VU TSPMIVakarų Europos Studijos

Pranešimą rengė: Gabrielė Amirzian ir Laura Šilalytė

2011 12 21

ES normatyvinė ir pilietinė galia ES įtaka tarptautiniams santykiams ES kaip geopolitinis veikėjas ES išorės santykiai

Aiškinantis, kuo išskirtinė yra (ir turėtų būti) ES kaip tarptautinės politikos veikėja, kuo grindžiama jos įtaka tarptautinei bendruomenei, ES apibrėžiama kaip „pilietinė“, „civilizuojanti“, „normatyvinė“, „disciplinuojanti“ galia.

Konstruktyvizmo požiūriu, Europos normatyvinė galia, suprantama kaip „galia“ daryti teisėtą poveikį aplinkai, priklauso ne tik nuo materialiųjų išteklių, bet ir nuo jos sugebėjimo įtikinamai (taikiai) pagrįsti visiems priimtiną „normalaus“ pasaulio sampratą, kartu konstruojant tarptautinę aplinką ir savo vietą joje.

Tarptautinių santykių studijose sąvoką „normatyvinė Europos galia“ pirmas pavartojo Ianas Mannersas 2002 metais. Ši sąvoka išreiškia Europos sugebėjimą taikiomis priemonėmis skleisti savo pagrindines vertybes už ES ribų.

Europos vaidmens tarptautinėje politikoje konceptualizavimo vertybiniais kriterijais pradžia yra laikoma François Duchêne (1972) pavartota pilietinės galios sąvoka. Apibūdindamas Europos bendriją kaip „pilietinę galią“ jis pabrėžė, kad tai ypatingas tarptautinių santykių veikėjas, kuris užsienio politikoje orientuojasi į ekonomines ir politines, o ne karines priemones.

„Pilietinės galios“ sąvoka neišnyko ir iš šiuolaikinių ES integracijos studijų. Žinomas liberalaus institucionalizmo teoretikas Andrew Moravcsikas, polemizuodamas su tais, kurie JAV laiko vienintele tarptautinės politikos galia, pabrėžė, kad ES savo „pilietine galia“ daro nė kiek ne mažesnę įtaką pasaulyje vykstantiems procesams.

Kiti autoriai pilietinės galios sąvoką taip pat sieja su Europos Sąjungoje vykstančiais pokyčiais, pažymėdami, kad ES tampa „laboratorija“, kurioje generuojama už suverenios valstybės ribų išeinanti politika.

ES išoriniai santykiai vis dar yra labai kompleksiška reiškinys su įvairiomis politikomis, veikėjais, modeliais ir lygiais.

Paprastai į Europos integracija ar europeizaciją žiūrime kaip į politinį, ekonominį valstybių integracijos procesą. Tačiau pažiūrėjus kitu kampu Europos integraciją arba europeizacija gali būti laikoma ES kaip tarptautinių santykių veikėjos išraiška. Per integraciją ES vykdo savo užsienio politiką ir daro įtaką tarptautiniams santykiams.

Ji stengiasi įsiūlyti regionalizmo modelį kitiems regionams, kurio pagrindai ekonomika, rinkos integracija, supranacionalinių organizacijų vystymas, kurios padėtų užtikrinti taiką ir gerovę regionuose. Taip pat siekiama, kad regioninius klausimus būtų galima spręsti su regiono valstybėmis, o ne su atskira kažkuria valstybe.

ES siekia skatinti neoliberalųjį ekonomikos modelį, kuris yra refleksija, kad ES rinka pastatyta ant rinkos liberalizacijos.

ES stengiasi įtvirtinti tokias konstitucines normas kaip žmogaus teisės, demokratija savo išoriniuose santykiuose . (Bet daug kritikuojama dėl to, kad pačioje ES yra demokratijos deficitas, pasikėsinimas į valstybės suverenitetą, ES išaugimas į ekonominę hegemoniją. )

ES lengviausia parodyti, kad ji kažką daro dėl žmogaus teisių yra santykiuose su tokiomis valstybėmis, kurios didelės reikšmės pasauliui neturi.

