali bti varomos tik statymu, pvz., moni sveikatai apsaugoti, valstybs saugumui ar vykdant teisingum.Pilietis gali laisvai ivykti i Lietuvos, reikia, jog jis turi teis pats sprsti, ar ivykti i Lietuvos, pasirinkti ivykimo laik, taip pat ivykimo bd. Teis laisvai ivykti i Lietuvos reikia, jog negali bti nustatoma leidimin ivykimo i Lietuvos tvarka, t. y. negali bti nustatoma tokia tvarka, kad pilietis turt prayti kurios nors valstybins institucijos leidimo ivykti i Lietuvos. Konstitucin teis laisvai ivykti i Lietuvos suponuoja valstybs pareig nustatyti toki ivykimo i Lietuvos tvark, kad pilietis nepatirt nepagrst suvarym. Pilieio teis laisvai ivykti i Lietuvos gali bti apribota tik statymu ir tik tuomet, kai yra nustatyti pagrindai: jeigu tai btina valstybs saugumui, moni sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingum. KT nurod, kad asmens teises galima varyti, jei:

1. tai yra numatyta statyme

2. norma yra suformuluota aikiai ir nedviprasmikai,

3. yra btinyb

4. suvarymas yra proporcingas

5. yra numatyta galimyb apsksti.33 str. Pilieiai turi teis dalyvauti valdant savo al tiek tiesiogiai, tiek per demokratikai irinktus atstovus, taip pat teis lygiomis slygomis stoti Lietuvos Respublikos valstybin tarnyb.

Pilieiams laiduojama teis kritikuoti valstybs staig ar pareign darb, apsksti j sprendimus. Draudiama persekioti u kritik.

Pilieiams laiduojama peticijos teis, kurios gyvendinimo tvark nustato statymas.Valstybs tarnyba - tai profesin veikla, kuri atlieka valstybs ar savivaldybs institucijos darbuotojas. Taigi teis lygiomis slygomis stoti LR valstybin tarnyb yra susijusi su kiekvieno mogaus teise laisvai pasirinkti darb.Teis dalyvauti valdant savo al tiesiogiai ar per demokratikai irinktus atstovus galt apimti rinkim teis, teis inicijuoti referendum, piliei statym iniciatyvos teis, peticij teis, teis kritikuoti valstybs staig ar pareign darb. iai teisei taip pat gali bti priskiriama teis lygiomis slygomis stoti valstybs tarnyb. Nuostata lygiomis slygomis sietina su konstituciniu lygiateisikumo principu. KT ne kart yra paymjs, jog konstitucinis vis asmen lygybs principas nepaneigia to, kad statyme gali bti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikr asmen kategorij, esani skirtingose padtyse, atvilgiu; socialinio gyvenimo vairov gali lemti teisinio reguliavimo bd ir turin. Konstitucinis asmen lygybs principas nepaneigia paios galimybs skirtingai traktuoti mones atsivelgiant j status ar padt. Taiau konstitucinis vis asmen lygybs statymui principas bt paeistas, jeigu tam tikra grup asmen, kuriems yra skiriama teiss norma, palyginti su kitais tos paios normos adresatais, bt kitaip traktuojama, nors tarp t grupi nra tokio pobdio ir tokios apimties skirtum, kad toks nevienodas traktavimas bt objektyviai pateisinamas.Valstyb, gyvendindama savo priederm utikrinti nacionalin saugum, tinkam jaunimo aukljim, vietim, patikim finans sistem, valstybs paslapi apsaug ir t.t., turi teis nustatyti papildomus, specialius reikalavimus stojantiesiems darb svarbiausiose kio ir verslo srityse. Kandidatams taip pat gali bti keliami bendri reikalavimai, pvz., lojalumas Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, Konstitucijos ir teiss sistemos pagrind (skaitant mogaus teisi ir laisvi katalog) imanymas, geras valstybins kalbos mokjimas, konflikto tarp siekiam pareig ir privai interes nebuvimas (arba tokio konflikto paalinimas iki asmeniui pradedant eiti pareigas, kuri jis siekia) ir kt. Taip pat gali bti nustatyti bendri reikalavimai, susij su stojaniojo asmeninmis savybmis, reputacija, isilavinimu ir kt. Gali bti nustatytos ir konstitucikai pagrstos bendrosios slygos, dl kuri asmeniui neleidiama stoti valstybs tarnyb. Ribojimai galimi, bet jie turi bti proporcingi ir protingi.Konstitucija kiekvienam pilieiui garantuoja teis apsksti valstybs staig ar pareign sprendimus (K 33 str. 2 d.). Piliei skundus dl valstybs ir savivaldybi pareign (iskyrus teisjus) piktnaudiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai; jie turi teis silyti teismui kaltus pareignus atleisti i uimam pareig. Asmeniui padarytos materialins ir moralins alos atlyginim nustato statymas. statym leidjas turi pareig ileisti statymus, nustatanius alos atlyginim asmeniui u jam padaryt materialin ir moralin al, taip pat utikrinti real paeist mogaus teisi ir laisvi gynim, kuris bti derinamas su kit Konstitucijoje tvirtint vertybi apsauga.Peticijos teis politin teis, kuri gyvendindami pilieiai gali dalyvauti valdant savo al. Peticija suprantama kaip individo ar kolektyvo kreipimasis vieosios valdios institucijas, kuriame idstytas reikalavimas silyti sprsti ne tik pareikjui, bet ir visuomenei ar jos daliai svarb klausim, kai to klausimo isprendimui reikia pakeisti, papildyti ar pripainti netekusiu galios galiojant arba priimti nauj teiss akt. Peticija tai reikalavimas, kuriuo praoma isprsti t.t. svarb klausim. Tai gali bti padaryta tik primus t.t. teiss akt. Pagal Konstitucij turi bti priimtas statymas, kuris nustatyt tokius svarbius peticijos teisinius elementus:

1. dl ko galima kreiptis,

2. kuriom institucijom peticij galima paduoti

3. formals reikalavimai

4. padavimo tvarka (odiu ar ratu)

5. sprendimo dl atsisakymo priimti peticij tvarka.Lietuvoje yra sudarytos trij ri peticij komisijos:1. Seimo

2. Vyriausybs

3. savivaldybi tarybPeticijos gali bti paduodamos dl:1. mogaus teisi ir laisvi apsaugos ar gyvendinimo;

2. valstybs ir savivaldybs institucij reformavimo;

3. kitus svarbius visuomenei, savivaldybms ar valstybei klausimus.34 str. Pilieiai, kuriems rinkim dien yra sukak 18 met, turi rinkim teis.

Teis bti irinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkim statymai.

Rinkimuose nedalyvauja pilieiai, kurie teismo pripainti neveiksniais.Rinkim teis yra viena svarbiausi politini teisi, kuri suteikia pilieiams teis dalyvauti valdyme. J turi visi, sulauk 18 m, iskyrus teismo pripaintus neveiksniais. Neveiksnumas gali bti panaikintas.Aktyvioji rinkim teis atiduoti savo bals rinkimuose. Pasyvioji rinkim teis galimyb bti irinktam. Reikia priimti statym, kuris paisydamas Konstitucijos norm ir princip detaliai reglamentuot procedras, kas, kokiomis slygomis gali kelti savo kandidatr ir pan. Reikalavimus kandidatams nustato atitinkam rinkim statymai.35 str. Pilieiams laiduojama teis laisvai vienytis bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei i tikslai ir veikla nra prieingi Konstitucijai ir statymams.

Niekas negali bti veriamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai.

