Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.12(287) Svietimo... · 2016. 3. 23. ·...

1

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.12(287)


Egzaminai 2010Studentų priėmimo sąlygos ....................2

Dis ku si josBen dra sis la vi ni mas – kad bū tų ge riau ...7

TyrimasMokinių ir jų tėvų nuomonės apie mokyklos veiklą tyrimas ........................10¢ ¢ ¢

Neleiskime istorijai nugrimzti užmarštin ..............................................15

NuomonėsHer mis len kia si Mel po me nei ................16

Mo kyk la ir šei maPe da go gi nis tė vų švie ti mas – pa gal ba mo kyk lai ..................................17

Me to di nis dar basChe mi jos da ly ko dės ty mo 14–15 me tų mo ki niams ypa tu mai .............................18

Kon kur saiOlim pi nis kon kur sas „Spor tas ir li te ra tū ra“ .............................21

Įvykiai,faktaiBer niu kų ir jau nuo lių cho rui „Ąžuo liu kas“ – 50 metų .........................21

Mes esa mePirš ti nai tė je – sku biai spręs ti nos pro ble mos ............................................22

Kur čių jų skve re lis .................................22

Iki mo kyk li nis ug dy masPir mie ji žings niai olim pi nia me ke ly je ....23

Pilietinis ugdymasVilniaus pamoka ..................................24

LGGRTC ge no ci do au kų mu zie jaus edu ka ci nė pro gra ma „At ver ta is to ri ja“ ..25

Leidiniai Bet visada buvo... spausdintas žodis ...26

Įsteigti52naujietataiŠvietimoirmoksloministerija, at si žvelg da ma į sa vi val dy bių po rei kį, finansavo

daugiaukaip50 ikimokykliniougdymoauklėtojų,priešmokykliniougdymopedagogųetatų ir2švietimopagalbosspecialistųetatųpedagoginėsepsichologinėsetarnyboseįsteigimą.

Mi nis te ri ja še šio li kai sa vi val dy bių, įsi pa rei go ju sių tęs ti eta tų fi nan sa vi mą nuo 2010 m., sky rė dau giau kaip 620 tūkst. li tų. Iš vi so nau jai įsteig to se iki mo kyk li nio ir prieš mo kyk li nio ug dy mo gru pė se pa gal iki mo kyk li nio ar prieš mo kyk li nio ug dy mo pro gra mas ga lės ug dy tis dau giau kaip 500 vai kų iki 7 me tų, bus ati da ry tos 35 ug dymo gru pės. Dau giau sia iki mo kyk li nio ug dy mo auk lė to jų ir prieš mo kyk li nio ug dy mo pe da go gų eta tų (per 16) pa gei da vo įsteig ti Vil niaus mies to sa vi val dy bė. Jie bus stei gia mi de šim ty je iki mo kyk li nio ug dy mo įstai gų. Pa ne vė žio mies to sa vi val dy bė steigs 9 eta tus še šio se įstai go se.

To kia pa ra ma sa vi val dy bėms steig ti iki mo kyk li nio ug dy mo auk lė to jo ir prieš mo kyk linio ug dy mo pe da go go eta tus ski ria ma jau ket vir ti me tai. 2006m.85etatamsįsteigtibuvoskirtadaugiaukaip400tūkst.Lt,2007m.daugiaukaip125etatams–800tūkst.Lt,2008m.daugiaukaip150etatų–beveik1,4mln.Lt.

Jau ant rus me tus mi nis te ri ja tei kia fi nan si nę pa ra mą sa vi val dy bių švie ti mo įstaigoms ir pe da go gi nėms psi cho lo gi nėms tar ny boms švie ti mo pa gal bos spe cia lis tų eta tams steig ti. 2007 m. įsteig ta be veik 60 eta tų, jiems fi nan suo ti skir ta dau giau kaip 627 tūkst. Lt, 2008 m. 2 eta tams įsteig ti skir ta be veik 20 tūkst. Lt.

Mi nis te ri ja taip pat pla nuo ja šiais me tais sa vi val dy bių iki mo kyk li nio ug dy mo grupėms skir ti 1 mln. Lt ug dy mo prie mo nėms, rei ka lin goms iki mo kyk li nio ug dy mo progra mai vyk dy ti, įsi gy ti (iš sa miau – www.smm.lt/kon kur sai/in dex.htm#pe).

DaugiauinformacijoskreiptisįŠMMIkimokyklinioirpradiniougdymoskyriausvyriausiąjąspecialistęIlonąGrigaravičienę,tel.(85)2191257,[email protected].

PaminėtaEuroposkalbųdienaŠvietimoirmoksloministerijapa kvie tė Lie tu vos mo kyk las, ki tas švie ti mo įstai

gas, moks lo ir stu di jų ins ti tu ci jas, vi suo me ni nes organizacijasrugsėjo26d.švęstiEuroposkalbųdieną.Ši die na skir ta Eu ro pos kal bų įvai ro vei ir svar bai pa žy mė ti, ska tin ti mo ky tis kal bų vi są gy ve ni mą. Eu ro pos kal bų die na Lie tu vo je šven čia ma nuo 2001 m.

„Ge bė ji mas ben drau ti įvai rio mis kal bo mis pa de da at ver ti ki tų kal bų pa sau lius, pa žin ti ša lių kul tū ras, iš ple čia ga li my bes ak ty viai da ly vau ti Eu ro pos ir pa sau lio gy veni me. Kal bų mo ky ma sis taip pat ug do ir stip ri na mei lę sa vo kal bai, lei džia pa jaus ti gim to jo kraš to gro žį, sa vi tu mą ir iš skir ti nu mą“, – sa ko švie ti mo ir moks lo mi nist ras GintarasSteponavičius.

Eu ro pos kal bų die nai Eu ro pos Ta ry ba su kū rė in ter ne to pus la pį http://edl.ecml.at, ku ria me ga li ma ras ti įvai rių žai di mų, vik to ri nų, ap si lan kiu sie ji ga li te siųs ti svei ki ni mo at vi ru kus, iš ban dy ti at min ties la vi ni mo žai di mus ir pa ben drau ti su Fa ce bo ok gru pės na riais, taip pat su ži no ti, kaip Eu ro pos kal bų die na šven čia ma Eu ro pos ša ly se, pasi da ly ti sa vo pa tir ti mi ir idė jo mis.

ŠvietimoirmoksloministerijataippatkviečiateiktipastabasirpasiūlymusdėlUžsieniokalbųmokymostrategijosprojekto.Siūlymus,pastabasprašomesių[email protected]žsieniokalbųstrategijosprojektągaliterastiwww.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.show

doc_l?p_id=1911&p_query=&p_tr2=&p_org=85&p_fix=

Pri me na me, kad bendrojolavinimomokykloseužsieniokalbospradedamamokytinuoantrosklasės. Pir mą ją už sie nio kal bą ga li ma pa si rink ti iš an glų, vo kie čių ir pran cū zų kal bų. Antrosiosužsieniokalbospradedamamokytišeštojeklasėje. Mo kyk la ga li siū ly ti mo ky tis įvai rių kal bų: an glų, pran cū zų, ru sų, vo kie čių, taip pat kai my nų (len kų ir lat vių), skan di na vų ar šiuo me tu ypač po pu lia rė jan čių is pa nų, ita lų ir ki tų kal bų. Mokiniaigalimokytisabiejųužsieniokalbųikividuriniougdymoprogramosbaigimo. Už sie nio kal bų taip pat mo ko ma si pro fe si nė se mo kyk lo se, ko le gi jo se ar aukš to sio se mo kyk lo se.

ŠMMinf.

2

1 tik stojantiems į muzikos technologijų studijų programą2 stojantiems į hidrologijos ir meteorologijos bei hidrologijos ir okeanografijos studijų programas 3 stojantiems į kitas geografijos krypties studijų programas

PATVIRTINTALietuvos aukštųjų mokyklų asociacijosbendrajam priėmimui organizuotiprezidentas Pranas Žiliukas 20080619

STUDENTŲPRIĖMIMOĮPAGRINDINESUNIVERSITETINESIRVIENTISĄSIASSTUDIJAS2010METAISSĄLYGOS

1.Aukštosiosmokyklos,dalyvaujančiosbendrajamepriėmime,vadovaujasišiosesąlygoseišdėstytomisnuostatomisrengdamosstudentųpriėmimotaisykles.

2.Konkursiniųmokomųjųdalykųpagalstudijųsritisirkryptissąrašas2010metams.

Kodas StudijųkryptisKonkursiniaimokomiejidalykai

Bendristudijųsričiai BendristudijųkrypčiaiI.HUMANITARINIŲMOKSLŲSTUDIJŲSRITIS

01H1 filosofija

istorija, lietuvių kalba, užsienio kalba

matematika02H1 teologija

tikyba02H2 religijos mokslai03H1 menotyra04H1 filologija antroji užsienio arba gimtoji kalba05H1 istorija

geografija05H2 archeologija07H1 etnologija

II.MENOSTUDIJŲSRITIS01M1 muzika

lietuvių kalba, užsienio kalba

muzikologija02M1 dailė03M1 teatras04M1 audiovizualinis menas matematika1

05M1 architektūra matematikaIII.SOCIALINIŲMOKSLŲSTUDIJŲSRITIS

01S1 teisė

lietuvių kalba, užsienio kalba

istorija, matematika

02S1 politikos mokslai03S1 vadyba ir verslo administravimas03S2 viešasis administravimas04S1 ekonomika05S1 sociologija05S2 socialinis darbas06S1 psichologija07S1 edukologija08S1 sportas matematika, biologija09S1 komunikacija ir informacija informacinės technologijos, istorija03S3 rekreacija ir turizmas geografija, istorija

IV.FIZINIŲMOKSLŲSTUDIJŲSRITIS

01P1 matematika

lietuvių kalba, matematika

fizika arba informacinės technologijos, užsienio kalba

01P2 statistikafizika, užsienio kalba

02P1 fizika03P1 chemija

chemija, užsienio kalba04P1 biochemija

09P1 informatika informacinės technologijos, užsienio kalba

06P1 geografijafizika2, geografijageografija, istorija3

05P1 geologija fizika, geografija

Egzaminai 2010

3


3.Konkursiniobaloformavimoprincipai2010metams.

3.1. Konkursinis balas formuojamas iš konkursinių mokomųjų dalykų (2 p.) ir aukštosios mokyklos nustatytų papildomų ne daugiau kaip dviejų į tą pačią studijų programą specialiųjų gebėjimų egzaminų (testų) pažymių.

3.2. Jei dalyko brandos egzaminą organizuoja ir administruoja Nacionalinis egzaminų centras, aukštoji mokykla šio dalyko egzamino (testo) neorganizuoja.

3.3. Konkursinių mokomųjų dalykų metinių ir brandos egzaminų pažymių bei specialiųjų gebėjimų egzaminų (testų) pažymių svorį formuojant konkursinį balą priėmimo taisyklėse nustato aukštoji mokykla, vadovaudamasi bendra visoms valstybinėms aukštosioms mokykloms svertinių koeficientų formavimo skale.

3.4. Perskaičiuojant konkursinių mokomųjų dalykų pažymius laikomasi šių principų:

SUDERINTALietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrasAlgirdas Monkevičius 20080630

V.BIOMEDICINOSMOKSLŲSTUDIJŲSRITIS01B1 biologija

biologija, lietuvių kalba

chemija, matematika

03B1 ekologija ir aplinkotyra06B1 agronomija06B2 žemės ūkis07B1 medicina08B1 odontologija09B1 farmacija10B1 visuomenės sveikata11B1 slauga11B2 reabilitacija14B1 miškininkystė02B1 biofizika fizika, matematika12B1 veterinarinė medicina

chemija, užsienio kalba13B1 gyvulininkystės technologija

VI.TECHNOLOGIJOSMOKSLŲSTUDIJŲSRITIS01T1 elektros inžinerija

lietuvių kalba, matematika, užsienio kalba

fizika

01T2 elektronikos inžinerija02T1 statybos inžinerija03T1 transporto inžinerija06T1 energetika08T1 medžiagų mokslas08T2 pramonės inžinerija09T1 mechanikos inžinerija10T1 matavimų inžinerija04T1 aplinkos inžinerija

chemija05T1 chemijos inžinerija05T2 bioinžinerija02T2 saugos inžinerija07T1 informatikos inžinerija informacinės technologijos04T2 kraštotvarka geografija

Kodas StudijųkryptisKonkursiniaimokomiejidalykai

Bendristudijųsričiai Bendristudijųkrypčiai

Pažymys Perskaičiuotaspažymys

Brandos egzaminovalstybinio brandos egzamino (EV) EV /10+ 13mokyklinio brandos egzamino (EM) EM + 3B lygio brandos egzamino (EB) EB + 3

Metinis

tikslinio kurso (T) arba S lygio (MT) MT + 2

išplėstinio kurso (A) arba A lygio (MA) MA + 1

bendrojo kurso (B) arba B lygio (MB) MB + 0

4

TVIRTINU Lietuvos kolegijų direktorių prezidentėNijolė Kikutienė 20071228

STUDENTŲPRIĖMIMOĮNEUNIVERSITETINESSTUDIJAS2010METAISSĄLYGOS

1. Šiose sąlygose išdėstytomis nuostatomis vadovaujasi valstybinės aukštosios mokyklos, rengdamos studentų priėmimo taisykles.

2. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų sritis ir kryptis sąrašas 2010 metams.