Kokias sąlygas ES iškels santykiuose priklauso nuo to, ar valstybė vertinama kaip būsima narė, ar ne. Jei taip, žmogaus teisės, demokratija ir kiti vertybiniai nuostatai tampa svarbesni nei bendraujant su valstybėmis, su kuriomis svarbiausi ekonominiai, saugumo klausimai.

Galima išskirti tokius kriterijus, kodėl ES sunku kažkokias sąlygas kelti:

Sunku, kai nėra perspektyvos valstybei tapti ES nare Nenuoseklumas TS trukdo efektyviai siekti Europeizacijos

tikslų mažindamas pasaulinę įtaką ir patikimumą Bendraujant su artimiausiais nedemokratiniais kaimynais

siekti remtis žmogaus teisėmis ES yra per brangi rizika, galinti sukelti ekonominių ir saugumo padarinių.

Sąlygiškumas (Conditionality) Socializacija (Socialization) Vidinis įgalinimas (Domestic

empowerment)

Vis dėlto, jie visi veikia labai ribotai.

Visų pirma, ES yra netradicinis veikėjas viena jau tuo, kad ES nėra valstybė.

Jei ES galima vadinti ekonominiu gigantu, tai politiškai ES yra vis dar nykštukas.

Kaip tarptautinis politinis veikėjas ES nėra dominuojanti ir nustelbianti individualias Europos valstybes.

Kita vertus, dažnai yra teigiama, kad savo ekonominius pranašumus, tokius kaip ES kaip prekybos partnerė ir pagalbos donorė išnaudoja ir taip dalinai kompensuoja savo politinius nepajėgumus.

Visgi, jei lyginsime ES su JAV, pamatysime, kad ES yra kur kas silpnesnė. Viena iš to priežasčių yra taip pat ir karinės galios stoka. Visi tradiciniai tarptautinių santykių veikėjai turi taip pat ir karinę dimensiją.

Vystymo politika – pagalba besivystančioms šalims;

Humanitarinė pagalba – pagalba nuo nelaimių nukentėjusioms šalims;

Bendra prekybos politika – harmoninga pasaulio prekyba;

ES BUSP – bendra šalių-narių užsienio politika;

Krizių valdymas – tarptautinės taikos stiprinimas;

Plėtra – naujų narių priėmimas; Kaimynystės politika – ES ir jos artimiausių

kaimynių vystoma bendra politika.

ELPA – kaip atsakas EB integracijos pradžiai. Tikslas – laisvos prekybos zona V. Europoje. Neturėjo institucinės bazės; per maži išsikelti

tikslai. Siekis su EB sukurti bendrą laisvą ekonominę

zoną galiausiai išsirutuliojo į narystę EB. ELPA atveju EB natūraliai priėjo prie narystės

pasiūlymo, kai suvokė, kad ekonominės sąjungos nebeužtenka. Dar nesukurtos formalizuotos narystės taisyklės.

Narystės priešistorėje buvo vartojama daug skambios retorikos, kas skatino narystę;

CRE ir ES narytės laukimo eigoje – asimetrinės galios santykis;

ES nebuvo tokia suinteresuota CRE šalių naryste, todėl ji užtruko.

What’s next?

Po paskutinio plėtros etapo – nauji norinčiųjų sąrašai;

Siekis sukurti naują bendradarbiavimo mechanizmą, nesiūlant narystės;

Naujasis mechanizmas – bendros vertybės ir aiškūs skirtumai nuo narystės.

EKP – kelio priklausomybės plėtros politikoje rezultatas.

Europos sąjungai tai daugiau privalomas, o ne savanoriškas procesas, norint išlaikyti gerus ir įtakingus santykius pasaulyje.

Ačiū už dėmesį!