Politini partij, kit politini ir visuomenini organizacij steigim ir veikl reglamentuoja statymas.tvirtinta piliei teis vienytis partijas, asociacijas, t.y. savo iraikai jie gali pasirinkti vairias nevyriausybini organizacij formas. Politika tai santykiai tarp vairi socialini grupi siekiant valdios. politines partijas jungiamasi norint patenkinti savo interes dalyvauti valstybs valdyme. Bet bnant politins partijos nariu galima tiesiogiai takoti valstybini sprendim primim. Pagrindinis kiekvienos partijos tikslas dalyvauti pirmiausia nacionaliniuose rinkimuose (Seimo ir savivaldybi). Politin partija, laimjusi daugiausiai mandat, betarpikai dalyvauja priimant sprendimus. Svarbus Partij finansavimo statymas. Finansavimo problema kam leisti finansuoti. Pataisos projekte siloma udrausti finansuoti juridiniams asmenims.

Piliei teis jungtis organizacijas negali bti prievartin. Asmuo pats turi nusprsti, kokiais tikslais jis jungiasi, koki susivienijimo form pasirinkti. Taigi naryst turi bti grindiama savanorikumu. Asmenys, siekdami gyvendinti savo teises ir interesus vairiose gyvenimo srityse gali jungtis vairius susivienijimus, jei j tikslai ir veikla neprietarauja Konstitucijai ir statymams.Konstitucijoje laiduojama teis laisvai vienytis bendrijas ir kt. reikia, kad asmuo i konstitucin teis realizuoja arba jos nerealizuoja laisva valia.

Yra t.t. konstitucins ribos, kai kuri organizacij steigimui, kai j veikla prieinga Konstitucijai, valstybs tikslams ir pan. Draudiama steigtis ir veikti politinms partijoms, kuri steigimo ar programiniuose dokumentuose propaguojama ar veikloje praktikuojama rasin, tautin, religin, socialin nelygyb ir neapykanta, autoritarinio ar totalitarinio valdymo, valdios ugrobimo prievarta metodai, karo ir smurto propaganda, mogaus teisi bei laisvi, vieosios tvarkos paeidimai, kitokios idjos bei veiksmai, prietaraujantys Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos statymams ir nesuderinami su visuotinai pripaintomis tarptautins teiss normomis.36 str. Negalima drausti ar trukdyti pilieiams rinktis be ginklo taikius susirinkimus.

i teis negali bti ribojama kitaip, kaip tik statymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybs ar visuomens saugum, viej tvark, moni sveikat ar dorov arba kit asmen teises ir laisves.Miting, demonstracij teis tai klasikin politin teis. Konstitucijoje numatyti imperatyvai: rinktis be ginklo taikius susirinkimus. statym leidjas turi priimti statym, kuris nustatyt, kokia tvarka turi bti rengiami susirinkimai.inomi du susirinkim organizavimo bdai:

1. pareiktinis pareikia, kad bus organizuojamas t.t. renginys. is bdas reikia, kad pilietis pareikia, jog nori realizuoti savo konstitucin teis protestuoti prie k nors.2. leidiminis reikia leidimo organizuoti rengin. T.r., kad nuo valdininko leidimo priklauso asmens konstitucins teiss gyvendinimas. Savo forma is bdas nekonstitucinis, nes varo konstitucin teis.Konstitucija i esms leidia nustatyti tik pareiktin susirinkim organizavimo tvark. Organizatoriai privalo suderinti susirinkimo viet, laik, jei tai nepavyksta atitinkama institucija privalo pasilyti alternatyvas. KT taip pat pasak, kad savivaldybs gali, bet nepareigotos nustatyti nuolatines susirinkim vietas, t.y. jos negali reikalauti, kad susirinkimai bt organizuojami tik jos nustatytose nuolatinse vietose.37 str. Pilieiai, priklausantys tautinms bendrijoms, turi teis puoselti savo kalb, kultr ir paproius.i teis gali bti laikoma ir kultrine teise.Visoms Lietuvos teritorijoje gyvenanioms tautinms bendrijoms yra garantuojamas tautinio identiteto isaugojimas, kultros tstinumas, tautin saviraika.139 str. 1 d. Lietuvos valstybs gynimas nuo usienio ginkluoto upuolimo - kiekvieno Lietuvos Respublikos pilieio teis ir pareiga.i teis taip pat gali bti priskiriama prie politini teisi. Konstitucijoje iskiriama teis ir pareiga ginti valstyb. Tok skirstym veikiausiai lemia subjektyvus pilieio santykis su valstybe: tai, kas vienam yra pareiga, kitam gali bti teis (privilegija). Reikalavimus karo prievolei reglamentuoja Karo prievols statymas.