Studijųkryptieskodas

Studijųkryptis

BrandosatestatenurodytimokomiejidalykaiStojamasisspecialiųjųgebėjimųegzaminasarbatestas

dalykas,kuriosvertiniskoeficientasdidžiausias

kititrysdalykai

I.HUMANITARINIŲMOKSLŲSTUDIJŲSRITIS02H2 Religijos mokslai istorija lietuvių kalba teologinių žinių

04H1 Filologija užsienio kalba lietuvių kalba istorija kita užsienio kalba —

II.MENOSTUDIJŲSRITIS

01M1 Muzika — lietuvių kalba užsienio kalba muzika Muzikologija arba muzikinių gebėjimų egzaminas

02M1 Dailė — lietuvių kalba užsienio kalba dailė piešimas, kompozicija, kūrybinių darbų peržiūra

03M1 Teatras — lietuvių kalba užsienio kalba muzika muzikiniai ir šokio gebėjimai

04M1 Audiovizualinis menas lietuvių kalba užsienio kalba dailėpiešimas, kompozicija, kūrybinių darbų peržiūra, scenarijus

III.SOCIALINIŲMOKSLŲSTUDIJŲSRITIS

01S1 Teisė istorija lietuvių kalba matematika

užsienio kalba arba biologija, arba informacinės technologijos

—

03S1 Vadyba ir verslo administravimas matematika lietuvių kalbaistorija arba informacinės technologijos

užsienio kalba arba informacinės technologijos

—

03S3 Rekreacija ir turizmas istorija lietuvių kalba užsienio kalbamatematikaarba geografija —

04S1 Ekonomika matematika lietuvių kalba užsienio kalba istorija —05S2 Socialinis darbas istorija lietuvių kalba užsienio kalba matematika —

07S1 Edukologija lietuvių k. užsienio kalba matematika istorija arba muzika muzikinės klausos testas

03S4 Visuomenės saugumas istorija lietuvių kalba užsienio kalbainformacinės technologijos

psichologinio tinkamumo profesijai testas

IV.FIZINIŲMOKSLŲSTUDIJŲSRITIS

09P1 Informatika matematikafizika arba informacinės technologijos

lietuvių kalba užsienio kalba —

V.BIOMEDICINOSMOKSLŲSTUDIJŲSRITIS

03B1 Ekologijos ir aplinkotyros biologija chemija matematikalietuvių kalba arbainformacinės technologijos

06B2 Žemė ūkis biologija chemija lietuvių kalba matematika —

08B1 Odontologija biologija chemija lietuvių kalba matematika manualinių gebėjimų patikrinimas

Egzaminai 2010

5


09B1 Farmacija

biologija chemija lietuvių kalba matematika —10B1 Visuomenės sveikata11B1 Slauga11B2 Reabilitacija

12B1 Veterinarinė medicina biologija chemija lietuvių kalba užsienio kalba —

14B1 Miškininkystė biologija matematika lietuvių kalba chemija —VI.TECHNOLOGIJOSMOKSLŲSTUDIJŲSRITIS

01T1 Elektros inžinerija

matematika fizika lietuvių kalba užsienio kalba —01T2 Elektronikos inžinerija

02T1 Statybos inžinerija

03T1 Transporto inžinerija

04T1 Aplinkos inžinerija chemija matematika lietuvių kalba užsienio kalba —

04T2 Kraštotvarka matematika biologija arba geografija lietuvių kalba užsienio kalba —

05T1 Chemijos inžinerija chemija matematika lietuvių kalba užsienio kalba —

06T1 Energetika matematika fizika lietuvių kalba užsienio kalba —

07T1 Informatikos inžinerija matematikafizika arba informacinės technologijos

lietuvių kalba užsienio kalba —

08T2 Pramonės inžinerija

matematikafizika arba informacinės technologijos

lietuvių kalba užsienio kalba —09T1 Mechanikos inžinerija

10T1 Matavimų inžinerija

3. Konkursinio balo formavimo principai 2010 metamas.3.1. Konkursinis balas formuojamas iš mokomųjų dalykų (2 punkto) pažymių, iš kurių ne daugiau kaip trys gali būti brandos

egzaminų pažymiai ir ne daugiau kaip du specialiųjų gebėjimų egzaminų (testų) pažymiai.3.2. Aukštoji mokykla studentų priėmimų taisyklėse gali nustatyti, kad konkursinis balas formuojamas iš mažesnio, negu nu

matyta priėmimo sąlygose, konkursinių dalykų pažymių skaičiaus.3.3. Jei dalyko brandos egzaminą organizuoja ir administruoja Nacionalinis egzaminų centras, aukštoji mokykla šio dalyko

egzamino (testo) neorganizuoja.3.4. Konkursinių mokomųjų dalykų metinių ir brandos egzaminų pažymių bei specialiųjų gebėjimų egzaminų (testų) pažymių

svorį formuojant konkursinį balą priėmimo taisyklėse nustato aukštoji mokykla, vadovaudamasi bendra visoms valstybinėms aukštosioms mokykloms svertinių koeficientų formavimo skale.

3.5. Perskaičiuojant konkursinių mokomųjų dalykų pažymius laikomasi šių principų:

Pažymys Perskaičiuotaspažymys

Egzamino pažymys

valstybinio brandos egzamino (Ev) Ev / 10 + 13mokyklinio brandos egzamino (EM) EM + 3S arba A lygio brandos egzamino (EA) EA + 4B lygio brandos egzamino (EB) EB + 3

Metinis pažymystikslinio kurso (T) arba S lygis (MT) MT + 2išplėstinio kurso (A) arba A lygis (MA) MA + 1bendrojo kurso (B) arba B lygis (MB) MB

SUDERINTALietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrėRoma Žakaitienė 2008 m. sausio 9 d.

6

Rug sė jo 16–19 d. Lie tu vo je vy ko Balta ru si jos eko no mi kos, moks lo ir kul tū ros die nos, ku rių me tu Litexpoparodųrūmuosebuvoatidaryta6ojinacionalinėBaltarusijosRespublikosparoda, Lietuvosmokslų akademijos salėjevykoabiejųšaliųmokslininkųorganizuota tarptautinėmokslinėpraktinė konferencija „Baltijos regionomokslininkų tyrinėjimai: pasiekimaiirbendradarbiavimoperspektyvos“.Permokslinėskonferencijosatidarymąrugsėjo16d. Lie tu vos Res pub li kos švie ti mo ir moks lo mi nist ras GintarasSteponavičius ir Bal ta ru si jos Res publi kos vals ty bi nio moks lo ir tech no lo gi jų ko mi te to pir mi nin kas IgorisVoitovas pasirašė bendradarbiavimomoksloirtechnologijųsrityjeprogramą. Pro gra ma at vers ga li my bes abie jų ša lių moks li nin kams ir ty rė jams reng ti ben drus moks li nių ty ri mų pro jek tus ir pre ten duo ti į dvi ša lį šių pro jek tų fi nan sa vi mą, su ak ty vins moks li nin kų mo bi lu mą.

Ben dra dar bia vi mo moks lo ir tech no lo gi jų sri ty jeprogramabuvopradėtarengtipo2008m.sausio24d.MinskepasirašytoLietuvosirBaltarusijosvyriausybiųsusitarimodėl bendradarbiavimomoksloirtechnologijųsrityje, ku ris įsiga lio jo 2008 m. ge gu žės 23 d. Va do vau jan tis pa si ra šy tu su si tari mu bu vo su da ry ta ir pa tvir tin ta Lie tu vos ir Bal ta ru si jos dvi ša lio ben dra dar bia vi mo moks lo ir tech no lo gi jų sri ty je ko mi si ja. Jos po sė džiuo se bu vo ap tar ti ben dra dar bia vi mo pro gra mos fi nansa vi mo klau si mai, nu ma ty ta, kaip kon kre čiai bus įgy ven di na ma ši pro gra ma: bus pa reng tos ben drų moks li nio ty ri mo pro jek tų kon kur sų skel bi mo są ly gos ir an ke tos, su de rin tas moks li nių pro jek tų eks per ti nio ver ti ni mo mo de lis. Tikimasi,kad2010m.pradžioje (pa tvir ti nus 2010 m. fi

nan sa vi mą moks lo ir tech no lo gi jų sri čiai) abiejosešalysebuspaskelbtaskonkursasteiktiparaiškas bendrųmoksliniųtyrimųprojektųfinansavimui2011–2012m. Lie tu vos moksli nin kai ir ki ti ty rė jai pro jek tus lie tu vių kal ba teiks mū sų ša ly je, Bal ta ru si jos moks li nin kai ir ki ti ty rė jai pro jek tus ru sų kal ba teiks sa vo ša ly je. Ben dra dar bia vi mo moks lo ir tech no lo gi jų sri ty je pro gra mą įgy ven di nan čios ins ti tu ci jos pro jek tus teiks ver tin ti kiek vie nos iš ša lių ne pri klau so miems eks per tams, ku rie lai ky sis ben dro eks per ti nio ver ti ni mo sis te mos mo de lio ir vertindamiprojektusatsižvelgsįšiuoskriterijus: projektomokslinękokybęirnaujoviškumopobūdį;laikinųmoksliniųkolektyvųgebėjimąįgyvendintiprojektąirjųkompetenciją;projektedalyvaujančiųorganizacijųinfrastruktūroskokybę;doktorantųirjaunųjųtyrėjųdalyvavimąprojekte;projektorezultatųpraktiniopanaudojimogalimybes;prašomofinansavimopagrįstumą.

Ben dra dar bia vi mo moks lo ir tech no lo gi jų sri ty je pro gra mą įgy ven di nan čios ins ti tu ci jos eks per ti zės re zul ta tus teiks dvi ša lei ko mi si jai, o ši at si žvelg da ma į abie jų ša lių eks per ti nio ver ti ni mo

Dvišaliobendradarbiavimomoksloirtechnologijųsrityjeprograma

re zul ta tus tvir tins ben drą fi nan suo ja mų pro jek tų są ra šą. Kaip nu ma ty ta pro gra mo je, bus fi nan suo ja mas moks li nin kų, da ly vausian čių ben druo se pro jek tuo se, ku rie lai mės kon kur są, mo bi lumas. Papildomofinansavimomokslininkamstekskreiptisįkitusfondus.DėlsusiklosčiusiosfinansinėssituacijosbendriLietuvosirBaltarusijosmoksliniųtyrimųprojektaigalėtųbūtipradėtifinansuotineanksčiaunei2011m.

Lie tu vos ir Bal ta ru si jos moks li nin kai tu ri gi lias ben dra darbia vi mo tra di ci jas, kei čia si pa tir ti mi. 2007m.duomenimis,Lietuvosmoksloirstudijųinstitucijosbuvopasirašiusiosnet23susitarimussuBaltarusijosmoksloirstudijųinstitucijomisar jųpadaliniais. Iš jų16dvišaliųsusitarimųyrapasirašęLietuvosuniversitetai,7–Lietuvosmoksloinstitutai. Ak ty viau si iš jų: Kau no tech no lo gi jos uni ver si te tas (3 su si ta ri mai), My ko lo Ro me rio uni ver si te tas (2), Šiau lių univer si te tas (2), Vil niaus uni ver si te tas (2), Vil niaus Ge di mi no tech ni kos uni ver si te tas (2) , Vy tau to Di džio jo uni ver si te tas (2), So di nin kys tės ir dar ži nin kys tės ins ti tu tas (2). Pa gal dvi ša lius ins ti tu ci jų su si ta ri mus ir pa gal abie jų ša lių švie ti mo mi nis te ri jų ben dra dar bia vi mo pro gra mą nuo1997m.vykstastudentų,dėstytojų,mokslininkųmainai,ben drai va do vau ja ma kai ku riems moks li niams dar bams, vyk do mi ben dri moks li niai ty ri mai, kei čia ma si moks li niais straips niais ir in for ma ci ja, da lyvau ja ma ben druo se tarp tau ti niuo se pro jek tuo se, moks li nė se kon fe ren ci jo se, se mi na ruo se ir kt. Ben dra dar bia vi mo moks lo ir tech no lo gi jų sri ty je pro gra ma pa dės tuos ry šius su stip rin ti ir su bur ti siekiant ben drų moks li nių tiks lų.

Per Bal ta ru si jos Res pub li kos eko no mi kos, moks lo ir kul tū ros die no mis Lie tu vo je vy ku sias pa ro das ir moks li nes kon fe ren cijas abie jų ša lių moks li nin kai tu rė jo pui kias ga li my bes už megz ti ar at nau jin ti da ly ki nius ry šius, rei ka lin gus ren giant ir vyk dant to les nius ben drus moks li nių ty ri mų pro jek tus.

RūtaJACINAVIčIENĖŠMM Moks lo ir tech no lo gi jų de par ta men to Tarp tau ti nių

moks lo pro gra mų sky riaus vy riau sio ji spe cia lis tė

IgorisVoitovasirGintarasSteponavičiuspasirašobendradarbiavimoprogramą

Švie ti mo ir moks lo mi nist ras GintarasSteponavičius rugsė jo 23–24 d. da ly va vo neformaliameESšvietimoministrųsusitikime. Mi nist rai svars tė ir ap ta rė mo ky to jų at ran kos, peda go gi nių sta žuo čių, mo ky to jų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo ir ki tus ak tu a lius klau si mus. Taip pat svars ty ta, kaip Eu ro pos Są jungos ša lys ga lė tų ben dra dar biau ti ir pa dė ti vie na ki tai pri tai ky ti

MinistrųsusitikimasGeteborge pe da go gi nių sta žuo čių ren gi mo pa tir tį. Tai bū tų re a li pa gal ba pra de dan tie siems mo ky to jams, jie grei čiau ir ge riau pri tap tų nau jo se dar bo vie to se.

Ki ta svar bi te ma, ku rią ap svars tė mi nist rai, – mo ky to jų ir bū si mų jų mo ky to jų mo bi lu mo ska ti ni mas. Ša lys na rės iš sa kė sa vo nuo mo nes, ar kva li fi ka ci jos to bu li ni mui skir tas Eu ro pos ben dra dar bia vi mo tin klas at ei ty je ga lė tų tap ti Eu ro pos mo ky to jų kva li fi ka ci jos to bu li ni mo ba ze.

ŠMMinf.

V.Valuckienėsnuotr.

7

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.12(287) Dis ku si jos

Bendrasislavinimas–kadbūtųgeriauRugsėjo10d. Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jo je diskutuotaapiebendrojolavinimosistemosgerinimą. Lie tu vos lais vo

sios rin kos ins ti tu to at sto vai pa tei kė siū ly mų pa ke tą ir at sa kė į ap skri to jo sta lo dis ku si jos da ly vių klau si mus. Švie ti mo ir moks lo mi nist ro pa ta rė jas AlbertasLakštauskas pri sta tė Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos po zi ci ją.

Dis ku si jo je da ly va vo mo ky to jų, mo kyk lų va do vų aso cia ci jos, pro fe si nių są jun gų, Lais vo sios rin kos ins ti tu to, pre zi den tūros, Sei mo, Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri jos at sto vai.

GiedriusKadžiauskas,Lietuvoslaisvosiosrinkosinstitutoviceprezidentas.Švie ti mo po li ti ka yra vie na iš mū sų veik los sri čių. Sa vo pa siū ly mus su skirs tė me į tris sri tis: finansavimoskaidrumasirefektyvumas;mokyklųsavarankiškumoskatinimas;reikalavimųmokyklomspaprastinimas.Kalbėdamiapiefinansavimoskaidrumąirefektyvumą,

no ri me pa sa ky ti, jog mokinio krepšelio sistema, kuri jauįdiegta, neatnešė tokios naudos, kokios buvo tikėtasi.Messiūlome,kadmokiniokrepšelisapimtųūkinesirinvesticines lėšas. Tai leis tų pa ma ty ti tik rą ją ug dy mo kai ną: kiek mo kes čių mo kė to jams kai nuo ja vie na ar ki ta mo kyk la. Be to, tai pa ska tin tų ak ty viau įsi trauk ti pri va čių mo kyk lų sek torių. (Šiuo me tu pri va čios mo kyk los ne ga li gau ti in ves ti ci nių ar ūki nių lė šų, bet gau na mo ki nio krep še lio lė šas.) Kartuderėtųapriboti savivaldybių teisę perskirstyti lėšas. Aiš kes nis fi nan sa vi mas pa gal mo ki nio krep še lį leis tų sa vi val dy bėms išveng ti tam tik ro po li ti za vi mo dėl mo kyk lų tin klo op ti mi za vi mo. Taip pat ma no me, kad mo kyk loms ne rei kia ri bo ti gau tų lė šų nau do ji mo. Taip pa ža din si me ūkiš ku mo dai gus ir iš lais vin si me va do vų va dy bi nes ga lias. Mokyklų savarankiškumo skatinimas.Sa va ran kiš kos

mo kyk los moks lei viams ir jų tė vams ga lė tų pa siū ly ti įvai res nį švie ti mą. Da bar kal bė ti apie mo kyk lų sa va ran kiš ku mą mo kinio ug dy mo tu ri nio ir or ga ni za vi mo klau si mais yra di džiau sias iš šū kis. Tu ri me Ben druo sius ug dy mo pla nus su nu ma ty tais uni ver sa liais ge bė ji mų stan dar tais.Ugdymoplanaitarnaujakaiptamtikragairė,tačiauarnereikėtųišlaisvintiirsudarytigalimybėsmokytojamsirmokyklomsatsitrauktinuokeliamųreikalavimų?Vi si ga li me pa si rink ti mo kyk lą ar ug dy mo tra di ci ją, to dėl ir ug dy mo tu ri nys tu ri bū ti lanks tes nis: kai ta lio ja

Lietuvoslaisvosiosrinkosinstitutassiūlokeistis

mas va lan dų skai čius, da ly ko dės ty mo for ma ir pan.La bai svar bu keisti požiūrį į tai, kaip baigęsmokyklą

žmogus įvertinamas. Šian dien svar biau sia yra bai gia mie ji eg za mi nai ir sto ji mas į aukš tą sias mo kyk las. Bet ar tai yra vie nin te lis bū das vals ty bei įgy ven din ti sa vo įsi pa rei go ji mus? Gal būt iš si la vi ni mą ga li ma įver tin ti ir ki tais bū dais, pa vyz džiui, pro jek ti niu dar bu, me no kū ri niu ar kt.Būtinaatkreiptidėmesįįžmogiškuosiusišteklius – žmo

nių įtrau ki mą į dar bą mo kyk lo je ir va do vų su si ta ri mus. Pas taruo ju me tu vis dau giau at sa ko my bės rei ka lau ja ma iš va do vo. San ty kiai tarp va do vo ir dar buo to jo tam pa ne ad mi nist ra ci niai, o su tar ti niai. Va do vas tu rė tų pats spręs ti, ko kios kva li fi ka ci jos žmo gų pri im ti į dar bą ir ko kį at ly gi ni mą jam mo kė ti. Prastivadovaibaudžiamokykląirmokinius.Daugiaugalimybiųvaldantmokyklųturtąbeifinansinius

išteklius. Popierizmasmokyklosejauyrasumažintas. Tačiau mo kyk la nė ra tik pa sta tas, tai ir ko lek ty vas su sa vo mis tra di ci jo mis. No rint ati da ry ti nau ją mo kyk lą, pa si pi la dau gy bė įvai rių rei ka la vi mų: te ri to ri jos, hi gie ni nių ir t. t. To dėl rei ka lin gi di de li fi nan si niai iš tek liai. Blo giau sia, kad šie rei ka la vi mai nelabaigaliojaesančiomsmokykloms, ta čiau į juos at si žvel giama ku riant nau jas mo kyk las. Su pap ras ti nus šiuos stan dar tus, mo kyk lą ga lė tu me ati da ry ti netbejospastato. Svar biau sia su bur ti mo ky to jų ko lek ty vą ir va do vą. Pavyzdžiui,Švedijojemokyklagaliveiktibiuropatalpose.

Vi si šie po ky čiai pa dė tų leng viau įsi trauk ti tė vams ne tik į ūki nius rei ka lus, teik ti fi zi nę pa gal bą, bet ir da ly vau ti pri imant spren di mus dėl ug dy mo tu ri nio ar ver ti ni mo. Tė vai pa jaus tų, jog jie yra rei ka lin gi mo kyk lai ir sa vo vai kams. Manome,kadįgyvendinusšiuossiūlymusugdymasturėtųatpigti.

Klausimailaisvosiosrinkosinstitutoatstovams

ArūnasPlikšnys,ŠMMBendrojougdymodepartamentodirektorius.Ar pa sau ly je jau yra to kių vei kian čių mo de lių, ku riuos Jūs siū lo te įgy ven din ti?G.Kadžiauskas. To kio mo de lio, ko kį mes pri sta tė me,

grei čiau siai nė ra, ta čiau at ski ri ele men tai įgy ven di na mi. Mes tu ri me la bai kon kre čias są ly gas: mo ki nio krep še lį, ku ris nelabaipaskatinopasikeitimus,mokytojus,kuriųatlyginimaitarsi yrapakilę, ta čiau jų kūrybiškumasneatsiskleidžia. Šie dės nin gu mai ga lio ja ne pri klau so mai nuo to, ko kią sis te mą pa si rink tu me. Pa si rin ki mas su ku ria dau giau kon ku ren ci jos ir ga li my bių gau ti iš to nau dos. Ge ro sios mo kyk los sa vo ge rais spren di mais pa kel tų į aukš tes nį ly gį ir ki tas.AudriusJurgelevičius,Lietuvosšvietimoirmokslopro

fesiniųsąjungų federacijosatstovas.Kiek šie pa siū ly mai su si ję su da bar ti ne eko no mi ne si tu a ci ja? Ma nau, jie at si ra do ne at si tik ti nai ir yra la bai pa na šūs į Vy riau sy bės pro gra mą. Dvi są vo kos – mo kyk la ir va do vas. Koks san ty kis yra tarp jų? G.Kadžiauskas. Čia tik at si tik ti nu mas, kad eko no mi nė si

tu a ci ja ir siū ly mai su ta po. Bet tai ge riau, nei kad jie bū tų su si ję prie žas ti niu ry šiu. Mes ma no me, kad sa va ran kiš ku mo tu rė tų tu rė ti abi pu sės: mo kyk la, kaip ins ti tu ci ja, su vi sais ma no iš

var dy tais as pek tais, ir va do vas, ypač dėl per so na lo val dy mo. Tu ri me va do vams leis ti pa si telk ti ge riau sius mo ky to jus ir pasiū ly ti jiems ge res nį at ly gi ni mą bei kar tu su si tvar ky ti su pro blemi nė mis si tu a ci jo mis. GytautasDamijonaitis,švietimoirmoksloministropa

tarėjas. Jūs kal bė jo te apie že mes nius lyg me nis – mo ki nius, tė vus ir pan. Ko kį įžvel gia te sa vi val dy bės vaid me nį?ŽilvinasŠilėnas,Lietuvoslaisvosiosrinkosinstitutovy

resnysisekspertas. Tai pri klau so nuo to, kaipįsivaizduojamevisąšvietimosistemą. Ar tai yra McDo nal das, su kur tas fran šizės prin ci pu, ar ma žų gra žių krau tu vė lių tin klas, o gal at ski ros krau tu vė lės? Jei gu kal bė tu me apie tu ri nio klau si mus, tai ir savi val dy bių, ir cen tri nės val džios tur tas yra vals ty bės tur tas. PranasGudynas,Ugdymoplėtotėscentroatstovas. Jūs

kal ba te apie krep še lį ir apie tin klą, ta čiau abiem at ve jais apeinama sa vi val dy bė. Ar mes taip cen tra li zuo ja me sis te mą? Ž.Šilėnas.Aš ne ly gin čiau krep še lio su cen tra li zuo ta vals

ty be. Jeigukrepšelionebūtų,obūtųsumažintimokesčiai,mesgreičiausiaiturėtumedaugybęprivačiųmokyklų. BronislovasAleksandravičius, Lietuvos pagrindinių

mokyklų asociacijos prezidentas. Kal bė da mi apie tin klo

8

AlbertasLakštauskas,švietimoirmoksloministropatarėjas. Ana li zuo da mas lais vo sios rin kos ins ti tu to pa siū ly mus, su si dė lio jau tam tik rus prin ci pus. Pir ma, kaip tai vei kia šiuo me tu įvai riais lyg me ni mis: nacionaliniu, savivaldybės, mokyklos, mokytojų ir mokinių. An tra, koks yra po rei kis vi sų šių švie ti mo gran džių. Tre čia, kiek vi si šie pa siū ly mai jau da bar yra vei kian tys.

Skir tin gai nei LLRI, ku rie pra dė jo nuo fi nan sa vi mo, dau giau kal bė siu apie ug dy mo tu ri nį. Kiek jis yra reg la men tuo tas ir koks mo kyk lų po rei kis? Bendriejiugdymoplanai,kurierengiamidvejiemsmetams,rodo,kuružprogramuotadauglaisvėsmokyklomsrinktisirspręsti,kaipformuotiugdymoturinį. Šis do ku men tas pro jek ti nio, o ne di rek ty vi nio po bū džio. Pa mėgi nus įver tin ti, ar iš nau do ja mos ga li my bės įtvir tin ti mo kyk lų kūry biš ku mą ir sa va ran kiš ku mą, vie na reikš miš kai ne at sa ky tu me, bet 100 proc. tai tik rai nė ra vyk do ma. Tuo met, kai pro jek tas buvo pa teik tas svars ty ti, vy ra vo to kia ten den ci ja: dau giau dė me sio rei kia kreip ti ne į iš lais vi ni mą, bet į griež tes nį reg la men ta vi mą. Daž nai pik ti na ma si, kad mo kyk la tu ri nu spręs ti, ko kį skai čių pa mo kų ko kiai kla sei skir ti. Aki vaiz du, kad ne reg la men ta vimas yra la biau siai ri bo jan tis veiks nys, grei čiau ne pa kan ka mas me to di nis pa si ruo ši mas bei in stru men tų įval dy mas mo kyk lo je. Ana lo gi ją įžvel giu ir Ben dro jo ug dy mo pro gra mo se. Do ku mentas nau jas, tu rin tis pa kan ka mai ga lių, ska ti nan tis ug dy ti kompe ten ci jas. Ta čiau mo ky to jai nė ra pa si ruo šę dirb ti pa gal šias pro gra mas, juos gąs di na di de lė at sa ko my bė.

Ver ti ni mas – tai eg za mi nai. Ver ti ni mo sri čiai iš ties rei kia po ky čių. Vy riau sy bės spren di mu eg za mi nus ža da ma reng ti ir že mes nė se kla sė se (po IV, VI II kl.) Ar ti miau siu me tu tai bus nu spręs ta.MokiniokrepšeliotobulinimasyraVyriausybėsišsikel

tasuždavinys. Nuo 2010 m. sau sio 1 d. šia me krep še ly je at si ras lė šų, skirtųmokyklųūkiofinansavimui,beikitokiųtiksliniųlėšų. Krep še lio lė šos pa ska tins mo kyk las ge rin ti ugdy mo ko ky bę. Ne vals ty bi nių mo kyk lų fi nan sa vi mas – at ski ras

op ti mi za vi mą tar si iš reiš kė te nuo mo nę, jog di des nes mo kyklas rei kia pa ska tin ti, o ma žes nes lik vi duo ti? Tai, ką jūs da bar kal ba te apie sa va ran kiš ku mą ir ska ti ni mą, mes jau ap ta ri nė jome 1993 m., bet, de ja, tei si nė ba zė ne pa ki to. Ma nau, kad šie pro jek tai yra uto pi niai, įgy ven di na mi po 20–30 m., pa si kei tus tei si niams san ty kiams.G.Kadžiauskas. Mo ky to jų re vo liu ci nis su ki li mas bū tų tam

tik ra pa ska ta mo kyk loms re for muo tis. Tė vų ar kai mo ben druome nės or ga ni zuo ta mo kyk la – vi sai re a li al ter na ty va, tačiauyra teisinių trukdžių,kurieneleidžia topadaryti. Ma nau, kad ga vus pri ta ri mą dėl to kios idė jos įgy ven di ni mo, tei sė tap tų tik tech ni niu klau si mu. LoretaŽadeikaitė,ŠMMPagrindinioirviduriniougdymo

skyriausvedėja. Itin svar bus yra mo ky mo tu ri nys ir jo ko ky bė. Jūs siū lo te už sie nio ša lies pro gra mas tam, kad vai kai jas iš ėję sto tų į už sie nio uni ver si te tus, ar kad Lie tu vos ben dro jo la vi nimo mo kyk la at spin dė tų na cio na li nį tu ri nį, o mū sų pro gra mos ten kin tų na cio na li nius pri ori te tus? Ki tas klau si mas, jei gu mes ku ria me de cen tra li zuo tą ug dy mo pro ce są, tai kas lems ge riausių jų ei lę? Ko kie re zul ta tų pa nau do ji mo mo de liai (iš si la vi ni mo, pri pa ži ni mo) at si spin di Lie tu vo je ir pa sau ly je?G.Kadžiauskas.Tu ri me ly giag re čiai vei kian čią tarp tau ti nio

ba ka lau re a to sis te mą, nors su pra tau, kad jus la biau ten kin tų na cio na li nis. Mū sų siū ly mo es mė yra ta, kad at si ras tų vie na ar net ke lios mo kyk los, ku rios, gre ta ben dro jo la vi ni mo mo kyk los, ieš ko tų ki to kių sis te mi nių bū dų. Kon ku ruo jan čių ke lių lie tu viš kų, įvai rius in te re sus at spin din čių sis te mų mes ne tu ri me.