6 Socialins ir ekonomins teiss (Konstitucijos 41 str. 3 d., 46 str. 1 d., 48 str., 50 52 str.), j aikinimas KT aktuose ir detalizavimas statyminiu lygmeniu41 str. 3 d. Auktasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno mogaus sugebjimus. Gerai besimokantiems pilieiams valstybinse auktosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas.Asmenims iki 16 m. mokslas yra privalomas. Daugiausia problem kelia Konstitucijoje tvirtintas principas, kad gerai besimokantiems pilieiams auktosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas. Jis nra tinkamai gyvendintas ne tik dl l stokos, bet ir dl svokos gerai besimokantis kriterij stokos.

Konstitucija suteikia statym leidjui diskrecij detalizuoti gerai besimokani asmen grup. 46 str. 1 d. Lietuvos kis grindiamas privaios nuosavybs teise, asmens kins veiklos laisve ir iniciatyva.is straipsnis susijs su Lietuvos valstybs ekonominiu pagrindu. Konstitucija leidia ir kit form nuosavyb, taiau privati nuosavyb yra pagrindin. Kyla klausimas, ar institucijos, reguliuodamos nuosavybs santykius, yra laisvos, ar turi paisyti konstitucini imperatyv ir galbt valstyb ioje sferoje negali imtis t.t. veiksm, nes tai prietaraus Konstitucijos nuostatoms. ie imperatyvai yra: valstyb, reguliuodama santykius, negali bti nuoalyje, nors ir labai nesikia. Valstyb, sudarydama slygas, skatina toki kin veikl, kuri naudinga visuomenei. Asmens kins veiklos laisvs ir iniciatyvos svoka labai plati. Ji apima teis laisvai pasirinkti versl, teis laisvai sudarinti sutartis, siningos konkurencijos laisv, kins veiklos subjekt lygiateisikum ir kt. Pagal Konstitucij vis pirma skatinama sininga konkurencija. kins veiklos laisv ir iniciatyva tai teisini galimybi visuma, sudaranti prielaidas priimti kinei veiklai reikalingus sprendimus. kins veiklos laisv ir iniciatyva remiasi prigimtine mogaus asmens laisve ir prigimtine teise turti nuosavyb. Asmens konstitucin teis nuosavyb yra esmin (btina) asmens kins veiklos laisvs gyvendinimo slyga. Ribojant asmens teis nuosavyb, yra ribojama ir asmens kins veiklos laisv.kins veiklos laisv nra absoliuti. Kadangi gyvendinant kins veiklos laisv, palieiami didels dalies interesai, valstyb turi i veikl reguliuoti, pirmiausia tautos gerovs vardan. Valstyb turi reguliuoti kin veikl taip, kad ji tarnaut bendrai tautos gerovei, turi ginti vartotojo interesus. Pagal Konstitucij riboti mogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi i slyg: tai daroma statymu; ribojimai yra btini demokratinje visuomenje siekiant apsaugoti kit asmen teises bei laisves ir Konstitucijoje tvirtintas vertybes, taip pat konstitucikai svarbius tikslus; ribojimais nra paneigiama teisi ir laisvi prigimtis bei j esm; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Tautos gerov be kita ko parodo materialini vertybi vartojimas. 48 str. Kiekvienas mogus gali laisvai pasirinkti darb bei versl ir turi teis turti tinkamas, saugias ir sveikas darbo slygas, gauti teising apmokjim u darb ir socialin apsaug nedarbo atveju.

Usieniei darb Lietuvos Respublikoje reguliuoja statymas.

Priveriamasis darbas draudiamas.