Re zul ta tų pa ly gi ni mo pro ble ma yra itin opi. Pa pras tes nė si tu a ci ja yra to se sri ty se, kur aukš to ji mo kyk la nė ra tiks las. Tuo met ga li ma rink tis ki tą įver ti ni mo sis te mą. Gal būt at eis toks me tas, kai pro fe si nės mo kyk los pa trauk lu mas iš augs ir

jos ga lės or ga ni zuo ti sa vo pa tik ri ni mus. Gal būt skir tin go įverti ni mo ga li my bė la biau su pur tys uni ver si te tus, ku rie sa ko, jog jiems ne pa tin ka sis te ma, pa gal ku rią gam tos moks lų ir me ni nės kryp ties stu den tai ver ti na mi be veik vie no dais bū dais. To dėl įver ti ni mas – dis ku si jų ob jek tas.Gražina Šeibokienė, ŠMM Ikimokyklinio ir pradinio

ugdymoskyriausvedėja. Ko kių ne sklan du mų ga lė tų iš kil ti įgy ven di nus Jū sų siū ly mus?Ž.Šilėnas. Yra pa čių įvai riau sių grės mių. Pirma,natūrali

inercija, bet ko kiam po ky čiui. To kio je di de lė je švie ti mo sis temo je vi sa da at si ras skep ti kų, ku rie sa kys, kam to rei kia. Antra,visadayranesmaguspereinamasislaikotarpis. Iš tie sų yra la bai sun ku mo ki niui, tė vui, mo ky to jui, mo kyk los va do vui, jei gu jie vi są gy ve ni mą dir bo bei va do va vo vie naip ir stai ga ten ka iš es mės keis tis. Trečia,jeigutarpmokyklų at si ras kon ku ren ci ja ir moks lei viai iš vie nų mig ruos į ki tas, tai kaikuriųmokyklų„numirimoprocesas“taippatbusbegaloskausmingas.RomasTuronis,Lietuvosšvietimoirmoksloprofesinių

sąjungų federacijosmokymųvadovas. Siū lo te, kad mokyk los ga lė tų tau py ti ir kaup ti lė šas. Tuo met mo kyk los ga lės su pir ki nė ti ma žas mo kyk las. Ar ne at si ras Lie tu vo je pa na šus į Ma xi mą, Ri mi ir Nor fą mo kyk lų tin klas? Kaip bus ski ria mas mo kyk los va do vas? Kas jį skirs – tė vai (t. y. mo kyk lų ak ci ninkai) ar ko lek ty vas?Ž.Šilėnas. Jei gu at si ras tų mo kyk la, ku ri no rė tų įsi gy ti ki tą

mo kyk lą ir įkur ti tin klą – bū tų la bai ge rai. Tik ne rei kia teig ti, kad jei gu mo kyk la su kurs tin klą, tai ji taps par duo tu ve... Ly giai taip, kaip mo kyk la pri klau sy da ma gim na zi jai ne tam pa san dė liu. Kon kre taus at sa ky mo dėl va do vo sky ri mo šiuo me tu ne tu ri me. Fak tas tas, kad di rek to rius tu rė tų bū ti ge ras va do vas ir bū tent todėl už im ti šias pa rei gas.

Švietimoirmoksloministerijaatsiliepiaįsiūlymus

klau si mas. Aki vaiz du, kad pri va čių mo kyk lų sek to rius yra la bai ma žai iš nau do tas.

Šiuo me tu mo ky to jas ne ga li gau ti ma žiau at ly gi ni mo, nei yra vi dur kis (jei mo kyk la ga li sau tai leis ti, mo ky to jų at ly gi ni mai ga li bū ti di des ni). Nuo2010m.sausio1d.taiturėtųveiktivisavertiškai. Tad rei kės su si tar ti ir įver tin ti tuos mo ky to jus, ku rie dir ba sun kiau. Tolygusmokyklųsavarankiškumodidinimasturėtųpaskatintijųsavivaldą. Aki vaiz du, kad dabar sa vi val da mo kyk lo je sa vo reikš mę yra pra ra du si.

Jū sų pra ne ši me nu skam bė jo gai de lės, kad nebūtina reikalautimokytojų kvalifikacijos, tačiauministerija yrakitokiosnuomonės. Prie šin ga ten den ci ja jau čia ma ir ki to se vals ty bė se. PakeistasŠvietimo įstatymas, todėl jaunuošiųmetųnorinčiamdirbtimokyklojeaukštasismokslasyraprivalomas. An tra są ly ga – per dve jus me tus nuo dar bo pra džios bū ti na įgy ti pe da go gi nę kva li fi ka ci ją. Va do vų kva li fika ci jos svar ba taip pat svars to ma. Daž nai mo kyk lų va do vai nė ra spe cia liai ren gia mi, jais tam pa mo kyk los mo ky to jai, to dėl jų sky ri mo tvar ką rei kia to bu lin ti.

Mo kyk lų tin klo klau si mai bu vo dau giau sie ja mi su ug dy mo ko ky be, ta čiau ne ma žiau svar bus yra ir įstai gų tin klo iš si dėsty mas bei pri ei na mu mas. Per tvar kant mo kyk lų tin klą iš kel ti to kie tiks lai: ug dy mo ko ky bė, efek ty vus lė šų pa nau do ji mas ir pri ei na mu mo už tik ri ni mas. Čia rei kia ypa tin go su ta ri mo na ciona li niu ir sa vi val dy bių lyg me niu. Mo kyk lų tin klo pro ble mų be ko ky biš ko sa vi val dy bių dar bo, kon struk ty vaus jų dia lo go su mo kyk lų ben druo me nių at sto vais ne įma no ma iš spręs ti.

Dėl rei ka la vi mų ma ži ni mo mo kyk loms esa me to kios pat nuo mo nės. Iš tei sės ak tų, pri va lo mų mo kyk loms, yra iš brauktas 51 do ku men tas. Ta čiau mo kyk los tuo nė ra pa ten kin tos. Nu veik tų sa vo dar bų ne įfor min da mos do ku men tais jos jau čia si ne sau gios. Bet tai yra vie nin te lis bū das mo kyk loms su trumpinti įvai rių po pie rių ra šy mui ski ria mą lai ką ir dau giau jo skir ti ben dra vi mui – mo ky to jui su mo ki niu, o mo kyk los va do vui su mo ky to ju.

Dis ku si jos

9


P.Gudynas. Man at ro do, kad mes gy do me simp to mus, o ne li gą. Biu rok ra ti ją ga li ma žin ti, kiek no ri. Jeiguvadybanesikeičia,biurokratijastaigiaiatgimsta.A.Jurgelevičius. Mes su ko le go mis vertinomešiuospa

siūlymusirįžvelgėme trūkumų. Jieyraperdėtaiideologiniai, nes re mia si ak sio ma, kad vi sa, kas vals ty biš ka, yra blo gai, o vi sa, kas pri va tu, – ge rai. Pa siū ly me jau čia mas ryš kus vi sos švie ti mo sis te mos su pap ras ti ni mas, eli mi nuo jant la bai svar bius as pek tus, pa vyz džiui, švie ti mo tra di ci jas. Blogiausia,kadšvietimasvertinamasekonominėmis kategorijomis, visiškaiišnykstažmogiškasisfaktorius. Pra stė jan ti so cia li nė si tu a ci ja itin aiš kiai ma to ma pro vin ci jo se. Ten gy ve nan čių vai kų po žiū ris į švie ti mą yra sa vo tiš kas, nes yra tė vų, ku rie iš lei džia vai kus į mo kyk lą tik tam, kad jie ten pa val gy tų. Jei gu taip ma nan tys tė vai ga lės lem ti ug dy mo da ly kus, ko kį re zul ta tą tu rė si me?.. G.Kadžiauskas. No riu at kreip ti dė me sį į žmo giš kuo sius

iš tek lius ir tra di ci jas. Mū sų siūlymuose svar bią vie tą už ima pa si ti kė ji mas žmo gu mi. Man iš ties keis ta, kad mo ky to jų bendruo me nės at sto vai pa reiš kia, jog mums ne svar bu at sa ko mybė. Mes sa ko me, kad su ma žė ju sį pa si ti kė ji mą rei kia at gai vin ti. Žmo nės ga li ne pri si im ti at sa ko my bės sau, jei gu už juos kaž kas vis ką pa da ro. Ma nau, kad at sa ko my bės jaus mas tu rė tų bū ti stip ri na mas ir tė vai nuo lat tu ri jį jaus ti… To dėl tai yra ide o lo giš ka tik ta pras me, kad ti ki ma žmo gu mi.RūtaOsipavičiūtė,Lietuvosšvietimo irmoksloprofe

siniųsąjungųfederacijosatstovė. La bai abe jo čiau dėl to, ar iš ties mo kyk la yra ver slo ob jek tas? Per žvel gu si siū ly mus pa ste bė jau, kad čia sie kia ma į vals ty bi nes mo kyk las per kel ti ver slo san ty kius. LLRI pa brė žė, kad mes vi si esa me mo kes čių mo kė to jai, ta čiau tė vai leis da mi vai kus į pri va čias mo kyk las moka dvi gu bai. Jų nuo mo ne, su tvar kius mo ki nio krep še lį, to da ry ti ne rei kė tų. Ky la klau si mas, kas tas rin klia vas už draus? Keistaiskambateiginys,kadmokinysturėsteisępasirinkti,arjismokysis savarankiškai ir apskritai nelankysmokyklos.TadkaipmūsųvalstybėjenustatytiIšsilavinimostandartusirkokslikimaslaukiaBendrųjųugdymoprogramų?Kas at sa kys už ug dy mo ko ky bę, ku rios nie kas ne ga lės pa ma tuo ti, jei gu mo ki nys nu tars ne lan ky ti mo kyk los? Ma nau, kad mo kyk los ne lan kys skur džiau gy ve nan čių šei mų vai kai.TomasDaukantas,ŠMMTeisėsskyriausvedėjas.Švie

timo įstatymasšiuometu išmokytojo reikalaujadviejųdalykų: aukš to jo iš si la vi ni mo ir pe da go go kva li fi ka ci jos. Ko kių pa pil do mų da ly kų bus rei ka lau ja ma iš dar buo to jų, pri klau sys nuo darb da vio. Valstybinėms aukštosiomsmokyklomsKonstitucijojeyrapabrėžiama, jog jos turiautonominesteises.Bendrajam lavinimui ir profesinėmsmokyklomsautonomijanėra leidžiama. Jei gu mes kal ba me apie nuosa vy bės tei ses ir apie vi są biu dže ti nį sek to rių, pri min siu, kad at sto vau ja mo ji ir vyk do mo ji val džia pri klau so sa vi val dy bėms ir vals ty bei. Tik jos ga li pri im ti ati tin ka mus spren di mus.PagalKonstitucijąšiandienvalstybinėseirsavivaldybės

mokyklosemokslasyranemokamas. Daž niau siai ben dra sis la vi ni mas gau na mas sa vi val dy bės mo kyk lo se. KonstitucinisTeismasyranekartąpažymėjęs,kadsavivaldybėstarybosišskirtinėteisėyrasteigti,reorganizuotibeilikviduotimokyklas.Mo kyk lų tin klo klau si mo be po li ti nio įsi ki ši mo iš spręs ti ne įma no ma.RičardasTotoraitis, ŠMMTęstiniomokymoskyriaus

vedėjas. Da bar mes ste bi me pa sau li nę eko no mi nę kri zę, kurios vie na iš prie žas čių yra eko no mi kos ne re gu lia vi mas. Ar ši kri zė ne pa nei gia li be ra li za vi mo, kaip gė rio, kon cep ci jos? Ar ne iš tik tų ir švie ti mo to kia pa ti kri zė įgy ven di nus bent da lį jū sų pa siū ly mų? Ar ne tek tų po kiek lai ko pra šy ti su griež ti ni mų, sustip ri ni mų ir drau di mų?Ž.Šilėnas. Daug kas sa ko, kad krizėįvykodėlnereguliavi

mo. Aš ma nau, kad jie yra ne tei sūs. Li be ra li za vi mas ne reiš kia „pa lai dos ba los“ kū ri mo. Tai tu rė tų reikš tis spren di mų pri ėmi mu že mes niu ly giu. Tai tar si de cen tra li za vi mas ar ba tei sių su tei kimas di rek to riams, tė vams ar pan.VirginijaBūdienė,LRPrezidentopatarėja. Jū sų pa siū ly

mų klau siau tar si pa skai tos apie li be ra liz mą švie ti me. Tu ri me eks pe ri men ti nę pa mo ką aukš ta ja me moks le su krep še liais. Pri va taus in te re so ab so liu ti ni mas nu ve dė į tai, jog vie ša sis in te re sas šian dien li ko ne ap gin tas. Ir ins ti tu ci joms teks jį apgin ti. Vis dau giau pa si girs ta svars ty mų, ku rie ve da į ab so liu tų švie ti mo sis te mos cen tra li za vi mą, nes at ėmus iš sa vi val dy bių to kius sver tus kaip da li nis fi nan sa vi mas, t. y. ap lin kos fi nan sa vimas, jiems lik tų tik žo dis „stei gė jas“. Krep še lio kon cen tra vi mas į ap lin kos ir mo ky mo lė šas reikš tų cen tra li za vi mą ir pe rė mi mą į aukš čiau sią lyg me nį. Pre zi den tė vi siš kai ne pri ta ria to kiam krep še lio kon cen tra vi mui ir la bai skep tiš kai žiū ri į šie met įvy ku sį Biu dže to įsta ty mo pa kei ti mą dėl to, kad mo kyk loms lei džia ma tau py ti lė šas ir pa nau do ti jas ne mo ky mo reik mėms. At ro dy tų, toks ne kal tas da ly kas, ta čiau jis jau pa ska ti no lei dy bi nio sekto riaus griū tį Lie tu vo je. Mo kyk loms bu vo pa sa ky ta va do vė lių lė šas tau py ti, be to, pa di dė jo PVM. Tai gi leis ti tau py ti krep še lį tik rai nė ra ge ras da ly kas.RitaDukynaitė,ŠMMStrateginioplanavimoiranalizės

skyriausvedėjopavaduotoja. Jūs tei gia te, kad ga li ma ap skritai ne si mo ky ti. To kių pa vyz džių esa ma tre čio se pa sau lio ša ly se. Ga li ma tai pa ste bė ti ir la bai aukš tos kul tū ros ša ly je Da ni jo je, kur švie ti mo įsta ty mais įtei sin tas mo ky ma sis yra pri va lo mas, ta čiau mo kyk los lan ky mas iki VII kl. – ne pri va lo mas. Šiuo at ve ju tė vai tu ri pra neš ti, kas jų vai kus mo kys. Dau gu ma Eu ro pos vals ty bių pa ma žu sie kia, kad mo ky to jas tu rė tų ma gist ri nį iš si la vi ni mą. Jūs tei gia te, kad kva li fi ka ci ja nė ra svar bi... Kuo grin džia mas šis jū sų siū ly mas?L.Žadeikaitė. Ma nau, kad rei kia dau giau kal bė ti ne apie

tarp tau ti nį ba ka lau re a tą, o žiū rė ti, kaip su kur ti na cio na li nes pro gra mas, ku rios bū tų pri ei na mos mū sų vai kams. Da ry ti taip, kad mū sų vai kai ne pa lik tų ša lies ir ne iš va žiuo tų į už sie nio mokyk las. Dabar mums ne lei džia ma įves ti už sie nio kal bos, kaip mo du lio, net 10 proc., nors mo kyk los to no ri. Iš Sei mo gauna me re ko men da ci jas, jog rei kia mo kyk lo se dieg ti ly tiš ku mo ug dy mą, mo ky ti et ni nės kul tū ros ir pa na šių da ly kų. Man pa siro dė la bai ge ra idė ja leis ti pa si rink ti ug dy mo tu ri nį, rei kia mus da ly kus. Ma nau, kad čia de rė tų kal bė ti apie XI– XII kl., o gal net pri jung ti ir IX–X kl.RičardasAlišauskas,ŠMMStrateginioplanavimoirana

lizėsskyriausvedėjas. Mū sų ša ly je ma žiau kaip treč da lis žmo nių tu ri aukš tą jį, vi si ki ti – pro fe si nį ar ba vi du ri nį iš si la vi ni mą. Vi du ri nį iš si la vi ni mą tu rin čių tė vų svar biau sias no ras, – kad jų vai kai gau tų mo kyk los bai gi mo pa žy mė ji mą ir mo kyk la bū tų ša lia na mų. Ži nant tė vų nuo mo nę, ky la ne ma ža abe jo nių, kiek jiems ga li ma su teik ti spren di mo tei sių. Įvairovėkrizėsatvejugelbsti,tačiaująreikėjosukurtianksčiau. Lais vės ieš ko ti rei kė jo ta da, kai bu vo fi nan si nis re zer vas. Šiuometubetkokiarizikagalivisiškaisugriautisistemą.A.Plikšnys. Ki tais me tais bus lei džia ma mo kyk loms sa va

ran kiš kai dis po nuo ti lė šo mis. Mo kyk los pa čios ga lės nu spręs ti, kaip pa da ly ti lė šas: ar dau giau skir ti mo ky to jų kva li fi ka ci jai, ar va do vė liams ir pan. Sa vi val dy bėms ne bus lei džia ma perskirs ty ti lė šų tarp mo kyk lų. Tačiautaippatruošiamasiskirtilėšųsteigėjui, t.y.savivaldybėms(apie3proc.mokiniokrepšeliodotacijos,kuriąsudaro2,3mlrd.litų). Dėl ūkio iš lai dų ga lu ti nis spren di mas dar nė ra pri im tas, ta čiau esa me su ta rę dėl eta tų. Nuo 2010 m. sau sio 1 d. krep še ly je at si ras iš lai dų ūkiui da lis. Grei čiau siai nuo 2011 m. bus mąs to ma ir apie tech ni nį per so na lą.

Mūsųinf.

Atviradiskusija

Mus ras ite in ter ne te www.sac.smm.lt, http://portalas.emokykla.lt (Leidiniai)

10

Mokiniųirjųtėvųnuomonėsapiemokyklosveiklątyrimas:pamokamokinioakimis

Tyrimas

Mokinių ir jų tėvų nuomonės apie įvairių mokyklos veiklos sričių vertinimus tiriamos prieš mokyklų veiklos kokybės išorės vertinimus. Pasinaudojant nuomonių tyrimo duomenimis, šiame straipsnyje mėginama atskleisti, kokią pamoką dažniausiai mato mokiniai, t.y. kaip mokiniai supranta pamokos organizavimą, mokymo ir mokymosi kokybę, krūvius bei kokie santykiai su mokytojais dažniausiai vyrauja pamokoje.

Norint objektyviau pateikti situaciją nagrinėtose mokyklose, buvo remiamasi nuomonių tyrimo kiekybiniaisduomenimis (respondentų atsakymų pasiskirstymas procentais) ir kokybiniaisduomenimis (geriausiai (X mokykla) arba prasčiausiai (Y mokykla) vertintų skirtingų mokyklų išorės vertinimo ataskaitomis). Taip pat atsižvelgiama ir į mokyklų kontekstinęinformaciją (mokyklos tipas, lokalizacija, mokinių pasiskirstymas

pagal klases ir mokymosi pasiekimus), kuri pateiktainformacinioleidinio„Švietimonaujienos“2009m.Nr.11(286).

Pamoka

67,1 proc. mokinių teigia, kad pamokos jiemspatinka, nes paprastai mokytojaivedaįdomiasirįvairiaspamokas (1diagrama). Pamokos daugiausia patinka gerai (69,3 proc.) ir labai gerai (69,4 proc.) besimokantiems mokiniams, mokiniams iš jaunimo ir suaugusiųjų mokyklų (86,6 proc.) bei iš miesteliuose ir kaimuose esančių mokyklų (69,5 proc.). Pačios neįdomiausios pamokos, mokinių nuomone, yra gimnazijose (36,5 proc. gimnazistų mano, kad pamokos nėra įdomios) (2diagrama).

1diagrama 2diagrama

Norint išsiaiškinti, kodėl vieniems mokiniams pamokos patinka, kitiems nepatinka, buvo nagrinėjamos X ir Y mokyklų išorės vertinimo ataskaitos. Iš ataskaitų matyti, kad dažniausiai pamokosmokiniamspatinka, kai mokytojai rūpinasi savo mo

kiniais, stengiasi sudominti ir aktyviai įtraukti į veiklą pamokoje. Pamokosmokiniųnesudomina, kai mokytojai neatsižvelgia į jų galimybes ir poreikius, naudoja tradicinius ugdymo metodus, neskatinančius mokinių aktyvumo ir tobulėjimo.

Xmokykla YmokyklaSėkmingai• teikiama pagalbaspecialiųjųugdymosiporeikiųmokiniams, jų įtraukimas į veiklas, teikiamos kitokios užduotys.Lengva įsilieti į mokyklos bendruomenę, • gerimokytojai, vykdomi įdomūs projektai.Mokytojai stengiasi, kad mokiniai būtų • sudomintipamokųtema,aktyviaiįtrauktiįveiklą ir atliktų jiems skiriamas užduotis.

Pamokosmokiniamspatinka

Mokykloje • nepakankamai dėmesio skiriama gabių, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių mokymosi pasiekimams gerinti.Pamokose naudojamos • tradicinėsugdymo formos (savarankiškas mokinių darbas, mokytojo aiškinimas), kurios neskatina mokinio tobulinti savo įgūdžių, nesudomina.Pamokos monotoniškos. Daliai mokinių • trūkstaatsakomybėsmokantis: dažnai vėluoja, ne visada atlieka namų darbus, ne visada dirba klasėje.

PAMoKosorGAnizAviMAs

Kiekvienas mokytojas planuoja savo ir mokinių veiklą, pritaiko ugdymo turinį, savaip organizuoja mokinių darbą pamokoje, kad kiekvienas mokinys įgytų žinių ir ugdytųsi kompetencijas, būtinas tolesniam mokymuisi, prasmingam gyvenimui. Mokytojai stengiasi atsižvelgti ir į mokinių nuomones, tačiau kas ir kaip vyks pamokose, vis dėlto dažniausiai nusprendžia mokytojai. Pamokose mokytojai dažniausiai naudoja ne interpretacines, o reprodukcines ugdymo(si) strategijas (kuo daugiau skatinama įsiminti ir atkartoti, retai – analizuoti, integruoti).

Tai, kad mokytojaireaguojaįmokiniųnuomones, pažymėjo 59,6 proc. mokinių, daugiausia gerai (62,4 proc.) ir labai gerai

(65,6 proc.) besimokantys, jaunimo ir suaugusiųjų mokyklų mokiniai (75,2 proc.) bei kaimo vietovėse (60,1 proc.) gyvenantys mokiniai. Mokinių nuomone, dažniausiai gimnazijose ir vidurinėse mokyklose mokytojai nereaguoja į mokinių išsakomas nuomones (atitinkamai 40,4 proc. ir 40,9 proc. mokinių). Taip pat žemus mokymosi pasiekimus turintys (62,7 proc.), gimnazijų (58,7 proc.) ir miestuose esančių mokyklų (59 proc.) mokiniai yra įsitikinę, jog kasirkaipvykspamokose,sprendžiavientikmokytojai.

Išorės vertinimo ataskaitose fiksuota, kad mokiniai džiaugiasi, kai yra išklausoma jų nuomonė, pageidavimai, siūlymai. Tačiau dauguma pamokų vyksta mokymo paradigmoje. Pamokos centre dažniausiai yra mokytojas, mokomoji veikla skiriama per

11


teikti žinias, dažniausiai naudojami tradiciniai mokymo metodai: mokinių savarankiškas darbas, rašymas, skaitymas, žinių atkartojimas, mokytojo aiškinimas, demonstravimas, pokalbis su visa klase. Požiūris į mokinius, kaip asmenybes, galinčias duoti naujų idėjų, kurioms suteikiama teisė rinktis iš kelių alternaty

vų, daryti poveikį savo ugdymuisi, mokytis bendradarbiaujant, tyrinėjant, interpretuojant, diskutuojant, šalies mokyklose dar nedažnas reiškinys. Iš čia pateiktų diagramų galima matyti, kad dalies mokinių dabartinis ugdymo procesas netenkina, jiems reikalingos kitokios ugdymo formos, metodai, veiklos.

3diagrama 4diagrama

Mokytojai, planuodami savo veiklą, stengiasi efektyviai organizuoti mokinių darbą ir sukurti darbingą klimatą pamokoje. Pusė vidurinių mokyklų mokinių (50,8 proc.) teigia, jog pamokųtempasnėra labaigreitas, todėl jiespėjaatliktipateiktasužduotis. 54,6 proc. mokinių iš gimnazijų mano, jog per pamokas kai kurie mokiniai atsilieka, nes pamokų tempas yra per greitas. Jaunimo ir suaugusiųjų mokyklų mokiniai (67,8 proc.) pamokų tempu yra patenkinti daugiausia (3diagrama). Nagrinėjant tyrimo duomenis pagal lokalizaciją, dažniausiai miestuose esančių mokyklų mokiniai (52,4 proc.) pažymėjo, kad pamokų tempas yra per greitas. Tuo tarpu mokinių tėvai (67,1 proc.) yra įsitikinę, kad mokytojai sugeba prisiderinti prie vaikų mokymosi tempo.

Dauguma mokinių (87,2 proc.) teigia, jog mokytojaiskatinajųaktyvumąpamokoje. Tai ypač pastebi gerai (88,1 proc.) ir labai gerai (87,5 proc.) besimokantys mokiniai, jaunimo ir suaugusiųjų mokyklų (90,6 proc.), pagrindinių mokyklų (88,5 proc.) mokiniai ir mokiniai iš kaimo vietovėse esančių mokyklų (88 proc.).Mokytojaiturėtųrimčiauruoštispamokoms,kadjosbūtų

įdomesnės–taip teigė 61,1 proc. mokinių. Šiek tiek daugiau nei pusė mokinių (51,5 proc.) pastebi, kad daugelisjųpamokosmetuatrodo„lygužmigę“. Žemus pasiekimus turintys mokiniai (56,7 proc.), gimnazistai (53,5 proc.) ir didmiesčių mokyklų mokiniai (53,5 proc.) teigia, jog jų bendraklasiai dažnai nesugeba koncentruoti savo dėmesio, pamokoje pasidaro neaktyvūs, „lyg užmigę“ ar nuobodžiaujantys (4 diagrama). Tikėtina, jog žemus mokymosi pasiekimus turintiems mokiniams pamokoje pasidaro nuobodu, nes ne visada spėja

dirbti su bendraklasiais; gimnazistams, – nes turi per didelius mokymosi krūvius ir dėl to labai pavargsta; didmiesčių mokyklų mokiniams, – nes mokytojai nespėja skirti dėmesio kiekvienam mokiniui.