Priveriamuoju darbu nelaikoma tarnyba kariuomenje ar j pakeiianti alternatyvioji tarnyba, taip pat piliei darbas karo, stichins nelaims, epidemijos ar kitais ypatingais atvejais.

Priveriamuoju darbu nelaikomas ir statymo reguliuojamas teismo nuteistj darbas.Pagal Konstitucij nuosavybs negalima riboti isilavinimo pagrindu. Reguliavimas, kai dirbaniam pensininkui mokama tik bazin pensija, prietarauja Konstitucijai. KT argumentavo tuo, kad taip paneigiama vertybi pusiausvyra. mogus, pasirinkdamas vien vertyb, turi atsisakyti kitos.

Pagal Konstitucij Seimo narys gali gauti atlyginim tik u tiesiogin ir krybin darb (kuri pagal Seimo statut apima ir pedagogin veikl). KT nuomone, tai prietarauja Konstitucijai. Dabar Seimo nariai iki priimdami priesaik turi isprsti visus klausimus, kurie nesuderinami su Seimo nario mandatu.Dirbantiesiems priklauso gauti alg.

Teiss laisvai pasirinkti darb reikia statymo laiduojam galimyb savo nuoira pasirinkti usimimo r. Taiau dirbant sudting darb reikalinga t.t. kvalifikacija, profesins inios ir gdiai, todl tokiam darbui keliami atitinkami reikalavimai laikomi natraliais ir visuotinai pripaintais. Universitetai nuo kit mokslo staig skiriasi tuo, kad jiems bdinga ne tik ini gausa, bet ir j platumas bei fundamentalumas. statym leidjo nuomone, dirbantiems teisininkams btinas plataus profilio teisinis pasirengimas, kur gali utikrinti tik auktasis universitetinis isilavinimas.50 str. Profesins sjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankikai. Jos gina darbuotoj profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus.

Visos profesins sjungos turi lygias teises.Profesins sjungos yra savanorikos ir savarankikos darbuotoj organizacijos. Darbuotojai profesin sjung jungiasi tam, kad galt organizuotai ginti savo profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus. Nuostata, jog profesins sjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankikai taip pat reikia, kad profesins sjungos yra nepriklausomos nuo valstybs valdios, kit valstybs institucij, nuo darbdavi bei j organizacij. Tik profesins sjungos gali ginti darbuotoj profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus. Pagal Konstitucij negali bti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris varyt ar paneigt profesini sjung konstitucin teis kurtis laisvai ir veikti savarankikai ginant darbuotoj profesines, ekonomines ir socialines teises bei interesus.Profesins sjungos gina darbuotoj profesines, ekonomines bei socialines teises ir interesus. Per dviales ir triales derybas su vyriausybs, darbdavi atstovais jos gali sprsti ekonomines ir socialines ne tiktai savo nari, bet ir kit darbuotoj problemas. Todl gindamos vien savo narius profesins sjungos paeidia Konstitucij51 str. Darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teis streikuoti.

ios teiss apribojimus, gyvendinimo slygas ir tvark nustato statymas.Streikas tai darbo nutraukimas. Streikuoti nemanoma tuomet, kai nedirbama, atostogaujama. I to iplaukia, kad teiss streikuoti subjektas darbuotojas.Konstitucins darbuotoj teiss streikuoti, taip pat ir profesini sjung teiss skelbti streik, Jo gyvendinimo slygas ir tvark reglamentuoja LR kolektyvini gin reguliavimo statymas, kurio 10 str. 1 d. tvirtinta, kad priimti sprendim skelbti streik (taip pat ir spjamj) turi teis profesin sjunga jos statuose (statute) nustatyta tvarka. Taigi profesins sjungos teis skelbti streik kyla i Konstitucijoje bei statymuose garantuotos darbuotoj teiss streikuoti. Profesin sjunga gali paskelbti streik tiktai tada, kai tam pritaria dauguma monje dirbani asmen. Skelbdama streik, profesin sjunga vykdo tiek profesins sjungos nari, tiek kit tos mons darbuotoj vali.52 str. Valstyb laiduoja piliei teis gauti senatvs ir invalidumo pensijas, socialin param nedarbo, ligos, nalysts, maitintojo netekimo ir kitais statym numatytais atvejais.io straipsnio subjektai pilieiai. Konstitucijai neprietaraut, jei j ratas bt iplstas. i teis laiduoja valstybs imperatyvai: valstyb privalo nurodytas suteikti pensijas, o kitas pensijas valstyb gali nustatyti atsivelgdama savo socialines galias ir poreik. iame straipsnyje nustatyti pensinio aprpinimo ir socialins paramos pagrindai.