Išorės vertinimų metu pastebėta, kad mokytojų kasdienės veiklos planavimas ne visada yra veiksmingas. Mokytojai per dažnai naudoja tradicinius mokymo metodus ir per mažai taiko mokymosi bendradarbiaujant strategiją, kuri skatintų mokinių tarpusavio supratimą, ryšius ir asmenybės augimą. Kad pamokos mokiniams būtų įdomesnės, mokytojams reikėtų tikslingai suplanuoti kasdienę veiklą, kuri leistų kryptingiau organizuoti ugdymo procesą, motyvuotų rinktis įvairesnius ir veiksmingesnius ugdymo metodus ir priemones, o tradicinius mokymo metodus papildyti skatinančiais aktyviau dalyvauti mokymo(si) procese metodais.

Analizuojant X ir Y mokyklų išorės vertinimo ataskaitas paaiškėjo, kad Y mokykloje mokytojai dažniausiai ir naudoja tradicinius mokymo metodus, pamokose vyrauja mokytojo monologas, mokytojai retai skatina mokinių motyvaciją ir aktyvumą, nedažnai atsižvelgia į mokinių galimybes ir poreikius. Kaip priešprieša Y mokyklai pateikiama X mokykla, kurioje naudojami veiksmingai mokinius aktyvinantys, jų iniciatyvumą ir bendradarbiavimą skatinantys metodai. Šių metodų naudojimas pamokose, pritaikant anksčiau įgytas žinias bei gyvenimo praktiką, sustiprina mokinių mokymosi motyvaciją, padidina atsakomybę už mokymosi rezultatus, formuoja tvirtesnius mokinių bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius bei sukuria patrauklesnę mokymosi aplinką ir įdomias pamokas mokiniams.

Xmokykla YmokyklaMokytojai stengiasi kurti • patraukliąmokymosiaplinką ir palaikyti bei stiprinti mokinių mokymosi motyvaciją, dažniausiai užduotis sieja su mokinių turimomis žiniomis ir jų gyvenimiška patirtimi.Dalis mokytojų naudoja • aktyviuosiusmokymometodus, pratina mokinius pritaikyti turimas žinias to paties ar kito dalyko pamokose. Dauguma mokinių nori mokytis, per pamokas yra •aktyvūs, dalyvauja aiškinantis naują pamokos temą, atsakinėdami pritaiko anksčiau įgytas žinias,pasitikisavimiirįsitraukiaįdarbą.

Mokytojaiskatinamus

pamokosebūtiaktyviais

Dalis mokytojų tinkamai pritaiko ugdomosios •veiklos formas (strategijas, būdus, metodus, užduotis) mokinių mokymosi motyvams skatinti ir jų aktyvumui didinti.Mokykloje • neskiriamas pakankamas dėmesys mokinių mokymosi stiliams nustatyti, darbo būdams, metodams, užduotims parinkti pagal mokymosi stilius.Mokytojai • retai skatinamokinius įsivertinti, apibendrintiveiklą pamokoje ir išmokimolygį, dažniausiai tai atlieka ne mokiniai, o mokytojai.

12

Xmokykla YmokyklaDalis mokytojų • sėkmingaimotyvavomokinius siedami ugdomąją medžiagą su anksčiau įgytomis žiniomis, mokiniųgyvenimopraktikairpatirtimi.Dalis mokytojų naudojo mokinius •aktyvinančius,įugdymoprocesąįtraukiančius, bendradarbiautiskatinančiusmetodus – savarankiškas mąstymas, įvairi mokinių veikla ir pan.

Daugelismokinių

pamokosmetuatrodolygužmigę

Dauguma mokytojų naudoja • tradiciniusugdymometodus: aiškinimą, savarankišką darbą, pratybas, pokalbį klausimų ir atsakymų forma. Aktyviejiugdymometodai (darbas grupėmis, poromis, diskusijos, pristatymai, žaidimai) užfiksuoti daug rečiau.Daugumoje pamokų vyravo • mokytojomonologas, klasėje buvo šurmulys, girdėjosi replikos mokytojui, užduotys buvo retaitikslingos ir pagrįstos, neskatinomokiniųmotyvacijos,aktyvumo, retai rėmėsi mokinių žiniomis ir įgūdžiais.Dalyje pamokų veikla buvo neoptimaliai suplanuota, • neatsižvelgiantįmokiniųporeikiusirgalimybes, todėl tai ir lėmė per lėtą pamokos tempą.

MoKyMoKoKyBė

Efektyvus mokinio ir mokytojo dialogas pamokoje sąlygoja gerą mokymo kokybę. Mokiniams svarbu, kad mokytojai suprantamai išaiškintų naujus dalykus, suteiktų galimybę apibendrinti, apmąstyti, būtų nuoširdūs ir visada gebantys padėti mokiniams. Pasiteiravus mokinių, ar mokytojai iš tikrųjų taip gerai atlieka savo darbą, paaiškėjo, jog, 53,5 proc. mokinių nuomone, perpamokasnėrataipgeraiaiškinama,kadbūtųsuprantamiirsudėtingidalykai. Tuo ypač nepatenkinti yra silpnai (58,7 proc.) ir patenkinamai (58,8 proc.) besimokantys mokiniai, gimnazistai (59,5 proc.) ir miestuose (57,4 proc.) gyvenantys mokiniai. X–XII kl. mokiniai (60,6 proc.) labiau nei VI–IX kl.

mokiniai (54,5 proc.) linkę manyti, kad mokytojai neišaiškina taip, kad būtų galima suprasti net sudėtingus dalykus.

Remiantis X ir Y mokyklų pavyzdžiais, galime pamatyti, kad X mokykloje mokytojai sugeba tiksliai ir suprantamai paaiškinti, nes remiasi turimomis mokinių žiniomis ir gyvenimo praktiką, atsižvelgia į mokinių galimybes ir poreikius. Bent vienam mokiniui nesupratus naujos medžiagos, mokytojas visada noriai visai klasei arba individualiai paaiškina nesuprastus dalykus. Tuo tarpu Y mokykloje mokiniai vykdo visus mokytojo nurodymus, pripažįsta tik jo iniciatyvą. Mokiniai ne visada paprašo mokytojo pagalbos arba konkretesnio paaiškinimo, nes susiklostę tarpusavio santykiai ir bendravimas tarp mokinio ir mokytojo tam nėra palankūs, mokiniai bijo likti nesuprasti.

Xmokykla YmokyklaMokytojų aiškinimas yra • tikslus irsuprantamas mokiniams, naujų dalykų aiškinimui panaudojamosjauturimosmokiniųžinios.Mokytojai stengiasi ugdymo tikslus, •uždavinius, veiklą ir priemones suderinti su mokinių poreikiais ir galimybėmis, tinkamai parenkaveiksmingasužduotis.

Pamokosemumstaipgeraiaiškinama,jogsuprantameirsudėtingusdalykus

Dalyje pamokų mokytojai siekia dialogo su mokiniais, bet vengia •pripažinti jų iniciatyvą, mokytojai linkęvadovauti, o mokiniaivykdojųnurodymusirtampapasyviaispamokosdalyviais.Dalis mokytojų • savoveikląplanuojatikbendraissakiniais pasakydami, ko bus siekiama. Veiklą planuoja visiems mokslo metams, nekonkretindami temos •arba pamokų ciklo plano, neskiria pakankamo dėmesio veiklos formų ir metodų, pasiekimų ir pažangos vertinimo bei įsivertinimo ar gautos informacijos panaudojimo planavimui.

Nors daliai mokinių mokytojai nesugeba suprantamai išaiškinti tam tikros medžiagos per pamoką, 61 proc. mokinių nuomone, mokytojai vis dėlto stengiasi,kadklasėsuprastųirišmoktųpamoką, ypač tai pastebima vidurinėse mokyklose (62,2 proc.) ir didmiesčiuose (61,4 proc.). Baigiamųjų klasių mokiniai dažniausiai nurodo, jog mokytojai labai stengiasi padėti mokiniams per pamokas (5diagrama). Mokinių tėvai taip pat pritaria mokiniams ir teigia, kad mokytojai sėkmingai atlieka savo darbą (76,2 proc. mokinių tėvų įsitikinę, kad mokytojai

sugebasuprantamaiišaiškintipamokųmedžiagą). Išorės vertinimo ataskaitose galima rasti pagrindžiančią

informaciją, kad kai kuriose mokyklose mokinių ugdymas yra individualizuojamas ir diferencijuojamas, mokiniams organizuojamos konsultacijos, sudaromos galimybės pamokų ruošai, individualiai nagrinėjamos mokinių mokymosi problemos. Taip pat tose mokyklose dažniausiai mokinių iniciatyvos yra skatinamos ir palaikomos, atsižvelgiama į mokinių mokymosi stilių bei naudojami tinkami mokymo metodai.

5diagrama 6diagrama

Tyrimas

13


MoKyMosiKrūviAi

Mokiniai gana dažnairašokontroliniusdarbus, taip pastebi 52,9 proc. visų apklaustų mokinių. Peršasi nuomonė, kad mokytojai ypač dažnai tikrina (matuoja), kokias žinias bei kaip išsamiai mokiniai įgijo per pamokas. Dažniausiai kontroliniai darbai yra rašomi gimnazijose (63,9 proc.), rečiausiai – jaunimo ir suaugusiųjų mokyklose (73,9 proc.) ir mažų miestelių bei kaimo vietovių mokyklose (51,5 proc.) (6diagrama). X–XII kl. mokiniai (62,5 proc.) kontrolinius darbus rašo šiek tiek dažniau nei VI–IX kl. mokiniai (53,5 proc.).

Gali būti, kad mokiniai ne visada sugeba atskirti, ar mokytojai

jiems skiria trumpus žinių patikrinimus, savarankiškus darbus, ar kontrolinius darbus. Tikėtina, situacija keistųsi, jei mokytojai tikslingiau su mokiniais aptartų vertinimo būdus, dažnumą, tikslingumą, patys mokytojai tarpusavyje laikytųsi susitarimų ir juos aiškiai perteiktų mokiniams.

Remiantis atrinktų X bei Y mokyklų išorės vertinimo ataskaitomis nustatyta, kad tose mokyklose, kuriose mokiniai kontrolinius darbus rašo netaipdažnai, sudarytas kontrolinių darbų grafikas, kuriame fiksuota ne daugiau kaip vieną kontrolinį darbą per dieną, ir to grafiko laikomasi. Tuo tarpu tose mokyklose, kuriose mokiniai skundžiasi perdažnais kontroliniais darbais, mokymosi krūvio kontrolė organizuojama ir vykdoma nesistemingai.

Xmokykla YmokyklaStengiasi tenkinti • mokiniųporeikius ir reguliuotimokymokrūvius.Kontroliniai, savarankiški darbai dažniausiai organizuojami apibendrinantišeitątemą. Mokykloje yra • kontrolinių darbų grafikas, kuriame mokytojai ne vėliau kaip prieš savaitę numato kontrolinio darbo datą ir informuoja apie tai mokinius.

Meslabaidažnairašome

kontroliniusdarbus

Nesistemingaiorganizuojama• irvykdoma mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų apimčių kontrolė.Žodiniumokytojųsusitarimu• sudaromas kontrolinių darbų grafikas.Kontrolinių darbų optimizavimo sistema • neužtikrina, kad mokiniams per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas.

Daugiau nei pusė mokinių (52,9 proc.) taip pat pastebi, jog mokytojaiužduodatiekdaugnamųdarbų,kadmokiniaivosspėjajuosatlikti. Mokinių nuomone, daugiausia namų darbų užduodama gimnazistams (61,1 proc.) ir X–XII kl. mokiniams (59,2 proc.). Iš išorės vertinimo ataskaitų matyti, kad daugelyje mokyklų trūksta bendro mokytojų susitarimo dėl namų darbų skyrimo tikslingumo ir tvarkos, pasitaiko atvejų, kai užduodami namų darbai yra per didelės apimties, ne visada tikslingi, mažai susiję su darbu klasėje. Išorės vertinimo ataskaitose taip pat fiksuota, jog skirti namų darbai ne visada patikrinami, retai analizuojama jų atlikimo kokybė arba retai panaudojami vedant naują pamoką.

Nuomonių tyrime apie mokinių krūvius paaiškėjo ir tai, kad norintišmokti,koreikalaujamokytojas,mokiniamsreikiadaugmokytissavaitgaliais (69,5 proc. mokinių) bei norintgautigerąpažymįreikia„beprotiškai“daugdirbti (60,4 proc. mokinių). Didelius mokymosi krūvius dažniausiai nurodo prasčiau besimo

kantys mokiniai, X–XII kl. mokiniai bei mokiniai iš gimnazijų.

DrAUsMėPAMoKoJE

Mokinių drausmingumas ir susitarimų laikymasis pamokoje mokytojams yra be galo svarbus. Net 76 proc. mokinių teigia, kad tylairtvarkamokytojamsyrasvarbiausia (7diagrama). Tačiau kad ir kaip tai būtų reikšminga mokytojams, mokiniai yra įsitikinę, kad visiškos tylos pamokoje mokytojams pasiekti nepavyksta. 55,5 proc. mokinių mano, kad klasėjeyrataiptriukšmaujama,jogsunkususikaupti. Dažniausiai mokinių nesusikaupimą ir triukšmavimą pastebi merginos (56 proc.), silpnai besimokantys mokiniai (58,6 proc.) ir mažuose miesteliuose, kaimuose gyvenantys mokiniai (56,5 proc.). Analizuojant duomenis pagal mokyklų lokalizaciją paaiškėjo, kad mažiausiai triukšmaujama jaunimo ir suaugusiųjų mokyklose, daugiausia – pagrindinėse mokyklose (8diagrama).

7diagrama 8diagrama

Mokiniai skirtingai vertina mokytojų gebėjimą susitvarkyti su klasės drausme ir tvarka. Pastebėta, kad tyla ir aiški tvarka labiau vertinama tarp merginų ir X–XII kl. mokinių.

Daugumoje stebėtų pamokų išorės vertintojai pastebėjo vyraujančius draugiškus, šiltus ir pagarbius mokinių ir mokytojų, klasės draugų santykius, taip pat gerą mokinių elgesį ir drausmę, konstruktyvų mokinių ir mokytojų bendradarbiavimą. Svarbu nepamiršti, kad išorės vertinimo metu kasdieninį mokyklos gyvenimą gali veikti išorės vertintojo faktorius, todėl

mokinių bei mokytojų elgesio standartai vertinimo metu gali būti kiek pasikeitę.

sAntyKiAisUMoKytoJAisPAMoKoJE

Kiekvienoje pamokoje labai svarbu, kad vyktų ne tik formalus, bet ir neformalus bendravimas tarp mokinių ir mokytojo. Pamokoje labai svarbu, kad vyrautų abipusė pagarba, objektyvumas, nuoširdumas, išankstinės nuomonės nebuvimas. Iš nuomonių

14

tyrimo paaiškėjo, kad mokytojai kiek įmanomastengiasiatsižvelgti įmokiniųnorus (taip teigė 67 proc. mokinių). Didžiausias dėmesys mokinių norams skiriamas jaunimo ir suaugusiųjų mokyklų (86,6 proc.) ir miestelių ar kaimo vietovių mokiniams (68,9 proc.).

Nors mokiniai dažniausiai nesiekia tarpusavyje varžytis, kad pamatytų, ką kiekvienas iš tiesų sugeba moksle, 57,5 proc.

63,5 proc. mokinių teigia, jog mokytojaigeriesiemsmokiniamsleidžiadaugiau. Silpnai (70,9 proc.) ir patenkinamai (68 proc.) besimokantys mokiniai, gimnazistai (69 proc.), miestuose gyvenantys (65,2 proc.) ir vyresnių klasių (X–XII) mokiniai (69,4 proc.) daugiausia įsitikinę, kad mokytojai atsižvelgia į kiekvieno mokinio galimybes, įgūdžius ir bando prie to prisiderinti (10diagrama).

Mokytojai stengiasi padėti ir specialiuosius ugdymosi poreikius turintiems mokiniams: 54,4 proc. mokinių pastebi, kad mokytojaisilpniesiemsiratsiliekantiemsmokiniamsskiriapakankamaidėmesio, rūpinasi jais ir stengiasi padėti iškilus bet kokiai stresinei situacijai.

APiBEnDriniMAs

Išnagrinėjus ir apibendrinus mokinių ir jų tėvų nuomones, galima daryti išvadą, kad mokiniams pamokos dažniausiai įdomios ir nenuobodžios. Mokiniams ypač patinka, kai mokytojai taiko aktyviuosius ugdymo metodus, atsižvelgia į mokinių poreikius ir galimybes, įtraukia juos į aktyvią veiklą per pamoką. Mokinių nuomone, pačios neįdomiausios pamokos vyksta gimnazijose, nes gimnazijų mokytojai, siekdami aukštų akademinių rezultatų, užkrauna didelius mokymosi krūvius mokiniams, pamokos mokiniams tampa sunkiu, monotonišku ir nuobodžiu darbu. Pasigendama įvairesnių pamokos organizavimo būdų paieškos.

Gimnazijų ir vidurinių mokyklų X–XII kl. mokiniai turi didžiausius mokymosi krūvius. Tyrimo metu užfiksuota, kad X–XII kl. mokiniai dažniausiai rašo kontrolinius darbus, daugiausia mokosi savaitgaliais ir turi daug dirbti, jei nori

mokinių pastebi, kad mokytojaimokiniuspripažįstairgiriatiktuomet,jeijieaplenkiadaugumą(9diagrama). Žinoma, mokytojai turi skatinti sveiką mokinių konkurenciją, tačiau labai svarbu, kad jie būtų skatinami bei giriami ir už mažus pasiekimus. Mokytojai turėtų užtikrinti, kad jų skatinama konkurencija tarp bendraklasių nesužlugdytų mokinio mokymosi motyvacijos, pasitikėjimo savo jėgomis, lūkesčių, tikslų.

9diagrama 10diagrama

gauti geresnį pažymį.Kiekvienas mokytojas turėtų planuoti ne tik savo, bet ir

mokinių veiklą. Pastebėta, kad mokytojai vis dažniau tariasi su mokiniais, kaip turėtų vykti jų ugdymas(is), tačiau tradicinis pamokos organizavimas, kai pamokoje dominuoja mokytojas, naudojamos ne interpretacinės, o reprodukcinės ugdymo(si) strategijos, vis dar labai dažnas.

Kiekvienam mokytojui svarbu, kad mokiniai norėtų lankyti pamokas, atliktų visas užduotis. Mokytojams dažniau naudojant aktyviuosius ugdymo metodus, informacinių ir komunikacinių technologijų galimybes ir pamokas siejant su mokinių patirtimi, mokymasis tampa įdomesnis, mokiniai daugiau nori mokytis. Kadangi mokiniai yra skirtingi, mokyklose turi būti ne tik mokomųjų dalykų, bet ir mokymo metodų įvairovė. Sėkmingiau dirbti mokytojui gali padėti savo paties darbo analizė ir įsivertinimas, bendradarbiavimas su kolegomis, dalijimasis gerąja patirtimi ir šių veiklų refleksija.

Mokytojų pagalba mokantis yra labai svarbi kiekvienam mokiniui, ypač turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Ugdymas(is) – ne tik akademinių žinių perteikimas. Išugdytas mokinių gebėjimas per pamoką tikslingai bendrauti, mokytis bendradarbiaujant, grupėmis aiškintis naują mokomąją medžiagą, modeliuoti ją remiantis jau turimomis žiniomis mokytojams padeda sėkmingiau organizuoti pamoką, pasiekti geresnių rezultatų, mažinti krūvį, mokymą daryti įdomesnį.

RugilėPARAVINSKAITĖNacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Mokyklų veiklos kokybės

išorės vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė

„In for ma ci nės tech no lo gi jos iš lie ka vie nu iš švie ti mo pri ori te tų. Pla čiau nau do ti jas, – va di na si, ma žin ti biurok ra tiz mą, „po pie riz mą“, efek ty viau ir at sa kin giau val dy ti švie ti mą“, – pabrė žė švie ti mo ir moks lo mi nist ras GintarasSteponavičius, da ly va vęs Kau no tech no lo gi jos uni ver si te te vy ku sio je in for ma ti kų kon fe ren ci jo je „Kompiuterininkųdienos 2009“. Kon fe ren ci ja bu vo skir ta Lie tu vos kom piu te ri nin kų są jun gos dvi de šimt me čiui.

vienasiššvietimoprioritetų

2008 m. duo me ni mis, Lie tu vos ben dro jo la vi ni mo mo kyk lo se 8–9 mo ki niai nau do jo si vie nu kom piute riu, 66,5 proc. mo ky to jų nau do ja kom piu te rius per pa mo kas, net 95 proc. mo ky to jų kom piu te rius nau

do ja reng da mie si pa mo koms. Tų pa čių me tų duo me ni mis, 97 proc. mo kyk lų nau do ja si in ter ne tu, 67,6 proc. – sparčiuo ju in ter ne to ry šiu.

ŠMMinf.

15


Kaip kilo idėja įgyvendintiprojektą „Gyvosios istorijosedukacinėklasėgamtoje“?

Idė ja ki lo 2003 m., per Ute nos kraš tie čių su si ti ki mą Vil niaus dai lės aka de mi jo je. Ta me su siti ki me da ly vau ir aš bei ar che o lo gė Dai va Luch ta nie nė. Bu vo ką tik su si kū ręs eks pe ri men ti nės ar che o lo gi jos klu bas „Pa jau ta“. Ne ti kė tai D. Luch ta nie nė pa siū lė „Pa jau tos“ klu bo na riams at vyk ti į Ute nos kraš to mo kyk las ir pa pa sa ko ti mo ki niams, kaip gy ve no mū sų pro tė viai. Pra dė jome min ty se bran din ti pro jek tą. Sudeikiųseniūnas VirginijusGaižauskaspasiūlė jį įgyvendinti seniūnijos teritorijoje.Be li ko su ras ti rė mė jų, tal ki nin kų bei ben dra min čių... Prašompapasakoti,kokiabuvoprojektopradžia.Nuo pat pir mų jų me tų pro jek to veik la sie ja ma su se nai siais

ama tais. Pro jek to pa va di ni mas kas met tru pu tį kei čia si, ta čiau idė ja iš lie ka. Pir muo sius dve jus me tus mo ki niai at vyk da vo tik pa si žval gy ti ir iš ban dy ti sa vo jė gų. 2005 m. bu vo iš leis tas projek to lei di nu kas, o 2007aisiais, Ute no je įkū rus Švie ti mo cen trą,projektastaponacionalinis.

2003 m. pir mą jį kar tą or ga ni zuo tos „Ne tra di ci nės pa mo kos Su dei kiuo se“, skir tos VI– IX kl. mo ki nių ug do ma jai veik lai. 2004 m. „Gy vo sios is to ri jos pa mo kos“ pro jek tą fi nan sa vo Utenos ra jo no sa vi val dy bė, Švie ti mo kai tos ir Tau tos fon dai.

2005 m. „Ne tra di ci nės pa mo kos Su dei kiuo se“ skir tos supa žin din ti Ute nos ir Za ra sų ra jo no mo ki nius su tau tos is to ri ne pra ei ti mi. Pir mą kar tą prie eks pe ri men ti nės ar che o lo gi jos klu bo „Pa jau ta“ pri si jun gė Gy vo sios is to ri jos klu bo „Va rin gis“ na riai.2008m.vykdytasjaunacionalinisprojektas„Gyvosios

istorijosedukacinėklasėgamtoje“. Ja me da ly va vo Anykščių, Bir žų, Ig na li nos, Ku piš kio, Mo lė tų, Pa ne vė žio, Ro kiš kio, Ute nos, Za ra sų ra jo nų ir Vi sa gi no mies to mo kyk lų mo ki niai. Pro jek tą pra dė jo vyk dy ti mi nė tų ra jo nų švie ti mo cen trai. Jis su skirs ty tas į tris eta pus. Per pir mą jį eta pą ra jo nų mo ky to jų ko man doms vy ko mo ky mai, ku riuo se pri sta ty tas pro jek tas. Mo ky to jai per se mi na rą kū rė įvai rias in teg ruo tas už duo tis moki niams. Ant ra sis eta pas – gy vo sios is to ri jos pa mo kų lan ky mas Su dei kiuo se. Tre čia sis eta pas – pa tir ties kon fe ren ci ja, ku rio je mo ky to jai ir mo ki niai skai tė pra ne ši mus ar ki to mis for mo mis pri sta tė sa vo veik lą. Bu vo iš leis tas pro jek to „Gy vo sios is to ri jos edu ka ci nė kla sė gam to je“ kom pak ti nė plokš te lė su nuo trau komis, fil muo ta me džia ga bei in for ma ci niais teks tais apie ama tų vys ty mą si, žmo nių gy ve ni mo bū dą ir pan. Pro jek te da ly va vo

neleiskimeistorijainugrimztiužmarštin

1583 mo ki niai ir 344 mo ky to jai. Pro jek to pa grin di nis rė mė jas – Švie ti mo ir moks lo mi nis te ri ja.2009m.projektas skirtasLietuvos

vardotūkstantmečiuipaminėti. Pro jekto part ne riai – Anykš čių, Bir žų, Ig na li nos, Ku piš kio, Mo lė tų, Pa ne vė žio, Ro kiš kio, Šven čio nių, Za ra sų, Šir vin tų ra jo nų ir Pane vė žio mies to švie ti mo cen trai. Ren gi ny je da ly va vo 1412 mo ki nių ir 109 mo ky to jai.Kaip ir kur randate istorinių amatų

mokytojų?Eks pe ri men ti nės ar che o lo gi jos klu bo

„Pa jau ta“ pre zi den tė D. Luch ta nie nė su kvie čia klu bo na rius, ku rie no ri da ly vau ti pro jek te ir per teik ti mo ki niams sa vo pa tir tį. Kas met at vyks ta vis dau giau meist rų... Kaipapieprojektąsužinomokyklos?Re kla muo ja me pro jek tą sa vo (www.usc.utena.lm.lt) bei

Ute nos sa vi val dy bės (www.utena.lt) in ter ne to sve tai nė se. Pa grin di nė in for ma ci ja mo kyk las pa sie kia per švie ti mo cen trus. Pra si dė jus pro jek tui part ne riams iš siun ti nė ja me in for ma ci ją apie pro jek to veik las, re zul ta tus, už duo tis ir pan. Vie ši na me pro jek tą re gio ni nė je spau do je, per re gio ni nį ra di ją bei te le vi zi ją.Minėjote,kadgyvąsiasistorijospamokasstebėjoturistai

išužsieniošalių,kokiajųnuomonėapieprojektą?Pro jek tas vyks ta Ute nos ra jo no tu riz mo in for ma ci jos cen tro

kem pin go te ri to ri jo je. Pra ėju siais me tais bu vo at vy kę pran cū zų, šie met su lau kė me is pa nų. Mū sų veik la itin do mi si pran cū zai. Svečiaiapgailestauja,kadjųšaliųmokiniamstokiospamokosnevykdomos. Kasjusšiameprojektežavilabiausiai?Ga li ma pa si rink ti meist rą, sri tį, ku ri ar čiau šir dies, ta čiau

pri si lie tus prie dir bi nių ir pa mė gi nus pa tiems juos pa si ga min ti vis kas tam pa įdo mu. Per nai prie pro jek to pri si jun gė se no sios far ma ci jos, ge le žies ap dir bi mo, or ga ni nio pluoš to py ni mo pro pa guo to jai. Šįmetpirmąkartąbuvopristatytas siuvimas,baldųgaminimas,liepųžievėskibirėlių,keramikosrekonstrukcija.