2003 07 04 nutarime dl pareign ir kari valstybini pensij KT pasak, kad nuostata valstyb laiduoja reikia, kad statymu nustaius t.t. pensin aprpinim valstybei kyla pareiga. j garantuoti tokiais pagrindais ir dydiais, kurie nustatyti statyme. udirbta pensija suvokiama kaip asmens nuosavyb. Kol pensija nepaskaiiuota, tai tik socialin teis j gauti. Kai pensija nustatyta ir asmuo gyja teis j gauti, prasideda nuosavybs apsauga. Pensijas galima mainti, taiau tik tais atvejais, kai valstybje yra nepaprastoji padtis. Pensininkai neturt bti pirmieji, kuri sskaita finansuojamos valstybs reikms.Kalbdamas apie kariki pensijas KT pasak, kad pensijos negalima atimti, jei asmuo padar nusikaltim. Karikiai pensij mokas moka ne patys, o gauna i valstybs biudeto, todl valstyb turi pagalvoti apie pensij sistemos performavim, bet asmenys turi apie inoti i anksto (kitaip bt paeistas teist lkesi principas). statymais nustaius pensij ris, asmenis, turinius teis pensij, j dydius ir t.t., valstybei kyla pareiga laikytis teist lkesi ir teisinio tikrumo princip konstitucini princip. Asmuo, gijs teis nustatyt pensij, gali pagrstai tiktis, kad i jo teis bus ginama ir saugoma. Todl teisinio reguliavimo pakeitimai, kuriais bloginamas pensinis aprpinimas, galimi tik tada, kai tai btina kt. konstitucini vertybi apsaugai. Tai gali bti daroma tik statymu ir nepaeidiant Konstitucijos.

7. mogaus ir pilieio pareigos (Konstitucijos 28 str., 38 str. 6 ir 7 d., 53 str. 4 d. ir 139 str. 2 d.), j aikinimas KT aktuose ir detalizavimas statyminiu lygiuPareiga tai teiss normose nustatytas pareigojimas asmeniui atlikti t.t. veiksmus ar nuo j susilaikyti. Esminis mogaus teisi ir laisvi poymis yra tai, kad teisi ir laisvi atsiradimas, j gyvendinimas yra nesiejamas su pareig vykdymu.28 str. gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi.gyvendindamas savo laisves ir teises, asmuo turi laikytis Konstitucijos ir statym ir elgtis taip, kad nevaryt kit asmen teisi ir laisvi. Visuotinai pripainta, kad mogaus teiss ir laisvs gali bti ribojamos esant btinybei ir tik statymu nustaius tvark bei ribas.

mogaus teistas elgesys nra neribotas ir absoliuiai laisvas. mogus, bdamas socialin btyb, gyvena visuomenje tarp save panai ir lygi savo orumu ir teismis moni. Kiekvienas mogus turi pareigas visuomenei, kurioje tik ir gali laisvai ir visikai vystytis jo asmenyb, o pagrindin i t pareig nevaryti kit moni teisi ir laisvi. ia nustatytos ne valdios institucij, bet mogaus elgesio ribos.38 str. 6 ir 7 d. Tv teis ir pareiga - auklti savo vaikus dorais monmis ir itikimais pilieiais, iki pilnametysts juos ilaikyti.

Vaik pareiga - gerbti tvus, globoti juos senatvje ir tausoti j palikim.tvirtina tv pareig ilaikyti darbing pilnamet vaik iki jis mokosi vidurini, auktj ar profesini mokykl dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 met. Pagrindinis LR statymas numato tv pareig ilaikyti vaikus tik iki pilnametysts ir nenumato ilygos, kad tokia tv pareiga ilieka ir vaikui sulaukus pilnametysts priklausomai nuo to, ar vaikas mokosi, ar dirba, ar jam reikalinga ir kiek laiko reikalinga parama.53 str. 4 d. Valstyb ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplink nuo kenksming poveiki.i nuostata tvirtina kiekvieno asmens ir valstybs pareig tausoti gamt ir susilaikyti nuo veiksm, galini sukelti aplinkai kenksmingus padarinius. Tai reikt ir statymo leidjo pareig priimti atitinkamu statymus, reglamentuojanius, kokie veiksmai laikomi alingais aplinkai, kokia numatoma atsakomyb u tokius veiksmus ir jos taikymo slygos. 139 str. 2 d. statymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos pilieiai privalo atlikti karo ar alternatyvij krato apsaugos tarnyb.Karo prievolininkas yra vyras nuo 16 iki 25 m. neatliks privalomosios ar alternatyviosios karo tarnybos ir nuo jos neatleistas. Nuo karo tarnybos gali bti atleidiami asmenys dl j sveikatos bkls, dl religini ar pacifistini sitikinim, dvasininkai, asmenys, teisti u sunk nusikaltim. Baigusiems auktja mokykl i prievol gali bti pakeista iki 6 mn. trukms tarnyba mokomuosiuose daliniuose. Tarnyba taip pat gali bti atideda auktj mokykl studentams, magistrantams, doktorantams, kai auktinis turi 2 ar daugiau vaik arba vienas augina vaik arba kai auktinis kininko eimoje yra vienintelis darbingas vyras. Privalomoji karo tarnyba trunka 12 mn., alternatyvioji 18 mn. Atliekantiems alternatyvij prievol taikomi krato apsaugos ir drausms statutai, fizinio pasirengimo reikalavimai, nesusij su ginklo, fizins jgos panaudojimu.8. mogaus ir pilieio laisvi ir teisi teisminio ir neteisminio gynimo pagrindai (Konstitucijos 6 str. 2 d., 30 str. 110 str. 2 d, 105 str.), j aikinimas KT aktuose ir detalizavimas statyminiu lygiumogaus teisi ir laisvi garantijos tai t.t. sistema teiss norm, princip ir priemoni, kuri pagalba yra utikrinamos mogaus teiss ir laisvs.

mogaus teisi garantijas galima skirstyti teisines ir neteisines. Teisins teiss norm ir institucij sistema. Neteisinms garantijoms galima priskirti valstybs valdios gyvendinimo pagrindus, valstybs form, jos politin reim ir kt. Teisines mogaus teisi garantijas galima skirstyti materialines, procesines ir institucines. Materialinms priskirtina Konstitucija, statymai ir kt. teiss aktai, kuriuose tvirtintos mogaus teiss ir j apsauga. Procesinms reikt priskirti Konstitucijoje tvirtint asmens, kurio teiss ir laisvs paeidiamos teis kreiptis teism, tuo tikslu turi bti sukurta teism sistema, o ios garantijos padeda mogui realizuoti paeist teisi gynyb). Procesinms garantijoms priskirtina ir teis teikti peticij. Institucins garantijos tai institucijos, kurioms yra priskirta mogaus teisi gynyba.