Šių me tų pro jek tas dar ne si bai gė. Da bar at nau ji na me ry šius su part ne riais ir mo kyk lo mis, da ly va vu sio mis ren gi niuo se Su dei kiuo se. Pa kvie tė me juos į pie ši nių pa ro dą „Iš pra ei ties ta vo sū nūs te stip ry bę se mia...“, kuri veiks lapkričio 9–20 d. LR Seimo II rūmuose. Oficialus parodos atidarymas lapkričio 10 d. 14 val. Kviečiame visus dalyvauti. Lapkričio 19 d. Utenoje vyks mokytojų patirties konferencija.

„Gyvosiosistorijosedukacinėsklasėsgamtoje“organizatoriaiviliasi, jogšisprojektaskasmetsukviesvisdaugiaudalyvių, trokštančių pažinti ir prisiliesti prie savo gimtųjųšaknų,pajaustisenųjųamatųkvapą...

Kalvystė,puodųžiedimas,audimas,pynimas išvytelių irkiti seniejiamataišiandieniniamjaunimui–nepažinti,nepatirti,svetimi...Darosivissunkiaupatikėti,kadmūsųproseneliamslabaimielasbuvokątikiškrosniesištrauktosšviežiosduonoskvapas...Raminatiktai,jogvisdarestižmonių,besidominčiųsenosiomistradicijomis,besistengiančiųišsaugotimūsųvertybiniuspamatus...JaukeletąmetųišeilėsSudeikiuose,prieAlaušoežero,organizuojama„Gy

vosiosistorijosedukacinėklasėgamtoje“.Šiemetpamokasvedėeksperimentinėsarcheologijosklubo„Pajauta“irgyvosiosistorijosklubo„Varingis“nariai.Jiepraktiškaipristatėsenuosiusamatus,supažindinosupriešistorėsgyventojųbuitimi.JaunasisžurnalistasišJAV DovilasBukauskas apieprojektą „Gyvosiosis

torijosedukacinėklasėgamtoje“ teiravosiprojektoorganizatorės vitalijosBUJAnAUsKiEnės.

16

Tarptautinių žodžių žodynas tarp kelių versijų pateikia iršiuosgraikųdievybiųHermioirMelpomenėsaiškinimus:Hermis–prekybosirpelnodievas,pirkliųglobėjas;Melpomenė– tragedijosglobėja.Šiamekontekste irpažvelgsime į tarptau ti nio moksleivių teatrų renginiokalnuotojeŠveicarijojeorganizavimoypatumusbeigalėsimepalygintisumūsiškolygumųšaliesšvenčiųorganizavimokasdienybe.Šveicariškųlaikrodžiųtikslumuprasidedantikiekvienafesti

valiodiena–kūrybinėslaboratorijos,spektakliai,ekskursijos,pasikalbėjimaiprieapskritojostalo,visataigaubiantikūrybinė,rami,jaukiomisšeimininkųšypsenomisskaidrinamaatmosferapaskatinomaneaprašytikaspenkeriusmetusTurgimiestelyjevykstančiovaikųteatrųfestivalioorganizavimoypatumus.

Dau ge lis Lie tu vos mo ky to jų į tarp tau ti nių vai kų fes ti va lių or ga ni za vi mą žiū ri at sar giai, net su bai me, nes pir miau sia ši veik la aso ci juo ja si su sun kiu ir ne mo ka mu jų dar bu, di de lė mis fi zi nė mis, dva si nė mis bei ma te ria li nė mis in ves ti ci jo mis. Ar ba jei gu jau or ga ni zuo ja me tarp tau ti nį fes ti va lį (šven tę, ki to kį ren gi nį), tai ja me, žiū rėk, da ly vau ja sve čiai iš kai my ni nės Latvi jos ir mes oriai de kla ruo ja me, jog suor ga ni za vo me bū tent tarp tau ti nį ren gi nį.Iškurgautilėšųtokiamfestivaliuiorganizuoti,kaipnu

vyktiįtokįrenginį,kaiptenpragyventi?Prieš pra dė da ma in ter viu su fes ti va lio or ga ni za to riais,

gal vo jau, kaip čia pa klau sus apie fi nan sa vi mą. Be rei ka lo bai minau si – pa tva riau sių pa sau lio ban kų įkū rė jai ir ser gė to jai į ma no klau si mą apie dar bų pra džią iš kart ėmė si pa sa ko ti apie fi nan sinius rei ka lus. Jie tai trak tuo ja kaip nor ma lų po žiū rį į vai kų veik los rė mi mą. Mat pa tys organizatoriai–verslo,finansųatstovai, as me nys, ku rie mokytojusapibūdinatikkaipmokančius,ugdančius, bet ne si ki šan čius į or ga ni za ci nį dar bą as me nis. Kad taip Lie tu vo je vy rau tų po žiū ris – mo ky to jas mo ko, o tė vai ar ki ti ben druo me nės at sto vai ve ža vai kus į eks kur si jas, ren gia šven tes, per ka pri zus ir vi saip ki taip puo se lė ja po pa mo ki nį vai kų ug dy mą! Uto pi ja... OštaiŠveicarijojedievasHermisvaldorinkąirlenkiasideiveiMelpomenei,kuriremdamasisavoteatrinėsraiškosprioritetaispriimadovanaskaipnatūraliąbendravimoirbendradarbiavimopriemonę.

Pa grin di nė fes ti va lio ini cia to rė bei or ga ni za to rė Doris Janser, or ga niza ci nio ko mi te to pre zi den tas PeterisHeinigeris ir fes ti va lio glo bė ja Katrin Janser ma lo niai su ti ko at sa ky ti į klau si mus apie fes ti va lio or ga ni za ci nį dar bą.

Nuomonės

HermislenkiasiMelpomenei

Kadapradedateruoštisfestivaliui?P.Heinigeris.Prieš me tus. Mes jau tu ri me pa tir ties or ga ni

zuo da mi ket vir tą fes ti va lį. Anks čiau rei kė da vo dau giau lai ko. Sa vi val dy bei vai kų kul tū ros puo se lė ji mas yra pres ti žo rei ka las. Svar bu ne pa mirš ti, kad rė mė jai ruo šia iš anks to sa vo me ti nius biu dže tus, rei kia pra šy ti pa ra mos dar iki to. Rė mė jai – pri vačios fir mos, sa vi val dy bė – ren gi nio są ma tą įtrau kia į sa vo planą. Pri va čios fir mos re mia no rė da mos pa brėž ti, jog jos vei kia šia me kraš te. Rė mė jus įtrau kia me į or ga ni za ci nį ko mi te tą, jie bū na at sa kin gi už tam tik rą veik los da lį. Jie at si šau kia ir kai rei kia jų pa slau gų. Su pran ta ma, re kla muo ja me juos spau do je, buk le tuo se.

Ga li ma ras ti ir pa grin di nių rė mė jų, bet jie rei ka lau ja la bai daug re kla mos, pra de da kiš tis į or ga ni za ci nį dar bą. Tad mes ge riau ren ka mės daug ma žes nių, nei vie ną stam bų. Au ko ja ir pa vie niai as me nys. Jiems siun čia me ne tik pa dė kas, bet ir fi nan si nes ata skai tas, kaip pa nau do jo me jų pa ra mą.K.Janser. Biu dže tą pa pras tai pla nuo ja me di des nį, nei rei kia.

Yra pri va čių ar ma žų rė mė jų, ku rie duo da po 100 fran kų.P.Heinigeris. Šio ren gi nio są ma ta – 180 tūkst. fran kų. Be je,

nė vie nas or ga ni za ci nio ko mi te to na rys ne gau na jo kio at ly gio. Tai sa va no riš kas dar bas. At ly gi ni mas už dar bą – „deš ra ir duona mo kyk los kie me“.

Kamkiloidėjasurengtipirmąjįfestivalį?D. Janser. Min tis ki lo po to, kai da ly va vo me pa na šia me

fes ti va ly je Vo kie ti jo je. Vie ni tvir ti no, jog mes per ma ži or ga nizuo ti to kį fes ti va lį, ki ti, – kad pa jėg sime. Šiuo me tu dau ge lis or ga ni za ci nio ko mi te to na rių ar pa dė jė jų va di na vai kų te at rų fes ti va lį Tur gy je „ge ruo ju vi ru su“. Mat po pir mo jo fes ti va lio 1991 m. pra ėjus dve jiems me tams gi mė ant ras, tre čias ir štai jau ket vir tas.

P. Hei ni ge ris nuo ant ro jo fes ti va lio ak ty viai įsi trau kė į or gani za ci nę veik lą, da bar tvar ko Tur gi fi nan sus ir yra vai kų te at rų fes ti va lio or ga ni za ci nio ko mi te to pre zi den tas. Ži no ma, rei kia la bai daug dar bo. Vyks tant fes ti va liui pa ma to mi lai mė ji mai ar trū ku mai. Kiek vie nas fes ti va lis to bu lė ja.

Nuokopradedamasorganizacinisdarbas?P.Heinigeris.Pir miau sia su ren ka me žmo nes. Yra dir ban

čių se niai, bet ieš ko me ir nau jų. Or ga ni za ci nį ko mi te tą, nors ir la bai sten gia mės su ma žin ti, su da ro apie 20 as me nų. Su rin kę ko man dą, ke lia me tiks lą – pa skirs ty ti dar bą, kad vi si ga lė tų dirb ti sa va ran kiš kai. Už kiek vie ną at ski rą sri tį at sa ko vie nas, du ar ba trys as me nys. Jie tu ri de šim tis pa dė jė jų. Kiek vie na gru pė dir ba au to no miš kai. Kiek vie nas na rys su si ku ria sa vo dar bo prin ci pus. Per me tus vyks ta 12 or ga ni za ci nio ko mi te to su si rin ki mų (kar tą per mė ne sį), per ku riuos kal ba me apie fi nan sus ir ki tus svar bius da ly kus. Tai gi vi sa or ga ni za ci ja vei kia pui kiai.

Kiekirkaippriešiodarboprisidedamiesteliobendruomenė?D.Janser.Komitetenėranėvienomokytojo. Jie ne mo

ka ir ne tu ri or ga ni zuo ti šven čių. Daug svar biau, kad žmo nės no rė tų dirb ti, my lė tų or ga ni za ci nį dar bą su vai kais. Mū sų komi te te yra val gyk los ve dė jas, vi rė jas, in ži nie riai, fi nan si nin kai,

Turgi festivalio organizacinio komiteto nuotraukos

Do ris Jan ser

VaikųteatrųfestivalisŠveicarijoje

ScenaišVilniausTuskulėnųvid.mklosteatrostudijosmiuziklo„Miestas“tarptautiniamevaikųteatrųfestivalyjeŠveicarijoje

17


ver sli nin kai, sa va no riai ki tų pro fe si jų at sto vai. Jie vi si tu ri ry šių su tam tik ro mis or ga ni za ci jo mis – po ten cia lio mis rė mė jo mis, tu ri sa vo pa gal bi nin kų.

Sukokiomisproblemomissusiduriateorganizuodami?P.Heinigeris.Vis ko ne įma no ma to bu lai su pla nuo ti.D.Janser. Iš anks to daug pla nuo ja me, ta čiau pra si dė jus

fes ti va liui tu ri me vi si bū ti la bai lanks tūs bet ko kiam pa(si)keiti mui.

Kaipžiūriteįvaikųkonkursus?D.Janser. Ne pri ta ria me! P.Heinigeris.Ne ga li ma ly gin ti vai kų, jie vi si skir tin gi. Šim to

met rų es ta fe tės bė gi me ga li pa sa ky ti, kas pir mas, o čia – jokiu bū du.

ArŠveicarijojekurnorsdaugiauvykstamėgėjųteatrųfestivalių?P.Heinigeris.To kios for mos kaip pas mus dau giau nie kur

ne vyks ta. Bu vo pla nuo ta or ga ni zuo ti kas pen ke rius me tus senjo rų te at rų fes ti va lius, ta čiau vie nin te lis įvy ko prieš 10 me tų. Vyks ta tik vie na die nės vai kų te at rų šven tės. Jo se da ly vau ja po ke tu ris pen kis vai kų te at rus. Yra drau gi jų, ku rios tu rė tų ska tin ti šią veik lą, ta čiau ne ska ti na.

Armokymoprogramosenumatytosteatropamokos,artikbūreliai?Koksryšyssuprofesiniaisteatrais?D.Janser. Pa mo kas gim na zi jo se mo ki niai ga li rink tis. Ta čiau

tai nė ra ska ti na ma. Mu zi ka fi nan suo ja ma tė vų. (Siau bin ga sis te ma!) 17 min. mu zi kos pa mo kos kai nuo ja di de lius pi ni gus, 25 min. dar dau giau. Ko ga li per to kį trum pą lai ką iš mo ky ti?.. Duo da na tas ir lie pia gro ti. Spor tas yra ki ta te ma. Ir pi ni gai čia in ves t

Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.12(287) Svietimo... · 2016. 3. 23. ·...

Documents

Transcript of Informacinis leidinys „Švietimo naujienos“ 2009 m. Nr.12(287) Svietimo... · 2016. 3. 23. ·...