Svarbiausia mogaus teisi materialin garantija tai toki teisi katalogo tvirtinimas Konstitucijoje ir j bendrj garantij formulavimas. Nepaprastai svarbi nuostata, kad kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.Didel reikm tenka ir 30 straipsniui (Asmuo, kurio konstitucins teiss ar laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism. Asmeniui padarytos materialins ir moralins alos atlyginim nustato statymas.) Jame tvirtintas teismo kaip universalaus mogau teisi saugotojo principas. teism gali kreiptis mogus dl bet koki teiss paeidim. Demokratinje valstybje teismas yra pagrindin institucin mogaus teisi ir laisvi garantija, kad konstitucinis teismins gynybos principas yra universalus. Pagal Konstitucij statym leidjas turi pareig nustatyti tok teisin reguliavim, kad visus ginus dl asmens teisi ar laisvi paeidimo bt galima sprsti teisme. Gali bti nustatyta ir ikiteismin gin sprendimo tvarka. Taiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo bt paneigta asmens, mananio, kad jo teiss ar laisvs paeidiamos, teis ginti savo teises ar laisves teisme.Priklausomai nuo to, koks teismas, kokioje stadijoje (apeliacija ar kasacija) konstatuoja, ar buvo padaryta ala, teismas priskiria arba nepriskiria kompensacijos. Taiau 2002 07 02 nutarime teiss alos, padarytos neteistais kvotos ir kt. veiksmais, atlyginim KT paneig i nuostat ir paymjo, kad alai negali bti rib. I institucini garantij vis pirma iskirtini teismai. KT gali bti traktuojamas ir kaip mogaus teisi apsaugos institucija, nors pilieiai negali tiesiogiai kreiptis KT. Taiau KT danai nagrinja klausimus, kurie j pasiekia asmenims gyvendinant savo teises pagal Konstitucijos 6 str. Teismas, vadovaudamasis Konstitucijos 110 str. nuostata, kad teisjas negali taikyti statymo, kuris prietarauja Konstitucijai, ir matydamas, kad statymas ar kitas teisinis aktas, kuris turt bti taikomas konkreioje byloje, prietarauja Konstitucijai, teisjas sustabdo ios bylos nagrinjim ir kreipiasi Konstitucin Teism praydamas sprsti, ar is statymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstitucij.Neabejotina, kad KT yra svarbus konstitucini mogaus teisi garantas, nes jo kompetencijai pagal Konstitucijos 105 str. priskirta viena svarbiausi teiss akt atitikties Konstitucijai funkcij.Svarb vaidmen garantuojant mogaus teises atlieka ir Seimo kontrolieriai. Jie tiria piliei skundus dl valstybs ir savivaldybi pareign piktnaudiavimo ar biurokratizmo. Jie turi teis silyti teismui atleisti i pareig kaltus pareignus.Konstitucinis reguliavimas lm, kad yra keli Seimo kontrolieriai ir kitos kontrols institucijos. Seimo kontrolieri kompetencija nra labai plati ir neapima mogaus teisi paeidim kitose nei biurokratizmo ar pareign piktnaudiavimo valdia srityse. Todl papildomai buvo steigta Moter ir vyr lygi galimybi kontrolieriaus ir Vaiko teisi apsaugos kontrolieri institucija.Moter ir vyr lygi galimybi ir Vaiko teisi apsaugos kontrolieri galiojimai platesni nei Seimo kontrolieri, nes jie gali tirti paeidimus ne tik valstybs valdymo ir savivaldos srityse.

Moter ir vyr lygi galimybi statyme tvirtintas pagrindinis ios institucijos tikslas siekis, kad bt gyvendintos lygios Konstitucijoje tvirtintos moter ir vyr teiss. statyme yra daug norm, skirt mogaus teisi apsaugai. i institucija gali nagrinti administracini teiss paeidim bylas ir skirti administracines baudas. j gali kreiptis ir fiziniai, ir juridiniai asmenys ( Seimo kontrolieri tik fiziniai, Vaiko teisi apsaugos kontrolieri ir mon, neturinti juridinio asmens statuso). Vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus statymo pagrindinis tikslas apibrti ios institucijos veiklos pagrindus, kurie pagrsti teistumo, nealikumo, vieumo, vaiko teisi ir jo teist interes prioritetikumo principais.Dar viena institucija, ginanti mogaus teises, yra Europos mogaus Teisi Teismas. j LT pilieiai gali kreiptis tik inaudoj visas teisines gynybos priemones nacionaliniuose teismuose. Jis gali skirti sankcijas valstybei, pralaimjusiai byl.